PRIEDAS

Orientacinis prioritetinių sektorių sąrašas  (1)

—	Didmeninė ir mažmeninė prekyba

—

Turizmas

—

Statyba

—	Viešasis administravimas

—	Žemės ūkis: augalininkystė ir gyvulininkystė

—	Elektrinės ir elektroninės įrangos gamyba

—	Automobilių gamyba

—	Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

—	Maisto ir gėrimų gamyba

—	Atliekų tvarkymas

—	Telekomunikacijos.

---

(1)  Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas yra orientacinis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 46 straipsnio 3 dalyje. Komisija bet kuriuo metu gali šį sąrašą peržiūrėti.

I PRIEDAS

Antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) 2012 m. darbo planas

1.   BENDROSIOS APLINKYBĖS

1.1.   Politinės ir teisinės aplinkybės

Šiame darbo plane išdėstytų veiksmų pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnis, su juo susijusios teisinės prievolės ir kiti įsipareigojimai. Sutartyje nurodyta, kad ES veiksmais visuomenės sveikatos srityje siekiama gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių psichikos sutrikimams ir fizinėms ligoms, pašalinti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Šių tikslų turi būti siekiama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. ES sveikatos strategijoje, išdėstytoje Komisijos baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (COM(2007) 630 galutinis) (1), pateikiamas visa apimantis visos veiklos pagal šį darbo planą pagrindas.

Ši strategija paremta Sprendimu Nr. 1350/2007/EB (toliau – Sprendimas dėl programos) patvirtinta antrąja Bendrijos veiksmų programa sveikatos srityje (2008–2013 m.) (toliau – antroji Sveikatos programa arba Programa). Sveikatos programos tikslas – papildyti, remti valstybių narų politiką bei padidinti jos vertę. Ja taip pat siekiama prisidėti prie didesnio solidarumo ir gerovės ES – saugoti žmonių sveikatą, skatinti sveikatingumą ir saugą, stiprinti visuomenės sveikatą. Programa siekiama šių Sprendimo dėl programos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų uždavinių:

1)	gerinti piliečių sveikatos saugumą;

2)	skatinti sveikatingumą, įskaitant sveikatos skirtumų mažinimą;

3)	kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą.

Sprendimo dėl programos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija priima:

a)

metinį Programos įgyvendinimo darbo planą, kuriame nustatomi: i) prioritetai ir veiksmai, kurių reikia imtis, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą; ii) ES finansinio įnašo procentinės dalies nustatymo kriterijai, įskaitant ypatingo naudingumo taikymo ar netaikymo įvertinimo kriterijus; iii) 9 straipsnyje nurodytų bendrų strategijų ir veiksmų įgyvendinimo priemonės;

b)	pagal 4 straipsnį numatytų finansinių įnašų Programos veiksmams atrankos, skyrimo ir kitus kriterijus.

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – Finansinis reglamentas) 75 straipsnį, prieš prisiimdama įsipareigojimus dėl išlaidų institucija arba kitos institucijos, kurioms institucija yra pavedusi tokius įgaliojimus, priima finansavimo sprendimą. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 90 straipsnį, sprendimas, kuriuo patvirtinama Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodyta metinė darbo programa, gali būti laikomas finansavimo sprendimu, jei jame pateikiamas pakankamai išsamus veiksmų pagrindas. Šiuo dokumentu siekiama įvykdyti šias prievoles ir išdėstyti 2012 m. numatytus veiksmus.

Sveikatos programoje gali dalyvauti ne tik Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir trečiosios šalys. ELPA/EEE šalys Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija dalyvauja Programoje laikydamosi EEE susitarime nustatytų sąlygų. Kitos trečiosios šalys, visų pirma Europos kaimynystės politikos šalys, šalys, kurios siekia narystės ES, šalys kandidatės arba į ES stojančios valstybės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese, gali dalyvauti Programoje, jeigu yra sudariusios reikiamus susitarimus. Iš šių šalių Kroatija yra sudariusi tokius susitarimus ir dalyvauja Programoje.

1.2.   Ištekliai

Sprendime dėl programos 2008 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui numatytas biudžetas iš viso sudaro 321 500 000 EUR. 2012 m. biudžetą, 49 700 000 EUR, turi patvirtinti biudžeto valdymo institucija:

—	48 300 000 EUR biudžeto eilutei 17 03 06 – „Sąjungos veiksmai sveikatos srityje“ (veiklos biudžetas),

—	1 400 000 EUR biudžeto eilutei 17 01 04 02 – „Administracinio valdymo išlaidos“ (administravimo biudžetas).

Numatoma, kad papildomi Sveikatos programoje dalyvaujančių ELPA/EEE šalių įnašai sudarys 1 292 200 EUR, Kroatijos įnašas – 138 000 EUR.

Taigi bendra biudžeto eilutės 17 03 06 suma – 49 688 800 EUR, biudžeto eilutės 17 01 04 02 – 1 441 400 EUR.

Tolesniuose skyriuose nurodytos sumos yra orientacinės. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 4 dalį galimi nedideli kiekvienai finansavimo priemonei skirtų asignavimų pakeitimai.

Biudžeto eilutė 17 01 04 02 „Administracinio valdymo išlaidos“ skirta mokymosi, ekspertų posėdžių, informavimo, leidinių ir techninės bei administracinės pagalbos IT sistemoms išlaidoms padengti. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su Programos arba priemonių, kurių imamasi šiai veiklai vykdyti, tikslų įgyvendinimu.

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra (SVRVA) Komisijai padeda įgyvendinti šį darbo planą pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimą C(2008) 4943. Administraciniai SVRVA asignavimai numatyti biudžeto eilutėje 17 01 04 30.

Iš viso 200 000 EUR numatyta skirti ES mokėjimams pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją pagal biudžeto eilutę 17 03 05 „Tarptautiniai susitarimai ir narystė tarptautinėse organizacijose visuomenės sveikatos ir tabako kontrolės srityse“, jei šį biudžetą patvirtins biudžeto valdymo institucija.

2.   FINANSAVIMO MECHANIZMAI

Biudžeto eilutėje 17 03 06 „ES veiksmai sveikatos srityje“ numatyti asignavimai bus panaudoti dotacijoms projektams, veiklai, bendriesiems veiksmams bei konferencijoms, tiesioginėms dotacijoms tarptautinėms organizacijoms ir dotacijoms viešųjų pirkimų ir kitų veiksmų išlaidoms padengti. Visos dotacijos skiriamos pagal rašytinius susitarimus.

Pagal Sprendimo dėl programos 33 konstatuojamąją dalį turėtų būti sudarytos sąlygos bendradarbiauti su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis. Tam finansavimas pagal Programą neturėtų būti skiriamas. Vis dėlto iš tų šalių kviečiamų arba į jas vykstančių ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidos deramai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai taip prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti sąnaudomis.

2.1.   Dotacijos projektams

Bendra orientacinė dotacijoms projektams numatyta suma sudaro 13 171 820 EUR. Dotacijos projektams apskaičiuojamos pagal patirtas tinkamas finansuoti sąnaudas. Didžiausias galimas ES bendro finansavimo intensyvumas yra 60 proc. Tačiau jis gali būti padidintas iki 80 proc., jeigu pasiūlymas atitinka ypatingo naudingumo kriterijų. II priede pateikti projektų atmetimo, tinkamumo finansuoti, atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai. VII priede pateikti ypatingo naudingumo kriterijai.

Galimybė finansuoti bus svarstoma tik dėl tų pasiūlymų, kurie tiesiogiai atitinka šiame darbo plane nurodytą temą ir apibūdinimą ir kuriuose kaip finansavimo mechanizmas yra nurodomos „dotacijos projektams“. Pasiūlymų, kuriais sprendžiami tik platesni klausimai ir kurie neatitinka konkretaus tam tikros veiklos apibūdinimo, finansavimo galimybė nebus svarstoma.

Kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijų projektams Oficialiajame leidinyje preliminariai numatoma paskelbti 2011 m. ketvirtą ketvirtį.

2.2.   Dotacijos veiklai

Bendra orientacinė dotacijoms veiklai numatyta suma sudaro 4 400 000 EUR. Dotacijos apskaičiuojamos pagal patirtas tinkamas finansuoti sąnaudas. Didžiausias galimas ES bendro finansavimo intensyvumas yra 60 proc. Tačiau jis gali būti padidintas iki 80 proc., jeigu pasiūlymas atitinka ypatingo naudingumo kriterijų.

Dotacijos veiklai gali būti skiriamos atnaujinant dotacijas veiklai, kurios pagal 2011 m. darbo planą buvo skirtos nevyriausybinėms organizacijoms ir specializuotiems tinklams. Naujos dotacijos veiklai gali būti skiriamos nevyriausybinėms organizacijoms ir specializuotiems tinklams, kurie veikia tris Sveikatos programos tikslus atitinkančiose srityse. Darbu, atliekamu naudojant dotacijas veiklai, turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie Europos Sąjungos prioritetų, nubrėžtų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate COM(2010) 2020 „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2), įgyvendinimo. Ypač aktualios sritys: aktyvus ir sveikas senėjimas, įskaitant sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją, sveikatos priežiūros skirtumų prevencija, įskaitant geresnių galimybių visiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimą, ir klausimai, susiję su sveikatos sektoriaus darbo jėga.

Sprendimo dėl programos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams skirtų finansinių įnašų, nurodytų 1 dalies b punkte, atnaujinimui laipsniško mažėjimo principas gali būti netaikomas. Paprastai ši išimtis taikoma paraišką teikiančioms organizacijoms, kurios jokios finansavimo dalies negauna iš privačiojo sektoriaus (3) ir nėra kitų su jų veikla (pagrindiniu finansavimu) susijusių interesų konfliktų. Visos kitos atnaujinamos dotacijos veiklai mažinamos 1 procentiniu punktu, palyginti su ES bendro finansavimo procentine dalimi, dėl kurios sulygta dotacijos susitarime, sudarytame pagal 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus. Bet kuriuo atveju ES bendras finansavimas negali viršyti 2011 m. skirtos sumos. III priede pateikti pasiūlymų atmetimo, tinkamumo finansuoti, atrankos ir dotacijų veiklai skyrimo kriterijai. VII priede pateikti ypatingo naudingumo kriterijai.

Kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiklai Oficialiajame leidinyje preliminariai numatoma paskelbti 2011 m. ketvirtą ketvirtį.

2.3.   Dotacijos bendriesiems veiksmams

Bendra orientacinė bendriesiems veiksmams numatyta suma sudaro 8 950 000 EUR. Bendrieji veiksmai leidžia valstybių narių ir (arba) kitų Sveikatos programoje dalyvaujančių šalių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai imtis darbo bendrai nubrėžtose srityse. Bendruosiuose veiksmuose gali dalyvauti valstybės narės ir (arba) kitos Programoje dalyvaujančios šalies, kuri dalyvauja bendruosiuose veiksmuose, viešojo sektoriaus institucijos arba nevyriausybinės organizacijos. Tačiau tam jos turi gauti specialius valstybės narės ir (arba) kitos atitinkamos Programoje dalyvaujančios šalies valdžios institucijų įgaliojimus.

Dotacijos bendriesiems veiksmams apskaičiuojamos pagal patirtas tinkamas finansuoti sąnaudas. Didžiausias galimas ES bendro finansavimo intensyvumas yra 50 proc. Tačiau ypatingo naudingumo atvejais jis gali būti padidintas iki 70 proc. Bendras ypatingo naudingumo 70 proc. intensyvumo finansavimas numatytas bendriesiems veiksmams „Sąlygų bendradarbiauti ES nacionalinėms institucijoms organų donorystės srityje sudarymas“ (žr. 3.1.4.2 punktą), nes jie padeda veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus šioje srityje. Kitais atvejais taikomi VII priede pateikti ypatingo naudingumo kriterijai. IV priede pateikti pasiūlymų atmetimo, tinkamumo finansuoti, atrankos ir dotacijų skyrimo bendriesiems veiksmams kriterijai.

Valstybės narės ir (arba) kitos Sveikatos programoje dalyvaujančios šalys, ketinančios dalyvauti viename arba keliuose bendruosiuose veiksmuose, privalo apie šiuos ketinimus pranešti Komisijai iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Paraiškas dalyvauti bendruosiuose veiksmuose gali teikti tik valstybėse narėse ir (arba) kitose Programoje dalyvaujančiose šalyse, kurios apie tai pranešė, įsteigtos organizacijos; tai netaikoma ES lygmeniu veikiančioms NVO.

Kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijų bendriesiems veiksmams Oficialiajame leidinyje preliminariai numatoma paskelbti 2011 m. ketvirtą ketvirtį.

2.4.   Dotacijos konferencijoms

Bendra orientacinė dotacijoms konferencijoms numatyta suma sudaro 800 000 EUR: 200 000 EUR – pirmininkaujančios valstybėms konferencijoms ir 600 000 EUR – kitoms konferencijoms. Dėl administracinių priežasčių tinkamos bendrai finansuoti konferencijos, išskyrus pirmininkaujančios valstybės konferencijas, privalo vykti 2013 m.

2.4.1.   Pirmininkaujančios valstybės konferencijos – de jure monopolija

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 168 straipsnio 1c dalį dotacijos institucijoms, turinčioms de jure arba de facto monopoliją, gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, tai tinkamai pagrindus Komisijos sprendime skirti dotaciją.

Pirmininkaujančios valstybės konferencijas, kurios yra ypač politinio pobūdžio ir kuriose dalyvauja aukščiausio lygio nacionalinių valdžios institucijų ir Europos atstovai, organizuoja tik ES pirmininkaujanti valstybė narė. Atsižvelgiant į unikalų pirmininkavimo vaidmenį ES veikloje, tariama, kad valstybė narė, atsakinga už renginio organizavimą, turi de jure monopoliją.

Dviem Europos Sąjungai pirmininkaujančių valstybių konferencijoms: vienai pirmininkaujančios valstybės konferencijai, kuri vyks 2012 m. antrą pusmetį, ir kitai pirmininkaujančios valstybės konferencijai, kuri vyks 2013 m. pirmą pusmetį, gali būti skiriama po 100 000 EUR. Didžiausias galimas ES bendro finansavimo intensyvumas yra 50 proc. patirtų tinkamų finansuoti sąnaudų.

Pirmininkaujanti valstybė SVRVA per nuolatinį atstovą pateikia SVRVA parengtos formos prašymą skirti dotaciją atitinkamai konferencijai. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki renginio.

Pirmininkaujančios valstybės konferenciją, kurią numatoma finansuoti pagal šį darbo planą, – Kipro, kaip pirmininkaujančios valstybės, konferenciją „Pirmieji žingsniai sveiko senėjimo procese“ – planuojama surengti 2012 m. rugsėjo mėn.

2.4.2.   Kitos konferencijos

Dotacijos konferencijoms gali būti skiriamos organizuoti konferencijoms tris Sveikatos programos tikslus atitinkančiose srityse. Kad būtų galima skirti finansavimą, konferencijomis turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie Europos Sąjungos prioritetų, nubrėžtų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate COM(2010) 2020 „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Ypač aktualios sritys: aktyvus ir sveikas senėjimas, įskaitant sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją, sveikatos priežiūros skirtumų prevencija, įskaitant geresnių galimybių visiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimą, ir klausimai, susiję su sveikatos sektoriaus darbo jėga.

Konferencijose turi būti atsižvelgiama į bendrus europinius aspektus. Jas turi organizuoti viešojo sektoriaus arba pelno nesiekianti institucija, įsteigta Sveikatos programoje dalyvaujančioje šalyje ir turinti atitinkamos bendradarbiavimo ES lygmeniu patirties. Konferencijoms gali būti skiriama iki 100 000 EUR (ne daugiau kaip 50 proc. bendro biudžeto). V priede pateikti pasiūlymų atmetimo, tinkamumo finansuoti, atrankos ir dotacijų skyrimo konferencijoms kriterijai.

Kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijų konferencijoms Oficialiajame leidinyje preliminariai numatoma paskelbti 2011 m. ketvirtą ketvirtį.

2.5.   Susitarimai dėl tiesioginių dotacijų su tarptautinėmis organizacijomis

Bendra orientacinė tiesioginėms dotacijoms numatyta suma sudaro 2 633 000 EUR. Tiesioginės dotacijos bus skiriamos veiksmingam bendradarbiavimui su Komisija.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 168 straipsnio 1 dalies f punktą veiksmams, kurie įgyvendinami konkrečiose šiame darbo plane nurodytose srityse bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, finansavimas bus skiriamas pagal susitarimus dėl dotacijos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Tarptautinės organizacijos ir jų nacionaliniai arba regioniniai biurai nėra tinkami finansuoti kaip pagrindiniai arba asocijuotieji paramos gavėjai pagal jokius kvietimus teikti pasiūlymus. Didžiausias galimas ES bendro finansavimo intensyvumas yra 60 proc. faktiškai patirtų tinkamų finansuoti sąnaudų. Pagal Sprendimo dėl programos 33 konstatuojamąją dalį veiklos, kuri vykdoma su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, sąnaudos nėra laikomos tinkamomis finansuoti. Tačiau iš tų šalių kviečiamų arba į jas vykstančių ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidos deramai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai taip prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti sąnaudomis.

Finansavimas tiesioginėmis dotacijomis pagal šį finansavimo sprendimą bus skiriamas toliau išvardytoms tarptautinėms organizacijoms, atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją ir aukštą specializacijos 3.1, 3.2 ir 3.3 dalyse nurodytose srityse, kurioms skiriamos tiesioginės dotacijos, laipsnį:

—	Europos Tarybai,

—	Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai (IARC),

—	Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM),

—	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD).

2.6.   Viešieji pirkimai

Bendra orientacinė viešiesiems pirkimams numatyta suma sudaro 14 463 980 EUR.

Viešiesiems pirkimams priskiriama veikla: veiklos ir politikos vertinimas bei stebėsena; tyrimai; konsultacijų, duomenų ir informacijos apie sveikatą teikimas; mokslinė ir techninė pagalba; komunikacinė ir informuotumo didinimo veikla ir informacinių technologijų taikomosios programos politikai paremti. Konkursus Oficialiajame leidinyje numatoma paskelbti 2012 m. pirmą pusmetį. Bendrieji susitarimai ir nauji paslaugų susitarimai bus naudojami taip, kaip nurodyta šiame darbo plane.

2.7.   Kiti veiksmai

Bendra orientacinė kitiems veiksmams numatyta suma sudaro 5 270 000 EUR.

Ši suma skiriama ES įnašams organizacijoms, kurių narė ji yra, pagal Finansinio reglamento 108 straipsnio 2 dalį ir administravimo susitarimus su Jungtiniu tyrimų centru ir specialioms išmokoms ekspertams už dalyvavimą posėdžiuose, mokslines nuomones pagal 3.1.3.1 punktą ir konsultacijas dėl sveikatos sistemų pagal 3.3.2.1 punktą apmokėti.

2.8.   ES įmokos pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją

Europos Sąjunga yra visateisė PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalis. 2012 m. ES įmoka pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją yra numatyta biudžeto eilutėje 17 03 05 „Tarptautiniai susitarimai ir narystė tarptautinėse organizacijose visuomenės sveikatos ir tabako kontrolės srityse“, o ne Sveikatos programos biudžete. Šios įmokos dydis nustatytas sprendime dėl darbo plano ir 2012–2013 m. finansinio laikotarpio biudžeto, kuris buvo priimtas 2010 m. lapkričio mėn. ketvirtojoje Konvencijos šalių konferencijoje (FCTC/COP/4/20).

Nustatytas 2012 m. ES įnašas yra 145 225 JAV doleriai. Siekiant padengti išlaidas dėl valiutos kursų svyravimo, 2012 m. numatyta didžiausia galima skirti suma yra 200 000 EUR. Ketvirtosios Konvencijos šalių konferencijos sekretoriatas lėšas valdys pagal PSO finansų taisykles.

3.   2012 M. PRIORITETAI

Šiame darbo plane numatyti veiksmai iš esmės yra skirti strategijoje „Europa 2020“ nubrėžtiems ES prioritetams įgyvendinti, teisės aktuose nustatytoms prievolėms ir politiniams įsipareigojimams vykdyti. Šiame darbo plane ypač daug dėmesio skiriama strategijos „Europa 2020“ pažangaus ir integracinio augimo prioritetams. Strategijos „Europa 2020“ tikslai atitinka ES sveikatos strategijos, kurioje nurodyta, kad investicijos į sveikatą gali paskatinti inovacijas, išugdyti naujus įgūdžius, kurti darbo vietas ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus, tikslus.

2012 m. Sveikatos programa padės siekti šių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų tikslų:

Bandomoji Europos inovacijų partnerystė aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (4) paskatino imtis veiksmų pagal šį darbo planą, kad Europos piliečiai galėtų kuo ilgiau gyventi aktyviai, sveikai ir savarankiškai. Šiais veiksmais bus skatinama fizinė ir psichinė sveikata, taip pat geresnė mityba ir fizinis aktyvumas, veiklos, kuri daro žalą sveikatai, prevencija. Bus ieškoma būdų užkirsti kelią susirgimams pagrindinėmis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vykdant vėžinių susirgimų diagnozavimo veiklą. Atitinkamos konsultacijos ir informacija padės valstybėms narėms sukurti ir išsaugoti tvarias ir veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas. Taip pat bus imtasi veiksmų ištirti būdus kurti naujoviškus produktus ir paslaugas, kuriais būtų sprendžiama visuomenės senėjimo problema. Visais veiksmais galiausiai siekiama įgyvendinti bendrą partnerystės tikslą – vidutiniškai dvejais metais pailginti kiekvieno žmogaus Europoje sveiką gyvenimą.

Strategijos „Europa 2020“ programa „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ (5) paskatino imtis veiksmų nelygybės srityje. Šiais veiksmais siekiama pagerinti pažeidžiamų visuomenės grupių galimybes gauti sveikatos apsaugos paslaugų, paremti jų socialinę įtrauktį ir kovoti su jų patiriama diskriminacija. Šiais veiksmais padedama siekti ES tikslo iki 2020 m. sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį bent 20 mln. žmonių.

„Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje“ (6) išdėstytos priemonės dėl sveikatos sektoriaus darbo jėgos. Šiuo darbu siekiama padėti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nubrėžtą užimtumo tikslą – pasiekti, kad iki 2020 m. dirbtų 75 proc. darbingo amžiaus žmonių. Juo ypač prisidedama prie Darbotvarkės 2 prioriteto tikslų, būtent suteikti žmonėms tinkamų užimtumo įgūdžių, įgyvendinimo.

Šiame darbo plane taip pat numatoma atremti papildomus iššūkius tose srityse, kuriose galima sukurti realios ES pridėtinės vertės. Sveika ir saugi visuomenė yra būtina ekonomikos augimo ir piliečių gerovės sąlyga. Nemažai tarpvalstybinių sveikatai grėsmę keliančių veiksnių per pastaruosius kelerius metus parodė, kad ES lygmeniu būtina imtis darnių ir efektyvių pridėtinės vertės suteikiančių veiksmų. Pagal ši darbo planą numatytoje veikloje daugiausia dėmesio skiriama tyrimui ir sukūrimui veiksmingų mechanizmų, kuriais nustatomi įvairūs tarpvalstybiniai sveikatai grėsmę keliantys veiksniai, užkertamas jiems kelias arba kuo labiau sumažinami jų padariniai. Šiame darbo plane taip pat numatoma remti saugias ir patikimas sistemas bei mechanizmus, kuriais būtų padedama įgyvendinti ES teisės aktus dėl žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo darinių kokybės bei saugos. Šia veikla siekiama įgyti ir išsaugoti ES piliečių pasitikėjimą ir tikrumą šioje srityje. Numatytais veiksmais taip pat bus remiamas teisės aktų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimas.

Užtikrinus, kad piliečiai ilgiau būtų sveiki ir aktyvūs, daromas teigiamas poveikis našumui ir konkurencingumui. Todėl planuojama imtis papildomų veiksmų dėl pagrindinių rizikos veiksnių sveikatai, tokių kaip mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas, taip pat pagrindinių, lėtinių ir retų ligų srityse.

Galiausiai numatytos kelios veiklos sritys, skirtos trečiam Programos tikslui „Rinkti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą“ įgyvendinti. Iš dalies bendradarbiaujant su išorės organizacijomis partnerėmis numatyta veikla – rinkti duomenis, parengti mokslinius įrodymus ir veiksmingai apdoroti piliečiams, suinteresuotiesiems subjektams ir politikos kūrėjams skirtą informaciją.

3.1.   Veiksmai pagal pirmą tikslą „Gerinti piliečių sveikatos saugumą“

3.1.1.   Apsaugoti piliečius nuo grėsmių sveikatai – plėtoti rizikos valdymo pajėgumą ir procedūras; gerinti pasirengimą kritinėms situacijoms sveikatos srityje ir jų planavimą (Sprendimo dėl programos 1.1.3 punktas)

3.1.1.1.   Visuomenės parengtis sveikatos srityje, atitinkamas mokymas ir lavinimas

Šios veiklos tikslas – gerinti ir stiprinti ES parengtį reaguoti į galimą riziką. Nacionaliniai ir ES atlikti 2009 m. pandemijos vertinimai aiškiai rodo, kad reikia stiprinti parengtį, dėl to dalytis geriausia patirtimi ir toliau plėtoti ES lygmens bendras priemones. Šiais veiksmais siekiama pagerinti valstybių narių pareigūnų žinias apie tarpvalstybinę riziką ir gebėjimą valdyti visuomenės sveikatos priemones, kuriomis reaguojama į tą riziką, veiksmingai naudoti atitinkamas IT priemones.

Šiuos veiksmus sudaro trys darbo sritys. Pirmoji sritis – dvi valstybių narių pareigūnų mokymo ir lavinimo sesijos parengties svarbioms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas srityje. Per mokymo ir lavinimo renginius bus aptariama įvairių suinteresuotųjų subjektų atsakomybė ir vaidmuo, parengtis, informavimas apie krizes ir IT priemonių naudojimas. Antroji darbo sritis – tolesnis keitimasis ekspertais, kaip pradėta daryti 2011 m., kad ES valstybių narių pareigūnai ir suinteresuotieji subjektai galėtų pasidalyti geriausia patirtimi ir patirtimi krizių valdymo srityje. Trečioji darbo sritis – naujo „Sveikatos kritinių padėčių ir ligų informacinės sistemos“ (Hedis) e. mokymosi modulio sukūrimas ir įvairių vaidmenų ir funkcijų, kuriomis papildomos 2010 m. sukurtos priemonės, apibūdinimas.

[Bendrasis susitarimas ir konkursas]

3.1.2.   Apsaugoti piliečius nuo grėsmių sveikatai – rengti strategijas ir mechanizmus, skirtus užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų keliamų grėsmių sveikatai bei fizinių, cheminių ar biologinių šaltinių keliamų grėsmių sveikatai, įskaitant tyčinius tokių medžiagų paskleidimo veiksmus, prevencijai, keitimuisi informacija apie šias grėsmes bei reagavimui į jas (Sprendimo dėl programos priedo 1.1.1 punktas)

3.1.2.1.   Visuomenės sveikatos sistemos atsako į cheminių medžiagų sukeltus incidentus reagavimo koordinavimas

Šių veiksmų tikslas – užtikrinti veiksmingą atsaką įvykus rimtiems tarpvalstybiniams cheminių medžiagų sukeltiems incidentams, ES lygmeniu sukuriant bandomąjį tinklą ir kartu užtikrinant, kad būtų papildomas kituose sektoriuose atliekamas darbas, pavyzdžiui, prisidedama prie ES civilinės apsaugos mechanizmo (CPM). Toks tinklas užtikrins, kad vienos valstybės narės įgyta patirtimi ir taikoma geriausia praktika įvykus incidentui galėtų pasinaudoti visos valstybės narės. Jis užtikrins veiksmingą ir darnų ES lygmens atsaką į galimus niokojamuosius tarpvalstybinius incidentus. Tai ypač vertinga valstybėms narėms, kurios turi mažiau gebėjimų ir patirties reaguoti į cheminių medžiagų sukeltus incidentus. ES lygmeniu sveikatos srityje nėra jokių oficialių susitarimų dėl atsako įvykus tokiems incidentams koordinavimo. Ad hoc susitarimai, kuriais naudotasi iki šiol, aiškiai parodė, kad reikia įdiegti struktūriškai apibrėžtą mechanizmą rizikai vertinti ir visuomenės sveikatos priemonėms koordinuoti ES lygmeniu ir kad toks mechanizmas sukurtų pridėtinės vertės. Šie veiksmai padės valstybėms narėms įgyvendinti naujas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles.

Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų atidžiai išnagrinėti patirtį, įgytą užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės tinkle, kuris buvo sukurtas pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (7). Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų remtis: a) dokumento „Sveikatos saugumo komiteto cheminių incidentų rizikos vertinimo ir rizikos valdymo tinklo standartinės veiklos procedūros“ projektu, kurį Komisija parengė Sveikatos saugumo komiteto Cheminės, biologinės ir radiologinės grėsmės skyriaus padedama ir kuris yra vienas iš CARRA-NET iniciatyvos rezultatų; b) projekto „Cheminės ir radiacinės rizikos vertinimo tinklas (CARRA-NET)“, kuris pradėtas vykdyti 2010 m. spalio mėn. pagal paslaugų sutartį Nr. EAHC/2010/Health/12 dėl Bendrosios sutarties Nr. EAHC/2009/Health/06 2 dalies, skirtos kartotinių pagrindų sutarčių dėl išorės pagalbos, susijusios su veikla sveikatos apsaugos srityje, sudarymui pakartotinai paskelbus konkursą „Toksinių pramoninių cheminių ir radioaktyvių medžiagų keliamos grėsmės ir rizikos vertinimo tinklų steigimas“, įgyvendinimo, indėliu. Konkursą laimėjo Sveikatos apsaugos agentūra, jo rezultatai suteiks galimybę ateityje steigti cheminių ir radioaktyvių medžiagų keliamos grėsmės tinklus; c) žiniomis, įgytomis per tris regioninius teorinius „IRIDIUM“ seminarus cheminiams incidentams aptarti, kurie vyko 2011 m. Šie trys seminarai organizuoti konkrečia tema „Cheminės medžiagos“ pagal bendrąją sutartį SANCO/C3-2007-01 (8); ir d) iniciatyvos „Turimų cheminių ir radiologinių medicininių atsakomųjų priemonių sąrašas (CARIMEC)“, kuri pradėta įgyvendinti 2010 m. gruodžio mėn. pagal paslaugų sutartį Nr. EAHC/2010/Health/17 dėl Bendrosios sutarties Nr. EAHC/2009/Health/06 2 dalies, skirtos kartotinių pagrindų sutarčių dėl išorės pagalbos, susijusios su veikla sveikatos apsaugos srityje, sudarymui pakartotinai paskelbus konkursą „Turimų visuomenės sveikatos priemonių ir medicininių atsakomųjų priemonių, skirtų reaguoti į toksinių pramoninių cheminių medžiagų ir radioaktyvių medžiagų keliamą grėsmė ir riziką, sąrašo sudarymas“, įgyvendinimo, indėliu. CARIMEC iniciatyvą vykdo Sveikatos apsaugos agentūra.

Tinklas bandomuoju režimu turėtų pradėti veikti 2013–2014 m. Jis turėtų būti visiškai sujungtas su esamais mechanizmais ir struktūromis, sukurtais ir įdiegtais kituose sektoriuose, pavyzdžiui, su programa „Įgyta patirtis“, skirta pagrindinėms nelaimėms, įskaitant cheminių medžiagų sukeltus incidentus ir vykdoma pagal ES civilinės apsaugos mechanizmą. Bandomasis etapas parodys, kokių ir kiek tolesnių veiksmų reikia, įskaitant ilgalaikiškesnį mechanizmą.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 450 000 EUR

3.1.2.2.   Grėsmių sveikatai, kurias biologinės, cheminės ir radiologinės medžiagos kelia oro transporto priemonėse, poveikis

Šių veiksmų tikslas – užtikrinti veiksmingą atsaką ES lygmeniu į dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai orlaiviuose. ES lygmeniu nėra jokių formalių susitarimų dėl atsako į tokias grėsmes koordinavimo. Ad hoc susitarimai, kuriais naudotasi iki šiol, aiškiai parodė, kad reikia įdiegti struktūriškai apibrėžtą mechanizmą rizikai vertinti ir priemonėms koordinuoti ES lygmeniu ir kad toks mechanizmas sukurtų pridėtinės vertės. Šie veiksmai padės valstybėms narėms įgyvendinti naujas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles.

Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų remtis projektų, finansuotų pagal Sveikatos programą jūrų transporto srityje, visų pirma projektų „ES laivų sanitarijos programos naudingumo vertinimas ir koordinuoti veiksmai užkrečiamosioms ligoms kruiziniuose laivuose ir keltuose kontroliuoti“ (SHIPSAN) ir „ES laivų sanitarijos mokymo tinklas“ (SHIPSAN TRAINET) (9), rezultatais ir juos įgyvendinant įgyta patirtimi.

Šie veiksmai turėtų būti vykdomi bent pagrindiniuose tarptautiniuose ES valstybių narių oro uostuose, dalyvaujant pagrindinėms oro linijų bendrovėms bei oro uostų valdymo bendrovėms ir su jomis bendradarbiaujant. Įgyvendinant šiuos veiksmus turėtų būti: a) apibrėžtas mastas ir standartinės veiklos procedūros, ypač įvairių atsakingų institucijų vaidmuo ir tinkamas koordinavimo mechanizmas; b) paskirti tinkle dalyvaujančių visuomenės sveikatos institucijų atstovai ryšiams palaikyti stebint grėsmes sveikatai, kurias kelia užkrečiamosios ligos, ir kitas grėsmes, kurios galėtų paveikti tarptautinio susisiekimo zonas tam tikruose oro uostuose, ir į jas reaguojant; c) valstybėms narėms ir jų oro uostų valdymo institucijoms padėta ugdyti pagrindinius gebėjimus ir įgyvendinti naujas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles, ypač daug dėmesio skiriant reikalavimų dėl pagrindinių gebėjimų stebėti grėsmes sveikatai, kurias kelia užkrečiamosios ligos, ir kitos tarpvalstybinės grėsmės, kurios galėtų paveikti tarptautinio susisiekimo zonas tam tikruose oro uostuose, ir į jas reaguoti įgyvendinimui; d) ištirtas poveikis papildomiems oro uosto infrastruktūros – personalo ir įrangos – poreikiams ir e) sukurtas visuomenės sveikatos institucijų, atsakingų už civilinį oro transportą ir bent už pagrindinius valstybių narių tarptautinius oro uostus, tinklas dalyvaujant oro linijų bendrovėms ir su jomis bendradarbiaujant ir remiantis jūrų transporto sektoriuje įgyta patirtimi. Siekiant išvengti dubliavimosi, veiksmus būtina derinti su panašiomis priemonėmis, kurias įgyvendino Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Europos civilinės aviacijos konferencija (ECAC).

Visų pirma turėtų būti sukurtas tinklas, kuriam priklausytų bent pagrindiniai centriniai ES valstybių narių oro uostai (bent 8 valstybės narės ir apie 10 oro uostų), dalyvaujant pagrindinėms Europos oro linijų bendrovėms ir su jomis bendradarbiaujant (bent 8 oro linijų bendrovės, valdančios iš viso apie 300 maršrutų). Antruoju etapu turėtų būti suderintos ir išbandytos standartinės veiklos procedūros ir konsultacijų procedūros. Galiausiai turėtų būti stebimas ir vertinamas tam tikras incidentų skaičius. Vykdant stebėjimą, reaguojat ir vertinant poreikius kartu turėtų būti ugdomi pagrindiniai gebėjimai. Tinklas bandomuoju režimu turėtų pradėti veikti 2013–2014 m. Bandomasis etapas parodys, kokių ir kiek tolesnių veiksmų reikia, įskaitant ilgalaikiškesnį mechanizmą.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 600 000 EUR

3.1.2.3.   Grėsmių sveikatai, kurias biologinės, cheminės ir radiologinės medžiagos, įskaitant užkrečiamąsias ligas, kelia jūrų transporto priemonėse, poveikis

Šių veiksmų tikslas – sukurti integruotą ir tvarią ES lygmens strategiją, nustatančią, kaip apsaugoti keleivinių ir krovininių laivų keleivių ir įgulos sveikatą ir užkirsti kelią tarpvalstybiniam ligų plitimui. Didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, kurios plinta per jūrų transporto priemones, pavyzdžiui, užkrečiamųjų ligų arba grėsmių, kurias kelia cheminės, biologinės ir radiologinės medžiagos, kontrolė yra tarpvalstybinė problema, kurią reikia spręsti ES lygmeniu. Užkrečiamųjų ligų stebėjimą ir jūrų transporto stebėseną gerinti ypač svarbu dėl imigracijos per jūrų sienas.

Šie veiksmai padės įgyvendinti Sprendimą Nr. 2119/98/EB ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo ir jo įgyvendinimo priemones, pavyzdžiui, 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (10), 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (11), ir naujas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles. Jie taip pat padeda įgyvendinti 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyvą 2009/13/EB, įgyvendinančią Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/63/EB (12).

Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų remtis projektų, finansuotų pagal Sveikatos programą jūrų transporto srityje, visų pirma projektų „ES laivų sanitarijos programos naudingumo vertinimas ir koordinuoti veiksmai užkrečiamosioms ligoms kruiziniuose laivuose ir keltuose kontroliuoti“ (SHIPSAN) ir „ES laivų sanitarijos mokymo tinklas“ (SHIPSAN TRAINET), rezultatais ir juos įgyvendinant įgyta patirtimi.

Įgyvendinant šiuos veiksmus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šioms sritims: a) įgyvendinant SHIPSAN projektą sukurtos komunikacinės programos, skirtos atsakui į realius incidentus kruiziniuose laivuose koordinuoti, veikimui; b) tinkamo ir tvaraus konsultacijų, techninių rekomendacijų atnaujinimo, mokymo paketų, lavinimo programų ir vertinimo rekomendacijų pagal laivų sanitarijos kontrolės sertifikatus mechanizmo, sukurto įgyvendinant SHIPSAN projektą, diegimui krovininiuose laivuose. Tam taip pat reikės sukurti nuolatinį ryšį su esamais užkrečiamųjų ligų kontrolės laivuose mechanizmais pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB ir jo įgyvendinimo priemones; c) krovininių laivų įgulų, uostų visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų, atsakingų už ryšio tarp laivų palaikymą, uostų valdymo institucijų ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų, atsakingų už valstybių narių, Komisijos ir Europos ligų kontrolės centro informavimą, mokymui; d) mechanizmui, kuriuo galima vertinti riziką ir paremti rizikos valdymo veiklą, ir e) galimybių pasinaudojant SHIPSAN projektu įdiegti elektroninį Jūrų medicininės deklaracijos formatą, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/65/ES, ištyrimui.

[Bendrieji veiksmai]

Orientacinė suma: 1 800 000 EUR

3.1.2.4.   ŽIV prevencijos Europoje gerinimas

Šių bendrųjų veiksmų tikslas – skatinti į ŽIV prevencijos programas įdiegti kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo praktiką, siekiant padidinti ŽIV prevencijos programų veiksmingumą. Veiksmingesnės prevencinės programos padės sumažinti naujų ŽIV infekcijų skaičių Europoje. Jie taip pat padės kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi, kurią dažnai patiria ŽIV užsikrėtę asmenys.

Šie bendrieji veiksmai padeda įgyvendinti 2009 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m.“ (13). Šiame komunikate numatyta sistema, skirta nacionalinių strategijų rengimui remti, nustatomos ŽIV politikos koordinavimo tarp valstybių narių gairės. Visų pirma jame daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesnei ŽIV perdavimo prevencijai. Šiais veiksmais kartu su kitais ŽIV prevencijos projektais įgyvendinami 2009–2013 m. ŽIV veiksmų plane (14) nubrėžti prevencijos tikslai. Šie bendrieji veiksmai padės įveikti diskriminaciją ir padidinti žmonių su negalia, etninių mažumų ir imigrantų, vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, ir kitų pažeidžiamų grupių integraciją. Žmonės, kurie patiria didžiausią ŽIV riziką, dažnai priklauso šioms grupėms.

Įgyvendinant numatytus bendruosius veiksmus būtų kuriamos ir derinamos ŽIV prevencijos kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo metodikos ir priemonės. Juos įgyvendinant: a) pagrindiniai suinteresuotieji subjektai parengtų ir patvirtintų kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo standartų chartiją, b) šie standartai būtų platinami, c) būtų vykdoma jų integravimo į prevencijos strategijas ir veiklą, kuri visų pirma skirta pagrindinėms ES strategijoje nurodytoms prioritetinėms grupėms, stebėsena, d) būtų kuriamas tvarus organizacijų, kurios stebi kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo priemonių integravimą į ŽIV prevencijos programas ir galėtų teikti konsultacijas dėl ŽIV prevencijos kokybės užtikrinimo ir gerinimo, tinklas, e) būtų numatomi ir remiami įrodymais grindžiami bandomieji projektai.

Numatoma pasiekti šiuos rezultatus: ŽIV prevencijos programų kokybės užtikrinimo ir gerinimo chartijos, skirtos įgyvendinti Europoje ir už jos ribų, patvirtinimas; rekomendacijos, kaip sėkmingai įgyvendinti ŽIV prevencijos programas; veiksmingų visuomenės sveikatos informacijos sklaidos kanalų analizė; kokybės užtikrinimo ir ŽIV prevencijos ekspertų tinklas; ŽIV prevencijos programų stebėsenos ir poveikio vertinimo sistema.

Šie bendrieji veiksmai padės sukurti ir įgyvendinti veiksmingesnes ŽIV prevencijos programas, kurias galės pritaikyti ir kiti regionai.

[Bendrieji veiksmai]

Orientacinė suma: 1 500 000 EUR

3.1.3.   Didinti piliečių saugumą – mokslinis konsultavimas (Sprendimo dėl programos priedo 1.2.1 punktas)

3.1.3.1.   Mokslinė ir techninė parama Komisijos mokslinių komitetų veiklai ir informavimui apie riziką, įskaitant specialų atlygį

Šių veiksmų tikslas – teikti Komisijai nepriklausomas, aukštos kokybės konsultacijas apie riziką sveikatai. Tai padeda užtikrinti tvirtą mokslinį ES politikos ir priemonių pagrindą, atitinkantį geresnio reglamentavimo principus. Šias konsultacijas teikia moksliniai komitetai pagal 2008 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimą 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (15). Šie veiksmai padeda stiprinti mokslo vaidmenį diskusijose dėl ES politikos ir informuoti piliečius apie riziką. Jie taip pat suteikia galimybę suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei geriau suprasti ES politiką ir su tuo susijusius pasiūlymus. Šiuos veiksmus sudaro dvi sritys: pirma, specialus atlygis ekspertams už jų darbą rengiant mokslines nuomones ir, antra, mokslinė ir techninė parama mokslinių komitetų veiklai ir informavimas apie riziką.

Specialus atlygis mokamas ekspertams už jų darbą rengiant mokslines nuomones, kaip numatyta Sprendime 2008/721/EB.

[Kiti veiksmai]

Orientacinė suma: 270 000 EUR

Mokslinė ir techninė parama mokslinių komitetų veiklai ir informavimas apie riziką apima šias sritis: a) mokslinės literatūros paieška, analizė ir informacijos apibendrinimas, b) mokslinių nuomonių redakcijų, skirtų nespecialistams, parengimas, c) santraukų parengimas, d) duomenų paieška, e) Komisijos nagrinėtų temų bibliografijos sudarymas ir f) tekstų redagavimas. Ši parama yra būtina, nes komitetų nariai negauna jokios paramos iš savo organizacijų. Ji taip pat apima mokslinių posėdžių, darbo susitikimų ir teminių seminarų organizavimą.

[Konkursai]

3.1.4.   Gerinti piliečių saugą – žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo darinių saugumas ir kokybė (Sprendimo dėl programos 1.2.2 punktas)

3.1.4.1.   ES teisės aktų dėl kraujo, kraujo komponentų, audinių ir ląstelių įgyvendinimo stebėsena

Šių veiksmų tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES teisės aktus dėl kraujo, kraujo komponentų ir audinių ir parengti atitinkamas ataskaitas apie esamą padėtį. Svarbūs šie teisės aktai: a) 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB (16), bei atitinkamos įgyvendinimo priemonės (17) ir b) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (18), bei atitinkamos įgyvendinimo direktyvos (19).

Kraujo ir kraujo komponentų surinkimas ir tiekimas yra labai vertinga veikla valstybių narių visuomenės sveikatos sistemoms, suteikianti galimybę ir padedanti naudoti daugelį gydymo alternatyvų. Ši veikla taip pat padeda plėtoti farmacijos sektorių. Kraujo ir kraujo komponentų naudojimui yra būdinga ligų perdavimo rizika, tai gali sukelti pavojų saugumui ir kokybei. Direktyva 2002/98/EB ir jos įgyvendinimo priemonėmis siekiama spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Audinių ir ląstelių sektorius sparčiai auga, suteikia vis daugiau gydymo galimybių. Tai prisidės ir prie ekonomikos augimo bei farmacijos sektoriaus plėtros. Tai bus įmanoma tik tada, jei bus garantuotas surinktų žmogaus kilmės medžiagų saugumas ir kokybė. Direktyva 2004/23/EB ir jos įgyvendinimo direktyvomis siekiama spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

Įgyvendinant šiuos veiksmus bus parengtos dvi ataskaitos, kuriose bus įvertinti pagrindiniai visoms valstybėms narėms svarbūs klausimai. Parengtos ataskaitos padės a) parengti ataskaitas apie valstybių narių patirtį įgyvendinant Direktyvą 2004/23/EB, kaip to reikalaujama 26 straipsnio 2 dalyje, ir Direktyvą 2002/98/EB, kaip to reikalaujama 26 straipsnio 2 dalyje, b) nustatyti, kuriose valstybėse narėse įgyvendinimas vyksta sėkmingai, ir padėti valstybėms narėms, kurios susidūrė su problemomis, c) padėti užtikrinti šių teisės aktų įgyvendinimą ir d) nustatyti sistemines problemas, dėl kurių gali prireikti keisti teisės aktus. Numatoma, kad šios ataskaitos bus parengtos 2013 m. pabaigoje.

[Konkursas]

3.1.4.2.   Sąlygų bendradarbiauti organų donorystės srityje tarp ES nacionalinių institucijų sudarymas

Šių veiksmų tikslas – padėti valstybėms narėms organizuoti optimalų donorų organų paskirstymą ir panaudojimą ir (arba) transplantaciją sudarius daugiašalius ir dvišalius susitarimus ir vykdant transplantaciją kitose valstybėse narėse. Šie veiksmai padės įgyvendinti 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą COM(2008) 819 galutinis/3 „Organų donorystės ir transplantacijos 2009–2015 m. veiksmų planas. Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas“ (20).

Šiais veiksmais siekiama ES lygmeniu sukurti daugiašalio keitimosi organais IT sistemą. Dauguma valstybių narių yra įsteigusios nacionalines paskirstymo institucijas, kurios paskirsto organus galimiems recipientams ir užtikrina optimalų kiekvieno organo paskyrimą ir panaudojimą. Kai kurios valstybės narės bendradarbiauja su daugiašalėmis keitimosi organais organizacijomis, pavyzdžiui, „Eurotransplat“ ir „Scanditransplant“. Tačiau ne visi organai gali būti pritaikyti, paskirti ir panaudoti tose šalyse arba daugiašalėse zonose. Visų pirma taip nutinka labai imunizuotų pacientų, vaikų ir retų organų atvejais. ES lygmeniu sukurta sistema, vienijanti esamas Europos organų paskirstymo institucijas, padės tai padaryti. Šie veiksmai apima protokolų ir sutartų formatų kūrimą, kad duomenimis būtų galima keistis lengvai ir operatyviai. Parengiamasis darbas jau atliktas įgyvendinant projektą „Europos iniciatyva koordinuojant nacionalinių organų transplantacijos organizacijų veiklą“ (COORENOR), finansuotą pagal Sveikatos programą. Šis darbas bus plėtojamas toliau, bus sukurta konkreti sistema, dalyvaus daugiau valstybių narių. Kruopštus teisinis, finansinis ir darbinis pasirengimas prieš sudarant konkrečius susitarimus tarp valstybių narių padės užtikrinti sistemos tvarumą.

Šie veiksmai taip pat padės nacionalinėms institucijoms sudaryti dvišalius susitarimus dėl keitimosi organais tarp valstybių narių. Ne visos valstybės narės turi visų organų tipų transplantacijos programas. Sudarius dvišalius susitarimus tarp valstybių narių dėl konkrečių organų, ES piliečiams suteikiama galimybė pasinaudoti kitos valstybės narės transplantacijos centro, kuris specializuojasi reikiamų organų srityje, paslaugomis. Šie organai taip pat gali būti įsigyjami vienoje valstybėje narėje ir siunčiami į kitą. Esami susitarimai padidina pacientų judumą ir organų panaudojimą Europoje. Įgyvendinant šiuos veiksmus bus tiriama esama praktika, nustatomos galimybės sudaryti dvišalius susitarimus, valstybėms narėms padedama sudaryti dvišalius susitarimus ir sukurti veiklos sistemą. Tai pasiekti padės pagal COORENOR projektą atliekamas darbas.

Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus šalinamos kliūtys ES piliečiams dalyvauti kitų valstybių narių transplantacijos programose. Pagal šiuos veiksmus bus parengta pacientų judumo valstybėse narėse organų transplantacijos tikslais ir su tuo susijusių problemų apžvalga, taip pat bus pateikti pasiūlymai, kaip spręsti šias problemas. Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus parengta sutikimo sistemų ir metodų apžvalga, kad valstybės narės galėtų suprasti viena kitos sistemas ir būtų sudarytos palankesnės donorystės kitose valstybėse narėse sąlygos, jeigu galimi organų donorai miršta ne savo valstybėje. Rezultatus numatoma pateikti 2015 m. pabaigoje.

[Bendrieji veiksmai]

Orientacinė suma: 1 150 000 EUR

3.1.4.3.   Geriausios organų donorystės (transplantacijos) patirties sklaida

Šių veiksmų tikslas – per Europos Tarybą padėti veiksmingai skleisti geriausią patirtį organų, audinių, ląstelių ir kraujo donorystės ir transplantacijos srityje. Šie veiksmai paremti keliais Sveikatos programos finansuotais projektais ir įvairių darbo grupių atliktu darbu siekiant ES nustatyti ir plėtoti geriausią patirtį. Tai visų pirma yra: a) informuotumo didinimo kampanijos, b) donorų identifikavimas, atranka ir valdymas, c) gyvų žmonių organų donorystė, d) kokybės praktika kraujo ir audinių įstaigose, ypač surinkimo, bandymo, parengimo, saugojimo ir paskirstymo srityse, e) žmogaus medžiagų saugumo stebėsena, f) bendradarbiavimas su intensyviosios priežiūros skyriais ir g) veiksmai po donorystės, transplantacijos ir (arba) perpylimo.

Dėl savo veiklos masto ir struktūros Europos Taryba gali labai padėti skleisti geriausią patirtį ir pasiekti papildomas tikslines grupes. Tai sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, kurioms atstovaujama daugelyje Europos Tarybai pavaldžių ekspertų grupių, kompetentingų institucijų atstovai jos ekspertų grupėse. Šios kompetentingos institucijos atsakingos už donorystės, transplantacijos ir perpylimo veiklos organizavimą valstybėse narėse.

Siekdama suderinti šį veiklos mastą ir užtikrinti, kad žiniomis, įgytomis naudojantis ES finansavimu, galėtų naudotis papildomos grupės, Europos Taryba parengs ir įgyvendins įvairioms tikslinėms grupėms ir geografiniams regionams skirtą informacijos sklaidos planą. Konkreti veikla gali būti: konferencijos, bendros informuotumo didinimo kampanijos, rekomendacijų platinimas e. paštu, internetu, lankstinukų, rekomendacinės medžiagos leidyba ir mokymas.

Ši veikla padės geriau įgyvendinti saugos ir kokybės reikalavimus, nustatytus 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (21) Direktyvoje 2002/98/EB ir jos įgyvendinimo teisės aktuose bei Direktyvoje 2004/23/EB ir jos įgyvendinimo teisės aktuose. Ji taip pat padės padidinti sistemų veiksmingumą ir žmogaus medžiagų, ypač organų, prieinamumą pagal Komisijos organų donorystės ir transplantacijos veiksmų planą.

[Tiesioginė dotacija Europos Tarybai]

Orientacinė suma: 100 000 EUR

3.2.   Veiksmai pagal antrą tikslą „Skatinti sveikatingumą“

3.2.1.   Padidinti sveiko gyvenimo metų rodiklį ir skatinti sveiką senėjimą (Sprendimo dėl programos priedo 2.1.1 punktas)

3.2.1.1.   Parama Europos inovacijų partnerystei aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje

Šių veiksmų tikslas – prisidėti prie aktyvaus ir sveiko senėjimo – strategijos „Europa 2020“ prioriteto – įgyvendinimo. Šie veiksmai padės įgyvendinti Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, numatytą 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikate COM(2010) 546 galutinis Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“.

Įgyvendinant šiuos veiksmus daugiausia dėmesio bus skiriama tam tikroms konkrečioms veiklos sritims vadovaujantis Strateginiu partnerystės įgyvendinimo planu. Jais siekiama remti naujoviškų priežiūros sprendimų – naujoviškos politikos ir verslo modelių – rengimą, dėl to kuriant bendradarbiavimu grindžiamas ir integruotas priežiūros sistemas, kurios pagrįstos priežiūros tęstinumo principu. Juos įgyvendinant taip pat daug dėmesio bus skiriama lėtinių ligų valdymui, visų pirma pacientams, kenčiantiems nuo kelių lėtinių ligų. Bus vykdoma trijų skirtingų tipų veikla: a) skiriamos lėšos bandomųjų projektų, skirtų priežiūros paslaugų teikimui pakeisti, parengiamajam etapui, b) remiamas partnerystės principas siekiant pakeisti priežiūros paslaugų teikimą ir c) remiamas vyresnio amžiaus žmonių sveikatingumas.

a)   Parama priežiūros paslaugų teikimo keitimui

Parama, teikiama kaip lėšos parengiamajam etapui, bus suteikta siekiant parengti ir įgyvendinti socialinės ir sveikatos priežiūros sistemų pokyčius taip, kad būtų teikiamos integruotos priežiūros paslaugos, paremtos naujoviškais verslo modeliais ir technologijomis. Šia veikla siekiama padėti diegti pokyčius, kad būtų įgyvendintos integruotos priežiūros sistemos, kurios būtų grindžiamos į pacientus orientuotais, suderintais, integruotais nuolatinės priežiūros modeliais. Remiantis turimais faktais priežiūros modeliai ypač padės spręsti lėtinių ligų valdymo problemas. Integruoti modeliai turėtų padėti sumažinti ilgalaikę negalią ir pacientų, kenčiančių nuo keleto lėtinių ligų, pažeidžiamumą, riboti hospitalizaciją, kuri nėra reikalinga ir kurios galima išvengti. Bus remiami ne tik sistemos pokyčiai – šiais veiksmais taip pat bus užtikrintas įgyvendinant pokyčius įgytų žinių perdavimams kitiems atitinkamiems subjektams, t. y. subjektams, kurie yra atsakingi už priežiūros organizavimą ir vykdymą visoje ES.

b)   Partnerystė įgyvendinant pokyčius

Šiais veiksmais siekiama paremti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą keičiant socialinę ir priežiūros sistemas. Veikla, kuri bus įgyvendinama vadovaujantis partnerystės principu, gali būti tokia: a) naujų verslo modelių naudojantis naujoviškais sprendimais, ypač sprendžiant daugelio lėtinių ligų valdymo klausimus, parengimas b) naujų priežiūros būdų laikantis priežiūros tęstinumo principo sukūrimas c) rekomendacijų remiantis naujais sprendimais (verslo modeliais) parengimas, d) mokymo modulių priežiūros teikėjams, kuriuose atsispindėtų nauji sprendimai (verslo modeliai), sukūrimas, e) rekomendacijų dėl neoficialios priežiūros teikimo parengimas ir f) parama atitinkamų viešųjų pirkimų modernizavimui, įskaitant funkcinių konkursų specifikacijų, kokybės kriterijų, suderinamumo reikalavimų, bendrų ikiprekybinių viešųjų pirkimų parengimą ir gyvavimo ciklo vertės principo propagavimą vertinant investicijas. Vykdant šiuos veiksmus daugiausia dėmesio bus skiriama veiklai, kurią tikrai galima praktiškai įgyvendinti.

c)   Vyresnio amžiaus žmonių sveikatingumo rėmimas

Įgyvendinant šiuos veiksmus išteklius siekiama panaudoti taip, kad vyresnio amžiaus žmonių sveikatingumas būtų kuo labiau stiprinamas; tam bus naudojamos šios priemonės: a) glaudesnis bendradarbiavimas ir koordinavimas, pavyzdžiui, remiami ir skleidžiami geros (geriausios) patirties modeliai, skirti senėjančios visuomenės sveikatingumui stiprinti; stiprinamos duomenų sistemos; b) gebėjimų ugdymas, pavyzdžiui, rengiamos sveikatingumo raštingumo programos; mokymas gerontologijos srityje; c) parama intervencijoms, kuriomis padedama užkirsti kelią pažeidžiamumui, ir d) priemonių, kuriomis užtikrinama, kad kuriant naują sveikatingumo politiką būtų atsižvelgta į senėjimo aspektus, nustatymas.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 4 021 820 EUR

3.2.2.   Nustatyti sveikatos skirtumų priežastis, spręsti ir mažinti šiuos skirtumus atskirose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, siekiant prisidėti prie gerovės ir sanglaudos, remti bendradarbiavimą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais ir pacientų bei sveikatos srities specialistų judumą (Sprendimo dėl programos priedo 2.1.2 punktas)

3.2.2.1.   Migrantų, romų ir kitų pažeidžiamų grupių sveikatos priežiūros gerinimas

Šių veiksmų tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, sveikatingumo skatinimą ir prevenciją siekiant patenkinti migrantų, romų ir kitų pažeidžiamų etninių mažumų grupių, tarp jų – neteisėtų (nelegalių) migrantų, poreikius.

Šiuos veiksmus sudaro dvi sritys. Pirmojoje daugiausia dėmesio bus skiriama tinkamos sveikatos priežiūros migrantams teikimui pietinėje ES dalyje, taip ilgainiui didinant visuomenės sveikatos saugą ES. Šie veiksmai grindžiami projekto „Visuomenės sveikatos saugos didinimas prie naujosios Rytų Europos sienos“, kuris buvo finansuojamas pagal pirmąją 2006 m. visuomenės sveikatos programą, rezultatais. Šie veiksmai padeda įgyvendinti Sprendimą Nr. 2119/98/EB, Sprendimą 2000/57/EB 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (22), ir naujas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles. Jie taip pat padeda įgyvendinti 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą COM(2011) 292 „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“.

Antroje srityje daugiausia dėmesio skiriama romams ir kitoms pažeidžiamoms etninių mažumų grupėms, tarp jų – neteisėtiems (nelegaliems) migrantams. Šiais veiksmais bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslo – mažinti sveikatos priežiūros skirtumus – įgyvendinimo. Jais tiesiogiai prisidedama prie 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikato COM(2010) 758 galutinis „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (23), 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikato COM(2009) 567 galutinis „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (24), 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikato COM(2010) 133 galutinis „Socialinė ir ekonominė romų integracija Europoje“ (25) ir 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikato COM(2011) 173 galutinis „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (26) įgyvendinimo.

Įgyvendinant šiuos veiksmus a) bus sukurtas mechanizmas, skirtas bendradarbiavimui ir keitimuisi gerąja patirtimi tarp valstybių narių, į ES stojančių šalių ir atitinkamų tarptautinių organizacijų siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, skatinti sveikatingumą ir prevenciją, patenkinti migrantų, romų ir kitų pažeidžiamų etninių mažumų grupių, įskaitant neteisėtus (nelegalius) migrantus, poreikius, b) teisės normos ir politika bus išdėstytos dokumentuose, taip pat bus persvarstyti nacionaliniai sveikatingumo planai, paremtas nacionalinių veiksmų planų, skirtų migrantams ir (arba) etninėms mažumoms, specialų dėmesį skiriant romams, rengimas, c) bus parengti orientaciniai kriterijai ir rekomendacinės gairės dėl gerosios patirties priežiūros prieinamumo romams ir kitoms pažeidžiamoms etninių mažumų ir migrantų grupėms srityje, d) bus persvarstytos mokymo ir gebėjimų ugdymo programos, susijusios su etninių grupių ir (arba) migrantų sveikata, parengta bendra specialistų gebėjimų stiprinimo programa, kurioje būtų numatytos pagrindinės mokymo programos dalys, jos vykdymo aspektai ir vertinimas. Įgyvendinus šiuos veiksmus bus sustiprinta politika ir iniciatyvos nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis atsižvelgiant į romų, migrantų ir mažumų grupių sveikatos priežiūros poreikius, padėta integruoti romus, migrantus ir kitas pažeidžiamas grupes.

[Tiesioginė dotacija TMO]

Orientacinė suma 1 533 000 EUR

3.2.2.2.   Geriausios tabako kontrolės patirties mažinant sveikatos priežiūros skirtumus nustatymas

Šių veiksmų tikslas – išanalizuoti tabako vartojimą įvairiose visuomenės grupėse ir tabako naudojimo poveikį dabartinėms ir būsimoms sveikatos problemoms. Taip pat bus analizuojamas ES, valstybių narių ir trečiųjų šalių intervencijų poveikis mažinant su tabaku susijusią nelygybę. Šios priemonės visų pirma skirtos žemesnio išsilavinimo, užimtumo ir pajamų lygio grupėms, skirtingų lyčių bei amžiaus grupėms ir socialiniu požiūriu ypač nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliems asmenims, benamiams, specialių poreikių turinčiam jaunimui ir migrantams.

Įgyvendinant šiuos veiksmus bus išsiaiškinti visi uždaviniai, kurių ES kyla dėl su tabaku susijusios nelygybės, nustatyti faktai, padėta dalytis geriausia patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad atskirtas grupes sunku pasiekti, valstybėms narėms naudinga mokytis iš viena kitos patirties ir nenaudoti išteklių toms priemonėms, kurios pasirodė esančios neveiksmingos. Įgyvendinant šiuos veiksmus bus atliktas tyrimas, per kurį bus išsamiai išanalizuota esama ir būsima su tabaku susijusi nelygybė, apžvelgtos ekonomiškai efektyviausios priemonės šiai nelygybei šalinti. Bus pateiktos rekomendacijos dėl lygybės sveikatos priežiūros srityje aspektų integravimo į tabako kontrolės politiką ir teisės aktus valstybių narių ir ES lygmeniu. Numatomi rezultatai nacionaliniams ir ES politikos kūrėjams padės gerai suprasti gerąją patirtį mažinant su tabaku susijusią nelygybę. Tyrimą numatoma parengti 2013 m. pabaigoje.

[Bendroji sutartis ir (arba) konkursas]

3.2.2.3.   Pacientų teisių pagal tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvą tyrimas

Šių veiksmų tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (27). Ši direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2013 m. spalio 25 d. Pagal direktyvos 6 straipsnį iš valstybių narių reikalaujama paskirti vieną arba daugiau nacionalinių kontaktinių centrų, kurie pacientams teiktų „tinkamą informaciją visais svarbiausiais tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimais“, kad jie galėtų „praktikoje pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis“.

Įgyvendinant šiuos veiksmus bus suplanuotas ir atliktas tyrimas, per kurį bus vertinama, kaip nacionaliniai kontaktiniai centrai galėtų geriausiai parengti ir pateikti informaciją pacientams. Pagal taikomus vertinimo kriterijus bus vertinama: pacientų pasitenkinimas, informacijos išlaikymas atmintyje ir supratimas, ypač pacientų pasirinkimo nuoseklumas. Bus suformuluotos tyrimų hipotezės, išanalizuota atitinkama literatūra. Bus parengtas preliminarus tyrimo planas, kuriame bus išdėstyti pagrindiniai ir antriniai vertintini padariniai atsitiktine tvarka atrinktose pacientų grupėse. Pagal šio tyrimo rezultatus bus parengtos rekomendacijos valstybėms narėms.

Šie veiksmai padės stiprinti pacientų teises, nes pacientų teisės į tarpvalstybinį gydymą taps aiškesnės; padės užtikrinti pacientų saugumą teikiant informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, apie jų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir saugos standartus; per nacionalinių kontaktinių centrų tinklą, kuriame bus keičiamasi informacija, bus stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas.

[Bendroji sutartis]

3.2.2.4.   Sveikatos sektoriaus darbo jėgos poreikių prognozavimas siekiant užtikrinti veiksmingą planavimą ES

Šių veiksmų tikslai – valstybėms narėms sukurti sistemą, kad valstybės narės galėtų kartu prognozuoti sveikatos sektoriaus darbo jėgos poreikius bei darbo jėgos planavimo metodikas ir rasti galimus sveikatos sektoriaus darbo jėgos trūkumo Europoje problemos sprendimus. Šie veiksmai paskelbti 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikate COM(2010) 0682 galutinis „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (28). Taip bus tiesiogiai prisidedama prie komunikate nubrėžto 2 prioriteto „Atskiriems asmenims suteikti įsidarbinti reikalingų įgūdžių“ įgyvendinimo. Valstybės narės taip pat paprašė sukurti tokią sistemą Tarybos išvadose „Investavimas į ateities sveikatos sektoriaus darbuotojus. Inovacijų ir bendradarbiavimo galimybės“, kurios buvo priimtos 2010 m. gruodžio 7 d. (29).

Visapusiški ir integruoti prognozavimo mechanizmai ir strategijos padėtų valstybėms narėms įvertinti sveikatos sektoriaus darbuotojų, kurių reikia jų sveikatos sistemoms, skaičių ir pobūdį. Tinkamas prognozavimas ir planavimas padeda užtikrinti sveikatos sistemų tvarumą ir atremti esamus ir būsimus iššūkius. Tai – darbo jėgos senėjimas, pacientų senėjimas, intensyvesnės paslaugos lėtinėms ligoms valdyti, psichikos sveikata, ilgalaikė ir socialinė priežiūra, naujos sveikatos sektoriaus darbo jėgos tendencijos ir didėjanti sveikatos sektoriaus darbo jėgos migracija tarp šalių. Veiksmai ES lygmeniu taip pat gali sukurti pridėtinės vertės planuojant, kokių įgūdžių ir kokios kompetencijos prireiks ateityje, ir padėti suteikti sveikatos sektoriaus darbo jėgai reikiamą išsilavinimą, taip pat nustatyti svarbiausius tinkamos darbo aplinkos veiksnius.

Šiais veiksmais siekiama: a) suteikti informaciją ir keistis geriausia patirtimi naudojamų planavimo metodikų srityje. Bus analizuojami veiksniai, lemiantys jų sėkmę, taip pat vietos aplinkybės, kultūra, darbo jėgos struktūra. Bus sukurta geriausios patirties ir rekomendacijų dėl geresnio modeliavimo duomenų bazė (2013–2014 m.), ES lygmeniu bus sukurta nuolatinė sistema (2015 m.); b) įvertinti būsimus sveikatos sektoriaus darbo jėgos įgūdžių ir kompetencijos poreikius bei jų pasiskirstymą. Bus parengta ataskaita apie įvairias ES naudojamas metodikas, taip pat vartotojams pateiktos rekomendacijos, kaip įvertinti būsimus poreikius (2013 m.); c) teikti konsultacijas, kaip valstybėse narėse būtų galima ugdyti darbo jėgos planavimo gebėjimus (2014 m.). Įgyvendinant šiuos veiksmus bus atrinkti darbo jėgos planavimo valstybėse narėse ekspertai, kurie galėtų padėti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms stiprinti savo darbo jėgos planavimo gebėjimus; d) parengti ES gaires, kaip šalys donorės ir priimančiosios šalys gali bendradarbiauti, ieškodamos abipusiai naudingo sprendimo gebėjimų ugdymo ir judumo tarp šalių srityje (2014–2015 m.), ir e) pateikti informaciją apie sveikatos specialistų judumo tendencijas valstybėse narėse (2013–2015 m.). Toks bendradarbiavimas pradėtas pagal įvairius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, pavyzdžiui, „Sveikatos specialistų judumo Europos Sąjungoje tyrimas“ (PROMeTHEUS) (30) arba „Slaugytojų prognozavimas: žmogiškųjų išteklių planavimas slaugos srityje“ (RN4CAST) (31), bet jį reikia toliau remti. ES sistemai taip pat bus priskirta ši funkcija. Įgyvendinant šį bendrą veiksmą reikėtų remtis projektų PROMETHEUS, RN4CAST ir „Sveikatos specialistų judumas“ (MoHProf) (32) rezultatais, panaudoti jų įgyvendinimo rezultatus ir pasiekimus. Šie veiksmai padės įgyvendinti „PSO tarptautinio sveikatos darbuotojų įdarbinimo praktikos kodeksą“, kuriame nustatoma etiška sistema, kuria valstybės narės vadovaujasi įdarbindamos sveikatos sektoriaus darbuotojus, ypač iš besivystančių šalių, kuriose ypač trūksta sveikatos sektoriaus darbuotojų, ir kuria ES valstybėms narėms padedama imtis veiksmingų priemonių atitinkamai sveikatos sektoriaus darbo jėgai šviesti, išsaugoti ir išlaikyti remiantis faktais pagrįstu sveikatos sektoriaus darbo jėgos planu (kodekso 5.4 punktas). Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus parengtas darbo planas, kaip išsaugoti bendradarbiavimą baigus vykdyti šiuos bendruosius veiksmus.

[Bendrieji veiksmai]

Orientacinė suma: 3 000 000 EUR

3.2.3.   Spręsti sveikatai svarbių veiksnių klausimus siekiant skatinti ir gerinti fizinę ir psichinę sveikatą, imtis veiksmų sprendžiant svarbių veiksnių, pvz., mitybos ir fizinio aktyvumo, ir su priklausomybėmis susijusių veiksnių, pvz., tabako, alkoholio, klausimus (Sprendimo dėl programos priedo 2.2.1 punktas)

3.2.3.1.   Psichinė sveikata ir gerovė

Šių bendrųjų veiksmų tikslas – sukurti apibrėžtos struktūros darbo psichinės sveikatos srityje procesą, kuriame dalyvautų valstybės narės, suinteresuotieji sveikatos sektoriaus ir kitų atitinkamų sektorių subjektai, tarptautinės organizacijos, visų pirma PSO ir OECD. Šie bendrieji veiksmai bus vykdomi remiantis 2009–2011 m. teminėmis konferencijomis pagal Europos psichinės sveikatos ir gerovės paktą, priimtą 2008 m. Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu. 2011 m. priimtose Tarybos išvadose „Europos psichinės sveikatos ir gerovės paktas: rezultatai ir būsimi veiksmai“ (33) valstybės narės ir Komisija kviečiamos prisidėti prie bendrųjų veiksmų psichinės sveikatos ir gerovės srityje pagal Sveikatos programą.

Įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus bus sukurta pavyzdinė dažniausiai remiamos veiklos, skirtos psichinei sveikatai ir gerovei skatinti, užkirsti kelią psichinės sveikatos problemoms vykdant sveikatos ir socialinę politiką ir sukuriant atitinkamą gyvenamąją aplinką, sistema. Bus nagrinėjami šie aspektai: a) psichikos sutrikimų šalinimas, ypač daug dėmesio skiriant depresijai, pasinaudojant sveikatos ir socialine sistemomis, taip pat sveikatos paslaugų iškėlimas iš institucijų, integravimas į vietos bendruomenes ir jų socialinių paslaugų tinklus, b) sveikatos sektoriaus darbuotojų prieinamumas ir mokymas, c) sveikos aplinkos darbo vietose kūrimas ir d) vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos ir gerovės skatinimas, psichinę sveikatą integruojant į mokyklų ir vietos bendruomenių aplinką, tėvų informuotumo didinimas ir mokyklų specialistų mokymas.

Šiuos bendruosius veiksmus sudarys trys dalys. Pagal pirmąją, „Veiksmų psichinės sveikatos srityje metmenys“, bus parengti bendrai patvirtinti orientaciniai veiksmų psichinės sveikatos srityje, kurių bus imamasi sveikatos sistemose įgyvendinant socialinę politiką, taip pat kuriant pagrindinę gyvenamąją aplinką, pavyzdžiui, mokyklose ir darbo vietose, metmenys. Kaip priemonė mokytis vieniems iš kitų bus taikomas tarpusavio vertinimas. Bus apsvarstyta galimybė vykdyti koordinuotą informuotumo didinimo veiklą. Pagal antrąją dalį, „Psichinės sveikatos kompasas“, „ES psichinės sveikatos ir gerovės veiksmų kompasas“ bus toliau plėtojamas ir taps mechanizmu, skirtu rinkti, vertinti ir platinti gerąją sveikatos ir kitų sektorių patirtį. Pagal trečiąją dalį, „Informacija apie psichinę sveikatą“, daugiausia dėmesio bus skiriama duomenų apie psichinės sveikatos būklę valstybėse narėse rinkimui. Bus svarstomas socialinių veiksnių poveikis, nustatytos pažeidžiamos grupės. Bus užsakytas psichinės sveikatos ir gerovės svarbos visuomenės sveikatai ES ir jos svarbos strategijai „Europa 2020“ tyrimas.

Šie bendrieji veiksmai bus įgyvendinami remiantis toliau išvardytais mokslinių tyrimų ir inovacijų projektais, skatinant juos įgyvendinti klinikinėje praktikoje, panaudoti jų įgyvendinimo rezultatus ir pasiekimus, tai – „Klinikinių sprendimų priėmimas ir jų padariniai teikiant eilinę priežiūrą sunkia psichikos liga sergantiems žmonėms“ (CEDAR) (34), „Kalinių vaikai, intervencijos ir padarinių švelninimo priemonės psichinei sveikatai stiprinti“ (COPING) (35), „Europos maniakinės depresijos tyrimų ekspertų centrų tinklas“ (ENBREC), „Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų paplitimas, pasikartojimas per vienus metus ir simptomų rimtumas: ryšys su pablogėjimu, funkcionavimu (ICF) ir paslaugų naudojimu“ (MentDis_ICF65+) (36), „Finansavimo sistemų įtaka psichinės sveikatos priežiūros kokybei Europoje“ (REFINEMENT), „Psichinės sveikatos tyrimų Europoje planas“ (ROAMER), „Saugokime jaunų žmonių gyvybes Europoje: saugokime sveikatą užkirsdami kelią rizikingai ir sau žalingai elgsenai“ (SEYLE) (37), „Specializuotas įgyvendinimas lėtinių ligų tikslais“ (TICD) ir „Bendras darbas siekiant stabdyti jaunimo pravaikštas“ (WE-STAY).

Šiais bendraisiais veiksmais valstybėms narėms bus padėta a) gerinti savo psichinės sveikatos paslaugas, remti jų skatinimą ir prevenciją, b) skatinti partnerystę tarp sveikatos sektoriaus ir kitų sektorių siekiant gerinti psichinę sveikatą ir gerovę, c) užtikrinti psichikos sutrikimų prevenciją ir paramą žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų, d) pereiti nuo institucijų teikiamų priežiūros paslaugų prie bendruomeninių priežiūros modelių, e) užtikrinti žmonių, turinčių psichinės sveikatos problemų, socialinę įtrauktį, kovoti su jų diskriminavimu ir tyčiojimusi iš jų ir f) parengti psichinės sveikatos rodiklius. Šių bendrųjų veiksmų rezultatai 2015 m. bus apibendrinti ataskaitoje, bus pasiūlyti pavyzdiniai veiksmų psichikos sveikatos srityje metmenys ir tolesnių ES lygmens veiksmų alternatyvos.

[Bendrieji veiksmai]

Orientacinė suma: 1 500 000 EUR

3.2.3.2.   Vietos bendruomenės, taip pat mokyklų iniciatyvos, kuriomis užkertamas kelias vaikų ir paauglių antsvoriui ir nutukimui

Šių veiksmų tikslas – padėti sumažinti su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų atvejus tarp jaunų žmonių. Šiais veiksmais padedama įgyvendinti „Europos strategiją su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“ (38), jais tiesiogiai atsakoma į Aukšto lygio mitybos ir fizinio aktyvumo grupės diskusijas bei ES veiksmų dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos srityje programą.

Priemonėmis, kurios taikomos įgyvendinant šiuos veiksmus, siekiama parengti naujoviškas intervencijas ir kampanijas, kuriomis būtų skatinama suderinta vaikų ir paauglių mityba, fizinis aktyvumas tinkamoje aplinkoje. Jais siekiama sudaryti sąlygas keistis praktine patirtimi vaikams ir paaugliams skirtų intervencijų planavimo srityje, ypač daug dėmesio skiriant asocialioms grupėms. Jais taip pat siekiama paskatinti pasiteisinusias sėkmingas iniciatyvas, skirtas vietos bendruomenėms ir mokykloms, ir vykdyti naujoviškas vaikams ir paaugliams skirtas žiniasklaidos kampanijas. Kaip pavyzdį galima paminėti EPODE (39) arba „Shape up“ (40) projektų partnerystės metodus – partnerystė vienija visą pilietinę visuomenę ir kitus vietos veikėjus, vadovaujamus vietos valdžios institucijų ir (arba) mokyklų vadovų. Reikėtų apsvarstyti galimybę vykdyti visapusiškas kampanijas, į kurias būtų įtraukti komunikacijos ir švietimo aspektai, dėmesys sutelkiamas į paauglių mitybą ir fizinį aktyvumą – tam tikslui reikėtų pasinaudoti tvirta kelių valstybių narių arba regionų viešojo ir privačiojo sektorių partneryste. Šiais veiksmais ketinama paremti projektus, kuriais būtų suvienytos esamos iniciatyvos, išskirta ir skleidžiama geroji patirtis, remiama vietos ir (arba) regioninės partnerystės iniciatyvų plėtra ir įgyvendinimas, įskaitant kampanijas, kuriomis siekiama skatinti suderintą vaikų mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą, ypač tuose regionuose, kuriuose tokie bendradarbiavimo principai dar nėra visiškai įdiegti. Susiformavusi geroji patirtis turėtų būti pristatyta taip, kad ją būtų galima lengvai pritaikyti skirtingoje valstybių narių aplinkoje, PSO Europos regioniniam biurui būtų suteikta vertingos medžiagos apie gerąją patirtį. Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų remtis toliau išvardytais mokslinių tyrimų ir inovacijų projektais, skatinti juos įgyvendinti klinikinėje praktikoje, pasinaudoti jų įgyvendinimo rezultatais ir pasiekimais, tai – „Europos energijos pusiausvyros moksliniai tyrimai, siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam jaunų žmonių svorio augimui“ (ENERGY) (41), „Tvari nutukimo prevencija, įgyvendinant integruotas strategijas“ (SPOTLIGHT), „Asmeninėmis ir aplinkos savireguliavimo priemonėmis mažinamos pagundos valgyti“ (TEMPEST) (42) ir „Specialus įgyvendinimas lėtinių ligų tikslais“ (TICD). Iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti pokyčius, pavyzdžiui, neleisti atsirasti antsvoriui ir nutukimui, taip pat turėtų apimti elgsenos tyrimus ir būti jais grindžiamos.

Numatoma, kad šios priemonės padidins vietos bendruomenių intervencijas ES ir paskatins teigiamus vaikų ir paauglių elgsenos pokyčius, ypač asocialiose grupėse. Galiausiai šiais veiksmais siekiama padėti iki 2020 m. sumažinti antsvorio ir (arba) nutukimo atvejų skaičių arba pasiekti kitus patvirtintus netiesioginius rodiklius tikslinėje – vaikų ir paauglių – grupėje.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 1 200 000 EUR

3.2.3.3.   Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti vertinimas

Šių veiksmų tikslas – įvertinti šešerių metų „Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“, išdėstytos 2007 m. gegužės 30 d. dokumente COM(2007) 279 galutinis, įgyvendinimą. Šia strategija siekiama sukurti integruotą ES metodą, kaip spręsti šią svarbią visuomenės sveikatos problemą, dėl kurios susidaro nemaža našta sveikatos sistemoms ir visai ekonomikai dėl nedarbingumo, našumo sumažėjimo, ankstyvo išėjimo į pensiją. ES veiksmais šioje srityje valstybėms narėms padedama siekti aukšto ES piliečių sveikatingumo lygio, taip sumažinant sąnaudas dėl prastos sveikatos. Įgyvendinant šiuos veiksmus reikėtų remtis toliau išvardytais mokslinių tyrimų ir inovacijų projektais, skatinti juos įgyvendinti klinikinėje praktikoje, pasinaudoti jų įgyvendinimo rezultatais ir pasiekimais, tai – „Veiksmingos aplinkos strategijos, skirtos paauglių piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijai Europoje“ (AAA–PREVENT) (43), „Visuomenės sveikatos tyrimų aljanso alkoholio vartojimo tyrimai“ (AMPHORA) (44) ir „Sveikatos priežiūros intervencijų įgyvendinimo optimizavimas“ (ODHIN). Tai padės pasiekti strategijos „Europa 2020“ geresnių darbo vietų, inovacijų ir aktyvaus bei sveiko senėjimo tikslus.

Šiuos veiksmus sudaro: a) faktais pagrįstos informacijos apie valstybių narių ir Komisijos strategijos įgyvendinimą analizė, b) ES suinteresuotųjų subjektų indėlio vertinimas, ypač pagal ES veiksmų dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityje programą, c) ES politikos indėlio vertinimas, d) vertinimas, kiek strategija padeda valstybėms narėms, e) poveikio vertinimo proceso, kurio metu rengiamos įgyvendinus strategiją taikytinos paskesnės priemonės, rėmimas. Šiais veiksmais turėtų būti suteikta didžiulė pagalba priimant politikos sprendimus ir imantis paskesnių priemonių. Šiuos veiksmus numatoma įgyvendinti per vienus metus.

[Bendroji sutartis]

3.2.3.4.   Alkoholio žalos prevencijos ir mažinimo veiksmai

Šių veiksmų tikslas – apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo žalingo alkoholio vartojimo, didinti informuotumą apie mažiau rizikingas vartojimo tendencijas. Šie veiksmai padės įgyvendinti ES alkoholio strategiją, išdėstytą 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate COM(2006) 625 galutinis „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (45). Jais taip pat atsižvelgiama į 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl alkoholio ir sveikatos (20009/C 302/07) (46), kuriose Komisijai siūloma apsvarstyti tolesnius žingsnius, kaip apsaugoti vaikus, paauglius ir jaunus žmones nuo alkoholio daromos žalos.

Šiuos veiksmus sudaro dvi dalys. Pagal pirmąją daugiausia dėmesio skiriama alkoholinių produktų etikečių naudojimo veiksmingumui perduodant informaciją apie sveikatą. Alkoholinių gėrimų etiketės vis plačiau naudojamos ES, tai daugiausia savanoriškai daro alkoholio gamintojai. Tačiau apie šią praktiką arba jos veiksmingumą, vertinant pagal matomumą ir informacijos vertingumą, nėra pakankamai informacijos. Ankstesnės savanoriškų ženklinimo schemų santraukos buvo rengiamos pagal informaciją, surinktą per tyrimus. Atliekant visapusiškesnį padėties tyrimą vykdomas praktinis darbas – sudaromos reprezentatyvios alkoholinių gėrimų paketų imtys, remiantis valstybių narių mažmeninės prekybos taškais, kad būtų galima įvertinti informacijos apie sveikatą veiksmingumą. Vienos veiksmingiausių priemonių, padedančių užkirsti kelią nepilnamečių gėrimui, yra teisiniai amžiaus limitai alkoholinių gėrimų pardavimui ir leidimui juos vartoti. Ankstesniuose darbuose apie geriausią patirtį griežtinant amžiaus limitų laikymąsi daugiausia dėmesio skirta NVO arba alkoholinių gėrimų sektoriaus veiklos vykdytojų iniciatyvoms. Tačiau tam, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą, taip pat reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant iniciatyvas, kuriose dalyvavo vietos arba nacionalinės valdžios institucijos, juolab kad iš tyrimais nustatytų faktų matyti, jog geriausi rezultatai galimi tada, kai bendradarbiauja keletas suinteresuotųjų subjektų. Bus renkami gerosios patirties pavyzdžiai, sudaromos sąlygos dalytis gerąja patirtimi ir ją skleisti. Šie veiksmai suteiks galimybę valstybėms narėms, NVO ir pramonės sektoriui sutelkti dėmesį į vykdomą arba planuojamą veiklą, kuria siekiama įdiegti geriausios patirties metodus ženklinimo ir amžiaus limitų taikymo parduodant ir leidžiant vartoti alkoholinius gėrimus srityje. Šiuos veiksmus numatoma įgyvendinti per vienus metus.

[Konkursas]

Pagal antrąją dalį bus įgyvendinta iki trijų bandomųjų projektų, skirtų pagrindinėms ES jaunimo organizacijoms. Tikslas – plėtoti gerąją patirtį ir darbo metodus, remti sprendimus sveikai gyventi, skatinti į įprastą jaunimo veiklą integruoti gyvenimo įgūdžius, kuriais būtų užkirstas kelias alkoholio daromai žalai, remti tarpusavio pagalbą. Pagal šią dalį bus geriau apžvelgta pagrindinių jaunimo organizacijų taikoma gera alkoholio daromos žalos prevencijos patirtis ir metodai.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 500 000 EUR

3.2.3.5.   Europos veiksmų dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityje programos ir Europos alkoholio ir sveikatos forumo stebėsena

Šių veiksmų tikslas – atlikti nepriklausomą analizę ir surinkti informaciją apie Europos veiksmų dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityje programos ir Europos alkoholio ir sveikatos forumo veiklos, kurią vykdo pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir ekonominės veiklos vykdytojai, siekdami padėti valstybėms narėms gerinti Europos piliečių sveikatą, pažangą. Jais prisidedama prie Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti, išdėstytos Komunikate COM(2007) 279 galutinis, ir ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą, išdėstytos Komunikate COM(2006) 625 galutinis, įgyvendinimo.

Šie veiksmai padės: a) geriau suprasti programos ir forumo narių įsipareigojimus bei jų svarbą siekiant programos ir forumo tikslų, b) suderinti šiuos įsipareigojimus, c) suprasti, ką ir kaip reikia padaryti siekiant geriau integruoti visus įsipareigojimus, d) sužadinti didesnį suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą ir e) skleisti gerąją patirtį. Šie veiksmai sudarys sąlygas vesti plenarines diskusijas dėl programos ir forumo įsipareigojimų kiekvienoje svarbioje srityje. Tai yra: vartotojų informavimas, įskaitant ženklinimą, švietimas, fizinio aktyvumo skatinimas, rinkodara ir reklama, maisto sudėtis, galimybės pasirinkti sveiką maistą, porcijų dydžiai, atstovavimas, politinis darbas ir keitimasis informacija siekiant pagerinti konkrečių iniciatyvų poveikį, pagrindinės Alkoholio forumo veiksmų sritys, numatytos jo įstatuose. Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus rengiamos metinės programos ir forumo pasiekimų ataskaitos, taip pat konkrečių įsipareigojimų bei programos ir forumo įsipareigojimų ataskaitos. Šiuos veiksmus numatoma įgyvendinti per dvejus metus.

[Bendroji sutartis]

3.2.3.6.   Komunikacinė kampanija, skirta skatinti mesti rūkyti

Šių veiksmų tikslas – didinti informuotumą apie tabako žalą ir paraginti žmones mesti rūkyti. Ji skirta jaunimui, toms visuomenės grupėms, kuriose rūkymas paplitęs labiau už vidutinį lygį, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Taip pat bus atsižvelgiama į lyčių aspektą. Šiais veiksmais prisidedama prie ES siekių tabako kontrolės srityje, jie padeda įgyvendinti 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (47), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo (48), 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (49) ir 2002 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijas 2003/54/EB dėl rūkymo prevencijos ir iniciatyvų skatinti tabako gaminių kontrolę (50).

Šiais veiksmais bus papildytos ir paremtos valstybių narių pastangos stabdyti rūkymą. Juos įgyvendinant visoms valstybėms narėms bus duota aiški žinia – taip bus pasinaudota masto ekonomija, padėta mažinti sveikatos priežiūros skirtumus visoje ES. Bus plėtojama ir vykdoma konkreti veikla bendradarbiaujant su valstybių narių sveikatos institucijomis siekiant užtikrinti sinergiją ir veiksmingą koordinavimą.

Šie veiksmai, kurie įgyvendinami kaip kampanija, suplanuoti pagal aiškią struktūrą ir truks trejus metus. Pirmaisiais kampanijos metais (2011 m.) buvo rengiama ir derinama koncepcija. Antraisiais metais (2012 m.) daugiausia dėmesio bus skiriama rūkyti metusiųjų apdovanojimui, o trečiaisiais metais (2013 m.) bus skelbiami rūkyti metusiųjų liudijimai siekiant dar labiau paskatinti mesti rūkyti ir parodyti pirmuosius kampanijos rezultatus. Konkrečioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, žemesnio socialinio-ekonominio sluoksnio moterims, pasiekti bus naudojamos tinkamiausios žiniasklaidos priemonės. Kampanijos dalys pagal šį darbo planą: a) informuotumo didinimo renginiai, į kuriuos įtraukiamas Europos matmuo, pavyzdžiui, išvažiuojamieji pristatymai, stendai, seminarai darbo vietose, b) viešinimo medžiaga, pavyzdžiui, leidiniai ir vaizdo filmai, kuriais padedama pasiekti kampanijos tikslus, ir c) interneto svetainės priežiūra, informacijos joje papildymas ir „iCoach“ priemonė visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Šie veiksmai taip pat apima bandymus, mokslines konsultacijas, duomenų, faktų rinkimą ir vertinimą.

[Konkursas]

3.2.3.7.   Mokslinė ir techninė parama ES sveikatos forumui

Šių veiksmų tikslas – teikti mokslinę ir techninę paramą Europos sveikatos forumui. Aktyvus sveikatos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant politiką, ypač Sveikatos forume, yra numatytas 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikate COM(2007) 630 galutinis „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“. Šie veiksmai taip pat padeda siekti Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje tikslų.

Įgyvendinant šiuos veiksmus 2013 m. bus organizuojama ir remiama ES sveikatos politikos forumo ir Atviro forumo veikla. Tai – mokslinis ir techninis darbas, susijęs su šiomis strateginėmis politikos sritimis: a) ekonominiai pokyčiai: sveikata kaip ekonominis veiksnys ir sąnaudos, b) demografiniai pokyčiai: jų poveikis sveikatos sistemoms ir sveikatos poreikiams, c) aplinkos pokyčiai: jų poveikis sveikatos paslaugų organizavimui ir poveikis sveikatai, d) socialiniai pokyčiai ir visuomenės sveikata ir e) technologiniai pokyčiai: inovacijos ir plėtra.

Šie veiksmai suteikia galimybę sveikatos sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams aktyviai dalyvauti ir prasmingai prisidėti prie ES politikos, ypač Europos inovacijų partnerystės iniciatyvos aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje. Sveikatos forumo darbas taip pat padeda užtikrinti, kad ES veikla sveikatos srityje visuomenei plačiąja prasme būtų aktuali ir suprantama.

[Bendroji sutartis]

3.2.4.   Pagrindinių ir retų ligų prevencija (Sprendimo dėl programos priedo 2.2.2 punktas)

3.2.4.1.   Informacijos apie vėžį teikimas ir geresnės vėžio prevencijos ir kontrolės siekiai

Šių veiksmų tikslas – gauti naujausią turimą informaciją apie vėžį ES ir plėtoti vėžio prevenciją ir kontrolę naudojantis naujausiais moksliniais pasiekimais ir žiniomis. Šie veiksmai tiesiogiai padeda siekti Europos inovacijų partnerystės iniciatyvos aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai ištekliai ir patirtis yra riboti, ES lygmeniu vykdomais veiksmais sukuriama reikšminga masto ekonomija.

Šiais veiksmais atsakoma į poreikį gauti tikslius, palyginamus duomenis apie vėžio atvejus, paplitimą, gydymą, pasveikimo atvejus ir mirtingumą ES, kaip skatinama 2009 m. birželio 24 d. Komisijos komunikate COM(2009) 291 galutinis „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (51). Remiantis šiais duomenimis bus kuriama veiksminga vėžio politika.

Šiais veiksmais taip pat atsakoma į poreikį atnaujinti vėžio diagnozavimo gaires, kaip numatyta 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijose 2003/878/EB dėl vėžio diagnozavimo (52). Tikslas – parengti naują krūties vėžio atrankinės patikros ir diagnostikos kokybės užtikrinimo Europos rekomendacijų redakciją, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus. Numatoma šiuos veiksmus įgyvendinti per trejus metus.

Jais taip pat siekiama sukurti Savanoriškos Europos akreditacijos krūties vėžio gydymo srityje schemą. Taip atsižvelgiama į 2008 m. birželio 10 d. Tarybos išvadas dėl vėžio naštos mažinimo (53) ir Europos Parlamento prašymus, pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 14 d. rašytinę deklaraciją dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje (0071/2009). Šiuos veiksmus numatoma įgyvendinti per trejus metus.

[Administracinis susitarimas su JTC]

Orientacinė suma: 3 500 000 EUR

Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus vykdomas sveikatos specialistų, dalyvaujančių tikrinimo programose, mokymas skaitmeninės mamografijos srityje, remiantis projekto „Europos bendradarbiavimas vėžio patikros plėtojimo ir įgyvendinimo srityje bei prevencijos gairės“ (54) rezultatais. Tuo tikslu bus parengti ir įvykdyti du mokymai. Šiais veiksmais prisidedama prie Rekomendacijų 2003/878/EB įgyvendinimo. Šiuos veiksmus numatoma įgyvendinti per vienus metus.

[Administracinis susitarimas su JTC / Tiesioginė dotacija IARC]

Orientacinė suma: 500 000 EUR

Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat bus siekiama palyginti visapusišką vėžio gydymą teikiant tarpdisciplininio pacientų gydymo paslaugas, pateikti geriausios visapusiško vėžio gydymo praktikos pavyzdžių. Taip atsižvelgiama į 2009 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą COM(2009) 291 galutinis „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“, kuriuo siekiama iki 2020 m. 70 proc. sumažinti su vėžiu susijusią nelygybę.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 500 000 EUR

3.2.4.2.   Lėtinių ligų prevencija

Šių veiksmų tikslas – padėti valstybėms narėms sukurti ir įgyvendinti ekonomiškai efektyviausią lėtinių ligų prevencijos politiką.

Šiais veiksmais siekiama paremti projektus, kuriuos įgyvendinant tiriamas integruotų lėtinių ligų, ypač diabeto, širdies kraujagyslių ligų arba kvėpavimo takų ligų, prevencijos metodų ekonominis efektyvumas. Ši veikla apims įvairių intervencijų, skirtų lėtinių ligų prevencijai, patikrai ir gydymui, ekonominio efektyvumo vertinimą. Įgyvendinant projektus daugiausia dėmesio bus skiriama sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui ir poveikiui gyventojų grupėms, kurių priešlaikinio mirtingumo rodikliai yra didžiausi. Pagrindinę darbo dalį sudarys ekonominis vertinimas, ypač ekonominio efektyvumo analizė, ir jo pritaikymo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis įvertinimas.

Šie veiksmai padės sumažinti priešlaikinį mirtingumą ir sergamumą, įskaitant pažeidžiamas grupes, taigi, padės siekti 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikate COM(2009) 567 „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ nubrėžtų tikslų. Jais taip pat atsižvelgiama į Tarybos išvadas „Novatoriški kovos su lėtinėmis ligomis metodai visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemose“ (55), priimtas 2010 m. gruodžio 7 d. Įgyvendinant šiuos veiksmus bus remiamasi JT aukšto lygio specialiosios sesijos dėl užkrečiamųjų ligų dokumento išvadomis ir bus padėta jas įgyvendinti.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 1 400 000 EUR

3.2.4.3.   Parama Europos retų ligų informacijos tinklams

Šių veiksmų tikslas – remti naujų retų ligų registrų arba informacijos apie retas ligas tinklų kūrimą. Šiais veiksmais prisidedama prie 2008 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikato COM(2008) 679 galutinis „Retosios ligos: Europos problema“ (56), 2009 m. birželio 8 d. Tarybos rekomendacijų dėl veiksmų retų ligų srityje (2009/C 151/02) įgyvendinimo (57).

Retų ligų registrai ir informacijos tinklai yra pagrindinės priemonės žinioms apie retas ligas plėsti ir klinikiniams tyrimams plėtoti. Tai vienintelis būdas sukaupti duomenis ir sudaryti pakankamo dydžio imtis epidemiologiniams ir (arba) klinikiniams tyrimams atlikti. Dėl mažų nacionalinio lygmens imčių šie registrai ir informacijos tinklai gali būti kuriami tik ES lygmeniu. Jeigu šie ištekliai bus atviri ir prieinami, bus svarstoma galimybė bendradarbiauti kaupiant ir saugant duomenis. Pacientų registravimas yra svarbiausias bet kurių tolesnių veiksmų, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, etapas. Tai reikalinga skiriant retuosius vaistus, nustatant tyrimų prioritetus, paskiriant ir akredituojant Europos retų ligų informacijos tinklus. Šie veiksmai taip pat padės apsvarstyti Europos informacijos tinklų paskyrimo kriterijus, vadovaujantis Direktyvoje 2011/24/ES įgyvendinimo nustatytais principais. Šių veiksmų prioritetinės sritys: reti augliai, retos anemijos, cerebrinis paralyžius, raumenų nervų ligos, cistinė fibrozė, reti neurologiniai sutrikimai, reti su autizmu susiję sindromai. Kitos retos ligos taip pat gali būti įtraukiamos. Įgyvendinant šiuos veiksmus siekiama finansuoti bent penkis tinklus.

[Dotacijos projektams]

Orientacinė suma: 4 500 000 EUR

3.3.   Veiksmai pagal trečią tikslą – kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą

3.3.1.   Europos informacijos apie sveikatą sistema (Sprendimo dėl programos priedo 3.2.1 punktas)

3.3.1.1.   Rodiklių, parengtų įgyvendinant Europos bendrijos bendruosius veiksmus sveikatos rodiklių ir stebėsenos srityje, panaudojimo ir poveikio vertinimas

Šių veiksmų tikslas – įvertinti rodiklių, parengtų įgyvendinant Europos bendrijos bendruosius veiksmus sveikatos rodiklių ir stebėsenos srityje, kurie buvo finansuoti pagal Sveikatos programos 2009 m. darbo planą, panaudojimą ir poveikį. Europos bendrijos sveikatos rodikliai yra svarbiausia sudedamoji Europos sveikatos stebėsenos sistemos dalis, Komisijai ir valstybėms narėms leidžianti nustatyti geriausią patirtį ir ja keistis, kaip nustatyta SESV 168 straipsnyje, ir įvertinti, kaip veikia sveikatos sistemos, bei įvertinti jų tvarumą, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“. Šiais veiksmais siekiama įvertinti šių rodiklių naudojimo mastą priimant sprendimus valstybių narių ir ES lygmeniu. Juos įgyvendinant bus analizuojama, kaip valstybės narės naudoja Europos bendrijos sveikatos rodiklius vykdydamos savo sveikatos politikos stebėseną ir vertinimą, vertindamos, kaip veikia jų sveikatos sistemos, ypač daug dėmesio skirdamos tvarumui.

[Bendroji sutartis]

3.3.1.2.   Informacijos apie sveikatą rinkimas ir sklaida bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)

Šių veiksmų tikslas – bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) rinkti informaciją, ypač svarbią sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų politikai kurti, tai yra: a) informacija, skirta Europos inovacijų partnerystei aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, apie bandomuosius sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo senėjantiems gyventojams metodus, b) atsakas į valstybių narių poreikį gauti paramą ir konsultacijas apie nacionalinių sveikatos sistemų tvarumą – ištirti prevencinių priemonių ekonominį efektyvumą ir sveikatos intervencijų veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį ir c) pagrindinių rodiklių nustatymas ir propagavimas sveikatos priežiūros srityje ir sveikatos priežiūros sistemose.

Šiuos veiksmus sudaro dvi darbo dalys. Pagal pirmąją darbo dalį dėmesys sutelkiamas į lėtinių ligų prevencijos veiklos ekonominį efektyvumą ir bendrus ekonominius lėtinių ligų padarinius, palyginant alternatyvius būsimos lėtinių ligų prevencijos politikos (intervencijų) scenarijus. Turėtų būti vertinamos intervencijos, susijusios su svarbiausiais pagrindinių lėtinių ligų rizikos veiksniais (rūkymu, mityba, fiziniu aktyvumu ir žalingu alkoholio vartojimu), taip pat lėtinių ligų prevencijos (valdymo) programomis, skirtomis vėžiui, širdies kraujagyslių ligoms, diabetui, psichikos sutrikimams ir lėtinėms kvėpavimo takų ligoms. Bus sudaryta sveikatingumo propagavimo ir prevencinių intervencijų masto ir apimties tipologija, ypač daug dėmesio skiriant piktnaudžiavimui alkoholiu, rūkymui, mitybai ir fiziniam aktyvumui. Bus vertinami šių intervencijų rezultatai, atsižvelgiant į OECD surinktus nemedicininių sveikatos veiksnių – mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir rūkymo – duomenis, pagal tai, kaip tai galėtų paveikti lėtines ligas ir jų ekonominį poveikį. Bus vertinama pirminės priežiūros sistemų kokybė – kaip ji atitinka žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, poreikius, analizuojama, kaip šios sistemos veikia, vertinant pasirinktas gyventojams aktualias kokybės priemones. Taip pat bus apžvelgtas ligų valdymo programų vaidmuo ir galimas poveikis, mokamos paslaugos ir kitos paskatų schemos.

Pagal antrąją darbo dalį bus tęsiamas darbas pacientų saugos rodiklių srityje, kurį vykdė Komisija ir OECD įgyvendindamos 2010 m. pradėtą OECD sveikatos priežiūros kokybės rodiklių projektą (58). Komisija bendrai finansavo šį projektą: 2006–2007 m. pagal projektą 2005 151 „Sveikatos priežiūros kokybės rodikliai“, 2009–2011 m. pagal projektą 2009 53 02„Europos leidinys „Health at a Glance“ ir sveikatos priežiūros kokybės rodikliai: perėjimas į kitą lygmenį – HealthData“. Šiais veiksmais atsakoma į 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos (2009/C 151/01) (59), kurioje rekomenduojama parengti patikimus ir palyginamus rodiklius siekiant palengvinti abipusį mokymąsi, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų jau atliktą darbą. Šiais veiksmais taip pat prisidedama prie Direktyvos 2011/24/ES įgyvendinimo. Šį darbą sudarys: a) galimų rodiklių skaičiaus padidinimas, b) duomenų valstybėse narėse, kurios iki tol neprisidėjo prie duomenų rinkimo, surinkimas ir c) rodiklių, kuriuos būtų galima naudoti ligoninės ir (arba) priemonės lygmeniu, parengimas.

[Tiesioginė dotacija OECD]

Orientacinė suma: 500 000 EUR

3.3.1.3.   Komisijos narystės Europos sveikatos priežiūros sistemų ir politikos observatorijoje mokestis

Šiais veiksmais įgyvendinamas 2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas (C(2009) 10213 galutinis) dėl jos dalyvavimo Europos sveikatos priežiūros sistemų ir politikos observatorijoje iki Sveikatos programos laikotarpio pabaigos 2013 m. Šiame sprendime nustatytas Komisijos narystės mokestis sudaro 500 000 EUR per metus.

Komisijos dalyvavimo Observatorijoje tikslas – rinkti ir skleisti kokybišką informaciją bei realius faktus apie ES sveikatos sistemas. Observatorija yra techninių žinių, nepriklausomos analizės ir pripažintų konsultacijų šaltinis. Observatorija – tai Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europoje, Belgijos, Suomijos, Norvegijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Švedijos vyriausybių, Italijos Veneto regiono, Europos Komisijos (Sveikatos programos laikotarpiu, 2009–2013 m.), Europos investicijų banko (EIB), Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko), Prancūzijos sveikatos priežiūros fondų sąjungos (UNCAM), Londono ekonomikos mokyklos (LSE) ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) partnerystės projektas.

Komisija bus privilegijuotoji partnerė, į Observatorijos darbo programą bus įtrauktos jai aktualios temos, susijusios ne tik su sveikatos priežiūros sistemomis, bet ir su sveikatos veiksniais, sveikatingumo propagavimu ir ligų, ypač lėtinių, prevencija. Konkrečiose srityse bus užsakyti skubūs tyrimai, ypač siekiant padėti įgyvendinti Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas.

[Kiti veiksmai]

Orientacinė suma: 500 000 EUR

3.3.2.   Informacijos apie sveikatą sklaida, analizė ir taikymas; informacijos piliečiams, suinteresuotiems subjektams ir politikos kūrėjams teikimas (Sprendimo dėl programos priedo 3.2.2 punktas)

3.3.2.1.   Atlygis ekspertams už konsultacijas dėl sveikatos sistemų

Šių veiksmų tikslas – įgyti glimybę gauti ekspertų konsultacijas, kurios būtų teikiamos valstybių narių ir Komisijos prašymu dėl sveikatos sistemų veiksmingumo ir efektyvumo. 2011 m. birželio 6 d. Tarybos išvadose „Modernių, poreikius atitinkančių ir tvarių sveikatos sistemų link“ Komisija raginama sukurti mechanizmą tam tikslui. Tai bus pasiekta sukūrus daugiadisciplinę priemonę, kurioje dalyvaus ypač kvalifikuoti įvairių sričių, tarp jų – visuomenės sveikatos, sveikatos sistemos valdymo, epidemiologijos, socialinio draudimo, sveikatos ekonomikos ir viešųjų finansų, ekspertai. Ekspertai turėtų būti iš akademinio, pramonės ir pilietinės visuomenės sluoksnių. Priemonę valdys Komisija. Prireikus bus rengiama bendroji medžiaga, kuri bus pridedama prie klausimų ir korespondencijos su ekspertais. Ekspertų patvirtintos nuomonės turi būti pritaikytos pagal konkrečius poreikius ir konkrečią prašymą pateikusios valstybės narės padėtį. Pagal šią priemonę sveikatos ekspertų konsultacijos gali būti teikiamos Komisijai, šiai rengiant metinę augimo apžvalgą, taip pat nacionalinių reformų planų tikslais. Šie veiksmai apima ekspertams už jų darbą mokamą atlygį.

[Kiti veiksmai]

Orientacinė suma: 1 000 000 EUR.

3.3.2.2.   ES sveikatos politikos ir Sveikatos programos rezultatų pateikimas ir viešinimas

Šių veiksmų tikslas – ES piliečiams laiku suteikti tikslią informaciją apie SESV 168 straipsnyje numatytą veiklą visuomenės sveikatos srityje ir taip priartinti Europą prie savo piliečių. Šiais veiksmais taip pat siekiama viešinti ES veiksmus sveikatos srityje, susijusius su naujais prioritetais, taip pat su strategija „Europa 2020“.

Šiuos veiksmus sudaro trys dalys. Pirmoji – Direktyvos 2011/24/ES įgyvendinimo viešinimas. Direktyvoje numatytas naujas ir novatoriškas požiūris į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimą, palengvinamas kitose valstybėse narėse išduotų receptų pripažinimas, padedama pacientams reikalauti specializuoto gydymo, palengvinamas keitimasis informacija apie sveikatos priežiūros kokybę ir saugumą. Įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai apie jos nuostatas yra informuoti suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė. Tai siekiama užtikrinti aiškiomis ir tikslingomis pagal šiuos veiksmus taikomomis priemonėmis. Tos priemonės – tai lankstinukai, informacijos sklaida internete, dalyvavimas konferencijose su suinteresuotaisiais subjektais.

Antroji dalis – 4-tą kartą vyksiančio ES apdovanojimo žurnalistams organizavimas. Šiais veiksmais siekiama dar labiau išplėsti ir išsaugoti formalų valstybių narių žurnalistų, kurie daugiausia dirba sveikatos srityje, tinklą. Tai padės geriau skleisti žinias apie ES sveikatos sektorių valstybėse narėse ir taip padidinti informuotumą apie ES veiksmus sveikatos, sveikatos priežiūros ir pacientų teisių srityje.

Trečioji dalis – informacijos ir komunikacinės medžiagos, kuria aiškinama ES veikla ir iniciatyvos sveikatos srityje, parengimas. Ši veikla bus susijusi ne tik su sveikatos srityje vykdomomis iniciatyvomis ir Sveikatos programos rezultatų viešinimu – ypač bus siekiama suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams paaiškinti Tabako produktų iniciatyvą ir Sveikatos saugumo iniciatyvą. Ši veikla – tai garso ir vaizdo medžiagos, leidinių elektroniniu ir popieriniu formatais parengimas ir platinimas, seminarų, ekspertų posėdžių organizavimas ir dalyvavimas juose, informacijos pateikimas stenduose ir kitoje komunikacinėje ar viešinimo medžiagoje.

[Bendroji sutartis]

3.3.2.3.   Informacinių technologijų taikomosios programos visuomenės sveikatos politikai remti

Priemonių, kurios naudojamos šiems veiksmams, tikslas – paremti ES visuomenės sveikatos politiką, kaip numatyta SESV 168 straipsnyje, pasitelkiant atitinkamas IT taikomąsias programas. Šiomis IT priemonėmis taip pat remiama strategija „Europa 2020“, būtent inovacijos, skirtos iššūkiams, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, atremti, nukreipiamos į sveikatos, e. sveikatos propagavimo, sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo, aktyvaus ir sveiko senėjimo propagavimo, naujos rizikos sveikatai šalinimo, geresnių galimybių naudotis sveikatos priežiūros sistemomis užtikrinimo sritis.

Šie veiksmai apima tokias taikomąsias programas: a) ES sveikatos portalas – visuomenės sveikatos svetainė ir ją sudarantys Europos tinklalapiai, skirti Europos pacientams, informuoti apie krizes, žurnalistų apdovanijimui ir jaunimo sveikatai, b) Sužalojimų duomenų bazė (IDB) ir duomenų priemonė „Sveikata Europoje: informacijos ir duomenų sąsaja“ (HEIDI), c) „Heidi Wiki“, d) „Sveikatos kritinių padėčių ir ligų informacinė sistema“ (HEDIS), „Medicininės informacijos sistema“ (MedIsys) ir „Ankstyvo įspėjimo ir ataskaitų projektas“ (EAR), e) „Su sveikata susijusių kritinių padėčių operacijų priemonė“ (HEOF) – krizių intranetas, f) operatyvaus įspėjimo ir keitimosi informacija apie grėsmes sveikatai dėl tyčinio cheminių, biologinių ir radiologinių medžiagų paskleidimo sistema (RAS-BICHAT) ir operatyvaus informavimo apie incidentus, įskaitant su cheminėmis medžiagomis susijusius incidentus, sistema (RAS-CHEM), g) programos: duomenų rinkimas apie veiksmus dietų, fizinės veiklos ir sveikatos srityse; Europos alkoholio ir sveikatos forumo duomenų bazė (Alcohol Clearing House — ACH); Mental Health Compass: su forumu susijusių dokumentų valdymo sistema; NVO duomenų bazė, h) taikomosios programos, susijusios su krauju, ląstelėmis, audiniais ir tabaku: metinių duomenų apie stiprias neigiamas reakcijas arba atvejus, susijusius su kraujo perpylimu ir ląstelių arba audinių transplantacija, rinkimas (SARE); visų ES esančių audinių bankų, kuriais gali naudotis valstybių narių kompetentingos institucijos, registras; metinių ataskaitų apie savanorišką nemokamą donorystę, valstybių narių privalomų metinių ataskaitų sistema; ES tabako produktų bandymo įstaigų registras ir įspėjimų dėl tabako, tekstų ir paveikslėlių registras, prie kurio gali prisijungti valstybių narių kompetentingos institucijos; ES žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo sistemos registras, i) tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, receptų registras, medicininis registras ir j) kelias politikos sritis apimančios paslaugos, skirtos visuomenės sveikatos taikomosioms programoms ir sistemoms.

[Bendrosios sutartys]

3.3.3.   Analizė ir ataskaitos (Sprendimo dėl programos priedo 3.2.3 punktas)

3.3.3.1.   Palyginamų įrodymais paremtų duomenų ir informacijos politikos priemonėms palaikyti teikimas

Šių veiksmų tikslas – teikti analizę, palyginamą informaciją ir nepriklausomus aukštos kokybės mokslinius duomenis įrodymais pagrįstai plėtrai, veiksmams sveikatos srityje ES lygmeniu ir valstybėse narėse, įskaitant Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, įgyvendinti ir vertinti. Jie padės padidinti Sveikatos programos finansuojamų projektų tvarumą, nes bus išsaugota iki šiol parengta informacija ir sukaupti duomenys, jais bus remiamasi. Faktų apie sveikatą teikimas ir ataskaitos ES lygmeniu suteikia galimybę palyginti politiką, paremti politikos plėtojimą ir vertinimą ir padeda nustatyti, skleisti ir taikyti geriausią patirtį. Taip ES ir valstybės narės gali nustatyti su sveikata susijusias augimo kliūtis ir geriau paremti nacionalines sveikatos sistemas.

Šiuos veiksmus sudaro trys dalys. Pirmoji dalis – palyginamų įrodymais pagrįstų duomenų ir informacijos rinkimas, analizė ir sklaida siekiant paremti ir vertinti sveikatos politiką ir informacijos Europos politikos kūrėjams, ekspertams ir piliečiams teikimas.

[Bendrosios sutartys]

Antroji dalis – Europos informacijos ir žinių apie sveikatą sistema papildoma duomenimis apie aktyvų ir sveiką senėjimą ir kitas prioritetines sritis, kad Europos politikos kūrėjai, sveikatos sektoriaus ekspertai ir piliečiai gautų naujausią informaciją.

[Konkursas]

Trečioji dalis – „Eurobarometro“ tabako apžvalga, kurioje bus pateikti duomenys apie rūkymo elgseną, pasyvaus rūkymo riziką, tam tikrą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų požiūrį, atnaujinti tabako kontrolės rodikliai tabako kontrolės politikai stebėti ir įgyvendinti. Rezultatai bus panaudoti diskusijose Europos Parlamente ir Taryboje dėl Komisijos pasiūlymo keisti 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (60), taip pat institucijoms aptariant galimą iniciatyvą, skirtą darbuotojams apsaugoti nuo tabako dūmų darbo vietoje ir rengiant kitas tabako kontrolės iniciatyvas.

[Bendroji sutartis]

---

(1)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0630:FIN:LT:PDF

(2)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF

(3)  Sąvoka „privatusis sektorius“ žymi „pelno siekiančias“ bendroves, įmones, korporacijas, verslo organizacijas arba kitus subjektus, nepaisant jų teisinio pobūdžio (to, ar jie registruoti, ar neregistruoti), nuosavybės (to, ar jie visiškai, ar iš dalies priklauso privatiems asmenims ar valstybei) arba dydžio (to, ar jie maži, ar dideli), kurie nėra kontroliuojami viešojo sektoriaus.

(4)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0546:FIN:LT:PDF

(5)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0758:FIN:LT:PDF

(6)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0682:FIN:LT:PDF

(7)  OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

(8)  Rezultatai paskelbti internete adresu http://ec.europa.eu/health/preparedness_response/docs/iridium_1_2011_frep_en.pdf

(9)  http://www.shipsan.eu/

(10)  OL L 21, 2000 1 26, p. 32.

(11)  OL L 283, 2010 10 29, p. 1.

(12)  OL L 124, 2009 5 20, p. 30.

(13)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52009DC0569:LT:NOT

(14)  http://ec.europa.eu/health/sti_prevention/docs/eu_communication_2009_action_en.pdf

(15)  OL L 241, 2008 9 10, p. 21.

(16)  OL L 33, 2003 2 8, p. 30.

(17)  2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/62/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl Bendrijos standartų ir specifikacijų, susijusių su kraujo donorystės įstaigų kokybės sistema, OL L 256, 2005 10 1, p. 41 ir OL L 287M, 2006 10 18, p. 359; 2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/61/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl susekamumo reikalavimų ir pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius, OL L 256, 2005 10 1, p. 32 ir OL L 287M, 2006 10 18, p. 350; 2004 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 2004/33/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų, OL L 91, 2004 3 30, p. 25.

(18)  OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

(19)  2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2006/17/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, OL L 38, 2006 2 9, p. 40 ir OL L 330M, 2006 11 28, p. 162; 2006 m. spalio 24 d. Komisijos direktyva 2006/86/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų, OL L 294, 2006 10 25, p. 32 ir OL L 314M, 2007 12 1, p. 272.

(20)  http://ec.europa.eu/health/ph_threats/human_substance/oc_organs/docs/organs_action_lt.pdf

(21)  OL L 207, 2010 8 6, p. 14.

(22)  OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

(23)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0758:FIN:LT:PDF

(24)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0567:FIN:LT:PDF

(25)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0133:FIN:LT:PDF

(26)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0173:FIN:LT:PDF

(27)  OL L 88, 2011 4 4, p. 45.

(28)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0682:FIN:LT:PDF

(29)  Užimtumo, socialinės politikos ir vartotojų reikalų Tarybos 3053-iasis posėdis.

(30)  http://www.euro.who.int/en/home/projects/observatory/activities/research-studies-and-projects/prometheus

(31)  http://www.rn4cast.eu/en/index.php

(32)  http://www.mohprof.eu/LIVE/

(33)  Užimtumo, socialinės politikos ir vartotojų reikalų Tarybos 3095-asis posėdis.

(34)  http://www.cedar-net.eu

(35)  http://www.coping-project.eu/

(36)  http://www.mentdiselderly.eu

(37)  http://www.seyle.org

(38)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0279:FIN:LT:PDF

(39)  http://www.epode.org/

(40)  http://ec.europa.eu/eahc/phea_ami/pdbview40/printing/print_prjdet.cfm?prjno=2005316

(41)  http://www.projectenergy.eu

(42)  http://www.tempestproject.eu

(43)  http://www.aaaprevent.yse.nl

(44)  http://www.amphoraproject.net

(45)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/com/2006/com2006_0625en01.pdf

(46)  OL C 302, 2009 12 12, p. 15.

(47)  OL L 194, 2001 7 18, p. 26.

(48)  OL L 152, 2003 6 20, p. 16.

(49)  OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(50)  OL L 22, 2003 1 25, p. 31.

(51)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0291:FIN:LT:PDF

(52)  OL L 327, 2003 12 16, p. 34,

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2003:327:0034:0038:EN:PDF

(53)  http://www.eu2008.si/en/News_and_Documents/Council_Conclusions/June/0609_EPSCO-cancer.pdf

(54)  http://ec.europa.eu/eahc/phea_ami/pdbview40/printing/print_prjdet.cfm?prjno=2006322

(55)  Užimtumo, socialinės politikos ir vartotojų reikalų Tarybos 3053-iasis posėdis.

(56)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0679:FIN:LT:PDF

(57)  OL C 151, 2009 7 3, p. 7.

(58)  http:/project.www.oecd.org/document/34/0,3746,en_2649_37407_37088930_1_1_1_37407,00.html

(59)  OL C 151, 2009 7 3, p. 1.

(60)  Tabako produktų direktyvos (2001/37/EB) pakeitimai išvardyti 2011 m. Komisijos darbo programos (COM(2010) 623 galutinis) II priede (galimos 2012 m. iniciatyvos).

II PRIEDAS

Finansinių įnašų skyrimo projektams pagal antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–2013 m.) kriterijai

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 1 dalies a punktas

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

1.   Sveikatos programa įgyvendinama remiantis Finansiniu reglamentu ir jo Įgyvendinimo taisyklėmis.

2.   Dotacijos turi atitikti šiuos principus:

—

bendro finansavimo taisyklė: reikalingas išorės bendras finansavimas iš kito, ne ES lėšų, šaltinio – tai gali būti paramos gavėjo nuosavi arba trečiųjų šalių finansiniai ištekliai. Trečiųjų šalių įnašai natūra gali būti laikomi bendru finansavimu, jei manoma, kad tai reikalinga arba tikslinga (Finansinio reglamento 113 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 172 straipsnis),

—	draudimo siekti pelno taisyklė: dotacijų tikslas arba poveikis negali būti gavėjo pelno gavimas (Finansinio reglamento 109 straipsnio 2 dalis ir Įgyvendinimo taisyklių 165 straipsnis),

—	draudimo finansuoti atgaline data taisyklė: finansuoti tinkamos išlaidos turi būti patirtos po susitarimo pasirašymo. Išimtiniais atvejais galima pripažinti išlaidas, kurios buvo patirtos nuo dotacijos paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau (Finansinio reglamento 112 straipsnis),

—	draudimo sumuoti paramą taisyklė: konkrečiam paramos gavėjo projektui gali būti skirta tik viena adoracija (Finansinio reglamento 111 straipsnis) (1).

3.   Pasiūlymai dėl veiksmų bus vertinami pagal tris kriterijų kategorijas:

—	atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas pareiškėjo tinkamumas finansuoti (Finansinio reglamento 114 straipsnis),

—	atrankos kriterijus, pagal kuriuos vertinami paramos gavėjo pajėgumai užbaigti siūlomą veiksmą finansiniu ir veiklos požiūriu (Finansinio reglamento 115 straipsnis),

—	dotacijos skyrimo kriterijus, pagal kuriuos vertinama pasiūlymo kokybė, atsižvelgiant į jo sąnaudas.

Šios kriterijų kategorijos per vertinimo procedūrą bus taikomos iš eilės. Pasiūlymas, kuris neatitinka vienos kategorijos reikalavimų, kituose vertinimo etapuose nevertinamas ir atmetamas.

4.   Projektai privalo:

—	būti naujoviški, nesikartojantys,

—	sveikatos sektoriuje ES lygmeniu sukurti pridėtinės vertės: projektuose turi būti naudojamasi atitinkama masto ekonomija, įtraukiamas reikiamas reikalavimus atitinkančių šalių skaičius atsižvelgiant į projekto apimtį ir projektų rezultatus turi būti įmanoma pritaikyti kitose srityse,

—	prisidėti prie ES sveikatos politikos plėtojimo ir ją remti,

—	turėti veiksmingą valdymo struktūrą, numatomų rezultatų vertinimo procesas turi būti aiškus, numatomi rezultatai turi būti tiksliai apibūdinti,

—	apimti rezultatų panaudojimo ir informacijos sklaidos ES lygmeniu atitinkamoms tikslinėms grupėms planą.

2.   ATMETIMO IR TINKAMUMO FINANSUOTI KRITERIJAI

1.   Pareiškėjams nebus leidžiama dalyvauti dotacijų skyrimo pagal Sveikatos programą procedūroje, jeigu jie yra atsidūrę kurioje nors Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje nurodytoje padėtyje.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti deramai pasirašytą garbės deklaraciją su įrašyta data, kurioje turi nurodyti, kad jie nėra patekę į jokią pirmiau minėtą padėtį.

2.   Pasiūlymai, kurie pateikiami tik dėl vienos reikalavimus atitinkančios šalies arba šalies regiono, bus atmesti.

3.   Galimybė skirti finansavimą pasiūlymams, gautiems pasibaigus pateikimo terminui, neišsamiems pasiūlymams arba pasiūlymams, neatitinkantiems oficialių kvietime teikti pasiūlymus nurodytų reikalavimų, nebus svarstoma. Tai negalioja akivaizdžių kanceliarinių klaidų atvejais, kaip yra nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 178 straipsnio 2 dalyje.

Kiekvienoje paraiškoje turi būti pateikti kvietime teikti pasiūlymus reikalaujami dokumentai, tarp jų:

—	administraciniai duomenys apie pagrindinį partnerį ir asocijuotuosius partnerius,

—	techninis projekto apibūdinimas,

—	bendras projekto biudžetas ir reikalingas ES bendro finansavimo lygis.

Įrodymai: paraiškos turinys.

4.   Veiksmai, kurie jau pradėti iki dotacijos paraiškos įregistravimo dienos, nebus remiami pagal Sveikatos programą.

Įrodymai: numatyta veiksmo pradžios data ir trukmė turi būti nurodyta dotacijos paraiškoje.

3.   ATRANKOS KRITERIJAI

Galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus. Būtina atitikti šiuos toliau išvardytus atrankos kriterijus.

1.   Finansiniai pajėgumai

Pareiškėjai turi turėti stabilius ir pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų vykdyti savo veiklą visą veiklos vykdymo laikotarpį ir dalyvauti ją bendrai finansuojant.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti dvejų paskutinių visų finansinių metų pelno ir nuostolio bei balanso ataskaitas.

Finansinių pajėgumų įrodymo reikalavimas netaikomas viešojo sektoriaus institucijoms arba tarpvyriausybiniais susitarimais įsteigtoms tarptautinėms viešojo sektoriaus organizacijoms ar specializuotoms jų įsteigtoms agentūroms.

2.   Veiklos pajėgumai

Pareiškėjai turi turėti profesinių išteklių, kompetencijos ir kvalifikaciją, reikalingus siūlomam veiksmui užbaigti.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti naujausią metinės veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikta veiklos, finansiniai ir techniniai duomenys, visų siūlomame veiksme dalyvaujančių organizacijų atitinkamų specialistų curricula vitae.

3.   Papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti Komisijai paprašius

Jeigu to prašoma, pareiškėjai privalo pateikti patvirtinto auditoriaus parengtą išorės audito ataskaitą, kurioje būtų patvirtintos turimos paskutinių finansinių metų ataskaitos ir įvertintas pareiškėjo finansinis gyvybingumas.

4.   DOTACIJOS SKYRIMO KRITERIJAI

Toliau pagal šiuos kriterijus galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti bei atrankos kriterijus.

1.   Politinis ir kontekstinis aktualumas (40 balų, riba 20 balų):

a)	kaip projektas padeda siekti 2012 m. darbo plane nubrėžtų tikslų ir prioritetų (8 balai);

b)	strateginis aktualumas pagal ES sveikatos strategiją (2) ir numatomą indėlį gilinant turimas žinias apie sveikatą ir poveikį sveikatai (8 balai);

c)

ES lygmens pridėtinė vertė visuomenės sveikatos srityje (8 balai): — poveikis tikslinėms grupėms; ilgalaikis poveikis ir galimas dauginamasis poveikis, pavyzdžiui, veiklos kartojimas, perdavimas, tvarumas, — indėlis užtikrinant papildomumą, sąveiką ir suderinamumą su atitinkama ES politika ir programomis;

d)

geografinio įgyvendinimo masto tinkamumas (8 balai): pareiškėjai privalo užtikrinti, kad geografinis projekto įgyvendinimo mastas atitiktų jo uždavinius, paaiškinti reikalavimus atitinkančių šalių, kaip partnerių, vaidmenį ir projekto išteklių arba tikslinių gyventojų grupių, kurioms jie atstovauja, svarbą;

e)	socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas (8 punktai): pareiškėjai privalo paaiškinti, kaip projektas yra susijęs su konkrečių jame dalyvaujančių šalių arba regionų padėtimi, kaip užtikrinama, kad numatomi veiksmai atitiktų tikslinių grupių kultūrą ir požiūrį.

2.   Techninė kokybė (30 balų, riba 15 balų):

a)	įrodymų bazė (6 balai): pareiškėjai privalo pateikti problemos analizę, aiškiai apibūdinti siūlomų priemonių veiksnius, poveikį, veiksmingumą ir pritaikomumą;

b)	turinio apibūdinimas (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti tikslus ir uždavinius, tikslines grupes, taip pat atitinkamus geografinius veiksnius, metodus, numatomą poveikį ir rezultatus;

c)

novatoriškumas, techninis papildomumas ir kitų ES lygmeniu vykdomų veiksmų nedubliavimas (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai nurodyti, kokią pažangą ketinama pasiekti projektu tam tikroje srityje, palyginti su esama padėtimi, ir užtikrinti, kad veikla ar jos dalis nebūtų nederamai dubliuojama ir nekartotų kitų ES ir tarptautiniu lygmeniu jau vykdomų projektų arba veiklos;

d)	vertinimo strategija (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti siūlomus metodus ir pasirinktus rodiklius bei paaiškinti jų tinkamumą;

e)	informacijos sklaidos strategija (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai parodyti, jog numatyta strategija ir metodika yra tinkamos užtikrinti, kad rezultatais būtų dalijamasi, o informacija skleidžiama tvariai.

3.   Valdymo kokybė ir biudžetas (30 balų, riba 15 balų):

a)	planavimas ir organizavimas (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti veiklą, kurios ketina imtis, jos grafiką, orientyrus, rezultatus, užduočių pobūdį ir paskirstymą, pateikti rizikos analizę;

b)	organizaciniai pajėgumai (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti valdymo struktūrą, personalo kompetenciją, atsakomybę, ryšių organizacijos viduje palaikymo, sprendimų priėmimo, stebėsenos ir priežiūros tvarką;

c)	partnerystės kokybė (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti numatomą partnerystę: jos mastą, partnerių vaidmenį, atsakomybę, ryšius, sąveiką, veiklos papildomumą ir tinklo struktūrą;

d)	komunikacijos strategija (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti komunikacijos strategiją: kaip ji planuojama, tikslines grupes, naudojamų kanalų tinkamumą, ES bendro finansavimo matomumą;

e)

bendras ir išsamus biudžetas, įskaitant finansų valdymą (10 balų, riba 5 balai):   pareiškėjai privalo užtikrinti, kad biudžetas būtų aktualus, tinkamas, subalansuotas ir nuoseklus – ir pagal partnerius, ir pagal konkrečius projekto tikslus. Biudžetas tarp partnerių turėtų būti išskirstytas kuo mažiau, turėtų būti vengiama jį skaidyti, jei tai nėra būtina.   Pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti finansinius procesus, atsakomybę, atsiskaitymo tvarką ir kontrolę.

Visi pasiūlymai, kurių balai nesiekia kurios nors balų ribos, bus atmesti.

Atlikus vertinimą sudaromas rekomenduojamų finansuoti pasiūlymų sąrašas, pasiūlymai išdėstomi eilės tvarka pagal skirtų balų skaičių. Atsižvelgiant į turimą biudžetą bendras finansavimas bus skiriamas daugiausia balų surinkusiems pasiūlymams.

---

(1)  Tai reiškia, kad vieno dotaciją skirti prašančio pareiškėjo vienam veiksmui Komisija bendrą finansavimą gali skirti tik vieną kartą, nepaisant šio veiksmo trukmės.

(2)  COM(2007) 630 galutinis; http://ec.europa.eu/health/ph_overview/strategy/health_strategy_en.htm

III PRIEDAS

Finansinių įnašų skyrimo nevyriausybinių organizacijų arba specializuotų tinklų veiklai (dotacijos veiklai) pagal antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–2013 m.) kriterijai

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 1 dalies b punktas

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

1.	Sveikatos programa įgyvendinama remiantis Finansiniu reglamentu ir jo Įgyvendinimo taisyklėmis.

2.

Dotacijos turi atitikti šiuos principus: — bendro finansavimo taisyklė: reikalingas išorės bendras finansavimas iš kito, ne ES lėšų, šaltinio – tai gali būti paramos gavėjo nuosavi arba trečiųjų šalių finansiniai ištekliai. Trečiųjų šalių įnašai natūra gali būti laikomi bendru finansavimu, jei manoma, kad tai reikalinga arba tikslinga (Finansinio reglamento 113 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 172 straipsnis), — draudimo siekti pelno taisyklė: dotacijų tikslas arba poveikis negali būti gavėjo pelno gavimas (Finansinio reglamento 109 straipsnio 2 dalis ir Įgyvendinimo taisyklių 165 straipsnis), — draudimo finansuoti atgaline data taisyklė: finansuoti tinkamos išlaidos turi būti patirtos po susitarimo pasirašymo. Išimtiniais atvejais galima pripažinti išlaidas, kurios buvo patirtos nuo dotacijos paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau (Finansinio reglamento 112 straipsnis), — draudimo sumuoti paramą taisyklė: konkrečiam paramos gavėjo projektui gali būti skirta tik viena dotacija (Finansinio reglamento 111 straipsnis) (1).

3.

Pasiūlymai dėl veiksmų bus vertinami pagal tris kriterijų kategorijas: — atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas pareiškėjo tinkamumas finansuoti (Finansinio reglamento 114 straipsnis), — atrankos kriterijus, pagal kuriuos vertinami paramos gavėjo pajėgumai užbaigti siūlomą veiksmą finansiniu ir veiklos požiūriu (Finansinio reglamento 115 straipsnis), — dotacijos skyrimo kriterijus, pagal kuriuos vertinama pasiūlymo kokybė, atsižvelgiant į jo sąnaudas. Šios kriterijų kategorijos per vertinimo procedūrą bus taikomos iš eilės. Pasiūlymas, kuris neatitinka vienos kategorijos reikalavimų, kituose vertinimo etapuose nevertinamas ir atmetamas.

2.   ATMETIMO IR TINKAMUMO FINANSUOTI KRITERIJAI

1.

ES finansinius įnašus galima skirti nevyriausybinės organizacijos veiklos arba specializuoto tinklo koordinavimo, kurį vykdo pelno nesiekianti organizacija, sąnaudoms padengti. Specializuotas tinklas yra Europos tinklas, vienijantis valstybėse narėse arba Sveikatos programoje dalyvaujančiose šalyse veikiančias ne pelno organizacijas ir propaguojantis Programos tikslus atitinkančius principus bei politiką, jau pasiekęs tam tikrus bendrus rezultatus (pavyzdžiui, sėkmingai užbaigęs projektus ir (arba) išleidęs bendrus leidinius) ir turintis nustatytas bendradarbiavimo sąlygas (pavyzdžiui, standartines veiklos procedūras arba susitarimo memorandumą). Organizacija arba specializuotas tinklas gali gauti finansavimą, jeigu: — nesiekia pelno ir nėra priklausomas nuo pramonės, komercinių, verslo arba kitų nesuderinamų interesų, — turi narių bent pusėje valstybių narių, — geografiniu požiūriu veikia tolygiai, — vienas pagrindinių jo tikslų sutampa su vienu ar daugiau Sveikatos programos tikslų, — nė vienas jo siekiamas bendras tikslas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprieštarauja ES politikai ir nesukuria ES įvaizdžiui žalingo įvaizdžio, — pateikė Komisijai priimtinas ataskaitas apie savo narius, vidaus taisykles ir finansavimo šaltinius, — pateikė Komisijai finansinių metų metinį darbo planą, paskutinių metų metinę veiklos ataskaitą ir, jei turima, naujausią vertinimo ataskaitą, — nėra atsidūręs nė vienoje iš Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje nurodytų padėčių. Pareiškėjai, dirbantys su privačiojo sektoriaus subjektais, kurie dėl savo veiklos, kuri nėra suderinama su ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose nustatytais Europos Sąjungos principais, pobūdžio laikomi netinkamais finansuoti, gali būti įvertinti kaip nepriimtini.

2.

Galimybė skirti finansavimą pasiūlymams, gautiems pasibaigus pateikimo terminui, neišsamiems pasiūlymams arba pasiūlymams, neatitinkantiems oficialių kvietime teikti pasiūlymus nurodytų reikalavimų, nebus svarstoma. Tai negalioja akivaizdžių kanceliarinių klaidų atvejais, kaip yra nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 178 straipsnio 2 dalyje.

3.	Kriterijus „nėra priklausomas nuo pramonės, komercinių, verslo arba kitų nesuderinamų interesų“ bus vertinamas pagal VI priedą.

3.   ATRANKOS KRITERIJAI

Galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus.

Atrankos kriterijai leidžia įvertinti pareiškėjo organizacijos pajėgumą užbaigti siūlomą darbo programą finansiniu ir veiklos požiūriu.

Dotacija gali būti skiriama tik organizacijoms, kurios turi reikiamų išteklių savo veiklai vykdyti. Tam įrodyti privaloma:

—

pateikti organizacijos paskutinių finansinių metų, ėjusių iki paraiškos pateikimo, kurių sąskaitos galutinai patvirtintos, metinių ataskaitų kopiją. Jeigu dotacijos paraišką teikia nauja Europos organizacija, pareiškėjas privalo pateikti naujos įstaigos organizacijų narių paskutinių finansinių metų, ėjusių iki paraiškos pateikimo, kurių sąskaitos galutinai patvirtintos, metines ataskaitas (balanso ataskaitą, pelno ir nuostolio ataskaitą),

—	pateikti išsamų planuojamą organizacijos subalansuotų pajamų ir išlaidų biudžetą,

—	jeigu paraiška teikiama dėl didesnės kaip 100 000 EUR dotacijos veiklai, pateikti patvirtinto auditoriaus parengtą išorės audito ataskaitą, kurioje būtų patvirtintos turimos ankstesnių finansinių metų ataskaitos ir įvertintas pareiškėjo organizacijos finansinis gyvybingumas.

Dotacija gali būti skiriama tik organizacijoms, kurios turi reikiamų veiklos išteklių, įgūdžių ir profesinės patirties. Tuo tikslu paraiškai pagrįsti prie jos turi būti pridėta ši informacija:

—	organizacijos naujausia metinė veiklos ataskaita arba, jeigu organizacija neseniai įsteigta, valdybos narių ir kitų darbuotojų curricula vitae, naujos įstaigos organizacijų narių metinės veiklos ataskaitos,

—	visa informacija apie dalyvavimą arba paraiškas dalyvauti ES finansuotuose veiksmuose, sudarytus dotacijų susitarimus ir sutartis, finansuotas iš ES biudžeto.

4.   DOTACIJOS SKYRIMO KRITERIJAI

Galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti bei atrankos kriterijus.

Dotacijos skyrimo kriterijai leidžia atrinkti darbo programas, pagal kurias galima garantuoti, kad bus laikomasi ES tikslų ir prioritetų ir kad informacijos sklaida ir komunikacija, įskaitant ES finansavimo matomumą, bus tinkama.

Tuo tikslu metinė programa, teikiama prašant skirti ES finansavimą, turi atitikti šiuos toliau išvardytus kriterijus.

1.

Nevyriausybinės organizacijos arba specializuoto tinklo metinės darbo programos politinis ir kontekstinis aktualumas (25 balai, riba 13 balų): a) tai, kaip metinė darbo programa atitinka Sveikatos programą ir jos metinį darbo planą, jo tikslus ir prioritetus (10 balų); b) organizacijos veikla (2) turi būti apibūdinta pagal 2012 m. Sveikatos programos darbo plane nustatytus prioritetus (10 balų); c) nevyriausybinės organizacijos arba specializuoto tinklo veiklos geografinio masto tinkamumas. Pareiškėjo darbo programoje veikla turėtų būti išdėstyta pagal joje dalyvaujančių šalių skaičių (6 balai).

2.

Techninė siūlomos metinės darbo programos kokybė (40 balų, riba 20 balų): a) metinės programos tikslas: pareiškėjo darbo programoje turi būti aiškiai apibūdinti visi organizacijos arba specializuoto tinklo tikslai ir jų tinkamumas pasiekti numatytus rezultatus. Pareiškėjai privalo parodyti, kad pateiktoje darbo programoje pateikiamas tikslus ir realus visos organizacijos ir (arba) specializuoto tinklo 2012 m. suplanuotos veiklos apibūdinimas, įskaitant ir tą veiklą, kuri neatitinka Sveikatos programos 2012 m. darbo plano (10 balų); b) veiklos planas: pareiškėjų darbo programose privalo būti aiškiai apibūdinta jų darbo programoje, kuri atitinka 2012 m. Sveikatos programą, suplanuota veikla, užduotys, atsakomybė ir grafikas, apibūdintas jos ryšys su kita veiklos dalimi (10 balų); c) vertinimo strategija: pareiškėjo darbo programoje turi būti aiškiai apibūdintas vidinis ir išorinis veiklos vertinimas ir rodikliai, kurie bus naudojami (10 balų); d) informacijos sklaidos strategija: pareiškėjai privalo aiškiai parodyti, kad komunikacijos ir informacijos sklaidos veikla ir metodai yra tinkami (10 balų).

3.

Valdymo kokybė (35 balai, riba 18 balų): a) metinio darbo planavimas: pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti veiklą, kurios ketina imtis, jos grafiką, orientyrus, rezultatus, užduočių pobūdį ir paskirstymą, pateikti rizikos analizę (10 balų); b) organizaciniai pajėgumai: pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti valdymo tvarką, žmogiškuosius išteklius ir personalo kompetenciją, atsakomybę, ryšių organizacijos viduje palaikymo, sprendimų priėmimo, stebėsenos ir priežiūros tvarką. Pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti darbinius ryšius su atitinkamais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais (10 balų); c) bendras ir išsamus biudžetas: pareiškėjai privalo užtikrinti, kad biudžetas būtų aktualus, tinkamas, subalansuotas ir nuoseklus ir pagal partnerius, ir pagal konkrečius projekto tikslus (10 balų); d) finansų valdymas: pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti finansinius procesus, atsakomybę, atsiskaitymo tvarką ir kontrolę.

Visi pasiūlymai, kurių balai nesiekia kurios nors balų ribos, bus atmesti.

Atlikus vertinimą sudaromas rekomenduojamų finansuoti pasiūlymų sąrašas, pasiūlymai išdėstomi eilės tvarka pagal skirtų balų skaičių. Atsižvelgiant į turimą biudžetą bendras finansavimas bus skiriamas daugiausia balų surinkusiems pasiūlymams.

---

(1)  Tai reiškia, kad vieno dotaciją skirti prašančio pareiškėjo vienam veiksmui Komisija bendrą finansavimą gali skirti tik vieną kartą, nepaisant šio veiksmo trukmės.

(2)  Lobizmo veiklai, kurią vykdo tik ES institucijos, finansavimas neskiriamas.

IV PRIEDAS

Finansinių įnašų skyrimo bendriesiems veiksmams pagal antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008–2013 m.) kriterijai

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 3 dalis

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

1.	Sveikatos programa įgyvendinama remiantis Finansiniu reglamentu ir jo Įgyvendinimo taisyklėmis.

2.

Dotacijos turi atitikti šiuos principus: — bendro finansavimo taisyklė: reikalingas išorės bendras finansavimas iš kito, ne ES lėšų, šaltinio – tai gali būti paramos gavėjo nuosavi arba trečiųjų šalių finansiniai ištekliai. Trečiųjų šalių įnašai natūra gali būti laikomi bendru finansavimu, jei manoma, kad tai reikalinga arba tikslinga (Finansinio reglamento 113 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 172 straipsnis), — draudimo siekti pelno taisyklė: dotacijų tikslas arba poveikis negali būti gavėjo pelno gavimas (Finansinio reglamento 109 straipsnio 2 dalis ir Įgyvendinimo taisyklių 165 straipsnis), — draudimo finansuoti atgaline data taisyklė: finansuoti tinkamos išlaidos turi būti patirtos po susitarimo pasirašymo. Išimtiniais atvejais galima pripažinti išlaidas, kurios buvo patirtos nuo dotacijos paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau (Finansinio reglamento 112 straipsnis), — draudimo sumuoti paramą taisyklė: konkrečiam paramos gavėjo projektui gali būti skirta tik viena dotacija (Finansinio reglamento 111 straipsnis) (1).

3.

Pasiūlymai dėl veiksmų bus vertinami pagal tris kriterijų kategorijas: — atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas pareiškėjo tinkamumas finansuoti (Finansinio reglamento 114 straipsnis), — atrankos kriterijus, pagal kuriuos vertinami paramos gavėjo pajėgumai užbaigti siūlomą veiksmą finansiniu ir veiklos požiūriu (Finansinio reglamento 115 straipsnis), — dotacijos skyrimo kriterijus, pagal kuriuos vertinama pasiūlymo kokybė, atsižvelgiant į jo sąnaudas. Šios kriterijų kategorijos per vertinimo procedūrą bus taikomos iš eilės. Pasiūlymas, kuris neatitinka vienos kategorijos reikalavimų, kituose vertinimo etapuose nevertinamas ir atmetamas.

2.   ATMETIMO IR TINKAMUMO FINANSUOTI KRITERIJAI

1.

Bendrieji veiksmai gali būti įgyvendinami kartu su viešojo sektoriaus institucijomis arba nevyriausybinėmis organizacijomis: — kurios nesiekia pelno ir yra nepriklausomos nuo pramonės, komercinių, verslo arba kitų nesuderinamų interesų, — kurių pagrindinis tikslas sutampa su vienu ar daugiau Sveikatos programos tikslų, — kurių nė vienas siekiamas bendras tikslas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprieštarauja ES politikai ir nėra susijęs su netinkamu įvaizdžiu, — kurios pateikė Komisijai priimtinas ataskaitas apie savo narius, vidaus taisykles ir finansavimo šaltinius, — kurios yra paskirtos pagal skaidrią valstybės narės arba atitinkamos kompetentingos institucijos tvarką su Komisijos pritarimu, — kurios nėra atsidūrusios nė vienoje iš Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje nurodytų padėčių. Pareiškėjai, dirbantys su privačiojo sektoriaus subjektais, kurie dėl savo veiklos, kuri nėra suderinama su ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose nustatytais Europos Sąjungos principais, laikomi netinkamais finansuoti, gali būti įvertinti kaip nepriimtini.

2.

Galimybė skirti finansavimą pasiūlymams, gautiems pasibaigus pateikimo terminui, neišsamiems pasiūlymams arba pasiūlymams, neatitinkantiems oficialių kvietime teikti pasiūlymus nurodytų reikalavimų, nebus svarstoma. Tai negalioja akivaizdžių kanceliarinių klaidų atvejais, kaip yra nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 178 straipsnio 2 dalyje.

3.	Kriterijus „nėra priklausomas nuo pramonės, komercinių, verslo arba kitų nesuderinamų interesų“ bus vertinamas pagal VI priedą.

3.   ATRANKOS KRITERIJAI

Galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus.

Atrankos kriterijai leidžia įvertinti pareiškėjo finansinę padėtį ir pajėgumus užbaigti siūlomus veiksmus veiklos požiūriu.

Pareiškėjai turi turėti profesinių išteklių, kompetencijos ir kvalifikaciją, reikalingus siūlomiems veiksmams užbaigti.

Pareiškėjai turi turėti pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų vykdyti savo veiklą visą veiklos vykdymo laikotarpį dalyvauti ją bendrai finansuojant.

Kiekvienas pareiškėjas privalo pateikti:

—	aiškų, išsamų ir nuodugniai įvertiną atitinkamos veiklos, kurią vykdys kiekviena bendruosiuose veiksmuose dalyvaujanti įstaiga, išlaidų biudžetą,

—	paskutinių finansinių metų, ėjusių iki paraiškos pateikimo, kurių sąskaitos galutinai patvirtintos, metinių ataskaitų kopiją (reikalavimas taikomas pelno nesiekiančioms įstaigoms, kurios nėra viešojo sektoriaus institucijos).

4.   DOTACIJOS SKYRIMO KRITERIJAI

Toliau pagal šiuos kriterijus galima vertinti tik tuos bendruosius veiksmus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti bei atrankos kriterijus.

1.

Politinis ir konteksto aktualumas (40 balų, riba 20 balų): a) kaip bendrieji veiksmai padeda siekti 2012 m. darbo plane nubrėžtų tikslų ir prioritetų (8 balai); b) strateginis aktualumas pagal ES sveikatos strategiją (2) ir numatomą indėlį gilinant turimas žinias apie sveikatą ir poveikį sveikatai (8 balai); c) ES lygmens pridėtinė vertė visuomenės sveikatos srityje (8 balai): — poveikis tikslinėms grupėms; ilgalaikis poveikis ir galimas dauginamasis poveikis, pavyzdžiui, veiklos kartojimas, perdavimas, tvarumas, — indėlis užtikrinant papildomumą, sąveiką ir suderinamumą su atitinkama ES politika ir kitomis programomis; d) geografinio įgyvendinimo masto tinkamumas (8 balai): pareiškėjai privalo užtikrinti, kad geografinis bendrųjų veiksmų įgyvendinimo mastas atitiktų jų uždavinius, paaiškinti reikalavimus atitinkančių šalių, kaip partnerių, vaidmenį ir bendrųjų veiksmų išteklių arba tikslinių gyventojų grupių, kurioms jie atstovauja, svarbą. Pasiūlymai, kurie pateikiami tik dėl vienos reikalavimus atitinkančios šalies arba šalies regiono, bus atmesti; e) socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas (8 balai): pareiškėjai privalo paaiškinti, kaip bendrieji veiksmai yra susiję su konkrečių juose dalyvaujančių šalių arba regionų padėtimi, kaip užtikrinama, kad numatomi veiksmai atitiktų tikslinių grupių kultūrą ir požiūrį.

2.

Techninė kokybė (30 balų, riba 15 balų): a) Įrodymų bazė (6 balai): pareiškėjai privalo pateikti problemos analizę, aiškiai apibūdinti siūlomų priemonių veiksnius, poveikį, veiksmingumą ir pritaikomumą; b) turinio apibūdinimas (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti tikslus ir uždavinius, tikslines grupes, taip pat atitinkamus geografinius veiksnius, metodus, numatomą poveikį ir rezultatus; c) novatoriškumas, techninis papildomumas ir kitų ES lygmeniu vykdomų veiksmų nedubliavimas (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai nurodyti, kokią pažangą ketinama pasiekti bendraisiais veiksmais, palyginti su esama padėtimi, ir užtikrinti, kad veikla ar jos dalis nebūtų nederamai dubliuojama ir nekartotų kitų ES ir tarptautiniu lygmeniu jau vykdomų projektų arba veiklos; d) vertinimo strategija (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti siūlomus metodus ir pasirinktus rodiklius bei paaiškinti jų tinkamumą; e) informacijos sklaidos strategija (6 balai): pareiškėjai privalo aiškiai parodyti, jog numatyta strategija ir metodika yra tinkama užtikrinti, kad rezultatais būtų dalijamasi, o informacija būtų skleidžiama tvariai.

3.

Valdymo kokybė ir biudžetas (30 balų, riba 15 balų): a) planavimas ir organizavimas (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti veiklą, kurios ketina imtis, jos grafiką, orientyrus, rezultatus, užduočių pobūdį ir paskirstymą, pateikti rizikos analizę; b) organizaciniai pajėgumai (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti valdymo struktūrą, personalo kompetenciją, atsakomybę, ryšių organizacijos viduje palaikymo, sprendimų priėmimo, stebėsenos ir priežiūros tvarką; c) partnerystės kokybė (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti numatomą partnerystę: jos mastą, partnerių vaidmenį, atsakomybę, ryšius tarp partnerių, sąveiką, veiklos papildomumą ir tinklo struktūrą; d) komunikacijos strategija (5 balai): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti komunikacijos strategiją: kaip ji planuojama, tikslines grupes, naudojamų kanalų tinkamumą, ES bendro finansavimo matomumą; e) bendras ir išsamus biudžetas, įskaitant finansų valdymą (10 balų, riba 5 balai): pareiškėjai privalo užtikrinti, kad biudžetas būtų aktualus, tinkamas, subalansuotas ir nuoseklus – ir pagal partnerius, ir pagal konkrečius bendrųjų veiksmų tikslus. Biudžetas tarp partnerių turėtų būti išskirstytas kuo mažiau, turėtų būti vengiama jį skaidyti, jei tai nėra būtina. Pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti finansinius procesus, atsakomybę, atsiskaitymo tvarką ir kontrolę.

Visi pasiūlymai, kurių balai nesiekia kurios nors balų ribos, bus atmesti.

Atlikus vertinimą sudaromas rekomenduojamų finansuoti pasiūlymų sąrašas, pasiūlymai išdėstomi eilės tvarka pagal skirtų balų skaičių.

---

(1)  Tai reiškia, kad vieno dotaciją skirti prašančio pareiškėjo vienam veiksmui Komisija bendrą finansavimą gali skirti tik vieną kartą, nepaisant šio veiksmo trukmės.

(2)  COM(2007) 630 galutinis; http://ec.europa.eu/health/ph_overview/strategy/health_strategy_en.htm

V PRIEDAS

Finansinių įnašų skyrimo konferencijoms pagal antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008 m.–2013 m.) kriterijai

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 1 dalies a punktas

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

1.   Sveikatos programa įgyvendinama remiantis Finansiniu reglamentu ir jo Įgyvendinimo taisyklėmis.

2.   Dotacijos turi atitikti šiuos principus:

—

bendro finansavimo taisyklė: reikalingas išorės bendras finansavimas iš kito, ne ES lėšų, šaltinio – tai gali būti paramos gavėjo nuosavi arba trečiųjų šalių finansiniai ištekliai. Trečiųjų šalių įnašai natūra gali būti laikomi bendru finansavimu, jei manoma, kad tai reikalinga arba tikslinga (Finansinio reglamento 113 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 172 straipsnis),

—	draudimo siekti pelno taisyklė: dotacijų tikslas arba poveikis negali būti gavėjo pelno gavimas (Finansinio reglamento 109 straipsnio 2 dalis ir Įgyvendinimo taisyklių 165 straipsnis),

—	draudimo finansuoti atgaline data taisyklė: finansuoti tinkamos išlaidos turi būti patirtos po susitarimo pasirašymo. Išimtiniais atvejais galima pripažinti išlaidas, kurios buvo patirtos nuo dotacijos paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau (Finansinio reglamento 112 straipsnis),

—	draudimo sumuoti paramą taisyklė: konkrečiai paramos gavėjo konferencijai gali būti skirta tik viena adoracija (Finansinio reglamento 111 straipsnis) (1).

3.   Pasiūlymai dėl veiksmų bus vertinami pagal tris kriterijų kategorijas:

—	atmetimo ir tinkamumo finansuoti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas pareiškėjo tinkamumas finansuoti (Finansinio reglamento 114 straipsnis),

—	atrankos kriterijus, pagal kuriuos vertinami paramos gavėjo pajėgumai užbaigti siūlomą veiksmą finansiniu ir veiklos požiūriu (Finansinio reglamento 115 straipsnis),

—	dotacijos skyrimo kriterijus, pagal kuriuos vertinama pasiūlymo kokybė atsižvelgiant į jo sąnaudas.

Šios kriterijų kategorijos per vertinimo procedūrą bus taikomos iš eilės. Pasiūlymas, kuris neatitinka vienos kategorijos reikalavimų, kituose vertinimo etapuose nevertinamas ir atmetamas.

2.   ATMETIMO IR TINKAMUMO FINANSUOTI KRITERIJAI

1.   Pareiškėjams nebus leidžiama dalyvauti dotacijų skyrimo pagal Sveikatos programą procedūroje, jeigu jie yra atsidūrę kurioje nors Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje nurodytoje padėtyje.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti deramai pasirašytą garbės deklaraciją su įrašyta data, kurioje turi nurodyti, kad jie nėra patekę į jokią pirmiau minėtą padėtį.

2.   Galimybė skirti finansavimą pasiūlymams, gautiems pasibaigus pateikimo terminui, neišsamiems pasiūlymams arba pasiūlymams, neatitinkantiems oficialių kvietime teikti pasiūlymus nurodytų reikalavimų, nebus svarstoma. Tai negalioja akivaizdžių kanceliarinių klaidų atvejais, kaip yra nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 178 straipsnio 2 dalyje.

3.   Kiekvienoje paraiškoje turi būti pateikti pagal kvietimą teikti pasiūlymus reikalaujami dokumentai, tarp jų:

—	administraciniai duomenys apie pagrindinį partnerį,

—	techninis konferencijos apibūdinimas,

—	bendras konferencijos biudžetas ir reikalingas ES bendro finansavimo dydis.

Įrodymai: paraiškos turinys.

4.   Veiksmai, kurie jau pradėti iki dotacijos paraiškos įregistravimo dienos, nebus remiami pagal Sveikatos programą. Veiksmų trukmė negali viršyti 12 mėnesių.

Įrodymai: numatyta veiksmų pradžios data ir trukmė turi būti nurodyta dotacijos paraiškoje.

3.   ATRANKOS KRITERIJAI

Galima vertinti tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka atmetimo ir tinkamumo finansuoti reikalavimus. Būtina atitikti šiuos toliau išvardytus atrankos kriterijus.

1.   Finansiniai pajėgumai

Pareiškėjai turi turėti stabilius ir pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų vykdyti savo veiklą visą veiklos vykdymo laikotarpį ir dalyvauti ją bendrai finansuojant.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti dvejų paskutinių visų finansinių metų pelno ir nuostolio bei balanso ataskaitas.

Finansinių pajėgumų įrodymo reikalavimas netaikomas viešojo sektoriaus institucijoms arba tarpvyriausybiniais susitarimais įsteigtoms tarptautinėms viešojo sektoriaus organizacijoms ar specializuotoms jų įsteigtoms agentūroms.

2.   Veiklos pajėgumai

Pareiškėjai turi turėti profesinių išteklių, kompetencijos ir kvalifikaciją, reikalingus siūlomiems veiksmams užbaigti.

Įrodymai: pareiškėjai privalo pateikti naujausią metinę veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikti veiklos, finansiniai ir techniniai duomenys, visų siūlomuose veiksmuose dalyvaujančių organizacijų atitinkamų specialistų curricula vitae.

3.   Papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti Komisijai paprašius

Jeigu to prašoma, pareiškėjai privalo pateikti patvirtinto auditoriaus parengtą išorės audito ataskaitą, kurioje būtų patvirtintos turimos paskutinių finansinių metų ataskaitos ir įvertintas pareiškėjo finansinis gyvybingumas.

4.   DOTACIJOS SKYRIMO KRITERIJAI

1.   Pasiūlymo turinys (60 balų, riba 30 balų):

a)	renginio turinio ir numatomų rezultatų aktualumas pagal 2012 m. darbo plane nubrėžtus tikslus ir prioritetus;

b)	dalyvavimas (15 balų): pareiškėjai privalo aiškiai nurodyti, koks numatomas renginio dalyvių skaičius ir pobūdis arba funkcijos, suskirstyti juos pagal valstybes nares, organizacijas ir patirties pobūdį;

c)	Europos matmuo (15 balų): konferencijose būtina atsižvelgti į kuo platesnį Europos Sąjungos matmenį, Sveikatos programoje dalyvaujant 10 ir daugiau šalių dalyviams;

d)	paskesni veiksmai ir vertinimo metodika (15 balų): Pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti informacijos sklaidos strategiją. Būtina numatyti tinkamą vertinimą, kuris būtų vykdomas pagal vertinimo planą: numatyta jo struktūra, metodas, atsakomybė, terminai, jam atlikti naudojami rodikliai.

2.   Valdymo kokybė (40 balų, riba 20 balų):

a)	renginio planavimas (15 balų): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti metodiką, priemones, grafiką, orientyrus, rezultatus, užduočių pobūdį ir paskirstymą, finansinių procedūrų tvarką, pateikti rizikos analizę;

b)	organizaciniai pajėgumai (10 balų): pareiškėjai privalo aiškiai apibūdinti valdymo struktūrą, personalo kompetenciją, atsakomybę, sprendimų priėmimo, stebėsenos ir priežiūros tvarką;

c)	bendras ir išsamus biudžetas (15 balų): pareiškėjai privalo užtikrinti, kad biudžetas būtų aktualus, tinkamas, subalansuotas ir nuoseklus – ir pats savaime, ir pagal konferencijos tikslą (-us).

Visi pasiūlymai, kurių balai nesiekia kurios nors balų ribos, bus atmesti.

Atlikus vertinimą sudaromas rekomenduojamų finansuoti pasiūlymų sąrašas, pasiūlymai išdėstomi eilės tvarka pagal skirtų balų skaičių. Atsižvelgiant į turimą biudžetą bendras finansavimas bus skiriamas daugiausia balų surinkusiems pasiūlymams.

---

(1)  Tai reiškia, kad vieno dotaciją skirti prašančio pareiškėjo vienam veiksmui Komisija bendrą finansavimą gali skirti tik vieną kartą, nepaisant šio veiksmo trukmės.

VI PRIEDAS

Nepriklausomybės nuo pramonės, komercinių, verslo ir kitų nesuderinamų interesų kriterijai, taikomi dotacijoms veiklai ir bendriesiems veiksmams pagal antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–2013 m.)

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis

Nesuderinamas interesas iškyla, kai asmuo arba organizacija turi daug interesų, kurių vienas gali sugriauti motyvaciją veikti kitų interesų labui.

Kriterijus „nėra priklausomas nuo pramonės, komercinių, verslo arba kitų nesuderinamų interesų“ žymi tris reikalavimus, kuriuos visus organizacija pareiškėja turi atitikti.

1.   TEISINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ

Kad galėtų gauti finansavimą, NVO turi būti nepriklausoma nuo kitų subjektų, atstovaujančių pramonės, komerciniams, verslo arba kitiems nesuderinamiems interesams.

Tariama, kad du juridiniai subjektai yra nepriklausomi vienas nuo kito, jeigu nė vienas jų kito nekontroliuoja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir joks trečiasis subjektas jų abiejų nekontroliuoja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

Kontrolė gali būti vykdoma viena iš šių formų:

a)	tiesiogiai arba netiesiogiai valdant daugiau kaip 50 proc. nominalios atitinkamo juridinio subjekto išleisto akcinio kapitalo vertės arba to subjekto akcininkų ar asocijuotųjų narių balsavimo teisių daugumą;

b)	tiesiogiai arba netiesiogiai faktiškai arba juridiškai valdant sprendimo priėmimo teises atitinkamame juridiniame subjekte.

Tačiau toliau išvardyti juridinių subjektų ryšiai savaime nereiškia kontrolės santykių:

c)	tai, kad ta pati viešojo sektoriaus institucija tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. nominalios organizacijos pareiškėjos išleisto akcinio kapitalo vertės arba juridinių subjektų akcininkų ar asocijuotųjų narių balsavimo teisių daugumą;

d)	tai, kad atitinkami juridiniai subjektai priklauso tai pačiai viešojo sektoriaus institucijai arba yra jos prižiūrimi.

2.   FINANSINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ

Tam, kad organizacija pareiškėja būtų laikoma nepriklausoma, ji privalo savarankiškai įsipareigoti per finansinius metus, kuriais bus skiriama dotacija, iš privačiojo sektoriaus organizacijų (1), atstovaujančių nesuderinamiems interesams, arba iš kitų šaltinių, atstovaujančių nesuderinamiems interesams, gauti ne daugiau kaip 20 proc. pagrindinio finansavimo.

Pagrindinis finansavimas – tai finansavimas, kuris yra reikalingas pagrindinei organizacijos struktūrai, įskaitant visu etatu dirbančių darbuotojų atlyginimą, infrastruktūrą, įrangą, ryšio priemones ir tiesiogines kasdienio darbo išlaidas, finansuoti. Prie pagrindinio finansavimo taip pat priskiriama visa nuolatinė arba reguliariai kartojama veikla. Pagrindinio finansavimo poreikiai biudžete dažnai planuojami atskirai nuo kitų sąnaudų, pavyzdžiui, konkrečių veiksmų arba projektų.

3.   PAREIŠKĖJO VEIKLOS IR FINANSAVIMO SKAIDRUMAS

Apie visą veiklą turėtų būti skelbiama pareiškėjo metinėje ataskaitoje (2).

Visa informacija apie finansavimą turi būti skelbiama viešai pareiškėjo interneto svetainėje, ši informacija suskirstoma į dvi dalis: pagal pobūdį (pagrindinis ir projektų finansavimas, įnašai natūra) ir pagal finansuojančius subjektus.

Esamos pareiškėjo padėties ataskaitos, remiantis skaidrumo reikalavimais, turi būti viešos.

4.   NEPRIKLAUSOMYBĖS VERTINIMAS

Teisinė nepriklausomybė ir skaidrumas vertinami pagal turimą naujausią informaciją, kurią pareiškėjas pateikia kartu su paraiška. Finansinė nepriklausomybė bus vertinama pagal finansinių metų, kuriems dotacija bus priskirta rengiant galutinę ataskaitą, finansinę informaciją. Ši informacija turi būti pateikta kvietime teikti pasiūlymus nurodyta forma ir patvirtinta nepriklausomo auditoriaus. Jeigu iš ataskaitų matyti, kad kuriais nors finansiniais metais, kuriais buvo skiriama dotacija, paramos gavėjai iš privačiojo sektoriaus organizacijų, atstovaujančių nesuderinamiems interesams, arba iš kitų šaltinių, atstovaujančių nesuderinamiems interesams, gavo daugiau kaip 20 proc. pagrindinio finansavimo, visa dotacijos suma turi būti susigrąžinta.

---

(1)  Sąvoka „privatusis sektorius“ žymi viešojo sektoriaus nekontroliuojamas „pelno siekiančias“ bendroves, įmones, korporacijas, verslo organizacijas arba kitus ūkio subjektus, nepaisant jų teisinio pobūdžio (to, ar jos registruotos, ar neregistruotos), nuosavybės (to, ar jos visiškai ar iš dalies priklauso privatiems asmenims, ar valstybei) arba dydžio (to, ar jos mažos, ar didelės).

(2)  Turi būti išvardytos bendradarbiaujančios organizacijos, kurių interesai gali būti nesuderinami (Finansinio reglamento 52 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 34 straipsnis).

VII PRIEDAS

Dotacijų projektams, veiklai ir bendriesiems veiksmams pagal antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008–2013 m.) ypatingo naudingumo kriterijai

Sprendimo Nr. 1350/2007/EB 4 straipsnio 1 dalies a, b punktai ir 3 dalis

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

Ypatingo naudingumo kriterijus atitinka tie pasiūlymai, pagal kuriuos Europos lygmeniu labai didelė pridėtinė vertė sukuriama šiose srityse:

Tai:

—	Europos piliečių sveikatos gerinimas, kuris, jei įmanoma, vertinamas atitinkamais rodikliais, tarp jų – sveiko gyvenimo metų rodikliu,

—	sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES valstybėse narėse ir regionuose bei tarp jų,

—	gebėjimų plėtoti ir įgyvendinti veiksmingą visuomenės sveikatos politiką, ypač tose srityse, kuriose šis poreikis labai didelis, stiprinimas,

—

naujų (netradicinių) veikėjų įtraukimas siekiant sveikatos tikslų veiksmuose, kurie vykdomi laikantis tvarumo, bendradarbiavimo principų ir yra etiškai pagrįsti regiono, vietos lygmeniu ir tarp dalyvaujančių šalių. Tai viešojo sektoriaus, privačiojo sektoriaus subjektai ir plačiosios pilietinės visuomenės subjektai, kurių pagrindiniai tikslai neapsiriboja visuomenės sveikatos tikslais (pavyzdžiui, jaunimas, etninės grupės ir kitų viešųjų interesų sričių, pavyzdžiui, aplinkos ir sporto sektoriaus, atstovai).

Jei pasiūlymas atitinka visus pirmiau išvardytus kriterijus, galima tarti, kad jis atitinka ypatingo naudingumo kriterijų. Pareiškėjai privalo gebėti įrodyti, kaip siūlomais veiksmais prisidės prie pirmiau išvardytų sričių tikslų laikydamiesi toliau nurodytų kriterijų.

2.   YPATINGO NAUDINGUMO PROJEKTAI

Didžiausią galimą ES įnašą vienam paramos gavėjui (t. y. vienam pagrindiniam ir vienam asocijuotajam paramos gavėjui), t. y. 80 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų, galima numatyti skirti tais atvejais, kai pasiūlymas yra ypač naudingas, kaip nurodyta dalyje „Bendrieji principai“. Didesnes kaip 60 proc. ES dotacijas gali gauti ne daugiau kaip 10 proc. finansuojamų projektų. Pasiūlymai dėl projektų, kuriems prašoma didesnio negu 60 proc. bendro finansavimo, turės atitikti šiuos kriterijus:

—	Ne mažiau kaip 60 proc. viso veiksmų biudžeto turi būti naudojama personalui finansuoti. Šis kriterijus nustatytas siekiant paskatinti stiprinti gebėjimus plėtoti ir įgyvendinti veiksmingą visuomenės sveikatos politiką.

—

Ne mažiau kaip 25 proc. siūlomų veiksmų biudžeto turi būti skirta valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui priklauso mažiausiai visų ES valstybių narių kvartilei (remiantis Eurostato naujausioje statistinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis). Šis kriterijus nustatytas siekiant padėti mažinti sveikatos priežiūros skirtumus tarp ES valstybių narių.

—	Pagal II priede pateiktą dotacijos skyrimo kriterijų grupę, pagal kurią vertinamas politikos aktualumas, turi būti skirti ne mažiau kaip 5 balai iš 8. Šis kriterijus nustatytas siekiant skatinti gerinti Europos piliečių sveikatingumą, tuo tikslu didinant politikos aktualumą.

—	Ne mažiau kaip 10 proc. biudžeto turi būti skirta organizacijoms, kurios per pastaruosius 5 metus pagal pirmąją ir antrąją Sveikatos programas nėra gavę jokio finansavimo. Šis kriterijus nustatytas siekiant skatinti prie sveikatos srities veiksmų prisidėti naujus veikėjus.

3.   DOTACIJŲ VEIKLAI YPATINGAS NAUDINGUMAS

Didžiausią galimą ES įnašą vienam paramos gavėjui, t. y. 80 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų, galima numatyti skirti tais atvejais, kai dotacija veiklai yra ypač naudinga, kaip nurodyta dalyje „Bendrieji principai“. Pasiūlymai dėl naujų dotacijų veiklai, kuriuose prašoma didesnio negu 60 proc. bendro finansavimo, turės atitikti šiuos kriterijus:

—

Ne mažiau kaip 25 proc. nevyriausybinių organizacijų arba organizacijų, sudarančių specializuotą tinklą, narių arba narių kandidatų yra iš valstybių narių, kurių BVP vienam gyventojui priklauso mažiausiai visų ES valstybių narių kvartilei (remiantis Eurostato naujausioje statistinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis).

—	Veiklos misijoje ir organizacijos pareiškėjos (specializuoto tinklo) metinėje darbo programoje nurodomas ketinimas mažinti sveikatos priežiūros skirtumus ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.

Jeigu dotacija veiklai yra atnaujinama, ypatingo naudingumo statusas išliks toks kaip pagal 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus, jeigu paramos gavėjo padėtis vertinant pagal pirmiau išdėstytus kriterijus nepakito.

4.   BENDRŲJŲ VEIKSMŲ YPATINGAS NAUDINGUMAS

Didžiausią galimą ES įnašą vienam paramos gavėjui, t. y. 75 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų, galima numatyti skirti tais atvejais, kai pasiūlymas dėl bendrųjų veiksmų yra ypač naudingas, kaip nurodyta dalyje „Bendrieji principai“. Pasiūlymai dėl bendrųjų veiksmų, kuriems prašoma didesnio negu 50 proc. bendro finansavimo, turės atitikti šiuos kriterijus:

—	Ne mažiau kaip 60 proc. viso veiksmų biudžeto turi būti naudojama personalui finansuoti. Šis kriterijus nustatytas siekiant paskatinti stiprinti gebėjimus plėtoti ir įgyvendinti veiksmingą visuomenės sveikatos politiką.

—

Ne mažiau kaip 25 proc. siūlomo veiksmo biudžeto turi būti skirta valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui priklauso mažiausiai visų ES valstybių narių kvartilei (remiantis Eurostato naujausioje statistinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis). Šis kriterijus nustatytas siekiant padėti mažinti sveikatos priežiūros skirtumus tarp ES valstybių narių.

—	Pagal IV priede pateiktą dotacijos skyrimo kriterijų grupę, pagal kurią vertinamas politikos aktualumas, turi būti skirta ne mažiau kaip 5 balai iš 8. Šis kriterijus nustatytas siekiant skatinti gerinti Europos piliečių sveikatingumą, tuo tikslu didinant politikos aktualumą.

—	Ne mažiau kaip 10 proc. biudžeto turi būti skirta organizacijoms, kurios per pastaruosius 5 metus pagal pirmąją ir antrąją Sveikatos programas nėra gavę jokio finansavimo. Šis kriterijus nustatytas siekiant skatinti prie sveikatos srities veiksmų prisidėti naujus veikėjus.

—	Bendruosiuose veiksmuose turi dalyvauti ne mažiau kaip dešimties dalyvaujančių šalių organizacijos arba 3 dalyvaujančių šalių organizacijos, kai veiksmus siūlo valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą nuo 2004 m. gegužės 1 d., arba šalies kandidatės organizacija.