2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/1

A.

kadangi nuo 2004 m., kai į Europos Sąjungą įstojo naujų valstybių narių, Baltijos jūra tapo ES vidaus jūra, kuri ne tik jungia šalis, bet ir kelia tam tikrus uždavinius, ir kadangi Baltijos jūros regiono valstybės priklauso viena nuo kitos ir kartu susiduria su tomis pačiomis problemomis,

B.

kadangi Baltijos jūros regiono strategija – bandomoji strategija siekiant ateityje parengti makroregionines strategijas, o sėkmingas šios Strategijos įgyvendinimas gali būti pavyzdžiu, kaip galima įgyvendinti būsimas strategijas,

C.

kadangi idėja steigti funkcinius regionus, skirtus bendriems tikslams siekti ir vystymosi sunkumams įveikti, gali padėti didinti Europos Sąjungos regioninės politikos veiksmingumą,

D.

kadangi siekiant padidinti regioninės politikos veiksmingumą, ypač po jos 2013 m. reformos, reikėtų remti ir plėtoti integruoto požiūrio idėją, kartu kuriant makroregionų strategijas, kurios yra visos Europos Sąjungos strategijos ir kurių įgyvendinimas vis dėlto neturi lemti sanglaudos politikos pakartotinės nacionalizacijos,

E.

kadangi Baltijos jūra išlieka labiausiai užteršta Europos Sąjungos jūra ir kadangi dėl Baltijos jūroje ir teritorijose aplink ją (įskaitant ne ES šalis) vykdomų plataus masto energetikos infrastruktūros projektų ši padėtis turėtų nepablogėti,

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija patvirtino Baltijos jūros regiono strategiją, kurią Parlamentas ragino parengti nuo 2006 m., ir Taryba jai pritarė;

2.

ypač palankiai vertina tai, kad ši strategija parengta po išsamių konsultacijų su suinteresuotais subjektais valstybėse narėse, įskaitant ne vien tik nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas, bet ir akademinės ir verslo aplinkos atstovus ir nevyriausybines organizacijas, nes konsultacijų procesas ir partnerių įtraukimas nuo pat strategijos rengimo darbo pradžios yra svarbus, jos sėkmę užtikrinantis veiksnys; šiuo požiūriu palankiai vertina pilietinės visuomenės forumo įsteigimą šiame regione, pvz., aukščiausiojo lygio susitikimas dėl veiksmų Baltijos jūros regione, ir ragina teikti panašias iniciatyvas, skirtas būsimiems makroregionams, kurios suburia kartu viešojo ir privačiojo sektorių veikėjus ir suteikia jiems galimybę dalyvauti rengiant makroregiono strategijas;

3.

šiomis aplinkybėmis rekomenduoja numatyti platesnio masto ir tikslingesnes komunikacijos ir konsultacijų priemones, įskaitant vietos žiniasklaidos priemones (vietos televizija, radijas, spausdinti ir internetiniai laikraščiai), ir šitaip padidinti vietos bendruomenių dalyvavimą; ragina Komisiją įsteigti specialų interneto portalą, skirtą Baltijos jūros regiono strategijai, kuris būtų keitimosi patirtimi apie įgyvendinamus ir būsimus projektus, kurių imasi centrinės ir vietos vyriausybės, NVO ir kiti subjektai, veikiantys Baltijos jūros regione, forumas;

4.

palankiai vertina strategiją „ES 2020“, kuri atitinka Baltijos jūros regiono strategijoje nustatytus tikslus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad strategija „ES 2020“ gali būti veiksmingas Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo ir stiprinimo pagrindas;

5.

mano, kad strategijoje nustatyti nauji bendradarbiavimo pagrindai, paremti integruoto požiūrio principu, suteikia galimybę racionaliau ir efektyviau panaudoti Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugai ir regiono plėtrai numatytus finansinius išteklius, skiriamus iš ES ir nacionalinių fondų, taip pat skiriamus įvairių finansų institucijų;

6.

atkreipia dėmesį į Baltijos jūros regione esančią disproporciją ekonomikos vystymosi ir naujovių diegimo aspektu ir į būtinybę didinti visų sričių, įskaitant labai išvystytas, potencialą nes jos gali padėti padaryti pažangą nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams; pažymi, kad reikia skatinti naujas sritis, kuriose esama vystymosi ir naujovių diegimo galimybių, ir nepraleisti galimybės pasinaudoti papildoma Baltijos jūros regiono strategijos ir kitų būsimų makroregioninių strategijų teikiama nauda tam, kad būtų galima pasiekti kitą sinergijos lygį, kuris galėtų padėti sumažinti esamus skirtumus siekiant sukurti labai konkurencingą stabilią bendros gerovės erdvę, nes tai labai svarbu šiomis sąlygomis, kai senėja visuomenė ir atsiranda naujų globalizacijos formų;

7.

pabrėžia, kad siekiant didinti Baltijos valstybės regiono, kaip ekonominės zonos, patrauklumą būtina greitai ir nuosekliai įgyvendinti esamus ES teisės aktus, skirtus vidaus rinkai stiprinti, pavyzdžiui, Paslaugų direktyvą;

8.

ragina valstybes nares ir regionus naudotis struktūriniais fondais, numatytais panaudoti 2007–2013 m. laikotarpiu, siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnę paramą šios strategijos įgyvendinimui, ypač skatinti kurti naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą labiausiai ekonomikos krizės paveiktuose srityse, ir kartu rekomenduoja – jeigu to reikia – numatyti dabartinio programavimo laikotarpio veiklos programų pakeitimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tam tikrus regionų ypatumus būtų galima kur kas veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas ir regiono lygmeniu turėti papildomos naudos;

9.

atkreipia dėmesį į didelį visuotinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį visoms regiono šalims, ypač Baltijos valstybėms; ragina visas suinteresuotas šalis dėl krizės nesumažinti savo įsipareigojimo įgyvendinti ES Baltijos jūros regiono strategiją;

10.

mano, jog norint sėkmingai įgyvendinti ambicingus šios strategijos ir kitų makroregionų strategijų tikslus, labai svarbūs visi veiksmai, susiję su sektorių politika, turinčia teritorinį aspektą, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, žuvininkystės, transporto, pramonės, mokslinių tyrimų politiką ir nuoseklios infrastruktūros politiką, taip pat svarbus turimų lėšų, skirtų bendrai numatytiems tikslams tam tikroje srityje įgyvendinti, sujungimas; šiomis aplinkybėmis reikia persvarstyti politiką atsižvelgiant į šiuos naujus sunkumus, nustatyti atitinkamą sistemą ES lygmeniu ir apibrėžti, kaip ši sistema turėtų būti susijusi su šalių ir vietos lygmeniu veikiančiomis institucijomis;

11.

mano, kad teritorinė šios strategijos dimensija prisidės prie to, kad taptų konkretesnė teritorinės sanglaudos, kuri pagal Lisabonos sutartį yra tokia pat svarbi kaip ir ekonominė ir socialinė sanglauda, idėja, ir; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją dalyvauti vykstančiame dialoge dėl ES makroregioninės politikos po 2013 m. vaidmens ir poveikio;

12.

skatina rengiant būsimą bendrąjį struktūrinių fondų reglamentą, remiantis teritorinio bendradarbiavimo nuostatomis, numatyti specialias nuostatas, kurios būtų aiškios, pagal kurias būtų atsižvelgiama į skirtingą administravimo kultūrą ir nebūtų užkraunama papildomos administracinės naštos paramos gavėjams, siekiant sustiprinti valstybių ir regionų bendradarbiavimą ir skatina rengti kitas bendros veiklos strategijas, kurios gali padėti didinti regiono patrauklumą Europos ir tarptautiniu lygmeniu, o vėliau tapti tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europoje pavyzdžiu;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos jūros regiono strategiją reikėtų laikyti procesu, kuriame veiklos ir bendradarbiavimo principai nuolat kinta ir todėl būtina šią strategiją atnaujinti, ir į tai, kad svarbiausias tikslas – surasti optimalius mechanizmus, kuriuos ateityje būtų galima taikyti ir kitoms makroregioninėms strategijoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu rinkti, apibendrinti ir skatinti sėkmingas iniciatyvas ir skleisti jų rezultatus; pritaria Komisijos planui įsteigti pažangiosios patirties duomenų bazę tam, kad būtų galima panaudoti šią patirtį rengiant būsimas makroregionines strategijas;

14.

mano, kad įgyvendinant makroregionines strategijas vykdomas teritorinis bendradarbiavimas gali labai padėti stiprinti integracijos procesą, nes padeda labiau įtraukti pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimo ir konkrečių veiksmų įgyvendinimo procesą; šiomis aplinkybėmis mano, kad ypač rekomenduotina įgyvendinti makroregioninių strategijų socialinius, ekonominius, kultūrinius, švietimo ir turizmo elementus, taip pat mano, kad norint padidinti vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą ir sutvirtinti subsidiarumo principą svarbu skatinti makroregionų strategijas ir šiuo tikslu įsteigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes;

15.

pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti vystyti kultūrą, švietimą, mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, taip pat skatinti valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ypač pastarojoje paminėtoje srityje; pripažįsta, kad bendradarbiavimas švietimo srityse iš tiesų gali būti labai naudingas, tačiau jis turėtų likti valstybių narių kompetencija; rekomenduoja stiprinti strateginį požiūrį ir ilgalaikį planavimą, susijusį su makroregionais;

16.

vadovaudamasis subsidiarumo principu ir įžvelgdamas didžiules bendradarbiavimo vietos ir regioniniu lygmeniu teikiamas galimybes, pažymi, kad labai svarbu sukurti veiksmingą, daugiapakopę bendradarbiavimo sistemą skatinant sektorių partnerystę ir rengiant nuolatinius kompetentingų politikos formuotojų susitikimus, nes tai sustiprins atsakomybę, kurią dalijasi įvairūs partnerių subjektai, ir apsaugos valstybių narių ir regionų organizacinį suverenumą; šiuo požiūriu ragina gerinti, plėtoti ir stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo priemones, numatytas vietos ir regioniniu lygmenimis;

17.

pabrėžia tai, kad naujojoje „makroregioninėje“ bendradarbiavimo programoje plačiai taikomas vadinamasis iš apačios į viršų metodas, kurį plėtojant valstybėms narėms tenka lemiamas vaidmuo, ir kad pagal ją sukuriamas naujas valdymo lygmuo; pagal šį naują bendradarbiavimo modelį turi būti užtikrinama, kad natūralias atokių regionų kliūtis būtų galima laikyti vertybėmis ir galimybėmis, ir kad būtų skatinama šių regionų plėtra;

18.

mano, kad makroregionai suderina galimybes optimaliai spręsti tam tikrame regione iškilusius sunkumus su galimybe veiksmingai ir efektyviai panaudoti kiekvienam regionui prieinamas tam tikras priemones ir išteklius;

19.

ragina Europos Komisiją analizuoti pirmuosius rezultatus ir patirtį, įgytą įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, kurie padės planuojant reikiamus išteklius ir makroregioninių strategijų finansavimo metodus ir padės šios strategijos pavyzdį naudoti kaip kitų makroregioninių strategijų bandomąjį projektą siekiant įrodyti jų funkcionalumą; vis dėlto pabrėžia, kad makroregionų plėtra – iš esmės papildoma priemonė, kuria neturėtų būti siekiama pakeisti pavienėms vietos ir regionų programoms kaip finansavimo prioriteto skiriamo ES finansavimo;

20.

pabrėžia, kad iki šiol Baltijos jūros regiono strategija įgyvendinama labai lėtai; mano, kad 2010 m. ES biudžeto asignavimai gali būti naudojami pagerinti įgyvendinimą; taigi apgailestauja dėl to, kad iki šiol šie asignavimai vis dar neišmokėti, ir primena Komisijai, kad svarbu, jog šios lėšos būtų kiek įmanoma greičiau paskirstytos tikslų, atitinkančių Baltijos jūros regiono strategijos tikslus, įgyvendinimui finansuoti;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad, turėdama mintyje naudą makroregioninėms strategijoms, kurios galbūt bus rengiamos ateityje, Europos Komisija turi spręsti savo nuosavų išteklių klausimą tam, kad galėtų tikėtis strategijų, parengtų atsižvelgiant į atitinkamų regionų teritorinius ypatumus, užtikrinančių dalyvaujančioms valstybėms narėms naujas idėjas, susijusias su visai Europai svarbiais klausimais, ir remiančių jas rengiant strategiją; ragina Europos Komisiją imtis koordinatorės vaidmens ir prižiūrėti, kaip įgyvendinamos šios strategijos, persvarstyti naujus prioritetus ir numatyti išteklių specialiems poreikiams ir kompetencijos reikalavimams patenkinti, ir kartu vengti darbo dubliavimo;

22.

atsižvelgdamas į poreikį atlikti tarpinę Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo analizę, ragina Europos Komisiją detaliai parengti konkrečias projektų vertinimo priemones ir kriterijus, taikant rodiklius, užtikrinančius palyginamumą;

23.

ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir savo narius atsakyti į klausimus, kokio pobūdžio turi būti makroregionų strategijos, kaip jas būtų galima vienodai taikyti (kaip atskiras programas ar įgyvendinant sanglaudos politiką), kas ir kaip turėtų jas įgyvendinti, ir kokie turėtų būti jų finansavimo šaltiniai, kad būtų išvengta nereikalingo Bendrijos skiriamo finansavimo didėjimo ir suskaidymo, visų pirma atsižvelgiant į strategiją „ES 2020“, ES biudžeto peržiūrą ir diskusijas dėl būsimos sanglaudos politikos;

24.

pabrėžia, kad papildoma Europos makroregionų nauda – didesnis tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas, ir todėl Europos teritorinio bendradarbiavimo programos, skirtos tarptautiniam, tarpvalstybiniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui, yra svarbus veiksnys įgyvendinant makroregionų tikslus; be to, siūlo Baltijos jūros regiono strategiją laikyti Europos Sąjungos strategija, paremta keliomis Europos Sąjungos politikos sritimis, kuri turėtų turėti apibrėžtą terminą ir tikslus; atsižvelgiant į horizontalų strategijos pobūdį, ji galėtų būti laikoma makroregionų strategija, o jos koordinavimas galėtų būti vykdomas įgyvendinant regionų politiką;

25.

mano, kad plataus masto, kaip antai makroregionų, strategijų vystymas turėtų padėti stiprinti Europos politikos bendresnio įgyvendinimo vaidmenį vietos ir regioniniu lygmenimis;

26.

ragina įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, taip pat būsimas makroregionines strategijas, gerinti Europos Sąjungos ryšius su valstybėmis, nepriklausančioms ES, ypač įgyvendinant plataus masto projektus, kurie gali turėti didelės įtakos aplinkai; be to, ragina ES ir nepriklausančias ES valstybes bendradarbiauti siekiant sustiprinti regiono saugumą ir remti kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

27.

atkreipia dėmesį į tai, jog planuojant energetikos tinklus būtina siekti, kad šalys labiau bendradarbiautų, ypač Rusija ir Baltarusija su Baltijos valstybėmis, ir šiuo tikslu būtina daugiau naudotis ES ir Rusijos dialogu energetikos klausimais, kuris taip pat atvertų galimybę Rusiją įtraukti į Baltijos jūros regiono strategiją; tikisi, kad visi Baltijos jūros regiono veikėjai prisijungs prie tarptautinių susitarimų, pvz., Espoo konvencijos ir Helsinkio konvencijos, laikysis Helsinkio komisijos (angl. HELCOM) gairių ir šiuo pagrindu bendradarbiaus;

28.

ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (angl. HELCOM) ir Baltijos jūros regiono valstybėmis narėmis ir koordinuoti veiksmus siekiant užtikrinti aiškų užduočių ir atsakomybės pasidalijimą, susijusį su 2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano ir minėtosios ES strategijos bei veiksmų plano įgyvendinimu, ir šitaip užtikrinti, kad bendra regiono strategija būtų veiksminga;

29.

ypač atkreipia dėmesį į Kaliningrado srities, kurią supa ES valstybės narės, statusą; pabrėžia poreikį skatinti socialinę ir ekonominę šio regiono, kaip vadinamųjų vartų ar bandomojo regiono glaudesniems ES ir Rusijos santykiams užtikrinti, vystymą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, švietimo ir kultūros įstaigas bei vietos ir regiono valdžios institucijas;

30.

mano, kad naujame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime su Rusija reikėtų atsižvelgti į bendradarbiavimą Baltijos jūros regione; palankiai vertina Komisijos ir regiono valstybių narių pastangas bendradarbiauti su Rusija daugelyje sričių, kaip antai transporto linijos, turizmas, tarpvalstybinė grėsmė sveikatai, aplinkos apsauga ir prisitaikymas prie klimato kaitos, aplinka, muitinių ir sienų kontrolė, ir ypač energetikos klausimai; mano, kad šiuo požiūriu bendros ES ir Rusijos erdvės bus naudingos, ir ragina Rusiją tokiu pat mastu prisidėti prie šio bendradarbiavimo;

31.

pabrėžia poreikį mažinti šio regiono priklausomybę nuo Rusijos energijos; palankiai vertina Europos Komisijos pareiškimą dėl poreikio labiau sujungti regiono valstybių narių elektros energijos tinklus ir labiau įvairinti energijos išteklius; atsižvelgiant į tai, ragina teikti didesnę paramą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalams steigti;

32.

mano, kad siekiant veiksmingai apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę reikėtų sudaryti susitarimus su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kurių teritorijos sudaro dalį strategijos apimamų funkcinių sričių, tam, kad jos galėtų puoselėti tas pačias vertybes, naudotis tokiomis pat teisėmis ir atlikti tokias pat pareigas, kokios nurodytos atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose;

33.

mano, kad Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas turėtų būti laikomas prioritetu, be to, turėtų būti bendradarbiaujama pačiu aukščiausiu politiniu valstybių ir vyriausybių vadovų lygmeniu, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros regiono šalys glaudžiau bendradarbiautų ir kad būtų įgyvendintos politinės ambicijos; norėtų, kad vyktų reguliarūs Baltijos jūros regiono šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimai siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus;

34.

pabrėžia, kad reikia atlikti energetikos infrastruktūrų projektų (šiuo metu įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti ateityje) poveikio aplinkai vertinimą, ypač atsižvelgiant į tarptautines konvencijas; ragina Komisiją parengti atitinkamą reagavimo į technines avarijas ir bet kokias kitas galimas katastrofas planą ir taip pat numatyti, kaip ekonominiu aspektu elgtis tokių įvykių atvejais; pabrėžia, kad tokį pat požiūrį būtina taikyti bet kokio būsimo projekto atžvilgiu siekiant, kad nekiltų pavojus šalių, esančių aplink Baltijos jūrą ir dalyvaujančių kitose būsimose makroregioninėse strategijose, saugumui, aplinkai ir jūrų transporto sąlygoms; mano, kad siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ir ekologišką augimą naudinga visuose makroregionuose pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir tiek pat dėmesio skirti aplinkos apsaugos, kelionių ir kitiems aspektams;

35.

pabrėžia, kad reikia įsteigti Baltijos jūros aplinkos stebėjimo centrą – ankstyvo įspėjimo apie pavojų sistemą, skirtą kovoti su nelaimingais atsitikimais ir rimta tarpvalstybinių vandenų tarša – ir jungtines pajėgas, kurios tokiomis aplinkybėmis imtųsi veiksmų;

36.

atkreipia dėmesį į strateginę Baltijos jūros regiono svarbą bendrų energetikos infrastruktūros, kuri padeda įvairinti energijos gamybą ir tiekimą, projektų, itin daug dėmesio skiriant atsinaujinančios energijos projektams, pavyzdžiui, vėjo jėgainėms (sausumoje ir jūroje), geoterminės energijos arba bioenergijos jėgainėms, kuriose naudojama tame regione gaunama biomasė, rengti;

37.

atkreipia dėmesį į veiksmingą Baltijos jūros valstybių tarybos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimą energetikos ir klimato sektoriuose pagal Šiaurės dimensiją;

38.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į numatytą branduolinės energetikos plėtrą Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų;

39.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, esančios Baltijos jūros regione, turi skubiai spręsti sudėtingas gamtos apsaugos problemas, kurios daro poveikį šiam regionui, ypač eutrofikacijos, pavojingų jūros dugne susikaupusių cheminių medžiagų poveikio ir grėsmės vandens biologinei įvairovei, visų pirma, nykstančių žuvų rūšių populiacijoms problemas; primena, kad Baltijos jūra yra vienas iš labiausiai užterštų jūrų plotų pasaulyje;

40.

pabrėžia, kad reikia parengti visoms valstybėms narėms bendrą metodiką, kuria naudojantis būtų sudarytas taršos šaltinių sąrašas ir parengtas palaipsnio jų šalinimo planas;

41.

džiaugiasi tuo, kad įtrauktas aplinkos tvarumas, kaip pagrindinis ES Baltijos jūros regiono strategijos ir jos veiksmų plano elementas;

42.

mano, kad viena iš didžiausių kliūčių, dėl kurios sunku įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategijos tikslus – tai, kad ši strategija nėra suderinta su kitomis ES politikos sritimis, kaip antai BŽŪP, dėl kurios didėja eutrofikacija, ir bendroji žuvininkystės politika (BŽP), kuri nėra tvari aplinkos apsaugos požiūriu; mano, kad BŽŪP ir BŽP reikia reformuoti taip, kad jas įgyvendinant būtų prisidedama prie siekio, kad Baltijos jūros regionas būtų tvarus aplinkos apsaugos požiūriu;

43.

pabrėžia, kad pirmiausia reikia sukurti veiksmingą ir ekologišką jūros, sausumos ir vidaus vandenų transporto ir komunikacijos tinklą (jūrų transporto tinkle numatant jūrų transportui svarbų vaidmenį pervežant krovinius), kuris suteiktų galimybę numatyti dabartinius ir būsimus sunkumus ir laiku į juos reaguoti, atsižvelgiant į atnaujintos dokumento „Natura 2000“ versijos nuostatas ir skiriant ypač daug dėmesio Baltijos jūros regiono ir kitų Europos regionų jungtims naudojantis Baltijos-Adrijos koridoriumi ir Vidurio Europos transporto koridoriumi;

44.

mano, kad geresnės jungtys, apimančios visų rūšių transportą, labai prisideda siekiant vystyti stipresnę, labiau į sanglaudą sutelktą ekonomiką Baltijos jūros regione;

45.

pabrėžia ypatingą Baltijos valstybių, kurios šiuo metu iš esmės yra izoliuotos nuo Europos transporto tinklo, padėtį ir mano, kad taikant šią strategiją turėtų būti, be kita ko, padedama spręsti tokius klausimus kaip tinkama infrastruktūra ir prieinamumas, taip pat įvairių nacionalinių transporto tinklų sąveikos stoka dėl skirtingų techninių sistemų ir administracinių kliūčių, siekiant Baltijos jūros regione sukurti visapusišką daugiarūšio transporto sistemą;

46.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regioną svarbu labiau įtraukti nustatant TEN-T prioritetines ašis, ypač turint mintyje jūrų greitkelius (TEN-T 21), geležinkelio ašies iš Berlyno iki Baltijos pajūrio pratęsimą (TEN-T 1), geležinkelio ašies iš Berlyno iki Baltijos pajūrio ir Rostoko-Danijos jūrų kelių jungties gerinimą, ir daryti spartesnę pažangą atnaujinant ir naudojant geležinkelio liniją „Baltica“ (TEN-T 27); taip pat pabrėžia, kad reikia užbaigti Baltijos jūros regiono sujungimą su kitais Europos regionais naudojantis Baltijos-Adrijos koridoriumi;

47.

pabrėžia, kad svarbu Baltijos jūros regiono transporto pajėgumus plėsti rytų kryptimi, visų pirma siekiant skatinti transporto, ypač geležinkelių, sąveikumą, ir pagreitinti krovinių tranzitą per Europos Sąjungos sienas;

48.

mano, kad ypatinga pirmenybė turėtų būti teikiama uostų ir vidaus regionų jungtims, įskaitant vidaus vandenų kelius, siekiant užtikrinti, kad visos regiono dalys turėtų naudos didėjant krovininio jūrų transporto mastui;

49.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį koordinavimą ir bendradarbiavimą geležinkelių, jūrų uostų, vidaus uostų, terminalų šalies gilumoje ir logistikos srityse siekiant sukurti tvaresnę daugiarūšio transporto sistemą;

50.

pabrėžia trumpųjų nuotolių jūrų laivybos Baltijos jūroje svarbą ir jos indėlį kuriant veiksmingą ir ekologišką transporto tinklą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos jungčių konkurencingumą siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi jūra; mano, kad dėl šios priežasties Komisija turi kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. pabaigos, pateikti Europos Parlamentui MARPOL konvencijos patikslinto VI priedo, pagal kurį sieros kiekis jūriniame mazute nuo 2015 m. apribojamas iki 0,1 proc., poveikio Šiaurės jūros ir Baltijos jūros teritorijose, kuriose tikrinamas išmetamas sieros kiekis, vertinimą;

51.

teigiamai vertina tai, kad į Komisijos veiksmų planą įtrauktas tikslas siekti, kad Baltijos jūra taptų pavyzdiniu tausiosios laivybos regionu ir jūrų saugos ir saugumo pasaulyje lydere; mano, kad šie tikslai labai svarbūs siekiant išlaikyti ir didinti regiono turizmo potencialą;

52.

pripažįsta, kad remiant šį tikslą reikia parengti specialias priemones, įskaitant tinkamą naudojimąsi locmanų arba akivaizdžiai patyrusių jūrininkų paslaugomis sudėtingiausiuose sąsiauriuose ir uostuose ir patikimų finansavimo sistemų nustatymą siekiant vykdyti mokslinius tyrimus ir vystyti tausiąją laivybą;

53.

pripažįsta, kad Baltijos jūros regiono geografinė padėtis išskirtinė ir kad ji suteikia galimybę aktyviau plėtoti ryšius su ES ir kaimyninėmis išorės šalimis, taip pat pabrėžia turizmo svarbą regionų ekonomikai ir plėtros galimybę; džiaugiasi dėl to, kad 2-ojo Baltijos jūros turizmo forumo metu priimta deklaracija, kurioje minimi bendri skatinamieji veiksmai, pastangos ieškoti naujų tarptautinių rinkų ir plėtoti infrastruktūrą;

54.

pabrėžia, kad Hanzos miestų Baltijos regione patrauklumas suteikia unikalią tvaraus turizmo galimybę; taigi pritaria tam, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis dviračių turizmas ir kartu būtų sudaromos ir aplinkai, ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankios sąlygos;

55.

mano, kad vandens sporto, sveikatingumo ir mineralinių vandenų kurortų turizmas, kultūros paveldas ir kraštovaizdžiai – tai sritys, teikiančios daug galimybių vystyti turizmą šiame regione; todėl pabrėžia poreikį apsaugoti natūralias pakrančių teritorijas, kraštovaizdį ir kultūros paveldą, nes tai ištekliai, kurie ateityje gali užtikrinti tvarią Baltijos jūros regiono ekonomiką;

56.

mano, kad ne mažiau svarbu gerinti transporto jungtis ir šalinti pagrindinius trūkumus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sienos kirtimo sunkumai ties ES rytinės sienos su Rusijos Federacija kontrolės punktais, kur susidaro ilgos sunkvežimių eilės ir todėl kyla grėsmė aplinkai, socialinei darnai, eismo ir vairuotojų saugumui, galėtų būti išspręsti pritaikius šią strategiją tam, kad būtų užtikrintas sklandus prekių srautas Baltijos jūros regione;

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Rusijos Federacijos, Baltarusijos bei Norvegijos vyriausybėms.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/8

A.

kadangi 2000–2006 m. 15,2 proc. europiečių (69,8 mln.) gyveno tikslo Nr. 2 regionuose, kuriems iš viso skirta 22,5 mlrd. EUR (9,6 proc. visų lėšų) finansavimas, kuriuose sukurta per 730 000 darbo vietų ir kurie pirmavo pagal daugelį rodiklių (užimtumas, naujovės, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumas, švietimas ir mokymas, mokymasis visą gyvenimą), tačiau atsiliekančiuose pagal kitus rodiklius (tiesioginės užsienio investicijos (TUI), našumas), lyginant su konvergencijos regionais, pagal BVP augimą vienam gyventojui, lyginant su vidutiniais rodikliais ES, minėtiesiems regionams gerokai lenkiant (122 proc.) konvergencijos regionus (59 proc.), nors jis šiuo laikotarpiu sumažėjo 4,4 proc.,

B.

pažymi, kad, vadovaujantis 2006 m. reforma, pagal tikslą Nr. 2 dabar siekiama stiprinti regionų konkurencingumą ir užimtumą iš viso 168 regionuose 19 valstybių narių, t. y. apimant 314 milijonų gyventojų, 2007–2013 m. iš viso skiriant 54,7 mlrd. EUR (tik šiek tiek mažiau nei 16 proc. bendrų lėšų), ir reikia pabrėžti, kad maždaug 74 proc. šios sumos skirta žinioms tobulinti ir inovacijoms (33,7 proc.) ir geresnėms darbo vietoms bei jų kūrimui skatinti (40 proc.),

C.

kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis (2009–2011 m.), padėtis darbo rinkoje tebebus nepalanki ir nedarbo lygis ES sieks 10,25 proc., bus prarasta 2,25 proc. darbo vietų 2009 m. ir 1,25 proc. 2010 m. bei pagilės socialinė krizė valstybėse narėse; kadangi svarbiausiuose sektoriuose ES: a) daugėja naujų užsakymų ir gerėja bendra ES pramonės sektoriaus padėtis, nors gamybos lygis 20 proc. žemesnis nei 2008 m. pradžioje, b) toliau vyksta gamybos sektoriaus veiklos nuosmukis ir c) MVĮ toliau patiria sunkumų, norėdamos gauti mikrokreditų (finansavimą),

D.

kadangi tiesa, kad iš pradžių dėl krizės labiau nukentėjo vyrai, tačiau dabar darbo netenka vienodai ir vyrai, ir moterys, o moterų darbo rinkoje daugumoje ES šalių yra mažiau nei vyrų; kadangi kitų krizių laikotarpiu sužinojome, kad moterims sunkiau susirasti kitą darbą, praradus savąjį; kadangi vyrų ir moterų lygybė turi teigiamą poveikį darbo našumui bei ekonomikos augimui, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos,

E.

pabrėždamas, kad pagal nacionalines strategines 2009 m. ataskaitas ir Komisijos 2010 m. strateginę ataskaitą dėl sanglaudos politikos ir 2007–2013 m. programų įgyvendinimo valstybės narės gana skirtingai taikė Komisijos pasiūlytas sanglaudos politikos įgyvendinimo priemones, būdus ir metodus kovai su krize ir faktinėms išlaidoms didinti, pvz., strateginių gairių ir veiklos programų krypčių ir finansavimo pakeitimus bei atsaką į įgyvendinimo procedūrų supaprastinimą,

F.

pabrėždamas, kad nuo 2008 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė daug priemonių, kuriomis siekiama paspartinti 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, kad būtų sutelkti visi ištekliai ir priemonės siekiant skubiai ir veiksmingai suteikti paramą atkūrimo veiksmams nacionaliniu ir regionų lygmenimis,

G.

kadangi Komisijos strategija, kuria siekiama paspartinti investicijas ir supaprastinti sanglaudos politikos programas teikiant rekomendacijas valstybėms narėms ir teisines ir neteisines priemones, vykdoma trimis kryptimis užtikrinant: a) didesnį sanglaudos programų lankstumą, b) regionų pranašumą ir c) sumanesnį investavimą į sanglaudos programas; kadangi 2010 m. užimtumui ir konkurencingumui skirta 64,3 mlrd. EUR, iš jų 49,4 mlrd. EUR – sanglaudai (2 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.) ir 14,9 mlrd. EUR – konkurencingumui (7,9 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.),

1.

pabrėžia, kad, pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis sulėtėjus ekonomikos augimui, ES regioninė politika yra svarbi Europos ekonomikos atkūrimo plano dalis ir didžiausias Bendrijos investicijų į tikrąją ekonomiką šaltinis, papildantis viešąsias investicijas, įskaitant investavimą regionų ir vietos lygmenimis; pažymi, kad būtina sėkmingai įveikti krizę siekiant, kad didinant Europos regionų konkurencingumą, užimtumo lygį ir patrauklumą, būtų siekiama ilgalaikės ir tvarios plėtros;

2.

nurodo, kad struktūriniai fondai yra labai svarbios priemonės, skirtos pertvarkyti regionų ekonomiką ir socialinę sritį ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą ir ypač stiprinti konkurencingumą bei kurti darbo vietas, sistemingai ir veiksmingai jas panaudojant; pabrėžia, kad konkurencingumo tikslas negali būti pasiektas pakenkiant regionų bendradarbiavimui ir solidarumui;

3.

džiaugiasi teigiamais rezultatais, kurių pasiekta iki ekonomikos krizės daugelio rodiklių požiūriu tikslo Nr. 2 regionuose, būtent užimtumo, naujovių, tyrimų ir plėtros (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumo, švietimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą srityse; pabrėžia, kad dėl ekonominių krizės padarinių negali būti mažinama parama, kuria siekiama padidinti darbo vietų skaičių ir pagerinti esamas darbo vietas, ir ragina toliau išlaikyti šiuos lyginamuosius pranašumus stiprinant tikslo Nr. 2 priemones;

4.

labai pritaria pagrindiniams 2020 m. ES strategijos prioritetams, būtent žiniomis pagrįstam, tvariam ir įtraukiam augimui, pasiekiamam, inter alia, išnaudojant naujus tvaraus ekonomikos augimo būdus plėtojant skaitmeninę ekonomiką, gerinant teritorinės ir socialinės sanglaudos stiprinimo reguliavimo sistemą ir užtikrinant visiems regionams geresnes verslo sąlygas ir aplinką kartu su sąžininga konkurencija, darbo vietų kūrimu, verslumo ir naujovių skatinimu, plėtojant MVĮ ir remiant jų augimą; taip pat pritaria pastangoms skatinti darbo vietų kūrimą ir jau esamų darbo vietų tobulinimą užtikrinant deramas darbo sąlygas vyrams ir moterims ir galimybę mokytis ir tobulinti įgūdžius; ragina toliau stiprinti šias politikos priemones ateityje tobulinant 2020 m. ES strategiją, taip pat ir pasinaudojant Europos bendrosios rinkos pranašumais, ir užtikrinti, kad tikslu Nr. 2 vis dar būtų siekiama ES teritorinės sanglaudos;

5.

susirūpinęs pažymi neigiamus socialinius krizės padarinius tikslo Nr. 2 regionams: didėjantį nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį, žalą labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (bedarbiams, moterims, pagyvenusiems žmonėms) ir ragina Komisiją imtis iniciatyvos paremti MVĮ siekiant užtikrinti, kad bus išsaugotos esamos darbo vietos ir sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų;

6.

pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra 2020 m. ES strategijos pagrindas; sanglaudos politika ir struktūriniai fondai yra svarbiausia priemonė siekiant smarkaus, tvaraus ir viską apimančio augimo tikslų valstybėse narėse bei regionuose;

7.

atkreipia dėmesį į didžiulę problemą, kurią kelia nacionalinių įnašų į bendro finansavimo programas mažinimas ir kuri daro neigiamą poveikį tikslui Nr. 2, nes valstybės narės patiria didelius finansinius sunkumus, ir pritaria Komisijos politikai Bendrijos paramos naudojimo klausimu; taigi mano, kad būtina skubiai įgyvendinti Parlamente priimtus dabartinius Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimus, mano, kad 100 proc. finansavimas yra pernelyg didelis, kadangi dėl jo valstybės narės nėra skatinamos prisidedant prie finansavimo užtikrinti, kad remiamos priemonės būtų efektyvios ir veiksmingos, ir pritaria Tarybos nuomonei nepritarti dabartiniam vadinamojo spartinimo (angl. frontloading) priemonės tekstui;

8.

pažymi, kad iš 117 veiklos programų, finansuojamų iš ESF, 13 perorientuotos (Austrijai, Vokietijai, Vengrijai, Airijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai ir Jungtinei Karalystei ir taip pat dvi Ispanijai), pritaikant jas konkretiems poreikiams, susijusiems su krize, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pasinaudoti šio lankstumu perorientuojant savo veiklos programas ir kuo skubiau plačiai apie tai informuoti suinteresuotus regionų ir vietos veikėjus, kad būtų galima suteikti trumpalaikę paramą specifinėms rizikos grupėms ir kategorijoms;

9.

pažymi, kad šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje atsispindi skirtinga socialinė ir ekonominė trijų tipų regionų padėtis, ypač atsižvelgiant į jų kūrybinius pajėgumus, naujoves ir verslumą. Tiek dabartinė ekonomikos krizė, tiek įvairūs kintamieji, darantys poveikį regioninės plėtros galimybėms (demografija, prieinamumas, naujovės ir kt.) išryškina svarbius faktus, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant vietos ir regionų ekonomikos padėtį ir kuriant veiksmingą sanglaudos politiką;

10.

pritaria Tarybos pasiūlymui 2010 m. 4 proc. padidinti Europos socialinio fondo ir 2 proc. Sanglaudos fondo avansinius mokėjimus, tačiau tik toms valstybėms narėms, kurių BVP sumažėjo daugiau nei dviženkliais procentų skaičiais, arba valstybėms narėms, kurios gavo Tarptautinio valiutos fondo paramą mokėjimų balansui sureguliuoti; ragina Komisiją išsiaiškinti priemonės įgyvendinimo delsimo priežastis ir atrasti N+2/N+3 taisyklių sprendimą, kad valstybės narės neprarastų joms skirtų lėšų;

11.

apgailestauja dėl to, kad Komisijos šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje nėra konkrečių kokybinių ir kiekybinių duomenų dėl finansų ir ekonomikos krizės trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ES regionams, ypač susijusių su pačiais svarbiausiais ekonomikos ir socialiniais rodikliais; todėl ragina Komisiją parengti specialią ataskaitą (tyrimą) apie finansų ir ekonomikos krizės poveikį ES regionams, ypač tikslo Nr. 2 regionams ir regionams, kuriems palaipsniui mažinama parama, ir apie galimą regionų skirtumų didėjimą arba mažėjimą krizės sąlygomis; pažymi, kad šie įvertinimai turi būti atlikti nedelsiant, kad galima būtų pasipriešinti nepageidaujamiems pokyčiams ir jais galima būtų pagrįsti pasiūlymą pratęsti tikslo Nr. 2 taikymą vietovėse, kuriose toks pratęsimas gali valstybės lėšoms suteikti pridėtinę vertę;

12.

džiaugiasi paramos priemonėmis įmonėms pagal sanglaudos politiką (apytiksliai 55 mlrd. EUR 2007–2013 m.), kurių dauguma numatyta naujovių diegimui stiprinti, technologijų perdavimui skatinti ir MVĮ modernizuoti, atsižvelgiant į sėkmingų šios srities modelių populiarinimo svarbą, ir supranta, kad siūlomomis priemonėmis pagal numatytus veiksmus įmonių labui turėtų būti siekiama ilgalaikių restruktūrizavimo rezultatų ir perėjimo prie tvaresnės ekonomikos, o ne gesinami gaisrai skatinant ekonomiką, nes tai daugeliu atvejų gali būti nesuderinama su valstybės pagalbos politikos priemonėmis;

13.

pabrėžia, kad siekiant įveikti krizę, reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujoves, švietimą ir veiksmingai išteklius naudojančias technologijas; šios investicijos bus naudingos tiek tradiciniams sektoriams ir kaimo vietovėms, tiek aukštos kvalifikacijos paslaugų ekonomikai, taigi sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pažymi, kad būtina užtikrinti tinkamą ir prieinamą finansavimą, kur struktūrinių fondų vaidmuo gyvybiškai svarbus;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat stebėti krizės poveikį įvairioms struktūrinėms ir vystymosi sritims ir pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia finansinės priemonės, asignuojamos pagal tikslą Nr. 2 ir skirtos, visų pirma, verslo ir mažųjų bei vidutinių įmonių bei socialinės ir solidariosios ekonomikos organizacijų paramai, siekiant padidinti jų konkurencingumą ir įdarbinimo galimybes ir sudaryti joms geresnes sąlygas pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis (JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE); ragina Komisiją ir valstybes nares šią informaciją naudoti rengiant ir nukreipiant būsimą ES sanglaudos tikslą Nr. 2 į tas regionų ir vietos lygmenų vietoves, kur ES įsikišimas teiktų papildomą naudą (ypač skatintų naujoves turizmo, paslaugų, IT ir pramonės sektoriuose, užtikrintų aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinių ar technologijų plėtrą, kuri gerokai pagerintų tradicinės energijos įmones, nes būtų siekiama mažesnio teršalų išmetimo ir mažinama atliekų gamybą, taip pat skatintų naujoves priminiame sektoriuje);

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti ir skatinti visokeriopą sanglaudos politikos ir konkurencingumo priemonių sinergiją regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir europiniu mastu;

16.

džiaugiasi Komisijos politika dėl: a) veiklos programų 2000–2006 m. tinkamumo laikotarpio išplėtimo, leidžiant geriau įsisavinti sanglaudos politikos lėšas, b) programų administracinių reikalavimų ir finansų valdymo procedūrų supaprastinimo, kartu vis dar užtikrinant būtiną tikrinimą dėl pasitaikančių klaidų ar sukčiavimo; mano, jog siekiant šių tikslų reikėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant būtų skatinama įgyvendinti tinkamus projektus ir būtų galima iš anksto užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

17.

pritaria sanglaudos politikos programų 2007–2013 m. išankstiniam finansavimui, kuris leido 2009 m. nedelsiant padidinti investicijų pagal finansavimo paketus, numatytus kiekvienai valstybei narei, likvidumą 6,25 mlrd. EUR;

18.

pažymi, kad miestų regionuose bei miestų centruose savaime kyla didelių specifinių socialinių problemų (aukštas nedarbo lygis, marginalizacija, socialinė atskirtis ir pan.), kurios dėl krizės poveikio paaštrėja, ir kad reikia jas išsamiai išnagrinėti siekiant imtis tinkamų trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių;

19.

pritaria didelių projektų (bendra numatyta kaina - 50 mln. EUR ir daugiau) regionuose paramos politikai ir naujoms jų finansavimo priemonėms, kurias pasiūlė Komisija 2009 m., vertina finansų inžinerijos ir bendradarbiavimo su EIB ir (arba) EIF priemonių, ypač JASPERS, JEREMIE ir JESSICA, svarbą ir ragina toliau daugiau nei 25 proc. didinti finansavimą pagal JASPERS (Bendra pagalba paremiant projektus Europos regionuose), skirtą būtent tikslo Nr. 2 regionams, kad būtų skatinama kruopščiai parengti ir labai skubiai įgyvendinti šiuos didelius projektus, kokių šiuo metu vis dar negausu; tikisi, kad ankstesnis finansavimo JASPERS padidinimas turės vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį Europos regionų ekonominio konkurencingumo augimui, ir pritaria, kad būtų periodiškai atliekama gautų rezultatų ir siektų tikslų, skirto finansavimo ir atitinkamiems tikslams įgyvendinti reikalingo finansavimo lyginamoji analizė;

20.

pabrėžia, kad ES, nacionalinė ir regioninė politika gali būti veiksminga ir efektyvi tik esant tikrai integruotam skirtingų lygmenų (vietos, regionų, nacionalinio, tarptautinio ir ES valdžios institucijų) valdymui; ragina Komisiją įvertinti teritorinio bendradarbiavimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis naujovių klausimais siekiant visų sanglaudos politikos tikslų galimybes ir tirti galimybes stiprinti Europos teritorinį bendradarbiavimą skatinant regionų bendradarbiavimą naujovių klausimais; siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo tikslą (tikslą Nr. 3), taip pat reikėtų didinti galimybes vystyti tarptautinį teritorinį bendradarbiavimą siekiant tikslo Nr. 2; pažymi, kad tokia galimybė šiuo metu užtikrinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnio 6 dalies b punkto nuostatas; laikosi nuomonės, kad stiprinant teritorinį bendradarbiavimą, nekeičiant bendrųjų sanglaudos tikslų įgyvendinimui numatyto biudžeto, reikėtų skirti daugiau lėšų šiam platesniam teritoriniam bendradarbiavimui;

21.

pritaria siūlomiems įgyvendinimo taisyklių pakeitimams, kuriais siekiama didinti struktūrinių fondų lankstumą ir, esant ypatingoms ekonomikos sąlygoms, padėti jiems prisitaikyti, nedelsiant įgyvendinti 455 programas pagal sanglaudos politikos priemones, ypač tikslo Nr. 2 programų požiūriu, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių institucijų ir valdymo institucijų poreikį prisitaikyti prie šios naujos padėties, kad būtų išvengta prasto valdymo ar netinkamo lėšų panaudojimo ir kad būtų užtikrinta galimybė perskirstyti likusias lėšas kitiems vykdomiems arba naujiems projektams; prašo valdymo institucijas pasiūlyti, kokiais būdais galima būtų veiksmingiau įgyvendinti tiksle Nr. 2 numatytas veiklos programas;

22.

pabrėžia, kad ypatingomis aplinkybėmis, pvz., ekonominės krizės metu, gali būti ypač būtina lanksčiau taikyti N+2 taisyklę, atsižvelgiant į sanglaudos politikos pasiektus tikslus ir ekonominio ciklo pokyčių poveikį viešųjų finansų ir privačių investicijų srityse;

23.

rekomenduoja viename regione pagal N+2 ir N+3 likusias nepanaudotas lėšas iš naujo skirti projektams regionuose ir bendruomenių iniciatyvoms;

24.

ragina Komisiją įvertinti Smulkiojo verslo akto veiksmų planą – iniciatyvą teikti teisėkūros pasiūlymus dėl mažųjų įmonių – praėjus metams nuo jo įgyvendinimo pradžios (2008 m. gruodžio mėn.), pirmiausia, rezultatus, pasiektus stiprinant mažųjų įmonių konkurencingumą ir prieigą prie finansavimo ir veiklos kapitalo, taip pat skatinant kurti inovatyvias įmones, mažinant administracinę naštą ir kt.;

25.

pabrėžia vyrų ir moterų lygybės teigiamą poveikį ekonomikos augimui; šiuo požiūriu pastebi, kad, remiantis kai kuriais tyrimais, jeigu moterų užimtumo, ne visos darbo dienos darbo ir našumo rodikliai būtų tokie patys kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc. programavimo laikotarpiu po 2013 m.; taigi ragina ypatingą dėmesį skirti iš struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, kuriais skatinama lygybė ir moterų integravimas į darbo rinką;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/13

A.

kadangi transporto sektorius yra svarbi Europos Sąjungos ir jos regionų bei miestų vystymosi dalis ir kadangi jis turi tiesioginės įtakos regionų ir miestų konkurencingumui ir socialinei sanglaudai ir dėl to itin prisideda kuriant Europos bendrąją rinką,

B.

kadangi transportui tenka Europos integracijai svarbus trigubas vaidmuo, susijęs su ekonominiu, socialiniu ir teritorinės sanglaudos aspektais,

C.

kadangi transporto sektorius daro labai didelę įtaką ekonomikos ir užimtumo politikos sritims, atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje sukuriama 10 proc. ES bendro vidaus produkto ir daugiau kaip 10 mln. darbo vietų, taigi šio sektoriaus vaidmuo įgyvendinant strategiją „ES 2020“ bus itin svarbus,

D.

kadangi transportas yra esminis Europos politikos elementas, taigi ES būtina finansinė programa, kurioje būtų atsižvelgiama į transporto politikos uždavinius ateinančiais metais, pagal kurią būtų numatyta skatinti ekonomiką artimiausiu metu, padidinti našumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir stiprinti Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, vaidmenį,

E.

kadangi transporto sektorius turi didelės įtakos aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatai ir, nors šis sektorius sudaro sąlygas profesiniam ir privačiam žmonių judumui, 2008 m. jam teko 27 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, kuris nuo to laiko dar padidėjo; kadangi 2007 m. kelių transporto išmesto CO2 kiekis sudarė 70,9 proc., oro transporto – 12,5 proc., jūrų ir vidaus vandenų laivybos – 15,3 proc., o geležinkelių transporto – 0,6 proc. viso transporto sektoriuje išmesto CO2 kiekio,

F.

kadangi Europoje buvo dedamos pastangos padidinti visų rūšių transporto saugumą; vis dėlto, kadangi 2008 m. eismo nelaimėse žuvo apie 39 000 žmonių, 300 000 buvo sunkiai sužeista, todėl reikia ir toliau siekti pažangos visais saugumo aspektais, o ypač kelių transporto sektoriuje,

G.

kadangi ES su klimato apsauga susijusių teisės aktų rinkinyje įsipareigojo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., ir šis tikslas išlieka privalomas,

H.

kadangi 2001 m. baltojoje knygoje nustatyti tikslai buvo pasiekti tik iš dalies, todėl reikia apsvarstyti, ar šie tikslai turi išlikti, ar juos reikia apibrėžti iš naujo, ir prireikus turi būti dedamos didesnės pastangos, kad jie būtų pasiekti,

I.

kadangi dėl Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemų, pvz., pavėluoto arba neteisingo įgyvendinimo, itin kenkiama jų veiksmingumui; kadangi atsižvelgiant į tai reikia nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje,

J.

kadangi Parlamentas turi dirbti nuosekliai, ypač tiesiogiai su transporto politika susijusiose srityse, pvz., aplinkos, socialinės, urbanizacijos, žemėnaudos planavimo, užimtumo ir ekonomikos politikos srityse,

K.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė stipriai paveikė transporto sektorių, tačiau šia situacija reikėtų pasinaudoti kaip galimybe remti arba skatinti šį sektorių galvojant apie jo ateitį, visų pirma skatinti plėtoti tvarias transporto rūšis ir investicijas, kurios, be kita ko, būtų skirtos geležinkelių transportui ir laivybai; kadangi tai padėtų užtikrinti vienodesnes veiklos sąlygas rinkoje,

L.

kadangi atliekant būsimą agentūrų veiklos peržiūrą, turi būti išnagrinėta papildoma agentūrų veiklos nauda ir būtinybė sukurti Europos transporto agentūrą,

M.

kadangi transporto sektoriuje taip pat svarbu nustatyti įvertinamus tikslus, kad būtų galima geriau patikrinti transporto politikos veiksmingumą ir nustatyti socialines ir ekonomines planavimo gaires, taip pat parodyti, kad siūlomos priemonės yra reikalingos nustatytai transporto politikai vykdyti,

N.

kadangi norint iš esmės plėtoti mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir technologijas reikia skirti atitinkamų finansinių lėšų ir priemonių,

O.

kadangi vystantis visuomenei ir daugeliui ekonomikos sričių didėja transporto paklausa, todėl itin svarbus visų rūšių transportas; vis dėlto, kadangi įvairių rūšių transporto svarba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į šio transporto veiksmingumą ekonomikos, aplinkos, socialinės ir užimtumo politikos aspektais,

P.

kadangi būtina, kad ateityje būtų darniai bendradarbiaujama naudojant visų rūšių keleivinį ir krovininį transportą siekiant sukurti saugias, tvarias, logistiniu požiūriu tinkamas ir atitinkamai veiksmingas transporto grandines, įskaitant daugiarūšį transportą ir ilgų nuotolių bei vietos transporto sujungimą,

1.

įsitikinęs, kad formuojant bendrą ES politiką būtina turėti aiškią ir nuoseklią transporto kaip pagrindinio bendrosios rinkos sektoriaus ateities viziją, užtikrinant laisvą asmenų ir prekių judėjimą ir teritorinę sanglaudą visoje Europoje; laikosi nuomonės, kad transporto sektorius, kuris ir toliau labai prisidės prie Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo, turi užtikrinti ekonominį našumą ir turi būti plėtojamas nuosekliai taikant aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus;

2.

yra įsitikinęs, kad dėl demografinių pokyčių, visų pirma miestuose, atsiras su transportu ir judumu susijusių saugos ir pajėgumų problemų ir kad šiuo požiūriu pagrindinė teisė į judumą, kuri įgyvendinama, be kita ko, užtikrinant didesnį prieinamumą bei trūkstamų infrastruktūros jungčių sukūrimą, ir galimybė ja pasinaudoti itin svarbios; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į minėtuosius klausimus, mieste yra perspektyvios tinkamai integruotos daugelio rūšių transporto grandinės, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus bei viešąjį transportą; pažymi, kad miestuose tinkamiausios transporto rūšies pasirinkimą lems jau esama infrastruktūra; mano, kad geras susisiekimas viešuoju transportu kaimo vietovėse sumažins naudojimąsi privačiais automobiliais; norėdama, kad būtų sukurtos tvarios miesto ir priemiestinio transporto sistemos ir išsaugotos kaimo bendruomenės, ragina formuoti funkcinius miesto regionus;

3.

prašo Komisijos miestams su daugiau kaip 100 000 gyventojų nustatyti Tvariojo judumo mieste planus ir, tinkamai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, ragina miestus parengti judumo planus, pagal kuriuos būtų siūlomos integruoto transporto koncepcijos siekiant sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir užtikrinti sveikesnį ir veiksmingesnį judumą;

4.

mano, kad didėjant paklausai, be kita ko, kils pajėgumų problemų arba sumažės efektyvumas dėl krovininio transporto infrastruktūros problemų, todėl reikėtų labiau naudoti daugiarūšį transportą ir didinti keleivių ir krovinių saugą, taip pat iš esmės patobulinti infrastruktūrą, ypač pašalinti jau seniai nustatytas kliūtis;

5.

pabrėžia, kad dėl eismo išmetamo CO2 kiekio mažinimas yra vienas iš svarbiausių būsimosios ES transporto politikos uždavinių ir kad šiuo tikslu turėtų būti naudojamos visos turimos tvarios priemonės, pvz., iš skirtingų šaltinių gaunamos energijos derinimas, skatinant mokslinius tyrimus ir aplinkai mažiau žalingų technologijų ir transporto rūšių plėtojimą, kainodaros priemonės, visų rūšių transporto išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms, užtikrinant, kad ES lygmeniu gautos pajamos bus panaudotos tvariam judumui gerinti ir kad bus imtasi priemonių pakeisti transporto naudotojų bei specialistų elgseną (didinant informuotumą, skatinant ekologišką elgseną ir t. t.); pažymi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama finansinėms paskatoms kurti, užtikrinant, kad nebus iškraipoma konkurencija tarp įvairių rūšių transporto ir valstybių narių;

6.

pripažįsta, kad, remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) duomenimis, jūrų transportas išmeta 3–5 kartus mažiau CO2 negu sausumos transportas, tačiau yra susirūpinęs tuo, jog prognozuojamas jūrų transporto išmetamas sieros oksidų ir azoto oksidų kiekis 2020 m. bus beveik lygus sausumos transporto išmetamam šių teršalų kiekiui ir kad Tarptautinės jūrų organizacijos bandymas nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo sistemą nedavė rezultatų;

7.

pabrėžia, kad reikia geriau informuoti visuomenę apie laisvalaikio kelionių padarinius ir ragina Komisiją savo politikoje apsvarstyti laisvalaikio kelionių klausimą;

8.

pabrėžia, kad saugumas turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios transporto politikos tikslų ir kad turi būti užtikrinamas visų rūšių transporto aktyvių ir pasyvių naudotojų saugumas; mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti transporto poveikį sveikatai, ypač naudojant naujas technologijas, ir užtikrinti visų rūšių transporto keleivių, ypač riboto judumo asmenų, teises nustatant aiškias ir skaidrias taisykles; remia idėją sukurti Europos Sąjungos keleivių teisių chartiją;

9.

ragina Komisiją nedelsiant atlikti tyrimą, apimantį valstybių narių geriausią praktiką dėl greičio ribotuvų poveikio įvairioms transporto priemonėms ir miestų bei tarpmiestiniuose keliuose, siekiant parengti teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti emisijų kiekį ir padidinti kelių eismo saugumą;

10.

pabrėžia, kad transporto sektoriaus darbuotojams būtina užtikrinti asmeninį saugumą ir teisinį tikrumą, be kita ko, sukuriant pakankamai saugių stovėjimo aikštelių ir suderinant kelių eismo taisyklių vykdymą ir sankcijas už jų nesilaikymą; taip pat pabrėžia, kad pradėjus taikyti sankcijas tarpvalstybiniu lygmeniu visiems naudotojams bus galima užtikrinti geresnį kelių eismo saugumą;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus krovinių vežimui keliais krovininių automobilių stovėjimo aikštelių Transeuropiniame kelių tinkle (angl. TERN) nepadaugėjo ir dėl to kyla rimtas pavojus, kad profesionalūs vairuotojai gali nesilaikyti nurodymų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ypač naktį, o taip pat pavojus eismo saugai apskritai, kol ES valstybėse narėse nebus kokybiškai ir kiekybiškai pagerintos vairuotojų poilsio galimybės;

12.

mano, kad asmenų ir krovininio transporto vystymasis dideliu mastu priklauso nuo efektyvaus įvairių rūšių transporto naudojimo, todėl Europos transporto politikos tikslas turėtų būti veiksmingas daugiarūšio transporto naudojimas, o tai glaudžiai susiję su tikslu mažinti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekį, taip pat su saugumu ir ekonominiais transporto aspektais; mano, kad tai padės optimaliai perskirstyti įvairių rūšių transporto pajėgumus ir daugiau naudoti tvaresnių rūšių transportą, taip pat užtikrinti įvairių rūšių transporto vidaus sąveiką ir sąveiką su kitų rūšių transportu, skatinti tvaresnes transporto ir logistikos grandines ir galimybes rinktis transporto rūšį, be to, skatinti nenutrūkstamą eismo srautą keičiant vieną transporto rūšį kita ir keliaujant nuo vieno transporto mazgo prie kito;

13.

pabrėžia, kad veiksmingas kelių rūšių transporto naudojimas turėtų būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo, bet ir į aplinkos apsaugos, socialinius, darbo sąlygų, saugos ir teritorinės sanglaudos kriterijus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas tiek įvairių transporto rūšių, tiek ir į Europos valstybių, regionų ir miestų technines galimybes ir pradinę padėtį;

14.

pabrėžia, kad norint veiksmingai naudoti kelių rūšių transportą būtina pagerinti infrastruktūrą, be kita ko, kuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius, mažinant kliūtis, tobulinant geležinkelių transportą ir laivybą, taip pat naudojant naujas technologijas ir gerinant darbo sąlygas būtina užtikrinti didesnį saugumą;

15.

ragina nuolat tikrinti Europos teisės aktus, jų perkėlimą į nacionalinę teisė ir taikymą siekiant užtikrinti, kad jie būtų veiksmingi; ragina Komisiją nuosekliai šalinti kliūtis, atsiradusias dėl neteisingo arba pavėluoto Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse;

16.

siūlo, kad remiantis naująja Lisabonos sutartimi ir pritariant Komisijai, būtų skatinama surengti bent vieną bendrą metinį posėdį kartu su nacionalinių parlamentų transporto srities atstovais, siekiant pasidalinti patirtimi ir bendradarbiauti, kad būtų geriau ir veiksmingiau įgyvendinami su transportu susiję ES teisės aktai;

17.

mano, kad transportas atlieka esminį vaidmenį siekiant baigti kurti Europos bendrąją rinką ir užtikrinti laisvą piliečių ir prekių judėjimą ir kad visose ES valstybėse narėse visų pirma turėtų būti atverta reguliuojama geležinkelių transporto sektoriaus rinka; mano, kad šis visiškas rinkos atvėrimas bus naudingas vartotojams ir kad šis procesas turėtų būti papildomas priemonėmis, skirtomis išsaugoti viešųjų paslaugų kokybę, ilgalaikių investicijų, skirtų infrastruktūrai kurti ir techninei sąveikai užtikrinti, planavimo, kad būtų galima pagerinti priemonių, kurias taikant siekiama išvengti įvairių rūšių transporto vidaus konkurencijos ir konkurencijos tarp skirtingų rūšių transporto iškraipymo, pvz., socialinėje, mokesčių, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse, veiksmingumą ir saugą; socialinių ir aplinkosauginių išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms procesas turėtų būti vykdomas palaipsniui, pradedant nuo didesnę taršą keliančio transporto, t. y. kelių ir oro transporto;

18.

ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas padėti užbaigti kabotažinio transporto liberalizavimą siekiant sumažinti be krovinio grįžtančių transporto priemonių skaičių ir sukurti tvaresnį kelių ir geležinkelių tinklą numatant daugiau krovininio transporto mazgų;

19.

mano, kad siekiant veiksmingo ir su kitų rūšių transportu suderinto jūrų transporto itin svarbu daugiau dėmesio skirti aiškiam liberalizavimo procesą, kad jis būtų tikrai konkurencingas;

20.

pabrėžia, kad ekonominių poreikių požiūriu svarbus tikras europinis transporto infrastruktūros (krovininio ir keleivinio geležinkelių transporto koridoriai, bendras Europos dangus, uostai ir jų sąsajos su transporto tinklu, besienė jūrų erdvė, vidaus vandenų laivyba) valdymas siekiant visų rūšių transporto srityse pašalinti „sienų poveikį“ ir padidinti ES konkurencingumą bei patrauklumą;

21.

ragina sukurti bendrą Europos rezervavimo sistemą siekiant padidinti įvairių rūšių transporto veiksmingumą ir supaprastinti bei padidinti tarpusavio sąveiką;

22.

pabrėžia, kad transportas daro įtaką socialinei, sveikatos apsaugos ir saugumo politikai ir kad kuriant bendrą transporto erdvę turi būti aukštu lygmeniu suderintos ir Europos lygmeniu vykdant veiksmingą socialinį dialogą nuolat gerinamos užimtumo ir darbo sąlygos ir švietimas bei mokymas; pabrėžia, kad, be kita ko, atitinkamose valstybėse narėse įsteigti Europos mokymo centrai ir ES kompetencijos centrai gali būti naudingi siekiant užtikrinti įvertinamą transporto sektoriaus darbuotojų mokymo kokybę ir jų statuso gerinimą bei abipusio mokymo kursų pripažinimą;

23.

mano, kad norint užtikrinti veiksmingesnę transporto politiką, būtina vertinti ir, atsižvelgiant į rezultatus, prireikus atnaujinti strategijas ir programas (pvz., programą „Galileo“ ir pažangiąsias visų rūšių transporto sistemas (PTS)); mano, kad, be kita ko, vis dar reikia parengti naują kelių eismo saugos programą, atnaujinti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), atlikti programos „Naiades“ laikotarpio vidurio peržiūrą, nedelsiant ir visiškai įgyvendinti programą „Atviras dangus“, Europos oro eismo valdymo sistemą (SESAR) ir Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, taip pat supaprastinti bei tęsti programą „Marco Polo“;

24.

mano, kad techninė sąveika ir jai skirtas finansavimas, taip pat europinis sertifikavimas, standartizacija ir tarpusavio pripažinimas yra itin svarbios gerai veikiančios bendrosios rinkos sudėtinės dalys ir kad veikla šiose srityse turėtų būti viena iš svarbiausių įvairių agentūrų užduočių; pabrėžia, kad visos agentūros turėtų siekti ir netrukus pasiekti panašų aukštą atsakomybės ir kompetencijos lygį ir kad jų veikla turėtų būti reguliariai vertinama; visų pirma ragina Europos geležinkelių agentūrą plėtoti savo potencialą, taip pat ir palaipsniui prisiimti vis didesnę atsakomybę už visų naujų riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros sertifikavimą ir reguliarų nacionalinių saugos institucijų ar analogiškų valstybių narių institucijų auditą, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. direktyvoje 2004/49/EB;

25.

pabrėžia, kad 75 proc. transporto vyksta keliais, todėl prašo apsvarstyti galimybę įsteigti Kelių eismo agentūrą, ypač siekiant padidinti kelių eismo saugumą ir užtikrinti pagrindinę piliečių teisę į saugų judumą remiant naujas programas (pvz., „Galileo“ ar lygiai taip pat pažangiosioms transporto sistemoms tinkančias technologijas) ir vykdant mokslinius tyrimus; taip pat mano, kad agentūrai turėtų būti suteikta galimybė imtis reguliavimo veiksmų, jei reikėtų pašalinti tvarios bendrosios rinkos kliūtis;

26.

pažymi, kad institucinė sistema vidaus vandenų laivybos srityje vis dar nesuderinta, todėl prašo kompetentingų institucijų užmegzti nuolatinį ir struktūrinį bendradarbiavimą, kad būtų realizuotas visas šios rūšies transporto potencialas;

27.

ragina transporto sektoriui priimti mokslinių tyrimų ir technologijų darbotvarkę; mano, kad ši darbotvarkė turi būti rengiama bendradarbiaujant su suinteresuotais veikėjais, siekiant suprasti šio sektoriaus poreikius ir pagal juos skirti tinkamą ES finansavimą; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais siekiama mažinti transporto išmetamo CO2 kiekį, didinti tiekimo grandinės skaidrumą bei transporto saugą ir saugumą, gerinti eismo valdymą ir mažinti administracinę naštą;

28.

pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra bei inovacijos turėtų būti remiamos, nes tai padėtų mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir triukšmą ir todėl pagerėtų aplinka naudojant visų rūšių transportą, padidėtų saugumas, nes būtų geriau išnaudotos esamos infrastruktūros teikiamos galimybės ir sumažinti trūkumai, taip pat padidėtų energetinė nepriklausomybė visame transporto tinkle ir naudojant visų rūšių transportą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pažangios, sąveikios ir susietos transporto valdymo ir saugos sistemos, pvz., ERTMS, „Galileo“, SESAR, PTS ir lygiavertės technologijos, turėtų būti remiamos atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus, jas plėtojant ir taikant; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai pajustų šių pažangiųjų transporto sistemų teikiamą naudą; pažymi, kad perspektyvioms technologijoms reikia pradėti taikyti būtinas pagrindines sąlygas ir atvirus standartus nesuteikiant pernelyg didelio pranašumo kuriai nors konkrečiai technologijai;

29.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato apsaugos ir ES energetinės nepriklausomybės tikslus išmetamas CO2 kiekis turėtų būti mažinamas visų rūšių transporto sektoriuose, kartu vykdant naujoviškų, mažai energijos vartojančių ir ekologiškų technologijų ir atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad be kita ko, visuose transporto sektoriuose būtų galima naudoti tvaresnes transporto priemones; mano, kad tai taip pat padėtų padidinti Europos įmonių konkurencingumą;

30.

pabrėžia būtinybę taikyti vienodas atitinkamas kelių eismo saugos ir nelaimingų įvykių tyrimų sąvokų apibrėžtis, kad būtų galima palyginti rezultatus ir priemones, kurių prireikus imtasi;

31.

pabrėžia, kad transporto dokumentų suderinimas atsižvelgiant į naujausius informacijos perdavimo standartus ir galimybė naudoti juos kelių rūšių transportui tarptautiniu mastu galėtų padėti labai padidinti saugą, pagerinti logistiką ir itin sumažinti administravimo sąnaudas;

32.

pabrėžia, kad siekiant vykdyti veiksmingą transporto politiką reikia atitinkamos finansų programos, kuri atitiktų keliamus uždavinius, o tam reikia padidinti esamą transporto ir judumo finansavimą; taigi mano, kad reikėtų:

33.

ragina vykdyti nuoseklią ir integruotą transporto politiką, pagal kurią, be kita ko, būtų siekiama skatinti geležinkelių transportą ir laivybą, uostų politiką ir viešąjį keleivių transportą, teikiant finansinę paramą, kuri būtų skiriama neatsižvelgiant į su konkurencija susijusius kriterijus, kaip numatyta pagal ES valstybės pagalbos taisykles;

34.

mano, kad reikia pasinaudoti finansų ir ekonomikos krize kaip galimybe tikslingai remti transporto sektorių ir teikiant finansinę paramą sudaryti galimybes visų pirma investuoti į saugų, ekologišką, taigi tvarų transportą; mano, kad strategijoje „ES 2020“ turėtų būti atsižvelgiama į ES investicijas į transporto projektus, kadangi transporto ir judumo sistemos teikia unikalią galimybę kurti stabilias darbo vietas;

35.

yra įsitikinęs, kad pagrindinio Europos tinklo bendrame TEN tinkle, kuris išlieka ES transporto politikos prioritetu, apibrėžtį reikia vertinti atsižvelgiant į tvarios plėtros kriterijus Europos, regionų ir vietos lygmenimis ir kad daugiarūšės platformos bei sausumos uostai ir toliau sudaro esminę infrastruktūros dalį, nes taip veiksmingai susiejamas įvairių rūšių transportas;

36.

mano, kad TEN-T projektai turi būti ir toliau laikomi ES transporto politikos prioritetais ir kad būtina skubiai spręsti infrastruktūros trūkumo klausimą bei panaikinti pasienio teritorijose vis dar esančias istorines ir geografines kliūtis; pabrėžia, kad TEN-T turėtų būti integruotas į visos Europos ryšių tinklą, kuriant sąsajas taip pat ir už ES ribų, ir mano, kad šį procesą būtų galima paspartinti padidinus finansavimą;

37.

ragina siekti, kad pagal Europos transporto politiką būtų skiriama daugiau dėmesio vidaus vandenų laivybos infrastruktūrai, vidaus uostams ir daugiarūšiam jūrų uostų sujungimui su toliau esančiais regionais būtų skiriamas svarbesnis vaidmuo ir daugiau paramos, siekiant sumažinti ES transporto poveikį aplinkai ir padidinti jo saugą; mano, kad įmontavus naujus variklius, kuriuose įdiegtos naujausios išmetamų teršalų kontrolės technologijos, labai padidėtų vidaus vandenų laivų ekologiškumas;

38.

pabrėžia poreikį į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ir jūrų greitkelių projektus pažvelgti platesniu mastu apimant šalis, priklausančias Europos tiesioginei geografinei aplinkai; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti reikalinga geresnė regionų politikos, plėtros politikos ir transporto politikos sąveika;

39.

pripažįsta, kad regioniniams oro uostams tenka ypač svarbus vaidmuo vykdant periferinių ir atokiausių regionų plėtrą, nes jie gerina regionų ryšį su centrais; mano, kad labai naudinga, kur įmanoma, taikyti įvairiarūšio transporto sprendimus; mano, kad susisiekimas geležinkeliais (greitaisiais traukiniais) tarp oro uostų yra itin gera galimybė tvariai susieti skirtingas transporto rūšis;

40.

pabrėžia, kad Europos transporto erdvės sukūrimas yra svarbus prioritetas ir kad tai visų rūšių transporto požiūriu, ypač oro transporto ir laivybos srityse, itin priklauso nuo tarptautinio pripažinimo, t. y. nuo susitarimų, kuriuos reikia sudaryti, taigi ES turėtų atlikti vis aktyvesnį vaidmenį atitinkamų tarptautinių organizacijų veikloje;

41.

reikalauja siekti aiškių tikslų, kurių įgyvendinimą būtų galima geriau įvertinti ir kurie turėtų būti pasiekti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., todėl siūlo:

42.

ragina Komisiją stebėti, kaip siekiama šių tikslų ir kasmet Parlamentui teikti ataskaitą apie padarytą pažangą;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/23

A.

kadangi 2009 m. Peticijų komiteto veiklai įtakos turėjo perėjimas nuo šeštosios prie septintosios Parlamento kadencijos, nemažai komiteto narių pasikeitė ir du trečdaliai narių dalyvauja jo veikloje pirmą kartą,

B.

kadangi 2009 m. pasibaigė Europos ombudsmeno kadencija ir Peticijų komitetas tiesiogiai dalyvavo kandidatų į šias pareigas klausymuose,

C.

kadangi Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. ir sudarė būtinas prielaidas piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir taip sustiprinti komiteto legitimumą ir atsiskaitomumą,

D.

kadangi ES piliečiams tiesiogiai atstovauja Parlamentas, o Sutartyje įtvirtinta peticijų teisė sudaro jiems galimybę kreiptis į savo atstovus, kai, jų manymu, pažeidžiamos jų teisės,

E.

kadangi Europos teisės aktų įgyvendinimas daro tiesioginį poveikį piliečiams, kurie puikiai gali įvertinti šių aktų efektyvumą ir trūkumus, taip pat informuoti apie spragas, kurias reikėtų pašalinti siekiant užtikrinti, kad būtų siekiama Sąjungos tikslų,

F.

atsižvelgdamas į tai, kad pažeidus Europos teisės aktą Europos piliečiai atskirai arba kartu kreipiasi į Parlamentą dėl padėties ištaisymo,

G.

kadangi Parlamentas Peticijų komiteto pastangomis turi pareigą išnagrinėti šiuos klausimus ir padaryti viską, kas galima, kad šie pažeidimai būtų pašalinti; kadangi siekdamas piliečiams pasiūlyti tinkamiausius ir greičiausiai įgyvendinamus sprendimus Peticijų komitetas ir toliau stiprino bendradarbiavimą su Komisija, kitais Parlamento komitetais, ES įstaigomis, agentūromis ir tinklais bei valstybėmis narėmis,

H.

kadangi 2009 m. gauta šiek tiek daugiau peticijų nei užregistruota 2008 m. (atitinkamai 1924 ir 1849), ir patvirtinta, kad vis dažniau peticijos teikiamos elektroniniu būdu (2009 m. gauta apie 65 proc., o 2008 m. 60 proc.),

I.

kadangi 2009 m. gauta nemažai nepriimtinų peticijų, manoma, kad reikėtų atkreipti dėmesį į piliečių informavimą apie Sąjungos kompetenciją ir jos įvairių institucijų vaidmenį,

J.

kadangi dažnai piliečiai Parlamentui teikia peticijas dėl sprendimų, kuriuos priėmė valstybės narės kompetentinga administracinė ar teisėsaugos institucija, ir kadangi piliečiams reikalingos priemonėmis, kuriomis naudodamiesi jie galėtų pareikalauti iš nacionalinių valdžios institucijų atsiskaityti už jų veiklą ES teisėkūros procese ir įgyvendinant teisės aktus,

K.

kadangi, vadovaujantis Europos ombudsmeno 2009 m. sprendimu dėl skundo 822/2009/BU prieš Komisiją, piliečiai turėtų būti informuojami, kad nacionalinių teismų procesai yra Europos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse procedūros dalis, taigi Peticijų komitetas negali nagrinėti klausimų, kurie priklauso nacionalinių teismų kompetencijai, arba iš naujo nagrinėti šių teismų sprendimų,

L.

kadangi didelės teisminių procedūrų išlaidos, ypač kai kuriose valstybėse narėse, gali būti kliūtis piliečiams ir gali iš tiesų trukdyti jiems kreiptis į kompetentingus nacionalinius teismus, kai jie mano, kad nacionalinės valdžios institucijos pažeidė jų teises, nustatytas pagal ES teisę,

M.

kadangi Parlamentui kyla ypatinga problema, kai jam pateikiamos peticijos dėl tariamo nacionalinių teismų vengimo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nors tai būtų privaloma pagal SESV 267 straipsnį, ypač Komisijai nesinaudojant 258 straipsnyje nustatytais jos įgaliojimais imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę,

N.

kadangi peticijų procedūra taikomu nagrinėjimo metodu ir dėl to, kad Sutarties nuostatos užtikrina peticijų teisę visiems piliečiams ir gyventojams, skiriasi nuo kitų priemonių, taikomų ES lygmeniu, pavyzdžiui, skundų Europos ombudsmenui ar Komisijai,

O.

kadangi piliečiai turi teisę iš Europos institucijų tikėtis, kad įvykus pažeidimui padėtis bus ištaisyta nedelsiant ir pirmiausia ieškant konkretaus sprendimo, taip pat didelio skaidrumo ir aiškumo, be to, kadangi Parlamentas pakartotinai prašė Komisijos naudotis savo, kaip Sutarties sergėtojos, kompetencija ir reaguoti į peticijas pateikusių asmenų atskleistus Europos teisės pažeidimus, ypač tais atvejais, kai ES teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ES teisė pažeidžiama,

P.

kadangi dažnai peticijose tebereiškiamas susirūpinimas dėl Europos teisės, susijusios su vidaus rinka ir aplinkos apsauga, perkėlimo ir įgyvendinimo ir atsižvelgiant į anksčiau Peticijų komiteto Komisijai pateiktus raginimus užtikrinti griežtesnį ir našesnį įgyvendinimo tikrinimą,

Q.

kadangi neatsižvelgiant į tai, kad Komisija gali visapusiškai tikrinti atitiktį ES teisei tik tada, kai nacionalinės institucijos priima galutinį sprendimą, labai svarbu, ypač klausimais, susijusiais su aplinkosauga, kuo anksčiau patikrinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės institucijos tinkamai taiko ES teisėje numatytus visus procedūrinius reikalavimus ir esant reikalui atlikti išsamius galiojančių teisės aktų taikymo ir poveikio tyrimus, siekiant gauti visą reikiamą informaciją,

R.

atsižvelgdamas į tai, kad labai svarbu užkirsti kelią tam, kad toliau būtų negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė, ypač teritorijose, priskirtose tinklui Natura 2000, ir į valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti specialių apsaugos teritorijų apsaugą pagal Buveinių direktyvą (92/43/EEB) ir Paukščių direktyvą (79/409/EEB),

S.

kadangi peticijose atsispindi Europos teisės daromas poveikis ES piliečių kasdieniniam gyvenimui, pripažįsta, kad reikia imtis visų įmanomų veiksmų siekiant skatinti pažangą, pasiektą užtikrinant ES piliečių teises,

T.

kadangi ankstesnėje savo veikos ataskaitoje ir savo nuomonėje dėl Komisijos metinės Bendrijos teisės taikymo kontrolės ataskaitos Peticijų komitetas prašė nuolat jį informuoti apie tas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, dėl kurių peticijose buvo keliami klausimai,

U.

atsižvelgdamas į tai, kad visų pirma valstybės narės atsakingos už teisingą Europos teisės perkėlimą ir įgyvendinimą ir pripažindamas, kad 2009 m. vis daugiau jų dalyvavo Peticijų komiteto veikloje,

1.

džiaugiasi sklandžiu Parlamento kadencijų pasikeitimu ir pabrėžia, kad skirtingai nuo kitų Parlamento komitetų nemažai Peticijų komiteto atliekamo darbo buvo perduota naujajai kadencijai, kadangi daug peticijų buvo iki galo neišnagrinėta;

2.

džiaugiasi, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir yra įsitikinęs, kad Parlamentas aktyviai dalyvaus vystant naująją piliečių iniciatyvos teisę, kad taikant šią priemonę būtų visiškai pasiekti jos tikslai ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė ES sprendimų priėmimo procese, piliečiams suteikus galimybę siūlyti ES teisės patobulinimus ir papildymus;

3.

džiaugiasi 2009 m. pabaigoje Komisijos parengta Žaliąja knyga dėl Europos piliečių iniciatyvos (1), kuri yra pirmasis bandymas idėją įgyvendinti realybėje;

4.

pažymi, kad Parlamentas jau gavo į kampanijas panašių peticijų, prie kurių pridėta daugiau nei milijonas parašų, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog piliečiai gerai suvoktų skirtumą tarp tokių peticijų ir piliečių iniciatyvos;

5.

primena savo rezoliuciją dėl piliečių iniciatyvos (2), prie kurios Peticijų komitetas pridėjo savo nuomonę; ragina Komisiją nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, kuriose būtų aiškiai numatytas institucijų, dalyvaujančių nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procese, vaidmuo ir pareigos;

6.

džiaugiasi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, ir pabrėžia, kad ši chartija labai svarbi visiems piliečiams aiškinant ir parodant jų pagrindines teises;

7.

mano, kad ES ir valstybės narės yra įpareigotos užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi chartijoje numatytų pagrindinių teisių, ir tikisi, kad chartija padės suformuluoti Sąjungos pilietybės sąvoką;

8.

tikisi, kad bus imtasi visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai išsiaiškinti visi ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos instituciniai aspektai, ir pabrėžia Peticijų komiteto siekį prisidėti prie Parlamento veiklos šioje srityje;

9.

primena savo ankstesnius prašymus, kad atitinkamos Parlamento ir Komisijos tarnybos turėtų visapusiškai peržiūrėti ES piliečiams prieinamas teisių gynimo procedūras, ir pabrėžia, kad svarbu vykdyti derybas dėl peržiūrėto Komisijos ir Parlamento pagrindų susitarimo, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgta į didesnes ES piliečių teises, ypač atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvas;

10.

džiaugiasi Komisijos pastangomis modernizuoti pagalbos visuomenei tarnybas, siekiant informuoti ES piliečius apie jų teises ir galimybes ištaisyti padėtį, jei esama pažeidimų, ir apie tai, kad pagrindinėje ES interneto svetainėje visi susiję interneto puslapiai (pvz., SOLVIT ir ECC-Net) buvo paskelbti su viena rubrika „Jūsų teisės ES“;

11.

pažymi, kad Parlamentas pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydamas parengti aiškią įvairių ES piliečių skundų nagrinėjimo metodų sistemą, ir mano, kad reikia tolesnių veiksmų siekiant galutinio tikslo – rubriką „Jūsų teisės ES“ paversti vartotojui draugiška interneto vieno langelio schema; laukia, kada bus pateiktas pradinis 2008 m. Veiksmų plano įgyvendinimo įvertinimas (3), kuris turėtų būti atliktas 2010 m.;

12.

primena savo rezoliuciją dėl 2008 m. Europos ombudsmeno veiklos ir skatina naujai išrinktą ombudsmeną toliau siekti pagerinti Europos administracijos atvirumą ir atsiskaitomybę ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių;

13.

patvirtina savo sprendimą remti Ombudsmeno tarnybą siekiant geriau informuoti visuomenę apie savo veiklą, nustatyti Europos institucijų netinkamo administravimo atvejus ir su jais kovoti; tiki, kad, siekiant bendrai pagerinti Europos administraciją, ombudsmenas – vertingas informacijos šaltinis;

14.

pabrėžia, kad pagrindinės 2009 m. gautų peticijų, iš kurių beveik 40 proc. įvertintos kaip nepriimtinos, temos tebebuvo aplinkos apsauga, pagrindinės teisės, teisingumas ir vidaus rinka; geografinis peticijų išsidėstymas: dauguma peticijų buvo bendrai Sąjungos klausimais, kitos dėl Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos, taigi piliečiai atidžiai stebi Sąjungos veiklą ir imasi veiksmų problemoms spręsti;

15.

pripažįsta peticijų teikėjų ir Parlamento Peticijų komiteto veiklos svarbą saugant Sąjungos aplinką; teigiamai vertina komiteto iniciatyvą užsakyti tyrimą dėl Buveinių direktyvos taikymo prieš tarptautinius biologinės įvairovės metus ir mano, kad jis naudingas įvertinant seną ir parengiant naują ES biologinės įvairovės strategiją;

16.

pažymi, kad esama vis daugiau peticijų susijusių su asmenimis, kurie susidūrė su problemomis įgyvendindami asmenų judėjimo laisvę; šios peticijos susijusios su ypač ilgu laiko tarpu, kurį trunka priimančios valstybės narės sprendimas išduoti leidimą gyventi trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams, ir su sunkumais, kuriuos jie patiria įgyvendindami balsavimo teisę ir siekdami kvalifikacijos pripažinimo;

17.

pakartoja ankstesnius savo prašymus Komisijai pateikti praktinių pasiūlymų, kaip būtų galima vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos prekybos tvarką pritaikyti smulkiam verslui, atsižvelgiant į savo rezoliuciją dėl klaidinančių žinynų leidėjų (4), kadangi Peticijų komitetas ir toliau gauna peticijas iš klaidinančių žinynų leidėjų aukų;

18.

pripažįsta, kad Komisija atlieka esminį vaidmenį Peticijų komiteto, kuris ir toliau pasitiki Komisijos žiniomis vertinant peticijas, nustatant ES teisės pažeidimus ir siekiant ištaisyti padėtį, veikloje, taip pat pripažįsta Komisijos pastangas greičiau atsakyti į Peticijų komiteto prašymus atlikti tyrimus, kad piliečių nurodytos problemos būtų kuo greičiau išspręstos;

19.

ragina Europos Komisiją kuo anksčiau įsikišti, kai peticijose pranešama apie galimą žalą specialiai saugomoms teritorijoms, primenant atitinkamoms vietos valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimą užtikrinti vietovių, kurios pagal Direktyvą 92/43/EEB priskiriamos Natura 2000 kategorijai, saugumą, taikant prevencines priemones, kurios padėtų užtikrinti Europos teisėkūros atitiktį;

20.

sveikina naujai išrinktus Komisijos narius, ypač už tarpinstitucinius santykius ir administravimą atsakingą Komisijos narį, ir tikisi, kad jie kiek įmanoma glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiaus su Peticijų komitetu ir gerbs jo, kaip vieno iš svarbiausių piliečių ir ES institucijų bendravimo tarpininko, vaidmenį;

21.

apgailestauja, kad Komisija dar neišnagrinėjo pakartotinių Peticijų komiteto prašymų nuolat oficialiai informuoti apie procedūrų, susijusių su neatsakytomis peticijomis dėl pažeidimų, pažangą; pabrėžia, kad nors ir sveikintina tai, jog Komisijos sprendimai dėl pažeidimų procedūrų pagal Sutarties 258 ir 2602 straipsnius spausdinami kiekvieną mėnesį, ši informacija nepakankama, kad būtų galima patenkinti minėtuosius prašymus;

22.

mano, kad stebėti pažeidimų procedūras pagal Komisijos pranešimus spaudai ir bandyti pritaikyti juos peticijoms – nereikalingas Peticijų komiteto laiko ir išteklių švaistymas, ypač tais atvejais, kai susiduriama su horizontaliaisiais pažeidimais, taip pat prašo Komisijos pranešti Peticijų komitetui apie jam svarbias procedūras dėl pažeidimų;

23.

pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog ES piliečiai turėtų naudotis tokiu pačiu skaidrumo lygiu, nesvarbu, ar jie pateikia oficialų skundą, ar kreipiasi į Parlamentą su peticija, taigi dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų geriau pripažįstama peticijų procedūra, ir įgyvendinti savo vaidmenį išaiškinant Europos teisės pažeidimus, dėl kurių buvo pradėta procedūra dėl pažeidimo;

24.

primena, kad daugeliu atvejų peticijose atskleidžiamos problemos, susijusios su Europos teisės perkėlimu ir įgyvendinimu, ir pripažįsta, kad proceso dėl pažeidimų pradžia nebūtinai reiškia, kad piliečių problemos bus greitai išspręstos, atsižvelgiant į šių procedūrų nagrinėjimo trukmę;

25.

džiaugiasi Komisijos pastangomis parengti alternatyvias priemones, kurios skatintų geriau įgyvendinti Europos teisę, ir teigiamu nusiteikimu kai kurių valstybių narių, kurios imtųsi veiksmų ir ištaisytų pažeidimus ankstyvuosiuose teisės aktų įgyvendinimo etapuose;

26.

džiaugiasi, kad valstybės narės labiau dalyvauja Peticijų komiteto veikloje ir siunčia savo atstovus į posėdžius; mano, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti sutvirtintas, kadangi Europos teisę perkėlus į nacionalinę sistemą pagrindinė nacionalinės valdžios institucijų pareiga – ją įgyvendinti;

27.

pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas; mano, kad vienas iš sprendimų galėtų būti bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais intensyvus stiprinimas, ypač vadovaujantis Lisabonos sutartimi;

28.

ragina valstybes nares būti pasirengusiomis atlikti skaidresnį ir aktyvesnį vaidmenį atsakant į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir vykdymu;

29.

mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutartį šios kadencijos Europos Parlamento Peticijų komitetui derėtų užmegzti glaudesnius veiklos ryšius su panašiais komitetais valstybių narių nacionaliniuose ir regioniniuose parlamentuose, siekiant plėsti abipusį ES klausimais pateikiamų peticijų suvokimą, taip pat užtikrinti, kad piliečiams būtų atsakoma greičiausiai ir tinkamiausiu lygmeniu;

30.

atkreipia dėmesį į išvadas, pateiktas savo rezoliucijoje dėl Ispanijoje vykdomos ekstensyvios urbanizacijos įtakos, ir prašo Ispanijos valdžios institucijų toliau teikti taikomų priemonių vertinimus, kaip jos tai darė iki šiol;

31.

pabrėžia, kad vis daugiau asmenų, pateikiančių peticijas, kreipiasi į Parlamentą prašydami ištaisyti pažeidimus, susijusius su klausimais, nepriklausančiais ES kompetencijai, pavyzdžiui, dėl senatvės pensijų skaičiavimo, nacionalinių teismų sprendimų įgyvendinimo ir nacionalinių administracijų neveiklumo; Peticijų komitetas labai stengiasi šiuos skundus persiųsti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;

32.

mano, kad nors reikėtų siūlyti naudotis internetu, kadangi jis skatina piliečių bendravimą, reikėtų ieškoti sprendimų ir neužkrauti Peticijų komiteto ne peticijomis; mano, kad vienas iš sprendimų būtų Parlamente persvarstyti registracijos procedūrą, ir ragina atsakingus darbuotojus minėtąsias bylas perduoti ne Peticijų komitetui, o Piliečių laiškų skyriui;

33.

pabrėžia, kad reikia ir toliau dirbti siekiant gerinti peticijų tvarkymą: vidinį – nuolat tobulinant e. peticijų sistemą, kuri sudaro galimybes nariams tiesiogiai gauti peticijų dokumentus, ir išorinį – parengiant vartotojui patogią, interaktyvią peticijų elektroninę svetainę, kurioje Parlamentas galėtų veiksmingiau informuoti piliečius, taip pat visuomenei geriau išaiškinti komiteto balsavimo procedūras ir atsakomybę;

34.

ragina sukurti elektroninę svetainę, kurioje būtų kelių pakopų peticijų anketa, kurioje piliečiai būtų informuojami ir apie tai, ko galima pasiekti pateikus peticiją Parlamentui ir apie Parlamento kompetenciją, šioje svetainėje taip pat galėtų būti nurodytos ir kitos ginčų sprendimo priemonės Europos ir nacionaliniais lygmenimis; ragina, kad Sąjungos atsakomybė įvairiose srityse būtų apibrėžta kaip galima aiškiau, siekiant išvengti bet kokios painiavos tarp Sąjungos įgaliojimų ir valstybių narių įgaliojimų;

35.

pripažįsta, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas kainuotų, tačiau ragina atitinkamas administracijos tarnybas bendradarbiauti su peticijų komitetu ir ieškoti geriausių sprendimų, kadangi ši svetainė būtų labai svarbi ne tik gerinant Parlamento ir ES piliečių bendravimą, bet ir sumažinant nepriimtinų peticijų skaičių;

36.

pabrėžia, kad iki surandant geriausią išteklių problemos sprendimą būtina nedelsiant patobulinti esamą tinklavietę;

37.

džiaugiasi, kad buvo patvirtintos naujos Parlamento darbo tvarkos taisyklės ir kad persvarstomos nuostatos, susijusios su peticijų nagrinėjimu; džiaugiasi Sekretoriato ir politinių frakcijų atstovų darbu su Taisyklių ir vidinių procedūrų Peticijų komiteto nariams atmintine, kadangi šis dokumentas ne tik padės nariams dirbti, bet ir pagerins peticijų procedūros skaidrumą;

38.

dar kartą ragina atitinkamus administracijos departamentus imtis priemonių, kurių reikia siekiant nustatyti elektroninį registrą, kuris sudarytų piliečiams galimybę, vadovaujantis 202 straipsniu, pritarti arba prieštarauti peticijai;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/29

A.

kadangi ekonomikos krizė ES valstybėse narėse sukėlė didžiulį nedarbo lygio padidėjimą; kadangi jaunimas nuo šios tendencijos neproporcingai nukentėjo; kadangi jaunimo nedarbo lygis auga labiau nei vidutinis nedarbo lygis; kadangi 2009 m. gruodžio mėn. darbo neturėjo 5,5 mln. Europos jaunuolių iki 25 metų, o tai sudaro 21,4 proc. viso jaunimo – paradoksalu tai, kad nors jaunimas senėjančioje visuomenėje yra socialinės apsaugos sistemos pagrindas, jis vis tiek lieka nustumtas į ekonomikos periferiją,

B.

kadangi jaunimui sunku susirasti pastovų nuolatinį darbą; kadangi jaunimas į darbo rinką dažniausiai ateina taikant netipines, ypač lanksčias, nesaugias ir neužtikrintas užimtumo formas (mažai apmokamas darbas ne visą darbo dieną arba darbas pagal terminuotą sutartį, ir t. t.), o tikimybė, kad po tokio darbo jie susiras pastovų darbą, maža,

C.

kadangi atrodo, jog stažuotes dažniau inicijuoja darbdaviai, norėdami pakeisti nuolatinius darbuotojus ir tam pasinaudodami jauniems žmonėms kylančiomis kliūtimis patekti į darbo rinką; kadangi valstybės narės turi spręsti šią problemą ir veiksmingai panaikinti šias jaunų žmonių išnaudojimo formas,

D.

kadangi keturios iš dešimties per 2009 m. Prahoje vykusį neeilinį ES aukščiausiojo lygio susitikimą užimtumo klausimais priimtos priemonės susijusios su švietimu, profesiniu mokymu, mokymusi visą gyvenimą, gamybine praktika, judumo skatinimu, geresniu darbo rinkos poreikių nustatymu ir gebėjimų derinimu,

E.

kadangi jaunimo nedarbas ir nepakankamas darbas visuomenei tampa sunkia socialine ir ekonomine našta, dėl kurios prarandama ekonomikos augimo galimybė, gali būti suardyta mokesčių bazė – tai kenkia investicijoms į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, padidėja gerovės užtikrinimo sąnaudos, nepakankamai panaudojamos mokymo ir lavinimo investicijos, kyla ilgalaikio nedarbo ir socialinės atskirties grėsmė,

F.

kadangi jaunosios kartos turės mokėti didžiules valstybės skolas, kurias prisiėmė dabartinės kartos,

G.

kadangi ekonominės ir demografinės prognozės rodo, kad per ateinantį dešimtmetį ES atsiras 80 mln. darbo vietų ir daugeliui jų užpildyti bus reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai; kadangi aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų ES iš viso yra apie 85 proc., vidutinio lygio – 70 proc., o žemo – 50 proc.,

H.

kadangi ekonomikos augimas yra lemiamas veiksnys kuriant naujas darbo vietas, nes kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo daugiau užimtumo galimybių; kadangi daugiau kaip 50 proc. naujų darbo vietų Europoje sukuriama MVĮ,

I.

kadangi perėjimas nuo mokymosi prie darbo ir nuo vieno darbo prie kito yra struktūrinis visos ES jaunimo iššūkis; kadangi praktika daro itin teigiamą poveikį jaunimo galimybėms įsidarbinti, ypač jei leidžia tiesiogiai įmonėse įgyti profesionalumo ir konkrečių gebėjimų,

J.

kadangi reikėtų iš esmės patobulinti švietimo programas ir kartu skatinti kurti universitetų ir įmonių partnerystes, veiksmingas praktikos atlikimo schemas, teikti paskolas karjeros plėtojimui ir skatinti darbdavius investuoti į mokymus,

K.

kadangi bandydami patekti į darbo rinką, taip pat naikinant darbo vietas, jauni žmonės dažnai patiria diskriminaciją dėl amžiaus; kadangi labiau tikėtina, kad nedarbas ir skurdas arba nestabilus bei nelegalus darbas grės jaunoms moterims nei jauniems vyrams; kadangi, kita vertus, per pastarąją ekonomikos krizę nedarbas didžiausią poveikį padarė jauniems vyrams, kadangi negalią turintiems jauniems žmonėms į darbo rinką integruotis dar sudėtingiau,

L.

kadangi geras darbas socialiai priklausomiems jauniems žmonėms suteikia ekonominę nepriklausomybę, padeda jiems išvengti skurdo ir leidžia jiems aktyviai padėti visuomenei, ekonomiškai ir socialiai; kadangi kai kurių valstybių narių teisės aktuose numatytos diskriminuojamosios nuostatos, t. y. apribojamos jaunimo teisės vien dėl amžiaus, pvz., Jungtinėje Karalystėje nustatytas mažesnis minimalaus atlyginimo jauniems žmonėms lygis, ribotos galimybės pasinaudoti „Revenu de solidarité active“ Prancūzijoje ir mažesnės jaunų žmonių nedarbo išmokos Danijoje, iš kurių visos, nors skirtos įtraukti jaunimą į darbo rinką, yra nepriimtinos ir gali duoti priešingų rezultatų, nei tikėtasi – jaunimui užkirsti kelią pradėti ekonominiu požiūriu savarankišką suaugusiųjų gyvenimą, ypač krizės laikotarpiu, kai jaunimo nedarbo lygis yra aukštas,

M.

kadangi Lisabonos strategijos jaunimo ir profesinio mokymo modernizavimo (VET) gairės nėra visiškai įvykdytos,

N.

kadangi bendra ES darbo rinkos strategija, kurioje keliami tokie tikslai kaip lanksčios ir patikimos sutartys, mokymasis visą gyvenimą, aktyvi darbo rinkos politika ir socialinis saugumas, yra pagrįsta darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principu; kadangi ši strategija daugelyje šalių, deja, suprantama siaurai – darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principas netaikomas kompleksiškai ir neatsižvelgiama į užimtumo garantijų bei socialinio saugumo aspektus,

O.

kadangi dėl demografinių pokyčių nuo 2020 m. Europos ekonominėje erdvėje labai truks specialistų, o tam užkirsti kelią galima tik užtikrinant pakankamą švietimą, mokymą ir tęstinį mokymą,

P.

kadangi mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo Europos ekonomikoje yra svarbus ir dėl jų skaičiaus, ir dėl jų strateginės funkcijos kovojant su nedarbu,

1.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis teisėmis grįstu požiūriu į jaunimą ir užimtumą; negalima statyti į pavojų kokybinio gero jaunų žmonių darbo aspekto ir pagrindinių darbo ir kitų standartų, susijusių su darbo kokybe, tokių kaip darbo laikas, minimalus atlyginimas, socialinė apsauga ir su profesija susijusi sveikata ir saugumas – tai turi būti svarstoma pirmiausia, kai dedamos pastangos siekiant kažką pakeisti;

2.

ragina Tarybą ir Komisiją apibrėžti ES darbo vietos strategiją, kuri sujungtų finansines priemones ir užimtumo politiką siekiant išvengti „augimo nekuriant darbo vietų“ ir nustatytų plataus užmojo jaunimo įdarbinimo gaires; primygtinai ragina užtikrinti, kad darbo vietų kūrimo strategijoje ypatingas dėmesys būtų skiriamas „žaliųjų“ darbo vietų ir darbo vietų socialinėje ekonomikoje kūrimui, ir kartu užtikrinti, kad Parlamentas būtų įtrauktas į sprendimų priėmimą;

3.

pabrėžia, kad valstybėms narėms labai svarbu kurti ekologiškas darbo vietas, pvz., rengiant mokymus aplinkosaugos technologijų srityje;

4.

skatina valstybes nares kurti veiksmingas paskatas, užtikrinančias padorias darbo ir gyvenimo sąlygas, pvz., subsidijuoti jų įdarbinimą arba už juos mokamas socialinio draudimo įmokas; siekiant viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdavius samdyti jaunimą, ragina jas investuoti ir į darbo vietų jaunimui kūrimą, ir į nuolatinį jų mokymą bei įgūdžių tobulinimą dirbant bei remti jaunimo verslumą; atkreipia dėmesį į ypatingą mažų įmonių vaidmenį ir svarbą semiantis patirties ir tradicinių žinių; ragina užtikrinti jauniems žmonėms galimybę pasinaudoti neseniai sukurta Europos mikrofinansavimo priemone;

5.

pabrėžia verslumo ugdymo, kuris yra neatsiejama naujoms užimtumo rūšims reikiamų įgūdžių įgijimo proceso dalis, svarbą;

6.

ragina valstybes nares vykdyti ambicingą jaunimo mokymo politiką;

7.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į teigiamą nacionalinės mokyklų, universitetų, įmonių ir socialinių partnerių partnerystės patirtį, skatinti ir remti kai kuriuos naujuose strateginiuose plėtros sektoriuose įgyvendinamus bandomuosius projektus, kuriuose būtų numatomas tinkamas pasirengimas moksliniu ir technologiniu lygmenimis ir tikslinis jaunimo, ypač moterų, įtraukimas, kad įmonėse būtų skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, šiam tikslui pasiekti naudojant stipendijas, aukštojo mokslo praktiką, tipinio užimtumo sutartis;

8.

ragina universitetus iš anksto užmegzti ryšius su darbdaviais ir suteikti galimybę studentams įgyti darbo rinkoje būtinų gebėjimų;

9.

ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti plataus masto ekonomikos augimo skatinimo priemones, pvz., mažinti mokesčius ir MVĮ patiriamą administracinę naštą, siekiant užtikrinti augimą ir kurti naujas darbo vietas, ypač jauniems žmonėms;

10.

tikisi, kad tarp jaunų žmonių bus paklausūs mikrokreditai; mano, kad įmones steigiantiems asmenims reikia teikti nuoseklias ir profesionalias konsultacijas;

11.

ragina valstybes nares kurti imlios ir į tam tikrą tikslą orientuotos darbo rinkos politiką, kuri užtikrintų nemenką jaunimo įtrauktį ir galimybę jaunimui įgyti prasmingą profesiją, pavyzdžiui, kuriant įkvepiančio pobūdžio tinklus, sudarant sąlygas stažuotojams, įskaitant finansinės pagalbos suteikimą, kad jie galėtų persikelti ir gyventi netoli stažuotės vietos, kuriant tarptautinius karjeros centrus ir jaunimo centrus, skirtus individualioms konsultacijoms apimančioms tokius klausimus kaip kolektyvinis organizavimas ir su jų stažuote susijusių teisinių aspektų išmanymas;

12.

pripažįsta, kad jaunimui, siekiančiam kurti ir pradėti savo verslą, sunku gauti finansavimą; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti priemones, kuriomis palengvinamos jaunimo galimybės gauti finansavimą, ir, bendradarbiaujant su verslo bendruomene, kurti jaunimui skirtas verslo kūrimo bei plėtojimo rėmimo programas;

13.

ragina valstybes nares novatoriškais projektais skatinti mokyklų nebaigusių asmenų gebėjimus ir ruošti juos darbo rinkai;

14.

ragina valstybes nares rengiant naujas švietimo sistemas įtraukti ankstyvą mokyklų ir darbo sektoriaus bendradarbiavimą; mano, kad į švietimo planavimą reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, nes jos palaiko ryšius su darbdaviais ir žino jų poreikius;

15.

ragina Komisiją didinti Europos socialinio fondo finansinius pajėgumus ir užtikrinti geresnį jo lėšų naudojimą, mažiausiai 10 proc. šio fondo lėšų skirti jaunimui skirtiems projektams ir palengvinti naudojimosi fondo lėšomis sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares dėl perdėtos kontrolės nekelti grėsmės mažų ir novatoriškų projektų įgyvendinimui ir peržiūrėti tokių programų kaip „Veiklus jaunimas“ veiksmingumą surandant darbą jauniems žmonėms; ragina valstybes nares daugiau savo pastangų skirti jaunimui;

16.

ragina valstybes nares pirmenybę teikti verslo ir švietimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimui – tinkamai kovos su struktūriniu nedarbu priemonei;

17.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų norint sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių siekiant strategijoje „ES 2020“ nustatytų tikslų, kuriais numatyta iki 2012 m. sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių iki ne daugiau kaip 10 proc.; skatina valstybes nares naudoti įvairias priemones kovojant su mokyklos nebaigimo ir neraštingumo reiškiniu, pavyzdžiui, mažinti klasės moksleivių skaičių, teikti pagalbą tiems mokiniams, kurie neišgali įgyti privalomo išsilavinimo, daugiau dėmesio skirti praktiniams mokymo programoje numatytiems dalykams, visose mokyklose įvesti klasės auklėtojų sistemą, mokyklą nustojusiems lankyti asmenims nedelsiant pasiūlyti tolesnę veiklą; rodo Suomijos, kuri sėkmingai sumažino mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, pavyzdį, kurioje kartu su mokyklos nebaigusiais asmenimis svarstoma nauja veiklos kryptis; skatina Komisiją koordinuoti gerosios patirties projektą;

18.

ragina valstybes nares stiprinti švietimo sistemos ryšį su darbo aplinka ir rasti būdų, kaip prognozuoti, kokių įgūdžių ir sugebėjimų reikės ateityje;

19.

ragina užtikrinti, kad visiems vaikams iš pat pradžių būtų teikiama reikalinga pagalba, o ypač garantuojama tikslinga pagalba vaikams, turintiems kalbos ar kitokių sutrikimų, kad jie turėtų kuo daugiau galimybių įgyti išsilavinimą ir profesiją;

20.

ragina siūlyti daugiau ir geresnių praktikos rūšių; siūlo pasinaudoti teigiama šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Austrijos ir Danijos, patirtimi diegiant dvigubą – profesinio švietimo ir mokymo – sistemą, kuri labai naudinga jauniems žmonėms pereinant nuo mokslo prie darbo; ragina valstybes nares remti praktikos schemas ir skatinti įmones netgi krizės metu jauniems žmonėms suteikti galimybę mokytis; pabrėžia tinkamo mokymo svarbą ugdant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių įmonėms reikės ateityje; pabrėžia, kad nuolatinis darbas negali būti pakeistas praktika;

21.

ragina siūlyti geresnių stažuočių teikiant didesnes garantijas; ragina Komisiją ir Tarybą pagal Komunikate COM(2007)0498 nustatytą įsipareigojimą pasiūlyti „parengti Europos stažuočių kokybės chartiją“, parengti Europos stažuočių kokybės chartiją dėl būtiniausių standartų, taikomų stažuotėms, siekiant užtikrinti jų mokomąją vertę ir vengti išnaudojimo, atsižvelgiant į tai, kad stažuotės yra švietimo dalis, todėl neturėtų būti atliekamos vietoj tikro darbo; į būtiniausius standartus turi įeiti pareiginės instrukcijos ar įgysimos kvalifikacijos santrauka, stažuočių trukmė, minimalių išmokų, apskaičiuojamų pagal gyvenimo lygį toje vietoje, kurioje stažuotė vyksta, remiantis nacionalinėmis tradicijomis, draudimas darbo vietoje, socialinio draudimo išmokos pagal vietos normas ir aiški sąsaja su atitinkama švietimo programa;

22.

ragina Komisiją pateikti šiuos statistinius duomenis apie kiekvienoje valstybėje narėje vykdomas stažuotes:

bei atlikti lyginamąją įvairių ES valstybėse narėse taikomų stažuočių analizę;

23.

ragina kiekvieną valstybę narę stebėti, kaip laikomasi reikalavimų;

24.

ragina valstybes nares įkurti Europos žinių ir įgūdžių, įgytų praktikos ir stažuočių metu, sertifikavimo ir pripažinimo sistemą, kuri padėtų didinti dirbančio jaunimo judumą;

25.

reikalauja, kad viešajame ir privačiame sektoriuje būtų užtikrinta jaunų žmonių apsauga nuo tokių darbdavių, kurie per darbo patirties įgijimo programas, praktiką ir stažuotes gali pigiai arba visiškai veltui tenkinti savo pagrindinius poreikius, pasinaudodami jaunų žmonių noru išmokti ir nesuteikdami jiems jokios perspektyvos ateityje tapti visateisiais jų darbuotojais;

26.

pabrėžia, kad darbo ir mokslo srityse svarbu skatinti jaunimo mobilumą tarp valstybių narių ir būtina stiprinti kvalifikacijų pripažinimą, skaidrumą, žinias ir diplomus Europos Sąjungoje; ragina didinti pastangas plėtojant Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sistemą bei Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą ir stiprinti Leonardo da Vinci programą;

27.

ragina valstybes nares greičiau suderinti nacionalines ir Europos kvalifikacines sistemas siekiant užtikrinti, kad švietimo ir darbo srityse toliau didėtų jaunimo judumas;

28.

pabrėžia privataus sektoriaus švietimo paslaugų teikėjų vaidmenį, nes privačiame sektoriuje dažnai diegiama daugiau naujovių mokymo kursuose ir jie lanksčiau organizuojami;

29.

ragina valstybes nares stažuotę, darbo patirties įgijimo programą ar praktiką atliekantiems jauniems žmonėms užtikrinti visavertę darbo vietą ir socialinės apsaugos teises, prireikus ir subsidijuojant dalį socialinio draudimo įmokų;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares praktikos, stažuočių ir darbo patirties įgijimo schemas įtraukti į socialinės apsaugos sistemas;

31.

ragina valstybes nares stiprinti švietimo orientavimą pradinės ir vidurinės mokyklos lygmenimis, siekiant padėti jaunimui ir šeimoms pasirinkti realius įgūdžius, gebėjimus, lūkesčius atitinkantį mokymą, mažinant riziką vėliau nebaigti mokyklos ar baigti nesėkmingai;

32.

pripažįsta, kad krizės metu jaunimas siekia mokslo ir turėtų būti skatinamas jo siekti; ragina visas valstybes nares užtikrinti lygias visų asmenų galimybes į išsilavinimą, garantuojant teisę į nemokamą ir pakankamai finansuojamą mokslą nuo vaikų darželio iki studijų ir finansinę paramą jauniesiems studentams; skatina valstybes nares ir toliau investuoti į išsilavinimą ir mokymus, netgi esant fiskaliniams suvaržymams, nedelsiant įgyvendinti Europos kvalifikacijų sistemą ir prireikus įdiegti nacionalines įgūdžių sistemas;

33.

primena, kad Kopenhagos proceso tikslas – skatinti asmenis naudotis įvairiomis esamomis profesinio mokymo galimybėmis (pvz., mokykloje, aukštojo mokslo institucijose, darbe ar per privačias pamokas);

34.

ragina Komisiją plėtoti ES programas, kuriomis remiamas švietimas ir įgūdžių atnaujinimas, tokias kaip Mokymasis visą gyvenimą, Europos socialinis fondas, Marie Curie ir Erasmus Mundus veiksmai ir Mokslo švietimo iniciatyva;

35.

ragina valstybes nares kurti nacionalines darbo grupes jaunimo klausimams spręsti, kad būtų užtikrintas didesnis švietimo sistemos ir darbo rinkos tarpusavio ryšys, skatinti didesnę ir bendrą vyriausybės, darbdavių ir atskirų asmenų atsakomybę investuoti į kvalifikaciją; ragina valstybes nares visose mokyklose kurti patariamąsias struktūras, siekiant padėti sklandžiai pereiti nuo švietimo prie darbo rinkos ir skatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą;

36.

mano, kad nepaprastai svarbu švietimo ir mokymo sistemą pritaikyti pagal greitai kintančią darbo rinką ir naujų profesijų paklausą;

37.

mano, kad kalbų mokymas yra labai svarbus siekiant padėti jaunimui lengviau patekti į darbo rinką ir skatinti jo mobilumą bei lygias galimybes;

38.

ragina Komisiją valstybes nares teikti jaunimui informaciją apie paklausą darbo rinkoje ir su sąlyga, kad pokyčiams profesijų srityje stebėti bus įdiegtos tinkamos peržiūros priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares formuoti gyvybės raidos ciklu pagrįstas politikos kryptis ir strategijas, į kurias būtų geriau integruojamas švietimas ir užimtumas, kuriose svarbiausia būtų saugus perėjimas ir kuriose būtų numatytas nuolatinis darbo jėgos įgūdžių atnaujinimas, suteikiant šiems darbuotojams galimybes įgyti pagrindinius darbo rinkoje paklausius įgūdžius;

39.

ragina Komisiją intensyviau dirbti siekiant, kad būtų pripažįstama profesinė kvalifikacija, įskaitant neformalųjį mokymąsi ir darbo patirtį, siekiant pagerinti jaunų žmonių judumą;

40.

ragina valstybes nares skatinti pripažinti pasiekimus švietimo srityje, įgytus pasinaudojant neformaliojo mokymosi sistema ir nuolat mokantis savarankiškai, kad jaunimas galėtų geriau išnaudoti savo įgytą išsilavinimą ir gebėjimus, būtinus darbo rinkoje ieškant darbo;

41.

ragina labiau remti profesinį mokymą ir didinti jo prestižą;

42.

ragina Komisiją kartu su socialiniais partneriais persvarstyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo strategiją norint saugaus perėjimo klausimą perkelti į darbotvarkės sąrašo viršų, tuo pačiu metu kuriant jaunimo mobilumo ir geresnės prieigos strategiją; pabrėžia, kad lankstumas be socialinės apsaugos nėra tvarus būdas kovoti su problemomis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria jaunimas, o atvirkščiai – neleidžia jauniems žmonėms susirasti darbo ir jie neįgyja socialinės apsaugos teisių;

43.

prašo valstybių narių įtraukti visus keturis lankstumo komponentus į nacionalinius jaunimo užimtumo strategijų planus, būtent:

44.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti kokybišką darbą, kad jaunimas nepakliūtų į „nesaugumo spąstus“, ragina valstybes nares ir socialinius partnerius pagal galiojančius nacionalinius įstatymus bendradarbiaujant su Komisija nustatyti ir įgyvendinti geresnius standartus, kuriais apsaugomi nesaugiose darbo vietose arba prastos kokybės darbo vietose dirbantys asmenys;

45.

ragina Komisiją įvertinti ilgalaikes jaunimo bedarbystės pasekmes ir vienodų sąlygų kartoms sudarymą;

46.

pabrėžia, kad visose darbo vietose turi vykti stiprus struktūrinis socialinis dialogas, kad jauni darbuotojai būtų apsaugoti nuo išnaudojimo ir dažnai neužtikrinto laikino darbo; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turi spręsti jaunų darbuotojų ir jų specifinių poreikių klausimus;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad Direktyva dėl vienodų sąlygų užimtumo srityje, kurioje draudžiama diskriminacija dėl amžiaus užimtumo srityje, būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinama; mano, kad reikia daug daugiau padaryti siekiant užtikrinti, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai žinotų savo teises ir pareigas pagal šį teisės aktą;

48.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius įgyvendinti jaunų žmonių informavimo ir švietimo apie jų teises darbo vietoje ir įvairius alternatyvius jų integravimo į darbo rinką kelius strategijas;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti derinti darbo ir švietimo sritis siekiant struktūruoti mokymo pobūdį, pavyzdžiui, dvejopą mokymą, pagal kurį sujungiamos teorinės žinios ir praktinė patirtis, suteikiant jaunimui reikalingus tiek bendrus, tiek konkrečius įgūdžius; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į informacinės kampanijos apie profesinį rengimą (VET), techninius mokslus ir verslumą rėmimą, kad šie keliai nebebūtų suvokiami kaip kvalifikaciją mažinantis pasirinkimas, bet kaip galimybė užpildyti techninės pakraipos darbo vietų, kurių paklausa nuolat auga, spragas ir vėl pagyvinti Europos ekonomiką;

50.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius per aktyvią užimtumo skatinimo politiką intensyviau planuoti ir įgyvendinti jaunų žmonių galimybių įsilieti į darbo rinką programas, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kuriuose didelis jaunimo nedarbo lygis;

51.

ragina valstybes nares mažinti būsimus jaunimo nedarbo padarinius dabartinių kartų teisėms į pensijas ir, priskaičiuojant mokymosi laiką prie pensinio draudimo laiko, suteikti jauniems žmonėms paskatą ilgiau lankyti mokyklą;

52.

ragina socialinius partnerius intensyviau informuoti jaunus žmones apie jų teisę dalyvauti socialiniame dialoge ir didinti šios didelės ekonomiškai aktyvios gyventojų dalies dalyvavimą jų atstovaujamųjų organų struktūrose;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad esamais nacionalinės teisės aktais, aktualiais jaunimui, visų pirma nacionalinės teisės aktais, priimtais pagal Direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje (2000/78/EC), nebūtų diskriminuojami jauni darbuotojai, norintys gauti socialines išmokas; mano, kad reikia daug daugiau padaryti siekiant užtikrinti, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai žinotų savo teises ir pareigas pagal šį teisės aktą;

54.

ragina valstybes nares numatyti tinkamas iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad jauni imigrantai išmoktų priimančiosios šalies kalbą, kad būtų pripažintas jų kilmės šalyje įgytas išsilavinimas ir kad jie galėtų įgyti bendrus gebėjimus taip suteikiant galimybę socialiai integruotis ir dalyvauti darbo rinkoje;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares jauniems tėvams prieinamomis kainomis teikti tinkamas ir geresnes vaikų priežiūros sąlygas, pvz., kurti prailgintos dienos grupes mokyklose, taip suteikiant daugiau galimybių jauniems tėvas, ypač jaunoms mamoms, dalyvauti darbo rinkoje;

56.

ragina valstybes nares jauniems tėvams teikti pakankamai daug paramos – vaikų priežiūros paslaugų ar vaikų darželių, kad jauni tėvai nepasitrauktų iš darbo rinkos;

57.

ragina valstybes nares trumpuoju laikotarpiu imtis priemonių, skirtų jauniems darbo neturintiems vyrams krizės paveiktuose sektoriuose, kartu nepamirštant ilgalaikių problemų, su kuriomis susiduria jaunos moterys, norėdamos patekti į darbo rinką;

58.

ragina valstybes nares pradėti taikyti jaunimo pozityviosios diskriminacijos priemones tose darbo rinkos srityse, kuriose jam per mažai atstovaujama siekiant įveikti ankstesnio amžiaus diskriminacijos pasekmes ir pasiekti, kad darbo jėga būtų iš tiesų įvairi, kartu pasirūpinant negalią turinčiais jaunais žmonėmis; taip pat atkreipia dėmesį į gerą pozityviosios diskriminacijos taikymo patirtį kovojant su diskriminacija;

59.

pabrėžia būtinybę kurti specialias neįgaliesiems skirtas programas, kuriomis būtų siekiama padidinti jų galimybes patekti į darbo rinką;

60.

pabrėžia, kad svarbu skatinti jaunuolių, lankančių meno mokyklas ar mokymus, pvz., kino, muzikos, šokių, teatro ar cirko, stažuotes ir judumą;

61.

mano, kad reikėtų labiau remti savanorių veiklos programas įvairiose srityse, pvz., socialinėje, kultūros ir sporto;

62.

ragina įvairių pramonės sričių įmones ir organizacijas kurti kartų partnerystes ir taip skatinti aktyviai keistis žiniomis ir produktyviai sutelkti įvairių kartų patirtį;

63.

pripažįsta jaunuolių galimybės būti finansiškai nepriklausomiems svarbą ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienam jaunuoliui būtų suteikta teisė į padorias pajamas, kurios jam garantuotų galimybę gyventi ekonomiškai nepriklausomą gyvenimą;

64.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas galėtų gauti pakankamą paramą, jei to pageidauja, susijusią su galimybe pasirinkti veiklą, gauti informaciją apie savo teises ir valdyti savo minimalias pajamas;

65.

siūlo Tarybai ir Komisijai pasiūlyti Europos jaunimo garantijas, užtikrinančias kiekvienam jaunuoliui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo;

66.

palankiai vertina pažangą apibrėžiant strategiją „ES 2020“, bet apgailestauja, kad nebuvo jokio viešo ir skaidraus Lisabonos strategijos vertinimo, ir ypač Europos jaunimo pakto, kuriame pateikiamos jaunimo gairės, ir apgailestauja, kad kuriant strategiją „ES 2020“ nebuvo pakankamai pasitarta su socialiniais partneriais, piliečių visuomene ir jaunimo organizacijomis;

67.

ragina valstybes nares parengti naujas privalomas jaunimo gaires; ragina Komisiją kiekvienais metais įvertinti esamas jaunimo gaires ir Jaunimo garantiją norint pasiekti rezultatus ir pažangą, remiantis geriau suskirstyta, ypač pagal lytį ir amžių, statistine informacija;

68.

ragina Tarybą ir Komisiją susitarti dėl naujų, patobulintų darbo su jaunimo užimtumu valdymo ir informavimo internetu priemonių ir jas parengti;

69.

siūlo suburti nuolatinę ES jaunimo darbo grupę, kurią sudarytų jaunimo organizacijų, valstybių narių, Komisijos, Parlamento ir socialinių partnerių atstovai ir kuri stebėtų pokyčius jaunimo užimtumo srityje, suteiktų galimybę formuoti kelis sektorius apimančią politiką, dalytųsi pažangiosios patirties pavyzdžiais ir inicijuotų naujas politikos kryptis;

70.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti jaunimą į švietimo ir mokymo politikos krypčių nustatymo procesą, nes taip būtų galima geriau atsižvelgti į jų poreikius; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja Komisijai konsultuotis su nacionalinių jaunimo tarybų atstovais dėl jaunimui svarbių prioritetų;

71.

ragina valstybes nares įvertinti politikos poveikį jaunimui, įtraukti jaunimą į visus procesus ir įsteigti jaunimo tarybas, kurios stebėtų su jaunimu susijusias politikos kryptis;

72.

ragina Europos institucijas parodyti gerą pavyzdį ir iš savo tinklalapių ištrinti neapmokamų stažuočių reklamą ir savo stažuotojams mokėti:

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/39

A.

kadangi nestandartinis užimtumas nuo 1990 m. labai išaugo, ir dėl dabartinės ekonomikos krizės prarastos darbo vietos buvo pirmiausia netipinio sektoriaus darbo vietos; kadangi vadinamaisiais netipiniais darbo santykiais vadinamos naujų formų sutartys, kurių vienas ar keli skiriamieji požymiai yra šie: darbas ne visą darbo dieną, atsitiktinis darbas, laikinas darbas, darbas pagal terminuotą darbo sutartį, darbas namuose ir nuotolinis darbas, darbas ne visą darbo dieną, trunkantis 20 valandų per savaitę ar mažiau,

B.

kadangi keletą kartų buvo pabrėžta, kad reikalingi lankstūs darbo santykiai,

C.

kadangi globalizacija ir sparti technologijų raida lemia plataus masto ekonomikos restruktūrizaciją ir dėl to keičiasi darbo santykiai bei darbuotojų užduočių turinys, be to, visuose sektoriuose ir amžiaus grupėse viena po kitos atsiranda naujos nepriklausomos vieno asmens įmonės, taigi atsiranda poreikis iš naujo apibrėžti darbo santykius siekiant išvengti iškraipymų (pvz., fiktyvaus savarankiško darbo),

D.

kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės, kuri peraugo į rimtą užimtumo krizę, nes prarasta daug darbo vietų, darbo rinkos pasidarė nestabilios ir padidėjo skurdas bei socialinė atskirtis, ypač jau pažeidžiamų asmenų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių,

E.

kadangi dirbančių asmenų, kurie gyvena skurde, dalis didėja ir pasiekė 8 proc. visų Europos dirbančiųjų, o maždaug 17 proc. dirbančiųjų gauna menką darbo užmokestį,

F.

kadangi reikėtų parengti esminę papildomą ES strategiją, pagrindinį dėmesį skiriant veiksmingam valdymui ir tarpusavio paramos politikos priemonių visumai ekonomikos, aplinkos, užimtumo ir socialinės politikos bei verslumo srityse ir suderintą su Europos užimtumo strategija, kuria siekiama sutelkti valstybes nares ties bendrais tikslais, susijusiais su keturiais principais – tinkamumu darbui, verslumu, prisitaikymu ir lygiomis galimybėmis,

G.

kadangi nedarbo lygis iš 27 valstybių narių sudarytoje ES padidėjo iki 10 proc. (2009 m.), mažai tikėtina, kad aukščiausią lygį jis pasieks iki pirmo 2011 m. pusmečio,

H.

kadangi užimtumo pokyčių pasiskirstymas pagal išsilavinimo lygį rodo, kad dirbančių žemos kvalifikacijos asmenų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo,

I.

kadangi kiekvienais metais vidutiniškai nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų Europos darbuotojų keičia darbą,

J.

kadangi perėjimo nuo nedarbo į užimtumą lygis yra aukštas – trečdalis bedarbių ir 10 proc. neaktyvių gyventojų per metus randa darbą, tačiau kadangi taip pat didelis darbuotojų skaičius, ypač dirbančių netipinio užimtumo srityje, praranda darbą ir neranda naujo,

K.

kadangi iš 27 valstybių narių sudarytoje ES 45 proc. visų nedarbo laikotarpių yra ilgesni negu metai, o JAV jie sudaro maždaug 10 proc.,

L.

kadangi keičiančių darbą moterų skaičius didesnis negu vyrų (5 proc. skirtumas), taip pat dažniau keičia darbą jauni darbuotojai (iki 24 metų), o šis skaičius mažėja didėjant išsilavinimo lygiui, ir tai rodo, kad darbo keitimas dažniau būna ne savanoriškas, o priverstinis ir susijęs su trumpalaikėmis ar laikino darbo sutartimis, ir kadangi dažnai jaunimas neranda darbo, atitinkančio jų įgytą išsilavinimą,

M.

kadangi apskaičiuota, kad vienas iš šešių darbuotojų turi rūpintis vyresniu ar išlaikomu giminaičiu arba draugu,

N.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo nedeklaruojamo darbo atvejų ir dėl to gali kilti rimtų ekonominių – ypač fiskalinių –, socialinių ir politinių problemų,

O.

kadangi sudėtinga įvertinti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir labai svarbu taikyti visuminį požiūrį ypač atsižvelgiant ir į dėl dabartinės krizės galimus pasikeitimus įmonių veikloje, kurie skatina vis mažiau apsaugotus ir vis netvirtesnius darbo santykius,

P.

kadangi vykdant užimtumo politiką, būtina aktyviai skatinti moterų ir vyrų vienodas galimybes, darbo, mokymosi ir šeiminio gyvenimo derinimą, taip pat nediskriminavimo principų taikymą,

Q.

kadangi įvairiose Europos dalyse socialinis dialogas išsivystė skirtingai, tačiau apskritai dėl didėjančių ekonominių ir finansinių sunkumų trišalis dialogas tapo intensyvesnis,

R.

kadangi kolektyvinės derybos yra labiausiai paplitęs būdas Europoje darbo užmokesčiui nustatyti, t. y. darbo užmokestis tokiu būdu nustatomas dviem iš trijų darbuotojų, kuriems bendrovės arba aukštesniu lygiu taikoma kolektyvinė sutartis,

S.

kadangi 2007 m. sausio 19 d. Berlyne vykusiame neoficialaus darbo ir socialinių reikalų ministrų susitikime padaryta išvada, kad „Europa turi dėti daugiau pastangų ir bendradarbiauti skatinant „gerą darbą“. „Geras darbas“ reiškia, kad užtikrinamos darbuotojo teisės ir dalyvavimas, teisingas darbo užmokestis, darbuotojų sauga ir sveikata bei šeimai palankus darbo organizavimas. Siekiant, kad Europos Sąjungą palaikytų jos piliečiai, būtinos geros ir teisingos darbo sąlygos, taip pat tinkama socialinė apsauga.“,

T.

kadangi pagal „gero darbo“ koncepciją turėtų būti pateiktos esminės kito Europos užimtumo strategijos etapo gairės,

1.

ragina per 2010 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nustatyti aiškias gaires ir konkrečias priemones, skirtas tinkamo ir kokybiško darbo vietoms išsaugoti ir darnioms darbo perspektyvoms kurti vadovaujantis plačių užmojų strategija „ES 2020“, kurioje atsižvelgiama į krizės poveikį ekonomikos, visuomenės ir darbo rinkos sistemai;

2.

ragina Komisiją įvertinti Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo misijos darbą ir ragina valstybes nares taikyti labiau suderintus lankstumo ir užimtumo garantijų principus bei atkreipia dėmesį į tai, kad bendras mokymasis ir keitimasis pažangiąja patirtimi, taip pat atviras koordinavimo metodas (AKM), yra pagrindinės valstybių narių įvairių politinių strategijų koordinavimo priemonės; tačiau pažymi, kad AKM galėtų būti patobulintas ir, siekiant padidinti veiksmingumą, reikėtų sustiprinti AKM valdymą;

3.

pažymi, kad darbo rinkoje yra įvairių darbo tradicijų, sutarčių formų ir verslo modelių, pabrėždamas, kad šioje įvairialypėje struktūroje pirmenybę reikia teikti Europos modelio ir pripažintų darbo teisių apsaugai; siūlo pereiti prie principo „iš apačios į viršų“ vykdant naujas užimtumo strategijas, siekiant palengvinti visų lygių politinės ir socialinės valdžios dialogą ir įsitraukimą;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir paremti ypatingą nepriklausomų savarankiška veikla užsiimančių darbuotojų, kaip labai svarbios jėgos atkuriant ekonomiką ir kaip veiksnio patenkant į darbo rinką arba alternatyvos darbo rinkai, poziciją; pažymi, kad nepriklausomas darbas smarkiai populiarėja, visų pirma tarp jaunimo ir moterų, ir taip pat kaip pereinamojo laikotarpio nuo darbo iki pensijos užsiėmimas; mano, kad nepriklausomi savarankiški darbuotojai turėtų būti laikomi ypatingu labai mažų įmonių pogrupiu ir ragina imtis priemonių siekiant iki minimumo sumažinti reguliavimo kliūtis ir skatinti bei remti nepriklausomus savarankiškus darbuotojus inicijuojant arba plečiant nepriklausomą savarankišką verslą ir skatinant šios darbuotojų grupės mokymąsi visą gyvenimą;

5.

pabrėžia savarankiško darbo, ypač labai mažų įmonių ir mažųjų įmonių bei laisvai samdomų darbuotojų svarbą bei pastarųjų ypatumus; pabrėžia, kad laisvai samdomo darbuotojo sąvoka susijusi tik su priklausymu tam tikros kvalifikacijos profesijai, pagal kurią lygiai taip pat galima dirbti savarankiškai;

6.

mano, kad pagrindinės teisės turėtų būti užtikrintos visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso; rekomenduoja, kad tuomet, kai būtina vykdyti darbo teisės reformas, prioritetai būtų šie: skubiai išplėsti darbuotojų, kurių darbo santykiai netipiniai, apsaugą; supaprastinimo labui sugrupuoti netipines sutartis; kurti tvarius normalius darbo santykius; aiškiau reglamentuoti padėtį, susijusią su priklausomu darbu, įskaitant prevencines priemones, susijusias su netipinių darbuotojų sveikata ir sauga; imtis veiksmų kovojant su nedeklaruotu darbu; remti naujų darbo vietų, įskaitant darbą ir pagal netipines sutartis, kūrimą ir palengvinti perėjimą iš vienos užimtumo ir nedarbo padėties į kitą, skatinant įvairių galimybių taikymą, pvz., specialias darbo pašalpas, mokymąsi visą gyvenimą, perkvalifikavimo mokymus ir mokymus darbo vietoje; ragina imtis priemonių siekiant, kad su priklausomu darbu susijusi padėtis taptų aiškesnė, ir ragina Komisiją parengti aiškias gaires dėl darbo santykių sričių, kaip rekomendavo TDO savo 2006 m. rekomendacijose;

7.

palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse įtvirtintas nuostatas, pagal kurias darbuotojams, turintiems globos ar rūpybos įsipareigojimų, leidžiama suderinti šias savo pareigas su profesiniais įsipareigojimais, taikant lankstesnį darbo grafiką; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai palaikyti slaugos ar globos pareigas turinčius darbuotojus darbo vietoje nustatant lankstesnes darbo sąlygas, įskaitant teisę į atostogas, lankstų darbo grafiką, darbą ne visą darbo dieną ir darbo namuose tvarką, kuriomis būtų sudaryta galimybė didesniam šių darbuotojų skaičiui likti arba grįžti į mokamą darbą visose valstybėse narėse;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas skiria netipinius ir labai netipinius darbo santykius; mano, kad nemažai netipinių darbo santykių formų yra svarbios priežiūros srities darbuotojams, studentams ir kitiems asmenims, kurie priversti sudaryti, pvz., trumpalaikes sutartis arba dirbti ne visą darbo dieną, kad užsidirbtų papildomų pajamų; pabrėžia, kad labai svarbu, jog darbuotojai, kurių darbo santykiai yra netipiniai, turėtų minimalias teises ir būtų apsaugoti nuo išnaudojimo;

9.

ragina valstybes nares skatinti perėjimą prie produktyvių ir apmokamų kokybiškų darbo vietų ir parengti darbo teisės nuostatas, kuriomis būtų veiksmingai apsaugotos asmenų, kurių darbas yra netipinės formos, teisės ir užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip ir darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną pagal įprastas sutartis, vadovaujantis didžiausiu darbuotojų apsaugos lygiu;

10.

rekomenduoja pagal netipines sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti visos ES darbuotojų kategorijas apimančias galiojančias ES direktyvas, įskaitant Darbo laiko direktyvą (93/104/EB), Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (2008/104/EB), Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną (97/81/EB) ir Tarybos direktyvą dėl bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1999/70/EB);

11.

pažymi, kad nestandartinių ir netipinių sutarčių proporcijos tendencija didėti pasižymi svarbiu lyčių ir kartų aspektu, nes moterys, vyresnio amžiaus ir jaunesnio amžiaus darbuotojai, dirbantys pagal nestandartines sutartis, atstovaujami neproporcingai; nurodo, kad kai kuriuose sektoriuose sparčiai vyksta struktūriniai pokyčiai; ragina valstybes nares ir Komisiją ištirti šio reiškinio priežastis ir atitinkamose srityse kovoti su šia neatitiktimi tinkamomis ir tikslingomis priemonėmis, palengvinant perėjimą prie nuolatinio darbo ir ypač skatinant imtis priemonių, kuriomis padedama vyrams ir moterims suderinti darbą ir šeimos bei asmeninį gyvenimą, pirmenybę teikiant būtent socialiniam dialogui įmonėse su darbuotojų atstovais, taip pat stebėti šių priemonių taikymą ir viešai pranešti apie padarytą pažangą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kad pereinant prie nestandartinių ar netipinių sutarčių nebūtų slepiamas neteisėtas darbas, o per kompetencijos mainus būtų skatinama pereiti prie veiksmingo jaunuolių ir bedarbių įtraukimo į darbo rinką, suteikiant darbuotojams ir įmonėms saugumą ir lankstumą, kurie sustiprintų galimybes įsidarbinti ir konkurencingumą;

12.

ragina valstybes nares užtikrinti geresnį Direktyvos 97/81/EB dėl darbo ne visą darbo dieną ir Direktyvos 1999/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis, ypač pagrindinio nediskriminavimo principo, nuostatų įgyvendinimą; pabrėžia, kad siekiant lengviau keisti darbą svarbūs mokymai ir mokymasis visą gyvenimą, ypač terminuotą darbą dirbantiems darbuotojams;

13.

pabrėžia, kad prie netipinės darbo formos turėtų būti grįžtama savo noru, o ne dėl didėjančių kliūčių, susijusių su galimybėmis patekti į darbo rinką, arba kokybiškų darbo vietų stokos; pažymi, kad ypač daugeliu atžvilgių nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams individualiai pritaikytos netipinės sutartys, kurias pateikia integracijos į darbo rinką socialinės įmonės, gali būti tinkamas pasirinkimas ir tapti pirmuoju laipteliu į užimtumą;

14.

džiaugiasi, kad priimta Direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, ir ragina sparčiai ją įgyvendinti;

15.

mano, kad netipinių darbo formų atveju pagal sutartį turėtų būti numatyta teisę į darbuotojų rengimą, ir pabrėžia, kad nestandartinės darbo formos, su tinkama apsauga ir numatant paramą socialinio saugumo bei darbuotojų teisių srityse ir galimybę pereiti prie stabilaus ir apsaugoto užimtumo, gali būti viena iš galimybių, tačiau turi būti teikiama parama darbuotojams, pereinantiems iš vieno darbo arba užimtumo statuso į kitą, įgyvendinant kryptingą, aktyvią užimtumo politiką; apgailestauja, kad į šį aspektą dažnai nekreipiama dėmesio;

16.

ragina valstybes nares rengti ankstyvos ir aktyvios intervencijos politiką, kuri leistų į darbo rinką grįžtantiems darbuotojams, visų pirma moterims, gauti individualią paramą laikotarpiu, kuris būtinas, kad darbuotojai turėtų daugiau galimybių mokytis ir keisti kvalifikaciją; bedarbiai turėtų būti remiami tiek per tvirtą socialinės apsaugos sistemą, tiek per veiksmingą aktyvios politikos sistemą, kad turėtų galimybę greitai grįžti į darbo rinką, net jeigu jų ankstesnės sutartys buvo netipinės, svarbu, kad jie liktų darbo rinkoje ir kad būtų skatinama pereiti prie stabilaus, apsaugoto ir aukštos kokybės užimtumo formų; jei į darbo rinką grįžtama sudarant netipines sutartis, šios sutartys turi užtikrinti tinkamai reglamentuotas ir saugias darbo sąlygas;

17.

ragina Komisiją, padedant socialiniams partneriams, išnagrinėti ir stebėti įvairių rūšių priemones, kurios sukurtos pagal nacionalines aktyvumą skatinančias politikos kryptis;

18.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares, padedant socialiniams partneriams, veiksmingai kovoti su neteisėtu darbu, daugiausia pasitelkiant prevenciją ir atgrasomąsias nuobaudas, ir tiki, kad strategijų numatymas, taip pat ir Europos Sąjungos lygiu, kovai su neteisėtu darbu gali padėti kovoti su šiuo reiškiniu ir sumažinti nesaugių, visų pirma netipinių darbo vietų skaičių; mano, kad kovojant su neteisėtu darbu turėtų būti taikomos papildomos priemonės gyvybingoms ir ilgalaikėms užimtumo alternatyvoms sukurti ir paramai asmenims, siekiantiems patekti į atvirą darbo rinką, teikti;

19.

pabrėžia, kad būtina kurti aukštos kokybės, tvarias ir saugias darbo vietas, jeigu reikia, baigus tam tikrus mokymus, orientuotus į tvarų ir visos darbo dienos užimtumą, įskaitant ekologines ir „baltąsias“ (sveikatos priežiūros) darbo vietas, ir užtikrinti socialinę sanglaudą;

20.

pabrėžia, kad ne visos netipinio užimtumo formos neišvengiamai lemia nestabilius, nesaugius, atsitiktinius darbo santykius, susijusius su žemesniu socialinės apsaugos lygiu, mažesniu darbo užmokesčiu ir menkesnėmis tolesnio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šios nesaugios darbo formos dažnai susijusios su netipinėmis sutartimis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įveikti aukštą nedarbo lygį ir darbo rinkos susiskaidymą, suteikiant visiems darbuotojams lygias teises ir investuojant į darbo vietų kūrimą, įgūdžių formavimo ir mokymosi visą gyvenimą sritis; dėl to ragina valstybes nares laipsniškai panaikinti visas nesaugias užimtumo formas;

22.

atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant laipsniškai panaikinti nesaugias užimtumo formas ir nuo jų pereiti prie nuolatinio neterminuoto darbo santykių, susijusių su didesnėmis darbuotojų teisėmis ir socialine apsauga, valstybės narės turi būti tvirtai pasiryžusios per savo darbo rinkos politiką parengti tam tinkamas kertines prielaidas;

23.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti asmenims derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad Komisija ir valstybės narės nesiėmė jokių reikšmingų ir veiksmingų priemonių tam, kad šis įsipareigojimas būtų iš tikrųjų įgyvendintas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad geresnių darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo sąlygų galima būtų geriausiai pasiekti atnaujinus standartinį darbo modelį: kaip bendrą standartą nustatyti sutartis dėl nuolatinio darbo trumpesnę darbo dieną, taip pat įvesti darbo ne visą darbo dieną standartus tam, kad pageidaujantiems dirbti ne visą darbo dieną (15–25 val. per savaitę) būtų siūlomas pagrįstas ir socialiai apsaugotas darbas; pabrėžia, kad reikia suvienodinti nuolatinio darbo ir darbo ne visą darbo dieną sąlygas, susijusias su valandiniu darbo užmokesčiu, teise į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, karjeros galimybėmis ir socialine apsauga;

25.

mano, kad būtina Europos lygmeniu iš naujo apsvarstyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, atsižvelgiant į dabartinę krizę, kad būtų galima padėti padidinti našumą ir darbo vietų kokybę užtikrinant saugumą ir užimtumo bei darbuotojų teisių apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, kurių padėtis darbo rinkoje yra nepalanki, ir tuo pačiu metu suteikti įmonėms organizacinio lankstumo galimybes, kurios leistų reaguoti į kintančius rinkos poreikius ir kurti arba mažinti darbo vietas; taip pat mano, kad struktūrinių pokyčių atveju tinkamas ir suderintas lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimas gali padėti užtikrinti didesnį darbo rinkos patikimumą; taip pat mano, kad lankstumo ir saugumo reikalavimai ir aktyvi darbo rinkos politika vieni kitiems neprieštarauja ir gali vienas kitą sutvirtinti, jei bus visų socialinių partnerių, vyriausybių, Europos institucijų apibrėžti remiantis tinkama įvairių požiūriu darna ir atsižvelgiant į bendrą mokymąsi ir keitimąsi pažangiąja patirtimi, mano, kad pastaraisiais metais Europos užimtumo augimo rezultatuose nepakankamai atsižvelgta į šiuos reikalavimus;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis didesne tampa problema, susijusi su fiktyvia savarankiška veikla užsiimančiais asmenimis, kuriuos jų darbdaviai dažnai verčia dirbti nežmoniškomis sąlygomis; be to, mano, kad fiktyvia savarankiška veikla užsiimančius asmenis įdarbinusiems darbdaviams turėtų būti taikomos nuobaudos;

27.

mano, kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra negali būti tinkamai įgyvendinta be stiprios socialinės apsaugos ir paramos asmenims, iš naujo įžengiantiems į darbo rinką, priemonių, kurios yra ypač svarbūs sklandaus perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką, iš darbo į darbą ir iš darbo į pensiją veiksniai;

28.

ragina Komisiją toliau dėti pastangas subalansuotai įgyvendinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką, toliau tęsiant įgyvendinimo padėties analizę, kuri iki šiol buvo vykdoma valstybėse narėse siekiant patikrinti, kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemonės būtų tinkamai naudojamos kartu su priemonėmis darbuotojų saugumui, ir padedant valstybėms narėms bei socialiniams partneriams taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, kad šie principai būtų užtikrinti pagal socialinius teisės aktus Europos lygmeniu ir pagal skirtingų darbo rinkų specifiką, skirtingas darbo politikos ir kolektyvinių derybų tradicijas, socialinės apsaugos sistemų struktūrą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad bendras mokymasis ir keitimasis gerąja patirtimi, taip pat atvirasis koordinavimo metodas, yra pagrindinės valstybių narių įvairių politinių strategijų koordinavimo priemonės;

29.

mano, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros įgyvendinimas valstybėse narėse tapo dar reikalingesnis, o socialiniai partneriai rems darbo teisės ir darbo rinkos reformas tik tuomet, jei jomis taip pat bus siekiama veiksmingai suvienodinti nuostatas, taikomas įvairių rūšių sutartims; pažymi, kad norint taikyti lankstumo principus reikia užtikrinti adekvačią socialinę apsaugą, kuria būtų garantuojamas tinkamas asmenų gyvenimas ir vystymasis, ypatingą paramą teikiant darbo ieškantiems asmenims ir prioritetą teikiant griežtiems darbo santykius ir įvairias užimtumo formas reglamentuojantiems teisės aktams, grindžiamiems aiškiu instituciniu pagrindu, be to, siekiant išvengti sunkumų, kartu reikia remtis sustiprintos apsaugos mechanizmais;

30.

pabrėžia, kad didelio lankstumo reikalavimas darbinėje veikloje pasiekia savo ribas, kai pernelyg apriboja gyvenimo ir vystymosi galimybes ir tampa sunkiau sukurti ir išlaikyti šeimą, rūpintis šeimos nariais bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

31.

pabrėžia saugumo aspekto, kuris reikalingas siekiant pereinamuoju laikotarpiu padėti ieškantiems darbo darbuotojams ir užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, svarbą lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai; mano, kad parama turėtų apimti atitinkamas mokymo priemones, kurias taikydami asmenys galėtų prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;

32.

mano, kad įmonės baiminasi dėl nuolatinio jų poreikių ir darbo ieškančių asmenų siūlomų įgūdžių neatitikimo, joms trūksta galimybių gauti kreditų, kurie padėtų pasamdyti darbuotojų bei investuoti, taip pat jos nepakankamai investuoja į darbo rinką, ir todėl esant dabartinei ekonomikos krizei pabrėžia ilgalaikės vizijos vystymo svarbą Europos gamybos sistemai; taip pat būtina kurti palankią verslo aplinką, užtikrinti pakankamus finansinius išteklius ir geras darbo sąlygas, bei didinti teisinį tikrumą ir skaidrumą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kalbant apie darbo teisės aktų taikymo apimtį ir įgyvendinimą;

33.

pabrėžia neteisėto darbo prevencijos, atskleidimo ir sankcijų tokiais atvejais taikymo svarbą; ragina Komisiją parengti konkrečias iniciatyvas, įskaitant specialias taisykles, skirtas problemoms, susijusioms su įmonėmis „pašto dėžutėmis“, spręsti ir nuostatas dėl bendros ir individualios atsakomybės subrangos darbų grandinėje, taip pat ragina įsteigti ES agentūrą, skirtą neteisėto darbo prevencijai ir atskleidimui;

34.

mano, kad dėl finansų ir ekonomikos krizės kai kuriose valstybėse narėse įmonės nesugeba darbo rinkoje rasti tinkamesnių sutarčių formų apsaugoti savo poreikius būti lankstiems, kad galėtų reaguoti į nenumatomus rinkos paklausos svyravimus, nedidindamos išlaidų ir užtikrindamos darbuotojų saugumą;

35.

ragina kurti lanksčias ir saugias sutartines nuostatas, atsižvelgiant į šiuolaikišką darbo organizavimą, užtikrinant vienodų sąlygų taikymą; tvirtai įsitikinęs, kad neterminuotos darbo sutartys privalo likti pagrindine įdarbinimo forma, mano, kad atsižvelgiant į šiuolaikišką darbo organizavimą yra tikslinga numatyti sutartis, kurios būtų lanksčios darbo pobūdžio atžvilgiu ir saugios apsaugos ir teisių atžvilgiu; pripažįsta, kad teisinis neterminuotų darbo sutarčių pagrindas ir jų orientavimas į lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepciją nacionalinėje darbo teisėje turi didelę reikšmę, kad jas palankiai vertintų įmonės ir darbuotojai;

36.

griežtai smerkia tokį reiškinį, kai įprastas įdarbinimas keičiamas netipinių formų sutartimis, pagal kurias, lyginant su įprastinėmis įdarbinimo sąlygomis, sudaromos prastesnės ir mažiau patikimos darbo sąlygos, ir kurios pažeidžia visuomenės, darbuotojų ir konkurentų interesus; pabrėžia, kad toks piktnaudžiavimas pažeidžia Europos socialinį modelį ir jį destabilizuoja, ir ragina valstybes nares ir Komisiją visomis turimomis priemonėmis tvariai su juo kovoti, pvz., taikant griežtas sankcijas;

37.

tvirtai tiki, kad, atsižvelgiant į įvairias tradicijas valstybėse narėse, bet kokios formos užimtumas turi būti siejamas su pagrindinėmis teisėmis, tarp kurių turėtų būti: teisė į tinkamą darbo užmokestį ir darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties ir etninės kilmės panaikinimas; nediskriminavimo principo ir vienodų sąlygų taikymas ieškant darbo ir jau dirbant, teikiant mokymus ir vystant karjerą; darbuotojų sveikatos apsauga ir darbo sauga, nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, teisė į pensiją, jungimosi į organizacijas ir atstovavimo laisvė, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus, mokymosi ir karjeros galimybės, taip pat apsauga darbo praradimo atveju;

38.

ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų investuojant į gebėjimus ir mokymą siekiant remti stabilų ir tvarų užimtumą; todėl ragina valstybes nares investuoti į žmones – energingai įgyvendinti ir finansuoti mokymosi strategijas, pritaikytas prie rinkos reikalavimų, pripažįstant neformaliai įgytus įgūdžius ir gebėjimus, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą; be to, ragina valstybes nares nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad kiekvienas mokyklą baigiantis jaunuolis turėtų galimybę įsidarbinti arba gauti vietą aukštojoje ar profesinio mokymo įstaigoje;

39.

ragina valstybes nares įgyvendinti tvarią politiką, kuri sudarytų sąlygas visiems, įskaitant ir silpniausias bei nepalankiausias sąlygas turinčias kategorijas, veiksmingą priėjimą į darbo rinką ir galimybę geriau derinti lankstų darbą, priežiūrą ir asmeninį bei šeiminį gyvenimą, užtikrinant plačią paramą lygioms galimybėms ir visoms paslaugoms, kurių reikia šiam tikslui pasiekti, pvz., numatant tokias priemones, kaip motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, lanksčias darbo valandas ir suteikiant įperkamas bei pasiekiamas vietas vaikų priežiūros įstaigose;

40.

ragina valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis siekiama kurti naujas darbo vietas; supranta atsakomybę ir riziką, su kuria susiduria kuriantys tokias darbo vietas, įskaitant tuos, kurie naudoja netipines sutartis;

41.

ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios padėtų vėl pradėti profesinę veiklą po tėvystės atostogų, jeigu reikia, baigus mokymus reikiamo lygio kvalifikacijai susigrąžinti;

42.

itin rekomenduoja, kad ES užimtumo iniciatyva apimtų ankstyvos intervencijos priemones, skirtas bedarbiams paremti, kai darbo vietos faktiškai prarandamos, ypač siekiant sumažinti asmenų iškritimo iš darbo rinkos ir žmogiškojo kapitalo praradimo riziką;

43.

ragina valstybes nares stiprinti paramos schemas, ypač skirtas žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems, t. y., taikyti užimtumo modelius, teikti asmenines rekomendacijas, siūlyti intensyvų darbuotojų mokymą, perkvalifikavimo mokymą, subsidijuoti įdarbinimą, teikti dotacijas pradedantiems savarankiškai dirbti asmenims ir įmonėms; tačiau aiškiai pabrėžia, kad šios subsidijos turi būti tokios, kad neišstumtų reguliarių darbo vietų;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti administracines kliūtis, jei jomis nesiekiama apsaugoti darbuotojų interesų, kad būtų pagerinta verslo, ypač MVĮ, aplinka, tačiau pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog šie pokyčiai neturėtų padarinių darbuotojų saugai arba sveikatai; atkreipia dėmesį, kad MVĮ dėl savo skaičiaus yra pagrindiniai veikėjai kovoje su nedarbu ES; pabrėžia, kad formuluojant su jomis susijusią užimtumo politiką svarbu apsvarstyti specifiką, poreikius ir teritorijas, kuriose jos veikia;

45.

ragina valstybes nares teikti lankstumo ir užimtumo garantijų svarstymų ir įgyvendinimo planų pažangos ataskaitas;

46.

apgailestauja dėl Tarybos ir Komisijos siauro požiūrio į lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą; ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti laikytis „gero darbo“ darbotvarkės ir įtvirtinti ją naujos kartos integruotose gairėse ir Europos užimtumo strategijoje, t. y. skatinti: darbo ir užimtumo garantijas darbuotojams, teisėmis grindžiamą požiūrį į aktyvią darbo rinkos politiką ir mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškas darbuotojų sveikatos ir saugos priemones, visuotines ir lygias socialines bei darbuotojų teises visiems, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tinkamiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, gerinti darbo kokybę ir gerovę darbe;

47.

ragina valstybes nares atleidimams dėl ekonominių priežasčių pritarti tik po to, kai bus pasitelktos visos pastangos apmokyti darbuotojus ar jiems suteikti naujų įgūdžių;

48.

mano, kad oficialus socialinių partnerių vaidmens pripažinimas yra žingsnis pirmyn, nes pripažįstama jų autonomija ir dar kartą patvirtinama jų indėlio remiant socialinį dialogą svarba ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia išskirtinę socialinio dialogo, kuriame šiuo metu dalyvauja 40 sektorių, reikšmę;

49.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimų, neseniai priimtų Laval, Rüffert, Viking ir Luxembourg bylose, poveikio teisei laisvai jungtis į asociacijas ir veiksmų laisvei siekiant pagerinti darbo sąlygas;

50.

laikosi nuomonės, kad trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais pripažinus kaip institucinį organą prisidėta prie to, kad socialiniai parneriai būtų įtraukiami į ES ekonomikos politiką;

51.

mano, kad Europos ir nacionalinių socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlis įgyvendinant strategiją „ES 2020“ yra ypatingai svarbus siekiant užimtumo tikslų ir įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų darbotvarkę bei ją atnaujinant;

52.

ragina Komisiją ir nacionalines vyriausybes jaustis atsakingoms už pašaliečius (darbuotojus, dirbančius pagal netipines arba labai netipines sutartis), ir užtikrinti, kad jų teisės bei socialinės apsaugos reikalavimai būtų suderinti su pagal įprastas sutartis dirbančių darbuotojų teisėmis ir socialinės apsaugos reikalavimais;

53.

ragina socialinius partnerius Europos ir nacionaliniu lygmenimis remti investicijas į mokymosi strategijas, pritaikytas prie rinkos reikalavimų, ir palankiai vertina socialinių partnerių jau suderėtus Gebėjimų ir kompetencijos tobulinimo visą gyvenimą veiksmų metmenis;

54.

mano, kad asmenys, kuriems taikomos integracijos į darbo rinką priemonės arba priemonės, skirtos parengti juos patekimui (grįžimui) į darbo rinką, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, teikiančios jiems šias paslaugas arba atstovaujančios šiems asmenims, turėtų dalyvauti formuojant, diegiant ir įgyvendinant jiems įtakos turinčią politiką;

55.

pažymi, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant politiką labai skiriasi atskirose valstybėse narėse, tačiau vyrauja bendra tendencija siekiant politinių tikslų naudotis įvairesnių priemonių deriniu; mano, kad socialinio ir institucinio pripažinimo, kuriuo naudojasi socialiniai partneriai, kokybė turėtų būti dar labiau gerinama nacionaliniu lygmeniu ir šis veiksnys turėtų būti visapusiškesnis, nes jis kaip tik smarkiai lemia jų indėlio kokybę; tačiau ypač pabrėžia, kad socialinio dialogo kokybė, atsižvelgiant į šalį ir sektorių, labai skiriasi, ir primygtinai ragina socialinius partnerius kurti tikrą „socialinę partnerystę“ visais lygmenimis;

56.

mano, kad kolektyvinės derybos įrodė esančios veiksminga užimtumo išsaugojimo priemonė ir kad jos leidžia darbdaviams ir darbuotojams rasti veiksmingą išeitį sprendžiant su ekonomikos nuosmukiu susijusias problemas; šiuo atžvilgiu pažymi socialinių partnerių tvirto sutarimo svarbą nacionalinėse sistemose, kuriose yra nustatyta mažiausia darbo teise apibrėžta apsauga;

57.

yra įsitikinęs, kad sėkmingas socialinis dialogas darbo vietoje labai priklauso nuo darbuotojų atstovybėms sudarytų sąlygų, t. y. kokybiškos informacijos tiekimo, reguliaraus mokymosi ir pakankamo laiko veiklai;

58.

yra įsitikinęs, kad vyriausybių vaidmuo yra lemiamas sudarant išankstines sąlygas visapusiškoms ir veiksmingoms kolektyvinėms deryboms ir pasitelkiant trišales struktūras siekiant įtraukti socialinius partnerius į instituciškai garantuotą ir veiksmingą viešosios politikos rengimą lygiomis teisėmis pagal nacionalinę praktiką ir tradicijas;

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Socialinės apsaugos komitetui, Europos užimtumo komitetui, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/48

A.

kadangi Komisijos žaliojoje knygoje siūloma iniciatyva užtikrina galimybę imtis Bendrijos veiksmų biologinių atliekų tvarkymo srityje,

B.

kadangi tinkamas biologinių atliekų tvarkymas sąlygoja aplinkosaugos, bet ir socialinius ir ekonominius privalumus,

C.

kadangi Pagrindų direktyvos dėl atliekų 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atskirose direktyvose gali būti nustatytos konkrečios ar papildomos tam tikrų kategorijų atliekų tvarkymo taisyklės,

D.

kadangi Direktyvoje 1999/31/EB dėl sąvartynų atliekų nepateikiama pakankamai priemonių, skirtų tvariam biologinių atliekų tvarkymui,

E.

kadangi biologinių atliekų tvarkymo taisyklės nėra išsamios ir esamų teisinių priemonių nepakanka siekiant suformuluotų veiksmingo biologinių atliekų tvarkymo tikslų; kadangi dėl šios priežasties būtina parengti konkrečią direktyvą dėl biologinių atliekų tvarkymo; kadangi įvairių biologinių atliekų tvarkymo taisyklių sujungimas į vieną teisės aktą būtų savaime aukšto lygio ir geresnės teisėkūros pavyzdys ir tuo pat metu būtų užtikrinamas paprastumas, didesnis aiškumas, geresnė stebėsena ir įgyvendinimo vykdymas ir teisinis tikrumas tokiu būdu užtikrinant ilgalaikį visuomenės ir privačių investuotojų pasitikėjimą,

F.

kadangi 2010 m. vasario 15 d. Barselonoje vykusios konferencijos dėl biologinių atliekų perdirbimo Europoje, kurioje dalyvavo Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas, išvadose (13) pažymėjo, kad būtina veikti, siekiant sukurti Europos biologinių atliekų teisės aktų sistemą, kadangi šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas skatinti tokį reguliavimą,

G.

kadangi konkrečioje direktyvoje dėl biologinių atliekų tvarkymo būtinai turėtų būti užtikrintas lankstumas, kad ši direktyva apimtų įvairias esamas tvarkymo galimybes, turint mintyje daugybę permainingų aplinkybių ir vietos sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti,

H.

kadangi dar nėra ištirtos biologinių atliekų tvarkymo pagal labai skirtingas kiekvienos valstybės narės taisykles galimybės; kadangi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarų išteklių tvarkymą būtina geriau tvarkyti minėtąsias atliekas; kadangi reikėtų skatinti atskirą biologinių atliekų surinkimą siekiant su perdirbimu ir su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių tikslų ir tokiu būdu siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų, ypač vadovaujantis išteklių veiksmingumo pavyzdine iniciatyva,

I.

kadangi atskiras atliekų surinkimas suteikia galimybes, ypač optimaliam tam tikrų biologinių atliekų rūšių tvarkymui, t. y. vartotojų ir maitinimo įstaigų virtuvės atliekų ir restoranų, kurie naudoja vienkartinius indus, biologinių atliekų ir kompostuojamų atliekų tvarkymui,

J.

kadangi organinių atliekų kompostavimas suteikia galimybes perdirbti biologiškai skaidžius ir kompostuotinus produktus, jau reglamentuotus Bendrijos iniciatyva (eksperimentinės rinkos iniciatyva),

K.

kadangi ES lygmeniu reikia nustatyti biologinių atliekų tvarkymo ir komposto kokybės standartus; kadangi reglamentavus komposto kokybės parametrus, įskaitant integruotą požiūrį, kuriuo užtikrinamas atsekamumas, kokybė ir saugus naudojimas, bus galima užtikrinti pasitikėjimą šiuo produktu; kadangi kompostą reikėtų suklasifikuoti atsižvelgiant į jo kokybę taip, kad komposto panaudojimas neturėtų neigiamo poveikio dirvožemiui ir požeminiam vandeniui bei ypač žemės ūkio produktams, gaunamiems iš šio dirvožemio,

L.

kadangi atsižvelgiant į prastą į sąvartynus šalinamų atliekų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimą ir norint pasiekti šiuos tikslus reikia papildomų teisinių gairių,

M.

kadangi gali prireikti apsaugos priemonių, būtinų užtikrinant, kad kompostas nesukels dirvožemio ar požeminio vandens taršos,

N.

kadangi galimybes naudoti nekokybišką kompostą, kuris nekenktų aplinkai ar žmonių sveikatai, taip pat reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ir kadangi ES lygmeniu tinkamai apibrėžus galimybes naudoti nekokybišką kompostą ir nustačius kada kompostas laikomas produktu, o kada - atlieka, padėtų valstybėms narėms apsispręsti dėl su kompostu susijusių klausimų,

O.

kadangi „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ yra 2020 m. Europos strategijos pavyzdinė iniciatyva ir kadangi būtina skatinti tausų išteklių naudojimą; kadangi perdirbant biologines atliekas didinamas išteklių veiksmingumas,

P.

kadangi šlapios biologinės atliekos mažina deginimo veiksmingumą; kadangi biologinių atliekų deginimą netiesiogiai skatina Direktyva dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių; kadangi biologinės atliekos gali geriau prisidėti prie kovos su klimato kaita, jas perdirbant į kompostą, kuris pagerintų dirvožemio kokybę ir sąlygotų anglies dioksido sekvestraciją, ir, kad tai šiuo metu nėra skatinama Direktyvoje dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių,

Q.

kadangi anaerobinis skaidymas gaminant biodujas yra veiksminga energijos gavybos priemonė; kadangi gaunamas atliekų pūdymo liekanas galima naudoti komposto gamybai,

R.

kadangi pagrindinis biologinių atliekų tinkamo tvarkymo uždavinys turi būti siekti, kad visos technologinės biologinių atliekų tvarkymo galimybės galėtų būti laikomos atviros, o naujovės, moksliniai tyrimai ir konkurencingumas galėtų būti skatinami,

S.

kadangi visuomenės virsmas atliekas perdirbančia visuomene, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos vystymas ir naujų „ekologiškų“ darbo vietų kūrimo šioje srityje galimybės labai susiję ir todėl būtina skirti lėšas moksliniams tyrimams dėl poveikio surinkimo darbo aplinkai ir biologinių atliekų tvarkymui,

T.

kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti sąmoningumo didinimo veiklą šioje srityje, ypač mokyklose, kad būtų skatinamas tvarus kietųjų miesto atliekų tvarkymas, o visuomenė supažindinama su atskiro atliekų surinkimo nauda; kadangi savivaldybėms ir savivaldybių įmonėms tenka svarbus vaidmuo teikiant visuomenei konsultacijas ir informaciją atliekų kiekio mažinimo klausimais,

U.

kadangi biologinės atliekos sudaro 30 proc. kietųjų miesto atliekų; kadangi biologinių atliekų apimtys Europos Sąjungoje didėja ir šios atliekos yra didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis ir daro kitokį neigiamą poveikį aplinkai, kai yra paliekamos sąvartynuose tokiomis sąlygomis, dėl kurių šiuo metu atliekų tvarkymas yra ketvirtas šaltinis pagal savo dydį, sąlygojantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiradimą,

V.

kadangi praktikoje tvariu būdu tvarkomos ne tik biologinės buitinės atliekos,

W.

kadangi šių atliekų tvarkymą reikėtų apibrėžti struktūriškai pagal atliekų tvarkymo prioritetų hierarchiją: prevencija ir mažinimas, pakartotinis panaudojimas, perdirbimas, kitų rūšių utilizacija, ypač energijos gamybos reikmėms, ir, kaip paskutinė galimybė, šalinimas į sąvartynus (pagal Pagrindų direktyvos dėl atliekų 4 straipsnį), pagal šią hierarchiją pirmenybė teikiama ne deginimui, o biologinių atliekų perdirbimui, nes šiuo būdu nesusidaro metano dujos ir padedama kovoti su klimato kaita, nes vyksta anglies dioksido sekvestracija ir gerinama dirvožemio kokybė; kadangi biologinių atliekų tvarkymo srityje pirmenybė teikiama prevencijai ir ją užtikrinus sudaromos galimybės užkirsti kelią maisto ir žaliosioms atliekoms, pvz., geriau projektuojant viešuosius parkus, kuriuose auginami mažai priežiūros reikalaujantys augalai ir medžiai,

X.

kadangi jei mes siekiame veiksmingo ir aplinką tausojančio biologinių atliekų tvarkymo, šį klausimą būtina peržiūrėti, taikant integruotą požiūrį energijos ir dirvožemio apsaugos politikos srityse, tai suderinus su klimato kaitos mažinimo tikslais; kadangi dar vienas privalumas yra biologinės įvairovės išsaugojimas, kai apdorotos biologinės atliekos yra naudojamos kaip durpių pakaitalas, šiuo būdu apsaugant šlapynių ekosistemas,

Y.

kadangi anaerobinis skaidymas, kurio metu iš biologinių atliekų gaminamos biodujos, gali svarbiai prisidėti prie tvaraus ES išteklių valdymo ir ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekimo tvariu būdu,

Z.

kadangi biologines atliekas reikėtų laikyti vertingais natūraliais ištekliais, kuriuos galima naudoti kokybiškam kompostui gaminti ir tokiu prisidėti prie kovos su dirvožemio degradacija Europoje, dirvožemio derlingumo išsaugojimo, cheminių trąšų naudojimo mažinimo žemės ūkyje ir ypač tų, kurių pagrindą sudaro fosforas, ir dirvožemio vandens įgerties savybių gerinimo,

AA.

kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos atliekų tvarkymo sistemos, o atliekų šalinimas į sąvartynus yra plačiausiai Europos Sąjungoje naudojamas, nors ir labiausiai aplinkai kenkiantis, kietųjų miesto atliekų šalinimo būdas,

AB.

kadangi iš biologinių atliekų gaminant degalus transporto priemonėms gaunama didelė nauda aplinkos apsaugos požiūriu,

AC.

kadangi reikia skatinti mokslinius tyrimus ir technologinių naujovių kūrimą biologinių atliekų tvarkymo srityje,

AD.

kadangi taikant atskiro atliekų surinkimo būdą sudaromos sąlygos išvengti užteršimo ir siekti kokybiško komposto gamybos tikslo parūpinant kokybiškų medžiagų biologinių atliekų perdirbimui ir užtikrinant veiksmingesnę energijos gavybą iš atliekų,

AE.

kadangi valstybių narių turima patirtis ir tyrimai parodė, kad svarbu atlikti atskirą surinkimą, kuris yra praktiškas ir aplinkos apsaugos požiūriu bei ekonomiškai tvarus metodas ir kuris turėtų būti privalomas; kadangi atskiras surinkimas turėtų būti būtina sąlyga kokybiško komposto gamybai,

1.

ragina Komisiją persvarstyti esamus biologinėms atliekoms taikomus teisės aktus siekiant vadovaujantis subsidiarumo principu iki 2010 m. pabaigos parengti pasiūlymą dėl konkrečios direktyvos, kurioje būtų nustatyta, inter alia:

2.

ragina Komisiją pateikti kiekybinį vertinimą pagal išmetamo CO2 kiekio sumažinimo perdirbant ir kompostuojant nacionalinius planus;

3.

pažymi, kad būsimuose Europos Sąjungos teisės aktuose turėtų būti numatytos teisinės gairės bei išaiškinimai valstybėms narėms ir kad šiuose taisės aktuose valstybės narės turėtų būti skatinamos investuoti į biologinių atliekų tvarkymą; ragina Komisiją remti valstybes nares joms nustatant atliekų rūšiavimo sistemas ir nustatyti privalomus ir plataus užmojo tikslus, susijusius su šių atliekų perdirbimu;

4.

primena, kad pagal 2002 m. liepos 22 d. Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos, skirtos 2001 – 2010 m., 8 straipsnio 2 dalies iv pastraipą Komisiją buvo įpareigota sukurti teisės aktus dėl biologiškai skaidžių atliekų kaip prioritetą, padėsiantį pasiekti gamtos išteklių ir atliekų tvaraus panaudojimo ir tvarkymo tikslą, tačiau net ir po aštuonių metų jokie teisėkūros pasiūlymai nėra pateikti ir tai yra nepriimtina;

5.

ragina Komisiją savo poveikio vertinimo ataskaitoje pateikti patobulintą biologinių atliekų tvarkymo sistemą, atsižvelgiant į atskirai surinktų biologinių atliekų grąžinamąjį perdirbimą, komposto naudojimo naudą žemės ūkiui ir aplinkai, mechaninio bei techninio apdorojimo galimybes ir biologinių atliekų naudojimą gaminant energiją; mano, kad šia poveikio vertinimo ataskaita reikėtų remtis rengiant naują Europos Sąjungos teisės aktą dėl biologiškai skaidžių atliekų;

6.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti kokybiško komposto gamybos ir naudojimo kriterijus ir patvirtinti galutiniams produktams taikomus mažiausius reikalavimus, vadovaujantis atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvos 6 straipsniu, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įvairių rūšių komposto, gaunamo tvarkant biologines atliekas, įvairių rūšių naudojimo klasifikavimo pagal kokybę sistemą pagal strategiją, pagrįstą integruotu požiūriu, kuris užtikrina ne tik kokybę, bet ir produkto atsekamumą ir saugų naudojimą;

7.

mano, kad anaerobinis skaidymas gali būti ypač naudingas biologinėms atliekoms, nes jis gali praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis, būti naudingas atliekų pūdymui ir taip pat biodujoms, kurios yra atsinaujinanti energija, kurią galima paversti biometanu arba panaudoti pagrindinės apkrovos elektros gamybai;

8.

mano, jog siekiant, kad biologinių atliekų deginimas taptų įmanoma alternatyva, kuri užimtų vietą atliekų tvarkymo hierarchinėje sistemoje, reikia patenkinti svarbiausią sąlygą – deginimas ir energijos gavyba iš atliekų turi vykti kartu;

9.

pabrėžia, kad iš biologinių atliekų išgaunat energiją reikėtų kreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą ir tvarų vystymąsi, ir kad dėl to šie produktai visų pirma turėtų būti naudojami kuo veiksmingiau; todėl dar kartą primena, kad atskirai rinkti atliekas būtina pagal Direktyvos dėl atliekų sąvartynų reikalavimus (14) siekiant tiekti kokybiškas, tinkamas perdirbti biologines atliekas ir pagerinti energijos gavybos iš atliekų veiksmingumą;

10.

pažymi, kad diversijos, perdirbimo ir biodujų gamybos rodikliai, visi technologijų įrankiai ir pasirinkimai, kurie didina išteklių perdirbimą ar biodujų gamybą, turi išlikti pasirenkamais;

11.

mano, kad biologinės atliekos – tai vertingi atsinaujinantieji energijos ištekliai, naudingi elektros ir transportui skiriamo biologinio kuro gamybai ir įleidimui į dujų tiekimo tinklą, kadangi gryninant iš biologinių atliekų išsiskiriančias dujas galima išskirti biometaną (daugiausiai metaną (nuo 50 proc. iki 75 proc.) ir anglies dioksidą) ir ragina Komisiją ištirti iš populiarinti biologinių atliekų naudojimo biodujų gamybai būdus;

12.

pabrėžia, kad reikėtų labiau vengti biologinių atliekų šalinimo į sąvartynus, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad biologinės atliekos gali padėti iki 2020 m. įgyvendinti ES tikslą, kad 20 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių šaltinių energija, ir tikslą, kuris numatytas ES kuro kokybės direktyvoje; primena, kad atsinaujinančių energijos išteklių direktyva skatinama naudoti įvairių rūšių biomasę, įskaitant biologines atliekas kaip atsinaujinantį energijos šaltinį, energijai gauti, ir kad iš atliekų pagamintas biokuras yra dvigubai svarbus siekiant, kad 10 % transporto sektoriuje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių šaltinių energija; taigi ragina valstybes nares įgyvendinant integruotą atliekų tvarkymo prioritetų hierarchijos politiką savo nacionaliniuose teisės aktuose atsižvelgti į energijos gavybą iš biologiškai skaidžių atliekų dalių ir pasidalyti pažangiąja patirtimi;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir technologinių naujovių kūrimą biologinių atliekų tvarkymo srityje;

14.

ragina Komisiją toliau dalyvauti atliekant biologinių atliekų tvarkymo tyrimus siekiant geriau nustatyti jo teikiamą naudą dirvai, taip pat įvertinti energijos gavybą iš atliekų ir poveikį aplinkai;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąmoningumo biologinių atliekų klausimais didinimo veiklą, ypač mokyklose ir aukštojo mokymo įstaigose, remiant mažiau atliekų išskiriančios veiklos modelius, skatinant tvarų biologinių atliekų ir kietųjų komunalinių atliekų tvarkymą ir visuomenę supažindinant su atliekų mažinimo ir perdirbimo klausimais ir atskiro atliekų surinkimo ir biologinių atliekų biologinio apdorojimo nauda; taigi pabrėžia svarbų miestų, savivaldybių ir savivaldybių įmonių vaidmenį konsultuojant piliečius ir teikiant jiems informaciją apie atliekų prevenciją;

16.

mano, kad apdorotos biologinės atliekos turi būti panaudotos organinių medžiagų ir visų maisto medžiagų ciklo, ypač fosfatų ciklo, išsaugojimui, jas grąžinant atgal į dirvožemį, todėl ragina Komisiją pripažinti, kad būtina patikrinti, kaip politika prisideda prie ypač spartaus ir nepriimtino pasaulio fosfatų išteklių nykimo mažinimo;

17.

pabrėžia, kad biologines atliekas, neturinčias kenksmingų medžiagų, reikia laikyti vertingais gamtos ištekliais, kurie gali būti naudojami kokybiškam kompostui gaminti;

18.

mano, kad žemės ūkio ateitis taip pat priklausys nuo dirvožemio derlingumo išsaugojimo ir atkūrimo; pažymi, kad geros kokybės komposto naudojimas žemės ūkyje gali padėti išsaugoti dirvos derlingumą, gerinti dirvožemio vandens įgertį ir pajėgumą kaupti anglies dioksidą ir mažiau naudoti chemines trąšas; pabrėžia valstybių narių vaidmenį, užtikrinant kokybiško komposto naudojimą žemės ūkio paskirties žemėje;

19.

primena, kad kompostuojant gali būti sudėtinga kontroliuoti sudėtinių medžiagų išsiskiriamas dujas, todėl gali kilti didelis pavojus gamtinei aplinkai ir atmosferai; primena, kad siekiant tinkamai kompostuoti, ypač namų ūkio atliekas, reikia taip pat užtikrinti, kad nuotekos iš kompostavimo vietos nepatektų į gruntinius vandenis;

20.

pabrėžia, kad siekiant įvairių lygmenų tikslų (kova su klimato atšilimu, dirvožemio degradacija bei erozija, atsinaujinančių energijos šaltinių tikslų įgyvendinimas), kompostavimo ir atskirai surinktų atliekų rauginimo derinys be abejonės sukuria pridėtinę vertę ir jį reikėtų skatinti;

21.

todėl ragina Komisiją pasiūlyti nacionalinius biologinių atliekų perdirbimo tikslus, siekiant sumažinti biologinių atliekų, kurioms tvarkyti naudojami mažiausiai palankūs būdai, kaip sąvartynai ir deginimas, kiekius;

22.

primena, kad atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas pagal bendrą atliekų tvarkymo metodų hierarchiją: prevencija, perdirbimas, medžiagų atgavimas kitokiais būdais, ypač energijos gavybos tikslais, ir kraštutiniu atveju – šalinimas į sąvartynus (Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnis ir Direktyva 2008/98/EB (15)); ragina Komisiją dar labiau stengtis užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų vykdomos ir taikomos teisės nuostatos dėl šalinimo į sąvartynus;

23.

atkreipia dėmesį į esamus valstybių narių skirtingas nacionalines teisės priemones ir įvairių atliekų tvarkymo sistemų skirtumus ir į tai, kad šalinimas į sąvartynus tebėra Europos Sąjungoje daugiausia naudojamas kietųjų komunalinių atliekų šalinimo būdas; ragina valstybes nares sustiprinti jų bendradarbiavimą, keisti pažangiąja patirtimi biologinių atliekų tvarkymo srityje;

24.

mano, kad mechaninis ir biologinis apdorojimas (angl. MBT) – tai veiksmingas būdas siekiant žymiai sumažinti į sąvartynus šalinamų puvių atliekų kiekį ir panaudoti jas kompostavimui, energijos iš atliekų gavybai ir jas skaidyti anaerobiniu būdu;

25.

mano, kad reikia sukurti finansinių paskatų plėsti tokią atskiro surinkimo sistemą ar kitas biologinių atliekų tvarkymo sistemas, padeda didinti išteklių atkūrimą;

26.

pabrėžia, kad siekiant skatinti Europos komposto rinkos plėtrą reikia pagerinti biologinių atliekų tvarkymą ir komposto kokybės standartų derinimą;

27.

mano, kad kompensuojant papildomas išlaidas, susijusias su tarša kenksmingomis medžiagomis, reikėtų vadovautis principu „teršėjas moka“, kad, jei esama neigiamo šalutinio tręšimo biologinėmis atliekomis poveikio, mokėtų ne žemės ūkio srities atstovai;

28.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių jau sukurta tam tikra infrastruktūra, tačiau reikalingos finansinės paskatos galimoms komposto bei anaerobinio pūdymo liekanų, bioenergijos ir biologinio kuro iš biologinių atliekų rinkoms sukurti ir įtvirtinti;

29.

pabrėžia transporto priemonių kuro gamybos iš biologinių atliekų ekologinę naudą; ragina valstybes nares pagal atliekų hierarchiją į tai atsižvelgti įgyvendinant atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvą ir Komisiją tai atspindėti savo įgyvendinimo gairėse;

30.

ragina Komisiją į visus dabartinius ar papildomus poveikio tyrimus dėl šio klausimo įtraukti tai, kokios lėšos, ekonomikos paskatinimas ar pagalba galėtų būti sutelkta ar nustatyta tinkamam biologinių atliekų tvarkymo vystymui ir įgyvendinimui;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/56

A.

kadangi finansų sektoriuje ir kai kuriose bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį bendrovės rizikos pobūdžiui, atlyginimais buvo skatinama vykdyti operacijas, kuriomis siekiama greito pelno, ir tuo tikslu buvo kuriami vis rizikingesni verslo modeliai šitaip darant žalą darbuotojams, taupantiems žmonėms ir investuotojams bei apskritai tvariam augimui,

B.

kadangi Komisijos žalioje knygoje „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ pabrėžiama, kad veiksmingų kontrolės mechanizmų nebuvimas labai prisidėjo prie pernelyg rizikingų finansų įstaigų veiksmų ir kad valdant įstaigas reikėtų atsižvelgti į finansinės sistemos stabilumą, kuris priklauso nuo daugelio dalyvių veiksmų,

C.

kadangi netinkamos kai kurių finansų institucijų atlyginimų struktūros, skatinančios per didelę ir neapgalvotą riziką, prisidėjo prie rizikos padidėjimo tiek, kad kilo dabartinė finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, ir todėl politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms tai yra pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas,

D.

kadangi finansų institucijos, vykdydamos savo įmonės socialinės atsakomybės politiką, turi visapusiškai atsižvelgti į socialinę aplinką, kurioje institucija vykdo veiklą, taip pat į visų dalyvaujančių subjektų, pvz., savo klientų, akcininkų ir darbuotojų, interesus,

E.

kadangi pasaulio, Europos ir nacionaliniu lygmenimis pradėta daug iniciatyvų siekiant atkreipti dėmesį į problemiškus atlyginimų praktikos principus ir kadangi vienodoms sąlygoms užtikrinti, taip pat Europos pasauliniam konkurencingumui užtikrinti bei tvariai ir sąžiningai rinkų konkurencijai skatinti yra būtinas pasaulio mastu suderintas požiūris,

F.

kadangi FST patikimos kompensavimo praktikos principais, kuriems pritarė Didžiojo dvidešimtuko (G20) vadovai, nustatyti penki patikimos atlyginimų nustatymo praktikos elementai, taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti ir tuo pat metu įgyvendinti šiuos principus,

G.

kadangi principai, dėl kurių susitarta, ir priemonės, kurios jau yra priimtos atlyginimų nustatymo politikos klausimais, turi būti nuolat peržiūrimi ir prireikus koreguojami siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoje Europoje ir užtikrinti Europos finansų sektoriaus konkurencingumą pasaulyje,

H.

kadangi iš keleto mokslinių tyrimų, taip pat praktinės patirties matomas ribotas neprivalomų rekomendacijų dėl atlyginimų politikos poveikis, todėl aišku, kad reikia taikyti griežtesnę priemonę, kuria būtų užtikrinama, jog būtų laikomasi principų,

I.

kadangi Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nepaisant esminės reformos atlyginimų nustatymo politikos srityje poreikio, kuris atsirado dėl krizės, Komisijos rekomendaciją visiškai arba iš dalies pradėjo taikyti tik 16 valstybių narių,

1.

palankiai vertina Komisijos ir FST iniciatyvas dėl atlyginimų nustatymo politikos finansų sektoriuje ir apskritai bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus; tačiau laikosi nuomonės, kad nustatant finansų institucijoms papildomą atlyginimo politikos ir kapitalo reikalavimų reguliavimą reikėtų proporcingai atsižvelgti ir į finansų institucijos dydį, tad ir į tai, kiek jos veikla prisideda prie sisteminės rizikos;

2.

atkreipia dėmesį į ataskaitoje dėl kapitalo poreikių direktyvų pateiktus pasiūlymus dėl privalomųjų atlyginimų politikos finansinių paslaugų sektoriuje principų;

3.

pabrėžia, kad priežiūros institucijos turėtų nuspręsti, ar finansų institucijoje arba bendrovėje, kurios vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, turi būti įsteigtas atlyginimų komitetas; jos turėtų tai daryti atsižvelgdamos į savo dydį, vidinę organizacinę sandarą ir veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą; laikosi nuomonės, kad priežiūros institucijai nusprendus atlyginimų komitetas turėtų nustatyti atlyginimų politiką, būti nepriklausomas ir atskaitingas akcininkams bei priežiūros institucijoms ir vertindamas iniciatyvas, kurios kyla iš kompensavimo sistemos, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su bendrovės rizikos komitetu;

4.

pabrėžia, kad atlyginimų komitetas turi turėti prieigos teisę prie sutarčių dalyko – šio komiteto nagrinėjamos sutartys turi būti sudarytos taip, kad už šiurkštų aplaidumą būtų galima bausti išskaičiuojant iš atlyginimo; šiurkštus aplaidumas yra tuomet, kai visų pirma nesilaikoma būtino pareigingumo, tuo atveju atlyginimų komitetas užtikrina, kad išskaita yra ne simbolinio, o tokio dydžio, kad padengtų didelę dalį padarytų nuostolių; be to, finansų institucijos turėtų būti raginamos taikyti netesybų principą, pagal kurį nuo veiklos efektyvumo priklausanti kompensacija turi būti grąžinama, jei paaiškėja, kad efektyvumas nebuvo geras;

5.

mano, kad atlyginimų komiteto pirmininkas ir balsuojantys nariai turi būti valdymo institucijos nariai, neatliekantys jokių vykdomųjų funkcijų atitinkamoje finansų institucijoje arba susijusioje bendrovėje, kurios vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus; laikosi nuomonės, kad direktoriai ir valdybos nariai turėtų vengti tuo pat metu priklausyti kitų įmonių valdyboms, jeigu yra galimybė, kad gali atsirasti interesų konfliktas;

6.

laikosi nuomonės, kad, kai tinka, akcininkams turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti nustatant tvarią atlyginimų politiką ir todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl atlyginimų politikos neprivalomu balsavimu dėl atlyginimų ataskaitos per visuotinį bendrovės susirinkimą;

7.

pabrėžia, kad ne vykdomųjų tarybos narių kompensavimą turėtų sudaryti tik fiksuotas užmokestis ir į jį neturėtų būti įtrauktas nuo veiklos rezultatų ar turimų akcijų priklausantis užmokestis;

8.

pabrėžia, kad rizikos valdyme dalyvaujantys nariai turėtų būti nepriklausomi nuo jų valdomų padalinių, turėti tinkamus įgaliojimus ir būti kompensuojami nepriklausomai nuo tų padalinių veiklos rodiklių;

9.

pabrėžia, kad atlyginimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visas rizikos rūšis, simetriškai su rizikos padariniais, ir į esamos ir galimos rizikos, turinčios įtakos bendriems bendrovės rezultatams ir stabilumui, trukmę;

10.

primena, kad vadovai, vadovaudami bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, neturėtų siekti savo asmeninių finansinių interesų; mano, kad vadovų asmeniniai finansiniai interesai, susijęs su kintamąja jų atlyginimo dalimi, daugeliu atvejų kertasi su įmonės ilgalaikiais interesais, visų pirma su jos darbuotojų ir akcininkų interesais;

11.

mano, kad kompensavimo sistemos turėtų būti proporcingos finansų institucijos dydžiui, vidinei organizacinei sandarai ir sudėtingumui ir turėtų atspindėti įvairių finansinės veiklos sektorių – bankų, draudimo ir fondų valdymo – įvairovę;

12.

pabrėžia, kad vyriausiųjų vadovų, sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų ir kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų operacinės rizikos valdymo sistemą turėtų persvarstyti ir nuolat tikrinti priežiūros institucija; laikosi nuomonės, kad tokios procedūros taip pat turėtų būti taikomos bet kokiems darbuotojams, kurie pagal gaunamą visą atlyginimą, įskaitant nuostatas dėl pensijų, patenka į to paties lygmens atlyginimo grupę kaip minėtų kategorijų darbuotojai;

13.

mano, kad kintamojo atlyginimo lygiai turėtų būti pagrįsti iš anksto nustatytais ir išmatuojamais veiklos efektyvumo kriterijais, kurie turėtų padėti didinti ilgalaikį bendrovės tvarumą;

14.

pabrėžia, kad nustatant nuo veiklos efektyvumo priklausantį atlyginimą premijų fondo dydis turėtų būti susietas su bendru bendrovės veiklos efektyvumu ir kapitalo baze, o atskirų darbuotojų nuo veiklos efektyvumo priklausantis atlyginimas turėtų būti grindžiamas darbuotojo, atitinkamo padalinio ir visos bendrovės veiklos efektyvumo vertinimu;

15.

mano, kad vadovų asmeniniai finansiniai interesai, kurie susiję su kintamąja jų atlyginimo dalimi, daugeliu atvejų kertasi su įmonės ilgalaikiais interesais; pabrėžia, kad vadovų ir kitų darbuotojų, atsakingų už rizikingus sprendimus, atlyginimų politika turėtų atitikti suderintą ir deramai veikiančią rizikos valdymo sistemą ir kad tarp kintamojo ir fiksuoto atlyginimo turėtų būti tinkama pusiausvyra; primygtinai ragina, kad būtų visais atvejais numatomos priemonės, kurios leistų sumažinti ar netgi panaikinti tų kategorijų darbuotojų, dėl kurių veiklos rezultatų suprastėjo įmonės rezultatai, atlyginimo kintamąsias dalis;

16.

laikosi nuomonės, kad, norint nustatyti kintamos kompensacijos lygį, reikėtų atsižvelgti ne tik į kiekybinius rodiklius, bet ir į veiklos efektyvumo kriterijus, susijusius su kokybe, bei į žmogiškąją nuomonę;

17.

mano, kad garantuojamosios premijos neturėtų būti įtrauktos į kompensavimo planus;

18.

laikosi nuomonės, kad ne tik dėl etinių priežasčių, bet ir siekiant socialinio teisingumo ir ekonominio tvarumo didžiausių ir mažiausių atlyginimų įmonėje skirtumai turėtų būti pagrįsti;

19.

pabrėžia, kad siekiant spręsti bet kokius konfliktus, kurie gali kilti tarp jų rizikos valdymo ir operacinio padalinių, bendrovės turėtų nustatyti vidinę procedūrą, kurią tvirtintų priežiūros institucija;

20.

pabrėžia, kad šių principų taikymą reikia išplėsti ir juos taikyti visų darbuotojų, kurių profesinė veikla gali turėti esminį poveikį bendrovės, kurioje jie dirba, rizikos pobūdžiui, atlyginimams, įskaitant vyriausiųjų vadovų, sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų ir kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų bei visų kitų darbuotojų, kurie pagal visą savo atlyginimą, įskaitant pensijų nuostatas, patenka į minėtų darbuotojų kategoriją, atlyginimus;

21.

pabrėžia, kad direktorių ir kitų atsakingų darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo siekiama bendrovių direktorius ir kitus atsakingus ir vadovaujančius darbuotojus apsaugoti nuo pretenzijų dėl rizikingų ar aplaidžių sprendimų ir veiksmų, kuriuos jie priima ir atlieka vadovaudami savo veiklai, yra nesuderinamas su tvariu rizikos valdymu atlyginimų srityje;

22.

pabrėžia, kad tarp kintamojo ir fiksuoto atlyginimo turi būti tinkama pusiausvyra;

23.

siūlo, kad kintamasis atlyginimas būtų mokamas tik jeigu jis yra tvarus institucijos finansinės padėties ir kapitalo bazės požiūriu ir pagrįstas ilgalaikio bendrovės veiklos efektyvumo požiūriu; mano, kad kompetentinga priežiūros institucija turėtų teisę finansų institucijoms nustatyti bendros kintamojo atlyginimo sumos ribą, kad būtų galima sustiprinti akcinį kapitalą;

24.

pabrėžia, kad didelės kintamosios atlyginimo dalies didžiosios dalies mokėjimas turėtų būti atidedamas tinkamam laikotarpiui; atidėtos dalies dydis ir atidėjimo laikotarpio trukmė turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į verslo ciklą, verslo pobūdį, jo riziką ir atitinkamų darbuotojų veiklą; pagal atidėjimo tvarką mokami atlyginimai skiriami ne greičiau negu atlyginimai pro rata pagrindu; turėtų būti atidedama ne mažiau kaip 40 proc. kintamosios atlyginimo dalies; ypač didelės kintamosios atlyginimo dalies atveju, turėtų būti atidedama ne mažiau kaip 60 proc. sumos ir atidėjimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip penkeri metai;

25.

mano, kad didelė kintamosios kompensacijos dalis turėtų būti teikiama ne grynaisiais pinigais, o tokiomis priemonėmis, kaip subordinuotoji skola, neapibrėžtasis kapitalas, akcijomis arba su akcijomis susijusiomis priemonėmis, jeigu šiomis priemonėmis suteikiamos paskatos, atitinkančios ilgalaikį vertės kūrimą ir rizikos ateitį;

26.

mano, kad siekiant išvengti vadinamojo priemokų spekuliavimo atlyginimų politika turėtų būti taikoma viso atlyginimo atžvilgiu, įskaitant pensijas ir darbo užmokestį; taip pat mano, kad siekiant suderinti ilgalaikes paskatas pensijų priemokos turėtų būti skiriamos ne grynaisiais pinigais, o tokiomis priemonėmis, kaip subordinuotoji skola, neapibrėžtasis kapitalas, akcijos arba su akcijomis susijusios priemonės;

27.

siūlo nustatyti direktorių atlyginimų fiksuotosios dalies didžiausią dvejų metų ribą mokant išeitines išmokas (vadinamieji „auksiniai parašiutai“) ankstyvo darbo sutarties nutraukimo atveju ir draudžiant mokėti išeitines išmokas prastų rezultatų ar savanoriško darbo sutarties nutraukimo atvejais;

28.

ragina nustatant atlyginimų politiką atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybę;

29.

pakartoja, kad reikia bausti už bet kokią diskriminaciją, ypač nustatant atlyginimų politiką, įmonėse karjeros metu ir priimant į darbą vadovus;

30.

mano, kad bendrovės turėtų aiškiai, išsamiai ir laiku paskelbti informaciją apie savo kompensavimo praktiką ir kad priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta teisė į visą informaciją, kuri yra reikalinga įvertinti, ar laikomasi taikytinų principų;

31.

ragina valstybines įmones, kaip kitos įmonės, užtikrinti visišką atlyginimų ir priemokų politikos skaidrumą;

32.

taip pat ragina skelbti išsamią informaciją apie įmonių, įskaitant valstybines įmones, pensijų ir papildomų pensijų kaupimo priemones;

33.

ragina Komisiją sustiprinti 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijas dėl atlyginimų struktūros ir rizikos išlyginimo, kaip reikalaujama pagal Finansinio stabilumo tarybos principus, kuriuos 2009 m. rugsėjo mėn. parėmė Didysis dvidešimtukas (G20);

34.

ragina Komisiją patvirtinti griežtus privalomuosius principus dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos, pagal pasiūlymus dėl bankų sektoriaus, išdėstytus Kapitalo poreikių direktyvos ataskaitoje, ir paskelbimu grindžiamą tvarką, remiantis procedūra, pagal kurią reikia arba laikytis reikalavimų, arba viešai paaiškinti, kodėl jų nesilaikoma, bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, kai jos nesilaiko šių principų;

35.

ragina finansų sektoriaus vadovus taikyti 2010 m. sausio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto pasiūlytą kompensacijos principų ir vertinimo standartų metodiką;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti bendrą tarptautinę sistemą, pagal kurią būtų viešinama, kiek žmonių gauna 1 mln. EUR ar didesnį atlyginimą, įskaitant pagrindines darbo užmokesčio dalis, priemokas, ilgalaikes premijas ir pensijas;

37.

ragina Komisiją apsvarstyti vidaus ir išorės auditorių vaidmenį siekiant užtikrinti visą spektrą veiksmingo įmonių valdymo priemonių;

38.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sustiprinti ne vykdomųjų direktorių vaidmenį, taip pat užtikrinti, kad bendrovės rūpintųsi nuolatiniu mokymu ir siūlytų nepriklausomo atlyginimo paketus, atspindinčius nepriklausomą ne vykdomųjų direktorių vaidmenį, bei priežiūros institucijoms būtų suteiktas įgaliojimas rengti vadinamųjų patvirtintų asmenų apklausas;

39.

ragina Komisiją savo teisėkūros pasiūlymuose išaiškinti priežiūros institucijų vaidmenį atlyginimų nustatymo politikos srityje;

40.

pabrėžia, kad kintamasis atlyginimas neturėtų būti mokamas pasitelkiant tokias priemones, kaip transporto priemonės, ar būdus, kai sudaromos sąlygos išvengti pajamų mokesčio nuo atlyginimo mokėjimo;

41.

ragina užtikrinti, kad, kai atlyginimai reguliuojami, nebūtų pažeidžiamos pagrindinės Sutartyse užtikrintos teisės, visų pirma socialinių partnerių teisė – pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką – sudaryti ir vykdyti kolektyvinius susitarimus;

42.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautinių institucijų, pvz., G20 ir TVF, iniciatyvas, sukurti ES krizių valdymo sistemą, kad būtų išvengta naujos finansų krizės;

43.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares, kad jos primintų įmonėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, ir finansines paslaugas teikiančioms įmonėms jų socialinę atsakomybę, jų prastėjantį įvaizdį ir būtinybę būti geru pavyzdžiu klestinčioje tarptautinėje bendruomenėje;

44.

mano, kad tolesnė komercinė veikla ar filialų veiklos išlaikymas nebendradarbiaujančiose šalyse apskritai prieštarauja įmonių ilgalaikiams interesams, ir ragina parengti Europos kovos su mokesčių rojais strategiją siekiant įgyvendinti G20 Londone ir Pitsburge priimtus nutarimus;

45.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei ES ir nacionalinėms priežiūros institucijoms.

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/61

A.

kadangi Sąjungoje yra bankininkystės paslaugų vidaus rinka, o ne kratinys viena nuo kitos nepriklausomų paslaugų, ir kadangi ši vidaus rinka yra itin svarbi Sąjungos konkurencingumui pasaulyje,

B.

kadangi šiuo metu tarptautiniu lygmeniu nepakankamai reglamentuotas bankų sektoriaus krizių valdymas,

C.

kadangi pasitvirtino, kad taikant esamas ES ir tarptautines finansų sektoriaus priežiūros priemones neįmanoma veiksmingai užkirsti kelio krizėms ar optimaliai stabdyti jų plitimo,

D.

kadangi krizės valdymas pernelyg skaudžiai atsiliepė mokesčių mokėtojams, augimui ir užimtumui,

E.

kadangi suinteresuotųjų šalių ir kreditorių dalyvavimas pasiskirstant finansinę naštą yra būtinas tam, kad iki minimumo būtų sumažintos išlaidos, kurias mokesčių mokėtojams tenka mokėti kilus finansų rinkų ir finansų institucijų krizei,

F.

kadangi Sąjungos reguliavimo ir priežiūros veiksmų stoka turėjo įtakos tam, kad atsirastų nesuderintų nacionalinių institucijų veiksmų,dėl kurių padidėjo protekcionizmo, konkurencijos iškraipymo, prie kurio taip pat prisidėjo valstybės pagalbos skyrimas, rizika ir iškilo grėsmė kuriamai finansinių paslaugų vidaus rinkai,

G.

kadangi vienodas požiūris į bankų grupės žlugimo prevenciją labiau atitiktų bendrosios rinkos koncepciją,

H.

kadangi stipri finansinių paslaugų vidaus rinka gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos pajėgumui konkuruoti pasaulyje,

I.

kadangi bankų sektoriaus darbuotojai turėtų tapti atsakingi už savo veiksmus ir kadangi ši atsakomybė turėtų pasitarnauti siekiant svarbiausio tikslo – finansų rinkų atkūrimo, kuris būtinas ekonomikos finansavimui,

J.

kadangi dėl krizės atsirado poreikis ir piliečiai tikisi, kad ES institucijos, bendradarbiaudamos kartu su G20 ir kitais tarptautiniais forumais, nedelsiant sukurs adekvatų pagrindą, kuriuo remiantis kilus krizei būtų išsaugotas finansų stabilumas, mokesčių mokėtojai nebūtų apkrauti tokiomis didelėmis išlaidomis, apsaugota pagrindinės bankų teikiamos paslaugos ir indėlininkai,

K.

kadangi siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir integruotas finansų rinkas, būtina vykdyti tarpvalstybinių ir sisteminių finansų institucijų tarpvalstybinę priežiūrą,

L.

kadangi ES krizių tarpvalstybinio valdymo sistemos tikslas yra įgalioti valdžios institucijas patvirtinti priemones, kurios apimtų intervenciją, kai ji būtina, į bankų grupių valdymą (ir ypač, bet ne išimtinai, bankų, kurie priima indėlius, kai esama sisteminės rizikos galimybės),

M.

kadangi ES krizių tarpvalstybinio valdymo sistemos tikslas taip pat yra reguliuoti tarpvalstybines bankų grupes ir pavienius bankus, kurie vykdo tarpvalstybines operacijas vien tik per filialus; kadangi tarpvalstybinės bankų grupės taip pat turėtų būti reguliuojamos vienodai,

N.

kadangi norint veiksmingai reaguoti į krizę būtina vadovautis visapusiškai nuosekliu principu, pagal kurį būtų numatyta vykdyti geresnę priežiūrą (naujos ES priežiūros struktūros įgyvendinimas), tobulinti teisės aktus (tęsiamos iniciatyvos, pvz., susijusios su direktyvomis 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 94/19/EB, su vadovų atlyginimais ir t. t.) ir parengti veiksmingą finansų institucijoms skirtą ES krizių valdymo tvarką,

O.

kadangi, sprendžiant iš sukrečiančio nuosmukio poveikio daugybei šalių, sektorių ir visai ekonomikai apskritai, principas „teršėjas moka“ turėtų būti pritaikytas ir finansų sektoriuje,

P.

kadangi kilus bankų krizei ankstyvosios intervencijos ir krizės įveikimo priemonių turėtų būti imamasi vadovaujantis aiškiai nustatytais kriterijais, įskaitant kapitalo ir likvidumo sumažinimą, taip pat mažesnės turto kokybės ir vertės nustatymą; kadangi intervencija turėtų būti siejama su indėlių garantijų sistemomis,

Q.

kadangi būtina parengti griežtą ES vadovų elgesio kodeksą ir priemones, skirtas užkirsti kelią netinkamai elgsenai, kurios turėtų būti plėtojamos derinant su tokiomis pat tarptautinėmis iniciatyvomis,

R.

kadangi svarbu, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl įmonių valdymo naujų gairių tinkamumo, atliktų išsamius poveikio vertinimus,

S.

kadangi per trejus metus, kai Europos bankininkystės institucija (EBI), ES bankų problemų sprendimo tvarka, ES finansų stabilumo fondas ir sprendimų priemonių skyrius pradės veikti, Komisija turėtų ištirti, ar tinkama išplėsti krizių valdymo sistemos aprėptį ir taikyti šią sistemą ir su bankais nesusijusioms finansų įstaigoms, įskaitant draudimo bendroves ir turto bei fondų valdymo įmones, bet šiomis įstaigomis neapsiriboti, ir taip pat ištirti, ar perspektyvu ir tinkama sukurti nacionalinių stabilumo fondų tinklą visoms institucijoms, kurios nėra ES finansų stabilumo fondo dalyvės, kaip siūloma priedo 3 rekomendacijoje,

T.

kadangi užkertant kelią pernelyg didelei rizikai reikėtų vengti moralinės žalos, be to, būtina numatyti tvarką, pagal kurią būtų ginama sistema, o ne pažeidėjas, be to, problemų sprendimo fondo lėšos neturėtų būti naudojamos siekiant laiduoti už bankų akcininkus ar atlyginti vadovams už jų pačių nesėkmę; kadangi institucijos, kurios šiomis aplinkybėmis naudojasi ES bankų problemų sprendimo tvarka ir turėtų susidurti su tokiomis pasekmėmis, kaip administracinės ir kompensuojamosios priemonės; kadangi todėl ateityje vykdomos finansinės priežiūros pagrindiniu principu turėtų tapti siekis panaikinti moralinę žalą,

U.

kadangi bankai, norėdami spręsti dabartines ekonomines, finansines ir socialines problemas, taip pat atsižvelgti į daugybę naujų su reguliavimu susijusių reikalavimų, turi vadovautis tolygiu racionaliu principu, tačiau dėl to neturi būti stabdomas neatidėliotinas ambicingų planų įgyvendinimas,

V.

kadangi bankų grupės viduje atliekamas turto perdavimas jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės turto perdavėjo finansiniam ir likvidumo stabilumui ir turėtų būti vykdomas taikant sąžiningą rinkos vertę arba kainą; kadangi būtina parengti aiškius sumažėjusios vertės turto vertinimo ir elgesio su priimančiose šalyse veikiančiomis pavaldžiomis įmonėmis bei filialais principus,

W.

kadangi Sąjunga turėtų pasiekti bendrą susitarimą dėl to, kas, ką, kada ir kaip turėtų daryti kilus finansų institucijų krizei,

X.

kadangi bankų sektoriuje taikomomis priemonėmis turėtų būti skatinama realioji ekonomika, t. y. jos trumpalaikio bei ilgalaikio finansavimo ir investicijų poreikiai,

Y.

kadangi skatinant intensyvų nacionalinių priežiūros ir tarpvalstybinio stabilumo grupių institucijų dialogą ir rengiant suderintą tvarką, turėtų būti užpildytos didžiulės nacionalinės reguliavimo ir nemokumo tvarkos spragos,

Z.

kadangi dėl augančio dydžio, sudėtingos struktūros ir savitarpio sąsajų regioniniu ir pasauliniu lygmenimis paaiškėjo, kad įstaigų nesėkmės, nepaisant šių įstaigų dydžio, gali turėti neigiamą poveikį finansų sistemai, taigi reikia nustatyti veiksmingą krizių sprendimo tvarką, taikomą visiems bankams, pagal kurią būtų vykdomas tolygus ir laipsniškas procesas ir rekomenduojama, kad visų pirma dėmesys būtų skiriamas įstaigoms, kurioms būdinga didžiausia rizikos koncentracija; kadangi pagal tokią krizių sprendimo tvarką turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į tokias pačias tarptautinių forumų pastangas,

AA.

kadangi tam tikras skaičius bankų (vadinamieji tarpvalstybiniai sisteminiai bankai) dėl savo dydžio, sudėtingos struktūros ir savitarpio sąsajų visoje Europoje kelia didžiulę sisteminės rizikos grėsmę, taigi būtina nedelsiant parengti konkrečią specialią tvarką; kalbant apskritai, tinkama problemų sprendimo tvarka būtina ir kitoms tarpvalstybinėms finansų institucijoms,

AB.

kadangi siekiant pagal ES krizių sprendimo tvarką vykdyti veiksmingas intervencijas būtina parengti bendras taisykles, sutelkti tinkamos srities ekspertus ir skirti finansinių išteklių, ir todėl šie dalykai turėtų būti siūlomo tarpvalstybinių sisteminių bankų prioriteto režimo svarbiausi ramsčiai,

AC.

kadangi priežiūra, ankstyvos intervencijos įgaliojimai ir su problemų sprendimu susijusios priemonės turėtų būti laikomos trimis susijusiais bendros tvarkos etapais,

AD.

kadangi perspektyvi specialiai sisteminiams bankams skirta tvarka vidutinės trukmės laikotarpiu ar ilgainiui turėtų tapti universalia visoms Europos Sąjungos tarpvalstybinėms finansų institucijoms taikoma tvarka, į kurią turėtų būti įtrauktos suderintos ES nemokumo problemos sprendimo taisyklės,

AE.

kadangi bet kuris visos Sąjungos mastu sukurtas stabilumo fondas turėtų būti skirtas tik ateities krizių sukeltoms problemoms spręsti ir nenaudojamas buvusių intervencijų išmokėjimams ar dabartinėms problemoms, kylančioms dėl 2007–2008 m. finansinės krizės, spręsti,

1.

ragina Komisiją, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 ir 114 straipsniais iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikti Parlamentui vieną ar kelis teisėkūros pasiūlymus dėl ES krizių valdymo tvarkos, ES finansų stabilumo fondo (Fondo) ir sprendimų skyriaus, pagal šio dokumento priede pateiktas išsamias rekomendacijas ir atsižvelgiant į tarptautines iniciatyvas, pvz., G-20 ir Tarptautinio valiutos fondo iniciatyvas, siekiant užtikrinti vienodas veikimo galimybes tarptautiniu mastu, pasiremiant išsamia visų turimų galimybių analize, įskaitant poveikio vertinimą;

2.

patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

3.

mano, kad su raginamu pateikti pasiūlymu susijusios išlaidos turėtų būti dengiamos iš specialiai skirtų biudžeto lėšų (neskaitant indėlių į Fondą, už kuriuos bus atsakingi dalyvaujantys bankai);

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisija, Tarybai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.