22.10.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/1

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2011 m. spalio 21 d.

dėl mokslinių tyrimų bendro programavimo iniciatyvos „Europos žinių apie klimatą sujungimas“

2011/C 310/01

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 181 straipsnį,

kadangi:

(1)

klimato kaita yra vienas iš didžiausių mūsų laikų iššūkių – Kopenhagos susitarime (1) pripažįstama būtinybė užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C, taip pat pabrėžiama, kad būtina smarkiai mažinti pasaulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, ir raginama imtis veiksmų, skirtų kuo labiau sumažinti klimato kaitos poveikį;

(2)

būsimoje penktojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitoje (numatoma paskelbti 2014 m.) planuojama apibendrinti ir įvertinti naujus mokslinių tyrimų rezultatus, kad būtų suteiktas tvirtas mokslinis pagrindas priimamiems sprendimams, akcentuojant būsimas klimato kaitos prognozes, regioninius klimato kaitos ir susijusio poveikio aspektus, įvairių klimato kaitos poveikio švelninimo būdų ir kiekvieno sektoriaus, pvz., energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės, vaidmens vertinimą;

(3)	strategijoje „Europa 2020“ aiškiai nurodyta, kad būtina laikytis teršalų išmetimo normų, jau nustatytų Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti mūsų ekonomikų atsparumą klimato kaitai ir gebėjimą užkirsti kelią ekstremaliesiems įvykiams ir į juos tinkamai reaguoti;

(4)

pirmiau minėtų politikos tikslų pagrindas – moksliniai tyrimai ir inovacijos. Visų pirma būtina geriau prognozuoti klimato procesus, siekiant įvertinti galimus ekstremaliųjų įvykių dažnumo ir intensyvumo pokyčius. Be to, moksliniai tyrimai reikalingi siekiant įvertinti galimybę taikyti pasaulines normas Europoje ir už jos ribų, tų normų įgyvendinimą ir poveikį, taip pat siekiant nustatyti konkretų su tokiomis normomis susijusį regioninį poveikį. Būtina sukaupti daugiau žinių siekiant nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo būdus ir įvertinti jų naudą, poveikį ir sąnaudas palyginti su scenarijumi, kai nebūtų imamasi jokių veiksmų;

(5)

galimas klimato kaitos poveikis visuomenei ir ekosistemoms ir jų atsparumas tokiam poveikiui vis dar menkai suvokiamas. Be to, būtina geriau suprasti esminius procesus, vykstančius sudėtingoje klimato sistemoje, siekiant geriau atpažinti klimato kaitą ir nustatyti, ar ją lemia atropogeninės ar natūralios priežastys, taip pat klimato kaitą atskirti nuo klimato svyravimo;

(6)

siekiant iki 2050 m. smarkiai sumažinti anglies dioksido išmetimą, neatidėliojant būtina kurti ir diegti klimato kaitos poveikio švelninimo technologijas, koncepcijas ir mechanizmus, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas tokiose srityse: atsinaujinančių energijos šaltinių, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, efektyvaus energijos vartojimo ir išteklių naudojimo, alternatyvių degalų, žemės paskirties keitimo, tvaraus judumo, žemės ūkio ir miškininkystės, taip pat žmonių sveikatos ar aplinką veikiančių teršalų mažinimo;

(7)

reikėtų kurti klimato tarnybas, kurios kurtų, teiktų ir taikytų mokslines klimato kaitos prognozes. Todėl būtini moksliniai tyrimai, siekiant gerinti ir plėtoti įvairių laikotarpių ilgalaikio stebėjimo sistemas, duomenų analizę, modelius ir prognozės sistemas ir remti sėkmingų tiekėjų ir vartotojų partnerystės iniciatyvų įgyvendinimą;

(8)

2010 m. gegužės 26 d. posėdyje (2) Konkurencijos taryba pripažino, kad „Europos žinių apie klimatą sujungimas“ yra sritis, kurioje bendras programavimas labai padėtų padidinti pavienių valstybių narių mokslinių tyrimų veiksmų vertę. Todėl ji priėmė išvadas, kuriose pripažino šios srities bendro programavimo iniciatyvos būtinybę ir paragino Komisiją prisidėti prie jos rengimo. Be to, Taryba dar kartą patvirtino, kad bendrą programavimą vykdo valstybės narės, o Komisija tik padeda šią veiklą vykdyti. Tarnybų darbiniame dokumente pateiktos nacionalinės mokslinių tyrimų veiklos analizėje teigiama, kad būtina geriau koordinuoti veiksmus, siekiant padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir poveikį, taip pat išnaudoti sąveiką su ES lygmeniu vykdoma veikla ir tuo tikslu rengti bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę;

(9)

klimato kaitos ir su klimatu susiję moksliniai tyrimai – viena svarbiausių Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrosios programos sričių, kuriai tenka labai svarbus strateginis vaidmuo – remti Europos politikos procesą atsižvelgiant į pasaulinį klimato kaitos mastą. Šios bendro programavimo iniciatyvos veiksmai turi būti glaudžiai koordinuojami su Europos Sąjungos septintąja bendrąja programa ir būsimomis Europos Sąjungos programomis šioje srityje, visų pirma su mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja programa „Horizontas 2020“.

(10)

žinių apie klimato kaitą sujungimo mokslinių tyrimų bendras programavimas sudarytų sąlygas koordinuoti šios srities mokslinius tyrimus, svariai prisidėti prie visapusiškai veiksmingos Europos klimato kaitos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, taip pat stiprinti Europos pirmavimą ir mokslinių tyrimų konkurencingumą šioje srityje;

(11)	kad pasiektų šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus, valstybės narės turėtų bendradarbiaudamos su Komisija išnagrinėti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms toliau rengti ir įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę;

(12)	kad Komisija galėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai apie visų bendro programavimo iniciatyvų įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės raginamos parengti bendrą viziją, kaip bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje ir šios srities koordinavimas Sąjungos lygmeniu gali padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, tuo tikslu užtikrinant mokslo, politikos, ekonomikos ir visuomenės sąsajas. Būtina siekti, kad į procesą įsitrauktų valstybės narės, visų pirma tos šalys, kuriose numatomas didelis klimato kaitos poveikis.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos mokslinių tyrimų poreikiai ir tikslai. Į ją turėtų būti įtrauktas įgyvendinimo planas, kuriame būtų nustatyti prioritetai bei terminai ir nurodyti konkretūs darbotvarkės įgyvendinimo veiksmai, priemonės ir ištekliai.

Valstybės narės skatinamos imtis toliau išvardytų veiksmų, kurie būtų strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės ir įgyvendinimo plano dalis:

a)	aktyviau keistis informacija apie susijusias regionines ir nacionalines programas, mokslinių tyrimų veiklą ir Europos Sąjungos koordinuojamas mokslinių tyrimų programas, be kita ko, siekiant reguliariai atnaujinti šios srities Europos mokslinių tyrimų bendrą planą;

b)	dalytis informacija, ištekliais, geriausia patirtimi, metodika ir gairėmis;

c)	nustatyti sritis ar mokslinių tyrimų veiklą, kurias koordinuoti ir kurioms skelbti bendrus kvietimus teikti pasiūlymus ar telkti išteklius būtų naudinga;

d)	nustatyti c punkte minėtų sričių bendrai atliekamų mokslinių tyrimų tvarką;

koordinuoti veiklą ir kurti sąsajas su esamomis Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programomis ir iniciatyvomis, pvz., su bendrąja programa, įskaitant Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos parengiamuosius veiksmus, Jungtinio mokslinių tyrimų centro ir Europos inovacijos ir technologijos instituto klimato žinių ir inovacijų bendrijos klimato ir su klimatu susijusius mokslinius tyrimus; su mokslinių tyrimu veikla, vykdoma pagal sanglaudos politiką; su kitomis susijusiomis bendro programavimo iniciatyvomis, taip pat su Komisijos ir Europos aplinkos agentūros valdomu Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos informacijos centru. Reikėtų užtikrinti glaudžius ryšius atitinkamose klimato kaitos srityse, kurioms ši bendro programavimo iniciatyva nėra skirta, įskaitant klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jo variantų rengimą, taip pat klimato kaitos veiksmų riziką ir teikiamas galimybes;

f)	prireikus dalytis esama mokslinių tyrimų infrastruktūra arba kurti naują infrastruktūrą, pavyzdžiui, koordinuojamus duomenų bankus, arba rengti klimato kaitos procesų tyrinėjimo modelius ir poveikį;

g)	skatinti geresnį viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, taip pat atviras inovacijas skirtingose su klimato kaita susijusiose ir klimato kaitos veikiamose mokslinių tyrimų srityse ir verslo sektoriuose;

h)	eksportuoti ir skleisti žinias, inovacijas ir tarpdisciplininius metodinius principus, visų pirma su politika susijusių rezultatų atžvilgiu;

i)	atitinkamą mokslinę informaciją pateikti nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens politikos formuotojams;

j)	keistis informacija su atitinkamomis tarptautinėmis programomis;

k)	kurti klimato kaitos moksliniams tyrimams skirtų centrų (įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvei nepriklausančius centrus) tinklus;

l)	aktyviau įgyvendinti bendrą prognozavimo veiklą.

4.	Valstybės narės skatinamos išsaugoti ir toliau plėtoti bendrą klimato kaitos srities valdymo struktūrą, kuri padėtų nustatyti bendras bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, taisykles bei procedūras ir stebėti, kaip įgyvendinama strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė.

Valstybės narės raginamos pagal Tarybos bendro programavimo aukšto lygio grupės parengtas bendro programavimo pagrindinių sąlygų gaires (3) kartu įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, be kita ko, vykdyti nacionalines mokslinių tyrimų programas ar kitą nacionalinę mokslinių tyrimų veiklą.

6.	Valstybės narės skatinamos kartu su Komisija įvertinti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, ir koordinuoti veiklą, vykdomą pagal bendras programas ir kitas Sąjungos aptariamosios srities iniciatyvas.

Valstybės narės skatinamos palaikyti glaudžius santykius su Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginiu forumu (SFIC), siekiant plėtoti ir įgyvendinti galimą tarptautinį strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės aspektą, taip pat su trečiosiomis šalimis derinti ir joms pritaikyti SFIC iniciatyvas.

8.	Valstybės narės raginamos Komisijai reguliariai teikti metines pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 21 d.

Komisijos vardu

Máire GEOGHEGAN-QUINN

Komisijos narė

(1) JTBKKK (2009), 2009 m. gruodžio 7–19 d. Kopenhagoje vykusios Konvencijos šalių konferencijos 15-osios sesijos ataskaita.

(2) 10246/10

(3) http://ec.europa.eu/research/era/docs/en/voluntary_guidelines.pdf

22.10.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/6

Pranešimas, skirtas Abdollahi Hamed (dar žinomam kaip Mustafa Abdullahi), Arbabsiar Manssor (dar žinomam kaip Mansour Arbabsiar), Shahlai Abdul Reza (dar žinomam kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomam kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomam kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomam kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomam kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomam kaip Hajj Yusef, dar žinomam kaip Haji Yusif, dar žinomam kaip Hajji Yasir, dar žinomam kaip Hajji Yusif, dar žinomam kaip Yusuf Abu-al-Karkh), Shakuri Ali Gholam ir Soleimani Qasem (dar žinomam kaip Ghasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasmi Sulayman, dar žinomam kaip Qasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasem Solaimani, dar žinomam kaip Qasem Salimani, dar žinomam kaip Qasem Solemani, dar žinomam kaip Qasem Sulaimani, dar žinomam kaip Qasem Sulemani), įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą

(žr. 2011 m. spalio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1063/2011 I priedą)

2011/C 310/04

Toliau pateikta informacija yra skirta ABDOLLAHI Hamed (dar žinomam kaip Mustafa Abdullahi), ARBABSIAR Manssor (dar žinomam kaip Mansour Arbabsiar), SHAHLAI Abdul Reza (dar žinomam kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomam kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomam kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomam kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomam kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomam kaip Hajj Yusef, dar žinomam kaip Haji Yusif, dar žinomam kaip Hajji Yasir, dar žinomam kaip Hajji Yusif, dar žinomam kaip Yusuf Abu-al-Karkh), SHAKURI Ali Gholam ir SOLEIMANI Qasem (dar žinomam kaip Ghasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasmi Sulayman, dar žinomam kaip Qasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasem Solaimani, dar žinomam kaip Qasem Salimani, dar žinomam kaip Qasem Solemani, dar žinomam kaip Qasem Sulaimani, dar žinomam kaip Qasem Sulemani), įtrauktiems į 2011 m. spalio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1063/2011 (1) sąrašą.

Taryba nusprendė pirmiau nurodytus asmenis įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą asmenų, grupių ir subjektų sąrašą.

2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2580/2001 numatoma įšaldyti visas lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, priklausančius atitinkamiems asmenims, grupėms ir subjektams, ir tai, kad jie negali tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais.

Atitinkami asmenys gali pateikti prašymą gauti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą, pareiškimą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat (Attn: CP 931 designations)

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

arba faksu +32 22815375.

Toks prašymas turėtų būti pateiktas per tris savaites nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Atitinkami asmenys bet kuriuo metu gali pirmiau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į sąrašą. Tokie prašymai bus svarstomi juos gavus.

Atitinkamų asmenų dėmesys atkreipiamas į galimybę pateikti paraišką Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 priede išvardytoms atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas esminėms reikmėms arba konkretiems mokėjimams (plg. reglamento 5 straipsnį). Atnaujintas kompetentingų institucijų sąrašas pateikiamas interneto tinklavietėje adresu:

http://ec.europa.eu/comm/external_relations/cfsp/sanctions/measures.htm

Galiausiai atitinkamų asmenų dėmesys taip pat atkreipiamas į galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

(1) OL L 277, 2011 10 22, p. 1.

22.10.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/8

Euro kursas (1)

2011 m. spalio 21 d.

2011/C 310/05

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3798
JPY	Japonijos jena	105,82
DKK	Danijos krona	7,4456
GBP	Svaras sterlingas	0,86775
SEK	Švedijos krona	9,1031
CHF	Šveicarijos frankas	1,2307
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,7060
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,993
HUF	Vengrijos forintas	298,46
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7053
PLN	Lenkijos zlotas	4,3935
RON	Rumunijos lėja	4,3304
TRY	Turkijos lira	2,5513
AUD	Australijos doleris	1,3401
CAD	Kanados doleris	1,3957
HKD	Honkongo doleris	10,7353
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7304
SGD	Singapūro doleris	1,7577
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 584,02
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,2490
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,8120
HRK	Kroatijos kuna	7,4775
IDR	Indonezijos rupija	12 228,04
MYR	Malaizijos ringitas	4,3390
PHP	Filipinų pesas	59,959
RUB	Rusijos rublis	43,0250
THB	Tailando batas	42,760
BRL	Brazilijos realas	2,4638
MXN	Meksikos pesas	18,9171
INR	Indijos rupija	69,0240

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

22.10.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/14

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 310/11

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„THÜRINGER ROSTBRATWURST“

EB Nr.: DE-PGI-0105-0223-09.02.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

Prašomi pakeitimai

3.1. Aprašymas:

Sakinys „Ne mažiau kaip 51 proc. naudojamų žaliavų turi būti iš Tiuringijos regiono“ turi būti išbrauktas.

Priežastis

Su žaliavomis susijęs įpareigojimas turi būti išbrauktas. Gaminio ypatybės arba geras vardas nepriklauso nuo to, ar dalis naudojamų žaliavų yra iš šio regiono.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„THÜRINGER ROSTBRATWURST“

EB Nr.: DE-PGI-0105-0223-09.02.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Thüringer Rostbratwurst“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Ne mažiau kaip 15–20 cm ilgio, vidutiniškai smulkiai sumaltos mėsos kepamosios dešrelės natūraliose mažo skersmens (kiaulių arba avių) žarnose; žalios arba virtos, juntamo pikantiško prieskonių skonio. Viena dešrelė sveria 100–150 g.

Sudėtis

Faršui gaminti vartojama stambiai sumalta kiauliena be riebalų, pažandė be lašinių, veršiena arba jautiena be sausgyslių, nededama mėsos spalvos stipriklių. Prieskonių mišinių sudėtis priklauso nuo perduotos receptūros arba regiono ypatybių. Be druskos ir pipirų, dedama visų pirma kmynų, mairūno ir česnako. Riebumas – 20 proc. (± 5 proc.).

Analizės rodikliai

Mėsos baltymų be kolageno – ne daugiau kaip 8,5 proc.; baltymų be kolageno mėsos baltymuose – ne daugiau kaip 65 proc. tūrio (histocheminė analizė), ne daugiau kaip 75 proc. (cheminė analizė).

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visa kepamųjų dešrelių gamyba vyksta nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Tiuringija

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Tiuringijos kepamųjų dešrelių gamybos tradicijos šimtmečių senumo. Pirmą kartą gaminys paminėtas 1404 m. šaltinyje. Rudolštato valstybiniame archyve saugoma Arnštato švč. Mergelės Marijos vienuolyno sąskaita, kurioje įrašyta darme czu bratwurstin (žarnos kepamosioms dešrelėms). Seniausias žinomas receptas saugomas Veimaro valstybiniame archyve. Jis paimtas iš 1613 m. liepos 2 d. nuostatų, skirtų Veimaro, Jėnos ir Butšteto mėsininkams. Dar vieną receptą galima rasti 1797 m. Tiuringijos Erfurto receptų knygoje. Mūsų laikais Tiuringijos kepamosios dešrelės yra beveik visų Tiuringijos mėsos ir dešros gaminių gamintojų asortimente; jų galima įsigyti specialiuose kepamųjų dešrelių kioskuose visoje Tiuringijoje. Produkto pavadinimo kilmė išsaugota, nes tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje šis pavadinimas buvo vartojamas tik kaip tikra geografinė kilmės vietos nuoroda.

5.2. Produkto ypatumai:

Tiuringijos kepamosios dešrelės – šimtmečių senumo gamybos tradicijas turintis gaminys. Jų skonį vertino Martinas Lutheris ir J. W. Goethe; pagiriamaisiais žodžiais šis gaminys literatūroje paminėtas 1669 m. (H. J. Ch. Grimmelshausenas „Simplicissimus“). Ir mūsų laikais Vokietijos ir užsienio vartotojai yra geros nuomonės apie Tiuringijos kepamąsias dešreles, todėl šis gaminys turi gerą vardą.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Geras Tiuringijos kepamųjų dešrelių vardas grindžiamas Tiuringijos mėsininkų meistriškumu ir patirtimi, taip pat vienos kartos kitai kartai perduodamais receptais.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

2010 m. rugpjūčio 20 d.Markenblatt Nr. 33, 7a-bb dalis, p. 14729

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/14402

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

22.10.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/17

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 310/12

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„SZŐREGI RÓZSATŐ“

EB Nr.: HU-PGI-0005-0389-21.10.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Vidékfejlesztési Minisztérium

Élelmiszer-feldolgozási Főosztály

Adresas:

Budapest

Kossuth Lajos tér 11.

1055

MAGYARORSZÁG/HUNGARY

Tel.

+36 17952000

Faks.

+36 17950096

El. paštas:

efef@vm.gov.hu

Agnes.Komari@vm.gov.hu

2. Grupė:

Pavadinimas:

Szőregi Virág-Dísznövény Áfész

Adresas:

Szeged-Szőreg

Hősök tere 5.

6771

MAGYARORSZÁG/HUNGARY

Tel.

+36 62406606

Faks.

+36 62405138

El. paštas:

szoreg.rozsa@vnet.hu

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

3.5 klasė.

Gėlės ir dekoratyviniai augalai

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Szőregi rózsatő“

4.2. Aprašymas:

Krūminės kultūrinės pardavimui skirtos rožės susideda iš šakniastiebio ir į jį įskiepyto kultūrinio skiepūglio. Šakniastiebiai gali būti šių rožių rūšių: Laxa, Polmeriana, Schmid’s Ideal, Inermis, Multiflora ir Superbe. Šakniastiebiai turi pasižymėti šiomis savybėmis: išgyventi esant – 30 °C temperatūrai ir nepatirti žalos, būti atsparūs ligoms (labiausiai rūdims, žiedo rūdims ir miltligei), būti atsparūs sausrai ir drėgmei, augti geru tempu (būti stiprūs, sveiki ir greitai augti), būti atsparūs kalkėms (išskyrus Multiflora), juos turi būti lengva dauginti (labai svarbu, kad greitai sudygtų, nebūtų būklėje).

Auginant Szőregi rózsatő naudojamos sodams ir gėlių lysvėms skirtos rožės, arbatinės hibridinės, polyantha, floribunda, vijoklinės, miniatiūrinės ir žeme besidriekiančios rožių skiepūglių atmainos. Šių rožių atmainų ūglius, išskyrus floribunda, galima skiepyti į jų kamieną. Skiepo ilgis gali būti 40–140 cm.

Saugomos Szőregi rózsatő geografinės nuorodos ypatybės skirstomos į dvi kategorijas – A ir B.

—

A kategorijai priklauso krūminės kultūrinės rožės, kurios išauga iš skiepo, iš kurio išauga bent du stiebai, o trečiasis stiebas išsišakoja mažiausiai 5 cm nuo skiepo, viso stiebo plotis – 24 mm, o kiekvieno stiebo storis – mažiausiai 6 mm. Krūminių kultūrinių vijoklinių rožių stiebo ilgis – 40 cm, kultūrinių miniatiūrinių rožių – 20 cm, o kitų rūšių (sodų ir lysvių, arbatinių hibridinių, polyantha, floribunda ir žeme besidriekiančių) rožių stiebo ilgis – 30 cm. Visų rožių tipų pagrindinė šaknis turi tankiai išsikeroti 10 cm plote. Šaknis turi būti mažiausiai 20 cm ilgio.

—

B kategorijai priklauso krūminės kultūrinės rožės, kurios išauga iš skiepo, iš kurio išauga bent du stiebai, viso stiebo plotis – mažiausiai 16 mm, o kiekvieno stiebo mažiausias storis – 6 mm. Jeigu abiejų stiebų plotis mažesnis negu 16 mm, trečiasis stiebas, kurio minimalus plotis – 6 mm, turi išsikeroti 5 cm plote.

—	Visos šios atmainos (išskyrus kultūrines krūmines rožes) gali būti skiepijamos į savo pačių stiebus. Stiebo aukštis gali varijuoti nuo 40 iki 140 cm. Iš vieno skiepo turi išaugti mažiausiai trys stiebai, kurių kiekvieno storis – mažiausiai 6 mm.

4.3. Geografinė vietovė:

Saugomos geografinės nuorodos Szőregi rózsatő kultūrinės krūminės rožės auginamos toliau išvardytų vietovių Čongrado apygardos administracinėse ribose: Segedo-Šorego, Segedo-Mihálytelek, Segedo-Gyálarét, Algyő, Deszk, Újszentiván, Kübekháza ir Tiszasziget.

4.4. Kilmės įrodymas:

Augintojai turi kompetentingų institucijų patikrintą ir patvirtintą registrą, kuris vedamas laikantis nustatytų oficialių taisyklių. Registre yra toliau nurodyta informacija: topografinis vietovės numeris, pasodintų šakniastiebių kiekis, jų rūšis ir kilmė, sodinimo žemėlapis, skiepijimo grafikas ir atlikti skiepai, skiepų kiekis pagal rūšį, galutinio produkto kiekio ir kokybės pasiskirstymas, pardavimų kiekis pagal rūšį, gavėjas (pirkėjas), su pardavėju sudarytų sutarčių kiekis, gamintojų skaičius ir augalo kodas. Parduodant kultūrines krūmines rožes pažymėtas Szőregi rózsatő, Szõregi Virág-Dísznövény Áfész naudoja bendrą kompiuterizuotą registracijos sistemą siekiant užtikrinti vienodą kokybę. Įsigijus kultūrinių rožių atmainų iš augintojų (arba jas pristačius), jos teikiamos į rinką su bendru ženklu, paveikslėliu ir rūšies pavadinimu.

4.5. Gamybos būdas:

Gamybos procesas prasideda nuo šakniastiebių įsigijimo ar užauginimo. Jeigu augintojai renkasi patys išauginti šakniastiebius, jie turi sodinti jų daigus rudenį arba pavasarį, priklausomai nuo to, ar jų apdorojimas šaltomis sąlygomis vyksta natūraliu ar dirbtiniu būdu. Sodinukai sodinami vėlyvą rudenį. Iškasus sodinukus, šie atrenkami ir surišami pagal šaknies storį. Šiame etape sodinukų galima nusipirkti (aktualu augintojams, kurie patys neaugina šakniastiebių). Surišti šakniastiebiai (pačių augintojų paruošti arba įsigyti) turi būti tam tikru kampu įkasami į duobutes ir rūpestingai apiberiami dirvožemiu (stiebai turi būti tolygiai ir visose vietose ¾ užkasti).

Kitas auginimo etapas – dirvožemio paruošimas. Tisos–Maros upių slėnio dirvožemis idealiai tinka rožėms auginti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šakniastiebiai turi būti sodinami į labai derlingą dirvožemį, iš kurio išravėtos piktžolės. Auginant rožes sėjomaina yra būtina. Labiausiai tinkamas dirvožemis – tas, kuriame anksčiau augo grūdai ir buvo šienaujama žolė. Nuėmus jų derlių, rudenį augalai turi būti apsaugomi, o dirvožemis giliai (30–40 cm) išariamas su diskiniu arba žiediniu kultivatoriumi.

Vasario viduryje–kovo pradžioje vyksta sodinimas. Šakniastiebiai sodinami pagal dydį pradedant nuo storiausių link ploniausių. Šakniastiebiai turi būti paruošti sodinimui: pirmiausia jų šaknys nupjaunamos, paliekama tik 17 cm, o stiebai nugenimi iki 10 cm. Paprastai rožės sodinamos rankiniu būdu, tačiau sodinti galima ir mechaniniu būdu. Ežios turi būti 80–90 cm atstumu viena nuo kitos, o atstumas tarp rožių turi būti 12–14 cm. Susodinus ruošiamos vagos. Sodinimo gylis yra itin svarbus. Sodinuko galvutė turi būti 2–3 cm iškilusi nuo žemės paviršiaus, nes tokiu būdu lengviau atlikti skiepijimą.

Viso gamybos proceso eigoje reikia rūpintis augalais ir juos saugoti. Apdirbant dirvožemį sunaikinamos piktžolės ir kenkėjai. Kadangi papildomos maistinės medžiagos sukietina rožes, jas auginant reikėtų naudoti dirbtines trąšas arba natūralų gyvulių mėšlą. Sėjomaina padeda apsaugoti augalus nuo tam tikrų kenkėjų. Mechaniniais sukamaisiais įrenginiais, ariant arba kaupiant rankiniu būdu, nuo šakniastiebių turi būti pastoviai nuravimos piktžolės. Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas dirvožemio vėdinimas. Tai reikia atlikti 4–6 kartus per metus. Ant augalų turi būti pastoviai purškiami purškalai nuo grybelinių ligų arba kenkėjų. Drėkinimas taip pat svarbus, tačiau jis priklauso nuo oro.

Po sodinimo, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios, skiepijama. Auginant rožes svarbu skiepyti, kai augalas yra ramybės būklėje. Skiepijimas atliekamas trimis etapais: įpjaunama, skiepijama ir pakuojama. Pumpurai turi būti nuimami nuo kultūrinių vidutiniškai žydinčių ankstesniais metais įskiepytų rožių atmainų.

Pirmoji užduotis po skiepijimo – pabarstyti šakniastiebius kombinuotomis trąšomis žiemai. Pavasarį, antraisiais metais, prasideda rožių auginimo darbai – pirmiausia jas reikia nukarpyti. Vėliau virš pumpuro aštriomis didelėmis žirklėmis nukerpami šakniastiebiai. Paskui reikia pašalinti tarp ūglių esančias akutes. 5–10 cm išaugusius ūglius reikia nugnybti – taip rožių krūmai išsikeros. Reguliarus mechaniškai atliekamas piktžolių šalinimas, kaupimas rankiniu būdu ir purškimas kultūrinėms rožėms atliekami pavasarį ir vasarą. Šakniastiebių skiepijimui reikalingi pumpurai tokiu būdu nurenkami nuo išaugintų rožių.

Rožės iškasamos rudenį. Spalis – geriausias rožių surinkimo metas. Prieš jas iškasant, rožės turi būti nukerpamos iki 40 cm ilgio. Skinant rožes, nuo arimo sužalotoms ar traktoriaus supurtytoms rožėms turi būti nuimti lapeliai ir atžalos, o likusios turi būti suklasifikuotos, surištos į ryšulėlius ir pažymėtos. Surūšiuotas ir surištas į ryšulėlius rožes reikia kuo skubiau gabenti į vėsias patalpas, kuriose jos nesudžiūtų. Šaldytuvai, kuriuose tiek žiemą, tiek vasarą temperatūra 0–2 °C, labiausiai tinka rožėms laikyti.

Pagrindinė pakavimo medžiaga – durpių ir medžio drožlių mišinys (tinkama proporcija – 50:50), įvyniotas į poliesterį arba popierių. Pakavimo tikslas – apsaugoti rožių šaknis nuo išdžiūvimo ir nuo sužalojimo mechaniniais įrenginiais. Tos pačios kokybės rožės surišamos į 10 rožių puokštes, prie kurių priklijuojama etiketė. Tokiu būdu paruoštos puokštės dar yra pakuojamos į penkių puokščių glėbius.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Szőregi rózsatő ypatingą kokybę lemia šimtametės tradicijos ir iš dalies puikus vietovės klimatas ir geografinės sąlygos.

Istorinis ryšys. Segedo-Šorego regione rožių auginimas, paskiepytų šakniastiebių pardavimas ir gėlių karpymas prasidėjo maždaug XIX a. pabaigoje Új-Szeged vietovėje. Rožių auginimo istorija Šorege siejama su Segedo ir Új-Szeged gamybos tradicijomis ir sodų puoselėjimu. Jauni skiepijimo meistrai įgiję mokslus Segedo medelynuose įsikūrė Šorege ir pradėjo sodininkauti patys sau mažuose 400–800 négyszögöl dydžio (1 440–2 880 m2) sklypeliuose. Čia sodininkystės meistrai įkūrė medelyną ir dažniausiai pardavinėdavo paskiepytus šakniastiebius ir atlikdavo kitus Segedo medelyno, kuris juos įdarbindavo, užsakymus. XX a. pradžioje Sorege staiga iškilo nauja ekonominė veikla, kurios pradininkai visi be išimties buvo neturtingi, bežemiai nuomininkai ūkininkai valstiečiai ir juodadarbiai. Kadangi mažieji Šorego sodininkai įgytą sodininkystės patirtį tobulindavo praktikoje, vėliau, atlikę skiepijimus vietoje, jie patraukdavo į tolimesnius kraštus, ten savo darbais garsindami Šoregą. Ši nedidelė grupelė išmokė dabartinius sodininkus. 1927 metai – Šorego rožių aukso metai.

Nedidelių medelynų savininkai buvo priklausomi vieni nuo kitų: susidūrus su tam tikrais sunkumais parduodant rožes, 1936 m. jie įsteigė savo pirmąjį kooperatyvą. 1938 m. bendra Segedo-Šorego medelynų teritorija buvo 350 kh (2) ir paruošė 1 250 000 skiepų. Likusi medelynų teritorija užėmė 850 Vengrijos akrų, joje buvo atlikta 2 040 000 skiepų. XX a. pradžioje iš Segedo-Šorego medelynų jau pradėtos eksportuoti rožės. Segedo-Šorego medelynai sudarė maždaug 63,6 % viso šalies medelynų eksporto (587 000 skiepūgliai nuo 1929–1931 m.), o tai rodo, kad šie smulkūs daigynų savininkai augino nepriekaištingus skiepūglius.

98 % Vengrijoje išaugintų rožių auginamos Šorege ir jo apylinkėse, kuris yra vienintelis svarbus šalies rožių auginimo regionas. Szőregi rózsatő pelnė gerą vardą ir didelį pasisekimą užsienyje: didžioji dauguma (daugiau nei trys ketvirtadaliai) iš visų kasmet užauginamų 4–5 milijonų krūminių kultūrinių rožių yra eksportuojamos.

Natūralūs veiksniai. Rožes su Šoregu sieja ne tik auginimo tradicijos, bet ir puikios aplinkos sąlygos. Siekiant išauginti kokybiškas, tvirtas, stiprias rožes, reikalingos trys pagrindinės aplinkos savybės: kokybiškas ir maistinių medžiagų turintis dirvožemis, pakankamas vandens šaltinis ir pakankamas kiekis saulės.

Regionas, kuriame auginamos Szőregi rózsatő, įsikūręs seniau buvusios užliejamos pievos vietoje Tisos ir Maros upių santakoje. Dėl šioje vietovėje susidariusio vidutinio kompaktiškumo priemolio, turinčio didelį puvenų kiekį, geros nuotekų sistemos ir dumbluotų aliuvinių dirvožemių, rožių šakniastiebiai būna labai išsikeroję, labiau nei kituose dirvožemiuose augančių kultūrinių krūminių rožių. Dėl geros nuotekų sistemos dirvožemyje vanduo neužsistovi, ir dėl palaidos ir orą pralaidžios dirvožemio struktūros dirvožemis turi deguonies kiekį, reikalingą, kad šaknys gerai augtų. Tankiai išsikeroję šakniastiebiai užtikrina geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą, geresnį skiepų augimą, tvirtą, daugiau stiebų, ūglių ir žiedų turintį kamieną, kurio neturi šiomis savybėmis nepasižyminčiuose dirvožemiuose augantys augalai. Dėl šios priežasties rinkai skirtos kultūrinės krūminės rožės atsparesnės ligoms ir žiemos šalčiams, jų savybės leidžia joms išlaikyti gerą augalo kokybę net ir juos auginant kitokio tipo dirvožemiuose. Šalia esančios Tisos ir Maros upės užtikrina rožėms augti reikalingą drėgmės kiekį ir drėkinimo galimybes.

Šviesa yra viena svarbiausių sąlygų palankiam rožių auginimui, ypač jeigu ji teikia fotosintezei reikalingą energijos kiekį. Szőregi rózsatő kokybei didelę įtaką turi ne tik saulės spindulių kiekis, bet ir dienos ilgumas bei šviesos ir energijos intensyvumas. Šorego rožių auginimo regione, palyginti su kitais šalies regionais, yra karščiausios ir daugiausiai saulės spindulių turinčios vasaros. Vidutinė metinė temperatūra čia 11,5 °C, tuo tarpu augimo sezono metu – 18 °C. Regione skaičiuojama daugiau nei 2 100 saulėtų valandų, o tai viršija vidutinę šiaurės regionų normą. Augimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, o vegetatyvinis periodas taip pat trunka ilgiau, dėl to augalai čia gauna didesnį saulės spindulių kiekį ir šilumos nei kituose šiauriniuose regionuose. Tai užtikrina sveiką augalų augimą. Kultūrinės krūminės rožės yra atsparios rudens temperatūroms ir turi storą, atitinkamą, išsikerojusį kotų glėbį su gerai išvystytais, sveikais pumpurais. Dėl kietuose kotuose susikaupusių maistingųjų medžiagų rudenį nuskintos rožių rūšys gali ilgai išsilaikyti, o jų šaknis lengviau iškasti praėjus keliems metams po pasodinimo. Atsparumą šalčiams padidina ir Šorego regionui būdingos atšiaurios žiemos, kurios seka po karštų vasarų – tuo metu šie augalai pakankamai sutvirtėja ir tokie išlieka visą gyvavimo ciklą. Po sodinimo Szőregi rózsatő šaknys turi būti iškasamos.

Žmogiškieji veiksniai, patirtis. Szőregi rózsatő šalyje auginamos jau daugiau nei šimtmetį pagal savitas tradicijas. Paprastai šias kultūrines krūmines rožes, kurių auginimas reikalauja ypatingų pastangų ir išskirtinių gebėjimų, augina šeimos ūkiuose, kuriose gyvena kelios kartos. Per ilgus metus išpuoselėtos žinios ir gebėjimai (auginimo tradicijos, rankų darbo metodai ir miklumas) šiame regione yra perduodami iš kartos į kartą.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad Tisos-Maros regionas dėl savo kontinentinio klimato, turtingo maistingomis medžiagomis, lengvos struktūros, idealiai drėkinamo priemolingo ir aliuvinio dirvožemio ir daugybės saulėtų dienų yra tinkamas Szőregi rózsatő auginimui. Dėl išskirtinių gamtinių sąlygų ir augintojų iš kartos į kartą perduodamų žinių ir patirties Szőregi rózsatő būdingos savybės išsilaiko bet kokiomis klimato sąlygomis.

4.7. Tikrinimo įstaiga:

Pavadinimas:

Mezőgazdasági Szakigazgatási Hivatal Központ

Élelmiszer- és Takarmánybiztonsági Igazgatóság

Adresas:

Budapest

Kisrókus u. 15/A.

1024

MAGYARORSZÁG/HUNGARY

Tel.

+36 13369115

Faks.

+36 13369011

El. paštas:

menyhertt@mgszh.gov.hu

4.8. Ženklinimas:

Ant etiketės turi būti parašyta: „Szőregi rózsatő“ ir pavaizduotas šis paveikslėlis:

Užregistravus Bendrijos registre, ant etiketės turi būti „saugomos geografinės nuorodos“ ženklas ir atitinkamas Bendrijos simbolis.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2) Kadastrinis akras – archajiškas terminas, apibūdinantis matavimo vienetą, kuris lygus 1 600négyszögöl, t. y. 0,5755 hektaro, arba 5 755 m2.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2011.310.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 310

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. spalio 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Europos Komisija
2011/C 310/01	2011 m. spalio 21 d. Komisijos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų bendro programavimo iniciatyvos Europos žinių apie klimatą sujungimas	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 310/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6392 – GORES/MEXX) ( 1 )	4

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2011/C 310/03	2011 m spalio 20 d. Tarybos aktas dėl Europolo direktoriaus pavaduotojo skyrimo	5

2011/C 310/04	Pranešimas, skirtas Abdollahi Hamed (dar žinomam kaip Mustafa Abdullahi), Arbabsiar Manssor (dar žinomam kaip Mansour Arbabsiar), Shahlai Abdul Reza (dar žinomam kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomam kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomam kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomam kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomam kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomam kaip Hajj Yusef, dar žinomam kaip Haji Yusif, dar žinomam kaip Hajji Yasir, dar žinomam kaip Hajji Yusif, dar žinomam kaip Yusuf Abu-al-Karkh), Shakuri Ali Gholam ir Soleimani Qasem (dar žinomam kaip Ghasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasmi Sulayman, dar žinomam kaip Qasem Soleymani, dar žinomam kaip Qasem Solaimani, dar žinomam kaip Qasem Salimani, dar žinomam kaip Qasem Solemani, dar žinomam kaip Qasem Sulaimani, dar žinomam kaip Qasem Sulemani), įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą (žr. 2011 m. spalio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1063/2011 I priedą)	6

	Europos Komisija
2011/C 310/05	Euro kursas	8

	Audito Rūmai
2011/C 310/06	Specialioji ataskaita Nr. 9/2011 Ar ERPF remiami e. valdžios projektai buvo veiksmingi?	9

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2011/C 310/07	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	10

2011/C 310/08	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	11

2011/C 310/09	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	12

2011/C 310/10	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	13

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2011 5 11
Trukmė	2011 5 11–2011 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	WHB/1X14
Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou)
Zona	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	887265

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2011/C 310/11	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	14

2011/C 310/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	17

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2011 7 18
Trukmė	2011 7 18–2011 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	RNG/8X14-
Rūšis	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris)
Zona	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	887089

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2011 9 6
Trukmė	2011 9 6–2011 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	JAX/2A-14
Rūšis	Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda (Trachurus spp.)
Zona	IIa, IVa; VI, VIIa–c,VIIe-k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenys, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys ir XII bei XIV zonų tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	1008695


	(1) Tekstas svarbus EEE