ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2011.254.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 254

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

54 tomas
2011m. rugpjūčio 30d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

III   Parengiamieji aktai

 

Audito Rūmai

2011/C 254/01

Nuomonė Nr. 6/2011 (teikiama pagal SESV 325 straipsnį) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, iš dalies pakeisto pasiūlymo

1

LT

 


III Parengiamieji aktai

Audito Rūmai

30.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/1


NUOMONĖ Nr. 6/2011

(teikiama pagal SESV 325 straipsnį)

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, iš dalies pakeisto pasiūlymo

2011/C 254/01

EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos iš dalies pakeistą pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į 2011 m. gegužės 13 d. Audito Rūmų gautą Europos Parlamento prašymą parengti nuomonę dėl pirmiau minėto pasiūlymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

Įvadas

1.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) buvo įsteigta 1999 m (2). OLAF yra Komisijos generalinis direktoratas, tačiau jis nepriklausomai vykdo tyrimo funkciją. Pagal Reglamentą Nr. 1073/1999 (3) (toliau – OLAF reglamentas) OLAF pagrindinis tikslas – prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Jam patikėtos dvi pagrindinės užduotys: atlikti administracinius tyrimus, valstybėms narėms teikti pagalbą, kad būtų apsaugotas Sąjungos biudžetas nuo sukčiavimo, prisidėti kuriant ir plėtojant kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir bet kokia kita neteisėta veika metodus.

2.

Be to, Komisija OLAF patikėjo rengti savo teisines ir reguliavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama sukčiavimo prevencijos, bei vykdyti bet kokią kitą Komisijos veiklą, susijusią su kova su sukčiavimu, įskaitant finansavimo programų valdymą.

3.

Atlikdama tyrimus, kuriais siekiama kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veika, Tarnyba negali remtis vien tik OLAF reglamentu. Tam, kad Tarnyba konkrečiais atvejais galėtų taikyti tyrimo priemones, apimančias tiek išorės tyrimus valstybėse narėse, tiek vidaus tyrimus ES institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose, visuomet būtina naudotis papildomu teisiniu pagrindu (4).

4.

Be to, Komisija OLAF taip pat patikėjo atlikti su kitomis ES nuostatas pažeidžiančiomis veikomis ar veikla susijusius tyrimus, įskaitant rimtus pažeidimus, susijusius su Sąjungos institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių pareigų nesilaikymu jiems vykdant profesinę veiklą (5). OLAF reglamentas nėra taikomas tais atvejais, kai tai neturi įtakos Sąjungos finansiniams interesams. Tuomet OLAF turi remtis Tarnybos nuostatų 86 straipsniu ir (arba) institucijų priimtais vidaus sprendimais, kuriuose yra numatyti šie tyrimai.

5.

Apie OLAF reglamento peržiūrą buvo nuolat kalbama nuo 2003 m (6). Šis iš dalies pakeistas pasiūlymas yra trečias bandymas pakeisti OLAF reglamentą. Dėl dviejų ankstesnių pasiūlymų nepavyko susitarti (7). Kad būtų parengtas trečiojo iš dalies pakeisto pasiūlymo pagrindas, 2010 m. liepos mėn. buvo paskelbtas svarstymų dokumentas dėl OLAF reformos (8).

6.

Be to, siekiant išlaikyti dabartinį OLAF, kaip Komisijos generalinio direktorato, statusą, buvo pateiktas iš dalies pakeisto Komisijos sprendimo projektas (9).

7.

Į Komisijos pirmininko (10) suformuluotas politines gaires, kuriose teigiama, kad OLAF turėtų būti suteikta visiška nepriklausomybė nuo Komisijos, nebuvo atsižvelgta (11). Priešingai, Komisijos sprendimo projekte sustiprinamas Komisijos vaidmuo vykdant OLAF generalinio direktoriaus atranką ir apribojami generalinio direktoriaus, atliekančio paskyrimų tarnybos funkcijas, įgaliojimai Tarnybos personalo atžvilgiu (12).

8.

Toliau pateiktose pastabose atsižvelgiama į ankstesnėse Audito Rūmų nuomonėse (13) išdėstytas rekomendacijas ir Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2011 (14) pateiktus Tarnybos audito metu nustatytus faktus.

Bendros pastabos

9.

Audito Rūmai pritaria Komisijai, kad yra būtina pagerinti OLAF veiklos efektyvumą, veiksmingumą ir atskaitomybę, tuo pat metu išlaikant jos tyrimo nepriklausomumą (15).

Būtinybė supaprastinti ir konsoliduoti teisės aktus kovos su sukčiavimu srityje

10.

Audito Rūmai apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į Audito Rūmų pakartotinai suformuluotą rekomendaciją (16) supaprastinti ir konsoliduoti šiuo metu galiojančius teisės aktus kovos su sukčiavimu srityje ir pašalinti su OLAF įgaliojimais ir vykdomomis procedūromis šiame kontekste susijusius trūkumus (17). Bet kokia tokio pobūdžio nauja redakcija turėtų apimti OLAF reglamentą, Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (18) ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/1996 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (19).

11.

Neišdėsčius teisės aktų siūloma nauja redakcija, sumažėja teisinis tikrumas dėl šiuo metu galiojančių iš dalies sutampančių, nenuoseklių ar netgi nesuderinamų nuostatų, kurias sunku suprasti ir taikyti (taip pat žr. 22–24 ir 35 dalis).

Būtinybė aiškiai apibrėžti „Sąjungos finansinių interesų“ sąvoką

12.

Audito Rūmai dar kartą pakartoja savo rekomendaciją (20), kad turėtų būti aiškiai apibrėžta esminė visuose teisės aktuose kovos su sukčiavimu srityje naudojama „Sąjungos finansinių interesų“ sąvoka.

13.

Be to, Audito Rūmai atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo (21), kuris 2003 m. atmetė ribotą „finansinių interesų“ sąvokos interpretavimą, pagrįstą Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pateikta „pažeidimo“ apibrėžtimi, praktiką. Tačiau Komisija taip ir nepasiūlė iš dalies pakeisti Reglamentą atsižvelgiant į šią jurisprudenciją.

14.

Dalinis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 pakeitimas (22) yra ypač svarbus kovos su PVM sukčiavimu (23) požiūriu. Šis sukčiavimas kelia didelę grėsmę ne tik valstybių narių biudžetams, bet ir Sąjungos nuosavų išteklių surinkimui (24).

Būtina vykdyti nepriklausomą atliekamų tyrimų teisėtumo kontrolę

15.

Audito Rūmai teigiamai vertina pasiūlymą įterpti nuostatas dėl procedūrinių garantijų ir atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl vidaus peržiūros procedūros (taip pat žr. 37–40 dalis). Tačiau Audito Rūmai apgailestauja, kad vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, nepriklausomos atliekamų tyrimo veiksmų teisėtumo kontrolės tikslas nebus pasiektas. Tam, kad tokia kontrolė būtų efektyvi, ją turi vykdyti nuo OLAF, kuri turi teisę teikti privalomas nuomones, nepriklausoma įstaiga ar asmuo. Tokia atliekamų tyrimo veiksmų kontrolė yra ypač reikalinga tais atvejais, kai siekiant išlaikyti tyrimo konfidencialumą, asmenims, kurių veiksmai tiriami, nėra pranešama apie tai, kad jų atžvilgiu yra vykdomas tyrimas.

Būtina veiksminga ir lygiavertė finansinių interesų apsauga

16.

Audito Rūmai pažymi, kad ankstesnės EB sutarties 280 straipsnio 4 dalies formuluotė buvo pakeista ją įtraukiant į SESV kaip 325 straipsnio 4 dalį, pagal kurią dabar aiškiai reikalaujama, jog Europos Parlamentas ir Taryba patvirtintų visas būtinas priemones, kad visose Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose būtų sudaryta veiksminga ir lygiavertė Sąjungos finansinių interesų apsauga. Šiuo metu OLAF tyrimams yra taikomos skirtingos atskiruose Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų priimtuose vidaus sprendimuose nustatytos sąlygos (25). Nors Audito Rūmai supranta, kad gali prireikti atsižvelgti į tam tikrų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų savaiminį pobūdį, jie taip pat mano, jog tokie vidaus sprendimai ne visais atvejais gali būti pagrįsti, o dėl to gali būti apribota OLAF tyrimo veiklos apimtis tokiu būdu sukeliant grėsmę Sąjungos veiksmingai ir lygiavertei finansinių interesų apsaugai.

Būtina nustatyti aiškias sunkių nusižengimų, padarytų vykdant nefinansinius reikalus, tyrimo taisykles

17.

Remiantis SESV 325 straipsniu, OLAF reglamento taikymo sritis apima tik su pažeidimais, turinčiais įtakos Sąjungos finansiniams interesams, susijusius tyrimus. Būtina nustatyti aiškias taisykles, skirtas tirti vidinius sunkių nusižengimų, kurie nėra susiję su Sąjungos finansiniais interesais, bet gali užtraukti drausminę ir (arba) baudžiamąją atsakomybę arba kurie leistų pradėti teismo procesą Europos Teisingumo Teisme, atvejus. Šiuo požiūriu dabar galiojantys teisės aktai yra labai glausti ir yra taikomi tik darbuotojams, kurių darbą reglamentuoja Tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (26). Audito Rūmai mano, kad teisės aktų leidėjas privalo apsvarstyti Sutartyje numatytas galimybes siekiant užtikrinti, kad visi sunkių nusižengimų atvejai būtų tinkamai ištirti.

Būtinybė užtikrinti teksto glaustumą, aiškumą ir nuoseklumą

18.

Audito Rūmai mano, kad apskritai pakeitimai neužtikrina, kad OLAF reglamento nuostatos būtų kiek įmanoma glaustesnės, aiškesnės ir nuoseklesnės. Tai iliustruoja terminų „Tarnyba“ ir „Tarnybos generalinis direktorius“ naudojimas: šie terminai naudojami nesivadovaujant jokia konkrečia logika (27), o situaciją dar labiau apsunkina specialių nuostatų dėl generalinio direktoriaus įgaliojimų perdavimo kitiems Tarnybos darbuotojams įtraukimas. Kitas pavyzdys – neaiški siūlomo naujojo 4 straipsnio 6 dalies formuluotė. Šioje dalyje nustatyta, kad „Tarnyba naudojasi tinkamais alternatyviais informavimo kanalais“ siekdama pranešti institucijai apie jos aukščiausio vadovaujamo arba politinio lygmens pareigūnų veiklos tyrimo atvejus.

Konkrečios pastabos

Pagrindinei tyrimo funkcijai teikiama pirmenybė

19.

Audito Rūmai rekomenduoja naujai suformuluotame OLAF reglamento 1 straipsnyje aiškiai pabrėžti OLAF pagrindinei tyrimo funkcijai teikiamą pirmenybę kitų užduočių atžvilgiu. Siekiant užtikrinti OLAF veiklos efektyvumą, tyrimo veiklai būtina skirti didesnę Tarnybai numatytų išteklių dalį.

Būtina aiškiau apibrėžti pagrindines sąvokas

20.

Audito Rūmai palankiai vertina ketinimą siūlomame naujajame 2 straipsnio tekste apibrėžti kelias pagrindines sąvokas. Tačiau šis pasiūlymas nėra išbaigtas, kadangi jis apima tik šiuos teminus: „administraciniai tyrimai“, „asmuo, kurio veiksmai tiriami“ ir „Pareigūnų tarnybos nuostatai“. Taip pat turėtų būti įtrauktos kitų pagrindinių terminų apibrėžtys arba nuorodos į atitinkamus teisės aktus, kuriuose šios apibrėžtys jau yra pateiktos (28), kaip antai: „sukčiavimas“, „korupcija“, „sunkus nusikaltimas“, „pažeidimas“, „valstybės narės kompetentinga institucija“, „tiesiogiai susijęs“, „netiesiogiai susijęs“, „liudytojas“, „informatorius“, „apklausa“ ir „pareiškimas“. Be to, Reglamente turėtų būti apibrėžta sąvoka „valstybių narių administraciniai tyrimai“ ir naudojami atskiri terminai apibūdinti situacijoms, kuomet pirminiai įtarimai dėl asmens, kurio veiksmai tiriami, negali būti patvirtinti (29).

21.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomame 2 straipsnyje „administracinio tyrimo“ sąvokos apibrėžtis prieštarauja siūlomos 3 straipsnio 2 dalies formuluotei. 2 straipsnyje OLAF užduotis apribojama neteisėtos tiriamos veikos pobūdžio nustatymu (30). Tarnyba neprivalo nustatyti, ar pažeidimas įvyko dėl tyčinio veiksmo ar neveikimo. 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad OLAF turėtų siekti nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos atvejus. Taigi OLAF turėtų tirti atskirų ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms nepriklausančių fizinių asmenų atsakomybę už veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąsias sankcijas.

Būtina atlikti Reglamento Nr. 2185/96 pakeitimus

22.

Pagal OLAF reglamento dabartinį 3 straipsnį numatyta, kad savo išorės tyrimų tikslais OLAF vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir inspektavimus vietoje. Siūlomo naujojo 3 straipsnio 2 dalimi ir siūlomu 4 straipsnio 3 dalies pakeitimu išplečiama Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų taikymo sritis apimant nemažai Reglamente nenumatytų situacijų (31).

23.

Tuo pat metu siūlomo naujo 3 straipsnio 2 dalyje patikrinimų ir inspektavimų vietoje atlikimas apribojamas su nepagrįstomis išlaidomis susijusiais atvejais, nors Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taip pat taikomas esant pažeidimams, darantiems žalą pajamoms, gaunamoms iš tiesiogiai Sąjungos vardu surinktų nuosavų išteklių.

24.

Kadangi nėra siūloma teisės aktų kovos su sukčiavimu srityje išdėstyti nauja redakcija (žr. 11 dalį) ar atlikti Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 pakeitimus, šio reglamento skaitytojui nebus aišku, kad jis taip pat yra taikomas kitiems tikslams ir esant kitoms nei šiame reglamente nustatytoms sąlygoms. Kaip Audito Rūmai yra pažymėję savo Nuomonėje Nr. 7/2006 (32), tai prieštarauja 1998 m. gruodžio 22 d. tarpinstituciniam susitarimui dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių, pagal kurias reikalaujama, kad teisės aktų rengėjas atsižvelgtų į asmenis, kuriems jie bus taikomi, siekiant, kad tie asmenys nedviprasmiškai galėtų suprasti savo teises ir pareigas (33). Jei nebus galima susitarti dėl teisės aktų išdėstymo nauja redakcija, Komisija turėtų pasiūlyti atlikti paskesnius Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 pakeitimus laikantis Susitarimo 19 dalies nuostatų.

Bendradarbiavimo su valstybių narių kompetentingomis institucijomis stiprinimas

25.

Audito Rūmai pabrėžia, kad pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad užtikrintų pagal Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą. Audito Rūmai atkreipia dėmesį į siūlomo naujojo 3 straipsnio 3 dalį, kuria siekiama užtikrinti, kad OLAF darbuotojai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybių narių kompetentingos institucijos ir pagal nacionalinės teisės nuostatas turėtų prieigą prie visos su tiriamomis veikomis susijusios informacijos ir dokumentų, kurių reikia patikrinimams ir inspektavimams vietoje veiksmingai ir efektyviai atlikti. Audito Rūmai supranta, kad šis reikalavimas yra susijęs ne tik su ekonominės veiklos vykdytojų (34) turima informacija ir dokumentais, bet ir su bet kokia tokio pobūdžio informacija, kuria disponuoja institucijos ir įstaigos, kurios dalijasi atsakomybe už Sąjungos lėšų valdymą.

26.

Siūloma įtraukti naują 3 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią valstybes nares paskirti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybą, kuri užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su Tarnyba. Nors geresnio koordinavimo užtikrinimas yra sveikintinas dalykas, vien tik įsteigti šią koordinavimo tarnybą nepakaks tam, kad būtų pašalinti sunkumai, su kuriais OLAF susiduria atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje tiesioginių išlaidų srityje. Problema šioje konkrečioje srityje yra ta, kad ne visos valstybės narės yra įsteigusios ar paskyrusios institucijas, turinčias įgaliojimus, būtinus tam, kad būtų galima veiksmingai prisidėti prie OLAF vykdomų tyrimo priemonių (35). Audito Rūmai siūlo taip iš dalies pakeisti siūlomą naująją 3 straipsnio 3 dalį, kad OLAF pagalbą teiktų atitinkama teisėsaugos institucija, kad ši galėtų atlikti patikrinimus ir inspektavimus (36).

Tarnybos nuostatų svarbos vykdant vidaus tyrimus pabrėžimas

27.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad į iš dalies pakeistą 4 straipsnį dėl vidaus tyrimų būtų įtraukta aiški nuoroda į Tarnybos nuostatus atsižvelgiant į jų svarbą OLAF vykdant vidaus tyrimus. Tarnybos nuostatų 22a straipsnyje reikalaujama perduoti OLAF bet kokius įrodymus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą apie galimus neteisėtos veikos, įskaitant sukčiavimą ar korupciją, atvejus, o Tarnybos nuostatų IX priede yra numatytos administracinių tyrimų drausminiam procesui pradėti atlikimo taisyklės.

Painiavos, susijusios su tyrimų pradėjimu, išvengimas

28.

Į siūlomą 5 straipsnį dėl tyrimų pradėjimo įtrauktos neaiškiai suformuluotos sudėtingos nuostatos. 5 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama taip, kad Tarnyba, net jei turi pakankamai įtarimų, savo nuožiūra gali netirti įtariamo finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų ES institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose.

29.

Be to, 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse padaryti pakeitimai, papildantys Tarnybos nuostatų 22a ir 22b straipsniuose nustatytas procedūras, taikomas tais atvejais, kai darbuotojas teikia Tarnybai informaciją apie įtariamo sukčiavimo ar pažeidimo atvejį. Aiškumo sumetimais būtų tikslingiau tokius pakeitimus siūlyti atlikti Tarnybos nuostatuose, taipogi atsižvelgiant į tai, kad jų taikymo sritis yra platesnė nei OLAF reglamento (žr. 4 dalį).

Pradinio bylų įvertinimo ir tolesnio jų tyrimo paspartinimas

30.

Audito Rūmai palankiai vertina siūlomą naują 5 straipsnio 4 dalies formuluotę, pagal kurią reikalaujama, kad Tarnybos generalinis direktorius per du mėnesius nuo to, kai Tarnyba gauna Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros arba susijusios valstybės narės pateiktą prašymą, priimtų sprendimą pradėti tyrimą arba jo nepradėti. Audito Rūmai rekomenduoja nustatyti maksimalią vertinimų trukmę ir tais atvejais, kai Tarnybai yra teikiama pradinė iš kitų šaltinių gauta informacija.

31.

Naujai suformuluotoje 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kuomet paaiškėja, jog tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių nuo jo pradžios, Tarnyba kas 6 mėnesius praneša Priežiūros komitetui apie to priežastis. Šiuo metu ši informacija turi būti pateikta tik vieną kartą praėjus devyniems mėnesiams. Naujos nuostatos formuluotė nėra aiški; ji gali būti aiškinama taip, kad Priežiūros komitetas pirmą kartą turi būti informuotas praėjus aštuoniolikai mėnesių.

32.

Siekiant veiksmingiau spręsti ilgos OLAF tyrimų trukmės klausimą (37), būtų tikslinga nustatyti standartinį 12 mėnesių laikotarpį, kuris gali būti pratęstas tik vieną kartą ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jei Tarnybos generalinis direktorius, informavęs apie tai Priežiūros komitetą, priima sprendimą dėl jo pratęsimo (38).

Procedūrinių garantijų sustiprinimas

33.

Siūlomo 7a straipsnio dėl procedūrinių garantijų 2 dalyje nustatytos liudytojų ir asmenų, kurių veiksmai tiriami, apklausos taisyklės. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad apklausiamas asmuo turi teisę atsisakyti patvirtinti Tarnybos parengtą apklausos protokolą. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, ar ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms nepriklausantys asmenys yra įpareigoti priimti OLAF šaukimą į apklausą arba pasirašyti tokios apklausos protokolą. Galiausiai prieš fiksuojant per patikrinimus vietoje duotus parodymus, apklausiamiems asmenims turėtų būti pranešta apie jų teises; jiems turi būti leidžiama susipažinti su Tarnybos parengtu jų duotų parodymų protokolu.

34.

Audito Rūmų nuomone siūlomo 7a straipsnio 4 dalyje neturėtų būti leidžiama taikyti taisyklės, kad asmuo, kurio veiksmai tiriami, apklausos su Tarnybos tyrėjais metu turi teisę vartoti pasirinktą oficialiąją Sąjungos kalbą, išimčių.

35.

Audito Rūmai pažymi, kad siūloma 7a straipsnio 4 dalies formuluotė sudaro sąlygas plačiau naudotis alternatyva, leidžiančia nuspręsti vėliau įvykdyti pareigą suteikti asmeniui, kurio veiksmai tiriami, galimybę pareikšti pastabas. Siūlomame tekste nustatyta, kad generalinis direktorius tokį sprendimą gali priimti, kuomet įvykdomos dvi sąlygos: kai nagrinėjant bylą yra taikomos tyrimo procedūros, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, ir kai „reikia išlaikyti tyrimo konfidencialumą“. Ši formuluotė neatitinka Tarnybos nuostatų IX priedo 1 straipsnio 2 dalies, kurios nuostatos šiuo požiūriu yra labiau ribojančios, kadangi jomis vadovaujantis ši galimybė yra taikoma tik „tais atvejais, kai (…) būtinas visiškas slaptumas“.

36.

Tarnybai pasirinkus vėliau išklausyti parodymus, jos tyrėjams dažnai užkertamas kelias suteikti asmenims, kurių veiksmai tiriami, galimybę pareikšti pastabas tol, kol nacionalinės teisminės institucijos vykdo procesinius veiksmus. Todėl OLAF negali užbaigti bylos net ir tais atvejais, kai Tarnyba nebevykdo jokios kitos tolesnės tyrimo veiklos. Kadangi tokios situacijos neatitinka OLAF reglamento 6 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo, kad tyrimai turi būti atliekami nuolat, turėtų būti nustatytos atitinkamos nuostatos, skirtos joms ištaisyti.

Vidaus peržiūros procedūra

37.

Naujame 7b straipsnyje numatyta, kad bet kurio fizinio asmens, kurio veiksmus tiria OLAF, prašymu atliekama vidaus peržiūros procedūra siekiant įsitikinti, ar Tarnybos tyrėjai laikosi procedūrinių garantijų. Numatyta, kad OLAF darbuotojas (-ai), kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, negali paklusti kitų nurodymams ir kad jis (jie) gali informuoti Priežiūros komitetą, jei jis (jie) mano, jog generalinio direktoriaus taikyta priemonė turi poveikio jo (jų) nepriklausomumui.

38.

Vis dėlto Audito Rūmai mano, kad reikalaujamas visiškas nepriklausomumas vykdant šias pareigas nėra užtikrinamas, kadangi asmenys, kuriems pavesta atlikti peržiūros procedūrą, išlieka pavaldūs generaliniam direktoriui. Be to, nėra aišku, ar Priežiūros komitetas gaus nuomonės, kurią asmuo, atsakingas už bylos peržiūros atlikimą, pateikė generaliniam direktoriui, bei motyvuoto atsakymo, nusiųsto asmeniui, kurio veiksmai tiriami, kopijas, ir kada tai bus padaryta.

39.

Siūloma peržiūros procedūra būtų pradėta vykdyti tik asmeniui, kurio veiksmai tiriami, to paprašius. Ši procedūra neapimtų atvejų, kai asmenys, kurių veiksmai tiriami, nežino apie tai, kad dėl jų Tarnyba yra pradėjusi tyrimą, kadangi jų turimos informacijos nagrinėjimas buvo atidėtas siekiant išlaikyti tyrimo konfidencialumą.

40.

Vietoj to, Audito Rūmai siūlo įsteigti peržiūros pareigūno pareigybę. Jis neturėtų būti skiriamas generalinio direktoriaus ir jam nebūtų pavaldus. Peržiūros pareigūnas ne tik privalėtų teikti privalomas nuomones asmenims, kurių veiksmai tiriami, to paprašius, bet ir būtų įgaliotas teikti šias nuomones visais atvejais, generaliniam direktoriui numačius, kad informacija turi būti persiųsta nacionalinėms teisminėms institucijoms, arba tais atvejais, kai tyrimai trunka ilgiau nei dvejus metus. Šiuo tikslu peržiūros pareigūnas turėtų turėti prieigą prie visų svarbių OLAF bylų. Jis turėtų teikti savo nuomones ir generaliniam direktoriui, ir Priežiūros komitetui.

Bendradarbiavimas su Eurojustu, Europolu ir tarptautinėmis organizacijomis

41.

Į siūlomą 10a straipsnį įterpiamos Tarnybos bendradarbiavimo su Eurojustu, Europolu ir tarptautinėmis organizacijomis nuostatos. OLAF prievolės informuoti Eurojustą apie įtariamus sunkius nusikaltimus – sukčiavimą, korupciją ar kitą neteisėtą veiką – yra neaiškiai apibūdintos. Audito Rūmai rekomenduoja nustatyti objektyvius tinkamiems bendradarbiavimo atvejams įvardyti skirtus kriterijus, panašius į tuos, kurie yra pateikti „Praktiniame susitarime dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos“ (39).

Priežiūros komiteto funkcijų patikslinimas

42.

Kalbant apie siūlomus 11 straipsnio dėl Priežiūros komiteto pakeitimus, Audito Rūmai palankiai vertina pasiūlymą, kad Komitetas ateityje prižiūrės, kaip Tarnyba ir institucijos, įstaigos, tarnybos bei agentūros keičiasi informacija. Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komiteto vykdoma priežiūra taip pat apimtų informacijos mainus tarp Tarnybos ir valstybių narių valdžios institucijų, įskaitant jos mainus pasitelkus Eurojustą.

43.

Pagal siūlomo naujojo 11 straipsnio 1 dalį Tarnybos generalinis direktorius beveik išimtinai sprendžia, kokiu mastu Priežiūros komitetas galės pasinaudoti informacija apie tyrimus ir susipažinti su OLAF bylomis. Audito Rūmai rekomenduoja patikslinti, kad Komitetui būtina prieiga prie OLAF bylų tam, kad galėtų nustatyti Tarnybos nepriklausomumo pažeidimo atvejus.

44.

Tam, kad būtų sustiprintas nepriklausomas Priežiūros komiteto vaidmuo, Audito Rūmai rekomenduoja, kad siūlomo 11 straipsnio 6 dalyje būtų numatyta, jog Komiteto sekretoriatas turi veikti vadovaudamasis vien tik Komiteto nurodymais nepriklausomai nuo OLAF ir kad jo negali skirti generalinis direktorius ar būti jam pavaldus (40).

45.

Audito Rūmai rekomenduoja atsižvelgti į 2008 m. liepos mėn. Pirmosios instancijos teismo sprendimą (41), kuriame buvo nurodyta, kad svarbi Priežiūros komiteto pareiga yra ginti asmenų, kurių atžvilgiu OLAF atlieka tyrimus, teises. Audito Rūmai pažymi, kad tikėtina, jog Komiteto vaidmuo šiuo atžvilgiu susilpnės, kadangi pagal siūlomą naują 11 straipsnio 7 dalį OLAF generalinis direktorius nebebus įpareigotas iš anksto informuoti Komiteto apie atvejus, kai informaciją reikia siųsti valstybės narės teisminėms institucijoms (42). Audito Rūmų nuomone, tai galėtų kompensuoti peržiūros pareigūno, kuris būtų atskaitingas Komitetui, pareigybės įsteigimas (žr. 40 dalį).

„Keitimosi nuomonėmis procedūra“ gali pažeisti tyrimo nepriklausomumą

46.

Į siūlomą naują 11a straipsnį įterpiama nuostata dėl politiniu lygmeniu atliekamo reguliaraus keitimosi nuomonėmis siekiant aptarti Tarnybos tyrimų politiką, įpareigojanti Tarnybą 11a straipsnio 4 dalyje „(…) imtis tinkamų priemonių atsižvelgiant į pozicijas, išreikštas keičiantis nuomonėmis“. Tokia procedūra gali būti traktuojama kaip pažeidžianti generalinio direktoriaus nepriklausomumą nustatant ir apibrėžiant Tarnybos tyrimų prioritetus (43). Be to, tokia procedūra galėtų išsirutulioti į tam tikrą de facto Tarnybos valdybą, kurios narių pareigos nebūtų aiškiai apibrėžtos ir kuriems nebūtų nurodyta, kokio procedūrinio pagrindo jie turi laikytis.

47.

Jei siūlomu nauju 11a straipsniu siekiama labiau įtraukti visas institucijas į Tarnybos veiklą, OLAF pertvarkymas į tarpinstitucinę tarnybą (44) būtų geresnė alternatyva. Toks sprendimas taip pat atspindėtų SESV 325 straipsnio sąlygotus pokyčius, susijusius su veiksminga ir lygiaverte Sąjungos finansinių interesų apsauga visose Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose.

Generalinio direktoriaus funkcijų patikslinimas

48.

Audito Rūmai nemato jokių priežasčių, pagrindžiančių Komisijos pasiūlymą šiuo metu galiojančio 12 straipsnio 3 dalyje panaikinti prievolę pranešti Audito Rūmams apie Tarnybos atliktų tyrimų išvadas.

49.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į siūlomo naujo 12 straipsnio 5 dalį, suteikiančią generaliniam direktoriui teisę kitiems Tarnybos darbuotojams pavesti tam tikrų funkcijų, visų pirma susijusių su sprendimais pradėti tyrimus arba įgaliojimais vadovauti tyrimams, vykdymą. Audito Rūmai atkreipia dėmesį į riziką, kad šis pasiūlymas gali susilpninti esmines generalinio direktoriaus funkcijas.

50.

Siūlomo naujo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad generaliniam direktoriui padeda „vidaus padalinys“, su kuriuo jis konsultuojasi prieš nuspręsdamas pradėti arba baigti tyrimą ir kitais, jo nuomone, būtinais atvejais. Audito Rūmai atkreipia dėmesį į riziką, kad tokia konsultavimosi procedūra gali trukdyti generaliniam direktoriui skubiai veikti neatidėliotinais atvejais.

Šią nuomonę priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Igors LUDBORŽS, 2011 m. liepos 12 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA


(1)  COM(2011) 135 galutinis, 2011 m. kovo 17 d. – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, iš dalies pakeistas pasiūlymas.

(2)  1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(3)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1). Reglamento Nr. 1074/1999 nuostatos yra identiškos Reglamento Nr. 1073/1999 nuostatoms, tačiau buvo priimtos atsižvelgiant į skirtingą teisinį pagrindą (Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsnis).

(4)  Svarbiausios teisinės priemonės pateiktos šios nuomonės Priede.

(5)  Žr. Komisijos sprendimo 1999/352/EB, EAPB, Euratomas 2 straipsnį.

(6)  Žr. Komisijos ataskaitą dėl OLAF veiklos vertinimo, COM(2003) 154 galutinis, 2003 balandžio 2 d.

(7)  Pirmasis pasiūlymas buvo pateiktas 2004 m. vasario mėn. (žr. COM(2004) 103 galutinis, 2004 m. vasario 10 d.) ir atšauktas 2007 m. kovo mėn. Antrasis pasiūlymas buvo pateiktas 2006 m. gegužės mėn. (žr. COM(2006) 244 galutinis, 2006 m. gegužės 24 d.) ir šiuo metu yra pakeistas iš dalies pakeistu pasiūlymu, kuris nagrinėjamas šioje nuomonėje.

(8)  SEC(2010) 859, 2010 m. liepos 6 d.

(9)  Preliminarus Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas jos 1999 m. balandžio 28 d. Sprendimas (1999/352/EB, EAPB, Euratomas) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo, projektas, SEC(2011) 343 galutinis, 2011 m. kovo 17 d.

(10)  „(…) Norėčiau, kad būtų imamasi papildomų veiksmų, pavyzdžiui, finansų valdymo srityje: kadangi OLAF jau įvairiapusiškai funkcionuoja, jai turėtų būti suteikta visiška nepriklausomybė nuo Komisijos“. Žr. Pirmininko J. M. Barroso politikos gairių kitos kadencijos Komisijai 37 p., 2009 m. spalio 28 d., http://ec.europa.eu/commission_2010–2014/president/pdf/press_20090903_en.pdf.

(11)  Savo 2009 m. lapkričio 27 d. misijos rašte Pirmininkas pavedė už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingam Komisijos nariui pasirengti OLAF, kaip visiškai nuo Komisijos nepriklausomos tarnybos, įsteigimui. Žr. http://ec.europa.eu/commission_2010–2014/mission_letters/pdf/semeta_taxation_en.pdf.

(12)  „Tiek, kiek tai yra būtina siekiant išlaikyti Tarnybos nepriklausomumą“ (Sprendimo siūlomo naujojo 6 straipsnio 1 dalis).

(13)  Nuomonė Nr. 8/2005 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios kitos neteisėtos veikos, pasiūlymo (OL C 313, 2005 12 9, p. 1) ir Nuomonė Nr. 7/2006 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, pasiūlymo (OL C 8, 2007 1 12, p. 1).

(14)  Tolesni veiksmai, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo, http://eca.europa.eu/portal/page/portal/publications/auditreportsandopinions.

(15)  Visų pirma žr. iš dalies pakeisto pasiūlymo 2, 5, 7, 9, 11 ir 19 konstatuojamąsias dalis ir 2011 m. kovo 17 d. Komisijos pastabą IP/11/321, kurioje pateikiama iš dalies pakeisto pasiūlymo santrauka.

(16)  Žr. Nuomonės Nr. 8/2005 36 dalį, Nuomonės Nr. 7/2006 5 dalį, Specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 112 dalį (OL C 20, 2008 1 25, p. 1) ir Specialiosios ataskaitos Nr. 2/2011 71 dalį (3 rekomendaciją dėl tolesnių veiksmų), http://eca.europa.eu/portal/page/portal/publications/auditreportsandopinions.

(17)  Europos Parlamentas jau 2006 m. buvo atsižvelgęs į Audito Rūmų rekomendaciją (žr. 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu (2004 m. metinės ataskaitos) 28–32 dalis (P6_TA(2006)0277) (OL C 300 E, 2006 12 9, p. 508)). Taryba taip pat pasiūlė kovos su sukčiavimu teisines priemones sujungti į vieną bendrą reguliavimo pagrindą (žr. 2010 m. gruodžio 6 d. paskelbtų Tarybos išvadų dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) reformos 6 dalį, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/genaff/118236.pdf).

(18)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(19)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(20)  Žr. Nuomonės Nr. 8/2005 38 dalį.

(21)  2003 m. liepos 10 d. Teismo sprendimo byloje C-11/00 Europos Bendrijų Komisija prieš Europos centrinį banką 82–95 dalys (OL C 213, 2003 9 6, p. 1).

(22)  Nebent šis klausimas būtų išspręstas teisės aktus kovos su sukčiavimu srityje išdėsčius nauja redakcija.

(23)  PVM pagrįstos pajamos yra ES nuosavų išteklių dalis. Tačiau Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 pateikta „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtis neapima PVM sukčiavimo, kadangi ji yra taikoma tik pažeidimams, turintiems įtakos tiesiogiai Bendrijų vardu renkamiems nuosaviems ištekliams.

(24)  Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL C 20, 2008 1 25, p. 1).

(25)  Žr. Reglamento Nr. 1073/1999 4 straipsnio 1 dalį.

(26)  Žr. Tarnybos nuostatų 86 straipsnio 2 dalį.

(27)  Dabartiniame Reglamente, kuriame iš pradžių daroma prielaida, kad generalinis direktorius disponuoja visais Tarnybai suteiktais įgaliojimais priimti sprendimus, siekiama atskirti atvejus, kai generaliniam direktoriui leidžiama kitiems Tarnybos darbuotojams perduoti savo įgaliojimus, ir tuos atvejus, kai tai jam nėra leidžiama. Taip pat žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Europos ombudsmeno rekomendacijos projekto, parengto jam vykdant tyrimą dėl skundo 856/2008/BEH prieš OLAF, 92–104 dalis.

(28)  Nebent teisės aktai kovos su sukčiavimu srityje būtų išdėstyti nauja redakcija.

(29)  Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 2/2011 35 dalį.

(30)  Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurių Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma ar gali būti padaryta žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų išteklių, arba darant nepagrįstas išlaidas.

(31)  Pavyzdžiui, gauti vidaus tyrimams svarbius įrodymus.

(32)  Žr. 5 dalį.

(33)  Žr. Susitarimo 3 dalį. 16 dalyje taip pat nustatyta, kad teisiniame tekste nuorodų į kitus teisės aktus turėtų būti kaip galima mažiau (OL C 73, 1999 3 17, p. 1).

(34)  Ekonominės veiklos vykdytojams taikoma panaši nuostata jau yra įtvirtinta Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 7 straipsnyje.

(35)  Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 2/2011 40–42 dalis.

(36)  Panaši nuostata yra įtvirtinta 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 20 straipsnyje (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(37)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų per kiek įmanomai trumpesnį laiką

(38)  Komisija tokią procedūrą pasiūlė savo atsakyme dėl Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo 80 dalies (OL C 202, 2005 8 18, p. 1). Taip pat žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 2/2011 27 dalį.

(39)  Susitarimo 5 dalyje įtvirtinta, jog tam, kad būtų nustatyti tinkami bendradarbiavimo atvejai, OLAF kaip galima greičiau praneš Eurojustui apie bet kokią bylą, jei yra požymių, kad ją nagrinėjant tiesiogiai bendradarbiaus dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingos teisminės institucijos arba jei su šia byla yra susijusi valstybė narė ir Bendrija (OL C 314, 2008 12 9, p. 3).

(40)  Esama įvairių galimybių, pavyzdžiui, žr. 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 235/2008/EB, įsteigiančio Europos statistikos valdymo patariamąją tarybą, nuostatas (OL L 73, 2008 3 15, p. 17). Sprendimo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiam naujam aukšto lygio patariamajam organui, įsteigtam tam, kad sustiprintų Eurostato nepriklausomumą, vientisumą ir atskaitomybę, padeda Komisijos skiriamas sekretoriatas, kuris privalo veikti nepriklausomai nuo Komisijos.

(41)  2008 m. liepos 8 d. byla T-48/05 Franchet and Byk prieš Komisiją (OL C 209, 2008 8 15, p. 44).

(42)  Šiuo metu galiojančio OLAF reglamento 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Tarnybos direktorius Priežiūros komitetą informuoja apie „atvejus, kai informaciją reikia siųsti valstybės narės teisminėms institucijoms“. Savo sprendimo byloje T- 48/05 168 dalyje Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „negali būti ginčijama, kad reikalavimo informuoti komitetą prieš siunčiant informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms tikslas yra suteikti teises atitinkamiems asmenims“.

(43)  Žr. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto patvirtintoje Rezoliucijoje (97)/24 dėl dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų nustatytą 3 pagrindinį principą, https://wcd.coe.int/wcd/ViewDoc.jsp?id = 593789&.

(44)  Tokios tarpinstitucinės tarnybos pavyzdį žr. sprendime, įsteigiančiame Europos Bendrijų personalo atrankos biurą (EPSO) (2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimas 2002/620/EB (OL L 197, 2002 7 26, p. 53)).


PRIEDAS

SU OLAF TYRIMO VEIKLA SUSIJĘ PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Sprendimas dėl OLAF įsteigimo

1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

Bendrieji su finansinių interesų apsauga susiję teisės aktai  (1)

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (dar vadinamas „PIF“ reglamentu) (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

Bendrosios tyrimo veiklos taisyklės  (1)

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/99 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/99 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 8).

Ekonominės veiklos vykdytojų patalpose vykdomi patikrinimai ir inspektavimai vietoje  (1)

1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

Duomenų apsaugos taisyklės

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

Bendradarbiavimas su Eurojustu

2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL L 138, 2009 6 4, p. 14).

Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose vykdomi vidaus tyrimai

1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1080/2010 (OL L 311, 2010 11 26, p. 1) („Tarnybos nuostatai“).

Apie 50 skirtingų pagal Reglamento (EB) Nr. 1073/99 4 straipsnį institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų priimtų vidaus sprendimų.

Tais atvejais, kai šie vidaus sprendimai yra grindžiami prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 15) pridėtu „Sprendimo pavyzdžiu“, jų taikymo sritis yra platesnė ir apima ne tik Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Juose nustatytos vidaus tyrimų, susijusių su Sąjungos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veikos prevencija, nuostatos ir sąlygos.

Papildoma informacija pateikta OLAF interneto svetainėje (2).


(1)  Taikoma tik tyrimams, susijusiems su finansinių interesų apsauga.

(2)  http://ec.europa.eu/dgs/olaf/legal/index_en.html