22.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/3

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Suomijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Suomijos stabilumo programos

2011/C 216/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)	2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir jas įtraukti į nacionalines reformų programas.

(5)	2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino prie pakto „Euro plius“ prisijungusias valstybes nares laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)	2011 m. balandžio 6 d. Suomija pateikė atnaujintą 2011 m. stabilumo programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 m. iki 2014 m., ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Per pačią pasaulinę ekonomikos krizę Suomijos BVP smarkiai sumažėjo, atsižvelgiant į tai, kad tradiciškai Suomijos ekonomika remiasi pagrindinių pramonės šakų eksportu. 2009 m. BVP sumažėjo 8,2 %, visų pirma dėl to, kad labai sumažėjo eksportas (20 %), taip pat dėl susijusio neigiamo poveikio investicijoms sumažėjus pasitikėjimui. Nedarbo lygis padidėjo apie 2 procentinius punktus, t. y. nuo 6,4 % 2008 m. iki 8,3 % – 2010 m. Ekonomikos atsigavimas buvo spartus – 2010 m. BVP išaugo 3,1 %; tai lėmė padidėjusi vidaus paklausa ir eksporto augimas. Po trumpalaikio sumažėjimo 2009 m. nekilnojamojo turto kainos ir būsto statybos apimtis ėmė sparčiai didėti ir pralenkė ikikrizinį lygį, todėl kilo tam tikras susirūpinimas dėl pernelyg didelio nekilnojamojo turto rinkos augimo. Po ekonomikos krizės Suomijos valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. sudarė 2,5 % BVP, o skola – 48,5 % BVP.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama stabilumo programa, yra tikėtinas 2011–2012 m., tačiau vėliau šiek tiek per daug palankus. 2011–2012 m. makroekonominis scenarijus atitinka Komisijos tarnybų pavasarį pateiktą prognozę. Stabilumo programoje numatyta, kad 2013–2015 m. augimas bus apie 2 % BVP, t. y. kiek daugiau nei apskaičiuotas potencialus augimas (1,5 %), todėl esama pavojaus, kad numatytų rodiklių pasiekti nepavyks. Atsižvelgiant į ciklišką ekonomikos būklės pagerėjimą ir tam tikras konsolidavimo priemones, dėl kurių sprendimus priėmė ankstesnės vyriausybės, biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad deficitas 2011 m. sumažėtų iki 0,9 % BVP, o 2012 m. – iki 0,7 %. Tačiau atnaujintoje stabilumo programoje 2013–2015 m. nenumatytas joks tolimesnis fiskalinis konsolidavimas. Atrodo, kad rizika, susijusi su biudžeto tikslų įgyvendinimu, palyginti nedidelė. Didžiausias rizikos veiksnys susijęs su pasauline makroekonomine aplinka, kuri paprastai daro didelę įtaką nuo eksporto priklausomai Suomijos ekonomikai.

(9)

Pastarojoje atnaujintoje stabilumo programoje neplanuojama pasinaudoti prognozuojamu ekonominių sąlygų pagerėjimu siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu konsoliduoti biudžetą. Nors prognozuojama, kad Suomijos valdžios nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas – 0,5 % BVP struktūrinis perteklius – 2011 m. bus pasiektas, tačiau manoma, kad vėliau struktūrinio balanso rodikliai suprastės.

(10)

Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra vidutinė. Kol kovos su gyventojų senėjimo padariniais veiksmai buvo vienas iš pastarojo meto Suomijos vyriausybių prioritetų, šalies laukia dideli ir greiti demografiniai pokyčiai, o viešųjų finansų tvarumas vis dar nepakankamas. Ši problema turi padarinių daugelyje politikos sričių. Dėl gyventojų senėjimo labai padidės su senėjimu susijusių paslaugų, kurias Suomijoje daugiausiai teikia vietos valdžios institucijos, paklausa. Įvairių tyrimų duomenimis, viešųjų paslaugų produktyvumas didėjo menkai. Suomijos valdžia jau įgyvendino keletą reformų, siekdama pertvarkyti viešąsias paslaugas ir padidinti produktyvumą centrinės ir vietos valdžios lygmenimis. Nepaisant palyginti didelių investicijų į viešojo sektoriaus informacines technologijas, didesnis produktyvumas dar neužtikrintas, todėl kartu su investicijomis būtini struktūriniai ir administraciniai pokyčiai. Apskritai vis dar esama galimybių imtis papildomų priemonių, siekiant didinti produktyvumą ir mažinti sąnaudas viešųjų paslaugų sektoriuje.

(11)

Dabartinis ilgalaikio nedarbo augimas kelia rūpestį. 2005–2008 m. ilgalaikis nedarbas smarkiai sumažėjo, tačiau 2009 m. vėl ėmė didėti. 2011 m. kovo mėn. pabaigoje ilgalaikių bedarbių buvo 57 400, t. y. 12 400 daugiau nei praėjusiais metais. Daugelis ilgalaikių bedarbių priklauso 55–64 metų amžiaus grupei. Dėl išėjimo į pensiją tendencijų labiausiai nedarbas padidės 45–54 metų amžiaus grupėje. Nors ilgalaikio nedarbo lygis Suomijoje mažesnis už ES vidurkį, šį klausimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti darbo jėgos pasiūlą ateityje, taip pat į socialinės įtraukties klausimą. Kaip rodo patirtis, dėl ilgalaikio nedarbo visų pirma padidėja skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Nors Suomijos valdžia pripažįsta, kad ilgalaikis nedarbas yra spręstina problema, kovos su ja strategija kol kas neparengta. Per krizę Suomija veiksmingai išplėtė savo aktyvios darbo rinkos politikos priemones jaunimo nedarbui mažinti. Nors tai padėjo mažinti jaunimo nedarbą 2010–2011 m., jis vis dar didesnis už ES vidurkį, todėl gali reikti imtis naujų priemonių. Panašiai aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sustiprinimas ir tikslingesnis taikymas padėtų pakeisti neigiamus ilgalaikio nedarbo tendencijas.

(12)

Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygio didinimas svarbus viešiesiems finansams ir būtinas norint ateityje užtikrinti darbo jėgos pasiūlą. Suomijos pensijų sistema reformuota 2005 m., o pensijos su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės koeficientu susietos 2009 m. Tačiau šiuo metu nustatytas pensinis amžius nėra susietas su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Atsižvelgiant į vis didėjančią vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tokia sąsaja padėtų ne tik didinti darbo jėgos pasiūlą, bet ir užtikrinti tinkamas pensijas. Per pastaruosius keletą metų ankstyvo išėjimo į pensiją schemų sumažėjo, tačiau galima imtis papildomų priemonių vyresnio amžiaus žmones skatinti dirbti. Pavyzdžiui, plačiau taikoma vyresnio amžiaus žmonėms skirta bedarbio pašalpa iš esmės taikoma taip pat, kaip ir panaikintoji bedarbio pensija. Nepaisant padėties pagerėjimo pastarąjį dešimtmetį, vyresnių darbuotojų užimtumas ir faktinis išėjimo į pensiją amžius yra per mažas. Dažnai ankstyvo išėjimo į pensiją priežastis yra neįgalumas. Norint didinti faktinį išėjimo į pensiją amžių, būtina imtis priemonių, kurias taikant būtų atsižvelgiama ir į profesinio gyvenimo kokybę, įskaitant darbuotojų gerovę ir sveikatą. Tai svarbu visų pirma atsižvelgiant į tai, kad neįgalumo pensijas gauna daug žmonių. Nuo 2009 m. darbo aplinkos gerinimo projektams Suomija skyrė apie 21 mln. EUR. Šių iniciatyvų poveikis turėtų būti įvertintas. Suomijos mokymosi visą gyvenimą sistemoje dalyvaujama labai aktyviai; tai bus svarbu atsižvelgiant į naujų įgūdžių poreikius ir demografinius pokyčius.

(13)

Didesnė konkurencija, visų pirma paslaugų sektoriuje, tampa vis aktualesnė siekiant didinti produktyvumą ir skatinti ekonomikos augimą. Suomijos nuošalumas ir menkas gyventojų tankumas silpnina verslo konkurenciją, dėl to su užsienio prekyba nesusijusių sektorių produktyvumas auga lėtai. Esama tam tikrų sričių verslo struktūra labai koncentruota, visų pirma maisto pramonėje arba didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Tai gali prisidėti prie palyginti aukšto vartotojų kainų lygio, nors svarbu gali būti ir tai, kad prekes tenka gabenti dideliais atstumais. Mažmeninės kainos – vienos didžiausių ES. Konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje ir toliau iš dalies stabdo šiuo metu taikomas reguliavimas (nepaisant tam tikro sušvelninimo pastaruoju metu) ir kliūtys užsienio ir vietos įmonėms patekti į rinką ir išeiti iš jos.

(14)	Konkretūs įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ nėra aiškiai nurodyti Suomijos stabilumo ir nacionalinėje reformų programose, tačiau tikimasi, kad jie bus pateikti suformavus naują vyriausybę.

(15)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą ir atsižvelgė ne tik į jų svarbą tvariai Suomijos fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Ji mano, kad reikėtų apibrėžti vidutinio laikotarpio konsolidavimo priemones ir kad būtina imtis papildomų veiksmų siekiant didinti viešųjų finansų tvarumą, įskaitant viešojo sektoriaus produktyvumo didinimą. Be to, būtina ir toliau didinti paskatas ieškoti darbo ir didinti faktinį išėjimo iš darbo rinkos amžių, taip pat didinti paslaugų sektoriaus rinkų produktyvumą ir konkurencingumą.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Suomijos stabilumo programą ir pateikė savo nuomonę (3), kuri visų pirma toliau pateikiama 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Suomijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Suomijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

1.	Panaudojant nenumatytas pajamas tęsti fiskalinį konsolidavimą ir taip mažinti deficitą, taip pat imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad fiskaliniai rezultatai pranoktų vidutinio laikotarpio tikslą, ypač laikantis vidutinio laikotarpio išlaidų ribos.

2.	Imtis papildomų priemonių siekiant didinti produktyvumą ir mažinti sąnaudas viešųjų paslaugų sektoriuje, įskaitant struktūrinius pokyčius, kad būtų sprendžiami su gyventojų senėjimu susiję uždaviniai.

3.	Aktyvios darbo rinkos priemones tikslingiau taikyti ilgalaikiams bedarbiams ir jaunimui.

Imtis priemonių siekiant gerinti pagyvenusio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti jų aktyvesnį dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Imtis tolesnių veiksmų, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę praktiką, kuriais būtų skatinamas vyresnio amžiaus darbuotojų pasilikimas darbo rinkoje, pasinaudojant priemonėmis, kurios sumažintų ankstyvą išėjimą ir padidintų esamą pensinį amžių. Atsižvelgiant į jau esamą sistemą, kuri susieja pensines išmokas su tikėtina gyvenimo trukme, apsvarstyti teisės aktais nustatytų pensinio amžiaus ribų su tikėtina gyvenimo trukme santykį.

5.	Imtis papildomų priemonių siekiant dar labiau atverti paslaugų sektorių, tuo tikslu pertvarkyti reguliavimo sistemą ir pašalinti apribojimus, kad naujiems dalyviams būtų lengviau patekti į paslaugų sektoriaus, visų pirma mažmeninės prekybos, rinkas.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2) 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikoma ir 2011 m.

(3) Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 3 dalyje.

22.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/6

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m liepos 12 d.

dėl Rumunijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Rumunijos konvergencijos programos

2011/C 216/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2009 m. gegužės 6 d. Taryba priėmė Sprendimą 2009/459/EB (2), kuriuo Rumunijai trejus metus teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal Sutarties 143 straipsnio nuostatas. Pridėtame 2009 m. birželio 23 d. pasirašytame susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokėta finansinė pagalba. 2010 m. kovo 16 d. Sprendimas 2009/459/EB buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2010/183/ES (3). Atsižvelgdama į sėkmingą Rumunijos programos įgyvendinimą ir į dalinį einamosios sąskaitos koregavimą dėl likusių struktūrinių trūkumų Rumunijos darbo ir produktų rinkose, dėl kurių šalis tampa jautri tarptautiniams kainų šokams, 2011 m. gegužės 12 d. Taryba priėmė sprendimą 2011/288/ES (4) trejus metus teikti ES vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą Rumunijai pagal Sutarties 143 straipsnį. Prie sprendimo pridedamas susitarimo memorandumas bus pasirašytas 2011 m. birželio mėn. 29 d.

(2)

(3)

2010 m. liepos 13 d. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (5), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(4)	2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(5)

(6)	2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(7)	2011 m. gegužės 2 d. Rumunija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Šios dvi programos vertintos vienu metu.

(8)

2002–2008 m. Rumunijos ekonomika stipriai augo ir realusis BVP augo vidutiniškai 6,3 %, viršydamas potencialaus augimo lygį. Ekonomikos augimą daugiausia lėmė vidaus paklausa, kai dėl didelių kreditavimo ir darbo užmokesčio pokyčių buvo skatinamas privatus vartojimas ir investicijos. Šį kilimą taip pat skatino užsienio kapitalo įplaukos, tai nulėmė perkaitimą ir netvarų išorės ir fiskalinį disbalansą. 2007 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė aukščiausią 13,4 % BVP lygį ir 2008 m. sumažėjo tik nežymiai – iki 11,6 %. Remiantis Komisijos vėliausiu ilgalaikio tvarumo vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra didelė. Tačiau šiame vertinime dar nėra atsižvelgta į išsamias pensijos reformos priemones, kurių buvo imtasi 2010 m., kurios iš esmės pagerino ilgalaikį Rumunijos pensijų sistemos tvarumą. Aukštą išorės skolinimosi lygį lėmė procikliška fiskalinė politika, kai dėl pasikartojančio nuokrypio nuo patvirtinto biudžeto, visų pirma susijusio su einamosiomis išlaidomis, nominalusis deficitas padidėjo nuo 1,2 % BVP 2005 m. iki 5,7 % BVP 2008 m. Dėl finansų krizės ir jos sukelto pasaulinio ekonomikos nuosmukio investuotojai vis labiau vengė rizikuoti, todėl smarkiai sumažėjo kapitalo srautų į Rumuniją. Nepaisant palankių ekonominių sąlygų, dalyvavimas darbo rinkoje nesuaktyvėjo; užimtumo lygis pakilimo metais pasikeitė labai nežymiai. 2010 m. užimtumo lygis pasiekė 63,3 %, o nedarbas dėl ekonomikos nuosmukio išaugo nuo 5,8 % 2008 m. iki 7,3 % 2010 m. Pažeidžiamų grupių, pavydžiui romų, nedarbo lygis vis dar labai aukštas. Atsižvelgdamos į tai ir į neatidėliotinus privataus finansavimo poreikius, 2009 m. gegužės mėn. Rumunijos valdžios institucijos paprašė tarptautinės ir ES finansinės pagalbos.

(9)

Sėkmingai įgyvendinus ES ir TVF koreguojamąją programą ir siekiant konsoliduoti šiuos teigiamus laimėjimus, derybose su šalies valdžios institucijomis buvo susitarta dėl 2011–2013 m. prevencinės ES ir TVF programos. Ta naująja programa tęsiamas įgyvendinant 2009–2011 m. programą pradėtas fiskalinis konsolidavimas, fiskalinio valdymo reformos ir finansinio stabilumo išsaugojimo veiksmai. Be to, joje itin pabrėžiama, kad, norint išlaisvinti Rumunijos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir pagerinti ES lėšų įsisavinimą, būtinos struktūrinės reformos produktų (energetikos ir transporto sektoriuose) ir darbo rinkose. Rumunija eina teisingu keliu, kad 2011 m. deficitą sumažintų iki 4,4 % BVP pinigine išraiška (iki mažiau kaip 5 % BVP pagal ESS). Tai suteiktų tinkamą pagrindą siekti, kad 2012 m. deficitas neviršytų 3 % BVP, nors pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę gali reikėti papildomų priemonių. Valdžios institucijos taip pat ėmėsi veiksmų, kad pasiektų naujosios programos struktūrinės reformos tikslus ir toliau palaiko finansinį stabilumą.

(10)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominės prielaidos, kuriomis grindžiamos programoje pateiktos projekcijos, yra tikėtinos. Konvergencijos programa siekiama ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. termino, nustatyto 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacijoje. Programoje nustatytas tikslas pasiekti, kad 2013 m. nominalusis deficitas būtų 2,6 % BVP, o 2014 m. – 2,1 % BVP ir numatoma, kad konsolidavimas bus daugiausia grindžiamas išlaidomis. Pagal Komisijos tarnybų perskaičiuotą struktūrinį balansą, vidutinės trukmės tikslas per programos laikotarpį nebus pasiektas. Konsolidavimo strategija įgyvendinama laikotarpio pradžioje, taigi struktūrinio pagerėjimo daugiausia siekiama 2011 ir 2012 m. Kita vertus, 2013 ir 2014 m. struktūrinio balanso pagerėjimo nėra. Numatytas deficito scenarijus tinkamas 2011 ir 2012 m., tačiau ne 2013 ir 2014 m. Pagrindinė biudžeto tikslams kylanti rizika yra vykdymo rizika, įsiskolinimas valstybinėms įmonėms, kuris sudaro didelį biudžeto neapibrėžtąjį įsipareigojimą, ir Komisijos (Eurostato) pareikštos išlygos dėl Rumunijos pranešimo pagal perviršinio deficito procedūrą (6). Atsižvelgiant į tai, Rumunija įsipareigojo suteikti pirmenybę valstybės finansų statistikos ESA 95 surinkimo Nacionaliniame statistikos institute pagerinimui.

(11)

Rumunija savo nacionalinėje reformų programoje ir konvergencijos programoje prisiėmė įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“ ir juos pateikė 2011 m. gegužės 2 d. Dauguma įsipareigojimų įvykdyti arba yra vykdomi įgyvendinant vidutinės trukmės finansinės pagalbos programą ir iš esmės yra tinkami sprendžiant pagal paktą nustatytus uždavinius.

(12)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Rumunijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų.

(13)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą ir savo nuomonę pateikė (7) rekomendacijoje toliau. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Rumunijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Rumunijai:

Įgyvendinti Sprendime 2009/459/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2010/183/ES, nustatytas priemones kartu su Sprendime 2011/288/ES nustatytomis priemonėmis, patikslintomis 2009 m. birželio 23 d. susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose bei 2011 m. birželio mėn. 29 d. memorandume ir jo paskesniuose papildymuose.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2) OL L 150, 2009 6 13, p. 8.

(3) OL L 83, 2010 3 30, p. 19.

(4) OL L 132, 2011 5 19, p. 15.

(5) 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(6) Eurostatas pareiškė išlygų dėl Rumunijos PDP duomenų kokybės:

i)	dėl neaiškumo dėl kai kurių valstybinių įmonių poveikio valdžios sektoriaus deficitui;

ii)	dėl atsiskaitymo pagal 1995 m. ESS kategorijas „kitos gautinos arba mokėtinos sumos“;

iii)	dėl kai kurių finansinių operacijų pobūdžio ir poveikio; ir

iv)	dėl vidaus srautų konsolidavimo.

(7) Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.

22.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/9

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų

2011/C 216/04

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1),

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių asmenų duomenų judėjimo (2), ypač į jo 41 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1. ĮVADAS

2010 m. rugsėjo 15 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų pasiūlymą (toliau – pasiūlymas) (3). Svarbiausias pasiūlymo tikslas – nustatyti bendras taisykles, kurios padidintų ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos saugumą ir efektyvumą.

2.	Komisija nepasikonsultavo su EDAPP, nors to yra reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001) 28 straipsnio 2 dalį. Todėl EDAPP priėmė šią nuomonę savo iniciatyva, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 41 straipsnio 2 dalimi.

EDAPP žino, kad ši konsultacija pateikta palyginti vėlyvame teisėkūros proceso etape. Vis dėlto jis mano, kad šią nuomonę reikalinga ir naudinga pateikti. Pirmiausia jis pabrėžia galimą pasiūlymo poveikį duomenų apsaugai. Antra, šioje nuomonėje pateikta analizė turi tiesioginę reikšmę esamų teisės aktų taikymui ir kitiems rengiamiems ir ateityje pateiktiniems pasiūlymams, kuriuose būtų panašių nuostatų, kaip paaiškinta šios nuomonės 3.4 skyriuje.

2. PASIŪLYMO APLINKYBĖS IR SVARBIAUSI ASPEKTAI

Ištikus finansų krizei Komisija inicijavo ir paakino atlikti esamų finansinės priežiūros teisės aktų persvarstymą, kad pašalintų svarbius šioje srityje nustatytus trūkumus, susijusius su konkrečiais atvejais ir su visa finansų sistema. Pastaruoju metu šioje srityje priimta nemažai teisės aktų pasiūlymų, kuriais siekiama stiprinti esamas priežiūros priemones ir gerinti koordinavimą bei bendradarbiavimą ES lygmeniu.

Visų pirma po reformos pradėta taikyti patobulinta Europos finansinės priežiūros sistema, kurią sudaro Europos sisteminės rizikos valdyba (4) ir Europos finansinės priežiūros institucijų sistema (EFPIS). EFPIS sudaro nacionalinių finansinės priežiūros institucijų tinklas, dirbantis kartu su trimis naujomis Europos priežiūros institucijomis – Europos bankininkystės institucija (5) (EBA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (6) (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) (7). Be to, Komisija ėmėsi nemažai konkrečių iniciatyvų konkrečių sričių ar finansų produktų reglamentavimo reformai įgyvendinti.

Viena iš jų yra šis pasiūlymas, kuriame reglamentuojamos „ne biržos išvestinės finansinės priemonės“, t. y. tos išvestinės finansinės priemonės (8), kuriomis neprekiaujama biržoje ir dėl kurių privačiai derasi dvi sandorio šalys. Jame visoms finansų ir ne finansų sandorio šalims, atitinkančioms tam tikras ribines sąlygas, nustatoma pareiga įgyvendinti visų „standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių“ tarpuskaitos prievolę per pagrindines sandorio šalis (angl. CCP). Be to, pagal pasiūlymą šios finansų ir ne finansų sandorio šalys privalo registruotoms sandorių duomenų saugykloms pateikti visų sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių ir jo pakeitimų informaciją. Pasiūlyme taip pat numatyti suderinti organizaciniai ir rizikos ribojimo reikalavimai pagrindinėms sandorio šalims bei organizaciniai ir veiklos reikalavimai sandorių duomenų saugykloms. Nors nacionalinės kompetentingos institucijos išlieka atsakingos už leidimų išdavimą pagrindinėms sandorio šalims ir jų priežiūrą, pagal siūlomą reglamentą duomenų saugyklų registravimo ir priežiūros funkcija visiškai patikėta EVPRI.

3. NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU GALIMYBE GAUTI TELEFONINIŲ POKALBIŲ IR DUOMENŲ SRAUTO REGISTRACIJOS ĮRAŠŲ DUOMENIS, ANALIZĖ

3.1. Bendros pastabos

Pasiūlymo 61 straipsnio 2 dalies d punkte EVPRI įgaliojama „reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų“ (kursyvu išskirta EDAPP). Kaip bus papildomai paaiškinta toliau, neaiški yra šios nuostatos taikymo sritis, visų pirma tiksli „telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų“ reikšmė. Vis dėlto atrodo tikėtina, – arba bent jau negalima to atmesti, – kad telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašai apima asmens duomenis, kaip jie apibrėžti Direktyvoje 95/46/EB, Reglamente (EB) Nr. 45/2001 ir, kiek tai yra svarbu, Direktyvoje 2002/58/EB (po Direktyva 2009/136/EB padarytų pakeitimų dabar ji vadinama El. privatumo direktyva), t. y. su fizinių asmenų, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta, telefoniniais pokalbiais ir duomenų srauto registracijos įrašais susiję duomenys (9). Tokiu atveju reikėtų užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma direktyvose ir reglamente nustatytų sąžiningo ir teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

Duomenys, susiję su elektroninių ryšių priemonių naudojimu, gali suteikti daug įvairios asmeninės informacijos, pvz., apie skambintojo ir skambutį priimančio asmens tapatybę, skambučio laiką ir trukmę, naudotą tinklą, nešiojamųjų įrenginių atveju – naudotojo geografinę buvimo vietą ir kt. Be to, kai kurie srauto duomenys, susiję su interneto ir el. pašto naudojimu (pvz., interneto svetainių, kuriose lankytasi, sąrašas), gali atskleisti svarbią pranešimo turinio informaciją. Be to, srauto duomenų tvarkymas prieštarauja susirašinėjimo slaptumui. Atsižvelgiant į tai, Direktyvoje 2002/58/EB nustatytas principas, kad srauto duomenys turi būti ištrinti arba padaryti anonimiški, kai jie pranešimo perdavimui nebereikalingi (10). Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose dėl tam tikrų teisėtų tikslų gali numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas, tačiau jos privalo būti būtinos, tinkamos ir proporcingos demokratinėje visuomenėje šiems tikslams pasiekti (11).

EDAPP pripažįsta, kad šiuo atveju Komisija siekia teisėtų tikslų. Jis supranta iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti finansų rinkų priežiūrą, poreikį, kad būtų išsaugotas jų patikimumas ir būtų geriau apsaugoti investuotojai ir ūkis apskritai. Tačiau tyrimo įgaliojimai, tiesiogiai susiję su srauto duomenimis, atsižvelgiant į galimą jų ribojamąjį pobūdį, turi atitikti būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. jie turi apsiriboti tuo, kas yra tinkama numatytam tikslui pasiekti, ir neviršyti to, kas yra būtina jam pasiekti (12). Todėl šiuo požiūriu labai svarbu, kad būtų aiškiai suformuluota jų taikymo sritis asmenų atžvilgiu ir dalykinė taikymo sritis bei jų naudojimo aplinkybės ir sąlygos. Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimo grėsmės, turi būti numatytos tinkamos garantijos.

3.2. Neaiški EVPRI įgaliojimų aprėptis

10.

61 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, jog tam, „kad galėtų atlikti savo pareigas, apibrėžtas 51–60, 62 ir 63 straipsniuose (t. y. pareigas, susijusias su sandorių duomenų saugyklų priežiūra), EVPRI suteikiami (…) įgaliojimai reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų“. Dėl tokios plačios formuluotės nuostata kelia abejonių, susijusių su jos taikymo sritimi asmenų atžvilgiu ir dalykine taikymo sritimi.

11.

Pirmiausia yra neaišku, ką reiškia „telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašai“, todėl šią sąvoką reikia patikslinti. Ši nuostata gali reikšti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus, kuriuos sandorių duomenų saugyklos, vykdydamos veiklą, privalo saugoti. Kelios siūlomo reglamento nuostatos susijusios su sandorių duomenų saugykloms taikomais duomenų saugojimo reikalavimais (13). Tačiau nė vienoje iš šių nuostatų nenurodyta, ar sandorių duomenų saugyklos turi saugoti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus, o jei turi, tai kokius (14). Todėl, jeigu šioje nuostatoje būtų kalbama apie sandorių duomenų saugyklų saugomus įrašus, labai svarbu tiksliai nustatyti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų kategorijas, kurias privaloma saugoti ir kurių gali reikalauti EVPRI. Laikantis proporcingumo principo, tokie duomenys turi būti tinkami, reikalingi ir nepertekliniai, atsižvelgiant į priežiūros tikslus, kuriais jie yra tvarkomi (15).

12.

Visų pirma šiuo atveju reikia daugiau tikslumo, atsižvelgiant į dideles baudas ir periodines baudas, kurios gali būti taikomos sandorių duomenų saugykloms ir kitiems asmenims (įskaitant fizinius asmenis periodinių baudų atveju) už siūlomo reglamento nuostatų pažeidimą (žr. 55 ir 56 straipsnius). Tokios baudos gali sudaryti iki 20 proc. metinių sandorių duomenų registro praėjusių veiklos metų pajamų ar apyvartos, t. y. ši riba du kartus viršija maksimalią ribą, numatytą už Europos konkurencijos teisės pažeidimus.

13.

Be to, reikėtų pažymėti, kad minėto 67 straipsnio 4 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus, kuriuose konkrečiai nurodoma, kokią išsamią informaciją EVPRI ir kitoms institucijoms privalo teikti sandorių duomenų saugyklos. Todėl šioje nuostatoje galima išsamiau sureguliuoti sandorių duomenų saugyklų duomenų saugojimo reikalavimus ir netiesiogiai – EVPRI suteiktus įgaliojimus gauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registro įrašus. SESV 290 straipsnyje numatyta, kad Komisijai įstatymo galią turinčiu teisės aktu gali būti pavesta priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas. EDAPP nuomone, tikslios įgaliojimų gauti srauto duomenis aprėpties negalima laikyti neesmine reglamento nuostata. Todėl jos dalykinę taikymo sritį reikėtų patikslinti tiesiogiai reglamento tekste, o ne numatyti tai padaryti būsimuose deleguotuosiuose teisės aktuose.

14.

Panašių abejonių kyla ir dėl minėtos nuostatos taikymo srities asmenų atžvilgiu. Visų pirma 61 straipsnio 2 dalies d punkte nenurodyti galimi prašymo pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registrų įrašus adresatai. Visų pirma neaišku, ar įgaliojimai reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registro įrašų bus suteikti tik sandorių duomenų saugykloms (16). Kadangi nuostatos tikslas – leisti EVPRI vykdyti sandorių duomenų saugyklų priežiūrą, EDAPP mano, kad šie įgaliojimai turėtų būti griežtai suteikti tik sandorių duomenų saugykloms.

15.

Galiausiai EDAPP supranta, kad 61 straipsnio 2 dalies d punktu nesiekiama leisti EVPRI gauti srauto duomenis tiesiogiai iš telekomunikacijų paslaugų teikėjų. Tai atrodo logiška išvada, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyme visai neminimi telekomunikacijų paslaugų teikėjų saugomi duomenys ar šios nuomonės 8 punkte minėti E. privatumo direktyvoje nustatyti reikalavimai (17). Tačiau aiškumo sumetimais jis rekomenduoja 61 straipsnio 2 dalyje arba bent jau siūlomo reglamento konstatuojamojoje dalyje aiškiau reglamentuoti šią išvadą.

3.3. Pasiūlyme nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis gali būti reikalaujama prieigos prie duomenų

16.

61 straipsnio 2 dalies c punkte nenurodyta, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis gali būti reikalaujama prieigos prie duomenų. Jame taip pat nenumatytos svarbios procedūrinės garantijos, kurios apsaugotų nuo piktnaudžiavimo grėsmės. Tolesniuose punktuose EDAPP šiuo atžvilgiu pateiks tam tikrus konkrečius siūlymus.

Pagal 61 straipsnio 2 dalį EVPRI gali reikalauti „telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų“, kad galėtų atlikti 51–60, 62 ir 63 straipsniuose aprašytas savo pareigas. Šie straipsniai apima visą siūlomo reglamento antraštinę dalį dėl sandorių duomenų registrų registravimo ir priežiūros. EDAPP nuomone, reikėtų aiškiau apibrėžti tokių įgaliojimų įgyvendinimo aplinkybes ir sąlygas. EDAPP rekomenduoja leisti susipažinti su telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašais tik konkrečiai nustatytų ir šiurkščių siūlomo reglamento pažeidimų atvejais ir tik tais atvejais, kai yra pagrįstai įtariama (o tai turi būti patvirtinta konkrečiais pradiniais įrodymais), kad padarytas pažeidimas. Toks apribojimas yra labai svarbus dar ir siekiant išvengti pasinaudojimo prieigos įgaliojimais duomenų paieškos ar gavybos ar kitokiais tikslais.

Pasiūlyme nereikalaujama išankstinio teismo leidimo EVPRI reikalauti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus. EDAPP mano, kad, atsižvelgiant į galimą nagrinėjamų įgaliojimų ribojamąjį pobūdį, šis bendras reikalavimas būtų pagrįstas. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad kai kurių valstybių narių įstatymuose nustatyta prievolė prieš bet kokiu būdu apribojant susirašinėjimo slaptumą gauti teismo leidimą, todėl kitoms teisėsaugos (pvz., policijai) ir administracinio pobūdžio institucijoms neleidžiama taikyti tokių ribojimų nesant griežtos priežiūros (18). EDAPP mano, kad padaryti teismo leidimą privalomą reikia bent tais atvejais, kai to reikalaujama nacionalinėje teisėje (19).

EDAPP rekomenduoja nustatyti EVPRI reikalavimą prašyti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus, priėmus oficialų sprendimą, kuriame būtų nurodytas prašymo teisinis pagrindas bei tikslas ir tai, kokios informacijos prašoma, jos pateikimo terminas ir adresato teisė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl sprendimo teisminės patikros. Joks prašymas, pateiktas nesant oficialaus sprendimo, adresatui nebūtų privalomas.

Reikėtų suteikti tinkamas garantijas siekiant apsaugoti nuo galimų piktnaudžiavimų. Šiuo atžvilgiu pasiūlyme būtų galima reikalauti, kad Komisija priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose sandorių duomenų saugykloms ir EVPRI būtų išsamiai nurodytos tokių duomenų tvarkymo procedūros. Šiuose teisės aktuose visų pirma galėtų būti numatytos tinkamos saugumo priemonės ir proporcingos garantijos, apsaugančios nuo piktnaudžiavimo grėsmės, įskaitant profesinius standartus, kurių privalėtų paisyti šiuos duomenis tvarkantys kompetentingi asmenys, ir vidaus procedūras, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas konfidencialumo ir profesinės paslapties nuostatų laikymasis, tačiau tuo neapsiribojant. Su EDAPP turėtų būti konsultuojamasi per procedūrą, susijusią su šių teisės aktų priėmimu.

3.4. Šios nuomonės svarba kitiems teisės aktams, kuriuose yra panašių nuostatų

17.

Priežiūros institucijų teisė reikalauti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus Europos teisės aktuose nėra nauja, nes ji jau numatyta įvairiose esamose direktyvose ir reglamentuose, taikomuose finansų sektoriui. Visų pirma panašiai suformuluotų nuostatų yra Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje (20), MIFID direktyvoje (21), UCITS direktyvoje (22), dabartiniame reglamente dėl kredito reitingo agentūrų (23). Tokių nuostatų yra ir tam tikruose Komisijos neseniai priimtuose teisės aktų pasiūlymuose, konkrečiai – Direktyvoje dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (24), reglamente, kuriuo iš dalies keičiamas esamas reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų (25), Reglamente dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (26) ir Reglamente dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (27).

18.

Kalbant apie šiuos esamus ir siūlomus teisės aktus, reikėtų skirti nacionalinėms institucijoms suteiktus tyrimo įgaliojimus ir tokių įgaliojimų suteikimą ES institucijoms. Pagal kelis teisės aktus valstybės narės įpareigojamos suteikti nacionalinėms institucijoms įgaliojimus reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų „laikantis nacionalinių įstatymų“ (28). Todėl faktiškai šis įpareigojimas neabejotinai turi būti vykdomas pagal nacionalinės teisės aktus, įskaitant tuos, kuriais įgyvendinamos direktyvos 95/46/EB ir 2002/58/EB, bei kitus nacionalinius įstatymus, kuriuose nacionalinėms priežiūros ir tyrimo institucijoms numatytos papildomos procedūrinės garantijos.

19.

Teisės aktuose, kuriais ES institucijoms tiesiogiai suteikiami įgaliojimai reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto įrašų, tokios sąlygos, kaip šiame pasiūlyme dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir minėtame pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2006 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – KRA pasiūlymas), nėra. Todėl šiais atvejais netgi dar svarbiau pačiame teisės akte patikslinti šių įgaliojimų taikymo sritį asmenų atžvilgiu ir dalykinę taikymo sritį bei aplinkybes ir sąlygas, kurioms esant šiais įgaliojimais galima naudotis, ir užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamos nuo piktnaudžiavimo apsaugančios garantijos.

20.

Šiuo atžvilgiu, nors šioje nuomonėje pateiktos pastabos skirtos pasiūlymui dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, jos turi bendresnę reikšmę. EDAPP žino, kad priimtų ar netrukus priimsimų teisės aktų atžvilgiu šios pastabos gali būti pavėluotos. Vis dėlto jis ragina institucijas apsvarstyti poreikį iš dalies pakeisti dar nepriimtus pasiūlymus, kad būtų atsižvelgta į šioje nuomonėje išreikštus rūpesčius. Kalbant apie jau priimtus teisės aktus, EDAPP ragina institucijas surasti galimybių aiškiau sureguliuoti klausimus, pvz., jeigu atitinkamos nuostatos taikymo sritis turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai patikslinta deleguotuosiuose arba įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pvz., teisės aktuose, kuriuose išsamiau apibrėžiami duomenų saugojimo reikalavimai, aiškinamuosiuose pranešimuose ar kituose panašiuose dokumentuose (29). EDAPP tikisi, kad, vykstant šioms susijusioms procedūroms, Komisija su juo laiku pasikonsultuos.

4. RŪPESTĮ DUOMENŲ APSAUGOS SRITYJE KELIANTYS KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU KITOMIS PASIŪLYMO DALIMIS

21.	EDAPP mano, kad reikia pateikti papildomas pastabas dėl kai kurių kitų pasiūlymo aspektų, susijusių su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą.

4.1. Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikytinumas

22.

48 konstatuojamojoje dalyje teisingai nurodyta, jog labai svarbu, kad valstybės narės ir EVPRI, tvarkydami asmens duomenis, saugotų fizinių asmenų teisę į privatumą, laikydamiesi Direktyvos 95/46/EB. EDAPP palankiai vertina nuorodos į šią direktyvą pateikimą preambulėje. Tačiau konstatuojamosios dalies reikšmę būtų galima padaryti aiškesnę, papildomai nurodžius, kad šio reglamento nuostatos nepažeidžia nacionalinių Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatų. Pageidautina tokią nuorodą įtraukti ir į materialinę reglamento nuostatą.

23.	Be to, EDAPP pažymi, kad EVPRI yra Europos įstaiga, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir EDAPP priežiūra. Todėl į šį reglamentą rekomenduojama įtraukti aiškią nuorodą ir kartu patikslinti, kad pasiūlymo nuostatos nepažeidžia šio reglamento.

4.2. Tikslo ribojimas, būtinumas ir duomenų kokybė

24.

Vienas svarbiausių siūlomo reglamento tikslų – didinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir gerinti šios rinkos reguliavimo priežiūrą. Atsižvelgiant į šį tikslą, pasiūlyme finansinio ir ne finansinio sandorio šalys įpareigojamos atitikti tam tikras ribines sąlygas, susijusias su informacijos apie visas sudarytas, iš dalies pakeistas arba nutrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis pateikimu registruotai sandorių duomenų saugyklai (6 straipsnis) (30). Tokia informacija turi būti saugoma sandorių duomenų saugyklose, kurios ją turi padaryti prieinamą reguliavimo tikslais įvairioms institucijoms (67 straipsnis) (31).

25.

Jeigu viena sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių šalis, kuriai taikomi minėti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo įpareigojimai, yra fizinis asmuo, informacija apie šį fizinį asmenį laikoma asmens duomenimis, kaip jie apibrėžti Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte. Todėl minėtų įpareigojimų vykdymas reiškia asmens duomenų tvarkymą, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio b punkte. Net jeigu sandorio šalys nėra fiziniai asmenys, asmens duomenys vis vien gali būti tvarkomi pagal 6 ir 67 straipsnius, pvz., įmonių direktorių vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys. Todėl šioms operacijoms būtų taikomos Direktyvos 95/46/EB (arba, kai taikytina, Reglamento (EB) Nr. 45/2001) nuostatos.

26.

Pagrindinis duomenų apsaugos teisės reikalavimas yra tas, kad informacija turi būti tvarkoma nurodytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir kad ji negali būti toliau tvarkoma su šiais tikslais nesuderinamu būdu (32). Tikslams pasiekti naudojami duomenys taip pat turėtų būti tinkami, reikiami ir neviršyti to, kas reikalinga šiems tikslams pasiekti. Išanalizavęs pateiktą pasiūlymą, EDAPP daro išvadą, kad pasiūlyme numatyta sistema neatitinka šių reikalavimų.

27.

Kalbant apie tikslo ribojimą, reikia pabrėžti, kad pasiūlyme nenurodomi ataskaitų teikimo sistemos tikslai, o svarbiausia – tikslai, dėl kurių sandorių duomenų saugyklose laikomi duomenys pagal pasiūlymo 67 straipsnį gali tapti prieinami kompetentingoms institucijoms. Bendros nuorodos į poreikį didinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą aiškiai nepakanka, kad būtų laikomasi tikslo ribojimo principo. Tokio principo neatitinka ir siūlomo reglamento 20 straipsnio 3 dalis, susijusi su profesine paslaptimi, pagal kurios dabartinę formuluotę susidaro įspūdis, kad pagal siūlomą reglamentą gautą konfidencialią informaciją leidžiama naudoti įvairiais papildomais ir aiškiai nenurodytais tikslais (33).

28.

Be to, pasiūlyme nenurodyta, kokie duomenys bus registruojami, pranešami ir naudojami, įskaitant asmenų, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta, asmens duomenis. Minėtuose 6 ir 67 straipsniuose Komisija įgaliojama deleguotuosiuose teisės aktuose papildomai reglamentuoti ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo įpareigojimų turinį. Nors EDAPP supranta praktinį poreikį taikyti tokią procedūrą, jis nori pabrėžti, kad jeigu pagal minėtus straipsnius tvarkoma informacija yra susijusi su fiziniais asmenimis, pagrindiniame teisės akte reikėtų nustatyti pagrindines duomenų apsaugos taisykles ir garantijas.

29.

Galiausiai Direktyvos 46/95/EB 6 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnyje reikalaujama, kad asmens duomenys duomenų subjektų tapatybę nustatyti leidžiančia forma būtų laikomi ne ilgiau nei tai būtina duomenų rinkimo tikslais. EDAPP pažymi, kad pasiūlyme nenustatytas jos konkretus asmens duomenų, kurie gali būti tvarkomi pagal siūlomo reglamento 6, 27 ir 67 straipsnius, saugojimo terminas. 27 ir 67 straipsniuose numatyta tik tai, kad atitinkami įrašai turi būti saugomi bent dešimt metų. Tačiau tai tik minimalus saugojimo laikotarpis, aiškiai prieštaraujantis duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

30.

Remdamasis tuo, kas nurodyta pirmiau, EDAPP teisės aktų leidėją ragina nurodyti, kokie asmens duomenys gali būti tvarkomi pagal pasiūlymą, apibrėžti įvairių atitinkamų subjektų atliekamo asmens duomenų tvarkymo tikslus ir nustatyti apibrėžtą, tikslų, būtiną ir proporcingą taip tvarkomų duomenų saugojimo terminą.

4.3. Patikros vietoje

31.

61 straipsnio 2 dalies c punkte EVPRI įgaliojamos atlikti patikras vietoje apie tai pranešus arba nepranešus. Neaišku, ar per šias patikras bus tikrinamos tik sandorių duomenų saugyklos komercinės patalpos, ar ir privačios fizinių asmenų patalpos ar valdos. 56 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame Komisijai EVPRI prašymu leidžiama sandorių duomenų saugyklos darbuotojams ar kitiems su šia saugykla susijusiems asmenims skirti periodines baudas, siekiant juos priversti leisti atlikti patikrą vietoje, kurią pagal 61 straipsnio 2 dalį nusprendė atlikti EVPRI, gali leisti manyti, kad yra atvirkščiai (visai to nesiekiant).

32.

Išsamiau šio klausimo nenagrinėdamas, EDAPP rekomenduoja apriboti įgaliojimus atlikti patikras vietoje (ir susijusius įgaliojimus skirti periodines baudas pagal 56 straipsnį) – leisti jas atlikti tik komercinėse sandorių duomenų saugyklų bei kitų iš esmės ir aiškiai su jomis susijusių juridinių asmenų patalpose (34). Jeigu Komisija iš tikrųjų numatytų leisti tikrinti fizinių asmenų nekomercines patalpas, tai turėtų būti nurodyta aiškiai ir turėtų būti numatyti griežtesni reikalavimai siekiant užtikrinti atitiktį būtinumo ir proporcingumo principams (visų pirma tai susiję su aplinkybių ir sąlygų, kuriomis tokios patikros gali būti atliekamos, nurodymu).

4.4. Keitimasis duomenimis ir tikslo ribojimo principas

33.

Keliose siūlomo reglamento nuostatose EVPRI, kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir kompetentingoms trečiųjų šalių institucijoms leidžiama plačiai keistis duomenimis ir informacija (visų pirma žr. 21, 23 ir 62 straipsnius). Duomenys gali būti perduodami ir trečiosioms šalims, jeigu pripažinta pagrindinio sandorio šalis arba trečiosios šalies sandorių duomenų saugykla teikia paslaugas ES pripažintiems subjektams. Tiek, kiek informacija ir duomenys, kuriais keičiamasi, susiję su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta, kai taikytina, taikomi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7–9 straipsniai ir Direktyvos 95/46/EB 25–26 straipsniai. Visų pirma duomenys į trečiąsias šalis gali būti perduodami tik jeigu jose užtikrinamas tinkamas duomenų apsaugos lygis arba taikoma viena iš duomenų apsaugos teisės aktuose numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų. Aiškumo sumetimais į tekstą reikėtų įtraukti aiškią nuorodą į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvą 95/46/EB ir nurodyti, kad toks perdavimas privalo atitikti atitinkamai reglamente ar direktyvoje numatytas taikytinas taisykles.

34.	Pagal tikslo ribojimo principą (35) EDAPP taip pat rekomenduoja nustatyti aiškias ribas, susijusias su tuo, kokia asmenine informacija galima keistis, ir apibrėžti tikslus, dėl kurių gali būti keičiamasi asmens duomenimis.

4.5. Atskaitingumas ir ataskaitų teikimas

35.

Pasiūlymo 68 straipsnyje Komisijai nustatyti tam tikri ataskaitų teikimo įpareigojimai, susiję su įvairių siūlomo reglamento aspektų įgyvendinimu. EDAPP rekomenduoja įtraukti įpareigojimą EVPRI periodiškai teikti ataskaitas dėl to, kaip ji naudojasi tyrimo įgaliojimais ir visų pirma įgaliojimu reikalauti pateikti telefoninių pokalbių bei duomenų srauto registracijos įrašus. Atsižvelgdama į ataskaitos išvadas, Komisija taip pat turėtų galėti teikti rekomendacijas, o prireikus – ir pasiūlymus persvarstyti reglamentą.

5. IŠVADOS

36.

Šiame pasiūlyme EVPRI įgaliojama „reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų“, kad atliktų pareigas, susijusias su sandorių duomenų saugyklų priežiūra. Kad teisė reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų būtų laikoma būtina ir proporcinga, ji turi būti apribota tuo, kas yra tinkama numatytam tikslui pasiekti, ir neviršyti to, kas yra būtina jam pasiekti. Dabar nuostata šių reikalavimų neatitinka, nes yra suformuluota per plačiai. Visų pirma nėra pakankamai tiksliai nurodyta minėtos teisės taikymo sritis asmenų atžvilgiu ir dalykinė taikymo sritis bei jos įgyvendinimo aplinkybės ir sąlygos.

37.

Nors šioje nuomonėje pateiktos pastabos yra skirtos pasiūlymui dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, jos yra svarbios ir esamų teisės aktų taikymui, taip pat kitiems rengiamiems ir galimiems būsimiems pasiūlymams, kuriuose būtų lygiaverčių nuostatų. Visų pirma taip yra tuo atveju, kai nagrinėjama teisė, kaip šiame pasiūlyme, suteikiama ES institucijai, nenurodant konkrečių nacionaliniuose įstatymuose nustatytų sąlygų ir procedūrų (pvz., KRA pasiūlymas).

38.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP teisės aktų leidėjui pataria:

—	aiškiai nurodyti, kokias telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų kategorijas sandorių duomenų saugyklos privalo saugoti ir (arba) pateikti kompetentingoms institucijoms; šie duomenys turi būti tinkami, reikšmingi ir neviršyti to, kas yra būtina jų tvarkymo tikslui pasiekti,

—	teisę reikalauti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus suteikti tik sandorių duomenų saugykloms,

—	aiškiai reglamentuoti, kad negalima reikalauti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų tiesiogiai iš telekomunikacijų bendrovių,

—	galimybę gauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus suteikti tik nustatytų ir šiurkščių siūlomo reglamento pažeidimų atveju ir tais atvejais, kai yra pagrįstai įtariama, kad padarytas pažeidimas (remiantis konkrečiais pradiniais įrodymais),

—	patikslinti, kad sandorių duomenų saugyklos turi pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašus tik jeigu jų to prašoma oficialiu sprendimu, kuriame, be kita ko, nurodoma teisė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu patikrinti sprendimą,

—	nustatyti reikalavimą, kad sprendimas negali būti vykdomas be išankstinio atitinkamos valstybės narės nacionalinės teismo institucijos leidimo (bent jau tais atvejais, kai tokio leidimo reikalaujama pagal nacionalinę teisę),

—	nustatyti reikalavimą Komisijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų išsamiai reglamentuotos taikytinos procedūros, įskaitant tinkamas saugumo priemones ir garantijas.

39.

Dėl kitų pasiūlymo aspektų EDAPP norėtų pasiremti šios nuomonės 4 skyriuje pateiktomis pastabomis. Visų pirma EDAPP teisės aktų leidėjui pataria:

—	nuorodą į Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 pateikti bent jau siūlomos direktyvos konstatuojamosiose dalyse ir pageidautina – materialinėje jos nuostatoje, nurodant, kad siūlomo reglamento nuostatos nepažeidžia nei direktyvos, nei reglamento,

—

nurodyti, kokia asmeninė informacija, laikantis būtinumo principo, gali būti tvarkoma pagal pasiūlymą (visų pirma 6 ir 67 straipsnių atžvilgiu), apibrėžti tikslus, dėl kurių asmens duomenis gali tvarkyti įvairios atitinkamos institucijos ir (arba) subjektai, ir nustatyti tikslius, būtinus ir proporcingus taip tvarkomų duomenų saugojimo terminus,

—	teisę pagal 61 straipsnio 2 dalies c punktą atlikti patikras vietoje ir pagal 56 straipsnį skirti periodines baudas suteikti tik sandorių duomenų saugykloms ir kitiems su jomis aiškiai ir iš esmės susijusiems juridiniams asmenims,

—

aiškiai nurodyti, kad tarptautinis duomenų perdavimas turi atitikti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB taisykles, nustatyti aiškias ribas, susijusias su tuo, kokia asmenine informacija gali būti keičiamasi, ir apibrėžti tikslus, kurių siekiant gali būti keičiamasi asmens duomenimis.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 19 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pavaduotojas

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(2) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3) COM(2010) 484 galutinis.

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(8) Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinis sandoris, susietas su būsima pagrindinės priemonės, su kuria jis susijęs (pvz., palūkanų normų arba valiutos vertės nustatymas), verte arba būkle.

(9) Paprastai tai darbuotojai, kuriems gali būti priskirti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašai, taip pat gavėjai ir kiti atitinkami naudotojai.

(10) Žr. Direktyvos 2002/58/EB (OL L 201, 2002 7 31, p. 45), 6 straipsnio 1 dalį.

(11) Žr. Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad šie apribojimai gali būti būtina, tinkama ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje nacionaliniam saugumui (t. y. valstybės saugumui), gynybai, visuomenės saugumui, taip pat baudžiamųjų nusikaltimų prevencijai, tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už juos arba tam, kad būtų užkirstas kelias neleistinam elektroninių ryšių sistemos naudojimui, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje. Šiuo tikslu valstybės narės gali, be kita ko, priimti teisės aktus, kuriuose būtų numatyta, kad duomenys šiame punkte nurodytais motyvais gali būti saugomi ribotą laikotarpį.

(12) Žr., pvz., Sprendimo Volker und Markus Schecke GbR (C-92/09), Hartmut Eifert (C-92/09) prieš Land Hessen, dar nepaskelbta Rinkinyje, sujungtos bylos C-92/09 ir C-93/09, 74 punktą.

(13) Pavyzdžiui, 44 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sandorių duomenų saugykloms turi būti taikomi griežti duomenų saugojimo ir valdymo reikalavimai. 66 straipsnyje nurodyta, kad sandorių duomenų saugykla „(...) nedelsdama registruoja visą pagal 6 straipsnį gautą informaciją ir ją saugo mažiausiai dešimt metų nuo susijusių sutarčių nutraukimo. Ji laiku ir veiksmingai registruoja duomenis, kad būtų užregistruoti visi padaryti užregistruotos informacijos pakeitimai [sic]“. 67 straipsnyje papildomai numatyta, kad „sandorių duomenų saugykla visa būtina informacija leidžia naudotis“ EVPRI ir įvairioms kitoms kompetentingoms institucijoms.

(14) Frazė „telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašai“ gali apimti pačią įvairiausią informaciją, įskaitant pranešimo trukmę, laiką ar apimtį, naudotą protokolą, siuntėjo arba gavėjo galinės įrangos buvimo vietą, pranešimo pradžios arba pabaigos tinklą, jungties pradžią, pabaigą ar trukmę ar netgi interneto svetainių, kuriose apsilankyta, sąrašą ir pačių pranešimų turinį, jeigu jie būtų registruojami. Tiek, kiek ši informacija susijusi su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta, ji laikoma asmens duomenimis.

(15) Žr. Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar galima numatyti konkrečias garantijas, kad nebūtų išsaugomi ir tvarkomi duomenys, susiję su neabejotinai privačiu naudojimu.

(16) 56 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriame Komisijai EVPRI prašymu leidžiama taikyti periodines baudas sandorių duomenų saugyklos darbuotojams ar kitiems su sandorių duomenų saugykla susijusiems asmenims, kad jie leistų EVPRI atlikti patikras pagal 61 straipsnio 2 dalį pradėtą tyrimą, gali būti numatyta atvirkščiai (visai to nesiekiant).

(17) Kaip minėta, E. privatumo direktyvoje nustatytas bendrasis principas, pagal kurį srauto duomenys turi būti ištrinami arba anonimizuojami, kai jų nebereikia pranešimo perdavimui. Tokie duomenys gali būti toliau tvarkomi tik sąskaitų išrašymo ir jungiamųjų mokėjimų tikslais iki pasibaigiant laikotarpiui, per kurį galima sąskaitą teisėtai ginčyti ar atlikti mokėjimą. Bet koks nukrypimas nuo šio principo turi būti būtinas, tinkamas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje siekiant konkrečių viešosios tvarkos tikslų (t. y. nacionalinio saugumo (valstybės saugumo), gynybos, visuomenės saugumo apsaugos sumetimais, taip pat baudžiamųjų nusikaltimų prevencijai, tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už juos arba siekiant užkirsti kelią neleistinam elektroninių ryšių sistemos naudojimui).

(18) Pavyzdžiui, Italijos Konstitucijoje reikalaujama, kad bet koks susirašinėjimo slaptumo ribojimas, įskaitant prieigą prie srauto duomenų, neatskleidžiančių pranešimų turinio, būtų sankcionuotas arba leistas teismo.

(19) Panašus reikalavimas nustatytas iš dalies pakeistos redakcijos pasiūlyme dėl KRA, dėl kurio 2010 m. gruodžio mėn. balsavo Europos Parlamentas.

(20) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacijas, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003 4 12, p. 16).

(21) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(22) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(23) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(24) 2009 m. balandžio 30 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir direktyvų 2004/39/EB ir 2009/…/EB dalinio keitimo, COM(2009) 207.

(25) 2010 m. birželio 2 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, COM(2010) 289.

(26) 2010 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, COM(2010) 482.

(27) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo, COM(2010) 726.

(28) Žr., pvz., 20 išnašoje nurodytos Piktnaudžiavimo rinka direktyvos 12 straipsnio 2 dalį. Taip pat žr. 21 išnašoje nurodytos FPR direktyvos 50 straipsnį.

(29) Pvz., KRA pasiūlymo 37 straipsnyje Komisijai leidžiama iš dalies keisti reglamento priedus, kuriuose pateikiami išsamūs duomenų saugojimo reikalavimai kredito reitingų agentūroms; taip pat žr. KRA pasiūlymo 10 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodomi EVPRI įgaliojimai leisti ir atnaujinti neprivalomas gaires su KRA reglamento taikymu susijusiais klausimais.

(30) Pasiūlymo 6 straipsnio 4 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti ataskaitų duomenis ir tipą skirtingų išvestinių finansinių priemonių klasių atvejais ir nurodoma, kad tokiose ataskaitose turi būti pateikiama bent tokia informacija: a) sutarties šalys ir, jei skiriasi, pagal sutartį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas; ir b) pagrindinės sutarties ypatybės, įskaitant jos rūšį, pagrindą, terminą ir tariamąją vertę.

(31) Žr. aiškinamąjį memorandumą, p. 11. 67 straipsnyje tai sukonkretinama – numatoma, kad sandorių duomenų saugykla turi pateikti būtiną informaciją įvairiems subjektams, konkrečiai – EVPRI, kompetentingoms įmonėms, kurioms taikomi ataskaitų teikimo įpareigojimai, prižiūrinčioms institucijoms, kompetentingoms pagrindines sandorio šalis prižiūrinčioms institucijoms bei atitinkamiems centriniams ECBS bankams.

(32) Žr., pvz., 2010 m. sausio 6 d. EDAPP nuomonę dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pasiūlymo (OL C 101, 2010 4 20, p. 1).

(33) 20 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: „Nepažeidžiant baudžiamosios teisės nustatytų atvejų, kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos įstaigos, fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas; kompetentingų institucijų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, arba kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju šią informaciją galima naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, susijusias su minėtų funkcijų vykdymu (arba abiem atvejais). Kai EVPRI, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais tikslais.“

(34) Panašus patikslinimas įtrauktas į iš dalies pakeistą KRA pasiūlymo redakciją, dėl kurios Europos Parlamentas balsavo 2010 m. gruodžio mėn.

(35) Žr. Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

22.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/19

VISUOMENĖS GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU EUROPOS PARLAMENTO DOKUMENTAIS REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

2001 m. lapkričio 28 d. Biuro sprendimas (1) (2) (3) (4)

2011/C 216/07

BIURAS,

atsižvelgdamas į SESV 15 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, ypač į jo 11, 12 ir 18 straipsnius,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 2 ir 12 dalis, 103 straipsnio 1 dalį ir 104 straipsnį,

kadangi bendrieji susipažinimo su dokumentais principai pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį buvo nustatyti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001,

kadangi Europos Parlamentas pagal EB sutarties ankstesnio 255 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 18 straipsnio 1 dalį 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimu priėmė savo Darbo tvarkos taisykles,

kadangi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta pavesti Biurui nustatyti taisykles dėl dokumentų nuorodų registro sukūrimo, numatyti naudojimosi dokumentais tvarką ir nurodyti organus, kurie bus atsakingi už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą,

kadangi mokesčio už dokumentų pateikimą sistemos priemonės turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 10 straipsnio nuostatas, kad būtų nurodytas papildomas mokestis, kurį turi mokėti prašytojas, kai persiunčiami didelės apimties dokumentai,

kadangi siekiant skatinti skaidrumą piliečių atžvilgiu būtų naudinga viename sprendime pateikti visas su Europos Parlamento dokumentų registro veikimu susijusias priemones,

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 negalima atsižvelgti į prašytojo statusą ir kadangi sprendimai, priimti remiantis šiuo reglamentu, turi erga omnes poveikį. Tačiau Parlamento nariai ir institucijų darbuotojai turi išimtinę teisę susipažinti su dokumentais, kuri pripažįstama Parlamento darbo tvarkos taisyklėse, finansiniame reglamente, Reglamente (EB) Nr. 45/2001 ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose, ir jie naudotis šia teise nesivadovaudami Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001,

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 ir šiame sprendime taip pat nereglamentuojamas tarpinstitucinis dokumentų naudojimas ir jų perdavimas, nes tai yra nustatyta tarpinstituciniuose susitarimuose,

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 reglamentuojamas naudojimasis esamais dokumentais ir kadangi prašymai suteikti informaciją tvarkomi remiantis kitomis nuostatomis,

kadangi 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Biuras patvirtino naują Europos Parlamento dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, kategorijų sąrašą,

kadangi reikėtų padaryti techninius pakeitimus atsižvelgiant į Parlamente per pastaruosius kelerius metus įgytą patirtį ir Parlamento interneto svetainės raidą,

NUSPRENDĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ELEKTRONINIS NUORODŲ REGISTRAS (ENR)

1 straipsnis

Registro sukūrimas

1. Sukuriamas elektroninis Europos Parlamento dokumentų nuorodų registras.

2. Sukurtame nuorodų registre yra nuo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo pradžios (5) institucijos parengti arba gauti dokumentai (išskyrus išimtis, numatytas kitoje šio straipsnio dalyje).

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 10 straipsnio 2 dalį nėra būtina, kad elektroniniame nuorodų registre būtų Europos Parlamento gauti kitų institucijų dokumentai, kuriuos prašytojai gali lengvai rasti atitinkamos institucijos elektroniniame registre. Elektroniniame nuorodų registre pateikiama nuoroda į dokumentą parengusios institucijos registrą.

4. Šios nuorodos yra „dokumento atpažinimo kortelės“, kuriose pateikti ne tik Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnio 2 dalyje reikalaujami duomenys, bet taip pat, kai įmanoma, nurodyta informacija apie kiekvieną dokumentą parengusią instituciją, kuriomis kalbomis galima susipažinti su dokumentais, informacija apie dokumento statusą, kategoriją ir vietą, kurioje saugomas dokumentas.

2 straipsnis

Tikslai

Elektroninis nuorodų registras yra taip sudarytas, kad būtų galima:

—	rasti dokumentus naudojant vienodą dokumentų nuorodų sistemą,

—	tiesiogiai susipažinti su dokumentais, visų pirma teisėkūros,

—	gauti informaciją tais atvejais, jei su dokumentais negalima tiesiogiai elektroniniu būdu susipažinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsnius.

3 straipsnis

Veikla

Skaidrumo, prieigos prie dokumentų ir ryšių su interesų grupių atstovais skyrius (toliau – atsakingas skyrius):

—	vykdo Europos Parlamento parengtų ar gautų dokumentų registravimo elektroniniame nuorodų registre kontrolę,

—	gauna ir tvarko raštu ar elektroniniu būdu pateiktus prašymus susipažinti su dokumentais per 15 darbo dienų terminą, kuris gali būti pratęstas,

—	siunčia prašymo gavimą patvirtinančius pranešimus,

—	padeda prašytojui patikslinti prašymą ir tariasi su prašytoju dėl prašomų labai ilgų arba sudėtingų dokumentų,

—	padeda prašytojui susipažinti su jau paskelbtais dokumentais,

—	atsakant derina veiksmus su dokumentą parengusiu ar jį turinčiu skyriumi arba su asmeniu, atsakingu už prašymų tvarkymą, kai prašoma registre nesančio dokumento arba dokumento, kuriam taikomi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatyti apribojimai,

—	konsultuojasi su trečiosiomis šalimis pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį.

4 straipsnis

Dokumentų registravimas elektroniniame nuorodų registre

1. Nuorodos į dokumentus registruojamos elektroniniame nuorodų registre pagal generalinio sekretoriaus patvirtintus nurodymus, kuriais užtikrinamas kuo didesnis dokumentų atsekamumas. Registruojamų dokumentų kategorijų palaipsniui daugės. Registruojamų dokumentų kategorijų sąrašas pateikiamas interneto svetainės EUROPARL elektroninio nuorodų registro pradžios tinklalapyje.

2. Dokumentą parengęs organas ar skyrius yra atsakingi už Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų Europos Parlamento dokumentų registravimą elektroniniame nuorodų registre.

3. Teisėkūros dokumentai arba parlamentinės veiklos metu parengti dokumentai registruojami elektroniniame nuorodų registre, kai tik yra pateikiami ar paskelbiami.

4. Kiti Europos Parlamento Generalinio sekretoriato administracinių skyrių kompetencijai priklausantys dokumentai registruojami elektroniniame nuorodų registre, kiek įmanoma, remiantis generalinio sekretoriaus nurodymais.

5. Nuorodas į trečiųjų šalių, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnyje, dokumentus elektroniniame nuorodų registre registruoja dokumentus gaunantis skyrius.

5 straipsnis

Dokumentai, su kuriais galima susipažinti tiesiogiai

1. Visi Europos Parlamento teisėkūros procese parengti ar gauti dokumentai turi būti tiesiogiai prieinami piliečiams elektroniniu būdu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatytų apribojimų.

2. Europos Parlamentas sudaro galimybes susipažinti su visais teisėkūros dokumentais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 dalyje, elektroniniu būdu per elektroninį nuorodų registrą arba interneto svetainėje EUROPARL.

3. Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, kategorijos yra išvardytos sąraše, kurį tvirtina Biuras ir kuris skelbiamas interneto svetainėje EUROPARL. Šis sąrašas neapriboja teisės susipažinti su sąraše neišvardytų kategorijų dokumentais, su kuriais galima susipažinti pateiktus rašytinį prašymą.

6 straipsnis

Dokumentai, su kuriais galima susipažinti pateikus prašymą

1. Visi Europos Parlamento ne teisėkūros procese parengti ar gauti dokumentai turi būti tiesiogiai prieinami piliečiams per elektroninį nuorodą registrą, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatytų apribojimų.

2. Kai neįmanoma tiesiogiai susipažinti su visu įrašyto į elektroninį nuorodų registrą dokumento tekstu, nes dokumentas nepateiktas elektronine forma ar taikomos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatytos išimtys, prašytojas gali pateikti rašytinį prašymą susipažinti su dokumentu arba užpildyti interneto svetainės EUROPARL elektroninio nuorodų registro tinklalapyje pateikiamą elektroninę formą.

3. Su Europos Parlamento parengtais arba gautais prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dokumentais, kurių nėra elektroniniame nuorodų registre, galima susipažinti pateikus rašytinį arba elektroninį prašymą, laikantis pirmiau minėto reglamento 4 ir 9 straipsniuose numatytų apribojimų.

4. Europos Parlamentas teikia internete pagalbą piliečiams, kaip pateikti prašymus susipažinti su dokumentais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PIRMINIAI PRAŠYMAI

7 straipsnis

Prašymai, kuriems taikomos šios nuostatos

Šios nuostatos taikomos bet kuriam prašymui susipažinti su Europos Parlamento dokumentu, kuris pateikiamas užpildžius elektroninio nuorodų registro tinklalapyje esančią formą arba kuris aiškiai remiasi teise susipažinti su dokumentais, numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001. Tačiau šios taisyklės netaikomos prašymams, teikiamiems remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklėse, finansiniame reglamente, Reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmens duomenų apsaugos ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta išimtine teise susipažinti su dokumentais.

8 straipsnis

Prašymų susipažinti su dokumentais teikimas

1. Prašymas susipažinti su Europos Parlamento dokumentu gali būti teikiamas raštu, faksu arba elektronine forma viena iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnyje išvardytų kalbų.

2. Elektroniniai prašymai teikiami kuo labiau naudojant elektroninio nuorodų registro tinklalapyje numatytą elektroninę formą ir internetinę pagalbos sistemą, kurios tikslas – padėti pateikti tokį prašymą.

3. Prašymas turi būti suformuluotas pakankamai tiksliai ir jame turi būti ypač pateikiama informacija, kuri padėtų nustatyti prašomą (-us) dokumentą (-us), nurodyta prašytojo pavardė ir adresas.

4. Jeigu prašymas nėra pakankamai tikslus, institucija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnio 2 dalimi, kreipiasi į prašytoją, kad jis patikslintų prašymą, ir padeda jam tai padaryti.

9 straipsnis

Pirminių prašymų tvarkymas

1. Visi prašymai susipažinti su Europos Parlamento turimu dokumentu tą pačią dieną perduodami atsakingam skyriui, kuris turi prašytojui išsiųsti prašymo gavimą patvirtinantį pranešimą, parengti atsakymą ir pateikti dokumentą per numatytą terminą.

2. Kai prašoma Europos Parlamento parengto dokumento, kuriam taikomos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys, arba kai reikia nustatyti ir rasti prašomą dokumentą, atsakingas skyrius kreipiasi į dokumentą parengusį skyrių ar organą, kurie per penkias dienas darbo pasiūlo savo sprendimą šiuo klausimu.

10 straipsnis

Konsultavimasis su trečiosiomis šalimis

1. Kai prašoma susipažinti su trečiųjų šalių parengtais dokumentais, atsakingas skyrius, jei reikia, derindamas veiksmus su prašomus dokumentus turinčiu skyriumi, patikrina, ar taikoma kuri nors Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 arba 9 straipsnyje numatyta išimtis.

2. Jei atlikus šį tikrinimą nustatoma, kad negalima leisti susipažinti prašomais dokumentais remiantis viena iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, neigiamas atsakymas prašytojui siunčiamas nepasikonsultavus su dokumentus parengusia trečiąja šalimi.

3. Atsakingas skyrius patenkina prašymą nesikonsultavęs su dokumentą parengusia trečiąja šalimi, jeigu:

—	prašomą dokumentą jau buvo paskelbęs jį parengęs subjektas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 arba panašias nuostatas,

—	yra aišku, kad paskelbus prašomą dokumentą arba jo dalį nebus pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatyti interesai.

4. Visais kitais atvejais kreipiamasi į trečiąją šalį, kad ši per jai skirtą penkių darbo dienų laikotarpį pareikštų savo nuomonę, siekiant nustatyti, ar taikytina viena iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsniuose numatytų išimčių.

5. Jei per nustatytą terminą trečioji šalis nepateikia atsakymo arba jei jos neįmanoma rasti ar nustatyti, Europos Parlamentas taiko Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytą išimties tvarką, pagal turimus duomenis atsižvelgdamas į trečiosios šalies teisėtus interesus.

11 straipsnis

Atsakymų pateikimo galutinis terminas

1. Jei leidžiama susipažinti su prašomais dokumentais, atsakingas skyrius per penkiolika darbo dienų nuo prašymo užregistravimo dienos pateikia juos prašytojui.

2. Jei Europos Parlamentas negali patenkinti prašymo susipažinti su prašomais dokumentais, jis prašytojui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastis ir jį informuoja apie jo teisę pateikti pakartotinį prašymą.

3. Tokiu atveju prašytojas gali per penkiolika darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos pateikti pakartotinį prašymą.

4. Ypatingais atvejais, jei prašoma labai ilgo dokumento arba jei prašymas susijęs su labai dideliu dokumentų skaičiumi, šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas penkiolika darbo dienų, jei prašytojui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

5. Institucijai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, prašytojas turi teisę pateikti pakartotinį prašymą.

12 straipsnis

Už prašymų tvarkymą atsakingi asmenys

1. Europos Parlamentui pateiktus pirminius prašymus tvarko generalinis sekretorius prižiūrint Parlamento pirmininko pavaduotojui, atsakingam už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymo priežiūrą, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

2. Pirminius prašymus tenkinančius atsakymus prašytojui teikia generalinis sekretorius arba atsakingas skyrius prižiūrint generaliniam sekretoriui.

3. Sprendimą atmesti pirminį prašymą, nurodant priežastis, atsakingo skyriaus siūlymu priima generalinis sekretorius, pasikonsultavęs su dokumento autoriumi. Visi sprendimai atmesti prašymus pateikiami susipažinti atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui.

4. Generalinis sekretorius arba atsakingas skyrius gali bet kada kreiptis į Teisės tarnybą ir (arba) į duomenų apsaugos pareigūną klausdami, kokių veiksmų imtis dėl prašymo susipažinti su dokumentais.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PAKARTOTINIAI PRAŠYMAI

13 straipsnis

Teikimas

1. Pakartotinį prašymą būtina pateikti per penkiolika darbo dienų nuo atsakymo, kuriame pranešama apie visišką arba dalinį atsisakymą leisti susipažinti su prašomu dokumentu, arba jeigu pasibaigus atsakyti skirtam terminui negaunamas joks atsakymas į pirminį prašymą.

2. Pakartotinis prašymas turi atitikti šio sprendimo 8 straipsnyje numatytus formos reikalavimus, taikomus pirminiam prašymui.

14 straipsnis

Tvarkymas ir konsultavimasis

1. Pakartotiniai prašymai registruojami ir konsultuojamasi šio sprendimo 9 ir 10 straipsniuose numatyta tvarka.

2. Europos Parlamentas per penkiolika darbo dienų nuo prašymo užregistravimo dienos suteikia leidimą susipažinti su dokumentu arba raštu ar elektroniniu būdu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastis.

3. Ypatingais atvejais, jei prašoma labai ilgo dokumento arba prašymas susijęs su labai dideliu dokumentų skaičiumi, pirmiau pateiktoje straipsnio dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas penkiolika darbo dienų, jei prašytojui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

15 straipsnis

Už prašymų tvarkymą atsakingi asmenys

1. Į pakartotinius prašymus atsako Europos Parlamento biuras. Už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą atsakingas Parlamento pirmininko pavaduotojas Biuro vardu ir jam prižiūrint priima sprendimus dėl pakartotinių prašymų.

2. Apie savo sprendimus Parlamento pirmininko pavaduotojas privalo informuoti Biurą per pirmąjį Biuro posėdį, vykstantį po to, kai priimamas sprendimas ir apie tai pranešama prašytojui. Parlamento pirmininko pavaduotojas, manydamas, kad būtina, gali per nustatytą laikotarpį Biurui pristatyti sprendimo projektą, kai atsakymas į prašymą yra susijęs su principiniais Europos Parlamento vykdomos skaidrumo politikos klausimais. Parlamento pirmininko pavaduotojas, atsakydamas prašytojui, vadovaujasi Biuro sprendimu.

3. Parlamento pirmininko pavaduotojas ir Biuras generalinio sekretoriaus įgaliojimu priima sprendimus remdamiesi atsakingo skyriaus parengtu pasiūlymu. Šis skyrius gali prašyti duomenų apsaugos pareigūno nuomonės, o jis per tris darbo dienas privalo ją pateikti.

4. Atsakymo projektą gali iš anksto apsvarstyti Teisės tarnyba, ji savo nuomonę privalo pateikti per tris darbo dienas.

16 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1. Jeigu Europos Parlamentas iš dalies ar visiškai atsisako duoti leidimą susipažinti su prašomais dokumentais, institucija informuoja prašytoją apie teisių gynimo priemones: galimybę apskųsti instituciją teismui arba paduoti skundą ombudsmenui pagal SESV 263 ir 228 straipsniuose numatytas sąlygas.

2. Jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir prašytojas turi teisę pateikti ieškinį ar paduoti skundą pagal pirmesnėje straipsnio dalyje numatytas sąlygas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SLAPTO POBŪDŽIO DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS ELEKTRONINIAME NUORODŲ REGISTRE IR GALIMYBĖ SU JAIS SUSIPAŽINTI

17 straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentų registravimas elektroniniame nuorodų registre

1. Slapto pobūdžio dokumentai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnyje, registruojami elektroniniame nuorodų registre, jei dokumento rengėjas duoda sutikimą. Europos Parlamento organai arba jame dirbantys asmenys, kurie gauna slapto pobūdžio dokumentą iš trečiosios šalies, privalo pateikti nuorodas, kurios turi būti nurodytos registre. Šie organai arba asmenys tariasi su Parlamento pirmininko pavaduotoju, atsakingu už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą, generaliniu sekretoriumi arba, jei reikia, atitinkamo komiteto pirmininku.

2. Bet koks Europos Parlamento parengtas dokumentas, kuris remiasi slapto pobūdžio dokumentu, registruojamas elektroniniame nuorodų registre, jei už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą atsakingas Parlamento pirmininko pavaduotojas duoda leidimą. Nuorodos apie šį dokumentą nustatomos tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios yra numatytos pirmesnėje straipsnio dalyje.

18 straipsnis

Prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymas

Generalinis sekretorius perduoda prašymą susipažinti su slapto pobūdžio dokumentu už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, kuris privalo atsakyti į pirminį prašymą. Į pakartotinius prašymus atsako Biuras, kuris gali perduoti šias funkcijas Parlamento pirmininkui. Parlamento pirmininko pavaduotojas ir Biuras arba Parlamento pirmininkas tariasi su generaliniu sekretoriumi arba, jei reikia, su atitinkamo komiteto pirmininku. Prašymų registravimo sąlygos ir terminai yra tokie patys, kaip ir kitų prašymų susipažinti su dokumentais.

19 straipsnis

Asmenys, kuriems leidžiama susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais

Prašymų susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais tvarkymo metu su šiais dokumentais leidžiama susipažinti: Europos Parlamento pirmininkui, už prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, tiesiogiai susijusio komiteto pirmininkui, generaliniam sekretoriui ir tinkamai įgalioto atsakingo skyriaus darbuotojams, jeigu susitarimuose su kitomis institucijomis nenumatyti specialūs leidimai.

20 straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentų apsauga

Slapto pobūdžio dokumentams taikomos griežtos apsaugos taisyklės, kad būtų užtikrintas konfidencialus dokumentų tvarkymas institucijoje. Šiose taisyklėse atsižvelgiama į tarpinstitucinius susitarimus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

21 straipsnis

Mokestis

1. Papildomai nei numatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 10 straipsnio 1 dalyje, jeigu dokumentas yra ilgesnis nei 20 puslapių, prašytojo gali būti paprašyta sumokėti 0,10 euro mokestį už puslapį kartu su siuntimo išlaidomis. Dėl išlaidų, susijusių su kitomis laikmenomis, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti didesnės nei pagrįsta suma.

2. Šis sprendimas nesusijęs su publikuojamais dokumentais ir jiems taikoma speciali kainų nustatymo sistema.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMAS

22 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas laikantis ir nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių.

23 straipsnis

Peržiūra

Šis sprendimas persvarstomas bent jau kiekvieną kartą, kai peržiūrimas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną (6).

(1) OL C 374, 2001 12 29, p. 1.

(2) 2004 m. gegužės 3 d. Biuro patvirtina suvestinė redakcija.

(3) Iš dalies pakeista 2005 m. rugsėjo 26 d. Biuro sprendimu ir OL C 289, 2005 11 22, p. 6.

(4) Iš dalies pakeista 2011 m. birželio 22 d. Biuro sprendimu ir OL C 216, 2011 7 22, p. 19.

(5) 2001 m. gruodžio 3 d.

(6) 2001 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. liepos 22 d.

22.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/26

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL C 247, 2006 10 13, p. 1, OL C 153, 2007 7 6, p. 5, OL C 192, 2007 8 18, p. 11, OL C 271, 2007 11 14, p. 14, OL C 57, 2008 3 1, p. 31, OL C 134, 2008 5 31, p. 14, OL C 207, 2008 8 14, p. 12, OL C 331, 2008 12 21, p. 13, OL C 3, 2009 1 8, p. 5, OL C 64, 2009 3 19, p. 15, OL C 198, 2009 8 22, p. 9, OL C 239, 2009 10 6, p. 2, OL C 298, 2009 12 8, p. 15, OL C 308, 2009 12 18, p. 20, OL C 35, 2010 2 12, p. 5, OL C 82, 2010 3 30, p. 26, OL C 103, 2010 4 22, p. 8, OL C 108, 2011 4 7, p. 6, OL C 157, 2011 5 27, p. 5, OL C 201, 2011 7 8, p. 1) 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi atnaujintas sąrašas

2011/C 216/09

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi sąrašas skelbiamas remiantis valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį Komisijai perduota informacija.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje ir kas mėnesį atnaujinama Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.

ITALIJA

OL C 201, 2011 7 8 skelbto sąrašo dalinis pakeitimas

1. Pagal vienodą formą išduodami leidimai gyventi:

—

Leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo trukmė yra nuo 3 mėnesių iki ne ilgiau kaip 3 metų. Jis išduodamas dėl šių priežasčių:

—	Affidamento (Išduodamas vaikui užsieniečiui, laikinai netekusiam tinkamų šeimos sąlygų)

—	Motivi umanitari (della durata superiore ai tre mesi) (Humanitarinės priežastys (galioja ilgiau kaip tris mėnesius))

—	Motivi religiosi (Religinės priežastys)

—	Studio (Studijos)

—	Missione (Išduodamas užsieniečiams, atvykstantiems į Italiją su laikina komandiruotės viza)

—	Asilo politico (Politinis prieglobstis)

—	Apolidia (Asmenys be pilietybės)

—	Tirocinio formazione professionale (Specialybės mokymai)

—	Riacquisto cittadinanza italiana (Išduodamas užsieniečiui, kol vyksta jo Italijos pilietybės suteikimo ar pripažinimo procedūra)

—	Ricerca scientifica (Moksliniai tyrimai)

—	Attesa occupazione (Laikotarpis iki įsidarbinimo)

—	Lavoro autonomo (Savarankiškas darbas)

—	Lavoro subordinato (Darbas)

—	Lavoro subordinato stagionale (Sezoninis darbas)

—	Famiglia (Šeimos nariai)

—	Famiglia minore 14-18 (Leidimas gyventi šeimos nariui – 14–18 m. vaikui)

—	Volontariato (Savanorystė)

—

Protezione sussidiaria (permesso di soggiorno rilasciato ai sensi del D.L. n. 251 del 19 novembre 2007 in recepimento della Direttiva n. 83/2004/CE) (Papildoma apsauga – leidimas gyventi, išduotas pagal 2007 m. lapkričio 19 d. dekretą Nr. 251, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva Nr. 83/2004/EB)

—	Permesso di soggiorno CE per lungo soggiornanti con una validità permanente (Neriboto galiojimo ilgalaikis leidimas gyventi EB)

2. Visi kiti trečiųjų šalių piliečiams išduodami dokumentai, prilygstantys leidimui gyventi:

Pagal nacionalinę teisę išduodami popieriuje surašyti leidimai gyventi, kurių galiojimo trukmė gali būti nuo mažiau kaip 3 mėnesių iki tol, kol leidimo nebereikia.

—

Carta di soggiorno con validità permanente e rilasciata prima dell'entrata in vigore del decreto legislativo 8 gennaio 2007, n. 3 che attua la direttiva 2003/109/CE per i soggiornanti di lungo periodo, equiparata dal decreto legislativo al permesso di soggiorno CE per i soggiornanti di lungo periodo (Neriboto galiojimo gyventojo kortelė, išduota prieš įsigaliojant 2007 m. sausio 8 d. teisėkūros dekretui Nr. 3, atitinka Direktyvą 2003/109/EB dėl ilgalaikių gyventojų ir šiuo teisėkūros dekretu prilyginta ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi EB)

—	Carta di soggiorno per familiari di cittadini dell'UE che sono i cittadini di paesi terzi con validità fino a cinque anni (Gyventojo kortelė, išduodama ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, – galioja ne ilgiau kaip penkerius metus)

—

Carta d'identità M.A.E. (Užsienio reikalų ministerijos išduodama asmens tapatybės kortelė):

—	Mod. 1 (blu) Corpo diplomatico accreditato e consorti titolari di passaporto diplomatico (1 pavyzdys (mėlynos spalvos). Diplomatinius pasus turintys akredituoti diplomatinio korpuso nariai ir jų sutuoktiniai)

—	Mod. 2 (verde) Corpo consolare titolare di passaporto diplomatico (2 pavyzdys (žalios spalvos). Diplomatinius pasus turintys konsulinio korpuso nariai)

—	Mod. 3 (Orange) Funzionari II FAO titolari di passaporto diplomatico, di servizio o ordinario (3 pavyzdys (oranžinės spalvos). Diplomatinius, tarnybinius ar paprastus pasus turintys II kategorijos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pareigūnai)

—	Mod. 4 (Orange) Impiegati tecnico-amministrativi presso Rappresentanze diplomatiche titolari di passaporto di servizio (4 pavyzdys (oranžinės spalvos). Tarnybinius pasus turintys diplomatinių atstovybių techninio ir administracinio personalo nariai)

—	Mod. 5 (Orange) Impiegati consolari titolari di passaporto di servizio (5 pavyzdys (oranžinės spalvos). Tarnybinius pasus turintys konsuliniai darbuotojai)

—	Mod. 7 (grigio) Personale di servizio presso Rappresentanze diplomatiche titolare di passaporto di servizio (7 pavyzdys (pilkos spalvos). Tarnybinius pasus turintys diplomatinių atstovybių namų ūkio darbuotojai)

—	Mod. 8 (grigio) Personale di servizio presso Rappresentanze Consolari titolare di passaporto di servizio (8 pavyzdys (pilkos spalvos). Tarnybinius pasus turintys konsulinių įstaigų namų ūkio darbuotojai)

—

Mod. 11 (beige) Funzionari delle Organizzazioni internazionali, Consoli Onorari, impiegati locali, personale di servizio assunto all'estero e venuto al seguito, familiari Corpo Diplomatico e Organizzazioni Internazionali titolari di passaporto ordinario (11 pavyzdys (smėlio spalvos). Paprastus pasus turintys tarptautinių organizacijų pareigūnai, garbės konsulai, vietiniai darbuotojai, kartu su darbdaviu užsienyje įdarbinti namų ūkio darbuotojai, diplomatinio korpuso narių ir tarptautinių organizacijų darbuotojų šeimos nariai)

NB. 6 (oranžinės spalvos) ir 9 (žalios spalvos) pavyzdžio kortelės, skirtos, atitinkamai, imuniteto neturintiems tarptautinių organizacijų darbuotojams ir užsienio garbės konsulams, nebeišduodamos, jas pakeitė 11 pavyzdžio kortelės. Tačiau minėti dokumentai galioja iki juose nurodyto galiojimo termino pabaigos.

Antroje tapatybės kortelės pusėje pateikiama ši papildoma informacija: ši tapatybės kortelė atstoja leidimą gyventi, o pateikęs ją su galiojančiu kelionės dokumentu jos turėtojas gali vykti į visas Šengeno valstybes.

—	Mokyklinių ekskursijų po Europos Sąjungą dalyvių sąrašas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.216.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 216

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. liepos 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2011/C 216/01	2011 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Portugalijos 2011 m. nacionalinės reformų programos	1

2011/C 216/02	2011 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Suomijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Suomijos stabilumo programos	3

2011/C 216/03	2011 m liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Rumunijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Rumunijos konvergencijos programos	6

	NUOMONĖS
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2011/C 216/04	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų	9

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 216/05	Komisijos komunikatas dėl autentiškumo sertifikatus pagal Reglamentą (EB) Nr. 620/2009 išduodančių kompetentingų institucijų	17

2011/C 216/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6151 – PetroChina/INEOS/JV) ( 1 )	18

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Parlamentas
2011/C 216/07	Visuomenės galimybę susipažinti su Europos Parlamento dokumentais reglamentuojančios nuostatos – 2001 m. lapkričio 28 d. Biuro sprendimas	19

	Europos Komisija
2011/C 216/08	Euro kursas	25

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2011/C 216/09	2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL C 247, 2006 10 13, p. 1, OL C 153, 2007 7 6, p. 5, OL C 192, 2007 8 18, p. 11, OL C 271, 2007 11 14, p. 14, OL C 57, 2008 3 1, p. 31, OL C 134, 2008 5 31, p. 14, OL C 207, 2008 8 14, p. 12, OL C 331, 2008 12 21, p. 13, OL C 3, 2009 1 8, p. 5, OL C 64, 2009 3 19, p. 15, OL C 198, 2009 8 22, p. 9, OL C 239, 2009 10 6, p. 2, OL C 298, 2009 12 8, p. 15, OL C 308, 2009 12 18, p. 20, OL C 35, 2010 2 12, p. 5, OL C 82, 2010 3 30, p. 26, OL C 103, 2010 4 22, p. 8, OL C 108, 2011 4 7, p. 6, OL C 157, 2011 5 27, p. 5, OL C 201, 2011 7 8, p. 1) 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi atnaujintas sąrašas	26

2011/C 216/10	Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001	29

2011/C 216/11	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo ( 1 )	31

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2011/C 216/12	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6313 – Ashland/International Specialty Products) ( 1 )	32

2011/C 216/13	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6276 – AIF VII Euro Holdings/Ascometal) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	33

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4222
JPY	Japonijos jena	112,09
DKK	Danijos krona	7,4542
GBP	Svaras sterlingas	0,87870
SEK	Švedijos krona	9,1008
CHF	Šveicarijos frankas	1,1690
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,7750
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,411
HUF	Vengrijos forintas	267,93
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7094
PLN	Lenkijos zlotas	3,9955
RON	Rumunijos lėja	4,2560
TRY	Turkijos lira	2,3793
AUD	Australijos doleris	1,3246
CAD	Kanados doleris	1,3447
HKD	Honkongo doleris	11,0832
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6579
SGD	Singapūro doleris	1,7237
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 500,67
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,7335
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,1817
HRK	Kroatijos kuna	7,4552
IDR	Indonezijos rupija	12 154,10
MYR	Malaizijos ringitas	4,2638
PHP	Filipinų pesas	60,641
RUB	Rusijos rublis	39,7000
THB	Tailando batas	42,538
BRL	Brazilijos realas	2,2188
MXN	Meksikos pesas	16,5622
INR	Indijos rupija	63,2950


	(1) Tekstas svarbus EEE