19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas bei į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 29 d. Ispanija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Ispanijos ekonomika labai nukentėjo nuo krizės ir 2008–2009 m. buvo labai koreguojama. Nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. pabaigos realusis BVP sumažėjo 4,3 %, o užimtumas – daugiau negu 10 %. Todėl 2010 m. pabaigoje nedarbas išaugo iki 20,1 % – didžiausio lygio ES. Nuosmukis Ispanijoje stipriausiai smogė jauniems žmonėms (41,6 % nedarbo lygis) ir mažiau išsilavinusiems darbuotojams (26,4 % nedarbo lygis). Valstybės garantuojamos skolos kaina išaugo dėl neigiamų viešosios skolos pokyčių eurozonoje, o bankų sistema, visų pirma taupomieji bankai, labai nukentėjo nuo sprogusio būsto kainų burbulo ir labai susitraukusio statybų sektoriaus. Dar reikės laiko per pakilimo laikotarpį sukeltam dideliam makroekonominiam disbalansui ištaisyti. Siekdama išspręsti šias problemas Ispanijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti ambicingoje reformų darbotvarkėje numatytus uždavinius: fiskalinį konsolidavimą, valstybės pensijų reformą, taupomųjų bankų restruktūrizavimą ir darbo bei produktų rinkos reformas.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos stabilumo programoje, yra palankus 2011 ir 2012 m. Stabilumo programoje planuojama iki 2013 m. biudžeto deficitą sumažinti iki mažesnės vertės negu 3 % pamatinė vertė, atsižvelgiant į 2009 m. balandžio mėn. Tarybos rekomendacijas, o deficitą 2014 m. toliau mažinti iki 2,1 % BVP. Stabilumo programoje nenumatoma, kad vidutinės trukmės tikslas, t. y. subalansuoti biudžetą, bus pasiektas stabilumo programos laikotarpiu. Šis koregavimo planas yra tinkamas. Metinis vidutinis struktūrinio balanso pagerėjimas 2010–2013 m. vidutiniškai yra 1,5 % BVP ir atitinka Tarybos rekomendaciją, o 2014 m. dar 0,3 % BVP. Numatoma, kad skolos ir BVP santykis padidės nuo 60,1 % BVP 2010 m. iki 69,3 % 2013 m. ir šiek tiek sumažės 2014 m. Konsolidavimo planui kyla pavojų, susijusių su pagrindinėmis makroekonominėmis prielaidomis ir biudžeto tikslų įgyvendinimu regionuose. Regionams tenka didelė bendrų viešųjų išlaidų dalis, o 9 iš 17 regionų viršijo savo 2010 m. fiskalinius tikslus. Tačiau regionų valdžiai taikomi deficito ir skolos kontrolės mechanizmai jau yra sustiprinti ir Ispanijos Vyriausybė įsipareigojo prireikus imtis papildomų priemonių biudžeto tikslams pasiekti.

(9)

Kad 2011 m. ir 2012 m. būtų pasiekta numatyta fiskalinė konsolidacija, reikia griežtai taikyti deficito ir skolos kontrolės mechanizmus, kuriuos įgyvendina regionų valdžia. Norint pasiekti biudžeto tikslus, jeigu 2011 ir 2012 m. makroekonominė ir biudžeto raida būtų prastesnė, nei tikėtasi, reikės papildomų priemonių, kurių Ispanijos Vyriausybė įsipareigojo imtis. 2013 m. Išlaidų peržiūros plane nustatytos tam tikros priemonės, kurios padės įgyvendinti biudžeto tikslus. Pagal Komisijos naujausią įvertinimą, rizika, susijusi su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu, išlieka didelė.

(10)

Ispanijos vidurinės trukmės biudžeto sistema buvo labai svarbi remiant daugiametį fiskalinį planavimą ir apskritai įgyvendinama gerai. Tačiau ši sistema per krizę buvo išbandyta ir paaiškėjo, kad reikia toliau stiprinti fiskalinį stabilumą ir fiskalinės politikos prevencinį aspektą. Jie bus sustiprinti įvedus išlaidų taisyklę, pagrįstą vidutinės trukmės nominaliojo BVP augimu laikantis naujosios ES ekonominio valdymo sistemos. Ispanijos valdžios institucijų į stabilumo programą įrašyta taisyklė savaime taptų privaloma centrinei valdžiai ir vietos valdžiai. Vyriausybė taip pat planuoja pasiekti bendrą sutarimą Fiskalinės ir finansų politikos taryboje dėl taisyklės taikymo autonominėse bendruomenėse.

(11)

Neįvykdžius reformos, panašu, kad ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Ispanijos valstybės biudžetui būtų didesnis nei vidutiniškai ES. Taip visų pirma yra dėl to, kad per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas didelis išlaidų pensijoms, kaip BVP dalies, padidėjimas. Ilguoju laikotarpiu dėl visuomenės senėjimo labai padidės į pensiją išeinančių asmenų ir dirbančių asmenų santykis. Ispanijos Vyriausybės pensijų reformos pasiūlymas, dėl kurio susitarta su socialiniais parteriais, reikšmingai pagerins fiskalinį tvarumą ir didins paskatas dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau vis dar reikia, kad reformą patvirtintų parlamentas, taigi, ji vis dar gali būti šiek tiek pakeista.

(12)

Siekdama sustiprinti bankų sistemą Ispanija ėmėsi svarbių priemonių: teikdama paramą iš viešųjų lėšų ir imdamasi taupomųjų bankų restruktūrizavimo priemonių, stiprino bankų mokumą ir didino jų balansų skaidrumą. To pasekoje sektoriuje, ypač tarp taupomųjų bankų, įvyko pastebima konsolidacija, turėjusi teigiamų pasekmių vidutinio institucijų dydžio pokyčio, per didelio filialų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo, balansų sustiprinimo, rekapitalizacijos, veiksmingumo ir pelningumo didinimo prasme. Neseniai priimtais teisės aktais sprendžiamos vietos valdžios institucijų vaidmens valdant taupomuosius bankus sukeltos problemos, nes dauguma jų savo aktyvus ir įsipareigojimus perdavė komerciniams bankams. Ispanijos Vyriausybė įsipareigojo didžiąją dalį restruktūrizavimo proceso priemonių užbaigti iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Sekantis streso testų etapas Ispanijoje vėl bus vienas iš daugiausiai institucijų apimančių visoje ES.

(13)

Vykdomą Ispanijos darbo rinkos reformą reikia papildyti esamos sunkiai valdomos kolektyvinių derybų sistemos pertvarkymu. Kadangi dominuoja provincijos ir pramonės lygmenų susitarimai, nelieka daug galimybių derėtis įmonių lygmeniu. Savaiminis kolektyvinių susitarimų pratęsimas, neatnaujintų sutarčių galiojimas ir ex post infliacijos indeksavimo straipsnių naudojimas prisideda prie darbo užmokesčio nepaslankumo, todėl nėra darbo užmokesčio lankstumo, kurio reikia ekonomikos koregavimui paspartinti ir konkurencingumui atkurti. Ispanijos Vyriausybė paprašė socialinių partnerių pritarti kolektyvinių derybų sistemos reformai 2011 m. pavasarį. Nepavykus susitarti, birželio 10 d. vyriausybė priėmė Karališkąjį dekretą (angl. Royal Decree), kuris įsigaliojo iš karto, tačiau turės būti patvirtintas parlamento.

(14)

Esant labai dideliam nedarbui, 2010 m. rugsėjo mėn. priėmusi įstatymą Ispanija pradėjo darbo rinkos reformą. Įstatymu siekiama sumažinti darbo rinkos dvilypumą ir jaunimo nedarbą, padidinti pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinamumą, padidinti lankstumą įmonių lygmeniu bei pagerinti tarpininkavimo rinkoje veiksmingumą. 2011 m. vasario mėn. patvirtinta aktyvios darbo rinkos politikos reforma, kuri taip pat apima priemones, kuriomis norima sustiprinti įdarbinimo tarnybų patariamąjį ir rekomenduojamąjį vaidmenį ir jų veiklos derinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Dabar dar per anksti visapusiškai įvertinti, ar reformos pakanka, kad segmentacija ir jaunimo bei ilgalaikis nedarbas sumažėtų, nes kai kurios priemonės dar neįgyvendinamos. Ispanijos Vyriausybė įsipareigojo imtis papildomų priemonių iki 2011 m. spalio mėn.

(15)

Ispanija prarado kainų ir sąnaudų konkurencingumą, nors krizės metu ir po krizės palyginti nemažai išaugo eksporto rinkų dalis. Dėl didesnio darbo užmokesčio augimo kartu su mažesniu negu euro zonoje produktyvumo augimu, taip pat dėl konkurencijos trūkumo kai kurių produktų rinkose Ispanijoje nuolatos didėjo infliacija. Mokesčių sistemos veiksmingumo pagerinimas galėtų padėti padidinti konkurencingumą. Konkurencijos produktų rinkose tolesnis skatinimas ir kolektyvinių derybų sistemos reformos, kuri užtikrintų geresnę darbo užmokesčio didinimo atitiktį našumo didėjimui įmonės lygmeniu, patvirtinimas padės didinti konkurencingumą.

(16)

Didelė mokyklos nebaigusių asmenų dalis Ispanijoje (31,2 % 2009 m.) kelia didelį susirūpinimą, nes mažėja kvalifikuotos darbo jėgos, daromas neigiamas poveikis tokių asmenų perspektyvoms susirasti darbą ir mažėja potencialus augimas. Į 2011 m. vasario 15 d. priimtą Tvarios ekonomikos įstatymą įtraukta priemonių, kuriomis švietimu ir profesiniu mokymu siekiama padidinti žmogiškojo kapitalo kokybę ir kiekybę. Tačiau naujų priemonių veiksmingumas siekiant kovoti su mokyklos nebaigimu ir patobulinti profesinį mokymąsi neapibrėžtas ir gali pasitvirtinti, kad jas sunku įgyvendinti visais valdžios lygmenimis.

(17)

Ispanija padarė nemažą pažangą gerindama konkurencijos produktų ir paslaugų rinkose sąlygas – taip spręsdama vieną iš lėto produktyvumo augimo priežasčių. Nors Ispanijoje Paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pažanga didelė ir šis procesas yra ambicingas, reikia toliau atverti laisvųjų profesijų rinką. Į Tvarios ekonomikos įstatymą įtraukta daugybė priemonių, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką, sustiprinti konkurenciją ir skatinti aplinkos tvarumą. Veiksmingam įgyvendinimui reikia tolesnių pastangų visais valdžios lygmenimis ir tinkamo koordinavimo.

(18)

Ispanija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plus“. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, Ispanija įsipareigoja nustatyti išlaidų taisyklę, siekdama padidinti fiskalinį stabilumą, taigi, ir viešųjų finansų tvarumą. Kad sustiprintų finansinį stabilumą, Ispanija įsipareigojo iki rugsėjo 30 d. užbaigti finansų sektoriaus restruktūrizavimą. Svarbios užimtumo priemonės: aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo aktai ir profesinio mokymo srities nuostatos, taip pat neformalaus užimtumo klausimo sprendimas. Konkurencingumo priemonės: kolektyvinių derybų sistemos ir reglamentuojamų profesijų reforma, konkurencingumo patariamojo komiteto sukūrimas ir bankroto įstatymo reforma. Minėtieji įsipareigojimai susiję su visomis keturiomis pakto sritimis. Jais tęsiama vykdoma reformų darbotvarkė, kuri papildoma tvirtu tam tikrų reformų įgyvendinimo tvarkaraščiu ir užtikrinimu, kad bus įgyvendintos visos jau vykdomos reformos. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(19)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir jų atitiktį ES taisyklėms ir gairėms, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Ispanijos Vyriausybė nustatė fiskalinio konsolidavimo planus, kurie suderinami su reikiamais tikslais, bet išlieka tam tikra neigiama rizika. Viešųjų išlaidų augimą reikėtų išlaikyti mažesnį negu vidutinės trukmės BVP augimo norma ir priimti pensijų reformą. Papildomomis priemonėmis 2011–2012 m. turėtų būti užtikrinamas finansų sistemos stabilumas (baigiant taupomųjų bankų restruktūrizavimą ir konsolidavimą) ir stiprinami augimo vidaus šaltiniai, siekiant įveikti dabartinį nedarbo didėjimą, visų pirma vykdant kolektyvinių derybų reformą ir toliau įgyvendinant vykdomas darbo rinkos reformas, glaudžiai stebint ir vertinant jų veiksmingumą. Paslaugų sektorius, amatai ir profesijos turėtų būti atverti didesnei konkurencijai ir turėtų būti mažinama įmonių administracinė našta.

(20)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Ispanijos stabilumo programą ir nuomonę (3) pateikė visų pirma rekomendacijos 1 punkte. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Ispanijos nacionalinę reformų programą,

1.

Įgyvendinti biudžeto strategiją 2011 ir 2012 m. bei ištaisyti perviršinį deficitą 2013 m. laikantis Tarybos rekomendacijos pagal PDP, užtikrinant, kad būtų pasiekti deficito tikslai visais valdžios lygmenimis, taip pat griežtai taikant esamus deficito ir skolos kontrolės mechanizmus regionų valdžiai; imtis papildomų priemonių, jeigu biudžeto ir ekonomikos raida nebus tokia, kokios tikimasi; pasinaudoti visomis galimybėmis, taip pat geresnėmis ekonomikos sąlygomis, deficitui sparčiau mažinti; nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų visapusiškai pagrįsti 2013 ir 2014 m. tikslai ir kurių pagalba būtų pradėtas mažinti aukštas viešosios skolos santykis bei užtikrinta pakankama pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Viešųjų išlaidų augimą išlaikyti mažesnį negu vidutinės trukmės BVP augimas, nustatant privalomą visiems valdžios lygmenims taikomą išlaidų taisyklę, kaip numatyta. Toliau gerinti informacijos apie regionų ir vietos valdžios biudžetus ir jų vykdymą teikimą.

2.

Priimti pasiūlytą pensijų reformą, kad būtų pailgintas įstatymu nustatytas pensinis amžius ir padidintas išdirbtų metų skaičius, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant pensijas, kaip planuota; reguliariai peržiūrėti pensijų parametrus pagal gyvenimo trukmės pokyčius, kaip planuota, ir rengti papildomas priemones vyresnio amžiaus darbuotojų mokymuisi visą gyvenimą gerinti.

3.

Atidžiai stebėti vykdomą finansinio sektoriaus, ypač kas susiję su taupomaisiais bankais, restruktūrizavimą, siekiant jį užbaigti kaip numatyta, t.y. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

4.

Analizuoti, kokiu mastu galima pagerinti mokesčių sistemos veiksmingumą, pavyzdžiui, darbo mokesčius pakeičiant vartojimo ir aplinkos mokesčiais, tuo pat metu užtikrinant fiskalinės konsolidacijos planų laikymąsi.

5.

Po konsultacijų su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę tvarką priimti ir pradėti įgyvendinti išsamią kolektyvinių derybų sistemos ir darbo užmokesčio indeksavimo sistemos reformą, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio augimas geriau atitiktų našumo pokyčius bei vietos ir įmonių lygmens sąlygas, taip pat suteikti įmonėms pakankamai lankstumo pačioms adaptuoti darbo sąlygas atsižvelgiant į pokyčius ekonominėje aplinkoje.

6.

Iki 2011 m. pabaigos įvertinti 2010 m. rugsėjo mėn. darbo rinkos reformų ir 2011 m. vasario mėn. aktyvios darbo rinkos politikos reformų poveikį, prireikus kartu teikiant papildomų reformų pasiūlymus mažinti darbo rinkos susiskaidymą ir padidinti jaunimo užimtumo galimybes; užtikrinti atidų nacionalinėje reformų programoje nustatytų priemonių veiksmingumo stebėjimą, kad sumažėtų mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, taip pat imantis prevencinės politikos, ir palengvėtų perėjimas į profesinį rengimą ir mokymą.

7.

Toliau atverti laisvųjų profesijų rinką ir priimti planuojamus teisės aktus, kad būtų pertvarkyta reglamentavimo sistema ir panaikinti esami konkurencijos, veiksmingumo ir inovacijų apribojimai; visais valdžios lygmenimis įgyvendinti Tvarios ekonomikos įstatymą, visų pirma priemones, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką ir padidinti konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose; ir pagerinti regioninės ir nacionalinės administracijų bendradarbiavimą, kad būtų sumažinta administracinė našta įmonėms.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/5

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. balandžio 29 d. Čekija pateikė 2011 m. nacionalinę reformų programą, o 2011 m. gegužės 5 d. – atnaujintą konvergencijos programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 iki 2014 m. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos tuo pačiu metu.

(6)

Dėl Čekijos ekonomikai būdingo didelio prekybos atvirumo pasaulinė finansų krizė labai sumažino BVP augimą ir padidino nedarbą. Dėl smukusio eksporto ir sumažėjusių vidaus investicijų 2009 m. realusis BVP nukrito 4,1 %. Labai išaugo nedarbo lygis – nuo 4,4 % 2008 m. iki 7,3 % 2010 m., o užimtumo lygis 2008–2010 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tačiau didelė tarptautinė prekyba ir greitai atsigavę pagrindiniai Čekijos prekybos partneriai 2010 m. prisidėjo prie sąlyginai greito realiojo BVP augimo iki 2,3 %, ir tai leis ir toliau išlaikyti nedidelį atsigavimą.

(7)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama konvergencijos programa, pirmus dvejus programos metus yra tikėtinos, o po to – palankios, vertinant pagal Komisijos vidutinės trukmės prognozes dėl potencialių rezultatų pagal bendrai sutartą metodologiją. Konvergencijos programa grindžiama mažesnėmis augimo projekcijomis 2012 m., palyginti su Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognoze, labiausiai dėl vis dar sumažintų realiųjų valdžios sektoriaus išlaidų – į tai nebuvo atsižvelgta Komisijos tarnybų prognozėje 2012 m., remiantis prielaida, kad politika nesikeis. Konvergencijos programoje numatyta bendrąjį valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis 2013 m. sudarytų mažiau nei 3 % BVP, o 2014 m. – 1,9 % BVP. Planuojamas konsolidavimas pirmiausia grindžiamas išlaidų ribojimu. Siūlomų priemonių iš esmės pakanka iki 2013 m. pasiekti nustatytą tikslą, kaip rekomendavo Taryba, bet kyla rizika realiems konvergencijos programoje pateiktų priemonių biudžeto rezultatams. Be to, atrodo, kad tai, ar bus pasiekti tolesnių metų konvergencijos programos tikslai, priklauso nuo palankių ciklo sąlygų ir dar didesnio viešojo administravimo veiksmingumo, o tai įgyvendinti gali būti vis sunkiau. Vidutinės trukmės biudžeto tikslą numatyta pasiekti pabaigus konvergencijos programą. 2010–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė yra truputį mažesnė nei 1 % BVP, kaip 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendavo Taryba pagal perviršinio deficito procedūrą.

(8)

Konvergencijos programoje nustatytas aiškus tikslas iki 2013 m. viešųjų finansų deficitą sumažinti tiek, kad jis būtų mažesnis nei 3 % BVP. Reikės užtikrinti, kad priemonės, kuriomis grindžiamas deficito mažinimas 2011–2013 m. ir vėliau, nekliudytų ilgalaikiam augimui, visų pirma apsaugant išlaidas švietimui ir viešiesiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, ir kad jos tinkamai sumažintų dėl demografinių pokyčių atsiradusių išlaidų augimo pavojų.

(9)

Į biudžeto konsolidavimo strategiją įtrauktos priemonės, kurios daro poveikį PVM pajamoms: planuojama, kad mažesnis PVM tarifas 2012–2013 m. didės, o didesnis tarifas 2013 m. mažės. Vyriausybė taip pat ketina nuo 2013 m. didinti įmonių PVM mokėtojų skaičių. Pagal konvergencijos programą dėl šių pakeitimų mokestinės pajamos turėtų išaugti 0,7 % BVP 2012 m. ir dar 0,1 % BVP 2013 m. Be to, atrodo, kad galima dar labiau padidinti pajamas iš netiesioginių mokesčių, kurios 2010 m. sudarė 11,8 % BVP, palyginti su ES vidurkiu – 13,4 %, ir taip galbūt sumažinti darbo apmokestinimą. Numatyta mokesčių reforma iš dalies bus susijusi su šiuo klausimu. Be to, apskaičiuota, kad realių PVM pajamų ir teorinių PVM įsipareigojimų skirtumas yra gerokai didesnis nei ES vidurkis, todėl reikia imtis priemonių, kad pagerėtų mokestinių prievolių vykdymas. Dėl to Čekija patvirtino naujas priemones 2011 m., skirtas kovoti su PVM sukčiavimu ir mokesčių mokėjimo vengimo mažinimu.

(10)

Atsižvelgiant į skaičiavimus, kad visuomenės senėjimo poveikis biudžetui bus gerokai didesnis nei ES vidurkis, svarbus klausimas yra pensijų sistemos reforma. Vyriausybė pateikė du pasiūlymų rinkinius. Iki 2011 m. rugsėjo mėn. parlamentas turėtų pritarti pirmajam rinkiniui, skirtam valstybinio einamojo finansavimo modelio (angl. „Pay-As-You-Go“) pakopai, kuriai nuo 2009 m. trūksta lėšų. Rinkinyje, be kita ko, numatyta padidinti nustatytą pensinį amžių ir 2041 m. įvesti vienodą – 66 metų ir 8 mėnesių – pensinį amžių 1975 m. gimusiems vyrams ir moterims. Kiekvienai paskesnei amžiaus kohortai pensinis amžius didės 2 mėnesiais be iš anksto nustatytų apribojimų. Nors šiuo parametrų reformų rinkiniu bandoma padėti spręsti fiskalinio tvarumo problemą, jo gali nepakakti, kad būtų išspręstos visos dėl demografinio spaudimo kylančios problemos. Pagal antrąjį priemonių rinkinį, kuriam vyriausybė dar nepritarė, 2013 m. būtų sukurta savanoriška antrinė privačiomis lėšomis finansuojama pensijų pakopa, siekiant labiau diversifikuoti pensines pajamas ir užtikrinti, kad jų ateityje pakaktų, skatinant privačias santaupas. Tačiau siūloma pakopos forma neskatinama prisijungti prie schemos ir ji gali pagilinti pirmiau pabrėžtus ilgalaikius sunkumus. Be to, reikia atidžiai išanalizuoti tokių pensijų fondų veiklos sąnaudas, kurios turi būti kuo mažesnės, kad būtų užtikrintas sistemos veiksmingumas.

(11)

Darbo rinka laikoma palyginti lanksčia ir iki pasaulinės finansų krizės nebuvo jokių didelių sutrikimų ženklų. Vis dėlto tam tikri struktūriniai trūkumai akivaizdūs. Pagrindinė problema susijusi su dideliais sunkumais, kuriuos patiria vaikų turinčios moterys, po nėštumo ir gimdymo atostogų bandančios vėl integruotis į darbo rinką. Šis klausimas svarbus ir dėl platesnio masto ekonominių pasekmių: ilgesnio nedarbo laikotarpių, didelio vyrų ir moterų užimtumo skirtumo ir labai didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumo. Anksti grįžti į darbą tebėra sudėtinga, nepaisant vyriausybės pastangų tėvams suteikti didesnį pasirinkimą sprendžiant dėl vaiko priežiūros atostogų trukmės. Problema iš dalies susijusi su įmonių nenoru suteikti galimybę pasirašyti darbo ne visą darbo laiką sutartis, kurias kitose valstybėse narėse dažnai renkasi mažus vaikus turintys darbuotojai, ir iš dalies su ribota prieinamų vaiko priežiūros įstaigų pasiūla. Nacionalinėje reformos programoje numatytas konkretus priemonių skaičius tam, kad būtų padidintas vaiko priežiūros įstaigų prieinamumas, ypač skirtų vaikams iki trejų metų.

(12)

Nors bendras nedarbo lygis ir ilgalaikis nedarbas tebėra gerokai žemesni nei ES vidurkis, pastarasis, kaip krizės rezultatas, didėja, ypač tarp 20–29 m. gyventojų. Labai sunku rasti darbą prasto išsilavinimo ir kitiems mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims. Išlaidos aktyviai darbo rinkos politikai ir dalyvių skaičius taikant reguliarias skatinimo priemones turėtų būti padidintos ir tos priemonės turėtų būti labiau tikslinės.

(13)

Viešojo administravimo trūkumus, kurie tampa našta verslo aplinkai, būtų galima išspręsti nuosekliai įgyvendinant esamas strategijas. Vyriausybė 2007 m. pradėjo geresnio reguliavimo darbotvarkę ir 2011–2012 m. kovos su korupcija strategiją. Jose paskelbtos priemonės, kurios padėtų pagerinti Čekijos teisės ir reguliavimo sistemos kokybę, kuri, remiantis tarptautinėmis apklausomis, yra prastesnė nei ES vidurkis, ir sustiprintų įmonių pasitikėjimą. Reikia stabilizuoti viešąjį administravimą, nes dažnas ir plataus masto reorganizavimas mažina jo veiksmingumą. Kad tai būtų galima padaryti, svarbu priimti kelis kartus atidėtą Valstybės tarnautojo aktą. Vyriausybė neseniai priėmė priemones, kad padidintų viešųjų pirkimų skaidrumą. Tačiau vienas iš reguliavimo sistemos elementų – konkreti bendrovės akcijų rūšis, kai leidžiamas visiškai anonimiškas turto perkėlimas – vertas dėmesio.

(14)

Tikėtina, kad krizė turės neigiamą poveikį galimam augimui. Svarbu gerinti žmogiškąjį kapitalą, nepaisant didelio universitetuose besimokančio jaunimo skaičiaus, ir tam trukdo nepakankama mokymo kokybė, kuri matyti iš prasto Čekijos tretinio mokslo institucijų įvertinimo tarptautinėse apklausose. Be to, pagal išlaidas vienam studentui palyginamosiomis kainomis Čekija priklauso mažiausiai lėšų skiriančių valstybių narių ketvirtadaliui; ypač mažai lėšų skiriama pradiniam ugdymui. Nacionalinėje reformų programoje nustatytos visų lygių švietimui skirtos priemonės. Jau kelerius metus rengiama sudėtinga tretinio mokslo reforma. Garantuoti kokybišką ir veiksmingą tretinį mokslą svarbu norint užtikrinti konkurencingumą ir inovacijų pajėgumus.

(15)

Komisija įvertino Čekijos konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Čekijos politikai, bet ir tai, ar jomis laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Todėl Komisija mano, kad reiktų toliau telkti dėmesį į fiskalinį konsolidavimą, kartu apsaugant augimą skatinančias išlaidas. Ilgalaikis viešųjų finansų stabilumas labai priklauso nuo pajėgumo dabar įgyvendinti reikalingą pensijų reformą. Būtina didinti dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma moterų dalyvavimą, ir suteikti daugiau galimybių įsidarbinti ilgalaikiams bedarbiams. Siekiant užtikrinti konkurencingumą, ypač svarbu imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pagerinta viešųjų paslaugų ir reguliavimo sistemos, taip pat tretinio mokslo kokybė.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2011 m. Čekijos konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Čekijos nacionalinę reformų programą,

1.

2011 m. įgyvendinti suplanuotą konsolidavimą ir taikyti nuolatines kompensacines priemones, kai reikia, visais pajamų stygiaus ar išlaidų nuokrypių atvejais. Kaip suplanuota konvergencijos programoje 2012 m., priimti fiskalines priemones ir konkretesnėmis priemonėmis paremti 2013 m. nustatytą tikslą; atsižvelgiant į tai, vengti mažinti išlaidas augimą skatinančioms sritims. Pagerinti viešų investicijų efektyvumą ir toliau dėti pastangas tam kad būtų įvertintos galimybės didinti pajamas iš netiesioginių mokesčių, tokiu būdu perkeliant mokesčius nuo tiesioginio darbo, gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir mažinti mokesčių vengimą. Užtikrinti, kad vidutinės fiskalinės pastangos 2010–2013 m. laikotarpiu būtų 1 % BVP pagal Tarybos rekomendacijas dėl perviršinio deficito ištaisymo, kas leistų laikytis perviršinio deficito procedūros termino su pakankamu skirtumu 2013 m.

2.

Įgyvendinti suplanuotą pensijų reformą, kad būtų pagerintas ilgalaikis viešųjų finansų stabilumas ir užtikrintas pensijų pakankamumas ateityje. Papildomų pastangų reikėtų skirti toliau keičiant valstybinių pensijų pakopą, užtikrinant, kad sistema ateityje netaptų finansinio disbalanso šaltiniu, ir privačių santaupų kaupimui. Atsižvelgiant į tai, kad kyla esamas išėjimo į pensiją amžius, priemonės, tokios kaip įstatymais nustatyto pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės santykis, galėtų būti apsvarstytos. Užtikrinti, kad suplanuota finansavimo schema pritrauktų daug dalyvių ir būtų sukurta taip, kad administracinės išlaidos būtų skaidrios ir nedidelės.

3.

Didinti dalyvavimą darbo rinkoje mažinant kliūtis mažus vaikus turintiems tėvams sugrįžti į darbo rinką, suteikiant didesnę prieinamų vaiko priežiūros įstaigų pasiūlą ir geresnes galimybes jomis pasinaudoti. Didinti lankstesnių darbo tvarkos susitarimų, kaip antai darbo ne visą darbo laiką, patrauklumą ir prieinamumą.

4.

Pagerinti valstybinių užimtumo tarnybų veiklą tam, kad būtų pagerinta mokymo kokybė ir veiksmingumas, pagalba ieškantiems darbo ir individualizuotos paslaugos, programų finansavimą susiejant su rezultatais. Bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, išplėsti taikymą mokymo programų, konkrečiai pritaikytų vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms.

5.

Imtis reikiamų priemonių, kad pagerėtų viešųjų paslaugų kokybė verslo aplinkai svarbiose srityse. Atsižvelgiant į tai pagreitinti kovos su korupcija strategijos įgyvendinimą pagal nustatytus tikslus, priimti Valstybės tarnautojo aktą, kad būtų paskatintas viešojo administravimo stabilumas ir veiksmingumas, imtis veiksmų dėl anoniminės akcijų nuosavybės.

6.

Sukurti skaidrią akademinių institucijų kokybės vertinimo sistemą ir ją susieti su finansavimu, kad pagerėtų tretinio mokslo sistemos rezultatai.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/9

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 27 d. Vokietija pateikė atnaujintą 2011–2015 m. stabilumo programą, o 2011 m. balandžio 7 d. – 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Vokietijos ekonomiką krizė užklupo santykinai tvirtos būklės. Tačiau dėl pasaulio prekybos nuosmukio 2009 m. labai sumažėjo eksportas ir investicijos, o realusis BVP susitraukė precedento neturinčiu mastu – 4,7 %. Vis dėlto, nors ir šiek tiek buvo padidėjęs, nedarbas nuo 2009 m. pabaigos mažėjo. Darbo rinkos gebėjimas atsigauti rodo praeities reformų, siekiant padėti sumažinti išdirbtų valandų skaičių ir trumpesnio darbo laiko subsidijavimo, naudingą poveikį. Po nuosmukio ekonomika stipriai atsitiesė – 2010 m. realusis BVP padidėjo 3,6 %. 2009 m. smarkiai sumažėjęs eksportas labai padidėjo ir sudarė sąlygas platesnio masto atsigavimui, dėl kurio taip pat sumažėjo einamosios sąskaitos perteklius. Toliau didėjo ekonomikos konkurencingumas, palyginti su dauguma kitų euro zonos valstybių narių. Valdžios sektoriaus biudžetas buvo subalansuotas, bet 2009 m. deficitas jau siekė 3 % BVP, visapusiškai veikiant automatiniams stabilizatoriams ir diskrecinėms priemonėms ekonomikos nuosmukiui įveikti. Ekonomikos atsigavimas 2010 m. padėjo pažaboti deficitą (3,3 % BVP) nepaisant vykdomos didelės fiskalinės paskatos ir finansų rinkos paramos priemonių.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr.1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama stabilumo programa, yra atsargus 2011 m. ir vėlesniais metais tikėtinas, taip pat kaip įvertinta pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę. Stabilumo programoje prognozuojama, kad realusis BVP 2011 m. augs 2,3 %, po to augimas 2012 m. sulėtės iki 1,8 % ir 2013–2015 m. vidutiniškai augs po 1,5 %. Stabilumo programoje planuojama, kad deficitas bus sumažintas tiek, kad neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, jau 2011 m., dvejais metais anksčiau negu Tarybos nustatytas terminas, ir daryti tolesnę pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio deficito 2014 m. Po numatomos perviršinio deficito korekcijos, koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo pagal stabilumo programą 2013 ir 2014 m. bus mažesnis negu 0,5 % BVP ribinė vertė. Skolos ir BVP santykis 2010 m. padidėjo beveik 10 procentinių punktų (3), pagal projekciją jis pradės mažėti nuo 2011 m. ir turėtų iki 2015 m. pasiekti 75,5 % BVP, taigi, būtų didesnis negu Sutartyje nustatyta pamatinė vertė. Panašu, kad biudžeto projekcijai kylanti rizika 2011 m. apskritai subalansuota, bet vėlesni rezultatai gali būti prastesni, nei tikimasi, nes kai kurių lėšų gali nepavykti sutaupyti, kaip numatyta. Tam tikras priemones vis dar reikia apsvarstyti (pvz., energijos ir finansinius sutartinius mokesčius), kitas reikia patikslinti (pvz., viešojo administravimo veiksmingumo didinimą). Be to, negalima atmesti tikimybės, kad prireiks tolesnių finansų rinkos paramos priemonių. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra vidutinė.

(9)

Kadangi pagal naujausią sveikatos priežiūros sistemos reformą įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama pažaboti išlaidas 2011 ir 2012 m., tolesnėmis viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumo stiprinimo priemonėmis būtų paremtas numatomas konsolidavimo planas. Kartu išlaikant daugiausia į augimą orientuotą konsolidavimo kursą, taip pat užtikrinant tinkamas išlaidas švietimui, būtų sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas.

(10)

Nors Vokietijos fiskalinė sistema labai sustiprėjo įvedus konstitucinę biudžeto taisyklę, sukūrus Stabilumo tarybą ir ankstyvo įspėjimo sistemą, siekiant užkirsti kelią biudžeto problemoms, biudžeto taisyklę vis dar reikia visapusiškai įgyvendinti žemių (Länder) lygmeniu. Toliau įtvirtinant susijusį stebėsenos ir sankcijų mechanizmą, taip pat padidėtų bendras viešųjų finansų patikimumas.

(11)

Krizė atskleidė didelį bankų sektoriaus pažeidžiamumą. Dideli tarptautinių investicijų į rizikingas paskolas ir struktūrizuotąjį turtą nuostoliai, taip pat nurašytos sumos susilpnino kai kurių bankų kapitalo bazę ir prireikė didelio masto valstybės įsikišimo. Krizė taip pat parodė kai kurių žemių bankų (Landesbanken) silpnumą, o juose dar prieš krizę trūko veiksmingų rizikos valdymų struktūrų ir gyvybingo verslo modelio. Tolesnė bankų sektoriaus reforma, įskaitant Landesbanken, kuriems reikia gyvybingo ir tinkamai finansuojamo verslo modelio, restruktūrizavimą, ir reglamentavimo bei priežiūros sistemos stiprinimas padėtų išsaugoti finansų sektoriaus stabilumą ir taip pat užtikrinti, kad valstybės sutaupytos lėšos būtų kuo veiksmingiau paskirstomos kaip priemonės, kuriomis palaikoma paklausa ir investicijos.

(12)

Vokietijos ekonomikos augimo potencialas ir struktūrinis konkurencingumas labai priklauso nuo gerą mokymą gavusios, kvalifikuotos darbo jėgos, bet, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, darbo pasiūlos trūkumai gali daryti spaudimą. Taip pabrėžiama, kaip svarbu visapusiškai panaudoti darbo jėgos potencialą pašalinant kliūtis tam tikroms grupėms (vyresnio amžiaus darbuotojams, moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir ne ES piliečiams) dalyvauti darbo rinkoje ir toliau plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Išsprendus mokesčių pleišto problemą, kuri išlieka didelė ypač žemas ir vidutines pajamas turintiems asmenims, pagausėtų paskatų dirbti ir kartu atsirastų galimybė, kad darbo užmokesčio padidinimas platesniu mastu virstų didesnėmis disponuojamosiomis pajamomis ir vidaus paklausa. Didelis ribinių pajamų mokesčio tarifas antrajam šeimoje atlyginimą uždirbančiam asmeniui dėl porų bendro apmokestinimo neskatina darbo pasiūlos. „Faktorverfahren“ įvedimas 2009 m. sudaro galimybes individualią mėnesinę mokesčio naštą matyti kiekvieno individo asmeninėse pajamose, kol mokesčio našta metams išlieka nepakitusi. Turėtų būti stebimas šios reformos poveikis dalyvavimui darbo rinkoje. Šiame kontekste gali prireikti tolesnių priemonių, siekiant sumažinti galimą likusią iniciatyvos stoką darbo rinkoje. Dėl toliau augančių galimybių pasinaudoti vaikų priežiūros įstaigomis ypač didėtų vis dar maža moterų dalis tarp visą darbo laiką dirbančios darbo jėgos. Be to, profesinio mokymo kvalifikaciją turinčių asmenų skaičiaus didinimas galėtų padėti stiprinti žemos kvalifikacijos darbuotojų perspektyvas darbo rinkoje.

(13)

Vokietija neseniai priėmė plataus užmojo sprendimus dėl būsimo energijos rūšių derinimo. Energetikos koncepcijos įgyvendinimas reikš esminį energijos pasiūlos pertvarkymą ir darys poveikį energijos kainoms ir ekonomikos konkurencingumui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl ekonomiškumas bus pagrindinis dalykas, į kurį bus atsižvelgiama įgyvendinant Energetikos koncepciją, pagrįstą energijos vartojimo efektyvumu, ekonomiškomis paramos schemomis ir atsinaujinančiai energijai bei konkurencingoms energijos rinkoms tinkamais elektros energijos tinklais.

(14)

Konkurencijos didinimas paslaugų sektoriuje paskatintų produktyvumo augimą ir paremtų vidaus paklausą. Dinamiškesnis paslaugų sektoriaus augimas taip pat galėtų padėti išplėsti pasiūlos ir paklausos augimo Vokietijoje pagrindą. Nepaisant pastaraisiais metais padarytos nemažos pažangos įgyvendinant Paslaugų direktyvą, atrodo, kad dar būtų galima mažinti kliūtis įmonėms patekti į rinką ir iš jos išeiti, būtent toliau paprastinant licencijų ir leidimų sistemą bei supaprastinti vertimosi tam tikromis laisvosiomis profesijomis reglamentavimą. Galėtų būti išnagrinėtas tam tikrų amatų reglamentavimo pateisinimas ir adekvatumas. Kiek tai susiję su tinklų pramonės šakų paslaugomis, konkurencija, visų pirma geležinkelių sektoriuje, gali būti pagerinta. Konkurenciją trumpuoju laikotarpiu paskatintų Federalinės tinklų pramonės agentūros priežiūros vaidmens stiprinimas ir pardavimo bei bilietų infrastruktūros atvėrimas konkurentams.

(15)

Tolesnės reformos siekiant didinti galimybes pasinaudoti švietimo ir mokymo sistema ir šios sistemos kokybę bus svarbi priemonė užtikrinant tinkamos kvalifikacijos darbo pasiūlą, taip pat atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Visų pirma prognozuojama, kad ypač trūks vidutinės ir aukštos kvalifikacijos matematikos, mokslo ir technologijų sričių darbuotojų. Vokietijos jaunimo išsimokslinimo lygis, tiek vidurinio ugdymo, tiek universitetų lygmeniu yra mažesnis negu ES vidurkis. Švietimo rezultatus gali pagerinti galimybės pasinaudoti ikimokykliniu ugdymu ir prailgintos dienos grupėmis mokyklose bei lengvesnis perėjimas iš vienos mokyklų sistemos pakopų į kitas.

(16)

Vokietija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Kiek tai susiję su fiskaliniais įsipareigojimais, perviršinis deficitas turėtų būti panaikintas dar 2011 m., o tikslai laikantis nacionalinės biudžeto taisyklės turėtų būti dideliu mastu pasiekti 2011–2012 m. Tarp finansinio stabilumo stiprinimo priemonių yra veiksmingas kapitalo rinkos reguliavimas ir priežiūra. Užimtumo priemonės skirtos dalyvavimui darbo rinkoje (aktyvios darbo rinkos priemonių reformai, geresnei užsienio kvalifikacijas turinčių specialistų integracijai ir migrantų integracijai) ir švietimui (Pagrindinio ugdymo paktas). Konkurencingumo priemonės skirtos tinklų pramonės šakoms, energetikai ir paslaugų sektoriui (t. y. elektros energijos ir dujų sektorių rinkos skaidrumo agentūra, judumo elektrinėmis transporto priemonėmis programa ir didesnis transporto infrastruktūros finansavimas), taip pat švietimui (t. y. Antrosios ir trečiosios pakopos studijas siūlančių mokyklų rėmimo iniciatyvai meistriškumui skatinti ir Universitetų pakto finansavimui). Minėti įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Jomis daugiausia atskleidžiama platesnė reformų darbotvarkė, išdėstyta stabilumo programoje ir nacionalinėje reformų programoje. Tačiau įsipareigojimais pagal paktą nenurodomos priemonės keliose politikos srityse (pvz., Landesbanken restruktūrizavimas arba darbo apmokestinimo pleištas) arba tokios sritys tik paminimos (paslaugų sektoriaus ir tinklų pramonės šakų atvėrimas didesnei konkurencijai). Įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino Vokietijos stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Vokietijos biudžeto strategija turėtų būti įgyvendinama, kaip numatyta. Galėtų būti taip pat užtikrintos adekvačios struktūrinio patikslinimo pastangos, siekiant vidutinės trukmės tikslo, tuo pačiu laikantis augimui palankaus konsolidavimo kurso. Tolesnės priemonės 2011–2012 m. turėtų būti skirtos finansų sistemos stabilumui užtikrinti (pvz., restruktūrizuojant Landesbanken), augimo vidaus šaltiniams stiprinti tokiomis priemonėmis: didinti dalyvavimą darbo rinkoje mažinant darbo apmokestinimo pleištą, didinti švietimo galimybes ir jo kokybę ir didesnei konkurencijai atverti paslaugų, amatų ir laisvųjų profesijų sektorių, taip pat tinklų pramonės šakas.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Vokietijos stabilumo programą ir pateikė savo nuomonę (4), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamoje 1 rekomendacijoje. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Vokietijos nacionalinę reformų programą,

1.

Įgyvendinti 2012 m. ir vėlesnių metų biudžeto strategiją, kaip numatyta, tokiu būdu sumažinant aukštą viešojo sektoriaus skolos santykį pagal Tarybos rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą. Užtikrinti adekvačias strukūrinio patikslinimo pastangas siekiant vidutinės trukmės tikslo. Baigti įgyvendinti biudžeto taisyklę žemių (Länder) lygmeniu ir toliau stiprinti atitinkamą stebėsenos ir sankcijų mechanizmą. Palaikyti augimui palankų konsolidavimo kursą, visų pirma išlaikant atitinkamas lėšas švietimo išlaidoms padengti ir toliau didinti viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą.

2.

Spręsti finansų sektoriaus struktūrinių trūkumų problemą, visų pirma restruktūrizuojant žemių bankus (Landesbanken), kuriems reikia tinkamai finansuojamo gyvybingo verslo modelio.

3.

Stiprinti dalyvavimą darbo rinkoje, didinant lygias galimybes pasinaudoti švietimo ir mokymo sistemomis ir imtis tolesnių veiksmų mažinant aukštą asmenų apmokestinimo pleištą nedarant poveikio biudžetui ir pagerinti darbo iniciatyvumą tų asmenų, kurie gautų mažas pajamas. Didinti visą darbo laiką veikiančių vaikų priežiūros įstaigų ir prailgintos dienos grupės mokyklų skaičių. Atidžiai stebėti dabartinės reformos priemonių poveikį sumažinti mokestinį slopinimą antrą šeimoje atlyginimą uždirbantiems asmenims bei imtis tolesnių veiksmų, jei toks slopinimas išliktų.

4.

Panaikinti nepagrįstus apribojimus tam tikroms laisvosioms profesijoms ir amatams. Didinti tinklų pramonės šakų konkurenciją, stiprinti Federalinės tinklų pramonės agentūros priežiūros vaidmenį geležinkelių sektoriuje ir, įgyvendinant paskelbtą Energetikos koncepciją, sutelkti dėmesį į Atsinaujinančios energijos akto ilgalaikio ekonomiškumo didinimą, užtikrinant veiksmingą energijos gamybos ir perdavimo nepriklausomumą ir gerinant tarpvalstybines jungtis.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/13

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. sprendimą – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 29 d. Nyderlandai pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2015 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Nepaisant ankstesnių teigiamų ekonominių rodiklių, krizės sąlygomis labai atvira Nyderlandų ekonomika smarkiai nukentėjo – 2009 m. realusis BVP sumažėjo beveik 4 %. Didėjant išorės paklausai, antroje 2009 m. pusėje ekonomika pradėjo atsigauti, o pirmoje 2010 m. pusėje šis atsigavimas įsibėgėjo ir BVP augo 1,8 %. Krizės poveikis darbo rinkai buvo palyginti nedidelis. Tikimasi, kad per ateinančius dvejus metus nedarbas palaipsniui mažės nuo 4,5 % 2010 m. iki 4 % 2012 m. Krizė turėjo labai didelį poveikį Nyderlandų viešiesiems finansams – valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 5,5 % BVP 2009 m. ir 5,4 % 2010 m. Dėl valdžios veiksmų, kuriais buvo siekiama padėti finansų įstaigoms ir stabilizuoti finansų rinkas, valdžios sektoriaus skolos santykis padidėjo 15 procentinių punktų BVP, o skolos santykis 2009 m. pasiekė 60,8 % BVP.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Stabilumo programa grindžiama kiek atsargesnėmis 2011 ir 2012 m. augimo projekcijomis negu Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozės. Stabilumo programoje planuojama 2012 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės. Tai būtų metais anksčiau nei nustatyta pagal perviršinio deficito procedūrą. Remiantis stabilumo programoje pateiktais skaičiais, vidutinės trukmės tikslas (t. y. 0,5 % BVP struktūrinis deficitas) bus beveik pasiektas iki stabilumo programos laikotarpio pabaigos, nes Komisijos apskaičiuotas struktūrinis balansas 2015 m. sieks – 0,8 % BVP. Biudžeto strategija visiškai pagrįsta pakankamai detalizuotomis priemonėmis iki 2015 m., nors jų įgyvendinimui gali kilti tam tikra rizika, visų pirma susijusi su galimybe kompensuoti viršytas sveikatos priežiūros išlaidas ir stebėti vietos valdžios išlaidas. 2011–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė yra 0,75 % BVP, o tai atitinka 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją, pateiktą pagal perviršinio deficito procedūrą. Po perviršinio deficito panaikinimo termino einančiais metais (2014 ir 2015 m.) perskaičiuotas struktūrinis balansas pagerės 0,25 % 2014 m. ir 0,5 % 2015 m., taigi nebus visiškai įvykdytas reikalavimas 0,5 % pagerinti struktūrinį balansą, kol bus pasiektas vidutinės trukmės tikslas.

(9)

Nyderlandų valdžios institucijų numatytas ir įgyvendintas biudžeto konsolidavimas labai priklauso nuo iš esmės struktūrinio pobūdžio išlaidų sumažinimo, kuris iki stabilumo programos laikotarpio pabaigos (2015 m.) sieks apie 3 % BVP, palyginti su esama padėtimi. Parengtame koregavimo plane numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas bus sumažintas nuo 3,8 % BVP 2011 m. iki 2,4 % BVP 2012 m. ir toliau 2013–2015 m. laikotarpiu kasmet bus palaipsniui mažinamas maždaug 0,5 %. Nyderlandai tvirtai įsipareigojo pasiekti tuos tikslus. Užtikrinus, kad ekonomikos augimą skatinančioms politikos sritims, pvz., švietimui, biudžetas sumažintas nebus, būtų išvengta žalos būsimam ekonomikos augimo potencialui ir prisidėta prie tvaraus perviršinio deficito padėties ištaisymo.

(10)

Be trumpalaikio konsolidavimo, kitas svarbus uždavinys – pagerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, kuriam neigiamą poveikį daro labai išaugusios su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos. Ilgalaikės visuomenės senėjimo išlaidos gerokai viršija ES vidurkį, ypač ilgalaikės priežiūros ir pensijų srityse. Kaip nurodyta Komisijos 2009 m. pranešime apie gyventojų senėjimą, numatomas ilgalaikės priežiūros išlaidų padidėjimas bus didžiausias Europoje. Pagrindinė to priežastis – jau dabar egzistuojanti visapusė oficialios ilgalaikės priežiūros sistema (pvz., ilgalaikis valstybinis draudimas, apimantis asmens priežiūrą, slaugą, pagalbą, gydymą ir buvimą priežiūros institucijoje); neoficialios priežiūros vaidmuo Nyderlanduose kur kas menkesnis. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra didelė. Be savo konsolidacijos plano, Nyderlandų vyriausybė pateikė Parlamentui priemones, kurios paremtų ilgalaikę tvarą, įskaitant įstatymais nustatyto pensinio amžiaus padidinimą, kuris dar nebuvo patvirtintas.

(11)

Nyderlandų darbo rinkai būdingas palyginti aukštas darbo jėgos aktyvumo lygis, didelis valandinis darbo našumas ir žemas nedarbo lygis. Tačiau pagrindinis su darbo rinka susijęs uždavinys – pasinaudoti iki šiol nepanaudotu darbo jėgos potencialu, visų pirma, kompensuoti dėl visuomenės senėjimo numatomą darbingo amžiaus gyventojų sumažėjimą. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo valandų per metus skaičius yra mažiausias ES. Darbo valandų skaičius yra nedidelis dėl to, kad labai daug žmonių, ypač moterų, dirba ne visą darbo dieną; tai susiję ne tik su asmeniniu pasirinkimu, bet ir su tuo, kad finansiškai neskatinama dalyvauti darbo rinkoje arba dirbti daugiau darbo valandų. Šiuo metu viena svarbiausių kliūčių asmenims, gaunantiems papildomų pajamų, dalyvauti darbo rinkoje arba dirbti daugiau valandų yra didelis ribinio mokesčio, taikomo papildomoms pajamoms, dydis, kuris kai kuriais atvejais gali viršyti 80 % dėl to, kad, inter alia, nebetaikomos bendrųjų mokesčių lengvatos ir sumažintos nuo pajamų priklausančios išmokos, pvz., vaiko priežiūros išmokos.

(12)

Panašu, kad didėjančiai nevienalytei neįgaliųjų ir ilgalaikių bedarbių grupei aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas nedavė teigiamų rezultatų. Ne ES valstybių narių piliečiai susiduria su ypatingais sunkumais, todėl nuolatinis atotrūkis tarp dirbančiųjų ir bedarbių vis didėja.

(13)

Nyderlandų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai pavyko išlaikyti inovacijų diegimą, tačiau privatusis sektorius nedaug investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o tai gali turėti neigiamą poveikį būsimam ekonomikos augimui ir Nyderlandų ekonomikos konkurencingumui. Vyriausybė skiria fiskalinių paskatų, sudaro tinkamas sąlygas verslininkams ir skatina kokybiškus mokslinius tyrimus ir taip siekia sukurti palankią aplinką mokslinius tyrimus vykdančioms ir inovacijas diegiančioms bendrovėms, įskaitant užsienio bendroves. Tačiau kadangi šiais metais reikės konsoliduoti biudžetą, kai kurios subsidijos bendrovėms gali būti nutrauktos, kitos bus racionalizuotos ir skirtos svarbiausioms ekonomikos sritims, taip pat bus pereita prie bendresnio pobūdžio mokestinių priemonių.

(14)

Spūstys keliuose ir geležinkelių transporte turi neigiamą poveikį verslo aplinkai. Spūsčių lygis – vienas didžiausių ES. Tokiomis aplinkybėmis palyginti neefektyvi transporto infrastruktūra turi neigiamą poveikį darbo jėgos judumui ir su produktyvumu susijusiam potencialiam ekonomikos augimui. Darbuotojai ilgai užtrunka važiuodami iš darbo namo, neįmanoma patikimai nustatyti, kiek užtruks kelionė, o dėl spūsčių patiriama didelių išlaidų. Jei politika nesikeis, išlaidos iki 2020 m. ir toliau didės. Padidinus infrastruktūros naudojimo efektyvumą (pavyzdžiui, įvedus kelių mokestį), būtų skatinamas darbo jėgos judumas ir produktyvumas, o tokiu būdu ir potencialus ekonomikos augimas.

(15)

2011 m. balandžio 4 d. Nyderlandai paskelbė, kad prisiima tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Įsipareigojimai apima priemones, skirtas skatinti konkurencingumą (pradėti taikyti naują verslo politiką, grindžiamą platesnio masto mokesčių ir administracinės naštos mažinimu) ir užimtumą (siekti, kad socialinės apsaugos sistema labiau skatintų dalyvauti darbo rinkoje, ir mažinti priklausomybę nuo bedarbio pašalpų), prisidėti prie tolesnio viešųjų finansų tvarumo (įtraukti stabilumo ir augimo paktą į nacionalinę teisę) ir stiprinti finansų stabilumą (suteikti daugiau galių priežiūros institucijoms). Šie įsipareigojimai susiję su visomis pakto sritimis. Jie yra platesnio masto reformų darbotvarkės, išdėstytos stabilumo programoje ir nacionalinėje reformų programoje, tąsa. Tačiau trūksta konkrečių duomenų apie įsipareigojimų vykdymo terminus ir priemones, kurių prireiks jiems įgyvendinti. Šie įsipareigojimai įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(16)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Nyderlandų politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Komisija mano, kad išsamią Nyderlandų biudžeto konsolidavimo strategiją reikėtų įgyvendinti, kaip planuota, nemažinant išlaidų sritims, kurios labiausiai prisideda prie ilgalaikio ekonomikos augimo. Taip pat reikėtų tolesnių veiksmų siekiant pagerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, ypač pensijų ir ilgalaikės priežiūros srityse, skatinti aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir integraciją į ją, spręsti su transporto spūstimis susijusias problemas.

(17)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Nyderlandų stabilumo programą ir jos nuomonė (3) visų pirma išdėstyta toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Nyderlandų nacionalinę reformų programą,

1.

Įgyvendinti 2012 m. biudžeto strategiją pagal Tarybos prekomendacijas dėl perviršinio deficito ištaisymo, sumažinant didelės viešo sektoriaus skolos santykį. Atitinkamai vykdyti progresą siekiant vidutinės trukmės tikslo pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, laikantis bendrų išlaidų limitų ir konsolidacijos reikalavimų, tokiu būdu užtikrinant, kad konsolidacija yra tvari ir palanki augimui, apsaugant išlaidas, tiesiogiai susijusias su atitinkamomis augimo sritimis, tokiomis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir mokymas.

2.

Imtis priemonių teisės aktais nustatytam pensiniam amžiui padidinti, susiejant jį su vidutine gyvenimo trukme, ir paremti šias priemones kitomis priemonėmis, kad būtų padidintas faktinis pensinis amžius ir pagerintas ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas. Parengti ilgalaikės priežiūros reformavimo planą atsižvelgiant į visuomenės senėjimą.

3.

Užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje papildomų pajamų gaunantiems asmenims mažinant fiskalinius trukdžius dirbti, taip pat parengti priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms paremti ir padėti jų atstovams iš naujo integruotis darbo rinkoje.

4.

Skatinti inovacijas, privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir glaudesnius mokslo ir verslo atstovų ryšius teikiant tinkamas paskatas pagal naują įmonių politiką (Naar de top).

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/16

1)

Atstumas nuo Stounihilo objektų iki artimiausio kitos valstybės narės (Airijos) teritorijos taško yra 398 km.

2)

Nuosėdų šalinimo įrenginiui nebus suteiktas skystų ir dujinių radioaktyviųjų medžiagų išmetimo leidimas. Dirbant įprastu režimu, iš nuosėdų šalinimo įrenginio nebus išmesta skystų radioaktyviųjų medžiagų. Tačiau iš nuosėdų šalinimo įrenginio pasklis natūraliai radioaktyvių dujų (radono) ir labai nedaug radioaktyviųjų aerozolių. Nė viena iš šių medžiagų neturės poveikio kitos valstybės narės gyventojų sveikatai.

3)

Atliekyno eksploatavimo laikotarpiu:

4)

Po atliekyno eksploatavimo laikotarpio:

numatytomis atliekyno galutinio uždarymo priemonėmis, apibūdintomis bendruosiuose duomenyse, užtikrinama, kad 2 punkte padarytos išvados bus pagrįstos ir ilguoju laikotarpiu.

5)

Jei įvyktų bendruosiuose duomenyse apibūdinto pobūdžio ir masto avarija ir nenumatytai būtų išleista radioaktyviųjų medžiagų, tikėtinos apšvitos dozės neturėtų poveikio kitos valstybės narės gyventojų sveikatai.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/18

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6175. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/18

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6191. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/19

Europos Sąjungos Taryba

Generalinis sekretoriatas

K GD Koordinavimo skyrius (10 HN 43)

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/20

Council of the European Union

(Attn: CP 931 designations)

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/21

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/22

—

geriau spręsti apsirūpinimo maistu saugumo, klimato kaitos, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo, subalansuotos teritorijų plėtros klausimus,

—

padėti kaimo sektoriui įveikti ekonomikos krizės ir žemės ūkio produktų kainų nepastovumo poveikį,

—

prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kaip nustatyta „Europa 2020“ strategijoje.

—

nacionaliniu lygmeniu – suburiant įvairius partnerius į bendrą plataus masto projektą,

—

Europos lygmeniu – dalyvaujant kuo didesniam valstybių narių skaičiui, kad poveikis būtų didesnis.

—

padėti geriau pažinti BŽŪP, jos istoriją ir kaitą, su reformos pasiūlymais susijusias vystymosi perspektyvas atitinkamoje valstybėje narėje ir Europoje apskritai,

—

skatinti kuo platesnės auditorijos, ypač miesto vietovių visuomenės, domėjimąsi žemės ūkio ir kaimo plėtros vaidmeniu mūsų visuomenėje ir pabrėžiant ūkininkų atliekamų įvairių užduočių svarbą.

—

novatoriškos ir originalios multimedijos ir (arba) audiovizualinės medžiagos gamyba ir platinimas („realybės šou“ pobūdžio radijo ir (arba) TV programos (4), debatų laidos, klipai …) (5),

—

viešų skelbimų kampanijos intensyvaus judėjimo vietose (metro, stotys, ir pan.),

—

„Ūkis mieste“ ir pan. pobūdžio renginiai,

—

žiniasklaidos įvykiai,

—

gerai apibrėžtai tikslinei auditorijai skirtos konferencijos, seminarai ir specializuotos darbo grupės.

1)

jos sklaidos planas parengtas taip, kad priemonė turėtų kuo plačiausią auditoriją ne mažiau kaip 3 valstybėse narėse ir pasiektų ne mažiau kaip 5 % visų tų valstybių narių gyventojų, o jos numatomą (ex-ante) ir vėlesnį (ex-post) poveikį būtų galima pagrįsti išoriniais tinkamais įrodymais (publikos statistika ir pan.);

2)

vertinimo komisija (toliau – komisija) ją įvertino bent 75 iš 100 balų pagal III priedo 2 punkte pateiktus dotacijos skyrimo kriterijus.

—

teisiškai įgalioto organizacijos pareiškėjos atstovo pasirašytas paraiškos laiškas, kuriame nurodomas siūlomos informavimo priemonės pavadinimas ir prašoma dotacijos suma; pažymėtina, kad laiške nurodyta prašoma dotacijos suma turi atitikti biudžeto pajamų lentelėje nurodytą Europos Sąjungos finansavimo sumą (punktai g ir h),

—

1 forma (informacija apie pareiškėją), 2 forma (informacija apie visus kitus organizatorius, jei tokių yra), 3 forma (išsamus informavimo priemonės aprašymas). Jeigu klausimas siūlomai informavimo priemonei netaikomas, turite įrašyti „n“ arba „netaikoma“. Bus vertinamos tik naudojant šias formas parengtos paraiškos; jei 2 forma nereikalinga, įrašykite „n“ pirmajame jos puslapyje,

—

vienas tinkamai užpildytas siūlomos informavimo priemonės biudžeto projektas (pateikiama viena išsami išlaidų ir viena pajamų lentelė; išlaidos ir pajamos turi būti subalansuotos), kurį pasirašo ir datą nurodo įgaliotas organizacijos pareiškėjos atstovas,

—

visi papildomi I priede minimi dokumentai (papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti su dotacijos paraiška).

European Commission

Unit AGRI. K.1.

Call for proposals 2011/C /…

Attn. Angela Filote

L130 4/148A

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/36

1.

2011 m. liepos 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: investicijų fondai, susiję su „KKR & Co. L.P.“ (toliau – KKR, JAV) ir „Sorgenia SpA“ (toliau – „Sorgenia“, Italija) ir priklausantys „Cofide“ kontroliuojamų bendrovių grupei, pirkdami akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, netiesioginę bendrą įmonės „Sorgenia France SA“ (toliau – „Sorgenia France“, Prancūzija), kurią šiuo metu kontroliuoja „Sorgenia“, kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6299 – KKR/Sorgenia/Sorgenia France adresu:

19.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/37

1.

2011 m. liepos 8 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: „RREEF Pan-European Infrastructure Fund II, LP“ (toliau – RREEF), visiškai kontroliuojama „Deutsche Bank AG“ (toliau – „Deutsche Bank“, Vokietija), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Arenales Solar PS, S.L“ (toliau – „Arenales“, Ispanija) kontrolę. Įmonę „Arenales“ šiuo metu bendrai kontroliuoja „Millenium AG“ (toliau – SMAG, Vokietija) ir „OHL Industrial, S.L.“, priklausanti „Villar Mir“ įmonių grupei (toliau – OHL ir „Villar“, Ispanija).

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6238 – RREEF/SMAG/OHL – Arenales adresu: