ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2011.185.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 185

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

54 tomas
2011m. birželio 25d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2011/C 185/01

Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2011/C 185/02

Euro kursas

2

2011/C 185/03

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)  ( 1 )

3

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos investicijų bankas

2011/C 185/04

Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų bankas siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal EIB ir universitetų mokslinių tyrimų programą

7

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2011/C 185/05

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

10

2011/C 185/06

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

14

2011/C 185/07

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

18

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/1


Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai

2011/C 185/01

Remiantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1) 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrąja įtrauka, Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai (2) nuo 2011 m. liepos 1 d. iš dalies keičiami taip:

342 puslapyje:

išbraukiamas KN kodo 8521 90 00 paaiškinimas.

347 puslapyje:

išbraukiami KN kodų 8528 71 13, 8528 71 19 ir 8528 71 90 paaiškinimai.


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL C 137, 2011 5 6, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/2


Euro kursas (1)

2011 m. birželio 24 d.

2011/C 185/02

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,4220

JPY

Japonijos jena

114,06

DKK

Danijos krona

7,4587

GBP

Svaras sterlingas

0,88855

SEK

Švedijos krona

9,1802

CHF

Šveicarijos frankas

1,1902

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

7,7825

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

24,378

HUF

Vengrijos forintas

269,50

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7093

PLN

Lenkijos zlotas

3,9919

RON

Rumunijos lėja

4,2240

TRY

Turkijos lira

2,3207

AUD

Australijos doleris

1,3473

CAD

Kanados doleris

1,3961

HKD

Honkongo doleris

11,0767

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7482

SGD

Singapūro doleris

1,7597

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 534,15

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,7683

CNY

Kinijos ženminbi juanis

9,2059

HRK

Kroatijos kuna

7,3740

IDR

Indonezijos rupija

12 232,84

MYR

Malaizijos ringitas

4,3300

PHP

Filipinų pesas

61,765

RUB

Rusijos rublis

40,1300

THB

Tailando batas

43,627

BRL

Brazilijos realas

2,2707

MXN

Meksikos pesas

16,8867

INR

Indijos rupija

63,9830


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/3


Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų

(Tekstas svarbus EEE)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)

2011/C 185/03

ESO (1)

Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas

(ir pamatinis dokumentas)

Pirmą kartą OL

Pakeisto standarto duomenys

Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data

1 pastaba

CEN

EN 556-1:2001

Medicinos priemonių sterilizavimas. Reikalavimai, keliami medicinos priemonėms, ženklinamoms užrašu “STERILU”. 1 dalis. Reikalavimai, keliami sterilizuotoms medicinos priemonėms

2002 7 31

EN 556:1994 + A1:1998

2.1 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2002 4 30)

EN 556-1:2001/AC:2006

2006 11 15

 

 

CEN

EN 556-2:2003

Medicinos priemonių sterilizavimas. Reikalavimai, keliami medicinos priemonėms, ženklinamoms užrašu „STERILU“. 2 dalis. Reikalavimai, keliami aseptiškai apdorotoms medicinos priemonėms

2007 8 9

 

 

CEN

EN 980:2008

Medicinos priemonių ženklinimo simboliai

2008 7 23

EN 980:2003

2.1 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2010 5 31)

CEN

EN ISO 11737-2:2009

Medicinos priemonių sterilizavimas. Mikrobiologiniai metodai. 2 dalis. Sterilumo bandymai, naudojami apibrėžiant, validuojant ir prižiūrint sterilizavimo procesą (ISO 11737-2:2009)

2010 7 7

 

 

CEN

EN 12322:1999

Diagnostikos in vitro priemonės. Mikrobiologinės mitybinės terpės. Mitybinių terpių kokybės kriterijai

1999 10 9

 

 

EN 12322:1999/A1:2001

2002 7 31

3 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2002 4 30)

CEN

EN ISO 13485:2003

Medicinos priemonės. Kokybės vadybos sistemos. Reglamentuojantys reikalavimai (ISO 13485:2003)

2004 4 2

EN ISO 13488:2000

EN ISO 13485:2000

2.1 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2009 7 31)

EN ISO 13485:2003/AC:2009

2010 7 7

 

 

CEN

EN 13532:2002

Bendrieji reikalavimai, keliami automatinėms in vitro diagnostikos medicinos priemonėms

2002 12 17

 

 

CEN

EN 13612:2002

Diagnostikos in vitro medicinos priemonių eksploatacinių charakteristikų įvertinimas

2002 12 17

 

 

EN 13612:2002/AC:2002

2009 12 2

 

 

CEN

EN 13640:2002

Diagnostikos in vitro reagentų patvarumo nustatymas

2002 12 17

 

 

CEN

EN 13641:2002

Infekcijos, susijusios su in vitro diagnostikos reagentais, rizikos pašalinimas arba sumažinimas

2002 12 17

 

 

CEN

EN 13975:2003

In vitro diagnostikos medicinos priemonių priėmimo bandymuose taikytinos bandinių ėmimo procedūros. Statistiniai aspektai

2003 11 21

 

 

CEN

EN 14136:2004

Išorinio kokybės įvertinimo schemų naudojimas, įvertinant diagnostikos in vitro tyrimo procedūrų charakteristikas

2006 11 15

 

 

CEN

EN 14254:2004

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Žmonėms skirti vienkartiniai mėginių, išskyrus kraujo, ėmimo indai

2005 4 28

 

 

CEN

EN 14820:2004

Vienkartiniai žmogaus veninio kraujo mėginių ėmimo indai

2005 4 28

 

 

CEN

EN ISO 14937:2009

Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Bendrieji sterilizuojančiojo agento apibūdinimo ir medicinos priemonių sterilizavimo proceso kūrimo, validavimo ir einamojo tikrinimo reikalavimai (ISO 14937:2009)

2010 7 7

EN ISO 14937:2000

2.1 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2010 4 30)

CEN

EN ISO 14971:2009

Medicinos priemonės. Rizikos valdymo taikymas medicinos priemonėms (ISO 14971:2007, Corrected version 2007-10-01)

2010 7 7

EN ISO 14971:2007

2.1 pastaba

Terminas pasibaigęs

(2010 3 21)

CEN

EN ISO 15193:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Biologinių mėginių dydžių matavimas. Pamatinio matavimo procedūrų turinio ir pateikimo reikalavimai (ISO 15193:2009)

2010 7 7

 

 

CEN

EN ISO 15194:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Medžiagos kiekio biologinės kilmės mėginiuose matavimas. Sertifikuotųjų pamatinių medžiagų reikalavimai ir patvirtinamųjų dokumentų turinys (ISO 15194:2009)

2010 7 7

 

 

CEN

EN ISO 15197:2003

In vitro diagnostikos tyrimo sistemos. Reikalavimai, keliami automatinio gliukozės kiekio kraujyje tikrinimo sistemoms cukriniam diabetui valdyti (ISO 15197:2003)

2005 4 28

 

 

EN ISO 15197:2003/AC:2005

2009 12 2

 

 

CEN

EN ISO 17511:2003

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Medžiagos kiekio biologiniuose mėginiuose matavimas. Kalibravimo ir kontrolinių medžiagų verčių metrologinė sietis (ISO 17511:2003)

2005 4 28

 

 

CEN

EN ISO 18113-1:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Gamintojo teikiama informacija (ženklinimas). 1 dalis. Terminai, apibrėžtys ir bendrieji reikalavimai (ISO 18113-1:2009)

2010 7 7

 

 

CEN

EN ISO 18113-2:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Gamintojo teikiama informacija (ženklinimas). 2 dalis. Profesinės paskirties in vitro diagnostikos reagentai (ISO 18113-2:2009)

2010 7 7

EN 375:2001

2.1 pastaba

2012 12 31

CEN

EN ISO 18113-3:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Gamintojo teikiama informacija (ženklinimas). 3 dalis. Profesinės paskirties in vitro diagnostikos prietaisai (ISO 18113-3:2009)

2010 7 7

EN 591:2001

2.1 pastaba

2012 12 31

CEN

EN ISO 18113-4:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Gamintojo teikiama informacija (ženklinimas). 4 dalis. Savityros in vitro diagnostiniai reagentai (ISO 18113-4:2009)

2010 7 7

EN 376:2002

2.1 pastaba

2012 12 31

CEN

EN ISO 18113-5:2009

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Gamintojo teikiama informacija (ženklinimas). 5 dalis. Savityros in vitro diagnostikos prietaisai (ISO 18113-5:2009)

2010 7 7

EN 592:2002

2.1 pastaba

2012 12 31

CEN

EN ISO 18153:2003

In vitro diagnostikos medicinos priemonės. Medžiagos kiekio biologiniuose mėginiuose matavimas. Kalibravimo ir kontrolinių medžiagų katalizinės fermentų koncentracijos verčių metrologinė sietis (ISO 18153:2003)

2003 11 21

 

 

CEN

EN ISO 20776-1:2006

Užkrečiamųjų agentų jautrumo tyrimai ir anitimikrobinių priemonių veikimo jautrumo įvertinimas. 1 dalis. Pamatiniai antimikrobinių agentų, veikiančių prieš infekcines ligas sukeliančias bakterijas, aktyvumo in vitro tyrimo metodai (ISO 20776-1:2006)

2007 8 9

 

 

Cenelec

EN 61010-2-101:2002

Saugos reikalavimai, keliami elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai. 2-101 dalis. Ypatingieji reikalavimai, keliami in vitro diagnostikos medicinos įrangai

IEC 61010-2-101:2002 (Modifikuotas)

2002 12 17

 

 

Cenelec

EN 61326-2-6:2006

Elektrinė matavimo, valdymo ir laboratorijų įranga. EMS reikalavimai. 2-6 dalis. Ypatingieji reikalavimai. In vitro diagnostikos medicinos įranga

IEC 61326-2-6:2005

2008 11 27

 

 

Cenelec

EN 62304:2006

Medicinos priemonių programinė įranga. Programinės įrangos būvio ciklo procesai

IEC 62304:2006

2008 11 27

 

 

EN 62304:2006/AC:2008

2011 1 18

 

 

Cenelec

EN 62366:2008

Medicinos priemonės. Panaudojamumo inžinerijos taikymas medicinos priemonėms

IEC 62366:2007

2008 11 27

 

 

1 pastaba:

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data - tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujojo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną (iš dalies) pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų. Prielaidai, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų, nustatytų produktams, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet kuriems netaikomas naujasis standartas, tai poveikio neturi.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

PASTABA:

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2) su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), priede.

Darniuosius standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartų įstaigos darniųjų standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas.

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm


(1)  ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

CEN: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, Tel. +32 25500811; Faks.+32 25500819 (http://www.cen.eu)

Cenelec: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, Tel. +32 25196871; Faks. +32 25196919 (http://www.cenelec.eu)

ETSI: 650 route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE, Tel. +33 492944200; Faks. +33 493654716, (http://www.etsi.eu)

(2)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(3)  OL L 217, 1998 8 5, p. 18.


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos investicijų bankas

25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/7


Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų bankas siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal EIB ir universitetų mokslinių tyrimų programą

2011/C 185/04

Europos investicijų bankas institucinius santykius su universitetais dažniausiai palaiko remdamasis EIB ir universitetų mokslinių tyrimų iniciatyva (angl. EIB-Universities Research Action), kurią sudaro trys skirtingos programos:

EIBURS (angl. EIB Universities Research Sponsorship) – Universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa,

STAREBEI (pranc. STAges de REcherche BEI ) – jaunųjų mokslininkų, dirbančių pagal bendrus EIB ir universitetų projektus, finansavimo programa ir

EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) – universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo priemonė.

EIBURS teikia dotacijas universitetų mokslinių tyrimų centrams, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas ir problemas. EIB finansinė parama – iki 100 000 EUR per metus – konkurso būdu trejus metus skiriama suinteresuotiems ES, stojančiųjų šalių ar ES narystės siekiančių šalių universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, pripažintiems EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais, kad jie galėtų plėsti veiklą šiose srityse. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus (vykdyti mokslinius tyrimus, rengti kursus ir seminarus, kurti ryšių tinklą, skleisti rezultatus ir kt.), dėl kurių atlikimo bus sudaromos sutartys su Banku.

2011–2012 mokslo metais tyrimams pagal EIBURS programą pasirinktos trys naujos mokslinių tyrimų sritys:

Europos intelektinės nuosavybės teisių sistemos ir jų poveikis technologijų perdavimui ir intelektinės nuosavybės finansams

Aptariant įvairius pasaulio politikos dalykus vis daugiau dėmesio skiriama inovacijoms ir žinių ekonomikai kaip ilgalaikio tvaraus augimo varomajai jėgai. Todėl reikia kurti naujas finansavimo priemones ir į žinių arba technologijų perdavimo sritį pritraukti privačių investuotojų, bet tai nėra lengva užduotis. Taip pat reikia, kad technologijas perimantys asmenys geriau suprastų, koks ryšys tarp intelektinės nuosavybės teisės ir reguliavimo sistemų ir jų daromo poveikio šiai sričiai. Be to, reikia, kad būtų geriau suprantamos viešosios politikos iniciatyvos įtraukti mokslinių tyrimų centrus ir universitetus ir labiau nusimanoma apie įvairias finansines priemones (fondus, partnerystes, vertimo laboratorijas ir pan.), skirtas mokslinių tyrimų komerciniam pritaikymui didinti. Manoma, kad tokie dalykai ar klausimai, kaip profesoriaus privilegija, ES patentų teisė ir kaip ją taiko nacionalinės priežiūros įstaigos, taip pat vyriausybės iniciatyvos turi didelę įtaką turto panaudojimui ankstyvajame etape, tačiau nėra parengta jokios sistemingos jų apžvalgos ar palyginimo. Ši sritis labai greitai keičiasi, todėl labai svarbu atsižvelgti į pačius naujausius pokyčius. Būtų ypač gerai, jei projekte būtų parengta visų valstybių narių išsami šių klausimų apžvalga, tačiau būtų priimtinas ir pagrindinių ES inovacijų ir intelektinės nuosavybės rinkų tyrimas.

Projekto tikslas – aptarti teisines, reguliavimo ir viešosios politikos priemones Europos Sąjungos valstybėse narėse ir jų poveikį akademinių institucijų norui bei pasirengimui kurti partnerystes su išorinėmis finansų įstaigomis (pvz., įvairiais fondais ir kitais išorės kapitalo ištekliais), siekiant spartinti technologijų ir intelektinės nuosavybės perdavimo operacijų vykdymą bei komercinį mokslo įstaigose vykdomų tyrimų pritaikymą. Prireikus turėtų būti aptariamos bei pagrindžiamos politikos priemonės ir pasiūlymai, kaip Europos Sąjungoje pagerinti žinių perdavimą.

Privaloma parengti:

 

Tyrime galėtų būti apžvelgta padėtis šioje srityje, vertinant įvairius veiksnius (pvz., protokolus, formas ir sąlygas), darančius įtaką mokslinių tyrimų komerciniam pritaikymui. Tačiau darbe turėtų būti skiriama daug dėmesio atvejų analizei, atliekamai su institucijomis, sukūrusiomis partnerystes su finansų įstaigomis (EIF gali padėti, suteikdamas informacijos apie projektų, į kuriuos jis investuoja, partnerius, bet reikėtų stengtis paraiškoje pateikti ir naujų pavyzdžių). Viena iš apžvelgiamų sričių turėtų būti mokslinių tyrimų institucijų ir finansų investuotojų santykių įforminimas sutartimis – ši sritis yra aptarta kalbant apie mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių grupių santykius, bet nepakankamai išsamiai kalbant apie mokslinių tyrimų institucijų ir finansų įstaigų santykius. Kadangi tai yra trejų metų tyrimas, pareiškėjai gali patys siūlyti tarpinių duomenų pateikimo terminus. Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gaudamas šios mokslinio tyrimo srities finansinę paramą, pavyzdžiui:

kursų, vasaros mokyklų, konferencijų ir seminarų organizavimą,

duomenų bazių kūrimą,

apžvalgas.

 

Šis projektas papildys EK finansuojamą mokslinio pagrįstumo tyrimą (DG ENT) „Finansų rinkos kūrimas IPR“ ES-Konkursas Nr. 3/PP/ENT/CIP/10/A/NO2S003

Investicijų poreikio infrastruktūros sektoriuose analizė

Norint kurti tikslingą viešąją politiką, kuria būtų remiamos investicijos į infrastruktūrą, būtina suprasti dabartinį ir būsimą investicijų poreikį. Tai atrodo savaime suprantama, tačiau nėra nė vieno išsamaus darbo, kuriame būtų aptariami investicijų poreikio nustatymo metodikos klausimai. Universiteto mokslinių tyrimų centras, kuris gaus finansinę paramą pagal EIBURS paramos priemonę, turėtų parengti mokslinių tyrimų programą, kurioje būtų apžvelgiamos taikomos metodikos ir numatomas investicijų į infrastruktūrą poreikis, sukurta vienoda metodika investicijų į infrastruktūrą poreikiui prognozuoti ir parengta investicijų į ekonominę infrastruktūrą Europoje poreikio prognozė. Mokslinis tyrimas turi būti skirtas tik ekonominės infrastruktūros analizei, t. y. investicijoms į transporto, energetikos, vandens sektorių ir IKT.

Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gaudamas šios mokslinio tyrimo srities finansinę paramą, pavyzdžiui:

kursų, vasaros mokyklų, konferencijų ir seminarų organizavimą,

duomenų bazių kūrimą,

apžvalgas.

Didėjanti kredito rizika mikrokreditavimo srityje: kilmė, perspėjimo ženklai, dabartinė padėtis ir ateities prognozės

Per pastarąjį dešimtmetį mažų pajamų namų ūkių ir individualių verslininkų aprūpinimo mikrokreditais sektorius augo taip sparčiai, kad kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Maroke, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bolivijoje ir Indijoje (specifinėje Andhros Pradešo valstijoje), jaučiamas persisotinimas. Ten, kur norintieji paimti paskolą galėjo gauti keletą jų iš įvairių skolinimo įstaigų, kai kas paėmė per daug paskolų, kurių nebegali grąžinti. Toks mikrokreditus paėmusių skolininkų įsiskolinimas žalingas mikrokreditavimo sektoriui ne tik dėl finansinių pasekmių ir poveikio reputacijai, bet ir dėl galimo neigiamo socialinio ir psichologinio poveikio jau ir taip pažeidžiamiems gyventojams.

Mikrofinansavimo paskolų portfelio turto kokybė ėmė blogėti iš tiesų dėl įvairių priežasčių ir veiksnių, pavyzdžiui, dėl ekonominės aplinkos, politikų kišimosi, netinkamos reguliavimo sistemos, mikrofinansavimo įstaigų taikytų agresyvių skolinimo metodų, koncentracijos miestų teritorijose ar netinkamo produktų pateikimo. Kai kuriose šalyse ar regionuose tai labai paveikė mikrofinansavimo sektoriuje anksčiau buvusį aukštą paskolų grąžinimo lygį ir šiuo metu kai kuriose rinkose galimi dideli paskolų nuostoliai. Be to, kredito rizika dėl klientų per didelio įsiskolinimo šiuo metu specialistų laikoma greičiausiai didėjančia rizika. Deja, dažniausiai imamasi priemonių tik tada, kai jau neišvengiamai kyla atsiskaitymo krizė. Todėl investuotojai tapo labiau atsakingi skirdami lėšas, atsirado tarptautinių iniciatyvų, propaguojančių klientų apsaugos ir veiklos skaidrumo principus, taip pat buvo nustatytos palūkanų normos, kad nebūtų leista rinkoms perkaisti.

Šiomis aplinkybėmis EIB kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams, kuriuose būtų nagrinėjami tokie klausimai:

Kokiomis sąlygomis galima išlaikyti tinkamą turto struktūrą ir tvarumą teikiant mikrofinansavimą ir plečiant jo taikymą rinkose, kuriose jo reikia? Kokia šiuo metu kredito rizika, įskaitant klientų per didelio įsiskolinimo lygį, Afrikoje ir kitose šalyse, kurios laikomos pačios didžiausios rizikos šalimis? Ar galima nustatyti tam tikrus perspėjamuosius ženklus, kurie leistų užkirsti kelią atsiskaitymo krizei, kol ji dar neištiko? Kokias pamokas galime išmokti iš pastarojo meto mikrofinansavimo krizių (Maroke, Bosnijoje, Andhroje Pradeše ir kitur)? Kokiose šalyse, ypač Afrikoje, yra didžiausia rizika ir kurios būtų iš karto po jų šiame sąraše?

Regioniniu požiūriu pasiūlyme daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Afrikai (įskaitant Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regioną), bet ne tik jai.

Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gaudamas šios mokslinio tyrimo srities finansinę paramą, pavyzdžiui:

kursų, vasaros mokyklų, konferencijų ir seminarų organizavimą,

duomenų bazių kūrimą,

apžvalgas.

Paraiškas anglų arba prancūzų kalba teikti iki 2011 m. rugsėjo 16 d. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti adresu:

elektroninę kopiją

universities@eib.org

ir

spausdintą kopiją

EIB-Universities Research Action

100, boulevard Konrad Adenauer

2950 Luxembourg

LUXEMBOURG

p. Luísa Ferreira, koordinatorei

Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir kitas programas bei mechanizmus rasite interneto svetainėje http://www.eib.org/universities


KITI AKTAI

Europos Komisija

25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/10


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 185/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

SUSINA DI DRO

EB Nr.: IT-PDO-0005-0779-30.06.2009

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Susina di Dro“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži ir perdirbti.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Susina di Dro“ taikoma šviežiems vietos veislės „Prugna di Dro“, bendrai vadinamos „Susina di Dro“, slyvų vaisiams.

Vartotojui pateikiami švieži vaisiai turi būti nepažeisti, gaivūs ir sveiki, švarūs, be pašalinių medžiagų ir kvapo, šiek tiek pailgos ovalo formos, standaus minkštimo ir padengti savitu balkšvu vaškiniu apnašu.

Šviežiems vaisiams būdinga spalva:

žievelė būna nuo raudonai violetinės iki mėlynai violetinės spalvos su vaškinio apnašo sluoksniu, kartais pasitaiko žalsvų paviršinių dėmelių,

minkštimas būna geltonos arba žalsvai geltonos spalvos.

Cheminės savybės:

 

cukraus kiekis – nuimant derlių ne mažiau kaip 9,0 Brikso laipsniai,

 

polifenolių kiekis – ne mažiau kaip 900 mg/kg.

Kalbant apie organoleptines savybes, SKVN „Susina di Dro“ išsiskiria savo subtiliu kvapniu saldžiarūgščiu skoniu ir maloniai minkšta konsistencija.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Auginimo, valymo ir pakavimo veiksmai turi būti atliekami 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje, kad vaisiai nepradėtų gesti, o masė – pelyti, be to, sparčiai užbaigiant gamybos procesą, geriau išsilaiko savitas vaisius dengiantis vaškinio apnašo sluoksnis.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

SKVN „Susina di Dro“ pakuojama laikantis galiojančių teisės aktų. Visų rūšių pakuotės uždaromos naudojant tinklelį, plėvelę arba dangtelį.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Paruošto parduoti produkto pakuotės turi būti pažymėtos užrašu SKVN „Susina di Dro“ ir toliau nurodytu logotipu. Logotipe vaizduojama stilizuota violetinės spalvos slyva su žaliais lapais ir pateikiami užrašai baltomis raidėmis: slyvos viduryje – „SUSINA DI DRO DOP“, o jos pakraštyje – „DENOMINAZIONE D’ORIGINE PROTETTA“ („SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA“).

Logotipas:

Image

Paveikslėlyje draudžiama pridėti papildomų aiškiai nenumatytų kilmės nuorodų ar vartotojus klaidinančios informacijos.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

SKVN „Susina di Dro“ auginimo vietovė apima šių Autonominės Trento provincijos komunų teritorijas: Arco, Bleggio Inferiore, Bleggio Superiore, Calavino, Cavedine, Fiavè, Dorsino, Drena, Dro, Lasino, Lomaso, Nago-Torbole, Padergnone, Riva del Garda, San Lorenzo in Banale, Stenico, Tenno, Terlago, Vezzano ir tik šias Trento komunos apylinkes: Cadine, Sopramonte, Sant’Anna, Vigolo Baselga ir Baselga del Bondone.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatybės:

SKVN „Susina di Dro“ auginimo vietovė išsiskiria klimato savitumu, kuriam įtakos turi ir Gardos ežero kaimynystė. Iš tiesų, nors teritorija išsidėsčiusi tarp Alpių kalnų, jai būdingas ypač švelnus klimatas – metinė vidutinė temperatūra siekia 12,4 °C. Be to, vietovė pasižymi labai ilgu šviesiuoju laikotarpiu, kurį lemia beveik nuolat giedras dangus: per dieną būna šviesu vidutiniškai 10 valandų ir bendras sukauptas saulės šviesos kiekis sudaro 36 000 sekundžių (vidutinė vertė kiekvienų metų birželio mėn. 21 d.). Taip pat ir žiemos mėnesiais, kurie Italijos Alpių priekalniuose kaip ir Centrinėje ir Vakarų Europoje išsiskiria dideliu debesuotumu, šioje vietovėje per mėnesį būna 100–120 saulėtų valandų, t. y. vidutiniškai 3–4 valandos saulės per dieną. Šį reiškinį daugiausia lemia vyraujantys vėjai arba nuo slėnių besileidžiančių ir nuo ežero kylančių („Òra del Garda“ („Gardos brizas“)) vėjo srovių kaita. Būtent šis brizas užtikrina dangaus giedrą ir sulaiko šaltus šiaurės vėjus žiemą, o vasarą maloniai sušvelnina popietėmis vyraujančią aukščiausią temperatūrą, kuri kitu atveju trukdytų vaisiuose kauptis fenoliui ir cukrui. Todėl SKVN „Susina di Dro“ auginimo vietovėje žiemos sezonai būna ypač švelnūs, o vasarą itin dideli karščiai ir sausros laikotarpiai pasitaiko labai retai. Šias klimato savybes papildo puikios žemės sklypų dirvožemių, kurie geologiškai susidarė ant jūrinių nuogulų, savybės. Dirvožemiai praktiškai visoje teritorijoje yra šiek tiek šarminiai, o tai užtikrina reikiamą mineralinių medžiagų kiekį ir jų dinamiką, visų pirma geresnę fosforo, kalcio ir magnio absorbciją.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Susina di Dro“ – tai ilgas tradicijas turinti vietos veislė, augusi ir laikui bėgant genetiškai susiformavusi Sarkos upės slėniuose.

SKVN „Susina di Dro“ ypač vertinama dėl polifenolių, kurie turi lemiamą įtaką vaisiaus organoleptinėms savybėms, spalvai ir skoniui ir kelia didelį susidomėjimą dėl farmakologinių savybių.

Be to, šio ekotipo vaisiai pasižymi minimaliu cukraus kiekiu, todėl jiems būdingas saldžiarūgštis skonis.

Dėmesys šio vaisiaus savybėms, susijusioms su polifenolių ir cukraus kiekiu, atsispindi tyrimuose, skelbtuose nuo 1975 m. Šis duomenų rinkinys ir keli nauji savybių tyrimai liudija, kad „Susina di Dro“ ypatumai yra jau seniai plačiai pripažinti ir iki šiol pasitvirtina.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Vietos veislę „Prugna di Dro“ bėgant amžiams atrinko apie žemės ūkį gerai išmanantys auginimo vietovės ūkininkai, kurie vedė naujus augalus daugiausia iš sėklos arba daugindami šaknų atžalomis, nuolat prižiūrėjo ir stengėsi bendrai pagerinti genetines augalo savybes, remdamiesi fenotipinių požymių, visų pirma susijusių su sodinių produktyvumu ir vaisių organoleptinėmis savybėmis, stebėjimu.

SKVN „Susina di Dro“ esančio cukraus ir polifenolių susidarymas ir kaupimasis yra glaudžiai susiję su auginimo vietovės klimatu, ypač su saulės spindulių kiekiu, tenkančiu augalams ir aplinkai. Nuo šių klimato veiksnių daugiausia priklauso fenolio apykaitos ir fotosintezės procesuose, kurie labai svarbūs angliavandenių ir cukraus kaupimuisi, dalyvaujančių fermentų kiekis ir veikla.

Šie biologiniai reiškiniai yra susiję su aplinkos sąlygomis, kurios auginimo vietovėje ypač palankios dėl didžiausio Italijoje Gardos ežero ir nuo jo pučiančių brizų švelninančio poveikio. Ypač svarbus šiai vietovei būdingas brizas „Òra del Garda“, kuriam pučiant popietės valandomis dangus visada būna giedras ir kuris sušvelnina aukščiausias vasaros temperatūras.

Pigmentų, už mėlynai violetinę spalvą atsakingų antocianinų, kaupimasis žievelėje iš esmės priklauso nuo vaisiams tenkančio spindulių kiekio, o cukraus kiekis yra susijęs su aplinkos temperatūra, kuri, sušvelninta brizų, neapsunkina auginimo.

SKVN „Susina di Dro“ auginimo vietovėje šių slyvų auginimas yra labai svarbus ir socialiniu bei ekonominiu atžvilgiu: jis prilygsta vynuogių ir obelų auginimui.

Iš tiesų slyvų auginimas jau daug šimtmečių giliai įsišaknijęs vietos kultūroje; tai liudija jo paminėjimas 42 „Sarkos lygumos“ („Piano del Sarca“) statutuose („Carte di regola“), kurie datuojami 1284 m.

Neseniai visa Sarkos slėnio bendruomenė, kuriai nuo seno rūpėjo SKVN „Susina di Dro“ kokybės ypatumų įvertinimas, ėmėsi veiklos kultūriniame lygmenyje, apjungdama turizmo ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir teritorinius aspektus. Reikšminga iniciatyva – „Sužydėjusios Dro slyvos savaitė“ („Settimana del Prugno Fiorito di Dro“), nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios periodiškai vykstantis renginys, vėliau išaugęs į modernesnę rugpjūčio mėnesio šventę, vadinamą „Dro. Slyvų laikas“ („Dro: il tempo delle prugne“).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos saugomos kilmės vietos nuorodos „Susina di Dro“ pripažinimo pasiūlymą 2009 m. gegužės 2 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 100.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:

http://www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg

arba

tiesiogiai Žemės ūkio politikos, maisto ir miškininkystės ministerijos svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano kairėje paspaudus „Prodotti di Qualità“ (kokybiški produktai), paskui – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE [regolamento (CE) n. 510/2006]“ (ES nagrinėjamos specifikacijos (pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006)).


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.


25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/14


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 185/06

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TOLMINC“

EB Nr.: SL-PDO-0005-0422-29.10.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos bruožai.

1.   Atsakinga valstybės narės institucija:

Pavadinimas:

Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės ministerija

Adresas:

Dunajska cesta 22

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14789109

Faks.

+386 14789055

El. paštas:

varnahrana.mkgp@gov.si

2.   Paraiškos teikėjas:

Pavadinimas:

Sirarsko društvo Tolminc (Tolminc sūrio gamintojų asociacija)

Adresas:

Rutarjeva 35

SI-5220 Tolmin

SLOVENIJA

Tel.

+386 53891075

Faks.

El. paštas:

davorin.koren@tnp.gov.si

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kita ( )

3.   Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

Tolminc

4.2.   Aprašymas:

Tolminc priskiriamas prie kietų riebiųjų sūrių. Tolminc yra gaminamas iš žalio arba termiškai apdoroto karvių pieno, gaminamo nustatytoje geografinėje vietovėje.

Forma ir matmenys: vienas sūris sveria 3,5–5 kg, yra tekinio formos, 23–27 cm skersmens ir 8–9 cm storio.

Išoriniai požymiai: sūrio pluta lygi, šviesiai geltonos spalvos.

Skersinis pjūvis: sūrio vidus minkštas, geltonos spalvos, su pasitaikančiomis lęšio ar žirnio dydžio skylutėmis.

Skonis ir kvapas: sūris pasižymi ypatingu kvapu, neturi pašalinių kvapų, jo skonis saldus ir pikantiškas.

Cheminė sudėtis: sūrį sudaro mažiausiai 60 % sausųjų medžiagų ir mažiausiai 45 % sausosios medžiagos svorio sudaro riebalai.

Sūris turi nokti mažiausiai 60 dienų.

4.3.   Geografinė vietovė:

Tolminc ir jam naudojamas pienas gaminami Zgornje Posočje vietovėje, apimančioje Kobarido, Tolmino ir Boveco savivaldybes.

Vakaruose ši geografinė vietovė ribojasi su Italija, kitur – su išorinėmis toliau nurodytų gyvenviečių, įsikūrusių tarp Kamno iki Log pod Mangartom, sienomis: Kamno, Volče, Čiginj, Volčanski Ruti, Sela pri Volčah, Gorenji Log, Tolminski Lom, Dolgi Laz, Kanalski Lom, Grudnica, Slap ob Idrijci, Dolenja Trebuša, Gorenja Trebuša, Stopnik, Daber, Gorski Vrh, Bukovski vrh, Grahovo ob Bači, Hudajužna, Porezenas, Podbrdo, Petrovo Brdo, Bača pri Podbrdu, Kal, Stržišče, Rut, Grant, Knežke Ravne, Ljubinj, Tolminske Ravne, Čadrg, Krnas, Soča, Trenta, Log pod Mangartom.

Šios išvardytos gyvenvietės yra įsikūrusios nustatytoje geografinėje vietovėje.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Siekiant užtikrinti Tolminc autentiškumą, taikomos toliau aprašytos procedūros ir priemonės.

Pieno gamyba. Pienas privalo būti pagamintas nustatytoje geografinėje vietovėje. Įrašai apie gyvulius užtikrina, kad bandos veislės sudėtis būtų tinkama. Ūkiai turi turėti įrašus apie maitinimo kiekius ir pašarų bei pašarinių žaliavų pirkimus.

Pieno surinkimas. Tolminc sūrio gamybai skirtas pienas turi būti surenkamas ir laikomas atskirai nuo kito pieno. Daromi įrašai apie iš kiekvieno ūkio kasdien nupirkto pieno kiekį.

Pieno produktų gamyba. Tolminc sūrio gamintojai daro įrašus apie kasdien perdirbto pieno ir pagaminto sūrio partijų kiekį. Partija apskaičiuojama pagal tai, kiek sūrio yra pagaminama iš vienos pieno koaguliacijos. Jeigu per vieną dieną pagaminta tik viena sūrių partija, ta sūrio pagaminimo data yra įrašoma į sūrio partijos pavadinimą.

Sūrio nokinimas. Siekiant užtikrinti, kad kiekviena sūrio partija noktų mažiausiai 60 dienų, gamintojai daro įrašus apie sūrio nokinimą. Sūrio pagaminimo data yra ta pati data, kada sūris pradeda nokti.

4.5.   Gamybos būdas:

Tolminc sūris gaminamas iš žalio arba termiškai (57 °C–68 °C) apdoroto karvės pieno, pagaminto nustatytoje geografinėje vietovėje. Ne mažiau kaip 80 % pieno, naudojamo Tolminc gaminti, turi būti gaunama iš rudųjų karvių. Šios karvės šeriamos stambiaisiais pašarais (ganyklų žolėmis, šienu, silosu) iš nustatytos geografinės vietovės. Dienos porcijoje stambiųjų pašarų iš šios vietovės turi būti ne mažiau 75 % sausosios medžiagos.

Tolminc gamyboje naudojamas brandintas pienas, į kurį prieš koaguliaciją gali būti įpilama ir šviežio pieno. Pieno brendimas trunka mažiausiai 12 valandų. Tokiu būdu vyksta autochtoninės mikrofloros gamyba, kuria užtikrinamas tinkamas pieno rūgštingumo lygis. Siekiant pagreitinti fermentaciją, sūrio gamybai leidžiama naudoti namų gamybos raugo kultūras (tai yra nedidelio kiekio pieno brandinimas labai aukštoje temperatūroje mažiausiai 12 valandų) arba kitokias specialias kultūras. Įdėjus išrūgų nuo 32 °C iki 34 °C temperatūroje vyksta pieno koaguliacija, kuri trunka apie 25–35 min. Reguliuojant koaguliacijos procesą pagreitinamas išrūgų susidarymas bei susidaro tinkamo dydžio varškės gumulai. Pirmiausia kietas koaguliatas yra supjaustomas reikiamo dydžio dideliais keturkampiais. Toliau varškės gumulai yra susmulkinami į riešuto dydžio gabalėlius. Kaitinant ir džiovinant varškės gumulėlius išgaunama tinkama varškės konsistencija. Varškės gumulėliai kaitinami 44–48 °C, vėliau džiovinami nuolat juos maišant, kol išgaunama tinkama konsistencija. Sūrio formavimas ir varškės atskyrimas nuo išrūgų gali būti atliekami skirtingais būdais, priklausomai nuo galimybių ir pieninėje esančios techninės įrangos. Sūrio slėgimas trunka nuo 6 iki 12 valandų ir vyksta atitinkamos temperatūros patalpose. Sūrio slėgimo metu jis vartomas, nes taip yra pagreitinamas išrūgų susidarymas, užtikrinamas sūryje esančio vandens tolygus pasiskirstymas, sūris įgauna gražesnę formą. Tolminc sūdomas sūriame vandenyje nuo 24 iki 48 valandų.

Pasūdžius kiekvienas sūris atskirai pažymimas užrašant nokimo pradžios datą arba partijos pavadinimą. Tolminc turi nokti mažiausiai du mėnesius. Labai svarbu prižiūrėti sūrį (jį apversti, nušluostyti, nuvalyti), kol jis noksta.

4.6.   Nuoroda:

Sūrio gaminimo nustatytoje geografinėje vietovėje istorija ir tradicijos

Pirmą kartą Tolminc sūris buvo paminėtas 13 amžiuje, kaip atsiskaitymo už mokesčius ano meto žemės savininkui vienetas. Pirmiausia sūris 1756 m. pasirodė Formaggio di Tolmino – Tolminski sir pavadinimu (tai reiškia, sūris iš Tolmino) Udinės miesto sūrių kainoraštyje.

Įvairūs aukšto lygio sūrio gamintojai daug prisidėjo gerindami Tolminc kokybę. Jie jau 19 amžiaus antroje pusėje, juos remiant Ūkininkų asociacijai Goricoje, atkeliavo į Tolmino vietovę padėti vietiniams sūrio gamintojams išspręsti problemas, susijusias su sūrio gaminimu. Kietieji sūriai pradėti gaminti 1886 m. Razor kalno papėdės ganykloje vadovaujant Thomui Hitz iš Šveicarijos. Vėliau Tolminc sūrio gamyba buvo šimtmečiais tobulinama, todėl tapo neatskiriama tų žmonių, kurie visą laiką šį sūrį gamino ir vis dar jį tebegamina, tradicijų ir kultūros dalimi.

Tolminc gamybos tradicija sena ir įdomi, jos ištakos siekia ganyklų atsiradimą kalnuotose vietovėse. Kalnuotose vietovėse gyvuliai ganomi kiekvieną sezoną pakaitomis slėnyje ir kalnuose, o tai padėjo formuotis gyvulių maitinimosi metodams. Šis ekonominis ciklas prasidėdavo kasmet išvarius gyvulius iš slėnyje esančių gyvenviečių į kalno papėdes ar šienaujamus šlaitus. Birželio pabaigoje gyvuliai būdavo genami į kalnus, kur jie ganydavosi ir kur iki rugsėjo pradžios buvo gaminamas sūris, kol juos vėl imdavo ginti į žemutinius šlaitus. Čia gyvuliai ganydavosi iki pirmųjų šalnų. Šį ekonominį ciklą Zgornje Posočje gyvulių augintojai taiko ir šiandien.

Gamtinės sąlygos

Zgornje Posočje vietovė yra įsikūrusi tarp dviejų – Viduržiemio jūros ir Alpių – klimatinių zonų. Būtent dėl šios priežasties Zgornje Posočje vietovės gamtinės sąlygos yra ypatingos, jos per stambiuosius pašarus, gaminamus šioje geografinėje vietovėje atsispindi piene ir galutiniame produkte po apdorojimo.

Dėl aukštai iškylančio drėgno oro, kuris ties ganėtinai aukšta kalnuota vietove, esančia vakarinėje Julijos Alpių dalyje, į Slovėniją patenka nuo Viduržemio jūros, Zgornje Posočje vietovėje iškrenta daugiausia kritulių visoje Slovėnijoje. Atviroje, palei Sočos upės slėnį link Viduržemio jūros besidriekiančioje vietovėje, stipriai jaučiama jūrinio klimato įtaka. Tolmine vidutinė metinė temperatūra siekia beveik 11 °C, vidutinė temperatūra sausio mėnesį – apie 1 °C, o liepą – virš 18 °C.

Šiltesnis Viduržemio jūros klimatas turi didžiausią įtaką augmenijos formavimuisi, dėl to Posočje vietovės kalnų augmenijai būdingi išskirtiniai išoriniai bruožai. Išskirtiniai Viduržemio jūros klimato bruožai pastebimi ir augmenijoje, augančioje ant stačių Alpių uolų, kuri kitaip, nei Gorenjska vietovė, yra tanki ir labai ypatinga, turinti stipriai išreikštų laukinės gamtos bruožų. Zgornje Posočje vietovės kalnų ir aukštikalnių pievų augmenija labai turtinga ir įvairi. Šios įvairovės priežastis – netolima geologinė praeitis (išsidėstymas ant pietinės ledynmečio dangos suformuoto paviršiaus), akmens sudedamoji dalis (klintys arba dolomitas, kartais sumaišytas su mergeliu, molžemiu ir silicio dioksidu) ir klimatas (drėgnas, ganėtinai šiltas kalnų klimatas). Tik šiai vietovei būdingos rūšys yra ypatingiausias vietinės augmenijos bruožas. Kai kuriose Zgornje Posočje vietovės pievose (ganyklose, šienaujamose pievose, aukštikalnių ir Alpių pievose) galima rasti kai kurių retų augalų rūšių. Dėl Viduržemio jūros klimato įtakos kalnų vietovių šienaujamose pievose dažnai pasitaiko vidutinės klimato juostos augmenijos.

Tolminc sūrio gamybai didelės įtakos turi mikrofloros įvairovė. Naudojant žalio pieno raugą ar namų gamybos raugo kultūras, sūris įgauna ypatingų šiai aplinkai būdingų savybių, tuo tarpu naudinga autochtoninė mikroflora neleidžia vystytis žalingiems mikroorganizmams.

4.7.   Tikrinimo įstaiga:

Pavadinimas:

Bureau Veritas d.o.o.

Adresas:

Linhartova cesta 49a

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14757600

Faks.

+386 14747601

El. paštas:

info@si.bureauveritas.com

4.8.   Ženklinimas:

Visus išvardytus specifikacijos reikalavimus atitinkantys sūriai žymimi gamintojo vardu, Tolminc pavadinimu ir logotipo ženklu (žr. toliau), atitinkamu ES ženklu ir nacionaliniu kokybės simboliu. Ženklinime taip pat turi būti nurodyta, ar sūris pagamintas iš žalio ar termiškai apdoroto pieno.

Gamintojų nuožiūra sūris gali būti papildomai ženklinamas, jeigu jis buvo brandintas ilgiau nei du mėnesius, karvės nebuvo šeriamos silosu, ar jei sūris buvo pagamintas kalnų pieninėje.

Image


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.


25.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/18


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 185/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ARMAGH BRAMLEY APPLES“

EB Nr.: UK-PGI-005-0792-16.10.2009

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Armagh Bramley Apples“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Jungtinė Karalystė

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Armagh Bramley Apple“ yra dideli, žalios spalvos, gaivaus skonio kulinarijoje naudojami obuoliai. Jų vaisius turi rausvą atspalvį, o minkštimas yra žalsvai baltos spalvos. Obuoliai yra dideli, jų skersmuo – nuo 60 iki 120 mm. Šie obuoliai yra apvalūs, tačiau jų forma nėra tokia vienoda kaip kitų „Bramley Apples“ – jų šonai plokšti, viršūnė briaunota, o lizdas didelis ir kiek praviras.

Šie obuoliai yra tolygios žalios spalvos su rausvu atspalviu, jų taurėlapiai rudi, pūkuoti, o žiedkotis trumpas ir storas.

Vaisiaus minkštimas žalsvai baltas, kietas ir sultingas.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Netaikoma.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Netaikoma.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Šie obuoliai turi būti auginami nustatytoje vietovėje.

„Armagh Bramley Apples“ auginami tam regionui būdingame labai derlingame, natūralaus dumblo arba dumblinio priemolio dirvožemyje. Visų sodų pakraščiuose auginamos gyvatvorės ir įvairių rūšių medžiai, apsaugantys vaismedžius nuo šiaurės ar šiaurės rytų vėjų, vyraujančių tam tikru pavasario sezono metu.

Nepriklausomai nuo vaismedžio amžiaus ar dydžio, jie genimi rankomis. Geras ir kokybiškas derlius užtikrinamas prižiūrint medžius – žiemą ir vasarą jie genimi ir formuojami jų vainikai. Toks darbas reikalauja ilgalaikės patirties ir įgūdžių.

Armos grafystės obuolių augintojai didžiuojasi gerąja žemės ūkio praktika, kuria jie remiasi augindami „Armagh Bramley“ obuolius. Žydinčius vaismedžius visada apdulkina bitės, todėl, siekiant apsaugoti bites ir kitus naudingus vabzdžius, taip pat ir visą supančią aplinką, įvairūs purškalai tuo metu naudojami labai atsargiai.

„Armagh Bramley“ vaismedžiai dažnai maitinami per lapus patenkančiomis trąšomis. Vykdant įprastą purškimo programą naudojami tiek pavieniai trąšų komponentai, tiek iš jūros dumblių pagamintų trąšų mišiniai.

Obuolių derlius nuimamas rankomis nuo ankstyvo rugsėjo iki vėlyvo spalio. Nurinkimo metas priklauso nuo sezono, rinkos sąlygų, vaisių sunokimo, vaismedžio amžiaus ir šaknų tipo. Dažnai augintojai sutaria, kada pagal vaisių dydį ir jų augimo tempą pradėti rinkti obuolių derlių – vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį. Dauguma obuolių nurenkami, kai jų vidutinis skersmuo yra 75 mm, bet prieš jiems subręstant tiek, kad juose susikaupusių iš krakmolo į cukrų pavirtusių angliavandenių kiekis būtų lygus arba didesnis nei 20 %.

Kaip ir vaismedžių genėjimas, taip ir vaisių skynimas bei rūšiavimas atliekami rankomis. Rinkėjai mokomi, kaip skinti vaisius nepažeidžiant jų odelės ar minkštimo. Šiai obuolių rūšiai toks skynimas ypač svarbus, kadangi didžioji derliaus dalis yra laikoma reguliuojamos atmosferos sąlygomis, kad obuolius būtų galima tiekti rinkai ištisus metus.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Netaikoma.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Netaikoma.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Armagh Bramley Apples“ auginami Armos, Tirono grafystėse ir tam tikroje Londonderio grafystės dalyje esančiose Armos arkivyskupijos parapijose, kuriose nuo seno auginamos obelys:

Baligolio, Beros, Bessbrook, Cloghogue, Clonoe, Coagh, Coalisland, Cookstown, Krosmagleno, Cullyhanna, Donaghmore, Dromintree, Danganono, Eglish, Kidžio, Derrynose & Madden, Kildress, Killcluney, Killeeshill, Kilmore, Lissan, Loughgall, Marafelto, Midltauno, Middle Killeavy, Manimoro, Mojaus, Mullaghbawn, Newbridge, Pomeroy, Portadauno, Tandragee, Termonmaguirc ir Whitecross parapijose.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Nustatytai vietovei būdingos dviejų rūšių klimato sąlygos: dėl Atlanto vandenyno įtakos per metus iškrenta iki 80 colių kritulių, o dėl Golfo srovės vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 3 °C (žiemą) iki 18 °C (vasarą). Šie veiksniai, taip pat ir kokybiškas bei derlingas dirvožemis, kuriame itin gausu kalcio, lemia šios vietovės išskirtinumą.

Ši vietovė yra šiaurėje, todėl čia mažiau saulės šviesos nei kitose „Bramley“ veislės obuolių auginimo vietovėse, o dėl fotosintezės procesų medžiai yra ne tokie tankūs ir auga į šonus. Klimatas šioje vietovėje vėsesnis nei kitose „Bramley“ veislės obuolių auginimo vietovėse, todėl „Armagh Bramley Apple“ auga nevienodai. Dėl vėsesnio klimato vaisių taip smarkiai nepuola vabzdžiai, todėl purkšti insekticidais juos reikia tik kartą per metus. Dėl tokio nedažno insekticidų naudojimo obuoliuose jų lieka labai nedaug. Vyraujanti žemesnė temperatūra lemia ilgesnį obuolių augimo sezoną. Nustatytoje vietovėje yra reljefinių kalvų (drumlinų) ir gausu upelių. Dėl derlingo dirvožemio ir didesnio kritulių kiekio vaismedžių nebūtina dirbtinai drėkinti.

5.2.   Produkto ypatumai:

Nuo nustatytos vietovės klimato tiesiogiai priklauso produkto kokybė. Dėl žemesnių temperatūrų, būdingų šiam regionui, vaisių augimo sezonas yra ilgesnis, todėl vaisiai užauga didesni, ne tokios vienodos formos, juose yra aukštos kokybės rūgšties, tinkamos kulinarijoje naudojamiems obuoliams, ir turi stipresnį išskirtinį skonį.

„Armagh Bramley Apples“ pasižymi tuo, kad termiškai apdoroti jie išlaiko savo aromatą ir jų vaisius būna kietesnis nei kitų „Bramley Apples“. Ši savybė taip pat lemia šio vaisiaus gerą vardą, dėl jos vaisiai išsilaiko ilgiau (12–13 mėnesių) nei kitose vietovėse auginami šios veislės obuoliai.

„Armagh Bramley Apples“ nuo kitų „Bramley Apples“ skiriasi savo žalia spalva su kartais pasitaikančiu rausvu atspalviu, tačiau jie neturi ryškiai matomų dryžių. Be to, dėl vėsesnio klimato ir dėl to, kad tokiomis sąlygomis obuoliai auga nevienodai, „Armagh Bramley Apple“ yra ne tokios apvalios formos kaip kiti obuoliai. Šios rūšies obuolių skonis yra stipresnis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Pirmą kartą „Bramley“ veislės obuoliai pateko į Armą 1884 m. Tuomet Šiaurės Airijoje buvo pasodinta 60 „Bramley“ sodinukų. Iki 1921 m. jais buvo apsodinta 7 000 akrų, o „Bramley“ tapo pagrindine Armoje auginama obuolių rūšimi. Šiuos obuolius pradėta perdirbinėti 1903 m., o Šiaurės Airijos pagrindinės perdirbimo įmonės tebėra įsikūrusios Armos grafystėje netoli nuo pagrindinio produkto šaltinio – grafystės sodų.

„Bramley apple“ būdinga savita konsistencija ir skonis, todėl jie laikomi geriausiais kulinarijoje naudojamais obuoliais. Jie išlaiko jiems būdingą stiprų aštrų skonį net ir termiškai apdoroti. „Bramley apple“ yra vienintelė šiomis savybėmis pasižyminti obuolių rūšis pasaulyje. „Armagh Bramley Apple“ garsėja savo tvirta konsistencija, dėl kurios juos galima laikyti ilgesnį laiką, o termiškai apdoroti jie ilgiau išlaiko būdingą konsistenciją.

Dėl vėsesnio klimato šių obuolių forma ne tokia apvali kaip kitų „Bramleys“. Dėl vėsesnių orų kiekvieno vaisiaus mezginės taip pat apdulkinamos nevienodai. Pirmiausiai apvaisintos mezginės išbrinksta ir iš jų anksčiau nei iš kitų mezginių susiformuoja vaisius. Dėl šios priežasties „Armagh Bramley Apples“ būdinga ne visai apvali forma.

„Armagh Bramley“ vaismedžiai auga neįprastoje jiems šiaurinėje vietovėje, todėl jų derlius yra mažesnis, bet obuolių skonis sodresnis. Dėl šios priežasties „Bramley“ auginimas yra brangus.

Dėl unikalių augimo sąlygų Armoje vaisiai kieti ir tvirtesni nei kitose vietovėse. Tokiems vaisiams subręsti padeda derlingas dirvožemis, kuriame gausu kalcio ir būtinųjų maistinių medžiagų, bei didelis tyro vandens kiekis.

Arma visoje Airijoje laikoma vaismedžių sodo grafyste, kurioje jau 3 000 metų auginami obuoliai. Legenda byloja, kad šventasis Patrikas Ceangoboje, senoje Armos miesto gyvenvietėje, pasodinęs obelį.

Arma vaismedžių sodu pavadinta tik dėl čia auginamų „Armagh Bramley Apple“. 99 % visų geriausių Šiaurės Airijoje užauginamų vaisių yra „Bramley Apple“, o 95 % visų geriausių Šiaurės Airijoje užauginamų vaisių yra iš Armos.

Arma žmonių sąmonėje visada siejama su vaismedžių grafyste – tai atsispindi tiek tradicinėse liaudies dainose, tiek vietos sporto komandų pavadinimuose.

Dėl Armoje auginamų „Armagh Bramley Apple“, žodis „vaismedžių sodas“ siejamas su šia vietove: dauguma verslo įmonių nustatytoje vietovėje, nors jos ir nesusijusios su „Bramley“, savo pavadinimuose naudoja šį žodį dėl jo populiarumo šioje vietovėje, kurį jis įgavo dėl čia auginamų „Armagh Bramley Apple“.

Vietos restoranai aktyviai populiarina patiekalus iš grafystėje auginamų „Armagh“ obuolių. Tai tokie patiekalai kaip Armagh Bramley obuolių pyragas, Armagh Bramley Apple Sorbet (obuolių sorbetas), Armagh Bramley Apple Crumble (trupininis pyragas). Čia vyksta „Armagh Bramley“ receptų konkursai, per kuriuos pristatomi užkandžių receptai, pvz., Bramley Apple Soup (obuolių sriuba) ar Ulster Delight (Olsterio gardėsis), pagrindinių patiekalų receptai, pvz., Pork with Bramley Apple Stuffing (obuoliais įdaryta kiauliena) ir desertai, pvz., Armagh Bramley Apple Cake (obuolių pyragas), Bramley Toffee Pudding (irisų pudingas), Armagh East Coast Soufflé (Armos rytinės pakrantės suflė); čia yra net vietinis puodžius, kuris, įkvėptas šalimais esančių vaismedžių sodų, nužiedė visą kolekciją „Bramley Apple“ gaminių.

„Armagh Bramley Apple“ svarba šiam regionui matyti ne vien iš to, kad obuolių auginimo pramonės įmonėse dirba iki 1 500 vietos gyventojų, bet ir iš tebevykstančių tradicinių renginių, tokių kaip Apple Week (obuolių savaitė) ir spalio mėnesį rengiama Apple festival (obuolių šventė). Paskutinis gegužės sekmadienis vadinamas Apple Blossom Sunday (obelų žydėjimo sekmadieniu), nes tuomet vietos vaismedžių sodai virsta rausvų ir baltų žiedų jūra. Per Apple Blossom Fair (obelų žydėjimo mugę) turistai gali aplankyti šiuos vaismedžių sodus, paragauti „Armagh Bramley“ obuolių pyrago ir paskanauti Armos sidro.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/armaghbramleyapples.pdf


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.