15.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/1

—

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą strategiją „Europa 2020“, darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategiją (1),

—

susijusius politinius dokumentus, išdėstytus šių išvadų priede,

—

2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2), kurios ketvirtoje gairėje pabrėžiamas didelis ekonominis kultūros bei kūrybinės pramonės potencialas bei šiems sektoriams tenkantis vaidmuo skatinant inovacijas,

—

Tarybos išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir „Inovacijų sąjunga“ naudingo tarpusavio bendradarbiavimo (3), kuriose akcentuojama kultūrinio ir kūrybinio turinio pateikimo internete svarba ir pabrėžiama, jog reikia intensyvinti „Europos kultūros paveldo skaitmeninimą ir sklaidą, įskaitant skaitmeninės bibliotekos projektą „Europeana“ “,

—

Tarybos išvadas „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“. Europos pokyčių spartinimas pasitelkiant inovacijas sparčiai kintančiame pasaulyje“ (4), kuriose pripažįstama, kad kultūros bei kūrybos sektoriai yra svarbus technologinių ir netechnologinių inovacijų šaltinis ir kad šių sektorių potencialą būtina visiškai išlaisvinti,

—

Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Konsultacijų, pradėtų Žaliąja knyga dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo, analizė“ (5), kuriame dėmesys atkreipiamas į tai, kad didžioji dalis atsakiusiųjų nurodė, kad kultūros bei kūrybinei pramonei turėtų tekti svarbus vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas,

—

strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo integruotas gaires,

—

kultūra gali svariai ir įvairiapusiai prisidėti įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ integruotose gairėse ir pavyzdinėse iniciatyvose pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama, kad ES taptų pažangia, tvaria ir integracine ekonomika,

—

siekiant užtikrinti kultūros įnašą, 2011–2014 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje (6) nustatytos šešios prioritetinės intensyvesnio bendradarbiavimo sritys,

—

reikia skubiai užtikrinti, kad visi atitinkami sektoriai tarpusavyje bendradarbiautų ir kad visais politikos lygiais būtų pradėta laikytis tikslinio požiūrio – tai itin svarbu norint dar geriau pasinaudoti kultūros įnašu,

—

svarbu, kad strategijos „Europa 2020“ valdymo struktūros galėtų atsižvelgti į kultūros ir kūrybos sektorių įnašą,

—

rengiant atitinkamą politiką bei nacionalines reformų programas, skirtas strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, atsižvelgti į kultūros horizontalųjį pobūdį ir keistis geros praktikos, susijusios su priemonėmis ir metodika, taikomomis įvertinant kultūros įnašą siekiant tų tikslų, pavyzdžiais,

—

stiprinti švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų institucijų ir verslo sektoriaus sąveiką nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu ir skatinti šių sektorių partnerystę, ypač daug dėmesio skiriant talentų puoselėjimui bei kūrybinei veiklai būtiniems gebėjimams ir kompetencijoms,

—

pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma struktūriniais fondais, kad būtų pripažintas kultūros ir kultūros bei kūrybinės pramonės sektorių, kaip regionų ir miestų vystymosi varomosios jėgos, potencialas, ir atitinkamais atvejais jos būtų integruotos į pažangios specializacijos strategijas (8),

—

kultūros prekių ir paslaugų gamybos ir platinimo procesuose propaguoti tvarias ir ekologiškas technologijas, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis, ir remti menininkus bei kultūros sektorių didinant informuotumą tvaraus vystymosi klausimais, inter alia, vykdant veiklą neformaliojo švietimo ir savišvietos srityse,

—

išnagrinėti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo vaidmenį bendruomenių vystymesi bei skatinant aktyvų pilietiškumą ir atsižvelgti į jį rengiant atitinkamas vietos ir regionines vystymosi strategijas,

—

reaguoti į specializuotų įstaigų ir specialistų, kurie vykdo veiksmingą socialinį ir kultūrinį darbą, mokymo poreikius bei gebėjimų stiprinimo prioritetus,

—

atsižvelgti į viešųjų kultūros organizacijų gebėjimų plėtojimo poreikius, kad jos galėtų teikti deramai pritaikytas paslaugas, ypač daug dėmesio skiriant jų socialinėms ir kultūrinėms funkcijoms.

—

apsvarstyti, nedarant įtakos artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės finansinės programos, kaip Komisijos pasiūlymuose dėl būsimos ES politikos ir finansinių priemonių galėtų būti visapusiškai atsižvelgta į kultūros įnašą įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus,

—

tęsti visų atitinkamų Komisijos tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų akcentuojamas kultūros vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ir užtikrinti, kad tai būtų atspindėta atitinkamų sričių politikoje, gairėse ir valdymo priemonėse.

—

įgyvendinti Europos statistikos sistemos partnerių bendradarbiavimo kultūros srityje tinklo (ESSnet-culture) kuriamą statistinių duomenų sistemą, kad būtų teikiama patikima, lyginamoji ir naujausia informacija apie kultūros socialinį ir ekonominį poveikį, vykdyti veiklą, susijusią su būsimais prioritetais remiantis rekomendacijomis, kurias teikia ESSnet-culture,

—

remtis pirmiau nurodytame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktomis išvadomis ir pasinaudoti galimybe, kurią suteikia „Europos kultūros ir kūrybos pramonės aljansas“, kad būtų sustiprinti kultūros bei kūrybinės pramonės sektoriai, visų pirma MVĮ bei mikroįmonės, ir išnagrinėti naujus būdus, kaip labiau didinti savo pačių gebėjimą kurti naujoves ir gebėjimą skatinti inovacijas kituose sektoriuose,

—

skatinti kultūros paveldo ir šiuolaikinio kultūros turinio, įskaitant audiovizualinius kūrinius, skaitmeninimą ir suteikti daugiau galimybių jį pažinti, visų pirma įgyvendinant „Europeana“, tokiu būdu, be kita ko, sudarant galimybę propaguoti ir išsaugoti kultūrų įvairovę ir daugiakalbystę, visapusiškai atsižvelgiant į autoriaus teises ir gretutines teises,

—

propaguoti tvarų kultūrinį turizmą – sanglaudos ir ekonominio vystymosi varomąją jėgą,

—

ištirti, kaip papildyti mokymąsi visą gyvenimą tvirtu kultūriniu komponentu, kad būtų galima prisidėti ugdant bendrąsias kompetencijas (9), kad į tai būtų galima atsižvelgti formuojant politiką šioje srityje.

15.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/5

—

2007–2013 m. kultūros programą (1) ir joje nustatytą konkretų tikslą tarpvalstybinio menininkų ir kultūros specialistų judumo srityje,

—

2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (2), pagal kurią menininkų ir kultūros specialistų judumas iš esmės padeda siekti jos strateginių tikslų,

—

2008 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje (3), ypač jų 1 prioritetą „Menininkų ir kitų kultūros srities specialistų judumo sąlygų gerinimas“,

—

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje (4), ypač jų C prioritetą „Gebėjimai ir judumas“,

—

2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (5), kurios šalys yra ES ir daugelis jos valstybių narių; taigi jos yra įsipareigojusios užtikrinti, kad menininkai, kultūros specialistai ir piliečiai visame pasaulyje galėtų kurti, gaminti, platinti įvairių rūšių kultūros veiklą, prekes bei paslaugas ir jomis naudotis, įskaitant ir savo veiklą, prekes bei paslaugas;

—

Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žaliąja knyga „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ pradėtų konsultacijų analizė“, ypač skyrių dėl judumo ir sklaidos (6), pabrėždama, kad daug subjektų pateikė pastabas dėl reguliavimo, teisinių ir kitų klausimų, turinčių įtakos judumui, ir paragino teikti informaciją šiais klausimais,

—

menininkų judumui skirtą Europos Parlamento bandomąjį projektą, kuriuo siekiama remti menininkų judumui palankią aplinką, įskaitant informacinių sistemų tyrimą (7),

—

2010 m. birželio mėn. atvirojo koordinavimo metodo darbo grupės ataskaitą dėl menininkų ir kultūros specialistų judumo, ypač jos rekomendacijas dėl judumo informacijos teikimo menininkams ir kultūros specialistams, įskaitant judumo informacijos tarnyboms skirtas gaires (8);

—

siekiant plėsti kultūrų bei kalbų įvairovę ir intensyvinti kultūrų dialogą ypač svarbus menininkų ir kultūros specialistų judumas Europoje. Šį judumą turi aktyviai propaguoti Europos Sąjunga ir jos valstybės narės,

—

menininkų ir kultūros specialistų judumas skatina kūrybinius susitikimus, kultūros prekių ir paslaugų gamybą bei keitimąsi jomis,

—

judumas stiprina Europos Sąjungos pilietybės pojūtį ir padeda gilinti mūsų bendros kultūros žinias,

—

judumas yra svarbus visapusiam Europos darbo rinkos veikimui pagal Sutartis. Aktyviau ir veiksmingiau naudojantis bendrajai rinkai būdingomis galimybėmis gali būti sukuriamos naujos darbo vietos ir galimybės dirbti menininkams ir kultūros specialistams, tokiu būdu skatinant užimtumą kultūros sektoriuje ir ekonomikoje apskritai,

—

veikla kultūros ir meno srityje tampa vis aktyvesnė tarptautiniu mastu ir užsienyje dažnai atsiranda darbo, gastrolių, viešnagės, bendradarbiavimo, bendro statymo, karjeros plėtros, mokymosi ir tarpusavio mokymosi galimybių,

—

didesnis ir geresnis judumas gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, konkrečiai – pažangų, tvarų ir integracinį augimą (9),

—

administracinių ir reguliavimo problemų, dėl kurių gali atsirasti kliūčių menininkų ir kultūros specialistų judumui, sprendimas paprastai yra ne tik kultūros įstaigų reikalas; todėl svarbus įvairių tarnybų ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais,

—

viena iš svarbiausių kliūčių, su kuriomis susiduria menininkai ir kultūros specialistai, norintys būti judūs ES, yra ta, kad sunku gauti tikslią ir išsamią informaciją bei konsultacijas su judumu susijusiais klausimais;

—

sudaryti palankesnes sąlygas judumo informacijos tarnyboms teikti išsamią ir tikslią informaciją menininkams ir kultūros specialistams, kurie nori būti judūs ES. Šiuo tikslu kuo geriau pasinaudoti viešojo administravimo institucijų ir kultūros sektoriaus organizacijų sukaupta patirtimi. Atitinkamais atvejais naudotis veikiančiomis tarnybomis informacijai platinti, pripažįstant, kad kai kuriais atvejais jos yra pirminis tikslios informacijos šaltinis.

—

skatinamos informacijos teikėjų tarpusavio mokymosi ir mokymo galimybės, kad būtų įgyjama patikimų žinių apie menininkų ir kultūros specialistų darbo bei gyvenimo sąlygas ir plėtojamos žinios apie atitinkamą nacionalinį ir ES reglamentavimą bei procedūras. Tai padės užtikrinti, kad informacijos teikėjai galėtų visapusiškai padėti klientams gauti informacijos apie nacionalines ir ES taisykles bei reglamentus, procedūras, teises ir pareigas,

—

palaikomi informacijos teikėjų tarpusavio ryšiai, kad būtų užtikrinta, jog įvairiose valstybėse narėse esantys teikėjai galėtų susisiekti su savo kolegomis ir padėti savo šalies menininkams bei kultūros specialistams gauti jiems reikiamos informacijos apie reglamentavimą ir sąlygas valstybėse narėse, į kurias išvykstama. Ryšių palaikymas taip pat suteikia galimybių plėtoti gebėjimus ir mokytis vieniems iš kitų. Norint, kad sistema veiktų sklandžiai, būtina, kad dalyvautų visų valstybių narių informacijos teikėjai,

—

renkami pagrindiniai duomenys apie naudojimąsi judumo informacijos tarnybų paslaugomis siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir galimybes jomis naudotis. Siekiant gerinti judumo sąlygas ilgesnės trukmės laikotarpiu, apie pasikartojančias ir struktūrines problemas, susijusias su reglamentavimu ir jo taikymu, turėtų būti pranešama nacionalinėms kompetentingoms administracinėms institucijoms ir atitinkamoms Europos Komisijos tarnyboms;

—

sudaryti ekspertų darbo grupę, kaip nurodyta 2011–2014 m. darbo plane kultūros srityje, kuri pasiūlytų bendrus turinio ir kokybės standartus, skirtus tarnyboms, kurios teikia informaciją ir konsultacijas menininkams ir kultūros specialistams, kurie nori būti judūs ES. Grupė išsamiai nustatys judumo informacijos tarnyboms skirtas temas ir gaires dėl turinio, įskaitant informaciją trečiųjų šalių piliečiams. Šios ekspertų grupės darbas bus grindžiamas 2010 m. birželio mėn. pateikta atvirojo koordinavimo metodo darbo grupės ataskaita dėl menininkų ir kultūros specialistų judumo, įskaitant judumo informacijos tarnyboms skirtas gaires,

—

nedarant įtakos diskusijoms dėl būsimos daugiametės finansinės programos, rengiant pasiūlymus dėl būsimų programų, išnagrinėti galimybes teikti finansinę paramą informacijos tarnyboms, teikiančioms paslaugas menininkams ir kultūros specialistams, kurie nori būti judūs,

—

platinti judumo informaciją pasitelkiant ES platformas (11) ir tiesiogiai kreiptis informacijos į specializuotas valstybių narių ar kultūros sektoriaus tarnybas, gebančias suteikti išsamią ir tikslią judumo informaciją ir pagalbą menininkams bei kultūros specialistams;

—

kuriant ir toliau plėtojant judumo informacijos teikimo menininkams ir kultūros specialistams paslaugas, priimti bendrus būtiniausius turinio ir kokybės standartus remiantis, inter alia, pirmiau paminėtos ekspertų darbo grupės pasiūlymu ir prireikus užpildyti esamų nacionalinių informacijos tarnybų veiklos spragas,

—

remiantis nacionalinėmis struktūromis ir tradicijomis užtikrinti, kad judumo informacijos tarnybos būtų objektyvios ir kuo rentabilesnės, lankstesnės ir labiau orientuotos į klientus,

—

nustatyti menininkams ir kultūros specialistams skirtos judumo informacijos viešo platinimo priemones, atitinkamais atvejais pasitelkiant veikiančias tarnybas,

—

teikti menininkų ir kultūros specialistų judumui aktualią nacionalinę informaciją, jei įmanoma interneto svetainėje keliomis kalbomis. Turėtų būti skatinamas vertimas, įskaitant automatinį vertimą, siekiant skatinti daugiakalbystę, sudaryti galimybes nesunkiai gauti informacijos ir sudaryti palankesnes sąlygas judumo projektams įgyvendinti;

—

glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų skatinamas judumo informacijos tarnybų ryšių palaikymas Europos lygiu, tokiu būdu gerinant informacijos teikimą menininkams ir kultūros specialistams, kurie nori būti judūs ES, remiantis esamomis informacijos ir konsultacijų partnerystėmis, įskaitant partnerystes su kultūros sektoriumi, ir toliau atitinkamais atvejais jas plėtojant,

—

siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir galimybes jomis naudotis, vykdyti judumo informacijos tarnybų teikiamų paslaugų stebėseną.

15.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/8

—

2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo ir mokymo veiksmingumo bei teisingumo (1),

—

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas „Parengti jaunimą XXI amžiui: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ (2),

—

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (3),

—

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl vaikų iš migrantų šeimų švietimo (4),

—

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (5).

1.

Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (AUP) (9) teikia įvairios trumpalaikės ir ilgalaikės naudos atskiriems asmenims ir visuomenei apskritai. AUP, papildantys šeimai tenkantį pagrindinį vaidmenį, yra esminis sėkmingo kalbos įgūdžių įgijimo, mokymosi visą gyvenimą, socialinės integracijos, asmeninio tobulėjimo ir gebėjimo įsidarbinti pagrindas. Padėjus tvirtą pagrindą ankstyvoje vaikystėje, kai formuojasi vaiko asmenybė, vėliau mokomasi veiksmingiau, atsiranda didesnė tikimybė, kad bus mokomasi visą gyvenimą, mažėja mokymosi rezultatų skirtumai ir našta visuomenei – neprarandamas piliečių potencialas, mažėja socialinės, sveikatos ir net teisingumo sistemų išlaidos.

2.

Aukštos kokybės AUP naudingi visiems vaikams, ypač neturintiems palankių socialinių ir ekonominių sąlygų, migrantų ar romų kilmės vaikams arba specialiųjų mokymosi poreikių, įskaitant negalią, turintiems vaikams. AUP padedama panaikinti mokymosi rezultatų atotrūkį ir sudaromos sąlygos kognityviniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi; taip padedama ištrūkti iš nepalankių sąlygų ir suinteresuotumo stokos rato, dėl kurio dažnai vaikai nebaigia mokyklos, ir nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo grandinę.

3.

Šiuo atžvilgiu visuotinės vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės AUP gali labai prisidėti prie sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, ypač siekiant dviejų ES pagrindinių tikslų: sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 % ir užtikrinti, kad bent 20 mln. žmonių nebegrėstų skurdo ir socialinės atskirties pavojus.

4.

Be to, AUP suteikia galimybę anksti nustatyti mokymosi sunkumus ir imtis spręsti šias problemas, todėl AUP gali padėti nustatyti, kurie vaikai turi specialiųjų mokymosi poreikių, ir, jeigu įmanoma, sudaryti palankesnes sąlygas jiems integruotis įprastinėse mokyklose.

5.

Pastaraisiais metais valstybės narės, gerindamos AUP prieinamumą, padarė nemažą bendrą pažangą, tačiau reikia daugiau pastangų, kad iki 2020 m. būtų pasiektas pagal strateginę programą „ET 2020“ sutartas 95 % dalyvavimo tikslas (10), ypač kad vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų būtų užtikrintos geresnės galimybės naudotis AUP.

6.

Teikti aukštos kokybės AUP yra lygiai taip pat svarbu, kaip užtikrinti jų teikimą ir prieinamumą; reikia skirti dėmesio tokiems klausimams kaip aplinka, infrastruktūra, darbuotojų parinkimas, mokymo programos, valdymas ir kokybės užtikrinimas.

7.

Būtina taikyti sisteminį ir labiau integruotą požiūrį į AUP paslaugas vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant šeimas, taip pat užtikrinti glaudų įvairių politikos sektorių – švietimo, kultūros, socialinių reikalų, užimtumo, sveikatos ir teisingumo – subjektų bendradarbiavimą.

8.

Norint pakeisti nuostatas ir pademonstruoti, kad švietimo ir priežiūros paslaugas gali teikti ne tik moterys, svarbu didinti AUP srityje dirbančių vyrų dalį. Vaikams naudinga, kad sektiną pavyzdį rodytų abiejų lyčių asmenys; tai gali padėti panaikinti lyčių stereotipus. Jei kartu dirba abiejų lyčių asmenys, tai padeda plėsti vaikų patirtį ir taip pat gali padėti sumažinti lyčių segregaciją darbo rinkoje.

9.

AUP paprastai skiriama mažiau dėmesio nei kitiems švietimo ir mokymo lygiams, nepaisant įrodymų, kad veiksmingai investuoti į ugdymą ankstyvoje vaikystėje yra daug efektyviau nei imtis veiksmų vėliau ir kad visą gyvenimo ciklą tai teikia ypač daug naudos, ypač palankių sąlygų neturintiems asmenims.

10.

ES lygiu atlikta palyginti nedaug tyrimų ar surinkta duomenų apie ugdymą ankstyvame amžiuje, kuriais galima būtų pagrįsti AUP politikos plėtojimą ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Būtina, kad turimi tyrimų rezultatai būtų plačiau prieinami ir kad būtų atlikta daugiau tyrimų apie AUP teikimą ir poveikį valstybėse narėse, atsižvelgiant į kultūrinę įvairovę ir registruojant geros praktikos bei patirties pavyzdžius.

1.

Sudaryti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės įtraukiaisiais AUP, ypač vaikams, neturintiems palankių socialinių ir ekonominių sąlygų, migrantų ar romų kilmės vaikams arba specialiųjų mokymosi poreikių, įskaitant negalią, turintiems vaikams.

2.

Parengti veiksmingus finansavimo modelius, įskaitant tikslinį finansavimą, kuriais, atsižvelgiant į nacionalines ir vietos aplinkybes, būtų užtikrinama tinkama viešųjų ir privačiųjų investicijų pusiausvyra.

3.

Skatinti tarpsektorinį ir integruotą požiūrį į priežiūros ir ugdymo paslaugas, kad laikantis holistinio požiūrio būtų tenkinami visi vaikų poreikiai – kognityviniai, socialiniai, emociniai, psichologiniai ir fiziniai, – taip pat kad būtų užtikrintas glaudus bendradarbiavimas teikiant priežiūrą namuose bei AUP ir sklandus perėjimas iš vieno švietimo lygio į kitą.

4.

Remti AUP darbuotojų profesionalumą, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimų ir kvalifikacijų plėtojimui bei darbo sąlygų gerinimui, ir didinti šios profesijos prestižą. Be to, plėtoti politiką, kuria siekiama pritraukti, mokyti ir išlaikyti tinkamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus AUP srityje ir pagerinti lyčių pusiausvyrą.

5.

Propaguoti vystymuisi tinkamas programas ir mokymo kursus, kuriais būtų puoselėjamas kognityvinių ir nekognityvinių gebėjimų įgijimas, tuo pat metu pripažįstant žaidimų, kurie taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį mokantis ankstyvame amžiuje, svarbą.

6.

Remti tėvus kaip pagrindinius savo vaikų ugdytojus ankstyvame amžiuje ir skatinti AUP tarnybas glaudžiai bendradarbiauti su tėvais, šeimomis ir bendruomenėmis, kad būtų didinamas informuotumas apie AUP teikiamas galimybes ir mokymosi nuo pat ankstyvo amžiaus svarbą.

7.

Propaguoti kokybės užtikrinimą dalyvaujant visiems pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant šeimas.

8.

Skatinti Europoje mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą AUP srityje, prireikus bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų stiprinama AUP politikos formavimui ir programų vykdymui skirtų duomenų bazė.

1.

Analizuoti ir vertinti esamas AUP paslaugas vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu vadovaujantis galimybės jomis naudotis, prieinamumo pagal kainą ir kokybės kriterijais, kaip nurodyta šiose išvadose.

2.

Užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kuriomis siekiama visiems sudaryti vienodas galimybes naudotis AUP ir gerinti jo kokybę.

3.

Efektyviai investuoti į AUP – tai būtų ilgalaikį augimą skatinanti priemonė.

1.

Remti valstybes nares joms nustatant gerą politiką ir praktiką bei keičiantis jų pavyzdžiais pagal atvirąjį koordinavimo metodą.

2.

Plėsti AUP srityje turimų duomenų bazę remiantis tarptautiniais tyrimais, papildant juos visoje ES vykdomais tyrimais ir sudarant geresnes galimybes susipažinti su tokių tyrimų rezultatais.

3.

Pagal strateginę programą „ET 2020“ stebėti pažangą, daromą siekiant „ET 2020“ lyginamojo standarto, susijusio su dalyvavimu ankstyvajame ugdyme, taip pat siekiant šiose išvadose nurodytų tikslų, susijusių su platesnėmis galimybėmis naudotis ir geresne kokybe, ir teikti pažangos ataskaitas.

1.

Taikant atvirąjį koordinavimo metodą ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti politikos klausimais su atitinkamais sektoriais (pavyzdžiui, švietimo, kultūros, socialinių reikalų, užimtumo, sveikatos ir teisingumo sektoriais) siekiant Europos lygiu parengti orientacines priemones, kuriomis bus remiamasi plėtojant politiką AUP srityje atitinkamu vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu.

2.

Nedarant poveikio deryboms dėl būsimos finansinės programos, veiksmingai naudotis visomis atitinkamomis ES priemonėmis mokymosi visą gyvenimą ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat Europos struktūriniais fondais, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų, kad būtų padedama siekti pirmiau nurodytų tikslų.