20.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 150/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2011 m. vasario 16 d.

dėl ekonomikos valdysenos reformos Europos Sąjungoje

(CON/2011/13)

2011/C 150/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2010 m. lapkričio 29 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl šių pasiūlymų (toliau – Komisijos pasiūlymai):

1)	pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (toliau – PDP projektas) (1);

2)	pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų (toliau – biudžeto sistemų direktyvos projektas) (2);

3)	pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (toliau – biudžeto vykdymo užtikrinimo procedūros projektas) (3);

4)	pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (toliau – perviršinio disbalanso procedūros projektas) (4);

5)	pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau – biudžeto priežiūros procedūros projektas) (5);

6)	pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (toliau – makroekonominės priežiūros procedūros projektas) (6).

ECB kompetencija teikti nuomonę dėl PDP projekto grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 14 dalies antra pastraipa, nes perviršinio deficito procedūros vykdymo užtikrinimas yra susijęs su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) svarbiausiu tikslu – palaikyti kainų stabilumą, kaip nustatyta Sutarties 127 straipsnio 1 dalyje, 282 straipsnio 2 dalyje ir Europos centrinių bankų sistemos statuto (toliau – ECBS statutas) 2 straipsnyje.

ECB kompetencija teikti nuomonę dėl biudžeto sistemų direktyvos projekto, biudžeto vykdymo užtikrinimo procedūros projekto, perviršinio disbalanso procedūros projekto, biudžeto priežiūros procedūros projekto ir makroekonominės priežiūros procedūros projekto grindžiama Sutarties 127 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka ir 282 straipsnio 5 dalimi bei ECBS statuto 4 straipsnio a punkto pirma įtrauka, nes jie taip pat susiję su pirmiau minėtu svarbiausiu ECBS tikslu.

Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Bendrajai tarybai pateikus pastabas, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

1.	Dabartinė krizė aiškiai pademonstravo, kad ambicinga ekonominės valdysenos sistemos reforma yra gilus ir esminis Europos Sąjungos ir valstybių narių, ypač euro zonos, interesas.

2.	2010 m. birželio 10 d. dokumente „Euro zonos ekonomikos valdysenos stiprinimas“ ECB pasiūlė sustiprinti euro zonos ekonomikos ir biudžeto politikos valdyseną ir vykdymo užtikrinimo struktūras. ECB taip pat pasiūlė kai kurias sustiprintas nuostatas taikyti visoms ES valstybėms narėms.

ECB pažymi, kad Europos Vadovų Tarybos įsteigtos darbo grupės dėl ekonomikos valdysenos ES sustiprinimo 2010 m. spalio 21 d. ataskaitoje (toliau – darbo grupės ataskaita) buvo pateikta daug papildomų rekomendacijų Komisijos pasiūlymams. ECB dalyvavo šioje darbo grupėje, tačiau pritaria ne visiems darbo grupės ataskaitos elementams.

Komisijos pasiūlymais išplečiama ir sustiprinama ES ekonomikos ir biudžeto priežiūros sistema ir šiek tiek pagerinamas vykdymo užtikrinimas euro zonoje. Tačiau juose trūksta didelio žingsnio į priekį euro zonos priežiūros kontekste, kuris, ECB nuomone, yra būtinas siekiant užtikrinti jos stabilumą ir sklandų veikimą. Kaip pažymėta 2010 m. lapkričio 4 d. po ECB valdančiosios tarybos posėdžio surengtos spaudos konferencijos įžanginiame pranešime, darbo grupės ataskaita Europos Sąjungai reiškia dabartinės biudžeto ir makroekonominės priežiūros sistemos sustiprinimą. Tačiau Valdančioji taryba mano, kad darbo grupės ataskaitoje nepakankamai patobulinamas euro zonos reguliavimas, palyginti su jos teiktais pasiūlymais.

Remdamasis minėtu ECB dokumentu „Euro zonos ekonomikos valdysenos stiprinimas“, ECB įnašu į darbo grupės ataskaitą ir ECB požiūriu į darbo grupės ataskaitą, šioje nuomonėje ECB teikia pasiūlymus dėl Komisijos pasiūlymų, kuriais sprendžiami ECB nuomone svarbūs klausimai, siekiant didesnės pažangos euro zonos ekonomikos valdysenoje. Nei vienam iš šių pasiūlymų įgyvendinti nereikia keisti Sutarties.

Šiame kontekste ECB pažymi, kad, priėmus Komisijos pasiūlymus, jie taps esmine priemone, įpareigojančia ES ir valstybes nares vykdyti patikimą ekonominę ir biudžeto politiką. Euro zonos atžvilgiu dar labiau pateisinamas tolesnis stiprinimas, suderintas su didesne euro zonos valstybių narių integracija. Dabartinė krizė akivaizdžiai parodė, kad nepatikima ekonominė ir biudžeto politika kai kuriose euro zonos valstybėse narėse ir bet koks iš to kylantis finansinis nestabilumas taip pat gali tiesiogiai sukelti sunkumų kitoms euro zonos valstybėms narėms. Todėl ECB skatina ES teisės aktų leidėjus ir valstybes nares pasinaudoti vykstančiu teisėkūros procesu ir sustiprinti ekonomikos valdysenos paketą kiek tai maksimaliai leidžia dabartinės Sutartys. Be to, ateityje ES turėtų apsvarstyti Sutarties reformą, kad būtų galima dar labiau sustiprinti ekonomikos valdyseną.

ECB nuomone, nepakankamas automatiškumas yra esminis Komisijos pasiūlymų trūkumas. ECB pripažįsta, kad, palyginti su dabartine padėtimi, Komisijos pasiūlymais automatiškumas šiek tiek padidinamas, pavyzdžiui, nustatant, kad Komisija teikia Tarybai pasiūlymus, o ne rekomendacijas, ir kad Taryboje balsuojama atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma. ECB taip pat žino, kad Taryba naudojasi diskrecija pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius reguliuoti, atitinkamai, ekonomikos ir biudžeto politikos priežiūrą ir perviršinio deficito procedūrą. Šiame kontekste ECB siūlo ES teisės aktų leidėjui apsvarstyti galimybę atsisakyti 2005 metais Stabilumo ir augimo pakte padarytų pakeitimų (7), kurie padidino valstybėms narėms suteiktą veikimo laisvę jų įsipareigojimų pagal paktą kontekste.

Bet kuriuo atveju, be pirmiau minėto automatiškumo padidinimo, Taryba turi galimybę priimti oficialią deklaraciją, skelbiančią, kad, kaip taisyklė, visose Komisijos pasiūlymuose nurodytose procedūrose Taryba balsuos už procedūros tęstinumą, jei tai siūlo ar rekomenduoja Komisija atitinkamame savo pasiūlyme ar rekomendacijoje, ir kad jei taisyklės būtų nesilaikoma, Taryba pagrįs nukrypimo nuo taisyklės priežastis. Taigi procedūros netęsimas bus išimtis, kurią Taryba turės pagrįsti. Nors deklaracijos nėra privalomos, toks įsipareigojimas taps Tarybai gairėmis įgyvendinant savo diskreciją įvairiose procedūrose ir taip prisidės prie jų stiprinimo. Tokia deklaracija taptų ES ekonomikos valdysenos sistemos dalimi.

ECB mano, kad tokia deklaracija yra būtinas elementas sklandžiam ES ekonomikos valdysenos veikimui. Jeigu Taryba nepritartų tokiai deklaracijai, kaip alternatyvą ECB rekomenduotų Euro grupei, kurią sudaro 17 euro zonos valstybių narių, priimti deklaraciją, kad ji, kaip taisyklė, balsuos už procedūrų tęstinumą, ir turės pagrįsti bet kokį nukrypimą nuo šios taisyklės.

10.

Be to, yra keletas kitų elementų, kurie rodo nepakankamą Komisijos pasiūlymų automatiškumą, ir kurie turėtų būti persvarstyti:

biudžeto priežiūros procedūros projekte valstybėms narėms suteikiama galimybė nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui reikalingų pertvarkymų didelio bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukio laikotarpiais. Atsižvelgiant į ypač didelę fiskalinio tvarumo svarbą, ECB nerekomenduotų tokių nuostatų dėl galimybės nukrypti. Jei jų negalima atsisakyti, ECB rekomenduotų aiškiai nustatyti, kad šios nuostatos aktyvuojamos tik tuomet, jei nekyla grėsmės fiskaliniam tvarumui;

biudžeto vykdymo užtikrinimo procedūros projekte nustatyta, kad Taryba peržiūrės jos nustatomus palūkaninius indėlius, nepalūkaninius indėlius ir baudas atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba gavusi pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Šias peržiūros galimybes reikėtų išbraukti, kadangi jos tik pailgina procedūrą ir suteikia Komisijai papildomo darbo be konkretaus pateisinimo, atsižvelgiant į tai, kad Komisija ir Taryba jau bus apsvarsčiusios visas aplinkybes ir atitinkamos valstybės narės argumentus prieš Tarybai nustatant finansines priemones;

c)	apskritai ekonomikos valdysenos sistema neturėtų nustatyti Komisijai pareigų, kurios apribotų jos galimybę rekomenduoti ar siūlyti tęsti procedūras. Ypač reikėtų vengti įpareigoti Komisiją atsižvelgti į diskusijas Taryboje, kaip į sąlygą Komisijai tęsti bet kokią procedūrą.

11.

Be to, ECB rekomenduoja padidinti automatiškumą, kai įmanoma, nustatant Taryboje balsavimą atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma, pavyzdžiui, kai Taryba priima nuomones dėl pagal Sutarties 121 straipsnio 3 dalį nustatytų stabilumo ir konvergencijos programų ir nustato procedūros etapus, kurie paspartina procedūrą didindami spaudimą taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms. Pastaruoju atveju Sutarties 121 straipsnio 4 dalis leidžia padidinti biudžeto priežiūros procedūros projekto automatiškumą. Be to, Sutarties 126 straipsnio 8 dalies įgyvendinimas galėtų nustatyti perviršinio deficito procedūros etapą, kuriame valstybė narė turėtų įrodyti, kad ji ėmėsi efektyvių veiksmų siekdama užkirsti kelią sankcijų taikymui.

12.

Biudžeto priežiūros procedūros projekte ir PDP projekte turėtų būti nustatytos papildomos politinės ir reputacijos priemonės, įskaitant valstybei narei taikomus atskaitomybės reikalavimus ir Tarybos pranešimus Europos Vadovų Tarybai. Be to, Komisija, bendradarbiaudama su ECB, kai jis laiko tai tinkama, kai priemonės yra skirtos euro zonos valstybėms narėms arba VKM II dalyvaujančioms valstybėms narėms, turėtų rengti vizitus į Tarybos rekomendacijų nesilaikančias valstybes nares.

13.

ECB taip pat yra susirūpinęs, kad, vertinant valdžios sektoriaus skolos santykio atitiktį pamatinei vertei, nepakankamai atsižvelgiama į svarbius veiksnius. Nors Komisijai rengiant pranešimą apie perviršinio skolos santykio susidarymą turėtų būti apsvarstomi visi svarbūs veiksniai, ir ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas valstybių narių pagal Europos finansinio stabilumo priemonę arba pagal būsimą Europos stabilumo mechanizmo (ESM) išleistų garantijų poveikiui, į visus šiuos veiksnius turėtų būti atsižvelgiama tik jei pagal Komisijos prognozes valdžios sektoriaus skolos santykis mažėja trejus metus. Dėl jokių atitinkamų švelninančiųjų veiksnių negali būti įvertinta, kad valstybėje narėje nėra perviršinio skolos santykio, jei jos skolos santykis viršija pamatinę vertę ir jo tendencija yra didėti.

14.

Platesnės veiksmų laisvės nustatymas vertinant deficitą perviršinio deficito procedūros metu, tai yra, atsižvelgimas į daugelį svarbių veiksnių, kai skolos santykis yra mažesnis nei 60 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinės vertės, prieštarauja taisyklių griežtinimui. Nesvarbu, ar skolos santykis yra didesnis, ar mažesnis nei 60 % BVP pamatinės vertės, vertinant, ar deficitas yra perviršinis, į atitinkamus veiksnius turėtų būti atsižvelgiama tik tuomet, jei deficito santykis, prieš atsižvelgiant į šiuos veiksnius, yra artimas 3 % BVP pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas, kaip nustatyta šiuo metu galiojančiose taisyklėse. Galiausiai, skaitinis lyginamasis dydis turėtų būti taikomas skolos santykio pokyčiui įvertinti nedelsiant po reglamento įsigaliojimo.

15.

Biudžeto priežiūros procedūros projekto atžvilgiu ECB rekomenduoja, kad: a) pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo būtų vertinama atsižvelgiant į bendrą struktūrinio balanso vertinimą, įskaitant išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizę; b) valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neturėtų viršyti prognozuojamo pamatinio vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklio; c) prognozuojamas vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą Komisijos naudojamą metodologiją; d) turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos augimo struktūros poveikį pajamų augimui. Šių elementų operacinės apibrėžtys turėtų būti nustatytos Elgesio kodekse (8).

16.

ECB ypač pritaria makroekonominės priežiūros procedūros nustatymui, kuri užpildo svarbią spragą ekonomikos valdysenos sistemoje. Ši nauja procedūra pirmiausia turėtų būti skirta euro zonos valstybėms narėms, patiriančioms ilgalaikį konkurencingumo praradimą ir didelį einamosios sąskaitos deficitą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į pasklidimo euro zonoje pasekmes ir specialius reikalavimus sklandžiam euro zonos veikimui užtikrinti. Atsižvelgiant į galimą krizės pobūdžio keitimąsi ateityje, procedūroje naudojamas rodiklių sąrašas gali keistis, tačiau didžiausias dėmesys procedūroje turėtų būti ir toliau skiriamas situacijų, keliančių grėsmę euro zonos ir ES ekonominiam, biudžeto ir finansiniam stabilumui, prevencijai.

17.

Procedūros taikymo sritis turėtų būti atskleista apibrėžiant „disbalanso“ sąvoką, kuri turėtų apimti nebaigtinį situacijų, kurioms siekiama užkirsti kelią šia procedūra, sąrašą. „Pažeidžiamumo“ sąvokos, kuri būtų apibrėžiama kaip galimas atvejis, kai valstybė narė susiduria su situacija, kurią turėtų protingai apimti ekonominės ir pinigų sąjungos patikima makroekonominė priežiūra, įtraukimas į šią procedūrą sustiprintų jos prevencinį pobūdį. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad pagal šią procedūrą priimamos rekomendacijos turėtų atitikti kitas procedūras, nustatytas pagal Sutarties 121, 126 ir 136 straipsnius, ir kad procedūroje atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal VKM II susitarimus. Nors Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įspėjimai ir rekomendacijos makroekonominės priežiūros procedūros kontekste neturi kelti klausimo dėl ESRV nepriklausomumo, ECB rekomenduoja pabrėžti poreikį paisyti ESRV konfidencialumo režimo.

18.

Be to, makroekonominės priežiūros procedūrą turėtų lemti skaidrūs ir veiksmingi skatinamieji mechanizmai. Makroekonominio disbalanso vertinimai ir rekomendacijos imtis korekcinių veiksmų turėtų būti kuo plačiau skelbiami visais procedūros etapais. Perviršinio disbalanso procedūros projekte taip pat turėtų būti nustatytas didesnis automatiškumas ir laipsniškos finansinės sankcijos, tai yra, valstybei narei pirmą kartą nesilaikant Tarybos rekomendacijos, Taryba turėtų nustatyti palūkaninį indėlį, nelaukiant pakartotinio taisyklių nesilaikymo. Už pakartotinį nesilaikymą turėtų būti skiriama bauda.

19.	Sukauptos palūkanos už euro zonos valstybėms narėms pagal Komisijos pasiūlymus skirtus neatlyginamus indėlius ir baudas turėtų būti skirtos Europos stabilumo mechanizmui (ESM), kuris bus sukurtas 2013 metais, nustatant tinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas iki jo sukūrimo.

20.

Komisijos pasiūlymuose numatytos procedūros turėtų būti įgyvendinamos ir vykdomos suderintu būdu. Tam būtų sudarytos sąlygos, jei priimant ir taikant atitinkamus reglamentus kiek įmanoma būtų siekiama paprastumo, skaidrumo ir nuspėjamumo. Turėtų būti ribojama galimybė skirtingai interpretuoti ar ginčytis dėl vertinimo klausimų ir turėtų būti vengiama biurokratinių procesų.

21.

ECB siūlo, kad Komisijai rengiant vizitus pagal biudžeto ir makroekonominės priežiūros procedūras ir perviršinio deficito procedūrą būtų bendradarbiaujama su ECB, jei jis laiko tai tinkama, kai vizitai rengiami į valstybes nares, kurių valiuta yra euro, ir į VKM II dalyvaujančias valstybes nares. ECB dalyvavimas vizituose į Graikiją ir Airiją buvo naudingas. ECB supranta šį dalyvavimą kaip prisidėjimą prie ekonominės politikos, ir vykdys tai nepažeisdamas savo nepriklausomumo vykdant Sutartyje nustatytus uždavinius.

22.

ECB taip pat mano esant reikalinga įsteigti pripažintą kompetenciją ekonomikos ir fiskaliniais klausimais turinčių asmenų patariamąjį organą, kuris kasmet teiktų Sąjungos institucijoms nepriklausomą ataskaitą apie tai, kaip Taryba ir Komisija, įskaitant Eurostatą, vykdo savo pareigas pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir pagal Komisijos pasiūlymuose nustatytas procedūras. Jei tai leidžia šio organo galimybės ir nepažeidžiant pagrindinio jo uždavinio – parengti minėtą ataskaitą, gavęs Europos Vadovų Tarybos, Tarybos ar Komisijos prašymą, šis organas taip pat turėtų atlikti konkrečių ekonominių ar biudžeto klausimų analizę. Šio organo uždaviniai neturėtų pažeisti Komisijos kompetencijos. Šio organo nariai turėtų būti visiškai nepriklausomi. ES teisės aktų leidėjas turės nustatyti šio organo administracinę struktūrą ir savybes, įskaitant jo materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius. Šis organas turėtų būti įsteigtas pagal biudžeto priežiūros procedūros projektą, o kituose Komisijos pasiūlymuose į jį turėtų būti daroma nuoroda.

23.

ECB pritaria, kad biudžeto sistemų projektui kaip teisinė priemonė buvo pasirinkta direktyva, tačiau mano, kad direktyvos tikslui ir pobūdžiui įgyvendinti būtina reikalauti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės būtų kuo artimesnės direktyvos tekstui. Tai ypač aktualu euro zonos valstybėms narėms. Šiame kontekste ECB pritartų, jei Euro grupė paskelbtų politinį pareiškimą siekti tokio vienodo perkėlimo į nacionalinę teisę, kuris turėtų būti atspindėtas konstatuojamosiose dalyse.

24.

ECB taip pat mano, kad visos valstybės narės bet kuriuo atveju turėtų užtikrinti nepriklausomą jų biudžeto sistemų esminių elementų stebėseną, analizę ir patvirtinimą. Euro zonos valstybėms narėms šiam tikslui turėtų būti skirtas specialus direktyvos skyrius, kuriame euro zonos valstybėms narėms privalomai nustatomi elementai, kurie 2010 m. gegužės 17 d. Tarybos išvadose ir darbo grupės ataskaitoje nurodyti kaip pageidautini; kartu turi būti sudaryta galimybė ne euro zonos valstybėms narėms savanoriškai įgyvendinti šiuos elementus savo teisinėse sistemose, kam ECB labai pritartų. Vienam pageidautinų elementų – nepriklausomų fiskalinių tarybų sukūrimui – direktyvoje turėtų būti teikiama pirmenybė; be to, direktyvoje turėtų būti reikalaujama deramai apsvarstyti metodo „iš viršaus į apačią“ įdiegimą, reiškiantį, kad pirmiausia susitariama dėl bendro išlaidų lygio ir tuomet yra paskirstomi asignavimai atskiroms ministerijoms ar valdžios agentūroms.

25.

Visos šios priemonės neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms rengti griežtesnes biudžeto sistemas, pavyzdžiui, nustatant taisykles, draudžiančias valdžios sektoriaus struktūriniam deficitui viršyti tam tikrą BVP lygį. Kartu ES teisės aktų leidėjas turėtų apsvarstyti galimybę direktyvoje ar kituose teisės aktuose nustatyti valstybėms narėms pareigą priimti teisės aktus, kuriuose būtų tiksliai apibrėžtos skolinimosi sistemų ribos ir sąvokos, nes tai prisidėtų prie teisinio tikrumo.

26.	Be to, ECB rekomenduoja pabrėžti nacionalinių prognozių ir joms rengti naudojamų metodologijų skaidrumo svarbą. Tuo pat metu Komisijos prognozės turi vaidinti esminį vaidmenį kaip nacionalinių prognozių lyginamasis dydis.

27.

Direktyvos efektyvumo požiūriu joje turi būti aiškiai nurodytos pasekmės, kurios nacionaliniu lygiu kiltų nacionalinėms institucijoms nesilaikant skaitinių fiskalinių taisyklių, įskaitant nefinansines priemones ir finansines sankcijas. Taip pat turėtų būti nustatyta pareiga vidutinės trukmės laikotarpiu grąžinti fiskalinės sistemos toleruojamą ribą viršijančią skolą. Konkrečios aplinkybės, kuriomis leidžiama laikinai nesilaikyti taisyklių, jei jų reikia, turėtų būti apibrėžtos griežtai. Galiausiai, ECB mano, kad dėl planuojamo ESM įsigaliojimo 2013 metais direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti ne 2013 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 31 d.

28.

Statistikos, kuri yra direktyvos dalis, kontekste ECB pritaria metinių ir ketvirtinių valdžios sektoriaus sąskaitų duomenų, kurie teikiami Komisijai pagal 1996 m. birželio 25 d. Reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (9), savalaikiškumo ir patikimumo padidinimui. Direktyva gali būti prisidedama prie valdžios sektoriaus sąskaitų duomenų savalaikiškumo ir patikimumo remiant viešojo sektoriaus apskaitos sistemų įgyvendinimą kaupiamuoju pagrindu, kuris yra susijęs su ESS 95 paremtomis nacionalinėmis sąskaitomis. Siekiant užtikrinti suderintą valdžios sandorių pripažinimą ir įvertinimą, apskaitos sistemos turėtų būti paremtos tarptautiniu lygiu priimtais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

29.

Kalbant apie statistiką būsimuose teisės aktuose, ECB pažymi, kad, kaip paminėta darbo grupės ataskaitoje, ES turi imtis teisėkūros veiksmų, kad „Europos statistikos praktikos kodeksas“ taptų teisiškai privalomas, kartu pagreitinant visapusišką kodekso įgyvendinimą, ypač dėl duomenų kokybės ir duomenų rinkimo įgaliojimų. Be to, Eurostato įgaliojimai vertinant ir stebint PDP pranešimus turėtų būti dar labiau sustiprinti, didžiausią dėmesį teikiat iniciatyvioms priemonėms valdžios sektoriaus statistikos kokybei pagerinti.

30.	Galiausiai ECB pastebi, kad Komisijos pasiūlymai, ypač euro zonai skirtos reformos, reikš padidintą darbo poreikį tiek ES, tiek nacionaliniu lygiais, o tam reikia skirti atitinkamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.

Redagavimo pasiūlymai

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti Komisijos pasiūlymus, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu yra pateikiami priede.

Priėmus juos, pasiūlytų reglamentų ir direktyvos nurodomosiose dalyse reikės atspindėti šios nuomonės pateikimą.

Priimta Frankfurte prie Maino 2011 m. vasario 16 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) KOM(2010) 522.

(2) KOM(2010) 523.

(3) KOM(2010) 524.

(4) KOM(2010) 525.

(5) KOM(2010) 526.

(6) KOM(2010) 527.

(7) 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 174, 2005 7 7, p. 1) ir 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1056/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

(8) Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tvarka ir Stabilumo bei konvergencijos programų formato ir turinio gairės, kurias ECOFIN taryba patvirtino 2010 m. rugsėjo 7 d.

(9) OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

(KOM(2010) 522)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

Naujos konstatuojamosios dalys

„(7)

Kai remiantis skolos kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais remtis reikėtų ne vien tik faktu, kad nesilaikoma skaitinio lyginamojo dydžio, tačiau visada reikėtų atsižvelgti į visus kitus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį.

(8)

Kai remiantis deficito kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais reikia remtis visais svarbiais veiksniais, nurodytais Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, jeigu valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu neviršija pamatinės vertės.

(9)	Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinės fiskalinės sistemos kokybę, nes ji labai svarbi užtikrinant fiskalinį konsolidavimą ir viešųjų finansų tvarumą.

(10)	Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, reikia, kad juose būtų nurodyti metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones.

(11)	Vertinant veiksmingas priemones bus naudinga, jei bus atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos planuotos konkrečios su pajamomis susijusios priemonės.

(12)	Vertinant, ar pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą, reikėtų ypač atsižvelgti į didelį bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukį.“

„(7)

Kai remiantis skolos kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais remtis reikėtų faktu, kad nesilaikoma skaitinio lyginamojo dydžio, ir visada reikėtų atsižvelgti į visus kitus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, kai pagal Komisijos prognozes valdžios sektoriaus skolos santykis per trejus metus mažėja.

(8)

Kai remiantis deficito kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais reikia remtis visais svarbiais veiksniais, nurodytais Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, tik jeigu deficito santykis yra artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas.

(9)

Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, galėtų būti papildyti kitais patikslinimais, kurie atitiktų šiuos struktūrinius tikslus.

(10)	Vertinant veiksmingas priemones reikėtų remtis reikalaujamais struktūrinio balanso pagerėjimais ir galima būtų atsižvelgti į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos planuotos konkrečios su pajamomis susijusios priemonės.

“

Paaiškinimas

Jau iš konstatuojamųjų dalių turėtų būti aišku, kad sustiprintame Stabilumo ir augimo pakte reikia atmesti padidintą veikimo laisvę. Pasiūlyti pakeitimai yra išsamiai paaiškinti šios nuomonės bendrose pastabose ir toliau pateikiamuose paaiškinimuose.

1a pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktas

(Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalis (nauja))

„1a. Kai jis viršija pamatinę vertę, pagal Sutarties 126 straipsnio 2 dalies b punktą laikoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su pamatine verte, mažėjo maždaug viena dvidešimtąja per metus. Trejus metus nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos – įrašyti] taikant šį rodiklį reikia atsižvelgti į jo retrospektyvų pobūdį.“

Paaiškinimas

ECB pritaria skaitinio lyginamojo dydžio taikymui vertinant skolos santykio pokytį nedelsiant po reglamento įsigaliojimo.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktas

(Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalis ir 3a dalis (nauja))

„3. Rengdama pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, Komisija atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, kaip nurodyta tame straipsnyje. Vidutinės trukmės ekonomikos būklės pokyčiai (ypač augimo potencialas, vyraujančios ciklinės sąlygos, infliacija, perviršinis makroekonominis disbalansas) ir vidutinės trukmės biudžeto būklės pokyčiai (ypač fiskalinio konsolidavimo pastangos pakilimo laikotarpiais, valstybės investicijos, politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimas ir bendra valstybės finansų kokybė, visų pirma Tarybos direktyvos […] dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms laikymasis) turi būti tinkamai atspindėti Komisijos pranešime. Pranešime taip pat analizuojami reikšmingi vidutinės trukmės skolos būklės pokyčiai (visų pirma, tinkamai atsižvelgiama į rizikos veiksnius, įskaitant skolos grąžinimo terminą ir skolos valiutą, atsargų ir srautų operacijas, sukauptus rezervus ir kitą valstybės turtą; garantijas, ypač susijusias su finansų sektoriumi; dėl visuomenės senėjimo ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimų atsirandančius tiesioginius ir numanomus įsipareigojimus tiek, kiek tai gali tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais). Be to, Komisija skiria pakankamą dėmesį kitiems veiksniams, kurie, atitinkamos valstybės narės manymu, yra svarbūs siekiant visapusiškai kokybiniu požiūriu įvertinti pamatinės vertės perviršį ir kuriuos valstybė narė nurodė Komisijai ir Tarybai. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas finansiniams įnašams tarptautiniam solidarumui skatinti ir Sąjungos politikos tikslams, vienas iš kurių yra finansinis stabilumas, pasiekti.

4. Komisija ir Taryba atlieka visų svarbių veiksnių suderintą bendrą vertinimą, kuriame konkrečiai nurodoma, koks jų, kaip sunkinančiųjų ar švelninančiųjų veiksnių, poveikis vertinant, kaip laikomasi deficito ir (arba) skolos kriterijų.

Jeigu vertinant atitiktį deficito kriterijui valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos pagrindinio principo sąlygos: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas turėtų išlikti artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis turėtų būti laikinas.“

„3. Rengdama pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, Komisija atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, kaip nurodyta tame straipsnyje. Vidutinės trukmės ekonomikos būklės pokyčiai (ypač augimo potencialas, vyraujančios ciklinės sąlygos, infliacija, ) ir vidutinės trukmės biudžeto būklės pokyčiai (ypač fiskalinio konsolidavimo pastangos pakilimo laikotarpiais, valstybės investicijos, politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimas ir bendra valstybės finansų kokybė, visų pirma Tarybos direktyvos […] dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms laikymasis) turi būti tinkamai atspindėti Komisijos pranešime. Pranešime taip pat analizuojami reikšmingi vidutinės trukmės skolos būklės pokyčiai (visų pirma, tinkamai atsižvelgiama į rizikos veiksnius, įskaitant skolos grąžinimo terminą ir skolos valiutą, atsargų ir srautų operacijas, sukauptus rezervus ir kitą valstybės turtą; garantijas, ypač susijusias su finansų sektoriumi; dėl visuomenės senėjimo ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimų atsirandančius tiesioginius ir numanomus įsipareigojimus tiek, kiek tai gali tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais). Be to, Komisija skiria pakankamą dėmesį kitiems veiksniams, kurie, atitinkamos valstybės narės manymu, yra svarbūs siekiant visapusiškai kokybiniu požiūriu įvertinti pamatinės vertės perviršį ir kuriuos valstybė narė nurodė Komisijai ir Tarybai. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas finansiniams įnašams tarptautiniam solidarumui skatinti ir Sąjungos politikos tikslams, vienas iš kurių yra finansinis stabilumas, pasiekti.

Rengdama pranešimą, Komisija gali iš atitinkamos valstybės narės prašyti papildomos informacijos.

[…]

3a. Vertinant atitiktį skolos kriterijui, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos atitinkamus veiksnius atsižvelgiama tik jei pagal Komisijos prognozes valdžios sektoriaus skolos santykis per trejus metus mažėja.

Vertinant atitiktį deficito kriterijui , priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos pagrindinio principo sąlygos: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas turėtų išlikti artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis turėtų būti laikinas.“

Paaiškinimas

2 straipsnio 3 dalyje nurodytame Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį turi būti atsižvelgiama, inter alia, į „perviršinį makroekonominį disbalansą“, kuris yra aptariamas kitame pasiūlyme – KOM(2010) 525. ECB pritaria, kad abiejų skirtingų procedūrų egzistavimas yra logiškas ir pagrįstas. Tačiau nuoroda į „perviršinį makroekonominį disbalansą“ gali sukelti neaiškumų, sudarydama įspūdį, kad KOM(2010) 522 ir KOM(2010) 525 iš esmės reglamentuoja tą patį dalyką.

Papildomu atskaitomybės reikalavimu siekiama paskatinti valstybę narę laikytis reikalavimų, kadangi Komisija turi parengti pranešimą apie perviršinio deficito arba perviršinio skolos santykio susidarymą. Laikantis pamatinių verčių nereikėtų papildomos atskaitomybės.

Nors rengdama pranešimą apie perviršinio deficito arba perviršinio skolos santykio susidarymą Komisija apsvarsto visus svarbius veiksnius, į juos atsižvelgiama tik tuomet, jei valdžios sektoriaus skolos santykis mažėja. Dėl jokių atitinkamų švelninančiųjų veiksnių negali būti įvertinta, kad valstybėje narėje nėra perviršinio skolos santykio, jei jos skolos santykis viršija pamatinę vertę ir jo tendencija yra didėti.

Galiausiai, į „artimumo ir laikinumo“ principą deficito kriterijaus atžvilgiu turi būti atsižvelgiama nepaisant skolos santykio.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 3 dalies d punktas

(Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalis)

„4a. Per 4 dalyje nustatytą ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį atitinkama valstybė narė Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių priemonių pajamų srityje tikslai, atitinkantys Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi, ir šiems tikslams pasiekti numatytų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.

5. Jei vadovaujantis pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį pateikta rekomendacija buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją. Šioje patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo rekomendacijoje pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją.“

Paaiškinimas

Papildoma atskaitomybė – tai Komisijos priemonė paskatinti valstybę narę laikytis reikalavimų. Nėra būtina aiškiai įtvirtinti, kad pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį Komisija gali priimti patikslintą rekomendaciją.

4 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1467/97 4 straipsnio 1 dalis

(teksto nėra)

„1. […] Tuo pat metu Taryba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlymu, nedelsdama pateikia oficialų pranešimą Europos Vadovų Tarybai.“

Paaiškinimas

Tai papildomas procedūros elementas, kuris turėtų paskatinti atitinkamą valstybę narę laikytis reikalavimų.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 5 dalies b punktas

(Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1a dalis)

2. Jei vadovaujantis įspėjimu, pateiktu pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą įspėjimą kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą. Šiame patikslintame įspėjime, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo įspėjime pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą.“

„1a. Gavusi Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, atitinkama valstybė narė Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos įspėjimą. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių priemonių pajamų srityje tikslai, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas, kad prireikus Taryba galėtų priimti sprendimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Ataskaita skelbiama viešai. Komisija stebi ir vertina koregavimo priemones, kurių buvo imtasi perviršiniam deficitui koreguoti, rengdama vizitą į atitinkamą valstybę narę, kartu su ECB, jei jis laiko tai tinkama, dalyvaujančioms valstybėms narėms ir valiutos kurso mechanizme (VKM II) dalyvaujančioms valstybėms narėms, ir parengia ataskaitą Tarybai. Ši ataskaita gali būti skelbiama viešai.

Paaiškinimas

Komisijos vizitais į atitinkamą valstybę narę, kartu su ECB, jei jis laiko tai tinkama, euro zonai ir VKM II dalyvaujančioms valstybėms narėms, turėtų būti prisidedama prie pasiūlyto reglamento tikslų siekimo ir tai turėtų būti svarbi atgrasanti priemonė reikalavimų nevykdančiai valstybei narei.

Nėra būtina aiškiai įtvirtinti, kad pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį Taryba gali priimti patikslintą įspėjimą.

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 14 dalis

(Reglamento (EB) Nr. 1467/97 16 straipsnis)

„Šio reglamento 12 straipsnyje nurodytos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra paskirstomos dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį ir kurioms netaikoma Reglamente (ES) Nr. […./….] apibrėžta perviršinio disbalanso procedūra, proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas.“

„Šio reglamento 12 straipsnyje nurodytos baudos yra skirtos Europos stabilumo mechanizmui.“

Paaiškinimas

Euro zonos valstybių narių pagal priežiūros sistemą mokamos baudos turėtų atitekti būsimai ESM. Reikia nustatyti tinkamas pereinamąsias nuostatas (Europos stabilizavimo priemonė ir (arba) Europos finansinio stabilumo fondas kaip sumokėtų baudų gavėjai), kol ESM bus įsteigtas vadovaujantis 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis.

Šių sumokėtų baudų skyrimo ESM pagrindas – ryšys tarp Komisijos pasiūlymuose numatytų pareigų, kurių nesilaiko valstybės narės, ir poreikio įsteigti ESM. Todėl pajamos iš valdymo teisės aktų paketo kylančių baudų turėtų atitekti ESM.

Kaip nurodyta šioje nuomonėje, šis sprendimas turėtų būti mutatis mutandis taikomas visoms procedūroms, kurios buvo sustiprintos ar sukurtos Komisijos pasiūlymais.

Kiekviename reglamente, kuris buvo sustiprintas ar sukurtas Komisijos pasiūlymais, atitinkamoje konstatuojamojoje dalyje turėtų būti paaiškinta priežastis, kodėl sukauptų palūkanų ir kitų finansinių sankcijų atžvilgiu daroma nuoroda į ESM: tarp to, kad valstybės narės nesilaiko savo ekonomikos valdysenos pareigų, ir poreikio įsteigti ESM yra ryšys.

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų

(KOM(2010) 523)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (2)

1 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 7 konstatuojamoji dalis

„(7)

Neobjektyvios ir netikroviškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali labai varžyti fiskalinio planavimo veiksmingumą, todėl gali būti sunku laikytis biudžetinės drausmės, o dėl prognozių rengimo metodikų skaidrumo ir jų patvirtinimo gali labai pagerėti makroekonominių ir biudžeto prognozių, kurios reikalingos fiskaliniam planavimui, kokybė.“

„(7)

Neobjektyvios ir netikroviškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali labai varžyti fiskalinio planavimo veiksmingumą, todėl gali būti sunku laikytis biudžetinės drausmės, o dėl prognozių rengimo metodikų skaidrumo ir jų patvirtinimo turėtų labai pagerėti makroekonominių ir biudžeto prognozių, kurios reikalingos fiskaliniam planavimui, kokybė.“

Paaiškinimas

Prognozių rengimo metodikų skaidrumas ir jų patvirtinimas yra esminės prognozių kokybės priemonės.

2 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 8 konstatuojamoji dalis

„(8)	Norint užtikrinti, kad vykdant biudžeto politiką būtų naudojamos tikroviškos prognozės, būtinas skaidrumas; todėl būtina, kad metodikos, prielaidos ir parametrai, kuriais grindžiamos oficialios makroekonominės ir biudžeto prognozės, būtų viešai prieinami.“

„(8)

Norint užtikrinti, kad vykdant biudžeto politiką būtų naudojamos tikroviškos prognozės, būtinas skaidrumas; todėl būtina, kad būtų skelbiami ir viešai prieinami ne tik pakankamai išsamios oficialios makroekonominės ir biudžeto prognozės, bet ir metodikos, prielaidos ir parametrai, kuriais grindžiamos šios prognozės, .“

Paaiškinimas

Pasiūlytu pakeitimu sustiprinamas prognozių esminis vaidmuo, skaidrumas ir išsamumas.

3 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 12 konstatuojamoji dalis

„(12)

Kadangi taisyklėmis pagrįstų valstybių narių biudžeto sistemų veiksmingumas skatinant biudžetinę drausmę yra įrodytas, tvirtos nacionalinės fiskalinės taisyklės, atitinkančios Sąjungos lygmens biudžeto tikslus, turi būti griežtesnės Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos kertinis akmuo. Reikėtų, kad tvirtose fiskalinėse taisyklėse būtų tiksliai apibrėžti siektini rodikliai ir mechanizmai, reikalingi laiku vykdyti veiksmingą stebėseną. Be to, politikos vykdymo patirtis parodė, kad norint užtikrinti veiksmingą skaitinių taisyklių taikymą, už jų nesilaikymą turi būti numatytos pasekmės, kurios gali būti sietinos tik su reputacija.“

„(12)

Kadangi taisyklėmis pagrįstų valstybių narių biudžeto sistemų veiksmingumas skatinant biudžetinę drausmę yra įrodytas, tvirtos nacionalinės fiskalinės taisyklės, atitinkančios Sąjungos lygmens biudžeto tikslus, turi būti griežtesnės Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos kertinis akmuo. Reikėtų, kad tvirtose fiskalinėse taisyklėse būtų tiksliai apibrėžti siektini rodikliai ir mechanizmai, reikalingi laiku vykdyti veiksmingą stebėseną. Be to, politikos vykdymo patirtis parodė, kad norint užtikrinti veiksmingą skaitinių fiskalinių taisyklių taikymą, už jų nesilaikymą turi būti numatytos pasekmės, kurios turėtų apimti reputacijos, politinius ir finansinius aspektus. Papildomos skolos padengimas laiku turėtų būti standartinė pasekmė.“

Paaiškinimas

Fiskalinės sistemos patikimumas padidėtų, jei pasiūlytoje direktyvoje, o kartu ir nacionaliniuose teisės aktuose, būtų nustatytos aiškios taisyklių nesilaikymo pasekmės, įskaitant nefinansinius ir finansinius aspektus. Pareiga laiku padengti skolą, įgytą už fiskalinės sistemos koncesijų ribų, yra galinga priemonė užkertant kelią taisyklių pažeidimams.

4 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos nauja 12a konstatuojamoji dalis

Teksto nėra

„(12a)

Konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų leidžiama laikinai nesilaikyti skaitinių fiskalinių taisyklių, skaičius turėtų būti ribotas. Turėtų būti vykdomi griežti kriterijai dėl nesilaikymo poveikio biudžetui ir atitinkama atsakomybė. Turi būti užtikrinta, kad papildoma skola bus grąžinta per tinkamą laikotarpį.“

Paaiškinimas

Kadangi aiškios taisyklių nesilaikymo pasekmės yra laikomos būtinomis veiksmingumui užtikrinti, bet kokios konkrečios aplinkybės, kuriomis leidžiama laikinai nesilaikyti skaitinių fiskalinių taisyklių, turėtų būti apribotos, taip sustiprinant bendrą nesilaikymo pasekmių poveikį. Siūloma nauja konstatuojamąja dalimi sustiprinamas pasiūlytos direktyvos 6 straipsnio d punkte numatytos išimties ribotas pobūdis. Išimtys turi atitikti griežtus kriterijus ir skolos padengimas turi būti išimties taikymo sąlyga.

5 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 13 konstatuojamoji dalis

„(13)

Valstybės narės turėtų vengti procikliškos fiskalinės politikos, o ekonomikos pakilimo laikotarpiais turėtų būti dedamos didesnės fiskalinio konsolidavimo pastangos. Šių tikslų lengviau siekti taikant tiksliai apibrėžtas skaitines fiskalines taisykles. Šios skaitinės fiskalinės taisyklės turėtų apimti tikslą sustiprinti valdžios išlaidų kontrolę ir suteikti finansų ministerijoms priemonę apriboti išlaidas siekiant kontroliuoti deficitą.“

Paaiškinimas

Skaitinių fiskalinių taisyklių nustatymo tikslas – t. y. sustiprinti valdžios išlaidų kontrolę – turėtų būti aiškiai įtvirtintas pačiose taisyklėse, o finansų ministerijoms turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės.

6 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 18 konstatuojamoji dalis

„(18)

Siekiant veiksmingai skatinti laikytis biudžetinės drausmės ir siekti valstybės finansų tvarumo, biudžeto sistemos turėtų aprėpti visus valstybės finansus. Dėl to ypatingą dėmesį reikėtų skirti nebiudžetinių fondų ir įstaigų operacijoms, turinčioms poveikio valstybių narių biudžeto būklei trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu.“

„(18)

Siekiant veiksmingai skatinti laikytis biudžetinės drausmės ir siekti valstybės finansų tvarumo, biudžeto sistemos turėtų aprėpti visus valstybės finansus. Dėl to apie nebiudžetinių fondų ir įstaigų operacijas, galinčias turėti poveikio valstybių narių biudžeto būklei trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu, turėtų būti skaidriai pranešama. Jų laukiamas ar galimas poveikis bendriems valdžios biudžeto balansams ir skolai turėtų būti aiškiai įvertintas vidutinės trukmės biudžeto sistemose.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu sustiprinamas efektyvumas padarant nuorodą į vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinama sustiprinta į valdžios sektorių nepatenkančių institucijų, kurioms gali prireikti kapitalo dotacijų, stebėsena.

7 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos nauja 18a konstatuojamoji dalis

Teksto nėra

„(18a)

Siekiant įgyvendinti direktyvos tikslą ir nuostatas būtina perkelti ją į nacionalinius teisės aktus, kurie turi būti kuo artimesni direktyvos tekstui. Tai taikytina visoms valstybėms narėms, tačiau ypač aktualu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. [Atsižvelgiama į…. d. Euro grupės susitarimą [kad visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, įsipareigoja priimti nacionalinius teisės aktus atsižvelgdami į šias nuostatas]].“

Paaiškinimas

Įsipareigojimas perkelti direktyvą į nacionalinę teisę atidžiai atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, ypač euro zonos valstybėse narėse, padarys direktyvą veiksmingesne.

8 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos nauja 18b konstatuojamoji dalis

Teksto nėra.

„(18b)

Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, be šioje direktyvoje nustatytų elementų, taikomų visoms valstybėms narėms, savo nacionalinėse biudžeto sistemose turi įgyvendinti papildomus elementus. Skyrius, įtvirtinantis specialias nuostatas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nustato šiuos du elementus: pirma, nepriklausomų fiskalinių tarybų, kurios turėtų užsiimti nepriklausoma stebėsena, analize, vertinimais ir prognozėmis, įsteigimą ir, antra, biudžeto procedūrų „iš viršaus į apačią“ taikymą. Pirmasis elementas turėtų būti privalomas, o antrąjį valstybės narės turėtų deramai apsvarstyti. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali savanoriškai įtraukti visus šiuos papildomus elementus ar kai kuriuos iš jų į savo nacionalines biudžeto sistemas. Jos ypač turėtų apsvarstyti nepriklausomų fiskalinių tarybų inkorporavimą.“

Paaiškinimas

Elementai, kuriuos Taryba laikė pageidautinais savo 2010 m. gegužės mėn. išvadose šiuo klausimu ir Darbo grupės ataskaitoje, turėtų būti privalomi euro zonos valstybėms narėms.

9 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnis

„Šia direktyva nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių biudžeto sistemų ypatumais, kurie yra būtini perviršinio deficito procedūros veiksmingumui užtikrinti.“

„Šia direktyva nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių biudžeto sistemų ypatumais, kurie yra būtini valstybių narių pareigos vengti perviršinio valdžios deficito, kaip nustatyta Sutarties 126 straipsnio 1 dalyje, laikymuisi užtikrinti.“

Paaiškinimas

Pasiūlyta direktyva turėtų būti aiškiai daroma nuoroda ne į perviršinio deficito procedūrą, o į poreikį vengti perviršinio deficito, kadangi direktyva, kai ji bus įgyvendinta valstybėse narėse, taps valstybių narių pareigų pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius laikymosi stiprinimo priemone.

10 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio f punktas

„f)	analizių susitarimai siekiant didesnio biudžeto proceso elementų skaidrumo, įskaitant, inter alia, nepriklausomų nacionalinių biudžeto tarnybų arba institucijų, veikiančių biudžeto politikos srityje, įgaliojimus;“

„f)	susitarimai dėl nepriklausomos stebėsenos, analizės, vertinimų ir patvirtinimo siekiant didesnio biudžeto proceso elementų skaidrumo, įskaitant, inter alia, nepriklausomų nacionalinių biudžeto tarnybų arba institucijų, veikiančių biudžeto politikos srityje, įgaliojimus;“

Paaiškinimas

Susitarimai turėtų būti sudaromi ne tik dėl biudžeto procesų analizės, bet ir dėl stebėsenos, vertinimų ir patvirtinimo, be to, jais turi būti užtikrinta, kad tai būtų vykdoma nepriklausomai.

11 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalis

„1. Valstybės narės įdiegia nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius, kaip apibrėžta Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (ESS 95), ir kuriose yra visa informacija, reikalinga duomenims ESS 95 pagrindu rengti. Šioms viešojo sektoriaus apskaitos sistemoms taikoma vidaus kontrolė ir atliekamas jų auditas.“

„1. Siekdamos užtikrinti savalaikį ir tikslų metinių ir ketvirtinių ESS paremtų valdžios sektoriaus duomenų teikimą, kaip reikalaujama ESS perdavimo programoje, valstybės narės, taikydamos tarptautiniu lygiu priimtus viešojo sektoriaus apskaitos standartus kaupiamuoju principu įdiegia viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius, kaip apibrėžta Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (ESS 95), . Šioms sistemoms taikoma nepriklausoma kontrolė ir atliekamas jų auditas.“

Paaiškinimas

Siekiant pagerinti Komisijai teikiamų valdžios sektoriaus duomenų savalaikiškumą ir tikslumą, pageidautina, kad valstybės narės pagreitintų viešojo sektoriaus apskaitos sistemų įgyvendinimą valdžios sektoriaus subjektams, kurie teikia duomenis kaupiamuoju principu, vadovaujantis tarptautiniu lygiu priimtais viešojo sektoriaus apskaitos standartais. Tai leis lengvai transformuoti šiuos duomenis į ESS 95 paremtas nacionalines sąskaitas. Viešojo sektoriaus apskaitos sistemoms turėtų būti taikoma nepriklausoma kontrolė ir atliekamas jų auditas.

12 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalis

„2. Valstybės narės užtikrina, kad visų valdžios sektoriaus subsektorių fiskaliniai duomenys būtų laiku ir reguliariai viešai skelbiami. Visų pirma, valstybės narės skelbia:

a)	kas mėnesį iki kito mėnesio pabaigos – fiskalinius valdžios sektoriaus pinigų apskaitos principu paremtus duomenis, atskirai nurodant kiekvieną valdžios sektoriaus subsektorių;

b)	išsamią derinamąją lentelę, kurioje parodyti perėjimo nuo pinigų apskaitos principu paremtų duomenų prie ESS 95 grindžiamų duomenų elementai.“

Paaiškinimas

ECB sutinka, kad reikia savalaikių fiskalinių duomenų, todėl pritaria ketvirtinių ESS paremtų valdžios sektoriaus sąskaitų atskaitomybės terminų paankstinimui pagal naują ESS perdavimo programą. Visų valstybių narių įpareigojimas teikti papildomus mėnesinius pinigų duomenis ir išsamias derinamąsias lenteles nepagrįstai padidintų atskaitomybės naštą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pinigų duomenų ir ESS 95 paremtų duomenų suderinimas nėra paprastas. Kadangi 3 straipsnio 2 dalyje nenustatomas fiskalinių duomenų turinys ir vertinimo taisyklės, papildoma atskaitomybės našta yra neproporcinga Europos valdymui suteikiamai pridėtinei vertei ir netgi kelia pavojų, kad bus kitur nukreipti Europos statistikos valdžios sektoriaus srityje gerinimui skirti ištekliai.

13 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 4 straipsnio 1 dalis

„1. Valstybės narės užtikrina, kad fiskalinis planavimas būtų grindžiamas tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi, išsamiai nurodant nukrypimus nuo labiausiai tikėtino makroekonominio fiskalinio scenarijaus. Makroekonominės ir biudžeto prognozės rengiamos esant reikalui atsižvelgus į Komisijos prognozes. Turi būti paaiškinti pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai.“

„1. Valstybės narės užtikrina, kad fiskalinis planavimas būtų grindžiamas tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi, išsamiai nurodant nukrypimus nuo labiausiai tikėtino makroekonominio fiskalinio scenarijaus. Makroekonominės ir biudžeto prognozės turi būti palyginamos su Komisijos prognozėmis. Turi būti paaiškinti pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu sumažinamas neaiškumas dėl pareigos atsižvelgti į Komisijos prognozes.

14 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 4 straipsnio 4 dalis

„4. Valstybės narės reguliariai vykdo fiskaliniam planavimui skirtų makroekonominių ir biudžeto prognozių auditą, įskaitant ex post vertinimą. Tokio audito rezultatai skelbiami viešai.“

„4. Valstybės narės reguliariai vykdo fiskaliniam planavimui skirtų makroekonominių ir biudžeto prognozių auditą, įskaitant ex post vertinimą. Tokio nepriklausomo audito rezultatai skelbiami viešai.“

Paaiškinimas

Auditas turi būti vykdomas nepriklausomai.

15 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 6 straipsnis

„Nepažeidžiant Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos biudžeto priežiūros sistema, skaitinėse fiskalinėse taisyklėse patikslinami šie elementai:

a)	siektinų rodiklių apibrėžimas ir taisyklių taikymo sritis;

b)	veiksminga ir laiku atliekama taisyklių laikymosi stebėsena, kurią vykdo, pvz., nepriklausomos nacionalinės biudžeto tarnybos arba institucijos, veikiančios biudžeto politikos srityje;

c)	taisyklių nesilaikymo pasekmės;

d)	atsakomybę ribojančios išlygos, kuriomis nustatomos tam tikros specifinės aplinkybės, kurioms esant leidžiama laikinai nesilaikyti taisyklės.“

„Nepažeidžiant Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos biudžeto priežiūros sistema, skaitinėse fiskalinėse taisyklėse patikslinami šie elementai:

a)	siektinų rodiklių apibrėžimas ir taisyklių taikymo sritis;

b)	veiksminga ir laiku atliekama taisyklių laikymosi stebėsena, kurią vykdo, pvz., nepriklausomos nacionalinės biudžeto tarnybos arba institucijos, veikiančios biudžeto politikos srityje;

c)	taisyklių nesilaikymo pasekmės, apimančios aiškius politinius ir finansinius aspektus už nesilaikymą atsakingoms institucijoms, viena kurių yra savalaikis papildomos skolos grąžinimas;

d)	atsakomybę ribojančios išlygos, jei tokių yra, kuriomis nustatomos tam tikros specifinės aplinkybės, kurioms esant leidžiama laikinai nesilaikyti taisyklės.“

Paaiškinimas

Fiskalinės sistemos patikimumas padidėtų, jei direktyvoje, o kartu ir nacionaliniuose teisės aktuose, būtų nustatytos aiškios taisyklių nesilaikymo pasekmės, įskaitant nefinansinius ir finansinius aspektus. Atsakomybę ribojančios išlygos neturėtų būti privalomos; tais atvejais, kai jos yra nustatomos, jų apimtis ir trukmė turėtų būti ribota. Pareiga laiku padengti papildomą skolą turėtų būti privaloma, papildanti bet kokią kitą pasekmę.

16 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punktas

„a)	visapusiškų ir skaidrių daugiamečių biudžeto tikslų, išreikštų kaip valdžios sektoriaus deficitas, skola ar bet koks kitas suminis fiskalinis rodiklis, užtikrinant jų derėjimą su galiojančiomis IV skirsnyje numatytomis fiskalinėmis taisyklėmis,“

„a)	visapusiškų ir skaidrių daugiamečių biudžeto tikslų, išreikštų kaip valdžios sektoriaus deficitas, skola, išlaidos ar bet koks kitas suminis fiskalinis rodiklis, užtikrinant jų derėjimą su galiojančiomis IV skirsnyje numatytomis fiskalinėmis taisyklėmis,“

Paaiškinimas

Kadangi išlaidų pokyčiai bus vertinami pagal keičiamą Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, išlaidos turėtų būti aiškiai paminėtos kaip biudžeto tikslas nacionaliniu lygiu.

17 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 12 straipsnio 1 dalis

„1. Skaitinės fiskalinės taisyklės taikomos visiems valdžios sektoriaus subsektoriams.“

„1. Skaitinės fiskalinės taisyklės parengiamos ir įgyvendinamos taip, kad užtikrintų, jog fiskaliniai tikslai apima visus valdžios sektoriaus subsektorius ir atitinka valstybių narių įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu paaiškinama, kad skaitinės fiskalinės taisyklės turėtų apimti visus valdžios sektoriaus subsektorius ir atitikti Stabilumo ir augimo paktą.

18 pakeitimas

Naujas VIa skyrius „Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtos specialios nuostatos“

Pasiūlytos direktyvos 13b straipsnis (naujas)

Teksto nėra.

„1. Greta savo pareigų pagal šią direktyvą ir nepažeidžiant jų, valstybės narės, kurių valiuta yra euro, savo biudžeto sistemose nustato nepriklausomą fiskalinę tarybą, kurios uždavinys yra atlikti nepriklausomą stebėseną, analizę, vertinimą ir prognozes visose vidaus fiskalinės politikos srityse, kurios gali turėti poveikį valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pareigų, kylančių iš Sutarties 121 ir 126 straipsnių ir iš bet kokių teisės aktų ir priemonių, priimtų pagal šiuos straipsnius arba pagal Sutarties 136 straipsnį, vykdymui.

Jos turi tinkamai apsvarstyti metodo „iš viršaus į apačią“ taikymą, reiškiantį biudžeto metodą, kuris prasideda nuo susitarimo dėl bendro išlaidų lygio ir tuomet yra paskirstomas asignavimais atskiroms ministerijoms ar valdžios agentūroms, taip remiant išlaidų ribų laikymąsi.

2. Greta savo pareigų pagal šią direktyvą ir nepažeidžiant jų, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, savo biudžeto sistemose taip pat gali savanoriškai nustatyti visus minėtus elementus ar bet kuriuos iš jų, ypač – nepriklausomų fiskalinių tarybų įsteigimą.“

Paaiškinimas

Greta privalomųjų reikalavimų nacionalinėms biudžeto sistemoms, elementai, kuriuos Taryba laikė pageidautinais savo 2010 m. gegužės 17 d. išvadose ir darbo grupės ataskaitoje, turėtų būti privalomi euro zonos valstybėms narėms. Be to, turėtų būti aiškiai nustatyta galimybė ne euro zonos valstybėms narėms taip pat įdiegti tokius pageidautinus elementus.

19 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

„1. Valstybės narės priima nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.“

„1. Valstybės narės priima nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.“

Paaiškinimas

Kadangi nacionalinės procedūros ESM patvirtinti turėtų būti baigtos iki 2013 m. sausio 1 d., ši direktyva turėtų būti įgyvendinta iki tos dienos.

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

(KOM(2010) 524)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (3)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 5 konstatuojamoji dalis

„(5)

Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos sankcijos turėtų suteikti paskatų įgyvendinti atsargią fiskalinę politiką. Tokia politika turėtų būti užtikrinama, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršytų nuosaikaus vidutinės trukmės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio, nebent toks perviršis atitiktų didesnes valdžios sektoriaus pajamas arba diskrecinis pajamų mažinimas būtų kompensuojamas mažinant išlaidas.“

„(5)	Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos sankcijos turėtų suteikti paskatų laikytis vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų. .“

Paaiškinimas

Aiški nuoroda į vidutinės trukmės tikslui reikalingus petrvarkymus yra priimtinesnė už nuorodą į atsargią fiskalinę politiką.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 konstatuojamoji dalis

„(11)

Reikėtų numatyti galimybę Tarybai sumažinti arba panaikinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, paskirtas sankcijas, remiantis Komisijos pasiūlymu, pateiktu gavus pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Taikant Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes.“

„

“

Paaiškinimas

Kaip nurodyta šios nuomonės 10 dalyje, ECB rekomenduoja išbraukti šiuos automatiškumo ribojimus.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 konstatuojamoji dalis

„(12)

Panaikinus perviršinį deficitą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas ir kurioms netaikoma perviršinio disbalanso procedūra.“

„(12)

Panaikinus perviršinį deficitą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti skirtos Europos stabilumo mechanizmui.“

Paaiškinimas

Žr. toliau pateiktą siūlomą 7 straipsnio pakeitimą.

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 1 ir 4 dalys

„1.

Jei Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį pateikia valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių tuo atveju, kai nukrypimai nuo atsargios fiskalinės politikos išlieka arba yra ypač dideli ir reikšmingi, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalyje, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti palūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

[…]

4.	Nukrypdama nuo 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo 1 dalyje nurodytos Tarybos rekomendacijos priėmimo, gali siūlyti sumažinti palūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti.“

„1.

Jei Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį pateikia valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių tuo atveju, kai stebimas nukrypimas nuo vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų yra reikšmingas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalyje, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti palūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

[…]

“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja pakeisti abstrakčias sąvokas aiškiai pamatuojamomis sąvokomis.

ECB rekomenduoja išbraukti papildomus procedūros etapus, kuriais peržiūrimi po pakankamų diskusijų jau priimti sprendimai, kadangi jais ribojamas automatiškumo laipsnis.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 4 dalis

„4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį priėmimo, gali siūlyti sumažinti nepalūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti.“

„ “

Paaiškinimas

ECB siūlo išbraukti šią dalį, kadangi ji mažina automatiškumą.

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 4 dalis

„4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį priėmimo, gali siūlyti panaikinti baudą arba sumažinti jos sumą.“

„ “

Paaiškinimas

Žr. ankstesnio pakeitimo paaiškinimą.

7 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 straipsnis

„Komisijos gautos palūkanos už indėlius, įneštus pagal 4 straipsnį, ir pagal 5 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra paskirstomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį ir kurioms netaikoma Reglamente (ES) Nr. […/…] apibrėžta perviršinio disbalanso procedūra, proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas.“

„Komisijos gautos palūkanos už indėlius, įneštus pagal 4 straipsnį, ir pagal 5 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra skiriamos Europos stabilumo mechanizmui.“

Paaiškinimas

Žr. paaiškinimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97, 6 pakeitimo.

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje

(KOM(2010) 525)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (4)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 6a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra

„(6a)

Reikėtų nustatyti laipsniškas sankcijas, kuriomis, jei nesilaikoma Tarybos nustatyto termino, ji turėtų nustatyti palūkaninį indėlį, o jei nesilaikoma dviejų atitinkamų terminų – ji galėtų skirti baudą.“

Paaiškinimas

Palūkaninio indėlio nustatymas po to, kai valstybė narė pirmą kartą nesilaiko termino, turėtų sudaryti sąlygas skirti baudas, kai pakartotinai nesilaikoma atitinkamų terminų.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 konstatuojamoji dalis

„(12)

Surinktos baudos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kurioms netaikoma perviršinio disbalanso procedūra ir kuriose tuo pačiu metu nėra susidaręs perviršinis biudžeto deficitas.“

„(12)

Surinktos baudos turėtų būti skirtos Europos stabilumo mechanizmui.“

Paaiškinimas

Žr. paaiškinimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97, 6 pakeitimo.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 1 dalis

„1. Šiame reglamente nustatoma baudų sistema siekiant veiksmingai naikinti makroekonominį disbalansą euro zonoje.“

„1. Šiame reglamente nustatoma sankcijų sistema siekiant veiksmingai naikinti makroekonominį disbalansą euro zonoje.“

Paaiškinimas

Siekiant apimti ne tik baudas, bet ir palūkaninius indėlius, pasiūlytame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į sankcijų sistemą.

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnis

„Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. […/…] 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

Be to, taikoma ši apibrėžtis:

išimtinės ekonominės aplinkybės – aplinkybės, kai pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas yra laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutarties 126 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje ir išaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 (5).

“

„Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. […/…] 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

(6).

“

Paaiškinimas

Žr. ECB pasiūlymus 5 pakeitime dėl pasiūlyto reglamento 3 straipsnio ir jų paaiškinimą. Atsižvelgiant į siūlomus 3 straipsnio pakeitimus, „išimtinių ekonominių aplinkybių“ apibrėžti nereikia.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 3 straipsnis

„1. Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nustato metinę baudą, jei:

1)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 7 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį nustatyti du terminai iš eilės, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 10 straipsnio 4 dalį atitinkama valstybė narė vis dar nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų; arba jei

2)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 8 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatyti du terminai iš eilės, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 8 straipsnio 2 dalį atitinkama valstybė narė pakartotinai pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą.

Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jį atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

2. Komisijos siūloma metinė bauda lygi 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Komisija gali, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo priėmimo, siūlyti sumažinti baudos dydį arba ją panaikinti.

4. Jei valstybė narė sumokėjo metinę baudą už konkrečius kalendorinius metus, o po to pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 10 straipsnio 1 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė tais metais ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų, už tuos metus sumokėta bauda valstybei narei grąžinama pro rata temporis.“

„1. Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nustato palūkaninį indėlį, jei:

1)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 7 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 4 dalį nustatytas terminas, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 10 straipsnio 1 dalį atitinkama valstybė narė vis dar nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų; arba jei

2)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 8 straipsnio 1 arba 2 dalis nustatytas terminaas, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 8 straipsnio 2 dalį atitinkama valstybė narė pakartotinai pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą.

2. Komisijos siūlomas palūkaninis indėlis lygus 0,2 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

4. Jei valstybė narė padėjo palūkaninį indėlį už konkrečius kalendorinius metus, o po to pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 10 straipsnio 1 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė tais metais ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų, už tuos metus padėtas indėlis kartu su sukauptomis palūkanomis grąžinamas valstybei narei .

5. Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nustato metinę baudą, jei:

1)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 7 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 4 dalį nustatyti du terminai iš eilės, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 10 straipsnio 1 dalį atitinkama valstybė narė vis dar nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų; arba jei

2)	pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 8 straipsnio 1 arba 2 dalis nustatyti du terminai iš eilės, o po to Taryba nusprendžia, kad pagal to reglamento 8 straipsnio 2 dalį atitinkama valstybė narė pakartotinai pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą.

6. Jei valstybė narė sumokėjo metinę baudą už konkrečius kalendorinius metus, o po to pagal Reglamento (ES) Nr. […/…] 10 straipsnio 1 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė tais metais ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų, už tuos metus sumokėta bauda valstybei narei grąžinama pro rata temporis.

7. Metinė bauda lygi 0,2 % valstybės narės praėjusių metų BVP.“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja, kad indėlio nustatymui pakaktų vieno termino nesilaikymo – tai leistų nustatyti laipsnišką sankcijų sistemą, o baudos būtų skiriamos pakartotinio nesilaikymo atveju. Be to, ECB siūlo išbraukti peržiūrėjimo etapus, kurie ilgina procedūrą ir sumažina automatiškumą.

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnis

„Pagal šio reglamento 3 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta Sutarties 311 straipsnyje, ir paskirstomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kurioms netaikoma Reglamente (ES) Nr. […/…] apibrėžta perviršinio disbalanso procedūra ir kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį, proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas (BNP).“

„Pagal šio reglamento 3 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta Sutarties 311 straipsnyje, ir skiriamos Europos stabilumo mechanizmui.“

Paaiškinimas

Žr. paaiškinimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97, 6 pakeitimo.

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

(KOM(2010) 526)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (7)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamoji dalis

„(7)	Įpareigojimą pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis reikia pradėti taikyti apibrėžtus atsargios fiskalinės politikos principus.“

Paaiškinimas

ECB nemato poreikio naudoti atsargios fiskalinės politikos sąvoką.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 9 konstatuojamoji dalis

„(9)

Atsargi fiskalinė politika reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršija nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio; minėtos normos viršijimas atitinka diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų didinimą, o diskrecinis pajamų mažinimas kompensuojamas išlaidų mažinimu.“

„(9)

Pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžetinio tikslo turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendrą struktūrinio balanso vertinimą, įskaitant išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizę. Šiuo požiūriu ir tol, kol vykdomas vidutinės trukmės tikslas, valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neturėtų viršyti pamatinio vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklio; minėtą normą viršijančios išlaidos turi atitikti diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų didinimą, o diskrecinis pajamų mažinimas turėtų būti kompensuojamas išlaidų mažinimu. Prognozuojamas vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą Komisijos naudojamą metodologiją. Augimo struktūros poveikis pajamų augimui turėtų būti laikomas priemone išvengti rėmimosi pajamų augimu, kuris yra priklausomas nuo tam tikros valstybės narės augimo struktūros, kuri gali keistis.“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja vietoje abstrakčių sąvokų naudoti aiškius kriterijus. Augimo struktūra gali turėti reikšmingą poveikį valdžios sektoriaus pajamų augimui, ir į tai turėtų būti atsižvelgta.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 10 konstatuojamoji dalis

„(10)

Laikinai nukrypti nuo atsargios fiskalinės politikos turėtų būti leidžiama esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos atsigavimui.“

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į ypač didelę fiskalinio tvarumo svarbą, ECB rekomenduoja išbraukti šią atvirą nuostatą dėl galimybės nukrypti.

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 konstatuojamoji dalis

„(11)

Didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamas įspėjimas, o jei didelis nukrypimas išlieka arba tas nukrypimas yra ypač didelis, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiama rekomendacija imtis būtinų taisomųjų priemonių.“

„(11)

Didelio nukrypimo nuo vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų atveju Komisija gali prašyti, kad valstybė narė teiktų papildomus duomenis, ir atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamas įspėjimas, , ir atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiama Tarybos rekomendacija, nustatanti terminą imtis būtinų taisomųjų priemonių.

Atitinkama valstybė narė turėtų pranešti Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi. Jei per Tarybos nustatytą terminą atitinkama valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, Taryba turėtų priimti rekomendaciją ir pranešti Europos Vadovų Tarybai.“

Paaiškinimas

Siūlomame pakeitime numatyta atskaitomybė padidintų spaudimą taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra.

„(11a)

Turėtų būti įsteigtas pripažintą kompetenciją ekonomikos ir fiskaliniais klausimais turinčių asmenų patariamasis organas, kuris kasmet teiktų Sąjungos institucijoms nepriklausomą ataskaitą apie tai, kaip Komisija ir Taryba vykdo savo pareigas pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, [pagal Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ir šiuos reglamentus: Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje; Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje; Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo]. Jei tai leidžia šio organo galimybės ir gavus Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos prašymą, šis organas taip pat turėtų atlikti konkrečių ekonominių ar biudžeto klausimų analizę. Šis organas neturėtų pažeisti Komisijos kompetencijos. Šio patariamojo organo nariai turėtų būti visiškai nepriklausomi.“

Paaiškinimas

ECB mano, kad toks patariamasis organas prisidėtų prie Tarybos ir Komisijos pareigų vykdymo pagal Sutartį ir pagal Komisijos pasiūlymuose numatytas procedūras. Jis turėtų būti įsteigtas šiuo reglamentu ir kituose Komisijos pasiūlymuose numatytuose reglamentuose į jį turėtų būti daroma nuoroda. Nepažeidžiant pagrindinio jo uždavinio ir jei tai leidžia jo ištekliai, Europos Vadovų Taryba, Taryba ar Europos Komisija galėtų prašyti jo atlikti specifinę analizę. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad šio organo uždaviniais nesikišama į Komisijos kompetenciją.

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 konstatuojamoji dalis

„(12)

Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis Sutarties 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną užsitęsusio didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos atvejais.“

„(12)

Paaiškinimas

Aiški nuoroda į didelį nukrypimą nuo vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų yra priimtinesnė už platesnę atsargios fiskalinės politikos sąvoką.

7 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktas

(Reglamento (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 3 dalis)

„3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“

„3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, atitinkamai kiekybiškai įvertintas planuojamas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“

Paaiškinimas

Diskrecinių pajamų priemonių atžvilgiu reikalingas griežtesnis kiekybinio įvertinimo reikalavimas.

8 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 4 dalis

(Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalis)

„1. […]

Taryba, vertindama vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skola yra didelė arba kuriose yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, arba kuriose yra ir didelė skola, ir perviršinis makroekonominis disbalansas, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 % BVP. Taryba atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos.

[…]

Nuosaikus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.

[…]

Taryba taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos turiniu padedama siekti tvarios konvergencijos euro zonoje, glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires.

Didelio bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukio laikotarpiais valstybėms narėms gali būti leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuris reikalingas vykdant atsargią fiskalinę politiką, nurodytą ketvirtoje pastraipoje.“

„1. […]

Taryba, vertindama vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmėsbiudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kuriose yra vienas ar daugiau elementų: i) valdžios sektoriaus skola viršija 60 % BVP pamatinės vertės, ii) kurios yra pastebimame pavojuje fiskalinio tvarumo požiūriu, iii) kuriose yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra žymiai didesnis negu 0,5 % BVP. Taryba atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Turi būti atsižvelgiama į augimo struktūros poveikį pajamų augimui.

[…]

Pamatinis vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.

[…]

Taryba taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos turiniu padedama išlaikyti tvarią konvergenciją euro zonoje, glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires.

“

Paaiškinimas

Greta akivaizdžių techninių pastabų, galimybė nukrypti nuo reikalingų pertvarkymų dėl „didelio bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukio“ reiškia, kad reikalingiems pertvarkymams, kurie jau yra paremti abstrakčia „atsargios fiskalinės politikos“ sąvoka, būtų taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kuri pakenktų fiskaliniam tvarumui.

9 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 5 dalis

(Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 ir 3 dalys)

„2. Didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos, nurodytos šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui, Komisija pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą.

Laikoma, kad nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos yra didelis, jei egzistuoja šios sąlygos: pernelyg didelis išlaidų augimas, palyginti su atsargią fiskalinę politiką atitinkančiu išlaidų augimu, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 % BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 % BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį.

[…]

3. Jei didelis nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos išlieka arba yra labai didelis, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, teikia atitinkamai valstybei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją viešai paskelbia.“

[6 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos apkeistos vietomis]

„2. Laikoma, kad stebimas nukrypimas nuo vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų yra didelis, jei egzistuoja šios sąlygos: a) metinis struktūrinio balanso pagerėjimas neatitinka reikalavimo pagal 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, arba b) pamatinį vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklį viršijantis išlaidų augimas, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras neigiamas nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,25 % BVP per vienerius metus . Turi būti atsižvelgiama į augimo struktūros poveikį pajamų augimui.

Per vieną mėnesį nuo Komisijos priimto įspėjimo dienos Taryba priima rekomendaciją dėl politikos priemonių, nustatydama terminą nukrypimui ištaisyti, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, paremtą Sutarties 121 straipsnio 4 dalimi.

Per pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį priimtoje rekomendacijoje Tarybos nustatytą terminą atitinkama valstybė narė praneša Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi atsakant į minėtą rekomendaciją.

Jei atitinkama valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų per penkis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį priėmė rekomendaciją, Taryba nedelsdama priima rekomendaciją, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, paremtą Sutarties 121 straipsnio 4 dalimi, ir praneša Europos Vadovų Tarybai. Po šios Tarybos rekomendacijos priėmimo Komisija, bendradarbiaudama su ECB, jei jis laiko tai tinkama, gali surengti stebėsenos vizitą. Komisija praneša Tarybai apie vizito rezultatus ir gali nuspręsti paskelbti juos viešai.

Penkių mėnesių terminas sutrumpinamas iki trijų, jei savo rekomendacijoje Tarybai, numatytoje šios dalies antroje pastraipoje, Komisija nusprendžia, kad padėtis yra ypač rimta ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų.

[…]

“

Paaiškinimas

Procedūra turėtų būti pakoreguota ir turėtų būti numatyti nauji etapai, kad procedūra būtų veiksmingesnė, įskaitant galimybę rengti vizitus.

10 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 8 dalis

(Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalis)

„1. […]

Taryba, vertindama koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Valstybių narių, kurių skola yra didelė arba kuriose yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, arba kuriose yra ir didelė skola, ir perviršinis makroekonominis disbalansas, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 % BVP. VKM II valstybių narių atveju Taryba nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti.

[…]

Nuosaikus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.

[…]

Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu padedama glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme.

„1. […]

Taryba, vertindama koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Valstybių narių, kurių valdžios sektoriaus skola viršija 60 % BVP pamatinės vertės, arba kurios yra pastebimame pavojuje fiskalinio tvarumo požiūriu, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra žymiai didesnis negu 0,5 % BVP. VKM II valstybių narių atveju Taryba nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Turi būti atsižvelgiama į augimo struktūros poveikį pajamų augimui.

[…]

Pamatinis vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.

[…]

Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu padedama siekti tvarios konvergencijos, glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme.

“

Paaiškinimas

Žr. paaiškinimus dėl pirmiau pateiktų siūlomų šio pasiūlyto reglamento pakeitimų.

11 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 9 dalis

(Reglamento (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalis)

„2. […]

[…]

Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui.“

„2. […]

Didelio stebimo nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui reikalingų pertvarkymų, nurodytų šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, atveju , Komisija gali reikalauti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų papildomus duomenis ir pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą. Laikoma, kad stebimas nukrypimas nuo vidutinės trukmės tikslui reikalingų pertvarkymų yra didelis, jei egzistuoja šios sąlygos: a) metinis struktūrinio balanso pagerėjimas neatitinka reikalavimo pagal 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, arba b) pamatinį vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklį viršijantis išlaidų augimas , nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras neigiamas nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,25 % BVP per vienerius metus . Turi būti atsižvelgiama į augimo struktūros poveikį pajamų augimui.

[…]

Didelio stebimo nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui reikalingų pertvarkymų, nurodytų šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, atveju, Komisija gali reikalauti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų papildomus duomenis ir pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą.

Jei atitinkama valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų per penkis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį priėmė rekomendaciją, Taryba nedelsdama priima rekomendaciją, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, paremtą Sutarties 121 straipsnio 4 dalimi, ir praneša Europos Vadovų Tarybai. Po šios Tarybos rekomendacijos priėmimo Komisija, bendradarbiaudama su ECB, jei jis laiko tai tinkama VKM II dalyvaujančioms valstybėms narėms, gali surengti stebėsenos vizitą. Komisija praneša Tarybai apie vizito rezultatus ir gali nuspręsti paskelbti juos viešai.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu paaiškinamas nukrypimas ir nustatomi procedūros etapai.

12 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1466/97 11 straipsnio nauja 2 dalis

Teksto nėra

„2. Įsteigiamas pripažintą kompetenciją ekonomikos ir fiskaliniais klausimais turinčių asmenų patariamasis organas.

Jis kasmet teikia viešą ataskaitą apie tai, kaip Komisija ir Taryba vykdė savo pareigas pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ir šiuos reglamentus: Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje; Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje; Reglamentą (ES) Nr. […/…] dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo.

Gavęs Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos prašymą, šis patariamasis organas taip pat atlieka konkrečių ekonominių ar biudžeto klausimų analizę. Vykdydami savo funkcijas, šio patariamojo organo nariai yra nepriklausomi.“

Paaiškinimas

Žr. 5 pakeitimo paaiškinimą dėl pasiūlytos naujos 11a konstatuojamosios dalies.

Redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo

(KOM(2010) 527)

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (8)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 3 konstatuojamoji dalis

„(3)

Visų pirma, siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jis susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą. Šį ekonominės priežiūros sistemos išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas.“

„(3)

Visų pirma, siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso susidarymo ir pažeidžiamumo bei padėti valstybėms narėms, kuriose jis susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą. Šį ekonominės priežiūros sistemos išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas.“

Paaiškinimas

Procedūros prevencinį pobūdį sustiprintų išsireiškimo „pažeidžiamumas“ pridėjimas prie jau esančio „disbalanso“, kadangi gali būti tokių situacijų, kurios, siekiant patikimo makroekonominio valdymo, turėtų būti įtrauktos į šią procedūrą, tačiau gali nepatekti į dabartinio sąvokos „disbalansas“ supratimo ribas.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 konstatuojamoji dalis

„(4)	Siekiant mažinti šį disbalansą, teisės aktais būtina išsamiai nustatyti procedūrą.“

„(4)	Siekiant mažinti šį disbalansą ir pažeidžiamumą, teisės aktais būtina išsamiai nustatyti procedūrą.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 5 konstatuojamoji dalis

„(5)	Sutarties 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalę priežiūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominio disbalanso nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklėmis.“

„(5)

Sutarties 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalę priežiūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominio disbalanso nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Makroekonominis disbalansas atsiranda tada, kai valstybė narė susiduria su tokiomis situacijomis kaip didelis einamosios sąskaitos deficitas, reikšmingas konkurencingumo praradimas, didelis ir neįprastas turto kainų padidėjimas, didelio lygio išorinio, viešojo sektoriaus ar privataus įsiskolinimas arba reikšmingas jo pablogėjimas arba didelė jo grėsmė. Makroekonominis pažeidžiamumas atsiranda tada, kai valstybė narė susiduria su situacija, kurią turėtų protingai apimti ekonominės ir pinigų sąjungos patikima makroekonominė priežiūra.“

Paaiškinimas

Siūloma konstatuojamoji dalis turėtų padėti paaiškinti situacijų, kurioms būtų taikoma procedūra, apibrėžtį.

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamoji dalis

„(6)	Ši procedūra turėtų būti pagrįsta įspėjimo mechanizmu, kuriuo būtų anksti nustatomas atsirandantis makroekonominis disbalansas. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine kartu su ekonomikos vertinimu.“

„(6)	Ši procedūra turėtų būti pagrįsta įspėjimo mechanizmu, kuriuo būtų anksti nustatomas atsirandantis makroekonominis disbalansas ir pažeidžiamumas. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine kartu su ekonomikos vertinimu.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamoji dalis

„(7)

Rezultatų suvestinę turėtų sudaryti ribotas ekonominių ir finansinių rodiklių, svarbių nustatant makroekonominį disbalansą, skaičius ir atitinkamos orientacinės ribos. Rezultatų suvestinės sudėtis laikui bėgant gali keistis, inter alia, dėl kintančios grėsmės makroekonominiam stabilumui arba svarbių statistikos duomenų surinkimo pažangos.“

„(7)

Rezultatų suvestinę turėtų sudaryti ribotas ekonominių ir finansinių rodiklių, svarbių nustatant makroekonominį disbalansą ir pažeidžiamumą, skaičius ir atitinkamos orientacinės ribos. Rezultatų suvestinės sudėtis laikui bėgant gali keistis, inter alia, dėl kintančios grėsmės makroekonominiam stabilumui arba svarbių statistikos duomenų surinkimo pažangos. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taikoma rodiklių suvestinė turėtų skirtis, siekiant atsižvelgti į ypatingas pinigų sąjungos savybes ir atspindėti atitinkamas ekonomines aplinkybes. Tokį skirtumą taip pat galima pagrįsti tuo, kad siekiama atsižvelgti į atvejus, kai valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turi geresnę arba savalaikiškesnę statistiką.“

Paaiškinimas

Konstatuojamosiose dalyse turėtų būti paaiškintas procedūros skirtumas tarp euro zonos valstybių narių ir ne euro zonos valstybių narių.

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 8 konstatuojamoji dalis

„(8)

Jei būtų pažeista viena ar daugiau orientacinių ribų, tai nebūtinai reikštų, kad atsiranda makroekonominis disbalansas, nes formuojant ekonominę politiką reikia atsižvelgti į makroekonominių kintamųjų tarpusavio sąsajas. Atliekant ekonominį vertinimą reikėtų užtikrinti, kad visa informacija, nesvarbu ar iš rezultatų suvestinės, ar ne, būtų pateikta objektyviai ir padėtų atlikti visapusišką analizę.“

„(8)

Jei būtų pažeista viena ar daugiau orientacinių ribų, tai nebūtinai reikštų, kad atsiranda makroekonominis disbalansas ir pažeidžiamumas, nes formuojant ekonominę politiką reikia atsižvelgti į makroekonominių kintamųjų tarpusavio sąsajas. Atliekant ekonominį vertinimą reikėtų užtikrinti, kad visa informacija, nesvarbu ar iš rezultatų suvestinės, ar ne, būtų pateikta objektyviai ir padėtų atlikti visapusišką analizę.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

7 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 9 konstatuojamoji dalis

„(9)

Remdamasi daugiašalės priežiūros procedūra ir įspėjimo mechanizmu, Komisija turėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms bus atliekama nuodugni apžvalga. Nuodugni apžvalga turėtų apimti išsamią disbalanso ir pažeidžiamumo šaltinių valstybėje narėje, kuriai taikoma apžvalga, analizę. Tai turėtų apimti Komisijos priežiūros vizitą atitinkamoje valstybėje narėje, bendradarbiaujant su ECB, jei jis laiko tai tinkama, kai tie vizitai skirti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, arba valiutos kurso mechanizme (VKM II) dalyvaujančioms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, tai reikėtų aptarti Taryboje ir Euro grupėje.“

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į jų svarbą, vizitai į valstybes nares turėtų būti paminėti jau konstatuojamosiose dalyse.

8 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 10 konstatuojamoji dalis

„(10)

Taikant neigiamo makroekonominio disbalanso stebėsenos ir naikinimo procedūrą, turinčią prevencinių ir korekcinių elementų, reikėtų griežtesnės priežiūros priemonių, pagrįstų priemonėmis, naudojamomis daugiašalės priežiūros procedūroje. Tai galėtų būti Komisijos griežtesnės priežiūros vizitai į valstybes nares ir papildomos valstybės narės ataskaitos, teikiamos didelio disbalanso, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, atveju.“

„(10)

Taikant neigiamo makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo stebėsenos ir naikinimo procedūrą, turinčią prevencinių ir korekcinių elementų, reikėtų griežtesnės priežiūros priemonių, pagrįstų priemonėmis, naudojamomis daugiašalės priežiūros procedūroje. Tai turėtų būti Komisijos griežtesnės priežiūros vizitai į valstybes nares bendradarbiaujant su ECB, jei jis laiko tai tinkama, kai tie vizitai skirti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, arba VKM II dalyvaujančioms valstybėms narėms, ir papildomos valstybės narės ataskaitos, teikiamos didelio disbalanso ar pažeidžiamumo, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, arba pažeidžiamumą, kuris gali jam kelti grėsmę, atveju.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu atspindimas poreikis Komisijai bendradarbiauti su ECB, jei jis laiko tai tinkama.

9 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 konstatuojamoji dalis

„(11)

Vertinant disbalansą reikėtų atsižvelgti į jo mastą, laipsnį, kurį pasiekus jis galėtų būti laikomas netvariu, ir galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Taip pat reikėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės ekonomikos koregavimo gebą ir ankstesnius duomenis, susijusius su ankstesnių rekomendacijų, pateiktų pagal šį reglamentą, ir kitų rekomendacijų, pateiktų pagal Sutarties 121 straipsnį vykdant daugiašalę priežiūrą, visų pirma bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių, laikymusi.“

„(11)

Vertinant disbalansą ir pažeidžiamumą reikėtų atsižvelgti į jo mastą, laipsnį, kurį pasiekus jis galėtų būti laikomas netvariu, ir galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į disbalansą ir pažeidžiamumą bei į reikiamo koregavimo mastą, poreikis imtis politikos priemonių yra ypač didelis tose valstybėse narėse, kuriose nuolat stebimas didelis einamosios sąskaitos deficitas ir didelis konkurencingumo praradimas. Taip pat reikėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės ekonomikos koregavimo gebą ir ankstesnius duomenis, susijusius su ankstesnių rekomendacijų, pateiktų pagal šį reglamentą, ir kitų rekomendacijų, pateiktų pagal Sutarties 121 straipsnį vykdant daugiašalę priežiūrą, visų pirma bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių, laikymusi.“

Paaiškinimas

Konstatuojamosiose dalyse turėtų būti parodyta, kam skiriamas didžiausias procedūros dėmesys, ir pastangų, kurių reikėtų imtis atsižvelgiant į procedūros rezultatus, mastas.

10 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 konstatuojamoji dalis

„(12)

Jei nustatomas makroekonominis disbalansas, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamos rekomendacijos siekiant suteikti konsultaciją dėl tinkamo politikos atsako. Atitinkamos valstybės narės politikos atsakas į disbalansą turėtų būti vykdomas laiku ir pasinaudojant visomis turimomis politikos priemonėmis, kuriomis disponuoja valdžios institucijos. Jis turėtų būti pritaikytas specifinei atitinkamos valstybės narės aplinkai ir aplinkybėms ir apimti pagrindines ekonominės politikos sritis, tarp kurių galėtų būti fiskalinė ir darbo užmokesčio politika, darbo rinkos, produktų ir paslaugų rinkos ir finansų sektoriaus reguliavimas.“

„(12)

Jei nustatomas makroekonominis disbalansas ar pažeidžiamumas, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamos rekomendacijos siekiant suteikti konsultaciją dėl tinkamo politikos atsako. Atitinkamos valstybės narės politikos atsakas į disbalansą ir pažeidžiamumą turėtų būti vykdomas laiku ir pasinaudojant visomis turimomis politikos priemonėmis, kuriomis disponuoja valdžios institucijos. Jis turėtų būti pritaikytas specifinei atitinkamos valstybės narės aplinkai ir aplinkybėms ir apimti pagrindines ekonominės politikos sritis, tarp kurių galėtų būti fiskalinė ir darbo užmokesčio politika, darbo rinkos, produktų ir paslaugų rinkos ir finansų sektoriaus reguliavimas.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

11 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra.

„(12a)

Reikėtų užtikrinti suderinamumą su rekomendacijomis ir įsipareigojimais pagal bet kurią kitą procedūrą, nustatytą pagal Sutarties 121, 126 ar 136 straipsnius. Taikant šį reglamentą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal VKM II susitarimus.“

Paaiškinimas

Ypač svarbu, kad Komisijos pasiūlymuose numatytos įvairios procedūros būtų įgyvendinamos logišku, protingu ir suderinamu būdu. Pirmiausia, makroekonominės priežiūros procedūra turėtų būti suderinama su kitų procedūrų rezultatais. Įgyvendinant šią procedūrą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal VKM II susitarimus. Visų pirma, visiems VKM II procedūros elementams, kuriems taikomas slaptumo reikalavimas siekiant apsaugoti proceso vientisumą ir sudaryti sąlygas konsensusui kurti, priežiūros procedūra gali būti netaikoma.

12 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 13 konstatuojamoji dalis

„(13)

Išankstiniai Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimai ir rekomendacijos valstybėms narėms arba Sąjungai susiję su makrofinansinio pobūdžio rizika. Jais galima reikalauti ir tolesnių veiksmų vykdant disbalanso priežiūrą.“

„(13)

Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimai ir rekomendacijos valstybėms narėms arba Sąjungai susiję su makrofinansinio pobūdžio rizika. Jais galima reikalauti ir tolesnių veiksmų vykdant disbalanso ir pažeidžiamumo priežiūrą. Šiame reglamente atsižvelgiant į tokius įspėjimus ir rekomendacijas, turėtų būti griežtai paisoma Europos sisteminės rizikos valdybos konfidencialumo režimo.“

Paaiškinimas

Nors, be abejonės, ESRV įspėjimai ir rekomendacijos šio siūlomo reglamento kontekste neturėtų kelti klausimo dėl ESRV nepriklausomumo, svarbu pabrėžti, kad toks naudojimas galimas tik tuomet, jei griežtai paisoma ESRV konfidencialumo režimo. Tai atspindėta siūlomame 5 straipsnio pakeitime (žr. 20 pakeitimą). Be to, ESRV priima „įspėjimus“, ne „išankstinius įspėjimus“.

13 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 14 konstatuojamoji dalis

„(14)

Jei nustatomas didelis makroekonominis disbalansas, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos ir taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. […/…] (9).

“

„(14)

Jei nustatomas didelis makroekonominis disbalansas ar pažeidžiamumas, , kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos ir taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. […/…] (10).

“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą. Grėsmė ekonominei ir pinigų sąjungai jau yra disbalanso apibrėžties dalis.

14 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 16 konstatuojamoji dalis

„(16)

Kadangi deramai sukurti veiksmingos makroekonominio disbalanso nustatymo ir prevencijos sistemos valstybės narės negali dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio visai Sąjungai ir euro zonai, ir šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,“

„(16)

Kadangi deramai sukurti veiksmingos makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo nustatymo ir prevencijos sistemos valstybės narės negali dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio visai Sąjungai ir euro zonai, ir šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

15 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnis

„Šiame reglamente nustatomos išsamios makroekonominio disbalanso Sąjungoje nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklės.“

„Šiame reglamente nustatomos išsamios makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo Sąjungoje nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklės.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

16 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnis

„Šiame reglamente:

b) perviršinis disbalansas– didelis disbalansas, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.”

„Šiame reglamente:

a) disbalansas– makroekonominiai pokyčiai, kurie neigiamai veikia arba galėtų neigiamai paveikti deramą valstybės narės ekonomikos, ekonominės ir pinigų sąjungos arba visos Sąjungos veikimą dėl tokių situacijų kaip didelis einamosios sąskaitos deficitas, reikšmingas konkurencingumo praradimas, turto kainų burbulai, didelio lygio išorinio, viešojo sektoriaus ar privataus sektoriaus įsiskolinimas, tokio įsiskolinimo pablogėjimas arba didelė grėsmė bet kuriai iš šių situacijų susidaryti;

aa) pažeidžiamumas–

galima situacija, kai valstybė narė susiduria su sunkumais, kuriuos turėtų protingai apimti ekonominės ir pinigų sąjungos patikima makroekonominė priežiūra;

b) perviršinis disbalansas–

disbalansas, , kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.“

Paaiškinimas

Faktinių situacijų, kurias gali apimti procedūra, nurodymas suteiktų procedūrai aiškumo ir teisinio tikrumo. Grėsmė, kad bet kuri iš šių situacijų gali susidaryti, turėtų būti procedūros pradėjimo veiksnys.

17 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento II skyriaus pavadinimas

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

18 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 3 straipsnis

„1. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis Komisija nustato orientacinę rezultatų suvestinę, kaip priemonę, kuri padėtų iš anksto nustatyti ir stebėti disbalansą.

2. Rezultatų suvestinę sudaro įvairūs valstybių narių makroekonominiai ir makrofinansiniai rodikliai. Komisija gali nustatyti orientacines viršutines arba apatines šių rodiklių ribas, kurias pasiekus būtų teikiami įspėjimai. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos ribos gali skirtis nuo kitoms valstybėms narėms taikomų ribų.

3. Suvestinės rodiklių ir jų ribų sąrašas skelbiamas viešai.

4. Komisija periodiškai vertina rezultatų suvestinės, įskaitant rodiklių sudėtį, nustatytas ribas ir taikomą metodiką, tinkamumą ir, kai būtina, ją koreguoja, kad išsaugotų arba padidintų jos gebą nustatyti atsirandantį disbalansą ir stebėti jo raidą. Pagrindinės metodikos, rezultatų suvestinės sudėties ir susijusių ribų pakeitimai skelbiami viešai.”

„1. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis Komisija nustato orientacinę rezultatų suvestinę, kaip priemonę, kuri padėtų iš anksto nustatyti ir stebėti disbalansą ir pažeidžiamumą.

2. Rezultatų suvestinę sudaro įvairūs valstybių narių makroekonominiai ir makrofinansiniai rodikliai. Komisija gali nustatyti orientacines šių rodiklių ribas, kurias pasiekus būtų teikiami įspėjimai. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos ribos ir į suvestines įtraukiami rodikliai gali skirtis nuo kitoms valstybėms narėms taikomų ribų ir į suvestines įtraukiamų rodiklių.

3. Pasirenkami tokie rodikliai, kurie atspindėtų valstybės narės trumpo ir ilgo laikotarpio konkurencingumo ir įsiskolinimo pokyčius. Išsamios nuostatos dėl šių rodiklių, kitų rodiklių įtraukimo ir taikytinų ribų nustatomos vadovaujantis 1 dalimi. Suvestinės rodiklių ir jų ribų sąrašas skelbiamas viešai.

4. Komisija periodiškai vertina rezultatų suvestinės, įskaitant rodiklių sudėtį, nustatytas ribas ir taikomą metodiką, tinkamumą ir, kai būtina, ją koreguoja, kad išsaugotų arba padidintų jos gebą nustatyti atsirandantį disbalansą ir pažeidžiamumą ir stebėti jo raidą. Pagrindinės metodikos, rezultatų suvestinės sudėties ir susijusių ribų pakeitimai skelbiami viešai.“

Paaiškinimas

Šiuo siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti ir didesnį tikrumą, ir lankstumą.

19 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalys

„2. Atnaujinta rezultatų suvestinė skelbiama kartu su Komisijos ataskaita, kurioje pateikiamas ekonominis ir finansinis vertinimas, leidžiantis objektyviai įvertinti rodiklių kaitą, remiantis, kai būtina, visais kitais ekonominiais ir finansiniais rodikliais, svarbiais nustatant disbalansą. Taip pat ataskaitoje nurodoma, ar pažeidus viršutinę arba apatinę ribą vienoje ar keliose valstybėse narėse reiškia, kad gali atsirasti disbalansas.

3. Ataskaitoje nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, yra susidaręs disbalansas arba kyla jo susidarymo rizika.“

„2. Atnaujinta rezultatų suvestinė skelbiama kartu su Komisijos ataskaita, kurioje pateikiamas ekonominis ir finansinis vertinimas, leidžiantis objektyviai įvertinti rodiklių kaitą, remiantis, kai būtina, visais kitais ekonominiais ir finansiniais rodikliais, svarbiais nustatant disbalansą ir pažeidžiamumą. Taip pat ataskaitoje nurodoma, ar pažeidus ribą vienoje ar keliose valstybėse narėse reiškia, kad gali atsirasti disbalansas ir pažeidžiamumas.

3. Ataskaitoje nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, yra susidaręs disbalansas ir pažeidžiamumas arba kyla jo susidarymo rizika.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimo paaiškinimą.

20 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 5 straipsnis

2. Nuodugnus tyrimas skelbiamas viešai. Jame visų pirma atsižvelgiama:

a)	kai tinka, į tai, ar valstybė narė, kuriai atliekamas tyrimas, ėmėsi tinkamų veiksmų reaguodama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, priimtus pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius;

b)	į valstybės narės, kuriai atliekamas tyrimas, politinius ketinimus, nurodytus jos stabilumo arba konvergencijos programoje ir nacionalinėje reformų programoje;

c)	į išankstinius Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimus arba rekomendacijas, susijusius su valstybe nare, kuriai atliekamas tyrimas.“

„1. Atsižvelgdama į 4 straipsnio 4 dalyje numatytą aptarimą Taryboje ir Euro grupėje, Komisija parengia nuodugnų kiekvienos valstybės narės, kurioje, jos nuomone, yra susidaręs disbalansas arba kyla jo susidarymo rizika, tyrimą. Atliekant šį tyrimą vertinama, ar toje valstybėje narėje yra susidaręs disbalansas ir pažeidžiamumas ir ar tas disbalansas ir pažeidžiamumas yra perviršinis. Nuodugnus tyrimas apima Komisijos priežiūros vizitą į atitinkamą valstybę narę, bendradarbiaujant su ECB, jei jis laiko tai tinkama, kai atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, kurios valiuta yra euro, arba VKM II dalyvaujanti valstybė narė.

2. Nuodugnus tyrimas skelbiamas viešai. Jame visų pirma atsižvelgiama:

a)	kai tinka, į tai, ar valstybė narė, kuriai atliekamas tyrimas, ėmėsi tinkamų veiksmų reaguodama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, priimtus pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius;

b)	į valstybės narės, kuriai atliekamas tyrimas, politinius ketinimus, nurodytus jos stabilumo arba konvergencijos programoje ir nacionalinėje reformų programoje;

c)	į Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimus arba rekomendacijas dėl sisteminės rizikos, skirtus arba susijusius su valstybe nare, kuriai atliekamas tyrimas, su sąlyga, kad laikomasi Europos sisteminės rizikos valdybos konfidencialumo režimo.“

Paaiškinimas

Reikia nurodyti vizitų poreikį ir jų sudėtį.

Žr. šio siūlomo pakeitimo paaiškinimą ESRV konfidencialumo režimo atžvilgiu 12 pakeitime. Be to, c punkte turėtų būti nurodomi ESRV „įspėjimai“, o ne „išankstiniai įspėjimai“.

21 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 6 straipsnio 1 ir 3 dalys

„1.

Jei remdamasi šio reglamento 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs disbalansas, apie tai ji informuoja Tarybą. Remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti reikiamas rekomendacijas pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

[…]

3.	Taryba kasmet persvarsto šias rekomendacijas ir prireikus gali jas iš dalies keisti pagal 1 dalį.“

„1.

Jei remdamasi šio reglamento 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs disbalansas ar pažeidžiamumas, apie tai ji informuoja Tarybą ir, kai tinkama – Euro grupę. Remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti reikiamas rekomendacijas pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Rekomendacijos turi būti suderinamos su Tarybos rekomendacijomis ir bet kokiais taikomais atitinkamų valstybių narių įsipareigojimais pagal kitas priežiūros procedūras, vykdomas pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius, arba procedūras, nustatytas pagal Sutarties 126 straipsnį. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal VKM II susitarimus.

[…]

3.	Taryba ne rečiau kaip kasmet persvarsto šias rekomendacijas ir prireikus gali jas iš dalies keisti pagal 1 dalį. Persvarstymas pagrindžiamas nuodugniu Komisijos tyrimu, kaip nustatyta 5 straipsnyje.“

Paaiškinimas

Komisijos pasiūlymuose numatytos procedūros turi būti suderintos viena su kita. Vizitų dažnumas neturi būti griežtai įtvirtintas. Komisijos nuodugnus tyrimas yra būtinas Tarybos persvarstymui.

22 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 straipsnis

„1. Jei remdamasi 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad atitinkamoje valstybėje narėje susidaręs perviršinis disbalansas, apie tai ji informuoja Tarybą.

2. Remdamasi Komisijos rekomendacija pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį Taryba gali priimti rekomendacijas atitinkamai valstybei narei, kuriose pareiškiama, kad susidarė perviršinis disbalansas, ir rekomenduojama atitinkamai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų. Tose rekomendacijose apibūdinamas disbalanso pobūdis, išsamiai nurodoma, kokių taisomųjų veiksmų reikia imtis, ir nustatomas terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi imtis šių taisomųjų veiksmų. Kaip numatyta Sutarties 121 straipsnio 4 dalyje, Taryba gali viešai paskelbti savo rekomendacijas.“

„1. Jei remdamasi 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad atitinkamoje valstybėje narėje susidaręs perviršinis disbalansas ar pažeidžiamumas, apie tai ji informuoja Tarybą ir, kai tinkama – Euro grupę.

2. Remdamasi Komisijos rekomendacija pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį Taryba gali priimti rekomendacijas atitinkamai valstybei narei, kuriose pareiškiama, kad susidarė perviršinis disbalansas, ir rekomenduojama atitinkamai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų. Tose rekomendacijose apibūdinamas disbalanso ar pažeidžiamumo pobūdis, išsamiai nurodoma, kokių taisomųjų veiksmų reikia imtis, ir nustatomas terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi imtis šių taisomųjų veiksmų. Kaip numatyta Sutarties 121 straipsnio 4 dalyje, Taryba gali viešai paskelbti savo rekomendacijas.“

Paaiškinimas

Žr. 1 pakeitimą.

23 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalys

„1. Visos valstybės narės, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, Tarybai ir Komisijai teikia taisomųjų veiksmų planus iki termino, kuris nustatomas rekomendacijose pagal 7 straipsnį. Taisomųjų veiksmų plane išdėstomi specifiniai ir konkretūs politikos veiksmai, kuriuos atitinkama valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, ir pateikiamas jų įgyvendinimo tvarkaraštis.

2. Per du mėnesius po taisomųjų veiksmų plano pateikimo remdamasi Komisijos ataskaita Taryba įvertina taisomųjų veiksmų planą. Jei jis laikomas pakankamu, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba priima jį patvirtinančią nuomonę. Jei veiksmai, kurių imtasi arba kurie numatyti taisomųjų veiksmų plane, arba jų įgyvendinimo tvarkaraštis laikomi nepakankamais rekomendacijoms įgyvendinti, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba ragina valstybę narę iš dalies pakeisti savo taisomųjų veiksmų planą iki naujo termino. Iš dalies pakeistas taisomųjų veiksmų planas nagrinėjamas pagal šioje dalyje nustatytą procedūrą.“

„1. Visos valstybės narės, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, Tarybai ir Komisijai teikia taisomųjų veiksmų planus iki termino, kuris nustatomas rekomendacijose pagal 7 straipsnį, bet ne ilgiau kaip per du mėnesius po rekomendacijos priėmimo. Taisomųjų veiksmų plane išdėstomi specifiniai ir konkretūs politikos veiksmai, kuriuos atitinkama valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, ir pateikiamas jų įgyvendinimo tvarkaraštis.

2. Per du mėnesius po taisomųjų veiksmų plano pateikimo remdamasi Komisijos ataskaita Taryba įvertina taisomųjų veiksmų planą. Jei jis laikomas pakankamu, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba priima jį patvirtinančią nuomonę. Jei veiksmai, kurių imtasi arba kurie numatyti taisomųjų veiksmų plane, arba jų įgyvendinimo tvarkaraštis laikomi nepakankamais rekomendacijoms įgyvendinti, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba ragina valstybę narę iš dalies pakeisti savo taisomųjų veiksmų planą iki naujo termino, kuris negali būti ilgesnis nei du mėnesiai. Iš dalies pakeistas taisomųjų veiksmų planas nagrinėjamas pagal šioje dalyje nustatytą procedūrą.“

Paaiškinimas

Nors ECB supranta, kad jo siūlomas terminas yra trumpas, ECB mano, kad reikia dėti pastangas procedūros momentui ir tęstinumui išlaikyti, nedarant poveikio veiksmų plane, kuris turi būti užtikrintas, numatytų priemonių kokybei ir galimumui.

24 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 3 dalis

„3. Komisija gali vykdyti priežiūros vizitus į atitinkamas valstybes nares, kad galėtų stebėti taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą.“

„3. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, jei jis laiko tai tinkama, kai šie vizitai skirti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, arba VKM II dalyvaujančioms valstybėms narėms, vykdo priežiūros vizitus į atitinkamas valstybes nares, kad galėtų stebėti taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą.“

Paaiškinimas

Reikia numatyti Komisijos bendradarbiavimą su ECB, kai jis laiko tai tinkama.

25 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 4 dalis

„4. Nusprendusi, kad valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų, remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba priima persvarstytas rekomendacijas pagal 7 straipsnį, kuriose pagal Komisijos rekomendaciją nustato kitą taisomųjų veiksmų terminą, kai turi būti atliekamas dar vienas vertinimas pagal šį straipsnį.“

Paaiškinimas

Šios ataskaitos pagerins procedūrą.

26 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 straipsnis

„Perviršinio disbalanso procedūra nutraukiama, kai remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje nebėra perviršinio disbalanso.“

„Perviršinio disbalanso procedūra nutraukiama, kai remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje nebėra perviršinio disbalanso ar pažeidžiamumo.“

Paaiškinimas

Kai Taryba pradeda perviršinio disbalanso procedūrą išleisdama rekomendaciją, procedūra turi būti baigta tokios pat rūšies teisės aktu, pvz., rekomendacija ar sprendimu, kuris būtų privalomas visas/privalomas jo adresatams.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(3) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(4) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(5) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(6) .

(7) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(8) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(9) OL L […], […], […]

(10) OL L […], […], […].

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.150.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 150

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. gegužės 20d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS CENTRINIS BANKAS
	Europos centrinis bankas
2011/C 150/01	2011 m. vasario 16 d. Europos Centrinio Banko Nuomonė dėl ekonomikos valdysenos reformos Europos Sąjungoje (CON/2011/13)	1