3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl vartotojų ir tarpvalstybinių galimybių bendrojoje rinkoje

(tiriamoji nuomonė ES pirmininkaujančios Vengrijos prašymu)

2011/C 132/02

Pranešėjas Jorge PEGADO LIZ

Péter Györkös Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos vardu 2010 m. lapkričio 15 d. laišku paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl:

Vartotojų ir tarpvalstybinių galimybių bendrojoje rinkoje.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. kovo 4 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 175 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 8 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos ES Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dėkoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai už suteiktą galimybę parengti nuomonę dėl svarbiausių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos vartotojų galimybių bendrojoje rinkoje plėtojimu, ir taip prisidėti prie 2011 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbo.

1.2	EESRK mano, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl naujo požiūrio į vartotojų politiką iki 2030 m., ir tikisi, kad ES pirmininkaujanti Vengrija, kitos institucijos ir socialiniai partneriai priims šį iššūkį.

1.3

Komitetas palankiai vertina tai, kad 2011 m. sausio 24 d. Taryba pritarė bendram požiūriui į vartotojų teisę, tačiau yra susirūpinęs dėl tolesnių Europos Parlamento veiksmų šiuo klausimu, todėl ragina ES pirmininkaujančią Vengriją laikytis Tarybos numatytos strategijos ir užtikrinti, kad galutinis rezultatas atkurtų vartotojų pasitikėjimą.

1.4

Dėl direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos peržiūros EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai pačioje diskusijų pradžioje, kai jau bus atliktas poveikio vertinimas, išsamiau apsvarstyti visiško suderinimo klausimą ir atsižvelgti į tai, kad dėl suderinimo valstybėse narėse, perkėlusiose direktyvą į savo teisės aktus, sumažėjo vartotojų apsauga.

1.5	Teisminės priemonės dėl kolektyvinio ieškinio ES lygmeniu klausimu EESRK ragina pirmininkaujančią Vengriją parodyti politinę drąsą ir užtikrinti, kad ji būtų kuo greičiau priimta, juo labiau kad daugybe tyrimų įrodyta, kad šis pasiūlymas tinkamas ir įvykdomas.

1.6

Dėl direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketo ir teisės aktų dėl oro transporto keleivių teisių persvarstymo EESRK rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai spręsti šiuos klausimus vienu metu ir nustatyti teises, pareigas ir atsakomybę ginčų, nepatenkinamo arba nesąžiningo elgesio atvejais.

1.7

Dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos EESRK rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai siekti pažangos šiose srityse: minimalių banko paslaugų visiems Europos Sąjungos piliečiams, patikimos elektroninio mokėjimo sistemos, kuri būtų vienoda visose valstybėse narėse, griežto bankų įsipareigojimų suteikiant kreditus nustatymo, vienodos draudimo sistemos visoje Europos Sąjungos teritorijoje, nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės praktikos, būdingos finansinėms paslaugoms, klasifikavimo, banko mokesčių palyginamumo, indėlių garantijų ir sustiprintos prievolės patarti dėl sudėtingų finansinių priemonių. Finansinės priežiūros stiprinimas yra būtiniausia priemonė atsižvelgiant į dabartinę finansinę krizę.

1.8	Įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę ES pirmininkaujanti Vengrija turės priimti skubius sprendimus ir aiškiai apibrėžti pagrindines vartotojų teises skaitmeninėje aplinkoje, persvarstyti pagrindų direktyvą dėl duomenų apsaugos ir dėl autorių teisių apsaugos skaitmeninėje erdvėje.

1.9

Galiausiai dėl naujų Sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų dėl visuotinės svarbios paslaugų, EESRK ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Vengriją aktyviai tęsti darbą 2010 m. gruodžio 6-7 d. Tarybos išvadose nurodyta kryptimi siekiant, kad visuotinės svarbos paslaugos neliktų užmirštos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

1.10

Pirmininkaujanti Vengrija visų pirma iškėlė klausimą dėl pasienio regionų tarpvalstybinės prekybos. Iki šiol neatliktas nei vienas tyrimas, kuriame būtų įvertintos tokios prekybos poveikis valstybėse narėse. EESRK visų pirma rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai prašyti Komisijos atlikti tikslią šių sandorių statistinę analizę, o vėliau užsakyti tyrimus, kurie reikalingi nustatyti, ar tokio pobūdžio prekybai būdingi išskirtiniai ypatumai, pateisinantys konkrečią teisinę strategiją Europos Sąjungos lygmeniu. Galiausiai turėtų būti įvertinti tokio pobūdžio prekybos vartotojų poreikiai (informacija, sutarčių kalba, kainų palyginamumas, kai viena iš valiutų yra ne euras, valiutų kursai, komisiniai ir banko mokesčiai ir t. t.), taip pat veiksmingiausi būdai šiems poreikiams tenkinti vietos lygmeniu.

2. Įžanga

2.1

EESRK džiaugiasi, kad ES pirmininkaujanti Vengrija paprašė Komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl pastaruosius dvidešimt metų vieno prioritetinių Komiteto klausimų. 1995 m. lapkričio 7 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Bendroji rinka ir vartotojų apsauga: galimybės ir kliūtys (1) EESRK apibendrino visas anksčiau šia tema priimtas nuomones ir iškėlė klausimą dėl vartotojams kylančių kliūčių ir sunkumų siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais ir įvardijo didžiausias susijusias problemas. Deja, dauguma toje nuomonėje iškeltų klausimų vis dar aktualūs.

2.2

Bendrosios rinkos sukūrimas, kuris yra vienas didžiausių Jacques Delors pradėtų Europos strateginių projektų ir kuriam pasiekti buvo nustatytas tikslus terminas, tebevykdomas, nors praėjo daugiau nei 30 metų. Tai patvirtinama neseniai paskelbtame Bendrosios rinkos akte. Komitetas visada pritarė bendrajai rinkai kaip priemonei, kuri būtų naudinga piliečiams ir (arba) vartotojams. Be to, vis dar būtina nustatyti aiškią, nuoseklią ir visapusišką Europos vartotojų politiką.

2.3

Taigi ES pirmininkaujančios Vengrijos prašymas, kurį gauti EESRK laiko garbe, yra visiškai pateisinamas, o Komitetas tokiu būdu gali prisidėti prie Komisijos programoje 2011 m. pirmąjį pusmetį numatyto darbo, kuris suderintas su anksčiau pirmininkavusių valstybių narių, visų pirma Belgijos, atliktu darbu.

2.4

Šia tiriamąja nuomone EESRK turės galimybę pagerbti Komiteto narį iš Vengrijos velionį Istvaną Garai, kuris buvo autoritetingos Vengrijos vartotojų asociacijos direktorius, didis vartotojų interesų ir teisių gynėjas ir svarbių nuomonių šiuo klausimu pranešėjas. Deja, I. Garai mirė 2008 m. eidamas šias pareigas.

3. Svarbiausias tikslas

3.1	Vieno pirmininkavimo ES laikotarpio nepakanka, kad būtų galima skaidriai ir užtikrinant dalyvavimą nustatyti kokios nors politikos gaires, atlikti tos politikos ex ante poveikio vertinimą, visoms ES institucijoms demokratiškai ją priimti, įgyvendinti valstybėse narėse ir atlikti ex post vertinimą.

3.2

Penkerių metų strateginių programų, kurioms, beje, dažniausiai įtakos turi vien ekonominiai veiksniai, taip pat nepakanka, nebent jos būtų platesnio masto viziją įtvirtinančios politikos dalis. 2007 m. liepos 13 d. priimta ir šiuo metu įgyvendinama 2007–2013 m. strategija yra tinkamas pavyzdys to, ką EESRK jau yra kritikavęs.

3.3	Strategijoje „Europa 2020“ svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vartotojų rėmimui ir apsaugai, nors taip nėra.

3.4

Vienintelis tokio pobūdžio politinis planas, žinomas kaip „Naujas akstinas“, kurį inicijavo Jacques Delors, o perėmė ir išplėtojo Europos Komisijos narė Emma Bonino (1995–1999 m.), atsirado dar 1985 m. Deja, dėl politinės valios trūkumo užsibrėžti tikslai nebuvo įgyvendinti, išskyrus keletą simbolinių pasiekimų.

3.5

Didžiausias bet kuriai ES pirmininkaujančiai valstybei narei galintis kilti iššūkis būtų būtent sukurti pagrindą ir nustatyti vartotojų rėmimo ir apsaugos politikos gaires iki 2030 m., remiantis F. Gonzálezo pranešimu, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, kad jau vėluojama įgyvendinti kitas strategines iniciatyvas (pavyzdžiui, „Europa 2020“, Bendrosios rinkos aktą, pažangųjį reglamentavimą ir kt.).

3.6

Pagrindinės vidutinės ir ilgalaikės trukmės šios politikos kryptys:

a)	išdrįsti kelti Sutartyje (169 straipsnyje, atsižvelgiant į Sutarties dėl ES veikimo 12 straipsnį) numatyto teisinio pagrindo klausimą ir iš naujo jį apibrėžti (2),

b)	užtikrinti, kad vartotojų politika, kaip piliečiams svarbi politika, būtų viena svarbiausių ES politikos sričių, taip pat siekti, kad ji taptų kitų politikos sričių branduoliu ir galėtų jomis pasinaudoti,

c)	atsižvelgiant tokią vartotojų politikos svarbą, iš naujo apibrėžti vartotojų teises sistemingai remiantis sutartimis ir Pagrindinių teisių chartija,

d)	pabrėžti vartotojų politikos horizontalų pobūdį pasinaudojant visomis su tuo susijusiomis galimybėmis, užtikrinant, kad šia politika būtų vadovaujamasi tiek pačios Europos Komisijos vidaus tarnybose, santykiuose su kitomis institucijomis ir visų lygmenų valdžios institucijose valstybėse narėse,

e)	vykdyti tikrą ES vartotojų teisės kodifikavimą pasinaudojant puikiu akademiniu darbu, atliktu pagal bendrą principų sistemą, ir padaryti visas galimas išvadas, visų pirma pagrįstai ir tinkamai taikyti neprivalomas sistemas laikantis iniciatyvios teisės požiūrio,

f)	aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinti bendrosios rinkos politikos pagalbinį pobūdį ir jos antraeilį vaidmenį be jokios abejonės užtikrinant, kad ji tarnaus piliečių, kaip vartotojų, kurie yra galutiniai naudos gavėjai, labui,

g)	nustatyti bendrus principus dėl vartotojų organizacijų ir dalyvavimu grindžiamo atstovavimo ES, kaip svarbiausio ir lemiamo veiksnio įgyvendinant su jais susijusią politiką.

3.7

Šiam paskutiniam punktui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi į jį nėra sistemingai atsižvelgiama Europos Sąjungos lygmeniu. Iš tiesų jau ilgą laiką tiek už vartotojų apsaugą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos, tiek vartotojų apsaugos organizacijos ir asociacijos siūlo priimti bendruosius principus ir gaires dėl dalyvavimu grindžiamo vartotojų būrimosi į organizacijas ir vartotojų atstovavimo. Jeigu visos valstybės narės, ypač įvairių sektorių reguliavimo institucijos, sistemingiau ir remdamosi vienodais principais traktuotų vartotojų atstovavimą, išaugtų atitinkamų vartotojų organizacijų patikimumas ir vartotojų apsaugos veiksmingumas.

4. Keletas aktualių su vartotojų apsaugos politika susijusių klausimų

4.1

Užbaigtoje kurti bendrojoje rinkoje vartotojai turėtų turėti galimybę visapusiškai įgyvendinti jiems Bendrijos teisyne suteiktas teises, kad ir kur ES jie būtų, vienodomis sąlygomis kaip ir jų pačių šalyse. Tačiau nei įvairiomis vartotojų politikos priemonėmis, nei dabartinėmis iniciatyvomis nėra tinkamai pateisinami teisėti vartotojų lūkesčiai.

4.2	Į ES pirmininkaujančios Vengrijos politinę darbotvarkę įtraukti svarbūs tikslai. Kai kuriuos iš jų, žinoma, tęs kitos ES pirmininkausiančios valstybės narės.

4.3

Pirma, kalbant apie pasiūlymą dėl direktyvos dėl vartotojų teisių EESRK yra minėjęs (3), kad ji turėtų būti pakeista taip, kad nustatytų tik tam tikrus pagrindinius principus dėl teisių gauti informaciją ir teisės atsisakyti perkant nuotoliniu būdu ir vykdant prekybą ne prekybai skirtose vietose, o punktai dėl nesąžiningų sąlygų ir prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų turėtų būti panaikinti.

4.4

Susipažinęs su Europos Komisijos požiūriu, kurį Komisijos narė Vivian Reding pristatė pastaruosiuose viešuose pareiškimuose, EESRK pabrėžia, kad 2011 m. sausio 24 d. Taryba patvirtino poziciją, kuri visiškai sutampa su Komiteto nuomone, ir tuo džiaugiasi, tačiau, atsižvelgdamas į pastarojo meto Europos Parlamento veiklą šioje srityje, IMPO ir JURI komitetų pasirinktas prieštaringas pozicijas ir į tai, kad sprendimą priimti numatoma artimiausiais mėnesiais, EESRK ragina ES pirmininkaujančią Vengriją tvirtai laikytis sausio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos numatytos strategijos, realistiškai ją susiejant su būsima bendra Europos sutarčių principų sistema (CRF), kaip rekomenduojama EESRK nuomonėje (4).

4.5	Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos klausimu EESRK pabrėžia, jog labai gaila, kad vėluojama ją perkelti į daugelio valstybių narių teisės aktus, kaip Komitetas ir numatė savo nuomonėje (5). Teisingumo Teismas taip pat laikosi tokio paties požiūrio.

4.6

Todėl EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai remtis tyrimais, rodančiais smarkiai sumažėjusį vartotojų apsaugos lygį ir konkurencijos sukeltas pasekmes valstybėse, kurios perkėlė direktyvos dėl nesąžiningos praktikos nuostatas, ir išsamiau apsvarstyti visiško suderinimo principo netikslinio taikymo pagrįstumą pačioje diskusijų dėl tos direktyvos peržiūros pradžioje.

4.7

Dėl teisinės priemonės kolektyviniam ieškiniui pateikti Bendrijos lygmeniu EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos siekį atnaujinti diskusiją dar kartą surengiant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, tačiau svarsto, ar pakaks tikros politinės valios apčiuopiamiems rezultatams pasiekti po 30 metų įvairių diskusijų, konsultacijų, pranešimų, nuomonių, žaliųjų ir baltųjų knygų, komunikatų ir rezoliucijų, tyrimų, konferencijų ir simpoziumų.

4.8

Kelete tiek anksčiau, tiek neseniai priimtų nuomonių EESRK išreiškė labai aiškų pritarimą Europos Sąjungos teisinei priemonei, kuria vartotojai, manantys tapę kolektyvinės žalos aukomis, galės kolektyviniu būdu kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo. Tai visiškai atitiktų Europos Sąjungos teisinę tvarką, o už vartotojų bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis patirtą kolektyvinę materialinę ir (arba) moralinę žalą būtų sumokama kompensacija (atsisakymo sistema). Jeigu ES pirmininkaujanti Vengrija laikytųsi tokios pozicijos, tai būtų labai naudinga vartotojams ir kitiems kolektyvinių teisių turėtojams, o tai katu padėtų kurti bendrą rinką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4.9	Dėl direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų persvarstymo EESRK dar nebuvo prašyta pateikti savo nuomonę. 2011 m. pradžioje Komisija ketina pateikti pasiūlymą ir jau pradėjo svarstyti galimybę persvarstyti su oro transporto keleivių teisėmis susijusius teisės aktus.

4.10

Nenorėdamas užbėgti už akių savo nuomonėms šiais dviem klausimais, EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai juos nagrinėti kartu siekiant užtikrinti nuoseklumą ir į direktyvos taikymo sritį įtraukti individualias ir kolektyvines transporto paslaugų sutartis, tiek su susijusiomis paslaugomis, tiek be jų, ir nustatyti ginčų nepatenkinamo ar nesąžiningo elgesio atvejais teises, pareigas ir atsakomybę. Ypatingą dėmesį būtina skirti ir šiam sektoriui būdingoms nesąžiningoms sąlygoms, ir nesąžiningai komercinei veiklai. Taip pat būtina griežtai reglamentuoti agentūrų, kelionių operatorių ir oro linijų bankroto padarinius.

4.11

Kuriant mažmeninių finansinių paslaugų bendrąją rinką, padaryta tam tikra pažanga – tokia kaip SEPA direktyva po euro įvedimo, MiFID direktyva, CAD direktyva ir pastarieji 2010 m. liepos 12 d. priimti Komisijos pasiūlymai dėl indėlių garantijų sistemų ir investuotojų kompensavimo sistemų (6). Tačiau dar daug ką reikia padaryti: trūksta bendros politinės krypties, kuri iš tikrųjų būtų naudinga vartotojams ir MVĮ bendrojoje rinkoje. Pati Komisija apibūdino mažmenines finansines paslaugas kaip sektorių, kuriame vartotojams kyla daugybė problemų (7).

4.12

EESRK daug kartų pareiškė nuomonę šiuo klausimu (tiek gavęs prašymą pateikti nuomonę, tiek pateikdamas nuomonę savo iniciatyva), tačiau dar nerasti ilgalaikiai, praktiški ir veiksmingi sprendimai. Priminsime atsakingo skolinimo ir per didelio įsiskolinimo klausimą, kuris nebuvo išspręstas direktyva dėl vartojimo kreditų; nesėkmingus pasiūlymus dėl hipotekos kreditų, kai jau prieš daugybę metų nuspręsta juos suvienodinti, ir nuostatų dėl tarptautinių mokėjimų ir kreditinių ir debetinių kortelių naudojimo spragas; tikro bankų sąskaitų ir minimalių universaliųjų banko paslaugų judumo trūkumą, nuostatų dėl finansų krizių įveikimo ir skubaus kompensavimo už bankų klientų patirtus nuostolius ir žalą silpnumą.

4.13

Vartotojai ir smulkūs investuotojai vis dar jaučia sunkias ekonomikos ir finansų krizės pasekmes. Tokios praktinės priemonės kaip universalių banko sąskaitų ir būtiniausių bankų paslaugų visiems Europos Sąjungos piliečiams sukūrimas, patikima, visose valstybėse narėse vienoda elektroninių mokėjimų sistema ir griežtas bankų įsipareigojimų suteikiant kreditus nustatymas taip pat galėtų būti galimi sprendimo būdai, kaip ir visoje Europos Sąjungoje vienoda draudimo sistema, finansinėms paslaugoms būdingų nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės praktikos klasifikavimas, banko mokesčių palyginamumas ir sugriežtinta prievolė patarti dėl sudėtingų finansinių priemonių. Dar daugiau, finansų priežiūra turėtų būti orientuota į vartotojų poreikius, turėtų būti sukurti veiksmingi ginčų sprendimo ir kompensacijų išmokėjimo mechanizmai patyrus nuostolių ar žalą dėl netinkamo finansų sistemų (bankų ir draudimo) veikimo.

4.14

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį į vartotojų teises skaitmeninėje aplinkoje, kaip pagal strategiją „Europa 2020“ nustatyta Skaitmeninėje darbotvarkėje (8), tačiau dar daug reikia nuveikti, kad visi galėtų naudotis universaliosiomis paslaugomis telekomunikacijų ir informacijos srityje. Reikėtų nedelsiant priimti naują Komisijos komunikatą, o ES pirmininkaujančiai Vengrijai tai būtų galimybė pareikšti lemiamą poziciją dėl interneto neutralumo ir plačiajuosčio ryšio paslaugų įtraukimo į universaliąsias paslaugas, kaip EESRK jau buvo pasiūlęs.

4.15

EESRK ypač didelį dėmesį skiria vartotojų teisių pripažinimui ir apsaugai ne tik elektroninėje prekyboje, bet visoje skaitmeninėje aplinkoje. Būtina ne tik nedelsiant persvarstyti direktyvą dėl teisinių elektroninės prekybos aspektų, bet ir ieškoti būdų, kaip ištaisyti padėtį, kai elektroninės prekyba nėra pakankamai išplėtota.

4.16	ES pirmininkaujanti Vengrija turės priimti skubius sprendimus ir tiksliai apibrėžti pagrindines vartotojų teises skaitmeniniame pasaulyje, taip pat persvarstyti pagrindų direktyvą dėl duomenų apsaugos ir autorių teisių apsaugą skaitmeninėje erdvėje.

4.17

Galiausiai EESRK labai ragina ES pirmininkaujančią Vengriją įgyvendinti 2010 m. gruodžio 6-7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl visuotinės svarbos paslaugų siekiant visapusiškai atsižvelgti į spalio 26-27 d. pirmininkavusios Belgijos surengto trečiojo visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) forumo rekomendacijas, ir taip padėti įgyvendinti naujas Lisabonos sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatas dėl visuotinės svaros paslaugų.

5. Konkretus pasienio regionų tarpvalstybinės prekybos atvejis

5.1

ES pirmininkaujanti Vengrija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl klausimo, kuris, nors ir svarbus, dar nebuvo nuodugniai nagrinėtas ES lygmeniu. Tai pasienio regionų tarpvalstybinė prekyba, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pirkimas abiejose vartotojų valstybių geografinių sienų pusėse, prekybai vykstant tiek tarp ES valstybių narių, tiek su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

5.2	Kai kurios valstybės narės jau nagrinėjo šį reiškinį dar prieš įvedant eurą, siekdamos nustatyti prekybos pobūdį, valiutų srautus, kainas ir jų poveikį pasienio regionams, konkurencijai ir t. t.

5.3

Tačiau nėra nei vieno Europos Sąjungos lygmeniu atlikto tyrimo, kuris leistų įvertinti tarpregioninių pasienio sandorių kiekį ir poveikį valstybėms narėms. Tiesą sakant, tokia prekyba neminima nei 1991 m. Komisijos komunikate (9), nei 1996 m. žaliojoje knygoje dėl prekybos (10) arba 1999 m. baltojoje knygoje (11). Todėl pirmiausia reikėtų Komisijos paprašyti nustatyti tikslų tokių sandorių pasiskirstymą ir pateikti jų statistinę analizę.

5.4

Beje, 20 amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Komisija ir daugybė regioninių vartotojų organizacijų sukūrė informacijos ir pagalbos centrų tinklą, kurio tikslas padėti vartotojams, kuriems kyla problemų dėl tarpvalstybinės prekybos: Euroguichet. Pagrindinė centrų, kurie buvo įsteigti pasienio miestuose, užduotis – teikti informaciją vartotojams.

5.5	2001 m. Komisija sukūrė Europos neteisminių institucijų tinklą (EEJ Net), skirtą ginčams spręsti neteisminiu būdu. Tuo metu vienuolikos Europos vartotojų centrų devyniose valstybėse narėse buvo paprašyta papildomai, be jų įprastų pareigų, teikti teisinę pagalbą vartotojams.

5.6	Dabartinis Europos vartotojų centrų tinklas (EVC tinklas) įkurtas 2005 m. sausio mėn., sujungus EEJ Net ir Europos vartotojų centrus (Euroguichet).

5.7	Įvedus eurą ir, kaip tikėtasi, išaugus elektroninei ir nuotolinei prekybai, buvo naudinga sujungti šiuos du tinklus. Tačiau juos sujungus buvo panaikinti regioniniai Europos vartotojų centrai ir jų funkcijos pasienio regionų tarpvalstybinėje prekyboje.

5.8	Todėl kyla klausimas, ar tokio pobūdžio prekybai būdingi specifiniai bruožai, dėl ko būtų reikalingi specialūs Sąjungos veiksmai.

5.9

Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie tokio pobūdžio prekybos vartotojų poreikius (informacija, sutarčių kalba, kainų palyginamumas, kai viena iš valiutų yra ne euras, valiutų kursai, komisiniai ir bankų mokesčiai ir kt.), taip pat apie veiksmingiausius būdus šiems poreikiams patenkinti vietos lygmeniu.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) OL C 39, 1996 2 12, p. 55.

(2) OL C 185, 2006 8 8, p. 71.

(3) OL C 317, 2009 12 23, p. 9.

(4) OL C 84, 17.03.2011, p. 1.

(5) OL C 108, 2004 4 30, p. 81.

(6) COM(2010) 368 galutinis.

(7) SEC(2009)1251 galutinis, 2009 9 22.

(8) OL 54, 2011 2 19, p. 58.

(9) COM 1991/0041 galutinis, 1991 3 11.

(10) COM (96) 530 galutinis, 1996 11 20.

(11) COM (1999) 6 galutinis, 1999 1 27.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos socialinio fondo ateities po 2013 m.

(tiriamoji nuomonė)

2011/C 132/03

Pranešėjas Xavier VERBOVEN

Bendrapranešėjis Miguel Ángel CABRA DE LUNA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos socialinio fondo ateities po 2013 m.

(tiriamoji nuomonė).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 24 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 172 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad:

1.1	Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei solidarumo principai yra apibrėžti Sutartyje, tai du svarbiausi piliečių ir teritorijų integracijos ramsčiai. Todėl šiais principais turi būti remiamasi diskusijose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

1.2

Sanglaudos politika turi padėti mažinti ne tik regionų skirtumus, bet ir tam tikrų gyventojų grupių patiriamą socialinę nelygybę, kurti visiško užimtumo visuomenę, skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą, kitaip tariant, puoselėti Europos socialinį modelį. Europos socialinis fondas (ESF) turi ir toliau būti vienas struktūrinių fondų, neatsiejamas nuo Europos Sąjungos sanglaudos politikos.

1.3

ESF – išskirtinė priemonė, kurios pagrindinė funkcija – paremti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, todėl būtina, kad ateityje ji išliktų veiksminga investicijų į žmogiškuosius išteklius priemone, padedančia siekti strategijoje „Europa 2020“ numatytų aukšto ir kokybiško užimtumo lygio ir socialinės įtraukties tikslų. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, ESF turėtų išlikti svarbia strategine ir finansine priemone, todėl turi būti skirti didesni, jam keliamus plataus užmojo tikslus (pavyzdžiui, spręsti aukšto nedarbo lygio problemą) atitinkantys ištekliai, kurie turėtų padidėti mažiausiai 5,9 proc., t. y. tiek pat, kiek Komisijos pasiūlė padidinti bendrą 2011 m. ES biudžetą.

1.4

Šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu Europos Vadovų Tarybos sprendimas stiprinti ESF vaidmenį yra labai svarbus. Darbo rinkos ir socialinė politika turi ir toliau išlikti ESF veiksmų pagrindu. Investicijų tikslas – vystyti žmogiškuosius išteklius, gerinti darbo netekusių darbuotojų įgūdžius ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Tačiau, siekiant didinti ES konkurencingumą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, pirmenybė turėtų būti teikiama kokybiškų darbo vietų kūrimui, tvariam augimui ir pažeidžiamų socialinių grupių – jaunimo, moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių, nuo darbo rinkos labiausiai nutolusių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir etninių mažumų atstovų – integracijai į darbo rinką ir visuomenę.

1.5

Turėtų būti padarytos išvados dėl ESF lėšų naudojimo siekiant sustiprinti Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimą ir augimą; būtina teiki paramą MVĮ, mikroįmonėms ir socialinės ekonomikos srities veiklos vykdytojams atsižvelgiant į ESF tikslus ir siekti socialinės pažangos, taigi, išlaikyti esamas ir kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma sudarant sąlygas dirbti.

1.6

Kadangi ESF yra Europos Sąjungos investicijų į žmogiškuosius išteklius priemonė, jo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, įgyvendinami trijose prioritetinėse strategijos „Europa 2020“ srityse: pažangaus augimo, tvaraus augimo ir integracinio augimo. Iš tiesų, užimtumas, mokymas ir švietimas, aktyvi įtrauktis ir lygių galimybių politika – tai svarbiausi žmogiškųjų išteklių stiprinimo veiksniai, kadangi jie suteikia galimybę turtinti žinias ir gerinti įgūdžius, plėtoti inovacijų kultūrą, kelti užimtumo lygį ir skatinti įtraukią darbo rinką.

1.7	Socialinius partnerius ir kitas organizuotos pilietinės visuomenės organizacijas apimantis partnerystės principas yra svarbiausias gero struktūrinių fondų, ypač ESF priemonių, veikimo garantas.

1.8	Labai svarbu įvertinti socialinių partnerių dalyvavimo socialiniame dialoge ir NVO partnerystės vaidmenį, kad būtų galima neutralizuoti ekonomikos krizės padarinius ir pasiekti teigiamų rezultatų.

1.9	Siekiant įtvirtinti paskutiniuoju programavimo laikotarpiu pasiektus rezultatus, turi būti toliau taikomi ir stiprinami partnerystės, nediskriminavimo ir prieinamumo bei tvaraus vystymosi principai (1).

1.10

Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės ir kitus pirmiau minėtus principus bei tiksliai nustatyti kiekvieno partnerio vaidmenį. Kalbant apie priežiūros komitetų funkcijas programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje, turėtų būti nustatyta tvirta šių komitetų pozicija kompetentingų nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atžvilgiu.

1.11

EESRK pritaria nuomonei, kad reikėtų gerinti fondo lėšų panaudojimo vertinimą, veiksmingumą ir rezultatus. Tačiau norint tai padaryti, svarbu nustatyti rodiklius ir parengti kiekybinio ir kokybinio vertinimo gaires, taigi sukurti platesnę sistemą, kuri būtų taikoma visiems sanglaudos politikos įgyvendinimo proceso etapams.

1.12	Turėtų būti užtikrintas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu nustatytų prioritetų nuoseklumas.

1.13

Būtina siekti stipresnės sinergijos su Europos regioninės plėtros fondu ir kitais fondais didesnį dėmesį skiriant partnerystės, nediskriminavimo ir tvarumo principams. Reikėtų vengti ESF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiksmų dubliavimosi ir siekti jų nuoseklumo, kadangi vykdant restruktūrizavimą ESF finansuojami prevenciniai veiksmai, o EGF veiksmais sprendžiamos konkrečios problemos.

1.14

Būtina patobulinti įvairius įgyvendinimo procedūrų aspektus ir spręsti praktinius klausimus dėl galimybių gauti ESF finansavimą, visų pirma iš esmės sumažinti biurokratiją, paspartinti išmokų tvarką siekiant sumažinti finansinę programų vykdytojų naštą, supaprastinti sąskaitų-faktūrų pateikimo ir sąskaitų mokėjimo tvarką, pavyzdžiui, nustatyti vienkartines išmokas (lump sums).

1.15

Ateityje ESF turės užtikrinti pakankamus išteklius strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui šiuo tikslu nustatydamas novatoriškas finansavimo schemas (2), pavyzdžiui, skirdama tiesiogines fondo išmokas pažeidžiamiausių grupių ar su atskirties rizika susiduriančių asmenų užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyvoms finansuoti.

1.16

Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turi atlikti svarbų vaidmenį ESF lėšų panaudojimo, peržiūros, ir įvertinimo procedūrose. Todėl ateityje EESRK užtikrins nuolatinę ESF lėšų naudojimo stebėseną ir tokiu būdu padės stiprinti sprendimo priėmimo procesui būtiną Europos institucijų, socialinių partnerių ir visų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

2. Aplinkybės. Komisijos pradėtos diskusijos dėl Europos socialinio fondo ateities

2.1 2007–2013 m. ESF finansuojamų programų įgyvendinimas įpusėjo.

2.2 Komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010) 700) Komisija pateikė svarbiausias būsimos ES finansinės programos gaires, o Penktosios sanglaudos ataskaitos išvadose (COM(2010) 642) – struktūrinių fondų veiksmų gaires.

2.3 ESF ateities veiksmai turi būti planuojami atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Pagal naująjį Sutarties 9 straipsnį Sąjunga privalės atsižvelgti į reikalavimus, „susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“

2.4 Į iš dalies pakeistą 175 straipsnį įtrauktos nuostatos dėl teritorinės sanglaudos. ESF yra Europos Sąjungos paramos žmogiškiesiems ištekliams finansavimo priemonė, todėl savo veiksmais ir toliau prisidės prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekio, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162 straipsnyje.

2.5 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ateinančio dešimtmečio politinę programą – strategiją „Europa 2020“. Šia programa ES įsipareigojo pasiekti 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės užimtumą, užtikrinti, kad mokyklos nebaigusių asmenų dalis būtų ne didesnė kaip 10 proc., o bent 40 proc. jaunesnės kartos atstovų turėtų aukštąjį išsilavinimą, siekti, kad ant skurdo ribos būtų 20 mln. žmonių mažiau ir didinti privačias ir viešas investicijas į MTTP, kad jos pasiektų 3 proc. BVP (3).

2.6 2011 m. Komisija pasiūlys naują ES biudžeto programą laikotarpiui po 2013 m., kartu pateiks teisės aktų pasiūlymų dėl struktūrinių fondų, įskaitant ESF. Šiuo klausimu 2010 m. spalio 19 d. Komisija pateikė komunikatą „ES biudžeto peržiūra“. Tai turėtų būti puiki proga suteikti naują postūmį ESF veiksmams ir paskatinti pokyčius. ESF matomumui ir savitumui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ir naujoje ES biudžeto programoje.

2.7 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos paskelbtoje Penktoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje pateikiamos būsimos sanglaudos politikos kryptys.

2.8 Siekiant pradėti konkrečias diskusijas dėl ESF ateities atlikti specialūs tyrimai.

2.9 Be to, 2010 m. birželio 3 d. ESF komitetas priėmė nuomonę, o 2010 m. birželio 23–24 d. Komisija surengė konferenciją.

2.10 Šia proga 2010 m. spalio 7 d. Komisija kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl ESF komiteto nuomonėje iškeltų klausimų.

2.11 Svarstymuose dėmesys sutelktas į penkias temas:

—	Kokia yra ESF pridėtinė vertė palyginti su išskirtinai nacionalinėmis finansavimo priemonėmis?

—	Kokie turėtų būti ESF uždaviniai ir prioritetai atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“?

—	Kaip užtikrinti ESF geografinę ir teminę koncentraciją?

—	Kaip pasiekti kuo didesnės sinergijos su kitais fondais, visų pirma su Europos regioninės plėtros fondu?

—	Kokią įgyvendinimo sistemą pasirinkti siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir paprastesnį valdymą?

2.12 Be to, atsižvelgiant į šiuo metu ES sparčiai mažėjantį darbo vietų skaičių, ESF tenka vis svarbesnis vaidmuo įgyvendinant Europos sanglaudos politiką. Todėl ESF biudžetas turėtų būti gerokai (ne mažiau kaip 5,9 proc.) padidintas, t. y. tiek pat, kiek Komisija pasiūlė padidinti bendrą 2011 m. ES biudžetą.

3. Bendrosios pastabos dėl Europos socialinio fondo ateities

3.1 Sanglaudos ir solidarumo principai yra apibrėžti Sutartyje, tai du svarbiausi piliečių ir teritorijų integracijos ramsčiai. Todėl šiems principams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys diskusijose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

3.2 Lisabonos sutartyje įtvirtinami šie principai, 174 straipsnyje apibrėžta, jog tam, kad „skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.“

3.3 Sutartyje visų pirma pabrėžiama, kad „Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“ Šio tikslo svarba dar labiau išaugo po dviejų pastarųjų ES plėtros etapų.

3.4 Be to, ES pagrindinių teisių chartiją įtraukus į Sutartį, ji tapo teisiškai privaloma. Chartijoje, be kita ko, teigiama, kad siekdama teritorinės sanglaudos ES turi skatinti socialinę sanglaudą užtikrindama socialines teises visiems piliečiams neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą ar tautybę, užkirsdama kelią diskriminavimui ir sudarydama lygias galimybes visiems.

3.5 Sanglaudos politika turi ne tik padėti mažinti regionų skirtumus, jos tikslas – sutelkti dėmesį į ir žmonių poreikius, taigi, siekti kurti visiško užimtumo visuomenę, skatinti ES lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą, kitaip tariant, puoselėti Europos socialinį modelį.

3.6 Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad struktūriniai fondai yra finansavimo priemonės, būtinos Lisabonos strategijos, kurios iniciatyvos buvo skirtos mažiausiai kvalifikuotiems ir didžiausių sunkumų aktyviai dalyvauti nacionalinėje užimtumo politikoje turintiems asmenims, įgyvendinimui (4). ESF – tai išskirtinė priemonė, kurios pagrindinė funkcija – paremti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, todėl būtina, kad ateityje ji išliktų veiksminga investicijų į žmogiškuosius išteklius priemonė, padedanti siekti strategijoje „Europa 2020“ numatytų aukšto ir kokybiško užimtumo lygio ir socialinės įtraukties tikslų.

3.7 Turi būti laikomasi pagrindinės strategijos „Europa 2020“ krypties, t. y. siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir stengtis, kad būtų sutelktos visos jėgos ir gebėjimai šiai strategijai įgyvendinti. Struktūriniai fondai – tai svarbiausios priemonės siekiant įgyvendinti strategijos prioritetus: siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES valstybėse narėse, regionuose ir teritorijose. Todėl ESF turi ir toliau vykdyti svarbios strateginės ir finansavimo priemonės funkcijas, kad padidėtų užimtumo lygis ir sustiprėtų socialinė įtrauktis.

3.8 Socialinius partnerius ir kitas organizuotos pilietinės visuomenės organizacijas apimantis partnerystės principas (5) yra svarbiausias gero struktūrinių fondų, ypač ESF priemonių, veikimo garantas.

3.9 Labai svarbu įvertinti socialinių partnerių dalyvavimo socialiniame dialoge ir NVO partnerystės vaidmenį, kad būtų galima neutralizuoti ekonomikos krizės padarinius ir pasiekti teigiamų rezultatų.

3.10 Reikėtų gerinti fondo lėšų panaudojimo vertinimą, veiksmingumą ir rezultatus. Tačiau norint tai padaryti svarbu nustatyti rodiklius ir parengti kiekybinio ir kokybinio vertinimo gaires, taigi, sukurti platesnę sistemą, kuri būtų taikoma visam sanglaudos politikos įgyvendinimo procesui. Šiuo metu veikiau siekiama užtikrinti teisingą išlaidų naudojimą, o ne jų veiksmingumą. Reikėtų suderinti šiuos du požiūrius ir sumažinti administracinę naštą, kad ji taptų priimtina ir proporcinga.

3.11 Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis Europos užimtumo strategija vėl turi tapti vienu svarbiausių ES prioritetu, taip pat reikėtų skirti daugiau lėšų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų visiems. ESF veiksmų pagrindu turi išlikti darbo rinkos politika.

3.12 Labai teigiamai vertintinas Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl sanglaudos politikos indėlio įgyvendinant ekonomikos atgaivinimo planą. Struktūriniai fondai – tai trečdalis Europos biudžeto, jie gali būti trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių uždavinių sprendimo finansavimo šaltiniu.

3.13 Ankstesnėms ES iniciatyvoms (pavyzdžiui, EQUAL) būdingas tarpvalstybinis matmuo turėtų tapti pagrindiniu sanglaudos politikos principu siekiant užtikrinti ne tik europietišką, bet ir visų pirma solidaresnį požiūrį, kadangi šiam matmeniui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kai buvo pasirinktas naujas kompleksinis (mainstreaming) požiūris. Šiuo tikslu reikėtų vėl įtraukti galimybę skirti finansavimą europiniams, visų pirma novatoriškiems transeuropinių tinklų projektams.

4. Specialiosios pastabos ir pasiūlymai dėl iškeltų klausimų

4.1 ESF pridėtinė vertė

4.1.1 Nuo sukūrimo pradžios akivaizdžiai matoma ESF europinė pridėtinė vertė, kuri dar labiau išaugo dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, kai reikalinga paspirtis ES ekonomikos augimui.

4.1.2 ESF – tai toks struktūrinis fondas, kurio veikla daro tiesioginį poveikį žmonėms: dirbantiesiems, bedarbiams, socialiai atskirtiems ir su dideliais sunkumais patekti į darbo rinką susiduriantiems asmenims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms pažeidžiamoms asmenų grupėms.

4.1.3 ESF yra svarbiausia Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo paramos priemonė. Taigi, ši strategija turėtų būti susieta su nacionaline, regionine ir vietos darbo rinkos politika ir su ESF tikslais.

4.1.4 Europa turi skirti dideles investicijas žmogiškiesiems ištekliams, kadangi tai neabejotinai yra visų valstybių visuomenei svarbus konkurencingumo ramstis. Investicijos į žmogiškuosius išteklius turėtų padėti pasirengti socialinėms permainoms ir kartu spręsti darbo vietų išsaugojimo ir naujų darbo vietų kūrimo problemą. Realios investicijos, skiriamos darbuotojų kompetencijai ir socialinei įtraukčiai, sudarytų sąlygas tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir gerinti jų įgūdžius, kelti Europos įmonių našumą, taikyti novatoriškus ir veiksmingesnius darbo organizavimo metodus, taip pat skatintų lygias galimybes ir socialinės ekonomikos iniciatyvas.

4.1.5 Šiuo krizės laikotarpiu Europos Vadovų Tarybos sprendimas stiprinti ESF vaidmenį yra ypač svarbus.

4.1.6 Siekiant užtikrinti šių dviejų procesų sinergiją ir sąveiką, vienu metu turi būti investuojama į žmogiškųjų išteklių vystymą ir darbo netekusių darbuotųjų integravimą į darbo rinką, darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kokią naudą veiksminga socialinė sanglauda suteiks Europos konkurencingumui. ESF lėšomis finansuojamos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų, su konkrečiais įsidarbinimo sunkumais susiduriančių jaunuolių, vyresnio amžiaus ilgesnį laiką nedirbančių žmonių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir kt.) integracijos iniciatyvos labai prisidės prie Europos konkurencingumo stiprinimo, o vidutiniu laikotarpiu – prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

4.1.7 Partnerystės principas – tai svarbiausias gerą struktūrinių fondų priemonių veikimą užtikrinantis veiksnys.

4.1.8 Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės ir kitus principus bei tiksliai nustatyti kiekvieno partnerystės dalyvio funkcijas.

4.1.9 Partnerystėje dalyvaujantiems subjektams, įskaitant ir socialinės ekonomikos organizacijas, turi būti sudarytos galimybės gauti techninę pagalbą ir stiprinti savo gebėjimus pasitelkiant sektorines organizacijas ir naudojantis ESF lėšomis.

4.1.10 Partnerystė turi būti itin kokybiška, todėl reikia įtraukti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę į visus fondų lėšų panaudojimo etapus, visų pirma todėl, kad būtent šie dalyviai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant ekonomikos krizės sukeltas problemas.

4.1.11 Kiti svarbūs ir ESF veiksmų pridėtinę vertę galintys padidinti principai – tai tvaraus augimo siekis, kad būtų saugoma ir gerinama aplinka, lyčių lygybė ir kova su diskriminavimu dėl lyties, amžiaus, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios ar seksualinės orientacijos norint pasinaudoti ESF, taip pat prieiga prie ESF lėšų, visų pirma neįgaliesiems ir visuomenės paribyje esantiems asmenims (6).

4.2 Kokie turėtų būti ESF uždaviniai ir prioritetai atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“?

4.2.1 Kaip apibrėžta Europos Vadovų Tarybos sprendime, strategijoje „Europa 2020“ pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

4.2.2 ESF veiksmų ir strategijos „Europa 2020“ suderinimas priklausys nuo to, ar bus nustatytos strateginės gairės dėl ES strateginių prioritetų perkėlimo į veiksmų programas.

4.2.3 ESF turi išlikti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo priemone. Taigi, ESF turi padėti kurti kokybiškas darbo vietas, kurios yra labai siekiant užtikrinti ES ekonomikos augimą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik kokybiškų, bet ir ekologiškų darbo vietų kūrimui, kadangi keičiasi gamybos modelis, be to, siekiama tvaraus ir integracinio augimo.

4.2.4 ESF yra svarbiausia Europos Sąjungos investavimo į žmogiškuosius išteklius priemonė, jo tikslas – teikti paramą aktyvios įtraukties, motyvavimo, perkvalifikavimo bei gebėjimų tobulinimo iniciatyvų įgyvendinimui.

4.2.5 Turėtų būti padarytos išvados dėl ESF lėšų naudojimo siekiant prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimo.

4.2.6 Dėmesys turėtų būti skiriamas šioms priemonėms ir prioritetams:

—	remti aktyvią visų pirma jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų, žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pavyzdžiui, migrantų, įtrauktį ir integraciją į darbo rinką ir kovoti su diskriminavimu,

—	didinti dirbančių moterų skaičių ir kovoti su darbo užmokesčio nelygybe,

—	sukurti darbo rinkos ir struktūrinių fondų naudojimo observatorijas,

—	skatinti darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą dėmesį sutelkiant į inovacijas ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,

—	gerinti paramą 80–90 proc. ES pramonės tinklo sudarančioms MVĮ, mikroįmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms ir kurti kokybiškas darbo vietas,

—	apibrėžti mokymo krizės laikotarpiu pagrindus atsižvelgiant į diskusijų dėl sektorių ir regionų pokyčių rezultatus,

—	geriau skleisti gerąją praktiką, pavyzdžiui, susijusią su investicijomis į sutrumpinto darbo laiko derinimą su darbuotojų mokymu,

—	stiprinti socialinį dialogą rengiant bendrus socialinių partnerių mokymus,

—	remti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą,

—	skatinti tiesioginį dalyvavimą, visų pirma stiprinant gebėjimus, fondų veiksmų programavime, valdyme ir vertinime atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 11 straipsnį,

—	užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir darbo sąlygas,

—	propaguoti darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje,

—	užtikrinti fiziškai ir finansiškai prieinamas priežiūros paslaugas ir imtis veiksmų siekiant atsisakyti globos įstaigose prižiūrimų žmonių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, institucinės globos,

—	modernizuoti valstybinių užimtumo tarnybų teikiamas paslaugas.

4.3 ESF geografinė ir teminė koncentracija

4.3.1 Struktūriniai fondai – svarbiausios ES priemonės, kurios, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taikomos siekiant suteikti paramą nepalankiausiose sąlygose esantiems Sąjungos regionams ir pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms, kad sumažėtų valstybių narių ir teritorijų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Struktūriniai fondai turi ir toliau vykdyti šias funkcijas.

4.3.2 Be to, siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurią turėtų sustiprinti mažėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai tiek regionų viduje, tiek ir tarp regionų (pavyzdžiui, socialinių grupių nelygybė), turėtų būti būsimos ESF veiklos prioritetas. Visos valstybės narės turi sunkumų įvairiose srityse. Regionams, kuriuose nedarbo lygis yra aukštesnis, nei bendras Sąjungos vidurkis, ir kuriuose dėl darbo rinkos sutrikimų ypač nukenčia pažeidžiamiausios asmenų grupės, turėtų būti skiriamos ESF lėšos, įskaitant ir didesnio BVP regionus, pavyzdžiui, miestus arba pasienio regionus.

4.3.3 ESF, kurio paskirtis – skatinti užimtumą, žmogiškųjų ištekių vystymą ir socialinę integraciją, ir toliau turi likti priemone, turinčia tiesioginį poveikį žmonėms: dirbantiesiems, bedarbiams, socialiai atskirtiems asmenims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamiausioms asmenų grupėms.

4.3.4 Reikėtų užtikrinti Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu nustatytų prioritetų nuoseklumą.

4.3.5 Šį nuoseklumą turėtų atspindėti veiksmų programų rengimas ir įgyvendinimas.

4.3.6 Visos valstybės narės turi nustatyti prioritetus ir veiklos metodus atsižvelgdamos į savo regionų konkrečias sąlygas ir potencialą. Nustatydamos prioritetus valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į nacionalinius reformų planus, sąlygas ir galimybes bei juos susieti su strategija „Europa 2020“, ypač užimtumo, mokymo ir socialinės įtraukties srityse.

4.3.7 Reikėtų parengti tinkamus finansinės paramos mechanizmus, pavyzdžiui, numatyti tiesioginį finansavimą iniciatyvoms, skirtoms pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai, neįgaliesiems (7), kad sanglaudos politikos dėmesys būtų sutelktas į konkretų skaičių prioritetų (8). EESRK jau yra siūlęs sutelkti fondų veiksmus į konkrečius socialinės įtraukties tikslus (9).

4.4 Sinergija su kitais struktūriniais fondais

4.4.1 ESF yra ir turi likti svarbiausia Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo priemonė.

4.4.2 Tačiau būtina siekti stipresnės sinergijos su Europos regioninės plėtros fondu, kuris turi skirti didesnį dėmesį partnerystės, nediskriminavimo ir tvarumo principams bei užimtumo ir socialinės įtraukties tikslams. Todėl, siekiant optimizuoti ESF, ERPF ir kitų fondų (pavyzdžiui, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF)) papildomumą ir suderinamumą, reikėtų stiprinti lankstumo principą ir taip užtikrinti finansavimą viena kitą papildančioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, toms, kuriomis siekiama sudaryti geresnes profesinio mokymo galimybes žmonėms su negalia ir pritaikyti infrastruktūrą šiai visuomenės grupei.

4.4.3 Reikėtų vengti ESF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiksmų dubliavimosi ir siekti jų nuoseklumo, kadangi vykdant restruktūrizavimą ESF finansuoja prevencinius veiksmus, o EGF veiksmais sprendžiamos konkrečios problemos.

4.5 Valdymo sistemos

4.5.1 Būtina patobulinti įvairius įgyvendinimo procedūrų aspektus ir spręsti praktinius klausimus dėl galimybių gauti ESF finansavimą.

4.5.2 Siekiant minėtų patobulinimų ESF ateityje vykdydamas savo veiklą turėtų ir toliau laikytis partnerystės principo ir jį stiprinti. Labai svarbu pabrėžti, kad partnerystės principas – tai esminis efektyvaus ESF lėšų panaudojimo veiksnys, kadangi vadovaujantis šiuo principu galima sutelkti papildomus išteklius; tai labai svarbus aspektas, todėl partnerystė turi būti skatinama dabartinėmis sąlygomis, kai mažinamos valstybės išlaidos visoje Europos Sąjungoje.

4.5.3 Visų pirma reikėtų siekti šių patobulinimų:

—

mažinti biurokratiją prieš pradedant įgyvendinti ir įgyvendinant veiksmų programą, t. y. taikyti lankstesnes procedūras finansavimui gauti, spartinti išmokų tvarką, kad sumažėtų finansinė programų vykdytojų našta, supaprastinti sąskaitų-faktūrų išrašymo ir sąskaitų mokėjimo tvarką, pavyzdžiui, nustatyti vienkartines išmokas, supaprastinti su projektais susijusią apskaitą dėmesį sutelkiant į konkrečius rezultatus, o ne į patvirtinamuosius finansinius dokumentus,

—	apriboti valstybių narių valdžios institucijų galimybę nustatyti ESF finansavimo gavimą apsunkinančius papildomus mechanizmus ar administracines sąlygas,

—	geriau skleisti informaciją apie galimybes gauti ESF finansavimą, be kita ko nustatant būtiniausius europinius informacijos apie ESF finansavimo gavimą skaidrumo ir pateikimo standartus, visų pirma supaprastinti vartojamą leksiką,

—	padidinti finansavimui gauti pateiktų valstybių narių ir regionų projektų atrankos procedūrų skaidrumą ir veiksmingumą, kad novatoriškiems projektams būtų skiriamas ypatingas dėmesys,

—	ypatingą dėmesį reikėtų skirti užstatytai aplinkai, naujoms technologijoms ir transportui (įskaitant prekes, paslaugas ir infrastruktūrą), kad būtų galima šalinti kliūtis visapusiškai prieigai prie visų ESF bendrai finansuojamų veiksmų.

4.5.4 Turi būti užtikrintas veiksmingas fondo lėšų naudojimas, veiksmingumas turi būti vertinamas pagal kiekybinius ir kokybinius rezultatus.

4.5.5 Reikėtų nustatyti su finansavimu susijusius rodiklius.

4.5.6 Svarbų vaidmenį šiuose procesuose turi atlikti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Šie principai apibrėžti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 11, 16 ir 17 straipsniuose.

(2) 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir nacionaliniams parlamentams „ES biudžeto peržiūra“, COM(2010) 700.

(3) 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ COM(2010) 2020 galutinis.

(4) EESRK nuomonė dėl prioritetinių gyventojų grupių užimtumo (Lisabonos strategija), OL C 256, 2007 10 27.

(5) Kaip apibrėžta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 11 straipsnyje.

(6) Šie principai apibrėžti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 11, 16 ir 17 straipsniuose.

(7) 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“, COM(2010) 636.

(8) EESRK nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos socialinio fondo, OL C 234, 2005 9 22.

EESRK nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (taikant EB sutarties 128 straipsnį), OL C 162/92, 2008 6 25.

EESRK nuomonė „Neįgalieji: neįgaliųjų užimtumas ir laipsniškas jo prieinamumas ES. Lisabonos strategija 2010“, OL C 354/8, 2010 12 28.

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“, COM(2010) 636.

(9) EESRK nuomonė dėl Ketvirtosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos, OL C 120/73, 2008 5 16, p. 73, 4.5.2 punktas.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl energijos tiekimo. „Kokios kaimynystės politikos mums reikia, kad Europos Sąjungai būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas?“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu)

2011/C 132/04

Pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

ES Tarybai pirmininkausianti Vengrija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Energijos tiekimo. Kokios kaimynystės politikos mums reikia, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas Europos Sąjungos lygiu?

(tiriamoji nuomonė).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. kovo 1 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 86 nariams balsavus už, 4 prieš ir 8 susilaikius.

1. Išvados

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina:

1.1.1

nedelsiant ir laipsniškai stiprinti bendrą Europos Sąjungos išorės politiką energetikos, energijos tiekimo saugumo, bendradarbiavimo su tiekiančiomis energiją, užtikrinančiomis jos tranzitą ir ją vartojančiomis šalimis srityse; ši politika turi būti pagrįsta valstybių narių solidarumu, susieta ir suderinta su ES saugumo ir gynybos politika atsižvelgiant į apsirūpinimo energija strateginę reikšmę;

1.1.2

numatyti vyriausiojo įgaliotinio energetikos politikai pareigybę. Šias pareigas užimantis pareigūnas padėtų vyriausiajam įgaliotiniui užsienio ir saugumo politikai, kuri turėtų apimti ir energijos tiekimo saugumo klausimą. Šias pareigas formaliai galėtų atlikti už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys;

1.1.3

laikytis kompleksinio požiūrio įgyvendinant vidaus ir išorės politiką, taip pat susijusią politiką, pavyzdžiui, kaimynystės ir artumo arba su aplinkos apsauga susijusią politiką;

1.1.4

įveikti energetikos „vienpusiškumą“, kuris griauna netgi patį valstybių narių solidarumo pagrindą ir kelia pavojų valstybėms, neturinčioms tinkamų derybinių galių įveikti įvairius sunkumus, kad galėtų apsirūpinti energija už sąžiningą ir prieinamą kainą;

1.1.5

plėtoti Energijos bendriją ir išplėsti šį bendradarbiavimo modelį įtraukiant Viduržemio jūros pietinių pakrančių šalis, visų pirma remti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimą, tinklų sujungimą ir sąveiką. Naujosios bendrijos tikslas turėtų būti skatinti sudaryti naująją energetikos chartiją ir energijos vartojimo efektyvumo protokolą;

1.1.6

leisti Komitetui dalyvauti Rytų partnerystės trečiojoje platformoje „Energetinis saugumas“ ir sistemingai į šios platformos veiklą įtraukti Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo trečiosios darbo grupės „Aplinka, klimato kaita ir energijos tiekimo saugumas“ atstovus, kadangi pilietinės visuomenės, įskaitant socialinių partnerių, nuomonei vis dar pernelyg dažnai skiriama nepakankamai dėmesio;

1.1.7

institucijas suteikti naują postūmį energetikos temai. Dabartinėmis sutartimis, neabejotinai, sustiprinta ES kompetencija šioje srityje, tačiau ji ir toliau tik papildomoji nacionaliniu lygmeniu vykdomos politikos atžvilgiu. Vis dėlto valstybėms narėms turi būti palikta teisė priimti spendimą dėl vidaus energijos rūšių derinio. Todėl Komitetas ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sudaryti Europos Sąjungos energetikos sutartį pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties modelį;

1.1.8

dėti pastangas pasirašyti su Rusija daugiašalį bendrą susitarimą siekiant apginti, bendrus Sąjungos interesus. Tokią politiką reikėtų įgyvendinti ir su Kaukazo valstybėmis, kurios ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį sprendžiant ES apsirūpinimo energija klausimą;

1.1.9

plėtoti strategines partnerystes su JAV, Japonija, Brazilija, Indija ir Kinija energijos vartojimo efektyvumo ir energijos tiekimo saugumo srityje, taip pat pasirašyti bendrą susitarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo laikotarpiui, kuris prasidės nustojus galioti Kioto susitarimui; atnaujinti esamus susitarimus su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų besiformuojančios demokratijos šalimis atsižvelgiant į jų vystymosi poreikius;

1.1.10

apsvarstyti galimybę surengti šia tema tarptautinę konferenciją, kurios tikslas būtų parengti energetikos chartiją ir energijos vartojimo efektyvumo protokolą, kurie būtų dar naudingesni, vienijantys daugiau šalių, plačiai taikomi ir atitiktų iki šiol su energetikos problematika susijusią ekonomikos ir politikos raidą;

1.1.11

laipsniškai mažinti Sąjungos energetinę priklausomybę ir šiuo tikslu įgyvendinti ryžtingesnę ir labiau privalomojo pobūdžio energijos vartojimo efektyvumo politiką ir remti alternatyvių, tvarių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių plėtojimą;

1.1.12

teikti pirmenybę kaimyninėse šalyse įgyvendinamiems energijos šaltinių įvairinimo projektams, pavyzdžiui, Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridoriaus, visų prima Nabucco dujotiekio tiesimo, taip pat suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros, elektros tinklų sujungimo bei Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos ir dujų infrastruktūros žiedo užbaigimo, ir naujų, Europai svarbių naftos infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, Odesos ir Gdansko projekto, taip pat Konstancos ir Triesto projektų, taip pat Nord Stream, kuris yra labai svarbus Suomijai ir kuriame reikėtų iš naujo apsvarstyti galimybes sujungti su Baltijos šalimis ir Lenkija, įgyvendinimui;

1.1.13

ES institucijos turėtų stengtis rimtai ir solidariai spręsti energijos tiekimo klausimą; EESRK ragina Tarybą, Europos Parlamentą ir Komisiją numatyti visas įmanomas priemones, kad būtų galima panaudoti energetikos srities diplomatiją kaip darbuotojų, įmonių ir ES piliečių gyvenimo kokybės apsaugos ir garantinę priemonę.

2. Įžanga

2.1 Prašymas, kurį ES Tarybai pirmininkaujanti šalis pateikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, yra susijęs su vienu opiausių ir svarbiausių 27 valstybių narių ES strategijos energetikos srities klausimu: energijos tiekimo saugumu taikant vieną iš ES bendradarbiavimo priemonių, t. y. kaimynystės politiką.

2.2 Jau keletą metų energetika yra vienas svarbiausių ir prioritetinių ekonomikos, socialinės ir aplinkos politikos klausimų. Tiek šiuo metu, tiek ir ateityje tvarus vystymasis priklausys nuo turimų energijos išteklių, atsargaus ir sąmoningo jos vartojimo, naujų energijos šaltinių paieškos atsižvelgiant į tikslą – ugdyti visuomenę, naudojančią nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančią energiją.

2.3 Teisinis pagrindas

2.3.1 Lisabonos sutartyje (Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo) numatytas naujas 194 straipsnis, kuriame nustatoma Sąjungos kompetencija, kuria, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

—	užtikrinti energijos rinkos veikimą;

—	užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;

—	skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą;

—	skatinti energetikos tinklų sujungimą.

2.3.2 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalies i punkte nurodoma, kad energetika yra pasidalijamosios Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sritis.

2.3.3 Tarptautinių susitarimų srityje Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 216 straipsnyje Sąjungai suteikiami įgaliojimai sudaryti susitarimus, kurie reikalingi Sąjungos tikslams pasiekti.

2.4 Sąjungos priklausomybė nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

2.4.1 Energijos požiūriu ES yra labai priklausoma nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Eurostat paskelbti duomenys („Energetikos, transporto ir aplinkos rodikliai“, 2009 m. Eurostat) rodo, kad nors 1997–2007 m. laikotarpiu energijos intensyvumas sumažėjo 17 proc., priklausomybė nuo išorės tiekėjų padidėjo nuo 45,0 proc. iki 53,1 proc. Vienintelė energiją eksportuojanti šalis ir toliau yra Danija (apie 25,4 proc. savo poreikių). Lenkijos energetinė priklausomybė, kuri 1997 m. siekė 6,4 proc., 2007 m. išaugo iki 25,5 proc.

2.4.2 Malta, Liuksemburgas, Kipras, Airija, Italija ir Portugalija yra labiausiai energetiniu požiūriu priklausomos šalys ir šis priklausomybės lygis svyruoja nuo 82 iki 100 proc.

2.4.3 Kalbant apie įvairius energijos šaltinius pasakytina, kad 27 valstybių narių Europos Sąjungoje naftos poreikis išaugo nuo 75,8 proc. iki 82,6 proc. Danija yra vienintelė ir gana svariai savo eksportą padidinusi šalis, tuo tarpu kitos šalys energiją importuoja.

2.4.4 Gerokai išaugo (33 proc.) priklausomybė nuo gamtinių dujų: nuo 45,2 proc. iki 60,3 proc. ES yra tik dvi energiją eksportuojančios šalys: Danija ir Nyderlandai, tuo tarpu Airijoje stebimas smarkiausias priklausomybės lygio didėjimas: 1997 m. jis buvo 31,2 proc., o 2007 m. pasiekė 91,4 proc.

2.4.5 ES pirminės energijos gamyba sumažėjo nuo 962 384 (ktne) 1997 m. iki 849 592 (ktne) 2007 m. ir įvairūs šaltiniai pasiskirstę taip: anglis – 10 proc., branduolinė energija – 28 proc., lignitas –12 proc., nafta – 14 proc, gamtinės dujos – 20 proc. Atsinaujinančiųjų išteklių energija sudaro tik 16 proc.

2.4.6 Bendras vidaus energijos vartojimas išaugo 6 proc. (t. y. nuo 1 704 473 (ktne) iki 1 806 378 (ktne): anglies 13 proc., lignito 6 proc., naftos 36 proc., gamtinių dujų 24 proc. branduolinės energijos 13 proc. ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos 8 proc. Pastaruoju dešimtmečiu, per kurį naftos, branduolinės energijos ir lignito suvartojimo lygis išliko beveik nepakitęs, o anglies sumažėjo 7 proc., 20 proc. išaugo dujų ir 50 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energija, nors apskritai šie du šaltiniai vis dar užima kuklią vietą ir tarp visų energijos šaltinių sudaro 8 proc.

2.5 Importas pagal kilmės šalį

2.5.1 Pagrindiniai kuro tiekėjai energijos gamybai 2007 m.:

Gamtinės dujos	Nafta	Anglis	Uranas (2009 m.)
Rusija 39 proc.	Rusija 33 proc.	Rusija 25 proc.	Australija 22 proc.
Norvegija 26 proc.	Norvegija 15 proc.	Pietų Afrika 21 proc.	Rusija 21 proc.
Alžyras 16 proc.	Libija 10 proc.	Australija 13 proc.	Kanada 19 proc.
Libija 5 proc.	Saudo Arabija 7 proc.	Kolumbija 13 proc.	Nigerija 11 proc.
	Iranas 6 proc.	JAV 9 proc.	Kazachstanas 9 proc.
		Indonezija 8 proc.	Pietų Afrika-Namibija 5 proc.

2.5.2 Nagrinėjant šioje lentelėje pateiktus duomenis aiškiai matyti stipri importo iš keleto šalių tiekėjų koncentracija. Galima pastebėti, kad 86 proc. gamtinių dujų tiekia keturios valstybes, 71 proc. naftos gaunama iš penkių šalių, šešios valstybės aprūpina 89 proc. anglies ir šešios šalys tiekia 87 proc. urano.

2.5.3 Pagrindinis ES partneris tiekiant beveik visas kuro rūšis yra Rusija. Ji tenkina apie 30 proc. ES energijos poreikio ir šis importas nuolat didėja. Kitos šalys partnerės, aprūpinančios Europos Sąjungą energija yra: Norvegija, Alžyras ir Libija tiekia skystuosius angliavandenilių degalus, o anglį ir uraną – Australija, Kanada, Kolumbija ir Nigerija.

2.5.4 Labai nepastovi padėtis elektros energijos rinkoje. Per dešimties metų laikotarpį, į kurį atsižvelgiama Eurostat 2009 m. ataskaitoje, konstatuojama, kad tris metus vyko grynasis eksportas, tris kitus metus rinkoje buvo beveik pasiekta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, o per likusius penkis metus smarkiai išaugo paklausa trečiųjų šalių tiekėjų atžvilgiu. Didžiausia importuotoja – Italija (46 283 GWh ), o daugiausia eksportuoja Prancūzija (56 813 GWh). 2007 m. ES 27 elektros importas siekė 10,5 TWh.

3. Europos Sąjungos politika

3.1 2008 m. nuolat didėjo naftos ir su ja susijusių angliavandenilių kaina: nuo 90 JAV dolerių vasario mėn. iki liepos 11 d. pasiekto istorinio maksimumo – 147,27 JAV dolerių už barelį naftos. Jau anksčiau, kilus dujų tiekimo krizėms, kurių apogėjus pasiektas 2006 m. sausį, kai Gazprom nutraukė tiekimą savo partneriui Ukrainoje Naftogaz, energetika ir energijos tiekimo saugumas tapo pagrindiniu politinių diskusijų klausimu. 2009 m. krizė dar smarkiau sukrėtė Rytų Europos valstybes. Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgs sugebėjo ryžtingai ir apdairiai reaguoti į šią situaciją ir jam pavyko užtikrinti, kad ir toliau reguliariai būtų tiekiama energija, nors tiekimas į ES valstybes sumažėjo maždaug 30 proc., o kartu ir slėgis dujotiekiuose.

3.2 Energetikos tema buvo vienas svarbiausių EAPB sutarties (Europos anglių ir plieno bendrijos, 1952 m.) ir Europos atominės energijos bendrijos (1957 m.) klausimų. Be to, prieš pasirašant Romos sutartį vykusiose diskusijose kai kurie siūlė, kad šis klausimas būtų susijęs subendrosios rinkos veikla ir priklausytų tik Sąjungos kompetencijai.

3.3 Ir tik po daugelio metų, išgyvendama vieną sunkiausių krizių, ES suvokė, kad energetinė priklausomybė yra ne tik labai svarbi ekonominiu požiūriu: energijos tiekimas taip pat ir visų pirma gali būti priemonė daryti politinį spaudimą.

3.4 Žinoma, labai didelį nerimą kelia tai, kad vis didėjanti ES energetinė priklausomybė yra susijusi su nedemokratiškomis ir nestabiliomis zonomis ir šalimis, kuriose dažnai negerbiamos nei žmogaus, nei socialinės teisės, ir kad ES priklausoma nuo Rusijos, visų pirma dujų, tiekėjų. Ilgainiui dėl tokios padėties gali kilti daug problemų ne tik valstybėms narėms, bet ir visų pirma ES bendram saugumui.

3.5 Iš esmės pasikeitė tarptautinė padėtis. Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonominis ir politinis pakilimas, Jungtinių Valstijų vykdomos ilgalaikės trukmės strategijos, kuriomis, didinant JAV energijos paklausą tarptautinėse rinkose, siekiama kuo ilgiau išsaugoti savo vidaus rezervus, ir vis labiau didėjantis nestabilumas ir konfliktų gilėjimas eksportuojančiuose regionuose – veiksniai, rodantys, kad būtini esminiai Europos Sąjungos politikos pokyčiai. Šiuo metu energetinis saugumas neabejotinai yra nacionalinio saugumo ir ekonomikos vystymosi rodiklis.

4. Nauji scenarijai

4.1 Atsižvelgiant į strateginę energetinio saugumo svarbą naujuose scenarijuose reikia numatyti visas alternatyvias galimybes apsirūpinti energija kaimyninėse šalyse: Rytų, Pietų, Viduržemio jūros regiono ar Artimųjų Rytų valstybėse. Būtina užbaigti įgyvendinti ES ir Afrikos partnerystę energetikos srityje ir pradėti pasirengimą energijos prieinamumui ir energetiniam saugumui skirtai didelei konferencijai, kurios tikslas parengti naujas bendras taisykles. Jei specializuotos tarptautinės agentūros prisidės prie naujo pasaulinio lygmens energetinio saugumo pakto, joms bus pavesta kontroliuoti jo taikymą. Kadangi klausimas yra nepaprastai aktualus, didžiosios tarptautinės institucijos savo ruožtu turėtų būti svarbios šio proceso dalyvės.

4.2 Energijos tiekimo saugumą ES turėtų laikyti vienu savo išorės ir saugumo politikos prioritetų ir paskirti energetikos politikos vyriausiąjį įgaliotinį, kuris talkintų už išorės politiką atsakingam pareigūnui. Nors bendros energetikos politikos srityje pasiekta tam tikros pažangos, valstybės narės ir toliau linkę pačios tvirtai laikyti vadžias savo rankose palaikydamos dvišalius santykius su šalimis gamintojomis.

4.3 Nepaisant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio pakeitimo, vis dar neaišku, kaip Sąjunga vykdys jai suteiktus įgaliojimus, o ypač, kaip praktikoje bus užtikrinamas solidarumas. Visgi pasiekta tam tikros pažangos, pavyzdžiui, dujų strateginių rezervų srityje, kurioje pirmą kartą pasireiškė solidarumas. Šiuo metu Komisija siekia vykdyti aktyvią išorės politiką. Šiais metais bus paskelbtas komunikatas dėl tarptautinės politikos ir energetinio saugumo. Kai kurios valstybės narės elgiasi priešingai: siekia plėtoti – ypač su Rusija ir kai kuriomis Viduržemio jūros regiono šalimis – savarankišką energijos tiekimo politiką, dėl kurios kyla rimtų problemų kitoms šalims, kadangi taip susilpninamas gebėjimas bendrai pasinaudoti Sąjungos įtaka.

4.4 Visiškai akivaizdu, kad dabartinė Sutarties redakcija yra kompromisas, kuris, žinoma, naudingas, tačiau nepakankamas, kad būtų galima įveikti ateities iššūkius. Visą energetikos politiką reikėtų persvarstyti atskiroje sutartyje, sudarytoje remiantis Europos atominės energijos bendrijos sutarties pavyzdžiu, suteikiant aiškią institucinę reikšmę saugumo politikai, kurios viena iš sudedamųjų dalių – energetinis saugumas. Būtina įveikti energetinį vienpusiškumą ir šiuo tikslu įgyvendinti veiksmingą bendrą energetinio solidarumo politiką, grindžiamą įvairinimu, energijos rūšių derinį gerai pritaikant kiekvienos valstybės narės sąlygoms ir ypatumams, tačiau taip pat ir visų pirma užtikrinant aplinkos tvarumą atsižvelgiant į tai, kad su energijos poreikiu susiję dideli sektoriai, pavyzdžiui, gamybos, elektros energijos perdavimo ir skirstymo, transporto ir šildymo, išskiria ir daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

4.5 Europos Sąjungos išorės politikos Rytų aspektas

4.5.1 Įgyvendinant kaimynystės politiką, pavyzdžiui, su Rytų šalimis: Moldova, Ukraina arba Baltarusija, būtina aktyviau bendradarbiauti su šiomis valstybėmis ir labiau jas įtraukti į bendrą politiką nepaisant žinomų politinių sunkumų, žinoma, užtikrinant, kad bus laikomasi demokratijos taisyklių ir gerbiamos žmogaus teisės; šioje srityje rimtą išbandymą neseniai patyrė Baltarusija, kuri ėmėsi smarkių represijų prieš opoziciją. Energijos bendrijos patirtis su Balkanų ir Rytų šalimis – teigiama. Iniciatyva, kurią pradėta įgyvendinti siekiant galimos buvusiosios Jugoslavijos valstybių integracijos, po truputį išsiplėtė ir tai, kad neseniai prie iniciatyvos prisidėjo Ukraina, užtikrins dar didesnę projekto integraciją mūsų kaimynų ir Vidurinės Azijos šalių, pavyzdžiui, Uzbekistano ir Kirgizijos, atžvilgiu.

4.5.2 2008 m. Lenkija ir Švedija pasiūlė sukurti Rytų partnerystę – šešioms kaimyninėms šalims (Armėnija, Azerbaidžianas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) skirtą ES iniciatyvą, kuria siekiama pagilinti politinį bendradarbiavimą bei ekonominę integraciją ir sukurti daugiašalio bendradarbiavimo struktūras regione. 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje įvyko pirmasis oficialus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriuo ir pradėta partnerystės veikla.

4.5.3 EESRK dalyvavo trijose iš keturių Rytų partnerystės teminėse platformose ir primygtinai prašo sudaryti galimybę dalyvauti trečiojoje platformoje „Energetinis saugumas“, kuri savo veikla siekia stiprinti Energijos bendriją ir Europos energetikos chartiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių vaidmenį. Viena iš pagrindinių Rytų partnerystės veiksmų krypčių turėtų tapti ypač taupiai energiją naudojančios ekonomikos vystymas su ES bendradarbiaujančiose Rytų šalyse ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo skatinimas kaimyninėse šalyse. Taip pat reikėtų imtis papildomų veiksmų plėtoti bendradarbiavimą, modernizuoti energijos perdavimo infrastruktūrą ir sujungti energijos gamybos ir skirstymo tinklus.

4.5.4 Šie klausimai yra ypač svarbūs pilietinei visuomenei, todėl jų neturėtų spręsti tik valdžios ir finansų institucijos. EESRK prašo, kad Rytų partnerystės trečiojoje platformoje sistemingai, o ne tik atskirais atvejais, dalyvautų Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo trečiosios darbo grupės „Aplinka, klimato kaita ir energijos tiekimo saugumas“ atstovai, kadangi vis dar pernelyg dažnai nepakankamai arba visai neatsižvelgiama į pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę. Iniciatyva sukurti Rytų partnerystės verslo forumą yra mėginimas sustiprinti socialinį dialogą ekonominiais, taigi ir energijos klausimais.

4.6 Europos Sąjungos išorės politikos Europos ir Viduržemio jūros regiono aspektas

4.6.1 Atsižvelgiant į daugelyje Viduržemio jūros baseino pietinių valstybių vykstančias politines permainas, labai svarbu, kad sprendimus priimantys politikai konsultuotųsi dėl būsimos bendros energetikos politikos su abiejų Viduržemio jūros pakrančių pilietine visuomene ir ją įtrauktų į šios politikos įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų vertinama ne kaip primesta iš viršaus arba iš išorės, o priešingai – kaip aktyviai visuomenės remiama politika. Iki 2011 m. rudens EESRK siekia sukurti Viduržemio jūros šalių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų asamblėją. Ši asamblėja galėtų tapti svarbiausiu forumu, kuriame bus galima kartu su pilietine visuomene aptarti energetikos politikos klausimus.

4.6.2 Sąjunga turėtų pasiūlyti ir Viduržemio jūros pietinių pakrančių šalims dalyvauti konkrečioje Energijos bendrijoje. Viduržemio jūros regiono žiedo (angl. Med-ring) užbaigimas, elektros tinklų žiedas, šiuo metu rengiami projektai, pavyzdžiui, Desertec, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, taip pat pats bendradarbiavimas su Viduržemio jūros regiono šalimis turėtų paskatinti sustiprintą bendradarbiavimą (remiantis Magrebo pavyzdžiu) energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, perdavimo ir tinklų sujungimo arba gamybos ir paskirstymo sistemų modernizavimo srityse.

4.6.3 Toks bendradarbiavimas Sąjungai būtų akivaizdžiai naudingas. Padėdama gerinti mūsų Viduržemio jūros regiono partnerių infrastruktūrą, Sąjunga padės jiems siekti pažangos įgyvendinant bendrus tikslus: užtikrinti tvarų vystymąsi, mažinti bendrą energijos poreikį, kas padės užtikrinti energetinį saugumą, stabilizuoti žaliavų kainas arba sumažinti išlakas.

4.6.4 Šis indėlis, kuris yra ir finansinio pobūdžio – EIB teikia paramą Viduržemio jūros regionui ir Europos rekonstrukcijos, o plėtros bankas kai kurioms kitoms su jo veiklos sritimi susijusioms šalims – gali būti laikomas ekonomine pagalba, kurią teikdama Sąjunga turėtų įsipareigoti skatinti mažiau išsivysčiusios ekonomikos šalis, kad jos galėtų siekti tvaraus mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vystymosi.

4.7 Artimiausiu metu strateginę ES paramos šalims partnerėms ašį sudarys programos, skirtos gerokai padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Be to, ši iniciatyva susijusi su bendradarbiavimu aplinkos srityje ir naujais tikslais, kurių bus siekiama baigus galioti Kioto susitarimui.

4.8 Svarbu, kad naujosios „energetikos diplomatijos“, kurią reikia plėtoti su energijos tiekimo, tranzito ir vartojimo šalimis, tikslai atitiktų atnaujintą ES institucinę aplinką ir būtų įtraukti į susitarimus bei sutartis, sudarytus remiantis Energetikos chartijos sutartimi ir energijos vartojimo efektyvumo protokolu; šios bendradarbiavimo ir tarptautinių ginčų sprendimo priemonės galioja jau dvidešimt metų, tačiau nepasirodė esančios labai veiksmingos.

4.9 Europos Sąjunga turėtų skatinti sudaryti naująją chartiją ir naująjį protokolą su Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalimis ir siekti persvarstyti bei stiprinti dabartinę chartiją įpareigojant valstybes nares vykdyti energetinio solidarumo politiką. Šiuo tikslu ypač svarbu užtikrinti Baltijos šalių integraciją.

4.10 Arktis ir Barenco jūra taps viena dinamiškiausių ekonomikos vystymosi ES zonų ir ypatingos svarbos regionu Norvegijai, Rusijai, Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai. Šio regiono interesai tiek vietos, tiek ir pasaulio lygiu yra ES aktualus klausimas, kurį ji gali spręsti tik įgyvendindama ryžtingą ir realistišką politiką.

4.11 Vienašališkumas smarkiai sumažina ES galimybes pasinaudoti savo įtaka ir iš esmės leidžia šaliai tiekėjai, visų prima Rusijai, daryti lemiamą įtaką kai kurių jos kaimyninių šalių demokratiniams sprendimams. Sąjungai tenka daugiau nei 67 proc. Rusijos energijos produktų eksporto, todėl, dėl akivaizdžių kaimynystės ir politikos priežasčių, jai būtų sunku rasti kitas taip lengvai kaip mūsų pasiekiamas rinkas.

4.12 Rusiją turėtų būti priimta į PPO su sąlyga, kad ji suteiks konkrečias garantijas dėl savo energijos monopolių, kuriuos dažnai „įkvepia“ ir remia politinė valdžia, veiklos ir, žinoma, kad ji išspręs savo konfliktą su Gruzija sudarydama su ja dvišalę sutartį.

5. Strateginės partnerystės su JAV, Japonija, Brazilija, Kinija ir Indija

5.1 Bus ypač svarbu plėtoti strateginę partnerystę su svarbiausiais pasaulio energijos rinkos dalyviais: JAV, Japonija, Brazilija, Indija ir Kinija. Partneriai visų prima turi bendradarbiauti ir susitarti dėl garantuoto energijos tiekimo už tinkamą kainą, pirmenybės teikimo energijos vartojimo efektyvumui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.

5.2 Energijos tiekimo saugumo klausimas, kuris akivaizdžiai susijęs su bendru saugumu, tvariu vystymusi arba klimato kaitos problemų sprendimu, turi būti nagrinėjamas laikantis plataus daugiašalio bendro požiūrio. Ekonomikų konkurencija negali kelti grėsmės stabilumui ir taikai, todėl būtina užkirsti kelią bet kokiam galimam tarptautinės įtampos augimui, kas jau šiuo metu būdinga kai kurioms angliavandenilių tiekimą užtikrinančioms zonoms.

5.3 Jau senai energetika yra vienas iš G20 susitikimų diskusijų klausimų. Reikėtų, kad remiantis šiomis diskusijomis, kurios dažnai baigiasi tik gerais ketinimais, būtų parengti susitarimai arba strateginės partnerystės. Realistiškiausia, veikiausiai, siekti dvišalių susitarimų. Dažnai Sąjunga užmiršta, kad yra didžiausia ekonomikos zona pasaulyje, ir jai nepavyksta priversti savo partnerių laikytis jos numatytos darbotvarkės, skirtos stiprinti svarbiausias ES išorės politikos sritis, kurios turi padėti toliau ir dar plačiau skleisti demokratijos principus, gerbti žmogaus teises, tautų apsisprendimą arba atsisakymą karo kaip priemonės spręsti konfliktus, kurie jas supriešina ir kurių siekiant išvengti būtina stiprinti tarptautines institucijas.

5.4 Naujosios besiformuojančios ekonomikos šalys kaip ir ES suinteresuotos, kad būtų nustatytas stabilaus ir garantuoto energijos tiekimo už prieinamą kainą tarptautinis pagrindas. ES taip pat turėtų siekti užmegzti strateginę partnerystę su šiomis valstybėmis ir skatinti nustatyti rinkos ekonomikos taisykles, kurios padėtų stiprinti bendradarbiavimą ir išvengti bereikalingo ir daug kainuojančio varžymosi dėl žaliavų.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

PRIEDAS

Nuomonės Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Toliau pateikiamas diskusijų metu atmestas pakeitimas, už kurį buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

1.1.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„teikti pirmenybę kaimyninėse šalyse įgyvendinamiems energijos šaltinių įvairinimo projektams, pavyzdžiui, Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridoriaus, visų prima Nabucco dujotiekio tiesimo, taip pat suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros, elektros tinklų sujungimo bei Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos ir dujų infrastruktūros žiedo užbaigimo, ir naujų, Europai svarbių naftos infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, Odesos ir Gdansko projekto, taip pat Konstancos ir Triesto projektų, taip pat Nord Stream;“

Paaiškinimas

Leiskime valstybių narių politikams ir ekonomistams nuspręsti, kokia yra šių projektų svarba pirmiau minėtoms šalims, visų pirma todėl, kad vis dar ginčijamasi dėl Nord Stream trasos dėl prieigos prie Svinouiscio uosto.

Balsavimo rezultatai

Už	:	33
Prieš	:	46
Susilaikė	:	17

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/22

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl novatoriškų darbo vietų kaip našumo ir kokybiško užimtumo šaltinio (Nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 132/05

Pranešėja Leila KURKI

Bendrapranešėjis Mihai MANOLIU

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. rugsėjo 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Novatoriškų darbo vietų kaip našumo ir kokybiško užimtumo šaltinio.

2010 m. spalio 20 d. EESRK nusprendė tyrimo grupę pertvarkyti į pakomitetį.

Novatoriškų darbo vietų pakomitetis, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. vasario 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Leila Kurki, bendrapranešėjis Mihai Manoliu.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 94 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1. Rekomendacijos

1.1

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtent Europos Sąjungos pareiga yra padėti visoms valstybėms narėms ir bendrovėms įgyvendinti savo pastangas didinti naujovių diegimą darbo vietose. Inovacijos darbo vietose diegiamos bandant tvariai pertvarkyti organizacinę veiklą ir tuo pačiu metu jos didina našumą ir darbo kokybę. Galima tobulinti darbo procesus, darbo organizavimą, darbo metodus ir priemones, fizinę darbo aplinką, profesinius įgūdžius ir darbo praktiką, vadybą ir vadovavimą.

1.2

EESRK rekomenduoja aiškiai apibrėžti pagrindinę „novatoriškų darbo vietų“ sąvoką. Tai, kad nėra bendrai pripažįstamos sąvokos, gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios inovacijos darbo vietoje daugumoje ES politikos dokumentų praeityje užėmė kuklią vietą. ES institucijos, valstybės narės, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turi suprasti inovacijų ir jų diegimo priemonių reikšmę, ypač bendrovių arba organizacijų lygmeniu.

1.3	EESRK nuomone, nors „novatoriškos darbo vietos“ sąvoka Komisijos dokumente neminima, ji yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ elementas, nes yra viena pagrindinių šios strategijos sėkmės prielaidų, todėl Komitetas rekomenduoja įtraukti „novatoriškos darbo vietos“ sąvoką į šią strategiją.

1.4

EESRK rekomenduoja, kad siekdama pagerinti strategijos „Europa 2020“ pusiausvyrą, Komisija turėtų įgyvendinti novatoriškų darbo vietų bandomąjį projektą pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Šio projekto pagrindinis tikslas turėtų būti profesinio gyvenimo kokybės gerinimas. EESRK yra įsitikinęs, kad reikėtų nedelsiant pradėti tirti profesinio gyvenimo kokybės, novatoriškumo ir našumo ryšį ir kad turėtų būti sudaryta Europos rodyklė, kurioje būtų apibūdinta profesinio gyvenimo kokybė, jos poveikis novatoriškumui ir našumui. Turime įvertinti pažangą taikydami patikimus kriterijus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama ne tik į panaudotus išteklius, bet visų pirma į duodamus rezultatus.

1.5

EESRK nerimą kelia tai, kad didelė ES finansavimo dalis skiriama aukštųjų technologijų gaminių inovacijoms, o darbo vietų inovacijoms skiriama nepakankamai dėmesio. Komiteto požiūriu, inovacijų politikoje dėmesys turėtų būti labiau sutelkiamas į tai, kaip įvairūs partneriai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti, skatinti kurti novatoriškas darbo vietas ir taip stiprinti ES konkurencingumą ir gerovę. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimas gali skatinti inovacijų diegimą darbo vietose ir siūlo Komisijai išnagrinėti visas savo finansavimo priemones (pavyzdžiui, struktūrinius fondus, visų pirma socialinį finansavimą, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bendrąsias programas ir švietimo iniciatyvas) ir kiek įmanoma skubiau jas tinkamai pakoreguoti.

1.6

EESRK mano, kad vertinant inovacijų politiką svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, bet ir į tai, kaip darbo vietoje panaudojami ir ugdomi įgūdžiai. Darbo ir užimtumo sąlygos, darbo aplinka ne mažiau svarbios. Siekdamos geresnių veiklos rezultatų, bendrovės ir organizacijos turi taikyti naują, daugelį sektorių apimantį požiūrį. EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms rimtai pamąstyti, kokios politikos kryptys ir kokie darbo organizavimo būdai investuojant į įgūdžius veiksmingai skatina inovacijas. Norėdama sužinoti, kokios priemonės yra veiksmingos bendrovių ir organizacijų lygmeniu, Komisija turėtų remti tyrimus ir tyrimų rezultatų sklaidą. EESRK taip pat laikosi nuomonės, jog labai svarbu, kad Komisija įvertintų esamas inovacijų strategijas ir užtikrintų, kad į visas jas būtų įtraukta novatoriškos darbo vietos apibrėžtis.

1.7

EESRK nuomone, Europos Sąjungai svarbu, kad ES bendroji rinka veiktų taip, kad būtų kuriama aplinka, kurioje bendrovės ir organizacijos būtų suinteresuotos plėtoti novatoriškumą. Bendrovių konkurencija turi būti grindžiama gaminių ir paslaugų kokybe, aplinkos tausojimu, ne tik kainomis. Viešieji pirkimai šiuo požiūriu vaidina svarbų vaidmenį tiek orientuodami, tiek rodydami pavyzdį.

1.8

EESRK pažymi, kad valstybių narių vyriausybėms tenka strateginis vaidmuo šioje srityje: svarbiausias dalykas yra investicijos į inovacijų projektus ir įvairios ekonominės paskatos. Tam, kad finansavimas būtų veiksmingai naudojamas inovacijoms skatinti, reikalingas ilgalaikis planavimas, metodiškas požiūris ir pagalba, teikiama rekomendacijomis ir patarimais dėl tobulinimo projektų inicijavimo ir įgyvendinimo. Šiuo požiūriu rengiant, įgyvendinant ir vertinant projektus svarbiausia atsakomybė tenka socialiniams partneriams. Būtina stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį organizuojant mokymus ir pristatant geriausią patirtį.

1.9

Svarbu atminti, kad inovacijų politika skirtingose valstybėse narėse plėtojama skirtingu tempu. EESRK laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų suteikti galimybes ir priemones kurti naujus gebėjimus (pavyzdžiui, skleidžiant geriausią patirtį ir įgyvendinant tarpusavio mokymo projektus) toms šalims, kurios dar neturi daug patirties, kaip bendrovėse ir organizacijose diegti inovacijas. ES inovacijų ir mokymo iniciatyvose būtų naudinga pabrėžti darbo vietų novatoriškumą, naujas profesinių įgūdžių rūšis (be techninių ir profesinių žinių, tai galėtų būti komunikavimo įgūdžiai, kūrybingumas ir inovaciniai gebėjimai) ir vadybos praktiką. Komisija taip pat gali remtis kelete valstybių narių veikiančių vystymo centrų, propaguojančių inovacijų diegimą, darbo sąlygų kokybę ir produktyvumą, veikla.

1.10

EESRK pažymi, kad svarbu įvairiuose Europos forumuose, valstybėse narėse, bendrovėse ir organizacijose tęsti diskusijas apie novatoriškas darbo vietas. EESRK turi atlikti svarbų vaidmenį ragindamas socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir politikos formuotojus apskritai geriau suvokti, kad reikia kurti tokią politiką, kuri skatintų inovacijas darbo vietoje. EESRK uždavinys – savo dokumentuose ir ES politikos dokumentuose apskritai skatinti inovacijas, ypač savo nuomonėse ekonomikos, užimtumo ir inovacijų politikos klausimais ir pasinaudojant savo glaudžiais ryšiais su valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis pristatyti naują požiūrį į inovacijų politiką.

2. Novatoriškos darbo vietos, jų svarba ekonomikos augimui, tvariam našumui ir darbo vietų kokybei

2.1

ES valstybės narės ir institucijos įsipareigojo įgyvendinti strategiją, kuri padės Europai po krizės tapti stipresnei ir paversti ES ekonomiką pažangia, tvaria ir integracine, kad būtų pasiektas aukštas užimtumo, našumo ir socialinės sanglaudos lygis. Strategijoje „Europa 2020“ išdėstyta Europos XXI amžiaus socialinės rinkos ekonomikos vizija (1).

2.2	Ši nuomonė yra EESRK indėlio į strategiją „Europa 2020“ dalis ir visų pirma siejasi su pavyzdinėmis iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ (2) bei darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimu (3).

2.3

Šioje nuomonėje inovacijos apibrėžiamos remiantis plačiąja prasme: „Inovacija – taikomasis kompetencija grindžiamas konkurencinis pranašumas, kurį galima sukurti atliekant mokslinius tyrimus, taikant technologijas, verslo modelius, paslaugų sprendimus, dizainą, prekių ženklus arba darbo ir gamybos organizavimo metodus, ir kuris gerina darbo aplinką. Paprastai inovacija sukuriama suvienijus kelias skirtingas kompetencijos sritis ir ja yra skatinama verslo, visuomenės ir gerovės pažanga.“

2.4	Inovacijos sąvoka apibūdinamos produktų, paslaugų, techninės, socialinės ir funkcinės visų sektorių ir visų rūšių organizacijų inovacijos. Pagal šį požiūrį inovacijų kūrėjos yra bendrovės, savanoriškos ir viešojo sektoriaus organizacijos.

2.5

Inovacijos darbo vietose naudojamos bandant tvariai pagerinti organizacijos darbo našumą ir kartu profesinio gyvenimo kokybę. Novatoriškos darbo vietos palankios socialiniams ir organizaciniams pokyčiams, kurie apima kompleksiškus ir tvarius metodus, gerina įmonių darbo rezultatus ir mažina ilgalaikes veiklos sąnaudas. Galima tobulinti darbo procesus, darbo organizavimą, darbo metodus ir priemones, fizinę darbo aplinką, profesinius įgūdžius ir darbo praktiką, vadybą ir vadovavimą.

2.6

Pagal pirmiau pateiktą inovacijos apibrėžtį investicijos įgyvendinant inovacijų politiką turėtų būti skiriamos organizacinėms ir į darbuotojus orientuotoms inovacijoms darbo vietose, į darbuotojus orientuotai praktikai, taip siekiant pagerinti bendrovių, viešųjų ir kitų organizacijų veiklos rezultatus, padidinti konkurencingumą, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų (naujo pobūdžio darbo vietas esamuose sektoriuose ir naujas darbo vietas naujuose sektoriuose), tvariai didinti našumo augimą ir užimtumo kokybę. Tokios investicijos skatina darbdavių, darbuotojų ir visos visuomenės veiksmingumą.

3. Nauji augimo elementai ir darbo kultūros pokyčiai

3.1

Europos ekonomikai ir gerovei reikalingi nauji augimo veiksniai. Reikia, kad našumas didėtų visuose sektoriuose. Jeigu tvariai sieksime šių tikslų, galime paskatinti inovacijų plėtrą ir sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų. Tvaraus našumo ir profesinio gyvenimo kokybės gerinimas grindžiamas technologijų ir darbuotojų įgūdžių, darbuotojų aktyvios veiklos ir motyvacijos bei vadovavimo deriniu, kuris padeda kurti naujus produktus, paslaugas ir darbo praktiką. Geresni organizacijos inovacijų diegimo gebėjimai sukuria teigiamą uždarą ratą: inovacijos skatina našumą, taip sudaro sąlygas grąžinti investicijas į organizaciją ir vėl paremti novatoriškumą (4).

3.2

Profesinis gyvenimas per artimiausius metus patirs esminių kultūrinių pokyčių. Tai lems dėl demografinių pokyčių pasikeitusi darbo jėgos apimtis, aukštesnis darbuotojų išsilavinimo lygis, mokslinių tyrimų (ypač medicinos) pažangos poveikis gyvenimo ir profesinio gyvenimo trukmei, gamybos ir paslaugų skaitmeninimas, pasaulinė konkurencija ir darnaus vystymosi poreikis.

3.3

Svarbiausias būsimo nacionalinio ir Europos konkurencingumo klausimas – kaip bus organizuojamas darbas ir kaip darbo vietoje bus valdomi žmonės. Žmonės vis labiau nori, kad jų darbas būtų prasmingas, ir vertina prasmę, kurios darbas suteikia jų gyvenimui, vis labiau didėja norima derinti darbą, šeiminį gyvenimą ir laisvalaikį. Taip pat raginama užtikrinti, kad darbo laiko ir atlyginimų sistemos tenkintų žmonių individualius poreikius. Darbo vietos tampa vis įvairesnės, jose reikia valdyti įvairaus amžiaus, tautybių ir mažumų grupių žmones. Technologinė pažanga turi lemiamos įtakos darbo aplinkai ir priemonėms. 2020 m. darbo vietą geriausiai bus galima apibūdinti taip - pagrįsta bendradarbiavimu, autentiška, personalizuota, novatoriška, grindžiama socialiniais ryšiais (5).

3.4

Dėl darbo kultūros pokyčių būtina keisti darbo ir vadybos praktiką. Didesnis jautrumas darnumo klausimams – tai tendencija, kuri vis labiau formuos darbo pobūdį, nes bendrovės sėkmę ima vertinti ir sprendimus priima atsižvelgdamos į ekonominius, socialinius ir aplinkos kriterijus. Svarbiausias darnios darbo vietos modelio kūrimo principas – kurti ne tik sveiką ir našią, bet ir įkvėpiančią bei gerovę didinančią darbo vietą.

4. Novatoriškos darbo vietos

4.1

Organizacijos inovacijų diegimo gebėjimai priklauso nuo jos vadovybės ir darbuotojų motyvacijos ir ryžto pertvarkyti savo darbo metodus ir organizaciją. Taip atnaujinami produktų ir paslaugų modeliai arba organizaciniai procesai, sukuriantys pridėtinę vertę klientams. Kuo šiuolaikiškesnę praktiką organizacija taiko savo novatoriškoje veikloje, tuo geriau ji gali įgyvendinti naujoves (6).

4.2

Tyrimai rodo, kad iš visų organizacijos sėkmingai įdiegtų inovacijų daugiau jų paaiškinama darbo vietos inovacijomis, o ne technologinėmis inovacijomis (7). Taip pat svarbu suprasti įvairius atnaujinimo proceso aspektus: dažniausiai produktų ir paslaugų inovacijos sulaukia sėkmės tik tada, kai jos diegiamos ir pačioje organizacijoje bei darbo aplinkoje (8).

4.3

Svarbu investuoti ir į mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą. Sėkmę ne visada lemia ne naujausių, bet našiausių technologijų turėjimas, kai šias technologijas galima panaudoti daugeliui tikslų. Taip pat svarbu išnaudoti kitose srityse sukurtų technologijų (pvz., IRT, skaitmeninimo) ir reguliavimo aplinkos (pavyzdžiui, standartizavimo) teikiamas galimybes. Vis dėlto, mokslinių tyrimų rezultatai ir technologijos savaime netampa nauja verslo sritimi ir automatiškai neužtikrina našumo. Technologijoms taikyti dažnai reikia aukšto lygio organizacijos darbuotojų įgūdžių. Intelektinis kapitalas (9) ir investicijos turi būti veiksmingiau pažaboti šiam tikslui. Paprastai tai yra silpniausia naujų technologijų taikymo grandis.

4.4

Vertinant inovacijų politiką ypač svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, bet ir į tai, kaip organizacijoje panaudojami ir ugdomi jau turimi įgūdžiai. Įrodyta, kad tai, kokią ūkio dalį užima organizacijos, kurių vadybos praktika skatina individo ir visos organizacijos mokymąsi, taip pat yra labai svarbus visos ekonomikos inovacijų diegimo gebėjimų rodiklis (10) (11).

4.5

Bendrovės dar nesuprato, kokią naudą gali atnešti inovacijos, pagrįstos geresniais darbuotojų profesiniais įgūdžiais. Deja, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) darbo sąlygų tyrimas (12) ir Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) tyrimas (13) rodo, kad Europos įmonės vis dar pernelyg mažai investuoja į intelektinį kapitalą. Tik 26 proc. tų įmonių, kurios moko savo darbuotojus, numato profesinius įgūdžius, kurių reikės ateityje.

4.6

Praktiškai visos inovacijos yra ankstesnių inovacijų, sukauptos patirties, mokymosi ir profesinės kompetencijos sričių rezultatas. Turint omenyje, kokį svarbų vaidmenį bendrovėje atlieka darbuotojai kaip žinių ir idėjų šaltiniai, stebėtina, kaip mažai šis šaltinis išnaudojamas arba kaip mažai į jį atsižvelgiama inovacijų kūrimo politikoje ir diskusijose (14).

4.7

Į darbo vietą orientuotos inovacijos suteikia galimybių suvienyti idėjas, kompetencijos sritis ir patirtimi grindžiamas visų darbuotojų grupių žinias. Esama praktinių įrodymų, kad inovacijų diegimo darbo vietoje tikimybė didėja esant geriems darbo santykiams, darbo aplinkai ir darbo sąlygoms (15) (16). Kaip rodo konkrečių atvejų analizė (17), tokia veikla suteikia tam tikrų pranašumų ir daro teigiamą įtaką bendram bendrovės pelningumui. Teigiamas šalutinis poveikis – didesnis pasitenkinimas darbu, rečiau nedirbama dėl ligos. Į darbo vietą orientuotos inovacijos taip pat gali būti veiksmingu energijos ir išteklių taupymo bei fizinės darbo aplinkos gerinimo būdu. Taigi bendrovės arba organizacijos investicijos keleriopai atsiperka.

4.8

Didžiausią svarbą bendrovės ir organizacijų sėkmei ir padėčiai turi darbuotojų domėjimasis darbu (35 proc.), kūrybiniai įgūdžiai (25 proc.) ir iniciatyvumas (80 proc.). Mes dar tik pradedame suprasti šiuos veiksnius ir remtis jais, kaip konkurenciniu ištekliu, nes vadovai dar pakankamai gerai nesupranta jų reikšmingumo. Tradicinių darbuotojo savybių, tokių kaip paklusnumas, sąžiningumas ir sumanumas, svarba suprantama, bet globalizuotame pasaulyje ir vykstant technologinei pažangai šių savybių, kaip konkurencinio ištekliaus, vaidmuo labai susilpnėjo (18).

4.9

Tyrimai rodo, kad jeigu vadovybė neturi motyvacijos, jeigu nesuprantamas tobulinimo priemonių poreikis, tai yra dažniausia kliūtis darbo vietos inovacijoms. Kitos kliūtys – teisingos informacijos stoka, menki gebėjimai skatinti pokyčius ir galima su pokyčiais susijusi verslo rizika (19). Darbuotojų baimė keistis taip pat tampa kliūtimi, ypač kai darbo vietoje menkai išugdyta aktyvumo kultūra.

4.10

Vadyba keičiasi, tad novatoriškų procesų kūrimas išlieka dideliu uždaviniu daugeliui bendrovių ir organizacijų, šių įgūdžių ugdymas yra nepakankamas (20). Į žmogiškųjų išteklių valdymą reikėtų žvelgti kaip į strateginį vadybos aspektą. Tokie įgūdžiai galėtų tapti nauja paskata ekonomikai augti. Naujos paskatos yra būtinos, kad vadovybė ir darbuotojai pradėtų tobulinti veiklos ir sprendimų priėmimo metodus, taip pat ugdyti verslo kultūrą, motyvuojančią žmones bendradarbiauti ir dalyvauti savo organizacijos plėtros procese.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Strategijoje „Europa 2020“ yra trys vienas kitą papildantys prioritetai:

—	Pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymasis.

—	Tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas.

—	Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kur užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.

(2) EESRK nuomonė dėl Naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms, (OL C 128, 2010 5 18, p. 74).

(3) EESRK nuomonė dėl Užimtumo politikos gairių (OL C 107, 2011 4 6, p. 77).

(4) EESRK nuomonė dėl Tvaraus našumo skatinimo europinėje darbo vietoje (OL C 10, 2008 1 15, p. 72–79).

(5) Max Mickelsson, pranešimas seminare, Helsinkis, 2011 1 25.

(6) Bessant, John (2003 m.), High-Involvement Innovation (Innovative capability’s eight dimensions) („Aktyvia veikla pagrįstos inovacijos (Aštuoni inovacijų diegimo gebėjimų matmenys“).

(7) Frank Pot, Radboud universitetas ir Europos nacionalinių darbo našumo centrų asociacija, Workplace innovation for better jobs and performance („Inovacijos darbovietėse siekiant geresnių darbo vietų ir veiklos rezultatų“), 2010 m. lapkričio mėn., Antalija.

(8) Pavyzdžiui, Terhi Arvonen, Lumene, pranešimas seminare, Helsinkis, 2011 1 25; Laura Seppänen ir Annarita Koli, „Socialinės paslaugos Helsinkio mieste“, pranešimas seminare, Helsinkis, 2011 1 25.

(9) Didžiąją investicijų į intelektinį kapitalą dalį sudaro investicijos į inovacijas, daugiausia mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Prekių ženklai, žmogiškieji ištekliai, organizacinė struktūra, investicijos į programinę įrangą ir skaitmenines žinias, prekių ženklų kūrimą, verslo metodus ir dizainą taip pat svarbūs. Intelektiniu kapitalu pabrėžiami darbuotojų įgūdžiai ir svarba ekonomikai, kūrybos našumui, žinių pritaikymui ir panaudojimui.

(10) Dirk van Damme, EBPO Švietimo tyrimų ir inovacijų centras, EESRK darbo rinkos observatorijos klausymas, vykęs 2010 m. gruodžio 15 d.

(11) OECD, Innovative Workplaces, 2020„Novatoriškos darbo vietos, 2020“: „… inovacijas remiantis darbo organizavimas, kai užtikrinamas darbuotojų savarankiškumas bei diskretiškumas ir sudaromos švietimo ir mokymosi galimybės“.

(12) EUROFOUND, Europos darbo sąlygų tyrimas, 2010 m.

(13) CEDEFOP, Encouraging continuing training by enterprises – time for a rethink? („Įmonių tęstinio mokymosi skatinimas. Laikas persvarstyti?“) Informacinis pranešimas, 2010 m. kovo mėn.

(14) Tarmo Lemola, Innovaation uudet haasteet ja haastajat („Nauji inovacijų diegimo sunkumai“), WSOYpro Oy 2009 m.

(15) Pavyzdžiui, Andreas Crimmann, Užimtumo tyrimų institutas (IAB), Vokietija, Darbo rinkos observatorijos klausymas, vykęs 2010 m. gruodžio 15 d.

(16) Tuula Eloranta, pranešimas seminare, Helsinkis, 2011 1 25.

(17) LO (Danijos profesinių sąjungų konfederacija), Employee-driven innovation („Į darbuotojus orientuotos inovacijos“), 2008 m.

(18) Tuomo Alasoini (remiantis Hamel idėjomis, 2007 m.), seminaras, 2011 1 25, Helsinkis.

(19) Tuomo Alasoini, pranešimas seminare, Helsinkis, 2011 1 25.

(20) Dirk Ameel, Ameel D&C bvba, DRO klausymas, 2010 12 15.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/26

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl metinės augimo apžvalgos. „Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“

(COM(2011) 11 galutinis)

2011/C 132/06

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. sausio 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Metinės augimo apžvalgos. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas

COM(2011) 11 galutinis.

2011 m. sausio 18 d. Komiteto biuras pavedė „Europa 2020“ iniciatyviniam komitetui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael Smyth ir priėmė šią nuomonę 164 nariams balsavus už, 8 – prieš ir 7 susilaikius.

I DALIS. METINĖJE AUGIMO APŽVALGOJE NEPASINAUDOTA GALIMYBE PATEIKTI POLITINES REKOMENDACIJAS, SPECIALIAI SKIRTAS SKATINTI PAŽANGŲ, TVARŲ IR INTEGRACINĮ AUGIMĄ

1. Komitetas visiškai remia strategiją „Europa 2020“ ir pažangą, padarytą siekiant ex-ante fiskalinės politikos koordinavimo per Europos semestrą, ir tikisi, kad dabartiniai pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčių aktų dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo, bent jau euro zonos valstybėms, leis žengti pirmąjį žingsnį tikrai bendros ekonominės politikos ir visiško fiskalinės politikos koordinavimo link.

2. Komitetas susirūpinęs, kad diskusijoje dėl ekonomikos valdymo Europoje pastebima nerimą kelianti tendencija pasirinkti ribotus ir neapibrėžtus tarpvyriausybinius pasiūlymus, o ne Bendrijos metodą.

3. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją ginti Europos integraciją ir pateikti drąsius, darnius ir visa apimančius pasiūlymus, kurie padės Europai užsitikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kaip numatyta neseniai pradėtoje įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“.

4. Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kad Metinė augimo apžvalga (MAA) turėtų atlikti ypač svarbų vaidmenį, kad būtų padaryta pažanga vykdant įtraukios politikos reformą valstybėse narėse ir Europos lygiu. Komitetas labai palankiai vertina tai, kad Komisija Metinei augimo apžvalgai pasirinko išsamų formatą ir dešimt prioritetų suskirstė į tris stambias antraštes, kad būtų galima išsamiai aptarti svarbius klausimus.

5. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad šioje pirmojoje Metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija nepasinaudojo galimybe tęsti strategijos „Europa 2020“ idėją ir specialiai nagrinėti pažangų, tvarų ir integracinį augimo klausimą, o vietoje to sutelkė dėmesį į fiskalinį konsolidavimą siaurąja prasme ir pasiūlymus dėl darbo rinkų, kurios dažnai būna nesubalansuotos, joms trūksta europinio bendrosios rinkos matmens ir į ateitį orientuoto šios rinkos augimo varomųjų jėgų.

6. Kalbant apie fiskalinį konsolidavimą, Komitetas apgailestauja, kad pasiūlymai dėl konsolidavimo yra orientuoti tik į išlaidas. Juos papildo pasiūlymas apsvarstyti galimą netiesioginių mokesčių bazės išplėtimą kai kuriose valstybėse narėse. Kadangi dabartinę valstybių skolų krizę lėmė finansų krizė ir dėl to reikėjo didžiulės finansinės paramos sektoriui išgelbėti, kad nežlugtų visa sistema, Komitetas tikėjosi pasiūlymų, kaip finansų sektorius galėtų prisidėti, kad valstybių biudžetai vėl atsigautų ir būtų tvarūs. Be to, konkretūs ir drąsūs pasiūlymai dėl finansų rinkų kontrolės yra būtini norint užsitikrinti pasitikėjimą ir išvengti sukrėtimų ateityje.

7. Komitetas pabrėžia, kad nepasiekus pakankamo ekonomikos augimo lygio, nebus galima konsoliduoti valstybių biudžetų. Komitetas apgailestauja, kad Komisija neparengė augimo scenarijaus, pagal kurį būtų maksimaliai išnaudojamas bendrosios rinkos potencialas. Vietoj to, Komisija dėmesį sutelkė į drastišką fiskalinį konsolidavimą kaip būtiną augimo sąlygą. Kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti augimo varomosioms jėgoms, kurios leis valstybėms narėms konsoliduoti biudžetus ir kartu siekti tvaraus augimo. Komiteto nuomone, tai bus galima pasiekti, jei suderinta makroekonominė politika, tinkamai susiejanti pasiūlos ir paklausos aspektus, taps neatsiejama į ateitį orientuotos ekonomikos strategijos dalimi. Todėl valstybės narės, kurios turi einamosios sąskaitos perviršį, turėtų būti skatinamos ir toliau užimti ekspansyvią poziciją ir spręsti nepakankamos vidaus paklausos klausimą.

8. Į ateitį orientuotas požiūris į darbo rinką, pensijų reformą, nedarbą ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą bus grindžiamas tvarių darbo vietų kūrimu, galimybių įsidarbinti sudarymu ir naujųjų ekonomikos sektorių bei švarios energijos potencialo išnaudojimu. EESRK nuomone, socialinis dialogas bet kurioje su darbo rinka susijusioje politikos srityje yra gyvybiškai svarbus. Socialinės apsaugos sistemos taip pat yra labai svarbios kaip savaiminės socialinės ir ekonominės stabilizavimo priemonės, padedančios remti vystymą ir našumą, mažinti skurdą ir skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Viso to reikia, kad viešoji nuomonė Europos projekto atžvilgiu būtų palanki. Svarbu, kad siekdami pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, remtumėmės šiais trimis pagrindiniais ramsčiais, kurie sudaro Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindą. Todėl Komitetas atkakliai tvirtina, kad valstybėms narėms skirti Komisijos pasiūlymai, kuriais aiškiai kišamasi į derybų dėl kolektyvinių sutarčių sistemas ir darbo saugumo užtikrinimo praktiką, yra visiškai netinkami.

9. Be to, EESRK nuomone, Komisija turi patikslinti savo poziciją dėl kvotų arba privalomos narystės, kuri slegia laisvasias profesijas. Iš tikrųjų reikėtų išskirti, koks yra viešųjų paslaugų ir nediskriminavimą užtikrinančių visuotinės svarbos paslaugų uždavinys ir kas gali realiai kliudyti bendrosios rinkos potencialui. Prekybos reguliavimo srityje taip pat reikėtų ištirti visas pasekmes užimtumui sektoriuje ir taikyti subsidiarumo principą tokiose srityse kaip zonų nustatymas ar darbo valandos, kurios iš esmės turėtų priklausyti nuo vietos sąlygų, kultūros, klimato ir kitų sąlygų.

10. Kartu Komitetas nurodo, kad MAA skiriama nepakankamai dėmesio Europos bendrosios rinkos augimo potencialui, nes tik paminimas ryžtingas Bendrosios rinkos aktas ir visai neplėtojami svarbiausi jo aspektai, skatinantys pažangų, tvarų ir integracinį augimą, – ES patentas, Europos „tarnybinis pažymėjimas“, Europos infrastruktūros projektai, tarpvalstybinis skolinimas, integruotos hipotekos rinkos, socialinis verslumas ir socialiniai investiciniai fondai.

11. Toliau Komitetas išsamiau išdėsto savo konkrečius pasiūlymas dėl Komisijos pateiktų dešimties punktų. Tokiu būdu Komitetas tikisi diskusiją labiau nukreipti į tikrai opius klausimus.

II DALIS. KOMITETO PASIŪLYMAI DĖL EUROPOS KOMISIJOS PATEIKTŲ 10 PUNKTŲ

1. Griežto fiskalinio konsolidavimo įgyvendinimas

1.1 EESRK mano, kad svarbu rasti viešųjų finansų pusiausvyrą kartu išvengiant paklausos sumažėjimo, lemiančio nuosmukį, dėl kurio dar labiau išaugtų deficitas ir pradėtų laipsniškai smukti Europos ekonomika.

1.2 Kad nekiltų pavojus Europos ekonomikos atgaivinimo plano tikslų įgyvendinimui, EESRK rekomenduoja valstybių skolos mažinimo programas suderinti su ekonomikos atgaivinimo ir užimtumo tikslais, išdėstytais strategijoje „Europa 2020 m.“ (1).

1.3 Valstybių narių mokesčių bazė turės būti praplėsta, ypač naikinant „mokesčių rojus“, baigiant mokesčių konkurenciją ir imantis priemonių, skirtų kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu ir sukčiavimu (2).

1.4 Mokesčių našta turėtų būti perkelta ir tam reikalingi nauji įplaukų šaltiniai, pavyzdžiui, finansinių sandorių mokesčiai, energijos mokesčiai, finansų įstaigų apmokestinimas, rinkliavos už CO2 išmetimą (reorganizavus prekybos taršos leidimais rinką) ir kt. Tokios apmokestinimo formos sumažintų valstybių biudžetams tenkančią naštą ir padėtų išteklius nukreipti į realiosios ekonomikos tvarias investicijas. Be to, tai padėtų rasti naujų nuosavų išteklių Europos Sąjungos biudžetui (3). Finansinių sandorių mokestis taip pat reiškia, kad finansų sektorius sugrąžins tam tikrą viešųjų subsidijų dalį (4).

1.5 EESRK mano, kad sankcijas turėtų atsverti didesnis Europos solidarumas valdant valstybių skolas (5).

2. Makroekonominio disbalanso panaikinimas

2.1 EESRK nuomone, suderinta makroekonominė politika, tinkamai susiejanti pasiūlos ir paklausos aspektus, turėtų tapti neatsiejama į ateitį orientuotos ekonomikos strategijos dalimi. EESRK pabrėžia, kad būtina sumažinti didelius einamosios sąskaitos balanso skirtumus. Komitetas tikisi, kad Europos ekonominės politikos koordinavimas, bent jau euro zonos valstybėse, leis žengti pirmąjį žingsnį tikrai bendros ekonominės politikos ir biudžeto politikos koordinavimo link (6).

2.2 EESRK pabrėžia su kaina nesusijusių veiksnių, pavyzdžiui, produktų diferencijavimo, techninio turinio, produkto kokybės, su produktu susijusių paslaugų kokybės (po pardavimo) ir kitų veiksnių, svarbą makroekonominiam disbalansui atsirasti. Turi būti rasti kintamieji, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jo lygį ir raidą EPS valstybėse narėse.

2.3 Įveikiant krizę labai svarbus vaidmuo tenka darbo užmokesčio politikai. Darbo užmokesčio padidinimas vidutinės trukmės laikotarpiu orientuojantis į nacionalinį visos ekonomikos gamybos prieaugį makroekonominiu požiūriu užtikrina pusiausvyrą tarp pakankamo paklausos vystymosi ir kainų konkurencingumo išlaikymo. Todėl socialiniai partneriai turi stengtis vengti darbo užmokesčio ribojimo, kai siekiama sau naudos kitų sąskaita. Darbo užmokesčio politika turi būti orientuota į produktyvumą (7).

2.4 Jei glaudesnis ekonominės politikos koordinavimas bus ne tik taikomas fiskalinei ir pinigų politikai, bet ir sustiprins darbo užmokesčio politikos koordinavimą euro zonoje, būtina gerbti laisvę savarankiškai sudaryti kolektyvines sutartis. Vyriausybės nustatyti derybiniai tikslai dėl kolektyvinių sutarčių arba net vyriausybės nustatytas darbo užmokesčio sumažinimas šiuo atveju yra nepriimtini ir jų būtina atsisakyti (8).

3. Finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimas

3.1 Komitetas mano, kad turėtų būti sparčiau kuriama pokrizinė finansų sistema, kuri turėtų būti skaidri, socialiai ir etiškai atsakinga, geriau kontroliuojama ir naujoviškesnė; jos plėtojimas turėtų būti subalansuotas, suderintas su likusia ekonomikos sistemos dalimi, ja turėtų būti siekiama vidutinės ir ilgalaikės vertės bei tvaraus augimo (9).

3.2 Komitetas siūlo labiau suderinti nacionalinius teisės aktus siekiant apsaugoti finansinių produktų ir paslaugų naudotojus (vartotojus, įmones ir pan.) nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos išsaugoti aukštesnius nacionalinius standartus. Taip pat galima numatyti, kad Europos priežiūros institucijoje (dabar tai – Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS)) vartotojams atstovautų vienas ar daugiau atstovų, kuriuos išrinktų socialiniai partneriai ir vartotojų asociacijos (10).

3.3 Komitetas rekomenduoja plačiąją prasme stimuliuoti finansinės informacijos platinimo sistemą, numatant klausimų įvairovę ir nustatant naujas svarbias taisykles, užtikrinančias didesnį reitingavimo metodų skaidrumą ir veiksmingumą (11).

3.4 Komitetas siūlo atsisakyti dabartinės savireguliacijos sistemos, netgi tarptautiniu lygmeniu. Būtina tęsti skirtingų kompetentingų institucijų veiksmų suderinimo procesą, nustatyti visiems taikomas griežtas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. ES turi dėti visas įmanomas pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas tarptautinėse institucijose (12).

3.5 Komitetas palankiai vertina teisėkūros iniciatyvas, skirtas stiprinti finansų rinkos reglamentavimą ir užtikrinti didesnį jos skaidrumą, įskaitant geresnę kreditingumo vertinimo įstaigų priežiūrą, įmonių valdymą ir vadybininkų atlyginimus bei darbo užmokesčio politiką (13).

3.6 Komitetas teigiamai vertina Pasiūlymą dėl reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, kuris padės pašalinti tarpusavyje prieštaraujančias sistemas ir šiai finansų rinkų sričiai suteiks aiškumo (14).

3.7 Atsižvelgdamas į kredito reitingų agentūrų atliktą vaidmenį dabartinės pasaulio vertybinių popierių ir finansų rinkų krizės metu, Komitetas teigiamai vertina pradėtą trijų etapų programą, kuria siekiama reglamentuoti, kokią funkciją atlieka šios agentūros, veikdamos investuotojų ir vartotojų naudai. EESRK palankiai vertina tai, kad į šiuo metu vykstančias viešąsias konsultacijas įtrauktas valstybių skolų klausimas (15).

3.8 Komitetas siūlo reguliariai teikti valstybės pagalbos kontrolės ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgta veiksmų įgyvendinimo pažanga ir nurodomos jų pasekmės rinkoms, kad ateityje būtų galima parengti pramonės sektoriaus potencialo panaudojimo (visų pirma stiprinant įmones, ypač MVĮ, ir didinant užimtumą) planą, būtiną ES ekonomikos atgaivinimui (16).

3.9 Komiteto nuomone, mokesčių mokėtojų pinigai neturi vėl būti naudojami bankų nuostoliams dengti, ir iš esmės pritaria tam, kad būtų sukurtas suderintas nacionalinių ex-ante bankų problemų sprendimo fondų (BPSF) tinklas, susietas su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis. Tačiau norint sukurti veiksmingą bankų problemų sprendimo fondų sistemą ir siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo, valstybės narės turėtų iš anksto susitarti dėl bendrų metodų ir vienodų taisyklių patvirtinimo.

3.10 Būtų tikslinga Europos finansų politikoje užtikrinti, kad tam tikra bankų kapitalo dalis ir toliau priklausytų valstybėms, kad būtų galima žinoti, kas vyksta bankininkystės sektoriuje (17).

4. Darbo patrauklumo didinimas

4.1 Komiteto nuomone, reikia imtis veiksmų, kad perėjimas apsimokėtų ir kad būtų pagerintos galimybės įsidarbinti konkrečioms problemų darbo rinkoje turinčioms grupėms. Šiam tikslui pasiekti reikia gerinti galimybes įsidarbinti, šalinti veiksnius, skatinančius nedirbti, nustatyti tokius mokesčius ir išmokas, kad dirbti apsimokėtų (taip pat sumažinant antro šeimos atlyginimo apmokestinimo naštą), taip pat reikia užtikrinti galimybes pasinaudoti paslaugomis, kurios būtinos dalyvavimui visuomenės gyvenime. Tie, kurie negali dirbti, turi būti remiami, kad turėtų atitinkamas pajamas, taip pat jiems turi būti suteiktos galimybės gauti visuotinės svarbos paslaugas (18).

4.2 Komitetas aukštos kokybės vaiko priežiūrą vertina kaip galimybę pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą visiems šeimos nariams, sudaryti palankesnes sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir šeimai užtikrinti didesnes pajamas (19).

4.3 Eurostatas turėtų daugiau dėmesio skirti nelegaliam darbui, kurį lemia nacionalinių sąlygų ypatumai ir kuriam pašalinti valstybės narės turi imtis veiksmų, taip pat atsižvelgiant į organizuotą nusikalstamumą ir jo sąsajas su nelegalia imigracija, kuri galėtų būti priežastis aktyvinti Bendrijos teisinių institucijų bendradarbiavimą ir stiprinti ES vaidmenį, kadangi šios darbo formos daro žalą tiek vidaus rinkai, tiek konkurencingumui. Reikėtų imtis veiksmų ES lygmeniu ir paskatinti socialinius partnerius valstybėse narėse drauge įgyvendinti valstybinius ir atskirų sektorių projektus ir, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, kovoti su nelegaliu darbu ir sumažinti neoficialios ekonomikos mastą. Bendrijos lygiu socialiniai partneriai galėtų drauge analizuoti geros praktikos pavyzdžius valstybėse narėse ir apie juos informuoti. Kovojant su nelegaliu darbu reikalingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir valstybių narių valdžios institucijų priežiūra, taip pat reikia skelbti informaciją apie su tuo susijusias nuobaudas (20).

4.4 Svarbu yra ne tik koordinuoti darbo jėgos apmokestinimo ir socialinių įmokų struktūrą Europos Sąjungos viduje, bet ir įtraukti į analizę ES prekybos su likusiu pasauliu aspektus (21).

5. Pensijų sistemų reformavimas

5.1 Komitetas mano, kad reikėtų reguliariai analizuoti ir stebėti demografines prognozes, kad pensijų sistemas būtų galima tinkamai ir laiku pritaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau šiomis prognozėmis, įskaitant būsimas viešąsias išlaidas pensijoms, reikėtų naudotis ir vertinti jas atsargiai, nes jose gali būti daug prielaidų, kurias sunku numatyti labai toli į priekį (22).

5.2 Automatinio senatvės pensijos amžiaus ilginimo dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ar demografinių pokyčių mechanizmas laikomas pavojingu visai visuomenei, todėl EESRK jam nepritaria. Taikant beveik visas šias priemones, senatvės pensijos amžius automatiškai ilginamas proporcingai ilgėjančiai gyvenimo trukmei ir atsižvelgiant į kitus ekonominius ar darbo rinkos rodiklius. Tokius esminius sprendimus dėl gyvenimo sąlygų pirmiausia turėtų priimti parlamentai, ne kompiuteriai, ir tik po plačių viešų diskusijų, įskaitant ir diskusijas su socialiniais partneriais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, bet kuri tokią priemonę taikyti pradedanti valstybė narė turėtų atsižvelgti į tai, kad nors ją taikant mažėja visuomenės priešinimasis reformoms, nesant realių galimybių vyresniems darbuotojams gauti darbą, gali prireikti finansinę paramą tokiems darbuotojams teikti iš kitų socialinės apsaugos sričių. Taigi šią priemonę tiesmukai įdiegus pensijų sistemose, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios, žadėtos naudos nebūtų. Faktinio išėjimo į senatvės pensiją amžiaus ilginimas neturėtų būtų savarankiška priemonė. Kartu turėtų būti taikomos ir kitos priemones, pavyzdžiui, didinamos žmonių, kurie greitai pasieks senatvės pensijos amžių, užimtumo galimybės (23).

5.3 Komitetas remia vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo propagavimą, tačiau mano, kad dėl pasiūlymo neskatinti taikyti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų būtinos išsamios diskusijos dėl pagrindinių sąlygų, apimties, papildomų politinių priemonių ir pan., kad senatvės sulaukusiems žmonėms nebūtų sukurta socialinių problemų (24).

5.4 Komitetas abejoja, ar vien pailginus įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Priešingai, Komitetas mano, kad dėl to milijonai vyresnio amžiaus žmonių, visų pirma moterų, gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Svarbu tai, kad faktinis senatvės pensijos amžius būtų pailgintas iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Tam reikėtų ilgesnį darbinį gyvenimą skatinančių iniciatyvų ir veiksmingos augimo ir užimtumo politikos. Tik vykdant realią „aktyvaus senėjimo“ politiką, kuria siekiama, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, būtų galima ilgam pakelti vyresnių žmonių, anksti pasitraukusių iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar dėl to, kad neturėjo galimybių mokytis ar grįžti į darbo rinką, užimtumo lygį. Be to, dėl įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ilginimo gali padidėti spaudimas kitose socialinės apsaugos srityse, pavyzdžiui, invalidumo pensijų ar minimalių pajamų, kaip atsitiko kai kuriose valstybėse narėse. Taigi pažanga siekiant „sveikesnių“ valstybės finansų būtų netikra. Kartu su profesiniu mokymusi visą gyvenimą, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, finansinėmis paskatomis likti darbo rinkoje, įskaitant ir savarankiškai dirbančius asmenis, ir kintančiu įmonių požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus, reikia propaguoti ir šias priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų naujų alternatyvų:

—	iš dalies keisti teisės aktus, kuriais kai kuriose valstybėse norintiems dirbti pensininkams ar invalidumo pensijų gavėjams neleidžiama gauti ir pensiją, ir atlyginimą,

—	įdiegti premijų sistemą, kuria darbuotojai būtų skatinami dirbti ir sukakę įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių: sukakus senatvės pensijos amžiui, kaupiamos išmokos turėtų būti patrauklesnės už tas, kurios buvo gaunamos anksčiau,

—	raginti valstybes nares dirbti su socialiniais partneriais ir spręsti problemas, susijusias su varginančiu darbu,

—	teikti išsamius patarimus ir pagalbą ieškantiems darbo, taip pat pasirūpinti darbingumo atkūrimo priemonėmis, kuriomis būtų siekiama ilgalaikės reintegracijos į darbo rinką,

—	įgyvendinti socialiai priimtinas paskatas į senatvės pensiją eiti vėliau ir prireikus kurti patrauklius lankstaus perėjimo iš darbo rinkos į senatvės pensiją modelius,

—	taikyti priemones, kuriomis būtų sumažintas fizinis ir psichinis darbo krūvis, ir darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje,

—	skatinti vyresnius darbuotojus atnaujinti savo įgūdžius,

—	informuoti vyresnius darbuotojus ir bendroves, visų pirma MVĮ, apie novatorišką darbuotojų valdymą ir vyresniems darbuotojams palankaus darbo organizavimą (25).

5.5 Komitetas mano, kad privalomo einamojo finansavimo modeliai ir toliau turi būti svarbiausi užtikrinant pensijas ateityje, todėl jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad pasikeistų daugelyje ES šalių pastebėta mažėjančios pakeitimo normos tendencija (26).

5.6 Komitetas pažymi, kad galima kurti individualius savanoriškus privačius pensijų modelius, veikiančius greta dabar veikiančių pensijų sistemų. Atsižvelgiant į tai būtų galima išanalizuoti Europos garantijų galimybę, kuri būtų naudinga migruojantiems darbuotojams. Kadangi būsimų pensijų sąlygos nustatomos pagal žmonių pajamas ir gyvenimo trukmę ir tai ypač nepalanku moterims, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kai kuriose šalyse veikiančioms privačioms pensijų sistemoms, kad būtų galima sumažinti pavojų vyresnio amžiaus moterims atsidurti ties skurdo riba (27).

5.7 Komitetas ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, siekiant užtikrinti, kad:

—	su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais būtų konsultuojamasi dėl pensijų investavimo ir susijusios rizikos ir kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama,

—	valstybės narės pasinaudotų geriausios praktikos pavyzdžiais, kad darbuotojų bendrovėje uždirbtos pensijos būtų apsaugotos bankroto atveju (28).

5.8 Svarbiausia stebėti bendrąjį pensijų sistemų įsipareigojimų lygį. Dabartinė sistema galėtų būti papildyta faktinių pensijų sistemų įsipareigojimų stebėjimu ir pranešimu apie tai taikant patvirtintą metodiką. Galbūt reikėtų persvarstyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai parodomi reformų (įskaitant perėjimą nuo einamojo finansavimo sistemų prie iš dalies investicinio pensijų kaupimo sistemų) rezultatai, skatinantys pensijų sistemų finansavimo pokyčius, dėl kurių didėja bendrieji ir mažėja faktiniai įsipareigojimai. Jei tai būtų padaryta, reformos, kuriomis siekiama išspręsti ilgalaikio tvarumo uždavinius, nebūtų per trumpalaikį laikotarpį vertinamos nepalankiai dėl didesnės aiškios valstybės skolos. Tačiau šiandien skatinant veiksmingas reformas remiantis 2060 m. projekcijomis, gali nebelikti tikslo, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios. Komitetas rekomenduoja privalomo einamojo finansavimo pensijų sistemas kiekvienu individualiu atveju papildyti atsarginėmis lėšomis, kad būtų išvengta greitos korekcijos rizikos, kuri paveiktų pažeidžiamiausius (29).

6. Bedarbių grąžinimas į darbą

6.1 Komiteto nuomone paskatinti žmones aktyviai ieškotis darbo pirmiausia įmanoma užtikrinus veiksmingas darbo biržų paslaugas, o ne vadinamosiomis paskatomis (bedarbių pašalpomis). Komiteto nuomone, ypač krizės metu nereikėtų griežtinti nedarbo draudimo sąlygų. Dabartinio rekordinio masto nedarbo sąlygomis darbo rinkai darbo jėgos apskritai netrūksta, bet pavienėse valstybėse narėse jai trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir pastebimas itin didelis darbo vietų stygius. Daugiau dėmesio reikia skirti sumaniai paklausos politikai, skatinančiai augimą ir inovacijas ir padedančiai kurti daugiau darbo vietų (30).

6.2 Socialines išmokas reikia vertinti ne kaip naštą, o kaip visiems naudingą produktyvią investiciją. Nedarbo išmokomis bei aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis galima stabilizuoti ekonomiką ir skatinti aktyvų prisitaikymą prie permainų tobulinant įgūdžius ir užtikrinant veiksmingą darbo paiešką bei perkvalifikavimą. Vis dėlto reikėtų atsargiai vertinti priemones, kuriomis siekiama griežtinti tinkamumo kriterijus. Kyla pavojus, kad dar labiau padidės atskirtį patiriančių asmenų neužtikrintumas, o tai profesinės (re)integracijos požiūriu yra didelė kliūtis. Neigiama tokių „išstūmimo“ priemonių pasekmė taip pat gali būti ta, kad jos paskatins gyventojus pereiti į kitus socialinės apsaugos sektorius, pavyzdžiui, kreiptis dėl socialinės pagalbos, darbingumo netekimo, o tai yra nepageidautina (31).

6.3 Darbas ne visuomet apsaugo nuo skurdo, todėl kuriant darbo vietas daugiausia dėmesio reikia skirti, kad jos būtų saugesnės ir už darbą būtų deramai atlyginta. Labai svarbu didinti darbo patrauklumą ir kad visiems, įskaitant ir nepalankioje padėtyje esančius asmenis, „dirbti apsimokėtų“, t. y. užtikrinti veiksmingą mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pusiausvyrą (32).

6.4 Teisingai buvo išplėsta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) taikymo sritis siekiant padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl dabartinės tarptautinės ekonomikos krizės (33).

6.5 Komitetas palankiai vertina Prahoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo klausimais dalyvių pastangas numatyti nacionalinio ir Europos lygmens veiksmus socialiniam dialogui, darbo vietoms kurti ir paklausai atgaivinti (34).

6.6 Komitetas pabrėžė, kad norint išsaugoti Europos socialinį modelį, būtina skatinti ekonomikos augimą, kuris įmanomas tik tuo atveju, jei bus populiarinamas verslumas ir verslumu grindžiamas mąstymas. Reikėtų nepainioti tikrojo verslumo ir ekonominiu požiūriu priklausomo savarankiško darbo. Daugeliu atvejų prie ekonomiškai priklausomo savarankiškai dirbančio asmens statuso pereinama ne savanoriškai, o veikiau dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, dėl gamybos eksternalizavimo ar įmonės pertvarkymo dėl kurių darbdaviai priversti atleisti darbuotojus (35).

6.7 Socialinės apsaugos sistemos ne tik padėjo apsaugoti Europos piliečius nuo sunkiausių finansų krizės pasekmių, bet ir atliko anticiklinį vaidmenį stabilizuojant ekonomiką. Nesant plataus užmojo konvergencijos politikos šioms sistemoms iškiltų pavojus, visų prima dėl konkurencinės praktikos, kurią plėtoja kai kurios valstybės narės, kurioms socialinių išlaidų mažinimas yra svertas užsienio kapitalo investicijoms pritraukti. Šis procesas, kuris mokesčių ir darbo užmokesčio požiūriu jau tapo realybe, iš tiesų vis labiau skverbiasi ir į socialinę sritį (36).

6.8 Komitetas palankiai įvertino tai, kad susidarius dramatiškai situacijai darbo rinkoje daugelis ES šalių įgyvendino valstybės finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos programos priemones, leidžiančias darbuotojus išlaikyti įmonėse ir sudaryti jiems galimybes kelti savo kvalifikaciją, užuot atleidus juos iš darbo. Tokie problemos sprendimo modeliai, leidžiantys krizės laikotarpiu įmonėms išlaikyti darbuotojus kai suteikiama tvirta finansinė parama sutrumpėjus darbo laikui, yra daug protingesnis atsakas į krizę, nei paprasčiausias kvalifikuotų darbuotojų atleidimas patyrus pirmąjį užsakymų sumažėjimą, nes ekonomikai sustiprėjus įmonė turės pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Tokius modelius reikėtų sukurti ir tose ES šalyse, kuriose jų dar nėra ir juos taikyti darbuotojams, dirbantiems pagal nestandartines darbo sutartis (37).

7. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas

7.1 Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra neturėtų būti laikoma priemone, padedančia lengviau atleisti darbuotojus ar apskritai sumažinti socialinę apsaugą, visų pirma bedarbių socialinę apsaugą. Priemonės, stiprinančios lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros saugumo aspektą, šiuo metu turi būti prioritetinės (38).

7.2 Trumpalaikio darbo modelių naudojimas rodo, jog daugelyje ES šalių esamo darbo rinkos lankstumo pakanka, kad sumažėjus užsakymams įmonės galėtų greitai reaguoti. Reikalavimai sušvelninti esamus darbo teisės aktus yra visiškai nepagrįsti (39).

7.3 Dėl darbo rinkos pokyčių daugėja ne visos darbo dienos ir terminuotų darbo sutarčių. Galbūt dėl šių užimtumo rūšių tapo paprasčiau patekti į darbo rinką ir padidėjo užimtumo rodikliai Europoje. Tačiau esant laikiniems darbo santykiams darbuotojai linkę ne taip našiai dirbti, jiems suteikiama mažiau galimybių dalyvauti darbdavio finansuojamuose mokymuose, kyla didesnė tikimybė patirti nelaimingų atsitikimų darbe. Šiems asmenims taip pat kyla pavojus pernelyg ilgai užsiimti laikinais darbais. Būtina atsižvelgti į naujus pavojus ir nustatyti lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį, tačiau vengti sistemingai naikinti ilgalaikes darbo sutartis. Europos socialiniai partneriai ragino užtikrinti atitinkamą saugumą pagal įvairias sutartis dirbantiems darbuotojams (40).

7.4 Darbo vietų lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei darbuotojai bus tinkamai parengti. Nauji įgūdžiai ir naujų darbo vietų kūrimas glaudžiai susiję. Įmonės savo pačių labui privalo investuoti į tęstinį savo darbuotojų mokymą. Nuolat mokytis yra darbuotojų pareiga (41).

7.5 Tvarią ekonomiką skatinanti užimtumo strategija galėtų būti grindžiama valstybių narių jau įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. ES, kuriai būtinos kokybiškos darbo vietos, turi skatinti šiuos pasiekimus. Valstybės narės turi daugiau investuoti į savo švietimo ir tęstinio mokymo sistemas, remti mokslo, technologijų ir inžinerijos plėtojimą. Šiuo metu viešasis sektorius nepakankamai investuoja į švietimą, kuris turėtų būti susietas su nuoseklia mokymosi visą gyvenimą strategija (42).

7.6 Taisyklės, taikomos laikinoms darbo rinkos politikos priemonėms, turi užtikrinti, kad trumpalaikio darbo atveju būtų užtikrintas tinkamas mokymas, ypač darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, ir kartu atitinkamas užmokesčio lygis (43).

7.7 Neatidėliotina ir būtina visais švietimo ir mokymo sistemos lygiais įgyvendinti politiką, kuri žadintų jaunimo susidomėjimą technologijomis ir tiksliaisiais mokslais, kad nebūtų sunaikintas gamybinės veiklos prestižas ir šios veiklos nepakeistų finansinė veikla ir spekuliacija (44).

7.8 Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai siekti neformaliojo mokymosi įteisinimo ir geriau fiksuoti įgūdžius, kurie įgyjami už formaliojo švietimo sistemos ribų (pavyzdžiui, sukurti Europos įgūdžių pasą).

7.9 EESRK ragina siekti geresnio profesionalaus valdymo švietimo inovacijų srityje. Labai svarbu patobulinti ES ugdymo ir mokymo sistemas, kad pagerėtų galimybės įsidarbinti ir sumažėtų nelygybė. Institucinės švietimo permainos atsilieka nuo visuomenės poreikių. Institucijos turi atsižvelgti į glaudžią permainų, inovacijų, ugdymo ir mokymo sąsajos būtinybę (45).

7.10 EESRK ragina grąžinti ugdymą ir mokymą į realų gyvenimą, priartinti jį prie visuomenės poreikių ir naujos mokinių kartos įpročių (46).

7.11 Komitetas remia idėją Europos lygiu steigti šakines užimtumo ir gebėjimų tarybas, kurias sudarytų įvairūs suinteresuotieji subjektai ir kurios teiktų didelę paramą sektorių permainų valdymo procesui ir padėtų numatyti užimtumo ir gebėjimų poreikio raidą bei suderinti gebėjimų pasiūlą su paklausa (47).

7.12 Europos šakinės tarybos galėtų padėti valdyti permainas sektoriuose ir pasiekti iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ tikslus ir tai būtų naudinga priimant Europos lygio sprendimus dėl permainų sektoriuose (48).

8. Bendrosios rinkos potencialo išnaudojimas

8.1 Dinamiška bendroji rinka yra būtina sėkmingam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui užtikrinti. Todėl Komitetas ragina ES Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų ir ryžtingų veiksmų, kurie padėtų užbaigti kurti bendrąją rinką, taip pat išsaugoti ir toliau plėtoti ekonominius, socialinius ir aplinkos standartus. EESRK mano, kad laisvosioms profesijoms taikomos profesinės etikos taisyklės yra vartotojų apsaugą užtikrinantys reikalavimai, kurie palaiko tiek Europos bendrosios rinkos, tiek ir tarptautinių rinkų veikimą ir padeda išvengti rinkos trikdžių, visų pirma tokių, kurie lėmė tarptautinę finansų krizę (49).

8.2 Ypač svarbu Paslaugų direktyvą įgyvendinti visapusiškai laikantis bendrosios rinkos principų ir taisyklių. Reikia veiksmingų ir aiškių įgyvendinimo taisyklių, kad būtų galima tinkamai taikyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir pasiekti šios direktyvos tikslus, t. y. įgyvendinti sąžiningą įmonių konkurenciją, pagarbą darbuotojų teisėms ir vengti socialinio dempingo (50).

8.3 Paslaugų sektoriaus vaidmens svarba ekonominiam ir socialiniam vystymuisi turi būti pripažinta neatidėliotinu klausimu. Prioritetai turėtų būti išdėstyti taip:

—	Priemonės dėl verslo paslaugų politikos ir aukšto lygio grupė. Turėtų būti sudaryta aukšto lygio grupė dėl verslo paslaugų, kuri atliktų išsamesnę sektoriaus analizę.

—

Darbo rinkos politika verslo paslaugų sektoriuje. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, būtina nuodugniai išanalizuoti, kokius iššūkius kelia naujo pobūdžio užimtumas, atsirandantis dėl verslo paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveikos. Ši analizė turėtų apimti ir švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą sritis, turėtų būti analizuojamos darbuotojų, taip pat ir dalyvaujančių užsakomųjų paslaugų procese, darbo sąlygos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, socialinio dialogo darbotvarkė turėtų būti išplėsta, kad būtų galima pažvelgti į konkrečius darbo sąlygų ir galimybių pokyčius, kuriuos lemia struktūrinės, naujoms verslo paslaugoms įtakos turinčios permainos.

—	Verslo paslaugos inovacijų politikoje. Reikėtų labiau propaguoti MTTP ir inovacijų programas ir priemones paslaugų inovacijoms diegti.

—	Verslo paslaugų standartų rengimas. Įmonės turėtų būti skatinamos padėti rengti standartus pasitelkiant savireguliaciją ir nuodugniai pasikonsultavus su verslo paslaugų vartotojais.

—	Paslaugų mokslo kaip naujo švietimo ir mokymo dalyko propagavimas.

—	Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas. Paslaugų direktyvos poveikio verslo paslaugoms vertinimas nebuvo atliktas ir šioje srityje reikia daugiau pastangų, pirmiausia direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinės teisės aktus.

—	Tolesnis verslo paslaugų statistikos tobulinimas. Valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti, kad verslo paslaugų statistika būtų tikslesnė (51).

8.4 Vartotojų apsaugos aspektams paslaugų vidaus rinkoje turėtų būti teikiama daugiau reikšmės. Akivaizdus teisinis neaiškumas peržengiančių sieną paslaugų srityje turėtų būti sprendžiamas parengiant informavimo nacionaliniu ir ES lygiu strategiją. Turi būti atsižvelgta į tikslios informacijos apie paslaugą ir jos teikėją poreikį (52).

8.5 Kalbant apie mažmeninę prekybą svarbu, kad nebūtų baudžiama už sėkmingą komercinę veiklą, išskyrus tokius atvejus, jei vykdoma veikla nesuderinama su vidaus rinkos kūrimu, ypač jei yra akivaizdžių įrodymų dėl to, kad piktnaudžiaujama padėtimi rinkoje arba vartotojams daroma žala, pažeidžiant ES sutarties 81 straipsnį (53).

8.6 Kalbant apie Europos intelektinės nuosavybės teisių sistemą, Komitetas remia pasiūlymą įsteigti Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centrą, kuris rinktų ir skleistų naudingą informaciją apie klastotojus ir neteisėtą jų veiklą ir teiktų konkrečią paramą MVĮ ir MVPĮ. Komisija turėtų reguliariai skelbti Stebėsenos centro sukauptų duomenų ir veiklos ataskaitą (54).

8.7 Komitetas atmeta bet kokią mintį apie specialios asmens privatumą galinčios pažeisti sistemos, įvestos daugelio valstybių narių nacionaliniais teisės aktais dėl autorių teisių taikymo internete. Komitetas ragina verčiau įgyvendinti veiksmingas vartotojų, visų pirma jaunimo, švietimo ir mokymo priemones (55).

8.8 Komitetas siūlo sukurti reguliariai atnaujinamą autorių teisių ir gretutinių teisių registravimo sistemą, visų pirma „kūriniams našlaičiams“, kad būtų paprasta surasti informaciją apie teisių turėtojus. Sistemoje būtų nurodytas kūrinio pobūdis, pavadinimas ir įvairūs teisių savininkai. Komitetas prašo Komisijos ištirti galimybes šiuos pasiūlymus įgyvendinti (56).

8.9 Komitetas pakartoja savo raginimą sukurti ir veiksmingai visose valstybėse narėse taikyti Europos Sąjungos patentą (57).

8.10 Globalinis vidaus rinkos matmuo reikalauja papildomų bendrų pastangų. Tinkamu ES veiksmų planu turėtų būti siekiama:

—	vystyti ES išorės politiką ir kitų politikos sričių išorės aspektus vadovaujantis struktūrine logika, stiprinant bendrą visų politikos sričių nuoseklumą ir didinant valstybių narių veiksmų vieningumą,

—	užtikrinti subalansuotą rinkų atvėrimą, įskaitant pagrindinių TDO darbo standartų laikymąsi užbaigiant Dohos derybų raundą ir struktūruotą dialogą su pagrindiniais partneriais partneriais,

—	įtvirtinti ES, kaip tarptautinės normatyvinės galios, vaidmenį ir toliau plėtoti teisių skatinimu pagrįstą tarptautinę politiką,

—	ginti darbuotų, vartotojų ir vietos gamintojų interesus prekybos partnerių rinkose,

—	stiprinti euro svarbą tarptautiniu lygmeniu,

—

užsibrėžti tikslą sukurti ypatingą vystymuisi ir ekonominiam augimui palankią erdvę, kurią būtų galima pavadinti „Europos ir Afrikos sąjunga siekiant abipusės pažangos“, kuri būtų siejama su greitu Sąjungos plėtros proceso užbaigimu, kaimynystės politika ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga ir sustiprinta partneryste su Afrikos šalimis (58).

8.11 Egzistuoja skaitmeninio paslaugų teikimo plėtros kliūtys, kurias būtina nuodugniai ištirti ir rasti priemones joms pašalinti, kad Europos verslo paslaugų įmonės taptų agresyvesnės ir galėtų plėsti savo veiklą už ES ribų. Šios kliūtys: standartų, tarpusavio ryšių veiksmingumo, pasitikėjimo ir saugumo stoka e. prekyboje, investicijų į fiksuotojo ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą stoka ir vis dar per mažas MVĮ susidomėjimas IRT (59).

8.12 Reikia pašalinti pagrindines e. įtrauktiems problemas: užtikrinti sparčiojo interneto ryšį, gerinti IRT gebėjimus, vystyti produktus ir paslaugas, atitinkančias senėjančios visuomenės ir asmenų su negalia poreikius, finansuoti geresnį IRT inovacijų diegimo koordinavimą, remti IRT produktus ir paslaugas, grindžiamas atviraisiais standartais, Galileo programą įtraukti į skaitmeninę darbotvarkę, spartinti naudingo tinklo turinio ir paslaugų kūrimą ir sudaryti galimybes jomis naudotis užtikrinant privatumą ir tinkamą asmens duomenų apsaugą (60).

8.13 Valstybės narės IRT ir AKT srityse turi parengti itin veiksmingas nacionalines MTTP programas, kad vykdydamos europinį ir tarptautinį bendradarbiavimą valstybės narės taptų stipriomis partnerėmis. Šiam tikslui reikėtų skirti didesnę struktūrinių fondų lėšų dalį (61).

8.14 Kalbant apie MVĮ, EESRK pakartoja savo pasiūlymus dėl plataus užmojo Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“, apimančios:

—	privalomą teisinę principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, t.y. MVĮ, taikymo priemonę, kad nustačius maksimalų privalomumo lygį būtų užtikrintas veiksmingas ir konkretus šio valdymo principo taikymas Bendrijos lygiu ir valstybėse narėse bei regionuose,

—	veiksmų planą ir tikslų grafiką bei atitinkamas priemones konkrečioms ir plataus užmojo Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“ nuostatoms įgyvendinti,

—	konkrečius įsipareigojimus dėl administracinės naštos mažinimo, visų pirma – principo „tik vieną kartą“ taikymo visiems administraciniams formalumams,

—	Europos Komisijos tarnybų pertvarkymą siekiant MVĮ užtikrinti patikimą partnerį ir įmonių europeizaciją skatinančias priemones,

—	Europos lygiu taikomas priemones, kurios darytų sverto poveikį ir skatintų mažųjų ir vidutinių įmonių kapitalizaciją, jungimąsi į tinklą, investicijas ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi,

—	visų sričių Europos politikos nuoseklų politinį pagrindą, kad mažosios ir vidutinės įmonės būtų laikomos taisykle, o ne išimtimi,

—	Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“ tikslų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, įskaitant ir įstatymų leidybą,

—	reguliarių konsultacijų su tarpininkaujančiomis organizacijomis ir socialiniais partneriais atnaujinimą (62).

8.15 Komitetas prašo įvesti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę (BKPMB) (63), kad mokesčių praktika valstybėse narėse būtų paprastesnė, teisingesnė ir skaidresnė. Be to, svarbu apsvarstyti galimybę išplėsti bendradarbiavimą ir koordinavimą pelno mokesčio srityje (64).

8.16 Komitetas pabrėžia būtinybę sukurti paprastą, suderintą netiesioginių mokesčių sistemą, kuri mažintų administracinio darbo naštą, leistų įmonėms ir pavieniams asmenims pasinaudoti patentų teikiamais privalumais, užtikrintų teisingą apmokestinimą, valstybės finansus papildytų tam tikromis pajamomis, sumažintų mokestinio sukčiavimo pavojų ir padėtų vystyti bei sukurti vidaus rinką (65).

8.17 Kalbant apie sukčiavimą PVM, priešinimasis pokyčiams daro neigiamą įtaką valstybių narių ir ES finansinei padėčiai; tam tikri interesai tampa svarbesni už bendrus visuomenės interesus (66).

9. Privataus kapitalo pritraukimas augimui finansuoti

9.1 Komisijos pasiūlymai pritraukti daugiau privataus kapitalo augimui finansuoti yra tam tikra prasme preliminarūs. Tokiu laikotarpiu, kai daugelio valstybių narių viešieji finansai yra arba stipriai suvaržyti, arba sumažinti, daug didesnis prioritetas turėtų būti teikiamas būtinybei rasti alternatyvius finansavimo šaltinius augimui skatinti. Pasiūlymas įvesti ES projektų obligacijas padės įgyvendinti keletą svarbių investicijų į infrastruktūrą, tačiau ir pastangos turėtų būti sistemingesnės, siekiant sutelkti Europos pensijų fondų investicijas. Šį tikslą būtų galima pasiekti raginant valstybes nares skatinti savo pensijų fondus investuoti į nacionalinę infrastruktūrą ir ją bendrai finansuoti.

9.2 Leidžiant Europos investicijų bankui leisti euroobligacijas, tikriau sakant visas 27 valstybes nares apimančias ES obligacijas, viešasis sektorius galėtų sukaupti naują kapitalą visiškai nepriklausant nuo privataus finansų sektoriaus. Finansinių išteklių reikėtų surasti priešsroviniame lygmenyje, pavyzdžiui, įstaigose, atsakingose už profesinių pensijų skyrimą, kad Europos investicijų bankas taptų sąsaja tarp šių kapitalo išteklių ir jų investavimo. Euroobligacijos taip pat galėtų būti ilgalaikio privačių santaupų investavimo priemone. Komitetas palankiai vertina greitą projektų obligacijų įvedimą, bet tai neturėtų būti alternatyva euroobligacijoms arba jas pakeisti (67).

9.3 Kalbant apie MVĮ finansavimo struktūras esant dabartinei finansinei padėčiai, pasiūlymas liberalizuoti rizikos kapitalo fondus, kad jie galėtų veikti visoje Sąjungoje, yra palankiai vertinamas, tačiau jis yra gerokai pavėluotas. Be to, augant Europos rinkai, reikėtų apsvarstyti, kaip būtų galima numatyti daugiau rizikos kapitalo. Pavyzdžiui, regioninių miniplatformų, kurias koordinuotų Europos tinklas, sukūrimas padėtų atsirasti naujai priemonei, kuri galėtų būti skirta naujam kapitalui mažoms įmonėms sukaupti. Tai dar labiau paskatintų finansavimą per rizikos kapitalą ir vadinamuosius „verslo angelus“. Be to, tai padėtų smulkiems rizikos kapitalo turėtojams suteikti pagalbą mažoms įmonėms (68).

9.4 Pripažinta, kad atskilusioms ir verslą pradedančioms technologijų srities įmonėms, rinka nesugeba suteikti kapitalo, reikalingo ankstyvajame etape. Pastangos ištaisyti padėtį tokiomis iniciatyvomis kaip „verslo angelai“ ir pradinio kapitalo fondai šioms įmonėms padėjo, tačiau mokslinių tyrimų centrams ir universitetams visoje Europoje vis dar sunku perkelti žinias į rinką. Paklausa tokiam ankstyvajame etape reikalingam kapitalui auga, tačiau pasiūla išlieka gana statiška. Reikėtų dėti daugiau pastangų skatinti daug kapitalo turinčius asmenis ir institucijas labiau prisidėti prie neseniai įsisteigusių technologijų srities įmonių rizikos kapitalo ir prototipų kūrimo finansavimo.

9.5 Reikia skatinti praktiškus metodus padėti MVĮ, pavyzdžiui, tarpininkavimą, mokesčių lengvatas, greitus atsiskaitymus ir priemones, galinčias padėti greitai paskirstyti lėšas taikant valstybės pagalbos taisyklių išimtis visų pirma tuose sektoriuose, kurie gali labiausiai nukentėti dėl globalizacijos ir ekonomikos bei finansų krizės (69).

10. Ekonomiška prieiga prie energijos šaltinių

10.1 Reikėtų įgyvendinti Trečiajame energetikos pakete nustatytas priemones, skirtas sukurti tikrą energetikos rinką, pagrįstą valstybių narių bendradarbiavimu. Šios priemonės turėtų apimti geresnį tinklų sujungimą, geresnį operatorių darbo koordinavimą ir didesnius įgaliojimus nacionalinėms reguliavimo institucijoms (70).

10.2 Energijos vartojimo efektyvumas yra technologinių permainų, leidžiančių pereiti prie mažaanglės ekonomikos, prielaida. Pažanga jau padaryta, tačiau valstybės narės turi dėti daugiau pastangų ir savo investiciniuose planuose energetikai skirti daugiau dėmesio atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymui, kad efektyviai energiją vartojančius produktus ir paslaugas vystančioms privačioms bendrovėms būtų taikoma teisinga stabili reguliavimo ir paskatų sistema (71).

10.3 2011 m. vasario 4 d. vykusiam Energetikos tarybos susitikimui Komitetas pateikė pasiūlymą nustatyti tam tikrų svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, transporto ir statybų pramonės, energijos vartojimo efektyvumo tikslus, apimančius tokias priemones:

—	visų energijos rūšių išorės sąnaudų internalizavimas, kad rinka savaime atsigręžtų į mažiausią anglies dioksido kiekį išmetančias energijos gamybos rūšis;

—	informavimo apie naujas energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas ir su tuo susijusio mokymo skatinimas, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, viešųjų pirkimų srityje ir transporto sektoriuje;

—	veiksmingesnis IRT potencialo išnaudojimas, kad kiekviename gamybos ir vartojimo lygmenyje energija būtų vartojama efektyviau;

10.4 Komitetas primena, kad statinių energijos poreikiai sudaro apie 40 proc. galutinės energijos paklausos Europos Sąjungoje, taigi šis sektorius yra didžiausias energijos vartotojas. Statinių sektoriuje būtų galima užtikrinti net iki 50 proc. energijos naudojimo efektyvumo padidinimo ir netgi nepadidinus ekonominių sąnaudų. Vien šiame sektoriuje sutaupyta energija padėtų įvykdyti ES įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Be to, sutaupyti tiek energijos galima pasitelkiant šiuo metu jau turimas technologijas. Pastatų energijos naudojimo efektyvumo didinimas turėtų tik teigiamą poveikį: didesnį užimtumą, mažesnes eksploatavimo išlaidas, didesnį komfortą ir švaresnę aplinką. Tai turėtų būti svarbiausias ES prioritetas. Komitetas taip pat pripažįsta, jog svarbu kurti naujas ir vystyti turimas pagrindines medžiagas, naudojamas buities ir biuro įrangai gaminti bei kituose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikoje ir transporte (72).

10.5 Energijai imlios pramonės šakos taip pat turi prisidėti prie energijos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Reikia kruopščiai ištirti, kokį poveikį energijos ir aplinkos politikos priemonės daro tų pramonės šakų konkurencingumui, ir atitinkamai tas priemones rengti (73).

10.6 Reikėtų skleisti informaciją apie tai, kad daugelio stiklo ir keramikos gaminių (termoizoliacinių medžiagų, langų su stiklo paketais ir pan.) puikūs aplinkos apsaugos rodikliai yra ES statybų pramonės energijos taupymo etalonas. Be to, ši technologija turėtų būti dalis dideliu energijos taupymo potencialu pasižyminčių technologijų, kurias numatoma perduoti ES nepriklausančioms šalims (74).

10.7 Komitetas siūlo išsiaiškinti: pirma, ar šiuo metu galiojančios nuostatos (telekomunikacijų, pašto paslaugų, elektros tiekimo srityje) yra tinkamos dabartinės krizės sąlygomis ir tvarumo požiūriu, kad būtų galima užkirsti kelią teikiamų paslaugų kokybės blogėjimui, atskirčiai, socialiniam atotrūkiui ir skurdui, antra, ar naujose srityse nereikėtų užtikrinti „aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą“, kurie prie Lisabonos sutarties pridėtame Protokole Nr. 26 įvardijami Europos Sąjungos principais (75).

10.8 Reikėtų atlikti tyrimą dėl Europos energijos tiekimo visuotinės svarbos paslaugos, kuri padėtų įgyvendinti bendrąją energetikos politiką, sukūrimo galimybių. Tačiau reikia pažymėti, kad laviruodamos tarp nacionalinių skirtumų ir bendro poreikio kurti bendrąją Europos rinką Europos institucijos ir šalių vyriausybės arba valstybės narės sunkiai pratinasi prie Bendrijos visuotinės (ekonominės arba ne ekonominės) svarbos paslaugų idėjos. Todėl idėja sukurti Europos energijos tiekimo paslaugas dar nesulaukė ir sprendimus priimančių politikų pritarimo. Vis dėlto Bendrijos VSP būtinos siekiant tęsti bendros Europos kūrimą. Tokios paslaugos būtų Europos solidarumo įrodymas ir atsakas į Sąjungai iškylančius uždavinius. Turi būti sukurtas „Bendras Europos tinklas“, taip pat parengti bendri projektai ir sukurtos struktūros šiam tinklui planuoti ir valdyti. Tinklas turės užtikrinti sumanų valdymą ir veikimą visais lygmenimis, kad pasiūla kuo geriau atitiktų paklausą (76).

10.9 Energijai imlioms pramonės šakoms reikalingas saugus energijos tiekimas, kurį galima užtikrinti pasirinkus tinkamą Europos energijos rūšių derinį, kuris apimtų visus energijos šaltinius (anglį, atsinaujinančią energiją, branduolinę energiją) ir remtųsi veiksminga konkurencija elektros ir dujų rinkose, kuri galiausiai užtikrintų pagrįstas tiekiamos energijos kainas. Bendrojoje Europos koncepcijoje turėtų geriau atsispindėti valstybių narių energijos politikos interesai, kadangi energijos rinkos raida iki šiol atsiliko nuo bendros pramonės prekių rinkos raidos. Neatsižvelgiant į kai kurių valstybių narių sprendimą atsisakyti branduolinės energijos, jeigu ES nuspręstų ir toliau elektrą gaminti naudojant branduolio skilimo technologijas, Europoje būtų išsaugota ir su šia technologija susijusi praktinė patirtis. Be abejonės, pasirinkus branduolinę energetiką, reikėtų aukšto saugos lygio ir gerai paruoštų darbuotojų (77).

10.10 Kalbant apie energiją taupantiems produktams taikomų ES lygmens standartų plėtojimą, Komitetas atkreipia dėmesį į tokias Komisijos iniciatyvas, kaip „Energy Star“ reglamentą, pagal kurį biuro įrangos viešųjų pirkimų standartai tapo privalomi, pastatų energijos suvartojimo standartų suderinimą ir didesnių galių energijos vartojimo efektyvumo srityje suteikimą nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Komiteto nuomone, savanoriški susitarimai su nacionaliniais operatoriais yra naudingi, tačiau visuose patvirtintuose susitarimuose turėtų būti aiškiai numatyta, kad tiems, kas nesugebėjo įgyvendinti numatytų užduočių, bus taikomi privalomi standartai (78).

10.11 Komiteto nuomone, būtina kruopščiai įvertinti aukštesnių energijos kainų poveikį skurdesniems namų ūkiams ir socialiai nuskriaustiems žmonėms ir atitinkamai formuoti ES ir valstybių narių politiką. Tokiems namų ūkiams turėtų būti teikiama pirmenybė gauti pagalbą įrengiant efektyvaus energijos vartojimo prietaisus (79).

10.12 Komitetas remia pastangas užtikrinti veiksmingą įvairių transporto rūšių derinimą, pagerinti ir sujungti į vieną tinklą įvairias transporto rūšis, kad būtų sukurta kompleksinė transporto sistema ir užtikrintas kuo sklandesnis transporto priemonių judėjimas (80).

10.13 EESRK pabrėžia, kad transporto sektorius yra priklausomas nuo iškastinių energijos išteklių ir atkreipia dėmesį į su jų naudojimu susijusias pasekmes – teršalų išmetimą, energijos tiekimo saugumą ir priklausomumą – ir žino, kad ištekliai, visų pirma naftos, yra riboti, todėl mano, kad būsima Europos transporto politika, kartu išsaugant sektoriaus konkurencingumą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, turi būti siekiama keturių svarbiausių tikslų: propaguoti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančias transporto rūšis, užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos tiekimo saugumą ir savarankiškumą bei spręsti eismo spūsčių problemą (81).

10.14 Svarbiausi iššūkiai, kuriuos reikia įveikti, ir uždaviniai, kurie turėtų būti numatyti tvarioje transporto politikoje, yra šie: vis didėjanti urbanizacija ir poreikis užtikrinti patogų kasdieninį susisiekimą, tausoti visuomenės sveikatą šiuo tikslu mažinant oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, užtikrinti prekybos ekonomiką, kurioje būtų atsižvelgta į būtinybę mažinti taršą, nustatyti panašaus pobūdžio teritorijas, kad būtų galima kurti veiksmingą kompleksinę transporto politiką, skatinti piliečių ir ūkinės veiklos vykdytojų sąmoningumą ir dalyvavimą įgyvendinant naują politiką ir ugdant naujus judumo įpročius (82).

10.15 Komitetas taip pat rėmė ES iniciatyvas, skirtas švarioms ir energiją taupančioms transporto priemonėms ir siūlo imtis papildomų veiksmų. Komitetas pabrėžia, kad tarp gamintojų vyksta arši konkurencija automobilių pramonėje, baterijų pramonėje ir energijos tiekimo pramonėje stengiantis pateikti geriausių technologijų už mažiausią kainą. Ši konkurencija yra stipri inovacijų varomoji jėga, todėl neturėtų būti jai kliudoma. Veikiau reikėtų numatyti rinkos paskatas, kad būtų ryžtingai pasukta naujos kartos prie elektros tinklo jungiamų hibridinių ir elektra varomų transporto priemonių link (83).

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Žr. EESRK nuomonę Valstybių skolų krizės poveikis ES valdymui, OL C 51, 2011 2 17, p. 15.

(2) Žr. EESRK brošiūrą Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai, CESE 593/2009, 1 dok. 2 punktas.

(3) Kiti politiniai pasiūlymai dėl apmokestinimo pateikiami 8 punkte.

(4) Žr. EESRK nuomonę dėl Finansinių sandorių mokesčio,s OL C 44, 2011 2 11, p. 81.

(5) OL C 51, 2011 2 17, p.15, žr. ankstesnę išnašą.

(6) Žr. EESRK nuomonę Lisabonos strategija po 2010 m., OL C 128, 2010 5 18, p. 3 ir nuomonę Ekonomikos atgaivinimas. Dabartinė padėtis ir praktinės iniciatyvos, OL C 48, 2011 2 15, p. 57.

(7) Žr. EESRK nuomonę Aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo klausimais rezultatai, OL C 306, 2009 12 16, p. 70.

(8) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“, OL C 107, 2011 4 6, p. 7.

(9) Žr. EESRK nuomonę Laikotarpis po krizės. Nauja vidaus rinkos finansų sistema, OL C 48, 2011 2 15, p. 38.

(10) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, OL C 54, 2011 2 19, p. 37.

(11) OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(12) OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(13) Žr. EESRK nuomonę dėl Laikotarpio po krizės. Nauja vidaus rinkos finansų sistema, OL C 48, 2011 2 15, p. 38.

(14) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, OL C 84, 2011 3 17, p. 34.

(15) OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(16) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita, OL C 84, 2011 3 17, p. 7.

(17) OL C 48, 2011 2 15, p. 57, žr. ankstesnę išnašą.

(18) Žr. EESRK nuomonę dėl Socialinės aprėpties, OL C 128, 2010 5 18, p. 10.

(19) Žr. EESRK nuomonę dėl Vaiko priežiūros ir ugdymo, OL C 339, 2010 12 14, p. 1.

(20) Žr. EESRK nuomonę dėl Žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“, OL C 175, 2007 7 27, p. 65.

(21) Žr. EESRK nuomonę dėl Mokesčių įstatymų teritoriškumo poveikio pramonės permainoms, OL C 120, 2008 5 16, p. 51.

(22) Žr. EESRK nuomonę dėl Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, OL C 84, 2011 3 17, p. 38.

(23) OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(24) OL C 128, 2010 5 18, p. 10, žr. ankstesnę išnašą.

(25) OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(26) OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(27) CESE 72/2011, žr. ankstesnę išnašą, ir EESRK nuomonė dėl Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. ir tolesnės strategijos, OL C 354, 2010 12 28, p. 1.

(28) Žr. EESRK nuomonę dėl Privataus kapitalo fondų, rizikos draudimo fondų ir nepriklausomų fondų poveikio Europos pramonės permainoms, OL C 128, 2010 5 18, p. 56.

(29) OL C 84 2011 3 17, p. 38, žr. ankstesnę išnašą.

(30) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis, OL C 21, 2011 1 21, p. 66.

(31) Žr. EESRK nuomonę dėl Socialinių išmokų ateities, OL C 44, 2011 2 11, p. 28, CESE 977/2010.

(32) Žr. EESRK nuomonę Darbo ir skurdo. Globalus požiūris, OL C 318, 2009 12 23, p. 52.

(33) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL C 228, 2009 9 22, p.103.

(34) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasaulinės finansų krizės poveikio svarbiausiems Europos gamybos ir paslaugų sektoriams, OL C 318, 2009 12 23, p. 43.

(35) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant, OL C 309, 2006 12 16, p.110, ir EESRK nuomonę dėl Ekonomiškai priklausomo savarankiško darbo tendencijų, OL C 18, 2011 1 19 p. 44.

(36) OL C 44, 2011 2 11, p. 28, žr. ankstesnę išnašą.

(37) OL C 306, 2009 12 16, p. 70, žr. ankstesnę išnašą.

(38) EESRK nuomonė dėl Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros vykstant restruktūrizacijai pasaulinio vystymosi kontekste, OL C 318, 2009 12 23, p. 1.

(39) OL C 306, 2009 12 16, p. 70, žr. ankstesnę išnašą.

(40) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“, OL C 211, 2008 8 19, p. 48.

(41) OL C 318, 2009 12 23, p. 1, žr. ankstesnę išnašą.

(42) Žr. EESRK nuomonę dėl Pramonės permainų, susijusių su ekologijos, energetikos ir klimato iššūkiais, poveikio užimtumui, OL C 44, 2011 2 11, p. 40.

(43) OL C 318, 2009 12 23, p. 43, žr. ankstesnę išnašą.

(44) OL C 318, 2009 12 23, p. 43, žr. ankstesnę išnašą.

(45) Žr. EESRK nuomonę dėl Kompetencijų derinimo prie kintančių pramonės ir paslaugų poreikių. Kaip šakinių užimtumo ir kompetencijų tarybų steigimas Europos lygiu galėtų padėti siekti šio tikslo?, OL C 347, 2010 12 18, p. 1.

(46) OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(47) OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(48) OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(49) Žr. EESRK nuomonę dėl Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos, OL C 347, 2010 12 18, p. 8.

(50) OL C 347, 2010 12 18, p. 8, ten pat.

(51) Žr. EESRK nuomonę dėl Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymosi, OL C 27, 2009 2 3, p. 26.

(52) Žr. EESRK nuomonę dėl Paslaugų vidaus rinkos: su darbo rinka ir vartotojų apsauga susiję reikalavimai, OL C 175, 2007 7 27, p. 14.

(53) Žr. EESRK nuomonę dėl Mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi ir poveikio tiekėjams ir vartotojams, OL C 175, 2009 7 28, p. 57.

(54) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“, OL C 18, 2011 1 19, p. 105.

(55) OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(56) OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(57) OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(58) OL C 347, 2010 12 18, p. 8, žr. ankstesnę išnašą ir EESRK nuomonę dėl Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos, OL C 128, 2010 5 18, p. 41.

(59) Žr. EESRK nuomonę dėl Paslaugų ir Europos gamybos pramonės: sąveikos ir poveikis užimtumui, konkurencingumui ir našumui, OL C 318, 2006 12 23, p. 26.

(60) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, OL C 54, 2011 2 19, p. 58.

(61) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“, OL C 255, 2010 9 22, p. 54.

(62) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“, OL C 182, 2009 8 4, p. 30.

(63) Žr. neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimas. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007) 223 galutinis, 2007 5 2)

(64) OL C 120, 2008 8 16, p. 51, žr. ankstesnę išnašą.

(65) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostata dėl minimalaus standartinio tarifo taikymo trukmės, OL C 51, 2011 2 17, p. 67 .

(66) Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, OL C 347, 2010 12 18, p. 73.

(67) OL C 48, 2011 2 15, p. 57, žr. ankstesnę išnašą.

(68) Žr. EESRK nuomonę dėl MVĮ finansavimo struktūrų dabartinės finansinės padėties sąlygomis, OL C 48, 2011 2 15, p. 33.

(69) Žr. EESRK nuomonę Kaip padėti MVĮ prisitaikyti prie pasaulio rinkų pokyčių, OL C 255, 2010 9 22, p. 24.

(70) Žr. EESRK nuomonę dėl Energijos nepritekliaus ekonomikos krizės ir liberalizavimo sąlygomis, OL C 44, 2011 2 11, p. 53.

(71) Žr. EESRK nuomonę dėl 2011–2020 m. energetikos strategijos, OL C 54, 2011 2 19, p. 1.

(72) Žr. EESRK nuomonę dėl Energijos rinkų vystymosi poveikio Europos pramonės vertės grandinėms, OL C 77, 2009 3 31, p. 88.

(73) OL C 77, 2009 3 31, p. 88, ten pat.

(74) Žr. EESRK nuomonę dėl Europos stiklo ir keramikos pramonės konkurencingumo atsižvelgiant į ES klimato kaitos ir energetikos priemonių paketą, OL C 317, 2009 12 23, p. 7.

(75) Žr. EESRK nuomonę „Kokių visuotinės svarbos paslaugų reikėtų krizei įveikti?“, OL C 48, 2011 2 15, p. 77.

(76) Žr. EESRK nuomonę dėl Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų: kaip turėtų būti padalyta atsakomybė tarp ES ir valstybių narių? OL C 128, 2010 5 18, p. 65.

(77) OL C 77, 2009 3 31, p. 88, žr. ankstesnę išnašą.

(78) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui Pirmas nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, nustatytų Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, įvertinimas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas bendromis pastangomis, OL C 77, 2009 3 31, p. 54.

(79) OL C 54, 2011 2 19, p. 1, žr. ankstesnę išnašą.

(80) Žr. EESRK nuomonę dėl Europos transporto politikos įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m. ir Tvaraus vystymosi strategiją, OL C 354, 2010 12 28, p. 23.

(81) OL C 354, 2010 12 28, p. 23, ten pat.

(82) OL C 354, 2010 12 28, p. 23, ten pat.

(83) EESRK nuomonė dėl Skatinimo plačiau naudoti elektra varomas transporto priemones, OL C 44, 2011 2 11, p. 47.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/39

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““

(COM(2010) 546 galutinis)

2011/C 132/07

Pranešėjas Gerd WOLF

Bendrapranešėjis Erik SVENSSON

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““

COM(2010) 546 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. kovo 4 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 184 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1. Santrauka

1.1 Inovacijos užtikrina pažangą, augimą, klestėjimą, socialinį saugumą, tarptautinį konkurencingumą ir užimtumą. Jos turi padėti spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Inovacijoms būtina tikėjimo ir pasitikėjimo savimi visuomeninė aplinka ir jos padeda kurti tokią aplinką, kuri, savo ruožtu, pasaulinės konkurencijos sąlygomis gali padėti siekti tolesnės pažangos ir konstruktyvios dinamikos. Kad jos klestėtų, reikia bendrų Europos veiksmų ir Europos bendrosios rinkos, kurioje svarbų vaidmenį atlieka Europos mokslinių tyrimų erdvė, turinti galingą bendrąją MTTP programą.

1.2 Todėl Komitetas palankiai vertina ir iš esmės remia Komisijos komunikatą ir jo tikslus, taip pat ir su tuo susijusias 2010 m. lapkričio 25–26 d. ir 2011 m. vasario 4 d. Konkurencingumo tarybos išvadas. „Inovacijų sąjungos“ sąvoka yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis.

1.3 Komitetas itin palankiai vertina tai, kad inovacijos suprantamos ir apibrėžtos visapusiškai, susiejant įvairias sritis, bei apima ne tik mokslinius tyrimus, technologijas ir produktus, bet ir žmonių santykius ir organizacijos formas, pavyzdžiui, socialinius klausimus, įmonių procesus, verslo modelius, dizainą, prekių ženklus, gamybos procesus ir paslaugas, taip pat įvairius jų sąveikas. Komitetas taip pat pasisako už tai, kad socialinių inovacijų klausimu būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

1.4 Komitetas pritaria inovacijų partnerystės koncepcijai, su sąlyga, kad – remiantis gerai apibrėžta valdysena – tokia partnerystė bus pagrįsta ir suderinta su jau įgyvendinamais procesais bei priemonėmis ir jei jos netrukdys administracinių procedūrų racionalizavimo ir supaprastinimo procesui. Komitetas rekomenduoja pradėti nuo itin pageidaujamos inovacijų partnerystės „aktyvus ir sveikas senėjimas“ ir pasisemti patirties. Ši partnerystė būtų geras visuomeninių, mokslinių ir techninių inovacijų sąveikos pavyzdys.

1.5 Komitetas siūlo pritaikyti paramos priemones, finansinę paramą ir vertinimo kriterijus tiek prie nuosaikesnio pobūdžio (inkrementinių) inovacijų, kurios reaguoja į dominuojančias rinkos jėgas ir visuomenės poreikius, tiek ir prie radikalesnio pobūdžio inovacijų, kurios pačios formuoja rinkos jėgas ir kuria naujus visuomenės poreikius, bet dažnai joms tenka visų pirma įveikti itin didelius sunkumus.

1.6 Atsižvelgdamas į neatidėliotiną Europos Bendrijos patento poreikį, Komitetas labai palankiai vertina ir tvirtai remia neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą, nes būtų galima žengti didelį žingsnį į priekį siekiant sumažinti patentų kainą. Šis pasiūlymas leidžia gerokai sumažinti patento sąnaudas dalyvaujančiose valstybėse narėse ir pasiekti lemiamą etapą siekiant ES patento galutinio tikslo.

1.7 Komitetas primygtinai pabrėžia svarbų MVĮ ir mikroįmonių vaidmenį inovacijų procese ir rekomenduoja specialiai pritaikyti paramą ir priemones prie šių įmonių konkrečių poreikių. Be to, Komitetas rekomenduoja apsvarstyti, ar naujai įkurtoms įmonėms būtų galima pakankamai ilgą laiką netaikyti daugumos įprastų administracinių procedūrų ir nuostatų ir kaip tai būtų galima padaryti, ir ar galėtų būti sukurtos konkrečios papildomos paskatos. Tai turi apimti ir socialinės ekonomikos įmones.

1.8 Esminė politinė užduotis – sukurti patikimas, inovacijoms palankias, visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir sistemas, kuriose būtų pakankamai veiksmų laisvės, ir tokiu būdu išlaisvinti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo naštos, susidarančios dėl dabartinio reguliavimo sistemų susiskaldymo ir perkrovimo ir 27 valstybių narių bei Komisijos nustatytų skirtingų biurokratinių reikalavimų. Ši našta verčia atsisakyti naujų ir gerų idėjų, kurios iš tiesų gali tapti inovacijomis, arba vėluojama jas įgyvendinti – tai yra Europos trūkumas pasaulinės konkurencijos srityje ir jį reikia kuo skubiau pašalinti. Todėl su visomis visuomenės grupėmis turime skatinti ir praktiškai įgyvendinti požiūrį, kad pažanga ir inovacijos yra ne rizika, o galimybė ir būtinybė.

1.9 Komitetas rekomenduoja dėti kur kas daugiau pastangų šalinant visas kliūtis, trukdančias greitai įgyvendinti inovacijas ar kurti Inovacijų sąjungą. Nors Komitetas palankiai vertina galimybę padaryti didelę pažangą patentų srityje, dauguma dar neišspręstų problemų yra susijusios su tomis pačiomis kliūtimis, kurios trukdo baigti kurti bendrąją rinką ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Svarbu nenuleisti rankų ir toliau derinti, paprastinti, didinti patikimumą ir suteikti veiksmų laisvę. Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas, kurios yra akivaizdžios neseniai pateiktoje žaliojoje knygoje (1), ir jis parengs atskirą nuomonę šiuo klausimu. Komitetas visų pirma ragina valstybes nares ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektus savo ruožtu imtis šios užduoties ir prisidėti prie problemų sprendimo.

2. Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1 Komisija siūlo visuotinę koncepciją, vadinamą Inovacijų sąjunga, kuri yra viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Įgyvendindama šią iniciatyvą, ES turėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę už strateginę, integruotą ir į verslą orientuotą mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, kad išspręstų pagrindines visuomenės problemas, sustiprintų konkurencingumą ir sukurtų naujų darbo vietų. Tai papildo kitas pavyzdines iniciatyvas, pavyzdžiui, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ iniciatyvą, kurios tikslas – užtikrinti tvirtą, konkurencingą ir įvairią gamybos vertės grandinę, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.2 Įvairūs veiksmai, kurių reikia imtis, yra nurodyti dešimties punktų sąraše, kuriame išvardytos priemonės žinių bazės stiprinimo, gerų idėjų teikimo rinkai, socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimo, politikos poveikio didinimo kitose šalyse, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformavimo bei įvertinimo ir Europos inovacijų partnerystės kūrimo srityse.

2.3 Kad būtų galima šiuos tikslus pasiekti, komunikate pateikiama 34 punktų programa – pagrindinis šio dokumento tekstas – kurioje apibrėžiami valstybių narių įsipareigojimai ir Komisijos planuojamos priemonės.

2.4 Trijuose prieduose nagrinėjamos šios temos ir nurodomos atitinkamos priemonės:

—	gerai veikiančių nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų ypatumai,

—	mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos suvestinė,

—	Europos inovacijų partnerystė.

3. Bendrosios pastabos

3.1 Temos svarba. Inovacijos užtikrina pažangą, augimą, socialinį saugumą, klestėjimą, tarptautinį konkurencingumą ir užimtumą. Jos turi padėti spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Inovacijoms būtina tikėjimo ir pasitikėjimo savimi visuomeninė aplinka ir jos padeda kurti tokią aplinką, kuri, savo ruožtu, pasaulinės konkurencijos sąlygomis gali padėti siekti tolesnės pažangos ir konstruktyvios dinamikos. Todėl „Inovacijų sąjungos“ koncepcija yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis, kuri yra itin svarbi Europos ateičiai. Ji taip pat turėtų padėti siekti Lisabonos strategijoje ES nustatytą tikslą: „iki 2020 m. ES MTTP išlaidas padidinus iki 3 proc. BVP, iki 2025 m. būtų sukurta 3,7 mln. darbo vietų, o metinis BVP padidėtų beveik 800 mlrd. eurų“. Todėl, net ir biudžeto lėšų taupymo laikais ES ir valstybės narės privalo daugiau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas.

3.2 Inovacijos ir jų aplinka. Inovacijos plačiąją prasme apima visus socialinius, ekonominius, švietimo, mokslo, technikos, darbo ir organizacinius lygmenis, kultūrinius aspektus ir veiklos rūšis. Išplėsta inovacijų sąvoka apima gamybos, paslaugų, techninę, socialinę ir funkcinę veiklą visuose sektoriuose ir visų rūšių organizacijose, įskaitant įmones, pelno nesiekiančias organizacijas, fondus ir viešojo sektoriaus organizacijas. Inovacijos nebūtinai yra linijinio proceso rezultatas, bet atsiranda dėl įvairių veiksnių sinergijos ir sąveikos, jos klesti sveikoje „ekonominėje ir socialinėje ekosistemoje“, sudarytoje iš įvairių koncepcijų ir kompetencijų derinio ir junginio.

3.3 Tarybos darbo grupės, sprendžiančios konkurencingumo ir mokslinių tyrimų klausimus. Svarbu, kad šios darbo grupės veiktų išvien ir prieitų bendros išvados, taip pat derintų savo darbą su tokiomis susijusiomis politikos sritimis kaip pramonė, švietimas, energetika ir informacinė visuomenė. Taip pat būtinos glaudžios sąsajos su kitomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, ypač švietimo, mokymo ir užimtumo srityse.

3.4 Bendras pritarimas ir parama. Todėl Komitetas palankiai vertina ir iš esmės remia Europos Komisijos komunikatą ir jo tikslus, taip pat su tuo susijusias 2010 m. lapkričio 25–26 d. ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas.

Visų pirma pritariama šiems siekiams:

—	sukurti inovacijų apibrėžtį (2), kuri apimtų ne tik mokslą ir technologijas, bet ir verslo bei organizacijų modelius ir procesus, projektinius sprendimus, prekių ženklus ir paslaugas,

—	šalinti nepalankias sąlygas ir kliūtis, supaprastinti procesus, sudaryti geresnes sąlygas europiniam bendradarbiavimui,

—	užtikrinti visų svarbių veikėjų ir visų regionų dalyvavimą inovacijų cikle,

—	nurodyti, kad viešieji pirkimai turi didžiulį papildomą potencialą inovacijoms skatinti,

—	visapusiškai išnaudoti Europos regionų ir struktūrinių fondų lėšas moksliniams tyrimams ir inovaciniams gebėjimams plėtoti,

—	naudoti Europos socialinio fondo lėšas socialinėms inovacijoms remti,

—	sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir mikroįmonėms dalyvauti bendrojoje programoje ir gauti finansavimą,

—	skatinti išskirtinę pažangą švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje,

—	padėti universitetams pasiekti pasaulinį lygį,

—	užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė iki 2014 m. taptų tikrove, skatinti atviras, aukščiausio kvalifikacinio lygio ir patrauklias mokslinių tyrimų sistemas,

—	sukurti vieną bendrą inovacijų rinką,

—	susitarti dėl ES patento,

—	spręsti visuomenines problemas.

3.4.1 Svarbiausios nuomonės nuostatos. Komunikatas yra pernelyg plačios apimties, kad būtų galima šioje nuomonėje išnagrinėti visus jo aspektus. Todėl, nors Komitetas iš esmės pritaria komunikato bendram tikslui ir daugeliui jame siūlomų atskirų priemonių, šioje nuomonėje išsamiausiai nagrinėjami tie klausimai, kurie nusipelno ypatingo dėmesio arba kuriuos reikia išsamiau paaiškinti.

3.5 Vykstančių procesų ir jau pasiektos pažangos įtraukimas. Komunikate pateikiama naujų minčių, pasiūlymų ir nustatomi ryšiai su skirtingomis politikos sritimis siekiant sukurti visa apimančią ir nuoseklią politiką. Tačiau daugelis situacijų analizių ir tikslų yra susiję su problemomis ir siekiais, kurie jau ilgą laiką nagrinėjami komunikatuose (COM), nuomonėse (EESRK) ir Tarybos sprendimuose (pavyzdžiui, Liublianos procesas). Kompleksinės priemonės ir procesai jau pradėti (3), todėl juos reikėtų visapusiškai pripažinti ir į juos atsižvelgti, kad nebūtų prarasta Komisijos ir kitų suinteresuotųjų subjektų iki šiol pasiekta pažanga, bet priešingai – būtų galima ja visapusiškai pasinaudoti ir remtis. Siūlomas naujas priemones ir instrumentus reikėtų suderinti su jau vykstančiais procesais, vengti papildomos sumaišties ir dubliavimosi, taip pat užtikrinti būtiną tęstinumą, teisinį tikrumą ir stabilumą (4).

3.6 Racionalizavimas. Naujai pasiūlytos priemonės, pavyzdžiui, inovacijų partnerystės (žr. 4.4 punktą), turi atnešti papildomos naudos, palyginti su šiuo metu taikomomis priemonėmis. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemones reikia suderinti ir racionalizuoti (žr. 3.8.2 punktą) ir sudaryti paprastesnes sąlygas dalyvauti programose, tačiau kaip pagrindinį kriterijų išlaikyti aukštą kvalifikacijos lygį. Reikėtų užtikrinti palankesnes ir plačiau prieinamas galimybes naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, t. y. šiuo tikslu pagerinti žinių ir praktinės patirties perdavimą (5) (taip pat žr. 3.8.3 punktą ir 12 išnašą).

3.7 Veiksmų laisvės suteikimas. Idėjos, koncepcijos ir išradimai, kurių terpėje formuojasi inovacijos, pagal savo pobūdį yra visiškai nenuspėjami. Tačiau, kad visa tai būtų sėkmingai plėtojama ir skatintų kurti inovacijas, reikalinga pakankama veiksmų laisvė ir stimuliuojančios bei patikimos bendrosios sąlygos. Veiksmų laisvė, parama ir pripažinimas yra kūrybingumo ir inovacijų pagrindas, taip pat paskata savarankiškai veiklai, verslumui, norui rizikuoti ir prisiimti riziką. Todėl esminė politinė užduotis – sukurti naujovėms palankią „ekonominę ir socialinę ekosistemą“, sudaryti šias visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir apsaugoti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo pernelyg reiklių skirtingų reguliavimo sistemų ir biurokratijos (žr. 3.12 ir 3.13 punktus).

3.7.1 Koncentracija ir platus mastas. Esama tam tikrų aiškiai apibrėžiamų vystymosi tikslų (pavyzdžiui, spręsti energetikos ir klimato kaitos problemas (6), dėl kurių gali prireikti sutelkti turimus išteklius. Nemažiau svarbi yra pakankamai plataus masto įvairių raidos linijų ir galimų jų tinklų „ekonominė ekosistema“. Priešingu atveju kyla pavojus pernelyg anksti atmesti būtent tuos spendimus, kurie yra iš esmės naujoviški ir novatoriški, tačiau kurių potencialas iš pradžių nesusilaukia pripažinimo, netgi ekspertų. Tokiu atveju rizikuojame, kad vietoje to, kad taptume pradininkais ir patys diktuotume svarbiausias „madas“, atsiliksime nuo kitų subjektų ir pralaimėsime pasaulinės konkurencijos kovą. Ši situacija paprastai yra būdinga centralizuotos planinės ekonomikos šalims. Todėl tokio pobūdžio ekonomikos ypatumų reikėtų vengti bet kokia kaina ir laikytis subsidiarumo principo.

3.7.2 Rinkos jėgos. Paprastai inovacijos procesus formuoja dominuojančios rinkos jėgos ir vartotojų poreikiai, kuriuos jie siekia patenkinti. Vis dėlto pastebima, kad iš tiesų didelėms inovacijoms būdinga tai, kad jos pačios formuoja rinkos jėgas ir kuria naujus vartotojų poreikius bei rinkos nišas (7). Tokioms inovacijų rūšims reikia specialios pagalbos kritinės svarbos pradiniu „nevaisingu“ laikotarpiu, kol jos susilaukia pripažinimo bei finansinės sėkmės ir padaro didžiulį ekonominį poveikį.

3.8 Susiskaldymas. Komisija ir vėl nurodo, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis yra susiskaldžiusi. Nors šis teiginys apibūdina padėtį keletu svarbių bruožų, jis teisingas tik iš dalies, todėl jį reikėtų patikslinti.

3.8.1 Veikiantys bendradarbiavimo tinklai. Tiek pramonės ir mokslo srityje (8), tiek ir socialiniuose bei kūrybiniuose sektoriuose, jau ilgą laiką plėtojami europiniai – o dažnai netgi ir pasauliniai – ryšiai ir bendradarbiavimo tinklai (9), kurie nuolat tobulina ir iš naujo apibrėžia bendradarbiavimo ir konkurencijos sąveikos ribas. Tai svarbūs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir jų organizacijų saviorganizacijos procesai. Europos Komisija juos turėtų pastebėti, pripažinti, remti ir jais naudotis. Būtent dėl tokių procesų reikia šalinti likusias kliūtis vidaus rinkai Europos inovacijų erdvės naudai.

3.8.2 Taisyklės – supaprastinimas ir suderinimas. Reikia pasiekti, kad valstybės narės, tiek tarpusavyje, tiek ir su Komisija laipsniškai supaprastintų ir suderintų teisines, administracines ir finansines taisykles (10), nes tai svarbus žingsnis į priekį baigiant kurti Europos vidaus rinką, Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Europos Komisijos siekiamą Europos inovacijų erdvę. Jeigu, kalbėdama apie susiskaldymą, Europos Komisija omenyje turi dabartinę įvairovę, perteklinį reglamentavimą, taisyklių sudėtingumą, Komitetas jai visiškai pritaria.

3.8.3 Ankstesnės nuomonės. Vis dėlto susiskaldymas ir painios taisyklės ir priemonės būdingos ne tik valstybėms narėms, bet ir pačiai Europos Komisijai. Komitetas jau skyrė nuomonę konkrečiai šiam klausimui ir dar kartą pakartoja joje pateiktas rekomendacijas (11). Be to, Komitetas taip pat pritarė šiems svarbiems tikslams savo nuomonėse dėl valstybių narių bendro mokslinių tyrimų programų planavimo (12), bendrosios MTTP programos, inovacijų politikos besikeičiančiame pasaulyje (13), ir pramonės, MVĮ ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimo (14). Komitetas primena savo rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos, perdavimo ir panaudojimo, ypač dėl specialiai šiam tikslui skirtos internetinės paieškos sistemos sukūrimo (15).

3.8.4 Mokslinių tyrimų infrastruktūra. Susiskaldymo pavyzdys gali būti ir brangūs infrastruktūros objektai, jeigu jų nenaudoja ir nefinansuoja tarptautinė bendruomenė. Kai kurie jų gali būti pavienei valstybei narei neįperkami, turint omenyje reikalingų investicijų ir eksploatacinių išteklių dydį ir būtinybę optimaliai juos eksploatuoti ir naudoti. Komitetas visiškai pritaria išnašoje cituojamam Europos Komisijos teiginiui (16). Todėl bendri veiksmai suteiktų aiškią pridėtinę vertę (17). Dėl šios priežasties juos turėtų bendrai finansuoti valstybės narės ir ES.

3.9 ES patentas. Dėl to, kad dar nėra Bendrijos patento, atsiranda nepriimtinas, brangiai kainuojantis ir žalą darantis susiskaldymas, kurį reikia šalinti siekiant padidinti ES konkurencingumą ir pasiųsti teigiamą signalą visoms Inovacijų sąjungos sritims. Tai Europos pramonės ir inovacijų politikos Achilo kulnas, dėl kurio Komisija ne kartą bandė rasti priimtiną sprendimą. Todėl Komitetas giria Europos Komisiją už neseniai (2010 m. gruodžio 14 d.) pateiktą pasiūlymą dėl dalyvaujančių valstybių narių tvirtesnio bendradarbiavimo, vadovaujantis ES sutartimis, siekiant lemiamo tarpinio sprendimo dėl galutinio ES patento (taikomo visų valstybių narių) sukūrimo. Komitetas prašo Europos Parlamento (18) ir Tarybos patvirtinti siūlomą procedūrą kaip ryžtingą ir svarbų žingsnį siekiant galutinio ES patento sukūrimo. Komitetas pritaria nuomonei (19), kad tai „ekonomiškai būtina ir politiniu požiūriu priimtina“.

3.10 Žmonių savitarpio santykiai ir organizacijų formos. Platus žmonių savitarpio santykių ir organizacijų formų spektras turi didelį inovacijų potencialą. Komitetas remia Europos Komisijos tikslą skatinti tokias plataus masto inovacijas, apimančias socialinius, ekonominius, mokslinius, techninius, aplinkos apsaugos, organizacinius, užimtumo politikos, taip pat kultūrinius aspektus ir veiklą. Tai apima ir naujausius verslo ir organizacinius modelius ir procesus, privačias paslaugas, viešąsias paslaugas ir visuotinės svarbos paslaugas, švietimą ir mokymą, žiniasklaidą, meną ir pramogas, iš tikrųjų – visus žmogaus veiklos ir sambūvio aspektus.

3.10.1 Įmonės ir darbo vietos. Darbuotojų vaidmuo. Optimalus darbo organizavimas – svarbus konkurencinis pranašumas. Todėl naujoviškos darbo vietos padeda pagerinti darbuotojų našumą ir įmonių veiklos rezultatus. Įmonės ir jos darbuotojų novatoriškumas atsispindi gebėjimuose kurti ir tobulinti produktus ar paslaugas, arba socialines ir funkcines koncepcijas, kad jie teiktų papildomą naudą klientams. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka mokymasis visą gyvenimą ir patirties kaupimas. Šiuo požiūriu darbuotojai yra svarbūs kaip žinių ir idėjų šaltiniai, šį potencialą reikėtų geriau išnaudoti. Geresnis laidumas tarp skirtingų hierarchinių lygmenų padėtų skleisti naujas idėjas ir pasiūlymus.

3.10.2 Socialinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas. Įmonės lygmeniu svarbiausia socialinių partnerių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, įžvalgumas, kompetencija, motyvacija, nuoseklus darbas ir veiksmingo inovacijų valdymo gebėjimai.

3.10.3 Paslaugos ir viešųjų pirkimų sektorius. Viešasis sektorius taip pat gali būti inovacijų varomoji jėga. Komitetas pritaria Europos Komisijos teiginiui (žr. I priedą), kad „viešasis sektorius suteikia akstiną skatinti inovacijas savo organizacijose ir viešųjų paslaugų teikimo srityje“. Tai apima patį paslaugų sektorių (privatų ir viešąjį), taip pat apdirbamąją pramonę, kuri pasitelkdama šias paslaugas bando rasti naujų konkurencinių pranašumų. Inovacijų sąjunga turi duoti aiškų signalą, kad ES yra pasiryžusi šį potencialą (privatų ir viešąjį) išnaudoti.

3.10.4 Socialinės inovacijos. Socialinės inovacijos turėtų atsižvelgti į tuos poreikius, kurių tinkamai nepatenkina rinka arba viešasis sektorius. Jos yra susijusios su nauja žmonių elgsena, sąveika, institucine sąranga ir tinklais. Socialinės, technologinės ir netechnologinės inovacijos dažnai yra tarpusavyje susiję ir gali stiprinti gamintojo ir naudotojo sąveiką, skatinti struktūros ir paramos metodų bei technologijų kūrimą. Įvairiapusis technologijų (pavyzdžiui, IRT) naudojimas sudaro sąlygas taikyti naujus bendradarbiavimo, veiklos ir valdymo metodus. Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija ketina konsultuotis su socialiniais partneriais siekdama nustatyti, kaip žinių ekonomika galėtų aprėpti visus profesijų lygmenis ir visus sektorius.

3.11 Inovacijų sąjungos koncepcija. Komitetas mano, kad Inovacijų sąjungos koncepcija puikiai tinka komunikate išdėstytiems tikslams apibendrinti ir juos įkūnyti. Ji turi būti realizuota vienodomis sąlygomis ir kartu su sukurtomis vidaus rinkos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės koncepcijomis. Todėl Komitetas be jokių išlygų pritaria komunikato 2.2 punkto nuostatoms. Komitetas palankiai vertina tai, kad daugelis toliau išdėstytų jo rekomendacijų minima komunikate.

3.12 Kliūčių šalinimas. Vienas pagrindinių Europos Komisijos nustatytų tikslų – Europos lygmeniu šalinti kliūtis, trukdančias diegti inovacijas. Nors Komitetas supranta, kad tai yra didelis ir sudėtingas uždavinys, glaudžiai susijęs su tolesne vidaus rinkos kūrimo pažanga, vis dėlto Komisijos komunikate trūksta išsamios informacijos apie tai, ką konkrečiai Europos Komisija ketina daryti šiuo svarbiu klausimu. Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas, kurios yra akivaizdžios neseniai pateiktoje žaliojoje knygoje (20), ir jis parengs atskirą nuomonę.

3.13 Pagrindinis politinis uždavinys ir svarbiausia rekomendacija. Pagrindinis politinis uždavinys ir svarbiausia rekomendacija – sukurti patikimas, inovacijoms palankias, visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir sistemas, kuriose būtų pakankamai veiksmų laisvės, ir tokiu būdu išlaisvinti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo naštos, susidarančios dėl dabartinio reguliavimo sistemų susiskaldymo ir perkrovimo ir 27 valstybių narių bei Komisijos nustatytų skirtingų biurokratinių reikalavimų. Ši našta verčia atsisakyti iniciatyvų ir būtinų procesų, lemiančių inovacijų gimimą iš naujų ir gerų idėjų, arba tiesiog trukdo jas laiku įgyvendinti. Tai yra Europos trūkumas pasaulinėje konkurencijoje ir jį reikia skubiai pašalinti. Todėl su visomis visuomenės grupėmis turime skatinti ir praktiškai įgyvendinti požiūrį, kad pažanga ir inovacijos yra ne rizika, o galimybė ir būtinybė. Komitetas visų pirma ragina valstybes nares ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektus savo ruožtu imtis šios užduoties ir prisidėti prie problemų sprendimo.

3.14 Geresnė mokymo kokybė ir pripažinimas: Komitetas pritaria Komisijos siekiui visais lygmenimis modernizuoti švietimo sistemas. Šiuo tikslu mums reikėtų daugiau pasaulinio lygio aukštųjų mokyklų ir turėtume kelti kvalifikacijos lygį. Reikia veiksmingomis priemonėmis skatinti, kad gamtos mokslų ir techninės profesijos būtų labiau vertinamos ir kad jos būtų labiau pripažįstamos.

3.15 Įtemptas grafikas. Atsižvengiant į komunikate nagrinėjamų aspektų sudėtingumą ir įvairovę, taip pat svarstomų tikslų ir dokumento minčių svarbą, Komisijos siūlomas grafikas yra gana įtemptas. Todėl Komitetas rekomenduoja imantis veiksmų atskirti skubius pagrindinius tikslus nuo siūlomų priemonių bei instrumentų vystymo.

4. Konkrečios pastabos

4.1 MVĮ – pagrindiniai dalyviai. Komitetas sutinka su Europos Komisija, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra svarbūs ūkio subjektai, todėl turėtų pasinaudoti šia inovacijų iniciatyva ir jos paramos priemonėmis. Tačiau reikėtų persvarstyti mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtį ir klasifikavimą, nes naujos tinklaveikos galimybės, kurias suteikia IRT, reiškia, kad mikroįmonės ir net individualios įmonės tampa vis reikšmingesnės. Galbūt reikėtų apsvarstyti, kur yra skiriamoji riba tarp šių įmonių ir laisvųjų profesijų. Komitetas pabrėžia, kad inovacijos paslaugų sektoriuje ir darbo vietose yra visų pirma svarbios MVĮ konkurencingumui ir produktyvumui (žr. 3.10.1 ir 3.10.2 punktus).

4.1.1 Nepalankios sąlygos MVĮ. Daug pirmiau minėtų biurokratinių kliūčių inovacijoms yra dar labiau nepalankesnės MVĮ ir naujai kuriamoms įmonėms nei didelėms, tačiau lėtesnėms įmonėms, kurios turi gerai aprūpintus teisės skyrius, filialus užsienyje ir pan. Galiausiai tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ES prarado savo pirmaujančią poziciją novatoriškų IRT produktų rinkoje (21), beveik visą užleisdama JAV.

4.2 Vertinimo rodikliai. Komitetas jau ankstesnėje nuomonėje (22) nurodė, kad ES turi net keletą susijusių analizės priemonių, todėl siekiant nuoseklumo siūlė „sukurti bendrą Europos inovacijų observatoriją, kuri naudotųsi esamomis priemonėmis, tačiau užtikrintų didesnį jų nuoseklumą“. Be to, Komitetas siūlo atsižvelgti į tai, kad:

—	daug socialinių ir ekonominių kriterijų apima tvarumą,

—	krizė parodė, kad trumpalaikiai planavimo tikslai ir įvertinimo kriterijai gali lemti nepageidaujamus padarinius ar net sukelti krizę,

—	lėtas, bet pastovus augimas dažnai atneša daugiau sėkmės ir ekonominės naudos,

—	mažas naujas MVĮ dažnai nuperka arba perima didelės įmonės, kai šios sulaukia sėkmės, todėl jos neatsispindi statistikoje,

—	svarbiausios inovacijos dažnai būna ilgą laiką „nevaisingos“, ir tik vėliausulaukia finansinės sėkmės ir padaro didžiulį ekonominį poveikį,

—	ES valstybės narės ir regionai kelia skirtingus reikalavimus inovacijoms (pavyzdžiui, klimatas, susisiekimo keliai, ištekliai) ir todėl reikia vertinti konkrečius jų privalumus ir trūkumus.

4.2.1 Todėl Europos Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir parengti vieną, bet nuoseklų išsamių ir subalansuotų rodiklių rinkinį, kurį rengiant būtų atsižvelgta į pirmiau minėtus punktus ir ilgalaikę inovacijų sėkmę. Komitetas mano, kad „Gerai veikiančių nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų ypatumai“, kuriuos Europos Komisija aprašo I priede, pravers šioje srityje.

4.3 Prieinamumas. Dar vienas didelio inovacijų potencialo pavyzdys – produktai ir paslaugos, padedantys visapusiškai integruoti į visuomenę žmones su negalia kaip piliečius ir vartotojus. Tai rinka, kuri dar iki galo neatrasta, bet turinti didelį visuomeninį ir ekonominį potencialą.

4.4 Inovacijų partnerystė. Europos Komisijos pasiūlyta Europos inovacijų partnerystė turi patrauklių ypatumų. Visuomeninių problemų sprendimas inovacijų partnerystės pagalba gali atverti naujas galimybes, nepaisant nepakankamo jų apibrėžtumo ir 3.5 bei 3.6 punktuose išdėstytų sąlygų. Tuo pačiu metu naudodama savo inovacijų politikos priemones tiek pasiūlos, tiek ir paklausos atžvilgiu, taip pat suderindama savo mokslinių tyrimų ir technologijų postūmio jėgą ir rinkos traukos jėgą, ES gali sukurti naujų konkurencinių pranašumų. Kad šis potencialas būtų realizuotas, svarbu, kad ES dėmesį sutelktų į tas inovacijų savybes, kurios turi papildomos naudos, palyginti su dabartinėmis priemonėmis. Todėl inovacijų partnerystė neturėtų tapti privaloma, visuotinai taikoma, nelanksčia veiksmų sistema, skirta Europos inovacijų srities suinteresuotiesiems subjektams (įskaitant dalyvaujančias regioninio ir nacionalinio lygmens finansavimo įstaigas). Būtina užtikrinti savanoriško dalyvavimo principą, kintamą geometriją, skaidrumą ir aiškią valdymo formą, kurią būtų lengva administruoti. Todėl, apibrėžus reikalingą valdymo struktūrą, būtų tikslinga pradėti nuo vienos kruopščiai atrinktos inovacijų partnerystės ir sukauptą patirtį panaudoti atsirenkant kitą partnerystę.

4.4.1 Aktyvus ir sveikas senėjimas. Todėl Komitetas siūlo pirmiausia pradėti nuo itin tinkamos ir pageidaujamos inovacijų partnerystės „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Be kita ko, ši partnerystė būtų geras visuomeninių ir mokslo bei techninių inovacijų sąveikos pavyzdys. Komitetas norėtų pabrėžti, kad būtent šioje srityje itin svarbi vieta tenka novatoriškų paslaugų kūrimo bei bandymo etapui ir viešiesiems jų pirkimams. Tai gali atlikti lemiamą vaidmenį atveriant kelią į naujas rinkas ir gerinant viešųjų paslaugų teikimą ir kokybę.

4.4.2 Vandenį taupanti Europa. Viena iš komunikato III priede siūlomų inovacijų partnerysčių – „Vandenį taupanti Europa“. Šioje srityje Komitetas rekomenduoja laikytis lankstesnio požiūrio ir nubrėžti aiškesnę ribą tarp tų ES regionų, kuriuose vandens trūkumas yra didelė ir rimta problema, ir tų regionų, kur kritulių kiekis ir vandens ištekliai yra gausūs ir pakankami. Todėl Komitetas siūlo kitą pavadinimą – „Tvari vandentvarka“.

4.5 Į rezultatus orientuotas požiūris. Komitetas pažymi, kad inovacijų partnerystę reikia remti, pasak Komisijos, atsižvelgiant į rezultatus. Kadangi Komitetas savo nuomonėje dėl bendrosios MTTP programos supaprastinimo pareiškė didelių abejonių dėl šios sąvokos apibrėžties (žr. 1.8 ir 4.8 punktus) (23), jis rekomenduoja patikslinti, ką tai iš tikrųjų reiškia procedūriniu požiūriu. Komitetas pakartoja, kad didelių išradimų atveju ilgalaikio tvarumo aspektai gali turėti esminės reikšmės.

4.6 Pagrindinis bendrosios MTTP programos vaidmuo. ES bendroji MTTP programa svariai prisidėjo prie iki šiol pasiektų laimėjimų ir turėtų būti toliau stiprinama ir pabrėžiama jos pačios svarba ateityje. Nekalbant apie tolesnio supaprastinimo būtinybę, bendrojoje MTTP programoje numatyta įvairių sėkmingai įgyvendinamų priemonių Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Šios priemonės pripažįstamos visame pasaulyje, dažnai taikomos kartu su procedūromis, kurios yra lengvai suprantamos ir priimtinos. Todėl būtina aiškiau pabrėžti pačios bendrosios MTTP programos ir ją papildančios Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos svarbą siekiant „Inovacijų sąjungos“ tikslo. Bendrų mokslinių tyrimų priemonės padėjo sukurti veiksmingesnius europinius konsorciumus ir jas būtina išsaugoti siekiant užtikrinti būtiną tęstinumą (24). Be to, atsižvelgiant į šioje nuomonėje aptariamą inovacijų politiką, taip pat reikia didesnės paramos socialinės ir ekonominės srities moksliniams tyrimams.

4.7 Pagrindinis Europos mokslinių tyrimų erdvės vaidmuo – bendroji rinka mokslo darbuotojams. Daugelyje ankstesnių nuomonių buvo kalbama apie svarbų Europos mokslinių tyrimų erdvės vaidmenį (žr. 3.11 punktą) ir nurodoma jas sukurti. Komitetas dar kartą patvirtina, kad vienas svarbiausių klausimų – mokslininkų judumas ir akademinės bei mokslinės kvalifikacijos pripažinimas, įskaitant socialinį draudimą, tinkamą darbo užmokestį ir pensijų sistemas. Dabartinė padėtis vis dar yra nepatenkinama ir atgrasanti, ypač jauniems mokslininkams ir tyrinėtojams. Todėl Komitetas palankiai vertina ir tvirtai remia 2010 m. kovo 2 d. Tarybos išvadas dėl „Europos mokslo darbuotojų judumo ir karjeros galimybių“ (25); ES būtina patraukli ir gerai veikianti bendroji mokslo darbuotojų rinka!

4.8 Rizikos kapitalas. Nepaisant teigiamų Europos investicijų banko (EIB) veiksmų – šiuo atveju Komitetas itin palankiai vertina Europos Komisijos ir EIB sukurtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, – vis dar trūksta pakankamo ir gana greitai gaunamo rizikos kapitalo novatoriškoms įmonėms kurti ir pradėti veiklą. Tai pasakytina ne tik apie įkūrimo etapą, bet ypač apie sunkų laikotarpį iki tol, kol įmonė sulaukia pirmosios ekonominės sėkmės. Be to, šiuo atveju reikia mažų ir mikrokreditų, kurie leistų tiek sumažinti riziką, tiek dalytis sėkme.

4.9 Klasteriai. Komitetas dar kartą pabrėžia inovacijas skatinantį regioninių ir tarpvalstybinių grupių ir inovacijų vystymo centrų poveikį. Šiuo atveju kalbama ne tik apie jau „klasikinį“ mokslinių tyrimų institutų ir įmonių susiejimą, bet ir apie papildomą ir rezultatyvų tinklą, kurį sukuria įsteigtos specialistų įmonės. Komitetas rekomenduoja tai toliau remti ir skatinti struktūrinio fondo lėšomis.

4.10 Naujų įmonių steigimo palengvinimas ir paskatos. Komitetas siūlo pagalvoti, ar nebūtų galima naujoms steigiamoms įmonėms taikyti išimtinę sąlygą, pagal kurią joms pakankamai ilgą laiką nebūtų taikomos visokios įprastos administracinės procedūros ir nuostatos, ir teikti joms papildomas paskatas (pavyzdžiui, mokesčių lengvatas). Tai būtų laikas laukti rezultatų ir galimybė laisvai veikti, ir bent jau atskleisti ekonominį ir techninį potencialą. Komitetas žino, kad šis pasiūlymas reikalauja atidaus ir diferencijuoto rizikos ir interesų įvertinimo, kurį iš tiesų vertėtų atlikti.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM(2011) 48 galutinis, 2011 2 9.

(2) COM(2009) 442 galutinis, 2009 9 2.

(3) Inovacijos buvo išsamiai svarstomos Esko Aho ataskaitoje (nepriklausomų ekspertų grupės pranešime dėl MTTP ir inovacijų, parengtame po Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriam pirmininkavo Esko Aho, 2006 m. sausio mėn., 22005 EUR) ir nuomonėje „Investicijos į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija)“ (OL C 256, 2007 10 27, p. 17). Suderintas valstybių narių požiūris ir partneryste pagrįstos priemonės yra Liublianos proceso (RECH 200 COMPET 216 Liublianos procesas yra sustiprinta valstybių narių, asocijuotųjų narių, suinteresuotųjų subjektų ir Komisijos partnerystė siekiant veiksmingesnių Europos mokslinių tyrimų), daugelio ERA-NET iniciatyvų (pagal 181 straipsnį), „Bendrų technologijų iniciatyvų“, Europos inovacijų ir technologijų institutų žinių ir inovacijų bendrijų, „Bendrų programų planavimo“ ir EESRK nuomonės dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendras mokslinių tyrimų programavimas. Bendradarbiavimas siekiant veiksmingiau spręsti bendrus uždavinius“ (OL. C 228, 2009 9 22, p. 56) objektas. EESRK nuomonėje „Mokslinių tyrimų organizacijų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimo ir žinių perdavimo – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos“ (OL C 218, 2009 9 11, p. 8) nagrinėjamas mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės bendradarbiavimas, nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano (OL C 306, 2009 12 16, p. 13) tiriamas tarptautinio bendradarbiavimo klausimas, o nuomonėje dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“ (OL. C 48, 2011 2 15, p. 129) svarstomas supaprastinimas.

(4) OL. C 48, 2011 2 15, p. 129.

(5) OL C 218, 2009 9 11, p. 8, 1.2 punktas.

(6) OL C 21, 2011 1 21, p. 49.

(7) Pavyzdžiai galėtų būti orlaivis arba perversmą sukėlusios tokios sėkmingai įdiegtos inovacijos kaip televizija, radaras, lazeris, asmeninis kompiuteris, mikroelektronika ir stiklo pluošto kabeliai, internetas ir elektroninis paštas (taip pat paieškos sistemos, elektroninė prekyba ir pan.), skaitmeniniai fotoaparatai, iš raketų leidžiami palydovai, GPS. Visos jų yra tarpusavyje susijusios ir praturtina viena kitą.

(8) Pvz., pasitelkiant bendrų mokslinių tyrimų priemones, žr. 4.6 punktą.

(9) Žr. pavyzdžiui, „Forschung und Lehre“ Nr. 11/10, p. 788–796, 2010 m. lapkričio mėn. Vokietijos aukštųjų mokyklų federacijos (vok. Deutscher Hochschulverband) pranešimas.

(10) OL C 48, 2011 2 15, p. 129, 3.5 ir 3.7 punktai.

(11) OL C 48, 2011 2 15, p. 129, 1.4 punktas.

(12) OL C 228, 2009 9 22, p. 56.

(13) OL C 354, 2010 12 28, p. 80.

(14) OL C 218, 2009 9 11, p. 8.

(15) OL C 218, 2009 9 11, p. 8, 3.2.4 punktas.

(16) Žr. COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6.

(17) OL C 182, 2009 8 4, p. 40.

(18) Tuo tarpu Europos Parlamentas tam pritarė: 2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, projekto (05538/2011 – C7-0044/2011 – 2010/0384(NLE).

(19) Pirmininko Staffan Nilsson pranešimas (2011 m. sausio 7 d.) apie jo pokalbį su Komisijos nariu Michel Barnier.

(20) Žr. 1 išnašą.

(21) Google, Apple, Facebook, mobilieji telefonai.

(22) OL C 354, 2010 12 28, p. 80, 3.2.2 punktas.

(23) OL C 48, 2011 2 15, p. 129 (3.12 punktas).

(24) OL C 48, 2011 2 15, p. 129, 3.12 punktas.

(25) 2999-asis Konkurencijos tarybos posėdis, 2010 m. kovo 2 d., Briuselis.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/47

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą

(COM(2010) 608 galutinis)

2011/C 132/08

Pranešėjai Benedicte FEDERSPIEL, Martin SIECKER ir Ivan VOLEŠ

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2010 m. spalio 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos – 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“

COM(2010) 608 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. kovo 4 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 108 nariams balsavus už ir 12 susilaikius.

1. Bendrosios pastabos

1.1 EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atgaivinti ir sustiprinti bendrąją rinką, bet atkreipia dėmesį, kad Komisija deramai neatsižvelgė į Mario Monti, Alain Lamassoure ir Felipe Gonzalez ataskaitas ir iš tiesų neužtikrino, kad bendroji rinka tarnautų vartotojų ir piliečių labui, kaip kad Europos Parlamentas ragino 2010 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje.

1.2 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atidžiai stebėjo bendrąją rinką iš pilietinės visuomenės perspektyvos ir tuo tikslu 1994 m. įsteigė Bendrosios rinkos observatoriją (BRO). Todėl prašo Europos Komisijos įtraukti BRO į Bendrosios rinkos forumo iniciatyvą kaip vieną svarbiausių suinteresuotųjų subjektų.

1.2.1 EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą konsultacijas ir dialogą su pilietine visuomene laikyti prioritetu rengiant ir įgyvendinant naujas priemones, todėl tikisi, kad su EESRK, kaip pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, bus konsultuojamasi vos tik pradėjus šių priemonių planavimo ir kūrimo darbus, taip pat ir atliekant ex ante ir ex post poveikio vertinimą.

1.3 Pilietinės visuomenės organizacijų indėlis yra tiesiog būtinas, jeigu norime teisingai parengti priemones, būtinas suteikti bendrosios rinkos projektui naują pagreitį. Juk būtent pilietinės visuomenės organizacijos atstovauja tos rinkos vartotojams. 50 nagrinėjamų pasiūlymų tėra tik ilgo proceso, kurio tikslas – atgaivinti bendrąją rinką, pradžia. Šis procesas neturėtų niekada sustoti, nes bendroji rinka dar nėra baigta kurti.

1.4 EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios neįtrauktos į Bendrosios rinkos aktą ir atėjus laikui pateiks pasiūlymus, kurie taip pat padidins piliečių pasitikėjimą. Neįtrauktos priemonės: autorių teisių mokesčiai, autorių teisių direktyvos peržiūra, tinklo neutralumas, duomenų apsauga, investuotojų apsauga, efektyvus energijos vartojimas, socialinės pažangos protokolas, Europos privačių bendrovių statutai, e. viešieji pirkimai, Europos kredito reitingų agentūros, lyčių lygybė, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės paremti naujų bendrovių steigimą ir išplėsti esamas įmones, kredito ir debeto kortelės, e. mokėjimai, vartojimo kreditas ir pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, jaunimas, priemonės užbaigsiančios visišką euro įvedimą ir Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimo pagerinimas ir kt.

1.5 EESRK šioje nuomonėje nepateiks gilios visų Bendrosios rinkos akto pasiūlymų analizės. Remiantis kai kuriais pasiūlymais jau buvo parengtos Komiteto nuomonės. Jis paskelbs išsamesnes pozicijas, kai Europos Komisijos pasiūlymai pasirodys remiantis šiuo komunikatu, įskaitant pasiūlymus, susijusius su „ES 2020“ pavyzdinėmis iniciatyvomis. EESRK įvardijo prioritetus, dėl kurių susitarė EESRK atstovaujamos pagrindinės Europos pilietinės visuomenės grupės. Todėl EESRK apgailestauja, kad Komisija deramai neatsižvelgė į pastabas ir išvadas dėl „2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (1). Šie prioritetai turėtų leisti visiems bendrosios rinkos dalyviams praktiškai išnaudoti visą rinkos potencialą. EESRK yra įsitikinęs, jog būtinas holistinis požiūris – vien dirbtinai suskirstyti Bendrosios rinkos aktą į tris ramsčius nepakanka. Komitetas norėtų sumažinti pasiūlymų eklektiškumą ir siūlo pasistengti labiau suderinti ir tarpusavyje susieti atskiras priemones. Pasiūlymai papildo vienas kitą, sąveikaudami tarpusavyje ir daro poveikį visai visuomenei – darbuotojams, vartotojams, įmonėms ir piliečiams. Nėra taip, kad kiekviena iš šių kategorijų turėtų savo atskirą bendrąją rinką. Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį: „Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.“ Komitetas primygtinai reikalauja užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą.

1.6 Jeigu norime įgyti visuomenės palaikymą, labai svarbu parengti atvirą komunikatą, kuriame būtų išaiškinta papildoma nauda ir nurodyti laukiantys iššūkiai. Trumpalaikiai politiniai tikslai, dėl kurių dažnai pritrūksta nuoseklumo ir (arba) teikiami nesubalansuoti pasiūlymai, taip pat finansinės, ekonominės, politinės ir socialinės krizės nedidina piliečių pasitikėjimo ES. Svarbu atsižvelgti į realybę vietoje ir tikruosius piliečių nuogąstavimus.

1.7 Europos Komisija negali viena prisiimti atsakomybės už informavimą apie bendrosios rinkos problemas ir už visuomenės informavimą apie visiems prieinamas priemones (2). Organizuotos pilietinės visuomenės indėlis yra tiesiog nepamainomas, toks yra ir nacionalinių vyriausybių vaidmuo, nes joms tenka susidurti su faktu, kad bendroji rinka yra neatsiejama nuo kiekvienos ES valstybės ekonomikos. Politinės partijos, žiniasklaida, švietimo įstaigos ir visi suinteresuotieji subjektai jau seniai turi pareigą padėti ES įveikti globalaus pasaulio iššūkius nepaminant vertybių, kurios iki šiol buvo būdingos mūsų socialinei rinkos ekonomikai. Pasaulis mūsų nelauks. Europos susiskaidymas, protekcionizmas, nacionalizmas ir trumparegiškumas neleis mums konkuruoti su naujomis globaliomis jėgomis.

1.8 Bendroji rinka yra Europos integracijos ir strategijos „ES 2020“ šerdis. Stebėti, valdyti ir užtikrinti bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą yra labai svarbu. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis geriau taikydama bendrosios rinkos rezultatų suvestinę.

2. Konkrečios pastabos

Toliau prioritetai išdėstyti nebūtinai pagal jų svarbumą. Bendrosios rinkos akto pasiūlymų numeracija nurodyta skliausteliuose).

2.1 Pagrindinių teisių chartija – neatsiejama bendrosios rinkos dalis (29)

Komisija nori užtikrinti, kad būtų paisoma šioje Chartijoje garantuotų teisių, taip pat ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Komisija patvirtina, kad Europos institucijos turi laikytis joms nustatytų pareigų, taip pat primena, kad laikytis Pagrindinių teisių chartijos tapo teisiškai privaloma. Kaip minėta pirmiau, Sutarties dėl Europos Sąjungos 3 straipsnio 3 dalyje labai aiškiai pasakyta, kad ekonominė laisvė turi būti derinama su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis. Profesorius Mario Monti pripažįsta šią problemą ir siūlo iš naujo subalansuoti bendrąją rinką ir pagrindines profesinių sąjungų teises. EESRK rekomenduoja Komisijai visiškai integruoti Chartiją į bendrosios rinkos nuostatas ir pakviesti valstybes nares, kurios pasirinko netaikymo galimybę (angl. k. „opt-out“), priimti ją.

2.2 Paslaugos (4 ir 43)

Tolesnė paslaugų bendrosios rinkos raida turėtų išlaisvinti nepanaudotą paslaugų potencialą, kad paskatintų vartotojams naudingą naują augimą, užimtumą, pasirinkimą ir konkurenciją rinkoje. Dėl teisinio supaprastinimo ir kliūčių patekti į rinką panaikinimo tai būtų naudinga ir visiems paslaugų teikėjams, ypač mažiems ir vidutinio dydžio, tiek veikiantiems visoje bendrojoje rinkoje, tiek vietoje. EESRK ragina teikti vartotojams ir įmonėms saugias, kokybiškesnes paslaugas ir už prieinamą kainą. Taip pat būtina gerinti paslaugų direktyvos įgyvendinimą, plėsti bendrų informacijos punktų veiklą ir geriau teikti į kitas kalbas išverstą informaciją, gerinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir plačiau informuoti apie galimybę teikti paslaugas kitose valstybėse.

Be to, jis teigiamai vertina ilgai lauktą pasiūlymą dėl peržiūrėto reglamento dėl keleivių teisių, atsižvelgiant į naujausią įvykių raidą ir konkrečią Europos Teisingumo Teismo bylą.

2.2.1 „Mažmeninės finansinės paslaugos (40)

Mažmeninės finansinės paslaugos yra viena tų sričių, kuriose susidurta su didžiausiais bendrosios rinkos veikimo trūkumais. Ypatingos skubos tvarka reikia spręsti ne tik hipotekos paskolų klausimą, bet ir dar keletą kitų klausimų, nagrinėtų EESRK nuomonėse ir Komisijos komunikatuose.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą palengvinti pagrindinių bankininkystės paslaugų teikimą ir padidinti banko mokesčių skaidrumą bei palyginamumą.

2.3 Visuotinės svarbos paslaugos (25)

Komisija įsipareigoja iki 2011 m. priimti komunikatą ir patvirtinti keletą priemonių dėl visuotinės svarbos paslaugų. EESRK teigiamai vertina iniciatyvą paremti viešųjų paslaugų vertinimą ir panaikinti kliūtis visuotinei prieigai prie paslaugų ir dar kartą prašo parengti privalomą pamatinę direktyvą (3). Komunikato ir kitų priemonių, skirtų viešosioms paslaugoms, tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms kurti ir gerinti savo viešąsias paslaugas laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų. Viešųjų paslaugų vertinimas turėtų būti atliekamas kritiškai ir išsamiai išanalizavus ankstesnius liberalizavimo atvejus ir dalyvaujant visiems svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. EESRK ypač sunerimęs dėl kokybės standartų ir prieigos, įskaitant ir konkurenciją didinančią galimybę nesunkiai pakeisti paslaugų teikėją. Laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ES turėtų praktiškai pagerinti savo gebėjimą įvertinti visų bendrosios rinkos iniciatyvų ir kitų ES iniciatyvų poveikį viešosioms paslaugoms.

2.4 Tvarus vystymasis (10, 11 ir 27)

EESRK teigiamai vertina idėją parengti energijos vartojimo efektyvumo planą ir išnaudoti turimas galimybes sutaupyti nemažai energijos. Mums reikia gerai veikiančios bendrosios energijos rinkos, kuri užtikrintų prieinamą pagal kainą, patikimą ir ilgalaikį vartotojų aprūpinimą. Gerai veikianti bendroji energijos rinka būtų naudinga vartotojams, nes užtikrintų didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas, tačiau reikia sustiprinti ir bendruosius minimalius standartus. Reikėtų papildomų reguliavimo priemonių vadinamosios „pažangios apskaitos“, kuri atkreiptų dėmesį į vartojimo modelius, kūrimui ir su tuo susijusioms išlaidoms. Tai leis sparčiai įsisavinti naujas technologijas ir užtikrins didesnį konkurencija energijos paslaugų srityje grindžiamą efektyvumą. Be to, EESRK norėtų žinoti iniciatyvos dėl produktų poveikio ekologijai tinkamumo rezultatus (4).

2.5 Mažosios ir vidutinės įmonės bei kitos verslumo formos (5) (12, 13, 14 ir 37)

2.5.1 Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybės gauti finansavimą yra bene didžiausia šių įmonių problema, o ypač kilus krizei. MVĮ labiausiai priklauso nuo bankų skolinimo, nes jos neturi prieigos prie kapitalo rinkų ir kitų finansavimo šaltinių. Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymą gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų. Atvėrus bendrąją rinką rizikos kapitalo fondams pagerėtų ir MVĮ finansavimas, ypač inovacijų ir naujų technologijų srityje.

2.5.2 Prieiga prie finansavimo tėra tik dalis problemos. Reikia ir toliau nuosekliai mažinti MVĮ ir socialinei ekonomikai tenkančią nereikalingą administracinę naštą, kuri dėl mažesnio tokių įmonių dydžio jas neproporcingai slegia. Todėl yra svarbu sparčiai peržiūrėti Smulkiojo verslo aktą ir jį geriau įgyvendinti, kad ši priemonė galiausiai duotų laukiamų rezultatų, įskaitant, pavyzdžiui, Europos privačių bendrovių statutą. Dėl tos pačios priežasties pirmenybę teikti reikėtų apskaitos standartų direktyvų supaprastinimui, kuris būtų naudingas MVĮ. Tvaraus vystymosi skatinimo ir aplinkos apsaugos priemonės turėtų būti rengiamos taip, kad jų numatomas poveikis atitiktų MVĮ interesus.

2.5.3 EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą (37 pasiūlymas) priimti reglamentą dėl Europos fondų statuto ir atlikti savidraudos įmonių tyrimą. EESRK nuomone, toks tyrimas turėtų paskatinti parengti Europos savidraudos statutą. Be to, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų ir užtikrinti, kad Europos asociacijų statutas taip pat kuo greičiau taptų realybe.

2.6 Konkurencingumas (19, 20 ir 21)

Verslumo skatinimas yra pagrindinis augimo ir užimtumo šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti taikomi pažangaus reglamentavimo principai. Įmonių registrų sąveika galėtų tapti pirmuoju žingsniu link verslo aplinkos gerinimo ir prisidėti prie sklandesnio bendrosios rinkos veikimo. EESRK taip pat teigiamai vertina kitas priemones, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką, bendrosios rinkos valdymą ir komunikacijos būdus. Spartus bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės įgyvendinimas ir PVM direktyvų peržiūra turėtų pagerinti bendrovių tarpvalstybinę veiklą.

2.7 Standartizavimas (6)

Standartai yra svarbus bendrosios rinkos ramstis, o EESRK pritaria priemonėms, kuriomis bus siekiama veiksmingesnio standartizavimo. Komitetas taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad vartotojai ir MVĮ aktyviau dalyvautų šiame procese, ir nuolat ir ilgam užtikrinti, kad bus išspręsta sąnaudų problema, kuri trukdo jiems dalyvauti šiame procese. Standartų neturėtų diktuoti konkretūs veikėjai. ES standartams turėtų tekti daug svarbesnis vaidmuo pasaulinėje prekyboje. Juos reikėtų propaguoti ir būsimose dvišalėse ir daugiašalėse prekybos derybose.

2.8 Skaitmeninė bendroji rinka (2, 5 ir 22)

2.8.1 Panašu, kad elektroninė prekyba yra labiausiai nukentėjusi nuo bendrosios rinkos fragmentiškumo, kuriam būdinga tai, jog taisyklės nėra suderintos, trūksta informacijos sistemų sąveikos ir nėra išspręstos intelektinės nuosavybės teisių problemos. Todėl EESRK mano, kad išsprendus tas problemas ir išsaugojus vartotojų apsaugos standartus tuoj padidėtų įmonių veiklos apimtis, produktų ir paslaugų pasirinkimas vartotojams ir piliečių pasitenkinimas tuo, kaip veikia bendroji rinka. Todėl pasiūlymas dėl elektroninės prekybos yra nepaprastai svarbus.

2.8.2 Elektroninė sąveika yra vienas iš prioritetų, sudarysiantis sąlygas sklandžiau vykdyti bet kokią veiklą bendrojoje rinkoje. Tikros skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimas privalo remtis e. parašo, e. sertifikatų, e. tapatumo nustatymo ir e. formų savitarpio pripažinimu. Išplėtus vidaus rinkos informacinės sistemos apimtį pagerėtų administracinis bendradarbiavimas ir apsikeitimas duomenimis, o tai būtų naudinga valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams (6).

2.8.3 Būtina, kad leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimas ir autorių teisių administravimas vyktų sudarius geresnes sąlygas turinio licencijavimui visoje Europoje ir, atsižvelgiant į visų subjektų interesus, sukūrus visoje ES galiojančias autorių teisių taisykles. Šioje srityje bendroji rinka nėra pakankamai iniciatyvi – vartotojų labui būtų galima nuveikti daugiau.

2.9 Įmonių valdymas ir darbuotojų dalyvavimas (36, 37, 38)

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti viešas konsultacijas dėl įmonių valdymo ir Komisijos pritarimą novatoriškiems socialiniams projektams. Komisija turi sustiprinti ES įsipareigojimą gerinti įmonių valdymą, kad būtų galima išplėsti darbuotojų dalyvavimą ir padidinti įmonės teikiamos informacijos skaidrumą. Darbuotojų teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą yra numatyta Sutartyje kaip pagrindinė teisė, įgaunanti įvairias darbuotojų dalyvavimo formas: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnio 1 dalyje kalbama apie „administracijos ir darbuotojų dialogą“, o 153 straipsnio 1 dalies f punkte sakoma, kad Sąjunga rems ir papildys valstybių narių veiklą „atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo“ srityse. Todėl su visuomene reikėtų konsultuotis dėl būdų pagerinti įmonių teikiamos informacijos socialiniais, ekologiniais ir žmogaus teisių klausimais skaidrumą. EESRK kritiškai įvertins Socialinio verslumo iniciatyvą, įskaitant galimybę išlaikyti įmonių socialinės atsakomybės savanoriškumo principą, kai Komitetas gaus konkretų prašymą dėl nuomonės.

2.10 Laisvas darbuotojų judėjimas ir ekonominės laisvės (30)

Komisija ketina priimti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuriuo siekiama pagerinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą; į tą teisės aktą bus įtrauktas patikslinimas dėl naudojimosi pagrindinėmis socialinėmis teisėmis esant bendrosios rinkos ekonominėms laisvėms. Tai nereiškia, jog teisės aktas bus persvarstytas, tačiau leidžiama suprasti, kad bus priimtas kitas teisės aktas dėl geresnio direktyvos įgyvendinimo. Komitetas mano, kad reikėtų pašalinti direktyvos taikymo prieštaravimus ir gerai paaiškinti valstybių narių kompetenciją taikyti savo darbo standartus ir darbo santykių sistemas, įskaitant svarbų kolektyvinių derybų įvairiomis formomis vaidmenį. Po tokio paaiškinimo turėtų tapti aišku, ar reikalinga pataisyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Tai neturėtų būti daroma konkurencijos taisyklių ir nediskriminavimo tautybės pagrindu principo sąskaita. Bet koks galiojančių teisės aktų persvarstymas arba bet koks naujas teisės aktas turėtų remtis konsultacijomis su socialiniais partneriais bei aukštų darbo standartų ir ekonominės laisvės (7) pusiausvyra.

2.11 Viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai (17)

2.11.1 2012 m. Komisija pateiks pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, supaprastinančių ir atnaujinančių ES taisykles, kad sutartis sudarinėti būti galima lanksčiau ir viešųjų pirkimų sutartis būtų galima geriau panaudoti kitose politikos srityse. Jau remiantis dabartine teisine sistema viešieji pirkimai gali prisidėti prie novatoriško ir ekologiško augimo. Reikėtų vadovautis 2004 m. patvirtintomis taisyklėmis ir joks naujas pasiūlymas neturėtų sutrukdyti konkurentams iš kitų valstybių narių dalyvauti konkursuose. Reikėtų laikytis vienodų sąlygų taikymo principo.

2.11.2 Komisijos iniciatyva viešųjų pirkimų srityje reikėtų labiau atsižvelgti į tai, kad niekaip nepavyksta pasiekti ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo balanso. Reikėtų pagalvoti, kokiu mastu ES viešųjų pirkimų rinkos turėtų tvariai išlikti atviros, kol trečiosios šalys palaiko nesąžiningą konkurenciją. Šiuo požiūriu visi dalyviai, valstybės narės ir trečiosios šalys privalo laikytis ratifikuotų TDO konvencijų ir žmogaus teisių.

2.11.3 Nuo pat bendrosios rinkos projekto pradžios devintame dešimtmetyje buvo diskutuojama dėl fundamentalių socialinių nuostatų įtraukimo į viešųjų pirkimų taisykles. Šie reikalavimai nebuvo įvykdyti ir 2004 m., kai buvo persvarstytos viešųjų pirkimų taisyklės. ES viešųjų pirkimų direktyvas reikėtų persvarstyti taip, kad socialinius ir ekologinius kriterijus į viešųjų pirkimų sutartis įtraukti taptų paprasčiau, su sąlyga, kad tie kriterijai atitiktų pagrindinius ES teisės principus (8).

2.12 Išorės aspektas (24)

EESRK mano, kad pasiūlymas užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėse rinkose yra vienas svarbiausių prioritetų, kadangi bendrosios rinkos negalima atskirti nuo pasaulinės konkurencijos. Būtina užimti daug griežtesnę poziciją derybose su pagrindiniais prekybos partneriais ir skatinti reguliavimo konvergenciją ir ES standartais paremtų tarptautinių standartų priėmimą. Vidaus rinkos išorės aspektas ir sąžiningos prekybos taisyklių taikymas yra būtini ne tik įmonių konkurencingumui bet ir mūsų socialinio ir ekologinio modelio apsaugojimui nuo iškreiptos konkurencijos. Vis dėlto pasaulinio konkurencingumo nereikėtų skatinti pagrindinių vartotojų ir piliečių teisių išsaugojimo sąskaita.

2.13 Teisė kreiptis į teismus / Kolektyviniai ieškiniai (46)

2.13.1 Galimybė vartotojams kreiptis į teismus yra labai svarbi, kad jie įgytų pasitikėjimą bendrąja rinka. Dabar vykstančios konsultacijos dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir kolektyvinių ieškinių, kurių reikalavo Europos Parlamentas (9) ir buvo reikalaujama M. Monti ataskaitoje, turi paskatinti Komisiją parengti pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų. EESRK palankiai vertina 2011 m. Komisijos darbo programoje numatomą būsimą teisės akto pasiūlymą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir pritaria skubiam jo priėmimui. Tačiau tai negarantuoja, kad pasiūlymai bus pateikti laiku ar kad bus užtikrintas deramas kruopščiai parengtų ir veiksmingų mechanizmų įdiegimas siekiant vartotojams ir įmonėms suteikti keletą atitinkamų priemonių ir išvengti nepagrįsto bylinėjimosi.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM(2010) 603 galutinis.

(2) Pavyzdžiui, SOLVIT, EURES, Europos vartotojų centrai ir Europos įmonių tinklas.

(3) OL C 221, 2005 9 8, p. 17.

(4) Ekologinis pėdsakas grindžiamas principu, kad vartojimas gali būti išreikštas plotu, reikalingu suvartotiems ištekliams pagaminti. 2008 m. buvo 1,8 ha vienam gyventojui, o buvo panaudota 2,2 ha vienam gyventojui.

(5) MVĮ koncepcija ir nuoroda į bendroves turi būti išplėsta, kad apimtų visų formų prieigą bendrojoje rinkoje, nepaisant to, ar tai būtų pelno ar nepelno. Tai leistų išsamiau, su įvairiais niuansais suprasti bendrąją rinką, kurioje yra daug įvairių dalyvių. Visos MVĮ srities priemonės yra vienodai svarbios visiems socialinės ekonomikos veikėjų tipams, pavyzdžiui, būtinybė sumažinti biurokratiją, pašalinti kliūtis ir nereikalingą administracinę naštą.

(6) OL C 128, 2010 5 18, p. 103.

(7) OL C 44, 2011 2 11, p. 90.

(8) Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 ir 4 konstatuojamosios dalys.

(9) Pranešimas dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (Louis Grech, Europos Parlamento narys).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonės

PRIEDAS

Toliau pateikti pakeitimai, kuriems pritarė daugiau nei ketvirtis balsavusiųjų, buvo atmesti diskusijų metu:

2.3 punktas Iš dalies pakeisti taip:

„ Visuotinės svarbos paslaugos (25)

Komisija įsipareigoja iki 2011 m. priimti komunikatą ir patvirtinti keletą priemonių dėl visuotinės svarbos paslaugų. EESRK teigiamai vertina iniciatyvą paremti viešųjų paslaugų vertinimą ir panaikinti kliūtis visuotinei prieigai prie paslaugų (1). Komunikato ir kitų priemonių, skirtų viešosioms paslaugoms, tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms kurti ir gerinti savo viešąsias paslaugas laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų. Viešųjų paslaugų vertinimas turėtų būti atliekamas kritiškai ir išsamiai išanalizavus ankstesnius liberalizavimo atvejus ir dalyvaujant visiems svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. EESRK ypač sunerimęs dėl kokybės standartų ir prieigos, įskaitant ir konkurenciją didinančią galimybę nesunkiai pakeisti paslaugų teikėją. Laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ES turėtų praktiškai pagerinti savo gebėjimą įvertinti visų bendrosios rinkos iniciatyvų ir kitų ES iniciatyvų poveikį viešosioms paslaugoms.“

Paaiškinimas

Veiksmingos ir aukštos kokybės viešosios paslaugos už priimtiną kainą yra labai svarbios Europos visuomenei. Jos gerina mūsų gyvenimo kokybę ir labai padeda skatinti teritorinę ir socialinę sanglaudą Europoje.

2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nebebūtina privalomos pagrindų direktyvos pavidalu rengti naują horizontalų teisinį pagrindą visuotinės svarbos paslaugoms. Prie Sutarties pridedamas Protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, todėl dabartinėmis aplinkybėmis nebereikia teikti nuorodos į 2005 m. EESRK dokumentą.

Balsavimo rezultatai:

Už	:	42
Prieš	:	53
Susilaikė	:	19

(1)

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/55

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis

(COM(2010) 477 galutinis)

2011/C 132/10

Pranešėjas Pavel TRANTINA

Bendrapranešėjis Juan MENDOZA CASTRO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „„Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“

COM(2010) 477 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 24 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1. Rekomendacijų santrauka

1.1 EESRK gerai supranta, jog būtina sutelkti dėmesį į jaunimą, kuris skaudžiai pajuto dabartinės ekonomikos krizės poveikį. EESRK pripažįsta, kad iniciatyva „Judus jaunimas“, kuri yra neatsiejama nuo strategijos „Europa 2020“ priemonių, yra naudinga, ir apskritai teigiamai vertina komunikato nuostatas. EESRK yra pasiruošęs prisidėti prie tų nuostatų įgyvendinimo suvienydamas pastangas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, aktyviau informuodamas juos apie šią iniciatyvą ir padėdamas nustatyti iniciatyvos spragas, kurias užpildo ES jaunimo strategija.

1.2 EESRK pabrėžia, kad reikėtų stebėti, kaip įgyvendinami iniciatyvoje „Judus jaunimas“ iškelti tikslai, ir mano, kad įgyvendinimo pažangą reikėtų vertinti remiantis aiškiais rodikliais, kad valstybės narės galėtų dėti daugiau pastangų tais atvejais, kai tikslai nepasiekiami laiku.

1.3 Tuo metu, kai ekonomikos krizė verčia pergalvoti biudžeto prioritetus, EESRK pabrėžia, jog labai svarbu ir toliau efektyviai nacionaliniu ir ES lygmeniu skirti ir, kai įmanoma, didinti išteklius švietimui ir mokymui bei jaunimo užimtumui. Ekonomikos atgaivinimo politika turi skatinti kurti stabilias darbo vietas ir užkirsti kelią bet kokiam mokslo nutraukimui.

1.4 EESRK pritaria tam, kad reikia kurti stažuočių kokybės sistemą, ir teigiamai vertina priemones, kuriomis siekiama pašalinti teisines ir administracines kliūtis laisvam jaunų žmonių judėjimui švietimo, mokymosi ir pameistrystės tikslais.

1.5 EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai siekti neformaliojo mokymosi įteisinimo ir geriau fiksuoti įgūdžius, kurie įgyjami už formaliojo švietimo sistemos ribų (pavyzdžiui, sukurti Europos įgūdžių pasą). Diskusijose dėl įteisinimo būdų taip pat reikėtų aptarti švietimo ir mokymo kokybę, kokybės kontrolę ir stebėseną. Tuo pat metu EESRK primena, kad neformaliojo mokymosi rėmimo priemonės turėtų būti naudingos visiems, o ne vien mažiau galimybių turinčiam jaunimui.

1.6 EESRK teigiamai vertina nacionaliniu lygmeniu numatomas priemones, pavyzdžiui, „Jaunimo garantijas“, kurios padeda jaunimui baigus mokslus pereiti į darbo rinką. Tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad kai kuriuos kitus komunikato pasiūlymus reikėtų plačiau išnagrinėti prieš juos įgyvendinant. Tai pasakytina apie aukštojo mokslo rezultatų lyginimą, „Judaus jaunimo“ kortelės kūrimą, iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“ ir Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ ateitį.

1.7 EESRK palaiko Komisijos pastangas nustatyti efektyviausius jaunimo užimtumo rėmimo būdus. Tai – mokymo programos, socialinės apsaugos priemonės ir socialinės garantijos, derinamos su aktyvinimu, įdarbinimo subsidijavimu ir tinkamomis su darbo užmokesčiu susijusiomis taisyklėmis ir socialinės apsaugos priemonėmis, taip pat profesinis orientavimas. EESRK pabrėžia, kad šių priemonių reikia imtis pasinaudojant socialiniu dialogu ir dialogu su pilietine visuomene bei aktyviau šiame dialoge dalyvaujant.

1.8 Iniciatyvoje švietimas ir užimtumas iš tikrųjų užima svarbią vietą, tačiau nepakankamai akcentuojamas socialinio kapitalo kaupimas ir jaunimo dalyvavimas Europos pilietinėje visuomenėje. Be to, į jaunimui sukurtas strategijas pirmiausia turėtų būti įtrauktas ir integracinis augimas, taip pat numatytos priemonės, būtinos tų strategijų įgyvendinimui, pavyzdžiui, šiuo metu įgyvendinamos „Veiklaus jaunimo“ programos palaikymas ir stiprinimas.

1.9 EESRK apgailestauja, kad iniciatyvoje neminima veikla, susijusi su Europos jaunimo socialinių ir pilietinių aspektų stiprinimu ir formavimu. Skaitant komunikatą turėtų būti aišku, kad pavadinimas „Judus jaunimas“ reiškia, jog iniciatyva parengta ne tik dėl jaunimo arba jaunimui, bet ir kartu su jaunimu, tuo pažymint, kad įgyvendinant pasiūlytus veiksmus reikės aktyvaus jaunimo dalyvavimo. EESRK prašo Komisijos į iniciatyvą įtraukti reikiamą veiklą.

1.10 EESRK siūlo naują informaciją, pateikiamą specialioje iniciatyvos interneto svetainėje, taip pat skelbti jau veikiančiuose informacijos portaluose, pavyzdžiui, PLOTEUS ar YOUTH. Naujos informacijos paskelbimas jau veikiančiose svetainėse duotų geresnių rezultatų, o jaunimui būtų lengviau tą informaciją susirasti.

1.11 Stažuotės turėtų tapti patrauklesnės, turėtų atitikti visų suinteresuotų šalių interesus, o valstybės narės, naudodamos įvairias paskatas, turėtų skatinti darbdavius sudaryti daugiau stažavimosi galimybių, kurios vėliau užtikrintų daugiau ir geresnių darbo vietų jaunuoliams.

1.12 EESRK džiaugiasi, kad komunikate svarbi vieta teikiama Europos socialinio fondo (ESF) lėšų panaudojimui. Derėdamasi su valstybėmis narėmis dėl biudžeto nuostatų naujojoje daugiametėje finansinėje programoje, Europos Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti tam, ar yra pakankamai lėšų ESF iniciatyvoms, pirmiausia toms, kurios susijusios su jaunimu.

1.13 EESRK atidžiai įvertins galimą Europos studentų paskolų sistemos naudą, palyginti su jau turimomis galimybėmis ir priemonėmis.

2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1 Strategijoje „Europa 2020“ iškelti aukšti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo Europos Sąjungoje tikslai, kuriems pasiekti labai reikalingas jaunimo dalyvavimas. Kokybiškas visiems prieinamas švietimas ir mokymas, sėkminga ir ilgalaikė integracija į darbo rinką, deramas ir pakankamai apmokamas darbas bei didesnio mobilumo galimybės yra būtini „norint išlaisvinti visų jaunų žmonių potencialą“ (1) ir tokiu būdu įgyvendinti„Europa 2020“ strategijos tikslus. Todėl iniciatyva „Judus jaunimas“ dėl joje numatytų priemonių yra viena iš strategijos pavyzdinių iniciatyvų.

2.2 Iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslas – prisidėti prie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) nustatytų tikslų ir prioritetų ir įgyvendinti priemones šiems uždaviniams pasiekti:

—	pagerinti jaunimo galimybes sėkmingai patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti,

—	užtikrinti, kad daugiau jaunų žmonių įgytų aukštąjį išsilavinimą,

—	geriau pritaikyti švietimą ir profesinį mokymą jaunimo poreikiams,

—	užtikrinti, kad iki 2020 m. kiekvienas Europos pilietis panorėjęs galėtų studijuoti ar mokytis užsienyje,

—	sumažinti jaunimo nedarbą padidinant jauniems žmonėms prieinamų darbo vietų skaičių, suteikti studentams galimybę stažuotis įmonėse ir įgyti tokią darbo patirtį, kuri ugdytų studentų verslumo dvasią,

—	daugiau ir geriau informuoti apie ES mobilumo priemones, pirmiausia kursus, mokymą, stažuotes užsienyje ir pan.

2.3 Kiekvienoje prioritetinėje srityje numatyta svarbių naujų veiksmų. Tuos veiksmus sudaro pasiūlymai, kuriais norima konkrečiai prisidėti prie šių prioritetų įgyvendinimo.

3. Komiteto bendrosios pastabos dėl Komisijos komunikato

3.1 Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“ dera su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“. Joje atsiskleidžia naujas holistinis požiūris – jaunimo švietimo ir užimtumo politiką glaudžiai sieti su kitomis pavyzdinėmis iniciatyvomis ir penkiais ES lygmens pagrindiniais tikslais. EESRK pabrėžia, kad būtina derinti ES ir nacionalinę politiką, kad nevyriausybiniai suinteresuotieji subjektai galėtų atlikti svarbų vaidmenį.

3.2 EESRK norėtų pabrėžti, kad ši iniciatyva skelbiama tuo metu, kai Europa susiduria su didžiausia per daugelį metų ekonomikos krize. Krizės negalima nepaisyti, nes iniciatyvos tikslas yra „išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“. Pats laikas paklausti, kaip krizė šiuo metu veikia darbo vietų garantijas, socialines teises ir visus planus ir projektus dėl studentų ir darbo jėgos mobilumo. EESRK mano, jog svarbu atkreipti dėmesį į ekonomikai skirtų priemonių ir galimo tų priemonių poveikio jau parengtiems ir jaunimui labai svarbiems Europos planams ir programoms ryšį. Reikėtų vengti bet kokio finansavimo mažinimo. Priešingai, turimus išteklius reikėtų paskirstyti tikslingiau ir galbūt ženkliai padidinti.

3.3 EESRK pripažįsta, kad iniciatyva „Judus jaunimas“, kuri yra neatsiejama nuo strategijos „Europa 2020“ priemonių, yra naudinga ir apskritai teigiamai vertina komunikato nuostatas. Visų svarbiausia, kad iniciatyva veiksmingiau susietų įvairias taikomas ir būsimas priemones ir projektus, tuo pagerindama galimybes pasiekti pirmiau išvardytus tikslus. EESRK apgailestauja, kad iniciatyvoje nenumatyti veiksmai, kurie būtų skirti Europos jaunimo socialiniams ir pilietiniams reikalams. Skaitant komunikatą turėtų būti aišku, kad pavadinimas „Judus jaunimas“ reiškia, jog iniciatyva parengta ne tik dėl jaunimo arba jaunimui, bet ir kartu su jaunimu, tuo pažymint, kad įgyvendinant pasiūlytus veiksmus reikės aktyvaus jaunimo dalyvavimo. EESRK prašo Komisijos į iniciatyvą įtraukti reikalingą veiklą.

3.4 Kadangi iniciatyva skiriama dviem svarbioms sritims – švietimui ir užimtumui – EESRK teigiamai vertina faktą, kad iniciatyvoje didelė svarba teikiama mobilumui, patrauklumui ir kokybei – tokiu būdu iniciatyva susiejama su 2020 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa (ET 2020), o labiausiai su pirmu ir antru strateginiais tikslais. Svarbu, kad šioje iniciatyvoje ypatingas dėmesys skiriamas didesniam mokymosi mobilumui, aukštojo mokslo modernizavimui, savišvietos ir neformaliojo mokymosi gerinimui ir įteisinimui bei efektyvių, ilgalaikių investicijų į švietimą ir profesinį mokymą garantavimui.

3.5 EESRK taip pat teigiamai vertina faktą, kad iniciatyvoje akcentuojami tikslų tarpusavio ryšiai ir kalbama apie šiuo metu vykstantį Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimą, atviresnes švietimo sistemas, geresnį profesinį orientavimą ir švietimo įstaigų ir darbdavių partnerystę (2). EESRK rekomenduoja, kad įgyvendinant šią iniciatyvą pirmiausia būtų stengiamasi atverti švietimo sistemas ir pritaikyti jas prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių. Tai pavyks padaryti, jeigu „Judaus jaunimo“ iniciatyva bus efektyviai sujungta su jau veikiančiomis mokymosi mobilumo priemonėmis, pavyzdžiui, Europasu, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS), taip pat jeigu bus stiprinamas mokslo įstaigų ir darbdavių, taip pat profesinių sąjungų, studentų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas.

3.6 Iniciatyvoje švietimas ir užimtumas iš tikrųjų užima svarbią vietą, tačiau nepakankamai akcentuojamas socialinio kapitalo kaupimas ir jaunimo vaidmens propagavimas Europos pilietinėje visuomenėje. Šiuo požiūriu iniciatyva „Judus jaunimas“ nevisiškai atitinka 2009 m. priimtos naujosios ES jaunimo strategijos „Investicijos ir įgalinimas“ tikslus, nepakankamai dera su Lisabonos strategija (165 straipsnio 2 dalimi), sutvirtinančia pilietybės aspektą, su poreikiu skatinti jaunus žmones dalyvauti demokratiniame gyvenime ir su jaunimui skirtomis priemonėmis. Į komunikatą turi būti įtraukti svarbūs, tiesiogiai su verslu susiję įgūdžiai (pavyzdžiui, novatoriškumas ir verslumo dvasia), pilietiškumo ugdymas, solidarumas ir socialinės sanglaudos stiprinimas, t. y. visapusiškas jaunimo dalyvavimas socialinėje darbotvarkėje. Taip pat turi būti sukurtos ir iniciatyvą įtrauktos būtinos paramos priemonės.

3.7 Be to, į jaunimui sukurtas strategijas pirmiausia turėtų būti įtrauktas ir integracinis augimas, taip pat numatytos priemonės, būtinos tų strategijų įgyvendinimui, pavyzdžiui, šiuo metu įgyvendinamos „Veiklaus jaunimo“ programos palaikymas ir stiprinimas.

3.8 Iniciatyvoje reikėtų aiškiau išdėstyti kai kuriuos su nediskriminavimu susijusius aspektus. EESRK siūlo į iniciatyvą įtraukti priemones, kurios spręstų vaikinų ir merginų darbo užmokesčio atotrūkio klausimą. Reikia spręsti vietos ir iš imigrantų šeimų kilusių jaunuolių skirtingos padėties problemą ir sunkumus, kurie iškyla siekiant vienodų sąlygų ir kvalifikacijos. Reikėtų pakankamą dėmesį skirti ir nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių integravimui į darbo rinką.

3.9 Reikėtų stebėti, kaip įgyvendinami iniciatyvoje iškelti tikslai, o įgyvendinimo pažangą vertinti remiantis aiškiais rodikliais, kad valstybės narės galėtų dėti daugiau pastangų tais atvejais, kai tikslai nepasiekiami laiku.

3.10 Tolesniame skyriuje EESRK aptars komunikate išskirtas prioritetines sritis ir pateiks savo pastabas ir papildomą informaciją apie visus pasiūlytus naujus svarbius veiksmus.

4. Modernių švietimo ir mokymo sistemų kūrimas svarbiausiems gebėjimams ir meistriškumui užtikrinti

4.1 Pasiūlyti Tarybos rekomendacijos dėl mokyklą metančių asmenų skaičiaus mažinimo projektą (2010 m.)

4.1.1 Mokyklą metančių asmenų skaičiaus mažinimas yra labai svarbus klausimas, ypač kai kurioms valstybėms narėms. Tai – vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris tiesiogiai remiasi strateginės programos „ET 2020“ lyginamaisiais standartais. Ekonomikos krizei verčiant mažinti biudžetus EESRK pabrėžia, jog labai svarbu išlaikyti, o kai įmanoma, ir padidinti nacionaliniu lygiu skiriamus išteklius užkirsti kelią mesti mokyklą.

4.2 Suburti aukšto lygio raštingumo didinimo ekspertų grupę (2010 m.)

4.2.1 EESRK pritaria tiems metodams, kurių veiksmingumas gerinant moksleivių ir studentų gebėjimus ir mažinant neraštingumą ES pasitvirtino. Be to, Komitetas pabrėžia, jog labai svarbios programos, skirtos jaunimui iš socialiai remtinų ir imigrantų šeimų. Svarbu, kad aukšto lygio ekspertų grupė sudarytų sąlygas dialogui ir konsultacijoms su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

4.3 Didinti profesinio mokymo patrauklumą, pasiūlą ir kokybę

4.3.1 Pasikonsultavęs su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop), EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę iš naujo įvertinti švietimo, mokymo ir mokymosi strategijas, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą. Komiteto nuomone reikia:

—	tikslingesnio švietimo ir mokymo,

—	siekti platesnių žinių, įgūdžių ir gebėjimų ir juos vertinti,

—	mažinti žinių ir įgūdžių atotrūkį,

—	remti naujos mokymosi aplinkos kūrimą,

—	atverti švietimo ir mokymo struktūras ir įstaigas,

—	atsižvelgti į individualius poreikius.

4.3.2 Todėl EESRK teigiamai vertina Briugės komunikatą, kuriame raginama stiprinti Europos bendradarbiavimą profesinio švietimo ir mokymo srityje. Komunikate nustatoma 11 ilgalaikių strateginių tikslų ateinančiam dešimtmečiui (2011–2020 m. laikotarpiui). EESRK pritaria, kad reikia gerinti profesinio mokymo kokybę ES lygmeniu. Profesinis švietimas ir mokymas turėtų tapti ta tiksline sritimi, kuri viena pirmųjų pajustų didesnio mobilumo naudą.

4.4 Pasiūlyti stažuočių kokybės sistemą

4.4.1 EESRK pritaria priemonėms, skirtoms pašalinti teisines ir administracines kliūtis, kurios trukdo laisvam jaunimo judėjimui stažavimosi tikslais. Struktūruoto dialogo su jaunimu metu paaiškėjo kita didelė problema: stažuočių kokybė skirtingose valstybėse narėse. Todėl Europos kokybės sistema turėtų paskatinti nacionalines diskusijas dėl stažuočių, pameistrystės ir jauniems žmonėms siūlomų darbo sutarčių kokybės. Stažuotes reikėtų įtraukti į mokymo programas, jose turėtų būti numatytas stiprus edukacinis elementas. Tai padėtų jaunuoliams vėliau gauti stabilų, kokybišką, pakankamai apmokamą darbą, kuriame jie nebūtų diskriminuojami.

4.4.2 Stažuočių kokybės sistema turėtų apimti visas mokymosi realioje darbo aplinkoje formas, nepriklausomai nuo to, ar tas mokymasis patenka į formaliojo švietimo programas, ar mokomasi savanoriškai už bet kokios formaliojo švietimo sistemos ribų. Stažuotė neturėtų tapti tikro darbo pakaitalu, tačiau stažuotojams turėtų suteikti įgūdžių, kurių reikia norint sklandžiai pereiti į profesinę veiklą. Jauni stažuotojai turėtų gauti finansinį atlygį už bet kokias tikras profesines užduotis, jiems turi būti suteikiamos ir socialinės garantijos. Kad tokios stažuotės būtų veiksmingos ir reikalingos darbo rinkai, svarbu, kad jas rengiant, organizuojant, įgyvendinant ir finansuojant dalyvautų socialiniai partneriai.

4.4.3 Stažuotės turėtų tapti patrauklesnės, turėtų atitikti visų suinteresuotųjų šalių interesus, o valstybės narės, taikydamos įvairias paskatas, turėtų skatinti darbdavius sudaryti daugiau stažavimosi galimybių, kurios vėliau užtikrins daugiau ir geresnių darbo vietų jaunuoliams. Reikėtų atsižvelgti ir į Europos socialinių partnerių priimtą bendrąjį susitarimą dėl įtraukiųjų darbo rinkų.

4.5 Pasiūlyti Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų įteisinimo projektą (2011 m.)

4.5.1 EESRK jau seniai mano, kad šis klausimas yra labai svarbus, todėl pritaria papildomoms priemonėms šioje srityje. EESRK ypač teigiamai vertina didelį dėmesį neformaliojo mokymosi rezultatų įteisinimui. Diskutuojant dėl įgūdžių įteisinimo būdų taip pat reikėtų aptarti neformaliojo mokymosi kokybę, kokybės kontrolę ir stebėseną. Neformalųjį mokymąsi skatinančios priemonės turėtų būti naudingos visiems, todėl jų nereikėtų skirti vien tik nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams (kaip siūloma komunikate). Neformalusis mokymasis, kurį savanoriškos veiklos pagrindu organizuoja daugiausia nevyriausybinės organizacijos, yra svarbus, nes padeda jaunimui įgyti šiandienos pasaulyje reikalingų įgūdžių – kūrybingumo, gebėjimo dirbti komandoje, spręsti problemas, kalbų mokėjimo, kultūrų pažinimo, empatijos, iniciatyvumo ir atsakomybės.

4.5.2 Dėl savišvietos įteisinimo – šios mokymosi rūšies pripažinimui svarbus bus darbdavių vaidmuo, taip pat profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigų vaidmuo.

4.5.3 Dėl neformaliojo mokymo ir savišvietos pripažinimo – kai kuriose valstybėse narėse jau yra gerosios praktikos pavyzdžių (Vokietijoje yra „Profilpass“, Čekijoje – „Keys for life“). Rengiant Tarybos rekomendaciją į šiuos pavyzdžius reikėtų atsižvelgti. Komisija turėtų prisidėti prie geros praktikos sklaidos ir analizės ir atsižvelgti į tai, kad ES šalys pasižymi didžiule išsivystymo, tradicijų ir esamos situacijos įvairove.

5. Aukštojo mokslo patrauklumo didinimas žinių ekonomikoje

5.1 Remti aukštojo mokslo reformas ir modernizavimą parengiant komunikatą, kuriame bus nustatyta nauja tobulesnė aukštojo mokslo darbotvarkė (2011 m.).

5.1.1 Aukštojo mokslo reformai turėtų tekti daug didesnis vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – padaryti ES visuomenę žinių, inovacijų ir vystymosi lydere. Tretinio mokslo sistemų modernizavimas – Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimas ir Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimas, didesnis pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dalyvavimas, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemų peržiūra ir sustiprinimas ir švietimo socialinio aspekto reikšmės pripažinimas turėtų padėti jauniems absolventams sėkmingai patekti į darbo rinką ir turėtų pašalinti vis dar egzistuojančias kliūtis, iškylančias dėl socialinės nelygybės, lyties, tautybės ir pan., lygiomis teisėmis dalyvauti švietimo sistemoje.

5.2 Lyginti aukštojo mokslo rezultatus

5.2.1 Nors vienas iš tikslų – nustatyti lyginamuosius standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti aukštojo mokslo rezultatus ir laimėjimus, EESRK pabrėžia, kad labai svarbu kriterijus atrinkti glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo ekspertais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiu sektoriumi, nes ši sritis yra labai jautri. EESRK supranta susirūpinimą dėl galimos kitose srityse taikomų įvertinimo arba klasifikavimo metodų ekstrapoliacijos ir abejoja, ar ES kompetencijai priklausytų kurti naują daugiamatę universitetų reitingavimo sistemą arba skalę.

5.3 Pasiūlyti daugiametę strateginę inovacijų darbotvarkę (2011 m.)

5.3.1 Dėl strateginės inovacijų darbotvarkės (2011 m.) EESRK primena Komisijai daugelį pastaraisiais metais šiai temai skirtų savo nuomonių ir rekomendacijų (3).

6. Didesnio tarptautinio jaunuolių mobilumo mokymosi ir darbo tikslais rėmimas

6.1 Sukurti specialią „Judaus jaunimo“ interneto svetainę, kurioje būtų informuojama apie mobilumo ir mokymosi galimybes ES (2010 m.)

6.1.1 EESRK siūlo naują informaciją skelbti jau veikiančiuose informaciniuose portaluose, pavyzdžiui, PLOTEUS ar YOUTH, nes toks informavimas duotų geresnių rezultatų, o jaunimui būtų lengviau tą informaciją susirasti. Reikėtų sukurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie siūlomas stažuotes ir savanorišką darbą ir į kurią būtų galima patekti per minėtas interneto svetaines.

6.2 Pasiūlyti Tarybos rekomendaciją edukaciniam jaunimo judumui skatinti (2010 m.)

6.2.1 EESRK sutinka, kad reikia stiprinti konkrečias priemones, kurių tikslas – didesnis besimokančiųjų mobilumas, ir įgyvendinti viešųjų konsultacijų išvadas dėl pasiūlymų, pateiktų žaliojoje knygoje „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“. Komitetas aktyviai dalyvavo konsultacijose 2009 m. ir pateikė keletą vertingų rekomendacijų (4). Paramos priemones reikia teikti prieš judumo projektus, per juos ir po jų.

6.3 Sukurti „Judaus jaunimo“ kortelę

6.3.1 Iš komunikato nepakankamai aišku, ar siūloma nauja kortelė, ar norima tobulinti jau naudojamą Europos jaunimo kortelę („Youth ‹26 Card“). Reikėtų išsiaiškinti, ar nauja kortelė tikrai būtų naudinga ir palyginti ją su kitomis šiuo metu išduodamomis kortelėmis.

6.4 Paskelbti Europos Teisingumo Teismo nutarčių, susijusių su mobilių besimokančių asmenų teisėmis, vadovą (2010 m.)

6.4.1 EESRK mano, kad tai – gera priemonė ir pažymi, kad nutartis reikėtų skelbti lanksčia, lengvai surandama ir suprantama forma. Jos turi būti nesunkios naudoti ir vidurinių mokyklų moksleiviams.

6.5 Pasiūlyti Europos įgūdžių pasą (2011 m.)

6.5.1 EESRK pritaria tam, kad reikia kurti Europos įgūdžių pasą. Komitetas taip pat mano, kad reikėtų sujungti šiuo metu išduodamus pasus (Europasą ir jaunimo pasą) į vieną bendrą formą, kuri apimtų ir tradicinį gyvenimo aprašymą, ir formalųjį išsilavinimą (Europasas), ir neformalųjį išsilavinimą ar savišvietą. Jaunimui kol kas įspūdžio nedaro nuolat peržiūrimų ir galiausiai nelabai veiksmingų priemonių gausa. Ar Europos įgūdžių pasas bus sėkminga iniciatyva be kitų veiksnių priklausys ir nuo to, kaip į jį žiūrės darbdaviai ir kaip jį naudos jaunimas – reikės pasirūpinti, kad jaunimas gautų būtinas konsultacijas ir paramos priemones.

6.6 Įgyvendinti naują iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“

6.6.1 EESRK teigiamai vertina bet kokios formos paramą, kuri pagerina jaunimo įsidarbinimo perspektyvas. EESRK mano, kad šiuo požiūriu būtų naudinga tobulinti EURES ir kitus informacinius portalus ir gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę.

6.7 2010 m. sukurti Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemą

6.7.1 EESRK teigiamai vertina nuolat skelbiamą Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemos leidinį, nes jame pateikiama vertingos ir aktualios informacijos apie poslinkius Europos darbo rinkoje.

6.8 Stebėti, kaip įgyvendinami ES teisės aktai, kuriais reglamentuojama darbuotojų judėjimo laisvė

6.8.1 EESRK iš principo sutinka su tuo, kad ES teisės aktų dėl laisvo darbuotojų judėjimo taikymas naudingas jaunimui ir turėtų būti atidžiau stebimas (ši priemonė taikoma jau kurį laiką). Tačiau Komisija aiškiai nepasako, kaip bus organizuojama teisės aktų stebėsena ir mobilaus jaunimo iniciatyvų įgyvendinimas.

7. Jaunimo užimtumas

7.1 Nustatyti veiksmingiausias jaunimo užimtumo rėmimo priemones

7.1.1 Jaunimo nedarbas, kuris nuogąstauti vertė dar prieš kylant krizei, tapo viena didžiausią nerimą keliančių Europos darbo rinkos problemų. Kaip teigiama iniciatyvoje, „ jaunimo nedarbas yra didžiulis ir siekia beveik 21 proc. – tai yra nepriimtina . Norint pasiekti 75 proc. 20–64 m. gyventojų užimtumą būtina iš esmės gerinti jaunimo galimybes patekti į darbo rinką“ (5) . Negalima neįvertinti priemonių, kurios padeda jauniems žmonėms nuo pat profesinės karjeros pradžios garantuoti kokybišką, nuolatinį ir pakankamai apmokamą darbą, svarbos. EESRK teigiamai vertina siūlomas iniciatyvas ir ragina Komisiją siekti tvirtų valstybių narių įsipareigojimų (pritariant socialiniams partneriams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams) kurti darbo vietas jaunimui. EESRK taip pat pritaria komunikato teiginiui, kad „ su darbo užmokesčiu susijusios arba nesusijusios paskatos galėtų padėti įdarbinti patirties neturinčius darbo rinkos dalyvius, tačiau reikėtų stengtis, kad tai nekeltų papildomo nesaugumo. Teigiamą vaidmenį nustatant pradinio darbo užmokesčio dydį gali atlikti ir kolektyvinės derybos laikantis vienodo darbo užmokesčio arba ekvivalentiškos darbo vertės principo“.

7.1.2 Jeigu norime didesnio Europos konkurencingumo turime spręsti jaunimo problemas šiandienos darbo rinkoje. Tai pavyks, jeigu pagaliau užtikrinsime, kad talentingų jaunosios kartos atstovų gebėjimai būtų geriau panaudojami, o ne iššvaistomi.

7.1.3 EESRK pritaria mėginimams surasti pačias efektyviausias jaunimo užimtumo rėmimo priemones, pavyzdžiui, mokymo programas, socialinės apsaugos priemones ir išmokas, kurios derinamos su aktyvinimu, įdarbinimo subsidijavimu, tinkamomis su darbo užmokesčiu susijusiomis taisyklėmis ir socialinės apsaugos priemonėmis. Komisija teisingai akcentuoja profesinį orientavimą. Kai jauniems žmonėms tenka apsispręsti dėl būsimos profesinės karjeros, jie turėtų gauti jiems būtiną informaciją apie įvairias tolesnio mokymosi galimybes, turėtų aiškiai suvokti, kokių įgūdžių ir kompetencijos reikia, ir gauti informaciją apie galimus poslinkius darbo rinkoje, kad atitinkamai galėtų planuoti savo ateitį. Tai ypač svarbu, kai reikia ruoštis pirmajam darbui ir jo ieškoti.

7.2 Sukurti nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių padėties stebėsenos sistemą

7.2.1 Kita dabartinės krizės pasekmė – didėjantis nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičius. Iki šiol buvo sudėtinga suvokti šio reiškinio mastą ES lygmeniu ir jo poveikį jaunimo psichikos sveikatai ir gerovei. Todėl EESRK teigiamai vertina pasiūlymą vykdyti sistemingą stebėseną šioje srityje.

7.3 Naudojantis „Progress“ programos parama parengti Europos darbo biržų savitarpio mokymosi programą (2010 m.)

7.3.1 EESRK pritaria šiai priemonei ir rekomenduoja ją taikant pirmiausia siekti sujungti visas ligšiolines priemones, finansavimą ir patirties mainus. Labai svarbu, kad darbo biržos dirbtų veiksmingai ir tinkamai. Deja, kai kuriose valstybėse narėse už šias paslaugas atsakingos privačios agentūros ir kai kurios iš jų yra nepakankamai reguliuojamos ar stebimos. Labai svarbu siūlyti stabilų, kokybišką darbą ir garantuoti socialines teises. Šioje, kaip ir kitose srityse nepaprastai svarbus socialinių partnerių indėlis.

7.4 Stiprinti dvišalį ir regioninį politinį dialogą jaunimo užimtumo klausimais su ES strateginiais partneriais

7.4.1 EESRK mano, kad reikėtų glaudesnio dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Viduržemio jūros sąjunga, Rytų Partneryste, su Vakarų Balkanais ir ES palaikant santykius su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis ir su kitais pasaulio regionais, su kuriais būtų galima bendradarbiauti. Ypač svarbu bendradarbiauti dėl problemų, susijusių su jaunimu iš imigrantų šeimų.

7.5 Skatinti jaunuosius verslininkus plačiau naudoti Europos mikrofinansų priemonę „Progress“

7.5.1 EESRK teigiamai vertina mikrofinansų priemonę – naują būdą skatinti verslumo dvasią ir kurti naujas darbo vietas mikroįmonėse (6). Nors nebuvo planuojama plėsti šią priemonę naujojoje ES finansinėje programoje po 2013 m., EESRK nuomone, jeigu būtų pateikti šios priemonės naudingumo įrodymai, reikėtų pagalvoti apie jos finansavimo padidinimą.

7.5.2 Šiuo metu vykstantis struktūruotas dialogas su jaunimu parodė, kad savo verslą pradėti nusprendusiems jaunuoliams reikia specialios paramos dviejose srityse, į kurias būtina atsižvelgti: i) būtiną veiklos pradžios kapitalą ir ii) ugdomąjį vadovavimą, kuravimą ir pagalbą praktiniais klausimais.

7.6 Užtikrinti, kad per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo visi jaunuoliai pradėtų dirbti, pratęstų mokslus arba kad jiems būtų aktyvinimo priemonės, t. y. įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą

7.6.1 EESRK teigiamai vertina idėją parengti nacionalinio lygmens priemonę, kuri padėtų jaunimui įveikti kliūtis, susijusias su perėjimu iš mokslo į darbo rinką. Reikėtų pasidalinti kai kurių valstybių narių įgyta gera patirtimi. Siūlomos „Jaunimo garantijos“ ilgainiui galėtų nemažai prisidėti prie Europos socialinio modelio ir strategijos „Europa 2020“ tikslų.

7.7 Užtikrinti tinkamą teisių į socialines išmokas ir tikslinių aktyvinimo priemonių pusiausvyrą

7.7.1 EESRK pritaria abipusių įsipareigojimų priemonei, įskaitant aktyvinimo priemones, skirtas jaunimui, kuriam gresia socialinė atskirtis, ir socialinės apsaugos sistemos modernizavimui ir pan. Komitetas taip pat mano, kad reikia stiprinti gerovės sistemų aktyvinimo ir motyvavimo funkcijas, kad jaunuoliai ilgainiui netaptų priklausomi nuo pašalpų.

7.8 Segmentuotose darbo rinkose įvesti vieno tipo neterminuotas darbo sutartis ir pakankamai ilgą bandomąjį laikotarpį bei laipsniškai didėjančias socialinės apsaugos teises

7.8.1 Neterminuotų vieno tipo darbo sutarčių koncepcija galėtų būti viena iš priemonių mažinti nelygybę tarp tų, kurie naujai įsilieja į darbo rinką, ir tų, kurie į ją patekti negali. EESRK žino, kad valstybėse narėse padėtis, susijusi su jaunimo galimybėmis patekti į darbo rinką, labai skiriasi. Yra tokių nelanksčių sistemų, kuriose jaunimui apskritai sunku susirasti darbą. Kitose siūloma daugiau trumpalaikių sutarčių, kurios yra pernelyg lanksčios ir neužtikrina visapusiškų socialinių garantijų. EESRK pabrėžia, kad reikėtų patvirtinti tokias priemones, kurios užtikrintų stabilias darbo sutartis jaunimui ir jokiu būdu nediskriminuotų dėl amžiaus, lyties ar kokios nors kitos priežasties.

8. Visapusiškas ES finansavimo programų potencialo išnaudojimas

8.1 Geriau informuoti apie ESF jaunimui teikiamą pagalbą ir visapusiškai išnaudoti šio fondo potencialą

8.1.1 EESRK džiaugiasi, kad komunikate svarbi vieta teikiama ESF lėšų panaudojimui. Derėdamasi su valstybėmis narėmis dėl biudžeto paskirstymo pagal naująją finansinę programą Europos Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti tam, ar yra pakankamai lėšų ESF iniciatyvoms, pirmiausia toms, kurios susijusios su jaunimu. Reikėtų pagalvoti apie galimybę daugiau dėmesio jaunimui skirti ir kitose programose.

8.2 Užtikrinti, kad fondas jau artimiausioje ateityje duotų naudos jaunimui ir būtų operatyviai panaudotas strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti

8.2.1 EESRK mano, kad reikėtų pasistengti labiau išnaudoti ESF siūlomas galimybes. Kiti fondai į savo horizontaliuosius prioritetus taip pat turėtų įtraukti pirmiau nurodytus tikslus.

8.3 Peržiūrėti visas ES programas, kuriomis skatinamas edukacinis judumas ir švietimas šioje srityje

8.3.1 EESRK pritaria pasiūlymui organizuoti viešas konsultacijas, kad būtų galima įsitikinti, kaip mobilumas padeda mokytis. Komitetas atidžiai seks veiklą šioje srityje, pirmiausia atsižvelgdamas į būsimą finansinę programą.

8.3.2 Komisijos komunikate nekalbama apie Europos mokymosi programų įtaką aktyvaus pilietiškumo ir jaunimo dalyvavimo skatinimui. Akivaizdu, kad kokybiškas mokslas ir stipri darbo rinka prisideda prie augimo Europoje, tačiau šiuos veiksnius turi papildyti jaunimo dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimo priemonės, kad jaunimas prisiimtų atsakomybę už atitinkamą politiką ir jaustųsi įsipareigojęs prisidėti prie šių procesų. Su jaunimu dirbantys asmenys ir jaunimo organizacijos gali atlikti reikšmingesnį vaidmenį. Reikėtų daugiau galimybių suteikti pilietinei savanoriškai veiklai.

8.3.3 EESRK mano, kad dėl antikrizinių priemonių nereikėtų į šalį nustumti paramos neformaliajam mokymuisi, nes tokio mokymosi vaidmuo auga ir jau dabar jis tampa lemiamu jaunimo ateities ir augimo veiksniu.

8.4 Išanalizuoti galimybę sukurti ES lygmens studentų paskolų sistemą, kuri padėtų skatinti tarptautinį studentų mobilumą

8.4.1 EESRK atidžiai įvertins galimą šios priemonės naudą, palyginti su jau turimomis galimybėmis ir priemonėmis. Iš judumo programų vertinimo ataskaitų matyti, kad pagrindinės judumo didinimo kliūtys yra studijų finansavimas; norint veiksmingai skatinti judumo tikslą – 20 proc. iki 2020 m. – reikėtų teikti prioritetą galimybėms gauti stipendijas ir jų dydžiams. Reikia kruopščiai parengti paskolų suteikimo procedūrą ir apie ją informuoti jaunus žmones, nes svarbu visomis išgalėmis siekti, kad jaunimas neįklimptų į skolas.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM (2010) 477 galutinis

(2) Šią sąvoką reikėtų suprasti plačiausia prasme – kai kas nors ką nors įdarbina bet kokiame sektoriuje – privačiame, viešajame ir nevyriausybiniame.

(3) EESRK nuomonės „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“, OL C 354, 2010 12 28, p. 80, ir „Investicijos į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p.17.

(4) EESRK nuomonė dėl Žaliosios knygos „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“, OL C 255, 2010 9 22, p. 81.

(5) Kaip teigiama 2011 m. Eurostato ataskaitoje, bendras nedarbo lygis ES 27 buvo 9,6 proc. Jaunimo (asmenų iki 25 metų) nedarbas sudarė 21 proc. Daugiausiai jaunų bedarbių yra Ispanijoje (43,6 proc.), Slovakijoje (36,6 proc.) ir Lietuvoje (35,2 proc.).

(6) EESRK nuomonė „Investicijos į žinias ir naujoves (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p. 17–26.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/63

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“

(COM(2010) 672 galutinis)

2011/C 132/11

Pranešėjas Franco CHIRIACO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“

COM(2010) 672 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 197 nariams balsavus už, 26 – prieš ir 17 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos dokumentą ir jame pateiktus pasiūlymus ir pabrėžia, kad komunikate atsižvelgta į nemažai ankstesnėse Komiteto nuomonėse pateiktų pastabų. Komitetas prašo Komisijos tiksliau nurodyti BŽŪP po 2013 m. tikslų, priemonių ir finansinių išteklių sąsają. BŽŪP reforma turi būti įgyvendinta taip, kad būtų užtikrintas žemės ūkio pelningumas ir deramos pajamos ūkininkams visoje ES.

1.2 Prioritetinis BŽŪP uždavinys yra įvertinti ūkininkų vaidmenį, kadangi jie yra kasdienio vartojimo maisto produktų ir vis dažniau ekologiškos ir tvarios energijos gamintojai. Be to, žemės ūkis ir miškininkystė turi svariau prisidėti prie tvaraus gamtos išteklių valdymo ir padėti konkrečiai spręsti svarbiausias klimato kaitos, vandens išteklių stygiaus, aplinkos ir biologinės įvairovės (1) apsaugos ir teritorinio vystymosi problemas.

1.3 EESRK pritaria pasiūlymui atsisakyti istorinio referencinio laikotarpio nustatant paramos sumą ir pabrėžia tiesioginių išmokų pagal bendrąją žemės ūkio politiką svarbą Europos žemės ūkio modeliui išsaugoti. Šios išmokos reikalingos kompensuoti už visuomenės pageidaujamų aukštų standartų laikymąsi ir atlyginti už žemės ūkio teikiamas ir rinkoje neatlyginamas paslaugas. Be to, šios išmokos ir toliau atlieka ūkininkų pajamų užtikrinimo ir apsaugos nuo rizikos vis labiau kintančiose rinkose funkciją. Visuomenei tiekiamos viešosios gėrybės ir teikiamos paslaugos, Komiteto nuomone, susijusios su tvariu vystymusi, aplinkos apsauga, kaimo vietovių gyvybingumu, skurdo mažinimu, apsirūpinimo maistu saugumu, darbo ir vartotojų apsauga.

1.4 Be to, EESRK nuomone, svarbu, kad peržiūros procesas iš esmės nepakeistų BŽŪP tikslų ir mechanizmų, kuriais siekiama remti su žemės ūkio, maisto produktų ir aplinkos veikla susijusius vykdytojus ilgalaikės ir vidutinės trukmės programavimo laikotarpiu. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų numatyti pakankamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, kuris atitiktų 2020 m. pasibaigsiantį naują programavimo laikotarpį, siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, ypač tiems, kurie investavo buvusiomis sąlygomis, prisitaikyti prie istorinio referencinio laikotarpio kriterijaus atsisakymo nustatant bendrosios išmokos vertę. Komitetas primena, kad nuo 2013 m. naujosiose valstybėse narėse nebebus taikoma supaprastinta vienkartinės išmokos už plotus schema. Galiausiai EESRK prašo leisti taikyti nacionalinę ir regionų lygmens lankstumo priemonę, kuri numatyta 68 straipsnyje (2) dėl specifinės paramos teikimo, ir pasirūpinti, kad priemonė būtų visiškai suderinta su antrojo ramsčio priemonėmis, bendru vaisių ir daržovių rinkos organizavimu ir skatinimo lėšomis.

1.5 EESRK pritaria tikslui BŽŪP paramą skirti tik aktyviai veiklą vykdantiems ūkininkams ir, įgyvendinant veiksmus pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį, skatinti Europos žemės ūkio modelį. Visos pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį skiriamos išmokos turi padėti spręsti socialines, aplinkos ir ekonomikos problemas. Todėl EESRK ragina Komisiją pateikti visoje ES teritorijoje taikomą aktyvaus ūkininko apibrėžtį. EESRK siūlo nustatant aktyvaus ūkininko apibrėžtį visų pirma remtis žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos, įskaitant tiesioginę prekybą vietos rinkose, taip pat socialinės svarbos viešųjų gėrybių ir paslaugų kūrimo.

1.6 EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Tarybos politinis sprendimas užtikrinti žemės ūkio sąlygas visoje ES ir toliau turi išlikti aiškiu BŽŪP reformos tikslu. EESRK mano, kad nereikėtų panaikinti išmokos, kuri pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį skiriama nepalankių gamtinių ir klimato sąlygų regionuose dirbantiems ūkininkams. Papildoma parama pagal plotą, skiriama mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams, leistų išvengti, kad ES teritorijoje dirbantys ūkininkai nutrauks veiklą, ir taip padėtų siekti maisto tiekimo saugumo tikslo. EESRK prašo Komisijos kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl kitų mažiau palankių ūkininkauti vietovių (tarpinių vietovių) klasifikavimo kriterijų peržiūros, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų sudaryta galimybė pareikšti nuomonę.

1.7 EESRK palankiai vertina pasiūlymą nustatyti išmokų viršutinę ribą, kurią taikant turi būti atsižvelgiama į šalies arba konkretaus regiono žemės ūkio struktūrą. Komitetas siūlo šią viršutinę ribą taikyti atsižvelgiant į apmokamo ir neapmokamo darbo ūkyje intensyvumą, taip pat į ūkininko darbą, taip užtikrinant ir socialinį BŽŪP veikimui panaudotų ekonominių išteklių pagrįstumą. Be to, EESRK mano, kad svarbu atsižvelgti į ypatumus, kurie būdingi kooperatyvų ir žemės ūkio gamintojų asociacijų įsteigtiems ūkiams, ir skirti paramą visiems partneriams.

1.8 Naujos BŽŪP prioritetas ir toliau turės būti užtikrinti konkurencingą ir novatorišką ES žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris prisidėtų prie socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimo, užimtumo ir žemės ūkio darbuotojų apsaugos. Skiriama parama turi būti siejama su reikalavimu visapusiškai laikytis socialinių sąlygų, visų prima darbo teisės ir sutarčių.

1.9 Komisija turėtų išsamiau paaiškinti, kaip tiesioginės išmokos bus siejamos su ekologiškumo (angl. greening) aspektu, ir pateikti galutinį šio pasiūlymo poveikio dabartinėms antrojo ramsčio aplinkos apsaugos programoms vertinimą. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į kitus galimus požiūrius. Būtų galima pasiūlyti ekologiškumui skirtą tiesioginės išmokos dalį susieti su privalomu dalyvavimu įgyvendinant tam tikras agrarinės aplinkosaugos priemones, galinčias užtikrinti veiksmingą poveikį konkrečiam plotui, su sąlyga, kad finansinės paskatos visiškai padengs atsiradusias papildomas išlaidas, o biurokratinės procedūros bus minimalios. Šiuo tikslu Komisija turėtų sudaryti atitinkamų priemonių sąrašą, iš kurių ūkininkai galėtų pasirinkti jų konkrečiai padėčiai tinkamiausias priemones. Šios priemonės turėtų būti nustatomos regionų lygmeniu, kad turėtų teigiamo poveikio pajamoms.

1.10 EESRK mano, kad neįmanoma įvykdyti veiksmingos BŽŪP po 2013 m. reformos, jei nėra aiškios informacijos apie sprendimus, kurie bus priimti dėl ES biudžeto dydžio ir sudarymo. Vis dėlto EESRK mano, jog reikėtų siekti, kad ES patvirtintų bent jau iki šiol BŽŪP skirtą biudžeto dalį.

1.11 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tolesnis ES žemės ūkio rinkų atvėrimas lems dar didesnį konkurencinį spaudimą ir svyravimai tarptautinėse rinkose darys dar didesnį poveikį gamintojų kainoms. Komitetas išreiškia susirūpinimą, kad turimų priemonių nepakanka norint tinkamai stabilizuoti rinkas. Būsimos reformos metu į tai būtina atsižvelgti ne tik iš naujo nustatant tiesiogines išmokas, bet ir koreguojant rinkos stabilizavimo priemones.

2. Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1 Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai

2.1.1 Europos Komisijos nuomone, po 2013 m. BŽŪP turi būti siekiama įgyvendinti šiuos tikslus (3):

—	rentabili maisto produktų gamyba,

—	tausus gamtos išteklių valdymas ir indėlis į klimato kaitos mažinimą,

—	teritorinės pusiausvyros ir kaimo vietovių įvairovės išlaikymas.

2.2 Būsimos BŽŪP priemonės

2.2.1 Pasak Komisijos, atsietosios tiesioginės išmokos ir toliau bus svarbiausia Europos žemės ūkio paramos priemonė (bazinė atsietoji tiesioginė ir vienoda išmoka, suteikiama visiems atitinkamo regiono arba valstybės narės ūkininkams). Siekiant padidinti veiksmingumą ir teisingą paskirstymą, numatyta išmokas pagal istorinius duomenis pakeisti fiksuota ir vienoda išmoka pagal plotą (bazine išmoka). Tačiau atsižvelgiant į skirtingas ES regionų ekonomines ir gamtines sąlygas, kuriomis ūkininkai turi ūkininkauti, tiesiogines išmokas reikia paskirstyti teisingai. Tokia išmoka bus grindžiama galimybe perduoti teises į išmokas, kurios įsigalioja tik tada, jei yra suderinamos su reikalavimus atitinkančia žemės ūkio paskirties žeme ir atitinka kompleksinės paramos reikalavimus. Pastarieji turi būti supaprastinti ir įtraukti į Vandens pagrindų direktyvą. Siūloma nustatyti ūkiams skiriamų išmokų viršutinę ribą (angl. capping). Šios priemonės poveikis galėtų būti švelninamas atsižvelgiant į užimtumo lygį.

2.2.2 Komisijos nuomone, BŽŪP po 2013 m. turėtų būti numatytos kitos tiesioginių išmokų formos, kurios padėtų skatinti ekologiškesnį žemės ūkį (tiesioginių išmokų ekologiškumui skatinti skirtos dalies stiprinimas): 1) visoje ES taikoma išmoka už hektarą reikalaujant ūkininkų laikytis agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, kurie neprivalomi pagal kompleksinės paramos taisykles (pvz., daugiametės ganyklos, sėjomaina, ekologinis žemės atidėjimas ir pan.), 2) papildoma išmoka už plotą, skiriama specifinių gamtinių kliūčių regionuose dirbantiems ūkininkams kaip priedas prie paramos pagal BŽŪP antrąjį ramstį.

2.2.3 Numatyta keletas atsietosios paramos išimčių. Tam tikriems regionams ir tam tikrai specifinei produkcijai gali būti suteikta susietoji parama laikantis aiškiai nustatytų finansinių ribų. Numatyta paprasta ir speciali paramos schema smulkiesiems ūkininkams siekiant sustabdyti darbo vietų mažėjimą kaimo vietovėse. Atsakant į Europos Audito Rūmų išsakytą kritiką dėl tiesioginių išmokų mechanizmo veikimo, siūloma teikti paramą tik aktyviems ūkininkams.

2.2.4 Komisijos teigimu, būtina išsaugoti tam tikras rinkos priemones. Šios priemonės galėtų būti taikomos krizės laikotarpiu siekiant skubiai spręsti kilusias problemas. Visų prima siūloma pratęsti intervencinį laikotarpį, taikyti nuostatas dėl trikdymo ir privačiai sandėliuoti kitus produktus, taip pat gerinti kontrolę. Esant tokiai padėčiai, Komisija paskelbė, kad pateiks pasiūlymą dėl pieno rinkos stabilizavimo, ir pabrėžė, kad būtina pradėti diskusiją dėl cukraus sektoriaus ateities. Be to, BŽŪP po 2013 m. bus numatyta priimti specialias maisto tiekimo grandinės veikimo intervencines priemones ir stiprinti žemdirbių derybinę poziciją.

2.2.5 BŽŪP bendroji architektūra ir toliau bus grindžiama dviejų ramsčių sistema. Kaimo plėtrai teikiama parama visų prima turi būti siekiama skatinti konkurencingumą, inovacijų diegimą, spręsti klimato kaitos ir aplinkos problemas, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“. Todėl numatyta su antruoju ramsčiu susieti rizikos valdymo priemones, kurias valstybės narės galėtų taikyti gamybai ir žemės ūkio pajamoms stabilizuoti.

3. Bendrosios pastabos

3.1 EESRK pabrėžia, kad savo komunikate Komisija atsižvelgė į šias ankstesnėse EESRK nuomonėse pateiktas pastabas (4):

—	poreikį teisingai paskirstyti išteklius valstybėms narėms,

—	reikalavimą atsisakyti istorinio referencinio laikotarpio nustatant bendrosios išmokos dydį,

—

pasiūlymą bendrojoje išmokoje numatyti ekologiškumui skatinti skirtą dalį siekiant įveikti naujus iššūkius, visų pirma susijusius su klimato kaita, atsinaujinančiųjų išteklių energija, vandentvarka ir biologine įvairove (5), taip pat užtikrinti, kad skiriamos paramos suma geriau atitiktų ūkininko bendruomenei tiekiamas viešąsias gėrybes ir teikiamas paslaugas, kurios nėra tinkamai įvertinamos rinkoje, taip pat siekiant, kad parama būtų teikiama ūkininkams, kurie vykdo savo veiklą vietovėse, kurioms būdingos ūkininkauti nepalankios klimato ir gamtos sąlygos, dėl kurių didėja veiklos sąnaudos,

—	būtinybę skirti bendrąsias išmokas tik aktyviai veiklą vykdantiems ūkininkams taikant tvarką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekviename ūkyje esamas ir sukurtas darbo vietas, visų pirma apmokamo ir neapmokamo darbo, įskaitant žemės ūkio ir miškų ūkio darbą pagal sutartis, ūkyje intensyvumą.

3.2 Savo nuomonėje NAT/449 dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos EESRK „ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą nustatyti aiškų BŽŪP tikslą, tuomet nurodyti šiam tikslui pasiekti reikalingas priemones ir su tuo susijusias būtinas sąnaudas.“ EESRK pabrėžia, kad komunikate Komisija nesilaiko šios loginės sekos. Todėl prašo Komisijos geriau apibrėžti BŽŪP po 2013 m. tikslų, priemonių ir finansinių išteklių sąsają.

3.3 Tikslai

3.3.1 Nuomonėje NAT/449 dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos EESRK priminė, kad „BŽŪP tikslas po 2013 m. turi būti orientuotas […] į Europos žemės ūkio modelį, kuris grindžiamas nepriklausomu apsirūpinimu maistu, tvarumu ir atitinka realius ūkininkų ir vartotojų poreikius.“ EESRK nori atkreipti dėmesį į svarbiausius tikslus, kurių reikėtų siekti įgyvendinant BŽŪP:

—	padėti užtikrinti kiekybinį ir kokybinį apsirūpinimo maistu saugumą Europoje ir visame pasaulyje (6),

—	prisidėti prie rinkų stabilizavimo (7) visų prima stengiantis mažinti žemės ūkio produktų kainų svyravimus,

—	remti ES ūkininkų pajamas, kurios yra mažesnės nei kitų ES ekonomikos sektorių ūkinės veiklos vykdytojų (8),

—	prisidėti prie prekybos taisyklių, kurios padėtų išsaugoti Europos žemės ūkio modelį ir išvengti konkurencijos iškreipimo, sistemos sukūrimo,

—	sudaryti galimybes ūkininkams susigrąžinti įtaką rinkoje prekybininkų atžvilgiu, visų prima stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriuje (9),

—	skatinti tvariai naudoti išteklius, saugoti natūralias buveines ir biologinę įvairovę ir užtikrinti didesnį žemės ūkio ir miškininkystės sektorių vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą (10),

—	remti kokybiškų vietos produktų gamybą ir prekybą kaimo vietovėse propaguojant naujas prekybos formas (11),

—	sukurti teisines sąlygas, kad ūkininkai galėtų valdyti trumpas ir skaidrias tiekimo grandines,

—

skatinti (kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“) mokymą ir inovacijas (pažangus augimas), atsinaujinančiosios energijos plėtojimą (tvarus augimas) ir užimtumo potencialo kaimo vietovėse didinimą (integracinis augimas) laikantis geros praktikos užimtumo srityje, susijusios su darbo sutartimis ir sezoniniu darbu Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkiuose.

3.3.2 Apsirūpinimo maistu saugumas už prieinamą kainą ir toliau yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos tikslų atsižvelgiant į pasaulinę raidą, kuriai būdingas demografinis spaudimas ir vartojimo augimas. Reikėtų rasti politinį ir strateginį šių problemų sprendimą, orientuotą į vystymąsi ir apsirūpinimo maistu saugumą pasaulio mastu.

3.3.3 EESRK mano, kad Europos Sąjungos ūkininkai „teisėtai tikisi gauti sąžiningai uždirbtas pajamas už savo rinkoje parduotus produktus ir atlygį už paslaugas, kurias jie teikia visuomenei dirbdami pagal Europos žemės ūkio modelį“ (12). Taigi BŽŪP vaidmuo negali apsiriboti tik finansavimo skyrimu. Todėl EESRK prašo Komisijos patikslinti, kaip įgyvendinant naująją BŽŪP ketinama spręsti rinkų stabilizavimo problemą, visų pirma kainų ir žemės ūkio pajamų klausimą.

3.3.4 Vykdant Europos žemės ūkio politiką ir kaimo plėtros politiką, dėmesį reikia sutelkti į inovacijas ir konkurencingumą. EESRK nuomone, reikia siekti, kad ES kaimo plėtros ir miškininkystės politika padėtų užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą, anglies dioksido sekvestraciją, energijos gamybą ir taupymą, maisto produktų gamybą ir skatinimą, taip pat darnų teritorinį vystymąsi. Kaimo plėtra gali atverti galimybes kurti naujas įmones ir darbo vietas kaimo vietovėse ir padėti įvairinti pajamų šaltinius žemės ūkio sektoriuje. Galiausiai reikia priminti, kad maisto perdirbimas yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiklų kaimo vietovėse. Šiuo požiūriu vykdant kaimo plėtrą nederėtų užmiršti remti kaimo vietovių žemės ūkio maisto produktų įmones, kurios, siekdamos didinti savo konkurencingumą rinkoje, kartu su ūkininkais vykdo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, mokymo, inovacijų diegimo ir eksportą skatinančią veiklą, taip pat įmones, kurios dalyvauja ūkių bendradarbiavimo iniciatyvose (pavyzdžiui, bendrų įmonių forma).

3.3.5 EESRK primena, kad, nors kainų svyravimas žemės ūkio rinkose yra nuolatinė šio sektoriaus problema, pastaruoju metu ji tapo ypač opi dėl įvairių priežasčių: ekstremalių oro sąlygų, energijos kainų, spekuliacinio pobūdžio reiškinių ir išaugusios pasaulinės paklausos, kurią lėmė demografinis augimas. Kainų klausimu EESRK primena, kad 2006–2008 m. laikotarpiu žemės ūkio produktų kainos smarkiai išaugo, vėliau labai sumažėjo ir pastaraisiais mėnesiais ėmė vėl didėti. EESRK mano, kad šie dideli žemės ūkio produktų kainų svyravimai turi neigiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek vartotojams. Be to, EESRK susirūpinęs, kad ir ES ne žemės ūkio srities investuotojai vis dažniau mėgina įsigyti žemės investiciniais ir spekuliaciniais tikslais, o tai tikrai neatitinka Europos žemės ūkio modelio esmės.

3.3.6 Naująja BŽŪP turi būti skatinami ir remiami naujai besikuriantys ūkiai, kurie visų pirma pritrauktų į šį sektorių jaunimą, ir užtikrinama Europos žemės ūkio ateitis. Žemės ūkio sektoriuje būtina kartų kaita turint omenyje, kad tik 7 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų, o kai kuriose valstybėse narėse padėtis dar prastesnė. Šiuo metu 27 ES šalyse kas trečias ūkininkas yra vyresnis nei 65 metų ir artimiausiu laikotarpiu daugelis jų išeis į pensiją. Todėl svarbu, kad BŽŪP padėtų įgyvendinti ES masto politiką, kuria skatintų ūkių steigimą, ir ja papildytų žemės ūkio sektoriuje įgyvendinamą plataus užmojo užimtumo politiką.

3.4 Priemonės

3.4.1 EESRK pabrėžia BŽŪP tiesioginių išmokų svarbą siekiant išsaugoti Europos žemės ūkio modelį. Tiesioginių išmokų skyrimas padeda remti ES ūkininkus, teikiančius bendruomenei labai svarbias viešąsias gėrybes ir paslaugas, už kurias nėra deramai atlyginama turint omenyje žemės ūkio rinkose nustatytas kainas.

3.4.2 Reikia supaprastinti naujosios BŽŪP priemonių taikymo, visų pirma bendrosios išmokos skyrimo, tvarką. EESRK pritaria, kad būtina supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo aplinkosaugos reikalavimus, ir prašo tobulinti kontrolės sistemą ir susijusių išmokų mažinimo procedūras. EESRK pabrėžia, kad ekologiškumą skatinančių tiesioginių išmokų gavimo tvarka turėtų būti palanki, kad ūkiai galėtų lengviau pasinaudoti pagal BŽŪP teikiama parama. Atsižvelgdamas į tai ir į galimą platesnį kompleksinės paramos susiejimą (pavyzdžiui, taikant Vandens pagrindų direktyvą), EESRK prašo Komisijos kruopščiai įvertinti šių nuostatų poveikį ir nustatyti taikymo procedūras, dėl kurių ūkininkams nekiltų papildomų sunkumų.

3.4.3 EESRK pritaria principui, pagal kurį bazinės išmokos, kurias reikia diferencijuoti regionų lygmeniu, privalo būti susietos su konkrečiomis aplinkos apsaugos srityje teikiamomis paslaugomis. Iš jau vykstančių diskusijų matyti, kad kartais gali būti sunku atskirti pirmojo ramsčio aplinkos apsaugos sudedamąją dalį (tiesioginės išmokos ekologiškumui skatinti) nuo antrojo ramsčio agrarinės aplinkosaugos priemonių.

3.4.4 EESRK pritaria, kad būtų įvestas naujas tiesioginių išmokų dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo požiūriu EESRK siūlo surengti diskusiją siekiant apibrėžti referencinę teritoriją (Europos, nacionaliniu ar regionų lygmeniu) tiesioginės išmokos bazinei daliai nustatyti. Be to, EESRK siūlo apsvarstyti galimybę susieti tiesioginių išmokų dalį su darbo jėgos naudojimo intensyvumu ir kitos gerosios praktikos (konkurencingumo, darbo ir inovacijų) taikymu.

3.4.5 EESRK pritaria sprendimui įvesti paprastą ir specialią paramos schemą smulkiesiems ūkininkams. Komitetas prašo Komisijos patikslinti kriterijus, kurie bus taikomi siekiant nustatyti smulkius ūkius. EESRK visų prima ragina atsižvelgti į konkrečius įvairių valstybių narių žemės ūkiui būdingus struktūrinius skirtumus.

3.4.6 EESRK kelia klausimą, koks galimas galiojančių rinkos priemonių pritaikymo proceso poveikis (užtikrintos kainos, teisės, eksporto subsidijos, viešieji sandėliai, kvotos, dirbamos žemės nebedirbimas ir pan.). Komitetas pabrėžia, kad minimalios socialinės apsaugos sistemų nepakaks žemės ūkio produktų rinkos stabilumui užtikrinti ir visų pirma pieno gamybos sektoriaus problemoms išspręsti (13). EESRK nuomone, siekiant pridėtinės vertės grandinėje sustiprinti žemės ūkio produktų gamintojų poziciją, įveikti kainų svyravimą ir pernelyg didelę stambaus masto mažmeninės prekybos įtaką, BŽŪP po 2013 m. reikėtų nustatyti specialias žemės ūkio produktų gamintojų arba jų atstovų valdomas priemones, skirtas sutelkti pasiūlą ir pagerinti prekybinius santykius taikant priemones ir instrumentus, kurie jau yra išbandyti organizuojant kai kurias rinkas.

3.4.7 EESRK ragina kurti BŽŪP priemones, kuriomis būtų galima paremti kokybiškus vietos žemės ūkio produktus ir skatinti jų pardavimą ES ir trečiųjų šalių rinkoje, kartu gerinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus veikimą, plėsti žinias apie ES teritorijoje pagamintų maisto produktų įvairovę, tenkinti vartotojų reikalavimus ir atverti naujas išorės rinkas. Todėl Komitetas siūlo taikyti žemės ūkio produktų ženklinimo gerąją praktiką, kadangi tai sudarytų sąlygas patenkinti vis didėjantį visuomenės informacijos ir skaidrumo poreikį.

3.4.8 EESRK primena, kad ES yra 40 milijonų skurdžiai gyvenančių žmonių, kurie neturi pakankamai masto. Todėl Komitetas ragina Komisiją aktyviau vykdyti pagal BŽŪP įgyvendinamus maisto produktų skirstymo skurdžiausiems ES gyventojams veiksmus.

3.4.9 Kaimo plėtra gali padėti patenkinti sektorių ir kaimo vietovių reikmes. EESRK mano, kad reikėtų išsaugoti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, tačiau siūlo pertvarkyti su kiekvieno ramsčio kompetencija susijusias priemones ir pritaria didesniam veiksmų papildomumui (14).

3.4.10 Atsižvelgiant į „Europos žemės ūkio modelio“ esmę, BŽŪP tenka labai svarbi užduotis – visoje ES išsaugoti žemės ūkio gamybą. Todėl EESRK norėtų pabrėžti ypatingą priemonių, skirtų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, svarbą kaimo plėtros procese. Sėkmingai taikytos priemonės, visų pirma gamtinėms ir su klimatu susijusioms kliūtims kompensuoti, bet kokiu atveju turi būti tęsiamos siekiant maksimalaus tęstinumo.

3.5 ES biudžetas ir BŽŪP skirti finansiniai ištekliai

3.5.1 EESRK mano, kad šiuolaikinės visuomenės ES žemės ūkiui keliami tikslai yra ypač plataus užmojo ir juos bus sunku pasiekti. Todėl ateityje būtina užtikrinti BŽŪP veiksmingumą numatant tinkamas priemones nustatytiems tikslams pasiekti ir efektyvias taikymo sistemas bei deramus finansinius išteklius (15). Be to, ypač svarbu BŽŪP susieti su kitomis ES politikos sritimis (įmonių, klimatui palankių veiksmų, tarpsektorinės politikos, ekonomikos, finansų ir mokesčių, užimtumo ir socialinių teisių, energetikos ir gamtos išteklių, aplinkos, vartotojų ir sveikatos, išorės santykių ir užsienio reikalų, regionų ir vietos vystymo, mokslo ir technologijų).

3.5.2 EESRK mano, kad diskusijose dėl BŽŪP po 2020 m. reikėtų atsižvelgti į tai, kad finansinės perspektyvos požiūriu ir neatlikus biudžeto tikslinimo bus sunku pasiekti komunikate BŽŪP keliamus tikslus ir apginti Europos žemės ūkio modelį.

3.5.3 EESRK mano, kad BŽŪP reforma po 2013 m. suteikia progą apsvarstyti tiek pirmojo, tiek antrojo ramsčio finansinių išteklių perskirstymo klausimą. Visų pirma reikia išspręsti netolygų ir naujoms valstybėms narėms ypač nepalankų BŽŪP išteklių paskirstymą nacionaliniu lygmeniu. Šiuo požiūriu, atsisakius istorinio referencinio laikotarpio, iškyla būtinybė apibrėžti naują kriterijų nustatyti nacionalinei ribai, kuri taikoma kiekvienai valstybei narei skiriamoms tiesioginėms išmokoms. Todėl EESRK, laikydamasis pragmatinio požiūrio ir atkreipdamas dėmesį į skirtingą valstybių narių padėtį, siūlo atsižvelgti į kitus kriterijus nei nacionalinis žemės ūkio paskirties žemės plotas. Nustačius kriterijus, susijusius su pragyvenimo išlaidomis, užimtumu, pridėtine verte, skirtingomis agrarinėmis ir klimato sąlygomis, ir gamybos sąnaudų skirtumais, galėtų būti padidintas žemės ūkio indėlis į teritorinį vystymąsi. (16).

3.5.4 EESRK pritaria Komisijos sprendimui nenumatyti nacionalinio bendro finansavimo pirmojo ramsčio veiksmams finansuoti. Dėl antrojo ramsčio EESRK mano, kad reikia patvirtinti nacionalinį bendrą finansavimą kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti. Komitetas taip pat mano, kad reikia skatinti apsvarstyti iki šiol priimtus sprendimus dėl kaimo plėtrai skirto nacionalinio finansavimo dydžio, kad būtų galima atsižvelgti į biudžeto sunkumus, su kuriais susiduria daugelis valstybių narių, ir skatinti optimizuoti investavimo išlaidas nacionaliniu lygmeniu (17).

4. Konkrečios pastabos

4.1 EESRK siūlo išnagrinėti galimybę atlikti žemės ūkio maisto produktų sektoriui taikomų ES konkurencijos teisės aktų peržiūrą siekiant patobulinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus veikimo mechanizmus ir užtikrinti rinkos jėgų pusiausvyrą tarp įvairių maisto grandinės veiklos vykdytojų, visų pirma platintojų.

4.2 Komitetas pritaria, kad reikia stiprinti rizikos valdymo priemones, taikomas įgyvendinant BŽŪP. EESRK mano, kad šios priemonės turi padėti mažinti pajamų ir rinkų nepastovumą. Draudimo priemonių stiprinimas ir savitarpio pagalbos fondų kūrimas turi sudaryti sąlygas ūkininkams įveikti su sveikata ir klimatu susijusią riziką, kuri netolimoje ateityje gali didėti. EESRK primena nesenai finansų institucijų patirtą sunkią krizę ir prašo Komisijos nedelsiant paaiškinti su šių priemonių įgyvendinimu susijusią veiklą. EESRK abejoja, ar reikia į antrąjį ramstį įtraukti rizikos valdymo veiksmus, ir pabrėžia, kad nacionalinio bendro finansavimo reikalavimas gali stabdyti valstybes nares įgyvendinti šias naujas priemones.

4.3 EESRK atidžiai seka Komisijos pateiktą pasiūlymą įgyvendinti antrojo ramsčio priemones, kuriomis siekiama propaguoti ir stiprinti tiesioginę prekybą ir vietos rinką, skatinti pakaitinius platinimo kanalus, kad būtų pasinaudota vietos ištekliais. EESRK mano, kad tokią alternatyvią prekybos praktiką reikia skatinti ir visų pirma apibrėžti ad hoc ES teisės aktų sistemą.

4.4 EESRK tikisi, kad bus atnaujintos ir sėkmingai užbaigtos PPO derybos ir atkreipia dėmesį į didesnio žemės ūkio rinkų atvėrimo poveikį, kurio veiksmingam BŽŪP veikimui gali turėti prekybos susitarimai, visų pirma su Mercosur (18). Šiuo požiūriu Komitetas nori pabrėžti, kad tai prisidės prie konkurencijos ir žemės ūkio produktų kainų svyravimų didinimo tarptautinėse rinkose. Į šiuos aspektus reikia atsižvelgti įgyvendinant BŽŪP reformą: tiek keičiant rinkos stabilizavimo priemones, tiek perorientuojant tiesioginių išmokų priemonę. Be to, tarptautinė prekyba, kurią plėtojant padidėtų produktų kiekis ir įvairovė rinkoje, gali svariai prisidėti užtikrinant aprūpinimą maistu (19). EESRK primena, kad dėl privalomų ES gamybos standartų ES ūkininkai yra nepalankesnėje padėtyje už trečiųjų šalių ūkininkus. EESRK siūlo stiprinti žaliavų importo kontrolės sistemas, kurios turi atitikti ES produkcijai taikomus reikalavimus, priešingu atveju, ne tik atsiras nesąžininga konkurencija ir socialinis dempingas, bet ir bus daromas didelis neigiamas poveikis žemės ūkio produkcijos kokybei ir maisto perdirbimui.

4.5 EESRK ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų spręsti klausimą dėl baltymingų pašarų gamybos deficito, kuris būdingas Europos žemės ūkiui ir stabdo tam tikrų ES gamybos sektorių vystymą. Todėl EESRK atidžiai stebi, kokie veiksmai įgyvendinami siekiant užtikrinti agroenergetikos programų ir priemonių, padedančių skatinti augalinių baltymų gamybą Europoje, sinergiją.

2011 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM(2010) 548 galutinis, „ES biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo 2010 m. vertinimas“.

(2) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L, 2009 1 31, p. 16).

(3) 2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/10/1527.

(4) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.6.11 punktas).

(5) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių „2007–2013 m. programavimo laikotarpis“ (OL L 30, 2009 1 31, p. 112).

(6) EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p 66, 2.3 punktas).

(7) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.2 punktas) ir EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos būklės ir ateities po 2013 m. (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.4.2 punktas).

(8) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p.35, 3.7 punktas).

(9) EESRK nuomonė dėl Veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės (OL C 48, 2011 2 15, p. 145, 3.6 punktas).

(10) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 4.7 punktas).

(11) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.5.15 punktas).

(12) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.3 punktas).

(13) EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, 7.4.13–7.4.15 punktai) ir EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.5.9 punktas).

(14) EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p. 66, 4.3 punktas).

(15) EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p. 66, 2.5 punktas).

(16) EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.7.4, 5.8.4 ir 5.8.5 punktai).

(17) EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.6.11 punktas).

(18) EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.4.9 punktas).

(19) „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“, COM(2010) 127 galutinis.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

1.5 punktas Išbraukti paskutinį sakinį.

„EESRK pritaria tikslui BŽŪP paramą skirti tik aktyviai veiklą vykdantiems ūkininkams ir, įgyvendinant veiksmus pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį, skatinti Europos žemės ūkio modelį. Visos pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį skiriamos išmokos turi padėti spręsti socialines, aplinkos ir ekonomikos problemas. Todėl EESRK ragina Komisiją pateikti visoje ES teritorijoje taikomą aktyvaus ūkininko apibrėžtį. “

Balsavimo rezultatai:

Už	:	74
Prieš	:	125
Susilaikė	:	29

1.7 punktas Iš dalies pakeisti taip:

„. “

Balsavimo rezultatai:

Už	:	62
Prieš	:	155
Susilaikė	:	20

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/71

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo dėl fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 648/2004

(COM(2010) 597 galutinis – 2010/0298 (COD))

2011/C 132/12

Vienintelis pranešėjas Nikos LIOLIOS

Europos Parlamentas, 2010 m. lapkričio 10 d., ir Taryba, 2010 m. lapkričio 24 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo dėl fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 648/2004

COM(2010) 597 galutinis – 2010/0298 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 174 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 9 susilaikius.

1. Išvados

1.1 Komitetas pripažįsta, kad būtina keisti Reglamente (EB) Nr. 648/2004 nustatytas fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose ribas dėl šių priežasčių:

—	nors ploviklių sudėtyje esančių fosfatų įtaka eutrofikacija yra mažesnė, negu kitų šaltinių, jų naudojimo apribojimas bus veiksmingiausia priemonė siekiant sumažinti eutrofikacijos riziką Europos Sąjungoje,

—

būtina užtikrinti visiškai suderintą buitinių skalbinių ploviklių vidaus rinką, kad gamintojai ir valdžios institucijos nebeturėtų papildomų sąnaudų, kurias patiria dėl susiskaldžiusios rinkos, ir nebūtų reikalaujama abipusiai pripažinti ploviklius, kurių sudėtyje yra fosfatų, taip pat ir tuo atveju, jei plovikliais teisėtai prekiaujama vienoje iš ES valstybių narių, juos galima importuoti ir patvirtinti tinkamais naudoti bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, net jei joje galioja fosfatų kiekį ribojantys įstatymai,

—	valstybių narių valdžios institucijoms, kurios kovodamos su eutrofikacijos reiškiniu priėmė teisės aktą, nustatantį fosfatų kiekio ribas plovikliuose, gali būti ypač sunku jį įgyvendinti dėl abipusio pripažinimo reikalavimo, numatyto Reglamentu Nr. 764/2008/EB,

—	viena ES lygmeniu suderinta priemonė būtų kur kas veiksmingesnė, negu daug ir įvairių valstybėse narėse įgyvendinamų veiksmų.

1.2 Komitetas teigiamai vertina bendrą Europos Komisijos programą, pagal kurią numatyta ne tik sumažinti eutrofikacijos riziką ES vandenyse, bet ir ištirti, kokios yra techninės, socialinės ir ekonominės galimybės plovikliuose naudojamus fosfatus pakeisti kitomis medžiagomis ir koks šių pakaitalų rezultatyvumas ir veiksmingumas.

1.2.1 Todėl Komitetas pritaria 4 alternatyvai, pagal kurią netikslinga fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose apribojimus taikyti ir buitinėms automatinėms indaplovėms skirtiems plovikliams arba pramoniniams ir instituciniams plovikliams.

1.3 Pasiūlymu siekiama ne įnešti daug naujovių, o nustatyti taisykles ES lygmeniu ir padėti išlaikyti dabartinę tendenciją naudoti mažesnį fosfatų ir kitų fosforo junginių kiekį bitiniuose skalbinių plovikliuose. Komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą šių plačiai naudojamų produktų poveikį aplinkai sumažinti iki minimumo. Pasiūlymas bus dar naudingesnis, jei bus atsižvelgta į Komiteto šioje nuomonėje pateikiamas rekomendacijas. EESRK pripažįsta, kad buitinių skalbinių ploviklių gamintojai, pradėję naudoti– iš esmės tik savanoriškai – fosfatų pakaitalus, labai prisidėjo prie savo gaminių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

1.4 Komitetas mano, kad persvarsčius Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 dėl fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose, turėtų būti skirta pakankamai laiko prisitaikyti ir pasirengti naujųjų nuostatų įgyvendinimui. EESRK nuomone, gaminių sudėties pakoregavimui, įrangos ir gamybos proceso pritaikymui, visų pirma turint omenyje MVĮ, būtina numatyti laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų.

2. Įžanga

2.1 Fosfatai, ypač natrio tripolifosfatas plovikliuose naudojami vandeniui minkštinti, kad plovimas būtų veiksmingas. Tačiau fosfatai gali daryti neigiamą poveikį vandens aplinkai ir sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą, kadangi jie sukelia greitesnį dumblių augimą skatinantį eutrofikacijos reiškinį. Nors buitiniuose skalbinių plovikliuose naudojami fosfatai yra tik trečiasis pagal svarbą veiksnys, dėl kurio fosfatų kiekis didėja vandens aplinkoje, jų ribojimas skalbinių plovikliuose techniniu ir ekonominiu požiūriu yra veiksmingiausia priemonė siekiant sumažinti minėto eutrofikacijos reiškinio grėsmę.

2.2 Reglamentu (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių suderintas ploviklių pateikimas rinkai, tačiau tik atsižvelgiant į ploviklių ženklinimą ir plovikliuose esančių paviršinio aktyvumo medžiagų biologinį skaidumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į nerimą dėl eutrofikacijos, šio reglamento 16 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Komisija „įvertina, pateikia ataskaitą ir pagrįstais atvejais pasiūlo teisės akto projektą dėl fosfatų naudojimo, atsižvelgiant į laipsnišką jų atsisakymą arba ribotą naudojimą specialiai paskirčiai“. 2007 m. Komisija pateikė ataskaitą (1), kurioje paskelbta išvada, kad nors apie plovikliuose esančių fosfatų įtaką eutrofikacijos reiškiniui vis dar nepakankamai žinoma, žinių šiuo klausimu greitai daugėja. Vėliau atliktas tolesnis mokslinis darbas ir informacija apie ekonominį ir socialinį galimų apribojimų poveikį sudarė galutinės poveikio vertinimo ataskaitos (2) pagrindą. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos kelios politikos alternatyvos fosfatų naudojimo plovikliuose problemai spręsti.

2.3 Komisija pradėjo tyrimus siekdama nustatyti, kokie fosfatų naudojimo plovikliuose apribojimai turėtų būti taikomi siekiant sumažinti eutrofikaciją ES. Šiais tyrimais buvo remiamasi vėliau vykusiose konsultacijose su valstybėmis narėmis, gamintojų atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurias už Ploviklių reglamento įgyvendinimą atsakingų kompetentingų institucijų darbo grupė „Ploviklių darbo grupė“, rengė savo posėdžiuose 2006 m. lapkričio mėn., 2007 m. liepos ir gruodžio mėn., 2008 m. liepos mėn., 2009 m. vasario ir lapkričio mėn.

2.3.1 Siekiant gauti daugiau informacijos apie šiuo metu naudojamus fosfatus bei jų pakaitalus, naudojamus sudarant ploviklių receptūras, ir apie galimų fosfatų kiekio apribojimų poveikį MVĮ, 2009 m. Europos įmonių tinkle surengtos specialios mažųjų ir vidutinių ploviklių receptūrų sudarytojų konsultacijos.

2.3.2 Pirmiau minėti poveikio vertinimo ataskaita, tyrimai ir konsultacijos buvo pagrindinis informacijos šaltinis rengiant Komisijos pasiūlymą COM(2010) 597, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 648/2004, ir dėl kurio Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateiktas prašymas parengti nuomonę.

3. Pagrindiniai komisijos dokumento aspektai

3.1 Pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių, nustatant fosfatų ir kitų fosforo junginių buitiniuose skalbinių plovikliuose kiekio apribojimus, kad būtų mažinama ploviklių įtaka bendrai ES paviršiaus vandenų eutrofikacijai, atsižvelgiant į pagal Reglamento (EB) Nr. 648/2004 16 straipsnį Komisijos atliktus įvertinimus ir poveikio vertinimą.

3.1.1 Bendras tikslas – užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą nuo galimo neigiamo fosfatų ir kitų fosforo junginių plovikliuose poveikio ir gerai veikiančią ploviklių vidaus rinką.

3.2 Poveikio požiūriu išnagrinėtos penkios politikos alternatyvos:

—

1 alternatyva. Jokių veiksmų ES lygmeniu, atsakomybė veikti paliekama valstybėms narėms arba veikiama bendradarbiaujant regionams (pradinė alternatyva);

—

2 alternatyva. Savanoriški pramonės sektoriaus veiksmai;

—

3 alternatyva. Visiškai uždrausti naudoti fosfatus plovikliuose;

—

4 alternatyva. Apriboti fosfatų naudojimą skalbinių plovikliuose;

—

5 alternatyva. Nustatyti fosfatų kiekio plovikliuose ribines vertes.

Įvairių politikos alternatyvų poveikis išanalizuotas atsižvelgiant į plovikliuose esančių fosfatų įtakos eutrofikacijos rizikai Europos Sąjungoje mokslinės analizės rezultatus ir į rezultatyvumo ir veiksmingumo (įskaitant praktiškumą, socialinį ir ekonominį poveikį ir stebėsenos galimybę) kriterijus. Informacija gauta iš pirmiau minėtų tyrimų ir iš vėliau vykusių tiesioginių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais.

Įvertinus alternatyvas ir atlikus jų poveikio analizę nustatyta, kad Europos lygmeniu apribojus fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimą buitiniuose skalbinių plovikliuose, sumažės fosfatų iš ploviklių įtaka eutrofikacijos rizikai, kuri kyla Europos Sąjungos vandenims, ir sumažės fosfatų šalinimo nuotekų valymo įrenginiais išlaidos. Tokiu būdu bus sutaupyta daug daugiau lėšų, negu kainuos sudaryti naujas buitinių skalbinių ploviklių receptūras naudojant fosfatų pakaitalus. Be to, šiuo metu nebūtų pagrįsta ES masto apribojimus taikyti automatinių indaplovių plovikliams arba pramoniniams ir instituciniams (kitiems ne buitinės paskirties) plovikliams, nes esamais pakaitalais apskritai negalima patenkinti didesnių šioms priemonėms keliamų techninių reikalavimų.

4. Bendrosios pastabos

4.1 EESRK teigiamai vertina Komisijos sprendimą parengti šį pasiūlymą ir, atsižvelgdamas į tai, kad nėra techniniu ir ekonominiu požiūriu priimtinų galimybių fosfatams kitų rūšių plovikliuose, išskyrus buitinius skalbinių ploviklius, pakeisti, pritaria pasiūlymui fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo apribojimus taikyti tik buitiniams skalbinių plovikliams. Tačiau, kaip tai pagrįstai numatyta 16 straipsnio daliniame pakeitime, mano, kad reikia taip pat ištirti galimybes apribojimus taikyti ir fosfatams, naudojamiems buitiniuose automatinėms indaplovėms skirtuose plovikliuose. Gamintojams numatyta skirti pakankamai laiko ištirti, kokie galimi dabar naudojamų fosfatų pakaitalai arba sukurti naujus ir numatyti technines ir ekonomines jų naudojimo galimybes. Siekiant padėti gamintojams kuo greičiau atlikti šią užduotį, būtų naudingos Komisijos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais.

4.2 EESRK norėtų pateikti pasiūlytų politikos alternatyvų vertinimą:

—

jei išliks dabartinės tendencijos, pasirinkus 1 ir 2 alternatyvas fosfatų naudojimas mažėtų lėtai ir nepavyktų pasiekti užsibrėžto tikslo, t. y. užtikrinti gerai veikiančią ploviklių vidaus rinką. Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad tendencijos keisis pradėjus naudoti fosfatų pakaitalus, kurie taip pat galėtų daryti neigiamą poveikį aplinkai,

—

3 alternatyva atrodo priimtiniausia siekiant sumažinti eutrofikacijos riziką, tačiau nerekomenduotina įgyvendinti dėl dviejų priežasčių: pirma, neproporcingai sumažėtų automatinių indaplovių darbo efektyvumas, kadangi šiuo metu dar nėra techninių ir ekonominių galimybių fosfatams joms skirtuose plovikliuose pakeisti, antra, pradėjus naudoti fosfatų pakaitalus buitiniuose skalbinių plovikliuose, tenka naudoti ir kitus cheminius fosforo junginius, konkrečiai, fosfonatus, kurių net ir mažas kiekis užtikrina didelį efektyvumą tiek turint omenyje vandens minkštinimą, tiek ir baliklių stabilizavimą. Todėl visiškai pašalinti fosforą iš ploviklių negalima,

—

4 alternatyva yra tinkamiausia, kadangi ji susijusi tik su buitiniais skalbinių plovikliais ir šioje srityje jau yra plačiai naudojamų veiksmingų fosfatų pakaitalų, be to nustatytas didžiausias leidžiamas naudoti fosfatų kiekis, pagal kurį leidžiama naudoti fosfonatus (jų nauda paaiškinta pirmiau pateiktame punkte). Apriboti fosfatų naudojimą tik buitinių skalbinių plovikliuose yra mažiau veiksmingas būdas sumažinti eutrofikaciją, palyginti su 3 alternatyva (skalbinių plovikliuose naudojami fosfatai sudaro tik 60 proc. viso naudojamų fosforo junginių kiekio). Pasirinkus šią alternatyvą, indaplovių ploviklių gamintojai turėtų pakankamai laiko sukurti techniniu ir ekonominiu požiūriu priimtinus fosfatų pakaitalus, tinkamus šios rūšies plovikliams. Be to, šis sprendimas leistų suvienodinti specifikacijas ES lygmeniu ir užtikrinti gerai veikiančią buitinių skalbinių ploviklių vidaus rinką, kuri šiuo metu yra susiskaldžiusi,

—

5 alternatyva leistų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, t. y. sumažinti eutrofikaciją ir užtikrinti gerai veikiančią visų rūšių ploviklių vidaus rinką, kadangi būtų nustatytos skirtingos fosfatų kiekio buitinių skalbinių, indaplovių ir pramoninių ir institucinių ploviklių ribinės vertės, tačiau būtų nelengva susitarti dėl antrosios ir ypač trečiosios kategorijos ploviklių, kadangi techniniai reikalavimai labai skiriasi (dauguma pramoninės ar institucinės paskirties ploviklių sukurti kiekvienam atvejui atskirai, atsižvelgiant į kliento poreikius). Nustačius ribines vertes (nesvarbu kokios jos būtų), reikėtų tikėtis prašymų dėl leidimo nukrypti nuo Sutarties dėl ES veikimo 114 straipsnio nuostatų lavinos, o tai savo ruožtu sudarytų valdymo sunkumų nacionalinėms valdžios institucijoms ir Komisijai.

4.3 EESRK pripažįsta, kad eutrofikacijos rizikos lygis valstybėse narėse skiriasi ir džiaugiasi Komisijos pasiūlymu toliau taikyti galiojančias nuostatas jas atitinkamai pakeičiant taip, kad jos leistų valstybėms narėms taikyti nacionaliniu lygmeniu nustatytas taisykles arba priimti naujas taisykles, kuriomis būtų ribojamas fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimas plovikliuose, išskyrus buitinius skalbinių ploviklius, jeigu tai būtina dėl su aplinkosauga susijusių priežasčių ir jeigu yra tinkamų techninių ar ekonominių galimybių fosfatams pakeisti.

5. Konkrečios pastabos

5.1 Komitetas pritaria pasiūlymui nustatyti didžiausią leidžiamą fosforo kiekį buitiniuose skalbinių plovikliuose, kad bendras fosforo (P) kiekis būtų ne didesnis negu 0,5 proc. svorio; ši riba apima visus fosfatus ir fosforo junginius. Tokia nustatymas užtikrina, kad planuojamas draudimas naudoti fosfatus nebus lengvai apeinamas.

5.2 Komitetas džiaugiasi, kad Komisija planuoja vėliau (priėmus šioje nuomonėje svarstomą pasiūlymą) ištirti buitinėms automatinėms indaplovėms skirtų ploviklių, kurių sudėtyje yra fosfatų, įtaką eutrofikacijos rizikai, parengti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir, jei bus reikalinga, pasiūlyti fosfatų kiekio šiuose plovikliuose apribojimus. Vis dėlto EESRK mano, kad penkerių metų laikotarpis yra šiek tiek per ilgas ir nori pateikti keletą rekomendacijų:

—	reikėtų per trejus metus, jei įmanoma – ir greičiau, pabaigti tyrimą dėl buitinėms automatinėms indaplovėms skirtų ploviklių su fosfatais įtakos eutrofikacijos rizikai,

—	reikėtų informuoti pramonės sektorius, gaminančius ploviklius buitinėms automatinėms indaplovėms ir alternatyvius ingredientus, ir juos skatinti toliau plėtoti ir tobulinti jau esamus, bet vis dar turinčius trūkumų fosfatų pakaitalus, kad jie būtų priimtini techniniu ir ekonominiu požiūriu,

—

jei bus įrodyta, kad buitinėms automatinėms indaplovėms skirtuose plovikliuose esančių fosfatų įtaka eutrofikacijos rizikai yra labai nedidelė ir kad nėra pakaitalų, kurie vartotojams užtikrintų ploviklių efektyvumą, siūloma nustatyti tokią ribą fosforo kiekiui (išreikštą masės procentine dalimi arba gramais vienam skalbimo ciklui), kuri būtų pakankamai maža ir neturėtų pernelyg didelio neigiamo poveikio aplinkai, tačiau pakankamai didelė, kad užtikrintų ploviklio efektyvumą.

5.3 Kalbant apie Komisijos pasiūlymo derėjimą su kitų institucijų politika ir su ES tikslais, EESRK sutinka su toliau pateiktu Komisijos vertinimu ir pripažįsta, kad užtikrintas reikiamas suderinimo lygis.

5.3.1 Komisijos pasiūlymas visiškai atitinka Vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB) tikslus: pagal šią direktyvą valstybės narės turi pasiekti, kad iki 2015 m. paviršiaus vandenų ekologinė ir cheminė būklė būtų gera. Kai kuriose pažeidžiamose ES zonose susijusios valstybės narės ėmėsi suderintų veiksmų ir įgyvendino regionų bendradarbiavimo strategijas, tačiau iki šiol padaryta nedidelė pažanga. Taigi šis Komisijos pasiūlymas yra papildoma priemonė, reikalinga tarpvalstybinei eutrofikacijos problemai pagal regionų bendradarbiavimo iniciatyvą sėkmingai spręsti.

5.3.2 Be to, pasiūlymas papildo Miesto nuotekų valymo direktyvą (91/271/EEB), kuria siekiama apriboti tokių maistinių medžiagų kaip fosforas ir azotas koncentraciją paviršiaus vandenyse, kad būtų mažinama eutrofikacija.

5.4 Komisija patikslina, kad teisinis pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kurio tikslas – sukurti vidaus rinką, užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

5.4.1 Pasiūlyme taip pat laikomasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo, kadangi pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei Sąjungos kompetencijai.

5.4.2 Komisija laikosi proporcingumo principo, nes jame nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant užsibrėžtų tikslų, kaip išdėstyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje.

5.4.3 Galiausiai, Komisija pasirinko teisinę priemonę reglamentą, nes siekiama suderinti fosfatų ir kitų fosforo junginių kiekį buitiniuose skalbinių plovikliuose. Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas esamas Reglamentas dėl ploviklių.

5.4.4 Komitetas pritaria Komisijos strategijai. Siekiant, kad taikant numatytas sankcijas būtų laikomasi proporcingumo principo, Komitetas pateikia keletą rekomendacijų:

—

tuo atveju, jei patikrinus paaiškėja, kad rinkoje yra skalbinių ploviklis, kuriame fosforo kiekis yra didesnis negu 0,5 proc., bet mažesnis negu 2 proc., o kompetentingoms institucijoms pateiktoje informacijoje apie ploviklio sudėtį nurodyta, kad fosforo yra mažiau negu 0,5 proc., turėtų būti reikalaujama ne gaminį pašalinti iš rinkos, o taikyti administracinę baudą, nes toks fosforo kiekis nekelia rizikos sveikatai. Minėtos baudos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek buvo viršyta leidžiama riba. Gali būti, kad 0,5 proc. riba buvo viršyta netyčia, pavyzdžiui, gamintojas teisėtai toje pačioje įmonėje gamino ploviklius, kurių sudėtyje yra fosfatų, tačiau tie gaminiai skirti ne ES šalims ir, gali būti, kad nepaisant atsargumo priemonių atskirti įvairius gaminius, jie visgi persimaišė. Komisija turi nuspręsti, ar tokiu atveju gamintojas turi pateikti išsamesnį paaiškinimą, kad tokia galimybe nebūtų piktnaudžiaujama siekiant apeiti nustatytą 0,5 proc. ribą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokio produkto pašalinimas iš rinkos be pagrįstos priežasties (sveikata, nesaugus naudojimas) gali būti labiau kenksmingas aplinkai, kadangi reikėtų didelių transportavimo pajėgumų, tektų ardyti pakuotes ir išmesti gaminius, net nepradėjus jų naudoti pagal paskirtį, nors jie iš esmės yra visiškai saugūs ir galimi naudoti,

—	jei fosfatų kiekis viršija 2 proc. svorio ribą, reikia taikyti numatytas sankcijas ir priemones.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM(2007) 234

(2) SEC(2010) 1278

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/75

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „LIFE+ reglamento laikotarpio vidurio peržiūra“

(COM(2010) 516 galutinis)

2011/C 132/13

Pranešėjas Lutz RIBBE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 30 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „LIFE+ reglamento laikotarpio vidurio peržiūra“

COM(2010) 516 galutinis.

Skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 185 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1. Santrauka

1.1

Atsižvelgiant į tai, kad dėl su įgyvendinimu susijusių problemų pirmieji LIFE+ projektai buvo pradėti vykdyti tik 2009 m. sausio mėnesį, parengtoje LIFE+ programos laikotarpio vidurio peržiūroje (trukmė 2007–2013 m.) nesukaupta pakankamai duomenų, kuriais pasinaudojus būtų galima jau dabar pateikti kvalifikuotą dabartinio projekto vykdymo laikotarpio vertinimą.

1.2	Nepaisant to, EESRK visada pabrėžė didelę beveik 20 metų egzistuojančios LIFE programos svarbą plėtojant ir formuojant Europos aplinkos politiką. Komiteto nuomone, šį darbą būtina ir tikslinga tęsti ir naujuoju finansavimo laikotarpiu (2013–2020 m.).

1.3

LIFE+ programa turi būti kiek įmanoma lankstesnė priemonė, suteikianti Komisijai galimybę formuoti aplinkos politiką. Apie 0,2 proc. ES biudžeto sudaranti LIFE programa gali būti labai naudinga ir padėti rasti problemų sprendimo būdus. Tačiau šiomis lėšomis negalima nei išspręsti problemų, kurių šaknys glūdi kitose politikos srityse, nei finansuoti visų su aplinka susijusių ES strategijų.

1.4	Ateityje atrenkant LIFE projektus, pagrindiniai kriterijai turėtų būti dėl aplinkos politikos įgyvendinimo sunkumų kylantys poreikiai. Todėl ateityje skirstant lėšas valstybėms narėms proporcingumas neturėtų būti svarbus.

1.5

Europoje aplinkos politika yra pažangesnė nei kituose mūsų planetos regionuose, nes to reikalauja visuomenė. Komisija pagrįstai pabrėžia su tuo susijusį gamtos ir aplinkos apsaugos organizacijų vaidmenį, kurį EESRK taip pat pripažįsta. Tačiau aktyviau dalyvauti LIFE projektuose reikia skatinti ir kitas pilietinės visuomenės grupes. LIFE+ finansavimo mechanizmus reikia parengti taip, kad geri projektai nežlugtų dėl nelanksčių bendro finansavimo reikalavimų.

2. Bendrosios pastabos

2.1

ES aplinkos apsaugos finansavimo priemonė LIFE iki šiol buvo nepaprastai svarbi ES programa, suteikusi labai svarbų postūmį Bendrijos aplinkos politikos ir aplinkos teisės taikymui, kūrimui ir formavimui. Ši programa sukurta 1992 m. gegužės mėn. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1973/92, nustatančiu aplinkai skirtą finansinį instrumentą (LIFE).

2.2

LIFE I programa buvo vykdoma nuo 1992 m. iki 1995 m., jos biudžetas – 400 mln. eurų (100 mln. eurų per metus). Kadangi ji buvo sėkminga, Reglamentu Nr. 1404/96 buvo pradėtas antrasis programos etapas (LIFE II), kuris tęsėsi nuo 1996 m. iki 1999 m. ir kurio biudžetas buvo 450 mln. eurų (112,5 mln. eurų per metus). LIFE III (Reglamentas (EB) Nr. 1655/2000) pirmiausiai buvo numatyta vykdyti nuo 2000 m. iki 2004 m. (128 mln. eurų per metus), bet Reglamentu (EB) Nr. 1682/2004 jos trukmė buvo prailginta iki praėjusio finansavimo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2006 m. pabaigos).

2.3	2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Reglamentu (EB) 614/ 2007 buvo pradėtas naujas LIFE etapas, LIFE+, kuriam skirta maždaug 2,17 mlrd. eurų (t. y. apie 340 mln. eurų per metus).

2.4

Pagal LIFE+ programą visiškai pakeista ankstesnės paramos aplinkos apsaugai struktūra. Ankstesnių ES paramos programų dalys (07 biudžeto antraštė) buvo sujungtos (Forest Focus, parama NVO, URBAN, naujų politinių iniciatyvų kūrimas, aplinkos politikos įgyvendinimo dalys, LIFE aplinka ir LIFE gamta dalys), be to, nuspręsta LIFE lėšomis daugiau neberemti tradicinių, fiziškai apčiuopiamų investicijų į aplinką, bet ateityje tam naudoti ES biudžeto 1a antraštės (aplinkos projektai) arba 1 b išlaidų kategorijos ir 2 išlaidų kategorijos dalių (gamtos apsaugos projektai) lėšas. Ankstesnė parama tarptautinei veiklai buvo perkelta į 4, o jūros aplinkos priemonės – į 3 išlaidų kategoriją.

2.5	LIFE+ visų pirma siekiama skatinti (tik Europos matmens) priemones, remiančias aplinkos politiką, pavyzdžiui, keitimąsi gerąja patirtimi, vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimą ir paramą visoje Europoje veikiančioms NVO.

2.6	Todėl šiuo finansavimo laikotarpiu Komisija numato investicinius projektus finansuoti ne pagal LIFE, bet (naujas) 1A, 1B, 2 ir 4 išlaidų kategorijas.

2.7

Kadangi atitinkamas LIFE+ reglamentas įsigaliojo tik 2007 m. birželio mėn., tik tų pačių metų spalio mėn. buvo galima pradėti skelbti projektų konkursus. Todėl pirmieji naujo LIFE+ etapo projektai galėjo būti pradėti tik 2009 m. sausio mėn. Tai reiškia, kad Komisijos pateiktas ir šioje nuomonėje nagrinėjamas laikotarpio vidurio įvertinimas apima tik gana nedidelę projektų, kurie dar tik įsibėgėjo, dalį. Todėl Komisija teisi rašydama, kad „informacijos apie rezultatus nėra daug“.

3. Konkrečios pastabos

3.1

Laikotarpio vidurio įvertinime kelete vietų minima, kokia svarbi yra LIFE programa. Ji vadinama „veiksminga priemone“, kuri teikia „papildomą naudą“, ir nurodoma, kad „ir naudos gavėjai, ir valstybės narės mano, kad programą reikėtų ir toliau įgyvendinti, nes ji labai svarbi įgyvendinant ES aplinkos politiką“.

3.2

EESRK abejoja, ar tokias išvadas galima daryti iš šioje nuomonėje nagrinėjamo laikotarpio vidurio peržiūros, pagrįstos tik 2009 m. sausio mėn. pradėtų projektų įvertinimu. Nors, kaip žinoma, Komitetas niekada nėra davęs pagrindo abejoti savo įsitikinimu, kad LIFE programa iš tiesų yra labai svarbi, tačiau, jo nuomone, iš nedidelio duomenų, kuriais remiantis parengta laikotarpio vidurio peržiūra, kiekio dar negalima daryti tikslių išvadų apie naują LIFE+ etapą.

3.3	Kadangi jau dabar pradedamos diskusijos dėl galimo naujo programavimo laikotarpio po 2013 m., Komitetas norėtų pasinaudoti galimybe pakomentuoti kai kuriuos esminius klausimus ir pateikti savo pasiūlymus.

3.4	Todėl Komitetas norėtų šioje vietoje pirmiausiai pabrėžti, kad jo nuomone, šiuo metu dar negalima pateikti tikro naujo LIFE+ programos etapo laikotarpio vidurio vertinimo.

3.5	Savo nuomonėje (1) dėl LIFE+ reglamento, kuris buvo vėliau priimtas, EESRK pateikė keletą perspėjimų, kurie dabar, atrodo, pildosi.

3.6

Komitetas tuo metu nurodė, kad iki šiol LIFE programas buvo galima neabejotinai vertinti kaip labai sėkmingas Komisijos politikos valdymo priemones. Kukliomis priemonėmis pavyko pasiekti itin gerų rezultatų todėl, kad Europos Komisija galėjo pateikti gaires ir tarp galimų projekto dalyvių ir tarp valstybių narių atsirado tam tikra konkurencija dėl LIFE lėšų. Valstybės narės (tiksliau viešojo ir privačiojo sektorių projektų rengėjai valstybėse narėse) turėjo ankstesniais LIFE programos etapais kurti ir plėtoti novatoriškus projektus, atitinkančius LIFE programą. Tada šie projektai pagal nustatytą atrankos tvarką buvo griežtai tikrinami ir arba patvirtinami, arba dėl nepatenkinamos kokybės arba biudžeto lėšų trūkumo atmetami. Taigi, kalbant apie lėšų skyrimą, buvo užtikrintinas tiek europinis skaidrumas, tiek ir aiškus Komisijos valdymas.

3.7	EESRK ir toliau laikosi nuomonės, kad Komisija savo aplinkos politikai, kuri, kaip žinoma, kai kuriuose sektoriuose labai sunkiai įgyvendinama, remti turi turėti priemonę, kurią tik ji pati gali formuoti, pavyzdžiui, skiriant lėšas regionams nesiremti proporcingumu.

3.8	Tačiau Komisija savo laikotarpio vidurio peržiūroje nurodo, kad naujame projekto etape nustačius orientacinius nacionalinius asignavimus „projektų geografinė sklaida padidėjo“, tačiau „vertinime užsimenama, kad dėl nacionalinių asignavimų gali būti atrenkami žemesnės kokybės projektai“.

3.9

Būtent dėl to EESRK ir nuogąstavo. Todėl Komitetas prašo Komisijos ir Tarybos dar kartą iš esmės persvarstyti LIFE programos metodus. Svarbu yra ne tai, kad ES lėšos būtų pervestos valstybėms narėms, kad jos galėtų finansuoti Europos matmens aplinkos projektus. Programa turėtų būti neabejotinai taikoma ten, kur, Komisijos tarnybų nuomone, yra didžiausias poreikis, kad ES aplinkos politika pasiektų pažangos.

3.10	Šiuo metu aplinkos politikai Europoje stiprų poveikį daro ES taisyklės. Tai galima pagrįsti tik veikiančia bendrąja rinka. Tačiau šiuo atveju teisėkūra neturėtų būti europeizuojama – tam tikra prasme nacionalizuojama politikos formavimo priemonė.

3.11

EESRK nuomone, LIFE remiami projektai ir procesai turėtų būti dar tikslingiau nei iki šiol naudojami įgyvendinti priimtas ES strategijas (visų pirma ES tvarumo strategiją, apie kurią pastaruoju metu labai mažai kalbama, biologinės įvairovės strategiją, klimato apsaugos strategiją ir su aplinkosauga susijusius strategijos „Europa 2020“ aspektus). Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pavyzdiniam projektų pobūdžiui, tai reiškia, kad ne kiekvienas individualus projektas būtinai turi būti novatoriškas, kaip, pavyzdžiui, šiuo metu reikalaujama biologinės įvairovės srityje. Dažnai pasitaikantis trūkumas yra ne inovacijų nebuvimas, o paprasčiausiai tai, kad jau turimi sprendimai neplatinami ir neįgyvendinami.

3.12	Ateityje atrinkdama projektus, Komisija turi būti labai lanksti tiek turinio, tiek finansų atžvilgiu. Tai pasakytina ir apie bendro finansavimo dalį. EESRK mano, kad turėtų būti įmanomas ir šimtaprocentinis ES finansavimas.

3.13

Komisija teisingai nurodo, jog pilietinės visuomenės indėlis yra gyvybiškai svarbus plėtojant aplinkos politiką. Europos, palyginti su kitomis pasaulio dalimis, aplinkos politika dažnai laikoma pažangesne, nes visuomenės debatuose reikalaujama labiau saugoti gamtą ir aplinką. ES naudinga skatinti šiuos visuomenės debatus, jie neturi žlugti vien tik dėl nustatytos bendro finansavimo dalies.

3.14

EESRK pritaria, kad LIFE+ programa konstruktyviai bendradarbiaujant su visomis nevyriausybinėmis organizacijomis turi būti įgyvendinama tiek valstybėse narėse (įtraukiant verslo asociacijas, profesines sąjungas ir kt.), tiek ir ES lygmeniu. Dažnai šių organizacijų nariai yra aktyvūs tose srityse, kuriose, ES nuomone, reikia geresnės aplinkos apsaugos ir geresnio ES aplinkos politikos įgyvendinimo. Taigi informuotumo didinimas ir su tuo susijusi veikla turėtų būti ne tik aplinkosaugos organizacijų, bet ir įmonių uždavinys.

3.15	Todėl EESRK norėtų ypač atkreipti dėmesį į tai, kad greta tradicinių gamtos ir aplinkos apsaugos asociacijų reikia skatinti ir, pavyzdžiui, verslo asociacijas ir profesines sąjungas aktyviai dalyvauti LIFE projektuose.

3.16

EESRK pritaria Komisijai, kad reikia „aiškiau nurodyti kiekvienos temos prioritetus ir akcentus“ ir „nustatyti metines prioritetines sritis“. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti tarpsektoriniams metodams. Taip pat nereikėtų kategoriškai uždrausti tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų su trečiosiomis šalimis.

3.17

Nors EESRK ir labai vertina LIFE programą, tačiau norėtų įspėti dėl jos galimybių pervertinimo. Kasmet skiriamais 340 milijonų eurų galima finansuoti daug projektų, kurie gali būti naudingi nustatant teigiamus aplinkos politikos metodus. Tačiau šiomis lėšomis, kurios sudaro apie 0,2 proc. ES biudžeto, negalima išspręsti problemų, atsiradusių dėl netinkamo valdymo kitose ES politikos srityse.

3.18

EESRK kyla tam tikrų abejonių, ar LIFE programos biologinės įvairovės komponentas iš tiesių yra „svarbi Biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo finansavimo priemonė“, kaip nurodyta laikotarpio vidurio peržiūroje. LIFE turi ir privalo padėti ir, žinoma, padės parodyti, kaip konkrečiai galima suderinti biologinės įvairovės saugojimą ir ekonominį gamtos išteklių naudojimą. Tačiau tikrosios finansavimo priemonės, kad tai būtų užtikrinta, yra kitos.

3.19

Pati Komisija savo komunikate (2) rašo, kad „Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai didžiausią poveikį kaimo vietovių biologinei įvairovei turinti politikos priemonė“ ir kad „svarbiausiu Bendrijos „Natura 2000“ ir ES biologinei įvairovei skiriamo finansavimo šaltiniu išlieka Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (visų pirma finansavimas pagal 2 kryptį)“. Taigi, ne LIFE programa.

3.20

Šiuo metu Europoje padengiama tik 20 proc. visų saugomoms gamtos teritorijoms tvarkyti, įskaitant Europos „Natura 2000“ tinklą, reikalingų lėšų ir LIFE programa šios problemos neišspręs; tai bus galima padaryti tik įtraukus gamtos ir aplinkos apsaugą į kitas politikos sritis, kaip dažnai tvirtinama. O tai reiškia, kad reikėtų dar kartą aiškiai išdėstyti tikrąjį LIFE programos uždavinį ir vaidmenį.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) CES 382/2005, OL C 255, 2005 m. spalio 14 d., p. 52.

(2) Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „ES biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo 2010 m. vertinimas“, COM(2010) 548.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/78

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

(COM(2010) 723 galutinis)

2011/C 132/14

Pranešėja An LE NOUAIL MARLIÈRE

2010 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

COM(2010) 723 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (2011 m. kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 173 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 12 susilaikius.

1. Išvados

Įgyvendinant 2005 m. strategiją dėl gyvsidabrio pasiekta didelė pažanga ir vykdant beveik visus veiksmus yra gauta rezultatų. Įgyvendinimas be jokios abejonės bus tęsiamas ir stiprinamas.

1.1 Pritardamas Tarybos išvadų šiuo klausimu projektui (1), EESRK rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams:

a)	pripažinti, kad ES reikia ir svarbu išlaikyti pirmaujančią poziciją pasauliniu mastu toliau aktyviai įsipareigojant mažinti gyvsidabrio naudojimą, tiekimą ir išmetimą;

atsižvelgti į tai, kad bendras tikslas turi būti įgyvendinamas laikantis visuotinio mažinimo nuostatos, tačiau leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos, kai tai yra būtina (kai esama ypatingų techninio ar ekonominio pobūdžio sunkumų), o ne nustatomi apribojimai kiekvienam produktui, jo panaudojimui ir kiekvienam gyvsidabrio gyvavimo ciklo etapui;

toliau teikti ir didinti paramą projektų įgyvendinimui besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse ir kartu tęsti Tarpvyriausybinio derybų komiteto darbą kaip tarptautinę veiklą Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) Valdančiosios tarybos sprendimo 25/5 34 punkte nurodytose srityse;

d)	nuspręsti, kad turėtų būti nutrauktas gyvsidabrio naudojimas chloro šarmų sektoriuje, ir prašo Komisijos iki 2012 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisiškai privalomų priemonių, įskaitant kaip galima ankstesnį ir ne vėlesnį kaip 2020 m. gyvsidabrio naudojimo šiame sektoriuje pabaigos terminą;

atkreipti dėmesį į tai, kad reikia imtis konkrečių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo iš pramoninių šaltinių, ir ragina Komisiją greitai priimti išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (angl. BAT) ir nustatyti su jais susijusius teršalų apribojimus visiems atitinkamiems gyvsidabrio pramonės procesams, siekiant prisidėti prie neseniai priimtos Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimo;

f)	įvertinti galimybes apriboti gyvsidabrio naudojimą diskiniuose elementuose ir pasiūlyti jų pateikimo į rinką apribojimų iki 2012 m. liepos 1 d.;

g)	atsižvelgiant į visus atliktus tyrimus, pažangą ir turimas alternatyvas atidžiau įvertinti galimybę laipsniškai nutraukti gyvsidabrio naudojimą odontologijos srityje iki 2012 m. liepos 1 d.;

h)	imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visose ES odontologijos klinikose būtų įrengti labai veiksmingi amalgamos separatoriai;

i)	iki 2012 m. gruodžio 31 d. ištirti gyvsidabrio naudojimą vakcinose, esamas jo alternatyvas ir kokiu mastu galima tinkamai nutraukti tokį gyvsidabrio naudojimą, siekiant geriau apsaugoti visuomenės sveikatą;

j)	iki 2012 m. gruodžio 31 d. imtis priemonių, kad būtų įgyvendinta pirmoji metilo gyvsidabrio žuvyse tikrinimo programa, ir tinkamai atnaujinti ES pranešimo apie pavojų sistemą;

k)	imtis priemonių toliau didinant informuotumą ir gilinant žinias apie tai, kad elektrą taupančiose lemputėse yra gyvsidabrio ir kad jas reikėtų atskirai ir saugiai surinkti jų nesudaužant;

l)	skatinti veiksmus, kuriais siekiama garantuoti gyvsidabrio liekanų pašalinimą iš atliekų;

m)	užtikrinti, kad kremavimo ir mažų kurą deginančių įrenginių teršalams būtų taikomi Bendrijos teisės aktų reikalavimai;

n)	imtis daugiau reikiamų priemonių siekiant užtikrinti visų darbuotojų, kurie gali kontaktuoti su gyvsidabriu, sveikatos apsaugą;

o)	šiuo pagrindu įgyvendinti priemones, susijusias su galimu poveikiu darbo vietoms, kad būtų įmanoma sušvelninti pramonės pokyčių poveikį visiems darbuotojams nepaisant jų kvalifikacijos;

p)	imtis priemonių užtikrinant atskirą saugų produktų, kuriuose yra gyvsidabrio, surinkimą, kurio šiuo metu nereikalaujama įstatymais, ir vykdyti plataus masto informacijos kampanijas, kad naudotojai ir vartotojai sužinotų apie konkrečias gyvsidabrio kintamumo ir toksiškumo savybes.

2. Įžanga

2.1 Gyvsidabris ir dauguma jo junginių laikomi labai toksiškomis ir biologinei įvairovei, ekosistemoms ir žmonių sveikatai pavojingomis medžiagomis. Be to, tai yra bioakumuliacinė medžiaga: ji gali kauptis organizmuose ir patekti į įvairius maisto grandinės etapus. Galiausiai gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje arba gali virsti metilo gyvsidabriu, kuris yra labiausiai paplitusi ir pati toksiškiausia gyvsidabrio forma. Taigi gyvsidabris yra patvari medžiaga, galinti plisti dideliais atstumais vandenyje, žemėje, ore ar organizmuose (2).

2.2 Antropogeninės kilmės gyvsidabrio išmetimas yra susijęs su įvairiais jo naudojimo būdais: šios medžiagos naudojimu tam tikrų produktų sudėtyje ir tam tikruose gamybos procesuose, į atmosferą išmetamais teršalais arba atsitiktiniu išsiskyrimu. Chloro ir šarmų pramonė, polimerų chemijos pramonė ir dantų amalgamos gamintojai yra didžiausi gyvsidabrio naudotojai (86 proc. metinio kiekio).

2.3 Gyvsidabrio teršalai iš šiluminių elektrinių ir kitų kurą, daugiausia anglį deginančių įrenginių, sudaro daugiau nei 50 proc. viso iš pramoninių šaltinių išmetamo gyvsidabrio kiekio (3).

Galimi gyvsidabrio išmetimo antropogeniniai šaltiniai:

naudojimas produktų sudėtyje:

—	matavimo prietaisai,

—	dantų amalgama,

—	vamzdinės liuminescencinės lempos, mažai elektros energijos suvartojančios lemputės,

—	baterijos,

—	jungikliai,

—	vakcinos (tiomersalis arba timerosalis);

naudojimas gamybos procesuose:

—	polimerams, poliuretanui katalizuoti,

—	chloro ir šarmų gamyboje,

—	aukso kasyboje;

į atmosferą išmetami teršalai:

—	šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimi),

—	kremavimas (nurytas gyvsidabris ir dantų amalgamos),

—	neperdirbtos ir deginamos atliekos (turinčios gyvsidabrio);

atsitiktinis išsiskyrimas:

—	pramonės tarša (procesai, saugojimas ir pan.).

3. Bendrosios pastabos

3.1 Pasaulio mastu 2001 m. JTAP iniciatyva pradėtas tyrimas dėl gyvsidabrio buvimo ir jo poveikio. Tyrimo išvadose nurodoma, kad akivaizdžiai neigiamo gyvsidabrio poveikio įrodymų pakanka, kad būtų imtąsi tarptautinio masto veiksmų (4). 2009 m. vasario mėn. pasaulio valstybių vyriausybės JTAP Valdančioje taryboje nusprendė iki 2013 m. sudaryti teisiškai privalomą sutartį dėl gyvsidabrio.

3.2 2002 m. gruodžio mėn. Komisija Tarybai pateikė pranešimą dėl gyvsidabrio chloro ir šarmų pramonėje. Po šio pranešimo Taryba paragino Komisiją plačiau išnagrinėti šį klausimą ir pateikti „nuoseklią strategiją (…) naudojant priemones, skirtas apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio išleidimo, remiantis gyvavimo ciklu, atsižvelgiant į gamybą, naudojimą, atliekų tvarkymą ir išmetamuosius teršalus“.

3.3 Taigi atsižvelgusi į šias priemones 2005 m. sausio 28 d. Komisija priėmė Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio. Pagrindinis strategijos tikslas buvo „sumažinti gyvsidabrio lygius aplinkoje ir sumažinti gyvsidabrio poveikį žmonėms, ypač dėl metilo gyvsidabrio žuvyje“ (5).

3.4 Šioje strategijoje nurodomi 6 tikslai (ir 20 prioritetinių veiksmų), kuriais siekiama:

—	sumažinti išmetamą gyvsidabrio kiekį,

—	sumažinti gyvsidabrio patekimą į apyvartą visuomenėje sumažinant pasiūlą ir paklausą,

—	išspręsti ilgalaikį gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų (vis dar naudojamuose ar saugomuose produktuose) likimą,

—	apsisaugoti nuo gyvsidabrio poveikio,

—	pagerinti gyvsidabrio problemos ir jos sprendimų suvokimą,

—	remti ir skatinti su gyvsidabriu susijusius tarptautinius veiksmus.

3.5 Šioje strategijoje buvo numatyta sąlyga 2010 m. atlikti jos vertinimą ir peržiūrą. 2010 m. gruodžio 7 d. Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė šią Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūrą.

3.6 Tuo pat metu Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pagal reglamento REACH peržiūros nuostatą pateikė pasiūlymų pradėti taikyti apribojimus profesiniam ir pramoniniam naudojimui (6) skirtiems matavimo prietaisams su gyvsidabriu. 2010 m. rugsėjo 24 d. įvyko viešos konsultacijos. Iki 2011 m. rugsėjo pagal reglamentą REACH atitinkami komitetai turėtų pateikti Komisijai savo nuomones.

3.7 Dviejose EESRK nuomonėse šiais klausimais Komitetas parėmė ryžtingą Komisijos įsipareigojimą mažinti gyvsidabrio gamybą ir naudojimą ES ir visame pasaulyje, užtikrinti saugų jo saugojimą ir visiškai panaikinti gyvsidabrio naudojimą tam tikruose matavimo prietaisuose (7).

3.8 Tačiau savo nuomonėse EESRK ragina Komisiją „kuo greičiau įgyvendinti kitus gyvsidabrio strategijos punktus ir kurti priemones gyvsidabrio naudojimui gamybos procesuose ir produktų sudėtyje mažinti Europoje ir užtikrinti saugų atliekų srautuose aptinkamo gyvsidabrio šalinimą“. Komitetas taip pat prašė Komisijos užtikrinti, kad besinaudojantiems matavimo įtaisais profesinėje veikloje ir pramonėje būtų privalu laikytis reikalavimo užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui į aplinką.

3.9 2010 m. atliktame išsamiame vertinime (8), taip pat patvirtinamuosiuose įvairių suinteresuotųjų šalių dokumentuose (9) atkreiptas dėmesys į realią pažangą įgyvendinant Bendrijos gyvsidabrio strategiją ir į svarbų ES indėlį remiant tarptautines iniciatyvas ir derybas dėl teisiškai privalomos JTAP sutarties.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Rengiant Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio buvo remiamasi tam tikromis bendresnio pobūdžio teisinėmis priemonėmis (RoHS (10), reglamentu REACH, Vandens pagrindų direktyva, visų prima, Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės). Kai kuriais atvejais šios priemonės buvo pritaikomos gyvsidabrio mažinimo tikslui ES įgyvendinti:

—

geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniais dokumentais (angl. BAT – BREF) ir priimta Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva atnaujintos ir pakeistos septynios direktyvos, įskaitant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvą, kurioje sustiprinamas geriausių prieinamų gamybos būdų vaidmuo (nuo 2012 m. užtikrinant naujų įrenginių ir nuo 2016 m. esamų įrenginių atitiktį reikalavimams),

—	Direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų, kuria nustatytas mažesnis nei 1991 direktyvoje didžiausias leistinas kiekis.

4.2 Taip pat parengtos su šios strategijos įgyvendinimu susijusios atitinkamos priemonės ir taisyklės, kurios ES suteikė galimybę užimti vadovaujamą vaidmenį gyvsidabrio mažinimo procese:

—	metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimas bei metalinio gyvsidabrio saugus saugojimas (2008 m. spalio 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008), kuris įsigalios 2011 m. kovo mėn.,

—

direktyva, kuria apribojamas gyvsidabrio turinčių matavimo įtaisų, skirtų plačiajai visuomenei, pateikimas į rinką (draudimas pateikti rinkai, jei nesuteikta leidžianti nukrypti nuostata; tai daugiausiai taikytina poringumo (akytumo) matuokliams). Ši direktyva priimta 2007 m. rugsėjo 25 d. ir šiuo metu pridėta prie reglamento REACH XVII priedo (18a punktas). Šiuo metu vyksta uždraudimo išplėtimo profesiniam naudojimui (pramonėje, medicinoje ir kt.) procesas.

Galiausiai ES chloro ir šarmų pramonės federacija („Euro Chlor“) pagal savanorišką susitarimą iki 2020 m. planuoja laipsniškai nutraukti gyvsidabrio naudojimą chloro ir šarmų pramonėje.

4.3 EESRK pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbi Reglamento (ES) 1102/2008 peržiūra siekiant išplėsti draudimą eksportuoti ir kitus gyvsidabrio junginius ir produktus su gyvsidabriu ir kad labai aktualus saugus metalinio ir (arba) kieto gyvsidabrio laikymas.

4.4 EESRK pabrėžia šiuos klausimus:

—

Aplinkos generalinio direktorato „BIO Intelligence Service“ ekspertų 2010 m. tyrime (11) siūloma, kad strategijos svarbiausias tikslas būtų bendras tikslas „apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio bei jo junginių išleidimo, kiek galima sumažinant ir, kai įmanoma, visiškai panaikinant gyvsidabrio išleidimą į orą, vandenį ir žemę iš antropogeninių šaltinių“,

—

be to, šiuo metu yra galimybė daryti tolesnę pažangą siekiant bendro tikslo sumažinti gyvsidabrio naudojimą, nes yra daugumos produktų ir prietaisų alternatyvų be gyvsidabrio (ekonomiškai perspektyvių). Be to, dauguma produktus su gyvsidabriu gaminančių įmonių gamina ir jų alternatyvas, todėl galima:

—	iš esmės sumažinus gyvsidabrio naudojimą sušvelninti šio proceso ekonominį ir socialinį poveikį (darbo vietų atžvilgiu),

—	pagerinti ES pozicijas inovacijų ir ekonomikos lygiu (technologijų pažanga),

—	sustiprinti ES pozicijas tarptautinėse ir pasaulinio masto derybose, įskaitant „RIO+20“ ir įgyvendinant ES Komisijos iniciatyvą dėl Europos aplinkos politikos išorės matmens.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Tarybos išvadas dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros priimtos 2011 m. kovo 14 d. (7774/11).

(2) 2002 m. gruodžio mėn.–2010 m. JTAP Cheminės medžiagos. Bendras gyvsidabrio įvertinimas (angl. Chemicals, Global Mercury Assessment).

(3) http://prtr.ec.europa.eu/PollutantReleases.aspx.

(4) 2002 m. gruodžio mėn. JTAP Cheminės medžiagos. Bendras gyvsidabrio įvertinimas (angl. Chemicals, Global Mercury Assessment).

(5) COM(2005) 20 galutinis.

(6) Europos cheminių medžiagų agentūra. 2010 m. birželio mėn. Apribojimų ataskaitos XV priedas.

(7) OL C 168, 2007 7 20, p. 44 – OL C 318, 2006 12 23, p. 115.

(8) http://mercury.biois.com (p. 74).

(9) Darbo grupė „0 gyvsidabrio“ (angl. Zero Mercury Working Group) www.zeromercury.org/ ir Europos aplinkos agentūra www.eeb.org.

(10) Direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo.

(11) https://mercury.biois.com, p. 74.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/82

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

(COM(2010) 767 galutinis – 2010/0370 (COD))

2011/C 132/15

Vienintelis pranešėjas Christos POLYZOGOPOULOS

Europos Vadovų Taryba ir Europos parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, 2010 m. gruodžio 18 ir 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

COM(2010) 767 galutinis – 2010/0370 (COD)

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

Išvados ir rekomendacijos

1. Išvados

EESRK palankiai vertina nagrinėjamą reglamentą, pasiūlymą dėl ankstesnio Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 kodifikuotos redakcijos projekto, dėl toliau išdėstytų priežasčių.

1.1

Ankstesnis reglamentas buvo ne kartą keičiamas, kad atspindėtų Bendrijos teisės aktų raidą ir derėtų su Lisabonos sutartimi. Be to, reikia pertvarkyti teisės akto struktūrą, kad naujoje reglamento redakcijoje būtų labiau pabrėžiamas pagrindinis paramos programos vaidmuo ir akcentuojama

a)	speciali tiekimo tvarka,

b)	konkrečios vietinės gamybos rėmimo priemonės.

1.2

Naujoje reglamento redakcijoje aiškiai nurodomi esminiai specialios tvarkos, taikomos mažųjų Egėjo jūros salų vietinės svarbos žemės ūkio produktams, elementai siekiant veiksmingai pašalinti sunkumus, kurie kyla dėl šių salų izoliuotumo, atokumo, atskirties, mažumo, kalnuotumo, klimato sąlygų ir ekonominės priklausomybės nuo nedidelio skaičiaus produktų.

1.3

Naujojo reglamento 2 straipsnyje pabrėžiamos priemonės, kurios padeda įgyvendinti tikslus – užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą į mažąsias salas sumažinant dėl šių salų nutolimo, atokumo ir mažumo atsirandančias papildomas išlaidas, taip pat išsaugoti ir plėtoti mažųjų salų žemės ūkio veiklą, įskaitant vietinių produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais.

1.4	Reglamentu siekiama užtikrinti, kad šią sistemą mažosioms Egėjo jūros saloms Graikija taikytų taip pat, kaip ir kitas panašias sistemas, ir taip būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo.

1.5	Reglamentu užtikrinamas tinkamas biudžeto administravimas, kadangi Graikija savo programoje turi nurodyti paramos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas už vietos produktus, sąrašą ir konkrečiai nurodyti, kaip ši suma skaičiuojama.

1.6	Reglamente nurodoma, kad specialios tiekimo tvarkos finansavimo viršutinė riba padidinta 20 proc.

1.7	Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su vienodomis licencijų sistemos įgyvendinimo sąlygomis ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais dėl specialios tiekimo tvarkos, taip pat su bendra Graikijos atliekamų patikrinimų tvarka.

1.8

11 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiama teisė deleguotuoju teisės aktu nustatyti ekonominės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygas ir, jei būtina, nustatyti, kad licencijos būtų išduodamos tik pateikus užstatą, taip pat patvirtinti priemones, susijusias su programų pakeitimų tvirtinimo tvarka.

Paaiškinimas

2. Įžanga

2.1 Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, priemonių tikslais ir programavimo, nuoseklumo ir derėjimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principais, nustatytos bendros tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisyklės.

2.2 Pagal Sutarties 291 straipsnio 2 dalį Komisija, kuriai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, imasi būtinų privalomų priemonių užtikrinti, kad šią sistemą mažosioms Egėjo jūros saloms Graikija taikytų taip pat, kaip ir kitas panašias sistemas, ir taip būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo.

2.3 Reglamentu užtikrinamos vienodos licencijų sistemos įgyvendinimo sąlygos ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimai dėl specialios tiekimo tvarkos (11 straipsnio 3 dalis).

2.4 Reglamente nustatytos vienodos programų įgyvendinimo sąlygos (6 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis) ir bendra Graikijos taikoma patikrinimų tvarka (7 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis).

2.5 EESRK mano, kad tobulinant reglamento, kurį ketinama priimti, turinį ir rengiant integruotą politiką išsibarsčiusioms Egėjo jūros saloms, reikėtų atsižvelgti į šios nuomonės 4, 5, 6 ir 7 punktuose išdėstytus svarstymus, pastabas ir pasiūlymus.

3. Siūlomo reglamento turinys

3.1 Dėl daugelio pakeitimų ir siekio suderinti su Lisabonos sutartimi naujuoju reglamentu panaikinamas ankstesnis Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 ir pakeičiamas jo tekstas.

3.2 Mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos paramos programos (II skyriaus 5 straipsnis), kurią Graikija turi parengti ir pateikti Komisijai tvirtinti, turinys patikslinamas taikant subsidiarumo principą ir juo vadovaujantis. Be to, Graikija, vadovaudamasi jos pačios nustatytais principais, gali padaryti programos pakeitimus (II skyriaus 3 ir 6 straipsniai), kad ji būtų tinkamai priderinta.

3.3 Reglamentu nustatoma Sąjungos žemės ūkio produktų, kurie mažosiose Egėjo jūros salose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka (3 straipsnis). Be to, nurodoma, kad Graikija turi parengti tiekimo balansą ir nustatyti salų tiekimo poreikius šioje srityje.

3.4 Kiekvienam mažųjų salų žemės ūkio produktui skiriama parama nustatoma atsižvelgiant į prekybos sąnaudas, kurios skaičiuojamos nuo Graikijos žemyninėje dalyje esančių pakrovimo uostų, ir į galimas papildomas sąnaudas, atsirandančias dėl salų atokumo ir mažumo.

3.5 Ypatinga salų geografinė padėtis, papildomos produktų vežimo į jas sąnaudos ir papildomos su izoliuotumu susijusios prievolės yra kliūtys, kurias kompensuoti galima tik sumažinus atitinkamų produktų kainas, o tam reikia nustatyti specialią tiekimo tvarką. Produktai, kuriems bus taikoma speciali tiekimo tvarka, turės būti aukštos kokybės, tinkami realizuojami, kad būtų išvengta bet kokios spekuliacijos.

3.6 Kad būtų išlaikytas Sąjungos produktų konkurencingumas, parama turės būti teikiama Sąjungos produktų tiekimui į mažąsias Egėjo jūros salas atsižvelgiant į produktų vežimo papildomas sąnaudas.

3.7 Dėl specialios tiekimo tvarkos atsiradusios ekonominės naudos atveju išsiųsti arba eksportuoti produktus draudžiama. Vis dėlto yra galimybė parduoti produktus trečiųjų šalių rinkose, jeigu minėta ekonominė nauda bus atlyginta. Be to, pagal specialią tiekimo tvarką parduodant produktus atliekami administraciniai patikrinimai (14 straipsnis).

3.8 Parama skiriama ūkinės veiklos vykdytojams pateikus licenciją, liudijančią, kad jie yra įtraukti į atitinkamus registrus.

3.9 Skatinama mažųjų Egėjo jūros salų tarpusavio prekyba perdirbtais produktais ir jų eksportas į kitas Europos Sąjungos ir jai nepriklausančias šalis.

3.10 Skatinama parama vietos gamybai pagal paramos programą, kuri pirmą kartą nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006, kuriuo sudarytos palankios sąlygos daugelio produktų gamybai, prekybai ir perdirbimui. Jame numatytos priemonės pasirodė esą veiksmingos žemės ūkio srityje.

3.11 Sukurtos priemonės tyrimams, demonstravimo projektams, mokymo ir techninės pagalbos priemonėms finansuoti (15 straipsnis).

3.12 Skatinama žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba kokybiškais produktais.

3.13 Siūlomu reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, apie kuriuos ji turi pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Rekomendacijos

EESRK nuomone, reikėtų pirmenybę teikti ir priimti toliau išvardytas priemones.

4.1	Žemės ūkio produktus reikia įtraukti rengiant tinkamą salų turizmo vystymo programą; šie produktai visų pirma turėtų pritraukti Europos ir kitų šalių vartotojus, vertinančius Viduržemio jūros regionui būdingos mitybos ir ekologiškų vietos produktų maistinę vertę.

4.2

Be to, reikia imtis reikiamų priemonių, kad tradiciniai žemės ūkio produktai būtų panaudojami veiksmingiau atsižvelgiant į didėjančią jų paklausą ir kituose ūkinės veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, farmacijos, kosmetologijos, homeopatijos, kadangi jie pasižymi gydomosiomis savybėmis (Chijo mastika, alyvuogių aliejus, medus, įvairios žolės ir kt.).

4.3

Salų vietos gyventojai turėtų būti informuojami apie jų produktų maistinę ir ekonominę vertę. EESRK siūlo strateginėje vietoje esančioje saloje įsteigti tarpregioninę mokyklą, kurios koncepcija būtų panaši į programos „Erasmus“, skirtos kaimo turizmo sektoriaus studentams ir darbuotojams arba žemės ūkio produktų gamybai.

4.4	Reikia numatyti priemones sukurti švietimo programas, skirtas įtraukti nacionalinius ir tarptautinius universitetus į mokymo programas siekiant rengti studijas ir vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su didesniu salų produktų ir jų panaudojimo ekonominio potencialo įvertinimu.

4.5

Nepalankioje padėtyje esantiems salų, ypač nepasiekiamų regionų, gyventojams reikėtų taikyti atsargesnį požiūrį siekiant juos išlaikyti ir suteikti jiems paskatų (iš esmės ekonominių ir skirtų jaunimui) rengiant subsidijų programas nereikalaujant grąžinti perteklinių pajamų prekybai atokiuose regionuose vystyti, ir kurios padėtų išryškinti salų ekonominę vertę atsižvelgiant į jų išskirtinumą bei specifiką ir atitiktų jų geografinius ir geologinius ypatumus.

4.6	Reikia pabrėžti, kad būtina gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir kartu mažinti jų gamybos sąnaudas.

4.7	Reikia nustatyti įvairius specialius kriterijus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į morfologinius dirvožemio ir jo geologinės sudėties ypatumus.

5. Bendrosios pastabos

EESRK pripažįsta konkrečius veiksnius, ribojančius žemės ūkio vystymąsi Egėjo jūros salose, ir mano, kad nagrinėjamame reglamente reikėtų atsižvelgti į toliau išvardytus aspektus.

5.1

Kadangi pagrindiniai ištekliai, pavyzdžiui, vanduo, energija ir žaliavos, Egėjo jūros salose yra riboti, jie turi būti griežtai kontroliuojami. Ši pastaba visų pirma taikoma vasaros mėnesiams, kai dėl didesnio turistų ir lankytojų antplūdžio salų regionams iškyla vandens, energijos ir kitų išteklių stygiaus problema. Reikia spręsti ir pirmiau išdėstytas problemas, kad būtų užtikrintas geresnis išteklių valdymas ir išlaikyta natūralios gamtinės aplinkos pusiausvyra. Todėl reglamente turėtų būti numatyta paramos politika šioms svarbioms konkrečioms problemoms spręsti.

5.2

Žemės naudojimo paskirties keitimas salose. Žemės ūkiui skirti plotai salose vis mažėja, kadangi jie panaudojami kitai paskirčiai, pavyzdžiui, statyboms, arba, atsisakius žemės ūkio veiklos, paliekami pūdymui, tampa nederlinga ir apleista žeme (tai vadinama ilgam laikui atidėta žeme). Todėl paramos žemės ūkio produkcijos auginimui programomis reikėtų skatinti tinkamesnį žemės naudojimą. Reglamentu galėtų būti sukurtas tokios paramos pagrindas.

5.3	Žemės ūkio valdų mažėjimas ir atsisakymas, taip pat miškuose ir alyvmedžių plantacijose likimo valiai paliktos negyvos biomasės (nudžiuvusių šakų ir žolių) kaupimasis savo ruožtu sudaro sąlygas miškų gaisrams, kurie ilgam laikui užkerta kelią žemės naudojimui.

5.4	Be to, reikia atstatyti pusiausvyrą tarp turizmo vystymui skirtos ir žemės ūkio paskirties žemės. Šie du sektoriai turi vienas kitą papildyti.

5.5	Ypatingą dėmesį reikia skirti pirminiam sektoriui, kuriame pastebimas gerokai sumažėjęs užimtumas, kai tretiniame sektoriuje užimtumas didėja.

6. Konkrečios pastabos

6.1 Į reglamentą reikėtų įtraukti Kretą ir Euboją.

6.2 Reikėtų įgyvendinti vienerių metų trukmės iniciatyvas, skirtas gerinti žemės ūkio produktų gamybą, pardavimą ir reklamavimą. Šių priemonių tikslas – plėsti gamybą ir kartu gerinti produktų kokybę.

6.3 Reikia numatyti paramą už hektarą žemės ūkio paskirties žemės atkūrimui ir padalijimui siekiant išsaugoti mažųjų Egėjo jūros salų tradicines alyvmedžių plantacijas ir citrusinių vaisių sodus.

6.4 Reikėtų skirti papildomą finansavimą šiems produktams: bulvėms (skirtoms vartoti ir sodinti), Tino artišokui, Skopelo slyvai, Tyros vyšniniam pomidorui, citrusiniams vaisiams, valgomiesiems ankštiniams (pupoms), Lathyrus sphaericus rūšies pelėžirniams ir pupelėms, Lemno miežiams, kai kuriems tradiciniams sūriams, pavyzdžiui, Nakso graviera ir Lemno kalathaki (saugoma kilmės vietos nuoroda), citrinų likeriui, Amorgo rakomelo, Sifno ir Lesbo marcipanams ir Kalonės sardinėms.

Medus ir aliejus yra produktai, geriausiai atspindintys mažųjų salų žemės ūkio produkcijos tapatumą ir kokybę.

6.5 Reikėtų atkreipti dėmesį į tradicinį mastikinės pistacijos auginimą Chijo saloje ir į vynuogių, skirtų vynų su saugoma geografine nuoroda gamybai, auginimą mažųjų Egėjo jūros salų tradicinio ūkininkavimo vietovėse.

6.5.1 Reikia numatyti finansinę paramą išnuomotai žemei.

6.5.2 Reikia sustiprinti paramą žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugai.

6.5.3 Reikia numatyti finansinę paramą priemonėms, skirtoms gerinti vyno gamybos, laikymo, standartizavimo ir salose pagaminamo vyno ir alyvuogių aliejaus paskirstymo sąlygas.

Sąlygos

6.5.4 Žemės dirbimas, naudojimas ir gamyba iš hektaro neturi viršyti nustatytos aukščiausios produktyvumo ribos.

6.5.5 Turėtų būti taikomi nacionaliniuose teisės aktuose numatyti žemdirbystės metodai.

6.5.6 Produktai turi turėti kilmės vietos arba aukščiausios kokybės nuorodą.

6.5.7 Turi būti laikomasi nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

7. Pasiūlymai

7.1 EESRK mano, kad reglamentas turėtų padėti užmegzti ryšius su kitais vietos ekonomikos sektoriais (turizmo, amatų, prekybos) ir atkreipti dėmesį į turizmo produktų perorientavimą.

7.2 EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų supažindinti su žemdirbystės metodais ir vaisių derliaus nuėmimo procesu bei geologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, suteikti žinių apie žemės ūkio ekosistemas sudarančias gyvūnų rūšis, Viduržemio jūros regiono mitybos būdą, sveiką mitybą ir ekologiškus produktus.

7.3 EESRK nuomone, pojūčiai, kuriuos sukelia alyvmedžių ar apelsinmedžių plantacijų teikiamas pavėsis ir ramybė, ryšys su žeme, tyla ir atotrūkis nuo šurmulio, vietinis kaimo kraštovaizdis ar galimybė pasimėgauti visais šiais privalumais dera su pačiomis įvairiausiomis išskirtinėmis ir originaliomis turizmo formomis (kultūrinis ir ekologinis turizmas, kaimo turizmas, sveikatos turizmas, turistiniai žygiai, kulinarinis turizmas ir kt.).

Būtų galima sukurti kitokį turizmo produktą, kuris būtų tiesiogiai susijęs su žemės ūkio produktais, kurie savo ruožtu tiesiogiai siejasi su aukštos kokybės turizmu, kulinarija (Viduržemio jūros regiono mityba), ekologiškais produktais ir kaimo turizmu. Atsirastų galimybė pasprukti nuo masinio turizmo, kurio įprasti privalumai – saulė ir jūra. Reglamentas padės paremti šias galimybes.

7.4 EESRK mano, kad vykdant ES politiką, pavyzdžiui, susijusią su ekologiškais produktais, kosmetikos ar parafarmacijos produktais, ir siekiant propaguoti Viduržemio jūros regionui būdingus produktus, vienoje iš Egėjo jūros salų būtų galima įkurti tarnybą ar administraciją, atsakingą už tęstinį profesinį mokymą apie sveiką Viduržemio jūros regiono mitybą ir kulinariją.

7.5 Komitetas rekomenduoja parengti bandomąjį projektą vadovaujantis kooperatyvo „Chijo dervos gamintojų sąjunga“ sukauptomis žiniomis ir pagal jo modelį. Šio kooperatyvo pagrindinis tikslas – Graikijoje ir visoje Europoje sukurti parduotuvių tinklą (mastihashops), kuris padėtų propaguoti ir reklamuoti mastikmedžio dervą, supažindinti su įvairiomis jos savybėmis ir panaudojimo galimybėmis pristatant Chijo saloje, Graikijoje ir Europos Sąjungoje iš šios medžiagos pagamintus produktus.

7.6 Savo ankstesnėse plenarinėje asamblėjoje priimtose nuomonėse, pavyzdžiui, ECO/213 (2008 m. liepos 10 d.) ir ECO/262 (2010 m. liepos 15 d.), EESRK jau siūlė pirmenybę teikti kaimo turizmo skatinimui kartu su parama užimtumui.

7.6.1 Komitetas mano, kad reglamentu turėtų būti skatinamas salų gyventojų užimtumas žemės ūkio sektoriuje teikiant realią paramą, grindžiamą jų teisių investuoti į kaimo turizmą ir iš to gauti pajamų pripažinimu. Kad šios dvi veiklos sritys galėtų viena kitą paremti, labai svarbu pripažinti dvejopą žemės paskirtį, t. y. žemės ūkio (arba miškininkystės) ir kaimo turizmo. Tačiau ši teisė turėtų būti siejama ne su konkrečiu žemės sklypu, o su ūkininkavimo veikla.

7.6.2 Svarbu užtikrinti kaimo turizmui palankias sąlygas suteikiant teisę žemės ūkio valdoje statyti ir naudoti nedidelius kaimo turizmui skirtus statinius. Ši teisė turėtų būti suteikiama ir atnaujinama su sąlyga, kad bus išlaikoma ir tęsiama gamybinė veikla (alyvuogės, vynuogės, apelsinai, mandarinai, mastika, medus, figos ir kt.).

7.6.3 Mažųjų salų nepalankiose ūkininkauti vietovėse, kuriose sumažėjo gyventojų arba žemės ūkio paskirties žemė yra apleista, ne visos darbo dienos žemės ūkio vystymas yra pats tinkamiausias ir stabiliausias sprendimas siekiant išlaikyti gyventojus ir apsaugoti salų aplinką.

Todėl reglamentas gali tapti katalizatoriumi siekiant išsaugoti šių salų regionų gyvybingumą, gamtos ir aplinkos turtus dėl į juos atvykstančių lankytojų ir, be abejo, pačių vietos gyventojų.

7.7 Galiausiai, EESRK mano, kad pagrindiniai salų vystymąsi skatinantys sektoriai yra žemės ūkis ir turizmas. Salose yra ir kitų veiklos sričių, pavyzdžiui, gyvulininkystė, žvejyba, laivyba ir kultūros sektorius. Šie sektoriai gali būti kartu panaudoti vietos žemės ūkio produktams rinkoje propaguoti ir reklamuoti. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia remti mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, kurti žemės ūkio mokyklas, įgyvendinti žiniomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis paremtą augimo strategiją, kuri atskleistų naujus ir dinamiškus konkurencinius pranašumus, arba išnaudoti Egėjo jūros salų potencialą švietimo ir mokslinių tyrimų srityje. Taigi, ryškėja integruotas strateginis pagrindas, kuris apims visus ekonomikos sektorius, pranoks tradicinį salos-valstybės modelį (Malta ir Kipras) arba stiprų regioninį identitetą turinčių salų (kaip Sardinija arba Korsika) modelį ir padės sukurti naują šiuolaikinį salų ekonomikos augimo modelį, kuris bus taikomas žemės ūkiui ir, platesne prasme, mažosioms Egėjo jūros saloms.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/94

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėlKomisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“

(COM(2010) 389 galutinis)

2011/C 132/19

Pranešėjas Jan SIMONS

Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. liepos 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“

COM(2010) 389 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. kovo 1 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Komitetas mano, kad mažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių yra itin svarbu mūsų visuomenei, todėl pritaria Komisijos plataus masto užmojui palyginti su 2010 m. perpus sumažinti aukų skaičių 2011–2020 m. laikotarpiu.

1.2 Komiteto manymu, reikėtų diferencijuoti mažinimo tikslus atsižvelgiant į įvairių valstybių narių padėtį, nes rizika šalyse skiriasi.

1.3 Komitetas laikosi nuomonės, kad programos įgyvendinimą turėtų kontroliuoti specialiai šiam tikslui įsteigta Europos saugaus kelių eismo agentūra arba bendra observatorija, kurioje dirbs ir valstybių narių paskirti šios srities ekspertai.

1.4 Ši agentūra arba bendra observatorija turėtų užtikrinti, kad kasmet būtų apžvelgiami programoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo rezultatai.

1.5 Komiteto nuomone, tam, kad 2020 m. būtų įgyvendintas Komisijos tikslas perpus sumažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių, reikėtų:

—	užtikrinti stiprų politinį vadovavimą,

—	kaupti išsamius standartinius statistinius duomenis,

—	suformuluoti tikslus, susijusius su sunkiai sužalotais kelių eismo dalyviais, ir apibrėžti sąvoką „sunkus sužalojimas“,

—	nustatyti griežtesnę Europos saugaus eismo priemonių derinimo ir apibrėžimo politiką,

—	didesnį dėmesį skirti specialiam mokymui, visų pirma pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, pavyzdžiui, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ar neįgaliųjų, taip pat dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojų, dviratininkų bei pėsčiųjų švietimui,

—	visus darbdavius, turinčius nuosavus transporto priemonių parkus, skatinti diegti gerąją praktiką,

—	priimti Europos lygmens taisykles dėl pažeidžiamų kelių eismo dalyvių kategorijų, kadangi jų dar nėra,

—	didinti transeuropinio kelių tinklo saugumą ir stengtis, kad jo lygį pasiektų bent 25 proc. kitų kelių,

—

numatyti specialų mokymą ir kvalifikacijos kėlimo kursus policininkams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, gaisrininkams, civilinės saugos ir pagalbos tarnybų darbuotojams, kitaip tariant, visiems teikiantiems pagalbą avarijos ar gedimo atveju, kad šių žmonių profesinė kvalifikacija visada būtų aukšto lygio, o jų transporto priemonės būtų naudojamos profesionaliai ir pagerėtų šių specialistų administracinis darbas,

—	skubiai didinti saugių ir saugomų stovėjimo aikštelių profesionaliems vairuotojams skaičių,

—	sutarčių sąlygas sieti su profesinėmis vairuotojo žiniomis, o ne teikiamomis paslaugomis.

1.6 Kalbant apie žmogiškąjį veiksnį keliuose, Komitetas pritaria Komisijai, kad tęstinis švietimas ir mokymas, kontrolė ir nuobaudos turi lemiamos reikšmės tikslų įgyvendinimui. Šioje srityje Komitetas itin didelį dėmesį skiria pažeidžiamų kelių eismo dalyvių kategorijoms.

1.7 Komitetas dar kartą primygtinai ragina skirti dėmesį tarpvalstybiniam kontrolės ir nuobaudų aspektui.

1.8 Komitetas pritaria, kad reikia priimti šias priemones:

—	išplėsti teisės aktų dėl vairavimo trukmės ir vairuotojų darbo laiko taikymo sritį į ją įtraukiant ir komercines transporto priemones, sveriančias ne daugiau nei 3,5 tonos,

—	įrengti greičio ribotuvus furgonuose,

—	įrengti antialkoholinį variklio užraktą ir narkotinių medžiagų detektorius sunkvežimiuose, furgonuose ir privačiose transporto priemonėse tais atvejais, kai vairuotojas baustas už vairavimą apsvaigus,

—	sukurti aktyviosios ir pasyviosios dviračių motorinių transporto priemonių saugos priemones,

—	sudaryti ir kasmet atnaujinti „juodųjų dėmių“ žemėlapius kiekvienoje valstybėje narėje,

—	išplėsti „eCall“ (avarinio skambučio) sistemą ir pradėti ją taikyti kitoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, dviratėms motorinėms transporto priemonėms,

—	remiantis strateginėmis politikos kryptimis parengti išsamią veiksmų programą.

2. Įžanga

2.1 Paskelbdama šį komunikatą Komisija konkrečiai išdėstė kelių eismo saugumo gerinimo 2011–2020 m. laikotarpiu viziją.

2.2 Komunikate pateikdama politikos kryptis Komisija siekia sukurti bendrą valdymo sistemą ir nustatyti plataus užmojo tikslus, kurie pakreiptų nacionalines ir vietos strategijas taip, kad aprašytos priemonės būtų įgyvendinamos kiek galima veiksmingiau, tinkamiausiu lygmeniu ir parankiausiomis priemonėmis.

2.3 Komisijos nuomone, svarbiausi turėtų būti šie prioritetai:

—	sukurti valstybių narių gerąja praktika grindžiamą organizuotą ir nuoseklią bendradarbiavimo sistemą, būtiną siekiant veiksmingai įgyvendinti 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptis,

—	sukurti pagalbos sužeistiesiems ir pirmosios pagalbos strategiją, kad būtų galima skubiai spręsti vis aktualesnį klausimą – kaip sumažinti sužalojimų keliuose skaičių,

—	didinti pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, visų pirma motociklų vairuotojų, saugą: jų eismo įvykių statistika ypač kelia nerimą.

2.4 Komisija pabrėžia, kad siūlomose politikos kryptyse atsižvelgiama į įgyvendinant 2001–2010 m. trečiąją Europos kelių eismo saugos veiksmų programą pasiektus rezultatus, kurie rodo, kad plataus užmojo tikslas perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, deja, nebus įgyvendintas. Vis dėlto, padėtis pamažu gerėja, ypač pastaraisiais metais.

2.5 Siekdama sukurti bendrą saugią Europos kelių eismo erdvę, Komisija siūlo toliau stengtis iki 2020 m. Europos Sąjungoje žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus, palyginti su 2010 m. duomenimis.

2.6 Atsižvelgdama į pažangą įgyvendinant trečiąją kelių eismo saugos veiksmų programą (žuvusiųjų skaičius sumažėjo 35–40 proc.), Komisija laikosi nuomonės, kad per ateinančius 10 metų žuvusiųjų skaičių sumažinti perpus yra gerokai didesnis uždavinys, palyginti su neįgyvendintu trečiosios kelių eismo saugos veiksmų programos tikslu.

2.7 Komisija ketina šį tikslą pasiekti 2020 m., dar didesnėmis pastangomis įgyvendindama šiuos septynis tikslus:

—	gerinti kelių eismo dalyvių švietimą ir mokymą,

—	griežčiau kontroliuoti, kaip laikomasi kelių eismo taisyklių,

—	didinti kelių infrastruktūros saugumą,

—	siekti, kad transporto priemonės keliuose būtų saugesnės,

—	skatinti šiuolaikinių technologijų naudojimą kelių eismo saugumui gerinti,

—	gerinti skubios medicininės pagalbos paslaugas ir sužeistųjų gydymą,

—	apsaugoti pažeidžiamus kelių eismo dalyvius.

2.8 Kiekvienam minėtam tikslui pasiekti Komisija numatė konkrečius veiksmus, kurie turėtų padėti sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių. Siūlomos priemonės analizuojamos šios nuomonės skyriuose „Bendrosios pastabos“ ir „Konkrečios pastabos“.

2.9 Kalbant apie šių tikslų įgyvendinimo būdą, Komisija ketina ne kurti naujus teisės aktus, o veikiau griežtinti kelių eismo saugumui skirtų ES teisės aktų taikymo kontrolę, sukurti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo sistemą ir parengti bendrų priemonių kelių eismo saugumo politikos veiksmingumui stebėti ir vertinti.

3. Bendrosios pastabos

3.1 Komitetas laikosi nuomonės, kad visuomenei yra itin svarbu mažinti aukų keliuose skaičių, tai teigiama ir Komiteto šia tema priimtose nuomonėse (1). Be to, įgyvendinant ankstesnę veiksmų programą iš tiesų pavyko iš esmės sumažinti aukų keliuose skaičių. Todėl Komitetas dabar gali pritarti Komisijos naujam plataus užmojo tikslui perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių 2011–2020 m. laikotarpiu palyginti su 2010 m. duomenimis.

3.2 Pakeitusi pavadinimą (vietoje „strateginės gairės“ – dabar „politikos kryptys“) Komisija nori pabrėžti, kad keičiasi ir filosofija. Komisija ketina didžiausią dėmesį skirti ne naujų teisės aktų pasiūlymams, o per ateinantį dešimtmetį parengti ir įgyvendinti šiuos tris principus: bendra atsakomybė, kelių eismo saugumo integravimas į kitas politikos sritis ir kelių eismo saugumo lygio suvienodinimas visose ES šalyse.

3.3 Komitetas supranta, kad Komisija numato keisti filosofiją, nes reguliavimo sistema iš esmės baigta. Vis dėlto, jo nuomone, nepakanka vien to, ką Komisija ketina daryti, t. y. parengti bendrą valdymo sistemą ir užsibrėžti plataus užmojo tikslus, kurie taps nacionalinių ir vietos strategijų pagrindu. Komiteto nuomone, reikėtų ne tik parengti dar trūkstamus teisės aktus (2), bet ir veiksmingai ir tinkamu laiku (kasmet) kontroliuoti, kokios pažangos pasiekta.

3.3.1 Komitetas mano, kad remiantis politikos kryptimis, turi būti parengta išsami veiksmų programa, sudaryti tvarkaraščiai, numatytos stebėsenos ir tarpinio vertinimo priemonės.

3.4 Komitetas mano, kad šiems tikslams pasiekti geriausias būdas – rinkti duomenis ir prižiūrėti, kaip įgyvendinama ketvirtoji Europos veiksmų programa, koordinuojant veiklą su valstybių narių paskirtais saugaus kelių eismo specialistais (3) ir atsižvelgiant į klausimus, kuriuos Komitetas iškėlė nuomonėje Europos Parlamentui, parengtoje prieš Komisijai paskelbiant komunikatą. Komiteto nuomone, nesvarbu, kas atliks šį darbą: Europos saugaus kelių eismo agentūra ar Europos observatorija, kuri šiuo metu yra kuriama Komisijoje. Toliau pateikiamų rekomendacijų tikslas – kuo sėkmingesnis 2011–2020 m. programos įgyvendinimas.

3.4.1 Užtikrinti tvirtą politinį vadovavimą, kadangi ES ir valstybės narės dalijasi įgaliojimais šioje srityje.

3.4.2 Rinkti dar labiau suderintus ir išsamesnius statistinius duomenis apie saugų kelių eismą visose 27 ES šalyse.

3.4.3 Suformuluoti tikslus, susijusius su sunkiai sužalotais kelių eismo dalyviais ir apibrėžti bendrą sąvoką „sunkus sužalojimas“.

3.4.4 Parengti griežtesnę Sąjungos politiką kelių eismo saugos priemonių derinimo ir apibrėžčių klausimais, kad valstybės narės galėtų šias priemones įgyvendinti geriau ir sparčiau.

3.4.5 Didesnį dėmesį skirti specialiam mokymui, visų pirma pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, pavyzdžiui, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, taip pat dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojų, dviratininkų bei pėsčiųjų švietimui.

3.4.6 Skatinti visus darbdavius, valdančius transporto priemonių parkus, dalyvauti projektuose, skirtuose mažinti eismo įvykių skaičių kelionių į darbą ir atgal metu šiuo tikslu parengti parko saugos politiką ir skatinti darbuotojus labiau naudotis viešuoju transportu.

3.4.7 Parengti ES teisės aktus pažeidžiamų eismo dalyvių kategorijoms, pavyzdžiui: dviratėms motorinėms transporto priemonėms reikia naujo tipo patvirtinimo, dviratėms didesnio nei 150 cm3 cilindrų darbinio tūrio transporto priemonėms reikia įmontuoti stabdžių antiblokavimo sistemą, įvesti privalomo automatinio priekinių žibintų įsijungimo sistemą ir, persvarstant direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimo, numatyti tobulinimosi galimybes ir transporto priemonių techninę apžiūrą.

3.4.8 Komitetas laikosi nuomonės, kad naujojoje programoje turėtų būti numatytas tikslas didinti transeuropinio kelių tinklo (TEN-T) saugumą ir stengtis, kad jo lygį pasiektų bent 25 proc. kitų kelių.

3.4.9 Kalbant apie pagrindinį programos tikslą – perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, Komitetas pabrėžia, kad rizika valstybėse narėse skiriasi iš esmės. Todėl jis rekomenduoja nustatyti skirtingus žūstančiųjų keliuose skaičiaus mažinimo tikslus.

3.5 Komitetas supranta, kad priemonės valstybėse narėse gali skirtis dėl skirtingo saugumui gresiančio pavojaus lygio. Valstybės narės, kurioms jau pavyko iš esmės sumažinti aukų keliuose skaičių, turės didžiausią dėmesį sutelkti į „žmogiškąjį veiksnį“, t. y. į mokymą, visų pirma tęstinį mokymą ir kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolę. Tai turės tapti prioritetais. Tačiau kitos valstybės narės, kurioms dar nepavyko smarkiai sumažinti aukų skaičiaus, taip pat turės daug dėmesio skirti kelių eismo saugos politikos esmei – ne tik dėti pastangas mokymo, tęstinio mokymo, ir kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolės srityje, bet ir gerinti infrastruktūrą ir griežtinti transporto priemonių saugos standartus.

3.6 Komitetas pritaria Komisijai, kad kelių eismo saugos politikos veiksmingumas daugiausia priklauso nuo eismo dalyvių elgesio, todėl ypač svarbūs yra švietimas, mokymas, kontrolė ir nuobaudos.

3.7 Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, jauniems pradedantiesiems ir vyriausiems vairuotojams, kurie, neturėję papildomo mokymo galimybių, nežino kelių eismo taisyklių pasikeitimų.

3.8 Be to Komitetas mano, kad valstybėse narėse reikėtų reguliariai rengti informavimo kampanijas, skirtas kovai su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Reikėtų daugiau pastangų nuobaudų ir kontrolės srityje, taip pat ir tarptautiniu mastu.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Komitetas rekomenduoja kiek galima greičiau parengti bendras sąvokų „sunkus sužalojimas“ ir „lengvas sužalojimas“ apibrėžtis, remiantis jomis nustatyti bendrą aukų keliuose sumažinimo tikslą ir jį įtraukti į programą iki 2020 m.

4.2 Komisija gali tikėtis Komiteto paramos dėl pasiūlymo, skirto pagerinti kelių eismo dalyvių švietimą ir mokymą rengiant bendrą kelių eismo saugos užtikrinimo strategiją.

4.3 Todėl mokant vairavimo reikėtų didesnį dėmesį skirti pagalbos ir elgesio įvykus avarijai klausimui.

4.4 Komitetas norėtų ypač pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti nuolatinį mokymą, visų pirma todėl, kad kelių eismo taisyklės laikui bėgant gali keistis.

4.5 Tai taikytina ne tik įprastiems kelių eismo dalyviams, tai labai svarbu ir kalbant apie policininkus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, gaisrininkus, civilinės saugos ir pagalbos tarnybų darbuotojus, kitaip tariant, visus asmenis, kurie teikia pagalbą avarijos ar gedimo atveju ir į kuriuos kreipiamasi dėl jų ypatingų gebėjimų. Komitetas laikosi nuomonės, kad labai svarbu šiems asmenims suteikti specialaus mokymosi ir nuolatinio tobulinimosi galimybes ir profesinėje, ir administracinėje srityse, kad jų paslaugų kokybė gerėtų.

4.6 Komitetas taip pat pritaria tam, kad reikia griežtinti kelių eismo taisyklių taikymą, taip pat ir tarptautiniu mastu. Savo nuomonėje „Sklandesnis tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimas“ (4) Komitetas aiškiai pabrėžė, kad jeigu kelių eismo taisyklės nebus taikomos tarptautiniu mastu, trečiojoje Europos kelių eismo saugos veiksmų programoje užsibrėžtas tikslas nebus pasiektas. Komitetas visiškai pritaria šioje nuomonėje pateiktoms išvadoms.

4.7 Įvedus greičio ribotuvus sunkvežimiuose (jie jau yra privalomi), Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui juos montuoti ir prekes gabenančiuose furgonuose. Mūsų keliuose furgonų nuolat daugėja, ypač jų daug kurjerių sektoriuje, kur labai svarbu prekę pristatyti laiku. Dėl šios priežasties furgonai dažnai važinėja dideliu greičiu. Be to, reikėtų vairavimo ir darbo trukmę reikėtų suderinti su taisyklėmis dėl krovinių vežimo sunkvežimiais, kurių bendras svoris didesnis nei 3,5 tonos.

4.8 Kadangi vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kelių eismo įvykiuose visada svarbus veiksnys, Komitetas pritaria tam, kad už vairavimą apsvaigus bausto vairuotojo vairuojamuose sunkvežimiuose, furgonuose ir privačiose transporto priemonėse būtų privalomai įmontuojami antialkoholiniai variklio užraktai.

4.9 Ypatingą dėmesį būtina skirti dviratėms motorinėms transporto priemonėms. Šių transporto priemonių vairuotojams pavojus patirti sunkių sužalojimų yra 18–20 kartų didesnis negu automobilių vairuotojams. Komitetas primygtinai prašo Komisijos kiek galima greičiau pateikti pasiūlymų, kaip padidinti aktyvųjį ir pasyvųjį dviračių motorinių transporto priemonių saugumą.

4.10 Kadangi daugiausia žmonių žūsta miestuose arba vietinės reikšmės ir kaimo keliuose, Komisija siūlo, kad Europos fondų lėšos būtų skiriamos tik tiems infrastruktūros projektams, kurie atitinka kelių eismo saugos ir tunelių saugos direktyvų reikalavimus. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui ir laikosi nuomonės, kad reikėtų įsteigti Europos saugaus kelių eismo agentūrą, kuri atliktų labai svarbų vaidmenį įvertinant, kurie vietinės reikšmės ir kaimo keliai atitinka kriterijus Europos bendram finansavimui gauti.

4.11 Ankstesnėse nuomonėse Komitetas pasisakė už tai, kad:

—	programoje būtų numatyta, jog visos valstybės narės turi sudaryti „juodųjų dėmių“ žemėlapius ir jų atnaujintus duomenis kasmet perduoti kompetentingai Europos institucijai,

—

saugumo klausimu ir atsižvelgiant į kelių eismo transporto politikos perspektyvą 2020 m. „pažangos reikia siekti ir sprendžiant tokius klausimus kaip (…) kontrolė ir baudos, tikra vidaus rinkos integracija, veiksmingumo gerinimas, visų pirma – kai tai tikslinga – diegiant modulines koncepcijas, (…) [ir atliekant tyrimus] siekiant išlaikyti optimalų greitį ir patobulinti padangas“.

Komitetas norėtų dar kartą pabrėžti šių punktų reikšmę.

4.12 Komitetas pritaria tam, kad pažangios technologijos būtų greičiau naudojamos transporto priemonėse ir ragina visose valstybėse narėse išplėsti „eCall“ sistemą pradedant ją taikyti kitoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, dviratėms motorinėms transporto priemonėms.

4.13 Komitetas pritaria Komisijos pastangoms bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais su kelių eismo sauga susijusiais viešojo ir privataus sektoriaus partneriais parengti veiksmų strategiją dėl sužalojimų keliuose.

4.14 Kaip Komitetas jau ne kartą minėjo nuomonėse šia tema (5), programos prioritetu turi būti pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsauga. Komiteto nuomone, pažeidžiami kelių eismo dalyviai – tai dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojai, pėstieji ir dviratininkai, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, kurių vis daugėja, ir neįgalieji.

4.14.1 Kaip jau minėjo vienoje ankstesnių savo nuomonių (6), kelių eismo saugos, nusikalstamumo, susijusio su prekių vežimu, prevencijos ir sunkvežimių vairuotojų sveikatos labui Komitetas norėtų paraginti skubiai didinti saugių ir saugomų stovėjimo aikštelių profesionaliems vairuotojams skaičių. Komitetas taip pat rekomenduoja sutarčių sąlygas sieti su profesinėmis vairuotojo žiniomis, o ne teikiamomis paslaugomis.

4.15 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad sunkiasvorių krovinių transporto priemonių vairuotojai patenka į pavojingas situacijas tam tikrose sienų kirtimo vietose. Ypač dažni tokie atvejai kertant Sąjungos išorės sieną, vairuotojai būna priversti būti transporto priemonėje ar šalia jos kai ji tikrinama rentgeno spinduliais. Savaime aišku, ši prievolė kelia rimtą pavojų minėtiems vairuotojams. Šią problemą būtų galima išspręsti leidžiant vairuotojams palikti transporto priemonę, kol ji tikrinama, ir laikytis saugiu atstumu nuo jos. Komitetas primygtinai ragina valstybes nares problemą apsvarstyti ir išspręsti Jungtinių Tautų I-osios darbo grupės dėl kelių eismo saugumo posėdyje Ženevoje.

2011 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) EESRK nuomonė „Kelių eismo saugumas 2003–2010 m.“OL C 80, 2004 3 30, p. 77; „Kelių infrastruktūros saugumo valdymas“OL C 168, 2007 7 20, p. 71; „Sklandesnis tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimas“OL C 77, 2009 3 31, p. 70; „Saugaus kelių eismo strateginės gairės iki 2020 m.“, OL C 48, 2011 2 15, p. 27.

(2) Išsamus sąrašas pateikiamas nuomonės „Saugaus kelių eismo strateginės gairės iki 2020 m.“ 4.8 pt., OL C 48, 2011 2 15, p. 27.

(3) OL C 48, 2011 2 15, p. 27., 1.5 ir kiti punktai.

(4) EESRK nuomonė „Sklandesnis tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimas“, OL C 77, 2009 3 31, p. 70.

(5) EESRK nuomonė „Saugaus kelių eismo strateginės gairės iki 2020 m.“, OL C 48, 2011 2 15, p. 27; EESRK nuomonė „Sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimas“, OL C 77, 2009 3 31, p. 70.

(6) EESRK nuomonė „Europos saugaus eismo automobilių keliais politika ir profesionalūs vairuotojai“, OL C 175, 2007 7 27, p. 88, 1.1 punktas.

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/99

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė

(COM(2010) 475 galutinis – 2010/0253 (COD)),

ir Komisijos komunikato dėl bendros Europos geležinkelių erdvės plėtros

(COM(2010) 474 galutinis)

2011/C 132/20

Pranešėjas Raymond HENCKS

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 ir 304 straipsniais, 2010 m. spalio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė

COM(2010) 475 galutinis – 2010/0253 (COD) ir

Komisijos komunikato dėl bendros Europos geležinkelių erdvės plėtros

COM(2010) 474 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. kovo 1 d. priėmė savo nuomonę.

4710-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už, 21 – prieš ir 13 susilaikius.

1. Rekomendacija

1.1 EESRK pritaria naujos redakcijos direktyvos (ji priklauso pirmajam geležinkelių teisės aktų rinkiniui) projekto tikslui sumažinti skirtingos interpretacijos galimybes ir panaikinti geležinkelių teisės aktų atskirų nuostatų trūkumus. Vis tik naujos redakcijos direktyvoje neapsiribojama galiojančių nuostatų keitimu: joje taip pat numatyta nemažai naujų nuostatų.

1.2 EESRK primena, kad geležinkelių erdvės reguliavimo tikslas – sukurti Europos geležinkelių erdvę, kuri būtų pajėgi (tvariai) konkuruoti su kitomis transporto rūšimis. Taigi, EESRK gali pritarti visoms naujoms nuostatoms, kuriomis siekiama užsibrėžto tikslo, tačiau turi tam tikrų abejonių dėl nuostatų, kurios viršija minėtą tikslą arba yra akivaizdžiai nepakankamos jam pasiekti.

1.3 EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos neskirta dėmesio nei sąveikumui (nors pažanga techninio sąveikumo srityje turi lemiamos reikšmės kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę), nei nesubalansuotam geležinkelių eismo valdymui, kai pirmenybė dažnai teikiama keleiviniams traukiniams ir dėl to nukenčia krovinių vežimas.

1.4 Šiais biudžetinių apribojimų laikais teks ieškoti naujų geležinkelių infrastruktūros finansavimo šaltinių. Turint omenyje, kad dauguma Europos struktūrinių ir socialinės sanglaudos fondų visų pirma finansuoja kelių infrastruktūrą, o TEN-T skirtos lėšos dažniausiai panaudojamos geležinkeliams, EESRK pritartų pasiūlymui sukurti bendrą „transporto“ fondą tik tuomet, jei jis būtų nešališkas ir būtų užtikrinta paramos visoms transporto rūšims pusiausvyra. EESRK ragina tokį finansavimą jau numatyti persvarstytoje sanglaudos politikoje po 2014 m.

1.5 Kalbant apie kitus finansavimo šaltinius, EESRK primena Komisijos komunikato dėl kuriamo Bendrosios rinkos akto 15 ir 16 pasiūlymus ir ragina aptarti galimybę sukurti kompensacijų fondą, panašų į tuos, kurie jau egzistuoja kai kuriuose tinkliniuose sektoriuose.

1.6 EESRK apgailestauja, kad dar anaiptol nesudarytos sąlygos, užtikrinančios sąžiningą geležinkelių ir kitų transporto rūšių konkurenciją, ir kad toli gražu nepakanka priemonių, kuriomis transporto išorinės sąnaudos ir poveikis internalizuojami, bendrovių patiriamas išorines sąnaudas įtraukiant į įkainius.

1.7 Kalbant apie prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų, EESRK nelinkęs pritarti reikalavimui užtikrinti teisinį, organizacinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą, kadangi tai gali kelti pavojų dabartinėms struktūroms, kurios yra nepakeičiamos.

1.8 EESRK taip pat nepritaria tam, kad naujos redakcijos direktyvos projekto priede išdėstytas labai svarbias nuostatas, Komisija galėtų keisti priimdama deleguotuosius teisės aktus.

1.9 Galiausiai, EESRK mano, kad neginčijamą pirmenybę reikia teikti visuotiniam Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Europos traukinių valdymo sistemos (ETCS) įdiegimui.

2. Europos geležinkelių erdvės teisės aktų raida

2.1 Sukurti Bendrijos geležinkelių erdvę, kuri būtų pajėgi (tvariai) konkuruoti su kitomis transporto rūšimis – uždavinys, kurio Europos Sąjunga siekia nuo tada, kai 1991 m. liepos 29 d. priėmė pirmąją direktyvą dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (91/440/EEB) ir 1996 m. – baltąją knygą „Bendrijų geležinkelių transporto atgaivinimo strategija“.

2.2 Direktyvos 91/440/EEB (vėliau ji buvo iš dalies pakeista ir papildyta) dalykas – Sąjungoje įsisteigusių arba įsisteigsiančių geležinkelio įmonių (išskyrus geležinkelio įmones, kurių veikla apsiriboja miestų, priemiesčių ir regionų transporto eksploatavimu) vykdomas geležinkelių infrastruktūros valdymas ir visų rūšių tarptautinių krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų valdymas.

2.3 Sąjunga bendrą transporto politiką laiko vienu iš pagrindinių Europos bendrosios rinkos elementų ir stengiasi propaguoti geležinkelių transportą pabrėždama jo konkurencinius privalumus kitų žemės ar oro transporto rūšių atžvilgiu, visų pirma turint omenyje energijos suvartojimą, taršą, poveikį aplinkai ir saugumą. Šio tikslo ji siekia vadovaudamasi dviem principais:

—	rinkos atvėrimo ir laisvos konkurencijos,

—	transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikumo.

Pirmasis geležinkelių teisės aktų rinkinys priimtas 2001 m., vėliau priimti kiti du rinkiniai ir daug direktyvų bei rekomendacijų.

3. Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę

3.1 Pirmojo geležinkelių teisės aktų rinkinio direktyvas perkeliant į nacionalinę teisę daugelyje valstybių narių susidurta su rimtomis problemomis ir vėlavimu. Komisija teigia, kad perkėlimas nevyko, vyko tik iš dalies arba atliktas neteisingai, todėl 2008 m. birželio mėnesį ji pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš 24 iš 25 su tuo susijusių valstybių narių (Maltoje ir Kipre nėra geležinkelių tinklo).

3.2 Trims valstybėms narėms iš dalies pakeitus savo nacionalinius teisės aktus, 2009 m. spalio mėnesį Komisija 21 valstybei narei nusiuntė pagrįstas nuomones dėl nepanaikintų pažeidimų. 2010 m. birželio 24 d. Komisija nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą su ieškiniu prieš 13 valstybių narių. Kitų aštuonių valstybių, kurioms buvo pateikta pagrįsta nuomonė, atveju pateikti paaiškinimai.

3.3 Komisija visų pirma priekaištauja dėl nevienodų konkurencijos sąlygų, kurios susidaro dėl to, kad nustatomi pernelyg dideliais laikomi prieigos prie infrastruktūros mokesčiai, diskriminuojančiu būdu paskirstomi tinklo pajėgumai, kad (nuo seno) dominuojančią padėtį rinkoje užimantys tinklų valdytojai kartu teikia ir geležinkelių paslaugas, ir todėl, kad trūksta nepriklausomų reguliavimo institucijų.

3.4 Vis tik Komisija pripažįsta, kad laisvos konkurencijos užtikrinimui geležinkelių sektoriuje iš dalies trukdo ir geležinkeliams taikomų teisės aktų dviprasmiškumas ir kai kurios trūkumų turinčios nuostatos, kurias būtina paaiškinti ir pakoreguoti, kad jos valstybėse narėse nebūtų aiškinamos taip skirtingai.

4. Naujos redakcijos direktyvos turinys

4.1 Pasiūlymo parengti pirmojo geležinkelių teisės aktų rinkinio naują redakciją tikslas – supaprastinti ir sujungti dabartinius teisės aktus, pašalinti kryžmines nuorodas, suderinti terminiją ir išspręsti tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo, įskaitant kabotažą, problemas.

4.2 Naujos redakcijos projekte taip pat yra naujų nuostatų, iš kurių svarbiausios šios:

—

reikalaujama teisinio, organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo vežimo paslaugų valdymo ir su geležinkeliais susijusių paslaugų (pavyzdžiui, priežiūros, techninės priežiūros, prieigos prie terminalų, informacijos teikimo keleiviams, bilietų pardavimo stotyse ir pan.) infrastruktūros valdymo srityse;

—	draudžiama paslaugų teikėjams pavesti rinkti infrastruktūros prieigos mokesčius;

—	įvedamas nenaudojamų objektų perleidimo principas (angl. Use-it-or-lose-it), kad nekiltų dirbtinio infrastruktūros perpildymo problema;

—	valstybės narės įpareigojamos parengti infrastruktūros plėtojimo planą, kuris būtų ilgalaikės nacionalinės strategijos dalis;

—	įvedamas reguliuojamas prieigos prie infrastruktūros mokestis, taikomas vadovaujantis aplinkos apsaugos ir sąveikumo kriterijais;

—	sustiprinamas reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir jų galios.

5. Bendros pastabos dėl naujos redakcijos direktyvos

5.1 Komunikate dėl kuriamo Bendrosios rinkos akto (COM(2010) 608) pagrįstai teigiama, kad transportas yra modernios ekonomikos „nervų sistema“ ir vienas svarbiausių jos ramsčių, turint omenyje jo gebėjimą kuo sklandžiau pristatyti prekes ir žmones ten, kur jie tam tikru momentu turi ar nori būti.

5.2 Tačiau aptariamame pasiūlyme dėl direktyvos neskiriama dėmesio nesubalansuotam geležinkelių eismo valdymui (pirmenybė dažnai teikiama keleiviniams traukiniams). Todėl EESRK primena savo pasiūlymus dėl didesnio lankstumo skirstant krovinių vežimo linijas (1).

5.3 EESRK savo nuomonėse visada pritarė Sąjungos pastangoms sudaryti būtiniausias sąlygas keleivių ir krovinių vežimą užtikrinančiam Europos geležinkelių sektoriui, kuris keleiviams, vartotojams ir ekonominės veiklos vykdytojams teikia kokybiškas, saugias, tvarias, prieinamas paslaugas už skaidrią, konkurencingą ir prieinamą kainą.

5.4 EESRK ir toliau yra įsitikinęs, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai didėja prekybos apimtys, keliuose daugėja transporto spūsčių ir kai keliami vis griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai ir transporto sektoriui daromas vis didesnis spaudimas kuo mažiau išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, geležinkelių transportas turi palankias plėtros galimybes.

5.5 Vis dėlto nagrinėjamoje direktyvoje neslepiama, kad nepaisant įspūdingo teisės aktų skaičiaus dar toli gražu nepavyko pasiekti tikslo sukurti Europos geležinkelių erdvę, pajėgią sustiprinti savo pozicijas kitų transporto rūšių atžvilgiu.

5.6 Po ilgo nuosmukio, per pastaruosius dešimt metų geležinkelių transporto padėtis kitų žemės transporto rūšių atžvilgiu šiek tiek stabilizavosi, tačiau įvairiose valstybėse narėse plėtra vyko ir šiuo metu vyksta labai nevienodais tempais. Tenka pripažinti, kad sparčiai buvo vystomos tik su greitųjų geležinkelių tinklais susijusios paslaugos: sukurtos papildomos linijos arba parengti projektai jas sukurti ir padaugėjo vietos ekonominės veiklos vykdytojų.

5.7 Kalbant apie krovinių vežimą, reikia pasakyti, kad tol, kol nėra iš tikrųjų integruoto tinklo, tinklo valdytojai tenkinasi penkiolika pagrindinius ES pramonės regionus jungiančių „tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais koridorių“ (2), kuriais jau naudojamasi arba kurie yra numatyti ir yra iš tiesų puikus, bet tik tarptautinius koridorius apimantis praktinis sprendimas.

6. Geležinkelių tinklo ir paslaugų plėtros sunkumai ir kliūtys

6.1 Geležinkelių tinklas nepateisino klientų lūkesčių ir jų kokybės reikalavimų taip, kad galėtų veiksmingai konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, ypač kainų, lankstumo, kelionės trukmės ir punktualumo požiūriu. Tačiau pertvarkyti esamas struktūras taip, kad jos tenkintų reikalavimus ateityje, yra nelengva užduotis ir prireikė daugiau laiko nei buvo tikėtasi. Todėl būtina papildomai skatinti plėtoti veiksmingą ES geležinkelio infrastruktūrą, sukurti patrauklią ir iš tikrųjų atvirą geležinkelio rinką, panaikinti administracines ir technines kliūtis ir sudaryti tokias pačias konkurencines sąlygas kaip ir kitoms transporto rūšims.

6.2 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 24 valstybėse narėse iš 25 kilo arba vis dar kyla sunkumų su ES geležinkelio srities teisės aktų, kuriems jos jau yra pritarusios, perkėlimu į nacionalinę teisę. Aišku, prireikus sprendimą dėl to, ar Komisijos kaltinimai pagrįsti, teks priimti Teisingumo Teismui. Pernelyg paprasta bandyti tinklo ir geležinkelio paslaugų plėtros sunkumus sieti vien su protekcionizmu, kuriuo kaltinamos valstybės narės. Komitetas mano, kad, be jokios abejonės, yra ir kitų tai lemiančių priežasčių.

6.3 Geležinkelių infrastruktūrai būdingi natūralaus monopolio požymiai. Svarbu, kad būtų vykdoma konkreti šios infrastruktūros viešoji kontrolė ir kad ji turėtų reikiamus tarpvalstybinio koordinavimo pajėgumus ir finansines priemones, siekiant užtikrinti nenutrūkstamas susisiekimo visoje Europoje ir su kaimyninėmis šalimis paslaugas. Dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų taip pat reikia tinkamai suderinti, viena vertus, ekonomines, socialines, darbo, saugumo ir aplinkos sąlygas, antra vertus, ekonomines ir konkurencijos sąlygas.

6.4 Valstybių narių nacionalinė politika jautriau reaguoja į piliečių būgštavimus ir nusiskundimus, taip pat ir į faktą, kad kaip teigiama Mario Monti ataskaitoje, „kai kurių žmonių jaučiamas nusivylimas rinka gali būti paaiškinamas ir suvokimu, kad nuolatinis liberalizavimas vyko įvairių ekonominės veiklos vykdytojų turimų socialinių teisių sąskaita“.

6.5 Sutarčių nuostatos (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26) ir su visuotinės svarbos paslaugomis susijusi antrinė teisė, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 93 straipsnis taikomi visoms transporto rūšims, o Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 yra konkrečiai skirtas keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms. EESRK apgailestauja, kad Komisija konkrečiai nenurodo šių teisės aktų ir geležinkelių transporto sektorinių problemų nesieja su šiuo bendru matmeniu.

7. Konkrečios pastabos

7.1 Infrastruktūros finansavimas

7.1.1 Bendros geležinkelių erdvės kūrimo eigą lemia ne tik politinė valia ir geležinkelio įmonių verslo dinamiškumas. Tinklo plėtra bei modernizavimas, pasenusios įrangos atnaujinimas, pralaidumo kliūčių panaikinimas, techninis sąveikumas, saugumo sistemų visuotinis įdiegimas ir suderinimas ir kt. reikalauja į tinklą investuoti daug lėšų, kurių ekonominės grąžos galima tikėtis tik labai tolimoje perspektyvoje.

7.1.2 Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kai Europos valstybėms būtina mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir subalansuoti biudžetą, valstybių narių veiksmų laisvė viešųjų investicijų srityje yra labai ribota, o tai savo ruožtu lemia privačių investuotųjų neryžtingumą.

7.1.3 Todėl investuotojai labiausiai domisi rentabilia greitųjų traukinių tinklų ir transeuropinių krovininio transporto tinklų infrastruktūra, o tradicinių geležinkelių tinklas beveik nesulaukia susidomėjimo.

7.1.4 Direktyvos projektu siekiama valstybes nares įpareigoti paskelbti geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją, kad būsimas mobilumo poreikis būtų patenkintas remiantis patikimu ir stabiliu finansavimu, numatytu ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Remiantis šia strategija infrastruktūros valdytojas savo ruožtu privalės priimti verslo planą, įskaitant investicijų ir finansines programas. Geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucija pateiks neįpareigojamąją nuomonę šiuo klausimu.

7.1.5 Be to, atitinkamos valstybės narės kartu su esamomis valstybei priklausančiomis arba valstybės kontroliuojamomis geležinkelio įmonėmis nustato atitinkamą mechanizmą tokių įmonių skoloms mažinti iki tokio lygio, kad nebūtų trukdoma tinkamai valdyti įmonės finansus ir kad pagerėtų jų finansinė padėtis.

7.1.6 EESRK pritaria valstybėms narėms įvestam reikalavimui parengti daugiametę vidutinės trukmės ir ilgalaikių investicijų į geležinkelių tinklus programą, kuri valdytojams ir veiklos vykdytojams suteiktų reikalingą planavimo saugumą ir lankstumą. Vis tik EESRK mano, kad numatant tokią prievolę reikia numatyti ir naujus finansavimo šaltinius, kadangi priešingu atveju ji gali neturėti poveikio. EESRK ragina šį finansavimą konkrečiai numatyti persvarstant sanglaudos politiką nuo 2014 m. Turint omenyje, kad dauguma Europos struktūrinių ir socialinės sanglaudos fondų visų pirma finansuoja kelių infrastruktūrą, o TEN-T skirtos lėšos dažniausiai panaudojamos geležinkeliams, EESRK pritartų pasiūlymui sukurti bendrą transporto fondą tik tuomet, jei jis būtų nešališkas ir būtų išsaugota paramos visoms transporto rūšims pusiausvyra.

7.1.7 Kalbant apie direktyvos projekte numatytas daugiametes sutartis (finansavimo ir rezultatų sąsaja, verslo planai), EESRK pritaria šiam principui, tačiau laikosi nuomonės, kad jose turi būti atsižvelgta į subsidiarumo principą. Į šias sutartis taip pat reikėtų įtraukti nuostatas, kurios užtikrintų, kad sumažėjus sąnaudoms sumažėtų ir vartotojams taikomi įkainiai.

7.1.8 Be to, ES negali valstybėms narėms nurodyti, į ką jos turi kreiptis – šiuo atveju į geležinkelių sektoriaus reguliavimo instituciją – kad įvertintų jų investicijų programą, nei jas įpareigoti, kad minėta institucija patikrintų, ar jų numatytas biudžetas atitinka infrastruktūros pajėgumo specifikacijas, nei paprašyti pasiaiškinti, jei kuri nors iš jų nesilaikytų geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucijos rekomendacijų.

7.1.9 Privataus ir viešojo sektorių partnerystė gali padėti sutelkti ilgalaikes investicijas, bent jau tam tikrą jų dalį, jei tik bus priimti tokiai partnerystei Europoje palankią aplinką sudarantys teisės aktai, suderinti skirtingi viešų ir privačių investuotojų interesai ir, užtikrinant viešąsias paslaugas ir saugumą, geležinkelių infrastruktūros turtas liks viešąja nuosavybe.

7.1.10 EESRK mano, kad norint rasti tinkamų finansavimo šaltinių, reikėtų apsvarstyti galimybes paskatinti investicijas įgyvendinant komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pateiktą 15 pasiūlymą „skatinti kurti Europos obligacines paskolas projektams finansuoti“ ir 16 pasiūlymą išnagrinėti „priemones, kuriomis gali būti skatinamos privačios investicijos, ypač ilgalaikės, kad būtų labiau prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo“.

Kitu geležinkelių infrastruktūros finansavimo šaltiniu galėtų tapti kompensacijų fondas, panašus į numatytą pašto direktyvoje, kurį finansuojant pagal tvarką, kurią dar reikės nustatyti, turėtų dalyvauti visos geležinkelių tinklą eksploatuojančios įmonės.

7.2 Išorinių sąnaudų ir (arba) išorės poveikio internalizavimas

7.2.1 ES, valstybės narės ir nacionalinės valdžios institucijos privalo vykdyti koordinuojamas su geležinkelių transportu susijusias iniciatyvas siekdamos paremti šį transportą visais atvejais, kai yra galimybė pasinaudoti jo santykiniais pranašumais.

7.2.2 Šiuo požiūriu Komisija yra teisi pabrėždama, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas „visoms transporto rūšims“, visų pirma taikant „priemones, kuriomis siekiama koordinuotai ir subalansuotai įvairioms transporto rūšims internalizuoti išorines transporto sąnaudas, kad mokesčiai atitiktų išorinių plačiosios visuomenės patiriamų sąnaudų lygį“. Vis dėlto Komisijos pasiūlymai neprilygsta EESRK šioje srityje pateiktiems pasiūlymams (3).

7.2.3 Visų pirma, sprendžiant vidaus rinkos ir konkurencijos problemas pagrindinį dėmesį reikia skirti skirtingų transporto rūšių konkurencijai, o ne padėčiai pačiame geležinkelių sektoriuje.

Tol, kol nustatant mokesčių už naudojimąsi transporto infrastruktūra dydį nebus atsižvelgiama į išorines, aplinkosaugos ir socialines sąnaudas, geležinkelių transportas patirs nuostolių dėl iškreiptos konkurencijos.

7.2.4 EESRK apgailestauja, kad, nors aplinkosaugos sąnaudų internalizavimas buvo numatytas 2001 m. baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 metams: laikas nuspręsti“, sprendimas vis dar nepriimtas.

7.2.5 Siekiant paskatinti geležinkelio įmones investuoti į tvaresnes technologijas, aptariamoje direktyvoje numatoma įvesti diferencijuotus prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiant į riedmenų triukšmo charakteristikas.

Komisija leidžia suprasti (nors tai aiškiai nepasakyta direktyvos projekte), kad diferencijavus mokesčius, riedmenų keliamą triukšmą sumažinusioms įmonėms bus taikomas mažesnis prieigos mokestis. EESRK mano, kad ši labai pagirtina priemonė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ir kitoms transporto rūšims ji taptų privaloma (o ne tik pasirinktina).

7.2.6 Nors EESRK gali tik pritarti šiam pirmam žingsniui tinkama linkme, jis vis tik baiminasi, kad šios priemonės poveikis konkurencijos iškreipimui liks ribotas tol, kol valstybės narės įgyvendinant Eurovinjetės direktyvą nebus priverstos taikyti ne tik infrastruktūros mokestį, bet ir visų išorinių sąnaudų mokestį.

7.3 Geležinkelio įmonių valdymas pagal komercinius principus

7.3.1 Direktyvos projekte numatyta, kad jei geležinkelio įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso valstybei narei arba yra jos kontroliuojama, valstybės narės kontrolės teisės apsiriboja bendra politika ir neturi būti susijusios su konkrečiais vadovavimo įmonei sprendimais.

7.3.2 EESRK mano, kad direktyvoje neturėtų būti nustatomos direktorių valdybos kontrolės teisės, turint omenyje, kad valstybė narė būdama geležinkelio įmonės akcininke turės turėti lygiai tokias pačias kontrolės teises kaip ir bet koks kitas akcininkas.

7.4 Prieigos prie paslaugų sąlygos

7.4.1 Dominuojančią padėtį užimančios įmonės privalės užtikrinti teisinį, organizacinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą, kad būtų garantuota galimybė be diskriminacijos naudotis jų pačių eksploatuojamais infrastruktūros objektais, t. y. stotimis (keleivių, rūšiavimo, traukinių formavimo, skirstymo), krovinių terminalais, techninės priežiūros įrenginiais, pagalbai teikti ir vilkimui reikalingais įrenginiais ir kt.

7.4.2 EESRK laikosi nuomonės, kad reikalavimas užtikrinti teisinį, organizacinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą neatitinka nediskriminavimo tikslo ir kelia pavojų dabartinėms nepakeičiamoms struktūroms ir veiklos rūšims.

7.4.3 EESRK mano, kad pakaktų reikalauti, kad būtų laikomasi dabartinių taisyklių, pagal kurias tokių infrastruktūros objektų operatoriai privalo užtikrinti nediskriminacinę ir skaidrią prieigą. Šios nuostatos visiškai pakanka, kadangi reguliuojanti institucija yra įpareigota imtis veiksmų, jei nesilaikoma atitinkamų teisės aktų.

7.4.4 EESRK nori priminti, kad tokius infrastruktūros objektus finansuojant viešosiomis lėšomis buvo siekiama patenkinti visuomenės poreikius. Todėl prieiga prie šių paslaugų turėtų būti užtikrinta tik tuomet, jei tai tarnauja visuomenės interesams tais atvejais, kai minėtiems infrastruktūros objektams teikiamas viešasis finansavimas.

7.5 Rinkos priežiūra

7.5.1 Naujos redakcijos direktyvos 14 straipsnyje teigiama, kad apie valstybių narių tarpvalstybinius susitarimus turės būti pranešta Komisijai, bet nenurodoma kokiems susitarimams taikomas šis reikalavimas. EESRK prašo patikslinti, kad šiuo atveju bus turimos omenyje tik viešųjų paslaugų sutartys.

7.5.2 Be to, pasiūlyme dėl direktyvos Komisijai neribotam laikui suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, leidžiančius iš dalies pakeisti aptariamos direktyvos prieduose išdėstytas nuostatas.

7.5.3 Kadangi kai kuriuose prieduose yra tam tikrų esminių elementų, o sutartis deleguotuosius teisės aktus leidžia priimti tik neesminiams teisės akto elementams papildyti arba iš dalies pakeisti, EESRK mano, kad šiuo atveju reikės taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, numatytą ES teisės aktuose.

7.5.4 Direktyvos projekto VII priede kalbant apie kompetentingų institucijų ir infrastruktūros valdytojų sutarčių pagrindinius principus nurodoma, kad minėtoje sutartyje be kitų dalykų apibrėžiamos taisyklės, pagal kurias būtų sprendžiami didelių veiklos sutrikdymų atvejai, įskaitant minimalų paslaugų teikimo lygį streikų atveju, jei tokių būtų.

7.5.5 Kad būtų išvengta bet kokio pernelyg drąsaus aiškinimo arba įtarimų dėl kišimosi į valstybių narių darbo teisę (t. y. subsidiarumo principo nesilaikymo), EESRK siūlo patikslinti, kad šiuo atveju omenyje turima minimali paslauga valstybėse narėse, kuriose ji numatyta nacionaliniais teisės aktais.

8. Komunikato, skirto Komisijos 2011-2015 m. geležinkelių strategijai, turinys

8.1 Komunikate pristatoma Komisijos geležinkelių strategija ir šios papildomos iniciatyvos, kurias Komisija galėtų vykdyti per ateinančius penkerius metus:

—	sutelkti lėšas geležinkelių infrastruktūrai plėtoti,

—	sukurti daugiau specialiųjų tinklų,

—	pašalinti administracines ir technines kliūtis,

—	užtikrinti vienodas sąlygas visoms transporto rūšims,

—	skatinti visuotinį Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Europos traukinių valdymo sistemos (ETCS) įdiegimą.

9. Pastabos dėl komunikato, skirto Komisijos 2011-2015 m. geležinkelių strategijai

9.1 EESRK mano, kad neginčijamą pirmenybę reikia teikti visuotiniam Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Europos traukinių valdymo sistemos (ETCS) įdiegimui. Kadangi įdiegimui prireiks daug investicijų būtinas Europos fondų finansavimas.

9.2 Komunikate teigiama: „Kadangi labai didelė dalis keleivių vežimo paslaugų vidaus rinkoje teikiama pagal viešųjų paslaugų sutartis, Komisija išnagrinės ir tai, kokiomis sąlygomis valstybėse narėse sudaromos viešųjų vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo sutartys. Jau atliekamas Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, kuris įsigaliojo 2009 m. gruodžio mėn., nustatytos dabartinės tvarkos vertinimas.“

9.3 EESRK stebisi, kad Komisija nori įvertinti reglamentą, įsigaliojusį vos 2009 m. gruodžio 3 d. ir taikomą tik iš dalies, kadangi jame yra daug pereinamojo laikotarpio nuostatų. Toks Komisijos skubėjimas iš tiesų kelia nerimą turint omenyje, kad su tam tikromis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatomis ji sutiko tik po ilgų ir sunkių diskusijų su Europos Parlamentu ir Taryba.

9.4 Todėl EESRK prašo, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų ir kad per šešis mėnesius nuo 2014 m. gruodžio 3 d. Komisija parengtų minėto reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Galimų korekcinių veiksmų reikėtų imtis vadovaujantis būtent šia ataskaita.

9.5 EESRK nori priminti, kad konkurencija pati savaime yra ne tikslas, o priemonė ES tikslams pasiekti. Sutartyse pabrėžiama, kad būtina derinti konkurencijos taisykles ir visuotinės svarbos tikslus. Todėl reikia atlikti išsamią analizę ne geležinkelių, o su ja susijusių rinkų, kurioms būdingi skirtingi ypatumai, dėl kurių gali prireikti skirtingų taisyklių atsižvelgiant į jų vietinių, regioninių, tarpregioninių, transeuropinių, keleivių vežimo, krovinių vežimo ir kitus ypatumus (Protokolas Nr. 26). Beje, dėl geležinkelių transporto ypatumų gali prireikti ne konkurencijos, o geležinkelio įmonių bendradarbiavimo srities iniciatyvų.

2011 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) OL C 27, 2009 2 3, p. 41.

(2) OL L 276, 2010 10 20, p. 22.

(3) OL C 317, 2009 12 23, p. 80.

PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

7.1.9 pakeitimas

Iš dalies pakeisti taip:

„Privataus ir viešojo sektorių partnerystė gali padėti sutelkti ilgalaikes investicijas, bent jau tam tikrą jų dalį, jei tik bus priimti tokiai partnerystei Europoje palankią aplinką sudarantys teisės aktai, suderinti skirtingi viešų ir privačių investuotojų interesai ir, užtikrinant viešąsias paslaugas ir saugumą, geležinkelių infrastruktūros .“

Paaiškinimas

Dėl infrastruktūros objektų, pavyzdžiui geležinkelio kelių įrangos ir pan., turėtų vykti viešo ir privataus sektorių partnerių derybos. Svarbu, kad geležinkelio paslaugoms teikti naudojama įranga būtų kontroliuojama kaip dalis Europos ir nacionalinės infrastruktūros.

Balsavimo rezultatai

Už	:	67
Prieš	:	88
Susilaikė	:	22

7.2.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„ Tol, kol nustatant mokesčių už naudojimąsi transporto infrastruktūra dydį nebus atsižvelgiama į aplinkosaugos ir socialines sąnaudas, geležinkelių transportas patirs nuostolių dėl iškreiptos konkurencijos.“

Paaiškinimas

Pirmasis sakinys tiesiogiai prieštarauja ES transporto politikai, todėl jį reikėtų išbraukti. Konkurencija geležinkelių sektoriuje yra neatsiejama nuo geležinkeliams skirtų teisės aktų rinkinio. Kadangi nei viena transporto rūšis, įskaitant ir geležinkelius, dar visiškai savo išorės sąnaudų neinternalizavo, antrąją punkto dalį taip pat reikėtų atitinkamai perfrazuoti.

1.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„EESRK apgailestauja, kad dar anaiptol nesudarytos sąlygos, užtikrinančios sąžiningą transporto rūšių konkurenciją, ir kad toli gražu nepakanka priemonių, kuriomis transporto išorinės sąnaudos ir poveikis internalizuojami, bendrovių patiriamas išorines sąnaudas įtraukiant į įkainius.“

Paaiškinimas

Geležinkelio sektorius taip pat patiria išorės sąnaudas, visų pirma dėl triukšmo taršos, kurios nėra internalizuotos, be to, įvairioms transporto rūšims taikomi nevienodi mokesčiai ir pan.

Balsavimo rezultatai

Už	:	55
Prieš	:	103
Susilaikė	:	23

7.2.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Siekiant paskatinti geležinkelio įmones investuoti į tvaresnes technologijas, aptariamoje direktyvoje numatoma įvesti diferencijuotus prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiant į riedmenų triukšmo charakteristikas.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta pirmiau išdėstytuose punktuose, nereikėtų priešintis triukšmo sąnaudų internalizavimui, bet su sąlyga, kad tai nepakenks konkurencingumui, kai konkuruoja skirtingos transporto rūšys.

Balsavimo rezultatai

Už	:	57
Prieš	:	110
Susilaikė	:	16

7.4.2 punktas

Sujungti 7.4.2 ir 7.4.3 punktus ir iš dalies pakeisti taip:

„

EESRK mano, kad pakaktų reikalauti, kad būtų laikomasi dabartinių taisyklių, pagal kurias tokių infrastruktūros objektų operatoriai privalo užtikrinti nediskriminacinę ir skaidrią prieigą. EESRK laikosi nuomonės, kad reikalavimas užtikrinti teisinį, organizacinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą keltų pavoj dabartinėms veiklos rūšims.“

Paaiškinimas

Žiūrėti taip pat paaiškinimą dėl 1.7 punkto pakeitimo. Jei norime sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, neturi būti jokios konkurencijos dėl prieigos prie pagrindinių įvairiarūšio transporto terminalų, rūšiavimo stočių ir kt. Kartu su sąžiningu geležinkelio kelių pajėgumų paskirstymu, tai yra vienas pagrindinių reikalavimų augant nepriklausomų geležinkelio operatorių skaičiui.

1.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Kalbant apie prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų, EESRK pritari reikalavimui užtikrinti teisinį, organizacinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą, .“

Paaiškinimas

Terminalų ištekliai ir rūšiavimo stotys, pan., aišku, laisvoje rinkoje priklauso bendrajai infrastruktūrai. Patirtis rodo, kad jeigu nebus aiškaus terminalo išteklių, kt., nepriklausomumo, naujiems geležinkelio operatoriams nebus galima užtikrinti vienodų sąlygų, kokios yra taikomos buvusiems nacionaliniams monopoliniams operatoriams. Negalima atmesti ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi galimybės. Taip pat žiūrėti Komisijos atliktą geležinkelio paketo vertinimą (3.3 punktas).

Balsavimo rezultatai

Už	:	54
Prieš	:	111
Susilaikė	:	21

7.4.4 punktas

Išbraukti:

„“

Paaiškinimas

Jeigu šiems infrastruktūros objektams skiriamas viešasis finansavimas, juos reikėtų vertinti kaip infrastruktūrą, todėl turėtų būti suteikta galimybė jais naudotis visiems geležinkelių operatoriams, kurie šia infrastruktūra naudojasi.

Balsavimo rezultatai

Už	:	51
Prieš	:	119
Susilaikė	:	20

Šis skyriaus nuomonės tekstas buvo atmestas asamblėjai priėmus pakeitimus, bet jam pritarė ne mažiau kaip 1/4 balsavusiųjų.

6 punktas

Pavadinimas:

„Transporto rūšių subalansavimo sunkumai ir kliūtys“

Paaiškinimas

Išbraukti žodžiai „transporto rūšių subalansavimo“.

Balsavimo rezultatai

Už	:	97
Prieš	:	42
Susilaikė	:	18

6.2 punkto pirmas sakinys

„Dėl geležinkelių infrastruktūros natūralaus monopolio specifinio pobūdžio reikia“

Išbraukta dalis teksto.

6.2 punkto paskutinis sakinys

„Tačiau dėl to nesumažėja būtinybė užtikrinti deramą viešąją kontrolę ir vertinti vežimo geležinkeliais paslaugos veiksmingumą, o tam reikia visų suinteresuotųjų subjektų demokratiškų veiksmų ir dalyvavimo.“

Išbrauktas visas sakinys.

Balsavimo rezultatai

Už	:	118
Prieš	:	36
Susilaikė	:	18

3.5.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/108

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo

(COM(2010) 726 galutinis)

2011/C 132/21

Pagrindinis pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. gruodžio 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo

COM(2010) 726 galutinis.

2011 m. sausio 18 d. Komiteto biuras pavedė Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriui atlikti parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnis), savo 470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Edgardo Maria IOZIA ir priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už ir 5 – prieš.

1. Išvados ir rekomendacijos

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

1.1

pritaria Europos Komisijai ir teigiamai vertina jos pateikta pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo skatinamos priemonės, skirtos kovoti su manipuliavimu didmeninėse energijos rinkose ir užtikrinti didesnį jų skaidrumą. Reglamentas grindžiamas tyrimu, kurį Komisijos prašymu bendrai atliko Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupė (ERGEG) ir kuriame nurodyti tam tikri dujų ir elektros energijos didmeninės rinkos reguliavimo trūkumai;

1.2

pritaria sprendimui, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsniu, pasirinkti reglamentą, kadangi būtinos visais požiūriais bendros taisyklės, be to labai svarbu atsižvelgti į Lisabonos sutarties naujas nuostatas dėl energetikos apskritai ir, visų pirma, dėl vidaus rinkos vystymo, kaip nurodyta toliau, 2 šios nuomonės dalyje;

1.3

pritaria sprendimui pasinaudoti nauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje numatyta Europos institucijų darbą supaprastinčia administracine priemone, t. y. priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais paaiškinami kai kurie esminiai reglamento aspektai, pavyzdžiui, duomenų rinkimo forma ir terminai. Deleguotieji teisės aktai turi būti rengiami griežtai laikantis Sutarties nuostatų ir turi būti užtikrintas tinkamas jų paskelbimas. EESRK siūlo nustatyti deleguotųjų teisės aktų priėmimo terminą, kaip numatyta minėtame Sutarties straipsnyje, kad būtų užtikrintas greitas ir vienodas reglamento taikymas. Nepriėmus deleguotųjų teisės aktų, ateityje būtų sunku kovoti su manipuliavimu rinka. Komitetas rekomenduoja įtraukti suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus į deleguotųjų teisės aktų rengimo procesą ir siūlo pateikti keletą tokio dalyvavimo pavyzdžių konstatuojamoje dalyje;

1.4

laikosi nuomonės, kad veiksmingos tarpvalstybinės rinkos stiprina energijos tiekimo saugumą, geresnį krizių valdymą ir mažesnę papildomų sąnaudų, kurios galiausiai tenka galutiniam vartotojui, riziką. Palaipsniui gerinant energijos vidaus rinkos veikimą, galima sutaupyti daug energijos, o tai naudinga įmonėms ir privatiems vartotojams;

1.5

mano, kad įgaliojimai, kurie bus suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms, yra aiškūs ir dideli, todėl prašo per santykinai trumpą laikotarpį nustatyti procedūrą, kuri leistų stebėti, ar valstybės narės tikrai užtikrina nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę veiksmingai naudotis suteiktais įgaliojimais (jie turės būti pagrįsti bendrais ir suderintais principais) vykdyti patikrinimus ir tyrimus. Reguliavimo sistemų skirtumai buvo ir tebėra viena priežasčių, dėl kurių vėluojama sukurti bendrą energijos rinką;

1.6

teigiamai vertina, kad reglamente siūloma stiprinti nacionalinių energijos rinkos reguliavimo institucijų, finansų rinkas reguliuojančių institucijų, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto veiksmų koordinavimą. EESRK jau seniai ragino pradėti šį laipsniško veiksmų susiejimo ir bendradarbiavimo procesą;

1.7

įsitikinęs, kad reikia didinti veiklos vykdytojų pasitikėjimą rinka; jie turi būti tikri, kad veiklą vykdo rinkoje, kurioje neleidžiama ja piktnaudžiauti taikant veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas. Be to, rekomenduoja Komisijai stebėti, kaip reglamento nuostatas taiko valstybės narės, kurios turės bendradarbiauti, kad energijos rinkoje būtų išvengta finansų rinkose dėl reguliacinio arbitražo kilusių reiškinių, kai veikla vykdoma tose šalyse, kuriose reglamentavimas sankcijų taikymo požiūriu yra lankstesnis arba ne toks griežtas;

1.8	EESRK kelia klausimą, ar visos su reglamento taikymu susijusios sąnaudos tikrai turėtų tekti visuomenei ir ar rinkos dalyviai neturėtų prisiimti jų dalies, kaip pavyzdžiui kai kuriose šalyse nacionalines finansų rinkų priežiūros institucijas iš dalies finansuoja patys kontroliuojamieji subjektai;

1.9

mano, kad būtina stiprinti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO) sukūrimas paskatins sukurti tinklo kodeksus, kurie leis veiksmingai ir skaidriai naudotis perdavimo tinklais. Šie tinklų kodeksai turės būti suderinti su teisiškai neprivalomomis pagrindinėmis gairėmis, kurias parengs Agentūra;

1.10

atkreipia dėmesį, kad ES didmeninėse energijos rinkose sąlygos išlieka nevienodos ir diskriminacinės. Dėl tinklų struktūrinių trūkumų, visų pirma turint omenyje tarpvalstybinį tinklų sujungimą, rinkų integracija toli gražu nebaigta. Vis dar iškyla rimtų kliūčių užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie tinklo ir elektros energijos pardavimo. Reguliavimo institucijos vykdo nevienodai veiksmingą priežiūrą ir kai kurios rinkos išlieka uždaros ir kiti veiklos vykdytojai neturi jokių galimybių į jas patekti;

1.11	todėl pritaria Komisijos sprendimui panaikinti kliūtis, kurios trukdo baigti kurti veiksmingą ir integruotą vidaus rinką, kurios naudą galiausiai pajustų gamintojai, veiklos vykdytojai ir vartotojai;

1.12

mano, kad būtina toliau kurti „energetikos Europą“, kurios tikslas – ginti Europos Sąjungos ir vartotojų bendrus interesus, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir puoselėti socialinį, aplinkos ir ekonomikos tvarumą įgyvendinant tinkamą politiką, kuria paskirstomas pelnas ir užtikrinamos proporcingos sąnaudos, išlaikomas rinkos vientisumas, kadangi tai yra socialinės rinkos ekonomikos vystymo pagrindas;

1.13

supranta, kad energijos rinkose, kaip finansų rinkose, vis didėja finansinės veiklos svarba, todėl mano, kad įvairių agentūrų ir už rinkų apsaugą atsakingų Europos institucijų glaudus bendradarbiavimas yra esminis veiksnys, ir teigiamai vertina tai, kad reglamentas dėl manipuliavimo elektros energijos ir dujų rinkomis ir jų skaidrumo parengtas remiantis piktnaudžiavimo praktiką rinkose draudžiančiomis bendromis taisyklėmis, kurios jau sėkmingai taikomos finansų sektoriuje ir kurias netrukus planuojama atnaujinti. Todėl mano, kad būtų naudinga šioje nuomonėje aptariamame reglamente deramai atsižvelgti į Piktnaudžiavimo rinka direktyvos peržiūros rezultatus;

1.14

norėtų, kad pasiūlymo dėl naujosios Piktnaudžiavimo rinka direktyvos principai būtų įtraukti į šio reglamento galutinę redakciją. Visų pirma prašo atsižvelgti į šiuos aspektus: didesnį rinkos vientisumą, piktnaudžiavimo rinka teisės aktų taikymo veiksmingumo stiprinimą, šalių veiksmų laisvės mažinimą siekiant, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, vienodų standartų įvedimą ir nereikalingos administracinės naštos, visų pirma tenkančios MVĮ, mažinimą, taip pat būtinybę didinti skaidrumą ir priežiūros institucijų veiklos veiksmingumą;

1.15	pabrėžia santykių su trečiosiomis šalimis svarbą ir džiaugiasi Agentūros užmezgamais ryšiais ir jos galimybėmis sudaryti susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis.

2. Įžanga

2.1 Elektros energijos ir dujų vidaus rinkoje įvyko dideli pokyčiai, vienas svarbiausių – tai įvairiems rinkos dalyviams suteikta energijos mainų galimybė, kas leido išplėsti tarpvalstybinę prekybą ES ir prisidėti prie energetikos produkcijos optimalesnio naudojimo ir paklausos apimties išplėtimo.

2.2 Vis dar iškyla daug kliūčių baigti kurti veiksmingą, gerai veikiančią ir prieinamas kainas užtikrinančią vidaus rinką. Vartotojai nepajuto ypatingos vidaus rinkos vystymo naudos, procesas vis dar stringa dėl šalių vyriausybių remiamų kai kurių monopolių. Simboline tampa diskusija dėl nuosavybės atskyrimo gamybos ir perdavimo bei paskirstymo sistemų požiūriu. Šio klausimo vis dar neišsprendė kai kurios didžiosios ES valstybės narės, tačiau tokia padėtis privalės keistis po 2013 m. kovo 3 d.

2.3 Penkių reguliavimo priemonių energijos ir dujų srityje (taip vadinamas „Trečiasis energijos rinkos liberalizavimo teisės aktų rinkinys“) nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus iki 2011 m. kovo 3 d., jos padės sudaryti geresnes sąlygas kurti vidaus rinką.

2.4 Dėl elektros energijos ir dujų vartojimo mažėjimo labai vėluojama įgyvendinti valstybių narių, Sąjungos ir trečiųjų šalių partnerių tinklų sujungimo programas. Tai viena pagrindinių kliūčių, stabdančių vidaus rinkos sukūrimą ir agentūra tam turėtų nuolat skirti dėmesį.

2.5 Dėl vėlavimų reguliavimo srityje susidarė sąlygos, palankios manipuliacijoms didmeninėje elektros energijos ir dujų rinkoje, susilpnėjo rinkos skaidrumas, kuris ilgainiui lėmė mažesnį pačios rinkos patikimumą ir rinkos dalyvių pasitikėjimą, o tai yra neginčijamai didelė žala.

2.6 Veiksmingos tarpvalstybinės rinkos stiprina tiekimo saugumą, geresnį krizių valdymą ir mažesnę papildomų sąnaudų, kurios galiausiai tenka galutiniam vartotojui, riziką. Palaipsniui gerinant energijos vidaus rinkos veikimą, galima sutaupyti daug energijos, o tai naudinga įmonėms ir privatiems vartotojams, kadangi sumažėja nutekėjimas vykstant gamybos procesui, likvidžioje ir produktyvioje rinkoje lengviau suderinti paklausą ir pasiūlą ir užtikrinamas konkrečius poreikius tenkinantis tiekimas.

2.7 Tokiomis aplinkybėmis, atlikusi išsamų tyrimą, Komisija parengė pasiūlymą dėl reglamento, kurio tikslas skatinti rinkų vientisumą ir skaidrumą ir kovoti su manipuliavimu rinkose.

3. Komisijos pasiūlymas

3.1 Europos Sąjungai neabejotinai bus naudinga tai, jei bus galima pasitikėti darniai veikiančia, veiksminga, likvidžia ir, visų pirma, apsaugota nuo galimų manipuliacijų, galinčių turėti neigiamų pasekmių galutiniams vartotojams, didmenine elektros energijos ir dujų rinka. Norint įgyvendinti tikslą iki 2015 m. sukurti Europos veiksmingą didmeninę energijos rinką, būtinos priemonės, užtikrinančios metodišką ir sklandžią rinkos vystymo eigą.

3.2 2007 m. gruodžio mėn. Komisija paprašė Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) ištirti rinkų reguliavimo sistemos trūkumus ir pateikti pasiūlymų, kaip padidinti dujų ar elektros energijos tiekimo sandorių ir sutarčių ir išvestinių finansinių priemonių sandorių skaidrumą ir vientisumą.

3.3 Šis tyrimas buvo labai naudingas ir juo remdamasi Komisija parengė pasiūlymą.

3.4 Komisija siūlo priimti reglamentą, kuriuo aiškiai draudžiamas bet koks piktnaudžiavimas didmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose, visų pirma, naudojimasis viešai neatskleista informacija ir piktnaudžiavimas rinka. Pasiūlymas visiškai atitinka Piktnaudžiavimo rinka direktyvą. Tačiau šis reglamentas netaikomas susijusioms finansinėms priemonėms, kurios yra reglamentuojamos pirmiau minėta direktyva. Pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 1 dalies a punktu, pagal kurią Sąjunga privalo užtikrinti gerą energijos vidaus rinkos veikimą.

3.5 Draudžiama ne tik naudotis viešai neatskleista informacija, bet ir numatoma prievolė veiklos vykdytojams skelbti visuomenei viešai neatskleistą informaciją apie savo veiklą, t. y. apie elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, vartojimo, perdavimo ar laikymo infrastruktūros pajėgumus.

3.6 Laikydamasi naujosios Sutarties nuostatų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, Komisija numatė priimti deleguotuosius teisės aktus, t. y. pasinaudoti nauja teisine priemone, kuri leidžia taikant supaprastintą procedūrą atlikti tam tikros direktyvos ar reglamento techninius patikslinimus.

3.7 Apibrėžtis „manipuliavimas rinka“ ir „bandymas manipuliuoti rinka“ Komisija patikslins deleguotuosiuose aktuose. Nustatant specifikacijas bus atsižvelgta į rinkų veikimą, esamos ar planuojamos gamybos, vartojimo, naudojimosi perdavimo ar laikymo pajėgumais galimą poveikį didmeninės energijos rinkai, tinklo kodeksus ir pagrindines gaires, priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 nuostatas.

3.8 Siūlomame reglamente numatoma Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai suteikti įgaliojimus prižiūrėti sandorių sudarymą ir duomenų, reikalingų rinkos raidai ištirti, rinkimą.

3.9 Agentūra kaupia didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenis. Agentūra šiais duomenimis dalinasi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, finansų institucijomis, konkurencijos institucijomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis.

3.10 Sandorių duomenų saugyklos pateikia informaciją, o finansų institucijos savo ruožtu Agentūrai pateikia ataskaitas apie sandorius dėl energetikos produktų.

3.11 Reglamente numatomas glaudus nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, jų bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir pastarosios bendradarbiavimas su Agentūra, kai EVPRI įtaria, kad buvo ar yra vykdomi piktnaudžiavimo rinka veiksmai.

3.12 Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (apibrėžtis žr. Reglamento 2 straipsnį).

4. EESRK pastabos

4.1 EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kuris atveria galimybę išspręsti nepakankamai skaidrios rinkos problemą ir kurio tikslas netiesiogiai paskatinti didmeninės elektros energijos ir dujų vidaus rinkos vystymąsi.

4.2 Reglamentui pasirinktas visiškai tinkamas teisinis pagrindas. 194 straipsniu Komisija netiesiogiai įgaliojama priimti teisės aktus, padedančius plėtoti ir stiprinti energijos vidaus rinką. Reglamentas yra neabejotinai tinkamiausia teisinė priemonė siekiant užtikrinti vienodus standartus, nedelsiant taikoma ir atitinkanti suvienodinimo, būtino geram vidaus rinkos veikimui, tikslus.

4.3 Didmeninės energijos rinkos Europos Sąjungoje vis dar veikia skirtingai ir jose pasitaiko diskriminavimo reiškinių. Dėl tinklų struktūrinių trūkumų, visų pirma turint omenyje tarpvalstybinį tinklų sujungimą, rinkų integracija toli gražu nebaigta. Vis dar iškyla rimtų kliūčių užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie tinklo ir elektros energijos pardavimo. Reguliavimo institucijos vykdo nevienodai veiksmingą priežiūrą, kai kurios rinkos išlieka uždaros ir kiti veiklos vykdytojai neturi jokių galimybių į jas patekti. EESRK rekomenduoja Komisijai stebėti, ar valstybės narės taiko ES reglamento nuostatas, t. y. ar remia sujungimo projektus ir šalina kliūtis, taip pat ar taiko sankcijas už daromas kliūtis kurti veiksmingą, skaidrią ir pagrįstas sąnaudas užtikrinančią vidaus rinką.

4.4 Nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos tyrimai rodo, kad rinkos raidą lemia esamų taisyklių dėl prieigos prie infrastruktūros skaidrumo spragos, dėl kurių nepavyksta užtikrinti veiksmingos, gerai veikiančios, atviros ir produktyvios vidaus rinkos.

4.5 Siūlomos priemonės palankios rinkos raidai, kadangi jos leidžia kovoti su manipuliavimu ir piktnaudžiavimu rinka, suteikti rinkos dalyviams visą neskelbtiną informaciją apie sistemos fizinę būklę ir veiksmingumą, pavyzdžiui, apie gamybą, elektros energijos esamą ir galimą pasiūlą ir paklausą, tinklo pajėgumus perduoti elektros energiją ir tinklų sujungimo pajėgumus, tinklų perkrovą, elektros energijos srautus ir techninę tinklo priežiūrą, subalansavimą ir rezervinę galią.

4.6 Tuo pačiu metu suteikiama visa naudinga informacija visiems rinkos dalyviams leis įvertinti bendrą paklausos ir pasiūlos padėtį naudojantis tomis pačiomis priemonėmis ir sužinoti didmeninės elektros energijos ir dujų rinkos kainos pokyčių priežastis.

4.7 Reikėtų Agentūroje sukurti duomenų rinkimo ir tyrimų padalinius, kuriuose dirbtų specialistai. Reglamente numatoma skirti papildomų darbuotojų, kurie vykdys užduotis, susijusias su naujomis Agentūros funkcijomis.

4.7.1 EESRK prašo, kad Agentūra kiekvienais metais paskelbtų pranešimą dėl vykdomų iniciatyvų, šio reglamento įgyvendinimo rezultatų ir didmeninės energijos rinkos vystymosi.

4.8 EESRK kelia klausimą, ar visos su reglamento taikymu susijusios sąnaudos tikrai turėtų tekti visuomenei ir ar rinkos dalyviai neturėtų prisiimti jų dalies, kaip pavyzdžiui kai kuriose šalyse nacionalines finansų rinkų priežiūros institucijas iš dalies finansuoja patys kontroliuojamieji subjektai. Akivaizdu, kad tai naudinga operatoriams, duomenų apie rinką kaupimas ir skleidimas yra skaidrumo priemonė, kurią visiems piliečiams užtikrina viešoji valdžia ir kuri operatoriams teikia tiesioginės ekonominės naudos. Be to, planuojamos sąnaudos atitinka tvirtos ir išsivysčiusiose rinkos galimybes.

4.9 Taip pat reikėtų, kad kompetentingos institucijos reguliariai tikrintų, ar perdavimo sistemų operatoriai laikosi taisyklių. EESRK nuomone, būtina stiprinti šių institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO) sukūrimas (jo įstatų projektas bus pateiktas 2011 m. pavasarį) paskatins sukurti tinklo kodeksus, kurie leis veiksmingai ir skaidriai naudotis perdavimo tinklais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 714/2009. Šie tinklų kodeksai turės būti suderinti su teisiškai neprivalomomis pagrindinėmis gairėmis, kurias parengs Agentūra.

4.10 ENTSO veikla turės visiškai atitikti konkurencijos taisykles, jis turės suvienodinti ir palaipsniui sujungti tarpvalstybinius tinklo kodeksus, kurie visgi neturi pakeisti nacionalinių tinklo kodeksų. Bendradarbiavimas regionų lygmeniu gali užtikrinti sklandesnį bendros energijos rinkos kūrimą. Plėtojant bendrąjį bendradarbiavimą, EESRK pritartų galimybei ENTSO organizuoti regioniniu lygmeniu.

4.11 Prasidėjęs regionų bendradarbiavimas teikia daug vilčių. Labai gerų rezultatų duoda regioninės iniciatyvos dujų ir elektros energijos srityse. EESRK palankiai vertina ir remia reguliavimo institucijų ir veiklos vykdytojų įsipareigojimus spręsti kompleksines tinklų sujungimo ir skaidrios ir veiksmingos rinkos kūrimo problemas.

4.12 Pavyzdžiui, Italijos ir Slovėnijos nacionalinių reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemų operatorių susitarimas tapo tvirtu pagrindu, padedančiu spręsti perkrovos ir subalansavimo problemas šiuo tikslu sukuriant išankstinio įspėjimo sistemas regionams, kuriems gali iškilti minėtos problemos, ir priimant proporcingus ir skaidrius sprendimus pagal rinkų susiejimo metodą, pagal kurį pagrindinis operatorius pateikia išankstines pasiūlos ir paklausos prognozes siekiant pagerinti „kitos dienos“ rinkos veiksmingumą.

5. Konkrečios pastabos

5.1 EESRK pritaria sprendimui priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais patikslinamos apibrėžtys ir duomenų rinkimo tvarka ir kurie turi būti rengiami visiškai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų. Komiteto nuomone, 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys yra pernelyg bendro pobūdžio reglamentui. Procedūroje dėl deleguotųjų teisės aktų, kuriuose patikslinamos viešai neatskleistos informacijos ir manipuliavimo rinka apibrėžtys (kaip nurodoma reglamento 5 straipsnyje), turi būti numatytas terminas deleguotiesiems teisės aktams priimti, kaip to reikalaujama pagal SESV 290 straipsnį, taip pat turi būti sukurta tinkama šių aktų paskelbimo sistema.

5.2 EESRK baiminasi, kad nenustačius vienodų aiškinimo taisyklių, reglamento nuostatų taikymas gali sutrikdyti rinkos veikimą, nes nacionalinėms valdžios institucijoms nebus sudaryta galimybė vienodai vertinti piktnaudžiavimo veiksmus ir nustatyti išsamų ir priimtiną piktnaudžiavimo atvejų aiškinimą. Siekiant pasitikėjimo rinka, Komitetas siūlo nustatyti deleguotųjų aktų priėmimo terminą Komisijai. Prireikus, Komisija visada galės deleguotuosius aktus atnaujinti.

5.3 Komitetas mano, kad tokios pačios pastabos tinka ir 7 straipsniui. Jo nuomone, reikėtų nurodyti datą, kada Komisija turi priimti deleguotuosius teisės aktus dėl duomenų rinkimo, informacijos pateikimo laiko, formos ir turinio. Kuo greičiau reglamentą priims ES sprendimus priimantys organai, tuo reglamentas bus veiksmingesnis.

5.4 EESRK mano, kad įgaliojimai, kurie bus suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms yra aiškūs ir dideli, tačiau norėdamas, kad būtų užtikrintas geresnis reglamento taikymas, klausia, ar nereikėtų santykinai greitai numatyti, kad valstybės narės privalo atsiskaityti, ar vykdo įsipareigojimą suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms tyrimo įgaliojimus. Reguliavimo sistemų skirtumai buvo ir tebėra viena priežasčių, dėl kurių vėluojama sukurti bendrą energijos rinką.

5.5 EESRK norėtų, kad sankcijos būtų vienodos visose valstybėse narėse siekiant išvengti reguliacinio arbitražo, kai sudaromos sąlygos sandoriui sudaryti pasirinkti šalį, kurioje sankcijos ne tokios griežtos. Teisės akte dėl piktnaudžiavimo rinka jau nustatyti bendri sankcijų sistemų standartai ir Komisija apie tai kalba šio reglamento 23 konstatuojamoje dalyje. Didmeninėje energijos rinkoje prekiaujama energija siekiant patenkinti importo ir eksporto poreikius, todėl dujų ar elektros energijos sandorių geografinė vieta yra visiškai nesvarbi.

5.6 EESRK pabrėžia santykių su trečiosiomis šalimis svarbą ir džiaugiasi Agentūros užmezgamais ryšiais ir jos galimybėmis sudaryti susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis. Komitetas rekomenduoja performuluoti 14 straipsnį ir suteikti Agentūrai teisę naudotis bendraisiais atstovavimo įgaliojimais kai kalbama apie šio reglamento tikslų įgyvendinimą.

2011 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.132.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 132

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. gegužės 3d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	470-oji plenarinė sesija, 2011 m. kovo 15, 16 d.
2011/C 132/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl padėties pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse	1

	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	470-oji plenarinė sesija, 2011 m. kovo 15, 16 d.
2011/C 132/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl vartotojų ir tarpvalstybinių galimybių bendrojoje rinkoje (tiriamoji nuomonė ES pirmininkaujančios Vengrijos prašymu)	3

2011/C 132/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos socialinio fondo ateities po 2013 m. (tiriamoji nuomonė)	8

2011/C 132/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl energijos tiekimo. Kokios kaimynystės politikos mums reikia, kad Europos Sąjungai būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas?(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu)	15

2011/C 132/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl novatoriškų darbo vietų kaip našumo ir kokybiško užimtumo šaltinio (Nuomonė savo iniciatyva)	22

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS
	470-oji plenarinė sesija, 2011 m. kovo 15, 16 d.
2011/C 132/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl metinės augimo apžvalgos. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas(COM(2011) 11 galutinis)	26

2011/C 132/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Strategijos Europa 2020 pavyzdinė iniciatyva Inovacijų sąjunga(COM(2010) 546 galutinis)	39

2011/C 132/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą (COM(2010) 608 galutinis)	47

2011/C 132/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl siauros tarpvežės traktorių išmetamų teršalų kiekio ribojimo etapų taikymo iš dalies keičiamos Direktyvos 2000/25/EB nuostatos (COM(2011) 1 galutinis – 2011/0002 (COD))	53

2011/C 132/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Judus jaunimas – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis (COM(2010) 477 galutinis)	55

2011/C 132/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas(COM(2010) 672 galutinis)	63

2011/C 132/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo dėl fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 648/2004 (COM(2010) 597 galutinis – 2010/0298 (COD))	71

2011/C 132/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai LIFE+ reglamento laikotarpio vidurio peržiūra(COM(2010) 516 galutinis)	75

2011/C 132/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros (COM(2010) 723 galutinis)	78

2011/C 132/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (COM(2010) 767 galutinis – 2010/0370 (COD))	82

2011/C 132/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 378/2007 nuostatos dėl tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo įgyvendinimo pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisyklių (COM(2010) 772 galutinis – 2010/0372 (COD))	87

2011/C 132/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėlpasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir specialiosios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos (vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (COM(2010) 799 galutinis – 2010/0385 galutinis)	89

2011/C 132/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2000/75/EB nuostatos dėl vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos (COM(2010) 666 galutinis – 2010/0326 (COD))	92

2011/C 132/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėlKomisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys(COM(2010) 389 galutinis)	94

2011/C 132/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (COM(2010) 475 galutinis – 2010/0253 (COD)), ir Komisijos komunikato dėl bendros Europos geležinkelių erdvės plėtros (COM(2010) 474 galutinis)	99

2011/C 132/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (COM(2010) 726 galutinis)	108

2011/C 132/22	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (nauja redakcija) (COM(2011) 29 galutinis – 2011/0011 (COD))	113