ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.CE2011.081.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 81E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

54 tomas
2011m. kovo 15d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Europos Parlamentas
2010–2011 m. SESIJA
2010 m. gegužės 5–6 d. posėdžiai
Posedžiu protokolai paskelbti OL C 188 E, 2010 7 13.
2010 m. gegužės 5 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2008 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 252, 2010 9 25.
PRIIMTI TEKSTAI

 

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

2011/C 081E/01

Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665) – omnibusas

1

2011/C 081E/02

Teisėkūros įgaliojimų delegavimas
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo (2010/2021(INI))

6

2011/C 081E/03

Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (2009/2095(INI))

10

2011/C 081E/04

Europeana. Tolesni veiksmai
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl komunikato Europeana – tolesni veiksmai (2009/2158(INI))

16

2011/C 081E/05

2006–2010 m. gyvūnų gerovės veiksmų plano vertinimas
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2009/2202(INI))

25

2011/C 081E/06

ES žemės ūkis ir klimato kaita
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos (2009/2157(INI))

33

2011/C 081E/07

Žemės ūkis gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse. Speciali būklės patikra
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas (2009/2156(INI))

40

2011/C 081E/08

Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė: 2015.eu
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės 2015.eu (2009/2225(INI))

45

2011/C 081E/09

ES ryšių su Lotynų Amerika strategija
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos (2009/2213(INI))

54

2011/C 081E/10

ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. gegužės 5 d. vyksiančio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo

64

2011/C 081E/11

SWIFT
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai įgalioti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti

66

2011/C 081E/12

Keleivio duomenų įrašai (angl. PNR)
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) su JAV, Australija ir Kanada pradžios

70

2011/C 081E/13

Cianido kasybos technologijų draudimas
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro cianido kasybos technologijų draudimo Europos Sąjungoje

74

2011/C 081E/14

Kova su krūties vėžiu Europos Sąjungoje
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje

77

 

2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

2011/C 081E/15

Sutarčių peržiūra. Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl Europos Parlamento sudėties *
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl Europos Parlamento sudėties likusiu 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiu, projekto. Europos Parlamento nuomonė (ES sutarties 48 straipsnio 3 dalis) (17196/2009 – C7-0001/2010 – 2009/0813(NLE))

78

2011/C 081E/16

Kirgizija
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kirgizijoje

80

2011/C 081E/17

Elektriniai automobiliai
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl elektrinių automobilių

84

2011/C 081E/18

Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento

89

2011/C 081E/19

Komisijos komunikatas Kova su vėžiu: Europos partnerystė
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato Kova su vėžiu: Europos partnerystė (2009/2103(INI))

95

2011/C 081E/20

Informacinių ir ryšių technologijų sutelkimas siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (2009/2228(INI))

107

2011/C 081E/21

Komisijos baltoji knyga Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos baltosios knygos Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas (2009/2152(INI))

115

2011/C 081E/22

Bendrijos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2008 m. metinis pranešimas
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2008 m. metinė ataskaita (2009/2167(INI))

128

2011/C 081E/23

Europos investicijų bankas (EIB). 2008 m. metinė ataskaita
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos (2009/2166(INI))

135

2011/C 081E/24

Masiniai žiaurumai Džoso mieste (Nigerija)
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje

143

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Parlamentas

 

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

2011/C 081E/25

Prašymas atšaukti Parlamento nario Miloslavo Ransdorfo imunitetą
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą (2009/2208(IMM))

146

 

III   Parengiamieji aktai

 

Europos Parlamentas

 

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

2011/C 081E/26

Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokečio srityje (nauja redakcija) *
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija) (COM(2009)0427 – C7-0165/2009 – 2009/0118(CNS))

148

2011/C 081E/27

Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės *
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (COM(2009)0021 – C6-0078/2009 – 2009/0009(CNS))

156

2011/C 081E/28

Gabenamieji slėginiai įrenginiai ***I
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (COM(2009)0482 – C7-0161/2009 – 2009/0131(COD))

162

P7_TC1-COD(2009)0131Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/…/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB

163

PRIEDAS

163

2011/C 081E/29

Aviacijos saugumo mokesčiai ***I
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų (COM(2009)0217 – C7-0038/2009 – 2009/0063(COD))

164

P7_TC1-COD(2009)0063Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/…/ES dėl aviacijos saugumo rinkliavų

165

2011/C 081E/30

Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės (nauja redakcija) ***I
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija) (COM(2009)0391 – C7-0111/2009 – 2009/0110(COD))

172

P7_TC1-COD(2009)0110Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija)

173

2011/C 081E/31

Bendros nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo atsižvelgiant į tam tikrų reikalavimų paprastinimą ir tam tikras finansų valdymo nuostatas ***I
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 dėl bendrųjų nuostatų dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų (COM(2009)0384 – C7-0003/2010 – 2009/0107(COD))

173

P7_TC1-COD(2009)0107Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų

174

 

2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

2011/C 081E/32

Sprendimas nešaukti konvento dėl Sutarčių nuostatų, susijusių su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, peržiūrėjimo ***
2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Vadovų Tarybos pasiūlymo nešaukti konvento Sutarčių nuostatoms, susijusioms su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, peržiūrėti (17196/2009 – C7-0002/2010 –2009/0814(NLE))

175

Simbolių paaiškinimai

*

Bendradarbiavimo procedūra

**I

Bendradarbiavimo procedūra: pirmasis svarstymas

**II

Bendradarbiavimo procedūra: antrasis svarstymas

***

Pritarimo procedūra

***I

Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas

***II

Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas

***III

Bendro sprendimo procedūra: trečiasis svarstymas

(Procedūra priklauso nuo Komisijos siūlomo teisinio pagrindo)

Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐.

Atitinkamų tarnybų techniniai pataisymai ir pritaikymai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ║.

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Europos Parlamentas 2010–2011 m. SESIJA 2010 m. gegužės 5–6 d. posėdžiai Posedžiu protokolai paskelbti OL C 188 E, 2010 7 13. 2010 m. gegužės 5 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2008 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 252, 2010 9 25. PRIIMTI TEKSTAI

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/1


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms

P7_TA(2010)0126

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665) – „omnibusas“

2011/C 81 E/01

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665) ir jo papildymą (COM(2010)0147),

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 23 d. Ministrų Tarybos laišką dėl pakartotinio konsultavimosi,

atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2009 m. gruodžio 15 d. pranešimą plenariniame posėdyje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 58 ir 59 straipsnius,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį (1), ypač į jos 75 dalį,

atsižvelgdamas į Parlamento komitetų atliktą visų dar nepatvirtintų pasiūlymų peržiūrą ir jos rezultatus, kuriuos Komitetų pirmininkų sueiga parengė 2010 m. vasario 8 d.,

atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2010 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti peržiūros rezultatai,

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 14 d. Pirmininko laiškus Ministrų Tarybos Pirmininkui ir Komisijos Pirmininkui, kuriais atsakoma į Komisijos komunikatą COM(2009)0665,

A.

kadangi Europos Parlamentas patikrino Komisijos komunikato išbaigtumą ir tikslumą, ypač atkreipdamas dėmesį į Komisijos pateiktuose pasiūlymų sąrašuose nurodytą teisinį pagrindą ir procedūrą pagal Lisabonos sutartį,

1.

mano, kad Lisabonos sutartimi sukuriama nauja teisinė sistema, turinti įtakos dar nepatvirtintiems pasiūlymams, ypač dėl pasikeitusio jų teisinio pagrindo ir (arba) atitinkamų procedūrų, ir todėl atkreipia dėmesį į toliau pateiktą sąrašą, kuriame nurodyta 10 procedūrų, dėl kurių pageidautų gauti naują arba iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą arba tam tikrais atvejais pakartotinai konsultuotis su Ministrų Taryba, kad būtų deramai atsižvelgta į naująją sistemą, ir ragina abi institucijas laikytis šių prašymų:

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, Europos ekonominėje bendrijoje įgyvendinančio EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams turkams ir jų šeimos nariams, 1983/1101(CNS),

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkeliamumo gerinimo, 2005/0214(COD),

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl priemonių kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą, 2009/0113(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo, 2009/0033(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo, atsižvelgiant į padėtį Somalyje, nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms, 2009/0114(CNS),

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II), 2009/0136(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones, 2008/0112(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Baltarusijos Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo Europos bendrijos vardu, 1996/0053(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2006 m., 2006/0263(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 nuostatas, susijusias su Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininko kadencija, 2005/0078(CNS);

2.

patvirtina savo poziciją dėl toliau nurodytų 29 procedūrų, kurios pagal Lisabonos sutartį keičiamos iš konsultavimosi į įprastą teisėkūros procedūrą, iš konsultavimosi – į pritarimo arba iš sutikimo – į pritarimo procedūrą:

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo, 2003/0266(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andų bendrijos bei jos valstybių narių, t. y., Bolivijos Respublikos, Kolumbijos Respublikos, Ekvadoro Respublikos, Peru Respublikos ir Venesuelos Bolivaro Respublikos, politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo, 2003/0268(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims, 2008/0183(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo vaizdo ir garso srityje, nustatančio Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Bendrijos programoje MEDIA 2007 sąlygas, ir baigiamojo akto sudarymo, 2007/0171(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, išplečiančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. […] nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, 2007/0152(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188), 2008/0107(CNS),

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo, 2008/0171(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl atitinkamų susitarimų pagal GATS XXI straipsnį sudarymo su Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirąja muitų teritorija (Kinijos Taipėjumi), Kolumbija, Kuba, Ekvadoru, Kinijos Honkongu, Indija, Japonija, Korėja, Naująja Zelandija, Filipinais, Šveicarija ir Jungtinėmis Valstijomis dėl kompensacinių priemonių, kurios būtinos Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei įstojus į Europos Sąjungą, 2007/0055(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Pagrindų susitarimo dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Korėjos Respublikos protokolo sudarymo, kad būtų atsižvelgta į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimą į Europos Sąjungą, 2005/0121(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo Europos bendrijos vardu, 1998/0304(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociacijos susitarimo papildomo protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo, 2007/0083(AVC),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo, 2008/0061(AVC),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl tarpinio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo, 2008/0136(AVC),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje bei keturių susijusių susitarimų sudarymo, 2007/0115(AVC),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas, susijusias su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kadencija, 2005/0089(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl prekybos vynmedžių dauginamąja medžiaga (kodifikuota redakcija), 2008/0039(CNS),

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje (kodifikuota redakcija), 2008/0037(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (kodifikuota redakcija), 2008/0253(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento, 2000/0177(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0143(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0140(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Serbijos ir Juodkalnijos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0141(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl daugiašalio susitarimo sudarymo tarp Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Europos Bendrijos, Islandijos Respublikos, buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Serbijos ir Juodkalnijos, Rumunijos ir JT Laikinosios administracijos atstovybės Kosove dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo, 2006/0036(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo, 2006/0048(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo, 2006/0058(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje sudarymo, 2007/0111(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos bendrijos bendradarbiavimo memorandumo dėl saugumo auditų ir (arba) patikrinimų bei susijusių klausimų sudarymo, 2008/0111(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo Europos bendrijos vardu patvirtinti Protokolą dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas), 2008/0262(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, sudarymo Europos Bendrijos vardu, 2009/0121(CNS);

3.

nusprendžia nepatvirtinti jau priimtų pozicijų dėl toliau nurodytų keturių procedūrų ir pabrėžia, kad pageidauja iš naujo pradėti pirmąjį pirminio pasiūlymo svarstymą:

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto sudarymo Europos bendrijos vardu ir jos teisių ir pareigų vykdymo, 2009/0085(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, 2007/0112(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių, 2007/0229(CNS),

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN), 2008/0200(CNS);

4.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Ministrų Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0373.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/6


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Teisėkūros įgaliojimų delegavimas

P7_TA(2010)0127

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo (2010/2021(INI))

2011/C 81 E/02

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį,

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės aktų derinimo su naujuoju sprendimu dėl komitologijos (1),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį (2),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Penktoji dalis (3),

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimas“ (COM(2009)0673),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2010 m. sausio 29 d. laišką Komisijos pirmininkui dėl SESV 290 ir 291 straipsnių,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7-0110/2010),

A.

kadangi Lisabonos sutartyje skiriamas ypatingas dėmesys teisėkūros įgaliojimų klausimui ir nustatoma Sąjungos teisinės sistemos normų hierarchija, tokiu būdu sustiprinant demokratinį Sąjungos pobūdį ir kuriant racionalesnę jos teisinę sistemą; kadangi naujojoje sutartyje pateikiama nauja įstatymo galią turinčio teisės akto sąvoka ir tai turi svarbių pasekmių,

B.

kadangi vienas iš teisėkūros įgaliojimų vykdymo būdų yra SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė teisės aktų leidėjui įstatymo galią turinčiu teisės aktu (toliau – pagrindinis teisės aktas) deleguoti dalį savo įgaliojimų Komisijai,

C.

kadangi delegavimas yra sudėtingas veiksmas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai, būdingi paties teisės aktų leidėjo vaidmeniui; kadangi atspirties taškas nagrinėjant įgaliojimų delegavimo klausimą visada turi būti teisės aktų leidėjo laisvė,

D.

kadangi šie deleguoti įgaliojimai suteikia teisę tik papildyti ar iš dalies pakeisti įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, kurių teisės akto leidėjas nelaiko esminėmis; kadangi taip priimti Komisijos deleguoti teisės aktai bus bendro pobūdžio įstatymo galios neturintys teisės aktai; kadangi pagrindiniame teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas įgaliojimų delegavimo tikslas, turinys, taikymo sritis bei trukmė ir nustatytos delegavimo sąlygos,

E.

kadangi deleguoti teisės aktai turės didelį poveikį daugelyje sričių; kadangi labai svarbu, visų pirma deleguotų teisės aktų atveju, kad jie būtų rengiami ir priimami visapusiško skaidrumo sąlygomis, nes tokiu būdu, įskaitant, jei būtina, viešąsias diskusijas Parlamente, būtų sudaromos sąlygos abiems teisės aktų leidėjams demokratiškai kontroliuoti, kaip Komisija naudojasi deleguotais įgaliojimais,

F.

kadangi Parlamentui turėtų būti suteiktos tokios pat galios kaip ir Tarybai dėl visų teisėkūros įgaliojimų delegavimo aspektų,

G.

kadangi Lamfalussy procedūra parengė dirvą dabartiniam delegavimo, kurį visapusiškai kontroliuoja teisės aktų leidėjas, mechanizmui; kadangi prie Lisabonos sutarties pridedamoje 2007 m. liepos 23 d. Valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencijos 39 deklaracijoje pripažįstamas specifinis finansinių paslaugų srities pobūdis; kadangi naujoji deleguotų teisės aktų tvarka jokiu būdu negali sumažinti Parlamento šioje srityje turimų teisių, ypač kalbant apie dokumentų ir informacijos perdavimą laiku,

H.

kadangi delegavimą galima laikyti veiksmingesnės teisėkūros priemone, kurios paskirtis – užtikrinti, kad teisės aktai išliktų paprasti ir tuo pačiu išbaigti ir nuolat papildomi taip, kad nereikėtų grįžti prie pakartotinių teisėkūros procedūrų, taip pat sudarant sąlygas, kad teisės aktų leidėjas neprarastų savo aukščiausių įgaliojimų ir atsakomybės srities,

I.

kadangi skirtingai nuo SESV 291 straipsnio, kuriame nustatytos įgyvendinimo priemonės, pobūdžio SESV 290 straipsnyje nėra teisinio pagrindo horizontaliam teisės aktui, kuriuo nustatomos įgaliojimų delegavimo taisyklės ir bendrieji principai, priimti; kadangi dėl šios priežasties šias sąlygas reikia apibrėžti kiekviename pagrindiniame teisės akte,

J.

kadangi Komisija yra atskaitinga Parlamentui; kadangi už tarpinstitucinius ryšius ir administravimą atsakingas Komisijos narys jo klausymo 2010 m. sausio 18 d. metu Konstitucinių reikalų komitete įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas būtų patenkintas tuo, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus,

Pagrindiniame teisės akte apibrėžtini aspektai

1.

mano, kad kiekviename pagrindiniame teisės akte reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti įgaliojimų delegavimo pagal SESV 290 straipsnį tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę;

2.

pabrėžia, kad SESV 290 straipsnis suteikia teisės aktų leidėjui laisvę pasirinkti, kokį (-ius) kontrolės mechanizmą (-us) taikyti; mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje išvardyti du atvejai – prieštaravimas ir atšaukimas – yra vien tik pavyzdžiai ir kad galima numatyti kitų įgaliojimų delegavimo kontrolės priemonių, pvz., aiškų Parlamento ir Tarybos pritarimą kiekvienam deleguotam teisės aktui arba galimybę panaikinti jau galiojančius atskirus deleguotus teisės aktus;

3.

visgi mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje minimus du galimų sąlygų pavyzdžius, prieštaravimą ir atšaukimą, galima laikyti labiausiai įprastais būdais kontroliuoti, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus, ir kad abu šie būdai turėtų būti įtraukti į kiekvieną pagrindinį teisės aktą;

4.

laikosi nuomonės, kad teisės akto leidėjo nustatyti kontrolės mechanizmai turi atitikti tam tikrus bendruosius Sąjungos teisės principus ir visų pirma jie turi:

būti paprasti ir lengvai suprantami,

išsaugoti teisinį tikrumą,

sudaryti sąlygas Komisijai veiksmingai vykdyti deleguotus įgaliojimus ir

sudaryti sąlygas teisės aktų leidėjui tinkamai stebėti, kaip vykdomi deleguoti įgaliojimai;

5.

mano, kad Parlamento naudojimąsi prieštaravimo teise neišvengiamai lemia Parlamento specifika ir darbo vietos; mano, kad nėra pagrindo nustatyti tam tikrą visiems teisės aktams taikytiną vienodą prieštaravimo pareiškimo laikotarpį, kad tokį laikotarpį reikėtų nustatyti žvelgiant atskirai į kiekvieną atvejį kiekviename pagrindiniame teisės akte ir jog šis laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai delegavimo kontrolei, tačiau be reikalo nevilkinant neprieštaringų deleguotų teisės aktų įsigaliojimo;

6.

mano, kad pagrindiniame teisės akte numatyta skubos procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais, pvz., su saugumo klausimais, sveikatos apsauga ar humanitarinėmis krizėmis susijusiais, atvejais;

7.

tačiau mano, kad daugeliu atvejų, kai reikia skubiai patvirtinti deleguotus teisės aktus, Komisijai prašant Parlamentas ir Taryba tinkamai pagrįstais atvejais galėtų taikyti lanksčią išankstinio neprieštaravimo procedūrą;

8.

mano, kad delegavimo trukmė gali būti neribota, atsižvelgiant į tai, kad delegavimas bet kada gali būti atšauktas; vis dėlto mano, kad nustatant ribotos trukmės delegavimą galima numatyti periodinio atnaujinimo galimybę, kuri suteikiama Komisijai pateikus konkretų prašymą,; mano, kad delegavimas gali būti atnaujintas tik su sąlyga, kad nei Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų per nustatytą terminą;

9.

griežtai prieštarauja tam, kad į pagrindinius teisės aktus būtų įtraukiamos nuostatos, kuriomis teisės aktų leidėjui priskiriami papildomi įpareigojimai be tų, kurie jau nustatyti SESV 290 straipsnyje;

Praktinės nuostatos

10.

mano, kad tam tikros praktinės nuostatos galėtų būti geriau koordinuojamos institucijoms susitarus, pvz., priėmus Tarpinstitucinį susitarimą, į kurį, be kita ko, būtų įtraukta:

konsultavimasis rengiant ir sudarant deleguotus teisės aktus,

informacijos keitimasis tarpusavyje, ypač atšaukimo atveju,

dokumentų perdavimo taisyklės,

trumpiausias galimas Parlamento ir Tarybos prieštaravimo pareiškimo laikotarpis;

laikotarpių apskaičiavimas,

teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje įvairių procedūros etapų metu;

11.

pabrėžia, kad, rengdama ir sudarydama deleguotus teisės aktus, Komisija privalo:

užtikrinti, kad informacija ir atitinkami dokumentai, įskaitant deleguotų teisės aktų projektus ir visą kitą gautą medžiagą, būtų iš anksto ir nuolat perduodami atitinkamiems Parlamento komitetams; šiuo tikslu galėtų būti naudojamas dabartinis komitologijos registras, kuris galėtų būti patobulintos skaitmeninės informacijos sistemos modelis;

suteikti Parlamentui teisę dalyvauti atitinkamuose parengiamuosiuose posėdžiuose, keičiantis nuomonėmis ir vykstant konsultacijoms;

12.

laikosi nuomonės, kad prieš atšaukimą reikėtų dalintis informacija taip, kad būtų užtikrinamas skaidrumas, pagarba ir lojalus bendradarbiavimas tarp susijusių institucijų, kad taip būtų užtikrinama, kad visos institucijos laiku būtų informuotos apie atšaukimo galimybę; tačiau mano, kad atsirastų nereikalingas pasikartojimas ir painiava, jei papildomai prie SESV 296 straipsnyje nurodyto bendrojo reikalavimo, kuris taikomas visiems teisės aktams, būtų nustatyta speciali teisinė pareiga pagrindiniuose teisės aktuose pateikti tam tikrų teisės aktų priėmimo priežastis;

13.

siūlo, kad visose būsimose sutartyse būtų nustatytas trumpiausias galimas prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, aiškiai nustatant, kad šį terminą reikėtų suprasti ne kaip suvaržymą, o kaip minimalų reikalavimą, kurio nepaisant Parlamento demokratinė kontrolė taptų niekinė; mano, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip du mėnesiai, numatant galimybę Parlamento ar Tarybos iniciatyva jį pratęsti dar dviems mėnesiams; vis dėlto pabrėžia, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpio trukmė turėtų priklausyti nuo deleguoto teisės akto pobūdžio;

14.

turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, primygtinai reikalauja, kad įvairūs deleguotų teisės aktų priėmimo priežiūros etapai prasidėtų tik tada, kai Komisija perduoda teisės aktą visomis kalbomis, ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama į Parlamento darbo pertraukų ir rinkimų laikotarpius;

15.

turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, pabrėžia, kad deleguoti teisės aktai, kuriems taikoma teisė pareikšti prieštaravimą, gali būti skelbiami Oficialiajame leidinyje ir įsigalioti tik tada, kai pasibaigia prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškiamas išankstinis neprieštaravimas; mano, jog nereikalinga kiekviename pagrindiniame teisės akte nustatyti aiškų įpareigojimą Parlamentui ir Tarybai skelbti sprendimus, priimtus kontroliuojant, kaip Komisija vykdo deleguotus įgaliojimus;

Baigiamosios pastabos

16.

ragina visus savo komitetus keistis gerąja patirtimi ir nuolat ją atnaujinti ir parengti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad su SESV 290 straipsniu susijusi Parlamento veikla būtų kiek įmanoma nuoseklesnė; pabrėžia būtinybę, kad visi Parlamento komitetai organizuotų savo darbą taip, kad toks darbo organizavimas atitiktų konkretaus komiteto pobūdį ir būtų naudojamasi sukaupta patirtimi;

17.

įpareigoja Parlamento administraciją perskirstant lėšas (nedarant poveikio biudžetui) numatyti reikalingus etatus, kad būtų užtikrinta derama pagalba SESV 290 straipsnyje numatytoms užduotims vykdyti; ragina vertinant administracinę struktūrą ir turimus žmogiškuosius išteklius, kuriais būtų galima naudotis ugdant gebėjimus, būtinus perduotiems įgaliojimams vykdyti, vadovautis tarpinstituciniu požiūriu;

18.

ragina Komisiją skubos tvarka pateikti teisės aktų pasiūlymų, kurių reikia norint suderinti Sąjungos acquis su SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatomis; atsižvelgdamas į SESV 290 straipsnį mano, kad šis derinimas neturėtų apsiriboti tik tomis priemonėmis, kurios svarstytos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, bet turėtų būti taikomas ir visoms atitinkamoms bendrojo pobūdžio priemonėms, neatsižvelgiant į tai, kokios joms buvo taikytinos sprendimo priėmimo procedūros ar komitologijos procedūros prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;

19.

primygtinai ragina, kad pirmiausia ES acquis būtų suderintas tose politikos srityse, kuriose prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo taikoma bendro sprendimo procedūra; ragina apsvarstyti kiekvieną atvejį atskirai, kad būtų užtikrinta, jog visų pirma visos atitinkamos bendro pobūdžio priemonės, kurios iki šiol buvo priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), 4 ir 5 straipsniais, būtų apibrėžtos kaip deleguoti teisės aktai;

20.

mano, kad, siekiant visiškai išsaugoti teisės akto leidėjo prerogatyvas, reikėtų ypatingą dėmesį skirti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymui ir rėmimosi vienu ar kitu straipsniu praktinėms pasekmėms atliekant pirmiau minėtą derinimą ir svarstant pasiūlymus pagal įprastą teisėkūros procedūrą; teigia, kad įstatymų leidėjai turi teisę nuspręsti, ar anksčiau pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtas taisykles galima priimti arba pagal SESV 290 straipsnį, arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

*

* *

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 8 E, 2010 1 14, p. 22.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0373.

(3)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0083.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/10


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.

P7_TA(2010)0128

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (2009/2095(INI))

2011/C 81 E/03

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. sausio 21 d. komunikatą dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (COM(2009)0008) (komunikatas dėl ES jūrų transporto politikos iki 2010 m.),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM(2007)0575),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0114/2010),

A.

kadangi Europos laivų savininkų indėlis į Europos ekonomiką didelis, tačiau jie privalo konkuruoti pasaulio mastu,

B.

kadangi struktūrinės ir integruotos priemonės kuriomis siekiama išsaugoti ir skatinti klestintį jūrų sektorių Europoje yra labai svarbios ir jomis būtina siekti stiprinti jūrų transporto bei susijusių sektorių konkurencingumą, integruojant patvarios plėtros ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus,

C.

kadangi gyvybiškai svarbu paskatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir toliau ja verstis ir kadangi jūrininkų profesinio rengimo Europoje lygis turėtų pakilti artimiausiu metu persvarsčius Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB);

D.

kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. visų Europos Sąjungos politikos sričių uždavinys,

E.

kadangi jūrų transportas yra palyginti mažai žalos aplinkai daranti transporto priemonė ir yra daug galimybių užtikrinti, kad jis būtų dar ekologiškesnis, kadangi, palaipsniui mažinant laivų bei uosto infrastruktūrų išmetamo CO2 kiekį, jūrų transportą būtina įtraukti į kovą su klimato kaita,

F.

kadangi saugumas yra esminė sąlyga uostų įmonėms, laivų savininkams ir sausumoje bei jūroje dirbantiems asmenims; kadangi įgyvendinant saugumo priemones būtina atsižvelgti į pakrančių bei jūrų aplinkos apsaugą ir darbo sąlygas uostuose bei laivuose,

G.

kadangi Europos žvejybos, prekybos ir kruizinius laivus Adeno įlankoje, prieš Somalio krantus ir tarptautiniuose vandenyse nuolatos puldinėja nusikalstamos grupuotės,

H.

kadangi Europos jūrų pramonė yra pasaulinė jūrų pramonės lyderė, o šią poziciją ilgą laiką privaloma užsitikrinti ir tai įmanoma tik diegiant inovacijas,

I.

kadangi reikia priimti sprendimus atitinkamu administraciniu lygmeniu, t. y. jei įmanoma – pasaulio lygmeniu, jei būtina – Europos lygmeniu,

Bendrosios pastabos

1.

pritaria Komisijos komunikato dėl jūrų transporto politikos iki 2018 m. nuostatoms;

2.

pabrėžia jūrų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, ne tik tokiose srityse kaip keleivių, žaliavų, prekių ir energetikos gaminių vežimas, bet ir sujungiant įvairias jūrų veiklos sritis, kaip antai, laivų pramonę, logistiką, mokslinius tyrimus, turizmą, žuvininkystę ir akvakultūrą bei švietimą;

3.

pabrėžia, kad ES jūrų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jūrų sektoriaus įmonės susiduria su konkurencija ne tik Bendrijos teritorijoje, bet visų pirma visame pasaulyje; pabrėžia jūrų transporto kaip platesnės transporto veiklos ašies svarbą tiek Bendrijos, tiek ir pasaulio mastu;

4.

tikisi, kad ES jūrų politika nuo šiol bus kuriama „vienos Europos jūros“ mastu ir dėl šios priežasties ragina Komisiją kurti Europos jūrų transporto politiką bendroje jūrų erdvėje;

Rinka

5.

ragina Komisiją kovoti su registravimu „po palankesne vėliava“;

6.

todėl ragina ES valstybes nares skatinti naudoti savo vėliavas ir remti krante esančius jūrų sektoriaus subjektus pvz. suteikiant laivams tokias fiskalines paslaugas, kaip apmokestinimą pagal tonažą ir fiskalines paslaugas jūrininkams bei laivų savininkams;

7.

mano, kad, kaip ir bet kuriame ekonomikos sektoriuje, jūrų sektoriuje iš esmės turėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nors gali būti leidžiama suteikti laikiną valstybės pagalbą konkrečiais atvejais, jeigu tai daroma aiškiu ir skaidriu būdu;

8.

mano, kad Bendrijos krypčių dėl valstybių paramos jūrų transporto sektoriui (kuri baigia galioti 2011 m.) turi būti laikomasi, be to, jos turi būti tęsiamos toliau, atsižvelgiant į tai, kad jos labai padėjo išlaikyti Europos jūrų transporto konkurencingumą ir jo gebėjimą sėkmingai įveikti dažnai nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, išlaikyti lyderio vietą tarptautiniu mastu, ir taip padėjo palaikyti valstybių narių ekonomiką;

9.

ragina Komisiją, kaip žadėta, iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pateikti naujas valstybės pagalbos jūrų transportui taisykles; taip pat mano, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti valstybės pagalbos jūrų uostams gaires;

10.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti teikiama tik Europos jūrų pramonės šakų subjektams, kurie atitinka socialinius standartus, gali užtikrinti darbo vietas ir personalo rengimą Europoje;

11.

ragina valstybes nares nedelsiant pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl tarptautinio prekių vežimo jūra sutarčių, kuri dar vadinama „Roterdamo taisyklėmis“ ir kurioje nustatoma nauja jūrų sektoriaus atsakomybės sistema;

12.

ragina Komisiją persvarstant Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros labiau nei iki šiol atsižvelgti į jūrų transportą ir jo sausumos struktūras, visų pirma maršrutus iš įvairių rūšių Europos uostų į atokius regionus;

13.

palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama palengvinti dabartinę Europos trumpųjų nuotolių laivybos administracinę tvarką, priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų (COM(2009)0011); ragina Komisiją ir toliau remti trumpųjų nuotolių laivybą, kad būtų žymiai padidintas Europos vidaus laivybos pajėgumas;

Socialiniai aspektai

14.

pritaria valstybių narių ir Komisijos iniciatyvoms, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti, kad su jūrininkyste susijusios profesijos būtų patrauklesnės ES jaunimui; pabrėžia poreikį sudaryti galimybes mokytis visą gyvenimą, taip pat priemones perkvalifikuoti jūroje ir sausumoje dirbančius asmenis, siekiant kelti darbo jėgos profesinę kvalifikaciją; taip pat ragina mokyklose skleisti daugiau informacijos apie šį sektorių ir organizuoti daugiau stažuočių;

15.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tarptautines sutartis, tokias kaip JRAB konvencija ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. darbo jūroje konvencijos, patobulinti ir atnaujinti jau esamas mokymo programas, siekiant užtikrinti aukštesnę jūrininkų mokyklų kokybę;

16.

pabrėžia, kad remiantis JRAB konvencija trečiųjų šalių jūrininkai turi atitikti atitinkamus mokymo reikalavimus, ir ragina laivų savininkus bei nacionalines inspekcijas tai užtikrinti ir įgyvendinti, jeigu reikia, padedant Europos jūrų saugumo agentūrai; Pakartoja savo reikalavimą, kad valstybės narės greitai ratifikuotų TDO 2006 m. Jūrų darbo konvenciją ir kad nedelsiant būtų priimtas Komisijos pasiūlymas, pagrįstas pramonės susitarimu įtraukti svarbiausius jos pagrindus į Bendrijos teisę;

17.

ragina valstybes nares skatinti įdarbinti ES jūrininkus savo laivynuose ir užtikrinti jiems pakankamai galimybių, siekiant išvengti jūrininkų migracijos už ES ribų;

18.

pritaria Komisijos siūlymui skatinti valstybių narių Europos jūrų institucijų bendradarbiavimą ir skatina valstybes nares suderinti atitinkamas mokymo programas ir rengimą, didinant ES jūrininkų kvalifikaciją ir tobulinant jų įgūdžius;

19.

pabrėžia, kad Europos jūrininkų socialinis aspektas ir darbo sąlygos glaudžiai susijusios su Europos laivyno konkurencingumu, ir būtina palengvinti jūrų pramonės darbo jėgos judumą visoje Europoje ir užtikrinti visapusiškai veikiančią vidaus rinką, kurioje nebūtų kliūčių ir nepagrįstų paslaugų teikimo apribojimų;

20.

remia gerosios patirties mainus darbo sąlygų ir socialinių normų srityje ir skatina gerinti gyvenimo sąlygas laivuose, ypač plėtojant informacines ir ryšių technologijas, didinant galimybes gauti sveikatos priežiūrą, griežtinant saugos normas ir vykdant mokymus, kad būtų tinkamai tvarkomasi su jūrininkų profesijomis susijusiais pavojais;

21.

Pabrėžia, kad patikrinimai turi būti konkretūs ir pagrįsti rizika ir juos atliekant jūrų pramonės bendrovėms neturėtų būti daromas papildomas reguliavimo spaudimas;

22.

tikisi, kad bus atlikti tyrimai ir nustatyta, kokias atvejais ir kokiu mastu vystant technologijas gali būti kompensuojamas mažėjantis jūrininkų skaičius, tačiau įspėja, kad neišbandytos technologijos neturėtų būti pradėtos taikyti skubotai;

23.

ragina jūrų uostų institucijas tobulinti pajėgumus, skirtus jūrininkams laivuose, laukiančiuose uosto prieigose, prisišvartuoti, tarp jų lengvesnes vežimo galimybes iš laivo į krantą ir atvirkščiai;

Aplinka

24.

pripažįsta, kad turi būti padaryta didelė pažanga siekiant laivyboje sumažinti išmetamų SOx, NOx, CO2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį ir tai yra būtina siekiant ES kovos su klimato kaita tikslų; primygtinai pabrėžia, kad laivybos sektorius prisidėti prie kovos su kenksmingais teršalais ir klimato kaita galės tik sutelkus dideles finansines pastangas, skirtas paremti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

25.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti konkurencijos sąlygų skirtumus dėl minėtojo teršalų sumažinimo privaloma nedelsiant susitarti Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir jas privaloma tvarka įgyvendinti, tačiau tai neturėtų Sąjungai kliudyti imtis teršalų mažinimo iniciatyvų, skirtų valstybių narių laivynams, taip paskatinant ir kitus žemynus sekti jos pavyzdžiu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius ilgųjų ir trumpųjų nuotolių maršrutus jūrų transporte, į kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija privalo atsižvelgti;

26.

ragina valstybes nares, jeigu įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, pasinaudoti galimybe ir jūrose nustatyti išmetamųjų teršalų, ypač NOx, kontrolės teritorijas; pabrėžia, kad jūrose nustačius išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas neturi būti iškraipyta konkurencija Europoje;

27.

remia priemones, sudarančias galimybes keisti transporto rūšį į jūrų transportą, siekiant mažinti kelių eismo intensyvumą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kurti uostų logistikos platformas, būtinas plėtojant intermodalumą ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad tarptautinės sutartys ir Bendrijos nustatytos taisyklės neturi kliudyti nacionalinių valdžios institucijų pastangoms šioje srityje; tikisi, kad greitai ir plačiai Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste bus nutiesti jūrų greitkeliai, leisiantys iš karto sumažinti ir taršą, ir žemės transporto tinklų perkrovą;

28.

iš esmės pritaria 2008 m. spalio mėn. priimtos MARPOL konvencijos VI priedo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti laivų išmetamą sieros oksidų ir azoto oksidų kiekį; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nuo 2015 m. įsigaliojus reikalavimui išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijose Šiaurės ir Baltijos jūrose riboti sieros teršalų kiekį iki 0,1 %, vėl gali būti pradėta vietoje vežimo jūra trumpais atstumais naudoti sausumos transportą; ragina Komisiją kuo greičiau, vėliausiai iki 2010 m. pabaigos, pateikti Europos Parlamentui šią padėtį nagrinėjančią poveikio vertinimo ataskaitą;

29.

mano, kad visų rūšių transportas, tarp jų ir jūrų, turi pamažu internalizuoti savo išorės sąnaudas; laikosi nuomonės, kad nustačius šį principą bus sukurtos lėšos, kurios pirmenybine tvarka galės būti pasitelktos įgyvendinant naujoves;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat kurti alternatyvias priemones, pvz., pradėti taikyti bunkerinio kuro mokestį, kurio dydis visų pirma priklausytų nuo kuro kokybės ir daromo poveikio aplinkai, arba įtvirtinti sąvoką „ekologiškas uostas“ – tai būtų uostas, kuriame ekologiškiems laivams paslaugos suteikiamos greičiau ir (arba) jie mokėtų mažesnes uosto įmokas;

31.

ragina valstybes nares dalyvauti TJO darbe, kad būtų nustatyti ir įgyvendinami atitinkami ir visuotiniai aplinkos standartai;

32.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekta pažangos vidaus vandenų laivybos technologijų srityje, todėl sudarytos galimybės iš esmės sumažinti esamų laivų variklių išmetamų teršalų kiekį ir galimą suskystintų gamtinių dujų, kaip kuro naudojimą; ragina Komisiją ištirti, ar šios technologijos galėtų būti pritaikytos jūrų laivuose ir kaip galėtų būti paspartintas šių techninių priemonių įgyvendinimas;

33.

apgailestauja dėl to, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais nepavyko pasiekti susitarimo dėl jūrų laivų išmetamo teršalų kiekio, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau dėti daug pastangų Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir po Kioto vykstančiame procese siekiant susitarti dėl visuotinių šių išmetamų teršalų mažinimo priemonių; ragina Komisiją imtis priemonių, kad per artimiausias pasaulinio lygio derybas klimato klausimais TJO gautų įgaliojimus ir turėtų skaičiais išreikštus teršalų mažinimo tikslus jūrų transportui;

34.

ragina Europos Sąjungą vadovauti šiam procesui tarptautiniu lygmeniu, ypač TJO, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį jūrų sektoriuje;

35.

primygtinai pabrėžia, kad svarbu numatyti suderintus techninius įrenginius, kuriais Europos uostuose nuo kranto iki laivo būtų tiekiama elektros energija, nes tai žymiai sumažintų taršą; ragina Komisiją ištirti, kuriuose uostuose yra galimybių veiksmingai naudoti techninius įrenginius;

36.

primygtinai ragina Komisiją, kad ji vykdydama savo mokslinių tyrimų ir plėtros politiką pirmenybę teiktų atsinaujinančiųjų technologijų, pvz., saulės ir vėjo, naujovėms, skirtoms laivų įrangai;

37.

ragina Europos Komisiją ištirti visas galimybes sumažinti ir kontroliuoti taršą išmaniosiomis technologijomis transporto srityje, visų pirma naudojant „Galileo“ sistemą;

38.

pabrėžia būtinybę skatinti uosto ir muitinės operacijoms naudoti elektronines formas ir supaprastinti įvairių uosto paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimą, naudojant įvairias sumanias transporto sistemas ir tinklus, kaip, pavyzdžiui, SafeSeaNet ir e-Custom, spartinant operacijas ir mažinant taršą;

Saugumas

39.

pritaria tam, kad buvo patvirtintas trečiasis saugumo jūroje dokumentų paketas, ir ragina valstybes nares kuo skubiau jį įgyvendinti;

40.

ragina vykdyti griežtus laivų statybos, įskaitant naudojamo plieno kokybę, taip pat dizaino ir laivų remonto patikrinimus, kaip nurodoma, be kita ko, iš dalies pakeistuose teisės aktuose dėl klasifikacinių bendrovių;

41.

pritaria Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) pakeitimams (dėl uosto valstybės kontrolės), pagal kuriuos reguliarūs patikrinimai keičiami rizika grindžiamais patikrinimais, taigi veiksmingai sprendžiamos su tais laivais, kuriuose pastebima daug trūkumų, susijusios problemos;

42.

ragina valstybes nares ir laivų savininkus siekti, kad jie būtų įrašyti į Paryžiaus susitarimo memorandumo „baltojo“ sąrašo pradžią; ypač ragina Slovakiją dėti daugiau pastangų siekiant minėtojo tikslo;

43.

ragina nacionalines inspekcijas ir kitas nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija apie laivus ir jų krovinius, kad būtų daroma mažiau reguliavimo spaudimo, bet veiksmingiau atliekami patikrinimai; reikalauja skubiai įdiegti integruotą informacijos valdymo sistemą, naudojant jau turimus išteklius, ypač SafeSeaNet, ir juos plečiant; ragina Komisiją kuo greičiau įdiegti pasienių ir sektorių pakraščių stebėsenos visoje Bendrijoje sistemą;

44.

pripažįsta piratų grėsmę atviroje jūroje, ypač Afrikos Kyšulyje ir vandenyse prie Somalio krantų, ir ragina laivų savininkus bendradarbiauti su vyriausybėmis įgyvendinat tokias iniciatyvas kaip „Atalanta“, nes tai galėtų apsaugoti juos nuo piratų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis siekiant apsaugoti jūrininkus, žvejus, keleivius bei pačius laivus;

45.

primena, galimybės visuotinės kovos su piratavimu prieiga negali ribotis tik tarptautinėmis jūrų karinio laivyno pajėgomis, o turi būti visuminio plano, skirto skatinti taiką ir plėtrą žemėje, dalis; taip pat pažymi būtinybę, kad laivai visiškai ir tiksliai taikytų jūrų transporto organizacijų priimtas savisaugos priemones, laikydamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtintos gerosios valdymo patirties;

Įvairūs

46.

pabrėžia, kad laivyba – pasaulinis verslas, todėl visi susitarimai, jeigu įmanoma, turėtų būti sudaromi pasauliniu mastu; mano, kad TJO – šiuo tikslu tinkamiausia organizacija; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti TJO konvencijas, kurias jos pasirašė;

47.

be to, visapusiškai pripažįsta Europos Sąjungos vaidmenį, pvz., Europos jūrų agentūros veiklą, siekiant perkelti tarptautines taisykles į ES teisę ir įgyvendinant bei remiant jūrų politiką;

48.

ypač pabrėžia būtinybę pagreitinti uostų infrastruktūrų pajėgumų modernizavimą ir augimą, numatant tikėtiną jūrų keliu pervežamų prekių masto didėjimą; primena, jog siekiant šio tikslo reikalingos plataus masto investicijos, o jas vykdant bus būtina laikytis skaidraus ir sąžiningo finansavimo taisyklių, kad būtų užtikrinta sąžininga Europos uostų konkurencija; ragina Komisiją šiam tikslui užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą;

49.

ragina Komisiją atsižvelgti į komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ ir šią rezoliuciją rengiant Transporto baltąją knygą;

50.

ragina sukurti politiką, kuri skatintų uostų ir vidaus ryšius (sausieji uostai ir logistikos platformos) tose vietovėse, kur yra perkrovos problemų, ir kad ji prisidėtų prie TEN-T gairių peržiūros;

51.

pabrėžia laivų statybos, leidžiančios įvaldyti ir laivuose panaudoti naująsias technologijas bei išsaugoti Europos turimas žinias, būtinas naujos kartos laivų statyboms, ekonominę ir strateginę svarbą; ragina priimti priemones teikti paramą naujovėms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir profesiniam rengimui, siekiant, kad būtų sukurta konkurencinga ir naujovėms imli Europos laivų statybos sistema;

52.

ragina, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose būtų privaloma keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus pritaikyti riboto judrumo asmenims;

53.

palankiai vertina iniciatyvą plėtoti keleivių vežėjų ir kruizų gerosios patirties kokybės kampaniją keleivių teisių srityje;

54.

prašo Komisijos atsižvelgti, šiuo metu persvarstant TEN-T gaires, į ES jūrų transporto politikos iki 2018 m. rekomendacijas, ypač veiksmingos jūrų greitkelių ir upių transporto integracijos aspektu, taip pat Europai svarbių uostų tinklo integracijos aspektu;

55.

ragina Komisiją parengti atitinkamą Europos vidaus vandenų laivybos strategiją ir suderinti ją su dabartine strategija, kad būtų skatinama optimali prekių vežimo grandinė tarp jūrų ir vidaus vandenų;

56.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti veiksmų planą, kurį jį pažadėjo parengti siekdama papildyti komunikatą ir į jį įtraukti būtinus patikslinimus;

*

* *

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/16


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Europeana. Tolesni veiksmai

P7_TA(2010)0129

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“ (2009/2158(INI))

2011/C 81 E/04

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos komunikatą „Europeana – tolesni veiksmai“ (COM(2009)0440),

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2009)0532),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA (1),

atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos kultūros paveldas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Europos Sąjungos kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, prieinamumo internetu ir jos išsaugojimo suskaitmenintos pažanga“ (COM(2008)0513),

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 4 d. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio autorių teisių aspektus, ataskaitą dėl skaitmeninio išsaugojimo, nenustatytos autorių teisės kūrinių ir nebespausdinamų kūrinių,

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio privataus ir viešojo sektorių partnerystės aspektus, ataskaitą dėl privataus ir viešojo sektorių partnerystės, su kurios pagalba būtų skaitmeniniu formatu išsaugotas ir internetu prieinamas Europos kultūros paveldas,

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl „i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos“ (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (3),

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (4),

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei į Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0028/2010),

A.

kadangi itin svarbu suteikti ir supaprastinti universalią prieigą prie Europos kultūros paveldo skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti, kad šis paveldas būtų skatinamas ir saugomas ateities kartoms Europoje ir už jos ribų,

B.

kadangi skaitmeninant Europos kultūros paveldo medžiagą itin svarbi Europos politika kultūros srityje, kuri atspindėtų ryžtingą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą išsaugoti, gerbti ir skatinti kultūros įvairovę,

C.

kadangi turėtų būti kuo labiau skatinama ir kaip galima lengviau prieinama bendro Europos paveldo gausa ir įvairovė, taip pat ir už Europos ribų, o valstybės narės ir kultūros institucijos, ypač bibliotekos, stengdamosi tai užtikrinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį,

D.

kadangi Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro viešai prieinami kūriniai, o suteikiant prieigą prie šių kūrinių skaitmeninėje erdvėje turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti kokybišką jų formatą,

E.

kadangi norint gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos,

F.

kadangi būtina nustatyti bendrus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo standartus ir kadangi daugybė įvairiose bibliotekose saugomų suskaitmenintų kūrinių viešai neprieinami dėl to, kad nesutampa jų skaitmeniniai formatai,

G.

kadangi bibliotekos savo personalo dėka yra labiausiai kvalifikuotos institucijos atlikti kūrinių skaitmeninimo proceso priežiūrai ir šiam procesui valdyti,

H.

kadangi Europos skaitmeninė biblioteka turėtų būti daugiau negu informacijos tvarkymo priemonėmis valdoma skaitmeninė kolekcija – ji turėtų aprėpti kuo įvairesnių techninių pajėgumų vystymą ir išteklius informacijai kurti, tyrinėti ir naudoti,

I.

kadangi turi būti atsižvelgta į spartų naujų technologijų vystymąsi ir į jo lemiamus kultūrinės veiklos pokyčius, taip pat į skaitmeninimo projektus, kurie šiuo metu įgyvendinami už Europos ribų,

J.

kadangi, savo ruožtu, valstybės narės turi nedelsdamos telkti didesnes pastangas, vienyti pajėgas ir apsirūpinti būtinomis priemonėmis, reikalingomis išsaugoti ir skatinti savo indėliui į Europeaną, ir taip didinti Europos regimumą pasaulyje,

K.

kadangi iki šiol suskaitmeninta tik nedidelė Europos kultūros paveldo dalis, valstybėse narėse daroma nevienoda pažanga šioje srityje, o viešojo finansavimo, skirto didelio masto skaitmeninimui atlikti, nepakanka; kadangi valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos pagreitinti viešai prieinamų ir privačiai saugomų kūrinių skaitmeninimo procesą,

L.

kadangi Europos kultūros paveldo ir mokslinės medžiagos skaitmeninimas taip pat naudingas ir kitiems sektoriams, pvz., švietimo, mokslo sektoriams, moksliniams tyrimams, turizmui, verslui, naujovėms ir žiniasklaidai,

M.

kadangi skaitmeninės technologijos taip pat yra puiki priemonė, užtikrinanti galimybę susipažinti su Europos kultūros paveldu tiems žmonėms, įskaitant ir neįgaliuosius, kurie susiduria su prieigos prie kultūros kliūtimis,

N.

kadangi ES valstybėse narėse labai skiriasi autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o padėtis, susijusi su daugybės kūrinių autorių teisėmis, lieka neaiški,

O.

kadangi būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti XX ir XXI amžių turinio „skaitmeninės juodosios skylės“ klausimą, nes didelės kultūrinės vertės darbai nyksta nepanaudoti; kadangi priimant bet kokį sprendimą turi būti tinkamai atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus,

P.

kadangi bet kuris saugomas ar viešai prieinamas kūrinys, kurio teisių turėtojo ar turėtojų arba gretutinių teisių turėtojų neįmanoma nustatyti ar rasti, nors buvo atlikta dokumentais patvirtinta išsami paieška, turėtų būti laikomas nenustatytos autorių teisės kuriniu,

Q.

kadangi būtina išsamiau informuoti apie Europos skaitmeninės bibliotekos fondo darbo pažangą,

R.

kadangi būtina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos veiklos skaidrumą,

Europeana – esminis žingsnis siekiant išsaugoti ir populiarinti Europos kultūros paveldą

1.

palankiai vertina tai, kad sukurta ir plėtojama aukštos kokybės turinio Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas Europeana – bendras tiesioginės daugiakalbės prieigos prie Europos kultūros paveldo taškas ir vartai į jį;

2.

pažymi, kad skaitmeninei bibliotekai Europeana turėtų būti keliamas tikslas saugoti Europos kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų kaupti bendrą Europos atmintį, o labiau pažeidžiami dokumentai būtų apsaugoti nuo žalos, daromos nuolat juos naudojant;

3.

pabrėžia, kad kiekvienam iš toli pasiekiama skaitmeninė biblioteka Europeana yra kultūros demokratizacijos priemonė, taigi labai didelis visuomenės segmentas galės susipažinti su retais ar senais Europos paveldo dokumentais, nors dėl pastarųjų išsaugojimo problemos paprastai juos sunku pasiekti;

4.

pabrėžia, kad vystant Europeaną svarbu užtikrinti, kad tai būtų visapusiškai veiksminga sistema, turinti daugiakalbę sąsają, pasižyminti semantinėmis žiniatinklio ypatybėmis, išsauganti aukštą kūrinių kokybę ir suteikianti prieigą prie informacijos visame pasaulyje;

Tikslai ir siekiniai

5.

ragina užtikrinti, kad įvairių suskaitmenintų objektų skaičius Europeanoje iki 2015 m. siektų 15 mln.;

6.

labai apgailestauja, kad valstybių narių indėlis į Europeanos turinį nevienodas, ir primygtinai ragina jas bei kitas kultūros institucijas glaudžiai bendradarbiauti skaitmeninant kūrinius ir visais įmanomais lygmenimis dėti nenutrūkstamas pastangas rengiant skaitmeninimo planus, savo ruožtu, vengti pakartotinių veiksmų ir, norint, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai (iki 2010 m. suskaitmeninta 10 mln. dokumentų), užtikrinti, kad kultūros turinys būtų skaitmeninamas greičiau;

7.

pabrėžia būtinybę svarstyti klausimą dėl to, kaip skaitmeninimo planus parengusios kultūros institucijos galėtų būti skatinamos sudaryti susitarimus su teisių turėtojais, siekiant, kad kūriniai būtų prieinami daugiateritoriniu lygmeniu ir skatinama konkurencinės aplinkos plėtra dalyvaujant interneto knygų pardavėjams bei taip padedama skleisti Europos kultūros paveldą visame žemyne;

8.

pažymi, jog iki šiol vien Prancūzija parūpino 47 proc. visų Europeanos suskaitmenintų objektų, taigi būtina gerokai aktyviau raginti valstybes nares prisidėti ir užtikrinti jų nacionalinių bibliotekų ir kultūros institucijų dalyvavimą šiame procese, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo;

9.

ragina Komisiją padėti ieškoti būdų ir priemonių, reikalingų atkreipti valstybių narių dėmesiui į tai, kad Europeanos vartotojai ieško jų nacionalinėse kolekcijose prieinamų svarbių kūrinių, tačiau ne naudodamiesi Europeana;

Privalumai

10.

pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu skaitmeninimas potencialiai naudingas, nes suskaitmeninus kultūros vertybes daromas didelis ekonominis poveikis – ypač su kultūra susijusiems veiklos sektoriams – ir stiprinama žinių ekonomika, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kultūros turtas nėra standartinė ekonomikos prekė, taigi jis turėtų būti apsaugotas nuo pernelyg didelės komercializacijos;

11.

pabrėžia, kad Europeana turėtų tapti vienu iš pagrindinių švietimo ir mokslinių tyrimų orientyrų; mano, kad nuosekliai įtraukus Europeaną į švietimo sistemą jaunieji europiečiai priartėtų prie savo kultūros, literatūros ir mokslo paveldo bei turinio; mano, kad ji taptų konvergencijos erdve ir prisidėtų prie ES transkultūrinės sanglaudos;

Prieiga kiekvienam

12.

pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus kuriant portalą turėtų būti tai, ar vartotojui lengva juo naudotis, ypač tai, ar turinys randamas paprastu ir suprantamu būdu;

13.

pabrėžia, jog siekiant, kad naudotis Europeana būtų patogu visiems ES piliečiams, būtina kuo greičiau rasti būdų skelbti joje informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis;

14.

pažymi, kad plėtojant portalą turėtų būti atsižvelgta į neįgaliųjų reikmes: jiems turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie bendrų Europos žinių; todėl ragina leidėjus pasirūpinti, kad daugiau kūrinių būtų prieinama neįgaliems asmenims patogiu formatu; rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų parengtos specialios skaitmeninės kuo didesnės dalies turinio versijos, pvz., įskaitant jas balsu;

15.

pabrėžia lygiateisės prieigos prie bendro Europos kultūros paveldo svarbą ir prašo valstybių narių pašalinti ES viduje esančias kliūtis, kurios trukdo naudotis kai kuriomis Europeanos turinio dalimis;

16.

pabrėžia, kad privatiems asmenims ir viešosioms institucijoms turi būti užtikrinta galimybė naudotis nemokama prieiga prie portalo Europeana ir susipažinti su jame laikomais dokumentais, jų nepersikeliant; pabrėžia, kad portalui Europeana turėtų būti suteikta galimybė imti mokestį už visų autoriaus teisių saugomų kūrinių ir kitos medžiagos perkėlimą ir atspausdinimą; šis mokestis turėtų būti socialiai priimtinas;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų išvengta žinių skirtumo tarp Europos ir ES nepriklausančių šalių, ir užtikrinti europiečiams visapusišką prieigą prie įvairaus jų pačių kultūros paveldo bei suteikti visame pasaulyje lengvesnę prieigą prie jo;

18.

ragina Komisiją tęsti aukščiausiojo lygio ekspertų grupės pradėtą darbą, kadangi taip prisidedama prie bendros Europos skaitmeninių bibliotekų vizijos, ir pritaria praktiniams svarbiausių problemų, neigiamai veikiančių interneto prieigą prie kultūros vertybių, sprendimams;

19.

pabrėžia, kad Europeaną administruojantys subjektai turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad Europos piliečiams, ypač tiems, kurie dalyvauja kultūrinėje privataus, viešojo ir švietimo sektorių veikloje, apie šią skaitmeninę biblioteką būtų skelbiama internetu ir neinternetinėmis priemonėmis;

Pažangus Europeanos turinio plėtojimas apimties ir kokybės požiūriais

20.

ragina turinio teikėjus užtikrinti įvairesnio tipo Europeanos turinį – ypač kai tai susiję su garso ir vaizdo turiniu – ir atkreipti ypatingą dėmesį į žodinėms kultūroms priklausančias raiškos formas ir į itin pažeidžiamos būklės kūrinius atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės, ypač į autorių ir atlikėjų, teises; todėl pabrėžia, kad norint apsaugoti kūrinio vientisumą ir išvengti bet kokio galimo įsikišimo (cenzūros, kūrinio pakeitimų ir t. t.) svarbu paisyti neturtinių teisių;

21.

yra įsitikinęs, kad laisva meninė raiška yra fundamentali vertybė; mano, kad kultūros institucijoms ar kaupėjams neturėtų būti taikoma Europeanoje pateikiamo Europos kultūros, literatūros ar mokslo turinio kontrolė ar cenzūra;

Viešosios sferos turinys ir prieiga prie jo

22.

yra įsitikinęs, kad net ir pakeitus formatą viešai prieinamas turinys analoginiu pavidalu ir toliau turėtų būti viešai prieinamas skaitmeninėje aplinkoje;

23.

primena, kad svarbiausias Europos skaitmeninimo politikos tikslas turi būti Europos kultūros paveldo apsauga ir kad šiuo požiūriu būtinos garantijos neišskirtiniam skaitmeninimo veiklos statusui užtikrinti, kad dėl šios veiklos nebūtų kuriamos naujos, skaitmeninimo proceso paskatintos, teisės, pvz., įpareigojimas mokėti už pakartotinį viešai prieinamų kūrinių naudojimą;

24.

primena, kad turi būti sudarytos sąlygos Europeanai pasinaudoti susitarimais, viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu pasirašytais su kitomis bibliotekomis, ir kad todėl minėtosios bibliotekos turi būti aprūpintos fizinėmis jau suskaitmenintų bylų kopijomis;

25.

pažymi, kad fizinės viešai prieinamų kūrinių, suskaitmenintų privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu, bylos turi likti institucijos, kuri atstovauja viešojo sektoriaus partneriui, nuosavybe ir kad įrodžius, jog tai neįmanoma, ir todėl valstybės narės kultūros institucijai privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu sudarius susitarimą, į kurį įtrauktos išskirtinės teisės suskaitmeninti jų nacionalinio paveldo kūrinį sąlyga, prieš juos pateikiant į Europeaną turi būti gauta garantija, kad pasibaigus minėtosios sąlygos galiojimo terminui suskaitmenintos bylos taps šios institucijos nuosavybe;

26.

pabrėžia, kad skaitmeninė biblioteka neturi nukrypti nuo savo pradinio tikslo, t. y. užtikrinti, kad platinti žinias internetu nebūtų palikta privačioms komercinėms bendrovėms, kad dėl kūrinių skaitmeninimo nebūtų varžomas Europos paveldo viešumas ir kad dėl šios priežasties nebūtų privatizuota visuomeninė sfera;

27.

rekomenduoja Komisijai kreiptis į skaitmeninio turinio teikėjus su prašymu sertifikuoti Europeanoje pateikiamas tinklavietes;

28.

ragina Europos kultūros institucijas, atsakingas už viešai prieinamų kūrinių turinio skaitmeninimą, užtikrinti prieigą prie šio turinio pasitelkiant Europeaną ir neriboti prieigos, pvz., suteikiant ją tik savo šalies teritorijoje;

Klausimai, susiję su autoriaus teisėmis, įskaitant nenustatytos autorių teisės kūrinius

29.

pabrėžia, kad vadovaujantis kompleksiniu sektorių požiūriu ir nepažeidžiant intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei išsaugant teisėtus teisių turėtojų interesus turėtų būti rasti sprendimai dėl galimybių Europeanoje suteikti prieigą prie kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, ypač prie nebespausdinamų ir nenustatytos autorių teisės kūrinių; yra įsitikinęs, kad pirmenybė galėtų būti teikiama tokiems sprendimams, kaip išplėstinė kolektyvinių licencijų sistema, ar kitokiai kolektyvinio valdymo praktikai;

30.

palankiai vertina Komisijos inicijuotą diskusiją ES autoriaus teisių teisės klausimais, kuria siekiama užtikrinti teisių turėtojų ir vartotojų teisių pusiausvyrą globalinių saitų siejamame pasaulyje atsižvelgiant į sparčiai kintančią naujų interneto technologijų tikrovę ir socialinę bei kultūrinę praktiką;

31.

atsižvelgdamas į tolesnį autoriaus teisių apsaugos vystymąsi Europoje, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti kaip galima labiau suderintas ir kuo išsamesnes teisines nuostatas, kurias taikant būtų užtikrinta, kad paties skaitmeninimo proceso metu neįsigaliotų sui generis autoriaus teisės; laikosi nuomonės, kad šių diskusijų metu taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar viešosioms institucijoms skaitmeninant nenustatytos autoriaus teisės kūrinius turėtų būti numatytos teisinės išimtys;

32.

pabrėžia nenustatytų autorių teisių kūrinių svarbą, nes šių kūrinių teisės taip pat saugomos, nors net atlikus kruopščią paiešką nepavyko nustatyti šių teisių turėtojų, o taip pat būtinybę pagal sektorius kruopščiai nustatyti tokių kūrinių rūšį ir apimtis, siekiant surasti tinkamą sprendimą;

33.

ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimo, išsaugojimo ir jų sklaidos remiantis savo 2009 m. spalio 19 d. komunikatu „Autorių teisės žinių ekonomikoje“, kadangi tai padėtų išspręsti šiuo metu aktualų teisinio nekonkretumo klausimą atsižvelgiant į kruopščios teisių turėtojų paieškos ir jų atlygio reikalavimų;

34.

pritaria Komisijos ketinimui glaudžiai bendradarbiaujant su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis parengti paprastą ir ekonomišką teisių išaiškinimo sistemą, kuri būtų taikoma siekiant suskaitmeninti paskelbtus kūrinius ir užtikrinti interneto prieigą prie jų;

35.

todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip projektas ARROW (5), kurio partneriai yra teisių turėtojai ir bibliotekų atstovai, ir joms pritaria, ypač todėl, kad šių iniciatyvų tikslas – nustatyti teisių turėtojus ir jų teises ir išsiaiškinti su kūrinio teisėmis susijusią padėtį, įskaitant tai, ar tai nenustatytos autorių teisės kūrinys ir ar šis kūrinys jau nebespausdinamas;

36.

ragina Komisiją sukurti Europos nenustatytų autoriaus teisės kūrinių, t. y. saugomų kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi ar negali būti nustatyti, nors atlikta kruopšti, dokumentais pagrįsta, jų paieška, duomenų bazę, su kurios pagalba būtų galima keisti informacija apie teisių turėtojus ir taip užtikrinti mažesnes atidžiai teisių turėtojų paieškai skiriamas sąnaudas;

37.

pritaria nuosekliam Europos lygmeniu priimtam sprendimui dėl nenustatytos autorių teisės kūrinių skaitmeninimo ir sklaidos: iš pradžių jie turi būti aiškiai apibrėžti, nustatyti bendri standartai (įskaitant deramos atidos principą stengiantis rasti šių kūrinių savininkus) ir išspręsti galimo autoriaus teisių pažeidimo klausimą, kai naudojamasi minėtaisiais nenustatytos autoriaus teisės kūriniais;

38.

pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl asmeninių dokumentų (korespondencijos, užrašų, nuotraukų ir filmų), kuriuos saugo kultūros institucijos, bet niekada nėra jų publikavusios ar viešai paskelbusios, nors tai kelia privatumo apsaugos ir moralinių teisių klausimus;

Technologijos

39.

pažymi, kad būtina kurti technologijas, skirtas užtikrinti ilgalaikiam ir tvariam skaitmeniniam išsaugojimui, prieigos prie turinio sistemų savitarpio suderinamumui, daugiakalbei navigacijai ir turinio prieinamumui bei nustatyti vienodiems standartams; palankiai vertina tai, kad kaupiant Europeanos kolekciją nuolat naudojama atvirojo kodo programinė įranga;

40.

rekomenduoja Komisijai saugoti atsargines nacionalinių institucijų ar privačiojo sektoriaus partnerių pateiktos suskaitmenintos medžiagos bylas šiems partneriams ar institucijoms priklausančiose techninės įrangos laikmenose;

41.

rekomenduoja Komisijai ir privačiojo sektoriaus institucijoms partnerėms rasti IT sprendimus, pvz., sukurti pastovųjį (angl. read-only) ir nuo kopijavimo apsaugotą formatus ir pritaikyti juos tinklavietėje Europeana paskelbtai suskaitmenintai medžiagai, kuri saugoma autoriaus teisėmis; rekomenduoja bylos pristatymo puslapyje pateikti nuorodą į turinio teikėjo tinklavietę, iš kurios būtų galima dokumentą persikelti laikantis teikėjo nustatytų sąlygų;

42.

rekomenduoja Komisijai primygtinai reikalauti nustatyti standartinį suskaitmenintų kūrinių elektroninį formatą ir užtikrinti, kad suskaitmeninti dokumentai būtų suderinami su interneto sąsaja ir duomenų baze;

43.

prašo aukščiausiojo lygio ekspertų grupę išnagrinėti galimybę naudoti „Web 2.0“ programinę įrangą atskiroje interneto erdvėje;

Finansavimo ir valdymo klausimai

44.

pabrėžia, kad norint užtikrinti ilgalaikę Europeanos veiklą būtina sukurti tvaraus finansavimo ir valdymo modelį ir kad kuriant šį valdymo modelį esminį vaidmenį atlieka tiesiogiai suinteresuotos šalys;

Rėmimas; viešojo ir privataus sektorių partnerystė

45.

pabrėžia, kad norint pakelti didelių skaitmeninimo sąnaudų naštą ir atlaikyti laiko spaudimą turi būti sukurti nauji finansavimo metodai, pvz., pasitelkiant privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, jeigu ši partnerystė, skatindama prieigą prie kūrinių su kultūros institucijų pagalba, atitinka intelektinės nuosavybės ir kompetencijos nuostatas; taip bibliotekoms būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie suskaitmenintų bylų netaikant jokių laiko apribojimų;

46.

pabrėžia, kad svarbus suderintas Europos lygmens požiūris į viešo ir privataus sektorių partnerystės sąlygų klausimą ir kad būtina nuodugniai ištirti partnerystės susitarimus su privačiais subjektais dėl skaitmeninimo planų, ypač dėl išimtinių teisių trukmės, dėl indeksavimo ir nuorodų paieškos sistemoje, kurias savo tikslais naudoja skaitmeninių bylų bibliotekos, dėl paslaugų tęstinumo ir minėtųjų nekonfidencialaus pobūdžio susitarimų bei skaitmeninimo kokybės;

47.

pažymi, kad nacionalinėse bibliotekose saugomų kūrinių skaitmeninimas yra mokesčių mokėtojų finansinių investicijų rezultatas, pasiektas jiems mokant mokesčius; todėl pabrėžia, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu pasirašytose sutartyse turi būti numatyta galimybė į visų paieškos sistemų rodyklę įtraukti kūrinio, kurį bibliotekos vardu suskaitmenino privačiam sektoriui atstovaujanti partnerystės šalis, kopiją, kad ją būtų galima rasti ne tik privačiam partnerystės sektoriui atstovaujančios bendrovės, bet ir bibliotekos tinklavietėje;

48.

primena, kad privačių partnerių dalyvavimas skaitmeninimo procese neturi sudaryti sąlygų privačiam monopoliui, kuris keltų grėsmę kultūros įvairovei ir pliuralizmui, formuotis ir kad norint įtraukti privačias bendroves būtina užtikrinti, kad jos vadovautųsi konkurencijos nuostatomis;

49.

pabrėžia, kad rėmimas yra įdomi alternatyva Europeanai, kadangi tai galimybė finansuoti ne tik skaitmeninimo veiklą, bet ir tvarkyti atsiskaitymo už nebespausdinamų kūrinių, kūrinių, kurių autoriaus teisės nenustatytos ir kurių autorių teisės saugomos, autorių teises procedūras bei skelbti šiuo kūrinius internetu;

ES ir viešoji finansinė parama

50.

pabrėžia, kad didelę dalį finansavimo turėtų sudaryti viešieji indėliai, t. y. ES, valstybių narių ir kultūros organizacijų indėliai, ir siūlo Europeanos skaitmeninimo procesą vertinti kaip dalį Lisabonos strategijos, o į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti atskirą biudžeto eilutę;

51.

pabrėžia, jog tik numačius atskirą biudžeto eilutę galima sudaryti sąlygas, reikalingas užtikrinti, kad turimos lėšos būtų leidžiamos skaidriai ir vadovaujantis nustatytais tikslais;

52.

pažymi, kad iki šiol pagal programą „eContentplus“ 2009–2011 m. laikotarpiu Europeanai skirta tik 6,2 mln. eurų;

53.

ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti kelis kartus didesnį negu iki šiol Europeanos finansavimą;

54.

pabrėžia būtinybę panaikinti teisines kliūtis, su kuriomis susiduriama ES lygmeniu, kad bibliotekos galėtų kreiptis dėl Europos finansavimo skaitmeninimo veiklai;

55.

ragina valstybes nares ir Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę Europeanos sąnaudų ir pasiektos pažangos ataskaitą;

56.

siūlo, kad jau 2011 m. Parlamentas kartu su Komisija persvarstytų finansavimo procedūras ir parengtų tausų projekto finansavimo 2013 m. ir vėlesniuoju laikotarpiu modelį; laikosi nuomonės, kad perėjus prie privataus ir viešojo finansavimo sistemos būtų padidintas svetainės potencialas;

Informacija ir informavimo skatinimas

57.

siūlo surengti finansavimo ir reklamos kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“ ir išsamiau supažindinti su šiuo klausimu bei paaiškinti jo svarbą, taip pat rekomenduoja skirti dalį Europeanai numatytų išteklių kuo didesnės dalies visuomenės informavimo apie biblioteką, kurioje saugoma kaip galima gausesnė kūrinių kolekcija, tikslu pasitelkiant visų rūšių (tekstinę, garso ir vaizdo) žiniasklaidą;

58.

siūlo kūrybingai reklamuoti kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“; ši kampanija, vykdoma ir remiama viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu, pirmiausia turėtų būti skirta jaunimui, pvz., ji galėtų būti rengiama tarptautinių sporto renginių arba meno parodų ir su kultūros sritimis susijusių konkursų metu;

59.

ragina Komisiją inicijuoti žiniasklaidos ir interneto kampaniją, skirtą populiarinti tinklavietei Europeana, nukreipti srautui iš Europos serverių į Europeanos šaltinius, kaip pagrindinę skaitmeninio formato duomenų prieigos vietą, ir paraginti valstybėms narėms bei kultūros institucijoms teikti turinį šiai tinklavietei; kartu ragina surengti specialią žiniasklaidos kampaniją, kuri būtų skirta visų švietimo sistemos lygmenų studentams ir mokytojams ir kurios metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas Europeanos skaitmeninių išteklių panaudai lavinimo tikslais;

60.

laikosi nuomonės, kad ši kampanija labai panaši į veiklą, kurios raginama imtis siekiant panaikinti Europoje vis dar aktualų skaitmeninį pasidalijimą, ir užtikrinti, kad Europeana ir kitas interneto turinys, informacija bei galimi jų privalumai būtų prieinama kiekvienam, kad ir kur tas asmuo būtų; rekomenduoja grįsti šią kampaniją ir ypač Europeanos naudojimo mokyklose potencialą supratimu, kad interneto prieiga prie išsamesnio turinio ir įvairiapusiškesnės informacijos nėra tikslas savaime, taigi be to turi būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stimuliuoti kritišką interneto turinio ir informacijos analizę;

61.

ragina Komisiją užtikrinti, kad informacijos kampanijos ir panaši su Europeana susijusi informuotumo didinimo veikla būtų vykdoma per atitinkamas partnerines organizacijas valstybėse narėse;

Valdymas

62.

palankiai vertina dabartinį Europos skaitmeninės bibliotekos fondo indėlį skatinant oficialius muziejų, archyvų, garso ir vaizdo archyvų ir bibliotekų susitarimus dėl bendradarbiavimo kuriant jungtinį portalą Europeana ir užtikrinant jo ilgalaikiškumą;

63.

yra įsitikinęs, kad kultūros institucijos ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį administruodamos Europeaną ir kad ši administracinė veikla turėtų būti kuo demokratiškesnė; ragina jas bendradarbiauti siekiant, kad tas pats darbas nebūtų skaitmeninamas kelis kartus, o ištekliai būtų naudojami racionaliai;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti šio projekto valdymą ir užtikrinti, kad būtų paskirta kompetentinga nacionalinio lygmens institucija, kuri vadovautų skaitmeninimo procesui ir jį stebėtų, skatintų informacijos apie projektą Europeana sklaidą tarp bibliotekų ir kultūros medžiagos teikėjų ir rinktų turimą skaitmeninę medžiagą tiesiai iš teikėjų, siekdama ją konvertuoti pagal vieną skaitmeninį standartą, kad naujasis turinys galėtų būti nedelsiant įkeltas į duomenų bazę Europeana; laikosi nuomonės, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti prioritetą siekiui rinkti turimą skaitmeninę medžiagą, parengtą įgyvendinant bendrai su Europos Sąjunga finansuojamus projektus, ir ją įkelti į skaitmeninę biblioteką Europeana;

65.

siekdamas, kad būtų kuo veiksmingiau koordinuojamas Europeanos administravimas, nustatyti aiškūs realistiški tikslai ir prireikus iš naujo įvertinta svetainės veikla, siūlo skelbti viešus kvietimus dalyvauti konkurse;

66.

rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę įsteigti Europos organą, kuris koordinuotų nacionalinių institucijų dalyvavimą stebint skaitmeninimo procesą, taip pat mokėjimus autoriams už autoriaus teises ir kitus projektui Europeana aktualius klausimus;

*

* *

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 319, 2008 12 13, p. 18.

(2)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 296.

(3)  OL L 236, 2006 8 31, p. 28.

(4)  OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(5)  Prieinami informacijos apie teises ir nenustatytos autoriaus teisės kūrinius registrai (angl. Accessible Registries of Rights Information and Orphan Works, ARROW).


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/25


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
2006–2010 m. gyvūnų gerovės veiksmų plano vertinimas

P7_TA(2010)0130

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2009/2202(INI))

2011/C 81 E/05

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 23 d. komunikatą dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (COM(2006)0013),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (1),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) (2),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant (3),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame numatyta, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimus, taip pat paisytų valstybių narių teisės aktų ar administracinių nuostatų bei papročių, ypač susijusių su religinėmis ceremonijomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu,

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (COM(2009)0584),

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0053/2010),

A.

kadangi gyvūnų sveikatos standartai gyvybiškai svarbūs Europos gyvulininkystei administruoti, nes jie turi vis daugiau įtakos ūkių konkurencingumo lygiui,

B.

kadangi derinant bet kurias galvijų apsaugos nuostatas Europos Sąjungoje tuo pačiu tikslu turi būti nustatytos importo taisyklės siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai išvengtų nepalankios padėties Europos rinkoje,

C.

kadangi bet kokia veikla, skirta gyvūnams apsaugoti ir jų gerovei užtikrinti, turi būti grindžiama principu, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės ir kad turi būti atsižvelgta į jų specifines reikmes, ir kadangi gyvūnų gerovė 21 amžiuje yra humaniškumo išraiška ir Europos civilizacijos bei kultūros uždavinys,

D.

kadangi įgyvendinant gyvūnų gerovės strategiją svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į padidėjusias gyvūnų gerovės išlaidas, ir kadangi nemezgant dialogo Europos ir pasaulio lygmenimis, nevykdant ryžtingos informavimo skatinimo politikos ir neskleidžiant informacijos apie aukštų gyvūnų gerovės standartų privalumus Europoje ir už jos ribų, t. y. šią strategiją vienašališkai įgyvendinant tik Europos Sąjungoje, ambicinga gyvūnų gerovės politika gali būti tik iš dalies sėkminga,

E.

kadangi siekiant toliau plėtoti gyvūnų apsaugą Bendrijoje būtina aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir integruoti gyvūnų apsaugą į visus susijusius poveikio vertinimus, o į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; kadangi dabartinių nuostatų skaidrumas, priėmimas ir vienodas taikymas bei stebėsena, kaip jų laikomasi visais lygmenimis, yra būtina sąlyga, kad Europoje būtų įgyvendinta sėkminga gyvūnų apsaugos strategija,

F.

kadangi pastaraisiais metais Europoje priimta įvairių su gyvūnų gerove susijusių teisės aktų, o pasiektas gyvūnų apsaugos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje,

G.

kadangi savo 2006 m. parengtoje rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją prieš rengiant kitą veiksmų planą pateikti gyvūnų gerovės politikos rengimo ataskaitą ir įtraukti į savo tarptautinių derybų darbotvarkę klausimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo visose srityse,

H.

kadangi dar 2006 m. Parlamentas pabrėžė būtinybę geriau informuoti piliečius apie gyvūnų gerovę ir apie mūsų gamintojų pastangas siekiant laikytis taisyklių,

I.

kadangi gyvūnų gerovė negali būti pamiršta, nes jos dėka Europos Sąjunga gali įgyti santykinį pranašumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu atviroje rinkoje Europos Sąjunga užtikrins, kad visi iš trečiųjų šalių įvežti gyvūnai ir mėsa atitiks tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos Sąjungoje,

J.

kadangi tuo metu, kai bus vertinamas ir analizuojamas Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., Europos Sąjunga turi įsipareigoti ryžtingai pasisakyti už gyvūnų gerovės standartų įtraukimą į kito PPO susitarimo skirsnį dėl žemės ūkio iki bus galutinai sudarytas bendrasis susitarimas,

K.

kadangi gyvūnų gerovė, gyvūnų sveikata ir gaminių sauga susiję ir kadangi užtikrinant aukšto lygio gyvūnų gerovę, pradedant jų veisimu ir baigiant paskerdimu, galima pagerinti gaminių saugą ir kokybę,

L.

kadangi tam tikra vartotojų grupė sutinka mokėti didesnę kainą už aukštesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkančius produktus, nors kur kas daugiau vartotojų iki šiol renkasi pigesnius produktus,

M.

kadangi savo minėtoje 2006 m. rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai tvirtino, kad priimamos taisyklės, standartai ir rodikliai turėtų būti grindžiami naujausiomis technologijomis ir mokslo žiniomis, ir pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į ekonominius aspektus, nes būtent siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus ES ūkininkai patiria veiklos, finansinių ir administracinių išlaidų; kadangi nesilaikant abipusiškumo principo kyla grėsmė, kad bus nesąžiningai konkuruojama su Bendrijai nepriklausančiais gamintojais,

N.

kadangi Europos Sąjunga, analizuodama Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. ir prieš pradėdama svarstyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpiu po 2013 m. klausimus, turi prisiimti nuoseklią poziciją gerovės klausimu atsižvelgdama į ekonominius padarinius, susijusius su papildomomis gyvulių augintojams tenkančiomis išlaidomis, ir susiedama juos su jiems skirtais adekvačiais priedais prie pajamų, kurie būtų skiriami kainų ir rinkų ir (arba) tiesioginės pagalbos politikos pagrindu,

O.

kadangi itin svarbu, jog šalia Europos gyvūnų apsaugos politikos būtų vykdoma nuosekli prekybos politika, kuri turi būti grindžiama tuo, kad, nepaisant ES pastangų, gyvūnų gerovės klausimai neįtraukti nei į 2004 m. liepos mėn. pagrindų susitarimą, nei į jokį kitą svarbų PPO Dohos derybų raundo dokumentą; kadangi tol, kol pagrindiniai PPO prekybos partneriai iš esmės nepakeis savo požiūrio, ekonomiškai nenaudinga taikyti tolesnius gyvūnų gerovės standartus, nes tai darytų neigiamą poveikį tarptautiniam gamintojų konkurencingumui,

P.

kadangi gyvūnų gerovė visuotinai suvokiama kaip su gera gyvūnų padėtimi ir sveikata susijusių standartų ir normų, skirtų patenkinti atitinkamų rūšių gyvūnams būdingiems poreikiams ir ilgalaikėms gerovės reikmėms, taikymo rezultatas; kadangi Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (GSO) pripažįsta, kad vieni iš svarbiausių gyvūnų gerovės reikalavimų yra maistas ir vanduo, galimybė natūraliai elgtis ir sveikatos priežiūra,

Q.

kadangi 2009 m. spalio mėn. Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ pažymima, kad „neretai maisto produktų tiekimo grandinės susitariančiųjų šalių derybinė galia labai skiriasi“ ir kad tai „neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti inovacijas gamybos procesuose“,

R.

kadangi dėl jau minėto išlaidų didėjimo gamyba gali būti perkelta į kitus regionus, kur gyvūnų apsaugos lygis žemesnis,

2006–2010 m. veiksmų planas

1.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą daugiausia dėmesio daugiamečiame gyvūnų gerovės veiksmų plane skirti kelioms esminėms veiklos sritims, o vėliau imtis su jomis susijusių veiksmų;

2.

teigiamai vertina Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., pagal kurį pirmą kartą į integruotą Europos koncepcijos gyvūnų apsaugos vystymo strategiją įtrauktas prie Amsterdamo sutarties pridėtas protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;

3.

pažymi, kad dauguma į dabartinį veiksmų planą įtrauktų priemonių įgyvendinta patenkinamai;

4.

pažymi, kad įgyvendinus 2006–2010 m. veiksmų planą pastebėta teigiamų su gyvūnų gerove susijusių pokyčių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES ūkininkų pastangos jiems neatnešė naudos nei rinkose, nei tarptautinėje prekyboje, ir pažymi, kad į tai turi būti atsižvelgta rengiant kitą veiksmų planą;

5.

teigiamai vertina darbą, atliktą siekiant rasti alternatyvius bandymų su gyvūnais sprendimus, tačiau apgailestauja, kad dar nepakankamai nuveikta siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos šiuo metu prieinamos bandymų su gyvūnais alternatyvos, jeigu jų esama, kaip reikalaujama pagal susijusius ES teisės aktus;

6.

pripažįsta Komisijos pastangas įtraukti į dvišalius prekybos susitarimus su prekyba nesusijusius klausimus, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, tačiau pabrėžia, kad šie su prekyba nesusiję klausimai turi būti veiksmingai skatinami dalyvaujant PPO;

7.

ragina Komisiją informuoti apie pažangą, padarytą PPO derybose siekiant pripažinti ne su prekyba susijusias problemas, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, taip pat tai, kokiu mastu atsižvelgiama į gyvūnų gerovės klausimus ir standartus PPO Dohos derybų rando metu;

8.

ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą (angl. „Animal Welfare Quality Project“), susijusį su naujomis mokslo žiniomis ir informacija apie gyvūnų sveikatos ir gerovės rodiklius; tačiau pažymi, kad vykdant šį projektą nebuvo visapusiškai įvertintas klausimas dėl skatinimo praktiškai naudoti šiuos rodiklius;

9.

pripažįsta, kad būtina paisyti šiuo metu ES valstybėse narėse galiojančių gyvūnų gabenimo taisyklių, tinkamai jas įgyvendinti ir itin daug dėmesio skirti palydovinės sistemos, skirtos stebėti, kaip gabenami gyvūnai, sukūrimo klausimui, taip pat ragina Komisiją per laikotarpį iki veiksmų plano galiojimo pabaigos įvykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje ir pateikti tyrimą, kurį parengti prašė Parlamentas ir kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1/200532 straipsnyje; ragina prieš įgyvendinant bet kokias naujas, moksliškai įrodytais objektyviais rodikliais pagrįstas, taisykles parengti ekonominio poveikio gyvulininkystei analizę;

10.

mano, kad tikslinga numatyta regioninės gyvūnų veislininkystės, rinkodaros ir skerdimo paskatas siekiant, kad būtų išvengta būtinybės toli gabenti veisiamus ir skerdžiamus gyvūnus;

11.

yra įsitikinęs, kad zoologijos sodai atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie laukinių gyvūnų išsaugojimą ir jų gerovę; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai griežtos kontrolės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 1999/22/EB (4) dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose nuostatų, ir ragina Komisiją inicijuoti direktyvos veiksmingumo ir jos įgyvendinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tyrimą;

12.

palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant laikytis kiaulių veisimo reikalavimų, nors esama atvejų, kai šių reikalavimų nesilaikoma; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant su šiuo klausimu susijusių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, įgyvendinamuose planuose ir toliau nepakankamai vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, nuostatomis, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusių sektorių atstovus identifikuoti atvejus, kai nesilaikoma minėtųjų reikalavimų, ir nustatyti šios veiklos priežastis bei dėti pastangas, būtinas užtikrinti veiksmingesniam šios direktyvos nuostatų taikymui;

13.

kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma 2012 m. įsigaliosiančio draudimo auginti vištas dedekles nepagerintuose narvuose, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad sektorius pajėgtų vykdyti šį įsipareigojimą, ir stebėti įgyvendinimo procesą valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiaušinių importas į ES taip pat turi atitikti Europos gamintojams taikomas gamybos sąlygas;

14.

ragina visoje ES uždrausti prekiauti teisė aktų nuostatų neatitinkančias kiaušiniais;

15.

daro išvadą, kad daugeliu atžvilgių dabartinio veiksmų plano neįmanoma įgyvendinti, ir pabrėžia, kad prieš parengiant naujas taisykles būtina taikyti esamas taisykles; tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai taisyklių nesilaikoma, visose valstybėse narėse turi būti taikomos veiksmingos bausmės;

16.

pabrėžia, kad į Komisijos vertinimą, kurį ketinama atlikti 2010 m., turi būti įtraukta išsami pasiekimų analizė ir nurodyta, ko galima išmokti iš potencialių klaidų;

17.

apgailestauja, kad šiuo laikotarpiu Komisija neparengė aiškios komunikacijos strategijos, susijusios su gyvūnų gerovės standartus atitinkančio ūkininkavimo verte, ir apsiribojo 2009 m. spalio mėn. pateikta ataskaita;

18.

pripažįsta, kad remiantis Bendrijos teisės aktais visi gyvūnai laikomi jaučiančiomis būtybėmis (Sutarties 13 straipsnis); taigi pripažįsta, kad veiksmai daugiausia susiję su maisto produktams naudojamais gyvūnais ir kad būtina į 2011–2015 m. veiksmų planą įtraukti nuostatas dėl kitų kategorijų gyvūnų;

2011–2015 m. veiksmų planas

19.

primena, kad remiantis minėtąja 2006 m. rezoliucija buvo numatyta pasibaigus šiuo metu galiojančiam veiksmų planui priimti naują veiksmų planą, taigi primygtinai ragina Komisiją remiantis naujais įrodymais ir mokslo atradimais pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta galiojančio plano įgyvendinimas ir ES gyvūnų gerovės politika, taip pat parengti gyvūnų apsaugos veiksmų planą 2011–2015 m. laikotarpiui ir skirti jam būtiną finansavimą;

20.

ragina imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nedelsiant būtų vykdomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, suderinti standartai bei sudarytos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; siekdamas, kad būtų išvengta nereikalingo veiksmų kartojimosi, rekomenduoja įvertinti bet kokius pasiūlymus dėl naujų teisės aktų pasiūlymų lyginant juos su alternatyvia visapusiško esamų teisės aktų įgyvendinimo eiga;

21.

siūlo Komisijai savo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, analizuoti, kokiu mastu dabartinis veiksmų planas atitiko Europos visuomenės reikmes gyvūnų gerovės srityje, sistemos tvarumą Europos gamintojų požiūriu ir poveikį vidaus rinkos funkcionavimui nuo tada, kai įgyvendinamas šis planas;

22.

ragina Komisiją pademonstruoti gyvūnų apsaugos standartų poveikį ir visapusiškai atsižvelgti į skirtingų veiksnių, pvz., gyvūnų gerovės, tvarumo, gyvūnų sveikatos, aplinkos, gaminių kokybės ir ekonomiškumo, savitarpio sąveiką;

Bendras Europos gyvūnų gerovės įstatymas

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje numatyta nauja teisinė padėtis, pagal kurią Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, turi visapusiškai paisyti gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimų, taip pat atsižvelgti į valstybių narių teisės aktų ar administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu; mano, kad šio straipsnio nuostatos taikomos visiems gyvuliams ir nelaisvėje laikomiems, pvz., maisto produktams naudojamiems, naminiams, cirko, zoologijos soduose gyvenantiems ir benamiams gyvūnams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos charakteristikos ir gyvenimo sąlygos reikalauja skirtingos priežiūros;

24.

ragina Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnio nuostatomis ir poveikio tyrimu bei pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ne vėliau kaip 2014 m. pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl bendro ES gyvūnų gerovės teisės akto, pagal kurį – remiantis esamomis mokslo žiniomis ir įrodytais faktais – būtų prisidėta prie bendro gyvūnų gerovės koncepcijos, susijusių išlaidų ir svarbiausių taikomų sąlygų suvokimo;

25.

mano, kad remiantis gyvūnų sveikatos įstatymo nuostatomis į šį bendrą gyvūnų gerovės įstatymą turi būti įtrauktos tinkamos atsakingo gyvūnų laikymo, suderintos stebėsenos sistemos ir komparatyvinių duomenų rinkimo gairės, taip pat su gyvūnų laikytojų mokymu susiję reikalavimai ir nuostatos, pagal kurias būtų nustatyta konkreti gyvūnų savininkų, ūkininkų ir prižiūrėtojų atsakomybė; mano, kad norint tinkamai įgyvendinti visus šiuos reikalavimus, būtina užtikrinti gamintojams reikalingus išteklius;

26.

mano, kad remiantis Europos gyvūnų gerovės teisės aktais turėtų būti sukurtas bendras pagrindinis Europos Sąjungos gyvūnų gerovės standartas, kadangi tai prielaida laisvai ir nešališkai vietos ir iš trečiųjų šalių importuojamų produktų konkurencijai vidaus rinkoje užtikrinti; tačiau mano, kad turėtų būti numatyta galimybė leisti valstybėms narėms ir regionams nustatyti individualiems gamintojams ar gamintojų grupėms skirtas pažangesnes savanoriškas sistemas neiškraipant konkurencijos ir užtikrinant ES konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

27.

mano, kad importuojami produktai turi atitikti tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos ūkinės veiklos vykdytojams;

28.

ragina Europos ūkininkams kompensuoti daugiau gamybos išlaidų, susijusių su aukštesniais gyvūnų gerovės standartais; siūlo nuo 2013 m. įtraukti gyvūnų gerovės priemonių finansavimą į naujos BŽŪP paramos schemas;

29.

taip pat mano, kad svarbiausia šios politikos dalis turi būti piliečių informavimas apie aukštą gyvūnų gerovės lygį ES ir apie įvairių susijusių sektorių dedamas pastangas;

30.

mano, kad itin svarbu įtraukti gyvūnų gerovės reikalavimus į tarptautinius susitarimus, kadangi taip mūsų gamintojai galės konkuruoti pasaulinėje rinkoje, o gamyba nebus perkeliama į kitus regionus, kur gyvūnų gerovės lygis gerokai mažesnis ir todėl šie regionai nesąžiningai konkuruoja su mūsų modeliu;

31.

teigiamai vertina tai, kad minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate aptarti įvairių ženklinimo galimybių nurodant su gyvūnų gerove susijusią informaciją klausimai; tačiau primena, kad būtina juos svarstyti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, ypač į įvairias esamas aplinkos apsaugos, mitybos ir ženklinimo pateikiant su klimatu susijusią informaciją schemas; pabrėžia, kad Europos vartotojams nurodoma informacija šiuo klausimu turi būti pagrįsta patikimais suderintais moksliniais duomenimis ir pateikta jiems aiškiai suprantamu būdu;

32.

rekomenduoja užtikrinti, kad etiketėje pateikta informacija būtų tiksli, aiški ir kad būtų nurodyta, ar laikomasi ES reikalaujamų aukštų gyvūnų gerovės standartų; siekdamas užtikrinti, kad piliečiai gautų objektyvią informaciją, pažymi, jog Komisija turėtų pasirūpinti, kad jie būtų supažindinti su svarbiausiais faktais apie Europos gyvūnų gerovės sistemą;

33.

rekomenduoja svarstyti, ar gyvūnų gerovės politikos nuosekliai suderinta su kitų sričių Europos Sąjungos politika;

34.

ragina Komisiją išsamiai įvertinti galimas su mūsų gamintojų konkurencingumu susijusias problemas, kurias lemia reikalavimas laikytis Europos gyvūnų gerovės standartų, ir persvarstyti su šių standartų laikymusi susijusias paramos gamintojams sistemas;

35.

mano, kad prieš rengiant bet kokius naujus teisės aktus svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos jau sukurtos bendros ar specifinės taisyklės; kaip pavyzdžius pateikia draudimą naudoti baterinius narvus vištoms, su kiaulių auginimu ir su gyvūnų gabenimu bei su ančių ir žąsų auginimu susijusias taisykles; pabrėžia, kad tolesnės gyvūnų gerovės priemonės turėtų būti rengiamos remiantis kitais Bendrijos tikslais, pvz., susijusiais su tvaria plėtra, ypač su tvaria gyvulininkystės produkcija ir jos vartojimu, su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga, su geresnio šiuo metu galiojančių teisės aktų įgyvendinimo strategija ir su nuoseklia greitesnės su gyvūnais nesusijusių mokslinių tyrimų pažangos strategija;

Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas

36.

mano, kad turėtų būti įsteigtas šiuo metu veikiančioms Bendrijos ar valstybių narių institucijoms pavaldus koordinuotas Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas, kurio veikla būtų grindžiama minėtojo bendro gyvūnų gerovės įstatymo nuostatomis; mano, kad šis tinklas turėtų paskirti vieną instituciją, t. y. vieną koordinacinį organą, kuris vykdytų veiklą, priskirtą minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate nurodytai „centrinei koordinavimo institucijai“; be to, mano, kad šis koordinacinis organas jokių būdu neturėtų kartoti Komisijos ar kitų agentūrų vykdomos veiklos – jis turėtų tapti paramos priemone, skirta teikti Komisijai, valstybėms narėms, maisto produktų grandinės nariams ir piliečiams pagalbą, susijusią su mokymu ir švietimu, geriausia praktika, informavimu ir bendravimu su vartotojais, taip pat su būsimųjų teisėkūros ir politikos pasiūlymų bei jų poveikio gyvūnų gerovei vertinimu ir savo nuomonės apie tai teikimu, su gyvūnų gerovės standartų vertinimu remiantis naujausiomis turimomis žiniomis ir su ES naujų metodų išbandymo sistemos koordinavimu;

37.

laikosi nuomonės, kad visuomenė turėtų būti tinkamai, rimtai ir remiantis mokslo išvadomis informuojama apie gyvūnų reikmes ir teisingą elgesį su gyvūnais; mano, kad Europos informacijos centrų tinklas turėtų būti atsakingas už švietimą ir informavimo priemonių įgyvendinimą, kadangi žinių sklaida remiantis standartizuotos kokybės kriterijais labai svarbi siekiant, kad žmonės nepradėtų vadovautis kraštutinėmis pažiūromis;

Geresnis esamų teisės aktų taikymas

38.

ragina Komisiją kuo greičiau įvertinti išlaidas, kurias dėl gyvūnų apsaugos priemonių patyrė Europos gamintojai, ir vėliausiai 2012 m. pasiūlyti rekomendacijas, gaires ir kitas būtinas priemones mažėjančio Europos gyvulių augintojų konkurencingumo problemai spręsti;

39.

ragina valstybes nares imtis tinkamų šviečiamųjų veiksmų, reikalingų informavimui apie gyvūnų apsaugą ir gerovę skatinti;

40.

mano, kad turėtų būti siekiama parengti tikslingą rizikos analize grindžiamą stebėsenos sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skirta objektyviems veiksniams, o valstybės narės, kuriose pažeidimų skaičius viršija vidutinį, būtų tikrinamos griežčiau;

41.

pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ minėta pusiausvyros maisto produktų grandinėje stoka dažnai daro neigiamą poveikį pirminiams gamintojams; primena, kad dėl papildomų išlaidų, kurios susidaro esant šioms aplinkybėms, pirminiai gamintojai turi apriboti savo investicijas;

42.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos biudžete turi būti numatyta pakankamai asignavimų, kad Komisija galėtų atlikti stebėseną, prireikus remti gamintojus ir kovoti su mažėjančiu gamintojų konkurencingumu, kurį lemia tvirtinami nauji ir keičiami gyvūnų gerovės standartai, atsižvelgdama į tai, kad su šiais standartais susijusios išlaidos neatspindimos kainoje, už kurią ūkininkai parduoda savo prekes;

43.

pabrėžia, kad tolesnis žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo gerinimas turėtų būti grindžiamas galiojančiomis gyvūnų gerovės taisyklėmis ir skatinimu jų laikytis, taip pat vadovavimusi aplinkos apsaugos reikalavimais;

44.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad už Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimus būtų taikomos veiksmingos baudos, ir kad kompetentingos valdžios institucijos, kaskart skirdamos šias baudas, apie tai išsamiai informuotų ir parengtų gaires bei imtųsi tinkamų korekcinių priemonių;

45.

ragina valstybes nares imtis tinkamų prevencinių veiksmų, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos gyvūnų apsaugos taisyklės;

46.

palankiai vertina tai, kad ES uždraudus naudoti antibiotikus, kaip augimą skatinančius preparatus, valstybėse narėse gyvūnams duodama gerokai mažiau antibiotikų, nors JAV ir kai kuriose kitose valstybėse tai ir toliau leidžiama; tačiau tikisi, kad Komisija ir valstybės narės atsakingai spręs didėjančią gyvūnų atsparumo antibiotikams problemą; ragina Komisiją rinkti ir nagrinėti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktus, įskaitant antibiotikus, siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų naudojami veiksmingai;

Rodikliai ir nauji metodai

47.

ragina įvertinti ir toliau tobulinti Gyvūnų gerovės kokybės projektą, ypač kai tai susiję su šios priemonės supaprastinimu ir praktiniu jos taikymu;

48.

mano, kad bus sudėtinga įvertinti importuojamų produktų gyvūnų gerovės rodiklius; neabejodamas šių priemonių naudingumu ar pagrįstumu pabrėžia, kad jas taikant neturėtų būti iškraipoma konkurencija ir kenkiama Europos gamintojams;

49.

ragina Komisiją remiantis baigiamąja ataskaita dėl Gyvūnų gerovės kokybės projekto pranešimu pasiūlyti bandomąjį gyvūnų gerovės Europos Sąjungoje vertinimo laikotarpį taikant metodus, parengtus vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą;

50.

todėl ragina valstybes nares pasitelkti ES kaimo plėtrai ir pagal Mokslinių tyrimų GD Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.) skiriamas lėšas ir geriau išnaudoti galimybes remti mokslinius tyrimus ir investicijas į gyvūnų gerovei naudingas naujoves ir su ja susijusius atnaujinimus; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau finansinių investicijų moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms bei metodams gyvūnų gerovės srityje kurti;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didžiausias pastangas siekiant užtikrinti, kad remiantis GSO nustatytomis gyvūnų gerovės gairėmis būtų skatinami naudingi gerovės standartai, tinkamai atspindintys mokslines šios srities išvadas;

*

* *

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 308 E, 2006 12 16, p. 170.

(2)  OL C 279 E, 2009 11 19, p. 89.

(3)  OL L 303, 2009 11 18, p. 1.

(4)  OL L 94, 1999 4 9, p. 24.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/33


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
ES žemės ūkis ir klimato kaita

P7_TA(2010)0131

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos (2009/2157(INI))

2011/C 81 E/06

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys“(SEC(2009)0417),

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų dokumentą „Europos žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitą“ (SEC(2009)1093),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB (1),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: ES teisės aktų peržiūra (2),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 – ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (3),

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos: Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones (4),

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15) (5),

atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) ataskaitą, kuri buvo parengta remiant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai bei Pasaulio bankui ir kurią pasirašė 58 šalys,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0060/2010),

A.

kadangi klimato kaitą sąlygojo laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir tai yra mokslinės išvados, kurios gali turėti rimtų pasekmių ekosistemoms,

B.

kadangi žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes tai viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje valdomi gamtos ištekliai, iš kurių žmonija gyvena,

C.

kadangi klimato kaita yra viena iš rimčiausių grėsmių aplinkai, taip pat socialinei ir ekonominei santvarkai, o atskirų kultūrų derlius kiekvienais metais būna skirtingas, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, ir kadangi klimato kaita netiesiogiai daro poveikį visoms ūkio šakoms, iš kurių žemės ūkiui apsauga reikalinga labiausiai,

D.

kadangi žemės ūkis yra dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (diazoto monoksido ir metano), kurios išmetamos įvairių biologinių žemės ūkio gamybos procesų metu ir vienas iš šaltinių, kuris sukelia klimato kaitą, ir tuo pat metu kenčia nuo šalutinio klimato kaitos poveikio,

E.

kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkio srityje (įskaitant gyvulininkystę) 1999–2007 m. 27 valstybių ES sumažėjo 20 proc. ir Sąjungoje pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sumažėjo nuo 11 proc. (1990 m.) iki 9,3 proc. (2007 m.), inter alia, dėl padidėjusio ES žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, nuolatinio naujovių bei naujų technologijų taikymo ir veiksmingesnio trąšų naudojimo bei paskutinių BŽŪP reformų,

F.

kadangi žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai; kadangi šie sektoriai gali žymiai prisidėti prie teigiamo poveikio mažinant klimato atšilimą,

G.

kadangi klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį ES žemės ūkiui (įskaitant sumažėjusius vandens išteklius, padidėjusį vandens sūrumą ir dažniau pasitaikančias sausras, dykumų susidarymą, didesnį kritulių kiekį žiemą ir Šiaurėje dažniau pasitaikančius potvynius bei audras, žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms iškilusią grėsmę dėl kylančio jūros lygio ir įdruskėjimo, audras ir kitas ekstremalias oro sąlygas, dirvos eroziją ir nuošliaužas, vabzdžių kenkėjų, augalų ir gyvulių ligų padaugėjimą) ir kadangi laukiamas šių problemų sustiprėjimas galėtų turėti rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos pasekmių žemės ūkio, miškų ir turizmo sektoriams,

H.

kadangi žemės ūkio sektorius gali ir prisitaikyti, ir sumažinti klimato kaitos pasekmes, panaudodamas ūkininkų pažangiąsias žinias, stiprią BŽŪP ir mokslo bei naujovių vystymąsi, tačiau, kadangi susijusius gamtinius procesus sunku reguliuoti, būtina dėti dideles pastangas,

I.

kadangi Europos žemės ūkyje yra daug darbo vietų, kurias reikia saugoti ir plėtoti,

J.

kadangi žemės ūkis ir toliau lieka gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių veiklą Europos kaimo vietovėse dėl labai įvairių paslaugų, kurias žemdirbiai gali teikti likusiai visuomenės daliai,

K.

kadangi ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui ir šis vystymas gali labai padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

L.

kadangi vienas pagrindinių ES žemės ūkio uždavinių yra maitinti Europos Sąjungos gyventojus,

M.

kadangi Sąjunga turi būti vadovaujanti kovoje su pasauliniu atšilimu,

ES žemės ūkio įnašas mažinant klimato atšilimą

1.

patvirtina, kad ES žemės ūkis ir miškininkystė gali prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti klimato kaitą, ieškant būdų kaip sumažinti ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinant anglies saugojimą dirvožemyje, vystant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kaip galima labiau naudojantis fotosintezės funkcija; pabrėžia, kad šiuo tikslu yra būtina skatinti žemės ūkį gaminant apyvartines ir neapyvartines prekes, kurias gaminant kiekvienos ekologinės sistemos potencialas ir gamtiniai ištekliai būtų išnaudojami kaip galima veiksmingiau, o ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė veikla bei reikalavimai gyvūnų gerbūviui yra suderinami, tuo pačiu stiprinant ekologinių sistemų pastovumą;

2.

mano, kad žemės ūkio subjektams labiau prisidedant prie visuotinio klimato kaitos mažinimo reikia pasirūpinti, kad nepablogėtų konkurencinė ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtis pasaulinėje rinkoje;

3.

mano, kad ekologinis ūkininkavimas, ganymas ir integruoti gamybos metodai yra viena iš ekologiškesnių žemės ūkio produktų gamybos alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad dar reikia rasti sprendimus, kurie leistų tradiciniam ūkininkavimui, kuris vykdomas daugumoje Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų, reikšmingai prisidėti prie tvaraus aplinkos valdymo;

4.

pripažįsta, kad naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir švelninant jo poveikį aplinkai;

5.

ragina, kad ypač dėl BŽŪP ateities per informacijos sklaidą, mokymus ir skatinimą būtina remti žemės ūkio metodus, kurie padeda veiksmingiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje išmetimą ir anglies dioksido atskyrimą įskaitant:

metodus, kai, atitinkamai pritaikius, supaprastintai įdirbant žemę išlaikoma dirvos augalinė danga (pavyzdžiui, ariant mažiau arba neariant, išlaikant derliaus likučius laukuose) ir skatinamas tarpinių kultūrų auginimas bei sėjomaina, padedant kiek įmanoma padidinti fotosintezės efektyvumą ir sudaryti palankias sąlygas praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis, kaip tai įrodyta Europos Parlamento iniciatyva įgyvendinant projektą SoCo;

plėtojant žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, agrarinę miškininkystę, gyvatvores, miškingas zonas žemės ūkio sklypuose, ganymo nuolatinėse arba laikinose ganyklose sistemas, miškų atsodinimą;

įdiegiant tokius ūkininkavimo metodus, kurie leistų miškuose surinktą anglies dioksidą ten ilgiau išsaugoti;

geriau valdant dirvožemį ir tvarkant naudingąsias iškasenas, saugoti anglies dioksido turtingas žemes (durpynus) ir drėgnas zonas (užuot jas sausinus, apsodinti tinkamais augalais, pvz. nendrėmis);

modernizuojant ūkius (izoliuoti pastatus, naudoti energiją tausojančius įrenginius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius) bei kurti veiksmingesnes gamybos grandines;

moderniomis šėrimo, sandėliavimo, gyvulių laikymo ir mėšlo tvarkymo bei panaudojimo technologijomis, kurios leistų gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį;

maisto produktų gamybos metu atsirandančios biomasės energijos panaudojimu būtų galima ne tik sunaudoti šalutinius produktus ir atliekas, bet ir prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio sumažinimo;

medingų ir žolinių energetinių augalų (kultūrų) sodinimas šaltose, drėgnose ir smėlingose vietovėse bei žemės ūkio reikmėms mažiau tinkamuose plotuose, siekiant labiau sugerti CO2 ir padidinti anglies dioksido atskyrimą;

6.

pabrėžia, kad šie žemės ūkio metodai yra ne tik tausojantys aplinką, bet taip pat turi teigiamą poveikį pagerintai bioįvairovei ir dirvožemio kokybei, vandens sulaikymui ir kovai su erozija ir tarša, o žemės ūkio veiklos pasekmių klimato kaitai sumažinimas yra bendras interesas, prie kurio žemės ūkis prisideda;

7.

rekomenduoja sukurti tikrą Europos masto miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių ir jo ekonominę plėtrą, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo; mano, kad tai turi vykti kaip galima labiau atsižvelgiant į miškų ūkio sąlygas skirtinguose regionuose, nes galimybės ir pavojai miško buveinių tipams Pietų ir Šiaurės Europoje skiriasi;

8.

pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynio padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams;

9.

rekomenduoja stiprinti kalnų politiką, nes žemės ūkio ir ganyklų sektorius bei gyvulininkystė atlieka ypač svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą ir padedant prisitaikyti bei sumažinti žalą, ypač teisingai valdant ganyklas;

10.

siūlo parengti neigiamų pasekmių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, kurioje būtų numatyta:

veiksmų planas labiausiai pažeidžiamoms vietovėms – tokių rūšių augalų sodinimas, kurie gali augti naujomis klimato sąlygomis, žemės ūkio laiko plano pritaikymas prie naujų bendrųjų sąlygų, miškų sodinimas, šiltnamių statymas, vandens išteklių valdymas žemės ūkio sektoriuje, užteršto dirvožemio sanavimas;

klimato kaitos priežasčių šalinimo planas ateičiai, siekiant tokios pasaulinės ekonomikos, kurioje būtų išmetama mažai CO2, ir tuo pat metu stengiantis užtikrinti energijos tiekimo saugumą;

11.

pabrėžia, kad diazoto monoksido kiekis gali būti sumažintas veiksmingiau panaudojant azoto trąšas (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą); taip pat pabrėžia, kad trąšos su biodujų gamybos likučiais – tai galimybė pasirinkti organinį tikslųjį tręšimą, o kartu sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

12.

ragina sustiprinti mokslinius tyrimus dėl gyvulių šėrimo ir auginamų gyvulių genų selekcijos, siekiant tai panaudoti metano kiekiui mažinti su sąlyga, kad šios padarinių švelninimo priemonės nebūtų priimtos, jei jos keltų pavojų gyvūnų sveikatai arba gerovei; be to, ragina sukurti programą, kuri padėtų sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo pašarams skirtų augalinių baltymų importo, ir informavimo programą, pagal kurią vartotojai būtų informuojami apie jų pirkimo ir mitybos įpročių poveikį klimatui;

13.

ragina augalininkystės sektoriuje intensyvinti augalų rūšių ir jų gerinimo mokslinius tyrimus, kad augalai sugebėtų išgyventi naujomis klimatinėmis sąlygomis, o augalininkystės sektorius būtų pajėgus patenkinti atitinkamą žaliavų kiekio ir kokybės poreikį bei kartu užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą; mano, kad tokie tyrimai turėtų susitekti ties tokių rūšių augalais, kurie gali ištverti vandens stygių ir labai aukštą temperatūrą, bei atitinkamomis sodinimo technologijomis, nes šios priemonės gali būti tinkama kai kuriose vietovėse naudojamų brangių ir neveiksmingų drėkinimo sistemų alternatyva, be to, jų pranašumas tas, kad vietos bendruomenės jas palankiau vertina;

14.

pabrėžia, kad organinių trąšų sandėliavimo ir tvarkymo gerinimas bei jų perdirbimas anaerobiniuose bioreaktoriuose yra vienas svarbiausių metano mažinimo metodų (kartu sukuriantis atsinaujinančios energijos šaltinį), ypač pritaikomas tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė; mano, kad biodujos prisideda prie to, kad žemės ūkis pats gali apsirūpinti energija;

15.

nurodo, kad būtina sudaryti galimybes naudoti digestatą iš trąšų autoklavų, skirtų biodujoms gaminti, kaip sintetinių trąšų pakaitalą, nepriskiriamą „gyvūninės kilmės trąšų“ kategorijai, taip ir toliau mažinant sintetinių trąšų naudojimą;

16.

ragina supaprastinti administracines procedūras ir pagreitinti ūkių biomasės (žemės ūkio, miškininkystės atliekos) panaudojimo ir perdirbimo, biodujų ir kitų tausių agrodegalų mokslinius tyrimus, su sąlyga, kad dėl jų nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas;

17.

pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų, nes taip būtų sumažinamas ją transportuojant prarandamos energijos kiekis;

18.

nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;

20.

pabrėžia, kad ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais ir naikinant miškus; mano, kad reikia pasitelkiant tikslingą komunikacijos strategiją būtina informuoti vartotojus, apie sveikos ir subalansuotos mitybos, sudarytos iš aukštos kokybės tvarios žemės ūkio gamybos regioninių ir sezoninių produktų, naudą, kuriuos gaminant išskiriamo CO2 kiekis galėtų būti atskirtas nuo gaminant importuojamus produktus išskiriamo CO2 kiekį. Mano, kad būtina tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą ūkiuose (inter alia, skatinant augalinių baltymų gamybą Europos Sąjungoje);

21.

skatina savanorišką produktų ženklinimą etiketėmis, kuriose nurodyta kilmės šalis – ES valstybė narė, tuo atveju, jeigu produktai kilę tik iš Europos Sąjungos;

22.

ragina imtis veiksmingų importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemonių, ir palaiko visišką reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti Europos gamintojai, kovodami su klimato kaita, ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimų abipusiškumą, siekiant neprarasti Bendrijos produkcijos konkurencingumo;

23.

pabrėžia, kad Sąjunga privalo daugiau investuoti į žemės ir miškų ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje;

Priemonės, kurios padėtų ES žemės ūkiui prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo

24.

pabrėžia, kad ES žemės ūkis taikosi ir turi toliau taikytis prie vykstančios klimato kaitos poveikio ir pasiruošti jos neigiamam bendram poveikiui daugelyje ES regionų;

25.

mano, kad šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turės sukurti darnią strategiją, kuria žemės ūkis pritaikomas prie įvairaus pobūdžio dviejų krizių kilsiančių dėl:

vidutinio klimato atšilimo;

labai nepatvarių klimato sąlygų, dėl kurių padaugės kraštutinių atvejų;

26.

mano, kad BŽŪP turi būti daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesniems ir patvaresniems išteklių valdymo būdams ir kad vykdant būsimą BŽŪP reformą turi būti atsižvelgta į:

optimalų vandens išteklių valdymą (veiksmingiausias drėkinimo sistemas, išvalyto vandens naudojimą, taupų vandens naudojimą apdirbant ariamąją žemę, talpyklas kalnuose ir t. t.) už ką būtų atsakingi vartotojai;

rūšių, ypač atrinktų dėl jų atsparumo kraštutinėmis oro sąlygomis, parinkimą ir tinkamų kultūrų sėjomainą atsižvelgiant į sausrą, ligas ir t. t.;

dirvožemio apsaugą (užtikrinant organinių medžiagų tiekimą) nuo vandens ir oro sukeliamos erozijos;

alėjų, gyvatvorių arba miško užželdinimą žemės sklypų pakraščiuose, kad jie sulaikytų vandenį, sumažintų jo nutekėjimą, apsaugotų nuo vėjo ir taptų prieglobsčiu augalus apdulkinantiems vabzdžiams;

ganyklų išlaikymą ir gyvulinių produktų gamybą ganyklose;

ligų stebėjimo bei kontrolės priemones; šiuo atžvilgiu būtina sukurti nacionalines, o vėliau Europos lygmens ligų protrūkio ir pasikartojimų stebėsenos priemones;

vabzdžių priežiūros ir kontrolės priemonės; šiuo pagrindu turi būti vystoma plitimo galimybių stebėsena ir sveikatos sąlygų priemonės (sustiprinta kontrolė pasienyje ir ypatingų atsargumo priemonių reikalaujančiose vietose, pavyzdžiui, medelynuose ir oro uostuose, biologinio saugumo priemonės);

užterštų plotų sanavimą;

miškų, prisitaikančių prie klimato pokyčių, išlaikymą ir miškų valdymą siekiant sumažinti gaisrų pavojų;

27.

pabrėžia, kad gali būti reikalinga augalininkystei mažiau tinkamose, buvusiose, vėliau nusausintose, salpose vėl įdiegti vandens valdymo sistemas ir iš naujo apsvarstyti upių tėkmės reguliavimo sistemas, atgaivinti tinkamas salpas ir jose atsodinti miškus;

Padariniai Europos žemės ūkio modeliui

28.

pažymi, kad BŽŪP turės prisidėti prie tvaresnės žemės ūkio politikos, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu;

29.

taip pat mano, kad BŽŪP valstybių narių vietinėms valdžios įstaigoms turėtų teikti finansinę paskatą už priemones, kuriomis siekiama šių tikslų:

gamybos pajėgumų ir natūralių ekosistemų, kultūrų ir kitų materialinių vertybių, kurios gali nukentėti nuo sausros, dykumėjimo arba potvynių, apsauga;

vandens atsargų, žemės išteklių ir augalų naudojimo metodų gerinimas, ypač jei jie kada nors yra pasirodę nepakankami;

augalų rūšių ir gyvūnų veislių ieškojimas, veisimas ir platinimas sausringose vietovėse arba vietovėse, kurios gali dykumėti;

prevencinių priemonių gerinimas;

30.

konstatuoja, kad klimato kaita žemės ūkiui daro tiesioginį ir labai didelį poveikį, ir kad todėl, planuojant kovos su klimato kaita priemones, žemės ūkio sektoriui turi būti teikiamas prioritetas;

31.

mano, kad naujieji iššūkiai minimi BŽŪP vertinime, t.y. klimato kaita, vandens išteklių valdymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė turėtų būti pakartoti, o dirvos kokybės bei jos funkcijų (anglies dvideginio sugavimas, savybė sulaikyti vandenį ir mineralus, turimos biologinės gyvybės formos ir t.t.) išsaugojimas ir didinimas taip pat turėtų priklausyti šiems iššūkiams, nes visi šie faktoriai yra pagrindinės problemos darančios poveikį būsimosioms kartoms ir į jas būtina atsižvelgti vykdant BŽŪP ateityje;

32.

pastebi, kad dabartinė kompleksinio paramos susiejimo sistema, kuri buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktai atitiktų ypač aukštus gyvūnų gerbūvio, jų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, ūkininkams sukelia problemų ir dabartiniu pavidalu greičiausiai nėra pats geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų; todėl, atsižvelgiant į būsimą BŽŪP reformą, ragina daugiau dėmesio skirti patvaresniems ir veiksmingesniems gamybos modeliams, nepamirštant, kad jie gali pareikalauti valstybinio finansavimo, siekiant ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas kylančias dėl viešųjų gėrybių tiekimo visuomenei (tai gali būti susiję su kaimo vietovių saugojimu, biologinės įvairovės saugojimu, anglies dioksido sugavimu bei maisto saugumo užtikrinimu);

33.

pripažįsta, kad BŽŪP turi būti nustatyti pažangiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai; pažymi, kad dėl to susidarys išlaidų, kurių iš rinkos susigrąžinti nepavyks, nors dalį jų ir galima būtų susieti viešųjų prekių tiekimu, ir kad Europos gamintojai turės būti saugomi nuo konkurentų iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos standartų;

34.

mano, kad klimato kaita verčia vystyti Sąjungos žemės ūkio politikos modelį; todėl, ragina Komisiją savo būsimame pranešime dėl 2013 m. BŽŪP reformos skatinti patvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio modelį, atitinkantį visus BŽŪP tikslus ir nukreiptą į pakankamą saugos maisto gamybą bei didesnę pagarbą aplinkos pusiausvyrai; toks modelis taip pat turėtų būti paremtas teisinga ir teisėta pagalbos ūkininkams sistema bei juo turėtų būti stiprinamas ūkininko profesijos vaidmuo;

35.

mano, kad siekiant, jog Europos žemės ūkis ateityje prisidėtų prie aprūpinimo maistu saugumo ir klimato apsaugos, būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, ypač tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, bei supaprastintų ir taikomų vienodai visiems išmokų sistemą visoje ES;

36.

mano, kad labai svarbu sukurti tvarų pagrindą vystyti alternatyvioms ekonomikos formoms, dėl kurių vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio gamybos sausros periodu ir nuo gamtos išteklių; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos fondų finansinė parama yra labai svarbi, kad būtų sąlygos alternatyvioms ekonomikos formoms vystyti;

37.

mano, kad svarbu skatinti išsamaus, prie vietos poreikio pritaikyto kaimo vietovių plėtros planavimo metodus, įdiegiant optimalaus žemės naudojimo principą, kad pavyktų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (ilgesnių sausros periodų, nuošliaužų, potvynių ir t. t.) ir prie rinkos, kurioje parduodami vietoje pagaminti produktai ir siūlomos vietoje teikiamos paslaugos;

38.

taip pat ragina Komisiją pamąstyti apie naujas paramos sistemas, kurios skatintų anglies dioksido surinkimą ūkių dirvožemyje ir žemės ūkio biomasėje bei skatintų žemės ūkio reikmėms naudoti tokius plotus, kurie teigiamai prisidėtų prie kovos su klimato kaita;

39.

pabrėžia, kad Komisija turi pateikti tikslias žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų sąmatas;

40.

mano, kad būtina sustiprinti ir pritaikyti pavojų ir krizių valdymo priemones, siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią klimato pavojams;

41.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių mastą ir į būtinas žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus bendruomenės investicijas į tvarius gamybos būdus, būtina išlaikyti BŽŪP, po 2013 m. suteikiant būtiną finansavimą, numatant naujus papildomus finansavimo išteklius, paverčiamus iniciatyvomis skleisti technologijas ir modernias bei inovatyvias sistemas, kuriose pasiekiama konkrečių klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo įvairiuose žemės ūkio sektoriuose rezultatų;

42.

pabrėžia, kad nors BŽŪP ir nėra Europos klimato politika, tačiau ji gali būti pagrindas diegiant veiksmingas kovos su klimato kaita priemones ir paskatas, o tai reikia atsiminti ir rengiant diskusijas dėl būsimo ES biudžeto;

43.

mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita ir dėl dabartinių ekonominių sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku;

44.

pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;

*

* *

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281.

(2)  OL C 66 E, 2009 3 20, p. 29.

(3)  OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.

(4)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0130.

(5)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0089.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/40


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Žemės ūkis gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse. Speciali būklės patikra

P7_TA(2010)0132

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas (2009/2156(INI))

2011/C 81 E/07

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant tikslingesnio paramos skyrimo ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“ (COM(2009)0161),

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 17 d. pateiktą nuomonę dėl Komisijos komunikato,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0056/2010),

A.

kadangi 54 proc. (daugiau negu pusė) žemės ūkio paskirties žemės ES priskiriama kliūčių turinčiomis vietovėmis,

B.

kadangi kiekviena valstybė narė nustatė kliūčių turinčias vietoves, tačiau tai buvo padaryta skirtingu mastu,

C.

kadangi kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus į šiaurę nuo 62 lygiagretės, kurie prilyginami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. žemės ūkio paskirties žemės, tačiau daugiau negu 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskiriama vadinamosioms tarpinėms mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV),

D.

kadangi valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo remdamosi daug skirtingų kriterijų, dėl to Europos Audito Rūmų požiūriu (1) jos gali būti vertinamos nevienodai,

E.

kadangi šiose vietovėse tik nedidelė ūkių dalis gauna išmokas dėl gamtinių kliūčių ir šių išmokų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi (2),

F.

kadangi kalnuotoms vietovėms ir konkrečių kliūčių įtakojamiems plotams, kurie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 50 straipsnio 2 dalyje (kalnuotos vietovės) ir 50 straipsnio 3 dalies b punkte, nustatyti aiškūs ir neginčijami kriterijai, todėl šių vietovių klasifikavimo nekritikavo Europos Audito Rūmai ir jos nebuvo Komisijos komunikato objektas,

G.

kadangi dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, siekiant spręsti jų problemas, reikia įgyvendinti konkrečias procedūras,

H.

kadangi parama MPŪV yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudėtinė dalis, t. y. kaimo plėtros politikos dalis, todėl diskutuojant svarbiausias dėmesys neturėtų būti skiriamas nei regioninės politikos tikslams, nei EŽŪFKP lėšų perskirstymo klausimui,

I.

kadangi reformuojant teisės aktus dėl paramos MPŪV ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusi tarpinių MPŪV kategorija buvo panaikinta ir plotai, kurie atitinka reikalavimus gauti paramą, buvo apibrėžti kaip plotai, „kurie įtakojami didelių gamtinių kliūčių“,

J.

kadangi iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikomi socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti taikomi kaip pagrindiniai kriterijai gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžimui, tačiau šie kriterijai gali būti toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus, kuriems skiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalies b punktą,

K.

kadangi valstybės narės sudarydamos savo nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas turi didelę veikimo laisvę, kad galėtų pateikti subalansuotą ir jų konkrečiai regioninei padėčiai pritaikytą priemonių rinkinį, ir valstybės narės savo programose privalo pateikti tinkamą pasiūlymą, susijusį su regionais, kuriems būdingos nepalankios sąlygos,

L.

kadangi pasiūlytų aštuonių biofizinių kriterijų galbūt nepakaks ir 66 proc. ploto ribinė vertė galbūt nebus tinkama visais atvejais, kad būtų nustatytos iš tiesų egzistuojančios nepalankios sąlygos tinkamai atsižvelgiant į didelę ES kaimo vietovių įvairovę; kadangi auginami pasėliai, dirvožemio rūšių derinys, dirvožemio drėgmė ir klimatas – taip pat keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikroje vietovėje iš tikrųjų egzistuojančias nepalankias sąlygas,

1.

pabrėžia atitinkamos išmokos vietovėms, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, svarbą, nes ji yra būtina priemonė siekiant šiuose regionuose užtikrinti vertingų visuotinės gerovės prekių tiekimą ir išlaikyti ūkininkavimą bei kultūrinį kraštovaizdį; pabrėžia, kad būtent vietovės, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, dažnai turi didelę vertę atsižvelgiant į kultūrinį kraštovaizdį, biologinės įvairovės išsaugojimą, aplinkosauginę naudą, taip pat į užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo bendruomenių gyvybingumą;

2.

pripažįsta tai, kad dėl savo unikalios padėties nepalankių sąlygų vietovės atlieka svarbų vaidmenį aplinkosauginės naudos ir kraštovaizdžio išsaugojimo požiūriu, ir pabrėžia, kad skiriant lėšų pagal šią priemonę turėtų būti siekiama minėtųjų tikslų;

3.

pabrėžia, kad Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos, kuris iš dalies pataisytas Lisabonoje, gamtinių kliūčių turintiems regionams skiriamas ypatingas dėmesys; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir panaikinti skirtumus valstybėse narėse sprendžiant šių vietovių problemas, taip pat skatinti integruotą strategiją, kurią taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus;

4.

pabrėžia, kad paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad plačiu mastu ir ilgam būtų išsaugota veiksminga ir daugialypė žemės ūkio veikla, ir kaimo vietovės išliktų gyvybinga ekonomine erdve ir gyvenamąja vieta;

5.

pabrėžia šių vietovių, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, apdirbimo būtinybę atsižvelgiant ne tik į aukštos kokybės maisto produktų gamybą, bet taip pat ir į įnašą į bendrą ekonominį vystymąsi, gyvenimo kokybės gerinimą ir siekiant demografinio bei socialinio stabilumo šiose vietovėse;

6.

taigi ragina Komisiją atsižvelgti taip pat ir į naujos gamtinių kliūčių turinčių vietovių klasifikacijos socialinę reikšmę;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad išmokoms regionams, kuriems būdingos nepalankios sąlygos, priešingai negu agrarinės aplinkosaugos priemonėms, negali būti taikomos jokios papildomos specialios sąlygos, susijusios su žemės apdirbimo metodu, kurios neatitiktų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų; primena, kad pagal MPŪV sistemą iš esmės turėtų būti siūloma kompensacija ūkininkams, kurie kaip žemės valdytojai taip pat susiduria su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, už kurias neatlyginama rinkos sąlygomis;

8.

vis dėlto pabrėžia, kad MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu, t. y. maisto gamyba arba veikla, tiesiogiai susijusia su maisto gamyba;

9.

mano, kad Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai gali būti iš esmės tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui tam tikru mastu; tačiau pabrėžia, kad siekiant objektyviai nustatyti vietoves su gamtinėmis kliūtimis minėtieji kriterijai negali būti taikomi visais atvejais;

10.

tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgus į visas Europos vietoves, vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti ir, jeigu bus taikomi tik šie kriterijai, gali būti nenumatytų pasekmių vietovių, kurios juos atitinka, požiūriu; taigi siūlo, remiantis objektyviais argumentais, iš naujo svarstyti socialinių ir ekonominių kriterijų, pvz., atokumo nuo rinkų, paslaugų stokos ir gyventojų mažėjimo, taikymo galimybę;

11.

primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas nuomones gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo klausimu, kurias valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ūkininkų organizacijos išreiškė konsultacijų metu;

12.

ypač įtraukus geografinį izoliacijos kriterijų turėtų būti sprendžiamas konkrečios gamtinės kliūties, susijusios su atokumu nuo rinkos, geografiniu atokumu ir ribota prieiga prie paslaugų, klausimas;

13.

mano, kad būtina svarstyti vadinamojo dirvožemio drėgmės pusiausvyros kriterijaus apibrėžtį siekiant atsižvelgti į skirtingas įvairių Sąjungos valstybių narių agrarines ir klimato sąlygas;

14.

siekiant pripažinti šlapių nedirbamų dirvožemių trūkumus, nustačius vadinamąjį lauko pajėgumo dienų kriterijų būtų atsižvelgiama į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką (pvz., norint tinkamai nurodyti sunkumus jūrinio klimato sąlygomis);

15.

taigi ragina Komisiją toliau dėti pastangų tyrimų ir analizės srityje siekiant į MPŪV sistemą galbūt įtraukti papildomų kriterijų ir taip suderinti savo pasiūlymus su praktiniais sunkumais, kuriuos patiria ūkininkai, ir parengti išsamų kriterijų, kurie galėtų būti taikomi ilgą laiką, rinkinį;

16.

vis dėlto pabrėžia, kad šių kriterijų taikymui ir praktiniam realistiškų ribinių verčių nustatymui itin svarbu valstybėms narėms ir regionams pateikti būtinus biofizinius duomenis, kurie būtų pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu; todėl remia Komisijos įvestą praktinį pasiūlytų kriterijų taikymo patikrinimą; reikalauja, kad detalūs žemėlapiai, kuriuos turi pateikti valstybės narės, prireikus būtų panaudoti kriterijų, pagal kuriuos nustatomos gamtinių kliūčių turinčios vietovės, ribinių verčių ir pasiūlytos 66 proc. ribinės vertės suderinimui nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis su tikrove gamtinės aplinkos požiūriu;

17.

ypač pabrėžia, kad norint praktišku būdu atsižvelgti į įvairių poveikį darančių veiksnių sąveiką reikėtų vienu metu taikyti visus priimtus kriterijus; tai sudarytų sąlygas tokioms nepalankių sąlygų vietovėms, kurios turi dvi ar daugiau mažo ar vidutinio masto gamtinių kliūčių, būti klasifikuojamoms kaip MPŪV net ir tuo atveju, kai taikant atskirą kriterijų jos nebūtų priskiriamos šiai kategorijai;

18.

pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta, tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai; pabrėžia, kad jeigu nebus pateikti tokio moduliavimo rezultatai, siūloma 66 proc. ribinė vertė, taip pat kriterijus apibrėžiančios ribinės vertės turėtų būti traktuojamos ypač atsargiai ir gali būti objektyviai ir atitinkamai koreguojamos tik tuomet, kai bus parengti nacionaliniai žemėlapiai; todėl ragina Komisiją nedelsiant išanalizuoti žemėlapių rengimo rezultatus ir jų pagrindu kuo greičiau parengti išsamų komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo;

19.

pabrėžia, kad, kai bus parengtas galutinis tarpinių MPŪV žemėlapis, reikėtų taip pat atsižvelgti į objektyvius nacionalinius kriterijus siekiant užtikrinti galimybę, jog vietovių apibrėžtis galėtų būti koreguojama pagal kiekvienos šalies specifines sąlygas; mano, kad toks koregavimas turėtų būti atliekamas skaidriai;

20.

mano, kad savanoriškas nacionalinis paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms teikimo kriterijų dalinis patikslinimas būtinas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ypatingą geografinę padėtį vietovėse, kuriose gamtinės kliūtys buvo įveiktos vykdant žmogaus veiklą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog gerinant dirvožemio kokybę nuolat patiriamos susijusios priežiūros, pvz., drenavimo ir drėkinimo išlaidos; siūlo tam panaudoti taip pat ir ūkių duomenis (pvz., ūkių pajamas ir žemės produktyvumą); vis dėlto pabrėžia, kad sprendimą dėl tiksliam nustatymui taikytinų kriterijų turi priimti valstybės narės, nes daug valstybių narių jau parengė atitinkamą ir tinkamą skirtumų nustatymo sistemą, kurią reikėtų toliau taikyti;

21.

mano, kad tam tikros gamtinių kliūčių turinčios vietovės, kurios šiuo metu atitinka kriterijus, gali neatitikti naujų kriterijų; pabrėžia, kad reikėtų numatyti tinkamą laipsniško paramos mažinimo laikotarpį siekiant sudaryti sąlygas atitinkamuose regionuose prisitaikyti prie naujos padėties;

22.

pabrėžia, kad tos vietovės, kuriose pritaikius žemės ūkio technologijas buvo įveiktos gamtinės dirvožemio kliūtys, neturėtų būti visiškai pašalintos, ypač tuo atveju, jeigu jų iš žemės ūkio gamybos gaunamos pajamos yra mažos arba jeigu jose mažai gamybos alternatyvų, ir ragina Komisiją šiose vietovėse užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį;

23.

ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;

24.

pabrėžia valstybių narių atsakomybę objektyviai nustatant gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir rengiant subalansuotas kaimo plėtros programas; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystės poreikį šiame procese; taip pat pabrėžia, kad būtina, jog apie šiuos nacionalinius arba regioninius sprendimus praneštų ir juos patvirtintų Europos Komisija;

25.

pabrėžia, kad ateityje viena iš pagrindinių Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos plėtros sričių – tai reforma, susijusi su gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;

26.

ragina Komisiją per metus parengti atskirą teisės aktą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse;

27.

ragina iš naujo svarstyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių sistemą ir kartu rengti diskusijas dėl BŽŪP reformos apskritai siekiant užtikrinti naujų paramos ūkininkams sistemų nuoseklumą, ypač bendrosios išmokos schemos požiūriu;

28.

žino, kokį poveikį bandymai iš naujo apibrėžti tarpines MPŪV galėtų daryti būsimai BŽŪP pagalbos struktūrai, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į visus požiūrius, kurie buvo išreikšti viešųjų konsultacijų su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei susijusių žemės ūkio įmonių atstovais metu;

29.

reikalauja apsaugoti Europos kaimo plėtrai skiriamo biudžeto dalį ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrojo MPŪV finansavimo galimybėmis, nes tai viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių kaimo plėtros programų;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.


(1)  Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2003, OL C151, 2003 6 27.

(2)  Nuo 16 EUR už hektarą Ispanijoje iki 250 EUR už hektarą Maltoje.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/45


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė: „2015.eu“

P7_TA(2010)0133

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (2009/2225(INI))

2011/C 81 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (1),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos dažnių spektro politikos (2),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo (3),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje (4),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0066/2010),

A.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis ir yra neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje,

B.

kadangi Europa turėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas, užtikrinančias didesnę vertę piliečiams ir įmonėms; kadangi informacinės ir ryšių technologijos padeda įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, padėdamos pasiekti tvaraus ekonominio augimo,

C.

kadangi pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime, o imantis politinių veiksmų svarbiausia bus žmogus, kadangi ši skaitmeninė revoliucija daugiau negali būti laikoma pramoninės praeities kaita, o turėtų būti laikoma esminio virsmo procesu,

D.

kadangi skaitmeninės visuomenės vystymasis turėtų didinti socialinę įtrauktį ir visiems ES gyventojams suteikti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat šis vystymasis turėtų būti paremtas veiksminga politika, kuria siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį visoje ES ir didesniam skaičiui gyventojų suteikti e. įgūdžių, kad gyventojai galėtų visapusiškai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis,

E.

kadangi, nors plačiajuostis ryšys prieinamas 90 proc. ES gyventojų, juo naudojasi tik 50 proc. namų ūkių,

F.

kadangi konkurencingos ryšių rinkos yra svarbios, užtikrinant, kad vartotojai gautų daugiausia naudos pasirinkimo, kokybės ir kainos priimtinumo požiūriu,

G.

kadangi Europos potencialas yra neatskiriamai susijęs su gyventojų gebėjimais, darbo jėga ir organizacijomis; kadangi kai nesama gebėjimų, informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros ekonominė ir socialinė pridėtinė nauda nedidelė,

H.

kadangi IRT gali būti labai galinga priemonė stiprinant pastangas siekti teigiamo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje ir kovoti su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe,

I.

kadangi piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; kadangi pagrindinių teisių užtikrinimas ir taikymas šiomis sąlygomis yra pagrindinė piliečių pasitikėjimo sąlyga; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė verslo pasitikėjimo sąlyga,

J.

kadangi nusikaltimų internete, pavyzdžiui, kurstymų vykdyti teroristinius išpuolius, nusikalstamus veiksmus neapykantos pagrindu ir vaikų pornografijos atvejų skaičius išaugo, ir tai asmenims, tarp jų ir vaikams, kelia pavojų,

K.

kadangi Europos kultūros ir kūrybinė pramonė atlieka esminį vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos tvaraus vystymosi bei ekonomikos atgaivinimo variklis; kadangi diskusijose apie kūrybinio turinio bendrosios rinkos sukūrimą reikia ypač didelį dėmesį skirti kultūrinėms ir kalbinėms ypatybėms,

L.

kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas visuomenės diskusijose ir informacijos prieiga skaitmeninėje erdvėje labai priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo spaudos sektoriaus, kuris yra ketvirtasis demokratijos ramstis,

M.

kadangi dėl nepakankamos informacijos bei komunikacijos technologijų kūrimo, platinimo ir panaudojimo pažangos augimas ir produktyvumas gerokai atsilieka, ir kadangi jaunos IRT naujoves diegiančios įmonės, turinčios stiprų augimo potencialą, sunkiai dirba siekdamos ilgesniam laikui įsitvirtinti rinkose,

N.

kadangi privatus ir viešasis sektoriai turėtų investuoti į tokias naujas inovatyvias platformas, pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų naudojimas internete (angl. cloud computing), e. sveikata, pažangieji skaitikliai, sumanus mobilumas, kt.; kadangi vieningos Europos rinkos stiprinimas leistų didinti susidomėjimą investicijomis į Europos ekonomiką ir rinkas ir pasitarnautų masto ekonomikai,

O.

kadangi bendroji skaitmeninių internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turėtų ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo,

P.

kadangi, nors internetinė prekyba yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos sritis, atotrūkis tarp vietos ir tarpvalstybinės e. prekybos įmonių ES didėja; kadangi Komisijos komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais ES (COM(2009)0557) nurodyta, kad tarpvalstybinė įmonių e. prekyba atveria dideles taupymo galimybes ES piliečiams,

1.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ryžtingos skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, pagal kurį Europa galėtų daryti pažangą siekdama atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės, kurioje visiems piliečiams būtų siūlomos ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės; siūlo pavadinti šią naują skaitmeninę darbotvarkę „Darbotvarkė 2015.eu“ ir vadovautis aukštyn kylančios spiralės „2015.eu“ modeliu;

2.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio, kartu išsaugant konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia tikslinės politikos, pagal kurią būtų skatinama konkurencija ir veiksmingos investicijos ir inovacijos siekiant naujų ir geresnių prieigos infrastruktūrų ir vartotojų pasirinkimo prieigos teikimo srityje sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visiems gyventojams neatsižvelgiant į vietovę, ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties;

3.

mano, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ragina Komisiją ir valstybes nares visomis politikos priemonėmis užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems Europos piliečiams, naudojant Europos struktūrinius fondus, Europos ekonomikos atkūrimo planą ir papildomus skaitmeninius dažnius plečiant mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir kokybę; be to, ragina valstybes nares suteikti naują postūmį Europos sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategijai, visų pirma atnaujinant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;

5.

primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia nuo nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams; mano, kad tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą ir prieigą prie šio interneto šių regionų gyventojams yra bevielio ryšio technologijos, kurios sudaro galimybę per priimtiną laiko tarpą ir pagrįsta kaina iškart prisijungti prie interneto tinklo kamieno;

6.

primena, kad pagal su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus privaloma užtikrinti minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, ir galutiniai naudotojai privalo turėti galimybę naudotis tomis paslaugomis už prieinamą kainą, neiškraipant konkurencijos ir nesudarant papildomos naštos vartotojams ir operatoriams; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą;

7.

pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos darbotvarkėje „2015.eu“ kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;

8.

ragina Komisija atlikti poveikio vertinimą nustatant, kaip galima įgyvendinti numerio perkėlimą visoje ES;

9.

toliau būtų mobilusis pasaulio žemynas, ir užtikrinti, kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu ir turėtų prieigą prie sparčiojo bevielio ryšio paslaugų;

10.

primena, kad reikia sparčiau siekti darnaus nediskriminuojančio papildomų skaitmeninių dažnių spektro naudojimo ir drauge nepakenkti dabartinėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir jas tobulinti;

11.

ragina Komisiją, pasitelkus Radijo spektro komitetą, įvertinti praktinius ir techninius reikalavimus teikiant spektro dažnius ir užtikrinti pakankamą lankstumą, užtikrinant naujų technologijų ir paslaugų, pavyzdžiui, mobiliojo plačiajuosčio ryšio, diegimą; ragina Komisiją informuoti apie konkurencinę padėtį ir įvykius spektro dažnių rinkoje;

12.

pabrėžia tolesnio vertinimo ir mokslinių tyrimų poreikį vertinant esamų ir būsimų spektro vartotojų tarpusavio sąveikos galimybes, sušvelninant potencialias neigiamas pasekmes vartotojams;

13.

kadangi prieigos prie interneto procentinė dalis didėja, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti, kad iki 2015 m. 50 proc., o iki 2020 m. – 100 proc. ES namų ūkių būtų prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų, sudarant patikimos ir geresnės galutinio vartotojo patirties, kuri atitiktų vartotojų lūkesčius ir poreikius, galimybę; primena, kad siekiant šių tikslų būtina tinkama politikos priemonių sistema, sudaranti privačių investicijų galimybes, kartu išsaugant konkurenciją ir didinant vartotojų pasirinkimą;

14.

ragina valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę naująją elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prieš nustatytą terminą ir visiškai ją įgyvendinti bei suteikti nacionaliniams reguliuotojams atitinkamus įgaliojimus; pabrėžia, kad pagal naująją programą numatyta nuspėjama ir nuosekli reglamentuojamoji aplinka, kuri skatina investicijas į IRT tinklus, produktus ir paslaugas ir konkurencingą atitinkamą rinką, taip pat prisideda prie veiksmingesnės vieningos informacinės visuomenės paslaugų rinkos; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis gairėmis dėl telekomunikacijos teisės aktų paketo įgyvendinimo kuriant kitos kartos tinklus turėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, naudojamas direktyvose, kuriomis puoselėjamas šių tinklų diegimas;

15.

mano, kad būtina didinti reguliavimo koordinavimo veiksmingumą užtikrinant, kad kiek galima greičiau pradėtų veikti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI);

16.

ragina suinteresuotus dalyvius taikyti atvirus ryšių tinklo diegimo modelius, kurie leidžia labiau skatinti naujoves ir didinti paklausą;

17.

primena, kad reguliavimas turi būti skaidrus ir prognozuojamas ir ragina Komisiją toliau integruoti geresnio reguliavimo principus į teisines ir neteisines iniciatyvas, ypač per tikslinius ir laiku atliekamus poveikio vertinimus;

18.

primena, kad tarpusavio sąveikumas ir prieinamumas yra tarpusavyje susiję ir turi būti tas pagrindas, ant kurio būtų statoma efektyvi informacinė visuomenė, kad įvairių produktų, infrastruktūros objektų ir paslaugų tarpusavio sąveikumas leistų europiečiams naudotis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga jie naudojasi;

19.

pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai labai svarbūs atvirai skaitmeninei visuomenei ir kad ES piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos ir teikiamos lengvatos įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų; pabrėžia, kad skaitmeninė kompetencija turėtų padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms (t. y. vyresnio amžiaus ir turintiems mažas pajamas žmonėms) įsitraukti į visuomenę; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti skaitmeninio raštingumo ir naudojimosi internetu skirtumų, vadinamosios antrosios skaitmeninės atskirties, tarp įvairių visuomenės grupių klausimą; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;

20.

ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;

21.

pabrėžia, kad visos pradinės ir pagrindinės mokyklos iki 2013 m. privalo būti prisijungusios prie patikimo ir kokybiško, o iki 2015 m. – prie sparčiojo interneto, kur galima, panaudojant regioninės ir sanglaudos politikos priemones; primena, kad IRT mokymas ir e. mokymas, sudarantys sąlygas naudotis geresnėmis ir prieinamesnėmis švietimo programomis, turėtų tapti sudėtine visą gyvenimą trunkančio mokymo veiklos dalimi;

22.

pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; mano, kad taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;

23.

rekomenduoja į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymą ir pradėti jį jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus;

24.

pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti dalyvavimo skaitmeninės visuomenės gyvenime teikiamus privalumus; dar karta patvirtina, jog būtina užtikrinti, kad Europos darbuotojų žinios, įgūdžiai, kompetencija ir kūrybingumas atitiktų aukščiausius visuotinius standartus ir būtų nuolat atnaujinami; mano, kad skaitmeninis raštingumas ir kompetencija turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių aspektas, nes tai yra pagrindinis Europos inovacinę visuomenės stiprinimo veiksnys;

25.

siūlo imti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą ES ir valstybių narių lygmenimis, šis planas apimtų: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. Be smart online!) siekiant, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir profesiniame rengime išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

26.

ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių tam, kad paragintų jaunus darbuotojus pasirinkti, kaip tolimesnę savo karjerą, darbą IRT srityje; kol kas ragina valstybes nares savo nacionalinėse švietimo programose labiau pabrėžti tokių gamtos mokslų, kaip matematika ir fizika dėstymą pradinių klasių moksleiviams; laikosi nuomonės, kad, kadangi esama realaus ir skubaus poreikio imtis veiksmų patenkinant kvalifikuotų IRT darbuotojų paklausą Europoje net ir trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, reikalingas geresnis pagrindas e. įgūdžių duomenų stebėjimui; ragina ES institucijas imtis tolesnių veiksmų sukurti tokią duomenų bazę;

27.

pabrėžia, kad visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir įpareigojimais pagal Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją; mano, kad šioje chartijoje turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis, visų pirma įskaitant naudotojo teises, susijusias su privatumo apsauga, pažeidžiamais vartotojais ir skaitmeniniu turiniu, taip pat užtikrinant tinkamai veikiančią sąveiką; dar kartą patvirtina, kad skaitmeninių teisių apsauga turėtų būti užtikrinama bendrame visų kitų pagrindinių teisių kontekste;

28.

yra tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra itin svarbi vertybė ir kad visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo asmeninius duomenis, įskaitant ir vadinamąją teisę būti pamirštam; ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti duomenų apsaugos direktyvą, susijusią su dabartine skaitmenine aplinka;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti skaitmeninį saugumą, kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir brukalais, didinti naudotojų pasitikėjimą ir apsaugoti Europos Sąjungos internetinę erdvę nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai dalyvauti sustiprinto tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje veikloje; primena valstybėms narėms, kad beveik pusė iš jų dar nėra ratifikavę Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją;

30.

Ragina valstybes nares imtis priemonių, kad visi Europos piliečiai turėtų saugią elektroninę identifikaciją;

31.

ragina išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę, o įmonių vartotojai turi teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta naujojoje reguliavimo sistemoje; ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) ir nacionalines reguliavimo institucijas (NRI) skatinti neutralumo nuostatas, atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir iki 2010 m. pabaigos teikti Europos Parlamentui ataskaitas; mano, kas ES teisės aktuose turi būti užtikrinama „paprasto perdavimo kanalo“ nuostata, pateikta kaip Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB), nes tai svarbus būdas, leidžiantis užtikrinti laisvą ir atvirą konkurenciją skaitmeninėje rinkoje;

32.

pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;

33.

teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) atlikti nepriklausomą kitų nei kainų reguliavimas metodų, kurie galėtų būti naudojami konkurencingai tarptinklinio ryšio visaus rinkai kurti, analizę; ragina Komisiją remiantis šia EERRI analize ir savo peržiūra iki 2013 m. pasiūlyti ilgalaikį tarptinklinio ryšio problemos sprendimą ,kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio rinka ir tai būtų pasiekta mažų kainų;

34.

pažymi, kad skaitmeninės paslaugos gali būti naudingos Europai siekiant visapusiškai pasinaudoti visomis vidaus rinka; ragina taikyti veiksmingą bendros skaitmeninės rinkos politiką, dėl kurios paslaugos internetu Europoje taptų konkurencingesnės, prieinamesnės, būtų teikiamos kuo daugiau valstybių ir skaidresnės, tuo pačiu metu užtikrinant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukiant teritorinę diskriminaciją; ragina ES institucijas iki 2013 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo ir administravimo kliūtis; ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

35.

ragina išnagrinėti ES suderintas taisykles užtikrinant bendrąją rinką nuotolinių išteklių paslaugų ir e. komercijos srityje;

36.

ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurios toliau didintų įgaliojimų skaidrumą ir tarptautinės prekybos internetu vykdymo bei kompensavimo veiksmingumą; pabrėžia, kad sėkmingai e. prekybos plėtrai reikalingas veiksmingas prekių paskirstymas, taigi pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);

37.

mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, reikalingą skaitmeninę aplinką; ragina valstybes nares sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams ir ragina Komisiją remti e. sąskaitų faktūrų naudojimą dideliu mastu;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta surengta 2005 m. Mančesteryje vykusioje Ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

39.

mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, informacinės visuomenės teisinį pagrindą sudarančios direktyvos, atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos, naujų technologijų atsiradimo ir fakto, kad ES piliečių duomenys vis dažniau tvarkomi už ES ribų; mano, kad teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti, ir kad reikalingas tarptautinės duomenų apsaugos sistemos sukūrimas;

40.

pabrėžia galimą naudą piliečiams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas (e. valdžios paslaugas) būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei ir labiau individualizuotai viešųjų paslaugų pasiūlai; ragina valstybes nares pasinaudoti IRT priemonėmis ir pagerinti vyriausybės veiksmų skaidrumą ir vyriausybės atskaitomumą, tai pat prisidėti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos, kad demokratijos procese dalyvautų visos socialinės ir ekonominės grupės, informuojami nauji vartotojai ir didinamas žinomumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas neįgaliems asmenims;

41.

pabrėžia plačiajuosčio ryšio reikšmę Europos piliečių sveikatai, įgalinant juos naudotis veiksmingomis sveikatos informavimo technologijomis, tobulinant slaugos kokybę, išplečiant geografinę sveikatos apsaugos aprėptį į izoliuotas kaimo, kalnų ir mažai apgyvendintų regionų vietoves, supaprastintant slaugą namuose ir sumažinant nebūtiną brangų gydymą ir brangiai kainuojantį pacientų perkėlimą; primena, kad plačiajuosčio ryšio pagalba taip pat galima apsaugoti Europos piliečius palengvinant ir plėtojant su visuomenės saugumu susijusios informacijos sklaidą, procedūras, reagavimą į stichines nelaimes ir atstatymą;

42.

pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ypač svarbios žmonėms su negalia, nes jų kasdieninei veiklai reikalinga intensyvesnė, nei kitiems, technologinė pagalba; mano, kad, esant tokioms pačioms sąlygoms, žmonės su negalia turi teisę dalyvauti sparčiai kuriant naujuosius skaitmeninių technologijų produktus ir paslaugas, kad galėtų geriau pasinaudoti vieningos ir atviros informacinės visuomenės pranašumais;

43.

pabrėžia, kad reikia plėtoti „penktąją laisvę“, pagal kurią užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, ir iki 2015 m. parengti suvestinį, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą, dėl kurios padidėtų vartotojų teisinis tikrumas ir būtų pasiekta sąžininga pusiausvyra tarp teisių turėtojų, teisių ir plačiosios visuomenės prieigos prie turinio ir žinių; atsižvelgdamas į technologijų vystymosi greitį, ragina ES paspartinti diskusijas autorių teisių tema ir išnagrinėti poveikį, kurį gali sukelti pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžta ES autorinių teisių sąvoka, siekiant nustatyti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiek internete, tiek už jo ribų;

44.

pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmenine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;

45.

pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai;.rekomenduoja ES lygmeniu inicijuoti kampaniją siekiant išsamiau apie tai informuoti, ypač vystant ir skleidžiant skaitmeninio kultūros paveldo turinį; ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą ištirti galimybę valstybėms narėms leisti kultūrinių išteklių platinimui internetu taikyti mažesnę PVM normą;

46.

pabrėžia, kad internetas, kurio dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, kartu pateikia ir naujų iššūkių, susijusių su Europos Sąjungos internetinės erdvės apsaugos nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų užtikrinimu; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;

47.

mano, kad ES turi skatinti pasiūlos politikos kryptis ir apsvarstyti tolesnę autorių teisių licencijavimo ir suteikimo taisyklių plėtrą, atsižvelgiant į naujausias technologijas, naujas skaitmeninio platinimo priemones ir kintantį vartotojų elgesį; ragina sukurti geresnę, veiksmingesnę ir labiau suderintą skaidrią teisių valdymo ir suteikimo sistemą muzikiniams ir garso ir vaizdo kūriniams, taip pat siekti didesnio kolektyvinių teisių administravimo subjektų skaidrumo ir tarpusavio konkurencijos;

48.

pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams; ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;

49.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Europos skaitmeninės bibliotekos projekto ateities, nebent įvyktų esminiai pokyčiai bibliotekos skaitmeninio formato ir projekto valdymo, veiksmingumo, praktiškumo, naudingumo ir plataus masto tarpininkavimo srityse;

50.

mano, kad nuosekliai diegiant IRT drauge labai svarbu skatinti IRT tyrimų kompetenciją ir skatinti viešąsias bei privačias investicijas į didelės rizikos, IRT tyrimus, kurie atliekami bendradarbiaujant, ir naujoves; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant internetines technologijas, nuotolinių išteklių paslaugas, prisitaikančias terpes ir superkompiuterius, ir IRT programas, kurias naudojant būtų išmetama mažai anglies dioksido; siūlo padvigubinti ES informacijos ir ryšių technologijų tyrimams skiriamą biudžetą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą padidinti keturis kartus;

51.

apgailestauja dėl fakto, kad patrauklumo požiūriu ugdant ir išsaugant talentus IRT, Europa atsilieka nuo kitų pirmaujančių rinkų ir patiria didelį smegenų nutekėjimą dėl geresnių akademinių ir kitų mokslinių tyrimų darbo sąlygų JAV; pažymi, kad norint išspręsti šią problemą Europa turi dirbti kartu su mokslininkais ir pramone siekdama vystyti aiškią profesinės integracijos programą, kuri remtų mokslinių tyrimų bendruomenės atliekamą svarbų vaidmenį plačioje pasaulinės klasės IRT inovacijų strategijoje;

52.

mano, kad iki 2015 m. visus Europos mokslo tyrimų institutus ir infrastruktūrą turėtų sujungti itin spartūs (GB/s) perdavimo tinklai, sukuriant Europos mokslo tyrimų bendruomenės vidaus tinklą;

53.

ragina skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES;

54.

ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;

55.

reiškia susirūpinimą, kad ES pagrindų programoje numatyta daug biurokratijos; ragina Komisiją pašalinti biurokratizmą, t. y., nepažeidžiant šios programos, iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą;

56.

ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų ir jų perkėlimu palaikomi moksliniai tyrimai ir naujovės, ir, jei reikia, išryškinti gerąją patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti rodiklius, susijusius su naujovėmis vykdant viešuosius pirkimus;

57.

primena, kad ateityje Europos konkurencingumas ir gebėjimas atsigauti po esamos ekonominės krizės, labiausiai priklausys nuo jos gebėjimo visapusiškai ir veiksmingai diegti įmonėse IRT; vis dėlto primena, kad MVĮ dar labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių, ir atkreipia ypatingą dėmesį į garantijas, kurias būtina užtikrinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad šios neliktų IRT vystymo užribyje; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti paramos MVĮ priemones, susijusias su IRT naudojimu, siekiant padidinti jų produktyvumą;

58.

ragina Komisiją parengti skaitmeninį planą skatinant interneto verslo galimybes, kuriuo pirmiausia būtų siekiama pasiūlyti alternatyvas tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu dėl finansų krizės tapo bedarbiais; mano, kad šis planas turėtų apimti prieinamos programinės ir kompiuterinės įrangos pasiūlą kartu su laisva interneto prieiga ir nemokamu konsultavimu;

59.

mano, kad pagal „Darbotvarkę 2015.eu“ turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekiant klimato kaitos strategijos „20-20-20“ tikslų naudotis IRT technologijomis; mano, kad tokių priemonių kaip pažangios energetikos sistemos, pažangūs skaitikliai, pažangus automobiliai, pažangi vandentvarka ir e. sveikata įgyvendinimas turėtų būti pagrindinėmis „2015.eu“ iniciatyvomis; taip pat pabrėžia, IRT sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2015 m. turėtų būti sumažintas 50 proc.;

60.

mano, kad tarptautinės prekybos varomoji jėga turėtų būti sąžiningos prekybos principas, kurio tikslas – pasiekti balansą tarp rinkų atvėrimo ir teisėtos įvairių ekonomikos sektorių apsaugos, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ir socialines sąlygas;

61.

mano, kad visų politinių lygmenų, bendradarbiaujančių daugiapakopio valdymo dvasia, (ES, nacionalinio ir regioninio) atsakomybės už „Darbotvarkę 2015.eu“ perėmimas ir politinis bei geografinis darbotvarkės matomumas yra būtinos išankstinės sąlygos norint, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama; šiuo tikslu siūlo periodiškai organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimus skaitmeninės darbotvarkės klausimais siekiant apžvelgti pažangą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir suteikti naują politinį postūmį;

62.

atkreipia Komisijos dėmesį visų pirma į būtinybę nustatyti konkrečius, pamatuojamus, tinkamus, realistiškus ir terminuotus tikslus (angl. smart objectives) ir užduotis ir priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų sutelkiamos visos tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai visose susijusiose politikos srityse (t. y. elektroniniai ryšiai, švietimas, moksliniai tyrimai, sanglaudos politika); ragina Komisiją reguliariai persvarstyti „2015.eu“ strategijos pasiekimus remiantis platesniu rodiklių rinkiniu, leidžiančiu atlikti socialinio ir ekonominio poveikio kiekybinę ir kokybinę analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinių bei regioninių programų šioje srityje koordinavimą;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.


(1)  OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133.

(2)  OL C 287 E, 2007 11 29, p. 364.

(3)  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 87.

(4)  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 370.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/54


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
ES ryšių su Lotynų Amerika strategija

P7_TA(2010)0141

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos (2009/2213(INI))

2011/C 81 E/09

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į penkių Europos Sąjungos valstybių bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (LAKR) šalių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28– 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.), Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.) ir Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d), metu priimtas deklaracijas,

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 13–14 d. Prahoje vykusio keturioliktojo Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 14 d. Prahoje vykusio Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Estorilyje (Portugalija) vykusio devynioliktojo Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu parengtą deklaraciją (Lisabonos deklaracija),

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių,

atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių Parlamentinės Asamblėjos (EuroLat) rezoliucijas, ypač į 2007 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją dėl ES ir Lotynų Amerikos šalių santykių atsižvelgiant į 5-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Limoje, ypatingą dėmesį atkreipiant į demokratišką valdymą, į 2009 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartijos ir į 2009 m. spalio 15 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės, atsižvelgiant į 2010 m. gegužės mėnesį vyksiantį VI aukščiausiojo lygio susitikimą, projektą,

atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijas dėl globalinės partnerystės ir dėl bendrosios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių santykių strategijos (1), taip pat į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės (2), 2008 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje (3),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje, 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos, 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje,

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo (isp. feminicidios) Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ir į Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su šiuo reiškiniu (4),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0111/2010),

A.

kadangi ES ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginė partnerystė labai svarbi, taip pat kadangi abiem regionams labai svarbu ir toliau plėtoti ir gerinti šią partnerystę,

B.

kadangi vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES ir būsimų Belgijos bei Vengrijos pirmininkavimo prioritetų yra ES ir Lotynų Amerikos santykių stiprinimas,

C.

kadangi nuo pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 1999 m., ši dviejų regionų strateginė partnerystė toli pažengė, ypač aukščiausiojo lygio susitikimo Vienoje metu, kai buvo įsteigta EurLat Parlamentinė Asamblėja – dviejų regionų strateginės partnerystės parlamentinė šaka, tačiau yra daugiau sunkumų ir iššūkių, kuriuos reikia nugalėti,

D.

kadangi vienas pagrindinių dviejų regionų strateginės partnerystės tikslų – regionų integracija ir regioninių bei dvišalių, taip pat strateginių partnerysčių asociacijos susitarimų sudarymas,

E.

kadangi Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), – nors ir kitokio pobūdžio nei įvairūs kontinentinės integracijos procesai (CAN, MERCOSUR, SICA) organizacija, – gali paskatinti šiuos integracijos procesus,

F.

kadangi išlieka esamų ir būsimų konfliktų tarp Lotynų Amerikos šalių galimybė, palankiai vertintina tai, kad subsidiarumo principą taikydamos vyriausybės pasinaudoja visomis Lotynų Amerikos teisinių institucijų galimybėmis prieš kreipdamosi į kitas institucijas už žemyno ribų,

G.

kadangi pastaraisiais metais tiek Lotynų Amerikos tiek Europos karinės išlaidos labai išaugo,

H.

kadangi ši dviejų regionų strateginė partnerystė jau sustiprino abiejų jos šalių tarpusavio koordinavimą tarptautiniuose forumuose ir institucijose, kadangi reikia siekti ne tik parengti bendrą darbotvarkę, bet ir toliau koordinuoti pozicijas pasaulinės svarbos klausimais ir atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir rūpesčius,

I.

kadangi tai, kad ES neseniai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, yra istorinis įvykis ir atsižvelgiant į tai, jog jos įgyvendinimas gali padaryti didelę įtaką efektyviai užtikrinat 60 milijonų Lotynų Amerikoje gyvenančių neįgalių piliečių civilines ir socialines teises, siekiant įgyvendinti jų lygias galimybes,

J.

kadangi JAV išrinkta nauja valdžia, su kuria siejami dideli lūkesčiai,

K.

kadangi Lotynų Amerikos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 milijonų asmenų, kurie sukuria apie 10 proc. pasaulio BVP, joje auga apie 40 proc. planetos augmenijos rūšių ir ji turi išskirtinius žmogiškuosius išteklius,

L.

kadangi ES ir Lotynų Amerikos santykiai grindžiami bendromis vertybėmis, o pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra svarbiausias strateginės partnerystės aspektas,

M.

kadangi vystyti santykius su Lotynų Amerika naudinga abiem šalims ir gali būti pravartu tiek visoms ES valstybėms narėms, tiek visoms Lotynų Amerikos šalims,

N.

kadangi lyčių aspekto integravimas į visas politikos kryptis gali padėti visuomenei tapti teisingesnei ir demokratiškesnei, tokioje visuomenėje ir į moteris, ir į vyrus žiūrima kaip į lygius visais gyvenimo aspektais,

O.

kadangi ES ir LAKR kartu apima daugiau nei milijardą gyventojų ir trečdalį visų Jungtinių Tautų valstybių narių,

P.

kadangi ES teikia daugiausiai vystomosios pagalbos, yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą prekybos partnerė (pirma MERCOSUR ir Čilėje) ir nuo dviejų regionų strateginės partnerystės sudarymo 1999 m. jau finansavo projektų ir programų už daugiau nei 3 000 milijonų eurų,

Q.

kadangi 2010 m. pasaulis dar lėtai atsigauna nuo visuotinės recesijos ir nors Lotynų Amerikos šalys krizę atlaikė geriau nei kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys ir 2010 m. jų ekonomika vidutiniškai augs beveik 3 proc., atsigavimas bus labai nevienodas, o augimas nepakankamas, siekiant aiškiai pagerinti socialines gyventojų sąlygas, kurie gauna daug prastesnę socialinę apsaugą negu Europos gyventojai,

R.

kadangi kai kuriose didelėse Lotynų Amerikos šalyse ir ES valstybėse narėse aukštas jaunimo nedarbo lygis,

S.

kadangi, nepaisant didelės pažangos, regione matomi pavojingi vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai,

T.

kadangi narkotikų gamyba ir prekyba išlieka labai rimta regiono problema; atsižvelgiant į tai, kad dėl kokos lapų auginimo Pietų Amerikoje iškilo ir išaugo politinė kultūrinė Jungtinių Tautų, kurios šią kultūrą draudžia, konvencijų ir rezoliucijų, ir oficialios kai kurių vyriausybių doktrinos, kaip antai Bolivijos, teigiančios, kad šis augalas priklauso vietinių kultūrai, kolizijos problema,

U.

atsižvelgiant į skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria kai kurių daugelio Lotynų Amerikos šalių vietos bendruomenės,

V.

kadangi reikia labai pagerinti svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, energetikos, vandens, infrastruktūrų ir komunikacijų, veiklą ir pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo pasiekta telekomunikacijų sektoriuje,

W.

kadangi be atitinkamo infrastruktūrų vystymo bus sustabdyta Lotynų Amerikos regiono plėtra ir gebėjimas prisidėti prie integracijos procesų,

X.

kadangi Lotynų Amerika labai susirūpinus dėl ES politikos imigracijos srityje ir kadangi reikia pasiekti susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į visus teisėtus Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerių interesus, susijusius su šia jautria sritimi,

Y.

kadangi Europos investicijų bankas (EIB) Lotynų Amerikoje pradėjo veikti 1933 m. ir dabar (2007–2013 m) jis projektų finansavimui regione skyrė 2,8 milijardų eurų,

Z.

kadangi paskutiniame Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad inovacijos ir žinios yra pagrindinės priemonės siekiant panaikinti skurdą, kovoti su alkiu ir siekti tvaraus vystymosi,

AA.

kadangi neseniai atliktame Iberijos ir Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ir Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL) tyrime teigiama, kad reikalingas 55 milijardų biudžetas siekiant per 10 metų, t. y. 2011–2021 m., įgyvendinti 2021 m. švietimo tikslus, skirtus pašalinti dabartinę didžiulę nelygybę ir neraštingumą, užtikrinti 15 milijonų 3–6 metų vaikų, neinančių į mokyklą, švietimą ir sukurti tvirtas ir veiksmingas profesinio mokymo sistemas, taip pat labai pagerinti jų galimybes stoti į universitetus,

1.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, skirtą nustatyti, įvertinti ir pateikti veiklos pasiūlymus siekiant visavertės dviejų regionų strateginės partnerystės;

2.

džiaugiasi pirmininkaujančios Ispanijos pastangomis, paskatinusiomis pasirašyti ES ir Centrinės Amerikos partnerystės sutartį ir daugiašalius prekybos susitarimus su Kolumbija ir Peru, taip pat tvirta valia bei noru atnaujinti ES ir MERCOSUR derybas;

3.

pakartoja, kad remia įvairius regioninės Lotynų Amerikos integracijos procesus, kuriais pagrįsta dviejų regionų strateginė partnerystė, ir tikisi, kad ši dviejų regionų strateginė partnerystė sudarys galimybes pagerinti pozicijų koordinavimą krizių ir pasaulinės svarbos klausimų atvejais, remiantis bendrais interesais, vertybėmis ir rūpesčiais;

4.

atsižvelgia į politinius pokyčius abiejuose regionuose ir teigia, kad reikia atidžiai stebėti įvykių raidą ir prireikus pakeisti Europos Sąjungos politiką Lotynų Amerikai ir pritaikyti ją prie naujų aplinkybių;

5.

pabrėžia, kad labai svarbūs tie principai ir vertybės, kuriais grindžiama dviejų regionų strateginė partnerystė, pavyzdžiui, pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms (politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse) ir pagrindinėms laisvėms, žodžio laisvės, teisinės valstybės, teisės viršenybės, teisės į sąžiningą teismą, teisinio saugumo ir visų formų diktatūros ar autoritarizmo pasmerkimo;

6.

ragina visus dviejų regionų strateginės partnerystės subjektus vykdyti savo gero valdymo ir socialinio teisingumo įsipareigojimus;

EP strateginė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės vizija

7.

patvirtina, kad pagrindinis Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės tikslas – iki 2015 m. sukurti Pasaulinę tarpregioninę Europos ir Lotynų Amerikos partnerystę politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse, kuri užtikrintų tvarų abiejų regionų vystymąsi;

Priemonės, kuriomis siekiama pasaulinės tarpregioninės Europos ir Lotynų Amerikos partnerystės tikslų

Politinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

8.

ragina pasinaudoti naujomis, įsigaliojus Lisabonos Sutarčiai atsiradusiomis, galimybėmis siekiant dviejų regionų strateginės partnerystės;

9.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų, kuriuos rems Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Lotynų Amerikos atžvilgiu vienybę, darną ir efektyvumą, taip pat ragina aktyviai dalyvauti būsimame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m. gegužės mėnesį Madride;

10.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą nustatyti aiškias gaires, siekiant kuo geriau bendradarbiauti ir kartu skatinti veiksmingą daugiašališkumą, užtikrinti aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugą, kovoti su klimato kaita, gerinti Jungtinių Tautų turimus gebėjimus palaikyti ir konsoliduoti taiką, užtikrinti, jog bus siekiama Tūkstantmečio Tikslų, taip pat vadovaujantis tarptautine teise kovoti su bendra grėsme, kylančia taikai ir saugumui, įskaitant prekybą narkotikais ir ginklais, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, kaip buvo nuspręsta Limoje;

11.

taip pat ragina nustatyti tinkamus EuroLat Asamblėjos ir įvairių ES organų institucinio bendradarbiavimo mechanizmus, kaip buvo nuspręsta aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje išvadose;

12.

dar kartą pakartoja, kad EIVT turi ateityje užtikrinti, kad į EP nuomonę būtų atsižvelgiama ES delegacijose, ypač esančiose labai svarbiuose regionuose, pavyzdžiui Lotynų Amerikoje, ir būtų sukurtas veiksmingas dialogas, užtikrinantis visavertį bendradarbiavimą su Parlamentu;

13.

rekomenduoja patvirtinti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuri pagal susijusius Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės aktus apimtų bendros politinės veiklos ir saugumo strategijas ir kryptis siekiant užkirsti kelią bendroms grėsmėms, su kuriomis susiduria dviejų regionų strateginės partnerystės nariai;

14.

palankiai vertina UNASUR atliktą darbą ir diplomatinius laimėjimus Pietų Amerikoje;

15.

pabrėžia savo įsitikinimą, kad daugelio Lotynų Amerikos partnerių vidaus stabilumas vis dar priklauso nuo valstybės reformos, kurią vykdant ir priimant sprendimus reikia iki galo ir veiksmingai įtraukti visas vietos tautas ir kitas mažumas, taip siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir paremti jų kultūrines teises bei tradicijų išsaugojimą, nes tai dar labiau praturtintų visuomenę ir sustiprintų demokratinį valdymą;

16.

perspėja, kad veiksmingas ir nepriklausomas teismų administravimas ir atsakingos, atskaitingos ir skaidrios valdančiosios institucijos veiksminga, žmogaus teises užtikrinanti politika suteikia piliečiams saugumo jausmą, padeda sustiprinti jų pasitikėjimą atstovaujančiąja parlamentine sistema ir užkerta kelią abejingumui;

17.

ragina su paskirties ir kilmės bei tranzito šalimis tęsti ir plėtoti konstruktyvų dialogą migracijos Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionuose klausimais; šiuo požiūriu pritaria oficialiam visapusiškam dviejų regionų dialogui dėl migracijos tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių, kuris pradėtas 2009 m. birželio 30 d., taip skatinant Limos aukščiausiojo lygio susitikimo įsipareigojimų vykdymą; taip pat džiaugiasi dėl parlamentinėje EuroLat asamblėjoje įsteigtos migracijos darbo grupės, kuri siekia sukurti dialogo ir pasiūlymų šioje srityje forumą, siekdama atsižvelgti į abiems partnerėms opius klausimus šioje srityje;

18.

atkreipiant dėmesį į šiuo metu vykdomus projektus Peru, Kolumbijoje ir Bolivijoje, rekomenduoja padidinti lėšas, skirtas narkotinių kultūrų išnaikinimui, vykdant alternatyvaus vystymosi finansavimo programas ir ieškant būdų, kaip įtraukti atitinkamas bendruomenes;

19.

apgailestauja, kad kai kurios šalys, nepaisydamos didžiulių poreikių, kylančių dėl nepakankamo išsivystymo, skurdo, pandemijų, prastos mitybos, nusikalstamumo ir stichinių nelaimių, pirmiausia ypatingai didelį finansavimą skiria karinėms išlaidoms;

20.

teigia, kad klimato kaita ir pasaulinis atšilimas turėtų ir toliau būti vienu politinės ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių darbotvarkės prioritetų; pabrėžia, kad būtina laikytis bendrų pozicijų įvairiuose, ypač JT organizuojamuose, forumuose, skirtuose dialogui aplinkos ir klimato kaitos klausimams, taip pat remti 2010 m. pabaigoje Meksikoje organizuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą; taip pat po pirmojo abiejų regionų aplinkos apsaugos ministrų susitikimo 2008 m. kovo mėn. Briuselyje, prašo šių susitikimų tęstinumo; be to pabrėžia, kad neturtingiausieji, ir ypač vietos gyventojų bendruomenės, yra pirmosios klimato kaitos ir visuotinio atšilimo neigiamo poveikio aukos; taip pat tikisi, kad taikant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP), be kita ko, būtų remiami kovos su klimato kaitos padariniais, viešojo priemiestinio transporto ir elektrinių transporto priemonių projektai, Ekvadoro projektas „ITT-Yasuní“ ir t.t.;

Ekonominėje ir prekybos dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

21.

pakartoja savo pasiūlymą sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, suderintą su modeliu „PPO ir regionai“, ir įgyvendinti šį procesą dviem etapais;

22.

siekiant pabaigti pirmąjį etapą primygtinai skatina vėl tęsti Europos Sąjungos ir MERCOSUR partnerystės derybas, kadangi sėkmingai pasirašytas šio tipo partnerystės susitarimas būtų ypač svarbus ir paveiktų 700 milijonų asmenų, taip pat būtų daugiausiai siekiantis dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taip pat iki aukščiausiojo lygio susitikimo Madride pabaigti Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybas, peržiūrėti 2003 m. ES ir Andų bendrijos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir išplėtoti galiojančius asociacijos susitarimus Meksika ir Čile; pabrėžia, kad derybos dėl ES ir Andų bendrijos šalių daugiašalio prekybos susitarimo buvo sėkmingai baigtos; stengsis deramai kruopščiai vykdyti šių susitarimų ratifikavimo Parlamente procedūrą, siekdamas užtikrinti, kad susitarimai turėtų teigiamą poveikį visiems abipusiai svarbiems aspektams;

23.

primena, kad ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybos pradėtos remiantis regioniniu požiūriu ir pabrėžia, kad jas reikėtų baigti tuo pačiu būdu, užtikrinant, kad nė viena šalis neliktų nuošalyje;

24.

siekiant pabaigti antrąjį etapą ir sudaryti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą iki 2015 m., ragina teisiškai ir instituciškai visame geografiniame regione remti visas dviejų regionų strateginės partnerystės dalyves, taip pat numatyti bendras nuostatas ir taisykles, kurių laikantis būtų siekiama įgyvendinti įvairias laisves, siekiant sukurti kuo platesnę partnerystę, vieną vertus, detalizuojant Lotynų Amerikos vidaus integracijos susitarimus, kitą vertus, skatinant ES ir įvairių šalių bei regionų grupių asociacijos procesą;

Socialinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

25.

rekomenduoja Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m., veikti suderintai ir koordinuoti abiejų regionų pozicijas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač susijusių su kova su skurdu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir atskirtų grupių, ypač vietos gyventojų, vaikų, moterų ir neįgaliųjų socialine įtrauktimi;

26.

mano, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. nukreipiant investicijas į skurdžiausias šalis ir skiriant jas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, ir ragina abu regionus pasiekti bendrą sutarimą iki 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančio TVT aukšto lygio susitikimo;

27.

tikisi, kad prasidėjęs rimtas ir išsamus dialogas mokslo, technologijos ir inovacijų klausimais gali duoti postūmį kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos inovacijos ir žinių erdvę, sekant inovacijų susitarimo su Čile pavyzdžiu;

28.

pakartoja, kad švietimas ir investicijos į žmogiškuosius išteklius yra socialinės sanglaudos ir socialinio bei ekonominio vystymosi pagrindas ir reikalauja ryžtingų pastangų bei tinkamo finansavimo kovai su neraštingumu, kurio lygis vis dar išlieka aukštas kai kuriose regiono šalyse, ypač tarp mergaičių ir moterų, ir teisės į valstybinį nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą, kuris šiuo metu dėl lėšų stokos kai kurių valstybių biudžetuose ribotas; taigi, remia Lotynų Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (OEI) parengtą projektą „2021 m. švietimo tikslai – švietimas, kurio linkime tūkstantmečio kartai“;

29.

pažymi, kad be svarbiausių socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčių Lotynų Amerika negalės sukurti žinių visuomenės – svarbiausio strateginio vystymosi veiksnio;

30.

džiaugiasi švietimo ir keitimosi žiniomis bei pažangiosios patirties teisės srityje iniciatyvomis, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos teisinių tyrimų, plėtros ir inovacijų centro įsteigimu, džiaugiasi 100 grupės sukūrimu ir tikisi, kad minėtosios iniciatyvos gali būti ypatingai naudingos priemonės siekiant remti Komisijos pastangas kurti dviejų regionų strateginę partnerystę;

31.

pataria toms Lotynų Amerikos šalims, kurios turi ginčų su kaimyninėmis pasienio ar kitomis šalimis arba gali jų turėti (dėl valstybės sienų ar dėl kitų klausimų), dėti visas pastangas ir kreiptis į įvairių integracijos procesų ar bendro pobūdžio žemyno teismus, ir vengti perkėlimo į teismus kitame pusrutulyje;

32.

džiaugiasi, kad siekiama lyčių lygybės; ragina dėti daugiau pastangų šioje srityje, rekomenduoja vystyti ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo priemones, kuriomis skatinama stiprinti teisinę moterų padėtį, vienodas mokymosi ir darbo galimybes ir žmogaus bei socialines teises, ir ragina vyriausybes ir atitinkamas bendradarbiavimo organizacijas remti tokias iniciatyvas ir skirti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių;

33.

ragina, kad vykdant strateginę partnerystę, susijusios institucijos atitinkamais finansiniais ir techniniais ištekliais remtų politikos kryptis smurto prieš moteris prevencijos ir jų apsaugos nuo smurto srityje;

34.

palankiai vertina Amerikos žmogaus teisių teismo neseniai priimtą sprendimą Campo Algodonero moterų nužudymo byloje Meksikoje, kuris sukuria precedentą visam regionui; ragina Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybes ateityje savo veikloje vadovautis šiuo teismo sprendimu ir užtikrinti, kad kartu su griežtu smurto prieš moteris pasmerkimu būtų numatyta tinkamai finansuojama apsauga, prevencija ir atkuriamojo teisingumo programos; be to, ragina prisiimti tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties apskritai ir atitinkamai investuoti į reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, taip pat į programas, skirtas lyčių lygybei, švietimui lyčių klausimais ir galimybei taikyti šeimos planavimo būdus skatinti, kaip numatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje(1994 m.);

35.

džiaugiasi paskutinių metų Europos Komisijos, Visos Amerikos plėtros banko (IDB), Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL), Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko pastangomis socialinės sanglaudos srityje ir rekomenduoja atnaujinti ir sustiprinti programas EuroSociAL, URB-AL ir EUrocLIMA; aip pat ateityje tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją siekiant skatinti 60 milijonų piliečių, kurie turi kokią nors negalią ir kuriems Lotynų Amerikos regione kyla didelė atskirties grėsmė, lygias galimybes;

36.

pakartoja, kad svarbu dalintis patirtimi bendrų interesų, pavyzdžiui socialinės sanglaudos, srityje, siekiant kovoti su skurdu ir sumažinti nelygybę; palaiko šiuo požiūriu ES ir Lotynų Amerikos šalių forumą ministrų lygmeniu dėl socialinės sanglaudos, kuris vyko Limoje 2010 m. vasario 8 – 10 d. ir kuris buvo skirtas „Skatinti padorų darbą jaunimui: kaip skatinti socialinę sanglaudą“, ir palankiai vertina Bahía deklaraciją, priimtą IV tarptautiniame EUROsociAL tinklų susitikime, vykusiame 2009 m. birželio 25 d.;

37.

palankiai vertina ES ir LAK ministrų bei aukštų socialinės apsaugos pareigūnų susitikimą, vyksiantį 2010 m. gegužės 13 ir 14 d. Alcalá de Henares (prie Madrido), dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir palaiko Lotynų Amerikos socialinės apsaugos organizacijos (isp. OISS) darbą, skatinantį ekonominę ir socialinę gerovę koordinuojant ir keičiantis tarpusavio patirtimi socialinės apsaugos srityje, ir ragina, kad pareigūnų susitikime ir OISS būtų teikiami novatoriški pasiūlymai, siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę atitinkamų gyventojų apsaugą;

38.

pažymi, kad regioninė integracija, kurios siekia daugelis Lotynų Amerikos vyriausybių ir kurią skatina ES, turėtų pagerinti infrastruktūrą, regioninę prekybą ir pagilinti kiekvienos šalies žinias apie kitų šalių pagrindinius politinius, socialinius ir ekonominius veiksnius;

39.

kartoja, kad konkrečių ir praktinių veiksmų strategija siekiant integracijos (kelių, geležinkelių, naftotiekio ir dujotiekio, bendradarbiavimo atsinaujinančios energijos srityje, tarpregioninės prekybos plėtra ir kt.) ir įvairių subjektų, vykdančių veiklą savo regione, reklama, palengvintų integracinį postūmį ir sustiprintų bendruomenės jausmą regione;

40.

pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią šio regiono augimo sąstingiui ir išvengti tvarios plėtros blokavimo, reikia suderinti strategiją energetikos, vandens ir ryšių sektoriuose;

41.

rekomenduoja Lotynų Amerikos vyriausybėms, ir prašo visos įmanomos Europos Sąjungos paramos sprendžiant šį uždavinį, pripažįstant sunkią socialinę padėtį ir turint neblogas ekonomines perspektyvas, imtis ryžtingos ir nuoseklios politikos, pavyzdžiui, investicijų į viešuosius darbus, vidaus rinkos stiprinimą, mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, kredito išplėtimą, investicijų stiprinimą sveikatos ir švietimo srityje, didžiausią dėmesį skiriant jaunimo nedarbui ir užimtumo diskriminacijai dėl lyties;

42.

šiuo požiūriu primena, kad nors ir gali būti sunku gauti pakankamą finansavimą minėtiesiems tikslams, būtina sukurti sąžiningą, teisingą ir šiuolaikišką mokesčių sistemą, pagal kurią būtų galima kovoti su mokesčių nemokėjimu ir peržiūrėti per dideles karines išlaidas;

43.

ragina ES ir Lotynų Amerikos šalis, kuriose yra vietos gyventojų bendruomenės, skatinti artimesnį bendradarbiavimą ir įgyvendinti veiksmingus planus, skirtus kovai su badu, nepakankamu išsivystymu, neraštingumu ir lėtinėmis ligomis;

44.

mano, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslą bus galima įgyvendinti tik tada, jei partnerystė skatins aukšto lygio išsivystymą ir sąžiningą įplaukų ir turto paskirstymą, ir kad šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių priemonių skurdui naikinti vadovaujantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir stiprinti LAKR šalių teisinę sistemą;

45.

pabrėžia, kad LAKR šalims labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumas ir pakankami maisto atsargų laikymo pajėgumai, siekiant ateityje išspręsti maisto tiekimo problemas;

46.

ragina ES įpareigoti tarptautines bendroves, įsisteigusias ES, LAKR šalyse taikyti tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos tinkamo darbo skatinimo darbotvarkėje, nustatytus ekologinius ir socialinius standartus, kaip minimalius standartus, ir jų neapeiti;

Mechanizmai siekiant Strateginės partnerystės tikslų

Instituciniai mechanizmai

47.

rekomenduoja ir toliau du kartus per metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus, tačiau pabrėžia, kad santykiai su Lotynų Amerika turėtų neapsiriboti du kartus per metus rengiamais susitikimais, šis santykis turėtų būti stiprinamas turint ilgalaikę viziją;

48.

siūlo pradėti politinį dviejų regionų dialogą, kuriame būtų nagrinėjami nauji trišaliai aspektai, susiję su ES, LAKR ir Azijai, ES, LAKR ir Afrikai ir ES, LAKR ir JAV bendromis temomis ir interesais, siekiant sukurti Europos ir Atlanto vandenyno erdve, kurioje būtų integruotos Jungtinės Valstijos, Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga;

49.

pakartoja savo pasiūlymą įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondą, kurio pagrindiniai tikslai būtų padėti rengtis aukščiausiojo lygio susitikimams, stebėti šių susitikimų metų nagrinėtų politinių veiksmų sprendimus ir kryptis, būti diskusijų forumu ir koordinavimo centru tarp aukščiausiojo lygio susitikimų, vienyti politinius ir ekonominius veikėjus, institucijas, akademikus ir pilietinę visuomenę, kurie siekia sustiprinti Europos ir Lotynų Amerikos santykius, įskaitant EuroLat Parlamentinę Asamblėją;

50.

siūlo šio fondo organizacinę struktūrą parengti tomis pačiomis sąlygomis kaip parengta Annos Lindh fondo struktūra, su prezidentu, patarėjų taryba teikiančia rekomendacijas dėl strateginių fondo krypčių valdytojų tarybai, direktoriui ir savo nacionaliniams tinklams, taip nukreipiant rekomendacijas visais lygmenimis;

51.

pabrėžia, kad minėtojo fondo biudžetas turėtų būti nedidelis, tačiau pakankamas jo veiklai vykdyti, jis būtų finansuojamas iš ES ir Lotynų Amerikos šalių, dalyvaujančių šiame fonde, lėšų, ES biudžeto ir fondo savo paties lėšų, gautų iš savo veiklos arba lėšų, kurias skirtų rėmėjai, susiję su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos erdve;

52.

siūlo su minėtojo fondo priežiūra ir jam koordinuojant įsteigti migracijos stebėjimo centrą Europos ir Lotynų Amerikos erdvėje, kuris būtų atsakingas už nuolatinį ir detalų visų klausimų, susijusių su migracijos srautais šioje erdvėje, stebėjimą; įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti; taip pat įsteigti dviejų regionų gaivalinių nelaimių prevencijos centrą, ypač po baisios nelaimės Haityje, įvykusios 2010 m. sausio 12 d. dėl stipraus žemės drebėjimo, ir Čilėje 2010 m. vasario 27 d. įvykusių žemės drebėjimo ir cunamio, centro tikslas būtų rengti bendras strategijas ir sukurti bendrą nelaimių pranešimo sistemą, siekiant sumažinti abipusį pažeidžiamumą, kylantį dėl gaivalinių nelaimių, vykstančių dėl klimato kaitos ar technologijų;

53.

pabrėžia, kad reikia sudaryti subregioninius asociacijos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir apgailestauja, kad kol kas kai kurie iš šių susitarimų yra dėl įvairių priežasčių užstrigę; tačiau perspėja, kad atsiradus nesprendžiamiems klausimams reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, nepamirštant bendros strateginės vizijos ir siekiant neizoliuoti tų šalių, kurios siekia plėtoti savo politinius ir prekybos santykius su ES;

54.

dar kartą pakartoja, kad ES remia regioninės integracijos procesus ir blokų derybų metodą, kurį ES taiko sudarydama asociacijos susitarimus, pvz., su Centrine Amerika; vis dėlto pripažįsta, kad šalys, norinčios pagerinti savo santykius su ES, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje nei dėl regioninės integracijos proceso vidaus problemų, kaip pvz., Andų bendrija, nei dėl bloką sudarančių šalių nepriklausomų sprendimų, nors galbūt jie teisėti;

Finansavimo mechanizmai

55.

remia Komisijos pasiūlytos Lotynų Amerikos investicinės priemonės (LAIP), kuri būtų aiškiai apčiuopiamas Sąjungos įsipareigojimas konsoliduoti regionų integraciją ir Lotynų Amerikos vidaus integraciją, steigimą ir tikisi, kad ji prisidės prie to, kad Europos investicijos pasiektų įvairesnes šalis ir sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos biudžete 2013 m. skirta 100 milijonų eurų suma, kuri neapima valstybių narių papildomų indėlių ir subsidijų;

56.

džiaugiasi, kad 2009 m. lapkritį buvo pasirašytas Europos investicijų banko (EIB) ir Visos Amerikos plėtros banko supratimo memorandumas ir remia EIB pastangas finansuoti projektus Lotynų Amerikoje, tačiau taip pat pastebi, kad tam, jog EIB įgyvendintų savo tikslus, jam reikia daugiau ES bei jos valstybių narių lėšų ir indėlių;

57.

sutinka, kad įvairios ES finansinės priemonės labai svarbios, tačiau pabrėžia, jog būtina pakeisti požiūrį iš vien tiktai vystomojo bendradarbiavimo Lotynų Amerikoje, siekiant, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšos tektų labiau neturtingoms šalims ir pažeidžiamoms grupėms, ir sukurti naujas bendradarbiavimo formas su Lotynų Amerikos sparčiai augančios ekonomikos šalimis ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis naudojant bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (ICI+); to siekiant primygtinai reikalauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsnyje numatytus kriterijus ir principus įtraukti į ES bendradarbiavimo politiką šiame regione, taigi skatinti ir remti aktyvią šių asmenų socialinės įtraukties politiką;

58.

pabrėžia, kad svarbu ir pageidautina siekti darnos įvairių Lotynų Amerikos finansinių sistemų reguliavimo ir priežiūros srityse, siekiant nutiesti tiltus ir kiek įmanoma jas susieti su Europos sistema, kuri pateikė konkrečių rezultatų plėtojant pažangius tarptautinių institucijų kontrolės modelius;

*

* *

59.

paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.


(1)  OL C 140 E, 2002 3 16, p. 569.

(2)  OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123.

(3)  OL C 259 E, 2009 10 29, p. 64.

(4)  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 140.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/64


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas

P7_TA(2010)0142

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. gegužės 5 d. vyksiančio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo

2011/C 81 E/10

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į derybas siekiant sudaryti išsamų ekonominį prekybos susitarimą, kurios buvo pradėtos 2009 m. gegužės 6 d. Prahoje vykusio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo metu,

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 9 d. rezoliuciją dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo, galiosiančio kitą teisėkūros kadenciją,

atsižvelgdamas į sėkmingą 32-ąjį Delegacijos ryšiams su Kanada tarpparlamentinį susitikimą, kuris vyko 2009 m. lapkričio mėn. Briuselyje,

atsižvelgdamas į pritarimo procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Kanada yra viena iš seniausių ir artimiausių Europos Sąjungos partnerių ir oficialūs santykiai su ja prasidėjo 1959 m.,

B.

kadangi vykstančios derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo galėtų sustiprinti ES ir Kanados santykius,

C.

kadangi iki 2010 m. kovo mėn. neatlikta nė vieno nuodugnaus tokio išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo poveikio socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse vertinimo,

D.

kadangi 2010 m. Kanada pirmininkauja Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei ir kitas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausio lygio susitikimas vyks Kanadoje,

E.

kadangi tikimasi, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiančio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama jau dabar glaudiems politiniams abiejų partnerių santykiam stiprinti, ypatingą dėmesį skiriant tokiems bendriems uždaviniams, kaip: derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo, uždaviniai užsienio reikalų ir saugumo srityje, ypač susiję su Afganistanu ir Pakistanu, bendra strategija Irano klausimu, branduolinių ginklų neplatinimas, Haitis ir tolesni veiksmai po Niujorke vykusios paramos teikėjų konferencijos, vystomasis bendradarbiavimas, suderinti veiksmai siekiant kovoti su finansų ir ekonomikos krize, klimato kaita ir energetika, pažanga pasaulio prekybos derybų Dohos raunde,

F.

kadangi ES ir Kanada puoselėja bendras vertybes ir tvirtai įsipareigojusios daugiašaliu lygmeniu spręsti pagrindines problemas,

1.

palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kuriame derybose dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo pasiekta pažanga laikoma svarbiausiu ES ir Kanados ekonominių santykių aspektu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiantis ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimas suteikia puikią galimybę paspartinti šias derybas;

2.

atkreipia dėmesį į Kanados ekonomikos, ypač bankų sektoriaus, atsparumą ekonomikos krizės metu; išreiškia ryžtą glaudžiai bendradarbiauti su Kanada Didžiojo dvidešimtuko lygmeniu tam, kad pasaulio mastu būtų imtasi suderintų veiksmų fiskalinių paskatų ir fiskalinio konsolidavimo srityje, ir mano, kad klausimas, susijęs su banko mokesčių arba operacijų mokesčio nustatymu pasaulio mastu, bus vienas svarbiausių Didžiojo dvidešimtuko aukščiausio lygio susitikimo Toronte metu;

3.

pažymi, kad Kanada ir ES yra pasiryžusios taikyti koordinuotą, vientisą ir visaapimantį požiūrį tam, kad patenkintų neatidėliotinus ir ilgalaikius Haičio poreikius, sukurtų naują Haitį, kuriame būtų įgyvendinti su gimtąja šalimi susiję teisėti ir ilgai puoselėti Haičio žmonių lūkesčiai, ir kartu užtikrintų, kad Haitis prisiimtų atsakomybę už savo šalies atkūrimo procesą;

4.

palankiai vertina neseniai Kanados parlamente pasakytoje Sosto kalboje paskelbtą ketinimą atverti Kanados telekomunikacijų pramonės rinką išorės konkurentams;

5.

atkreipia dėmesį į ketinimą pradėti svarbią Kanados žvejybos valdymo sistemos reformą, į kurią taip pat būtų įtraukta Žvejybos šiaurės Atlante organizacija (angl. NAFO); yra nusivylęs Kanados vyriausybės pozicija per paskutinę Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferenciją dėl melsvojo tuno įrašymo į CITES 1 priedą,

6.

dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kanada vis dar taiko Čekijos Respublikos, Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams vizų reikalavimą, ir ragina nedelsiant šį reikalavimą panaikinti; pažymi, kad Kanados vyriausybė pradėjo taikyti vizų reikalavimą Čekijos Respublikos piliečiams po to, kai į Kanadą atvyko labai daug romų tautybės asmenų, ir todėl ragina valstybes nares tinkamai spręsti su romais susijusius klausimus Europoje; todėl palankiai vertina tai, kad Kanados ambasadoje Prahoje atidarytas vizų skyrius ir įsteigta ekspertų darbo grupė minėtuoju klausimu, ir tikisi, kad atlikus žadėtąją išsamią Kanados prieglobsčio sistemos peržiūrą bus panaikintas vizų reikalavimas;

7.

pabrėžia, kad ES ir Kanada pasiryžusios kurti mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis pagrįstą pasaulio ekonomiką, kuri būtų saugi ir tvari, ir didinti pajėgumus siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių; pabrėžia, kad vykstant ES ir Kanados aukšto lygio dialogui svarbu toliau tęsti diskusijas aplinkos apsaugos tema, įskaitant bendradarbiavimo Arkties regione aplinkos, energetikos ir jūrų laivybos srityse klausimus ir galimybes pradėti tarptautines derybas siekiant priimti tarptautinę sutartį dėl Arkties regiono apsaugos; palankiai vertina Kanados ryžimą, kaip neseniai skelbta Sosto kalboje, investuoti į ekologiškos energijos technologijas, užsitikrinti savo vietą pasaulyje kaip ekologiškos energijos supervalstybė ir pirmauti kuriant ekologiškas darbo vietas;

8.

yra susirūpinęs dėl bituminio smėlio gavybos poveikio pasaulio aplinkai, nes gavybos metu į aplinką išskiriama daug CO2, ir dėl grėsmės vietos biologinei įvairovei;

9.

primena Tarybai ir Komisijai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi duoti pritarimą sudaryti tarptautinius susitarimus ir turi dalyvauti visais jų sudarymo procedūros etapais, taigi laukia išankstinio Komisijos pranešimo apie tai, kaip ji ketina vykdyti šį reikalavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad jo pateikti susirūpinimą keliantys klausimai dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų (angl. PNR) turės būti tinkamai ir kartu apsvarstyti ir tik po to bus galima duoti pritarimą;

10.

tikisi, kad Kanada visiškai pritars ES prašymui numatyti galimybę viešai įvertinti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), kaip reikalaujama jo 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, ir vykdyti šias derybas globojant tarptautinei organizacijai, iš kurių tinkamiausia būtų Pasaulio prekybos organizacija;

11.

sveikina Vankuverio olimpiados organizacinį komitetą su 2010 m. žiemos olimpinių ir paraolimpinių žaidynių sėkme;

12.

pabrėžia, kad ES ir Kanados santykiai nustatomi tik federacijos lygmeniu, tačiau palankiai vertina tai, kad provincijos ir teritorijos dalyvauja derantis dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo ir sprendžiant dėl kai kurių kitų ES ir Kanados santykių aspektų;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pagal rotacijos principą ES pirmininkaujančiai šaliai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kanados vyriausybei.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/66


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
SWIFT

P7_TA(2010)0143

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai įgalioti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti

2011/C 81 E/11

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos (1),

atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai įgalioti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti (2),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 11 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymo (05305/1/2010 REV 1 C7-0004/2010 2009/0190(NLE)) (3),

atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą suteikti pritarimą pagal Sutarties dėl ES veikimo 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir 82 straipsnio 1 dalies d punktą bei 87 straipsnio 2 dalies a punktą (C7-0004/2010),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais (4),

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2009)0703 ir 05305/1/2010 REV),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais tekstą (16110/2009),

atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2010 m. balandžio 12 d. nuomonę (riboto naudojimo),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Parlamentas palankiai įvertino Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos ir per JAV ir ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimą 2009 m. spalio 28 d. priimtą Vašingtono deklaraciją dėl transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityse gerbiant žmogaus teises ir pilietines laisves,

B.

kadangi Europos Parlamentas itin pabrėžia transatlantinio bendradarbiavimo būtinybę,

C.

kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba pasirašė ES ir JAV laikinąjį susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais, kuris bus laikinai taikomas nuo 2010 m. vasario 1 d. ir baigs galioti ne vėliau kaip 2010 m. spalio 31 d.,

D.

kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas oficialiam šio laikinojo susitarimo sudarymui turi pritarti Parlamentas,

E.

kadangi Parlamentas 2010 m. vasario 11 d. nusprendė nepritarti susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų sudarymui,

F.

kadangi Parlamentas paprašė Komisijos nedelsiant pateikti rekomendacijas Tarybai siekiant sudaryti ilgalaikį susitarimą su JAV dėl terorizmo finansavimo prevencijos,

G.

kadangi Parlamentas pakartojo, kad bet koks naujas šios srities susitarimas turėtų būti sudaromas laikantis Lisabonos sutartyje nustatytos naujos teisinės sistemos ir dabar jau privalomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos,

H.

kadangi Parlamentas pakartojo prašymus, išdėstytus 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijoje, ypač 7–13 dalyse,

I.

kadangi Komisija 2010 m. kovo 24 d. priėmė naują TFSP skirtą rekomendaciją ir nurodymus dėl derybų,

J.

kadangi tikimasi, jog Taryba sprendimą dėl nurodymų dėl derybų priims 2010 m. balandžio 22 d.,

K.

kadangi nurodymuose dėl derybų pateikiami svarbūs aspektai, išdėstyti atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose šiuo klausimu,

1.

palankiai vertina Komisijos ir Tarybos parodytą naują bendradarbiavimo ryžtą ir jų norą į procesą įtraukti Parlamentą, atsižvelgiant į jų Sutartyje numatytas pareigas nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais; pakartoja, kad neprieštarauja susitarimui, kuris padėtų Europai ir Jungtinėms Valstijoms stiprinti kovą su terorizmu siekiant užtikrinti savo piliečių saugumą nepažeidžiant teisinės valstybės principų;

2.

tikisi, kad ir toliau bus rodomas ryžtas, noras konstruktyviai bendradarbiauti ir veikiama sąžiningai, kaip tai pademonstravo JAV vyriausybės atstovai prieš vykstant 2010 m. vasario 11 d. balsavimui ir vėliau;

3.

pakartoja, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu ir kad yra įsitikinęs, jog transatlantinio bendradarbiavimo kovos su terorizmu tikslais sistema turėtų būti toliau plėtojama ir tobulinama; mano, kad tuo pat metu Europos teisiniai reikalavimai dėl asmeninės informacijos teisingo, proporcingo ir teisėto tvarkymo yra nepaprastai svarbūs ir būtina visada jų laikytis;

4.

pakartoja, kad ES taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas teroristų finansinės veiklos sekimas, grindžiamos pranešimais apie įtartinus ir neteisėtus atskirų finansinės veiklos vykdytojų sandorius;

5.

pabrėžia, kad ES dar turi nustatyti pagrindinius principus ir nurodyti, kaip ji apskritai bendradarbiaus su JAV kovos su terorizmu tikslais ir kaip finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai galėtų būti prašomi prisidėti prie šios kovos, arba apskritai nustatyti, kaip teisėsaugos institucijos turėtų naudotis komerciniais tikslais surinktais duomenimis;

6.

pakartotinai pabrėžia, jog susitarime turėtų būti numatytas naudojimo tikslų ribojimo principas, siekiant užtikrinti, kad bet koks keitimasis informacija griežtai apsiribotų tik tuo, kas yra reikalinga siekiant kovoti su terorizmu, ir tai būtų daroma remiantis bendra teroristinės veiklos apibrėžtimi;

7.

pabrėžia, kad proporcingumo ir reikalingumo principai yra svarbiausi numatomame susitarime, ir nurodo, jog problema, kad finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai (dėl techninių ir (arba) valdymo priežasčių) negali vykdyti pranešimo turinių paieškos, todėl tuomet duomenys perduodami dideliais kiekiais, negali būti vėliau išspręsta taikant priežiūros ir kontrolės priemones, kadangi pagrindiniai duomenų apsaugos teisės principai jau būtų pažeisti;

8.

pakartoja savo nuomonę, kad duomenų perdavimas dideliais kiekiais – tai nuokrypis nuo principų, kuriais grindžiamos ES teisė ir praktika, ir ragina Komisiją ir Tarybą deramai apsvarstyti šį klausimą derybose atsižvelgiant į tai, kad terorizmo finansavimo sekimo programa šiuo metu yra tokia, kad keitimasis tiksliniais duomenimis nėra įmanomas; į sprendimus turėtų būti įtrauktas perduodamų duomenų apimties apribojimas, duomenų, kuriuos paskirtieji tiekėjai gali filtruoti ir atrinkti, rūšių ir duomenų, kurie potencialiai gali būti perduodami, rūšių išvardijimas;

9.

mano, kad susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos nėra tinkamas pagrindas prašyti duomenų TFSP tikslais, visų pirma dėl to, kad jis neapima trečiųjų šalių bankinių pavedimų, ir dėl to, kad pirmiausia bet kokiu atveju iš pradžių reikėtų nustatyti konkretų banką, o TFSP grindžiama tikslinėmis pervedamų lėšų paieškomis; būsimose derybose turėtų būti dedamos pastangos siekiant rasti spendimą, kaip suderinti abu dalykus;

10.

mano, kad, apibrėžus įgaliojimus, turėtų būti paskirta ES teisminė viešoji institucija, kuriai tektų atsakomybė gauti JAV Iždo departamento prašymus; nurodo, jog labai svarbu aiškiai apibrėžti šios institucijos pobūdį ir teisminės priežiūros organizavimą;

11.

taigi ragina Tarybą ir Komisiją ištirti būdus, kaip nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą procedūrą, pagal kurią būtų suteikiamas leidimas perduoti ir atrinkti atitinkamus duomenis, taip pat vykdomas keitimais duomenimis ir keitimosi duomenimis priežiūra; pabrėžia, kad išvardyti veiksmai turi būti atliekami visapusiškai laikantis reikalingumo ir proporcingumo, teisinės valstybės principų ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių reikalavimų pagal ES teisę, o Europos institucijai pavedama tam tikra užduotis, ir tai padėtų užtikrinti visapusišką atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymą;

12.

nurodo, kad minėtųjų procedūrų neįmanoma įvykdyti per trumpą laiką laikantis dvejopo požiūrio, kuris išsiskiria atsižvelgiant į, viena vertus, griežtas apsaugos priemones, kurias reikia įtraukti į numatomą ES ir JAV susitarimą, ir, kitas vertus, į pagrindinius ilgalaikius politinius sprendimus, kurių ES turi paisyti; dar kartą pabrėžia, jog bet kokiame ES ir JAV susitarime turi būti numatytos griežtos įgyvendinimo ir priežiūros apsaugos priemonės, susijusios su kiekvieną dieną perduodamų duomenų atranka, JAV institucijų prieiga prie pagal susitarimą perduotų duomenų ir naudojimusi šiais duomenimis, o tai, kaip vykdomos šios priemonės, stebėtų atitinkama ES paskirta institucija;

13.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viena iš galimybių, pagal kurią suteikiamos aukščiausiojo lygio garantijos, būtų leisti atrinkti duomenis ES teritorijoje, ES arba bendrais Europos Sąjungos ir JAV įrenginiais, ir prašo Komisijos ir Tarybos kartu ištirti:

būdus, kuriais palaipsniui būtų pradėtas taikyti tarpinis sprendimas, pagal kurį ES teisinei institucijai būtų suteikti įgaliojimai prižiūrėti duomenų atrinkimą ES valstybių narių vardu po to, kai Parlamentas atliks šio susitarimo laikotarpio vidurio peržiūrą;

būdus, kuriais tuo tarpu galima užtikrinti, kad ES išrinkti darbuotojai iš ES organų arba institucijų, įskaitant, pvz., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno instituciją arba bendras ES ir JAV tyrimo komandas, griežtai patikrinti ir patvirtinti, prisijungtų prie SWIFT pareigūnų ir kartu prižiūrėtų duomenų atrinkimo procesą JAV;

14.

pabrėžia, kad bet koks ES ir JAV susitarimas, nepaisant pasirinktų įgyvendinimo mechanizmų, turėtų turėti būti sudaromas ribotam laikui ir jame turėtų būti numatytas aiškus Tarybos ir Komisijos įsipareigojimas imtis visų priemonių, reikalingų tam, kad būtų rastas ilgalaikis ir teisiškai pagrįstas Europos lygmens sprendimas Europoje prašomų duomenų atrankos klausimu; susitarime taip pat turėtų būti numatyta, kad vykdant susitarimą Komisija nustatytu laiku atliks vertinimus ir apsaugos priemonių peržiūrą;

15.

ragina, kad susitarimas būtų nedelsiant nutrauktas, jei kuris nors iš įsipareigojimų nebūtų vykdomas;

16.

nurodo, kad iš tiesų taikant savitarpiškumo principą JAV institucijos turėtų leisti ir ES institucijoms, ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos JAV institucijoms, gauti JAV serveriuose saugomus finansinių mokėjimų pranešimų ir susijusius duomenis ir naudotis jais;

17.

prašo, kad visa atitinkama informacija ir dokumentai, įskaitant susijusią žvalgybinę informaciją, būtų pateikti apsvarstyti Europos Parlamentui pagal galiojančias konfidencialumo taisykles siekiant parodyti sistemos, palyginti su jau esamomis priemonėmis, reikalingumą; taip pat prašo, kad Komisija reguliariai praneštų, kaip vykdomas susitarimas, ir Parlamentą visapusiškai informuotų apie visus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų būti sukurti remiantis minėtuoju susitarimu;

18.

prašo, kad Parlamentui būtų teikiama visapusiška ir išsami informacija apie konkrečias Europos ir JAV piliečių teises, pvz., susijusias su prieiga, ištaisymu, išbraukimu, kompensacija ir žalos atlyginimu, ir informacija apie tai, ar numatomame susitarime teisės apsaugomos nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo to, kokios pilietybės yra asmuo, kurio duomenys apdorojami pagal susitarimą, ir prašo Komisijos pateikti atitinkamų teisių apžvalgą Parlamentui;

19.

išreiškia susirūpinimą, kad konkretaus finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjo komercinė padėčiai buvo ir bus kenkiama, jei jis ir toliau bus išskiriamas;

20.

pabrėžia, jog pagal numatomą susitarimą turi būti užtikrinta, kad iš TFSP duomenų bazės atrinkti duomenys būtų laikomi atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą reikalingumo principą ir ne ilgiau nei reikalinga atliekant konkretų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, kuriems vykdyti šie duomenys paimti pagal TFSP;

21.

nurodo, kad neatrinktų duomenų koncepcija nėra savaime aiški, todėl ją reikėtų patikslinti; ragina, kad būtų nustatytas maksimalus laikymo laikotarpis, kuris būtų kaip galima trumpesnis ir bet kokiu atveju ne ilgesnis nei penkeri metai;

22.

pabrėžia duomenų neatskleidimo trečiosioms šalims principo svarbą, jei nesama konkrečių prašymo priežasčių, ir kad svarbu, jog informacija apie teroristinę veiklą trečiosioms šalims būtų suteikiama tik taikant griežtas sąlygas ir užtikrinus atitinkamas garantijas, įskaitant tinkamumo įvertinimą;

23.

pakartoja, kad privalomas tarptautinis susitarimas dėl privatumo ir asmens duomenų apsaugos keičiantis informacija teisėsaugos tikslais ir toliau yra labai svarbus;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų kongresui ir vyriausybei.


(1)  OJ L 181, 2003 7 19, p.34.

(2)  SEC(2010)0315 galutinis.

(3)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0029.

(4)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0016.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/70


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Keleivio duomenų įrašai (angl. PNR)

P7_TA(2010)0144

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) su JAV, Australija ir Kanada pradžios

2011/C 81 E/12

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 ir 218 straipsnius, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 6, 8 ir 13 straipsnius,

atsižvelgiant į pagrindinę judėjimo laisvės teisę, kaip užtikrinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 12 straipsnyje,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ES ir JAV susitarimo dėl PNR klausimu, būtent į 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl oro transporto įmonių atliekamo asmens duomenų perdavimo transatlantinių skrydžių atveju (1), 2003 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl oro transporto įmonių atliekamo asmens duomenų perdavimo transatlantinių skrydžių atveju: derybų su JAV padėtis (2), 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo projekto dėl tinkamo JAV muitinių ir sienos apsaugos biurui perduodamų Keleivių duomenų įrašuose (PNR) esančių asmens duomenų apsaugos lygio (3), 2006 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl derybų siekiant susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl Keleivių duomenų įrašų (PNR) informacijos naudojimo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir tarptautinio masto nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą (4), 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl SWIFT, PNR susitarimo ir transatlantinio dialogo šiais klausimais (5) ir 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. rekomendaciją Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo (7),

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl išankstinės informacijos apie keleivius (angl. Advanced Passenger Information – API) arba keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Name Record – PNR) apdorojimo sudarymo (8),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (angl. PNR) naudojimo teisėsaugoje (9),

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-317/04 ir C-318/04,

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Europos duomenų apsaugos pareigūno laišką, susijusį su naujuoju PNR susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, adresuotą einančiam Tarybos pirmininko pareigas W. Schäuble,

atsižvelgdamas į pagal Duomenų apsaugos direktyvos 29 straipsnį įsteigtos Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės (toliau – 29 straipsnio darbo grupė) nuomonę dėl būsimo susitarimo dėl PNR,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento teisės tarnybos nuomonę,

atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (API direktyva) (10),

atsižvelgdamas į 2005 m. ES ir JAV susitarimo bendrą peržiūrą,

atsižvelgdamas į 2010 m. ES ir JAV susitarimo bendrą peržiūrą,

atsižvelgdamas į 2009 m. ES ir Kanados susitarimą,

atsižvelgdamas į prašymą leisti sudaryti ES ir JAV susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (DHS) (11) ir sudaryti ES ir Australijos susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai (12),

atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) (13),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais (14),

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Tolede pasirašytą bendrą ES ir JAV deklaraciją dėl aviacijos saugumo,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

B.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamento prašoma duoti pritarimą ES ir JAV bei ES ir Australijos susitarimams dėl keleivių duomenų įrašų (PNR) perdavimo siekiant sudaryti šiuos susitarimus,

C.

kadangi ES ir Kanados susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo perdavimo daugiau nebegalioja, nes 2009 m. rugsėjo mėn. nustojo galioti sprendimas dėl tinkamumo, ir PNR duomenys nuo minėtos dienos buvo perduodami remiantis vienašaliais Kanados ir valstybių narių įsipareigojimais,

D.

kadangi jau ir kitos šalys prašo perduoti PNR duomenis arba paskelbė savo ketinimus prašyti jų netolimoje ateityje,

E.

kadangi Taryba paprašė Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES PNR sistemos ir Komisija 2007 m. lapkričio 17 d. jį pateikė,

F.

kadangi šiame skaitmeninių technologijų amžiuje duomenų apsauga, teisė į informacinį apsisprendimą, asmens teisės ir teisė į privatumą yra tapusios vertybėmis, kurių vaidmuo darosi vis svarbesnis, ir todėl jas reikia ypač atidžiai saugoti,

G.

kadangi mūsų pasaulyje, kurio esminis bruožas yra judumas, veiksmingiau, labiau sutelkiant dėmesį ir greičiau keičiantis duomenimis Europoje ir pasaulio mastu turi būti užtikrinti ir didesnis saugumas, ir aktyvesnė kova su nusikalstamumu,

1.

primena apie savo pasiryžimą kovoti su terorizmu ir organizuotu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir tuo pat metu apie savo tvirtą įsitikinimą, kad būtina apsaugoti pilietines laisves ir pagrindines teises, ir taip pat užtikrinti, kad būtų kuo labiau laikomasi privatumo, informacinio apsisprendimo ir duomenų apsaugos principų; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;

2.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra grindžiama teisės viršenybės principu ir kad perduodant ES ir valstybių narių asmens duomenis trečiosioms šalims saugumo sumetimais turėtų būti remiamasi tarptautiniais susitarimais, kurie turėtų teisės aktų statusą, siekiant užtikrinti ES piliečiams būtiną apsaugą, atsižvelgiama į procedūrines garantijas ir teisę į gynybą ir laikomasi nacionalinių ir ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

3.

prašo Europos Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį pateikti Parlamentui susijusią informaciją ir informacinius dokumentus, ypač konkrečią informaciją, kurios jis prašė minėtoje rezoliucijoje dėl ES PNR;

4.

nusprendžia atidėti balsavimą dėl prašymo leisti sudaryti susitarimus su JAV ir Australija, kol Parlamentas ištirs galimybes taikyti PNR naudojimo tvarką, kuri atitiktų ES teisę ir nekeltų susirūpinimo, kurį Parlamentas išreiškė ankstesnėse rezoliucijose PNR klausimu;

5.

mano, jog prieš priimant naują teisinę priemonę turi būti atliktas poveikio privatumui įvertinimas ir proporcingumo testas, iš kurio būtų matyti, kad esamos teisinės priemonės yra nepakankamos; ypač ragina ištirti:

API duomenų naudojimą ES ir trečiosiose šalyse kaip galimą mažiau trikdančią keleivio duomenų rinkimo ir panaudojimo priemonę,

duomenis, kuriuos JAV ir Australija surinko atitinkamose savo elektroninio kelionės leidimo sistemose, ir

PNR duomenis, kuriuos galima gauti iš šaltinių, kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, pvz., kompiuterinių rezervavimo sistemų, esančių ne ES; ragina Komisiją konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant oro vežėjus;

6.

mano, kad visose naujuose susitarimuose reikia numatyti tinkamas nepriklausomos peržiūros ir teisminės priežiūros bei demokratinės kontrolės priemones;

7.

ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į PNR duomenų naudojimą teisėsaugoje ir saugumo tikslais ir nustatyti bendrus principus, kuriais būtų remiamasi sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis; prašo Komisiją ne vėliau kaip 2010 m. liepos mėn. viduryje pateikti pasiūlymą dėl šių bendrų principų modelio ir derybų su trečiosiomis šalimis įgaliojimo projektą;

8.

prašo Komisijos kaip galima greičiau reikalauti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pateiktų išsamią nuomonę dėl bet kurio naujo PNR susitarimo pagrindinių teisių aspekto;

9.

mano, kad bendrų principų modelis turėtų atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

a)

PNR duomenys gali būti naudojami tik teisėsaugos ir saugumo tikslais kovojant su organizuotu ir tarptautiniu nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu ir remiantis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (15) ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio (16) nustatytomis teisinėmis apibrėžtimis;

b)

PNR duomenų naudojimas teisėsaugos ir saugumo tikslais turi atitikti Europos duomenų apsaugos standartus, ypač susijusius su tikslų ribojimu, proporcingumu, teisių gynimo priemonėmis, renkamų duomenų kiekio ir jų saugojimo trukmės apribojimu;

c)

PNR duomenys jokiomis sąlygomis negali būti naudojami duomenų gavybos ar klasifikavimo tikslais; draudimo skristi sprendimas ar sprendimas pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą niekada negali būti priimamas remiantis tik automatinės paieškos ar naršymo duomenų bazėse rezultatais; duomenys naudojami tik konkrečių nusikaltimų ar pavojų atžvilgiu tam tikrais atvejais;

d)

kai ES piliečių PNR duomenys perduodami trečiosioms šalims, perdavimo sąlygos nustatomos įpareigojančiu tarptautiniu susitarimu užtikrinant ES piliečiams ir įmonėms teisinį tikrumą ir vienodą požiūrį;

e)

tolesnis duomenų perdavimas, kurį vykdo priimančioji šalis, trečiosioms šalims turi atitikti ES duomenų apsaugos standartus, kurie bus nustatyti atliekant konkretų tinkamumo nustatymą; ši nuostata bus vienodai taikoma visais galimais atvejais, kai priimančioji šalis toliau perduoda duomenis trečiosioms šalims;

f)

PNR duomenys gali būti teikiami tik taikant „eksporto“ metodą;

g)

rezultatais bus pasidalinta su atitinkamomis ES ir valstybių narių institucijomis;

10.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ES piliečiams ir oro linijų bendrovėms, o pastarosioms reikia nustatyti suderintus standartus;

11.

prašo Komisiją ir pirmininkaujančią valstybę narę užtikrinti, kad Parlamentui būtų suteikta prieiga prie derybų dokumentų ir direktyvų visais procedūros etapais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį ir kad nacionaliniams parlamentams prieiga būtu suteikiama jiems paprašius;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei bei abejiems Kongreso rūmams, Australijos vyriausybei bei abejiems parlamento rūmams ir Kanados vyriausybei bei abejiems parlamento rūmams.


(1)  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 381.

(2)  OL C 81 E, 2004 3 31, p. 105.

(3)  OL C 103 E, 2004 4 29, p. 665.

(4)  OL C 305 E, 2006 12 14, p. 250.

(5)  OL C 287E, 2007 11 29, p. 349.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0347.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0512.

(8)  OL C 157 E, 2006 7 6, p. 464.

(9)  OL C 16 E, 2010 1 22, p. 44.

(10)  OL L 261, 2004 8 6, p. 24.

(11)  Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR Susitarimas) sudarymo (COM(2009)0702).

(12)  Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo (COM(2009)0701).

(13)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0090.

(14)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0016.

(15)  OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

(16)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/74


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Cianido kasybos technologijų draudimas

P7_TA(2010)0145

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro cianido kasybos technologijų draudimo Europos Sąjungoje

2011/C 81 E/13

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,

atsižvelgdamas į Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros ir Rio de Žaneire 1992 m. birželio mėn. priimtoje Biologinės įvairovės konvencijoje numatytą atsargumo principą;

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva), numatytus aplinkosaugos tikslus,

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, kurioje numatytas cianido naudojimas kasyboje ir nustatytas didžiausias leistinas cianido kiekis,

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/105/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/82/EB (Seveso II) dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, kurioje tvirtinama, kad tam tikra sandėliavimo ir perdirbimo veikla kasyboje […] gali sukelti labai rimtų pasekmių,

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, pagal kurią valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojui, jei įrodoma, kad buvo laikomasi tam tikrų sąlygų, neatlyginti išlaidų, susijusių su aplinkai padaryta žala,

atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos 18 mėnesių programą ir joje teikiamą pirmenybę vandens politikai ir biologinei įvairovei,

atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos priemones dėl bendro cianido technologijų draudimo, kai ji 2000 m. iš dalies pakeitė įstatymą dėl kasybos Nr. 44/1988, į 2009 m. Vengrijos iš dalies pakeistą įstatymą dėl kasybos Nr. 48/1993, kuriuo uždraudžiama Vengrijos teritorijoje naudoti cianido kasybos technologijas, ir į 2002 m. Vokietijos priimtą dekretą, kuriuo draudžiama cianido tirpalą naudoti kasyboje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Jungtinės Tautos 2010 metus paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais ir taip ragino pasaulį imtis gyvybės įvairovės žemėje saugojimo veiksmų,

B.

kadangi cianidas yra labai nuodinga aukso kasybos pramonėje naudojama cheminė medžiaga, kuri pagal Vandens pagrindų direktyvos VIII priedą laikoma pagrindiniu teršalu, kurio naudojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių ir padaryti nepataisomą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, taigi ir biologinei įvairovei,

C.

kadangi Čekijos Respublikos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos aplinkos apsaugos ministrų bendrojoje pozicijoje dėl tvarios kasybos, priimtoje per 14-ąjį Vyšegrado grupės šalių aplinkos apsaugos ministrų susitikimą 2007 m. gegužės 25 d. Prahoje (Čekijos Respublika), ministrai pareiškė susirūpinimą dėl pavojingų technologijų, kurios naudojamos ar kurias planuojama naudoti kasyboje įvairiose regiono vietovėse ir tai kelia labai didelį pavojų aplinkai bei gali turėti pasekmių kitoms valstybėms narėms,

D.

kadangi Sofijos konvencijos dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir tvariai naudoti Dunojaus upę šalys sutarė, kad, be to, jog cianidas pagal Vandens pagrindų direktyvą laikomas prioritetine pavojinga medžiaga, jis taip pat yra itin pavojinga medžiaga,

E.

kadangi per praėjusius 25 metus pasaulyje įvyko daugiau kaip 30 didelių avarijų, kurių metu išsiliejo cianidas, o baisiausia avarija įvyko prieš 10 metų, kai daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens buvo išleista iš aukso kasyklos į Tisos-Dunojaus upių sistemą ir sukėlė tuo metu didžiausią ekologinę katastrofą Centrinėje Europoje, ir nėra jokios garantijos, kad tokios avarijos ateityje nepasikartos, ypač atsižvelgiant į vis dažnesnes ekstremalias oro sąlygas, inter alia, smarkius ir dažnus lietus, kaip nurodyta ketvirtojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje,

F.

kadangi kai kurios ES valstybės narės vis dar svarsto klausimą dėl naujų projektų, susijusių su tankiai gyvenamose vietovėse steigiamomis didelėmis atviromis aukso kasyklomis, kuriose naudojamos cianido technologijos, įgyvendinimo; šie projektai taip pat galimai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai,

G.

kadangi pagal Vandens pagrindų direktyvą valstybės narės privalo siekti geros vandenų būklės ir ją saugoti, taip pat užkirsti kelią vandens taršai pavojingomis medžiagomis; kadangi vis dėlto gera būklė taip pat gali priklausyti nuo cianido kasybos technologijas naudojančiose kaimyninėse šalyse esančio upės baseino vandens kokybės,

H.

kadangi dėl tarptautinių su cianidu susijusių avarijų pasekmių, ypač atsižvelgiant į didelių upių baseinų ir gruntinio vandens išteklių užteršimą, darosi akivaizdu, kad būtina priimti ES poziciją dėl rimtos grėsmės, kylančios aplinkai dėl kasybos naudojant cianidą,

I.

kadangi vis dar trūksta rizikos ribojimo taisyklių ir tinkamų finansinių garantijų, o esamų teisės aktų dėl kasybos naudojant cianidą įgyvendinimas taip pat priklauso nuo kiekvienos valstybės narės vykdomosios valdžios institucijų pajėgumų, avarija gali įvykti bet kuriuo metu dėl žmonių aplaidumo,

J.

kadangi kai kurios valstybės narės nevisiškai įgyvendino Kasybos atliekų direktyvą,

K.

kadangi cianido kasybos sektoriuje sukuriama nedaug darbo vietų ir tik 8–16 metų laikotarpiui, tačiau galima didelė tarptautinė ekologinė žala, ir paprastai su tokia žala susijusias išlaidas atlygina ne atsakingos veiklą vykdančios bendrovės (jos paprastai dingsta arba bankrutuoja), o valstybė, t. y. mokesčių mokėtojai,

L.

kadangi veiklą vykdančios bendrovės neturi ilgalaikio draudimo, kuris padengtų išlaidas, kurių būtų, jei ateityje įvyktų avarija ar atsirastų veikimo sutrikimų,

M.

kadangi norint pagaminti du gramus aukso reikia išgauti vieną toną žemos kokybės rūdos, todėl gavybos vietose lieka labai didelis kiekis kasybos atliekų ir 25–50 proc. aukso galiausiai lieka tarp atliekų; be to, kadangi vykdant didelius kasybos naudojant cianidą projektus per metus sunaudojama keli milijonai kilogramų natrio cianido, kurio net transportavimas ir saugojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių, jei atsitiktų nelaimė,

N.

kadangi esama cianido kasybos alternatyvų, kurias galima būtų naudoti vietoj cianido technologijų,

O.

kadangi visoje Europoje organizuojami aktyvūs vieši protestai prieš šiuo metu vykdomus kasybos naudojant cianidą projektus ir šiuose protestuose dalyvauja ne vien pavieniai piliečiai, vietos bendruomenės ir NVO, bet ir valstybinės organizacijos, vyriausybės ir politikai,

1.

mano, kad laikytis pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytų ES tikslų, visų pirma pasiekti gerą cheminę vandens išteklių būklę ir apsaugoti vandens išteklius bei biologinę įvairovę, galima tik uždraudus naudoti cianido kasybos technologijas;

2.

ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pasiūlyti visiškai uždrausti naudoti cianido kasybos technologijas Europos Sąjungoje, kadangi tai vienintelis saugus būdas apsaugoti mūsų vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos cianidu, naudojamu vykdant kasybos veiklą, ir tuo pat metu atlikti įprastą poveikio tyrimą;

3.

atkreipia dėmesį į svarbias ES ir JT iniciatyvas ir aktyviai skatina kurti ir naudoti saugesnius, ypač nenaudojant cianido, alternatyvius kasybos būdus;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kol įsigalios bendras draudimas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremti jokių kasybos projektų, kuriuos vykdant ES naudojamos cianido technologijos, taip pat neremti tokių projektų trečiosiose šalyse;

5.

ragina Komisiją skatinti vietovių, kuriose kasyba naudojant cianidą buvo uždrausta, pramonės pertvarkymą teikiant tinkamą finansinę paramą alternatyvioms ekologiškoms pramonės šakoms, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir turizmui;

6.

ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir reikalauti, kad visos tokią veiklą vykdančios bendrovės būtų įpareigotos apsidrausti, kad būtų atlyginama padaryta žala bei padengiamos visos korekcinių priemonių išlaidos, patiriamos atkuriant pradinę ekologinę ir cheminę būklę avarijos ar veikimo sutrikimų atveju;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/77


2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Kova su krūties vėžiu Europos Sąjungoje

P7_TA(2010)0146

2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje

2011/C 81 E/14

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.

kadangi Europos Sąjungoje kasmet 331 392 moterims diagnozuojamas krūties vėžys,

B.

kadangi krūties vėžys yra pagrindinė 35–59 metų amžiaus moterų mirtingumo priežastis ir kasmet ES nuo krūties vėžio miršta 89 674 moterys,

C.

kadangi atliekant mamografinį tyrimą galima 35 proc. sumažinti 50–69 metų amžiaus moterų mirtingumą,

1.

ragina valstybes nares savo šalies mastu vadovaujantis ES gairėmis taikyti krūties tyrimo metodus;

2.

ragina Komisiją kas dvejus metus parengti mamografinio tyrimo naudojimo visose ES valstybėse narėse pažangos ataskaitą;

3.

ragina Komisiją remti tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar mamografinis tyrimas yra naudingas vyresnėms kaip 69 metų ir jaunesnėms kaip 50 metų amžiaus moterims;

4.

ragina valstybes nares iki 2016 m. vadovaujantis ES gairėmis įsteigti krūties ligų centrus, kuriuose dirbtų įvairių sričių specialistai, o Komisiją reguliariai teikti pažangos ataskaitas;

5.

ragina Komisiją pateikti naujausius patikimus statistinius duomenis, susijusius su krūties vėžiu, ir remti nacionalinių vėžio registrų kūrimą;

6.

ragina Komisiją iki 2011 m. vadovaujantis ES gairėmis parengti krūties ligų centrų atestacijos protokolą ir skirti šiam tikslui atitinkamą finansavimą;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis (1) valstybių narių parlamentams.


(1)  Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo priede 1 (P7_PV(2010)05-05(ANN1)).


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/78


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Sutarčių peržiūra. Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl Europos Parlamento sudėties *

P7_TA(2010)0148

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl Europos Parlamento sudėties likusiu 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiu, projekto. Europos Parlamento nuomonė (ES sutarties 48 straipsnio 3 dalis) (17196/2009 – C7-0001/2010 – 2009/0813(NLE))

2011/C 81 E/15

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2009 m. gruodžio 18 d. laišką Europos Parlamento Pirmininkui dėl Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų (17196/2009),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0001/2010),

atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėtą prie Lisabonos sutarties,

atsižvelgdamas į ES sutarties 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų vadovaujantis tiesioginio visuotinio balsavimo teise (toliau – 1976 m. aktas),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties (1),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. ir 2009 m. birželio 18–19 d. bei 2009 m. gruodžio 10–11 d. vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 4 dalį ir 74a straipsnį,

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0115/2010),

A.

kadangi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje, kaip pateikiama Lisabonos sutartyje, numatyta, kad Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vienbalsiai priima sprendimą, kuriuo nustatomas Europos Parlamento vietų paskirstymas,

B.

kadangi, atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir remdamasis šios sutarties Protokolu Nr. 36, Europos Parlamentas savo minėtojoje 2007 m. spalio 11 d. rezoliucijoje, susijusioje su A. Lamassoure'o ir A. Severino pranešimu, pateikė Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis, projektą,

C.

kadangi, kai buvo pasirašyta Lisabonos sutartis, Europos Vadovų Taryba dar nebuvo priėmusi oficialaus sprendimo dėl Europos Parlamento sudėties, tačiau, padidinusi bendrą EP narių skaičių nuo iš pradžių numatytų 750 iki 751, išreiškė pritarimą minėtojoje rezoliucijoje pateiktam pasiūlymui,

D.

kadangi pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą bendras EP narių skaičius buvo padidintas 15 narių, palyginti su Nicos sutartimi (nuo 736 iki 751), 12 valstybių narių buvo paskirstyta 18 papildomų vietų, o Vokietijai, atsižvelgiant į ES sutartyje nustatytą didžiausią vietų skaičių, buvo skirta 3 vietomis mažiau,

E.

kadangi vykstant 2009 m. Europos rinkimams, Lisabonos sutartis dar nebuvo įsigaliojusi, jie vyko laikantis Nicos sutarties nuostatų, taigi dabar Europos Parlamentas turi 736 narius,

F.

kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. pagaliau įsigaliojo Lisabonos sutartis, taigi 18 papildomų EP narių iš 12 valstybių narių dabar turėtų teisėtai kuo greičiau pradėti eiti savo pareigas, o jų valstybės – pradėti naudotis atstovavimo teisėmis,

G.

kadangi, remiantis 1976 m. akto 5 straipsniu, prasidėjus kadencijai Europos Parlamento narių įgaliojimai nenutraukiami, vadinasi, esamo Europos Parlamento narių iš Vokietijos skaičiaus sumažinti trimis negalima,

H.

kadangi dauguma valstybių narių pagal savo atitinkamas rinkimų sistemas jau paskyrė savo papildomus EP narius, atsižvelgdamos į 2009 m. birželio mėn. 18 –19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

I.

kadangi dėl 2009–2010 m. kadencijos metu EP narių gretas papildžiusių 18 narių bendras EP narių skaičius padidės iki 754 ir kadangi dėl to, kad šis skaičius viršija Lisabonos sutartyje numatytą EP narių skaičių (751), reikia iš dalies keisti pirminę teisę,

J.

kadangi jau 2008 m. gruodžio 11–12 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose numatyta, kad turės būti priimtos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kad būtų sudarytos sąlygos šios kadencijos metu atvykti papildomiems nariams, ir kadangi 2009 m. birželio 18–19 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nustatytos taisyklės, pagal kurias laikinai padidinamas Europos Parlamento narių skaičius,

K.

kadangi, savo ruožtu, Europos Parlamentas 2009 m. lapkričio 25 d. iš dalies pakeitė savo Darbo tvarkos taisykles, kad papildomiems nariams būtų sudarytos sąlygos atvykti kaip stebėtojams, kol įsigalios priemonės, pagal kurias jiems bus leidžiama eiti savo pareigas,

L.

kadangi viena iš svarbiausių konstitucinių naujovių, padarytų Lisabonos sutartimi, yra paversti konventą įprastos Sutarčių peržiūros procedūros pagrindine dalimi,

1.

mano, kad Europos Vadovų Tarybos pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Protokolą Nr. 36 yra tiesiogiai susijęs su naujomis Lisabonos sutarties nuostatomis, ir todėl šis pakeitimas bus pereinamojo laikotarpio sprendimas, sudarysiantis sąlygas visoms valstybėms narėms, kurioms numatyta papildomų vietų, paskirti savo narius; sutinka, kad 18 papildomų Europos Parlamento narių turėtų būti renkami į Parlamentą likusiu 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiu; vis dėlto primygtinai reikalauja, kad visi 18 narių pradėtų eiti pareigas Parlamente vienu metu siekiant nepažeisti tautybių pusiausvyros Parlamente; ragina valstybes nares baigti rinkimų procedūras pragmatiškai kiek įmanoma greičiau;

2.

apgailestauja dėl to, kad Taryba laiku nepriėmė reikiamų priemonių, kurios papildomiems nariams būtų sudariusios galimybę eiti savo pareigas, kai tik įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir dėl to, kad vienas iš daliniame pakeitime, kurį prašoma atlikti, numatytų sprendimų neatitinka 1976 m. akto principų, pagal kuriuos Europos Parlamento nariai turi būti renkami tiesiogiai, o ne netiesiogiai, remiantis nacionalinių parlamentų rinkimais;

3.

vis dėlto pritaria minčiai sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją su sąlyga, kad joje būtų aptariamas tik pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl Europos Parlamento sudėties likusiu 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiu klausimas; ir kad šios pereinamojo laikotarpio nuostatos yra išskirtinio pobūdžio, susijusio su ypatingomis Lisabonos sutarties ratifikavimo aplinkybėmis, ir, kad jos ateityje negali sudaryti jokio precedento;

4.

primena, kad laikotarpiu nuo Protokolo Nr. 36 dalinio pakeitimo priėmimo iki jo įsigaliojimo papildomi EP nariai, remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 4 dalimi, turės galimybę būti stebėtojais;

5.

be to, primena, kad bet kokiu atveju Europos Vadovų Taryba sprendimą, kuriuo bus nustatyta Europos Parlamento sudėtis, turi priimti reikiamu laiku prieš baigiantis dabartinei kadencijai ir kad, remdamasis ES sutarties 14 straipsnio 2 dalimi, Parlamentas šiuo klausimu pateiks iniciatyvą;

6.

praneša Europos Vadovų Tarybai, kad jis netrukus ketina parengti pasiūlymus dėl nuostatų, kurios būtinos renkant EP narius, vadovaujantis visuotine tiesioginių rinkimų teise pagal visose valstybėse narėse bendrą tvarką ir pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus, ir kad Parlamentas ketina pradėti šią rinkimų reformą, remdamasis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsniu; be to, reikalauja, kad būtų sušauktas konventas Europos Parlamento reformos klausimais, siekiant parengti Sutarčių peržiūrą;

7.

ragina nacionalinius parlamentus imtis priemonių siekiant išlaikyti ilgalaikę pirminę Europos Sąjungos teisę, pagal kurią Europos Parlamento nariai renkami remiantis visuotine tiesioginių rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


(1)  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 132.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/80


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Kirgizija

P7_TA(2010)0149

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kirgizijoje

2011/C 81 E/16

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos ir Centrinės Azijos, ypač į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją,

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu,

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos–vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2010 m. balandžio 7 ir 8 d. pareiškimą dėl padėties Kirgizijoje,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. balandžio 26 d. išvadas,

atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje taryboje 2010 m. balandžio 22 d. paskelbtą ES pareiškimą dėl padėties Kirgizijoje,

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 ir 22 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu patvirtintą ES strategiją dėl naujos partnerystės su Centrine Azija,

atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS),

atsižvelgdamas į Europos bendrijos 2007–2013 m. regiono strateginį dokumentą dėl pagalbos Centrinei Azijai,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi ir Centrinės Azijos, ir Europos Sąjungos gyventojai suinteresuoti, kad visame regione būtų daroma pažanga stabilumo, demokratinio ir visuomenės vystymosi, žmonių saugumo ir tvaraus augimo požiūriu,

B.

kadangi Kirgizija yra ESBO narė ir šiuo pagrindu yra įsipareigojusi užtikrinti pagarbą pagrindinėms laisvėms, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, taip pat įgyvendinti ESBO demokratinius standartus,

C.

kadangi Kurmanbekas Bakijevas, kuris pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2005 m. liepos mėn. po vadinamosios Tulpių revoliucijos, praėjusiais metais buvo išrinktas antrai prezidento kadencijai per rinkimus, per kuriuos, pasak nepriklausomų stebėtojų, buvo masiškai sukčiaujama; kadangi po pirmųjų demokratinių veiksmų K. Bakijevo valdymas tapo autoritarinis,

D.

kadangi 2010 m. balandžio 7 d. Kirgizijos pajėgos panaudojo šaunamuosius ginklus, ašarines dujas ir apsvaiginti skirtas granatas prieš demonstrantų minią, kuri susirinko prie prezidentūros Biškeke, o po to šturmavo vyriausybės pastatą, protestuodama prieš didelį elektros energijos ir šildymo kainų didinimą, ir kadangi šių veiksmų metu 80 asmenų žuvo ir sužeista daugiau kaip 500 žmonių,

E.

kadangi Prezidentas K. Bakijevas buvo priverstas bėgti iš sostinės, o šalies valdymą perėmė laikinoji vyriausybė, kuriai vadovauja opozicijos lyderė Roza Otunbajeva, kuri išleido dekretą dėl valdžios perėmimo ir Kirgizijos konstitucijos taikymo tvarkos ir paleido parlamentą; kadangi praėjus savaitei po sukilimo K. Bakijevas, pabandęs nustatyti savo atsistatydinimo sąlygas, paliko šalį ir išvyko į Kazachstaną pagal Rusijos, JAV ir Kazachstano pasiektą susitarimą,

F.

kadangi Kirgizija dėl jos strateginės padėties netoli Afganistano ir šalia Ferganos slėnio, Centrinės Azijos geografinio, politinio ir ekonominio centro, ypatingai domina JAV ir Rusiją; kadangi JAV karinių pajėgų naudojamas Manaso tranzito centras yra svarbi Šiaurės paskirstymo tinklo, per kurį aprūpinami NATO kariai Afganistane, dalis, be to, Rusija turi svarbią karinę bazę Kirgizijoje,

G.

kadangi ES ir Centrinės Azijos santykiai yra itin reikšmingi, atsižvelgiant į bendrus iššūkius energetikos, kovos su klimato kaita, narkotikų prekybos kontrolės ir kovos su terorizmu srityse,

H.

kadangi geopolitinės varžybos šiame regione turi nemenką griaunamąjį potencialą, tačiau taip pat kertasi su interesais, susijusiais su Afganistanu ir radikalaus islamizmo plėtra, o tai atveria galimybes sumažinti šį varžymąsi ir pasiekti susitarimą dėl geresnio valdymo būtinybės,

I.

kadangi ES turi visuomet laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių, demokratinius ir teisinės valstybės principus į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir stiprindama savo, kaip patikimos regioninės politikos dalyvės, vaidmenį vykdyti nuoseklią politiką ir taip skatinti demokratines reformas,

J.

kadangi ES vykdo reikšmingą veiklą Kirgizijoje, visų pirma kaip pagalbos teikėja, o tai reiškia, kad ES turi didelių galimybių daryti didesnę įtaką remdama šią šalį,

K.

kadangi Komisija ir Taryba šiuo metu atlieka Centrinės Azijos strategijos peržiūrą ir rengia pranešimą, kuris bus pateiktas Europos Vadovų Tarybos birželio mėn. susitikimo metu,

1.

išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl padėties Kirgizijoje ir reiškia užuojautą visų tragiškų įvykių aukų šeimoms;

2.

ragina visas šalis nebenaudoti prievartos, laikytis santūrumo ir dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų pradėtas veiksmingas dialogas siekiant užtikrinti stabilumą ir sudaryti sąlygas taikiai grįžti prie demokratinės konstitucinės tvarkos;

3.

pabrėžia, kad instituciniu požiūriu nuosekli ir stabili konstitucinė sistema itin svarbi norint ateityje užkirsti kelią socialiniams neramumams ir užtikrinti Kirgizijos žmonėms taikią ateitį; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina laikinosios vyriausybės ir Venecijos komisijos bendradarbiavimą;

4.

atkreipia dėmesį į pirmuosius veiksmus, kurių ėmėsi laikinoji vyriausybė, siekdama atkurti demokratiją, ypač kalbant apie planus parengti naujos konstitucijos projektą ir peržiūrėti K. Bakijevo pataisas, pagal kurias prezidento rankose buvo sukoncentruota pernelyg didelė valdžia;

5.

džiaugiasi, jog laikinoji vyriausybė paskelbė, kad 2010 m. birželio 27 d. bus surengtas referendumas dėl naujos konstitucijos, o 2010 m. spalio 10 d. – nauji visuotiniai rinkimai, skirti sustiprinti demokratiją ir politinę atskaitomybę; ragina laikinąją vyriausybę tvirtai laikytis tarptautinių Kirgizijos įsipareigojimų ir užtikrinti, kad rinkimai vyktų laisvai ir sąžiningai;

6.

pabrėžia, kad labai svarbus aktyvus laikinosios vyriausybės dalyvavimas ieškant galimybių skatinti gerą valdymą, teismų nepriklausomumą ir siekiant kitų Centrinės Azijos strategijoje nustatytų ES politikos tikslų bei šias galimybes išnaudojant, taip pat užtikrinant palankias sąlygas tarptautinių finansų institucijų dalyvavimui ir veiklai;

7.

ragina atlikti tarptautinį įvykių tyrimą, kuriam vadovautų JT, siekiant nustatyti atsakomybę bei klaidas, ir suteikti pagalbą Kirgizijos teisminėms institucijoms, taip pat ragina laikinąją vyriausybę prašyti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pagalbos siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas kruopštus, nešališkas ir patikimas 2010 m. balandžio 6–7 d. įvykių tyrimas;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. įvykusi Tulpių revoliucija pažadino didelius Kirgizijos visuomenės lūkesčius, kad bus vykdomos demokratinės reformos, tačiau šie lūkesčiai neišsipildė; ragina Tarybą ir Komisiją laikytis nuoseklios ir tvirtos pozicijos ir pasinaudoti šia galimybe siekiant rasti būdų pagelbėti Kirgizijos laikinajai vyriausybei ir padėti valdžios institucijoms vykdyti demokratines reformas, gerinti žmonių gyvenimo sąlygas skatinant šalies vystymąsi ir suteikti daugiau galių piliečiams bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir Kirgizijos pilietine visuomene;

9.

pažymi, kad Kirgizijoje labai stinga išteklių, o dėl savo pažeidžiamumo šalis labai priklauso nuo išorės paramos; taip pat pažymi, kad šalies kaimynystėje itin stinga demokratinio, tinkamai veikiančio valdymo ir teigiamos socialinės raidos pavyzdžių; taigi pabrėžia, kad tarptautinė pagalba bus išskirtinai svarbi;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad pokyčiai Kirgizijoje ne tik daro įtaką regioniniams ir tarptautiniams pokyčiams, bet ir yra pastarųjų veikiami; yra įsitikinęs, kad labai sutampa Rusijos, JAV ir kitų šalių interesai, ypač susiję su Afganistanu ir islamo radikalizmo plėtra regione, įskaitant Kirgiziją; mano, kad dėl šios priežasties turėtų būti įmanoma pristabdyti geopolitines varžybas ir atrasti bendradarbiavimo teikiamą naudą; laikosi nuomonės, kad sėkmė šioje srityje turėtų platesnį teigiamą poveikį tarptautiniams santykiams ir tarptautiniam saugumui;

11.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės specialųjį įgaliotinį Centrinėje Azijoje atidžiai stebėti situaciją ir padėti atnaujinti visoms Kirgizijos visuomenės dalims atstovaujančių veikėjų dialogą;

12.

ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant įvertinti, ar esamos sąlygos tinkamos norint inicijuoti tarptautiniu lygmeniu koordinuojamą stambaus masto naują pagalbos Kirgizijai programą, o jei ne, ar galima tokias sąlygas sudaryti, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar laikinoji Kirgizijos vyriausybė iš tikrųjų tvirtai pasiryžusi skatinti demokratizaciją ir skaidrų valdymą; mano, jog nustačius, kad sąlygos pakankamai palankios, ES turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens surengiant tarptautinę Kirgizijos rėmėjų konferenciją;

13.

ragina kaip įmanoma daugiau panaudoti Stabilumo priemonę; pabrėžia, kad būtina padėti Kirgizijai įveikti savo socialines ir ekonomines problemas; prašo Komisijos parengti pasiūlymus dėl Vystymosi ir bendradarbiavimo priemonės lėšų perskirstymo siekiant užtikrinti, kad ES trumpalaikis ir vidutinės trukmės laikotarpio atsakas Kirgizijoje susidarius naujai padėčiai galėtų būti adekvatus; pabrėžia, kad ypatingą pirmenybę reikėtų teikti švietimo, sveikatos apsaugos ir vandens tiekimo problemų sprendimui;

14.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos parama turi būti suderinama su pastangomis kovojant su korupcija, švietimo galimybių plėtra ir gyvenimo sąlygų gerinimo politika, kad būtų sudarytos palankios sąlygos apsisaugoti nuo ekstremizmo plitimo;

15.

ragina Komisiją, atsižvelgus į dabartinę situaciją, patikrinti, ar būtina teikti skubią humanitarinę pagalbą;

16.

tikisi, kad bus peržiūrėta pažanga, pasiekta įgyvendinant šiam regionui skirtą ES strategiją, ir ragina dėti pastangas, kad ši pažanga būtų įtikinama, konkreti ir nuosekli;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Kirgizijos laikinajai vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO Generaliniam Sekretoriui ir Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/84


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Elektriniai automobiliai

P7_TA(2010)0150

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl elektrinių automobilių

2011/C 81 E/17

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ES ekonomikos atkūrimo planą, visų pirmą į 2008 m. lapkričio mėnesio „Ekologiškų automobilių iniciatyvą“,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kurioje nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos transporte 10 % mažiausias rodiklis,

atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas,

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Judumo mieste veiksmų planą,

atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. vasario 9 d. San Sebastijane vyko neoficialus Tarybos susitikimas,

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą dėl Europos švarių ir efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių strategijos,

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. klausimus dėl elektrinių transporto priemonių Tarybai ir Komisijai (O-0019/2010 – B7-0016/2010, O-0020/2010 – B7-0015/2010),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi dėl klimato kaitos, CO2 ir kitų teršalų bei nepastovių degalų kainų keliamų problemų išsivystė baterijų ir energijos kaupimo sistemų technologijos ir buvo atkreiptas didesnis rinkos dėmesys į šiuos klausimus, todėl susidarė palanki aplinka kurti elektrines transporto priemones visame pasaulyje,

B.

kadangi elektrinės transporto priemonės yra svarbi naujovė, kuri turi didelį potencialą rinkoje, ypač galvojant apie ateitį, ir kadangi gebėjimas greitai patekti į šią rinką su aukštos kokybės produktais ir pasiekus bendrą standartizacijos lygį nulems, kas bus lyderiai,

C.

kadangi elektrinės transporto priemonės padeda siekti strategijos „Europa 2020 m.“ pirmenybinių tikslų – sukurti žiniomis ir naujovėmis grįstą ekonomiką ir skatinti užtikrinti, kad esant tokiai ekonomikai būtų taupiau naudojami ištekliai, kad ji būtų ekologiškesnė ir konkurencingesnė,

D.

kadangi per neoficialų Tarybos susitikimą, vykusį 2010 m. vasario 9 d. San Sebastijane, ES konkurencingumo ministrai drauge su Komisija nutarė, kad ES turi vykdyti bendrą elektrinių automobilių strategiją,

E.

kadangi yra keletas politinių priežasčių diegti varančiųjų įrenginių (elektrinių ir hibridinių) naujoves, t. y:

i)

mažinti CO2 ir kitų išmetamų teršalų kiekį,

ii)

mažinti triukšmą,

iii)

efektyviau naudoti energiją ir galbūt pradėti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius,

iv).

iškastinio kuro šaltinių trūkumas ir ekonominių sąnaudų kintamumas,

v)

skatinti diegti naujoves, grindžiamas technologiniu pirmavimu, kuris galėtų padėti Europos pramonei pagerinti dabartinę ekonominę padėtį ir užtikrinti bendrą pramonės konkurencingumą ateityje,

F.

kadangi dėl ES energijos šaltinių, iš kurių gaminama elektros energija Europoje, derinio elektrinės transporto priemonės ir iš elektros tinklo įkraunamos hibridinės priemonės yra geras pasirinkimas turint mintyje CO2 kiekio mažinimo strategiją, ir kadangi perėjimas prie efektyviai energiją naudojančios ir darnios transporto sistemos turi būti ES prioritetas, jei norime pasiekti tikslą, kad iki 2050 m. transporto sistema beveik neišmestų anglies dioksido,

G.

kadangi yra daug problemų, kurias reikia spręsti norint, kad elektrinės transporto priemonės sėkmingai patektų į rinką, visų pirma:

i)

didelė elektrinių transporto priemonių kaina, kurią daugiausia lemia baterijų kaina,

ii)

tolesnių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos poreikis norint patobulinti elektrinių transporto priemonių ypatybes ir sumažinti kainą,

iii)

pirkėjų palankumas, turint mintyje kainą, atstumą, kurį galima nuvažiuoti, ir pakartotinio įkrovimo laiką,

iv)

tinkama įkrovimo infrastruktūra,

v)

Europos ir pasaulio masto standartizacija siekiant susieti transporto priemones ir įkrovimo infrastruktūrą,

vi)

elektrinių transporto priemonių išmetalų kiekis atsižvelgiant į išgavimo ir panaudojimo santykį,

H.

kadangi patvirtinta, kad elektriniai automobiliai turi kaupimo potencialą, taigi yra galimybė geriau panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius turint mintyje pažangiųjų tinklų privalumus,

I.

kadangi ekologiškų automobilių komunikate trumpai minimas naujų pramonės įgūdžių poreikis pereinant nuo tradicinių transporto priemonių prie elektrinių , tačiau jame nenagrinėjamas poveikis užimtumui, kurį turės šis perėjimas, ir kadangi norint spręsti problemas, kurių kyla automobilių pramonės darbo jėgai, reikės koordinuotų veiksmų,

J.

kadangi kelete šalių ir regionų jau pradėta diegti elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra,

K.

kadangi ES valstybės narės pradėjo rengti nacionalines pagalbos elektrinėms transporto priemonėms programas, siekdamos, kad jos patektų į Bendrijos rinką,

L.

kadangi konkuruojančių šalių pramonė ir tyrimai buvo ypač remiami ir kadangi ES turėtų sekti šiuo pavyzdžiu,

M.

kadangi 2010 m. vykstantis ES investavimo į infrastruktūrą politikos persvarstymas yra puiki proga investuojant į infrastruktūrą siekti, kad būtų investuojama į ekologiškesnes ir pažangesnes technologijas, t. y. pažangiuosius tinklus,

N.

kadangi Europoje daugelyje miestų ir urbanizuotų teritorijų, kuriose didelis gyventojų tankumas, yra tinkamos sąlygos greitai imti naudoti elektrinius automobilius, taigi Europos gamintojai turi galimybę pirmieji tapti rinkos lyderiais,

O.

kadangi elektrinių transporto priemonių gamyba galėtų padėti atgaivinti ekonomiką ir užtikrinti ilgalaikį Europos automobilių pramonės gyvybingumą, kurio pagrindas būtų mažai teršalų išmetančios transporto priemonės,

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad pirmininkaujanti Ispanija, turėdama mintyje kovą su klimato kaita, teikia pirmenybę elektrinių transporto priemonių kūrimui, pritaria Konkurencingumo ministrų tarybos sprendimui paraginti Komisiją parengti ekologiškų ir energiją efektyviai naudojančių transporto priemonių veiksmų planą, įskaitant pažangiųjų tinklų tobulinimą, ir palankiai vertina 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą dėl Europos švarių ir efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių strategijos;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas bendrajai elektrinių transporto priemonių rinkai suformuoti ir drauge užtikrinti, kad visos priemonės būtų veiksmingai koordinuojamos ES lygmeniu siekiant išvengti neigiamo socialinio poveikio ir poveikio užimtumui, kai bus pereinama prie anglies dioksido neišmetančių transporto priemonių, taip pat siekiant, kad nebūtų nesuderinamų sistemų ir standartų, kurie negalėtų sąveikauti;

3.

pabrėžia, kad elektrinės transporto priemonės turėtų būti kuriamos proporcingai ir atsižvelgiant į būsimąją tvaraus mobilumo politiką, pagal kurią didžiausias dėmesys, be kita ko, būtų kreipiamas į nelaimingų eismo atsitikimų mažinimą, erdvės panaudojimą, grūsčių mažinimą, bendrą energijos sunaudojimą, CO2 išmetimą, triukšmą ir dujų išmetimą, drauge turėtų būti pabrėžiama, kad elektrinio mobilumo plėtojimas turėtų apimti elektrinius automobilius, elektrinius motociklus, tramvajus, traukinius ir kt.;

4.

ragina Komisiją ir Tarybą imtis bendrų veiksmų dėl:

i)

infrastruktūros ir elektros įkrovimo technologijų, įskaitant pažangiuosius elektros tinklus, atvirųjų susisiekimo standartų, transporto priemonėse įtaisomos matavimo technologijos standartizavimo ir sąveikumo tarptautiniu, kai įmanoma, arba bent jau Europos lygmeniu; tai reiškia, kad Europoje plėtojant sąveikią judėjimui elektra varomomis transporto priemonėmis tarptautinėje erdvėje reikalingą infrastruktūrą, bus naudojamos naujos technologijos,

ii)

paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pirmenybę teikiant akumuliatorių ir variklių technologijų tobulinimui,

iii)

elektros tinklų tobulinimo įdiegiant pažangiuosius tinklus ir tausių elektros generavimo pajėgumų, kurie išmestų mažai anglies dioksido, visų pirma tokių, kurie naudotų atsinaujinančius energijos šaltinius, kūrimo,

iv)

paramos iniciatyvoms, kuriomis užtikrinama, kad egzistuotų bendra rinka, ir rengiami reglamentai dėl tausiai švarią energiją naudojančių automobilių tipų patvirtinimo ir, visų svarbiausia, kelių eismo saugumo,

v)

nacionalinių paramos priemonių ir paskatų, skirtų elektrinėms transporto priemonėms, koordinavimo,

vi)

priemonių, skirtų tausiai švarią energiją naudojančių transporto priemonių pramonės konkurencingumui užtikrinti, skatinimo,

vii)

griežtų nuostatų dėl iš anksto numatomų priemonių socialinėje ir užimtumo srityse;

5.

ragina Komisiją pateikti išsamius bendro elektrinių transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio skaičiavimus, atsižvelgiant į prognozuojamus elektros energijos gamybos ir saugojimo pajėgumų pokyčius iki 2050 m.;

6.

pabrėžia, kad elektrinės transporto priemonės – lūžis technologijų srityje, kuriam reikalingos integruotos inovacijų ir technologijų plėtros strategijos, pagal kurias būtų teikiamas pakankamas vis daugėjančių itin svarbių sričių, pavyzdžiui, akumuliatorių, infrastruktūros (įskaitant pažangiųjų elektros tinklų integravimą), mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas ir skatinimas; turėdamas tai mintyje, palankiai vertina ekologines novatoriškas priemones, kuriomis gali pasinaudoti gamintojai, tačiau yra susirūpinęs dėl jas įgyvendinant patiriamų sunkumų;

7.

primena Tarybos konkurencingumo klausimais 2010 m. kovo 1 d. išvadą, kurioje minimas rengiamas Komisijos pasiūlymas dėl į verslą orientuoto Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų plano, kuris turėtų papildyti nacionalines inovacijų strategijas, įskaitant daug galimybių atveriančių priemonių ir iniciatyvų, pavyzdžiui, pirmaujančių rinkų ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų, geresnės prieigos prie finansavimo, ypač MVĮ, skatinimą geriau mobilizuojant rizikos kapitalo priemones;

8.

ragina ES institucijas ir valstybes nares palaipsniui pakeisti savo viešąsias paslaugas teikiančius vidaus degimo variklių transporto priemonių parkus elektrinėmis transporto priemonėmis ir taip viešaisiais pirkimais skatinti paklausą; ragina ES institucijas kuo greičiau išplėtoti infrastruktūrą, kai tik bus nustatyti standartai;

9.

primena, kad laikantis Europos ekonomikos atgaivinimo plano pagal ekologiškų automobilių iniciatyvą remiamas naujų ir tausių kelių transporto priemonių kūrimas, o elektriniai automobiliai apibūdinti kaip prioritetas;

10.

pritaria Komisijos siekiui iki 2011 m. nustatyti Europos elektra įkraunamų elektrinių transporto priemonių standartą, kuris užtikrintų sąveikumą ir infrastruktūrų saugą, ir palaiko įkrovimo sistemų, įskaitant įvairias transporto priemonių kategorijas, techninių standartų nustatymą; ragina Komisiją siekti, kad būtų nustatyti pasauliniai, kai įmanoma, standartai, ir užtikrinti, kad įkrovimo standartai skatintų naudoti šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, pažangaus įkrovimo ir atviruosius susisiekimo standartus, ir atitiktų pažangaus matavimo sistemų reikalavimus;

11.

yra įsitikinęs, kad standartizacija sudarys galimybę taikyti paprastą ir tiesioginę patvirtinimo procedūrą ir padės paspartinti mažai anglies dioksido išmetančių transporto priemonių pateikimą į rinką ir platinimą ES, pagerindama ES mobilumo pramonės konkurencingumą, nes gamintojams mažės gamybos išlaidos ir kelių transportas išmes vis mažiau anglies dioksido;

12.

pabrėžia, kad elektrinių transporto priemonių, infrastruktūrų ir įkrovimo būdų standartizacija neturėtų trukdyti tolesnėms inovacijoms, visų pirma elektra varomų arba įprastinių transporto priemonių variklių gamybos srityse;

13.

ragina suderinti elektrinių transporto priemonių patvirtinimo ir specialius tiek darbuotojų, tiek galutinių vartotojų sveikatos ir saugos reikalavimus ir kad tie reikalavimai būtų įtraukti į ES transporto priemonių patvirtinimo sistemą, pasitelkiant JTEEK reglamento Nr. 100 reikalavimus; labai palaiko Komisijos pasiūlymą dėl elektrinių automobilių saugos susidūrimo atvejais reikalavimų peržiūros ir tai, kokį dėmesį ji skiria elektrinių automobilių saugos pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu klausimams;

14.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iki 2010 m. pateikti suderintas gaires dėl elektrinių transporto priemonių pirkimo skatinimo; be to, ragina Komisiją ir Tarybą pateikti tinkamą skatinimo įgyvendinti išplėstą įkrovimo tinklą kartu su suderintais elektra varomų transporto priemonių sistemų modeliais paketą;

15.

pabrėžia, kad bendrovėms teikiamus valstybinės pagalbos paketus būtina susieti su aiškia veiksmingumo socialiniu, technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu kriterijų sistema, ir ragina Komisiją atlikti veiksmingus tokios finansinės paramos ex-post vertinimus;

16.

ragina Komisiją sudaryti sąlygas Europos sektorių struktūrai valdyti socialinį perėjimą, susijusį su mažai anglies dioksido išmetančiomis transporto priemonėmis pagrįsto judumo politika, ir koordinuoti iš anksto numatomas priemones, siekiant užtikrinti tvarų automobilių pramonės atgaivinimą ir sumažinti bet kokį socialinį poveikį; prašo, kad būtų imamasi efektyvių veiksmų iš anksto numatant pokyčius automobilių sektoriuje ir gamybos grandinėje, koordinuojant juos su visais suinteresuotais asmenimis, visų pirma iš naujo pradėti CARS 21 programą kartu su specialių socialinių klausimų darbo grupe;

17.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų išnaudojamos globalizacijos fondo ir kitų struktūrinių fondų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, skiriamos lėšos, siekiant įgyvendinti gebėjimų perkvalifikavimo ir tikslingos pakraipos mokymo iniciatyvas, ir kad būtų toliau keičiama sektoriaus mokymo ir švietimo struktūrų kryptis, siekiant patenkinti dėl šių technologijų atsirandančius naujų gebėjimų poreikius;

18.

palankiai vertina Komisijos siekį įsteigti Europos sektoriams reikalingų gebėjimų tarybą, siekiant sukurti nacionalinių valstybių narių observatorijų tinklą;

19.

palaiko dalinimosi informacija sistemos įdiegimą ir koordinavimo pastangas, vienijančias Europos veikiančius asmenis, projektus ir iniciatyvas, ir tarptautinės (pasaulinio lygio) elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįsto judumo observatorijos, kuri daugiausia dėmesio skirtų verslo modeliams, transporto priemonių ir įkrovimo technologijoms, pažangiųjų elektros tinklų integravimui, labiausiai suinteresuotų asmenų, pramonės ir (arba) politikos paskatintų iniciatyvų sutelkimui, įsteigimą;

20.

ragina valstybes nares parengti būtiną ilgalaikę mokesčių politiką tausiai švarią energiją naudojančių automobilių naudojimui skatinti ir prašo Komisiją pateikti ilgalaikę bendrą viziją tokiais su anglies dioksidu susijusios politikos klausimais, iš anksto numatant struktūrinius pokyčius dėl perėjimo nuo įprastinio kuro prie elektros ir skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių;

21.

ragina Komisiją, valstybes nares ir elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįsto judumo pramonę išnagrinėti elektrinių transporto priemonių poveikį išteklių, energijos ir aplinkosaugos aspektais viso jų naudojimo ciklo metu, pradedant nuo gamybos, baigiant šalinimu, įskaitant akumuliatorių perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą;

22.

atkreipia dėmesį į galimybes gauti žaliavų, kurių reikia akumuliatorių ir sudėtinių dalių gamybai, dėl kurių kyla padidėjusių gamybos išlaidų ir ES priklausomumo klausimai; ragina pramonę dėti pastangas, kad būtų geriau panaudojami prieinami ištekliai, ir ragina Komisiją finansuoti elektros akumuliatoriams naudojamų žaliavų taikomuosius mokslinius tyrimus pagal dabartinę ir būsimą bendrąsias programas, siekiant paskatinti geresnį ES geologinių tyrimų tinklo koordinavimą, ir skatinti gebėjimus ir technologijas šiame sektoriuje, kurie pagerintų naujų žaliavų išteklių tyrimą;

23.

remia Komisijos pasiūlymą pradėti vartotojų informavimo apie elektrinių transporto priemonių privalumus, galimybes ir praktinius aspektus kampanijas;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, socialiniams partneriams ir pramonei.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/89


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas

P7_TA(2010)0151

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento

2011/C 81 E/18

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 ir 3 dalis, 103 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į 1965 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą Nr. 19/65/EEB dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (1),

atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (2),

atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2790/1999 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (3) (Bendras vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau –„dabartinis BBIR“),

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (4) (Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas, toliau –„dabartinis MTPBIR“),

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (5); ir į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija (6),

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 28 d. konsultavimuisi Komisijos interneto svetainėje paskelbtą Komisijos reglamento dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (Naujasis bendras vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau –„naujasis BBIR“) projektą,

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. konsultavimuisi Komisijos interneto svetainėje paskelbtą Komisijos reglamento dėl Sutarties 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų kategorijų vertikaliesiems susitarimams ir suderintiems veiksmams variklinių transporto priemonių sektoriuje (Naujasis motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas, toliau –„naujasis MTPBIR“) projektą,

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Vertikaliųjų apribojimų gairės“ (7),

atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį leidinį dėl motorinių transporto priemonių platinimo ir techninių priežiūros paslaugų Europos Sąjungoje,

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“ (8),

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 28 d. konsultavimuisi Komisijos interneto svetainėje paskelbtą Komisijos pranešimo „Vertikaliųjų apribojimų gairės“ projektą,

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. konsultavimuisi Komisijos interneto svetainėje paskelbtą Komisijos pranešimo „Papildomos gairės dėl vertikaliųjų apribojimų variklinių transporto priemonių pardavimo ir remonto, taip pat variklinių transporto priemonių atsarginių dalių platinimo susitarimuose“ projektą,

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės mėn. konsultavimuisi Komisijos interneto svetainėje paskelbtą Komisijos ataskaitą, kurioje vertinama, kaip taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1400/2002 dėl motorinių transporto priemonių platinimo ir techninių priežiūros paslaugų, (toliau – vertinimo ataskaita) ir prie jos pridėtus tarnybų darbo dokumentus,

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Būsimoji konkurencijos teisės sistema, taikytina motorinių transporto priemonių sektoriui“ (COM(2009)0388) ir prie jo pridėtus tarnybų darbo dokumentus,

atsižvelgdamas į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2010 m. kovo 18 d. Komisijos komunikato „Būsimoji konkurencijos teisės sistema, taikytina motorinių transporto priemonių sektoriui“ (INT/507 – CESE 444/2010),

atsižvelgdamas į įvairių suinteresuotųjų šalių pasiūlymus, pateiktus Komisijai viešų konsultacijų metu ir paskelbtus Komisijos interneto svetainėje, bei pozicijas, kurias suinteresuotosios šalys pateikė MTPBIR tema surengtuose 2009 m. spalio 19 d. bendrame Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto posėdyje ir 2010 m. balandžio 12 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto seminare,

atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos reglamento (EB) dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (2002/2046(INI)) (9),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21 – konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema (2007/2120(INI)) (10),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl biotechnologijos pramonės ateities (11),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos (2009/2173(INI)) (12),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi platinimo susitarimai ES lygiu reguliuojami pasitelkiant dvi atskiras teisines sistemas, konkrečiai, Direktyvą dėl nacionalinių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (Direktyva 86/653/EEB, vadinamoji Prekybos agentų direktyva) ir du bendrosios išimties reglamentus su vertikaliais platinimo susitarimais susijusios konkurencijos teisės kontekste (dabartinis BBIR ir dabartinis MTPBIR),

B.

kadangi 1999 m. Komisija dabartiniame BBIR nustatė vertikalių susitarimų kategoriją, kuri laikoma paprastai patenkinančia antikonkurencinių sąlygų ir praktikos išimties, nustatytos SESV 101 straipsnio 3 dalyje, sąlygas,

C.

kadangi motorinių transporto priemonių sektoriui nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio taikoma speciali konkurencijos reglamentavimo sistema,

D.

kadangi 2002 m. Komisija manė, kad motorinių transporto priemonių sektoriui neturėtų būti taikoma dabartinio BBIR tvarka, nes vis dar reikėjo specialių nuostatų siekiant spręsti konkrečias konkurencijos problemas, kurias ji nustatė šiame sektoriuje, būtent oligopolinę padėtį Europos automobilių rinkoje; Kadangi tuo metu Komisija buvo susirūpinusi, kad gamintojų konkurencija buvo nedidelė,

E.

kadangi dėl to Komisija nusprendė dabartiniame MTPBIR priimti griežtesnes šiam sektoriui taikomas taisykles, visų pirma dėl specialių rinkos dalies ribų ir papildomų sunkių apribojimų ir sąlygų,

F.

kadangi dabartinio MTPBIR taikymo sritis apima tris skirtingų produktų rinkas: a) naujų motorinių transporto priemonių rinką (pirminė rinka); b) motorinių transporto priemonių atsarginių dalių rinką (antrinė rinka); ir c) remonto ir priežiūros paslaugų rinka (antrinė rinka); kadangi motorinės transporto priemonės yra ir keleivinės, ir komercinės transporto priemonės,

G.

kadangi dabartiniai BBIR ir MTPBIR baigs galioti 2010 m. gegužės 31 d.; kadangi Komisija pradėjo abiejų reglamentų ir prie jų pridėtų gairių peržiūros procesą,

H.

kadangi Komisija šiuo metu mano, kad naujų motorinių transporto priemonių pardavimo rinkos yra labai konkurencingos, ir kad koncentracijos lygis mažėja; kadangi Komisija taip pat mano, kad kliūtys patekti į šią rinką yra mažos, ir kad dėl agresyvios kainų politikos sparčiai auga rinkos dalyvių iš Rytų Azijos dalis,

I.

kadangi Komisija pažymi, kad dėl to mažmeninės lengvųjų automobilių kainos mažėjo; kadangi, priešingai, Komisija pažymi, kad konkurencija remonto bei priežiūros rinkose vis dar labai ribota, ir kad tam tikrų atsarginių dalių rūšių kainos yra labai didelės,

J.

kadangi Komisija siūlo, kad specialios bendrosios išimties, taikomos naujų motorinių transporto priemonių pirkimui ir pardavimui (pirminei rinkai), nebereikia, ir kad po 3 metų pratęsimo laikotarpio pirminei rinkai bus taikomas naujasis BBIR; kadangi iki 2013 m. gegužės 31 d. pirminei rinkai toliau bus taikomas dabartinis MTPBIR,

K.

kadangi Komisija taip pat siūlo priimti pirminei ir antrinei motorinių transporto priemonių sektoriui taikomas specialias gaires dėl interpretacijos ir taikymo,

L.

kadangi Komisija siūlo priimti specialų bendrosios išimties reglamentą, naująjį MTPBIR, taikomą antrinei rinkai (motorinių transporto priemonių atsarginės dalys, remonto ir priežiūros paslaugos),

M.

kadangi nepaneigiama, kad didžioji prekybos varikliais ir jų remonto įmonių dalis išreiškė didelį susirūpinimą dėl dabartinio MTPBIR laikino sustabdymo ar trumpalaikio pratesimo pavojaus, nes dėl to dar labiau pablogės gamintojų ir likusios automobilių vertės grandinės galios balansas ir tai bus naudinga tik keletui pagrindinių transporto priemonių gamintojų,

N.

kadangi keletas transporto priemonių atsarginių dalių rinkos dalyvių ir techninių priežiūros ir remonto paslaugų sektoriaus atstovų išreiškė paramą naujų antrinės rinkos taisyklių rinkiniui, kuris reiškia didelę pažangą lyginant su dabartiniu MTPBIR,

O.

kadangi pirminė ir garantinio aptarnavimo rinkos nėra nesuderinamos ir daugelio nepriklausomų prekiautojų komercinis perspektyvumas priklauso nuo šių rinkų lankstumo parduodant ir taisant transporto priemones,

P.

kadangi šiuo metu ES susiduria su išskirtine ir gilia finansų ir ekonomikos krize ir aukštu nedarbo lygiu; kadangi ES turėtų skatinti konkurencingą rinkos ekonomiką ir siekti sumažinti skurdą; kadangi Europos automobilių pramonė yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, prisidedantis prie užimtumo, inovacijų ir visos ekonomikos konkurencingumo; kadangi šiai pramonei krizė sudavė ypatingą smūgį ir keliose valstybėse narėse ją parėmė valstybė,

Q.

kadangi prekybai viename salone, atskiruose salonuose toje pačioje vietovėje ar atskiruose pastatuose taikomos prekybos keleto prekių ženklų produkcija nuostatos,

1.

palankiai vertina tai, kad Komisija surengė keletą viešų konsultacijų MTPBIR ir BBIR peržiūros klausimais; vertina tai, kad Komisija Parlamentui pateikė vertinimo ataskaitą apie dabartinio MTPBIR taikymą;

2.

ragina Komisiją laikantis atvirumo ir skaidrumo principų aktyviai dirbti su Parlamentu ir ankstyvame etape jį informuoti ir jam siųsti teisėkūros, parengiamojo teisėkūros etapo ir su teisės aktų priėmimu nesusijusius dokumentus, kai savo paskirtojo Komisijos nario klausyme užtikrino Komisijos narys J. Almunia;

3.

pažymi, kad toks požiūris leistų surengti išsamią Parlamento narių diskusiją ir pagerintų Komisijos sprendimo demokratinį teisėtumą;

4.

ragina Komisiją aiškiai nurodyti, ar, ir kuriuos suinteresuotųjų šalių pasiūlymus ji ruošiasi įtraukti į galutinį reglamentą, kad būtų užtikrinta, kad galutiniai MTPBIR ir BBIR būtų rengiami skaidriai;

5.

pabrėžia, kad būtina nustatyti bendras sąlygas, kad ES motorinių transporto priemonių pramonė, įskaitant ir transporto priemonių, ir transporto priemonių dalių gamintojus, taptų tvaria ir galėtų išlikti ekonomiškai efektyvia, bei pirmauti technologinių, ekologinių ir socialinių inovacijų srityje; pabrėžia, kad svarbu vidaus rinkoje ir su trečiosiomis šalimis rasti tinkamą konkurencijos reikalavimų ir intelektinės nuosavybės pusiausvyrą;

6.

mano, kad naujasis MTPBIR turėtų būti laikomas motorinių transporto priemonių sektoriaus teisės aktų integruoto požiūrio dalimi;

7.

primena teisinio tikrumo svarbą; todėl ragina Komisiją parengti dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą arba aiškinamąjį leidinį, skirtą detaliau rinkos dalyviams išaiškinti naują teisinę sistemą;

8.

pažymi, kad gamintojų ir prekiautojų, paslaugų teikėjų bei kitų susijusių automobilių pramonės tiekimo grandinės ekonominių dalyvių santykiai turi būti dėmesingai išnagrinėti atsižvelgiant į nelygią jų, kaip prekybos partnerių, ekonominę galią;

9.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad automobilių pramonės tiekimo grandinės mažiems ir vidutinio dydžio dalyviams būtų sudarytos palankios sąlygos; pabrėžia, kad svarbu priimti tvirtą reglamentavimo sistemą, kuria būtų galima veiksmingai užkirsti kelią bet kokiai dominuojančiai pozicijai ir užtikrinti, kad nedidėtų MVĮ priklausomybė nuo stambių gamintojų; primena, kad MVĮ yra svarbios suteikiant darbo vietas, ypač krizės laikais, ir vietos paslaugų teikėjos, patenkinančios gyventojų poreikius net ir rečiau apgyvendintose vietovėse;

10.

nepritaria tam, kad panaikinamos kai kurios dabartiniame MTPBIR nustatytos sąlygos, pagal kurias susitarimui taikoma išimtis, konkrečiai, sutartinės nuostatos dėl prekybos keleto prekių ženklų produkcija, pranešimas apie jos nutraukimą, ginčų sprendimas neteisminėmis procedūromis, teisiniai ginčai ir verslo perkėlimas tinkle; ypač primena, kad poreikis supaprastinti verslo perkėlimo sąlygas yra iniciatyvos „Small Business Act“ pirmojo principo dalis; atkreipia dėmesį į pavojų, kurį vartotojų pasirinkimui ir prekiautojų nepriklausomybei nuo gamintojų kelia reikalavimas prekiauti vieno prekės ženklo produkcija; baiminasi, kad šioms nuostatoms gali būti pradėti taikyti skirtinga nacionalinė sutarčių teisė;

11.

ragina Komisiją užtikrinti, kad platintojams, įskaitant motorinių transporto priemonių sektoriaus platintojus, visoje ES būtų suteiktas toks pats, kaip ir prekybos agentams suteiktas sutartinės apsaugos lygis; mano, kad tokį suderinimą galima būtų pasiekti iš dalies pakeičiant Direktyvą 86/653/EEB ir iš dalies išplečiant jos taikymo sritį įtraukiant visus platinimo susitarimus;

12.

pabrėžia, kad svarbu, ypač ekonominio nuosmukio laikais, siekiant patenkinti asmenų judumo poreikius leisti nuosavybei alternatyvias komercines galimybes, pvz., išperkamąją nuomą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad naujuosiuose MTPBIR ir BBIR būtų nurodomos sąlygos, pvz., galutinio naudotojo apibrėžtis, kurių reikia tam, kad galėtų vystytis tokios komercinės alternatyvos, ir kad būtų prisidedama prie sveikos konkurencijos automobilių rinkoje;

13.

nepritaria neprivalomam elgesio kodeksui, kuriame nustatomi abipusiai frančizę turinčių prekiautojų ir jų tiekėjų įsipareigojimai, kuris bus neveiksmingas nuo gamintojų apsaugant prekiautojų interesus; kartu su bet kokiu elgesio kodeksu turėtų būti sukurtas tinkamas vykdymo mechanizmas, visų pirma, prieiga prie tinkamos arbitražo procedūros;

14.

baiminasi, kad šia reforma gali būti nepasiektas Komisijos tikslas toliau skatinti veiksmingą konkurenciją motorinių transporto priemonių antrinėje rinkoje ir spręsti klausimus, susijusius su vartotojų pasirinkimu ir veiksminga nepriklausomų rinkos subjektų prieiga; pritaria Komisijai, kad konkurencingos sąlygos motorinių transporto priemonių antrinėje rinkoje taip pat turi tiesioginės įtakos visuomenės saugumui;

15.

ragina Komisiją išsaugoti 30 proc. ribą, taikomą įpareigojimui pirkti atsargines dalis, siekiant, kad būtų išsaugota įgaliotųjų remontininkų laisvė atsargines dalis pirkti iš kitų šaltinių nei transporto priemonės gamintojas, ir taip išvengti sugrįžimo prie kone užgrobto tiekimo, dėl kurio padidėtų atsarginių dalių kainos ir būtų nutraukiama kitų atsarginių dalių gamintojų veikla;

16.

pabrėžia, kad Europos vartotojams ir kitiems galutiniams vartotojams neturėtų būti sudaromos kliūtys pirkti automobilius konkurencingomis kainomis, net ir dideliais kiekiais ir nepriklausomai nuo tiekėjo pasirinktos platinimo sistemos, ir kad jie turėtų galimybę pasirinkti, kur ir kaip atlikti taisymą ir priežiūrą;

17.

primena daugelį Parlamento raginimų dėl ekologiškesnių transporto priemonių ir Komisijos Pirmininko pareiškimus dėl ekologiškesnės ekonomikos; namo, kad prekyba keleto prekių ženklų produkcija ir paprasta galimybė naudotis remonto ir priežiūros paslaugomis, kai perkant automobilį galima lengvai palyginti transporto priemones, padeda siekiant tikslo pereiti prie mažiau CO2 išmetančių transporto priemonių bei tinkamai veikiančių transporto priemonių tikslo; pakartoja savo prašymą ištirti motorinių transporto priemonių sektoriui suteiktos valstybės pagalbos, kuri suteikta skatinant ekologišką ekonomikos atgaivinimą, efektyvumą;

18.

yra susirūpinęs, kad Komisijos pasiūlytos motorinių transporto priemonių sektoriaus gairės yra nepakankamai tikslios užtikrinti, kad techninė informacija nepriklausomiems prekiautojams būtų suteikta tokiu pačiu išsamiu būdu, kaip ir nurodyti reglamentuose (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009; be to, ragina Komisiją remiantis technologine pažanga atnaujinti techninės informacijos apibrėžtį ir toliau užtikrinti galimybę gauti atnaujintus paslaugų ir atsarginių dalių duomenis lengvai prieinamu elektroniniu būdu;

19.

ragina Komisiją nuo 2010 m. birželio 1 d. taikyti naująsias antrinės rinkos taisykles nepriklausomai nuo sprendimų, kurie bus priimti naujų transporto priemonių pardavimų srityje;

20.

ragina Komisiją spręsti naujų antikonkurencinių klientus suvaržančių priemonių, kaip, pvz., bet kokios rūšies garantinio aptarnavimo paslaugos suteikimą su sąlyga, kad transporto priemonės remontas ar priežiūra būtų atliekami tik tam tikro prekės ženklo tinkle, klausimą;

21.

ragina Komisiją nuolatos stebėti, kaip taikoma naujoji automobilių sektoriaus teisinė sistema; ypač ragina Komisiją prieš pasibaigiant pratęsimo laikotarpiui atlikti išsamų pakartotinį pirminės motorinių transporto priemonių rinkos konkurencinių sąlygų vertinimą ir ypatingą dėmesį atkreipti į kai kurių sutartinių nuostatų, kaip, pvz., prekyba keleto prekių ženklų produkcija, verslo perkėlimas ir riba, taikoma atsarginėms dalims, poveikį, o taip pat į siūlomo elgesio kodekso nuostatas; todėl ragina Komisiją palikti visas reguliavimo galimybes, iš kurių galima rinktis, ir imtis tinkamų priemonių, įskaitant naują dalies MTPBIR galiojimo pratęsimą ar galimą BBIR peržiūrą, jei paaiškėtų, kad konkurencijos sąlygos, visų pirma pirminėje rinkoje, žymiai pablogėjo;

22.

pabrėžia, kad Komisija turėtų informuoti Parlamentą apie bet kokį naujosios teisinės sistemos pritaikymą, kurį ji galėtų numatyti priimti stebėdama rinką, ir kad prieš priimant tokį sprendimą su Parlamentu būtų iš anksto konsultuojamasi;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL 36, 1965 3 6, p. 533.

(2)  OL L 382, 1986 12 31, p. 17.

(3)  OL L 336, 1999 12 29, p. 21.

(4)  OL L 203, 2002 8 1, p. 30.

(5)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(6)  OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(7)  OL C 291, 2000 10 13, p. 1.

(8)  OL C 101, 2004 4 27, p. 97.

(9)  OL C 187 E, 2003 8 7, p. 149.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0007.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0186.

(12)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0050.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/95


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Komisijos komunikatas „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“

P7_TA(2010)0152

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (2009/2103(INI))

2011/C 81 E/19

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (COM(2009)0291),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (1),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3),

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 10 d. priimtas Tarybos išvadas dėl vėžio naštos mažinimo (4),

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 2003/878/EB dėl vėžio tyrimų (5),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. pareiškimą dėl poreikio sukurti išsamią vėžio kontrolės strategiją (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (7),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (8),

atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio Europos Sąjungoje (9),

atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 646/96/EB, patvirtinantį kovos su vėžiu veiksmų planą visuomenės sveikatos veiksmų sistemoje (1996 – 2000 m.) (10),

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimą 2004/513/EB dėl PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos sudarymo (11),

atsižvelgdamas į Europos kovos su vėžiu kodekso trečiąją versiją,

atsižvelgdamas į Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (TVTA) 2008 m. pasaulinę vėžio ataskaitą,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento pareiškimą dėl hepatito C (12),

atsižvelgdamas į tarpfrakcinės grupės „Europarlamentarai prieš vėžį“ (angl. MAC) veiklą ir išvadas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos (13) 35 straipsnį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0121/2010),

A.

kadangi, nepaisant medicinos pažangos, vėžys kaip epidemija plinta visame pasaulyje,

B.

kadangi tam tikrose šalyse prieš rūkymą nukreiptos politikos įgyvendinimas, antrinės prevencijos pagerinimas ir tam tikrų vėžio atmainų gydymas leido pasiekti pažangą mažinant susirgimų vėžiu skaičių (14),

C.

kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys yra viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir 2004 m. mirtys nuo vėžio sudarė maždaug 13 proc. visų mirties atvejų,

D.

kadangi 2006 m. vėžys buvo antra labiausiai paplitusi mirties priežastis – dvi iš dešimt mirusių moterų ir trys iš dešimt mirusių vyrų mirė dėl vėžio, ir kiekvienais metais vėžys diagnozuojamas maždaug 3,2 milijono ES piliečių, dažniausiai mirštama nuo plaučių vėžio, kolorektalinio vėžio ir krūties vėžio,

E.

kadangi, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (TVTA) duomenimis, vienam iš trijų europiečių per gyvenimą diagnozuojamas vėžys, o vienas iš keturių europiečių miršta nuo šios ligos,

F.

kadangi prognozuojama, kad 2010 m. 3 milijonai europiečių susirgs vėžiu ir beveik 2 milijonai mirs nuo šios ligos, o 2020 m. vėžiu susirgs 3,4 milijono europiečių ir 2,1 milijono nuo jo mirs,

G.

kadangi dažniausios vėžio atmainos, kuriomis suserga moterys ir vyrai, skiriasi – moterys daugiausia suserga krūties, gimdos kaklelio, gimdos sienelių, kiaušintakių, kiaušidžių ir makšties vėžiu, o taip pat skrandžio ir storosios žarnos vėžiu; kadangi daugelyje Europos šalių daugėja krūties vėžiu sergančių moterų, juo suserga vis jaunesnės moterys ir ES kasmet krūties vėžiu suserga 275 000 moterų,

H.

kadangi kova su vėžiu turėtų būti laikoma itin svarbia sveikatos strategijos dalimi,

I.

kadangi galima užkirsti kelią maždaug 30 proc. susirgimų vėžiu ir sušvelninti padarinius anksti diagnozuojant ir gydant ligą, o moterims skirtų nacionalinių atrankinės patikros programų veiksmingumas skiriasi ir priklauso nuo to, kiek moterų turi galimybę dalyvauti šiose programose, nuo prieigos prie mamografinio tyrimo ir šio tyrimo kokybės, gydymo ir kitų veiksnių,

J.

kadangi nuo vaikų vėžio, kuris yra pagrindinė mirčių nuo ligų jauname amžiuje priežastis, gali būti sėkmingai gydoma pasiekiant 80 proc. išgijimo rodiklį,

K.

kadangi prevencija apima ir pirminę paplitimo prevenciją, ir antrinę prevenciją atliekant atrankinę patikrą bei ankstyvąją diagnostiką,

L.

kadangi taikant veiksmingą pirminę prevenciją galima itin pagerinti sveikatą pasitelkiant visiems gyventojams skirtas priemones, taip pat priemones, skirtas skatinti sveiką gyvenimo būdą,

M.

kadangi prevencija apima ir pirminę paplitimo prevenciją, kuri gali būti vykdoma mažinant vėžį sukeliančių teršalų, išmetamų į aplinką, poveikį gyventojams, ir antrinę prevenciją atliekant patikras bei ankstyvąją diagnostiką,

N.

kadangi susirgimams gimdos kaklelio vėžiu (antrai labiausiai tarp moterų paplitusiai vėžio atmainai po krūties vėžio) galima užkirsti kelią taikant tinkamas priemones, pvz., profilaktiškai skiepijant nuo kancerogeninių virusų,

O.

kadangi vėžį sukelia daug veiksnių įvairiais veikimo etapais ir todėl reikia naujos vėžio prevencijos paradigmos, pagal kurią vienoda reikšmė būtų teikiama genetiniams, profesiniams, aplinkos ir su gyvenimo būdu susijusiems veiksniams ir būtų nagrinėjamos ne paskiros priežastys, o bendras tikrasis įvairių veiksnių poveikis,

P.

kadangi aplinkos veiksniai apima ne tik tabako dūmų, radiacijos ir didelį UV spindulių poveikį, bet ir cheminių teršalų maiste, ore, dirvožemyje ir vandenyje, patenkančių į juos dėl, inter alia, pramonės procesų, žemės ūkio veiklos arba tokių medžiagų buvimo, pvz., statybos ir vartojimo prekėse, poveikį,

Q.

kadangi liga dažniausiai kyla kaip kancerogenų, kuriuos žmonės įkvepia, valgo ir geria arba kurie veikia jų asmeninę ar darbo aplinką, individualaus poveikio pasekmė. Asmeniniai įpročiai, pvz., tabako vartojimas, mitybos ir fizinio aktyvumo modeliai, taip pat darbo ir aplinkos sąlygos, turi didelės įtakos vėžio vystymuisi,

R.

kadangi mažiausiai 10 proc. metinių mirties nuo vėžio atvejų tiesioginė priežastis buvo kancerogeninių medžiagų poveikis darbo vietoje, kadangi pakeitus kancerogenines medžiagas ne tokiomis žalingomis medžiagomis galima užkirsti kelią šiam poveikiui,

S.

kadangi spartus susirgimų kai kuriomis vėžio formomis, pvz., sėklidžių vėžiu ir ne Hodžkino limfoma, skaičiaus didėjimas ir vaikų vėžinių susirgimų skaičiaus Europoje per paskutinius 20 metų didėjimas 1 proc. per metus, pasak PSO, rodo, kad turi būti atsižvelgta į aplinkos veiksnius,

T.

kadangi taikant veiksmingą antrinę prevenciją, kuria siekiama anksti nustatyti ligą, taip pat galima svariai prisidėti prie prevencijos sveikatos srityje gerinimo ir labai prisidėti prie sveikatos stiprinimo; kadangi numatyta, kad, įgyvendinus 100 proc. gyventojų apimančią gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą, prarastų gyvenimo metų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip 94 proc., o atlikti kiekvieni 152 Pap tepinėlio tyrimai išsaugotų vienus gyvenimo metus,

U.

kadangi endokrinus ardančios cheminės medžiagos gali labai paskatinti vėžio, pavyzdžiui, krūties arba sėklidžių, vystymąsi, ir todėl reikia imtis specialių veiksmų,

V.

kadangi Europos sveikatos sistemoms tenka su jų ilgalaikiu tvarumu susiję nelengvi uždaviniai: visų pirma, gyventojų senėjimas darys poveikį darbo jėgos poreikiams ir bendroms sveikatos apsaugos išlaidoms; be to, naudojant naująsias technologijas, nors jos ir duoda didelės naudos, reikia tinkamai parengtų darbuotojų ir, galbūt, didinti išlaidas,

W.

kadangi sergamumas tam tikromis vėžio atmainomis, pvz., gimdos kaklelio vėžiu, yra gerokai labiau paplitęs tam tikrose migrančių grupėse, todėl svarbu užtikrinti, kad šioms didelės rizikos grupėms būtų skiriamos joms prieinamos prevencijos ir ankstyvo aptikimo programos,

X.

kadangi viena iš priežasčių, kodėl daugėja vėžio atvejų Europoje, yra senstanti Sąjungos visuomenė, ir kadangi augant vėžinių susirgimų skaičiui papildomai didės našta valstybės finansams bei privataus ekonomikos sektoriaus produktyvumui ir todėl sveikatos rodiklių, susijusių su vėžiu, pagerėjimas taip pat padėtų pagerinti ilgalaikius ekonomikos rodiklius,

Y.

kadangi vėžys labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių ir labai paplitęs tarp senyvo amžiaus žmonių, todėl senstant visuomenei apskritai daugės susirgimo vėžiu atvejų; kadangi ši tendencija labiausiai pasireikš vyresnio amžiaus moterų grupėje, nes jų gyvenimo trukmė vis dar ilgesnė nei vyrų, ir todėl būtina užtikrinti, kad prevencijos ir ankstyvo aptikimo programos būtų prieinamos ne tik vidutinio amžiaus moterims, bet ir vyresnio amžiaus bei pačioms vyriausioms moterims,

Z.

kadangi Lisabonos sutartyje Europos Sąjungai ir valstybėms narėms padalyta kompetencija yra susijusi su bendromis saugumo problemomis visuomenės sveikatos apsaugos srityje, pvz., fizinės ir psichinės sveikatos apsauga,

AA.

kadangi naujosiose valstybėse narėse nuo vėžio miršta daugiau žmonių negu 15-oje senųjų valstybių narių,

AB.

kadangi PSO nustatė, kad mažiausiai trečdaliui visų vėžio susirgimo atvejų galima užkirsti kelią ir kad prevencija būtų pati veiksmingiausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija, taip pat nustatyta, kad užkirsti vėžiui kelią būtų galima darant poveikį pagrindiniams rizikos veiksniams, pvz., rūkymui, antsvoriui, nepakankamai vaisių ir daržovių vartojimui, mažam fiziniam aktyvumui ir alkoholio vartojimui, infekcinių medžiagų ir tam tikrų cheminių medžiagų bei vengiant jonizuojančiosios spinduliuotės,

AC.

kadangi prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, tabako gaminių ir alkoholio vartojimas yra rizikos veiksniai, sukeliantys ir kitas lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, 2-o tipo cukrinį diabetą ir kvėpavimo takų ligas, todėl ir vėžio prevencijos programos turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į integruotą lėtinių ligų prevencijos programą,

AD.

kadangi jau 1987 m. specialistai parengė Europos kovos su vėžiu kodeksą faktais pagrįstą prevencijos užtikrinimo priemonę,

AE.

kadangi stulbinantys ir nepriimtini vėžio gydymo sąlygų kokybės, tyrimų programų, įrodymais pagrįstų pažangiosios patirties gairių, radioterapijos įrangos ir galimybių gauti naujus vaistus nuo vėžio skirtumai yra viena iš priežasčių, kodėl Europoje tokie skirtingi išgijimo nuo įvairių formų vėžio per penkerius metus rodikliai,

AF.

kadangi sveikatos skirtumai Europos Sąjungoje vis dar labai pastebimi ir kadangi nepalankioje padėtyje esančios bendruomenės (dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti ištekliais, informacija ir paslaugomis) susiduria su didesne nepageidaujamų sveikatos reiškinių grėsme nei bendruomenės, kurių socialinė ir ekonominė padėtis geresnė,

AG.

kadangi vėžio atvejų skaičius gali būti sumažintas ir kontroliuojamas įgyvendinant įrodymais pagrįstas ankstyvo sergančiųjų vėžiu išaiškinimo ir jų kontrolės strategijas,

AH.

kadangi manoma, kad 25 proc. visų mirties nuo vėžio atvejų priežasčių Europos Sąjungoje galima priskirti rūkymui; kadangi rūkymas yra nuo 80 iki 90 proc. mirties nuo plaučio vėžio atvejų visame pasaulyje priežastis; kadangi didėja rūkančių mergaičių skaičius, taigi kyla pavojus, kad ateityje daugės plaučių vėžiu sergančių moterų,

AI.

kadangi per pastaruosius 20 metų sergančių kepenų vėžiu padaugėjo daugiau kaip du kartus, o 2006 m. 27 valstybėse narėse šia liga susirgo 50 300 žmonių ir mirė 45 771, ir kadangi, be antsvorio ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo, nuo 75 iki 85 proc. susirgimų pirminiu kepenų vėžiu priežastimi laikoma chroniška hepatito B arba C infekcija,

AJ.

kadangi aiškiai nustatyta, kad gyvenimo būdas, ypač mitybos įpročiai, skatina auglių susidarymą ir todėl užtikrinus gerą mitybą prisidedama prie vėžiu sergančiųjų išgijimo (bent kai kurių rūšių auglių atvejais) ir gyvenimo kokybės,

AK.

kadangi tam tikrų rūšių vėžiui galima užkirsti kelią, o apskritai sveikata gali būti pagerinta renkantis sveikesnį gyvenimo būdą, ir kadangi vėžį galima išgydyti arba gerokai padidinti išgydymo galimybes šią ligą anksti diagnozavus,

AL.

kadangi vėžys taip pat labai susijęs su socialine ir ekonomine padėtimi ir kadangi vėžio rizikos veiksniai didžiausią poveikį turi mažiausiai išsilavinusioms grupėms; be to, pacientų, priklausančių žemesniems socialiniams ir ekonominiams sluoksniams, išgijimo rodikliai nuolat prastesni, nei priklausančių aukštesniam sluoksniui,

AM.

kadangi įgyvendinant gerai parengtas ir tinkamai valdomas valstybių narių vėžio kontrolės programas galima sumažinti vėžio ir mirties nuo vėžio atvejų skaičių, kai kuriais atvejais daugiau nei 70 proc., bei pagerinti vėžiu sergančiųjų gyvenimą, nepaisant to, kokių išteklių trūksta atitinkamai šaliai,

AN.

kadangi vėžio kontrolės planų kūrimas, įgyvendinimas ir kokybė valstybėse narėse labai skiriasi,

AO.

kadangi visoje šalyje įgyvendinant veiksmingas profilaktinio visų gyventojų tikrinimo dėl vėžio programas, vykdomas vadovaujantis Europos gairėmis, jeigu tokios yra, labai pagerėja gyventojų tikrinimo dėl vėžio, diagnostikos ir terapijos paslaugų kokybė ir prieinamumas, taigi ir kontrolė,

AP.

kadangi šiuo metu ES esama didelių ir nepriimtinų kokybinių skirtumų atliekant profilaktinius vėžio tyrimus, nustatant ankstyvą ligos diagnozę ir atliekant paskesnę kontrolę (tai ypač pasakytina apie diagnostikos procedūras ir tų procedūrų integravimą į valstybių narių sveikatos politiką), ir kadangi profilaktinio tikrinimo dėl vėžio programos padeda anksti nustatyti diagnozę, o tai labai palengvina su šia liga susijusią naštą, taip pat ir finansinę,

AQ.

kadangi siekiant surinkti palyginamus duomenis apie vėžį visose valstybėse narėse būtini nacionaliniai vėžio registrai,

AR.

kadangi bendradarbiaujant institucijoms mūsų bendri veiksmai gali būti veiksmingesni,

AS.

kadangi onkologija ne visose valstybėse narėse pripažįstama kaip medicinos specialybė ir kadangi reikalingas tęstinis medicinos darbuotojų švietimas,

AT.

kadangi pagal Bendrijos teisę užtikrinamas laisvas asmenų ir darbuotojų judėjimas ir įsisteigimo laisvė iš esmės padeda užtikrinti, kad gydytojai gali vykti ten, kur jų labiausiai reikia, o tai tiesiogiai naudinga ligoniams ir tokiu būdu išvengiama su pacientų judėjimu į kitas valstybes susijusių sunkumų,

AU.

kadangi fizinė sveikata ir psichikos sveikata yra glaudžiai susijusios ir veikia viena kitą, o gydant sergančiuosius vėžiu bei kitų paslaugų vartotojų atveju į šį abipusį ryšį pernelyg dažnai nekreipiama dėmesio,

AV.

kadangi dėl vėžio sudėtingumo būtina, kad geriau bendradarbiautų daug ir įvairių sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių gydant vėžiu sergančius pacientus, ir kadangi teikiant psichologinę ir psichikos sveikatos sergančiųjų vėžiu priežiūrą gali pailgėti jų gyvenimo trukmė ir pagerėti gyvenimo kokybė,

AW.

kadangi šiuo metu sergantieji vėžiu turi nevienodas galimybes gauti informacijos apie gydymą ir kiekvienoje ligos stadijoje jiems skubiai reikia naujos informacijos,

1.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m., kurios tikslas – padėti valstybėms narėms kovoti su vėžiu užtikrinant informacijos, pajėgumų ir žinių vėžio prevencijos ir kontrolės srityje nustatymo ir dalijimosi jais sistemą ir įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europos Sąjungoje į kolektyvinius kovos su vėžiu veiksmus;

2.

tvirtina, kad ryžtingi Europos lygmens kovos su vėžiu veiksmai gali padėti sukurti pagrindą koordinuotai veiklai valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis. Europos partnerystė kovai su vėžiu turėtų papildyti ir sustiprinti šiuo metu Europos institucijų sveikatos apsaugos srityje vykdomą veiklą ir siekti užmegzti partnerystės ryšius su kitomis tarnybomis bei sektoriais siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį į vėžio prevenciją ir gydymą;

3.

pripažįsta, kad pagal SESV 168 straipsnį su sveikatos sritimi susiję veiksmai pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad svarbu parengti Bendrijos lygmens gaires, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis bendrų veiksmų ir laikytis visapusiško požiūrio, medicinos klausimus integruojant į tokias politikos sritis kaip švietimas, aplinka, moksliniai tyrimai ir socialiniai klausimai;

4.

pabrėžia, kad siekiant tinkamai atstovaujamos ir veiksmingos partnerystės reikėtų užtikrinti glaudesnį suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą tarptautiniu, Europos, valstybių, regionų ir vietos lygmenimis dalyvaujant pilietinei visuomenei ir darbuotojų bei darbdavių organizacijoms. Europos partnerystė kovai su vėžiu turėtų sutelkti tuos suinteresuotuosius subjektus, kurie nuoširdžiai suinteresuoti pagerinti gyventojų sveikatą. Neturėtų būti neįvertintos šio forumo galimybės prisidėti prie geriausios patirties gairių rengimo ir sklaidos. Vykdant partnerystę taip pat turėtų būti rasta bendravimo su kitais forumais, pvz., ES sveikatos politikos forumu, būdų siekiant užtikrinti, kad veikloje, skirtoje kovai su vėžiu, būtų deramai atsižvelgiama į kitus aspektus, pvz., sveikatos skirtumus, sveikatą lemiančius veiksnius ir sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį, nes jie visi aiškiai turi įtakos vėžio paplitimui ir gydymui;

5.

ragina Europos Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su Europos Parlamentu įgyvendinant gerai koordinuojamą partnerystę, paremtą Lisabonos sutartyje nustatytu teisiniu pagrindu ir skirtą visuomenės sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai, kad būtų sumažinta vėžio našta; Europos Komisija ir Europos Taryba turėtų apsvarstyti galimybes konsultuotis su Europos Parlamento nariais naudojantis įvairiomis egzistuojančiomis oficialiomis ir neoficialiomis struktūromis;

6.

prašo Komisijos patikslinti, iš ko ir kaip finansuojama Europos partnerystė kovai su vėžiu;

7.

pabrėžia, kad visapusiškas požiūris į vėžį ir daugelio specialistų grupės gali užtikrinti veiksmingesnę sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrą ir kad integruota sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūra, apimanti psichosocialinę gerovę ir pagalbą, yra labai svarbi sveikatos priežiūros dalis ir turėtų būti skatinama;

8.

pabrėžia, kad specialių veiksmų turi būti imtasi retų ir nedažnai pasitaikančių vėžio rūšių atveju siekiant, kad būtų paspartintas šių ligų diagnozavimas ir sukauptos mokslo žinios taptų plačiau prieinamos kompetencijos centrams;

9.

pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, taip pat gali patvirtinti skatinamąsias priemones, skirtas žmonių sveikatai saugoti ir gerinti;

10.

mano, kad partnerystės sėkmė, turint omenyje, kad iki dabartinio finansinio laikotarpio pabaigos (2013 m.) nebuvo suteikta papildomo finansavimo, priklauso nuo optimalaus turimų išteklių panaudojimo;

11.

ragina valstybes nares kuo skubiau parengti integruotus kovos su vėžiu planus, nes jie yra itin svarbūs siekiant plataus užmojo ilgalaikio partnerystės tikslo iki 2020 m. sumažinti vėžio naštą 15 proc.;

12.

ragina Komisiją, remiantis su vėžio kontrolės planais susijusios partnerystės kovai su vėžiu išvadomis, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio kontrolės planų; ir ragina Komisiją kasmet vykdyti nepriklausomą patvirtintos rekomendacijos įgyvendinimo eigos ir pasiektos pažangos kontrolę;

13.

pabrėžia, kad prevencija yra pats veiksmingiausias atsakas, nes trečdaliui susirgimų vėžiu atvejų galima užkirsti kelią, ir ragina sistemingai ir laikantis numatytos strategijos pirminei ir antrinei prevencijai skirti daugiau išteklių; pabrėžia, kad svarbu pakankamai investuoti į sveikatą, visų pirma į prevencines priemones. Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija ir Taryba turėtų apsvarstyti tolesnius veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų sukurta sveikatos ugdymo aplinka, įskaitant priemones, susijusias su tabako, mitybos ir alkoholio sritimis, taip pat nuostatas, skirtas fizinio aktyvumo galimybėms pagerinti;

14.

ragina vykdant partnerystę užtikrinti, kad visi su sveikatos skatinimo ir profilaktikos bei mokslo tyrimų priemonių grupėmis susiję veiksmai apimtų aplinkos veiksnius (šiuo atveju aplinkos veiksniais reikėtų laikyti ne tik aplinkos tabako dūmus, radiaciją ir per didelį UV spinduliuotės poveikį, bet ir patalpose bei lauke esančias pavojingas chemines medžiagas, įskaitant ir sukeliančias endokrininės sistemos sutrikimus, kurios daro poveikį žmonėms);

15.

mano, kad kova su vėžio rizikos veiksniais yra šios ligos prevencijos pagrindas, todėl ragina valstybes nares laikyti tai prioritetu;

16.

pabrėžia, kad reikia skirti vis didesnį dėmesį lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kurių susirgimai negali būti išgydyti, bet jų eiga gali būti stabilizuota keleriems metams, gyvenimo kokybei;

17.

pabrėžia, kad įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti vėžio naštą, reikėtų tikslingai skatinti sveikatos, visuomenės švietimo ir prevencijos programas ir rinkti duomenis iš nacionalinių gyventojų vėžio registrų, taip pat palyginamus, išsamius ir tikslius registrų duomenis apie vėžį;

18.

ragina Komisiją paskatinti valstybes nares, kuriose aukštas mirtingumo nuo vėžio lygis, pertvarkyti nacionalinius vėžio registrus, kad būtų sukaupti duomenys, reikalingi norint parengti geriau pagrįstą ir tikslingesnę politiką;

19.

ragina, kad, be sveikatos skatinimo ir kovos su antsvoriu bei pernelyg dideliu alkoholio vartojimu, įgyvendinant partnerystę kovai su vėžiu ir būsimas ES iniciatyvas, pvz., persvarstytą Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros, būtų užtikrinta ligų, kurios gali sukelti vėžį, prevencija ir kontrolė, pvz., pirminė ir antrinė virusinių hepatitų prevencija ir, jei reikia, gydymas;

20.

pabrėžia atrankinės patikros, kaip vienos iš svarbiausių kovos su vėžiu priemonių, vaidmenį; ragina valstybes nares investuoti į vėžio atrankinės patikros programas ir mano, kad šios iniciatyvos veiksmingiausios tada, kai yra prieinamos kuo didesniam skaičiui žmonių ir kai reguliariai vykdomos;

21.

pabrėžia, kad reikėtų plėtoti integruotus (pagrindinius ir klinikinius) tyrimus, susijusius su maisto vartojimu užkertant kelią vėžiui ir prastos mitybos, susijos su vėžiu, gydymu, ir parengti pagrįstas ir plačiai priimtinas pagalbos maistu vėžiu sergantiems pacientams gaires; dėl to ragina Komisiją skirti finansavimą, siekiant įvykdyti ir patvirtinti integruotus (pagrindinius ir klinikinius) tyrimus, susijusius su maisto vartojimu užkertant kelią vėžiui ir prastos mitybos, susijusios su vėžiu, gydymu, ir parengti plačiai priimtinas pagalbos maistu vėžiu sergantiems pacientams gaires, skirtas visos Europos socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros specialistams; ir ragina valstybes nares skatinti šių gairių įgyvendinimą;

22.

pabrėžia, kad Europos kovos su vėžiu kodeksą reikia persvarstyti ir skatinti plačiai ir tvirtai jį taikyti visose 27 valstybėse narėse ir kad įgyvendinant Europos partnerystę kovai su vėžiu reikėtų skirti ypatingą dėmesį naujosioms valstybėms narėms;

23.

ragina valstybes nares nustatyti teisinę prievolę registruoti vėžio susirgimus vartojant standartizuotą Europos terminiją, kad būtų sudarytos galimybės visų gyventojų atžvilgiu įvertinti prevencijos, atrankinės patikros, gydymo ir išgyvenimo programas bei palyginti valstybių narių duomenis;

24.

pabrėžia, kad vėžio atvejų skaičius gali būti sumažintas ir kontroliuojamas įgyvendinant įrodymais pagrįstas ankstyvo sergančiųjų vėžiu išaiškinimo ir jų kontrolės strategijas; įskaitant tinkamą informacijos apie atrankinės patikros naudą teikimą tiems, kuriems ši patikra būtų naudinga; atitinkamai ragina valstybes nares ištirti, ar jaunesnių nei 50 metų ir vyresnių nei 69 metų moterų krūties vėžio patikros yra naudingos, ir prašo Europos Komisiją kaupti bei analizuoti šią informaciją;

25.

pabrėžia, jog skubiai reikia priimti sutartus kokybiško vaikų gydymo nuo vėžio standartus, kurie bus taikomi visose 27 valstybėse narėse;

26.

ragina valstybes nares, siekiant padidinti prevencijos lygį bei skatinti atlikti atitinkamoms ligoms nustatyti skirtą atrankinę patikrą, dėti daugiau pastangų didinant žmonių informuotumą apie vėžio rūšis, būdingas vienai arba kitai lyčiai;

27.

ragina Komisiją užtikrinti tolesnio kraujo ir šlapimo takų tyrimų (tyrimų, naudojant biologinius žymeklius) plėtojimo finansavimą įgyvendinant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, nes taikant šią išankstinę diagnostiką sukuriamos priemonės ateityje aptikti įvairius vėžio tipus (prostatos, gaubiamosios žarnos, kiaušidžių, inkstų, šlapimo pūslės vėžys);

28.

mano, kad pagal 7-ąją bendrąją programą skiriamas kovos su vėžiu finansavimas turėtų būti efektyviau naudojamas, pvz., geriau koordinuojant įvairių ES mokslinių vėžio tyrimų centrų veiklą;

29.

ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais teikti paramą ir inicijuoti bendrus veiksmus mokslinių tyrimų srityje;

30.

ragina aktyviau remti vėžio prevencijos tyrimus, įskaitant kenksmingų cheminių medžiagų ir aplinkos teršalų, mitybos, gyvenimo būdo, genetinių veiksnių ir visų jų sąveikos poveikio tyrimus, ir ragina ištirti vėžio ir galimų rizikos veiksnių, pvz., tabako, alkoholio ir sintetinių aplinkoje ir vaistuose esančių hormonų, ryšį;

31.

ragina Čekijos vyriausybę, kuri dar neratifikavo 2005 m. vasario mėn. įsigaliojusios PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, ją ratifikuoti;

32.

ragina ypatingą dėmesį skirti svarbiausių kancerogeninių medžiagų šaltinių biologinės stebėsenos tyrimams, t. y. visų pirma tirti eismo, pramonės išmetamus teršalus, oro kokybę didžiuosiuose miestuose, taip pat kancerogeninių medžiagų sklidimą šalia atliekų sąvartynų esančiuose paviršiniuose vandenyse;

33.

ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo greičiau būtų imtasi priemonių pagal Bendrijos strategiją dėl medžiagų, sukeliančių endokrininės sistemos sutrikimus;

34.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų rezultatai turi būti kuo greičiau panaudoti imantis konkrečių veiksmų ir kad atliekamais tyrimais neturėtų būti naudojamasi siekiant vilkinti priemones prieš žinomus ar keliančius įtariamų veiksnius, sukeliančius vėžį arba skatinančius jo vystymąsi;

35.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares parengti politikos kryptis, paremtas 2004 m. pradėtos įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos visuotinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos principais;

36.

mano, kad reikia atlikti daugiau sąsajos tarp vėžio ir lyties tyrimų ir specialių, tačiau ne pavienių darbo aplinkos poveikio vėžiui tyrimų;

37.

ragina Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis propaguoti prevencijos principą ir gydant, ir skatinant rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, taip pat skatinti valstybes nares daugiau savo išteklių skirti prevencijai – tiek pirminei (pvz., siekti, kad neatsirastų veiksnių, sukeliančių vėžį arba skatinančių jo vystymąsi, arba juos, pvz., aplinkos teršalų poveikį, mažinti), tiek ir antrinei, atliekant atrankinę patikrą bei ankstyvąją diagnostiką;

38.

atkreipia dėmesį į tai, jog reikia plataus masto mokslo tyrimų programų, skirtų alternatyvų kenksmingoms medžiagoms, kurios nėra kancerogenai, paieškai. Turėtų būti skatinama diegti naujoves, kurios padėtų laipsniškai atsisakyti visų kenksmingų medžiagų, besikaupiančių žmogaus organizme arba aplinkoje ir sukeliančių vėžį arba turinčių mutageninių savybių; Ilgainiui rinkoje šios medžiagos turėtų būti pakeistas kitomis;

39.

mano, kad ankstyvo aptikimo procedūros ir metodai, prieš pradedant juos plačiai taikyti, turėtų būti visapusiškiau ištirti, siekiant užtikrinti saugų ir įrodymais pagrįstą jų naudojimą; dėl to būtina, kad remiantis šių mokslo tyrimų rezultatais būtų parengtos nedviprasmiškos ir įrodymais pagrįstos rekomendacijos ir gairės;

40.

mano, kad dabartinis finansavimas, kuris numatytas ES kovai su vėžiu, yra nepakankamas, norint skatinti reikalingus mokslinius tyrimus, koordinavimą ir suteikti ES piliečiams tinkamą informaciją apie prevenciją;

41.

ragina Europos Komisiją į finansinę perspektyvą įtraukti vėžio prevencijos skatinimo finansavimą;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos partnerystę kovai su vėžiu sukurti Europos prevencijos tinklą, siekiant veiksmingai daryti įtaką su vėžiu siejamiems sveikatos veiksniams, įskaitant aplinkos veiksnius;

43.

ragina Komisiją skatinti ir remti iniciatyvas, kurios apimtų įvairius suinteresuotuosius subjektus ir kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią vėžiui mažinant profesinį ir ekologinį kancerogeninių bei kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų poveikį ir skatinant sveiką gyvenimo būdą, ypač atsižvelgiant į pagrindinius rizikos veiksnius – tabaką, alkoholį, nesveiką mitybą ir fizinės veiklos trūkumą, bei daug dėmesio skiriant vaikams ir paaugliams;

44.

ragina, remiantis 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planu, spręsti su sveikata susijusias aplinkos problemas, kurios daro poveikį tam tikrų vėžio rūšių vystymuisi, t. y. siekti, kad būtų atliktas vėliau parengtų nacionalinių aplinkos ir sveikatos veiksmų planų vertinimas ir užtikrintas valstybių narių bendradarbiavimas keičiantis informacija apie proceso metu pasiektus rezultatus, siekiant užtikrinti, jog kiekvienoje šalyje gauti rezultatai taptų parama šios srities priemonėms Europos lygmeniu;

45.

pabrėžia, kad siekiant tinkamai rūpintis pacientu reikia įvairiapusio požiūrio, kad medikų onkologų vaidmuo pacientams yra svarbiausias ir kad švietimas, aiškūs kriterijai ir gairės yra būtini siekiant užtikrinti geriausią gydytojų, naudojančių vaistus vėžiui gydyti, kvalifikaciją;

46.

ragina Komisiją ir partnerius dar kartą peržiūrėti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio tyrimų taikant naujausias mokslo priemones, remti vėžio tyrimų, diagnozavimo ir gydymo Europos akreditacijos ir (arba) sertifikavimo programų, galinčių būti pavyzdžiu ir kitoms sveikatos apsaugos sritims, kūrimą;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti informacijos apie vėžio tyrimus kampanijas, skirtas visai visuomenei ir visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, bei keistis pažangiąja patirtimi, kaip naudotis prevencinėmis ir ankstyvojo diagnozavimo priemonėmis, pvz., ekonomiškai integruoti tinkamus žmogaus papilomos viruso tyrimus į gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą ir skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso siekiant apsaugoti jaunas moteris nuo gimdos kaklelio vėžio, ir prašo Europos partnerystės kovai su vėžiu šalis ištirti būtinybę atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros atsižvelgiant į veiksmingos vyrams skirtos prostatos vėžio patikros faktus;

48.

ragina Komisiją Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) kompetencijai priskirti ir neužkrečiamąsias ligas ir pasinaudoti šiuo centru kaip pagrindine ES mokslinių vėžio tyrimų vieta, kurioje galėtų būti kaupiami ir analizuojami visi valstybėse narėse jau surinkti duomenys, siekiant, kad mokslininkai ir gydytojai galėtų naudotis gerąja patirtimi ir įgyti daugiau žinių apie šią ligą;

49.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu ir pasiūlymą sumažinti vėžio naštą iki 2013 m. užtikrinus visų gyventojų krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio patikrą ir ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šias gaires;

50.

ragina Komisiją parengti sergančiųjų vėžiu ir chroniškomis ligomis teisių apsaugos darbo vietoje chartiją ir reikalauti, kad įmonės suteiktų galimybes sergantiesiems gydymo metu išsaugoti savo darbo vietas ir baigus gydymą grįžti į darbo rinką;

51.

ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) pagrindu patvirtinti labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą, kuris apimtų kancerogenines medžiagas;

52.

ragina Komisiją šios partnerystės pagrindu skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis užkertamas kelias importuoti kancerogeninių cheminių medžiagų turinčius gaminius; be to, ragina kurti ES priemones, kuriomis būtų sugriežtinta cheminių medžiagų, taip pat ir pesticidų, naudojimo maisto produktuose kontrolė;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad mirtinai sergančiųjų vėžiu paliatyvios slaugos kokybė valstybėse narėse skiriasi ir kad naudinga būtų keistis pažangiąja patirtimi, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti paliatyvią slaugą ir parengti jos taikymo gaires;

54.

pabrėžia, kad reikėtų dėti didesnes pastangas įgyvendinant psichologinės ir profesinės sergančiųjų vėžiu reabilitacijos programas, kurias sudaro įvairi veikla, skirta informuoti, konsultuoti, patarti galimų gyvenimo būdo ir elgesio permainų, psichologinės pagalbos ir socialinės gerovės klausimais; pabrėžia vėžiu sergančių žmonių psichikos sveikatos būklės stebėsenos ir vertinimo svarbą;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visoje ES vykdant žmogaus biologinės stebėsenos tyrimus pakankamai išteklių būtų skirta kancerogeninių ir kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų stebėsenai ir būtų galima patikrinti priemonių veiksmingumą;

56.

mano, kad vykdant partnerystę turi būti siekiama veiksmingai integruoti jau egzistuojančias mokslinių vėžio tyrimų koordinavimo iniciatyvas ir labiau stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir ankstyvąją diagnostiką, ypač medicininio vizualizavimo srityje;

57.

mano, kad siūlomai sistemai trūksta aiškiai apibrėžtų konkrečių veiklos tikslų, pvz., kaip iki 2013 m. integruoti visų valstybių narių kovos su vėžiu planus, ir ragina Komisiją ištaisyti šį nuoseklumo trūkumą;

58.

ragina skirti daugiau lėšų regioninės politikos ir Europos socialinio fondo programoms, skirtoms piliečiams lavinti ir informuoti apie krūties vėžio prevenciją ir apsaugą nuo jo;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos teisės aktus būtų įtrauktos iniciatyvos, skirtos pramonei ir mokslininkams, kad būtų užtikrinti moksliniai tyrimai ir įrodymais pagrįsti naujos kartos vaistai bei gydymas siekiant kovoti su vėžiu ir jį kontroliuoti;

60.

ragina Komisiją persvarstyti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gerosios klinikinės patirties įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (15) (Klinikinių tyrimų direktyva) ir taip skatinti, kad būtų atliekama daugiau akademinių vėžio tyrimų, ypač susijusių su profilaktiniu tikrinimu dėl vėžio ir ankstyvu ligos nustatymu, kartu pripažįstant su tuo susijusių išlaidų poveikį nekomercinių mokslinių tyrimų sektoriui, ir suteikti daugiau galimybių pacientams ir plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie atliekamus ir atliktus klinikinius tyrimus;

61.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES teisės aktuose būtų numatytos mokslininkams ir pramonei skirtos skatinamosios priemonės kurti maisto produktų ir kitų natūralių produktų vartojimu grindžiamas vėžio prevencijos programas, kurios būtų patvirtintos nutrigenominiais ir epigenetiniais tyrimais;

62.

pabrėžia, kad taip pat svarbu nedelsiant pradėti naudoti Bendrijos patentą ir tarptautinį patentą;

63.

ragina Komisiją, pasitelkus į pagalbą sveikatos specialistus, užtikrinti pažangiosios patirties gydymo ir slaugos srityse skleidimą, kad būtų užtikrinta, kad piliečiai galėtų gauti geriausią gydymą;

64.

ragina valstybes nares ir Komisiją plėtoti ir įtvirtinti iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų teikiama parama tiesiogiai ar netiesiogiai nuo vėžio kenčiantiems žmonėms, ypač visoje ES inicijuoti ir plėtoti psichologinę išgijusiųjų nuo vėžio priežiūrą ir paramą;

65.

ragina valstybes nares ir Komisiją kartu dirbant parengti bendros neįgalumo apibrėžties, kuri galėtų apimti tiek lėtinėmis ligomis, tiek vėžiu sergančius žmones, nustatymo gaires, o valstybes nares, kurios to dar nepadarė, ragina imtis skubių veiksmų, kad į nacionalines neįgalumo apibrėžtis būtų galima įtraukti lėtinėmis ligomis sergančius žmones;

66.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaistai nuo vėžio, įskaitant vaistus, skirtus retų ir nedažnai pasitaikančių rūšių vėžiui gydyti, visose valstybėse narėse būtų vienodai prieinami visiems pacientams, kuriems jų reikia; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių ir koordinuotų veiksmų siekiant sumažinti nelygybę, susijusią su galimybėmis pasinaudoti vėžio gydymu ir slaugos paslaugomis, įskaitant priešvėžinius vaistus, neseniai pasirodžiusius rinkoje;

67.

tikisi, kad valstybės narės imsis įgyvendinti geresnio informavimo apie krūties, gimdos kaklelio ir gaubtinės žarnos vėžio patikras politiką, siekiant didinti visų tikslinių gyventojų grupių palankumą ir dalyvavimą ypatingą dėmesį skiriant mažumų ir nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje gyvenančių grupių įtraukimui;

68.

pažymi, kad partnerystės kovai su vėžiu tikslai yra ilgalaikiai, ir todėl ragina Europos institucijas remti partnerystės kovojant su vėžiu dešimties metų laikotarpiu tvarumą ir perspektyvumą numatant Bendrijos sveikatos biudžetą; ragina Komisiją įvertinti, stebėti ir kasmet teikti ataskaitas apie Europos partnerystės rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir veiksmingumą;

69.

mano, kad tinkamas galiojančių teisės aktų, susijusius su medžiagų, kurios sukelia arba skatina vėžį, įgyvendinimas – ypatingai svarbi kovos su vėžiu priemonė; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinami atitinkami darbuotojų sveikatos teisės aktai ir būtų imamasi greitų ir ryžtingų priemonių, kurios padėtų parengti išsamius medžiagų, kurios kelia itin didelį susirūpinimą, sąrašus; jais būtų visų pirma vadovaujamasi priimant skubius sprendimus dėl CMR medžiagų, kai pagal REACH reglamentą išduodami leidimai;

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL L 301, 2007 11 20, p. 3.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0477.

(3)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(4)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl vėžio naštos mažinimo, 2876-as Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, Liuksemburgas, 2008 m. birželio mėn. 10 d.

(5)  OL L 327, 2003 12 16, p. 34.

(6)  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 160.

(7)  OL C 247 E, 2009 10 15, p. 11.

(8)  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 273.

(9)  OL C 68 E, 2004 3 18, p. 611.

(10)  OL L 95, 1996 4 16, p. 9.

(11)  OL L 213, 2004 6 15, p. 8.

(12)  OL C 27 E, 2008 1 31, p. 247.

(13)  OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(14)  A. Jemal, E. Ward, M. Thun (2010). Mažėjantys mirtingumo rodikliai, atspindintys pažangą, padarytą kovojant su vėžiu. PLoS ONE 5(3): e9584. doi:10.1371/journal.pone.0009584.

(15)  OL L 121, 2001 5 1, p. 34.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/107


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Informacinių ir ryšių technologijų sutelkimas siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos

P7_TA(2010)0153

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (2009/2228(INI))

2011/C 81 E/20

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (COM(2009)0111), taip pat į vėlesnę 2009 m. spalio 9 d. rekomendaciją (C(2009)7604),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (COM(2009)0036),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į klimato kaitos ir energetikos srityje nustatytus tikslus,

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos atkūrimo planą greitesniam grįžimui prie ekonomikos augimo (COM(2008)0800),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“ (COM(2008)0241),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo pasiūlymo (nauja redakcija) (COM(2008)0780),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ (COM(2008)0886),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0120/2010),

A.

kadangi atliekant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitos poveikį, reikia imtis specialių priemonių, kurios leistų sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač skatinant energijos suvartojimo efektyvumą bei energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą,

B.

kadangi tik taikant įvairias energijos taupymo ir suvartojimo efektyvumo bei papildomas priemones bus įmanoma įgyvendinti Europos Sąjungos nustatytus plataus užmojo klimato kaitos ir energetikos 2020-ųjų tikslus, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei nuolat numatant ambicingus tikslus emisijos leidimų sistema nereglamentuojamose srityse bei gaminių energijos suvartojimo efektyvumo didinimo srityje,

C.

kadangi pažanga energijos taupymo srityje nėra pakankamai greita, kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai, o taikomos priemonės, susijusios su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu neatitinka masto užduočių, kurios keliamos norint pereiti prie tvarios, mažai anglies dioksidu aplinką teršiančios energetikos sistemos,

D.

kadangi IRT sektoriuje suvartojama apie 8 proc. elektros energijos ir išmetama 2 proc. anglies dioksido Europoje (1,75 proc. sudaro IRT gaminių ir paslaugų vartojimas, o 0,25 proc. – jų gamyba), o šio sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis vis didėja,

E.

kadangi IRT sektoriuje dirba apie 7 proc. visos darbo jėgos ir jame sukuriama daugiau nei 6 proc. BVP, bei egzistuoja rimtas pavojus, kad ES praras savo kaip skaitmeninių technologijų lyderės vaidmenį, būtina nedelsiant paspartinti naujoves šiame sektoriuje siekiant didesnės klimato saugos ir daugiau naujų ekologiškų darbo vietų ateityje,

F.

kadangi IRT sektorius turi milžiniško nepanaudoto energijos taupymo potencialo ir gali prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo įvairiomis priemonėmis; taip pat kadangi iki šiol tos priemonės nebuvo tinkamai naudojamos,

G.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali žymiai prisidėti didinant ES ekonomikos energijos vartojimo efektyvumą, ypač pastatų ir transporto, taip pat visuomenės suvartojamos energijos efektyvumą, gerindamos energijos gamybą ir paskirstymą, norint iki 2020 m. 20 proc. sutaupyti energijos,

H.

kadangi atsinaujinančios energijos šaltiniai gali būti veiksmingai panaudojami tenkinant IRT elektros energijos poreikius; kadangi IRT paremtos sistemos gali sumažinti pastatų energijos suvartojimą iki 17 proc., o transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį iki 27 proc.,

I.

atsižvelgdamas į tai, kad profesinės ir verslo organizacijos, ypač transporto ir statybos sektoriaus, atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir taip pat turėtų skatinti naudoti informacines ir ryšių technologijas,

J.

kadangi IRT yra technologija, kuri leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį elektros energijos paskirstymo tinklų (pažangiųjų tinklų), energiją taupančių pastatų, namų, pažangiųjų skaitiklių ir ekologiniu požiūriu veiksmingo transporto bei dematerializacijos, ekologiniu požiūriu veiksmingų pramoninių procesų bei organizacinio tvarumo dėka,

K.

kadangi motorizuotos pramoninės sistemos sunaudoja 65 proc. visos pramonei reikalingos elektros energijos kiekio, o vis intensyviau naudojant modernius variklius, iki 2020 m. išmetamo anglies dioksido kiekis būtų sumažintas 0,97 Gt,

L.

kadangi energijos vartojimo efektyvumui matuoti ir stebėti reikia turėti metodiką ir tinkamas priemones; kadangi pažangiųjų skaitiklių sklaida gali iki 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą, skatinti intensyvesnį paskirstytos gamybos (mikrogeneracijos) naudojimą ir sumažinti praradimus nedidelių pajėgumų tinkluose, tuo pačiu skatinant energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sklaidą,

M.

kadangi šių technologijų naudojimas yra tiesiogiai susijęs su plačiajuosčio ryšio sklaida ir plėtra Europoje,

N.

kadangi reikia kuo geriau integruoti iki šiol vykdytus veiksmus pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų ir naujovių politiką ir keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi, ir kadangi norint sukurti sąveikas, būtina geriau koordinuoti ES mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei struktūrinius fondus, o taip pat valstybių narių veiksmus ir EIB finansavimo mechanizmus,

O.

kadangi dalis atsakomybės ir galių teritorijų planavimo, energijos tiekimo, miestų plėtros ir eismo valdymo srityse yra nacionalinė, regioninė ir vietinė kompetencija,

P.

kadangi svarbu didinti vartotojų sąmoningumą naujų technologijų ir potencialios ekonominės ir energijos taupymo naudos klausimais bei suteikti vartotojams geresnes galimybes valdyti savo energijos suvartojimą,

Q.

kadangi šiuo metu 15–20 proc. lėšų išleidžiamų duomenų centrų veiklai yra panaudojama aprūpinimui energija bei vėsinimui,

R.

kadangi IRT sklaida įvairiose srityse teikiant paslaugas elektroninėje terpėje turėtų ekologinių padarinių,

S.

atsižvelgiant į energijos suvartojimo efektyvumo didinimo vaidmenį, mažinant vis didėjantį susirūpinimą Europos Sąjungoje dėl energijos tiekimo saugumo,

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą ir vėlesnę rekomendaciją ir pritaria svarbiausiems jos pasiūlymams;

2.

ragina įdiegti priemones, kurios užtikrintų su pažangiaisiais skaitikliais susijusios asmeninės informacijos apsaugą;

3.

todėl prašo Komisijos iki 2010 m. pabaigos pateikti rekomendacijų, skirtų užtikrinti, kad pažangieji skaitikliai būtų įdiegti laikantis trečiajame energijos rinkos teisės aktų pakete nustatyto tvarkaraščio ir kad būtų apibrėžtos pažangiųjų skaitiklių būtinosios eksploatacinės savybės, kad vartotojams būtų suteikta daugiau galimybių valdyti savo suvartojamą energiją ir sudaryti palankesnes sąlygas pradėti naudoti naujas energijos paslaugas ir sukurti naujovišką, suderintą ir sąveikų pažangiųjų elektros energijos tinklą, atsižvelgiant į visą pasiteisinusią kai kuriose valstybėse narėse pasitelktą gerąją patirtį, ypač kai tai susiję su valdymu realiuoju laiku, dviejų krypčių srautais ir informacijos srautais; apibrėžiant būtinąsias eksploatacinės savybes, reikia tinkamai atsižvelgti į Europos standartizavimo organizacijų, Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) nuveiktą darbą apibrėžiant „papildomas funkcijas“ pagal įgaliojimą Nr. 441 dėl pažangiųjų skaitiklių standartizavimo;

4.

pabrėžia, kad norint artimiausiais dešimtmečiais pasiekti energijos taupymo, būtina pasiekti didelės technologinės pažangos ir organizacinių naujovių IRT srityje;

5.

mano, kad IRT yra būtinos norint atsieti ekonomikos augimą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, naudojant tris pagrindines strategijas, skirtas klimato kaitai švelninti: energijos suvartojimo mažinimą, energijos suvartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą;

6.

pastebi, kad tik taikant bendrą energijos suvartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo metodiką bei bendrą palyginamąją metodiką, skirtą apskaičiuoti išlaidų atžvilgiu optimaliausius minimalaus energetinio efektyvumo reikalavimus statybos sektoriuje, bus galima palyginti skirtingų valstybių narių duomenis ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą; be to, pažymi, kad reikia kuo greičiau imtis IRT standartizacijos, nes toks yra minimalus reikalavimas suderinamumui; be matavimo funkcijos, standartizacija turėtų nustatyti ir priėjimą prie sutarčių bei suvartojimo informacijos, galimybę susisiekti su operatorių centrinėmis sistemomis elektros tinklais bei nuotoliniu būdu valdomą prisijungimo ir atsijungimo įrenginį;

7.

pabrėžia, kad IRT standartizavimas yra bendros standartizavimo veiklos dalis ir prisideda prie politikos tikslų, kuriais siekiama gerinti Europos pramonės konkurencingumą, kaip tai nurodyta Lisabonos strategijoje; remia 2009 m. IRT standartizacijos programos įgyvendinimą nustatytose prioritetinėse srityse: e.sveikatos, e.įtraukties, intelektinės transporto sistemos, IRT aplinkai, e.verslo, e.įgūdžių, e.mokymosi, asmens duomenų apsaugos, privatumo, tinklų ir informacijos saugumo srityse;

8.

mano, kad IRT gali prisidėti prie energijos taupymo nuolatos stebint duomenis, siekiant optimizuoti viešąjį ir privatų energijos suvartojimą bei pagerinti energijos vartojimo efektyvumą daugelyje sektorių, o IRT sektorius – atsižvelgiant į jame suvartojamos energijos kiekio augimą – galėtų tapti pavyzdžiu įsipareigojant žymiai sumažinti jame suvartojamos energijos kiekį; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip IRT srityje taupiai naudojant išteklius būtų galima prisidėti prie efektyviai energiją naudojančios ekonomikos;

9.

pabrėžia, kad Europa turėtų lyderiauti plėtojant mažai anglies išmetančias technologijas IRT srityje; mano, kad būtina skatinti mokslinių tyrimų IRT srityje pažangumą ir valstybines bei privačias investicijas į didelės rizikos bendrus mokslinius tyrimus bei inovacijas IRT srityje;

10.

mano, kad IRT gali suvaidinti svarbų vaidmenį matuojant bei nustatant visuotinį klimato kaitos poveikį ir vertinant klimato apsaugos nuo kaitos priemones, tuo pačiu prisidedant prie klimato politikos suderinimo;

11.

pabrėžia, kad IRT sektoriaus įsipareigojimai sumažinti energijos suvartojimą, visų pirma, turėtų būti taikomi duomenų centrams;

12.

pabrėžia IRT sektoriuje suvartojamos nuosavos energijos svarbą ir ragina sektorių kaip galima greičiau įgyvendinti Komisijos rekomendacijos (C(2009)7604) nuostatas, laikantis bent jau šioje rekomendacijoje nustatytų terminų;

13.

mano, kad ateinančiais dešimtmečiais norint išnaudoti energijos taupymo potencialą, elektros paskirstymo tinklai turėtų tapti pažangiomis sistemomis su lanksčiais ir kontroliuojamais energijos srautais, kurių valdymas būtų paremtas pažangiomis informacinėmis technologijomis;

14.

pažymi, kad namų ūkiuose ir pastatų, transporto, logistikos ir pramonės sektoriuose IRT turi daug pritaikymo būdų, kurie galėtų pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos valdymą; pažymi, kad tokie pritaikymo būdai, inter alia, turi poveikio elektros energijos paskirstymui, apšvietimui, šildymui, šaldymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui bei galimybėms, kurias IRT suteikia matavimo, stebėjimo ir automatizacijos srityse; teigia, kad pažangūs skaitikliai, našus apšvietimas, nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos (angl. cloud computing) ir paskirstytoji programinė įranga gali pakeisti energijos šaltinių vartojimo įpročius;

15.

pažymi, kad IRT gali suteikti galimybę valdyti miestų planavimą ir infrastruktūras remiantis naujoviškais išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo sprendimais;

16.

laikosi nuomonės, kad IRT naudojimas gali vaidinti labai svarbų vaidmenį gerinant energijos vartojimo efektyvumą, ypač jo valdymą ir veiklą miesto aglomeracijose; mano, kad projektas „Smart Cities“ yra puikus pavyzdys, kaip IRT gali sumažinti energijos suvartojimą, ir skatina kitus miestus pagerinti savo rodiklius ir vadovautis pažangiąja patirtimi;

17.

pabrėžia, kad, įvedant pažangiuosius skaitiklius ir glaudžiau bendradarbiaujant valstybės institucijoms bei viešųjų paslaugų teikėjams, būtų sumažintos išlaidos ir vartotojams teikiamos geresnės kokybės paslaugos;

18.

pabrėžia, kad norint taikyti praktines priemones skirtas energijos suvartojimui mažinti ir suvartojimo efektyvumui didinti į sprendimų priėmimo procesą svarbu įtraukti komunalinių paslaugų tinklus, miestų savivaldybes bei savivaldybių institucijas; pabrėžia IRT svarbą šioje srityje;

19.

pažymi, kad kiekvienas energijos suvartojimo sektorius turi kiek įmanoma prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo gerinimo; pažymi, kad pasaulinio tikslo pasiekimas Europos lygiu bus vertinamas pagal bendrą energijos sutaupymą kiekvienu lygmeniu;

20.

pabrėžia, kad IRT sektoriuje būtina dėti pastangas skirtas energijos suvartojimo efektyvumo didinimui ir energijos, kurią gaminant neišskiriamas anglies dioksidas tiekimo skatinimui, kuriant atitinkamą įrangą, ryšių tinklus ir perdavimo sistemas. Tuo pat metu Komisija privalo veikti lanksčiai, derindama taisykles prie techninių šio sektoriaus tendencijų;

21.

pabrėžia, kad pramonės sektoriuje norint realizuoti taupymo potencialą, būtina taikyti matavimo ir kontrolės technologijas, kartu su atitinkama programine įranga;

22.

apgailestauja dėl lėtos pažangos išnaudojant visas energijos vartojimo efektyvumo galimybes ir mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, visiškai atsižvelgti į IRT suteikiamas energijos vartojimo efektyvumo galimybes (1);

23.

pabrėžia, kad IRT poveikis energijos vartojimo efektyvumui labai svarbus, tai jau buvo pabrėžta šį klausimą svarstant 2007 m., Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje IRT teikiant išskirtinę pirmenybę (2);

24.

laiko prioritetu gaivinti Europos ekonomiką investuojant į naujas technologijas, ypač į plačiajuosčio ryšio plėtrą įvairiose valstybėse narėse kaip ekonomikos augimo priemonę ir galimybę kuo daugiau Europos piliečių ir įmonių prieiti prie naujų sistemų ir priemonių bei pasiekti Europos Sąjungos 2020-ųjų tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje; be to, IRT plėtra, kuria būtų pereinama prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos, taip pat būtų mažinama priklausomybė nuo energijos teikimo, bei kovojama su didelėmis žaliavų kainomis;

25.

ragina valstybes nares vystyti reikalingas infrastruktūras ir sudaryti visiems ES piliečiams galimybę prisijungti prie plačiajuosčio interneto siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie elektroninių paslaugų, dėl kurios gali sumažinti būtinybę keliauti;

26.

ragina elektroninių paslaugų (e.bankininkystė, e.prekyba, e.valdžia, e.mokymasis, e.sveikata) ir nuotolinio darbo plėtrą ir sklaidą siekiant pagerinti paslaugų piliečiams kokybę ir tuo pat metu sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; prašo valstybių narių plėtoti šias paslaugas, kad būtų ne tik taupomas žmonių laikas, bet ir mažinamas judėjimas;

27.

pabrėžia logistikos svarbą racionalizuojant transportą ir mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį; pripažįsta poreikį didinti viešąsias ir privačias investicijas į IRT priemones, kad būtų galima transporto srityje sukurti pažangią energetikos infrastruktūrą ir ypač kad būtų galima įdiegti e.krovinių ir pažangiąją transporto sistemas (PTS);

28.

mano, kad pažangias transporto sistemas taikant kelių transportui ir kitoms transporto rūšims, būtų galima mažinti grūstis bei jų sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai; mano, kad IRT technologijų taikymas keleivių pervežimui ir naujos technologijos bei minimali informacija keliuose ir sąveika su padangomis bei oro sąlygomis, kartu su transporto priemonėse įmontuotais informaciniais ekranais, įgalintų keliauti ir pervežti krovinius efektyviau, greičiau ir saugiau;

29.

pabrėžia IRT svarbą planuojant naująją Europos transporto politiką; ragina Komisiją į visus šios srities pasiūlymus įtraukti IRT sprendimus, be kitų, eismo srautų valdymo srityje, padidinti transporto sektoriaus įvairiarūšiškumą ir optimizuoti įvairių transporto rūšių pusiausvyrą;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti visas priemones, reikalingas technologinės infrastruktūros plėtrai, kuri yra būtina norint sumažinti transportą keliuose ir skatinti tarpusavio modalumą;

31.

pabrėžia, kad norint taupyti energiją transporto sektoriuje kelionių būtų galima vengti rengiant virtualius susitikimus, o pažangiomis transporto sistemomis būtų sukurtos ypač veiksmingos transporto sistemos;

32.

ragina Komisiją padidinti savo pastangas naudoti IRT transporto srityje, ypač naudoti stebėsenos ir matavimo priemones; mano, jog labai svarbu, kad valdant eismą realiuoju laiku ir kuriant bei derinant miestų ir regioninius transporto tinklus būtų atsižvelgiama į matavimo rezultatus;

33.

ragina Komisiją skatinti pažangiųjų variklių diegimą, kad būtų galima remti pagrindinius sektorius ir atitinkamas bendrų technologijų platformas;

34.

pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą elektra varomų automobilių kūrimo ir gamybos strategiją; be to, ragina Komisiją teikti pirmenybę pažangiųjų automobilių ir pažangiųjų kelių projektams, taip pat bandomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektams, susijusiems su transporto priemonių tarpusavio sąsajų (transporto priemonė – transporto priemonė) ir transporto priemonių ir infrastruktūros sąsajų (transporto priemonė – infrastruktūra) įrenginiais, kurie gali atverti naujų verslo galimybių Europos IRT įmonėms;

35.

rekomenduoja, kad Europos inovacijos ir technologijos instituto veikloje pirmenybė būtų teikiama iniciatyvoms sukurti IRT tvariems pažangiems miestams, nes daugiau nei 80 proc. ES piliečių gyvena miestuose, kurie susiduria su didžiausiais dabar Europos bendruomenėms gresiančiais iššūkiais tvarios plėtros, judumo, ryšių, sveikatos, saugumo, gerovės ir kt. srityse;

36.

pabrėžia, kad būsimu Komisijos pasiūlymu dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės apibrėžimo turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekti, kad naudojant IRT pagrindiniuose sektoriuose iki 2020 m. išmetamo CO2 kiekis būtų sumažintas, kiek numatyta, ir skatinti atsakingai naudoti energiją, ypač įrengiant pažangius skaitiklius; taip pat pabrėžia, kad reikėtų nustatyti specialius tikslus iki 2015 m. IRT sektoriaus išmetamam anglies dioksido kiekiui sumažinti 50 proc.;

37.

pažymi, kad svarbi plataus IRT naudojimo pramonėje ir viešųjų paslaugų srityje kliūtis yra nepakankamas reikiamų šios srities mokymų lygis;

38.

rekomenduoja laikytis Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatos dėl peržiūros ir išplėsti jos apimtį siekiant į kitą peržiūrą įtraukti ir mažesnius pastatus; ragina valstybes nares įgyvendinti šią direktyvą; be to, rekomenduoja IRT įtraukti į energijos vartojimo efektyvumo veiksmus; ragina valstybes nares viešųjų pastatų sertifikatus padaryti prieinamus visuomenei ir lengvai palyginamus;

39.

dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant pradėti diegti pažangius prietaisus komerciškai pritaikius bendrą technologijų iniciatyvą ARTEMIS;

40.

mano, kad plačiau taikant IRT bus paskatintas Europos ekonomikos augimas, bus sukurta naujų kvalifikuotų darbo vietų ir naujų technologijų rinka bus pastūmėta energijos vartojimo efektyvumo link ir paskatinta kurti ekologiškas darbo vietas; mano, kad reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir į esamų technologijų pritaikymą; prašo valstybių narių skatinti ir viešąsias, ir privačias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia valstybių narių ir Komisijos, kaip viešųjų pirkėjų, atsakomybę;

41.

pažymi svarbų privačių investicijų vaidmenį siekiant reikiamo finansavimo lygio, todėl mano, kad ES turi užtikrinti palankią rinką ir reguliavimo sistemą, kuri verslo įmonėms suteiktų paskatų laikytis plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo strategijos; mano, kad šiomis sąlygomis rinkos pasieks joms nustatytų tikslų; todėl ragina Komisiją nustatyti konkrečius plataus užmojo tikslus, atsižvelgiant į skirtingų IRT potencialą, kaip nustatyta jos komunikate (COM(2009)0111);

42.

ragina valstybes nares investuoti į lavinimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais, kuris turėtų prasidėti mokykloje, ir ragina naudojantis IRT parengti novatorišką lavinimo energijos vartojimo efektyvumo klausimais kursą, kuris būtų dėstomas daugelyje pradinio ir vidurinio lavinimo mokyklų;

43.

mano, kad pažangiųjų skaitiklių diegimo projektai ir IRT projektai apskritai turi būti lydimi plačių informacinių kampanijų, kad piliečiams būtų išaiškinta apie jų naudą; pabrėžia, kad labai svarbu informuoti visuomenę apie pažangiųjų skaitiklių poreikį ir naudą, kad piliečiai šio projekto nesuprastų neteisingai ir neatmestų; taigi mano, kad siekiant optimizuoti energijos gamybą, tiekimą ir elektros energijos perdavimo tinklus, svarbu kuo greičiau pradėti skatinti diegti pažangiuosius skaitiklius, kurie gali suteikti vartotojams galimybę kuo efektyviau valdyti savo vartojimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad suvartoto energijos kiekio matavimas, priežiūra ir automatizavimas sudarys neatskiriamą dalį optimizuoto elektros tinklo struktūros, kurios tikslas turi būti, viena vertus, užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą ir, antra vertus, įtraukti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos kaupimo valdymą ir būsimų elektra varomų automobilių įkrovimą; vis dėlto pabrėžia, kad, nors pažangiojo matavimo sistemos žymi lemiamą proceso etapą, tai tik pirmasis žingsnis kuriant pažangiuosius tinklus;

44.

pabrėžia, kad, kadangi IRT daro didelę įtaką ES miestų ir regionų ekonominiam vystymuisi, labai svarbu konsultuotis su oficialiais vietos ir regionų bendruomenių atstovais, jei pagal ES programas teikiama parama šioms bendruomenėms svarbių prioritetinių veiksmų sričių nustatymui;

45.

pabrėžia, kad valstybių narių ir Europos Sąjungos masto pažangieji tinklai reikalingi norint visapusiškai išnaudoti pažangiųjų skaitiklių teikiamą naudą; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti Europos masto investavimo programas; ragina valstybes nares propaguoti ir skatinti vartotojus pažangiuosius skaitiklius naudoti komercinėse ir gyvenamosiose patalpose; pabrėžia, kad pažangiųjų skaitiklių diegimas – tik vienas iš būtinų Europos pažangiųjų elektros energijos tinklo elementų; ragina valstybes nares ir Komisiją šiuo tikslu skatinti taikyti IRT sprendimus;

46.

pabrėžia, kad reikia stebėti IRT vystymo poveikį tvaraus vystymo aspektams, ypač atkreipiant dėmesį į aplinkos ir socialinius klausimus, įskaitant grėsmes aplinkai ir sveikatai, susijusias su senos įrangos naudojimu, ir socialinę nelygybę, susijusią su skaitmenine atskirtimi;

47.

sveikina valstybes nares, kurios jau pradėjo diegti pažangiuosius tinklus, ir ragina kitas valstybes nares taip pat kuo greičiau siekti pažangos šioje srityje; prašo Komisijos bendrai finansuoti kiek įmanoma daugiau didelio masto bandomųjų projektų pasinaudojant turimomis mokslinių tyrimų ir finansavimo priemonėmis;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares viešųjų pirkimų sutarčių pagalba skatinti energiją efektyviai vartojančius IRT sprendimus, kurie gali būti pagerinti ir išplėtoti;

49.

ragina Komisiją įdiegti interneto puslapį, kuriame būtų numatyta visa pažangioji IRT naudojimo patirtis gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir kuriame būtų pateikiama vartotojams ir valstybės įstaigoms naudinga informacija; ragina parengti Europos masto žiniasklaidos kampaniją, kuria būtų siekiama išmokyti visuomenę energijos taupymo naudojant elektros prietaisus būdų;

50.

ragina Komisiją planuojant diegti IRT atsižvelgti į mažiau išsivysčiusius Sąjungos regionus ir užtikrinti, kad būtų lėšų bendrai finansuoti pažangiųjų skaitiklių ir kitų IRT projektų diegimą šiuose regionuose siekiant užtikrinti, kad būtų dalyvaujama juos įgyvendinant ir kad būtų užkirstas kelias jų atskyrimui nuo Europai bendrų projektų;

51.

palankiai vertina tai, kad Komisijoje sukurta darbo grupė, nagrinėsianti pažangiųjų tinklų problemas, ir jai rekomenduoja dirbant atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių nuomones; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie darbų eigą;

52.

siūlo Komisijai į darbo grupės veiklą įtraukti ir komunikato dėl pažangiųjų tinklų parengimą, kuriame būtų:

a)

nustatytos pažangiųjų tinklų naudojimo plačiu mastu kliūtys,

b)

džiaugiamasi kartu su Regionų komitetu vietos ir regionų institucijoms parengtu praktiniu vadovu, kaip geriau išnaudoti IRT teikiamą energiją rengiant energijos vartojimo efektyvumo ir gamtosaugos planus, taip pat manoma, kad ši priemonė pagerins verslo galimybes vietos ir regioniniu lygmenimis,

c)

pasiūlyta procedūra, kaip kuo greičiau sukurti pažangiųjų tinklų bendras minimalias funkcines specifikacijas,

d)

nustatyti planai siekiant pagerinti pažangiųjų vartotojams skirtų elektros prietaisų plėtojimo specifikacijų ir standartų, suderintų su pažangiųjų skaitiklių sistema, rengimą,

e)

nustatyti planai, kuriuose pateikiami pažangūs (konkretūs, išmatuojami, tinkami, realūs ir tikruoju laiku) tikslai ir siekiai, kaip tinklus geriau taikyti valstybėse narėse, ir

f)

įgyvendinta sistema, kaip keistis šios srities gerąja patirtimi;

53.

mano, kad valstybėms narėms būtina iki 2010 m. pabaigos susitarti dėl pažangiųjų tinklų bendrų minimalių funkcinių specifikacijų, pagal kurias būtų skatinama decentralizuota gamyba ir energijos vartojimo efektyvumas, kuriomis vartotojams siekiama suteikti išsamią ir tinkamą informaciją, siekiant sudaryti galimybes visą laiką stebėti, kiek suvartojama energijos ir prisitaikyti prie vartotojų poreikių padedant efektyviau ją valdyti;

54.

ragina Komisiją numatyti detalų veiksmų planą, kaip sumažinti energijos suvartojimą IRT naudojant ES institucijų pastatuose, siekiant parodyti pavyzdį valstybėms narėms ir Europos piliečiams;

55.

ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos nustatyti ambicingą privalomą grafiką, kuriame būtų numatyti IRT paremti energijos taupymo tikslai ir kurio turės laikytis visi IRT sektoriai ir valstybės narės, norint pasiekti išmetamo CO2 kiekio sumažinimo tikslus;

56.

mano, kad pasirenkant teisines priemones ir priimant sprendimus dėl bendrų priemonių Europos lygiu, ypač reikia atkreipti dėmesį į papildomas sąnaudas, kurios dėl šių priemonių gali kilti Europos piliečiams, taip pat į papildomą gamybos ir administracijos sąnaudų naštą Europos pramonei;

57.

ragina Komisiją parengti finansinę priemonę, kuri būtų ES finansuojama, siekiant MVĮ paskatinti plėtoti tvarias ir mažai anglies naudojančias energijos technologijas;

58.

ragina Komisiją pakoreguoti ES biudžetą siekiant greičiau vystyti ekonomiškai veiksmingas ir mažai anglies naudojančias technologijas, ypač tas, kuriomis naudojantis siekiama patenkinti finansinius Europos strateginio energetikos technologijų plano įgyvendinimo poreikius;

59.

džiaugiasi iniciatyva „Convenant of Mayors“, kuri buvo įsteigta kaip pažangiosios patirties ir naujovių mainų forumas, kuriame miestai sau kelia ambicingus tikslus ir siekia pagerinti energijos vartojimo efektyvumą; šiuo požiūriu džiaugiasi tais miestais ir asociacijomis, kurie plėtoja pažangiąją IRT naudojimo patirtį ir gerina miestų energijos vartojimo efektyvumą, taip pat ragina šią praktiką skleisti;

60.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti vartotojų švietimą ir informuotumo didinimą, siekiant visiškai realizuoti IRT energijos taupymo potencialą;

61.

ragina Komisiją bendradarbiauti su atitinkamais tarptautiniais partneriais ir parengti bendrus tarptautinius įmonių pranešimų apie išmetamo anglies dioksido kiekius standartus, siekiant sudaryti galimybę įmonėms pačioms palyginamai ir veiksmingai matuoti savo išmetamų dujų kiekius;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti išorinį perdirbimą, atsižvelgiant į milžinišką šios technologijos potencialą prisidėti prie energijos suvartojimo efektyvumo ir sumažinti atliekų kiekį, nes pastarosios dažnai yra susijusios su nuolatiniu IRT atnaujinimu;

63.

tikisi, kad bus imtasi priemonių siekiant išnaudoti IRT potencialą sumažinti logistikos grandinės nuostolius maisto gamybos srityje, ypač koordinuojant veiksmus pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir septintąją bendrąją programą;

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.


15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/115


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Komisijos baltoji knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

P7_TA(2010)0154

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (2009/2152(INI))

2011/C 81 E/21

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ (1),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (2),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą (3),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15) (4),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų (5),

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), JTBKKK Kioto protokolą ir 15-osios JTBKKK šalių konferencijos, įvykusios Kopenhagoje, rezultatus (6),

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (7),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0057/2010),

A.

kadangi visuotinis atšilimas ir klimato kaita pripažįstami itin rimtomis grėsmėmis,

B.

kadangi klimato kaita turės didelį poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį,

C.

kadangi net jei pasauliui pavyks apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vis dar reikės didelių pastangų prisitaikyti prie neišvengiamų padarinių,

D.

kadangi tikslas išlaikyti temperatūros augimo apribojimą iki +2 °C vis tiek Europai reikštų atšilimą, pasižymintį kraštutiniais regionų klimato pokyčiais, ir, jei bus įgyvendinti dabartiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pranešta JTBKKK, atšilimas padidės +3,5–4 °C,

E.

kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionuose bus skirtingas, skirsis taip pat poveikio mastas ir laikotarpis,

F.

kadangi, kaip pažymėta Komisijos baltojoje knygoje, norėdamos prisitaikyti ES valstybės narės turės būti solidarios su nepalankioje padėtyje esančiais regionais ir labiausiai klimato kaitos paveiktais regionais,

G.

kadangi Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas yra dvi pažeidžiamiausios Europos zonos, kurios jau susiduria su vandens trūkumo, sausrų ir miškų gaisrų problemomis, ir kadangi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad prognozuojama, jog iki 2080 m. Pietų Europoje pasėlių derlius sumažės maždaug 25 proc. (8),

H.

kadangi, Europos kvėpavimo ligų draugijos duomenimis, specifinei miestų temperatūros ribai padidėjus vienu laipsniu Celsijaus, kvėpavimo problemų turinčių žmonių mirtingumas padidėja 6 proc.,

I.

kadangi baltosios knygos skirsnis „Išorės veikla ir pagal JTBKKK vykdoma veikla“ yra svarbus ir ES turi kalbėti vienu balsu, kad galėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita ir padėtų sukurti naują klimato diplomatiją, kaip buvo raginama 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Kopenhagos konferencijos rezultatų,

J.

kadangi klimato kaitos poveikis ekonomikai, visuomenei ir platesniajai aplinkai bus labiausiai jaučiamas netiesiogiai – blogėjant žmogaus gerovei būtinoms ekosistemos paslaugoms, ir kadangi dėl to ES prisitaikymo strategijos pagrindas turi būti ekosistemų apsauga,

K.

kadangi dėl kylančios vidutinės temperatūros mažėja naftos ir dujų paklausa šildymui, tačiau tuo pat metu didėja dienų, kuriomis reikalingas vėsinimas, skaičius ir dėl to gali padidėti elektros paklausa,

L.

kadangi esami Europos teisės aktai, tiesiogiai susiję su aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti nuoseklus pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti ES gebėjimą susidoroti su klimato kaitos poveikiu,

M.

kadangi Europos lygmeniu vykdant veiksmus turėtų būti nustatyti aukščiausi aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) standartai ir šie veiksmai turi atitikti minėtuosius standartus trumpos ir ilgos trukmės laikotarpiu,

1.

teigiamai vertina minėtą baltąją knygą;

2.

pritaria siūlomos ES prisitaikymo prie klimato kaitos programos tikslui – padėti ES tapti atsparesne klimato kaitos poveikiui;

3.

palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje pabrėžiama būtinybė didinti visų ekosistemų atsparumą, kadangi tai pagrindinis būdas apsisaugoti nuo klimato kaitos poveikio; dar kartą pabrėžia, kad gamtos ekosistemos yra pagrindiniai Žemės anglies absorbentai, sukaupiantys 50 proc. visų per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir padedantys tiek švelninti klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikyti;

4.

pabrėžia nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų, kuriuos sudarant remiamasi bendra ES programa, padedančia valstybėms narėms planuoti savo prisitaikymo pastangas ir apie jas pranešti, svarbą; mano, kad į šiuos planus turi būti įtraukti rizikos ir pavojų žemėlapiai, kuriuose būtų parodyta infrastruktūra ir įrenginiai, kurie esant nepalankioms oro sąlygoms gali kelti pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai; ragina užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei ir kitoms valstybėms narėms;

5.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti prisitaikymo aspektus į visas ES politikos kryptis, ypač bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, miškininkystės bei sanglaudos politiką, taip pat į poveikio aplinkai vertinimo teisės aktus, planavimo leidimus ir statybos standartus ir užtikrinti šių priemonių darną taikant ekosistemų atsparumu pagrįstą horizontaliąją ir kelis sektorius apimančią strategiją;

6.

pabrėžia, kad pagrindinėms veiklos sritims, nustatytoms baltojoje knygoje, turėtų ir toliau būti teikiamas prioritetas, atsižvelgiant į tikėtinus įvairių padarinių Europoje laikotarpius, siekiant, kad turimi ištekliai būtų skiriami veiksmingiau;

Žinių pagrindo gilinimas

7.

pritaria Komisijos požiūriui, kad reikalinga daugiau žinių apie klimato kaitos poveikį, kad mokslinių tyrimų rezultatai galėtų būti platinami kuo didesniu mastu ir galėtų būti parengtos atitinkamos prisitaikymo priemonės;

8.

ragina Komisiją ne tik kaupti žinias apie klimato kaitos poveikį skiriant ypatingą dėmesį Europos Sąjungai, bet taip pat perduoti šias žinias besivystančioms ir naujoms pramoninėms šalims, kad jos galėtų jomis pasinaudoti pačios ieškodamos klimato kaitos problemos sprendimo ir veiksmingai panaudotų klimato apsaugos priemonėms skirtas lėšas;

9.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų pastangos turėtų būti sustiprintos vykdant dabartinę Septintąją bendrąją programą ir būsimas mokslinių tyrimų bendrąsias programas, kad būtų užpildytos egzistuojančios žinių spragos, susijusios su pavojais (praeities ir tikėtinomis ateities gaivalinėmis nelaimėmis) ir kitais atitinkamais veiksniais, kaip antai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai (dabartinis ir būsimas rizikos turto geografinis pasiskirstymas) tam tikrose vietose ir tam tikru laiku, bei parengta išlaidų ir naudos, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonėmis, ir jų atitinkamo indėlio mažinant klimato keliamą pavojų ar pažeidžiamumą dėl jo įvertinimo tvarka ir metodai, taip pat pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama moksliniams tyrimams ir technologijų vystymo finansavimui valstybėse, kurios patiria didelių prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų;