5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/2

2010 m. lapkričio 23 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsches Weintor eG prieš Land Rheinland-Pfalz

(Byla C-544/10)

2011/C 72/03

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Deutsches Weintor eG

Atsakovė kasaciniame procese: Land Rheinland-Pfalz

Prejudiciniai klausimai

Ar teiginys apie sveikatingumą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1), paskiausiai pakeisto 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 116/2010 (2), 4 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto arba 10 straipsnio 3 dalies prasme reikalauja naudingo maistinio ar fiziologinio poveikio, kuriuo siekiama ilgalaikio fizinės būklės pagerėjimo, ar pakanka trumpalaikio, labiausiai maisto produkto vartojimo ir virškinimo laikotarpiu juntamo poveikio?

Tuo atveju, jeigu ir tvirtinimas apie trumpalaikį naudingą poveikį gali būti susijęs su sveikatingumu:

Ar prielaidai, kad tokį poveikį pagrindžia medžiagos nebuvimas arba mažesnis jos kiekis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 15 konstatuojamosios dalies prasme, pakanka, jeigu teiginyje tik tvirtinama, kad tokios rūšies maisto produktų bendrai sukeliamas ir dažnai neigiamai juntamas poveikis konkrečiu atveju yra nedidelis?

Teigiamai atsakius į antrąjį klausimą:

Ar su 2007 m. gruodžio 13 d. redakcijos Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 2007 m. gruodžio 12 d. redakcijos (3) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 dalimi (Laisvė pasirinkti profesiją) bei 16 straipsniu (Laisvė užsiimti verslu) suderinamas draudimas vyno gamintojui arba jo platintojui naudoti reklamą su aptartos rūšies teiginiu apie sveikatingumą, jeigu šis teiginys atitinka tikrovę?

(1) OL L 404, p. 9.

(2) OL L 37, p. 16.

(3) OL C 303, p. 1.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/3

2010 m. lapkričio 26 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-300/07 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją

(Byla C-560/10 P)

2011/C 72/04

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama Attorneys at Law N. Korogiannakis, M. Dermitzakis

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;

—

panaikinti Komisijos (Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas) sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą, pateiktą konkurse ENTR/05/078 — YOUR EUROPE („Jūsų Europa“), dėl 1 dalies (Redagavimo darbai ir vertimas), susijusį su portalo „Jūsų Europa“ valdymu ir priežiūra (OL 2006/S 143–153057), bei sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu;

—	perduoti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų likusius klausimus dėl abiejų dalių, įskaitant prašymą atlyginti nuostolius, kurių Bendrasis Teismas dar nenagrinėjo;

—	priteisti iš Komisijos apeliantės teisines ir kitas išlaidas, įskaitant patirtąsias pradinėje procedūroje, net jei šis apeliacinis skundas būtų atmestas, taip pat šio apeliacinio skundo pateikimo išlaidas, jei jis būtų patenkintas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad ginčijamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir neteisingai išaiškino Finansinio reglamento (1) 100 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnį, pripažinęs, kad Komisija teisėtai nepranešė apeliantei apie santykinius konkurso laimėtojo pranašumus, nes apeliantės pasiūlymo įvertinimas nesiekė 70 % ribos. Be to, apeliantė tvirtina, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes Bendrasis Teismas nuodugniai ir atskirai neišnagrinėjo ieškinio pagrindo, susijusio su skaidrumo ir vienodo požiūrio principo pažeidimu.

(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/3

2010 m. lapkričio 26 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-387/08 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją

(Byla C-561/10 P)

2011/C 72/05

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama Attorneys at Law N. Korogiannakis, M. Dermitzakis

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;

—	panaikinti OPOCE (Europos Sąjungos Leidinių biuras) sprendimą, kuriuo atmestas apeliantės pasiūlymas ir sudaryta sutartis su kitu konkurso dalyviu, bei atlyginti nuostolius;

—	perduoti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų likusius klausimus dėl abiejų dalių, įskaitant prašymą atlyginti nuostolius, kurių Bendrasis Teismas dar nenagrinėjo;

—	priteisti iš OPOCE apeliantės teisines ir kitas išlaidas, įskaitant patirtąsias pradinėje procedūroje, net jei šis apeliacinis skundas būtų atmestas, taip pat šio apeliacinio skundo pateikimo išlaidas, jei jis būtų patenkintas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes, nors ir pripažino, kad dėl daugelio kriterijų dalių ginčijamame sprendime pateikti komentarai yra neaiškūs ir bendro pobūdžio bei nepaaiškina apeliantės pasiūlymui skirto įvertinimo ir kad ginčijamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas dėl kai kurių sutarties sudarymo kriterijų dalių, jis nusprendė, kad „motyvacija dėl daugelio kitų sutarties sudarymo kriterijų ir jų dalių yra tinkama“. Toliau Bendrasis Teismas suklydo, aiškindamas pareigą motyvuoti, nusprendęs, kad kai kuriuose Vertinimo komiteto komentaruose pareiga motyvuoti buvo įvykdyta, ir nuodugniai neišnagrinėjo bei atskirai ir pakankamai nemotyvavo dėl apeliantės argumentų, susijusių su skaidrumo ir vienodo požiūrio principo pažeidimu.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/4

2010 m. gruodžio 2 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung prieš Pfeifer & Langen Kommanditgesellschaft

(Byla C-564/10)

2011/C 72/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung

Kita kasacinio proceso šalis: Pfeifer & Langen Kommanditgesellschaft

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar reglamento (1) 3 straipsnis taikomas ir palūkanų, kurios pagal nacionalinę teisę mokėtinos greta dėl pažeidimo neteisėtai gautos naudos grąžinimo, reikalavimų senačiai?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: Ar į pagal reglamento 3 straipsnio 3 dalį reikalaujamą terminų palyginimą reikia įtraukti tik termino trukmę, ar turi būti atsižvelgta ir į nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias termino eigos pradžia, nereikalaujant tam papildomų aplinkybių, nukeliama į kalendorinių metų, kuriais atsiranda reikalavimas (šiuo atveju — dėl palūkanų), pabaigą?

Ar padarius pažeidimą arba užbaigus tęstinį ar pakartotinį pažeidimą senaties terminas pradeda eiti ir palūkanų reikalavimams, net jei jie susiję tik su vėlesniais laikotarpiais ir dėl to atsiranda tik vėliau? Ar dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos senaties termino eigos pradžia, esant tęstiniams arba pakartotiniams pažeidimams, iki pažeidimo užbaigimo momento nukeliama ir palūkanų reikalavimų atžvilgiu?

4.	Kada pasibaigia kompetentingos institucijos pagal reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos antrą sakinį priimto sprendimo, kuriuo iš esmės pripažįstamas nagrinėjamas reikalavimas (šiuo atveju — dėl palūkanų), sukeliamas senaties eigos nutraukimo poveikis?

(1) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/4

2010 m. gruodžio 8 d.Tribunal administratif de Saint-Denis de la Réunion (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Clément Amedee prieš Teisingumo ministrą, Teisingumo ir laisvių ministrą, Biudžeto, valstybės turto, valstybės tarnybos ir valstybės reformos ministrą

(Byla C-572/10)

2011/C 72/07

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif de Saint-Denis de la Réunion

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Clément Amedee

Atsakovai: Teisingumo ministras, Teisingumo ir laisvių ministras, Biudžeto, valstybės turto, valstybės tarnybos ir valstybės reformos ministras

Prejudiciniai klausimai

Ar Code des pensions civiles et militaires de retraite L.12 straipsnio nuostatomis, iš dalies pakeistomis 2003 m. rugpjūčio 21 d. įstatymo 48 straipsnio nuostatomis, ir to paties kodekso R.13 straipsnio nuostatomis, iš dalies pakeistomis 2003 m. gruodžio 26 d. dekreto 6 straipsnio nuostatomis, įtvirtintas reglamentavimas gali būti laikomas netiesiogiai diskriminuojančiu, Europos Sąjungos sutarties 157 straipsnio prasme, biologinius vaikų tėvus, atsižvelgiant į vyrų, galinčių tenkinti sąlygą, susijusią su jų profesinės veiklos nutraukimu nenutrūkstamą mažiausiai dviejų mėnesių laikotarpį, dalį, ypač dėl to, kad nėra teisinio pagrindo, leidžiančio jiems patenkinti šią sąlygą pasinaudojant apmokamomis atostogomis?

2.	Ar, teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, tokia netiesioginė diskriminacija gali būti pateisinama prie protokolo Nr. 14 pridedamo Susitarimo dėl socialinės politikos 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis?

3.	Ar, neigiamai atsakius į antrąjį klausimą, Direktyvos Nr. 79/7/EEB (1) nuostatos prieštarauja tam, kad Code des pensions civiles et militaires de retraite L.12 straipsnio b punkto ir R.13 straipsnio nuostatos liktų galioti?

4.	Ar, teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą ir neigiamai atsakius į antrąjį ir trečiąjį klausimus, minėtų straipsnių nuostatos turi būti ginčijamos tik dėl to, kad jos yra diskriminuojančios, ar turi būti remiamasi tuo, kad padidinimu negali pasinaudoti abiejų lyčių pareigūnai?

(1) 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva Nr. 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215)

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/5

2010 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Respubliką

(Byla C-574/10)

2011/C 72/08

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Wilms ir C. Zadra

Atsakovė: Vokietijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad atsakovė per Nydernhauzeno savivaldybę be Sąjungos mastu paskelbto konkurso paskirdama architektūros paslaugų sutartį, susijusią su Autalhalle rekonstrukcijos darbais, pažeidė savo įsipareigojimus pagal Direktyvos 2004/18/EB (1) 2, 9 ir 20 straipsnius, siejant juos su šios direktyvos 23–55 straipsniais;

—	Priteisti iš Vokietijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šio ieškinio dalykas yra atlygintinų architektūros paslaugų sutartys, kurias savivaldybė — perkančioji organizacija — sudarė su viena inžinerinių paslaugų įmone. Nors klausime minimos architektūros paslaugos yra susijusios su vienu statybos projektu, o būtent su Autalhalle rekonstrukcija, perkančioji organizacija, suskaidžiusi jas į atskiras projektavimo paslaugų dalis, susijusias su tuo pačiu statiniu, ir nepaskelbusi konkurso Sąjungos mastu skyrė vienai inžinerinių paslaugų įmonei. Tokiu būdu ir sutarčių vertė pagal kiekvieną konkursą buvo vertinama atskirai.

Nagrinėjamos architektūros paslaugų sutartys yra atlygintinos paslaugų teikimo sutartys Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies d pastraipos prasme. Architektūros paslaugos yra prioritetinės paslaugos pagal šios direktyvos II A priedo 12 kategoriją.

Komisija mano, kad nagrinėjamos projektavimo sutartys sudaro vieną ūkinę operaciją, kurios skaidymas į atskiras dalis nėra pagrįstais jokiais objektyviais pagrindais. Šioje byloje nagrinėjamos paslaugų dalys, kurios buvo sumanytos, suplanuotos ir įvykdytos kaip bendras projektas. Jomis siekiama to paties tikslo. Be to, jos yra glaudžiai susijusios geografiniu, ekonominiu ir funkciniu požiūriais. Todėl sutarties vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į bendrą architektūros paslaugų vertę rekonstrukcijos darbų rinkoje. Tokiu atveju sutarties vertė viršytų Direktyvos 2004/18/EB 7 straipsnio b pastraipoje nustatytą vertės ribą, ir todėl dėl šių architektūros paslaugų turėtų būti paskelbtas konkursas Europos mastu.

Autalhalle rekonstrukcijos atvejis yra susijęs su viena statybos darbų sutartimi Europos viešųjų pirkimų teisės prasme. Tai aiškiai parodo, kad ir atitinkami projektavimo darbai turėtų būti laikomi viena ūkine operacija. Jei architektūros paslaugų teikimas yra susijęs su viena darbų sutartimi, kaip tai yra šioje byloje, o jų dalykas — tas pats statinys, nėra jokio pagrindo rinktis kitokį apskaitos būdą. Šioje byloje architektūros paslaugos yra tik papildo statybos paslaugas. Komisijai neaišku, kodėl vientisoms statybos darbų paslaugoms reikalingos atskiros architektūros paslaugos.

Teisingumo Teismas mano, kad vieninga atskirų sutarties dalių ekonominė ir techninė funkcija rodo, kad tai yra viena ūkinė operacija. Nors iš tikrųjų aptariamas funkcinis kriterijus buvo nustatytas statybos darbų sutartims, tačiau Komisija mano, jis galioja ir paslaugų sutartims. Kiekvieno statybos objekto projektavimo paslaugų ekonominio ir techninio vieningumo kriterijus šioje byloje įvykdytas, nes kalbama apie vieno pastato rekonstrukciją.

Praktiškai pasirinktinis sutarties skaidymas pažeidžia direktyvos veiksmingumą. Dėl to dažnai dirbtinai nebus pasiekiamos vertės ribos, bus apribota jos taikymo sritis. Teisingumo Teismas nusistovėjusioje teismo praktikoje pažymėjo direktyvų, susijusių su viešojo pirkimo sutartimis, svarbą laisvam prekių judėjimui ir veiksmingai konkurencijai Europos Sąjungos mastu. Pasirinktinis vientisų paslaugų viešųjų sutarčių skaidymas prieštarauja šių paslaugų tikslui ir kelia grėsmę minėtiems direktyvų tikslams.

Vientisų sutarčių vertės dirbtinis išskaidymas negali būti pateisinamas ir biudžetiniais sumetimais. Jeigu būtų laikoma, kad vientisa ūkinė operacija dėl įvairių su biudžetu susijusių priežasčių turi būti vykdoma keliais etapais ir todėl išskaidoma į kelias savarankiškas sutartis, tai pažeistų direktyvos taikymo sritį. Iš tiesų direktyvos 9 straipsnio 3 dalis draudžia dirbtinai suskaidyti vientisus darbus.

Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos sutartys sudaro vieną ūkinę operaciją, kurios vertė vykdant viešuosius pirkimus viršijo direktyvoje nustatytą vertės ribą. Todėl dėl sutarties skyrimo turi būti priimamos paraiškos Sąjungos mastu ir pradėtos pagal direktyvą nustatytos procedūros. Tai nebuvo padaryta, todėl atsakovė pažeidė Direktyvą 2004/18/EB.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7. t., p. 132).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/6

2010 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vengrijos Respubliką

(Byla C-575/10)

2011/C 72/09

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Kukovec ir A. Sipos

Atsakovė: Vengrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Vengrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2004/18/EB (1) 47 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį bei Direktyvos 2004/17/EB (2) 54 straipsnio 5 ir 6 dalis neužtikrinusi, kad per viešųjų pirkimų procedūras ūkio subjektai galėtų nurodyti kitų įmonių pajėgumus, neatsižvelgiant į jų ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį.

—	Priteisti iš Vengrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvoje 2004/17 ir Direktyvoje 2004/18 konkurso dalyviams per viešųjų pirkimų procedūras suteikiama galimybė siekiant įrodyti savo pajėgumą ir atitikimą atrankos kriterijams nurodyti kitų įmonių pajėgumus, neatsižvelgiant į jų ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį.

Komisijos teigimu, minėtų direktyvų atitinkamų nuostatų neatitinka Vengrijos teisės normos, pagal kurias nustatytų pajėgumo kriterijų atveju konkurso dalyviams leidžiama naudoti kitų įmonių, kurios tiesiogiai nedalyvauja vykdant sutartį, išteklius tik jei šiose įmonėse konkurso dalyviai turi pakankamai didelę kapitalo dalį, dėl kurios jie gali daryti įtaką šioms įmonėms. Taip įmonių, kurios nedalyvauja vykdant sutartį kaip subrangovės, ginčijamose nacionalinėse normose nustatomas papildomas reikalavimas tam, kad per viešųjų pirkimų procedūras konkurso dalyvis galėtų nurodyti ir šių įmonių pajėgumus.

Direktyvos nuostatos yra vienareikšmiškos — jose nereikalaujant, kad įmonės, kurios derina savo išteklius, tiesiogiai dalyvautų vykdant sutartį, numatyta, jog nacionalinėse teisės normose turi būti užtikrinta galimybė nurodyti šių įmonių išteklius neatsižvelgiant į konkurso dalyvio ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį. Vienintelis reikalavimas — kad konkurso dalyvis galėtų įrodyti perkančiosioms organizacijoms, jog faktiškai gali įvykdyti sutartį.

Komisija tęsia, kad vis dėlto šiuo ieškiniu ginčijamomis Vengrijos teisės normomis šiuo atžvilgiu apribojamos konkurso dalyvių galimybės, nes jiems faktiškai nepaliekama kito pasirinkimo, kaip tik įtraukti į sutarties vykdymą šias įmones, į kurios išteklius atsižvelgiama, subrangovėmis, nebent nuo pat pradžių konkurso dalyvis turėtų pakankamai didelę šių įmonių kapitalo dalį, dėl kurios galėtų joms daryti įtaką.

Komisija tvirtina, kad ginčijamos nacionalinės teisės normos negali būti pateisinamos tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią praktikai, skirtai apeiti viešųjų pirkimų normas, nes tokiu tikslu negalima remtis siekiant pateisinti su viešaisiais pirkimais susijusioms Sąjungos teisės normoms prieštaraujančią nuostatą, kurioje neproporcingai apribojamos direktyvose numatytos procedūrinės teisės ir pareigos. Be abejo, valstybės narės, laikydamosi direktyvose nustatytų ribų, gali nuspręsti kaip konkurso dalyviai turi patvirtinti faktiškai disponuojantys kitų įmonių ištekliais, tačiau jos tai turi padaryti nedarydamos skirtumo atsižvelgiant į ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį.

Komisija atmetė Vengrijos Respublikos teiginį, kad įmonė, kuri nedalyvauja vykdant sutartį negali įrodyti atitinkanti minimalius atrankos kriterijus, susijusius su faktiniu būtinų išteklių disponavimu vykdant sutartį. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi tuo, kad Direktyvos 2044/18/EB 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog konkurso dalyvis gali įrodyti, kad kitos įmonės ištekliai jam bus prieinami „pateikdamas <…> tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius“. Darytina išvada, kad įmonė, kuri teikia savo išteklius, gali įrodyti turinti išteklius, kuriuos reikės suteikti vykdant sutartį, neturėdama tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant sutartį.

Galiausiai Komisija nurodo, kad dėl ginčijamų nacionalinės teisės normų gali atsirasti pasekmės, kuriomis diskriminuojami užsienio konkurso dalyviai. Nors šios Vengrijos teisės normos taikomos visiems konkurso dalyviams, iš tikrųjų jomis apribojamos galimybės dalyvauti konkurse, ypač užsienio konkurso dalyviams, nes paprastai jie neturi sutarties vykdymo vietoje visų tam būtinų išteklių, todėl per viešųjų pirkimų procedūras privalo gerokai dažniau nei Vengrijos konkurso dalyviai atsižvelgti į vietinių, nuo jų nepriklausomų ūkio subjektų pajėgumus.

(2) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/7

2010 m. gruodžio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-577/10)

2011/C 72/10

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Traversa ir C. Vrignon

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priimdama nuo 2007 m. balandžio 1 d. galiojančios redakcijos 2006 m. gruodžio 27 d. Įstatymo programos (1) (I) 137 straipsnio 8 dalį, 138 straipsnio trečią įtrauką, 153 straipsnį ir 157 straipsnio 3 dalį, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnio nuostatas.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiame ieškinyje Komisija teigia, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose nepriklausomiems kitose valstybėse narėse įsisteigusiems paslaugų teikėjams, norintiems laikinai teikti paslaugas Belgijoje, nustatoma pareiga pateikti išankstinę deklaraciją (deklaracija „Limosa“), yra laisvės teikti paslaugas kliūtis.

Komisija nurodo, kad, pirma, ginčijamos nuostatos yra diskriminuojančio pobūdžio apribojimas, nes, pirma, jomis atitinkamiems nepriklausomiems paslaugų teikėjams nustatomi papildomi administraciniai formalumai, kurie nėra mažareikšmiai ir yra atgrasantys, ir, antra, jomis numatoma kontrolės sistema tik kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų teikėjams, nepagrindžiant šio skirtingo požiūrio objektyviomis priežastimis.

Antra, ieškovė tvirtina, kad šis laisvės teikti paslaugas apribojimas, net jeigu nebūtų diskriminuojančio pobūdžio, nėra pateisinamas nei atsižvelgiant į viešojo intereso tikslus, nei į socialinės apsaugos sistemos finansinę pusiausvyrą, nei į sukčiavimo prevenciją ar į darbuotojų apsaugą.

(1) Moniteur belge, 2006 m. gruodžio 28 d., p. 75178.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/8

2010 m. gruodžio 8 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš P. Mook

(Byla C-579/10)

2011/C 72/12

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Staatssecretaris van Financiën

Kita kasacinio proceso šalis: P. Mook

Prejudicinis klausimas

Ar tokioje situacijoje, kai valstybė narė taiko mokestį už kitoje valstybėje narėje registruotos motorinės transporto priemonės, kurią iš šios kitos valstybės narės gyventojo pasiskolino pirmosios valstybės narės gyventojas ir ją naudoja privačioms kelionėms tarp šių valstybių narių, eksploatavimą pirmosios valstybės narės teritorijoje esančiuose keliuose, atsižvelgiant į EB 18 straipsnį (dabar — SESV 21 straipsnis), taikoma Bendrijos teisė?

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/8

2010 m. gruodžio 9 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš G. Frank

(Byla C-580/10)

2011/C 72/13

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Staatssecretaris van Financiën

Kita kasacinio proceso šalis: G. Frank

Prejudicinis klausimas

Ar tokioje situacijoje, kai valstybė narė taiko mokestį už kitoje valstybėje narėje registruotos motorinės transporto priemonės, kurią iš šios kitos valstybės narės gyventojo privačioms kelionėms pirmosios valstybės narės teritorijoje pasiskolino joje gyvenantis, tačiau kitos valstybės narės pilietybę turintis asmuo, eksploatavimą pirmosios valstybės narės teritorijoje esančiuose keliuose, atsižvelgiant į EB 18 straipsnį (dabar — SESV 21 straipsnis), taikoma Bendrijos teisė?

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/8

2010 m. gruodžio 13 d.Amtsgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Emeka Nelson, Bill Chinazo Nelson, Brian Cheimezie Nelson prieš Deutsche Lufthansa AG

(Byla C-581/10)

2011/C 72/14

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Emeka Nelson, Bill Chinazo Nelson, Brian Cheimezie Nelson

Atsakovė: Deutsche Lufthansa AG

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Reglamento (1) 7 straipsnyje reglamentuojama teisė į kompensaciją reiškia teisę į netiesioginių nuostolių atlyginimą 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (MK) 29 straipsnio antro sakinio prasme?

Kaip Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendime (C-402/07) įtvirtinta 7 straipsniu pagrįsta teisė į kompensaciją tokiu atveju, kai keleivis galutinį tikslą pasiekia ne anksčiau kaip praėjus trims valandoms nuo planuoto atvykimo laiko, susijusi su MK 19 straipsnyje reglamentuojama teise į dėl vėlavimo atsiradusios žalos atlyginimą, atsižvelgiant į MK 29 straipsnio antrame sakinyje numatytas išimtis?

Kaip Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendime (C-402/07) pateikto išaiškinimo apimtis, pagal kurią teisė į kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnį išplečiama ir taikoma ir vėlavimo atvejais, suderinama su išaiškinimo, Teisingumo Teismo pateikto Reglamento 7 straipsnio atžvilgiu 2006 m. sausio 10 d. Sprendime (C-344/04), apimtimi?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (tekstas svarbus EEE); OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/9

2010 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-584/10 P Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją

(Byla C-584/10 P)

2011/C 72/15

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, S. Boelaert, E. Paasivirta ir M. Konstantinidis

Kitos proceso šalys: Yassin Abdullah Kadi, Europos Sąjungos Taryba , Prancūzijos Respublika, Europos Komisija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą skundžiamą sprendimą;

—	atmesti Y. A. Kadi ieškinį dėl Reglamento 1190/2008 (1) panaikinimo, kiek jis su juo susijęs;

—	priteisti iš Y. A. Kadi Komisijos bylinėjimosi išlaidas šiame ir Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo, kad Bendrojo Teismo išvados teisės požiūriu yra klaidingos, nes pagrįstos teisiškai klaidingu teismo kontrolės lygiu. Komisija nurodo šiuos pagrindus:

1. Pagrindus, susijusius su Bendrojo Teismo išvadomis dėl taikytino teismo kontrolės lygio: Komisija tvirtina, kad Bendrojo Teismo taikytas kontrolės lygis teisės požiūriu yra klaidingas, nes Teisingumo Teismas nenustatė tikslaus teismo kontrolės lygio, taikytino šioje byloje, ir iš ES negali būti reikalaujamas toks, kaip Bendrojo Teismo taikytas ypatingas teismo kontrolės lygis.

2. Pagrindus, susijusius su Bendrojo Teismo išvadomis dėl gynybos teisių ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą bei proporcingumo principo pažeidimo: Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas padarė klaidą nusprendęs, kad Komisijos taikytos procedūros neatitiko šių ribojamųjų priemonių sistemai taikytinų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų; kad Bendrasis Teismas klydo atmetęs Komisijos argumentą dėl Y. A. Kadi Jungtinėse Valstijose pradėtų procedūrų; ir kad Bendrasis Teismas klydo atmetęs Komisijos argumentą dėl pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1822(2008) ir 1904(2009) nustatytas administracinio patikrinimo ir peržiūros procedūras, įskaitant koordinavimo centrą bei Ombudsmeno biurą.

(1) OL L 139, p. 9

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/9

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-85/09 Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją

(Byla C-593/10 P)

2011/C 72/16

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bishop, E. Finnegan ir R. Szostak

Kitos proceso šalys: Yassin Abdullah Kadi, Europos Komisija, Prancūzijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-85/09;

—	atmesti atsakovo ieškinį dėl Komisijos Reglamento 1190/2008 (1) panaikinimo, kiek jis su juo susijęs, kaip nepagrįstą;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu Taryba ginčija kelis Bendrojo Teismo vertinimus. Taryba teigia, kad:

—	Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pripažinęs, kad ginčijamam reglamentui netaikoma jurisdikcijos imunitetas;

Subsidiarini Taryba teigia, kad:

—

Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino ir taikė Teisingumo Teismo praktiką, pripažinęs, kad turėjo būti atlikta „visiška ir griežta“ kontrolė, ir nusprendęs, kad susijusiam asmeniui ar subjektui bei Sąjungos teismams turėjo būti pateikti pagrindžiantys įrodymai tam, kad būtų užtikrintos šio asmens arba subjekto gynybos teisės; ir

—	Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, tinkamai neįvertinęs Ombudsmeno biuro sukūrimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1904(2009).

(1) OJ L 322, p. 25

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/10

2010 m. gruodžio 16 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-85/09 Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją

(Byla C-595/10 P)

2011/C 72/17

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama E. Jenkinson, baristerių D. Beard ir M. Wood

Kitos proceso šalys: Yassin Abdullah Kadi, Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Prancūzijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-85/09;

—	atmesti Y. Kadi ieškinį dėl Reglamento 881/2002 (1) panaikinimo, kiek jis su juo susijęs;

—	priteisti iš Y. Kadi Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrojo Teismo išvada dėl ES priemonių, kuriomis tiksliai įgyvendinamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, išsamios teismo kontrolės tinkamumo prieštarauja ES sutartims ir ES teismų praktikai. Ja tiesiogiai prieštaraujama ES istorijai ir tikslui ir pirmiausia bendros užsienio ir saugumo politikos plėtrai.

Pagal Jungtinių Tautų Chartiją reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų. Tuo atveju, jei šie įsipareigojimai neatitinka įsipareigojimų pagal kitus tarptautinius susitarimus, pirmenybė teikiama pirmiesiems. Šie įsipareigojimai apima įpareigojimai pagal kovai su tarptautiniu terorizmu skirtas Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Atsižvelgiant pirmiausia į ESS 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį bei SESV 351 straipsnį, ES valstybių narių įsipareigojimui laikytis Saugumo Tarybos sprendimų teiktina pirmenybė bet kurių įsipareigojimų, galinčių kilti pagal ES sutartis, atžvilgiu.

ES pati privalo laikytis JT Chartijos ir remiantis ja JT Saugumo Tarybos priimtų sprendimų.

Sąjungos teismų atliekama išsami ES priemonių, kuriomis įgyvendinami Saugumo Tarybos sprendimai, kontrolė nesuderinama su JT Saugumo Tarybos sprendimų privalomumu.

Kadangi tinkama bet kokia ES priemonių, kuriomis tiksliai įgyvendinamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kontrolė, ES teismai turi tinkamai atsižvelgti į Jungtinių Tautų Chartijos pobūdį bei tikslus ir Saugumo Tarybos, kaip pagrindinio organo, atsakingo už tarptautinę taiką ir saugumą, vaidmenį. Turint omenyje Saugumo Tarybos pobūdį bei jos svarbų vaidmenį nei atsižvelgiant į Ombudsmeno biuro sukūrimą ir veikimą bei į Komisijai ir Y. A. Kadi pateiktą motyvų santrauką, panaikinti Reglamentą Nr. 881/2002 tiek, kiek jis susijęs su Y. A. Kadi, nepagrįsta.

(1) OL L 139, p. 9

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/11

2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-596/10)

2011/C 72/18

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Dintilhac ir M. Afonso

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad taikydama lengvatinį PVM tarifą ūkinėms operacijoms, susijusioms su arklinių (equidae) šeimos gyvūnais ir būtent arkliais, kai paprastai jie nėra skirti būti naudojamiems maisto produktams paruošti ar žemės ūkio produkcijoje, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal PVM direktyvos (1) 96–99 straipsnius ir III priedą,

—	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį Komisija pateikia du kaltinimus, susijusius su tuo, kad nacionalinės teisės aktuose nesilaikyta PVM direktyvos, nes, pagal šiuos teisės aktus, pirma, lengvatinis 5,5 % tarifas taikomas ūkinėms operacijoms, kurios nepatenka į šios direktyvos III priede numatytas išimtis, ir, antra, tam tikroms ūkinėms operacijoms taikomas lengvatinis 2,10 % tarifas.

Savo pirmajame kaltinime ieškovė nurodo: be to, kad lengvatinis PVM 5,5 % tarifas taikomas ūkinėms operacijoms, susijusios su gyvais arklinių (equidae) šeimos gyvūnais nedarant skirtumo pagal jų naudojimą, Prancūzijos teisės aktuose numatytos dar ir kitos PVM direktyvos ir visų pirma šios direktyvos III priedo 1 ir 11 punktų neatitinkančios nuostatos.

Savo antrajame kaltinime Komisija kritikuoja atsakovės administracinę praktiką, pagal kurią lengvatinis 2,10 % tarifas taikomas gyvų gyvūnų, kurie nėra skirti naudoti skerdienai ar mėsos produktams, ir būtent arklių, skirtų žirgų lenktynėms, varžyboms, pramogoms ir jodinėjimui, pardavimui PVM neapmokestinamiems asmenims.

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/11

2010 m. gruodžio 17 d.Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SAG ELV Slovensko, a.s., FELA Management AG, ASCOM (Schweiz) AG, Asseco Central Europe, a.s., TESLA Stropokov, a.s., Autostrade per l'Italia S.p.A., EFKON AG, Stalexport Autostrady S.A. prieš Úrad pre verejné obstarávanie

(Byla C-599/10)

2011/C 72/19

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Najvyšší súd Slovenskej republiky

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: SAG ELV Slovensko, a.s., FELA Management AG, ASCOM (Schweiz) AG, Asseco Central Europe, a.s., TESLA Stropokov, a.s., Autostrade per l'Italia S.p.A., EFKON AG, Stalexport Autostrady, S.A.

Atsakovė: Úrad pre verejné obstarávanie

Dalyvaujant: Národná diaľničná spoločnosť, a.s.

Prejudiciniai klausimai

Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) redakciją, galiojusią susiklostant bylos aplinkybėms, reikia aiškinti taip, kad pagal kartu skaitomus šios direktyvos 51 ir 2 straipsnius, atsižvelgiant į nediskriminavimo ir skaidrumo principus sudarant viešojo pirkimo sutartis, perkančioji organizacija privalo prašyti paaiškinti pasiūlymą, laikydamasi asmens procesinės subjektinės teisės papildyti ar paaiškinti pagal šios direktyvos 45–50 straipsnius pateiktus sertifikatus ir dokumentus, jei dėl sunkiai suprantamo ar neaiškaus konkurso pasiūlymo dalyvis gali būti pašalintas iš konkurso?

Ar Direktyvos [2004/18/EB] redakciją, galiojusią susiklostant bylos aplinkybėms, reikia aiškinti taip, kad pagal kartu skaitomus šios direktyvos 51 ir 2 straipsnius, atsižvelgiant į nediskriminavimo ir skaidrumo principus sudarant viešojo pirkimo sutartis, perkančioji organizacija neprivalo prašyti paaiškinti pasiūlymą, jei laiko įrodyta, jog neįvykdyti su sutarties dalyku susiję reikalavimai?

Ar Direktyvos [2004/18/EB] redakcijos, galiojusios susiklostant bylos aplinkybėms, 51 ir 2 straipsnius atitinka nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią įsteigta pasiūlymų vertinimo komisija gali tik raštu paprašyti konkurso dalyvių paaiškinti pasiūlymą?

Ar perkančiosios organizacijos pozicija, jog ji neprivalo prašyti, kad konkurso dalyvis paaiškintų neįprastai mažą kainą, atitinka Direktyvos [2004/18/EB] 55 straipsnį, ir ar, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pirmos ir antros ieškovių grupėms pateikto klausimo dėl neįprastai mažos kainos formuluotę, jos turėjo galimybę pakankamai paaiškinti pagrindinius pateikto pasiūlymo elementus?

(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/12

2010 m. gruodžio 22 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association nationale d'assistance aux frontières pour les étrangers (Anafé) prieš Ministre de l'intérieur, de l'outre-mer, des collectivités territoriales et de l'immigration

(Byla C-606/10)

2011/C 72/20

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Association nationale d'assistance aux frontières pour les étrangers (Anafé)

Atsakovas: Ministre de l'intérieur, de l'outre-mer, des collectivités territoriales et de l'immigration

Prejudiciniai klausimai

Ar 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (1), 13 straipsnis taip pat taikomas pakartotiniam trečiosios šalies piliečio atvykimui į valstybės narės, išdavusios laikinąjį leidimą gyventi, teritoriją, jeigu tam, kad būtų pakartotinai atvykstama į jos teritoriją nereikia patekti į kitų valstybių narių teritoriją, nei vykti per ją tranzitu, nei joje gyventi?

2.	Kokiomis sąlygomis valstybė narė gali išduoti pakartotinio atvykimo vizą pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies a punktą trečiosios šalies piliečiui? Konkrečiau kalbant, ar šioje vizoje gali būti nustatytas apribojimas atvykti tik per šios valstybės narės teritorijos punktus?

Kadangi 2006 m. kovo 15 d. reglamente, priešingai nei buvo reglamentuojama pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo redakciją, galiojusią iki jos pakeitimo šiuo reglamentu, trečiųjų šalių piliečiams, turintiems vien laikinąjį leidimą gyventi, išduotą kol nagrinėjamas pirmasis prašymas išduoti leidimą gyventi arba prašymas suteikti prieglobstį, nenumatyta galimybė atvykti į valstybių narių teritoriją, ar pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus reikalaujama, kad būtų numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės trečiųjų šalių piliečiams, kurie išvyko iš jų teritorijos turėdami tik laikiną leidimą gyventi, išduotą kol nagrinėjamas pirmasis prašymas išduoti leidimą gyventi arba prašymas suteikti prieglobstį, ir ketino į ją sugrįžti įsigaliojus 2006 m. kovo 15 d. reglamentui.

(1) OL L 105, p. 1.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/12

2010 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-610/10)

2011/C 72/21

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Stromsky ir C. Urraca Caviedes

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1989 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 91/1/EEB dėl Ispanijos vyriausybės ir įvairių Ispanijos administracinių teritorinių vienetų (Comunidades Autonómas) vyriausybių įmonei Magefesa, iš nerūdijančio plieno gaminančiai namų apyvokos prekes ir smulkius elektroninius namų apyvokos aparatus, suteiktos pagalbos (OL 1991, L 5, p. 18; toliau — Sprendimas 91/1) ir pagal SESV 260 straipsnį, nes nesiėmė visų priemonių, būtinų tam, kad būtų įvykdytas 2002 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Ispaniją (C-499/99, Rink. P. I-603; toliau — 2002 m. teismo sprendimas), susijęs su Ispanijos Karalystės įsipareigojimų pagal Sprendimą 91/1 neįvykdymu;

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės sumokėti Komisijai 131 136 EUR periodinę baudą už kiekvieną dieną, pradelstą vykdyti 2002 m. sprendimą, skaičiuojant ją už laikotarpį nuo šio sprendimo dienos iki bus visiškai įvykdytas 2002 m. teismo sprendimas;

—

Priteisti iš Ispanijos Karalystės sumokėti Komisijai vienkartinę sumą, gautą padauginus 14 343 EUR (sumą už dieną) iš pažeidimo trukmės dienų, skaičiuojamų nuo 2002 m. teismo sprendimo paskelbimo iki:

—	Ispanijos Karalystė išieškos Sprendime 91/1 neteisėtomis pripažintą pagalbą datos, jei Teisingumo Teismas konstatuotų, kad tai padaryta iki teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo,

—	teismo sprendimo šioje byloje priėmimo datos, jei 2002 m. teismo sprendimas nebūtų visiškai įvykdytas iki pirmesnėje įtraukoje nurodytos datos.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ispanija nesiėmė visų priemonių, kad nedelsdama įvykdytų 2002 m. teismo sprendimą bei Sprendimą 91/1 ir išieškotų visą neteisėta pripažintą pagalbą.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienintelis motyvas, kuriuo valstybė narė gali remtis atsikirsdama į ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, yra absoliutus negalėjimas juos tinkamai įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju dėl priemonių, kurių imtasi siekiant įgyvendinti Sprendimą 91/1, buvo labai daug susirašinėjama tarp Komisijos tarnybų ir Ispanijos valdžios institucijų. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos neminėjo absoliutaus negalimumo įvykdyti minėtą sprendimą ir nurodė tik įvairius vidinius sunkumus.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/13

2010 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-614/10)

2011/C 72/22

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Martenczuk ir B.-R. Killmann

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Europos Komisija prašo:

1.	Pripažinti, kad Austrijos Respublika pažeidė jai iš Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylančias pareigas, nes Austrijos teisinis reglamentavimas, susijęs su duomenų apsaugos priežiūrai įsteigta duomenų apsaugos komisija, netenkina visiško nepriklausomumo kriterijaus;

2.	priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos nuomone, Austrijoje neužtikrinamas duomenų apsaugos komisijos, kaip priežiūros institucijos, kontroliuojančios teisės aktų dėl duomenų apsaugos taikymą, nepriklausomumas.

Anot Komisijos, duomenų apsaugos komisija organizacine prasme tampriai susijusi su vyriausybės kanceliarija. Ši kanceliarija vykdo duomenų apsaugos komisijos darbuotojų priežiūrą ir atsako už jų materialinį aprūpinimą. Be to, duomenų apsaugos komisijai vadovauja kanceliarijos tarnautojas, kuris eidamas šias pareigas saistomas savo tarnybos vadovo nurodymų ir lieka jam pavaldus. Tokia padėtis lemia akivaizdžius lojalumo ir interesų konfliktus.

Komisija priduria, kad Federalinis kancleris, kuris, kaip ir kitos valdžios institucijos, yra kontroliuojamas duomenų apsaugos komisijos, jos atžvilgiu turi plačią priežiūros ir nurodymų teikimo teisę. Dėl šios priežasties Federalinis kancleris gali bet kada ir be jokio konkretaus pagrindo gauti informaciją apie duomenų apsaugos komisijos reikalų tvarkymą. Taigi kyla pavojus, kad šia teise gali būti naudojamasi politiniam spaudimui.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/14

2010 m. gruodžio 23 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Insinööritoimisto InsTiimi Oy

(Byla C-615/10)

2011/C 72/23

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Insinööritoimisto InsTiimi Oy

Atsakovė apeliaciniame procese: Puolustusvoimat

Prejudicinis klausimas

Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB (1) dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, atsižvelgiant į jos 10 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punktą ir 1958 m. Tarybos sudaryto Ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų sąrašą, taikoma sutarčiai, kuri paprastai patenka į direktyvos taikymo sritį, jei, perkančiosios organizacijos teigimu, sutarties dalykas turi būti karinės paskirties, bet egzistuoja labai panašūs kiti techniniai panaudojimo būdai civilinėje rinkoje?

(1) OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/14

2010 m. gruodžio 27 d.Haparanda Tingsrätten (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Åklagaren prieš Hans Åkerberg Fransson

(Byla C-617/10)

2011/C 72/24

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Haparanda Tingsrätten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Åklagaren

Atsakovas: Hans Åkerberg Fransson

Prejudiciniai klausimai

Pagal Švedijos teisę nacionalinis teismas gali netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis gali būti pažeidžiamas 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — EŽTK) 7 papildomo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas bei 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 50 straipsnis, tik jei toks sprendimas yra pagrįstas EŽTK arba Europos žmogaus teisių teismo praktika. Ar tokia sąlyga pagal nacionalinę teisę dėl nacionalinių nuostatų netaikymo yra suderinama su Sąjungos teise ir ypač su jos bendraisiais principais — Sąjungos teisės viršenybe ir tiesioginiu veikimu?

Ar atsakomybei už mokesčių teisės pažeidimus taikomas ne bis in idem principas pagal EŽTK 7 papildomo protokolo 4 straipsnį ir Chartijos 50 straipsnį, kai tam tikra piniginė bauda (mokestinė sankcija) buvo prieš tai paskirta atsakovui administraciniame procese dėl to paties veiksmo — klaidingos informacijos pateikimo?

3.	Ar atsakymui į 2 klausimą turi įtakos tai, kad šios sankcijos privalo būti suderintos tokiu būdu, kad bendrosios kompetencijos teismai gali sumažinti bausmę baudžiamajame procese, nes atsakovui dėl to paties veiksmo — klaidingos informacijos pateikimo — jau buvo paskirta mokestinė sankcija?

Esant tam tikroms aplinkybėms ir laikantis 2 klausime nurodyto ne bis in idem principo gali būti leidžiama kituose procesuose paskirti ir kitas sankcijas dėl tos pačios veiklos, kuri jau buvo išnagrinėta ir dėl kurios buvo priimtas sprendimas paskirti asmeniui sankciją. Jei į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal ne bis in idem principą kelių sankcijų atskiruose procesuose skyrimo sąlygos yra tenkinamos tuomet, kai vėlesniuose procesuose nagrinėjamos naujos ir nepriklausomos nuo ankstesnių procesų bylos aplinkybės?

Švedijos mokestinių sankcijų skyrimo ir atsakomybės už nusikaltimus mokesčių srityje nagrinėjimo atskiruose procesuose sistema grindžiama keliais bendrojo intereso pagrindais, kurie išsamiau aprašyti žemiau. Jei į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokia sistema kaip Švedijos suderinama su ne bis in idem principu, jei būtų galima sukurti ne bis in idem principą atitinkančią sistemą nenumatant būtinybės netaikyti mokestinių sankcijų arba priimti sprendimą dėl atsakomybės už mokesčių teisės pažeidimus perduodant Skatteverket ir, tam tikrais atvejais, administracinių teismų kompetenciją mokesčių teisės pažeidimų bylose bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems atsakomybę už mokesčių teisės pažeidimus?

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/15

2010 m. gruodžio 29 d.Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Trade Agency Ltd prieš Seramico Investments Ltd

(Byla C-619/10)

2011/C 72/25

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākās tiesas Senāts

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Trade Agency Ltd

Kita proceso šalis: Seramico Investments Ltd

Prejudiciniai klausimai

Tuo atveju, kai su užsienio teismo sprendimu pateikiamas Reglamento Nr. 44/2001 (1) 54 straipsnyje numatytas pažymėjimas, nepaisant to, kad atsakovas prieštarauja tvirtindamas, jog jam nebuvo įteiktas kilmės valstybėje narėje pareikštas ieškinys, ar valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti minėtą sprendimą, teismas turi kompetenciją, nagrinėdamas Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte numatytą nepripažinimo pagrindą, pats tikrinti, ar pažymėjime pateikta informacija pagrįsta įrodymais? Ar tokia didelė valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą, teismo kompetencija atitinka Reglamento Nr. 44/2001 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse pripažįstamą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo vykdant teisingumą principą?

Ar už akių priimtas sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės nenagrinėjant nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindų ir kuriame nepateikiamas joks argumentas dėl ieškinio pagrįstumo esmės atžvilgiu, yra suderinamas su Chartijos 47 straipsniu ir nepažeidžia jame įtvirtintos atsakovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą?

(1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 12 t., p. 27)

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/15

2010 m. gruodžio 27 d.Kammarrätten i Stockholm — Migrationsöverdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Migrationsverket prieš Nurije Kastrati, Valdrina Kastrati, Valdrin Kastrati

(Byla C-620/10)

2011/C 72/26

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kammarrätten i Stockholm — Migrationsöverdomstolen (Švedija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Migrationsverket (Švedijos migracijos taryba)

Atsakovai: Nurije Kastrati, Valdrina Kastrati, Valdrin Kastrati

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant, be kita ko, į Reglamento Nr. 343/2003 5 straipsnio 2 dalį ir (arba) į tai, kad reglamente nėra kitų nuostatų dėl valstybės narės atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nebetaikymo, nei išdėstytosios 4 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 bei 4 dalyse, ar Reglamentas Nr. 343/2003 turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad prieglobsčio prašymo atsiėmimas neturi įtakos reglamento taikytinumui?

2.	Ar atsakant į pirmąjį klausimą svarbu, kurioje proceso stadijoje prieglobsčio prašymas atsiimamas?

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/15

2010 m. gruodžio 29 d.Administrativen sad Varna (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje АDSITS „Balkan and Sea prоperties“ prieš Varnos miesto skundų ir vykdymo administravimo direkcijos direktorių

(Byla C-621/10)

2011/C 72/27

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Varna

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: АDSITS „Balkan and Sea prоperties“

Atsakovas: Varnos miesto skundų ir vykdymo administravimo direkcijos direktorius

Prejudiciniai klausimai

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 80 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad jeigu tiekiant prekes tarp susijusių asmenų atlygis yra didesnis už rinkos kainą, apmokestinamoji vertė yra sandorio rinkos kaina tik tuomet, jei tiekėjas neturi teisės į viso PVM, kuriuo apmokestintas tiekiamų prekių pirkimas ar gamyba, atskaitą?

Ar Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad jeigu tiekėjas pasinaudojo teise į viso mokesčio atskaitą už prekes ir paslaugas, kurios vėliau tarp susijusių asmenų tiekiamos ar teikiamos didesne nei rinkos kaina, ir ši teisė į atskaitą nebuvo koreguojama pagal direktyvos 173–177 straipsnius, valstybė narė negali numatyti priemonių, pagal kurias apmokestinamoji vertė yra tik rinkos kaina?

3.	Ar Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalyje įvardyti visi atvejai, kuriais valstybė narė gali imtis priemonių užtikrinti, kad apmokestinamoji vertė būtų sandorio rinkos kaina?

4.	Ar nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Zakon za danak varhu dobavenata stoynost (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, galima taikyti kitokiomis sąlygomis, nei įvardytos Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose?

5.	Ar tokiu kaip nagrinėjamasis atveju Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies c punktas veikia tiesiogiai ir gali būti nacionalinio teismo tiesiogiai taikomas?

(1) OL L 347, p. 1.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/16

2010 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-624/10)

2011/C 72/28

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Afonso

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2006 m. birželio 23 d. Administracinių instrukcijų Nr. 105 (3 A-9-06) IV skyriuje numatydama administracinę lengvatą, kuria nukrypstama nuo atvirkštinio apmokestinimo PVM tvarkos, ir nurodydama, kad ne Prancūzijos Respublikoje įsisteigęs pardavėjas arba paslaugų teikėjas turi paskirti fiskalinį agentą, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal PVM direktyvą, ypač 168, 171, 193, 194, 204 ir 214 straipsnius.

—	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinyje Komisija tvirtina, kad Prancūzijos Respublikos teisės aktai, kuriuose nukrypstama nuo atvirkštinio apmokestinimo PVM, daugeliu aspektų prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Pirma, apmokestinamieji asmenys, kurie nori pasinaudoti Administracinių instrukcijų (3 A-9-06) IV skyriuje numatytu mechanizmu, privalo paskirti fiskalinį agentą, o tai neatitinka PVM direktyvos 204 straipsnio. Šiame straipsnyje valstybėms narėms leidžiama nustatyti tokią pareigą tik tais atvejais, kai neegzistuoja joks mechanizmas, panašus į tą, kuris numatytas Sąjungos viduje, kuriuo būtų organizuojama tarpusavio pagalba su apmokestinamojo asmens valstybe netiesioginių mokesčių srityje.

Antra, administracinei lengvatai taip pat taikoma pareiga pardavėjui registruotis PVM mokėtoju Prancūzijos Respublikoje, o tai neatitinka PVM direktyvos 214 straipsnio 1 dalies. Iš šios nuostatos išplaukia, kad įsipareigojimas prisiregistruoti PVM mokėtoju netaikomas asmenimis, tiekiančiais prekes arba teikiančiais paslaugas, kurioms, pavyzdžiui, pagal PVM direktyvos 194 straipsnį taikomas kliento atvirkštinis apmokestinimas PVM tos valstybės narės teritorijoje, kurioje jie nėra įsisteigę.

Galiausiai, trečia, mechanizmas, kuriuo numatoma, kad pardavėjo ar paslaugų teikėjo atskaičiuotinas PVM priskiriamas iš vieno ar keleto jo klientų surinktam pardavimo PVM. Tai neatitinka PVM direktyvos 168 ir 171 straipsnių nuostatų, kuriomis remiantis kompensavimas tarp atskaičiuotino PVM ir surinkto pardavimo PVM turi būti vykdomas kiekvienam apmokestinamam asmeniui atskirai. Be to, tokia nukrypti leidžianti nuostata negali būti grindžiama šios direktyvos 11 straipsniu.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/17

2010 m. gruodžio 29 d.Alliance One International, Inc., Standard Commercial Tobacco Company, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-24/05 Alliance One International, Inc., Standard Commercial Tobacco Co., Inc., Trans-Continental Leaf Tobacco Corp. Ltd prieš Europos Komisiją

(Byla C-628/10 P)

2011/C 72/29

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Alliance One International, Inc., Standard Commercial Tobacco Company, Inc., atstovaujamos advokatų M. Odriozola Alén ir A. João Vide

Kitos proceso šalys: Trans-Continental Leaf Tobacco Corp. Ltd, Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2010 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą T-24/05 tiek, kiek jame atmetami ieškinio pagrindai, susiję su akivaizdžia vertinimo klaida taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 dalį, su nepakankamu motyvavimu ir vienodo požiūrio principo pažeidimu nusprendus, kad Alliance One International, Inc., anksčiau — Standard Commercial Corp., ir Standard Commercial Tobacco Co. yra solidariai atsakingos;

—	panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą (Byla COMP/C.38.238/B.2 — Žaliavinis tabakas — Ispanija) tiek, kiek jis susijęs su apeliantėmis, ir atitinkamai sumažinti apeliantėms skirtas baudas;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, apeliantės teigia, kad Komisija ir Bendrasis Teismas netinkamai taikė SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį nuspręsdami, kad SCC ir SCTC turi atsakyti už WWTE pažeidimą. Apeliantės būtent teigia, kad bendros kontrolės neužtenka norint įrodyti, kad iki 1998 m. gegužės mėn. jos galėjo daryti lemiamą įtaką WWTE veiksmams. Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų įmanoma tokiu būdu priskirti atsakomybę, norint nustatyti vieną ekonominį vienetą reikia atsižvelgti į abi bendrą kontrolę vykdančias patronuojančias bendroves. Papildomai apeliantės nurodo, kad nepateikdami pakankamų motyvų dėl jų atsakomybės, Komisija ir Bendrasis Teismas pažeidė SESV 296 straipsnį. Be to, po 1998 m. gegužės mėn. Bendrojo Teismo sprendimu iš apeliančių atimtos iš bendrųjų ES teisės principų išplaukiančios bei EŽTK ir dabar Lisabonos sutarties dalimi esančioje, taigi visišką pirminės teisės galią turinčioje Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės.

Antra, apeliantės teigia, kad leisdamas Komisijai pateikti naują argumentą ir iš dalies pakeisti savo poziciją atsakant į raštu pateiktą klausimą, Bendrasis Teismas pažeidė procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, apeliančių teisę į gynybą ir SESV 296 straipsnį. Apeliantės taip pat nurodo, kad Bendrasis Teismas sprendime (taigi ex post facto) negali aiškinti Komisijos sprendime pateikto motyvavimo.

Pagaliau apeliantės teigia, kad palankiau vertindamas kitas įmones Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje. Viena vertus, apeliantės tvirtina, kad apibrėždamas atsakomybės priskyrimo metodą, konkrečiai — taikydamas dvigubą metodą, dėl kurio įmonės buvo atskiriamos pagal ieškinio argumentų tvirtumą, tačiau nenustatydamas jokio standarto, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Kita vertus, apeliantės tvirtina, kad atsakomybės priskyrimo metodą Bendrasis Teismas taikė sukurdamas diskriminaciją, t. y. Universal Corporation and Universal Leaf atžvilgiu jis netaikė dvigubo metodo, o SCC ir SCTC — jis netaikė Universal Corporation and Universal Leaf taikyto metodo.

(1) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k.,8 sk., 2 t, p. 205)

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/18

2011 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Rubinetterie Teorema prieš Komisiją

(Byla T-370/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda - Banko garantija - Prašymas sustabdyti vykdymą - Finansinė žala - Ypatingų aplinkybių nebuvimas - Skubos nebuvimas)

2011/C 72/30

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Rubinetterie Teorema SpA (Flero, Italija), atstovaujama advokatų R. Cavani, M. di Muro ir P. Preda

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Antoniadis, F. Castillo de la Torre ir L. Malferrari

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4185 galutinis, susijusio su [SESV] 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/39.092 — Vonios kambarių įranga), vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/18

2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Vivendi prieš Komisiją

(Byla T-567/10)

2011/C 72/31

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Vivendi (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų O. Fréget, J.-Y. Ollier ir M. Struys

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

—	pripažinti, kad šitas ieškinys yra priimtinas;

—

panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė Vivendi skundą, pateiktą 2009 m. kovo 2 d. (registracijos numeris 2009/4269) dėl to, kad teisės aktais nustačiusi telefono abonentų kainų lygį ir taip suteikusi pranašumą Prancūzijos Respublika pažeidė 2002 m. gruodžio 16 d. Direktyvą 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose bei SESV 106 straipsnį;

—	priteisti iš Komisijos ieškovės nurodytas bylinėjimosi Bendrajame teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė iš esmės nurodo tris ieškinio pagrindus.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su gero administravimo principo pažeidimu, nes Komisija tik paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovės jai pateiktą skundą.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida, padaryta vertinant specialiųjų ir išimtinių teisių sąvokas pagal Direktyvą 2002/77/EB (1) ir SESV 106 straipsnio 3 dalį.

—

Ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog Prancūzijos Respublika suteikė France Télécom pranašumą, teisės aktais nustačiusi tokį universalių paslaugų telefono abonentų kainų lygį, dėl kurio neliko paslaugų, galinčių konkuruoti su France Télécom teikiamomis paslaugomis, pasiūlos, bei nurodžiusi, kad nė vienas privatus operatorius nepateikė prašymo panaikinti teisės aktais suteiktą pranašumą.

—	Ieškovė papildomai tvirtina, kad tokie prašymai buvo pateikti.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida dėl nacionalinės reguliavimo institucijos įsipareigojimų pagal direktyvas dėl elektroninių ryšių apimties, nes valstybės narės elgesys negali būti pateisinamas teisės aktų neišsamumu ar netikslumu.

(1) 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/19

2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Vivendi prieš Komisiją

(Byla T-568/10)

2011/C 72/32

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Vivendi (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų O. Fréget, J.-Y. Ollier ir M. Struys

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

—	pripažinti, kad šitas ieškinys yra priimtinas;

—

panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ši atmetė Vivendi skundą, pateiktą 2009 m. kovo 2 d. (registracijos numeris 2009/4267) dėl to, kad teisės aktais suteikdama pranašumą, pasireiškiantį tuo, jog ARCEP uždrausta naudotis savo įgaliojimais įpareigoti istorinį operatorių grąžinti pajungimo prie vietinės linijos prašiusiems operatoriams nuskaičiuotas sumas, viršijančias faktines paslaugos sąnaudas, nes šios paslaugos kaina turi būti pagrįsta sąnaudomis, Prancūzijos Respublika pažeidė 2002 m. gruodžio 16 d. Direktyvą 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose bei SESV 106 straipsnio 1 dalį;

—	priteisti iš Komisijos ieškovės nurodytas bylinėjimosi Bendrajame teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė iš esmės nurodo keturis ieškinio pagrindus.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida dėl sąvokos „specialiosios teisės“ Direktyvos 2002/77/EB (1) prasme.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė savo pareigą prižiūrėti pagal SESV 106 straipsnio 3 dalį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida, padaryta Komisijai klaidingai manant, kad pareiga kainas pagrįsti sąnaudomis nereglamentuojama Europos Sąjungos direktyvoje, o priskiriama nacionalinės reguliavimo institucijos atsakomybei.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida, padaryta Komisijai manant, kad privačių operatorių teisės nepažeistos, nes jie gali kreiptis į nacionalinius komercinius teismus, siekdami, kad jiems būtų kompensuotos France Télécom nuskaičiuotos didelės sumos, tačiau dėl tokios bylos sudėtingumo šiuose teismuose nebus galima visiškai pasinaudoti teise į kompensaciją.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/19

2010 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Commune de Millau

(Byla T-572/10)

2011/C 72/33

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Petrova, advokato E. Bouttier

Atsakovė: Commune de Millau (Mijo, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad Commune de Millau (Mijo komuna) privalo solidariai atsakyti už Société d’économie mixte d’équipement de l’Aveyron (SEMEA) (pusiau valstybinė Averono įrengimų bendrovė) prisiimtus įsipareigojimus ir skolas Europos Komisijai,

—	priteisti ieškovei iš Commune de Millau solidariai su SEMEA 41 012 EUR sumą kartu su palūkanomis, susidariusias nuo 1992 m. kovo 10 d. arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nuo 1993 m. balandžio 27 d.,

—	nurodyti kapitalizuoti palūkanas,

—	priteisti iš Commune de Millau solidariai su SEMEA 5 000 EUR sumą dėl SEMEA neteisėto atsisakymo vykdyti pareigas,

—	priteisti iš Commune de Millau solidariai su SEMEA bylinėjimosi šiame procese išlaidas,

—	nurodyti sujungti šią bylą su byla Komisija prieš SEMEA, T-168/10.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai, kuriais remiasi ieškovė, yra tapatūs nurodytiems byloje Komisija prieš SEMEA, T-168/10 (1). Be to, Komisija reikalauja, kad Commune de Millau būtų solidariai atsakinga už SEMEA skolos grąžinimą tiek, kiek Commune de Millau perėmė SEMEA aktyvus ir pasyvus, įskaitant SEMEA su Komisija sudarytą sutartį, kuri yra ginčo pagrindas.

(1) OL 2010, C 161, p. 48.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/20

2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Just Music Fernsehbetrieb prieš VRDT — France Télécom (Jukebox)

(Byla T-589/10)

2011/C 72/34

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Just Music Fernsehbetrieb GmbH (Landshutas, Vokietija), atstovaujama advokato T. Kaus

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: France Télécom SA (Paryžius, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. spalio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1408/2009-1.

—	Įpareigoti atsakovę panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dėl protesto byloje B 1304494 ir leisti įregistruoti visą paraišką Nr. 6163778.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—	Priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė bylinėdamasi apeliacinėje ir protesto procedūrose.

—	Nepatenkinus šių reikalavimų, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl ieškovės 2010 m. gruodžio 21 d. VRDT pateikto prašymo pripažinti ankstesnį Bendrijos prekių ženklą Nr. 3693108 panaikintu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „Jukebox“ 38 ir 41 klasių paslaugoms (Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 6163778).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „JUKE BOX“ (Nr. 3693108) 9, 16, 35, 38, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: ieškovė mano, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeisti: i) Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 42 straipsnio 2 dalis, nes nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad per protesto procedūrą nurodytas žymuo — Bendrijos prekių ženklas „JUKE BOX“ (Nr. 3693108) realiai yra naudojamas; ii) Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 9 straipsnis ir 65 straipsnio 2 dalis, nes Apeliacinė taryba suklydo vertindama ginčijamo prekių ženklo panašumą, ir iii) Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 78 straipsnis, nes Apeliacinė taryba nepasinaudojo savo įgaliojimais atlikti tyrimą ir nepasinaudojo visais savo įgaliojimais.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/20

2010 m. gruodžio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Thesing and Bloomberg Finance prieš ECB

(Byla T-590/10)

2011/C 72/35

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Gabi Thesing and Bloomberg Finance LP (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujami solisitorių M. H. Stephens ir R. C. Lands

Atsakovas: Europos centrinis bankas

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti Europos centrinio banko sprendimą neleisti ieškovams susipažinti su prašomais dokumentais, apie kurį pranešta 2010 m. rugsėjo 17 d. ir 2010 m. spalio 21 d. raštais;

—	nurodyti Europos centriniam bankui leisti ieškovams susipažinti su šiais dokumentais pagal 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimą dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (ECB/2004/3) (1) ir

—	priteisti iš Europos centrinio banko bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovai, remdamiesi SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti Europos centrinio banko sprendimą, apie kurį pranešta 2010 m. rugsėjo 17 d. ir 2010 m. spalio 21 d. raštais, kuriuo Europos centrinis bankas atmetė ieškovų prašymą leisti susipažinti su toliau išvardytais dokumentais pagal 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimą dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (ECB/2004/3):

i)	raštas „Mainų už rinkos ribų poveikis valstybės biudžeto deficitui ir skolai. Graikijos atvejis (SEC/GovC/X/10/88a)“;

ii)	antras raštas „Titlos sandoris ir galimas panašių sandorių, darančių poveikį EURO zonos valstybės skolos arba biudžeto deficito lygiui, egzistavimas (SEC/GovC/X/10/88b)“.

Savo ieškinį ieškovai grindžia šiais pagrindais:

Pirmiausia ieškovai tvirtina, kad Europos centrinis bankas klaidingai suprato ir (arba) taikė 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimo (ECB/2004/3) 4 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame pateikiama šio sprendimo 2 straipsnyje įtvirtintos bendros teisės susipažinti su dokumentais išimtis, nes:

i)	Europos centrinis bankas nesuprato, kad pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą reikia atsižvelgti į visuomenės interesą atskleisti dokumentus;

ii)	Europos centrinis bankas nepakankamai arba netinkamai įvertino visuomenės interesą atskleisti prašomus dokumentus;

iii)	Europos centrinis bankas pervertino arba klaidingai nustatė visuomenės interesą neatskleisti prašomų dokumentų.

Be to, ieškovai teigia, kad Europos centrinis bankas klaidingai suprato ir (arba) taikė 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimo (ECB/2004/3) 4 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiama šio sprendimo 2 straipsnyje įtvirtintos bendros teisės susipažinti su dokumentais išimtis, nes:

i)	Europos centrinis bankas turėjo suprasti, kad „viršesnis“ visuomenės interesas reiškia visuomenės interesą, kuris yra pakankamai stiprus, kad nusvertų bet kokį visuomenės interesą taikyti išimtį;

ii)	Europos centrinis bankas turėjo padaryti išvadą, kad buvo šiuo aspektu viršesnis visuomenės interesas atskleisti prašomą informaciją.

Galiausiai ieškovai nurodo, kad Europos centrinis bankas klaidingai suprato ir (arba) taikė 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimo (ECB/2004/3) 4 straipsnio 3 dalį, kurioje pateikiama šio sprendimo 2 straipsnyje įtvirtintos bendros teisės susipažinti su dokumentais išimtis, nes:

i)	Europos centrinis bankas turėjo suprasti, kad „viršesnis“ visuomenės interesas reiškia visuomenės interesą, kuris yra pakankamai stiprus, kad nusvertų bet kokį visuomenės interesą taikyti išimtį;

ii)	Europos centrinis bankas turėjo padaryti išvadą, kad buvo šiuo aspektu viršesnis visuomenės interesas atskleisti prašomą informaciją;

iii)	Europos centrinis bankas pervertino arba klaidingai nustatė visuomenės interesą neatskleisti prašomų dokumentų.

(1) 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (ECB/2004/3) (OL L 80, 2004, p. 42).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/21

2010 m. gruodžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Zenato prieš VRDT — Camera di Commercio Industria Artigianato e Agricoltura di Verona (RIPASSA)

(Byla T-595/10)

2011/C 72/36

Kalba, kuria surašytas ieškinys: italų

Šalys

Ieškovas: Alberto Zenato (Verona, Italija), atstovaujamas advokato A. Rizzoli

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Camera di Commercio Industria Artigianato e Agricoltura di Verona (Verona, Italia)

Ieškovo reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti priimtinais šį ieškinį ir susijusius priedus;

—	panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą tiek, kiek juo panaikinamas skundžiamas sprendimas ir paskirstomos bylinėjimosi Apeliacinėje taryboje išlaidos;

—	todėl patvirtinti Protestų skyriaus sprendimą;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovas.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas RIPASSA 33 klasės prekėms (paraiška Nr. 106 955).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Camera di Commercio Industria Artigianato e Agricoltura di Verona.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Italijos žodinis prekių ženklas „VINO DI RIPASSO“ (Nr. 528 778) 33 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Protestų skyriui.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas ir neteisingas taikymas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/22

2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Eurocool Logistik prieš VRDT — Lenger (EUROCOOL)

(Byla T-599/10)

2011/C 72/37

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Eurocool Logistik GmbH (Lincas, Austrija), atstovaujama advokato G. Secklehner

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Peter Lenger (Veinheimas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2010 m. spalio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 451/2010-1, kuriuo patvirtinamas 2010 m. sausio 27 d. Protestų skyriaus sprendimas, priimtas per protesto procedūrą Nr. B 751 570, atmesti protestą ir grąžinti bylą Vidaus rinkos derinimo tarnybai, kad būtų tęsiama prekių ženklo registravimo procedūra, bei nurodyti atsakovei padengti visas su šia byla susijusias išlaidas, ypač išlaidas, patirtas per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas EUROCOOL 39 ir 42 klasių paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Peter Lenger.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis nacionalinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas EUROCOOL LOGISTICS, skirtas 35 ir 39 klasių paslaugoms, bei vidaus rinkoje nurodytų paslaugų atžvilgiu naudojamas įmonės pavadinimas EUROCOOL LOGISTICS.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 63 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes per protesto procedūrą ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimų dėl kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies pateiktų protestą pagrindžiančių argumentų, ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/22

2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Export Development Bank of Iran prieš Tarybą

(Byla T-4/11)

2011/C 72/38

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Export Development Bank of Iran, atstovaujamas advokato J.-M. Thouvenin

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 tiek, kiek jis susijęs su ieškovu,

—	pripažinti Sprendimą 2010/413/BUSP netaikytinu ieškovui,

—	panaikinti Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu,

—	panaikinti Tarybos sprendimą įrašyti ieškovą į Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 VIII priede esantį sąrašą,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas savo ieškinį grindžia septyniais pagrindais.

Pirmas pagrindas, susijęs su teisinio pagrindo 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentui (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (1), ir (arba) jo 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktams nebuvimu

—	Kaip pirmą šio pagrindo dalį ieškovas nurodo tai, kad SESV 215 straipsnis negali būti Reglamento Nr. 961/2010 teisinis pagrindas, nes tokia galimybė nenumatyta Sprendime 2010/413/BUSP.

—	Kaip antrą šio pagrindo dalį ieškovas nurodo tai, kad SESV 215 straipsnis negali būti Reglamento Nr. 961/2010 teisinis pagrindas, nes Sprendimas 2010/413/BUSP nebuvo priimtas pagal ESS V antraštinės dalies 2 skyrių. Todėl šis sprendimas yra netaikytinas nagrinėjamu atveju.

2.	Antras pagrindas, susijęs su tarptautinės teisės pažeidimu Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, nes šiomis nuostatomis nėra įgyvendinamas Saugumo tarybos sprendimas ir yra pažeidžiamas tarptautinėje teisėje įtvirtintas nesikišimo principas.

3.	Trečias pagrindas, susijęs su SESV 215 straipsnio pažeidimu, nes įrašymo į VIII priedo sąrašą procedūra neatitinka numatytosios SESV 215 straipsnyje.

4.	Ketvirtas pagrindas, susijęs su teisės į gynybą, teisės į gerą administravimą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, nes Taryba pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, pakankamai nemotyvavo savo sprendimų ir neleido jam susipažinti su bylos dokumentais.

Penktas pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu

—	Visų pirma ieškovas teigia, kad ginčijami sprendimai yra netinkami, nes ieškovo valdomų lėšų ir kitų išteklių įšaldymas reiškia lėšų ir išteklių, kuriais jis negalėjo laisvai disponuoti ir kurie priklausė jo klientams, įšaldymą.

—	Tada ieškovas teigia, kad jam skirta sankcija yra neproporcinga atsižvelgiant į faktus, kuriais jis yra kaltinamas, ir kad ji grindžiama buvusiais ir nepagrįstais faktais.

6.	Šeštas pagrindas, susijęs su teisės į nuosavybe pažeidimu, nes jo teisės į nuosavybę apribojimas yra neproporcingas tiek, kiek per procedūrą nebuvo paisoma jo teisės į gynybą.

7.	Septintas pagrindas, susijęs su nediskriminavimo principo pažeidimu, nes sankcija ieškovui buvo paskirta neįrodžius, kad jis žinodamas ir sąmoningai vykdė veiklą, kuria buvo siekiama apeiti ribojančias priemones, ar kuri turėjo tokį poveikį.

(1) OL L 281, p. 1.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/23

2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Export Development Bank of Iran prieš Tarybą

(Byla T-5/11)

2011/C 72/39

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Export Development Bank of Iran, atstovaujamas advokato J.-M. Thouvenin

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2010 m. spalio 25 d. Sprendimą 2010/644/BUSP tiek, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	panaikinti 2010 m. spalio 28 d. Tarybos laiške ieškovui esantį sprendimą;

—	pripažinti, kad Sprendimas 2010/413/BUSP netaikomas ieškovui;

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovo nurodyti ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys arba iš esmės panašūs į nurodytuosius byloje T-4/11, Export Development Bank of Iran prieš Tarybą.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/24

2011 m. sausio 5 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. spalio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-9/09 Vicente Carbajosa ir kt. prieš Europos Komisiją

(Byla T-6/11 P P)

2011/C 72/40

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir B. Eggers

Kitos proceso šalys: Isabel Vicente Carbajosa (Briuselis, Belgija), Niina Lehtinen (Briuselis) ir Myriam Menchen (Briuselis)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo Tarnautojų teismo:

—	panaikinti 2010 m. spalio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-9/09, Vicente Carbajosa ir kt. prieš Komisiją;

—	grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad jis išnagrinėtų kitus ieškovių iškeltus panaikinimo pagrindus;

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė pateikia du pagrindus.

1.	Pirmasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisinio saugumo principo pažeidimu, nes Tarnautojų teismas patenkino pagrindą, kuris nebuvo iškeltas nagrinėjamoje byloje, nei ex officio, bet kuris buvo iškeltas kitoje byloje.

Antrasis pagrindas grindžiamas subsidiariai Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1, 5 ir 7 straipsnių ir sprendimų dėl Europos Bendrijų personalo atrankos biuro (EPSO) įsteigimo pažeidimu bei pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Tarnautojų teismas klaidingai nusprendė, kad EPSO neturėjo įgaliojimų neįtraukti suinteresuotųjų į kandidatų, po pirminės atrankos etapo kviečiamų pateikti išsamias paraiškas, sąrašą.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/24

2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Bank Kargoshaei ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-8/11)

2011/C 72/41

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Bank Kargoshaei, Bank Melli Iran Investment Company, Bank Melli Iran Printing and Publishing Company, Cement Investment & Development Co., Mazandaran Cement Company, Melli Agrochemical Company, Shomal Cement Co. (Teheranas, Iranas), atstovaujami advokatų L. Defalque ir S. Woog

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (1), priedo B skyriaus 5 punktą; 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (2), VIII priedo B skyriaus 5 punktą ir 2010 m. spalio 28 d. Tarybos rašte išdėstytą sprendimą.

—	Pripažinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo (3) 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktą neteisėtais ir ieškovams netaikytinais.

—	Priteisti iš Tarybos ieškovų pateikiant šį ieškinį patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį, ieškovai nurodo pagrindus, kurie tapatūs byloje Bank Melli Iran prieš Tarybą (T-7/11) ieškovo nurodytiems ieškinio pagrindams.

(1) OL L 281, p. 81.

(2) OL L 281, p. 1.

(3) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39)

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/25

2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Air Canada prieš Komisiją

(Byla T-9/11)

2011/C 72/42

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Air Canada (Saint Laurent, Kanada), atstovaujama solisitorių J. Pheasant ir T. Capel

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą, įskaitant 2 ir 3 straipsnius, arba panaikinti sprendimo dalis remiantis SESV 263 straipsniu;

—	panaikinti baudą arba sumažinti baudos dydį, įskaitant baudos sumažinimą iki nulio, remiantis SESV 261 straipsniu;

—	nurodyti Komisijai imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti remiantis SESV 266 straipsniu ir

—	nurodyti Komisijai padengti Air Canada išlaidas, patirtas dėl šio ieškinio ir visose vėlesnėse šio proceso stadijose.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį, ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

Pirma, teigiama, kad pažeistos ieškovės teisės į gynybą, nes nuo pareiškimo dėl prieštaravimų iki sprendimo Komisija iš esmės pakeitė savo argumentus, taigi pagrindė savo sprendimą nauju faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu, kurio atžvilgiu ieškovei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti.

Antra, teigiama, kad:

—	sprendimas pagrįstas nepriimtinais įrodymais, nes esminiai įrodymai, kuriais Komisija remiasi sprendime ieškovės atžvilgiu, yra nepriimtini;

—

remdamasi ieškovės atžvilgiu kai kuriais įrodymais, tačiau laikydama tuos pačius ar iš esmės panašius įrodymus nepakankamais pažeidimui įrodyti kai kurių kitų pareiškimo dėl prieštaravimų adresatų atžvilgiu ir neatsižvelgdama į ieškovės pateiktus faktinių aplinkybių pataisymus bei paaiškinimus, Komisija pažeidė ES teisės principą dėl vienodo požiūrio ir nesilaikė įrodymams keliamų reikalavimų pagal ES teisę.

Trečia, teigiama, kad nėra jokio pažeidimo, kurį darant ieškovė būtų dalyvavusi, nes:

—	sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 straipsniuose nėra išvados apie tai, kad ieškovė dalyvavo darant vieną tęstinį pažeidimą, aprašytą motyvuojamojoje dalyje;

—	Komisija nesilaikė susijusių teisinių sąlygų pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį ir taikytiną jurisprudenciją, kad galėtų laikyti ieškovę atsakinga už vieną tęstinį pažeidimą;

—	remiantis įrodymais, kuriuos, atsižvelgiant į antrąjį ieškinio pagrindą, Komisija turi teisę priimti tam, kad persvarstytų savo prieštaravimus ieškovės atžvilgiu, sprendime neįrodytas joks ieškovės padarytas pažeidimas.

Ketvirta, teigiama, kad nebuvo apibrėžta arba nebuvo teisingai apibrėžta atitinkama rinka, taip pažeidžiant ES jurisprudencijoje nustatytą taikytiną teisinę pareigą ir ypač pažeidžiant tikrumo bei proporcingumo principus.

Penkta, teigiama, kad bauda turėtų būti visiškai panaikinta arba turėtų būti žymiai sumažinta (įskaitant iki nulio) remiantis kitais ieškinio pagrindais ir tuo, jog nustatydama baudos dydį, Komisija netaikė ES teisės principo dėl vienodo požiūrio.

Šešta, teigiama, kad trūksta motyvų ir todėl buvo pažeista SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga nurodyti motyvus.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/26

2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Sina Bank prieš Tarybą

(Byla T-15/11)

2011/C 72/43

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Sina Bank (Teheranas, Iranas), atstovaujamas advokatų B. Mettetal ir C. Wucher-North

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 (1) VIII priedo B skyriaus 8 punktą tiek, kiek jis susijęs su ieškovu.

—	Panaikinti 2010 m. spalio 28 d. Tarybos raštą-sprendimą.

—	Pripažinti Tarybos sprendimo 2010/413/CFSP (2) II priedo B skyriaus 8 punktą netaikytinu tiek, kiek jis susijęs su ieškovu.

—	Pripažinti Tarybos reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį netaikytina ieškovui.

—	Pripažinti Tarybos sprendimo 2010/413/CFSP 20 straipsnio 1 dalies b punktą netaikytinu ieškovui.

—	Nurodyti Tarybai padengti savo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo keturis ieškinio pagrindus:

1.	Pirma, teigiama, kad ieškovo atveju netenkinami įtraukimo į sąrašus ginčijamuose 2010 m. reglamente ir sprendime esminiai kriterijai ir (arba), vertindama, ar kriterijai tenkinami, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Todėl ieškovo įtraukimas į sąrašus yra nepagrįstas.

Antra, teigiama, kad įtraukus ieškovą į sąrašus buvo pažeistas vienodo požiūrio principas:

—	ieškovas patyrė nevienodą požiūrį atsižvelgiant į kitų Irano bankų situaciją,

—	ieškovas patyrė nevienodą požiūrį atsižvelgiant į kitų, 2010 m. reglamento ir sprendimo sąrašuose esančių Irano bankų situaciją,

—	ieškovas patyrė nevienodą požiūrį „Daftar“ ir Mostaz’afan Foundation situacijoje.

Trečia, teigiama, kad nebuvo užtikrintos teisės į gynybą ir buvo nesilaikyta reikalavimo nurodyti sankcijų priežastį, nes:

—	iš Tarybos ieškovas negavo jokios informacijos, kuri patvirtintų jos poziciją, išskyrus lakonišką dviejų eilučių motyvaciją, kuri buvo bendro pobūdžio ir netiksli,

—	nors ieškovas Tarybai pateikė detalius prašymus suteikti informaciją dėl jo įtraukimo į sąrašą, Taryba neatsakė nei į ieškovo, nei į jo advokatų raštus,

—	šioje situacijoje neįmanoma nuspręsti, ar priemonė yra pagrįsta ar ją priimant padaryta klaida,

—	apie visus prieš ieškovą pateiktus įrodymus turėjo būti, kiek įmanoma, jam pranešta iš karto arba kuo anksčiau, priėmus pirminį sprendimą įšaldyti jo lėšas.

Ketvirta, teigiama, kad ribojamosiomis priemonėmis pažeidžiama ieškovo teisę į teisingumą ir, nepaisant Europos Sąjungos sprendimo proporcingumo principo, jos nėra proporcingos:

—	nėra ryšio tarp Tarybos siekiamo tikslo ir ieškovui pritaikytos ribojamosios priemonės,

—	Taryba neįvardijo jokio sandorio, su kuriuo ieškovas būtų susijęs,

—	yra kitų, proporcingesnių priemonių, kurių galima imtis dėl tariamos Irano „branduolinės veiklos“ pavojaus ir šios veiklos finansavimo.

(1) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1).

(2) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/CFSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/27

2011 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją

(Byla T-16/11)

2011/C 72/44

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų karalystė, atstovaujama C. Wissels, M. de Ree ir M. Noort.

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė prašo:

—

Panaikinti 2010 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimo 2010/668/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 1 straipsnį, kiek jis susijęs su Nyderlandais ir (iš viso) 28 947 149,31 EUR dydžio finansiniais pataisymais, atliktais 2003-2008 metais deklaruotų išlaidų pagal bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą atžvilgiu.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija sprendimu 2010/668/ES 10 % pakoregavo Nyderlandų institucijų deklaruotas sumas, kurios 2003-2008 metais išmokėtos remiantis nuostatomis dėl Europos Sąjungos paramos už bulvių krakmolą. Anot Komisijos, Nyderlandų institucijos krakmolo gamintojams ir bulvių augintojams išmokėjo paramą už tai, kad pastarajam už patiektas bulves sumokėta visa minimali kaina.

Nyderlandų vyriausybė mano, kad visa minimali kaina sumokėta prieš skiriant paramą krakmolo gamintojui ir bulvių augintojui. Dalis minimalios kainos buvo sumokėta gamintojui grąžinus nesumokėtą skolą (pagal privatinę teisę) augintojui, o likusi dalis — pervedant pinigus į gamintojo nurodytą (banko) sąskaitą.

Ieškovė savo ieškinį grindžia penkiais pagrindais:

Pirma, pažeista Reglamento Nr. 1258/99 (1) 7 straipsnio 4 dalis, Reglamento Nr. 1290/2005 (2) 31 straipsnis kartu su Reglamento Nr. 1868/94 (3) 5 straipsniu, Reglamento Nr. 97/95 (4) 11 straipsnis, Reglamento Nr. 2236/2003 (5) 10 straipsnis, Reglamento Nr. 2237/2003 (6) 26 straipsnis ir Reglamento Nr. 1973/2004 (7) 20 straipsnis, nes išlaidos nefinansuotos, nors priemokos ir tiesioginės paramos skyrimo reikalavimai buvo tenkinami, nes minimali kaina sumokėta grąžinimu ir pavedimu.

Antra, pažeista Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalis, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis kartu su Reglamento Nr. 1868/94 5 straipsniu, Reglamento Nr. 97/95 11 straipsnis, Reglamento Nr. 2236/2003 10 straipsnis, Reglamento Nr. 2237/2003 26 straipsnis ir Reglamento Nr. 1973/2004 20 straipsnis, nes išlaidos nefinansuotos, nors augintojai galėjo lengvai pasinaudoti minimalia kaina prieš skiriant priemoką ir tiesioginę paramą.

Trečia, pažeista Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalis, Reglamento Nr. 1663/95 (8) 8 straipsnis, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis, Reglamento Nr. 885/2006 (9) 11 straipsnis bei teisės į gynybą, nes išlaidos nefinansuotos, nors ne visų argumentų dėl nefinansavimo atveju buvo laikomasi šiose nuostatose įtvirtinto rungtyniškumo principo.

Ketvirta, pažeista Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalis, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis kartu su Reglamento Nr. 1868/94 5 straipsniu, Reglamento Nr. 97/95 11 straipsnis, Reglamento Nr. 2236/2003 10 straipsnis, Reglamento Nr. 2237/2003 26 straipsnis ir Reglamento Nr. 1973/2004 20 straipsnis, nes išlaidos nefinansuotos, nors mokėjimo agentūra remdamasi mokėjimo kvitais galėjo patikrinti, ar sumokėta minimali kaina.

Penkta, pažeista Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalis, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalis ir proporcingumo principas, nes pritaikytas bendras 10 % sumažinimas, nors trūkumas buvo tik toks, kad taikant minimalią kainą ir tikrinant reikalavimą dėl jos mokėjimo buvo padaryta klaidinga prielaida.

(1) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414).

(2) 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1).

(3) 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1868/94, nustatantis bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą (OL L 197, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 331).

(4) 1995 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 97/95, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1766/92 dėl minimalių kainų ir kompensacijų, išmokėtinų bulvių augintojams, bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1868/94, nustatančio bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą, taikymo taisykles (OL L 16, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 131).

(5) 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2236/2003, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1868/94, nustatančio bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą, išsamias taikymo taisykles (OL L 339, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 515).

(6) 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2237/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, IV antraštinėje dalyje numatytų tam tikrų pagalbos schemų taikymo taisykles (OL L 339, p. 52; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 522).

(7) 2004 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1973/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų dėl to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytų paramos schemų ir atidėtos žemės naudojimo žaliavoms auginti taikymo taisykles (OL L 345, p. 1).

(8) 1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/95, nustatantis išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 31).

(9) 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, p. 90).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/28

2011 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-22/11)

2011/C 72/45

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband (Miunsteris, Vokietija), atstovaujama advokatų I. Liebach ir A. Rosenfeld

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

—

Panaikinti iš dalies 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C(2010) 9525 galutinis, valstybės pagalba, MC 8/2009 ir C-43/2009 — Vokietija — WestLB, tiek, kiek juo atsisakoma pratęsti, kaip Vokietija prašė 2010 m. spalio 28 d., iki 2011 m. vasario 15 d. nustatytą terminą parduoti bendrovę Westdeutschen Immobilienbank AG ir užbaigti jos naujas ūkines operacijas.

—

Papildomai panaikinti iš dalies 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C(2010) 9525 galutinis, valstybės pagalba, MC 8/2009 ir C-43/2009 — Vokietija — WestLB, tiek, kiek Komisija netiesiogiai nusprendė, kad Vokietija pateikė tik vieną prašymą pratęsti terminą parduoti Westdeutschen Immobilienbank AG ir užbaigti jos naujas ūkines operacijas iki 2011 m. vasario 15 d. ir kad joks sprendimas neturi būti priimtas po šios dienos.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia penkis motyvus:

1. Pirmas motyvas: SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos motyvavimo pareigos pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl ji sujungė du Vokietijos prašymus pratęsti terminą į vieną.

Komisija nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo šiuo atveju įvykdytos 2009 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimo C(2009) 3900 galutinis, pataisytas, susijusio su valstybės pagalba, kurią Vokietija ketino skirti WestLB AG restruktūrizacijai, (C-43/2008 [Nr. 390/2008]) (toliau — 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas) 2 straipsnio 2 dalyje numatytos terminų pratęsimo sąlygos.

2. Antras motyvas: vertinimo ir diskrecijos viršijimo klaidos

Ieškovė teigia, kad Komisija pagrindė savo sprendimą dėl termino pratęsimo klaidingu faktinių aplinkybių nustatymu, nes ji neteisingai nusprendė, jog pratęsti terminą buvo paprašyta tik iki 2011 m. vasario 15 d., ir neteisingai nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl kito prašymo pratęsti ilgesniam laikotarpiui.

Be to, ieškovė teigia, kad Komisija nepasinaudojo galimybe pratęsti terminą, aiškiai numatyta 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje, nepaisant to, kad sąlygos buvo įvykdytos. Vietoj to Komisija rėmėsi sui generis ne rašytine pratęsimo teise, kuri neturėjo jokio teisinio pagrindo ir kurios, atkirai vertinant, sąlygos buvo visiškai neaiškios.

3. Trečias motyvas: proporcingumo principo pažeidimas

Ieškovė, be kita ko, tvirtina, kad Komisijos sprendimas, susijęs su Westdeutschen Immobilienbank AG ūkinių operacijų užbaigimu po 2011 m. vasario 15 d., yra neproporcingas, palyginti su dėl jo kylančiais sunkumais.

4. Ketvirtas motyvas: vienodo vertinimo principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija, kitais finansinės krizės atvejais, kai finansų įstaigos gavo didesnę neto pagalbą, suteikė daug ilgesnius terminus parduoti akcijas ir nekilnojamojo turto finansavimo bendroves.

5. Penktas motyvas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Komisija neturi teisės aiškinti valstybių narių prašymus pažeidžiant jų aiškų turinį, dalyką ir tikslą bei priimti sprendimus pagal tokį aiškinimą.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/29

2011 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Fraas prieš VRDT (Juodos, smėlio, rudos, tamsiai raudonos ir pilkos spalvų rombų motyvas)

(Byla T-26/11)

2011/C 72/46

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: V. Fraas GmbH (Helmbrechts-Wüstenselbitz, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Kunze ir G. Würtenberger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1317/2010-4;

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame pavaizduotas juodos, smėlio, rudos, tamsiai raudonos ir pilkos spalvų rombų motyvas, 18, 24 ir 25 klasių prekėms.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes nagrinėjamas Bendrijos prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 ir 76 straipsnių pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neišnagrinėjo ieškovės pateiktų išsamių faktinių ir teisinių argumentų.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/29

2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Rheinischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-27/11)

2011/C 72/47

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Rheinischer Sparkassen- und Giroverband (Diuseldorfas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Rosenfeld ir I. Liebach

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

—

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia penkis motyvus:

1. Pirmas motyvas: SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos motyvavimo pareigos pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl ji sujungė du Vokietijos prašymus pratęsti terminą į vieną.

2. Antras motyvas: vertinimo ir diskrecijos viršijimo klaidos

3. Trečias motyvas: proporcingumo principo pažeidimas

4. Ketvirtas motyvas: vienodo vertinimo principo pažeidimas

5. Penktas motyvas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Komisija neturi teisės aiškinti valstybių narių prašymus pažeidžiant jų aiškų turinį, dalyką ir tikslą bei priimti sprendimus pagal tokį aiškinimą.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/30

2011 m. sausio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Koninklijke Luchtvaart Maatschappij prieš Komisiją

(Byla T-28/11)

2011/C 72/48

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV (Amstelvenas, Nyderlandai), atstovaujama lawyer M. Smeets

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2010) 7694 galutinis visą arba iš dalies ir — subsidiariai — nurodyti

—	sumažinti skirtą baudą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau — SESV) 263 straipsnį (buv. EB 230 straipsnis) pareikštas ieškinys dėl KLM N.V. adresuoto 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimo Nr. C(2010) 7694 galutinis, susijusio su procedūra pagal SESV 101 straipsnį (buv. EB 81 straipsnis), EEE susitarimo 53 straipsnį bei Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla COMP/39.258 — Gabenimas oru), peržiūros ir panaikinimo; taip pat subsidiarus reikalavimas sumažinti pagal SESV 261 straipsnį (buv. EB 229 straipsnis) skirtą baudą.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirma, teigiama, kad ginčijamame sprendime nenurodyti motyvai, kaip numatyta SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte. Šiuo atžvilgiu ieškovė pateikia šiuos argumentus:

—	esminis sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalių neatitikimas;

—	sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalių neatitikimai užkerta kelią veiksmingai sprendimo peržiūrai Teisingumo Teisme;

—	trūkumai ir aiškumo stoka, nurodant motyvus dėl a) pažeidimo apimties ir sprendimo adresatų, b) komiso dėl priemokų nebuvimo, c) kuro priemokos įvedimo, užkerta kelią veiksmingai sprendimo peržiūrai Teisingumo Teisme;

—	motyvacinės dalies neatitikimai ir aiškumo stoka dėl 2006 m. Baudų skyrimo gairių taikymo ir baudų skyrimo užkerta kelią veiksmingai sprendimo peržiūrai Teisingumo Teisme.

Antra, teigiama, kad sprendimas priimtas pažeidžiant teisę į tinkamą procesą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47, 48, 49 ir 50 straipsniuose. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo šiuos argumentus:

—	Komisija nepaisė teisės būti išklausytam, teisės į teisingą procesą ir nekaltumo prezumpcijos pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, 47 ir 48 straipsnius, nes neišklausė adresatų apie įvairius bylos apimties pokyčius ir adresatų skaičių;

—	baudų teisėtumo ir proporcingumo principo pagal Chartijos 49 straipsnį pažeidimas, įskaičiavus į pardavimo vertę pagal 2006 m. Baudų skyrimo gaires visą KLM Cargo apyvartą, bei šiuo atžvilgiu teisės būti išklausytam pažeidimas;

—

baudų teisėtumo ir proporcingumo principo pagal Chartijos 49 straipsnį ir Chartijos 50 straipsnyje numatyto non bis in idem principo pažeidimas, įtraukus į pardavimo vertę pagal 2006 m. Baudų skyrimo gaires pardavimą už EEE ribų ir pasirinkus netinkamą kriterijų pardavimo vertės viršutinei ribai nustatyti, taip pat šiuo atžvilgiu teisės būti išklausytam pažeidimas.

Trečia, teigiama, kad bauda nustatyta pažeidžiant SESV 101 straipsnį, Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnį ir 2006 m. Baudų skyrimo gaires, nes:

—	pagal 2006 m. Baudų skyrimo gaires neleidžiama į pardavimo vertę įtraukti tos pardavimo dalies, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai nesusijusi su pažeidimu;

—	pagal 2006 m. Baudų skyrimo gaires neleidžiama skiriant baudą remtis pardavimu už EEE ribų.

Ketvirta, teigiama, kad baudos pagal 2006 m. Baudų skyrimo gaires paskirtos akivaizdžiai neteisingai ir pažeidžiant teisėtų lūkesčių, proporcingumo bei vienodo požiūrio principus. Šiuo atžvilgiu ieškovė pateikia šiuos argumentus:

—	nuspręsti, kad tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijęs pardavimas yra visas KLM Cargo pardavimas, yra akivaizdžiai klaidinga ir tai pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo bei vienodo požiūrio principus;

—	nuspręsti, kad tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijęs pardavimas turėtų apimti KLM Cargo pardavimą už EEE ribų, yra akivaizdžiai klaidinga ir tai pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo bei vienodo požiūrio principus;

—	nustatyti pažeidimo sunkumą neatsižvelgiant į priemokų pobūdį ir nustatyti pardavimo vertę bei pažeidimo sunkumą atsižvelgiant į bendrą pažeidimo apimtį yra akivaizdžiai klaidinga ir tai pažeidžia proporcingumo bei vienodo požiūrio principus;

—	nustatyti papildomą baudos sumą (pirminė įmoka) neatsižvelgiant į pažeidimo trukmę yra akivaizdžiai klaidinga ir tai pažeidžia proporcingumo bei vienodo požiūrio principus;

—	nustatyti, kad dėl vyriausybės įsikišimo bauda mažinama 15 %, akivaizdžiai neteisinga ir tai pažeidžia proporcingumo bei vienodo požiūrio principus.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/32

2011 m. sausio 20 m. pareikštas ieškinys byloje Fraas prieš VRDT (Rožinės, violetinės, smėlio ir tamsiai pilkos spalvų rombų motyvas)

(Byla T-31/11)

2011/C 72/49

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: V. Fraas GmbH (Helmbrechts-Wüstenselbitz, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Kunze ir G. Würtenberger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1284/2010-4;

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame pavaizduotas rožinės, violetinės, smėlio ir tamsiai pilkos spalvų rombų motyvas, 18, 24 ir 25klasių prekėms.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/32

2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Cathay Pacific Airways prieš Komisiją

(Byla T-38/11)

2011/C 72/50

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Cathay Pacific Airways Ltd (atstovaujama QC D. Vaughan, baristerio R. Kreisberger, advokato B. Bär-Bouyssière ir solisitoriaus M. Rees)

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Komisijos sprendimo 2 straipsnį, kiek jis susijęs su ieškove;

—	panaikinti Komisijos sprendimo 3 straipsnį, kiek jis susijęs su ieškove;

—	panaikinti Komisijos sprendimo 5 straipsnį, kiek juo nustatyta 57 120 000 EUR bauda Cathay Pacific arba nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti šios baudos dydį;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7694 galutinis byloje COMP/39.258 — Vežimas oro transportu tiek, kiek Komisija nusprendė, kad ieškovė pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE 53 straipsnį derindama įvairius kainos elementus už vežimo oro transportu paslaugas, susijusias su (i) papildomu kuro apmokestinimu, (ii) papildomomis saugumo rinkliavomis ir (iii) atsisakymu mokėti komisinius už papildomą kelių (i) tarp EEE oro uostų ir esančių už EEE ribų ir (ii) tarp šalių, EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra valstybės narės, ir trečiųjų šalių oro uostų, apmokestinimą. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti ar sumažinti didelę jai paskirtos baudos dalį.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia aštuonis teisinius pagrindus:

Savo pirmuoju pagrindu ieškovė tvirtina, jog Komisija nuspręsdama, kad ji dalyvavo darant vieną ir tęstinį globalaus masto pažeidimą, padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą. Didžioji sprendime nurodytų veiksmų, kuriais kaltinama ieškovė, dalis:

—	nėra pažeidimas, nes jie susiję su pasikeitimu viešai prieinama informacija, arba

—	yra privalomos bendros teisės aktais reglamentuojamos įteisinimo procedūros dalis arba

—	buvo vykdomi ne pažeidimo laikotarpiu arba nepatenka į Komisijos kompetenciją.

Be to, Komisija neįrodė, jog sprendime nurodyti ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji prisijungė prie bendro plano siekiant bendro tikslo.

Antruoju pagrindu ieškovė tvirtina, jog Komisija nuspręsdama, kad ieškovė neprivalėjo dalyvauti kolektyvinės paraiškos pateikimo procedūroje siekiant, kad Kinijos Liaudies Respublikos (RPC) Honkongo specialiojo administracinio regiono (HKSAR) Civilinės aviacijos departamentas (CAD) patvirtintų papildomą apmokestinimą, padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą. Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 3 d. Honkongo CAD laiško Europos Sąjungos pirmininkui, vežėjai privalėjo sutikti su kolektyvinių paraiškų detalėmis, įskaitant papildomo apmokestinimo, kuriam buvo prašoma pritarti, suma ir privalėjo mokėti CAD nustatytus papildomus mokesčius.

Trečiuoju pagrindu ieškovė teigia, jog Komisija, nuspręsdama, kad argumentas, susijęs su valstybės nustatyta pareiga, netaikomas ieškovės veiksmams Honkonge (taip pat Indijoje, Šri Lankoje, Japonijoje, Filipinuose ir Singapūre), padarė teisės klaidą ir mano, kad teiginys, jog ieškovė savo veiksmais pažeidė SESV 101 straipsnį, yra akivaizdžiai klaidingas.

Ketvirtuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad Komisija konstatuodama pažeidimą, padarė akivaizdžią teisės klaidą, nes taip ji tiesiogiai kišosi į Honkongo vidaus reikalus:

—	pažeisdama tarptautinės viešosios teisės mandagumo ir nesikišimo į vidaus reikalus principą ir

—	sukeldama tiesioginę įstatymų koliziją, taip pažeidžiant teisinio saugumo principą.

Penktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija vertindama Honkongo reglamentavimo tvarką atlikdama jos palyginimą su ekvivalentiška tvarka Dubajuje, padarė teisės klaidą. Ji turėjo konstatuoti, kad Cathay Pacific ir Honkongas nepatenka į pažeidimo mastą remdamasi panašiu pagrindu, kaip ji tai nusprendė Dubajaus atveju.

Šeštuoju pagrindu ieškovė tvirtina, jog Komisija nuspręsdama, kad ieškovės veikla Honkonge ir kitose reglamentavimo tvarką nustačiusiose šalyse, kurios nėra Europos Sąjungos narės, gali trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją ES arba EEE, padarė teisės klaidą. Komisija taip pat nenurodė, kad pažeidimas turi antikonkurencinį poveikį.

7.	Septintuoju pagrindu dėl skrydžių iš Honkongo ir kitų trečiųjų šalių į EEE ieškovė tvirtina, kad Komisija neturėjo kompetencijos konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimo ir nustatyti baudų, nes nebuvo daroma jokio poveikio konkurencijai ES ar prekybai tarp valstybių narių.

Aštuntuoju pagrindu ieškovė teigia, kad net jei tariamas jos padarytas pažeidimas nebūtų panaikintas, bet kuriuo atveju bauda turėtų būti panaikinta ar sumažinta. Pardavimų vertė, į kurią atsižvelgė Komisija, buvo akivaizdžiai per didelė, nes ji nepaisė ieškovės individualaus dalyvavimo. Ieškovė prašo Bendrojo teismo pasinaudojant savo neribota kompetencija pagal SESV 261 straipsnį nustatyti simbolinio dydžio baudą arba ją iš esmės sumažinti.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/34

2011 m. sausio 20 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Strack prieš Komisiją

(Byla F-121/07) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Tarnautojų teismo kompetencija - Priimtinumas - Asmens nenaudai priimtas aktas)

2011/C 72/53

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Guido Strack (Kelnas, Vokietija), atstovaujamas advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir B. Eggers, padedamų advokato B. Wägenbaur

Dalykas

Viešoji tarnyba — Kelių Komisijos sprendimų, kuriais atsisakoma nedelsiant ir pilnai suteikti galimybę susipažinti su įvairiais su ieškovu susijusiais duomenimis ir dokumentais panaikinimas — Prašymas atlyginti nuostolius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 315, 2007 12 22, p. 50.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/34

2011 m. sausio 20 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Strack prieš Komisiją

(Byla F-132/07) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareigūnų tarnybos nuostatų 17, 17a ir 19 straipsniai - Prašymas leisti išplatinti dokumentus - Prašymas leisti paskelbti tekstą - Prašymas leisti naudoti teiginius nacionalinėse teisminėse institucijose - Priimtinumas)

2011/C 72/54

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Guido Strack (Kelnas, Vokietija), atstovaujamas advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir B. Eggers, padedamų advokato B. Wägenbaur

Dalykas

Viešoji tarnyba — Kelių Komisijos sprendimų, kuriais atmetamas ieškovo prašymas leisti paskelbti tam tikrus dokumentus ir pateikti skundą (buvusių) komisarų ir Komisijos tarnautojų atžvilgiu, panaikinimas — Prašymas atlyginti nuostolius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš G. Strack visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 107, 2008 4 26, p. 44.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/34

2010 m. spalio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Gross ir kt. prieš Teisingumo Teismą

(Byla F-106/10)

2011/C 72/55

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Ivo Gross (Liuksemburgas, Liuksemburgas) ir kiti, atstovaujami advokato J. Kayser

Atsakovas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų, kurie taikomi ieškovų darbo užmokesčio už 2009 m. liepos–gruodžio mėn. lapeliuose ir darbo užmokesčio lapeliuose, išduotuose nuo 2010 m. sausio 1 d., vykdant kasmetinį Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimą pagal 2009 m. gruodžio 23 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1296/2009, panaikinimas.

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti Paskyrimų tarnybos sprendimus, susijusius su ieškovų darbo užmokesčio tikslinimu, kurie atsispindi darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. tikslinimo atgaline data lapeliuose, išdalytuose 2010 m., darbo užmokesčio už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. lapeliuose ir visuose vėliau iki sprendimo, kuriuo galutinai užbaigiama ši byla, priėmimo dienos išduotuose darbo užmokesčio lapeliuose, tiek, kiek juose neteisėtai taikomas darbo užmokesčio patikslinimas 1,85 %, užuot patikslinus 3,7 %.

—	Priteisti iš Teisingumo Teismo bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/35

2010 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje AT prieš EACEA

(Byla F-113/10)

2011/C 72/56

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: AT, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Ginčo dalykas bei aprašymas

Prašymas, pirma, panaikinti ieškovo karjeros vertinimo ataskaitą už 2008 m. birželio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, antra, panaikinti sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą, kuriuo nutraukiama ieškovo terminuota sutartis ir, trečia, prašymas atlyginti patirtą žalą.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti ieškovo karjeros vertinimo ataskaitą už 2008 m., patvirtintą 2009 m. spalio 29 d. sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimu,

—	panaikinti 2010 m. vasario 12 d. sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą, kuriuo ji nutraukė ieškovo darbo sutartį; ir prireikus,

—

panaikinti sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą, kuriuo atmetami ieškovo pateikti skundai dėl karjeros vertinimo ataskaitos už 2008 m., ir sprendimą nutraukti darbo sutartį; priteisti iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos sumą, kuri neturėtų būti mažesnė nei ieškovo atlyginimas (ir visas kitas išmokas, numatytas Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose), apskaičiuotą nuo jo atleidimo iš darbo 2010 m. vasario 12 d. iki datos, kada jis bus grąžintas į darbą šioje įstaigoje, kuri panaikins savo sprendimą nutraukti darbo sutartį, taip atlyginant profesinę žalą ir finansinius nuostolius bei palūkanas pagal įstatymus nuo sprendimo priėmimo,

—	priteisti iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos negalutinę 10 000 eurų sumą fizinei žalai atlyginti ir palūkanas pagal įstatymą nuo sprendimo priėmimo datos,

—	priteisti iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos negalutinę ir ex aequo et bono nustatytą 50 000 eurų sumą moralinei žalai atlyginti bei palūkanas pagal įstatymą nuo sprendimo priėmimo datos,

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos negalutinę ir ex aequo et bono nustatytą 10 000 eurų sumą žalai, patirtai dėl protingo termino karjeros vertinimo atskaitai už 2008 m. patvirtinti viršijimą, ir palūkanas pagal įstatymą nuo sprendimo priėmimo datos,

—	priteisti iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/35

2010 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje AR prieš Komisiją

(Byla F-120/10)

2011/C 72/57

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: AR (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodriguez, C. Bernard-Glanz ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

EPSO sprendimo pašalinti ieškovą iš vidinio konkurso COM/INT/EU2/10/AD5, skirto Bulgarijos ar Rumunijos piliečių administratoriams, procedūros, nes jis neišlaikė atrankos testų, bei sprendimo dėl skundo leisti ieškovui perlaikyti minėto konkurso atrankos testus panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 31 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimą pašalinti ieškovą iš vidinio konkurso COM/INT/EU2/10/AD5 tam, kad būtų leista ieškovui dalyvauti egzaminuose.

—	Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 3 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo ji iš viso nepatenkino ieškovo skundo.

—	Nurodyti Komisijai, prireikus, pasinaudojus tyrimo ar proceso organizavimo priemonėmis, pateikti klausimų ir atsakymų, duotų per 2010 m. kovo 5 d. 13 val. Briuselyje vykusį testą, sąrašą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/36

2010 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Bömcke prieš EIB

(Byla F-127/10)

2011/C 72/58

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Eberhard Bömcke (Athus, Belgija), atstovaujamas advokato D. Lagasse

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

EIB darbuotojų atstovo rinkimų, apie kuriuos EIB balsavimo komisija pranešė 2010 m. gruodžio 8 d., panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti EIB visų darbuotojų atstovo rinkimus, apie kuriuos EIB balsavimo komisija pranešė 2010 m. gruodžio 8 d., ir 2010 m. gruodžio 10 d. EIB balsavimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas 2010 m. gruodžio 9 d. ieškovo skundas, pateiktas pagal Susitarimo dėl EIB darbuotojų atstovavimo IV priedo 17 straipsnį.

—	Priteisti iš EIB bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/36

2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Soukup prieš Komisiją

(Byla F-1/11)

2011/C 72/59

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Zdenek Soukup (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų E. Boigelot ir S. Woog

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Bendrojo konkurso EPSO/AD/144/09 atrankos komisijos sprendimo neįtraukti ieškovo į rezervo sąrašą ir sprendimo į šį sąrašą įtraukti kitą pretendentą panaikinimas bei patirtos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. balandžio 27 d. bendrojo konkurso EPSO/AD/144/09 atrankos komisijos sprendimą, priimtą iš naujo išnagrinėjus ieškovo testą žodžiu, patvirtinantį šio testo rezultatus, t. y. žemesnį nei minimalus reikalaujamas įvertinimas ir todėl sprendimą neįtraukti jo į rezervo sąrašą.

—	Panaikinti bendrojo konkurso EPSO/AD/144/09 atrankos komisijos sprendimą priimti kitą pretendentą į testą raštu ir žodžiu ir po to įtraukti jį į minėto konkurso rezervo sąrašą.

—	Panaikinti visus atrankos komisijos veiksmus, atliktus nuo to etapo, kuriame padaryti nurodyti pažeidimai.

—	Priteisti iš atsakovės sumokėti 25 000 eurų neturtinės ir turtinės žalos bei neigiamo poveikio ieškovo karjerai atlyginimą, kuris vykstant procesui gali būti padidintas ar sumažintas, priskaičiuojant 7 % metines palūkanas nuo 2010 m. birželio 28 d., t. y. nuo reikalavimo pateikimo datos.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/36

2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Descamps prieš Komisiją

(Byla F-2/11)

2011/C 72/60

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Eric Descamps (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų L. Levi ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo atleisti ieškovą iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui panaikinimas ir šiuo sprendimu jam padarytos žalos atlyginimas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 1 d. Europos Komisijos žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato HR.B-RH pagrindiniai procesai 1: karjera skyriaus, kaip paskyrimų tarnybos, vadovo priimtą sprendimą atleisti ieškovą iš darbo nuo 2010 m. kovo 31 d.

—	Prireikus panaikinti 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą atmesti skundą.

—	Grąžinti ieškovą į darbą suteikiant pareigūno statusą nuo 2010 m. balandžio 1 d. ir jam nuo šios datos nustatyti atlyginimą ir visas su tuo susijusias teises (tarp kurių ir teisė į pensiją), priteisiant negalutinę ir ex aequo et bono nustatytą 39 600 eurų sumą.

—	Priteisti iš atsakovės negalutinę ir ex aequo et bono nustatytą 10 000 eurų sumą moralinei žalai atlyginti.

—	Priteisti iš atsakovės palūkanas, apskaičiuotas pagal mokėtiną sumą.

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

5.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/38

Pranešimo apie bylą T-507/10 Oficialiajame leidinyje pataisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 13, 2011 m. sausio 15 d., p. 28 )

2011/C 72/61

Pataisytas pranešimas apie bylą T-507/10, Uspaskich prieš Parlamentą Oficialiajame leidinyje išdėstomas taip:

2010 m. spalio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Uspaskich prieš Parlamentą

(Byla T-507/10)

2011/C 72/61

Proceso kalba: lietuvių

Šalys

Ieškovas: Viktor Uspaskich (Kėdainiai, Lietuva), atstovaujamas advokato Vytauto Sviderskio

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti Europos Parlamento 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. P7_TA(2010)0296 dėl prašymo atšaukti V. Uspaskich imunitetą.

—	Priteisti iš atsakovo 10 000 eurų moralinės žalos atlyginimą.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

Ieškovas visų pirma teigia, kad atsakovas pažeidė jo teisę į gynybą ir teisingą reikalų tvarkymą procedūroje 2009/2147 (IMM). Europos Parlamentas atsisakė išklausyti ieškovą vykstant jo imuniteto atšaukimo procedūrai tiek Teisės komitete, tiek ir per plenarinį posėdį. Jis neatsižvelgė į daugumą ieškovo argumentų ir nieko į juos neatsakė.

Antra, Europos Parlamentas priėmė skundžiamą sprendimą klaidingu teisiniu pagrindu ir pažeidė Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio 1 dalies a punktą, nes rėmėsi akivaizdžiai klaidingu Lietuvos Konstitucijos 62 straipsnio pirmos ir antros pastraipų aiškinimu. Ieškovas nurodo 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą Gollnisch prieš Parlamentą, T-42/06, kuriame buvo konstatuotas analogiškas Europos Parlamento pažeidimas.

Trečia, atsakovas pažeidė fumus persecutionis principą ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą jį nagrinėdamas. Jis visiškai nesilaikė savo ankstesnių sprendimų fumus persecutionis srityje. Europos Parlamentas neatsižvelgė, be kita ko, į tai, kada nuspręsta pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kad politinis lyderis neatsako už su administravimu susijusius pažeidimus ir kad buvo viešinama ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Ketvirta, atsakovas pažeidė ieškovo teisę pateikti prašymą ginti jo imunitetą pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį. Jis atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą ginti jo imunitetą dėl jam skirtos kardomosios priemonės sumokėti 436 000 eurų užstatą, neproporcingą potencialiai maksimaliai bausmei už ieškovui inkriminuojamus nusikaltimus.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.072.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 72

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. kovo 5d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2011/C 072/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 63, 2011 2 26	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2011/C 072/02	Byla C-266/10 P: 2010 m. gegužės 27 d.Sistemul electronic de arhivare, criptare și indexare digitalizată Srl (Seacid) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-530/09, Sistemul electronic de arhivare, criptare și indexare digitalizată Srl (Seacid) prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą	2

2011/C 072/03	Byla C-544/10: 2010 m. lapkričio 23 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsches Weintor eG prieš Land Rheinland-Pfalz	2

2011/C 072/04	Byla C-560/10 P: 2010 m. lapkričio 26 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-300/07 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją	3

2011/C 072/05	Byla C-561/10 P: 2010 m. lapkričio 26 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-387/08 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją	3

2011/C 072/06	Byla C-564/10: 2010 m. gruodžio 2 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung prieš Pfeifer & Langen Kommanditgesellschaft	4

2011/C 072/07	Byla C-572/10: 2010 m. gruodžio 8 d.Tribunal administratif de Saint-Denis de la Réunion (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Clément Amedee prieš Teisingumo ministrą, Teisingumo ir laisvių ministrą, Biudžeto, valstybės turto, valstybės tarnybos ir valstybės reformos ministrą	4

2011/C 072/08	Byla C-574/10: 2010 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Respubliką	5

2011/C 072/09	Byla C-575/10: 2010 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vengrijos Respubliką	6

2011/C 072/10	Byla C-577/10: 2010 m. gruodžio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę	7

2011/C 072/11	Byla C-578/10: 2010 m. gruodžio 6 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš L.A.C. van Putten	7

2011/C 072/12	Byla C-579/10: 2010 m. gruodžio 8 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš P. Mook	8

2011/C 072/13	Byla C-580/10: 2010 m. gruodžio 9 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš G. Frank	8

2011/C 072/14	Byla C-581/10: 2010 m. gruodžio 13 d.Amtsgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Emeka Nelson, Bill Chinazo Nelson, Brian Cheimezie Nelson prieš Deutsche Lufthansa AG	8

2011/C 072/15	Byla C-584/10 P: 2010 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-584/10 P Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją	9

2011/C 072/16	Byla C-593/10 P: 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-85/09 Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją	9

2011/C 072/17	Byla C-595/10 P: 2010 m. gruodžio 16 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-85/09 Yassin Abdullah Kadi prieš Europos Komisiją	10

2011/C 072/18	Byla C-596/10: 2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką	11

2011/C 072/19	Byla C-599/10: 2010 m. gruodžio 17 d.Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SAG ELV Slovensko, a.s., FELA Management AG, ASCOM (Schweiz) AG, Asseco Central Europe, a.s., TESLA Stropokov, a.s., Autostrade per l'Italia S.p.A., EFKON AG, Stalexport Autostrady S.A. prieš Úrad pre verejné obstarávanie	11

2011/C 072/20	Byla C-606/10: 2010 m. gruodžio 22 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association nationale d'assistance aux frontières pour les étrangers (Anafé) prieš Ministre de l'intérieur, de l'outre-mer, des collectivités territoriales et de l'immigration	12

2011/C 072/21	Byla C-610/10: 2010 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę	12

2011/C 072/22	Byla C-614/10: 2010 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką	13

2011/C 072/23	Byla C-615/10: 2010 m. gruodžio 23 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Insinööritoimisto InsTiimi Oy	14

2011/C 072/24	Byla C-617/10: 2010 m. gruodžio 27 d.Haparanda Tingsrätten (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Åklagaren prieš Hans Åkerberg Fransson	14

2011/C 072/25	Byla C-619/10: 2010 m. gruodžio 29 d.Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Trade Agency Ltd prieš Seramico Investments Ltd	15

2011/C 072/26	Byla C-620/10: 2010 m. gruodžio 27 d.Kammarrätten i Stockholm — Migrationsöverdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Migrationsverket prieš Nurije Kastrati, Valdrina Kastrati, Valdrin Kastrati	15

2011/C 072/27	Byla C-621/10: 2010 m. gruodžio 29 d.Administrativen sad Varna (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje АDSITS Balkan and Sea prоperties prieš Varnos miesto skundų ir vykdymo administravimo direkcijos direktorių	15

2011/C 072/28	Byla C-624/10: 2010 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką	16

2011/C 072/29	Byla C-628/10 P: 2010 m. gruodžio 29 d.Alliance One International, Inc., Standard Commercial Tobacco Company, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-24/05 Alliance One International, Inc., Standard Commercial Tobacco Co., Inc., Trans-Continental Leaf Tobacco Corp. Ltd prieš Europos Komisiją	17

	Bendrasis Teismas
2011/C 072/30	Byla T-370/10 R: 2011 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Rubinetterie Teorema prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Konkurencija — Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda — Banko garantija — Prašymas sustabdyti vykdymą — Finansinė žala — Ypatingų aplinkybių nebuvimas — Skubos nebuvimas)	18

2011/C 072/31	Byla T-567/10: 2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Vivendi prieš Komisiją	18

2011/C 072/32	Byla T-568/10: 2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Vivendi prieš Komisiją	19

2011/C 072/33	Byla T-572/10: 2010 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Commune de Millau	19

2011/C 072/34	Byla T-589/10: 2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Just Music Fernsehbetrieb prieš VRDT — France Télécom (Jukebox)	20

2011/C 072/35	Byla T-590/10: 2010 m. gruodžio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Thesing and Bloomberg Finance prieš ECB	20

2011/C 072/36	Byla T-595/10: 2010 m. gruodžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Zenato prieš VRDT — Camera di Commercio Industria Artigianato e Agricoltura di Verona (RIPASSA)	21

2011/C 072/37	Byla T-599/10: 2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Eurocool Logistik prieš VRDT — Lenger (EUROCOOL)	22

2011/C 072/38	Byla T-4/11: 2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Export Development Bank of Iran prieš Tarybą	22

2011/C 072/39	Byla T-5/11: 2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Export Development Bank of Iran prieš Tarybą	23

2011/C 072/40	Byla T-6/11 P P: 2011 m. sausio 5 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. spalio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-9/09 Vicente Carbajosa ir kt. prieš Europos Komisiją	24

2011/C 072/41	Byla T-8/11: 2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Bank Kargoshaei ir kt. prieš Tarybą	24

2011/C 072/42	Byla T-9/11: 2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Air Canada prieš Komisiją	25

2011/C 072/43	Byla T-15/11: 2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Sina Bank prieš Tarybą	26

2011/C 072/44	Byla T-16/11: 2011 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją	27

2011/C 072/45	Byla T-22/11: 2011 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją	28

2011/C 072/46	Byla T-26/11: 2011 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Fraas prieš VRDT (Juodos, smėlio, rudos, tamsiai raudonos ir pilkos spalvų rombų motyvas)	29

2011/C 072/47	Byla T-27/11: 2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Rheinischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją	29

2011/C 072/48	Byla T-28/11: 2011 m. sausio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Koninklijke Luchtvaart Maatschappij prieš Komisiją	30

2011/C 072/49	Byla T-31/11: 2011 m. sausio 20 m. pareikštas ieškinys byloje Fraas prieš VRDT (Rožinės, violetinės, smėlio ir tamsiai pilkos spalvų rombų motyvas)	32

2011/C 072/50	Byla T-38/11: 2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Cathay Pacific Airways prieš Komisiją	32

2011/C 072/51	Byla T-389/09: 2011 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Labate prieš Komisiją	33

2011/C 072/52	Byla T-198/10: 2011 m. sausio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Maximuscle prieš VRDT — Foreign Supplement Trademark (GAKIC)	33

	Tarnautojų teismas
2011/C 072/53	Byla F-121/07: 2011 m. sausio 20 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Strack prieš Komisiją (Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Tarnautojų teismo kompetencija — Priimtinumas — Asmens nenaudai priimtas aktas)	34

2011/C 072/54	Byla F-132/07: 2011 m. sausio 20 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Strack prieš Komisiją (Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigūnų tarnybos nuostatų 17, 17a ir 19 straipsniai — Prašymas leisti išplatinti dokumentus — Prašymas leisti paskelbti tekstą — Prašymas leisti naudoti teiginius nacionalinėse teisminėse institucijose — Priimtinumas)	34

2011/C 072/55	Byla F-106/10: 2010 m. spalio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Gross ir kt. prieš Teisingumo Teismą	34

2011/C 072/56	Byla F-113/10: 2010 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje AT prieš EACEA	35

2011/C 072/57	Byla F-120/10: 2010 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje AR prieš Komisiją	35

2011/C 072/58	Byla F-127/10: 2010 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Bömcke prieš EIB	36

2011/C 072/59	Byla F-1/11: 2011 m. sausio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Soukup prieš Komisiją	36

2011/C 072/60	Byla F-2/11: 2011 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Descamps prieš Komisiją	36

	Klaidų ištaisymas
2011/C 072/61	Pranešimo apie bylą T-507/10 Oficialiajame leidinyje pataisymas (OL C 13, 2011 1 15, p. 28)	38