29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/1

1.

Pastaraisiais metais vis labiau stengiamasi gerinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Šioje temoje, kuri Stokholmo programoje (4) dabar yra svarbiausia, daugiausia aptariamas itin opus asmens duomenų klausimas ir poveikis, kurį atitinkamas duomenų tvarkymas gali turėti duomenų subjektams.

2.

Dėl šių priežasčių Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) į šią temą (5) atkreipė ypatingą dėmesį ir ketina šioje nuomonėje dar kartą pabrėžti, kad reikia saugoti pagrindines teises – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (LSTE) pagrindą, kaip išdėstyta Stokholmo programoje.

3.

Šia nuomone reaguojama į dvi keleto valstybių narių iniciatyvas dėl direktyvos, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 76 straipsnyje:

4.

Konsultuoti šių iniciatyvų klausimais – EDAPP kompetencijai priklausanti funkcija, jam pavesta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 41 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jis turi konsultuoti ES institucijas ir įstaigas visais asmens duomenų tvarkymo klausimais. Todėl šioje nuomonėje pateikiama pastabų dėl iniciatyvų aspektų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Kadangi EDAPP neatsiųsta nė vieno prašymo konsultuoti, ši nuomonė skelbiama jo paties iniciatyva (8).

5.

EDAPP primena, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį Komisija privalo konsultuotis su EDAPP priimdama teisės akto pasiūlymą, susijusį su asmens teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis. Valstybių narių iniciatyvos atveju ši pareiga netaikoma strictu sensu. Vis dėlto nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo įprasta teisėkūros procedūra taikoma ir policijos bei teisminio bendradarbiavimo sričiai, o SESV 76 straipsnyje numatyta tik viena konkreti išimtis – ketvirtadalis valstybių narių gali imtis iniciatyvos dėl ES priemonių. Remiantis Lisabonos sutartimi, šios iniciatyvos kuo labiau derinamos su Komisijos pasiūlymais ir, kai įmanoma, turėtų būti taikomos procedūrinės garantijos. Būtent todėl prie šių pateiktų iniciatyvų pridedamas poveikio vertinimas.

6.

Šiomis aplinkybėmis EDAPP ne tik apgailestauja, kad su juo nebuvo konsultuojamasi skelbiant iniciatyvas, bet ir rekomenduoja Tarybai nustatyti procedūrą, pagal kurią vyks konsultacijos su EDAPP, jeigu valstybių narių pateikta iniciatyva bus susijusi su asmens duomenų tvarkymu.

7.

Nors šių abiejų iniciatyvų tikslai skirtingi – t. y. gerinti nukentėjusiųjų apsaugą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose renkant įrodymus keliose valstybėse, jos turi svarbių panašumų:

Dėl šių priežasčių EDAPP mano, kad tikslinga jas nagrinėti kartu.

8.

Taip pat reikėtų paminėti, kad Europos Komisija neseniai irgi sprendė įrodymų rinkimo siekiant juos pateikti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms klausimą (tai – konkreti EIO iniciatyvos tema). Iš tikrųjų, 2009 m. pabaigoje paskelbta žalioji knyga (11), dėl kurios konsultavimosi etapas jau baigtas (12), Komisijai siekiant (tokia išvada daroma iš „Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano“ (13)) 2011 m. pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų įtvirtinta visapusiška įrodymų klausimų sprendimo baudžiamosiose bylose tvarka, grindžiama abipusio pripažinimo principu ir apimanti visų tipų įrodymus (14).

9.

Minėtos iniciatyvos atitinka pastarųjų kelerių metų ES veiksmų LSTE srityje tendenciją. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) tendencijų ir priėmus tam tikras teisines ES priemones gerokai padaugėjo keitimosi informacija Europos Sąjungoje (ir su trečiosiomis šalimis) atvejų. EPO ir EIO iniciatyvomis irgi siekiama pagerinti keitimąsi su fiziniais asmenimis susijusia informacija laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

10.

EPO iniciatyvoje, grindžiamoje SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu, daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamų veiksmų aukų, ypač moterų, apsaugai ir siekiama joms užtikrinti veiksmingą apsaugą Europos Sąjungoje. Siekiant šio tikslo pagal EPO iniciatyvą leidžiama jos 2 straipsnio 2 dalyje išvardytas ir pagal vienos valstybės narės („išduodančiosios valstybės“) priimtą įstatymą patvirtintas apsaugos priemones taikyti kitoje valstybėje narėje, į kurią persikelia saugomasis asmuo („vykdančiojoje valstybėje“), ir nukentėjusysis neprivalo pradėti naujų procedūrų ar iš naujo pateikti kokių nors įrodymų vykdančiojoje valstybėje.

11.

Todėl pavojų keliančiam asmeniui nukentėjusiojo prašymu nustatytomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti nukentėjusiojo gyvybę, fizinį ir psichologinį neliečiamumą, laisvę ar lytinį neliečiamumą Europos Sąjungoje nepaisant valstybių sienų ir stengiamasi užkirsti kelią naujiems nusikaltimams to paties nukentėjusiojo atžvilgiu.

12.

Europos apsaugos orderį nukentėjusiojo prašymu turėtų išduoti „išduodančiosios valstybės (narės)“ teisminė (arba jai tapati) institucija. Procesą sudaro šie etapai:

13.

Šiam tikslui pasiekti turi būti parengtos administracinės priemonės. Jomis iš dalies bus galima sureguliuoti „išduodančiųjų“ ir „vykdančiųjų“ valstybių narių keitimąsi asmenine informacija, susijusia su atitinkamu asmeniu („nukentėjusiuoju“) ir pavojų keliančiu asmeniu. Keitimasis asmens duomenimis numatytas šiose nuostatose:

14.

Pirmesnėje dalyje pateikta informacija akivaizdžiai patenka į asmens duomenų sritį, duomenų apsaugos teisės aktuose plačiai apibrėžtą kaip „bet kokios rūšies informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“ (15) ir papildomai išaiškintą pagal 29 straipsnį įsteigtos darbo grupės. EPO iniciatyvoje reglamentuojama informacija apie asmenį (nukentėjusįjį arba pavojų keliantį asmenį) arba informacija, kuri naudojama arba veikiausiai bus naudojama siekiant asmenį (ypač pavojų keliantį asmenį) įvertinti, tam tikru būdu su juo elgtis arba daryti įtaką jo statusui (16).

15.

Pagal EIO iniciatyvą, grindžiamą SESV 82 straipsnio 1 dalies a punktu, valstybės narės privalo rinkti, saugoti ir perduoti įrodymus, net jeigu tai dar nenumatyta nacionalinėje jurisdikcijoje. Ši iniciatyva pranoksta prieinamumo principą, 2004 m. Hagos programoje pateiktą kaip novatorišką požiūrį į tarpvalstybinį keitimąsi teisėsaugos informacija (17). Ji pranoksta ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio, taikytiną tik konkretiems jau egzistuojantiems įrodymams (18).

16.

Europos tyrimo orderį ketinama išduoti norint, kad vykdančiojoje valstybėje būtų atlikta viena arba daugiau konkrečių tyrimo priemonių siekiant surinkti įrodymų (kurie orderį išduodant gali ir neegzistuoti) ir juos perduoti (12 straipsnis). Jis taikomas beveik visoms tyrimo priemonėms (žr. iniciatyvos 6 ir 7 konstatuojamąsias dalis).

17.

EIO iniciatyvos tikslas – sukurti vieną bendrą veiksmingą ir lanksčią priemonę, kurią taikant baudžiamajame procese būtų galima gauti įrodymų, esančių kitoje valstybėje narėje, užuot taikius sudėtingesnę dabartinę teisminių institucijų naudojamą teisinę priemonę (grindžiamą abipuse teisine pagalba ir abipusiu pripažinimu) (19).

18.

Žinoma, pagal Europos tyrimo orderį surinktuose įrodymuose (taip pat žr. iniciatyvos A priedą) gali būti asmens duomenų, jų gali būti ir informacijoje apie banko sąskaitas (23 straipsnis), banko operacijas (24 straipsnis) ir banko operacijų stebėjimą (25 straipsnis) arba šie įrodymai gali apimti asmens duomenų perdavimą (pvz., vaizdo ar telefoninės konferencijos atveju, kaip išdėstyta 21 ir 22 straipsniuose).

19.

Dėl šių priežasčių EIO iniciatyva turi didelį poveikį teisei į asmens duomenų apsaugą. Atsižvelgdamas į tai, kad Pamatinio sprendimo 2008/978/TVR įgyvendinimo terminas dar nesibaigė (ir todėl sunku įvertinti priemonės veiksmingumą ir papildomų teisinių priemonių poreikį) (20), EDAPP taip pat primena, kad reikia nuolat tikrinti, ar patvirtintos teisinės LSTE priemonės yra veiksmingos ir proporcingos duomenų apsaugos principų požiūriu (21). Todėl EDAPP rekomenduoja į EIO iniciatyvą įtraukti vertinimo nuostatą, kuria remiantis valstybės narės privalėtų reguliariai pranešti apie priemonės taikymą, o Komisija privalėtų šias ataskaitas apibendrinti ir taikytinais atvejais skelbti atitinkamus pakeitimų pasiūlymus.

20.

Kaip pirmiau paaiškinta 13, 14 ir 18 punktuose, akivaizdu, kad pagal siūlomas direktyvas asmens duomenis tvarkys ir jais keisis įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos. Šiomis aplinkybėmis duomenų subjektas gali naudotis pagrindine teise į duomenų apsaugą, pripažįstama SESV 16 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje.

21.

Nepaisant to, prie EPO iniciatyvos pridėtame „Išsamiame pareiškime“ prognozuojama „pagrindinių teisių pažeidimo rizika“ nurodyta kaip „0“ (nulinė) (22), o poveikio analizėje, pateiktoje prie EPO iniciatyvos pridėtame „Išsamiame pareiškime“, į duomenų apsaugos klausimus neatsižvelgiama (23).

22.

EDAPP apgailestauja dėl šių išvadų ir pabrėžia, kokia svarbi duomenų apsauga konkrečiomis aplinkybėmis, kai tvarkomi asmens duomenys:

23.

Šios aplinkybės duomenų tvarkymo operacijoms daro ypatingą poveikį ir gali gerokai paveikti duomenų subjekto pagrindines teises, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą.

24.

Dėl minėtų sumetimų EDAPP stebisi, kodėl šiose iniciatyvose nei kalbama apie asmens duomenų apsaugą (EIO iniciatyvos 18 straipsnyje tik paminimos tyrimo dalyvių pareigos išlaikyti konfidencialumą), nei konkrečiai nurodomas Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. Iš tikrųjų pamatinis sprendimas būtų taikytinas abiejose iniciatyvose numatytoms duomenų tvarkymo operacijoms (žr. 1 straipsnio 2 dalies a punktą).

25.

Dėl šios priežasties EDAPP teigiamai vertina tai, kad per parengiamuosius darbus Taryboje, susijusius su EPO iniciatyva, įtraukta nuoroda į Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR (25), ir yra įsitikinęs, kad Europos Parlamentas patvirtins šį pradinių iniciatyvų pakeitimą (26).

26.

EDAPP apgailestauja, kad panaši konstatuojamoji dalis dar neįtraukta į EIO iniciatyvą, kurioje numatytas daug intensyvesnis keitimasis asmens duomenimis. EDAPP šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija, komentuodama EIO iniciatyvą, siūlo įtraukti nuorodą (ir konstatuojamojoje dalyje, ir pasiūlymo dėstyme) į Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR (27).

27.

Todėl, to nesiejant su tolesnio III skirsnio turiniu, į abi iniciatyvas turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kurioje būtų aiškiai išdėstyta, kad Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR taikomas iniciatyvose numatytam duomenų tvarkymui.

28.

Abiejose iniciatyvose dar kartą keliamas pamatinis klausimas apie nevisapusišką ir nenuoseklų duomenų apsaugos principų taikymą teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atvejais (28).

29.

EDAPP žino, kaip svarbu gerinti valstybių narių teisminio bendradarbiavimo veiksmingumą, taip pat EPO ir EIO iniciatyvų srityse (29). Be to, EDAPP mato keitimosi informacija pranašumus ir poreikį ja keistis, tačiau nori pabrėžti, kad šie duomenys turi būti tvarkomi laikantis, inter alia  (30), ES duomenų apsaugos taisyklių. Tai tampa dar akivaizdžiau atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, pagal kurią pradėtas taikyti SESV 16 straipsnis, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniui suteiktas privalomas pobūdis.

30.

Atvejai, kai ES viduje valstybės keičiasi informacija, verti ypatingo dėmesio, nes tvarkant asmens duomenis daugiau nei vienoje jurisdikcijoje didėja rizika, kad bus pažeistos atitinkamų fizinių asmenų teisės ir interesai. Asmens duomenys bus tvarkomi keliose jurisdikcijose, kur teisiniai reikalavimai ir techninė sistema nebūtinai tokia pat.

31.

Be to, tai lemia teisinį duomenų subjektų netikrumą: gali būti įtrauktos suinteresuotosios šalys iš kitų valstybių narių, gali būti taikomi įvairių valstybių narių vidaus įstatymai ir jie gali skirtis nuo įstatymų, prie kurių pripratę duomenų subjęktai, arba jie gali būti taikomi duomenų subjektui nepažįstamoje teisinėje sistemoje. Todėl reikia labiau stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų (31).

32.

EDAPP požiūriu, aiškesnis Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR taikymo išdėstymas, kaip siūloma 27 punkte – tik pirmasis žingsnis.

33.

Sprendžiant konkrečias veiksmingos apsaugos problemas, kylančias teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atvejais, kai Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR nevisiškai tinkamas (žr. 52–56 punktus), gali prireikti specialių duomenų apsaugos nuostatų, taikytinų, kai taikant konkrečias ES teisines priemones reikalaujama keistis asmens duomenimis.

34.

Veiksminga asmens duomenų apsauga (kaip pabrėžta 29 punkte) ne tik svarbi duomenų subjektams – ji prisideda prie paties teisminio bendradarbiavimo sėkmės. Beje, noras keistis šiais duomenimis su kitų valstybių narių institucijomis bus didesnis, jeigu institucija bus tikra dėl asmens duomenų apsaugos, tikslumo ir patikimumo lygmens toje kitoje valstybėje narėje (32). Trumpai tariant, nustačius (griežtą) bendrą duomenų apsaugos standartą šioje opioje srityje bus skatinamas abipusis tikrumas ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir įtvirtintas teisminis bendradarbiavimas, grindžiamas abipusiu pripažinimu, gerėjant keitimosi informacija duomenų kokybei.

35.

Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis EDAPP rekomenduoja į EPO ir EIO iniciatyvas įtraukti konkrečias duomenų apsaugos nuostatas ir bendrą nuorodą į Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR (kaip siūloma 27 dalyje).

36.

Kai kurios iš šių apsaugos nuostatų yra bendresnio pobūdžio ir skirtos įtraukti į abi iniciatyvas, ypač nuostatos, kuriomis siekiama gerinti duomenų tikslumą, saugumą ir konfidencialumą. Kitos apsaugos nuostatos susijusios su konkrečiomis EPO arba EIO iniciatyvų nuostatomis.

37.

Iniciatyvų numatytais atvejais, kai valstybės narės keičiasi duomenimis, turėtų būti ypač pabrėžiamas poreikis užtikrinti informacijos tikslumą. Šiuo požiūriu EDAPP teigiamai vertina tai, kad EPO iniciatyvos 14 straipsnyje nustatytos aiškios išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pareigos informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie bet kokį apsaugos orderio keitimą, jo galiojimo pabaigą ar atšaukimą.

38.

EDAPP taip pat pažymi, kad vertimo poreikis gali turėti įtakos informacijos tikslumui, ypač todėl, kad iniciatyvos susijusios su ypatingomis teisinėmis priemonėmis, galinčiomis turėti skirtingą prasmę įvairiomis kalbomis ir įvairiose teisinėse sistemose. Šiomis aplinkybėmis EDAPP, džiaugdamasis, kad EPO iniciatyvoje užsimenama ir apie vertimo aspektus (16 straipsnis), taip pat siūlo įtraukti panašią nuostatą ir į EIO iniciatyvą.

39.

Kadangi patvirtinus abi šias iniciatyvas tarpvalstybinis bendradarbiavimas išaugtų, reikia atidžiai apsvarstyti tarpvalstybinio asmens duomenų perdavimo, susijusio su Europos apsaugos orderių ar Europos įrodymų orderių vykdymu, saugumo aspektus (33). To reikia norint ne tik įgyvendinti Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 22 straipsnyje reikalaujamus asmens duomenų tvarkymo standartus, bet ir užtikrinti tyrimų slaptumą ir atitinkamo baudžiamojo proceso konfidencialumą, reglamentuojamą EIO iniciatyvos 18 straipsnyje ir (kaip bendrą valstybėms keičiantis informacija gautų asmens duomenų tvarkymo taisyklę) Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 21 straipsnyje.

40.

EDAPP pabrėžia, kad perduodant duomenis reikia naudotis saugiomis telekomunikacijų sistemomis. Todėl jis teigiamai vertina nuostatą, pagal kurią numatyta naudoti Europos teisminį tinklą (34) kaip priemonę užtikrinti, kad EPO ir EIO būtų tinkamai išaiškintos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, taip užkertant kelią rizikai, kad keičiantis asmens duomenimis dalyvaus netinkamos institucijos, arba šią riziką kuo labiau sumažinant (žr. EPO iniciatyvos 7 straipsnio 2 ir 3 dalis ir EIO iniciatyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalis).

41.

Todėl į iniciatyvas turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis valstybės narės būtų įpareigojamos užtikrinti, kad:

42.

Be to, EDAPP rekomenduoja pradėti taikyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad tvarkant asmens duomenis būtų laikomasi esminių duomenų apsaugos principų, ir turėti reikiamų vidaus priemonių, kuriomis būtų galima suinteresuotiesiems išorės subjektams įrodyti, kad šių principų laikomasi. Šios nuostatos būtų priemonės kontroliuotojų atskaitingumui užtikrinti (remiantis „atskaitingumo principu“, aptariamu atliekant dabartinį duomenų apsaugos sistemos persvarstymą (35)). Remiantis šiuo principu, jie turi imtis reikiamų priemonių duomenų apsaugos principų laikymuisi užtikrinti. Į šias nuostatas turėtų būti įtraukta:

43.

Atsižvelgdamas į tai, kad taikant tam tikras tyrimo priemones gali būti keliamas pavojus asmens teisėms, EDAPP ragina visapusiškai apsvarstyti kitais tikslais nei nusikaltimų prevencija, tyrimas, nustatymas ar baudžiamasis persekiojimas, baudžiamųjų sankcijų vykdymas bei naudojimasis teise į gynybą surinktų įrodymų naudojimo leistinumą. Itin atidžiai turėtų būti apsvarstytas įrodymų, surinktų pagal Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 11 straipsnio 1 dalies d punktą, naudojimas (36).

44.

Todėl į EIO iniciatyvą turėtų būti įtraukta 11 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų taikymo išimtis, kurioje būtų nurodyta, kad pagal EIO surinktų įrodymų negalima naudoti kitais tikslais nei nusikaltimų prevencija, tyrimas, nustatymas ar baudžiamasis persekiojimas, baudžiamųjų sankcijų vykdymas bei naudojimasis teise į gynybą.

45.

EPO iniciatyvos klausimu EDAPP pripažįsta, kad asmens duomenys, kuriais keičiasi kompetentingos institucijos ir kurie įtraukti į iniciatyvos I priedą (susiję ir su nukentėjusiuoju, ir su pavojų keliančiu asmeniu), yra pakankami, aktualūs ir jų ne per daug, palyginti su tikslais, kuriais jie renkami ir toliau tvarkomi.

46.

Vis dėlto iš iniciatyvos teksto, ypač 8 straipsnio 1 dalies b punkto nepakankamai aišku, kuriuos su nukentėjusiuoju susijusius asmens duomenis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pateiks pavojų keliančiam asmeniui.

47.

EDAPP mano, kad, prieš informuojant pavojų keliantį asmenį, tikslinga atsižvelgti į išduodančiosios valstybės narės teisminės institucijos paskelbtų apsaugos priemonių aplinkybes ir turinį. Pastarajam turėtų būti suteikti tik tie nukentėjusiojo asmens duomenys (tam tikrais atvejais jie gali apimti kontaktinius duomenis), kurių būtinai reikia apsaugos priemonei visapusiškai įvykdyti.

48.

EDAPP žino, kad suteikiant kontaktinę informaciją (pvz., telefono numerius, nukentėjusiojo adresą arba jo dažnai lankomų vietų, pvz., darbovietės arba vaikų mokyklos adresą) iš tikrųjų gali kilti pavojus fizinei ir psichologinei nukentėjusiojo gerovei, tai gali turėti įtakos jo teisei į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Vis dėlto nurodyti aktualius adresus tam tikrais atvejais gali būti būtina norint įspėti pavojų keliantį asmenį apie vietas, į kurias jam draudžiama vykti. Taip siekiama sudaryti galimybę laikytis orderio ir užtikrinti, kad už jo pažeidimą nereikėtų taikyti nuobaudų. Be to, pagal aplinkybes nurodyti vieną ar kelias vietoves, kur pavojų keliančiam asmeniui draudžiama būti, gali būti reikalinga, kad nebūtų be reikalo ribojama jo judėjimo laisvė.

49.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, EDAPP pabrėžia šios temos svarbą ir rekomenduoja EPO iniciatyvoje aiškiai nurodyti, kad, nelygu, kokios bylos aplinkybės, pavojų keliančiam asmeniui turėtų būti suteikti tik tie nukentėjusiojo asmens duomenys (tam tikrais atvejais galintys apimti kontaktinius duomenis), kurių būtinai reikia norint visapusiškai įvykdyti apsaugos priemonę (37).

50.

Galiausiai EDAPP prašo aiškiau išdėstyti sąvoką „elektroninės priemonės“, pateiktą EPO iniciatyvos 10 konstatuojamojoje dalyje. Svarbiausia, turėtų būti paaiškinta, ar asmens duomenys tvarkomi „elektroninėmis priemonėmis“ ir kokios garantijos šiuo atveju taikomos.

51.

Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR taikomas visam keitimuisi asmens duomenimis pagal EPO ir EIO iniciatyvas.

52.

Nors EDAPP pripažino, kad Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR – kai valstybės narės jį įgyvendins – bus svarbus žingsnis pirmyn siekiant apsaugoti duomenis policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje (38), pats pamatinis sprendimas nevisiškai tinkamas (39). Pagrindinė neišspręsta rūpestį kelianti problema – ribota jo taikymo sritis. Pamatinis sprendimas taikomas tik įvairių valstybių narių institucijų ir sistemų tarpusavio keitimuisi asmens duomenimis policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje ir keitimuisi šiais duomenimis ES lygmeniu (40).

53.

Netgi jeigu šios problemos negalima išspręsti įgyvendinant EPO ir EIO iniciatyvas, EDAPP primygtinai pabrėžia, kad (griežto) bendro duomenų apsaugos standarto nebuvimas teisminio bendradarbiavimo srityje gali reikšti, jog teisminė institucija, valstybės narės ar ES lygmeniu spręsdama baudžiamąją bylą, kurioje esama iš kitų valstybių narių gautos informacijos (įskaitant, pvz., pagal Europos tyrimo orderį surinktus įrodymus), turėtų taikyti skirtingas duomenų tvarkymo taisykles: autonomines valstybės narės taisykles (kurios turi atitikti Europos Tarybos konvenciją 108) toje pačioje valstybėje narėje atsiradusiems duomenims ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR įgyvendinimo taisykles iš kitų valstybių narių gautiems duomenims. Taigi, skirtingiems „informacijos elementams“ galėtų būti taikoma skirtinga teisinė tvarka.

54.

„Dvejopo“ duomenų apsaugos standarto taikymo kiekvienai tarpvalstybinių elementų turinčiai baudžiamajai bylai padariniai aktualūs kasdienėje praktikoje (pavyzdžiui, taikytinuose kiekvienos iš perduodančiųjų įstaigų valstybių įstatymuose nustatytos informacijos išsaugojimas; tolesnio tvarkymo apribojimai, kurių prašo kiekviena iš perduodančiųjų įstaigų; trečiajai šaliai pateikus prašymą, kiekviena perduodančioji įstaiga duotų sutikimą remdamasi savo pačios atliktu pakankamumo ir (arba) tarptautinių įsipareigojimų vertinimu; duomenų subjekto teisės į duomenis reguliavimo skirtumai). Be to, piliečių apsauga ir teisės gali būti skirtingos ir joms gali būti taikomos skirtingos plačios nukrypti leidžiančios nuostatos atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje duomenys tvarkomi (41).

55.

Todėl EDAPP, pasinaudodamas šia proga, primena savo nuomones dėl poreikio visose ES kompetencijos srityse, įskaitant policijos ir teisminį bendradarbiavimą, taikyti visapusišką teisinę duomenų apsaugos sistemą, kuri būtų taikoma ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų perduodamiems arba pateikiamiems, ir LSTE pagrindu šalies viduje tvarkomiems asmens duomenims (42).

56.

Galiausiai EDAPP pastebi, kad duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti taikomos visiems sektoriams ir duomenų naudojimui visais tikslais (43). Žinoma, turėtų būti įmanomos deramai pagrįstos ir aiškiai suformuluotos išimtys, ypač dėl asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos tikslais (44). Asmens duomenų apsaugos spragos prieštarauja dabartinei (atnaujintai) Europos Sąjungos teisinei sistemai. Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad direktyva netaikoma policijos ir teisingumo sričiai, neatitinka SESV 16 straipsnio koncepcijos. Be to, šios spragos nepakankamai reglamentuojamos Europos Tarybos konvencijoje Nr. 108 (45), kuri privaloma visoms valstybėms narėms.

57.

Ir dėl EPO, ir dėl EIO iniciatyvų EDAPP rekomenduoja:

58.

Dėl EPO iniciatyvos EDAPP rekomenduoja:

59.

Dėl EIO iniciatyvos EDAPP rekomenduoja:

60.

Be to, bendresniais klausimais EDAPP:

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/10

1.

2010 m. birželio 15 d. Komisija priėmė Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais pasiūlymą (toliau – pasiūlymas). Pasiūlymas (įskaitant susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis projekto tekstą) buvo nusiųstas EDAPP konsultacijai. EDAPP palankiai vertina šią konsultaciją ir rekomenduoja į pasiūlymo preambulę įtraukti nuorodą į šią nuomonę.

2.

Pateikti pasiūlymą Komisiją paskatino SWIFT (3) struktūros pasikeitimai, pagal kuriuos nuo 2010 m. sausio 1 d. užtikrinama, kad Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje perduodami SWIFT finansinių sandorių pranešimai liktų Europos zonoje, skirtingai nuo transatlantinės zonos, ir nebebūtų rodomi JAV operaciniame centre.

3.

Dabartiniame pasiūlyme Komisija numato tarptautinį ES ir JAV susitarimą, pagal kurį, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 216 straipsniu (tarptautiniai susitarimai), 82 straipsniu (teismų bendradarbiavimas) ir 87 straipsniu (policijos bendradarbiavimas), būtų reikalaujama Jungtinių Valstijų iždo departamentui perduoti atitinkamus finansinių mokėjimų pranešimų duomenis, kurie būtini JAV iždo departamento Terorizmo finansavimo sekimo programai.

4.

Po to, kai 2010 m. vasario 11 d. Europos Parlamentas priėmė sprendimą susilaikyti nuo pritarimo 2009 m. lapkričio 30 d. pasirašytam laikinajam susitarimui, naujuoju projektu visų pirma siekiama spręsti konkrečius rūpestį keliančius klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, pagrindine teise, kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo įgijo dar didesnę reikšmę Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.

5.

Pasiūlyme pabrėžiama duomenų apsaugos svarba, aiškiai nurodant atitinkamus Sutarčių bei tarptautinių dokumentų straipsnius ir pripažįstant jos, kaip pagrindinės teisės, pobūdį. Tačiau jame nenumatyta kaip teisinį pagrindą naudoti SESV 16 straipsnį, nepaisant to, kad siūlomo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje aukštas duomenų apsaugos lygis pabrėžiamas kaip vienas iš pagrindinių jo tikslų. Šiuo atžvilgiu EDAPP pakartoja, kad šis susitarimas susijęs ne tik su keitimusi asmens duomenimis, bet ir su šių duomenų apsauga. Todėl SESV 16 straipsnis, kaip teisinis pagrindas, yra ne ką mažiau svarbus už teisiniais pagrindais pasirinktus SESV 82 ir 87 straipsnius, susijusius su teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu.

6.

Pasiūlymui taikoma SESV 218 straipsnio 6 dalyje numatyta procedūra. Pagal šią procedūrą sprendimą, kuriuo įgaliojama sudaryti susitarimą, Taryba gali priimti tik gavusi Europos Parlamento pritarimą. Todėl šis pasiūlymas yra itin svarbus bandymas taikyti naująsias Lisabonos sutarties procedūras tarptautiniam susitarimui dėl asmens duomenų apsaugos. Užtikrinus, kad duomenų apsaugos principai ir garantijos būtų tinkamai įtvirtinti šiame susitarime, bus lengviau užtikrinti kitų derybų sėkmę.

7.

Šiomis aplinkybėmis EDAPP pabrėžia derybų dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai duomenys perduodami ir tvarkomi baudžiamųjų nusikaltimų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo už juos atsakomybėn tikslais, policijai ir teismams bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose. 2010 m. gegužės 26 d. Komisija priėmė įgaliojimų pradėti šias derybas projektą. Pristatydama šį įgaliojimų projektą, Komisija pabrėžė patikimo susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos poreikį (4).

8.

Tokiomis aplinkybėmis EDAPP rekomenduoja į esamą pasiūlymą įtraukti aiškią nuorodą į derybas su JAV dėl šios bendros transatlantinės duomenų apsaugos sistemos. Reikėtų užtikrinti, kad šie standartai būtų taikomi ir TFSP II susitarimui. EDAPP rekomenduoja šį reikalavimą įtraukti į esamą susitarimą arba bent jau susitarti su Jungtinių Valstijų vyriausybe, kad galimame būsimame susitarime dėl duomenų apsaugos būtų reglamentuojami pagal dabartinį pasiūlymą numatyti mainai.

9.

Galiausiai EDAPP aktyviai prisideda prie 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės bei Policijos ir teisingumo darbo grupės pozicijų. Be minėtose pozicijose nurodytų ar nurodytinų aspektų, šioje nuomonėje analizuojamas dabartinis pasiūlymas, papildant ankstesnes EDAPP pastabas, susijusias su laikinuoju susitarimu ir tebevykstančiomis derybomis su Jungtinėmis Valstijomis.

10.

EDAPP pripažįsta, kad šiame pasiūlyme numatyti tam tikri esminiai laikinojo TFSP I susitarimo patobulinimai, kaip antai:

11.

Be to, gavus Europos Parlamento ir Europos duomenų apsaugos institucijų prašymus, pasiūlyme įtvirtinamos tam tikros nuostatos (14–18 straipsniai), kuriose reglamentuojamos duomenų subjektų teisės, kaip antai teisė būti informuotam, teisė susipažinti su duomenimis, teisė ištaisyti, sunaikinti duomenis arba sustabdyti jų tvarkymą, taip pat teisė gauti žalos atlyginimą. Tačiau tebėra neaiškios konkrečios šių nuostatų įgyvendinimo galimybės ir procedūros, kuriomis vadovausis ne JAV piliečiai ar ne JAV gyventojai (žr. šios nuomonės II.2.3 dalį).

12.

EDAPP visiškai pritaria pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytam poreikiui užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi privatumo ir asmens duomenų apsaugos. Šiuo požiūriu EDAPP pažymi, kad tebėra neišspręsti kai kurie klausimai ir būtina patobulinti pagrindinius dalykus, kad būtų įvykdytos ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos sąlygos.

13.

EDAPP visiškai supranta, kad kovai su terorizmu ir terorizmo finansavimu gali reikėti taikyti asmens duomenų apsaugos teisės bei banko duomenų slaptumo nuostatų apribojimus. Tai jau numatyta kai kuriuose ES teisės aktuose (6), kuriuose įtvirtintos tam tikros priemonės, skirtos kovai su neteisėtu finansų sistemos naudojimu pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais. Šiuose teisės aktuose taip pat yra specialios nuostatos, pagal kurias su trečiųjų šalių institucijomis leidžiama keistis informacija, bei asmens duomenų apsaugos garantijos, laikantis Direktyvos 95/46/EB.

14.

Be to, pagal ES ir JAV susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos teisėsaugos institucijoms aiškiai leidžiama keistis informacija, susijusia su bankų sąskaitomis ir finansiniais sandoriais, ir jame numatytos tokio keitimosi sąlygos ir apribojimai. Be to, tarptautiniu lygmeniu vadinamieji Egmonto principai (7) nustato pagrindą finansinės žvalgybos skyriams keistis finansinių sandorių informacija tarptautiniu lygmeniu, juose taip pat nustatyti apsikeistų duomenų naudojimo apribojimai ir garantijos. Taip pat sudaryti JAV, Europolo ir Eurojusto keitimosi duomenimis susitarimai, kuriais užtikrinamas ir keitimasis informacija, ir asmens duomenų apsauga.

15.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pasiūlyme pabrėžiamas TFSP programos naudingumas, pasiūlytas JAV iždo departamento ir autoritetingų asmenų ataskaitose. Tačiau EŽTK 8 straipsnyje nustatyta kišimosi į privatų gyvenimą pateisinimo sąlyga yra ne nauda, o būtinybė.

16.

EDAPP nuomone, reikalingi pakankami tikros papildomos šio susitarimo naudos įrodymai, atsižvelgiant į jau esamus dokumentus, arba, kitaip tariant, kiek šis susitarimas iš tikrųjų būtinas, kad būtų gauti rezultatai, kurių negalima gauti taikant mažiau privatumą ribojančias priemones, kaip antai tas, kurios jau nustatytos esamuose ES ir tarptautinės teisės aktuose. EDAPP nuomone, ši papildoma nauda turėtų būti vienareikšmiai nustatyta kaip būtina bet kurio susitarimo su JAV dėl keitimosi finansinių mokėjimų duomenimis sąlyga, taip pat atsižvelgiant į ribojantį susitarimo pobūdį (taip pat žr. 18–22 punktus dėl proporcingumo).

17.

EDAPP negali spręsti dėl šio susitarimo būtinumo. Tačiau, net jei jis būtų įrodytas, derybininkai vis dėlto turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus.

18.

Proporcingumas taip pat yra pagrindinis kriterijus vertinant perduodamų asmens duomenų kiekį ir jų saugojimo laiką. Pasiūlymo 4 straipsnyje susiaurinama JAV prašymų apimtis. Tačiau pasiūlyme vis vien numatyta, kad asmens duomenys bus perduodami JAV institucijoms masiškai ir tuomet saugomi iš esmės 5 metus, nepaisant to, ar jie buvo atrinkti, ar yra įrodytas jų ryšys su konkrečiu tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu.

19.

Pasiūlymas, nepaisant Europos Parlamento ir Europos duomenų apsaugos institucijų prašymų, tebegrindžiamas koncepcija, kad asmens duomenys JAV iždo departamentui bus perduodami masiškai. Dėl šio aspekto svarbu patikslinti, kad tai, jog pagal dabartinę SWIFT sistemą neįmanoma atlikti tikslinės paieškos, negali būti laikoma pakankamu pateisinimu pagal ES duomenų apsaugos teisės aktus laikyti masinį duomenų perdavimą teisėtu.

20.

Todėl EDAPP mano, kad reikia rasti sprendimų, kaip užtikrinti, kad vietoj masinio perdavimo būtų taikomi mechanizmai, leidžiantys finansinių sandorių duomenis filtruoti ES, ir užtikrinti, kad JAV institucijoms būtų siunčiami tik svarbūs ir reikiami duomenys. Jeigu šių sprendimų nepavyktų rasti nedelsiant, tuomet susitarime bet kuriuo atveju turėtų būti griežtai apibrėžtas trumpas pereinamasis laikotarpis, kuriam pasibaigus masinis perdavimas nebebūtų leidžiamas.

21.

Dėl saugojimo laikotarpio EDAPP pripažįsta, kad pasiūlyme teisingai nustatomi maksimalūs saugojimo terminai, taip pat mechanizmai, skirti asmens duomenų ištrynimui, kai jų nebereikia, užtikrinti. Tačiau atrodo, kad pasiūlymo 6 straipsnio nuostatoje dėl neatrinktų duomenų numatyta priešingai. Visų pirma, sąvoka „neatrinkti duomenys“ nėra savaime suprantama, todėl ją reikėtų patikslinti. Antra, neįrodyta, kodėl neatrinktus duomenis reikia saugoti 5 metus.

22.

EDAPP visiškai sutinka, kad reikia užtikrinti, jog konkrečiam kovos su terorizmu tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui būtinus asmens duomenis būtų galima gauti, tvarkyti ir saugoti tiek, kiek reikia, kai kuriais atvejais net ir ilgiau nei 5 metus, nes gali būti, kad asmens duomenų reikia ilgai trunkantiems tyrimams ar teismo procedūroms. Tačiau, darant prielaidą, kad neatrinkti duomenys – tai masiškai perduoti duomenys, kurie nebuvo nei gauti, nei panaudoti konkrečiam baudžiamajam persekiojimui ar tyrimui, leidžiamas šių duomenų saugojimo laikotarpis turėtų būti gerokai trumpesnis. Šiuo atžvilgiu naudinga pabrėžti, kad, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo nuomone, jeigu saugomi telekomunikacijų duomenys, 6 mėnesių saugojimo laikotarpis jau yra labai ilgas ir todėl turi būti tinkamai pagrįstas (8). Konstitucinis Teismas šį 6 mėnesių laikotarpį laikė maksimaliu duomenims, nesusijusiems su jokiu konkrečiu tyrimu.

23.

Remiantis derybų įgaliojimais, teismo institucijai turėtų būti priskirta gauti JAV iždo departamento prašymus, įvertinti, ar jie atitinka susitarimą, ir prireikus reikalauti teikėjo perduoti duomenis pagal duomenų eksportavimo sistemą. Ir Europos Parlamentas, ir EDAPP palankiai įvertino šį požiūrį, kuris reiškia esminę valstybių narių nacionalines konstitucijas ir teisines sistemas atitinkančią garantiją užtikrinti teisėtą ir subalansuotą duomenų perdavimą bei nepriklausomą priežiūrą.

24.

Tačiau pasiūlyme ši užduotis skiriama Europolui, ES organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais agentūrai (9). Akivaizdu, kad Europolas nėra teisminė institucija.

25.

Be to, Europolas yra konkrečiai suinteresuotas keistis asmens duomenimis, remiantis siūlomu susitarimu. Pasiūlymo 10 straipsnyje Europolui suteikiami įgaliojimai prašyti taikant TFSP gautos reikšmingos informacijos, jeigu jis turi pagrindą manyti, kad asmuo ar subjektas yra susijęs su terorizmu. Šiuos Europolo įgaliojimus, kurie gali būti svarbūs jam įgyvendinant savo uždavinį ir kuriems būtini geri santykiai su JAV iždo departamentu, gali būti sunku suderinti su Europolo uždaviniu užtikrinti nepriklausomą priežiūrą.

26.

Be to, EDAPP kyla klausimas, kiek dabartiniais teisės aktais Europolui, visų pirma nekeičiant jo teisinio pagrindo remiantis Lisabonos sutartyje nustatyta įprasta procedūra, suteikiamos funkcijos ir įgaliojimai teikti trečiosios valstybės administracinį prašymą, „privalomą“ (4 straipsnio 5 dalis) privačiai įmonei, kuri šitaip „įgaliojama ir privalo“ teikti duomenis šiai trečiajai valstybei. Šiomis aplinkybėmis naudinga pažymėti, kad pagal dabartinius ES teisės aktus nėra aišku, ar Europolo sprendimas privačios įmonės atžvilgiu galėtų būti tikrinamas Europos Teisingumo Teismo.

27.

Tokiomis aplinkybėmis EDAPP pakartoja savo poziciją, kad, be kita ko, siekiant paisyti derybų įgaliojimų ir dabartinių ES teisės aktų, uždavinį vertinti JAV iždo departamento prašymus reikėtų patikėti viešai teisminei institucijai.

28.

Kaip jau minėta įžanginėje šios nuomonės dalyje, pasiūlyme nustatomos įvairios duomenų subjektų teisės, kaip antai teisė būti informuotam, teisė susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti arba sustabdyti jų tvarkymą, taip pat teisė gauti žalos atlyginimą. Tačiau svarbu, viena vertus, tobulinti kai kurias šių nuostatų dalis, ir, kita vertus, užtikrinti galimybę veiksmingai jas įgyvendinti.

29.

Susitarime nustatyti tam tikri teisės susipažinti su savo asmens duomenimis apribojimai. EDAPP pripažįsta, kad visų pirma kovos su terorizmu srityje duomenų subjektų teisės gali būti ribojamos tiek, kiek tai būtina. Tačiau pasiūlyme reikėtų aiškiai reglamentuoti, kad, nors 15 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis asmens duomenų atskleidimas jų savininkui gali būti ribojamas, šiuos duomenis turėtų būti visada galima atskleisti Europos nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms, kad jos galėtų veiksmingai įgyvendinti savo priežiūros funkciją. Aišku, duomenų apsaugos institucijoms vykdant savo funkcijas galios konfidencialumo pareiga ir jos neatskleis duomenų atitinkamam asmeniui, kol taikomos išimties sąlygos.

30.

Dėl teisės ištaisyti duomenis 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „kiekviena Šalis, sužinojusi, kad svarbi informacija, kurią ji perdavė kitai Šaliai arba kurią ji iš kitos Šalies gavo pagal šį Susitarimą, yra netiksli ar nepatikima, praneša, jei įmanoma, apie tai kitai Šaliai“. EDAPP nuomone, pareiga ištaisyti netikslius ar nepatikimus duomenis yra ne tik pagrindinė duomenų subjekto garantija, bet ir teisėsaugos institucijų veiksmų efektyvumo užtikrinimo garantija. Šiuo požiūriu duomenimis besikeičiančios institucijos turėtų įgyvendinti mechanizmus, kuriais užtikrintų, kad šis ištaisymas visada būtų įmanomas, todėl pasiūlyme vertėtų išbraukti žodžius „jei įmanoma“.

31.

Tačiau didžiausią rūpestį EDAPP kelia konkrečios šių teisių įgyvendinimo galimybės. Viena vertus, teisinio saugumo ir skaidrumo sumetimais pasiūlyme turėtų būti išsamiau nurodyta, kokiomis konkrečiomis procedūromis duomenų subjektai gali naudotis, kad įgyvendintų susitarime pripažįstamas teises tiek ES, tiek JAV.

32.

Kita vertus, 20 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad šiuo susitarimu „nesukuriamos ir nesuteikiamos jokios teisės ar lengvatos jokiam privačiam ar viešajam asmeniui arba subjektui“. EDAPP pažymi, kad atrodo, jog šia nuostata panaikinamas privalomas susitarimo nuostatų, kuriose numatytos duomenų subjektų teisės, kurios šiuo metu nėra nei pripažįstamos, nei galimos įgyvendinti pagal JAV teisę, pobūdis arba dėl tokio pobūdžio bent jau keliama abejonių, visų pirma jeigu duomenų subjektas nėra JAV pilietis ar nuolatinis gyventojas. Pavyzdžiui, JAV privatumo įstatyme numatyta ribota teisė susipažinti su asmenine informacija, kuri yra griežtesnė už bendrąją teisę susipažinti su duomenimis, pagal JAV informacijos laisvės įstatymą suteikiamą visuomenei. Tačiau JAV privatumo įstatyme aiškiai nurodyta, kad prašymą leisti susipažinti su savo asmens duomenimis gali pateikti tik „Jungtinių Valstijų pilietis arba užsienietis, kuriam teisėtai suteikta teisė nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose“ (10).

33.

Todėl EDAPP rekomenduoja pataisyti dabartinę 20 straipsnio 1 dalies formuluotę, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymu suteiktos teisės būtų aiškiai įvardytos bei veiksmingai įgyvendinamos ir JAV teritorijoje.

34.

Pasiūlymo 12 straipsnyje numatyti įvairūs susitarime nustatytų sąlygų ir garantijų stebėjimo lygiai. „Nepriklausomi prižiūrėtojai“ stebės JAV iždo departamento realiuoju laiku ir praeityje atliktas paieškas. Be to, „Europos Komisijos paskirtas nepriklausomas asmuo“ nuolat vykdys pirmo lygio priežiūrą, įskaitant jos nepriklausomumą. Reikėtų patikslinti, kokios bus šio nepriklausomo asmens užduotys, kaip bus užtikrinama, kad jis iš tikrųjų galėtų atlikti savo funkcijas, ir kam jis atsiskaito.

35.

13 straipsnyje taip pat nustatomas bendros peržiūros mechanizmas, taikomas praėjus 6 mėnesiams, o vėliau – reguliariai. Bendrą peržiūrą atliks bendra ES ir JAV delegacija, įskaitant dviejų duomenų apsaugos institucijų atstovus ES delegacijoje, o atlikus peržiūrą bus parengta ataskaita, kurią Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.

36.

EDAPP pabrėžia, kad nepriklausoma priežiūra yra svarbiausias teisės į asmens duomenų apsaugą elementas, kaip tai patvirtinta SESV 16 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje. Neseniai Teisingumo Teismas savo 2010 m. kovo 9 d. sprendime Komisija prieš Vokietiją  (11) nustatė griežtus nepriklausomumo kriterijus. Akivaizdu, kad tie patys griežti kriterijai negali būti nustatomi trečiosioms šalims, bet akivaizdu ir tai, kad tinkama asmens duomenų apsauga gali būti užtikrinama tik tuomet (12), kai numatytos pakankamos nepriklausomos priežiūros garantijos. Tai taip pat yra tarptautinių susitarimų su šalimis, kurių teisinėje sistemoje nenustatyta nepriklausomos institucijos kontrolės būtinybė, sąlyga.

37.

Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu, kad susitarime būtų aiškiai apibrėžtos, o ne „bendrai derinamos“ ar šalių vėliau nustatomos bent jau priežiūros ir bendros priežiūros detalės, taip pat priežiūroje dalyvaujančių asmenų įgaliojimai ir nepriklausomumo garantijos. Visų pirma svarbu užtikrinti, kad ir Europos Komisijos paskirtas asmuo, ir Europos duomenų apsaugos institucijų atstovai galėtų veikti nepriklausomai ir veiksmingai įgyvendinti savo priežiūros funkcijas.

38.

Be to, pasiūlyme turėtų būti nustatyta ne tik pirmos bendros peržiūros data (po 6 mėnesių), bet ir paskesnių peržiūrų dažnumas, pvz., kasmet. EDAPP taip pat rekomenduoja nustatyti šių bendrų peržiūrų rezultatų ir susitarimo galiojimo trukmės ryšį.

39.

Šiomis aplinkybėmis EDAPP pabrėžia, kad pageidautina laikino galiojimo sąlyga, atsižvelgiant į tai, kad ilgainiui gali būti priimti konkretesni sprendimai. Laikino galiojimo sąlyga taip pat galėtų būti gera paskata užtikrinti, kad būtų dedamos reikiamos pastangos priimti tokius sprendimus, kurie reikštų, kad nebebus priežasties JAV iždo departamentui masiškai siųsti duomenis.

40.

Siekiant didinti priežiūros ir bendros priežiūros veiksmingumą, turėtų būti prieinama informacija ir atitinkami duomenys apie prašymų leisti susipažinti su duomenimis ir atlyginti žalą skaičių, galima informacija apie tolesnius veiksmus (ištrynimas, ištaisymas ir kt.), taip pat kiek priimta sprendimų dėl duomenų subjektų teisių ribojimo. Kartu, kalbant apie peržiūrą, turėtų būti prieinama ir teikiama informacija ne tik apie pranešimų, su kuriais „susipažino“ JAV iždo departamentas, skaičių, bet ir apie JAV iždo departamentui „pateiktus“ pranešimus. Tai turėtų būti nurodyta susitarime.

41.

Be to, šiuo pasiūlymu neturėtų būti niekaip ribojami Europos duomenų apsaugos institucijų įgaliojimai ir kompetencija. Šiuo požiūriu EDAPP pažymi, kad pasiūlyme laikinojo TFSP susitarimo atžvilgiu žengiamas žingsnis atgal. Iš tikrųjų, nors ankstesnio susitarimo preambulėje buvo nurodyta, kad „šiuo Susitarimu nenukrypstama nuo galiojančių valstybių narių duomenų apsaugos institucijoms suteiktų įgaliojimų ginti asmenis jų asmens duomenų tvarkymo srityje“, dabar pasiūlyme nurodyta: „laikydamosi konkrečių šio Susitarimo nuostatų prižiūri kompetentingos duomenų apsaugos institucijos“. Todėl EDAPP rekomenduoja pasiūlyme aiškiai nurodyti, kad šiuo susitarimu nenukrypstama nuo Europos duomenų apsaugos institucijų įgaliojimų ir jie neribojami.

42.

EDAPP pripažįsta, kad šiame pasiūlyme numatyti tam tikri esminiai patobulinimai laikinojo TFSP I susitarimo atžvilgiu, pvz., netaikyti jo SEPA duomenims, labiau ribota terorizmo apibrėžtis ir išsamesnės nuostatos dėl duomenų subjektų teisių.

43.

Tačiau EDAPP pažymi, kad turi būti įvykdyta esminė naujojo TFSP susitarimo teisėtumo įvertinimo sąlyga. Sistemos būtinumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į jau esamus ES ir tarptautinės teisės aktus.

44.

Jeigu taip būtų, EDAPP pažymi, kad tebėra neišspręsti kai kurie klausimai ir tobulintini svarbūs dalykai, kad būtų įvykdytos ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos sąlygos, kaip antai:

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/16

1.

2010 m. liepos 20 d. Komisija patvirtino komunikatą „Informacijos valdymo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje apžvalga“ (toliau – komunikatas) (3). Komunikatas išsiųstas EDAPP konsultacijai.

2.

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija su juo konsultavosi. Dar prieš patvirtinant komunikatą EDAPP buvo suteikta galimybė pateikti neoficialias pastabas. Galutinėje dokumento versijoje į daugelį šių pastabų atsižvelgta.

3.

EDAPP palankiai vertina komunikato tikslą – komunikate „pirmą kartą visapusiškai apžvelgtos ES lygmeniu įdiegtos, įgyvendinamos arba svarstomos priemonės, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas ir tarpvalstybinis keitimasis jais teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais“ (4). Dokumente taip pat siekiama apžvelgti, kokia informacija apie piliečius renkama ir saugoma, kokia informacija keičiamasi, kas ir kokiais tikslais tai daro. Be to, Komisijos nuomone, komunikatas taip pat turėtų būti skaidri orientacinė priemonė, skirta visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie nori dalyvauti diskusijose apie būsimas ES politikos kryptis šioje srityje. Taigi juo turėtų būti prisidedama prie informacija grindžiamo politikos dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais.

4.

Konkrečiai kalbant, komunikate nurodyta, kad juo siekiama paaiškinti pagrindinį priemonių tikslą, jų struktūrą, kokios rūšies asmens duomenims jos taikomos, „nurodytos valdžios institucijos, turinčios prieigą prie tokių duomenų“ (5), ir duomenų apsaugą bei saugojimą reglamentuojančios nuostatos. Be to, I priede pateikta keletas pavyzdžių, kaip šios priemonės veikia praktikoje.

5.

Be to, dokumente išdėstyti bendrieji principai („pagrindiniai principai“ ir „su procesu susiję principai“), kuriais Komisija ketina vadovautis ateityje rengdama duomenų rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais priemones. Komunikate prie „pagrindinių principų“ priskirtas pagrindinių teisių, visų pirma teisės į privatumą ir duomenų apsaugą, užtikrinimas, būtinumas, subsidiarumas ir kruopštus rizikos valdymas. „Su procesu susiję principai“ yra šie: išlaidų veiksmingumas, politikos rengimas laikantis principo „iš apačios į viršų“, aiškus pareigų paskirstymas, peržiūra ir galiojimo pabaigos sąlygos.

6.

Komunikate teigiama, kad šių principų bus paisoma vertinant esamas priemones. Komisijos nuomone, laikantis tokio principinio požiūrio į politikos plėtojimą ir vertinimą galima tikėtis, kad esamų ir būsimų priemonių nuoseklumas ir veiksmingumas pagerės taip, kad jomis bus visiškai užtikrintos piliečių pagrindinės teisės.

7.

EDAPP pažymi, kad komunikatas yra svarbus dokumentas, kuriame pateikta išsami esamų ir (galimų) būsimų keitimosi informacija priemonių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje apžvalga. Jame išplėtotas Stokholmo programos (6) 4.2.2 skyrius (Informacijos srauto valdymas) ir 5.1 skyrius (Integruotas išorės sienų valdymas). Komunikatas bus svarbus ateityje plėtojant laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę. Būtent dėl šios priežasties EDAPP mano, kad naudinga pateikti pastabas dėl įvairių komunikato dalių, nors komunikato tekstas ir nebus pakeistas.

8.

EDAPP ketina pateikti keletą papildomų minčių, į kurias, jo nuomone, turi būti atsižvelgta toliau plėtojant laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę. Šioje nuomonėje nurodyta keletas minčių, pateiktų anksčiau 2009 m. liepos 10 d. EDAPP nuomonėje dėl Komunikato „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (7) ir kitose nuomonėse bei pastabose. Be to, šioje nuomonėje detalizuojami anksčiau dėstyti požiūriai. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų nurodyti Pranešimą dėl privatumo ateities, kurį 2009 m. gruodžio 1 d. patvirtino 29 straipsnio darbo grupė ir Policijos ir teisingumo darbo grupė. Šiame pranešime, kuris yra bendras indėlis į Europos Komisijos konsultacijas dėl teisinės pagrindinių teisių į asmens duomenų apsaugą sistemos ir kuriam pritarė EDAPP, nurodyta svarbi kryptis, kaip ateityje saugoti duomenis ir kaip keistis informacija policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

9.

EDAPP palankiai vertina šį komunikatą kaip atsakymą į Europos Vadovų Tarybos raginimą (8) rengti informacijos valdymo priemones ES lygmeniu pagal ES informacijos valdymo strategiją ir svarstyti, koks galėtų būti Europos keitimosi informacija modelis.

10.

Be to, EDAPP pažymi, kad komunikatas taip pat turėtų būti suprantamas kaip atsakas į pirma minėtą Stokholmo programą, kurioje raginama darniai kurti patvarią keitimosi informacija sistemą ES vidaus saugumo srityje. Tiksliau kalbant, Stokholmo programos 4.2.2 skyriuje Europos Komisija raginama įvertinti, ar reikia rengti Europos keitimosi informacija modelį remiantis dabartinių priemonių, tarp jų pagal Priumo sutartį sukurtos keitimosi duomenimis sistemos ir vadinamojo Švedijos pamatinio sprendimo, vertinimu. Šie vertinimai turėtų padėti nustatyti, ar šios priemonės veikia taip, kaip iš pradžių numatyta, ir ar jos atitinka informacijos valdymo strategijos tikslus.

11.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, naudinga pabrėžti, kad Stokholmo programoje remiamasi tvirtu duomenų apsaugos režimu kaip svarbiausia ES informacijos valdymo strategijos sąlyga. Tai, kad daug dėmesio skiriama duomenų apsaugai, visiškai atitinka Lisabonos sutarties nuostatas, kurioje, kaip jau minėta, numatyta bendro pobūdžio nuostata dėl duomenų apsaugos, pagal kurią visiems (taip pat ir trečiųjų šalių piliečiams) suteikiama vykdytina teisė į duomenų apsaugą, ir Tarybos bei Europos Parlamento pareiga kurti visapusišką duomenų apsaugos sistemą.

12.

EDAPP taip pat pritaria informacijos valdymo strategijos reikalavimui, kad visos naujos teisinės priemonės, kuriomis padedama saugoti asmens duomenis ir jais keistis, turėtų būti siūlomos tik tada, jeigu remiamasi konkrečiais įrodymais, kad jų reikia. EDAPP pritarė šiam požiūriui įvairiose nuomonėse dėl pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, pavyzdžiui, dėl pasiūlymų dėl antros kartos SIS (9), dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais (10), dėl Eurodac ir Dublino reglamentų peržiūros (11), dėl Komisijos komunikato dėl Stokholmo programos (12) ir dėl PNR (13).

13.

Iš tiesų, prieš siūlant naujas priemones labai svarbu įvertinti visas taikomas keitimosi informacija priemones. Tai net dar svarbiau, jei atsižvelgsime į tai, kad dabartinė sistema yra sudėtingas įvairių priemonių ir sistemų kratinys: kai kurios iš jų tik neseniai įgyvendintos, todėl jų veiksmingumo dar negalima vertinti, kitos dabar įgyvendinamos, o kai kurias naujas priemones ir sistemas reglamentuojantys teisės aktai vis dar rengiami.

14.

Todėl EDAPP džiaugiasi, kad komunikate nurodyta aiški sąsaja su kitais projektais, kuriuos vykdyti pradėjo Komisija, siekdama apžvelgti ir įvertinti šią sritį ir toliau įgyvendindama Stokholmo programą.

15.

Šiuo atžvilgiu EDAPP ypač palankiai vertina informacijos rinkimo projektą, kurį Komisija pradėjo vykdyti 2010 m. sausio mėn. ir vykdo glaudžiai bendradarbiaudama su Informacijos rinkimo projekto grupe, kurią sudaro ES ir ELPA valstybių narių, Europolo, Eurojusto, Frontex ir EDAPP atstovai (14). Kaip nurodyta komunikate, Komisija rengiasi dar 2010 m. pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui informacijos rinkimo projekto rezultatus. Artimiausiu metu ji taip pat siekia pateikti komunikatą dėl Europos keitimosi informacija modelio.

16.

EDAPP nuomone, itin palankiai vertintinas aiškus komunikato ir informacijos rinkimo projekto ryšio nurodymas, nes jie akivaizdžiai tarpusavyje susiję. Akivaizdu, kad dar anksti vertinti, kokie bus šių projektų ir apskritai diskusijų dėl Europos keitimosi informacija modelio rezultatai (kol kas informacijos rinkimo projektą Komisija pateikė tik kaip „apžvalgos projektą“). EDAPP ir toliau stebės šį darbą. Be to, jau šiame etape jis atkreipia dėmesį į būtinybę numatyti visų projektų, kuriuos Komisija pradėjo vykdyti atsižvelgdama į diskusijas dėl Europos keitimosi informacija modelio, sąveikumą ir vengti skirtingų išvadų.

17.

Be to, EDAPP norėtų atkreipti dėmesį į vykstančią duomenų apsaugos sistemos peržiūrą, visų pirma į Komisijos ketinimą parengti visapusišką asmens duomenų apsaugos sistemą, kuri taip pat būtų taikoma policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

18.

Atsižvelgdamas į tai, EDAPP pažymi, kad komunikato dalyje „Pagrindinių teisių, visų pirma teisės į privatumą ir duomenų apsaugą, užtikrinimas“ nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnis, kuriame nustatytas tokios visapusiškos duomenų apsaugos sistemos kūrimo teisinis pagrindas. Šiuo atžvilgiu jis taip pat pažymi, jog komunikate nurodyta, kad jame nenagrinėjamos konkrečios svarstomų priemonių duomenų apsaugos nuostatos, nes Komisija, remdamasi pirma minėtu 16 straipsniu, svarsto naują visapusišką asmens duomenų apsaugos ES sistemą. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP tikisi, kad bus pateikta gera dabartinių ir galbūt skirtingų duomenų apsaugos sistemų apžvalga ir kad Komisija remsis šia apžvalga, priimdama tolesnius sprendimus.

19.

Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad nors EDAPP palankiai vertina komunikato tikslus ir pagrindinį turinį, jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis dokumentas turėtų būti laikomas tik pirmuoju žingsniu siekiant įvertinti priemones ir kad po jo turėtų būti imamasi tolesnių konkrečių priemonių, kurių rezultatas turėtų būti visapusiška, integruota ir gerai sustruktūrinta ES keitimosi informacija ir jos tvarkymo politika.

20.

Komunikato tekste Komisija nurodo, kad tikslų apribojimo principas – „svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti daugumos šiame komunikate nagrinėjamų priemonių atveju“.

21.

EDAPP palankiai vertina tai, kad komunikate pabrėžiamas tikslų apribojimo principas, pagal kurį reikalaujama, kad tikslai, dėl kurių renkami asmens duomenys, būtų aiškiai nurodyti ne vėliau kaip duomenų rinkimo metu ir kad duomenys nebūtų tvarkomi su šiais pradiniais tikslais nesuderinamais tikslais. Bet koks nukrypimas nuo tikslų apribojimo principo turėtų būti išimtis ir turėtų būti įgyvendinamas tik laikantis griežtų sąlygų ir būtinų teisinių, techninių bei kitų apsaugos priemonių.

22.

Vis dėlto EDAPP apgailestauja, kad komunikate šis pagrindinis duomenų apsaugos principas apibūdinamas kaip svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti tik „daugumos šiame komunikate nagrinėjamų priemonių atveju“. Be to, komunikato 22 psl. kalbama apie SIS, SIS II ir VIS ir nurodoma, kad, „išskyrus šias centralizuotas informacines sistemas, tikslų apribojimas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis ES lygmens informacijos valdymo priemonių paskirtį“.

23.

Perskaičius šią formuluotę, galėtų būti daroma išvada, kad šis principas nėra svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti visais visų sistemų ir priemonių, susijusių su keitimusi informacija ES, atvejais. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP pažymi, kad įmanoma ir gali būti reikalinga taikyti šio principo išimtis ir apribojimus, kaip pripažinta Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 3 straipsnio 2 dalyje (15). Tačiau privaloma užtikrinti, kad bet kokia nauja priemonė, susijusi su keitimusi informacija ES, būtų siūloma ir priimama tik tuomet, jeigu į tikslų apribojimo principą tinkamai atsižvelgta, ir kad dėl bet kokių galimų šio principo išimčių ir apribojimų kiekvienu atveju būtų sprendžiama atskirai, atlikus rimtą vertinimą. Į šį principą turi būti atsižvelgta ir SIS, SIS II ir VIS atvejais.

24.

Bet kokių kitų metodų taikymas prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio nuostatoms ir ES teisei dėl duomenų apsaugos (pvz., Direktyvai 95/46/EB, Reglamentui (EB) Nr. 45/2001 arba Tarybos pamatiniam sprendimui 2008/977/TVR), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Nesilaikant tikslų apribojimo principo taip pat gali atsirasti vadinamasis nemotyvuotas nukrypimas nuo šių sistemų funkcijų vykdymo (16).

25.

Komunikate (25 psl.) atkreipiamas dėmesys į Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nustatytus reikalavimus, susijusius su „proporcingumo testu“, ir pareiškiama, kad, „ateityje rengdama visus politikos pasiūlymus, Komisija įvertins tikėtiną iniciatyvos poveikį asmenų teisei į privatumą ir asmens duomenų apsaugą ir išdėstys, kodėl toks poveikis būtinas ir kodėl siūlomas sprendimas yra proporcingas teisėtam tikslui palaikyti vidaus saugumą Europos Sąjungoje, vykdyti nusikaltimų prevenciją ar valdyti migraciją“.

26.

EDAPP palankiai vertina pirma minėtus teiginius, nes jis taip pat reikalavo, kad priimant bet kokius sprendimus dėl esamų ir naujų sistemų, susijusių su asmens duomenų rinkimu ir keitimusi jais, labiausiai būtų laikomasi proporcingumo ir būtinumo principų. Žvelgiant į ateitį, šių principų laikymasis taip pat svarbus svarstant, kaip turėtų atrodyti ES informacijos valdymo strategija ir Europos keitimosi informacija modelis.

27.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EDAPP palankiai vertina tai, kad, kitaip negu teigiama formuluotėje, kurią Komisija vartojo kalbėdama apie tikslų apribojimo principą (žr. šios nuomonės 20–22 dalis), atsižvelgdama į būtinumą, ji įsipareigoja vertinti visus būsimus politikos pasiūlymus, jeigu daromas poveikis asmenų teisei į privatumą ir asmens duomenims.

28.

Be to, EDAPP atkreipia dėmesį į tai, kad visi šie reikalavimai dėl proporcingumo ir būtinumo nustatyti esamuose ES teisės aktuose (pirmiausia ES pagrindinių teisių chartijoje, kuri dabar yra ES pirminės teisės dalis) ir nusistovėjusioje Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Kitaip tariant, naujų elementų į komunikatą neįtraukta. Todėl, EDAPP nuomone, komunikate nereikėtų paprasčiausiai kartoti šių reikalavimų, o derėtų numatyti konkrečias priemones ir mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ir būtinumo, ir proporcingumo principų ir kad jie būtų praktiškai įgyvendinami visuose pasiūlymuose, kurie daro poveikį asmenų teisėms. 38–41 dalyse aptartas poveikio privatumui vertinimas galėtų būti gera priemonė šiam tikslui pasiekti. Be to, šis vertinimas turėtų būti taikomas ne tik naujiems pasiūlymams, bet ir esamoms sistemoms ir mechanizmams.

29.

Be to, EDAPP taip pat naudojasi šia galimybe siekdamas pabrėžti, kad svarstant proporcingumo ir būtinumo pricipus ES informacijos valdymo strategijoje reikėtų reikalauti tinkamos duomenų apsaugos ir teisėsaugos pusiausvyros. Ši pusiausvyra nereiškia, kad duomenų apsauga kliudytų naudotis informacija, kurios reikia nusikaltimui išaiškinti. Visa šiam tikslui reikalinga informacija gali būti naudojama pagal duomenų apsaugos taisykles (17).

30.

Stokholmo programoje prašoma atlikti objektyvų ir išsamų visų priemonių ir sistemų, susijusių su keitimusi informacija Europos Sąjungoje, vertinimą. Žinoma, EDAPP visiškai pritaria šiam požiūriui.

31.

Vis dėlto atrodo, kad komunikatas nevisiškai nuoseklus. Jame, regis (bent jau kai kalbama apie skaičius ir statistinius duomenis), pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios per daugelį metų pasiteisino ir yra laikomos sėkmingais pavyzdžiais (pavyzdžiui, sėkmingos atitiktys SIS ir Eurodac sistemose). EDAPP neabejoja dėl bendros šių sistemų sėkmės. Tačiau jis nurodo, kad, pavyzdžiui, Šengeno jungtinės priežiūros institucijos (JPI) SIS veiklos ataskaitose (18) pranešta, jog nemažai atvejų SIS perspėjimai buvo pavėluoti, su klaidomis arba neteisingi, ir tai sukėlė (arba galėjo sukelti) neigiamų pasekmių atitinkamiems asmenims. Tokios informacijos komunikate nepateikta.

32.

EDAPP norėtų patarti Komisijai persvarstyti požiūrį, pasirinktą rengiant komunikatą. EDAPP siūlo, kad ateityje informacijos valdymo srityje būtų pranešama ir apie sistemos klaidas arba trūkumus (pavyzdžiui, dėl klaidingos atitikties sistemoje neteisingai sulaikytų arba kokių nors nepatogumų patyrusių žmonių skaičius), siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą.

33.

Pavyzdžiui, EDAPP siūlo, kad duomenys apie SIS ir SIRENE atitiktis (1 priede) būtų papildyti remiantis JPI atliktu darbu nustatant perspėjimų patikimumą ir tikslumą.

34.

Komunikate tarp 26–27 psl. išvardytų „su procesu susijusių principų“ nurodomas aiškaus pareigų paskirstymo principas, visų pirma nagrinėjant pradinio valdymo struktūrų modelio klausimą. Šiuo atžvilgiu komunikate atkreipiamas dėmesys į SIS II projekto problemas ir būsimas IT agentūros pareigas.

35.

EDAPP norėtų pasinaudoti šia proga ir pabrėžti atskaitomybės principo svarbą, kuris taip pat turėtų būti įgyvendintas policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ir atlikti svarbų vaidmenį kuriant naują ir geriau išplėtotą ES keitimosi duomenimis ir informacijos valdymo politiką. Atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos sistemos ateitį, šiuo metu šis principas aptariamas kaip priemonė, taikytina siekiant toliau skatinti duomenų valdytojus mažinti nesilaikymo riziką įgyvendinant atitinkamus mechanizmus, skirtus veiksmingai duomenų apsaugai. Pagal atskaitomybės principą reikalaujama, kad duomenų valdytojai įdiegtų vidaus mechanizmus ir kontrolės sistemas, kurios atitiktų reikalavimus, ir pateiktų suinteresuotiesiems subjektams ir priežiūros institucijoms įrodymų, kad reikalavimų laikomasi (pavyzdžiui, audito ataskaitos) (19). EDAPP 2005 m. savo nuomonėse dėl VIS ir SIS II taip pat pabrėžė tokių priemonių būtinybę.

36.

Komunikato 25 psl. Komisija nurodo principą „į privatumą atsižvelgta projektuojant“ (dalyje „Pagrindinių teisių, visų pirma teisės į privatumą ir duomenų apsaugą, užtikrinimas“ (Pagrindiniai principai)) ir pareiškia, kad, „rengdama naujas priemones, kurias įgyvendinant reikės naudoti informacines technologijas, Komisija sieks vadovautis principu „į privatumą atsižvelgta projektuojant“ “.

37.

EDAPP palankiai vertina nuorodą į šį principą (20), kuris apskritai šiuo metu kuriamas ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose ir kuris taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį policijos ir teisingumo srityje (21).

38.

EDAPP įsitikinęs, kad šiuo komunikatu suteikta puiki galimybė daugiau svarstyti apie tai, ką turėtų reikšti tikras poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimas.

39.

EDAPP pažymi, kad nei šiame komunikate aprašytose bendrosiose gairėse, nei Komisijos poveikio vertinimo gairėse (22) šis aspektas neapibrėžtas ir neišplėtotas, kad galėtų tapti politikos reikalavimu.

40.

Todėl EDAPP rekomenduoja ateityje priemonių poveikį privatumui ir duomenų apsaugai vertinti konkrečiau ir griežčiau (atskiras vertinimas arba bendro poveikio pagrindinėms teisėms vertinimo dalis). Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pasiūlymas, kuriuo daromas poveikis privatumui ir duomenų apsaugai, būtų nuodugniai apsvarstytas, turėtų būti nustatyti specialūs rodikliai ir kriterijai. EDAPP taip pat siūlo šį klausimą spręsti vykdant darbą visapusiškos duomenų apsaugos sistemos srityje.

41.

Be to, šiuo atžvilgiu gali būti naudinga nurodyti Rekomendacijos dėl privatumo ir duomenų apsaugos principų įgyvendinimo taikomosiose priemonėse, kurių naudojimas pagrįstas radijo dažniniu atpažinimu (23), 4 straipsnį, kuriame Komisija ragino valstybes nares užtikrinti, kad pramonės atstovai, bendradarbiaudami su atitinkamais pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, kurtų poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimo sistemą. Madrido rezoliucijoje, kurią 2009 m. lapkričio mėn. patvirtino Tarptautinė privatumo ir duomenų apsaugos įgaliotinių konferencija, taip pat skatinama prieš diegiant naujas informacines sistemas ir technologijas, skirtas asmens duomenims tvarkyti arba esminiams vykdomo tvarkymo pakeitimams daryti, įdiegti poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimo sistemas.

42.

EDAPP pažymi, kad Komunikate konkrečiai nekalbama apie svarbų duomenų subjektų teisių, kaip vieno iš esminių duomenų apsaugos elementų, klausimą. Labai svarbu užtikrinti, kad taikant visas skirtingas sistemas ir priemones, skirtas keistis informacija, piliečiai turėtų panašias teises, susijusias su tuo, kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Iš tiesų, daugeliu komunikate paminėtų sistemų nustatomos konkrečios duomenų subjektų teises reglamentuojančios taisyklės, tačiau sistemos ir priemonės labai dažnai ir nepagrįstai nesutampa.

43.

Todėl EDAPP ragina, kad artimiausioje ateityje Komisija atidžiau išnagrinėtų duomenų subjektų teisių suderinimo ES klausimą.

44.

Nors Komisija atkreipia dėmesį į biometrinių duomenų naudojimą (24), ji neskiria ypatingo dėmesio tam, kad šiuo metu naudojama daugiau biometrinių duomenų keitimosi informacija ES srityje, taip pat Europos Sąjungoje taikant didelės apimties IT sistemas ir kitas sienų valdymo priemones. Be to, komunikate konkrečiai nenurodyta, kaip ateityje Komisija ketina spręsti šį klausimą ir ar, atsižvelgdama į šią vis labiau pastebimą tendenciją, ji kuria visapusišką politiką. Apmaudu, nes duomenų apsaugos požiūriu šis klausimas labai svarbus ir opus.

45.

Atsižvelgdamas į tai, EDAPP norėtų paminėti, kad įvairiuose forumuose ir nuomonėse (25) daug kartų yra pabrėžęs galimą riziką, susijusią su dideliu biometrinių duomenų naudojimo poveikiu asmenų teisėms. Tada jis taip pat siūlė naudojant biometrinius duomenis tam tikrose priemonėse ir sistemose taikyti griežtas apsaugos priemones. Be to, EDAPP atkreipė dėmesį į problemą, susijusią su netikslumais, atsirandančiais kaupiant ir lyginant biometrinius duomenis.

46.

Naudodamasis proga, dėl šių priežasčių EDAPP prašo, kad Komisija, visiškai laikydamasi pagrindinių duomenų apsaugos principų, pavyzdžiui, proporcingumo, būtinumo ir tikslų apribojimo, kurtų aiškią ir griežtą biometrinių duomenų naudojimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje politiką, kuri būtų pagrįsta rimtais vertinimais, o biometrinių duomenų naudojimo poreikis kiekvienu atveju būtų vertinamas atskirai.

47.

EDAPP jau anksčiau (26) reiškė rūpestį dėl keleto su sąveikos sąvoka susijusių problemų. Viena iš sistemų sąveikos pasekmių – galimybė skatinti siūlyti naujus didelio masto IT sistemų, kurių taikymo sritis platesnė už pradinę jų paskirtį, ir (arba) biometrinių duomenų – svarbiausio dalyko šioje srityje – naudojimo tikslus. Įvairių rūšių sąveikai reikalingos specialios apsaugos priemonės ir sąlygos. Šiuo atžvilgiu EDAPP taip pat pabrėžė, kad sistemų sąveika turi būti įgyvendinama deramai atsižvelgiant į duomenų apsaugos principus, ypač į tikslų apribojimo principą.

48.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EDAPP pažymi, kad komunikate neskiriamas ypatingas dėmesys sistemų sąveikos klausimui. Todėl EDAPP ragina Komisiją parengti politiką šiuo esminiu ES keitimosi informacija aspektu, kuri turėtų būti įtraukta į vertinimą.

49.

Komunikate yra skyrius, skirtas teisės aktų pasiūlymams, kuriuos ateityje Komisija turės pateikti. Dokumente, be kita ko, minimas pasiūlymas dėl registruotų keliautojų programos ir pasiūlymas dėl atvykimo ir išvykimo sistemos. EDAPP norėtų pateikti keletą pastabų dėl abiejų minėtų pasiūlymų, dėl kurių, kaip komunikate užsiminta, Komisija jau priėmė sprendimą.

50.

Šios nuomonės 3 punkte pabrėžtas komunikato tikslas – komunikate „visapusiškai apžvelgtos ES (lygmens) (...) priemonės, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas ir tarpvalstybinis keitimasis jais teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais“.

51.

Atsižvelgdamas į tai, EDAPP norėtų žinoti, koks bus galutinis registruotų keliautojų programos tikslas ir kaip šis pasiūlymas, kurį dabar svarsto Komisija, bus taikomas teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais. Komunikato 20 psl. teigiama, kad „ši programa leistų dažnai iš trečiųjų šalių keliaujantiems asmenims atvykti į ES taikant (...) supaprastintą patikrinimo pasienyje tvarką ir naudojant automatizuotus vartus“. Taigi atrodo, kad šių priemonių tikslas yra sudaryti lengvesnes sąlygas dažnai keliaujantiems asmenims keliauti. Todėl šios priemonės nesusijusios (tiesiogiai arba akivaizdžiai) su teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais.

52.

Kalbant apie būsimą ES atvykimo ir išvykimo sistemą, komunikate (20 psl.) paminėta „užsibuvusių asmenų“ problema ir nurodyta, kad ši žmonių kategorija „sudaro didžiausią neteisėtų imigrantų kategoriją ES“. Šis argumentas pateiktas kaip priežastis, kodėl Komisija nusprendė pasiūlyti įvesti atvykimo ir išvykimo sistemą trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į ES trumpam – iki trijų mėnesių.

53.

Be to, komunikate nurodyta, kad „naudojant sistemą būtų registruojama informacija apie atvykimo laiką ir vietą, leistiną buvimo šalyje laiką, o nustačius, kad asmuo yra viršijęs leistiną buvimo šalyje laiką, automatinius perspėjimus būtų galima perduoti tiesiai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Sistema apimtų biometrinių duomenų tikrinimą ir naudotų tą pačią biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistemą ir techninę įrangą, kurią naudoja SIS II ir VIS“.

54.

EDAPP mano, kad svarbu tiksliai apibrėžti užsibuvusių asmenų kategoriją nurodant esamą teisinę apibrėžtį arba remiantis kokiais nors patikimais skaičiavimais ar statistiniais duomenimis. Tai net dar svarbiau, turint omenyje, kad šiuo metu visi skaičiavimai, kiek Europos Sąjungoje yra užsibuvusių asmenų, pagrįsti tik apytikriu nustatymu. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kokių būtų imamasi priemonių, kai, taikant sistemą, būtų nustatomi užsibuvę asmenys, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje trūksta aiškios ir visapusiškos politikos, skirtos užsibuvusių ES teritorijoje asmenų klausimui spręsti.

55.

Be to, kaip atrodo iš komunikato formuluotės, Komisija jau priėmė sprendimą įvesti sistemą, tačiau komunikate taip pat nurodyta, kad dabar Komisija atlieka poveikio vertinimą. EDAPP pabrėžia, kad sprendimas įvesti tokią sudėtingą ir privatumą pažeidžiančią sistemą turėtų būti priimtas tik remiantis konkrečiu poveikio vertinimu, pateikiant konkrečius įrodymus ir informaciją apie tai, kodėl ši sistema būtina ir kodėl negalima numatyti pakaitinių jau taikomomis sistemomis pagrįstų sprendimų.

56.

Galiausiai atrodo, kad Komisija sieja šią būsimą sistemą su biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistema ir technine įranga, kurią naudoja SIS II ir VIS. Tačiau tai daroma nenurodant, kad nei SIS II, nei VIS dar neįgyvendintos ir kad šiame etape tiksli jų įsigaliojimo data nežinoma. Kitaip tariant, atvykimo ir išvykimo sistema labai priklausytų nuo biometrinių duomenų ir operacinių sistemų, kurios dar neveikia, ir dėl to jų veikimo ir funkcinių galimybių niekaip nebuvo galima tinkamai įvertinti.

57.

Atsižvelgiant į iniciatyvas, kurias turi išnagrinėti Komisija (vadinasi, į tas, dėl kurių Komisija dar nepriėmė galutinio sprendimo), ir remiantis Stokholmo programoje pateiktais prašymais, komunikate atkreipiamas dėmesys į tris iniciatyvas: įvesti ES terorizmo finansavimo sekimo sistemą (lygiavertę JAV TFTP), elektroninio kelionės leidimo sistemą (EKLS) ir Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS).

58.

EDAPP atidžiai stebės visus pokyčius, susijusius su šiomis iniciatyvomis, ir, jei reikės, teiks pastabas ir pasiūlymus.

59.

EDAPP visiškai pritaria komunikato tikslui visapusiškai apžvelgti ir įgyvendintas, ir ateityje planuojamas įgyvendinti ES keitimosi informacija sistemas. Daugelyje pateiktų nuomonių ir pastabų EDAPP pritarė, kad prieš siūlant naujas priemones reikia įvertinti visas taikomas keitimosi informacija priemones.

60.

Taip pat EDAPP pritaria komunikate pateiktai nuorodai į tęsiamą darbą kuriant visapusišką duomenų apsaugos sistemą remiantis SESV 16 straipsniu, į kurį turėtų būti atsižvelgta ir rengiant ES informacijos valdymo apžvalgą.

61.

EDAPP mano, kad šis komunikatas yra pirmasis žingsnis atliekant vertinimo darbą. Po jo turėtų būti atliktas tikras vertinimas, kurio rezultatas turėtų būti visapusiška, integruota ir gerai sustruktūrinta ES keitimosi informacija ir jos tvarkymo politika. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP džiaugiasi matydamas sąsają su kitais projektais, kuriuos Komisija pradėjo vykdyti, reaguodama į Stokholmo programą, visų pirma su informacijos rinkimo projektu, kurį Komisija vykdo glaudžiai bendradarbiaudama su Informacijos rinkimo projekto grupe.

62.

EDAPP siūlo, kad ateityje informacijos valdymo srityje būtų pranešama ir apie sistemų klaidas ar trūkumus (pavyzdžiui, dėl klaidingos atitikties sistemoje neteisingai sulaikytų arba kokių nors nepatogumų patyrusių žmonių skaičius) ir į juos būtų atsižvelgiama.

63.

Tikslų apribojimo principas turėtų būti laikomas svarbiausiu dalyku, į kurį reikia atsižvelgti taikant visas su keitimusi informacija ES susijusias priemones, o naujos priemonės gali būti siūlomos tik tada, jeigu į tikslų apribojimo principą tinkamai atsižvelgta ir rengiant priemones jo laikomasi. Tokios sąlygos keliamos ir įgyvendinant priemones.

64.

EDAPP taip pat skatina Komisiją kuriant konkrečias priemones ir mechanizmus užtikrinti, kad būtų laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų ir kad jie būtų praktiškai įgyvendinami visuose pasiūlymuose, kurie daro poveikį asmenų teisėms. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia įvertinti jau taikomas sistemas.

65.

Be to, EDAPP įsitikinęs, kad šiuo komunikatu suteikta puiki galimybė pradėti diskusijas apie tai, ką turėtų reikšti tikras poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimas, siekiant geriau jį apibrėžti.

66.

EDAPP taip pat ragina Komisiją kurti nuoseklesnę ir labiau suderintą politiką dėl būtinų biometrinių duomenų naudojimo sąlygų, dėl sistemų veiksmingumo ir platesnio derinimo ES lygmeniu duomenų subjektų teisių požiūriu.

67.

EDAPP taip pat palankiai vertina nuorodą į principą „į privatumą atsižvelgta projektuojant“, kuris apskritai šiuo metu kuriamas ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose ir kuris taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį policijos ir teisingumo srityje.

68.

Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad EDAPP atkreipia dėmesį į savo pastabas ir susirūpinimą dėl skyriaus „Komisijos pateiktini teisės aktų pasiūlymai“, kuriame kalbama apie atvykimo ir išvykimo sistemą bei registruotų keliautojų programą.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/24

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5952. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/24

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M6040. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/25

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M6072. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/26

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/27

Občina Benedikt

Čolnikov trg 5

SI-2234 Benedikt

SLOVENIJA

1)

Investicijos į pirminę gamybą ūkiuose:

2)

Pagalba investuojant į tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų išsaugojimą:

3)

Pagalba už žemės sklypų perskirstymą:

4)

Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti:

5)

Pagalba techninei paramai žemės ūkio sektoriuje teikti:

Občina Piran

Tartinijev trg 2

SI-6330 Piran

SLOVENIJA

Regione del Veneto

Palazzo Balbi

Dorsoduro 3901

0123 Venezia VE

ITALIA

Tel. +39 412795030

Faks. +39 412795085

El. paštas: dir.formazione@regione.veneto.it

Provincie Utrecht

Postbus 80300

3508 TH Utrecht

NEDERLAND

1)

iki 100 proc. padengiamos kritusių gyvūnų pašalinimo ir sunaikinimo išlaidos, kai atitinkamiems kritusiems gyvūnams taikomas įsipareigojimas atlikti USE tyrimus;

2)

iki 100 proc. pašalinimo ir iki 75 proc. sunaikinimo išlaidų:

3)

iki 61 proc. pašalinimo ir iki 59 proc. sunaikinimo išlaidų:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Gedimino pr. 19

LT-01103 Vilnius

LIETUVA/LITHUANIA

Department of Agriculture, Fisheries and Food

Agriculture House

Kildare Street

Dublin 2

IRELAND

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/34

1.

Malta Freeport

2.

Mġarr Yacht Marina

3.

Msida Yacht Marina

4.

Valletta Seaport

1.

Malta International Airport, Luqa

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/35

1.

Skelbiamas sorgų, kurių KN kodas 1007 00 90, importo iš trečiųjų šalių muito sumažinimo konkursas.

2.

Konkursas vyksta laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 1262/2010 (1) nuostatų.

1.

Pirmojo dalinio konkurso galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 2011 m. sausio 13 d. 10 valandą (Briuselio laiku).

Kitų dalinių konkursų galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 10 valandą Briuselio laiku:

2.

Šis pranešimas skelbiamas tik šiam konkursui. Jeigu jame nebus padaryta pakeitimų ar jis nebus visiškai pakeistas, šis pranešimas galios kitiems daliniams konkursams, vykstantiems šio konkurso galiojimo metu.

1.

Paraiškos raštu turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki II skyriuje nurodytų datų ir valandų; jos siunčiamos laišku su pranešimu apie įteikimą arba elektroniniu būdu vienu iš šių adresų:

Paraiškos siunčiamos adresu:

Ne elektroniniu būdu teikiamos paraiškos siunčiamos atitinkamu adresu antspauduotame dvigubame voke. Ant vidinio taip pat antspauduoto voko turi būti užrašas „Sorgų importo muito sumažinimo konkurso paraiška – Reglamentas (ES) Nr. 1262/2010“.

Iki tos datos, kai atitinkama valstybė narė informuoja suinteresuotąjį asmenį apie konkurso rezultatus, pateiktos paraiškos nekeičiamos.

2.

Paraiška, įrodomasis dokumentas ir deklaracija, nurodyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008 (2) 7 straipsnio 3 dalyje, rašomi valstybės narės, kurios kompetentingai įstaigai pateikiama paraiška, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

a)

įgyja teisę valstybėje narėje, kur buvo pateikta paraiška, gauti importo licenciją, kurioje nurodomas paraiškoje minėtas atitinkamam kiekiui taikomas importo muito sumažinimas;

b)

įsipareigoja prašyti importo licencijos šiam kiekiui a punkte numatytoje valstybėje narėje.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/37

1.

Skelbiamas kukurūzų, kurių KN kodas yra KN 1005 90 00, importo iš trečiųjų šalių muito sumažinimo konkursas.

2.

Konkursas vyksta laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 1262/2010 (1) nuostatų.

1.

Pirmojo dalinio konkurso galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 2011 m. sausio 13 d. 10 valandą (Briuselio laiku).

Kitų dalinių konkursų galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 10 valandą Briuselio laiku:

2.

Šis pranešimas skelbiamas tik šiam konkursui. Jeigu jame nebus padaryta pakeitimų ar jis nebus visiškai pakeistas, šis pranešimas galios kitiems daliniams konkursams, vykstantiems šio konkurso galiojimo metu.

1.

Paraiškos raštu turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki II skyriuje nurodytų datų ir valandų; jos siunčiamos laišku su pranešimu apie įteikimą arba elektroniniu būdu vienu iš šių adresų:

Paraiškos siunčiamos adresu:

Ne elektroniniu būdu teikiamos paraiškos siunčiamos atitinkamu adresu antspauduotame dvigubame voke. Ant vidinio taip pat antspauduoto voko turi būti užrašas „Kukurūzų importo muito mokesčio sumažinimo konkurso paraiška – Reglamentas (ES) Nr. 1262/2010“.

Iki tos datos, kai atitinkama valstybė narė informuoja suinteresuotąjį asmenį apie konkurso rezultatus, pateiktos paraiškos nekeičiamos.

2.

Paraiška, įrodomasis dokumentas ir deklaracija, nurodyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008 (2) 7 straipsnio 3 dalyje, rašomi valstybės narės, kurios kompetentingai įstaigai pateikiama paraiška, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

a)

įgyja teisę valstybėje narėje, kur buvo pateikta paraiška, gauti importo licenciją, kurioje nurodomas paraiškoje minėtas atitinkamam kiekiui taikomas importo muito sumažinimas;

b)

įsipareigoja prašyti importo licencijos šiam kiekiui a punkte numatytoje valstybėje narėje.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/39

1.

Skelbiamas kukurūzų, kurių KN kodas yra KN 1005 90 00, importo iš trečiųjų šalių muito sumažinimo konkursas.

2.

Konkursas vyksta laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 1262/2010 (1) nuostatų.

1.

Pirmojo dalinio konkurso galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 2011 m. sausio 13 d. 10 valandą (Briuselio laiku).

Kitų dalinių konkursų galutinis paraiškų pateikimo terminas baigiasi 10 valandą Briuselio laiku:

2.

Šis pranešimas skelbiamas tik šiam konkursui. Jeigu jame nebus padaryta pakeitimų ar jis nebus visiškai pakeistas, šis pranešimas galios kitiems daliniams konkursams, vykstantiems šio konkurso galiojimo metu.

1.

Paraiškos raštu turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki II skyriuje nurodytų datų ir valandų; jos siunčiamos laišku su pranešimu apie įteikimą arba elektroniniu būdu vienu iš šių adresų:

Paraiškos siunčiamos adresu:

Ne elektroniniu būdu teikiamos paraiškos siunčiamos atitinkamu adresu antspauduotame dvigubame voke. Ant vidinio taip pat antspauduoto voko turi būti užrašas „Kukurūzų importo muito mokesčio sumažinimo konkurso paraiška – Reglamentas (ES) Nr. 1262/2010“.

Iki tos datos, kai atitinkama valstybė narė informuoja suinteresuotąjį asmenį apie konkurso rezultatus, pateiktos paraiškos nekeičiamos.

2.

Paraiška, įrodomasis dokumentas ir deklaracija, numatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008 (2) 7 straipsnio 3 dalyje, rašomi valstybės narės, kurios kompetentingai įstaigai pateikiama paraiška, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

a)

įgyja teisę valstybėje narėje, kur buvo pateikta paraiška, gauti importo licenciją, kurioje nurodomas paraiškoje minėtas atitinkamam kiekiui taikomas importo muito sumažinimas;

b)

įsipareigoja prašyti importo licencijos šiam kiekiui a punkte numatytoje valstybėje narėje.

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/41

1.

2010 m. gruodžio 17 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Veolia Eau – Compagnie Génerale des Eaux SCA “ (toliau –„Veolia Eau“, Prancūzija), priklausanti grupei „Veolia Environnement“, ir „Electricité de France International SA “ (toliau – EDFI, Prancūzija), priklausanti grupei „Electricité de France“ (EDF), įgyja, kaip apibrėžta EB Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Société d'Energie et d'Eau du Gabon“ (toliau – SEEG, Gabonas) kontrolę, pirkdamos SEEG kontroliuojančiosios bendrovės „Veolia Water India Africa SA“ (toliau – VWIA, Prancūzija), kurią šiuo metu visiškai kontroliuoja „Veolia Eau“, akcijas.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6105 – Veolia/EDF/Société d'Energie et d'Eau du Gabon adresu: