16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/5

Komisijos komunikatas – ES žemės ūkio ir maisto produktais savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gairės

2010/C 341/04

1. ĮVADAS

Pastaraisiais metais labai padaugėjo savanoriškų žemės ūkio produktų ir maisto produktų sertifikavimo sistemų. Komisijos užsakymu 2010 m. parengtame sąraše (1) išvardyta per 440 skirtingų sistemų, kurių dauguma sukurtos per pastarąjį dešimtmetį.

Žemės ir maisto produktų sertifikavimo sistemos padeda užtikrinti (taikant sertifikavimo procedūrą), kad atsižvelgta į tam tikras specifikacijose nustatytas produkto, jo gamybos būdo ar sistemos savybes arba skiriamuosius bruožus. Šios sistemos apima įvairias iniciatyvas, taikomas įvairiuose maisto tiekimo grandinės etapuose (prieš produktą išgabenant iš ūkio, po išgabenimo; taikomas visai maisto tiekimo grandinei arba tik jos daliai; turinčias poveikį visiems sektoriams arba tik vienam rinkos segmentui ir kt.). Tai gali būti „verslo verslui“ (kai siekiama, kad galutinis informacijos gavėjas būtų prekybos centrai arba perdirbimo verslo subjektai) arba „verslo vartotojui“ sistemos. Taikant šias sistemas gali būti naudojami logotipai, tačiau daugelyje sistemų, ypač „verslo verslui“, jie nenaudojami.

Nors sertifikavimo sistemoms būdingas trečiųjų šalių atliekamas atestavimas, rinkoje esama ir kitokių sistemų, kurios grindžiamos ženklu ar logotipu (dažnai registruojamu kaip prekės ženklas) ir kuriose nenumatytos jokios sertifikavimo procedūros. Šių sistemų laikomasi pačiam pasiskelbus arba atrinkus sistemos savininkui. Kaip numatyta 2 skirsnyje pateiktose apibrėžtyse, šios sistemos bus vadinamos savarankiško deklaravimo sistemomis. Sertifikavimą tinkamiausia naudoti tada, kai atliekami veiksmai sudėtingi, nustatyti išsamiose specifikacijose ir periodiškai tikrinami. Savarankiškas deklaravimas tinkamesnis gana paprastiems teiginiams (susijusiems tik su vienu klausimu).

Kurti sertifikavimo sistemas daugiausia skatina tokie veiksniai: tam tikroms produkto ar jo gamybos proceso savybėms taikomi visuomenės reikalavimai (2) (daugiausia taikant „verslo vartotojui“ sistemas) ir verslo subjektų noras užtikrinti, kad jų tiekėjai atitiktų nurodytus reikalavimus (daugiausia taikant „verslo verslui“ sistemas). Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus (3), pagrindinis maisto saugos srities įpareigojimas užtikrinti, kad maistas ir pašarai atitiktų maisto teisės reikalavimus, ir patikrinti, ar šių reikalavimų laikomasi, nustatomas maisto ir pašarų verslo subjektams. Siekdami įsitikinti, ar produktas atitinka reikalavimus, taip pat apsaugoti savo reputaciją ir išvengti teisinės atsakomybės maisto saugos incidento atveju, sertifikavimo sistemomis visų pirma dažnai remiasi didieji maisto tiekimo grandinės dalyviai.

Akivaizdu, kad privataus sertifikavimas nereikalingas norint įrodyti, kad laikomasi teisinių reikalavimų. Bet kokia privataus žemės ūkio ir maisto sektoriaus sertifikavimo sistema turi likti savanoriška. Kai ūkio subjektai sertifikavimą, susijusį su pagrindinių reikalavimų laikymusi, naudoja siekdami užtikrinti, kad būtų lengviau sudaryti sandorius su kitais maisto tiekimo grandinės dalyviais, turėtų būti aišku, kad šios praktikos negalima taikyti siekiant diferencijuoti produktus rinkoje.

Sertifikavimo sistemos gali būti naudingos:

—	tarpiniams maisto tiekimo grandinės dalyviams, nes jas taikant užtikrinamas standartų laikymasis ir taip apsaugoma nuo atsakomybės ir išsaugoma reputacija sprendžiant skundų dėl produktų ir etikečių klausimus,

—	gamintojams, nes jiems suteikiama daugiau galimybių patekti į rinką, padidėja jų rinkos dalis ir sertifikuotų produktų maržos; taip pat gali padidėti ir našumas, o operacijų sąnaudos – sumažėti, ir

—	vartotojams, nes jiems suteikiama tikros ir patikimos informacijos apie skiriamuosius produkto ir proceso bruožus.

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigia, kad sertifikavimo sistemos gali turėti tam tikrų trūkumų:

—	grėsmė bendrajai rinkai (4),

—	abejonės dėl sistemos reikalavimų skaidrumo ir teiginių patikimumo – tai visų pirma taikoma sistemoms, kuriomis patvirtinamas pagrindinių reikalavimų laikymasis,

—	vartotojų klaidinimas,

—	papildomos sąnaudos ir našta ūkininkams, ypač kai norėdami įvykdyti pirkėjų reikalavimus jie turi dalyvauti keliose sistemose,

—	pavojus, kad iš rinkos bus išstumti gamintojai, nedalyvaujantys svarbiausiose sertifikavimo sistemose, ir

—	poveikis tarptautinei prekybai, ypač su besivystančiomis šalimis (5).

Komisija pažymėjo, kad vartotojus klaidinančios painiavos, kylančios taikant skirtingas sistemas, kuriomis siekiama panašių tikslų, klausimas (6) sprendžiamas privačiomis iniciatyvomis, kuriomis privačius standartus nustatančioms organizacijoms siekiama sukurti „gerosios patirties kodeksus“, daugiausia socialinėje ir aplinkosaugos srityje. Be to, tam tikri esamų sistemų šalininkai jau ėmėsi veiksmų siekdami suderinti reikalavimus su panašiomis sistemomis; kai kurios dabartinės sertifikavimo sistemos (daugiausia „verslo verslui“) suformuotos derinant įvairius pavienius standartus.

1.1. Sistemų tipai

Sistemų taikymo sritis, tikslai, struktūra ir taikymo metodai labai įvairūs. Kaip nurodyta pirmiau, svarbus sistemų skirstymo kriterijus – ar jos grindžiamos trečiosios šalies atliekamo atestavimo procedūra; taip sistemos suskirstomos į savarankiško deklaravimo sistemas ir sertifikavimo sistemas. Sertifikavimo sistemos gali būti toliau skirstomos pagal tai, ar tai „verslo verslui“ ar verslo grandinės informacijos teikimo vartotojui sistemos.

Dar vienas svarbus klasifikavimo kriterijus – ar taikant sistemą vertinami produktai bei procesai (daugiausia „verslo vartotojui“) ar valdymo sistemos (daugiausia „verslo verslui“). Taikant sistemas konkrečių reikalavimų atžvilgiu gali būti patvirtinama, kad laikomasi valdžios institucijų priimtų nuostatų (būtinasis lygmuo), arba įtraukiami teisinius reikalavimus pranokstantys kriterijai (aukštesnysis lygmuo). Šiuos du dalykus ne visada lengva atskirti: sistemose tam tikrų sričių būtinieji kriterijai dažnai derinami su kitų sričių didesniais reikalavimais; tačiau vykdydami tam tikrus būtinuosius reikalavimus, ypač aplinkosaugos ir ūkininkavimo srityje, ūkio subjektai privalo taikyti gerąją ir geriausią patirtį ir yra priversti patys spręsti dėl reikiamo atsargumo, tad konkretūs veiksmai gali skirtis, nelygu, koks ūkio subjektas ar kokia valstybė narė jų imasi. Iš tikrųjų tam tikrų sertifikavimo sistemų techninius reikalavimus ūkio subjektai naudoja šioms bendroms pareigoms aiškinti ir sukonkretinti.

Ši klasifikacija aiškinama lentelėje.

Sistemų klasifikacija

Atestavimo tipas	Savarankiškas deklaravimas	Sertifikavimas (trečiosios šalies atliekamas atestavimas)
Tikslinė grupė	„Verslas vartotojui“	„Verslas vartotojui“	„Verslas verslui“
Nurodytų reikalavimų objektai	Produktai ir procesai	Daugiausiai produktai (įskaitant paslaugas) ir procesai	Daugiausiai valdymo sistemos
Reikalavimų turinys	Dažniausiai aukštesniojo lygmens	Dažniausiai aukštesniojo lygmens	Būtinojo ir aukštesniojo lygmens

Gairėse daugiausia dėmesio bus skiriama dešinėje lentelės pusėje išdėstytoms sertifikavimo sistemoms.

1.2. Gairių paskirtis

Komunikate dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos (7) Komisija teigė, kad, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus tendencijas ir iniciatyvas, šiuo metu teisės aktai galimiems sertifikavimo sistemų trūkumams pašalinti nereikalingi (8). Užuot juos siūliusi, Komisija, remdamasi suinteresuotųjų šalių pastabomis ir konsultuodamasi su Žemės ūkio gamybos kokybės patariamąja grupe, pradėjo rengti žemės ūkio produktų ir maisto produktų sertifikavimo sistemų gaires (9).

Šių gairių paskirtis – apibūdinti esamą teisinę sistemą ir padėti didinti savanoriškų sertifikavimo sistemų skaidrumą, patikimumą ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad minėtosios sistemos neprieštarautų teisiniams reikalavimams. Gairėse pabrėžiama geriausia šių sistemų taikymo patirtis ir pateikiamos rekomendacijos:

—	kaip išvengti vartotojus klaidinančios painiavos ir padidinti sistemos reikalavimų skaidrumą ir aiškumą,

—	kaip sumažinti ūkininkų ir gamintojų, įskaitant besivystančių šalių ūkininkus ir gamintojus, administracinę ir finansinę naštą, ir

—	kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi ES vidaus rinkos taisyklių ir sertifikavimui taikomų principų.

Gairės pirmiausia skirtos sistemų rengėjams ir taikytojams.

Gairės taikomos savanoriškai. Šių gairių laikymasis nereiškia, kad Komisija patvirtino šiomis sistemomis nustatytus reikalavimus. Šios gairės neturi jokio teisinio statuso Europos Sąjungoje, ir jomis nesiekiama keisti pagal ES teisės aktus taikomų reikalavimų.

Be to, šios gairės neturėtų būti vertinamos kaip teisinis ES teisės aktų išaiškinimas, nes tai priskiriama išskirtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai.

2. TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

2.1. Taikymo sritis

Gairės taikomos savanoriškoms sertifikavimo sistemoms, susijusioms su:

—	žemės ūkio produktais, nepaisant to, ar jie skirti vartoti žmonėms (t. y. įskaitant pašarus),

—	Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje nurodytais maisto produktais, ir

—	žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir perdirbimo procesais ir valdymo sistemomis.

Gairės netaikomos valstybės institucijų atliekamai oficialiai kontrolei.

2.2. Sąvokų apibrėžtys (10)

1. Nurodytas reikalavimas– nurodytas poreikis arba lūkestis.

2. Atitikties vertinimas– nustatymas, ar tenkinami apibrėžti su gaminiu, procesu, sistema, asmeniu ar įstaiga susiję nurodyti reikalavimai.

3. Peržiūra– atrankos ir patvirtinimo tinkamumo, pakankamumo, veiksmingumo ir šios veiklos rezultatų patikrinimas siekiant nustatyti, ar įvykdyti nurodyti reikalavimai.

4. Atestavimas– pareiškimo, kad įvykdyti nurodyti reikalavimai, grindžiamo po peržiūros priimtu sprendimu, paskelbimas.

5. Deklaravimas– subjekto atliekamas savo paties atestavimas. Šiose gairėse sąvoka savarankiško deklaravimo sistemos vartojama nesertifikuotoms, savarankišku gamintojo deklaravimu grindžiamoms kolektyvinėms sistemoms ir teiginiams etiketėse.

6. Sertifikavimas– trečiosios šalies atliekamas atestavimas, susijęs su produktais, procesais, sistemomis ar asmenimis.

7. Akreditavimas– trečiosios šalies atliekamas atestavimas, kuriuo oficialiai įrodoma, kad įstaiga yra kompetentinga atlikti konkrečias užduotis. Europos Sąjungoje (11) akreditavimas reiškia nacionalinės akreditavimo įstaigos atliekamą atestavimą, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka darniuosius standartus ir, kai taikoma, bet kokius papildomus reikalavimus (įskaitant tuos, kurie išdėstyti susijusiose sektorių sistemose), kad galėtų vykdyti konkrečią atitikties vertinimo veiklą.

8. Patikra– produkto dizaino, paties produkto, proceso, produkto įrengimo ir jo atitikties konkretiems reikalavimams arba, remiantis profesionaliu vertinimu, bendriesiems reikalavimams, patikrinimas.

9. Auditas– sistemingas, nepriklausomas, dokumentuose užfiksuotas dokumentų, duomenų ataskaitų ar kitos aktualios informacijos gavimo procesas ir objektyvus įvertinimas, kaip laikomasi nurodytų reikalavimų.

3. GALIOJANČIOS ES LYGMENS TEISINĖS NUOSTATOS

3.1. Su sistemų taikymu susijusios taisyklės

ES veikiančioms sertifikavimo sistemoms taikomos tokios pagrindinės ES nuostatos:

—

Vidaus rinkos taisyklės. Sertifikavimo paslaugų teikėjai gali naudotis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsniuose ir atitinkamose Paslaugų direktyvos (12) nuostatose įtvirtinta įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas. Steigdamiesi kitoje valstybėje narėje, jie neturi patirti nepagrįstų apribojimų. Jie taip pat neturėtų patirti nepagrįstų apribojimų ir teikdami paslaugas kitose šalyse. Be to, sertifikavimo sistemos neturi virsti de facto kliūtimis prekybai prekėmis vidaus rinkoje.

—

Valstybės dalyvavimo sistemose taisyklės. Taikant valstybės institucijų (pvz., regioninių ar nacionalinių institucijų) remiamas sertifikavimo sistemas neturi būti sudaroma apribojimų dėl nacionalinės gamintojų kilmės ar kitaip trukdyti veikti bendrajai rinkai. Bet kokia valstybės narės ar iš valstybės išteklių, kaip jie suprantami pagal SESV 107 straipsnį, skiriama parama sertifikavimo sistemoms privalo atitikti valstybės pagalbos taisykles.

—

Konkurencijos taisyklės. Taikant sertifikavimo sistemas neturi būti trukdoma konkurencijai, be kita ko:

—	neturi būti sudaroma horizontalių ar vertikalių susitarimų, kuriais būtų ribojama konkurencija,

—	viena arba daugiau įmonių, turinčių didelę įtaką rinkoje, negali panaikinti konkuruojančios įmonės naudojimosi teisės (pvz., konkuruojančių pirkėjų teisės pirkti išteklius ir (arba) konkuruojančių tiekėjų teisės naudotis paskirstymo kanalais),

—	taikytinus būtinuosius reikalavimus atitinkantys rinkos subjektai negali uždrausti naudotis sertifikavimo sistema,

—	sistemos šalims ar kitoms trečiosioms šalims neturi būti užkertamas kelias kurti ir gaminti kitus produktus, neatitinkančius sistemoje nustatytų specifikacijų, taip pat jais prekiauti.

—

Vartotojų informavimas ir ženklinimo reikalavimai (13). Maistas negali būti ženklinamas, reklamuojamas ar pateikiamas taip, kad vartotojas būtų labai klaidinamas, ypač:

—	informuojant apie maisto produkto savybes, pirmiausia apie jo pobūdį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, patvarumą, kilmę ar atsiradimo vietą arba gamybos būdą,

—	priskiriant maisto produktui poveikį ar savybes, kurių jis neturi,

—	teigiant, kad maisto produktas turi ypatingų savybių, kai iš tikrųjų šių savybių turi visi panašūs maisto produktai.

Taikant sistemas, kuriomis patvirtinamas tik teisinių reikalavimų laikymasis, neturėtų būtų verčiama manyti, kad, palyginti su kitais panašiais produktais, sertifikuoti produktai turi ypatingų savybių. Taip pat taikant sistemas neturėtų būti griaunamas pasitikėjimas kitais rinkoje esančiais produktais ar oficialios kontrolės patikimumu arba linkstama tai daryti.

Be to, remiantis Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos (14) nuostatomis, maisto produktų ženklinimas, reklama ir pristatymas neturi klaidinti vartotojų.

—	Konkrečiame teisės akte numatydama atitikties vertinimo procedūrą, ES atsižvelgia į tarptautinius savo įsipareigojimus, ypač reikalavimus, išdėstytus PPO susitarime dėl techninių prekybos kliūčių.

3.2. Taisyklės, susijusios su sistemų turiniu

Be to, daugelyje sričių, kurioms taikomi sertifikavimo sistemų reikalavimai (pvz., teisiniai maisto saugos ir higienos (15), ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, konkrečių produktų rinkodaros reikalavimai), priimti specialūs teisės aktai.

Tose srityse, kuriose taikomi atitinkami standartai ar teisės aktai, pateikiamuose teiginiuose į tokius standartus ar teisės aktus turi būti atsižvelgiama ir į juos turi būti pateikiama nuoroda specifikacijose (pvz., jei sistemoje pateikiami teiginiai apie ekologinį ūkininkavimą, ji turėtų būti grindžiama Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (16); sistemos, kuriose pateikiami teiginiai apie mitybą ir sveikatą, turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 (17), ir jas turi moksliškai įvertinti Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)).

Be to, maisto saugos ir higienos srityje:

—

taikant sistemas negali būti pažeidžiami galiojantys oficialūs standartai ir (arba) reikalavimai ar siekiama juos pakeisti, taip pat neturėtų būti daroma prielaida, kad tomis sistemomis pakeičiama kompetentingų institucijų atliekama oficiali kontrolė siekiant oficialiai patikrinti, ar laikomasi privalomų oficialių standartų ir reikalavimų,

—

produktai, platinami taikant sistemas, pagal kurias nustatyti teisinius reikalavimus pranokstantys saugos ir higienos standartai, negali būti reklamuojami ar populiarinami taip, kad būtų griaunamas pasitikėjimas kitų rinkoje esančių produktų sauga ar oficialios kontrolės patikimumu arba kad būtų linkstama tai daryti.

3.3. Atitikties vertinimo, sertifikavimo ir akreditavimo taisyklės

Atitikties vertinimą reguliuojamoje srityje atliekančių įstaigų akreditavimo rengimo ir vykdymo taisyklės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Nors šiame reglamente nereikalaujama, kad atitikties vertinimo įstaigos būtų akredituotos, toks reikalavimas įtvirtintas kai kuriuose kituose ES teisės aktuose (18).

Be to, tarptautiniu mastu pripažintos produkto ir (arba) proceso ar sistemos sertifikavimo sistemų taisyklės išdėstytos atitinkamai Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) 65 vadove (EN 45011) arba ISO 17021. Nors produkto ir (arba) proceso ar sistemos sertifikavimo sistemos – savanoriškos iniciatyvos, norėdamos išduoti produkto ir (arba) proceso ar sistemos sertifikatus pagal akreditaciją, sertifikavimo įstaigos turi būti akredituotos pagal EN 45011/ISO 65 arba ISO 17021.

Nepaisant to, minėtosios nuostatos neturi poveikio jokiems taikytiniems ES maisto teisės reikalavimams, įskaitant bendruosius tikslus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 178/2002 5 straipsnio 1 dalyje:

„Maisto produktus reglamentuojančiais įstatymais siekiama vieno arba daugiau bendrųjų tikslų: aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos ir vartotojų interesų apsaugos, įskaitant sąžiningos prekybos maistu praktiką, prireikus atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir aplinkos apsaugą“.

Šiuo pagrindu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (19), numatytos tam tikros taisyklės, kaip kompetentingos institucijos oficialios kontrolės užduotis (įskaitant akreditavimą ir pareigą teikti ataskaitas) perduoda atlikti nepriklausomoms trečiosioms šalims.

Oficialios kontrolės veiklos teikiamos garantijos privalomos, kartu savanoriškai galima taikyti ir specialiąsias sertifikavimo sistemas, atsižvelgiant į tai, kad bet kokiam jų pažeidimui taikomi maisto teisės aktai. Atitiktį būtiniesiems reikalavimams įvertinus pagal sertifikavimo sistemas, oficialios kontrolės institucijos nuo atsakomybės neatleidžiamos.

4. REKOMENDACIJOS DĖL DALYVAVIMO SISTEMOSE IR JŲ PLĖTROS

1.	Sistemos turėtų būti pagrįstos skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir atviros visiems dalyviams, norintiems ir galintiems laikytis specifikacijų.

Sistemose turėtų būti numatyta tokia priežiūros struktūra, kad prie sistemos rengimo ir sprendimų priėmimo reprezentatyviai ir užtikrinant deramą pusiausvyrą galėtų prisidėti visi suinteresuotieji maisto tiekimo grandinės subjektai (ūkininkai ir jų organizacijos (20), prekiautojai žemės ūkio ir žemės ūkio bei maisto produktais, maisto pramonės atstovai, didmenininkai, mažmenininkai ir, atitinkamais atvejais, vartotojai). Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir dalyvaujančių organizacijų procedūros turėtų būti įtvirtintos dokumentuose ir pateikiamos viešai.

3.	Įvairiose šalyse ir regionuose veikiančių sistemų valdytojai turėtų sudaryti galimybes visiems suinteresuotiesiems subjektams iš tų regionų dalyvauti plėtojant sistemą.

4.	Sistemos reikalavimus turėtų rengti techniniai ekspertų komitetai, ir šie reikalavimai turėtų būti pateikti didesnei suinteresuotųjų subjektų grupei, kad jie galėtų pateikti savo pasiūlymus.

5.	Sistemų valdytojai turėtų užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai dalyvautų rengiant patikros kriterijus ir kontrolinius sąrašus, taip pat rengiant ir nustatant ribas, nuo kurių taikomos sankcijos.

6.	Sistemų valdytojai turėtų laikytis nuolatinio vystymo principo, kai taikomos grįžtamojo ryšio priemonės, kad taisyklės ir reikalavimai visiems dalyvaujant būtų nuolat persvarstomi. Svarbiausia, kad sistemos dalyviai dalyvautų plėtojant sistemą ateityje.

7.	Kad būtų išvengta nereikalingų sistemos dalyvių prisitaikymo sąnaudų, sistemos reikalavimai turi būti keičiami tik kai tai pagrįsta. Sistemos dalyviams turi būti tinkamai pranešta apie bet kokį sistemos reikalavimų pakeitimą.

8.	Visuose sistemos dokumentuose (ir interneto svetainėje) turėtų būti pateikta kontaktiniai duomenys ir sukurtas procesas, kaip gauti pastabas dėl sistemos ir į jas atsakyti.

5. REKOMENDACIJOS DĖL SISTEMOS REIKALAVIMŲ IR ATITINKAMŲ TEIGINIŲ

5.1. Sistemos reikalavimų ir pateikiamų teiginių aiškumas ir skaidrumas

1.	Sistemose turėtų būti aiškiai nurodyti socialiniai, ekologiniai, ekonominiai ir (arba) teisiniai tikslai.

2.	Teiginiai ir reikalavimai turėtų būti aiškiai susieti su sistemos tikslais.

3.	Sistemos taikymo produktams ir (arba) procesams sritis turėtų būti aiškiai apibrėžta.

4.	Sistemos specifikacijos (21), įskaitant viešą santrauką, turėtų būti laisvai prieinamos (pvz., interneto svetainėje).

5.	Keliose šalyse taikomose sistemose turėtų būti pateikiami specifikacijų vertimai, jeigu galimi dalyviai ar sertifikavimo įstaigos to pagrįstai prašo.

6.	Sistemų specifikacijos turėtų būti aiškios, pakankamai išsamios ir lengvai suprantamos.

7.	Sistemose, kuriose naudojami logotipai ar etiketės, turėtų būti pateikiama informacija, kur vartotojai gali rasti daugiau informacijos apie sistemą, pvz., ant produkto pakuotės arba pardavimo vietoje gali būti nurodytas interneto svetainės adresas.

8.	Sistemose (pvz., jų interneto svetainėse) turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pagal jų reikalavimus sertifikavimą turi atlikti nepriklausoma įstaiga, ir turėtų būti pateikti šią paslaugą teikiančių sertifikavimo įstaigų kontaktiniai duomenys.

5.2. Sistemos teiginių ir reikalavimų įrodymų bazė

1.	Visi teiginiai turėtų būti grindžiami objektyviais ir patikrinamais įrodymais ir moksliniu požiūriu patikimais dokumentais. Šie dokumentai turėtų būti laisvai prieinami, pvz., interneto svetainėje (22).

2.	Keliose šalyse ir regionuose veikiančių sistemų reikalavimai turėtų būti pritaikyti prie atitinkamo vietinei aplinkai pritaikyto ūkininkavimo, socialinių ekonominių, teisinių sąlygų ir žemės ūkio praktikos, kartu užtikrinant nuoseklius rezultatus įvairiomis aplinkybėmis.

3.	Sistemose turėtų būti aiškiai nurodyta (pvz., interneto svetainėje), ar jų specifikacijos neapsiriboja atitinkamais teisiniais reikalavimais, įskaitant ataskaitų teikimo ir patikrų reikalavimus, ir aiškiai nurodyta, kuriose srityse ir kiek jos šiuos reikalavimus pranoksta, jei taikoma.

6. REKOMENDACIJOS DĖL SERTIFIKAVIMO IR PATIKRŲ

6.1. Sertifikavimo nešališkumas ir nepriklausomumas

Sistemos reikalavimų atitiktį turėtų sertifikuoti nepriklausoma įstaiga, kurią akreditavo:

—	nacionalinė akreditavimo įstaiga (valstybės narės paskirta pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008) pagal atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus ir vadovus, kuriais nustatomi produktų sertifikavimo sistemas taikančioms institucijoms taikomi bendrieji reikalavimai, arba

—	Tarptautinio akreditacijos forumo (angl. IAF) daugiašalio produktų sertifikavimo pripažinimo susitarimą (angl. MLA) pasirašiusi akreditavimo įstaiga.

2.	Sistemos turėtų būti atviros bet kurios kvalifikuotos ir akredituotos sertifikavimo įstaigos sertifikavimui, netaikant geografinių apribojimų.

6.2. Patikros

Apskritai patikros turėtų būti veiksmingos, aiškios, skaidrios, grindžiamos dokumentuose išdėstytomis procedūromis ir susijusios su patikrinamais kriterijais, taikomais sertifikavimo sistemos teiginiams. Per patikrą negavus patenkinamų rezultatų, turėtų būti imamasi atitinkamų veiksmų.

1.	Sistemos dalyviai turėtų būti tikrinami reguliariai. Turėtų būti numatytos aiškios dokumentuose išdėstytos patikrų procedūros, įskaitant dažnumą, mėginių ėmimą ir laboratorinius analitinius su sertifikavimo sistemos taikymo sritimi susijusių parametrų bandymus.

Nustatant patikrų dažnumą turėtų būti atsižvelgiama į ankstesnius patikros rezultatus, produktui, procesui ar valdymo sistemai būdingą riziką ir į tai, ar kolektyvinėse gamintojų organizacijose taikomas vidaus auditas, galintis pakeisti trečiųjų šalių atliekamas patikras. Sistemą prižiūrintis subjektas turėtų nustatyti minimalų visų sistemos dalyvių patikrų dažnumą.

3.	Patikrų rezultatai turėtų būti sistemiškai vertinami.

4.	Paprastai turėtų būti atliekamos iš anksto neskelbtos patikros ir likus nedaug laiko (pvz., 48 valandoms) paskelbtos patikros.

5.	Patikros ir auditas turėtų būti atliekami pagal viešai prieinamas gaires, kontrolinius sąrašus ir planus. Patikrų kriterijai turėtų būti glaudžiai susieti su sistemos reikalavimais ir atitinkamais teiginiais.

Turėtų būti numatytos aiškios dokumentuose įtvirtintos ir veiksmingai įgyvendinamos procedūros, kaip elgiamasi reikalavimų nesilaikymo atvejais. Turėtų būti apibrėžti atmetimo kriterijai, kuriuos atitinkančių subjektų atžvilgiu galėtų būti imamasi šių veiksmų:

—	neišduotas arba panaikintas sertifikatas,

—	atšaukta narystė arba

—	pranešta atitinkamai oficialiai vykdomajai įstaigai.

Šie atmetimo kriterijai turėtų apimti bent jau būtinųjų teisinių reikalavimų nesilaikymą sertifikavimo srityje. Apie reikalavimų nesilaikymo atvejus, turinčius neigiamų padarinių sveikatos apsaugai, turėtų būti pranešta atitinkamoms institucijoms pagal teisinius reikalavimus.

7.	Per patikras turėtų būti daugiausia nagrinėjami kriterijai, kuriuos įmanoma patikrinti ir kuriais grindžiami sertifikavimo sistemų teiginiai.

6.3. Išlaidos

1.	Sistemos valdytojai turėtų viešai paskelbti narystės mokesčius (jeigu jie taikomi) ir reikalauti, kad jų sertifikavimo įstaigos paskelbtų su sertifikavimu ir patikromis susijusias įvairių sistemos dalyvių išlaidas.

2.	Galimi įvairiems sistemos dalyviams taikomų mokesčių skirtumai turėtų būti pagrįsti ir proporcingi. Jais tam tikros galimų dalyvių, pvz., iš kitų šalių, grupės neturėtų būti atgrasomos nuo prisijungimo prie atitinkamos sistemos.

3.	Jei atlikus patikras ir auditą dėl abipusio pripažinimo ir etalonų nustatymo sutaupoma išlaidų, su tuo susijusi nauda turėtų atitekti ūkio subjektams.

6.4. Auditorių ir (arba) inspektorių kvalifikacija

Apskritai auditoriai ir (arba) inspektoriai turėtų būti nešališki, kvalifikuoti ir kompetentingi.

Auditoriai, atliekantys sertifikavimo auditą, turėtų turėti reikiamų konkretaus sektoriaus žinių ir turėtų dirbti sertifikavimo įstaigose, akredituotose pagal galiojančius Europos ar tarptautinius standartus ir vadovus, taikomus produktų sertifikavimo sistemoms ir valdymo sistemų sertifikavimo sistemoms. Reikalingi auditorių gebėjimai turėtų būti aprašyti sistemos specifikacijose.

6.5. Nuostatos smulkiesiems gamintojams

Į sistemas turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų sudaryta galimybė sistemoje dalyvauti smulkiesiems gamintojams ir toks dalyvavimas skatinamas (ypač iš besivystančių šalių, jei taikytina).

7. REKOMENDACIJOS DĖL ABIPUSIO PRIPAŽINIMO IR GAIRIŲ NUSTATYMO IR (ARBA) DUBLIAVIMOSI SU KITOMIS SISTEMOMIS

Kai sistemos pradedamos taikyti naujame sektoriuje ir (arba) plečiama jų taikymo sritis, poreikis taikyti sistemą turėtų būti pagrįstas. Sistemos valdytojai, jei įmanoma, turėtų konkrečiai nurodyti (pvz., savo interneto svetainėje), kokios kitos sistemos taikomos tame pačiame sektoriuje, politikos srityje ir geografiniame regione, taip pat nurodyti, kur taikomi sutampantys ar vienas kitą atitinkantys metodai. Jie turėtų aktyviai ieškoti galimybių visiems sistemų reikalavimams arba jų daliai taikyti abipusį pripažinimą.

2.	Tose srityse, kur nustatyta, kad sistemos iš dalies arba visiškai dubliuojasi su kitų sistemų reikalavimais, šiose sistemose turėtų būti iš dalies arba visiškai pripažintos pagal tas sistemas jau atliktos patikros ir auditas (kad tų pačių reikalavimų auditas nebūtų atliekamas iš naujo).

3.	Jeigu abipusis pripažinimas negalimas, sistemų valdytojai turėtų skatinti rengti bendrą auditą, grindžiamą bendrais audito kontroliniais sąrašais (t. y. vienu bendru dviejų arba daugiau skirtingų sistemų kontroliniu sąrašu ir vienu bendru auditu).

4.	Sistemų, kurių reikalavimai dubliuojasi, valdytojai taip pat turėtų suderinti jų auditavimo protokolus ir dokumentacijos reikalavimus, kiek praktiškai ir teisiškai įmanoma.

(1) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato užsakymu bendrovės Areté atliktas tyrimas; žr. http://ec.europa.eu/agriculture/quality/index_en.htm

(2) Pavyzdžiui, gyvūnų gerovės; ekologinio tvarumo; sąžiningos prekybos.

(3) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(4) Komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 591) Komisija nurodė ketinanti persvarstyti pasirinktus ekologinius standartus ir kilmės ženklinimo sistemas, galinčias trukdyti tarpvalstybinei prekybai.

(5) Privačių standartų klausimas aptartas PPO SPS komitete.

(6) Pvz., ISEAL Alliance (http://www.isealalliance.org).

(7) COM(2009) 234.

(8) Ši išvada grindžiama išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant buvo nagrinėjami įvairūs būsimų veiksmų variantai (žr. „Certification schemes for agricultural products and foodstuffs“; http://ec.europa.eu/agriculture/quality/policy/com2009_234/ia_annex_d_en.pdf).

(9) Žemės ūkio gamybos kokybės patariamoji grupė, įsteigta Komisijos sprendimu 2004/391/EB (OL L 120, 2004 4 24, p. 50).

(10) Remiamasi EN ISO/IEC 17000 „Atitikties vertinimas. Žodynas ir bendrieji principai“.

(11) Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, 2 straipsnio 10 punktas (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(12) 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje; OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(13) Direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas; OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(14) Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje; OL L 149, 2005 6 11, p. 22 ir jos taikymo gairės SEC(2009) 1666.

(15) 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, ir Reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles; OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(16) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(17) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(18) Pvz., Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 11 straipsnio 3 dalyje reikalaujama: „1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 ar ISO/IEC 65 vadovo (produktų sertifikavimo sistemas valdančių įstaigų bendrieji reikalavimai) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.“

(19) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(20) Pvz., kooperatyvai.

(21) Kai sistemos specifikacijos grindžiamos standartais, kurie nėra laisvai prieinami (pvz., ISO ir EN standartais), gali tekti taikyti išimtis.

(22) Išimtis turėtų būti padaryta konfidencialiai ir (arba) patentuotai informacijai ir apie tai turėtų būti aiškiai nurodyta.

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/15

Kvietimas teikti pastabas pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, susijusios su Islandijos draudimo bendrovės Sjóvá kapitalo restruktūrizavimu

2010/C 341/07

2010 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu Nr. 373/10/COL, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, ELPA priežiūros institucija pradėjo procedūrą pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį. Islandijos valdžios institucijoms perduota šio sprendimo kopija.

ELPA priežiūros institucija šiuo pranešimu ragina ELPA valstybes, ES valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl minimos priemonės per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo adresu:

EFTA Surveillance Authority

Registry

Rue Belliard/Belliardstraat 35

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Šios pastabos bus perduotos Islandijos valdžios institucijoms. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

Procedūra

2009 m. vasarą iš Islandijos žiniasklaidos ELPA priežiūros institucija sužinojo apie Islandijos valstybės kišimąsi į vienos didžiausių Islandijos draudimo bendrovių Sjóvá-Almennar tryggingar hf. (toliau – Sjóvá) veiklą. 2010 m. kovo 10 d. ELPA priežiūros institucija, remdamasi 3 protokolo II dalies 10 straipsnio 3 dalimi, priėmė Sprendimą Nr. 77/10/COL dėl informacijos pateikimo, kuriuo reikalaujama pateikti visą aktualią informaciją šiuo klausimu. 2010 m. birželio 7 d. ELPA priežiūros institucija gavo konkurento skundą dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią suteikė valstybė, įsikišusi į Sjóvá veiklą. Islandijos valdžios institucijos suteikė tam tikros informacijos šiuo klausimu.

Atlikusi keletą sandorių, 2010 m. gegužės mėn. Islandijos valstybė įsigijo 73 procentus Sjóvá akcijų. Už akcijas sumokėta valstybės obligacijomis, kurių bendra vertė – 11,6 mlrd. ISK.

2009 m. liepos mėn. obligacijos iš pradžių buvo parduotos Sjóvá savininkei SAT Holding (Glitnir Bank patronuojamajai įmonei). Jos buvo panaudotos Sjóvá kapitalui restruktūrizuoti, kad draudimo bendrovė galėtų toliau verstis savo veikla. SAT Holding buvo suteiktas iki 18 mėnesių laikotarpis, per kurį įmonė turėjo sumokėti valstybei už šias obligacijas, bet jokių palūkanų šiam laikotarpiui nustatyta nebuvo. Be to, SAT Holding buvo suteikta galimybė bet kada nuspręsti sumokėti valstybei Sjóvá akcijomis ir šia galimybe ji ir pasinaudojo 2010 m. gegužės mėn.

Priemonės įvertinimas

Islandijos valdžios institucijos teigė, kad įsikišdama į Sjóvá veiklą valstybė veikė kaip privatus rinkos investuotojas arba kreditorius.

ELPA priežiūros institucijos pradine nuomone, obligacijų perdavimo sąlygos (reikalavimas sumokėti už jas per 18 mėnesių be palūkanų arba perduoti 73,03 % Sjóvá akcijų) neatitinka įprastinių rinkos sąlygų. 2009 m. liepos mėn. Islandija patyrė didelę finansų krizę. Sjóvá bendrovei trūko 15,5 mlrd. ISK, reikalingų tam, kad bendrovė tenkintų norminius reikalavimus dėl minimalaus nuosavo kapitalo. Glitnir Bank buvo taikoma likvidavimo procedūra. ELPA priežiūros institucijos nuomone, nei tokius finansinius sunkumus patirianti įmonė, nei likviduojamas bankas tokiomis sąlygomis rinkoje nebūtų galėję gauti jiems reikalingų finansinių išteklių.

Investicijų į naują Sjóvá nuosavą kapitalą klausimu Islandijos valdžios institucijos teigė, kad įmonės kapitalo restruktūrizavimo procese dalyvavo nemažai privačių investuotojų, t. y. šiuo atveju tokie investuotojai buvo Glitnir Bank (per SAT Holding) ir Íslandsbanki. Pati valstybė nebuvo Sjóvá kreditorė. Valstybės veiksmai nebuvo skirti valstybės turtui apsaugoti, nes valstybė nebuvo bendrovės kreditorė. Todėl, ELPA priežiūros institucijos nuomone, valstybės veiksmai šiuo atveju nelygintini su privataus rinkos investuotojo arba kreditoriaus, siekiančio likusių reikalavimų vykdymo, veiksmais.

Dėl šių priežasčių ELPA priežiūros institucija padarė preliminarią išvadą, kad šiuo atveju negali būti taikomas rinkos ekonomikos investuotojo principas.

Islandijos valdžios institucijos teigia, kad jų įsikišimas, jei jis laikytinas valstybės pagalba, atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus, 61 straipsnio 3 dalies c punkto išimtį ir šia išimtimi grindžiamas ELPA priežiūros institucijos Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

Nors paprastai valstybės pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms vertinama remiantis EEE Susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, ELPA priežiūros institucija gali remdamasi minėto susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu leisti teikti valstybės pagalbą „kurios nors EB valstybės narės ar ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Islandijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, leidžiančios ELPA priežiūros institucijai vertinti priemonę remiantis 61 straipsnio 3 dalies c punktu. Jos taip pat nepateikė duomenų, kad Sjóvá bankrotas galėjo sukelti sisteminį poveikį, kuris galėjo sukelti Islandijoje didelius ekonomikos sutrikimus, apibrėžtus EEE Susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte.

Išvada

Atsižvelgusi į pirmiau pateiktus argumentus, ELPA priežiūros institucija pagal EEE susitarimo 1 straipsnio 2 dalį nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EFTA SURVEILLANCE AUTHORITY DECISION

No 373/10/COL

of 22 September 2010

to initiate the formal investigation procedure with regard to the recapitalisation of Sjóvá insurance company

(Iceland)

THE EFTA SURVEILLANCE AUTHORITY (‘THE AUTHORITY’),

Having regard to the Agreement on the European Economic Area (‘the EEA Agreement’), in particular to Articles 61 to 63 and Protocol 26,

Having regard to the Agreement between the EFTA States on the establishment of a Surveillance Authority and a Court of Justice (‘the Surveillance and Court Agreement’), in particular to Article 24,

Having regard to Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement (‘Protocol 3’), in particular to Article 1(3) of Part I and Articles 4(4), 6 and 13(1) of Part II,

Having regard to the Authority’s State Aid Guidelines on the application and interpretation of Articles 61 and 62 of the EEA Agreement, in particular Part VIII, Temporary Rules regarding Financial Crisis, and the chapter on aid for rescuing and restructuring firms in difficulty (1),

Having regard to the Authority’s Decision No 77/10/COL of 10 March 2010 on an information injunction against Iceland to provide information on the State intervention in Sjóvá,

Whereas:

I. FACTS

1. Procedure

The Authority became aware of the Icelandic State intervention in the insurance company Sjóvá-Almennar tryggingar hf. (Sjóvá) in the summer of 2009 through the Icelandic media. Subsequently the Authority included this case in the agenda of an annual meeting on pending cases in the field of State aid between the Authority and the Icelandic authorities which was held in Reykjavik on 5 November 2009. At the meeting the Icelandic authorities provided brief information concerning the background and history of the case.

Due to the complexity of the intervention and the circumstances surrounding it, the Authority asked the Icelandic authorities at the meeting on 5 November 2009 to provide written detailed information.

In a letter to the Icelandic authorities dated 16 November 2009 (Event No 536644), the Authority summarised the points of discussion at the meeting on 5 November 2009 and repeated its request for detailed information in writing regarding the State intervention in Sjóvá. Moreover, the Authority invited the Icelandic authorities to put forward their views regarding possible State aid issues involved in the case. The Authority requested that this information be provided no later than 16 December 2009.

The Authority sent a reminder letter to the Icelandic authorities, dated 14 January 2010 (Event No 543092) requesting that the information be sent to the Authority by 29 January 2010.

No written information was received and subsequently the Authority adopted an information injunction decision, pursuant to Article 10(3) of Part II of Protocol 3, on 10 March 2010 (Event No 548842), requesting:

‘… all documentation, information and data necessary to permit the Authority to assess the existence of State aid in the State intervention in Sjóvá as well as its compatibility with the State aid rules of the EEA Agreement. In particular, but not exclusively, the Authority requires the Icelandic authorities to provide it with a detailed description of the capital injection in Sjóvá including copies of all relevant documents and moreover a detailed explanation of how the Central Bank of Iceland came into possession of the assets of Sjóvá.

Moreover, the Icelandic authorities are requested, also no later than 11 April 2010, to provide all information and data necessary to assess the compatibility of the measure with the State aid rules of the EEA Agreement.

The Icelandic authorities are invited to provide their comments and view regarding any possible and potential State aid issues involved in this case within the same deadline, i.e. 11 April 2010.’

On 11 April 2010, the Icelandic authorities submitted a reply (Event No 553315).

On 7 June 2010, the Authority received a complaint (Event No 559496) against alleged State aid granted when the State intervened in Sjóvá.

2. Description of the case

2.1. Background

Sjóvá is one of Iceland’s leading insurance companies (2). The company was taken over by Glitnir Bank (3) (Glitnir) in 2003 and its operations were merged with those of the bank. In 2005, the financial group Moderna/Milestone Finance (4) bought 66,6 % of Sjóvá’s shares from Glitnir and acquired full ownership as from 2006. Sjóvá’s operations were then separated from those of Glitnir.

2.2. The State intervention and the events leading to it

The events leading to the State intervention and the State intervention itself are rather complex and will be described below in chronological order according to information available to the Authority.

2.2.1. Intervention by the Financial Supervisory Authority

Early in 2008, the Icelandic Financial Supervisory Authority (the FME) started an in-depth investigation into the financial position of Sjóvá on the basis of its annual report for the fiscal year 2007. It transpired that the company had insufficient capital reserves to meet the minimum required to continue insurance operations (5) due to losses on its investment activities, which had grown substantially.

Following the investigation, from October 2008 to September 2009, Sjóvá was subjected to special supervision by the FME under Article 90 of the Act on Insurance Activities No 60/1994 (6). Furthermore, in December 2008, the FME appointed a special auditor to review Sjóvá’s activities.

In March 2009, the FME referred ‘several issues relating to the business activities of the company’ to the Special Prosecutor (7). The Authority is not aware of the substance of the ongoing criminal investigation or whether it has any relevance to this case.

2.2.2. Glitnir takes over Sjóvá — division of the company

In March 2009, Sjóvá was taken over (8) by its biggest creditor, Glitnir Bank (Glitnir). Glitnir had been under moratorium since 24 November 2008 and managed by a Resolution Committee appointed by the FME. Sjóvá’s creditors had previously been managing the company since October 2008, when it had been put under the special supervision of the FME.

In April 2009, Glitnir and Íslandsbanki (9) approached the Icelandic State requesting its assistance in refinancing and restructuring Sjóvá, having exhausted all alternative market solutions to rescue the company.

The Authority has received a presentation document prepared by Íslandsbanki in April 2009 and addressed to the Ministry of Finance. This document outlined a plan to restructure Moderna Finance AB, and its subsidiaries Askar Capital and Sjóvá. It furthermore contains plans to split up old Sjóvá by transferring insurance operation to a new company, leaving the less viable investment activities in the old company. After restructuring, the insurance company would then be sold to new investors.

During the summer of 2009, assets and liabilities were to be divided into 1) SA tryggingar hf., a new company to be incorporated, which would receive the insurance portfolio activities from old Sjóvá upon approval by the FME, and 2) SJ Eignarhaldsfélag (SJE), a holding company in which the toxic assets of old Sjóvá would be placed.

On 20 June 2009, Sjóvá on the one hand and Glitnir, Íslandsbanki, and SAT Eignarhaldsfélag hf. (a holding company wholly owned by Glitnir, hereinafter referred to as SAT Holding) on behalf of SA tryggingar hf. (10) on the other hand signed an Asset Transfer Agreement, according to which all assets and liabilities of Sjóvá related to the company’s insurance operations, including the insurance portfolio, were transferred to SA tryggingar hf., in accordance with Article 86 of the Act on Insurance Activities No 60/1994. Following the transaction the new company, SA tryggingar hf., was renamed Sjóvá.

According to its Articles of Association, dated 20 June 2009, the shareholders of the new company (Glitnir, Íslandsbanki and SAT Holding) were to contribute new equity of ISK 16 billion, required to continue insurance operations, as follows (11):

Company

Amount

Form of payment

Share-holding

Glitnir

ISK 2,8 billion

Bond issued by Avant with interest of REIBOR plus 3,75 % with the following collaterals:

—	third priority (in parallel with a bond issued by Askar Capital, see table in 2.2.3 below) in Avant's portfolio

—	first priority in Glitnir’s claim against Milestone, equivalent of 54,9 % of total claims against Milestone

17,67 %

Íslandsbanki

ISK 1,5 billion

Various bonds issued by 10 different companies and municipalities

9,30 %

SAT Holding

ISK 11,6 billion

Bond issued by Askar Capital and bond issued by Landsvirkjun (the National Power Company), see table in 2.2.3 below

73,03 %

It is clear, however, that the recapitalisation of Sjóvá was not finalised on 20 June 2009, as the assets to be provided by SAT Holding, amounting to some 73 % of the new equity, were at that time not owned by SAT Holding but by the State. The transaction was later finalised when the State decided to undertake the measures described below.

2.2.3. Description of the intervention by the State

On 27 June 2009, a meeting was held in the Ministry of Finance on the ongoing work on financial restructuring of Sjóvá (12). This meeting was followed by an agreement dated 8 July 2009 on the transfer of bonds (13) (‘Samningur um kröfukaup’) owned by the Icelandic State to SAT Holding.

At this point Sjóvá’s equity was ISK 13,5 billion in the negative. A minimum positive equity of ISK 2 billion was required according to law. In order to fulfil the minimum equity requirements, a capital injection of at least ISK 15,5 billion was therefore required.

The agreement between the State and SAT Holding covers the following two bonds that were in the possession of the State, valued by an external expert on 16 June 2009 (14):

Asset

Estimated value

Description and securities

Claim against Askar Capital

ISK 6 071 443 539

An indexed loan agreement with 3 % interest. The loan had come into the possession of the State when it took over Central Bank collateral in 2008. The loan is secured by:

—	third priority collateral in Avant’s (15) portfolio (in parallel with a bond issued by Avant to Glitnir, see table in 2.2.2 above, book value of the portfolio was ISK 26 billion and Landsbanki Íslands’ first priority lien ISK 16 billion), and

—	first priority collateral in indexed bonds issued by Landsvirkjun (the National Power Company) of nominal value ISK 4,7 billion.

Bond issued by Landsvirkjun (the National Power Company)

ISK 5 558 479 575

Issued in 2005 payable in 2020, with State guarantee, indexed and 3 % interest. The bond came into the possession of the State as collateral against lending made by the Central Bank to Landsbanki Íslands.

The purchase price was ISK 11,6 billion and SAT Holding was to pay for the bonds within 18 months, i.e. before year-end 2010, and no interest was to be charged during that period. In other words, the State granted a period of grace of 18 months.

As a security for the payment of the purchase price of the bonds, the State was granted first priority collateral in SAT Holding’s shares in Sjóvá.

The agreement provided for the option of payment by the delivery of SAT Holding’s original 73,03 % shareholding in Sjóvá to the State, which would be considered payment in full. SAT Holding could exercise this option without prior consent of the State.

2.2.4. Glitnir sells its shares in Sjóvá to its subsidiary SAT Holding

The FME considered that Glitnir, in moratorium and undergoing winding-up proceedings, was not eligible to own a qualifying holding in Sjóvá. Subsequently, on 16 September 2009, Glitnir sold its 17,67 % shareholding in Sjóvá to Glitnir’s subsidiary, SAT Holding.

Following the above transaction, shareholders in Sjóvá were:

Company	Ownership (%)
Íslandsbanki	9,30 %
SAT Holding	90,70 %

On 22 September 2009, the FME finally issued an insurance operation licence to Sjóvá and lifted the special supervision Sjóvá had been under since October 2008. The portfolio transfer appears to have taken place on 1 October 2009.

2.2.5. The State becomes Sjóvá’s biggest shareholder through an option exercised by SAT Holding

At year-end 2009, the management of claims owned by the Ministry of Finance and the Central Bank of Iceland (CBI) was merged, and transferred to a new entity, CBI asset management (ESI). From that time, ESI took over management of the claims.

On 3 May 2010, SAT Holding exercised the option to transfer 73,03 % of shares in Sjóvá to the State in lieu of repaying the debt. From that point in time, shareholders in Sjóvá are:

Company	Ownership (%)
Íslandsbanki	9,30 %
SAT Holding	17,67 %
ESI (the State)	73,03 %

3. Position of the Icelandic authorities

The Icelandic authorities are of the view that the Icelandic State has behaved as a private market investor/creditor when contributing to the rescue of Sjóvá. They claim that the State’s decision was taken following commitments by Glitnir and Íslandsbanki to contribute equity to Sjóvá amounting to ISK 2,8 billion and ISK 1,5 billion, respectively, or a total of ISK 4,4 billion, which they consider to be a substantial private investor participation amounting to 28 % of the total recapitalisation of Sjóvá.

Furthermore, the Icelandic authorities submit that the assets provided by the State were collateral that it had obtained against loans made to Landsbanki Íslands, and: ‘As such the assets were rooted in the collapse of the financial system and there was no new capital to be contributed as equity’. The Icelandic authorities further claim that: ‘Given how the claims against Askar and Landsvirkjun came into the possession of the State, and the conditions for release of such claims on the current market, by its use in the restructuring of Sjóvá, the State was acting in the same capacity and under the same conditions as a private investor. The use of the assets in question was consistent with the conduct of a private investor, endeavouring to put assets to use under prevailing market uncertainties’.

In the Icelandic authorities’ opinion, the measures undertaken by Glitnir, Íslandsbanki and the Icelandic State were an attempt to prevent a serious disruption and loss for the Icelandic economy, which would have resulted from the bankruptcy of Sjóvá.

With reference to Article 61(3)(b) and (c) of the EEA Agreement, the Icelandic authorities have furthermore submitted, should the Authority consider that the State participation in the recapitalisation of Sjóvá contained elements of State aid, that the measures are compatible with the functioning of the Agreement. They claim that the grant of aid was an emergency measure to save a financial institution whose bankruptcy would have had ‘immense spill-over effects for insurance markets as well as the economy as a whole, and (was) likely to result in economic losses for the State’. Furthermore, the Icelandic authorities claim that the intervention was based on the implementation of a restructuring plan suitable to restore the long-term viability of Sjóvá.

II. ASSESSMENT

1. The recipients of the potential aid

With transfer of bonds issued by Landsvirkjun and Askar Capital, Sjóvá and SAT Holding benefitted from a capital contribution from the State.

2. The market economy investor principle

As described above, the State provided a capital contribution to Sjóvá through a transfer of bonds (issued by Landsvirkjun and Askar Capital). This capital contribution was channelled through Glitnir’s subsidiary, SAT Holding, as the bonds first were transferred to SAT Holding, which subsequently used them as an equity contribution in Sjóvá.

If the transaction was carried out in accordance with the market economy investor principle, i.e., if the State transferred the bonds to SAT Holding on conditions that would have been acceptable for a private seller, the transaction would not involve the grant of State aid.

Considering that Glitnir Bank and Íslandsbanki approached the State after having ‘exhausted alternative market solutions to rescue the insurance operations of Sjóvá’, it was clear that corresponding market solutions were not available for Sjóvá to obtain necessary recapitalisation.

The conditions under which the bonds were transferred; payment in 18 months without interests or, alternatively, transfer of 73,03 % shareholding in Sjóvá, do not in the Authority’s preliminary view correspond to what would normally have been available on the market. The Authority recalls that at the time of the agreement, in July 2009, Iceland was undergoing a severe financial crisis. Companies in Iceland were not able to raise capital on the market. Neither SAT Holding, a subsidiary of a bank under winding-up procedure, nor a company that was in as severe financial difficulties as Sjóvá was, would have been able to raise the necessary funding on the market under the conditions the State agreed to. In principle, it is very difficult to apply the market economy investor principle to companies in difficulties (16). The Icelandic authorities have themselves acknowledged that Sjóvá was in severe financial difficulties. The company was short of ISK 15,5 billion that was required to comply with regulatory requirements of minimum equity.

Regarding the investment in new equity in Sjóvá, the Icelandic authorities have argued that there was a substantial private participation in the recapitalisation of the company, the private investors in this case being Glitnir Bank (through SAT Holding) and Íslandsbanki. However, it shall be noted first of all that at the time of conclusion of the asset transfer agreement on 20 June 2009 and the agreement on the transfer of bonds on 8 July 2009, Íslandsbanki was fully State-owned (17). Furthermore, it is the Authority’s understanding that Glitnir and Íslandsbanki were among the main creditors of Sjóvá. The State was not as such a creditor of Sjóvá. The State was not acting to protect its own assets, as it was not among the company’s creditors (18). Therefore the actions of the State in those circumstances cannot be compared with a private market investor or creditor seeking settlement of outstanding claims. Even in cases with an apparently genuine private investor behaviour from the State, the Commission has taken the view that the circumstances surrounding the financial crisis are so unusual that in general the market investor principle cannot be applied (19).

For these reasons, the Authority preliminarily concludes that the market economy investor principle cannot be applied to the State’s transfer of bonds for the recapitalisation of Sjóvá.

3. The presence of State aid

Article 61(1) of the EEA Agreement reads as follows:

‘Save as otherwise provided in this Agreement, any aid granted by EC Member States, EFTA States or through State resources in any form whatsoever which distorts or threatens to distort competition by favouring certain undertakings or the production of certain goods shall, in so far as it affects trade between Contracting Parties, be incompatible with the functioning of this Agreement.’

3.1. Presence of State resources

In this case the State contributed to the recapitalisation of Sjóvá by transferring to SAT Holding two bonds in its possession valuated by an external expert to ISK 11,6 billion (approx. EUR 76 million) with a period of grace, to be used as equity in Sjóvá. State resources were thus involved.

3.2. Favouring certain undertakings or the production of certain goods

Firstly, to constitute State aid, a measure must confer advantages that relieve undertakings of charges that are normally borne from their budgets. Secondly, the measure must be selective in that it favours ‘certain undertakings or the production of certain goods’.

According to the agreement dated 8 July 2009, described above under I.2.2.3, SAT Holding was granted a period of grace of 18 months and could pay the State for those bonds without being charged any interests for the delayed payment. More significantly, the agreement provided for the option of payment by the transfer of SAT Holding’s 73,03 % shareholding in Sjóvá to the State. Prior consent of the seller was not required to exercise this option.

Furthermore, the provisions of the agreement are such that it is not only an agreement on transfer of the bonds but ultimately an agreement that the State would inject new equity to Sjóvá amounting to the value of the bonds sold, as SAT Holding could exercise the option at any time. Intervention by the State in Sjóvá’s recapitalisation in July 2009 must therefore also be viewed as a decision by the State to inject new equity to Sjóvá and become its biggest shareholder.

It is the Authority’s understanding that alternative funding could not have been obtained from the market. Therefore, on the basis of the information at its disposal, the Authority considers that the State’s participation in the recapitalisation of Sjóvá through the transfer of bonds involved an advantage within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement to the extent it made financing available and/or it reduced the financial costs for SAT Holding as well as Sjóvá.

The Authority’s view is reinforced by the fact that public policy considerations, taken together with the needs of Sjóvá, appear to have determined the State intervention, rather than the possible return for the State as an investor.

A further potential State aid measure could arise, according to the information currently available to the Authority. The presentation document prepared by Íslandsbanki in April 2009 and described above under I.2.2.2 contains Glitnir's proposal to ‘close the gap’ in Sjóvá by, as the first step, requesting the Ministry of Finance to accept that Glitnir’s security in the loan to Avant will be upgraded to second priority. According to the document, this was considered necessary for the FME to accept Glitnir’s contribution to Sjóvá’s equity. However, this appears to contradict other information from the Icelandic authorities and Sjóvá’s Articles of Association dated 20 June 2009 (see I.2.2.2 above), which refer to third parallel security in Avant portfolio for both Glitnir’s and the State’s claims. Consequently, the Icelandic authorities are invited to clarify whether and how Glitnir's proposal regarding the upgrade of its claim against Avant was actually enforced. If that was not the case, it should be clarified whether FME's acceptance of Glitnir's claim on Avant as an equity contribution to Sjóvá was based on different securities. The Icelandic authorities are also invited to submit any relevant information on other issues considered relevant for the assessment of this case.

3.3. Distortion of competition and effect on trade between the Contracting Parties

The measures under assessment involve undertakings active on markets where there is competition and trade between parties in EEA States. The measures are therefore likely to distort competition and affect trade between the Contracting Parties.

3.4. Conclusion on the presence of State aid

Based on the above, the Authority has come to the preliminary conclusion that the State’s contribution to the recapitalisation of Sjóvá through the transfer of bonds involves State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement.

4. Procedural requirements

The Icelandic authorities did not notify the State intervention to the Authority. The Authority therefore is of the preliminary view that the Icelandic authorities have not respected their obligations pursuant to Article 1(3) of Part I of Protocol 3.

5. Compatibility of the aid

The Icelandic authorities have submitted that their intervention, if considered to be State aid, complies with Article 61(3)(b) of the EEA Agreement as well as to the exemption in Article 61(3)(c) and the Authority’s Guidelines on aid for rescuing and restructuring firms in difficulty, which are based on the latter exemption. They consider that the measures are ‘appropriate, as they are targeted and well designed to ensure Sjóvá’s swift return to viability by the exit of all non-core business pursued by its predecessor …’. The Icelandic authorities have asserted that the financial restructuring of Sjóvá has already been completed. They argue that the company’s financial difficulties were brought about by its involvement in non-insurance related activities such as investment operations. These activities will not be pursued by the new, restructured company, which will focus on insurance operations. However, the Icelandic authorities did not notify the capital contribution and they did not provide a restructuring plan for the company. Thus, the Authority is not in the position to assess the measure under the Guidelines on aid for rescuing and restructuring firms in difficulty.

The Icelandic authorities have submitted that Sjóvá was in serious financial difficulties at the time of the State intervention. The Authority does not doubt that and understands that these difficulties were linked to those of the Milestone/Moderna Finance group. While State aid to undertakings in difficulties is normally assessed under Article 61(3)(c) of the EEA Agreement, the Authority may, under Article 61(3)(b) of the Agreement allow State aid ‘to remedy a serious disturbance in the economy of an EC Member State or an EFTA State’.

Historically, it is clear from case law that the exemption in Article 61(3)(b) of the EEA Agreement needs to be applied restrictively (20). However, following the onset of the global financial crisis in the autumn of 2008, EU governments have made available unprecedented amounts in State aid through a combination of national schemes and ad hoc interventions in financial institutions (21). This aid was assessed under a set of temporary guidelines regarding the financial crisis (22), adopted by the European Commission, and subsequently by the Authority:

—	the Banking Guidelines (‘on the application of State aid rules to measures taken in relation to financial institutions’) adopted by the Authority on 29 January 2009,

—	the Recapitalisation Guidelines (‘on the recapitalisation of financial institutions in the current financial crisis’) adopted by the Authority on 29 January 2009,

—	the Impaired Assets Guidelines (‘the Treatment of Impaired Assets in the EEA Banking Sector’) adopted by the Authority on 22 April 2009, and

—	the Restructuring Guidelines (‘the return to viability and the assessment of restructuring in the financial sector in the current crisis under the State aid rules’) adopted by the Authority on 25 November 2009 (23).

It remains to be determined in the course of the investigation initiated by this decision whether and to what extent guidelines based on Article 61(3)(b) of the EEA Agreement in relation to the financial crisis are relevant in the case of an ailing insurance company such as Sjóvá. The Icelandic authorities have not put forward any information specific to this case to substantiate their view that the measure should be assessed as a measure to remedy a serious disturbance in the economy. They have limited their reasoning to referring to the widely documented and evidenced effects of the financial difficulties of Iceland, and referred to an assessment of the FME on the grave consequences of not rescuing the insurance part of Sjóvá, without this assessment being provided to the Authority.

The Icelandic authorities have not submitted information to demonstrate that the systemic effects that might have resulted from a bankruptcy of Sjóvá could have reached a size constituting ‘a serious disturbance in the economy’ of Iceland within the meaning of Article 61(3)(b) of the EEA Agreement. Limited information has been submitted regarding the operations of Sjóvá; on the causes of the difficulties and the restructuring itself. This information is not sufficient to enable the Authority to assess the measure under Article 61(3)(b) and the financial crisis guidelines.

In the case at hand, neither an exemption under Article 61(3)(b) nor (c) of the EEA Agreement, and application of the relevant guidelines based on these provisions, can be excluded at this stage. However, the information provided by the Icelandic authorities so far is too limited to allow the Authority to assess whether the measure would be compatible under these exemptions.

Based on the above, the Authority is not in a position to establish whether the State participation in recapitalising Sjóvá involves measures that can be approved under Article 61(3)(b) or (c) of the EEA Agreement.

With reference to the considerations above, the Authority invites the Icelandic authorities to submit any information and documentation relevant to determine whether the aid in question can be assessed on the basis of Article 61(3)(b) and the financial crisis guidelines or Article 61(3)(c) and the Guidelines on aid for rescuing and restructuring firms in difficulty.

6. Conclusion

Based on the information submitted by the Icelandic authorities, the Authority has come to the preliminary conclusion that the Icelandic State’s participation in the recapitalisation of the insurance company Sjóvá constitute aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. Furthermore, the Authority has doubts as to weather these measures comply with Article 61(3) of the EEA Agreement, in conjunction with the requirements laid down in the financial crisis guidelines and the Rescue and restructuring aid guidelines. The Authority, therefore, has doubts as to whether the above measures are compatible with the functioning of the EEA Agreement.

Consequently, and in accordance with Article 4(4) of Part II of Protocol 3, the Authority is obliged to open the formal investigation procedure provided for in Article 1(2) of Part I of Protocol 3. The decision to open a formal investigation procedure is without prejudice to the final decision of the Authority, which may conclude that the measures in question are compatible with the functioning of the EEA Agreement.

In light of the foregoing considerations, the Authority, acting under the procedure laid down in Article 1(2) of Part I of Protocol 3, invites the Icelandic authorities to submit their comments, as well as all documents, information and data needed for assessment of the compatibility of the State participation in the recapitalisation in Sjóvá, within one month of the date of receipt of this Decision.

In light of the foregoing considerations, within one month of receipt of this Decision, the Authority request the Icelandic authorities to provide all documents, information and data needed for assessment of the compatibility of the State intervention in Sjóvá.

The Authority requests the Icelandic authorities to immediately forward a copy of this decision to the potential recipients of the aid.

The Authority must remind the Icelandic authorities that, according to Article 14 of Part II of Protocol 3, any incompatible aid unlawfully granted to the beneficiaries will have to be recovered, unless, exceptionally, such recovery would be contrary to a general principle of EEA law,

HAS ADOPTED THIS DECISION:

Article 1

The formal investigation procedure provided for in Article 1(2) of Part I of Protocol 3 is opened into the participation of the Icelandic State in the recapitalisation of Sjóvá insurance company.

Article 2

The Icelandic authorities are invited, pursuant to Article 6(1) of Part II of Protocol 3, to submit their comments on the opening of the formal investigation procedure within one month from the notification of this Decision.

Article 3

The Icelandic authorities are requested to provide within one month from notification of this Decision, all documents, information and data needed for assessment of the compatibility of the aid measure.

Article 4

This Decision is addressed to the Republic of Iceland.

Article 5

Only the English language version of this Decision is authentic.

Decision made in Brussels, on 22 September 2010.

For the EFTA Surveillance Authority

Per SANDERUD

President

Sverrir Haukur GUNNLAUGSSON

College Member

(1) Available at: http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/

(2) According to a memorandum from the Financial Supervisory Authority (FME) dated 29 June 2009, the market shares of insurance companies in Iceland, based on their share in total premium income, was at the time as follows: Vátryggingafélag Íslands (VÍS) 35,3 %, Sjóvá 29,5 %, Tryggingamiðstöðin (TM) 27 % and Vörður 8 %.

(3) Until 2006, the bank was named Íslandsbanki, when its name was changed to Glitnir banki. Following its collapse in October 2008, Glitnir has been managed by a Resolution Committee and has entered a winding-up procedure. In October 2008, a new bank was founded under emergency legislation to take over domestic assets and liabilities of Glitnir Bank. That bank was initially named Nýi Glitnir, but its name was changed to Íslandsbanki in February 2009.

(4) Moderna Finance AB was a Swedish holding company owned by the Icelandic company Milestone hf. While Moderna Finance acquired financial undertakings in Sweden and Luxembourg, its biggest Icelandic assets were Sjóvá and the investment bank Askar Capital hf. The car financing company Avant is a subsidiary of Askar Capital. Milestone and affiliated companies were for a period among the major shareholders in Glitnir Bank, achieving their highest share of ownership of 16-18 % of total shares in Glitnir in early 2007. Following Milestone’s acquisition of Sjóvá and a major change of the ownership structure in Glitnir, Milestone’s holdings in Glitnir declined. Milestone was also among the biggest borrowers from Glitnir. Further information on Sjóvá and Milestone and their ties with Glitnir Bank are available in the report of the Icelandic Parliament’s Special Investigation Commission (SIC) available at http://rna.althingi.is/ (Icelandic version) and http://sic.althingi.is/ (excerpts in English).

(5) Minimum guarantee fund of ISK 2 billion as defined in the Icelandic legislation.

(6) Now Article 86 of Act No 56/2010.

(7) The role of the Special Prosecutor is to investigate suspicions of criminal actions in relation to the collapse of the Icelandic banks according to Act No 135/2008.

(8) Together with other Icelandic subsidiaries of Moderna Finance AB: Askar Capital and its subsidiary, Avant.

(9) The Authority assumes that Íslandsbanki became involved as it was also a major creditor of Sjóvá.

(10) An unregistered company to be incorporated under Icelandic law.

(11) Subject to FME’s approval, which was granted on 22 September 2009, see below.

(12) According to an FME memorandum dated 29 June 2009, the meeting took place on Saturday 27 June 2009. The Prime Minister and the Minister for Finance took part in the meeting together with their assistants. Other participants were the Chairman of the Board of Directors of FME and the two FME officials who wrote the memorandum. The Authority has no information concerning the extent to which the State had been involved before this date other than the presentation given to the Ministry of Finance in April 2009. Yet the FME memorandum refers to a close cooperation between Glitnir, Íslandsbanki and the Ministry for Finance and refers to a memorandum from the Minister for Finance dated 26 June 2009 and a memorandum dated 27 June 2009 on the insurance company. The Authority has not received these memoranda.

(13) For the purpose of this decision, the assets transferred to SAT Holding by the State will be referred to as bonds.

(14) The Icelandic authorities have not yet provided the Authority with a copy of the valuation, referred to in the agreement.

(15) See footnote 4 above.

(16) See the Authority’s guidelines on aid for rescuing and restructuring firms in difficulty. See amongst others, Commission Decision C 4/10 (ex NN 64/09) — France, aid in favour of Trèves.

(17) The change of ownership of Íslandsbanki took place on 13 October 2009, when the Glitnir Resolution Committee decided, on behalf of its creditors, to exercise the option provided for in its agreement with the Icelandic State and take over 95 % of share capital in Íslandsbanki.

(18) It should be noted that both a press release issued by the Resolution Committee of Glitnir on 8 July 2009 (http://www.glitnirbank.com) and a press release published by Sjóvá on the same day (http://www.sjova.is) explicitly state that the State was protecting its own claims against Sjóvá: ‘With its participation, the government intends to protect the State’s claims against Sjóvá, as well as the interests of a large number of insurance customers’. However, in an email which the Icelandic authorities sent to the Authority on 25 March 2010 (Event 551375) it was clarified that the Icelandic State never had any claims against Sjóvá, but only against Askar Capital.

(19) See, inter alia, Commission Decision N 69/09 Sweden — Recapitalisation scheme for fundamentally sound banks.

(20) Case law stresses that the exemption needs to be applied restrictively and must tackle a disturbance in the entire economy of a Member State (and not a sector or a region), cf. Joined Cases T-132/96 and T-143/96 Freistaat Sachsen and Volkswagen AG Commission [1999] ECR II-3663, p. 167. Followed in Commission Decision in Case C-47/1996 Crédit Lyonnais, OJ 1998 L 221/28, point 10.1, Commission Decision in Case C 28/02 Bankgesellshaft Berlin, OJ 2005 L 116, p. 1, points 153 et seq and Commission Decision in Case C 50/06 BAWAG, point 166. See Commission Decision of 5 December 2007 in Case NN 70/07, Northern Rock (OJ C 43, 16.2.2008, p. 1), Commission Decision 30 April 2008 in Case NN 25/08, Rescue aid to WestLB (OJ C 189, 26.7.2008, p. 3), Commission Decision of 4 June 2008 in Case C 9/08 SachsenLB (OJ C 71, 18.3.2008, p. 14).

(21) Between October 2008 and April 2010, EU governments made available EUR 4,131 trillion in crisis aid through a combination of national schemes and ad hoc interventions — an amount equivalent to 32,5 % of EU-27 GDP, see State Aid Scoreboard, Table 1 and Annex 3. The figure only includes aid to financial services sector, not general aid measures designed to stimulate the ‘real’ economy.

(22) Here, referred to together as the ‘financial crisis guidelines’.

(23) The full text of the Guidelines can be found at http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/26

EEE jungtinio komiteto sprendimai, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti konstituciniai reikalavimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnį

2010/C 341/08

Nuo 2000 m. kovo mėn. EEE jungtinio komiteto sprendimų išnašose nurodoma, ar jų įsigaliojimo data priklauso nuo bet kurios susitariančiosios šalies konstitucinių reikalavimų įvykdymo. Šie reikalavimai buvo paskelbti toliau išvardytiems sprendimams. Šios susitariančiosios šalys praneša kitoms susitariančiosioms šalims, kad užbaigė savo vidaus procedūras. Nurodytos datos yra sprendimų įsigaliojimo datos.

Sprendimo numeris	Priėmimo data	Paskelbimo nuoroda	Integruotas (-i) teisės aktas (-ai)	Įsigaliojimo data
20/2007	2007 4 27	2007 8 9 OL L 209, p. 36 Priedas Nr. 38, p. 25	2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės	2010 8 1
127/2007	2007 9 28	2008 2 21 OL L 47, p. 58 Priedas Nr. 9, p. 44	2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB 2002 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimas 2002/623/EB, pateikiantis nurodymus, papildančius Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvos 90/220/EEB II priedą 2002 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2002/811/EB, pateikiantis nurodymus, papildančius Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvos 90/220/EEB VII priedą 2002 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2002/812/EB pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB nustatantis sutrumpintą informacijos pateikimo apie genetiškai modifikuotų organizmų kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose pateikimą į rinką formą 2002 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2002/813/EB pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB nustatantis sutrumpintą informacijos pateikimo pranešimui apie apgalvotą genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką dėl kitokių tikslų nei jų pateikimas į rinką formą 2003 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimas 2003/701/EB dėl genetiškai modifikuotų aukštesniųjų augalų apgalvoto išleidimo į aplinką bet kuriuo tikslu, išskyrus pateikimą į rinką, rezultatų pateikimo formos sukūrimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB 2004 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 2004/204/EB, nustatantis išsamias registrų tvarkymo priemones, įrašant informaciją apie GMO genetinius pakeitimus, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB	2010 11 1
133/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 27 Priedas Nr. 19, p. 34	Nėra	2010 5 1
134/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 33 Priedas Nr. 19, p. 39	2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 2003 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1304/2003 dėl procedūrų, kurias taiko Europos maisto saugos institucija jai perduotiems prašymams pateikti mokslinę nuomonę 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1642/2003, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/478/EB dėl maisto ir pašarų krizių valdymo bendrojo plano priėmimo 2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2230/2004, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo taisykles dėl Europos maisto saugos tarnybos veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklo 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 575/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002 dėl Europos maisto saugos tarnybos nuolatinių mokslinių grupių skaičiaus ir pavadinimų 2006 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/478/EB dėl pusės Europos maisto saugos tarnybos valdančiosios tarybos narių paskyrimo	2010 5 1
135/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 44 Priedas Nr. 19, p. 51	2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms 2002 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 90/425/EEB ir 92/118/EEB dėl sveikatos reikalavimų gyvūninės kilmės šalutiniams produktams 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 808/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2003 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su 3 kategorijos medžiagų ir mėšlo perdirbimo komposto įmonėse standartais 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 810/2003 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su 3 kategorijos medžiagų ir mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse standartais 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 811/2003, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, dėl draudimo šerti žuvis tos pačios rūšies perdirbtomis žuvimis, gyvūninės kilmės atliekų laidojimo ir deginimo bei nustatantis tam tikras pereinamojo laikotarpio priemones 2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 446/2004, kuriuo panaikinami kai kurie sprendimai dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų 2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 668/2004, iš dalies keičiantis kai kuriuos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 priedus dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų importo iš trečiųjų šalių 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 878/2004, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 techniniams tikslams naudojamiems tam tikriems gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, priskiriamiems 1 ir 2 kategorijos medžiagoms 2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 92/2005, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ar panaudojimo būdų ir iš dalies pakeičiantis jo VI priedą dėl biodujų transformavimo ir lydytų taukų perdirbimo 2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 93/2005, iš dalies pakeičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl žuvų kilmės gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo ir gyvūninių šalutinių produktų vežimo komercinių dokumentų 2005 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2067/2005, keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 92/2005 dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų alternatyvių sunaikinimo būdų 2006 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 209/2006, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 809/2003 ir (EB) Nr. 810/2003 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su komposto ir biologinių dujų įmonėmis, galiojimo pratęsimo 2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1192/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl valstybėse narėse patvirtintų įmonių sąrašų 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1678/2006, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 92/2005 nuostatas dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų alternatyvių naikinimo ir panaudojimo būdų 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1877/2006, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 878/2004, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 techniniams tikslams naudojamiems tam tikriems gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, priskiriamiems 1 ir 2 kategorijos medžiagoms 2006 gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2007/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl tam tikrų tarpinių produktų, gautų iš techninės paskirties 3 kategorijos medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, in vitro diagnostikoje naudojamiems produktams ir laboratoriniams reagentams gaminti, importo ir tranzito, ir iš dalies keičiantis tą reglamentą	2010 5 1
136/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 49 Priedas Nr. 19, p. 55	2003 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas 2003/322/EB, įgyvendinantis reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, dėl tam tikrų maitlesių paukščių lesinimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas 2003/324/EB dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002 numatyto kailiniams gyvūnams taikomo draudimo šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas 2004/407/EB dėl pereinamojo laikotarpio sanitarinių ir sertifikavimo taisyklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl fotografinės želatinos importo iš tam tikrų trečiųjų šalių 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/434/EB, pritaikantis Sprendimą 2003/324/EB dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo kailiniams gyvūnams taikomo draudimo šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 įstojus Estijai 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/455/EB dėl Kipro stojimo, derinantis Sprendimo 2003/322/EB, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nuostatas dėl tam tikrų maitlesių paukščių lesinimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis 2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 79/2005, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl pieno, pieno pagrindo produktų ir pieno kilmės produktų, tame reglamente apibrėžtų kaip 3 kategorijos medžiagos 2005 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 416/2005, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 XI priedą dėl techniniams tikslams skirtų gyvūninės kilmės šalutinių produktų importavimo iš Japonijos 2005 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas 2005/830/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/322/EB dėl tam tikrų maitlesių paukščių lesinimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis 2006 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 181/2006, įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, susijusį su organinėmis trąšomis ir dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis, išskyrus mėšlą, ir iš dalies keičiantis tą reglamentą 2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 197/2006 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, kurios susijusios su buvusių maisto produktų rinkimu, vežimu, apdorojimu, naudojimu ir šalinimu 2006 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 208/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedus, susijusius su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais 2006 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimas 2006/311/EB, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 2004/407/EB dėl fotografinės želatinos importo	2010 5 1
137/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 53 Priedas Nr. 19, p. 58	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinanti tam tikras direktyvas dėl maisto higienos ir sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių konkrečių žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą ir pateikimą rinkai, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB ir Tarybos sprendimą 95/408/EB 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių. 2005 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1688/2005, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatas, taikomas specialioms garantijoms, susijusioms su salmonelėmis Suomijai ir Švedijai skirtose tam tikrų mėsos rūšių ir kiaušinių siuntose 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2076/2005, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei 2006 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 776/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedą dėl Bendrijos etaloninių laboratorijų 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimas 2006/677/EB, kuriame išdėstomos gairės, nustatančios audito atlikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, kriterijus 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1662/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1664/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2074/2005 dėl įgyvendinimo priemonių tam tikriems žmonėms skirtiems gyvūninės kilmės produktams ir panaikinantis tam tikras įgyvendinimo priemones 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1665/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2075/2005, nustatantį specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1666/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2076/2005, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti 2006 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/765/EB, panaikinanti kai kurias direktyvas, reglamentuojančias maisto higieną ir tam tikrų gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, gamybos ir tiekimo į rinką sveikatos reikalavimus	2010 5 1
138/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 62 Priedas Nr. 19, p. 66	2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus	2010 5 1
141/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 68 Priedas Nr. 19, p. 69	2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo	2010 11 1
1/2008	2008 2 1	2008 6 12 OL L 154, p. 1 Priedas Nr. 33, p. 1	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1882/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei 2007 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 333/2007, nustatantis mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3-MCPD ir benzo(a)pireno koncentracijos maisto produktuose kontrolę 2007 m. gegužės 21 d. Komisijos sprendimas 2007/363/EB dėl pagalbos gairių valstybėms narėms rengiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytą vieningą integruotą daugiametį nacionalinį kontrolės planą	2010 5 1
42/2008	2008 4 25	2008 8 21 OL L 223, p. 33 Priedas Nr. 52, p. 6	2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 646/2007, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium paplitimą broileriuose ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005 2007 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimas 2007/407/EB dėl suderintos Salmonella antimikrobinio atsparumo naminiuose paukščiuose ir kiaulėse stebėsenos 2007 m. birželio 14 d. Komisijos sprendimas 2007/411/EB, uždraudžiantis pateikti į rinką bet kokiam tikslui produktus, gautus iš Jungtinėje Karalystėje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. gimusių ar išaugintų galvijų, atleidžiantis tokius galvijus nuo tam tikrų Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytų kontrolės ir likvidavimo priemonių ir panaikinantis Sprendimą 2005/598/EB 2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/453/EB, nustatantis valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimas 2007/570/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/634/EB dėl patvirtintų zonų ir patvirtintų ūkių nepatvirtintose zonose statuso suteikimo dėl žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) ir infekcinės hematopoetinės nekrozės (IHN) patvirtinimo programų.	2010 5 1
46/2008	2008 4 25	2008 8 21 OL L 223, p. 40 Priedas Nr. 52, p. 13	2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos direktyva 2007/61/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/114/EB dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno	2010 5 1
58/2008	2008 4 25	2008 8 21 OL L 223, p. 58 Priedas Nr. 52, p. 31	2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/63/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/855/EEB ir 82/891/EEB dėl reikalavimo, kad jungiant arba skaidant akcines bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą	2009 12 1
59/2008	2008 4 25	2008 8 21 OL L 223, p. 60 Priedas Nr. 52, p. 33	2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje	2010 11 1
65/2008	2008 6 6	2008 9 25 OL L 257, p. 27 Priedas Nr. 58, p. 9	2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)	2010 11 1
66/2008	2008 6 6	2008 9 25 OL L 257, p. 29 Priedas Nr. 58, p. 11	2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyva 2007/18/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo	2010 11 1
73/2008	2008 6 6	2008 9 25 OL L 257, p. 37 Priedas Nr. 58, p. 19	2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo	2010 4 1
79/2008	2008 7 4	2008 10 23 OL L 280, p. 7 Priedas Nr. 64, p. 1	2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje.	2010 11 1
95/2008	2008 9 26	2008 11 20 OL L 309, p. 12 Priedas Nr. 70, p. 1	2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 688/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir XI priedų nuostatas dėl galvijų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir nurodytos pavojingos medžiagos priežiūros Švedijoje 2007 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 722/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, II, V, VI, VIII, IX ir XI priedus 2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus 2007 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, IX priedą 2007 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimas 2007/667/EB, leidžiantis Vokietijoje naudoti pavojingus galvijus iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, kai USE yra oficialiai patvirtinta	2010 5 1
101/2008	2008 9 26	2008 11 20 OL L 309, p. 24 Priedas Nr. 70, p. 12	2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų	2010 4 1
109/2008	2008 9 26	2008 11 20 OL L 309, p. 39 Priedas Nr. 70, p. 28	Tikslinga išplėsti Susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą, kad būtų įtrauktas 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/49/EB dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą	2010 9 9
112/2008	2008 11 7	2008 12 18 OL L 339, p. 100 Priedas Nr. 79, p. 8	2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų	2010 4 1
122/2008	2008 11 7	2008 12 18 OL L 339, p. 114 Priedas Nr. 79, p. 23	2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1379/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IA, IB, VII ir VIII priedus siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir pagal Bazelio konvenciją sutartus pakeitimus	2010 4 1
20/2009	2009 2 5	2009 3 19 OL L 73, p. 59 Priedas Nr. 16, p. 30	2008 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas 2008/627/EB dėl pereinamojo kai kurių trečiųjų šalių auditorių ir audito subjektų audito veiklos laikotarpio	2009 11 1
21/2009	2009 3 17	2009 5 28 OL L 130, p. 1 Priedas Nr. 28, p. 1	2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1082/2003, nustatantis išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio 2004 m. kovo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 499/2004, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 dėl ataskaitos apie galvijų sektorių pateikimo termino ir pavyzdžio 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 911/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 dėl ausies įsagų, pasų ir ūkių registrų 2005 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 644/2005, nustatantis specifinę kultūriniais ir istoriniais tikslais patvirtintose patalpose laikomų galvijų identifikavimo sistemą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 2004 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas 2004/764/EB dėl Nyderlandų Karalystės gamtiniuose rezervatuose laikomų tam tikrų galvijų ausų įsagų taikymo ilgiausio nustatyto laikotarpio pratęsimo 2006 m. sausio 18 d. Komisijos sprendimas 2006/28/EB dėl tam tikrų galvijų ausų įsagų naudojimo ilgiausio nustatyto laikotarpio pratęsimo 2006 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimas 2006/132/EB, dėl Italijos galvijų kompiuterinės duomenų bazės pripažinimo dirbančia visu pajėgumu	2010 5 1
30/2009	2009 3 17	2009 5 28 OL L 130, p. 23 Priedas Nr. 28, p. 21	2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis etikečių formą ir papildomus ženklinimo reikalavimus, taikomus produktams ir įrangai, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1497/2007, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis standartinius nuotėkio patikrinimo reikalavimus stacionarioms priešgaisrinėms sistemoms, kuriose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1516/2007, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatantis standartinius nuotėkio patikrinimo reikalavimus stacionariai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurbimo įrangai, kurioje yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų	2010 4 1
41/2009	2009 4 24	2009 6 25 OL L 162, p. 16 Priedas Nr. 33, p. 1	2007 m. spalio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1237/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 ir Sprendimą 2006/696/EB dėl salmonelėmis užkrėstų vištų dedeklių pulkų kiaušinių pateikimo į rinką 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1560/2007, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 21/2004 nuostatas, susijusias su avių ir ožkų elektroninio identifikavimo taikymo pradžios data 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2007/616/EB, iš dalies keičiantis sprendimus 2001/881/EB ir 2002/459/EB dėl pasienio kontrolės postų sąrašo 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas 2007/843/EB dėl salmonelių kontrolės programų, skirtų Gallus gallus rūšies veislinių naminių paukščių pulkams tam tikrose trečiosiose šalyse, patvirtinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 2006/696/EB nuostatas dėl tam tikrų visuomenės sveikatos reikalavimų, taikomų naminių paukščių ir perinti skirtų kiaušinių importui 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas 2007/848/EB dėl tam tikrų nacionalinių salmonelių kontrolės Gallus gallus rūšies dedeklių vištų pulkuose programų patvirtinimo 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2007/849/EB, patvirtinantis Suomijos pateiktus nacionalinės salmonelių kontrolės veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose programos pakeitimus 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2007/873/EB, patvirtinantis Bulgarijos pateiktą nacionalinę salmonelių kontrolės veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose programą 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2007/874/EB, patvirtinantis Rumunijos pateiktą nacionalinę salmonelių kontrolės veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose programą	2010 5 1
45/2009	2009 6 9	2009 6 25 OL L 162, p. 23 Priedas Nr. 33, p. 8	2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje	2010 5 1
52/2009	2009 4 24	2009 6 25 OL L 162, p. 34 Priedas Nr. 33, p. 23	2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2008, pateikiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC priedą	2010 4 1
61/2009	2009 5 29	2009 9 3 OL L 232, p. 13 Priedas Nr. 47, p. 14	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/28/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies keičianti, tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje, Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus 2005 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2049/2005, nustatantis, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, taisykles dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių Europos vaistų agentūrai mokamų mokesčių ir dėl iš šios agentūros gaunamos administracinės pagalbos 2006 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 507/2006, dėl sąlyginių leidimų prekiauti žmonėms skirtais vaistais, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004	2009 12 23
62/2009	2009 5 29	2009 9 3 OL L 232, p. 18 Priedas Nr. 47, p. 18	2005 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti tokius vaistus keliamus reikalavimus 2005 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1277/2005, nustatantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, įgyvendinimo taisykles 2005 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 297/95 dėl mokesčių, mokėtinų Europos vaistų agentūrai	2010 3 1
107/2009	2009 10 22	2009 12 17 OL L 334, p. 4 Priedas Nr. 68, p. 4	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 544/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos	2010 4 1
116/2009	2009 10 22	2009 12 17 OL L 334, p. 19 Priedas Nr. 68, p. 19	2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija 2009/385/EB, kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos	2010 11 1
129/2009	2009 12 4	2010 3 11 OL L 62, p. 18 Priedas Nr. 12, p. 17	2007 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 658/2007 dėl finansinių nuobaudų už tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su leidimu prekiauti, suteiktu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, pažeidimą	2010 8 1
150/2009	2009 12 4	2010 3 11 OL L 62, p. 51 Priedas Nr. 12, p. 50	2009 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 308/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IIIA ir VI priedus siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga	2010 4 1
160/2009	2009 12 4	2010 3 11 OL L 62, p. 67 Priedas Nr. 12, p. 65	Tikslinga išplėsti Susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą, įtraukiant 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1643/95, (EB) Nr. 1654/2003 ir (EB) Nr. 1112/2005	2010 4 15
7/2010	2010 1 29	2010 4 22 OL L 101, p. 14 Priedas Nr. 19, p. 14	2007 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 506/2007, nustatantis bandymų ir informavimo reikalavimus tam tikrų prioritetinių medžiagų importuotojams ir gamintojams, pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės 2008 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 465/2008, kuriuo Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše išvardytų tam tikrų medžiagų, kurios gali būti patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos, importuotojams ir gamintojams nustatomi tyrimų ir informacijos teikimo reikalavimai, kaip numatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93 2008 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2008, nustatantis bandymų ir informavimo reikalavimus tam tikrų prioritetinių medžiagų importuotojams ir gamintojams, pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/103/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką	2010 11 1
11/2010	2010 1 29	2010 4 22 OL L 101, p. 21 Priedas Nr. 19, p. 21	2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje	2010 10 1
12/2010	2010 1 29	2010 4 22 OL L 101, p. 22 Priedas Nr. 19, p. 23	2009 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/460/EB dėl bendrojo saugos būdo, kaip įvertinti pasiektus saugos tikslus, priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnį 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas 2009/561/EB, iš dalies keičiantis Sprendimo 2006/679/EB nuostatas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo	2010 10 1
17/2010	2010 3 1	2010 6 10 OL L 143, p. 1 Priedas Nr. 30, p. 1	2007 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 479/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2076/2005, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 2007 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1243/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedą 2007 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1244/2007, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 nuostatas dėl įgyvendinimo priemonių tam tikriems žmonių maistui vartoti skirtiems gyvūninės kilmės produktams ir nustatantis specialiąsias mėsos tikrinimo oficialios kontrolės taisykles 2007 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1245/2007, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedą dėl skysto pepsino naudojimo Trichinella aptikimui mėsoje 2007 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1246/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2076/2005 pereinamajam laikotarpiui, suteiktam maisto verslo subjektams, importuojantiems žmonėms vartoti skirtus žuvų taukus, pratęsti 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų	2010 5 1
18/2010	2010 3 1	2010 6 10 OL L 143, p. 4 Priedas Nr. 30, p. 4	2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 301/2008, tikslinantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, I priedą 2008 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 737/2008, kuriuo skiriamos Bendrijos etaloninės vėžiagyvių ligų, pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijos, nustatomi papildomi Bendrijos etaloninių pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijų įsipareigojimai ir užduotys, ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1019/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedas 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1020/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, II ir III priedai ir Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 nuostatos dėl identifikavimo ženklo, žalio pieno ir pieno produktų, kiaušinių ir kiaušinių produktų bei tam tikrų žuvininkystės produktų 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1021/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I, II ir III priedai ir Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 nuostatos dėl gyvų dvigeldžių moliuskų, tam tikrų žuvininkystės produktų ir darbuotojų, padedančių vykdyti oficialią kontrolę skerdyklose 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1022/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 nuostatos dėl bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) ribinių verčių 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1023/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2076/2005 pereinamajam laikotarpiui, suteiktam maisto tvarkymo subjektams, kurie importuoja žmonėms vartoti skirtus žuvų taukus, pratęsti 2008 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1029/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl nuorodos į tam tikrus Europos standartus atnaujinimo 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1250/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 nuostatas dėl sertifikavimo reikalavimų, taikomų žmonių maistui vartoti skirtiems importuojamiems žuvininkystės produktams, gyviems dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams 2008 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimas 2008/337/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/968/EB, įgyvendinantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 nuostatas dėl avių ir ožkų elektroninio identifikavimo gairių ir procedūrų 2008 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimas 2008/654/EB dėl pagalbos gairių valstybėms narėms rengiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytą vieningą integruotą daugiametį nacionalinį kontrolės planą	2010 5 1
19/2010	2010 3 12	2010 6 10 OL L 143, p. 8 Priedas Nr. 30, p. 9	2007 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 832/2007, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 197/2006 nuostatas dėl buvusių maisto produktų panaudojimo ir tokiems maisto produktams taikomų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pratęsimo 2007 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 829/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 I, II, VII, VIII, X ir XI priedus dėl tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų pateikimo į rinką 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1432/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 I, II ir VI priedus dėl tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ženklinimo ir vežimo 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1576/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 92/2005, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ar panaudojimo būdų	2010 5 1
23/2010	2010 3 12	2010 6 10 OL L 143, p. 16 Priedas Nr. 30, p. 19	Komisijos direktyvos 96/3/Euratomas, EAPB, EB, 98/28/EB ir 2004/4/EB įtrauktos iš naujo.	2010 5 1
27/2010	2010 3 12	2010 6 10 OL L 143, p. 20 Priedas Nr. 30, p. 26	2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 304/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomis priešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 305/2008, nustatantis darbuotojų, surenkančių tam tikras fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių, sertifikavimo būtiniausius reikalavimus ir gautų pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 306/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi darbuotojų, surenkančių iš įrangos tirpiklius, kurių pagrindas yra tam tikros fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, atestavimo būtiniausi reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 307/2008, nustatantis darbuotojų mokymo programų, susijusių su tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemomis, kuriose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtiniausius reikalavimus ir gautų pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 308/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatoma pranešimo apie valstybių narių mokymo ir sertifikavimo programas forma	2010 11 1
29/2010	2010 3 12	2010 6 10 OL L 143, p. 24 Priedas Nr. 30, p. 31	2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva)	2010 10 1

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/40

Kvietimas teikti paraiškas EACEA/41/10 dėl programos Erasmus Mundus 2009–2013 įgyvendinimo 2011 metais

2010/C 341/10

1 veiksmas – Jungtinės programos

2 veiksmas – Partnerystės

3 veiksmas – Europos aukštojo mokslo rėmimas

PROGRAMOS TIKSLAI

Erasmus Mundus programos bendrasis tikslas yra gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, išplėsti ir sustiprinti besimokančiųjų karjeros perspektyvas ir stiprinti supratimą tarp tautų ir kultūrų skatinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, vadovaujantis ES išorės politikos tikslais, kad būtų užtikrinta trečiųjų šalių aukštojo mokslo subalansuota plėtra.

Konkretūs programos uždaviniai yra tokie:

—	skatinti struktūriškai apibrėžtą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir didinti aukštos kokybės pasiūlą aukštojo mokslo srityje, turinčią savitą europinę pridėtinę vertę, kuri būtų patraukli Europos Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant sukurti kompetencijos centrus,

—

prisidėti prie abipusio visuomenės turtinimo keliant vyrų ir moterų kvalifikaciją, kad jie turėtų darbo rinkos reikalavimus atitinkančių įgūdžių, bei plačias pažiūras ir tarptautinę patirtį, skatinant talentingiausių studentų ir mokslininkų iš trečiųjų šalių mobilumą, kad šie galėtų įgyti kvalifikaciją ir (arba) patirties Europos Sąjungoje ir talentingiausių Europos studentų ir akademikų mobilumą į trečiąsias šalis,

—	prisidėti prie žmogiškųjų išteklių ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo vystymo užtikrinant didesnį mobilumą tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių,

—	padaryti aukštąjį mokslą Europoje lengviau prieinamą bei stiprinti jo įvaizdį ir žinomumą pasaulyje, taip pat jo patrauklumą trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos piliečiams.

Erasmus Mundus programos vadovas ir atitinkamos paraiškų formos, susijusios su trimis veiksmais, pateiktos šiuo adresu:

http://eacea.ec.europa.eu/erasmus_mundus/funding/higher_education_institutions_en.php

A. 1 veiksmas – Erasmus Mundus jungtinės programos

Šia veikla skatinamas Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bei akademinės visuomenės bendradarbiavimas siekiant įsteigti kompetencijos centrus ir suburti itin aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius. Šis veiksmas susideda iš dviejų poveiksmių:

—	1A veiksmas – Erasmus Mundus magistrantūros studijos (EMMS), ir

—	1B veiksmas – Erasmus Mundus jungtinės doktorantūros studijos (EMJDS),

kuriais siekiama remti itin aukšto akademinio lygio aukštesnės pakopos universitetinių studijų programas, kurias kartu parengė Europos, ir kai reikia, trečiųjų šalių universitetai ir kurios galėtų pagerinti Europos aukštojo mokslo žinomumą ir patrauklumą. Tokios jungtinės programos turi užtikrinti mobilumą tarp konsorciumų universitetų ir leisti siekti bendrai pripažįstamų jungtinių, dvigubų ar sudėtinių mokslo laipsnių.

A.1. Reikalavimus atitinkantys kandidatai ir konsorciumų sudėtis

Kandidatams ir konsorciumų sudėčiai keliami reikalavimai nurodyti Programos vadovo 4.2.1 skyriuje (1A veiksmui) ir 5.2.1 skyriuje (1B veiksmui).

A.2. Reikalavimus atitinkanti veikla

Reikalavimus atitinkanti veikla nurodyta Programos vadovo 4.2.2 skyriuje (1A veiksmui) ir 5.2.2 skyriuje (1B veiksmui). Šiame kvietime teikti paraiškas nenustatyti jokie temų prioritetai.

A.3. Sutarčių sudarymo kriterijai

Su 1A ir 1B veiksmais susijusios paraiškos bus vertinamos pagal šiuos sutarčių sudarymo kriterijus

—

1A veiksmui – Erasmus Mundus magistrantūros studijos (EMMS)

Kriterijai

Svarba

1.	Akademinė kokybė

30 %

2.	Studijų integracija

25 %

3.	Studijų programos valdymo, žinomumo ir tvarumo didinimo priemonės

20 %

4.	Studentams skirtos priemonės ir vėlesnis jų taikymas

15 %

5.	Kokybės užtikrinimas ir vertinimas

10 %

Iš viso

100 %

—

1B veiksmui – Erasmus Mundus jungtinės doktorantūros studijos (EMJDS)

Kriterijai

Svarba

1.	Studijų ir mokslinių tyrimų kokybė

25 %

2.	Partnerystės patirtis ir sandara

25 %

3.	Programos europinė integracija ir veiksmingumas

20 %

4.	EMJDS stipendijos gavėjams skirtos priemonės

15 %

5.	Programos valdymas, tvarumas ir kokybės užtikrinimas

15 %

Iš viso

100 %

A.4. Biudžetas

Šis kvietimas teikti paraiškas 2011 m. biudžetui tiesioginės įtakos neturi. Siekiama atrinkti:

—	pagal 1A veiksmą (EMMS): apie 10 naujų pasiūlymų ir ne daugiau kaip 22 pasiūlymų dėl tęstinės veiklos,

—	pagal 1B veiksmą (EMJDS): apie 10 naujų pasiūlymų.

Su kiekvienu atrinkto pasiūlymo pateikėju 2011 m. vasarą bus pasirašyti penkerių metų partnerystės pagrindų susitarimai. Pagal šiuos pagrindų susitarimus kasmet nuo 2012/2013 akademinių metų bus sudaromi konkretūs paramos skyrimo susitarimai, kuriais remiantis bus skirta finansinė parama jungtines programas vykdantiems konsorciumams ir skiriamos atskiros stipendijos kasmet nustatomam Europos ir trečiųjų šalių studentų, doktorantų ir mokslininkų skaičiui.

A.5. Galutinė paraiškų pateikimo data

Galutinė paraiškų pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programą (EMMS; 1A veiksmas) ir Erasmus Mundus jungtinę doktorantūros programą (EMJDS; 1B veiksmas) pateikimo data – 2011 m. balandžio 29 d., 12:00 val. (vidurdienis) Centrinės Europos laiku.

Vykdomoji agentūra sukūrė elektroninę visų paraiškų teikimo sistemą. Pagal šį kvietimą teikti paraiškas paraiškos teikėjai turi siųsti savo paraiškas, naudodami elektroninę formą, prieinamą nuo 2011 m. vasario mėn.

Ši forma (kartu su priedais) laikoma galutine paraiška.

Bus priimtos tik tos paraiškos, kurios bus pateiktos iki nurodytos galutinės datos, laikantis visų atitinkamose formose nustatytų reikalavimų. Paraiškos, pateiktos popierine forma, faksu ar tiesiogiai elektroniniu paštu, nebus vertinamos.

Kad būtų lengviau atrinkti ekspertus, turinčius reikiamą akademinę ir mokslo srities kompetenciją, pagal 1A veiksmą (Erasmus Mundus magistrantūros studijos (EMMS)) ir 1B veiksmą (Erasmus Mundus jungtinės doktorantūros studijos (EMJDS)) paraiškas teikiantys kandidatai turi pateikti trumpą jungtinės programos aprašymą (ne daugiau kaip vieno puslapio, nurodant programos pavadinimą, programos sritį (sritis), pagrindinius partnerius ir trumpą programos struktūros santrauką bei pagrindinius turinio aspektus), pageidautina, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki nurodytos galutinės paraiškos pateikimo dienos (t. y. iki 2011 m. kovo 31 d.). Šį santraukos šabloną ir jo pateikimo procedūros aprašymą galima atsisiųsti iš tinklalapio:

http://eacea.ec.europa.eu/erasmus_mundus/funding/higher_education_institutions_en.php

B. 2 veiksmas – Erasmus Mundus partnerystės

Šia veikla siekiama skatinti struktūriškai apibrėžtą Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą sudarant palankias judumo sąlygas visų studijų pakopų aukštojo mokslo studentams (paskutinio kurso studentams ir magistrams), doktorantams, tyrėjams, akademiniams ir administraciniams darbuotojams (visokio tipo mobilumo srautai gali būti numatyti ne visiems regionams ir ne visiems pasiūlymams).

2 veiksmas – Erasmus Mundus partnerystės (EMA2) susideda iš dviejų gijų:

—	Erasmus Mundus 2 veiksmas – 1 GIJA – Partnerystės su šalimis, įtrauktomis į ENPI, DCI, EDF ir IPA priemones (1) (buvęs „Išorės bendradarbiavimo langas“)

—	Erasmus Mundus 2 veiksmas – 2 GIJA – Partnerystės su šalimis ir teritorijomis, įtrauktomis į bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (ICI)

B.1. Reikalavimus atitinkantys kandidatai, šalys ir partnerystės sudėtis

Kandidatams ir partnerystės sudėčiai keliami reikalavimai nurodyti Programos vadovo 6.1.2.a skyriuje (EMA2-1 GIJAI) ir 6.2.2.a skyriuje (EMA2-2 GIJAI), taip pat su kvietimu teikti paraiškas EACEA 41/10 susijusių gairių 5.3.1 skyriuje (EMA2-1 GIJAI) ir 5.3.2 skyriuje (EMA2-2 GIJAI).

B.2. Reikalavimus atitinkanti veikla

Reikalavimus atitinkanti veikla nurodyta 2009–2013 m. Erasmus Mundus programos vadovo 6.1.2.b skyriuje (EMA2-1 GIJAI) ir 6.2.2.b skyriuje (EMA2-2 GIJAI), taip pat su kvietimu teikti paraiškas EACEA 41/10 susijusių gairių 5.3.1 skyriuje (EMA2-1 GIJAI) ir 5.3.2 skyriuje (EMA2-2 GIJAI).

B.3. Sutarčių sudarymo kriterijai

Paraiškos, susijusios su EMA2-1 GIJA, bus vertinamos remiantis toliau pateiktais sutarčių sudarymo kriterijais

Kriterijai

Svarba

1.	Aktualumas

25 %

Kokybė

65 %

2.1.	Partnerystės sudėtis ir bendradarbiavimo mechanizmai

20 %

2.2.	Mobilumo organizavimas ir įgyvendinimas

25 %

2.3.	Studentams/personalui skirtos priemonės ir vėlesnis jų taikymas

20 %

Tvarumas

10 %

Iš viso

100 %

Paraiškos, susijusios su EMA2-2 GIJA, bus vertinamos remiantis toliau pateiktais sutarčių sudarymo kriterijais

Kriterijai

Svarba

1.	Aktualumas

25 %

2.	Indėlis į kompetenciją

25 %

Kokybė

50 %

3.1.	Partnerystės sudėtis ir bendradarbiavimo mechanizmai

15 %

3.2.	Mobilumo organizavimas ir įgyvendinimas

20 %

3.3.	Studentams/personalui skirtos priemonės ir vėlesnis jų taikymas

15 %

Iš viso

100 %

B.4. Biudžetas (2)

Bendras projektams pagal šį kvietimą teikti paraiškas skirtas biudžetas yra maždaug 95,6 milijono EUR. Siekiama, kad būtų užtikrintas bent jau 3 265 asmens mobilumas.

EMA2-1 GIJAI skirtas biudžetas yra 89,3 milijono EUR. Siekiama, kad būtų užtikrintas bent jau 3 125 asmenų mobilumas.

EMA2-2 GIJAI skirtas biudžetas yra 6,3 milijono EUR. Siekiama, kad būtų užtikrintas bent jau 140 asmenų mobilumas.

B.5. Galutinė paraiškų pateikimo data

Galutinė paraiškų pagal „Erasmus Mundus 2 veiksmą – Partnerystės“ pateikimo data – 2011 m. balandžio 29 d. (dokumento išsiuntimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą).

Paraiška dėl paramos skyrimo registruotu laišku turi būti siunčiama šiuo adresu:

Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

Call for Proposals EACEA/41/10 — Action 2

Attn Mr Joachim Fronia

BOUR 02/29

Avenue du Bourget 1

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Bus priimtos tik tos paraiškos, kurios bus pateiktos iki nurodytos galutinės datos, laikantis visų atitinkamose formose nustatytų reikalavimų. Vien tik faksu arba elektroniniu paštu atsiųstos paraiškos nebus vertinamos.

Jei paraiškos teikėjas siunčia kelias skirtingas paraiškas, jos visos turi būti siunčiamos atskiruose vokuose.

C. 3 veiksmas – Europos aukštojo mokslo rėmimas

Šiuo veiksmu siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą, įvaizdį, prestižą, žinomumą ir pasiekiamumą. 3 veiksmu remiamos daugiašalės iniciatyvos, studijos, projektai, renginiai ir kita veikla, susijusi su visų aukštojo mokslo sričių, pavyzdžiui, skatinimo, pasiekiamumo, kokybės užtikrinimo, kreditų pripažinimo, Europos kvalifikacijų pripažinimo užsienyje ir abipusio kvalifikacijų pripažinimo su trečiosiomis šalimis, studijų programų kūrimo, judumo, paslaugų kokybės ir kt., tarptautiniais aspektais.

3 veiksmo veikla gali būti įvairių formų (konferencijos, seminarai, pasitarimai, tyrimai, analizė, bandomieji projektai, apdovanojimai, tarptautiniai tinklai, skelbiamos medžiagos rengimas, IRT priemonių plėtojimas ir kt.), ji gali būti vykdoma bet kurioje pasaulio vietoje.

C.1. Reikalavimus atitinkantys kandidatai ir konsorciumų sudėtis

Kandidatams ir konsorciumų sudėčiai keliami reikalavimai nurodyti Programos vadovo 7.2.1 skyriuje.

C.2. Reikalavimus atitinkanti veikla

Reikalavimus atitinkanti veikla nurodyta Programos vadovo 7.2.2 skyriuje.

Su šiuo kvietimu teikti paraiškas susijusiuose projektuose turi būti nurodytas vienas iš toliau pateiktų prioritetų:

—	Projektai, susiję su Europos aukštojo mokslo patrauklumo skatinimu tam tikruose geografiniuose regionuose (prioritetas bus teikiamas regionams, kuriuose ligi šiol buvo vykdoma mažiau Erasmus Mundus projektų, pvz., Afrikai ir pramoninės šalims),

—	projektai, kuriais siekiama pagerinti paslaugas tarptautiniams studentams ir doktorantams,

—	projektai, daugiau dėmesio skiriantys kokybės užtikrinimo nuostatos tarptautiniam aspektui,

—	projektai, kuriais siekiama sustiprinti Europos aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų sričių ryšius,

—	projektai, propaguojantys studijų Europoje galimybes doktorantams,

—	projektai, reklamuojantys Erasmus Mundus programą Europos studentams.

Projektai, kurie numato šias veiklos rūšis, nebus finansuojami:

Veikla, susijusi su Erasmus teminių tinklų internacionalizavimu.

C.3. Sutarčių sudarymo kriterijai

Paraiškos, susijusios su 3 veiksmu, bus vertinamos remiantis toliau pateiktais sutarčių sudarymo kriterijais:

Kriterijai

Svarba

1.	Projekto svarbumas įgyvendinant programą Erasmus Mundus

25 %

2.	Projekto laukiamas poveikis padėti didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą pasaulyje

25 %

3.	Priemonės, skirtos užtikrinti projekto rezultatų ir patirties sklaidą, kokybės užtikrinimą ir planai, skirti užtikrinti šių rezultatų ilgalaikį naudojimą ir tvarumą

15 %

4.	Konsorciumo sudėtis ir bendradarbiavimo mechanizmai

15 %

5.	Darbo planas ir biudžetas

20 %

Iš viso

100 %

C.4. Biudžetas (3)

Pagal šį kvietimą teikti paraiškas siekiama atrinkti maždaug 6 projektus. Projektų pagal šį kvietimą teikti paraiškas bendram finansavimui skirtas bendras biudžetas yra 1,3 milijono EUR. Dotacijų dydžiai bus gana skirtingi ir priklausys nuo atrinktų projektų apimties (paprastai nuo 100 000 EUR ir 350 000 EUR). Dotacija galima padengti ne daugiau kaip 75 proc. tinkamų išlaidų.

C.5. Galutinė paraiškų pateikimo data

Galutinė paraiškų pagal „Erasmus Mundus 3 veiksmą – Europos aukštojo mokslo rėmimas“ pateikimo data – 2011 m. balandžio 29 d. (dokumento išsiuntimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą).

Paraiška dėl paramos skyrimo registruotu laišku siunčiama šiuo adresu:

Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

Call for Proposals EACEA/41/10 — Action 3

Attn Mr Joachim Fronia

BOUR 02/29

Avenue du Bourget 1

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1)

ENPI	–	Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė.
DCI	–	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė.
IPA	–	Pasirengimo narystei pagalbos priemonė.
EDF	–	Europos plėtros fondas (EDF) – svarbiausias instrumentas teikti vystomajam bendradarbiavimui skirtai Bendrijos paramai pagal „Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą“.

(2) Ši suma priklausys nuo priimto 2011 metams ES biudžeto.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.341.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 341

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. gruodžio 16d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2010/C 341/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5995 – VW/Karmann) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2010/C 341/02	Euro kursas	2

2010/C 341/03	Komisijos komunikatas – Maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gairės	3

2010/C 341/04	Komisijos komunikatas – ES žemės ūkio ir maisto produktais savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gairės	5

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2010/C 341/05	Ištrauka iš sprendimo dėl Landsbanki Íslands hf., priimto remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo	12

2010/C 341/06	Ištrauka iš sprendimo dėl banko VEF banka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo	14

	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2010/C 341/07	Kvietimas teikti pastabas pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, susijusios su Islandijos draudimo bendrovės Sjóvá kapitalo restruktūrizavimu	15

	EEE jungtinis komitetas
2010/C 341/08	EEE jungtinio komiteto sprendimai, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti konstituciniai reikalavimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnį	26

2010/C 341/09	Islandijos ir Norvegijos pripažintų natūralaus mineralinio vandens rūšių sąrašas – (Šis tekstas panaikina ir pakeičia tekstą, paskelbtą OL C 28, 2010 2 4, p. 24, ir EEE priede Nr. 5, 2010 2 4, p. 1)	39

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2010/C 341/10	Kvietimas teikti paraiškas EACEA/41/10 dėl programos Erasmus Mundus 2009–2013 įgyvendinimo 2011 metais	40

	Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
2010/C 341/11	Pranešimas apie viešą konkursą	46

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2010/C 341/12	Prancūzijos vyriausybės pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą Permis de Dicy, skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti) ( 1 )	47

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3360
JPY	Japonijos jena	111,88
DKK	Danijos krona	7,4516
GBP	Svaras sterlingas	0,85290
SEK	Švedijos krona	9,0798
CHF	Šveicarijos frankas	1,2826
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,8660
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,155
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	274,63
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7097
PLN	Lenkijos zlotas	3,9783
RON	Rumunijos lėja	4,2885
TRY	Turkijos lira	2,0277
AUD	Australijos doleris	1,3436
CAD	Kanados doleris	1,3440
HKD	Honkongo doleris	10,3878
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7861
SGD	Singapūro doleris	1,7502
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 541,53
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,0686
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,8917
HRK	Kroatijos kuna	7,3898
IDR	Indonezijos rupija	12 061,15
MYR	Malaizijos ringitas	4,1990
PHP	Filipinų pesas	58,706
RUB	Rusijos rublis	40,9375
THB	Tailando batas	40,194
BRL	Brazilijos realas	2,2694
MXN	Meksikos pesas	16,5766
INR	Indijos rupija	60,5640

Prekės pavadinimas	Šaltinio pavadinimas	Išgavimo vieta
Icelandic Glacial	Ölfus Spring	Hlíðarendi, Ölfus, Selfoss

Taškas	Rytų ilguma, laipsniais	Šiaurės platuma, laipsniais
A	01,00	53,50
B	01,20	53,50
C	01,20	53,20
D	00,60	53,20
E	00,60	53,40
F	00,70	53,40
G	00,70	53,36
H	00,68	53,36
I	00,68	53,35
J	00,64	53,35
K	00,64	53,27
L	00,67	53,27
M	00,67	53,28
N	00,73	53,28
O	00,73	53,30
P	01,10	53,30
Q	01,10	53,40
R	01,00	53,40