15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/3

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 340/04

Sprendimo priėmimo data

2010 11 17

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 124/10

Valstybė narė

Prancūzija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Modification de la carte des aides à finalité régionale (AFR) à moyen terme, prévue à l'article 104 des lignes directrices AFR pour la période 2007-2013

Teisinis pagrindas

Décret no 2007-732 du 7 mai 2007 modifié relatif aux zones d’aide à finalité régionale et aux zones d’aide à l’investissement des petites et moyennes entreprises

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Regioninė plėtra

Pagalbos forma

Ad hoc sutartys

Biudžetas

—

Pagalbos intensyvumas

15 %

Trukmė

2011 1 1–2013 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

DATAR

8 rue de Penthièvre

75800 Paris Cedex 08

FRANCE

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

Sprendimo priėmimo data	2010 11 15
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 340/10
Valstybė narė	Ispanija
Regionas	País Vasco
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Subvenciones a empresas para la realización de inversiones destinadas a la protección del medio ambiente
Teisinis pagrindas	Decreto 91/2002, de 23 de abril, por el que se regula la concesión de subvenciones a empresas para la realización de inversiones destinadas a la protección del medio ambiente
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Aplinkos apsauga
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma 3 mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	100 %
Trukmė	—
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Departamento de Medio Ambiente del Gobierno Vasco
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/6

EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės

2010/C 340/06

EUROPOS PARLAMENTO BIURAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 223 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento narių statutą (1) (toliau – Statutas),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 8 ir 23 straipsnius,

kadangi:

(1)

2009 m. lapkričio 11 d. ir 23 d., 2009 m. gruodžio 14 d., 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. liepos 5 d. Europos Parlamento biuro sprendimu (2) buvo iš dalies pakeistos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės (3) (toliau – įgyvendinimo taisyklės), siekiant, inter alia, užtikrinti, kad Parlamento nariai galėtų atsisakyti teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją. Siekiant užtikrinti stabilią tvarką, kiekvienas sprendimas atsisakyti šios teisės arba panaikinti minėtosios teisės atsisakymą turėtų galioti bent 12 mėnesių. Kaip ir kiti įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, 3 straipsnį papildant 4 ir 5 dalimis, šiuo sprendimu atliekamas tų nuostatų pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2010 m. liepos 7 d.

(2)

Pagal Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles (toliau – IKIM taisyklės) komitetų ar pakomitečių pirmininkams buvo skiriama metinė išmoka padengti kelionės išlaidas, patirtas vykstant į konferencijas ar renginius ES tema, susijusius su pirmininkų komitetų ar pakomitečių veiklos sritimi ir turinčius parlamentinį aspektą. 2009 m. pirmojoje pusėje tos išmokos suma buvo 4 148 EUR. Ta sistema ir toliau buvo taikoma pagal įgyvendinimo taisykles. Tačiau dėl neapdairios kanceliarinės klaidos įgyvendinimo taisyklėse buvo įrašyta 4 000 EUR suma. Nuo 2010 m. sausio 1 d. ši klaida turėtų būti ištaisyta.

(3)

Remiantis įgyvendinimo taisyklių 23 straipsniu EP nariai turi teisę gauti kelionės išlaidų, patirtų valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, kompensaciją. Leidžiama vykti į ne daugiau kaip 24 keliones (į abi puses) lėktuvu, traukiniu ar laivu; kelionėms automobiliu nustatyti didžiausi atstumai priklauso nuo atitinkamos valstybės narės dydžio. Siekiant Parlamento nariams suteikti lankstesnių galimybių, turėtų būti įmanoma Parlamento nariams, išnaudojusiems kelionės išlaidų lėktuvu, traukiniu ar laivu normą, kelionės automobiliu išmoką panaudoti išmokai kelionėms lėktuvu, traukiniu ar laivu, vieną kelionę prilyginant 2 % ilgiausio leidžiamo atstumo iki valstybės narės, kurioje išrinktas atitinkamas Parlamento narys. Ta pati taisyklė mutatis mutandis turėtų būti taikoma savo kelionių automobiliu išlaidų normą išnaudojusiems Parlamento nariams. Šis pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

(4)

Siekiant užtikrinti tinkamą finansų valdymą, prašymai dėl pensijų, kurias gauti EP nariai turi teisę, išmokėjimo turėtų būti pateikti per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Jeigu to termino nesilaikoma, pirmoji mėnesio, kurį buvo gautas prašymas, diena turėtų būti laikoma pensijos mokėjimo pradžios diena.

(5)	Į įgyvendinimo taisykles reikia įtraukti nuostatas, susijusias su banko pavedimais, siekiant šias taisykles suderinti su 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (4).

(6)	Mirus buvusiems EP nariams, kurie gaudavo netekto darbingumo pensiją pagal IKIM taisykles, jų išlaikytiniams turėtų būti suteikta teisė gauti našlių pensiją pagal tas pačias sąlygas, kurios buvo taikomos iki Statuto įsigaliojimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės iš dalies keičiamos taip:

3 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai, gaunantys pagal Statuto 13 straipsnį nustatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą arba pensiją pagal Statuto 14 ir 15 straipsnius, gali atsisakyti teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, kaip nustatyta 1 dalyje; šis atsisakymas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po prašymo pateikimo dienos. Tokiu atveju jie turi teisę gauti du trečdalius sveikatos priežiūros draudimo įnašo kompensacijos, jei bendra kompensuojama suma neviršija 400 EUR per mėnesį.

5. Bet kuris Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys, kuris pagal 4 dalį atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, negali susigrąžinti 1 dalyje nustatytos teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, kol nuo tos dienos nepraėjo dvylika mėnesių. Taip pat bet kuris vėlesnis pokytis, nesvarbu ar susijęs su teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją susigrąžinimu, kaip nustatyta 1 dalyje, ar su šios teisės atsisakymu, gali būti atliktas ne anksčiau kaip praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui.“;

22 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„3. Didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų, kurias iš tikrųjų patiria komitetų arba pakomitečių pirmininkai, vykdami į konferencijas ar renginius ES tema, susijusius su jų komitetų ar pakomitečių veiklos sritimi ir turinčius parlamentinį aspektą, suma – 4 148 EUR. Norint dalyvauti tokiuose renginiuose būtina gauti išankstinį Parlamento Pirmininko leidimą, kuris išduodamas patikrinus, ar yra lėšų atsižvelgiant į pirmiau nurodytą didžiausią sumą.“;

23 straipsnyje įterpiama tokia dalis:

„1a. Parlamento nariui, išnaudojusiam 1 dalies a punkte nustatytą kelionės išlaidų lėktuvu, traukiniu ar laivu normą, pateikus rašytinį prašymą, 1 dalies b punkte nurodyta kelionės automobiliu išmoka gali būti panaudota išmokai kelionėms lėktuvu, traukiniu ar laivu, kelionę į vieną pusę prilyginant 2 % ilgiausio leidžiamo atstumo iki valstybės narės, kurioje išrinktas atitinkamas Parlamento narys.

Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma bet kuriam savo kelionių automobiliu išlaidų normą išnaudojusiam Parlamento nariui.“;

49 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Buvę Parlamento nariai arba jų teisiniai atstovai pateikia prašymus išmokėti senatvės pensiją per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Tam terminui pasibaigus, pirmoji mėnesio, kurį buvo gautas prašymas, diena laikoma senatvės pensijos mokėjimo pradžios data.“;

63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Mokėjimai pagal šias įgyvendinimo taisykles atliekami pervedant atitinkamas sumas pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (5) nuostatas. Parlamentas sumoka mokėtojui taikomus mokesčius. Visus kitus mokesčius sumoka gavėjas.

75 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei buvęs Parlamento narys, gaudavęs netekto darbingumo pensiją, mirė po 2009 m. liepos 14 d., našlių pensija mokama jo (jos) sutuoktiniams, nuolatiniams santuokos neįregistravusiems partneriams arba išlaikomiems vaikams, vadovaujantis IKIM I priede nustatytomis sąlygomis.“;

Pridedamas šis 82 straipsnis:

„82 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio tvarka, taikoma sveikatos priežiūros išlaidų kompensacijos atsisakymui

Parlamento nariams, kurie pagal 3 straipsnio 4 dalį ne vėliau kaip 2011 m. kovo 15 d. atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, išmokama kompensacija minėtoje dalyje nurodytomis sąlygomis atgaline data nuo 2009 m. liepos 14 d. arba nuo pirmo mėnesio, einančio po dienos, kada buvo išmokėta paskutinė sveikatos priežiūros išlaidų kompensacija remiantis 3 straipsnio 1 dalimi.“.

2 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis sprendimas taikomas nuo tos pačios dienos, išskyrus šias nuostatas:

a)	1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2010 m. liepos 7 d.;

b)	1 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.;

c)	1 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2011 m. sausio 1 d.

(1) 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimas 2005/684/EB, Euratomas, dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (OL L 262, 2005 10 7, p. 1).

(2) OL C 180, 2010 6 7, p. 1.

(3) 2008 m. gegužės 19 d. ir birželio 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (OL C 159, 2009 7 13, p. 1).

(4) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(5) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.“;

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/9

XLIV Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) pranešimas

Briuselis, 2010 m. spalio 24–26 d.

2010/C 340/07

1. Tvari plėtra strategijoje „Europa 2020“

1.1.

COSAC mano, kad strategija „Europa 2020“ – tai kompleksinis ir suderintas metodas, kuris turi padėti siekti intelektualaus, tvaraus, visuotinio augimo, tinkamai atsižvelgiant ir į ekonominius, ir į mokslinius pokyčius ES ir už jos ribų, šių pokyčių socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir pagarbą žmogaus teisėms.

1.2.

COSAC sutinka, kad strategija „Europa 2020“ nėra besąlyginė. Todėl Europos Komisija ir Taryba raginamos ateityje priimant teisės aktus atsižvelgti į tai, kad reikia apriboti tikslų skaičių, tikslus suderinti su kitomis ES iniciatyvomis, užtikrinti Europos energetikos saugumą ir stengtis neprarasti našumo. Į strategiją „Europa 2020“ būtina atsižvelgti pertvarkant Europos ekonomikos valdyseną.

1.3.	COSAC ragina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą prisiimti politinę atsakomybę už strategiją „Europa 2020“ – aktyviai stebėti jos įgyvendinimą.

1.4.	COSAC taip pat ragina Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą geriau integruoti Europos Sąjungos tvarios plėtros strategijoje iškeltus uždavinius į pasiūlymus dėl teisės aktų ir kitas iniciatyvas.

1.5.	COSAC džiaugdamasi pažymi, kad, nacionalinių parlamentų nuomone, sprendimų priėmimo procesas yra pakankamai griežtas, parlamentinė kontrolė tinkamai garantuojama. Šiomis aplinkybėmis tarpusavio spaudimas yra ypač svarbus.

1.6.	Pagaliau COSAC ragina nacionalinius parlamentus tolesnėje veikloje, susijusioje su strategija „Europa 2020“, apsvarstyti savo būsimą vaidmenį nacionalinių reformų planų atžvilgiu.

2. Parlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos (toliau – BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (toliau – BSGP) kontrolė

2.1.

COSAC pabrėžia, kad būtina ir BUSP, ir BSGP parlamentinė kontrolė.

i)	parlamentinėje BUSP ir BSGP priežiūroje turėtų dalyvauti ir nacionaliniai parlamentai, ir Europos Parlamentas;

ii)	parlamentinės BUSP ir BSGP priežiūros mechanizmas turėtų būti ekonomiškas ir turėtų padidinti darbo, kurį parlamentai jau atlieka šioje srityje, vertę;

iii)	naujos institucijos arba įstaigos neturėtų būti steigiamos;

iv)	parlamentinėje priežiūroje turėtų dalyvauti nariai, kurie specializuojasi užsienio reikalų, gynybos ir Europos Sąjungos reikalų srityse.

2.2.	Todėl COSAC norėtų, kad naujas parlamentinės BSGP priežiūros mechanizmas pradėtų veikti 2011 m.

3. Ekonomikos valdysena Europos Sąjungoje

3.1.

Nors COSAC palankiai vertina neseniai pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos ir ragina juos įgyvendinti pasitelkiat paspartinto įgyvendinimo metodus, COSAC pabrėžia, kad reikia atidžiai išnagrinėti ilgalaikį šių pasiūlymų poveikį ir kad būtinas nuodugnus sprendimų priėmimo procesas, kuris paskatintų prisiimti tikrus politinius įsipareigojimus ir valstybių narių, ir ES lygmenimis. Jokiais būdais negalima rizikuoti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atliekamos parlamentinės kontrolės veiksmingumu.

4. Būsimas COSAC vaidmuo

4.1.	COSAC pabrėžia savo vaidmenį stebėsenos srityje, kurį atlieka keisdamasi informacija ir geriausia patirtimi ir, visų pirma, pusmečio ataskaitas.

4.2.

COSAC mano, kad plačios diskusijos dėl Europos Komisijos darbo programos yra esminė ir nuolatinė jos darbotvarkės dalis. Todėl COSAC ragina pirmininkausiančias valstybes įtraukti diskusijas dėl Europos Komisijos darbo programos į eilinių COSAC posėdžių darbotvarkę. Siūloma, kad COSAC pirmininkaujančios valstybės nustatydamos šių posėdžių datą atsižvelgtų į Europos Komisijos darbo programos paskelbimo terminus.

4.3.	COSAC, kaip keitimosi informacija forumas, yra tinkama institucija konkrečioms Europos politikos sritims ir klausimams aptarti. Diskusijos COSAC atskleidė, kad nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento interesai tokiose diskusijose sutampa.

4.4.

COSAC ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti siekiant sklandžios Europos Sąjungos veiklos, pasinaudojant visomis Lisabonos sutartimi jiems suteiktomis galimybėmis. Visų pirma COSAC ragina ES valstybių parlamentus:

a)	stebėti, kaip taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai prie Sutarčių pridėtame 2 protokole nustatyta tvarka;

b)	tęsti politinį dialogą su Europos Komisija ne tik dėl pasiūlymų dėl teisės aktų, bet ir aptarti daug platesnius nei subsidiarumo principas klausimus.

COSAC atsižvelgs į šios veiklos rezultatus, kad galėtų pasidalinti informacija ir gerąja patirtimi su nacionaliniais parlamentais.

5. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis

5.1.	COSAC labai vertina tai, kad jos darbe pirmą kartą dalyvauja Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman VAN ROMPUY. Ji yra įsitikinusi, kad bendradarbiavimas su Taryba ir Europos Vadovų Taryba ir toliau bus ir nuoširdus, ir sėkmingas.

5.2.	Dėl „įstatymo galią turinčio akto projekto“ apibrėžties – COSAC atkreipia dėmesį į XLIII COSAC pranešimą ir ragina Tarybą persvarstyti savo pradinę poziciją.

5.3.

COSAC džiaugiasi galėjusi išklausyti Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio BARROSO kreipimąsi ir palankiai vertina kilusias diskusijas dėl Europos Sąjungos kitų metų iššūkių. COSAC tikisi, kad šis tiesioginis dialogas taps nuolatine COSAC darbotvarkės dalimi, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas galėtų atvirai diskutuoti su Europos Komisija.

5.4.	COSAC pabrėžia, kad reikėtų vykdyti nuolatinę teisinę Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrojo susitarimo stebėseną.

5.5.	COSAC pabrėžia, kad visos institucijos turi paisyti institucijų pusiausvyros, atspindinčios Sutarčių nuostatas ir dvasią.

5.6.

Atsižvelgdama į būsimus konsultacijų dokumentus ir pasiūlymus dėl teisės aktų dėl Europolo ir Eurojusto, COSAC pabrėžia, kad Europos Komisijai yra būtina nuodugniai ir laiku konsultuotis su nacionaliniais parlamentais. COSAC prašo Europos Komisiją skelbti pasiūlymus dėl teisės aktų dėl Europolo ir Eurojusto kartu.

5.7.	COSAC ragina Europos Komisiją, Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir Europos Parlamentą atsakyti į šį pranešimą.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/11

Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksas, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka

2010/C 340/08

Primindamos, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimo 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1) 3 ir 4 straipsniuose numatyta, jog prieš deponuojant oficialaus patvirtinimo Sąjungos vardu dokumentą turi būti susitarta dėl elgesio kodekso.

Primindamos, kad pagal pirmiau minėtus Sprendimo 2010/48/EB straipsnius elgesio kodekse bus nustatyta išsami Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo tvarka, be kita ko, Komisijos, kaip Konvencijos įgyvendinimo Sąjungos vardu, atstovavimo Sąjungai pagal Konvenciją sukurtų struktūrų posėdžiuose, atstovavimo Sąjungos pozicijai tokiuose posėdžiuose, taip pat glaudaus bendradarbiavimo tokiuose posėdžiuose, visų pirma stebėsenos, ataskaitų teikimo ir balsavimo tvarkos klausimais, svarbiausios institucijos, funkcijos.

Be to, šio elgesio kodekso nuostatos, susijusios su Tarybos, valstybių narių ir Komisijos tarpusavio derinimo klausimais, turi būti laikomos Konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje minėtos koordinacinės struktūros dalimi.

Atsižvelgdamos į Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis), Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika grindžiamą reikalavimą, kad tarptautiniu mastu Sąjungai ir jos valstybėms narėms būtų vieningai atstovaujama ir tarptautinių prievolių vykdymo etape,

TARYBA, VALSTYBĖS NARĖS IR KOMISIJA SUSITARIA DĖL ŠIO ELGESIO KODEKSO:

KODEKSO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo elgesio kodeksu nustatoma Tarybos, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo dėl įvairių Konvencijos, priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke, įgyvendinimo aspektų tvarka.

Nedarant poveikio bendrai pareigai glaudžiai bendradarbiauti, kodeksas bus taikomas pagal Konvenciją sukurtų struktūrų posėdžių rengimui ir dalyvavimui juose.

b)	Kodekse išsamiai nustatomos svarbiausios institucijos funkcijos.

UŽDUOČIŲ PASKIRSTYMAS PAGAL KOMPETENCIJĄ

Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrins glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant Konvenciją, atsižvelgdamos į nuoširdaus bendradarbiavimo, subsidiarumo principus ir į tai, kad būtina gerbti skirtingas Sutartimis nustatytas Sąjungos institucijų ir valstybių narių kompetencijas ir atsižvelgdamos į tai, kad Sąjungos kompetencijos apimtis ir naudojimasis ja nuolat keičiasi dėl jos pobūdžio.

3.	Valstybių narių kompetencijai priklausančiais klausimais valstybės narės, kai tai bus tikslinga, sieks parengti suderintas pozicijas.

Sąjungos išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais Sąjunga sieks parengti Sąjungos pozicijas, visų pirma dėl:

a)	valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka (SESV 108 straipsnis, EB sutarties ex 88 straipsnis);

b)	bendrojo muitų tarifo (SESV 31 straipsnis, EB sutarties ex 26 straipsnis);

c)	jos pačios viešojo administravimo (SESV 336 straipsnis, EB sutarties ex 283 straipsnis);

d)	visais kitais klausimais tiek, kiek Konvencijos nuostatos ar ją įgyvendinant priimti teisės aktai turi įtakos bendrosioms taisyklėms, kurias pirmiau nustatė Sąjunga pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį, arba jas keičia.

Pasidalijamajai kompetencijai priklausančiais klausimais ir klausimais, kuriais Sąjunga koordinuoja, remia ir (arba) papildo valstybių narių veiksmus, Sąjunga ir valstybės narės sieks parengti bendrąsias pozicijas, visų pirma dėl:

teisės aktų, įtrauktų į prie Sprendimo 2010/48/EB pridėtos Deklaracijos dėl kompetencijos priedėlį, arba naujų teisės aktų ar politikos priemonių, kurių imtasi šiose srityse:

—	kovos su diskriminacija dėl negalios veiksmai (SESV 19 straipsnis, EB sutarties ex 13 straipsnis),

—	laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas (SESV 28–32, 34–37 straipsniai, EB sutarties ex 23–31 straipsniai, ir SESV 45–66 straipsniai, EB sutarties ex 39–60 straipsniai),

—	žemės ūkis (SESV 42–43 straipsniai, EB sutarties ex 36–37 straipsniai),

—	geležinkelių, kelių, jūrų ir oro transportas (SESV 91 straipsnis, EB sutarties ex 71 straipsnis ir SESV 100 straipsnis, EB sutarties ex 80 straipsnis),

—	apmokestinimas (SESV 113 straipsnis, EB sutarties ex 93 straipsnis),

—	vidaus rinka (SESV 114–115 straipsniai, EB sutarties ex 94–95 straipsniai),

—	vienodas darbo užmokestis abiejų lyčių darbuotojams (SESV 157 straipsnis, EB sutarties ex 141 straipsnis),

—	transeuropinių tinklų politika (SESV 170–172 straipsniai, EB sutarties ex 154–156 straipsniai),

—	statistika (SESV 337–338 straipsniai, EB sutarties ex 284–285 straipsniai);

Sąjungos teisės aktai ar politikos priemonės, jei yra glaudus ir esminis ryšys su Konvencijos įgyvendinimu, priimti šiose srityse:

—	užimtumas (SESV 145–150 straipsniai, EB sutarties ex 125–130 straipsniai),

—	geros kokybės švietimo plėtojimas ir profesinio mokymo politikos įgyvendinimas (SESV 165–166 straipsniai, EB sutarties ex 149–150 straipsniai),

—	ekonominė ir socialinė sanglauda (SESV 174–178 straipsniai, EB sutarties ex 158–162 straipsniai),

—	vystomasis bendradarbiavimas (SESV 208–211 straipsniai, EB sutarties ex 177–181 straipsniai), ir

—	bendradarbiavimas su pramoninėmis šalimis (SESV 212 straipsnis, EB sutarties ex 181a straipsnis).

POZICIJŲ NUSTATYMAS

Visos 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos Sąjungos ir jos valstybių narių pozicijos bus tinkamai derinamos.

3 dalyje nurodytais klausimais pirmininkaujanti valstybė narė gali kompetentingoje Tarybos darbo grupėje prieš kiekvieną 1 dalyje nurodytą posėdį ir jo metu savo iniciatyva arba Komisijos ar valstybės narės prašymu sušaukti valstybių narių ir Komisijos derinimo posėdžius (kurie skubiais atvejais gali vykti atliekant derinimą elektroniniu būdu).

Suderintas pozicijas pareikš pirmininkaujanti valstybė narė arba, jei būtina, pirmininkaujančios valstybės narės paskirta valstybė narė ar Komisija, pritarus visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms.

4 dalyje nurodytais klausimais kompetentingoje Tarybos darbo grupėje prieš kiekvieną 1 dalyje nurodytą posėdį ir jo metu pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva arba Komisijos ar valstybės narės prašymu bus sušaukiami Komisijos ir valstybių narių derinimo posėdžiai, numatant galimybę įtraukti Aukšto lygio grupę neįgaliųjų klausimais jos kompetencijos srityje. Šie derinimo posėdžiai skubiais atvejais gali vykti atliekant derinimą elektroniniu būdu.

Sąjungos pozicijas pareikš Komisija.

5 dalyje nurodytais klausimais kompetentingoje Tarybos darbo grupėje prieš kiekvieną 1 dalyje nurodytą posėdį ir jo metu pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva arba Komisijos ar valstybės narės prašymu bus sušaukiami Komisijos ir valstybių narių derinimo posėdžiai, numatant galimybę įtraukti Aukšto lygio grupę neįgaliųjų klausimais jos kompetencijos srityje. Šie derinimo posėdžiai skubiais atvejais gali vykti atliekant derinimą elektroniniu būdu.

Tais atvejais, kai atitinkamos kompetencijos yra neatsiejamai susijusios, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje vykstančiuose derinimo posėdžiuose Komisija ir valstybės narės nuspręs, kas pateiks pareiškimą, kuris turi būti padarytas Sąjungos ir jos valstybių narių vardu.

Bendrąsias pozicijas pateiks Komisija, kai didžioji atitinkamo klausimo dalis priklauso Sąjungos kompetencijai, ir pirmininkaujanti valstybė narė ar valstybė narė – kai didžioji atitinkamo klausimo dalis priklauso valstybių narių kompetencijai.

Siekiant nustatyti pozicijas, susijusias su a, b ir c punktais, bus taikoma tokia tvarka:

Briuselyje, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje, kuo anksčiau iki 1 dalyje nurodytų posėdžių pradžios.

Gavusi 1 dalyje nurodytų posėdžių darbotvarkę, Komisija atsiųs informaciją Tarybos sekretoriatui, dėl kurių darbotvarkės punktų ketinama pateikti pareiškimus, kad jis juos išplatintų valstybėms narėms, ir ar šiuos pareiškimus turėtų pateikti Komisija ir (arba) pirmininkaujanti valstybė narė.

Tarybos sekretoriatas išplatins tų pareiškimų projektus, gautus iš pirmininkaujančios valstybės narės (susijusius su 3 dalimi) ir Komisijos (susijusius su 4 ir 5 dalimis), valstybėms narėms ir Komisijai likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki derinimo posėdžio. Tarybos sekretoriatas užtikrins, kad pareiškimų projektai būtų nedelsiant perduoti kompetentingai Tarybos darbo grupei;

ii)

nedarant poveikio Sąjungos derinimo vietos tvarkai, vietoje (Niujorke arba Ženevoje) (2), visų pirma 1 dalyje nurodytų posėdžių pradžioje ir, jei būtina, pabaigoje, prireikus kitus derinimo posėdžius sušaukiant įvairių posėdžių metu.

Tais atvejais, kai dėl pozicijos negalima susitarti, be kita ko, dėl priežasčių, susijusių su nesutarimu dėl Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos pasidalijimo, klausimas bus be reikalo nedelsiant perduotas kompetentingai Tarybos darbo grupei ir (arba), kai taikytina, kitiems Tarybos organams. Jei šiuose organuose susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas bus perduotas Nuolatinių atstovų komitetui (toliau – Coreper). Tačiau tais atvejais, kai kompetentingos darbo grupės ir, kai taikytina, atitinkamų kitų Tarybos organų posėdžių negalima laiku sušaukti, klausimas bus tiesiogiai perduotas Coreper, kuris nuspręs dėl pozicijos laikydamasis atitinkamoje ES Sutartyje, kurioje reglamentuotas svarstomas dalykas, nustatytų balsavimo taisyklų;

iii)

„Kompetentingą Tarybos darbo grupę“ nustatys pirmininkaujanti valstybė narė. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat deramai pasirūpins, kad būtų laiku informuotos visos svarstomu klausimu labai suinteresuotos Tarybos darbo grupės, įskaitant Mokesčių darbo grupę, jei klausimas apima mokesčių elementus, ir laiku palaikys su jomis ryšį. Valstybės narės ar Komisijos prašymu pirmininkaujanti valstybė narė turėtų perduoti bet kurį pagal šį kodeksą svarstomą klausimą kitoms labai suinteresuotoms darbo grupėms svarstyti.

POZICIJŲ IŠDĖSTYMAS SUTARTŲ SUDERINTŲ, SĄJUNGOS AR BENDRŲJŲ POZICIJŲ ATVEJAIS

7.	Nedarant poveikio 6 dalyje nurodytai pozicijų išdėstymo tvarkai, valstybė narė ar Komisija gali, tinkamai suderinusi, pasakyti nuomonę tam, kad palaikytų ir (arba) išplėtotų suderintą poziciją, Sąjungos poziciją ar bendrąją poziciją.

BALSAVIMAS SUTARTŲ SUDERINTŲ, SĄJUNGOS AR BENDRŲJŲ POZICIJŲ ATVEJAIS

Taikant 6 dalį ir pagal Konvencijos 44 straipsnio 4 dalį Komisija, remdamasi Sąjungos arba bendrosiomis pozicijomis, dėl kurių susitarta derinimo proceso metu, Sąjungos vardu naudosis Sąjungos balsavimo teisėmis dėl 4 dalyje nurodytų klausimų, ir dėl 5 dalyje nurodytų klausimų, kai didžioji atitinkamo klausimo dalis priklauso Sąjungos kompetencijai. Gali būti susitarta, kad tais atvejais, kai Sąjungai neatstovaujama, valstybės narės, remdamosi Sąjungos ir (arba) bendrosiomis pozicijomis, naudosis savo balsavimo teisėmis dėl tų klausimų.

Taikant 6 dalį ir pagal Konvencijos 44 straipsnio 4 dalį valstybės narės, remdamosi suderintomis arba bendrosiomis pozicijomis, dėl kurių susitarta derinimo proceso metu, naudosis savo balsavimo teisėmis dėl 3 dalyje nurodytų klausimų, ir dėl 5 dalyje nurodytų klausimų, kai didžioji atitinkamo klausimo dalis priklauso valstybių narių kompetencijai.

c)	Ši dalis netaikoma valstybių narių teisei balsuoti pagal Konvencijos 34 straipsnį.

POZICIJŲ IŠDĖSTYMAS IR BALSAVIMAS NESUDERINTŲ, SĄJUNGOS AR BENDRŲJŲ POZICIJŲ ATVEJAIS

Jei Komisija ir valstybės narės nesusitaria pagal 6 dalį, valstybės narės gali išdėstyti poziciją ir balsuoti dėl klausimų, kurie aiškiai priklauso jų kompetencijai, su sąlyga, kad jų pozicija neprieštaraus Sąjungos politikai ir bus suderinama su Sąjungos teise. Komisija gali išdėstyti poziciją ir balsuoti dėl klausimų, kurie aiškiai priklauso Sąjungos kompetencijai, tiek, kiek tai būtina Sąjungos acquis apginti.

KANDIDATŲ SIŪLYMAS

10.

Nedarant poveikio valstybių narių teisei pasiūlyti kandidatus į eksperto vietą pagal Konvencijos 34 straipsnio 5 dalį, ir teisei balsuoti – pagal Konvencijos 34 straipsnio 5 dalį, Sąjunga remdamasi Komisijos pasiūlymu, dėl kurio valstybės narės turi susitarti bendru sutarimu kompetentingoje Tarybos darbo grupėje, gali Sąjungos vardu pasiūlyti kandidatą į Neįgaliųjų teisių komiteto eksperto vietą. Ši tvarka taip pat taikoma Sąjungos kandidatų pasiūlymui kitai kadencijai.

Sąjungos pasiūlytas kandidatas turi būti Sąjungos pilietis, turintis vienos iš valstybių narių pilietybę pagal SESV 20 straipsnio 1 dalį.

SVARBIAUSIA INSTITUCIJA

11.

Pagal Sprendimo 2010/48/EB 3 straipsnį ir Konvencijos 33 straipsnio 1 dalį:

a)	4 ir 5 dalyse nurodytų Sąjungos kompetencijai priklausančių klausimų atveju, nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių kompetencijai, Komisija yra svarbiausia institucija klausimams, susijusiems su Konvencijos įgyvendinimu;

b)	valstybės narės praneš Komisijai apie savo svarbiausias institucijas;

gavusi Jungtinių Tautų ar kurios nors kitos valstybės, Konvencijos šalies, pranešimą, kai klausimas priklauso pasidalijamajai kompetencijai, kaip nurodyta 5 dalyje, Komisija arba valstybės narės svarbiausia institucija atitinkamai informuos kitas a ir b punktuose nurodytas svarbiausias institucijas;

d)	jei būtina, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės svarbiausios institucijos prašymu sušauks derinimo posėdį su valstybių narių svarbiausiomis institucijomis.

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

12.

a)	Sąjungos ir jos valstybių narių ataskaitos apims atitinkamą 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą jų kompetenciją; jos turi būti papildančios.

b)	3 ir 5 dalyse nurodytais klausimais (kai didžioji klausimo dalis priklauso valstybių narių kompetencijai) valstybės narės parengs savo ataskaitas pagal Konvencijos 35 straipsnį.

4 ir 5 dalyse nurodytais Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais (kai didžioji klausimo dalis priklauso ES kompetencijai) Komisija parengs Sąjungos ataskaitą ir, jei būtina, su valstybėmis narėmis susitars dėl informacijos, kurią jos turi pateikti, kad ji galėtų ją parengti. Sąjungos ataskaitoje išdėstomi Konvencija reglamentuojami klausimai, atitinkantys tikslias kiekvieno Sąjungos priimto teisės akto, nurodyto Sprendimo 2010/48/EB II priede pateiktos Deklaracijos dėl kompetencijos priedėlyje, tikslias nuostatas.

d)	Laikantis pareigos glaudžiai bendradarbiauti, valstybės narės ir Komisija prieš pateikdamos Neįgaliųjų teisių komitetui, informavimo tikslais bei konfidencialiai viena kitai pateiks b ir c punktuose nurodytas ataskaitas.

Kiekviena valstybė narė atsako už savo nagrinėjimą Neįgaliųjų teisių komitete. Komisija, kaip Sąjungos svarbiausia institucija, atsako už Sąjungos nagrinėjimą. Valstybės narės gali prašyti Komisijos skirti ekspertą į jų delegacijas, o Komisija gali prašyti valstybių narių skirti ekspertus į jos delegaciją.

f)	Komisija rengdama savo ataskaitos pristatymą žodžiu Neįgaliųjų teisių komitete informuos ir konsultuos valstybes nares. Atitinkamai, valstybės narės rengdamos savo nacionalinį pristatymą žodžiu informuos apie jį ir konsultuos Komisiją.

13.

Komisija tinkamu laiku pasiūlys tinkamą struktūrą, sudarytą iš vienos ar kelių nepriklausomų sistemų, pagal Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, o dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo – pagal Konvencijos 33 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į visas atitinkamas Sąjungos institucijas, įstaigas ir organus.

TVARKOS PERŽIŪRA

14.	Tarybos, valstybės narės arba Komisijos prašymu tvarka bus peržiūrima, atsižvelgiant į jos taikymo metu įgytą patirtį.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2) Arba vietoje, kurioje rengiamas posėdis, jei jis vyksta kitur nei Niujorke ar Ženevoje.

PRIEDAS

Sąjungos ir jos valstybių narių politikos tikslas, susijęs su Konvencijos įgyvendinimu

Nedarydamos poveikio elgesio kodekso 13 daliai ir siekdamos tinkamai vykdyti stebėseną bei teikti ataskaitas, Sąjunga ir jos valstybės narės, kai ir tiek, kiek būtina, stiprins ir derins gebėjimus tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygiais rinkti ir analizuoti atitinkamą informaciją, be kita ko, lyginamuosius statistinius ir mokslinių tyrimų duomenis, laikantis teisinių apsaugos priemonių ir duomenų apsaugos taisyklių.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/16

Euro kursas (1)

2010 m. gruodžio 14 d.

2010/C 340/09

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3435
JPY	Japonijos jena	111,63
DKK	Danijos krona	7,4536
GBP	Svaras sterlingas	0,84865
SEK	Švedijos krona	9,1284
CHF	Šveicarijos frankas	1,2916
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,8960
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,162
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	277,33
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7097
PLN	Lenkijos zlotas	3,9900
RON	Rumunijos lėja	4,2915
TRY	Turkijos lira	2,0196
AUD	Australijos doleris	1,3433
CAD	Kanados doleris	1,3531
HKD	Honkongo doleris	10,4441
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7788
SGD	Singapūro doleris	1,7457
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 531,16
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,1663
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,9411
HRK	Kroatijos kuna	7,4040
IDR	Indonezijos rupija	12 104,46
MYR	Malaizijos ringitas	4,2000
PHP	Filipinų pesas	58,698
RUB	Rusijos rublis	41,2450
THB	Tailando batas	40,312
BRL	Brazilijos realas	2,2802
MXN	Meksikos pesas	16,6511
INR	Indijos rupija	60,3060

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/17

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 14 d.

kuriuo du Komisijos atstovai ir du pakaitiniai nariai skiriami į Europos vaistų agentūros valdančiąją tarybą

2010/C 340/10

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (1), ypač į jo 65 straipsnį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 726/2004 65 straipsniu, Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūra) valdančiojoje taryboje turi būti du Komisijos atstovai.

(2)	Komisijoje perskirsčius kompetencijos sritis iš Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato būtina paskirti du naujus Agentūros valdančiosios tarybos narius ir du pakaitinius narius, kurie pakeis narius jiems nesant ir balsuos jų vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Į Europos vaistų agentūros valdančiąją tarybą skiriami Komisijos atstovai yra asmenys, einantys toliau nurodytas pareigas ir atliekantys toliau nurodytas funkcijas.

Iš Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato:

a)	Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato generalinis direktorius.

Pakaitinis narys yra asmuo, einantis šias pareigas ir atliekantis šias funkcijas:

b)	direktorius, vadovaujantis direktoratui, atsakingam už vaistų rinkodaros leidimų suteikimą pagal Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato darbo programą.

Iš Įmonių ir pramonės generalinio direktorato:

c)	direktorius, vadovaujantis direktoratui, atsakingam už vaistus pagal Įmonių ir pramonės generalinio direktorato darbo programą.

Pakaitinis narys yra asmuo, einantis šias pareigas ir atliekantis šias funkcijas:

d)	skyriaus vadovas, vadovaujantis skyriui, atsakingam už vaistus pagal Įmonių ir pramonės generalinio direktorato darbo programą.

2 straipsnis

Sprendimas skirtas asmenims, kurie šio sprendimo priėmimo dieną eina (taip pat laikinai) 1 straipsnyje nurodytas pareigas, arba bet kuriam asmeniui, perėmusiam šių asmenų pareigas.

3 straipsnis

Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generaliniai direktoriai Valdančiosios tarybos pirmininkui ir Agentūros vykdomajam direktoriui praneša asmenų, užimančių 1 straipsnyje nurodytas pareigas, vardus ir pavardes bei apie visus susijusius pasikeitimus.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 14 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys

(1) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/21

2010 m. kvietimas teikti paraiškas – Programa „Europa piliečiams“ (2007–2013 m.)

Šių programos veiksmų įgyvendinimas: Aktyvių piliečių Europa, Aktyvi Europos pilietinė visuomenė ir Gyva Europos atmintis

2010/C 340/14

ĮVADAS

Šis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB, įkuriančiu 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (1). Išsamias šio kvietimo teikti paraiškas sąlygas galima rasti programos „Europa piliečiams“ vadove, kurį galima rasti Europos tinklavietėje (žr. VII punktą). Programos vadovas yra neatskiriama šio kvietimo teikti paraiškas dalis.

I. Tikslai

Specialieji programos „Europa piliečiams“ tikslai yra šie:

—	suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalytis ir keistis patirtimi, nuomonėmis ir vertybėmis, mokytis iš istorijos ir kurti ateitį,

—	skatinti veiksmus, diskusijas ir svarstymus pilietiškumo ir demokratijos Europoje, bendrų vertybių, bendros istorijos ir kultūros klausimais, bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu,

—	priartinti Europą prie jos piliečių propaguojant Europos vertybes bei pasiekimus ir kartu išsaugant praeities atmintį,

—

skatinti visų dalyvaujančių šalių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų sąveiką, prisidedant prie kultūrų dialogo ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypač daug dėmesio skiriant veiklai, kuria siekiama plėtoti Europos Sąjungos valstybių narių, jos narėmis tapusių iki 2004 m. balandžio 30 d., ir valstybių narių, narėmis tapusių po šios datos, piliečių glaudesnius ryšius.

II. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai

Programoje gali dalyvauti programoje dalyvaujančioje šalyje įsisteigę projektų vykdytojai. Priklausomai nuo priemonės, tai turi būti:

—	viešoji įstaiga, arba

—	ne pelno organizacija, turinti juridinio asmens statusą (juridinis asmuo).

Tačiau kiekvienas programos veiksmas skirtas konkretesniam organizacijų ratui. Todėl reikalavimai paraiškas teikiančioms organizacijoms programos vadove atskirai apibrėžti konkrečiai kiekvienai priemonei/šalutinei priemonei.

Pagal šią programą reikalavimus atitinkančios šalys yra šios:

—	ES valstybės narės (2),

—

Kroatija,

—

Albanija,

—	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

III. Reikalavimus atitinkanti veikla

Pagal programą „Europa piliečiams“ remiami projektai, kuriais skatinamas aktyvus pilietiškumas Europoje.

Šis kvietimas apima toliau nurodytus programos „Europa piliečiams“ veiksmus, kuriems numatoma skirti dviejų rūšių dotacijas: projekto ir veiklos.

Pirmasis veiksmas – Aktyvių piliečių Europa

1 priemonė. Miestų giminiavimosi veikla

Ši priemonė skirta veiklai, kurią vykdant vyksta ar yra skatinami tiesioginiai Europos piliečių mainai jiems dalyvaujant miestų giminiavimosi veikloje.

1.1 priemonė. Miestų giminiavimosi veiklai skirti piliečių susitikimai (projekto dotacija)

Ši priemonė skirta veiklai, kurią vykdant vyksta ar yra skatinami tiesioginiai Europos piliečių mainai jiems dalyvaujant miestų giminiavimosi veikloje. Projekte turi dalyvauti bent dviejų dalyvaujančių šalių, iš kurių bent viena turi būti ES valstybė narė, savivaldybės. Projekte turi būti bent 25 tarptautiniai dalyviai iš pakviestų savivaldybių. Susitikimo trukmė – ne ilgesnė kaip 21 diena. Didžiausia skiriama dotacija – 25 000 EUR vienam projektui. Mažiausia skiriama dotacija – 5 000 EUR.

Dotacijos miestų giminiavimosi piliečių susitikimams, skirtos priimančiojo miesto organizacinėms išlaidoms ir pakviestų dalyvių kelionės išlaidoms bendrai finansuoti. Dotacijos yra fiksuoto dydžio.

1.2 priemonė. Susigiminiavusių miestų tinklai (projekto dotacija)

Šia priemone remiama plėtra tinklų, sukurtų remiantis susigiminiavusių miestų ryšiais, kurie svarbūs užtikrinant organizuotą, intensyvų ir įvairiapusį savivaldybių bendradarbiavimą, ir taip prisidedant prie programos poveikio didinimo. Projekte turi būti numatyti bent trys renginiai. Projekte turi dalyvauti bent keturių šalių, iš kurių bent viena turi būti ES valstybė narė, savivaldybės. Projekte turi būti bent 30 tarptautinių dalyvių iš pakviestų savivaldybių. Ilgiausia projekto trukmė – 24 mėnesiai. Kiekvieno renginio trukmė – ne ilgesnė kaip 21 diena.

Didžiausia reikalavimus atitinkanti suma vienam projektui pagal šią priemonę – 150 000 EUR. Mažiausia reikalavimus atitinkanti suma – 10 000 EUR. Dotacijos yra fiksuoto dydžio.

2 priemonė. Piliečių projektai ir remiamosios priemonės

2.1 priemonė. Piliečių projektai (projekto dotacija)

Ši priemonė susijusi su vienu didžiausių šių dienų Europos Sąjungos iššūkių – mažinti atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Ja siekiama tirti originalias ir pažangias metodikas, galinčias padėti skatinti piliečius dalyvauti Europos piliečių ir Europos Sąjungos institucijų dialoge ir skatinti patį dialogą.

Projektas turi apimti bent penkias dalyvaujančias šalis, iš kurių bent viena turi būti ES valstybė narė. Projekte turi dalyvauti bent 200 dalyvių. Ilgiausia projekto trukmė – 12 mėnesių.

Dotacijos suma apskaičiuojama remiantis subalansuotu išsamiu prognozuojamu biudžetu, sudarytu eurais. Skiriama dotacija negali būti didesnė kaip 60 proc. visos reikalavimus atitinkančių projekto išlaidų sumos. Mažiausia teikiama dotacija – 100 000 EUR. Didžiausia reikalavimus atitinkanti dotacijos suma vienam projektui pagal šią priemonę – 250 000 EUR.

2.2 priemonė. Remiamosios priemonės (projekto dotacija)

Šia priemone siekiama remti veiklą, kurios rezultatas gali būti ilgalaikės partnerystės ir tinklai, jungiantys įvairius aktyvų pilietiškumą skatinančius suinteresuotuosius subjektus ir taip padedantys užtikrinti didesnį susidomėjimą programos tikslais ir stipresnį bendrą jos poveikį ir veiksmingumą.

Projekte turi dalyvauti bent dvi šalys, iš kurių bent viena turi būti ES valstybė narė. Ilgiausia projekto trukmė – 12 mėnesių. Kiekviename projekte turi būti numatyti bent du renginiai.

Dotacijos suma apskaičiuojama remiantis subalansuotu išsamiu prognozuojamu biudžetu, sudarytu eurais. Dotacija negali būti didesnė kaip 80 proc. visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Mažiausia reikalavimus atitinkanti dotacija – 30 000 EUR. Didžiausia reikalavimus atitinkanti dotacijos suma vienam projektui pagal šią priemonę – 100 000 EUR.

Antrasis veiksmas – Aktyvi Europos pilietinė visuomenė

1 ir 2 priemonės. Struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms ir ES lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms (veiklos dotacijos (3))

1 priemonė.– Struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms) skiriama siekiant remti Europos viešosios politikos tyrimų organizacijų (ekspertų grupių), galinčių pasiūlyti naujų idėjų ir svarstyti Europai aktualius klausimus, susijusius su aktyviu pilietiškumu Europos lygmeniu arba Europos vertybėmis, veiklą.

2 priemonė.– Struktūrinė parama ES lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms skiriama siekiant padėti užtikrinti Europos pilietinių visuomenės organizacijų gebėjimus ir stabilumą plėtojant savo veiklą Europos lygmeniu. Tikslas – padėti sukurti organizuotą, nuoseklią ir aktyvią pilietinę Europos visuomenę.

Veiklos vykdymo laikotarpis turi sutapti su pareiškėjo biudžetiniais metais, nurodytais patvirtintose organizacijos ataskaitose. Jei pareiškėjo biudžetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, leistinas veiklos vykdymo laikotarpis yra sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Jei pareiškėjo biudžetiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, leistinas veiklos vykdymo laikotarpis yra 12 mėnesių nuo jo biudžetinių metų pradžios.

Dotacija gali būti skaičiuojama dviem skirtingais būdais:

a)	biudžetas, pagrįstas fiksuoto dydžio sumomis;

b)	biudžetas, pagrįstas realiomis išlaidomis. Dotacijos suma apskaičiuojama remiantis subalansuotu išsamiu prognozuojamu biudžetu, sudarytu eurais. Dotacija negali būti didesnė kaip 80 proc. visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Didžiausia skiriama dotacija – 100 000 EUR.

3 priemonė. Parama pilietinės visuomenės organizacijų vykdomiems projektams (projekto dotacija)

Šios priemonės tikslas – remti konkrečius projektus, kuriuos vykdo įvairių dalyvaujančių šalių pilietinės visuomenės organizacijos. Šiais projektais turėtų būti ugdomas su Europos interesu susijusių dalykų supratimas, prisidedama prie abipusio skirtingų kultūrų supratimo skatinimo ir bendrų vertybių nustatymo bendradarbiaujant Europos lygmeniu.

Projekte turi dalyvauti bent dvi šalys, iš kurių bent viena turi būti ES valstybė narė. Ilgiausia projekto trukmė – 18 mėnesių.

Dotacija skaičiuojama dviem skirtingais skirtingus požiūrius atitinkančiais metodais, kuriems taikomos specialios taisyklės:

a)	biudžetas, pagrįstas fiksuoto dydžio sumomis ir skirtas renginių projektams;

b)	biudžetas, pagrįstas realiomis išlaidomis ir skirtas gamybos ir realizavimo projektams. Šiuo atveju prašoma dotacija negali būti didesnė kaip 70 proc. visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Didžiausia skiriama dotacija – 150 000 EUR. Mažiausia dotacija – 10 000 EUR.

Ketvirtasis veiksmas – Gyva Europos atmintis (projekto dotacija)

Pagal šį veiksmą remiamų projektų tikslas – išlaikyti gyvą atmintį apie nacizmo ir stalinizmo aukas ir siekti, kad dabartinės ir būsimosios kartos žinotų ir geriau suprastų tai, kas vyko koncentracijos stovyklose ir kitose masinių civilių gyventojų žudynių vietose, ir kodėl.

Ilgiausia projekto trukmė – 12 mėnesių.

Dotacija gali būti skaičiuojama dviem skirtingais būdais:

a)	biudžetas, pagrįstas fiksuoto dydžio vienkartine suma ir skirtas renginių projektams;

b)	biudžetas, pagrįstas realiomis išlaidomis ir skirtas gamybos ir realizavimo projektams. Šiuo atveju prašoma dotacija negali būti didesnė kaip 60 proc. visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Didžiausia skiriama dotacija – 55 000 EUR. Mažiausia dotacija – 10 000 EUR.

IV. Paramos skyrimo kriterijai

Projekto dotacijoms:

Kokybės kriterijai (80 proc. galimų taškų):

—	tiesioginis projekto ryšys su programos „Europa piliečiams“ tikslais ir prioritetais (25 proc.),

—	siūlomo projekto ir metodų kokybė (25 proc.),

—	poveikis (15 proc.),

—	matomumas ir tolesni veiksmai (15 proc.).

Kiekybės kriterijai (20 proc. galimų taškų):

—	geografinis poveikis (10 proc.),

—	tikslinė grupė (10 proc.).

Veiklos dotacijoms:

Kokybės kriterijai (80 proc. galimų taškų):

—	tiesioginis projekto ryšys su programos „Europa piliečiams“ tikslais ir prioritetais (30 proc.),

—	veiklos programos adekvatumas, rišlumas ir išbaigtumas (20 proc.),

—	veiklos programos poveikis (10 proc.),

—	nauda Europai (10 proc.),

—	veiklos matomumas, informacijos apie rezultatus teikimas Europos piliečiams ir kitoms suinteresuotosioms šalims bei jos naudojimas (10 proc.).

Kiekybės kriterijai (20 proc. galimų taškų):

—	geografinis poveikis (10 proc.),

—	tikslinė grupė (10 proc.).

V. Biudžetas

Numatomas 2011 m. biudžetas šiems veiksmams

Pirmasis veiksmas. 1.1 priemonė	Miestų giminiavimosi veiklai skirti piliečių susitikimai	7 043 000 EUR
Pirmasis veiksmas. 1.2 priemonė	Susigiminiavusių miestų teminiai tinklai	4 528 000 EUR
Pirmasis veiksmas. 2.1 priemonė	Piliečių projektai	1 308 000 EUR
Pirmasis veiksmas. 2.2 priemonė	Remiamosios priemonės	1 207 000 EUR
Antrasis veiksmas. 3 priemonė	Parama pilietinės visuomenės organizacijų vykdomiems projektams	2 807 000 EUR
Ketvirtasis veiksmas	Gyva Europos atmintis	1 781 000 EUR

Šis kvietimas teikti paraiškas bus vykdomas, jei biudžeto valdymo institucija priims 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą.

VI. Paraiškų teikimo terminai

Veiksmai		Paraiškų pateikimo terminas
Pirmasis veiksmas. 1.1 priemonė	Miestų giminiavimosi veiklai skirti piliečių susitikimai	Vasario 1 d. Birželio 1 d. Rugsėjo 1 d.
Pirmasis veiksmas. 1.2 priemonė	Susigiminiavusių miestų teminiai tinklai	Vasario 1 d. Rugsėjo 1 d.
Pirmasis veiksmas. 2.1 priemonė	Piliečių projektai	Birželio 1 d.
Pirmasis veiksmas. 2.2 priemonė	Remiamosios priemonės	Birželio 1 d.
Antrasis veiksmas. 1 ir 2 priemonės	Struktūrinė parama ES viešosios politikos tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms) ir ES lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms	Spalio 15 d.
Antrasis veiksmas. 3 priemonė	Parama pilietinės visuomenės organizacijų vykdomiems projektams	Vasario 1 d.
Ketvirtasis veiksmas	Gyva Europos atmintis	Birželio 1 d.

Paraiškas privaloma pateikti iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos 12 valandos (vidurdienio Briuselio laiku). Jei paraiškos pateikimo terminas yra savaitgalį, pirmoji darbo diena po savaitgalio laikoma paraiškų pateikimo termino diena.

Paraiškos siunčiamos šiuo adresu:

EACEA

Unit P7 Citizenship

Applications — ‘Measure XXX’

Avenue du Bourget 1 (BOUR 01/17)

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Bus svarstomos tik paraiškos, apimančios užpildytą oficialią elektroninę paraiškos formą (el. formą) ir pasirašytos asmens, įgalioto prisiimti teisinius įsipareigojimus paraiškėjo vardu.

Paštu, faksu arba tiesiogiai elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nebus svarstomos.

VII. Kita informacija

Išsamias projektų pasiūlymų teikimo sąlygas ir paraiškos formas rasite atnaujintame programos „Europa piliečiams“ vadove šiose svetainėse:

http://ec.europa.eu/citizenship/index_en.html

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra:

http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/index_en.htm

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 32.

(2) 27 ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(3) Šis kvietimas teikti paraiškas susijęs su 2012 m. finansinių metų metinėmis veiklos dotacijomis.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/28

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 340/16

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„NANOŠKI SIR“

EB Nr.: SI-PDO-005-0421-29.10.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Atsakinga valstybės narės institucija:

Pavadinimas:

Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano

Adresas:

Dunajska cesta 22

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14789000

Faks.

+386 14789055

El. paštas:

varnahrana.mkgp@gov.si

2. Pareiškėjas:

Pavadinimas:

Gospodarsko interesno združenje Nanoški sir („Nanoški sir“ komercinis susivienijimas)

Adresas:

Goriška cesta 13

SI-5271 Vipava

SLOVENIJA

Tel.

+386 53671280

Faks.

+386 53671314

El. paštas:

alenka.stopar@vipava1894.si

Sudėtis:

Gamintojai/perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

3. Produkcijos rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

4. Specifikacija:

(reikalavimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalį santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Nanoški sir“

4.2. Aprašymas:

„Nanoški sir“ yra kietas sūris, pagamintas iš karvių pieno.

„Nanoški sir“ yra apskritas (rato formos), jo skersmuo – 32–34 cm, aukštis – 7–12 cm. Jo kraštai gali būti suapvalinti. Sūrio vidus ryškiai geltonas, tamprios, slankios, vienalytės ir tankios konsistencijos. Šis sūris retkarčiais gali būti su netaisyklingos formos, mažomis arba vidutinio dydžio skylutėmis.

Brandintas ne mažiau kaip 60 dienų sveria 8–11 kg.

„Nanoški sir“ pluta geltona su raudonai (plytos raudonumo) rudu atspalviu; vietomis yra šiek tiek pelėsių, atsiradusių tradiciškai jį nokinant. Pluta glotni, sausa, be įtrūkimų ar kitų defektų.

Produktas parduodamas brandinus jį ne trumpiau kaip 60 dienų; jame turi būti ne mažiau kaip 60 proc. sausosios medžiagos, o sausojoje medžiagoje – ne mažiau kaip 45 proc. riebalų.

Sūris yra ne itin stipraus, būdingo „Nanoški sir“, gaivaus kvapo, pikantiško skonio ir švelnaus sūrumo. Sūriui senstant, jo kvapas tampa intensyvesnis, o skonis – pikantiškesnis.

4.3. Geografinė vietovė:

Pienas, iš kurio gaminamas „Nanoški sir“, gaunamas geografinėje vietovėje, esančioje palei Italijos–Slovėnijos sieną (tarp Sežana ir Nova Gorica miestų, nuo Soča upės iki Most na Soči, vietovė kairiajame Idrijca upės krante nuo Most na Soči iki Idrija miestelio, vietovė į dešinę nuo Idrija–Godovič–Kalce–Planina–Postojna kelio, vietovė į dešinę nuo Postojna–Pivka–Divača–Sežana kelio.

„Nanoški sir“ gaminti (perdirbti pieną į „Nanoški sir“) nustatyta geografinė vietovė yra geografinėje vietovėje, kurioje gaminamas pienas. Ji yra aukštutinėje Vipavska Dolina (Vipavos slėnio) dalyje, kur auginamos vynuogės, o konkrečiai – Močilnik upelio slėnio teritorijoje nuo Lozice kaimo iki Vipavos miesto ir Vipavos upės slėnio teritorijoje nuo Vipavos miesto iki Ajdovščinos miestelio. „Nanoški sir“ gaminamas įmonėse, įsikūrusiose ne daugiau kaip 500 m aukštyje virš jūros lygio.

Visos paminėtos gyvenvietės yra apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

4.4. Kilmės įrodymas:

Norint užtikrinti, kad „Nanoškin sir“ būtų iš nurodytos geografinės vietovės, kontroliuojama:

—	pieno gamyba: pienas turi būti gautas nurodytoje geografinėje vietovėje esančiuose ūkiuose; ūkininkai pildo gyvulių registrą, kuriame nurodyta atitinkama bandos sudėtis ir kur žymimi pašarų įsigijimai,

—	pieno surinkimas: „Nanoškin sir“ gaminti skirto pieno surinkimo maršrutas neturi sutapti su kitais surinkimo maršrutais. Surenkant pieną registruojama ši informacija: atskiruose ūkiuose surinkto pieno kiekis ir bendras surinkto pieno kiekis,

—	kasdienė pamelžto pieno kokybė pieninėse: terminis pieno apdorojimas žemoje, 63 °C–69 °C temperatūroje; kaip nurodyta pieno apdorojimo temperatūros registruose,

—	pieno perdirbimas ir sūrio formavimas pagal specifikacijų reikalavimus; tai užtikrinama registruojant informaciją apie pieno perdirbimą ir sūrio formavimą. Kiekvienai partijai paskiriamas konkretus numeris ir nurodoma pagaminimo mėnuo bei diena,

—

sūrio brandinimas: registruojamas kiekvienos sūrio partijos kiekis ir nurodoma diena, kai sūris pradedamas brandinti. Kontroliuojama brandinimo kambario temperatūra ir drėgnis. Kiekviena partija brandinama ne trumpiau kaip 60 dienų. Įrašai apie sūrio brandinimą daromi laikantis specifikacijos reikalavimų.

4.5. Gamybos būdas:

Ne mažiau kaip 80 proc. pieno, naudojamo „Nanoški sir“ gaminti, gaunama iš rudųjų karvių, šeriamų toje geografinėje vietovėje pagamintais stambiaisiais pašarais (ganyklų žole, šienu, žolės ir javų silosu); kiekvienoje stambiųjų pašarų porcijoje turi būti 75 proc. sausosios medžiagos.

Imamasi priemonių, užtikrinančių, kad „Nanoški sir“ gaminti skirtas pienas būtų surenkamas ir laikomas atskirai. Nuo pirmojo melžimo iki pieno terminio apdorojimo negali praeiti daugiau kaip 72 valandos. Tada pienas apdorojamas žemoje temperatūroje ir laikomas vėsiai. Pienas kaitinamas sūriui gaminti skirtoje statinėje krekėjimo temperatūroje. Į pieną supilamas šliužo fermento tirpalas ir penkias minutes maišoma. Po to pienas paliekamas krekėti. Varškė supjaustoma keturkampiais ir sudedama į 35 cm skersmens bei 15 cm aukščio formas. Šviežias sūris pasveriamas ir paslegiamas. Slegiant vyksta fermentacija. Pasibaigus fermentacijai ir slėgimui, kiekvieno sūrio vienas šonas paženklinamas serijos numeriu (nurodomi metai ir mėnuo). Paženklinti apskriti sūrio gabalai dedami į sūrymą ir laikomi 12 °C–18 °C temperatūroje.

Po to sūris tris dienas sūdomas jūros druskos tirpale, ir per tą laiką gabalai kasdien vartomi, kad būtų vienodai pasūdyti. Po trijų dienų sūriai iš druskos tirpalo išimami ir dedami ant sausinimo lentų, kad nudžiūtų paviršius. Kai sūrių paviršiai tampa pakankamai sausi, sūriai nešami į brandinimo patalpas. „Nanoški sir“ brandinimo patalpose brandinami ne trumpiau kaip 60 dienų arba tol, kol jų sausoji medžiaga sudaro 60 proc., o sausosios medžiagos riebalai – 45 proc. Per pirmąsias 14 brandinimo dienų sūriai kas tris dienas nušluostomi ir apverčiami, vėliau jie apverčiami bent kartą per savaitę ir, jei reikia, nušluostomi. Prieš išnešant sūrius iš sandėlio, jie nuplaunami, kad ant plutos neliktų pelėsių. Sūrį brandinus ne mažiau kaip 60 dienų, patikrinama atskirų sūrių išorės išvaizda ir atrenkami tie, kurie atitinka reikalavimus. Atliekamas tos pačios atrinktų sūrių partijos juslinių savybių vertinimas ir cheminė analizė.

Kiekvienas specifikacijos reikalavimus atitinkantis sūris viename iš horizontaliųjų paviršių taip paženklinamas žyma su narcizo ženklu ir užrašu „Nanoški sir“, kad supjausčius sūrį į dalis, kiekviename mažame gabale liktų narcizo ženklo dalis. Ant kiekvieno „Nanoški sir“ fasuoto gabalo turi būti ir serijos numeris.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Vipavos slėnio teritorijai būdingas žemyninio Alpių klimato ir Viduržemio jūros klimato derinys. Dėl vėjų, kurie labai greitai išdžiovina drėgną dirvožemį, Vipavos slėnyje dažni skersvėjai. Nemažą poveikį šiai teritorijai daro burja – šaltas šiaurės vėjas, pučiantis iš Nano ir labai stiprus. Vasaros karštos. Gamtinės sąlygos ir atšiaurus klimatas palankūs auginti stiprius ir atsparius rudųjų veislės galvijus. Rudųjų veislės galvijai perdirba didelį pagrindinių visaverčių pašarų kiekį, jų piene daug baltymų ir riebalų, turinčių poveikio „Nanoški sir“ kokybei, spalvai, skoniui ir kvapui.

Sūris brandinamas aukštutinėje Vipavos slėnio dalyje, kur auginami vynmedžiai, brandinimo patalpose, kurios turi būti ne daugiau kaip 500 m aukštyje virš jūros lygio, nes vynmedžiai taip pat labai gerai auga ne aukštesniame kaip minėtas lygis. Aukštutinė Vipavos slėnio vynuogynų teritorija daro nemažą poveikį autochtoninės mikrofloros kiekiui ore, kuris iš dalies lemia „Nanoški sir“ brandumą, savitą kvapą ir pikantišką skonį. Autochtoninės mikrofloros kiekiui ore įtakos turi vietovės klimatas, netoliese esanti jūra ir sėkmingas vynmedžių auginimas.

Sūris Nano plynaukštėje gaminamas nuo XVI amžiaus. XVI amžiaus Vipavos dvaro žemės registre yra įrašų apie plynaukštės žemių nuomą; matyti, kad ganyklų naudotojai dvaro šeimininkams mokėjo ir sūriu. Tai rodo, kad jau tuo metu Nano plynaukštėje buvo išvystytas ganymas ir sūrių gamyba. Nuo 1986 m. „Nanoški sir“ iš karvių pieno pradėtas gaminti taikant tai vietovei būdingus (tradicinius) sūrių gamybos būdus. Akivaizdu, kad pienas jau seniai žemoje temperatūroje maišomas su šliužo fermentu, siekiant išsaugoti daugelį pieno rūgšties mikroorganizmų, kurių natūraliai yra piene. Sūrių gamybos procesas vykdavo ir atvirose statinėse. Tai padėjo autochtoninei mikroflorai, kurią iš esmės sudaro mielės, patekti į varškę.

4.7. Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:

Bureau Veritas d.o.o.

Adresas:

Linhartova cesta 49a

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14757600

Faks.

+386 14757601

El. paštas:

info@si.bureauveritas.com

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Specifikacijos reikalavimus atitinkantys sūriai ženklinami „Nanoški sir“ pavadinimu, narcizo simboliu, atitinkamu Bendrijos ženklu ir nacionaliniu kokybės ženklu.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.340.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 340

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. gruodžio 15d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2010/C 340/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5753 – DSB/First/DSBFirst Vast) ( 1 )	1

2010/C 340/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6036 – Barclays/BPCE/Hexagone France 3) ( 1 )	1

2010/C 340/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6018 – KKR/HgCapital/Archangel) ( 1 )	2

2010/C 340/04	Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	3

2010/C 340/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6057 – Carlyle/Commscope) ( 1 )	5

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2010 6 10
Trukmė	2010 6 10–2010 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	ANE/08.
Rūšis	Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicolus)
Zona	VIII zona
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	—

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2010 11 13
Trukmė	2010 11 13–2010 12 31
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai arba išteklių grupė	SRX/2AC4-C
Rūšis	Rombinės rajos (Rajidae)
Zona	IIa ir IV zonų ES vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	—

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Parlamentas
2010/C 340/06	2010 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento biuro sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės	6

2010/C 340/07	XLIV Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) pranešimas Briuselis, 2010 m. spalio 24–26 d.	9

	Taryba
2010/C 340/08	Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksas, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka	11

	Europos Komisija
2010/C 340/09	Euro kursas	16

2010/C 340/10	2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas, kuriuo du Komisijos atstovai ir du pakaitiniai nariai skiriami į Europos vaistų agentūros valdančiąją tarybą	17

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2010/C 340/11	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	18

2010/C 340/12	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	19

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2010/C 340/13	Kvietimas teikti pasiūlymus pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos darbo programą Žmonės	20

2010/C 340/14	2010 m. kvietimas teikti paraiškas – Programa Europa piliečiams (2007–2013 m.) – Šių programos veiksmų įgyvendinimas: Aktyvių piliečių Europa, Aktyvi Europos pilietinė visuomenė ir Gyva Europos atmintis	21

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2010/C 340/15	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6053 – CVC/Apollo/Brit Insurance) ( 1 )	27

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2010/C 340/16	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	28


	(1) Tekstas svarbus EEE