3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/1

—

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurioje teigiama, kad atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į vaikų reikalų politikos aspektą, atsižvelgiant į jų teises ir apsaugą, suvokiant tai, kad jaunų žmonių gyvenimas ir ateities perspektyvos ypač priklauso nuo vaikystėje suteiktų galimybių, paramos ir apsaugos,

—

2006 m. liepos 4 d. Europos Komisijos komunikatą dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (1).

—

pirmininkaujančios valstybės narės pateiktą informaciją apie Europos ir tarptautinės vaikų ir jaunimo reikalų ir vaiko teisių politikos darbotvarkes (2),

—

priemones, kurių imtasi jaunimo reikalų srityje siekiant propaguoti vaikų ir jaunimo teisę dalyvauti priimant jų gyvenimui įtakos turinčius sprendimus.

—

tai, kad vaikų ir jaunimo reikalų ir vaiko teisių srityje atliekamas darbas yra labai svarbus.

—

Europos Komisijos ketinimą priimti naują komunikatą šia tema, kuriame būtų išdėstyta ES vaiko teisių strategija.

—

valstybes nares bendradarbiauti ir aktyviai veikti šioje srityje ir būsimuose tarptautiniuose ekspertų bei ministrų susitikimuose, skirtuose vaiko teisių klausimui.

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/2

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, kuria padedama integruoti kultūrą į visą mokymosi veiklą mokyklose, jaunimo organizacijose ir mokymo įstaigose,

—

2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (1) ir jos strateginius tikslus bei Tarybos išvadas dėl 2011–2014 m. kultūros darbo plano (2),

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurioje teigiama, kad reikėtų remti jaunimo kūrybiškumą ir inovacinius gebėjimus suteikiant geresnių galimybių nuo ankstyvo amžiaus kokybiškai susipažinti su kultūrine raiška ir dalyvauti šioje veikloje, tokiu būdu remiant asmeninį tobulėjimą, mokymosi gebėjimų gerinimą, tarpkultūrinius gebėjimus, kultūrų įvairovės pažinimą ir pagarbą jai, taip pat naujų ir lengvai pritaikomų gebėjimų ugdymą atsižvelgiant į būsimas darbo galimybes,

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadas dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymo per kultūrinę raišką ir kultūros pažinimo galimybes, kurioje nustatyti 6 prioritetai,

—

tolesnį jaunimo ir kultūros srities pažinimą, pavyzdžiui, Europos Komisijos užsakytą jaunimo galimybių pažinti kultūrą tyrimą (3),

—

jaunimo galimybės pažinti kultūrą apima du pagrindinius aspektus: jaunimas – naudotojai, pirkėjai, vartotojai ir žiūrovai; ir jaunimas – veiklūs meno ir kultūros gyvenimo dalyviai ir meno bei kultūros kūrėjai,

—

tai svarbu siekiant veiksmingo bendradarbiavimo tarp jaunimo srities ir kultūros srities,

—

svarbu susipažinti su naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, įskaitant kultūrinio turinio skaitmeninimą, jas propaguoti, gerinti informavimą apie jas ir jų naudojimą siekiant didinti jaunimo galimybes pažinti kultūrą,

—

jaunimo galimybės pažinti kultūrą taip pat reiškia saviraiškos, asmeninio tobulėjimo ir pasitikėjimo, naujoviškumo ir kūrybiškumo, malonumo patyrimą ir atvirumą kitoms kultūroms, įskaitant Europos kultūros paveldą,

—

svarbu jaunimo ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų kultūrinius gebėjimus ugdyti visą gyvenimą, nes jie yra glaudžiai susiję su kitais pagrindiniais gebėjimais,

—

kultūra yra svarbi skatinant socialinę aprėptį, lygybę ir jaunimo aktyvumą bei kovojant su diskriminacija ir skurdu,

—

atsižvelgti į visas pirmiau minėto tyrimo rekomendacijas,

—

sudaryti palankesnes sąlygas visam jaunimui pažinti kultūrą sumažinant susijusias kliūtis, kaip nurodyta tyrime (pvz., finansinius, kalbinius, laiko ir geografinius suvaržymus), atsižvelgiant į kultūrinio ir meninio ugdymo bei viso jaunimo mokymo nuo ankstyvo amžiaus vaidmenį mokymosi visą gyvenimą požiūriu, ir naudojant tikslines programas,

—

propaguoti ilgalaikės suderintos jaunimo galimybių pažinti kultūrą politikos kūrimą visais lygiais su aiškiai išreikštu jaunimo aspektu, pavyzdžiui, skatinant kūrybinio sektoriaus ir jaunimo, švietimo ir kitų atitinkamų sričių suinteresuotųjų subjektų partnerystes ir ryšius,

—

gilinti žinias apie jaunimo galimybes pažinti kultūrą (pvz., pasitelkiant Eurobarometro ES jaunimo reikalų ataskaitą) ir remti mokslinius tyrimus jaunimo kultūrų, kūrybiškumo ir kultūrinio pilietiškumo srityje. Todėl svarbu apibrėžti jaunimo poreikius, susijusius su jų galimybėmis pažinti kultūrą, ir nustatyti jaunimo kultūrinės veiklos raidą,

—

keistis visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų patirtimi, praktika ir informacija visais lygiais, susijusiais su jaunimo galimybėmis pažinti kultūrą, ir skatinti tai daryti, pvz., skatinant viso jaunimo, jaunimo darbuotojų ir jaunimo lyderių mokomąjį judumą bei naudojant IRT bei žiniasklaidos priemones,

—

remti jaunimo darbuotojų ir jaunimo lyderių, meno ir kitų kultūros darbuotojų, mokytojų ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su jaunimo galimybėmis pažinti kultūrą, kokybišką švietimą, mokymą ir gebėjimų ugdymą,

—

propaguojant jaunimo galimybes pažinti kultūrą skatinti socialinę aprėptį, lygybę ir jaunimo aktyvumą bei kovoti su diskriminacija ir skurdu,

—

propaguoti 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadose dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo nustatytus 6 prioritetus,

—

siekiant propaguoti pirmiau nurodytus tikslus, kuo geriau pasinaudoti esamomis atitinkamomis programomis, priemonėmis ir Europos tinklais (pvz., Europos jaunimo kortelių asociacija), įskaitant Europos struktūrinius fondus.

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/4

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 79 straipsnyje numatyta, kad Taryba Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nariais turėtų skirti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

(2)

2007 m. birželio 7 d. Sprendimu (2) Taryba paskyrė Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos 27 narius.

(3)

Švedijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Švedijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2013 m. gegužės 31 d., kandidatūrą.

(4)

Slovėnijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Slovėnijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2013 m. gegužės 31 d., kandidatūrą,

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/5

—

Prie 2000 m. gruodžio 7–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų pridėtą deklaraciją, kurioje skelbiama, kad sportas yra žmonių veiklos sritis, grindžiama pagrindinėmis socialinėmis, švietimo bei kultūros vertybėmis, ir veiksnys, skatinantis integraciją, dalyvavimą socialiniame gyvenime, toleranciją, skirtumų pripažinimą ir taisyklių laikymąsi (1).

—

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 291/2003/EB dėl 2004 m. paskelbimo Europos švietimo per sportą metais (2).

—

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (3).

—

Tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (4) sportas tapo Europos Sąjungos kompetencijos sritimi, todėl Europos plotmė sporto srityje turi būti toliau plėtojama, ypač atsižvelgiant į socialinę ir šviečiamąją sporto funkciją.

—

Tai, kad Europos Komisija ketina iki 2010 m. pabaigos priimti komunikatą dėl Lisabonos sutarties ir sporto.

1.

Tokiems bendriems prioritetams, kaip didesnis užimtumas, socialinė įtrauktis, lyčių lygybė, vienodos galimybės naudotis priemonėmis ir paslaugomis, kartų solidarumas ir kultūros dialogas, reikia tvirtesnės paramos visoje Europos Sąjungoje, be kita ko, sporto srityje.

2.

Sportas užima svarbią vietą daugelio ES piliečių gyvenime ir vaidina svarbų visuomeninį vaidmenį, kuriam būdingas didelis socialinės įtraukties į sportą ir per sportą potencialas, t. y. sportas arba fizinė veikla yra būdas labai įvairiai skatinti įsitraukti į visuomenę – tokiu būdu dalyvavimas sporto veikloje apima principo „sportas visiems“, lygių galimybių sportuoti, lygių galimybių sporte ir įvairių nuo paklausos priklausančių galimybių sportuoti bei sporto objektų derinį, taigi, socialinė įtrauktis per sportą reiškia visiems atvirą dalyvavimą visuomenėje, bendruomenių plėtrą ir socialinės sanglaudos stiprinimą.

3.

Sporto judėjimas gali būti svarbus sprendžiant tokius su visuomenės interesu susijusius klausimus, kaip socialinė įtrauktis. Šiomis aplinkybėmis profesionalūs sportininkai, mėgėjai ir sporto klubai yra sektini pavyzdžiai visuomenei, ypač jauniems žmonėms, o kitos sporto organizacijos ir sporto srityje veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos taip pat prisideda prie socialinės įtraukties į sportą ir per sportą.

4.

Galimybė įsitraukti į įvairių sričių sportą ir dalyvavimas jame yra svarbi asmeniniam tobulėjimui, asmens identiteto suvokimui ir priklausymo grupei jausmui, gerai fizinei ir protinei savijautai, socialiniams gebėjimams ir tinklams, kultūrų tarpusavio ryšiams ir įsidarbinimo galimybėms.

5.

Konferencija „Dalyvavimo sporte vietos lygiu Europos konferencija: socialinė aprėptis ir kova su skurdu“, įvykusi spalio 13–14 d., Levene, Belgija, parodė, kad sportui tenka svarbus vaidmuo įtraukiant į visuomenę socialinėmis nepalankiomis sąlygomis gyvenančias grupes, ypač vietos lygiu.

4.1.

Remti lygiomis galimybėms pagrįstą principą „Sportas visiems“:

4.2.

Geriau panaudoti sporto potencialą prisidedant prie bendruomenių kūrimo, socialinės sanglaudos ir integracinio augimo:

4.3.

Remti tarptautinius strategijos ir metodikos mainus, siekiant geriau panaudoti sporto potencialą socialinei įtraukčiai nacionaliniu ir Europos lygiu:

1.

Skatinti bendradarbiavimą sporto srityje remiantis principu „Sportas visiems“, laikantis vienodos prieigos bei lygių galimybių, ypač žmonėms, kurie nėra fiziškai aktyvūs, principų ir siekiant socialinės įtraukties į sportą ir per sportą.

2.

Skatinti veiksmus, kuriuos atliekant palaikomas tvirtas sporto ryšys su organizacijomis ir sektoriais, sprendžiančiais socialinės įtraukties klausimus, bei didinti fiziškai neaktyvių žmonių domėjimąsi sportu.

3.

Remti ir skatinti žmonių iš nepalankiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių visuomenės grupių dalyvavimą sporte, tuo pat metu užtikrinant jų įtrauktį į visuomenę per sportą, supažindinant juos su naujais socialiniais tinklais ir suteikiant jiems naujų įgūdžių.

4.

Skatinti kultūrų dialogą per sportą į visuomenę įtraukiant skirtingos kultūrinės kilmės asmenis.

5.

Skatinti veiksmus, susijusius su asmenų su negalia socialine įtrauktimi į sportą ir per sportą, be kita ko, infrastruktūros gerinimą ir geresnę prieigą prie sporto objektų ir patalpų, taip pat mokslinius tyrimus, susijusius su specializuota sporto įranga, ir teikti pirmenybę sportui.

6.

Skatinti veiksmus, susijusius su lyčių lygybės klausimų integravimu į sportinę veiklą, ypač lygiomis lyčių galimybėmis užimti pareigybes, kuriose priimami sprendimai, ir sieti sporto klausimus su lyčių vaidmenimis, kaip išdėstyta 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje (5).

7.

Nustatyti ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo kitose atitinkamose politikos srityse ir su atitinkamais padaliniais, tiek įvairiose ES institucijose, tiek institucijų tarpusavio santykiuose ir valstybėse narėse kanalus, ypatingą dėmesį skiriant teigiamai sporto įtakai socialinei aprėpčiai bei įtraukiant sportą į atitinkamus veiksmų planus, pavyzdžiui, į veiksmų planus, kurie skirti socialinei aprėpčiai ir kovai su skurdu.

8.

Skatinti pripažinti neformalųjį mokymąsi per sportą kaip papildančią formalųjį švietimą veiklą, kuria įgyjama konstruktyvių įgūdžių ir gebėjimų, būtinų įsidarbinimo galimybėms gerinti, nes tai yra susiję su tvariu ir integraciniu augimu.

9.

Didinti informuotumą ir pabrėžti savanoriškos veiklos sporto srityje svarbą, pasinaudojant juo ir kaip socialinės įtraukties priemone, ir kaip priemone įgyjant įgūdžius, kuriais gerinamos įsidarbinimo galimybės ir skatinama sanglauda, ypač Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) srityje.

10.

Skatinti ir remti savitarpio mokymosi priemones, tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti moksliniais duomenimis pagrįstą analitinį tinklą, keitimąsi žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, rengiant aukšto lygio ekspertų grupių seminarus arba susitikimus sporto ir socialinės aprėpties klausimais, ir užtikrinti, kad tokios veiklos rezultatai būtų veiksmingai platinami ir susieti su praktika.

11.

Maksimaliai padidinti sporto įnašą siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, be kita ko, Europos kovos su skurdu planą.

12.

Bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinti nustatyti socialinės įtraukties pavyzdį, susiejant sportą su socialinės įtraukties projektais, ypatingą dėmesį skiriant artimai su piliečiais bendraujančioms vietos organizacijoms.

13.

Bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais veiksmingai naudoti turimas ES lėšas, be kita ko, vykdant galimas būsimas sporto programas, tokiu būdu remiant socialinės įtraukties į sportą ir per sportą procesą.

1.

Vykdant bendradarbiavimą sporto srityje, visų pirma rengiant Europos Komisijos komunikatą dėl Lisabonos sutarties ir sporto, suteikti pirmenybę socialinės įtraukties į sportą ir per sportą klausimui.

2.

Užtikrinti, kad rengiant būsimus pasiūlymus dėl ES sporto programų kaip į vieną iš prioritetų būtų atsižvelgta į socialinę įtrauktį į sportą ir per sportą, taip pat, kad būtų išnagrinėtos galimybės veiklai sporto srityje remti panaudoti esamų fondų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo lėšas, ir vykdomas programas, pavyzdžiui, programas „Veiklus jaunimas“ ir Mokymosi visą gyvenimą programa.

3.

Įvertinti ES lygiu vykdomos veiklos, prie kurios prisidedama parengiamaisiais veiksmais socialinės įtraukties srityje, veiksmingumą.

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/9

1.

strategiją „Europa 2020“, kurioje išdėstyti plataus užmojo tikslai, susiję su pažangiu, tvariu ir inovaciniu augimu, kurie turi būti pasiekti artimiausią dešimtmetį, visų pirma akcentuojant poreikį imtis veiksmų, kad būtų gerinamas švietimo lygis, didinamas užimtumas ir skatinama socialinė aprėptis, bei kurioje nustatytas konkretus ES pagrindinis tikslas, susijęs su švietimu (1), ir kiti tikslai, susiję su užimtumu (2), socialine aprėptimi (3), moksliniais tyrimais ir inovacijomis (4);

2.

Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (5), kuria ir toliau grindžiamas toks bendradarbiavimas ir kuri papildo strategiją „Europa 2020“, akcentuojant esminę švietimo ir mokymo reikšmę sprendžiant daugelį socialinių ir ekonominių, demografinių, aplinkosaugos ir technologinių problemų, su kuriomis šiandien susiduria Europa, ir kurioje nustatomi keturi strateginiai tikslai (6), kuriais siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos klestėjimą ir galimybes įsidarbinti bei visų piliečių savirealizaciją ir socialinių bei profesinių lūkesčių patenkinimą;

3.

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (7), kurioje pripažįstama, kad jaunų moterų ir jaunų vyrų socialinės aprėpties bei profesinės integracijos propagavimas yra viena iš svarbių priemonių siekiant Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų, jį vykdant taip pat prisidedama prie asmeninės savirealizacijos, socialinės sanglaudos bei aktyvaus pilietiškumo skatinimo. Labai svarbu sudaryti sąlygas visoms jaunoms moterims ir jauniems vyrams kuo geriau panaudoti savo potencialą. Todėl rezoliucijoje raginama įgyvendinti konkrečias iniciatyvas jaunimo reikalų srityje – t. y. konkrečiai jaunimui skirtą politiką ir veiksmus, pavyzdžiui, neformaliojo mokymosi, dalyvavimo, savanoriškos veiklos, darbo su jaunimu, judumo ir informavimo, socialinės aprėpties, kultūros ir sveikatos srityse. Joje taip pat raginama įgyvendinti integravimo iniciatyvas, t. y. iniciatyvas, kuriomis sudaromos sąlygos laikytis įvairias sritis apimančio požiūrio, taikomo tiek jaunimo politikoje, tiek kitose susijusiose politikos srityse;

4.

pagal strategiją „Europa 2020“ valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus ir integracinio augimo, t. y. augimo, kuris grindžiamas žiniomis bei inovacijomis ir kuriame užtikrinamas aktyviausias dalyvavimas. Jomis turėtų būti siekiama didinti švietimo ir mokymo kokybę, gerinti mokslinius tyrimus ir skatinti inovacijas bei keitimąsi žiniomis visoje ES. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima užtikrinti augimą, kokybiškas ir tvarias darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat efektyviai ir veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines visuomenės problemas.

1.

Nors Europos klestėjimas didele dalimi priklauso nuo jos jaunimo, vis dar per daug jaunų žmonių susiduria su dideliais sunkumais realizuojant savo potencialą ir prisidedant prie visuomenės klestėjimo: pernelyg daug jaunimo baigia mokyklą neįgiję kvalifikacijos ar pakankamų gebėjimų, jiems nepavyksta užsitikrinti darbo ir jiems ima grėsti socialinės atskirties pavojus, dėl kurio savo ruožtu tiek asmuo, tiek visa visuomenė patiria didelių sąnaudų. Norint ištaisyti šią padėtį reikia laikytis labiau integruoto, įvairias sritis apimančio požiūrio į švietimą ir mokymą, jaunimo, užimtumo ir socialinę politiką, kuris būtų grindžiamas dabartiniais pasiekimais ir kuriuo remiantis būtų plėtojamos naujos veiksmingos priemonės.

2.

Daugelyje valstybių narių dar susiduriama su problemomis įgyvendinant nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas ir priemones, kurios yra ypač svarbios siekiant sudaryti sąlygas ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems asmenims įgyti žinių, gebėjimų ir kompetencijų, juos išlaikyti ir tobulinti per visą karjerą. Visų pirma reikia lankstesnių mokymosi būdų, kuriuos taikant vyrams ir moterims būtų sudarytos sąlygos įvairiais jų gyvenimo etapais judėti iš vienos švietimo ir mokymo sistemos į kitą, taip pat keisti mokymosi būdus, pasirenkant formalųjį švietimą, neformalųjį švietimą ar savišvietą, ir kurie būtų patrauklūs netradiciniais būdais besimokantiems asmenims.

3.

Artimiausiais metais augančiam darbo vietų skaičiui užimti reikės aukštos kvalifikacijos darbuotojų (9), o šiuo metu ES yra mažesnė procentinė dalis asmenų, turinčių aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą (10), ir mažesnis mokslo darbuotojų skaičius, palyginti su šalimis konkurentėmis. Be to, Europos inovaciniam pajėgumui stiprinti reikės žinių partnerysčių ir tvirtesnių švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių ryšių, siekiant sustiprinti žinių trikampį. Tokiais veiksmais taip pat bus galima užtikrinti sąlygas žemos kvalifikacijos darbuotojams geriau prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos reikalavimų.

4.

Judumas mokymosi srityje gali ne tik padėti siekti asmeninių ir socialinių bei ekonominių tikslų, bet ir tapti naudinga priemone plečiant galimybes įsidarbinti bei įgyjant arba tobulinant profesinius, pedagoginius, kalbinius, tarpasmeninius ir tarpkultūrinius gebėjimus. Tai taip pat gali padėti gerinti švietimo įstaigų darbo kokybę ir jų bendradarbiavimą. Nors įgyvendinant ES programas ir politikos priemones šioje srityje daug nuveikta, vis dar esama daug nepanaudotų judumo mokymosi srityje galimybių, kuriomis pernelyg dažnai naudojamasi tik išimtiniu atveju. Formaliojo švietimo srityje turėtų būti aktyviai propaguojamos judumo mokymosi srityje galimybės, kad jomis galėtų naudotis jauni suaugę besimokantys asmenys, mokytojai, instruktoriai ir švietimo darbuotojai. Jauni suaugę asmenys taip pat turėtų galėti naudotis tokiomis galimybėmis neformaliojo švietimo ar savišvietos sąlygomis. Be to, reikia nagrinėti naujus novatoriškus tokio judumo būdus, įskaitant virtualųjį judumą, turėtų būti plečiamos galimybės juo naudotis, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupėms ir lyčių aspektui.

1.

Siekdamos iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslų, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti laikydamosi platesnės strategijos „Europa 2020“, kartu užtikrindamos suderinamumą su taikomomis priemonėmis, visų pirma su nustatytomis pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), Europos užimtumo strategiją ir atnaujintą Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje strategiją. Veiksmų, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūros turėtų būti vykdomos vadovaujantis šiomis programomis bei strategijomis ir laikantis atitinkamų jų bendrųjų principų bei tikslų. Veiksmai turi būti glaudžiai koordinuojami, į juos įtraukiant atitinkamus visų lygių suinteresuotuosius asmenis ir su jais bendradarbiaujant, įskaitant struktūrinio dialogo naudojimą.

2.

Strategijos „Europa 2020“ integruotose gairėse (11) nustatytas pagrindas koordinuotiems politikos veiksmams, už daugumą kurių atsako valstybės narės. Vykdydama tinkamą stebėseną, tarpusavio mokymosi veiklą ir rengdama pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai, Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ ir platesnę strategiją „Europa 2020“, įskaitant konkrečią užduotį – pasiekti ES pagrindinį tikslą švietimo ir mokymo srityje.

3.

Reikia papildomų pastangų siekiant padėti jaunimui spręsti daugelį socialinių ir ekonominių problemų, su kuriomis jis susiduria. Vis dėlto šiuo metu, kai biudžetas ribojamas, dedant tokias pastangas daugiausia dėmesio reikėtų skirti politikos tikslų ir investicijų optimizavimui bei tobulinimui, glaudžiau susiejant juos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir strateginės programos „ET 2020“ prioritetais.

4.

Nors dabartinių ES programų, pvz., „Mokymasis visą gyvenimą“, „Erasmus Mundus“ ir „Veiklus jaunimas“, taikymo sritis apima daugiau, negu iniciatyvos „Judus jaunimas“ taikymo sritis, akivaizdu, kad jomis gali būti svariai prisidedama siekiant šios iniciatyvos ir apskritai strategijos „Europa 2020“ tikslų. Rengiant atnaujintas programas turėtų būti atsižvelgta tiek į plačią jų taikymo sritį, tiek į tai, kaip jomis prisidedama prie šios iniciatyvos.

5.

Turėtų būti aktyviai skatinimas didesnis judumas, įskaitant trečiąsias šalis ir šalis kandidates apimantį judumą, pasitelkiant tinkamas programas ir mechanizmus. Judumas mokymosi srityje taip pat turėtų apimti kokybinį aspektą ir būti grindžiamas gerai išplėtotu švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimu. Siekiant gerinti judumo kokybę ir didinti jo įvairovę, reikėtų išnagrinėti galimybes, kurias teikia kitos esamos bendradarbiavimo formos. Tačiau pats judumas turėtų būti laikomas ne tikslu, o priemone, kurią taikant būtų galima plėsti galimybes įgyti žinių, gebėjimų bei kompetencijų ir spręsti asmenines bei socialines problemas.

Konkrečiai švietimo ir mokymo srityje:

Konkrečiai jaunimo reikalų srityje:

Konkrečiai užimtumo srityje:

1.

užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visose susijusiose politikos srityse, ypač švietimo, jaunimo, socialinių reikalų, užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, siekiant išnagrinėti galimybę siekti bendrų tikslų;

2.

užtikrinti, kad Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba ir kitų atitinkamų sudėčių Taryba visapusiškai dalyvautų įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, be kita ko, reguliariai teikdama informaciją Europos Vadovų Tarybai apie pažangą įgyvendinant ES pagrindinius tikslus;

3.

tobulinti ES programas ir biudžetus ir užtikrinti visišką bei efektyvų jų įgyvendinimą bei lėšų panaudojimą, be kita ko, atitinkamais atvejais susiejant juos su nacionaliniais ir regioniniais ištekliais ir apsvarstant galimybę pasinaudoti Europos struktūrinių ir sanglaudos fondų ir Europos investicijų banko ištekliais;

4.

siekti maksimaliai panaudoti kitus ir galimus naujus finansavimo šaltinius judumui mokymosi ir užimtumo srityse skatinti;

5.

apsvarstyti šių išvadų poveikį atnaujintoms ES programoms ir naujai ES finansinei programai.

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/12

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/13

(1)

Komisijos komunikate „2020 M. EUROPA – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ pateikta strategija „Europa 2020“, kurioje išdėstyta XXI amžiaus Europos socialinės rinkos ekonomikos, kurioje naudojamasi visais skaitmeninės visuomenės ekonominiais ir socialiniais privalumais, vizija.

(2)

Vienoje iš pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų, pateiktoje Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (1), nurodyta, kaip svarbu sukurti bendrą skaitmeninę rinką šalinant reguliavimo ir technines kliūtis, trukdančias piliečiams ja iki galo pasinaudoti.

(3)

Dėl glaudaus sąskaitų faktūrų išrašymo ir mokėjimo procesų sąryšio, sukūrus bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA), galima pradėti kurti sąveikias Europos e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemas. Šios sistemos gali būti naudingos įmonėms ir finansinių paslaugų teikėjams, nes jomis didinamas efektyvumas ir automatizuojamos tiekimo grandinės.

(4)

Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) reikalaujama, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio į popierines ir elektronines sąskaitas faktūras principo.

(5)

Komisijos komunikate „Europos naudojimasis elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo privalumais“ (3) siūloma sukurti Europos suinteresuotųjų šalių forumą, kuris Komisijai padėtų koordinuoti veiksmus valstybių narių lygiu ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis Sąjungos lygiu, kad būtų visuotinai naudojamasi e. sąskaitomis faktūromis.

(6)

Todėl būtina sudaryti e. sąskaitų faktūrų išrašymo srities ekspertų grupę ir apibrėžti jos užduotis bei struktūrą.

(7)

Pagrindinė grupės užduotis bus stebėti e. sąskaitų faktūrų naudojimą ir padėti vystyti e. sąskaitų faktūrų išrašymo rinką visose valstybėse narėse. Ji turės palaikyti ryšius su nacionaliniais suinteresuotųjų šalių forumais ir skirti ypatingą dėmesį tarpvalstybiniams e. sąskaitų faktūrų išrašymo aspektams ir e. sąskaitų faktūrų naudojimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse

(8)

Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo forume turėtų dalyvauti nacionalinių forumų nariai ir Europos paslaugų naudotojų asociacijų, Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos centrinio banko (ECB) ir 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės atstovai.

(9)

Reikėtų nustatyti Forumo nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles, nepažeidžiant Komisijos saugumo taisyklių, išdėstytų Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (4) priede.

(10)

Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

(11)

Tikslinga nustatyti šio sprendimo taikymo laikotarpį. Vėliau Komisija svarstys, ar reikėtų jį pratęsti,

a)

padėti Komisijai stebėti e. sąskaitų faktūrų išrašymo rinkos pokyčius ir e. sąskaitų faktūrų naudojimo mastą pramonės ir paslaugų sektoriuose visose valstybėse narėse;

b)

skatinti keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais, kurie padeda kurti sąveikius e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus;

c)

nurodyti pasitaikančias problemas, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniais sandoriais, ir siūlyti tinkamus sprendimus;

d)

remti ir stebėti darbą, kuriuo remiantis būtų pradėtas naudoti standartinis e. sąskaitos faktūros duomenų modelis.

a)

kitomis teisėkūros iniciatyvomis, kurių reikėtų imtis Sąjungos lygiu siekiant šalinti likusias e. sąskaitų faktūrų naudojimo kliūtis;

b)

finansinės tiekimo grandinės verslo procesais, kurie galėtų paskatinti anksčiau pradėti naudoti e. sąskaitas faktūras, visų pirma mokėjimų srityje ir bendroje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA);

c)

nacionaliniais ir Europos lygio veiksmais, kuriais remiamas e. sąskaitų faktūrų naudojimas, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

a)

po du narius iš kiekvieno nacionalinio suinteresuotųjų šalių forumo;

b)

šeši Europos asociacijų, kurios atstovauja vartotojams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir didžiosioms įmonėms, nariai;

c)

po vieną atstovą iš Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos centrinio banko (ECB) ir 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės (6).

1)

4 straipsnio a punkte nurodyti nariai skiriami remiantis valstybių narių pasiūlymais. Šie nariai skiriami kaip nacionalinių suinteresuotųjų šalių forumų atstovai;

2)

4 straipsnio b punkte nurodyti nariai skiriami atstovauti organizacijoms, paminėtoms 4 straipsnio b punkte. Komisijos tarnybos užtikrins, kad šioms suinteresuotųjų šalių grupėms būtų atstovaujama proporcingai;

3)

4 straipsnio c punkte nurodyti atstovai skiriami remiantis atitinkamais CEN, ECB ir 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės pasiūlymais.

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/16

European Court of Auditors

Communication and Reports Unit

12, rue Alcide De Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: euraud@eca.europa.eu

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/17

1)

Haapovaara (*)

2)

Imatra

3)

Inari (*)

4)

Karikangas (*)

5)

Karttimo (*)

6)

Kivipuro (*)

7)

Kokkojärvi (*)

8)

Kurvinen (*)

9)

Kuusamo

10)

Leminaho (*)

11)

Niirala

12)

Nuijamaa

13)

Onkamo (*)

14)

Parikkala (*)

15)

Puitsi (*)

16)

Raja-Jooseppi

17)

Rajakangas (*)

18)

Ruhovaara (*)

19)

Salla

20)

Uukuniemi (*)

21)

Vaalimaa

22)

Vainikkala (geležinkelis)

23)

Valkeavaara (*)

24)

Vartius

25)

Virtaniemi (*)

1)

Enontekiö

2)

Helsinki – Hernesaari (tik sraigtasparnių eismas)

3)

Helsinki – Malmi

4)

Helsinki – Vantaa

5)

Ivalo

6)

Joensuu

7)

Jyväskylä

8)

Kajaani

9)

Kemi – Tornio

10)

Kittilä

11)

Kruunupyy

12)

Kuopio

13)

Kuusamo

14)

Lappeenranta

15)

Maarianhamina

16)

Mikkeli

17)

Oulu

18)

Pori

19)

Rovaniemi

20)

Savonlinna

21)

Seinäjoki

22)

Tampere – Pirkkala

23)

Turku

24)

Vaasa

25)

Varkaus

1)

Eckerö

2)

Färjsundet

3)

Förby

4)

Hamina

5)

Hanko (taip pat pramoginiams laivams)

6)

Haukipudas

7)

Helsinki

8)

Inkoo

9)

Kalajoki

10)

Kaskinen

11)

Kemi

12)

Kemiö

13)

Kirkkonummi

14)

Kokkola

15)

Kotka

16)

Kristiinankaupunki

17)

Lappeenranta

18)

Loviisa

19)

Långnäs

20)

Maarianhamina (taip pat pramoginiams laivams)

21)

Merikarvia

22)

Naantali

23)

Nuijamaa (taip pat pramoginiams laivams)

24)

Olkiluoto

25)

Oulu

26)

Parainen

27)

Pernaja

28)

Pietarsaari

29)

Pohja

30)

Pori

31)

Porvoo

32)

Raahe

33)

Rauma

34)

Salo

35)

Sipoo

36)

Taalintehdas

37)

Tammisaari

38)

Tornio

39)

Turku

40)

Uusikaupunki

41)

Vaasa

1)

Haapasaari

2)

Hanko

3)

Maarianhamina

4)

Nuijamaan satama

5)

Santio

6)

Suomenlinna

1)

Hanko

2)

Kotka

3)

Maarianhamina

4)

Porkkala

5)

Suomenlinna

3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/21

1.

2010 m. lapkričio 29 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „GDF Suez SA“ (toliau – „GDF Suez“, Prancūzija) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „International Power plc“ (toliau –„International Power“, Anglija ir Velsas) kontrolę, įsigydama 70 % „International Power“ akcijų.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5978 – GDF Suez/International Power adresu: