21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/1

A.

kadangi 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje turėtų būti užbaigtos derybos dėl išsamaus tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m.; kadangi šis susitarimas turėtų būti teisiškai privalomas ir turi atitikti naujausius mokslinius įrodymus, remiantis kuriais įrodoma, kad klimatas keičiasi daug sparčiau ir didesniu mastu negu buvo numatyta remiantis ankstesnėmis prognozėmis, ir juo siekiama užtikrinti, kad bendra vidutinė metinė žemės paviršiaus temperatūra nepakiltų daugiau negu 2 °C laipsniais, palyginti su prieš industriją buvusiu lygiu (toliau – 2 °C tikslas),

B.

kadangi norint įgyvendinti šį 2 °C tikslą, būtina, kad išsivysčiusios valstybės imtųsi iniciatyvos labai sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, o besivystančios valstybės taip pat prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo,

C.

kadangi besivystančios valstybės yra mažiausiai prisidėjusios prie klimato kaitos sukėlimo, tačiau patiria sunkiausias šios kaitos sukeltas pasekmes; kadangi dėl klimato kaitos kyla pavojus 40 % tarptautinių investicijų, skirtų skurdui mažinti, ir dėl to kyla grėsmė vystomosios veiklos veiksmingumui ir tvarumui; kadangi akivaizdu, kad reikalinga geriau koordinuoti su klimato kaita susijusias iniciatyvas ir vystymosi iniciatyvas, be to, šios iniciatyvos turi viena kitą papildytų ir būti nuoseklios,

D.

kadangi klimato kaita gali padidinti galimybę, kad kils konfliktai dėl gamtinių išteklių dėl sumažėjusių žemės ūkio naudmenų, didėjančio vandens trūkumo, miškų naikinimo ar dėl klimato kaitos paveiktos migracijos; kadangi taip pat būtina tinkamai atsižvelgti galimą klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai;

E.

kadangi dėl miškų naikinimo pasaulyje išmetama maždaug 20 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl ko sparčiai nyksta biologinė įvairovė, o tai kelia didelę grėsmę vystymuisi, ypač neturtingų asmenų pragyvenimui,

F.

kadangi reikia skirti daug daugiau finansinių išteklių, kad besivystančios valstybės galėtų imtis veiksmų, būtinų sumažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie jos, taigi reikalingi ištekliai kovai su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti prisiimant įsipareigojimus, panašius į įsipareigojimus, kurių reikėjo imtis su dabartine finansų krize susijusioms problemoms spręsti,

G.

kadangi daugiausia kovai su klimato kaita pažadėtų lėšų skiriama iš Oficialios vystymosi pagalbos (toliau – OVP) biudžeto, taigi nukreipiamos vystymosi pagalbai skiriamos lėšos ir kyla pavojus, kad nebus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (toliau – TVT),

H.

kadangi privalomas tarptautinis pagrindas nulemtų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą būtinu mastu ir taip pat būtų gauta didelė tiesioginė nauda pasaulio sveikatai; kadangi nesukūrus tokio pagrindo kiltų pavojus padaryti pažangą siekiant TVT tikslų, arba jų nepavyktų pasiekti,

I.

kadangi ES yra vienintelis regioninis subjektas pasaulyje, įsipareigojęs privalomai siekti sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir šiuo tikslu patvirtinęs minėtąjį klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį, kurį sudaro teisės aktai, skirti įgyvendinti vienašalį įsipareigojimą iki 2020 m. 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat įsipareigojimą šį kiekį mažinti 30 % arba daugiau, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus, su sąlyga, kad Kopenhagoje būtų sudarytas pakankamai ambicingas ir privalomas tarptautinis susitarimas, kuris kitas išsivysčiusias valstybes įpareigotų dėti panašias pastangas, o labiau ekonominiu požiūriu pažengusias besivystančias valstybes – tinkamai prisidėti pagal savo atsakomybę ir galimybes,

J.

kadangi norint, kad spartėtų naujovių pažanga ir didėtų jų demonstracinės veiklos ir diegimo mastas ir kad visos valstybės galėtų naudotis prieinamomis tvariomis technologijomis, būtini pasauliniai technologiniai pokyčiai ir technologinis bendradarbiavimas,

K.

kadangi veiksmingas energijos vartojimas yra lemiamas išskiriamo CO2kiekio mažinimo veiksnys, visų pirma atsižvelgus į neseniai priimtą pastatų energinio naudingumo iniciatyvą ir energijos ženklinimo taisykles,

L.

kadangi patvirtintos ambicingos kovos su klimato kaita priemonės, sukuriant darbo vietas ir didinant ekonominės veiklos mastą, prisidėtų prie dabartinės ekonomikos krizės įveikimo; ir kadangi Tarptautinė energetikos agentūra mano, kad Kopenhagoje būtina sudaryti ambicingą susitarimą, kad dėl krizės atidėtas investicijas būtų galima nukreipti ir jas panaudoti kaip aplinkos apsaugos požiūriu tvarias investicijas,

M.

kadangi daugelis trečiųjų valstybių jau ėmėsi kovos su klimato kaita priemonių, pvz., nustatydamos išmetamųjų dujų kiekio mažinimo tikslus,

N.

kadangi Kopenhagoje būtina sudaryti išsamų susitarimą, siekiant išspręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą ir sudaryti vienodas galimybes siekiant 30 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

O.

kadangi siekiant veiksmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikia laikytis holistinio požiūrio, apimančio gamybos ir transporto sektorius, kuriuose išmetamos šios dujos, be to, į tai reikia atsižvelgti norint sėkmingai pereiti prie tvaraus ekonomikos modelio, pagrįsto principu, kad aplinkos kokybė glaudžiai susijusi su ekonomikos augimu, gerovės kūrimu ir technologine pažanga,

1.

ragina ES toliau plėtoti išorės klimato politiką ir laikytis bendros pozicijos, kad ES per COP 15 ir toliau atliktų lyderės vaidmenį bei neatsisakyti didelių siekių diskusijose su tarptautiniais partneriais siekiant, kad Kopenhagoje būtų sudarytas ambicingas teisiškai privalomas tarptautinis susitarimas ir atitiktų naujausius mokslo pasiekimus bei 2°C tikslą;

2.

pabrėžia, kad iki šių metų pabaigos Kopenhagoje šalys turėtų sudaryti teisiškai privalomą susitarimą dėl pramoninių valstybių klimato kaitos mažinimo tikslų ir finansavimo, bei patvirtintų oficialų procesą, kaip pirmaisiais 2010 m. mėnesiais sudaryti išsamų teisiškai privalomą susitarimą dėl klimato laikotarpiui po 2012 m., kuris įsigaliotų 2013 m. sausio 1 d.;

3.

ragina visus COP 15 narius – valstybių ir vyriausybių vadovus šį klausimą laikyti prioritetiniu ir imtis šioje srityje politinės iniciatyvos; pabrėžia, jog svarbu, kad šie valstybių ir vyriausybių vadovai patys dalyvautų aukščiausiuoju lygiu rengiamoje COP 15, siekiant išvengti bet kokios galimybės, kad nebus sudarytas susitarimas, pagal kurį būtų prisiimami svarbūs ilgalaikiai nacionaliniai įsipareigojimai, vien dėl to, kad derybose dalyvaujantys asmenys neturėjo reikiamų politinių arba valdžios įgaliojimų;

4.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti įsipareigojimų tęstinumą pasibaigus pirmajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui labai svarbu, kad būtų užbaigtos derybos Kopenhagoje norint sudaryti susitarimą laikotarpiui po 2012 m., ir pažymi, kad ir toliau atidėliojant veiksmus pasauliniu lygiu gali susidaryti padėtis, kai ateities kartos nebegalės suvaldyti klimato kaitos;

5.

pabrėžia, kad tarptautinis susitarimas turėtų būti grindžiamas bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, pagal kurį pramoninės valstybės imtųsi iniciatyvos mažinti teršalų išmetimą valstybės viduje; vis dėlto mano, kad Kinija, Indija ir Brazilija, atsižvelgiant į jų ekonominę svarbą, turėtų įsipareigoti siekti panašių tikslų, kurių siekia pramoninės valstybės, o kitos sparčiai augančios ekonomikos valstybės, vadovaudamosi Balio veiksmų planu ir siekdamos užtikrinti tvarų vystymąsi, turėtų nacionaliniu lygiu imtis tinkamų klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų, o išsivysčiusios valstybės jas remtų bei sudarytų joms sąlygas, naudodamos priemones, kurias būtų galima įvertinti, nurodyti ataskaitose ir patikrinti, t. y. teiktų technologijas ir finansavimą ir ugdytų šių valstybių gebėjimus, o technologijų perdavimo atveju tinkamai atsižvelgtų į pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir į konkrečius mažiausiai išsivysčiusių valstybių poreikius;

6.

mano, kad Kopenhagos susitarimas turi jos šalis įpareigoti privalomai mažinti taršą ir jame turi būti tarptautiniu lygiu numatytos sankcijų už įsipareigojimų neįvykdymą sistema (šių sankcijų sistemą dar reikia nustatyti);

7.

primena, kad tarptautinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad, kaip rekomenduojama Tarptautinės klimato kaitos komisijos 4–joje įvertinimo ataskaitoje, iki 2020 m. išsivysčiusiose valstybėse būtų bendrai sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis procentiniu dydžiu (palyginti su 1990 m. lygiu), kuris būtų artimas viršutinei 25–40 % intervalo ribai, ir kad remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikia mažinti bent 40 %; ragina siekti, kad šis kiekis būtų mažinamas valstybės viduje; primena, kad ilgalaikis tikslas, kurio siekti įsipareigotų ES ir kitos išsivysčiusios valstybės, turėtų būti siekis 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80 %, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų pradėti mažėti vėliausiai iki 2015 m.; pabrėžia, kad tarptautiniame susitarime išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai turi atitikti 2° C tikslą ir naujausius mokslo pasiekimus; taigi ragina į susitarimą įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų reikalaujama kas penkerius metus atlikti periodines peržiūras, siekiant užtikrinti, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai būtų pakankamai ambicingi, kad būtų pasiektas 2° C tikslas, ir kad šie tikslai atitiktų naujausius mokslo pasiekimus; ragina sukurti pasaulinę išmetamo anglies dioksido apskaitos sistemą;

8.

ragina ES išaiškinti, kokiomis sąlygomis ji sutiktų įsipareigoti dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į tai, kad pagal naujausias mokslininkų rekomendacijas raginama įsipareigoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %;

9.

ragina į Kopenhagos susitarimą įtraukti ataskaitų rengimo reikalavimus, pagal kuriuos I priede išvardytos susitarimo šalys privalėtų pateikti veiksmų planus, kuriais siekiama iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kurie atitiktų 2 °C ribą;

10.

džiaugiasi tuo, kad Japonija įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį 25 % ir kad iš Kinijos gauti teigiami signalai; atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, ragina JAV nustatyti, kad rinkimų kampanijos metu iškelti tikslai taptų privalomi, tuo aiškiai parodant, kad pirmaujančios išsivysčiusios valstybės yra pasiryžusios kovoti su klimato kaita; todėl pabrėžia, jog labai svarbu, kad taip pat dalyvautų ir Indija;

11.

palankiai vertina pirmiau minėtą 2009 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą kaip svarbų žingsnį siekiant vykdyti diskusijas ir ypač pabrėžia Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį;

12.

primena, kad pagal tarptautinį susitarimą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad norint užtikrinti 2° C tikslo įgyvendinimą, besivystančių valstybių grupė turi riboti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą, t. y. kad šio kiekio augimas būtų 15–30 % mažesnis negu tuo atveju, jeigu besivystančios valstybės nieko nekeistų;

13.

pabrėžia, kad I priede nenurodytos valstybės negali būti priskirtos vienam blokui, nes skiriasi jų pajėgumai skirti investicijų siekiant sumažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat jų gebėjimai prisitaikyti prie klimato kaitos;

14.

ragina ES pasiūlyti COP 15 dalyviams parengti bendrą 2050 m. ir vėlesnio laikotarpio viziją;

15.

be to, primena savo rekomendaciją, kad tam tikri klimato ir energetikos teisės aktų rinkinyje įtvirtinti principai turėtų būti naudojami kaip pagrindas sudarant tarptautinį susitarimą, visų pirma numatant išsivysčiusių valstybių įsipareigojimų kitimą pagal privalomą linijinę trajektoriją ir diferencijavimą remiantis patikrintu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą (toliau – BVP), bei numatant griežtesnį metinio mažinimo koeficiento laikymosi režimą;

16.

pabrėžia, kad susitarimo Kopenhagoje sudarymas reikiamai paskatintų parengti Naują tvarų planą, pagal kurį būtų skatinamas tvarus socialinis ir ekonomikos augimas, skatinamos ekologiniu požiūriu tvarios technologijos, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas, veiksmingas energijos vartojimas, mažinamas energijos sunaudojimas, užtikrinamas naujų darbo vietų kūrimas ir socialinė sanglauda išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse; taip pat pabrėžia, kad būtina tinkamai atsižvelgti į aspektus, susijusius su klimato kaitos poveikiu visuomenės sveikatai; primena N. Sterno klimato kaitos ekonominių pasekmių apžvalgoje pateiktas išvadas, pagal kurias tarptautinė bendruomenė aiškiai ekonomiškai skatinama nedelsiant imtis veiksmų kovojant su klimato kaita; pripažįsta, kad viešojo sektoriaus tiesioginės investicijos į tvarios energijos infrastruktūrą ir papildomus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą sumažins klimato kaitos socialines išlaidas;

17.

pabrėžia, kad aktyvus visų valstybių dalyvavimas sprendžiant su klimato kaita susijusias problemas bus įmanomas tik jeigu besivystančiose ir sparčiai augančios ekonomikos valstybėse toliau vyks tvarus ekonominis augimas; taigi ragina vykdyti iš tiesų integruotą politiką, kad būtų galimą spręsti su vystymusi ir klimato kaita susijusius iššūkius;

18.

pažymi, kad klimato kaita yra iššūkis, kuriam išspręsti nėra vienintelio politinio sprendimo, tačiau derinant egzistuojančias galimybes ir labai padidinus veiksmingumą visose išsivysčiusių ir besivystančių valstybių ekonomikos ir visuomenės srityse būtų labai prisidedama prie išteklių ir paskirstymo problemos sprendimo bei taip būtų pasiruošta trečiajai pramonės revoliucijai;

19.

pabrėžia, kad besivystančių valstybių gyventojai patirs ypač sunkias klimato kaitos pasekmes, todėl šios valstybės taip pat turėtų būti suinteresuotos prisidėti prie sėkmingo klimato kaitos susitarimo sudarymo;

20.

pabrėžia, kad išsivysčiusios valstybės atsako už tinkamos, tvarios ir nuspėjamos finansinės ir techninės paramos teikimą besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų įsipareigoti mažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių ir mažinti išmetamų dujų kiekį, susijusį su miškų naikinimu ir nykimu, bei stiprinti savo pajėgumus, kad galėtų vykdyti pagal būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtus įsipareigojimus;

21.

primygtinai tvirtina, kad pagal minėtuosius įsipareigojimus teikti patikimą finansinę pagalbą, kurios reikia siekiant mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti pagal JTBKKK, numatytos lėšos būtų naujai skirtos lėšos, kurios nebūtų OVP lėšų dalis, o jų skyrimas nepriklausytų nuo metinių valstybių narių biudžeto procedūrų; primena, kad šie ištekliai turi būti skiriami ne kaip lengvatinės paskolos, o kaip dotacijos; primena apie jau prisiimtus įsipareigojimus, kurių tikslas pasiekti OVP lygius, t. y. iki 2015 m. pasiekti 0,7 % BVP;

22.

pabrėžia, jog būtina tarptautiniu lygiu skubiai užtikrinti visuomenės paramą siekiant, kad būtų sudarytas ambicingas Kopenhagos susitarimas, ir ragina ES įsipareigoti 2010–2012 m. laikotarpiu kasmet skirti bendrą bent 5–7 mlrd. eurų finansavimą, kaip numatyta pagal Komisijos apskaičiavimus;

23.

primena, kad iki 2020 m. bendras ES indėlis, siekiant besivystančioms valstybėms padėti mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, neturėtų būti mažesnis nei 30 mlrd. eurų per metus ir kad šis skaičius dar gali būti didinamas sukaupus daugiau žinių apie klimato kaitos problemos rimtumą ir apie su juo susijusių išlaidų mastą;

24.

ragina tarptautinę bendruomenę labai padidinti finansinę paramą besivystančioms valstybėms, kad jos, pasinaudodamos kitomis novatoriškomis finansavimo priemonėmis (pvz., užsienio skoloms apmokėti skirtos lėšos pervedamos į aplinkos apsaugos fondus), galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį;

25.

pabrėžia, kad pagrindinė pajamų, gautų pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione, įskaitant aviacijos ir jūrų transporto sektoriams skirtus leidimus, dalis turėtų būti skirta padėti besivystančioms valstybėms kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti; vis dėlto pabrėžia, kad daugiau nei 50 % ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų neįtraukta į 2005 m. pradėjusią veikti ES prekybos taršos leidimais sistemą; taigi primena, kad būtina kurti alternatyvias strategijas, kad pareiga mažinti išmetamų dujų kiekį ir atsakomybė tektų ne tik pramonės, bet ir visiems kitiems ekonomikos sektoriams, ir ypač visoms valstybėms narėms;

26.

pabrėžia, kad per būsimą ES biudžeto persvarstymą dėmesį ypač reikia skirti tam, kad būtų skirta pakankamai lėšų priemonėms kovai su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti;

27.

rekomenduoja, kad išsivysčiusios valstybės numatytų tam tikrą BVP procentinę dalį skirti bendradarbiavimo fondo, kuris diegtų ekologiškas energijos technologijas ir kuris būtų nepriklausomas nuo esamų paramos vystymuisi fondų, įsteigimui;

28.

remia Norvegijos pasiūlymą dėl nustatytosios normos vienetų, o taip pat Danijos ir Meksikos pasiūlymus;

29.

ragina užtikrinti, kad Kopenhagos susitarime numatytuose valdymo organuose, įsteigtuose skirti finansavimą kovai su klimato kaita, būtų vienodas išsivysčiusių ir besivystančių valstybių atstovų skaičius; be to pažymi, jog siekiant užtikrinti, kad pervedamos finansinės lėšos būtų naudojamos tvariai, reikia pasinaudoti įgyvendinant vystymosi politiką sukaupta patirtimi ir taikyti jau įtvirtintus principus, pvz., gero valdymo principą; pabrėžia, kad pagalbą teikiančios valstybės turi investuoti į besivystančių valstybių lėšų įsisavinimo gebėjimų ugdymą, kad šios galėtų veiksmingai panaudoti išteklius;

30.

ragina ES ir valstybes nares sustiprinti klimato kaitos klausimais egzistuojančias partnerystes su besivystančiomis valstybėmis ir sudaryti naujas partnerystes, jei jos dar nesudarytos, siekiant iš esmės padidinti finansinę paramą technologijų plėtrai ir perdavimui, intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir institucinių gebėjimų ugdymui, įskaitant nacionalines prisitaikymo veiksmų programas, kurios yra svarbios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, siekiant ugdyti atsakomybės jausmą;

31.

tvirtina, kad tarptautiniame klimato kaitos susitarime laikotarpiui po 2012 m. turėtų būti atsižvelgta į dabartinius vystymosi procesus tarptautiniu ir nacionaliniu lygiais; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai susieti klimato kaitą ir TVT, t. y., į projektus ir programas, kuriomis siekiama TVT, ir į visas skurdo mažinimo strategijas įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo tikslus;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares labai padidinti PKKA biudžetą ir siūlo, kad vienas iš finansavimo šaltinių galėtų būti pajamos, kurių tikimasi gauti pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione; ragina Komisiją užtikrinti, kad PKKA besivystančiose valstybėse atliktų informavimo ir konsultavimo centro prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo klausimais funkcijas, taigi nereikėtų kurti naujų dvišalių ES iniciatyvų;

33.

mano, kad dėl klimato kaitos žmonės priversti keisti gyvenamąją vietą, taigi dėl klimato kaitos kyla nauja priverstinės migracijos banga, o tarptautinė bendruomenė į tai turėtų tinkamai reaguoti; ragina tarptautinę bendruomenę nustatyti ir šalinti egzistuojančias teisės spragas dėl klimato kaitos pabėgėliais tapusių asmenų apsaugos, ir pradėti kurti specialias pagalbos šiems asmenims ir jų apsaugos sistemas;

34.

pabrėžia, kad institucijos turi būti atskaitingos ir santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu užtikrinant, kad pagalbą teikiančioms ir ją gaunančioms valstybėms būtų tinkamai atstovaujama institucijų, kurios finansuoja prisitaikymą prie klimato kaitos, valdymo organuose;

35.

mano, kad pokyčiai pasaulyje, t. y. perėjimas prie našios ir tvarios ekonomikos, yra ne tik būtini siekiant užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet kartu suteikia galimybę didinti investicijas, užimtumą, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą bei gerinti gyvenimo kokybę neatsisakant tikslo sudaryti visiems gyventojams sąlygas naudotis šiuolaikinėmis energetikos paslaugomis; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant pasauliniu mastu pagerinti energijos vartojimo veiksmingumą ir padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį;

36.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti patį didžiausią įmanomą saugumo lygį branduolinio kuro ciklo saugos ir saugumo problemas reikia spręsti atitinkamu tarptautiniu lygiu;

37.

ragina visas vyriausybes, įskaitant ES valstybių narių ir ES vyriausybes, skatinti veiksmingą energijos vartojimą; ragina ES valstybes nares užsibrėžti ambicingesnius tikslus kalbant apie teisės aktų, susijusių su veiksmingu energijos vartojimu, rinkinį, ypač kiek tai susiję su šiuo metu nagrinėjama (COM(2008)0780) direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nauja redakcija, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti dinamišką ir nuoseklų susitarimą su Taryba, ir taip būtų parodyta aiški pozicija dėl ES įsipareigojimų atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 %;

38.

pabrėžia, kad energijai gaminti dideliu mastu naudojamas iškastinis kuras – pagrindinis visame pasaulyje išmetamo CO2 šaltinis; pripažįsta, kad vidutinės trukmės laikotarpiu iškastinis kuras ir toliau bus svarbi energijos teikimo dalis; ragina derybose dalyvaujančias šalis ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų toliau tobulinamos ir pritaikomos tvarios, kurą tausiai naudojančios ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančios technologijos, kurias taikant iškastinis kuras naudojamas elektros energijai gaminti;

39.

mano, kad ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslams, ir finansiniams įsipareigojimams turi būti taikomas griežtesnis įsipareigojimų laikymosi kontrolės režimas, įskaitant išankstinio įspėjimo sistemą ir sankcijų sistemą, pvz., būsimųjų nustatytosios normos vienetų atšaukimas;

40.

pabrėžia, kad istorinė atsakomybė už negrįžtamą klimato kaitą tenka išsivysčiusioms valstybėms, ir primena, kad jos privalo padėti besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms prisitaikyti prie šių pokyčių;

41.

taigi ragina ES ir valstybes nares padėti besivystančioms valstybėms ugdyti gebėjimus, kad jos galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos, ir teikti pakankamą technologinę pagalbą toms valstybėms, kurios yra labiausiai paveikusi besikeičianti aplinka;

42.

pripažįsta, kad svarbu aktyviai prisitaikyti prie neišvengiamos klimato kaitos, visų pirma pažeidžiamiausiuose regionuose ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, ir pabrėžia, jog svarbu didinti informuotumą siekiant veiksmingiausio prisitaikymo prie klimato kaitos;

43.

pabrėžia, kad ES ir valstybės narės taip pat turi imtis ryžtingesnių priemonių siekdamos skubiai įgyvendinti ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, kad būtų tausojami ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti ateityje tarptautiniams veiksmams;

44.

įsitikinęs, kad reikia vadovautis nauju požiūriu į technologinį bendradarbiavimą, kad būtų galima užtikrinti būtiną didesnę inovacijų spartą ir plėtros mastą, siekiant visoms valstybėms sudaryti galimybes naudoti prieinamas klimatui nekenksmingas technologijas, atsižvelgiant į susirūpinimą intelektinės nuosavybės teisėmis;

45.

mano, kad pagal Kopenhagos susitarimą turėtų būti numatytos technologinės veiksmų programos, skirtos pagrindinėms klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos technologijoms skatinti, kad būtų galima teikti paramą visoms technologinės grandies dalims siekiant įgyvendinti tokius tikslus, kaip antai labai padidinti mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinės veiklos, kurie susiję su klimato kaitos poveikio mažinimu ir prisitaikymu prie jos, finansavimą; tokiomis aplinkybėmis pritaria Komisijos vertinimams, kad iki 2012 m. mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinės veiklos energetikos srityje mastas visame pasaulyje turėtų didėti bent du kartus, o iki 2020 m. – keturis kartus;

46.

ragina išsivysčiusias valstybes daugiau investuoti į naujų ir pažangių technologijų mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti tvarius ir veiksmingo energijos vartojimo gamybos procesus; mano, kad itin svarbu pagal 7–ąją bendrąją programą (FP 7) daugiau lėšų skirti tarptautiniam su klimato kaita susijusiam bendradarbiavimui;

47.

pabrėžia, kad nors atsižvelgiant į rinką priimami sprendimai, įskaitant pasaulinės anglies dioksido rinkos plėtrą numatant išsivysčiusiose valstybėse didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos ar apmokestinimo sistemas, negali būti laikomi tinkamais sprendimais besivystančioms valstybėms netolimoje ateityje, vis dėlto jie turi išlikti ilgalaikiu visų derybų tikslu; ragina ES ir jos partnerius pasaulyje kuo greičiau surasti veiksmingiausius būdus, kuriais būtų galima susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV ir kitose valstybėse, nes taip būtų užtikrinta didesnė taršos mažinimo būdų įvairovė, plečiama rinka ir didėtų jos likvidumas, be to būtų veiksmingiau paskirstomi ištekliai;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad veikianti pasaulinė anglies dioksido rinka yra labai svarbi ES ekonomikai, kad būtų galima įgyvendinti ambicingus ES įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad reikalingas išsamus tarptautinis susitarimas laikotarpiui po 2012 m., kuriame būtų nustatyta, jog kitos išsivysčiusios valstybės turi dėti panašias pastangas, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo pavojaus, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus; šiuo klausimu pabrėžia svarbų glaudaus sparčiai augančios ekonomikos valstybių ir išsivysčiusių valstybių bendradarbiavimo vaidmenį;

49.

palankiai vertina Kioto protokolo Švarios plėtros mechanizmą (toliau – ŠPM) kaip priemonę, kuria pasinaudojusios besivystančios valstybės gali dalyvauti anglies dioksido rinkoje ir suteikiančią joms naujas ir veiksmingas technologijas; vis dėlto pabrėžia, kad išsivysčiusių valstybių taikomos kompensavimo priemonės, siekiant įgyvendinti savo išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslus, pagal tarptautinį klimato kaitos susitarimą negali būti laikomos besivystančių valstybių indėliu, susijusiu su jų įsipareigojimu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat pabrėžia, kad šios priemonės negali pakeisti finansinės ir techninės paramos, teikiamos besivystančioms valstybėms, kad jos galėtų vykdyti savo klimato kaitos mažinimo veiksmus;

50.

be to, primygtinai reikalauja, kad būsimoms kompensavimo priemonėms būtų taikomi griežti projektų kokybės standartai, siekiant, jog išsivysčiusios valstybės iš besivystančių valstybių neatimtų galimybių pigiai sumažinti išmetamų dujų kiekį ir, siekiant užtikrinti, kad tokie projektai atitiktų aukšto lygio standartus, ir kad išmetamų dujų kiekis būtų iš tikrųjų patikimai sumažintas, ir jį būtų galima patikrinti, ir taip būtų remiama tvari plėtra tokiose valstybėse;

51.

mano, kad ŠPM ir Bendro įgyvendinimo mechanizmas (BĮM) turėtų būti pertvarkyti atsižvelgiant į šių projektų kokybės kriterijus, be to, pritaria Komisijos nuomonei, kad dėl labiau pažengusių besivystančių valstybių sektorių mechanizmų turėtų būti susitarta laikotarpiui po 2012 m., taip jie turėtų tapti veiksminga klimato apsaugos ir tvaraus besivystančių valstybių vystymosi priemone;

52.

primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybės narės įsipareigojimus mažinti klimato kaitos poveikį visų pirma vykdytų ES rėmuose, ir primena visoms valstybėms, kad lankstūs mechanizmai turėtų būti naudojami minimaliai;

53.

mano, kad reikia skirti didelę finansinę paramą, taip pat teikti techninę ir administracinę pagalbą besivystančioms valstybėms siekiant bent iki 2020 m. sustabdyti visišką atogrąžų miškų išnaikinimą, taip pat mano, kad šio įsipareigojimo įrodymas turės lemiamą reikšmę tarptautinėse derybose dėl pasaulinio išsamaus susitarimo dėl klimato laikotarpiui po 2012 m.;

54.

pabrėžia, kad natūralių anglies dioksido absorbentų išsaugojimas, yra veiksmingiausios ir efektyviausios klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės ir kad taikant šį būdą neatsiranda jokio neigiamo ar nenumatyto pašalinio poveikio; be to, mano, kad išsamios apželdinimo mišku politikos plėtra yra neįkainojama priemonė siekiant kovoti su klimato kaita;

55.

ragina ES įsipareigoti finansiškai paremti tarptautiniu lygiu dedamas pastangas sustabdyti miškų naikinimą ir pasauliniu mastu skatinti nekomercinę miškų apželdinimo veiklą;

56.

pabrėžia, kad miškų apsauga yra itin svarbi siekiant užtikrinti sėkmingą visuotinę klimato apsaugą, ir ragina ES ir valstybes nares pripažinti būtinybę išsaugoti miškus ir šį aspektą įtraukti į tarptautinį susitarimą;

57.

pritaria Komisijos nuomonei, kad viešasis finansavimas yra realiausia priemonė skatinti kovą su miškų naikinimu 2013–2020 m. laikotarpiu; be to, ragina ES ir valstybes nares 2010–2012 m. laikotarpiu teikti finansavimą išankstiniams veiksmams besivystančiose valstybėse ir pritaria Komisijos pasiūlymui laikantis JT BKKK įsteigti nuolatinio finansavimo sistema grindžiamą pasaulinį miškų anglies mechanizmą (toliau – PMAM); ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų stabdyti miškų naikinimą, miškų ir dirvožemio nykimą bei dykumėjimą pasauliniu mastu ir šiam tikslui skirti didelę dalį pajamų, gautų pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione, kad besivystančiose valstybėse mažėtų miškų naikinimas ir nykimas; ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui paremti Norvegijos pateiktą pasiūlymą dėl finansavimo ir dalį nustatytosios normos vienetų aukcionuose gautų pajamų skirti PMAM;

58.

pabrėžia, kad būsimas PMAM turi būti susijęs su Konvencijos dėl biologinės įvairovės sprendimais ir prisidėti prie jos tikslų, ir kad į poveikį biologinei įvairovei turi būti visapusiškai atsižvelgta pagal JT programą, kuria siekiama sumažinti dėl miškų kirtimo ir nykimo išmetamų dujų kiekį (toliau – REDD), priimtuose veiksmuose, taisyklėse ir metoduose; mano, kad PMAM visų pirma turi užtikrinti senų miškų apsaugą; pabrėžia, kad taikant PMAM neturi būti finansuojama pramoninės miškininkystės veikla, kurią vykdant gali būti labai nedaug sumažinta klimato kaita ir kuri gali sukelti grėsmę biologinei įvairovei;

59.

pabrėžia, kad taikant bet kokį būsimą PMAM turi būti gerbiamos vietinių gyventojų ir vietos bendruomenių teisės, įskaitant jų teisė į kolektyvinį turtą ir teisė turėti autonomines čiabuvių gyventojų teritorijas, ir jie galėtų visapusiškai ir veiksmingai pasinaudoti teise dalyvauti sprendimų priėmimo procese visais lygiais ir jiems būtų suteikti tam tikri įgaliojimai, įskaitant nacionalinių REDD planų kūrimą ir įgyvendinimą bei finansavimo skyrimą ar skirstymą;

60.

ragina ES skatinti taikyti griežtus socialinius ir aplinkosaugos standartus siekiant įgyvendinti REDD programą; ragina ES remti REDD priemones, kuriomis būtų siekiama platesnių nei pagal galiojančio ŠPM mechanizmo projektus tikslų ir kurias taikant būtų remiama politinė ir institucinė reforma vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiais šalinant miškų naikinimo priežastys, pvz., netinkamas valdymas, skurdas, korupcija ir nepakankamas teisės aktų įgyvendinimas;

61.

ragina, kad I priedo išmetamųjų dujų kiekio mažinimo tikslų veiksmingumas aplinkos apsaugos požiūriu būtų pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi formuojant bendrą ES poziciją dėl tarptautinių miškų valdymo ir žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) apskaitos taisyklių;

62.

pabrėžia, kad keliuose sektoriuose, įskaitant vandens valdymą, ekologinių sistemų išsaugojimą, žemės ūkio gamybą, dirvožemio būklę, žemės naudojimo paskirties keitimą, sveikatą, apsirūpinimą maistu ir nelaimių riziką, taikoma praktika sukėlė klimato kaitą ir pablogino jos būklę, nors tuo pačiu metu šiuose sektoriuose taip pat buvo matomos rimtos neigiamos klimato kaitos poveikio pasekmės; mano, kad abi šios dimensijos kartu su tikslingomis priemonėmis turėtų būti įtrauktos į Kopenhagos susitarimą, kad būtų užtikrintas aukštas klimato kaitos pasekmių šiems sektoriams mažinimo ir jų pritaikymo prie klimato kaitos lygis;

63.

primena, kad aviacijos sektorius sukelia daug su CO2 išskyrimu nesusijusių pasekmių, dėl kurių maždaug dvigubai padidėja jo poveikis visuotiniam klimato atšilimui; ragina ES užtikrinti, kad į šias pasekmes būtų atsižvelgta Kopenhagos susitarime;

64.

atsižvelgdamas į nepavykusias derybas, kuriose dalyvavo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizacija (IMO), primygtinai reikalauja, kad, tarptautinė aviacija ir laivyba būtų įtrauktos į JJTBKKK rėmuose sudaromą susitarimą;

65.

ragina tarptautiniuose susitarimuose aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose nustatyti tokius pačius privalomus tikslus, kaip ir kituose pramonės sektoriuose; be to, ragina, kad pagal pasaulinį pagrindą bent 50 % leidimų šioje srityje būtų parduodama aukcione;

66.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog vietos piliečiai gautų išsamią informaciją apie sprendimų priėmimo procesą, su jais būtų konsultuojamasi ir jie dalyvautų šiame procese, ir ypač skatina miestų centrus, regionus ir miestų aglomeracijas, gavus vyriausybės paramą, pradėti savo informavimo kampanijas, kurios, pavyzdžiui galėtų būti susijusios su konkrečiais išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais;

67.

atsižvelgdamas į tai, jog 2030 m. du trečdaliai žmonių gyvens miestuose, pripažįsta, kad miestų, vietos ir regionų valdžios institucijos atliks lemiamą vaidmenį įgyvendinant praktinius kovos su klimato kaita veiksmus; palankiai vertina įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti pagal Pasaulio merų ir vietos valdžios institucijų klimato apsaugos susitarimą, ir ragina ES skatinti miestų, vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines kovos su klimato kaita strategijas, įskaitant klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų planus ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programas;

68.

tiki, kad ES delegacijos vaidmuo šiose derybose dėl klimato kaitos yra svarbus, todėl pripažįsta, jog nepriimtina tai, kad šiai delegacijai priklausantys Europos Parlamento nariai per ankstesnę Konvencijos šalių konferenciją negalėjo dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose; tikisi, kad tokiuose posėdžiuose Kopenhagoje Europos Parlamento atstovai galės dalyvauti bent stebėtojų teisėmis, nesvarbu ar jiems bus suteikta teisė pareikšti nuomonę, ar ne;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui su prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/12

A.

kadangi nuo to laiko, kai įsigaliojo Amsterdamo sutartis, LSTE yra labai svarbus Europos Sąjungos tikslas; kadangi labai svarbu grįžti prie pradinio Tamperės programos siekio, kuris apėmė baudžiamosios ir civilinės teisės aspektus ir kuriuo vadovaujantis didžiausias dėmesys skiriamas teisinės valstybės principams, pagarbai žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

B.

kadangi globalizacija daro įtaką ne tik finansų sektoriui, bet ir vis didesnę įtaką LSTE; kadangi dėl šios priežasties reikia bendresnio požiūrio ir priemonių, kurios padėtų spręsti skubius migracijos ir prieglobsčio klausimus, taip pat itin reikia, kad labiau bendrautų ir bendradarbiautų subjektai, dalyvaujantys vykdant teisingumo ir vidaus reikalų, vystymosi, tarptautinės prekybos ir socialinių reikalų politiką,

C.

kadangi pagal Lisabonos sutartį, kuriai neseniai pritarta balsuojant parlamente arba pagal referendumo procedūrą, bus pakeisti su LSTE susijusios politikos teisiniai pagrindai, tikslai, priemonės ir sprendimų priėmimo būdai,

D.

kadangi pagal Lisabonos sutartį nacionaliniams parlamentams pirmą kartą suteikiamos teisės ir institucinis vaidmuo turės teigiamą poveikį visų pirma LSTE plėtrai ir veikimui, taip pat ir dėl to, kad bus numatytos geresnės garantijos subsidiarumo principo laikymuisi užtikrinti,

E.

kadangi daugelyje teisingumo ir vidaus reikalų politikos sričių nacionaliniai sprendimai tampa neadekvatūs, taigi reikia europinio atsako į tarptautinius iššūkius migracijos, saugumo ir technologijų, įskaitant informacijos ir ryšių technologijas, srityse,

F.

kadangi ES vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra vienas didžiausių Europos integracijos laimėjimų,

G.

kadangi Europos Parlamentas tiesiogiai atstovauja piliečiams Sąjungos lygmeniu, o valstybėms narėms Taryboje atstovauja jų vyriausybės, kurios demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams; kadangi, atsižvelgiant į tai, būtinas parlamentarizmo stiprinimas Europos Sąjungoje turi būti grindžiamas dviem ramsčiais: viena vertus, Europos Parlamento galių, susijusių su visu Sąjungos sprendimų priėmimo procesu, plėtimu, ir, antra vertus, didesne parlamentų vykdoma savo nacionalinių vyriausybių kontrole,

H.

kadangi bendrų priemonių turi būti imamasi, kai jos priklauso Bendrijos kompetencijos sričiai, o europinių veiksmų turėtų būti imamasi tik tuo atveju, kai jie būtų sėkmingesni už nacionalinius veiksmus,

I.

kadangi turi būti išlaikytos ES piliečių teisės ir apsauginės teisės, visų pirma duomenų apsauga, ir kadangi bendrai teisingumo ir vidaus reikalų politikai turi būti toliau taikoma parlamentinė priežiūra,

J.

kadangi turi būti teikiama itin didelė svarba teisėkūros proceso skaidrumui, o nacionaliniai parlamentai ir piliečiai turėtų turėti galimybę sekti ir stebėti, kaip nustatoma ir įgyvendinama su LSTE susijusi politika,

K.

kadangi Lisabonos sutartyje numatytas Sąjungos prisijungimas prie EŽTK nepažeis pagrindinių teisių apsaugos Sąjungoje, grindžiamos Chartija ir Teisingumo Teismo praktika, taip pat taps labai svarbiu papildomos apsaugos aspektu, tuo pat metu turint mintyje tai, kad reikės aiškiai atskirti Europos žmogaus teisių teismo ir Teisingumo Teismo jurisdikciją,

L.

kadangi, siekiant griežtai ir laiku kovoti su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir korupcija, taip pat ginti finansinius ES interesus, reikia stiprinti policijos ir teismų bendradarbiavimą, nuosekliau įtraukti Europolą ir Eurojustą į tyrimus, sukurti Europos prokuratūrą, taip pat pasiekti veiksmingų ir pamatuojamų rezultatų; kadangi ES piliečiai nori, kad ES atliktų didesnį vaidmenį kovoje su korupcija,

M.

kadangi kitų penkerių metų civilinės teisenos srities prioritetai turi atspindėti pavienių piliečių ir verslo atstovų reiškiamus poreikius,

N.

kadangi, norint taikyti abipusio pripažinimo principą, kuris yra LSTE pagrindas, reikia abipusio pasitikėjimo ir pasitikėjimo kitų šalių teisinėmis sistemomis, ir kadangi šias vertybes galima įtvirtinti tik užtikrinus abipuses žinias ir supratimą, t. y. sukūrus Europos teisminę kultūrą,

O.

kadangi Europos teisingumo erdvė turi būti grindžiama teisininkų, teisėjų ir prokurorų Europos teismine kultūra, kuri remiasi ne tik Sąjungos teise, bet ir kuriama didinant abipuses žinias apie nacionalines teismines sistemas ir jų abipusį supratimą, iš esmės peržiūrint universitetų mokymo programas, rengiant mainus, pažintinius vizitus ir bendrus mokymus, kuriuos aktyviai remia Europos teisėjų mokymo tinklas ir Europos teisės akademija,

P.

kadangi abipusis pasitikėjimas taip pat priklauso nuo tebevykstančio įvairių nacionalinių sistemų veiksmingumo ir rezultatų vertinimo, atliekamo ir nacionaliniu, ir europiniu lygmenimis; kadangi, kalbant apie tai, turi būti atsižvelgta į itin vertingą darbą, kurį atlieka Europos Taryboje veikianti Europos teisingumo veiksmingumo komisija,

Q.

kadangi įvairiose teisminės sistemos srityse veikiantys Europos tinklai (Europos teisėjų mokymo tinklas, Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas, Europos generalinių prokurorų tinklas Eurojustice, Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose ir teisininkų tinklai) turi atlikti aktyvų vaidmenį toliau kuriant Europos teisminę kultūrą; taip pat atsižvelgdamas į savo 1991 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos steigimo (1), savo 2002 m. rugsėjo 24 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos teisėjų mokymo tinklas, priėmimo (2), savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (3) ir savo 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos (4),

R.

kadangi pastaraisiais metais labai daugėja elektroninių nusikaltimų, o dėl to kyla sudėtingesnių teisminių iššūkių ir užkraunama našta, mažinanti teismų pajėgumą; kadangi, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, būtina apsvarstyti galimybę steigti Europos kompiuterinių reikalų teismą, kuris specializuotųsi su kompiuteriniais nusikaltimais susijusių reikalų srityje,

1.

pažymi, kad naujoji daugiametė LSTE programa tikriausiai bus priimta ir įgyvendinama pagal naują Lisabonos sutartyje nustatytą teisinį pagrindą, taigi į šią programą turi būti įtrauktos visos Lisabonos sutartyje numatytos naujovės, pagal kurias:

2.

pastebi, kad ES veiksmais bus labiau pasitikima, kadangi jie bus grindžiami nauja arba pakeista teisine tvarka, be kita ko, naujomis nuostatomis dėl pagrindinių teisių, įskaitant tautinių mažumų teises, apsaugos, naujomis nuostatomis dėl kovos su bet kokia nelygybe, ypač vyrų ir moterų nelygybe (SESV 8 straipsnis), ar bet kokia diskriminacija (SESV 10 straipsnis), nuostatomis, pagal kurias skatinamas skaidrumas visose ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (SESV 15 straipsnis), nuostatomis dėl asmens duomenų apsaugos nuo privačiųjų ir viešųjų subjektų piktnaudžiavimo (SESV 16 straipsnis), taip pat nuostatomis dėl konsulinės ir diplomatinės apsaugos (SESV 23 straipsnis), bendros politikos prieglobsčio ir imigracijos srityse (SESV 77 ir tolesni straipsniai), trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimo (SESV 79 straipsnio 4 dalis) ir gero administravimo tobulinimo (SESV 298 straipsnis);

3.

pabrėžia Teisingumo Teismo jurisdikcijos išplėtimo be apribojimų svarbą tiek priimant prejudicinius sprendimus visais su LSTE susijusiais klausimais, tiek sudarant Komisijai sąlygas inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūras (5);

4.

pažymi, kad dėl nacionalinių išimčių piliečiams ir įmonėms sudėtingiau naudotis teise kreiptis į teismą visoje Europos LSTE ir tai mažina skaidrumą, taigi, siekiant teisingumo, nuoseklumo ir paprastumo, šių išimčių, jei tik įmanoma, reikėtų vengti;

5.

palankiai vertina tai, kad pagal Lisabonos sutartį bendro sprendimo procedūra bus įprasta teisėkūros procedūra tose LSTE srityse, kuriose iki šiol ši procedūra netaikoma, taip užtikrinant, kad parlamentinė priežiūra bus taikoma įvairiems Europos teisingumo ir vidaus reikalų politikos aspektams ir priemonėms, patvirtintoms siekiant įgyvendinti šią politiką; mano, kad Europos Parlamento įtraukimas į tarptautinių susitarimų ratifikavimą yra ne kas kita, kaip būtinas Parlamento galių ir kompetencijos, suteiktų jam Europos Sąjungos viduje, išplėtimas, ypač sprendžiant dabartinio trečiojo ramsčio klausimus;

6.

mano, kad valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Europos Sąjungos solidarumo principas įgauna ypatingą reikšmę LSTE ir kad šis principas turi tapti aktyviu privalomu solidarumu, visų pirma, dėl sienų kontrolės, imigracijos, civilinės saugos ir solidarumo sąlygos;

7.

pabrėžia, kad ES pagrindas yra laisvės principas; pažymi, kad saugumas, tarnaujantis šios laisvės palaikymui, turi būti užtikrintas vadovaujantis teisinės valstybės principu ir jam turi būti taikomi iš pagrindinių laisvių kylantys įsipareigojimai; teigia, kad saugumo ir laisvės balansas turi būti vertinamas iš šios perspektyvos;

8.

laikosi nuomonės, kad Stokholmo programa, visų pirma, turėtų:

9.

mano, kad įgyvendinant šią programą ir vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu prioritetinis tikslas turėtų būti siekis užtikrinti, kad piliečiai galėtų naudotis lygiaverte pagrindinių teisių apsauga visur, kur jie bebūtų, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiduria su Sąjungos, įskaitant agentūras ir kitas įstaigas, ar su valstybių narių valdžios institucijų veikla, ir kad nė vienas neturėtų nepalankesnių sąlygų naudotis pagrindinėmis laisvėmis, kurios pripažįstamos Sąjungos piliečiams pagal žmogaus teisių tradicijas ir visoms valstybėms narėms bendrus teisinės valstybės principus;

10.

nurodo, kad remiantis naujuoju pagal Lisabonos sutartį nustatytu teisiniu ir instituciniu pagrindu tolesni LSTE srities veiksmai gali būti rengiami tik glaudžiai ir tinkamu būdu bendradarbiaujant Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams ir pilietinei visuomenei, kad būtų vykdomas atviras ir nuolatinis dialogas;

11.

ragina skaidrinti teisėkūros procesą ES ir nacionaliniu lygmenimis ir palankiai vertina tai, kad taikoma įprasta teisėkūros procedūra, pagal kurią numatytos pačios palankiausios galimybės naudotis teise susipažinti su sprendimų priėmimo proceso dokumentais ir gauti informacijos apie jį, ypač tais atvejais, kai pasiūlymas dėl teisės akto gali daryti poveikį asmens ar piliečių teisėms, neatsižvelgiant į tai, ar pasiūlymas teikiamas Komisijos ar valstybių narių grupės iniciatyva;

12.

siekdamas užtikrinti tarptautinio lygmens teisėkūros proceso skaidrumą, nes šiuo lygmeniu Komisijai suteikta Bendrijos kompetencija, o Parlamentui palikta tik pritarimo teisė, ir tai puikiai iliustruoja su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija susijusi įvykių eiga, pareiškia, kad yra pasirengęs atidžiai sekti naujausius Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos įvykius; įsipareigoja remti parlamentinio forumo, kurio veikloje galėtų dalyvauti suinteresuotieji Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai, kūrimą, kad būtų parengta priemonių, skirtų parlamento narių informavimui apie naujausius su konferencija susijusius įvykius ir šios konferencijos darbą ir pasiektus rezultatus, ir sudaryta galimybių viešame forume rengti diskusijas įvairiais klausimais;

13.

palankiai vertina tai, kad pagal Lisabonos sutartį sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos vertinimo sistema, ir ragina glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais parengti konkrečią, būtent teisingumo srities, stebėsenos ir vertinimo sistemą, pagal kurią dėmesys būtų sutelktas į galiojančių teisės aktų, teisingumo vykdymo ir pagrindinių teisių apsaugos kokybę, veiksmingumą ir sąžiningumą; taigi:

14.

mano, kad pirmenybę reikėtų teikti tikslui sumažinti nemenką Europos lygmeniu priimamų teisės normų bei įgyvendinamos politikos ir jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu atotrūkį;

15.

ragina periodiškai vertinti rezultatus, pasiektus vykdant daugiametę programą, ir aptarti juos per kasmet Europos Parlamento rengiamas diskusijas, kuriose dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai, kurių metu daugiausia dėmesio būtų skiriama pagrindinių teisių apsaugai ES ir kurios būtų grindžiamos Tarybos, Komisijos, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) pranešimais, taip pat nepriklausomų ekspertų vertinimais ir tyrimais, pilietinės visuomenės organizacijų pateiktais duomenimis ir Parlamento rezoliucijomis;

16.

mano, kad veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir jų skatinimas yra Europos demokratijos pagrindas ir pagrindinė LSTE stiprinimo sąlyga; todėl tvirtai tiki, kad Taryba ir Komisija privalo aktyviai siūlyti priemones, skirtas pagrindinių teisių skatinimui;

17.

be to, primena, kad vyksta Sąjungos prisijungimo prie EŽTK procesas ir kad, atsižvelgiant į šį prisijungimą prie EŽTK, nedelsiant reikia pradėti derybas;

18.

ragina Komisiją toliau tobulinti tarpinstitucinį susitarimą atsižvelgiant į Lisabonos sutartį ir į EŽTK, Europos žmogaus teisių teismo ir ES institucijų santykių pasekmes;

19.

prašo, kad būtų pateiktas aiškus ir išsamus pasiūlymas dėl teisių, kurias reikia užtikrinti atsakovams, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų galimybę būti teisiami teisingame teismo procese, ir atmeta šiuo metu taikomą laipsnišką požiūrį;

20.

primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija bus privaloma tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Sutartys, kad visos Chartijos nuostatos galios visoms LSTE srityje įgyvendinamoms priemonėms ir kad Teisingumo Teismas kontroliuos, kaip laikomasi Chartijos nuostatų; tačiau apgailestauja dėl to, kad pasirašytas protokolas, kuriuo remiantis ribojamas chartijos poveikis dviejų valstybių narių nacionalinei teisei, ir dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad tai gali būti žmonių nelygybės priežastis;

21.

ragina išsamiai ir nešališkai persvarstyti dabartinių laisvės ir teisingumo erdvės srities priemonių būtinybę, proporcingumą ir veiksmingumą, įskaitant jų poveikį saugant ir skatinant ES vertybes ir principus bei piliečių pagrindines teises; ragina atlikti kiekvienos naujos politikos srities, pasiūlymo dėl teisės akto ar programos poveikio vertinimą pagrindinių teisių ir ES vertybių požiūriu, ir šiame vertinime aiškiai nurodyti, kurioms pagrindinėms teisėms gali būti daromas poveikis ir kokių priemonių numatoma imtis šių teisių apsaugai užtikrinti laikantis proporcingumo ir būtinybės principų; mano, kad turi būti konsultuojamasi su Pagrindinių teisių agentūra visais teisėkūros pasiūlymo priėmimo procedūros etapais, jei dėl šių teisės aktų pasiūlymų būtų daromas poveikis pagrindinėms ir žmogaus teisėms ir prašo Komisiją kiekvienai Pagrindinių teisių agentūros ataskaitai parengti oficialų atsakymą, kuriame būtų numatyti veiksmai, skirti spręsti Pagrindinių teisių agentūros nurodytoms problemoms;

22.

ragina, kad ES vertybių skatinimas, įskaitant žmogaus teisių įtraukimą, būtų nuolatos įtvirtinamas kaip pagrindinis ES susitarimų su trečiosiomis šalimis ir visos LSTE išorės dimensijos tikslas, ypač atsižvelgiant į naujas priemones, šiam tikslui numatytas Lisabonos sutartyje; pripažįsta tinkamos ir nuoseklios vidinės žmogaus teisių politikos svarbą, siekiant įgyti ir išsaugoti būtiną išorinį patikimumą;

23.

mano, kad mirties bausmė yra žiauri, nežmoniška ir žeminama bausmė ir ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares energingai siekti, kad ji būtų panaikinta visose pasaulio šalyse;

24.

ragina, kad LSTE išoriniu aspektu būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir primygtinai reikalauja, kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų pagrįstas šiomis vertybėmis, būtų nesitaikstoma su kankinimais, visiškai nebūtų vykdomi ypatingieji perdavimai ir visi šie atvejai būtų tinkamai ištirti siekiant jiems užkirsti kelią ateityje;

25.

ragina imtis veiksmų, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas plačiajai visuomenei ir pažeidžiamoms grupėms, neformalaus švietimo iniciatyvas, nediskriminavimo ir lygybės aspektų integravimą į oficialią švietimo programą, kad ES piliečiai ir gyventojai būtų visapusiškai informuoti apie savo pagrindines teises, be to, ragina imtis veiksmų, kad ES ir valstybių narių institucijos, kurių veikla susijusi su LSTE, geriau suprastų ypatingą pagrindinių teisių svarbą, taip pat ragina numatyti nacionalinių arba ES lygmens būdų, kuriais būtų galima siekti žalos atlyginimo tais atvejais, kai tos teisės buvo pažeistos;

26.

pabrėžia, kad didėjančios netolerancijos ES klausimą reikia spręsti ne tik visapusiškai įgyvendinant 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (6), bet taip pat Europos lygmeniu priimant tolesnius teisės aktus dėl neapykantos sukeltų nusikaltimų;

27.

laikosi nuomonės, kad įvairovė praturtina Sąjungą ir kad Sąjunga turi būti saugi erdvė, kurioje gerbiami skirtumai ir opūs nacionaliniai klausimai, taip pat ginami labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai, pavyzdžiui, romai; taigi primygtinai reikalauja, kad Stokholmo programoje pirmenybė turi būti teikiama siekiui aktyviai gerinti piliečių žinias apie nediskriminavimo teisės aktus ir lyčių lygybę ir kovai su skurdu, diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religinių įsitikinimų ar tikėjimo, rasės, kilmės, tautybės ar priklausymo tam tikrai etninei grupei, taip pat kovai su rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir homofobija, taip pat, kad būtų ginami vaikai ir mažumų grupės; laikosi nuomonės, kad reikia aktyviai ir visapusiškai vykdyti ir taikyti galiojančių dokumentų nuostatas ir turimas priemones, kad būtų kovojama su smurtu prieš moteris; taigi ragina ES pirmininkausiančią Ispaniją ir kitas po jos pirmininkausiančias valstybes nares savo pirmininkavimo laikotarpiu daryti pažangą įgyvendinant Europos šių nusikaltimų aukų apsaugos tvarką, kad būtų užtikrinta, jog šios aukos būtų vienodai apsaugotos visose valstybėse narėse;

28.

primena, kad paprasto piliečio požiūriu viena iš didžiausių vidaus saugumo grėsmių yra socialinė atskirtis; pabrėžia, kad nedarbas ir kitos su pajamomis susijusios problemos, pavyzdžiui, pernelyg didelis įsiskolinimas, kuris dar padidėjo dėl pasaulinės finansų krizės, didina atskirties pavojų, o etninės mažumos yra ypač pažeidžiamos, nes joms dar kyla pavojus patirti diskriminaciją ir nukentėti nuo rasistinių nusikaltimų;

29.

ragina Pagrindinių teisių agentūrą rinkti ir kaupti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis apie visas diskriminacijos, įskaitant tautinių mažumų diskriminacijos atvejus, priežastis, užtikrinti, kad duomenys apie visas diskriminacijos priežastis būtų nagrinėjami vienodai, įskaitant palyginamus duomenis apie smurtą prieš moteris ES, ir kad šie duomenys būtų skelbiami lengvai suprantama forma, taip pat pritaria trijų Tarybai pirmininkausiančių šalių (Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos) nuomonei, kad kiek įmanoma greičiau reikėtų pradėti galimą Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimų persvarstymą ir kad atliekant šį persvarstymą atsirastų glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Taryba galimybė, taip pat galimybė apsvarstyti, ar nevertėtų išplėsti Pagrindinių teisių agentūros kompetencijos srities, nes šiuo metu agentūra įgaliota vertinti pagrindinių teisių padėtį Europos Sąjungoje;

30.

patvirtina, kad ES ir valstybės narės turi dėti suderintas pastangas, kad pažeidžiamų asmenų grupės ir ypač romų bendruomenė visiškai integruotųsi į visuomenę, taip pat turi būti skatinama jų įtrauktis į švietimo sistemą ir darbo rinką ir imamasi veiksmų siekiant užkirsti kelią smurtui prieš juos;

31.

pabrėžia, kad, nors ES teisės aktų leidėjai ir politikos formuotojai ir priėmė nemažai teisės aktų dėl kovos su visokeriopa mažumoms priklausančių moterų, ypač romų tautybės, diskriminacija, nebuvo padaryta didesnės pažangos; taigi ragina valstybes nares persvarstyti, kaip įgyvendinamos visos su visokeriopa diskriminacija susijusios politikos sritys;

32.

mano, kad itin svarbu, jog ES parengtų direktyvą ir Europos kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planą, kurių tikslas būtų užkirsti kelią smurtui, užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą; mano, kad ES būtina sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų galima užtikrinti, kad lyčių aspektas ir prekybos žmonėmis analizė būtų įtraukta į visas politikos kryptis, skirtas užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja;

33.

Pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatyta piliečių iniciatyva reiškia, kad nuo šiol piliečiai galės tiesiogiai dalyvauti ES įgyvendinant savo suverenias teises ir pirmą kartą tiesiogiai prisidėti inicijuojant pasiūlymus dėl Europos teisės aktų; primygtinai reikalauja, kad ši nauja priemonė būtų įgyvendinama taip, kad tikrai skatintų piliečius ją naudoti, ir ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į visas iniciatyvas, kurios atitinka teisinius kriterijus;

34.

palankiai vertina Lisabonos sutartyje numatyta piliečių iniciatyvą ir ragina Komisiją prieš pateikiant pasiūlymą dėl praktinio šios iniciatyvos įgyvendinimo, tinkamai atsižvelgti į Parlamento vaidmenį, taip pat į galiojančią teisę teikti peticijas;

35.

ketina pateikti naują pasiūlymą siekiant iš esmės reformuoti rinkimus į Europos Parlamentą reglamentuojantį įstatymą; pakartoja savo poziciją, kad, siekiant paskatinti Europos piliečius dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose jų gyvenamosiose vietose, sprendimus dėl tam tikrų priemonių priimti raginama Taryba turėtų palengvinti užtikrinti teisę balsuoti ir būti renkamu;

36.

ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti su Europos Sąjungos pilietybe susijusias teises, kad ES piliečiai kartu su savo šeimomis galėtų pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir galėtų be apribojimų keliauti, dirbti, studijuoti, išeiti į pensiją, dalyvauti politiniame ir demokratiniame gyvenime ir be apribojimų gyventi kartu su šeima bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, taip pat užtikrinti tai, kad jie išsaugotų visas socialines garantijas, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų lengvai įgyvendinti savo teisę balsuoti vietos savivaldos institucijų rinkimuose;

37.

ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių šeimos teisės aktų, užtikrinti ES piliečiams, tiek įregistravusiems partnerystę, tiek susituokusiems, ir jų šeimoms judėjimo laisvę pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (7) 2 ir 3 straipsnius ir vengti bet kokios rūšies diskriminacijos bet kokiu pagrindu, įskaitant seksualinę orientaciją;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, kaip galima būtų palengvinti ES piliečių laisvą judėjimą ir padėti ES piliečiams, pasirinkusiems šią teisę įgyvendinti, integruotis ir dalyvauti jų pasirinktos priimančiosios šalies, į kurią jie pasirinko migruoti, gyvenime ir įgyvendinti jų laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teisę;

39.

mano, kad būtina užtikrinti, jog šiomis teisėmis galima būtų naudotis ir už nacionalinių valstybių ribų ir kad ES piliečiai turi turėti galimybę naudotis visomis savo ypatingomis teisėmis net ir už Sąjungos ribų; taigi pabrėžia, kad svarbu stiprinti konsulinės apsaugos koordinavimą ir konsulinių įstaigų bendradarbiavimą;

40.

ragina valstybes nares sąžiningai ir nuosekliai laikytis įsipareigojimo užtikrinti Sąjungos piliečių konsulinę ir diplomatinę apsaugą, įgyvendinant susitarimus dėl minimalios konsulinės pagalbos, teikiamos ES piliečiams už ES teritorijos ribų;

41.

ragina Tarybą ir Komisiją teikti pirmenybę skaidrumui ir geresnei prieigai prie dokumentų didinti, kadangi tai būtina siekiant į piliečius orientuotos ES;

42.

teigiamai vertina tai, kad Stokholmo programoje minimas dalyvavimas Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime; ragina Tarybą į Stokholmo programą įtraukti specialų skirsnį dėl tinkamų priemonių, būtinų siekiant sudaryti sąlygas moterims dalyvauti rinkimų kampanijose ir apskritai politiniame gyvenime ir tokiu būdu kovoti su demokratijos trūkumu, kurio vis dar esama dėl riboto moterų dalyvavimo vietos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose;

43.

mano, kad rengiant bet kurią išsamią imigracijos politikos programą, būtina atsižvelgti į ją įtakojančius veiksnius, kurie, visų pirma, lemia tai, kad žmonės palieka savo šalis, ir numatyti aiškų vystymo ir investicijų planą kilmės ir tranzito šalims, ypač migrantams palengvinant pinigų pervedimą į jų kilmės šalis arba įgyvendinant tokią prekybos ir žemės ūkio politiką, pagal kurią būtų gerinamos ekonominės galimybės, taip pat vystoma demokratija, teisinės valstybės principai, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

44.

pabrėžia, kad būtina nuolat plėtoti tinkamai finansuojamas ir ambicingas regioninės apsaugos programas, artimai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru ir atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

45.

ragina, kad Bendrijos integracijos, imigracijos ir prieglobsčio politika būtų paremta visaverte pagarba pagrindinėms teisėms ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai, kad būtų užtikrinta veiksminga trečiųjų šalių piliečių žmogaus teisių apsauga ir visiškai gerbiamas negrąžinimo principas; pabrėžia, kad imigracijos ir prieglobsčio politikos srityse reikėtų taip pat atsižvelgti į pažeidžiamiausių grupių, pavyzdžiui, pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, ypač nepilnamečių ir nelydimų nepilnamečių, poreikius; ragina parengti nuoseklų ir išsamų teisinį pagrindą, kurį taikant teisėtai migracijai būtų sudaromos palankios sąlygos;

46.

ragina parengti griežtesnę imigracijos politiką, kuri būtų artimai susieta su kitomis Bendrijos politikos sritimis, ypač užimtumo politika, siekiant legalia imigracija pakeisti nelegalią ir sustiprinti teigiamas migracijos pasekmes ir valstybėms narėms, ir patiems imigrantams;

47.

primygtinai reikalauja parengti bendrą ES požiūrį į migraciją, pagal kurį būtų numatyta naujų politinio dialogo būdų ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybė, siekiant pagerinti migracijos srautus, užkirsti kelią humanitarinėms tragedijoms;

48.

pabrėžia būtinybę glaudžiai susieti migracijos ir vystymosi politiką, o tai pat būtinybę aktyviau vykdyti dialogą su kilmės ir tranzito šalimis, ypač siekiant spręsti nelegalios migracijos problemą; pabrėžia, kad valstybėms narėms kartu veiksmingai kovojant su nelegalia migracija būtų sukurtos geresnės sąlygos legalios migracijos skatinimui;

49.

ragina toliau plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą siekiant sukurti „prieglobsčio Europą“, kaip numatyta pagal Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą; mano, kad bendra procedūra turėtų padėti užtikrinti didesnį valstybėse narėse priimamų sprendimų dėl prieglobsčio suderinamumą ir geresnę jų kokybę, taip siekiant sumažinti apsaugos skirtumus Europoje;

50.

ragina Tarybą ir valstybes nares atsižvelgti į Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nustatytą pabėgėlio teisinį apibrėžimą;

51.

mano, kad solidarumas turi likti bendrosios imigracijos ir prieglobsčio politikos pagrindu, tačiau solidarumo sąvoka turi taip pat apimti solidarumą su tomis valstybėmis narėmis, kurios laikosi savo tarptautinių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsaugos įsipareigojimų, ir užtikrinti, kad visos valstybės narės jų laikytųsi;

52.

dar kartą primena, kad teisė į prieglobstį turi būti suteikiama visiems asmenims, kurie gelbstisi nuo konfliktų ir smurto; smerkia grąžinimą ir kolektyvinį išsiuntimą į šalis, kurios negerbia žmogaus teisių arba nėra pasirašę Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso;

53.

ragina pradėti derybas dėl nepriimtų ir rengiamų teisėkūros pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio priemonių, kuriomis būtų siekiama geresnių standartų ir taisyti galiojančios teisinės bazės spragas;

54.

taip pat prašo daugiau solidarumo tarp valstybių narių ir prieglobsčio prašytojų bei kitų pabėgėlių;

55.

ragina valstybes nares aktyviai įsijungti į šią veiklą ir prisiimti visus įsipareigojimus taikyti solidarumo priemones, pavyzdžiui, Komisijos numatytą bandomąjį projektą dėl tarptautine apsauga besinaudojančių asmenų perskirstymo Europos Sąjungoje, taip pat kitas iniciatyvas, kurios padėtų sukurti ilgalaikio valstybių narių solidarumo galimybes, taip pat skatinti regionines apsaugos programas; mano, kad tam reikėtų priimti skaidrią valstybių narių priėmimo galimybių vertinimo sistemą ir patikslinti tam skirtą Europos prieglobsčio paramos biuro kompetenciją; tuo remdamasis, ragina atvirai diskutuoti dėl esamų skirtingų galimybių nustatyti veiksmingą solidarumo mechanizmą, visų pirma, perkeliant į kitą gyvenamąją vietą ES viduje;

56.

šiuo požiūriu ragina kuo skubiau įteisinti vadinamąjį solidarumo ir teisingo dalijimosi atsakomybe principą, kaip numatyta SESV 80 straipsnyje, kuris apima privalomo ir neatšaukiamo solidarumo sistemą ir aktyvesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač kaimyninėmis šalimis, siekiant padėti plėtoti jų prieglobsčio ir apsaugos sistemas, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir tarptautinės apsaugos reikalavimai, numatyti realūs lūkesčiai ir nebūtų pažeidžiama galimybė kreiptis dėl apsaugos ES;

57.

mano, kad bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis būtinas partnerystės požiūris siekiant užtikrinti, kad jos aktyviai dalyvautų padėdamos valdyti migracijos srautus, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, informuojant potencialius migrantus apie galimus pavojus ir rengiant veiksmingas informacijos kampanijas apie legalaus atvykimo ir (arba) legalaus darbo ES valstybėse narėse galimybes;

58.

pabrėžia, kad į visus susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis, pavyzdžiui, Turkija ir Libija, reikėtų įtraukti skyrius dėl bendradarbiavimo migracijos srityje, skiriant deramą dėmesį toms valstybėms narėms, kurioms tenka didžiausi migracijos srautai, taip pat atkreipti dėmesį į kovą su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis, palengvinant agentūros FRONTEX darbą;

59.

ragina toliau bendradarbiauti stiprinant priemones, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir greitas tų nelegalių imigrantų, kuriems nereikia apsaugos, grąžinimas, pirmenybę suteikiant savanoriškam grįžimui;

60.

ragina priimti priemones, siekiant šalinti kliūtis įgyvendinti teisę į trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių valstybėse narėse, šeimos susijungimą;

61.

pabrėžia kaip svarbu migrantams suteikti prieigą prie teisingumo, būsto, švietimo ir sveikatos apsaugos pagal, inter alia, Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją;

62.

ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, skirtus veiksmingai kovoti su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūromis;

63.

pabrėžia, kad reikėtų skatinti apykaitinę migraciją, tačiau primena, kad šio požiūrio nereikėtų suprasti kaip atlyginimų ir socialinį dempingą, ir kad nebūtų atsisakoma integracijos priemonių būtinybės;

64.

ragina, vadovaujantis SESV 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patvirtinti išsamų integruoto Sąjungos sienų valdymo strategijos bendrųjų tikslų ir struktūros planą, siekiant iš tikrųjų įgyvendinti bendrąją prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką;

65.

ragina taikyti strateginį požiūrį vizų politikos srityje siekiant ir toliau derinti veiksmus, vidaus taisykles ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat siekiant, kad trečiosios šalys valstybėms narėms taikytų vienodas sąlygas;

66.

ragina Komisiją padaryti atitinkamas išvadas dėl vizų ir readmisijos susitarimų, taip pat dėl jau taikomų dvišalių pasienio vietinio eismo susitarimų tarp Europos Sąjungos ir rytinių kaimyninių šalių įgyvendinimo, taip pat dėl vizų liberalizavimo proceso Vakarų Balkanuose siekiant sudaryti aiškių kriterijų ir individualių gairių rinkinį, skirtą dabartiniams vizų palengvinimo susitarimams įvertinti ir patobulinti siekiant sukurti bevizių kelionių erdvę, kad galima būtų užtikrinti platesnius žmonių tarpusavio ryšius;

67.

ragina Komisiją trečiosioms šalims veiksmingiau taikyti vizų abipusiškumo principą ir taip užtikrinti, kad jos šiuo požiūriu taikytų vienodas sąlygas visiems ES piliečiams, atnaujinti savo strategiją ir naudoti visas turimas priemones, pavyzdžiui, sankcijas, taip pat šį klausimą įtraukti į visas derybas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

68.

mano, kad FRONTEX, būdama pagrindinė bendrosios Sąjungos imigracijos strategijos priemonė, turi visapusiškai gerbti migrantų žmogaus teises; ragina vykdyti geresnį parlamentinį agentūros veiklos tikrinimą ir pritaria agentūros įgaliojimų peržiūrai – įskaitant aiškų grąžinimo veiksmų pagrindą, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus, ir regioninių bei specializuotųjų biurų steigimą – siekiant stiprinti agentūros vaidmenį;

69.

primena, kad be galo svarbu, jog FRONTEX, koordinuodama ir pavienius bendrus veiksmus, ir nuolatines misijas, galėtų pasikliauti galimybe naudotis valstybių narių jai skiriamais ištekliais;

70.

ragina visas susijusias valstybes nares spręsti praktinius ir (arba) teisinius klausimus, susijusius su atitinkamų valstybių narių, dalyvaujančių bendrose operacijose, išteklių naudojimu;

71.

primena, kad siekiant kuo greičiau pradėti veiklą būtinos Šengeno informacinė sistema II (SIS II) ir Vizų informacinė sistema (VIS); mano, kad veikiant SIS II bus atlikti dideli patobulinimai ir atliekamos naujos funkcijos, pavyzdžiui, biometrinių duomenų įvedimas ir perspėjimų tarpusavio susiejimas, o tai padės gerinti išorės sienų kontrolę ir didinti saugumą;

72.

primygtinai reikalauja, kad tol, kol turimos priemonės nebus visiškai veiksmingos, saugios ir patikimos, nebūtų pradėtos taikyti naujos sienų valdymo priemonės ar plataus masto duomenų saugojimo sistemos, ir ragina nuodugniai įvertinti naujų priemonių, susijusių su atvykimu ar išvykimu, registruoto keleivio programa, keleivio duomenų įrašais ir iš anksto išduodamų kelionės leidimų sistema, proporcingumą ir būtinumą;

73.

pabrėžia Lisabonos sutarties svarbą, kadangi pagal ją Chartija tampa teisiškai privaloma, o jos 24 straipsnyje konkrečiai reglamentuojamos vaiko teisės ir numatyta, inter alia, kad „visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais“;

74.

mano, kad labai svarbu, jog visose šios srities ES priemonėse būtų atsižvelgiama į vaikų teises, nustatytas JT vaiko teisių konvencijoje ir pripažįstamas Chartijoje, ir šios teisės būtų skatinamos, taip pat ragina stiprinti su vaikų apsauga susijusius ES veiksmus visoje LSTE;

75.

ragina valstybes nares gerbti ir įgyvendinti vaiko teises, įtvirtintas JT vaiko teisių konvencijoje;

76.

ragina ES aktyviau spręsti su bet kokiu vaikų išnaudojimu, pvz., smurtu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir rasizmu, vaikų darbu, prostitucija ir prekyba vaikais, susijusias problemas ir skatinti suderintas pastangas apsaugoti vaikus ir ginti jų teises taikant JT vaiko teisių konvenciją, kuri būtų ES veiksmų orientyras ir egzistuojančių teisės aktų dalinio pakeitimo pagrindas;

77.

mano, kad skubiai reikia spręsti atskirtų ir nelydimų vaikų apsaugos klausimą, atsižvelgiant į ypatingą jiems gresiantį pavojų;

78.

pabrėžia, kad rengiant imigracijos politiką būtina atsižvelgti į vaiko teises ir ypatingą dėmesį atkreipti į vaikus, kurių padėtis itin pažeidžiama; mano, kad reikia parengti ambicingą Europos strategiją šioje srityje;

79.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad, šioje srityje taikant ES prieglobsčio, migracijos ir kovos su prekyba žmonėmis politiką, su vaikais migrantais visų pirma būtų elgiamasi kaip su vaikais, taip pat ragina užtikrinti, kad jie galėtų naudotis savo kaip vaikų teisėmis, ypač teise į šeimos susijungimą, ir nebūtų diskriminuojami; taigi primygtinai reikalauja, kad ES veiksmų plane dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių būtų užtikrinta, jog:

80.

ragina ypatingą dėmesį skirti lydimiems ar nelydimiems nepilnamečiams siekiant užtikrinti, kad jie jokiu būdu nebūtų sulaikomi;

81.

pažymi, kad vaikai, kilę iš trečiųjų šalių, gali būti išnaudojami darbe ir šiuo požiūriu tapti labai pažeidžiamais, ypač tose šalyse, kuriose jiems neteikiama tinkama pagalba ir apsauga, nes jie neturi jų statusą patvirtinančių dokumentų, taigi; primygtinai reikalauja, kad ES darbo, prieglobsčio, migracijos ir prekybos žmonėmis politikos srityse šios problemos būtų pripažįstamos ir sprendžiamos;

82.

pažymi didėjančią interneto svarbą ir pastebi, kad dėl visuotinio ir atviro interneto pobūdžio būtina nustatyti visuotinai taikomus duomenų apsaugos, saugumo ir žodžio laisvės standartus; ragina Tarybą ir Komisiją imtis iniciatyvos sukurti visuotinę sistemą tokiems standartams nustatyti; mano, kad labai svarbu griežtai apriboti, apibrėžti ir reguliuoti atvejus, kuriais privati interneto bendrovė gali būti įpareigojama atskleisti duomenis valdžios institucijoms, ir užtikrinti, kad šiuos duomenis naudojančioms valdžios institucijoms būtų taikomi griežčiausi duomenų apsaugos standartai;

83.

primygtinai ragina užtikrinti, kad visose Sąjungos politikos srityse būtų atsižvelgiama į su duomenų apsauga susijusį pagrindinių teisių aspektą ir teisę į privatumą;

84.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir plataus masto informacinių sistemų kūrimą, būtina stiprinti asmens duomenų ir privatumo apsaugos aspektą;

85.

mano, kad principas, kai į privatumą atsižvelgiama projektuojant (angl. „privacy by design“), turi būti esminis visuose procesuose, dėl kurių gali kilti pavojus gyventojų asmeninei informacijai ir gali žlugti visuomenės pasitikėjimas įstaigomis, kurios tvarko informaciją apie asmenis;

86.

pažymi, kad dėl prieinamumo principo sudaromos galimybės keistis asmens duomenimis, kurie nebuvo teisėtai ir teisiškai surinkti, todėl jį būtina sustiprinti nustatant bendrąsias taisykles; išreiškia abejones dėl geresnių sąlygų sudarymo operatyvinei veiklai, kai nenustatyta europinių apibrėžčių ir bendrųjų standartų dėl slaptųjų tyrimų, piliečių sekimo ir t. t.;

87.

mano, kad prieš numatant ES veiksmus šioje srityje turėtų būti nustatyti aiškūs pagrindinių teisių apribojimų proporcingumo ir būtinumo vertinimo kriterijai; be to, mano, kad prieš priimant sprendimą visada turėtų būti kruopščiai išanalizuotos bet kokio pasiūlymo pasekmės;

88.

išreiškia susirūpinimą vis platesniu mastu taikoma profiliavimo praktika (angl. profiling), kuri pagrįsta kompiuteriuose saugomų duomenų gavybos technologijomis ir bendru duomenų apie nekaltus piliečius rinkimu, prevencijos ir kontrolės tikslais; primena, kad labai svarbu, jog teisėsaugos veiksmai būtų paremti pagarba žmogaus teisėms, nekaltumo prezumpcijos principu, teise į privatumą ir duomenų apsaugą;

89.

džiaugiasi pasiūlymu dėl tarptautinių duomenų apsaugos standartų; pabrėžia, kad duomenų apsaugos susitarimai su trečiosiomis šalimis turėtų būti vykdomi visiškai skaidriai ir Parlamentui atliekant demokratinę kontrolę, o Europos lygmens duomenų apsaugos standartų taikymas trečiojoje šalyje yra būtina sąlyga keitimuisi duomenimis vykdyti;

90.

džiaugiasi pasiūlymu dėl išsamios ES ir trečiųjų šalių duomenų apsaugos sistemos; ragina nuodugniai įvertinti visų susijusių teisės aktų (antiteroristinių, policijos ir teismų bendradarbiavimo, imigracijos, transatlantinių sutarčių ir kt.) nuostatas dėl privatumo ir duomenų apsaugos;

91.

teigiamai vertina tai, kad Stokholmo programoje buvo pabrėžta technologijų svarba veiksmingai užtikrinant asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

92.

ragina Europos Sąjungą pardemonstruoti savo pasiryžimą visose politikos srityse atsižvelgti į specialius pažeidžiamų asmenų poreikius;

93.

pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškesnius ir griežtesnius informacijos, kuria tarpusavyje keičiasi valstybės narės, ir naudojimosi bendrais ES registrais apribojimus; laikosi nuomonės, kad priešingu atveju sukūrus didelius ES lygmens registrus kiltų pavojus asmens neliečiamybei, o registrai galėtų tapti neveiksmingi ir padidėtų informacijos nutekėjimo ir korupcijos rizika;

94.

ragina valstybes nares stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir labiau pasikliauti kitų šalių gebėjimais didinti saugumą; mano, kad tarpusavio pasitikėjimas taip pat priklauso nuo veiksmingo ir nuolatinio tikslaus įvairiose valstybėse narėse vykdomų veiksmų efektyvumo ir rezultatų vertinimo;

95.

mano, kad civilinės teisenos srities prioritetai visų pirma turėtų padėti tenkinti pavienių piliečių ir verslo atstovų poreikius, t. y. turėtų būti nuolat paprastinami teisingumo mechanizmai ir kuriamos paprastesnės, aiškesnės ir labiau prieinamos procedūros, kad būtų užtikrinamas tinkamas pagrindinių teisių ir vartotojų apsaugos įgyvendinimas; taigi nors ir palankiai vertina Komisijos sprendimą teikti pasiūlymą dėl paveldėjimo ir testamentų ir Žaliąją knygą dėl sutuoktinių turto režimo separacijos ir skyrybų atvejais, ragina:

96.

atkakliai tvirtina, kad negalima skubėti panaikinti egzekvatūros procedūros, taikomos pagal reglamentą „Briuselis I“ (9), ir kad reikėtų numatyti atitinkamas apsaugos priemones;

97.

su susidomėjimu išnagrinėtų pasiūlymus, kuriais siekiama sukurti 28-ą neprivalomą sistemą, skirtą tarpvalstybinių aspektų turintiems civilinės teisės klausimams, susijusiems su šeimos teise, asmenų teisėmis ir nuosavybės teise;

98.

pabrėžia, kad būtina toliau skatinti ES dalyvavimą teisinėje srityje tarptautiniu lygmeniu ir siūlyti bendrus sprendimus ir daugiašales priemones; mano, kad ypač svarbu glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Hagos konferencija tarptautinės privatinės teisės klausimais ir Europos Taryba; taip pat mano, kad ES turėtų skatinti ir remti trečiąsias šalis, ypač ES kaimynes, jungtis prie tarptautinių teisminių susitarimų ir kad tai ypač svarbu šeimos teisės ir vaikų apsaugos srityse;

99.

ragina Komisiją paspartinti darbą Europos sutarčių teisės srityje, kuris atliekamas remiantis teoriniu Bendros pagrindų sistemos projektu (BPSP), taip pat kitais moksliniais darbais Europos sutarčių teisės srityje, ir visapusiškai įtraukti Parlamentą į atvirą ir demokratinį procesą, kurio rezultatas turėtų būti politinės Bendros pagrindų sistemos (BPS) priėmimas; pabrėžia, kad politinė BPS turėtų tapti savanoriška ir tiesiogiai taikoma priemone, kuri padėtų sutarties šalims, inter alia, bendrovėms ir vartotojams, laisvai rinktis Europos bendrovių teisę kaip jų sandorį reglamentuojančią teisę;

100.

pakartoja, kad Komisija turėtų pateikti į kuo daugiau kalbų išverstą BPSP ir kitus mokslo darbus, siekdama užtikrinti, kad visi suinteresuotieji asmenys galėtų juos perskaityti, o Europos ir nacionaliniai teisės aktų leidėjai jau galėtų juos naudoti kaip neprivalomą teisinę priemonę; primygtinai reikalauja, kad jau dabar į atitinkamas BPSP nuostatas būtų nuolat ir įdėmiai atsižvelgiama rengiant visus Komisijos pasiūlymus ir poveikio vertinimą, susijusius su sutarčių teise;

101.

ragina Komisiją siekti, kad būtų įgyvendintas jos naujas pasiūlymas pateikti standartines sutartis, kurios būtų savanoriškai naudojamos tam tikruose sektoriuose vadovaujantis BPS;

102.

pabrėžia, kad su teisminiu bendradarbiavimu susijusi Europos teisėkūra turi būti kuo kokybiškesnė ir grindžiama tinkamai atliktu poveikio vertinimu, kad piliečiams ir įmonėms būtų numatytos veiksmingos priemonės; apgailestauja dėl to, kad anksčiau šioje srityje nebuvo atliekami tinkami poveikio vertinimai; pažymi, kad neseniai padaryta pažanga, ir įsipareigoja pasirūpinti, kad artimiausiu metu būtų atlikta vieno Komisijos parengto poveikio vertinimo kritinė analizė;

103.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant užtikrinti minimalų nepriklausomos kontrolės lygį atliekant poveikio vertinimą, reikėtų sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri vietoje tikrintų Poveikio vertinimo valdybos teikiamų nuomonių kokybę, o suinteresuotųjų šalių atstovams taip pat turėtų būti leidžiama dalyvauti atliekant poveikio vertinimą;

104.

mano, kad teisinis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant kuo labiau suderinti ne tik skirtingų valstybių narių civilinį, bet ir baudžiamąjį procesą; taigi mano, kad reikėtų skatinti suderinti procesines teises, kurias piliečiai turi ne tik valstybių narių civiliniame procese, bet ir baudžiamajame procese;

105.

ragina sukurti Europos teisminę kultūrą, į kurią įeitų visi teisės aspektai; siekiant šio tikslo nurodo, kad:

106.

taigi, ragina Komisiją skatinti universitetus, kitus specializuotus aukštojo mokslo institutus ir kompetentingas profesines organizacijas sukurti bendrą teisėjų ir teisininkų mokymo taškų ir (arba) kreditų sistemą; ragina Komisiją visoje ES įkurti teisės mokymo institucijų, akredituotų rengti teisininkams ir teisėjams skirtus supažindinimo su nacionaline teise, lyginamąja ir Europos teise kursus, pastovų ir nuolatinį tinklą;

107.

ragina dėti daugiau pastangų ir remti bei kurti e. teisingumo sistemą Bendrijos lygmeniu, kad piliečiai ir verslo atstovai turėtų galimybę siekti teisingumo, ir mano, kad:

108.

mano, kad e. teisingumas turėtų supaprastinti piliečių prieigą prie teisinės pagalbos, sutrumpinti teismų procedūras ir pagerinti teismo proceso veiksmingumą, ir todėl ragina į būsimą daugiakalbį e. teisingumo portalą įtraukti prieigą prie teisės duomenų bazių, elektroninių teisminių ir neteisminių priemonių, pažangiųjų sistemų, kurios padėtų piliečiams suprasti, kaip spręsti teisines problemas, ir išsamius registrus, teisės specialistų katalogus ir aiškias kiekvienos valstybės narės teisinės sistemos gaires;

109.

mano, kad portalas taip pat turėtų būti sukurtas taip, kad juo, kaip priemone, galėtų naudotis teisėjai, teismo pareigūnai, nacionalinių teisingumo ministerijų tarnautojai ir praktikuojantys teisininkai, – visiems šiems asmenims būtų suteikiama saugi prieiga prie atitinkamos portalo dalies; ragina užtikrinti, kad šioje portalo dalyje būtų galima saugiai bendrauti, rengti vaizdo konferencijas, kad teismai tarpusavyje ir su proceso šalimis galėtų keistis dokumentais (bylų skaitmeninimas), suteikti galimybę patikrinti elektroninius parašus ir užtikrinti tinkamas tikrinimo sistemas, taip pat suteikti keitimosi informacija priemones;

110.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi būsimi teisės aktai civilinės teisės srityje būtų parengti taip, kad juos būtų galima naudoti pasitelkiant interneto programas, kurias naudojant reikėtų įvesti kuo mažiau laisvai pasirenkamo teksto; ragina imtis veiksmų siekiant, užtikrinti, kad, kai reikia, pagalba internetu būtų teikiama visomis oficialiomis kalbomis ir kad internete būtų prieinamos elektroninio vertimo paslaugos; be to, kai reikia užtikrinti dokumentų įteikimą, būtinos nuostatos, pagal kurias būtų užtikrinta, kad dokumentus būtų galima įteikti ir ryšius palaikyti elektroniniu paštu bei pasirašyti juos elektroniniu būdu, taip pat, kai reikia liudyti žodžiu, reikėtų skatinti naudoti vaizdo konferencijas; be to, mano, kad į visus būsimus pasiūlymus turėtų būti įtrauktas pagrįstas Komisijos pareiškimas, kad atliktas palankumo e. teisingumui auditas;

111.

ragina Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) aiškią vietą skirti įrašams apie su lytimi susijusius smurtinius nusikaltimus;

112.

ragina sukurti ES baudžiamosios teisenos erdvę, grindžiamą pagarba pagrindinėms teisėms, tarpusavio pripažinimo principu ir būtinybe išsaugoti nacionalinių baudžiamosios teisės sistemų suderinamumą; tokiai erdvei sukurti reikėtų:

113.

pabrėžia, kad imantis kovos su nelegalia imigracija veiksmų reikia atsižvelgti į pastangas, dedamas siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, be to, imantis šių veiksmų jokiu būdu negali būti baudžiamos ypač pažeidžiamos šių nusikaltimų aukos, visų pirma, moterys ir vaikai, arba pažeidžiamos jų teisės;

114.

pabrėžia, kad Europoje viena iš keturių moterų yra patyrusi arba patiria vyrų smurtą; taigi ragina Komisiją esamoje ES sistemoje sustiprinti teisinį pagrindą siekiant užtikrinti, kad į bet kokį smurtą prieš moteris būtų reaguojama remiantis plačiu lyčių aspektu pagrįstu smurto prieš moteris apibrėžimu; prašo, kad remiantis šiuo teisiniu pagrindu būtų parengta direktyva ir Europos kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planas, kuriuos įgyvendinant būtų užkertamas kelias smurtui, užtikrinama nukentėjusiųjų apsauga ir kaltinamųjų baudžiamasis persekiojimas; ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į specifinę imigrančių, ypač jaunų merginų, kurios gerai integravęsi ES (dažnai turinčios dvigubą pilietybę) ir kurios tėvų šeimoje ar turėdamos intymius ryšius dėl religinių ir kultūrinių ar tradicinių priežasčių tampa pagrobimų, neteisėto įkalinimo, fizinio smurto ir psichologinio išnaudojimo aukomis, padėtį ir užtikrinti, kad būtų priimti teisės aktai, kuriuose būtų numatytos veiksmingos pagalbos ir apsaugos priemonės;

115.

reikalauja, kad į lyčių klausimą būtų atsižvelgiama visuose kovos su prekyba žmonėmis politikos rengimo etapuose;

116.

kritikuoja tai, kad nėra išsamaus pagrindinio veiksmų plano, nustatančio ES saugumo ir sienų valdymo strategijos bendrus tikslus ir struktūrą, taip pat informacijos apie tarpusavyje susijusių programų ir sistemų (esamų, rengiamų arba politikos plėtros lygmeniu) suderinimą ir tai, kaip būtų galima optimizuoti jų tarpusavio sąveiką; mano, jog svarstydama ES saugumo ir sienų valdymo strategijos struktūrą, Komisija visų pirma turėtų ištirti galiojančių teisės aktų veiksmingumą, kad būtų galima užtikrinti optimalią šių sistemų sąveiką;

117.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būsimais ES veiksmais šioje srityje būtų išsamiai atsižvelgiama į ypatingą svarbą turinčias pagrindines teises ir laisves, būtų išlaikyta saugumo ir laisvės pusiausvyra, taip pat, kad šis tikslas būtų tinkamai stebimas ir organizuojamas; yra įsitikinęs, kad labai svarbūs teisinės valstybės, veiksmingos teisminės peržiūros ir atskaitomybės principai;

118.

pagal naują Lisabonos sutartyje numatytą institucinę sistemą įsipareigoja kartu dirbti su Komisija ir Taryba ir, rengiant ES baudžiamųjų bylų teisinę tvarką, sutelkti pastangas ES piliečių laisvei remti; yra įsitikinęs, kad piliečių apsauga nuo terorizmo ir organizuotų nusikaltimų turėtų būti sustiprinta veiksmingomis teisėkūros ir veiklos priemonėmis, atsižvelgiant į visuotinius šių reiškinių aspektus, ir aiškiai apibrėžta teisės aktuose, kurie suteiktų ES piliečiams visišką jų teisių apsaugą, įskaitant teisę ginčyti neadekvačias ar neaiškias taisykles bei netinkamą taisyklių įgyvendinimą;

119.

mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokios yra bendros ES teisinės tvarkos baudžiamosiose bylose parengimo galimybės;

120.

ragina ES pripažinti netiesioginių terorizmo aukų orumą, drąsą ir kančią ir pabrėžia, kad svarbiausia ginti ir remti terorizmo aukų teises, o vėliau teikti joms finansines kompensacijas; pripažįsta, jog moterys, netiesiogiai nukentėjusios nuo terorizmo, yra itin pažeidžiamos;

121.

ragina patvirtinti išsamų teisinį pagrindą, pagal kurį nukentėjusiesiems būtų siūloma tinkama apsauga ir kompensacijos, būtent, priimti pamatinį sprendimą, kuriuo būtų iš dalies keičiamos galiojančios nukentėjusiųjų apsaugos priemonės; mano, kad ypač svarbu parengti bendrą strategiją, kurioje būtų nuosekliai ir ryžtingai reaguojama į nukentėjusiųjų poreikius ir teises, taip pat būtų užtikrinama, kad su nukentėjusiaisiais nebūtų elgiamasi kaip su nusikaltėliais;

122.

teigiamai vertina pagalbą nusikaltimų aukoms, įskaitant smurtą ir seksualinį priekabiavimą patyrusias moteris, nes tai yra prioritetinis pirmininkaujančios Švedijos tikslas; ragina Tarybą į Stokholmo programą įtraukti išsamią Europos strategiją, kuria būtų siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir kuri apimtų prevencines priemones (pvz., sąmoningumo vyrų smurto prieš moteris klausimu ugdymą), aukų apsaugos politiką, įskaitant atskirą skirsnį apie nusikaltimo aukų teises, sustiprinti paramą nusikaltimų aukoms, ypač jaunoms merginoms, kurios vis dažniau tampa sunkių nusikaltimų aukomis, taip pat konkrečias nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo priemones; ragina Ispaniją per savo pirmininkavimo laikotarpį visiškai įgyvendinti Stokholmo programoje numatytą veiksmų planą ir kas mėnesį teikti Parlamentui padarytos pažangos ataskaitas;

123.

mano, kad tikslas sukurti saugią Europą yra legitimus, ir sutinka, kad svarbu nuolat plėtoti ir stiprinti bendrą ES kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia imigracija, prekyba žmonėmis ir seksualine prievarta politiką;

124.

ragina parengti išsamią visos Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, pagal kurią būtų sutelkti valstybių narių, Europos institucijų, specializuotųjų ES agentūrų ir informacijos keitimosi tinklų ištekliai ir pastangos; pabrėžia, kad šiuo metu organizuotas ekonominis nusikalstamumas, pavyzdžiui, tabako kontrabanda, lemia tai, kad sumažėja įplaukų, tai kenkia ir taip sudėtingai daugelio ES valstybių narių finansinei padėčiai, ir ragina nedelsiant priimti veiksmingas prevencines priemones;

125.

mano, kad tolesni kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu veiksmai turėtų būti labiau nukreipti į pagrindinių teisių apsaugą ir turėtų deramai apsaugoti liudytojus, skatinti tuos, kurie bendradarbiauja atskleidžiant teroristų tinklus, vykdyti prevencijos ir integracijos politiką, daugiausia dėmesio skiriant rizikos grupėms priklausantiems asmenims, ir kad visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama etiškoms ekonominėms ir socialinėms prevencijos priemonėms ir terorizmo aukų žalos patirtos atlyginimo ir kompensavimo priemonėms;

126.

mano, kad labai svarbu, jog ES dėtų daug ryžtingų pastangų, kuriomis siektų kovoti su prekyba žmonėmis, nes tai – vis didesnė problema, be to, su prekyba žmonėmis turi būti kovojama ir pačioje ES, ir už jos ribų, taip pat mano, kad visi pasiūlymai dėl priemonių turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į lyčių aspektą; mano, kad ES ir valstybės narės turi, visų pirma, kovoti su prekybos žmonėmis aukų paslaugų paklausa ir pradėti taikyti sankcijas, rengti mokymą ir sąmoningumo ugdymo kampanijas; laikosi nuomonės, kad kadangi prekyba žmonėmis seksualiniais tikslais sudaro absoliučiai didžiausią tokių nusikaltimų dalį (JT duomenimis, 79 proc.), reikia aiškiai nustatyti tokių paslaugų pirkimo paklausos ir prekybos žmonėmis masto ryšį ir pripažinti šį faktą; ir kad jei būtų kontroliuojama seksualinių paslaugų pirkimo paklausa, taip pat mažėtų prekybos žmonėmis mastas;

127.

ragina skatinti skaidrumą ir vientisumą ir, atsižvelgiant į tikslus orientuotą planą ir periodinio prieškorupcinių priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, ypač ES parengtų įgyvendinimo priemonių, vertinimo rezultatus, aktyviau kovoti su korupcija, itin daug dėmesio skiriant tarpvalstybinei korupcijai; taip pat ragina numatyti visapusišką kovos su korupcija politiką ir periodiškai persvarstyti jos įgyvendinimą;

128.

ragina aktyviai remti pilietinės visuomenės vykdomą kovos su korupcija ir sąžiningumo stebėseną, taip pat piliečių dalyvavimą kovoje su korupcija, neapsiriboti pradėtomis rengti šios politikos srities konsultacijomis ir tiesioginių ryšių kanalų nustatymu, bet taip pat skirti išteklių ir rengti programas siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai naudotis jiems suteiktomis galimybėmis;

129.

atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo tapatybės vagysčių, ir ragina kartu su interneto paslaugų teikėjais ir vartotojų organizacijomis parengti išsamią ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu strategiją ir įsteigti ES biurą, kuris teiktų pagalbą tapatybės vagysčių ir tapatybės sukčiavimo aukoms;

130.

ragina paaiškinti elektroninės erdvės jurisdikcijos nustatymo ir teisinio pagrindo taikymo taisykles siekiant skatinti tarpvalstybinius tyrimus, taip pat teisėsaugos institucijų ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimo susitarimus, ypač siekiant kovoti su vaikų pornografija internete;

131.

ragina parengti veiksmingesnę ir kryptingesnę politiką siekiant toliau įgyvendinti policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, vis dažniau į bylų tyrimą įtraukiant Europolą ir Eurojustą, ypač nagrinėjant organizuoto nusikalstamumo, sukčiavimo, korupcijos ir kitų sunkių nusikaltimų, keliančių rimtą pavojų piliečių saugumui ir ES finansiniams interesams, bylas;

132.

ragina kasmet skelbti išsamų pranešimą apie nusikalstamumą ES, apibendrinantį su konkrečiomis sritimis susijusius pranešimus, kaip antai organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimas ir Eurojusto metinis pranešimas, ir pabrėžia, kad siekiant kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniais nusikaltimais, pvz., prekyba žmonėmis ir elektroniniais nusikaltimais, ir siekiant jų išvengti reikia įvairias sritis apimančio požiūrio ir išsamios strategijos;

133.

ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant keistis pažangiąja ir praktiškai kovos su radikalėjimu politikos srityje įgyta patirtimi; atsižvelgdamas į tai, mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi galimybę keistis pažangiąja patirtimi ir spręsti radikalizmo ir susiskaldymo klausimus, taigi ragina jas dalyvauti rengiant kovos su terorizmu strategijas;

134.

ragina skatinti vieni kitus pažinti ir vieni kitais pasitikėti, dalyvauti bendruose mokymuose ir kartu su Europos policijos koledžu steigti bendras policijos bendradarbiavimo grupes ir rengti studentų mainų programas ir šitaip skatinti valstybių narių policijos bendradarbiavimą;

135.

ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą nedelsiant ištaisyti teisinę padėtį, susidariusią dėl Teisingumo Teismo sprendimų tam tikrose bylose, susijusiose su juodųjų sąrašų sudarymu, ypač Kadi byloje (12), ir taisant padėtį atsižvelgti į pagrindines susijusių asmenų teises, įskaitant teisę į teisingą teismo procesą ir į žalos atlyginimą;

136.

ragina tobulinti Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS) siekiant užtikrinti galimybę neleisti, kad tokie pat nusikaltimai, ypač nusikaltimai prieš vaikus, būtų vykdomi skirtingose valstybėse narėse;

137.

ypač ragina Komisiją pradėti pirmąsias diskusijas ir konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, dėl visų aspektų, susijusių su Europos prokuratūros, atsakingos už kovą su nusikaltimais, kenkiančiais ES finansiniams interesams, įsteigimu pagal SESV 86 straipsnį;

138.

pabrėžia būtinybę parengti išsamią Europos saugumo strategiją, pagrįstą valstybių narių saugumo planais, griežtesniu solidarumo principo taikymu ir objektyviu papildomos naudos, gaunamos dėl ES agentūrų, tinklų veiklos ir keitimosi informacija, vertinimu; ketina kartu su nacionaliniais parlamentais atidžiai stebėti visą Tarybos veiklą operatyvaus bendradarbiavimo ES vidaus saugumo klausimais srityje;

139.

ragina Tarybą ir Komisiją parengti saugumo strategijas, kuriose būtų aptariami tarptautinio nusikalstamumo ir terorizmo vidaus ir išorės aspektai; primygtinai reikalauja, kad ES vadovautųsi visapusiškesniu požiūriu į Europos saugumo ir gynybos politiką, taip pat į teisingumo ir vidaus reikalų politiką;

140.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir persvarstyti galiojančius tarptautinius, Europos ir nacionalinius teisės aktus ir politiką dėl narkotikų ir skatinti žalos mažinimo, prevencijos ir gydymo politiką, ypač atsižvelgiant į vykstančias JT konferencijas šia tema;

141.

mano, kad labai svarbu stiprinti Eurojustą ir Europolą, ir įsipareigoja kartu su nacionaliniais parlamentais aktyviai dalyvauti apibrėžiant, vertinant ir kontroliuojant minėtųjų institucijų veiklą, ypač siekiant ištirti galimybę padaryti pažangą steigiant Europos prokuratūrą;

142.

teigia, kad reikia tęsti ir net sustiprinti pastangas kovojant su finansų ir ekonomikos nusikaltimais; teigia, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbu apsaugoti eurą kaip Sąjungos simbolį; teigia, kad kova su prekių klastojimu, o taip pat programos Pericles konsolidavimas bei stiprinimas turėtų būti vieni iš ES pagrindinių tikslų;

143.

ragina persvarstyti 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (13) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (14), taip pat ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) 13 straipsnį;

144.

ragina nacionalines administracines institucijas, Europos agentūras ir jungtines operatyvines grupes artimiau ir giliau bendradarbiauti naudojantis specialiaisiais tinklais (pvz., SIS II, VIS, Muitinės informacine sistema, „Eurodac“ – sistema pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją ir teismų tinklais), taip pat skatina žvalgybos ir policijos tarnybų specialųjį bendradarbiavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; mano, kad reikėtų užtikrinti veiksmingesnį Europos policijos bendradarbiavimą tarp visų trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos valstybių narių ir numatyti atitinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį;

145.

apgailestauja, kad nedaroma pažanga įgyvendinant modernesnę SIS II ir naują VIS, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad siekiant išvengti tolesnio vėlavimo visai parengiamajai veiklai atitinkamais lygmenimis būtų skiriama daugiau dėmesio;

146.

pabrėžia, kad būtina numatyti veiksmingą, tvarią ir saugią pagrindinių Europos IT sistemų, pvz., SIS II, VIS ir „Eurodac“, valdymo tvarką siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos visos tokioms sistemoms taikytinos taisyklės, susijusios su naudojimosi tikslu, prieigos teise, taip pat saugumu ir duomenų apsaugos nuostatomis; taigi pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina turėti visaapimančias ir bendras asmens duomenų apsaugos taisykles;

147.

primena, kad kuriant LSTE labai naudinga tai, kad tam tikrose srityse įsteigtos agentūros, pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Eurojustas, Europolas, FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras; mano, kad atsižvelgiant į tai, jog LSTE pagrindą sudaro Šengeno erdvė, svarbiausia ir netgi būtina įsteigti Europos agentūrą, atsakingą už pagrindinių šios srities informacijos sistemų, kaip antai SIS II, VIS ir „Eurodac“, valdymą, nes tai būtų patikimiausias sprendimas;

148.

apgailestauja, Lisabonos sutartis įsigalios Tarybai ir Komisijai nespėjus pakankamai prengti priemones, būtinas „naujai pradžiai“ laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje; pažymi, kad priešingai nei tai, kas buvo atlikta, Europos saugumo ir gynybos politikos srityje, ypač dėl Išorės veiksmų tarnybos, nebuvo atliktas joks parengiamasis darbas dėl teisinių pagrindų dėl skaidrumo (SESV 15 straipsnis), duomenų apsaugos (SESV 16 straipsnis) ir ne diskriminacijos (SESV 18 straipsnis) įgyvendinimo, ir, kad dėl to gali susidaryti ilgas teisinio neaiškumo laikotarpis, kuris ypač paveiktų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; prašo Komisijos, atsižvelgiant į minėtus faktus ir į SESV 265 straipsnį, iki 2010 m. rugsėjo 1 d. pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikti:

149.

ragina Komisiją siekiant šios politikos srities nuoseklumo ir atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos misiją ir vaidmenį, taip pat į naują Lisabonos sutartyje numatytą teisinį pagrindą, nedelsiant siūlyti konsoliduoti 1200 skirtingų nuo 1993 m. priimtų LSTE priemonių, pradedant sritimis, kurios Europos Parlamentui pritariant laikomos prioritetinėmis; primena Komisijai, kad Parlamentas įvertins atitinkamus jos įsipareigojimus per būsimus Komisijos narių klausymus; todėl prašo Komisijos kiekvienu konkrečiu atveju aiškiai išdėstyti, kuriuos pasiūlymus ketina kodifikuoti ar pateikti naują jų redakciją, ir pasilieka teisę panaudoti visus savo įgaliojimus keisti teises aktus; mano, kad naujam LSTE teisiniam pagrindui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš teisėkūros aktų, kurie buvo priimti esant žymiai skirtingai konstitucinei sistemai, tęstinumą ar konsolidavimą;

150.

pabrėžia, kad ypač su LSTE susijusiais teisėkūros pasiūlymais, sprendimo priėmimo procesas nuo pirmos Lisabonos įsigaliojimo dienos, turėtų būti skaidrus ir turėtų būti laikomasi šių taisyklių:

mano, kad tais atvejais, kai teisėkūros procedūra pradėta taikant Nicos sutarties nuostatas, pagal kurias su Parlamentu tik konsultuojamasi, kaip yra daugelio sričių, susijusių su LTSE, atvejais, ir Parlamentas pateikė nuomonę, teisėkūros procedūra pagal Lisabonos sutartį turėtų būti vėl pradėta nuo pirmojo svarstymo tam, kad Parlamentas galėtų pateikti savo poziciją, žinodamas savo kompetenciją;

151.

pabrėžia, kad priešingai nei tai, kas buvo nurodyta Pirmininkaujančios valstybės sudarytame Stokholmo programos projekte, kai iškyla pavojus pagrindinėms teisėms, ES išorės politika turi atitikti ES vidaus teisės aktų sistemą, o ne priešingai; prašo, kad būtų nedelsiant informuotas apie planuojamas ar vyksiančias derybas dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su LSTE, ypač dėl tų, kurie remiasi dabartinės ES sutarties 24 ir 38 straipsniais; mano, kad iki kito ES ir JAV vadovų susitikimo būtina skirti ypatingą pirmenybę suformuluoti nuoseklią, bendrą strategiją dėl ateities santykių su JAV LSTE srityje, ypač atsižvelgiant į šių susitarimų sudarymą:

152.

ragina Komisiją supaprastinti finansavimo programas, parengtas siekiant padėti sukurti LSTE, ir padaryti jas prieinamesnes; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad rengiant naujas finansines programas reikia vadovautis finansinio solidarumo principu;

153.

pasilieka teisę teikti konkrečius pasiūlymus, kai su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl teisėkūros veiksmų programos;

154.

ragina iki 2012 m. pradžios atlikti Stokholmo programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir vertinimą;

155.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/35

A.

kadangi 1995 m. Barselonos konferencijoje buvo pradėtas itin plataus užmojo projektas – plėtoti naujus ir glaudesnius šiaurinės ir pietinės Viduržemio jūros pakrančių politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius santykius ir kadangi šis projektas dar toli gražu nėra baigtas,

B.

kadangi Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos, kuria siekiama paspartinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesą įgyvendinant konkrečius ir aiškius projektus, kūrimo procesas dar tebevyksta; kadangi dėl konfliktų Gazos ruože buvo numatyta nerengti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitikimų 2009 m. sausio–liepos mėn.,

C.

kadangi Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuris turėjo būti surengtas 2009 m. lapkričio 24 ir 25 d., reikėjo atidėti dėl arabų valstybių boikoto protestuojant prieš Izraelio poziciją Artimųjų Rytų taikos procese,

D.

kadangi ES pasirašė asociacijos susitarimus su visomis pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, išskyrus Siriją ir Libiją; kadangi derybos su Sirija dėl asociacijos susitarimo įvyko, tačiau pasirašymą Sirija atidėjo, ir kadangi Komisija pradėjo derybas su Libija,

E.

kadangi dvišalį požiūrį, kuris būtinas bet kuriam panašiam procesui ir kuris suprantamas dėl konkrečių kultūrinių, socialinių, ekonominių ir politinių dalyvaujančių šalių skirtumų, reikėtų plėtoti ir remti atsižvelgiant į skirtingų partnerių tarpusavio santykių globalią viziją ir planą, taigi kartu reikėtų taikyti regioninį požiūrį,

F.

kadangi abi Viduržemio jūros pakrantės ir toliau lieka nepaprastai skirtingos ekonominiu, socialiniu ir demografiniu požiūriais, rodančios didelį gerovės skirtumą, sąlygojantį nestabilumą ir įtampą migracijos ir aplinkos srityse regione; kadangi Viduržemio jūros regiono šalys vystosi itin skirtingai, kadangi daugiau kaip 30 proc. VJPRPŠ gyventojų tenka mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną,

G.

kadangi VJPRPŠ ekonomika labai priklausoma nuo užsienio prekybos; kadangi maždaug 50 proc. jų prekybos srautų yra nukreipta į ES, vis dėlto prekyba su šiomis šalimis sudaro tik 8 proc. ES užsienio prekybos ir ES tenka teigiamas jos balansas; kadangi VJPRPŠ eksporto struktūra nėra įvairi ir šios šalys išlieka susijusios su sektoriais, kurie turi mažai įtakos ekonomikos augimui,

H.

kadangi ES yra didžiausia užsienio investuotoja regione, tačiau tiesioginės užsienio investicijos šiame regione ir toliau labai mažos, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, ir kadangi šalys labai skiriasi pagal gebėjimus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų,

I.

kadangi pietinių šalių regioninė integracija tęsis dar ilgai ir kadangi pietinių šalių tarpusavio prekyba tėra menkai išplėtota ir sudaro tik 6 proc. visos VJPRPŠ prekybos,

J.

kadangi ši padėtis gali sukelti itin neigiamų padarinių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesui, maisto saugumui ir ypač VJPRPŠ suverenitetui didėjant prekybos koncentracijos poveikiui, pavyzdžiui, didėjant priklausomybei nuo kelių - daugiausia žemės ūkio - gaminių eksporto į ES, tuo pat metu didinant pagrindinių maisto produktų importą, ir dėl to neteikiant naudos VJPRPŠ ir jų įmonėms,

K.

kadangi VJPRPŠ privalo pašalinti egzistuojančias politines ir ekonomines kliūtis, kurios stabdo viso regiono integracijos procesą siekiant jų naudingesnio bendradarbiavimo,

L.

kadangi audinių, drabužių ir avalynės gamintojai abiejuose Viduržemio jūros krantuose praranda didelę savo rinkos dalį dėl rinkos globalizacijos ir didelės Azijos konkurencijos,

M.

kadangi laisvosios prekybos zona, jeigu norima, kad ji turėtų tikrą teigiamą poveikį, turėtų paskatinti VJPRPŠ integraciją tarptautinės prekybos srityje ir užtikrinti šių šalių ekonomikos įvairovę, įskaitant sąžiningą iš to gautos naudos pasidalijimą, norint pasiekti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės svarbiausią tikslą, t. y. sumažinti šiaurinių ir pietinių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių išsivystymo lygio skirtumus,

N.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės pasunkėjo jau esami politiniai, ekonominiai ir socialiniai uždaviniai šalyse partnerėse, ypač susiję su nedarbo problema; kadangi šios šalys ir ES bendrai suinteresuotos sumažinti nedarbą minėtame regione ir suteikti jo gyventojams, ypač moterims, jaunimui ir kaimo gyventojams, padoraus gyvenimo perspektyvą,

1.

apgailestauja, kad, nors ir buvo pasiekta tam tikra pažanga, bet pagrindiniai Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės tikslai dar nepasiekti; pabrėžia, kad norint, jog šis procesas, ypač laisvosios prekybos zonos sukūrimas, būtų sėkmingas ir būtų svarbus indėlis į taiką, gerovę ir saugumą visame regione, reikia visų partnerių nenuilstamų ir suderintų pastangų ir didesnio abiejų Viduržemio jūros pakrančių pilietinės visuomenės ir gyventojų dalyvavimo;

2.

mano, kad daugybė sunkumų, ne tik ekonominiai, bet ir politiniai, pvz., Artimųjų Rytų konfliktas, turėjo didelį neigiamą poveikį šio proceso, ir ypač laisvosios prekybos zonos, pažangai ir vystymuisi; apgailestauja, kad dėl minėtųjų politinių problemų nukeltas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuris turėjo vykti lapkričio 24 ir 25 d. Stambule, ir kad Viduržemio jūros regiono valsybių sąjungos klausimu nepasiekta pažangos;

3.

primena Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje nustatytus svarbius strateginių sektorių projektus, pvz., naujos infrastruktūros kūrimo, mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo, ryšių, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, siekiant prisidėti prie siekio vystyti ir palengvinti Europos ir Viduržemio regiono šalių prekybą ir investicijas; ragina, kad susitikimai, numatyti pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą, įvyktų ir kad Barselonoje būtų įsteigtas nuolatinis sekretoriatas;

4.

mano, kad dabartinės kliūtys yra ženklas, kad glaudesni ekonominiai santykiai turi būti plėtojami kartu su glaudesniais politiniais santykiais; mano, kad tikra teritorinė ir ekonominė integracija gali būti pasiekta tik jei bus padaryta konkreti pažanga sprendžiant vykstančius konfliktus ir užtikrinant demokratijos principus bei žmogaus teises;

5.

ragina Komisiją, valstybes nares ir VJPRPŠ atsižvelgti į finansų, ekonomikos ir aplinkos krizės padarinius, labiau įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus į ekonominę ir prekybos partnerystę; prašo VJPRPŠ vyriausybes įgyvendinti nuoseklią ir veiksmingą užimtumo ir socialinės apsaugos politiką siekiant sumažinti krizės poveikį;

6.

todėl primena, kad laisvosios prekybos zonos tikslas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne vien tik į ekonominį augimą, bet visų pirma į darbo vietų kūrimą; primena, kad jaunimo ir moterų nedarbas yra svarbiausia Viduržemio jūros regiono šalių socialinė problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti;

7.

pabrėžia, kad VJPRPŠ regioninė integracija ir pietų šalių prekybos mainai yra labai svarbūs; apgailestauja, kad vis dar neišplėtotas pietinių šalių bendradarbiavimas;

8.

labai ragina VJPRPŠ plėtoti pietinių šalių tarpusavio prekybą, kaip tai daroma Egipto, Jordanijos, Maroko ir Tuniso pasirašyto Agadiro susitarimo atveju; mano, jog ši priemonė yra itin svarbi regioninei integracijai; ragina kitas regiono šalis prisijungti prie susitarimo ir toliau plėtoti integracijos iniciatyvas, kuriose dalyvauja VJPRPŠ, ir pasinaudoti esamomis sąsajomis, kuriomis remiantis sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimai tarp VJPRPŠ ir ES; pabrėžia, kad ES institucijos privalo teigiamai reaguoti į prašymus teikti techninę ir finansinę paramą siekiant tokios pietinių šalių ekonominės integracijos;

9.

mano, kad būtina sustiprinti kilmės kumuliacijos sistemą, nes tai naudinga muitinės priemonė siekiant atgaivinti prekybą šiame regione, o bendrąsias kilmės taisykles reikėtų atnaujinti ir supaprastinti siekiant atsižvelgti į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių interesus; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus pasirašyti regioninę konvenciją dėl visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendrosios kilmės taisyklių sistemos, padedančios supaprastinti kilmės taisykles, ir imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kilmės kumuliacijos sistemą;

10.

pažymi, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrai aptars priemones, kuriomis galima išspręsti problemas, susijusias su silpnais Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybiniais ir ekonominiais ryšiais, naujomis Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos gairėmis ir nauju mechanizmu, skirtu palengvinti prekybą ir investavimą regione; teigiamai vertina visas bendras iniciatyvas iš naujo peržiūrėti esamus asociacijos susitarimus atsižvelgiant į naujus ekonominius reikalavimus ir uždavinius;

11.

pabrėžia, kad šios diskusijos turi vykti esant partnerių tarpusavio pasitikėjimui ir pagarbai, kad būtų užtikrinta VJPRPŠ teisė valdyti savo prekybos rinkų atvėrimo tempus ir savo šalių ekonominio bei socialinio vystymosi strategijas; dar kartą prašo koordinuotai ir palaipsniui suplanuoti derybas dėl laisvos prekybos zonos plėtojant racionalią ir prognozuojamą partnerystę, atitinkančią VJPRPŠ socialines ir ekonomines realijas;

12.

pabrėžia, kad, toliau liberalizuojant žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, reikėtų atsižvelgti į poreikį apsaugoti padidintos rizikos prekes, tuo pačiu metu nuolat vertinant liberalizacijos ir augalų apsaugos standartų socialinį poveikį; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus užtikrinti, kad šis procesas vyktų palaipsniui atsižvelgiant į laiką, reikalingą įgyvendinti nešališkoms mokesčių reformoms, kuriomis siekiama kompensuoti iš muitų gaunamų pajamų sumažėjimą; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerius apsvarstyti integruotos Europos ir Viduržemio jūros šalių žemės ūkio politikos, kuri būtų grindžiama tiekimo grandinės papildomumu ir perspektyvia vandens politika ir pagal kurią pirmenybė teikiama nepriklausomumo apsirūpinimo maistu srityje poreikiams, o ne prekybos aspektams, idėją;

13.

mano, kad paslaugų sektorius yra labai svarbus VJPRPŠ vystymuisi; laikosi nuomonės, kad bet koks paslaugų liberalizavimas turėtų vykti tik suderinus su VJPRPŠ pripažįstant šioms šalims teisę palaipsniui atverti jautrius ir lengvai pažeidžiamus ekonomikos sektorius ir kontroliuoti jų atvėrimą; mano, kad reikia atskirti komercines paslaugas nuo viešųjų paslaugų;

14.

prašo, kad pramonės sektoriaus liberalizavimo tvarkaraštis būtų pritaikomas atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonominių ir socialinių sąlygų, įskaitant nedarbo lygio raidą ir jo poveikį aplinkai; pabrėžia, kad vykdant ekonominę ir prekybos partnerystę turėtų būti skatinama didesnė pramoninių prekių gamybos įvairovė ir didesnė pridėtinė vertė; ragina VJPRPŠ pradėti vykdyti regioninę politiką, kurią taikant būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių bei mažų ir vidutinių įmonių vaidmenį;

15.

pažymi, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių tekstilės gamintojai susiduria su dideliais sunkumais didėjant pasaulinei konkurencijai; atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti Šiaurės ir Pietų šalių partnerystę siekiant išlaikyti konkurencingą Europos ir Viduržemio jūros šalių tekstilės ir drabužių gamybą ir prekybą ir skatinti VJPRPŠ veiklą, duodančią didesnę pridėtinę vertę, pagrįstą kūryba ir naujovėmis, o ne vien verslo perkėlimu į kitas šalis;

16.

pabrėžia, kad būtina skatinti investicijų Viduržemio jūros regiono šalyse saugumą taikant sistemą, pagal kurią koordinuojamos mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos ir kuri apima daugelį sričių: mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, finansavimą, informavimą ir tinklą;

17.

mano, kad naujasis pasiūlymas nustatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų palengvinimo tvarką – svarbus žingsnis siekiant informacijos centralizavimo ir sklaidos pasitelkus vieną tinklą, kuris turėtų suteikti galimybę ūkinės veiklos vykdytojams susidaryti išsamų prekybos ir investavimo sąlygų regione vaizdą; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų papildyti esamus tinklus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir plėtros banką, kuris užtikrintų donorus abipus Viduržemio jūros ir galėtų pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurių trūksta Europos ir Viduržemio jūros regionui;

19.

džiaugiasi, kad įkurtas fondas „Inframed“, kuris pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą paskelbtas ilgalaikiu investicijų fondu, skirtu infrastruktūros projektams finansuoti;

20.

mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyva turėtų padėti skatinti esamų formų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą siekiant visoms šalims partnerėms suteikti galimybę remiantis abipusiu sutarimu nustatytais prioritetais ir tikslais dalyvauti ES regioninėse programose ir vykdyti atitinkamą politiką; pabrėžia, kad svarbu išplėsti Bendrijos programų taikymo sritį, ypač siekti, kad šalys partnerės dalyvautų tarptautiniame bendradarbiavime (InterReg), švietimo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo (studentų mainai ir kt.) sričių programose;

21.

ragina Viduržemio jūros regione naudoti saulės ir vėjo energiją; teigiamai vertina naujas iniciatyvas, pvz., „Plan Solaire“, ir pirmines mintis dėl pramonės iniciatyvos DESERTEC, skirtos dideliu mastu plėtoti saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, tačiau apgailestauja, kad veiksmai iki šiol suvokiami tik kaip nacionalinio lygmens; pabrėžia, kad ES veiksmai siekiant įgyvendinti projektą DESERTEC privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių nuoseklaus vystymosi, ir ragina Komisiją aktyviai koordinuoti ES pastangas;

22.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į poveikio tvarumui įvertinimo išvadas; ragina Komisiją sistemingai vadovautis šiame įvertinime pateiktomis rekomendacijomis dėl socialinio ir ekologinio liberalizacijos poveikio siekiant atsižvelgti į socialinės sanglaudos ir tvaraus vystymosi dimensijas; taip pat pažymi, kad šis poveikis gali būti labai skirtingas įvairiuose sektoriuose ir šalyse; pabrėžia, kad siekiant tikros socialinės pažangos, svarbu plėtojant mūsų ekonominę ir prekybos partnerystę populiarinti tinkamą darbą ir elgesio kodeksus, dėl kurių susiderėta su daugiašalėmis įmonėmis ir kuriuose įtraukti tikslai užtikrinti tinkamas darbo vietas;

23.

laikosi nuomonės, kad laisvosios prekybos zona turėtų būti papildyta laipsniškai įvedant laisvą darbuotojų judėjimą (numatant tam tikras sąlygas), atsižvelgiant į Europos darbo rinkos padėtį ir į dabartinę tarptautinės bendruomenės nuomonę apie migracijos ir vystymosi sąsajas; mano, kad reikia skubiai nustatyti teisines ir administracines procedūras, galinčias palengvinti vizų išdavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dalyviams, studentams, universitetų darbuotojams ir socialinės bei ekonominės srities veikėjams; tvirtina, kad svarbu ir būtina sumažinti migrantų vykdomų piniginių pavedimų išlaidas siekiant, kad lėšos būtų maksimaliai panaudotos vietos ekonomikoje;

24.

prašo Komisijos nuolat teikti išsamią informaciją apie pažangą siekiant sudaryti asociacijos susitarimą su Sirija, kurio pasirašymą Sirija neseniai atidėjo; mano, kad yra kai kurių abejonių dėl Libijos įtraukimo į derybas dėl asociacijos susitarimo ir apskritai į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą; prašo Komisijos nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie šias derybas ir visais derybų etapais konsultuotis su juo;

25.

taip pat pažymi, kad kai kurios Viduržemio jūros šalys pareiškė, jog norėtų išplėsti ir (arba) pagilinti savo prekybos susitarimus su ES, ir prašo Komisijos, turint omeny, kad pagal Lisabonos sutartį Parlamentui suteikiamos naujos galios prekybos srityje, atsižvelgti į ankstesnę Parlamento rezoliuciją, kai bus deramasi dėl minėtųjų naujų susitarimų;

26.

pabrėžia, kad dvišaliams požiūriams neturi būti teikiama pirmenybė prieš daugiašalį regioninį požiūrį; laikosi nuomonės, kad remiant glaudesnį bendradarbiavimą su pažangiausiais partneriais ir gerbiant jų politinę, kultūrinę, religinę ir socialinę specifiką, Komisija turi išlaikyti tarpregioninių derybų principą;

27.

pabrėžia, kad dėl padėties Palestinoje reikėtų imtis konkrečių specialių priemonių padėti gyventojams, kad ši zona būtų įtraukta į Viduržemio jūros regiono prekybos mainus; šiuo klausimu mano, kad reikėtų rasti kilmės sertifikavimo ir EB ir Izraelio asociacijos susitarime numatyto lengvatinio režimo, taikomų prekėms iš Gazos ruožo ir Vakarų Kranto, problemos sprendimą;

28.

mano, kad suderintos gairės, grindžiamos plačiu sutarimu ir, inter alia, teigiamu socialinio ir ekologinio poveikio įvertinimu, galėtų būti naudinga priemone siekiant artimiausiais metais atnaujinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą; taigi ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus paremti šį pasiūlymą ministrų susitikime, kuris vyks 2009 m. gruodžio mėnesį; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio vadovus, atsakingus už prekybą, ateinančiais metais stebėti, kaip laikomasi šių gairių, ir siūlyti reikiamus pakeitimus, taip pat prašo informuoti Parlamentą apie šias priemones;

29.

pabrėžia, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesas turi vėl tapti vienu iš ES politinių prioritetų;

30.

atkreipia dėmesį į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, kaip demokratinės institucijos, kuri, vadovaudamasi trimis Barselonos proceso ramsčiais, jungia parlamento narius abipus Viduržemio jūros krantų, vaidmenį partnerystėje; pagaliau ragina stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, Komisijos ir Tarybos bendradarbiavimą ekonomikos srityje;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir VJPRPŠ valstybių ir vyriausybių vadovams bei parlamentams, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/42

A.

kadangi Direktyvoje 90/314/EEB (Kelionių paketų direktyvoje) reglamentuojami atostogų paketų verslo aspektai ir numatomos tinkamos kompensacijos bei vartotojų grąžinimas į išvykimo šalį atostogų paketų bendrovių bankroto atveju,

B.

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 2027/97 nustatomas oro vežėjo atsakomybės pobūdis nelaimingų atsitikimų atveju ir kompensacijų keleiviams tvarka,

C.

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 785/2004 nustatomi draudimo reikalavimai, kuriuos turi atitikti oro vežėjai ir orlaivių naudotojai,

D.

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 numatomos kompensacijos ir pagalba keleiviams, kuriuos atsisakoma vežti arba kurių skrydžiai atšaukiami ar atidedami ilgam laikui,

E.

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 orlaivių naudotojams numatomos griežtesnės finansinės taisyklės,

F.

kadangi per pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo santykinai mažų pigių skrydžių bendrovių, skraidinančių keleivius į populiarias atostogų vietas, ir jų pervežamų keleivių,

G.

kadangi per pastaruosius devynerius metus bankrutavo 77 aviacijos sektoriaus bendrovės, dėl šios priežasties kai kuriais atvejais tūkstančiai keleivių įstrigdavo atvykimo vietose ir negalėdavo pasinaudoti atgaliniu bilietu,

1.

pažymi, kad Komisija ėmėsi plataus masto konsultacijų su suinteresuotomis šalimis oro linijų bendrovių bankroto klausimais;

2.

primena, kad Komisija atliko didelį tyrimą, kuriame nagrinėjo dėl oro linijų bendrovių bankrotų kylančius sunkumus ir šių bankrotų poveikį keleiviams, ir 2009 m. vasario mėn. perdavė šio tyrimo rezultatus Parlamentui;

3.

atkreipia dėmesį į šio tyrimo išvadas ir į tai, kad jame nagrinėjama daug galimybių;

4.

primena, kad yra daug būdų, kuriais Komisija galėtų sustiprinti bankrutavusių oro linijų bendrovių keleivių padėtį, įskaitant oro linijų bendrovių privalomą draudimą, savanorišką draudimą keleiviams, kurį oro linijų bendrovė privalėtų pasiūlyti, ir garantijų fondo įsteigimą;

5.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo, kurio pagrindinis tikslas būtų parengti bankrutavusių oro linijų keleiviams išmokamų kompensacijų nuostatas ir kuriame taip pat būtų sprendžiami finansiniai ir administraciniai klausimai, įskaitant kolektyvinės atsakomybės principą, pagal kurį visos oro linijų bendrovės, vykdančios skrydžius tuo pačiu maršrutu, ir jei jų lėktuvuose yra laisvų vietų, užtikrintų keleivių, likusių ne išvykimo šalių oro uostuose, parskraidinimą, ir, jei Komisija manys esant tikslinga, pateikti tokį teisėkūros pasiūlymą iki 2010 m. liepos 1 d.; ragina Komisiją, persvarstant Kelionių paketų direktyvą, pasiūlyti išplėsti direktyvos taikymo sritį ir įtraukti nuostatas dėl keleivių parvežimo į išvykimo šalį ar jų nukreipimo kitu maršrutu;

6.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti šias priemones ir toms oro linijų bendrovėms, kurios nutraukė veiklą sukeldamos keleiviams panašių nepatogumų kaip ir bankrutavusios bendrovės;

7.

ragina Komisiją išsiaiškinti, ar nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų greitai grąžinti konfiskuotus orlaivius, kad jais būtų galima pasinaudoti norint parvežti namo atvykimo šalyse likusius žmones;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/44

A.

kadangi šiuo metu ES nėra suderintų ES kilmės žymėjimo nuostatų ar vienodos praktikos; kadangi dėl to, kad skiriasi valstybių narių galiojantys teisės aktai ir nėra aiškių Bendrijos normų šioje srityje, teisinis pagrindas yra fragmentiškas,

B.

kadangi draudžiamos privalomą iš kitų valstybių narių importuojamų prekių kilmės žymėjimą nustatančios nacionalinės priemonės, bet tokie apribojimai netaikomi iš trečiųjų valstybių importuojamų prekių kilmės žymėjimui,

C.

kadangi keletas pagrindinių ES prekybos partnerių, pvz., JAV, Kinija, Japonija ir Kanada, yra patvirtinusios privalomus kilmės žymėjimo reikalavimus,

D.

kadangi Lisabonos darbotvarkėje ES nusistatė tikslą stiprinti ekonomiką, inter alia, gerinant pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje; kadangi konkurencija gali būti pripažįstama sąžininga tik, kai ji veikia gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams nustačius aiškias taisykles ir kai ji yra pagrįsta bendromis socialinėmis ir aplinkos apsaugos prielaidomis ir vertybėmis,

E.

kadangi taikant kilmės žymėjimo sistemą siekiama sudaryti galimybę ES vartotojams aiškiai žinoti perkamų prekių kilmės valstybę; kadangi taip vartotojai galėtų atpažinti gaminius, atsižvelgdami į paprastai su ta valstybe susijusius socialinius, aplinkos apsaugos ir saugumo standartus,

F.

kadangi pasiūlymas nustatyti privalomą kilmės valstybės žymėjimo sistemą ES taikomas tik kai kuriems įvežamoms prekėms, pvz., tekstilei, juvelyriniams dirbiniams, drabužiams, avalynei, baldams, odai, lempoms ir šviesos instaliacijoms, stiklo dirbiniams, keramikos gaminiams ir rankinėms, nes nuoroda „pagaminta …“ suteikia galutiniams vartotojams svarbią ir vertingą informaciją renkantis prekę,

G.

kadangi yra itin svarbu užtikrinti vienodas veiklos sąlygas pagrindinių Europos Sąjungos partnerių kurie jau taiko kilmės žymėjimą, atžvilgiu,

H.

kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas ir Taryba turės vienodus įgaliojimus bendrosios prekybos politikos srityje; kadangi ateityje kilmės žymėjimas bus reglamentuojamas taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo207 straipsnyje numatytą įprastinę teisėkūros procedūrą,

1.

pakartoja, kad siekiant apsaugoti vartotojus, reikia priimti skaidrias ir nuoseklias prekybos, įskaitant kilmės žymėjimo, taisykles;

2.

ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti vienodas prekybos sąlygas partnerių, kurie yra patvirtinę kilmės žymėjimo reikalavimus, atžvilgiu;

3.

ragina Komisiją ir Tarybą įsteigti tinkamus muitinės stebėjimo ir įgyvendinimo mechanizmus;

4.

ragina valstybes nares šiuo klausimu laikytis nuoseklaus Bendrijos požiūrio, kad ES vartotojai galėtų gauti išsamesnę ir tikslesnę informaciją; mano, kad privalomas kilmės žymėjimas yra svarbus žingsnis siekiant pateikti išsamesnę informaciją apie gamybai ir perdirbimui taikomus socialinius ir aplinkosaugos standartus;

5.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis ryžtingų veiksmų ginant vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, kai yra įrodymų, kad importuotojai ir trečiųjų valstybių gamintojai naudoja klaidinančius ar apgaulingus kilmės ženklus;

6.

mano, kad pirmiau minėtas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų valstybių į Europos Sąjungą importuojamų prekių privalomo kilmės valstybės žymėjimo yra naudingas siekiant, kad vartotojui būtų teikiama skaidri ir tinkama informacija, taip pat siekiant atitikties tarptautinės prekybos taisyklėms;

7.

mano, kad laikantis Lisabonos sutartyje numatytos įprastinės teisėkūros procedūros Parlamento ir Tarybos konsultacijos ir keitimasis nuomonėmis turėtų oficialiai prasidėti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir kad bet koks tolesnis atidėliojimas sukeltų didelę žalą piliečių teisėms, užimtumui ES ir laisvos rinkos bei sąžiningos prekybos principams;

8.

ragina Komisiją nekeisti pasiūlymo ir jį pakartotinai pateikti Parlamentui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį iš karto po to, kai įsigalios Lisabonos sutartis;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/47

A.

kadangi remianti ES sutarties 49 straipsniu „kiekviena Europos valstybė … gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“,

B.

kadangi Vakarų Balkanų ateitis susijusi su Europos Sąjunga, kaip dar kartą patvirtinta Salonikų Europos Vadovų Taryboje 2003 m. birželio 19–20 d., Briuselio Europos Vadovų Taryboje 2006 m. birželio 15–16 d. ir vėlesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose; kadangi reikėtų vykdyti visus egzistuojančius įsipareigojimus Pietryčių Europos šalims,

C.

kadangi Turkija yra šalis kandidatė nuo 1999 m., Kroatija – nuo 2004 m., o Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – nuo 2005 m.; kadangi Albanija, Juodkalnija ir Islandija pateikė prašymus dėl narystės Sąjungoje ir Komisija šiuo metu vertina Juodkalnijos ir Islandijos prašymus; kadangi su Bosnija ir Hercegovina ir su Serbija buvo pasirašyti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai; kadangi Komisija paskelbė savo ketinimą vidutinės trukmės laikotarpiu pateikti pasiūlymą dėl prekybos susitarimų ir vizų režimo liberalizavimo Kosovui,

D.

kadangi ankstesni plėtros etapai, be abejo, buvo naudingi ir ES, ir prie jos prisijungusioms valstybėms narėms, ir padėjo siekti visos Europos stabilumo, vystymosi ir gerovės, yra svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užtikrinti, kad būsimi plėtros etapai taip pat būtų sėkmingi,

E.

kadangi plėtros strategija turi būti ne vien derybų metodologija, atspindinti įsitikinimą, kad ES yra bendrų vertybių bendrija, ir yra sudėtingai susijusi su diskusijomis dėl ES tikslų, jos ateities ir jos vaidmens kaimynystėje ir visame pasaulyje,

F.

kadangi daug šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių į ES nares vis dar nėra išsprendusios tam tikrų su savo kaimynėmis susijusių problemų; kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai vis dar yra pagrindiniai integracijos proceso veiksniai,

1.

patvirtina savo įsipareigojimą plėtros politikai, kuri pasirodė esanti viena iš sėkmingiausių iš visų ES politikos krypčių ir kuri naudinga senoms ir naujoms valstybėms narėms; primena, kad ankstesni plėtros etapai buvo įnašas į iki šiol neregėtą taikos, saugumo ir klestėjimo erdvės Europoje išplėtimą ir dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ir toliau vykdyti plėtros procesą;

2.

mano, kad galima pasimokyti iš ankstesnių plėtros etapų ir kad tolesni būdai gerinti plėtros proceso kokybę turi būti grindžiami iki šiol sukaupta teigiama patirtimi; taip pat primena, kaip nurodyta ankstesnėse rezoliucijose, kad vykdant plėtros procesą reikia tinkamai stiprinti institucinę, finansinę ir politinę sistemą;

3.

pabrėžia, kad pagrindiniai ES plėtros politikos principai ir toliau turi būti 2006 m. gruodžio 14-15 d. vykusiam Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkaujančios valstybės narės išvadose nurodyti „atnaujinto konsensuso dėl plėtros“ principai, ypač Europos Sąjungos gebėjimas veiksmingai funkcionuoti ir vystytis;

4.

pakartoja, kad šalys kandidatės ir Europos Sąjunga privalo tvirtai įsipareigoti visiškai ir griežtai laikytis 1993 m. birželio 21–22 d. vykusiame Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytų kriterijų, taip pat atsižvelgti į Europos Sąjungos integracijos pajėgumus;

5.

ragina ES institucijas išanalizuoti ir padidinti Europos Sąjungos integracijos gebėjimą;

6.

pabrėžia, kad siekiant demokratijos, ekonomikos ir socialinio plėtojimo būtina laikytis teisinės valstybės principų – tai taip pat viena iš pagrindinių stojimo į ES sąlygų; pritaria regione įdėtoms pastangoms siekiant įgyvendinti atitinkamas reformas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios šalys vis dar susiduria su didelėmis problemomis, ypač kovodamos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina šias šalis dėti daugiau pastangų šioje srityje;

7.

pabrėžia, kad žodžio laisvė yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų ir susirūpinęs pažymi, kad kai kuriose šalyse ji vis dar ne iki galo gerbiama; mano, kad visų pirma Vakarų Balkanuose ir Turkijoje būtina užtikrinti, kad žiniasklaidai nebūtų daroma politinė įtaka ir garantuoti reguliuojančių institucijų nepriklausomybę; ragina atitinkamas šalis sukurti tinkamas teisines sistemas ir užtikrinti, kad įstatymų būtų laikomasi;

8.

pabrėžia, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) yra pagrindinė Vakarų Balkanų šalių pažangos siekiant narystės Sąjungoje sąlyga, tačiau pažymi, kad taip pat svarbu, jog žalos už karo nusikaltimus atlyginimą šių šalių visuomenės vertintų kaip svarbų žingsnį siekiant teisingumo aukų atžvilgiu ir sudaryti palankesnes sąlygas susitaikymui regione;

9.

pabrėžia gerų kaimyninių santykių svarbą, nes tai būtina sąlyga siekiant regiono stabilumo ir bendradarbiavimo, taip pat plėtros proceso be kliūčių; ragina visas atitinkamas valstybes dėti visas įmanomas pastangas išspręsti nesutarimus su kaimyninėmis valstybėmis pradiniuose plėtros proceso etapuose; vis dėlto pabrėžia, kad tokius dvišalius ginčus turėtų spręsti susijusios šalys; siūlo, kad tuo atveju, kai susijusioms šalims nepavyksta išspręsti šių ginčų, Europos Sąjunga turėtų dėti visas pastangas siekdama surasti sprendimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šie ginčai neturėtų būti laikomi kliūtimi siekiant pasirengti stojimui, Europos Sąjunga turėtų vengti sunkumų, susidarančių dėl šių neišspręstų dvišalių ginčų, ir turėtų stengtis juos išspręsti iki stojimo;

10.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į dėl finansų krizės kilusias ekonomines problemas, su kuriomis susiduriama Vakarų Balkanų regione; džiaugiasi Komisijos pasirengimu teikti ypatingą finansinę pagalbą, pvz., makroekonominę pagalbą ir tiesioginę biudžeto paramą; pabrėžia, kad padėtis ypač sudėtinga atsižvelgiant į aukštą skurdo ir nedarbo lygį kai kuriose atitinkamose šalyse; ragina Komisiją ir pačias šalis dėti visas įmanomas pastangas siekiant sušvelninti krizės poveikį, ypač labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams;

11.

pabrėžia regioninio bendradarbiavimo Vakarų Balkanuose svarbą, nes tai svarbus plėtros proceso veiksnys ir tuo pačiu metu esminis susitaikymo proceso elementas, skatinantis žmonių tarpusavio ryšius; be to, primena tokio bendradarbiavimo naudą atsižvelgiant į didėjančias prekybos apimtis, didesnį energetinį saugumą dėl didesnės energijos tiekėjų, šaltinių ir tiekimo kelių įvairovės, aplinkosaugos politiką, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba; šiuo atžvilgiu su pasitenkinimu pažymi sėkmingą Regioninės bendradarbiavimo tarybos veiklą; ragina parodyti tvirtesnę politinę valią ir geriau bendradarbiauti įgyvendinant kovos su neteisėta prekyba strategiją, ypač aukų apsaugos srityje; pabrėžia, kad regioninis politinis ir ekonominis bendradarbiavimas turi apimti visus politinius veikėjus ir pilietinę visuomenę, ypač moterų organizacijas, ir jam neturėtų būti sudaromos kliūtys dėl dvišalių politinių problemų; atsižvelgdamas į tai ragina visas susijusias šalis ieškoti pragmatinių sprendimų siekiant užtikrinti visuotinį dalyvavimą regioniniame bendradarbiavime, nepaisant skirtingų pozicijų Kosovo statuso klausimu;

12.

ragina visas susijusias šalis dėti daugiau pastangų moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, ypač kovojant su smurtu lyties pagrindu, suteikiant daugiau galimybių pasinaudoti su lyčių diskriminacija susijusiomis teisinėmis priemonėmis ir toliau skatinant moterų dalyvavimą politiniame gyvenime;

13.

mano, kad būtina skatinti didesnį pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dalyvavimą centriniu ir vietos lygmenimis, taip pat NVO skirti daugiau paramos ir lėšų siekiant skatinti jų dalyvavimą planuojant ir naudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonės pilietinės visuomenės programą ir gerinti socialinį dialogą darbo rinkoje;

14.

ragina šalis regione dėti didesnes pastangas gerinti etninių mažumų, ypač romų, padėtį; pabrėžia, kad romai dažnai yra diskriminacijos aukos ir kad visų pirma turėtų būti labai didinamas jų dalyvavimas darbo rinkoje ir švietimo sistemoje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į dvišalius Vakarų Balkanų šalių susitarimus su valstybėmis narėmis dėl readmisijos ir ragina atitinkamas šalis didinti savo pastangas kurti tinkamas socialines sąlygas ir infrastruktūrą, kad būtų palengvinta romų reintegracija po jų sugrįžimo; ragina Vakarų Balkanų šalis ir valstybes nares toliau atidžiai stebėti grąžintų romų reintegracijos procesą ir kasmet pranešti Komisijai apie padarytą pažangą siekiant palengvinti reintegracijos politikos vertinimą ir apsikeisti geriausia praktika;

15.

pabrėžia, kad ypač svarbu vykdyti vizų liberalizavimo procesą Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu; džiaugiasi tuo, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija įvykdė visas vizų režimo liberalizavimo sąlygas ir kad tikimasi, jog šių šalių piliečiams bevizis režimas bus pradėtas taikyti nuo2009 m. gruodžio 19 d.; palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos ir Albanijos valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama pagreitinti bevizių kelionių režimo gairėse nurodytų sąlygų išpildymą, ir ragina šias valdžios institucijas padaryti pažangą vykdant parengiamuosius darbus siekiant patenkinti visus atitinkamus kriterijus, kad vizų liberalizavimas šių šalių piliečiams būtų pradėtas takyti nuo 2010 m. liepos mėn.; mano, kad siekdama toliau įgyvendinti Salonikų darbotvarkę, vadovaudamasi regionine strategija ir atsižvelgdama į JT Saugumo Tarybos 1999 m. birželio 10 d. rezoliuciją Nr. 1244, Komisija, neviršydama savo įgaliojimų, turėtų nedelsdama pradėti dialogą dėl vizų su Kosovu, siekdama parengti jam pritaikytą vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo veiksmų planą, kuris būtų panašus į kitoms Vakarų Balkanų šalims parengtus veiksmų planus;

16.

ragina visas regiono šalis nedelsiant priimti arba veiksmingai įgyvendinti įstatymus dėl diskriminacijos draudimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad apie daugelį atvejų, kai lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams grasinama, jie puolami, bauginami ir diskriminuojami, lieka nepranešta ir kaltininkai nepatraukiami baudžiamojon atsakomybėn;

17.

ragina tarptautines ir Kosovo valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų uždarytos švinu užterštos šalies viduje perkeltų asmenų stovyklos Česmin Luge, Osterodėje ir Leposavičiuje, nes jos įsikūrusios vietovėje, kurioje daug labai toksiškų Trepča švino kasyklos liekanų, ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises ten gyvenančioms šeimoms jas perkeliant į saugias, tinkamas sanitarines sąlygas turinčias vietas;

18.

mano, kad siekiant išlaikyti ES piliečių paramą tolesnei plėtrai ir šalių kandidačių piliečių įsipareigojimą tęsti reformas, svarbu pateikti jiems aiškią ir suprantamą informaciją apie šios politikos naudą ir reikšmę; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo; mano, kad taip pat labai svarbu išklausyti ir spręsti piliečių rūpesčius ir klausimus;

19.

gerai vertina Kroatijos nuolatinę pažangą siekiant atitikimo stojimo į Sąjungą kriterijams ir narystės įsipareigojimų vykdymo; džiaugiasi dvišaliu susitarimu dėl ginčo dėl sienų su Slovėnija sprendimo, kuris buvo paskata pradėti svarstyti kitus stojimo derybų proceso skyrius; mano, kad stojimo derybos gali būti baigtos iki 2010 m. vidurio, su sąlyga, kad Kroatija dės daugiau pastangų ir vykdys visus reikiamus kriterijus ir įgyvendins gaires, įskaitant visapusišką bendradarbiavimą su TBTBJ;

20.

sveikina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją su po paskutinės pažangos ataskaitos padaryta pažanga, ypač per pastaruosius kelis mėnesius; su pasitenkinimu pažymi, kad šią pažangą pripažino Komisija ir rekomendavo pradėti stojimo derybas su šalimi; ragina Tarybą veikti pagal Komisijos rekomendaciją 2009 m. gruodžio mėn. rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime; tikisi, kad derybos prasidės artimoje ateityje ir kad bus rasti abipusiai priimtini neišspręstų klausimų su kaimyninėmis šalimis sprendimai, įskaitant Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos ginčą dėl pavadinimo; ragina abiejų šalių vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant šio tikslo; primena gerų santykių su kaimyninėmis šalimis svarbą ir ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją tinkamai spręsti jautrius su kaimyninėmis šalimis susijusius klausimus; pažymi, kad su Kosovu neseniai užmegzti diplomatiniai santykiai ir sudarytas susitarimas dėl fizinės sienos demarkacijos, o tai yra esminis įnašas užtikrinant regiono stabilumą;

21.

ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas toliau tęsti pastangas vykdyti reformų procesą, ypač viešojo administravimo ir teismų sistemos reformų, antikorupcinės politikos, moterų teisių ir etninių grupių santykių srityse, įskaitant įvairios etninės kilmės asmenų teisių užtikrinimą ir jų dalyvavimo viešajame gyvenime ir administravime didinimą;

22.

teigiamai vertina šalies kandidatės Turkijos pažangą siekiant atitikti Kopenhagos politinius kriterijus; ragina Turkijos vyriausybę ir visas parlamentines partijas Turkijoje siekti konsensuso dėl pagrindinių reformų formavimo ir įgyvendinimo; džiaugiasi, kad vyriausybė pritarė teismų reformos strategijai ir pabrėžia esminę greito jos įgyvendinimo svarbą Turkijos valstybės ir visuomenės funkcionavimui; išreiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės ir spaudos laisvės srityje susidariusios padėties, visų pirma po precedento neturinčio atvejo, kai visuomenės informavimo priemonių grupei buvo skirta bauda; su pasitenkinimu pažymi, kad viešos diskusijos Turkijoje apie ankstesnius tabu tampa vis atviresnės; apgailestauja dėl to, kad religijos laisvės srityse padaryta pažanga yra nedidelė ir ragina vyriausybę sukurti teisinę sistemą, atitinkančią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurią visi musulmonų religijos neišpažįstantys asmenys ir levitų bendruomenė galėtų veikti netaikant netinkamų suvaržymų; apgailestauja dėl užsitęsusio įsipareigojimų pagal EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą neįgyvendinimo ir ragina Turkiją ir pradėti juos visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti; ragina Turkijos vyriausybę ir visas susijusias šalis aktyviai prisidėti prie greito visapusiško Kipro klausimo sprendimo suradimo remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir principais, kuriais grindžiama Europos Sąjunga; džiaugiasi pastangomis išspręsti kurdų klausimą vykdant atsivėrimo demokratijai projektą ir ragina Turkijos vyriausybę imtis konkrečių priemonių spręsti klausimą dėl kurdų kilmės piliečių padėties ir ragina visas politines jėgas remti šį procesą; palankiai vertina diplomatines pastangas normalizuoti santykius su Armėnija ir ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją ir Armėnijos Parlamentą ratifikuoti atitinkamus protokolus; palankiai vertina tai, kad Turkija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl „Nabucco“ dujotiekio, kurio įgyvendinimas išlieka vienas iš svarbiausių ES energijos tiekimo užtikrinimo prioritetų, ir ragina derantis dėl stojimo pradėti derybas dėl energetikos skyriaus; pažymi, kad vėl pradėtos derybos dėl ES ir Turkijos readmisijos susitarimo ir ragina Turkiją per tą laiką visiškai įgyvendinti dabartinius dvišalius readmisijos susitarimus, kuriuos ji pasirašė su valstybėmis narėmis; ragina Turkijos vyriausybę savo užsienio politiką, ypač politiką Irano atžvilgiu, labiau koordinuoti su ES; vis dėlto apgailestauja, kad Turkija savo prieštaravimais stabdo NATO ir ES strateginį bendradarbiavimą, kurį vykdant peržengiamos susitarimo „Berlin Plus“ ribos, o tai turi neigiamą poveikį ES dislokuoto personalo apsaugai, ir ragina Turkiją kuo greičiau atsisakyti savo protestų;

23.

su pasitenkinimu pažymi Serbijos padarytą pažangą, ypač jos vienašališką Laikinojo susitarimo įgyvendinimą; mano, kad toks vienašališkas įgyvendinimas, įvykdytas finansų krizės kontekste, rodo šalies įsipareigojimą toliau siekti narystės Sąjungoje; todėl ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl Laikinojo susitarimo ratifikavimo; reikalauja, kad Serbija visapusiškai bendradarbiautų su TBTBJ; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2009 m. birželio 4 d. ataskaitą, kurią pateikė TBTBJ vyriausiasis prokuroras, kurioje teigiama, kad Serbija, bendradarbiaudama su TBTBJ, padarė tolesnę pažangą; mano, kad svarbu yra tai, jog Belgrado apygardos teismo karo nusikaltimų kolegija toliau vykdo baudžiamąjį persekiojimą; teigiamai vertina Serbijos valdžios institucijų policijos protokolo pasirašymą su Europos Sąjungos teisinės valstybės misija Kosove (EULEX KOSOVO) ir ragina Serbiją toliau stiprinti bendradarbiavimą su EULEX KOSOVO, ypač atsižvelgiant į EULEX KOSOVO operacijas šiaurinėje Kosovo dalyje; apgailestauja dėl Serbijos valdžios institucijų raginimo, skirto Kosovo serbams, boikotuoti 2009 m. lapkričio 15 d. vietos rinkimus ir ragina šias valdžios institucijas laikytis konstruktyvaus požiūrio, kuriuo būtų siekiama skatinti Kosovo serbų bendruomenę aktyviai dalyvauti Kosovo institucijų veikloje;

24.

pripažįsta, kad Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą saugumo erdvės ir sienų valdymo srityse; tačiau išreiškia savo nepasitenkinimą nedidele Bosnijos ir Hercegovinos, kaip galimos šalies kandidatės siekiant narystės Sąjungoje, pažanga; su didėjančiu nerimu pastebi nestabilią politinę atmosferą ir bendros abiejų teritorinių vienetų vizijos nebuvimą ir smerkia provokacines kalbas, kurios gali padaryti neigiamą įtaką vykdant etninių grupių susitaikymo procesą pasiektiems laimėjimams ir valstybinių struktūrų veikimui; ragina Tarybą su tarptautinės bendruomenės pagalba tęsti pastangas palaikyti dialogą su politiniais lyderiais Bosnijoje ir Hercegovinoje, siekiant padėti šiai šaliai ir jos gyventojams ir toliau išlikti Europos integracijos proceso dalyviais; pabrėžia, kad svarbu kurti tvaresnę konstitucinę sistemą, kad šalies institucijos galėtų veiksmingiau veikti; todėl atkreipia dėmesį į naujausias bendras diplomatines Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės, Komisijos ir JAV administracijos pastangas ir siūlo toliau tęsti derybas, atsižvelgiant į ankstesnius Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinamus susitarimus; primena būtinybę į šalies gyvybingumo stiprinimą labiau įtraukti parlamento narius ir pilietinę visuomenę;

25.

pritaria Komisijos ketinimui stiprinti ryšius su Kosovu (5), taip pat jos ketinimui ištirti Kosovo dalyvavimo Bendrijos programose galimybę; tikisi, kad decentralizavimo procesas bus baigtas iki metų pabaigos, siekiant įgyvendinti pagrindinius M. Ahtisaario plano reikalavimus ir užtikrinti, kad politikoje būtų atstovaujama visiems Kosovo gyventojams, ypač serbų mažumoms; ragina Kosovo valdžios institucijas ir toliau dėti pastangas, kad būtų labiau gerbiamos ir užtikrintos mažumų teisės; džiaugiasi, kad 2009 m. lapkričio 15 d. vietos rinkimai iš esmės vyko taikiai ir sklandžiai, ir pripažįsta Centrinės rinkimų komisijos pastangas juos rengiant; be to, džiaugiasi beprecedenčiu aktyviu Kosovo serbų dalyvavimu juose ir laiko tai teikiančiu vilčių ženklu, liudijančiu, kad Kosovo serbų bendrija nori imtis veiklos Kosovo institucijose; teigiamai vertina tai, kad EULEX KOSOVO pasiekė visišką operacinį pajėgumą, jis sudarys sąlygas įgaliojimų remti teisinę valstybę, viešąją tvarką ir saugumą įgyvendinimui visame Kosove vadovaujantis skaidrumo ir atskaitingumo principais ir pasirengimui integruoti Kosovą į Sąjungą, jei ši šalis įvykdys būtinas sąlygas ir atitiks kriterijus;

26.

pripažįsta Juodkalnijos po paskutinės pažangos ataskaitos padarytą pažangą; pažymi, kad šalis pateikė prašymą tapti Sąjungos nare ir kad Taryba priėmė sprendimą paraginti Komisiją parengti savo nuomonę dėl Juodkalnijos prašymo; gerai vertina Juodkalnijos laimėjimus, visų pirma tai, kad neseniai surengti rinkimai vyko sklandžiai ir kad nepaisant pasaulinės ekonomikos krizės pasiekta gerų ekonominės veiklos rezultatų, ir ragina šalį toliau dėti pastangas vykdyti reformas;

27.

pripažįsta Albanijos po paskutinės pažangos ataskaitos padarytą pažangą, ypač išduodant asmens tapatybės korteles ir, kaip parodė paskutiniai nacionaliniai rinkimai, gerinant rinkimų proceso teisinį ir administracinį aspektus; ragina opoziciją daugiau neboikotuoti parlamento, taip pat ragina atlikti savo pareigas ir parlamente atstovauti savo rinkėjams; ragina vyriausybę ir opoziciją rasti bendrą pagrindą vykdyti tolesnius veiksmus po paskutinių parlamento rinkimų; pažymi, kad Albanija pateikė prašymą tapti Sąjungos nare ir kad Taryba priėmė sprendimą paraginti Komisiją parengti savo nuomonę dėl šalies prašymo; ragina Albanijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas vykdant reformas, kuriomis siekiama ekonominės ir socialinės pažangos piliečių labui, kad šalis toliau galėtų daryti pažangą siekdama narytės Europos Sąjungoje;

28.

palankiai vertina Islandijos paraišką dėl narystės Sąjungoje ir tikisi, kad Komisija greitai pateiks savo nuomonę ir rekomendaciją dėl šios paraiškos ir kad atsižvelgiant į šios šalies tvirtas demokratines tradicijas ir aukštą teisės aktų ir acquis communautaire suderinimo lygį Islandija artimoje ateityje įgis šalies kandidatės statusą; tačiau laikosi nuomonės, kad Islandijos pasiekti rezultatai vykdant pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą prisiimtus įsipareigojimus turėtų būti svarbiausia Komisijos vertinimo sudedamoji dalis; pakartoja savo raginimą Komisijai, kad ji jau 2010 m. pirmojoje pusėje atidarytų savo delegacijos būstinę Reikjavike;

29.

ragina Komisiją ir Tarybą parengti funkcionalų ir nuoseklų naujų ES delegacijų plėtros zonoje modelį, bet išlaikyti ES veiksmų vienovę po to, kai bus įsteigta Europos išorinių veiksmų tarnyba (EIVT), visų pirma tuo atveju, jei plėtros politika nebūtų priskirta EIVT veiklos sričiai;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei atitinkamų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/53

A.

kadangi JT Pekino veiksmų platformoje smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip bet koks smurtinis veiksmas lyties pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar gali būti padaryta fizinė, seksualinė arba psichologinė žala ar sukeltos kančios, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą,

B.

kadangi JT Pekino veiksmų platformoje teigiama, kad smurtas prieš moteris yra istoriškai nelygių moterų ir vyrų galios santykių išraiška ir kad dėl to vyrai dominavo moterų atžvilgiu ir jas diskriminavo bei trukdė joms visiškai atskleisti savo gebėjimus,

C.

kadangi vyrų smurtas prieš moteris nėra tik visuomenės sveikatos problema, bet taip pat tai yra moterų ir vyrų nelygybės, srities, kurioje ES yra suteikti įgaliojimai imtis veiksmų, klausimas,

D.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš pagrindinių EB sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų ES principų,

E.

kadangi vyrų smurtas prieš moteris pažeidžia žmogaus teises: teisę į gyvybę, saugumą, orumą ir fizinę bei psichinę neliečiamybę, teisės į lytinį ir reprodukcinį pasirinkimą ir sveikatą,

F.

kadangi vyrų smurtas prieš moteris joms kliudo dalyvauti socialinėje veikloje, politiniame ir viešajame gyvenime bei darbo rinkoje ir gali jas atskirti nuo visuomenės bei sąlygoti skurdą,

G.

kadangi smurtas prieš moteris, jeigu jis pasireiškia ekstremalia forma, gali baigtis jų nužudymu,

H.

kadangi smurtas prieš moteris drauge yra ir smurtas prieš vaikus ir veikia jų gerą psichologinę būseną ir visą jų gyvenimą,

I.

kadangi smurtas prieš moteris motinas tiesiogiai arba netiesiogiai veikia jų vaikus ir turi ilgalaikį neigiamą poveikį jų emocinei ir psichinei sveikatai ir gali sukelti smurto ir prievartos ciklą, persiduodantį iš kartos į kartą,

J.

kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra struktūrinė ir visoje Europoje ir pasaulyje plačiai paplitusi problema – reiškinys, darantis poveikį nukentėjusiesiems ir nusikaltėliams, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį, ir susijęs su mūsų visuomenei būdingu nelygiu moterų ir vyrų galios paskirstymu,

K.

kadangi įvairios kultūros ir tradicijos pasižymi skirtingais smurto prieš moteris būdais ir kadangi moterų lytinių organų žalojimas, vadinamieji nusikaltimai dėl garbės bei priverstinės santuokos dabar tapo ES tikrove,

L.

kadangi dėl karo, ginkluotų konfliktų, atstatymo darbų po konfliktų ir ekonomikos, finansų ir socialinių krizių didėja atskirų moterų ir moterų apskritai pažeidžiamumas dėl vyrų smurto prieš jas ir kadangi susidariusi padėtis neturėtų būti laikoma pateisinimu siekiant toleruoti vyrų smurtą,

M.

kadangi prekyba moterimis seksualiniais ir kitais tikslais yra pagrindinis moterų teisių pažeidimas ir daro žalą pačioms aukoms ir visai visuomenei,

N.

kadangi dėl prostitucijos toleravimo Europoje didėja prekybos moterimis į Europą seksualiniais tikslais mastas ir populiarėja sekso turizmas,

O.

kadangi palyginami duomenys apie skirtingus smurto prieš moteris būdus ES nėra renkami periodiškai, sunku įvertinti tikrą šio reiškinio mastą ir rasti tinkamus šios problemos sprendimo būdus,

P.

kadangi kelia nerimą nuo smurto lyčių pagrindu nukentėjusių moterų skaičius,

Q.

kadangi dėl žiniasklaidos pateikiamo iškreipto vartotojiško moterų įvaizdžio pažeidžiamas pagarbos žmogiškajam orumui principas,

R.

kadangi veiksniai, dėl kurių nukentėjusios moterys nepraneša apie smurtą, yra ne tik ekonominė priklausomybė (tai dažnas moterų atvejis), bet ir visuomenės kultūra ir stereotipai, kad vyrų smurtas prieš moteris yra asmeninis reikalas arba kad moterys dažnai yra pačios kaltos dėl tokio smurto,

S.

kadangi dėl įvairių sudėtingų psichologinių, finansinių, socialinių ir kultūrinių priežasčių moterys dažnai nepraneša apie patirtą vyrų smurtą ir kartais jos atgrasomos nuo pranešimo dėl to, kad nepasitiki policija, teismų sistema ir socialinėmis bei medicinos tarnybomis,

T.

kadangi Parlamentas keletą kartų prašė paskelbti Europos visų formų smurto prieš moteris panaikinimo metus,

U.

kadangi JT lapkričio 25 d. paskelbė Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena ir kadangi 2009 m. gruodžio mėn. Europos Parlamente vyks tarptautinis seminaras smurto prieš moteris tema,

V.

kadangi reikia nedelsiant priimti išsamią teisinę priemonę, skirtą kovai su visų formų smurtu prieš moteris Europoje, įskaitant prekybą moterimis,

1.

ragina valstybes nares patobulinti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris teisės aktus ir politiką, visų pirma parengti išsamias nacionalines kovos su smurtu prieš moteris veiksmų programas, grindžiamas lyčių lygybės poveikio smurtui analize ir valstybių narių pagal tarptautines sutartis prisiimtais įsipareigojimais panaikinti visų formų smurtą prieš moteris; į programas taip pat turėtų būti įtrauktos konkrečios vyrų smurto prevencijos, nukentėjusiųjų apsaugos ir nusikaltėlių persekiojimo priemonės;

2.

ragina valstybes nares pagal atitinkamas programas ir finansavimo sistemas teikti pagalbą savanoriškoms institucijoms ir organizacijoms, kurios suteiktų pastogę ir psichologinę pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, kad jos galėtų grįžti į darbo rinką ir vėl atgautų savo žmogiškąjį orumą;

3.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai tikslingą ir nuoseklesnę ES kovos su visų formų smurtu prieš moteris politikos programą, kaip tai numatyta 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikate „Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010)“ (COM(2006)0092), įtraukti į Moterų ir vyrų lygių galimybių veiksmų programą 2011–2016 m. kovos su smurtu prieš moteris priemones, taip pat konkrečias visų formų smurto prevencijos, nukentėjusiųjų apsaugos ir nusikaltėlių persekiojimo priemones bei užtikrinti, kad vykdant visų sričių politiką būtų atliekama vyrų smurto prieš moteris poveikio lyčių lygybei analizė ir kad ES institucijos ir valstybės narės imtųsi darnių, ryžtingų ir nuoseklių atsakomųjų veiksmų siekiant panaikinti visų formų smurtą;

4.

ragina Komisiją numatyti naujas kovai su smurtu prieš moteris skirtas priemones;

5.

ragina Komisiją surengti specialią aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvautų politinių organizacijų, pilietinės visuomenės, socialinių organizacijų ir kitų institucijų atstovai, siekiant paspartinti nuoseklesnės kovos su visų formų smurtu prieš moteris politikos plėtros procesą;

6.

prašo ES užtikrinti visoms nukentėjusioms nuo smurto aukoms, įskaitant prekybos žmonėmis aukas, teisę gauti pagalbą ir paramą, neatsižvelgiant į aukos pilietybę, ir užtikrinti nuo smurto privačiojoje erdvėje nukentėjusių moterų apsaugą, kurių teisinis statusas gali priklausyti nuo jų partnerio;

7.

ragina ES nustatyti priemones, kurias taikant būtų siekiama užtikrinti, kad į visus teisės aktus ir politiką, kuriuos įgyvendinant siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, būtų įtraukta lyčių lygybės poveikio prekybai žmonėmis analizė, taip pat ragina šalinti esmines smurto priežastis taikant prevencines priemones, kaip antai, sankcijas, švietimą ir informavimo kampanijas;

8.

pabrėžia, kad vis dar laukia Komisijos teisės aktų dėl smurto lyties pagrindu ir smurto prieš moteris tyrimo rezultatų;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nuo smurto nukentėjusios moterys galėtų veiksmingai pasinaudoti teisine pagalba ir apsaugos priemonėmis, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir to, kaip jos dalyvauja policijos atliekamuose tyrimuose;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti aiškų teisinį kovos su visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant prekybą moterimis, pagrindą;

11.

ragina Komisiją pradėti rengti pasiūlymo dėl išsamios direktyvos dėl kovos su visų formų smurtu prieš moteris projektą;

12.

reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi kovos su smurtu prieš moteris veiksmų, visų pirma taikytų prevencijos priemones ir vykdytų visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijas įvairių smurto prieš moteris formų klausimu;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų, įskaitant visuomenės sąmoningumo didinimo ir informacines kampanijas smurto privačiojoje erdvėje tema ir strategijas, skirtas keisti socialinius moterų stereotipus visuomenėje, naudojant švietimo ir visuomenės informavimo priemones, taip pat skatinti keistis pažangiąja patirtimi;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniu lygiu spręsti smurto prieš moteris problemą ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų dėl lyties aspektus, visų pirma, atsižvelgiant į jau galiojančius dvišalius asociacijos ir tarptautinės prekybos susitarimus arba į susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos;

15.

tokiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad svarbūs lyčių lygybės aspektai neįtraukti į privalomus poveikio tvarumui vertinimus, kurie atliekami prieš sudarant tokius susitarimus, taigi neaptariama lytinės prievartos problema ir neparengtas priemonių, kurios būtų skirtos lyčių lygybės poveikiui įvertinti, rinkinys, todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kaip išspręsti šią problemą;

16.

ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į specifinę kai kurių moterų, kurios dažniausiai patiria smurtą, pvz., mažumoms priklausančių moterų, imigrančių, moterų pabėgėlių, kaimo vietovėse ar atokiose bendruomenėse skurdžiai gyvenančių moterų, įkalinimo ar kitose įstaigose laikomų moterų, mergaičių, lesbiečių, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus moterų, grupių padėtį;

17.

ypač ragina valstybes nares sustiprinti prevencijos veiksmus lytinio smurto jaunimo tarpe atžvilgiu, vykdant švietimo kampanijas, ir suinteresuotiesiems asmenims geriau bendradarbiaujant su šiuo reiškiniu paveiktais subjektais, pvz., šeima, mokykla, viešąja erdve ir visuomenės informavimo priemonėmis;

18.

atsižvelgdamas į tai, kad Komisija vykdo veiklą, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, taip pat ragina ją atkreipti dėmesį į tarptautinius smurto prieš moteris aspektus, visų pirma tais atvejais, kai Europos įmonės vykdo veiklą eksportui skirtos gamybos zonose;

19.

pabrėžia visų su nuo vyrų smurto nukentėjusiomis moterimis dirbančių asmenų, įskaitant teismų sistemos ir teisėsaugos atstovus, ypač policijos, teisingumo, socialinių ir teisės tarnybų, darbo rinkos, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų apmokymų svarbą;

20.

ragina parengti priemones, kurios padėtų nuo smurto lyties pagrindu arba prekybos žmonėmis tinklų nukentėjusioms moterims pasinaudoti nemokama teisine pagalba, kad jos galėtų apginti savo teises visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia gerinti teisininkų bendradarbiavimą ir keitimąsi pažangiąja patirtimi kovojant su diskriminacija ir smurtu lyties pagrindu ir rasti būdus, kaip pašalinti kliūtis siekiant pripažinti kitose valstybėse narėse teisės aktus, įskaitant už smurtą lyties pagrindu paskelbtus nuosprendžius ir smurtaujančių vyrų atžvilgiu taikomus teismo įsakymus dėl apribojimų;

21.

džiaugiasi tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo įsteigti specialūs teismai, kuriuose nagrinėjamos smurto prieš moteris bylos, ir ragina valstybes nares toliau įgyvendinti šią iniciatyvą;

22.

ragina Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) svarbią vietą skirti įrašams apie smurtinius nusikaltimus lyties pagrindu;

23.

ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu parengti bendrą statistinių duomenų apie smurtą prieš moteris, ypač apie smurtą prieš nepilnametes ir apie mirties, kilusios dėl smurto šeimoje ar tarp artimų giminaičių atvejų, rinkimo sistemą, siekiant visoje ES gauti palyginamus duomenis smurtą prieš moteris;

24.

ragina valstybes nares seksualinį smurtą ir išžaginimą, įskaitant patirtus esant susituokus ir palaikant neformalius intymius santykius ir (arba) smurtaujant giminaičiams vyrams, pripažinti nusikaltimu tais atvejais, kai nukentėjusioji nedavė sutikimo, ir užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų persekiojami ir atmesti bet kokį rėmimąsi kultūrinėmis arba religinėmis tradicijomis, kaip lengvinančiomis aplinkybėmis, smurto prieš moteris atvejais, įskaitant moterų lytinių organų žalojimo ar vadinamųjų nusikaltimų dėl garbės atvejus;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinama politika, kuria siekiama seksualinį smurtą tarp partnerių, ypač šeiminį smurtą, pripažinti nusikaltimu; ragina valstybes nares išnagrinėti šios politikos rezultatus norint Europos lygiu keistis pažangiąja patirtimi;

26.

ragina valstybes nares imtis priemonių, būtinų nutraukti moterų lytinių organų žalojimą; pažymi, kad Bendrijoje gyvenantys imigrantai turėtų žinoti, kad moterų lytinių organų žalojimas yra sunkus moterų sveikatos sutrikdymas ir pažeidžia žmogaus teises; ragina valstybes nares arba įgyvendinti specialias teisės nuostatas dėl moterų lytinių organų žalojimo, arba priimti atitinkamus teisės aktus ir persekioti visus asmenis, žalojančius lytinius organus;

27.

ragina ES užtikrinti teisę visoms nuo vyrų smurto nukentėjusioms moterims gauti pagalbą ir paramą;

28.

ragina valstybes nares nedelsiant ištirti ypač šiurkščius romų moterų žmogaus teisių pažeidimus, nubausti nusikaltėlius, o prievartinės sterilizacijos aukoms paskirti tinkamo dydžio žalos atlyginimą;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir JT Generaliniam Sekretoriui.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/59

A.

kadangi dėl neseniai atsinaujinusių kovų tarp Islamo teismų sąjungos (ITS) maištininkų ir pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės (angl. TFG) bei Afrikos Sąjungos (AS) misijos Somalyje (angl. AMISOM) karinių pajėgų Somalyje padidėjo nestabilumas ir žūva žmonės,

B.

kadangi tarptautinė bendruomenė gerbia Somalio suverenumą, teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę ir vienybę,

C.

primindamas, kad nuo to laiko, kai 1991 m. buvo nuverstas Siado Barre režimas, Somalyje nėra veikiančios vyriausybės ir šalyje vyrauja politinė suirutė, kuriai būdinga kova tarp klanų ir plėšikavimas,

D.

kadangi dėl blogėjančios saugumo požiūriu padėties Somalio sostinėje Mogadiše nacionalinės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO) negali sureguliuoti išplitusios humanitarinės katastrofos ir reaguoti į kritišką padėtį,

E.

kadangi visos Somalio konflikto šalys Somalyje vis dar pažeidinėja žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, tebevykdomi kankinimai ir klesti kitas netinkamas elgesys, prievartavimai, neteisminės egzekucijos, savavališki sulaikymai ir išpuoliai prieš civilius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus bei civilinę infrastruktūrą,

F.

kadangi kelia susirūpinimą užsitęsęs pilietinis karas Somalyje ir jo poveikis šios šalies taikos ir susitaikymo procesui ir apskritai Afrikos Kyšulio saugumui ir stabilumui,

G.

kadangi iki šių dienų piratai užpuldavo ne tik prekybos laivus, bet ir Pasaulio maisto programoje dalyvaujančius laivus, žvejybinius laivus ir turistinius laivus,

H.

kadangi toks piratavimas iš dalies vyksta dėl smurto ir politinio nestabilumo Somalyje ir prie jų prisideda, taip pat kadangi šis reiškinys neišvengiamai daro poveikį visam likusiam Afrikos Kyšulio regionui, o su juo susijusios pasekmės Somalio pilietinei visuomenei yra grasinimai, vystymosi trūkumas ir pagalbos maistu bei kitų humanitarinių pastangų pertrūkiai,

I.

kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. Taryba nusprendė kaip ES visapusių veiksmų, vykdomų Afrikos Kyšulyje, dalį pradėti prieš tai minėtą pirmąją ES jūrų pajėgų operaciją EUNAVFOR „Atalanta“, kurią vykdant siekiama slopinti piratavimo ir ginkluoto plėšikavimo veiksmus prie Somalio krantų, atgrasinti nuo jų ir užkirsti jiems kelią, taip pat prisidėti prie prekybos laivų ir ypač Pasaulio maisto programos laivų, kurie perkeltiems asmenims Somalyje teikia pagalbą maistu, apsaugos,

J.

kadangi nuo 2008 m. gruodžio mėn. pagal operaciją EUNAVFOR „Atalanta“ buvo suteikta svarbi apsauga 50 Pasaulio maisto programos laivams, kurie pristatė apie 300 tūkst. tonų maisto, kuris ilgainiui buvo tiesiogiai skirtas 1,6 mln. somaliečių,

K.

kadangi anksčiau minėtame 2009 m. liepos 27 d. Išorės reikalų tarybos posėdyje Taryba nusprendė vykdyti ES įsipareigojimą skatinti taiką ir vystymąsi Somalyje glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais veikėjais, ypač su JT ir AS, ir siekdama šio tikslo ištyrė galimus būdus, kaip ES galėtų prisidėti prie tarptautinių pastangų, įskaitant pastangas saugumo srityje,

L.

kadangi anksčiau minėtame 2009 m. lapkričio 17 d. Išorės reikalų tarybos posėdyje Taryba patvirtino krizių valdymo koncepciją dėl galimos Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misijos siekiant prisidėti prie Somalio pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės saugumo pajėgų 2 000 darbuotojų mokymo,

M.

kadangi piratavimas tapo pelningu verslu, nes už asmenis reikalaujama didelių išpirkų, ir kadangi šiuolaikiniai piratai naudoja sudėtingesnius metodus, yra labai gerai ginkluoti, taiko aiškią strategiją ir geba greitai prisitaikyti prie naujos taktikos,

N.

kadangi ši ilgalaikė tarptautinių partnerių parama gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei saugumo padėtis yra stabili,

O.

kadangi Islamo teismų sąjungos maištininkai sunaikino visus politinius ryšius ir susitaikymo siekiant taikos galimybę, kaip Džibučio taikos proceso, kuris yra ilgalaikio politinio sprendimo Somalyje pagrindas, elementą,

P.

kadangi operaciją EUNAVFOR „Atalanta“ vykdantis karinis personalas gali sulaikyti, areštuoti ir perduoti asmenis, kurie įtariami įvykdę piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus teritorijose, kuriose jie plaukioja; kadangi įtariamieji asmenys taip pat gali būti traukiami baudžiamojo atsakomybėn ES valstybėje narėje ar Kenijoje pagal 2009 m. kovo 6 d. ES ir Kenijos pasirašytą susitarimą, kuriame numatyta, kad Kenijos valdžios institucijos turi teisę traukti baudžiamojon atsakomybėn,

Q.

kadangi, kaip rašoma Jungtinių Tautų aplinkos programos pranešime, ant Somalio kranto palikta daugybė nelegalių toksinių atliekų krovinių, iš kurių šios atliekos teka, ir visiškai nekreipiama dėmesio į vietinių gyventojų sveikatą ir aplinkos apsaugą,

1.

griežtai smerkia visų Somalio konflikto šalių įvykdytus sunkius tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus; ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir prašo visų ginkluotų grupuočių skubiai nuleisti ginklus ir pradėti tikrą dialogą su TFG; reikalauja, kad visos konfliktuojančios grupuotės nutrauktų chaotiškus civilių gyventojų puolimus, ir ragina sudaryti nepriklausomą grupę karo nusikaltimams ir žmogaus teisių pažeidimams tirti;

2.

dar kartą patvirtina, jog remia Prezidento Sheikho Sharifo Sheikho Ahmedo vadovaujamą pereinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę ir Prezidento įsipareigojimus laikytis Džibučio taikos susitarimo principų, be kita ko, susitaikymo ir visapusiško politinio proceso kūrimo principų; smerkia ginkluotus puolimus, nukreiptus prieš Somalio TFG, JT ir NVO;

3.

primena, kad tarptautinė bendruomenė ir visos konflikte dalyvaujančios šalys yra atsakingos už civilių gyventojų apsaugą, sąlygų teikti pagalbą sudarymą, humanitarinės pagalbos zonos paisymą ir humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą; taigi prašo, kad nedelsiant būtų sudarytos sąlygos tinkamai reaguoti į humanitarinę katastrofą Somalyje;

4.

teigiamai vertina tai, kad vykdant operaciją EUNAVFOR „Atalanta“ toliau sėkmingai prisidedama prie saugumo jūroje prie Somalio krantų, suteikiant apsaugą pagal Pasaulio maisto programą frachtuojamiems laivams, gabenantiems pagalbą Somalio gyventojams, laivams, kuriais gabenami itin svarbūs kroviniai AS paramos taikai operacijai Somalyje remti, ir kitiems pažeidžiamiems laivams; ragina Tarybą pratęsti šią operaciją dar vieneriems metams, kai 2009 m. gruodžio 12 d. pasibaigs dabartiniai įgaliojimai; palaiko galimą operacijos zonos išplėtimą į Pietus, atsižvelgiant į piratavimo veiklą, tačiau pabrėžia, kad toks išplėtimas neturėtų daryti poveikio pagrindiniam operacijos tikslui, t. y. Pasaulio maisto programos laivų ir kitų pažeidžiamų laivų, pvz., prekybos ir žvejybos laivų, apsaugai;

5.

pabrėžia, kad piratavimas atviroje jūroje smarkiai kenkia saugumui ir labai trukdo teikti pagalbą maisto produktais esant ir taip kritinei humanitarinei padėčiai;

6.

pabrėžia, kad sėkmingai kovoti su piratavimu bus galima tik tada, kai bus šalinamos pagrindinės šio reiškinio priežastys, esančios krante, įskaitant skurdą ir žlugusią valstybę, ir šias priežastis galima pašalinti Somalyje pasiekus taikos, vykstant vystimuisi ir sukūrus valstybę;

7.

mano, kad tol, kol tarptautinė bendruomenė ras Somalio, kaip valstybės, patikimumo problemos politinį sprendimą, operacijos EUNAVFOR „Atalanta“ priemonėmis vykdoma saugumo strategija turi dominuoti ir net intensyvėti šios operacijos dislokuotoms pajėgoms prieinamų išteklių požiūriu;

8.

taigi ragina Tarybą ištirti galimybę parengti naują nedidelio masto ESGP operaciją, kuri vyktų kartu su EUNAVFOR „Atalantos“ operacija, siekiant prisidėti prie TFG saugumo pajėgų mokymo ir taip suderinti esamas iniciatyvas, įskaitant Prancūzijos iniciatyvą Džibutyje ir Ugandos iniciatyvą, kaip AMISOM sudarytos mokymo programos dalį, užtikrinant, kad būtų vykdomi tos pačios rūšies veiksmai; todėl palankiai vertina tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d. valstybės narės patvirtino krizių valdymo koncepciją dėl galimos naujos Somaliui skirtos ESGP operacijos, tačiau reikalauja, kad tai, jog patvirtinta koncepcija, netrukdytų sprendimui dėl misijos aktyvavimo, kuris gali būti priimtas tik tada, kai bus išsamiau ištirta vietos padėtis, užtikrinant, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, mokami atlyginimai, suteikta įranga ir kad mokomos saugumo pajėgos būtų integruotos į valstybines ir vadovavimo struktūras taip, kad sugrįžusios jos nesukiltų prieš vyriausybę, kurią jos turėtų ginti;

9.

apgailestauja, kad 35–40 proc. laivų minėtoje zonoje nėra registruoti centrinėje laivybos saugumo koordinavimo institucijoje, dėl ko šių laivų įgulos nežino apie ypatingus pavojus saugumui; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi jų lavai būtų registruoti; ragina visus laivus laikytis EUNAVFOR operacijos „Atalanta“ rekomendacijų, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas saugumo lygis ir sumažintas užpuolimų ar paėmimų į nelaisvę pavojus;

10.

apgailestauja dėl to, kad nuosaikus reagavimas į Somalio piratų reikalavimus, netaikant būtinų prievartinių priemonių, galėtų sukelti priešingą ir nepageidaujamą poveikį ateityje ir paskatinti naujus piratavimo šioje zonoje atvejus;

11.

išreiškia nuolatinę paramą AMISOM, atsižvelgdamas į jos itin svarbų vaidmenį taikos procese; primygtinai teigia, kad toliau bendradarbiaujant su AS ir AMISOM turėtų būti nustatyti labiausiai neatidėliotini poreikiai ir galima papildoma ES parama siekiant, kad AMISOM įgytų gebėjimus, kurie atitiktų jos įgaliojimus;

12.

ragina tarptautinę bendruomenę ir visų pirma ES padidinti humanitarinės pagalbos teikimą šalies viduje perkeltiesiems asmenims ir skurstantiems gyventojams;

13.

laikosi nuomonės, kad Somalio moterų organizacijos ir pilietinė visuomenė galėtų atlikti teigiamą vaidmenį vykdant nacionalinio susitaikymo procesą;

14.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę apmokyti įgulų narius ir žvejus, kad jie būtų parengti galimam įkaitų ėmimo atvejui;

15.

primygtinai reikalauja, kad būtų vėl griežtai laikomasi ginklų embargo Somaliui, kurį 1992 m. paskelbė Jungtinės Tautos ir kurio laikomasi nepakankamai, ir kad jis būtų kontroliuojamas; reikalauja patraukti atsakomybėn pažeidžiančius Somalio ginklų embargą;

16.

ragina JT ir Komisiją atlikti visapusišką toksinių atliekų išpylimo ir neteisėtos žvejybos prie Somalio krantų tyrimą, nustatyti atsakingus asmenis visuose lygmenyse, remti pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai sprendžiama aplinkos teršimo problema;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AS, JT ir Tarpvyriausybinės vystymo institucijos generaliniams sekretoriams, TFG pirmininkui, Etiopijos vyriausybei ir Visos Afrikos Parlamentui.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/63

A.

kadangi tabako vartojimas yra pagrindinė mirties, kurios galima išvengti, priežastis ir kadangi dėl šios priežasties ES kasmet miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių (4),

B.

kadangi apskaičiuota, jog ES 25 % visų nuo vėžio mirusių asmenų ir 15 % visų mirusių asmenų mirties priežastimi galima laikyti rūkymą (5); kadangi remiantis atsargiais skaičiavimais 2002 m. ES dėl darbo vietoje patirto aplinkos tabako dūmų (toliau – ATD) poveikio mirė 7 300 suaugusių asmenų, iš jų 2 800 nerūkančių asmenų; dar 72 000 suaugusiųjų, iš jų 16 400 nerūkančių asmenų, mirčių atvejų buvo susiję su ATD poveikiu namuose (6),

C.

kadangi pagal 2009 m. kovo mėn. atliktus „Eurobarometro“ tyrimus 70 % ES gyventojų nerūko, o didelė dauguma gyventojų pritaria tam, kad būtų uždrausta rūkyti visose viešose vietose (darbe, restoranuose, baruose ir alinėse),

D.

kadangi nepaisant to, kad akivaizdu, jog vaikai yra itin lengvai pažeidžiami dėl ATD sukeliamo poveikio, vis dėlto atitinkamų duomenų, kurie būtų gauti specialiai tiriant ilgalaikį ir sistemingą vaikų patirtą ATD poveikį, rezultatų arba nepakanka, arba jų nėra, o tyrimą, kurį atlikus būtų gauti atitinkami duomenys, galima būtų veiksmingiau atlikti visos Europos mastu, ir tokiam tyrimui teiktina pirmenybė 27-iose valstybėse narėse atliktų 27 tyrimų atžvilgiu,

E.

kadangi ATD, kurie dar vadinami antriniais tabako dūmais, yra svarbi papildoma mirtingumo, ligų ir neįgalumo ES priežastis,

F.

kadangi tabako dūmai – tai sudėtingas daugiau kaip 4 000 dujų ir sveikatai žalingų dalelių junginių, tarp kurių yra 69 žinomi kancerogenai ir daug toksiškų medžiagų, mišinys,

G.

kadangi PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ATD priskyrė žinomiems žmogaus kancerogenams,

H.

kadangi nėra saugaus antrinių tabako dūmų sukeliamo poveikio lygio; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir turėtų būti apsaugotas nuo tokio poveikio ir kadangi dėl neigiamo tabako dūmų sukeliamo poveikio ypač pažeidžiami yra vaikai,

I.

kadangi rūkantieji, palyginti su nerūkančiais ir metusiais rūkyti asmenimis, dažniau dėl trumpalaikių ir ilgalaikių susirgimų nebūna darbe, be to, tabako vartojimas susijęs su didelėmis asmenų, darbdavių, įmonių ir visos ekonomikos išlaidomis,

J.

kadangi vaikų neklausiama, ar jie sutinka būti uždarose patalpose, patirdami ATD poveikį, ir kadangi vaikai turi teisę būti apsaugotais ir nepatirti žalos dėl sveikatai žalingų įpročių,

K.

kadangi dėl tabako dūmų poveikio nėščiosioms didėja išsigimimų, persileidimų, negyvagimių ir priešlaikinio gimdymo rizika, taip pat tai gali lemti lėtesnį vaisiaus augimą, mažesnę jo galvos apimtį ir mažą svorį gimus, ir kadangi egzistuoja ryšys tarp pasyvaus rūkymo ir vidurinės ausies uždegimo, sumažėjusios plaučių funkcijos, astmos ir staigios naujagimių mirties sindromo,

L.

kadangi įrodyta, jog pradėjus vykdyti aplinkos be tabako dūmų politiką, pagerėjo bendrosios darbo sąlygos ir sumažėjo su rūkymu susijusių ligų (pvz., ūminių vainikinių kraujagyslių sutrikimų ir kvėpavimo takų susirgimų, taip pat infekcijų),

M.

kadangi sveikatos apsaugos sistemų dėl tabako vartojimo patirtas išlaidas paprastai padengia visuomenė, o ne asmenys, dėl kurių patiriamos šios išlaidos,

N.

kadangi Europos Sąjunga ir 26 iš 27 valstybių narių jau yra pasirašiusios ir ratifikavusios TKPK; taip pat primena PSO konstitucijos preambulę, kurioje nurodyta, kad geriausių įmanomų sveikatos standartų siekimas yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių,

O.

kadangi pagal TKPK 8 straipsnį jos šalys yra teisiškai įpareigotos priimti ir pagal nacionalinę teisę apibrėžtu nacionalinės jurisdikcijos lygiu įgyvendinti, o kitais jurisdikcijos lygiais – skatinti patvirtinti ir įgyvendinti priemones, numatančias apsaugą skirtas apsaugoti asmenims nuo antrinių tabako dūmų poveikio darbo vietose, viešajame transporte ir uždarose viešose patalpose, taip pat, esant reikalui, kitose viešose vietose,

P.

kadangi Parlamentas jau paragino valstybes nares nuo 2009 m. spalio mėn. visiškai uždrausti ES rūkyti visose uždarose darbo vietose, įskaitant viešojo maitinimo įstaigas, ir visuose uždaruose viešuosiuose pastatuose bei transporto priemonėse,

Q.

kadangi labai skiriasi valstybių narių teisės aktai,

1.

apgailestauja, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nutarė priimti Tarybos rekomendaciją nesikreipiant į Parlamentą, kad šis pateiktų nuomonę;

2.

apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių (ypač viešbučių bei maitinimo ir laisvalaikio sektoriuose) nėra nuoseklaus reglamentavimo aplinkos be tabako dūmų klausimu, o tai lemia nevienodų sąlygų sudarymą skirtingų profesinių, socialinių ir ekonominių grupių asmenims; palyginti su biuro darbuotojais, viešbučių ir maitinimo sektoriaus darbuotojams tikimybė patirti tabako dūmų poveikį daugiau kaip penkias valandas per dieną yra tris kartus didesnė;

3.

pabrėžia, kad Parlamentas nuosekliai siūlė imtis griežtesnių priemonių kovai su priklausomybe nuo tabako ir sumažinti galimybes jaunimui patirti antrinių tabako dūmų poveikį;

4.

atkreipia dėmesį į didelę antrinių tabako dūmų sukeliamą žalą, ypač į poveikį, kuris dėl buvimo sveikatai kenksmingomis medžiagomis užterštoje aplinkoje gali būti padarytas pažeidžiamu vaikystės laikotarpiu, taip pat į tai, kad vaikai nėra veiksnūs ir jų neklausiama, ar jie sutinka ilgą laiką ir sistematiškai būti aplinkoje, kurioje pilna tabako dūmų;

5.

pabrėžia, kad dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų valstybėse narėse labai skiriasi apsauga nuo antrinių tabako dūmų poveikio;

6.

mano, kad būtina vadovaujantis egzistuojančiais valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama rūkyti, užtikrinamas teisinis tikrumas ir laikomasi įvairių viešbučių ir maitinimo sektoriaus įstaigų lygybės principo;

7.

džiaugiasi, kad ES aktyviai plėtoja išsamią tabako kontrolės politiką, išsiskiriančią teisės aktais, parama Europos masto rūkymo prevencijos ir metimo rūkyti veiklai, tabako kontrolės aspekto įtraukimu į daugelį kitų Bendrijos politikos sričių, taip pat ES kaip svarbiausio tabako kontrolės subjekto pasaulio mastu įsitvirtinimu;

8.

džiaugiasi, kad ES yra pasiryžusi kovoti su tabako vartojimu, taip pat tuo, kad neseniai pademonstruotas ES politikos nuoseklumas;

9.

pabrėžia, kad Sutarties 137 ir 152 straipsnių pagrindu priimti privalomi teisės aktai galėtų prisidėti prie to, kad sumažėtų ATD paplitimas ir sumažėtų su tuo susijusi sveikatos apsaugos ir ekonomikos našta; vis dėlto pripažįsta, kad šiuose straipsniuose, ypač 137 straipsnyje, tiesiogiai nekalbama apie konkrečias vaikų problemas;

10.

pabrėžia, kad tik visiškai uždraudus rūkyti visose uždarose darbo patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, ir visuose viešuosiuose pastatuose bei transporto priemonėse, būtų galima apsaugoti darbuotojų ir nerūkančių asmenų sveikatą ir pasiekti, kad rūkantiems asmenims būtų daug lengviau mesti rūkyti;

11.

džiaugiasi tų valstybių narių, kurios jau patvirtino veiksmingas nuo antrinių tabako dūmų poveikio padėsiančias apsaugoti priemones, veiksmais; ragina valstybes nares ir toliau diegti nerūkančiųjų apsaugos taisykles į darbuotojų sveikatos apsaugos sritį ir stiprinti šiuo metu dedamas pastangas apsaugoti nerūkančius asmenis;

12.

ragina Komisiją parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kiek išlaidų dėl rūkymo ir neigiamo tabako dūmų poveikio patiria nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos ir ES ekonomika;

13.

siūlo Tarybai rekomenduoti valstybėms narėms pradėti nenutrūkstamą dialogą ir konsultacijas su atitinkamais suinteresuotais subjektais pagal 2009 m. Paryžiuje vykusioje TKPK šalių konferencijoje patvirtintų TKPK įgyvendinimo gairių 5.3 straipsnį siekiant visų subjektų paramos įgyvendinant nacionalines tabako kontrolės strategijas ir programas;

14.

dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2001/37/EB (7) (Tabako gaminių direktyva) pakeitimo, kuriame būtų įtraukti pakeitimai, įrašyti į minėtą 2007 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliuciją;

15.

ragina Komisiją parengti išsamų per ilgą laiką vaikų nuolat patiriamo antrinių ir tretinių tabako dūmų poveikio visose veiklos vietose tyrimą;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasiremiant Tarybos pasiūlytomis rekomendacijomis ir valstybių narių pažangiąja patirtimi rengiant TKPK 14 straipsnio („Paklausos mažinimo priemonės, susijusios su priklausomybe nuo tabako ir jo vartojimo nutraukimu“) įgyvendinimo gaires, kurias numatyta priimti kitoje TKPK šalių konferencijoje;

17.

ragina Komisiją ir toliau įgyvendinti paramos ES lygiu priemones, pvz., sąmoningumo ugdymo, taip pat informacijos pateikimo ant tabako gaminių pakuočių, priemones, kurios būtų neatskiriama nacionalinių švietimo kampanijų prieš rūkymą dalis;

18.

mano, kad svarbu, jog Komisija, kaip ir priemonių, priimtų siekiant „Europos be tabako“ atveju, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengtų naujų priemonių, skirtų kovai su tabako gaminių įvairaus pobūdžio kontrabanda ir padirbinėjimu, pvz., internete, atsižvelgiant į tiesioginę ir didėjančią tokių produktų vartotojų sveikatai keliamą grėsmę;

19.

primindamas, kad siekiant užtikrinti visapusišką ir kruopščią stebėseną bei įgyvendinimą reikia priimti griežtas priemones, ragina TKPK jau ratifikavusias valstybes nares, laikantis TKPK 8 straipsnio, įgyvendinti TKPK rekomendacijas, taip pat kas dveji metai teikti Komisijai šių rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitas;

20.

dar kartą ragina, kad Pirmininkas ir Biuras, rodydami pavyzdį valstybėms narėms, nedelsdami uždraustų rūkyti visose be išimties Europos Parlamento patalpose; taip pat ragina griežtai laikytis šio draudimo;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir PSO.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/67

A.

kadangi pagrindinės vertybės, pavyzdžiui laisvė, žmogaus orumas, socialinis teisingumas, socialinė apsauga ir lygybė, yra esminiai tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi elementai,

B.

kadangi vykstant pasaulinei ekonomikos ir darbo vietų krizei šie principai tapo dar aktualesni,

C.

kadangi nuo 1919 m. TDO palaikė ir plėtojo tarptautinių darbo standartų sistemą, apimančią daug įvairių sričių, įskaitant darbą, užimtumą, socialinę apsaugą, socialinę politiką ir su šiomis sritimis susijusias žmogaus teises,

D.

kadangi reikia užtikrinti ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumą,

1.

palankiai vertina TDO atnaujintomis pripažintas konvencijas, kurios parengtos TDO vykdant trišalį procesą, kuriame dalyvavo darbdaviai, darbuotojai ir vyriausybės;

2.

ragina valstybes nares apsvarstyti socialinius argumentus, dėl kurių reikėtų ratifikuoti ir įgyvendinti TDO atnaujintomis pripažintas konvencijas, laikantis ES Sutarčių;

3.

ragina Komisiją Parlamentui ir valstybėms narėms aiškiai nurodyti, kurios konvencijos priskirtinos išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai ir kurioms taikytinas subsidiarumo principas;

4.

ragina išrinktąjį Europos Vadovų Tarybos pirmininką, kad naudodamasis savo įgaliojimais jis skatintų valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti atnaujintas TDO konvencijas;

5.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti valstybėms narėms rekomendaciją, kuria jos būtų skatinamos ratifikuoti visas TDO atnaujintomis pripažintas konvencijas, ir aktyviai prisidėti prie jų įgyvendinimo, laikantis subsidiarumo principo;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/69

A.

kadangi Europos Sąjunga labiausiai pasaulyje prisideda prie vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo, bet kadangi nuo 1980 m. tarptautiniu mastu teikiamos žemės ūkiui skirtos oficialios vystymosi pagalbos (ODA), visų pirma, skiriamos iš Europos Sąjungos, dalis sumažėjo nuo 17 % (1980 m.) iki 3,8 % (2006 m.); kadangi mažėjant gamtiniams ištekliams tikimasi, kad maisto paklausa iki 2050 m. padidės dvigubai ir turės padidėti pasaulinė maisto gamyba;

B.

kadangi galutinėje 2009 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo aprūpinimo maistu klausimais deklaracijoje nepakankamai nagrinėjamos priežastys, dėl kurių nepavyksta išnaikinti bado, ir nepateikiama jokių konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti kovą su badu; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad, FAO nuomone, pakaktų investuoti 30 mlrd. eurų per metus siekiant užtikrinti pasaulio gyventojų, kurių skaičius 2050 m. pasieks 9 mlrd., aprūpinimą maistu;

C.

kadangi Europos Sąjunga išlieka pagrindinis maisto gamintojas, taip pat importuoja daug žemės ūkio produktų ir negali savarankiškai apsirūpinti daugeliu pagrindinių žemės ūkio produktų; kadangi pašarų kainų augimas didina gamybos išlaidas ir todėl kyla pavojus, kad sumažės gyvulininkystės produktų gamyba;

D.

kadangi dideli pagrindinių prekių kainų svyravimai gali dar labiau išryškėti ir tapti įprastu pasaulinės rinkos bruožu; kadangi didesnės maisto kainos savaime nereiškia, kad ūkiuose bus gautos didesnės pajamos, nes gana sparčiai didėja ūkių išlaios, taip pat vis labiau didėja atotrūkis tarp gamybos išlaidų ir vartotojų kainų;

E.

kadangi pasaulinės maisto atsargos sumažėjo iki kritiškai žemo lygio: nuo po Antrojo pasaulinio karo turėtų vienerių metų maisto atsargų iki 2007 m. turėtų 57 dienų maisto atsargų, o 2008 m. – tik 40 dienų;

F.

kadangi net ES atsargos išseko taip, kad vykdant neatidėliotinos pagalbos maisto tiekimo programą šiuo metu yra vis mažiau maisto, kurį būtų galima paskirstyti; kadangi dėl šios problemos ir dėl maisto kainų krizės nedelsiant kilo sunkių pasekmių ir, remiantis FAO duomenimis, 2009 m. padidėjo badaujančių žmonių skaičius pasaulyje, kurių dabar yra 1 mlrd., o tai reiškia, kad vienas iš šešių žmonių šiuo metu maitinasi nepakankamai ir nuolat badauja;

G.

kadangi daugiau kaip 40 mln. žmonių kasmet miršta nuo bado ir skurdo, įskaitant kas šešias sekundes mirštantį vieną vaiką; kadangi dėl šių pokyčių visame pasaulyje kyla riaušių ir neramumų ir viso pasaulio valstybėse bei regionuose padėtis tampa nestabili; kadangi 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime aprūpinimo maistu klausimais 185 valstybių atstovai įsipareigojo iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių; kadangi ūkininkaujančios šeimos, piemenys ir kaime dirbantys asmenys sudaro daugiau nei pusę pasaulio gyventojų ir visų pirma būtent jie kenčia nuo bado;

H.

kadangi klimato kaita daro didelį poveikį ūkininkavimui, pvz., dėl vandens trūkumo vykdant žemės ūkio veiklą, ypač vargingiausiose valstybėse, mažėja pasėlių derlius;

I.

kadangi žemės ūkyje dirba ir pajamas gauna daugiau kaip 70 % besivystančių valstybių ir daugiau kaip 80 % daugelyje Afrikos valstybių dirbančių žmonių, todėl siekiant veiksmingai išspręsti skurdo ir bado problemas labai svarbi kaimo plėtros politika; kadangi remiantis Pasaulio Banko apskaičiavimais du kartus veiksmingiau mažinti skurdą padeda augimas žemės ūkio sektoriuje, negu augimas kituose sektoriuose;

J.

kadangi Europos Sąjunga teikia daugiau kaip 50 % visos pasaulio paramos vystymuisi, įskaitant valstybių narių įnašus; tą patvirtinta šiuo metu taikant EB priemones gaunamos lėšos (maždaug 1,8 mlrd. eurų: 1 mlrd. EUR pagal naująją greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose valstybėse priemonę ir likusi suma pagal esamas plėtros ir humanitarinės pagalbos priemones);

K.

kadangi padidėjo iškirstų miškų žemės ir žemės ūkio išteklių, naudojamų gyvulių pašarui, mėsai ir žemės ūkio degalams skirtai biomasei gaminti, dalis, tai labai paskatino pagrindinėms žemės ūkio prekėms poveikį darantį pasaulinio masto spekuliavimą;

1.

pabrėžia, kad nuo bado ir skurdo kenčiančių žmonių skaičius šiuo metu viršija 1 mlrd. ir kad ši problema nepateisinamai nusineša šeštadalį pasaulio gyventojų gyvybių; pabrėžia, kad nepakankamų investicijų į aprūpinimą maistu, žemės ūkį ir kaimo plėtrą pasekmes pastaruoju metu, be kitų veiksnių, dar labiau apsunkina maisto, finansų ir ekonomikos krizės ir kad bendromis pastangomis iki šiol nepavyko pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); pabrėžia, kad siekiant pakeisti šią tendenciją ir palaipsniui teisę į tinkamą maistą paversti realybe pagal nacionalinę aprūpinimo maistu užtikrinimo programą, reikia imtis bendrų veiksmų;

2.

pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti saugaus ir maistingo maisto, kurio turėtų pakakti; skatina siekti, kad pasaulyje nebūtų bado, ir pažymi, kad tikrai kovai su badu reikia parengti visapusišką politiką, pagal kurią būtų stiprinamos tausaus ūkininkavimo ir maisto gamybos sistemos siekiant pagerinti besivystančių valstybių gebėjimą išmaitinti savo gyventojus; skatina valstybes įgyvendinti FAO „Savanoriškas gaires, skirtas laipsniškam teisės į tinkamą maistą įgyvendinimui pagal nacionalinę aprūpinimo maistu užtikrinimo programą“ ir pritaria praktiniam gairių taikymui vadovaujantis dalyvavimo, skaidrumo ir atskaitomybės principais; džiaugiasi tuo, kad per Romos aukščiausiojo lygio susitikimą buvo prisiimta esminių įsipareigojimų, tačiau reiškia nusivylimą tuo, kad neprisiimta specialių finansinių įsipareigojimų ir kad buvo negausus Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių aukščiausiojo lygio atstovų dalyvavimas; atsižvelgdamas į tai, ragina visas valstybes nares padvigubinti savo įsipareigojimus siekti pirmojo Tūkstantmečio vystymosi tikslo (perpus sumažinti badą iki 2015 m.) ir pritarti pasauliniam tikslui iki 2025 m. ar kaip įmanoma anksčiau panaikinti badą ir prastą mitybą;

3.

pabrėžia Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau - BŽŪP), kaip maisto gamybos Europos Sąjungoje užtikrinimo priemonės, svarbą; mano, kad nuo pat 1962 m., kai ji buvo nustatyta, BŽŪP užtikrino ES piliečiams maisto tiekimą, be to, apsaugojo ir gerino kaimo aplinką ir ES maisto gamybos standartus, kurie yra aukščiausi pasaulyje; pabrėžia būtinybę, kad Bendrijos žemės ūkis ir ateityje atliktų tokį vaidmenį;

4.

pabrėžia, kad nuo 2007 m. pagrindinių žemės ūkio prekių kainos labai keitėsi ir nuo antrojo 2007 m. pusmečio iki antrojo 2008 m. pusmečio labai išaugo, dėl ko vėliau labai padidėjo plataus vartojimo prekių kainos; pažymi, kad po šio staigaus pagrindinių prekių kainų padidėjimo vartojimo prekių kainos staiga nukrito iki neleistinai mažo lygio; vis dar yra susirūpinęs tuo, kad atsigavus pasaulio ekonomikai maisto kainos gali vėl padidėti, nes vis dar esama struktūrinių problemų, įskaitant besitęsiantį investicijų trūkumą ir didelę paklausą kai kuriuose regionuose;

5.

susirūpinęs pažymi, kad labai didėja ūkių išlaidos (pvz. didesnės trąšų ir sėklų kainos) ir dėl to didėja išlaidos, kurios ne visiems ūkininkams (visų pirma gyvulininkystės sektoriuje) vienodai kompensuojamos ir tai labai mažina galimybę didinti ūkių pajamas didinant pagrindinių prekių ir maisto kainas, taigi gali sumažėti akstinas didinti tvarią žemės ūkio gamybą; reiškia susirūpinimą tuo, kad dėl labai didėjančių išteklių kainų galėtų sumažėti naudojimas ir netgi gamybos apimtis, o tai dar padidintų maisto krizę Europoje ir pasaulyje;

6.

pažymi, kad pastaraisiais metais dėl kainų nepastovumo – ir dėl aukštų, ir dėl žemų kainų – tapo itin sunku užtikrinti aprūpinimą maistu; pabrėžia, kad jeigu ūkininkams nebus užtikrintos teisingos kainos už jų gaminius, jie nutrauks gamybą; dar kartą pažymi, kad ES ūkiuose pagaminama nuo 17–30 % pasaulio kviečių, pieno ir jautienos; pabrėžia, kad ateinančiais metais siekiant užtikrinti maisto tiekimą ES ir pasaulio mastu bus nepaprastai svarbu išlaikyti gyvybingus ES ūkius;

7.

atkreipia dėmesį į ilgesnio laikotarpio struktūrines priežastis, susijusias su dabartiniu pagrindinių žemės ūkio prekių kainų didėjimu, įskaitant nuolat didėjančią pasaulinę paklausą ir nuolat mažėjančias investicijas į žemės ūkio gamybą; pažymi, kad tarp šių veiksnių energijos kainos, visų pirma naftos kainos, didėjimas turėjo didelį poveikį pasaulio žemės ūkio gamybai (dėl ūkių produkcijos ir maisto paskirstymo išlaidų padidėjimo) ir tam, kad skurdžiose valstybėse dažnai kilo maisto krizės (dėl maisto produktų transporto išlaidų tų valstybių viduje);

8.

pažymi, kad norint aprūpinti maistu pasaulio gyventojus, kurių skaičius 2050 m. viršys 9 mlrd., žemės ūkio gamybos apimtis, palyginti su dabartine gamybos apimtimi, turi padidėti 70 %; pažymi, kad daugiau nei 860 mln. žmonių pasaulyje kenčia chronišką badą; pažymi, kad Pasaulio Bankas prognozuoja, jog maisto kainų didėjimas ir dabartinės kuro ir maisto krizės gali pastūmėti dar 130–150 mln. žmonių į didesnį, palyginti su 2008 m., skurdą;

9.

mano, kad BŽŪP turėtų ir toliau likti ES aprūpinimo maistu politikos pagrindu ir kad ši politika turėtų būti patikslinta siekiant, kad ja būtų galima išspręsti aprūpinimo maistu Europos ir pasaulio lygiais klausimus; atsižvelgdamas į svyruojančias prekių kainas, taigi ir į svyruojančias ūkių pajamas, nepritaria rinkos paramos priemonių naikinimui ir paramos išmokų ūkininkams mažinimui;

10.

pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo ir solidarumo svarbą, taip pat būtinybę susilaikyti nuo ėmimosi tarptautinių teisės aktų ir Jungtinių Tautų chartijos neatitinkančių vienašališkų priemonių, keliančių grėsmę aprūpinimui maistu; ragina sudaryti subalansuotus prekybos susitarimus, nes jie sudaro pasaulinio aprūpinimo maistu problemos sprendimų esmę;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares į būsimas derybas Kopenhagoje prisitaikymo prie klimato kaitos klausimu įtraukti lygiateisiškumo principais grindžiamus finansavimo mechanizmus ir naštos dalijimosi principą bei ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kad būtų teikiama reikiama parama klimatui nekenksmingai žemės ūkio praktikai, kuri naudojama kaip susijusi kovos su badu priemonė, ragina imtis suderintų priemonių siekiant išvengti tolesnio dirvožemio derlingumo ir biologinės įvairovės (dviejų esminių maisto gamybos sistemų dalių) mažėjimo, taip pat ragina didinti bendrą našumą ir mažinti atliekų visuotinėse maisto grandinėse kiekį, taip pat gerinti galimybes patekti į vietos rinką;

12.

pritaria FAO nuomonei, kad didėjančios maisto kainos labiausiai paveiks daugiausia maisto produktų importuojančias valstybes, o didžiąją dalį šių valstybių sudaro mažiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės; dar kartą pažymi, kad skurdas ir priklausomybė nuo importuojamo maisto yra aprūpinimo maistu neužtikrintumą lemiantys veiksniai; atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų tarptautinėse rinkose parduodama tik nedidelė dalis pasaulinės maisto produkcijos, kurią tiekia labai nedidelis skaičius eksportuojančių valstybių;

13.

yra sunerimęs dėl dabartinės pasaulio finansų krizės, dėl kurios gali sumažėti ūkininkavimui skiriamas finansavimas; ragina Komisiją išanalizuoti finansų krizės poveikį žemės ūkio sektoriui ir apsvarstyti pasiūlymus užtikrinti sektoriaus stabilumą, taip pat įvertinti galimybes gauti paskolas bei kredito garantijas; pažymi, kad maisto krizė yra glaudžiai susijusi su finansų krize, kuriai kilus centriniai bankai, siekdami išvengti bankrotų, padidino likvidumą, todėl galėjo padaugėti spekuliacinio pobūdžio investicijų į pagrindines prekes; ragina Tarptautinį valiutos fondą ir Finansų stabilumo forumą įvertinti minėtąjį šalutinį poveikį ir atkreipti į jį dėmesį siūlant pasaulinio masto sprendimus;

14.

mano, kad šiuo metu ir po 2013 m. BŽŪP yra svarbus ES aprūpinimo maistu užtikrinimo politikos elementas ir kad jai turėtų tekti svarbus vaidmuo vystymosi politikoje, ypač aprūpinimo maistu užtikrinimo išorės politikoje; mano, kad užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu reikalingos veikiančios ekosistemos, derlingas dirvožemis, tvarūs vandens ištekliai ir įvairus kaimo ekonomikos ūkis; mano, kad įgyvendinant BŽŪP galima ne tik užtikrinti Europos Sąjungos maisto gamybą, bet ir padėti patenkinti didėjančią maisto paklausą visame pasaulyje neiškraipant rinkos; ragina imtis priemonių siekiant stabilizuoti vietos ir regionų ūkininkavimo sistemas, grindžiamas tausiojo ūkininkavimo patirtimi ir užtikrinančias strategines maisto atsargas;

15.

mano, kad finansavimo priemonių, siekiant greitai reaguoti į didėjančias maisto kainas besivystančiose valstybėse, reikia imtis norint žengti pirmą žingsnį, kad būtų patenkinti neatidėliotini labiausiai nuo maisto krizės nukentėjusių asmenų poreikiai; mano, kad Komisija turėtų atlikti išleidžiamų pinigų auditą bei užtikrinti, kad jie visada būtų naudojami ten, kur jų labiausiai reikia, ir periodiškai teiktų Parlamentui ataskaitas;

16.

ragina Komisiją stiprinti dabartines programas, skirtas užtikrinti aprūpinimą maistu Europoje ir visame pasaulyje; ragina skirti daugiau lėšų įgyvendinti Aprūpinimo maistu teminę programą (2007–2010 m.), kuriai įgyvendinti šiuo metu numatyta 925 mln. eurų visam programos laikotarpiui; ragina Komisiją atlikti išsamų ES politikos ir žemės ūkio, vystymo ir prekybos programų poveikio vertinimą siekiant užtikrinti nuoseklų ir tvarų politikos požiūrį į pasaulinį aprūpinimą maistu;

17.

dar kartą patvirtina, kad už aprūpinimą maistu atsakingos pačios valstybės ir kad bet kokius planus, skirtus išspręsti aprūpinimo maistu problema turi parengti, koordinuoti, valdyti ir vykdyti valstybės nacionaliniu lygiu, atsižvelgdamos į konsultacijas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis; pabrėžia, kad aprūpinimo maistu užtikrinimas laikomas itin svarbiu prioritetu ir kad jam turi būti skiriamas deramas dėmesys nacionalinėse programose ir biudžetuose; pabrėžia, kad labai svarbu tinkamas valdymas ir kad būtina kovoti su korupcija nacionaliniu lygiu; mano, kad kova su skurdu turi būti pagrįsta teisės į maisto tiekimo nepriklausomumą, kuris apibrėžiamas kaip valstybės ar regiono gebėjimas demokratiškai įgyvendinti savo žemės ūkio ar maisto politiką, prioritetus ir strategijas, pripažinimu;

18.

mano, kad būtina nuolat vykdyti tvarios žemės ūkio gamybos sistemų mokslinius tyrimus; pabrėžia viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų programų, ES ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų technologijų platformos ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos svarbą; ragina, prireikus, įgyvendinti technologijų perdavimo besivystančioms valstybėms programas; ragina FAO šalių narių vyriausybes vadovautis Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) organizacijos pateiktomis rekomendacijomis pakeisti mokslinių technologijų pritaikymo principą „iš viršaus į apačią“, tikslingai ūkininkams skirtu naujovių kūrimo principu „iš apačios į viršų“;

19.

mano, kad viena svarbi žemės ūkio gamybos apimties besivystančiose valstybėse didinimo kliūtis – tai, kad nėra galimybių smulkiems ūkininkams gauti paskolas ir mikrokreditus investicijoms į sėklas, trąšas ir drėkinimo mechanizmus; be to, pabrėžia paskolų garantijų, kurių daugeliu atvejų negalima gauti, suteikimo klausimą; ragina Europos investicijų banką ieškoti būdų, kaip parengti besivystančių valstybių vietos maisto gamintojų paramos programas, suteikiant paskolų garantijas, kad būtų galima gauti kreditus ir mikrokreditus;

20.

nusprendžia įsteigti nuolatinę aukšto lygio ES indėlio užtikrinant pasaulinį aprūpinimą maistu darbo grupę, kuri spręstų, kokių bendrų veiksmų reikia imtis sprendžiant pagrindinius Komisijos įvardytus tausiojo žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros sričių iššūkius;

21.

pažymi, kad pasaulinė maisto krizė kelia didelę grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje; taigi šiuo atžvilgiu palankiai vertina naujausias Komisijos pastangas išnagrinėti būdus, kaip būtų galima išspręsti pasaulinio aprūpinimo maistu užtikrinimo klausimą; ragina valstybes nares remti tokias iniciatyvas nacionaliniu ir vietos lygiais;

22.

pabrėžia, kad tai, jog užsienio investuotojai Afrikoje įsigytų ūkininkavimui tinkamą žemę, tai turėtų nedaryti neigiamo poveikio vietinio aprūpinimo maistu užtikrinimui ir neturėtų lemti netvaraus žemės naudojimo; pažymi, kad, jei žemė būtų pradėta naudoti, tai galėtų daryti netgi teigiamą poveikį; ragina FAO ir valstybes nares parengti bendras taisykles ir teisėkūros iniciatyvas, pagal kurias būtų pripažįstama visų valstybių vietos gyventojų teisė valdyti ūkininkavimui tinkamą žemę ir kitus gamtos išteklius, gyvybiškai svarbius siekiant užtikrinti jų apsirūpinimą maistu;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/74

A.

kadangi Amerikos šalių spaudos asociacija (angl. IAPA) išreiškė susirūpinimą dėl Nikaragvos vyriausybės veiksmų ir pareiškimų, apribojančių spaudos laisvę toje šalyje,

B.

kadangi pagal Nikaragvos Konstitucijos 147 straipsnį, kuris buvo įtrauktas 1995 m., šiuo metu neįmanoma kandidatuoti į prezidentus antrai iš eilės kadencijai ir kadangi prezidentas D. Ortega bando neteisėtai apeiti tą nuostatą, kad galėtų balotiruotis antrai kadencijai per 2011 m. rinkimus,

C.

kadangi tik įstatymų leidžiamoji institucija gali paskelbti konstitucijos reformą ir kadangi vyriausybės partija Nikaragvos sandinistų nacionalinis išvadavimo frontas (FSLN) neturi reikiamos dviejų trečdalių daugumos,

D.

kadangi 2009 m. spalio 19 d. Nikaragvos Aukščiausiasis Teisingumo Teismas posėdžiavo naktį, nedalyvaujant trims iš šešių teisėjų, kurie nebuvo pakviesti, o buvo pakeisti 3 vyriausybę palaikančiais teisėjais, kurie vienbalsiai pareiškė, kad Konstitucijos 147 straipsnis netaikytinas,

E.

kadangi visos opozicinės politinės partijos, kurioms atstovaujama nacionalinėje asamblėjoje, taip pat daugelis pilietinės visuomenės asociacijų, teisininkų ir nevyriausybinių organizacijų atmetė tą teismo pareiškimą kaip neteisėtą ir sutarė kartu siekti, kad Nikaragvoje būtų užtikrinta demokratija ir teisinės valstybės principai,

F.

kadangi teismo pareiškimą iš karto labai palankiai įvertino Bolivaro aljanso už mūsų Amerikos tautas (isp. ALBA) šalys narės,

G.

kadangi liberalios tarptautinės grupės delegacija savo vizito Nikaragvoje metu buvo įžeidinėjama ir jai buvo grasinama, o jos pirmininkui EP nariui Johanessui Corneliui van Baalenui sandinistų valdžios institucijos netgi pagrasino, kad jis bus išprašytas iš Nikaragvos ir paskelbtas persona non grata,

H.

kadangi demokratija Nikaragvoje labai susilpnėjo po įtariamo sukčiavimo atvejų per savivaldybių rinkimus 2008 m., taip pat po išpuolių ir įžeidinėjimų, kuriuos patyrė žmogaus teisių apsaugos organizacijos ir jų nariai, žurnalistai ir žiniasklaidos priemonių atstovai ir kuriuos inicijavo su valstybės valdžios institucijomis susiję pavieniai asmenys, politinės grupuotės ir institucijos,

I.

kadangi demokratijos ir teisinės valstybės plėtojimas ir stiprinimas bei pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis,

J.

kadangi Europos Sąjunga ir jos partneriai, su trečiosiomis šalimis sudarydami susitarimus, į kuriuos įtraukiama sąlyga dėl žmogaus teisių, prisiima atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių normų, ir kadangi šios sąlygos yra būtinai abipusės,

K.

kadangi Europos Sąjunga turėtų labiau kontroliuoti, kaip panaudojamos Nikaragvai suteiktos lėšos vystymosi projektams, siekiant užtikrinti, kad šie pinigai nepatektų į sandinistų rankas,

L.

kadangi Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei kelios Nikaragvos nevyriausybinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kad per pastaruosius rinkimus trūko skaidrumo,

1.

apgailestauja dėl daugelio išpuolių ir įžeidinėjimų, kuriuos patyrė žmogaus teisių apsaugos organizacijos, jų nariai ir nepriklausomi žurnalistai ir kuriuos inicijavo su valstybės valdžia susiję pavieniai asmenys, politinės grupuotės ir institucijos;

2.

smerkia Konstitucijos pakeitimus, kuriais pažeidžiama Nikaragvos konstitucinė tvarka, visų pirma Nikaragvos vyriausybės naudojamą teisiškai abejotiną taktiką, į Aukščiausiąjį Teisingumo Teismą įtraukiant vyriausybę palaikančius teisėjus;

3.

ragina prezidentą Ortegą laikytis Nikaragvos Konstitucijos, pagal kurią draudžiama būti prezidentu dvi kadencijas iš eilės, ir primena, kad tik įstatymų leidžiamoji valdžia gali skelbti konstitucinę reformą ir kad nėra jokių aplinkybių, kuriomis tą daryti galėtų teismai;

4.

mano, kad prezidento Ortegos požiūris rodo jo labai menką supratimą apie demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir naudojimąsi svarbiausiomis pagrindinėmis teisėmis, tokiomis kaip žodžio laisvė ir teisė burtis į politines asociacijas;

5.

išreiškia paramą Nikaragvoje visiems tiems, kurie nepritaria vyriausybės vykdomiems konstitucinės sąrangos pažeidimams, ir ragina nedelsiant atitaisyti padėtį ir panaikinti 2009 m. spalio 19 d. teismo pareiškimą;

6.

smerkia visus grasinimus, įžeidimus ir gąsdinimus, kuriuos patyrė liberali tarptautinė delegacija, kuriai vadovavo EP narys Johaness Cornelis van Baalen, dėl to apgailestauja ir išreiškia solidarumą su šios delegacijos nariais;

7.

labai apgailestauja dėl to, kaip vyko 2008 m. lapkričio 9 d. savivaldybių rinkimai: Nikaragvos vyriausybė manipuliavo siekdama diskvalifikuoti opozicines politines partijas, buvo nustatyta daugybė pažeidimų balsuojant, įtariama sukčiavimu rinkimų metu ir atsisakyta akredituoti nepriklausomus užsienio ir vietos rinkimų stebėtojus; ragina Komisiją siųsti ES rinkimų stebėjimo misiją stebėti ateinančius prezidento rinkimus;

8.

apgailestauja, kad Amerikos valstybių organizacija, kuri paprastai kruopščiai išnagrinėja kitus žemyne iškilusius probleminius klausimus, šiuo atveju nematė pagrindo pakomentuoti tokio akivaizdaus vienos iš savo šalių narių konstitucinės tvarkos pažeidimo;

9.

pažymi, kad derantis dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo Nikaragvai turi būtų priminta apie būtinybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, kurių laikosi ir kuriuos propaguoja Europos Sąjunga;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei, parlamentui ir Aukščiausiajam Teisingumo Teismui.

21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/76

A.

kadangi Vietnamo vyriausybė atsisakė atsižvelgti į daugumą rekomendacijų, pateiktų 2009 m. gegužės – rugsėjo mėn. JT žmogaus teisių tarybos visuotiniame periodiniame vertinime, kurios buvo skirtos tam, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis Vietname,

B.

kadangi šimtai asmenų, įskaitant krikščionis kalnų gyventojus, katalikų kunigą, menonitų pastorius, Cao Dai tikėjimo išpažinėjus ir Hoa Hao budistus, šiuo metu kalinami Vietname dėl jų religinių ar politinių įsitikinimų,

C.

kadangi 2009 m. rugsėjo 27 d. šimtai jaunų budistų vienuolių iš Bat Nha vienuolyno buvo žiauriai užpulti bei sumušti ir jų vienuolynas išniekintas, o valdžios institucijos ir policija nekreipė dėmesio į jų pagalbos šauksmą; kadangi kiti vienuoliai, kurie rado prieglobstį Phuoc Hue šventykloje, patyrė policijos smurtą ir įžeidimų; kadangi vyriausybė grasina šiuos žmones išsiųsti remdamasi tuo, kad jie gyveno Bat Nha vienuolyne be leidimo ir išankstinės registracijos,

D.

kadangi dauguma mano, kad vienuolyno užpuolimas susijęs su 10 punktų pasiūlymu dėl religinių reformų, kurį Thich Nhat Hanh 2007 m. pateikė Vietnamo prezidentui Nguyen Minh Trietui,

E.

kadangi visos religinės grupuotės privalo gauti leidimą iš vyriausybės bei jas privalo kontroliuoti vyriausybės paskirti valdymo komitetai ir kadangi daugelio religinių organizacijų, kurios nori išlikti nepriklausomos nuo vyriausybės, veikla draudžiama, o jų nariai persekiojami,

F.

kadangi iš esmės visi Vietnamo jungtinės budistų bažnyčios dvasininkai yra įkalinti, įskaitant ir bažnyčios patriarchą Thich Quang Do (81 metų), įžymiausią Vietnamo disidentą, kuris buvo sulaikytas daugiau nei 27 metus, o šiuo metu yra savo Zen Thanh Minh vienuolyne Ho Chi Minho mieste,

G.

kadangi Vietnamo rašytoja ir įžymi Vietnamo demokratinio judėjimo dalyvė Tran Khai Thanh Thuy vėl buvo suimta po to, kai 2007 m. išbuvo kalėjime devynis mėnesius; kadangi ji serga sunkios formos diabetu, tačiau, nepaisant to, Vietnamo valdžios institucijos atsisako išleisti ją už užstatą ar teikti jai vaistų,

H.

kadangi keletui sąžinės kalinių, įskaitant Nguyen Van Ly, Le Thi Cong Nhan ir Nguyen Binh Thanh, kurie visi buvo nuteisti už propagandą prieš Vietnamo Socialistinės respublikos vyriausybę, nebuvo suteikta tinkama medicininė priežiūra kalėjime, nors dėl jų būklės šie asmenys privalo būti nedelsiant vežami į ligoninę,

I.

kadangi nėra nepriklausomų žmogaus teises ginančių organizacijų, bažnyčios vadovai dažnai prisiima žmogaus teisių gynėjų vaidmenį ir siekia didesnės tolerancijos ir daugiau demokratijos,

J.

kadangi Vietnamas, kuris 2010 m. pirmininkaus ASEAN, turėtų rodyti pavyzdį ir gerinti žmogaus teisių padėtį savo šalyje; kadangi vyriausybė galėtų pradėti taip: išlaisvinti šimtus taikių vyriausybę kritikuojančių asmenų, nepriklausomų bažnyčios aktyvistų, interneto dienoraščių kūrėjų ir demokratijos principus skelbiančių žmonių, kurie įkalinti remiantis nepagrįstais nacionalinio saugumo kaltinimais, o tai pažeidžia tarptautines teisės normas dėl taikaus nepritarimo reiškimo,

K.

kadangi 2009 m. rugsėjo 25 d. Laoso Liaudies Demokratinė Respublika ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris visų pirma garantuoja žmonių teisę į tikėjimo laisvę, teisę burtis į asociacijas, žodžio ir spaudos laisvę, taip pat teisę rengti taikias demonstracijas bei politines teises,

L.

kadangi praėjus beveik mėnesiui po 1999 m. spalio 26 d. studentų judėjimo, kurį pradėjo Vientiano studentai ir mokytojai, 10-ųjų metinių paminėjimo, pagrindiniai šio judėjimo vadovai –Thongpaseuth Keuakoun, Seng-Aloun Phengphanh, Bouavanh Chanmanivong ir Kèochay – vis dar laikomi slaptai sulaikyti, o pagal pranešimus Khamphouvieng Sisa-At mirė kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis,

M.

kadangi 2009 m. lapkričio 2 d. daugiau nei 300 žmonių, kurie rengėsi taikiai demonstracijai Vientiane, siekdami reikalauti pagarbos žmogaus teisėms ir daugiapartinės valdymo sistemos, taip paminėdami žiaurių įvykių 10-ąsias metines, buvo sulaikyti Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos slaptosios policijos, ir kadangi devyni iš šių asmenų – Kingkèo ir Somchit, Soubinh, Souane, Sinpasong, Khamsone, Nou, Somkhit ir Sourigna – vis dar tebėra uždaryti areštinėje,

N.

kadangi Laoso valdžia ir toliau persekioja Hmongo bendruomenę dėl Hmongo sukilimo, kuris įvyko 20-ojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, o Hmongo bendruomenės nariai, gyvenantys Laose vietovėse, kuriose, kaip įtariama, buvo sukilimo centrai, areštuojami, kankinami, seksualiai išnaudojami ir žudomi be teismo sprendimo,

O.

kadangi 5 000 Laoso Hmongo bendruomenės narių šiuo metu laikomi Huay Nam Khao stovykloje Tailande ir jiems gresia išsiuntimas iš šalies pagal Tailando ir Laoso vyriausybių susitarimą, ir kadangi dar 158 asmenys, įskaitant 85 vaikus, buvo laikomi Nong Khai centre nežmoniškomis sąlygomis daugiau nei trejus metus,

P.

kadangi rūpestį kelia politinė padėtis Laose, kurį dar nuo 1975 m. valdo viena partija ir kurio visuomenė ir toliau negali naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis,