ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2010.193.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 193

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

53 tomas
2010m. liepos 16d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Jungtinė parlamentinė asamblėja, kurią sudaro partnerystės susitarimą pasirašiusių Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių bei Europos bendrijos ir ją sudarančių valstybių narių atstovai
19-oji sesija vyko Tenerifėje (Ispanija) 2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d.

2010/C 193/01

2010 m. kovo 29 d., pirmadienio, posėdžio protokolas

1

Oficialus iškilmingas posėdis.

1

Jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdis.

1

Jungtinės parlamentinės asamblėjos sudėtis.

1

Ne parlamentų atstovų akreditavimas.

1

Darbotvarkės projekto tvirtinimas (AP/100.638).

1

18-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos posėdžių protokolų tvirtinimas (OL C 68, 2010 3 18).

1

Pirmininkų pranešimai, įskaitant 2010 m. kovo 28 d. Biuro posėdyje priimtus sprendimus.

1

Komisijos nario Andrio Piebalgo, atsakingo už vystymąsi, pranešimas.

2

Klausimų Komisijai valanda.

2

Veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, atsižvelgdama į 18-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos, vykusios Luandoje (Angola), metu priimtas rezoliucijas.

3

Diskusijos su Komisija pagal procedūrą prašau žodžio (angl. catch the eye).

3

Regionų strateginiai dokumentai.

3

Šalių strateginiai dokumentai.

3

2010/C 193/02

2010 m. kovo 30 d., antradienio, posėdžio protokolas

4

Skubus klausimas Nr. 1: Haičio atkūrimas ir atstatymas po gaivalinės nelaimės bei skurdo ir stichinių nelaimių sąsaja.

4

Klimato kaitos finansinis ir ekonominis poveikis AKR šalims

4

Pasaulinės krizės socialinis poveikis.

4

Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas.

4

2010/C 193/03

2010 m. kovo 31 d., trečiadienio, posėdžio protokolas

5

AKR tarybos pirmininkės pareigas einančios Gabono ekonomikos, prekybos, pramonės ir turizmo ministrės atstovo Paulo Bunduku-Lathos pranešimas.

5

ES Tarybos pirmininko pareigas einančio Ispanijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Angelo Lossados pranešimas.

5

Klausimų Tarybai valanda.

5

Diskusijos su Taryba pagal procedūrą prašau žodžio

6

Padėtis Somalyje. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

6

Ekonominių ir socialinių partnerių ataskaita.

6

Ekonominės partnerystės susitarimai: dabartinė padėtis. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

6

Bananai: ES ir Lotynų Amerikos susitarimas dėl bananų ir jo poveikis AKR ir ES bananų augintojams. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

6

Atokiausi regionai ir jų vaidmuo regioninės plėtros srityje. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

7

Skubus klausimas Nr. 2: Parama taikos įtvirtinimui Pietų Sudane.

7

2010/C 193/04

2010 m. balandžio 1 d., ketvirtadienio, posėdžio protokolas

8

2010 m. kovo 31 d., trečiadienio, (rytinio ir popietinio) posėdžio protokolo tvirtinimas.

8

Darbo grupių diskusijų rezultatų apžvalga ir diskusija dėl migracijos

8

Balsavimas dėl nuolatinių komitetų pranešimuose pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų.

8

Balsavimas dėl skubių pasiūlymų dėl rezoliucijų.

8

Balsavimas dėl išvadų dėl regionų strateginių dokumentų projekto.

9

Deklaracija.

9

Kiti klausimai.

9

20-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos data ir vieta.

9

I priedas —   Jungtinės parlamentinės asamblėjos narių sąrašas abėcėlės tvarka

10

II priedas —   2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d. Tenerifėje (Ispanija) vykusios sesijos dalyvių sąrašas

15

III priedas —   2010 m. kovo 29 d., pirmadienio, posėdžio protokolo priedas

19

IV priedas —   Priimtos rezoliucijos

20


LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI Jungtinė parlamentinė asamblėja, kurią sudaro partnerystės susitarimą pasirašiusių Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių bei Europos bendrijos ir ją sudarančių valstybių narių atstovai 19-oji sesija vyko Tenerifėje (Ispanija) 2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d.

16.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/1


2010 M. KOVO 29 D., PIRMADIENIO, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(2010/C 193/01)

(Posėdis pradėtas 11.10 val.)

Oficialus iškilmingas posėdis.

Į Asamblėją kreipėsi šie asmenys:

Kanarų salų regioninės vyriausybės pirmininkas Paulino Rivero, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkas Charles Milupi, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkas Louis Michel ir Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguel Angel Moratinos.

(Posėdis sustabdytas 13 val. ir atnaujintas 15.25 val.)

PIRMININKAVO: L. MICHEL

Pirmininkas

Jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdis.

Pirmininkas pasveikino visus dalyvius.

1.   Jungtinės parlamentinės asamblėjos sudėtis.

Pirmininkas pranešė, kad Jungtinės parlamentinės asamblėjos narių sąrašas, kurį perdavė AKR šalių valdžios institucijos ir Europos Parlamento pirmininkas, bus pridėtas prie protokolo.

2.   Ne parlamentų atstovų akreditavimas.

Pirmininkas pranešė, kad AKR šalių valdžios institucijos atsiuntė ne parlamentų atstovų sąrašą. Vadovaudamasis Partnerystės susitarimo 17 straipsnio 1 dalimi ir Jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo tvarkos taisyklių 1 straipsniu, jis pasiūlė sudaryti šių atstovų sąrašą ir pridėti jį prie posėdžio protokolo.

Jungtinė parlamentinė asamblėja tam pritarė.

Jungtinė parlamentinė asamblėja nusprendė, kad Madagaskaro (I. Norbert-Richards) ir Nigerio (A. Goukoye) atstovai šioje sesijoje dalyvaus stebėtojų teisėmis, turėdami teisę išsakyti savo nuomonę su jų šalimi susijusiais klausimais, tačiau neturėdami teisės balsuoti.

3.   Darbotvarkės projekto tvirtinimas (AP/100.638).

Patvirtintas toks darbotvarkės projektas, koks pateikiamas šiame protokole.

4.   18-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos posėdžių protokolų tvirtinimas (OL C 68, 2010 3 18).

Protokolas patvirtintas.

5.   Pirmininkų pranešimai, įskaitant 2010 m. kovo 28 d. Biuro posėdyje priimtus sprendimus.

Pirmininkas pranešė apie 2010 m. kovo 28 d. Biuro posėdžio rezultatus.

Pirmininkas pasiūlė, kad Jungtinės parlamentinės asamblėjos sesija galėtų būti rengiama 2010 m. gruodžio 2–6 d., kad jos laikas nesutaptų su ES ir Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris vyks 2010 m. lapkričio 29–30 d. Asamblėja pritarė tokiam pokyčiui, kuris buvo oficialiai patvirtintas kitą ketvirtadienį, balandžio 1 d.

Pirmininkai pranešė apie šiuos pakeitimų ir klausimų, susijusių su balsavimo metodais, pateikimo terminus:

nuolatinių komitetų pranešimuose pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimų pateikimo terminas: kovo 29 d., pirmadienis, 18.00 val.

pasiūlymų dėl kompromisinių rezoliucijų ir kitų skubių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimų pateikimo terminas: kovo 30 d, antradienis, 15.00 val.

klausimų, susijusių su balsavimo metodais: kovo 31 d., trečiadienis, 18.00 val., raštu.

Kalbėjo: J. Leinen, M. Assarid (Malis), M. A. Martínez Martínez, R. Czarnecki, A. Kutekala Kaawa (Kongo Demokratinė Respublika) ir W. William (Seišeliai).

6.   Komisijos nario Andrio Piebalgo, atsakingo už vystymąsi, pranešimas.

Pirmininkas pasveikino Komisijos narį ir padėkojo už įsipareigojimus Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

Žodį tarė Komisijos narys A. Piebalgs.

7.   Klausimų Komisijai valanda.

Pirmininkas pristatė temą.

Komisijai iš viso buvo pateikti 36 klausimai.

Komisija jau anksčiau atsakė į klausimus raštu, o Komisijos narys A. Piebalgs žodžiu atsakė į papildomus klausimus, kuriuos pateikė šie asmenys:

 

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė R. Goebbels, dėl pagalbos Haičiui veiksmingumo.

 

Klausimas Nr. 3, kurį pateikė F. Castex, dėl paramos sveikatai atliekant 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) laikotarpio vidurio peržiūrą.

 

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė M. Striffler (kurią pakeitė M. Ponga), dėl visuotinio aprūpinimo kovos su maliarija priemonėmis iki 2010 m. ir su sveikata susijusių Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

 

Klausimas Nr. 12, kurį pateikė N. Neuser, dėl nepakankamo sveikatos srities darbuotojų skaičiaus AKR šalyse.

 

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė J. Leinen, dėl falsifikuotų vaistų AKR šalyse.

 

Klausimas Nr. 17, kurį pateikė M. Cashman (kurį pakeitė Z. Gurmai), dėl seksualinių mažumų diskriminavimo.

 

Klausimas Nr. 18, kurį pateikė C. Bearder (kurią pakeitė L. Aylward), dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su negalią turinčiais asmenimis.

 

Klausimas Nr. 22, kurį pateikė G. Zimmer, dėl AKR ir ES vandens infrastruktūros sukūrimo.

 

Klausimas Nr. 5, kurį pateikė A. Jäätteenmäki (kurią pakeitė T. Manders), dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros AKR šalyse finansavimo iš Europos plėtros fondo (EPF).

 

Klausimas Nr. 29, kurį pateikė O. Christensen, dėl BŽŪP ir prekybos iškraipymo.

 

Klausimas Nr. 30, kurį pateikė E. Guerrero Salom, dėl Komisijos įsipareigojimų ūkininkavimo sektoriui kovojant su klimato kaita.

 

Klausimas Nr. 23, kurį pateikė W. William (Seišeliai), dėl regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų vykdomo tausaus žuvininkystės valdymo.

 

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė P. Tirolien, dėl 2008–2013 m. regionų strateginių dokumentų ir regioninių orientacinių programų (10-ojo EPF).

 

Klausimas Nr. 25, kurį pateikė G. Mato Adrover (kurį pakeitė M. R. Estaras Farragut), dėl 2009 m. birželio mėn. Komisijos komunikato „Susieti Afriką ir Europą sustiprinant bendradarbiavimą transporto srityje“.

 

Klausimas Nr. 32, kurį pateikė M. Carvalho, dėl atokiųjų ES regionų Atlanto vandenyne ir kaimyninių AKR šalių strateginės partnerystės.

 

Klausimas Nr. 33, kurį pateikė M. Ponga, dėl regioninio bendradarbiavimo – AKR šalių ir atokiųjų ES regionų bendradarbiavimo būdų gerinimo.

 

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė D. Martin, dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų dvišaliuose prekybos susitarimuose.

 

Klausimas Nr. 15, kurį pateikė J. Sargentini, dėl migracijos.

 

Klausimas Nr. 19, kurį pateikė Z. Gurmai, dėl informavimo ir informacijos perdavimo laisvės.

 

Klausimas Nr. 24, kurį pateikė M. J. Kamar (Kenija), dėl bendradarbiavimo kovojant su tarptautiniu terorizmu.

 

Klausimas Nr. 4, kurį pateikė F. Hall, dėl Europos plėtros fondo įtraukimo į ES biudžetą.

 

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė M. Assarid Imbarcaouane (Malis), dėl V-Flex priemonės (angl. Vulnerability Flexibility Instrument).

 

Klausimas Nr. 26, kurį pateikė T. Manders, dėl rinkimų stebėtojų misijų kaip nuolatinės JPA priemonės taikymo.

 

Klausimas Nr. 34, kurį pateikė K. Arif, dėl darnaus vystymosi politikos.

 

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė F. Kaczmarek, dėl ES greitojo reagavimo į stichines nelaimes pajėgų.

 

Klausimas Nr. 9, kurį pateikė M. Gahler, dėl neteisėtų mėginimų eksproprijuoti Europos investuotojus iš Bamako (Malis).

 

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė T. Toga (Etiopija), dėl Somalio.

 

Klausimas Nr. 16, kurį pateikė A. Gomes, dėl žmogaus teisių Kabindoje.

 

Klausimas Nr. 20, kurį pateikė O. Schmidt, dėl Dawito Isaako.

 

Klausimas Nr. 21, kurį pateikė I. Bundu (Siera Leonė), dėl trapaus Siera Leonės valstybės statuso pasekmių.

 

Klausimas Nr. 27, kurį pateikė H. Schnellhardt, dėl 2010 m. birželio mėn. Gvinėjos Respublikoje rengiamų rinkimų.

 

Klausimas Nr. 36, kurį pateikė M. Rivasi, dėl tolesnių veiksmų, priėmus rezoliuciją dėl padėties Madagaskare.

8.   Veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, atsižvelgdama į 18-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos, vykusios Luandoje (Angola), metu priimtas rezoliucijas.

Komisijos narys A. Piebalgs kalbėjo apie anksčiau išplatintą dokumentą, kuriame pateikiama išsami informacija apie veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, atsižvelgdama į Luandoje (Angola) priimtas rezoliucijas.

PIRMININKAVO: Ch. MILUPI

Pirmininkas

9.   Diskusijos su Komisija pagal procedūrą „prašau žodžio“ (angl. catch the eye).

Kalbėjo: O. Schmidt, E. Hoarau, W. William (Seišeliai), A. Manirakiza (Burundis), N. Deerpalsing (Mauricijus), M. Carvalho, A. Gomes, I. Durant, P. Tirolien, M. Naib (Eritrėja), M. Sylla (Malis), M. A. Martínez Martínez, T. Manders ir M. Sall (Senegalas).

Komisijos narys atsakė į visų narių klausimus.

10.   Regionų strateginiai dokumentai.

Pirmininkas pranešė, kad Jungtinė parlamentinė asamblėja Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto išvadų projektą patvirtins ketvirtadienį.

Komiteto pirmininkai pristatė regionų strateginius dokumentus, vėliau kalbėjo šių šešių strateginių dokumentų pranešėjai:

Karibų jūros regionas: E. Jean-Marie (Sent Lusija) ir D. Martin,

Rytų ir Pietų Afrika ir Indijos vandenyno regionas: W. William (Seišeliai) ir E. Hoarau,

Pietų Afrikos vystymosi bendrija: E. Mwansa (Zambija) ir H.-P. Mayer (kurį pakeitė M. Gahler),

Centrinė Afrika: A. Kutekala Kaawa (Kongo Demokratinės Respublika) ir K. Arif,

Vakarų Afrika: A. W. Tambuwal (Nigerija) ir Ch. Goerens (nedalyvavo),

Ramiojo vandenyno regionas: S. Vaipulu (Tonga) ir F. Engel.

Kalbėjo: M. Carvalho, R. Czarnecki, H. Hamatoukour (Kamerūnas), F. Hall, M. Nedelcheva, E. Guerrero Salom ir E. Hoarau.

Komisijos narys atsakė į narių pastabas ir klausimus.

11.   Šalių strateginiai dokumentai.

Kalbėjo: K. Mporogomyi (Tanzanija) ir J. Mugambe (Uganda).

Komisijos narys atsakė į visų narių klausimus.

(Posėdis baigtas 19.20 val.)

Charles MILUPI ir

Louis MICHEL

Pirmininkai

Mohammed Ibn CHAMBAS ir

Luis Marco AGUIRIANO NALDA

Generaliniai sekretoriai


16.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/4


2010 M. KOVO 30 D., ANTRADIENIO, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(2010/C 193/02)

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

PIRMININKAVO: Ch. MILUPI

Pirmininkas

1.   Skubus klausimas Nr. 1: Haičio atkūrimas ir atstatymas po gaivalinės nelaimės bei skurdo ir stichinių nelaimių sąsaja.

Pranešimus skaitė už vystymąsi atsakingas Komisijos narys Andris Piebalgs ir Jungtinių Tautų nelaimių mažinimo tarptautinės strategijos sekretoriato (angl. UNISDR) generalinio sekretoriaus, atsakingo už nelaimių rizikos mažinimą, specialioji atstovė Margareta Wahlström.

Kalbėjo: L. Ronzulli, M. Jiménez (Dominikos Respublika), P. Tirolien, H. Hamatoukour (Kamerūnas), M. De Sarnez, I. Durant, T. Toga (Etiopija), R. A. Legutko, M. Assarid Imbarcaouane (Malis), E. Hoarau, M. Baldeh (Gambija), G. B. Noel (Grenada), F. Kaczmarek, D. Ramotar (Gajana), E. Guerrero Salom, J. Nicholson, I. Zanicchi, R. Goebbels, L. Straker (Sent Vinsentas ir Grenadinai), M. Ponga, M. Sall (Senegalas), T. Zwiefka ir A. Gomes.

Domenico Rosa (Europos Komisija) atsakė į narių pastabas ir klausimus.

2.   Klimato kaitos finansinis ir ekonominis poveikis AKR šalims

Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komitetas.

Buti Manamelos (Pietų Afrika) ir Franko Engelo ataskaita.

Buti Manamela (Pietų Afrika) ir Frank Engel pristatė savo ataskaitą.

Kalbėjo: C. Awudu Mbaya (Kamerūnas), M. Carvalho, E. Guerrero Salom, T. Toga (Etiopija), A. Jensen, M. Amon-Ago (Dramblio Kaulo Krantas), D. Ramotar (Gajana), C. Klass, J. Mugambe (Uganda), J. Leinen, J. Nicholson, Z. Gurmai, Djimai (Čadas), E. Mwansa (Zambija), Z. Roithová, W. William (Seišeliai), M. Sall (Senegalas) ir D. Rosa (Europos Komisija).

Diskusiją užbaigė B. Manamela (Pietų Afrika) ir F. Engel.

PIRMININKAVO: L. MICHEL

Pirmininkas

3.   Pasaulinės krizės socialinis poveikis.

Socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos komitetas.

Gibsono Hlophe (Svazilandas) ir Juano Fernando Lópezo Aguilaro ataskaita.

Gibson Hlophe (Svazilandas) ir Norbert Neuser (už Juaną Fernando Lópezą Aguilarą) pristatė ataskaitą.

Kalbėjo: L. Ronzulli, Z. Gurmai, M. Rivasi, M. Amon-Ago (Dramblio Kaulo Krantas), R. Czarnecki, M. Nedelcheva, D. Ramotar (Gajana), O. Christensen, A. Sithole (Mozambikas), T. Händel, E. Bauer, W. William (Seišeliai), F. Hall, M. Tapsoba (Burkina Fasas), A. Gomes, H. Schnellhardt, N. Deerpalsing (Mauricijus) ir D. Rosa (Europos Komisija).

Diskusiją užbaigė G. Hlophe (Svazilandas) ir N. Neuser.

4.   Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas.

Temą pristatė Pasaulinio fondo vyriausiasis patarėjas Svend Robinson.

Kalbėjo: H. Hamatoukour (Kamerūnas), Papalii (Samoa), I. Bundu (Siera Leonė), F. Castex, M. A. Tiheli (Lesotas), G. Baradandikanya (Burundis), U. Bullmann, Ch. Milupi (pirmininkas), A. S. Seriche Dougan (Pusiaujo Gvinėja), E. Mwansa (Zambija).

S. Robinson atsakė į diskusijos metu iškilusius klausimus.

(Posėdis baigtas 12.50 val.)

Charles MILUPI ir

Louis MICHEL

Pirmininkai

Mohammed Ibn CHAMBAS ir

Luis Marco AGUIRIANO NALDA

Generaliniai sekretoriai


16.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/5


2010 M. KOVO 31 D., TREČIADIENIO, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(2010/C 193/03)

(Posėdis pradėtas 9.10 val.)

PIRMININKAVO: L. MICHEL

Pirmininkas

1.   AKR tarybos pirmininkės pareigas einančios Gabono ekonomikos, prekybos, pramonės ir turizmo ministrės atstovo Paulo Bunduku-Lathos pranešimas.

AKR tarybos vardu kalbėjo P. Bunduku-Latha.

2.   ES Tarybos pirmininko pareigas einančio Ispanijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Angelo Lossados pranešimas.

ES Tarybos vardu kalbėjo A. Lossada.

3.   Klausimų Tarybai valanda.

AKR tarybai pateikti aštuoni klausimai.

P. Bunduku-Latha atsakė į šiuos klausimus ir papildomus klausimus:

 

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė T. Toga (Etiopija), dėl Somalio.

 

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė O. Schmidt ir C. Bearder (nedalyvavo), dėl Murray Watsono ir Patricko Amukhumos.

 

Klausimas Nr. 3, kurį pateikė W. William (Seišeliai), dėl paramos nuo piratavimo nukentėjusioms AKR šalims.

 

Klausimas Nr. 4, kurį pateikė F. Kaczmarek, dėl specialiojo atstovo, atsakingo už kovą su seksualine prievarta prieš moteris ir vaikus ginkluotų konfliktų metu, paskyrimo.

 

Klausimas Nr. 5, kurį pateikė G. Mato Adrover, dėl AKR šalių ir atokiųjų ES regionų regioninio bendradarbiavimo stiprinimo, nustatant bendradarbiavimo sritis.

 

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė O. Christensen, dėl biokuro.

 

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė M. De Sarnez, dėl atstovavimo regionams vykstant AKR ir ES deryboms.

 

Klausimas Nr. 8, kurį pateikė T. Manders, dėl iš Afrikos į ES atvykstančių jaunųjų futbolininkų.

 

4, 5 ir 8 klausimų autoriai posėdyje nedalyvavo.

 

ES Tarybai pateiktas dvidešimt vienas klausimas.

 

A. Lossada atsakė į šiuos klausimus ir papildomus klausimus:

 

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė K. Arif, dėl finansinių paslaugų liberalizavimo atsižvelgiant į Ekonominės partnerystės susitarimus.

 

Klausimas Nr. 9, kurį pateikė I. Durant, dėl Haičio.

 

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė I. Zanicchi, dėl nepaprastosios padėties – dingusių Haičio vaikų apsaugos.

 

Klausimas Nr. 19, kurį pateikė H. Schnellhardt, dėl karinių veiksmų prie Somalio krantų.

 

Klausimas Nr. 20, kurį pateikė O. Schmidt ir C. Bearder (nedalyvavo), dėl Murray Watsono ir Patricko Amukhumos.

 

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė M. Assarid Imbarcaouane, dėl Lisabonos sutarties ir Kotonu susitarimo.

 

Klausimas Nr. 15, kurį pateikė F. Castex, dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų 5-ojo tikslo.

 

Klausimas Nr. 22, kurį pateikė W. William (Seišeliai), dėl klimato kaitos – su anglies junginių išlakomis susijusių tikslų.

 

Klausimas Nr. 26, kurį pateikė L. Ronzulli, dėl skaitmeninės atskirties.

 

Klausimas Nr. 27, kurį pateikė O. Christensen, dėl biokuro.

 

A. Lossada tuo pat metu atsakė į šiuos klausimus ir papildomus klausimus:

 

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė A. Jäätteenmäki (nedalyvavo), dėl ES atsakomųjų ir koordinavimo veiksmų, prasidėjus krizei, ir klausimas Nr. 12, kurį pateikė P. Tirolien, dėl Europos civilinės saugos priemonės sukūrimo.

 

Klausimas Nr. 17, kurį pateikė T. Toga (Etiopija), dėl Somalio, ir klausimas Nr. 18, kurį pateikė M. J. Kamar (Kenija), dėl Somalio.

 

Klausimas Nr. 25, kurį pateikė G. Mato Adrover, dėl Europos ir Afrikos bendradarbiavimo Atlanto vandenyno regione erdvės, į kurią įeitų atokieji ES regionai (Kanarai, Azorų salos ir Madeira) ir kaimyninės AKR šalys, įsteigimo, ir klausimas Nr. 29, kurį pateikė M. Carvalho, dėl transporto jungčių tarp atokiųjų ES regionų ir žemyninės Europos dalies bei kaimyninių trečiųjų šalių.

 

Klausimas Nr. 21, kurį pateikė J. Leinen, dėl AKR klimato politikos, ir klausimas Nr. 23, kurį pateikė F. Hall, dėl su klimato kaita susijusių veiksmų po 15-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos.

 

Klausimų Nr. 24, 28 ir 16 autoriai posėdyje nedalyvavo, todėl į jų klausimus nebuvo atsakyta.

PIRMININKAVO: Ch. MILUPI

Pirmininkas

4.   Diskusijos su Taryba pagal procedūrą „prašau žodžio“

Prieš pradedant atviras diskusijas su Taryba, P. Bunduku-Latha ir A. Lossada pateikė ataskaitą apie Kotonu susitarimo persvarstymą.

Kalbėjo: M. Carvalho, O. Schmidt, G. Mitchell, D. Martin, M. Sall (Senegalas), W. William (Seišeliai), L. Straker (Sent Vinsentas ir Grenadinai), H. Hamatoukour (Kamerūnas), M. Naib (Eritrėja), A. Manirakiza (Burundis) ir N. Deerpalsing (Mauricijus).

P. Bunduku-Latha ir A. Lossada atsakė į iškilusius klausimus.

5.   Padėtis Somalyje. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

Žodį tarė Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (angl. AMISOM) vadovas Boubacar Gaoussou Diarra ir Somalio pereinamojo laikotarpio parlamento pirmininkas Mohamed Nur.

Kalbėjo: F. Kaczmarek, M. Naib (Eritrėja), F. Castex, T. Toga (Etiopija), L. Michel, M. Assarid Imbarcaouane (Malis), J. Sargentini, J. Mugambe (Uganda), M. Callanan, T. Händel, J. Kembi-Gitura (Kenija), K. Lisek ir D. Rosa (Europos Komisija).

O. Abdullahi (Nigerija) kalbėjo apie padėtį Nigerijoje ir pasmerkė Libijos (siūliusios padalyti Nigeriją į dvi dalis) kišimąsi į nepriklausomos Nigerijos valstybės reikalus.

(Posėdis baigtas 12.50 val. ir atnaujintas 15.10 val.)

PIRMININKAVO: Ch. MILUPI

Pirmininkas

M. A. Martínezo Martínezo prašymu, Asamblėja tylos minute pagerbė 2010 m. kovo 29 d. Maskvoje įvykdyto išpuolio aukas.

6.   Ekonominių ir socialinių partnerių ataskaita.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir regionų pilietinės visuomenės atstovų pranešimai.

EESRK AKR ir ES stebėjimo komiteto pirmininkas L. Jahier ir EESRK AKR ir ES stebėjimo komiteto narys H. R. Kimera skaitė pranešimus.

Kalbėjo: K. Mporogomyi (Tanzanija), W. William (Seišeliai) ir I. Durant.

7.   Ekonominės partnerystės susitarimai: dabartinė padėtis. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

Kalbėjo: J. A. Machado (Europos Komisija), H. Hamatoukour (Kamerūnas), H. Schnellhardt, M. Sylla (Malis), M. Carvalho, K. Arif, H. Rinaldi, A. Sithole (Mozambikas), J. Sargentini, K. Mporogomyi (Tanzanija), R. Sturdy, W. William (Seišeliai), O. Abdullahi (Nigerija), G. Zimmer, M. Tapsoba (Burkina Fasas) ir M. Malahoo Forte (Jamaika).

8.   Bananai: ES ir Lotynų Amerikos susitarimas dėl bananų ir jo poveikis AKR ir ES bananų augintojams. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

Kalbėjo: E. Jean-Marie (Sent Lusija), J. Owona Kono (Kamerūnas), L. Cologan (Europos bananų augintojų asociacijos prezidentas), J. A. Machado (Europos Komisija), G. Mato Adrover, P. Tirolien, H. Rinaldi, M. Amon-Ago (Dramblio Kaulo Krantas), I. Durant, J. Mugambe (Uganda), R. Sturdy, L. Straker (Sent Vinsentas ir Grenadinai), E. Hoarau, M. Gahler, M. Malahoo Forte (Jamaika), K. Arif, M. Ponga ir D. Ramotar (Gajana).

PIRMININKAVO: L. MICHEL

Pirmininkas

9.   Atokiausi regionai ir jų vaidmuo regioninės plėtros srityje. Diskusijos nepriimant rezoliucijos.

Asamblėjai pranešta, kad Biuro AKR nariai išsamiau apsvarstys pasiūlymą dėl rezoliucijos, kol nebus priimtas sprendimas dėl jos turinio.

Kalbėjo: Casas (Kanarų salų vyriausybės regiono išorės santykių ministras), A.-P. Laissy (Europos Komisija), J. Owona Kono (Kamerūnas), G. Mato Adrover, P. Tirolien, W. William (Seišeliai), F. Alfonsi, E. Hoarau, M. Ponga, M. A. Martínez Martínez ir M. Carvalho.

10.   Skubus klausimas Nr. 2: Parama taikos įtvirtinimui Pietų Sudane.

Kalbėjo: D. Rosa (Europos Komisija), M. Naib (Eritrėja), T. Toga (Etiopija), E. Guerrero Salom, M. Gahler, O. Schmidt, I. Durant, J. Mugambe (Uganda), T. Händel, K. Mporogomyi (Tanzanija), Z. Gurmai, H. Schnellhardt, J. Wlosowicz, R. Estaras Ferragut, I. Zanicchi, A. R. Hamdi (Sudanas), M. Carvalho ir B. Manamela (Pietų Afrika).

(Posėdis baigtas 19 val.)

Charles MILUPI ir

Louis MICHEL

Pirmininkai

Mohammed Ibn CHAMBAS ir

Luis Marco AGUIRIANO NALDA

Generaliniai sekretoriai


16.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/8


2010 M. BALANDŽIO 1 D., KETVIRTADIENIO, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(2010/C 193/04)

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

PIRMININKAVO: Ch. MILUPI

Pirmininkas

Pirmininkas Ch. Milupi pranešė, kad pirmininką L. Michelį pakeitė K. Arif.

1.   2010 m. kovo 31 d., trečiadienio, (rytinio ir popietinio) posėdžio protokolo tvirtinimas.

Protokolas patvirtintas.

2.   Darbo grupių diskusijų rezultatų apžvalga ir diskusija dėl migracijos

Pateiktos šios darbo grupių diskusijų ataskaitos:

Jo Leinen – dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir vandens tiekimo;

Glen Benedict Noel (Grenada) – dėl tvariojo turizmo;

Mariya Nedelcheva – dėl migracijos regione.

Po šios darbo grupės diskusijų ataskaitos pradėta diskusija pagal procedūrą „prašau žodžio“.

Kalbėjo: M. Gahler, G. Mato Adrover, M. Ponga, M. Assarid Imbarcaouane (Malis), E. Guerrero Salom, W. William (Seišeliai), A. Jensen, H. Hamatoukour (Kamerūnas), G. Zimmer ir A. Ould Guelaye (Mauritanija).

Pranešėjas užbaigė šią diskusiją.

3.   Balsavimas dėl nuolatinių komitetų pranešimuose pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų.

Pirmininkas priminė Asamblėjai balsavimo tvarką.

Klimato kaitos finansinis ir ekonominis poveikis AKR šalims,

Buti Manamelos (Pietų Afrika) ir Franko Engelo ataskaita.

Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komitetas (ACP-EU/ 100.642).

PPE ir ALDE frakcijos paprašė, kad dėl A konstatuojamosios dalies būtų balsuojama dalimis, ir ši konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

B. Manamela (Pietų Afrika) žodžiu pasiūlė iš dalies pakeisti 1 pakeitimą, ir šis pakeitimas buvo patvirtintas.

Buvo paprašyta dėl 10, 13 ir 16 straipsnių balsuoti atskirai, ir visi šie straipsniai buvo atmesti.

Iš dalies pakeista rezoliucija patvirtinta.

Pasaulinės krizės socialinis poveikis,

G. Hlophe (Svazilandas) ir J. F. Lópezo Aguilaro ataskaita.

Socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos komitetas (ACP-EU/100.640).

S&D frakcija paprašė, kad dėl 6 dalies būtų balsuojama dalimis, ir ši dalis buvo patvirtinta.

H. Schnellhardt žodžiu pasiūlė 19 dalį papildyti nauju a punktu, ir šis punktas buvo atmestas.

Iš dalies pakeista rezoliucija patvirtinta.

4.   Balsavimas dėl skubių pasiūlymų dėl rezoliucijų.

Skubus pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Haičio atkūrimo ir atstatymo po gaivalinės nelaimės bei skurdo ir stichinių nelaimių sąsajos (ACP-EU/100.726/comp).

M. Assarid (Malis) žodžiu pasiūlė iš dalies pakeisti 4 įtrauką, 2 dalies b punktą ir 2 dalies c punktą, ir šie pakeitimai buvo patvirtinti.

Iš dalies pakeista rezoliucija patvirtinta vienbalsiai.

Skubus pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl paramos taikos įtvirtinimui Pietų Sudane (ACP-EU/100.725)

J. Mugambe (Uganda) žodžiu pasiūlė iš dalies pakeisti B konstatuojamąją dalį, ir šis pakeitimas buvo patvirtintas.

M. Gahler žodžiu pasiūlė iš dalies pakeisti E konstatuojamąją dalį, ir šis pakeitimas buvo patvirtintas.

Iš dalies pakeista rezoliucija patvirtinta vienbalsiai.

5.   Balsavimas dėl išvadų dėl regionų strateginių dokumentų projekto.

Išvados dėl regionų strateginių dokumentų patvirtintos vienbalsiu pritarimu.

6.   Deklaracija.

Deklaracija dėl ES ir Lotynų Amerikos susitarimo dėl bananų ir jo poveikio AKR ir ES bananų augintojams patvirtinta vienbalsiu pritarimu.

Pirmininkas pranešė, kad dėl deklaracijos dėl atokiausių regionų, dėl kurios sprendimas buvo priimtas per Biuro posėdį 2010 m. kovo 28 d., sekmadienį, nebus balsuojama, kadangi Biuro AKR nariams reikia daugiau laiko konsultacijoms su savo patarėjais ir apygardomis.

7.   Kiti klausimai.

W. William (Seišeliai) kalbėjo apie 2010 m. liepos mėn. Seišeliuose įvyksiantį 5-ąjį regioninį posėdį.

M. Malahoo Forte (Jamaika) kalbėjo apie Asamblėjos organizavimą. Šiuo klausimu žodį tarė pirmininkas Ch. Milupi, pirmininko pareigas einantis K. Arif ir M. Assarid Imbarcaouane (Malis).

8.   20-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos data ir vieta.

20-osios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesija vyks 2010 m. gruodžio 2–5 d. Kinšasoje (Kongo Demokratinė Respublika).

(Posėdis baigtas 10.45 val.)

Charles MILUPI ir

Kader ARIF (pareigas einantis)

Pirmininkai

Mohamed Ibn CHAMBAS ir

Luis Marco AGUIRIANO NALDA

Generaliniai sekretoriai


I PRIEDAS

JUNGTINĖS PARLAMENTINĖS ASAMBLĖJOS NARIŲ SĄRAŠAS ABĖCĖLĖS TVARKA

AKR atstovai

EP atstovai

Ch. MILUPI (ZAMBIJA), pirmininkas

MICHEL, L., pirmininkas

BOTSVANA (pirmininko pavaduotojas)

ARIF, K. (pirmininko pavaduotojas)

BURUNDIS (pirmininko pavaduotojas)

ŠŤASTNÝ, P. (pirmininko pavaduotojas)

KAMERŪNAS (pirmininko pavaduotojas)

HOARAU, E. (pirmininko pavaduotoja)

KONGO (Respublika) (pirmininko pavaduotojas)

KLASS, C. (pirmininko pavaduotoja)

KUKO SALOS (pirmininko pavaduotojas)

NICHOLSON, J. (pirmininko pavaduotojas)

GAJANA (pirmininko pavaduotojas)

McAVAN, L. (pirmininko pavaduotoja)

LESOTAS (pirmininko pavaduotojas)

RONZULLI, L.(pirmininko pavaduotoja)

LIBERIJA (pirmininko pavaduotojas)

GOERENS, Ch. (pirmininko pavaduotojas)

MALIS (pirmininko pavaduotojas)

SCOTTA', G. (pirmininko pavaduotojas)

SENT VINSENTAS IR GRENADINAI (pirmininko pavaduotojas)

ROITHOVÁ, Z. (pirmininko pavaduotoja)

TANZANIJA (pirmininko pavaduotojas)

OUZKÝ, M. (pirmininko pavaduotojas)

TUVALU (pirmininko pavaduotojas)

RIVASI, M. (pirmininko pavaduotoja)

ANGOLA

ALFONSI, F.

ANTIGVA IR BARBUDA

ALVES, L. P.

BAHAMŲ SALOS

BAUER, E.

BARBADOSAS

BEARDER, C.

BELIZAS

BOVÉ, J.

BENINAS

BULLMANN, U.

BURKINA FASAS

CALLANAN, M.

ŽALIASIS KYŠULYS

CARVALHO, M

CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKA

CASA, D.

ČADAS

CASINI, C.

KOMORAI

CASPARY, D.

KONGO Demokratinė Respublika

CASTEX, F.

DRAMBLIO KAULO KRANTAS

CHRISTENSEN, O.

DŽIBUTIS

COELHO, C.

DOMINIKA

DE KEYSER, V.

DOMINIKOS RESPUBLIKA

DELVAUX, A.

PUSIAUJO GVINĖJA

DE MITA, L. C.

ERITRĖJA

DE SARNEZ, M.

ETIOPIJA

DURANT, I.

FIDŽIS

ENGEL, F.

GABONAS

ESTARÀS FERRAGUT, R.

GAMBIJA

FERREIRA, E.

GANA

FERREIRA, J.

GRENADA

FORD, V.

GVINĖJA

GAHLER, M.

BISAU GVINĖJA

GRIESBECK, N.

HAITIS

GUERRERO SALOM, E.

JAMAIKA

HALL, F.

KENIJA

HÄNDEL, T.

KIRIBATIS

HANNAN, D.

MADAGASKARAS

HAUG, J.

MALAVIS

JADOT, Y.

MARŠALO SALOS (Respublika)

JENSEN, A. E.

MAURITANIJA

JOLY, E.

MAURICIJUS

KACZMAREK, F.

MIKRONEZIJA (Federalinės Valstijos)

KORHOLA, E.-R.

MOZAMBIKAS

KUHN, W.

NAMIBIJA

LEGUTKO, R. A.

NAURU (Respublika)

LE PEN, M.

NIGERIS

LÓPEZ AGUILAR, J. F.

NIGERIJA

McMILLAN-SCOTT, E.

NIUJĖ

MANDERS, T.

PALAU

MARTIN, D.

PAPUA NAUJOJI GVINĖJA

MARTÍNEZ MARTÍNEZ, M. A.

RUANDA

MATO ADROVER, G.

SENT KITSAS IR NEVIS

MAYER, H.-P.

SENT LUSIJA

MITCHELL, G.

SAMOA

MOREIRA, V.

SAN TOMĖ IR PRINSIPĖ

NEDELCHEVA, M.

SENEGALAS

NEUSER, N.

SEIŠELIAI

ROSSI, O.

SIERA LEONĖ

SCHLYTER, C.

SALIAMONO SALOS

SCHMIDT, O.

SOMALIS

SCHNELLHARDT, H.

PIETŲ AFRIKA

SCICLUNA, E.

SUDANAS

SENYSZYN, J.

SURINAMAS

SPERONI, F. E.

SVAZILANDAS

STRIFFLER, M.

RYTŲ TIMORAS

STURDY, R.

TOGAS

TIROLIEN, P.

TONGA

TOIA, P.

TRINIDADAS IR TOBAGAS

VLASÁK, O.

UGANDA

WIELAND, R.

VANUATU

ZANICCHI, I.

ZIMBABVĖ

ZIMMER, G.


POLITIKOS REIKALŲ KOMITETAS

AKR nariai

EP nariai

SENT VINSENTAS IR GRENADINAI, pirmininkas

CASA, D., pirmininkas

PAPALII (SAMOA), pirmininko pavaduotojas

KORHOLA, E.-R., pirmininko pavaduotoja

DAYORI (BENINAS), pirmininko pavaduotojas

CASTEX, F. , pirmininko pavaduotoja

ANTIGVA IR BARBUDA

ALFONSI, F.

CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKA

CALLANAN, M.

IBOVI (KONGO Respublika)

CASINI, C.

M. AMON-AGO (DRAMBLIO KAULO KRANTAS)

DE KEYSER, V.

DŽIBUTIS

DE MITA, L. C.

T. TOGA (ETIOPIJA)

I. DURANT, I.

SINGH (FIDŽIS)

FERREIRA, E.

R.F. ROGOMBE (GABONAS)

GAHLER, M.

GVINĖJA

GRIESBECK, N.

D. RAMOTAR (GAJANA)

HANNAN, D.

E. BEAUPLAN (HAITIS)

HÄNDEL, T.

M. A. TIHELI (LESOTAS)

KACZMAREK, F.

MOSES (LIBERIJA)

LE PEN, M.

I. NORBERT-RICHARD (MADAGASKARAS)

MANDERS, T.

M. ASSARID IMBARCAOUANE (MALIS)

MARTÍNEZ MARTÍNEZ, M. A.

NAMBALU (NAMIBIJA)

MOREIRA, V.

NAURU

NICHOLSON, J.

NIUJĖ

ROITHOVÁ, Z.

PAPUA NAUJOJI GVINĖJA

SCOTTA', G.

A. R. HAMDI-H-OSMAN (SUDANAS)

SCHMIDT, O.

J. Van GENDEREN (SURINAMAS)

SPERONI, F. E.

C. KLASSOU (TOGAS)

STRIFFLER, M.

M. HLONGWANE (ZIMBABVĖ)

WIELAND, R.


EKONOMINĖS PLĖTROS, FINANSŲ IR PREKYBOS KOMITETAS

AKR nariai

EP nariai

A. KUTEKALA KAAWA (KONGO Demokratinė Respublika), pirmininkas

CARVALHO, M.D.G., pirmininkė

J. MUGAMBE (UGANDA), pirmininko pavaduotojas

LEGUTKO, R. A., pirmininko pavaduotojas

I. BUNDU (SIERA LEONĖ), pirmininko pavaduotojas

ALVES, L. P. , pirmininko pavaduotojas

PINTO (ANGOLA)

ARIF, K.

BAHAMŲ SALOS

BOVÉ, J.

BELIZAS

BULLMANN, U.

KUKO SALOS

CASPARY D.

D. MALABO (PUSIAUJO GVINĖJA)

ENGEL, F.

N. KASSA TEKLE (ERITRĖJA)

FORD, F.

I. FUSEINI (GANA)

GOERENS, Ch.

M. MALAHOO FORTE (JAMAIKA)

GUERRERO SALOM, E.

E. AIPIRA (MALAVIS)

HOARAU, E.

A. OULD GUELAYE (MAURITANIJA)

JENSEN, A.

N. DEERPALSING (MAURICIJUS)

KUHN, W.

O. ABDULLAHI (NIGERIJA)

MARTIN, D.

PALAU

MATO ADROVER, A.

D. POLISI (RUANDA)

MAYER, H.-P.

SENT KITSAS IR NEVIS

McMILLAN-SCOTT, E.

M. SALL (SENT LUSIJA)

MICHEL, L.

SAN TOMĖ IR PRINSIPĖ

MITCHELL,. M.

M. SALL (SENEGALAS)

SCHLYTER, C.

W. WILLIAM (SEIŠELIAI)

ŠŤASTNÝ, P.

B. MANAMELA (PIETŲ AFRIKA)

SCICLUNA, E.

S. VAIPULU (TONGA)

STURDY, S.

TUVALU

TIROLIEN, P.

E. MWANSA (ZAMBIJA)

ZANICCHI, I.


SOCIALINIŲ REIKALŲ IR APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

AKR nariai

EP nariai

A. SITHOLE (MOZAMBIKAS), pirmininkas

RIVASI, M., pirmininkė

KENIJA, pirmininko pavaduotojas

BAUER, E., pirmininkės pavaduotoja

G. B. NOEL (GRENADA), pirmininko pavaduotojas

NEDELCHEVA, M., pirmininkės pavaduotoja

BRATHWAITE (BARBADOSAS )

BEARDER, C.

O. MOTLHALE (BOTSVANA)

CHRISTENSEN, O.

M. TAPSOBA (BURKINA FASAS)

COELHO, C.

A. MANIRAKIZA (BURUNDIS)

DELVAUX, A.

H. HAMATOUKOUR (KAMERŪNAS)

DE SARNEZ, M.

ALMADA (ŽALIASIS KYŠULYS)

ESTARAS FERRAGUT, R.

DARBO (ČADAS)

FERREIRA, João

KOMORAI

HALL, F.

DOMINIKA

HAUG, J.

M. JIMÉNEZ (DOMINIKOS RESPUBLIKA)

JADOT, Y.

M. BALDEH (GAMBIJA)

JOLY, E.

BISAU GVINĖJA

KLASS, C.

KIRIBATIS

LÓPEZ AGUILAR, J. F.

MARŠALO SALOS

McAVAN, L.

MIKRONEZIJA (Federalinės valstijos)

NEUSER, N.

NIGERIS

OUZKÝ, M.

SALIAMONO SALOS

RONZULLI, L.

SOMALIS

ROSSI, O.

G. HLOPE (SVAZILANDAS)

SCHNELLHARDT, H.

K. MPOROGOMYI (TANZANIJA)

SENYSZYN, J.

RYTŲ TIMORAS

TOIA, P.

TRINIDADAS IR TOBAGAS

VLASÁK, O.

D. TOSUL (VANUATU)

ZIMMER, G.


II PRIEDAS

2010 M. KOVO 29 D.–BALANDŽIO 1 D. TENERIFĖJE (ISPANIJA) VYKUSIOS SESIJOS DALYVIŲ SĄRAŠAS

MILUPI, Ch.(Zambija), pirmininkas

MICHEL, L., pirmininkas (2)  (3)  (4)

PINTO (Angola)

BRATHWAITE (Barbadosas)

FERNANDEZ (Belizas)

A. DAYORI (Beninas)

O. MOTLHALE (Botsvana) (pirmininko pavaduotoja)

M. TAPSOBA (Burkina Fasas)

A. MANIRAKIZA (Burundis) (pirmininko pavaduotojas)

H. HAMATOUKOUR (Kamerūnas) (pirmininko pavaduotoja)

ALMADA (Žaliasis Kyšulys)

DARBO (Čadas)

IBOVI (Kongo Respublika) (pirmininko pavaduotojas)

A. KUTEKALA KAAWA (Kongo Demokratinė Respublika)

M. AMON-AGO (Dramblio Kaulo Krantas)

SOUBANE (Džibutis)

M. JIMÉNEZ (Dominikos Respublika)

A. S. SERICHE DOUGAN (Pusiaujo Gvinėja)

M. NAIB (Eritrėja)

T. TOGA (Etiopija)

R. F. ROGOMBE (Gabonas)

M. BALDEH (Gambija)

N. B. KUMI (Gana) (1)

G. B. NOEL (Grenada)

D. RAMOTAR (Gajana) (pirmininko pavaduotojas)

E. BEAUPLAN (Haitis)

M. MALAHOO FORTE (Jamaika)

J. KEMBI-GITURA (Kenija) (1)

M. A. TIHELI (Lesotas) (1) (pirmininko pavaduotojas)

KOLLIE (Liberija) (pirmininko pavaduotojas)

AIPIRA (Malavis)

M. ASSARID IMBARCAOUANE (Malis) (pirmininko pavaduotojas)

A. OULD GUELAYE (Mauritanija)

N. DEERPALSING (Mauricijus)

A. SITHOLE (Mozambikas)

U. NAMBAHU (Namibija)

O. ABDULLAHI (Nigerija)

D. POLISI (Ruanda) (pirmininko pavaduotojas)

E. JEAN-MARIE (Sent Lusija)

L. STRAKER (Sent Vinsentas ir Grenadinai) (pirmininko pavaduotojas)

PAPALII (Samoa)

M. SALL (Senegalas)

W. WILLIAM (Seišeliai)

I. BUNDU (Siera Leonė)

J. MA'AHANUA (Saliamono salos) (1)

O. AWALE (Somalis)

B. MANAMELA (Pietų Afrika)

TAHA (Sudanas) (1)

J. Van GENDEREN (Surinamas) (1)

G. HLOPHE (Svazilandas)

K. MPOROGOMYI (Tanzanija) (pirmininko pavaduotojas)

C. KLASSOU (Togas)

S. VAIPULU (Tonga)

P. NELESONE (Tuvalu) (pirmininko pavaduotojas)

J. MUGAMBE (Uganda)

d. TOSUL (Vanuatu)

E. MWANSA (Zambija)

M. HLONGWANE (Zimbabvė)

ALFONSI, F.

ARIF, K. (pirmininko pavaduotojas) (2)  (4)  (5)

AYLWARD, L. (už C. BEARDER)

E. BAUER

BULLMANN, U.

CALLANAN, M.

CARVALHO, M.

CASTEX, F.

CHRISTENSEN, O.

CZARNECKI, R. (už V. FORD)

DE SARNEZ, M. (2)  (3)  (4)

DURANT, I.

ENGEL, F.

ESTARAS FERRAGUT, R.

GAHLER, M.

GERINGER DE OEDENBERG, L. J. (už V. MOREIRA)

GOEBBELS, R. (už V. DE KEYSER)

GOMES, A. (už E. FERREIRA) (2)  (3)

GUERRERO SALOM, E.

GURMAI, Z. (už P. TOIA)

HALL, F. (2)  (3)  (4)

HÄNDEL, T.

HAUG, J.

HIGGINS, J. (už V. KUHNĄ)

HOARAU, E. (pirmininko pavaduotoja)

JENSEN, A.

KACZMAREK, F.

KLASS, C. (pirmininko pavaduotoja)

KORHOLA, E.-R.

LEGUTKO, R. A.

LEINEN, L. (už L. P. ALVESĄ)

LISEK, K. (už A. DELVAUX)

LULLING, A. (už M. STRIFFLER)

MANDERS, T.

MARTIN, D.

MARTÍNEZ MARTÍNEZ, M. A.

MATO ADROVER, G. (3)  (4)  (5)

MITCHELL, G.

NEDELCHEVA, M.

NEUSER, N.

NICHOLSON, J. (pirmininko pavaduotojas)

OUZKÝ, M. (pirmininko pavaduotojas) (3)  (4)  (5)

PONGA, M. (už D. CASPARY)

PREDA, C. D. (už C. COELHO)

RINALDI, H. (už Ch. GOERENSĄ) (4)

RIVASI, M. (pirmininko pavaduotoja) (3)  (4)  (5)

ROITHOVÁ, Z. (pirmininko pavaduotoja)

RONZULLI, L. (pirmininko pavaduotoja)

SARGENTINI, J. (už C. SCHLYTERĄ) (2)  (3)  (4)

SCHMIDT, O.

SCHNELLHARDT, H.

SCICLUNA, E.

SENYSZYN, E.

SPERONI, F. E.

ŠŤASTNÝ, P. (pirmininko pavaduotojas)

STURDY, R.

TIROLIEN, P.

WIELAND, R.

WŁOSOWICZ, J. (už D. HANNANĄ)

ZANICCHI, I.

ZIMMER, G.

ZWIEFKA, T. (už D. CASĄ) (3)  (4)  (5)

STEBĖTOJAI:

KUBA

MARICHAL

MADAGASKARAS

NORBERT RICHARD (1)

NIGERIS

A. GOUKOYE (1)

Taip pat dalyvavo:

ANGOLA

ALEXANDRE

KABANGU

MENDES DOS SANTOS

SIMBRÃO da CARVALHO

BENINAS

ALIA

SEIDOU ADAMBI

BURKINA FASAS

OUEDRAOGO

OUOBA

BURUNDIS

BARADANDIKANYA

GAHIMBARE

HARUSHINGINGO

KAVURE

NIYONGERE

KAMERŪNAS

AWUDU MBAYA

KOMBO

OWONA KONO

ČADAS

DJIMAI

MALLOUM

KONGO Respublika

BALOU

BOUNKOULOU

MBOYI

MOKA

KONGO Demokratinė Respublika

BETYNA NGILASE

KAMBAYI

MABAYA GIZI AMINE

NENGA GAMANDA

PUSIAUJO GVINĖJA

NFA NDONG NSENG

OLO BAHANONDE

ETIOPIJA

ABERA

AHMEDIN

GEBRE-CHRISTOS

GABONAS

MESSONE

NGOYO MOUSSAVOU

GAMBIJA

JAGNE

GANA

KUMI

HAITIS

JOAZILE

MALIS

BA

CISSE

M. SYLLA

MAURITANIJA

BILAL

KAMARA

OULD HAMOUL

OULD ZAMEL

MAURICIJUS

GUNNEESSEE

MOZAMBIKAS

DOS SANTOS LUCAS

NIGERIJA

BARAYA

RUANDA

AYINKAMIYE

SAMOA

CHAN TUNG

SENEGALAS

DEMBA DIOP

EL WALY DIOP

SIERA LEONĖ

BUYA

JUMU

TORTO

PIETŲ AFRIKA

DAVIDSON

SIBHIDLA

SOOKLAL

SVAZILANDAS

DLAMINI

TOGAS

GBONE

UGANDA

DOMBO

KATENTA-APULI

OGWAL ATIM

ZIMBABVĖ

MLOTSHWA

MNKANDHLA

 

 

 

AKR IR ES TARYBA

AKR tarybos pirmininkės pareigas einančios Gabono ekonomikos, prekybos, pramonės ir turizmo ministrės atstovas P. BUNDUKU-LATHA;

ES Tarybos pirmininko pareigas einantis Ispanijos užsienio reikalų ministras M. A. MORATINOS;

Ispanijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas A. LOSSADA.

 

EUROPOS KOMISIJA

Komisijos narys A. PIEBALGS, atsakingas už vystymąsi.

 

AFRIKOS SĄJUNGA

M. S. ANNADIF

F. BOKILO

 

AKR Ambasadorių komitetas

R. MAKONGO, pirmininkas

 

EESRK

L. JAHIER

G. DANTIN

S. BAIZOU

B. KING

 

UNISDR

Jungtinių Tautų nelaimių mažinimo tarptautinės strategijos sekretoriato (angl. UNISDR) generalinio sekretoriaus, atsakingo už nelaimių rizikos mažinimą, specialioji atstovė M. WAHLSTRÖM

 

RYTŲ IR PIETŲ AFRIKOS BENDROJI RINKA (COMESA)

G. NKANAGU

 

BENDRADARBIAVIMO ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO SRITYSE CENTRAS (ANGL. CTA)

I. BOTO

J.-C. BURGUET

 

AKR SEKRETORIATAS

M. I. CHAMBAS, generalinis sekretorius

 

ES SEKRETORIATAS

L. M. AGUIRIANO NALDA, generalinis sekretorius


(1)  Šaliai atstovavo ne parlamento narys.

(2)  Dalyvavo 2010 m. kovo 29 d.

(3)  Dalyvavo 2010 m. kovo 30 d.

(4)  Dalyvavo 2010 m. kovo 31 d.

(5)  Dalyvavo 2010 m. balandžio 1 d.


III PRIEDAS

2010 M. KOVO 29 D., PIRMADIENIO, POSĖDŽIO PROTOKOLO PRIEDAS

Ne parlamentų atstovų akreditavimas

1.

GANA

J. E. Nana Bema KUMI

Ambasadorė

Ganos ambasada, Briuselis

2.

KENIJA

J.E. James KEMBI-GITURA

Ambasadorius

Kenijos ambasada, Briuselis

3.

LESOTAS

Mamoruti A. TIHELI

Ambasadorė

Lesoto ambasadorė, Briuselis

4.

MADAGASKARAS

M. Ibrahim NORBERT-RICHARD

Pasiuntinys, L. e. p.

Madagaskaro ambasada, Briuselis

5.

NIGERIS

Pulkininkas Abdoulkarim GOUKOYE

Porte-parole du Conseil Suprême pour la restauration de la Démocratie

Nigerio Respublika

6.

SALIAMONO SALOS

J.E. Joseph MA'AHANUA

Ambasadorius, Briuselis

Saliamono salų ambasada, Briuselis

7.

SUDANAS

Ambasadorius Hamid TAHA

Misijos vadovo pavaduotojas

Sudano ambasada, Briuselis

8.

SURINAMAS

Olten Lionel Van GENDEREN

Patarėjas

Surinamo ambasada, Briuselis

9.

TUVALU

J.E. Panapasi NELESONE

Ambasadorius

Tuvalu ambasada, Briuselis


IV PRIEDAS

PRIIMTOS REZOLIUCIJOS

dėl klimato kaitos finansinio ir ekonominio poveikio AKR šalims (ACP-EU/100.642/10/fin.) 20

dėl pasaulinės krizės socialinio poveikio (ACP-EU/100.640/10/fin.) 25

dėl Haičio atkūrimo ir atstatymo po gaivalinės nelaimės ir ryšio tarp skurdo ir stichinių nelaimių (ACP-EU/100.726/10/fin.) 31

dėl paramos taikos įtvirtinimui Pietų Sudane (ACP-EU 100.725/10/fin.) 34

Deklaracija. ES ir Lotynų Amerikos susitarimas dėl bananų ir jo poveikis AKR ir ES bananų augintojams 38

Regionų strateginiai dokumentai. Išvados

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Karibų jūros regionas 41

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Rytų ir Pietų Afrika ir Indijos vandenyno regionas 45

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Pietų Afrikos vystymosi bendrija 48

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Centrinė Afrika 51

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Vakarų Afrika 53

Išvados dėl 10-ojo EPF regiono strateginio dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) – Ramiojo vandenyno regionas 55

REZOLIUCIJA (1)

dėl klimato kaitos finansinio ir ekonominio poveikio AKR šalims

AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja,

2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d. susitikusi Tenerifėje (Ispanija),

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) įvardijami kaip tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,

atsižvelgdama į 2006 m. balandžio 4 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) valstybių narių vystymosi ir aplinkos apsaugos ministrų patvirtintą Deklaraciją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą,

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje (Ispanija) paskelbtą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ketvirtąją vertinimo ataskaitą,

atsižvelgdama į savo 2008 m. kovo 20 d. Liublianoje patvirtintą rezoliuciją dėl maisto pakankamumo užtikrinimo klausimų AKR valstybėse ir AKR ir ES bendradarbiavimo vaidmens (2),

atsižvelgdama į savo 2009 m. balandžio 9 d. Prahoje patvirtintą rezoliuciją dėl socialinių ir ekologinių klimato kaitos padarinių AKR šalyse (3),

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 10 d. Italijos mieste L’Akviloje vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime ir ekonomikos požiūriu įtakingiausių šalių forume energetinio saugumo ir klimato kaitos klausimais patvirtintas rezoliucijas,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 15 d. Vašingtone, JAV, paskelbtą Pasaulio banko 2010 m. pasaulio vystymosi ataskaitą „Vystymasis ir klimato kaita“,

atsižvelgdama į savo 2009 m. gruodžio 2 d. Luandoje patvirtintą rezoliuciją dėl klimato kaitos (4),

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos išvadą,

atsižvelgdama į Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komiteto pranešimą (ACP-EU/100.642/10/fin.),

A.

kadangi visuotinis klimatas natūraliai keitėsi nuo neatmenamų laikų, tačiau akivaizdžiai nuolat šylantis klimatas ir itin sparčiai nykstanti biologinė įvairovė jau nebekelia abejonių, kad šiuos reiškinius ir žmogaus veiklą sieja priežastinis ryšys,

B.

kadangi klimato kaita kelia didelę grėsmę skurdo mažinimui, žmogaus teisėms, taikai ir saugumui, galimybei naudotis vandens, energijos ir maisto ištekliais ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus daugelyje besivystančių šalių,

C.

kadangi pastebėta, kad per praėjusį amžių bendra paviršiaus temperatūra pakilo vidutiniškai 0,74 °C, o Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) prognozuoja, kad atsižvelgiant į tai, kaip klostysis įvykiai, ji ir toliau kils iki 1,1 °C–6,4 °C,

D.

kadangi socialinės, finansinės ir ekonominės šių pokyčių pasekmės bei jų poveikis žmogaus gyvenimui turės įtakos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir paveiks daugelį sektorių, taip pat žemės ūkio ir gyvulininkystės produktyvumą, veiklą jūroje, turistų srautus, fizinę infrastruktūrą ir sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi šie pokyčiai gali sukelti dykumėjimą ir grėsmę daugeliui vietos gyventojų, salų ir miškų, kurie sudaro materialųjį ir nematerialųjį pasaulio paveldą,

E.

kadangi AKR šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, tačiau patiria skaudžiausius jos padarinius; kadangi naikindama gamybos potencialą besivystančiame pasaulyje, klimato kaita gali sumažinti ar net sunaikinti pasaulio vystymosi galimybę,

F.

kadangi AKR šalys, pasižymėdamos menkais valstybės finansais, didelėmis valstybės skolomis ir didele priklausomybe nuo monokultūrų eksporto, nukenčia nuo išorinių sukrėtimų; kadangi dėl didelės priklausomybės nuo pirminio sektoriaus gamybos – pagrindinio nacionalinių pajamų šaltinio – šioms šalims gresia didžiausias pavojus dėl klimato pokyčių,

G.

kadangi namų ūkio lygmeniu dėl klimato kaitos didėjant skurdui ir pažeidžiamumui, ypač tarp pažeidžiamiasių grupių, mažės asmeninis finansinis, socialinis ir fizinis saugumas; kadangi makroekonominiu lygmeniu dėl klimato kaitos gali didėti viešųjų išlaidų poreikis, tačiau tuo pat metu mažėti valdžios sektoriaus pajamų šaltiniai,

H.

kadangi dėl klimato kaitos gali sumažėti išteklių, pavyzdžiui, gyvenamosios žemės, geriamojo vandens ir ariamosios žemės, o tai įžiebtų naujų konfliktų, padidintų nesaugumą ir migracijos srautus, sukeltų problemų, dėl kurių pasaulyje veikiausiai toliau didėtų nestabilumas,

I.

kadangi žemės ūkio gamybai, kurioje mažiausiai išsivysčiusiose šalyse dirba 70 proc. gyventojų, jau atsiranda grėsmė dėl kylančios temperatūros ir kintančio kritulių kiekio, dėl kurių mažėja sunkiai nuspėjamas derlius; kadangi, be kita ko, dėl netvaraus ūkininkavimo dirva turbūt toliau nuolat blogėja,

J.

kadangi pasaulyje beveik visas milijardas žmonių, kurie nepakankamai maitinasi, gyvena kaimo vietovėse ir priklauso nuo turimos ariamos žemės ir valdos derliaus, teikiančio jiems pragyvenimo šaltinį, taigi užtikrinančio išlikimą,

K.

kadangi dėl pakilusio jūros lygio ir padidėjusio vandenyno rūgštingumo, kenkiančio biologinei įvairovei, jūroje veikla keičiasi, todėl kyla pavojus vietos žvejų pajamoms, pakrančių turizmo sektoriaus pajamoms ir pakrančių šalių prekybos portfelių apimčiai; kadangi, kai pramoninis turizmas yra ekologiškai netvarus, jį reikia iš naujo persvarstyti,

L.

kadangi klimato kaitos poveikis žemės ūkiui ir veiklai jūroje kelia rimtą grėsmę aprūpinimo maistu saugumui,

M.

kadangi ūmus su klimato kaita susijęs pavojus, kaip manoma, dažnai nenuspėjamas, turi neigiamą poveikį ir gali sunaikinti pirminio sektoriaus gamybą, fizinę infrastruktūrą ir turizmo pramonę bei nusinešti daugybę gyvybių,

N.

kadangi mažos besivystančios salų valstybės dažnai labiausiai nukenčia nuo ūminio pavojaus, be to, būdamos su žemomis pakrantėmis, papildomai kenčia dėl nepalankios geografinės padėties, todėl kyla grėsmė, kad didėjant jūros lygiui ji palaipsniui veršis į šias salas ir galų gale jas visiškai nugramzdins,

O.

kadangi dėl nestabilių klimato sąlygų tam tikri regionai skirti būti „didelės rizikos“ vietovėmis, taigi mažėja jų patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms,

P.

kadangi ekonomikos subjektai, kurie aktyviai siekia savo interesų kenkdami visuotiniam klimatui, vietos aplinkai, buveinėms ir socialinei gerovei, retai laikomi atsakingais už padarytą žalą,

Q.

kadangi globalizuotame pasaulyje, kuriame gaunamas pasaulio pelnas, įmonių socialinė atsakomybė taip pat turi tapti visuotinė, kaip ir pareiga atlyginti žalą ir nuostolius,

1.

apgailestauja dėl nesėkmingos 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kurioje, nepriėmus visapusiško teisiškai saistančio tarptautinio susitarimo, buvo parodyta, kad nors dėl uždavinių pobūdžio sutariama vieningai, nuomonės dėl būdų, kaip juos atlikti, kur kas labiau skiriasi; atkreipia dėmesį, kad per derybas Kopenhagoje ES neatsižadėjo savo tikslų, todėl ragina ją, atliekančią svarbų vaidmenį, prisiimti visą atsakomybę už nuolatines pastangas pasiekti privalomą susitarimą konferencijoje, vyksiančioje 2010 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 10 d. Kankune;

2.

pripažįsta, kad reikia skubiai dėti dideles pasaulio pastangas, pirmiausia pramoninėms ir labiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant apriboti visuotinį atšilimą įgyvendinant koordinuotą, suderintą, plataus užmojo ir aktyvią klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo politiką;

3.

pažymi, kad dėl klimato kaitos, be kita ko, mažės besivystančių šalių gamybos galimybės, eksportas ir vyriausybių pajamos, todėl jų ekonomika taps trapesnė; primygtinai reikalauja, kad būtų įgyvendinamos paramos priemonės, kuriomis būtų padedama tvariai ir produktyviai vietos žemės ūkio praktikai, siekiant didinti aprūpinimo maistu saugumą ir išvengti bereikalingos erozijos bei dirvožemio eikvojimo;

4.

ragina ES ir AKR šalis investuoti į alternatyvius švarios energijos šaltinius ir technologijas energijos vartojimo efektyvumui didinti, siekiant iš esmės pasinaudoti jų teikiama tikėtina nauda darbo rinkai, energijos tiekimo saugumui, biologinei įvairovei, vadinasi, ir aprūpinimo maistu saugumui; pabrėžia visų pirma būtinybę plačiai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypač saulės energijos, ir labiau vandenį tausojančius ūkininkavimo metodus; taip pat ragina Komisiją remti naujoviškus sprendimus, pavyzdžiui, įrengti žaliąsias juostas aplink miestus, siekiant patenkinti pagrindinius miesto gyventojų maisto poreikius besivystančiose šalyse;

5.

ragina ES ir AKR šalis įgyvendinti didelio masto bendrą viešąją mokslinių tyrimų programą, kuriai ES skirtų dideles lėšas ir prie kurios prisijungtų novatoriškos įmonės ir specialūs mokslinių tyrimų centrai, kad būtų galima kurti naujas galingas technologijas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams naudoti, o verslininkai ir valstybėms priklausančios įmonės ES ir AKR šalyse galėtų nemokamai naudotis patentais ir technologijų procesais;

6.

ragina ES ir AKR šalis kurti partnerystes technologijų srityje, kaip ES koordinuojamo vystymąsi remiančio bendradarbiavimo dalį, siekiant sudaryti AKR šalims palankesnes sąlygas naudotis ekologiškomis technologijomis ir, galbūt sukūrus AKR ir ES energetikos iniciatyvą, remti mokslinius tyrimus ir panašių technologijų plėtrą pačiose AKR šalyse; žvelgiant plačiau, pabrėžia būtinybę išaiškinti ir stiprinti nuosavybės teises AKR šalyse, siekiant kurti papildomas plėtros galimybes remiantis nuosavybe, jos naudojimu gamybai ir kaip užstatą;

7.

pabrėžia, kad būdami AKR šalyse privatūs ūkio subjektai iš ES šalių turi elgtis atsakingai visuomenės požiūriu, ypač gerbti gyventojų teises į užimtumą ir darbo užmokestį, tausoti gamtos išteklius, aplinką, buveines, gamtos kraštovaizdžius, gyvūniją ir augaliją tose šalyse, kuriose jie veikia ir nuo kurių priklauso vietos gyventojai; ypač pabrėžia būtinybę didinti socialinę bendrovių atsakomybę už naudojimąsi gamtos ištekliais;

8.

reikalauja, kad lėšos, skiriamos su klimato kaita susijusiai veiklai, būtų atskiri pinigai, kurie papildytų oficialiai pagalbai vystymuisi (OPV) skiriamas ilgalaikius įsipareigojimus vykdančių pagalbos teikėjų lėšas, ir kad būtų aiškiai registruojamos finansavimui skirtos sumos ir nurodomas vienas iš šių dviejų šaltinių;

9.

palankiai vertina Bolivijos prezidento Evo Moraleso Ayma iniciatyvą 2010 m. balandžio 19–21 d. Kočabamboje (Bolivija) surengti Pasaulio tautų konferenciją klimato kaitos ir planetos teisių tema, laikydama ją tarptautinių veiksmų pakeliui iš Kopenhagos į Kankuną dalimi;

10.

primena, kad tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su Tūkstantmečio vystymosi tikslais, bus įmanoma pasiekti, tik jei pramoninės šalys vykdys savo įsipareigojimą skirti 0,7 proc. BVP oficialiai pagalbai vystymuisi;

11.

ragina ES ir jos valstybes nares tinkamai padėti mažų salų AKR valstybėms spręsti dėl klimato kaitos jų žemės ūkio ir jūrų (žuvininkystės) sektoriuose kylančias problemas, tarp jų aprūpinimo maistu saugumo klausimą, skatinant ekologinės ekonomikos vystymąsi, perduodant technologijas ir teikiant papildomus išteklius jų klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo strategijoms finansuoti;

12.

teigia, kad ilgainiui sumos, kurių reikės kovai su klimato kaitos poveikiu besivystančiose šalyse, negalės būti sukauptos remiantis vien valstybių fondų lėšomis ir nesinaudojant privačiojo sektoriaus parama; todėl palankiai vertina ES valstybių narių iniciatyvas įvesti savanorišką oro ir jūros transporto išmetalų mokestį ir reikalauja vėliau apmokestinti tarptautinį krovininį transportą atsižvelgiant į proporcingą taršos kiekį ir kiekvienos transporto rūšies intensyvumą;

13.

reikalauja įgyvendinti principą „moka atsakingas subjektas“, kaip logišką principo „moka teršėjas“ tęsinį;

14.

reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės, turinčios atskiras vietas G20, dalyvautų derybose su G20 ir OECD valstybėmis partnerėmis ir apskritai su pasaulio finansų institucijomis, kurios siekia, kad būtų pritarta, jog reikia įvesti pasaulinį mokestį, kurio sankaupa būtų naudojama visuotinėms viešosioms gėrybėms finansuoti, taip pat kovai su blogiausiais klimato kaitos padariniais remti;

15.

nerimaudama pažymi, kad, išskyrus Pietų Afriką, nei viena AKR valstybė ar valstybių grupė daugiau nesėdi už G20 stalo; teigia, kad negalima kurti naujo tvaraus pasaulio valdymo modelio, jeigu skurdžiausios Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys nedalyvaus aktyviau;

16.

ragina AKR ir ES šalis remtis gerąja tarptautine patirtimi kuriant vidaus teisės aktus, kuriais siekiama tvaraus vystymosi, mažinant anglies dvideginio išmetimą, skatinant švaresnes energijos technologijas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą;

17.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei bei Afrikos Sąjungai.

REZOLIUCIJA (5)

dėl pasaulinės krizės socialinio poveikio

AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja,

2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d. susitikusi Tenerifėje (Ispanija),

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimo) siekius ir į visus jo pakeitimus,

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų nustatytus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), ypač į įsipareigojimą sukurti pasaulinę vystymosi partnerystę, taip pat į 2008 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio JT aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir rekomendacijas,

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 21–22 d. vykusioje JT tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje pasiektą Monterėjaus konsensusą ir į 2008 m. gruodžio 2 d. Tarptautinėje vystymosi finansavimo apžvalgos konferencijoje, skirtoje su Monterėjaus konsensuso įgyvendinimu susijusiems veiksmams apžvelgti, patvirtintą Dohos vystymosi finansavimo deklaraciją,

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir į 2008 m. rugsėjo 2–4 d. Akroje vykusiame aukšto lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo patvirtintą Akros veiksmų darbotvarkę,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos komunikatą dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims (6),

atsižvelgdama į po 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone, 2009 m. balandžio 2 d. Londone ir 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge įvykusių G20 valstybių susitikimų paskelbtas deklaracijas dėl finansų krizės,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 10 d. Italijos mieste L’Akviloje vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintas rezoliucijas,

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Pasaulio banko prezidento Roberto B. Zoellicko kreipimąsi į pramonines šalis su prašymu skirti 0,7 proc. savo fiskalinių paskatų paketo besivystančių šalių pažeidžiamumo fondui,

atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos 2008 m. pranešimą „Pirminė sveikatos priežiūra šiandien kaip niekad svarbi“,

atsižvelgdama į 2009 m. kovo mėn. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 16–18 d. Romoje vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą deklaraciją dėl aprūpinimo maistu,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 19–20 d. Uagadugu vykusioje 32-ojoje Afrikos parlamentinės sąjungos konferencijoje patvirtintą rezoliuciją „Pasaulio ekonomikos ir finansų krizės poveikis Afrikos šalių ekonomikai. Strategijos ir priemonės su juo kovoti“,

atsižvelgdama į savo 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje patvirtintą rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio AKR valstybėms (7),

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (ACP-EU/100.640/10/fin.),

A.

kadangi dabartinė krizė yra išskirtinio pobūdžio ir susideda iš socialinės, aplinkos, energetikos, ekonomikos, finansų ir maisto krizių; kadangi vystymosi modelis turi būti pakoreguotas, siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir skaidrus,

B.

kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad badaujančių žmonių skaičius pasaulyje pasiekė vieną milijardą, o dėl pasaulinės krizės bendra suma padidėjo 100 milijonų; kadangi iki 2010 m. gruodžio mėn. skurstančių žmonių skaičius gali išaugti iki 90 milijonų,

C.

kadangi daugelis AKR šalių priklauso nuo prekių ir gamtos išteklių eksporto, o dėl krizės sumažėjo daugelio besivystančių šalių eksporto pajamos, šioms šalims pervedamos lėšos ir tiesioginės užsienio investicijos,

D.

kadangi besivystančios šalys taip pat patiria darbuotojų migrantų perlaidų, skiriamų jų kilmės šalims, sumažėjimą ir gauna mažesnę oficialią pagalbą vystymuisi (OPV), Jungtinių Tautų apskaičiavimais, 20 mln. JAV dolerių per metus, o tai neatitinka 2005 m. Gleniglso mieste vykusiame G8 susitikime duoto pažado dėl pagalbos Afrikai,

E.

kadangi dėl įvairių krizių poveikio AKR šalims atsiras kliūčių įgyvendinant TVT,

F.

kadangi ŽIV/AIDS yra ne tik sveikatos problema, nes ši paplitusi liga virto pandemija, kurios socialines, ekonomines ir demografines pasekmes pajuto visos šalys,

G.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės gali būti prarandama daugiau kvalifikuotos darbo jėgos iš AKR šalių, taip dar labiau padidinamas ilgalaikis neigiamas krizės poveikis,

H.

kadangi AKR šalys nekaltos dėl finansų ir ekonomikos krizės, tačiau yra vienos iš tų, kurios labiausiai kenčia nuo jos poveikio (tai taip pat pasakytina apie klimato kaitą); kadangi finansų ir ekonomikos krizė kilo, inter alia, dėl finansų ir ekonomikos rinkų reguliavimo panaikinimo,

I.

kadangi darbo sąlygos po krizės blogėja: pasaulyje bedarbių padaugėjo iki 59 milijonų ir daugiau kaip 200 milijonų darbuotojų po finansų ir ekonomikos krizės patiria didelį skurdą tiek AKR, tiek ES šalyse,

J.

kadangi pažeidžiamos visuomenės grupės, visų pirma jaunimas, turės prisiimti stipriausią vidutinės trukmės ir ilgalaikio krizės poveikio smūgį; kadangi jau dabar per didelė bedarbių dalis, kurią sudaro jauni žmonės, didės ir toliau,

K.

kadangi turėtų būti kreipiamas dėmesys į pasaulio ekonomikos krizės poveikį vidutines pajamas gaunančioms besivystančioms šalims ir jų socialinės plėtros programoms,

Sudėtiniai krizės padariniai

1.

primena, kad, turint omenyje ES, kaip pagrindinės AKR valstybių prekybos partnerės, pagrindinės privačių investicijų teikėjos ir didžiausios pasaulyje OPV donorės, padėtį, ji turi imtis lemiamo vaidmens mažinant krizės poveikį AKR šalims;

2.

ragina paramą teikiančias šalis naudoti šią precedento neturinčią krizę kaip katalizatorių toliau ieškant esamų galimybių, susijusių su papildomais ir naujoviškais vystymosi finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, tarptautinis finansinių sandorių mokestis, ir nustatant, kokios yra naujos galimybės, kad besivystančios šalys galėtų įvairinti pajamų šaltinius ir įgyvendinti veiksmingas, konkrečias ir veiklai pritaikytas išlaidų programas;

3.

baiminasi, kad krizė sutrukdys siekti TVT, o finansų krizė taps vystymosi krize, todėl reikalauja, kad ES valstybės narės pripažintų ir vykdytų savo įsipareigojimus iki 2010 m. padidinti OPV iki 0,56 proc. BNP, o iki 2015 m. – iki 0,7 proc.; ragina valstybes nares laikytis šių įsipareigojimų ir įtvirtinti juos privalomuose nacionaliniuose teisės aktuose; reikalauja imtis koordinuotų veiksmų ir stiprinti plėtros programas, siekiant užtikrinti esamas OPV lėšas, skirtas sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sektoriams;

4.

ragina ES ir AKR šalis veiksmingiausiai panaudoti Europos lėšas, siekiant įgyvendinti TVT kruopščiau atrenkant pagrindinius sektorius šalies strateginiuose dokumentuose ir nacionalinėse orientacinėse programose;

5.

kartoja, kokie svarbūs pagalbos veiksmingumo principai, išdėstyti Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje, bei donorų veiklos koordinavimo principai, suformuluoti ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse (8); ragina AKR ir ES Ministrų Tarybą, kuri posėdžiaus 2010 m. birželio mėn., šiuo klausimu atnaujinti savo įsipareigojimą;

6.

ragina ES ir AKR šalių vyriausybes kartu kovoti siekiant panaikinti mokesčių slėpimą, neteisėtus kapitalo srautus ir pinigų plovimą; pabrėžia, kad reikia remti gebėjimų stiprinimą AKR valstybėse, taip pat nacionalines mokesčių sistemas ir teismus, kad būtų galima geriau paskirstyti turtą;

7.

remia tarptautinės patirties įgyvendinimą mokesčių srityje, ypač skaidrumo ir AKR valstybių keitimosi informacija principų laikymąsi;

8.

primygtinai reikalauja mažinti pinigų perlaidų kainą, ypač tada, kai migrantai labai kenčia nuo krizės ir nebegali daug pervesti į savo kilmės šalį;

9.

atkreipia dėmesį, kad regionų bendradarbiavimo vaidmuo svarbiausias siekiant suvaldyti krizės poveikį;

Socialinių sektorių tobulinimas

10.

pabrėžia socialinės apsaugos sistemų vaidmenį mažinant skurdą ir ragina kurti bei plėtoti socialinės apsaugos mechanizmus;

11.

ragina paramą gaunančias bei ją teikiančias vyriausybes artimiausiu metu telkti dėmesį į būtiniausios socialinės apsaugos sistemas, kad būtų galima apsaugoti žmones nuo skurdo; remia pastangas diegti visuotinę įspėjimo apie skurdą sistemą – tarptautinį greitojo reagavimo fondą, per kurį būtų teikiama būtiniausia socialinė apsauga pažeidžiamiausiems žmonėms pasaulyje;

12.

palankiai vertina Europos Komisijos pažeidžiamumo FLEX (V-FLEX) mechanizmą, kuriuo siekiama teikti paramą, kad būtų galima apsaugoti socialines išlaidas; ragina Komisiją ir AKR šalių vyriausybes pasinaudoti galimybe atlikti šalių ir regioninės strateginių dokumentų laikotarpio vidurio peržiūrą, kad galėtų nagrinėti socialinių sektorių stiprinimo galimybes ir didinti išteklius, skirtus antrajai V-FLEX mechanizmo „daliai“, siekiant 2010 m. visiškai finansuoti reikalavimus atitinkančių AKR valstybių likutinę finansavimo spragą;

13.

ragina vyriausybes ir paramos teikėjus teikti pirmenybę pagrindinių socialinių poreikių paramai ir daugiau remti smarkiai nuo krizės nukentėjusius pažeidžiamus vaikus ir moteris, socialinės rizikos jaunimą, mažai uždirbančius žemos kvalifikacijos darbuotojus ir darbuotojus migrantus, kaimo darbuotojus ir neįgaliuosius;

14.

primena, kad turėtų būti stengiamasi mažinti kūdikių ir motinų mirtingumą Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur negalima pasiekti šių TVT; primena, kad švietimas ir sveikatos priežiūra turėtų būti vystymosi politikos esmė, ir atkakliai tvirtina, kad mažinant nacionalines išlaidas ir tarptautinę pagalbą šiems sektoriams neturėtų būti teisinamasi dabartine padėtimi;

15.

mano, kad sveikatos programos, tarp jų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros programos, lyčių lygybės skatinimas, galių suteikimas moterims ir vaikų teisės turėtų būti svarbiausios AKR ir ES vystymosi politikoje, ypač tose srityse, kur paplitęs smurtas dėl lyties, o moterims ir vaikams kyla pavojus užsikrėsti ŽIV/AIDS arba nesuteikiama teisė susipažinti su informacija ar naudotis ligų prevencijos ir (arba) gydymo paslaugomis;

16.

ragina AKR ir ES šalių vyriausybes imtis priemonių, kuriomis būtų konkrečiai siekiama integruoti jaunimą ir moteris į visuomenę ir didinti jų visapusišką dalyvavimą ekonomikoje;

17.

pabrėžia, kad turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos darbo vietoms kurti gerinant aukštąjį mokslą, taip pat profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; reikalauja, kad būtų didinamos lygios galimybės įgūdžiams ugdyti, gauti geros kokybės mokymą ir švietimą; reikalauja, kad būtų gerinamos galimybės gauti kreditą (taip pat mikrofinansavimą), siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir padėti steigti labai mažas įmones, kurios atgaivintų vietos ekonomiką;

18.

pabrėžia būtinybę apsaugoti darbuotojų teises ir ragina imtis daugiau priemonių, siekiant kovoti su vaikų darbu ir jaunimo nedarbu; ragina suinteresuotuosius subjektus plėtojant socialinį dialogą kurti krizės valdymo strategijas nacionaliniu ir sektorių lygmenimis;

19.

pabrėžia, kad kuriant darbo vietas ypatingas dėmesys turi būti skiriamas geram darbui, siekiant išspręsti „dirbančių vargšų“ problemą; todėl pabrėžia, kad atliekant AKR šalių strateginių dokumentų laikotarpio vidurio peržiūrą turėtų būti įtraukta regionų plėtros strategija, kurioje dėmesys skiriamas užimtumo ir su geru darbu susijusiems klausimams;

20.

ragina paramą teikiančias šalis remti AKR šalis skatinant jas įvairinti savo ekonomiką, kad taptų mažiau priklausomos nuo vieno produkto; primena, kad reikia investuoti į infrastruktūrą ir regionų ryšių projektus, ir atkakliai tvirtina, kad vykdant prekybos politiką reikėtų vadovautis lygybe pagrįsta partneryste siekiant, kad ekonomikos sąlygos būtų stabilios regionų ir vietos lygmenimis;

21.

nurodo, kad reikia vertinti investicijas į besivystančias šalis tvarumo atžvilgiu ir ilgam laikui išsaugoti sveiką aplinką ir gyvenimo sąlygas;

22.

dar kartą tvirtina, kad protų nutekėjimas yra kelianti nerimą tikrovė, kuri, neigiamai veikdama pagrindinius sveikatos priežiūros ir sanitarijos bei švietimo sektorius, taip pat viešojo sektoriaus kūrimą, kelia grėsmę mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi krypčiai ir perspektyvoms; todėl skatina apykaitinę migraciją;

Aprūpinimo maistu saugumas

23.

kartoja, kad pastaroji maisto krizės įrodė, kad žemės ūkis buvo apleistas pernelyg ilgai ir kad reikia skubiai imtis ilgalaikių priemonių prastos mitybos problemoms spręsti; ragina šalis, pagalbos teikėjus ir atitinkamas tarptautines institucijas skatinti investicijas į aprūpinimo maistu saugumą ir žemės ūkį, ypač į mažus ūkius; mano, kad Europos Komisija turėtų pasinaudoti galimybe, kuri suteikiama atliekant šalių strateginių dokumentų laikotarpio vidurio peržiūrą, taikant vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ir remiantis Europos plėtros fondu, ir su paramą gaunančiomis šalimis aptarti būtinybę teikti daugiau svarbos žemės ūkio ir žuvininkystės klausimams darbotvarkėje;

24.

pabrėžia, kad subsidijuojami ES maisto eksportai turėtų būti skiriami regionams, kuriuose ypač trūksta maisto;

25.

palankiai vertina užsienio investicijas į žemės ūkį, kai jos remia plėtrą ir padeda stiprinti vietos gebėjimus perdirbti žaliavas į produktus (ypač žemės ūkio produktus); vis dėlto yra sunerimusi dėl dabartinio kai kurių šalių polinkio nuomotis žemę besivystančiose šalyse, kad galėtų importuoti iš jų produkciją; primygtinai reikalauja, kad tokios sutartys būtų skaidrios ir kad dalis produkcijos liktų gaminančiose šalyse; reiškia rūpestį dėl spekuliacijos maistu;

26.

reikalauja, kad būtų skatinami techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių pajėgumai, siekiant remti smulkius ūkininkus, vietos rinkas ir šiuolaikinius auginimo būdus AKR šalyse, kad jos taptų labiau apsaugotos nuo nestabilių pasaulio rinkų poveikio;

27.

ragina ES ir AKR šalis teikti pirmenybę žemės ūkio sektoriaus plėtrai, žuvininkystei ir aprūpinimo maistu saugumui ir padaryti šiuos klausimus pagrindine sritimi rengiant šalių strateginius dokumentus ir nacionalines orientacines programas; pabrėžia, kad turėtų būti sprendžiami maisto gamybos ir platinimo klausimai, siekiant išvengti bado AKR šalyse; taip pat siūlo plėtoti žemės ūkį miestuose;

28.

ragina ES bendradarbiauti su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, siekiant įgyvendinti tausios žuvininkystės tikslus ir vystyti AKR šalių vidaus gebėjimus apdoroti žuvį;

Klimato kaita

29.

primena, kad iki 2020 m. reikia 100 mlrd. JAV dolerių per metus siekiant padėti besivystančioms šalims spręsti su klimato kaita susijusias problemas; ragina AKR šalis nusistatyti prioritetus, kad galėtų kovoti su klimato kaita įgyvendindamos nacionalines prisitaikymo programas; atkakliai tvirtina, kad užuot finansavus iš jau suplanuotų pagalbos vystymuisi biudžetų, turėtų būti skiriamos naujos papildomos lėšos;

30.

pabrėžia, kad klimato kaitos mažinimas yra didelis iššūkis besivystančioms šalims, tačiau gaunant finansinę ir techninę paramą tai taip pat turėtų tapti proga skatinti ekologiškas technologijas, vystyti šalis (ekologinis vystymas) remiantis technologijų perdavimu (saulės energijos ir t. t.) ir kurti ekologiškas darbo vietas;

31.

apgailestauja, kad per Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimą nebuvo priimtas teisiškai įpareigojantis susitarimas; todėl reikalauja, kad, atsižvelgiant į kitą COP 16 konferenciją, kuri vyks Meksikoje, būtų taikoma bendra AKR ir ES strategija, siekiant tikrų įsipareigojimų;

32.

atkreipia dėmesį, kad svarbu skatinti pasaulį susivienyti kovai su klimato kaita ir teikti didesnę paramą skurdesnėms besivystančioms šalims, kurioms klimato kaita kelia didesnę grėsmę, pirmiausia mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms;

33.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Afrikos Sąjungai bei Afrikos Parlamentui.

REZOLIUCIJA (9)

dėl Haičio atkūrimo ir atstatymo po gaivalinės nelaimės ir ryšio tarp skurdo bei gaivalinių nelaimių

AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja,

2010 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d. susitikusi Tenerifėje (Ispanija),

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2010 m. vasario 6 d. Ikaluite (Kanada) vykusį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą,

atsižvelgdama į 2010 m. kovo 31 d. Niujorke vykusios Tarptautinės donorų konferencijos „Naujos Haičio ateities link“ rezultatus,

atsižvelgdama į 2010 m. sausio 25 d. Monrealyje vykusios parengiamosios ministrų konferencijos išvadas,

atsižvelgdama į 2010 m. sausio 20 d. Europos Parlamente vykusią diskusiją dėl žemės drebėjimo Haityje su Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai baroniene C. Ashton,

atsižvelgdama į 2010 m. sausio 18 d. Briuselyje vykusio neeilinio Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas,

atsižvelgdama į JT stabilizavimo misiją Haityje (MINUSTAH),

A.

kadangi 2010 m. sausio 12 d. Haitį sudrebino 7,3 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, padarydamas katastrofišką žalą Port-au-Prince, Jacmel ir kitoms regiono gyvenvietėms, o jį sekė daug stiprių pakartotinių smūgių, kurie toliau veikė šalį,

B.

kadangi manoma, kad yra daugiau kaip 200 000 mirusių, 250 000 sužeistų ir daugiau kaip trys milijonai žmonių, kuriems padarytas tiesioginis poveikis; kadangi Jungtinių Tautų stabilizavimo misija Haityje (MINUSTAH) patyrė didelius nuostolius, gedi 146 mirusių ir 70 dingusių žmonių,

C.

kadangi Jungtinių tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (angl. OCHA) pranešė, kad visoje šalyje beveik milijonui žmonių reikia prieglobsčio, ypač prieš lietingąjį sezoną, o šalies viduje perkeltų žmonių yra iki 500 000,

D.

kadangi net prieš 2010 m. sausio 12 d. žemės drebėjimą 2008 m. šalį buvo nusiaubę uraganai ir tropinės audros, padarę 15 proc. BVP dydžio žalą,

E.

kadangi prieš žemės drebėjimą šalyje apie 1,8 mln. žmonių buvo neužtikrinti aprūpinimo maistu saugumu, kur beveik 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, o 70 proc. (12 mln. žmonių) gyvena už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną,

F.

kadangi toks ypač didelis skurdas pablogino griaunamąjį žemės drebėjimo poveikį, o šalis paniro į vieną sunkiausių jos patirtų humanitarinių krizių,

G.

kadangi Komisija sutiko suteikti 137 mln. EUR trumpalaikiams poreikiams ir mažiausiai 200 mln. EUR vidutinės trukmės ir ilgalaikiams poreikiams, o valstybės narės – papildomai 92 mln. EUR; kadangi Visos Amerikos plėtros bankas apskaičiavo, kad Haičio atkūrimas kainuos 10,5 mlrd. EUR po 2 mlrd. EUR per metus; pažymėdama Pietų Amerikos tautų sąjungos sprendimą steigti 217 mln. EUR pagalbos fondą Haičiui,

H.

kadangi Haitį slegia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių valstybės skola, kuri trukdė jam vystytis net prieš žemės drebėjimą ir gali sudaryti kliūčių stengiantis atkurti šalį,

I.

pažymėdama G7 šalių finansų ministrų sprendimą panaikinti Haičio skolą, tačiau taip pat pabrėždama, kad Haičio skola G7 šalims sudarė tik 214 mln. JAV dolerių iš visos 890 mln. JAV dolerių sumos,

J.

kadangi po skubios pagalbos suteikimo norint siekti vidutinės trukmės ir ilgalaikio atkūrimo, atkurti žmonių pragyvenimo šaltinius, sunaikintą infrastruktūrą, valstybės institucijas ir ekonomikos veiklą, būtinas ilgalaikis tarptautinis įsipareigojimas,

1.

reiškia nuoširdžią užuojautą ir kartu bendrumo jausmą Haičio ir kitų nukentėjusių tautų žmonėms bei tarptautinių organizacijų, tarp jų JT ir Europos Komisijos, darbuotojams dėl daugybės nepaprastai stipraus žemės drebėjimo nusineštų gyvybių ir šalies nuniokojimo; reiškia pagarbą Haičio žmonių parodytai sektinai drąsai ir vieningumui, kurie iš karto po nelaimės, jai dar nepasiekus žiniasklaidos, išsaugojo tūkstančius gyvybių ir pagelbėjo tūkstančiams sužeistų žmonių ir našlaičių, patys būdami visiškai nuskurdę;

2.

palankiai vertina Haičio valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, taip pat JT, NVO ir kitų dvišalių pagalbos teikėjų pastangas teikti pagalbą Haičio žmonėms ir reiškia pagarbą pagalbos organizacijų ir asmenų iš visos Europos Sąjungos, AKR šalių ir viso pasaulio padarytam darbui;

3.

palankiai vertina nuoširdų vieningumą, kurį parodė Jungtinių Tautų valstybės narės ir tarptautiniai partneriai, 2010 m. kovo 31 d. susirinkę į Niujorke vykusią Tarptautinę donorų konferenciją „Naujos Haičio ateities link“, kurios pabaigoje buvo pažadėta iš viso iki 9,9 mlrd. JAV dolerių per ateinančius trejus metus ir vėliau, ir ragina tarptautinę bendruomenę laikytis šių istorinių įsipareigojimų;

4.

pritaria tam, kad tarptautiniai donorai suderino įnašą į nacionalinio Haičio atkūrimo ir vystymosi veiksmų planą, kurį pateikė Haičio prezidentas René Préval, taip aiškiai pažymėdami, kad Haičio valdžios institucijos imsis iniciatyvos dedant ilgalaikio atstatymo pastangas;

5.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog Jungtinės Tautos, globojamos Haičio vyriausybės, liktų vadovauti civilinių ir karinių operacijų, susijusių su saugumo atstatymu ir humanitarine pagalba, taip pat atkūrimu ir vystymusi, koordinavimui;

6.

ragina JT kartu su Haičio valdžios institucijomis persvarstyti MINUSTAH mandatą, siekiant reaguoti į šalies poreikius po nelaimės, skiriant ypatingą dėmesį saugumo klausimams;

7.

reikalauja, kad būtų atliktas išsamus vertinimas, siekiant nustatyti, kokie trumpalaikiai ir ilgalaikiai gyventojų poreikiai ir kaip tarptautinė bendruomenė dalyvauja atstatymo veikloje, kurią sudaro neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir atkūrimo dalys;

8.

reiškia didelį rūpestį dėl pažeidžiamiausių žmonių gerovės, pirmiausia moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių; ragina Komisiją ir JT skirti ypatingą dėmesį ir skatinti, kad moterys dalyvautų atstatymo veikloje, aktyviai jas įtraukiant į visų pagalbos ir atstatymo programų atkūrimo, atstatymo ir vertinimo dalis;

9.

pabrėžia, kad nelydimiems ir atskirtiems nuo šeimų vaikams turėtų būti teikiamos paslaugos, skirtos kuo skubiau suvesti juos su savo tėvais ar įprastais prižiūrėtojais; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skubiai įvertinti koordinuoto plano būtinybę, kad būtų galima spręsti tūkstančių dėl žemės drebėjimo našlaičiais likusių vaikų problemas; pabrėžia rimtą neteisėto įvaikinimo ir prekybos vaikais pavojų;

10.

ragina ES beveik dvejus metus remti naujų įvaikinimų iš Haičio moratoriumą po to, kai bus pradėtos vykdyti paieškos; ragina ES imtis skubių veiksmų, kad būtų patenkinti pagrindiniai vaikų poreikiai, pradėtų veikti laikinos mokyklos ir būtų teikiamos konsultacijos vaikams;

11.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir tarptautinę bendruomenę stebėti Haičio gyventojų, pirmiausia moterų ir vaikų, sveikatos būklę;

12.

ragina tarptautinę bendruomenę visiškai panaikinti Haičio Respublikos užsienio skolą ir sveikina visus tuos, kurie šiuo tikslu ėmėsi veiksmų arba juos paskelbė; pabrėžia, kad bet kokia skubi pagalba dėl žemės drebėjimo turi būti teikiama dotacijomis, o ne paskolomis, užtraukiančiomis skolą;

13.

remia ES ir kitų donorų pastangas didinti maisto produktų gamybą vietos mastu, atnaujinant pažeistas infrastruktūras ir sudarant sąlygas smulkiems ūkininkams gauti būtinų medžiagų (sėklų, trąšų ir priemonių) ypač pavasario sodinimo sezonui, kuris prasideda kovo mėn. ir lemia 60 proc. nacionalinės maisto produktų gamybos; ragina ES ir kitus tarptautinius donorus, kai tik įmanoma, dėl paramos pirkti vietoje pagamintus maisto produktus, taip reikšmingai prisidėti prie pagalbos kaimo ekonomikai ir vietos gamintojų apsaugos;

14.

pabrėžia būtinybę telkti dėmesį į ilgalaikes investicijas, skirtas žemės drebėjimams atsparių ir techninius standartus atitinkančių pastatų statybai ir pagrindinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vandens tiekimo, kelių, elektros ir technologijų perdavimo, kurios prieš žemės drebėjimą visai nebuvo arba kuri neatitiko daug reikalavimų, taigi labai pablogino galimą gaivalinių nelaimių poveikį;

15.

reikalauja, kad būtų steigiamas fondas, kurį administruotų Jungtinės Tautos, siekiant finansuoti viešąsias informavimo ir mokymo priemones, prevencijos ir išankstinio perspėjimo sistemas, atitinkamų apsaugančių konstrukcijų statybą ir greitosios medicinos pagalbos bei sanitarijos įrangos kaupimą;

16.

ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad Haičio žmonės ir jų vyriausybė, demokratiškai valdoma parlamento, būtų pagrindiniai veikėjai atstatant šalį, kad galėtų kurti savo bendrą ateitį; prašo, kad Europos Komisija ir ES valstybės narės pasinaudotų ES gerąja patirtimi ir taip stiprintų nacionalinius, vietos, regionų ir jų dalių gebėjimus;

17.

ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad skurdo mažinimas Haityje būtų laikomas svarbiu darbotvarkės klausimu, net kai žiniasklaidos dėmesys pakrypsta kitur, siekiant padėti Haičiui išbristi iš šios nelaimės ir pasižymėti gerai veikiančia demokratijos sistema ir ekonomika, galinčia tvariu būdu aprūpinti žmones;

18.

ragina ES dirbti su Haičio valdžios institucijomis siekiant kurti ilgalaikį apsaugos nuo nelaimių ir jų padarinių švelninimo mechanizmą ir gebėjimų valdymą, pabrėžiant, kad atstatymo veiksmai turi būti grindžiami nacionaliniais prioritetais laikantis pagalbos veiksmingumo principų ir remiant Haičio institucijas, kad šios galėtų veiksmingai valdyti; remia prezidento R. Prevalio siūlymą kurti JT nuolatinę struktūrą, kuri galėtų nuo pat pirmos dienos valdyti gaivalinių nelaimių sukeltas krizes;

19.

mano, kad labai svarbu imtis visuotinio miškų atželdinimo Haityje, nes dėl dabartinės padėties šalis labai pažeidžiama visų rūšių gaivalinių nelaimių požiūriu, ir rasti kitų ekonominių ir tvarių būdų, kaip gaminti maistą nekertant miškų;

20.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingą Komisijos narį imtis pagrindinio vaidmens koordinuojant ES krizės valdymą ir bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, pagal Lisabonos sutartį prisiimant įsipareigojimus ateityje veiksmingiau koordinuoti ES krizių valdymą remiantis tuo, kas jau pasiekta;

21.

labai skatina kurti civilinės saugos darbo mechanizmus tarptautiniu lygmeniu, kurie gali būti naudojami panašiais į Haičio atvejais atsižvelgiant į regionų padėtį arba į nelaimių dažnumą ar nuspėjamumą;

22.

ragina Europos Komisiją kuo greičiau teikti pasiūlymus burti ES civilinės saugos pajėgas, pagrįstas ES civilinės saugos mechanizmu ir suteikiančias ES galimybę telkti išteklius, kurių reikia teikiant pradinę neatidėliotiną humanitarinę pagalbą per 24 valandas nuo nelaimės pradžios;

23.

ragina Europos Sąjungą, atsižvelgiant į regioninės integracijos ir bendradarbiavimo Karibų jūros regione svarbą, skirti specialių lėšų Prancūzijos atokiausiems regionams Karibų jūroje (Gvadelupai, Martinikai, Gvianai), kad jie galėtų toliau teikti ir stiprinti pagalbą Haičio žmonėms;

24.

kreipiasi į naujos sudėties Haičio vyriausybę ragindama skubiai dėti visas pastangas kurti ir stiprinti demokratiją šalyje;

25.

palankiai vertina teigiamą Afrikos Sąjungos atsakymą į Senegalo prezidento Abdoulaye Wade’o pasiūlymą dėl haitiečių teisės sugrįžti, kuriam buvo pritarta Senegalo parlamento rezoliucija, ir ragina tarptautinę bendruomenę panaudoti šį pasiūlymą Jungtinių Tautų rezoliucijai patvirtinti;

26.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos pirmininkui, Haičio prezidentui ir vyriausybei, AKR tarybai, Karibų bendrijos valstybėms narėms, Afrikos Sąjungos komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui humanitarinių reikalų ir neatidėliotinos pagalbos klausimais, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui bei Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms.

REZOLIUCIJA (10)

dėl paramos įtvirtinant taiką Pietų Sudane

ES ir AKR jungtinė parlamentinė asamblėja,

2010 m. kovo 29 d.-balandžio 1 d. susitikusi Tenerifėje (Ispanijoje),

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į tai, kad Sudano Vyriausybė ir Sudano liaudies išlaisvinimo sąjūdis / armija (SPLM/A) 2005 m. sausio mėn. pasirašė išsamų taikos susitarimą (ITS),

atsižvelgdama į 2005 m. priimtą Sudano laikinąją nacionalinę konstituciją,

atsižvelgdama į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurias ratifikavo Sudanas,

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sudano,

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos ministrų komiteto dėl pokonfliktinio atstatymo ir vystymo Sudane veiklą ir kitas Afrikos Sąjungos iniciatyvas,

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininko pranešimą dėl Išsamaus taikos susitarimo (ITS) įgyvendinimo proceso,

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos Taikos ir Saugumo Tarybos komunikatą, priimtą 201-ame posėdyje, surengtame 2009 m. rugpjūčio 26 d. Adis Abeboje,

atsižvelgdama į ES elgesio kodeksą dėl prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais bei JT įprastos ginkluotės sistemų,

atsižvelgdama į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano bei Europos Parlamento ir Afrikos Parlamento rezoliucijas dėl Sudano,

atsižvelgdama į ES Tarybos išvadas dėl Sudano,

atsižvelgdama į Tarptautinės krizių grupės 2009 m. gruodžio 17 d. atliktą apžvalgą „Sudanas: implozijos prevencija“,

atsižvelgdama į 2010 m. sausio mėn. NVO parengtą bendrą pranešimą „Taikos stiprinimas Pietų Sudane“,

A.

kadangi ITS baigtas siaubingas ir niokojantis pilietinis karas, kuris atėmė daugiau kaip dviejų milijonų Sudano žmonių gyvybes ir dėl kurio atsirado beveik keturi milijonai pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų,

B.

atsižvelgiant į tai, kad šį pilietinį karą ir smurto padidėjimą galėjo sukelti:

ginčai dėl gamtos išteklių ir valdžios pasidalijimo,

galimybė lengvai įsigyti šaulių ir lengvųjų ginklų,

besitęsiantys dažni, žiaurūs ir kruvini Ugandos sukilėlių grupės „Viešpaties pasipriešinimo armija“ (VPA), veikiančios už Ugandos ribų, išpuoliai,

C.

kadangi ITS nustatytas šešerių metų (2005-2011 m.) pereinamasis laikotarpis, apibrėžti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, vadinamieji „taikos dividendai“, ir nustatytos kai kurios svarbiausios datos, pvz., nacionalinių rinkimų, kuriuos planuojama rengti 2009 m., ir referendumo dėl Pietų Sudano gyventojų apsisprendimo, kurį numatoma rengti 2011 m. sausio mėn.,

D.

kadangi artėjantys nacionaliniai rinkimai yra pirmieji, kurie vyks pateikus išvadas dėl ITS, ir turi esminę reikšmę taikos procesui, prieš vykdant referendumą dėl Pietų Sudano gyventojų apsisprendimo ir Abyei referendumą,

E.

kadangi iki referendumo dėl Pietų Sudano gyventojų apsisprendimo reikia priimti sprendimus dėl pilietybės, likusių šiaurės-pietų sienos demarkacijos dalių, pasienio rajonų demilitarizacijos ir išteklių, įskaitant naftą, pasidalijimo,

F.

kadangi išvengta ginčo dėl gyventojų surašymo, sudarant dviejų partijų, turinčių 40 papildomų vietų SPLM/A nacionalinėje asamblėjoje, susitarimą,

G.

kadangi galutinio 2008 m. gegužės mėn. gyventojų surašymo duomenų tikslumą ginčija SPLM; kadangi pietuose įregistruota 108 proc. apskaičiuoto galimo rinkėjų skaičiaus,

H.

kadangi palankiai vertinama pastaruoju metu pasiekta pažanga Nacionalinės kongreso partijos (NKP) ir SPLM derybose dėl Pietų Sudano referendumo įstatymo, Abyei teritorijos referendumo ir Pietų Kordofano bei Mėlynojo Nilo regiono visuotinių konsultacijų,

I.

kadangi Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moon aiškiai pareiškė, kad Jungtinių Tautų Organizacija palaiko partijų pastangas siekti, kad vienybė taptų patraukli, ir Pietų Sudano žmonių pasinaudojimą apsisprendimo teise skelbti referendumą,

J.

kadangi JT taikos palaikymo misija (JTTPM), kurios pagrindinis tikslas - remti ITS įgyvendinimą, pradėta 2005 m. ir dislokuota daugiau kaip 9 000 karių ir daugiau kaip 3 000 vietos civilinio ir tarptautinio personalo narių; kadangi JTTPM daugiausia dėmesio skiria ITS stebėsenai, vykdant įgaliojimus civilinės saugos srityje,

K.

kadangi 2010 m. sausio mėn. Afrikos Sąjungos ministrų komitetas dėl pokonfliktinio atstatymo ir vystymo Sudane savo posėdyje pabrėžė, kad Sudano partijos turi negailėti pastangų siekdamos įveikti sunkumus, kylančius dėl ITS įgyvendinimo, įskaitant sėkmingą rinkimų vykdymą ir demokratinius pokyčius šalyje, sienų demarkaciją, Abyei klausimo sprendimą Nuolatinio arbitražo teismo sprendimo pagrindu, ir išspręsti pagrindines nesaugumo Pietų Sudane problemas,

L.

kadangi nuo 2009 m. pradžios Pietų Sudane per genčių kovas žuvo tūkstančiai žmonių ir dauguma aukų buvo moterys ir vaikai iš atokių kaimo vietovių; kadangi nuo 2010 m. pradžios šimtai gyventojų mirė nuo smurto Varapo valstijoje,

M.

kadangi Pietų Sudanas yra vienas iš mažiausiai išsivysčiusių pasaulio regionų; kadangi JT gyventojų fondas nurodo, kad raštingumas Pietų Sudane sudaro 24 proc.; kadangi 90 proc. moterų nemoka nei skaityti, nei rašyti,

N.

kadangi pagal Varapo valstijos maisto programą nustatyta, kad 2009 m. smurtas privertė 350 tūkstančių žmonių palikti savo namus ir tapti priklausomais nuo pagalbos, teikiamos maistu; kadangi lietus praėjusiais metais sunaikino sezono derlių; kadangi žmonių, kuriems reikalinga pagalba maistu, skaičius nuo maždaug 1 mln. praėjusiais metais išaugo iki 4,3 mln.,

O.

kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Pietų Sudane labai mažai gydytojų - 0,22 gydytojo 1 000 žmonių, o Vyriausybė teigia, kad sveikatos paslaugos prieinamos vos 25 proc. gyventojų; kadangi Pietų Sudane yra didžiausias nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas pasaulyje ir vienas iš septynių vaikų miršta nesulaukęs penkerių metų; kadangi, atsižvelgiant į Pietų Sudano AIDS komisijos duomenis, supratimas apie ŽIV yra mažesnis negu 10 proc.; kadangi Pietų Sudano Vyriausybė ketina toliau įgyvendinti sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos planą,

P.

kadangi donorų bendruomenė neįvykdė 2005 m. Osle (Norvegijoje) prisiimtų įsipareigojimų, nes tik maža 4,8 mlrd. dolerių paramos dalis iš tikrųjų pasiekė Pietų Sudaną,

Q.

kadangi pasirašius ITS, Europos Komisija atnaujino bendradarbiavimą su Sudanu ir skyrė daugiau negu 500 mln. EUR paramą pokonfliktinio atkūrimo, atstatymo ir vystymo veiklai; kadangi Sudanas nusprendė neratifikuoti pirmą kartą peržiūrėto Kotonu susitarimo ir negali kreiptis į Europos plėtros fondą pagalbos, ir Europos Komisija šiuo metu ruošiasi priimti sprendimą šiuo klausimu,

1.

iškilmingai patvirtina, kad visiškai pritaria ITS, ir primygtinai ragina visas suinteresuotąsias šalis veiksmingai ir visa apimtimi jį įgyvendinti, siekiant skatinti visapusišką taiką Sudane; ragina Sudano Vyriausybę ir Pietų Sudano Vyriausybę (PSV) glaudžiau bendradarbiauti, siekiant pašalinti visas kliūtis sėkmingam ITS darbotvarkės įgyvendinimui;

2.

taip pat ragina Afrikos Sąjungą (AS), Europos Sąjungą (ES) ir tarptautinę bendruomenę skubiai susitarti dėl veiksmų ir priemonių, kurių bus imtasi remiant Sudano partijas, įgyvendinančias ITS, ir skatinant demokratinį valdymą visame Sudane;

3.

pripažįsta dviejų partnerių atliekamą vaidmenį, pasirašant ITS (NKP ir SPLM), ir Sudano žmonių pagarbą taikos susitarimui; ragina juos sutelkti politinę valią, siekiant išspręsti esamas problemas ir įgyvendinti ITS;

4.

ragina NKP ir SPLM įgyvendinti pagrindines demokratines reformas, kurios būtinos užtikrinti, kad nacionaliniai rinkimai ir pietų referendumas būtų patikimi, laisvi ir sąžiningi;

5.

primygtinai reikalauja, kad visos pagrindinės laisvės, kurių suteikia Laikinoji konstitucija, būtų praktiškai įgyvendintos, ir ragina kompetentingas institucijas, ypač rinkimų komisiją, rengiantis rinkimams įveikti likusias technines problemas;

6.

remia Sudano žmones, kurių aktyvus dalyvavimas rinkėjų registravimo procese daro reikšmingą įtaką artėjantiems rinkimams;

7.

palankiai vertina tai, kad dėl baigtinių partijų sąrašų, skirtų moterims (25 proc.), Sudanas pasižymės vienu didžiausiu moterų atstovavimu regione, tačiau norėtų, kad partijos siūlytų moteris ir ne pagal moterims skirtus sąrašus;

8.

ragina Afrikos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę apsvarstyti būsimus politinius, ekonominius ir saugumo Šiaurės ir Pietų santykius, jeigu referendume bus patvirtintas atsiskyrimas, įskaitant pereinamojo laikotarpio atsiskyrimo mechanizmus; mano, kad pereinamasis laikotarpis po referendumo reikalingas tam, kad prieš referendumą priimti susitarimai, nustatantys taikaus atsiskyrimo sąlygas, būtų tinkamai įgyvendinami ir valdomi;

9.

ragina abi ITS šalis sukurti taikią ir stabilią aplinką, kuri užtikrintų skaidrų ir patikimą referendumo vykdymą, kaip numatyta ITS;

10.

ragina visas partijas stabdyti smurtą; ragina PSV sudaryti palankesnes sąlygas genčių dialogui ir sukurti institucinius mechanizmus, kurie padėtų pasiekti ir išlaikyti genčių susitaikymą;

11.

ragina PSV dėti daugiau pastangų užtikrinant saugumą vietos lygmeniu, daugiau dėmesio skiriant etninei vienetų sudėčiai ir teikiant pirmenybę policijos reformai, remiantis jau esamais strategijos dokumentais ir 2009 m. Policijos įstatymu; pabrėžia saugumo sektoriaus reformos svarbą;

12.

ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą:

užtikrinti, kad visi pažadėti ištekliai būtų prieinami JTTPM, kad ji galėtų atlikti savo misiją pačiomis geriausiomis sąlygomis;

siekti, kad civilinė sauga būtų JTTPM prioritetas;

nustatyti aiškias gaires JTTPM ir užtikrinti profesinio rengimo galimybes visiems jos darbuotojams, kad jie galėtų vykdyti savo įsipareigojimus civilinės saugos srityje;

toliau dalyvauti sprendžiant VPA problemą ir dėti visas pastangas, siekiant rasti visapusišką ir ilgalaikį sprendimą;

13.

ragina JTTPM imtis aktyvesnio civilinės apsaugos vaidmens ir tapti aktyvia vietinių konfliktų prevencijos partnere, bendradarbiaujant su genties institucijoms;

14.

mano, kad Šiaurės ir Pietų klausimo negalima vertinti atskirai ir kad susitaikymas yra esminis bet kokios ilgalaikės taikos pietų Sudane klausimas; todėl ragina visas šalis gerbti pagrindines žmogaus teises, civilių gyventojų apsaugą laikyti prioritetine sritimi, stabdyti nebaudžiamumą ir traukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamus asmenis, siekiant didinti pasitikėjimą;

15.

ragina ES ir kitas donorų organizacijas, ypač tas, kurios prisiėmė įsipareigojimus 2005 m. Oslo donorų konferencijoje, pripažinti didelius Pietų Sudano humanitarinius ir vystymosi poreikius ir užtikrinti, kad skirtos lėšos atspindėtų poreikius ir būtų naudojamos tiems poreikiams tenkinti; taip pat ragina remti Vyriausybės pastangas pateikti esamų finansavimo mechanizmų vaidmens strategines vizijas ir rasti kūrybiškų būdų, kaip paremti vietos organizacijas, pripažįstant, kad stipri pilietinė visuomenė labai svarbi Pietų Sudano stabilumui;

16.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (ES ir AKR) tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir AKR valstybių grupės nacionaliniams, regioniniams ir žemynų parlamentams.

DEKLARACIJA

ES ir Lotynų Amerikos šalių susitarimas dėl bananų importo ir jo poveikio AKR ir ES bananų augintojams

Susitarimas

A.

2009 m. gruodžio mėn. Pasaulio prekybos organizacijoje ES sudarė susitarimą su JAV ir Lotynų Amerikos šalių tiekėjais, siekdama užbaigti seniai besitęsiantį konfliktą dėl bananų importo.

B.

Įsigaliojus susitarimui, gerokai sumažės bananų importo ne iš AKR šalių tarifai (35 proc. anksčiausiai 2010-2017 m. laikotarpiu), todėl bus pakenkta AKR ir ES gamintojų konkurencingumui.

C.

Be to, šiuo metu ES veda dvišales derybas su tam tikromis Lotynų Amerikos šalimis, siekdama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus, kurie gali paskatinti toliau gerokai mažinti tarifus ir labai sumažinti bet kokį numatomą AKR bananų augintojų, sudariusių ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), pelną.

D.

Bananų eksportas pagal dydį užima ketvirtą vietą pasaulyje žemės ūkio sektoriuje. Daugiau negu trečdalį viso importo sudaro ES rinka.

E.

Lotynų Amerikoje veikiančios tarptautinio verslo įmonės kontroliuoja daugiau nei 80 proc. pasaulio rinkos.

F.

2008 m. 72 proc. Europoje parduotų bananų jau buvo atvežti iš Lotynų Amerikos, o bananai iš AKR šalių ir ES sudarė atitinkamai 17 ir 10,5 proc. Iš esmės visi iš AKR eksportuojami bananai patenka į ES, o Lotynų Amerikos šalys taip pat eksportuoja bananus į Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Rusiją.

G.

Bananų auginimas daro didelį poveikį vietos bendruomenėms ne tik ekonomine prasme, bet ir dėl aplinkos, migracijos, lyties ir darbo standartų.

H.

Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse tarptautinio verslo įmonių vykdomas bananų auginimas siejamas su svarbiais žmogaus teisių pažeidimais.

I.

Susitarimas įsigalios, kai Europos Parlamentas jam pritars, o Taryba įgalios šį susitarimą užbaigti.

Poveikis

J.

Susitarimo, kuriame mėginama suderinti tvaraus vystymosi tikslus su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimais, poveikis jau pradedamas jausti.

K.

AKR šalių gamintojai smarkiai nukentės, nes praras didelę dalį savo tarifų apsaugos. Kai kurios AKR šalys, kurios labai priklauso nuo bananų eksporto, gali prarasti eksporto pramonę ir patirti skaudžių socialinių ir ekonominių padarinių.

L.

Jeigu nebus taikomos tinkamos papildomos priemonės, Europos bananų auginimo regionai, iš kurių kai kurie yra skurdžiausi ES ir jau šiuo metu susiduria su aukštu nedarbo lygiu, taip pat labai nukentės socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu.

M.

Tarptautinės organizacijos turės daug naudos iš ES ir AKR smulkių ūkininkų bendruomenių.

N.

AKR ir Europos bananų auginimo regionams reikės skirti daugiau finansinės paramos, siekiant palaikyti šią svarbią ekonominę veiklą, kad jie galėtų konkuruoti su bananų auginimo regionais, kuriuose labai maži atlyginimai, blogos socialinės sąlygos ir nesilaikoma aplinkos apsaugos taisyklių.

O.

Nuolatinis bananų tarifų mažinimas gali skatinti taikyti vis žemesnius darbo, įskaitant vaikų darbą, aplinkos apsaugos standartus, sudaryti sąlygas korupcijai ir mokesčių vengimui bananų sektoriuje.

P.

Europos Komisija AKR šalių gamintojams pateikė paramos paketą (papildomos priemonės bananų sektoriui), kurio vertė 190 mln. EUR, kurie skiriami per ketverius metus, ir papildomai 10 mln. EUR, kurie skiriami atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. Skiriant šią paramą, neatsižvelgiama į tarifų mažėjimą dėl dvišalių prekybos susitarimų su Lotynų Amerikos šalimis.

Q.

Naujos nuolaidos Kolumbijai ir Peru ir nuolaidos, jau taikomos Centrinės Amerikos šalims, daug didesnės negu nuolaidos, įtrauktos į naują susitarimą, ir tai gali destabilizuoti kitas regiono šalis, taip pat kitų bananų augintojų AKR šalyse ir ES ekonominę padėtį.

R.

Nenumatyta jokia papildoma parama ES gamintojams, ypač atokiausiuose regionuose.

ES ir AKR jungtinė parlamentinė asamblėja, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu vystymosi politikos darna įtvirtinta Lisabonos sutartyje, reikalauja, kad:

1.

Komisija atliktų ES ir Lotynų Amerikos šalių susitarimo dėl bananų importo ekonominio, socialinio poveikio AKR šalių ir ES bananų augintojams ir poveikio aplinkai vertinimą, kaip nustatyta Kotonu susitarimo XXIII deklaracijoje;

2.

Komisija sąžiningai apsvarstytų galimybę padidinti finansinį paketą, siekiant padėti AKR šalių ir Europos gamintojams prisitaikyti prie naujos tvarkos, ir paspartintų lėšų išmokėjimą;

3.

Komisija sąžiningai apsvarstytų papildomos finansinės ir techninės paramos teikimą AKR šalims, kad padėtų joms įveikti socialinius ir poveikio aplinkai padarinius, su pasiūla susijusius suvaržymus ir visapusiškai skatintų įvairinimo veiklą nuo 2013 m.;

4.

ES pateiktų priemones, skirtas padėti labai nuo prekybos bananais priklausančioms šalims įvairinti ekonomiką, įtraukiant daugiau pagalbos prekybai, įgyvendinant EB ir valstybių narių skirtą 1 mlrd. EUR paramą prekybai (suteikiant galimybę AKR šalims naudoti 50 proc. paramai skirtų lėšų);

5.

Komisija teiktų paramą kompensuoti nuostoliams, kurių patirs ES gamintojai, laipsniškai diegtų priemones, skatinančias tvarią bananų produkciją ES ir užtikrintų veiksmingas bananų apsaugos sąlygas dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose;

6.

visi nauji tarifų mažinimai pagal dvišalius prekybos susitarimus su besivystančiomis Lotynų Amerikos šalimis, viršijantys PPO susitarime nustatytas ribas, gali paskatinti naudoti atitinkamas kompensacines priemones;

7.

Komisija užtikrintų AKR šalių ir ES gamintojams realų teisinį tikrumą prekybos bananais režimui ateityje, o Europos Parlamentas ir AKR šalių nacionaliniai parlamentai ir toliau stebėtų su tuo susijusią veiklą;

8.

ES ir AKR šalių valdžios institucijos dėtų pastangas užtikrinti, kad visos bananus auginančios šalys veiksmingai taikytų visas Tarptautinio darbo biuro (TDO) padoraus darbo darbotvarkės taisykles;

9.

Komisija didintų informuotumą apie etišką prekybą, kad Europos mažmenininkai būtų skatinami neimportuoti bananų iš augintojų, vykdančių netinkamą veiklą, susijusią su mokesčių vengimu, korupcija, darbo standartų ir žmogaus teisių pažeidimais;

10.

Europos Parlamentas, prieš pritardamas bananų susitarimui, rimtai apsvarstytų šioje deklaracijoje iškeltų klausimų poveikį.

Išvados dėl Karibų jūros regiono regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

Padėtis regione

Regione susiduriama su keliomis tvaraus vystymosi problemomis: mažu gyventojų skaičiumi; ribotu ir brangiu transportu; itin dideliu pažeidžiamumu dėl klimato pokyčių bei stichinių nelaimių, monopasėlių ekonomika su ribotomis įvairinimo galimybėmis.

Vakarų Indijos federacija (1958-1963 m.) oficialiai pradėjo integracijos procesą regione. Karibų jūros regiono laisvosios prekybos asociacija (CARIFTA) atnaujino integracijos procesą 1967 m., o nuo 1973 m. Karibų baseino bendrija (CARICOM) įvairiomis iniciatyvomis, pvz., bendradarbiavimu, užsienio politikos derinimu ir N. Girvano pranešimu apie Bendrosios ekonomikos bendrą viziją, suteikė papildomą impulsą šiam procesui. 1992 m. sukurtas AKR (Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno) šalių Karibų jūros regiono forumas (CARIFORUM). Šiam forumui priskiriamos CARICOM šalys (11) ir Dominikos Respublika bei Kuba kaip narės. Jam priklausančios šalys pasirašė Kotonu susitarimą.

CARIFORUM vaidmuo dvejopas: koordinuoti lėšų paskirstymą ir vadovauti RSD/ROP vykdymui, taip pat vadovauti ir kitų regioninių programų, kurias finansuoja ES valstybės narės ir kitos donorų organizacijos, įgyvendinimui.

Šiuo metu CARICOM bendrosios rinkos ir ekonomikos (CSME) regionų integracijos pastangų centras antrame etape iki 2015 m. siekia konsoliduoti ir įgyvendinti bendrąją ekonomiką.

Nepaisant minėtų iniciatyvų, šiuo metu regiono integracijos procesui trūksta tam tikrų impulsų. Kai kurie teigia, kad trūksta paprastų žmonių paramos, kiti mano, kad stagnacija susijusi su politiniu dėmesiu, kuris nukreiptas į nacionalinius klausimus, politiniu trumpalaikiškumu, atsiradusiu dėl didelės išrinktų atstovų kaitos, arba su politiniais įsitikinimais, kad pasaulio rinkų integracija gali atnešti daug didesnę ekonominę naudą. Tačiau daugelis pripažįsta, kad šį procesą stabdė išteklių trūkumas, ir RSD/ROP turi tinkamai spręsti šią problemą.

Karibų jūros regiono RSD/ROP

Jeigu RSD/ROP turi skatinti regioninę integraciją ir šio regiono integraciją pasaulio ekonomikoje, reikia išspręsti minėtas problemas. Be to, RSD/ROP turėtų remti regioną, įgyvendinant CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą (EPS).

Pagal RSD/ROP Karibų jūros regionui skirta 165 mln. EUR:

Pagrindinė sritis: regioninė ekonominė integracija / bendradarbiavimas ir EPS gebėjimų stiprinimas (85-90 proc., arba 143 mln. EUR)

Numatytos pagrindinės intervencijos sritys grindžiamos įvairiais jau esamais CARIFORUM integracijos ir bendradarbiavimo procesais: Rytų Karibų valstybių organizacijos (RKVO) ekonomine sąjunga; CSME; regioninių rinkų plėtra; EPS įgyvendinimu (kuriam skirta 72,6 mln. EUR) ir regioninių institucijų žmogiškųjų išteklių plėtra.

Nepagrindinė sritis: pažeidžiamumo ir socialinės problemos (10-15 proc., arba 22 mln. EUR)

Nepagrindinės srities tikslas - atkreipti ypatingą dėmesį į nusikalstamumą ir saugumą, įtraukiant nevalstybinius veikėjus, ir gebėjimų ugdymą.

RSD/ROP analizė

Nepriklausomų ekspertų grupės. Labai svarbu pilietinę visuomenę, akademikus ir privatųjį sektorių įtraukti į ROP/RSD vidutinio laikotarpio peržiūros procesą.

Todėl Jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) remia nepriklausomų ekspertų grupių kūrimą, pastarosioms suteikiant įgaliojimus atpažinti kliūtis, siekiant paspartinti augimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas regione. Nustačiusi reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, grupė galėtų pateikti finansinių ir institucinių rekomendacijų, kaip geriausiai skatinti ekonomikos augimą ir stiprinti pragyvenimo šaltinius.

Regioninė ekonominė integracija / bendradarbiavimas. Kartu su našumo didinimu ir institucinėmis iniciatyvomis, JPA manymu, dalis 143 mln. EUR sumos, numatytos pagrindinei sričiai, turėtų būti skiriama švietimo, darbo vietų kūrimo, energetikos ir oro bei jūrų transporto projektams įgyvendinti.

Yra realių galimybių tokiomis tikslinėmis ir konkrečiomis išlaidomis skatinti regioninę integraciją ir plėtrą.

Ekonominė plėtra. RSD/ROP nustatyta daug kliūčių ekonominei plėtrai: dvi iš jų - griežti ES sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) laikymosi standartai ir ribotos ekonominės veiklos įvairinimo galimybės.

JPA pabrėžia, kad dalis AKR skirtų 30 mln. EUR SFS išlaidoms finansuoti turi būti skirta ir CARIFORUM. Ypač šį finansavimą reikėtų skirti žuvininkystės sektoriui, taip pat pramonės šakoms, pvz., vandens kultūrai, žemės ūkio produktų perdirbimui ir paslaugoms (pvz., sveikatingumo centrams ir ekologiškam turizmui).

Moksliniai tyrimai ir naujovės gali paskatinti ekonomikos įvairinimą. Ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei žemės ūkio įmonių sektorius galėtų gauti naudos, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

EPS įgyvendinimas. Be RSD/ROP lokalizavimo, daugelio šalių nacionalinės orientacinės programos (NOP) nukreiptos į veiklą, susijusią su EPS, pvz., konkurencingumą, viešojo administravimo reformas ir infrastruktūrą. 454 mln. EUR nacionalinės programos lėšų (75 proc. iš galimų 600 mln. EUR) skiriama su prekyba susijusiai paramai.

EPS reikalaujama svarbių organizacinių ir struktūrinių pokyčių. Šiame regione daug problemų, pvz., teisinių paslaugų stiprinimas, ir regioną reikia tinkamai remti, siekiant išspręsti šias problemas.

JPA pabrėžia, kad svarbu įvykdyti Europos Komisijos (EK) ir ES valstybių narių pažadą skirti po 1 mln. EUR (su galimybe 50 proc. lėšų panaudoti AKR šalims) prekybai remti iki 2010 m. Kaip minėta, SFS vis dar tebėra prioritetas.

Vidutinio laikotarpio RSD/ROP peržiūra (panašiai ir ŠSD/NOP) turėtų būti reali galimybė peržiūrėti finansavimą, jeigu ES valstybės narės nevykdys paramos prekybai (PP) pažadų.

Aprūpinimo maistu saugumas. Atsakas į pasaulio maisto krizę regione buvo lėtas. Šiuo vėlavimu pabrėžiama regioninio sutarimo, kuris numatytų, kaip geriausiai skatinti žemės ūkio našumą, būtinybė. Nors kai kurios šalys jau teikia prioritetus aprūpinimo maistu užtikrinimui ir jos vystymo planavimui, išsamioje regioninės plėtros strategijoje galėtų būti veiksmingiau užtikrinamas tinkamas žemės ūkio našumas. Siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, reikia užtikrinti paramos žemės ūkio sektoriui plėtrą regione.

JPA pripažįsta, kad EB įsipareigojo skirti 1 mlrd. EUR per trejus metus 23 šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo maisto krizės, ir palankiai vertina tai, kad 15,8 mln. EUR 2009 m. skirta Haičiui.

Žmogiškieji ištekliai ir protų nutekėjimas. Regione stengiamasi kurti platų vietinės kompetencijos spektrą, nes tokios kompetencijos trūkumas trukdo žmogaus vystymuisi, gerovei, ekonomikos įvairovei ir plėtrai.

Šiam regionui labai didelę įtaką padarė protų nutekėjimas (12). Laisvas darbo jėgos judėjimas ir žmogiškųjų išteklių regione sutelkimas tam tikra prasme palengvina problemos sprendimą, todėl JPA palankiai vertina tai, kad beveik 10 mln. EUR skirta žmogiškųjų išteklių plėtrai ir vystymui regioniniu lygmeniu.

Vis dėlto regione, siekiant išspręsti esmines problemas, reikia skatinti emigrantus grįžti namo ir, regiono naudai, pasidalinti įgytais įgūdžiais.

Turėtų būti skatinamas rimtas politinis dialogas, ir Gajanos ir kitų šalių pastangų pakeisti migracijos kryptis 1990 m. analizė gali būti ypač naudinga. Todėl, siekdama sumažinti protų nutekėjimą, EK turėtų skirti finansavimą regionų bendradarbiavimui migracijos klausimais stiprinti.

Klimato kaita. Klimato kaita padarys neproporcingą įtaką mažų salų valstybėms, pvz., Karibų jūros regione.

Nors RSD/ROP nenumatytos nuostatos, reglamentuojančios kovą su klimato kaita, 2009 m. Europos Komisija skyrė 71 mln. EUR kovai su migracija, kurią lemia klimato kaita, ir 97 mln. EUR prisitaikymui prie šios kaitos. Be to, Komisija planuoja skirti 3 mln. EUR Kubai ir 8 mln. EUR Karibų bendrijos klimato kaitos centro (KBKKC) regioninei strategijai įgyvendinti per Pasaulinį klimato kaitos aljansą (PKKA).

JPA būtų naudinga tiek finansavimo, tiek koordinavimo atžvilgiu turėti daugiau informacijos apie Europos Sąjungos ir regionines iniciatyvas bei programas, pvz., PKKA, ES Nelaimių rizikos mažinimo strategiją besivystančioms šalims, Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės (VBFP) teminę programą „Aplinka ir tvarus gamtos išteklių valdymas“, Karibų bendrijos regioninės programos struktūrą 2005-2015 m. (Karibų jūros regiono nepaprastųjų padėčių valdymo agentūros (CDEMA)), Visuotinę branduolinių nelaimių valdymo sistemą ir strategiją (taip pat CDEMA) ir KBKKC.

Lyčių klausimas. Lyčių klausimai turėtų būti svarbesni politinėje darbotvarkėje, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų finansų krizę, kuri gerą darbą moterims pavertė sunkiau prieinamu.

Donorų koordinavimas. Donorų strategijų ir jų įgyvendinimo būdų darna neabejotinai yra prioritetas tiek mažinant naštą nacionalinėms vyriausybėms bei regioninėms institucijoms, tiek ir didinant tarptautinės pagalbos efektyvumą. Tačiau, kaip teigiama įvairių donorų, diplomatų ir akademikų pranešimuose, Paryžiaus ir Akros deklaracijų dėl pagalbos veiksmingumo principai toli gražu nėra tinkamai įgyvendinami.

ES, kaip pagrindinė donorė, turėtų ne tik toliau siekti supaprastinti savo reikalavimus, bet ir dirbti kartu su kitais donorais, siekiant didinti koordinavimo efektyvumą ir mažinti nuostolius. JPA pritaria bendram regioninių projektų (pvz., Karibų jūros regiono techninės paramos centro (CARTAC), Karibų jūros regiono partnerystės kovojant su ŽIV/AIDS (PANCAP), Karibų jūros regiono derybų aparato (CRNM) ir daug kitų Rytų Karibų valstybių organizacijos (RKVO) projektų) vykdymui ir EK pagrindiniam vaidmeniui koordinuojant donorų veiklą PANCAP. JPA ragina EK teikti finansinę paramą CDEMA, apimančiai daug donorų, įsitraukusių į nelaimių valdymo veiklą, tačiau - pagal RSD/ROP - šiuo metu neturinčiai pajėgumų veiksmingai koordinuoti donorų veiklą.

Pagalbos įgyvendinimas. JPA remia regioninės plėtros fondo, kuris skirtas valdyti EPF ir kitiems fondams, steigimą per CARICOM plėtros fondą.

JPA tikisi gauti daugiau informacijos apie CARIFORUM sekretoriato tyrimo rezultatus, taip pat apie Europos Komisijos, regionų valdžios institucijų ir Europos investicijų banko (EIB) diskusijas dėl galimybės steigti Karibų infrastruktūros fondą pagal Afrikos modelį.

Auditas. Be parlamentinės ROP/RSD peržiūros, JPA rekomenduoja atlikti nepriklausomą auditą. Šio audito tikslas būtų, visų pirma, įvertinti, ar 10-ojo EPF CARIFORUM skirta dalis sėkmingai panaudota. Antra, atliekant auditą, turėtų būti patvirtinama, ar 10-ojo EPF nauda buvo vienodai jaučiama visame regione ir ar nebuvo sutelkta tik tam tikroje geografinėje zonoje arba tam tikruose sektoriuose.

Rekomendacijos

Kaip nurodyta pirmiau, vienas iš pagrindinės srities aspektų – regioninė ekonominė integracija ir bendradarbiavimas. JPA visiškai remia šį tikslą, pabrėždama, kad tikslas turėtų būti nukreiptas į tvarios ir išsivysčiusios ekonomikos augimą, kuris gali sustiprinti ir suvienodinti regiono derybų pozicijas pasaulinėje arenoje.

Be to, EPS pajėgumų stiprinimas yra esminis pagrindinės srities aspektas, ir RSD/ROP reikėtų numatyti techninę ir finansinę paramą, siekiant parengti atitinkamas gaires.

Kova su migracija ir rotų nutekėjimo padariniais, maisto apsaugos užtikrinimas ir kova su klimato kaita – tai svarbiausios problemos, kurias reikia spręsti regioniniu lygmeniu.

Regione skubiai reikalingas geresnis paramos koordinavimas. JPA ragina Europos Komisiją atsižvelgti į pirmiau pateiktas rekomendacijas.

Nors Europos parlamentas gali atlikti parlamentinę kontrolę ES, reikia pabrėžti, kad CARIFORUM atveju tą padaryti kur kas sunkiau dėl regioninio parlamento nebuvimo.

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

PP

Pagalba prekybai

CARICOM

Karibų baseino bendrija

CARIFTA

Karibų jūros regiono laisvosios prekybos asociacija

CARIFORUM

AKR (Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno) šalių Karibų jūros regiono forumas

CARTAC

Karibų jūros regiono techninės paramos centras

KBKKC

Karibų bendrijos klimato kaitos centras

CDEMA

Karibų jūros regiono nepaprastųjų padėčių valdymo agentūra

CRNM

Karibų jūros regiono derybų aparatas

CSME

CARICOM bendroji rinka ir ekonomika

ŠSD

Šalies strategijos dokumentas

VBFP

Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė

EPF

Europos plėtros fondas

EIB

Europos investicijų bankas

EPS

Ekonominės partnerystės susitarimas

PKKA

Pasaulinis klimato kaitos aljansas

JPA

Jungtinė parlamentinė asamblėja

NOP

Nacionalinė orientacinė programa

OECD

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

RKVO

Rytų Karibų valstybių organizacija

PANCAP

Karibų jūros regiono partnerystė kovojant su ŽIV/AIDS

RPDG

Regioninės parengiamųjų darbų grupės

MVĮ

Mažosios ir vidutinės įmonės

SFS

Sanitarija ir fitosanitarija

Išvados dėl Rytų ir Pietų Afrikos bei Indijos vandenyno regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

Rytų ir Pietų Afrikos bei Indijos vandenyno regioninės strategijos dokumentas (RSD) apima 21 valstybę ir keturias regionines organizacijas (RO) – Rytų ir Pietų Afrikos bendrąją rinką (COMESA), Rytų Afrikos bendriją (RAB), Tarpvyriausybinę plėtros tarybą (TPT) ir Indijos vandenyno komisiją (IVK). Ši geografinė vietovė taip pat apima Europos atokiausią regioną La Réunion ir Prancūzijos užjūrio teritoriją Majotą.

RSD tikslai ir uždaviniai

RSD tikslas, apibrėžtas Europos Sąjungos ir įvairių bendradarbiaujančių RO – prisidėti prie regioninės integracijos proceso, kurį plėtoja šios organizacijos, stiprinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas rinkos atvėrimui ir bendrosios rinkos sukūrimui.

Strategijoje taip pat numatomas dar vienas tikslas – prisidėti prie skurdo mažinimo ir padėti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Kaip ir regioninės integracijos atveju, šis tikslas bus pasiektas per ekonomikos augimą ir prekybos vystymąsi.

Regioninės integracijos procesai Rytų ir Vakarų Afrikoje bei Indijos vandenyno regione

Aptariamame regione veikia keturios pagrindinės regioninės organizacijos (toliau - RO). Šios organizacijos siekia skirtingų, bet vienas kitą papildančių tikslų.

Rytų ir Pietų Afrikos bendroji rinka (COMESA) - regioninė organizacija, kurios veikimo teritorija apima daugiausia šalių. Jos tikslas - sukurti tarp savo narių laisvosios prekybos sritį, muitų ir pinigų sąjungą ir tapti visiškai integruota, tarptautinėje erdvėje gebančia konkuruoti visuomene, turinčia aukštą gyvenimo lygį jai priklausančiose valstybėse narėse ir visose kitose šalyse, kurios pasiruošusios prisijungti prie Afrikos ekonominės bendrijos (AEB).

Panašu, kad Rytų Afrikos bendrija (RAB) siekia tų pačių tikslų kaip COMESA, ir ją netgi pralenkia: Muitų sąjunga sukurta 2005 m., o bendrąją rinką ir pinigų sąjungą planuojama sukurti 2010 m.

Kitos dvi pagrindinės RO yra mažesnės. Jos apima mažesnius regionus su bendromis sienomis, o IVK atveju – regionus, kurie ribojasi su tuo pačiu vandenynu.

IVK tikslai: tautų solidarumas ir atstovavimas salų interesams tarptautiniuose forumuose bei regioninės integracijos organizacijose; aplinkos ir gamtinių išteklių išsaugojimas; žmogaus socialinės raidos regioniniai ypatumai.

TPT tikslai nukreipti į žemės ūkį, aplinką, socialinį ir ekonominį bendradarbiavimą, taiką ir saugumą bei vyrų ir moterų lygybę.

Parama, teikiama pagal RSD regioninės integracijos procesui skatinti ir TVT įgyvendinti

Regioninės integracijos procesui įgyvendinti RSD numatyti 645 mln. EUR asignavimų. Siekiant sėkmingai įgyvendinti šią strategiją, Tarpregioninio koordinavimo komitete veikia keturios Regionų ekonominės bendrijos (REB).

Todėl Tarpregioninio koordinavimo komitetas (kurį sudaro COMESA, Tarptautinis patariamasis komitetas (TPK), IVK, TPT bei ES ir AKR šalių sekretoriato atstovai) turi imtis koordinavimo veiksmų, kurie padėtų pasiekti veiksmingesnę regioninę integraciją susijusiose šalyse, vykdant prekybą ir investicinę veiklą, kurie yra šalių vystymosi sinonimai. Bendradarbiavimas ir koordinavimas šiame komitete, įgyvendinant 10-ąjį EPF, leido pasiekti padrąsinamų rezultatų. Būtent nuo šio komiteto priklausys, ar sėkmingai bus įgyvendinti siekiai skatinti socialinį vystymąsi ir kelti gyvenimo lygį vystant ekonomiką ir atveriant regionines rinkas. Komitetas taip pat turės užtikrinti, kad RO išliktų, net ir neįtraukiant visų jų į šį procesą.

RSD ir Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)

EPS siekiama remti, o ne riboti, regioninės integracijos procesą. Todėl svarbu dar kartą pabrėžti, kad niekas negali nurodyti, kaip turi būti vykdomas regioninės integracijos procesas, ir ES turi remti procesus, kuriuos pasirenka pačios AKR šalys.

Pietų Afrikos vystymosi bendrija (PAVB), COMESA ir TPK 2008 m. Kampalos aukščiausiojo lygio susitikime nusprendė parengti darbotvarkę, kuria siekiama glaudesnio trijų RO bendradarbiavimo, derinant valstybių narių įstatymus ir kuriant bendrąją rinką. Procesas susideda iš preliminaraus laisvosios prekybos susitarimo, kuris paskatins muitų sąjungos ir AEB sukūrimą.

Kartu su šiuo svarbiu trijų RO projektu parengtos dar dvi regioninės strategijos ir trys EPS. Sunku tiksliai apibrėžti, kaip ES ketina per 10-ąjį EPF ir EPS teikti paramą regioninės integracijos procesams, nenustatydama įvairių RO tarpusavio konkurencijos sąlygų kuriant skirtingas bendrąsias rinkas (ši programa 85 proc. finansuojama iš EPF lėšų) ir, svarbiausia, neteikdama paramos EPS įgyvendinimui.

Tris EPS, dėl kurių vyksta derybos dviejuose 10-ame EPF apibrėžtuose regionuose, trišalė taryba, kurią sudaro COMESA, PAVB ir RAB, laiko kertiniais AEB kūrimo akmenimis. Todėl ES turi užtikrinti, kad abi vykdomos regioninės strategijos ir derybos dėl trijų EPS neturėtų esminio ar ilgalaikio trikdančio poveikio procesui.

Trišalė taryba, sudaryta iš COMESA, PAVB ir RAB, 2008 m. spalio mėn. vykusiame Kampalos aukščiausiojo lygio susitikime nusprendė įsteigti laisvosios prekybos zoną, o vėliau ir muitų sąjungą. EPS turėtų stiprinti jau prasidėjusį integracijos procesą.

Taikos ir regioninio stabilumo palaikymo strategijos tikslas

Pagrindiniai ekonominės integracijos sėkmės veiksniai - politinė integracija, geras valdymas ir žmogaus saugumas. Nieko nepavyks pasiekti, jeigu nebus siekiama dar vieno tikslo. Antrasis šios strategijos uždavinys - padėti keturioms regione veikiančioms RO gerinti skaidrumo lygį, demokratiją, saugumą, stabilumą ir darnų vystymąsi regione. Šiuo atžvilgiu parengiamajame programos etape dėmesys bus sutelktas į strateginio regioninio bendradarbiavimo mechanizmus, skatinančius taiką, demokratiją ir tvarią plėtrą regione. Pradinio etapo rezultatai bus konkretūs ir gerai apsvarstyti projektai.

Atrodo, programa pradedama įgyvendinti tinkamai, tačiau gali paaiškėti, kad skirtos lėšos neproporcingos šios srities siekiams ir poreikiams.

La Réunion ir Majotos dalyvavimas įgyvendinant strategiją

Visų pirma, apgailestaujama, kad Majotos sala, kuri visais atžvilgiais yra Indijos vandenyno dalis, strategijoje niekur neminima.

Strategijos papildymo procedūra, pagal kurią La Réunion regionas įtraukiamas į 10-ąjį EPF, ir regioninės integracijos procesas vyksta tinkama kryptimi. Tačiau Europos Komisijos išdėstytos pozicijos neatsispindi veiksmuose, kurie susiję su La Réunion dalyvavimu, vedant derybas dėl EPS. Net ir atokiausius regionus Komisija turėtų vertinti kaip galimus geografinio regiono vystymosi variklius, ne tik kaip 10-ojo EPF priedus.

Be to, labai gaila, kad IVK neskiria specialaus finansavimo pagrindiniam Naujų informacijos ir ryšių technologijų (NIRT) projektui, ypač didelės spartos interneto įdiegimui. Skaitmeninis atotrūkis tebesitęsia regionuose prie vandenyno krantų, kuriuose rinkos jėgos, palyginti su žemyniniais regionais, nepalankios vartotojams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kokybę ir aukštą kainą. 10-asis EPF turėtų skatinti NIRT platformų kūrimą regioniniu lygmeniu, ypač IVK.

Taip pat pageidautina, kad Komisija apsvarstytų galimybę parengti bendrą specialiai atokiausiems regionams sukurtą finansinio bendradarbiavimo priemonę ir sukurtų paprastas valdymo procedūras, siekiant užtikrinti, kad atokiausi regionai galėtų atlikti savo, kaip potencialių regioninio vystymosi variklių, vaidmenį.

Tą patį galima pasakyti apie projektus, skirtus geresnėms jūrų, oro ir geležinkelių jungtims sukurti, kurios, be kita ko, labai svarbios plėtojant prekybą.

Rekomendacijos

Pagal šią strategiją integracija į pasaulio prekybos ir ekonomikos dinamiškumą yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogiškąjį ir socialinį vystymąsi regione, tačiau jo šiame regione trūksta. Modelis, kuriuo remiamasi ir kuris gali sustiprinti regioninės integracijos procesą, panašus į ES taikomą modelį: bendrosios rinkos sukūrimas ir muitų bei pinigų sąjunga. Apgailestaujama, kad į integracijos procesą nebuvo įtraukta parama bendros žemės ūkio politikos sukūrimui. Juo labiau kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kaip ir bendroji rinka, yra sėkmingo ES modelio dalis, kuri padėjo pasiekti dar glaudesnį žmonių ir valstybių susivienijimą. Šiame regione galima būtų sukurti atitinkamą modelį, kuris padėtų jo gyventojams įgyvendinti teisę savarankiškai apsirūpinti maisto produktais (tai buvo pradinis BŽŪP tikslas ES). 11-ame EPF taip pat turi būti numatyti mechanizmai, kurie leistų į šį procesą įtraukti regione veikiančių RO valstybių narių nacionalinius parlamentus.

Išvados dėl Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

Padėtis regione

Pietų Afrikos vystymosi bendrija (PAVB) - tarptautinė ekonominė ir politinė institucija, kuri siekia sukurti sąlygas plėtrai ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi Pietų Afrikoje. Nors PAVB darbotvarkėje svarbiausias dėmesys skiriamas ekonominei integracijai, į ją įtrauktas ir politinis bendradarbiavimas.

PAVB įkurta 1980 m. kaip Pietų Afrikos vystymosi koordinavimo konferencija (PAVKK), kurios tikslas - koordinuoti vystymosi priemones ir mažinti ekonominę priklausomybę nuo Pietų Afrikos Respublikos, kurioje tuo metu vyko rasinė segregacija. Po dvylikos metų ji buvo pertvarkyta į PAVB. Šiuo metu PAVB sudaro 15 narių: Angola, Botsvana, Kongo Demokratinė Respublika, Lesotas, Madagaskaras, Malavis, Mauricijus, Mozambikas, Namibija, Seišeliai, Pietų Afrikos Respublika, Svazilandas, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Zambija ir Zimbabvė.

Deja, narystė PAVB iš dalies sutampa su naryste kitose regioninėse organizacijose, pvz., Pietų Afrikos muitų sąjungoje (PAMS), Rytų ir Pietų Afrikos bendrojoje rinkoje (COMESA), Rytų Afrikos bendrijoje (RAB) ir kt. Gausi nacionalinė narystė regioninėse ekonominėse bendrijose ir toliau kelia sunkumų Pietų Afrikos regioninei integracijai. Be to, PAVB regionas veda derybas su ES dėl trijų skirtingų ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) variantų (PAVB, RPA – Rytų ir Pietų Afrikos - ir RAB). PAVB EPS derybų grupėje dalyvauja tik pusė dabartinių PAVB narių.

Apskritai, PAVB pasižymi dideliu ekonominiu regioniniu disbalansu, jos šalių ekonomika silpna ir neįvairi. Be to, šiose šalyse susiduriama su nelygybe bei skurdu. Tai vienas iš pačių neturtingiausių pasaulio regionų – beveik 45 proc. PAVB gyventojų turi gyventi iš 1 JAV dolerio per dieną. PAVB šalys pasižymi didžiausiu pasaulyje ŽIV paplitimu (1/3 visų ŽIV/AIDS užsikrėtusių gyventojų gyvena PAVB), o tai sukelia katastrofinį ekonominį ir socialinį poveikį regionui, daro neigiamą įtaką BNP augimui, darbo jėgos pasiūlai, pajamų nelygybei, žmogaus vystymuisi ir apskritai Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimui. Duomenys apie pradinio išsilavinimo įgijimą rodo, kad PAVB šalys patenka tarp šalių, turinčių žemiausią pradinio išsilavinimo rodiklį pasaulyje. Regione taip pat susiduriama su tokiais iššūkiais kaip maisto ir vandens sauga, taip pat demokratijos, taikos ir saugumo iššūkiais, kurie dažnai paskatina masinius PAVB gyventojų judėjimus. Vienas iš pagrindinių iššūkių tebėra su moterų ekonominiu įgalinimu, jų dalyvavimu priimant sprendimus ir žmogaus bei juridinėmis teisėmis susiję klausimai. Pilietinė visuomenė regione apibūdinama kaip silpna, susiskaldžiusi ir pasižyminti retroaktyviu elgesiu santykiuose su vyriausybėmis bei regioninėmis organizacijomis.

Atsakomosios priemonės, siūlomos PAVB RSD/ROP

Pagal Regioninę orientacinę programą PAVB regionui skiriama 116 mln. EUR lėšų, kurios paskirstomos, kaip nurodyta toliau:

1-asis pagrindinis sektorius – Regioninė ekonominė integracija (80 proc. lėšų, arba 92,8 mln. EUR) – teikiama įvairi parama didinti PAVB ekonominę integraciją ir liberalizuoti prekybą, taip pat kovoti su prekybos apribojimais regioninės infrastruktūros ir aprūpinimo maistu saugumo srityse.

2-asis pagrindinis sektorius – Regioninis politinis bendradarbiavimas (15 proc. lėšų, arba 17,4 mln. EUR) – lėšos skiriamos pajėgumams didinti regioninio valdymo sąlygomis ir kai kuriems Bendros ES ir Afrikos strategijos konfliktų prevencijos aspektams įgyvendinti bei taikai ir saugumui užtikrinti.

Du nepagrindiniai sektoriai – Techninio bendradarbiavimo infrastruktūra ir parama nevalstybiniams subjektams įgyvendinant RSD veiklas – skirta 5 proc. resursų, arba 5,8 mln. EUR.

PAVB RSD/ROP analizė

Nėra jokių abejonių, kad regioninė integracija turi esminę reikšmę ekonominiam ir bendram vystymuisi PAVB šalyse ir suteikia joms galimybę lygiais pagrindais dalyvauti pasaulio ekonomikoje su kitais tarptautiniais veikėjais. Kadangi RSD/ROP labai remiama PAVB tarpregioninė plėtra, Europos Komisijos (EK) programa pagal 10-ąjį EPF akivaizdžiai tinkama, atsižvelgiant į realią tikrovę regione. Be to, ROP numatytos priemonės susijusios su ypatingais PAVB darbotvarkėje, ypač Regioninės orientacinės strategijos plėtros plane (ROSPP), taip pat Bendroje ES ir Afrikos strategijoje iškeltais tikslais. Todėl 92,8 mln. EUR suma bus pakankama, jeigu ROP bus suteikti papildomi ištekliai prarastoms trumpalaikėms pajamoms padengti ir regioninės ekonomikos infrastruktūroms gerinti. Be to, kadangi PAVB šalys labai priklauso nuo kai kurios būtiniausio vartojimo reikmių produkcijos eksporto, todėl joms didelę įtaką daro finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, ištekliai taip pat turėtų būti skirti PAVB valstybėms siekiant pertvarkyti ir reorganizuoti jų ekonomiką ir taikyti tolesnes pridėtinę vertę kuriančias priemones būtiniausio vartojimo reikmių produkcijai.

Pietų Afrikos regioninių organizacijų gausumo klausimas ir PAVB valstybių narių skilimas į tris EPS grupes - tai labai komplikuoja tarpusavio ir vidaus regionų bendradarbiavimą – deja nebuvo nuodugniai sprendžiamas nei PAVB, nei EK. RSD numatyta, kad PAVB ir kitos regioninės organizacijos, vykdančios ekonominės integracijos veiklą, ypač COMESA, turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti atitinkamos regioninės strategijos įgyvendinimą. Tačiau iki šiol neaišku, kaip reikėtų vykdyti šį koordinavimą.

Be to, nors didėjanti regioninė integracija ir politinis bendradarbiavimas galėtų netiesiogiai prisidėti prie skurdo įveikos, reikalingas tiesioginis ir aiškesnis ryšys tarp RSD priemonių skurdui mažinti ir TVT siekimo PAVB regione. Kai kurie bendri veiksniai, didinantys skurdą regione, yra ŽIV/AIDS plitimas, lyčių nelygybė, galimybių naudotis ištekliais, pvz., maistu ir vandeniu, trūkumas bei žmogiškojo kapitalo ir įgūdžių stoka.

Dėl ŽIV/AIDS, išskyrus atvejus, kai visapusiškai sprendžiamas pandemijos klausimas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis, galimybės pasiekti TVT kasdien mažėja milijonams PAVB šalių gyventojų. Deja, RSD numatytas tik ŽIV klausimo integravimas į pajėgumų kūrimo programą 1-ajame pagrindiniame sektoriuje. Todėl PAVB RSD turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys regioniniams ŽIV/AIS projektams, pvz., teikiant išteklius įgyvendinti PAVB ŽIV/AIDS programoms ir strategijoms, įskaitant PAVB AIDS verslo planą.

Kitas svarbus iššūkis, su kuriuo susiduriama PAVB šalyse, yra užtikrinti, kad pradėję į mokyklą eiti vaikai įgytų pradinį išsilavinimą. ŽIV epidemija ir toliau blogina padėtį mokyklose, ir švietimo sektoriuje ypač sparčiai prarandami personalo nariai, nes dėl AIDS plitimo prarandama atitinkamai 46,2 ir 32,5 proc. mokytojų Zambijoje ir Mozambike. Be to, PAVB ROSPP aiškiai numatyta, kad PAVB šalyse narėse taip pat nepakankamai rūpinamasi viduriniu ir aukštuoju mokslu, o didžiausias dėmesys skiriamas švietimui ir mokymui koordinuoti, darninti ir skatinti.

Pagirtina, kad RSD remiamos bendradarbiavimo priemonės užtikrinti aprūpinimo maistu saugumui, kuriomis siekiama regione užtikrinti galimybę nuolat gauti saugaus ir tinkamo maisto. Tačiau regiono ekonominei ir socialinei plėtrai labai svarbi ne tik maisto, bet vandens sauga ir galimybė gauti vandens. Kadangi Pietų Afrikoje gėlas vanduo - labai reti ištekliai, vandens poreikis gali sukelti konkurenciją ir konfliktų. Daugiau nei pusė visų PAVB gyventojų neturi galimybės gauti pakankamai gėlo vandens ir neturi gerų sanitarinių sąlygų. Todėl PAVB regioninio strateginio vandens išteklių plėtros ir valdymo plano, persvarstyto Bendrų vandentakių sistemų skatinimo protokolo įgyvendinimas ir vandens infrastruktūros plėtra tiesiogiai pagerintų geriamojo vandens tiekimą ir kartu aprūpinimo maistu saugumą (nes bus tiekiama pakankamai vandens žemės ūkio reikmėms). JPA pritaria stipresniam RSD tvarios aplinkos plėtros skatinimui, ypač kovai su miškų kirtimu ir žemės kokybės prastėjimu.

Migracijos politikos, pabėgėlių ir perkeltųjų šalies viduje (PŠV) asmenų padėtis - tai kiti iššūkiai, su kuriais susiduriama regione ir į kuriuos reikėtų labiau atsižvelgti RSD.

ROP finansavimo įgyvendinimo klausimu pažymėtina, kad ši programa puikiai tinka regioninės integracijos ir politinio bendradarbiavimo tikslams siekti, nes finansavimas bus teikiamas tiesiogiai regioninėms organizacijoms, taip pat bus naudojami PAVB finansavimo mechanizmai. Tačiau, kaip nurodyta RSD, pagal subsidiarumo principą kai kurios priemonės gali būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, net jeigu jos ir turi regioninės integracijos tikslų.Taigi reikėtų geriau spręsti problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant finansinę veiklą.

Atrodo, PAVB regiono donorų finansinė matrica taip pat gerai subalansuota. Be to, kadangi EK intervencijos susijusios su regioninės plėtros gairėmis ir PAVB institucijomis, tai suteikia puikių galimybių įgyvendinti koordinavimą su kitais donorais.

Prieš įgyvendinant RSD/ROP, vyko konsultacijos tarp Europos Komisijos ir PAVB sekretoriato, PAVB valstybių narių nacionalinių įstaigų ir regioninių nevalstybinių organizacijų dalyvių, siekiant koordinuoti RSD su regiono šalių ŠSD. Tačiau šiose konsultacijose nedalyvavo nacionalinės ir regioninės parlamentinės institucijos.

Rekomendacijos

1.

RSD/ROP paramos sritys gerai atspindi PAVB regiono plėtrą ekonominės regioninės integracijos ir politinio bendradarbiavimo srityse. Numatytos priemonės taip pat palengvins būsimo visiškai parengto ES ir PAVB EPS įgyvendinimą. Regiono šalys, priklausančios kitai EPS konfigūracijai, taip pat turi būti įsitikinusios, kad sulauks lygiavertės naudos iš RSD.

2.

Reikia sukurti tiesioginį ryšį tarp RSD ir skurdo mažinimo priemonių. ŽIV/AIDS, vandens sauga ir žmogiškųjų išteklių plėtra, ypač švietimas – vienos iš pagrindinių skurdo PAVB šalyse priežasčių – turėtų būti sprendžiamos ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu. Todėl šios problemos turėtų būti nuodugniau nagrinėjamos PAVB RSD/ROP.

3.

Bendras programos finansavimas turėtų būti padidintas, kad būtų galima užtikrinti pakankamą priemonių finansavimą pirmiau minėtose srityse.

4.

PAVB šalių nacionaliniai parlamentai, PAVB parlamentinis forumas ir ES ir AKR šalių jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų labiau įsitraukti į PAVB Regioninės strategijos dokumento programavimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir įvertinimą.

Išvados dėl Centrinės Afrikos regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

1.   Padėtis regione

a)   Regioninė integracija

Regioninė integracija Centrinėje Afrikoje vis dar apibūdinama kaip procesas, turintis netikslų apibrėžimą regione ir dvi viena kitą atkartojančias regionines organizacijas su iš dalies tapačiais tikslais bei skirtinga sudėtimi. Centrinės Afrikos ekonominė ir pinigų bendrija (CAEPB) (13) veikia nuo 1999 m., o Centrinės Afrikos valstybių ekonominė bendrija (CAVEB) (14) - nuo 1983 m. Pirmoji bendrija didžiausią dėmesį skiria pinigų sąjungai, t. y. ją sudarančios valstybės narės naudojasi ta pačia valiuta – CFA franku, o CAVEB iš esmės siekia sukurti bendrąją rinką, nors CAEPB pasiekė daugiau politinės integracijos srityje, įskaitant taiką ir stabilumą. Tačiau regioninių organizacijų institucinis silpnumas tebėra problema, kaip ir jų sprendimų įgyvendinimas valstybėse narėse.

Kongo Demokratinė Respublika taip pat priklauso Didžiųjų ežerų regiono šalių ekonominei bendrijai (DEREB).

Derybų dėl ekonominės partnerystės sutarties ir regioninės orientacinės programos klausimu pažymėtina, kad regionas apima CAEPB šalis bei Kongo Demokratinę Respubliką ir San Tomės ir Prinsipės Demokratinę Respubliką.

b)   Kiti iššūkiai regioniniu lygmeniu

Pastaruoju ar dabartiniu metu kai kurioms regiono šalims būdingas nestabilumas (Čadui, Centrinės Afrikos Respublikai, Kongo DR). Dvi valstybės (Čadas ir Centrinės Afrikos Respublika (CAR) yra anklavai. Centrinės Afrikos valstybės turi nedaug tarpusavio ryšių, regiono žmonės susiduria su dideliu skurdu, nors Centrinė Afrika turi daug išteklių. Visos valstybės turi gamtos išteklių, įskaitant galimybes plėtoti miškininkystės ir žemės ūkio veiklą. Kad įveiktų „pertekliaus paradoksą“ – tai, kad gamtos turtai nėra vystymosi sinonimas – Centrinės Afrikos valstybės privalo užtikrinti, kad tie ištekliai būtų geriau panaudoti ir paskirstyti. Demokratija ir geras valdymas - pagrindiniai šių valstybių iššūkiai.

2.   Atsakomosios priemonės, siūlomos RSD/ROP

Pagal regioninę orientacinę programą šiems toliau išvardytiems koncentracijos sektoriams skirta 165 mln. EUR, iš jų 15 mln. EUR skirta DEREB:

1-asis koncentracijos sektorius – ekonominė ir komercinė integracija ir EPS lydimųjų priemonių įgyvendinimas (97 mln. EUR, t. y. 65 proc.) – turėtų padėti regioninėms organizacijoms sukurti bendrąją rinką, kelių jungtis, telekomunikacijų ir elektros tinklus ir pan., taip pat plėtoti regioninės žemės ūkio ir aprūpinimo maistu saugumo politikos sritis.

2-asis koncentracijos sektorius – atsinaujinančių gamtinių išteklių valdymas (30 mln. EUR, t. y. 20 proc.) – turėtų padėti pagerinti miškų sektoriaus ir saugomų sričių, sukuriančių galimybes plėtoti žuvininkystės veiklą, valdymą.

3-iasis koncentracijos sektorius – politinė integracija (15 mln. EUR, t. y. 10 proc.) – turėtų padėti stiprinti regiono galimybes konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimų priėmimo srityse, stiprinant, inter alia, pilietinę visuomenę.

Papildomos koncentracijos sritys – institucinė parama ir techninio bendradarbiavimo infrastruktūra (8 mln. EUR, t. y. 5 proc.) – turėtų padėti stiprinti CAEP ir CAVEB koordinavimą.

3.   Centrinės Afrikos RSD/ROP analizė

2008-2013 m. RSD/ROP paskelbti labai vėlai, todėl sukėlė problemų, inter alia, Europos strategijos suprantamumui regione. Pasak Komisijos, vėlavimas įvyko dėl patirtų problemų vienu metu konsultuojantis su dviem suinteresuotomis regioninėmis organizacijomis. Tik 2009 m. vasario mėn. buvo galima sutelkti pastangas ir spręsti, kaip paskirstyti atitinkamus vaidmenis ir išteklius. Nepaisant to, rengiami trys projektai taikos ir saugumo, gamtinių išteklių ir regioninės integracijos srityse. Kiti projektai vis dar vykdomi pagal 9-ąjį EPF. Dėl pavėluoto RSD/ROP rengimo vidutinio laikotarpio peržiūra taip pat atidėta vieneriems metams. Asamblėja pabrėžia, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas dviejų regioninių organizacijų koordinavimui skatinti ir bendrų regioninės integracijos projektų intensyvumui didinti, nes tai padėtų išvengti pavėluoto programavimo, kuris mažina pagalbos numatomumą ir veiksmingumą ir sukelia problemų, inter alia, paskirstant EPF lėšas Centrinėje Afrikoje.

Panašu, kad didžioji pirmojo koncentracijos sektoriaus programų dalis skiriama standartams gerinti (prekybos, sveikatos, paslaugų, investavimo srityse ir pan.), o ne specialiems projektams įgyvendinti. Nors standartų darninimas ir modernizavimas - esminės užduotys, regiono vienybės kūrimas labiau vyks per gamybą ir prekybą, o ne standartizavimą.

Šiuo metu derybos dėl regioninio EPS Centrinėje Afrikoje sustojusios. Tačiau pagrindinė strategijos dalis, pateikta RSD, susijusi su EPS lydimosiomis priemonėmis. Komisijos atžvilgiu, EPS ir ROP ryšys aptartas rengiant RSD, ir numatyta, kad toks susitarimas bus sudarytas, o ROP išliks lankstus. Vis dar labai svarbu, kad būtų sukurti reikiami mechanizmai, kurie leistų regione pritaikyti veiksmingas lydimąsias priemones, jei būtų nuspręsta pasinaudoti EPS. Inter alia, turės būti nustatyti specifiniai pirmenybės aspektai, į kuriuos turės būti atsižvelgiama. Kartu, regionas negali būti baudžiamas nei stabdant derybas arba priimant sprendimą netęsti derybų dėl EPS proceso, nei finansiškai, atsižvelgiant į EPF lėšų skyrimą PP ar programų, kurios turi atitikti realią regione susiklosčiusią padėtį, įgyvendinimą.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) beveik niekada minimi RSD, kuriame nurodyta, kad EPF – pagrindinė ES priemonė, pagal kurią teikiama pagalba AKR šalims, o pirmenybė turi būti teikiama TVT siekimui. Pirmoji intervencijos sritis - komercinė sritis, tačiau visai nekalbama apie jos poveikį darbui bei skurdui. Ir dar labai svarbu – tai nurodoma ir EPS tiksluose – panaudoti prekybą plėtros labui. Turėtų būti parengtos priemonės, kurios būtų konkrečios ir turėtų tiesioginį poveikį TVT siekimui, inter alia, sveikatos bei švietimo srityse, nes pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir politinius įsipareigojimus, 20 proc. išteklių turi būti skirta sveikatos ir pagrindinio išsilavinimo sritims. Net komercinėse srityse poveikis populiacijai, įskaitant užimtumą, labai svarbus siekiant, kad gyventojai imtų vadovauti vykstančiam regioninės integracijos procesui ir įžvelgtų tikrąją šių politikos sričių, kurios įgyvendinamos ES ir Centrinės Afrikos regione, naudą. Pasak Komisijos, pagrindinis regioninės strategijos tikslas - skurdo mažinimas (TVT 1). Komisija pabrėžia, kad bus parengtos specifiškesnės programos, įskaitant skatinančias užimtumą, nors ši sritis ir nėra tiesiogiai minima peržiūroje po įgyvendinimo (PPĮ). Deja, tenka apgailestauti, kad taip nėra, nes orientacinėse nacionalinėse programose nenumatyta atsvara dabartiniams PPĮ trūkumams, susijusiems su TVT siekimu.

Dar viena svarbi tema, kurią reikėtų labiau pabrėžti dokumente – žemės ūkis su aprūpinimo maistu saugumu (o TVT 1 - skurdo ir bado įveikimas). Tai sritis, kurioje egzistuoja tiesioginis ryšys tarp prekybos (žemės ūkio produktų gerinimo ir įvairovės didinimo, pridėtinės vertės kūrimo bei monokultūrų eksporto atsisakymo dimensijos), vystymosi (žmonių sveikatos ir galimybių savarankiškai apsirūpinti maistu gerinimas, darbo vietų kūrimas) ir aplinkos apsaugos (naujų javų auginimo technologijų, kurios ekonomiškesnės vandens atžvilgiu ir geriau saugo dirvą, plėtojimas, ir pan.). Žemės ūkis - viena iš pagrindinių sričių, numatyta bendrame orientaciniame dokumente (BOD), kuris yra svarbiausias dokumentas, nes jame pateikiamos ES ir Centrinės Afrikos regiono bendrai parengtos strateginės gairės. Žemės ūkį reikėtų labiau remti tiesiogiai regioniniu lygmeniu, bet apie jį vos teužsiminta pirmajame koncentracijos sektoriuje (parama regioninės politikos vystymui be tolesnių specifikacijų). Komisija pritaria, kad reikia stiprinti pagalbos koncentracijos sektorių tiek derinant politikos sritis, tiek įvairinant ir perdirbant produkciją.

Rekomendacijos

Regioninės integracijos sustiprinimui neabejotinai ir pagrįstai suteikiama pirmenybė, ypač tose regiono šalyse, kurios yra anklavai. Bet reikia būti budriems ir užtikrinti, kad derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimo neprieštarautų regioninės integracijos tikslams.

Įdomu paminėti, kad nors gamtinių išteklių valdymas ir yra vienas iš koncentracijos sektorių, didelį dėmesį skiriant išteklius tausojančiam valdymui, reikia pabrėžti, kad jo ryšys su skurdo įveika - labai netiesioginis. Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimas turėtų būti regioninės strategijos dokumento esmė, todėl daugiau dėmesio reikėjo skirti žemės ūkiui.

Be to, būtent šiam regionui labai didelį neigiamą poveikį padarė pasaulio ekonomikos krizė, nes sumažėjo eksportuojamų žaliavų paklausa pasaulio rinkose. Tai dar kartą patvirtina, jei tokių įrodymų dar nepakanka, kad egzistuoja poreikis plėsti žaliavų apdirbimo pajėgumus ir įvairinti tokią ekonomiką, kuri dažnai priklauso nuo vieno gerovės šaltinio. Taigi, nors RSD priimtas pavėluotai, į šį esminį elementą nebuvo tinkamai atsižvelgta. RSD reikėtų sukurti aiškią strategiją, skirtą regiono šalių prekybai, numatant atitinkamas lydimąsias priemones, kurios skatintų darbo vietų kūrimą ir vystymąsi.

Išvados dėl Vakarų Afrikos regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

1.   Padėtis regione

Šis dokumentas, kurį pasirašė Europos Komisija (10-asis EPF), iš vienos pusės, ir Vakarų Afrikos šalių ekonominė bendrija (VAŠEB) bei Vakarų Afrikos ekonominė ir pinigų sąjunga (VAEPS), iš kitos pusės, sudarytas regioninio dokumento pagrindu.

Vakarų Afrikos regionui būdingi įvairūs skirtumai: 15 šio regiono šalių (ir Mauritanijos) ekonominė ir politinė plėtra labai skiriasi. Dauguma iš jų priklauso „mažiausiai išsivysčiusių šalių“ (MIŠ) grupei, išskyrus Žaliojo Kyšulio salas, Dramblio Kaulo Krantą, Ganą ir Nigeriją (pastaroji - svarbi naftos gavėja). Politinio stabilumo ir demokratijos klausimu pažymėtina, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp Ganos ir Malio, nekalbant apie skirtumus tarp Gvinėjos ir Bisau Gvinėjos. Dramblio Kaulo Krante padėtis gerėja, nors dar nėra visiškai stabili. Liberija ir Siera Leonė tebėra pokonfliktinėje stadijoje. Apibendrinant galima pasakyti, kad devynios iš 15 VAŠEB šalių gali būti vadinamos tokiomis šalimis, kuriose padėtis yra trapi.

Tačiau kartu Vakarų Afrika - vienas iš geriausiai „integruotų“ AKR regionų, kuriame regioninės institucijos turi ir svarbų politinį aspektą. VAŠEB ne tik rūpinasi ekonomine integracija, bet ir atlieka svarbų vaidmenį, skatindama gerą valdymą, užsiimdama konfliktų prevencija ir juos spręsdama bei palaikydama taiką. Be abejo, jos struktūra yra silpna, ir integracija dar nėra tokia, kokios tikimasi. Kita vertus, palyginti su kitais AKR regioninės integracijos procesais, prekyba Vakarų Afrikoje labiausiai išplėtota. Be to, Afrikos finansinės bendrijos (AFB) šalys sukūrė Muitų ir pinigų sąjungą, VAMPS.

Pagrindinę kliūtį regiono vystymuisi sudaro regiono ekonomikos struktūra. Dauguma šalių yra neapdirbtų žaliavų eksportuotojos, dažniausiai eksportuojančios žemės ūkio produktus. Vystymuisi skirta pagalba turi skatinti pramoninių struktūrų kūrimą, tačiau labiausiai turėtų padėti šioms šalims laikytis eksporto rinkų sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų (pirmiausia ES).

2.   Atsakomosios priemonės, siūlomos RSD/ROP

Pagal RSD regioninę orientacinę programą (ROP) toliau išvardytiems koncentracijos sektoriams skirta 597 mln. EUR:

I koncentracijos sektorius: regioninės koncentracijos stiprinimas, konkurencingumo skatinimas ir EPS

70 proc. biudžeto (418 mln. EUR)

II koncentracijos sektorius: gero valdymo ir regioninio stabilumo konsolidavimas

20 proc. biudžeto (119 mln. EUR)

Kitos programos

10 proc. biudžeto (60 mln. EUR)

Be kitų „papildomų“ sektorių, EK turėtų siekti didinti pilietinės bendruomenės įsitraukimą, kuris nėra pakankamas regioniniu lygmeniu.

RSD ir ROP bus peržiūrėti vidutiniu laikotarpiu, t. y. 2010 m.

Vakarų Afrikos RSD/ROP analizė

Aprūpinimo maistu saugumas - vienas iš strategijos prioritetų. Tai labai svarbi tema regione, kuriame gaminamos ir eksportuojamos žemės ūkio žaliavos, tačiau importuojami pagaminti produktai. Be to, per pastaruosius trisdešimt metų žemės ūkio produkcija nedidėjo taip sparčiai kaip vyko demografinis augimas, dėl kurio aprūpinimo maistu saugumas vietos žmonėms tapo dar opesniu klausimu. Panašu, kad pagal ROP skiriama parama regioninei žemės ūkio politikai (ypač VAEPS atveju) bei regioninei maisto gamybos strategijai ir badui įveikti nėra labai aiški. Europos Komisijai aprūpinimo maistu saugumas - viena iš penkių ROP ašių, tačiau bendradarbiavimas su regioninėmis organizacijomis vis dar turi būti apibrėžtas gairėse. Panašiai EK turėtų remti vieną iš VAŠEB žemės ūkio politikos programų.

RSD pabrėžiama, kad regiono infrastruktūra silpna, ypač transporto srityje, ir atkreipiamas dėmesys, kad tai tampa kliūtimi regioninei prekybai ir plėtrai. Dar kartą galima paminėti, kad ROP nepateikiamas aiškus atsakymas, nors Komisija tvirtina, kad ekonominės partnerystės susitarimo plėtros programoje (EPSPP) bus sukurtos naudingos gairės įvairių donorų paramai nukreipti į atitinkamas sritis, ypač infrastruktūros sritį.

Pirmasis koncentracijos sektorius susijęs su ekonominės partnerystės susitarimu, kuris dar nėra pasirašytas. Be to, kyla klausimų dėl regioninio fondo Visiško skurdo išnaikinimo programos (EAP) finansavimo ir su išteklių naudojimu susijusių EPS nuostatų, ir šiuos klausimus reikia išspręsti prieš pasirašant susitarimą.

Dokumente trūksta tikslios informacijos apie galimus veiksmus migracijos, ES žuvininkystės politikos ir susitarimų dėl žvejybos veiksmingumo srityse.

Rekomendacijos

JPA norėtų gauti informaciją apie tai, kokius dokumentus ar statistikos šaltinius Komisija naudojo, pradėdama dialogą su šiuo regionu.

JPA taip pat norėtų pabrėžti žemės ūkio vaidmens svarbą ir mano, kad regiono ūkininkų profesinės sąjungos turėtų būti labiau įtrauktos į šį procesą. Be to, pabrėžiama, kad reikia parengti planus regioniniu lygmeniu, skirtus kovai su sausromis ar dykumų skėriais, taip pat stiprinti aprūpinimo maistu saugumą regioniniu lygmeniu.

Vienu iš RSD/ROP tikslų turėtų būti subregioninių rinkų kūrimas, nes regiono šalys nevykdo eksporto į kaimynines šalis, o tai byloja apie neatskleistas komercines galimybes. Todėl būtina sudaryti galimybes eksportuoti produkciją į kitas šalis ir integruoti rinkas. Taip pat turėtų būti sprendžiama maisto produktų vietinio transformavimo problema, nes šiuo metu regionas eksportuoja žaliavas ir importuoja pagamintas prekes. Šio aspekto trūksta ROP. Be to, ROP per mažai skiriama dėmesio regiono infrastruktūrų vystymui.

Net jeigu pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – įveikti skurdą, ROP ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų ryšys atrodo pernelyg silpnas. Šią padėtį, be abejo, pagerintų aiškesnė nacionalinių strategijų ir regioninės strategijos sąsaja.

JPA atkakliai tvirtina, kad EPSPP turėtų būti finansuojama iš papildomų fondų, o ne iš EPF. Ir galiausiai, JPA teigia, kad VAŠEB parlamentą reikia įtraukti į regioninės strategijos stebėseną.

Išvados dėl Ramiojo vandenyno šalių regioninės strategijos dokumento (RSD) ir regioninės orientacinės programos (ROP) pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF)

Ramiojo vandenyno šalių regioninė integracija

Ramiojo vandenyno regionas susideda iš 15 mažų salų valstybių, išsidėsčiusių Afrikai prilygstančiame vandenyno plote. Regionas turi unikalių savybių, kurios nebūdingos jokiam kitam regionui pasaulyje: mažu gyventojų skaičiumi (9,55 mln., kaip Belgijoje), vos 560 000 km2 sausumos plotas išsidėstęs daugiau nei 29 mln. km2 vandenyno plote – tai nepaprastai didelis sklaidos plotas. Reikia paminėti, kad 80 proc. regiono sausumos priklauso Papua Naujajai Gvinėjai, o daugelio mažų salų valstybių sausumos plotas prilygsta nedideliems Europos miestams. Todėl regioninės integracijos koncepcija sudėtinga.

Ramiojo vandenyno AKR šalys labai skiriasi ekonominės plėtros ir gamtinių išteklių atžvilgiu, tačiau turi daug bendrų žmogiškųjų ir kultūrinių savybių, įskaitant sportą – ypač regbio sąjungą. Daugelyje šalių dalijamasi tais pačiais vandenyno teikiamais ištekliais, pvz., galimybe užsiimti žvejyba ir plėtoti turizmo veiklą, tačiau susiduriama ir su kylančio jūros lygio keliama grėsme pakrančių teritorijoms. Regioninė prekyba ir toliau turi būti plečiama, nes susiduriama su neadekvačia transporto infrastruktūra ir dideliais atstumais. Vertinant ekonomines ir socialines sąlygas, daugelis Ramiojo vandenyno šalių labai priklauso nuo savo didžiųjų kaimynių – Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Tokiame kontekste ir vyksta regioninis bendradarbiavimas. Kartą per metus rengiamas Ramiojo vandenyno šalių forumas (RVŠF), kurį sudaro 15 valstybių ir Australija bei Naujoji Zelandija. RVŠF sekretoriatas, kuris taip pat pirmininkauja Ramiojo vandenyno šalių regioninių organizacijų tarybai (dešimčiai kitų regioninių tarpvyriausybinių organizacijų), įgyvendina ROP Ramiojo vandenyno AKR valstybių vardu. RVŠF taip pat prisidėjo kuriant Ramiojo vandenyno planą (2006-2015 m.), kuriame regioninis bendradarbiavimas ir integracija apibrėžiami kaip:

dialogų ar procesų tarp vyriausybių kūrimas;

nacionalinių paslaugų (pvz., muitų, sveikatos priežiūros, švietimo ir sporto) sujungimas regioniniu lygmeniu;

rinkos kliūčių mažinimas.

Ramiojo vandenyno plane pateiktos iniciatyvos, skirtos regiono plėtrai skatinti, remiasi keturiais kertiniais akmenimis: ekonomikos augimu, tvariu vystymusi, valdymu bei saugumu. Jau pasiekta šiek tiek pažangos aviacijos ir laivybos, saugumo ir telekomunikacijų srityse, tačiau ekonominiai skirtumai, egzistuojantys tarp Ramiojo vandenyno AKR šalių, apsunkina prekybos sutarčių įgyvendinimą ir stiprios ekonomikos infrastruktūros kūrimą. Vis dar susiduriama su daugeliu iššūkių.

Atsižvelgiant į ES vaidmenį, 2006 m. buvo patvirtinta pirmoji „ES Ramiojo vandenyno regiono strategija“, kuria siekiama papildyti Ramiojo vandenyno planą, o daugiausia dėmesio skiriama politiniam dialogui stiprinti, ypač pabrėžiant regioninį bendradarbiavimą ir pagalbos veiksmingumo didinimą. Šioje strategijoje palaikomos dabartinio RSD/ROP nuostatos.

Ramiojo vandenyno regiono RSD/ROP

Pagal pirmą 2002–2007 m. Ramiojo vandenyno regiono RSD/ROP skirta 29 mln. EUR lėšų (suma padidinta iki 39 mln. EUR atliekant RSD vidutinio laikotarpio peržiūrą), kurios paskirstytos taip:

Regioninė integracija ir prekyba: 9 mln. EUR

Žmogiškųjų išteklių vystymas: 8 mln. EUR

Žvejyba: 5 mln. EUR

Nepagrindinės sritys (vykdomi projektai / techninė pagalba): 7 mln. EUR

10-ojo EPF RSD/ROP yra daug platesnio užmojo, 2008-2013 m. laikotarpiui paskirstant 95 mln. EUR sumą:

1 pagrindinis sektorius (Regioninė ekonominė integracija): 45 mln. EUR

2 pagrindinis sektorius (Tvarus gamtos išteklių ir aplinkos valdymas): 40 mln. EUR

Nepagrindiniai sektoriai (nevalstybiniai subjektai, techninis bendradarbiavimas ir pan.): 10 mln. EUR

Pirmiems dviem Ramiojo vandenyno plano ramsčiams skiriama 90 proc. lėšų. Kitiems dviem, valdymui ir saugumui, parama skiriama iš struktūrinio ES ir AKR šalių dialogo ir mechanizmų, pvz., Stabilumo priemonės.

Ramiojo vandenyno šalių RSD/ROP analizė

Esminės RSD/ROP sritys yra aiškūs paties regiono nusistatyti prioritetai, atspindintys regiono poreikius tolesniam tvariam vystymuisi. Abi pagrindinės sritys tęsia pirmosios ROP pasiekimus svarbiausiuose ekonominės integracijos ir paramos žvejybai plėtros sektoriuose, nors žmogiškųjų išteklių vystymas jau nebėra specifinė pagrindinė sritis.

1-oji pagrindinė sritis padalyta į keturias pagrindines intervencijos sritis:

ekonominė integracija ir prekyba (EPS ir kiti regioninės prekybos susitarimai);

parama privačiajam sektoriui (privačiojo sektoriaus mechanizmai, pagrindiniai sektoriai, pvz., turizmas ir žvejyba, skatinantys verslumą);

priemonės ekonominiam augimui (sąžininga prekyba, konkurencija, vartotojų apsauga, muitai ir tarptautiniai standartai);

žmogiškieji ištekliai (integruotos švietimo programos ir galimybės naudotis techniniu ir profesiniu mokymu).

Daugelyje šių sektorių daugiausia dėmesio skiriama EPS įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, kad iki šiol susitarimą pasirašė tik Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja.

2-oji pagrindinė sritis apima šias intervencijos sritis:

klimato kaitą ir katastrofų rizikos mažinimą;

tvarų jūros išteklių valdymą (įskaitant žvejybą);

tvarų sausumos išteklių valdymą;

ekosistemas ir biologinę įvairovę;

atliekas ir taršą;

aplinkos apsaugos stebėseną ir informacijos valdymą.

Šios sritys - konstruktyvi ROP veikimo srities tąsa ir visiškai atspindi Ramiojo vandenyno AKR valstybių poreikius ir tvaraus vystymosi prioritetus.

Galiausiai, nepagrindinėje srityje numatyta techninė parama Ramiojo vandenyno salų forumui kaip regioniniam įgaliotajam organui (3 mln. EUR) ir 4 mln. EUR nevalstybinio sektoriaus organizacijų projektams. Nevalstybinio sektoriaus organizacijų plėtra Ramiojo vandenyno regione ypač skiriasi, ir čia akivaizdžiai reikalinga pagalba stiprinant pajėgumus šioje srityje.

Rekomendacijos

Apskritai JPA vertina 10-ojo EPF RSD/ROP kaip teigiamą įnašą į Ramiojo vandenyno AKR valstybių ekonominę ir socialinę plėtrą. Atlikus vidutinio laikotarpio peržiūrą, pateikiamos tolesnės išvados:

1.

Tai, kad Ramiojo vandenyno EPS pasirašė tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžis, kelia klausimą dėl ROP 1-oje pagrindinėje srityje numatytos EPS įgyvendinimo, nes neįtraukta dar daugelis regiono šalių. Reikia atlikti aiškią šio vėlavimo poveikio analizę, atkreipiant dėmesį į tai, kaip naudojami 1-osios pagrindinės srities ištekliai.

2.

Nors ROP numatyta teigiamų priemonių, skatinančių švietimą ir mokymą regione, vienas iš pagrindinių klausimų - kvalifikuotos darbo jėgos migracija į JAV, Australiją ir Naująją Zelandiją. Nors specialistų perkėlimas svarbus, paruošti daugumą šių specialistų vietos lygmeniu kainuoja brangiai. ROP 1-oje pagrindinėje srityje turi būti skiriamas dėmesys ne tik šių įgūdžių įgijimui, bet ir priemonių, kurios užtikrintų Ramiojo vandenyno AKR šalims naudą iš pačių šalių paruoštos kvalifikuotos darbo jėgos. Tie patys argumentai taikytini Ramiojo vandenyno salų sportininkams, kurie papildo Australijos ir Naujosios Zelandijos sporto klubus, įgyja šių šalių pilietybę, kad žaistų nacionalinėse rinktinėse, o tai turi neigiamą įtaką regbio sportui Ramiojo vandenyno salose, pvz., Fidžyje, Samoa ir Tongoje.

3.

JPA pritaria išsamiai žvejybos sektoriaus plėtros analizei, tačiau skatina geriau spręsti nelegalios žvejybos problemą, kuri turi didelę neigiamą įtaką žuvų ištekliams ir vietos žvejų gyvenimo lygiui. Nelegaliai žvejojama laivais, nepriklausančiais regiono šalims, ir tai rodo nepakankamą tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių išskirtinių zonų ar išteklių valdymą, laikymąsi. Vandens augmenijos ir gyvūnijos veisimas turėtų būti skatinamas Ramiojo vandenyno šalių vietos bendruomenėse, siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą ir žvejybos produktų eksportą.

4.

JPA susirūpinusi parlamentinių konsultacijų trūkumu, rengiant RSD/ROP, ir tikisi paskatinti šį procesą, vykdydama jai suteiktus didesnius įgaliojimus atlikti ŠSD ir RSD peržiūrą. Reikalingos ne tik didesnės nacionalinių AKR šalių parlamentų konsultacijos rengiant ir įgyvendinant ROP, bet ir parlamento narių ir jų pagalbinio personalo pajėgumų didinimas šioje srityje.

5.

Pritardama nepagrindinėms priemonėms, skirtoms nevalstybiniams subjektams, JPA susirūpinusi, kurie gavėjai bus finansuojami, ir tiki, kad bus vykdoma tinkama priežiūra, kad būtų patikrintas suinteresuotųjų subjektų patikimumas ir reputacija. NVO skatinamos labiau įsitraukti į RSD/ROP konsultacijų procedūras.

6.

Klimato kaitos ir jo poveikio mažų salų valstybėms pabrėžimas pagirtinas, kaip ir finansavimas sprendžiant šią didėjančią problemą. Svarbu, kad finansavimas nebūtų nukreiptas didėjančiam lobizmui, kurio atstovai visą atsakomybę dėl klimato kaitos verčia išsivysčiusioms šalims ir jų vykdomai veiklai, skatinti. Tarp kovos su klimato kaita ir šio reiškinio naudojimo politiniams tikslams yra didelis skirtumas.

7.

Transporto infrastruktūra turi būti svarbiausias prioritetas visuose Ramiojo vandenyno šalių regioninės plėtros projektuose, nes atstumai tarp valstybių narių ir pačiose šalyse, kaip ir silpna infrastruktūra, trukdo siekti pažangos regioninės prekybos, turizmo plėtros srityse ar kituose sektoriuose, kurie galėtų duoti naudos vietos gyventojams.


(1)  AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. Tenerifėje (Ispanija).

(2)  OL C 271, 2008 10 25, p. 20.

(3)  OL C 221, 2009 9 14, p. 19.

(4)  OL C 68, 2010 3 18, p. 36.

(5)  AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. Tenerifėje (Ispanija).

(6)  COM (2009) 0160 galutinis.

(7)  OL C 68, 2010 3 18, p. 24.

(8)  COM (2007) 0072 galutinis.

(9)  AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. Tenerifėje (Ispanija).

(10)  ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. Tenerifėje (Ispanija).

(11)  Antigva ir Barbuda, Bahamų salos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sent Kristoferis ir Nevis, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas.

(12)  Remiantis apskaičiavimais, 60 proc. Karibų jūros regiono gyventojų su aukštuoju išsilavinimu išvyko iš regiono, o Jamaikoje, Grenadoje, Gajanoje, Haityje, Sent Vinsente ir Grenadinuose šios migracijos lygis siekia iki 80 proc.

(13)  Sudaryta iš Kamerūno, Kongo, Gabono, Pusiaujo Gvinėjos, Centrinės Afrikos Respublikos ir Čado.

(14)  Sudaryta iš Angolos, Burundžio, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Kongo, Gabono, Pusiaujo Gvinėjos, Čado, Kongo bei San Tomės ir Prinsipės.