ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.CE2010.184.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 184E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

53 tomas
2010m. liepos 8d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Europos Parlamentas
2009–2010 m. SESIJA
2009 m. balandžio 22–24 d. posedžiai
Posedžiu protokolai paskelbti OL C 252 E, 2009 10 22.
2009 m. balandžio 23 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2007 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 255, 2009 9 26.
PRIIMTI TEKSTAI

 

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

2010/C 184E/01

Pasirengimo narystei pagalbos priemonės biudžeto vykdymo kontrolė
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) biudžeto vykdymo kontrolės 2007 m. (2008/2206(INI))

1

2010/C 184E/02

Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas (2008/2233(INI))

7

2010/C 184E/03

Peticijų komiteto 2008 m. svarstymo rezultatų metinė ataskaita
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2008 darbo metais (2008/2301(INI))

12

2010/C 184E/04

Integruotas požiūris į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (2008/2245(INI))

18

2010/C 184E/05

Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnistanu
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnistanu

20

2010/C 184E/06

Bendra Europos imigracijos politika
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės (2008/2331(INI))

23

2010/C 184E/07

Žalioji knyga dėl būsimosios TEN-T politikos
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos (2008/2218(INI))

35

 

2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

2010/C 184E/08

Kova su miškų naikinimu ir alinimu
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą

41

2010/C 184E/09

Judumo mieste veiksmų planas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl judumo mieste veiksmų plano (2008/2217(INI))

43

2010/C 184E/10

Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano (2008/2216(INI))

50

 

2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

2010/C 184E/11

Moterų teisės Afganistane
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių Afganistane

57

2010/C 184E/12

Parama specialiajam Siera Leonės teismui
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos specialiajam Siera Leonės teismui

60

2010/C 184E/13

Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinės situacijos

62

2010/C 184E/14

Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita (2008/2242(INI))

63

2010/C 184E/15

Parlamentinis imunitetas Lenkijoje
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl parlamentinio imuniteto Lenkijoje (2008/2232(INI))

72

2010/C 184E/16

BŽP valdymas: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽP valdymo: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (2008/2223(INI))

75

2010/C 184E/17

Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo

79

2010/C 184E/18

Nanomedžiagos
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų (2008/2208(INI))

82

2010/C 184E/19

Metinės diskusijos dėl 2008 m. pasiektos pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kasmetinių diskusijų dėl 2008 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

90

2010/C 184E/20

G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

94

2010/C 184E/21

Siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo Vakarų Balkanuose
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didesnio stabilumo Vakarų Balkanų valstybėse ir šių valstybių klestėjimo (2008/2200(INI))

100

2010/C 184E/22

Padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje

107

2010/C 184E/23

Jungtinių Tautų konvencija dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinis protokolas
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinio protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu

111

2010/C 184E/24

25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.)
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 25-osios metinės Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2007 m.) (2008/2337(INI))

114

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos Parlamentas

2010/C 184E/25

Asmenų skirstymas, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (2008/2020(INI))

119

2010/C 184E/26

Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis (SBGN)
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities (2008/2324(INI))

127

 

NUOMONĖS

 

Europos Parlamentas

 

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

2010/C 184E/27

Kova su smurtu prieš moteris
Europos Parlamento rašytinis pareiškimas dėl kampanijos Sakyk NE smurtui prieš moteris

131

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Parlamentas

 

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

2010/C 184E/28

Prašymas ginti Aldo Patriciello imunitetą ir privilegijas
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Aldo Patriciello imunitetą ir privilegijas (2008/2323(IMM))

134

2010/C 184E/29

Prašymas ginti Renato Brunettos imunitetą ir privilegijas
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Renato Brunettos imunitetą ir privilegijas (2008/2147(IMM))

135

2010/C 184E/30

Prašymas konsultuotis dėl Antonio Di Pietro imuniteto ir privilegijų
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo konsultuotis dėl Antonio Di Pietro imuniteto ir privilegijų (2008/2146(IMM))

136

2010/C 184E/31

Prašymas atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą (2009/2014(IMM))

137

 

III   Parengiamieji aktai

 

Europos Parlamentas

 

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

2010/C 184E/32

Europos bendrijos ir Pakistano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (COM(2008)0081 – C6-0080/2009 – 2008/0036 (CNS))

138

2010/C 184E/33

EB prisijungimas taikant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklę Nr. 61 dėl vienodų komercinių transporto priemonių patvirtinimo ***
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos prisijungimo taikant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklę Nr. 61 dėl vienodų komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išorines iškyšas prieš galinę kabinos plokštę, nuostatų (COM(2008)0675 – 7240/2009 -C6-0119/2009 – 2008/0205(AVC))

139

2010/C 184E/34

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0715 – C6-0479/2008 – 2008/0219(CNS))

140

2010/C 184E/35

Prekybos tvarka, taikoma tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0796 – C6-0018/2009 – 2008/0226(CNS))

141

2010/C 184E/36

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį (14518/1/2008 – C6-0003/2009 – 2006/0008(COD))

142

P6_TC2-COD(2006)0008Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį

142

2010/C 184E/37

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas: įgyvendinamasis reglamentas ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (14516/4/2008 – C6-0006/2009 – 2006/0006(COD))

143

P6_TC2-COD(2006)0006Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką

143

2010/C 184E/38

Europos metrologijos mokslinių tyrimų programa ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje (COM(2008)0814 – C6-0468/2008 – 2008/0230(COD))

144

P6_TC1-COD(2008)0230Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2009/EB dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje

144

2010/C 184E/39

Medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai (COM(2008)0644 – C6-0373/2008 – 2008/0198(COD))

145

P6_TC1-COD(2008)0198Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai

145

PRIEDAS

161

2010/C 184E/40

Privalomosios žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargos *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM(2008)0775 – C6-0511/2008 – 2008/0220(CNS))

162

2010/C 184E/41

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN) (COM(2008)0676 – C6-0399/2008 – 2008/0200(CNS))

174

2010/C 184E/42

Valstybės ir visuomenės veikėjų apsaugos tinklas *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Nyderlandų Karalystės iniciatyvos priimti Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/956/TVR dėl europinio valstybės ir visuomenės veikėjų apsaugos tinklo sukūrimo (16437/2008 – C6-0029/2009 – 2009/0801(CNS))

181

2010/C 184E/43

Medvilnės sektoriaus nacionalinės restruktūrizavimo programos *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 637/2008 nuostatas dėl medvilnės sektoriaus nacionalinių restruktūrizavimo programų (COM(2009)0037 – C6-0063/2009 – 2009/0008(CNS))

182

2010/C 184E/44

Protokolas dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas) *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo Europos bendrijos vardu patvirtinti Protokolą dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas) (COM(2008)0895 – C6-0073/2009 – 2008/0262(CNS))

183

2010/C 184E/45

Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektas
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (6953/2009 – C6-0077/2009 – 2009/2010(BUD))

184

2010/C 184E/46

Taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektas
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (8153/2009 – C6-0118/2009 – 2009/2017(BUD))

185

2010/C 184E/47

Elektros energijos vidaus rinka ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (14539/2/2008 – C6-0024/2009 – 2007/0195(COD))

186

P6_TC2-COD(2007)0195Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB

186

2010/C 184E/48

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (14541/1/2008 – C6-0020/2009 – 2007/0197(COD))

187

P6_TC2-COD(2007)0197Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

187

2010/C 184E/49

Prieiga prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (14546/2/2008 – C6-0022/2009 – 2007/0198(COD))

188

P6_TC2-COD(2007)0198Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003

188

2010/C 184E/50

Gamtinių dujų vidaus rinka ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (14540/2/2008 – C6-0021/2009 – 2007/0196(COD))

189

P6_TC2-COD(2007)0196Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB

189

2010/C 184E/51

Prieiga prie gamtinių dujų perdavimo tinklų ***II
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (14548/2/2008 – C6-0023/2009 – 2007/0199(COD))

190

P6_TC2-COD(2007)0199Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005

190

2010/C 184E/52

Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai (ISA) ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) (COM(2008)0583 – C6-0337/2008 – 2008/0185(COD))

191

P6_TC1-COD(2008)0185Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA)

191

2010/C 184E/53

Pesticidų paskleidimo mašinos ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pesticidų paskleidimo mašinų, kuria iš dalies keičiama 2006 m. gegužės 17 d. Direktyva 2006/42/EB dėl mašinų (COM(2008)0535 – C6-0307/2008 – 2008/0172(COD))

192

P6_TC1-COD(2008)0172Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų

192

PRIEDAS

193

2010/C 184E/54

Padangų ženklinimas atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM(2008)0779 – C6-0411/2008 – 2008/0221(COD))

193

P6_TC1-COD(2008)0221Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

194

I PRIEDAS

204

II PRIEDAS

206

III PRIEDAS

211

IV PRIEDAS

211

2010/C 184E/55

Reglamento (EB) Nr. 717/2007 (judriojo telefono ryšys) ir Direktyvos Nr. 2002/21/EB (elektroniniai ryšių tinklai) pakeitimai ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (COM(2008)0580 – C6-0333/2008 – 2008/0187(COD))

212

P6_TC1-COD(2008)0187Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos

212

2010/C 184E/56

Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB ir Direktyvos 2005/56/EB nuostatos dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves (COM(2008)0576 – C6-0330/2008 – 2008/0182(COD))

213

P6_TC1-COD(2008)0182Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB bei Direktyvos 2005/56/EB nuostatas dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves

213

2010/C 184E/57

Draudimas ir perdraudimas (Mokumas II) ***I
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija) (COM(2008)0119 – C6-0231/2007 – 2007/0143(COD))

214

P6_TC1-COD(2007)0143Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

215

2010/C 184E/58

Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnistanu *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo (5144/1999 – COM(1998)0617 – C5-0338/1999 – 1998/0304(CNS))

215

2010/C 184E/59

Bendrijos branduolinės saugos sistema *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos (Euratomas), kuria nustatoma Bendrijos branduolinės saugos sistema (COM(2008)0790 – C6-0026/2009 – 2008/0231(CNS))

216

2010/C 184E/60

Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių (COM(2008)0721 – C6-0510/2008 – 2008/0216(CNS))

232

2010/C 184E/61

Žuvininkystės išteklių apsauga taikant technines priemones *
2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones (COM(2008)0324 – C6-0282/2008 – 2008/0112(CNS))

253

 

2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

2010/C 184E/62

Bendrosios patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklės ***II
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (11786/1/2008 – C6-0016/2009 – 2007/0097(COD))

260

P6_TC2-COD(2007)0097Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006

260

2010/C 184E/63

Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrosios taisyklės ***II
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (11783/1/2008 – C6-0015/2009 – 2007/0098(COD))

261

P6_TC2-COD(2007)0098Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB

261

2010/C 184E/64

Bendrosios patekimo į tarptautinę rinką vežant krovinius keliais taisyklės ***II
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (11788/1/2008 – C6-0014/2009 – 2007/0099(COD))

262

P6_TC2-COD(2007)0099Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių

262

2010/C 184E/65

Pastatų energetinis naudingumas ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (COM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD))

263

P6_TC1-COD(2008)0223Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…EB dėl pastatų energinio naudingumo

264

I PRIEDAS

286

II PRIEDAS

288

III PRIEDAS

289

IV PRIEDAS

289

V PRIEDAS

290

VI PRIEDAS

290

2010/C 184E/66

Kredito reitingų agentūros ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (COM(2008)0704 – C6-0397/2008 – 2008/0217(COD))

292

P6_TC1-COD(2008)0217Europos Parlamento pozicija, priimta 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl kredito reitingų agentūrų

292

2010/C 184E/67

Jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisės ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (COM(2008)0816 – C6-0476/2008 – 2008/0246(COD))

293

P6_TC1-COD(2008)0246Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

294

I PRIEDAS

309

II PRIEDAS

309

III PRIEDAS

310

IV PRIEDAS

311

2010/C 184E/68

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (COM(2008)0817 – C6-0469/2008 – 2008/0237(COD))

312

P6_TC1-COD(2008)0237Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

313

I PRIEDAS

329

II PRIEDAS

330

2010/C 184E/69

Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008)0464 – C6-0281/2008 – 2008/0157(COD))

331

P6_TC1-COD(2008)0157Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų

332

2010/C 184E/70

Pažangiosios kelių transporto sistemos ir sąsajos su kitų rūšių transportu ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai (COM(2008)0887 – C6-0512/2008 – 2008/0263(COD))

338

P6_TC1-COD(2008)0263Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai

339

I PRIEDAS

348

II PRIEDAS

349

III PRIEDAS

352

2010/C 184E/71

Antroji Marco Polo programa dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nustatantį antrąją Marco Polo programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) (COM(2008)0847 – C6-0482/2008 – 2008/0239(COD))

353

P6_TC1-COD(2008)0239Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nustatantį antrąją Marco Polo programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II)

353

2010/C 184E/72

Konkurencingas krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (COM(2008)0852 – C6-0509/2008 – 2008/0247(COD))

354

P6_TC1-COD(2008)0247Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …./2009 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo

354

PRIEDAS

367

2010/C 184E/73

Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ***I
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo (COM(2008)0414 – C6-0257/2008 – 2008/0142(COD))

368

P6_TC1-COD(2008)0142Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo

369

2010/C 184E/74

Pacientų sauga *
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (COM(2008)0837 – C6-0032/2009 – 2009/0003(CNS))

395

2010/C 184E/75

Europos veiksmai retųjų ligų srityje *
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos retųjų ligų srities veiksmų (COM(2008)0726 – C6-0455/2008 – 2008/0218(CNS))

404

 

2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

2010/C 184E/76

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija *
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0116/2009 – 2008/0170(CNS))

413

2010/C 184E/77

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (fakultatyvus protokolas) *
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0117/2009 – 2008/0171(CNS))

414

2010/C 184E/78

Augalų apsaugos produktų statistika ***II
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl augalų apsaugos produktų statistikos (11120/2/2008 – C6-0004/2009 – 2006/0258(COD))

415

P6_TC2-COD(2006)0258Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl augalų apsaugos produktų statistikos

415

I PRIEDAS

422

II PRIEDAS

423

III PRIEDAS

425

2010/C 184E/79

Ekologinio projektavimo reikalavimai su energija susijusiems gaminiams ***I
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (COM(2008)0399 – C6-0277/2008 – 2008/0151(COD))

439

P6_TC1-COD(2008)0151Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą

440

PRIEDAS

440

2010/C 184E/80

Darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos ***I
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos (COM(2008)0311 – C6-0203/2008 – 2008/0098(COD))

441

P6_TC1-COD(2008)0098Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos

441

1 PRIEDAS

472

II PRIEDAS

474

III PRIEDAS

476

IV PRIEDAS

477

V PRIEDAS

478

VI PRIEDAS

481

2010/C 184E/81

Tarptautiniai mokėjimai Bendrijoje ***I
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje (COM(2008)0640 – C6-0352/2008 – 2008/0194(COD))

483

P6_TC1-COD(2008)0194Europos Parlamento pozicija, priimta 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001

483

2010/C 184E/82

Elektroninių pinigų įstaigų veikla ***I
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB (COM(2008)0627 – C6-0350/2008 – 2008/0190(COD))

484

P6_TC1-COD(2008)0190Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB

484

2010/C 184E/83

Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės ***I
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (COM(2008)0345 – C6-0220/2008 – 2008/0110(COD))

485

P6_TC1-COD(2008)0110Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas)

485

2010/C 184E/84

Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams *
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2009)0169 – C6-0134/2009 – 2009/0053(CNS))

486

2010/C 184E/85

Palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimas *
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo (COM(2008)0727 – C6-0464/2008 – 2008/0215(CNS))

488

2010/C 184E/86

PVM bendros sistemos nuostatos dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais *
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais (COM(2008)0805 – C6-0039/2009 – 2008/0228(CNS))

519

Simbolių paaiškinimai

*

Bendradarbiavimo procedūra

**I

Bendradarbiavimo procedūra: pirmasis svarstymas

**II

Bendradarbiavimo procedūra: antrasis svarstymas

***

Pritarimo procedūra

***I

Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas

***II

Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas

***III

Bendro sprendimo procedūra: trečiasis svarstymas

(Procedūra priklauso nuo Komisijos siūlomo teisinio pagrindo)

Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐.

Atitinkamų tarnybų techniniai pataisymai ir pritaikymai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ║.

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Europos Parlamentas 2009–2010 m. SESIJA 2009 m. balandžio 22–24 d. posedžiai Posedžiu protokolai paskelbti OL C 252 E, 2009 10 22. 2009 m. balandžio 23 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2007 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 255, 2009 9 26. PRIIMTI TEKSTAI

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/1


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Pasirengimo narystei pagalbos priemonės biudžeto vykdymo kontrolė

P6_TA(2009)0237

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) biudžeto vykdymo kontrolės 2007 m. (2008/2206(INI))

2010/C 184 E/01

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (1),

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) daugiametės preliminariosios finansinės programos 2008–2010 m. (COM(2006)0672),

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) 2009–2011 m. daugiametės preliminariosios finansinės programos (COM(2007)0689),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą – 2007 m. metinė IPA ataskaita (COM(2008)0850 ir SEC(2008)3026),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą dėl 2008–2009 m. plėtros strategijos ir pagrindinių uždavinių ir lydimąsias 2008 m. šalių pažangos ataskaitas (COM(2008)0674, prie kurio pridėti SEC(2008)2692–SEC(2008)2699),

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą „Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita“ (COM(2008)0475, įskaitant SEC(2008)2300),

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 27 d. Komisijos 2007 m. pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonės (ISPA) metinę ataskaitą (COM(2008)0671 ir SEC(2008)2681),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos metinę ataskaitą dėl PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonės, CARDS ir pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės (COM(2008)0880 ir SEC(2008)3075),

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais (3),

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų ataskaitą Nr. 5/2007 dėl Komisijos vykdyto CARDS programos valdymo, su Komisijos atsakymais (4),

atsižvelgdamas į Komisijos plėtros generalinio direktorato 2007 m. metinę veiklos ataskaitą (5),

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plėtros ir visų pirma savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Kroatijos 2007 m. pažangos ataskaitos (7),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl 2007 Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2007 m. pažangos ataskaitos (8),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos (9),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Vakarų Balkanais (10),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų padėties Balkanuose (11),

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto tiriamosios delegacijos 2008 m. birželio 22–25 d. vizitą į Kosovą (12) ir į atitinkamą misijos ataskaitą (13),

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (14), ypač į jo 53 straipsnį bei jo įgyvendinimo taisykles,

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0181/2009),

A.

kadangi IPA yra nauja finansinė priemonė, kuria pakeičiamos šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių priemonės ir programos, t. y. PHARE, SAPARD, ISPA, pasirengimo narystei finansinė parama Turkijai ir CARDS, ir ja siekiama lanksčiai organizuoti ES lėšų skyrimą pagal konkrečius šių šalių poreikius ir valdymo pajėgumus,

B.

kadangi IPA sudaro toliau nurodyti penki komponentai, kurie apima pagal pagalbą gaunančių šalių poreikius apibrėžtus prioritetus, t. y.:

I.

pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas,

II.

tarpvalstybinis bendradarbiavimas (TB),

III.

regioninė plėtra,

IV.

žmogiškųjų išteklių plėtra,

V.

kaimo plėtra,

C.

kadangi IPA yra pagrindinis gyventojų gyvenimo kokybę, socialinius standartus, infrastruktūrą bei regionų ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą gerinantis ir gerbti žmogaus teises šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse skatinantis veiksnys,

D.

kadangi biudžeto vykdymo plėtros politikos srityje parlamentinės kontrolės tikslas – ne tik užtikrinti, kad ES lėšos naudojamos pagal reglamentuojančias nuostatas ir ES politikos sritis, bet ir įvertinti, ar jos buvo veiksmingai paskirstytos pagal pagalbą gaunančių šalių strategijoje ir pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir ar jos padėjo pasiekti norimus rezultatus atsižvelgiant į bendrus ES interesus,

E.

kadangi ypač svarbu griežtai ir ankstyvajame etape ištirti IPA įgyvendinimą, kad būtų išvengta per vėlai nustatytų ankstesnių pasirengimo narystei priemonių įgyvendinimo problemų atsižvelgiant į tai, kad tinkamu laiku neapsvarsčius nukrypimų nuo normos tų nukrypimų daugės ir kad vėliau bus labai sunku su tokiais nukrypimais kovoti, nes jais bus nuolat piktnaudžiaujama,

F.

kadangi kova su korupcija ir sektorinės reformos (teismų, policijos ir viešojo administravimo) turi įtakos ne tik geram valdymui ir teisinės valstybės principų laikymuisi, bet ir bendrai verslo aplinkai,

G.

kadangi IPA, visų pirma persvarstant daugiamečius preliminarius planavimo dokumentus (DPPD), užtikrina pakankamą lankstumą, leidžiantį prisitaikyti prie kintančių pagalbą gaunančių šalių poreikių ir valdymo pajėgumų,

H.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 27 straipsnį iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia IPA laikotarpio vidurio įgyvendinimo ataskaitą, ir prireikus kartu pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais numatomi reikalingi šio reglamento pakeitimai,

I.

kadangi, atsižvelgdama į Parlamento prašymą, Komisija įsipareigojo jau 2009 m. atlikti išorės pagalbos priemonių paketo, įskaitant IPA, laikotarpio vidurio peržiūrą,

J.

kadangi nuo šiol reikia, kad Europos Parlamentas palaikytų ryšį su valstybių, kurios naudojasi pasirengimo narystei pagalbos priemone, nacionaliniais parlamentais,

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina užmegztą struktūrinį dialogą su Komisija dėl pasirengimo narystei priemonės (angl. Instrument for Pre-Accession, IPA) įgyvendinimo ir primena savo poziciją šiuo klausimu, ypač būtinybę sudaryti vienodas sąlygas visoms pagalbą gaunančioms šalims pasinaudoti įvairiomis politikos priemonėmis pagal IPA, visų pirma skirti pakankamai dėmesio ir pastangų kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir skirti daugiau dėmesio institucinių galių didinimui parlamentiniu lygmeniu, pilietinės visuomenės organizacijų plėtrai, priemonių, skirtų propaguoti tolerancijos ir nediskriminavimo principus, žmogaus raidai ir regionų bendradarbiavimui pagrindinėse politikos srityse;

2.

yra patenkintas, kad 2007 m. įgyvendinta daug IPA įsipareigojimų; tačiau apgailestauja, kad pirmosios IPA programos priimtos tik 2007 m. pabaigoje ir jos realiai pradėtos įgyvendinti tik 2008 m. – iš dalies dėl vėlyvo naujos priemonės patvirtinimo ir iš dalies dėl pagalbą gaunančių šalių vėlavimo sukurti reikiamas struktūras ir valdymo sistemas; ragina Komisiją siekti pažangos įgyvendinant projektus ir stebėti skiriamas lėšas bei gautus rezultatus, siekiant užtikrinti, kad Pasirengimo narystei priemonė konkrečiose šalyse duotų matomų rezultatų;

3.

pažymi, kad dėl to, jog IPA reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 718/2007 (IPA įgyvendinimo reglamentas), o vėliau – pirmoji daugiametė preliminarioji finansinė programa ir DPPD buvo priimti pavėluotai, 2007 m. IPA programų ir projektų kontrolė, vertinimas ir ataskaitų teikimas buvo ribotas ir dar nedavė rezultatų; pabrėžia, kad norint sklandžiai pereiti nuo ankstesnių pasirengimo narystei priemonių prie IPA būtinas programavimo tęstinumas, tinkamas projektų įgyvendinimas ir mokėjimų vykdymas;

4.

mano, kad 2007 m. IPA nacionalinės programos ir ES pasirengimo narystei politika pakankamai derėjo tarpusavyje, nes daugelis programų tikslų atitiko atitinkamose Komisijos pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus;

5.

pažymi, kad šalys kandidatės daugiausia dėmesio turi skirti Europos standartų, visų pirma statistikos, aplinkos ir fiskalinių standartų įgyvendinimui, o tai dera su ES plėtros politika; tačiau pažymi, kad politinių kriterijų, visų pirma demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, laisvei pasirinkti religiją, moterų teisėms, mažumų teisėms ir teisinės valstybės principų laikymosi svarbos nereikėtų sumenkinti, nes jų nesilaikant gali kilti komplikacijų ir derybos gali būti uždelstos; mano, kad tarp politinių kriterijų įgyvendinimui skirtų projektų ir teisyno įgyvendinimui skirtų projektų turėtų būti daugiau pusiausvyros;

6.

primena Komisijai, kad Europos Sąjungos teisėtumą ir gebėjimą skatinti reformas galima gerokai sustiprinti, jei IPA pagalba bus nukreipiama toms sritims, kurios tiesiogiai naudingos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių piliečiams, ypač atsižvelgiant į dėl pasaulinės finansų krizės atsiradusius poreikius ir iškilusius sunkumus;

7.

todėl laikosi nuomonės, kad IPA turėtų būti remiamos pagalbą gaunančių šalių pastangos įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus, kad Vakarų Balkanų piliečiai galų gale galėtų naudotis judumo laisve ir visapusiškai dalyvauti ES programose ir schemose; palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau didinti skiriamas IPA lėšas programoms Tempus, Erasmus Mundus ir Youth in Action;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija buvo pasirengusi akredituoti Kroatijos I–IV komponentų decentralizuotą valdymą ir Turkijos I ir II komponentų decentralizuotą valdymą iki 2008 m. pabaigos; ragina Komisiją ir toliau intensyviai dirbti su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, kad jos artimiausioje ateityje galėtų decentralizuotai valdyti lėšas ir taip visiškai pasinaudoti visais IPA komponentais; tačiau pažymi, kad valdymo įgaliojimai turi būti suteikiami tik tuo atveju, jei jais bus naudojamasi veiksmingai;

9.

pabrėžia, kad už IPA naudojimą yra bendrai atsakingos Komisija ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių nacionalinės vyriausybės; ragina Komisiją gerinti savo delegacijų ir atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą siekiant nuolat kontroliuoti projektų įgyvendinimo procedūras ir kurti bendras priemones, kurios padidintų pagalbą gaunančių šalių administracinius pajėgumus;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ir veiksmingą IPA valdymą ir kontrolę atsižvelgiant į kiekvienos šalies vidaus audito ir kontrolės sistemų ypatumus bei į ankstesnių šalių kandidačių įgytą gerąją patirtį taikant pasirengimo narystei procedūras;

11.

tikisi, kad Komisija kiekvienais metais atsiskaitys Parlamentui ir jo atsakingam Biudžeto kontrolės komitetui dėl mokėjimų ir IPA lėšų naudojimo bei dėl likusių programų ISPA, IPARD ir SAPARD lėšų pateikdama išsamią informaciją apie kiekvieną šalį gavėją, nurodydama gerosios patirties pavyzdžius ir informuodama apie visas problemas ar nukrypimus, su kuriais susidūrė;

12.

pažymi, kad horizontalūs klausimai, kaip antai poveikio aplinkai vertinimas, geras valdymas, pilietinės visuomenės dalyvavimas, lygios galimybės ir nediskriminavimas nepakankamai pristatomi ir matomi 2007 m. IPA projektuose; ragina Komisiją visų pirma išplėtoti keliems pagalbos gavėjams skirtas regionines arba horizontalias programas, visų pirma kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu programas, kultūrų dialogo ir lyčių lygybės programas;

13.

pažymi, kad didelėms geografinėms vietovėms ar kompleksinėms politikos sritimis skiriama nedaug lėšų ir kad šios lėšos paskirstomos daugeliui nedidelių projektų, o ne sutelkiamos mažesniam kiekiui reikšmingesnių projektų; pažymi, kad metinėse nacionalinėse programose turėtų būti išlaikoma tinkamos reakcijos į pagrindinius pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir vengimo, kad lėšos nebūtų skiriamos pernelyg fragmentiškai, pusiausvyra;

Politika ir su konkrečiomis šalimis susijusios pastabos

14.

pabrėžia kaip svarbiausią ir būtiną skubiausiai įgyvendinti poreikį panaudoti IPA stiprinti visose pagalbą gaunančiose šalyse kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant pinigų plovimui, nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis; pažymi, kad nors visose 2008 m. pažangos ataskaitose korupcija įvardyta kaip rimta problema ir pagrindinis prioritetas, ne visose 2007 m. IPA programose pakankamai atsižvelgiama į korupciją; siūlo skirti lėšų šiam tikslui, kaip antai Kroatijos (15) ir Juodkalnijos (16) atvejais, ir ragina Komisiją išplėtoti darnesnę strategiją šiuo klausimu, atsižvelgiant į paskutiniais plėtros etapais įgytą patirtį;

15.

pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pagalbą gaunančiose šalyse turėtų aktyviau dalyvauti plėtojant ir inicijuojant projektus; pažymi, kad būsimose IPA programose reikėtų spręsti sistemingo pagalbos teikėjų priklausymo nuo PVO klausimą, siekiant išvengti PVO „pagal pareikalavimą“, taip pat reikėtų spręsti kai kurių PVO plėtojimo klausimą etninių ir politinių konfliktų vietose, visų pirma Bosnijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Kosove (17); tikisi, kad naujoji Pilietinės visuomenės programa padės išspręsti daugelį sunkumų, susijusių su ES programų įvairove, kompleksiškumu ir fragmentiškumu;

16.

primygtinai tvirtina, kad būtina nuolat remti PVO šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant kurti joms kompetentingą aplinką ir užtikrinti jų nuolatines pastangas siekti rezultatų įgyvendinant IPA ir nuolatinį veiklumą valdant projektą;

17.

pažymi, kad IPA finansuojami projektai ir veiklos rūšys prastai vertinamos ES matomumo „vietoje“ požiūriu ir neįteisino metodo „iš apačios į viršų“ tolesniam ES santykių glaudinimui;

18.

mano, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į švietimą ir jaunimo užimtumą kaip į būtinas ilgalaikio stabilumo ir plėtros sąlygas; pabrėžia poreikį kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, kaip ypač svarbiu kompleksiniu klausimu; šiuo atžvilgiu siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę geriau pasinaudoti IPA lankstumu, kad panaudojant pirmuosius du komponentus prireikus būtų galima finansuoti su III–V komponentais susijusias priemones;

19.

pažymi, kad regioninė finansinė pagalba pagal IPA yra palyginti nedidelė (apytikriai 10 % visos IPA), visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ji apima vienuolika intervencinių sričių šešiose šalyse, pradedant švietimu ir jaunimu ir baigiant branduoliniu saugumu;

20.

yra susirūpinęs, kad visi 2007 m. IPA asignavimai II komponentui iš bendros IPA 497 200 000 EUR sumos sudarė tik 38 800 000 EUR (t. y. mažiau nei 8 %); pažymi, kad tai prieštarauja Komisijos tvirtinimui, jog tarptautinis bendradarbiavimas padeda susitaikyti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius ir yra ypač svarbus regionui, kuriame neseniai vyko konfliktai; apgailestauja, kad buvo sunku praktiškai įgyvendinti veiksmingą bendradarbiavimą dėl keleto priežasčių, įskaitant kai kurių partnerių struktūrų ir procedūrų skirtumus bei politinio pobūdžio kliūtis; ragina pagalbą gaunančias šalis ir Komisiją pagal šį komponentą siekti tolesnio iki šiol vykusio bendradarbiavimo ir pradėti naują bendradarbiavimą siekiant skatinti gerus kaimyninius santykius ir ekonominę integraciją visų pirma aplinkos, gamtos ir kultūros paveldo bei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse;

21.

taip pat reiškia susirūpinimą, kad nė vienoje pagalbą gaunančių šalių pateiktoje 2007 m. IPA programoje nebuvo tiesiogiai sprendžiami moterų teisių ar lyčių lygybės klausimai, nors lyčių klausimai įvardyti kaip svarbiausi uždaviniai tiek pažangos ataskaitose, tiek DPPD; pabrėžia savo raginimą Komisijai skirti pasirengimo narystei lėšų stiprinti moterų teises Balkanuose, visų pirma per NVO ir moterų organizacijas; ragina Komisiją atitinkamai skirti IPA lėšų, kad būtų remiamas lyčių klausimų finansavimas pagal pasirengimo narystei politiką, o pagalbą gaunančios šalys skatinamos teikti atitinkamus projektų pasiūlymus;

22.

pabrėžia būtinybę įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų į IPA finansuojamų projektų planavimą ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad IPA pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į realius poreikius ir lūkesčius, prisidėti prie IPA projektų matomumo didinimo ir skatinti gyvybingos ir iniciatyvios pilietinės visuomenės raidą pagalbą gaunančiose šalyse;

23.

ragina Europos Audito Rūmus iki 2010 m. pabaigos pateikti specialią laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaitą dėl IPA įgyvendinimo;

*

* *

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams bei šalių, kurios yra suinteresuotos pasinaudoti pasirengimo stojimui pagalbos priemone, vyriausybėms, parlamentams, nacionalinėms kontrolės institucijoms.


(1)  OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(2)  OL L 170, 2007 6 29, p. 1.

(3)  OL C 311, 2008 12 5, p. 42.

(4)  OL C 285, 2007 11 27, p. 1.

(5)  2008 3 31, http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/elarg_aar.pdf.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0363.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0120.

(8)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0172.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0224.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0005.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0582.

(12)  Pagal Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999).

(13)  http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/publicationsCom.do?language=EN&body=CONT.

(14)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(15)  Projektas 2007/019-247: Pagerinti agentūrų bendradarbiavimą antikorupcijos srityje, t. y. 25 000 000 EUR projektas, kuriuo stiprinamas Teisingumo ministerijos koordinavimo padalinio darbas, kuriant antikorupcijos strategiją ir gerinant visuomenės informuotumą šiuo klausimu.

(16)  Projektas 2007/19300: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šiuo projektu siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, gerinant įvairių teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus ir bendradarbiavimą. Jis susijęs su platesne Vyriausybės antikorupcijos strategija ir veiksmų planu. Projektui numatyta 3 000 000 EUR.

(17)  Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999).


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/7


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas

P6_TA(2009)0238

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas (2008/2233(INI))

2010/C 184 E/02

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į EB sutarties 65 straipsnį,

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. kovo 6 d. Žaliąją knygą „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“ (COM(2008)0128),

atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 24 d. Žaliąją knygą „Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas: banko sąskaitų areštas“ (COM(2006)0618) ir į 2007 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu (1),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo (2),

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. gruodžio 3 d. nuomonę,

atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2008 m. rugsėjo 22 d. nuomonę,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0252/2009),

A.

kadangi pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus Bendrijos priemonė teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusiose civilinėse bylose srityje gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad nacionaliniu lygmeniu neįmanoma pašalinti kliūties, trukdančios kurti vidaus rinką ar jai veikti,

B.

kadangi pavėluotas skolų mokėjimas ir jų nemokėjimas kelia pavojų įmonių ir vartotojų interesams, visų pirma tuomet, kai kreditorius ir vykdomosios institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą ar jo turtą; kadangi padėtį apsunkina dabartinė ekonominė aplinka, kurioje norinčioms išlikti įmonėms itin svarbūs pinigų srautai,

C.

kadangi su skolų išieškojimu kitoje valstybėje narėje susijusios problemos gali būti didelė kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje, taip pat trukdyti naudotis teise į teisingumą; kadangi neužtikrinus teismo sprendimų vykdymo taip pat kenkiama teisingumui ir verslo etikos standartams,

D.

kadangi, apskritai, skolų išieškojimas yra didelė problema, kuri tampa dar didesnė, jei ieškiniai tarpvalstybinio pobūdžio, ypač turint mintyje mažąsias įmones, kurios neturi šioje srityje besispecializuojančių teisininkų ar skolų išieškojimo skyrių ir dažnai atsiduria keblioje padėtyje, nes turi skirti darbuotojų, trūkstamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, laiko minėtajai problemai spręsti, o ne produktyviai veiklai vykdyti,

E.

kadangi tam tikri požymiai rodo, kad Pavėluoto mokėjimo direktyvos (3) nėra pakankamai laikomasi arba ji nėra žinoma; kadangi dabar atnaujinus ir tinkamai įgyvendinus šią direktyvą būtų galima tikėtis didelio poveikio mažinant pavėluoto mokėjimo arba nemokėjimo atvejų skaičių,

F.

kadangi labai skiriasi įvairios nacionalinės sutarčių ir bankroto teisės nuostatos, reglamentuojančios tai, kaip sudarydami sutartį kreditoriai gali apsaugoti savo skolą, visų pirma naudodamiesi sąlygomis dėl nuosavybės teisės išsaugojimo arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurios dėl tokių skirtumų kartais apeinamos,

G.

kadangi priimti Bendrijos teisės aktai, susiję su veiksmingu teismo sprendimų vykdymu, turi būti taikomi visiems skolininkams, iš anksto niekaip neišskiriant sąžiningų ar nesąžiningų skolininkų,

H.

kadangi vengimą mokėti skolas, pavėluotą skolų mokėjimą ir jų nemokėjimą dažnai apsunkina nepakankamas šalių atidumas prieš sudarant sutartį ir ją sudarant; kadangi būtina labiau pabrėžti sąmoningumą komercijos srityje ir galimybę numatyti europinio pobūdžio alternatyvias sąlygas pagal bendrą principų sistemą (angl. CFR), nes tai užtikrintų, kad šalys šiuos klausimus tinkamai apsvarstys užmegzdamos komercinius ryšius,

I.

kadangi Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad tarpvalstybiniais atvejais gali kilti didelių problemų dėl nuolat įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, t. y. asmenų, kurie galėtų sumokėti skolas ar įvykdyti įsipareigojimus, tačiau to nedaro, arba asmenų, kurių atveju esama rizikos, kad jie nesumokės pasiskolintų lėšų net jei būtų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas; kadangi galima teigti, kad tokie asmenys dažnai turi daug turto įvairiose įmonėse, taip pat per sąskaitų tvarkytojus ir patikėtinius, o sėkmingo vykdymo neįmanoma užtikrint neturint reikiamos informacijos; kadangi dažnai būtina gauti tokią informaciją nepranešant apie tai nuolat įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui, kuris daugeliu atvejų gali greitai perkelti turtą į kitą jurisdikciją,

J.

kadangi Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros valstybės nevykdo arbitražo sprendimų ar kitos valstybės teismo priimtų sprendimų, o tai paskatino kurti grobuoniškus fondus, kurie daug mažesne kaina superka tokius valstybės skolos vertybinius popierius ir vėliau siekia pelno, užtikrindami skolos įsipareigojimų vykdymą; kadangi tikriausiai būtų geriau ir teisingiau suteikti pradiniams kreditoriams priemonių, kad jie galėtų patys ginti savo teises,

K.

kadangi teigiama, kad tik nedaugelis valstybių neturi turto užsienyje, o tuo atveju, jei kreditorius negali tikėtis, kad bus užtikrintas vykdymas (tik) jo valstybėje narėje arba susijusioje valstybėje, vienintelė veiksminga teisių gynimo priemonė – kreiptis į užsienio teismus, visų pirma į kitų ES valstybių narių teismus,

L.

kadangi pagal Briuselio I reglamentą (4) kiekviena valstybė narė taiko laikinąsias priemones, nustatomas ir reglamentuojamas pagal kiekvienos iš jų nacionalinę teisę, o pagal tą reglamentą abipusio pripažinimo ir vykdymo principas netaikomasex parte nutartims; kadangi inter partes nutartis vykdo vykdančiosios šalies teismas, taikydamas kuo tinkamesnes turimas teisių gynimo priemones,

M.

kadangi laikinosios priemonės apima i) nutartis suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos sprendimo vykdymo priemonės, ii) nutartis išsaugoti turtą tol, kol bus įvykdytas sprendimas ir iii) taip pat gali apimti nutartis dėl laikinojo mokėjimo, pagal kurias kreditoriui iškart sumokama, kol sprendžiamas susijęs ginčas,

N.

kadangi laikinosios priemonės turėtų būti taikomos panašiomis sąlygomis, kuriomis jas taiko Teisingumo Teismas, t. y. kreditorius turėtų įtikinti teismą, kad jo reikalavimas pagrįstas (vykdytina teisė – teismo sprendimas, dokumento originalas arba prima facie pagrįstas reikalavimo įrodymas (fumus boni juris)), taip pat įrodyti skubumą (pagrįsta rizika, jog reikalavimas gali būti neįvykdytas, jei nebus taikoma minėtoji priemonė (periculum in mora)); kadangi minėtosios priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad bus pateiktas užstatas,

O.

kadangi bylose dėl mažesnių sumų, ypač kai teisinės išlaidos gali būti pernelyg didelės, delsimas vykdyti teisingumą reiškia teisingumo nevykdymą, o bylose dėl didesnių sumų didžiausia kliūtis gali būti informacijos apie turtą trūkumas; kadangi, atsižvelgiant į tai, sprendžiant abiejų tipų bylas puikiu sprendimu galėtų tapti galimybė priimti nutartis dėl laikinųjų priemonių,

P.

kadangi bet kokius Bendrijos veiksmus, pagal kuriuos būtų suteikiama informacija, taip pat reikia svarstyti turint mintyje minėtuosius atvejus, kuriais informacijos trūkumas lemia didelę neteisybę; kadangi neturėdamas informacijos apie skolininko (ir, a fortiori, nuolat įsipareigojimų nevykdančio skolininko) turtą, kurį būtų galima areštuoti vykdant sprendimą, kreditorius negalės užtikrinti sprendimo vykdymo,

Q.

kadangi iš tikrųjų ši problema aktuali ne tik tais atvejais, kai jau priimtas sprendimas, kuris nevykdomas, tačiau taip pat gali kilti prieš ieškovams pateikiant ieškinius,

R.

kadangi, nepaisant to, neabejotinai būtina užtikrinti, kad bet kokios siūlomos priemonės būtų proporcingos; kadangi, pagal siūlomas priemones taip pat neturėtų būti tiesiog atkartojama tai, ką jau galima užtikrinti pagal galiojančias nacionalines priemones, ir siūlomos priemonės turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams ieškiniams, be to, turėtų būti vengiama nereikalingo ir netinkamo derinimo,

S.

kadangi pareikštas susirūpinimas, kad tam tikri pasiūlymai dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje užtikrinant skolininkų turto skaidrumą gali pažeisti pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą (duomenų apsauga), pakenkti procesinėms apsaugos priemonėms ir prieštarauti daugelio valstybių narių konstitucinėms tradicijoms,

T.

kadangi visi pateikiami pasiūlymai turi būti rentabilūs ir derėti su kitomis Bendrijos politikos sritimis, siekiant išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo,

1.

džiaugiasi pirmiau paminėta 2008 m. kovo 6 d. Komisijos žaliąja knyga, kadangi ja prisidedama prie Lisabonos strategijos siekių;

2.

pažymi, kad nepakankamas informacijos, būtinos norint priversti skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, skaidrumas neatitinka bendrųjų geros valios ir turtinės atsakomybės principų; teigia, kad dėl vykdymo procedūras reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų neišmanymo arba jų neveiksmingumo tikriausiai lėčiau kuriama bendra vidaus rinka ir randasi nereikalingų sąnaudų;

3.

pabrėžia, kad dėl vėlavimo mokėti, nemokėjimo ir skolų išieškojimo sunkumų kenkiama kreditorių verslui ir vartotojams, mažinamas pasitikėjimas vidaus rinka ir trukdoma imtis teisinių veiksmų;

4.

remia integruotą ir veiksmingą strategiją, kuri būtų grindžiama geresnės teisėkūros principu, ir mano, kad reikėtų siekti tikslo, jog mokėjimai užtikrintų nediskriminavimą, jautrių duomenų apsaugą ir teisines garantijas, numatant proporcingas priemones, kurios sudarytų galimybę taikyti skaidrumo reikalavimą ir labai sumažintų duomenų tvarkymo ir valdymo sąnaudas;

5.

primygtinai reikalauja, kad kreditoriai turėtų galimybę gauti ne tik visiems prieinamos informacijos, bet, kompetentingai institucijai prižiūrint ar tarpininkaujant, ir duomenų, kurių reikia norint pradėti vykdymo procedūrą ir atgauti skolą visoje vidaus rinkoje taikant nesudėtingą tvarką;

6.

pritaria Komisijai, kad tarpvalstybinis skolų išieškojimas vykdant teismo sprendimus yra didelė vidaus rinkos problema, tačiau mano, jog būtina toliau tobulinti Komisijos aptariamus sprendimo būdus norint išspręsti sudėtingiausią problemą, susijusią su nuolat įsipareigojimų nevykdančiais skolininkais;

Pasiūlymas parengti nacionalinių vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą

7.

pažymi, kad tokį vadovą gali būti sunku ir brangu parengti ir atnaujinti, o asmenims, norintiems ginti savo teises, gali būti paprasčiau, jei būtų taikoma tik viena tvarka, ir daugeliu atvejų kreditoriams teks konsultuotis su susijusios užsienio jurisdikcijos teisininkais; vis dėlto mano, kad tol, kol netaikoma tinkama tarpvalstybinė tvarka, gali būti naudingas supaprastintas vadovo variantas;

8.

yra tvirtai įsitikinęs, kad būtų naudinga skelbti nacionalinius užsienio teisininkų, kurie naudojasi savo teisėmis vidaus rinkoje pagal direktyvas 77/249/EEB (5) ir 98/5/EB (6), žinynus; pažymi, kad tokie nacionaliniai žinynai galėtų būti susieti su Komisijos interneto svetaine, taip pat galėtų papildyti vadovą;

Viešųjų registrų informacinės bazės didinimas ir galimybės naudotis jais gerinimas

9.

nepritaria galimybei nepagrįstai, be atrankos ir šališkai naudoti visą apie gyventojus turimą, taip pat socialinės apsaugos ir mokesčių registruose esančią informaciją, tačiau pritaria tinkamos ir proporcingos sistemos sukūrimui siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų vykdymą Europos Sąjungoje;

10.

teigia, kad galimybė naudotis gyventojų registrais (tais atvejais, kai jie egzistuoja) gali būti naudinga nustatant asmenų, kurie nevykdo su išlaikymu ar asmeninėmis paskolomis susijusių savo įsipareigojimų, buvimo vietą ir vengiant piktnaudžiavimo;

11.

mano, kad tam tikrose jurisdikcijose sėkmingai pradėta naudotis didesniu socialinės apsaugos ir mokesčių registrų prieinamumu, tačiau taip pat būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi duomenų apsaugos ir konfidencialumo taisyklių; pažymi, kad tai – visuomenei opus klausimas; be to, pažymi, kad gali kilti teisinių problemų, jei informacija būtų naudojama kitu tikslu nei tas, kuriuo ji surinkta;

12.

taip pat pastebi, kad daugelyje valstybių narių mokesčių deklaracijos ir socialinės apsaugos duomenys yra konfidencialūs, o minčiai sukurti registrą, turint mintyje visą netinkamo registre kaupiamos informacijos naudojimo riziką, nebūtų pritarta ir tokia mintis būtų laikoma piktnaudžiavimu vykdomąja valdžia;

13.

teigia, kad jei pasiūlymas būtų neproporcingas atsižvelgiant į jo tikslą, juo galėtų būti piktnaudžiaujama ir galėtų būti pažeidžiama teisė į privatumą;

Vykdomųjų institucijų keitimasis informacija

14.

mano, kad galbūt verta toliau svarstyti mintį dėl geresnio viešųjų vykdomųjų institucijų bendradarbiavimo, tačiau pažymi, jog tokios institucijos egzistuoja ne visose valstybėse narėse;

Skolininko deklaracija

15.

mano, kad skolininko deklaracija gali būti naudinga kaip vienas iš sprendimo vykdymo procedūros aspektų, kai deklaraciją gali papildyti pagal nacionalinę teisę numatomos sankcijos;

16.

mano, kad Bendrijai nereikia imtis veiksmų šioje srityje tol, kol neįrodyta, jog valstybių narių taikomos priemonės neveiksmingos;

Kitos priemonės

17.

teigia, kad galėtų būti svarstoma mintis numatyti tam tikrą Bendrijos laikinąją priemonę, kuri papildytų nacionalinių teismų taikomas priemones; mano, kad tai galėtų būti paprasta lanksti procedūra, kuri galėtų būti taikoma visoje ES, taigi būtų išvengta delsimo ir nereikalingų išlaidų; mano, kad tokia procedūra taip pat būtų veiksminga ir teisinga, kalbant apie trečiąsias šalis;

18.

teigia, kad tokia priemonė taip pat galėtų būti taikoma arbitražo ieškiniams ir į ją galėtų būti atsižvelgta artimiausiu metu peržiūrint Briuselio I reglamentą;

19.

ragina Komisiją teikti šiam klausimui pirmenybę ir atlikti a) išsamų problemos vertinimą, b) galimų Bendrijos priemonių pagrįstumo tyrimą ir c) teisių gynimo priemonių, kurios pagal Bendrijos teisę galėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams aspektams, pagrįstumo tyrimą; mano, kad Komisijos tyrimo ataskaitoje taip pat turėtų būtų nurodytas ir deramai pagrįstas tinkamas visų siūlomų Bendrijos priemonių, kurios turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, taip pat turėtų papildyti nacionalines šios srities teisių gynimo priemones ir netrukdyti jų taikyti, teisinis pagrindas;

20.

ragina Komisiją išsamiai apsvarstyti ikisutartines ir sutartines priemones, kurios gali būti susietos su bendros principų sistemos ir bet kurios su ja susijusios neprivalomos priemonės kūrimu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinių sutarčių šalys jas sudarydamos apsvarstytų pavėluoto mokėjimo ir nemokėjimo klausimus;

21.

nekantriai laukia Pavėluoto mokėjimo direktyvos peržiūros ir ragina Komisiją kuo skubiau ją pradėti atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį;

22.

siūlo atlikti skirtingų nacionalinių teisinių metodų, taikomų nuosavybės teisės išsaugojimui ir kitiems panašiems mechanizmams, tyrimą siekiant užtikrinti jų abipusį pripažinimą;

23.

teigia, kad šalis, įgijusi nuosavybės teises pagal teismo sprendimą, turėtų turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir informaciją suteikusi šalis;

*

* *

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.


(1)  OL C 263 E, 2008 10 16, p. 655.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0637.

(3)  2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, 2000 8 8, p. 35).

(4)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1).

(5)  1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17).

(6)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36).


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/12


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Peticijų komiteto 2008 m. svarstymo rezultatų metinė ataskaita

P6_TA(2009)0239

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2008 darbo metais (2008/2301(INI))

2010/C 184 E/03

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

atsižvelgdamas į faktų nustatymo misijų, kurias Peticijų komitetas 2008 m. siuntė į Rumuniją, Bulgariją ir Prancūziją, rezultatus ir komiteto priimtus atitinkamus pranešimus ir rekomendacijas,

atsižvelgdamas į EB sutarties 21 ir 194 straipsnius, kuriais visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams suteikiama teisė teikti peticijas Europos Parlamentui,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 192 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6–0232/2009),

A.

pripažindamas ypatingą peticijų proceso svarbą ir jo specifines ypatybes, kurios leidžia atitinkamam komitetui ieškoti sprendimų ir paaiškinimų ES piliečiams, teikiantiems peticijas Europos Parlamentui,

B.

atsižvelgdamas į didėjantį ES piliečių, kurie teikia peticijas Europos Parlamentui, skaičių, taip pat į Peticijų komiteto pastangas toliau spartinti savo procedūras siekiant teikti geresnes paslaugas piliečiams, prašantiems Peticijų komiteto pagalbos,

C.

kadangi Parlamento organai iki šiol neįgyvendino keleto 2007 m. metiniame pranešime pateiktų rekomendacijų, pvz., prašymo skubiai pagerinti su administravimo ištekliais, įskaitant kalbines ir teisines žinias, susijusią Peticijų komiteto padėtį, siekiant padidinti Parlamento pajėgumą atlikti nepriklausomus jam teikiamų peticijų tyrimus, ir, pvz., glaudžiau bendradarbiauti su tinklu SOLVIT su vidaus rinka susijusių peticijų ir skundų srityje, taip pat sukurti Europos piliečiams skirtą bendrą ES portalą,

D.

atsižvelgdamas į tai, kad nors ir pasiekta reikšmingos pažangos tobulinant Europos Sąjungos struktūras ir politiką šiuo laikotarpiu, piliečiai tiesiogiai susiduria su Europos Sąjungos politikos priemonių ir programų įgyvendinimo trūkumais, darančiais jiems tiesioginį poveikį, ir kadangi būtent šie klausimai dažnai yra gautų peticijų turinys,

E.

kadangi pagal Lisabonos sutartį numačius piliečių iniciatyvą dar labiau padidės visuomenės dalyvavimas Europos Sąjungos veikloje ir darbe,

F.

kadangi dėl šios priežasties Europos Parlamentui tenka atsakomybė užtikrinti geresnį Bendrijos teisės taikymą kiekvienoje valstybėje narėje atstovaujant ES piliečių ir gyventojų interesams ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant šio tikslo,

G.

kadangi vis dėlto daugelis valstybių narių vengia aktyviai bendradarbiauti su atsakingu komitetu, pvz., nedalyvauja komiteto posėdžiuose, ir kadangi tai yra lojalaus bendradarbiavimo su institucija trūkumas,

H.

kadangi tai, kad nepavyksta aktyviai ir laiku bendradarbiauti su atsakingu komitetu tinkamai įgyvendinant Bendrijos teisę, kelia abejonių dėl atitinkamos valstybės narės noro ir ketinimų tinkamai įgyvendinti ES politikos priemones ir tikslus, todėl valdžios institucijoms taikomos tokios priemonės kaip sankcijos ir nuobaudos, numatytos pagal Sutarčių sąlygas, ir visuomenės kritika,

I.

vis dėlto pripažindamas, kad daug valstybių narių užtikrina tinkamą bendradarbiavimo lygį ir dirba su Parlamentu, atsižvelgdamos į piliečių rūpesčius, o to ir siekiama peticijų procesu,

J.

pripažindamas konstruktyvų Komisijos tarnybų, kurios, atsakingo komiteto prašymu, nuolat teikia preliminarius daugelio gautų peticijų vertinimus, įnašą į peticijų procedūrą,

K.

kadangi toks bendradarbiavimas, ypač dėl procedūrų pagal EB sutarties 226 ir 228 straipsnius, galėtų ir turėtų toliau būti stiprinamas tinkamai pagrįstais atvejais,

L.

kadangi Parlamentas mano galintis teisėtai naudotis savo įgaliojimais pagal EB sutarties 230 straipsnį, jei tai būtina siekiant nutraukti rimtus Bendrijos teisės pažeidimus, atskleistus nagrinėjant peticiją, ir tuo atveju, kai Parlamentas ir Taryba, nepaisant pastangų susitarti, labai skirtingai aiškina nuostatas dėl veiksmų, kurių pagal Bendrijos teisę reikia imtis siekiant ginti piliečių teises konkrečiu atveju,

M.

kadangi pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūrą peticijų teikėjams teisių gynimo priemonės nėra numatytos, net jei Teisingumo Teismas įpareigojo valstybę narę pakeisti savo įstatymus siekiant, kad jie atitiktų ES teisės aktų reikalavimus,

N.

kadangi nesugebėjimas tiesiogiai užtikrinti neteisminių teisių gynimo būdus ES piliečiams, kurie anksčiau ar dabar nukentėjo dėl netinkamo ES teisės taikymo, reiškia esminį neteisingumą, kuris reikalauja tolesnio ES institucijų, ir ypač Parlamento, svarstymo,

O.

kadangi pagal EB sutarties 230 straipsnį Parlamentas turi teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teisme tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kadangi pagal EB sutarties 201 straipsnį Parlamentui suteikta teisė kontroliuoti Komisijos veiklą, taigi Parlamentas turi ir teisinių, ir politinių priemonių, kurių reikia norint veiksmingiau reaguoti į piliečiams pagrįstai rūpimus klausimus,

P.

kadangi Europos Parlamentas turėtų persvarstyti savo procedūras supaprastinant veiksmus, konkrečiai pagal Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį, teikti ieškinius Teisingumo Teismui, kai yra pavojus, kad gali būti pažeistos peticijų teikėjų teisės,

Q.

kadangi reikėtų priminti, kad pagal ES sutarties 6 straipsnį Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie taip pat yra esminis Kopenhagos kriterijų, taikomų stojant į ES, aspektas, ir kadangi ES sutarties 7 straipsnyje nustatytos konkrečios procedūros, kurios gali būti pradėtos taikyti, jei šiurkščiai ir nuolat pažeidžiami minėtieji principai arba kyla aiškus tokio pažeidimo pavojus,

R.

atsižvelgdamas į pasiūlymus dėl rezoliucijų, pateiktus plenariniam posėdžiui 2008 m. ir priimtus didžiąja narių balsų dauguma, laikantis Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 1 dalies reikalavimų, peticijų dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu poveikio ir dėl įmonių katalogų pagrindu,

S.

kadangi didėjant susirūpinimui dėl energijos tiekimo saugumo įgyvendinami gamtinių dujų vamzdynų ir suskystintų gamtinių dujų projektai, kurie – ypač tuomet, kai juos skubama įgyvendinti tinkamai neįvertinus rizikos ir alternatyvų, – kelia peticijų teikėjų susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai atsižvelgiama į galimą didelę su aplinka ir žmonių sveikata ir sauga susijusią riziką, visų pirma turint mintyje Baltijos jūroje, Velse ir Airijoje įgyvendinamus projektus,

T.

kadangi nagrinėjant peticijas akivaizdu, kad į projektų sąrašus, numatytus iš dalies pakeistos 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1) prieduose, nepatenka daug svarbių objektų ir veiksmų (pvz., pakartotinio dujinimo ir biodyzelino įrenginiai), kurie paaiškėjo paskutinį kartą iš dalies pakeitus tuos priedus,

U.

kadangi didelis peticijų, susijusių su tinklu „Natura 2000“, skaičius ir toliau rodo, kad Europos Sąjungai tenka svarbi užduotis nutraukti biologinės įvairovės nykimą, o Buveinių direktyva (2) ir Paukščių direktyva (3) yra esminės priemonės, būtinos siekiant įgyvendinti ES įsipareigojimą iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą,

V.

kadangi nagrinėjant peticijas taip pat paaiškėjo, kad švaraus vandens šaltinių trūkumą dažnai apsunkina kiti veiksniai, pvz., dėl pernelyg didelės urbanizacijos ir pramogų projektų didėjanti vandens paklausa, netinkama infrastruktūros priežiūra ir vandens nutekėjimo prevencija, intensyvus vandens naudojimas profesionaliame žemės ūkyje ir kainodaros politika, neskatinanti tausiai naudoti vandenį,

W.

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto rekomendacijas po vizitų į Pajūrio Fosą, Kiprą ir Rumuniją,

X.

turėdamas omenyje Peticijų komiteto susirūpinimą dėl Rilos kalnuose Bulgarijoje vykdomų tam tikrų infrastruktūros projektų, kurie buvo stebimi per faktų nustatymo misiją 2008 m.,

Y.

kadangi nors ir Jungtinės Karalystės Parlamento ir Sveikatos apsaugos tarnybos kontrolierė Ann Abraham 2008 m. gruodžio mėn. pasakė kalbą Peticijų komitete ir pateikė savo išvadas, kurias rengė ketverius metus, JK vyriausybės 2009 m. sausio mėn. atsakomosios priemonės, apimančios galimas ex gratia išmokas labai smarkiai nukentėjusiems asmenims, negali būti laikomos tinkamomis priemonėmis daugybės dėl nesėkmės nukentėjusių asmenų patirtai žalai atlyginti,

Z.

pripažindamas teigiamą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu 2008 m., Peticijų komiteto paramą jo rekomendacijoms 2007 m. metiniame pranešime ir specialiuose pranešimuose dėl atitinkamai skundų 1487/2005/ ir 3453/2005/, susijusių su kalbų vartojimu Taryboje ir su tuo, kaip Komisija taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat palankiai vertindamas Europos ombudsmeno statuto pataisas, kurioms pritarė Parlamentas,

AA.

kadangi Peticijų komitetas 2008 m. gavo 1 886 peticijas, 1 065 peticijos pripažintos priimtinomis, o 821 peticija pripažinta nepriimtina; kadangi nuo 2007 m. pradžios labai padaugėjo peticijų, kurios neatitinka Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų,

1.

palankiai vertina peticijų teikėjų dalyvavimą ir indėlį Peticijų komiteto posėdžiuose, kadangi tai sudaro sąlygas tiesiogiai ir atvirai diskutuoti su Europos Parlamento atstovais, ir toliau skatina ES piliečius ir bendruomenių susivienijimus spręsti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos veikla ir kurie turi jiems tiesioginį poveikį, pasitelkiant Europos Parlamentą kaip svarbią instituciją stebint, kaip Bendrijos teisė įgyvendinama valstybėse narėse, taip pat geriau apsaugoti ir skatinti pagrindines ES piliečių teises, kaip tai apibrėžiama ES sutartyje;

2.

ragina nacionalinius ir regionų parlamentus, kurie atstovauja ES piliečiams, atidžiai stebėti, kaip valstybės narės taiko Sutartis ir ES teisės aktus, ypač dėl aplinkos, socialinių ir užimtumo teisių, laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo, finansinių paslaugų, pagrindinių piliečių teisių, tarp jų teisės į teisėtai įgytą turtą, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir bet kokių rūšių diskriminacijos, taip pat ragina ES institucijas veiksmingai bendrauti su piliečiais siekiant, kad jie žinotų savo teises ir nacionalinių bei vietos valdžios institucijų pareigas;

3.

pabrėžia, kad vadovaujantis subsidiarumo principu Parlamentas negali priimtinomis laikyti peticijų, kuriose ginčijami valstybių narių kompetentingų institucijų arba teisminių institucijų priimti sprendimai, o tokia informacija peticijų teikėjams turi būti suteikiama aiškiai ir suprantamai; be to, pabrėžia, kad norint, jog skundai būtų pripažinti priimtinais, jie turi atitikti Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

4.

ragina per pagrįstą laikotarpį įgyvendinti 2007 m. metiniame pranešime pateiktas, tačiau iki šiol neįgyvendintas rekomendacijas;

5.

kreipiasi į Komisiją, visas valstybes nares ir jų nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat į jų nuolatinius atstovus, ragindamas bendradarbiauti su atsakingu Europos Parlamento komitetu siekiant nešališkai ir konstruktyviai ištirti peticijose pateikiamus įtarimus arba pasiūlymus ir ieškoti sprendimų peticijose iškeltiems klausimams spręsti;

6.

prašo išsamiai persvarstyti galimas procedūras užtikrinant Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos atsakingų tarnybų veiklą, įgyvendinant ES piliečių teisių gynimo priemones ir priimti naują tarpinstitucinį susitarimą, suteikiantį didesnius įgaliojimus tyrimų komitetams siekiant toliau stiprinti ES piliečių teises;

7.

mano, kad šis persvarstymas galėtų papildyti Lisabonos sutarties įgyvendinimą užtikrinant papildomas apsaugos priemones deklaruojamų ES piliečių ir ES institucijų teisių ir įpareigojimų pagrindu;

8.

primena, kad savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (4) Parlamentas pabrėžė, kad pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir jų skatinimas, taip pat demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsauga yra konkrečios Parlamento, kaip tiesiogiai renkamos Europos piliečių atstovaujamosios institucijos, atsakomybės sritys, ir taip pat primena toje rezoliucijoje išreikštą Parlamento nuomonę, kad „galimybės, jog gali reikėti sankcijų, nepaisymas sukuria įspūdį, kad Europos Sąjunga nepasirengusi ar negali naudotis visomis turimomis priemonėmis, siekdama ginti savo vertybes“;

9.

dar kartą ragina Komisiją užtikrinti platesnį peticijų proceso pripažinimą ir didesnę reikšmę, ypač taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir reikalavimą tiesiogiai ir oficialiai informuoti Peticijų komitetą dėl sprendimų inicijuojant teismo procesą pagal 226 ir (arba) 228 straipsnius, kuris yra susijęs su klausimais, keliamais individualiose peticijose;

10.

primena savo poziciją, kad įtarimus dėl rimtų Bendrijos teisės pažeidimų, kuriuos Peticijų komitetas, nagrinėdamas peticijas, pripažįsta pagrįstais, tačiau kuriuos susijusios valstybės narės atsisako pripažinti ir kurie tikriausiai sukurtų precedentą nacionaliniu lygmeniu, galiausiai turėtų nagrinėti Teisingumo Teismas, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės ir padėties vidaus rinkoje nuoseklumą ir darną (5);

11.

pripažįsta, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros, net ir tais atvejais, kai jos baigiasi sėkmingai, negali užtikrinti jokio nedelsiamo žalos atlyginimo, susijusio su pavienių peticijos teikėjų iškeltais konkrečiais klausimais, ir kad tai dažnai kenkia visuomenės tikėjimui, jog ES institucijos pajėgios tenkinti visuomenės narių lūkesčius;

12.

mano, kad, turint mintyje aiškius požymius, jog nebus galima pasiekti tikslo iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą ES, turi būti skubiai imtasi veiksmų siekiant veiksmingiau taikyti Natūralių buveinių ir Paukščių direktyvas, ir ragina Komisiją padaryti viską norint užtikrinti, kad valstybės narės taikytų šias direktyvas vadovaudamosi minėtuoju tikslu;

13.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, įtikinti valstybes nares, kad svarbu mąstyti apie ateitį, ypač planavimo leidimų srityje, ir taip padėti užkirsti kelią galimiems Bendrijos teisės nuostatų, kurios jau patvirtintos, tačiau dar neįsigaliojo, pažeidimams;

14.

pripažįsta, kad dėl taikomų Bendrijos teisės aktų silpnųjų pusių tam tikrais atvejais neįmanoma rasti sprendimų, susijusių su peticijų teikėjų skundais;

15.

yra susirūpinęs dėl didelio Peticijų komiteto gautų peticijų, kurias pateikia pilietybės neturintys Latvijos gyventojai, siekiantys teisės balsuoti vietos valdžios rinkimuose, skaičiaus; primena, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, Europos Tarybos parlamentinė asamblėja, Europos Tarybos Vietos ir regioninės valdžios institucijų kongresas, Europos Tarybos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja rekomendavo leisti pilietybės neturintiems asmenims dalyvauti vietos valdžios rinkimuose; ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti padėtį, susijusią su pilietybės neturinčių asmenų statusu Latvijoje, kurių dauguma gimė toje šalyje, ir skatinti rasti su šiuo statusu susijusį sprendimą;

16.

pažymi, kad daug peticijų, kurias Parlamentas gauna iš asmenų ir organizacijų, labiausiai susijusios su klausimais, kurie nėra Bendrijos teisės pažeidimai ir dėl šios priežasties turėtų būti sprendžiami naudojantis visomis atitinkamose valstybėse narėse egzistuojančiomis teisių gynimo priemonėmis; taip pat pažymi, kad tada, kai jau bus imtasi visų atitinkamų veiksmų nacionaliniu lygmeniu, dėl apeliacijos derėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą;

17.

pažymi, kad dar išsamiai nenagrinėta 1 500 000 asmenų pasirašyta peticija dėl vienos darbo vietos, kurioje reikalaujama, kad Europos Parlamento posėdžiai vyktų vienoje vietoje; rekomenduoja Peticijų komitetui teikti šio klausimo sprendimui pirmenybę per kitą Parlamento kadenciją;

18.

todėl ragina atsakingus teisėkūros komitetus atsižvelgti į pasiūlymus arba nuomones, kurias laikas nuo laiko gali pateikti Peticijų komitetas dėl ES teisės aktų taikymo konkrečiose valstybėse narėse, siekiant galimo jų persvarstymo arba tolesnio nagrinėjimo;

19.

primena Komisijai pateiktą Parlamento prašymą aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (6), kalbant apie klaidinančių įmonių žinynų leidėjus, ir pranešti Parlamentui apie galimybės išplėsti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (7) taikymo sritį pagrįstumą ir galimas pasekmes, ypač pakeičiant žodį „vartotojas“ žodžiais „veiklos objektas“;

20.

pritaria Tarybai pateiktam ombudsmeno raginimui pateikti informaciją Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse įvairesnėmis kalbomis, įskaitant kalbas, kuriomis Europos Sąjungoje kalba daugiausiai žmonių, siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų tiesiogiai susipažinti su Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių veikla; atsižvelgdamas į tai, pateikia Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos, kuri savo oficialią interneto svetainę parengė vadovaudamasi ombudsmeno rekomendacijomis, pavyzdį;

21.

pritaria Komisijai pateiktam ombudsmeno raginimui, kalbant apie Darbo laiko direktyvos (8) įgyvendinimą, nagrinėti piliečių skundus vadovaujantis gero administravimo principais, kai Komisija naudojasi įgaliojimais savo nuožiūra pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

22.

pritaria dalykiškam ombudsmeno ir ES bendradarbiavimui, grindžiamam tinkama institucine sistema; pritaria ne kartą pateiktiems ombudsmeno raginimams, kad reikia visoms ES institucijoms ir įstaigoms bendro Gero administravimo elgesio kodekso, kurį Parlamentas patvirtino savo 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo Parlamentui, savo iniciatyva atlikus Gero administravimo elgesio kodekso taikymo ir prieinamumo visuomenei įvairiose Bendrijos institucijose ir įstaigose (9) tyrimą; mano, kad ombudsmenas, Komisija ir Parlamentas turėtų sukurti bendrą ES portalą, skirtą ES institucijoms teikiamiems skundams nagrinėti;

23.

ragina visas šalis įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 550(1984) Kipro klausimu, nes tai sudarytų sąlygas visiškai atkurti teisėtų savininkų teises į nekilnojamąjį turtą Varošoje; siūlo, kad tuo atveju, jei iki 2009 m. pabaigos nebūtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, atsakingas komitetas galėtų svarstyti galimybę iškelti peticijos teikėjų iš Famagustos klausimą per plenarinį posėdį;

24.

ragina Rumunijos valdžios institucijas patvirtinti priemones, skirtas Rumunijos kultūros ir architektūros paveldui išsaugoti ir apsaugoti pagal EB sutarties 151 straipsnį, kaip raginama Parlamento 2007 m. spalio 11 d. pareiškime dėl būtinybės imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo grėsmės istorinį paminklą – Bukarešto (Rumunija) Šv. Juozapo (Sfântul Iosif) katalikų katedrą (10); kalbant apie problemas, susijusias su teisių į komunistų režimo konfiskuotą nekilnojamąjį turtą atkūrimu, pažymi, kad pagal EB sutarties 295 straipsnį nuosavybės klausimai priskiriami nacionalinei kompetencijai;

25.

prašo Prancūzijos valdžios institucijų atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant nustatyti poveikį prie Fos-Bero esančiai teritorijai, kuri yra netoli Pajūrio Fose statomo deginimo įrenginio; pripažįsta, kad pagal 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (11) nedraudžiama statyti deginimo įrenginio teritorijoje, kuriai turėjo įtakos atmosferos tarša, tačiau pagal Direktyvą 1999/30/EB ir 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (12) reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti atitiktį europiniams atmosferos taršos standartams;

26.

primena Peticijų komiteto 2007 m. metiniame pranešime pateiktas rekomendacijas persvarstyti su peticijų tvarkymu susijusias administracines procedūras, pvz., perduoti peticijų registravimą Peticijų komiteto sekretoriatui, glaudžiai bendradarbiauti su tinklu SOLVIT, toliau tobulinti peticijų duomenų bazę, kurti Europos piliečiams skirtą ES portalą ir t. t.; pritaria tam, kad Parlamento nariai rengtų Pažangiosios peticijų tvarkymo patirties kodeksą, kuris įsigaliotų kitos Parlamento kadencijos pradžioje;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.


(1)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(2)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(3)  1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1).

(4)  OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408.

(5)  Žr. 2005 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl svarstymų Peticijų komitete 2003-2004 parlamentiniais metais (OL C 320 E, 2005 12 15, p. 161).

(6)  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

(7)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(8)  1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, 1993 12 13, p. 18).

(9)  OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.

(10)  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 162.

(11)  OL L 163, 1999 6 29, p. 41.

(12)  OL L 296, 1996 11 21, p. 55.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/18


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Integruotas požiūris į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe

P6_TA(2009)0240

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (2008/2245(INI))

2010/C 184 E/04

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį ir 141 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir į Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato, ypač Europos Tarybos Moterų ir vyrų lygybės komiteto veiklą,

atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (1),

atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) Europos Parlamente (2),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe (3),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0198/2009),

A.

kadangi lyčių lygybė yra pamatinis Bendrijos teisės principas ir pagal Sutarties 2 straipsnį tai vienas iš Bendrijos uždavinių,

B.

kadangi Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas integruotas požiūris į lygybę, pagal kurį bet kurioje savo veiklos srityje Bendrija siekia šalinti nelygybės apraiškas ir skatinti lyčių lygybę,

C.

kadangi moterų Parlamento narių procentinė dalis nuolat didėja (nuo 17,5 proc. 1979 m. iki 31,08 proc. 2009 m.),

D.

kadangi nedaug moterų Parlamento narių užima aukštas pareigas Parlamento organuose (pavyzdžiui, komitetų ar delegacijų pirmininko ar nario pareigas),

E.

kadangi Parlamento Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose moterų yra neproporcingai daug ir jos sudaro atitinkamai 66,5 ir 66 proc. darbuotojų, nors pastaraisiais metais didžiausia pažanga matoma Vidaus politikos generaliniame direktorate, kuriam buvo įteiktas 2007 m. lygybės apdovanojimas už pažangią praktiką, skirtas už lygybei ir integruotam požiūriui į lygybę palankios darbo aplinkos kūrimą, taip pat gerokai padidėjusį aukštas vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičių (pavyzdžiui, nuo 2005 m. skyriaus vadovių moterų skaičius išaugo nuo 5 iki 30 proc.),

F.

kadangi dauguma Parlamento komitetų paprastai pripažįsta tam tikrą integruoto požiūrio į lyčių lygybę svarbą (pavyzdžiui, jų teisėkūros veikloje, oficialiuose santykiuose su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu arba rengdami lyčių lygybės veiksmų planą) ir tik nedaugelis komitetų visiškai nekreipia į jį dėmesio arba į jį atsižvelgia retai,

G.

pabrėždamas, kad už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo Parlamento komitetuose, kurį sudaro Parlamento nariai ir sekretoriato darbuotojai, naudojimas iki šiol nedavė lauktų rezultatų,

H.

pabrėždamas, kad lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė pasiūlė panašų tinklą kurti tarpparlamentinėse delegacijose siekiant lyčių lygybės klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išorės santykius,

1.

pabrėžia, kad reikalaujant lyčių lygybės praktikoje negalima supriešinti moterų su vyrais;

2.

pabrėžia, kad integruoto požiūrio į lyčių lygybę įgyvendinimas yra teigiamas pokytis ir moterims, ir vyrams;

3.

pabrėžia, kad taikant integruotą požiūrį į lyčių lygybę reikia pertvarkyti, pagerinti, plėtoti ir įvertinti politikos sritis, siekiant, kad visais lygmenimis ir visais etapais veikėjai, paprastai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus, įtrauktų lygybės aspektą į visas politikos sritis;

4.

primena, kad vykdant Bendrijos politiką, priklausančią Parlamento komitetų ir delegacijų kompetencijai, būtina priimti ir taikyti atitinkamą strategiją su konkrečiais integruoto požiūrio į lyčių lygybę tikslais;

5.

pabrėžia lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimų svarbą ir ragina toliau skatinti ir palaikyti šį procesą visame Parlamente, taip pat santykiuose ir bendradarbiavime su Komisija, Taryba ir kitomis institucijomis;

6.

sveikina tuos Europos Parlamento komitetus, kurie taikė integruotą požiūrį į lygybę savo darbuose, ir kviečia kitus komitetus ir delegacijas elgtis taip pat;

7.

prašo, kad tarpparlamentinėse delegacijose ir rinkimų stebėjimo misijose būtų dažniau naudojamas už integruotą požiūrį į lygybę atsakingas tinklas;

8.

ragina generalinį sekretorių skirti ypatingą dėmesį komitetų ir parlamentinių delegacijų visų lygių pareigūnų apmokymui laikytis integruoto požiūrio į lygybę; dar kartą prašo, kad jau nuo pat būsimos kadencijos pradžios visi Parlamento nariai būtų apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę;

9.

dar kartą išsako raginimą, kad būtų sukurtas tinklas iš komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų sekretoriatų pareigūnų, kurie Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose būtų specialiai apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę, kad jie galėtų nuolat keistis gerąja patirtimi;

10.

pabrėžia būtinybę, kad Parlamento komitetai ir delegacijos turėtų tinkamų priemonių, kurios leistų gerai susipažinti su integruotu požiūriu į lygybę, pavyzdžiui, pagal lytį sugrupuotus rodiklius, informaciją ir statistinius duomenis, taip pat biudžeto išteklių paskirstymą atsižvelgiant į lyčių lygybę;

11.

pabrėžia, kad įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę reikia atsižvelgti į kiekvieno Parlamento komiteto ar delegacijos specifiką; prašo komitetus ir delegacijas aktyviai dalyvauti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto reguliariai organizuojamuose vertinimuose, pagrįstuose pirmininkams ir už integruotą požiūrį į lyčių lygybę atsakingiems pirmininkų pavaduotojams pateiktais klausimynais, įskaitant informaciją apie šio pobūdžio trūkumus komitetų ir delegacijų darbe bei kiekvieno komiteto pažangą įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę;

12.

pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti Parlamento komitetų ir delegacijų vaidmenį ir atsakomybę integruoto požiūrio į lyčių lygybę srityje;

13.

pabrėžia veiksmingo ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės, už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo komitetuose ir tarpparlamentinėse delegacijose bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarbą;

14.

ragina generalinį sekretorių ir toliau įgyvendinti integruotą strategiją, sudarančią sąlygas derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą bei didesnes galimybes moterims pareigūnėms siekti karjeros;

15.

ragina politines frakcijas atsižvelgti į proporcingo lyčių dalyvavimo tikslą skiriant asmenis į didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas;

16.

ragina Parlamento biurą bendradarbiaujant su valstybių narių parlamentų nariais pabrėžti teigiamą lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės rodomą pavyzdį;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.


(1)  OL L 269, 2002 10 5, p. 15.

(2)  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.

(3)  OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/20


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnistanu

P6_TA(2009)0252

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnistanu

2010/C 184 E/05

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo (COM(1998)0617),

atsižvelgdamas į Laikinąjį susitarimą tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo (5144/1999),

atsižvelgdamas į EB sutarties 133 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C5–0338/1999),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu (1),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. poziciją dėl pirmiau nurodyto pasiūlymo (2),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Europos Bendrijų ir Turkmėnistano santykius šiuo metu reglamentuoja 1989 m. Europos ekonominės bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos 1989 m. gruodžio mėn. sudarytas Susitarimas dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo; kadangi šiame susitarime nėra straipsnio dėl žmogaus teisių,

B.

kadangi 1998 m. gruodžio 2 d. sudarytas Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų galutinis, šiuo metu yra tvirtinamas Taryboje,

C.

kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) su Turkmėnistanu buvo parafuotas 1997 m. gegužės mėn. ir pasirašytas 1998 m.; kadangi nuo to laiko PBS ratifikavo 11 valstybių narių, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Graikija dar turi tai padaryti, o 12 naujųjų valstybių narių ratifikuos jį pasirašydamos bendrą protokolą; kadangi 2004 m. Turkmėnistanas ratifikavo PBS,

D.

kadangi visiškai ratifikuotas PBS bus sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui, po kurio jis bus kasmet atnaujinamas, jei nė viena šalis jo nenutrauks; kadangi šalys gali išplėsti ar iš dalies pakeisti PBS arba toliau jį tobulinti atsižvelgdamos į naujas aplinkybes,

E.

kadangi Turkmėnistanui tenka svarbus vaidmuo Centrinės Azijos regione, taigi norima, kad ši šalis ir Europos Sąjunga glaudžiai bendradarbiautų,

F.

kadangi pasikeitus prezidentui padėtis Turkmėnistane pagerėjo; kadangi režimas parodė savo pasiryžimą vykdyti svarbias reformas, kadangi kai kuriose svarbiose srityse, pvz., žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos ir asmens laisvių, vis dar reikia nemažos pažangos,

G.

kadangi siūlomame Europos Bendrijų ir Turkmėnistano laikinajame prekybos susitarime (LPS) keliama sąlyga, kad bendradarbiavimas turi vykti gerbiant demokratijos principus ir žmogaus teises,

H.

kadangi tokiu būdu LPS galėtų prisidėti prie Turkmėnistane vykdomų demokratinių reformų pažangos,

I.

kadangi LPS yra numatyta priemonė, pagal kurią bet kuri šalis gali nutraukti susitarimą apie tai pranešusi kitai šaliai,

1.

pažymi, kad pasikeitus prezidentui Turkmėnistane esama ženklų, jog norima vykdyti reformas svarbiose srityse; ypač teigiamai vertina tai, jog buvo įsteigtas Nacionalinis demokratijos ir žmogaus teisių institutas; atkreipia dėmesį į konstitucijos persvarstymo procesą, kuriuo siekiama stiprinti demokratiją, asmens laisves ir teisinę valstybę; taip pat atkreipia dėmesį į rinkimų įstatymo persvarstymą; teigiamai vertina Turkmėnistano prisijungimą prie tarptautinių konvencijų, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrojo fakultatyvinio protokolo siekiant uždrausti mirties bausmę ir Moterų politinių teisių konvencijos; teigiamai vertina švietimo sistemos reformas, kuriomis siekiama užtikrinti aukštesnę švietimo kokybę ir didesnę studentų lygybę;

2.

ragina Turkmėnistano vyriausybę skubiai užtikrinti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi; ypač ragina užtikrinti laisvus ir demokratiškus rinkimus, religijų laisvę, tikros pilietinės visuomenės vystymąsi, paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius, panaikinti judėjimo apribojimus ir įsileisti nepriklausomus stebėtojus;

3.

pabrėžia, jog Europos Sąjunga turi ir toliau skatinti šias permainas; pabrėžia, kad Turkmėnistano vyriausybės veiksmai turi būti atidžiai ir reguliariai stebimi;

4.

prašo Tarybą ir Komisiją reguliariai ir išsamiai informuoti Parlamentą apie žmogaus teisių padėtį Turkmėnistane;

5.

apgailestauja, kad keliose srityse, ypač žmogaus teisių ir demokratijos, padėtis tebėra nepatenkinama; ypač atkreipia dėmesį į tai, jog visi politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti; pabrėžia, jog svarbu panaikinti visas laisvo judėjimo kliūtis ir leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojus, laisvai patekti į šalį; ragina toliau gerinti padėtį pilietinių laisvių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos srityse; pabrėžia, jog reikia vykdyti visų lygmenų ir visų sričių valdymo reformas;

6.

pabrėžia, jog ekonominiai ir prekybiniai santykiai yra svarbūs siekiant atviresnės Turkmėnistano visuomenės ir geresnės Turkmėnistano piliečių demokratinės, ekonominės ir socialinės padėties;

7.

mano, kad LPS, kuriame reglamentuojami ir ekonominiai santykiai, gali būti labai svarbia priemone siekiant tvirtų ir tvarių Europos Sąjungos ir Turkmėnistano santykių ir svertu stiprinant reformų procesą Turkmėnistane;

8.

pabrėžia, kad sudarius LPS Turkmėnistanui nėra suteikiama neribota veiksmų laisvė; taigi ragina griežtai stebėti ir reguliariai peržiūrėti raidą svarbiose srityse Turkmėnistane ir, esant reikalui, nutraukti susitarimą, jei atsiras požymių, jog susitarimo sąlygos nėra vykdomos; prašo reguliariai teikti naujausius Komisijos ir Tarybos vykdomos stebėsenos duomenis;

9.

ragina Tarybą ir Komisiją į PBS įtraukti su žmogaus teisėmis susijusį sustabdymo straipsnį; pabrėžia, kad reikėtų laikytis Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; ragina Tarybą priimti bet kokį Parlamento reikalavimą nutraukti susitarimą;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją į PBS taip pat įtraukti peržiūrėjimo sąlygą; prašo konsultuotis su Parlamentu PBS peržiūrėjimo klausimais;

11.

atkreipia dėmesį į tai, jog norint, kad PBS įsigaliotų, reikia Parlamento pritarimo; nors, deja, Parlamento pritarimo nereikia, kad įsigaliotų LPS, ragina visiškai atsižvelgti į šioje rezoliucijoje iškeltus klausimus, kadangi priešingu atveju Parlamentas gali nesuteikti pritarimo PBS; atitinkamai ketina savo nuomonę dėl LPS grįsti atsakymais, pateiktais Tarybos ir Komisijos pareiškimuose;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkmėnistano vyriausybei ir parlamentui.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0059.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0253.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/23


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Bendra Europos imigracijos politika

P6_TA(2009)0257

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės (2008/2331(INI))

2010/C 184 E/06

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Bendra Europos imigracijos politika. Principai, veiksmai ir priemonės“ (COM(2008)0359),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Regionų komiteto nuomonę dėl bendros Europos imigracijos politikos (1),

atsižvelgdamas į Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. spalio 15 ir 16 d. (2),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (Grąžinimo direktyva) (3),

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 863/2007, nustatantį Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (4),

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (COM(2008)0820),

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“ (COM(2008)0617),

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams“ (COM(2008)0069),

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „ES plano dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų įgyvendinimo įvertinimas ir stebėsena“ (COM(2008)0657),

atsižvelgdamas į Bendrą Afrikos ir ES strategiją ir jos pirmąjį veiksmų planą (2008–2010) – strateginę partnerystę, dėl kurios susitarta Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje 2007 m. gruodžio 8–9 d. (5),

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Visuotinis požiūris į migraciją po vienerių metų: visapusės Europos migracijos politikos link“ (COM(2006)0735),

atsižvelgdamas į Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimo, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2004 m. lapkričio 4–5 d.,

atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Tamperės programą, kurioje nustatyta nuosekli imigracijos ir prieglobsčio strategija,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Būsimoji bendra Europos prieglobsčio sistema“ (6),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kurioje numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (7),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl direktyvos 2003/9/EB, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, įgyvendinimo Europos Sąjungoje: Piliečių laisvių komiteto 2005-2008 m. vizitai (8),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) vertinimo ir būsimos plėtros (9),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų (10),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (11),

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Dublino sistemos vertinimo (12),

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (13),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisėtos migracijos politikos plano (14),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija (15),

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonių (16),

atsižvelgdamas į Amsterdamo sutartį, kuria remiantis įgaliojimai ir atsakomybė imigracijos ir prieglobsčio srityse suteikiami Bendrijai, ir į EB sutarties 63 straipsnį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0251/2009),

A.

kadangi migracija į Europą visada egzistuos tol, kol bus dideli Europos ir kitų pasaulio regionų gerovės ir gyvenimo kokybės skirtumai,

B.

kadangi bendras požiūris į imigraciją Europos Sąjungoje tapo būtinas, ypač bendroje erdvėje be vidaus sienų kontrolės, kur vienos valstybės narės veikimas ar neveikimas turi tiesioginį poveikį kitoms valstybėms narėms ir visai ES,

C.

kadangi blogai valdoma migracija gali sugriauti paskirties šalių socialinę sanglaudą ir taip pat gali pakenkti kilmės šalims ir patiems migrantams,

D.

kadangi reguliari migracija sudaro galimybes, teikiančias naudą ir migrantams ir kilmės šalims, nes šios naudojasi savo migrantų siunčiamais pinigais, ir taip pat valstybėms narėms, tačiau pažanga reguliarios migracijos srityje turi būti neatsiejama nuo veiksmingos kovos su nereguliaria imigracija, ypač turint galvoje, kad ši imigracija sudaro sąlygas prekyba žmonėmis užsiimančių organizacijų egzistavimui,

E.

atsižvelgiant į tai, kad tikra bendra Europos imigracijos politika turėtų būti pagrįsta ne tik kova su nereguliaria migracija, bet taip pat bendradarbiavimu su trečiomis ir tranzito šalimis bei tinkamos migrantų integracijos politikos buvimu,

F.

kadangi Europos migracijos politika turi neprieštarauti tarptautinės teisės normoms, ypač toms, kurios susijusios su žmogaus teisėmis, asmens orumu ir teisėmis į prieglobstį,

G.

kadangi Europos Sąjunga turi išlikti svetinga teisę apsigyventi gavusiems asmenims, darbo imigrantams, jų šeimos nariams, studentams arba asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga,

H.

atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais migrantams teko labai svarbus vaidmuo ES plėtroje bei vystant Europos projektą ir kad būtina pripažinti šią jų svarbią reikšmę, taip pat pripažinti, kad migrantų darbas ir toliau reikalingas Sąjungai,

I.

kadangi atsižvelgiant į EUROSTATO statistinius duomenis per vidutinės trukmės laikotarpį Europos Sąjungos demografinis senėjimas taps realybe ir iki 2060 m. aktyvių gyventojų skaičius gali sumažėti beveik 50 milijonų, kadangi imigracija galėtų padėti pasiekti gerų ES ekonominės veiklos rezultatų,

J.

kadangi su augimu ir užimtumu susiję Lisabonos strategijos principai priklauso nuo galimo darbo jėgos trūkumo, galinčio sutrukdyti įgyvendinti jos tikslus, ir kadangi nedarbas šiuo metu didėja; kadangi šis trūkumas trumpuoju laikotarpiu gali būti sušvelnintas tinkamai ir struktūrizuotai valdant ekonominę imigraciją,

K.

kadangi imigrantams dažnai tenka dirbti laikinus, žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus arba tokius, kuriems jų kvalifikacija yra per aukšta,

L.

kadangi ES taip pat turėtų labiau stengtis viduje spręsti darbo ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, pasitelkdama šiuo metu ne visu pajėgumu dirbančius gyventojus, pvz., neįgaliuosius, asmenis, turinčius mokymosi sunkumų, ar tuos, kurie ilgą laiką buvo bedarbiai prieglobsčio prašytojai, o dabar jau yra nuolatiniai valstybės gyventojai,

M.

kadangi moterų imigrančių skaičius ES nuolat auga; suskaičiuota, kad jos sudaro maždaug 54 proc. visų imigrantų skaičiaus;

N.

kadangi dėl žemo išsilavinimo lygio, nepalankių stereotipų ir patirties, įgytos gimtojoje šalyje, taip pat ir dėl neigiamų stereotipų ir diskriminacijos valstybėse narėse, dauguma moterų imigrančių susiduria su didelėmis problemomis integruodamosi ir patekdamos į darbo rinką; kadangi daugelis į ES atvykusių jaunų moterų, nors ir turi aukštą išsilavinimo lygį, dirba palyginti nekvalifikuotą darbą;

Bendrosios pastabos

1.

labai remia idėją sukurti bendrą Europos imigracijos politiką, pagrįstą aukšto lygio politiniu ir praktiniu solidarumu, abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu, partneryste, bendra atsakomybe ir pastangomis, taikant bendrus principus ir konkrečius veiksmus, bei pagrįstą vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2.

kartoja, kad migracijos srautų valdymas turi būti grindžiamas suderintu požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į ES ir jos valstybių narių demografinę ir ekonominę padėtį;

3.

mano, kad bendrai imigracijos politikai būtų naudingos dažnesnės reguliarios konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant migrantų organizacijas;

4.

apgailestauja, kad iki šiol bendrosios teisėtos migracijos politikos įgyvendinimas yra per daug ribotas ir palankiai vertina naujas bendros Europos imigracijos politikos nustatytas teisėkūros priemones;

5.

pabrėžia, kad nuosekli ir suderinta bendra Europos imigracijos politika prisideda prie ES patikimumo jos santykiuose su trečiosiomis šalimis;

6.

primena, kad norint valdyti migraciją, reikalingas regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, kurioms dažnai atrodo, kad jos verčiamos laikytis vienašalių sprendimų; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas gali vykti tik tada, kai trečioji šalis laikosi tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių ir jų apsaugos ir yra pasirašiusi 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

7.

mano, kad imigracija į ES nėra tinkamas atsakas į problemas, su kuriomis susiduria besivystančios šalys, ir kad bendra imigracijos politika turi būti įgyvendinama kartu su veiksminga kilmės šalių vystymosi politika;

8.

džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba patvirtinto pirmiau minėtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, o Komisija pirmiau minėtame Komunikate „Dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės“ numatė veiksmus bei priemones ir pateikė pasiūlymų; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pradėti šių įsipareigojimų įgyvendinimo etapą;

9.

pritaria Lisabonos sutartyje išdėstytoms su institucine sąranga susijusioms nuostatoms visų pirma bendro sprendimo ir kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymui visoms imigracijos politikos sritims, ES įgaliojimų vizų ir sienų apsaugos srityse išaiškinimui, didesnių ES įgaliojimų suteikimui prieglobsčio srityje, taip pat legalios ir neteisėtos imigracijos srityje;

10.

mano, kad siekiant bendros imigracijos politikos taip pat reikia suformuoti bendrą prieglobsčio politiką, ir primena pirmiau minėtą rezoliuciją dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) ateitį, taip pat Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama įkurti Europos prieglobsčio paramos tarnybą;

Gerovė ir imigracija

Teisėta migracija

11.

mano, kad teisėta migracija ir toliau yra būtina norint patenkinti Europos demografinius, darbo rinkos ir įgūdžių poreikius, dėl demografinio nuosmukio ir senėjimo poveikio ekonomikai; ji taip pat prisideda prie trečiųjų šalių vystymosi, nes keičiamasi žiniomis ir pažangiąja patirtimi ir taip pat dėl migrantų piniginių perlaidų; ragina diegti saugias sistemas, kurios padėtų lengviau atlikti finansines perlaidas į trečiąsias šalis;

12.

mano, kad teisėta migracija turi būti neteisėtos imigracijos alternatyva, nes ji suteikia galimybę teisėtai, saugiai ir organizuotai patekti į Europos Sąjungą;

13.

primena, kad Komisijos pateiktose prognozėse apskaičiuota, kad 2050 m. reikės 60 mln. migruojančių darbuotojų, ir dėl to reikia atverti teisėtus migracijos kanalus;

14.

pabrėžia poreikį visapusiškai įvertinti ES įgūdžių ir rinkos poreikius; tačiau mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų ir toliau reguliuoti, kiek žmonių reikia jos darbo rinkai, ir taikant pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgti į Bendrijos pirmenybės principą;

15.

palaiko nacionalinių „imigracijos profilių“ kūrimą siekiant parodyti bendrą imigracijos kiekvienoje valstybėje narėje bet kokiu nustatytu metu padėtį, o šių profilių pagrindiniu aspektu turi būti darbo rinkos poreikiai;

16.

dar kartą pabrėžia poreikį didinti ES patrauklumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pavyzdžiui pateikiant informaciją apie paskirties ir priimančias darbo rinkas; atsižvelgiant į galimus protų nutekėjimo iš kilmės valstybių padarinius; mano, kad protų nutekėjimą galima mažinti pasitelkiant laikiną arba apykaitinę migraciją, numatant mokymus kilmės šalyse, kad galėtų būti išsaugotos svarbiausių sektorių profesijos, ypač susijusios su švietimu ir medicina, ir pasirašant bendradarbiavimo susitarimus su kilmės šalimis; ragina valstybes nares vengti personalo iš besivystančių šalių, kuriose trūksta žmogiškųjų išteklių tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip sveikata ir švietimas, aktyvaus įdarbinimo;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti apykaitinę ir laikiną migraciją lengvinančią sistemą, gaires ir kitas priemones, be to, bendradarbiavimo su kilmės šalimis priemones, siekiant kompensuoti žmogiškųjų išteklių praradimą, siūlant konkrečią paramą profesionalių darbuotojų rengimui svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose jų mažėja dėl šio protų nutekėjimo;

18.

džiaugiasi, kad teisės normos dėl „mėlynosios kortos“ atvėrė kelią bendrajai teisėtos migracijos politikai, tačiau ragina valstybes nares daryti pažangą siekiant bendrų migracijos politikos, neapsiribojančios aukštos kvalifikacijos darbuotojais, nuostatų;

19.

džiaugiasi, kad buvo įvesta mėlynoji korta, nustatanti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įvažiavimo ir gyvenimo sąlygas, ir ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti iniciatyvas kitų kategorijų darbuotojams, taip pat toliau siekti kovoti su neteisėta imigracija ir nelegalių imigrantų išnaudojimu;

20.

ragina numatyti naujas priemones siekiant labiau supaprastinti studentų ir mokslininkų priėmimą ir judėjimą ES teritorijoje;

21.

atkreipia dėmesį į imigrantų gebėjimų pripažinimo svarbą, ypač atsižvelgiant į kilmės šalyje įgytą oficialią ir neoficialią kvalifikaciją bei į savišvietos būdu įgytą kvalifikaciją; mano, kad šis pripažinimas padės išvengti intelektinio potencialo nepanaudojimo, nes pastaruoju metu tai dažnai vyksta migrantų, atliekančių darbus, kurių kvalifikaciniai reikalavimai žymiai mažesni už jų turimą kvalifikaciją, ypač moterų, atžvilgiu;

22.

ragina Komisiją būsimuose dokumentuose šioje srityje atsižvelgti į gebėjimų pripažinimą, taip pat į skatinimą mokytis visą gyvenimą, ir užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų imigrantams galimybių mokytis priimančiosios šalies kalbos kaip socialinės, profesinės ir kultūrinės integracijos į Europos Sąjungą priemonės, ir suteikti jiems geresnę galimybę remti savo vaikų ugdymą; taip pat ragina Komisiją naudotis svarstymų apie migrantų vaikų kalbinį švietimą ir kilmės šalies kalbos bei kultūros mokymą valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, rezultatais ir ragina kurti sistemą, kurioje būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

23.

dar kartą tvirtina, kad Europos užimtumo ir darbo jėgos judumo tinklas (EURES) yra viena iš tinkamų priemonių, padedančių suderinti darbo rinkos pasiūlą ir paklausą skaidriu, patikimu ir veiksmingu būdu; taigi siūlo plėsti EURES tinklo koncepciją, siekiant padėti Europos darbdaviams, ieškantiems tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, rasti kandidatų į darbo vietas iš trečiųjų pasaulio šalių; siūlo panaudoti Specialiuosius centrus (jau įkurtus ir kursimus) arba ES atstovybes trečiosiose šalyse kaip EURES tinklo plėtimo pagrindą, taip pat užtikrinti konsultacinio darbo tęstinumą ir jo plėtojimą savarankiško įsidarbinimo priemonių bei pagalbos tokiam įsidarbinimui arba mikrokreditų panaudojimo srityse; pabrėžia, kad dėl poreikio Europoje turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trečiosios šalys neturėtų patirti „protų nutekėjimo“ – tai kenktų jų besivystančiai ekonomikai ir socialinei infrastruktūrai;

24.

mano, jog imigrantams iš vadinamųjų trečiųjų šalių reikėtų suteikti judumo ES teisę, kad, būdami teisėti valstybės narės gyventojai, jie galėtų dirbti kaip pasienio darbuotojai kitoje valstybėje narėje ir jiems nereikėtų prašyti darbo leidimo, o po penkerių metų teisėto gyvenimo valstybėje narėje tokiems migrantams reikėtų suteikti visišką darbuotojų judėjimo laisvę;

25.

pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų, kurios yra tiesiogiai atsakingos už mokymą, ir nacionalinių bei Europos institucijų koordinavimo svarbą, laikantis Bendrijos pirmenybės principo vietiniu; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant veiksmingai įgyvendinti imigracijos politiką, kuri padėtų išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, kuri pastebima tam tikruose sektoriuose ir valstybėse narėse, taip pat siekiant veiksmingos ir tinkamos imigrantų integracijos;

26.

ragina Komisiją kilmės valstybėse skleisti daugiau informacijos apie teisėtos migracijos galimybės, taip pat apie migrantų teises ir pareigas jiems atvykus į ES;

27.

ragina valstybes nares tinkamai naudoti Bendrijos finansavimo priemones, susijusias su imigracijos politika, kad migrantams būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų;

Integracija

28.

pabrėžia, kad integracija turėtų skatinti kultūrų įvairovę ir turėtų būti pagrįsta socialine įtrauktimi, nediskriminavimu, vienodomis galimybėmis, suteikiant galimybes pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis, švietimu, kalbų mokymu ir užimtumu; mano, kad integracijos politika taip pat turi būti pagrįsta tinkamomis inovacinėmis programomis; pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų, profsąjungų, migrantų organizacijų, profesinių federacijų ir asociacijų vaidmenį integruojant migrantus;

29.

remia valstybių narių, teisėtų migrantų bei asmenų, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, pastangas integracijos srityje, atsižvelgiant į pagarbą ES ir jos valstybių narių tapatybei bei vertybėms, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams, demokratijai, tolerancijai ir lygybei, nuomonės laisvei ir į tai, kad vaikai privalo lankyti mokyklą; primena, kad integracija – tai abipusis procesas, kuris apima ir imigrantų, ir priimančios šalies gyventojų prisitaikymą, kaip nurodyta Tarybos priimtuose bendruosiuose pagrindiniuose principuose (BPP, angl. CBPs), ir kuriam gali būti naudingas keitimasis gerąja patirtimi; pripažįsta, kad integraciją pasiekti sunkiau tose valstybėse narėse, kuriose dėl jų ypatingos geografinės padėties migracijos spaudimas yra didžiausias, tačiau tai tikslas, kurio negalima atsisakyti; ragina valstybes nares vadovaujantis solidarumo dvasia prisidėti prie šio spaudimo mažinimo lengvinant ES valstybėse narėse gyvenančių asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integraciją ir skatinti legalią migraciją;

30.

pabrėžia, kad tinkamas integracijos procesas yra geriausia vietos piliečių ir migrantų tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarinėjimo išsklaidymo ir svarbiausia bet kokių ksenofobinių idėjų arba veiksmų atsikratymo priemonė;

31.

skatina vystyti valstybių narių abipusio mokymosi sistemas ir keitimąsi gerąja patirtimi siekiant padidinti priimančiųjų šalių gebėjimą valdyti didėjančią įvairovę, taip pat bendrų rodiklių sistemą ir reikiamus statistinius valstybių narių gebėjimus, kuriais valstybės narės turėtų naudotis, siekdamos įvertinti imigracijos politikos rezultatus;

32.

primena, kad svarbiausia įtraukti migrantų organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį integravimosi procese, suteikiant migrantams demokratinio dalyvavimo galimybę; ragina valstybes nares supaprastinti sistemas, kuriomis, vykstant integracijos procesui, būtų remiama pilietinė visuomenė, ir suteikti migrantams galimybę dalyvauti priimančiosios visuomenės visuomeniniame ir politiniame gyvenime, politinių partijų ir profesinių sąjungų veikloje ir balsuoti vietos rinkimuose;

33.

pritaria Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyvai sustiprinti integracijos politikos suderinamumą įsteigiant Europos integracijos forumą, kuriame dalyvautų socialinės organizacijos ir imigrantų asociacijos ir kurio tikslas – dalintis patirtimi bei rengti rekomendacijas; ragina valstybes nares suderinti savo pastangas integracijos srityje keičiantis gerąja patirtimi, numatyta jų nacionaliniuose integracijos planuose;

34.

prašo Komisiją tinkamu būdu užtikrinti finansinę paramą struktūrinei ir kultūrinei imigrantų integracijai taip pat įgyvendinant ES programas, kaip antai „Mokymasis visą gyvenimą“, „Europa piliečiams“, „Veiklus jaunimas“ ir „Kultūra 2007“; pažymi, kad dažnai mokytojai būna prastai parengti dirbti su dideliu migrantų vaikų skaičiumi klasėje, ir ragina geriau parengti mokytojus bei teikti tinkamą finansinę pagalbą;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad integracijos procese mokyklų programos ir mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs plėtojant gebėjimus, ypač kalbinius; taip pat mano, kad naujai atvykę imigrantai turėtų turėti teisę dalyvauti mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose ir kad tai suteiktų jiems daugiau galimybių;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti prieš diskriminaciją nukreiptą politiką, įskaitant politiką, kurią vykdo valdžios institucijos;

37.

ragina valstybes nares įgyvendinti ir remti atitinkamas direktyvas: 2000/78/EB (17), 2000/43/EB (18) ir 2004/113/EB (19), kuriomis siekiama kovoti su diskriminacija;

38.

ragina valstybes nares ratifikuoti 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (20);

39.

ragina Komisiją rinkti su lytimi susijusius duomenis apie imigraciją į ES ir pateikti šiuos duomenis Europos lyčių lygybės institutui analizuoti, kad būtų toliau išryškinami ypatingi moterų imigrančių poreikiai ir problemos ir parinkti tinkamiausi jų integracijos į jas priimančių šalių visuomenę metodai;

40.

ragina valstybes nares, apibrėžiant savo integracijos politiką, skirti tinkamą dėmesį lyties aspektui bei specifinei moterų migrančių padėčiai ir poreikiams;

41.

ragina valstybes nares užtikrinti pagarbą pagrindinėms moterų imigrančių teisėms, neatsižvelgiant į tai, ar jų padėtis legali;

42.

skatina valstybes nares palaikyti informacijos kampanijas, kuriomis siekiama moterims migrantėms suteikti informaciją apie jų teises, išsilavinimo ir kalbos mokymosi galimybes, profesinį mokymą, galimybes įsidarbinti, bei užkirsti kelią priverstinėms vedyboms, moterų lytinių organų žalojimui ir kitokioms psichinėms ar fizinėms moterų prievartos formoms;

Saugumas ir imigracija

Integruotas sienų valdymas

43.

pabrėžia išsamaus generalinio plano poreikį, kuriame būtų išdėstyti visi bendri tikslai ir ES sienų valdymo strategijos struktūra, įskaitant paaiškinimus, kaip galima pagerinti visas susijusias šios srities programas ir planus; mano, kad, svarstydama ES sienų valdymo strategijos struktūrą, Komisija visų pirma turėtų išanalizuoti esamų valstybių narių sienų valdymo sistemų veiksmingumą siekdama pasiekti jų tinkamiausią sąveiką ir suteikti papildomos informacijos apie naujų siūlomų sistemų, t. y. atvykimo ir išvykimo sistemos, elektroninės kelionių leidimų sistemos, automatizuotos pasienio kontrolės ir keleivių registravimo programos, išlaidų efektyvumą atsižvelgiant į ES integruoto sienų valdymo sistemą;

44.

pabrėžia, kad vykdant integruotą sienų valdymą turėtų būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vis dažniau sieną kertančių žmonių laisvo judėjimo užtikrinimo ir didesnio ES piliečių saugumo užtikrinimo; neneigia, kad duomenų naudojimas suteikia aiškių privalumų; tuo pat metu laikosi nuomonės, kad visuomenės pasitikėjimas vyriausybės veiksmais gali būti išsaugomas tik tuo atveju, jeigu bus numatytos pakankamos duomenų apsaugos priemonės bei priežiūros ir žalos atlyginimo mechanizmai;

45.

prašo įvertinti tinkamumą keturių pakopų metodo, pagal kurį patikrinimai būtų sistemingai atliekami kiekvienu imigrantų kelionės į Europos Sąjungą etapu;

46.

pabrėžia, kad ES sienų strategija taip pat turėtų būti papildyta konkrečiomis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama sustiprinti trečiųjų šalių sienas vadovaujantis Afrikos ir Europos Sąjungos partneryste ir Europos kaimynystės politika (Rytų partnerystė, EUROMED);

47.

ragina dabartines nacionalines Šengeno vizas keisti vienodomis Europos Šengeno vizomis, kurios padėtų įtvirtinti vienodą požiūrį į visus besikreipiančius dėl vizų asmenis; nori gauti informacijos apie tikslų tvarkaraštį ir išsamios informacijos tiek apie Komisijos politikos tyrimą, tiek apie techninį tyrimą, kuriame bus analizuojamas sistemos, pagal kurią trečiųjų šalių piliečiai turėtų gauti elektroninį leidimą keliauti prieš vykdami į ES teritoriją (Elektroninė kelionių leidimų sistema, angl. ESTA), įgyvendinamumas, praktinė reikšmė ir poveikis; ragina pagerinti valstybių narių konsulatų bendradarbiavimą ir palaipsniui steigti bendras konsulines vizų tarnybas;

48.

prašo Tarybos priimti solidarumu tarp valstybių narių pagrįstas priemones, siekiant pasidalyti su sienų apsauga susijusiais įsipareigojimais ir koordinuoti valstybių narių nacionalines politikos kryptis;

Neteisėta migracija

49.

veiksmingą kovą su neteisėta imigracija laiko svarbiausia visapusiškos ES migracijos politikos dalimi ir dėl to apgailestauja, kad veiksmingai priimti sprendimus šioje srityje trukdo nepakankamas valstybių narių gebėjimas iš tiesų dirbti kartu siekiant bendros naudos;

50.

yra sukrėstas nelaimių, kurios ištinka žmones dėl nelegalios migracijos kelių jūra, ypač prie pietinių ES jūrų sienų, kur žmonės valtimis labai pavojingu būdu atkeliauja nuo Afrikos krantų; griežtai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų siekiant visiems laikams užkirsti kelią šioms nelaimėms ir sustiprinti dialogą bei bendradarbiavimą su kilmės šalimis;

51.

primena, kad neteisėtą imigraciją dažnai verčiasi nusikalstamos organizacijos, kurių veikla kol kas veiksmingesnė nei bendros Europos pastangos; yra įsitikinęs, kad tokioms organizacijoms kiekvienais metais tenka atsakomybė už šimtus žuvusiųjų jūroje; primena, kad vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais valstybės narės yra bendrai atsakingos už žmonių gelbėjimą jūroje; taigi ragina Komisiją ir Tarybą dėti žymiai daugiau pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir nelegaliu jų gabenimu, o ypač, siekti sunaikinti visus tinklus, sutelkiant dėmesį ne tik į vedlius, kurie yra tik matomi organizatoriai, bet į tuos, kurie būdami struktūros viršuje, gauna daugiausia naudos iš šios nusikalstamos veiklos;

52.

ragina Komisiją tranzito ir kilmės šalyse intensyviau vykdyti informavimo apie neteisėtos migracijos pavojus programas;

53.

pritaria naujos direktyvos dėl sankcijų, taikomų nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, priėmimui ir mano, kad tai yra veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią migruojančių darbuotojų išnaudojimui ir sumažinti vieno iš pagrindinių neteisėtos migracijos traukos veiksnių patrauklumą;

54.

ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę naują direktyvą, kuria nustatomos sankcijos darbdaviams, įdarbinantiems nelegalius imigrantus;

55.

mano, kad būtina sustiprinti dialogą su kilmės šalimis ir sudaryti bendradarbiavimo sutartis su šiomis šalimis, siekiant panaikinti neteisėtą migraciją, kuriai būdingas nežmogiškumas ir dramatiškumas;

56.

mano, kad, nepaisant to, jog ne kartą padidintas Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) biudžetas ir nepaisant Parlamento reikalavimų, šiai agentūrai vis dar nepavyksta veiksmingai koordinuoti kontrolės veiksmų prie ES išorės sienų dėl to, kad nepakankamai stengiamasi įtraukti trečiąsias šalis, ypač kai tai susiję su jūrų operacijomis;

57.

pritaria Komisijos iniciatyvai dėl pasiūlymo iš naujo apsvarstyti FRONTEX įgaliojimus ir mano, kad juos reikia nedelsiant sustiprinti, visų pirma išplečiant jos koordinavimo pajėgumus bei gebėjimą koordinuoti nuolatines susijusių valstybių narių prašymu vykdomas užduotis vietovėse, kuriose migracijos spaudimas itin didelis, ir jos gebėjimą užmegzti kontaktus su trečiosiomis šalimis; mano, kad taip pat turėtų būti akcentuojamas rizikos analizės apimties didinimas ir žvalgybinės informacijos rinkimo pajėgumų didinimas;

58.

mano, kad FRONTEX reikia pakankamų ne tik finansinių išteklių, kad galėtų prasmingai įgyvendinti savo įgaliojimus, ir, siekdamas naudoti naujas technologijas kovojant su neteisėta migracija, ragina valstybes nares labiau telkti technines priemones, o Komisiją – pateikti teisės aktų pasiūlymų siekiant privalomo solidarumo tokiu pačiu pagrindu, koks yra numatytas skubios pasienio pagalbos būriams (SPPB);

59.

ragina FRONTEX ir Komisiją atlikti tyrimą bei parengti sąmatas dėl FRONTEX galimybės įsigyti savo įrangą ir dėl reikalavimų dėl galimybės FRONTEX jūrų operacijų kokybę pagerinti perduodant jas į ES pakrančių apsaugos tarnybą, netrukdant valstybių narių vykdomai savo sienų kontrolei;

60.

mano, kad FRONTEX gali būti visiškai veiksminga, jei bus suaktyvinta papildoma veikla, pvz., readmisija ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją remti FRONTEX šioje srityje;

61.

remia specializuotų FRONTEX tarnybų steigimą siekiant atsižvelgti į konkrečias situacijas prie ypač pažeidžiamų sienų ir jas geriau įvertinti, ypač kalbant apie sausumos sienas rytuose ir jūrų sienas pietuose;

62.

pažymi, kad teisinių terminų supratimo skirtumai, tarptautinių jūrų teisės aktų supratimas ir nacionalinių teisės aktų ir procedūrų skirtumai trukdė FRONTEX operacijoms; ragina atlikti išsamius tyrimus siekiant rasti bendrą požiūrį ir sureguliuoti prieštaraujančius nacionalinių teisės aktų ir procedūrų skirtumus;

63.

ragina FRONTEX ir nacionalinės valdžios institucijas bei agentūras toliau ir nuolatos bendradarbiauti;

64.

ragina toliau plėtoti EUROSUR koncepciją, taip pat gerinant valstybių narių koordinavimą;

65.

pažymi, kad žvejai, privatūs laivai ir privatūs darbuotojai jūroje dažnai su nelegaliais imigrantais susiduria anksčiau nei šalies karinės pajėgos; pabrėžia, kad tokias šalis reikia aiškiau informuoti apie jų pareigą pagal tarptautinę teisę padėti nelaimės ištiktiems imigrantams; ragina sukurti dėl gelbėjimo operacijų neatlikto darbo kompensavimo mechanizmą;

66.

pabrėžia, kad šiuo atveju aiškiai reikia patikimų statistinių duomenų, kad būtų galima nustatyti konkrečias kovos su neteisėta migracija ES lygmeniu priemones, ir ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant pateikti šiuos statistinius duomenis;

Grąžinimas

67.

mano, kad migrantai, kuriems nesuteikta tarptautinė apsauga ar kurie valstybių narių teritorijoje gyvena neteisėtai, privalo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos; todėl atsižvelgia į tai, jog buvo priimta direktyva dėl grąžinimo ir ragina valstybes nares, perkeliant ją į nacionalinę teisę, užtikrinti, kad būtų išsaugotos palankiausios jų vidaus teisėje jau galiojančios nuostatos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad grąžinimas būtų vykdomas laikantis įstatymų ir gerbiant susijusių asmenų orumą, pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui;

68.

ragina sukurti konsultacijų grąžinimo klausimu tarnybų sistemą uždaruose ir atviruose apgyvendinimo centruose, kuri veiktų kaip informacijos teikimo vieta asmenims, norintiems daugiau sužinoti apie grąžinimo pagalbą;

69.

ragina Komisiją sukurti socialinės ir profesinės reintegracijos mechanizmų stebėseną ir palaikymą grąžinamų migrantų kilmės šalyse;

70.

ragina valstybes nares užuot teikus pirmenybę dvišaliams susitarimams, ją teikti savo readmisijos politikos įtraukimui į bendrąją politiką;

71.

ragina derantis dėl readmisijos susitarimų su trečiosiomis šalimis nuolat informuoti Parlamentą ir jo atsakingus komitetus apie derybų eigą bei galimas kliūtis, su kuriomis susiduria derybininkai;

72.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės būtų sudariusios tik dvišalius readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais būtų visapusiškai užtikrinama pagarba grąžinamų asmenų žmogaus teisėms, ir būtų pasirašiusios 1951 m. Ženevos konvenciją;

73.

ragina Komisiją dėti pastangas siekiant veiksmingai užtikrinti trečiųjų šalių įsipareigojimo priimti savo piliečius, neteisėtai apsistojusius ES teritorijoje, vykdymą, kaip numatyta 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo 13 straipsnyje; ragina sustiprinti šias nuostatas derybų dėl naujojo AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių) susitarimo metu;

74.

pabrėžia poreikį grąžinimo politikai suteikti tikrą Europos aspektą užtikrinant abipusį sprendimų grąžinti pripažinimą; ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant grąžinimo priemones ir FRONTEX vaidmenį vykdant bendras grąžinimo operacijas;

75.

ragina stiprinti bendradarbiavimą, įskaitant konsulinį bendradarbiavimą, su kilmės ir tranzito valstybėmis, siekiant palengvinti readmisijos procedūras, ir ragina Komisiją įvertinti galiojančius readmisijos susitarimus siekiant palengvinti jų įgyvendinimą ir pasinaudoti įgyta patirtimi derantis dėl susitarimų ateityje;

76.

ragina Tarybą apsvarstyti teisinių nuostatų priėmimą siekiant sukurti Europos leidimą (pranc. Laissez Passer), išduodamą nelegaliai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams siekiant palengvinti jų readmisiją į trečiąsias šalis; turėtų būti imamasi veiksmų siekiant įtraukti Europos leidimą (pranc. Laissez Passer) į ES readmisijos susitarimus, siekiant, kad šie leidimai būtų privalomi susijusioms trečiosioms šalims;

Solidarumas ir imigracija

Valstybių narių veiksmų koordinavimas

77.

labai apgailestauja dėl to, kad valstybės narės yra nepakankamai solidarios vis aštrėjant imigracijos problemai; ragina nedelsiant persvarstyti 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (21) ir jos keturias finansines priemones, siekiant, kad jos atitiktų naujas aktualijas, susijusias su didėjančiu migracijos spaudimu, ir galėtų būti naudojamos sprendžiant neatidėliotinus klausimus, pvz., masinio migrantų antplūdžio atvejais;

78.

atsižvelgia į tai, kad valstybės narės anksčiau minėtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su solidarumu; ypač palankiai vertina tai, kad buvo įtrauktas savanoriškas naštos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo remiantis ES viduje galima perkelti asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, iš valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemos visų pirma dėl savo geografinės ar demografinės padėties patiria ypatingą ir neproporcingą spaudimą, į kitas valstybės nares, ir ragina valstybes nares įgyvendinti šiuos įsipareigojimus; taip pat džiaugiasi, kad 2009 m. ES biudžete šiam tikslui skirta 5 mln. eurų Europos pabėgėlių fondo lėšų; tačiau primygtinai reikalauja įvesti privalomas priemones; ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti šį mechanizmą ir tuoj pat imtis iniciatyvos parengti teisės aktą dėl nuolatinio tokio mechanizmo sukūrimo Europos lygmeniu;

79.

pritaria Dublino reglamento naujai redakcijai ir siūlomoms nuostatoms dėl mechanizmo, kuriuo būtų galima sustabdyti pagal Dublino reglamentą vykdomus perdavimus, jei nerimaujama, kad dėl perdavimų, vykdomų pagal Dublino reglamentą, pareiškėjai negalėtų pasinaudoti atitinkamais apsaugos standartais atsakingose valstybėse narėse, ypač priėmimo sąlygų ir galimybės pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra požiūriu, taip pat tais atvejais, kai šie pagal Dublino reglamentą vykdomi perdavimai padidintų naštą toms valstybėms narėms, kurioms tenka specifinė ir neproporcinga našta visų pirma dėl jų geografinės arba demografinės padėties; tačiau pabrėžia, kad šios nuostatos greičiau yra politinis pareiškimas nei veiksminga priemonė, kurią naudojant būtų galima rimtai remti valstybę narę netaikant dvejopos privalomos priemonės visoms valstybėms narėms;

80.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujos redakcijos reglamento dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti ir primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus imti pirštų antspaudus ir siųsti duomenis pagal dabartinį Eurodac reglamentą; laikosi nuomonės, kad biometriniai duomenys, pavyzdžiui, pirštų antspaudai, turi būti naudojami siekiant pagerinti sienų kontrolės operacijų veiksmingumą;

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

81.

apgailestauja, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis kol kas nedavė laukiamų rezultatų, išskyrus Ispanijos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pvz., Senegalu ir kitomis Afrikos šalimis, esančiomis į pietus nuo Sacharos, ir Šiaurės Afrikos šalimis; ragina tikslingai padėti trečiosioms tranzito ir kilmės šalims sukurti veiksmingą sienos valdymo sistemą įtraukiant FRONTEX į pasienio pagalbos misijas tose šalyse;

82.

primena Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms, kad labai svarbu tęsti ES ir Afrikos ministrų konferencijose migracijos ir vystymosi klausimais, vykusiose Tripolyje, Rabate ir Lisabonoje, su kilmės ir tranzito šalimis užmegztą dialogą;

83.

ragina įgyvendinti politikos priemones, sukurtas vadovaujantis „Visuotiniu požiūriu į migraciją“ (22), taip pat 2006 m. „Rabato procesu“ dėl migracijos ir vystymosi bei ES ir Afrikos partneryste migracijos, judumo ir užimtumo srityse, patvirtintą Lisabonoje 2007 m. gruodžio mėn.;

84.

pabrėžia vystymosi politikos trečiosiose kilmės ir tranzito šalyse svarbą, nes tai iš esmės padeda spręsti imigracijos klausimą; ragina geriau derinti ES imigracijos ir vystymosi politiką ir visapusiškai atsižvelgti į strateginius tikslus, tokius kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslai;

85.

vis dėlto pastebi, kad vystymosi politika negali būti vienintelė migracijos alternatyva, kadangi solidarumo principu pagrįstas vystymasis neįmanomas be nuolatinio judumo;

86.

ragina stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautine migracijos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis steigiant naujas regionines būstines pažeidžiamose vietovėse, kuriose yra reikalinga praktinė pagalba, susijusi, inter alia, su legalia migracija arba savanorišku imigrantų grįžimu;

87.

pabrėžia, kad svarbu kurti tokius Migracijos informacijos ir valdymo centrus, kaip tas, kuris buvo iškilmingai atidarytas 2008 m. spalio mėn. Malyje; mano, kad tokie centrai turėtų sugebėti labai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo spręsdami galimų migrantų, grįžtančių migrantų ir ES gyvenančių migrantų problemas; ragina Komisiją teikti reikalingą informaciją, susijusią su kitų centrų įkūrimo projektais pagal ES ir Afrikos partnerystę, ir prašo Komisiją išsiaiškinti galimybę kurti tokius centrus rytų kaimyninėse šalyse;

88.

pabrėžia, kad į visus susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis turėtų būti įtraukiami skyriai dėl bendradarbiavimo imigracijos srityje, ir ragina vykdyti ryžtingą, bendrą su trečiosiomis šalims politiką dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo kovojant su tarptautinėmis nusikalstamomis organizacijomis, užsiimančiomis prekyba žmonėmis, ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn dalyvaujant Europolui ir Eurojustui; taip pat ragina Komisiją aktyviau teikti paramą ir finansinę bei techninę pagalbą trečiosioms šalims siekiant sukurti ekonomines ir socialines sąlygas, varžančias neteisėtą migraciją, su narkotikais susijusią veiklą ir organizuotą nusikalstamumą;

89.

ragina Komisiją skatinti derybas dėl visuotinių Europos susitarimų, kaip antai pasirašytasis susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu, plėtoti pradėtas visuotines derybas su Maroku, Senegalu ir Libija bei skatinti susitarimus su pagrindinėmis imigrantų kilmės šalimis;

90.

ragina padėti trečiosioms šalims plėtoti savo nacionalinės teisės sistemą ir kurti imigracijos bei prieglobsčio sistemas, visiškai laikantis tarptautinės teisės, taip pat ragina trečiąsias tranzito šalis pasirašyti ir gerbti 1951 m. Ženevos konvenciją;

91.

ragina valstybes nares pradėti svarstyti pabėgėlių, paliekančių šalį dėl priežasčių, susijusių su aplinka, klausimą, t. y. migrantų, kurie negali būti laikomi nei ekonominiais migrantais, nei pripažįstami pabėgėliais, kaip nurodyta Ženevos konvencijoje;

*

* *

92.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  OL C 76, 2009 3 31, p. 34.

(2)  Tarybos dokumentas 13440/08.

(3)  OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

(4)  OL L 199, 2007 7 31, p. 30.

(5)  Tarybos dokumentas 7204/08.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0087.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0069.

(8)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0047.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0633.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0557.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0558.

(12)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0385.

(13)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0168.

(14)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 215.

(15)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 223.

(16)  OL C 303 E, 2006 12 13, p. 845.

(17)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(18)  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(19)  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(20)  A/RES/45/158.

(21)  COM(2005)0123.

(22)  COM(2006)0735.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/35


2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Žalioji knyga dėl būsimosios TEN-T politikos

P6_TA(2009)0258

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos (2008/2218(INI))

2010/C 184 E/07

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga: TEN-T: politikos apžvalga“ (COM(2009)0044),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

atsižvelgdamas į Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos 2008 m. gruodžio 8-9 d. sesijoje patvirtintas Tarybos išvadas dėl ekologiško transporto,

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente. Europos Komisijos 2001 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006)0314),

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 2020 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“(COM(2008)0030),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 20 d. Komisijos ataskaitą dėl Transeuropinio transporto tinklo gairių įgyvendinimo 2004–2005 m. (COM(2009)0005),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos (1),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją „Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas“ (2),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6–0224/2009),

A.

kadangi politinė TEN-T politikos apibrėžtis, suformuluota 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 884/2004/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (4), leido sudaryti „pageidavimų sąrašą“ dėl 30 pirmenybinių projektų, kuriuos daugiausia nulėmė nacionaliniai interesai,

B.

kadangi krovinių vežimo srityje būtina gerinti tarptautinį geležinkelių transporto ir vandens kelių konkurencingumą kelių atžvilgiu, kad būtų užtikrinta jūrų greitkelių ir krovinių vežimo geležinkeliais koridorių naudojimo pusiausvyra,

C.

kadangi Komisija, atsižvelgdama į 30 pirmenybinių projektų, pateikė pasiūlymą suteikti apie 20 000 000 000 EUR ES finansavimą pagal 2007-2013 m. finansinę perspektyvą visam transeuropinio transporto tinklui, nors vėliau, primygtinai pareikalavus Tarybai, ši suma galiausiai buvo sumažinta iki apie 8 000 000 000 EUR, iš kurių 30 pirmenybinių projektų buvo skirta tik 5 300 000 000 EUR,

D.

kadangi Europos Sąjunga akivaizdžiai negali įgyvendinti transeuropinių transporto ir energetikos tinklų (TEN-T) finansavimo taisyklių, nustatytų 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 680/2007, nustatančiame bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (5), taip palikdama netikrumą projektų finansavimo planuose,

E.

kadangi būtina sustiprinti Komisijos gebėjimus įgyvendinti didelius tarptautinius, ypač geležinkelio, projektus, kuriems reikia sustiprinto ir nuolatinio įsipareigojusių valstybių narių bendradarbiavimo bei daugiamečio finansavimo, viršijančio finansinių perspektyvų laikotarpį,

F.

kadangi, nors 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikato prieduose nurodoma, kad iš lėšų transporto projektams apie 49 proc. skiriama keliams, apie 31 proc. – geležinkeliams, apie 9 proc. – miesto transportui, tačiau aiškiai nematyti, kurie konkretūs projektai finansuojami bendrai,

1.

pripažįsta, kad pirmuosius mėginimus išplėtoti ES transporto infrastruktūros politiką, atsižvelgus į Europos pramonininkų apskritojo stalo (angl. ERT) „trūkstamus ryšius“, paskatino Komisijos 1992 m. gruodžio 2 d. komunikatas „Bendrosios transporto politikos vystymosi ateitis“, nustatantis pateisinimą „pasiekti ekonominį augimą, konkurencingumą ir užimtumą“, o praktiškai juos ėmė įgyvendinti buvęs už transporto politiką atsakingas Komisijos narys Karel Van Miert; pažymi, kad 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), ir Sprendimą Nr. 884/2004/EB mėginta orientuoti į minėtus tikslus; ir verta pažymėti akstiną, kurį šiai politikai suteikė buvusi Europos Komisijos vicepirmininkė bei už energiją ir transportą atsakinga Komisijos narė Loyola de Palacio;

2.

mano, kad TEN-T koordinatorių ataskaitos yra įdomūs tolesnio nedaugelio svarbių projektų koordinavimo ir integravimo pavyzdžiai; todėl prašo, kad Komisija ir valstybės narės dėtų pastangas siekdamos pakelti esamų pirmenybinių projektų vertę; mano, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikis investavimas turėtų būti tęsiamas stengiantis užbaigti viso tinklo įgyvendinimą;

3.

palankiai vertina tai, kad Komisija anksti pateikė savo 2009 m. vasario 4 dienos komunikatą, skirtą iš esmės persvarstyti ES transporto infrastruktūrą ir TEN-T politiką, atsižvelgiant į esamus ir būsimus transporto, tarptautinio judumo, finansinius, ekonominius, regioninius (įskaitant nuolat nepalankioje padėtyje esančius regionus), socialinius, saugumo ir aplinkos srities iššūkius;

4.

šiuo atžvilgiu nemato priežasties nustatyti neapibrėžtą TEN-T koncepcinio ramsčio sąvoką, kuri perkrautų pirmenybinių objektų sąrašą; tiki, kad, priešingai Komisijos pareikštam tikslui, aiškiai koncepciniu vadinamas ramstis nesustiprins TEN-T politikos patikimumą, kuris greičiau atsirastų plėtojant konkrečius projektus;

5.

todėl sutinka išplėtoti nuoseklesnį ir integruotą tinklų koncepciją, kuri atsižvelgiant į įvairiarūšių jungčių poreikį piliečiams ir krovinių gabenimui; dėl to pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę geležinkeliams, uostams, tvariems jūrų ir vidaus vandenų keliams bei jų jungtims su šalių vidaus teritorijomis ar infrastruktūros ryšių su naujosiomis valstybėmis narėmis ar jų viduje įvairiarūšio transporto mazgams ir, be to, ypatingą dėmesį skirti tarptautinėms transporto jungtims ir oro uostus bei uostus, jungiančius Europą su kitomis pasaulio šalimis, labiau įtraukti į transeuropinius tinklus; pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į skirtingas, bet viena kitą papildančias, keleivių ir krovinių reikmes; rekomenduoja, jog valstybės narės ir regioninės institucijos pagerintų tarpinių stočių ir vietos tarpusavio ryšius ir, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos dėl periferinės padėties;

6.

ragina Komisiją ypač remti prioritetinius projektus su įvairiarūšio transporto jungtimis ir ištisine sąveika, kurie apima kelias valstybes nares; nurodo į tai, kad ekonominių erdvių susiejimas su šiais prioritetiniais projektais yra nacionalinis uždavinys;

7.

konstatuoja ir pritaria, kad prioritetinių projektų sąraše labiau atsižvelgiama į aplinką mažiau teršiančias transporto rūšis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ateityje užtikrinti, kad šios proporcijos būtų išlaikomos įgyvendinant projektus;

8.

pabrėžia poreikį integruoti klimato apsaugą ir visų rūšių transporto tvarų vystymąsi į Europos infrastruktūros politiką siekiant paisyti ES tikslų sumažinti CO2 išlakas;

9.

ragina Komisiją daryti poveikį valstybėms narėms, kad šios įtrauktų Europos aplinkos srities teisės aktus į sprendimų priėmimą ir planavimą dėl TEN-T projektų, kaip antai „Natura 2000“, SPAV, poveikio aplinkai vertinimo, Oro kokybės, Vandens, Buveinių ir Paukščių direktyvų bei transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo (TERM) ataskaitų dėl Europos aplinkos agentūros transporto ir aplinkos rodiklių;

10.

primygtinai ragina Komisiją minimalizuoti neaiškias arba prieštaringas nuostatas dėl bendrų interesų deklaravimo bei aplinkos apsaugos teisės aktų taikymo; be to, mano, kad suteikus projektams transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) statusą, valstybės narės neturėtų piktnaudžiauti Europos teisės aktais minimais 9 dalyje siekdamos blokuoti TEN-T projektų įgyvendinimą;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į svarbius Europos transporto infrastruktūros politikos pokyčių veiksnius, kaip antai pasaulio finansų krizę, demografinius pokyčius, plėtrą ir naujas kaimynines šalis, suaktyvėjusį susisiekimą su Rytų Europos ir Viduržemio jūros šalimis;

12.

pabrėžia, kad ypač atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę, TEN-T plėtra bei transporto sektoriaus ES integravimas į kaimyninių šalių transporto sektorių yra patikimiausia priemonė siekiant užtikrinti tiek ilgalaikį vidaus rinkos tvarumą, tiek ir ekonominę bei socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje;

13.

ragina Komisiją padidinti pastangas pagerinti geresnį europinį teritorinės plėtros koordinavimą (Europos Sąjungos teritorinė darbotvarkė bei teritorinės sanglaudos principas) ir transporto planavimą, sukuriant geresnį tinklą tarp regionų ir tuo atsižvelgiant į regionų pasiekiamumą; pažymi, kad reikia apsvarstyti didelius kalnuotų, pakrančių ir (arba) salų, centrinių, pakraščių ir kitokių valstybių sienas kertančių vietovių skirtumus bei būtinybę geriau integruoti į TEN-T mobilumo miestuose sistemas;

14.

ragina Komisiją ypatingą pirmenybę suteikti prioritetiniams projektams svarbiausių geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų linijų srityje, siekiant sukurti tarptautines jungtis su naujosiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis;

15.

atsižvelgdamas į tai, ragina įtraukti Europos erdvės plėtros perspektyvą (EEPP) kaip programavimo pagrindą ir esamus Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (ESPON) tyrimus kaip mokslinę, į teritorijas orientuotą pagrindinę informaciją apie transporto plėtrą;

16.

pabrėžia, kad į TEN-T politikos plėtrą reikia įtraukti ir Lisabonos strategijos, ir atkūrimo plano tikslus, konstatuojant judumo, prieinamumo ir logistikos esminę svarbą ES konkurencingumui, taip pat siekiant sustiprinti sanglaudą jos teritorijose;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti žaliuosius koridorius, krovinių vežimo geležinkeliais tinklus, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) koridorius, jūros „greitkelius“, kaip antai artimąjį vežimą jūra, esamus pakankamo ploto vandens kelius ar nepakankamo ploto šliuzus, sausumos uostus bei logistikos platformas, taip pat miesto judumo mazgus bei planuojamą TEN-T išplėtimą į Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančios šalys, Rytų Europos ir Viduržemio jūros šalis į įvairiarūšio TEN-T sąvoką, remiantis suplanuotais veiksmais, kuriais skatinami aplinkai mažiau kenksmingi, mažiau naftos sunaudojantys ir saugesni modeliai, stengiantis užtikrinti įvairių transporto rūšių jungčių, ypač geležinkelių jungčių uostuose, suderinamumą; be to ragina suderinti dabartinę bei būsimą TEN–T programą ir siūlomus teisės aktus dėl krovinių vežimo geležinkeliais;

18.

pažymi, kad remiantis naujausiais moksliniais tyrimais tik 1 proc. Europos infrastruktūrai skirtų lėšų šiuo metu yra naudojama vidaus vandenų keliams; mano, kad vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtrai Europoje reikia didelės Europos paramos norint pasinaudoti visomis vidaus vandenų kelių kaip tvarios ir patikimos transporto rūšies teikiamomis galimybėmis;

19.

prašo Komisijos daryti poveikį, kad krovinių vežimo geležinkeliais plėtra būtų spartinama, atsižvelgiant į didesnį tinklo veiksmingumą ir vežimo greičio didinimą;

20.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo (COM(2008)0852) ir pirmiau minėtą 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą;

21.

pabrėžia, kaip svarbu leisti dalytis informacija įvairiarūšiame transporte, siekiant skatinti ir remti infrastruktūros ir techninės infrastruktūros (informacinių sistemų, kaip antai ERTMS/RIS/ITS/SESAR/Galileo) sąveiką, gerinti sąveikumą, riedmenis (ERTMS techninę ir programinę įrangą traukiniuose ir krovininių vagonų triukšmo mažinimą), ekologišką logistiką, įvairiarūšes jungtis ir centrus, decentralizuoto tiekimo „nuo durų iki durų“ grandinės paslaugas ir judumo valdymą;

22.

pabrėžia TEN-T skirtų suderintų ir standartizuotų pažangiųjų transporto sistemų plėtros svarbą siekiant užtikrinti veiksmingesnį, sklandų, saugų ir aplinkai palankų transporto valdymą;

23.

rekomenduoja gerinti TEN-T įgyvendinimą sudarant geresnes galimybes gauti informaciją naudojantis sistemomis, pavyzdžiui, TENtec informacine sistema, pasitelkiant į pagalbą atvirąjį koordinavimo metodą, kuris apima gairių nustatymą ir keitimąsi gerąja patirtimi;

24.

pagrindinį dėmesį skiria poreikiui skatinti esamos TEN-T projektų infrastruktūros veiksmingumą trumpuoju laikotarpiu, ypač jau pradėjus įgyvendinti šiuos projektus, kad koridoriai taptų gyvybingesni ir veiksmingesni, paprasčiausiai nelaukiant, kol juose bus įgyvendinami ilgalaikiai labai dideli projektai;

25.

remia struktūrinę Žaliosios knygos „3 alternatyvą dėl TEN-T struktūros“, t. y. dvejopo pagrindo alternatyvą, kurią sudaro išsamus tinklas, grindžiamas esamais TEN-T žemėlapiais, ir įvairiarūšis „pagrindinis tinklas“, kuris dar neapibrėžtas, nustatant geležinkelius, tvarius vandens kelius ir uostus bei jų jungtis su logistikos mazgais kaip prioritetus;

26.

remia „pagrindinio tinklo“ koncepciją, kurią sudaro „geografinis ramstis“ ir „konceptualusis ramstis“, kai „konceptualiajame ramstyje“ numatyti kriterijai ir veikimo būdai laikui bėgant lanksčiai identifikuoti projektus, koridorius ir tinklo dalis, o ne juos nustatyti nekintamai biudžeto laikotarpio pradžioje visam laikotarpiui; mano, kad biudžeto laikotarpiu TEN-T turi būti galima lanksčiai išplėsti, siekiant pritaikyti prie rinkos sąlygų pokyčių;

27.

pripažįsta lemiamą valstybių narių, užmezgusių visapusišką konsultavimąsi su savo regionų ir vietos valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis ir vietos gyventojais, vaidmenį priimant sprendimus dėl transporto infrastruktūros, ją planuojant ir finansuojant, įskaitant Europos tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą; tikisi iš Europos Vadovų Tarybos daugiau nuoseklumo, susijusio su prašymais dėl TEN-T projektų ir sprendimais dėl TEN-T biudžeto; atsižvelgdamas į ES finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūrą ir į vykstančią diskusiją dėl ES atkūrimo plano prašo valstybes nares tinkamai apsvarstyti klausimą dėl būtinos finansinės paramos TEN–T tinklui priklausančioms transporto infrastruktūroms, kuri yra prioritetinė sritis remiantis iki šiol nustatyta ES politika;

28.

visiškai pritaria Bendrijos siekiui mažinti administracinę naštą ir todėl labai ragina Komisiją peržiūrėti TEN-T pirmenybinių projektų finansines perspektyvas siekiant ateityje mažinti biurokratizmą;

29.

prašo valstybes nares ir Komisiją stiprinti nacionaliniu lygiu vykdomos politikos koordinavimą siekiant užtikrinti bendro finansavimo nuoseklumą ir TEN-T programos įvykdymą pagal EB sutarties 154 ir 155 straipsnius;

30.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad dėl finansų krizės Europos Sąjunga, valstybės narės ir regionai turi labiau grįsti savo sprendimus dėl transporto infrastruktūros projektų teisingais sąnaudų ir naudos įvertinimais, tvarumu ir Europos tarptautine papildoma nauda;

31.

tačiau pažymi, kad investavimas į transporto infrastruktūrą yra viena pagrindinė kovos su ekonomine ir finansine krize sritis, todėl ragina Komisiją pagreitinti infrastruktūrai skirtų projektų, susijusių su TEN-T ir finansuojamų iš struktūrinių ir (arba) sanglaudos fondų, įgyvendinimą; ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo teikiamą pirmenybę investavimo srityje atsižvelgiant į šį požiūrį siekiant pagreitinti TEN-T projektų, už kuriuos jos yra atsakingos, vykdymą visų pirma tarptautinių projekto dalių vykdymą;

32.

primena Komisijai, kad transporto infrastruktūros projektų ES bendras finansavimas panaudojant TEN-T, sanglaudos, regioninių fondų ir Europos investicijų banko lėšas privalo atitikti tokius kriterijus: ekonominio pagrįstumo, konkurencingumo stiprinimo, bendrosios rinkos veiksnio, aplinkos tvarumo, skaidrumo mokesčių mokėtojams ir piliečių dalyvavimo (partnerystės principas); šiuo požiūriu pabrėžia viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės plėtros svarbą TEN-T finansavimui, taip pat poreikio siūlyti lanksčius klausimų, iškylančių tokio masto darbuose (geografinės, techninės kliūtys, gyventojų prieštaravimas ir t.t.) sprendimų svarbą;

33.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES finansinių programų apimtyje vertintais projektais bus atsižvelgiama į jų galimą poveikį valstybiniam kitų reikalingų investicijų finansavimui, kurios nėra remiamos iš ES lėšų; mano, kad lėšų, kurias papildomai naudoja valstybės narės iš ES lėšų finansuojamiems projektams, neturėtų būti skiriamos privažiuojamųjų kelių techninei priežiūrai arba investicijoms į jas; mano, kad todėl projektai, bent jau iš dalies, turėtų būti nustatomi ir vertinami pagal jų potencialą integruoti būtinos papildomos privažiuojamųjų kelių infrastruktūros plėtrą ir techninę priežiūrą (ir jos neapleisti);

34.

pabrėžia Europos oro susisiekimo rinkai būdingą ypač didėjantį investicijų poreikį pagal Bendro Europos dangaus II paketą bei siūlomą „visuotinį su aviacija susijusį sisteminį požiūrį“; todėl ragina Komisiją peržiūrint TEN-T biudžeto perspektyvas apsvarstyti oro uostams ir oro eismo valdymui bei oro navigacijos paslaugoms skirtų lėšų dalies padidinimą;

35.

pažymi, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros dėl geriausios ir veiksmingiausios patirties pavyzdžių transporto infrastruktūros finansavimo ir jo teigiamo poveikio konkurencingumui bei kokybinio ir kiekybinio užimtumui srityje, įskaitant viešosios ir privačiosios partnerystės patirtį šiuo atžvilgiu, kaip jau buvo pradėta daryti dabartiniuose Komisijos tyrimuose;

36.

pabrėžia darbo grupės TEN-T vykdomojoje agentūroje sukūrimo būtinybę norint paskatinti naudotis viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste kai kuriems pirmenybiniams projektams arba jų dalims finansuoti ir sprendimams kaip geriausiai patirčiai skleisti;

37.

pažymi, kad padidėjusi viešosios ir privačiosios partnerystės bei Europos investicijų banko pagalba negalės pakeisti didelės plačios apimties projektų finansavimo iš biudžeto dalies kalbant apie kelių kartų grąžos laiką;

38.

pirmenybę teikia tam, kad valstybės narės peržiūrėtų transeuropinių transporto ir energetikos tinklų biudžetą praėjus pusei termino, 2009–2010 m. peržiūrėdamos finansines perspektyvas, o ne tam, kad būtų drastiškai sumažinti kiti projektai ir su jais susijusios geležinkelių transporto ir vandens kelių plėtros ambicijos;

39.

pažymi, kad tam tikrą procentą nuo kelio infrastruktūrų rinkliavos pajamų būtina skirti transeuropinių transporto ir energetikos tinklų projektams finansuoti siekiant padidinti sverto efektą paskolai;

40.

prašo Komisijos pateikti tarptautinio masto traukinių maršrutų regionuose, kurie buvo išmontuoti arba apleisti, pavyzdžius, suteikiant pirmenybę tiems, kurie galėtų būti sujungti su TEN-T;

41.

prašo Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti „Eurovelo“ tinklą ir „Geležinės uždangos kelią“ (angl. Iron Curtain Trail) kaip galimybę remti Europos tarptautinius važiavimo dviračiu infrastruktūros tinklus, remiant tausojamąjį judumą ir tvarų turizmą;

42.

norėdamas paskatinti viso geležinkelių TEN tinklo konkurencingumą prašo Komisiją iki jos kadencijos pabaigos pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą dėl geležinkelių vidaus keleivių rinkų atvėrimo nuo 2012 m. sausio 1 d.;

43.

apgailestauja, kad pirmenybiniai projektai, susiję su pasienio, ypač Pirėnų, sritimis, labai svarbiomis Pirėnų pusiasaliui ir Prancūzijai, vykdomi lėtai;

44.

ragina Komisiją ir toliau įtraukti Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą svarstant daugiamečius ir (arba) metinius pasiūlymus ir sprendimus, susijusius su TEN-T projektų bendruoju finansavimu;

45.

prašo Komisiją, kad ji nuolat ir bent kartą per metus informuotų Europos Parlamentą ir Tarybą apie kiekvieną pirmenybinį projektą, kiekvieno projekto padėtį, projekto sąnaudų patikimumą, kiekvieno projekto įgyvendinimo galimybes ir projekto vykdymo trukmę;

46.

prašo Komisijos ir EIB, kaip ir TEN-T bendro finansavimo atveju, taip pat ir bendrai finansuojant TEN-T projektus iš regioninių, sanglaudos ir EIB lėšų, kasmet Parlamentui ir Tarybai pateikti konkrečių bendrai finansuojamų projektų sąrašą;

47.

tvirtina, kad ekologiniu ir ekonominiu požiūriu įvairiarūšio transporto sistemos, kurios sudaro sąlygas tam tikrame maršrute naudoti skirtingų rūšių transporto priemones, daugeliu atvejų yra vienintelis būsimas perspektyvus ir tvarus pasirinkimas;

48.

pabrėžia, kad neseniai išsiplėtusioje Šengeno erdvėje transporto infrastruktūra tarp Vakarų ir Rytų Europos yra labai svarbi turint mintyje ekonomikos augimo galimybes, ypač su šia infrastruktūra susijusiose naujosiose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti ir skatinti kurti tarptautines Rytų ir Vakarų Europos kelių ir geležinkelių jungtis, ypač remti tarpvalstybinės transporto infrastruktūros kūrimą kartu su vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijomis įgyvendinant specialią veiksmų programą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis TEN-T ir trečiosios šalies transporto tinklų tarpusavio ryšys ypač pagerintų pasienio sričių padėtį ir bus naudingas regionų bendradarbiavimui ir visai ES;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0120.

(2)  OL C 187E, 2008 7 24, p. 154.

(3)  OL L 15, 1997 1 17, p. 1.

(4)  OL L 167, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

(6)  OL L 228, 1995 9 23, p. 1.


2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/41


2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Kova su miškų naikinimu ir alinimu

P6_TA(2009)0306

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą

2010/C 184 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008) 0645),

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Varšuvoje vykusios 5-osios Ministrų konferencijos, skirtos Europos miškų apsaugai, išvadas dėl klimato kaitos poveikio miškams vertinimo ir dėl tausios miškų valdymo politikos,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi ES siekia apriboti visuotinį atšilimą iki 2 °C ir per pusę sumažinti biologinės įvairovės nykimą; kadangi J. Eliascho ataskaitoje teigiama, kad nuo 2030 m. per pusę sumažinti miškų naikinimui kiekvienais metais reikės skirti 17–33 milijardų JAV dolerių,

B.

kadangi tausi miškų valdymo politika yra gyvybiškai svarbi kovojant su miškų naikinimu ir tai taip pat esminis ekonominio vystymosi elementas,

C.

kadangi dėl miškų naikinimo pasaulyje išmetama maždaug 20 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sparčiai nyksta biologinė įvairovė ir tai kelia didelę grėsmę vystymuisi, ypač neturtingų asmenų pragyvenimui,

D.

kadangi miškai naikinami nerimą keliančiu tempu – per metus sunaikinama 13 mln. hektarų miško, daugiausia naikinami atogrąžų miškai, nors taip pat tam tikru mastu naikinami ir Europos miškai, ypač Vidurio ir Rytų Europoje,

E.

kadangi miškų naikinimas lemia beveik nepataisomą žalą aplinkai, t. y. ilgalaikį vandens kokybės pablogėjimą, stepių ir dykumų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą, kurių sukeliamos ilgalaikės pasekmės ekonominiu požiūriu aiškiai viršija išlaidas prevencijos ir gerinimo priemonėms,

F.

kadangi miškai alinami įvairiomis formomis, kurias sunku apibrėžti, vis dėlto tokiu alinimu daromas didelis poveikis klimatui, biologinei įvairovei ir prekėms bei paslaugoms,

G.

kadangi pagal tarpvyriausybinės klimato kaitos ekspertų grupės parengtą Ketvirtąją vertinimo ataskaitą siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 2 °C reikia visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, sumažinti su miškų naikinimu susijusių teršalų kiekį ir iki 2020 m. sumažinti pramoningose valstybėse 25–40 %, palyginti su 1990 metais, teršalų kiekį,

H.

kadangi labai svarbu sumažinti miškų naikinimą ne tik siekiant švelninti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti,

1.

pabrėžia, kad reikia geriau suderinti miškų išsaugojimo ir tausaus valdymo politiką su kita ES vidaus ir išorės politika; ragina kiekybiškai įvertinti tokių ES politikos krypčių, kaip antai energetikos (ypač biokuro), žemės ūkio, tausios gamybos ir vartojimo, viešųjų pirkimų, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo poveikį miškams;

2.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl griežtų Bendrijos tausumo reikalavimų, skirtų visai iš miškų gaunamai medienai ir medienos produktams;

3.

ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos paskelbti išsamų tyrimą, kuriame pateiktas ES gamybos, vartojimo ir prekybos maisto bei kitomis prekėmis poveikio miškų naikinimui ir alinimui vertinimas; ragina per šį tyrimą įvertinti bet kokį neigiamą skirtingų pramonės sektorių poveikį bei jį patikslinti, ir pateikti rekomendacijas dėl naujų priemonių naujovių priėmimo, skirtų sumažinti šį poveikį politikos ir srityje;

4.

pabrėžia, kad miškų valdymo srityje reikia skirti ypatingą dėmesį vandens būklei ir kad ypač svarbu miškų ir vandens išteklių resursus valdyti kartu bei derinti atitinkamą ES politiką siekiant atstatyti ar padidinti ekosistemų vandens sulaikymo pajėgumus;

5.

pritaria aplinką tausojančiai viešųjų pirkimų politikai ir tam, kad skatinamos tokios priemonės, kaip ekologinis ženklinimas ir miškų sertifikavimo sistemos; ragina visoje ES kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti aplinką tausojančią viešųjų pirkimų politiką, skirtą medienos produktams; ragina valstybes nares rengiant savo viešųjų pirkimų politiką laikytis aukštų tausumo standartų ir atitinkamai nustatyti realius su šiais standartais susijusius tikslus;

6.

mano, kad reikia skirti didelę paramą besivystančioms valstybėms siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. sustabdyti didelio masto atogrąžų miškų naikinimą, ir kad šio įsipareigojimo patvirtinimas tarptautinėse derybose dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl klimato po 2012 m. turi lemiamą reikšmę;

7.

pripažįsta, kad pakankamas finansavimas pagal pasaulinę klimato programą turi lemiamą reikšmę siekiant per pusę sumažinti miškų naikinimą, o vėliau - sustabdyti; atsižvelgdamas į tai pritaria Komisijos pasiūlymui laikantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sukurti nuolatinio finansavimo sistema paremtą pasaulinį miškų anglies mechanizmą (angl. GFCM); ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą pasauliniu mastu ir skirti didelę dalį pajamų, gautų pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione, skirti miškų naikinimo ir alinimo mažinimui besivystančiose valstybėse bei derybose daugiausia dėmesio skirti finansavimo šaltiniams, kaip tai nurodyta 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate „Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje“ (COM(2009)0039); ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui priimti Norvegijos pasiūlymą ir dalį iš prekybos nustatytais normos vienetais aukcionuose gautų būsimų pajamų skirti pasauliniam miškų anglies mechanizmui;

8.

rekomenduoja per pasaulinį miškų anglies mechanizmą teikiamą paramą pagrįsti veiklos rezultatais ir remiantis patikrintais bendro miškų naikinimo ir alinimo sumažinimo rezultatais; pabrėžia, kad ši parama taip pat turėtų teikti naudą apsaugant bioįvairovę, didinant atsparumą ir gerinant gyvenimo sąlygas miškų regionuose;

9.

pabrėžia poreikį visapusiškai užtikrinti miškų vietos gyventojų, įskaitant gentis, teises, taip pat jų teisę iš anksto laisvai ir informuotai priimti sprendimus dėl miškų, kuriais jie paprastai naudojasi, naudojimo; mano, kad būtina, jog vietos bendruomenės ir gentys būtų sąmoningai ir nuodugniai įtraukiamos į visus priemonių, skirtų taršos dėl miškų naikinimo mažinimui, vertinimo, planavimo ir įgyvendinimo etapus;

10.

pabrėžia, kad visais tarptautinio susitarimo dėl klimato po 2012 m. pagrindu priimtais mechanizmais, vykdomais pagal JT bendradarbiavimo programą, kuria siekiama mažinti emisijas dėl miškų naikinimo ir alinimo besivystančiose valstybėse, turi būti visų pirma užtikrinta senų miškų apsauga;

11.

pažymi, kad miškų naikinimo procesai Rytų Europoje kenkia aplinkai, o taip pat daro neigiamą poveikį žmonių gyvenimui;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad per vidutinį ir ilgą laikotarpį anglies dioksido rinkoje taikomi miškų ūkio kreditai gali būti politikos, pagal kurią siekiama kovoti su miškų naikinimu, dalimi, jeigu laikomasi tikslių miškų anglies apskaitos metodų ir patikimų priežiūros mechanizmų; pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl miškų ūkio kreditų įtraukimo į prekybos taršos leidimais sistemą turėtų būti priimamas atlikus kruopščią visų galimų finansavimo mechanizmų tinkamumo analizę ir įvertinus Kopenhagos konferencijos dalyvių rezultatus bei bandomųjų projektų išvadas;

13.

primena, kad iš miškų projektų gauti kreditai, naudojami mokant kompensacijas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pramoninėse valstybėse, negali būti skaičiuojami dvigubai siekiant visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, kurią, kaip tikimasi, šios valstybės įsipareigos pakeisti pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato po 2012 metų;

14.

pabrėžia, kad bet kokioje miškų kompensavimo už naikinimo ir alinimo mažinimą pagal numatomą klimato sistemą sistemoje turi būti atsižvelgta ne tik į anglies absorbentus, bet ir į miškuose vykstančius ekosistemų procesus ir miško naudą visuomenei;

15.

ragina ES primygtinai skatinti socialinius ir aplinkosaugos emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo (angl. REDD) standartus; ragina ES rekomenduoti emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo priemones, kuriomis būtų siekiama daugiau nei pagal šiuo metų galiojantį švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), ir kurias taikant būtų šalinamos miškų alinimo priežastys, pavyzdžiui, netinkamas valdymas, skurdas, korupcija ir teisės aktų netaikymas, bei šiuo tikslu prašo paremti politines ir institucines reformas vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

16.

apgailestauja dėl to, kad komunikate, nepaisant jo pavadinimo, nesprendžiamas miškų alinimo klausimas; ragina Komisiją rengti veiksmų planus ir bandomuosius projektus bei įrodyti, kad yra įsipareigojusi laikytis savo miškų ūkio politikos siekiant sustabdyti (taip pat ir Europos Sąjungoje) ne tik miškų naikinimą, bet ir jų alinimą, bei sukurti ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos sistemas siekiant gauti atitinkamų duomenų apie miškų dirvožemį ir biomasę;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/43


2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Judumo mieste veiksmų planas

P6_TA(2009)0307

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl judumo mieste veiksmų plano (2008/2217(INI))

2010/C 184 E/09

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas apsispręsti“ (COM(2001)0370),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007)0541),

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją“ (COM(2007)0022),

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika Europoje – tvaraus mobilumo pagrindas“ (COM(2006)0336),

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą „Te nenustos Europos pažanga – užtikrinime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006)0314),

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „Dėl pažangaus automobilio iniciatyvos. Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT“ (COM(2006)0059),

atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą dėl teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir Europos Parlamento nuomones dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,

atsižvelgdamas į persvarstytą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2007)0817),

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl naujos mobilumo mieste kultūros (1),

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (2),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją (3),

atsižvelgdamas į savo 1988 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl pėsčiųjų apsaugos ir Europos pėsčiųjų teisių chartijos (4) ,

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema (5),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto logistikos Europoje – tvariojo mobilumo pagrindo (6),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“ (7),

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (8),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (9),

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl Bendrijos geležinkelių saugos (10) (direktyva dėl geležinkelių infrastruktūros saugos),

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/40/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių transporto priemonių apsauginį priekio užkardą, suderinimo (11),

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 21 d. Regionų komiteto nuomonę dėl veiksmų plano dėl miesto transporto (12),

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl veiksmų plano dėl miesto transporto, šio pranešimo paskelbimas ne kartą nukeltas tolesniam laikui, tačiau vis dar nėra nurodyta konkretaus termino,

atsižvelgdamas į teisinį pagrindą, kurį sudaro EB sutarties V antraštinės dalies 70–80 straipsniai,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0199/2009),

A.

kadangi miesto transportas užima svarbią vietą tarp visų transporto priemonių ir šiuo požiūriu EB sutarties 70–80 straipsniai sudaro teisinį pagrindą Europos Sąjungai dalytis kompetencija su valstybėmis narėmis,

B.

kadangi daugybė horizontalių ir konkrečiai sričiai skirtų Europos direktyvų ir reglamentų daro įtaką miesto transportui ir juos reikia suderinti vadovaujantis tiksliniu požiūriu į susisiekimo mieste klausimus,

C.

kadangi Europos klimato plane, kurį 2007 m. kovo 8–9 d. priėmė Europos Vadovų Taryba, keliami ambicingi tikslai 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, 20 proc. sumažinti suvartojamą iškastinio kuro kiekį ir iki 2020 m. 20 proc. padidinti aprūpinimą atsinaujinančiosios energijos ištekliais, o šių tikslų neįmanoma pasiekti be atitinkamos miesto transporto strategijos,

D.

kadangi mokslinių tyrimų ir plėtros programa CIVITAS sulaukė didelio pasisekimo, kuris rodo vietos valdžios institucijų ir transporto įmonių susidomėjimą Europos lygmens investicijomis į naujoviškas miesto transporto programas,

E.

kadangi iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų lėšų finansuojamos judumo mieste programos, tačiau šie fondai turi dviejų tipų trūkumų: pirma, nėra apibrėžtos judumo Europos miestuose strategijos ir aiškių tikslų, antra, Europos Sąjungos teritorijoje jie paskirstomi nevienodai,

F.

kadangi miesto zonos yra pagrindiniai transeuropinių transporto tinklų įvairiarūšio transporto jungties taškai ir šie tinklai turi padėti pasiekti pagrindinių su jais susijusių tikslų – tvaraus judumo Europoje ir Europos Sąjungos miestų transporto tinklų tvaraus konkurencingumo,

G.

kadangi miestai yra svarbi verslo vieta, o krovinių vežimas yra gyvybiškai svarbus gyventojų poreikiams patenkinti, bet tuo pat metu dėl mažo sandėliavimo ploto ir trumpų tiekimo laikotarpių susiduriama su sunkumais,

H.

kadangi griežtai laikantis subsidiarumo principo ir savivaldos urbanistinio planavimo teisės negali būti nurodomosios Europos politikos, bet Europos Sąjunga gali priimti tokio paties pobūdžio skatinimo strategiją, kaip jos regioninės ir sanglaudos politikos atveju, neprimetant sprendimų iš viršaus,

I.

kadangi miesto zonų problemos negali būti sprendžiamos naudojantis transporto politikos priemonėmis, bet turi būti vadovaujamasi koncepcija, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į naudotojus ir integruotas transporto sistemas,

J.

kadangi veiksminga ir tvari miesto transporto politika, naudinga Europos piliečiams ir Europos ekonomikai, bus garantuojama tik užtikrinant sąžiningas krovinių ir keleivių vežimo bei skirtingų rūšių transporto sąlygas,

K.

kadangi toks miestų planavimas, kai atsižvelgiama į demografinę visuomenės kaitą, pavyzdžiui, specialiai vyresnio amžiaus žmonėms siūlant gyvenamąjį plotą miestų centruose ir suteikiant gyventojams galimybes apsipirkti netoli jų gyvenamosios vietos, gali labai padėti išvengti transporto eismo;

L.

kadangi būtinos pagrįstos susisiekimo mieste strategijos, kurios padėtų pagerinti atitinkamas priemones, plėtoti įvairių transporto priemonių keitimo platformas ir integruoti skirtingas keliavimo mieste būdų sistemas,

M.

kadangi reikalinga patikima ir sistemingesnė statistinė informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti vietos lygmens viešosios politikos priemones ir dalytis gerąją patirtimi susisiekimo mieste klausimais,

N.

kadangi reikia atsižvelgti į skirtingų metodų, taikomų miesto transporto sektoriuje, ekonominę ir technologinę svarbą Europos Sąjungos konkurencingumui ir užsienio prekybai,

O.

kadangi atsižvelgiant į būsimų rinkimų į Europos Parlamentą terminą reikia laikytis iš anksto numatyto tvarkaraščio, skirto parlamentinei diskusijai apie judumo mieste veiksmų planą, apie kurį pranešė Komisija,

1.

apgailestauja, kad taip ir nebuvo paskelbtas judumo mieste veiksmų planas, apie kurį buvo pranešusi Komisija, pritaria skirtingoms iniciatyvoms, bet pabrėžia nuoseklios koncepcijos būtinybę; nusprendžia parengti iniciatyvinį pranešimą ir visapusiškai laikydamasis subsidiarumo ir proporcingumo principų pateikti pasiūlymų dėl Europos judumo mieste veiksmų plano;

2.

primena, kad miesto transporto klausimu laikomasi subsidiarumo principo, tačiau pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos dažnai negali išspręsti šių uždavinių, jei nevykdomas bendradarbiavimas ir koordinavimas Europos lygmeniu, todėl Komisija turi atlikti tyrimus, nustatyti teisinį pagrindą, skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir skatinti bei visomis kalbomis skleisti pažangiąją patirtį remdamasi principu, kad ji turėtų būti prieinama visiems visomis ES kalbomis;

3.

prašo Komisijos paskelbti privalomųjų šios srities teisės aktų rinkinį ir pasiūlyti bendrus orientacinius metmenis regionams ir miestams, kad jais remdamiesi jie galėtų lengviau planuoti ir įgyvendinti vystymosi strategijas;

Europos judumo mieste tyrimų ir naujovių diegimo spartinimas

4.

siūlo nedelsiant pradėti programą, kuri pagerintų Eurostato su judumu mieste susijusius statistinius duomenis ir duomenų bazes ir visų pirmų apimtų:

duomenis apie kelių eismą, įskaitant duomenis apie netaršius susisiekimo būdus (dviračių ir pėsčiųjų eismas ir kt.),

statistinius duomenis apie oro užterštumą ir triukšmo lygį, nelaimingus atsitikimus, transporto perkrovą ir spūstis,

statistinius duomenis ir kiekybinius bei kokybinius rodiklius, susijusius su transporto paslaugomis ir jų pasiūla;

5.

siūlo nedelsiant sukurti Europos lygmens interneto portalą ir forumą judumo mieste tema, kad būtų galima lengviau dalytis gerąja patirtimi ir naujovėmis, ypač apie netaršius susisiekimo būdus, ir jas skleisti;

6.

siūlo įsteigti metinę Europos premiją ir taip apdovanojimus CIVITAS įtraukti į Europos judumo savaitę, kad būtų galima pagerbti sėkmingiausias ir vykdytinas iniciatyvas ir projektus transporto sektoriuje;

7.

siūlo plėtoti naują iniciatyvą CIVITAS (CIVITAS IV) ir kviesti teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kurie, inter alia, apimtų:

pagalbines paslaugas, susijusias su įvairių rūšių transporto priemonėmis (kainų nustatymas ir kt.),

miesto transporto ergonomijos (patogumo) programas,

naujoves, susijusias su įvairių rūšių transporto priemonių prieinamumu, ypač riboto judumo asmenims,

integruotas miesto transporto keleivių informavimo programas, kurios leistų keleiviams optimaliai planuoti keliones ir keisti maršrutą atsižvelgiant į nenumatytus įvykius transporto tinkle;

8.

siūlo intensyvinti pažangiųjų transporto sistemų (angl. ITS) mokslo tyrimų ir plėtros programą, geriau priderinti ją prie miesto gyventojų ir vietos valdžios institucijų poreikių ir tikslų ir joje dėmesį skirti:

integruotoms informacijos ir eismo valdymo sistemoms,

nepalankių veiksnių ir nelaimingų atsitikimų mažinimui,

naujų tarpusavyje susijusių informavimo ir ryšių technologijų, įskaitant palydovines technologijas ir technologiją NFC (13), taikymui pasinaudojant judriojo ryšio priemonėmis (GSM) keleiviams informuoti ir integruotiems transporto bilietams išduoti,

viešojo transporto saugumui ir patikimumui;

naujos kartos miesto transporto priemonių kūrimui;

naujoviškiems veiksmingo krovinių vežimo, ypač krovinių paskirstymo mieste, sprendimams;

9.

ragina didinti valstybių ir Europos lygmens finansavimą pažangiųjų transporto sistemų taikymui siekiant, kad vietos valdžios institucijos intensyviau diegtų pažangiąsias transporto sistemas;

Skatinimas optimizuoti įvairius transporto būdus gerinant miesto planavimą

10.

prašo viešinti integruotos koncepcijos principą taikant partneryste grindžiamą valdymo sistemą, kuri sujungia miestų ir priemiesčių, valstybių narių ir ES lygmens dalyvius ir kurią taikant atsižvelgiama į temas, susijusias su transportu: socialinę integraciją, triukšmą, saugumą, konkurencingumą, aplinką ir kt.; pakartoja savo prašymą, kad būtų privaloma vadovautis integruota koncepcija rengiant programas ir renkant projektus, kurie bus finansuojami iš struktūrinių fondų;

11.

siūlo miestų aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 100 000 gyventojų, pradėti vykdyti ilgalaikius integruotus susisiekimo mieste planus, kurie apimtų:

judumo įvertinimą, rodiklius ir tikslus, jų ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimą,

transporto tinklų plėtros ir jungties planą, suderintą su regioninio transporto planu ir miestų planavimo politika,

netaršių susisiekimo priemonių infrastruktūros (dviračių takai, pėsčiųjų zonos ir kt.), visapusiškai integruotos į viešąjį transportą, plėtros planą,

įvairių rūšių transporto priemonių stovėjimo aikštelių ir persėdimo į kitas transporto priemones platformų generalinį planą,

miesto transporto tinklų valdymo ir persėdimo į kitas transporto priemones galimybių pritaikymo riboto judumo keleiviams programą,

miesto logistikos generalinį planą, įskaitant galimybę viešąją infrastruktūrą panaudoti krovininiam transportui,

tiesioginio piliečių dalyvavimo procedūrą;

12.

siūlo sukurti nuolatinį Europos lygmens už transporto organizavimą atsakingų atstovaujančiųjų institucijų forumą miesto transporto valdymo tema, jo dalyvės būtų keleivių ir piliečių organizacijos, profesinės transporto operatorių federacijos, kad būtų galima dalytis gerąja patirtimi ir ją skleisti;

13.

siūlo, kad Europos lėšų miesto transporto sektoriuje skyrimas priklausytų nuo to, ar parengti integruoti judumo mieste planai (susisiekimo mieste planai);

14.

pritaria institucijų, atsakingų už viešojo transporto, eismo ir transporto stovėjimo organizavimą Europos miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 250 000 gyventojų, bendradarbiavimui ir jų veiklos integravimui, atsižvelgiant į gyventojų bei krovinių srautus ir vietos ypatybes;

15.

ragina už transporto organizavimą atsakingas institucijas išsikelti ryžtingus ir nuoseklius tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į judumo politiką, nurodytą transporto planuose (žr. 7 straipsnį), ir pagal šiuos tikslus nustatyti konkrečius viešojo ir privataus transporto sektorių operatorių įpareigojimus;

16.

siūlo įvertinti patirtį, susijusią su bilietų kainų suvienodinimu, įskaitant projektą dėl važiavimo mokesčio darnaus valdymo (angl. „Interoperable Fare Management“), su informacijos apie įvairių rūšių transporto priemones teikimu, informacijos sklaida tarp institucijų, atsakingų už transporto organizavimą, Europos Sąjungos miestų aglomeracijose, siekiant palengvinti gerosios patirties mainus;

Europos Sąjungos sukuriama pridėtinė nauda. Darnaus judumo miestuose paskata

17.

siūlo prie Komisijos sudaryti judumo miestuose stebėsenos grupę, tačiau nepageidauja, kad būtų įsteigta nauja agentūra,

18.

apgailestauja, kad dabartiniu 2007–2013 m. paramos skyrimo laikotarpiu tik 9 proc. (t. y. 8 000 000 000 eurų) visų struktūrinių fondų lėšų, kurios naudojamos transporto sektoriuje (t. y. 82 000 000 000 eurų), numatyta skirti miesto transportui; mano, jog šių lėšų neužtenka, kad būtų išspręstos tinkamo judumo užtikrinimo Europos miestuose uždaviniai ir aplinkos bei klimato apsaugos problemos;

19.

primygtinai siūlo, rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, išnagrinėti galimybę sukurti Europos lygmens judumo mieste finansinę priemonę (integruota „Marko Polo“ tipo programa), kuria remiantis būtų galima bendrai finansuoti:

susisiekimo mieste planų tyrimus, siekiant paskatinti, kad minėtieji planai būtų pradėti plačiai taikyti,

dalį investicijų į transporto priemones, atitinkančias Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir socialinius ekonominius Europos Sąjungos tikslus;

siūlo šias lėšas skirti kaip paskatą remiantis kvietimais teikti pasiūlymus pagal Europos lygmens reikalavimus;

20.

ragina Komisiją parengti pranešimą dėl miesto zonų, į kurias patekimas reguliuojamas, siekiant vertinti jų poveikį judumui, gyvenimo kokybei, išmetamiesiems teršalams ir išorinius padarinius, poveikį sveikatai ir saugumui, atsižvelgiant į tai, kad būtina baudžiamojo persekiojimo už tarpvalstybinio kelių eismo kriminalinius ir nekriminalinio pobūdžio pažeidimus sistema;

21.

siūlo geležinkelio stotyse ir oro uostuose, jei išvykimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, įdiegti sistemą, kuri leistų gauti informaciją apie pagrindinių Europos miestų, į kuriuos vykstama, transporto tinklus ir įsigyti tų miestų transporto bilietų;

22.

rekomenduoja sukurti vadinamąją miesto transporto keleivių chartiją, kuri apimtų pėsčiuosius, dviratininkus, prekių ir paslaugų platinimą, bendrą naudojimąsi keliu, ir taip sumažinti esamus skirtumus;

23.

mano, kad trumpų atstumų miesto statybos pavyzdys labiausiai tinka siekiant sudaryti sąlygas judumui miestuose, nekenksmingam aplinkai ir klimatui;

24.

ragina Komisiją ir vietos valdžios institucijas sustiprinti ir išplėsti savo iniciatyvas, kaip antai diena be automobilio, kurios įgyvendinamos švenčiant kasmetę Europos dieną be automobilio;

25.

ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau parengti suderintą koncepciją, skirtą žaliosioms zonoms ir Europos žaliųjų zonų lipduko sukūrimui, siekiant išvengti, kad nebūtų skirtingų koncepcijų miestuose ar valstybėse narėse, nes dėl to piliečiams ir įmonėms kyla nemažai nepatogumų;

26.

mano, kad vykdant judumo mieste iniciatyvas turėtų būti siekiama sukurti tarpmiestinius tinklus, kurie padėtų sujungti didelius miestus, užtikrinti jų ekonominį vystymąsi, palengvintų greitą asmenų ir krovinių vežimą;

Miesto transportas. Pramonės sektoriai ir europinės technologijos, į kurias reikia atsižvelgti vykdant Lisabonos strategiją ir Europos ekonomikos atkūrimo planą

27.

siūlo numatyti Europos lygmens politiką, susijusią su įrangos norminimu ir sertifikavimu, atsižvelgiant į saugumo, sveikatos, patogumų (triukšmas, vibracijos ir t. t.), transporto tinklų (greitojo vežimo autobusais sistema „Busways“, tramvajus – traukinys ir t. t.) tarpusavio sąveikos, prieinamumo riboto judumo asmenims ar asmenims su vaikų vežimėliais, netaršių susisiekimo priemonių ir netaršių variklinių transporto priemonių (autobusai, taksi ir t. t.) (remiamasi išmetamo anglies dioksido kiekiu ir išlaidų poveikio transporto paslaugas teikiančių įmonėms ir naudotojams vertinimu) aspektus;

28.

ragina nuolat stebėti ir garantuoti, kad priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti išlaidų ir naudos proporcingumą ir galimybę finansuoti mažiau pasiturinčius naudotojus.

29.

pataria nustatyti gaires, susijusias su minimaliomis rekomendacijomis dėl paslaugų kokybės, keleivių ir piliečių vertinimo ir dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad miesto transporto tinklai tampa atviri konkurencijai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007;

30.

siūlo didelę pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą naudojamų lėšų dalį skirti finansuoti esamoms miesto transporto ir bendrojo transporto investicijoms ir projektams, kuriems finansavimą galima skirti nedelsiant ir kurie gali būti įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

31.

pažymi, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane struktūrinių fondų lėšos pirmiausia skiriamos tvariems infrastruktūros projektams; ragina valstybes nares ir regionus skubos tvarka didelę dalį šių lėšų panaudoti plėtojant klimatui nekenksmingą miesto transportą;

32.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateikiamus siūlymus ir Europos Parlamento norą šiais klausimais imtis iniciatyvos, kad kuo greičiau būtų pateiktas veiksmų planas;

*

* *

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0356.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0311.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.

(4)  OL C 290, 1988 11 14, p. 51.

(5)  OL C 41 E, 2009 2 19, p. 1.

(6)  OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154.

(7)  OL C 175 E, 2008 7 10, p. 556.

(8)  OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

(9)  OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

(10)  OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

(11)  OL L 203, 2000 8 10, p. 9.

(12)  Dar nepaskelbtas OL.

(13)  NFC (angl. Near Field Communication) – tai keitimosi duomenimis trumpu atstumu technologija, leidžianti atpažinti radijo dažnius.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/50


2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas

P6_TA(2009)0308

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano (2008/2216(INI))

2010/C 184 E/10

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ (COM(2008)0886),

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai (COM(2008)0887),

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos baltąją knygą „2010 m. Europos transporto politika: laikas apsispręsti“ (COM(2001)0370),

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2008)0435),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą „Te nenustos Europos pažanga – užtikrinime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006)0314),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007)0541),

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją“ (COM(2007)0022),

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą dėl pažangaus automobilio iniciatyvos „Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT“ (COM(2006)0059),

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas“ (COM(2006)0336),

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),

atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir į Europos Parlamento pozicijas dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. poziciją dėl persvarstyto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (1),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją (2),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis (3),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema (4),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (5),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“ (6),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją „dėl krovininio transporto logistikos – tvariojo mobilumo pagrindo“ (7),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos (8),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos (9),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6–0227/2009),

A.

kadangi pažangiosios transporto sistemos (PTS) yra patobulintos taikomosios priemonės, pagrįstos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) taikymu transporto srityje ir leidžiančios teikti novatoriškas paslaugas, skirtas įvairių rūšių transportui ir eismui valdyti;

B.

kadangi taikant PTS galima gerokai veiksmingiau naudoti visų rūšių transportą, kad jis atitiktų Europos transporto politikos reikalavimus ir uždavinius;

C.

kadangi kelių eismo spūstys trikdo 10 proc. kelių tinklo ir kasmet kainuoja 1 proc. ES BVP, kadangi 2006 m. keliuose žuvo 42 953 žmonės, t. y. gerokai daugiau už tarpinį tikslą, nustatytą siekiant, kad 2010 m. keliuose žūtų ne daugiau kaip 25 000 žmonių, kadangi kelių transporto priemonės išmeta 72 proc. viso su transportu susijusio išmetamo anglies dioksido ir kadangi 40 proc. Europos transporto priemonių išmetamo anglies dioksido yra susiję su miesto eismu;

D.

kadangi įrodyta, kad PTS yra labai svarbus energijos vartojimo mažinimo ir transporto ekologiškumo didinimo veiksnys;

E.

kadangi pažangiosios taikomosios priemonės buvo sukurtos įvairių rūšių transportui, pvz., geležinkelių (ERTMS ir telematikos priemonės TAF-TSI), jūrų ir vidaus vandenų (LRITS, SafeSeaNet, VTMIS, RIS), oro (SESAR) ir sausumos transportui, pvz., galvijams vežti;

1.

pabrėžia, kad PTS yra pagrindinė veiksmingo esamos infrastruktūros naudojimo ir transporto veiksmingumo, saugos bei saugumo ir ekologiškumo didinimo priemonė, padedanti gerinti tvarų piliečių ir ekonomikos judumą;

2.

pabrėžia PTS teigiamą poveikį, kurį jos daro tvariam vystymuisi, nes visuose regionuose, įskaitant ir miesto teritorijas, gerinami ekonomikos rezultatai, sudaromos sąlygos abipusiam prieinamumui, didėja vietos ir tarpregioninė prekyba, plėtojama Europos Sąjungos vidaus rinka ir daugėja darbo vietų, susijusių su veikla, kurios imamasi diegiant PTS;

3.

mano, kad įdiegus PTS būtų galima pagerinti Europos piliečių, ypač gyvenančių miesto teritorijose, gyvenimo sąlygas, taip pat padidinti saugumą keliuose, sumažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį ir aplinkos taršą, padidinti eismo efektyvumą, pagerinti prieigą prie atokesnių vietovių ir spręsti prioritetinį transporto spūsčių mažinimo klausimą;

4.

apgailestauja, kad daugiausia dėl sąveikos užtikrinimo problemų, nepakankamai veiksmingo visų dalyvių bendradarbiavimo ir neišspręstų duomenų privatumo bei atsakomybės klausimų vėluojama nustatyti bendruosius PTS diegimo Europos Sąjungoje pagrindus ir kad PTS diegimas nepakankamai derinamas su specialiaisiais tikslais;

5.

palankiai vertina Komisijos PTS veiksmų planą (toliau – veiksmų planas), kaip bendruosius veiksmų ir programų su aiškiais galutiniais rezultatų pateikimo terminais pagrindus;

6.

tvirtai įsitikinęs, kad būtina sukurti priemonę, kuri leistų paspartinti PTS taikymą vykdant transporto politiką; remia teisėkūros priemonę, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai ir, siekdamas užtikrinti, kad direktyvoje, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai, būtų nustatytas konkretus veiksmų rinkinys ir galutiniai tų veiksmų įgyvendinimo terminai, prašo, kad Komisija pateiktų aiškesnę informaciją apie dabartinę veiksmų būklę, veiksmų plano finansavimą ir programavimą;

7.

žino, kad Bendrija yra suteikusi (2008 m.) ribotą finansinę pagalbą „EasyWay“ veiksmams – visai Europai skirtų PTS diegimo pagrindiniuose transeuropinio kelių tinklo (TERN) koridoriuose, einančiuose per 21 ES valstybę narę, projektui, kuriam vadovauja nacionalinės kelių institucijos ir operatoriai, padedami asocijuotųjų partnerių, atstovaujančių viešosioms ir privačiosioms suinteresuotosioms šalims;

Horizontalieji klausimai

8.

nurodo, kad PTS turėtų būti diegiamos visų rūšių transporte ir skirtos visiems Europos keliautojams ir kad tai turėtų būti daroma derinant su „Galileo“ sistemos taikomosiomis priemonėmis; ryžtingai remia skubų šių priemonių diegimą, kad, gerinant bendrą informaciją ir pajėgumų valdymą, būtų patobulinta viešojo ir privačiojo sektorių įvairių rūšių transporto sąsaja ir įvairių viešojo transporto rūšių sąsaja;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti atsakomybės klausimą, nes jis yra didžiausia sklandžios ir nuoseklios PTS plėtros Europoje kliūtis;

10.

mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą PTS plėtrą Europoje, pirmiausia būtina užtikrinti sąveiką; pabrėžia, kad kalbant apie transeuropiniam kelių tinklo (angl. TERN) statybai ar techninei priežiūrai skiriamas investicijas, turėtų būti dedamos pastangos siekiant, kad būtų pradėtos teikti reikalingos PTS paslaugos;

11.

kadangi Europos PTS rinkoje jau yra pakankamai didelė pasiūla, prašo, kad Komisija nustatytų reikalavimus, skirtus minimaliam PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų lygiui, kurį galėtų pasiekti visos valstybės narės ir kuris reikalingas norint užtikrinti veiksmingą PTS diegimą, taikymą ir veikimą;

12.

mano, kad svarbu atlikti rinkos paklausos vertinimą, kuriame būtų įvertintas realus PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų poreikis, viršijantis nustatytą minimalų lygį, ir standartizuojant ir kuriant reikiamą reglamentavimo sistemą, sustiprinti su PTS susijusius vidaus rinkos aspektus;

13.

pabrėžia prie ES išorės sienų techniniu ir administraciniu lygmenimis vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą, nes tai itin svarbu siekiant Europos Sąjungoje veiksmingai taikyti PTS;

Optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas (1 veiksmas)

14.

pabrėžia, kad, norint veiksmingai įdiegti PTS, būtina bent jau pateikti svarbiausius duomenis ir informaciją, susijusią su šiomis penkiomis pagrindinėmis sritimis: tikralaikė eismo ir kelionės informacija; kelių tinklo duomenys; viešieji duomenys, skirti skaitmeniniams žemėlapiams; duomenys, skirti būtinosioms universaliosioms eismo informacijos paslaugoms teikti kelionių įvairių rūšių transportu „nuo durų iki durų“ planuotojams;

15.

reikalauja, kad būtinosios universaliosios eismo informacijos paslaugos būtų teikiamos visame transeuropiniame tinkle (TEN-T);

16.

pabrėžia, kad siekiant patvirtinti ir taikyti PTS dideliu mastu būtina atsižvelgti ir į eismo informaciją, ir į įvairioms transporto priemonėms nustatytą eismo grafiką;

17.

pabrėžia, kad keliautojams ir infrastruktūrai svarbu teikti tikralaikę informaciją ir siekti, kad ši informacija būtų kuo tikslesnė, patikimesnė ir kuo labiau standartizuota, ir tuo pat metu atsižvelgti į Europos ypatumus (geografinius, kultūrinius ir kalbinius) ir užtikrinti geografinį tęstinumą;

18.

mano, kad labai svarbu, jog plėtojant PTS privačiajam sektoriui būtų sudaryta galimybė naudotis kelių, eismo ir kelionės duomenimis ir kad kartu būtų saugomas privatumas ir išspręstas intelektinės nuosavybės teisių klausimas;

Su eismo ir krovinių valdymu susijęs PTS paslaugų tęstinumas Europos transporto koridoriuose ir miestų aglomeracijose (2 veiksmas)

19.

mano, kad labai svarbu užtikrinti suderintas, sąveikias ir patikimas PTS ir kartu vartotojams išsaugoti PTS pasirinkimo laisvę;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares derinti ir sieti PTS su ES judumo miestuose iniciatyvomis, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis transporto judumas ir valdymo lankstumas ir sumažintos spūstys keliuose, TEN-T koridoriuose, krovinių gabenimo koridoriuose ir miestų aglomeracijose;

21.

mano, kad norint veiksmingai diegti ir taikyti PTS būtina užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kurti tam tikras programas, pvz., tokias kaip „EasyWay“ projektas;

22.

ragina Komisiją nustatyti prioritetinę informaciją, transporto įrangą ir transporto priemonių standartus, kurie padėtų greičiau įdiegti PTS ir vykdyti priemones, kurias taikant būtų remiama darnesnė greitkelių infrastruktūra;

23.

mano, kad labai svarbu, jog vienai transporto priemonei tenkančių ekonominių sąnaudų ir PTS diegti reikalingos infrastruktūros ekonominių sąnaudų vertinimas būtų grindžiamas išlaidų ir naudos analize, į kurią būtų įtrauktos visos susijusios išlaidos (ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos);

PTS naudojimas judumui miestuose užtikrinti (2a veiksmas)

24.

rekomenduoja kurti procedūras ir sistemas, kurias taikant vartotojai būtų informuojami apie esamas miesto transporto paslaugas ir jo tinklų kokybę, pavyzdžiui, naudojant judriojo ryšio technologijas;

25.

rekomenduoja aktyviau ištirti galimybes to paties regiono atsakingoms valdžios institucijoms susitarti dėl integruotos tarifų sistemos ir ypač dėl susijusių techninių procedūrų;

26.

skatina vystyti įvairių rūšių transporto technologijas, leidžiančias riboto judumo asmenims geriau pasinaudoti transporto priemonėmis ir judumo galimybėmis mieste;

Kelių sauga ir saugumas (3 veiksmas)

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kai tik bus baigti standartizavimo bandymai, pasirengti iki 2010 m. visose ES valstybėse narėse darniai įdiegti ir integruoti e. skambučio taikomąją priemonę;

28.

mano, kad diegiant ir taikant PTS:

turėtų būti skatinama naudoti pažangiąsias vairavimo pagalbos sistemas (PVPS), galinčias ganėtinai padidinti kelių saugumą, pvz., elektroninės stabilumo kontrolės (ESK) ir e. skambučio sistemas, vien taikant šias sistemas, jei jos būtų visapusiškai įdiegtos, Europos Sąjungoje per metus būtų galima išgelbėti apie 6 500 žmonių gyvybių;

dėl greičio ribojimo, draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar neprisegus saugos diržų, turėtų padidėti saugumas keliuose;

skatinant naudoti deramas ir saugias transporto priemonių stovėjimo vietas, kurios sunkvežimių vairuotojams užtikrinamos teikiant atitinkamas paslaugas naudojantis sunkvežimių informacijos portalu (10), turėtų pagerėti sveikatos ir saugos sąlygos;

turėtų padidėti krovininio transporto vairuotojų ir krovinių apsauga nuo vagysčių, apiplėšimo ir užpuolimo, taigi būtų geriau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, ypač turint mintyje pasienio teritorijas ir tarptautinį krovinių vežimą per trečiųjų šalių teritoriją;

29.

ragina Komisiją tęsti ryšio išlaidų mažinimo procesą, kad ryšio ir informacijos įranga, veikianti telekomunikacijų pagrindu, galėtų būti naudojama platesniu mastu;

30.

palankiai vertina pasiūlytą „e. krovinių“ iniciatyvą ir ragina Komisiją numatyti vadinamųjų pažangiųjų krovinių koncepciją, siekiant, kad krovininio transporto sektoriuje būtų pradėtos teikti įvairių rūšių transporto sąveikos principu pagrįstos PTS paslaugos, daugiausia dėmesio skiriant pavojingoms prekėms;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tiek pat dėmesio ir keleiviniam, ir krovininiam transportui siekiant išvengti keleivinio transporto diskriminavimo, nes tai daro itin neigiamą įtaką asmenų judumui;

32.

palankiai vertina atitinkamą žmogaus ir mašinos sąveikos priemonių (ŽMSP) reglamentavimo sistemą ir kitus PTS protokolus ir pabrėžia, kad būtina spręsti atsakomybės klausimus;

33.

ragina Komisiją spręsti pažeidžiamų transporto naudotojų, įskaitant žmones su judėjimo negalia, klausimus ir išplėsti pažangiųjų vairavimo pagalbos sistemų diegimo skatinimo ir kitų veiksmų, pvz., PTS ir ŽMSP, taikymo sritį, pagal veiksmų plane pasiūlytas priemones įtraukiant dvirates transporto priemones;

34.

ragina Komisiją panaudoti visą PTS potencialą siekiant įgyvendinti prevencines priemones, kad būtų išvengta smogo ir per didelės ozono koncentracijos bei sumažintas triukšmas, smulkių kietųjų dalelių ir NOx bei CO2 išlakų kiekis;

Transporto priemonės integravimas į transporto infrastruktūrą (4 veiksmas)

35.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti standartizuotų jungties priemonių ir protokolų bendros platformos sistemą, kuri padėtų naudotis PTS, kooperacinėmis sistemomis ir infrastruktūrų tarpusavio sąsajų (infrastruktūra–infrastruktūra ), transporto priemonių ir infrastruktūros sąsajų (transporto priemonė–infrastruktūra) ir transporto priemonių tarpusavio sąsajų (transporto priemonė–transporto priemonė) specifikacijomis;

36.

ragina Komisiją įgyvendinti PTS planą, kuriame būtų numatytos bendros PTS taikymo būdų ir diegimo platformos ir kurį įgyvendinant dalyvautų privatusis ir viešasis sektoriai, taip pat nustatyti tinkamą sistemą su PTS susijusiems atsakomybės klausimams spręsti;

37.

atkreipia dėmesį, kad rengiant mokymus, susijusius su PTS taikomosiomis priemonėmis, turėtų būti skatinama ugdyti naudotojų gebėjimus transporto srityje ir siekiama palengvinti žmogaus ir mašinos sąveiką;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti atvirą forumą, kuriame būtų galima keistis informacija ir aptarti PTS klausimus;

Duomenų saugumo, apsaugos ir atsakomybės klausimai (5 veiksmas)

39.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti privatumą, ir mano, kad privatumo, duomenų saugumo ir apsaugos klausimai turėtų būti nagrinėjami jau pradiniais PTS projektavimo etapais, kai nustatoma struktūra ir įgyvendinimo priemonės (principas, kad į duomenų apsaugą turi būti atsižvelgiama jau projektavimo etapu);

40.

ragina visas su PTS taikomosiomis priemonėmis susijusias šalis laikytis EB direktyvų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvos Nr. 95/46/EB (11) ir Nr. 2002/58/EB (12)) reikalavimų ir ragina Komisiją užtikrinti, kad diegiant ir taikant PTS būtų tinkamai naudojami duomenys;

41.

mano, kad norint sklandžiai įdiegti PTS ir kartu užtikrinti privatumą bei EB teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga, reikalavimų laikymąsi, PTS taikomosiose priemonėse būtina naudoti anoniminius duomenis;

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas Europos lygmeniu PTS srityje (6 veiksmas)

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvirtą vadovavimą PTS diegimui Europoje ir tikrąjį šio diegimo valdymą;

43.

ragina skatinti nacionaliniu ir Europos lygmenimis kelionių įvairių rūšių transportu „nuo durų iki durų“ planavimo sistemų kūrimą, skiriant pakankamai dėmesio viešojo transporto alternatyvoms bei jų sąsajoms visoje Europoje;

44.

ragina Komisiją geriau išnaudoti ES pajėgumus, susijusius su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programomis EGNOS ir „Galileo“, ir pagerinti prisijungimo prie įvairių sistemų galimybes;

45.

pabrėžia, kad šios technologijos turėtų būti taikomos taip, kad būtų galima išvengti transporto rūšių nesuderinamumo ir kad būtų suteikiama bet kurios iš šių technologijų pasirinkimo laivė;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares turėti mintyje, kad PTS turėtų būti aktyviai naudojamos planavimo ir įgyvendinimo procesuose, kuriuos vykdo Europos teritorijoje veikiančios vietos ir regioninės valdžios institucijos bei suinteresuotos šalys;

47.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą diegiant pažangiąsias transporto sistemas ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis aktyvių veiksmų, skirtų paskatinti ir palengvinti partnerystę;

48.

ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų plano finansavimo ir programavimo paaiškinimą ir ragina Tarybą užtikrinti pakankamą finansavimą;

49.

ragina valstybes nares, atliekant struktūrinių fondų lėšų naudojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstyti judumo miestuose ir transporto spūsčių mažinimo klausimus, atsižvelgiant į PTS panaudojimo galimybes, ir įtraukti šiuos klausimus į 2010–2013 m. laikotarpio prioritetų sąrašą;

50.

pažymi, kad reikia geriau apibrėžti, kokį potencialą turi miesto teritorijos, bei jį išnaudoti, ir pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti kaimo ir atokios vietovės siekiant darnios plėtros ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių tikslų;

51.

mano, kad labai svarbu diegti pažangiuosius transporto tinklus turistų dažnai lankomose vietovėse, kad būtų sumažinti transporto srautai ir avarijų skaičius bei padidintas saugumas; mano, kad PTS prisideda prie regionų, įskaitant ir atokius regionus, ekonominės plėtros;

52.

pabrėžia tarpregioninio, tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą plėtojant ir diegiant PTS ir ragina Komisiją išplėtoti plačiai taikomą keitimosi pažangiąja patirtimi visomis ES kalbomis sistemą, bet ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionuose pažangiąja patirtimi būtų dalijamasi turint dvigubą tikslą – užtikrinti žinių apie PTS perdavimą ir išvengti susiskaidymo sistemos viduje;

*

* *

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0509.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0087.

(4)  OL C 41 E, 2009 2 19, p. 1.

(5)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0311.

(6)  OL C 175 E, 2008 7 10, p. 556.

(7)  OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154.

(8)  OL C 244 E, 2007 10 18, p. 220.

(9)  OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182.

(10)  www.truckinform.eu

(11)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(12)  OL L 201, 2002 7 31, p. 37.


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/57


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Moterų teisės Afganistane

P6_TA(2009)0309

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių Afganistane

2010/C 184 E/11

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, ypač į 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės (1),

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 12 d. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu ir Wolesi Jirga (Afganistano Parlamento žemaisiais rūmais) bendrą rezoliuciją,

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 31 d. Hagoje vykusią Tarptautinę konferenciją Afganistano klausimais,

atsižvelgdamas į NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją dėl Afganistano, kurią 2009 m. balandžio 4 d. Strasbūre ir Kėlyje paskelbė Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje dalyvavę valstybės ir vyriausybės vadovai,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. ES ir Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministrų bendrą deklaraciją dėl teisėkūros Afganistane,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Afganistanas dalyvauja taikant daugelį tarptautinių priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pvz., yra Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvencijos šalis,

B.

kadangi 2004 m. sausio 4 d. Afganistano Konstitucijoje, ypač jos 22 straipsnyje, teigiama, kad „Afganistano piliečiai, vyrai ir moterys, pagal įstatymą turi vienodas teises ir pareigas“, ir kadangi ši Konstitucija neprieštarauja Afganistano ratifikuotoms tarptautinėms sutartims,

C.

kadangi į Afganistano Šeimos kodeksą nuo praėjusiojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos įtrauktos nuostatos, kuriose pripažįstamos moterų teisės sveikatos ir švietimo srityse ir kadangi šis kodeksas taisomas siekiant jį suderinti su 2004 m. Konstitucija,

D.

kadangi 2002 m. birželio mėn., 2001 m. gruodžio 5 d. sudarius Bonos susitarimus, įkurta Nepriklausoma žmogaus teisių komisija, kuriai pirmininkauja Sima Samar, ir kadangi ši komisija svarbi ginant žmogaus teises,

E.

kadangi neseniai abeji Afganistano parlamento rūmai patvirtino naują įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso projektą, kuriame griežtai ribojama moterų judėjimo laisvė, nes nepripažįstama jų teisė išeiti iš namų, išskyrus „teisėtais tikslais“, reikalaujama, kad moterys paklustų savo vyrų seksualiniams geismams, ir taip įteisinamas vadinamasis santuokinis prievartavimas, taip pat skatinama moterų diskriminacija santuokos, skyrybų, paveldėjimo ir galimybių mokytis srityse, ir kadangi visa tai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų, ypač susijusių su moterų teisėmis,

F.

kadangi šis 15–20 proc. gyventojų aktualus įstatymo projektas dar netaikomas, nes jis dar nepaskelbtas Vyriausybės oficialiajame leidinyje, nors jį jau pasirašė Afganistano prezidentas Hamid Karzai,

G.

kadangi šis įstatymo projektas dėl kritikos, kuri jo atžvilgiu išsakyta ir Afganistane, ir užsienyje, perduotas Afganistano teisingumo ministerijai siekiant patikrinti, ar jis neprieštarauja Afganistano vyriausybės įsipareigojimams pagal tarptautines moterų ir apskritai žmogaus teisių konvencijas ir pagal Konstituciją,

H.

kadangi aktyvistai, ypač moterų teisių gynėjai, toliau patiria prievartą ir kadangi kovotojai, ypač radikalių pažiūrų asmenys, naudoja smurtą prieš daugelį šių gynėjų, pvz., Afganistano pilietė, moterų teisių gynėja, Kandaharo provincijos tarybos narė Sitara Achakzai nužudyta šalia savo namų, Gul Pecha ir Abdul Aziz nužudyti konservatyvių teisininkų tarybai apkaltinus juos nemoraliais veiksmais ir paskelbus mirties nuosprendį, nužudyta pirmoji Kandaharo policininkė Malai Kakar, vadovavusi policijos tarnyboms, tiriančioms mieste padarytus nusikaltimus, kurių aukos – moterys,

I.

kadangi po tarptautiniu mastu vykusių protestų mirties bausme už straipsnio apie moters teises islamo religijoje platinimą nuteisto 23 metų amžiaus Afganistano žurnalisto Perwizo Kambakhsho bausmė sušvelninta skiriant jam 20 metų kalėjimo,

J.

kadangi toliau pranešama apie grasinimus moterims ir jų gąsdinimus viešose bei darbo vietose ir kadangi šie teiginiai patvirtinami Jungtinių Tautų pranešimuose; kadangi neseniai pranešta, kad esama sunkumų siekiant labiau įtraukti mergaites į švietimo sistemą, nes tam prieštarauja kovotojai ir radikalai,

K.

kadangi per pastaruosius metus užfiksuota daug atvejų, kai jaunos moterys susidegino siekdamos išvengti priverstinės santuokos ar šeiminio smurto,

1.

prašo persvarstyti įstatymo, skiriamo Afganistane gyvenantiems šiitams, projektą, nes aišku, kad jo turinys neatitinka vyrų ir moterų lygybės principo, kuris skelbiamas Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose;

2.

pabrėžia, kad pavojinga priimti teisės aktą, kuris taikomas tik kai kurioms gyventojų kategorijoms ir kuris iš esmės skatina diskriminaciją ir neteisybę;

3.

rekomenduoja Afganistano Teisingumo ministerijai panaikinti visus įstatymus, kuriais įteisinama moterų diskriminacija ir kurie prieštarauja Afganistano sudarytoms tarptautinėms sutartims;

4.

mano, kad siekiant vystyti valstybės demokratiją, itin svarbu, kad Afganistanas prisiimtų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių, ypač moterų, kurios itin svarbios šalies vystymuisi ir kurios turi visiškai naudotis savo pagrindinėmis ir su demokratija susijusiomis teisėmis; dar kartą patvirtina, kad remia kovą su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją, susijusią su religija ir lytimi;

5.

primena, kad 2007–2013 m. Europos Sąjungos strateginiame dokumente dėl Afganistano teigiama, kad vyrų ir moterų lygybė ir moterų teisės yra pagrindinis nacionalinės Afganistano vystymosi strategijos klausimas;

6.

žavisi Kabule prieš naują įstatymo projektą protestavusių afganių drąsa ir jas palaiko; smerkia smurtą, kurį šioms moterims teko patirti per protestus, ir prašo, kad Afganistano valdžios institucijos užtikrintų šių moterų apsaugą;

7.

smerkia žmogaus teisių ir afganių išsilaisvinimo gynėjų žudymą, ypač tai, kad neseniai nužudyta regiono parlamento narė Sitara Achikzai;

8.

išreiškia savo liūdesį dėl to, kad Afganistano aukščiausiasis teismas patvirtino 20 metų kalėjimo bausmę, skirtą Perwizui Kambakhshui už šventvagiškas kalbas, ir ragina prezidentą H. Karzai dovanoti bausmę P. Kambakhshui ir įsakyti jį išlaisvinti;

9.

ragina Afganistano valdžios institucijas, įskaitant vietos valdžios institucijas, imtis visų įmanomų priemonių siekiant apsaugoti moteris nuo seksualinės prievartos ir nuo kitokių rūšių prievartos, susijusios su lytimi, bei paduoti tokius smurtaujančius asmenis į teismą;

10.

mano, kad per pastaruosius metus didelėmis pastangomis padaryta pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje neturi nukentėti dėl partijų priešrinkiminių derybų;

11.

ragina siūlyti kandidates moteris į prezidento rinkimus, kurie turėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 20 d., ir ragina sudaryti galimybes afganėms visaverčiai dalyvauti priimant sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, ypač moterų teise būti išrinktomis ir paskirtomis eiti aukštas valstybines pareigas;

12.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau kelti klausimą dėl įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso ir klausimą dėl moterų ir vaikų visų rūšių diskriminacijos, nes tai nesuderinama su ilgalaikiais tarptautinės bendruomenės įsipareigojimais padėti Afganistanui reabilitacijos ir rekonstrukcijos srityse;

13.

ragina Komisiją Afganistano moterų reikalų ministerijai teikti tiesioginę ir su planavimu susijusią paramą ir skatinti nuolat į visą Afganistano vystymosi politiką integruoti lyčių aspektą;

14.

ragina Jungtinių Tautų moterų vystymosi fondą (Unifem) būti itin budrų;

15.

įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui bei Nepriklausomos žmogaus teisių komisijos pirmininkui.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0023.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/60


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Parama specialiajam Siera Leonės teismui

P6_TA(2009)0310

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos specialiajam Siera Leonės teismui

2010/C 184 E/12

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, įskaitant 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl specialiojo Siera Leonės teismo finansavimo (1),

atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir AKR šalių Kotonu susitarimą ir į šio susitarimo šalių įsipareigojimą užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą, gerbti žmogaus teises, demokratinius ir teisinės valstybės principus,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi 2000 m. Jungtinės Tautos ir Siera Leonės vyriausybė, vadovaudamosi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1315, įsteigė specialųjį Siera Leonės teismą siekdamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įvykdžiusius tarptautinės sunkius humanitarinės teisės pažeidimus, t. y. karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

B.

kadangi su specialiojo Siera Leonės teismo veikla siejama keletas svarbių tarptautinio baudžiamojo teisingumo precedentų, nes tai yra pirmas savanoriškomis lėšomis įsteigtas tarptautinis teismas, pirmasis teismas, įsteigtas valstybėje, kurioje buvo vykdomi tariami nusikaltimai, ir, kalbant apie buvusio Liberijos Prezidento atvejį, tai pirmasis teismas, kuriame vienam iš pareigas einančių Afrikos valstybės vadovų pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai,

C.

kadangi 2010 m. pasibaigia specialiojo Siera Leonės teismo įgaliojimai, o Siera Leonės vyriausybė pareiškė, kad nėra pajėgi vykdyti šio teismo nuteistiems asmenims paskelbtų nuosprendžių,

D.

kadangi nuosprendžių vykdymas yra esminė tarptautinio teisingumo sudedamoji dalis, kuris svarbus taikai ir tolesniam teisinės valstybės principų vystymui valstybėje užtikrinti,

E.

kadangi politiniu, saugumo ir instituciniu požiūriais nuteistųjų bausmės atlikimas pačioje Siera Leonėje šiuo metu yra problematiškas,

F.

kadangi specialusis Siera Leonės teismas sudarė susitarimus su tokiomis valstybėmis, kaip antai Jungtinė Karalystė, Švedija ir Austrija, siekdamas, kad kai kurie nuteistieji galėtų atlikti bausmę šiose valstybėse, ir kadangi būtina sudaryti daugiau susitarimų siekiant užtikrinti, kad visi jau nuteisti, teisiami ir laukiantys nuosprendžio asmenys išties atliktų bausmę,

G.

kadangi neužtikrinus tinkamų asmenų, nuteistų už baisiausius įsivaizduojamus nusikaltimus, kalinimo sąlygų kiltų didelė grėsmė tarptautinės bendruomenės pastangoms veiksmingai kovoti su nebaudžiamumu,

H.

primindamas, kad kova su nebaudžiamumu yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos siekių ir kad tarptautinė bendruomenė atsakinga už tai, kad būtų įgyvendintos atskaitomybės rėmimo priemonės,

I.

kadangi kiti tribunolai ir teismai, pvz., Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Jugoslavijai ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai, susiduria su panašiomis problemomis, o valstybėms rimčiau neįsipareigojus remti tarptautinio teisingumo vykdymo su tomis pačiomis problemomis artimiausioje ateityje gali susidurti ir kitos tarptautinės organizacijos, pvz., Tarptautinis baudžiamasis teismas, Specialusis tribunolas Libanui ir Kambodžos specialiųjų teismų kolegijos,

J.

kadangi visi tarptautiniai teismai ir tribunolai atlieka svarbų vaidmenį skatindami taiką ir teisingumą atitinkamuose regionuose ir kiekvienas iš jų yra įsipareigojęs užtikrinti ilgalaikę taiką ir teisingumą bei prisidėti prie tolesnio teisinės valstybės principų puoselėjimo regione, kuriame buvo įvykdyti nusikaltimai,

1.

teigiamai vertina tarptautinių teismų ir tribunolų pažangą patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už įvykdytus nusikaltimus, ir yra įsitikinęs, kad šie teismo procesai yra aiškus įspėjimas viso pasaulio valstybių vadovams ir kitiems karo nusikaltėliams, kad pasibaisėtinas žmogaus teisių pažeidinėjimas nebebus toleruojamas ir nebaudžiamas;

2.

ragina Tarybą ir valstybes nares kartu su specialiuoju Siera Leonės teismu rasti bendrą sprendimą ir užtikrinti, kad nuteistieji asmenys atliktų bausmę, nes neradus tokio sprendimo, kiltų didžiulė grėsmė šio teismo pastangoms ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant Sąjungos, patikimumui;

3.

ragina visas valstybes nares didinti savo indėlį į tarptautinių teismų ir tribunolų, siekiančių rasti galutinį tvarų sprendimą nuosprendžių vykdymui užtikrinti, darbą, t. y. arba sudaryti tiesioginius susitarimus su minėtomis institucijomis dėl jų jurisdikcijai priklausančių nuosprendžių vykdymo, arba padėti joms rasti alternatyvius sprendimus ir užtikrinti, kad nuosprendžiai būtų vykdomi pačiame regione;

4.

ragina valstybes nares ir kitas tarptautines institucijas teikti papildomą finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui, kad šio teismo nuteistieji asmenys galėtų atlikti jiems paskelbtą nuosprendį valstybėse, kuriose jis galėtų būti vykdomas vadovaujantis tarptautiniais standartais, tačiau kuriose trūksta finansinių priemonių jam vykdyti;

5.

mano, kad nesuteikus pakankamos pagalbos ir paramos tarptautinių teismų ir tribunolų darbui kiltų didžiulė grėsmė, nes jie nepajėgs užtikrinti, kad nuteistieji atliktų jiems paskirtą bausmę;

6.

ragina atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti tarptautinių baudžiamųjų tribunolų atliktą darbą, atsižvelgti į šio darbo patirtį ir parengti rekomendacijas, susijusias su tuo, kaip būtų galima tobulinti jų veiklą ir gerinti jų finansavimą ateityje;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, specialiajam Siera Leonės teismui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Jugoslavijai, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai, Kambodžos specialiųjų teismų kolegijoms, Specialiajam tribunolui Libanui, JT Saugumo Tarybai, Afrikos Sąjungos valstybėms narėms ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.


(1)  OL C 187 E, 2008 7 24, p. 242.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/62


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija

P6_TA(2009)0311

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinės situacijos

2010/C 184 E/13

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 27 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,

atsižvelgdamas į JAV ir Irako vyriausybių 2008 m. lapkričio mėn. pasirašytą pajėgų statuso susitarimą,

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Irako pabėgėlių humanitarinės padėties (1) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo Irane (2), kuriose nurodoma, kad pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją Ašrafo stovyklos gyventojai turi saugomų asmenų teisinį statusą,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Ašrafo stovykla Šiaurės Irake buvo įkurta 1980-aisiais metais Irano opozicijos grupės Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI) nariams,

B.

kadangi 2003 m. JAV pajėgos Irake nuginklavo Ašrafo stovyklos gyventojus ir skyrė jiems apsaugą, pagal Ženevos konvencijas tiems gyventojams buvo skirtas saugomų asmenų statusas,

C.

kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2008 m. spalio 15 d. laiške ragino Irako vyriausybę apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojus nuo priverstinės deportacijos, išsiuntimo arba repatriacijos, nes tai pažeistų negrąžinimo principą, taip pat paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie keltų grėsmę jų gyvybei arba saugumui,

D.

kadangi, remiantis JAV ir Irako pajėgų statuso susitarimo išvadomis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Ašrafo stovyklos kontrolė patikėta Irako saugumo pajėgoms,

E.

kadangi, atsižvelgiant į nesenus Irako nacionalinio saugumo patarėjo pareiškimus, valdžios institucijos ketina imtis tokių veiksmų, kad gyvenimas Ašrafo stovykloje palaipsniui taptų nepakeliamas, ir kadangi, turimomis žiniomis, jis kelis kartus paminėjo jų išsiuntimą ir (arba) ekstradiciją ir (arba) priverstinį perkėlimą Irako teritorijoje,

1.

ragina Irako ministrą pirmininką užtikrinti, kad Irako valdžios institucijos nesiimtų jokių veiksmų, kurie pažeistų Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises, ir paaiškinti Irako vyriausybės ketinimus jų atžvilgiu; ragina Irako valdžios institucijas apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvybę ir fizinę bei moralinę neliečiamybę ir elgtis su jais laikantis Ženevos konvencijos įpareigojimų, ypač susilaikant nuo priverstinio perkėlimo, deportavimo, išsiuntimo ir repatrijavimo, nes tai pažeistų negrąžinimo principą;

2.

gerbdamas Ašrafo stovyklos gyventojų individualius pageidavimus, susijusius su jų ateitimi, mano, kad Ašrafo stovyklos gyventojams ir kitiems Irano pilietybę turintiems asmenims, kurie paliko Iraną dėl politinių priežasčių ir šiuo metu gyvena Irake, gali kilti didelių žmogaus teisių pažeidimų grėsmė, jeigu jie bus nesavanoriškai sugrąžinti į Iraną, ir primygtinai reikalauja negrąžinti nė vieno asmens, tiesiogiai ar per trečiąją šalį, jeigu jiems ten galėtų kilti kankinimų arba kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų grėsmė;

3.

ragina Irako vyriausybę nutraukti stovyklos blokadą ir gerbti Ašrafo stovyklos gyventojams suteiktą saugomų asmenų teisinį statusą pagal Ženevos konvencijas ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti grėsmę šių gyventojų gyvybei arba saugumui, būtent užtikrinti visišką prieigą prie maisto, vandens, medicinos priežiūros paslaugų ir atsargų, kuro, šeimos narių ir tarptautinių humanitarinių organizacijų;

4.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kartu su Irako ir JAV vyriausybėmis, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru bei Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ieškoti sprendimo siekiant nustatyti tinkamą ilgalaikį Ašrafo stovyklos gyventojų teisinį statusą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisarui, Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Irako vyriausybei bei parlamentui.


(1)  OL C 175 E, 2008 7 10, p. 609.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0412.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/63


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita

P6_TA(2009)0315

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita (2008/2242(INI))

2010/C 184 E/14

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita“ (COM(2008)0475), įskaitant jos priedus (SEC(2008)2300 ir SEC(2008)2301),

atsižvelgdamas į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą (1) ir į šios tarnybos 2008 m. birželio 19 d. antrąją ataskaitą, susijusią su Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų taikymu, taip pat į gaires, kuriomis pakeičiamas OLAF vadovas (angl. Vademecum),

atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą (2),

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą (3),

atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0180/2009),

Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, mastas

1.

palankiai vertina tai, kad įtrauktas tiesioginių išlaidų skyrius, tačiau pabrėžia, jog tikisi, kad šis skyrius bus toliau tobulinamas ir kitose ataskaitose bus pateikiami išsamesni duomenys;

2.

dar kartą ragina, kad metinės Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitos (metinės PIF ataskaitos) atitinkamos Parlamento rezoliucijos būtų įtrauktos į Tarybos darbotvarkę, o Taryba vėliau pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai; yra labai nusivylęs dėl to, kad Taryba iki šiol to nepadarė, nors tą padaryti ragino Parlamentas ir Komisija;

3.

pažymi, kad su pažeidimais, apie kuriuos 2007 m. pranešta nuosavų išteklių, žemės ūkio išlaidų, struktūrinių veiksmų ir tiesioginių išlaidų srityse, susijusi suma iš viso sudarė 1 425 mln. eurų (palyginti su 2006 m., kuriais ši suma sudarė 1 143 mln. eurų); sumas, apie kurias 2007 m. valstybės narės pranešė Komisijai, galima išskaidyti taip:

nuosavi ištekliai: 377 mln. eurų (2006 m. 353 mln. eurų),

žemės ūkio išlaidos: 155 mln. eurų (2006 m. 87 mln. eurų),

struktūriniai veiksmai: 828 mln. eurų (2006 m. 703 mln. eurų),

pasirengimo narystei lėšos: 32 mln. eurų (2006 m. 14 mln. eurų),

tiesioginės išlaidos: 33 mln. eurų;

4.

palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į praėjusių metų Parlamento pranešimą, savo ataskaitoje apibrėžė skirtumus tarp pažeidimo ir sukčiavimo; vis dėlto valstybėms narėms vis dar kyla sunkumų dėl „įtariamo sukčiavimo“ apibrėžties;

Bendrosios pastabos

5.

palankiai vertina valstybių narių įdėtas pastangas, tačiau dar kartą pabrėžia, kad jos privalo užtikrinti savo finansų kontrolės priemonių tinkamumą, be to, pažymi, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų valstybėse narėse, kad būtų nustatyta daugiau pažeidimų dar nesumokėjus lėšų gavėjams; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nuolat kovoti su sukčiavimu ir korupcija, o norint, jog padėtis iš tikrųjų pagerėtų, reikia imtis organizuotų pastangas;

6.

pabrėžia, kad reikia labiau suderinti informacijos rinkimo ir naudojimo metodus, siekiant sukurti standartizuotą sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingiau vertinti sukčiavimo riziką įgyvendinant sustiprintos prevencijos strategiją;

7.

džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės teikia deklaracijas apie nacionaliniu lygiu valdomus Europos fondus; ragina kitas valstybes nares įgyvendinti panašias iniciatyvas, o Komisiją – dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad tokios nacionalinės valdymo deklaracijos būtų teikiamos visoje Europos Sąjungoje;

Nuosavi ištekliai

8.

pažymi, kad su pažeidimais susijusi nustatyta suma padidėjo 6 %; kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pažeidimų būta televizorių ir cigarečių sektoriuose;

9.

apgailestauja, kad delsiama priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Europos bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos (COM(2006)0473), todėl skubiai ragina Tarybą priimti šį reglamentą;

10.

pritaria tam, kad Komisija, pateikusi komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254), priėmė komunikatą dėl suderintos strategijos kovai su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje gerinti (COM(2007)0758), ir ypač dėmesingai stebi Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028) bei Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029);

11.

primygtinai teigia, kad, norint iš esmės pagerinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje, reikia naujo politinio postūmio;

12.

apgailestauja dėl to, jog kadangi OLAF neturi prieigos prie duomenų, kuriais valstybės narės keičiasi pagal 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (5), turinio, ji negali suteikti papildomos naudos tiriant sukčiavimą PVM srityje, užkertant jam kelią ir padedant valstybėms narėms vykdyti kovos su sukčiavimu operacijas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad 2007 m. OLAF netyrė jokio su sukčiavimu PVM srityje susijusio atvejo;

13.

primena valstybėms narėms apie didelį tarptautinio sukčiavimo PVM srityje atvejų skaičių;

14.

apgailestauja dėl to, kad padaugėjo sukčiavimo dėl produktų kilmės atvejų, susijusių ne tik su lengvatine tarifų tvarka, bet ir su GATT tarifų kvotomis;

15.

ragina Komisiją konkrečiai įvertinti sukčiavimo galimybes, kalbant apie kiekvieną produktą ir valstybę, taip pat atsižvelgti į galimybę atlikti sisteminę, tikslinę ir, jei reikia, nuolatinę patikrą tiek kilmės, tiek vartojimo valstybėse, skiriant didžiausią dėmesį „karuseliniam“ sukčiavimui;

Žemės ūkio išlaidos

16.

primena, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie pažeidimus, susijusius su daugiau nei 10 000 eurų (ši riba nustatyta pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos (6); pastebi, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 53 % (1 548 atvejai, palyginti su 3 294 atvejais 2006 m.); pažymi, kad šį palyginti nedidelį pažeidimų skaičių galima paaiškinti tuo, jog nustatyta aukštesnė pažeidimų, apie kuriuos pranešama, riba;

17.

pažymi, kad nustatytų pažeidimų mastas padidėjo 44 %, o tai iš dalies susiję su didelėmis finansinėmis pasekmėmis, kurios kilo arba kurios buvo nustatytos ankstesniais metais, bet apie kuriuos pranešta tik 2007 m.; pažymi, kad didžiausias poveikis buvo daromas pieno ir jo produktų, vaisių ir daržovių, cukraus, kaimo plėtros, jautienos ir veršienos sektoriuose;

18.

pažymi, kad pieno, vaisių ir daržovių, cukraus ir kaimo plėtros sektoriuose pažeidimai skaičiuojant juos kartu sudarė apytikriai 77 % visų pažeidimų, o susiję vien su kaimo plėtra - apytiksliai 38 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešama; toliau pažymi, kad kaimo plėtros sektoriuje didžiausia pažeidimų, apie kuriuos pranešama, suma susijusi su miškininkystės paramos priemone, o didžiausias pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius susijęs su agrarinės aplinkosaugos paramos priemone; todėl prašo OLAF kitoje metinėje ataskaitoje skirti ypatingą dėmesį pažeidimams, darantiems poveikį kaimo plėtrai;

19.

pažymi, kad labai skiriasi pareigos teikti pranešimus, ypač kiek tai susiję su jų teikimu laiku, vykdymo laipsnis įvairiose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Austrijos ir Švedijos atveju laikotarpis, trunkantis nuo pažeidimų nustatymo iki pranešimo apie juos, daug ilgesnis už vidutinį (1–2 metai) ir siekia, atitinkamai, 3–4 metus ir 2–3 metus;

20.

pritaria minėtosios Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitos 5.20 punkte pateiktam teiginiui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) ir toliau efektyviai veikia bei padeda mažinti su netinkamomis išlaidomis susijusią riziką, jei ji deramai taikoma ir į sistemą įvedami teisingi ir patikimi duomenys; ragina taikyti šią sistemą naujose srityse, kuriose ji šiuo metu netaikoma; vis dėlto pažymi, kad reikėtų didinti pagal minėtąją sistemą atliekamų patikrinimų skaičių ir gerinti kokybę, siekiant dar sustiprinti atgrasinimą nuo sukčiavimu;

21.

ragina Komisiją priimti ryžtingą politinį sprendimą, jei Graikijos institucijos nesilaikytų terminų, nustatytų veiksmų plane dėl naujos veiksmingos žemės sklypų identifikavimo sistemos - geografinės informacijos sistemos sukūrimo;

22.

dar kartą ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusių kontrolės sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;

Struktūriniai veiksmai

23.

pritaria paprastesnėms ir aiškesnėms taisyklėms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 (7) ir jį įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006 (8); vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl minėtosios EAR ataskaitos 6.31 punkte pateikto teiginio, kad valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos bei Komisijos vykdoma šių priemonių priežiūra veiksmingos tik iš dalies;

24.

pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių esama pažeidimų ir net sukčiavimo atvejų naudojant ES lėšas; pažymi, kad 2007 m. valstybės narės pranešė apie 3 832 pažeidimus (19,2 % daugiau nei 2006 m.), bendra su pažeidimais susijusi suma 2007 m. siekė apie 828 mln. eurų (kiek mažiau nei 1,83 % įsipareigojimų asignavimų), įtariamo sukčiavimo atvejai sudarė 12–15 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2007 m., o bendra su pažeidimais susijusi suma Europos regioninės plėtros fonde, palyginti su 2006 m., padidėjo 48 %;

25.

pabrėžia, kad svarbus 2008 m. vasario 19 d. Komisijos priimtas veiksmų planas, pagal kurį siekiama stiprinti struktūrinių veiksmų priežiūrą ir bendrą valdymą, taip pat mažinti klaidų, kurių esama iš valstybių narių gaunamuose prašymuose dėl išmokų, skaičių; yra įsitikinęs, kad šis naujas veiksmų planas labai pagerins padėtį, be kita ko, padės valstybėms narėms didinti jų galimybes patikrinti, ar projektas atitinka lėšų skyrimo reikalavimus; pažymi, kad pirmojoje šio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateikti tam tikri pradiniai teigiami rezultatai;

26.

remia Komisijos poziciją, kad, pastebėjus rimtų pažeidimų, reikia imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant išmokų sustabdymą ir nepagrįstai ar klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą; primena, kad Komisija turėtų keturis kartus per metus teikti savo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą; nepaisant to, ragina Komisiją labiau stengtis padėti valstybėms narėms užkirsti kelią pažeidimams ir perduoti reikalingas žinias kompetentingoms nacionalinėms ir regionų institucijoms;

27.

palankiai vertina rezultatų, pasiektų įgyvendinant beveik visus projektus, kokybę ir pabrėžia, kad, norint išvengti neigiamos įtakos struktūrinių fondų kontrolei ir tinkamam jų lėšų naudojimui, būtina aiškiai atskirti šias sąvokas:

administracinius pažeidimus, kuriuos reikia taisyti,

sukčiavimą (t. y. 0,16 % Komisijos mokėjimų, atliktų 2000–2007 m.), už kurį reikia bausti;

28.

pripažįsta, kad kilo didelių sunkumų panaudojant struktūrinių fondų lėšas, ypač naujosiose valstybėse narėse, nes jos turi laikytis griežtų ir dažnai sudėtingų reikalavimų, norėdamos panaudoti šias lėšas; todėl palankiai vertina šių valstybių narių dedamas pastangas pagerinti įgyvendinimo gebėjimus ir ragina jas daryti tai aktyviau, kad būtų galima per priimtiną laikotarpį pasiekti akivaizdžių rezultatų;

29.

ragina Komisiją atsižvelgti į administravimo išlaidas, kurių patiria valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos administravimo įstaigos, dažnai privalančios laikytis sudėtingų ir su didelėmis išlaidomis susijusių reikalavimų, taikomų stebint ir tikrinant bendrai finansuojamus projektus;

30.

šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti nuosekliai ir teikti patarimus, kaip būtų galima išvengti pažeidimų, administravimo klaidų ir neveikimo;

31.

ragina Komisiją dar labiau supaprastinti struktūrinių fondų programų valdymo ir kontrolės procedūras, nes pastarosios lėmė dalį pažeidimų, kuriuos tam tikros valstybės narės padarė įgyvendindamos minėtąsias programas;

32.

yra pasibaisėjęs tuo, kad net ir praėjus daugybei metų valstybėms narėms trūksta drausmės teikiant pranešimus; mano esant nepriimtina, kad šešios valstybės narės (9) iki šiol netaiko elektroninio pranešimų teikimo būdo, 14 (10) – nesilaiko pranešimų teikimo terminų, o kai kurios (11) – visiškai nesuklasifikavo pažeidimų, apie kuriuos pranešė; ragina Komisiją rasti veiksmingų sprendimų, kaip pagerinti padėtį, be to, kad pradedama įsipareigojimų neįvykdymo procedūra, taip pat ragina Komisiją rimtai apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą finansinių sankcijų sistemą, kuri būtų įtraukta į būsimus reglamentus, ir sistemingai ją taikyti;

33.

pažymi, kad pažeidimų klasifikavimas (nurodant, ar tai yra įtariamo sukčiavimo atvejis, ar ne) yra vienas iš tobulintinų valstybių narių atskaitomybės aspektų, turint mintyje tai, jog kai kurios valstybės narės iki šiol niekaip neklasifikavo pažeidimų, o kitos valstybės narės sugebėjo suklasifikuoti tik nedidelę pažeidimų, apie kuriuos pranešė, dalį;

34.

primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo naudoti elektroninių kovos su sukčiavimu informacinių sistemų modulių (angl. AFIS/ECR), sudarančių sąlygas siųsti pranešimus elektroniniu būdu, nedelsiant pradėti juos naudoti siekiant iki 2009 m. pabaigos pagerinti informacijos kokybę ir pateikti ją laiku; pažymi, kad Komisija kuria naują pranešimų teikimo internetu sistemą – pažeidimų valdymo sistemą (PVS), kuri turi būti pradėta taikyti nuo 2009 m. vasaros ir, kaip tikimasi, pagerins pranešimų teikimo drausmę;

35.

pritaria nuostatai, kad reikia labiau stengtis vienodinti pranešimo apie pažeidimus būdus, ypač turint mintyje Sanglaudos fondą;

36.

apgailestauja dėl to, kad, nors pagal 2007–2013 m. struktūrinių fondų įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006) valdančiosios institucijos turi paskelbti visų įgyvendinant ES sanglaudos politiką atliktų mokėjimų gavėjus, Komisijos interneto svetainėje pateikiama duomenų bazė yra neišsami; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagreitinti informacijos srautą, siekiant, kad naudojama duomenų bazė būtų veiksmingesnė ir skaidresnė; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją šią skaidrumo pareigą įvykdyti visiškai ir laiku, t. y. iki 2009 m. birželio mėn. – termino, kuris nustatytas 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijoje dėl skaidrumo finansų srityje (12);

37.

pritaria tam, kad, siūlant peržiūrėti 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13), valstybėms narėms būtų keliamas reikalavimas nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą; pažymi, kad tai galėtų padidinti pranešimų teikimo drausmę, susijusią su nacionalinių teismų sprendimais dėl nesąžiningo struktūrinių fondų lėšų naudojimo;

Pasirengimo narystei lėšos

38.

ragina atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir sumažėjo pažeidimų skaičius, finansinis jų poveikis išaugo 2,2 karto, o įtariamo sukčiavimo finansinis poveikis padidėjo tris kartus, daugiausia dėl reikalavimų neatitinkančių išlaidų;

39.

pažymi, kad Komisija paskelbė keletą išsamių ir nuodugnių ataskaitų, kuriose kritiškai įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos pažanga, padaryta teismų reformos ir kovos su korupcija srityse taikant bendradarbiavimo ir patikros priemones, o taip pat paskelbė Bendrijos lėšų valdymo Bulgarijoje ataskaitą, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad reikia nuolatinio politinio ryžto ir įgyvendinimo vietoje, jei tikimasi visiškai pasiekti stojant nustatytus tikslus; be to, pažymi, kad, kalbant apie Bulgariją, dėl tikrinant ir atliekant auditą rastų pažeidimų Komisija visiškai sustabdė dalies ES lėšų skyrimą pagal „Phare“ programą; todėl ragina šias valstybes nares skubiai imtis veiksmų, siekiant įgyvendinti minėtose ataskaitose siūlomas konkrečias tolesnes priemones; remia pastangas, kurių šios valstybės narės jau ėmėsi, ir ragina jas imtis visų būtinų su tuo susijusių priemonių;

40.

reiškia abejones dėl to, kad, OLAF duomenimis, 2007 m. vykdant ISPA programą nebūta įtariamo sukčiavimo atvejų; pažymi, kad 2007 m. Kipras ir Lietuva nepranešė nė apie vieną atvejį;

41.

pabrėžia, kad vis dar kyla problemų dėl to, jog pateikiama informacija yra nepakankamai kokybiška; pažymi, kad mažiausiai patikima yra Bulgarijos ir Rumunijos teikiama informacija; vis dėlto santykinai nepatikimiausi yra Vengrijos teikiami pranešimai; pažymi, kad taip pat kyla problemų dėl reikalavimo teikti pranešimus laiku, ypač problemų kyla keturioms valstybėms narėms bei vienai valstybei kandidatei (14);

42.

kadangi kyla didelių problemų, susijusių su teikiamos informacijos patikimumu ir apskritai reikalavimų laikymusi tam tikrose iš 12 naujųjų valstybių narių (t. y. valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. ir 2007 m.), o tai reiškia, kad arba paramą gaunančioje valstybėje taikoma pranešimų teikimo sistema administraciniu požiūriu yra labai tvirta, arba labai silpna, ir mano, kad kils panašių problemų, susijusių su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu; taigi ragina atitinkamas valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant rasti būdų, kaip pagerinti šią padėtį;

Tiesioginės išlaidos

43.

pažymi, kad vis daugiau pažeidimų ir sukčiavimo atvejų pasitaiko išorės pagalbos srityje;

44.

reiškia susirūpinimą dėl metinėje OLAF veiklos ataskaitoje pateikiamų išvadų, kad išorės pagalbos srityje OLAF tyrėjai dažnai susiduria su organizuotam sukčiavimui būdingais veiklos būdais, kadangi įvairios paramą teikiančios tarptautinės organizacijos netinkamai koordinuoja veiklą;

45.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į dvigubo projektų finansavimo problemą; visų pirma ragina Komisiją sudarant ar keičiant susitarimus dėl projektų valdymo ir įgyvendinimo, už kuriuos atsakingos tarptautinės organizacijos, nuolat siųsti EAR ir Komisijos vidaus auditoriui visas su tuo susijusias vidaus ir išorės audito ataskaitas, kaip naudojamos Bendrijos lėšos;

Susigrąžintos lėšos

46.

apgailestauja dėl to, kad vis dar mažai susigrąžinama lėšų, ypač sektoriuose, kuriuose už susigrąžinimą atsakingos valstybės narės; pažymi, kad, remiantis OLAF ataskaita, vis dar nesusigrąžinta apie 3,75 mlrd. eurų;

47.

pritaria tam, kad susigrąžintos lėšos liktų toje pačioje biudžeto eilutėje, pagal kurią buvo nepagrįstai išmokėtos;

48.

pritaria tam, kad bus viešai prieinama nauja centrinė duomenų bazė, kurioje bus nurodomi Bendrijos lėšų gavę asmenys, nebegalintys gauti paramos dėl to, kad sukčiavo (15); pažymi, kad ši duomenų bazė pradėjo veikti nuo 2009 m. sausio 1 d., ir prašo Komisijos iki 2010 m. pradžios pateikti vertinimo ataskaitą;

49.

pažymi, kad reikalinga greitesnė ir tinkamesnė lėšų susigrąžinimo procedūra; taigi dar kartą ragina Komisiją į būsimus teisės aktus bendro valdymo srityje įtraukti privalomąsias atsargumo nuostatas, siekiant, kad neteisėtai išmokėtos lėšos būtų susigrąžintos taikant susigrąžinimo procedūrą;

50.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti taikyti apsaugos sistemą, pvz., tokią, kurią taikant tam tikra suma būtų įrašoma į rezervą arba atidedama siekiant paspartinti likusių sumų susigrąžinimą;

OLAF santykiai su Europolu ir Eurojustu

51.

pažymi esąs patenkintas, kad Eurojustas ir OLAF 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašė Praktinį susitarimą dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos (16), kuriame pateikiama glaudaus aktyvesnio bendradarbiavimo tvarka, taip pat keitimosi bendraisiais ir asmens duomenimis nuostatos; pritaria tam, kad sudarytas panašus susitarimas su Europolu;

52.

mano, kad nepaprastai svarbu sukurti tvirtą bendros su Eurojusto ir Europolu operatyvinės ir tiriamosios veiklos pagrindą, pvz., sukurti bendrą operatyvinės veiklos ir tyrimų grupę, nes tai tikrai suteiktų papildomos naudos kovojant su sukčiavimu;

53.

taip pat pažymi, kad reikėtų patikslinti minėtų tarnybų kompetencijos sritis, kurios šiuo metu persidengia;

OLAF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

54.

pritaria pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244), pagrindiniam tikslui – didinti OLAF savarankiškumą; vis dėlto primena, kad svarbu susieti OLAF, Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų darbą ir rezultatus pasinaudojant veiksmingais ryšių kanalais, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir informacijos stygio;

55.

pažymi, kad OLAF yra vienintelė tarnyba, turinti visus įgaliojimus vykdyti tyrimus kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia bendrajam ES biudžetui, bei užkirsti tam kelią; taigi pabrėžia, kad OLAF tyrimų funkciją reikėtų toliau plėsti, ypač turint minty struktūrinių fondų ir išorės pagalbos sektorius, kuriuose pranešama apie didžiausią pažeidimų skaičių;

56.

pažymi, kad nuo 2003 m. nuolat daugėjo vadinamųjų „tęsiamų bylų“, o 2007 m. OLAF bylos daugiausia buvo baigtos susigrąžinus lėšas arba pateikus rekomendacijas bylose imtis teisminių veiksmų; daro išvadą, kad tai įrodo, jog OLAF tyrimų rezultatai naudingi valstybėms narėms ir ES institucijoms;

57.

pažymi, kad OLAF rekomendacijos yra neprivalomos, todėl nacionalinės institucijos savarankiškai priima atitinkamus sprendimus ir taiko sankcijas; mano, kad jei būtų įsteigta Europos prokuroro institucija, tai padėtų įveikti su tarpvalstybiniu bylų pobūdžiu susijusius sunkumus;

58.

pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, nes sukčiavimo, įtariamo sukčiavimo ir kitų pažeidimų apibrėžtys išdėstyti įvairiuose teisės aktuose, nors Parlamentas ne kartą ragino išdėstyti kovos su sukčiavimu taisykles nauja redakcija;

59.

pažymi, kad valstybės narės, taikydamos 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 ir 5 straipsnių nuostatas, susiduria su kvalifikavimo problemomis (17); mano, kad, esant galimybių įvairiai traktuoti nuostatas, nacionaliniai teismai turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą;

60.

pritaria, kad paskelbta minėta antroji OLAF parengta ataskaita apie vietoj atliekamus tikrinimus ir inspektavimus, kurioje pateikiama gera patirtis kiekvienu kontrolės etapu, taip pat pritaria tam, kad paskelbtas naujas OLAF vadovo (angl. Vademecum) variantas (gairės); prašo Komisijos iki 2009 m. rugsėjo mėn. atsiųsti atsakingam Parlamento komitetui atnaujintą išsamų OLAF vadovo variantą;

61.

pritaria tam, kad reikia aiškesnių nuostatų dėl kompetentingų institucijų procedūrų ir privalomųjų terminų teikiant reikalingą paramą ir apskritai daugiau privalomų nuostatų dėl bendradarbiavimo, pagal kurias būtų nustatoma paramą teikianti kompetentinga institucija; primygtinai teigia, kad sprendžiant minėtą problemą naudinga 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (18);

62.

ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių (be kita ko, taikyti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą) valstybių narių, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms vykdyti vietoje atliekamo tyrimo, numatyto 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (19), atžvilgiu;

63.

pažymi, kad nors bylose dažnai imamasi tolesnių teisminių veiksmų, OLAF surinktų įrodymų leistinumas nacionaliniuose teismuose labai ribotas, taigi siektina, kad teisminės institucijos labiau remtų OLAF tyrimų veiklą; be to, mano, kad reikėtų informuoti Eurojustą, kai informacija ar galutinės bylų ataskaitos perduodamos teisminėms institucijoms, jei ši informacija ar ataskaitos susijusios su sunkiu tarptautiniu nusikalstamumu ir dviem ar daugiau valstybių narių;

64.

primena Komisijai apie Parlamento prašymą į 2008 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, dalyvaujančių kovoje su pažeidimais, analizę;

65.

apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai informuoja apie veiksmus, kurių imamasi po to, kai OLAF perduoda informaciją ar galutines bylų ataskaitas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos perduotų OLAF pranešimą apie pažangą, padarytą imantis veiksmų po to, kai OLAF pateikė joms informaciją ar rekomendacijas;

66.

pažymi, kad nacionalinės audito institucijos turi didelius įgaliojimus atlikti ES lėšų auditą ir yra pirmasis nacionalinių institucijų, atliekančių prokuratūros funkcijas, ir ES institucijų informacijos šaltinis; todėl mano, kad maksimaliai pagerinus audito institucijų, nacionalinių prokuratūros funkcijas atliekančių institucijų bei OLAF bendradarbiavimą, o taip pat informacijos srautą tarp jų būtų dar labiau sustiprinta Bendrijos finansinių interesų apsauga;

67.

pažymi, kad, remiantis pirmiau minėta 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, valstybės narės turi nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias joms perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą, taigi prašo OLAF kitoje savo metinėje ataskaitoje pateikti informacijos šiuo klausimu;

68.

pažymi, kad valstybėse narėse, kurios į ES įstojo po 2004 m., veikiančios OLAF kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra labai svarbūs OLAF informacijos ir ryšių punktai; vis dėlto pažymi, kad kol šios tarnybos nebus nepriklausomos nuo nacionalinių administracijų, papildoma jų funkcinė nauda bus minimali (ypač turint mintyje pranešimą Komisijai apie pažeidimus); todėl ragina Komisiją pateikti kompetentingam Parlamento komitetui pasiūlymą, kaip užtikrinti, kad minėtų tarnybų veikla būtų prasmingesnė, taip pat mano, jog būtina gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis kandidatėmis;

Tabakas. Susitarimas su „Philip Morris“

69.

apgailestauja, kad Komisija nepateikė išsamaus pranešimo dėl tolesnių veiksmų, po to kai buvo pateikta 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliucija dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno „Philip Morris“ susitarimo dėl kovos cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo (20), visų pirma atsižvelgiant į rezoliucijos 49 punktą, kuriame Komisijos aiškiai prašoma paskelbti šį pranešimą iki 2008 m. pabaigos; tikisi, kad Komisija pateiks minėtąjį pranešimą iki 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos;

70.

negali pritarti tam, kad tuomet, kai pagal susitarimus su koncernu „Philip Morris“ ir bendrove „Japan Tobacco“ Bendrija gavo 1,65 mlrd. JAV dolerių kovai su sukčiavimu, Komisija, užuot nustačiusi bendrą koncepciją, apie 90 % šios sumos kaip netikslines lėšas tiesiogiai pervedė valstybių narių finansų ministerijoms; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu įsteigti trišalę darbo grupę, siekiant rasti tinkamų sprendimų, kaip protingai ir geriau naudoti šias ir panašias Sąjungos pajamas; mano esant nepriimtina, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu iš baudų gautus milijardus eurų, kuriuos sumokėjo Europos konkurencijos normas pažeidusios ir Europos vartotojams pakenkusios didelės įmonės, Sąjunga naudoja ne ekonomikai skatinti ir padėti bedarbiams ir (arba) besivystančioms valstybėms, kurios nuo krizės nukentės labiausiai, o tiesiog perveda šias lėšas į nacionalinius iždus;

Organizuotas nusikalstamumas

71.

palankiai vertina tai, kad paskelbtas 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatas dėl pajamų iš organizuoto nusikalstamumo (COM(2008)0766), kuriame aptariamas pajamų iš nusikalstamos veiklos konfiskavimas ir susigrąžinimas, taip pat pritaria Komisijai, kad konfiskacija – vienas veiksmingiausių būdų kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir reikėtų imtis priemonių siekiant padidinti nedidelį konfiskavimo atvejų skaičių ir kuklų susigrąžintų lėšų kiekį;

72.

pabrėžia, kad būtina diegti tinkamas ir veiksmingas turto įšaldymo ir konfiskavimo užsienyje priemones, taigi reikėtų svarstyti galimybę išdėstyti galiojančius ES teisės aktus nauja redakcija; pabrėžia, kad reikėtų skubiai įgyvendinti Tarybos sprendimą 2007/845/TVR, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsteigtų ar paskirtų turto susigrąžinimo tarnybas;

73.

dar kartą ragina Komisiją pateikti Parlamentui sistemos ar sistemų, kurias organizuoto nusikalstamumo grupės taiko norėdamos pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, išsamią analizę; mano, kad šiuo požiūriu naudingas Europolo atliekamas organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimas, tačiau jo nepakanka;

74.

apgailestauja, kad 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. ir 2007 m. protokolų vis dar neratifikavo Čekija, Vengrija, Malta ir Lenkija, vieno iš šių protokolų neratifikavo Estija ir Italija, o septyniose valstybėse narėse kilo problemų perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę;

*

* *

75.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.


(1)  http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/olaf_aar.pdf.

(2)  http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/sup-com_en.html.

(3)  OL C 286, 2008 11 10, p. 1.

(4)  OL L 390, 2006 12 30, p. 1.

(5)  OL L 264, 2003 10 15, p. 1.

(6)  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.

(7)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

(8)  OL L 371, 2006 12 27, p. 1.

(9)  Prancūzija, Airija, Švedija, Ispanija, Latvija ir Liuksemburgas; nuo 2008 m. lapkričio mėn. padėtis pagerėjo, Vokietija ir Estija naudoja elektronines laikmenas ir nesiunčia pranešimų popieriuje.

(10)  Kalbant apie pranešimų teikimą laiku, ypač daug problemų kyla Ispanijai, Prancūzija ir Nyderlandams.

(11)  Ispanija, Prancūzija, Airija ir Liuksemburgas.

(12)  Priimti tekstai. P6_TA(2008)0051.

(13)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(14)  Pranešimų teikimo terminų nesilaikė Kroatija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir Lenkija.

(15)  OL L 344, 2008 12 20, p. 12.

(16)  OL C 314, 2008 12 9, p. 3.

(17)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(18)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0553.

(19)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(20)  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 147.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/72


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Parlamentinis imunitetas Lenkijoje

P6_TA(2009)0316

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl parlamentinio imuniteto Lenkijoje (2008/2232(INI))

2010/C 184 E/15

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos įstatymo dėl parlamento nario ar senatoriaus įgaliojimų vykdymo 7b straipsnį,

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 23 d. Lenkijos įstatymo dėl Europos Parlamento rinkimų 9 ir 142 straipsnius,

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 2003 m. birželio 4 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo pakeitimo (1),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6, 7 ir 45 straipsnius,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0205/2009),

A.

kadangi per šią kadenciją Parlamentas ir atsakingas Teisės reikalų komitetas svarstė prašymus dėl Lenkijoje išrinktų Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais aiškinant teisės nuostatas, kurios gali būti taikytinos šių Parlamento narių atveju,

B.

kadangi atsakingas komitetas paragintas visų pirma priimti sprendimą dėl prašymų atšaukti imunitetą, kuriuos privatūs asmenys tiesiogiai pateikė Europos Parlamento Pirmininkui, priimtinumo; kadangi pagal Lenkijos įstatymus privatūs asmenys gali tiesiogiai prašyti Lenkijos parlamentą (Seimą arba Senatą) atšaukti savo nario imunitetą dėl nusikaltimų, kurie gali būti privataus kaltinimo objektas, ir atrodo, jog atitinkamos Lenkijos įstatymų nuostatos aiškiai nenumato visų galimų variantų, kai baudžiamoji byla dėl nusikaltimų keliama pagal nukentėjusiojo skundą,

C.

kadangi tos nuostatos taip pat taikomos Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, tačiau tokių prašymų priimtinumas kelia rimtų abejonių, atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisykles, ypač į 6 straipsnio 2 dalį, kurioje minima „kompetentinga valdžios institucija“,

D.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį atsakingas komitetas gali patikrinti prašymo atšaukti imunitetą priimtinumą, įskaitant nacionalinės valdžios institucijos kompetenciją pateikti tokį prašymą; kadangi, sprendžiant akivaizdžios galiojančių Lenkijos teisės ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų neatitikties šiuo atžvilgiu klausimą, privačių asmenų prašymus atšaukti imunitetą vis dėlto reikėtų laikyti nepriimtinais,

E.

kadangi Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalyje siekiama užtikrinti, kad Parlamentą pasiektų tik tie bylose pateikti prašymai, kuriuos jau išnagrinėjo valstybės narės valdžios institucijos; kadangi toje dalyje Parlamentui taip pat suteikiama garantija, kad jo gaunami prašymai atšaukti imunitetą savo turiniu ir procedūra neprieštarauja nacionaliniams įstatymams, o tai savo ruožtu leidžia užtikrinti, kad priimdamas sprendimą imuniteto klausimu Parlamentas laikysis ir valstybės narės nacionalinės teisės, ir savo paties prerogatyvų; kadangi „valdžios institucijos“ sąvoka minima ir kitose Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsnių nuostatose dėl procedūrų imuniteto klausimu,

F.

kadangi privačių asmenų pateiktų prašymų atšaukti imunitetą laikymas nepriimtinais yra nepageidautinas, nes tai pažeistų jų teises teismo procese ir neleistų kaltintojams dėl tam tikrų nusikaltimų reikalauti panaikinti imunitetą; kadangi tai galėtų sudaryti neteisingas ir nevienodas sąlygas pareiškėjams,

G.

kadangi vis dėlto būtent valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudotis tokiomis teisėmis, kalbant apie Europos Parlamento narius, atsižvelgdamos į jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir procedūras,

H.

kadangi 2004 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. kovo 9 d. raštais 25 valstybės narės, remiantis 7 straipsnio 12 dalimi, pakviestos nurodyti valdžios institucijas, kompetentingas pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą; kadangi iki šiol į šį kvietimą atsakė tik Austrija, Belgija, Čekija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė,

I.

kadangi atsakingas komitetas savo diskusijose taip pat nagrinėjo galimus imuniteto atšaukimo padarinius tuo atveju, kai atšaukiamas Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario imunitetas,

J.

kadangi tuo atveju, jei Parlamento narį teismas pripažįsta kaltu ir nuteisia už tyčinį nusikaltimą viešojo kaltinimo procese, toks imuniteto atšaukimas reikštų, kad jis automatiškai praranda teisę būti renkamas ir dėl to savo ruožtu praranda vietą Parlamente,

K.

kadangi toks automatiškas vietos praradimas de facto yra papildoma bausmė, skiriama kartu su nuosprendžiu,

L.

kadangi praktiškai netgi dėl smulkių nusikaltimų galima prarasti teisę būti renkamam, nepaisant nuostatos, kad teisė būti renkamam dėl nusikaltimo gali būti prarasta tik viešojo kaltinimo ir tyčinio nusikaltimo atveju,

M.

kadangi Lenkijos Seimo ar Senato nariams netaikoma jokia atitinkama nuostata, t. y. jie tokiais atvejais nepraranda teisės būti renkami,

N.

kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra numatyti galimybę atsiimti Europos Parlamento nario mandatą ir tokiu atveju atsiranda laisva Parlamento nario vieta; kadangi, nepaisant to, pagal vienodo požiūrio principą, t. y. vieną iš pagrindinių ES teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos panašiais būdais, o Lenkijos Seimo bei Senato nariams ir Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams taikomos akivaizdžiai nevienodos sąlygos, kalbant apie teisės būti renkamam praradimą; kadangi teisės būti renkamam praradimas tiesiogiai ir automatiškai lemia tai, kad atitinkamas narys praranda savo vietą ir negali būti dar kartą išrinktas,

O.

kadangi apie šį nevienodą požiūrį Komisijai pranešta žodiniu klausimu, kurį Teisės komiteto vardu pateikė jo pirmininkas, taip pat šis nevienodas požiūris svarstytas Europos Parlamente; kadangi, nepaisant to, teisinė padėtis nepasikeitė,

P.

kadangi turėtų būti kuo greičiau užtikrintas vienodas požiūris į nacionalinio parlamento ir Europos Parlamento narius, ypač atsižvelgiant į būsimus 2009 m. rinkimus,

1.

ragina Komisiją išnagrinėti nevienodą Lenkijoje išrinktų Europos Parlamento narių ir Lenkijos Seimo bei Senato narių teisinę padėtį ir nedelsiant pradėti bendradarbiauti su kompetentingomis Lenkijos institucijomis siekiant rasti būdų, kaip panaikinti akivaizdžią vieno parlamento narių diskriminaciją kito parlamento narių atžvilgiu, kalbant apie teisę būti renkamiems;

2.

be to, prašo Lenkijos Respubliką išnagrinėti dabartinę padėtį, kurioje teisės būti renkamam ir mandato praradimo sąlygos, taikomos minėtų dviejų parlamentų nariams, yra akivaizdžiai nevienodos, ir imtis veiksmų šiai diskriminacijai panaikinti;

3.

ragina Komisiją atlikti lyginamąjį tyrimą siekiant nustatyti, ar nevienodas požiūris į nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius paplitęs valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ir tyrimo rezultatus pranešti Parlamentui;

4.

ragina valstybes nares gerbti ES pilietybės teikiamas teises, tarp jų teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kuri yra labai svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams, taip pat gerbti vienodo požiūrio į panašioje padėtyje esančius asmenis principą;

5.

prašo valstybes nares, ypač Lenkijos Respubliką, užtikrinti, kad būtų nustatytos procesinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prašymai atšaukti Europos Parlamento narių imunitetą būtų visada perduodami „kompetentingos valdžios institucijos“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį, taip užtikrinant šalių materialinės ir procesinės teisės, įskaitant nuostatas dėl privačių asmenų procesinių teisių, ir Parlamento prerogatyvų laikymąsi;

6.

siekiant išvengti bet kokių abejonių, ragina valstybes nares Parlamentui nurodyti valdžios institucijas, kurios kompetentingos pateikti prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą;

7.

dar kartą pabrėžia, kad reikia bendro Europos Parlamento narių statuto, ir šiuo atžvilgiu primena apie 2005 m. birželio 3 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų priimtą įsipareigojimą išnagrinėti Parlamento prašymą persvarstyti atitinkamas 1965 m. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų nuostatas, susijusias su Europos Parlamento nariais, siekiant kuo greičiau padaryti išvadą;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  OL C 133 E, 2006 6 8, p. 48.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/75


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
BŽP valdymas: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos

P6_TA(2009)0317

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽP valdymo: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (2008/2223(INI))

2010/C 184 E/16

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1),

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 657/2000 dėl glaudesnio dialogo su žvejybos sektoriumi ir grupėmis, susijusiomis su bendrąja žvejybos politika (2),

atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 71/128/EEB, 1999/478/EB ir 2004/864/EB,

atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą 93/619/EB, atnaujintą 2005 m. Komisijos sprendimu 2005/629/EB,

atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 74/441/EEB ir 98/500/EB,

atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimą 2004/585/EB, įsteigiantį regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3), iš dalies pakeistą 2007 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 2007/409/EB (4),

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą dėl Regioninių patariamųjų tarybų veiklos peržiūros (COM(2008)0364),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6–0187/2009),

A.

kadangi instituciniame bendros žuvininkystės politikos (BŽP) valdyme dalyvauja Komisija, Europos Parlamentas, Taryba, Regionų komitetas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamoji taryba (ŽAPT), Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) ir regioninės patariamosios tarybos (RPT),

B.

kadangi į BŽP valdymą taip pat įsitraukė valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos,

C.

kadangi Bendrija dalyvauja įvairiose regioninėse žuvininkystės organizacijose ir sudaro žuvininkystės partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis,

D.

kadangi pagal Lisabonos sutartį Parlamentas ir toliau negalės dalyvauti nustatant bendrus sugauti leidžiamus kiekius ir kvotas,

E.

kadangi Parlamento narių dalyvavimas regioninių žuvininkystės organizacijų susirinkimuose šiuo metu vyksta ad hoc pagrindu,

F.

kadangi bendravimas dėl žuvininkystės susitarimų vykdymo, įskaitant Jungtinių priežiūros komitetų veiklą, galėtų vykti sklandžiau,

G.

kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) buvo įsteigtas 1993 m., Žuvininkystės patariamasis komitetas buvo įsteigtas 1971 m. ir 1999 m. jo pavadinimas buvo pakeistas į Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą (ŽAPK), o Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) 1999 m. pakeitė nuo 1974 m. egzistavusį Jungtinį komitetą,

H.

kadangi šiuo metu visu pajėgumu veikia visos septynios regioninės patariamosios tarybos (RPT),

I.

kadangi buvo sukurtas tarp-RPT komitetas (angl. Inter-RAC Committee) tarybų veiklai koordinuoti, kurio atstovai dalyvauja koordinavimo posėdžiuose su Komisija,

J.

kadangi pastaruoju metu Komisija atliko ŽAPT ir RPT veiklos vertinimus, bet iki šiol nebuvo įvertinta ŽMTEK veikla,

K.

kadangi atlikus ŽAPT veiklos įvertinimą buvo padarytos kelios rekomendacijos veiklai ir pasiūlytos įvairios alternatyvos jo ateities veiklai ilgalaikiu laikotarpiu,

L.

kadangi RPT veikla buvo teigiamai įvertinta, tačiau Komisija nurodė kelis veiksmus, nereikalaujančius naujų teisės aktų, siekiant pagerinti jų veikimą,

M.

kadangi visos šalys sutiko, kad reikalingas aktyvesnis žvejų ir mokslininkų dialogas, ir RPT ragina labiau integruoti socialinius ir ekonominius aspektus priimant sprendimus,

N.

kadangi kai kurios RPT bei Parlamento nariai išreiškė pageidavimą, kad santykiai įgautų oficialesnį pobūdį,

O.

kadangi RPT veiklos išplėtimui trukdo ribotas finansavimas bei per didelis biurokratizmas ir per griežtas Komisijos požiūris į fondų, kuriais naudojasi RPT, valdymą ir finansinę kontrolę,

P.

kadangi Komisija pažadėjo išklausyti Parlamento, Tarybos ir suinteresuotų šalių nuomonę prieš naujų teisinių taisyklių priėmimą,

Q.

kadangi Komisijos atstovai dažnai praleidžia galimybę sudalyvauti RPT darbo grupių susirinkimuose,

R.

kadangi jau dabar paaiškėjo, kad nuoseklesnis BŽP taisyklių paisymas – tai suinteresuotų šalių įtraukimo į taisyklių kūrimą ir įgyvendinimą rezultatas,

S.

kadangi Bendrijoje yra daugybė skirtingų žuvininkystės rūšių, kiekviena iš jų turi savo išskirtines savybes,

T.

kadangi jau dabar vyksta konsultacijos dėl BŽP reformos,

U.

kadangi ne visada tinkamai atsižvelgiama į RPT rekomendacijas, ypač tada, kai Vykdomieji komitetai nėra joms pritarę vienbalsiai,

1.

ragina suteikti EP Žuvininkystės komiteto nariams stebėtojų statusą Žuvininkystės ministrų taryboje;

2.

ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą užbaigti darbus ir susitarti dėl Parlamento Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimo regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) ir kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Bendrąja žuvininkystės politika (BŽP), atsižvelgiant į jų dabartinį stebėtojų statusą tuose posėdžiuose, kuriuose dėl to buvo susitarta;

3.

taip pat ragina Tarybą, kartu su Komisija ir Parlamentu, kad leistų Parlamento Žuvininkystės komiteto nariams dalyvauti jungtinių komitetų posėdžiuose, vykstančiuose pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus, kad jie galėtų atitinkamai plėtoti tuos susitarimus; šiuo požiūriu primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamento įsipareigojimai gerokai išsiplės, kadangi žuvininkystės partnerystės susitarimai turės būti patvirtinti atitinkamos nuomonės procedūra;

4.

pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad Komisijos atstovai aktyviai dalyvautų darbo grupių bei RPT vykdomųjų komitetų posėdžiuose;

5.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie visas konsultacijas, rengiamas BŽP ir jūrų politikos klausimais;

6.

ragina Komisiją atlikti ŽMTEK vertinimą;

7.

pažymi Komisijos atliktą ŽAPT vertinimą ir tai, kad Komisija šiuo metu laukia pačios ŽAPT parengtų rekomendacijų dėl:

aiškesnio jos vaidmens ir tikslų apibrėžimo, kad tikslai turi atsispindėti jos sudėtyje, ji turi būti reprezentatyvi ir skatinti naujesnių valstybių narių atstovų dalyvavimą;

darbo metodų, veiklos paskirstymo tarp plenarinių posėdžių ir darbo grupių, jų skaičiaus, kompetencijos srities ir procedūrų;

geresnio jai užduodamų klausimų formulavimo;

geresnis bendravimas ir informavimas, elektroninių informavimo priemonių naudojimo, tiesioginės prieigos prie duomenų, geresnių vertimo žodžiu ir raštu galimybių;

tinkamo finansavimo ir geriausio būdo palaikyti papildomas funkcijas;

8.

pabrėžia, kad svarbu vengti veiklos dubliavimosi, ypač su RPT;

9.

primena, kad žuvininkystės sektorius vis dar nepakankamai dalyvauja priimant šios srities sprendimus, pabrėžia ŽAPT ir RPT funkcijų bei veiklos skirtumus, kadangi viena iš ŽAPT pareigų yra konsultuoti dėl BŽP, atsižvelgiant į visas Bendrijos politikos sritis, o RPT funkcija – specifinės konsultacijos jų įtakos zonose; šiuo požiūriu laikosi nuomonės, kad skirtingų konsultacinių grupių veikimas kartu padeda užtikrinti suderinamumą su jūrų ir laivyno politika bei su integruotu pakrantės zonų valdymu;

10.

ragina Komisiją imtis šių veiksmų RPT atžvilgiu:

pagerinti jų matomumą, skatinti platesnį suinteresuotų šalių dalyvavimą;

pagerinti jų galimybes naudotis moksline informacija ir duomenimis bendradarbiaujant su ŽMTEK;

kuo anksčiau įtraukti jas į konsultavimosi procesą;

pateikti rodiklius, leidžiančius įvertinti jų patarimų atitikimą BŽP tikslus ir apklausinėti apie jų naudą;

11.

mano, kad šiuo metu RPT negauna adekvataus finansavimo, kuris atitiktų jų vykdomo darbo lygį; pažymi, kad Komisija priėmė finansų valdymo gaires, tačiau mano, kad reikėtų tęsti dialogą šiuo klausimu ir rasti alternatyvų sprendimą dabartinei sistemai;

12.

mano, kad platesniam RPT dalyvavimui prireiks jų sudėties peržiūros, tačiau reikėtų išlaikyti žuvininkystės pramonės ir kitų organizacijų pusiausvyrą;

13.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikros organizacijos, priklausančios RPT, prisidengusios „kitų suinteresuotų grupių“ kompetencija, reguliariai naudojasi savo, nors ir mažumos, dalyvavimu, blokuodamos žuvininkystės sektoriaus atstovų daugumos palaikomus sprendimus, ir kliudydamos priimti sprendimus konsensusu;

14.

ragina stiprinti ryšius tarp RPT, Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto;

15.

ragina atskirti techninius ir politinius sprendimus; politinius sprendimus reikėtų priimti laikantis regioninio požiūrio, o techninius – mokslinio požiūrio;

16.

prašo Žuvininkystės komiteto laikantis Darbo tvarkos taisyklėse priimtos tvarkos:

paskirti Komiteto narį (narius), kurie būtų atsakingi už ryšius su kiekviena RPT ir teiktų ataskaitas apie jų veiklą;

užtikrinti, kad RPT atstovai reguliariai, ypač kai darbotvarkėje nagrinėjami klausimai, kuriais jos teikia rekomendacijas arba pataria, būtų kviečiami dalyvauti komiteto darbe, teikti rekomendacijas arba išreikšti savo požiūrį;

nustatyti tvarką, pagal kurią Žuvininkystės komiteto, RPT, taip pat tarp-RPT komiteto sekretoriatai palaikytų nuolatinį ryšį, siekiant keistis informacija apie savo veiklą, patarimus ir rekomendacijas;

kasmet rengti konferenciją su RPT ir Komisijos atstovais;

17.

ragina biudžeto valdymo įstaigas teikti atitinkamą finansavimą pirmiau minėtai veiklai;

18.

prašo RPT narius informuoti EP Žuvininkystės komitetą apie savo veiklą, duoti patarimus, teikti rekomendacijas ir kviesti jo narius į posėdžius;

19.

ragina, kad naujuose teisės aktuose dėl RPT Parlamento nariams būtų suteiktas oficialus aktyvaus stebėtojo statusas jų posėdžiuose;

20.

prašo Komisiją ir tarp-RPT komitetą sutikti su EP Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimu jų koordinavimo posėdžiuose;

21.

pabrėžia BŽP, kaip standartų, principų ir taisyklių, taikytinų visų Bendrijos vandenų ir visų Bendrijos laivų atžvilgiu, galiojimo užtikrinimo priemonės, svarbą;

22.

ragina Komisiją visiškai pripažinti ir gerbti RPT konsultacinę funkciją ir, atsižvelgiant į BŽP reformą, suteikti jiems daugiau valdymo atsakomybės;

23.

mano, kad artėjanti BŽP reforma turėtų pasinaudoti RPT konsolidavimu siekiant dar labiau decentralizuoti BŽP, siekiant nustatyti bendrąsias priemones, kurios galėtų būti taikomos skirtingose zonose ir atitiktų skirtingų žuvininkystės ir žvejybos sąlygų konkrečias savybes;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, regioninėms patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui, Regionų komitetui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Sektoriniam socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 80, 2000 3 31, p. 7.

(3)  OL L 256, 2004 8 3, p. 17.

(4)  OL L 155, 2007 6 15, p. 68.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/79


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams

P6_TA(2009)0327

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo

2010/C 184 E/17

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2009)0169),

atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (1) ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (2),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją (3) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, ir į tos pačios dienos savo rezoliuciją dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (4),

atsižvelgdamas į EB sutarties 100 ir 119 straipsnius,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Taryba, remdamasi Sutarties 119 ir 308 straipsniais ir patvirtinusi 2008 m. gruodžio 2 d. Reglamentą (EB) Nr. 1360/2008 (5), iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, jau, palyginti su pradine 12 000 000 000 EUR riba, padvigubino vidutinės trukmės finansinės pagalbos ribą iki 25 000 000 000 EUR,

B.

kadangi, kartu su kitų tarptautinių finansų institucijų taikomomis priemonėmis, Bendrija suteikė 6 500 000 000 EUR paskolą Vengrijai ir 3 100 000 000 EUR paskolą Latvijai, o dar 2 200 000 000 EUR Latvijai įsipareigojo skirti tam tikros pavienės valstybės narės,

C.

kadangi Bendrija, atsižvelgdama į neigiamą pasaulio finansų krizės poveikį ekonominei ir finansinei padėčiai Rumunijoje, nusprendė suteikti tai šaliai iki 5 000 000 000 EUR vidutinės trukmės finansinę pagalbą,

D.

kadangi, siekiant atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės padėties ypatumus, teikiant vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybėms narėms pageidautina laikytis strategijos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvieną atskirą atvejį,

E.

kadangi reikėtų atsižvelgti į dabartinės pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikį,

F.

kadangi reikia būti visiškai solidariems su vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis,

G.

kadangi būtina politika, kuria būtų galima spręsti specifines šių valstybių narių ekonomikos problemas, kylančias dėl pasaulinės finansų krizės ir Europos Sąjungoje plintančios recesijos,

1.

mano, kad susidariusi padėtis dar kartą įrodo euro svarbą apsaugant euro zonos valstybes nares, ir ragina euro zonai nepriklausančias valstybes nares prie jos prisijungti, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus;

2.

prašo Komisijos reaguoti į ankstesnius Parlamento raginimus išanalizuoti bankų, kurie perkėlė savo lėšas iš vėliausiai įstojusių valstybių narių, elgesio poveikį;

3.

ragina Komisiją kuo greičiau perduoti šio tyrimo rezultatus Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui;

4.

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į dabartinę pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, būtina žymiai padidinti Reglamente (EB) Nr. 332/2002 nustatytą valstybėms narėms suteikiamų dar nepaskirtų paskolų sumos aukščiausią ribą, deramai atsižvelgiant į Parlamento darbotvarkę; pabrėžia, kad toks ribos didinimas taip pat padidintų Bendrijos lankstumą reaguojant į tolesnius prašymus suteikti vidutinės trukmės finansinę pagalbą;

5.

pritaria savanoriškiems bankų ir vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių susitarimams, pagal kuriuos tie bankai nenutraukia kredito linijų (pvz., Rumunijos atvejis ir Vienos susitarimas), ir skatina ir toliau taikyti tokias iniciatyvas;

6.

pažymi, kad šis žymus paskolos ribos didinimas sudarytų sąlygas iki maksimumo padidinti Komisijos skolinimosi galimybes kapitalo rinkose ir iš finansų institucijų; be to, pažymi, kad nėra konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Bendrija galėtų išleisti obligacijas pasaulio rinkoje, tačiau Komisija vykdo parengiamąją veiklą, siekdama sudaryti sąlygas dviem ar daugiau valstybių narių kartu išleisti euro obligacijas;

7.

ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku ištirti, kaip naudojant naujoviškas finansų priemones būtų galima įveikti kreditų krizę realiajame ekonomikos sektoriuje; pažymi, kad, norint užtikrinti priemonės, pagal kurią teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams, lankstumą, galėtų būti naudojamos įvairios finansų priemonės;

8.

pažymi, kad paskolų ribos didinimas neturėtų įtakos biudžetui, kadangi Komisija šias lėšas skolintųsi finansų rinkose, o paskolas turėtų grąžinti jas gavusios valstybės narės; pabrėžia, kad paskolų ribos didinimas galėtų turėti poveikį biudžetui tik tuo atveju, jei valstybė narė neįvykdytų su skola susijusių savo įsipareigojimų;

9.

pritaria vaidmeniui, kuris pagal minėtąjį Komisijos pasiūlymą, esant reikalui, pavedamas Audito Rūmams;

10.

mano, kad su finansinės pagalbos teikimu siejamos sąlygos turėtų atitikti Bendrijos tikslus, susijusius su viešojo sektoriaus išlaidų kokybe, tvariu augimu ir socialinės apsaugos sistemomis, visišku užimtumu, kova su klimato kaita ir efektyviu energijos vartojimu, taip pat padėti šiuos tikslus įgyvendinti;

11.

primena, kad Sutarties 100 straipsnis taikomas visoms valstybės narėms, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriame būtų nustatytos minėtosios nuostatos įgyvendinimo sąlygos; primena, kad Sutarties 103 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės nėra atsakingos „už centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba valstybių narių valstybinių įmonių įsipareigojimus, nei jų neprisiima, išskyrus savitarpio finansines garantijas konkrečiam projektui bendrai vykdyti“ ir kad „[p]rireikus Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali tiksliau apibrėžti 101 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą“;

12.

prašo informuoti Parlamentą apie Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromus susitarimo memorandumus, kuriuose numatomos paskolų sąlygos;

13.

prašo Komisijos užtikrinti, kad nuosmukio laikotarpiu ekonomikos politika būtų koordinuojama Bendrijos lygmeniu, taip pat sudaryti ekspertų grupę ir parengti Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromų susitarimo memorandumų, kuriuose nustatomos paskolų teikimo sąlygos, pavyzdį ir gaires;

14.

primena, kad minėtose 2001 m. rugsėjo 6 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d. pozicijose Parlamentas prašė Tarybos, remiantis Komisijos ataskaita, pasikonsultavus su Parlamentu ir Ekonomikos ir finansų komitetui pateikus nuomonę, kas dvejus metus apsvarstyti, ar sukurta priemonė ir toliau atitinka poreikius, dėl kurių buvo sukurta; teiraujasi Tarybos ir Komisijos, ar tokios ataskaitos buvo rengiamos patvirtinus Reglamentą (EB) Nr. 332/2002;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.


(1)  OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

(2)  OL C 72 E, 2002 3 21, p. 312.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0560.

(4)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0562.

(5)  OL L 352, 2008 12 31, p. 11.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/82


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Nanomedžiagos

P6_TA(2009)0328

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų (2008/2208(INI))

2010/C 184 E/18

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai“ (COM(2008)0366) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)2036),

atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Kelias į Europos nanotechnologijos strategiją“ (COM(2004)0338),

atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas“ (COM(2005)0243) (toliau – veiksmų planas) ir į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano (1),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 6 d. Komisijos komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005–2009 m. Europos veiksmų planas. 2005–2007 m. pirmoji įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2007)0505),

atsižvelgdamas į Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nuomones dėl nanomedžiagų apibrėžčių ir šių medžiagų keliamos rizikos vertinimo (2),

atsižvelgdamas į Vartotojų produktų mokslinio komiteto (VPMK) nuomonę dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo (3),

atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso (COM(2008)0424) (Elgesio kodekso),

atsižvelgdamas į Europos Komisijai pateiktą Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonę dėl nanomedicinos etinių aspektų (4),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (5),

atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (6),

atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (7) ir į jos antrines direktyvas,

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (8), taip pat į teisės aktus dėl specifinių produktų, ypač į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (9),

atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (10), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (11), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo (12), 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir maisto produktų bei pašarų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų, atpažinimo (13), ir 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (14),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį Direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (15),

atsižvelgdamas į Bendrijos aplinkos teisės aktus, ypač į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (16), į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (17), ir į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų (18),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (19),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0255/2009),

A.

kadangi naudojant nanomedžiagas ir nanotechnologijas (toliau – nanomedžiagos) turėtų būti pasiekta didelė pažanga ir jos suteiks didelę naudą jas daug kartų taikant vartotojams, pacientams ir aplinkai, nes nanomedžiagoms, palyginti su tokiomis pačiomis ar įprastos sandaros medžiagomis, gali būti būdingos kitokios ar visiškai naujos savybės,

B.

kadangi tikimasi, jog nanomedžiagų srityje daroma pažanga turės didelės įtakos priimant politinius sprendimus visuomenės sveikatos, darbo, profesinės saugos ir sveikatos, informacinės visuomenės, energetikos, transporto, saugos ir kosmoso srityse,

C.

kadangi nepaisant to, kad pradėta įgyvendinti konkreti Europos nanotechnologijų strategija ir vėliau apie 3 500 000 000 eurų buvo skirta nanomokslų tyrimams vykdant Europos Bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007–2013 m.) (FP7), Europos Sąjunga atsilieka nuo savo pagrindinių konkurenčių – JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos, kurioms tenka daugiau kaip pusė investicijų ir du trečdaliai pasaulyje užregistruotų patentų šioje srityje,

D.

kadangi nanomedžiagos yra itin smulkios, jos gali sukelti naujų didelių pavojų, pavyzdžiui, padidėjusi reakcija ir judumas, dėl ko gali padidėti toksiškumas ir neribotas įsiskverbimas į žmogaus kūną, o galbūt gali atsirasti kitokio pobūdžio sąveika su žmogaus, gyvūnų ir augalų rūšių fiziologija,

E.

kadangi saugi nanomedžiagų plėtra gali būti labai naudinga didinant Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų,

F.

kadangi šiuo metu vykstančioms diskusijoms apie nanomedžiagas būdinga tai, kad trūksta informacijos ir žinių, dėl ko kyla nesutarimų pradedant apibrėžčių klausimu:

a)

dėl dydžių: apytikslis dydis („lygus ar mažesnis nei 100 nm“) ar konkretus dydžių diapazonas („nuo 1 iki 100 nm“),

b)

dėl kitokių (naujų) savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas kitokiomis (naujomis) savybėmis, kurias nulemia dydis, įskaitant dalelių skaičių, paviršiaus struktūrą ir paviršiaus aktyvumą, reikėtų remtis kaip nepriklausomu kriterijumi ar kaip papildomu kriterijumi,

c)

dėl probleminių savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas reikėtų apsiriboti tik tam tikromis savybėmis (pvz., netirpios ar patvarios) ar nereikėtų nustatyti jokių apribojimų,

G.

kadangi šiuo metu nėra visiškai suderintų apibrėžčių rinkinio, nors yra daug tarptautinių standartų arba šie standartai yra rengiami, ir pagal juos „nanoskalė“ – tai „vienas ar daugiau matmenų, lygių ar mažesnių nei 100 nm“, ir dažnai atskiriami:

nanoobjektai, kurie apibrėžiami kaip „atskiros medžiagų dalelės, kurių vienas, du arba trys išoriniai matmenys priskiriami nanoskalei“, t. y. kaip medžiagos, kurias sudaro atskiri labai mažų matmenų objektai,

nanostruktūros medžiaga, kuri apibrėžiama kaip medžiaga, „turinti vidaus ar paviršiaus struktūrą, kurios dydis priskiriamas nanoskalei“, pvz., esama mažo matmens ertmių,

H.

kadangi nėra aiškios informacijos, ar nanomedžiagos iš tiesų naudojamos vartotojų produktams, pvz.:

nors gerą vardą turinčių institucijų sąrašuose nurodyta daugiau negu 800 vartotojų produktų, kurie šiuo metu yra rinkoje ir kurie, gamintojų tvirtinimu, pagrįsti nanotechnologijomis, tačiau tų pačių gamintojų prekybos asociacijos abejoja šiais duomenimis ir laiko juos pervertintais nepateikdamos jokių konkrečių duomenų,

bendrovės sėkmingai reklamuoja nanomedžiagas, nes panašu, jog priešdėlis „nano“ daro teigiamą poveikį prekybai, tačiau jos iš visų jėgų priešinasi tam, kad būtų nustatyti objektyvūs ženklinimo reikalavimai,

I.

kadangi norint pateikti patikimą informaciją apie nanomedžiagų panaudojimą reikia nustatyti aiškius pranešimo apie nanomedžiagų panaudojimą reikalavimus, teikti informaciją vartotojams ir visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB,

J.

kadangi, sprendžiant iš informacijos apie potencialius nanotechnologijų pranašumus, ateityje nanomedžiagos turėtų būti beveik neribotai taikomos įvairiausiose srityse, tačiau šioje informacijoje nepateikiama duomenų apie šiuo metu vykdomą nanomedžiagų naudojimą,

K.

kadangi kyla daug diskusijų dėl nanomedžiagų saugumo vertinimo galimybių; kadangi Europos Sąjungos moksliniai komitetai ir agentūros pabrėžia, kad trūksta ne tik pagrindinių duomenų, bet ir nėra šių duomenų rinkimo metodų; kadangi todėl Europos Sąjungai reikia daugiau investuoti į tinkamą nanomedžiagų vertinimą siekiant užpildyti žinių spragas ir, bendradarbiaujant su agentūromis ir tarptautiniais partneriais, kuo greičiau parengti ir taikyti vertinimo metodus ir tinkamą bei suderintą metrologiją ir nomenklatūrą,

L.

kadangi Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nustatė kai kuriuos konkrečius pavojus sveikatai ir toksinį poveikį aplinkos organizmams, kuriuos sukėlė kai kurios nanomedžiagos; kadangi, be to, SCENIHR nustatė, kad iš esmės trūksta kokybiškų duomenų apie poveikį žmonėms ir aplinkai, ir padarė išvadą, kad reikia toliau plėtoti, pagrįsti ir standartizuoti žinias, susijusias su poveikio įvertinimo ir pavojų nustatymo metodais,

M.

kadangi šiuo metu pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą (angl. FP7) nanomedžiagų tyrimams aplinkos, sveikatos ir saugos aspektais skiriama tikrai nepakankamai lėšų; kadangi, be to, nanomedžiagų įvertinimo mokslinių tyrimų projektų vertinimo kriterijai, kad būtų suteiktos lėšos pagal FP7, yra pernelyg ribojantys (t. y. pagal šie kriterijai nėra pakankamai orientuoti į naujoves), taigi pagal šiuos kriterijus tinkamai neskatinamas greita mokslinių nanomedžiagų įvertinimo metodų plėtra; kadangi būtina skirti pakankamai išteklių moksliniams tyrimams, susijusiems su saugia nanomedžiagų plėtra ir naudojimu,

N.

kadangi žinios apie galimą nanomedžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai labai atsilieka nuo rinkos pokyčių, atsižvelgiant į sparčius pokyčius nanomedžiagų srityje, todėl kyla esminis klausimas apie šiuo metu galiojančių taisyklių tinkamumą spręsti atsirandančių technologijų, pvz., nanomedžiagų, problemas per „realų terminą“,

O.

kadangi 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje dėl nanotechnologijų Parlamentas, vadovaudamasis atsargumo principu, ragino atlikti sunkiai yrančių ir biologiškai neskaidomų nanodalelių poveikio tyrimą iki pradedant šias daleles gaminti ir pateikti į rinką,

P.

kadangi pirmiau minėto Komisijos komunikato „Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai“ vertė labai sumažėja, nes jame nepateikta informacijos apie konkrečias nanomedžiagų savybes, šių medžiagų faktinį naudojimą, potencialius pavojus bei jų pranašumus, o be to dėl to, kad neatsižvelgiama į dėl specifinio nanomedžiagų pobūdžio atsirandančius su teisės aktais ir politika susijusius iššūkius, taigi komunikate tik pateikiama bendra teisės aktų apžvalga, iš kurios matyti, kad į šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktus neįtrauktos specialios su nanomedžiagomis susijusios nuostatos,

Q.

kadangi nanomedžiagoms turėtų būti taikomas atsargumo principu (20), gamintojo atsakomybės principu ir principu „moka teršėjas“ grindžiamas apimantis daugelį aspektų, diferencijuotas ir lengvai pritaikomas įstatymų rinkinys, siekiant užtikrinti saugią nanomedžiagų gamybą, saugų naudojimą ir šalinimą prieš teikiant atitinkamą technologiją į rinką, tuo pačiu metu išvengiant nuolatinio naudojimosi moratoriumu arba vienodo požiūrio į nanomedžiagų taikymą įvairiose srityse,

R.

kadangi dėl beveik neriboto nanotechnologijų taikymo atvejų tokiuose skirtinguose sektoriuose kaip pvz., elektronikos, tekstilės, biomedicinos, asmens priežiūros ir valymo priemonių, žemės ūkio maisto produktų gamybos ir energetikos sektoriuose, neįmanoma Bendrijos lygiu įtvirtinti bendro reglamentavimo pagrindo,

S.

kadangi pagal reglamento REACH nuostatas jau susitarta, kad reikia tolesnių gairių ir konsultacijų dėl nanomedžiagų, ypač dėl medžiagų identifikavimo, taip pat reikia pritaikyti rizikos vertinimo metodus; kadangi kruopščiai išnagrinėjus REACH matyti, kad yra keli trūkumai, susiję su nanomedžiagų reglamentavimu,

T.

kadangi atliekas reglamentuojantys teisės aktai, dėl to, kad juose nėra specialių nuostatų dėl nanomedžiagų, gali būti taikomi netinkamai,

U.

kadangi dėl nanomedžiagų per visą jų veiklos ciklą kyla didelių sveikatos ir saugos darbe problemų, nes daugelis darbuotojų įvairiais gamybos etapais patiria šių medžiagų poveikį nežinodami, ar įgyvendinamos saugos procedūros ir priimtos apsaugos priemonės yra tinkamos ir veiksmingos; pažymi, kad tikėtina, jog darbuotojų, patiriančių nanomedžiagų poveikį, skaičius ir įvairovė ateityje didės,

V.

kadangi reikšmingai pakeitimai, susiję su nanomedžiagomis, priimti pagal pirmojo svarstymo metu pasiekta Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą, susijusį su naujos redakcijos kosmetikos priemonių direktyvos rengimu (21), taip pat reikšmingi pakeitimai, kuriuos Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą, atitinkamai persvarstydamas naujų maisto produktų reglamentą (22), rodo, kad tikrai reikia iš dalies pakeisti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į nanomedžiagas,

W.

kadangi dabartinės diskusijos dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų daugiausia vyksta ekspertų grupėse, net jei dėl nanomedžiagų gali būti didelių socialinių pokyčių ir reikia didelio masto konsultacijų su visuomene,

X.

kadangi dėl plačiai taikomų nanomedžiagų patentų, didelių patentavimo kainų ir dėl to, kad patentavimo paslaugos neteikiamos labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ), būtų sudaromos kliūtys tolesniam naujovių diegimui,

Y.

kadangi dėl galimo nanotechnologijų, biotechnologijų, biologijos, pažinimo mokslų ir informacijos technologijų susiliejimo gali kilti rimtų klausimų, susijusių su etika, sauga, saugumu ir pagrindinių teisių užtirkinimu, kurie turėtų būti analizuojami naujoje Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonėje,

Z.

kadangi Elgesio kodeksas yra pagrindinė priemonė siekiant saugių, integruotų ir atsakingų mokslinių nanomedžiagų tyrimų; kadangi šis Elgesio kodeksas turėtų būti patvirtintas ir jo turėtų laikytis visi gamintojai, ketinantys gaminti prekes ar jas teikti į rinką,

AA.

kadangi persvarstant visus susijusius Bendrijos teisės aktus reikėtų vadovautis principu, taikomu nanomedžiagoms, kad nesant duomenų, jos nepateikiamos į rinką,

1.

yra įsitikinęs, kad nanomedžiagų naudojimas turėtų atitikti tikruosius piliečių poreikius, o jų nauda galėtų būti suvokta tik saugiai ir atsakingai vadovaujantis aiškiu norminiu ir politiniu pagrindu (įstatymais ir kitomis nuostatomis), kuriuo remiantis aiškiai sprendžiami dabartiniai ir būsimi nanomedžiagų taikymo klausimai, taip pat potencialių sveikatos, aplinkos ir saugumo problemų klausimai;

2.

apgailestauja, kad tinkamai neįvertintas faktinis bendrųjų Bendrijos teisės nuostatų taikymas atsižvelgiant į tikrąjį nanomedžiagų pobūdį;

3.

kol nėra tinkamai įvertinti galiojantys Bendrijos teisės aktai ir kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra jokių specialių su nanomedžiagomis susijusių nuostatų, nesutinka su Komisijos išvada, kad a) remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais iš principo reglamentuojama nanomedžiagų keliama rizika ir b) sveikatos apsaugą, saugą ir aplinką reikia daugiausia stiprinti gerinant galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, kai dėl tinkamų duomenų ir nanomedžiagų keliamos rizikos vertinimo metodų stokos Komisija nepajėgia veiksmingai spręsti su šių medžiagų keliama rizika susijusių klausimų;

4.

mano, kad Europos Sąjungos propaguojamas „saugus, atsakingas ir integruotas požiūris“ į nanotechnologijas pažeidžiamas, nes trūksta informacijos apie jau pateiktų į rinką nanomedžiagų naudojimą ir saugą, ypač kai tai susiję su jautriu jų taikymu, tiesiogiai darant poveikį vartotojui;

5.

ragina Komisiją per dvejus metus peržiūrėti visus susijusius teisės aktus siekiant užtikrinti visų nanomedžiagų, naudojamų produktuose, galinčiuose daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per jų veiklos ciklą, taikymo saugumą ir užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos ir įgyvendinimo priemonės atspindėtų konkrečias nanomedžiagų savybes, dėl kurių darbuotojams, vartotojams ir (arba) aplinkai gali būti daromas poveikis;

6.

pabrėžia, kad tokia peržiūra būtina ne tik siekiant adekvačiai apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką, bet ir norint suteikti ūkio subjektams saugumo ir nuspėjamumo bei užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą;

7.

ragina pradėti taikyti Bendrijos teisės aktuose išsamią moksliškai pagrįstą nanomedžiagų apibrėžtį, kaip dalį su nanomedžiagomis susijusių konkrečių horizontalių ir sektorinių teisės aktų pakeitimų;

8.

ragina Komisiją skatinti patvirtinti tarptautiniu lygiu suderintą nanomedžiagų apibrėžtį ir atsižvelgiant į tai priimti atitinkamą Europos teisinį pagrindą;

9.

mano, kad ypač svarbu visapusiškai spręsti nanomedžiagų klausimą atsižvelgiant bent į teisės aktų dėl cheminių medžiagų (REACH, biocidai), maisto (pašarai, maisto papildai, maisto ir pašarų produktai, gaminami iš genetiškai modifikuotų organizmų), atitinkamų teisės aktų dėl darbuotojų saugos, taip pat teisės aktų dėl oro, vandens kokybės ir atliekų taikymo sritį;

10.

ragina taikyti gamintojams, pageidaujantiems teikti nanomedžiagas į rinką, pareigą rūpintis; ir ragina juos laikytis Europos atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso;

11.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti REACH reglamentą, inter alia, šiais aspektais:

naudojama supaprastinta 1 tonos neviršijančių pagamintų arba importuotų nanomedžiagų registracija,

visų nanomedžiagų, pripažintų naujomis medžiagomis nagrinėjimas,

cheminės saugos ataskaita, kurioje būtų pateikiamas visų įregistruotų nanomedžiagų poveikio įvertinimas,

taikomas reikalavimas informuoti apie visas nanomedžiagas, kurios pateiktos į rinką kaip atskiros medžiagos, arba kaip sudedamosios preparatų ar gaminių dalys;

12.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl atliekų, inter alia, šiais aspektais:

įtraukti nanomedžiagas į atliekų sąrašą, pateiktą Sprendime 2000/532/EB (23),

persvarstyti atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus, nustatytus Sprendime 2003/33/EB (24);

persvarstyti atitinkamas taršos ribines vertes, taikomas deginant atliekas, kad mase grindžiami matmenys būtų papildyti metrikomis, grindžiamomis dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi;

13.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teršalų išmetimo ribines vertes ir aplinkos kokybės standartus orą ir vandenį reglamentuojančiuose teisės aktuose, kad būtų papildyti mase pagrįsti matmenys matmenimis, pagrįstais dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi siekiant tinkamai atsižvelgti į nanomedžiagas;

14.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija ir (arba) valstybės narės, spręsdamos klausimus dėl nanomedžiagų, užtikrintų visišką Bendrijos teisės aktų dėl darbuotojų saugos ir saugumo laikymąsi ir jų taikymą, įskaitant tinkamus sveikatos ir saugos specialistų mokymus, bei užkirstų kelią galimai žalingam nanomedžiagų poveikiui;

15.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl darbuotojų saugos šiais aspektais:

nanomedžiagos naudojamos tik uždarose sistemose ar kitais būdais, kuriais nedaromas poveikis darbuotojams ir kol nėra galimybės patikimai nustatyti poveikį ir jį kontroliuoti;

aiškus gamintojų ir darbdavių atsakomybės, atsirandančios dėl nanomedžiagų naudojimo, nustatymas,

klausimas, ar aptariami visi poveikio būdai (medžiagoms patekus į kvėpavimo takus, ant odos ir kitur);

16.

ragina Komisiją iki 2011 m. parengti skirtingo tipo nanomedžiagų ir skirtingo jų naudojimo Europos rinkoje aprašą laikantis pagrįstų komercinių paslapčių, pvz., receptų, ir šį aprašą paskelbti viešai; be to, ragina Komisiją tuo pačiu metu informuoti apie šių nanomedžiagų saugumą;

17.

pakartoja savo raginimą teikti vartotojams informaciją apie nanomedžiagų naudojimą vartojimo prekėse: ženklinant produktą turėtų būti aiškiai nurodytos visos sudedamosios dalys, t. y. medžiagose, mišiniuose ar daiktuose esančios nanomedžiagos (pvz., sudedamųjų dalių sąraše šalia šių dalių skliausteliuose turėtų būti nurodyta žodžio dalis „nano“);

18.

ragina visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB ir užtikrinti, kad nebūtų skelbiama su nanomedžiagomis susijusi klaidinanti reklama;

19.

ragina skubiai parengti tinkamus bandymų atskaitas ir metrologinius standartus nanomedžiagų įvertinti taikant daugiadisciplininį principą galimam darbuotojų, vartotojų ir aplinkos sąlyčiui su nanomedžiagomis per visą jų veiklos ciklą, įskaitant nelaimingų atsitikimų atvejus, ir jų keliamą pavojų;

20.

ragina gerokai padidinti nanomedžiagų ekologinių, sveikatos ir saugos aspektų per visą jų būvio ciklą mokslinių tyrimų finansavimą, pvz., įsteigiant specialų Europos fondą pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir demonstruojamosios veiklos programą (angl. FP7); be to, ypač ragina Komisiją peržiūrėti pagal FP7 taikomus kriterijus, kad remiantis FP7 būtų pritraukta ir finansuojama gerokai daugiau mokslinių tyrimų ir patobulinta mokslinė nanomedžiagų vertinimo metodika;

21.

ragina Komisiją skatinti valstybių narių koordinavimą ir mainus nanomedžiagų mokslinių tyrimų ir plėtros, rizikos vertinimo, gairių kūrimo ir reglamentavimo srityje naudojantis esamomis priemonėmis (pvz., REACH kompetentingų institucijų padalinius nanomedžiagų klausimais) arba, esant reikalui, sukuriant papildomas priemones;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pasiūlyti įsteigti nuolatinį nepriklausomą Europos tinklą, skirtą nanotechnologijų ir nanomedžiagų stebėsenai, taip pat pagrindinių ir taikomųjų tyrimų programą, susijusią su šios stebėsenos metodika (ypač metrologija, aptikimu, toksiškumu ir epidemiologija);

23.

prašo Komisijos ir valstybių narių organizuoti ES lygiu viešas diskusijas nanotechnologijų ir nanomedžiagų bei nanomedžiagų reglamentavimo aspektų klausimais;

24.

pripažįsta, kad svarbu panaikinti kliūtis, kurios trukdo visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ naudotis patentais ir kartu ragina apriboti teises į patentą, jas taikant konkretaus nanomedžiagų panaudojimo ar jų gamybos metodo taikymo atveju (šis apribojimas išimties tvarka turėtų būti taikomas tik pačioms nanomedžiagoms), siekiant nesudaryti kliūčių diegti naujoves;

25.

mano, kad tinkamu metu turėtų būti parengtos griežtos etikos gairės, ypač susijusios su nanomedicina; šios gairės turėtų apimti teisę į privatų gyvenimą, į laisvą ir žinant visas pasekmes duotą sutikimą ir į tyrimų, kurie atliekami siekiant nustatyti poveikį žmogaus organizmui nesivadovaujant gydymo tikslais, ribas; be to, turėtų būti skatinama ši perspektyvi tarpdisciplininė sritis, aprėpianti naujausias technologijas, pvz., molekulinių atvaizdų išgavimą ir diagnostiką, kurias pasitelkus galima anksti diagnozuoti ir pažangiai bei išlaidų požiūriu veiksmingai gydyti daugelį ligų; ragina Europos mokslo etikos ir naujųjų technologijų grupę parengti šiuo klausimu nuomonę remiantis jos 2007 m. sausio 17 d. nuomone Nr. 21 „Etiniai nanomedicinos aspektai“, taip pat remiantis ES etikos institucijų parengta nuomone etikos klausimais ir tarptautinių organizacijų, pvz., UNESCO, darbais;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į socialinį nanotechnologijų plėtros aspektą; taip pat mano, kad kuo anksčiau turėtų būti užtikrintas aktyvus susijusių socialinių partnerių dalyvavimas;

27.

ragina Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti teisės aktus, skirtus problemoms dėl nanomedžiagų, kurios atsiranda kaip netyčiniai šalutiniai produktai deginimo metu, veiksmingai sąnaudų požiūriu spręsti,

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 306 E, 2006 12 15, p. 426.

(2)  Nuomonė dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslų ir nanotechnologijų produktais, aspektų; 2007 m. lapkričio 29 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_012.pdf Papildoma Komisijos tarnybų informacija apie SCENIHR nuomonę dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslu ir nanotechnologijų produktais, aspektų; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_oc_012.pdf Nuomonė dėl rizikos vertinimo metodikos, pagal kurią vertinama nanomedžiagų keliama rizika, tinkamumo remiantis techniniais rekomendaciniais naujų ir esamų medžiagų dokumentais; 2007 m. birželio 21–22 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_010.pdf Pakeistoji nuomonė (po viešų konsultacijų) dėl esamos metodikos, skirtos naudojant nanotechnologijas sukurtų ir papildomų produktų galimai rizikai vertinti, tinkamumo; 10 m. kovo 2006 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_003b.pdf Nuomonė dėl nanotechnologijų produktų rizikos vertinimo, 2009 m. sausio 19 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_023.pdf

(3)  Nuomonė dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo; 2007 m. gruodžio 18 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_sccp/docs/sccp_o_123.pdf

(4)  Nuomonė Nr. 21, 2007 m. sausio 17 d.

(5)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(6)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(7)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(8)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(9)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(10)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(11)  OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(12)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(13)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(14)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(15)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(16)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(17)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(18)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(19)  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

(20)  2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatas dėl atsargumo principo (COM(2000)0001).

(21)  2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento pozicija, Priimti tekstai P6_TA(2009)0158.

(22)  2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija, Priimti tekstai P6_TA(2009)0171.

(23)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(24)  2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka (OL L 11, 2003 1 16, p. 27).


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/90


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Metinės diskusijos dėl 2008 m. pasiektos pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

P6_TA(2009)0329

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kasmetinių diskusijų dėl 2008 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

2010/C 184 E/19

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ES sutarties 2, 6 ir 39 straipsnius ir į EB sutarties 13, 17–22, 61–69, 255 ir 286 straipsnius, kurie yra esminis teisinis pagrindas ES ir Bendrijos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei plėtoti,

atsižvelgdamas į klausimus žodžiu Tarybai (B6–0489/2008) ir Komisijai (B6–0494/2008), dėl kurių diskutuota 2008 m. gruodžio 17 d. plenariniame posėdyje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi praėjus dešimčiai metų po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo:

toli pažengta plėtojant ES teisingumo, laisvės ir saugumo acquis, taigi patvirtintas valstybių narių sprendimas kuo labiau įtraukti Europos Sąjungos institucijas į šios srities politikos kūrimo procesą siekiant, kad Sąjungos piliečiams būtų užtikrinta laisvė, saugumas ir teisingumas,

remiantis Eurobarometro periodinėmis apklausomis, dauguma ES piliečių vis labiau jaučia pridėtinę ES lygmeniu vykdomos veiklos vertę palyginti su tik nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla, o du trečdaliai piliečių pritaria ES lygmens veiksmams, kuriais propaguojamos ir ginamos pagrindinės teisės (įskaitant vaikų teises) ir kovojama su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu, ir tik 18 proc. mano, kad ES lygmens veiksmai neduoda jokios papildomos naudos,

B.

kadangi minėtieji teigiami veiksniai negali atsverti:

ES sprendimų priėmimo procesui vis dar būdingo teisinio silpnumo ir sudėtingumo, ypač kai tai susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kuriam stinga tinkamos demokratinės ir teisminės kontrolės ES lygmeniu,

daugumos valstybių narių nenoro stiprinti politiką, susijusią su pagrindinėmis ir pilietinėmis teisėmis; be to, panašu, kad, siekiant vengti vadovavimosi dvigubais standartais toje pačioje valstybėje narėje, vis svarbiau skirti daugiau dėmesio ne tik tarpvalstybinėms byloms,

tebesančio poreikio toliau vystyti ir teisingai įgyvendinti bendrą ES imigracijos ir prieglobsčio politiką, kurios įgyvendinimas atsilieka nuo grafiko, dėl kurio susitarta pagal Hagos programą ir Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą,

sunkumų, su kuriais Komisija susiduria užtikrindama punktualų ir teisingą daugelio neseniai priimtų Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą, tvarkydama didžiulius korespondencijos ir skundų srautus bei susidorodama su didėjančiu darbo su bylomis dėl pažeidimų krūviu,

būtinybės labiau įtraukti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į tikrojo ES teisės aktų vietos poveikio vertinimą,

vis dar nepakankamai išplėtoto pilietinės visuomenės ir suinteresuotų subjektų tinklo kiekvienoje iš laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos sričių; verta pastebėti, kad tik visai neseniai valstybių narių teisingumo ministrai nusprendė sukurti tinklą, skirtą jų nacionalinių teisės aktų daugiašaliam stiprinimui užtikrinti, o tai turėtų būti daroma ir kitose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityse,

fakto, kad net ES agentūrų bendradarbiavimas vystomas lėtai, o didėjant skaičiui kitų institucijų, skirtų operatyvinėms užduotims ES lygmeniu vykdyti, padėtis gali tapti dar sudėtingesnė,

C.

kadangi būtina priminti, kad:

Parlamentui patvirtinus savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl kasmetinių diskusijų dėl 2007 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES Sutarties 2 ir 39 straipsniai) (1) ir po 2008 m. gruodžio mėn. plenarinio posėdžio metu vykusių diskusijų dėl pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje ir dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pažangos, Taryba ir Komisija ir toliau laikosi atsargios pozicijos,

nacionaliniai parlamentai pritarė visapusiškesniam parlamentų bendradarbiavimui, ypač laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje, ir tai rodo jų indėlis į bendrąsias diskusijas, taip pat į diskusijas konkrečiais klausimais, pvz., dėl ES skaidrumo taisyklių persvarstymo, dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (2), dėl naujojo ES teisės akto dėl keleivio duomenų įrašo (3), dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (4) įgyvendinimo, dėl 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, (5) vertinimo ir dėl teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose įgyvendinimo,

1.

ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Lisabonos sutarties, kuo skubiau tai padaryti, kadangi remiantis šia sutartimi būtų užpildytos svarbesnės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos spragos, t. y.:

būtų sukurta nuoseklesnė, skaidresnė ir teisiškai pagrįsta sistema,

būtų sustiprinta pagrindinių teisių apsauga įpareigojant laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartijos) nuostatų ir sudarant sąlygas ES tapti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalimi,

būtų suteikta daugiau galių Sąjungos piliečiams ir pilietinei visuomenei įtraukiant juos į teisėkūros procesą ir numatant jiems daugiau galimybių kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (ETT),

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai būtų įtraukti į ES politikos vertinimą, taigi Europos ir nacionalinės administravimo institucijos būtų labiau atskaitingos;

2.

ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją:

a)

oficialiai įtraukti naujai išrinktą Europos Parlamentą į kitos daugiametės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programos 2010–2014 m. tvirtinimą, kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Taryba ir Parlamentas turėtų labiausiai dalyvauti įgyvendinant šią programą pagal bendro sprendimo procedūrą; atsižvelgiant į tai, kad ši daugiametė programa taip pat turėtų būti gerokai platesnio užmojo negu siūloma Tarybos ateities grupių ataskaitose, būtina įtraukti ir nacionalinius parlamentus, kadangi jie turėtų atlikti esminį vaidmenį nustatydami prioritetus ir įgyvendindami juos nacionaliniu lygmeniu;

b)

skirti daugiau dėmesio būsimajai daugiametei programai, o pirmiausia – siekiui gerinti pagrindines ir pilietines teises, kaip neseniai rekomendavo Parlamentas savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (6), t. y. išsamiau suformuluoti Chartijoje išdėstytus tikslus ir principus, kuriuos institucijos paskelbė 2000 m. Nicoje ir pakartojo 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre;

3.

mano, kad Komisijai derėtų nedelsiant:

a)

skubiai imtis iniciatyvų piliečių teisių, pvz., teisės į duomenų apsaugą, diplomatinę ir konsulinę apsaugą bei laisvės judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą, apsaugai sustiprinti;

b)

kuriant konsultavimosi priemones ir remiant suinteresuotų subjektų tinklus parengti priemones, skirtas užtikrinti aktyvesniam piliečių dalyvavimui nustatant Sąjungos pilietybės turinį,

c)

pateikti visapusiškai išplėtotą ES priemonių programą, kurią taikant būtų stiprinamos kaltinamojo procesinės teisės ir ikiteisminiu bei poteisminiu etapais būtinos garantijos, ypač kai jos susijusios su atitinkamoje šalyje gyvenančiais jos pilietybės neturinčiais asmenimis, ir apskritai numatyti Europos baudžiamojo teisingumo ir saugumo priemonių patikrą piliečių teisių apsaugos požiūriu;

d)

nuolat rinkti ir platinti visus svarbius neutralius duomenis apie pagrindines laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos sritis, pvz., apie migracijos srautus, organizuoto nusikalstamumo, ypač terorizmo, raidą (žr. Europolo parengtą 2008 m. ES organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą (OCTA) ir 2008 m. ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT));

e)

kuo skubiau pristatyti atidėliojamas teisės priemones dėl kitų trečiųjų šalių darbuotojų „ES mėlynosios kortelės“ kategorijų, pvz., sezoninių darbuotojų, bendrovės viduje perkeliamų darbuotojų, darbo užmokestį gaunančių praktikantų, taip pat dėl FRONTEX įgaliojimų; be kita ko, užtikrinti, kad FRONTEX turėtų pakankamai išteklių savo tikslams pasiekti ir visapusiškai informuotų Parlamentą apie derybas su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų imigracijos klausimais;

f)

numatyti Europos vidaus saugumo politiką, kuri papildytų nacionalinius saugumo planus, kad Sąjungos piliečiai ir nacionaliniai parlamentai susidarytų aiškų įspūdį apie ES veiksmų pridėtinę vertę; ypač stiprinti ES kovos su tam tikrų rūšių organizuotu nusikalstamumu, pvz., su elektroniniais nusikaltimais, su prekyba žmonėmis, su vaikų lytiniu išnaudojimu ir su korupcija, politiką ir imtis efektyvių veiksmų bei siekti apčiuopiamų rezultatų pasitelkiant visas turimas bendradarbiavimo priemones, be kita ko, imtis veiksmų siekiant priimti teisėkūros priemonę, skirtą tarptautinių nusikalstamų organizacijų finansinio turtui ir nuosavybei konfiskuoti ir panaudoti socialiniams tikslams;

g)

toliau visais teisminio proceso etapais įgyvendinti teisinių sprendimų abipusio pripažinimo principą civilinio ir baudžiamojo teisingumo srityse, ypač kai tai susiję su baudžiamuoju teisingumu, siekiant parengti ES įrodymų pripažinimo ir abipusio priimtinumo sistemą laikantis didžiausios pagarbos pagrindinėms teisėms;

h)

papildyti abipusio pripažinimo plėtrą įvairiomis abipusio pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis, ypač atliekant tam tikrą materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės ir procesinių teisių derinimą, gerinant abipusį teisingumo sistemų veiklos vertinimą ir abipusio pasitikėjimo didinimo metodus, pvz., rengiant daugiau teisėjams skirtų mokymų ir remiant tinklų plėtrą;

i)

parengti skaidrią ir veiksmingą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ES išorės strategiją, kuri būtų grindžiama patikima politika, ypač tų sričių, kurios priskiriamos išskirtinei Bendrijos kompetencijai, pvz., readmisijos susitarimų, išorės sienų apsaugos ir vizų politikos sričių politika (kaip ir JAV vizų režimo netaikymo klausimu);

j)

paraginti Tarybą nuolat konsultuotis su Parlamentu, taip pat ir sudarant tarptautinius susitarimus dėl teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kadangi dabartinis Tarybos atsisakymas tai daryti prieštarauja lojalaus bendradarbiavimo ir ES demokratinės atskaitomybės principui; be kita ko, ragina Komisiją pateikti kriterijus, kuriais vadovaujamasi būtų kuriama tinkama ES susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl abipusės teisinės pagalbos ar ekstradicijos nagrinėjant baudžiamąsias bylas sudarymo politika, laikantis ES piliečių ir atitinkamos trečiosios šalies piliečių vienodo traktavimo principo;

k)

nustatyti specialius teisės aktus, pagal kuriuos visiems Sąjungos piliečiams būtų teikiama diplomatinė ir konsulinė pagalba neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama valstybė narė atstovaujama trečiosios šalies teritorijoje;

l)

pateikti naujus pasiūlymus siekiant vykdyti ETT sprendimus dėl pagrindinių teisių apsaugos fizinių ir juridinių asmenų lėšų įšaldymo atvejais, taip pat atsižvelgiant į ETT sprendimus, susijusius su asmenims, nurodytais prieduose prie Tarybos sprendimų, įgyvendinančių 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį, (7);

m)

stiprinti valstybių narių administravimo institucijų abipusį pasitikėjimą ir solidarumą, t. y.:

bendradarbiaujant su Europos Taryba nustatyti aukštesnius bendradarbiavimo teisingumo srityje (8) ir policijos bendradarbiavimo kokybės standartus,

stiprinti ir demokratinti tarpusavio vertinimo priemones, kurios jau numatytos vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais ir kovojant su terorizmu,

papildyti valstybių narių tarpusavio vertinimo ir pagalbos modelį, numatytą bendradarbiavimo Šengeno klausimais visose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos srityse tikslu (pvz., migracijos ir integracijos politikai, taip pat siekiant įgyvendinti kovos su terorizmu ir radikalėjimo programas), kai tai susiję su kitų valstybių narių arba su trečiųjų šalių piliečiais,

n)

užtikrinti didesnį šiuo metu veikiančių ir būsimų ES agentūrų, pvz., Europolo, Eurojusto, FRONTEX ir CEPOL, bendradarbiavimą ir sąveiką, kadangi šios institucijos turėtų siekti daugiau nei jų vykdomas neišvystytas ir nekonkretus bendradarbiavimas ir užmegzti glaudesnius ryšius su atitinkamomis nacionalinėmis tarnybomis, patenkindamos aukštesnių veiksmingumo ir saugumo standartus ir būdamos labiau atskaitingos Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams;

o)

toliau vystyti ir nuolat stiprinti bendrą Sąjungos sienų valdymo politiką, kartu pabrėždamas poreikį kuo skubiau nustatyti bendrą Sąjungos sienų strategijos struktūrą, taip pat būdus, kuriais visos susijusios programos ir projektai turėtų sąveikauti ir veikti kaip visuma, siekiant optimizuoti jų tarpusavio sąsajas ir išvengti dubliavimo ar nenuoseklumo;

4.

ragina Komisiją dėti visas būtinas pastangas siekiant užbaigti atitinkamus projektus ir užtikrinti, kad Vizų informacinė sistema (VIS) ir antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) galėtų kuo greičiau pradėti veikti;

5.

Komisijai rekomenduoja pirma laiko nepateikinėti teisėkūros pasiūlymų diegti naujas sistemas, ypač Atvykimo ir išvykimo sistemą (angl. Entry/Exit System), kol VIS ir SIS II neįdiegtos ir nepradėjo veikti; ragina įvertinti, ar tokia sistema iš tiesų reikalinga, atsižvelgiant į tai, kad ji akivaizdžiai dubliuotųsi su jau veikiančiomis sistemomis; mano, kad itin svarbu apsvarstyti būtinus veikiančių sistemų pakeitimus ir pateikti deramą viso proceso tikrųjų sąnaudų įvertinimą;

6.

ragina Komisiją įtraukti į savo pasiūlymą dėl daugiametės programos pirmiau nurodytas rekomendacijas, taip pat rekomendacijas, kurias Parlamentas pateikė savo minėtose 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 2009 m. sausio 14 d. rezoliucijose bei šiose rezoliucijose:

2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijoje dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų (9),

2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (10),

2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų ir panašios trečiųjų šalių patirties (11), taip pat

2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities (12);

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0458.

(2)  OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

(3)  Pasiūlymas dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje (COM(2007)0654).

(4)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(5)  OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0019.

(7)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(8)  Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl baudžiamojo teisingumo kokybės ir baudžiamosios teisės derinimo valstybėse narėse (OL C 304 E, 2005 12 1, p. 109).

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0204.

(10)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 317.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0085.

(12)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0087.


8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/94


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados

P6_TA(2009)0330

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

2010/C 184 E/20

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Londone vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtą vadovų pranešimą (Visuotinis ekonomikos atkūrimo ir reformų planas), taip pat į jų 2009 m. balandžio 2 d. pareiškimus dėl finansų sistemos stiprinimo ir dėl išteklių skirstymo per tarptautines finansų institucijas,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasaulinio forumo dėl tarptautinių mokesčių standartų laikymosi paskelbtą pažangos ataskaitą dėl jurisdikcijų, kuria prašoma keistis informacija visais mokesčių klausimais, susijusiais su nacionalinės mokesčių teisės administravimu ir vykdymu,

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. kovo 19 ir 20 d. susitikimo pirmininkaujančios valstybės narės išvadas,

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114),

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (1),

atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“ (COM(2009)0160),

atsižvelgdamas į 2009 m. kovą paskelbtą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) 2009 m. vasario 16 d. pranešimą „Išeinant iš krizės. Galimybės“, kuriame G20 grupė raginama parengti naują pasaulinį susitarimą dėl ekologinių priemonių (angl. Global Green New Deal),

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2009 m. kovo 24 d. pranešimą „Finansinė ir ekonominė krizė. Tinkamo darbo perspektyvos“, kuriame G20 grupė raginama parengti suderintą skatinamųjų priemonių paketą, orientuotą į socialinę apsaugą ir darbo vietų kūrimą,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi pasaulis patiria vis didesnį nuosmukį, kurio pasekmių negalės išvengti nė viena šalis ir nė vienas sektorius ir kadangi 2009 m. visame pasaulyje sparčiai lėtėja ekonominė veikla ir, remiantis net optimistiškiausiomis prognozėmis, 2010 m. tikimasi tik labai nedidelio jos atsigavimo,

B.

kadangi dėl finansų krizės poveikio realiajam ekonomikos sektoriui susidarė išskirtinės ekonominės aplinkybės, reikalaujančios laiku imtis tikslinių, laikinų ir proporcingų priemonių ir parengti atitinkamus sprendimus siekiant spręsti problemas, susijusias su precedento neturinčia ekonomine ir užimtumo padėtimi visame pasaulyje,

C.

kadangi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiuo metu teks susidurti sprendžiant tarptautinės ir Europos ekonomikos nuosmukio problemą, yra pasitikėjimo finansų ir kapitalo rinkomis stygius ir didėjantis nedarbas bei tarptautinės prekybos sumažėjimas,

D.

kadangi dabartinis nuosmukis turėtų būti išnaudotas kaip galimybė skatinti Lisabonos ir Geteborgo tikslų įgyvendinimą ir pasaulinį įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita, taip pat mažinti energijos suvartojimą,

E.

kadangi pagal Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą (Pasaulinį planą) siekiama: 1) atgaivinti pasitikėjimą, augimą ir užimtumą; 2) atgaivinti finansų sistemą, siekiant atnaujinti paskolų išdavimą; 3) stiprinti finansų reguliavimą ir atkurti pasitikėjimą; 4) finansuoti ir pertvarkyti tarptautines finansų institucijas siekiant įveikti krizę ir užkirsti jai kelią ateityje; 5) skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas bei užkirsti kelią protekcionizmui, sukurti pagrindą gerovei; taip pat 6) pasiekti, kad ekonomikos atkūrimas būtų visiems naudingas, ekologiškas ir ilgalaikis,

F.

kadangi siekiant atgaivinti ir atkurti pasaulinę ekonomiką labai svarbu užtikrinti tarptautinį šios veiklos derinimą,

G.

kadangi įrodyta, kad narystė euro zonoje didina atitinkamų valstybių narių ekonomikos stabilumą, kurį lemia jų pastangos atitikti Mastrichto kriterijus ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, taip pat tai, kad jų ekonomika apsaugota nuo valiutų svyravimų,

H.

kadangi keletas valstybių narių susidūrė su rimtomis mokėjimų balanso problemomis, o kai kurios iš jų turėjo kreiptis pagalbos į TVF ar Europos Sąjungą,

I.

kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslais, ypač tikslu panaikinti didžiulį skurdą ir badą, turi būti grindžiamas AKR ir ES šalių bendradarbiavimas pagal Kotonu partnerystės susitarimą,

J.

kadangi dėl finansų krizės kai kurios šalys donorės sumažino savo finansinius oficialiosios pagalbos vystymuisi (OPV) įnašus besivystančioms šalims, sukeldamos grėsmę besivystančių šalių pastangoms įgyvendinti TVT,

K.

kadangi AKR šalys priklauso nuo pagrindinių prekių eksporto, kuris sudaro per 50 proc. jų pajamų užsienio valiuta, ir kadangi dėl finansų krizės mažėja eksportas iš daugelio besivystančių šalių ir piniginių perlaidų srautai į šias šalis, be to, dėl jos sumažėjo galimybės gauti kreditą ir tiesioginės užsienio investicijos, taip pat staigiai krito pagrindinių prekių kainos,

L.

kadangi mokesčių prieglobsčio centrai sudaro galimybes vykdyti piktnaudžiavimus, susijusius su mokesčių ir finansinių taisyklių nesilaikymu ir manipuliavimu jomis,

M.

kadangi lėtėja tarptautinės prekybos augimas, o tai lemia kreditų ir finansavimo stygius bei bendras pasaulio ekonomikos sulėtėjimas,

N.

kadangi norint užkirsti kelią protekcionistinėms priemonėms, kurias gali paskatinti finansų ir ekonominė krizė, būtinas glaudus daugiašalis bendradarbiavimas,

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina G20 susitikimo metu patvirtintą Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pasaulinis planas atitinka veiksmus, kurių jau ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama išvengti prieštaringo poveikio turinčios nesuderintos politikos; palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino, jog pasaulinės krizės sprendimui būtinas pasaulinio masto sprendimas ir integruota strategija siekiant atkurti pasitikėjimą, augimą ir darbo vietas; mano, kad tai pripažinus per kitą G20 susitikimą, kuris vyks ankstų 2009 m. rudenį, turėtų būti pasiūlytos atitinkamos rimtos priemonės;

2.

mano, kad pasaulio vadovų laukianti užduotis – ne paskubomis užlopyti dabartinės finansų ir ekonomikos sistemos skyles, bet pripažinti, kad būtina nustatyti naują reglamentavimo sistemos pusiausvyrą atsižvelgiant į ekologinį ir socialinį tvarumą, pasaulinės ekonomikos augimo atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą bei socialinį teisingumą ir dalyvavimą; ragina numatyti tobulesnį visapusišką reglamentavimą ir priežiūrą, taip pat sukurti naują reguliavimo ir valdymo sistemą; mano, kad G20 grupei derėjo aptarti pasaulinio disbalanso prekybos ir finansų srityse problemą, kadangi šis disbalansas buvo vienas iš pagrindinių dabartinės ekonominės krizės veiksnių;

3.

pabrėžia, kad norint atkurti pasitikėjimą ir pasiekti kuo didesnio veiksmingumo būtina visapusiškai atsižvelgti į visus prisiimtus įsipareigojimus, skubiai juos vykdyti ir sukonkretinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į Finansų stabilumo valdybos (FSV) ir TVF užduotį stebėti pažangą, susijusią su Pasauliniu planu, ir ragina šias organizacijas pateikti savo ataskaitą Europos Parlamentui;

4.

pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti realiojo ekonomikos sektoriaus atgaivinimas tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;

5.

džiaugiasi, kad G20 grupė daugiausia pasirinko sprendimus, pagrįstus paskolomis ir garantijomis, dėl to bus didžiausias ekonominis poveikis ir kartu bus lengviau sumažinti ilgalaikį poveikį valstybių finansiniams ištekliams, kurie skirti programoms, kurių vertė viršija trilijoną JAV dolerių;

Atkurti augimą ir užimtumą

6.

palankiai vertina susitarimą skirti 832 milijardus eurų papildomų finansinių išteklių TVF, kitoms finansų institucijoms ir prekybai finansuoti, taip pat įsipareigojimą reikiamu mastu imtis ilgalaikių fiskalinių priemonių, būtinų siekiant atkurti kreditavimą, augimą ir užimtumą pasaulio ekonomikoje ir kartu užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo susitarta dėl papildomų Europos fiskalinių skatinamųjų priemonių; pripažįsta, kad galimybės veikti kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau visos jos turi dėti tiek pastangų, kiek įmanoma atsižvelgiant į jų galimybes;

7.

pripažįsta, kad vykdant šiuos veiksmus esminį vaidmenį atlieka centriniai bankai ir kad jie sparčiai mažina palūkanų normas, taip pat palankiai vertina G20 grupės įsipareigojimą susilaikyti nuo konkurencijos nuvertinant nacionalines valiutas, kuri lemtų uždarą problemų ratą; teigiamai vertina tai, kad Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas skatinti augimą, keletą kartų iš eilės sumažino palūkanų normą ir skubiai suteikė trumpalaikę finansinę paramą, skirtą tarpbankiniam kreditavimui gaivinti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sudaryti sąlygas, kuriomis paskolos gavėjams būtų lengviau pritaikytos sumažintos palūkanų normos; ragina imtis visų priemonių, įskaitant skubų vidaus kreditavimo ir tarptautinio kapitalo srautų atkūrimą, siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos galėtų vėl deramai veikti;

8.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į spartų valstybių įsiskolinimo ir biudžetų deficito augimą; pabrėžia, kad, siekiant pernelyg didele našta neapkrauti ateities kartų, svarbu kuo skubiau stabilizuoti valstybės finansus ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, kartu pabrėždamas, kad kiekvienos valstybės atveju šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į bendrą įsiskolinimą;

9.

apgailestauja, kad G20 aukščiausio lygio susitikime nebuvo apsvarstytas pasaulinio masto disbalanso, dėl kurio kilo finansų krizė, klausimas; nurodo, kad siekiant, jog finansų krizė nepasikartotų ateityje, reikia šalinti jos esmines priežastis (t. y. per didelio JAV deficito finansavimą iš per didelio Kinijos prekybos teigiamo balanso), o to pasekmės apima daug daugiau negu tik bankininkystės ir finansų reguliavimą arba institucijų valdymą; mano, kad siekiant veiksmingai daugiašaliu būdu įveikti krizę būtina naudojant daugiašales priemones panaikinti valiutų kursų disbalanso ir pagrindinių prekių kainų svyravimų priežastis; taigi ragina Europos Vadovų Tarybą priimti bendrąją poziciją siekiant, kad šie klausimai būtų sprendžiami prieš kitą G20 aukščiausio lygio susitikimą Niujorke;

Stiprinti finansų priežiūrą ir reguliavimą

10.

palankiai vertina bendrą požiūrį į geresnį finansų sektoriaus reglamentavimą ir finansų priežiūros tobulinimą remiantis darnesniu ir sistemingesniu šalių bendradarbiavimu; ragina visas vyriausybes elgtis pagal savo įsipareigojimus, prisiimtus G20 susitikime; mano, kad G20 aukščiausio lygio susitikime priimti sprendimai ir prisiimti įsipareigojimai yra ne maksimalūs, o minimalūs; teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjunga ambicingesnė atsižvelgiant į reguliavimo ir priežiūros mastą ir reikalavimus;

11.

pabrėžia, kad svarbu atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, nes tai esminė sąlyga norint atnaujinti paskolų teikimą realiajam ekonomikos sektoriui ir tarptautinius kapitalo srautus; pabrėžia būtinybę skubiai spręsti nuvertėjusio bankų turto klausimą, kadangi dėl to varžomas paskolų teikimas; ragina valstybių narių vyriausybes ir kompetentingas institucijas pasiekti, kad bankai visapusiškai ir skaidriai atskleistų informaciją apie pablogėjusį balansą, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (2), ir veikti darniai bei vadovaujantis konkurencijos taisyklėmis; ragina G20 šalių vyriausybes atskleisti informaciją apie tai, kaip veikia jų nuvertėjusio turto programos ir kokie jų rezultatai; rekomenduoja kuo labiau skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią protekcionizmui finansų ir reguliavimo srityse;

12.

palankiai vertina sprendimą reguliuoti ir prižiūrėti visas sistemos požiūriu svarbias institucijas, rinkas ir priemones (įskaitant rizikos draudimo fondus), tačiau mano, kad reikia tolesnių priemonių norint, kad būtų pašalinta nesaikinga spekuliacija, ir kad reikia reguliuoti ir prižiūrėti ir tokią veiklą, kurios mastas konkrečiu atveju gali būti vertinamas kaip nesisteminis, tačiau vykdoma kolektyviai ji gali kelti pavojų finansų stabilumui; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinę priežiūrą ir apginti atviras rinkas būtinos veiksmingos nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir informacijos mainų priemonės;

13.

pritaria G20 šalių sprendimui patvirtinti kapitalo politiką „Bazelis II“ ir jų pastangoms kaip galima greičiau sugriežtinti rizikos reguliavimo reikalavimus;

14.

laikosi nuomonės, kad būtina aukštu lygiu skubiai įgyvendinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo krizių valdymo klausimais principus; atsižvelgdamas į vis didesnę nacionalinių finansų sistemų sąveiką, ragina atitinkamas institucijas bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekiant kilus finansų krizei būti jai pasirengusioms bei ją valdyti;

15.

teigiamai vertina G20 grupės sprendimą skatinti sąžiningumą ir skaidrumą finansų rinkose, taip pat didesnę finansų sektoriaus subjektų atsakomybę; pritaria G20 grupės įsipareigojimui į finansų reguliavimo peržiūrą įtraukti ilgalaikę atlygio sistemų reformą ir pabrėžia, kad svarbu sieti paskatas ir ilgalaikius veiklos rezultatus bei vengti skatinamųjų priemonių, kuriomis didinamas neatsakingumas, taip pat užtikrinti, kad, siekiant sudaryti vienodas galimybes, naujieji principai būtų taikomi visame sektoriuje; ypač budriai stebės, ar veiksmingai įgyvendinami principai, susiję su atlyginimais ir kompensacijomis finansų institucijose, ir ragina šioje srityje patvirtinti griežtesnes priemones;

16.

palankiai vertina kreditingumo vertinimo agentūroms numatytas priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir skatinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą; ir toliau reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos konkurencijos šiame sektoriuje ir ragina užtikrinti gerokai mažesnes patekimo į rinką kliūtis;

17.

palankiai vertina ketinimą siekti susitarimo dėl bendrų apskaitos standartų, apgailestauja dėl to, kad JAV Finansų apskaitos standartų valdyba pakeitė tikrosios vertės apibrėžtį JAV rinkos subjektams, ir ragina Komisiją atsižvelgiant su šiuo pakeitimu suderinti 39-ąjį tarptautinės apskaitos standartą, nelaukiant Tarptautinės apskaitos standartų valdybos sprendimo;

18.

ragina per kitą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl suderintų ir konkrečių veiksmų siekiant panaikinti visas lengvatinio apmokestinimo ir reglamentavimo zonas, taip pat panaikinti šioms zonoms nepriklausančių valstybių apmokestinimo bei reglamentavimo spragas, kurios sudaro sąlygas mokesčių vengimui plisti net didžiausiuose finansų centruose; teigiamai vertina G20 grupės pareiškimą dėl banko paslapčių ir rekomenduoja automatinius informacijos mainus kaip veiksmingiausią mokesčių vengimo problemos sprendimo priemonę; rekomenduoja ES savo pačios lygmeniu priimti atitinkamus teisės aktus dėl mokesčių prieglobsčių ir ragina savo tarptautines partneres padaryti tą patį;

Stiprinti mūsų pasaulines finansų institucijas

19.

visiškai pritaria sprendimui patikėti pagrindinį patvirtintos darbotvarkės koordinavimo vaidmenį pervadintai ir išplėstai Finansų stabilumo valdybai; pritaria G20 sprendimui numatyti tvirtesnį G20 institucinį pagrindą ir suteikti jam didesnius įgaliojimus; pabrėžia, kad siekiant sureguliuoti pasaulio rinkos veikėjų veiklą svarbu laikytis bendrų principų ir užtikrinti finansinių paslaugų srities taisyklių konvergenciją;

20.

palankiai vertina EUROLAT parlamentinės asamblėjos 2009 m. balandžio 8 d. susitikime paskelbtą prašymą Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalims ir ES nedelsiant imtis veiksmų siekiant panaikinti visas jų teritorijoje esančias mokesčių lengvatų zonas ir tarptautiniu mastu siekti, kad būtų panaikintos visos likusios tokios zonos ir kad būtų imtasi sankcijų prieš įmones ir asmenis, kurie naudojasi jų paslaugomis, ir jam visiškai pritaria;

21.

teigiamai vertina G20 planą reformuoti tarptautines finansų institucijas ir ragina kuo skubiau pradėti šias reformas; tikisi, kad bus vykdoma plataus masto pasaulio ekonomikos ir finansų valdymo reforma, kuri turėtų skatinti demokratiją, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat užtikrinti tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų politikos sričių ir procedūrų darną, taip pat ragina peržiūrėti su daugeliu TVF ir Pasaulio banko paskolų siejamas sąlygas;

22.

be to, ragina padidinti besivystančių šalių atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose; palankiai vertina įsipareigojimą vykdyti atvirą, skaidrią ir nuopelnais paremtą atrankos procedūrą skiriant tarptautinių finansų institucijų vadovus; taigi ragina ES vieningai pasisakyti šiuo klausimu;

23.

prašo Komisijos įvertinti galimybę prireikus padidinti TVF specialiųjų skolinimosi teisių sumą (angl. SDR), taip pat prašo Europos centrinio banko įvertinti šio lėšų padidinimo poveikį kainų stabilumui pasaulio mastu;

Vengti protekcionizmo ir skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas

24.

pritaria G20 grupės įsipareigojimui padidinti pasaulinių finansų institucijų turimus išteklius 850 mlrd. JAV dolerių, siekiant paremti sparčiai augančios ekonomikos šalių ir besivystančių šalių augimą; palankiai vertina tai, kad gerokai padidinti Tarptautinio valiutos fondo ištekliai, kadangi jis teikia didžiausią finansinę paramą šalims, įskaitant ES valstybes nares, kurios susiduria su mokėjimų balanso problemomis, ir remia augimą sparčiai augančios ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse;

25.

teigiamai vertina TVF pažangą naujosios lanksčios kredito linijos srityje ir tai, kad nukrypta nuo ankstesnės norminės ir nelanksčios paskolų suteikimo tvarkos bei sąlygiškumu grindžiamos sistemos, kaip matyti neseniai TVF paskelbtame pranešime „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“, t. y., kad nustatant išlaidų politiką pirmenybė turėtų būti teikiama socialinių programų apsaugai ar jų išplėtimui arba siekiui užtikrinti patvirtintas investicijas bei nenutrūkstamai pažangai siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų apskritai;

26.

palankiai vertina tai, kad Pasauliniame plane pakartotas įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir pažadėta skirti dar 50 mlrd. JAV dolerių socialinei apsaugai remti, prekybai skatinti ir mažas pajamas gaunančių šalių vystymuisi užtikrinti; ragina šią sumą esant galimybei išmokėti kaip tiesiogines dotacijas, o ne tik kaip paskolas, siekiant remti socialinę apsaugą ir skatinti prekybą;

27.

apgailestauja, kad G20 grupės pažadai, susiję su pagalba prekybai ir OPV, nepakankami; pabrėžia, kad, nors Pasauliniame plane išvardytos finansinės priemonės, kurias taikant per Pasaulio banką ir TVF bus skirta daugiau išteklių besivystančioms šalims, neprisiimta jokių konkrečių įsipareigojimų papildomam pagalbos prekybai finansavimui užtikrinti;

28.

teigiamai vertina įsipareigojimą toliau skatinti prekybą ir investicijas pasauliniu mastu; vis dėlto yra sunerimęs dėl pasaulio prekybos nuosmukio, kadangi tai kelia tolesnio pasaulinės recesijos gilėjimo pavojų; pabrėžia, kad svarbu greitai ir sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą, kuris naudingas panaikinant pasaulio prekybos sistemos disbalansą, kuris kenkė besivystančioms šalims;

29.

mano, kad bet kokio pobūdžio protekcionizmas realiojo sektoriaus ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra netinkama reakcija į ekonomikos nuosmukį ir mažėjančią pasaulio prekybą;

30.

ragina kitame G20 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat spręsti pasaulio prekybos sistemos pertvarkymo ir PPO valdymo klausimus siekiant skatinti sąžiningą prekybą, įveikti didėjančią nelygybę tarp Šiaurės ir Pietų, pagerinti prekybos, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos darną ir siekti, kad PPO būtų demokratiškesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė;

31.

ragina Europos Sąjungos valstybes nares pristatyti veiksmus ir priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę besivystančiose šalyse, siekiant, kad ES imtųsi suderintų veiksmų; ragina įgyvendinti veiksmus, kuriuos numatyta įvertinti kitame Monterėjaus pranešime dėl vystymosi finansavimo;

32.

atkreipia dėmesį į ilgalaikę maisto krizę, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir pertvarkymų, siekiant užtikrinti besivystančių šalių žemės ūkio gamybos tvarumą;

Visiems užtikrinti teisingą ir tvarų ekonomikos atgaivinimą