4.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 114/1

---

TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 2/2010 PIRMOJO SVARSTYMO METU,

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu

Tarybos priimta 2010 m. vasario 22 d.

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 114 E/01

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (3),

kadangi:

(1)	Pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategiją geležinkelių vidaus rinkos, ypač krovinių vežimo srityje, sukūrimas yra pagrindinis veiksnys siekiant tvaraus judumo.

(2)

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (4) ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (5) buvo svarbūs etapai kuriant geležinkelių vidaus rinką.

(3)

Kad tarptautinės ir vidaus krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos, kurių rinka nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo atverta konkurencijai, galėtų konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, būtina geros kokybės ir pakankamai finansuojama geležinkelių infrastruktūra, t. y. infrastruktūra, kuria naudojantis būtų įmanoma tinkamomis sąlygomis, užtikrinant prekybai priimtiną greitį ir vežimo trukmę, teikti krovinių vežimo paslaugas, ir kuri būtų patikima, t. y., kad jos teikiamos paslaugos atitiktų su geležinkelio įmonėmis sudarytas sutartis.

(4)

Atvėrus krovinių vežimo geležinkeliais rinką, naujiems operatoriams atsirado galimybė patekti į geležinkelių tinklą. Siekiant optimizuoti tinklo naudojimą ir užtikrinti jo patikimumą, tikslinga nustatyti papildomas infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo paskirstant tarptautinius traukinių maršrutus krovininiams traukiniams stiprinimo procedūras.

(5)	2008 m. balandžio 7–8 d. vykusiame Tarybos posėdyje buvo padaryta išvada, kad reikia skatinti veiksmingą infrastruktūros naudojimą ir prireikus gerinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pasitelkiant Europos ir nacionalinio lygių priemones, visų pirma teisės aktus.

(6)

Atsižvelgiant į tai, sukūrus tarptautinius geležinkelių koridorius, skirtus konkurencingam krovinių vežimui Europos geležinkelių tinklu, kuriame krovininiai traukiniai galėtų važiuoti tinkamomis sąlygomis ir be sunkumų patekti iš vieno nacionalinio tinklo į kitą, pagerėtų infrastruktūros naudojimo sąlygos.

(7)

Iniciatyvos, kurių buvo imtasi dėl geležinkelių infrastruktūros patvirtino, kad norint sukurti tarptautinius geležinkelių koridorius, skirtus konkurencingam krovinių vežimui Europos geležinkelių tinklu, tinkamiausias metodas - sukurti tarptautinius koridorius, atitinkančius specifinius vieno ar keleto aiškiai nustatytų krovinių rinkos segmentų poreikius.

(8)

Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos infrastruktūros valdytojų teisėms ir pareigoms, numatytoms Direktyvoje 91/440/EEB ir Direktyvoje 2001/14/EB, taip pat, atitinkamais atvejais, Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirstymo įstaigų teisėms ir pareigoms. Todėl šie teisės aktai lieka galioti, įskaitant krovinių vežimą koridoriais reglamentuojančias nuostatas, susijusias su infrastruktūros valdytojų teise priimti arba atmesti juridinių asmenų, išskyrus geležinkelio įmones, paraiškas dėl pajėgumų.

(9)

Tarptautiniai geležinkelių koridoriai, skirti konkurencingam krovinių vežimui Europos geležinkelių tinklu, turėtų būti sukurti taip, kad atitiktų Transeuropinio transporto tinklą (toliau - TEN-T) ir (arba) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) koridorius. Šiuo tikslu būtina koordinuoti tinklų plėtojimą, visų pirma integruoti tarptautinius krovinių vežimo geležinkeliais koridorius į esamus TEN-T ir ERTMS koridorius. Be to, Sąjungos lygiu reikėtų nustatyti suderintas šiems krovininio transporto koridoriams taikomas taisykles. Prireikus, šių koridorių sukūrimui turėtų būti teikiama finansinė parama pagal TEN-T, mokslinių tyrimų ir Marco Polo programas, taip pat vykdant kitą Sąjungos politiką bei naudojant kitas, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo, lėšas.

(10)

Krovinių vežimo koridoriaus sistemoje reikėtų užtikrinti gerą atitinkamų valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą, suteikti pakankamą pirmenybę krovinių vežimui geležinkeliais, sukurti veiksmingas ir pakankamas jungtis su kitomis transporto rūšimis ir sudaryti palankias sąlygas krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjų konkurencijai.

(11)

Sukūrus krovinių vežimo koridorius pagal 3 straipsnį, Sąjungos lygiu turėtų būti apsvarstytas ir patvirtintas papildomų krovinių vežimo koridorių sukūrimas laikantis aiškiai nustatytų ir skaidrių procedūrų bei kriterijų, suteikiančių valstybėms narėms ir infrastruktūros valdytojams pakankamą sprendimų priėmimo ir valdymo laisvę, kad jie galėtų atsižvelgti į esamas su specialiais koridoriais, pvz., ERTMS, RailNetEurope (toliau - RNE) ir TEN-T susijusias iniciatyvas ir imtis jų specialius poreikius atitinkančių priemonių.

(12)	Siekiant skatinti valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą turėtų būti sukurta tinkama kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus valdymo struktūra, atsižvelgiant į poreikį išvengti dubliavimo su esamomis valdymo struktūromis.

(13)

Kad būtų patenkinti rinkos poreikiai, krovinių vežimo koridoriaus sukūrimo metodai turėtų būti pateikti įgyvendinimo plane, kuriame turėtų būti nurodytos krovinių vežimui geležinkeliu gerinti skirtos priemonės ir jų įgyvendinimo grafikas. Be to, norint užtikrinti, kad planuojamos ar įgyvendinamos krovinių vežimo koridoriaus kūrimui skirtos priemonės atitiktų visų krovinių vežimo koridoriaus naudotojų poreikius ar lūkesčius, būtina nuolat konsultuotis su pareiškėjais, kurie, kaip tikėtina, naudosis krovinių vežimo koridoriumi, laikantis administracinės valdybos nustatytų procedūrų.

(14)	Siekiant palengvinti krovinių vežimo geležinkelių koridorių sukūrimą Sąjungoje taip pat būtinu turėtų būti laikomas įvairiarūšio krovinių transporto terminalų sukūrimas.

(15)

Kad būtų užtikrintas krovinių vežimo koridoriuje turimų infrastruktūros pajėgumų suderinamumas ir tęstinumas, reikėtų koordinuoti atitinkamų valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų investicijas į krovinių vežimo koridorių ir jas planuoti taip, kad būtų patenkinti koridoriaus poreikiai. Turėtų būti paskelbta investavimo programa, kad būtų užtikrintas tinkamas koridoriuje galinčių veikti pareiškėjų informavimas. Investicijos turėtų apimti projektus, susijusius su sąveikių sistemų plėtra ir traukinių pajėgumo didinimu.

(16)	Dėl tų pačių priežasčių visi su infrastruktūra ir jos įranga susiję darbai, dėl kurių būtų ribojami esami krovinių vežimo koridoriaus pajėgumai, taip pat turėtų būti koordinuojami krovinių vežimo koridoriaus lygiu ir apie juos turėtų būti skelbiama atnaujinta informacija.

(17)

Siekiant palengvinti prašymus dėl infrastruktūros pajėgumų tarptautinėms krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms, tikslinga kiekvienam krovinių vežimo koridoriui paskirti ar sukurti „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą. Todėl reikėtų remtis esamomis iniciatyvomis, visų pirma tomis, kurias vykdo RNE – įstaiga, naudojama kaip infrastruktūros valdytojų koordinavimo priemonė, ir tarptautinio krovinių vežimo įmonėms teikianti nemažai paslaugų.

(18)

Krovinių vežimo koridorių valdymas taip pat turėtų apimti infrastruktūros pajėgumų paskirstymo tarptautiniams krovininiams traukiniams, važiuojantiems šiais koridoriais, procedūrą. Taikant šias procedūras turėtų būti atsižvelgta į kitų transporto rūšių, įskaitant keleivinį transportą, pajėgumų poreikius.

(19)	Siekiant užtikrinti, kad geležinkelio infrastruktūra būtų geriau naudojama, reikia koordinuoti tokios infrastruktūros ir visame krovinių vežimo koridoriuje esančių terminalų valdymą.

(20)	Prioriteto taisyklės gali taip pat reikšti prioritetinius tikslus, atsižvelgiant į padėtį atitinkamoje valstybėje narėje.

(21)	Krovinių vežimo koridoriumi važiuojantiems traukiniams eismo sutrikimo atveju turėtų būti užtikrintas, kiek įmanoma, pakankamas punktualumas, atsižvelgiant į visų transporto rūšių poreikius.

(22)

Siekiant objektyviai įvertinti priemonių, kurių tikslas – sukurti krovinių vežimo koridorių, naudą, turėtų būti stebimos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos krovinių vežimo koridoriuje ir periodiškai skelbiamos kokybės vertinimo ataskaitos. Veiklos rezultatų vertinimas turėtų apimti ir krovinių vežimo koridoriaus naudotojų nuomonės tyrimo rezultatus.

(23)	Siekiant užtikrinti nediskriminacines sąlygas naudotis tarptautinėmis geležinkelio paslaugomis, būtina užtikrinti, kad reguliavimo institucijos veiksmingai koordinuotų skirtingus krovinių vežimo koridorių tinklus.

(24)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas su visos pagrindinės krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros naudojimu susijusiai informacijai gauti ir užtikrinti nediskriminacines sąlygas naudotis koridoriumi, administracinė valdyba turėtų parengti, periodiškai atnaujinti ir paskelbti dokumentą, kuriame pateikiama visa ši informacija.

(25)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. Europos geležinkelių tinklo sukūrimo konkurencingam krovinių vežimui, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(26)	Turėtų būti sukurtos tinkamos investicijų koordinavimo ir pajėgumų bei eismo valdymo taisyklės, grindžiamos infrastruktūros valdytojų, kurie privalo teikti kokybiškas paslaugas krovinių vežimo įmonėms, veikiančioms tarptautiniame geležinkelio koridoriuje, bendradarbiavimu.

(27)

Kadangi tarptautiniai traukiniai turi važiuoti kelis koridorius apimančiais maršrutais, kaip apibrėžta šiame reglamente, kelių koridorių infrastruktūros valdytojai taip pat gali koordinuoti savo veiklą, siekdami užtikrinti, kad atitinkamuose koridoriuose būtų pakankamai pajėgumų, vyktų sklandus judėjimas ir kad skirtingoms eismo rūšims eismo sutrikimo atveju būtų suderintai taikomos prioriteto taisyklės.

(28)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(29)

Be to, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl II priedo patikslinimo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija konsultuotųsi su ekspertais laikydamasi įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2009 m. gruodžio 9 d. Komunikatą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių geležinkelio koridorių konkurencingam krovinių vežimui Europos geležinkelių tinklu sukūrimo ir organizavimo taisyklės. Juo nustatomos krovinių vežimo koridorių atrankos, organizavimo ir valdymo taisyklės.

2.   Šis reglamentas taikomas geležinkelių infrastruktūros krovinių vežimo koridoriuose valdymui ir naudojimui.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos.

2.   Be 1 straipsnyje nurodytų sąvokų apibrėžčių vartojamos šios:

a)   krovinių vežimo koridorius– visose valstybėse narėse, o prireikus ir Europos trečiosiose šalyse esančios paskirtos geležinkelio linijos, jungiančios terminalus pagal krovinių vežimo koridoriaus pagrindinį maršrutą, kuriose yra geležinkelių infrastruktūra ir jos įranga, skirstymo stotys ir traukinių formavimo įrenginiai bei prireikus maršrutai aplinkkeliais;

b)   įgyvendinimo planas– dokumentas, kuriame pateiktos priemonės ir strategija, kuriuos atitinkamos šalys ketina įgyvendinti, kad per konkretų laikotarpį parengtų krovinių vežimo koridoriui sukurti reikalingas pakankamas priemones;

c)   terminalas– krovinių vežimo koridoriuje esanti įranga, specialiai pritaikyta kroviniams krauti į krovininius traukinius ir (arba) jiems iškrauti bei sujungti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas su kelių, jūrų, upių ir oro transporto paslaugomis arba pritaikyta krovininiams sąstatams formuoti arba performuoti; ir prireikus, sienos kontrolei pasienyje su Europos trečiosiomis šalimis atlikti.

II   SKYRIUS

TARPTAUTINIŲ GELEŽINKELIO KORIDORIŲ KONKURENCINGAM KROVINIŲ VEŽIMUI PASKYRIMAS IR VALDYMAS

3 straipsnis

Pradinių krovinių vežimo koridorių paskyrimas

1.   I priede nurodytos valstybės narės iki … (7) sukuria krovinių vežimo koridorius pagal tame priede nustatytus pagrindinius maršrutus. Atitinkamos valstybės narės turi informuoti Komisiją apie krovinių vežimo koridorių sukūrimą.

2.   Nukrypstant nuo 2 dalies, krovinių vežimo koridoriai I priedo 3, 5 ir 8 punktuose nurodytais pagrindiniais maršrutais sukuriami iki … (8).

4 straipsnis

Papildomų krovinių vežimo koridorių parinkimas

1.   Valstybės narės, turinčios geležinkelio sieną su kita valstybe nare, dalyvauja kuriant bent vieną krovinių vežimo koridorių, išskyrus atvejus, kai ši pareiga jau įvykdyta remiantis 3 straipsniu.

2.   Nepaisant 1 dalies, valstybės narės prašymu valstybės narės dalyvauja kuriant krovinių vežimo koridorių, kaip nurodyta toje dalyje, arba pratęsiant esamą koridorių, kad sudarytų galimybes kaimyninei valstybei narei įvykdyti toje dalyje nustatytą pareigą.

3.   Nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal Direktyvos 91/440/EEB 7 straipsnį, jei valstybė narė mano, kad krovinių vežimo koridoriaus sukūrimas neatitiktų pareiškėjų, kurie, kaip tikėtina, naudosis tuo krovinių vežimo koridoriumi, interesų arba neduotų didelės socialinės ir ekonominės naudos, arba sudarytų neproporcingai didelę naštą, atitinkama valstybė narė neprivalo dalyvauti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu jai taikomas vadovaujantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta patariamąja procedūra Komisijos priimtas sprendimas.

4.   Valstybė narė neprivalo dalyvauti, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, jeigu jos geležinkelio tinklo vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio.

5.   Siekdamos įvykdyti 1 ir 2 dalyse nustatytą pareigą, atitinkamos valstybės narės bendrai siūlo Komisijai sukurti krovinių vežimo koridorius, prieš tai pasikonsultavusios su atitinkamais infrastruktūros valdytojais ir pareiškėjais iki … (9), ir atsižvelgdamos į II priede nustatytus kriterijus.

6.   Komisija nagrinėja pasiūlymus dėl 5 dalyje nurodyto (-ų) krovinių vežimo koridoriaus (-ių) sukūrimo ir, laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, priima sprendimą dėl tokių pasiūlymų atitikties šiam straipsniui ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo.

7.   Atitinkamos valstybės narės sukuria krovinių vežimo koridorių ne vėliau kaip per trejus metus nuo 6 dalyje nurodyto Komisijos sprendimo priėmimo.

8.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl II priedo patikslinimo. Rengdama šioje dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi Direktyvos 2001/14/EB ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija) (10) nustatytų nuostatų ir ypač atsižvelgia į diegimo planą, susijusį su sąveikiomis sistemomis, geležinkelių sistemos ir TEN-T vystymusi ir ypač į ERTMS įgyvendinimą, o taip pat į krovinių vežimo rinkos vystymąsi, įskaitant sąveiką su kitomis transporto rūšimis.

Šioje dalyje nurodytiems deleguotiems teisės aktams taikoma 20, 21 ir 22 straipsniuose nustatyta procedūra.

5 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių keitimas

1.   3 ir 4 straipsniuose nurodyti krovinių vežimo koridoriai gali būti keičiami remiantis atitinkamų valstybių narių bendru pasiūlymu Komisijai, pateiktu prieš tai pasikonsultavus su atitinkamais infrastruktūros valdytojais ir pareiškėjais.

2.   Pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima sprendimą dėl pasiūlymo, atsižvelgdama į II priede nustatytus kriterijus.

6 straipsnis

Taikinimas

Jei dvi ar daugiau atitinkamų valstybių narių nesusitaria dėl krovinių vežimo koridoriaus sukūrimo ar pakeitimo, kiek tai susijęs su jų teritorijoje esančia geležinkelių infrastruktūra, Komisija, vienai iš atitinkamų valstybių narių paprašius, tuo klausimu konsultuojasi su 19 straipsnyje nurodytu komitetu. Komisijos nuomonė perduodama atitinkamoms valstybėms narėms. Atitinkamos valstybės narės atsižvelgia į šią nuomonę, kad išspręstų klausimą, ir bendru sutarimu priima sprendimą.

7 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių valdymas

1.   Atitinkamos valstybės narės kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro vykdomąją valdybą, kuri atsako už krovinių vežimo koridoriaus bendrųjų tikslų nustatymą, priežiūrą ir priemonių taikymą, kaip tai aiškiai numatyta 8, 10 ir 23 straipsniuose. Vykdomąją valdybą sudaro atitinkamų valstybių narių institucijų atstovai.

2.   Atitinkami infrastruktūros valdytojai ir prireikus Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos pajėgumų paskirstymo įstaigos kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro administracinę valdybą, kuri atsako už priemonių, aiškiai numatytų šio straipsnio 6 dalyje ir šio reglamento 8 ir 10 straipsniuose, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 bei 3 dalyse, įgyvendinimą. Administracinę valdybą sudaro infrastruktūros valdytojų atstovai.

3.   Vykdomoji valdyba priima sprendimus bendru atitinkamų valstybių narių institucijų sutarimu.

4.   Administracinė valdyba priima sprendimus, įskaitant sprendimus dėl jos juridinio statuso, išteklių ir personalo bendru atitinkamų infrastruktūros valdytojų sutarimu.

5.   Vykdomosios valdybos ir administracinės valdybos pareigos neturi įtakos infrastruktūros valdytojų nepriklausomumui, kaip tai numatyta Direktyvos 91/440/EEB 4 straipsnio 2 dalyje.

6.   Administracinė valdyba iš krovinių vežimo koridoriaus terminalų valdytojų ir savininkų sudaro patariamąją grupę. Ši patariamoji grupė gali pareikšti nuomonę dėl bet kurio administracinės valdybos pasiūlymo, turinčio tiesioginės įtakos investicijoms į terminalus ir terminalų valdymui. Patariamoji grupė taip pat gali pareikšti nuomones savo iniciatyva. Administracinė valdyba atsižvelgia į visas šias nuomones.

8 straipsnis

Krovinių vežimo koridoriaus plano įgyvendinimo priemonės

1.   Administracinė valdyba parengia įgyvendinimo planą ir pateikia jį vykdomajai valdybai patvirtinti. Šiame plane pateikiama:

a)	krovinių vežimo koridoriaus charakteristikų, įskaitant kelių apribojimus, aprašymas ir krovinių vežimo koridoriui sukurti reikalingų priemonių programa;

b)	pagrindiniai 3 dalyje nurodyto transporto ir eismo tyrimo aspektai;

c)	krovinių vežimo koridoriui keliami tikslai, visų pirma krovinių vežimo koridoriaus veiksmingumas, išreikštas paslaugų kokybe ir krovinių vežimo koridoriaus pajėgumais laikantis 17 straipsnio nuostatų;

d)	10 straipsnyje nurodytas investicijų planas; ir

e)	11–17 straipsnių nuostatų įgyvendinimo priemonės.

2.   Administracinė valdyba periodiškai peržiūri įgyvendinimo planą atsižvelgdama į jį įgyvendinant padarytą pažangą, krovinių vežimo geležinkeliu rinką tame krovinių vežimo koridoriuje ir veiksmingumą, kurie įvertinami atsižvelgus į 1 dalies c punkte nurodytus tikslus.

3.   Administracinė valdyba periodiškai atlieka transporto ir eismo tyrimą, susijusį su pastebėtais ir tikėtinais eismo pasikeitimais krovinių vežimo koridoriuje, apimantį įvairių rūšių eismą, susijusį tiek su krovininiu, tiek su keleiviniu transportu.

4.   Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į terminalų vystymą siekiant patenkinti krovinių vežimo geležinkeliais poreikius krovinių vežimo koridoriuje.

9 straipsnis

Konsultavimasis su pareiškėjais

Administracinė valdyba įdiegia konsultavimosi mechanizmus, kad užtikrintų tinkamą pareiškėjų, kurie, kaip tikėtina, naudosis krovinių vežimo koridoriumi, dalyvavimą. Visų pirma, ji užtikrina, kad prieš perduodant 8 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo planą vykdomajai valdybai, būtų konsultuojamasi su pareiškėjais.

III   SKYRIUS

INVESTICIJOS Į KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIŲ

10 straipsnis

Investicijų planavimas

1.   Administracinė valdyba parengia ir periodiškai peržiūri investicijų planą bei pateikia jį vykdomajai valdybai patvirtinti. Šiame plane pateikiama:

a)	numatomų projektų, skirtų krovinių vežimo koridoriuje esančiai geležinkelių infrastruktūrai ir jos įrangai plėsti, atnaujinti ar perkelti, ir susijusių finansinių poreikių bei finansavimo šaltinių sąrašas;

b)	diegimo planas, susijęs su sąveikiomis sistemomis krovinių vežimo koridoriuje, kuris atitinka pagrindinius reikalavimus ir tinklams taikomas technines sąveikos specifikacijas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/57/EB. Šis diegimo planas grindžiamas sąveikių sistemų naudojimo išlaidų ir pelno analize;

c)	krovininių traukinių, galinčių važiuoti krovinių vežimo koridoriumi, pajėgumų valdymo planas. Šis planas gali būti grindžiamas krovinių vežimo koridoriumi važiuojančių leistino sąstatų ilgio, pakrovos gabaritų arba ašių apkrovos didinimu; ir

d)	kai taikoma, nuoroda į Sąjungos įnašą, numatytą pagal Sąjungos finansines programas.

2.   Šio straipsnio taikymas nedaro įtakos valstybių narių kompetencijai geležinkelių infrastruktūros planavimo ir finansavimo srityje.

11 straipsnis

Darbų koordinavimas

Atitinkami infrastruktūros valdytojai tinkamu būdu ir per nustatytą laikotarpį suderina ir skelbia visų su infrastruktūra ir jos įranga susijusių darbų, kuriuos vykdant bus apriboti turimi krovinių vežimo koridoriaus pajėgumai, tvarkaraštį.

VI   SKYRIUS

KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIAUS VALDYMAS

12 straipsnis

„Vieno langelio“ principo taikymas infrastruktūros pajėgumams

1.   Administracinė valdyba krovinių vežimo koridoriui paskiria arba įsteigia bendrą organą ir (arba) sukuria informacijos sistemą, grindžiamą infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo principu ir suteikiančią pareiškėjams galimybę vienoje vietoje iš karto prašyti infrastruktūros pajėgumų krovininiams traukiniams, kertantiems bent vieną valstybinę sieną krovinių vežimo koridoriuje (toliau – „vieno langelio“ principas).

2.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga taip pat teikia pagrindinę informaciją apie infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, įskaitant nurodytąją 16 straipsnyje.

3.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga nedelsdama perduoda visas paraiškas dėl infrastruktūros pajėgumų kompetentingiems infrastruktūros valdytojams ir tam tikrais atvejais Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytoms pajėgumų paskirstymo įstaigoms, kurie priima sprendimą dėl tų paraiškų pagal tos direktyvos 13 straipsnį ir III skyrių.

4.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga vykdo veiklą skaidriomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis. Šia veiklą kontroliuoja reguliavimo institucijos pagal 18 straipsnį.

13 straipsnis

Krovininiams traukiniams skiriami pajėgumai

1.   Valstybės narės bendradarbiauja apibrėždamos infrastruktūros pajėgumų krovinių vežimo koridoriuje paskirstymo sistemą, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, kaip nustatyta Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 1 dalyje.

2.   Administracinė valdyba įvertina pajėgumų, kurie turėtų būti skirti krovinių vežimo koridoriumi važiuojantiems krovininiams traukiniams, poreikį, atsižvelgdama į šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą transporto ir eismo tyrimą, prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų, susijusius su praeities ir dabartiniais tarnybiniais traukinių tvarkaraščiais, ir bendruosius susitarimus.

3.   Remdamiesi šio straipsnio 2 dalyje nurodytu vertinimu, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai kartu apibrėžia ir organizuoja iš anksto nustatytas tarptautines traukinio linijas krovininiams traukiniams, laikydamiesi Direktyvos 2001/14/EB 15 straipsnyje nurodytos procedūros, pripažindami kitų transporto rūšių, įskaitant keleivinį transportą, pajėgumų poreikį. Apie šias iš anksto nustatytas tarptautines traukinio linijas skelbiama ne vėliau kaip trys mėnesiai iki galutinio prašymų skirti pajėgumų pateikimo termino, nurodyto Direktyvos 2001/14/EB III priede. Kelių krovinių vežimo koridorių infrastruktūros valdytojai prireikus gali koordinuoti vežimus iš anksto nustatytomis tarptautinėmis traukinio linijomis pasiūlydami pajėgumų atitinkamuose koridoriuose.

4.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai pirmiausiai paskirsto šias iš anksto nustatytas traukinio linijas krovininiams traukiniams, kurie kerta bent vieną valstybinę sieną.

5.   Esant rinkos poreikiui ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai kartu apibrėžia krovinių vežimo koridoriais važiuojančių tarptautinių krovininių traukinių rezervinius pajėgumus, pripažindami kitų transporto rūšių, įskaitant keleivinį transportą, pajėgumų poreikį, ir numato šiuos rezervinius pajėgumus galutiniuose tarnybiniuose traukinių tvarkaraščiuose, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į Direktyvos 2001/14/EB 23 straipsnyje numatytus ad hoc prašymus skirti pajėgumų. Šie pajėgumai rezervuojami iki termino, kuris jiems nustatytas tvarkaraštyje, dėl kurio nusprendžia administracinė valdyba. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 90 dienų.

Rezerviniai pajėgumai nustatomi remiantis 2 dalyje nurodytu vertinimu. Tokie rezerviniai pajėgumai suteikiami tik tuo atveju, kai yra realus rinkos poreikis.

6.   Administracinė valdyba skatina prioriteto taisyklių, susijusių su pajėgumų paskirstymu krovinių vežimo koridoriuje, koordinavimą.

7.   Išskyrus force majeure atvejus, pagal šį straipsnį krovinių vežimui skirta traukinių linija negali būti panaikinta likus mažiau nei vienam mėnesiui iki jai numatyto laiko tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, išskyrus tą atvejį, kai atitinkamas pareiškėjas pritaria tokiam panaikinimui. Tokiu atveju atitinkamas infrastruktūros valdytojas deda pastangas pasiūlyti pareiškėjui lygiavertės kokybės ir patikimumo traukinių liniją; pareiškėjas turi teisę su pasiūlymu sutikti arba nesutikti. Ši nuostata nedaro poveikio teisėms, kurias pareiškėjas gali turėti pagal susitarimą, kaip tai nurodyta Direktyvos 2001/14/EB 19 straipsnio 1 dalyje.

8.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodyta patariamoji grupė nustato tvarką, skirtą pajėgumų paskirstymo pagal 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ir atitinkamų infrastruktūros valdytojų gautus prašymus tarp infrastruktūros valdytojų optimaliam koordinavimui užtikrinti. Tai atliekama taip pat atsižvelgiant į prieigą prie terminalų.

9.   Šio straipsnio 4 ir 8 dalyse pateiktos nuorodos į infrastruktūros valdytojus apima tam tikrais atvejais Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pajėgumų paskirstymo įstaigas.

14 straipsnis

Eismo valdymas

1.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai nustato eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką krovinių vežimo koridoriuje ir gali nustatyti eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką keliuose krovinių vežimo koridoriuose.

2.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 7 straipsnio 6 dalyje numatyta patariamoji grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas optimalus geležinkelių infrastruktūros ir terminalų naudojimo koordinavimas.

15 straipsnis

Eismo valdymas kilus eismo sutrikimui

1.   Administracinė valdyba priimta bendrus punktualumo tikslus ir (arba) eismo valdymo gaires, taikytinus kilus traukinių eismo krovinių vežimo koridoriuje sutrikimui.

2.   Kiekvienas atitinkamas infrastruktūros valdytojas parengia prioriteto taisykles, taikytinas skirtingų eismo tipų to infrastruktūros valdytojo atsakomybei priklausančioje krovinių vežimo koridorių dalyje valdymui, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais bendrais tikslais ir (arba) gairėmis. Šios prioriteto taisyklės skelbiamos Direktyvos 2001/14/EB 3 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose.

3.   Prioriteto taisyklių nustatymo principuose turi būti numatyta bent tai, kad 13 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje nurodyta traukinio linija, paskirta krovininiams traukiniams, kurie laikosi tarnybiniame tvarkaraštyje jiems numatyto laiko, kiek įmanoma, nebūtų keičiama. Prioriteto taisyklių nustatymo principų tikslas – sumažinti iki minimumo bendrą tinklo atkūrimo laiką atsižvelgiant į visų transporto rūšių poreikius. Šiuo tikslu infrastruktūros valdytojai gali koordinuoti skirtingų tipų eismo valdymą keliuose krovinių vežimo koridoriuose.

16 straipsnis

Informacija apie krovinių vežimo koridoriaus naudojimo sąlygas

Administracinė valdyba parengia, periodiškai atnaujina ir paskelbia dokumentą, kuriame pateikta:

a)	visa informacija, esanti nacionalinių tinklų, susijusių su krovinių vežimo koridoriumi, nuostatuose, parengtuose pagal Direktyvos 2001/14/EB 3 straipsnyje numatytą tvarką;

b)	terminalų sąrašas ir jų charakteristikos, visų pirma informacija apie pateikimo į terminalus sąlygas ir metodus;

c)	informacija, susijusi su 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytomis procedūromis; ir

d)	įgyvendinimo planas.

17 straipsnis

Paslaugų kokybė krovinių vežimo koridoriuje

1.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai skatina Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje nurodytų veiklos rezultatų gerinimo sistemų suderinamumą.

2.   Administracinė valdyba stebi krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų, teikiamų naudojant krovinių vežimo koridorių, rezultatus ir šiuos stebėjimo rezultatus paskelbia kartą per metus.

3.   Administracinė valdyba organizuoja krovinių vežimo koridoriaus naudotojų nuomonės tyrimą ir jo rezultatus paskelbia kartą per metus.

18 straipsnis

Reguliavimo institucijos

1.   Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos bendradarbiauja vykdydamos konkurencijos krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuje stebėseną. Visų pirma jos užtikrina nediskriminacines galimybes naudotis koridoriumi ir yra tos direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje numatytos skundų nagrinėjimo institucijos. Jos keičiasi iš infrastruktūros valdytojų ir kitų atitinkamų šalių gauta būtina informacija.

2.   Pareiškėjui pateikus skundą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarptautinių paslaugų arba reguliavimo institucijai atliekant tyrimą savo iniciatyva, ši reguliavimo institucija konsultuojasi su visų valstybių narių, per kurias eina atitinkama tarptautinė krovinių vežimo traukinio linija, reguliavimo institucijomis ir, prieš priimdama sprendimą, prašo pateikti visą būtiną informaciją.

3.   Reguliavimo institucijos, su kuriomis konsultuojamasi pagal 2 dalį, atitinkamai reguliavimo institucijai pateikia visą informaciją, kurios reikalauti jos turi teisę pagal savo nacionalinę teisę. Šia informacija galima naudotis tik 2 dalyje nurodytų skundų nagrinėjimo ar tyrimo tikslais.

4.   Gavusi skundą arba savo iniciatyva pradėjusi tyrimą reguliavimo institucija, perduoda susijusią informaciją atsakingai reguliavimo institucijai, kad pastaroji imtųsi priemonių atitinkamų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.

5.   Visi Direktyvos 2001/14/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti susiję infrastruktūros valdytojų atstovai nedelsdami užtikrina, kad būtų teikiama visa informacija, kuri būtina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundo nagrinėjimo ar tyrimo tikslais, ir kurios paprašė valstybės narės, kurioje yra susijęs atstovas, reguliavimo institucija. Ši reguliavimo institucija turi teisę perduoti tokią informaciją apie atitinkamą tarptautinę traukinių liniją šio straipsnio 2 dalyje minimoms reguliavimo institucijoms.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Direktyvos 91/440/EEB 11 straipsnio a punkte nurodytas komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

20 straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 4 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba atšaukia delegavimą pagal 21 straipsnį.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 21 ir 22 straipsniuose nustatytų sąlygų.

21 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.   Europos Parlamenta ar Taryba gali atšaukti 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų ar atšauti įgaliojimų delegavimą, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, apie tai informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir atšaukimo priežastis.

3.   Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Prieštaravimai deleguotiems teisės aktams

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą deleguotam teisės aktui per tris mėnesius nuo pranešimo dienos.

2.   Jeigu praėjus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimo deleguotam teisės aktui, arba, jeigu iki tos datos ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad jie nusprendė nepareikšti prieštaravimų, deleguotas teisės aktas įsigalioja jo nuostatose nurodytą datą.

3.   Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimą deleguotam teisės aktui, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimą pareiškusi institucija nurodo prieštaravimo deleguotam teisės aktui priežastis.

23 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

Sukūrus krovinių vežimo koridorių, 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta vykdomoji valdyba kas dvejus metus pateikia Komisijai to koridoriaus plano įgyvendinimo rezultatus. Komisija išnagrinėja tuos rezultatus ir apie tai praneša 19 straipsnyje nurodytam komitetui.

24 straipsnis

Ataskaita

Komisija nuolat tikrina, kaip įgyvendinamas šis reglamentas. Komisija pirmą kartą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki … (11), o vėliau – kas treji metai.

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Šis reglamentas netaikomas Kipro Respublikai ir Maltai iki jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Paskelbimas

Šis reglamentas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 317, 2009 12 23, p. 94.

(2)  OL C 79, 2010 3 27, p. 45.

(3)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), … m. … … d. Tarybos pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 237, 1991 8 24, p. 25.

(5)  OL L 75, 2001 3 15, p. 29.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  Treji metai po šio reglamento įsigaliojimo.

(8)  Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo.

(9)  Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo.

(10)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(11)  Penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

---

---

---

---

4.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 114/17

---

TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 3/2010 PIRMOJO SVARSTYMO METU,

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį veiklos vykdytojų, pateikiančių į rinką medieną ir medienos produktus, pareigas

Tarybos priimta 2010 m. kovo 1 d.

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 114 E/02

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (3),

kadangi:

(1)	Miškai teikia labai įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę bei socialinę naudą, įskaitant medienos ir su mediena nesusijusius miško produktus bei aplinkosaugos paslaugas.

(2)	Dėl didėjančios medienos ir medienos produktų paklausos visame pasaulyje ir institucinio pobūdžio bei valdymo trūkumų, būdingų kai kurių medieną gaminančių šalių miškų sektoriui, neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusi prekyba kelia vis didesnį susirūpinimą.

(3)

Neteisėta medienos ruoša yra plačiai paplitusi problema, kuri kelia didelį susirūpinimą tarptautiniu mastu. Ji kelia didelį pavojų miškams, nes skatina miškų naikinimą, dėl kurio susidaro apie 20 % visų išmetamų CO2 dujų, kelia grėsmę biologinei įvairovei, žlugdo tvarią miškotvarką ir miškų plėtrą, be kita ko, veiklos vykdytojų, veikiančių pagal taikytinus teisės aktus, komercinį gyvybingumą. Be to, ji turi ir socialinių, politinių bei ekonominių pasekmių.

(4)

2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Miškų teisės aktų vykdymas, valdymas ir prekyba (FLEGT): pasiūlymas dėl ES veiksmų plano“ siūlomos priemonės, kuriomis siekiama padėti tarptautiniu mastu spręsti neteisėtos medienos ruošos ir su ja susijusios prekybos problemą.

(5)	Europos Parlamentas ir Taryba palankiai įvertino tą komunikatą ir pripažino, kad Sąjunga taip pat turi padėti pasauliniu mastu spręsti neteisėtos medienos ruošos problemą.

(6)

Atsižvelgdama į to komunikato tikslą, t. y. užtikrinti, kad į Sąjungą patektų tik pagal šalies gamintojos nacionalinės teisės aktus pagaminti medienos produktai, Sąjunga derėjosi su medieną gaminančiomis šalimis (šalimis partnerėmis) dėl savanoriškų partnerystės susitarimų (toliau – SPS), kuriais tos šalys teisiškai įpareigojamos įgyvendinti licencijavimo schemą ir reglamentuoti SPS nurodytos medienos ir medienos produktų prekybą.

(7)

Atsižvelgiant į problemos mastą bei jos sprendimo skubumą, būtina aktyviai remti kovą su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, papildyti ir sustiprinti SPS iniciatyvą bei pagerinti sąveiką tarp miškų išsaugojimo politikos ir politikos, kuria siekiama užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, įskaitant kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu politiką.

(8)

Reikėtų pripažinti šalių, su Sąjunga sudariusių FLEGT SPS, pastangas ir šiuose susitarimuose nustatytus principus, ypač teisėtai paruoštos medienos apibrėžtį. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal FLEGT licencijavimo schemą į Sąjungą eksportuojama tik pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus ruošiama mediena ir iš tokios medienos pagaminti medienos produktai. Todėl turėtų būti laikoma, kad mediena, kuri buvo panaudota 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (4) II ir III prieduose išvardytuose medienos produktuose, kurių kilmės šalys – Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 I priede išvardytos šalys partnerės, yra paruošta teisėtai, jei tie produktai atitinka tą reglamentą ir visas jo įgyvendinimo nuostatas.

(9)

Taip pat derėtų atsižvelgti į tai, kad Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) reikalaujama, kad Konvencijos Šalys CITES eksporto leidimą suteiktų tik kai CITES išvardytų rūšių produktai paruošti, inter alia, pagal eksportuojančios šalies nacionalinius teisės aktus. Todėl turėtų būti laikoma, kad 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (5) A, B ar C prieduose išvardytų rūšių mediena yra paruošta teisėtai, jeigu ji atitinka tą reglamentą ir visas jo įgyvendinimo nuostatas.

(10)	Atsižvelgiant į neteisėtos medienos ruošos problemos sudėtingumą, susijusį su ją lemiančiais veiksniais ir poveikiu, paskatų vykdyti neteisėtą veiklą turėtų sumažėti tuo atveju, jei būtų daugiau dėmesio skiriama veiklos vykdytojų elgseną reguliuojančioms priemonėms.

(11)	Kadangi tarptautiniu mastu sutartos sąvokos apibrėžties nėra, apibrėžiant tai, kas laikytina neteisėta medienos ruoša, turėtų būti remiamasi šalies, kurioje mediena buvo paruošta, teisės aktais.

(12)

Daugelis medienos produktų yra daug kartų apdorojami prieš tai ir po to, kai jie pirmą kartą pateikiami į rinką. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų užkraunama bereikalinga administracinė našta, šiame reglamente nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi ne visiems platinimo grandinėje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams, o tik tiems, kurie medieną ir medienos produktus pateikia į vidaus rinką pirmą kartą.

(13)	Atsižvelgiant į tai, kad veiklos vykdytojams būtų užkrauta neproporcinga našta, jei iš jų būtų reikalaujama pateikti informaciją apie medienos produktų, pagamintų iš perdirbtos medienos, kilmę, tokiems produktams šis reglamentas turėtų būti netaikomas.

(14)

Siekiant iki minimumo sumažinti riziką, kad į vidaus rinką bus pateikta neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktai, veiklos vykdytojai, pirmą kartą pateikiantys į vidaus rinką medieną ir iš tokios medienos pagamintus medienos produktus, turėtų atlikti deramą patikrinimą taikydami priemonių ir procedūrų sistemą (deramo patikrinimo sistemą).

(15)

Deramo patikrinimo sistemą, be kita ko, sudaro trys nuo rizikos valdymo neatsiejami elementai: prieiga prie informacijos, rizikos įvertinimas ir nustatytos rizikos mažinimas. Deramo patikrinimo sistema turėtų suteikti prieigą prie informacijos apie į vidaus rinką pirmą kartą pateikiamos medienos ir medienos produktų šaltinius bei tiekėjus, įskaitant atitinkamą informaciją, susijusią, pavyzdžiui, su atitiktimi taikytiniems teisės aktams. Remdamiesi šia informacija, veiklos vykdytojai turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Jei nustatoma rizika, veiklos vykdytojai turėtų ją mažinti imdamiesi proporcingų nustatytos rizikos dydžiui veiksmų, siekiant užkirsti kelią neteisėtai paruoštos medienos ir iš tokios medienos pagamintų medienos produktų pateikimui į rinką.

(16)	Siekiant išvengti nederamos administracinės naštos, iš veiklos vykdytojų, kurie jau taiko sistemas arba procedūras, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, neturėtų būti reikalaujama kurti naujų sistemų.

(17)	Siekiant, kad miškininkystės sektoriuje būtų taikomi pripažinti geriausios praktikos pavyzdžiai, atliekant rizikos įvertinimą galima taikyti sertifikavimą ar kitas trečiųjų šalių patikrinimo sistemas, kurios apima atitikties taikytiniems teisės aktams patikrinimą.

(18)

Medienos sektorius yra labai svarbus Sąjungos ekonomikai. Veiklos vykdytojų organizacijos yra svarbūs sektoriaus veikėjai, nes jos atstovauja šio sektoriaus interesams plačiu mastu ir palaiko ryšius su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Tos organizacijos taip pat turi patirties ir galimybių analizuoti susijusius teisės aktus ir padėti savo nariams jų laikytis, tačiau jos šios kompetencijos neturėtų naudoti siekdamos dominuoti rinkoje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio reglamento įgyvendinimui ir prisidėti prie geros praktikos pavyzdžių plėtojimo, tikslinga pripažinti organizacijas, nustačiusias deramo patikrinimo sistemas, atitinkančias šio reglamento reikalavimus. Tokių pripažintų organizacijų sąrašas turėtų būti paskelbtas viešai siekiant, kad veiklos vykdytojai galėtų naudotis tokiomis pripažintomis stebėsenos organizacijomis.

(19)

Kompetentingos institucijos turėtų stebėti, ar veiklos vykdytojai veiksmingai laikosi šiame reglamente nustatytų įsipareigojimų. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos prireikus turėtų atlikti oficialius patikrinimus, kurie gali apimti patikrinimus veiklos vykdytojo patalpose, ir turėtų galimybes reikalauti, kad veiklos vykdytojai prireikus imtųsi žalos atlyginimo veiksmų.

(20)	Kompetentingos institucijos turėtų saugoti patikrinimų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti pateikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (6).

(21)	Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusi prekyba vykdoma tarptautiniu mastu, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis ir Komisija.

(22)	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

(23)

Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl procedūrų, kurias taikant pripažįstamos stebėsenos organizacijos ir atšaukiamas jų pripažinimas, dėl tolesnių atitinkamų rizikos įvertinimo kriterijų, kurie gali būti reikalingi siekiant papildyti šiuo reglamentu jau nustatytus kriterijus, bei dėl medienos ir medienos produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašo. Labai svarbu, kad parengiamajame etape Komisija konsultuotųsi su ekspertais, laikydamasi Komisijos įsipareigojimo, prisiimto 2009 m. gruodžio 9 d. Komunikate dėl SESV 290 straipsnio įgyvendinimo.

(24)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(25)	Veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktas protingas laikotarpis, kad jie galėtų pasirengti laikytis šio reglamento reikalavimų.

(26)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kovoti su neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos veiklos vykdytojų, pirmą kartą pateikiančių medieną ir medienos produktus į vidaus rinką, pareigos, siekiant iki minimumo sumažinti riziką, kad į rinką bus pateikta neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos pagaminti medienos produktai.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   mediena ir medienos produktai– priede nurodyti mediena ir medienos produktai, išskyrus medienos produktus, pagamintus iš medienos ar medienos produktų, kurie jau buvo pateikti į rinką, taip pat medienos produktus arba tokių produktų sudedamąsias dalis, pagamintas iš medienos arba medienos produktų, kurie baigė savo gyvavimo ciklą ir kitu atveju būtų pašalinti kaip atliekos;

b)   pateikimas į rinką– medienos ar medienos produktų tiekimas, neatsižvelgiant į naudojamą pardavimo būdą, vidaus rinkai pirmą kartą platinti ar naudoti vykdant komercinę veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar už užmokestį ar nemokamai. Ši sąvoka taip pat apima tiekimą nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip apibrėžta 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (8);

c)   veiklos vykdytojas– fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką medieną ar medienos produktus;

d)   medienos ruošos šalis– šalis ar teritorija, kurioje buvo paruošta mediena ar medienos produktuose naudota mediena;

e)   teisėtai paruošta– paruošta pagal medienos ruošos šalyje taikytinus teisės aktus;

f)   neteisėtai paruošta– paruošta pažeidžiant medienos ruošos šalyje taikytinus teisės aktus;

g)   taikytini teisės aktai– medienos ruošos šalyje galiojantys teisės aktai, apimantys šiuos dalykus:

teises ruošti medieną oficialiai paskelbtoje teritorijoje;

mokestį už medienos ruošos teisių suteikimą ir medieną, įskaitant mokesčius, susijusius su medienos ruoša;

medienos ruošą, įskaitant tiesiogiai susijusius aplinkos apsaugą ir miškų ūkį reglamentuojančius teisės aktus;

trečiųjų šalių juridines teises dėl žemės naudojimo ir valdymo, kurioms medienos ruoša turi įtakos; ir

prekybos ir muitų teisės aktų nuostatas, kurios susijusios su miškininkystės sektoriumi.

3 straipsnis

Medienos ir medienos produktų, kuriems taikomi FLEGT ir CITES, statusas

Mediena, kuri buvo panaudota Reglamento (EB) Nr. 2173/2005 II ir III prieduose išvardytuose medienos produktuose, kurių kilmės šalys – Reglamento (EB) Nr. 2173/2005 I priede išvardytos šalys partnerės, atitinkanti tą reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas, pagal šį reglamentą laikoma teisėtai paruošta.

Reglamento (EB) Nr. 338/97 A, B ar C prieduose išvardytų rūšių mediena, kuri atitinka tą reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas, pagal šį reglamentą laikoma teisėtai paruošta.

4 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos

1.   Veiklos vykdytojai imasi deramo patikrinimo priemonių, kad iki minimumo sumažintų riziką, jog į rinką bus pateikta neteisėtai paruošta mediena ar iš tokios medienos pagaminti medienos produktai. Tuo tikslu jie taiko procedūrų ir priemonių sistemą (toliau – deramo patikrinimo sistema) kaip nustatyta 5 straipsnyje.

2.   Kiekvienas veiklos vykdytojas taiko ir reguliariai įvertina deramo patikrinimo sistemą, kurią jis taiko, išskyrus tuos atvejus, kai jis naudojasi deramo patikrinimo sistema, kurią yra nustačiusi 7 straipsnyje nurodyta stebėsenos organizacija.

5 straipsnis

Deramo patikrinimo sistemos

1.   4 straipsnio 1 dalyje nurodytą deramo patikrinimo sistemą sudaro šie elementai:

a)

priemonės ir procedūros, kuriomis suteikiama prieiga prie šios informacijos apie veiklos vykdytojo į rinką teikiamą medieną ar medienos produktus: — apibūdinimas, įskaitant visą medžio rūšies mokslinį pavadinimą arba bendrinį pavadinimą, prekės pavadinimą ir produkto tipą; — medienos ruošos šalis ir prireikus šalies regionas, kuriame mediena buvo paruošta; — kiekis (išreikštas tūrio, svorio vienetais ar vienetų skaičiumi); — produkciją veiklos vykdytojui tiekiančio tiekėjo pavadinimas ir adresas; — dokumentai arba kita informacija, įrodanti, kad tokia mediena ir medienos produktai atitinka taikytinus teisės aktus;

b)

rizikos įvertinimo procedūros, kurios suteikia galimybę veiklos vykdytojui analizuoti ir įvertinti, kokia yra rizika, kad į rinką bus pateikta neteisėtai paruošta mediena ar iš tokios medienos pagaminti medienos produktai. Tokiose procedūrose atsižvelgiama į a punkte nustatytą informaciją, taip pat į atitinkamus rizikos įvertinimo kriterijus, įskaitant: — atitikties taikytiniems teisės aktams užtikrinimą; atitiktis gali būti užtikrinta, be kita ko, taikant sertifikavimą arba kitas trečiosios šalies patikrinimo sistemas, kurios taikomos atitikčiai taikytiniems teisės aktams nustatyti; — konkrečių medžių rūšių neteisėtos medienos ruošos mastą; — neteisėtos medienos ruošos ar praktikos mastą ruošos šalyje ir (arba) šalies regione, kuriame mediena buvo paruošta; — medienos produktų tiekimo grandinės sudėtingumą;

c)

Išskyrus atvejį, kai rizika, nustatyta atliekant b punkte nurodytas rizikos įvertinimo procedūras, yra nežymi, rizikos mažinimo procedūros, kurias sudaro tinkamos ir proporcingos priemonės bei procedūros, skirtos veiksmingai sumažinti tą riziką ir kurioms atlikti gali prireikti papildomos informacijos arba dokumentų ir (arba) trečiosios šalies patikrinimo.

2.   Išsamios taisyklės, kurios yra būtinos 1 dalies vienodam įgyvendinimui užtikrinti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodytus tolesnius atitinkamus rizikos įvertinimo kriterijus, tvirtinamos pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tos taisyklės tvirtinamos ne vėliau kaip … (9).

3.   Siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir į įgyvendinant šį reglamentą įgytą patirtį, visų pirma nustatomą teikiant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, Komisija gali priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį dėl tolesnių atitinkamų rizikos įvertinimo kriterijų, kurie gali būti reikalingi siekiant papildyti šio straipsnio 1 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodytus kriterijus. Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų.

Šioje dalyje nurodytiems deleguotiems teisės aktams taikomos 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytos procedūros.

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias už šio reglamento taikymą atsakingas kompetentingas institucijas.

Valstybės narės ne vėliau kaip … (10) praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

2.   Komisija viešai, įskaitant internete, paskelbia kompetentingų institucijų sąrašą. Sąrašas reguliariai atnaujinamas.

7 straipsnis

Stebėsenos organizacijos

1.   Stebėsenos organizacija vykdo šias funkcijas:

a)	pagal 5 straipsnį taiko ir reguliariai įvertina deramo patikrinimo sistemą ir suteikia veiklos vykdytojams teisę ja naudotis;

b)	patikrina, ar tokie veiklos vykdytojai tinkamai naudojasi jos deramo patikrinimo sistema;

c)	imasi tinkamų veiksmų tuo atveju, jei veiklos vykdytojas jos deramo patikrinimo sistema naudojasi netinkamai, be kita ko, pranešdama kompetentingoms institucijoms, jei veiklos vykdytojas rimtai arba pakartotinai pažeidžia tinkamo naudojimosi reikalavimus.

2.   Organizacija gali pateikti paraišką būti pripažinta stebėsenos organizacija, jei ji atitinka šiuos reikalavimus:

a)	ji yra Sąjungoje teisėtai įsisteigęs juridinis asmuo;

b)	ji geba vykdyti 1 dalyje nurodytas funkcijas; ir

c)	ji vykdo funkcijas taip, kad išvengtų interesų konflikto.

3.   Pareiškėjas, kuris atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pripažįstamas stebėsenos organizacija vienu iš šių būdų:

a)	Valstybės narės kompetentinga institucija pripažįsta stebėsenos organizaciją, kuri ketina vykdyti veiklą tik toje valstybėje narėje, ir po to nedelsdama informuoja Komisiją.

b)	Komisija, informavusi valstybes nares, pripažįsta stebėsenos organizaciją, kuri ketina vykdyti veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje.

4.   Kompetentingos institucijos reguliariai atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, ar jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose veiklą vykdančios stebėsenos organizacijos toliau vykdo 1 dalyje nustatytas funkcijas ir atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad Komisijos pripažinta stebėsenos organizacija nebevykdo 1 dalyje nustatytų funkcijų ar nebeatitinka 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ji nedelsdama apie tai informuoja Komisiją.

6.   Kompetentingos institucijos arba Komisija gali atšaukti pripažinimą, kai kompetentinga institucija arba Komisija nustato, kad stebėsenos organizacija nebevykdo 1 dalyje nustatytų funkcijų ar nebeatitinka 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Kompetentinga institucija ar Komisija gali atšaukti tik jos pačios suteiktą pripažinimą. Prieš atšaukiant pripažinimą, Komisija apie tai informuoja susijusias valstybes nares. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pripažinimo atšaukimą.

7.   Siekiant papildyti procedūrines taisykles dėl stebėsenos organizacijų pripažinimo ir jų pripažinimo atšaukimo ir prireikus, atsižvelgiant į patirtį, iš dalies jas keisti, Komisija gali priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį. Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų.

Šioje dalyje nurodytiems deleguotiems teisės aktams taikomos 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytos procedūros. Tie aktai priimami ne vėliau kaip … (11).

8.   Išsamios 4 dalyje nurodytų patikrinimų dažnumo ir pobūdžio taisyklės, kurios yra būtinos tos dalies vienodam įgyvendinimui užtikrinti, priimamos pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tos taisyklės priimamos ne vėliau kaip … (11).

8 straipsnis

Stebėsenos organizacijų sąrašas

Komisija stebėsenos organizacijų sąrašą skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir pateikia jį savo interneto svetainėje. Sąrašas reguliariai atnaujinamas.

9 straipsnis

Veiklos vykdytojų patikrinimai

1.   Kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, ar veiklos vykdytojai laikosi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytų reikalavimų.

2.   Veiklos vykdytojai suteikia visą reikiamą pagalbą, kuri būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas 1 dalyje nurodytiems patikrinimams atlikti.

3.   Kai atlikus 1 dalyje nurodytus patikrinimus, nustatomi trūkumai, kompetentingos institucijos gali pateikti pranešimą apie padėties ištaisymo veiksmus, kurių turi imtis veiklos vykdytojas. Veiklos vykdytojui nesiėmus tokių padėties ištaisymo veiksmų gali būti taikomos sankcijos pagal 17 straipsnį.

10 straipsnis

Patikrinimų įrašai

1.   Kompetentingos institucijos registruoja 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, visų pirma nurodydamos jų pobūdį ir rezultatus, taip pat bet kurį padėties ištaisymo pranešimą, pateiktą pagal 9 straipsnio 3 dalį. Visų patikrinimų duomenys saugomi bent 5 metus.

2.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui pagal Direktyvą 2003/4/EB.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis ir Komisija.

2.   Kompetentingos institucijos su valstybių narių kompetentingomis institucijomis bei Komisija keičiasi informacija apie rimtus trūkumus, nustatytus atliekant 7 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, ir apie pagal 17 straipsnį paskirtų sankcijų rūšis.

12 straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į įgyvendinant šį reglamentą įgytą patirtį, visų pirma nustatytą teikiant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, ir medienos ir medienos produktų techninių charakteristikų, galutinių naudotojų ir gamybos procesų pasikeitimus, Komisija gali priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, iš dalies keičiant ir papildant priede nustatytą medienos ir medienos produktų sąrašą. Tokie aktai neturi sukurti neproporcingos naštos veiklos vykdytojams. Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų.

Šiame straipsnyje nurodytiems deleguotiems teisės aktams taikomos 13, 14, 15 straipsniuose nustatytos procedūros.

13 straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 7 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki trejų metų laikotarpio nuo šio reglamento taikymo pradžios pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba jį atšaukia pagal 14 straipsnį.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų.

14 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.   Europos Parlamentas ar Taryba gali atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 7 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, informuoja kitą teisės aktų leidėją ir Komisiją ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir atšaukimo priežastis.

3   Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nurodomos atšaukimo priežastys ir nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.   Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo dienos.

2.   Jeigu praėjus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto arba jei iki tos datos ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad jie nusprendė nepareikšti prieštaravimų, deleguotas teisės aktas įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

3.   Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl priimto deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguoto teisės akto priežastis.

16 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2173/2005 11 straipsnį.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

17 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

18 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Po to, kai pradedamas taikytis šis reglamentas, valstybės narės kas dveji metai ne vėliau kaip balandžio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento taikymą per praėjusius dvejus metus.

2.   Remdamasi tomis ataskaitomis Komisija parengia ataskaitą, kurią kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Ne vėliau kaip … (12) ir vėliau kas šešerius metus Komisija, remdamasi šio reglamento taikymo ataskaitomis ir patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą, visų pirma peržiūri administracines pasekmes mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei produktus, kuriems šis reglamentas taikomas. Prireikus su ataskaitomis gali būti teikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … (13). Tačiau 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 7 dalis ir 7 straipsnio 8 dalis taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

20 straipsnis

Paskelbimas

Šis reglamentas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 318, 2009 12 23, p. 88.

(2)  OL C […], […], p. […].

(3)  2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … … d. Tarybos pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

(5)  OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(6)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8)  OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

(9)  18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(10)  Šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(11)  18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(12)  36 + 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(13)  30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

---

---

---