17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/2

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Commissione tributaria provinciale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pontina Ambiente Srl prieš Regione Lazio

(Byla C-172/08) (1)

(Aplinka - Direktyva 1999/31/EB - 10 straipsnis - Specialusis mokestis už kietųjų atliekų kaupimą sąvartynuose - Sąvartyno operatoriaus apmokestinimas šiuo mokesčiu - Sąvartyno eksploatavimo sąnaudos - Direktyva 2000/35/EB - Delspinigiai)

2010/C 100/02

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pontina Ambiente Srl

Atsakovė: Regione Lazio

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Commissione tributaria provinciale di Roma — 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 10 straipsnio, 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, p. 35; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 226) bei EB 12, 14, 43 ir 46 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktas, nustatantis specialų mokestį už kietųjų atliekų kaupimą sąvartynuose ir įpareigojantis sąvartyno valdytoją iš anksto sumokėti minėtą mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal pristatytų atliekų kiekį ir kurį turi sumokėti atliekas pristatantis subjektas.

Rezoliucinė dalis

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama taikyti tokių nacionalinių teisės aktų, kaip taikomi pagrindinėje byloje, pagal kuriuos sąvartyno operatorius apmokestinamas mokesčiu, kurį jam turi grąžinti vietos bendruomenė, pristačiusi atliekas į sąvartyną, ir kuriuose jam numatytos piniginės baudos už pavėluotą tokio mokesčio sumokėjimą, tačiau tokie teisės aktai turi būti derinami su priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokestis būtų grąžinamas realiai ir per trumpą laiką ir kad visos sąnaudos dėl vietos bendruomenės pavėluoto mokėjimo minėtam operatoriui, įskaitant pinigines baudas, kurios jam gali būti skirtos už tokį vėlavimą, būtų įtrauktos į kainą, kurią ta bendruomenė moka minėtam operatoriui. Nacionalinis teismas privalo išsiaiškinti, ar šios sąlygos tenkinamos.

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas ir 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad suma, kurią sąvartyno operatoriui turi sumokėti atliekas į sąvartyną pristačiusi vietos bendruomenė, kaip antai grąžinamas mokestis, patenka į minėtos direktyvos taikymo sritį ir kad dėl to, remiantis direktyvos 3 straipsniu, valstybės narės turi užtikrinti, kad sąvartyno operatorius galėtų reikalauti delspinigių minėtų sumų mokėjimo vėlavimo, dėl kurio kalta vietos bendruomenė, atveju.

(1) OL C 183, 2008 7 19.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/3

2010 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) London Borough of Harrow prieš Nimco Hassan Ibrahim, Secretary of State for the Home Department

(Byla C-310/08) (1)

(Laisvas asmenų judėjimas - Trečiosios valstybės piliečio, valstybės narės piliečio sutuoktinio, ir jų vaikų, kurie yra valstybės narės piliečiai, teisė apsigyventi - Valstybės narės piliečio darbo pagal darbo sutartį nutraukimas ir išvykimas iš priimančiosios valstybės narės - Vaikų įrašymas į mokyklą - Pragyvenimo lėšų neturėjimas - Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 - 12 straipsnis - Direktyva 2004/38/EB)

2010/C 100/03

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: London Borough of Harrow

Atsakovai: Nimco Hassan Ibrahim, Secretary of State for the Home Department

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal — 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46) ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) 12 straipsnio išaiškinimas — Trečiosios valstybės pilietybę turinti sutuoktinė ir valstybės narės pilietybę turintys vaikai, atvykę pas sutuoktinį, šios valstybės narės pilietį, į Jungtinę Karalystę, kurioje jis dirbo pagal darbo sutartį — Sutuoktinės ir vaikų teisė gyventi šalyje sutuoktiniui praradus darbuotojo pagal darbo sutartį statusą ir išvykus iš Jungtinės Karalystės.

Rezoliucinė dalis

Tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, valstybės narės piliečio, dirbančio ar dirbusio priimančiojoje valstybėje narėje, vaikai ir juos faktiškai prižiūrintis vienas iš tėvų gali naudotis teise gyventi šioje valstybėje vien pagal 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto 1992 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2434/92, 12 straipsnį, ir šiai teisei netaikomas reikalavimas, kad šie turėtų pakankamų išteklių ir visavertį sveikatos draudimą šioje valstybėje.

(1) OL C 247, 2008 9 27.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/3

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) X Holding B.V. prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-337/08) (1)

(EB 43 ir 48 straipsniai - Mokesčių teisės aktai - Pelno mokestis - Apmokestinamasis vienetas, kurį sudaro patronuojanti bendrovė rezidentė ir viena ar daugiau dukterinių bendrovių rezidenčių - Pelno apmokestinimas patronuojančios bendrovės lygiu - Netaikymas dukterinių bendrovių ne rezidenčių atžvilgiu)

2010/C 100/04

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: X Holding B.V.

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — EB 43 ir 48 straipsnių išaiškinimas — Teisės aktai, pagal kuriuos patronuojančios bendrovės-rezidentės gali suformuoti apmokestinamąjį vienetą su viena dukterine bendrovė-rezidente ar daugiau, kai šio apmokestinamojo vieneto pelno mokestį sumoka patronuojanti bendrovė — Šio mechanizmo netaikymas dukterinėms bendrovėms-nerezidentėms

Rezoliucinė dalis

EB 43 ir 48 straipsniai nedraudžia valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, kuri patronuojančiai bendrovei suteikia galimybę su dukterine bendrove rezidente sudaryti apmokestinamąjį vienetą, tačiau draudžia sudaryti tokį apmokestinamąjį vienetą su savo dukterine bendrove ne rezidente, nes šios pelno atžvilgiu netaikomi tos valstybės narės mokesčių teisės aktai.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/4

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Car Trim GmbH prieš KeySafety Systems Srl

(Byla C-381/08) (1)

(Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - 5 straipsnio 1 punkto b papunktis - Jurisdikcija sutartinių prievolių srityje - Prievolės vykdymo vietos nustatymas - „Prekių pardavimo“ ir „paslaugų teikimo“ atskyrimo kriterijai)

2010/C 100/05

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Car Trim GmbH

Atsakovė: KeySafety Systems Srl

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio aiškinimas — Sutartys dėl prekių, kurios turi būti pagamintos, tiekimo, kuriose pirkėjas nustatė reikalavimus dėl šių prekių įsigijimo, apdirbimo ir tiekimo, įskaitant gamybos kokybės, tiekimo patikimumo ir gero užsakymo vykdymo administraciniu atžvilgiu užtikrinimą — Prekių pardavimo ir paslaugų teikimo atskyrimo kriterijai — Prievolės įvykdymo vietos nustatymas nuotolinės prekybos atveju

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunktis turi būti aiškinamas taip, kad sutartys dėl prekių, kurios turi būti padarytos ar pagamintos, tiekimo, net jei pirkėjas nustatė tam tikrus reikalavimus dėl šių prekių įsigijimo, perdirbimo ir pristatymo, tačiau nepatiekė medžiagų, ir tiekėjas yra atsakingas už prekės kokybę bei atitiktį sutarčiai, turi būti kvalifikuojamos kaip „prekių pardavimas“ šio reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmos įtraukos prasme.

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka turi būti aiškinama taip, kad nuotolinės prekybos atveju vieta, į kurią prekės buvo arba turėjo būti pristatytos pagal sutartį, turi būti nustatoma remiantis šios sutarties nuostatomis. Jeigu šiuo pagrindu ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, ši vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti šiomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taške, vieta.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/4

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen

(Byla C-386/08) (1)

(EB-Izraelio asociacijos susitarimas - Teritorinė taikymo sritis - EB-PIO asociacijos susitarimas - Atsisakymas taikyti preferencinį muitų režimą, suteiktą iš Izraelio kilusiems produktams, iš Vakarų kranto kilusių produktų atžvilgiu - Abejonės dėl produktų kilmės - Patikimas eksportuotojas - Importuojančios valstybės atliktas sąskaitose faktūrose įrašytų deklaracijų patikrinimas išleidus prekes - Vienos konvencija dėl sutarčių teisės - Sutarčių santykinio poveikio principas)

2010/C 100/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Firma Brita GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Hafen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Hamburg — 1995 m. lapkričio 20 d. Briuselyje pasirašyto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės (OL L 147, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 287) ir ypač šio susitarimo 4 protokolo 32 ir 33 straipsnių bei 1997 m. vasario 24 d. Briuselyje pasirašyto Europos-Viduržemio jūros regiono laikinosios asociacijos susitarimo dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), atstovaujančios Vakarų Kranto ir Gazos ruožo Palestinos valdžios interesams (OL L 187, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 122) aiškinimas — Atsisakymas taikyti iš Izraelio kilusioms prekėms taikomą preferencinį režimą prekių, kilusių iš Vakarų Krante esančių Izraelio gyvenviečių, atžvilgiu — Importo valstybės valdžios institucijų teisė a posteriori kontroliuoti kilmės sertifikatus, nesant abejonių dėl prekių kilmės, išskyrus abejonę, susijusią su EEB ir Izraelio asociacijos susitarimo šalių skirtingu sąvokos „Izraelio valstybės teritorija“ aiškinimu, ir jei anksčiau nepradėta ginčų sprendimo procedūra pagal šio susitarimo 4 protokolo 33 straipsnį dėl šios sąvokos išaiškinimo

Rezoliucinė dalis

Importuojančios valstybės narės muitinės institucijos gali atsisakyti suteikti teisę pasinaudoti 1995 m. lapkričio 20 d. Briuselyje pasirašytame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime, įsteigiančiame asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, numatytu preferenciniu režimu, jei prekės yra kilusios iš Vakarų Kranto. Be to, importuojančios valstybės narės muitinės institucijos negali taikyti alternatyvaus vertinimo, palikdamos atvirą klausimą, kurį iš šių dviejų susitarimų — Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, ar 1997 m. vasario 24 d. Briuselyje pasirašytą Europos-Viduržemio jūros regiono laikinosios asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), atstovaujančios Vakarų Kranto ir Gazos ruožo Palestinos valdžios interesams, — šiuo atveju reikia taikyti, ir ar kilmės įrodymą turi pateikti Izraelio, ar Palestinos valdžios institucijos.

Vykstant prie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, pridėto 4 protokolo 32 straipsnyje numatytai procedūrai importuojančios valstybės muitinės institucijoms nėra privalomas pateiktas kilmės įrodymas ir eksportuojančios valstybės muitinės institucijų atsakymas, kai tokiame atsakyme nepakanka informacijos šio protokolo 32 straipsnio 6 dalies prasme tikrajai produktų kilmei nustatyti. Be to, importuojančios valstybės muitinės institucijos neprivalo pagal šio protokolo 39 straipsnį įkurtam Muitinių bendradarbiavimo komitetui perduoti ginčą dėl šio susitarimo teritorinės taikymo srities aiškinimo.

(1) OL C 285, 2008 11 8.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/5

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Lancôme parfums et beauté & Cie SNC prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), CMS Hasche Sigle

(Byla C-408/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 55 straipsnio 1 dalies a punktas ir 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Suinteresuotumas pateikti absoliučiu negaliojimo pagrindu grindžiamą prašymą paskelbti prekių ženklą negaliojančiu - Advokatų kontora - Žodinis žymuo COLOR EDITION - Iš apibūdinamųjų elementų sudaryto žodinio prekių ženklo apibūdinamasis pobūdis)

2010/C 100/07

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Lancôme parfums et beauté & Cie SNC, atstovaujama advokato A. von Mühlendahl

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, CMS Hasche Sigle

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo Lancôme prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (T-160/07), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2007 m. vasario 26 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinti prekių ženklo COLOR EDITION registraciją kosmetikos ir makiažo priemonėms — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 55 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas — Suinteresuotumas pateikti prašymą paskelbti prekių ženklą negaliojančiu — Advokatų kontora — Ekonominio suinteresuotumo prašyti panaikinti kosmetikos prekių ženklo registraciją nebuvimas — Aiškus skirtumas tarp asociacijos, kurią sukelia prekių ženklo registracijai teikiami žodžiai, ir tikslinės visuomenės vartojamų žodžių nagrinėjamoms prekės ar paslaugoms ar jų esminėms charakteristikoms apibūdinti

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Lancôme parfums et beauté & Cie SNC bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 6, 2009 1 10.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/6

2010 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maria Teixeira prieš London Borough of Lambeth, Secretary of State for the Home Department

(Byla C-480/08) (1)

(Laisvas asmenų judėjimas - Teisė gyventi šalyje - Valstybės narės pilietė, dirbusi kitoje valstybėje narėje ir pasilikusi joje gyventi pasibaigus jos profesinei veiklai - Vaikas, besimokantis priimančiosios valstybės narės profesinėje mokykloje - Nuosavų pragyvenimo lėšų neturėjimas - Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 - 12 straipsnis - Direktyva 2004/38/EB)

2010/C 100/08

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Maria Teixeira

Atsakovė: London Borough of Lambeth, Secretary of State for the Home Department

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) — 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46) ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) 12 straipsnio aiškinimas — Sąjungos pilietės, kuri nebeturi darbuotojo statuso ir nebegali nuostatomis dėl laisvo darbuotojų judėjimo pagrįsti teisės gyventi šalyje, teisė gyventi Jungtinėje Karalystėje — Tokios pilietės vaiko teisė pasilikti gyventi Jungtinėje Karalystėje siekiant baigti profesinio mokymosi kursą — Motinos teisė likti joje kartu su vaiku kaip jį prižiūrinčiam asmeniui

Rezoliucinė dalis

Valstybės narės pilietis, kuris dirbo kitoje valstybėje narėje, kurioje jo vaikas mokosi, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis gali kaip vienas iš tėvų, kuris šį vaiką faktiškai prižiūri, naudotis teise gyventi priimančiojoje valstybėje narėje vien remdamasis 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto 1992 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2434/92, 12 straipsniu ir neturi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančioje Reglamentą Nr. 1612/68 ir panaikinančioje Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, nustatytų reikalavimų.

Vaiką, kuris turi teisę mokytis pagal Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnį, faktiškai prižiūrinčio vieno iš tėvų turimai teisei gyventi priimančiojoje valstybėje narėje netaikoma sąlyga turėti pakankamų išteklių, kad netaptų našta šios valstybės narės socialinės paramos sistemai gyvenimo joje laikotarpiu, ir visavertį sveikatos draudimą šioje valstybėje narėje.

Teisei gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kuria naudojasi vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis darbuotojo migranto vaiką, kai šis mokosi šioje valstybėje, netaikoma sąlyga, kad vienas iš tėvų tuo metu, kai vaikas pradėjo mokytis, vykdytų šioje valstybėje narėje profesinę veiklą kaip darbuotojas migrantas.

Teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kuria naudojasi vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis darbuotojo migranto vaiką, kai šis mokosi šioje valstybėje, pasibaigia šiam vaikui sulaukus pilnametystės, nebent vaikui ir toliau reikia, kad šalia būtų ir juo rūpintųsi vienas iš tėvų, kad jis galėtų tęsti ir baigti mokslus.

(1) OL C 32, 2009 2 7.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/7

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Müller Fleisch GmbH prieš Land Baden-Württemberg

(Byla C-562/08) (1)

(Galvijų spongiforminių encefalopatijų priežiūros sistema - Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 - Vyresni nei 30 mėnesių galvijai - Skerdimas įprasta tvarka - Žmonėms vartoti skirta mėsa - Privalomas patikros tyrimas - Nacionalinės teisės aktai - Patikros pareiga - Išplėtimas - Vyresni nei 24 mėnesių galvijai)

2010/C 100/09

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Müller Fleisch GmbH

Atsakovė: Land Baden-Württemberg

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesverwaltungsgericht — 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros ir tyrimų (OL L 147, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 289), iš dalies pakeisto 2001 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1248/2001 (OL L 173, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 450), 6 straipsnio 1 dalies bei III priedo A skyriaus I skirsnio aiškinimas — Visų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, įprasta tvarka skerdžiamų žmonių vartojimui, privalomas tyrimas dėl GSE — Nacionalinės teisės aktas, išplečiantis tyrimo pareigą visiems vyresniems nei 24 mėnesiai galvijams.

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, 6 straipsnio 1 daliai ir šio reglamento III priedo, iš dalies pakeisto 2001 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1248/2001, A skyriaus I daliai neprieštarauja nacionalinės teisės aktai, kuriais remiantis turi būti atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų spongiforminės encefalopatijos patikros tyrimai.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/7

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Bíróság (Vengrijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sió-Eckes Kft. prieš Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

(Byla C-25/09) (1)

(Bendra žemės ūkio politika - Reglamentas (EB) Nr. 2201/96 - Bendras perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimas - Reglamentas (EB) Nr. 1535/2003 - Pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schema - Perdirbti produktai - Persikai sirupe ir (arba) natūraliose vaisių sultyse - Gatavi produktai)

2010/C 100/10

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sió-Eckes Kft.

Atsakovė: Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Fővárosi Bíróság (Vengrija) — 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (OL L 297, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 83) 2 straipsnio 1 dalies, 2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2003 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo pagal pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schemą išsamių taisyklių nustatymo (OL L 218, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 555) 2 straipsnio 1 dalies ir 1989 m. liepos 28 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2320/89 dėl persikų sirupe ir persikų savose sultyse minimalių kokybės reikalavimų taikant pagalbos gamybai programą (OL L 220, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 9 t., p. 136) 3 straipsnio išaiškinimas — Pagal pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schemą gaminamas persikų minkštimas — Minėtos pagalbos schemos taikymas persikų produktams, esantiems kokiu nors Reglamente (EEB) Nr. 2320/89 nenumatytu pavidalu, ir skirtingose gamybos stadijoje gaunamiems pusiau gataviems produktams, skirtiems tolesniam perdirbimui.

Rezoliucinė dalis

1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo, iš dalies pakeisto 2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004, 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatyta pagalbos schema gali būti taikoma produktui, kuris, pirma, klasifikuojamas pagal kurį nors iš šio reglamento (su pakeitimais) I priede nurodytų KN kodų, įskaitant KN 2008 70 92, ir kuris, antra, atitinka „persikų sirupe ir (arba) natūraliose vaisių sultyse“ sąvoką šio reglamento, skaitomo kartu su 2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1535/2003 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo pagal pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schemą išsamių taisyklių nustatymo, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 386/2004, ir 1989 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2320/89 dėl persikų sirupe ir persikų savose sultyse minimalių kokybės reikalavimų taikant pagalbos gamybai programą, iš dalies pakeistu 2001 m. gegužės 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 996/2001, prasme.

2.	Skirtingose persikų perdirbimo stadijose gautas produktas gali būti laikomas gatavu produktu iš dalies pakeistų Reglamentų Nr. 2201/96 ir Nr. 1535/2003 prasme, su sąlyga, kad jis turi iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1535/2003 2 straipsnio 1 punkte nustatytų savybių.

(1) OL C 82, 2009 4 4.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/9

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) — Lahti Energia Oy inicijuotas procesas

(Byla C-209/09) (1)

(Direktyva 2000/76/EB - Atliekų deginimas - Atliekų deginimo įmonė - Bendro atliekų deginimo įmonė - Dujų gamyklos ir energijos gamybos įmonės kompleksas - Neišvalytų dujų, gautų termiškai apdorojant atliekas dujų gamykloje, deginimas energijos gamybos įmonėje)

2010/C 100/12

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalis pagrindinėje byloje

Lahti Energia Oy

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein hallinto-oikeus — 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL L 332, p. 91; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 15 sk., 5 t., p. 353) 3 straipsnio išaiškinimas — Iš atliekų dujas gaminančio dujinimo įrenginio ir elektrinės, kurios garų katile deginamos termiškai apdorojant atliekas dujinimo įrenginyje išgaunamos dujos, kompleksas — Neišvalytų vietoj išvalytų dujų deginimas pagrindiniame elektrinės katile

Rezoliucinė dalis

Energijos gamybos įmonė, kuri kartu su daugiausia naudojamu iškastiniu kuru savo veikloje papildomai naudoja gamykloje termiškai apdorojant atliekas gautas dujas, turi būti laikoma „bendro deginimo įmone“2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo 2000/76 3 straipsnio 5 punkto prasme, jei minėtos dujos nebuvo išvalytos minėtoje gamykloje.

(1) OL C 193, 2009 8 15.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/9

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-259/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2006/43/EB - Bendrovių teisė - Teisės aktų nustatytas metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditas - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

2010/C 100/13

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir E. Adsera Ribera

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama F. Díez Moreno

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, p. 87), nepriėmimas per nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Nepriėmusi per nustatytą terminą 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 256, 2009 10 24.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/10

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-330/09) (1)

2010/C 100/14

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir M. Adam

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama C. Pesendorfer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

Pripažinti, kad nepriėmusi visų 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 233, 2009 9 26.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/10

2009 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (High Court of Justice (Chancery Division), High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Football Association Premier League Ltd, NetMed Hellas SA, Multichoice Hellas SA prieš QC Leisure, David Richardson, AV Station plc, Malcolm Chamberlain, Michael Madden, SR Leisure Ltd, Philip George Charles Houghton, Derek Owen (C-403/08), Karen Murphy prieš Media Protection Services Ltd (C-429/08)

(Sujungtos bylos C-403/08 ir C-429/08) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prašymas leisti dalyvauti procese - Atmetimas)

2010/C 100/15

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai

High Court of Justice (Chancery Division), High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Football Association Premier League Ltd, NetMed Hellas SA, Multichoice Hellas SA (C-403/08), Karen Murphy (C-429/08)

Atsakovai: QC Leisure, David Richardson, AV Station plc, Malcolm Chamberlain, Michael Madden, SR Leisure Ltd, Philip George Charles Houghton, Derek Owen (C-403/08), Media Protection Services Ltd (C-429/08)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (Chancery Division), Queen's Bench Division (Administrative Court) — EB 28, 30, 49 ir 81 straipsnių, 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL L 320, p. 54; Specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 147) 2 straipsnio a ir e punktų, 4 straipsnio a punkto ir 5 straipsnio, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; Specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 203) 2, 3 straipsnių ir 5 straipsnio 1 dalies, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, p. 23; Specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 224) 1 straipsnio a ir b punktų aiškinimas ir 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, p. 15; Specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134) aiškinimas — Išskirtinių teisių suteikimas už atlygį, kad būtų užtikrinta futbolo rungtynių retransliacija per palydovą — Prekyba Jungtinėje Karalystėje kitoje valstybėje narėje teisėtai į rinką išleistais dekoderiais, kuriais suteikiama galimybė žiūrėti tas rungtynes nepaisant suteiktų išskirtinių teisių

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA), British Sky Broadcasting Ltd, Setanta Sports Sàrl ir The Motion Picture Association prašymus leisti dalyvauti procese.

2.	Sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priimti nereikia.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/12

2010 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje Messer Group GmbH prieš Air Products and Chemicals Inc., Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-579/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Procedūros reglamento 119 straipsnis - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Žodiniai prekių ženklai „Ferromix“, „Inomis“ ir „Alumix“ - Ankstesni prekių ženklai FERROMAXX, INOMAXX ir ALUMAXX - Savininko protestas - Atitinkama visuomenė - Panašumo laipsnis - Neryškus ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis - Galimybė supainioti)

2010/C 100/18

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Messer Group GmbH, atstovaujama Rechtsanwälte W. Graf v. Schwerin ir J. Schmidt,

Kitos proceso šalys: Air Products and Chemicals Inc., astovaujama Rechtsanwältin S. Heurung, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Air Products and Chemicals prieš VRDT (T-305/06–307/06), kuriuo Pirmosios instancijos teismas panaikino Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimus atmesti žodinių Bendrijos prekių ženklų „FERROMAXX“, „INOMAXX“ ir „ALUMAXX“ 1 klasės prekėms savininko pateiktus skundus dėl Anuliavimo skyriaus sprendimų iš dalies atmesti protestą dėl žodinių prekių ženklų „FERROMIX“, „INOMIX“ ir „ALUMIX“ 1 ir 4 klasių prekėms registravimo paraiškų

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą ir priešpriešinį apeliacinį skundą.

2.	Messer Group GmbH padengia savo ir Air Products and Chemicals Inc bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 55, 2009 3 7.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/13

2010 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Commissione tributaria provinciale di Parma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Isabella Calestani (C-292/09), Paolo Lunardi (C-293/09) prieš Agenzia delle Entrate Ufficio di Parma

(Byla C-292/09) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Akivaizdus nepriimtinumas)

2010/C 100/20

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Parma

Šalys

Ieškovai: Isabella Calestani (C-292/09), Paolo Lunardi (C-293/09)

Atsakovė: Agenzia delle Entrate Ufficio di Parma

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Commissione tributaria provinciale di Parma — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio B punkto c dalies aiškinimas — Prekių tiekimo, išimtinai susijusio su veikla, kuri atleidžiama nuo mokesčio arba kurios atžvilgiu netaikoma teisė į atskaitą, atleidimas nuo mokesčio — Nacionalinės teisės aktai, nenumatantys atleidimo nuo mokesčio

Rezoliucinė dalis

Commissione tributaria provinciale di Parma (Italija) 2009 m. birželio 9 ir 17 d. Sprendimais pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtini.

(1) OL C 233, 2009 9 26.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/14

2009 m. gruodžio 28 d.Oberlandesgerichts Innsbruck (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pensionsversicherungsanstalt prieš Andrea Schwab

(Byla C-547/09)

2010/C 100/22

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgerichts Innsbruck

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pensionsversicherungsanstalt

Atsakovė: Andrea Schwab

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 76/207/EEB (1), iš dalies pakeistos Direktyva 2002/73/EB, 2 straipsnio 2 dalies pirmoji įtrauka ir 3 straipsnio 1 dalies c punktas bei Direktyvos 2006/54/EB (2) 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinami taip, kad valstybinėje pensijų draudimo įstaigoje vykdoma tiesioginė diskriminacija dėl lyties (pagal darbo sutartį dirbančios gydytojos darbo santykių nutraukimas arba atleidimas iš darbo) gali būti pateisinama?

Ar Direktyvos 97/80/EEB (3) 4 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2006/54/EB 19 straipsnio 1 dalis — prireikus Direktyvos 76/207/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/73/EB, 2 straipsnio 2 dalies antroji įtrauka ir Direktyvos 2006/54/EB 2 straipsnio 1 dalies b punktas ar Direktyvos 2000/78/EB (4) 2 straipsnio 2 dalies a punktas kartu su 6 straipsnio 1 dalimi — turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią pateikiant ieškinius, kuriais prašoma panaikinti sprendimą nutraukti darbo sutartį arba atleisti iš darbo, dėl diskriminacijos, inter alia, dėl lyties, neleidžiama atsižvelgti į socialinius veiksnius ar interesus, o tik vertinti įrodymus dėl to, ar diskriminacija dėl lyties buvo svarbesnis motyvas nutraukti darbo sutartį arba atleisti iš darbo, ar vyravo kitas pagrindas, kurį darbdavys turi tinkamai pagrįsti?

(1) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 187).

(2) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, p. 23).

(3) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose (OL L 14, 1998, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 264).

(4) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/14

2010 m. sausio 11 d.Krajský soud v Brně (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Toshiba Corporation, Areva T&D Holding SA, Areva T&D SA, Areva T&D AG, Mitsubishi Electric Corp., Alstom, Fuji Electric Holdings Co. Ltd, Fuji Electric Systems Co. Ltd, Siemens Transmission & Distribution SA, Siemens AG Österreich, VA TECH Transmission & Distribution GmbH & Co. KEG, Siemens AG, Hitachi Ltd, Hitachi Europe Ltd, Japan AE Power Systems Corp., Nuova Magrini Galileo SpA prieš Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

(Byla C-17/10)

2010/C 100/23

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský soud v Brně

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Toshiba Corporation, Areva T&D Holding SA, Areva T&D SA, Areva T&D AG, Mitsubishi Electric Corp., Alstom, Fuji Electric Holdings Co. Ltd, Fuji Electric Systems Co. Ltd, Siemens Transmission & Distribution SA, Siemens AG Österreich, VA TECH Transmission & Distribution GmbH & Co. KEG, Siemens AG, Hitachi Ltd, Hitachi Europe Ltd, Japan AE Power Systems Corp., Nuova Magrini Galileo SpA

Atsakovė: Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

Prejudiciniai klausimai

Ar EB 81 straipsnį (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1) reikia aiškinti taip, kad šios nuostatos yra taikytinos (procedūroje, pradėtoje po 2004 m. gegužės 1 d.) visam kartelio, kuris Čekijos Respublikos teritorijoje pradėjo veikti iki jos įstojimo į Europos Sąjungą (t. y. iki 2004 m. gegužės 1 d.) ir tęsėsi bei baigėsi po Čekijos įstojimo į Europos Sąjungą, veikimo laikotarpiui?

Ar Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į jo 3 straipsnio 1 dalį ir 17 konstatuojamąją dalį, Komisijos pranešimo dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (2) 51 punktą, ne bis in idem principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (3) 50 straipsnyje, bei bendruosius Europos teisės principus, reikia aiškinti taip, kad jei Komisija po 2004 m. gegužės 1 d. pradeda procedūrą dėl EB 81 straipsnio pažeidimo ir byloje priima sprendimą,

a)	valstybių narių konkurencijos institucijos automatiškai visam laikui praranda kompetenciją nagrinėti tuos pačius veiksmus?

b)	valstybių narių konkurencijos institucijos praranda kompetenciją tų pačių veiksmų atžvilgiu taikyti nacionalinės teisės nuostatas, analogiškas įtvirtintoms EB 81 straipsnyje (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis)?

(1) OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205.

(2) OL C 101, p. 43.

(3) OL C 303, 2007, p. 1.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/15

2010 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-23/10)

2010/C 100/24

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad dėl to, jog muitinės institucijos, nuolat priimdamos muitinės deklaracijas dėl šviežių bananų išleidimo į laisvą apyvartą, nors jos žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad deklaruojamas svoris neatitinka realaus bananų svorio, ir dėl to, kad Portugalijos valdžios institucijos atsisakė suteikti nuosavų išteklių negautoms pajamoms ir delspinigiams padengti, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1) 68 straipsnį ir kitus straipsnius, Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 290a straipsnį ir 38b priedą ir pagal Reglamentų (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89 (3) ir (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (4) 2, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Reglamento Nr. 2454/93 290a straipsnyje nustatyta: „Siekiant patikrinti importuotų bananų, kurių KN kodas 0803 00 19, neto masę, kasmet ir kiekvienoje muitinės įstaigoje tikrinama ne mažiau kaip 10 deklaracijų. Bananai tikrinami išleidimo į laisvą apyvartą metu, laikantis 38b priede nustatytų taisyklių.“

38a priede nustatyta: „1. Tam, kad būtų galima taikyti 290a straipsnį, muitinės įstaigos, kuriai pateikiama šviežių bananų išleidimo į laisvą apyvarą deklaracija, muitinė neto masę nustato pagal kiekvienos pakuotės rūšies ir pagal kiekvienos kilmės vietos pakuočių vienetų mėginius <…>“.

Atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktus ir, be kita ko, į minėtus Reglamento Nr. 2454/93 290a straipsnį bei 38b priedą, kurie buvo taikomi nagrinėjamu laikotarpiu, Komisija mano, kad Portugalijos valdžios institucijų pateikti argumentai nesuteikti nuosavų išteklių sumai, kurią ji skolinga, ir mokėtiniems delspinigiams padengti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsnį, negali būti priimti ir kad nekyla jokių abejonių, kad minėti 290a straipsnis ir 38b priedas yra visiškai aiškūs, kiek tai susiję su mase, kuri turėjo būti laikoma pagrindu taikyti muito mokesčius.

Minėtuose 290a straipsnyje ir 38b priede vienareikšmiškai nurodyta, kas yra „neto masė“, t. y. bananų „realus svoris“, kuris turi būti nurodytas bananų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje, ir kad remiantis būtent tuo „realiu svoriu“ turi būti taikomi muito mokesčiai.

Komisija teisiškai neprivalėjo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbti pranešimo importuotojams, kad pildydami muitinės deklaracijas jie nenaudotų 18,14 kg svorio arba standartinio vidutinio svorio.

Kadangi minėti 290a straipsnis ir 38b priedas yra aiškūs kalbant apie svorį, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant muito mokestį, įprastai bananų importo sektoriuje dirbantys ūkio subjektai, kurie dėl šios priežasties yra informuoti apie tokiai veiklai taikomus teisės aktus, galėjo labai lengvai žinoti, kad muitinės deklaracijoje, kurią jie turi pateikti, turi būti nurodyta „neto masė“, tai yra bananų realus svoris, o ne „komercinis“ svoris, kuria, kaip buvo įrodyta daugeliu atvejų, yra netikras svoris.

Portugalijos valdžios institucijos negali remtis Komisijos klaida, kuri padaryta neįvykdžius tariamos pareigos informuoti valstybes nares po to, kai ji gavo informacijos iš Italijos valdžios institucijų. Iš tikrųjų Portugalijos muitinės įstaigos, kurios yra importuojamų bananų išmuitinimo vietoje, be jokios abejonės turėjo galimybę Komisijai nepateikus jokios informacijos nustatyti, kad muitinės deklaracijos neatitinka realybės, nes daugeliu atveju realus svoris buvo didesnis už deklaruotą „standartinį“ svorį. Todėl tik Portugalijos valdžios institucijos, veikdamos joms priskirtoje veiksmų ir kontrolės srityje, privalo patikrinti tų deklaracijų tikslumą.

Bendrijos muitinės kodekso 13 straipsniu muitinei suteikiama teisė „atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą“.

Portugalijos valdžios institucijos žinojo, kad tarp ūkio subjektų buvo paplitusi praktika muitinės deklaracijas dėl bananų išleidimo į laisvą apyvartą pateikti jose nurodant komercinį 18,14 kg svorį už vieną dėžę.

Tokiomis aplinkybėmis šios institucijos negali teigti, kad pagal minėtą 290a straipsnį jos privalėjo tikrinti tik 10 % bananų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų.

Muitinės įstaigoms suteikta galimybė atlikti papildomą bananų svorio kontrolę, viršijančią minėtame 290a straipsnyje numatytą minimalią 10 % ribą, atsižvelgiant į Bendrijos nuosavų išteklių veiksmingos apsaugos tikslą, tampa pareiga atlikti papildomus tikrinimus, kai atlikus kontrolę paaiškėja, jog kyla pavojus priimti neteisingas deklaracijas.

Kai muitinės įstaigos nustato, kad deklaruotas svoris neatitinka realaus svorio ir kad kyla pavojus, jog bus priimta neteisinga deklaracija, jos neturi suteikti leidimo bananus išleisti į laisvą apyvartą neatlikusios svorio tikrinimo, net jei minimali 10 % tikrinimo riba per vienus ataskaitinius metus tam tikroje muitinės įstaigoje jau pasiekta.

Iš esmės pakanka deklaruoti komercinį „standartinį“ svorį, kad būtų galima kelti klausimą dėl deklaruoto realaus svorio, ir taip galima pagrįsti muitinės įstaigos atliekamą patikrinimą siekiant nustatyti realų svorį.

Remiantis Sprendimo 94/728/EB, Euratomas (5) 8 straipsniu ir joms tenkančia atsakomybe surinkti Bendrijos nuosavus išteklius, valstybės narės privalo suskurti tinkamą infrastruktūrą, kad būtų galima atlikti reikiamą kontrolę, kad į laisvą apyvartą išleidžiami bananai būtų išmuitinami teisingai, t. y. atsižvelgiant į jų realų svorį.

Portugalijos valdžios institucijos, nuolat priimdamos muitinės deklaracijas, nors žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad muitinės deklaracijoje deklaruojamas svoris nėra realus importuojamų bananų svoris, ir neatlikdamos jokio papildomo tikrinimo bei atsisakydamos už tai prisiimti atsakomybę dėl finansinių pasekmių Bendrijos biudžetui, nesilaikė nei nuosavų išteklių veiksmingos apsaugos, nei Teisingumo Teismo praktikos.

(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307)

(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3)

(3) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinantis Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 155, p. 1)

(4) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169)

(5) 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimas 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 293, p. 9)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/18

2010 m. sausio 20 d.Varhoven Kasatsionen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Toni Georgiev Semerdzhiev prieš Del-Pi-Krasimira Mancheva

(Byla C-32/10)

2010/C 100/28

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven Kasatsionen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas

Toni Georgiev Semerdzhiev

Atsakovės

ET Del-Pi-Krasimira Mancheva

ZAD Bulstrad

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB (1) nuostatos taikomos Varhoven Kasatsionen sad prekybos bylų senato antrosios kolegijos, kurią sudaro trys teisėjai, nagrinėjamoje byloje Nr. 222/2009?

Kaip reikia aiškinti Direktyvos 90/413/EEB 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje nustatytą sąvoką „kitos turizmo paslaugos“, ir ar ji apima kelionės organizatoriaus pareigą apdrausti vartotoją?

—	Kokios rizikos turėtų būti įtrauktos į kelionės organizatoriaus su draudimo bendrove vartotojo naudai sudarytą draudimo sutartį?

—	Kokios rūšies draudimas turi būti numatytas kelionės organizatoriaus su draudimo bendrove vartotojo naudai sudarytoje draudimo sutartyje: visų kelionės paslaugų paketo gavėjų grupinis draudimas arba kiekvieno kelionės paslaugų paketo gavėjo individualus draudimas?

Ar Direktyvos 90/413/EEB 4 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje numatyta kelionės organizatoriaus pareiga prieš vartotojui išvykstant į kelionę suteikti jam informaciją apie galimybę sudaryti draudimo sutartį, kad būtų padengtos pagalbos išlaidos, įskaitant repatriaciją nelaimingo atsitikimo atveju, turi būti aiškinama taip, kad ji apima kelionės organizatoriaus pareigą sudaryti su vartotoju atskirą draudimo sutartį dėl pagalbos išlaidų, įskaitant repatriaciją nelaimingo atsitikimo atveju?

4.	Ar remiantis Direktyvos 90/314/EEB nuostatomis kelionės organizatorius privalo įteikti vartotojui draudimo poliso originalą iki kelionės pradžios?

5.	Kaip reikia aiškinti Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąvoką „žala“, kuri buvo padaryta vartotojui dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo jos vykdymo?

6.	Ar Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąvoka „žala“, kuri buvo padaryta vartotojui dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo jos vykdymo, apima atsakomybę už vartotojo patirtą neturtinę žalą?

Kaip reikia aiškinti Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnio 2 dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti dėl kūno sužalojimo patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl kelionės paslaugų pakete numatytų paslaugų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, įskaitant neįteikimą vartotojui draudimo poliso originalo, jei jame nenumatytas žalos atlyginimo ribojimas?

(1) 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 10 t., p. 132)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/19

2010 m. sausio 21 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prof. Dr. Oliver Brüstle prieš Greenpeace e.V.

(Byla C-34/10)

2010/C 100/29

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Prof. Dr. Oliver Brüstle

Atsakovė: Greenpeace e.V.

Prejudiciniai klausimai

Kaip reikia suprasti Direktyvos 98/44/EB (1) 6 straipsnio 2 dalies c punkto sąvoką „žmonių embrionai“?

a)	Ar ji apima visas žmogaus organizmo vystymosi stadijas nuo kiaušialąstės apvaisinimo ar dar reikia išpildyti papildomas sąlygas, pavyzdžiui, pasiekti tam tikrą vystymosi stadiją?

Ar ji taikoma ir tokiems organizmams:

1.	neapvaisintoms žmonių kiaušialąstėms, į kurias iš subrendusios žmogaus ląstelės transplantuojamas branduolys;

2.	neapvaisintoms žmonių kiaušialąstėms, kurios partenogenezės būdu priverčiamos dalintis ir toliau vystytis?

c)	Ar ji taip pat taikoma kamieninėms ląstelėms, gautoms iš žmonių embrionų blastocistos stadijoje?

2.	Kaip reikia suprasti sąvoką „žmonių embrionų panaudojimas pramoniniais ar komerciniais tikslais“? Ar ji taikoma bet kokiam komerciniam naudojimui direktyvos 6 straipsnio 1 dalies prasme, ypač naudojimui mokslinio tyrimo tikslais?

Ar pagal direktyvos 6 straipsnio 2 dalies c punktą techninės teorijos negalima patentuoti ir tuomet, kai žmonių embrionų naudojimas nepriskiriamas techninei teorijai, kurią reikia patentuoti, bet yra būtina šios teorijos taikymo sąlyga,

a)	nes patentas susijęs su gaminiu, kuriam pagaminti reikia prieš tai sunaikinti žmonių embrionus,

b)	arba patentas susijęs su procesu, kuriame tokio produkto reikia kaip pradinės medžiagos?

(1) 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (OL L 213, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 395).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/20

2010 m. sausio 25 d.Raad van State (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vlaamse Dierenartsenvereiniging VZW, Marc Janssens prieš Belgische Staat

(Byla C-42/10)

2010/C 100/31

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Vlaamse Dierenartsenvereiniging VZW, Marc Janssens

Atsakovas: Belgische Staat

Įstojusi į bylą šalis: Luk Vangheluwe

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 (1) dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB, 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 17 straipsnio antroji pastraipa bei 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo 2003/803/EB (2), nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai prieštarauja tam, kad nacionalinis reguliavimas dėl pasų katėms ir šeškams remtųsi pirmiau minėto 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, tačiau papildomai nustatydamas, jog kiekvienas pasas turi turėti iš 13 skaitmenų susidedantį numerį, t. y. Belgijos ISO kodą „BE“, išdavusios tarnybos licencijos numerį, susidedantį iš dviejų skaitmenų, ir paskesnį devynženklį numerį?

Ar Reglamento Nr. 998/2003 <…> 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 17 straipsnio antroji pastraipa bei Sprendimo 2003/803 <…> straipsniai ir priedai draudžia nacionalinį reguliavimą, pagal kurį europinis naminių gyvūnėlių pasas turi būti naudojamas ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas ir kuris, be to, numato, kad tretieji asmenys gali lipniomis etiketėmis daryti savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenų pakeitimus europinio naminių gyvūnėlių paso, kuris buvo išduotas įgalioto veterinarijos gydytojo, I–III dalyse, po kurių ankstesni identifikavimo duomenys būtų užlipinami?

(1) OL L 146, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 75.

(2) OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 198.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/20

2010 m. sausio 25 d.Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias ir kiti, Elliniki Etaireia gia tin Prostasia tou Perivallontos kai tis Politistikis Klironomias ir kiti, Pankosmio tameio gia tin fysi — WWF Ellas prieš Ministro dell'Ambiente, dell'Assetto territoriale e dei Lavori pubblici ir kiti

(Byla C-43/10)

2010/C 100/32

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias (Autonominės Etolijos ir Akarnijos provincijos administracija) ir kiti, Visuomeninis judėjimas „Elliniki Etaireia gia tin Prostasia tou Perivallontos kai tis Politistikis Klironomias“ (Graikijos visuomenė už aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą) ir kiti, Fondas „Pankosmio tamsio gia tin fysi — WWF Ellas“ (Pasaulio gamtos fondas — WWF Graikija)

Atsakovai: Aplinkos, regionų planavimo ir viešųjų darbų ministras ir kiti

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275), 13 straipsnio 6 dalies nuostatos paprasčiausiai įtvirtina absoliutų terminą vandens išteklių valdymo planams parengti (iki 2009 m. gruodžio 22 d.), ar vis dėlto ši data yra specialusis terminas minėtos direktyvos 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę?

Jei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nagrinėjama direktyvos nuostata paprasčiausiai įtvirtina absoliutų terminą vandens išteklių valdymo planams parengti, reikėtų atsakyti tokį prejudicinį klausimą:

Ar nacionalinės teisės aktai, kurie leidžia perduoti konkretaus upės baseino vandenis į kitą baseiną prieš tai neparengus upės baseinų rajonų, kuriuose yra minėti upių baseinai, iš kurių ir į kuriuos bus perduodamas vanduo, planų, atitinka Direktyvos 2000/60/EB 2, 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnio 15 dalį pagrindinis upių baseinų valdymo vienetas yra juos apimantis upės baseino rajonas?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų atsakyti taip pat į tokį prejudicinį klausimą:

Ar pagal Direktyvos 2000/60/EB 2, 3, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnius leidžiama perduoti vandenį iš vieno upės baseino rajono į gretimą upės baseino rajoną? Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, ar tokio perdavimo tikslas gali būti tik vandens poreikių naudojimui tenkinimas, ar vanduo gali taip pat būti skirtas drėkinimui ir energijos gamybai? Bet kuriuo atveju ar pagal minėtas direktyvos nuostatas yra būtinas motyvuotas ir remiantis būtinais moksliniais tyrimais priimtas administracinės valdžios sprendimas, patvirtinantis, kad upės baseino rajonas, į kurį nukreipiamas vanduo, negali nuosavais vandens ištekliais patenkinti savo vandens poreikių naudojimui, drėkinimui ir kt.?

Jei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas į pirmą klausimą atsakytų, jog Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 6 dalis nenustato paprasto absoliutaus termino vandens išteklių valdymo planams paskelbti (iki 2009 m. gruodžio 22 d.), o įtvirtina specialų terminą minėtos direktyvos 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę, reikėtų atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

Ar nacionalinės teisės aktai, priimti iki minėto specialaus termino, numatantys perduoti konkretaus upės baseino vandenis į kitą upės baseiną, neparengus upės baseinų rajonų, kuriuose yra upės baseinai, iš kurių ir į kuriuos bus perduodamas vanduo, planų, neabejotinai gali panaikinti aptariamos direktyvos veiksmingumą, ar nagrinėjant įtaką direktyvos veiksmingumui reikia atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip numatytų darbų apimtis ir vandens perdavimo tikslas?

Ar nacionalinio parlamento priimtas teisės aktas, kuriuo patvirtinti upių baseinų valdymo planai, atitinka Direktyvos 2000/60/EB 13, 14 ir 15 straipsnius, susijusius su visuomenės informavimo, konsultavimosi su ja ir visuomenės dalyvavimo procedūra, jei reikšmingi nacionalinės teisės aktai nenumato konsultavimosi su visuomene etapo per nacionaliniame parlamente vykstančią procedūrą ir jei iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad konsultavimosi procedūra vyko administracinės valdžios lygmenyje, kaip numatyta direktyvoje?

Ar pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248), iš dalies pakeistą 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB (OL L 73, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 151), poveikio aplinkai vertinimas dėl užtvankos statybos ir vandens perdavimo, kuris buvo pateiktas nacionaliniam parlamentui patvirtinti po to, kai teismas panaikino aktą, kuriuo jis jau buvo patvirtintas ir kurio paskelbimo procedūra jau buvo pradėta, iš naujo netaikant tokios procedūros, atitinka visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo reikalavimus pagal minėtos direktyvos 1, 2, 5, 6, 8 ir 9 straipsnius?

Ar į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157) taikymo sritį patenka upės nukreipimo planas, kuris: a) numato užtvankos statybą ir vieno upės baseino rajono vandens perdavimą į kitą upės baseino rajoną; b) patenka į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275), taikymo sritį; c) yra susijęs su 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248) numatytais darbais; d) gali turėti poveikį aplinkai 1992 gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) numatytose teritorijose?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų taip pat atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

Ar Direktyvos 2001/42/EB 13 straipsnio 1 dalies prasme oficialiais parengiamaisiais aktais, priimtais iki 2004 m. liepos 21 d., kuriuose nenumatyta pareiga parengti strateginį aplinkos vertinimą, gali būti laikomi aktai, susiję su ginčijamais darbais ir teismo sprendimu jau panaikinti atgaline data?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, reikėtų atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

Pagal Direktyvos 2001/42/EB 11 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai planas patenka ir į šios direktyvos, ir į direktyvų 2000/60/EB bei 85/337/EB, kuriose taip pat numatytas darbų poveikio aplinkai vertinimas, taikymo sritis, ar tam, kad būtų laikomasi Direktyvos 2001/42/EB reikalavimų, pakanka vertinimų, atliktų kaip numatyta direktyvose 2000/60/EB ir 85/337/EB, ar vis dėlto turi būti atliktas atskiras strateginis aplinkosauginis vertinimas?

10.

Ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) 3, 4 ir 6 straipsnius teritorijoms, kurios įtrauktos į nacionalinius Bendrijos svarbos teritorijų sąrašus, o vėliau visos be išimčių įtrauktos į bendrą Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, iki 2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimo 2006/613/EB, nustatančio Viduržemio jūros biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, buvo taikoma Direktyva 92/43/EEB?

11.

Ar remiantis Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsniais kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti leidimą vandens nukreipimo planui, tiesiogiai nesusijusiam su teritorijos, patenkančios į specialią apsaugos zoną, apsauga ar nebūtinam šiai apsaugai užtikrinti, kai visuose prie šio plano pridėtuose vertinimuose konstatuojama, jog visiškai nėra informacijos arba patikimų ir aktualių duomenų apie paukščius šioje teritorijoje?

12.

Ar remiantis Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsniais pagrindai, dėl kurių buvo imtasi vandens nukreipimo plano, pirmiausia susiję su drėkinimu ir tik paskui su vandens poreikiu naudojimui namų ūkiuose, gali būti pripažinti direktyvoje reikalaujamomis įpareigojančiomis priežastimis, susijusiomis su visuomenės interesais, ir dėl to leidžiant įgyvendinti šiuos darbus, nepaisant jų neigiamo poveikio minėta direktyva saugomai teritorijai?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų taip pat atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

13.

Ar pagal Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsnius, norint nustatyti, ar kompensacinės priemonės, būtinos bendram vienos Natura 2000 teritorijos, kuriai vandens nukreipimo planas daro žalą, yra tinkamos vientisumui apsaugoti, turi būti atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip tokio nukreipimo mastas ir reikalingų darbų apimtis?

14.

Ar pagal Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į EB sutarties 6 straipsnyje numatytą tvarios plėtros principą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti leidimą vandens nukreipimo planui Natura 2000 teritorijoje, tiesiogiai nesusijusiam su tokios teritorijos vientisumo apsauga ar nebūtinam šiai apsaugai užtikrinti, kai visuose šio plano aplinkos vertinimuose konstatuojama, kad dėl šio plano natūrali upės ekosistema gali tapti žmogaus sukurta upės ir ežero ekosistema?

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/23

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-44/10)

2010/C 100/33

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcocer San Pedro ir P. Guerra e Andrade

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi priemonių, būtinų užtikrinti, išduodant leidimus pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (Direktyva TIPK) (1) 6 ir 8 straipsnius ir prireikus peržiūrint ar atnaujinant esamų įrenginių leidimų sąlygas, kad šie įrenginiai ne vėliau kaip 2007 m. spalio 30 d. būtų eksploatuojami pagal šios direktyvos 3, 7, 9, 10, 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/1/EB 5 straipsnio 1 dalį]

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Iš kartu skaitomų direktyvos 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės turėjo užtikrinti, jog naujiems ar esamiems įrenginiams eksploatuoti būtų išduoti leidimai pagal direktyvos 6 ir 8 straipsnius. Jos taip pat turėjo iki 2007 m. spalio 31 d. peržiūrėti ir prireikus atnaujinti esamų įrenginių leidimų sąlygas.

Remiantis Portugalijos administracijos pateiktais 2008 m. duomenimis apie minėtus įrenginius, pirma, kai kurių įrenginių atžvilgiu nebuvo kreiptasi dėl atitinkamo leidimo išdavimo ir, antra, 280 iš 632 įrenginių buvo eksploatuojami be atitinkamo leidimo.

Pagal naujesnius duomenis 481 įrenginiui iš 577 buvo gautas leidimas, o 17 prašymų leidimui gauti tebėra nagrinėjami.

(1) OL L 24, p. 8.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/23

2010 m. sausio 28 d.Raad van State (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje 1. Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW, 2. Marc Janssens prieš Belgische Staat

(Byla C-45/10)

2010/C 100/34

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW, Marc Janssens

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 (1) dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnėliams, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB, 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 17 straipsnio 2 dalis bei 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo 2003/803/EB (2), nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai draudžia nacionalinius teisės aktus, kuriuose europinis naminių gyvūnėlių pasas nurodomas kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas, o tretiesiems asmenims leidžiama įgalioto veterinarijos gydytojo išduoto europinio naminių gyvūnėlių paso I–III dalyse daryti pakeitimus, susijusius gyvūnėlio ir jo savininko identifikavimu, prilipinant lipnias etiketes, kurios uždengia pirminius identifikacinius duomenis?

Ar nacionalinės nuostatos, kuriose europinis naminių gyvūnėlių paso pavyzdys, nustatytas 2003 m. lapkričio 26 d. Sprendime 2003/803, nustatančiame paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, nurodomas kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas, o tretiesiems asmenims leidžiama įgalioto veterinarijos gydytojo išduoto europinio naminių gyvūnėlių paso I–III dalyse daryti pakeitimus, susijusius gyvūno ir jo savininko identifikavimu, prilipinant lipnias etiketes, yra techniniai reglamentai 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (3), nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, 1 straipsnio prasme, apie kuriuos, prieš jiems įsigaliojant, pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti pranešta Komisijai?

(1) OL L 146, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 75.

(2) OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 198.

(3) OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/24

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-48/10)

2010/C 100/35

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, jog, nesiėmusi reikiamų priemonių užtikrinti, kad institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir, prireikus, atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais, kad ne vėliau kaip 2007 m. spalio 30 d. esami įrenginiai dirbtų pagal 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepažeidžiant kitų specialių Bendrijos nuostatų, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (1) (IPPC direktyva) 5 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Direktyvos 2008/1/EB 5 straipsnio 1 dalimi, terminas, skirtas įvykdyti įsipareigojimą pritaikyti esamus renginius pagal Direktyvos IPPC reikalavimus, išduodant integruotus aplinkos apsaugos leidimus, baigėsi 2007 m. spalio 30 dieną.

Tačiau nurodytą dieną Ispanijoje daug esamų įrenginių ir toliau veikė be šio leidimo. Nuo tada, kai buvo pradėta procedūra dėl šio pažeidimo, aplinkos apsaugos leidimų išdavimo procesas buvo paspartintas, tačiau šis pažeidimas nebuvo nutrauktas nei per pagrįstoje nuomonėje nurodytą terminą, nei, remiantis Komisijos turima informacija, iki šios dienos. Iš atsakant į pagrįstą nuomonę nacionalinių valdžios institucijų pateiktų duomenų matyti, kad šioje nuomonėje suteikto termino, skirto įvykdyti direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytus įsipareigojimus, pabaigoje 533 esami įrenginiai ir toliau veikė be privalomo IIP leidimo.

Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad Ispanijos Karalystė ir toliau nevykdo įsipareigojimų pagal šią nuostatą.

(1) OL L 24, p. 8.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/24

2010 sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-50/10)

2010/C 100/36

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir C. Zadra

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir prireikus atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais tam, kad esami įrenginiai 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (1) 2 straipsnio 4 dalies prasme dirbtų pagal šios direktyvos 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, nepažeisdamos konkrečių Bendrijos teisės aktų, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir prireikus atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais, kad ne vėliau kaip 2007 m. spalio 30 d. esami įrenginiai direktyvos 2 straipsnio 4 dalies prasme dirbtų pagal šios direktyvos reikalavimus.

Tačiau 2010 m. sausio mėnesį, o konkrečiai — šio ieškinio pateikimo dieną, Italijos vyriausybė dar nebuvo visiškai įvykdžiusi įsipareigojimų pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.

(1) OL L 24, p. 8

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/25

2010 m. sausio 28 d.Raad van State (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW prieš Belgische Staat

(Byla C-57/10)

2010/C 100/38

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 (1) dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB, 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 17 straipsnio antroji pastraipa bei 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo 2003/803/EB (2), nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai draudžia nacionalinį teisės aktą dėl pasų katėms ir šeškams, kuris remiasi pirmiau minėtu 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimu nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, tačiau papildomai nustato, jog kiekvienas pasas turi turėti numerį, susidedantį iš 13 ženklų, t. y. iš Belgijos ISO kodo „BE“, išdavusios tarnybos licencijos numerio, susidedančio iš dviejų skaitmenų, ir paskesnio devynženklio numerio?

Ar nacionalinės nuostatos, pagal kurias kačių ir šeškų pasai grindžiami Sprendime 2003/803 nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, ir kuriose papildomai nurodoma, kad kiekvienas pasas turi turėti unikalų numerį, susidedantį iš trylikos ženklų, t. y. Belgijos ISO kodo „BE“, išdavusios institucijos licencijos numerio, susidedančio iš dviejų skaitmenų, ir serijos numerio, susidedančio iš devynių skaitmenų, yra techninė specifikacija 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (3), nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, 1 straipsnio prasme, apie kurį, prieš jį priimant, pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti pranešta Europos Komisijai?

(1) OL L 146, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 75

(2) OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 198

(3) OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/26

2010 m. vasario 3 d. Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą bylose — Monsanto SAS, Monsanto Agriculture France SAS, Monsanto International SARL, Monsanto Technology LLC prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Monsanto SAS, Monsanto Agriculture France SAS, Monsanto International SARL, Monsanto Europe SA prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Association générale des producteurs de maïs (AGPM) prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — SCEA de Malaprade, SCEA Coutin, Jérôme Huard, Dominique Richer, EARL de Candelon, Bernard Mir, EARL des Menirs, Marie-Jeanne Darricau, GAEC de Commenian prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Pioneer Génétique, Pioneer Semences prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Syndicat des établissements de semences agréés pour les semences de maïs (SEPROMA) prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Caussade Semences SA prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche Société Limagrain Verneuil Holding prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Société Maïsadour Semences prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Ragt Semences SA prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche — Euralis Semences SAS, Euralis Coop prieš Ministre de l’Agriculture et de la Pêche

((Byla C-58/10) - (Byla C-59/10) - (Byla C-60/10) - (Byla C-61/10) - (Byla C-62/10) - (Byla C-63/10) - (Byla C-64/10) - (Byla C-65/10) - (Byla C-66/10) - (Byla C-67/10) - (Byla C-68/10))

2010/C 100/39

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Monsanto SAS, Monsanto Agriculture France SAS, Monsanto International SARL, Monsanto Technology LLC (C-58/10), Monsanto SAS, Monsanto Agriculture France SAS, Monsanto International SARL, Monsanto Europe SA (C-59/10), Association générale des producteurs de maïs (AGPM) (C-60/10), SCEA de Malaprade, SCEA Coutin, Jérôme Huard, Dominique Richer, EARL de Candelon, Bernard Mir, EARL des Menirs, Marie-Jeanne Darricau, GAEC de Commenian (C-61/10), Pioneer Génétique, Pioneer Semences (C-62/10), Syndicat des établissements de semences agréés pour les semences de maïs (SEPROMA) (C-63/10), Caussade Semences SA (C-64/10), Société Limagrain Verneuil Holding (C-65/10), Société Maïsadour Semences (C-66/10), Ragt Semences SA (C-67/10), Euralis Semences SAS, Euralis Coop (C-68/10)

Atsakovas: Ministre de l'Agriculture et de la Pêche

Prejudiciniai klausimai

Kai genetiškai modifikuotas organizmas — pašarai buvo pateiktas į rinką iki Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 (1) paskelbimo ir šis leidimas pagal šio reglamento 20 straipsnio nuostatas liko galioti, kol nepriimtas sprendimas dėl prašymo suteikti naują leidimą, kuris turi būti pateiktas taikant šį reglamentą, ar nagrinėjamas produktas laikytinas vienu iš šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje cituotose Direktyvos 2001/18/EB (2) 12 straipsnio nuostatose nurodytų produktų, ir ar tokiu atveju šiam genetiškai modifikuotam organizmui taikomas tik Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsnis (kiek tai susiję su skubiomis priemonėmis, kurių galima imtis jau suteikus leidimą pateikti į rinką), ar atvirkščiai tokių priemonių valstybė narė gali imtis remdamasi direktyvos 23 straipsniu ir jį perkeliančiomis nacionalinės teisės nuostatomis?

Tuo atveju, jei skubių priemonių galima imtis tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsnio nuostatas, ar valstybės narės valdžios institucijos, siekdamos išvengti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje nurodyto pavojaus, gali imtis tokios priemonės, kaip antai ginčijamo 2007 m. gruodžio 5 d. potvarkio (3), ir kokiomis sąlygomis, ar valstybė narė laikinųjų apsaugos priemonių gali imtis pagal šio reglamento 54 straipsnį?

Tuo atveju, jei valstybės narės valdžios institucijos gali imtis priemonių, remdamosi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsniu, ar abiem šiais teisiniais pagrindais, nagrinėjant ieškinį ypač atsižvelgiant į atsargumo principą iškyla klausimas, kokio lygio reikalavimas įtvirtintas atitinkamai direktyvos 23 straipsnio nuostatose, pagal kurias valstybė narė gali imtis skubių priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti tokio produkto naudojimą, su sąlyga, kad turi „svarbių priežasčių manyti, kad GMO <…> kelia riziką <…> aplinkai“, ir reglamento 34 straipsnio nuostatose, pagal kurias tokios priemonės galima imtis, jei akivaizdu, kad produktas „gali kelti rimtą pavojų <…> aplinkai“, nustatant pavojų, vertinant jo tikimybę ir padarinius?

(1) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 32 t., p. 432).

(2) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 77).

(3) 2007 m. gruodžio 5 d. potvarkis (byla C-58/10); 2008 m. vasario 7 d. potvarkis, iš dalies pakeistas 2008 m. vasario 13 d. potvarkiu (bylos C-59/10 C-68/10).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/27

2010 m. vasario 5 d.Tribunal administratif (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Brahim Samba Diouf prieš Ministre du Travail, de l'Emploi et de l'Immigration

(Byla C-69/10)

2010/C 100/40

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Brahim Samba Diouf

Atsakovas: Ministre du Travail, de l'Emploi et de l'Immigration

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2005/85/EB (1) 39 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokį nacionalinį teisinį reglamentavimą, koks įtvirtintas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje iš dalies pakeisto 2006 m. gegužės 5 d. Įstatymo dėl prieglobsčio teisės ir kitų papildomos apsaugos būdų 20 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią prieglobsčio prašytojas neturi teisės pateikti teismui skundo dėl administracinės valdžios sprendimo nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumą pagreitintos procedūros tvarka?

Jei atsakymas būtų neigiamas, ar bendrasis Bendrijos teisės principas dėl teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, išplaukiantis iš 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokį nacionalinį teisinį reglamentavimą, koks įtvirtintas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje iš dalies pakeisto 2006 m. gegužės 5 d. Įstatymo dėl prieglobsčio teisės ir kitų papildomos apsaugos būdų 20 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią prieglobsčio prašytojas neturi teisės pateikti teismui skundo dėl administracinės valdžios sprendimo nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumą pagreitintos procedūros tvarka?

(1) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, p. 13)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/28

2010 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-80/10)

2010/C 100/43

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Jimeno Fernández ir A. Markouli

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. Graikijos Respublikos ministrų nutarimas Nr. 552, su daliniais pakeitimais (2008 m. rugsėjo 8 d. galiojusi redakcija), konkrečiai kalbant, 4 straipsnio 2, 4, 5 ir 7 dalys, 5 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys bei 6 straipsnio 2 dalis pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 882/2004 3 straipsnio 1 ir 6 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 18 straipsnį.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija tvirtina, kad nagrinėjamas ministrų nutarimas dėl oficialios kontrolės importuojant grūdines kultūras iš trečiųjų šalių neatitinka nurodytų Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.

Konkrečiai kalbant, Graikijos ministrų nutarime numatytos bendros taisyklės dėl pašarų ir negyvulinės kilmės maisto siuntų iš trečiųjų šalių fizinio patikrinimo dažnumo, kuriomis įtvirtintas kompetentingos valdžios institucijos atliekamo fizinio patikrinimo lankstumo ir diferenciacijos lygis nėra toks, kokio reikia Reglamento (EB) Nr. 882/2004 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytai sistemai įgyvendinti.

Be to, nutarime numatytos bendrosios taisyklės dėl oficialaus minėtų siuntų sulaikymo, kuris yra galimas ir įprasto patikrinimo metu. Toks nediferencijuotas sulaikymas, galimas net ir nesant įtarimo ar abejonių dėl siuntos neatitikimo, pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 882/2004 18 straipsnį. Ministrų dekretu numatyta, kad visos siuntos yra išleidžiamos po septynių darbo dienų, net ir įtarus siuntos neatitikimą ar dėl jos kilus abejonių, o tai irgi pažeidžia minėto reglamento 18 straipsnį.

Ministrų dekrete numatytos konkrečios siuntų iš trečiųjų šalių kontrolės, siekiant nustatyti, ar nesama neleistinų genetiškai modifikuotų organizmų, taisyklės. Tokią kontrolę reikia atlikti 50 % dažnumu kviečių siuntų ir 100 % dažnumu kukurūzų siuntų atžvilgiu. Komisija tvirtina, kad šios procentinės dalys yra gerokai per didelės ir nesuderinamos su Reglamentu (EB) Nr. 882/2004, ypač jo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įdiegta sistema ir kad jos nustatytos tinkamai neįvertinus rizikos ir nediferencijuojant.

Tame pačiame nutarime numatyta, kad kukurūzų iš Bulgarijos ir Rumunijos kontrolė, skirta nustatyti, ar nesama neleistinų genetiškai modifikuotų organizmų, atliekama 100 % dažnumu. Komisija mano, kad taip dažnai atliekama kontrolė prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatoms, pagal kurias siuntų iš kitų valstybių narių kontrolė turi būti pagrįsta rizika, nediskriminacinė ir proporcinga.

Graikijos Respublika nepateikė pakankamai paaiškinimų ir duomenų, kurie pateisintų nurodytų ministrų nutarimo, susijusio su oficialia kontrole importuojant grūdines kultūras iš trečiųjų šalių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuostatų priėmimą.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/29

2010 m. vasario 12 d.Longevity Health Products, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-484/08 Longevity Health Products, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), kita šalis VRDT Apeliacinėje taryboje: Merck KGaA

(Byla C-84/10 P)

2010/C 100/44

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Longevity Health Products, Inc., atstovaujama advokato J. Korab

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Merck KGaA

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė reikalauja:

—	Pripažinti priimtinu bendrovės Longevity Health Products, Inc. Apeliacinį skundą;

—	panaikinti 2009 m. gruodžio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-484/08;

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetamas apeliantės ieškinys dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo, kuriuo atmestas prašymas įregistruoti žodinį prekių ženklą „Kids Vits“. Bendrasis Teismas sprendimu patvirtino apeliacinės tarybos sprendimą, pagal kurį egzistavo rizika supainioti su ankstesniu Bendrijos žodiniu prekių ženklu „VIDS4KIDS“.

Pagrįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo procedūros reikalavimų pažeidimą ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau — Reglamentas) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą.

Bendrasis Teismas padarė procesinę klaidą, nes apeliantei nesuteikė termino pateikti dubliko į kitos apeliacinio proceso šalies atsiliepimą į ieškinį, nepaisant motyvuoto apeliantės prašymo. Pažeidžiant Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo procesuose taikomą Bendrijos teisę, apeliantės teisė būti išklausyta buvo pažeista ir buvo pasikėsinta į jos teisininkės apsaugos teisę.

Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes, vertindamas supainiojimo riziką, bendrai neįvertino visų svarbių faktorių. Taip jis nepaisė principo, kad nustatytų bendrų konfliktuojančių žodinių prekių ženklų požymių pakako nuspręsti, kad egzistavo supainiojimo rizika prekių ženklų teisės prasme.

Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nepakankamai atsižvelgė į faktą, kad aptariami prekių ženklai plačiąja prasme iš esmės skirti prekėms ir paslaugoms, susijusioms su žmonių sveikata, o šios priežasties pakanka, kad būtų taikomas didesnis atitinkamos visuomenės dėmesys. Be to iš vartotojų buvo žinoma, kad prekių ženklų pavadinimų, kylančių iš cheminės nomenklatūros ar paremtų ja, atveju net mažiausi skirtumai gali būti lemiami. Be to vartotojų dėmesį dar gali sustiprinti tai, kad dviejų produktų supainiojimas gali turėti labai nemalonių pasekmių.

Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į faktą, kad žodiniai prekių ženklai „Kids Vits“ ir „VIDS4KIDS“ labai skiriasi, nes fonetiškai prekių ženklus galima aiškiai atskirti. Prekių ženklo ištarimas labai svarbus kliento įsiminimui, todėl jau reikia atmesti supainiojimo riziką. Nors vizualiai egzistuoja panašumų, žodžiai „Kids“ ir „Vits“ aptariamuose prekių ženkluose yra skirtingose vietose, o apeliantės prekių ženkle yra papildomas žymuo (būtent skaičius „4“, anglų kalba tariamas „for“, kurį reikia suprasti kaip „skirtas“). Be to abu prekių ženklai visumoje atitinka dvi skirtingas sudėtinių pavadinimų sudarymo sistemas, o tai savaime užtikrina jų skirtingumą.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/30

2010 m. vasario 15 d.Tribunale di Palermo (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Assessorato del Lavoro e della Previdenza Sociale prieš Seasoft Spa

(Byla C-88/10)

2010/C 100/46

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Palermo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Assessorato del Lavoro e della Previdenza Sociale, della Formazione Professionale e dell'emigrazione della Regione Sicilia

Atsakovė: Seasoft Spa

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Komisija, 1991 m. gegužės 15 d. Regiono įstatymo Nr. 27 10 straipsniu įtvirtintoje Sicilijos regiono pagalbos schemoje (pateikta Nr. 91/A/95) numačius paramos mechanizmą mažiausiai dvejiems ir daugiausiai penkeriems metams (2 metai įdarbinti pagal profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartis, daugiausiai 3 metai, jeigu profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartys pakeičiamos neterminuotomis darbo sutartimis), 1995 m. lapkričio 14 d. Sprendimu 95/C 343/11, kuriuo buvo pritarta pagalbos schemos įgyvendinimui, ketino:

—	pritarti šiam kompleksiniam pagalbos trukmės pailginimui ir sumos padidinimui (2 metais + 3 metais) arba, atvirkščiai,

—

manė, jog galima pritarti, išimtinai ir alternatyviai, paramai suteikti už įdarbinimą pagal profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartis (dvejų metų laikotarpiui) arba paramai suteikti už asmenų, prieš tai įdarbintų pagal profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartis, įdarbinimą neterminuotam laikotarpiui (numatytiems trejiems metams po sutarčių pakeitimo);

ar 1997 finansinių metų terminas taikyti valstybės pagalbą, kurį Europos Komisija nurodė 1995 m. lapkričio 14 d. Sprendime 95/C 343/11 patvirtindama Regiono įstatymo Nr. 27/91 10 straipsniu įtvirtintą schemą, turi būti suprantamas:

—	kaip terminas pirminei išlaidų, skirtų pagalbai, kuri turėtų būti išmokėta kitais metais, sąmatai pateikti (pagal įvairius galimus nurodytos pagalbos išaiškinimus) ar

—	kaip galutinis terminas kompetetingoms regiono įstaigoms faktiškai išmokėti paramą;

ar įdarbinimams pagal profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartis Regiono įstatymo Nr. 27/91 10 straipsnio prasme, pavyzdžiui, 1996 metų sausio 1 d., taigi prieš laikotarpį, kuriuo taikoma 1995 m. lapkričio 14 d. Sprendime Nr. 95/C 343/11 numatyta pagalba, Sicilijos regionas galėjo (ir privalėjo) faktiškai taikyti pagalbos schemą visiems patvirtintiems metams (t. y. 2+3), taip pat ir tada, jeigu, kaip šiuo atveju, taikant patvirtintą schemą faktiškai parama buvo mokama iki 2001 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1996 m. + 5 metai = 2001)?

ar Europos Komisija 2002 m. spalio 16 d. Sprendimu Nr. 2003/195/EB (1), kurio 1 straipsnyje numatyta: „Sicilijos regiono 1997 m. gegužės 27 d. Regiono įstatymo Nr. 16 11 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalbos schema, kurią Italija ketina įgyvendinti, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl ši pagalbos schema negali būti įgyvendinama“, ketino:

—

nepritarti Regiono įstatymo Nr. 16/97 11 straipsnyje numatytai „naujai“ pagalbos schemai, nes jos manymu ji yra „autonominė“ sistema, kurios tikslas yra pratęsti Regiono įstatymo Nr. 27/91 10 straipsniu įtvirtintos pagalbos taikymo laikotarpį po 1996 m. gruodžio 31 d., ir tuo pačiu įtraukiant išlaidas už įdarbinimą ir (arba) sutarčių pakeitimą, įvykusį 1997 ir 1998 metais, arba

—

ar, atvirkščiai, minėtu sprendimu iš tikrųjų buvo ketinama sukliudyti regionui gauti finansinių išteklių, tuo siekiant sukliudyti faktiškai išmokėti valstybės pagalbą, numatytą Regiono įstatymo Nr. 27/91 10 straipsnyje, net ir už įdarbinimą ir (arba) sutarčių pakeitimą, įvykusį iki 1996 m. gruodžio 31 dienos;

jeigu Komisijos sprendimas turi būti aiškinamas pagal 4 klausimo pirmąją prielaidą: ar toks sprendimas yra suderinamas su Sutarties 87 straipsnio išaiškinimu, kuriuo Komisija rėmėsi atitinkamais, su atleidimu nuo socialinių išmokų už profesinio parengimo ir profesinės patirties sutartis susijusiais atvejais 1999 m. gegužės 11 d. Sprendime 2000/128/EB (2) (dėl nacionalinių Italijos įstatymų, kuriais buvo aiškiai remtasi grindžiant 2002 metais priimtą nepalankų sprendimą) ir 2003 m. gegužės 13 d. Sprendime 2003/739/EB (3) (dėl Sicilijos regiono įstatymų);

jeigu Komisijos sprendimas turi būti aiškinamas pagal 4 klausimo antrąją prielaidą: kaip turi būti aiškinamas ankstesnis sprendimas dėl pagalbos priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į būdvardžiui „vėlesnis“ būdingą dvigubą prasmę: „vėlesnis Komisijos sprendimu nustatyto biudžeto atžvilgiu“ ar „vėlesnis 1996 finansiniais metais regiono suteikto finansavimo atžvilgiu“;

7.	kokią pagalbą Komisija laiko teisėta ir kokią neteisėta;

8.	kuri pagrindinės bylos šalis (įmonė ar Assessorato) turi pateikti įrodymus, kad nebuvo viršytas pačios Komisijos patvirtintas biudžetas;

9.	ar aplinkybė, kad gali būti pripažinta, jog įmonei turi būti sumokėti įstatyme numatyti delspinigiai už vėlavimą sumokėti teisėtą paramą, yra svarbi nustatant galimą biudžeto, iš pradžių patvirtinto 1995 m. spalio 14 d. Sprendimu 95/C 343/11, viršijimą;

10.	pripažinus, kad biudžetas viršytas, kokio dydžio delspinigiai turi būti sumokėti?

(1) OL L 77. p. 57

(2) OL L 42, p. 1

(3) OL L 267, p. 29

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/32

2010 m. vasario 25 d.Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prokuratūra prieš Malik Gataev, Khadizhat Gataeva

(Byla C-105/10)

2010/C 100/48

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: prokuratūra

Atsakovai pagal apeliacinį skundą: Malik Gataev, Khadizhat Gataeva

Prejudiciniai klausimai

Kaip reikia aiškinti Tarybos direktyvos 2005/85/EB (1) (Direktyva dėl prieglobsčio) ir Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (2) santykį tuo atveju, kai trečiosios valstybės pilietis, kurį prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, paprašė prieglobsčio vykdančiojoje valstybėje narėje ir prieglobsčio prašymas nagrinėjamas tuo pat metu kaip ir byla dėl arešto orderio vykdymo?

Ar pirmenybė teiktina direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei likti valstybėje narėje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, ar direktyvos 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad arešto orderio vykdymas yra pagrindas, turintis pirmenybę prieš 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę? Ar pagal pagrindų sprendimą galima atsisakyti perduoti dėl vykstančios prieglobsčio suteikimo procedūros, nors toks atsisakymo pagrindas nenumatytas pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniuose?

b)	Ar direktyvos 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybėms narėms suteikiama diskrecija savo nuožiūra reglamentuoti a punkte išdėstytą klausimą jų nacionalinėje teisėje?

c)	Kaip reikia aiškinti direktyvos 7 straipsnį, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus klausimus, tuo atveju, kai asmuo, kurį prašomą perduoti pagal arešto orderį, paprašė prieglobsčio iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais jis prieštarauja dėl perdavimo?

d)	Ar vykdančioji valstybė narė turi atsisakyti perduoti asmenį, jei jam buvo suteiktas prieglobstis? Tokiu atveju nukreipiama į 4 prejudicinio klausimo a–c punktus.

Ar, atsižvelgiant į iš pagrindų sprendimo 1 straipsnio 2 dalies išplaukiantį principą ir į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, pagrindų sprendimą reikia aiškinti taip, kad be jo 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintų atsisakymo pagrindų, atsižvelgiant į jo 12 ir 13 konstatuojamąsias dalis, atsisakyti perduoti galima ir kitais pagrindais, paremtais minėtose konstatuojamosiose dalyse įvardytomis aplinkybėmis?

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas šia prasme, kokiais motyvais gali ar turi remtis vykdančioji valstybė narė? Ar ji gali remtis Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo principais, įtvirtintais Europos žmogaus teisių teismo praktikoje dėl ekstradicijos? Ar valstybė narė taip pat gali remtis motyvais, išplečiančiais atsisakymo pagrindus palyginti su Europos žmogaus teisių teismo praktikoje įtvirtintais aiškinimo principais?

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad atsisakyti vykdyti arešto orderį galima ir kitais pagrindais, nei įtvirtinti jo 3 ir 4 straipsniuose, ar tai reiškia, kad pagrindų sprendimu valstybei narei leidžiama atsisakyti vykdyti bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį dėl motyvų, susijusių su orderį išdavusioje valstybėje narėje priimto nuosprendžio turiniu ar motyvais arba su teismo proceso, kuriame priimtas šis nuosprendis, teisėtumu, ir reikalaujančių ištirti šiuo klausimu pareikštus priekaištus vykdančiojoje valstybėje narėje? Kokiomis konkrečiomis sąlygomis ir pagrindais yra galimas toks tyrimas (pranc. révision au fond)?

Ar pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei be kita ko leidžiama atsisakyti perduoti asmenį pagal bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad teismo procesas, kuriame buvo paskirta bausmė nebuvo teisingas, nes nuteistasis tapo teismo valstybės pareigūnų parsekiojimų auka ir tai pasireiškė diskriminaciniu kaltinimu?

Ar pagrindų sprendimo nuostatas galima aiškinti taip, kad galima apskritai atsisakyti perduoti asmenį tuo atveju, kai dėl pagrindų sprendimo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų rimtų humanitarinio pobūdžio priežasčių, pvz., dėl sveikatos būklės, perdavimas gali būti sustabdytas, jei perdavimo neproporcingumo negalima pašalinti sustabdžius vykdymą?

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad atsisakyti vykdyti arešto orderį galima pagrindų sprendime aiškiai nenumatytais pagrindais, kokios yra tokio atsisakymo sąlygos, ypač tuomet, kai arešto orderis buvo išduotas bausmės atlikimo tikslu?

Ar tokiu atveju reikia pagal analogiją taikyti pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas? Kitaip tariant, ar atsisakyti vykdyti arešto orderį galima tik jei prašomas perduoti asmuo yra vykdančiosios valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas ir ši valstybė įsipareigoja pati įvykdyti bausmę ar kitokią saugumo priemonę, taikydama savo nacionalinę teisę?

b)	Ar atsisakymui perduoti bent jau nustatytina sąlyga, kad valstybė, kurios prašoma perduoti, įsipareigotų pati įvykdyti bausmę ar kitokią saugumo priemonę, taikydama savo nacionalinę teisę?

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad tam tikrais atvejais juo leidžiama atsisakyti vykdyti bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį dėl motyvų, susijusių su orderį išdavusioje valstybėje narėje priimto nuosprendžio turiniu ar motyvais arba su teismo proceso, kuriame priimtas šis nuosprendis, teisėtumu, ar atsisakyti galima ir tuomet, kai netenkinamos a ar b punktuose nurodytos sąlygos?

Kokią reikšmę vykdant arešto orderį reikia ar galima suteikti aplinkybei, kad trečiosios valstybės piliečiu esantis sulaikytasis asmuo prieštarauja dėl perdavimo, teigdamas, kad orderį išdavusioje valstybėje jam gresia išsiuntimas į trečiąją valstybę?

a)	Kokią reikšmę turi šis atsisakymo pagrindas, atsižvelgiant į pagrindų sprendimo nuostatas ir arešto orderį išdavusios valstybės įsipareigojimus trečiosios valstybės piliečiams pagal Sąjungos teisę ir ypač pagal direktyvas 2004/83/EB (3) ir 2005/85/EB?

Ar šiomis aplinkybėmis turi reikšmės pagrindų sprendimo 28 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmuo, kuris yra perduotas, remiantis Europos arešto orderiu, neišduodamas trečiajai valstybei be asmenį perdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo? Ar be perdavimo dėl padaryto nusikaltimo šis draudimas gali būti taikomas ir išsiuntimui iš šalies kitais pagrindais, pavyzdžiui, deportavimui, ir kokiomis sąlygomis?

Ar nacionalinis teismas turi 2005 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pupino, C-105/03, 34 ir 42–44 punktuose nustatytą pareigą aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgdamas į pagrindų sprendimą, nepaisant to, ar toks aiškinimas bus naudingas ar nenaudingas suinteresuotajam asmeniui, su sąlyga, kad nekyla minėto sprendimo 44 ir 45 punktuose nurodytos situacijos?

(1) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, p. 13).

(2) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/35

2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą

(Byla T-16/04) (1)

(Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema - Prašymas panaikinti - Tiesioginės ir konkrečios sąsajos nebuvimas - Prašymas atlyginti žalą - Priimtinumas - Pakankamai akivaizdus viršesnės teisės normos, suteikiančios teises asmenims, pažeidimas - Teisė į nuosavybę - Laisvė verstis profesine veikla - Proporcingumas - Vienodas požiūris - Įsisteigimo laisvė - Teisinis saugumas)

2010/C 100/52

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Arcelor SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama iš pradžių advokatų W. Deselaers, B. Meyring ir B. Schmitt-Rady, vėliau W. Deselaerts ir B. Meyring

Atsakovai: Europos Parlamentas, atstovaujamas iš pradžių K. Bradley ir M. Moore, vėliau L. Visaggio ir I. Anagnostopoulou, ir Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama iš pradžių B. Hoff-Nielsen ir M. Bishop, vėliau E. Karlsson ir A. Westerhof Löfflerova ir dar vėliau A. Westerhof Löfflerova ir K. Michoel

Atsakovių pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Komisija, atstovaujama U. Wölker

Dalykas

Dėl prašymo, pirma, iš dalies panaikinti 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), ir, antra, atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė priėmus šią direktyvą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Arcelor SA padengia savo bei Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 71, 2004 3 20.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/35

2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš EMSA

(Byla T-70/05) (1)

(Viešasis paslaugų pirkimas - EMSA konkurso procedūros - Informacinių technologijų paslaugų teikimas - Pasiūlymo atmetimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Bendrojo Teismo kompetencija - Pasiūlymo neatitikimas - Vienodas požiūris - Specifikacijose ar skelbime apie sutartį nustatytų sutarties sudarymo kriterijų laikymasis - Sutarties sudarymo kriterijų suskaidymas į subkriterijus - Akivaizdi vertinimo klaida - Pareiga motyvuoti)

2010/C 100/53

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama N. Korogiannakis

Atsakovė: Agence européenne pour la sécurité maritime (EMSA), atstovaujama W. de Ruiter ir J. Menze, padedamų advokato J. Stuyck

Dalykas

Prašymas panaikinti EMSA sprendimus atmesti ieškovės pateiktus pasiūlymus konkurse EMSA C-1/01/04, susijusiame su sutartimi „SafeSeaNet programos patvirtinimas ir tolesnis vystymas“, ir konkurse EMSA C-2/06/04, susijusiame su sutartimi „Nelaimių jūroje duomenų bazės, tinklo ir valdymo sistemos specifikacijos ir vystymas“, bei šias sutartis sudaryti su kitais konkursų dalyviais.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) sprendimą sudaryti sutartį su atrinktu dalyviu konkurso „EMSA C-2/06/04“ procedūroje.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 106, 2005 4 30.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/36

2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bundesverband deutscher Banken prieš Komisiją

(Byla T-163/05) (1)

(Valstybės pagalba - Valstybės turto perleidimas Landesbank Hessen-Thüringen Girozentrale - Sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad pagalba iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka ir kuriuo nurodoma ją susigrąžinti - Privataus investuotojo kriterijus - Pareiga motyvuoti)

2010/C 100/54

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Bundesverband deutscher Banken eV (Berlynas, Vokietija), atstovaujama advokatų H.-J. Niemeyer, K.-S. Scholz ir J.-O. Lenschow

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Khan ir T. Scharf

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir C. Schulze-Bahr, padedamų advokato J. Witting, Hesenas (Vokietija), atstovaujamas iš pradžių advokatų H.-J. Freund ir M. Holtzhäuser, vėliau H.-J. Freund ir S. Lehr, bei Landesbank Hessen-Thüringen Girozentrale (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato H.-J. Freund

Dalykas

Dėl prašymo panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą 2006/742/EB dėl Vokietijos pagalbos bankui Landesbank Hessen-Thüringen Girozentrale (OL L 307, 2006, p. 159).

Rezoliucinė dalis

1.	Pašalinti iš bylos Bundesverband deutscher Banken eV dubliko 9 ir 10 prieduose pateiktus dokumentus.

2.	Atmesti ieškinį.

3.	Bundesverband deutscher Banken padengia savo bei Europos Komisijos, Heseno ir Landesbank Hessen-Thüringen Girozentrale bylinėjimosi išlaidas.

4.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 155, 2005 6 25.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/36

2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Artegodan prieš Komisiją

(Byla T-429/05) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Žmonėms skirti vaistai - Sprendimas, kuriuo nurodoma panaikinti leidimus pateikti į rinką - Sprendimo panaikinimas Bendrojo Teismo sprendimu - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas)

2010/C 100/55

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Artegodan GmbH (Liuchovas, Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokato U. Doepner, vėliau — advokato A. Lensing Kramer ir galiausiai — advokatų U. Reese ir A. Sandrock

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Stromsky ir M. Heller

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir U. Forsthoff

Dalykas

Ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal EB 235 straipsnį ir EB 288 straipsnio antrąją pastraipą, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą, ieškovės neva patirtą Komisijai priėmus 2000 m. kovo 9 d. Sprendimą C(2000) 453 dėl leidimų pateikti į rinką žmonėms skirtus vaistus, kurių sudėtyje yra amfepramono.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Artegodan GmbH padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 48, 2006 2 25.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/37

2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Freistaat Sachsen ir kt. prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-102/07 ir T-120/07) (1)

(Valstybės pagalba - Vokietijos suteikta pagalba akcijų ir paskolų garantijų forma - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka - Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo schema - Sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“ - Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti - Pagalbos suma - Pareiga motyvuoti)

2010/C 100/57

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Freistaat Sachsen (Vokietija), atstovaujama advokatų C. von Donat ir G. Quardt (byla T-102/07); MB Immobilien Verwaltungs GmbH (Noikirchas, Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokato G. Brüggen, vėliau advokatų A. Seidl, K. Lengert ir W. Sommer, ir MB System GmbH & Co. KG (Nordhausenas, Vokietija), atstovaujama advokato G. Brüggen (byla T-120/07)

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Gross ir T. Scharf

Dalykas

Prašymai panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/492/EB dėl Valstybės Pagalbos C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei (OL L 183, p. 27).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/492/EB dėl Valstybės Pagalbos C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T-120/07.

(1) OL C 129, 2007 6 9.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/38

2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Lufthansa AirPlus Servicekarten prieš VRDT — Applus Servicios Tecnológicos (A+)

(Byla T-321/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „A+“ paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas „AirPlus International“ - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumo nebuvimas - Pareiga motyvuoti - Teisė į gynybą - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis, 73, 74 ir 79 straipsniai (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis, 75, 76 ir 83 straipsniai))

2010/C 100/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH (Noi Izenburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų G. Würtenberger, R. Kunze ir T. Wittman

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Applus Servicios Tecnológicos, SL (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato E. Torner Lasalle

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. birželio 7 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 310/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH ir Applus Servicios Tecnológicos, SL.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/41

2010 m. sausio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. prieš Parlamentą ir Tarybą

(Byla T-18/10)

2010/C 100/64

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Inuit Tapiriit Kanatami (Otava, Kanada), Nattivak Hunters & Trappers Association (Kikiktardžuakas, Kanada), Pangnirtung Hunters’ and Trappers’ Organisation (Pangnirtungas, Kanada), Jaypootie Moesesie (Kikiktardžuakas, Kanada), Allen Kooneeliusie (Kikiktardžuakas, Kanada), Toomasie Newkingnak (Kikiktardžuakas, Kanada), David Kuptana (Ulukhaktok, Kanada), Karliin Aariak (Ikaluitas, Kanada), Efstathios Andreas Agathos (Atėnai, Graikija), Canadian Seal Marketing Group (Kvebekas, Kanada), Ta Ma Su Seal Products (Cap-aux-Meules, Kanada), Fur Institute of Canada (Ottowa, Kanada), NuTan Furs, Inc (Katalina, Kanada), Inuit Circumpolar Conference Greenland (ICC) (Nūkas, Kanada), Johannes Egede (Nūkas, Canada), Kalaallit Nunaanni Aalisartut Piniartullu Kattuffiat (KNAPK) (Nūkas, Kanada), atstovaujami lawyers J. Bouckaert, M. van der Woude ir H. Viaene)

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Ieškovių reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu.

—	Panaikinti Reglamentą Nr. 1007/2009 remiantis SESV 263 straipsniu.

—	Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

—	Įpareigoti atsakovus padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovės, inuitų ruonių medžiotojos, asmenys, užsiimantys veikla, susijusia su produktais iš ruonių, inuitų interesus atstovaujančios organizacijos ir kiti asmenys bei bendrovės, užsiimančios veikla, susijusia su produktais iš ruonių, siekia, kad būtų panaikintas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių (1), kuriame numatytas prekybos produktais iš ruonių Europos Sąjungos rinkoje apribojimas.

Ieškovės, pagrįsdamos savo reikalavimus, nurodo tris teisinius pagrindus.

Pirma, jos tvirtina, kad Europos Parlamentas ir Taryba padarė teisės klaidą pasinaudodamos EB 95 straipsniu (dabar — SESV 114 straipsnis) kaip skundžiamo reglamento priėmimo teisiniu pagrindu. Ieškovės šiuo požiūriu tvirtina, kad nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad EB 95 straipsnyje numatytų priemonių tikslas yra pagerinti vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygas ir kad vien to, jog jos turi įtakos jos sukūrimui, nepakanka EB 95 straipsniui taikyti. Ieškovių teigimu skundžiamas reglamentas neprisideda prie Teisingumo Teismo praktikoje reikalaujamo pagerinimo, tačiau priešingai, panaikina visas galimybes sukurti vidaus rinką tiek, kiek tai susiję su produktais iš ruonių, kuriuos apima reglamento taikymo sritis.

Antra, ieškovės tvirtina, kad Europos Parlamentas ir Taryba padarė teisės klaidą, pažeisdami ES sutarties 5 straipsnyje įtvirtintus subsidiarumo ir proporcingumo principus, išsamiai reglamentuotus Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Jos teigia, kad atsakovai neįrodė, kodėl buvo būtinas Europos Sąjungos įsikišimas. Ieškovės tvirtina, kad tik dvi valstybės narės jau buvo uždraudusios produktus iš ruonių. Be to, jos teigia, kad net jei Europos Sąjungos veiksmai atitiko subsidiarumo principą, reglamentu siekiamam tikslui įgyvendinti būtų pakakę paprastesnių priemonių. Ieškovės skundžia tai, kad Parlamentas ir Taryba pasirinko beveik visišką draudimą prekiauti produktais iš ruonių, o ne kitus mažiau griežtus sprendimus, kaip antai ženklinimo reikalavimus.

Trečia, ieškovės tvirtina, kad skundžiamas reglamentas nepagrįstai riboja jų egzistavimo galimybes, grąžindamas jų ekonominę veiklą prie tradicinių medžioklės ir egzistavimo metodų. Jos tvirtina, kad nepaisant šio tiesioginio įsikišimo į jų kasdieninį gyvenimą, jų neišklausė Taryba ar Parlamentas. Be to, ieškovės teigia, kad atsakovai nesuderino inuitų bendruomenės interesų išgyvenant šiaurėje ir kai kurių Europos Sąjungos piliečių moralinių įsitikinimų ir todėl pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) I protokolo 1 straipsnį ir EŽTK 8 straipsnį, skaitomą kartu su EŽTK 9 ir 10 straipsniais, taip, kaip jie yra aiškinami Teisingumo Teismo praktikoje, bei jų pagrindinę teisę būti išklausytais.

(1) OL L 286, 2009 10 31, p. 36

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/42

2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-21/10)

2010/C 100/65

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir advokato C. von Donat

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2009 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą C(2009) 9049, praneštą 2009 m. lapkričio 16 d. dokumentu, kuriuo sumažinama 1997 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimu C(97) 1123 ir 1999 m. gruodžio 28 d. Komisijos sprendimu C(1999) 4928 suteikta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama 2 tikslo regiono Saro federalinės žemės Vokietijos Federacinės Respublikoje (1997-1999) bendram programavimo dokumentui;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija sumažino ERPF finansinę paramą Saro federalinės žemės 2 tikslo regiono (1997-1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje bendram programavimo dokumentui.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia penkis ieškinio pagrindus.

Pirmiausia ieškovė teigia, kad finansinių klaidų taisymo subendrinimas ir ekstrapoliacija 1994-1999 metų paramos laikotarpiui, į kurį patenka programavimo dokumentas, neturi teisinio pagrindo.

Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EEB) Nr. 4253/881 (1) 24 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įvykdytos paramos mažinimo sąlygos. Šiuo atžvilgiu ji visų pirma teigia, kad Komisija neteisingai išaiškino „pažeidimo“ sąvoką. Be to, nors Komisija ir padarė prielaidą dėl sistemingų klaidų, tačiau ji nekonstatavo, jog už struktūrinių fondų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos pažeidė savo pareigas pagal Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnį. Ieškovė taip pat pažymi, kad prielaidos dėl sistemingų administravimo ir kontrolės klaidų grindžiamos klaidingais faktiniais konstatavimais. Ji teigia, kad svarbūs faktinių aplinkybių elementai buvo netinkamai išsiaiškinti ir įvertinti.

Papildomai, kaip trečiąjį ieškinio pagrindą, ieškovė nurodo, jog ginčijamame sprendime numatyti sumažinimai neproporcingi. Šiame kontekste ji teigia, kad Komisija nepasinaudojo pagal Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalį turima diskrecija. Be to, pritaikyti bendri taisymai viršija (potencialią) žalą Bendrijos biudžetui. Ieškovė taip pat laikosi nuomonės, kad klaidų ekstrapoliacija neproporcinga, nes konkrečių klaidų negalima perkelti nevienarūšiai visumai.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeisti esminiai formos reikalavimai. Šiuo atžvilgiu skundžiamas nepakankamas ginčijamo sprendimo pagrindimas ir atsakovės elgesys pateikiant ataskaitą už paramos laikotarpį. Ieškovė tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo nėra matyti pritaikyto subendrinimo priežasčių ir pagrindimo. Be to, Komisija, neatlikusi naujų patikrinimų, pakeitė įgaliotų kontrolierių vietoje padarytus konstatavimus ir neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į Vokietijos institucijų paaiškinimus dėl esmės.

Galiausiai, penktuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad atsakovė pažeidė partnerystės principą, nes pirmiausia ji patvirtino administravimo bei kontrolės sistemų veiksmingumą, o vėliau pagrindė ginčijamą sprendimą sisteminiais administravimo ir kontrolės sistemos trūkumais.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, p. 1)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/42

2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Esprit International prieš VRDT — Marc O'Polo International GmbH (ant kelnių kišenės uždėtos „e“ raidės atvaizdas)

(Byla T-22/10)

2010/C 100/66

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Esprit International LP (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato M. Treis

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Marc O'Polo International GmbH (Štefanskirchenas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtos apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1666/2008-4.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: ant kelnių kišenės uždėtą „e“ raidę vaizduojantis vaizdinis prekių ženklas 18 ir 25 klasių prekėms (paraiška Nr. 5 089 859).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Marc O'Polo International GmbH.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: visų pirma Vokietijoje įregistruotas „e“ raidę vaizduojantis vaizdinis prekių ženklas Nr. 30 303 672 18 ir 25 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/43

2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje CECA prieš Komisiją

(Byla T-24/10)

2010/C 100/67

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: CECA SA (Garenne Colombes, Prancūzija), atstovaujama baristerio J. Joshua, advokatės E. Aliende Rodríguez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo C(2009) 8682 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek jos susiję su ieškove, ir bet kuriuo atveju panaikinti 1 straipsnio 1 dalį, kiek joje pripažinta, kad ieškovė dalyvavo įvykdant pažeidimą alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 dienos.

—	Panaikinti 2 straipsniu ieškovei skirtas baudas.

—	Jei Teismas nepanaikintų visų baudų, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją jis turėtų labai jas sumažinti.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 byloje COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai, kuriame pripažinta, kad ieškovė dalyvavo įvykdant du atskirus EB 81 straipsnio (dabar — SESV 101 straipsnis) pažeidimus, kurių vienas susijęs su alavo stabilizatoriais, o kitas — su ESBO, ir kuriuo skiriama bauda kiekvieno produkto atžvilgiu.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo toliau pateiktus pagrindus.

Pirma, tinkamai aiškinant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnį, byla Akzo (2) nesustabdė termino ir Komisija praleido terminą skirti baudas už abu pažeidimus, remiantis dešimties metų „dvigubo apribojimo“ taisykle. Ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai pripažino, jog Akzo teismo procesas sustabdė terminą ir padarė klaidingą išvadą, kad minėto reglamento 25 straipsnio 5 dalyje numatytas maksimalus dešimties metų terminas šiuo atveju galėjo būti pratęstas.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija neturėjo teisėto intereso pripažinti, kad buvo padaryti pažeidimai, kurių atžvilgiu ji neturėjo įgaliojimų skirti baudų. Ieškovė tvirtina, kad Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis leidžia Komisijai pripažinti, jog buvo padarytas pažeidimas neskiriant baudos, jei įrodoma, kad Komisija turi teisėtą interesą.

Trečia, neatsižvelgiant į du pirmus pagrindus, ieškovė prašo Teismo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje padarytą išvadą, kad ji dalyvavo vykdant pažeidimą alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 d ir teigia, kad Komisija neįrodė teisėto intereso padaryti tokią išvadą.

Ketvirta, jei Teismas nepanaikintų visų baudų, ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog pažeidimas tęsėsi po 1999 m. vasario 23 d. ir todėl už antrą kartelio laikotarpį skirtą baudą reikia sumažinti, kad būtų atsižvelgta į trumpesnę pažeidimų trukmę.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

(2) 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją (T-125/03 ir T-253/03, Rink. p. II-3523).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/44

2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje BASF Specialty Chemicals ir BASF Lampertheim prieš Komisiją

(Byla T-25/10)

2010/C 100/68

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: BASF Specialty Chemicals Holding GmbH (Bazelis, Šveicarija), BASF Lampertheim GmbH (Lampertheimas, Vokietija), atstovaujamos advokatų F. Montag ir T. Wilson

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendimo C(2009) 8682 galutinis (byla COMP/38589 — Šilumos stabilizatoriai) 1 straipsnio 1 dalies q punktą ir 1 straipsnio 2 dalies q punktą BASF Specialty Chemicals Holding GmbH atžvilgiu, sprendimo 1 straipsnio 1 dalies r punktą ir 1 straipsnio 2 dalies r punktą — BASF Lampertheim GmbH atžvilgiu, o sprendimo 2 straipsnio 15 ir 36 punktus — ieškovių atžvilgiu.

—	Nepatenkinus pirmiau nurodyto reikalavimo, atitinkamai sumažinti ieškovėms sprendimo 2 straipsnio 15 ir 36 punktais paskirtų baudų dydį.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės ginčija 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 galutinis byloje COMP/38589 — Šilumos stabilizatoriai. Ginčijamu sprendimu ieškovėms ir kitoms įmonėms buvo skirtos baudos už EB 81 straipsnio ir — nuo 1994 m. sausio 1 d. — už EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos manymu, ieškovės dalyvavo keliuose susitarimuose ir (arba) suderintuose veiksmuose alavinių stabilizatorių ir epoksidinto sojos aliejaus bei esterių srityje Europos ekonominėje erdvėje, pasireiškusiuose kainų nustatymu, rinkos pasidalijimu nustatant tiekimo kvotas, pasidalijimu klientais ir jų priskyrimu, taip pat keitimusi jautria komercine informacija, visų pirma apie klientus, gamybos ir tiekimo kiekius.

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris ieškinio pagrindus.

Pirmiausia jos nurodo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnio pažeidimą, nes atsakovės teisei skirti ieškovėms baudas buvo suėjęs senaties terminas. Ieškovių manymu, priešingai nei mano Komisija, Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 6 dalyje esanti nuostata dėl sustabdymo ieškovėms netaikoma.

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovės nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama SESV 101 straipsnio 1 dalis kartu su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi, nes pažeidimai didžiąja dalimi negali būti priskirti įmonei BASF Specialty Chemicals Holding GmbH ir dėl to jai negalėjo būti skirta bauda. Šiuo atžvilgiu ieškovės taip pat teigia, kad dėl to Komisija, apskaičiuodama įmonei BASF Lampertheim GmbH baudą, pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, nes nustatydama 10 % baudos viršutinę ribą už laikotarpius, kuriais BASF Specialty Chemicals Holding GmbH atsakomybės nėra, galėjo remtis tik bendra BASF Lampertheim GmbH apyvarta.

Galiausiai trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovės nurodo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalių kartu su Baudų apskaičiavimo gairėmis (2) pažeidimą, nes Komisija nepakankamai sumažino baudas ieškovėms. Ieškovės teigia, kad Komisija turėjo labiau atsižvelgti į neprotingai ilgą procedūros trukmę ir ieškovių bendradarbiavimą pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą (3). Be to, sumažinant baudą turėjo būti atsižvelgta į aktyvų ieškovių bendradarbiavimą ne pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).

(3) Komisijos pranešimas apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/45

2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Alibaba Group prieš VRDT — allpay.net (ALIPAY)

(Byla T-26/10)

2010/C 100/69

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Alibaba Group Holding Limited (Didysis Kaimanas, Kaimanų salos), atstovaujama lawyer M. Graf

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: allpay.net.Limited (Herefordas, Jungtinė Karalystė)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1790/2008-1, kuriuo atmesta apeliacija.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „ALIPAY“ 9, 35, 36, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „ALLPAY“ 9, 36, 40 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms; žodinis Jungtinės Karalystės prekių ženklas „ALLPAY.NET“ 9, 16, 36, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms; žodinių Jungtinės Karalystės prekių ženklų, kuriuose yra žodis „ALLPAY“, serija 9, 36, 40 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms; neregistruoti ankstesni prekių ženklai ar žymenys, kuriuose yra žodis „ALLPAY“, naudoti komercinėje veikloje Jungtinėje Karalystėje

Protestų skyriaus sprendimas: tenkinti protestą visų prekių ir paslaugų atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) pažeidimas, nes nusprendusi, kad egzistuoja galimybė supainioti šiuos prekių ženklus, Apeliacinė taryba padarė klaidą

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/45

2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje AC-Treuhand prieš Komisiją

(Byla T-27/10)

2010/C 100/70

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: AC-Treuhand AG (Ciurichas, Šveicarija), atstovaujama advokatų C. Steinle ir I. Hermeneit

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendimą C(2009) 8682 galutinis (byla COMP/38589 — Šilumos stabilizatoriai) tiek, kiek jis susijęs su ieškove.

—	Nepatenkinus pirmiau nurodyto reikalavimo, sumažinti ieškovei minėto sprendimo 2 straipsnio 17 ir 38 punktais paskirtas baudas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 galutinis byloje COMP/38589 — Šilumos stabilizatoriai. Ginčijamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo skirtos baudos už EB 81 straipsnio ir — nuo 1994 m. sausio 1 d. — už EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos manymu, ieškovė dalyvavo keliuose susitarimuose ir (arba) suderintuose veiksmuose alavinių stabilizatorių ir epoksidinto sojos aliejaus bei esterių srityje Europos ekonominėje erdvėje, pasireiškusiuose kainų nustatymu, rinkos pasidalijimu nustatant tiekimo kvotas, pasidalijimu klientais ir jų priskyrimu, taip pat keitimusi jautria komercine informacija, visų pirma apie klientus, gamybos ir tiekimo kiekius.

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo devynis ieškinio pagrindus.

Pirmiausia ieškovė teigia, kad Komisija nepagrįstai mano, jog alavinių stabilizatorių kartelis egzistavo iki 2000 m. kovo 21 d., o epoksidinto sojos aliejaus ir esterių kartelis — iki 2000 m. rugsėjo 26 dienos. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo, kad su karteliu susijusi veikla pasibaigė dar 1999 m. viduryje.

Kaip antrą ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Komisijos teisei skirti baudą buvo suėjęs senaties terminas. Ji tvirtina, kad absoliutus 10 metų senaties terminas pasibaigė 1999 m. viduryje. Be to, senaties terminas nagrinėjant sujungtas bylas Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją (T-125/03 ir T-253/03) nebuvo sustabdytas.

Trečia, nurodomas EB 81 straipsnio ir teisėtumo principo pažeidimas, nes ieškovė, būdama konsultacinė įmonė, negali būti baudžiama pagal EB 81 straipsnį. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad šio straipsnio tekstas neapima jos elgesio ir kad tokio aiškinimo veikos padarymo metu bet kuriuo atveju nebuvo galima numatyti.

Be to, ketvirtu, penktu ir šeštu ieškinio pagrindais ieškovė nurodo Komisijos klaidą apskaičiuojant baudą. Konkrečiai teigiama, kad buvo galima ieškovei skirti tik simbolinę baudą, nes aiškinimo, kad EB 81 straipsnis taikomas ir konsultacinėms įmonėms, veikos padarymo metu nebuvo galima numatyti. Taip pat pažeistos Baudų apskaičiavimo gairės (1), nes bauda turėjo būti nustatyta atsižvelgiant ne į bendras pajamas, o į ieškovės už suteiktas paslaugas gautą honorarą. Be to, kadangi buvo padarytas tik vienas pažeidimas, Komisija pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 23 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje įtvirtintą 10 % ribą. Šiuo atžvilgiu ieškovė taip pat nurodo, kad skirtos baudos kelią grėsmę išlikimui ir yra nesuderinamos su šios viršutinės ribos prasme bei tikslu.

Paskutiniuose trijuose ieškinio pagrinduose ieškovė nurodo procedūrinius pažeidimus. Teigiama, kad pažeistas protingos proceso trukmės principas (septintas ieškinio pagrindas), ieškovei buvo pavėluotai pranešta apie prieš ją vykdomą tyrimo procedūrą (aštuntas ieškinio pagrindas) ir ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie ginčijamą sprendimą (devintas ieškinio pagrindas).

(1) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).

(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/46

2010 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Hairdreams prieš VRDT — Bartmann (MAGIC LIGHT)

(Byla T-34/10)

2010/C 100/71

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: „Hairdreams“ HaarhandelsgmbH (Gracas, Austrija), atstovaujama advokato G. Kresbach

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rüdiger Bartmann (Gladbekas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—

Pakeisti ginčijamą 2009 m. lapkričio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 656/2008-4) sprendimą, visiškai patenkinant 2008 m. balandžio 22 d. ieškovės apeliaciją ir priteisti iš atsakovo apeliacinėje procedūroje ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas protesto, apeliacinėje procedūroje ir procese dėl šio ieškinio.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti jį Tarnybai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „MAGIC LIGHT“ 3, 8, 10, 21, 22, 26 ir 44 klasės prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 5 196 597

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Rüdiger Bartmann

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos žodinis prekių ženklas „MAGIC LIFE“ Nr. 30 415 611 3 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba, vertindama galimybę supainioti, padarė teisės klaidų.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/47

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Bank Melli Iran prieš Tarybą

(Byla T-35/10)

2010/C 100/72

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Bank Melli Iran (Teheranas, Iranas), atstovaujama advokato L. Defalque

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2009 dėl ribojančių priemonių Iranui priedo B dalies 4 punktą ir 2009 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą.

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2009 (1), įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (2) 7 straipsnio 2 dalį ir panaikinantį Sprendimą 2008/475/EB (3), tiek, kiek pagal jo nuostatas ieškovė yra įtraukta į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ar ekonominiai ištekliai yra įšaldomi, sąrašą.

Ieškovė prašo panaikinti priedo B dalies 4 punktą tiek, kiek jis su ja susijęs, ir grįsdama savo reikalavimus nurodo tokius pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamas reglamentas ir sprendimas buvo priimti pažeidžiant jos teisę į gynybą ir visų pirma jos teisę į teisingą teismo procesą, nes ji negavo jokių Tarybos tvirtinimus pagrindžiančių įrodymų ar dokumentų. Ji taip pat nurodo, kad papildomi tvirtinimai dėl 2008 m. sprendimo yra migloti, neaiškūs ir į juos ieškovė negali atsakyti, nes ji negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytai.

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė pažeidė savo pareigą pateikti pakankamus motyvus.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Taryba nenurodė konkrečių ir specifinių priežasčių, dėl kurių buvo priimti ginčijami aktai, ir pažeidė Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalį.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad atsakovė padarė teisės klaidą aiškindama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, nes, ieškovės nuomone, Taryba nepaaiškino, kaip ieškovės įprasta bankinė veikla įrodo, kad ji dalyvavo Irano branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, ar buvo su ja tiesiogiai susijusi.

Be to, ieškovė ginčija 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (4), kurį ieškovė apskundė Teisingumo Teisme (5), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą panaikinti 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/475/EB (6), teisėtumą. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, jog Reglamentas Nr. 423/2007 ir Sprendimas 2008/475/EB buvo teisėtai priimti kvalifikuota balsų dauguma, o ne vieningu pritarimu. Ieškovės nuomone, kadangi Reglamentas Nr. 423/2007 sudaro teisinį šiame ieškinyje ginčijamų reglamento ir sprendimo priėmimo pagrindą, pirmiau išdėstyti argumentai taikytini šiam ieškiniui. Todėl ieškovė teigia, kad Taryba pažeidė esmines procedūrines taisykles, nustatytas Sutartyje, su jos įgyvendinimu susijusiose teisės normose ir Bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP (7) 7 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ieškovė ginčija Pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek Teismas nusprendė, kad Tarybos diskrecija, grindžiama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalimi, yra autonominė ir todėl atmetė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimų svarbą, pažeisdama proporcingumo principą ir teisę į nuosavybę. Ieškovė teigia, kad tokie patys argumentai gali būti taikomi šiame ieškinyje ginčijamiems reglamentui ir sprendimui, nes Taryba neatsižvelgė į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimus ir todėl pažeidė proporcingumo principą ir teisę į nuosavybę.

(1) OL L 303, 2009, p. 31.

(2) 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1).

(3) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį (OL L 163, 2008, p. 29).

(4) 2009 m. spalio 14 d. Sprendimas Bank Melli Iran prieš Tarybą, T-390/08, dar nepaskelbtas Rinkinyje.

(5) C-548/09 P, Bank Melli Iran prieš Tarybą.

(6) OL L 163, 2008, p. 29.

(7) 2007 m. vasario 27 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, 2007, p. 49).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/48

2010 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją

(Byla T-36/10)

2010/C 100/73

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Internationaler Hilfsfonds e.V. (Rosbachas, Vokietija), atstovaujama advokato H. Kaltenecker

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. spalio 9 d. ir 2009 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimus, kiek jais ieškovui uždrausta susipažinti su neatskleidžiamais dokumentais;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir ieškovės patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2009 m. spalio 9 d. Komisijos sprendimą, kuriuo buvo iš dalies atmesta jos paraiška leisti susipažinti su neatskleidžiamais sutarties LIEN 97-2011 bylos dokumentais ir 2009 m. gruodžio 1 d. Komisijos laišką, kuriuo ieškovei buvo pranešta, kad sprendimas dėl kartotinės ieškovės paraiškos leisti susipažinti su sutarties LIEN 97-2011 bylos dokumentais negali būti priimtas laiku.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija neturėjo teisės atsisakyti leisti jai susipažinti su prašomais dokumentais, taikydama išimties nuostatas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Šiame kontekste taip pat teigiama, kad egzistuoja svarbus viešasis interesas, kad būtų išslaptinti dar neatskleisti dokumentai.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/49

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje El Corte Inglés prieš VRDT — Pucci International (PUCCI)

(Byla T-39/10)

2010/C 100/74

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: El Corte Inglés, S.A. (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų M. López Camba, J. Rivas Zurdo ir E. Seijo Veiguela

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Emilio Pucci International B.V. (Barnas, Nyderlandai)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. spalio 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos (byla R 173/2009-1) sprendimą.

—	Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas išlaidas.

—	Priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas PUCCI 3, 9, 14, 18, 25 ir 28 klasių prekėms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Ispanijoje registruotas vaizdinis prekių ženklas „Emidio Tucci“ 3, 9, 14, 18, 25 ir 28 klasių prekėms; Ispanijoje registruotas žodinis prekių ženklas „E. Tucci“ 25 klasės prekėms; Bendrijos vaizdinio prekių ženklo „Emidio Tucci“ paraiška, be kita ko, 3, 9, 14, 25 ir 28 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nėra galimybės supainioti nagrinėjamų prekių ženklų; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nusprendė, kad neįvykdytos šios nuostatos taikymo sąlygos, nes ankstesni prekių ženklai Ispanijoje įgijo gerą vardą, kiek tai susiję su mados gaminiais, ir trečiojo asmens atliekamas panašaus žymens naudojimas pakenktų šiam geram vardui ir nepagrįstai gautų iš to naudos.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/49

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Elf Aquitaine prieš Komisiją

(Byla T-40/10)

2010/C 100/75

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Elf Aquitaine SA (Kurbevua, Prancūzija), atstovaujama advokatų É. Morgan de Rivery, S. Thibault-Liger ir A. Noël-Baron

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 263 straipsnį panaikinti visą 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendimą C(2009) 8682 galutinis byloje COMP/38589 — Karščio stabilizatoriai, kiek jis susijęs su Elf Aquitaine.

—

Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, pagal SESV 263 straipsnį panaikinti:

—

2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis 2 straipsnio 11, 13, 28 ir 30 dalis, kuriomis i) Arkema France, CECA ir Elf Aquitaine solidariai skiriamos dvi 3 864 000 eurų ir 7 154 000 eurų dydžio baudos ir ii) tik Elf Aquitaine skiriamos dvi 2 704 800 eurų ir 5 007 800 eurų dydžio baudos; ir

—

2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis 1 straipsnio 1 dalies h punktą ir 2 dalies h punktą, kuriais konstatuota, kad Elf Aquitaine pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį atitinkamai i) alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 d. ir nuo 1997 m. rugsėjo 9 d. iki 2000 m. kovo 21 d. ir ii) ESBO/esterių sektoriuje nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. rugsėjo 26 dienos.

—

Nepatenkinus pirma nurodytų reikalavimų:

—

pagal SESV 263 straipsnį panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis 1 straipsnio 1 dalies h punktą, kuriuo konstatuota, kad Elf Aquitaine pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 dienos

—	ir pagal SESV 261 straipsnį sumažinti:

—	Arkema France, CECA ir Elf Aquitaine solidariai paskirtas 3 864 000 eurų ir 7 154 000 eurų baudas, kurios joms paskirtos atitinkamai 2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis 2 straipsnio 11 ir 28 dalimis ir

—	Elf Aquitaine paskirtas 2 704 800 eurų ir 5 007 800 eurų baudas, kurios jai paskirtos atitinkamai 2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis 2 straipsnio 13 ir 30 dalimis.

—	Be kuriuo atveju, priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovė prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2009) 8682 galutinis dėl EB sutarties 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai), susijusį su karteliais alavo stabilizatorių ir karščio stabilizatorių ESBO/esteriai rinkoje visoje EEE, kuriais nustatoma kaina, padalijama rinka ir apsikeičiama slapta komercine informacija, arba, alternatyviai, panaikinti ar sumažinti ieškovei skirtas baudas.

Ieškinys visų pirma grindžiamas dviem viso sprendimo panaikinimo pagrindais. Pirmasis pagrindas, susijęs su ieškovės teisės į gynybą pažeidimu. Antruoju pagrindu ieškovė teigia, kad priimant sprendimą padarytos kelios teisės klaidos, susijusios su pažeidimų, kuriuos padarė jos dukterinė bendrovė Arkema ir subdukterinė bendrovė CECA, priskyrimu.

Ieškinys taip pat grindžiamas dviem pagrindais, kurie nurodyti jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, ir dviem pagrindais, kurie nurodyti, jei nebūtų patenkinti visi ankstesni reikalavimai. Trečiuoju pagrindu (nurodytu, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas) ieškovė teigia, kad buvo padarytos kelios teisės klaidos, dėl kurių turi būti panaikintos bent jau keturios baudos, kurios jai paskirtos sprendimo 2 straipsniu. Ketvirtuoju pagrindu (nurodytu, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas) ieškovė teigia, kad jei Teismas priimtų trečiąjį pagrindą, jis taip pat turėtų panaikinti sprendimo 1 straipsnį, kiek jis susijęs su ieškove. Penktuoju pagrindu (nurodytu, jei nebūtų patenkinti visi ankstesni reikalavimai) ieškovė mano, kad tuo atveju, jei Teismas atmestų pirmą trečiojo pagrindo dalį, susijusią su senaties termino taisyklių pažeidimu, reikėtų panaikinti bent jau sprendimo 1 straipsnio 1 dalies h punktą, kuriuo konstatuota, kad ieškovė pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 dienos. Šeštuoju pagrindu (nurodytu, jei nebūtų patenkinti visi ankstesni reikalavimai) ieškovė tvirtina, kad jei Teismas atmestų du pagrindinius pagrindus ir trečiąjį pagrindą, nurodytą, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, dėl jos teisės į gynybą pažeidimo jai skirtos keturios baudos bent jau turėtų būti sumažintos.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/50

2010 m. vasario 2 d. pareikštas ieškinys byloje Ecole de ski internationale prieš VRDT — SNMSF (esf école du ski français)

(Byla T-41/10)

2010/C 100/76

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Syndicat international des moniteurs de ski — Ecole de ski internationale (SIMS — Ecole de ski internationale) (Albervilis, Prancūzija), atstovaujama advokato L. Raison-Rebufat

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Syndicat national des moniteurs du ski français (SNMSF) (Melanas, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—

Pakeisti ir panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą Nr. R 235/2009-1, susijusį su ieškovės prašymu panaikinti VRDT anuliavimo skyriaus sprendimą Nr. 2557 C atmesti jos prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklą Nr. 4 624 987 negaliojančiu remiantis Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h ir g punktų pažeidimu.

—

Pripažinti, kad minėtas prekių ženklas Nr. 4 624 987 negalioja dėl dviejų priežasčių:

—	pažeisti Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio, į kurį 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio h punkte daroma aiški nuoroda, 1 dalies a ir c punktai;

—	pažeistas reglamento 52 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies g punktą.

—	Panaikinti minėtą prekių ženklą Nr. 4 624 987 remiantis tuo, kad pažeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 51 straipsnio 1 dalies c punktas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jį negaliojančiu: vaizdinis prekių ženklas „esf école du ski français“ 25, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 4 624 987).

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Syndicat national des moniteurs du ski français.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklą negaliojančiu: ieškovė.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti prekių ženklą negaliojančiu.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti ieškovės apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h ir g punktų bei 51 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/51

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Elementis ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-43/10)

2010/C 100/77

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Elementis plc, Elementis Holdings Ltd, Elementis UK Ltd ir Elementis Services Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokatų T. Wessely, A. de Brousse, E. Spineli ir solisitoriaus A. Woods

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2009) 8682 byloje COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai, kiek jis susijęs su ieškovėmis.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba labai sumažinti sprendimu ieškovėms skirtas baudas.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, kurias ieškovės patyrė mokėdamos visą baudą ar jos dalį.

—	Imtis kitų priemonių, kurias Bendrasis Teismas laiko tinkamomis.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovės pagal SESV 263 straipsnį prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2009) 8682 byloje COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai, kuriuo buvo pripažinta, kad kelios įmonės, įskaitant ieškoves, pažeidė EB 81 straipsnį (dabar — SESV 101 straipsnis) ir EEE 53 straipsnį, kai dalyvavo dviejuose karteliuose, susijusiuose su atitinkamai alavo stabilizatorių sektoriumi ir ESBO/esterių stabilizatorių sektoriumi visoje EEE.

Ieškovių nurodyti pagrindai ir pagrindiniai argumentai pateikiami toliau.

Pirma, ieškovės teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai sprendimą skirti ieškovėms baudą priėmė pažeisdama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose (dabar — SESV 101 ir 102 straipsniai), įgyvendinimo (1) (toliau — Reglamentas Nr. 1/2003) 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas apribojančias normas. Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 5 dalimi, galutinis senaties terminas, kuriam praėjus Komisija negali skirti sankcijų už konkurencijos normų pažeidimus, yra 10 metų nuo pažeidimo pabaigos. Taigi ieškovės nurodo, kad sprendimas, kuris priimtas praėjus daugiau kaip 11 metų po ieškovių įvykdyto pažeidimo pabaigos (1998 m. spalio 2 d.), buvo priimtas pažeidžiant minėtą nuostatą. Be to, ieškovės teigia, jog Komisijos nuomonė apie baudos teisėtumą, nepaisant to, kad pasibaigė dešimties metų terminas, remiasi senaties termino sustabdymo, numatyto Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 6 dalyje, erga omnes aiškinimu, kuris, ieškovių manymu, yra klaidingas.

Antra, ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą, nes pernelyg ilga tyrimo faktų nustatymo etapo trukmė neleido ieškovėms veiksmingai naudotis teise į gynybą šioje procedūroje.

Trečia, ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų apskaičiuodama ieškovėms skirtą baudą, kai i) laikotarpio iki bendros įmonės sukūrimo atžvilgiu skirtas baudas ii) atgrasinimo tikslais klaidingai grindė apyvarta, kurią pasiekė Akcros bendra įmonė, o ne ieškovės. Ieškovių manymu, baudas reikia sumažinti 50 %.

Ketvirta, ieškovės teigia, kad Komisija padarė akivaizdžių teisės klaidų ir pažeidė teisinio tikrumo, asmeninės atsakomybės ir proporcingumo principus, kai nenurodė (ieškovėms solidariai paskirtos) baudos, kurią jos turi sumokėti, dydžio.

(1) OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/52

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje GEA GROUP prieš Komisiją

(Byla T-45/10)

2010/C 100/78

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: GEA GROUP AG (Bochumas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Kallmayer, I. du Mont ir G. Schiffers

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimo 1 straipsnio 2 dalį tiek, kiek ja pripažįstama, kad ieškovė pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį (buvusio EB 81 straipsnio 1 dalis) ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį.

—	Panaikinti sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek juo ieškovei skiriama bauda.

—	Nepatenkinus pirmiau pateiktų reikalavimų, sutrumpinti 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą tariamo ieškovės pažeidimo trukmę ir sumažinti sprendimo 2 straipsniu ieškovei paskirtą baudą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 galutinis byloje COMP/38589 — Šilumos stabilizatoriai. Ginčijamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo skirtos baudos už EB 81 straipsnio ir — nuo 1994 m. sausio 1 d. — už EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos manymu, ieškovė dalyvavo keliuose susitarimuose ir (arba) suderintuose veiksmuose epoksidinto sojos aliejaus ir esterių srityje Europos ekonominėje erdvėje, pasireiškusiuose kainų nustatymu, rinkos pasidalijimu nustatant tiekimo kvotas, pasidalijimu klientais ir jų priskyrimu, taip pat keitimusi jautria komercine informacija, visų pirma apie klientus, gamybos ir tiekimo kiekius. Ieškovė atsako solidariai su kitomis dviem įmonėmis, kurios yra konkurencijos teisę pažeidžiančiuose susitarimuose dalyvavusių įmonių teisių ir pareigų perėmėjos.

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo tris ieškinio pagrindus.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija nepagrįstai padarė prielaidą, jog ieškovės pirmtakė darė lemiamą įtaką susitarimuose dalyvavusioms įmonėms. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas netinkamomis faktinėmis išvadomis ir klaidingu teisinių priskyrimo sąlygų taikymu, visų pirma spėjimo dėl lemiamos įtakos sąlygų.

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad Komisijos teisei skirti baudą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnio 1 ir 5 dalis buvo suėjęs senaties terminas. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad Komisija neįrodė susitarimuose dalyvavusių įmonių pažeidimų po 1996–1997 metų ir bet kuriuo atveju 1999 bei 2000 metais. Toliau teigiama, jog dėl to, kad Komisija sustabdė procedūrą dėl ginčo sujungtose bylose Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją (T-125/03 ir T-253/03), senaties terminas ieškovės atžvilgiu nebuvo sustabdytas.

Galiausiai trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė skundžia jos teisių į gynybą pažeidimą. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad Komisija be pagrindo daugiau nei ketveriems metams sustabdė tyrimą, dėl to nuo tyrimo pradžios praėjo maždaug penkeri metai, kol ieškovei buvo pranešta apie jį, ir maždaug šešeri metai, kol buvo pateiktas pranešimas apie kaltinimus. Be to, Komisija neapklausė tyrimo susitarimuose dalyvavusių asmenų ir susijusios komercinės įmonės, kad visiškai išsiaiškintų faktines bylos aplinkybes. Ieškovė mano, kad to nepadariusi Komisija atėmė iš jos galimybę užsitikrinti priešingus įrodymus ir veiksmingai gintis.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/53

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Faci prieš Komisiją

(Byla T-46/10)

2010/C 100/79

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Faci SpA (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų S. Piccardo, S. Crosby ir S. Santoro,

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo konstatuota, kad ieškovė susitarė nustatyti kainas, pasidalyti rinką nustatant pardavimo kvotas ir pasidalyti klientais.

—	Panaikinti arba labai sumažinti ieškovei skirtą baudą.

—	Panaikinti sprendimą, kiek juo sumažinama bauda, kuri iš pradžių buvo skirta Bärlocher, arba taikyti daug mažesnį sumažinimą.

—	Priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą (byla COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai) tiek, kiek Komisija nusprendė, kad ieškovė pažeidė EB 81 straipsnį (dabar — SESV 101 straipsnis) ir EEE 53 straipsnį, kai susitarė nustatyti kainas, pasidalijo rinką nustatydama pardavimo kvotas ir pasidalijo klientais ESBO/esterių sektoriuje. Alternatyviai ieškovė prašo labai sumažinti jai skirtą baudą.

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė bendruosius teisės principus, padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, pažeidė gero administravimo ir vienodo požiūrio principus, veikė neturėdama kompetencijos arba pažeidė konkurencijos neiškreipimo principą, pažeidė pareigą nurodyti motyvus ir klaidingai taikė 2006 m. baudų skyrimo gaires. Ieškovė nurodo penkis pagrindus:

—

Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai per mažą reikšmę suteikė įrodymams apie laikotarpį iki ieškovės dalyvavimo kartelyje, nors kitiems įrodymams suteikė per daug reikšmės. Todėl nustatant ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą nebuvo tinkamai įvertinta reikšmė to, kad visiškai veiksmingas centralizuotas kartelis, apimantis kainų nustatymą, rinkos padalijimą, klientų padalijimą, žalingas kainas ir netgi slaptus papirkinėjimus, buvo nutrauktas prieš ieškovei pradedant dalyvauti.

—

Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, kai traktavo ieškovę taip, kaip kitas įmones, nors dėl sąlyginio jos pažeidimo sunkumo ji turėjo būti traktuojama kitaip. Komisija taikė tik 1 % skirtumą nuo pardavimų rinkoje, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudą, nepaisant to, kad ieškovė įvykdė mažiau pažeidimų ir nė vienas iš jų nebuvo centralizuotas ir nepaisant išvados, kad ieškovė jų neįgyvendino. Be to, Komisija pažeidė draudimą diskriminuoti informuodama ieškovę apie jos atžvilgiu vykdomą tyrimą daug vėliau nei kitas įmones ir taip padarė jai žalos.

—

Komisija pažeidė gero administravimo principą, kiek tai susiję su nepagrįsta administracinės procedūros trukme ir procedūros sustabdymu tam, kad būtų priimtas tarpinis sprendimas. Buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, nes Komisija savo veiksmais nepagrįstai padarė žalos ieškovei, kuriai skirta bauda turėjo būti sumažinta daug daugiau nei 1 %.

—

Ieškovė ginčija baudos sumažinimą (daugiau kaip 95 %), taikytą Bärlocher, kuri yra faktinė ar potenciali ieškovės konkurentė, remdamasi kompetencijos neturėjimu, vienodo požiūrio principo plačiąja prasme ir pareigos nurodyti motyvus pažeidimu. Ieškovės manymu, baudos sumažinimas prilygsta subsidijai, dėl kurios gali būti iškreipta konkurencija. Be to arba alternatyviai, sprendimo versijoje, kuri buvo perduota ieškovei, Komisija nenurodė baudos sumažinimo motyvų ir taip buvo pažeista pareiga nurodyti motyvus.

—

Paskiriant jai baudą buvo pažeistos 2006 m. baudų skyrimo gairės ir susiję principai. Skirdama baudą Komisija tinkamai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, priešingai nei kitos įmonės, nedalyvavo su centralizuotais karteliais susijusiuose pažeidimuose ir kad jos veiksmai atitinkamoje rinkoje visais atžvilgiais buvo konkurencingi. Ieškovės pažeidimo sunkumas buvo klaidingai įvertintas nepagrįstai priskiriant jai antikonkurencinį elgesį. Be to, Komisija neįvertino faktinio Faci vaidmens, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra nedidelė, turi nedidelę galią rinkoje ir negali pakenkti konkurencijai, palyginti su kitomis įmonėmis, ir to neištaisė pateikdama nuorodą į 2006 m. baudų skyrimo gairių 37 punktą, kad teisėtai taikytų šias gaires.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/54

2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-47/10)

2010/C 100/80

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Akzo Nobel NV (Amsterdamas, Nyderlandai), Akzo Nobel Chemicals GmbH (Diurenas, Vokietija), Akzo Nobel Chemicals B.V. (Amersfortas, Nyderlandai), Akcros Chemicals Ltd (Stratfordas prie Eivono, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokatų C. Swaak ir Marc van der Woude

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis arba jas panaikinti iš dalies ir (arba)

—	sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis skirtas baudas ir (arba)

—	pripažinti, kad nei atskirai nei kartu su Elementis grupės įmonėmis pažeidime nedalyvavo: Akzo Nobel Chemicals GmbH ir Akzo Nobel Chemicals B.V. — iki 1993 m., o Akzo Nobel N.V. — nuo 1987 iki 1998 metų,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą (COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai) tiek, kiek Komisija nusprendė, kad ieškovės pažeidė EB 81 straipsnį (dabar — SESV 101 straipsnis) ir EEE 53 straipsnį, kai susitarė nustatyti kainas, pasidalijo rinkas nustatydamos pardavimo kvotas, pasidalijo klientus ir apsikeitė slapta komercine informacija visų pirma apie klientus, gamybą ir pardavimus alavo stabilizatorių sektoriuje. Alternatyviai ieškovės prašo labai sumažinti joms skirtą baudą.

Ieškovės teigia, kad pripažindama jas atsakingomis Komisija padarė keletą teisės ir faktinių klaidų ir nurodo tris pagrindus savo reikalavimams pagrįsti.

Pirmuoju pagrindu ieškovės teigia, kad tirdama tariamus pažeidimus alavo stabilizatorių ir ESBO/esterių sektoriuje Komisija pažeidė administracinio kruopštumo, pagrįsto delsimo ir teisės į gynybą principus. Delsimas Komisijai vykdant tyrimą nėra Reglamento Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnio 6 dalyje numatytas sustabdymas. Be to, ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą, kai neleido susipažinti su visais jų byloje esančiais išteisinančiais ir apkaltinančiais dokumentais.

Antruoju pagrindu ieškovės teigia, jog Komisija neįrodė, kad buvo padaryti pažeidimai ir kad ieškovės yra atsakingos už visą tariamą jų trukmę. Alternatyviai, ieškovės tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog pažeidimas buvo vykdomas per tam tikrą nurodyto laikotarpio dalį ir dėl to turėjo būti apskaičiuota mažesnė bauda. Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnyje numatytą dešimties metų taisyklę ir praleido terminą skirti bet kokią baudą ieškovėms.

Ieškovių nurodytas trečiasis pagrindas yra papildomas ir turi reikšmės tik tuo atveju, jeigu Teismas manytų, kad Komisija nepraleido termino imtis veiksmų prieš ieškoves ir (arba) kad pirmajame pagrinde išdėstyti pažeidimai neturi lemti viso sprendimo panaikinimo. Pirma, Komisija klaidingai manė, kad už Akcros J.V. veiklą atsakingos yra Pure Chemicals Ltd ir Akzo Nobel N.V., nes tik Akcros J.V. yra atsakinga už savo antikonkurencinę veiklą. Antra, Komisija praleido terminą imtis veiksmų prieš Akzo Nobel Chemicals GmbH ir Akzo Nobel Chemicals B.V. laikotarpio iki J.V. atžvilgiu. Ieškovės nurodo, kad Komisija turėjo atskirti jų ir Elementis grupės (bendrovių) atsakomybę J.V. laikotarpio atžvilgiu. Be to, apskaičiuodama baudas Komisija klaidingai atsižvelgė į dvigubą J.V. apyvartą.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/55

2010 m. vasario 2 d. Herbert Meister pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo Meister prieš VRDT byloje F-17/09

(Byla T-48/10 P)

2010/C 100/81

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Herbert Meister (Muchamiel, Ispanija), atstovaujamas advokato H.-J. Zimmermann

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimą Meister prieš HABM byloje F-17/09.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo nutarties Meister prieš HABM byloje F-17/09, kuria atmestas apelianto ieškinys kaip akivaizdžiai nepriimtinas.

Apeliantas, grįsdamas savo apeliacinį skundą, tvirtina, kad ieškinys pirmojoje instancijoje buvo būtinas dėl to, kad faktinės aplinkybės tiesiogiai ir materialiai susiję su ankstesnių sujungtų bylų F-138/06 ir F-37/08 dalykais, dėl kurių ieškinio pateikimo momentu dar nebuvo priimtas sprendimas. Apeliantas nurodo, kad bylos F-17/09 kaip nepriimtinos atmetimas a limine be posėdžio pažeidžia EŽTK 6 straipsnyje nustatytas teisės būti išklausytam garantijas. Be to, tvirtinama, kad Tarnautojų teismas atmetė apelianto prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo dėl sprendimo byloje F-37/08 pateikimą. Galiausiai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas buvo neišsamus ir susijęs su teisės klaida.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/56

2010 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Footwear prieš VRDT — Reno Schuhcentrum (swiss cross FOOTWEAR)

(Byla T-49/10)

2010/C 100/82

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: The Footwear Co. Ltd (Chai Wan, Honkongas, Kinija), atstovaujama advokatų G. Griss ir C. Loidl

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Reno Schuhcentrum GmbH (Thaleischweiler-Fröschen, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 1705/2008-4) sprendimą.

—	Atmesti protestą dėl paraiškos įregistruoti prekių ženklą 25 ir 28 klasių prekėms.

—	Nurodyti Vidaus rinkos derinimo tarnybą įregistruoti prašomą prekių ženklą.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas protesto ir apeliacinėse procedūrose.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „swiss cross FOOTWEAR“ 25 ir 28 klasių prekėms — paraiška Nr. 4 686 549

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: Reno Schuhcentrum GmbH

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Vokietijos prekių ženklas „criss cross“ 14, 18, 25 ir 28 klasių prekėms (registracijos Nr. 30 229 875)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/56

2010 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Reisenthel prieš VRDT — Dynamic Promotion (Dėžės ir krepšiai)

(Byla T-53/10)

2010/C 100/83

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Peter Reisenthel (Gilchingas, Vokietija), atstovaujama advokatės E. Aliki Busse

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui0029

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dynamic Promotion Co. Ltd (Bankokas, Tailandas)

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 621/2009-3;

—	Subsidiariai, atlyginti ieškovui visas jo patirtas išlaidas;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Bendrijos schema ir modelis Nr. 217955-0001 „dėžėms ir krepšiams“

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Dynamic Promotion Co. Ltd

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovas

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti (prekių ženklo registraciją) negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją kaip nepriimtiną

Ieškinio pagrindai: Teisės būti išklausytam pažeidimas ir netinkamas Apeliacinės tarybos vertinimo teisės įgyvendinimas

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/57

2010 m. vasario 9 d. pareikštas ieškinys byloje Geemarc Telecom prieš VRDT — Audioline (AMPLIDECT)

(Byla T-59/10)

2010/C 100/84

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Geemarc Telecom International Ltd (Wanchai, Honkongas), atstovaujama solisitoriaus G. Farrington

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Audioline GmbH (Noisas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 20 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 913/2009-2.

—	Priteisti iš atsakovės ir kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas AMPLIDECT 9 ir 16 klasių prekėms

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: tenkinti apeliaciją ir pripažinti įregistruoto Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio paduotas prašymas, registraciją negaliojančia

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes Apeliacinė taryba: i) neatsižvelgė į tai, kad kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis nepateikė įrodymų dėl įregistruoto Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio paduotas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, skiriamojo požymio nebuvimo; ii) neatsižvelgė į tai, kad įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio paduotas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, įgijo stiprų skiriamąjį požymį dėl naudojimo; Apeliacinė taryba neapsiribojo šalių per jos nustatytą terminą pateiktų įrodymų ir argumentų nagrinėjimu.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/57

2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje Jackson International prieš VRDT — Royal Shakespeare (ROYAL SHAKESPEARE)

(Byla T-60/10)

2010/C 100/85

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Jackson International Trading Company Kurt D. Brühl Gesellschaft m.b.H. & Co. KG (Gracas, Austrija), atstovaujama advokatų S. Di Natale ir H. G. Zeiner,

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: The Royal Shakespeare Company (Stratfordas prie Eivono, Jungtinė Karalystė)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 317/2009-1.

—	Priteisti iš atsakovės ir kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas „ROYAL SHAKESPEARE“ 32, 33 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženkli, kuriais remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: žodinis Bendrijos prekių ženklas „RSC-ROYAL SHAKESPEARE COMPANY“ 41 klasės paslaugoms; Jungtinės Karalystės grafinis prekių ženklas „RSC ROYAL SHAKESPEARE COMPANY“ 41 klasės paslaugoms; neįregistruotas prekių ženklas „ROYAL SHAKESPEARE COMPANY“, naudojamas prekyboje Jungtinėje Karalystėje įvairioms paslaugoms.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą ir todėl pripažinti Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio pateiktas prašymas, registraciją negaliojančia

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neteisingai konstatavo, kad patenkintos šio straipsnio taikymo sąlygos.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/58

2010 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Victoria Sánchez prieš Parlamentą ir Komisiją

(Byla T-61/10)

2010/C 100/86

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Fernando Marcelino Victoria Sánchez (Sevilija, Ispanija), atstovaujamas advokato N. Domínguez Varela

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti, kad Europos Pralamento ir Europos Komisijos atsakymo į 2009 m. spalio 6 d. raštu pateiktą prašymą nepateikimas prieštarauja Bendrijos teisei, ir toms institucijoms nurodyti ištaisyti padėtį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2008 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas Europos Parlamento peticijų komitetui pateikė prašymą dėl tariamo korupcijos tinklo Ispanijoje socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos srityje. 2009 m. gegužės 3 d. šio komiteto pirmininkas informavo ieškovą, kad jo prašymas padėtas į archyvą.

2009 m. gruodžio 6 d. Parlamentui ir Europos Komisijai ieškovas nusiuntė oficialų pranešimą pagal SESV 265 straipsnį. Tuo laišku jis prašo:

—	Europos Parlamento panaikinti 2009 m. gegužės 3 d. peticijų komiteto pirmininko sprendimą ir ištirti, kokiomis aplinkybėmis tas sprendimas buvo priimtas,

—	Europos Komisijos pradėti tyrimą apie teisingumo vykdymą Ispanijoje.

Negavęs atsakymo per tam tikslui nustatytą terminą, ieškovas pareiškė šį ieškinį dėl neveikimo.

Grįsdamas savo argumentus ieškovas teigia, kad buvo pažeistos jos pagrindinės teisės dėl peticijos, lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principai; jis taip pat teigia, kad šiuo atveju tenkinamos visos sąlygos, reikalingos konstatuoti aptariamų institucijų neveikimą.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/59

2010 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-65/10)

2010/C 100/87

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama J. Rodríguez Cárcamo

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 9270 galutinis sumažinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramą 1 tikslo (1994–1999) Ispanijos veiklos programai „Andalucía“ pagal 1994 m. gruodžio 1994 m. gruodžio 9 d. Sprendimą C(94) 3456 — ERPF Nr. 94.11/09/001.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šį ieškinį Ispanijos Karalystė pareiškė dėl minėto sprendimo. Ieškiniui pagrįsti valstybė ieškovė nurodo šiuos pagrindus:

—

1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio pažeidimas, nes ginčijamame sprendime naudojamas ekstrapoliacijos metodas, nors šiame straipsnyje nenumatyta galimybė ekstrapoliuoti nustatytų konkrečių veiksmų pažeidimų visiems veiksmams, sudarantiems ERPF finansuojamas veiklos programas. Komisijos ginčijamame sprendime padarytas pataisymas teisiškai nepagrįstas, nes 2007 m. spalio 15 d. Komisijos gairės dėl neto finansinių klaidų taisymo taikant Tarybos reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnį negali turėti teisinių pasekmių valstybėse narėse pagal 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimą Ispanija prieš Komisiją (C-443/97) (2), be to, kadangi 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis taikomas tik mažinant paramą, po to, kai atlikus tyrimą patvirtinama, kad buvo pažeidimas, pataisymų ekstrapoliavimas šį principą pažeidžia.

—

Jei pirmasis pagrindas būtų atmestas, 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnio kartu su šiuo metu galiojančio ESS 4 straipsnio 3 dalimi (lojalaus bendradarbiavimo principas) pažeidimas dėl pakeistų sutarčių pataisymo ekstrapoliuojant nenustačius valdymo, kontrolės ar audito sistemų trūkumų, nes valdymo organai taikė Ispanijos teisės aktus, kurių Teisingumo Teismas nepripažino prieštaraujančiais Europos Sąjungos teisei. Ispanijos Karalystė mano, jog tai, kad valdymo organai paisė nacionalinės teisės, nors Komisija ir gali pripažinti tam tikrų pažeidimų ar nukrypimų nuo Europos Sąjungos teisės, negali pagrįsti ekstrapoliavimo dėl valdymo sistemos neveiksmingumo, nes Teisingumo Teismas nepripažino, kad šių organų taikytas įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir Komisija Teisingumo Teisme nepareiškė ieškinio valstybei narei dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį.

—

Jei būtų atmesti ankstesni pagrindai, 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnio pažeidimas dėl ekstrapoliacija atliktam finansiniam pataisymui taikyto mėginio nereprezentatyvumo. Komisija sudarė mėginį ekstrapoliacijai iš labai mažai projektų (37 iš 5 319), neatsižvelgusi į visas veiklos programos sritis, įtraukusi visas Ispanijos valdžios institucijų pirma išbrauktas išlaidas, t. y. deklaruotas ir nedeklaruotas suteiktos paramos išlaidas ir naudojo šioje srityje mažiau nei 85 % patikimą kompiuterinę programą. Todėl Ispanijos Karalystė mano, kad mėginys netenkina reprezentatyvumo sąlygų, kad juo būtų galima pasiremti ekstrapoliuojant.

—

Patraukimo atsakomybėn senaties terminas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą Nr. 2988/95 (3). Ispanijos Karalystė mano, kad senatis turi būti skaičiuojama nuo pranešimo Ispanijos valdžios institucijoms apie esamus pažeidimus (apie didžiąją daugumą 1997, 1989 ir 1999 metais padarytų pažeidimų buvo praneštas 2004 m. spalio mėn.) ir jai turi būti taikoma Reglamento 2988/95 3 straipsnyje numatytas ketverių metų senaties terminas.

(2) Rink. p. I-2415.

(3) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/60

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-67/10)

2010/C 100/88

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą C(2009) 9827 galutinis dėl EŽŪOGF orientavimo skyriaus dalies, skirtos Veiklos programai CCI 2000.ES.16.1.PO.007 (Ispanija, Kastilija ir Leonas), susijusiai su žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos tobulinimo priemone, finansinių klaidų ištaisymo ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ispanijos Karalystės nuomone, sprendimas turi būti panaikintas remiantis dviem pagrindais.

Pirmasis pagrindas yra nepagrįstas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (1) 39 straipsnio taikymas, nes nebuvo Komisijos atliktą finansinių klaidų ištaisymą pateisinančių pažeidimų. Ispanijos valdžios institucijos sistemingai vykdė reikiamą Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (2) 26 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų dotacijai gauti įvykdymo kontrolę dar prieš suteikiant dotaciją. Be to, kitaip nei ginčijamame sprendime nurodo Komisija, kontrolės planu, kurį Ispanijos valdžios institucijos patvirtino po patikrinimo vizito, siekta ne a posteriori ištaisyti kontrolės nevykdymą, o tik patikrinti tokios kontrolės veiksmingumą.

Antrasis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo bei Gairių dėl Komisijos padalinių taikomų principų, kriterijų ir orientacinių normų taikant finansinių klaidų ištaisymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalį (3) pažeidimas, nes Komisijos nustatyti pažeidimai, net jei būtų padaryti (o tai Ispanijos Karalystė neigia), galėtų būti pagrindas atlikti tik tokio dydžio finansinę korekciją, kuri atitiktų Sąjungos fondams galimai padarytos žalos dydį, t. y. būtų mažesnė nei nustatytieji 5 %.

(1) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999 6 26, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31)

(2) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391)

(3) 2001 m. kovo 2 d. dokumentas C(2001) 476.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/60

2010 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Sphere Time prieš VRDT — Punch (watches)

(Byla T-68/10)

2010/C 100/89

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sphere Time société anonyme (Windhof, Liuksmeburgas), atstovaujama advokato C. Jäger,

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Punch, société par actions simplifiée (Nica, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 2 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1130/2008-3 ir įpareigoti atsakovę patvirtinti ginčijamo įregistruoto Bendrijos dizaino galiojimą;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir nurodyti kitai procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai padengti ieškovės išlaidas, patirtas registracijos paskelbimo negaliojančia ir apeliacinėje procedūrose.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos dizainas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: laikrodžiams įregistruotas dizainas.

Bendrijos dizaino savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos dizaino registraciją negaliojančia: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: pripažinti ginčijamą Bendrijos dizainą negaliojančiu.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 6/2002 4, 5 ir 6 straipsnių pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai pripažino ginčijamą dizainą neturinčiu išskirtinumo ir naujumo; Tarybos reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai įvertino ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus, klaidingai suprato dizainerio laisvę ir pagrindė savo sprendimą klaidingu vertinimu, taip piktnaudžiaudama savo įgaliojimais.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/61

2010 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje IRO prieš Komisiją

(Byla T-69/10)

2010/C 100/90

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Industrie Riunite Odolesi SpA (IRO) (Via Brescia, Italija), atstovaujama advokatų A. Giardina ir P. Tomassi

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai:

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu ieškovei paskirtą baudą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra panašūs į nurodytus byloje T-55/10, SP prieš Komisiją.

Konkrečiai ieškovė nurodo:

—	teisės pažeidimą ir piktnaudžiavimą įgaliojimais, nes Komisija priėmė sprendimą, kuriuo nubaudė ieškovę už jos dalyvavimą aptariamame kartelyje dėl kainų, neišnagrinėjusi visų patvirtinančių dokumentų, nes priedai, susiję su kainų lentelėmis, nebuvo įtraukti,

—

procedūrinių taisyklių, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1/2003 (1), pažeidimą, nes Pirmosios instancijos teismui panaikinus 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimą C(2002) 5087 galutinis, Komisija priėmė ginčijamą sprendimą nesilaikydama procedūrinių taisyklių, tokių kaip pranešimų apie kaltinimus išsiuntimas šalims ir (arba) šalių išklausymas ar nacionalinės valdžios institucijos įsikišimas, todėl visa Komisijos procedūra yra neišsami, nekoherentiška ir neteisėta, o inkriminuojamų įmonių teisė į gynybą buvo pažeista,

—	netinkamą tyrimą ir motyvavimą, nes Komisija neteisingai įvertino vykstant tyrimui surinktus įrodymus, susijusius su atitinkamos rinkos dydžiu ir nustatyto kartelio poveikiu.

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamame sprendime nustatytą baudą.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/61

2010 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Feralpi prieš Komisiją

(Byla T-70/10)

2010/C 100/91

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Feralpi Holding SpA (Breša, Italija), atstovaujama advokatų G. Roberti ir I. Perego

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu nustatytą baudą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Feralpi Holding nurodo šiuos ieškinio pagrindus:

—	kolegialumo principo pažeidimą, nes Komisija Komisijos narių kolegijai nepateikė ginčijamo sprendimo teksto su visais reikalingais faktiniais ir teisiniais įrodymais,

—	klaidingą teisinį pagrindą. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad Komisija ginčijamo sprendimo, kuriuo konstatuojamas EAPB sutarties 65 straipsnio pažeidimas, negalėjo grįsti Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (1) po to, kai minėtos sutarties galiojimo terminas baigėsi,

—	teisės į gynybą pažeidimą. Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad Komisija jai neatsiuntė pranešimo apie kaltinimus, taip neleisdama jai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Be to, Komisija Feralpi Holding atžvilgiu nustatė netinkamus terminus ir ribojo jos teisę susipažinti su byla,

—	pažeidimo priskyrimo kriterijų pažeidimą. Ieškovė mano, kad Komisija neteisingai Feralpi Holding priskyrė pažeidimą, neatsižvelgusi į struktūrinius bendrovės pasikeitimus vykstant procedūrai,

—	be to, ieškovė nurodo, kad neatsižvelgusi į pakeičiamumo santykį tarp gelžbetonio armatūros ir kitų metalurgijos pramonės gaminamų produktų, pavyzdžiui, strypų ir ritinių, Komisija padarė klaidą apibrėždama atitinkamą rinką ir nepagrįstai nepaisė rinkos geografinio dydžio, apimančio Bendriją,

—

ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisija sprendime aptariamą elgesį kvalifikavo kaip vieną sudėtinį ir tęstinį Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą ir nurodė, kad Feralpi Holding dalyvavo šiame pažeidime; tokiu būdu Komisija pažeidė EAPB straipsnio 65 straipsnį ir klaidingai įvertino faktines aplinkybes,

—	galiausiai ieškovė tvirtina, kad atsakovė padarė klaidą nustatydama baudos dydį.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/62

2010 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Xeda International ir Pace International prieš Komisiją

(Byla T-71/10)

2010/C 100/92

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Xeda International (Sent Andjolis, Prancūzija) ir Pace International LLC (Sietlas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Nurodyti Komisijai sumokėti visas išlaidas.

—	Imtis kitų pagal teisę reikalingų priemonių.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai pareiškė ieškinį dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo 2009/859/EB dėl difenilamino neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, registracijos panaikinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9262) (OL L 314, p. 79) panaikinimo.

Ieškovai nurodo, kad priėmus ginčijamą sprendimą nuo 2010 m. gegužės 30 d. pirmasis ieškovas nebegalės prekiauti difenilaminu ir produktais, kurių sudėtyje yra difenilamino, Europos Sąjungoje ir neteks savo produktų registracijos valstybėse narėse.

Ieškovai teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes iš esmės pagrįstas moksliškai ir teisiškai ydingu difenilamino įvertinimu. Ieškovų nuomone, juo pažeidžiama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir antrinė ES teisė.

Bendrai kalbant, ieškovai nesutinka, kad ginčijamu sprendimu uždraudžiama difenilaminą naudoti augalų apsaugos produktuose dėl 5 konstatuojamojoje dalyje nurodomų trijų mokslinių problemų, dėl kurių ieškovai išreiškia nuomones arba teigia, kad jos nėra kliūtys neįtraukti į sąrašą.

Be to, ieškovai nurodo, kad Komisija pažeidė ieškovų gynybos teisę, nes ji neleido ieškovams atsiimti ir iš naujo pateikti duomenų per laipsniško pašalinimo laikotarpį, kuris buvo numatytas kitų medžiagų, reguliuojamų pagal tą pačią tvarką, atveju.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/63

2010 m. vasario 17 d. Svetoslav Apostolov pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gruodžio 15 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-8/09 Apostolov prieš Komisiją

(Byla T-73/10 P)

2010/C 100/93

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Svetoslav Apostolov (Zarvelingenas, Vokietija), atstovaujamas advokato D. Schneider-Addae-Mensah

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartį byloje F-8/9,

—	panaikinti 2008 m. spalio 23 d. laiške esantį Europos Komisijos sprendimą,

—	įpareigoti Komisiją ir jos specializuotas tarnybas, ypač Europos personalo atrankos tarnybą (EPSO) laikyti teisingais atsakymus, kuriuos apeliantas pateikė į 9, 30 ir 32 klausimus 2007 m. gruodžio 14 d. kompetencijos teste,

—	subsidiairai leisti apeliantui iš naujo atlikti kompetencijos testą,

—	subsidiariai antrajam, trečiajam ir ketvirtajam reikalavimams grąžinti bylą Europos Sąjungos Tarnautojų teismui ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas šiame procese bei Europos Sąjungos Tarnautojų teisme vykusiame procese.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo nutartį byloje F-8/9 Apostolov prieš Komisiją, kurioje Tarnautojų teismas atmetė kaip nepriimtiną apelianto pareikštą ieškinį dėl 2008 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimo, kuriuo Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) atmetė jo skundą dėl 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo jis buvo informuotas, jog su kvietimo teikti paraiškas procedūra EPSO/CAST27/4/07 susijusiuose atrankos testuose jo surinkti balai yra nepakankami, kad būtų galima jį įrašyti į atrinktų kandidatų duomenų bazę.

Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas iš esmės tvirtina, kad buvo kilusi painiava dėl termino ieškiniui pareikšti ir todėl tai yra atleistina klaida, dėl kurios 2009 m. liepos 9 d. apelianto pareikštas ieškinys Tarnautojų teisme yra priimtinas.

Apeliantas taip pat teigia, kad EPSO akivaizdžiai suklydo vertindama tam tikrus atsakymus, kuriuos apeliantas pateikė su kvietimo teikti paraiškas procedūra EPSO/CAST27/4/07 susijusiuose atrankos testuose. Be to, apeliantas teigia, kad siekdama užtikrinti teisingą atrankos procedūrą EPSO pasirinko visiškai netinkamą procedūrą kandidatams testuoti.

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/64

2010 m. vasario 16 d. pareikštas ieškinys byloje Flaco Geräte prieš VRDT — Delgado Sánchez (FLACO)

(Byla T-74/10)

2010/C 100/94

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Flaco Geräte GmbH (Giuterslas, Vokietija), atstovaujama lawyer M. Wirtz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Jesús Delgado Sánchez (Sokueljamosas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos (byla R 86/2009-2) sprendimą;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas FLACO 7, 8, 9 ir 11 klasių prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas FLACO 7 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba atsižvelgė į klaidingą protesto procedūroje cituoto prekių ženklo apimamų prekių vertimą; Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimas, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ieškovo nurodytą išimtį, susijusią su nenaudojimu

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/64

2010 m. vasario 24 d. pareikštas ieškinys byloje Tempus Vade prieš VRDT — Palacios Serrano (AIR FORCE)

(Byla T-81/10)

2010/C 100/95

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Tempus Vade, S.L. (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato A. Gómez López

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Palacios Serrano (Alkobendas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2010 m. sausio 7 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 944/2006-1, kuriuo nuspręsta panaikinti 2008 m. gegužės 28 d. VRDT protestų skyriaus sprendimą protesto procedūroje Nr. B 1009607 ir atitinkamai įregistruoti Bendrijos prekių ženklą (Paraiškos Nr. 5 016 704) AIR FORCE 14 klasės prekėms, neatitinka Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo.

—	Nuspręsti, kad turi būti atsisakyta įregistruoti Bendrijos prekių ženklą (Paraiškos Nr. 5 016 704) AIR FORCE 14 klasės prekėms, nes taikomi Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje įtvirtinti draudimai.

—	Priteisti iš atsakovės ir prireikus iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Juan Palacios Serrano.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas AIR FORCE 14 klasės prekėms — paraiška Nr. 5 016 704

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Bendrijos prekių ženklas TIME FORCE 14, 18 ir 25 klasių prekėms (paraiškos Nr. 395 657) bei kiti keturi vaizdiniai Bendrijos prekių ženklai, turintys žodinį elementą TIME FORCE: 14, 18 ir 25 klasių prekėms (paraiškos Nr. 398 776), 3, 8, 9, 14, 18, 25, 34, 35 ir 37 klasių prekėms (paraiškos Nr. 3 112 133) bei 14 klasės prekėms (paraiškų Nr. 1 998 375 ir 2 533 667)

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti visą protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti protestą

Ieškinio pagrindai: neteisingas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies taikymas

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/65

2010 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Riva Fire prieš Komisiją

(Byla T-83/10)

2010/C 100/96

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Riva Fire SpA (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų M. Merola, M. Pappalardo, T. Ubaldi

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai:

—	panaikinti visą sprendimą, jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, kad priimant šį sprendimą ne visos jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės buvo pateiktos Komisijos narių kolegijai,

—

bet kuriuo atveju panaikinti sprendimo 1 straipsnį, konstatuojantį, kad ieškovė dalyvavo tęstiniame susitarime ir (arba) suderintuose veiksmuose dėl gelžbetonio armatūros strypų ar ritinių, kuriais buvo nustatytos kainos ir (arba) kontroliuojami gamyba ir pardavimai bendrojoje rinkoje arba kuriais buvo to siekiama,

—	kartu panaikinti Komisijos sprendimo 2 straipsnį, kuriame ieškovei skiriama 26,9 milijono eurų bauda.

Papildomi reikalavimai:

—	sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsniu ieškovei skirtą 26,9 milijono eurų baudą, nustatant naują baudos sumą.

Bet kuriuo atveju

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą C(2009) 7492 galutinis, susijusį su EAPB sutarties 65 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/37.956 — Gelžbetonio armatūra), papildytą ir iš dalies pakeistą 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos sprendimu C(2009) 9912 galutinis. Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo aštuonis ieškinio pagrindus.

ieškovė tvirtina, kad Komisija neturi kompetencijos konstatuoti AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimo dėl faktinių aplinkybių, patenkančių į šios nuostatos taikymo sritį net ir pasibaigus AP sutarties galiojimui, ir skirti baudą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 7 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį, nes šios normos daro nuorodą į EB 81 ir 82 straipsnių (dabar — SESV 101 ir 102 straipsnių) pažeidimą.

ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 17 (2) 10 straipsnio 3 ir 5 dalis bei Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Komisija būtų nuolat konsultavusis su Patariamuoju komitetu, kaip reikalaujama šiuose straipsniuose, o komitetas būtų gavęs visą būtiną informaciją, reikalingą išsamiai ir iš esmės įvertinti pažeidimą, kuriuo kaltinamos įmonės, šio sprendimo adresatės.

ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė AP 36 straipsnio pirmą pastraipą, nes, atsisakiusi atskleisti kriterijus, kuriais rėmėsi skirtinai baudai nustatyti, ji apribojo pranešimų apie kaltinimus adresačių galimybes pateikti pastabas.

ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 (3), kurį visą Komisiją pakeitė, 10 ir 11 straipsnius ir suinteresuotųjų įmonių teisę į gynybą, nes Pirmosios instancijos teismui pakeitus pradinį Komisijos sprendimą, ji vėl priėmė ginčijamą sprendimą, prieš tai nenusiuntusi įmonėms naujo pranešimo apie kaltinimus.

ieškovė tvirtina, kad nepateikti sprendimo motyvai arba jie yra prieštaringi, nes, pirma, atitinkamą geografinę rinką Komisija apribojo Italijos Respublikos teritorija ir, antra, teigė, kad tariamas kartelis gali turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių lex mitior principo taikymo tikslais.

ieškovė nurodo, kad sprendime Komisijos pateiktoje analizėje yra klaidų vertinant faktines aplinkybes, dėl kurių klaidingai pritaikytas AP 65 straipsnis dėl įvairių pažeidimo, kuriuo kaltinama ieškovė, aspektų, taip pat dėl kartelio dalių, susijusių su gelžbetonio armatūros bazinės kainos nustatymo, papildomos kainos, susijusios su skersmeniu, nustatymu ir gamybos ir (arba) pardavimo ribojimu ar kontrole.

ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra klaidingas ir nepakankamai motyvuotas (taip pat ir dėl tyrimo trūkumų), nes jai priskiriamas pažeidimas.

ieškovė nurodo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies, 1996 m. Komisijos pranešimo dėl bendradarbiavimo ir 1998 m. Baudų nustatymo metodo gairių pažeidimą.

(2) Tarybos reglamentas Nr. 17, Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL L 13, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3).

(3) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81).

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/66

2010 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Alfa Acciai prieš Komisiją

(Byla T-85/10)

2010/C 100/97

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Alfa Acciai SpA (Breša, Italija), atstovaujama advokato L. Vitolo

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 galutinis, COMP/37.956 gelžbetonio armatūra, pakartotinis priėmimas (sprendimas), iš dalies pakeistą ir papildytą 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 galutinis (papildomas sprendimas) tiek, kiek juo nustatyta, kad Alfa Acciai S.p.A. pažeidė EAPB sutarties 65 straipsnį ir jai paskirta 7,175 mln. EUR bauda;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo:

—	panaikinti Sprendimo 2 straipsnį, kuriuo ieškovei paskirta bauda;

nepatenkinus ir antrojo reikalavimo:

—	sumažinti baudos dydį;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrindiniai ieškinio motyvai ir argumentai yra tokie patys kaip pateikti byloje Feralpi Holding Spa prieš Komisiją, T-70/10, ir byloje Riva Fire Spa prieš Komisiją, T-83/10.

Ieškovė konkrečiai nurodo:

Komisija neturi kompetencijos skirti sankcijos už EAPB sutarties 65 straipsnio pažeidimą po to, kai minėta sutartis nustojo galioti, ir bet kuriuo atveju savo sprendimo teisiniu pagrindu laikyti Reglamento 1/2003 (EB) (1) 7 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 2 dalies.

Pažeista ieškovės teisė į gynybą administracinėje procedūroje, nes Komisija neatsiuntė naujo pareiškimo dėl prieštaravimų, o tik paštu pranešė, jog ketina iš naujo priimti sprendimą. Valstybių narių nebuvo klausiama, jos taip pat nedalyvavo galutiniame svarstyme, todėl ieškovei buvo faktiškai neįmanoma pateikti savo nuomonės dėl iš naujo priimamo sprendimo.

Pažeista EAPB sutarties 65 straipsnio 1 dalis, nes sprendime apibūdintos faktinės aplinkybės nesudarė vieno ir tęstinio kartelio.

Vertinant ieškovės elgesį ir nustatant baudos dydį pažeistos pagal Reglamento Nr. 1/2003 (EB) 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės ir lygybės bei proporcingumo principai.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

17.4.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/67

2010 m. vasario 24 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija prieš Komisiją

(Byla T-89/10)

2010/C 100/99

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrijos Respublika, atstovaujama J. Fazekas, M.Z. Fehér ir K. Szíjjártó

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10151, kuriuo patvirtinamas didelio projekto „Greitkelis M43 nuo Szeged iki Makó“ finansavimas pagal Transporto veiklos programą Vengrijoje, kuri bendrai finansuojama iš Europos regionų plėtros fondų (ERPF) ir Sanglaudos fondų „Konvergencijos“ tikslu, kiek jo nuostatose nenumatoma apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tinkamas finansuoti išlaidas;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija Komisijos sprendimą C(2009) 10151 dėl didelio projekto „Greitkelis M43 nuo Szeged iki Makó“, esančio Transporto veiklos programos, kuriai Konvergencijos tikslu Sąjunga teikia struktūrinę pagalbą iš Europos regionų plėtros ir Sanglaudos fondų, dalimi. Šiuo sprendimu Komisija leido sumokėti išmoką iš Sanglaudos fondo šiam dideliam projektui. Be to, ginčijamo sprendimo I priedo skyriuje „Netinkamos finansuoti išlaidos“ Komisija neįtraukė su projektu susijusių pridėtinės vertės mokesčio mokėjimų, kaip kad buvo siūliusios Vengrijos valdžios institucijos.

Ieškinio pagrinduose ieškovė nurodo, kad priėmusi ginčijamą sprendimą Komisija pažeidė susijusias Europos Sąjungos teisės nuostatas, konkrečiai kalbant, Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (1) 56 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 (2) 3 straipsnį.

Ieškovės nuomone, Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 3 straipsnio e punkte konkrečiai įtvirtinama, kad pridėtinės vertės mokestis, kuris gali būti susigrąžintas, negali būti finansuojamas iš Sanglaudos fondo. Todėl ieškovės nuomone iš šios nuostatos darytina aiški išvada, kad pridėtinės vertės mokestis, kuris negali būti susigrąžintas, gali būti finansuojamas. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę, susijusią su pridėtinės vertės mokesčiu, didelio projekto, dėl kurio priimtas sprendimas, naudos gavėjas nėra apmokestinamasis asmuo, todėl jis negali pareikalauti sugrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, todėl ieškovas nesutinka, kad ginčijamame sprendime Komisija neįtraukė dėl šio mokesčio susidariusių išlaidų.

Be to, ieškovė skundžiasi, kad, atsižvelgus į tai, jog Komisija nelaiko tinkamomis finansuoti išlaidų, kurios Reglamentu Nr. 1084/2006 neįtraukiamos į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, nors šios srities nacionaliniuose teisės aktuose aiškiai nurodoma, jog jos yra tinkamos finansuoti išlaidos, todėl ginčijamu sprendimu Komisija pažeidė valstybės narės teises, priklausančias jai pagal Reglamento Nr. 1083/2006 56 straipsnio 4 dalį.

Taip pat ieškovė nurodo, kad Komisijos teiginys, jog naudos gavėjo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis galės būti „susigrąžintas“ iš pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už rinkliavą, kurią naudos gavėjas gaus už pastatytos infrastruktūros valdymą, reiškia labai plačiai aiškinti „pridėtinės vertės mokesčio, kuris gali būti susigrąžintas“ terminą pagal Reglamento Nr. 1084/2006 3 straipsnio e punktą, I šios nuostatos formuluotė to neleidžia ir, be to, tai pažeistų Europos Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas pridėtinės vertės mokestis.

Galiausiai ieškovė nurodo, kad nei pagal Reglamentą Nr. 1083/2006, nei pagal Reglamentą Nr. 1084/2006 neleidžiama jų aiškinti taip, kad Komisija, vertindama tinkamas finansuoti išlaidas, įskaitant ir tinkamą finansuoti pridėtinės vertės mokestį, savo sprendimą gali pagrįsti ta aplinkybe, kad valstybė narė galėjo surasti kitokį teisinį sprendimą dėl projekto organizavimo ir infrastruktūros valdymo. Ieškovės nuomone, nacionalinių infrastruktūrų administracinis valdymas ir susijusios viešosios paslaugos iš esmės yra valstybių narių kompetencijoje. Šiuo požiūriu ieškovė nurodo, kad, jei jie tenkina Sąjungos teisės aktų reikalavimus, Komisija privalo priimti valstybės narės pasirinktą sprendimą kartu su naudos gavėjo, kaip apmokestinamo arba neapmokestinamo asmens, statusu susijusiu tinkamų finansuoti išlaidų vertinimu.

(1) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, p. 25).

(2) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 (OL L 210, p. 79).

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.100.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 100

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. balandžio 17d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2010/C 100/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 80, 2010 3 27	1