18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 69/1

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pagal 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač jų 33 punktą, abipusio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose kertiniu akmeniu.

(2)

2000 m. lapkričio 29 d. Taryba, vadovaudamasi Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadomis, priėmė sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių programą  (3). Priemonių programos įžangoje nurodoma, kad abipusio pripažinimo principas „skirtas ne tik valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti, bet ir asmens teisių apsaugai didinti“.

(3)

Kad būtų galima įgyvendinti sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo laipsnis labai priklauso nuo įvairių kriterijų, be kita ko, įtariamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų būtiniausių standartų, reikalingų sudaryti palankesnes sąlygas taikyti abipusio pripažinimo principą.

(4)

Abipusio pripažinimo principas gali būti taikomas veiksmingai tik esant pasitikėjimui, kai ne tik teisminės institucijos, bet ir visi baudžiamojo proceso dalyviai pripažįsta kitų valstybių narių teisminių institucijų sprendimus lygiaverčiais jų valstybių narių atitinkamiems sprendimams, ir tai reiškia pasitikėjimą ne tik vieno iš partnerių teisės normų tinkamumu, bet ir teisingu tų teisės normų taikymu.

(5)

Nors visos valstybės narės yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) šalys, patirtis rodo, kad tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis.

(6)

Sutarties 82 straipsnio 2 dalyje numatytas tokių valstybėse narėse taikomų minimalių taisyklių, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų abipusiam pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui peržengiančio sienas pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti, nustatymas. 82 straipsnio 2 dalies b punkte kalbama apie „asmenų teises baudžiamajame procese“ kaip apie vieną iš sričių, kurioje gali būti nustatytos minimalios taisyklės.

(7)

Bendros minimalios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui. Tokios bendros minimalios taisyklės turėtų būti taikomos vertimui žodžiu ir raštu baudžiamajame procese.

(8)

Asmenų, kurie nesupranta procese vartojamos kalbos, teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas yra nustatytos EŽTK 6 straipsnyje, kaip išsamiai išaiškinta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Šios direktyvos nuostatomis sudaromos palankesnės sąlygos taikyti tas teises praktikoje. Šiuo tikslu šia direktyva siekiama užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo teises į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, kad būtų apsaugotos to asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

(9)

Šioje direktyvoje numatytos teisės taip pat turėtų būti taikomos Europos arešto orderio vykdymo procese, neviršijant šioje direktyvoje numatytų ribų. Vykdančiosios valstybės narės turėtų užtikrinti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas prašomam perduoti asmeniui, kuris nesupranta procese vartojamos kalbos arba ja nekalba, ir padengti tokio vertimo išlaidas.

(10)

Šios direktyvos nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad įtariamojo ar kaltinamojo, kuris nekalba procese vartojama kalba ar jos nesupranta, teisės suprasti jam pareikštus įtarimus ar kaltinimus ir procesą tam, kad jis galėtų naudotis savo teisėmis, būtų apsaugotos suteikiant nemokamą ir tinkamą kalbinę pagalbą. Įtariamasis ar kaltinamasis turėtų turėti galimybę, inter alia, savo advokatui paaiškinti savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jis nesutinka, ir supažindinti savo advokatą su visais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jo gynybai. Primenama, kad šios direktyvos nuostatomis nustatomos minimalios taisyklės. Valstybės narės gali suteikti daugiau teisių, nei nustatyta šioje direktyvoje, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą ir tais atvejais, kurie nėra konkrečiai numatyti šioje direktyvoje. Apsaugos lygis niekada neturėtų būti žemesnis nei numatyta pagal EŽTK nustatytus standartus, kaip išaiškinta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje.

(11)

Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos užtikrinti vertimą žodžiu įtariamajam ar kaltinamajam palaikant ryšius su savo advokatu, jeigu jie gali veiksmingai bendrauti ta pačia kalba. Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos užtikrinti vertimą žodžiu palaikant tokius ryšius, kai teisė į vertimo žodžiu paslaugas aiškiai naudojama kitiems tikslams nei teisių į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimui atitinkamame procese.

(12)

Turėtų būti numatyta galimybė laikantis nacionalinės teisės peržiūrėti išvadą, kad nereikia teikti vertimo žodžiu ar raštu paslaugų. Tokia peržiūra galėtų būti vykdoma, pavyzdžiui, taikant specialią skundų procedūrą arba taikant įprastą apeliacinę procedūrą dėl sprendimų dėl bylos esmės.

(13)

Tinkama pagalba taip pat turėtų būti suteikiama įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, turintiems klausos arba kalbos sutrikimų.

(14)

Pareiga rūpintis įtariamaisiais ar kaltinamaisiais, kurių padėtis yra potencialiai nepalanki, ypač dėl to, kad jie turi fizinių sutrikimų, turinčių įtakos jų gebėjimui veiksmingai bendrauti, prisideda prie tinkamo teisingumo vykdymo. Todėl prokuratūra, teisėsaugos bei teisminės institucijos turėtų užtikrinti, kad šie asmenys galėtų veiksmingai pasinaudoti šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, skirdamos dėmesį galimam pažeidžiamumui, turinčiam įtakos jų gebėjimui suprasti procesą bei susikalbėti, ir imdamosi tinkamų veiksmų šioms teisėms užtikrinti.

(15)

Būtina sąlyga siekiant užtikrinti proceso teisingumą – esminiai dokumentai ar bent svarbios tokių dokumentų dalys turėtų būti išversti įtariamojo ar kaltinamojo naudai. Valstybių narių institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, turi pačios nuspręsti, kurie dokumentai turėtų būti išversti. Kai kurie dokumentai visada turėtų būti laikomi esminiais dokumentais, kurie turėtų būti išversti, pavyzdžiui, sprendimas, kuriuo asmeniui atimama laisvė, kaltinimas arba kaltinamasis aktas ir teismo sprendimai.

(16)

Teisės į dokumentų vertimą raštu atsisakymas turėtų būti nedviprasmiškas, jam turėtų būti taikomos būtiniausios apsaugos priemonės ir jis turėtų nepažeisti svarbių visuomenės interesų.

(17)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama puoselėti teisę į laisvę, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą.

(18)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos, kai jos atitinka EŽTK garantuojamas teises, būtų įgyvendinamos derinant jas su EŽTK nuostatomis, išsamiai išaiškintomis atitinkamoje Europos žmogaus teisių teismo praktikoje.

(19)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. nustatyti bendrus būtiniausius standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo, dėl siūlomo veiksmo apimties ir poveikio, būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nurodyto ir apibrėžto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 69/5

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.

(3)

Pagal  2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą Stokholmo programą abipusis pripažinimas galėtų būti taikomas visų rūšių teismo nuosprendžiams ir sprendimams, kurie, priklausomai nuo teisės sistemos, gali būti baudžiamieji ar administraciniai. Programoje taip pat nurodyta, kad nusikaltimo aukoms gali būti taikomos specialios apsaugos priemonės, kurios turėtų galioti visoje Sąjungoje.

(4)

2006 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl esamos kovos su smurtu prieš moteris padėties ir ateities veiksmų valstybėms narėms rekomenduojama parengti bet kokio smurto prieš moteris visiškai netoleruojančią politiką ir jos raginamos imtis deramų priemonių siekiant užtikrinti geresnę aukų bei potencialių aukų apsaugą ir paramą joms.

(5)

Bendroje vidaus sienų neturinčioje teisingumo erdvėje būtina užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje asmeniui suteikta apsauga būtų išlaikoma ir toliau jam teikiama kitoje valstybėje narėje, į kurią jis persikelia arba jau persikėlė. Be to, turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos piliečiams teisėtai naudojantis savo teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalį ir SESV 21 straipsnį nebūtų prarandamas jų saugumas.

(6)

Kad būtų pasiekti šie tikslai, ši direktyva turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias apsauga, pagrįsta pagal vienos valstybės narės (išduodančiosios valstybės) teisės aktus priimta apsaugos priemone, gali būti teikiama ir kitoje valstybėje narėje, į kurią persikelia saugomas asmuo (vykdančiojoje valstybėje), nepriklausomai nuo atitinkamoje apsaugos priemonėje nurodytų įpareigojimų ar draudimų tipo ar trukmės.

(7)

Siekiant užkirsti kelią naujam nusikaltimui prieš auką vykdančiojoje valstybėje, tai valstybei turėtų būti suteiktas teisinis pagrindas pripažinti išduodančiosios valstybės anksčiau priimtą aukai palankų sprendimą, taip pat išvengiant būtinybės aukai pradėti naują procesą ar vėl pateikti įrodymų vykdančiojoje valstybėje, lyg išduodančioji valstybė nebūtų priėmusi sprendimo.

(8)

Ši direktyva turėtų būti taikoma ir vykdoma taip, kad saugomas asmuo vykdančiojoje valstybėje gautų tokią pačią arba lygiavertę apsaugą, kokią jis būtų gavęs, jei apsaugos priemonė būtų buvusi priimta toje valstybėje ab initio, taigi vengiant diskriminavimo.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nagrinėjami atvejai, kai į kitą valstybę narę persikelia saugomas asmuo, jos nuostatų vykdymas nereiškia, kad vykdančiajai valstybei perduodami įgaliojimai, susiję su pagrindinėmis, atidėtomis, alternatyviomis, lygtinėmis ar antrinėmis sankcijomis arba susiję su saugumo priemonėmis, taikomomis pavojų keliančiam asmeniui, jei pastarasis ir toliau gyvena valstybėje, kuri priėmė apsaugos priemonę.

(10)

Atitinkamais atvejais turėtų būti galima naudotis elektroninėmis priemonėmis, siekiant pagal nacionalinės teisės aktus ir procedūras praktikoje įgyvendinti taikant šią direktyvą patvirtintas priemones.

(11)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti pavojuje esančius asmenis, valstybės narės, veikdamos vienašališkai, negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl masto ir galimo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)

Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie pavojuje esančių asmenų apsaugos, taip papildant šioje srityje jau taikomus dokumentus, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (2) ir 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (3),

1)

„Europos apsaugos orderis“ – teismo sprendimas, susijęs su valstybės narės priimta apsaugos priemone, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kitai valstybei narei atitinkamais atvejais priimti apsaugos priemonę pagal savo nacionalinę teisę, kad būtų apsaugota asmens gyvybė, fizinė ir psichinė neliečiamybė, laisvė arba lytinis neliečiamumas.

2)

„Apsaugos priemonė“ – valstybės narės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas, kuriuo pavojų keliančiam asmeniui nustatomas vienas ar keli 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įpareigojimai arba draudimai, jeigu tokių įpareigojimų ar draudimų pažeidimas yra laikomas nusikalstama veika pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba kitu pažeidimu, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu toje valstybėje narėje.

3)

„Saugomas asmuo“ – asmuo, kurio gyvybei, fizinei ir psichinei neliečiamybei, laisvei arba lytiniam neliečiamumui taikoma apsauga, pagrįsta išduodančiosios valstybės priimta apsaugos priemone.

4)

„Pavojų keliantis asmuo“ – asmuo, kuriam taikomas vienas ar keli 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įpareigojimai arba draudimai.

5)

„Išduodančioji valstybė“ – valstybė narė, kurioje pirmiausia priimta apsaugos priemonė, kuri yra pagrindas išduoti Europos apsaugos orderį.

6)

„Vykdančioji valstybė“ – valstybė narė, kuriai perduotas Europos apsaugos orderis, kad jį pripažintų.

7)

„Priežiūros valstybė“ – valstybė narė, kuriai perduotas teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje.

a)

įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba kuriuos lanko saugomas asmuo;

b)

įpareigojimas būti tam tikroje vietoje, jei taikoma, tam tikru laiku;

c)

įpareigojimas, kuriuo apribojamas išvykimas iš išduodančiosios valstybės teritorijos;

d)

įpareigojimas vengti kontaktų su saugomu asmeniu; arba

e)

draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

a)

saugomo asmens tapatybė ir pilietybė, taip pat asmens teisinio atstovo, jei saugomas asmuo yra nepilnametis arba neveiksnus, tapatybė ir pilietybė;

b)

naudojamos technologinės priemonės, jei tokių yra, kurios atitinkamais atvejais buvo suteiktos saugomam asmeniui skubiam apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti;

c)

išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir el. pašto adresas;

d)

informacija apie apsaugos priemonę, kuria remiantis išduodamas Europos apsaugos orderis;

e)

faktų ir aplinkybių, dėl kurių išduodančiojoje valstybėje priimta apsaugos priemonė, santrauka;

f)

pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemone, kuria grindžiamas Europos apsaugos orderis, nustatyti įpareigojimai ar draudimai, jų galiojimo trukmė ir aiškus nurodymas, kad jų pažeidimas yra laikomas nusikalstama veika pagal išduodančiosios valstybės teisę arba kitu pažeidimu, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu;

g)

pavojų keliančio asmens tapatybė ir pilietybė;

h)

atitinkamais atvejais kitos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos vertinant saugomam asmeniui kylantį pavojų;

i)

kai taikytina, aiškiai nurodoma, kad teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, jau perduotas kitai valstybei narei, ir nurodoma tokio sprendimo vykdymą užtikrinanti kompetentinga institucija.

a)

gavusi pagal 7 straipsnį perduotą Europos apsaugos orderį jį pripažįsta ir atitinkamais atvejais imasi visų priemonių, kurių ji galėtų imtis pagal savo nacionalinę teisę panašiu atveju, kad užtikrintų saugomo asmens apsaugą, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia remtis vienu iš 9 straipsnyje nurodytų nepripažinimo pagrindų;

b)

atitinkamais atvejais informuoja pavojų keliantį asmenį apie priemonę, kurios imtasi vykdančiojoje valstybėje;

c)

imasi visų skubių ir laikinųjų priemonių, kurių reikia siekiant toliau užtikrinti saugomo asmens apsaugą;

d)

nedelsdama išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai ir, jei išduodančioji valstybė skiriasi nuo priežiūros valstybės, priežiūros valstybės kompetentingai institucijai praneša apie bet kokius apsaugos priemonės, kuria grindžiamas Europos apsaugos orderis ir kuri apibūdinta jame, pažeidimus. Pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą.

a)

Europos apsaugos orderis yra nevisiškai užpildytas arba nebuvo užpildytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį;

b)

neįvykdyti 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai;

c)

apsauga grindžiama sankcijos arba priemonės, kuriai taikoma amnestija pagal vykdančiosios valstybės teisę ir kuri susijusi su veika, priklausančia jos kompetencijai pagal tą teisę, vykdymu;

d)

pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo naudojasi imunitetu ir todėl neįmanoma priimti apsaugos priemonių.

a)

apsaugos priemonės atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo;

b)

apsaugos priemonės keitimo;

c)

arešto orderio išdavimo arba kito vykdytino tokio paties poveikio teismo sprendimo priėmimo;

d)

naujo baudžiamojo proceso pavojų keliančio asmens atžvilgiu pradėjimo.

a)

kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių, ir

b)

šios direktyvos taikymą.

18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 69/19

ML1

Mažesnio nei 20 mm kalibro lygiavamzdžiai ginklai, kiti 12,7 mm (0,5 colio) ar mažesnio kalibro šaunamieji ginklai, automatiniai ginklai bei jų priedai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

ML1 dalis netaikoma lygiavamzdžiams ginklams, naudojamiems medžioklei arba sportui. Šie ginklai neturi būti specialiai sukurti kariniams tikslams arba neturi būti automatiniai.

ML1 dalis netaikoma ginklams, specialiai sukurtiems šaudyti mokomaisiais šaudmenimis ir kuriais negalima šaudyti jokiais šaudmenimis, nurodytais ML3 dalyje.

ML1 dalis netaikoma ne automatiniams ginklams, kuriems naudojami šoninio mušimo inicijavimo šaudmenys.

ML1 dalies d punktas netaikomas ginklų optiniams taikikliams be vaizdo apdorojimo elektroniniu būdu, kurių didinimas yra 4 kartai arba mažiau, jeigu jie nėra specialiai sukurti ar modifikuoti kariniams tikslams.

ML2

20 mm ar didesnio kalibro lygiavamzdžiai ginklai, kiti didesnio kaip 12,7 mm (0,5 colio) kalibro ginklai ar ginkluotė, granatsvaidžiai bei jų priedai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

ML3

Šaudmenys, sprogdiklių nustatymo prietaisai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

ML4

Bombos, torpedos, raketos, reaktyviniai sviediniai, kiti sprogstamieji užtaisai ir jais susijusi įranga bei jos priedai, taip pat specialiai jiems sukurti komponentai:

Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

Dėl Orlaivių priešraketinės apsaugos sistemų (AMPS) – žr. ML4 dalies c punktą.

ML5

Ugnies kontrolės ir su ja susijusi aliarminė ir įspėjamoji įranga, tikrinimo ir vizavimo įranga bei atsakomųjų veiksmų įranga, specialiai sukurta kariniams tikslams, taip pat specialiai jai sukurti komponentai ir dalys:

ML6

Antžeminės transporto priemonės ir jų komponentai:

Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

Taip pat žr. ML13 dalies a punktą

ML6 dalies a punktas apima:

ML6 dalies a punkte nurodytų sausumos transporto priemonių modifikavimas kariniams tikslams – struktūrinis ar elektromechaninis pakeitimas, kai naudojamas vienas ar keli specialiai kariniams tikslams sukurti komponentai. Tokie komponentai apima:

ML6 dalis netaikoma šarvuotiems arba balistinę apsaugą turintiems civiliniams automobiliams ar sunkvežimiams, kurie yra sukurti ar modifikuoti pinigams ar vertybėms vežti.

ML7

Cheminės ar biologinės toksinės medžiagos, "medžiagos riaušėms malšinti", radioaktyviosios medžiagos, su jomis susijusi įranga, komponentai ir medžiagos:

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A004 poziciją.

ML7 dalies b ir d punktai netaikomi:

ML7 dalie h punkte ir ML7 i punkto 2 papunktyje nurodytos ląstelių kultūros ir biologinės sistemos yra išimtinės, ir šie punktai netaikomi ląstelių arba biologinėms sistemoms, skirtoms civiliniams tikslams, pavyzdžiui: žemės ūkiui, farmacijai, medicinai, veterinarijai, aplinkosaugai, atliekų tvarkymui arba maisto pramonei.

ML8

"Energetinės medžiagos" ir su jomis susijusios medžiagos:

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C011 poziciją.

Dėl sprogstamųjų užtaisų ir įtaisų žr. ML4 dalį bei ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A008 poziciją

Techninės pastabos:

nuo 2009 m. netaikomas;

ML8 dalis netaikoma toliau nurodytoms medžiagoms, jeigu jų nėra junginiuose arba jos nesumaišytos su "energetinėmis medžiagomis", nurodytomis ML8 dalies a punkte, ar metalo milteliais, nurodytais ML8 dalies c punkte:

ML9

Karo laivai (antvandeniniai ar povandeniniai), speciali laivyno įranga, dalys, komponentai ir kiti antvandeniniai laivai:

Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

ML10

"Orlaiviai", "už orą lengvesni skraidomieji aparatai", nepilotuojami skraidomieji aparatai, aviaciniai varikliai ir "orlaivių" įranga, su ja susijusi kita įranga ir komponentai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniams tikslams:

Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

ML10 dalies b punktas netaikomas specialiai kariniams tikslams sukurtiems „orlaiviams“ ar jų modifikacijoms, kurie turi visas šias charakteristikas:

ML10 dalies d punktas netaikomas:

ML10 dalies b ir d punktai dėl specialiai kariniams tikslams sukurtų ir modifikuotų nekarinių "orlaivių" arba aviacinių komponentų ir susijusios įrangos arba aviacinių variklių taikomi tik tiems kariniams komponentams ir susijusiai karinei įrangai, kurie yra būtini modifikacijai kariniams tikslams atlikti.

ML11

Elektroninė įranga, nenurodyta kituose ES bendrojo karinės įrangos sąrašo punktuose, ir specialiai jai sukurti komponentai:

ML12

Didelio greičio kinetinės energijos ginklų sistemos ir su jomis susiję įrenginiai bei specialiai jiems sukurti komponentai:

Dėl ginklų sistemų, naudojančių pokalibrinius šaudmenis ar tik cheminę varomąją jėgą, ir jų amunicijos – žr. ML1–ML4 dalis.

ML12 dalis apima ir šias sistemas, kai jos specialiai sukurtos kinetinėms energijos ginklų sistemoms:

ML12 dalis taikoma ginklų sistemoms, naudojančioms bet kurią iš šių rūšių varomosios jėgos energiją:

ML13

Šarvuotoji ar apsauginė įranga, konstrukcijos ir komponentai:

ML13 dalies b punktas apima medžiagas, specialiai sukurtas į sprogimą reaguojančiai apsaugai formuoti arba karinėms priedangoms statyti.

ML13 dalies c punktas netaikomas įprastiniams plieniniams šalmams, kurie nėra modifikuoti ar sukurti taip, kad juose galėtų būti įtaisytas bet kokios rūšies papildomas prietaisas.

ML13 dalies c ir d punktai netaikomi šalmams, šarvuotėms ir apsauginiams drabužiams, dėvimiems asmeninės apsaugos tikslais.

ML13 dalyje nurodyti tik tie bombas neutralizuojantiems darbuotojams specialiai sukurti šalmai, kurie yra specialiai sukurti kariniams tikslams.

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A005 poziciją.

"Pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms", naudojamoms šarvuotėms ir šalmams gaminti – žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C010 poziciją.

ML14

‧Specializuota įranga, skirta karinėms pratyboms‧ arba karinių scenarijų imitavimui, simuliatoriai, specialiai sukurti mokymui naudotis visais šautuvais ir ginklais, nurodytais ML1 ar ML2 dalyse, ir specialiai jiems sukurti komponentai bei priedai.

Techninė pastaba:

Terminas ‧specializuota karinėms pratyboms skirta įranga‧ apima karinių veiksmų treniruoklius, skrydžio valdymo treniruoklius, radaro taikinius-treniruoklius, radarų taikinių generatorius, šaudymo pratybų prietaisus, kovos su povandeniniais laivais treniruoklius, skraidymo simuliatorius (įskaitant centrifugas lakūnams ar astronautams rengti), radarų treniruoklius, skraidymo įrangos imitacinius treniruoklius, navigacinius treniruoklius, raketų paleidimo treniruoklius, taikinių įrangą, ginkluotės treniruoklius, nepilotuojamų "orlaivių" treniruoklius, mobiliuosius pratybų įrenginius ir antžeminių operacijų mokymo įrangą.

ML14 dalis apima vaizdo atkūrimo ir interaktyvios aplinkos sistemas, skirtas simuliatoriams, jei jos yra specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniams tikslams.

ML14 dalis netaikoma įrangai, specialiai sukurtai mokymui naudotis medžiokliniais ar sportiniais ginklais.

ML15

Vaizdo atkūrimo ar atsakomųjų priemonių įranga, specialiai sukurta kariniams tikslams, ir specialiai jai sukurti komponentai bei priedai:

ML15 dalies f punktas apima įrangą, sukurtą karinių vaizdo sistemų veikimui neutralizuoti arba efektyvumui susilpninti ar tokiam ardomajam poveikiui sumažinti.

ML15 dalyje terminas specialiai sukurti komponentai, kai jie specialiai sukurti kariniams tikslams, apima:

ML15 dalis netaikoma "pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniams vamzdeliams" ar įrangai, specialiai sukurtai naudojant "pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius".

Dėl ginklų, kuriems naudojami "pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai", klasifikacijos žr. ML1 ir ML2 dalis bei ML5 dalies a punktą.

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 6A002 pozicijos a punkto 2 papunktį ir 6A002 pozicijos b punktą.

ML16

Liejiniai, atliejos ir kiti pusgaminiai, kurie naudojami nurodytuose gaminiuose ir atpažįstami pagal medžiagos sudėtį, formą arba funkcijas ir specialiai pagaminti gaminiams, nurodytiems ML1ML4, ML6, ML9, ML10, ML12 arba ML19 dalyse.

ML17

Įvairi įranga, medžiagos ir ‧bibliotekos‧ bei specialiai joms sukurti komponentai:

Techninės pastabos:

ML18

Gamybos įranga ir komponentai:

Techninė pastaba:

ML18 dalyje terminas ‧gamyba‧ apima projektavimą, tyrimą, gaminimą, bandymą ir tikrinimą.

ML18 dalies a ir b punktai apima šią įrangą:

ML19

Kreipiamosios energijos ginklų sistemos (DEW), su jomis susijusių arba atsakomųjų priemonių įranga ir bandymų modeliai, bei specialiai jiems sukurti komponentai:

Kreipiamosios energijos ginklų sistemos, nurodytos ML19 dalyje, apima sistemas, kurių galimybes lemia kontroliuojamas pritaikymas:

ML19 dalis apima šią įrangą, specialiai sukurtą kreipiamosios energijos ginklų sistemoms:

ML20

Kriogeninė ir "superlaidi" įranga bei specialiai jai sukurti komponentai bei priedai:

ML21

"Programinė įranga":

ML22

"Technologija":

„Technologija", "reikalinga" ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų objektų "kūrimui", "gamybai" ar "naudojimui", yra kontroliuojama net ir tada, kai naudojama ES bendrajame karinės įrangos sąraše nenurodytam objektui.

ML22 dalis netaikoma:

ML7

"Pritaikytas kariniam tikslui"

Bet kokia modifikacija arba selekcija (pvz., keičianti grynumą, laikymo ilgalaikiškumą, kenksmingumą, pasklidimo charakteristikas arba atsparumą ultravioletinei spinduliuotei), skirta veiksmingai žaloti žmones ar gyvūnus, kenkti įrangai, derliui arba aplinkai.

ML8

"Priedai ir priemaišos"

Medžiagos, naudojamos sprogstamuosiuose junginiuose, siekiant pagerinti jų savybes.

ML8, ML9 and ML10

"Orlaiviai"

Skraidomieji aparatai su fiksuotaisiais arba su pasukamaisiais sparnais, besisukančiais sparnais (sraigtasparnis), su pasviruoju sraigtu arba pasviraisiais sparnais.

ML11

"Automatinės vadovavimo ir kontrolės sistemos"

Elektroninės sistemos, kurias pasitelkus įvedama, tvarkoma ir perduodama informacija, būtina efektyviam grupuotės, pagrindinės rikiuotės, taktinės rikiuotės, dalinio, laivo, padalinio ar ginkluotės, kuriems vadovaujama, veikimui. To pasiekiama naudojantis kompiuteriu ir kita specializuota aparatine įranga, sukurta padėti vykdyti karinio vadovavimo ir kontrolės organizavimo funkcijas. Automatinės vadovavimo ir kontrolės sistemos pagrindinės funkcijos: veiksmingas automatinis informacijos rinkimas, kaupimas, saugojimas ir tvarkymas; padėties bei aplinkybių, turinčių įtakos kovos veiksmų parengimui bei vykdymui, vaizdavimas; operatyviniai ir taktiniai skaičiavimai siekiant paskirstyti išteklius pajėgų grupuotėms arba kovos rikiuotės ar išskleidimo į kovos rikiuotę elementams atsižvelgiant į operacijos tikslą ar etapą; duomenų parengimas siekiant įvertinti situaciją ir priimti sprendimus bet kuriuo operacijos ar mūšio momentu; operacijų imitacija kompiuteriu.

ML22

"Pagrindiniai moksliniai tyrimai"

Eksperimentinis arba teorinis darbas, kurio pagrindinis tikslas – įgyti naujų žinių apie pagrindinius reiškinių principus arba stebimus faktus, ir kuriuo nebūtinai pirmiausia siekiama konkrečių praktinių tikslų ar uždavinių sprendimo.

ML7, 22

"Biokatalizatoriai"

Fermentai (enzimai), skirti konkrečioms cheminėms arba biocheminėms reakcijoms arba kiti biologiniai junginiai, kurie jungiasi su KNM medžiagomis ir pagreitina jų suardymą.

Techninė pastaba:

"Fermentai (enzimai)" – konkrečių cheminių arba biocheminių reakcijų "biokatalizatoriai".

ML7, 22

"Biopolimerai"

Biologinės makromolekulės:

Techninės pastabos:

ML10

"Civiliniai orlaiviai"

"Orlaiviai", civilinės aviacijos kompetentingų institucijų pagal paskirtį įrašyti į paskelbtą skrydžiams tinkamų "orlaivių" registrą, skirti skraidyti komerciniais civiliniais vidaus ir tarptautiniais maršrutais arba naudoti teisėtais civiliniais, asmeniniais arba verslo tikslais.

ML21, 22

"Kūrimas"

Visi etapai prieš serijinę gamybą, pavyzdžiui, projektavimas, projekto tyrimas, projekto analizė, projekto koncepcijos, prototipų surinkimas ir bandymai, bandomosios gamybos schemos, projektavimo duomenys, projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas, konfigūracijos projektavimas, tarpusavio funkciškumo projektavimas, išdėstymas.

ML17

"Galutiniai vykdymo įtaisai"

Griebtuvai, aktyvieji įrankiniai įtaisai ir bet kurios kitos įrankinės priemonės, kurios yra įdedamos į "roboto" manipuliatoriaus rankos laikiklinį antgalį.

Techninė pastaba:

"Aktyvieji įrankiniai įtaisai" – įtaisai, naudojami suteikti ruošiniui judesio jėgą, apdorojimo energiją arba judesio kryptį.

ML4, 8

"Energetinės medžiagos"

Medžiagos ar mišiniai, kurie chemiškai reaguoja išskirdami energiją, reikalingą taikant juos pagal paskirtį. "Sprogstamosios medžiagos", "pirotechnika“ ir "svaidomieji sprogmenys" priklauso "energetinių medžiagų" poklasiams.

ML8, 18

"Svaidomosios medžiagos"

Kietos, skystos ar dujinės medžiagos arba jų mišiniai, kurie naudojant juos kovinėse galvutėse, naikinimo ir kitose priemonėse kaip inicijuojančius užtaisus, tarpinius detonatorius arba pagrindinius užtaisus, turi detonuoti.

ML7

"Ligų platintojai"

Pernešėjai (pvz., plazmidės ar virusai), naudojami genetiniai medžiagai įterpti į priimančiąsias ląsteles.

ML 17

"Kuro elementas"

Elektrocheminis prietaisas, kuris paverčia cheminę energiją tiesiogiai nuolatine elektros srove, naudodamas kurą iš išorėje esančio šaltinio.

ML13

"Pluoštinės ar gijinės medžiagos"

Apima:

ML15

"Pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai"

Elektrostatinio židinio vamzdeliai, kuriuose naudojamas įvesties ir išvesties šviesolaidinės arba stiklo plokštės, daugiašarmiai fotokatodai (S-20 arba S-25), bet ne mikrokanalinių plokštelių stiprintuvai.