ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2010.035.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 35

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

53 tomas
2010m. vasario 12d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2010/C 035/01

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5599 – AMCOR/ALCAN) ( 1 )

1

2010/C 035/02

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5584 – Belgacom/BICS/MTN) ( 1 )

1

2010/C 035/03

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5764 – BNP Paribas/Dexia Epargne Pension) ( 1 )

2

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2010/C 035/04

Euro kursas

3

 

Audito Rūmai

2010/C 035/05

Nuomonė Nr. 1/2010 Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizikos ir iššūkiai

4

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2010/C 035/06

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi atnaujintas sąrašas (OL C 247, 2006 10 13, p. 1; OL C 153, 2007 7 6, p. 5; OL C 192, 2007 8 18, p. 11; OL C 271, 2007 11 14, p. 14; OL C 57, 2008 3 1, p. 31; OL C 134, 2008 5 31, p. 14; OL C 207, 2008 8 14, p. 12; OL C 331, 2008 12 31, p. 13; OL C 3, 2009 1 8, p. 5; OL C 64, 2009 3 19, p. 15; OL C 198, 2009 8 22, p. 9; OL C 239, 2009 10 6, p. 2; OL C 298, 2009 12 8, p. 15; OL C 308, 2009 12 18, p. 20)

5

2010/C 035/07

Atnaujinta informacija apie orientacines sumas kertant išorės sienas, kaip nurodyta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 3 dalyje (OL C 247, 2006 10 13, p. 19; OL C 153, 2007 7 6, p. 22; OL C 182, 2007 8 4, p. 18; OL C 57, 2008 3 1, p. 38; OL C 134, 2008 5 31, p. 19; OL C 37, 2009 2 14, p. 8)

7

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos Komisija

2010/C 035/08

Kvietimas teikti paraiškas pagal jungtinės Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMRP) darbo programą

8

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2010/C 035/09

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

9

2010/C 035/10

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

13

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/1


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5599 – AMCOR/ALCAN)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 35/01

2009 m. gruodžio 14 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32009M5599. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/1


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5584 – Belgacom/BICS/MTN)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 35/02

2009 m. spalio 26 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32009M5584. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/2


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5764 – BNP Paribas/Dexia Epargne Pension)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 35/03

2010 m. vasario 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik prancūzų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5764. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/3


Euro kursas (1)

2010 m. vasario 11 d.

2010/C 35/04

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3718

JPY

Japonijos jena

123,03

DKK

Danijos krona

7,4452

GBP

Svaras sterlingas

0,87750

SEK

Švedijos krona

9,9598

CHF

Šveicarijos frankas

1,4663

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

8,0975

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

26,008

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

270,50

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7094

PLN

Lenkijos zlotas

4,0285

RON

Rumunijos lėja

4,1045

TRY

Turkijos lira

2,0758

AUD

Australijos doleris

1,5446

CAD

Kanados doleris

1,4502

HKD

Honkongo doleris

10,6590

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,9633

SGD

Singapūro doleris

1,9377

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 585,77

ZAR

Pietų Afrikos randas

10,5509

CNY

Kinijos ženminbi juanis

9,3757

HRK

Kroatijos kuna

7,3163

IDR

Indonezijos rupija

12 850,95

MYR

Malaizijos ringitas

4,7018

PHP

Filipinų pesas

63,404

RUB

Rusijos rublis

41,3730

THB

Tailando batas

45,496

BRL

Brazilijos realas

2,5342

MXN

Meksikos pesas

17,9363

INR

Indijos rupija

63,7900


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


Audito Rūmai

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/4


NUOMONĖ Nr. 1/2010

„Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizikos ir iššūkiai“

2010/C 35/05

Europos Audito Rūmai praneša, kad neseniai jų interneto svetainėje http://www.eca.europa.eu buvo paskelbta Nuomonė Nr. 1/2010 „Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizikos ir iššūkiai“.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/5


Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi atnaujintas sąrašas (OL C 247, 2006 10 13, p. 1; OL C 153, 2007 7 6, p. 5; OL C 192, 2007 8 18, p. 11; OL C 271, 2007 11 14, p. 14; OL C 57, 2008 3 1, p. 31; OL C 134, 2008 5 31, p. 14; OL C 207, 2008 8 14, p. 12; OL C 331, 2008 12 31, p. 13; OL C 3, 2009 1 8, p. 5; OL C 64, 2009 3 19, p. 15; OL C 198, 2009 8 22, p. 9; OL C 239, 2009 10 6, p. 2; OL C 298, 2009 12 8, p. 15; OL C 308, 2009 12 18, p. 20)

2010/C 35/06

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 2 straipsnio 15 punkte nurodytų leidimų gyventi sąrašas skelbiamas remiantis valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį Komisijai perduota informacija.

Informacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kas mėnesį atnaujinama Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato svetainėje.

ČEKIJA

OL C 57, 2008 3 1 paskelbto sąrašo pakeitimas

Leidimai gyventi:

 

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002:

Povolení k pobytu

(Nuo 2004 m. gegužės 1 d. trečiųjų šalių piliečiams išduodamas leidimas gyventi nuolat arba ilgai – į kelionės dokumentą įklijuota įklija, ant kurios nurodytas atitinkamas gyvenimo šalyje tikslas)

 

Kiti:

Průkaz o pobytu rodinného příslušníka občana Evropské unie

(Gyventojo kortelė ES piliečio šeimos nariui nuo 2006 m. balandžio 27 d. išduodama trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai ir kurie atvyksta gyventi laikinai – mėlynoji knygelė)

Průkaz o povolení k trvalému pobytu

(Nuolatinio gyventojo kortelė nuo 2006 m. balandžio 27 d. (iki 2007 m. gruodžio 21 d.) išduodama trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai, ir EEE/Šveicarijos piliečiams – žalioji knygelė)

Potvrzení o přechodném pobytu na území

(Nuo 2006 m. balandžio 27 d. ES/EEE/Šveicarijos piliečiams išduodamas perlenkiamas laikinojo gyvenimo pažymėjimas)

Povolení k pobytu

(Nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. nuolat gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams išduodamas leidimas gyventi – į kelionės dokumentą įklijuota įklija)

Průkaz o povolení k pobytu pro cizince

(Nuo 1996 m. iki 2004 m. gegužės 1 d. nuolat gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. ES piliečių šeimos nariams ir EEE/Šveicarijos piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamas leidimas nuolat arba laikinai gyventi – žalioji knygelė)

Průkaz o povolení k pobytu pro cizince

(Nuo Čekijos prisijungimo prie Šengeno erdvės EEE/Šveicarijos piliečiams ir jų šeimos nariams išduodamas leidimas gyventi – žalioji knygelė)

Poznámka: V případě držitelů povolení k pobytu ve formě knížky je relevantní kategorie pobytu indikována v cestovním dokumentu formou otisku razítka:

(Pastaba. Knygelės formos leidimų gyventi turėtojų atveju atitinkama leidimo gyventi kategorija kelionės dokumente nurodoma spaudu)

Přechodný pobyt od … do …/Leidimas laikinai gyventi galioja nuo … iki …,

Trvalý pobyt v ČR od …/Leidimas nuolat gyventi galioja nuo …,

Rodinný příslušník občana Evropské unie/ES piliečio šeimos narys

Průkaz povolení k pobytu azylanta

(Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, išduodamas asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis, leidimas gyventi – pilkoji knygelė)

Průkaz oprávnění k pobytu osoby požívající doplňkové ochrany

(Asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, išduodamas asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga, leidimas gyventi – geltonoji knygelė)

 

Kiti dokumentai:

Cestovní doklad Úmluva z 28. července 1951

(Nuo 1995 m. sausio 1 d. išduodamas 1951 m. liepos 28 d. konvencijoje numatytas kelionės dokumentas (nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. – e. pasas))

Cizinecký pas

(Nuo 2004 m. spalio 17 d. asmeniui be pilietybės išduodamas užsieniečio pasas (nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. – e. pasas), kurio vidiniai puslapiai su oficialiu spaudu „Úmluva z 28. září 1954/Convention of 28 September 1954“)

Seznam cestujících na školní výlet v rámci Evropské unie

(Nuo 2006 m. balandžio 1 d. išduodamas popierinis dokumentas – mokyklinių ekskursijų po Europos Sąjungą dalyvių sąrašas)

ŠVEICARIJA

OL C 331, 2008 12 31 paskelbto sąrašo pakeitimas

I skirsnio a punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

nacionalinė D kategorijos viza, kurioje parašyta „Vaut comme titre de séjour“ (galioja kaip leidimas gyventi)


12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/7


Atnaujinta informacija apie orientacines sumas kertant išorės sienas, kaip nurodyta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 3 dalyje (OL C 247, 2006 10 13, p. 19; OL C 153, 2007 7 6, p. 22; OL C 182, 2007 8 4, p. 18; OL C 57, 2008 3 1, p. 38; OL C 134, 2008 5 31, p. 19; OL C 37, 2009 2 14, p. 8)

2010/C 35/07

Atnaujinta informacija apie orientacines sumas kertant išorės sienas, kaip nurodyta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 3 dalyje, skelbiama remiantis valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį Komisijai perduota informacija.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje ir kas mėnesį atnaujinama Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato svetainėje.

ISPANIJA

OL C 37, 2009 2 14 paskelbtos informacijos pakeitimas

2007 m. gegužės 10 d. Ministro pirmininko tarnybos ministerijos (isp. Ministerio de la Presidencia) įsakyme (PRE/1282/2007) dėl finansinių išteklių, kurių užsieniečiai privalo turėti atvykdami į Ispaniją, nurodyta suma, kurią užsieniečiai privalo įrodyti turintys, kad galėtų atvykti į Ispaniją.

a)

jų buvimo Ispanijoje išlaidoms apmokėti turima suma eurais turi būti lygi 10 % šalies minimalaus darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (2010 m. – 63,30 EUR) arba lygiaverčiam dydžiui užsienio valiuta, padaugintam iš dienų, kurias jie ketina būti Ispanijoje, skaičiaus ir su jais keliaujančių išlaikomų asmenų skaičiaus. Mažiausia suma, kurią jie privalo turėti, turi būti lygi 90 % šalies minimalaus darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (2010 m. – 570,00 EUR) arba lygiaverčiam dydžiui užsienio valiuta vienam asmeniui neatsižvelgiant į numatytą buvimo trukmę.

b)

grįžimui į kilmės šalį arba tranzitui per trečiąsias šalis užsieniečiai privalo turėti asmeninį, neperduodamą numatytos transporto priemonės bilietą ar bilietus su nurodyta kelionės data.

Užsieniečiai turi įrodyti, kad turi minėtas pragyvenimo lėšas parodydami grynuosius pinigus, patvirtintus čekius, kelionės čekius, kvitus arba kredito korteles, prie kurių turi būti pridėtas naujausias banko sąskaitos išrašas (bankų išduotos pažymos ar internetinės bankininkystės išrašai netinka) arba pateikdami bet kokius kitus aiškius kortelės sąskaitoje arba banko sąskaitoje turimų lėšų įrodymus.


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos Komisija

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/8


Kvietimas teikti paraiškas pagal jungtinės Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMRP) darbo programą

2010/C 35/08

Pranešama apie kvietimą teikti temų sričių paraiškas ir apie paskesnį kvietimą teikti susijusių projektų ir pagal juos mokslininkams skiriamų stipendijų paraiškas, kaip numatyta Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos darbo programoje.

Pagal kvietimą EMRP Call 2010 teikiamos šių mokslinių tyrimų sričių paraiškos:

pramonės metrologija

aplinkosaugos metrologija.

Preliminarus kvietimo teikti paraiškas biudžetas yra 41,28 mln. EUR kiekvienai mokslinių tyrimų sričiai.

Numatytų temų mokslinių tyrimų paraiškos turi būti pateiktos iki 2010 m. kovo 28 d., projektų ir pagal juos mokslininkams skiriamų stipendijų paraiškos – iki 2010 m. spalio 11 d.

Daugiau informacijos ir kvietimo dokumentai paskelbti svetainėje:

http://www.emrponline.eu


KITI AKTAI

Europos Komisija

12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/9


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 35/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„HALBERSTÄDTER WÜRSTCHEN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0615-02.07.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Halberstädter Würstchen“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Dešrelės „Halberstädter Würstchen“ – tai pailgos, plonos virtos dešrelės su minkšta natūralia (avies plonųjų žarnų) odele, rinkai tiekiamos tik konservuotos.

Šioms dešrelėms būdinga tamsi rūkyto produkto spalva, ypatingas intensyvus dūmo skonis ir bukmedžio aromatas. Šios savybės gaunamos dešreles rūkant keliais etapais rūkykloje su apatinėje dalyje įrengta rusenimo pakura, rūkymo metu keičiant oro drėgmę, rūkyklos dūmų tirštumą ir trumpam padidinus temperatūrą iki 110 °C. Reikiamai reguliuojant rusenimo dūmų temperatūrą susidaro spalvą ir aromatą suteikiančios dūmų sudedamosios dalys, kurios nulemia dešrelių „Halberstädter Würstchen“ skonį ir tamsią spalvą.

—   Skersmuo (storis): 20–24 mm

—   Ilgis: 12–18 cm

—   Svoris: 50–90 g

—   Dešrelių sudėtis:

   apie 45 % kiaulienos,

   apie 15 % jautienos,

   apie 15 % kiaulienos lašinių,

   apie 1,5 % natūralių žarnų (avies plonųjų žarnų),

   apie 18 % geriamojo vandens,

   apie 2 % nitrito ir valgomosios druskos mišinio,

   apie 1,5 % prieskonių (ypač baltųjų pipirų ir muskato žiedų),

   apie 2 % priedų.

   Riebumas: 20 % (± 5 %).

   Ne mažiau kaip 7,5 % mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi gamybos veiksmai, įskaitant paruošimą, džiovinimą, rūkymą, plikymą, brandinimą ir konservavimą, atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kitos taisyklės:

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Halberštato miesto teritorija

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Dešrelės „Halberstädter Würstchen“ gaminamos nustatytoje geografinėje vietovėje – Halberštato miesto teritorijoje. Gerą vardą šioms pagal šimtametę tradiciją gaminamoms dešrelėms pelnė Friedricho Heines įmonė ir kitos jos teises perėmusios įmonės, gamybą vykdžiusios tik Halberštato miesto teritorijoje.

Kaip įprasta šioje nustatytoje geografinėje vietovėje, svarbiausias veiksnys daugiau kaip 100 metų tradiciniu būdu gaminamų dešrelių „Halberstädter Würstchen“ savybėms gauti – specialus rūkymo rūkykloje su apatinėje dalyje įrengta rusenimo pakura būdas.

Rūkykla sumūryta iš šamoto plytų, kurios turi daug įtakos rūkyklos šiluminės technikos sąlygoms. Dar viena svarbi jų savybė ta, kad vidinės rūkyklos sienelės sutraukia neigiamas dūmų dalis, taigi šios rūkomų dešrelių nepasiekia, todėl dešrelių paviršiuje ir pačiose dešrelėse gali formuotis tik skonį suteikiančios medžiagos.

Vidutinė karštojo rūkymo temperatūra yra 60–75 °C, trukmė – 40–50 minučių. Pakurą kūrenant tiesiogiai, temperatūra rūkymo kameroje reguliuojama taip, kad pakaitomis trumpai pakyla iki 110 °C ir atitinkamai, priklausomai nuo temperatūros svyravimų, nuolat mažėja oro drėgmė. Dūmai susidaro ir perduodami vienoje patalpoje, vyksta anglėjimo procesas.

Dūmams susidaryti naudojamas bukmedžio drožlių ir pjuvenų mišinys, jų svorio procentinių dalių santykis – 70:30, drėgmė – 52 %. Tai būtina, kad temperatūra rūkymo metu būtų reguliuojama taip, kad visų svarbių reikiamų dūmų sudedamųjų dalių susidarytų pakankamai ir kad jos nusėstų ant dešrelių odelės. Reikiamai reguliuojant rusenimo dūmų temperatūrą, susidaro spalvą ir aromatą suteikiančios sudedamosios dalys, kurios nulemia „Halberstädter Würstchen“ skonį ir tamsią spalvą.

Pats rūkymas vyksta keliais etapais, kuriems būdingas skirtingas rūkymo laikas esant skirtingai rūkyklos dūmų temperatūrai. Temperatūros ribos rūkymo metu: 75–80 °C, 85–90 °C, 95–100 °C, aukščiausia temperatūra – daugiau kaip 110 °C.

Skirtingos temperatūros susidarymas rūkymo proceso metu ir šios temperatūros išlaikymas nustatytą laiką priklauso nuo rūkymo meistro įgūdžių. Tam tikra temperatūra ir skirtingos temperatūros ribos pasiekiamos rūkyklos ugniakure formuojant kaitros židinius. Čia svarbiausia rūkymo meistro sugebėjimai: suformuodamas kaitros židinius arba juos išardydamas, jis reguliuoja kūrenimo procesą, o kartu – rūkymo temperatūros kilimo procesą ir reikiamas temperatūros ribas. Taip palaikomas rusenimas, o tai yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad produktas būtų rūkomas švelniai. Šiame rūkymo procese taip pat svarbus rankinis temperatūros reguliavimas, nes rūkymo metu kinta ir nuolat mažėja oro drėgmė ir rūkyklos dūmų tirštumas, o tai labai svarbu gaminant produktą.

5.2.   Produkto ypatumai:

Dešrelėms „Halberstädter Würstchen“ ypač būdingas ypatingas intensyvus dūmo skonis ir tamsi spalva, kuriais jos skiriasi nuo panašių kitos kilmės produktų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

5.2 punkte apibūdinti specifiniai produkto požymiai priklauso nuo specialaus tradicinio rūkymo būdo 5.1 punkte aprašytoje rūkykloje.

Šie rūkyklos dūmai ypatingi, o juose vykstantys rūkymo procesai iš esmės skiriasi nuo rūkymo procesų moderniose rūkyklose.

Dėl santykinės oro drėgmės sumažėjimo iki < 25 % ir mėsos masės tvirtumo dešrelėms nekenkia ir labai didelis karštis.

Rūkymo drėgnoje aplinkoje etapais įsigeria dūmų sudedamosios dalys, o sausais, karštais etapais daugiausia vyksta įvairių vienų dūmų sudedamųjų dalių reakcijos su kitomis jų sudedamosiomis dalimis ir su natūralių žarnų bei jose esančios mėsos masės sudedamosiomis dalimis.

Ypatingas šio gaminio skonis ir išvaizda priklauso nuo tradicinių tipiškų prieskonių ir specialaus apdorojimo. Be senovinių receptų ir prieskonių mišinių, ypatingo dešrelių „Halberstädter Würstchen“ skonio pagrindas yra ir tradicinis jų rūkymo būdas. Kad dešrelės įgautų joms būdingą skonį ir ypatingą išorės spalvą, svarbiausia – susidarančių rūkyklos dūmų temperatūros reguliavimas, o tai labai priklauso nuo rūkymo meistro rankų vikrumo.

Ypatingą reputaciją dešrelės „Halberstädter Würstchen“ pelnė dėl senesnės kaip 100 metų jų gamybos Halberštate tradicijos.

Dešreles „Halberstädter Würstchen“ pirmą kartą 1883 m. lapkričio 23 d. pagamino Halberštato mėsininkas Friedrichas Heine. Po metų Halberštate jis atidarė gamyklą. 1896 m. kulinarijos parodoje Friedricho Heines dešrelės susilaukė visuomenės pripažinimo; 1896 m. jos pirmą kartą užkonservuotos ir Vysbadene vykusioje kulinarijos parodoje pristatytos kaip pasaulinė naujovė. 1913 m. Friedrichas Heine Halberštate atidarė naują – tuo metu moderniausią ir didžiausią Europoje – dešrelių gamyklą.

Praėjusio amžiaus pradžioje turbūt visose geležinkelio stočių užeigose prekiauta dešrelėmis „Halberstädter Würstchen“. Taip pat visuose Deutsche Reichsbahn traukiniuose vagonų-restoranų bendrovė Mitropa prekiavo konservuotomis dešrelėmis „Halberstädter Würstchen“. Mūsų laikais tradicinėse Halberštato gamyklose kasdien pagaminamos kelios tonos dešrelių „Halberstädter Würstchen“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Produkto specifikacija ir teigiamas Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuro) sprendimas paskelbti 2007 m. rugpjūčio 22 d.DE Markenblatt (Vokietijos prekių ženklų leidinio) 25 numerio 7b dalyje.


12.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/13


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 35/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„SUSKA SECHLOŃSKA“

EB Nr.: PL-PGI-005-600-23.04.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Suska sechlońska“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Pavadinimas „suska sechlońska“ kilęs iš vietos dialekto. „Suska“ reiškia džiovintą vaisių, t. y. džiovintą ir rūkytą slyvą. Būdvardis „sechlońska“ kilęs iš vietovardžio Sechna Liaskovos savivaldybėje, kur atsirado džiovinimo tradicija.

„Suska sechlońska“ – slyva su kauliuku ar be jo, kuri buvo džiovinama ir rūkoma.

Jos dydis priklauso nuo vaismedžio rūšies ir gali būti nuo 1,5 iki 4,5 cm, o kilogramą sudaro 44–99 džiovintų slyvų. Forma priklauso nuo džiovinti skirto vaisiaus rūšies, taigi slyvos gali būti nuo paplokščių iki pailgų formų „Suska sechlońska“ būdingas elastingas, mėsingas minkštimas, taip pat raukšlėta ir lipni nuo tamsiai mėlynos iki juodos spalvos odelė. Ji yra saldoko skonio, jai taip pat būdingas dūmo poskonis ir aromatas. Gatavo produkto vandens kiekis pardavimo metu yra nuo 24 % iki 42 %.

3.3.   Žaliavos (tik perdirbtiems produktams):

„Suska sechlońska“ gaminama tik iš Prunus domestica L. ssp. domestica rūšies ir iš jos išvestų rūšių (Promis, Tolar, Nektawit, Valjevka ir Stanley) vaisių. Šių rūšių vaisiai pasižymi savybėmis (be kitų, tai didelis cukraus kiekis ir palyginti nedidelis vandens kiekis), kurios pageidautinos džiovinimo arba rūkymo procese.

Vaisiai turi būti sveiki, be puvimo ir mechaninio pažeidimo požymių, taip pat neturi būti matomų vabzdžių, erkių ar kitų kenkėjų padarytų pažeidimų. Naudojami vaisiai negali turėti jokių kitų pažeidimų, priemaišų ar kitų nenustatytų organizmų, dėl kurių jie būtų netinkami vartoti.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Džiovinimo krosnys turi būti nustatytoje geografinėje vietovėje, kurioje turi vykti ir visas džiovinimo ir rūkymo procesas. Gamyboje naudojama mediena ir žaliavos gali būti atvežtos iš nustatytai geografinei vietovei nepriklausančių teritorijų. Draudžiama naudoti sakingą medieną. Visas džiovinimo ir rūkymo procesas vyksta specialiose šiai vietovei būdingose vaisių džiovinimo krosnyse.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė, kurioje gaminama „suska sechlońska“, užima 239,55 km2 plotą ir yra išsidėsčiusi Mažosios Lenkijos vaivadijos keturių savivaldybių (Liaskovos, Ivkovos, Lososinos Dolnos ir Žegocinos) administracinėje teritorijoje. Pavadinimas „sechlońska“ kilęs iš kaimo Sechna (Liaskovos savivaldybėje) ir yra tradiciškai vartojamas toje geografinėje vietovėje, kurioje gaminama „suska sechlońska“.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

4 punkte apibrėžta vietovė yra daugiau nei 300 m aukštyje virš jūros lygio ir labai skirtinga topografiniu požiūriu: daugumos šlaitų nuolydis yra nuo 5° iki 25°.

Tipiškos vaisių džiovinimo krosnys, kurias vietos gyventojai sukonstravo ir pastatė atsižvelgdami į vietovės sąlygas, yra neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Minėtų keturių savivaldybių teritorijoje yra net 677 tokios džiovinimo krosnys. Tai akivaizdus įrodymas, kad produktas yra labai glaudžiai susijęs su geografine vietove. Džiovinimo krosnių skaičius yra vienas iš aspektų, dėl kurių aptariamoji vietovė išsiskiria iš aplinkinių vietovių.

Džiovinimo krosnies žaizdrą juosia plytiniai pamatai, įrengta uždara kamera su medinėmis grotelėmis. Vidutinis kameros dydis yra maždaug 2 ir daugiau metrų pločio ir maždaug 3,5 ir daugiau metrų ilgio. Kamera į dvi dalis atskirta per vidurį įrengta medine užtvara. Kameros apatinėje dalyje yra grotelės, padarytos iš viena su kita nesurištų medinių 4 cm pločio, 3 cm aukščio ir maždaug 1 metro ilgio lentelių. Lentelės padėtos ant lygaus paviršiaus. Jos išdėstytos taip, kad maždaug 180 cm aukštyje virš žaizdro būtų užtikrinta dūmų ir šilto oro cirkuliacija. Kamera turi medines duris, per kurias vaisių džiovinimo krosnį galima užpildyti slyvomis, ir kurios taip pat padeda išlaikyti šilumą ir saugo nuo nepalankių oro sąlygų. Po kiekviena kamera yra orkaitė. Statinys dengtas nuožulniu stogu. Paprastai vaisių džiovinimo krosnyse yra po dvi ar tris kameras, bet pasitaiko džiovinimo krosnių tik su viena kamera, arba gali būti net penkių kamerų krosnys.

Gaminant „suska sechlońska“temperatūra džiovinimo krosnyje svyruoja nuo 45 °C to 60 °C.

Džiovinamos ir rūkomos slyvos išdėstomos 30–50 cm storio sluoksniu. Džiovinamų slyvų masė kartą per dieną apverčiama specialiu semtuvu. Džiovinimo procesas trunka nuo 4 iki 6 dienų, priklausomai nuo slyvų sluoksnio storio. Šis slyvų džiovinimo ir rūkymo metodas sukurtas remiantis vietos gamintojų įgūdžiais ir taikomas tik apibrėžtoje geografinėje vietovėje „suska sechlońska“ gaminti.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Suska sechlońska“ yra ir džiovinamos, ir rūkomos. Džiovinimo ir rūkymo procesas džiovinimo patalpose vyksta naudojant karštą dūmą, dėl to „suska sechlońska“ skiriasi nuo tradicinių džiovintų slyvų, kurios džiovinamos naudojant karštą orą. Rūkant slyvos netenka šiek tiek vandens ir absorbuoja dūmus, kurie suteikia ir antiseptinių savybių. Rūkymo metu sumažėjus audinio vandens kiekiui ir esant antiseptiniam dūmų poveikiui negali daugintis puvimo bakterijos, todėl produkto galiojimo laikas yra ilgesnis. Dūmas suteikia vaisiui unikalią spalvą, aromatą ir skonį.

Kadangi slyvos džiovinamos 30–50 cm storio sluoksniu ir kartą per dieną apverčiamos, džiovinant iš slyvų išsiskiriančios sultys patenka ant džiovinto vaisiaus, dėl to jį suvalgius burnoje išlieka saldokas skonis. Taip pagaminta „suska sechlońska“ yra savitai saldaus skonio, jai būdingas stiprokas dūmo skonis ir aromatas, jos odelė yra lipni nuo tamsiai mėlynos iki juodos spalvos.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio (SGN atveju) ryšys:

„Suska sechlońska“ ir regiono ryšys grindžiamas geru vardu, kurį produktas įgijo dėl ilgametės gamybos tradicijos ir unikalių vietos gamintojų įgūdžių.

Aukštą „suska sechlońska“ kokybę lėmė unikalūs vietos gamintojų įgūdžiai ir jų taikomi tradiciniai gamybos metodai. Džiovinimo krosnių konstrukcija ir džiovinimo metodas atitinka praktinę vietos gamintojų patirtį ir gerokai skiriasi nuo kitose Lenkijos vietovėse ir aplinkiniuose regionuose taikomų gamybos metodų. Dėl specifinės džiovinimo krosnių konstrukcijos vienu metu cirkuliuoja ir šiltas oras, ir dūmai, taigi slyvos džiovinamos ir rūkomos.

„Suska sechloñska“ ir geografinės vietovės ryšį gerai atskleidžia kaimo „Sechna“ pavadinimas, kilęs iš seno lenkiško žodžio „sechnie“, kuris reiškia džiovinimą. Tai rodo, kad produktas yra unikalus, o jo gamybos metodas turi senas tradicijas 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

Legendoje pasakojama, kad slyvas džiovinti pradėjo vietos dvasininkas, ir šis paprotys išplito tarp jo parapijiečių. Įrodymų apie seną „suska sechlońska“ gamybos tradiciją randama 1905 m. išleistame Jano Ligęzos veikale Ujanowice – wieś powiatu limanowskiego (Lenkijos menų ir mokslų akademijos Etnografijos komisijos veikale Nr. 9). Šis paprotys išliko iki šių dienų, o gamybos metodas praktiškai nepasikeitė. Seniausias džiovinimo įrenginys, kuris jau nebenaudojamas, yra daugiau nei 100 metų. Specialūs vietos gamintojų sukonstruoti džiovinimo įrenginiai, kurie tebėra naudojami, yra įrodymas, kad senasis metodas išliko. Šie džiovinimo įrenginiai puikiai pritaikyti vietovės kraštovaizdžiui.

Džiovinimas ir rūkymas yra toks populiarus, kad apie tai sukurta dainų ir poemų, kuriose garbinama ši tradicija. Pavyzdžiui, ši sena daina:

„… Oj Sechna, Sechna ty skopciała wiosko, gdyby nie suszarnie byłabyś stolicą …“

(O Sechna, suodina Sechna, jei nebūtų vaisių džiovinimo krosnių, būtum sostinė...)

Tai, kad „suska sechlońska“ turi gerą vardą, taip pat rodo prizai ir apdovanojimai, gauti įvairiuose konkursuose: apdovanojimas 2000 m. konkurse „Nasze Kulinarne Dziedzictwo“; prizas konkurse „Perła 2004“ dėl geriausio Lenkijos regioninio maisto produkto; pirmoji vieta 2006 m. apklausoje „Małopolski Smak“.

Džiovintų slyvų šventė (Święto Suszonej Śliwki), kuri nuo 2001 m. vyksta Dobročecėje ir kur galima pamatyti įvairiausių pavidalų džiovintų slyvų, taip pat patvirtina produkto gerą vardą, jo ryšį su vietove ir slyvų džiovinimo tradiciją. Be to, „suska sechlońska“ gerą vardą taip pat patvirtina tai, kad vietos valdžia yra parengusi turistams specialų žemėlapį, kuriame pavaizduotas džiovintų slyvų kelias – jame nurodyti ūkiai, kuriuose auginamos slyvos ir įrengti džiovinimo įrenginiai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minrol.gov.pl/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0