ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2009.200.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 200

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

52 tomas
2009m. rugpjūčio 25d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d.

2009/C 200/01

Regionų komiteto nuomonė mobilumo mieste veiksmų planas

1

2009/C 200/02

Regionų komiteto nuomonė strateginis europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas

5

2009/C 200/03

Regionų komiteto nuomonė darbo rinkos ir regionų poreikių koreliacija turizmo srityje

9

2009/C 200/04

Regionų komiteto nuomonė europos ekonomikos atgaivinimo planas ir regionų bei vietos valdžios institucijų vaidmuo

13

2009/C 200/05

Regionų komiteto nuomonė vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės

18

2009/C 200/06

Regionų komiteto nuomonė vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo naujojoje baltijos jūros regiono strategijoje

23

2009/C 200/07

Regionų komiteto nuomonė regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo rytų partnerystėje

31

2009/C 200/08

Regionų komiteto nuomonė atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas europoje XXI amžiuje

37

 

III   Parengiamieji aktai

 

Regionų komitetas

 

79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d.

2009/C 200/09

Regionų komiteto nuomonė energija: strateginė apžvalga ir pastatų energinis naudingumas

41

2009/C 200/10

Regionų komiteto nuomonė pasiūlymas priimti sprendimą dėl programos media mundus sukūrimo

51

2009/C 200/11

Regionų komiteto nuomonė europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai (ISA)

58

2009/C 200/12

Regionų komiteto nuomonė pacientų sauga

63

2009/C 200/13

79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d. Regionų komiteto nuomonė europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimas

70

2009/C 200/14

Regionų komiteto nuomonė vartotojų teisės

76

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Regionų komitetas

79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d.

25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/1


Regionų komiteto nuomonė mobilumo mieste veiksmų planas

(2009/C 200/01)

REGIONŲ KOMITETAS

apgailestauja, kad Komisija nepaskelbė laukiamo Mobilumo mieste veiksmų plano, nes tai potencialiai apriboja mobilumo mieste politikos galimybes,

pritaria dideliam skaičiui iniciatyvų, kurios yra parengtos ES lygiu dėl mobilumo mieste, ir ES finansavimui, kuris jau buvo ne kartą panaudotas paremti įvairias miesto iniciatyvas; todėl mano, kad būtina peržengti žaliosios knygos ribas ir toliau plėsti mobilumo mieste politinę sritį,

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinti tinkami finansavimo mechanizmai kartu su tais, kurie užtikrina veiksmingą partnerystę. Todėl RK remia modelį, pagal kurį įgyvendinami ilgalaikiai mobilumo planai remiantis ilgalaikiais viešojo-viešojo/viešojo-privačiojo sektorių susitarimais arba mobilumo susitarimais,

prašo Komisijos parengti finansinę priemonę, kuri skatintų miesto vietoves rengti mobilumo mieste planus. Turėtų būti sudaryta galimybė miesto vietovėms šia finansine priemone naudotis tiesiogiai, nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė pritarė tam, ar ne. Atsakomybė už mobilumo mieste planus turėtų priklausyti patiems miestams,

prašo Europos Komisijos patobulinti procesą finansuojant paskatas, apdovanojimo sistemas ir keitimąsi geriausia praktika. RK nuomonėje dėl žaliosios knygos siūloma panaši į ES galiojančią mėlynosios vėliavos schemą; šis ženklas, remiantis konkrečiais rodikliais, būtų skiriamas miesto vietovėms, kuriose taršos ir spūsčių lygis yra nedidelis.

Pagrindinis pranešėjas

:

seras Albert Bore, Birmingemo miesto tarybos narys (UK/ESP)

Pamatinis dokumentas

2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindinės nuostatos

1.

apgailestauja, kad Komisija nepaskelbė laukiamo Mobilumo mieste veiksmų plano, nes tai potencialiai apriboja mobilumo mieste politikos galimybes;

2.

pritaria Europos Parlamento iniciatyvai parengti pranešimą savo iniciatyva ir jo sprendimui pasitarti su Regionų komitetu;

3.

pritaria dideliam skaičiui iniciatyvų, kurios yra parengtos ES lygiu dėl mobilumo mieste, ir ES finansavimui, kuris jau buvo ne kartą panaudotas paremti įvairias miesto iniciatyvas; todėl mano, kad būtina peržengti žaliosios knygos ribas ir toliau plėsti mobilumo mieste politinę sritį; Atsižvelgdamas į tai, kad suderinto ir tvaraus mobilumo mieste ir jo metropolinėje zonoje nauda gali padidinti ir ekonominį konkurencingumą, dekarbonizaciją, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerinti ES piliečių gyvenimo miesto vietovėse kokybę, ES vertėtų atnaujinti savo pastangas šioje srityje. Darbotvarkė turi būti nuosekli ir, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, ES turėtų paremti veiksmus vietos ir regionų lygiu skatindama geriausią praktiką, keitimąsi patirtimi bei mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

4.

pripažįsta, kad ES jau teikia svarią paramą moksliniams tyrimams, susijusiems su mobilumu mieste, viešojo transporto reguliavimo ir aplinkosaugos klausimais. RK atsakyme į Komisijos žaliąją knygą dėl mobilumo miestuose pabrėžta galima ilgalaikė pridėtinė vertė skatinant mobilumo mieste planus; panašius planus jau yra parengę Prancūzijos ir Vokietijos miestai, juos turėtų priimti daugiau Europos Sąjungos miestų kaip priemonę spręsti transporto spūsčių miestuose ir aplinkos taršos klausimus; tačiau pasisako už didesnį miestų įtraukimą į ES finansuojamus tyrimų projektus dėl mobilumo mieste, viešojo transporto valdymo ir aplinkosaugos klausimų. Tai galima pasiekti atitinkamai pakeitus tyrimų programas;

5.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinti tinkami finansavimo mechanizmai kartu su tais, kurie užtikrina veiksmingą partnerystę. Todėl RK remia modelį, pagal kurį įgyvendinami tvarūs ilgalaikiai mobilumo planai remiantis ilgalaikiais viešojo-viešojo/viešojo-privačiojo sektorių susitarimais arba mobilumo susitarimais. Tokie mobilumo susitarimai turėtų pritraukti lėšų iš privataus sektoriaus, vietos, regioninių ir nacionalinių programų;

6.

mano, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, galėtų parengti modernias finansines priemones, kuriomis būtų galima finansuoti būtiną tvaraus mobilumo infrastruktūrą ir investicijas į nedidelį anglies dioksido kiekį išmetančias transporto priemones. Nors iki šiol iniciatyvoms šiose srityse buvo pritariama, būtina pereiti nuo pavienių pavyzdinių projektų prie platesnio jų įgyvendinimo visoje Sąjungoje. Mobilumo susitarimai padėtų sukurti stiprius suinteresuotųjų subjektų susivienijimus. Tokie susivienijimai galėtų prisiimti riziką, susijusią su didelėmis komercinėmis paskolomis tvariai didelio masto transporto infrastruktūrai kurti;

7.

remia Europos Parlamento pasiūlymus parengti pranešimo projektą, kad, 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje turėtų būti išanalizuota galimybė sukurti Europos finansinę priemonę, leidžiančią bendrai finansuoti:

kelionių mieste ir metropolinėje zonoje planus (mobilumo mieste planai) ir

investicijas į mobilumo mieste ir metropolinėje zonoje sritį, kurios atitiktų ES aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius tikslus;

8.

prašo Komisijos parengti finansinę priemonę, kuri skatintų miesto vietoves ir metropolines zonas rengti mobilumo planus. Turėtų būti sudaryta galimybė miesto vietovėms ir regionams šia finansine priemone naudotis tiesiogiai, nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė pritarė tam, ar ne. Atsakomybė už mobilumo mieste planus turėtų tekti patiems miestams. Dažnai vietos ir regionų lygio projektai priklauso nuo to, ar užtikrinamas tinkamas viešojo ir privačiojo sektorių investicijų derinys ir ES turi padėti šioje srityje;

9.

prašo Europos Komisijos patobulinti procesą finansuojant paskatas, apdovanojimo sistemas ir keitimąsi geriausia praktika. RK nuomonėje dėl žaliosios knygos siūloma panaši į ES galiojančią mėlynosios vėliavos schemą; šis ženklas, remiantis konkrečiais rodikliais, būtų skiriamas miesto vietovėms, kuriose taršos ir spūsčių lygis yra žemas;

Bendrosios pastabos

10.

efektyvios, veiksmingos ir tvarios miesto transporto sistemos svariai prisideda prie miestų, regionų ir visos Europos Sąjungos ekonominio konkurencingumo. Nors subsidiarumo principo taikymas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už tokias sistemas tenka suinteresuotoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, Europos Sąjunga turi skatinti geriausią praktiką, padėti keistis žiniomis, sparčiau keistis technologijomis ir užtikrinti technologijų, skirtų palengvinti laisvą transporto priemonių judėjimą tarp valstybių narių, suderinamumą;

11.

pasaulinei recesijai gilėjant ir Europos įmonėms stengiantis iš visų jėgų išlaikyti savo rinkos dalį augančios konkurencijos pasaulio rinkose, ES turi rodyti pavyzdį ir užtikrinti, kad miesto infrastruktūros kokybė asmenų ir prekių judėjimui suteiktų Europos įmonėms pranašumą, palyginti su pasaulinio masto konkurentais, o nesumenkintų jų gebėjimo konkuruoti. Todėl būtina, kad mobilumo mieste iniciatyvos, kuriai buvo skirta 2007 m. rugsėjo mėn. paskelbta žalioji knyga, pagreitis nesulėtėtų ir kad ES įsipareigotų imtis konkrečių priemonių šiai darbotvarkei įgyvendinti;

Rekomendacijos dėl Europos Parlamento pranešimo projekto

Paspartinti Europos mokslinius tyrimus ir inovacijas mobilumo mieste srityje

12.

remia nuostatą dėl nedelsiamo dabartinių miesto statistikos duomenų ir duomenų bazių persvarstymo įvertinimo ir suderinimo siekiant nustatyti, ar būtina juos atnaujinti;

13.

remia nuostatą, kad, siekiant palengvinti keistis informacija, gera praktika ir inovacijomis ir jas skleisti, pirmiausia tausesnio transporto skatinimo srityje, reikia nedelsiant sukurti europinį mobilumo mieste interneto portalą ir forumą;

14.

remia pasiūlymą kasmet skirti Europos apdovanojimą už įdomias transporto srities iniciatyvas ir projektus, kuriuos galima įgyvendinti ir kitose valstybėse, tačiau siūlo, kad šis apdovanojimas priklausytų panašiai į ES mėlynosios vėliavos schemai; šis apdovanojimas, remiantis konkrečiais rodikliais, būtų skiriamas miesto vietovėms, kuriose aplinkos taršos ir spūsčių lygis yra žemas;

15.

remia naujos CIVITAS iniciatyvos plėtojimą, tačiau rekomenduoja persvarstyti ir jeigu galima patobulinti mechanizmus skatinti platesnį žinių ir inovacijų, kuriamų CIVITAS projektuose, įsisavinimą;

16.

iš esmės pritaria finansavimo pažangiųjų transporto sistemų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programai padidinimui, bet pripažįsta, kad kyla didelių problemų įgyvendinant siekius dėl sistemų integravimo ir sąveikos;:

Skatinti įvairių transporto rūšių optimizavimą: skatinti tvarų mobilumą miesto vietovėse, kurios sukuria ES pridėtinę vertę

17.

tvirtai remia integruotų tvarių kelionių mieste planų (mobilumo planų) populiarinimą, tačiau, nepamiršta galimų subsidiarumo klausimų; nors ES turi skatinti rengti tokius planus viešinant geros praktikos pavyzdžius, sprendimą rengti tokius planus turi priimti atitinkami miestai ir regionai, kad apimtų didesnes kelionių į darbą teritorijas;

18.

tvirtai remia pasiūlymą, kad Europos finansavimas ir bendras finansavimas miesto transporto projektams turėtų priklausyti nuo to, ar yra sudaryti integruoti mobilumo mieste planai, toliau didinant ES paskatas šiems planams;

19.

tvirtai remia rekomendacijų parengimą, kaip ES, taikydama esamas regioninės politikos priemones, galėtų finansiškai skatinti suderintas nacionalines ir regionines investicijas, darbo programas ir projektus, susijusius su miesto transportu ir didesnėmis kelionių į darbą teritorijomis, jei šios investicijos atitinka ES aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius tikslus, taip pat užtikrina visų transporto rūšių sveikumą. Taip pat remia Europos finansinės priemonės, susietos su esamomis regioninės politikos priemonėmis, įtraukimą į 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, kuri sudarytų galimybę bendrai finansuoti mobilumo mieste planus, finansuoti ne projektus, o rezultatus, atitinkančius ES aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius tikslus, ir prašo ištirti galimybes anksčiau skirti finansavimą nedidelėms bandomosioms iniciatyvoms. Be to, rekomenduojama ieškoti platesnio užmojo priemonių skirti finansavimą didesniu mastu, kad būtų paremtas mobilumo mieste planų rengimas, atsižvelgiant į viešojo-viešojo/viešojo-privačiojo sektorių mobilumo mieste susitarimus, kurie pritrauktų lėšas iš privačiojo sektoriaus ir vietos, regioninių ir nacionalinių programų;

20.

pritaria nuostatai, kad reikia pradėti analizuoti patirtį dėl bilietų kainų suvienodinimo (įskaitant pažangiąsias korteles) ir norėtų paskatinti imtis papildomo tyrimo dėl informacijos tarp skirtingų transporto priemonių ES aglomeracijose teikimo, be to, prašo ištirti pažangiųjų kortelių sveikumą, kad ateityje jos galėtų tapti įvairiose Europos Sąjungos metropolinėse zonose galiojančiu bilietu.

21.

pritaria raginimui, kad Komisija parengtų pranešimą dėl miesto transporto apmokestinimo ir tokio apmokestinimo gairių bei rinkliavų už leidimą įvažiuoti į didelius miestus ir didelių miestų centrus. Nors su tokia užduotimi susijusių sunkumų yra daug, vis tik bus gauta didelė nauda, pirmiausia prisidedant prie nuoseklių mobilumo mieste planų rengimo ir žengtas žingsnis „centralizuotų“ įvairių transporto rūšių mokėjimo sistemų link;

Miesto transportas: pramonė ir Europos technologijos, kurios turėtų rasti atspindį Lisabonos strategijoje ir Europos ekonomikos atgaivinimo plane

22.

ryžtingai pritaria diegiamai Europos įrangos standartizavimo ir sertifikavimo iniciatyvai saugumo, patogumų (triukšmas, vibracija, kt.), skirtingų transporto tinklų sąveikumo, prieinamumo ribotos judėsenos asmenims, netaršių susisiekimo priemonių ir leistino anglies dioksido kiekio neviršijančių transporto priemonių srityse;

23.

ryžtingai remia nuostatą, kad didelė Europos ekonomikos atgaivinimo plane numatytų asignavimų dalis būtų skirta finansuoti investicijas į miesto transportą ir projektus, kai šios investicijos padeda siekti ES aplinkosaugos bei socialinių ir ekonominių tikslų;

Geresnis suderinamumas su kitomis ES politikos kryptimis

24.

prašo Europos Komisiją skatinti didesnę darną vietos lygiu su kitomis ES politikos kryptimis, pavyzdžiui, tomis, kurios susijusios su aplinka, tvariu vystymu, miestų plėtra, keleiviniu ir krovininiu transportu ne miesto zonose, klimato kaita ir regionine politika;

25.

pakartoja savo raginimą sukurti ES lygmens mechanizmą teikti mobilumo mieste planų rengimo pažangos ataskaitas, kad būtų pavyzdžiu kitiems miestams. Šį procesą reikėtų pradėti atliekant ES finansuojamą lyginamojo pobūdžio tyrimą, kuriame būtų lyginami ES miestai ir jų taikomi būdai mažinti spūstis, gerinti aplinkos apsaugą ir siūlyti ekologiškai tausesnes, nemotorines transporto rūšis.

2009 m. balandžio 21 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/5


Regionų komiteto nuomonė strateginis europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas

(2009/C 200/02)

REGIONŲ KOMITETAS

pažymi, kad įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) idėją ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos,

pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos realiai visapusiškai dalyvautų įgyvendinant su EMTE susijusias iniciatyvas,

pripažįsta, kad Europos Sąjungai ir kaimyninėms šalims būtina bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje. Kaimynines šalis reikėtų įtraukti ne tik į ES mokslinių tyrimų bendrąją programą, bet ir į kitas Europos mokslinių tyrimų erdvės veiklos sritis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros koordinavimą, keitimosi žiniomis principų įgyvendinimą ir netrukdomą mokslo darbuotojų judumą,

pritaria, kad Septintoji bendroji programa, struktūriniai fondai, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa bei Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai būtų naudojami suderintai, nes tai (kaip jau buvo teigiama ankstesnėse RK nuomonėse) yra būtina ES konkurencingumui ir sanglaudos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir inovacijų politikos sinergijai nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

Pranešėjas

:

Jyrki Myllyvirta (FI / ELP) Lahti miesto meras

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas“

COM(2008) 588 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Sąsaja su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Regionų komitetu (RK)

1.

pažymi, kad įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) idėją ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos. Jos turi reikalingos patirties, todėl daug prisideda prie regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų rengimo, dažnai valdo mokslinių tyrimų įstaigas ir remia inovacijas. Be to, miestų ar regionų valdžia paprastai turi pripažintą teisės aktų leidimo galią ir atskirą mokslinių tyrimų biudžetą, be to kitais būdais skatina mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą ir prisideda prie jos finansavimo. Mokslinių tyrimų veikla bus sėkmingai ir efektyviai planuojama bei vykdoma tik tuomet, kai vietos ir regionų lygmeniu deramai veiks institucinė sistema;

2.

mano, kad dėl šios priežasties vietos ir regionų valdžios institucijos laikytinos vienu svarbiausių suinteresuotuoju subjektu, kuris formuojant politiką ir rengiant iniciatyvas gali pagilinti ir išplėsti (o tai dar svarbiau) Europos mokslinių tyrimų erdvę, visų pirma jos viziją – kurti stiprias, novatoriškoje aplinkoje veikiančias mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigas ir užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą;

3.

atkreipia dėmesį į didžiulę miestų ir regionų įtaką novatoriškos aplinkos kūrimui. Jų politika daro didelį poveikį ne tik mokslininkų judumui pritaikytos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimui (tik įvairiapusė, tolerantiška ir naujoviška aplinka traukia mokslininkus), miestai yra ir mokslinių tyrimų infrastruktūros centrai. Reikalinga vietos naujovių diegimo politika, technologijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo parkai ir rizikos kapitalas (1);

Bendrosios pastabos

4.

yra įsitikinęs, kad siūloma iniciatyva – svarbus žingsnis gilinant ir plečiant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Savo nuomonėje „Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ (1) Regionų komitetas pabrėžė, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimui reikia skirti daugiau dėmesio, kad Europa taptų dinamiškiausia ekonomika pasaulyje (2);

5.

pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos realiai visapusiškai dalyvautų įgyvendinant (2) su EMTE susijusias iniciatyvas. Žinios ir naujovės turi tapti ekonomikos varomąja jėga. Aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų erdvėje pagerins našumą ir konkurencingumą;

6.

pažymi, kad miestai ir regionai atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje. Miestai ir regionai, turintys savo mokslinių tyrimų politiką palaikančias programavimo, struktūrines ir įstatymų leidybos priemones, pastebimai didina Europos mokslinių tyrimų pridėtinę vertę ir padeda kurti gyvybingą Europos mokslinių tyrimų erdvę (1);

7.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, ypač jo tikslą stiprinti Europos Sąjungos mokslo ir technologijų bazę, didinti ES pramonės konkurencingumą ir padėti atremti pasaulinius iššūkius vadovaujantis „visuotinės atsakomybės“ principu;

8.

primena Europos Komisijai, kad atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas sutartas principas (pagal kurį turi būti įtraukiami miestai ir regioninės valdžios institucijos bei suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, universitetai ir mokslinių tyrimų organizacijos, pilietinė visuomenė ir verslo sektorius, kurie turėtų aktyviai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų erdvės valdyme (3)), ir ar daroma nuoroda į subsidiarumo ir kintamosios geometrijos principų laikymąsi;

9.

pripažįsta, kad Europos Sąjungai ir kaimyninėms šalims būtina bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje. Kaimynines šalis reikėtų įtraukti ne tik į ES mokslinių tyrimų bendrąją programą (4), bet ir į kitas Europos mokslinių tyrimų erdvės veiklos sritis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros koordinavimą, keitimosi žiniomis principų įgyvendinimą ir netrukdomą mokslo darbuotojų judumą (5);

10.

pabrėžia bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis mokslo ir technologijų srityje svarbą. Šis bendradarbiavimas gali turėti didelės įtakos regioniniam vystymuisi ES teritorijoje. Tai pasakytina apie Rusiją, turinčią reikšmingą mokslo ir technologijų potencialą, bet tinka ir Rytų Europos, Balkanų bei Viduržemio jūros regiono šalims, kurios nėra valstybės narės;

Esamų ES mokslinių tyrimų programų ir finansavimo priemonių reikšmė Europos mokslinių tyrimų erdvės atvėrimui

11.

palankiai vertina priemones, skirtas Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą atverti kaimyninėms šalims, ir taip suteikti šioms programoms ryškesnį teritorinį atspalvį;

12.

primena EMTE ekspertų grupės išvadas (6) dėl vis didesnės nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų įtakos kuriant naujas reikalingas Europos iniciatyvas, pavyzdžiui, ERA-NET, Eurostar, Europos technologijų institutą, Bendras technologijų iniciatyvas arba Europos inovacijų grupių aljansą;

13.

pritaria, kad Septintoji bendroji programa, struktūriniai fondai, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa bei Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai būtų naudojami suderintai, nes tai (kaip jau buvo teigiama ankstesnėse RK nuomonėse (7)) yra būtina ES konkurencingumui ir sanglaudos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir inovacijų politikos sinergijai nacionaliniu ir regionų lygmeniu;

14.

pabrėžia būtinybę didinti Europos mokslinių tyrimų, mokymo ir inovacijų mastą, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus mokslinius tyrimus, regioninius moksliniais tyrimais užsiimančius branduolius ir viso mokslinių tyrimų potencialo realizavimą ES konvergencijos regionuose, į klausimus, susijusius su tema „Mokslas visuomenėje“ ir su tarpšakiniu tarptautiniu bendradarbiavimu (8);

15.

pasisako už platų inovacijų sąvokos aiškinimą ir už tai, kad ši sąvoka apimtų socialinius ir humanitarinius mokslus bei jų sėkmingą sąveiką su savo vietovių miesto ir regionų kultūromis;

16.

kadangi siekiama kritinės masės mokslinių tyrimų institutų ir tarptautinių tinklų lygiu, pažymi, jog kritinė masė priklauso nuo tyrimo temos, mokslinių tyrimų srities ir dalyvių. Visiems tarptautinės partnerystės ryšiams negali būti taikomas universalus metodas;

17.

primena žaliojoje knygoje nurodytą tikslą (5) rasti tinkamą institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į ankstesnėse nuomonėse išsakytą požiūrį susijusiais klausimais, Regionų komitetas ragina pradėti nuolatines diskusijas dėl tinkamos institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyros;

18.

kaip buvo nurodyta pirmiau (1), linkęs labiau pasitikėti mokslininkais ir mokslininkų grupėmis, pasirenkančiomis įdomias ir naudingas mokslinių tyrimų sritis, ir savanoriškais (iš apačios į viršų) bei horizontaliais dalykiniais ryšiais nei procesais, kurie yra griežtai valdomi iš viršaus, ir tradiciniu bendradarbiavimu, kurį tie procesai lemia;

19.

ragina užtikrinti politikos nuoseklumą daugeliu lygmenų vykdomose ir daugelį suinteresuotų subjektų apimančiose programose, ypač dalyvaujant trečiųjų šalių partneriams, kuriose reikalinga veiksminga daugiapakopio valdymo sistema (7);

Tyrėjų judumas

20.

visiškai pritardamas, kad mokslininkų judumas yra esminis tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje bruožas, Komitetas pabrėžia šiuos punktus:

pažanga mokslininkų judumo srityje, įskaitant būtinus nuolatinės gyvenamosios vietos bei pensijų teisės koregavimus, taip pat papildomas šeimoms palankias paramos priemones, turi būti laikoma labai svarbia Europos mokslinių tyrimų erdvės vystymuisi (1);

mokslininkų karjeros perspektyvos ir judumas (9) turėtų būti gerinami pasitelkiant tinkamiausią nacionalinių ir Bendrijos priemonių derinį ir toliau tobulinant visų mokslininkų įgūdžius. Visuomenėje, pirmiausia tarp jaunimo, reikia skatinti domėjimąsi moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

21.

pabrėžia, jog būtina pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ne Europos šalių mokslininkus, todėl ypač svarbios ES judumo programos: Marijos Kiuri programa ir paramos priemonės, kurių buvo imtasi kai kuriuose regionuose įgyvendinant mokslininkų grįžimui skirtas programas (1);

Pasaulinė mokslinių tyrimų infrastruktūra ir atviros mokslinių tyrimų programos

22.

pritaria Konkurencingumo tarybos 2008 m. gegužės 30 d. priimtoms išvadoms, kur Europos Komisija ir valstybės narės raginamos gerinti regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus naudotis, kurti ir įgyvendinti modernias mokslinių tyrimų infrastruktūras. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo šias priemones:

užtikrinti, kad regionų ir vietos valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų rengiant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijų forumo (EMTIS) planą (10) ir, ypač, nustatant 35 pagrindinių visai Europai svarbių projektų prioritetiškumą,

atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą ir jų dalyvavimą ERI veikloje,

užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos tikrai ir veiksmingai dalyvautų ERI valdyme (2).

23.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, įskaitant tas, kuriose dalyvauja trečiosios šalys partnerės, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos padėtį, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse (2). Kai kurie Europos regionai jau sėkmingai dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų programų koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, ERA-NET projektų atveju. Bendradarbiavimo susitarimus pagal bendrąją programą turėtų inicijuoti ne tik valstybės narės, bet ir regionų valdžios institucijos, kurios turėtų tapti šio proceso dalyvėmis (2);

Subsidiarumas, proporcingumas ir geresnis reguliavimas

24.

pažymi, kad komunikate neatsižvelgiama į visus vietos ir regionų aspektus, be to Komisija nepateikė šio komunikato poveikio įvertinimo. Šioje nuomonėje akcentuojami vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai ir pabrėžiama ypatinga tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje svarba miestams ir regionams.

II.   PRIEDAS

Pagrindinė informacija apie Europos Komisijos komunikatą

Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į 2008 m. vasario mėn. Tarybos išvadas ir yra viena iš penkių Komisijos iniciatyvų, parengtų po viešų debatų apie Europos mokslinių tyrimų erdvės ateitį (11) ir apie informacinės visuomenės globalizaciją. Komunikatu taip pat įgyvendinamos 2005 m. surengto Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (angl. WSIS) išvados.

Šiuo komunikatu Komisija siekia stiprinti Europos mokslinių tyrimų veiklą ir sudaryti sąlygas taikyti naujas technologijas, kad būtų galima veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į pagrindinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria visuomenė.

Siekiant atspindėti poreikį toliau didinti ir plėsti EMTE stiprinant bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (7BP) leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims ir į ją įtraukiamos kelios naujos tarptautinį bendradarbiavimą skatinančios priemonės. Tačiau Septintoji bendroji programa – tai tik nedidelė visų Europoje vykdomų mokslinių tyrimų dalis. Todėl šiame komunikate siūlomas Europos planas grindžiamas keletu esminių principų ir veiksmų gairių. Vykdant šį planą sustiprės Europos viešojo ir privataus sektorių dalyviai, jų bendravimas su partneriais ir konkurentais kitose pasaulio šalyse. Siūlomu planu bus prisidėta prie laisvo žinių judėjimo, kuris yra ES penktoji laisvė, pasauliniu mastu, visame pasaulyje pagerins Europos įvaizdį mokslo ir technologijų srityje ir padės skleisti Europos praktinę patirtį IKT srityje. Taip pasaulio žemėlapyje atsiras Europos mokslinių tyrimų erdvė – pasauliui atvira erdvė ir padidės Europos konkurencingumas pasaulio ekonomikoje (12).

2009 m. balandžio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  CdR 83/2007 fin

(2)  CdR 283/2008 fin

(3)  Tarybos išvados dėl „Liublianos proceso“ pradžios: visiško Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimo link, 2008 m. gegužės 30 d.

(4)  Žr. 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą COM(2006) 724 dėl bendro nusistatymo sudaryti galimybes EKP šalims partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijos programose.

(5)  COM(2007) 161 galutinis

(6)  EMTE ekspertų grupės ataskaita „Atvirumas pasauliui – tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje“.

(7)  CdR 263/2007 fin

(8)  CdR155/2005 fin

(9)  Key Issues Paper 2009 – contribution of the Competitiveness Council to the Spring European Council.

(10)  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijų forumas, http://cordis.europa.eu/esfri/home.html

(11)  SEK(2008) 430, 2008 4 2.

(12)  Komisijos komunikatas: „Strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas“ COM (2008) 588.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/9


Regionų komiteto nuomonė darbo rinkos ir regionų poreikių koreliacija turizmo srityje

(2009/C 200/03)

REGIONŲ KOMITETAS

pripažįsta, kad turizmas labai padeda didinti visų valstybių narių BVP, nors tiek nacionalinės ekonomikos, tiek vietos ir regionų vystymosi požiūriu jo, kaip verslo, vaidmuo ir indėlis atskirose šalyse labai skiriasi,

pripažįsta, kad turizmo pramonei iškyla nemažai problemų, pagrindinė jų – ekonomikos krizė. Todėl būtina skubiai remti turizmo pramonę ir skatinti verslumą šiame sektoriuje, visų pirma todėl, kad turizmas turi socialinės reikšmės užimtumui ir socialinei bei regionų sanglaudai,

pabrėžia, kad turizmo vystymas turi būti tvarus, kad būtų nešvaistomi gamtos ištekliai ir nedaroma žalos gamtai. Vystant turizmą reikia saugoti savo regiono gamtos išteklius ir juos naudoti siekiant tvaraus ir laipsniško turizmo vystymo, kadangi pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką ir atskleisti jos vertę, išsaugoti gamtą ateities kartoms ir sudaryti tokias sąlygas, kurios suteiktų naujų užimtumo galimybių.

Pranešėjas

:

Konstantinos Tatsis (EL/ELP), Dramas-Kavalas-Xanthis prefektūros tarybos pirmininkas

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pripažįsta, kad turizmas labai padeda didinti visų valstybių narių BVP, nors tiek nacionalinės ekonomikos, tiek vietos ir regionų vystymosi požiūriu jo, kaip verslo, vaidmuo ir indėlis atskirose šalyse labai skiriasi;

2.

konstatuoja, kad turizmas daugelio regionų ekonomikai yra pagrindinis gerovės šaltinis, tačiau iki šiol Bendrijos veiklos aspektas šioje srityje buvo labai ribotas; todėl jis palankiai vertina Komisijos komunikatams „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ ir „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“;

3.

džiaugiasi, kad naujajame Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutartis) 195 straipsnyje turizmas pripažintas papildomojo ES veiksmo reikalaujančia sritimi ir todėl tikisi, kad ši sutartis gali būti kuo greičiau ratifikuota ir sudarytų tvirtą teisinį pagrindą ES veiklai turizmo srityje;

Turizmo vaidmuo

4.

pažymi, kad turizmas ir jo vaidmuo yra nevienareikšmiai, kadangi labai padeda visai Europos ekonomikai ir daugelio valstybių narių nacionalinės ekonomikos vystymui ir nacionalinio BVP augimui. Turizmo vystymas, be turistų pažintinės, sveikatinimo bei turiningo laisvalaikio bei poilsio praleidimo funkcijų, turi taip pat didelės reikšmės užimtumui, kadangi daug profesijų priklauso nuo turizmo srautų ir daug specialistų dirba turizmo infrastruktūroje bei užsiima su tuo susijusia veikla;

5.

priduria, kad turizmas turi teigiamos įtakos skatinant socialinės sanglaudos platesniu mastu, kadangi kai kuriems regionams, visų pirma neturintiems kitų gerovės kūrimo šaltinių, jis suteikia perspektyvų vystymosi ir įmonių steigimo srityse, su visuomene dalydamasis dalį taip sukurto pelno. Vietovėse, kur nuolat mažėja gyventojų skaičius ir vyrauja ekonominiai sunkumai, auganti turizmo pramonė gali būti netgi atsvaru, tam tikrais atvejais nukreipti nuo neigiamų vystymosi tendencijų ir skatinti būtinus struktūrinius pokyčius;

6.

pažymi, kad reikėtų pabrėžti turizmo įgaunamą reikšmę Europos socialinio sąmoningumo vystymo procese skatinant Europos Sąjungos piliečių judumą. Turizmo indėlis stiprinant šį sąmoningumą, kadangi piliečiai susipažįsta su kitomis valstybėmis narėmis, kitomis socialinėmis kultūromis ir skirtingomis šalimis, sustiprina įvairovės jausmą, bet kartu ir bendros perspektyvos jausmą. Piliečių judumas, kurį užtikrina turizmo vystymas Europos regionuose, yra esminis Europos pilietybės koncepcijai;

7.

atkreipia dėmesį, kad turizmo vystymas yra tiesiogiai susijęs su aplinkos ir kultūros sektoriais. Aplinkos srityje jis padeda skatinti politiką, kuria siekiama perspektyviai ir tvariai plėtoti turizmą, kad aplinkos naudojimas taptų priemone ją saugoti. Kultūros srityje turizmas leidžia susipažinti ir su šiuolaikinės kultūros pasiekimais ir atskleisti Europos kultūros paveldo vertę;

8.

pabrėžia, kad regionų lygiu turizmas yra stabilus darbo šaltinis ir padeda stiprinti bei skatinti užimtumą. Turizmas taip pat labai padeda įgyvendinti Lisabonos strategijos užimtumo didinimo tikslus;

Turizmo pramonės iššūkiai regionų lygiu

9.

pripažįsta, kad turizmo pramonei iškyla nemažai problemų, pagrindinė jų – ekonomikos krizė. Todėl būtina skubiai remti turizmo pramonę ir skatinti verslumą šiame sektoriuje, visų pirma todėl, kad turizmas turi socialinės reikšmės užimtumui ir socialinei bei regionų sanglaudai;

10.

pabrėžia, kad turizmo vystymas turi būti tvarus, kad būtų nešvaistomi gamtos ištekliai ir nedaroma žalos gamtai. Vystant turizmą reikia saugoti savo regiono gamtos išteklius ir juos naudoti siekiant tvaraus ir laipsniško turizmo vystymo, kadangi pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką ir atskleisti jos vertę, išsaugoti gamtą ateities kartoms ir sudaryti tokias sąlygas, kurios suteiktų naujų užimtumo galimybių;

11.

pažymi, kad teritorijų planavimas regionuose turizmo tikslais yra priemonė, kuria siekiama rasti optimalią verslo veiklos vystymo ir gamtinės aplinkos naudojimo pusiausvyrą, kartu stengiantis nešvaistyti kiekvieno regiono gamtos ir energijos išteklių. Kai kuriuose regionuose jau yra nustatytos turizmo infrastruktūros viršutinės ribos ir siūloma šią strategiją aptarti keičiantis gerąja praktika. Todėl Komitetas rekomenduoja nustatyti konkrečius kriterijus, kurie padėtų įvertinti šias ribas, atsižvelgiant į regionų vystimosi tikslus, socialinius poreikius ir papildomų darbo vietų kūrimo galimybes;

12.

atkreipia dėmesį, kad konkurenciją turizmo srityje yra trejopo pobūdžio. Visų pirma tai išorės konkurencija tarp nacionalinių turistinių vietovių Europos Sąjungoje ir už ES ribų. Antra, vyksta vidinė konkurencija tarp įvairių Europos Sąjungos turistinių vietovių. Galiausiai trečio pobūdžio konkurencija vyksta tarp pačios valstybės turistinių vietovių. Visos šios konkurencijos formos turi konkrečių savybių ir turi būti nagrinėjamos skirtingais požiūriais;

13.

pažymi, kad regionų turizmui būdingas sezoniškumas yra dar viena problema, iškylanti šiai pramonės šakai. Dėl šios problemos pobūdžio sprendimų reikėtų ieškoti ne nacionaliniu, o regionų lygiu, kadangi sezoniškumas susijęs su konkrečiomis socialinėmis ir regioninėmis ypatybėmis, darančiomis tiesioginę įtaką turizmo srautams. Turizmo pramonę plėtoti ir įvairinti skirtingais būdais atsižvelgiant į metų laikus galima ir šalies mastu;

14.

pripažįsta, kad turizmas yra pagrindinė paslaugų teikimo sritis, kuriai būdinga didelė konkurencija ir, iš klientų pusės, kokybės paklausa. Todėl šio sektoriaus darbuotojai turi būti aukštos kvalifikacijos ir tinkamo profesinio parengimo;

15.

pažymi, kad būtina skatinti aktyvias turizmo įmones, kad jos galėtų pritraukti kvalifikuotų ir tinkamai parengtų darbuotojų. Taip bus galima turizmui suteikti daugiau dinamiškumo visoje Europoje ir iš esmės pagerinti turistams teikiamas paslaugas suteikiant turistinėms vietovėms daugiau patrauklumo;

16.

pabrėžia būtinybę stiprinti mažąsias ir vidutines įmones, vadovaujantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First), apie kurį kalbama Smulkiojo verslo akte (angl. Small Business Act). Turizmo sektorių daugiausia sudaro MVĮ, todėl reikėtų, kad jų veiklą reglamentuojanti teisės aktų sistema joms būtų palankesnė ir kad būtų imamasi tiesioginių priemonių dabartinėms darbo vietoms išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas;

Pasiūlymai

17.

pažymi, kad turizmo pramonę reikėtų stiprinti taikant bendresnę Europos Sąjungos vystymosi politiką ir atsižvelgti į pagrindinius prioritetus ir priemones;

18.

siūlo įgyvendinti viešąsias ir privačias iniciatyvas, galinčias pagerinti susisiekimą tarp Europos regionų oro ir jūrų transportu ir tokiu būdu Europos piliečiams sudaryti palankesnes keliavimo sąlygas;

19.

pabrėžia, kad siekiant tvaraus ir perspektyvaus augimo, aplinkos naudojimas ir apsauga sudaro vieną iš dviejų pagrindinių vystymosi ramsčių;

20.

atkreipia dėmesį, kad antrasis šio vystymosi ramstis yra turizmo socialinio aspekto stiprinimas siekiant išsaugoti užimtumą ir esant būtinybei paskirstyti turizmo teikiamą pelną visai visuomenei plačiąja prasme;

21.

siūlo, įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti užimtumą turizmo srityje taikant darbuotojų mokymo programas, imtis veiksmų sieti turizmą su aplinka ir skatinti tvarų turizmo vystymą, teikti paramą naujų technologijų diegimui regionų turizmo sektoriuje, šias technologijas siejant su kultūra ir įprastomis paslaugomis, skatinti kurti turistų lankomų vietovių tinklus Europos lygiu, nepamirštant aplinkos apsaugos, pabrėžiant vietos gaminių vertę ir gerinant teikiamas paslaugas, skatinti verslo, kuris padeda siekti socialinės pažangos plačiąja prasme ir skatinti visuomenės gerovę;

22.

pažymi, kad dabartinė praktika ir šiuo metu vykdomi Bendrijos veiksmai, pvz., bandomieji Europos socialinio turizmo projektai ir iniciatyva „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“, (EDEN) turėtų būti skatinami ir įgauti labiau sektorinę formą. Siekiant šio tikslo, ragina kasmet išskirti keletą kategorijų, kad keičiant turinį laikui bėgant būtų išsaugotas tęstinumas. Primygtinai siūlo Europos Komisijai nedelsiant imtis priemonių, skatinančių tarpvalstybinį ir tarpregioninį vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant bendrus turistinius projektus;

23.

pabrėžia būtinybę skatinti alternatyvaus turizmo formas, kad būtų galima ištirti visas įmanomas galimybes ir kurti naujas paslaugas ir populiarinti naujus produktus;

24.

siūlo sukurti Europos tvaraus turizmo vystymo modelį remiantis programa, kuri į turizmo paslaugas įtrauktų kultūrą, apimtų aplinkos apsaugą, Europos turizmo pasiūlos konkurencingumo skatinimą, susisiekimo tarp regionų oro ir jūrų transportu gerinimą, verslumo stimuliavimą ir naujų technologijų diegimą;

25.

siūlo stiprinti CEDEFOP (Europos profesinio mokymo plėtros centro) atliekamą sąsajos su regiono valdžios institucijomis vaidmenį ir jo paprašyti toliau atlikti tyrimus, remiantis regionų poreikiais ir tikslais, kokios turizmo srities specialistus reikia rengti siekiant pagerinti užimtumo galimybes ir teikiamų paslaugų kokybę;

26.

siūlo pasinaudoti Europos patirtimi, įgyta įgyvendinant „vietos veiksmo planus užimtumui skatinti“ pagal teritorinių užimtumo paktų (89) modelį ir regionų lygmeniu rengti planus, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, viešbučių verslo, laisvalaikio ir kultūros darbuotojų atstovais, šių sričių pramonės darbuotojų ir netradicinio Europos turizmo socialinių darbuotojų delegatais, siekiant regionuose taikyti suderintą užimtumo skatinimo politiką. Šių planų įgyvendinimo veiksmus siūloma įtraukti į iniciatyvų, galinčių dalyvauti konkursuose dėl finansavimo iš regioninių struktūrinių fondų, sąrašus;

27.

siūlo priimti nuostatas, laikinai sumažinančias regioninių oro uostų mokesčius; intensyvesnis judėjimas padėtų užtikrinti daugiau tiesioginių skrydžių iš regionų į pagrindinius turistų srautus aptarnaujančius oro uostus.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/13


Regionų komiteto nuomonė europos ekonomikos atgaivinimo planas ir regionų bei vietos valdžios institucijų vaidmuo

(2009/C 200/04)

REGIONŲ KOMITETAS

pritaria EK Pirmininko J.M. Barroso 2009 m. balandžio 2 d. G-20 viršūnių susitikime Londone aiškiai išsakytoms mintims apie penkių suderintų ekonomikos atgaivinimo veiksmų svarbą: fiskalinių paskatų derinimas pasaulio mastu, nuolatinės paklausos sukūrimas, skatinant pasitikėjimą, globalaus valdymo skatinimo būtinybė, prekybos skatinimas bei vystymosi paskatos ir klimato kaita,

turėdamas omenyje numatomą asimetrišką krizės poveikį skirtingiems regionams, pabrėžia teritorinės sanglaudos tikslo svarbą siūlomų darbo vietų išsaugojimo ar sukūrimo bei ūkinės veiklos skatinimo priemonių kontekste,

pritaria Europos Sąjungos ketinimui suteikti didelę ekonomikai atgaivinti reikalingą paramą padidinant perkamąją galią ir įgyvendinant priemones, skirtas pagrindinėms Lisabonos strategijos sritims (konkurencija ir inovacijos, tvarus vystymasis ir socialinė sanglauda).

Pranešėjas

:

Dietmar Brockes (DE/LDAE), Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano

COM(2008) 800 galutinis

I.   BENDROSIOS NUOSTATOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

itin susirūpinęs sparčiai blogėjančia Europos Sąjungos valstybių narių ir jų regionų bei savivaldybių ekonomine padėtimi ir tuo, kad krizė padarė didžiulį poveikį viso pasaulio ekonomikai;

2.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija nedelsdama parengė ekonomikos atgaivinimo planą, kuris yra atsakas į pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, ir kartu pažymi, kad ekonominės prognozės, kuriomis minėtas planas yra pagrįstas, jau buvo pakoreguotos atsižvelgiant į neigiamą padėties raidą;

3.

pritaria EK Pirmininko J.M. Barroso 2009 m. balandžio 2 d. G-20 viršūnių susitikime Londone aiškiai išsakytoms mintims apie penkių suderintų ekonomikos atgaivinimo veiksmų svarbą: fiskalinių paskatų derinimas pasaulio mastu, nuolatinės paklausos sukūrimas, skatinant pasitikėjimą, globalaus valdymo skatinimo būtinybė, prekybos skatinimas bei vystymosi paskatos ir klimato kaita;

4.

pabrėžia, kad pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė yra rinkos ekonomikos išbandymas ir todėl ragina visus atsakingus asmenis ekonomikos srityje duoti ryžtingą ir gerai apgalvotą atkirtį krizei bei suteikti piliečiams drąsos rodant gerus pavyzdžius;

5.

griežtai kritikuoja finansinio kapitalo sektoriaus neatsakingus veiklos metodus, kurie atskleisti jų vykdytoje finansinio sverto ir išvestinių finansinių priemonių (pavyzdžiui, garantuotų skolinių įsipareigojimų, turtu garantuotų vertybinių popierių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo pasikeitimo sandorių) naudojimo praktikoje, ir nacionalinių, Europos bei tarptautinių priežiūros institucijų ir įstaigų kontrolės nevykdymą, ir finansinio reguliavimo silpnumą;

6.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares būsimose diskusijose dėl naujos pasaulio finansinės tvarkos aktyviai siūlyti tinkamą ir veiksmingą visos finansų sistemos pertvarkymą (įskaitant investicijų bankininkystę, rizikos draudimo fondus ir privataus kapitalo fondus), kuris užkirs kelią ir neleis pasikartoti tokios neatsakingos veiklos atvejams. Tai turi apimti:

paskolas superkančių ir perparduodančių bankų sistemos pabaigą ir privalomų krizės atveju saugių bazinių kapitalo kvotų nustatymą finansų įstaigoms,

draudimą naudoti tokias išvestines priemones, kurių pagal jų struktūrą negalima reguliuoti arba kurioms būdinga neprognozuojama nuolatinė rizika, nepaisant reguliavimo,

finansų sektoriaus paskatų sistemos (premijų, mokesčių lengvatų, kt.), kuri skatina nuolatinę riziką, uždraudimą,

kredito reitingų įstaigų viešus įstatus ir tokių įstaigų tarptautinę priežiūrą.

7.

labiau nei bet kada anksčiau yra įsitikinęs, kad realioji ekonomika ir jos finansų sistema turi tarnauti žmonėms; mano, kad reguliavimas ir kontrolė, ypač Basel II susitarime nustatytos taisyklės, turėtų būti taikomos visiems finansų sistemos subjektams, įskaitant alternatyvius investavimo fondus, privatų kapitalą ir kitus nereguliuojamus finansų organus;

8.

mano, kad pasaulinė finansų ekonomikos struktūrinė ir esminė reforma yra tokia pat svarbi kaip ekonomikos atgaivinimo priemonės, kurių ėmėsi ES ir valstybės narės dėl dabartinės ekonomikos krizės, kad naujas pasitikėjimas finansų rinkomis neleis ilgainiui diskredituoti visos rinkos ekonomikos. Šį pasitikėjimą galima atgauti tik aiškiai, veiksmingai, suprantamai ir tinkamai pateikus dabartinius neramumus kai kuriose finansų rinkos dalyse sukėlusių klaidų ištaisymą;

9.

mano, kad ypatingomis aplinkybėmis būtinos ypatingos priemonės. Dabar svarbu veikti greitai, atsisakyti įsišaknijusių mąstymo šablonų, laikytis persvarstytų Mastrichto kriterijų ir padidinti Stabilumo ir augimo pakto viešųjų finansų (valstybės skolos ir deficito) kriterijų lankstumą;

10.

turėdamas omenyje numatomą asimetrišką krizės poveikį skirtingiems regionams, pabrėžia teritorinės sanglaudos tikslo svarbą siūlomų darbo vietų išsaugojimo ar sukūrimo bei ūkinės veiklos skatinimo priemonių kontekste;

11.

pabrėžia, kad valstybių narių ir jų vietos bei regionų valdžios institucijų teikiamos paslaugos sudaro didžiąją dalį viešųjų paslaugų, kurios tiesiogiai susijusios su gyventojų gebėjimu kovoti su pasauline ekonomikos krize, bet dėl didelių biudžeto apribojimų valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos savo funkcijas galės atlikti tik ribotai. Tačiau net šiomis sąlygomis visoje Europos Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje reikia laikytis teisinės valstybės principų, nes jais grindžiamas piliečių pasitikėjimas valdžios institucijomis;

Bendras Europos ekonomikos atgaivinimo plano įvertinimas

12.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija greitai ir ryžtingai parengė Europos ekonomikos atgaivinimo planą, kad būtų sustabdytas ekonomikos nuosmukis;

13.

pabrėžia, kad ES valstybės narės šios krizės metu turi veikti išvien kaip bendrija ir negali griebtis nacionalizmo ir protekcionizmo idėjų;

14.

todėl pabrėžia glaudaus ES koordinavimo ir ryžtingo europinio požiūrio būtinybę. Tai sudarys nacionalinių priemonių, pritaikytų konkrečiai ekonominei situacijai ir prie kiekvienos valstybės narės biudžeto galimybių, veiksmų pagrindą; yra visiškai įsitikinęs, kad kai kurių valstybių narių vyriausybių poveikis vietos valdžios funkcijoms iš esmės trukdo visų pirma toms valstybėms narėms, o platesniu mastu ir visai Europos Sąjungai, pasiekti Lisabonos tikslų ir didina netolygų atskirų Europos regionų vystymąsi.

15.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymams investuoti į energetikos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektus, kurie padės įgyvendinti 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtiną Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Tačiau mano, kad tiek dėl Komisijos laisvės apribojimo perskirstant nepanaudotas ES biudžeto lėšas, tiek dėl pernelyg ilgų derybų su valstybėmis narėmis dėl tokių lėšų panaudojimo, būtina (kaip RK nurodė savo Nuomonėje dėl biudžeto laikotarpio vidurio peržiūros (1)) ES biudžeto struktūrinė reforma ir ypač didesnis jo lankstumas;

16.

pritaria Europos Sąjungos ketinimui suteikti didelę ekonomikai atgaivinti reikalingą paramą padidinant perkamąją galią ir įgyvendinant priemones, skirtas pagrindinėms Lisabonos strategijos sritims (konkurencija ir inovacijos, tvarus vystymasis ir socialinė sanglauda);

17.

Pritaria kovo 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos prisiimtiems įsipareigojimams dėl atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ir pabrėžia didelį šiuo metu vykdomo darbo, susijusio su augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ateitimi po 2010 m. aktualumą. Šiomis aplinkybėmis primena, jog Regionų Komitetas su Europos vietos ir regionų valdžios institucijomis nusprendė pradėti konsultacijas dėl augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ateities po 2010 m (2).;

18.

palankiai vertina tai, jog kovo 19–20 d. Europos Vadovų Taryba vienareikšmiškai pripažino, jog pirmiausia būtina spręsti krizės socialinio poveikio problemą „skatinant užimtumą, visų pirma remiant naujoms darbo vietoms reikalingų gebėjimų įgijimą, be to, […] būtina remtis solidarumu ir sudaryti sąlygas, kad socialinės apsaugos sistemos veiktų kaip automatiniai stabilizatoriai“ (Išvadų 19 punktas);

19.

apgailestauja, kad Europos Sąjungos Taryba praėjusiame posėdyje, kuris įvyko 2009 m. kovo 19–20 d., Briuselyje, aiškiai nepripažino vietos ir regionų valdžios institucijų reikšmės siekiant įveikti ekonomikos krizę;

20.

ragina Komisiją tarptautinėse derybose siekti pasaulio finansų sistemų ilgalaikio reorganizavimo ir stabilizavimo;

21.

mano, kad viešųjų investicijų ir finansinių paskatų programos, skirtos ekonomikai atgaivinti, taip pat turi padėti pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamai parengti savo ekonomikos atgaivinimo planus ir programas. Dabartinė finansų krizė neturi kelti pavojaus ES perspektyviniams klimato kaitos tikslams, nustatytiems laikotarpiui po 2012 m.

22.

ragina valstybes nares sparčiai parengti nacionalinius ekonomikos atgaivinimo planus ir skirti atitinkamų lėšų jiems įgyvendinti, jei šie planai dar neįsigaliojo;

23.

rengiant nacionalinius ekonomikos atgaivinimo planus, būtina tiksliai įvertinti juose siūlomų taupymo priemonių ilgalaikį poveikį ekonominei ir socialinei padėčiai šalyje. Neapgalvotos priemonės leidžia šiek tiek sutaupyti, bet gali padaryti daugiau žalos negu naudos, o laikui bėgant nuostoliai gali dar labiau padidėti. Be to, įsiskolinimas gali apriboti veiksmų laisvę valstybių biudžetų srityje, todėl reikia tikrinti kiekvieno išlaidų punkto būtinumą ir ekonomiškumą;

24.

ragina panaudoti Europos struktūrinius fondus, kad būtų spartinamos investicijos ir modernizuojama Europos infrastruktūra;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti papildomas lanksčias sąlygas, taikytinas ES struktūriniams fondams, kurios padėtų išspręsti dabartinius sunkumus gauti bendro finansavimo lėšų iš valstybinio ir privataus sektoriaus;

26.

prašo Komisijos ištirti, kaip galima taikant leidžiančias nukrypti nuostatas per trumpą laiką atsverti su finansų ir biudžeto taisyklėmis susijusias priemones, kurios, esant dabartinėms aplinkybėms, gali padidinti krizę;

27.

ragina valstybes nares, ypač priklausančias eurozonai, ištirti europinės paskolos, kurią bendrai garantuotų visos valstybės narės, galimybę;

28.

pritaria neseniai pateiktam Komisijos pasiūlymui suteikti daugiau lankstumo Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondui (EGAF), kad ši priemonė galėtų būti veiksmingai panaudota švelninant krizės poveikį darbo rinkoms; šiomis aplinkybėmis primena, kad jis 2006 m. pasiūlė savo nuomonėje dėl EGAF daugelį šiuo metu Komisijos siūlomų pakeitimų ir džiaugiasi, kad šie pasiūlymai buvo priimti;

Ekonomikos krizės regioninis ir vietos lygmuo

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelį viešosios, piliečiams artimos infrastruktūros ir vystomųjų projektų vietos ir regionų lygmeniu įgyvendina atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos. Joms tenka trečdalis viešojo sektoriaus išlaidų ir daugiau nei du trečdaliai ES viešųjų investicijų;

30.

norėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų pastaraisiais metais buvo įtraukiamos į daugiašalius lizingo susitarimus dėl gyvybiškai svarbių infrastruktūrų, daugeliui kurių šiuo metu iškilo pavojus dėl finansų krizės ir dėl nepakankamos informacijos, kuria daugelis jų pagrįsti. Daugumai šių projektų vis dar gresia neišmatuojami finansiniai ir teisiniai pavojai ir todėl gali prireikti imtis bendrų veiksmų, siekiant sumažinti potencialiai neigiamas pasekmes piliečiams dėl šių projektų sukeltų problemų;

31.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įveikiant ekonomikos ir finansų krizę; ragina valstybes nares vengti tiesioginio vietos valdžios sektoriaus biudžetų mažinimo, kurių pajamos jau ir taip sumažėjo dėl krizės;

32.

atkreipia dėmesį į keleto valstybių narių geriausią praktiką, kurios nepaisant ekonominės padėties rado būdų, kaip paremti vietos valdžios institucijas, siekiant kompensuoti jų išaugusius viešųjų paslaugų poreikius, suteikdamos joms papildomas paskolas ir finansavimą;

33.

susirūpinęs dėl to, kad anksčiau dėtos konsolidavimo pastangos, jei jos buvo viešųjų grynųjų investicijų sąskaita, lėmė viešojo kapitalo sumažėjimą, todėl šiandien reikia pagerinti padėtį viešųjų investicijų srityje, visų pirma vietos ir regionų lygiu. Tai ypač pasakytina apie viešąją infrastruktūrą, kelius, vaikų darželius, mokyklas, universitetus, ligonines, plačiajuosčio ryšio kabelių tiesimą, efektyvų energijos vartojimą. Konsolidavimo pastangos turi būti sustiprintos mažinant vartojimo išlaidas siekiant išvengti skolų ir išlaikyti veiksmų laisvę būsimoms kartoms;

34.

prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl taisyklių, kaip skirti mikrokreditus ES. Šiuo pasiūlymu turėtų būti siekiama nustatyti pagrindinius mikrokreditų skyrimo kriterijus, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir būtų galima užtikrinti geresnį tarpvalstybinį mikrokreditų ir bendro finansavimo iš ES biudžeto prieinamumą. Šiuo požiūriu Regionų komitetas pritaria Jasmine iniciatyvai, kurią 2008 m. rugsėjo mėn. paskelbė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įveikiant krizę

35.

pabrėžia, kad ekonomikos atgaivinimo priemonių reikia imtis visais ES regionų lygmenimis laikantis subsidiarumo principo. Iš esmės tinka papildomos priemonės, kurias galima greitai įgyvendinti, kad paklausa nedelsiant padidėtų. Kad tokias priemones būtų galima greitai pradėti įgyvendinti, be kitų dalykų, būtų naudinga iš anksto išmokėti ES paramos lėšas;

36.

mano, kad priemonės turi būti tikslingos ir ilguoju laikotarpiu bei veiksmingos Lisabonos strategijos požiūriu. Reikia užtikrinti ne tik pačių priemonių finansavimą, bet ir su jomis susijusias vėlesnes išlaidas;

37.

prašo Komisijos leisti taikyti supaprastintą ir lanksčią tvarką sudarant sutartis dėl nedidelės vertės investicijų, visų pirma regionų ir vietos valdžios institucijoms. Tai užtikrintų, kad lėšos būtų greitai pervedamos ir MVĮ bei smulkiųjų amatų įmonės greičiau gautų užsakymų, kurie padėtų išsaugoti darbo vietas;

38.

palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė pasiūlymų dėl spartesnio ir supaprastinto struktūrinių fondų administravimo valstybėse narėse. Jei tik pavyktų iš esmės supaprastinti taikomą tvarką, infrastruktūros projektai galėtų būti įgyvendinami ir jiems galėtų būti skubiai skirta struktūrinių fondų lėšų;

39.

pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų dėti daugiau pastangų šioje srityje ir išnagrinėti galimybes iš esmės persvarstyti institucinę sanglaudos politikos sandarą, t. y. supaprastinti jos įgyvendinimo procedūras (valdymas, stebėsena, kontrolė) ir joms suteikti daugiau lankstumo siekiant pritraukti daugiau investicijų ir jas paspartinti;

40.

prašo Komisijos bendradarbiauti ir teikti paramą atsakant į klausimą, kaip finansiškai silpnos vietos ir regionų valdžios institucijos, kartu siekdamos ir sanglaudos tikslo, galėtų dalyvauti tokiose programose. Reikia pagalvoti, ar nereikėtų naujų bendro finansavimo normų, kurių tikslas – palengvinti galimybę gauti ES finansavimą;

41.

todėl RK prašo Komisijos imtis veiksmų paremti vietos ir regionų valdžios institucijas ir MVĮ, kad jos galėtų lengviau gauti arba skirti lėšų bendram finansavimui. Nors RK pritaria iniciatyvai padidinti išankstinį finansavimą, skiriamą ES projektams, dabartiniai bendro finansavimo užtikrinimo sunkumai apribos praktinio įgyvendinimo galimybes;

42.

pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti ypatingų paramos priemonių taikymo regionų ir vietos lygmeniu tuose regionuose, kuriuose greitai auga nedarbo rodikliai, galimybę. Šiomis aplinkybėmis galbūt reikėtų pagalvoti apie valstybės pagalbos regionams žemėlapio peržiūrą;

43.

ragina pasirinkti tokias priemones, kurios duotų naudos mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

44.

tikisi, kad Komisija vertins dotacijas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atsižvelgdama į finansų krizę; ypač siūlo sustiprinti ir išimties tvarka bei skubiai numatyti savitarpio garantijų ir rizikos kapitalo sistemas, kad MVĮ būtų lengviau gauti atitinkamą finansavimą, būtiną dabartinės krizės metu, kuri daro joms ypač stiprų poveikį;

45.

mano, kad būtina remti profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pasiūlyti papildomas lanksčias sąlygas, kad būtų galima perskirstyti regionų vystymosi programų išlaidas Europos socialinio fondo prioritetams remti, pavyzdžiui, perkvalifikavimui ir nedarbo sumažinimui;

46.

atkreipia dėmesį į išmėgintas paramos priemones, tarp jų konsultavimąsi, tinklų kūrimą, informacijos centrus, teikiančius veiksmingą paramą įmonėms, patekusioms į sunkią padėtį. Tokios priemonės turi būti visų pirma taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios, nepaisant solidžios bazės, taip pat patiria ekonominę krizę. Įveikus krizę, būtent šios įmonės prisidės prie ekonomikos atgaivinimo įtvirtinimo;

47.

ragina ES Komisiją birželio mėnesį atlikti pradinį vertinimą ir nustatyti, ar priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi Bendrijos ir valstybių narių lygiu, buvo veiksmingos ir ar reikia antros programos;

48.

siūlo, kad regionai įvertintų, kaip įgyvendintos priemonės geriausios praktikos požiūriu;

49.

įpareigoja pirmininką šią rezoliuciją perduoti Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei;

50.

atkreipia Europos Komisijos dėmesį, jog būtina užtikrinti, kad visos valstybės narės besąlygiškai laikytųsi Europos vietos savivaldos chartijos.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  CdR 16/2008 fin

(2)  http://www.cor.europa.eu/pages/EventTemplate.aspx?view=folder&id=bb54a097-28c8-4025-88cc-b9f8a63caeb7&sm=bb54a097-28c8-4025-88cc-b9f8a63caeb7.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/18


Regionų komiteto nuomonė vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės

(2009/C 200/05)

REGIONŲ KOMITETAS

džiaugiasi, kad jau pačiu Europos Komisijos komunikato pavadinimu aiškiai pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų (VRVI) vaidmuo vykdant tarptautinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis,

su malonumu pažymi, jog atsižvelgta į daugumą klausimų, kuriuos jis iškėlė 2005, 2007 ir 2008 m. nuomonėse šia tema,

pabrėždamas konkretų VRVI indėlį, pripažįsta būtinybę suderinti bendradarbiavimą visais lygmenimis ir ragina visiškai integruoti besivystančių šalių VRVI į vystomąją ir bendradarbiavimo politiką,

džiaugiasi ir pritaria Komisijos pasiūlymui, kad vykdant struktūruotą dialogą Regionų komitetas taptų koordinuojančia institucija. Šis pasiūlymas visiškai sutampa su Sutartyse apibrėžtu Komiteto vaidmeniu,

įsipareigoja imtis būtinų žingsnių ir kartu su Europos Komisija organizuoti komunikate siūlomą rengti metinę asamblėją decentralizuoto bendradarbiavimo tema, įtraukiant „visus šioje bendradarbiavimo sistemoje aktyviai dalyvaujančius veikėjus“ bei siūlo jas rengti iš kart po RK plenarinės sesijos, pirmąją asamblėją, jei įmanoma, surengiant iki 2009 m. pabaigos,

siūlo bendromis su Europos Komisija pastangomis sukurti decentralizuoto bendradarbiavimo „biržą“ internetinio portalo forma, kuri tarsi pratęstų metinių decentralizuoto bendradarbiavimo asamblėjų veiklą virtualiomis priemonėmis,

rekomenduoja, kad rengiant dokumentus būtų atsižvelgta į VRVI informacijos apie vystomąją politiką poreikius,

pabrėžia, jog būtina žinoti „kas, ką ir kur daro“, siekiant išvengti dubliavimo ir užtikrinti, kad veikla šioje srityje būtų grindžiama turima informacija.

Pranešėjas

:

Christophe Rouillon (FR/ESP) Kuleno meras, Prancūzija

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“

COM(2008) 626 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A   Bendrosios pastabos

1.

džiaugiasi, kad jau pačiu Europos Komisijos komunikato pavadinimu aiškiai pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo vykdant tarptautinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis;

2.

kartu džiaugiasi šiuo pripažinimu grindžiama Komisijos iniciatyva, kuria siekiama palaipsniui susisteminti Europos vystymosios politikos ir vietos valdžios institucijų vykdomų decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmų sąsajas. Be to, Komisija siūlo keletą būdų, kaip šis vietos ir regionų valdžios institucijų pripažinimas vystymosi proceso dalyvėmis galėtų būti įgyvendintas praktikoje;

3.

pažymi, kad paskelbus šį komunikatą, 2008 m. lapkričio 15–17 d. Strasbūre trečią kartą buvo surengtos Europos vystymosi dienos. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę, šis renginys buvo skirtas vystymosi vietos aspektui, kartu tai buvo galimybė dideliam dalyvių skaičiui parodyti vietos ir regionų valdžios institucijų įvairiomis formomis įgyvendinamas gausias iniciatyvas: oficialiai pristatyti ir išplatinti „Europos bendradarbiavimo vietos valdymui remti chartiją“, kuri yra Komisijos komunikato lydraštis; oficialiai pristatyti vietos ir regionų valdžios institucijų vystymosi forumą, kurį Regionų komitetas rekomendavo sukurti 2005 m. lapkričio mėn. parengtoje nuomonėje; skleisti informaciją apie decentralizuotą vystomąjį bendradarbiavimą ir porinius projektus iškilmingame renginyje, kuriame dalyvavo už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Europos Komisijos narys ir Regionų komiteto pirmininkas;

4.

palankiai vertina tai, kad Komisija mini ypatingą vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį į vystymosi ir vietos savivaldos procesą ir pirmą kartą remiasi konkrečiais įvairią ir gausią institucijų veiklą iliustruojančiais pavyzdžiais;

5.

džiaugiasi, kad komunikate paminėti daugelis aspektų, kuriuos Komitetas pabrėžė 2005, 2007 ir 2008 metais paskelbtose nuomonėse dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vystomojo bendradarbiavimo;

6.

nenorėtų dar kartą be reikalo vardyti visų jau anksčiau išsamiai apžvelgtų decentralizuoto bendradarbiavimo aspektų. Todėl Komitetas tiesiog primena, kad decentralizuoto bendradarbiavimo teisinis pagrindas ES valstybėse narėse skiriasi, ir pabrėžia jo sukuriamą didelę pridėtinę vertę vystymosi procesui visame pasaulyje. Bendradarbiavimo veiksmingumą lemia vietos lygiu išrinktų valdžios atstovų, geriausiai susipažinusių su pagalbą gaunančių šalių gyventojų poreikiais, dalyvavimas. Decentralizuoto bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos yra sukaupusios patirtį, kuria remiantis gali patarti, keistis patirtimi, ypač vertinga kovojant su skurdu, ir padėti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) (1);

7.

taip pat primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti esminį vaidmenį plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, skatinantį demokratinį valdymą vietos lygiu. Regionų komitetas džiaugiasi, kad 3 punkte minėtos „Europos bendradarbiavimo vietos valdymui remti chartijos“ principai ir veiklos kryptys papildė Komisijos komunikatą. Komitetas ragina plačiau viešinti šį dokumentą, kuris buvo parengtas po konsultacijų su valstybėmis narėmis ir besivystančių šalių partneriais ir kuriame atkreipiamas dėmesys į poreikį koordinuoti įvairių vietos lygiu veikiančių subjektų veiksmus ir įvairius (vietos, nacionalinį ir pasaulinį) veiklos lygius;

8.

pabrėžia, kad greta demokratinio valdymo, skatinančio visuomenės dalyvavimą, svarbus vystymosi vietos lygiu veiksnys yra vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, kadangi šių institucijų veikla apima daug sričių ir jos gali sutelkti įvairius viešojo ir privataus sektorių subjektus. Vietos institucijų bendradarbiavimas gali paskatinti organizuoti visuomenei naudingą ir aplinką tausojančią gamybą, prekybą ir ūkinę veiklą. Ši veikla ypač svarbi skurdžioms kaimo vietovėms, kadangi padeda kovoti su skurdu, stabdyti kaimo vietovių tuštėjimą ar jų ketinimą ryžtis nelegaliai imigracijai;

9.

džiaugiasi, kad Komisija pabrėžė vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį supažindinant visuomenę su vystymosi ir kovos su skurdu pasaulyje problemomis. Komitetas įsitikinęs, kad visuomenės informavimo rezultatai gali būti dar geresni, jei būtų remiamasi bendradarbiavimo ryšiais, palaikomais tarp Europos vietos valdžios institucijos ir vienos (ar keleto) vietos valdžios institucijos(-ų) besivystančioje šalyje. Tokio pobūdžio informavimo kampanijų metu konkrečiai susipažįstama su asociacijų ir valdžios institucijų vystymąsi skatinančiomis partnerystėmis, kadangi jos remiasi vietos asociacijų, jungiančių vystymosi klausimais besidominčius piliečius, pagalba. Be to, gilindamos visuomenės suvokimą, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų vystymosi srityje, vietos valdžios institucijos gali taip pat padėti paspartinti imigravusių gyventojų integraciją. Šios solidarumo ir bendrumo akcijos – tai galimybė padėti imigravusiems gyventojams iš naujo atrasti savo kilmės šalių kultūrą ir išvengti atitolimo nuo gimtinės;

B   Pastabos

10.

norėtų pateikti keletą svarbių pastabų, geriau apibrėžiančių vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį Europos vystomojoje politikoje;

11.

reiškia abejones dėl decentralizuoto bendradarbiavimo apibrėžties komunikate (įžanginis langelis, komunikato 3 puslapis). Anksčiau Komisija yra teigusi, kad decentralizuotas bendradarbiavimas – tai subnacionaliniu lygiu ir įvairaus pobūdžio dalyvių įgyvendinamas bendradarbiavimas. Komitetas norėtų priminti, kad, jo manymu, decentralizuotas bendradarbiavimas reiškia tokį bendradarbiavimą, kuriame stricto sensu dalyvauja vietos valdžios institucijos;

12.

ragina Komisiją pripažinti, kad decentralizuotas bendradarbiavimas yra ypač svarbus gamtinei aplinkai išsaugoti ir gerinti ir kad jo dėka vietos lygiu galima spręsti aktualias pasaulines, pavyzdžiui, klimato kaitos, problemas; decentralizuotas bendradarbiavimas – vienas iš visuomenės informavimo būdų;

13.

norėtų atkreipti dėmesį, kad paminėtas vietos ir regionų valdžios institucijų finansinis indėlis teikiant oficialiąją vystomąją pagalbą neturėtų sumenkinti jų kokybinės paramos svarbos. Vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmų pridėtinę vertę, visų pirma lemia tai, kad jų vietos lygiu vykdoma veikla yra pagrįsta partnerystėmis, kurias jos pačios nusprendė sukurti, o ne vykdydamos valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus. Be to, būtų galima pateikti nedidelių vietos valdžios institucijų, neturinčių didelių finansinių išteklių, tačiau vykdančių reikšmingą ir naudingą veiklą, pavyzdį;

14.

dar karta tvirtina, kad vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas sudaro bendros turtingų ir skurdžių mūsų planetos regionų solidarumo strategijos vietos dimensiją. Tokiu būdu valdžios institucijos, remdamosi skirtingu pagrindu, galėjo susijungti į grupes. Šios pastangos koordinuoti veiksmus buvo teigiamai įvertintos Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 10 d. priimtose išvadose dėl Komisijos komunikato;

15.

pripažįsta, kad būtina derinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmus visais lygiais ir mano, kad Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo yra pažangą lemiantis žingsnis. Todėl tikisi, kad Komisija, padedama ES delegacijų pagalbą gaunančiose šalyse, visų pirma dės pastangas naudingoms partnerystėms skatinti laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į konkrečias vietos ir regionų valdžios institucijų veiklai būdingus ypatumus;

16.

siekiant geresnio valdymo, atsakomybė (2) už bendradarbiavimo ir vystomąją politiką ir strategiją yra vienas svarbiausių Paryžiaus deklaracijos principų. Regionų komitetas norėtų ypač pabrėžti šį principą ir mano, kad decentralizuotas bendradarbiavimas, kadangi yra arčiausiai žemiausia lygmens, – yra tikrai tinkamas kelias jį įgyvendinti. Todėl Komitetas ragina siekti pažangos aktyviai įtraukiant besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijas į vystomosios ir bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą;

II.   VEIKLOS ASPEKTAI

17.

reiškia didelį susidomėjimą Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl konkretaus vietos ir regionų valdžios institucijų pripažinimo vystymosi proceso dalyvėmis ir norėtų pateikti šias pastabas:

Dėl struktūruoto dialogo organizavimo

18.

ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą vystymosi tema organizuoti dialogą su vietos valdžios institucijomis. Šis pasiūlymas atitinka vietos ir regionų valdžios institucijų nuolatinį pastarųjų metų siekį būti pripažintomis ne tik dalyvėmis, bet ir pilnateisiais partneriais „įvairiose tarptautinėse, dvišalėse ir daugiašalėse pagalbos teikėjų grupėse“.

19.

reiškia pritarimą Komisijos pasiūlymui, kad vykdant dialogą Regionų komitetas taptų koordinuojančia institucija. Šis pasiūlymas visiškai sutampa su Sutartyse apibrėžtu Komiteto vaidmeniu, t. y. perteikti Europos vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę;

20.

įsipareigoja imtis būtinų veiksmų ir kartu su Europos Komisija organizuoti komunikate siūlomą rengti metinę asamblėją decentralizuoto bendradarbiavimo tema ir pritaria idėjai įtraukti „visus šioje bendradarbiavimo sistemoje aktyviai dalyvaujančius veikėjus“ Europos mastu. Be kitų įvairiems pasaulio regionams atstovaujančių dalyvių, forume Europos Komisijai galėtų atstovauti ją sudarantys suinteresuoti generaliniai direktoratai ir daugelis jos delegacijų, kurios yra Europos bendradarbiavimo kelrodės nacionaliniu lygiu. Kartu su RK dalyvautų Europos ir besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos, įskaitant ir joms atstovaujančias asociacijas. Regionų komitetas sutelks išteklius, bet prašo Europos Komisijos finansinės paramos. Siekiant, kad Komiteto nariai galėtų visapusiškai dalyvauti šios asamblėjos diskusijose, būtų geriau jas rengti iš kart po RK plenarinės sesijos. Komitetas pageidautų, kad pirmoji asamblėja būtų sušaukta iki 2009 m. pabaigos,

Dėl suderinto metodo priemonių

21.

Regionų komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti veiklos gaires, tačiau kelia klausimą, ar jos bus skiriamtos EK delegacijų šalyse partnerėse ryšiams su jų vietos ir regionų valdžios institucijomis orientuoti, ar pačioms vietos ir regionų valdžios institucijoms. Bet kokiu atveju, Komitetas mano, kad bet koks skirtingų dalyvių vaidmenis aiškiau apibrėžiantis dokumentas yra sveikintina iniciatyva, net ir tuo atveju, jei juo siekiama tik geriau koordinuoti jų veiksmus.

22.

Regionų komitetas mano, kad tuo atveju, jei gairės būtų skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, jas rengiant turėtų būti atsižvelgta į decentralizuoto bendradarbiavimo ypatumus ir į vietos valdžios institucijų šioje srityje jau įgytą patirtį. Kadangi Komitetas laikosi nuomonės, kad reikėtų „ne vadovauti“, o veikiau atsižvelgti į vietos valdžios institucijų informacijos poreikius ir joms sudaryti sąlygas geriau suprasti sudėtingus ES vystomosios politikos tikslus, dėsnius ir mechanizmus (įskaitant žodyną), kurie dažnai būna suprantami tik specialistams;

23.

todėl RK rekomenduoja rengti dokumentus remiantis Komisijos bei vietos ir regionų valdžios institucijų konsultacijų rezultatais. Labai svarbu, kad šiais dokumentais būtų galima plačiai naudotis, todėl jų turinys turi būti atitinkamas, kalba aiški, ir jie privalo atspindėti RK pavesto organizuoti struktūruoto dialogo autentiškumą. Tai leistų vietos valdžios institucijoms, ypač toms, kuriose nedaug bendradarbiavimo veiklą vykdančių darbuotojų, geriau suprasti ES vystymosi procesus ir tarptautines aplinkybes.

Dėl decentralizuoto bendradarbiavimo dalyvių ir veiklos nustatymo

24.

pabrėžia, kad jau pirmoje nuomonėje šia tema decentralizuoto bendradarbiavimo veiklos nustatymas buvo nurodytas kaip prioritetas. Apibrėžti „veiklos pobūdį ir sritį“ būtina ne tik siekiant įvertinti šios bendradarbiavimo rūšies indėlį, bet ir sudaryti sąlygas derinti valstybių narių vietos valdžios institucijų veiksmus toje pačioje teritorijoje arba, kad jie vienas kitą papildytų, nustatyti kiekvieno veiksmus, atidžiai įvertinus pagalbą gaunančių bendruomenių poreikius.

25.

su džiaugsmu pažymi, kad Taryba 2008 m. lapkričio 10 d. išvadose dėl Komisijos komunikato skatina Komisiją imtis veiksmų šioje srityje remiantis turima informacija. Iš tiesų, jau yra tam tikri duomenų bazės pradmenys, kurie sukaupti kai kurių valstybių narių arba Barselonoje sukurtos observatorijos, kuri, be kita ko, renka duomenis apie Europos ir Lotynų Amerikos vietos ir regionų valdžios institucijų ryšius, iniciatyva.

Dėl naujų partnerysčių kūrimo

26.

neseniai pabrėžė, kad būtina nedelsiant surinkti duomenis apie jau užmegztus decentralizuoto bendradarbiavimo ryšius, jei norima paskatinti keitimąsi informacija ir naujas partnerystes, kurios atitiktų besivystančių šalių vietos valdžios institucijų lūkesčius, kadangi vis plačiau vykdant decentralizavimo politiką joms patikimi nauji uždaviniai. Todėl Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, jog būtina kiek įmanoma sumažinti galimą painiavą ir susiskaidymą, kurį galėtų sukelti naujos partnerystės, sukurtos neatsižvelgus į jau esamas, kurios ne sustiprintų valdymui naudingą veiksmų koordinavimą, o veikiau paskatintų dubliavimąsi, kurio visų pirma ir norima išvengti.

27.

siūlo visų pirma siekti naujų partnerysčių kokybės ir džiaugiasi pritarimu RK ankstesnėje nuomonėje pateiktam pasiūlymui sukurti priemonę, skatinančią keistis informacija: decentralizuoto bendradarbiavimo „biržą“. Komunikate siūloma sukurti birža turėtų tapti nuolatinio dialogo su vietos ir regionų valdžios institucijomis (ir tarp jų) iš visų pasaulio regionų, dalyvaujančių decentralizuoto bendradarbiavimo iniciatyvose, priemone. Todėl RK numato sukurti„biržą“ ir organizuoti jos veiklą bendradarbiaudamas su Europos Komisija; tai būtų interneto portalas, kuris tarsi pratęstų metinių decentralizuoto bendradarbiavimo asamblėjų veiklą virtualiomis priemonėmis. Kurdamas „biržą“ Komitetas atsižvelgs į esamas iniciatyvas, kad būtų išvengta veiklos dubliavimosi.

Dėl jau esamų valdžios institucijų ryšių stiprinimo

28.

supranta, kad visi užmegzti Europos ir besivystančių šalių vietos valdžios institucijų ryšiai nereiškia stricto sensu decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmų, padedančių valdžios institucijai partnerei struktūruoti savo vystymąsi laikantis gero valdymo principų;

29.

pritaria minčiai, kad „draugiški“ ryšiai gali peraugti į konkretesnius veiksmus, jei visos vietos valdžios institucijos plačiau susipažintų su decentralizuoto bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. Kaip Europos visų lygių vietos valdžios institucijoms atstovaujanti institucija, RK mano galįs atlikti pagrindinį vaidmenį ir padėti išplėsti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą praktiškai siekiant vystymosi tikslų, visų pirma imantis konkrečių decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmų, kurie, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų partnerių poreikius, kartais gali įgauti trumpalaikių techninių mainų formą;

30.

kaip jau minėta pirmojoje decentralizuotam bendradarbiavimui skirtoje nuomonėje, RK mano, kad šalių partnerių atstovaujamųjų organizacijų ar nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų vaidmuo yra esminis. Jos ne tik užmezga vietos lygiu išrinktų valdžios atstovų ryšius ir jiems suteikia galimybę bendradarbiauti sprendžiant panašias problemas, bet taip pat gali užmegzti dialogą su nacionalinėmis vyriausybėmis dėl strateginių prioritetų nustatymo skiriant tinkamą dėmesį subnacionaliniams vystymosi lygmenims;

31.

Todėl rekomenduoja skatinti šių organizacijų kūrimąsi ir formavimą, taip pat remti regioninių grupių sudarymą bei ragina susitelkti siekiant šio tikslo, t. y. Europos šalių panašioms institucijas arba Europos Sąjungai suteikiant paramą;

Papildoma pastaba

32.

primygtinai rekomenduoja užtikrinti dokumente ir ES veiksmų programose paskelbtų principų nuoseklumą, nepaisant to, su kokiu pasaulio regionu tai būtų susiję ir kokia Europos bendradarbiavimo priemonė būtų taikoma:

ištirti sąsajas tarp biudžetinės paramos mechanizmų (šiuo metu ES ir valstybių narių įnašai dažniausiai susiję su jais), nacionalinių vyriausybių vietos valdžios institucijoms pervestų asignavimų ir įgaliojimų, kuriuos joms suteikė decentralizavimo įstatymai, priimti daugelyje pagalbą gaunančių šalių,

valdymui skirtoje chartijoje įvairiais būdais teigiama (be to, tai buvo patvirtina Pasaulio banko ir OECD atliktais tyrimais), kad veiksmingas decentralizavimas grindžiamas gera įvairių valdymo lygių sąveika, taigi būtina, kad aukščiausias valdymo lygis būtų tvarus ir veiksmingas. Todėl Komitetas norėtų, kad 2009 m. atliekant teminės programos„Vystymosi procese dalyvaujantys nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos“ vidurio laikotarpio vertinimą būtų iškeltas klausimas dėl paramos vietos valdžios institucijoms svarbos šalyse, kuriose, kaip teigiama programoje, sąlygos yra sudėtingos,

kalbant apie turimas finansines priemones, teminė programa yra tik „ledkalnio viršūnė“. RK norėtų, kad tiek Europos, tiek besivystančių šalių suinteresuotieji subjektai būtų tiksliai informuoti, kaip konkrečiai vietos valdžios institucijos dalyvauja įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimus, kad, prireikus, padėtis būtų pataisyta. Šioje srityje supažindinimas su gerąja praktika ir jos sklaida būtų sveikintinos iniciatyvos.

33.

mano, kad apskritai Komisijos parengtas dokumentas yra pažangus žingsnis ir norėtų pabrėžti, kad jame teigiamai vertinamas vietos ir regionų valdžios institucijų plėtojamas decentralizuotas bendradarbiavimas; yra įsitikinęs, kad būtina palaikyti nuolatinį konstruktyvų visų suinteresuotų subjektų dialogą siekiant tinkamai paremti Europos ir pagalbą gaunančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijas vykstant bendradarbiavimo ir vystymosi procesams. Šiuo požiūriu, RK norėtų ir yra pasirengęs visapusiškai atlikti jam skirtą Europos institucijos, kuri jungia visų teritorinių lygmenų vietos valdžios institucijas ir joms atstovauja, vaidmenį.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  Praėjus penkeriems metams nuo Tūkstantmečio vystymosi tikslų patvirtinimo (nustatytus tikslus numatyta įgyvendinti iki 2015 m.), JT generalinis sekretorius 2005 m. pranešime priminė, kad daugiau nei vienas milijardas planetos žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, turėdami mažiau kaip 1 JAV dolerį dienai. Visą pranešimą galite rasti adresu: http://daccessdds.un.org/doc/UNDOC/GEN/N05/270/79.

(2)  Atsakomybė yra pirmasis iš partnerystės įsipareigojimų, paminėtų 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje. Vykdydamos šį įsipareigojimą, šalys partnerės veiksmingai vadovauja savo vystomajai politikai bei strategijoms ir užtikrina paramos vystymuisi veiksmų koordinavimą. Paryžiaus deklaraciją ir su jos įgyvendinimu susijusius dokumentus galima rasti OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) interneto svetainėje www.oecd.org.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/23


Regionų komiteto nuomonė vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo naujojoje baltijos jūros regiono strategijoje

(2009/C 200/06)

REGIONŲ KOMITETAS

džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos parengti Baltijos jūros regiono strategiją. Dėl daugelio priežasčių šis regionas ypač tinka vykdyti bandomąjį projektą, skirtą įgyvendinti vieną pirmųjų vidinių ES strategijų makroregione, o Baltijos jūros strategija, susieta su Šiaurės dimensija, gali paskatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis,

pabrėžia, kad Baltijos jūros regiono strategija turi būti orientuota į piliečius ir į vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą; mano, kad kuriant ir įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją būtina įtraukti Rusiją ir Norvegiją. Norint, kad strategija būtų efektyvi, ji turi būti siejama su Šiaurės dimensija,

siūlo, kad Taryba nustatytų su strategija susijusius bendrus tikslus ir veiksmus ir priimtų dėl jų sprendimus. Visus sprendimus turėtų parengti Europos Komisijos vadovaujama darbo grupė, susidedanti iš Baltijos jūros regiono vyriausybių atstovų, Europos Komisijos atstovų, Europos Parlamento narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų, paskirtų iš Regionų komiteto narių,

siūlo prie šio darbo prisidėti Baltijos jūros regiono forumui, kuris posėdžiautų kartą per metus. Forumas apimtų platų suinteresuotųjų subjektų spektrą, kurie būtų atrenkami pagal tuos pačius principus kaip ir į suinteresuotųjų subjektų konferencijas, organizuojamas rengiant Baltijos jūros regiono strategiją, kuriose diskutuojama apie strategijos kryptį ir veiksmų programos įgyvendinimą.

Pranešėjas

:

Uno Aldegren, Skonės regiono tarybos pirmininko pavaduotojas

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos parengti Baltijos jūros regiono strategiją. Dėl daugelio priežasčių šis regionas ypač tinka vykdyti bandomąjį projektą, skirtą įgyvendinti vieną pirmųjų vidinių ES strategijų makroregione, o Baltijos jūros strategija, susieta su Šiaurės dimensija, gali paskatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

2.

pritaria ketinimui apsvarstyti panašias Juodosios jūros, Dunojaus regiono bei Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio makroregionų iniciatyvas ir strategijas siekiant sukurti bendradarbiavimo sąlygas, kurios pagerintų esamas bendradarbiavimo formas. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į savo 2007 m. priimtą nuomonę dėl Juodosios jūros regiono ir šiuo metu rengiamą nuomonę dėl Dunojaus baseino. Svarbu, kad bandomasis Baltijos jūros regionas prisidėtų prie kitų strategijų įgyvendinimo ir Baltijos jūros regione sukaupta patirtis būtų toliau skleidžiama. Tai padėtų ateityje vystyti bendradarbiavimą;

3.

pabrėžia, kad visiems tikslams, kuriuos ES Komisija yra iškėlusi šioje strategijoje, yra labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo;

4.

pažymi, kad aštuonios iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių yra ES valstybės narės, tad beveik visa Baltijos jūros pakrantė priklauso ES. Devintoji valstybė – Rusija – geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu yra ypač svarbi ES. Tas pat pasakytina apie Norvegiją, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė ir tradicinė bendradarbiavimo partnerė ir atlieka labai svarbų vaidmenį Baltijos jūros regione. Jei dar paminėtume Baltijos jūros baseiną, tai aplinkos požiūriu taip pat svarbios yra Baltarusija ir Ukraina;

5.

nurodo, kad su Baltijos jūros regionu susiję nemažai konkrečių klausimų, tinkamų spręsti regioniniu lygmeniu. Baltijos jūra yra pažeidžiama, sekli vidaus jūra, kurios vanduo susimaišęs su gėlu vandeniu. Tai viena iš labiausiai laivybai naudojamų pasaulio vidaus jūrų. Pavyzdžiui, nuo 1995 m. energijos transportavimo apimtys Suomijos įlankoje išaugo septynis kartus ir šiuo metu siekia apie 140 mln. tonų per metus. Baltijos jūros regiono valstybių ekonominiai skirtumai yra dideli, o ekonomikos vystymosi tempai spartūs;

6.

atkreipia dėmesį į ypač didelius teritorinius skirtumus šiame regione. Švedijos šiaurėje ir Suomijoje yra itin retai gyvenamų sričių, kurios labai nutolusios nuo Vidurio Europos rinkų. Baltijos jūros pietinė pakrantė pagal gyventojų tankumą atitinka europietiškus standartus, arčiau yra ir Vidurio Europoje esančios rinkos;

7.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regione yra Europos Sąjungai svarbių žaliavų, pavyzdžiui, rūdos ir miško išteklių, o jei dar atsižvelgtume į Rusijos ir Norvegijos išteklius, tai ir naftos bei dujų;

8.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regiono strategija turi būti orientuota į piliečius ir į vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą;

9.

mano, kad kuriant ir įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją būtina įtraukti Rusiją ir Norvegiją. Norint, kad strategija būtų efektyvi, ji turi būti siejama su Šiaurės dimensija. Per Šiaurės dimensiją Baltijos jūros strategija teritoriniu požiūriu apima ir Barenco jūros regioną;

10.

per pastaruosius 20 metų buvo sukurtas daugiapakopis bendradarbiavimas visais lygmenimis. Svarbų vaidmenį čia atliko gilesni pasienio regionų bei susigiminiavusių miestų ryšiai. Tai labai svarbi Baltijos jūros regiono strategijos dalis, kuria reikėtų pasinaudoti siekiant sukurti aiškesnį bendrą Baltijos jūros regiono tapatumą, kuris savo ruožtu yra svarbi sėkmingo šios strategijos įgyvendinimo prielaida;

11.

apibendrinant galima teigti, kad Baltijos jūros regionas teikia ypatingų galimybių ir iššūkių, galinčių praturtinti ES bendradarbiavimą makroregiono perspektyva. Ši perspektyva pagrįsta prielaida, kad teigiami procesai, vykstantys vienoje regiono dalyje, nedaro žalos vystymosi procesams kitoje dalyje. Kitais žodžiais tariant, tvarus augimas nėra žaidimas, kuriame vienas laimi tiek, kiek pralaimi kitas. Tačiau šia makroregiono perspektyva jokiu būdu nereikėtų skatinti kurti konkuruojančias reguliavimo sritis, kurios kelia grėsmę Bendrijos acquis. Europa neturi tapti skirtingų konkuruojančių vidaus rinkų struktūra;

12.

mano, kad Baltijos jūros regiono strategija gali būti vienas pavyzdžių, kaip reikia įgyvendinti teritorinės sanglaudos politiką;

13.

pabrėžia, kad Europos Komisijos pasirinkta strategijos kryptis puikiai parodo, kad tvarus vystymasis remiasi trimis ramsčiais: aplinka, ekonomika ir socialiniu tvarumu. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Baltijos jūros regione energijos klausimai yra ypatingai svarbūs – tai turėtų atitinkamai atsispindėti strategijoje. Saugi ir aplinką tausojanti prieiga prie energijos yra nepaprastai svarbi tvariam ekonomikos vystymuisi regione;

14.

nurodo, kad regioninis Europos jūrų politikos įgyvendinimas turėtų būti esminis Baltijos jūros strategijos aspektas. Baltijos jūros strategija turėtų suteikti papildomą impulsą įgyvendinant tikslą padaryti Baltijos jūros regioną Europos geriausios praktikos jūriniu regionu, kaip skelbia keletas Baltijos jūros organizacijų ir Baltijos jūros parlamentinė konferencija. Kompleksinis Europos jūrų politikos pobūdis puikiai dera su Baltijos jūros strategijos tarpsektoriniu pobūdžiu. Ši politika turi būti nuosekliai įgyvendinama;

15.

pritaria šešių Baltijos jūros organizacijų (1) pasiūlymui įgyvendinti penkių dalių veiksmų planą „Švari Baltijos jūros laivyba“. Jis taip pat yra geras Baltijos jūros strategijos kompleksiškumo pavyzdys ir gali padėti spręsti vieną rimčiausių regiono problemų, būtent laivų išmetamų teršalų kiekio didėjimą. Todėl rekomenduojama remti šią koncepciją kaip pavyzdinį projektą, priklausantį numatytam strategijos veiksmų planui;

16.

pažymi, kad esama daug gerų pavyzdžių, rodančių vietos bendradarbiavimo svarbą teigiamam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Todėl įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją derėtų skatinti vietos ir regionines partnerystes tarp trečiojo sektoriaus, privačių bendrovių bei vietos ir regionų valdžios institucijų;

17.

laikosi nuomonės, kad tikslai, kuriuos Komisija iškėlė Baltijos jūros regiono strategijoje, būtent aplinkos tvarumas, ekonomiškai klestintis, pasiekiamas, patrauklus ir saugus regionas yra geri, bet labai neapibrėžti. Iš to kils konkretūs reikalavimai nustatyti prioritetus ir pagrindines veiksmų plano kryptis. Bendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis turės lemiamos svarbos strategijos sėkmei, kaip ir gebėjimas kurti daugiapakopio valdymo sistemas, kuriose įgyvendinant strategiją dalyvaus vietos ir regionų lygmuo;

18.

pabrėžia, kad jei norima, kad regiono gyventojai Baltijos jūros regiono strategiją suprastų kaip bendrą projektą ir bendrą atsakomybę, reikia toliau plėtoti Baltijos jūros regiono žmones jungiančius ryšius. Tai turėtų būti tarpvalstybinis procesas, kuriame dalyvautų gyventojai, ypač jaunimas. Viena iš galimų veiklos krypčių – tirti ir gilinti bendrą istorijos išmanymą ir, pavyzdžiui, kartu parengti knygą apie Baltijos jūros istoriją. Tikslas – kurti ir puoselėti Baltijos jūros regiono identitetą;

Įgyvendinimo ir valdymo formos

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos jūros regione jau yra nemažai makroregioninių ir nacionalinių strategijų, apimančių įvairias politikos sritis. Be to, esama nemažai siauresnėse srityse sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžių. Baltijos jūros regiono strategija teikia didžiulę galimybę sukurti papildomą naudą taikant visapusį teritorinį ir politinį požiūrį, taip pat sudaro sąlygas darniam ir sparčiam jos įgyvendinimui;

20.

pabrėžia, kad strategijos sėkmė priklausys nuo plataus Europos, makroregiono, nacionalinių, regiono ir vietos subjektų, kuriuos reikia įtraukti į jos formavimą ir įgyvendinimą, sutelkimo;

21.

todėl pritaria plačiam konsultavimosi dėl Baltijos jūros regiono strategijos procesui, kurį vykdo Europos Komisija. Buvo surengtos naudingos konferencijos ir diskusijų forumai. Jie parodė, kad plačiai ir išsamiai svarstomi klausimai, susiję su Baltijos jūros tematika; šis aktyvumas yra svarbus veiksnys, kuriuo galima remtis įgyvendinant strategiją. Renginiai taip pat parodė, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindiniai veikėjai siekiant įgyvendinti visus keturis iškeltus tikslus;

22.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regiono strategijos sėkmė priklausys nuo išteklių, skirtų jos įgyvendinimui. Jei bus nutarta, kad šiam tikslui neskiriama naujų lėšų, reikės jų ieškoti perskirstant esamas lėšas. Kaip galima greičiau reikėtų išsiaiškinti, kokių veiksmų imtis atsižvelgiant į Baltijos jūros regiono strategijos tikslus ir reikalavimus. Daugelyje šių sričių atliekami vertinimai arba vyksta diskusijos dėl reformų, šiose diskusijose reikia pabrėžti Baltijos jūros regiono strategijos perspektyvą;

23.

pažymi, kad net jei esama plataus sutarimo dėl iššūkių ir būtinų priemonių jiems įveikti, vis dėlto būtina tinkamai įvertinti sunkumus. Atrodo, kad stokojama pasirengimo kurti naujas institucijas ir skirti naujų išteklių. Vietoje to išsakomi argumentai, kad reikia efektyviau naudoti esamas struktūras ir išteklius. Nors šis požiūris pagirtinas, tačiau RK pabrėžia, kad tai negali būti dingstis nesiimti lėšų perskirstymo ir atsisakyti dėti daugiau pastangų. Todėl yra ypač svarbu imtis politinio vadovavimo ir aiškiai prisiimti atsakomybę;

24.

pabrėžia, kad nors manoma, jog nereikia kurti naujų struktūrų ir organizacijų, vis dėlto platformos ir forumai yra būtini strategijos formavimui, jos įgyvendinimo svarstymui ir tinkamų sprendimų priėmimui;

25.

siūlo, kad Taryba nustatytų su strategija susijusius bendrus tikslus ir veiksmus ir priimtų dėl jų sprendimus. Visus sprendimus turėtų parengti Europos Komisijos vadovaujama darbo grupė, susidedanti iš Baltijos jūros regiono vyriausybių atstovų, Europos Komisijos atstovų, Europos Parlamento narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų, paskirtų ir iš Regionų komiteto narių;

26.

siūlo prie šio darbo prisidėti Baltijos jūros regiono forumui, kuris posėdžiautų kartą per metus. Forumas apimtų platų suinteresuotųjų subjektų spektrą, kurie būtų atrenkami pagal tuos pačius principus kaip ir į suinteresuotųjų subjektų konferencijas, organizuojamas rengiant Baltijos jūros regiono strategiją, kuriose diskutuojama apie strategijos kryptį ir veiksmų programos įgyvendinimą. Kasmetiniame forume būtų pateikiama ataskaita apie susijusius veiksmus ir pasiektus rezultatus, joje būtų nurodomi pavienių regionų rodikliai ir pavyzdžiai. Jei forume dalyvautų už tam tikros srities politiką atsakingi subjektai, jie rengia ataskaitą. Pavyzdžiui, aplinkos srityje ataskaitą rengtų Helsinkio komisija (HELCOM). Šiame forume Rusija ir Norvegija taip pat turėtų savo atstovus;

27.

mano, kad Regionų komitetas turėtų būti atstovaujamas Baltijos jūros forume. Šiuo metu veikianti Regionų komiteto tarpregioninė Baltijos jūros politikos grupė sėkmingai sprendžia Baltijos jūros strategijos klausimus ir tęsia savo darbą;

28.

pabrėžia, kad nors Baltijos jūros regiono strategija yra šiame regione esančių ES valstybių narių strategija, vis dėlto Rusija atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant daugelį strategijos politikos sričių. Sprendžiant konkrečius su strategija susijusius klausimus reikia užmegzti dialogą su Rusija, kuris būtų paremtas lygiateisiais santykiais ir papildytų keletą sričių apimantį struktūruotą dialogą Šiaurės dimensijos aspektu;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad visose šalyse, įtrauktose į Baltijos jūros regiono strategiją, yra paskiriamas vadovaujantis vyriausybės atstovas, kuriam tenka konkreti atsakomybė už strategijos įgyvendinimą. Šis asmuo taip pat gali būti atsakingas už ryšių palaikymą. Kaip pavyzdys galėtų būti modelis, kuris nuo 2005 m. taikomas Lisabonos strategijai įgyvendinti;

30.

pažymi, kad projektai, kurie yra Baltijos jūros regiono strategijos dalis, gali būti įgyvendinami naudojantis esamomis struktūrinių fondų struktūromis. Paramos kriterijuose turi būti atsižvelgiama į Baltijos jūros regiono strategijos prioritetus, o sprendimų priėmimo komitetas turėtų atlikti rezultatų kontrolę. Ypatingas uždavinys – remti pavyzdinius projektus, kurie sustiprins Baltijos jūros regiono perspektyvą tais klausimais, kurie ypač svarbūs sėkmingam strategijos įgyvendinimui. Be to, jie turėtų būti žinomi visuomenei ir atspindėti siekį Baltijos jūros regioną padaryti pavyzdiniu;

31.

pabrėžia, kad projektams teks svarbus vaidmuo įgyvendinant strategiją, todėl keliami aukšti reikalavimai efektyviam, į rezultatus orientuotam projekto dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų mokymuisi iš patirties, sukauptos sėkmingai įgyvendinant projektus. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti mokymosi gaires, kurios buvo suformuluotos nacionalinėje Švedijos strategijoje, skirtoje įgyvendinti 2007–2013 m. struktūrinius fondus;

32.

rekomenduoja ypatingą vaidmenį skirti esamoms Baltijos jūros regiono organizacijoms; pavyzdžiui, jos galėtų dalyvauti Baltijos jūros forumo veikloje. Šios organizacijos atspindi bendradarbiavimo tradiciją, kuri buvo kuriama regione beveik 20 metų. Šiose organizacijose esama nemažai pavyzdžių, kaip Baltijos jūros regiono šalys, besiribojančios su Europos Sąjunga, gali konstruktyviai ir sėkmingai bendradarbiauti;

33.

nurodo, kad bendradarbiavimas Baltijos jūros regione taip pat vyksta tarp daugelio šio regiono susigiminiavusių miestų. Viena, susigiminiavę miestai yra gilesnio bendradarbiavimo pradinis atspirties taškas sprendžiant pagrindines vietos ir regiono užduotis, kita, tai forumas, kuriame gali susitikti žmonės iš įvairių regiono dalių. Šie susitikimai padėjo užmegzti ryšius ir kurti bendrą patirties ir tarpusavio supratimo pagrindą. Susiformavo bendras požiūris į istoriją, iššūkius ir problemas;

34.

rekomenduoja Baltijos jūros forumo dalyviams skirti ypatingą užduotį – skleisti žinias ir informuoti piliečius apie Baltijos jūros regiono strategiją, kadangi be aktyvaus piliečių dalyvavimo ir aktyvumo negali atsirasti bendras požiūris, kuris mums yra būtinas;

Aplinkos tvarumas

35.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regiono strategija turi būti paremta esamomis strategijomis ir iniciatyvomis, kurias būtina nuosekliai tęsti. Visų pirma tai pasakytina apie HELCOM komisijos veiksmų planą dėl Baltijos jūros regiono ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. HELCOM programa dar turi tą pranašumą, kad jai jau pritarė Rusija;

36.

pabrėžia, kad svarbiausias tikslas turi būti tvarus vystymasis, paremtas trimis Lisabonos strategijos ir Geteborgo darbotvarkės ramsčiais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos tvarumo. Be to, ši strategija turi būti grindžiama aiškia nuostata, kad tvarus vystymasis nėra žaidimas, kuriame gali būti tik laimėtojai ir pralaimėjusieji. Būtina išsaugoti bendrą perspektyvą, kuri remtųsi įvairių sričių politikos susiejimu ir kartu sukurtais tvaraus vystymosi pagrindais;

37.

pabrėžia, kad dėl pastaruoju metu dramatiškai pablogėjusios ekonominės padėties Baltijos jūros regione nederėtų atidėti į šalį aplinkosaugos reikalų;

38.

mano, kad aplinkos tvarumo tikslas ypač aiškiai rodo, kaip svarbu įtraukti Rusiją ir platesnį Baltijos jūros baseiną, t.y. Baltarusiją ir Ukrainą, į Baltijos jūros regiono strategiją; užtenka tik paminėti tokius susijusius klausimus kaip nuotekų valymas, transportas, energijos vartojimas, taip pat Kaliningradas ir Sankt Peterburgas;

39.

rekomenduoja dirbant aplinkos srityje siekti, kad Baltijos jūros regionas taptų pavyzdiniu regionu, geriausios praktikos regionu aplinkos tvarumo srityje;

40.

mano, jog konkreti Baltijos jūros problema yra ta, kad tai sekli, ribotą sąlytį su vandenynu turinti jūra. Baltijos jūros vanduo yra palyginti šaltas, dėl to cheminės medžiagos suskyla lėtai. Rūšių įvairovė dėl susimaišiusio jūros ir gėlo vandens ir šalto klimato taip pat yra nedidelė. Kad Baltijos jūros vanduo pasikeistų, reikia daug laiko. Dėl visų šių priežasčių reikia nemažai laiko, kad vandenyje sumažėtų cheminių medžiagų kiekis arba būtų neutralizuotas maistinių medžiagų perteklius;

41.

atkreipia dėmesį į poreikį atlikti apgalvotą pakrančių teritorijų planavimą, kuriame reikėtų laikytis Baltijos jūros regiono šešių regioninių organizacijų ir tinklų rekomendacijų: Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo organizacijos (BSSSC), B7 – Baltijos salų tinklo, Baltijos jūros euroregiono, Baltijos vystymosi forumo (angl. Baltic Development Forum), Periferinių jūrų regionų konferencijos (CPRM) Baltijos jūros komisijos, Baltijos miestų sąjungos (UBC). Kartu reikia remtis turimais planavimo gebėjimais ir nuosekliai laikytis subsidiarumo principo;

42.

mano, kad būtina mažinti klimatui žalą darančių šiltnamio dujų kiekį naudojant atsinaujinančią ir aplinkai mažiau kenkiančią energiją, taip pat efektyviau valant išmetamas dujas. Sausumos, jūrų ir oro transporto tarša turi būti sumažinta iki tvarumo požiūriu priimtino lygio;

43.

nurodo, kad prie sudėtingiausių Baltijos jūros regiono aplinkos problemų priskirtina eutrofizacija. HELCOM veiksmų planas turėtų padėti iki 2021 m. pasiekti Baltijos jūros regione gerą Baltijos jūros ekologinę būklę. Kalbant apie eutrofizaciją, tai gan aukštas tikslas. Iš pradžių priimtinomis sąnaudomis galima pasiekti didžiausių taršos šaltinių šalinimo gerų rezultatų. Tačiau vėliau padidės šių priemonių ribinės sąnaudos, kaip ir reikalavimai tvarumui užtikrinti;

44.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į vykstantį bendrosios žemės ūkio politikos persvarstymą žemės ūkio poveikis aplinkai turi būti aiškiai išdėstytas ir į jį reikia atsižvelgti. Kita rekomenduotina priemonė – uždrausti skalbimo priemonėse naudoti fosfatus. Toks draudimas, visų pirma buitiniams skalbikliams, jau galioja Vokietijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse narėse. Taip pat reikia persvarstyti 1998 m. birželio 22 d. Direktyvą 98/34/EB ir 2004 m. kovo 31 d. Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 siekiant ES lygiu uždrausti šios medžiagos naudojimą visuose plovikliuose, įskaitant pramoninius ploviklius ir indaplovėms skirtus ploviklius. Gerų rezultatų taip pat galima pasiekti efektyviau šalinant fosfatus iš nuotekų;

45.

pabrėžia, kad jūrų transportas daro ir ateityje darys didžiausią poveikį Baltijos jūros regiono ekonominei integracijai. Tačiau kartu reikia spręsti didėjančias aplinkos problemas. HELCOM veiksmų planas yra puikus atspirties taškas, taip pat yra keletas ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurių būtų galima imtis. Visų pirma būtina sumažinti išmetamą sieros ir azoto oksidų kiekį. Apskritojo stalo konferencijoje, surengtoje 2008 m. spalio mėn. Gdanske, buvo apsvarstyta nemažai pasiūlymų, tarp jų draudimas eksploatuoti laivus, neatitinkančius galiojančių saugos reikalavimų (vad. standartų neatitinkantys laivai). Laikantis sausumoje taikomo modelio galima būtų įvesti prekybos taršos leidimais, kurie skirti laivų išmetamiems sieros ir azoto oksidams, sistemą. Taip pat reikėtų uždrausti naudoti varį neapaugančiuose dažuose, kuriais dažomi laivai ir valtys. Laivams, stovintiems uoste, reikėtų sudaryti geresnes sąlygas naudoti sausumoje pagamintą elektros energiją;

46.

nurodo, kad nuotekų valymas taip pat svarbi tobulinimo sritis, kurioje didžiausia atsakomybė tenka savivaldybėms ir regionų valdžios institucijoms. Kaip pavyzdį galima paminėti Vandens naudotojų partnerystę (angl. Water Users Partnership), kurią pabrėžė Baltijos jūros euroregionas savo rezoliucijoje, skirtoje konsultacijoms dėl Baltijos jūros regiono strategijos; šia partneryste skatinamas geresnis vandens išteklių valdymas;

47.

pabrėžia, kad reikia ne tik išsaugoti dabartinį žuvų išteklių lygį, bet ir juos atkurti. Žuvų išteklių tvarkymas turi būti atliekamas pagal principus, pritaikytus prie pažeidžiamos Baltijos jūros ekosistemos. Komitetas palankiai vertina tai, kad 2005 m. gruodžio 21 d. Reglamente (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose pripažįstamos specifinės Baltijos jūros žuvininkystės išteklių ypatybės. Komitetas nurodo, kad šis reglamentas, priimtas po plačių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, nuo 2006 m. sausio 1 d. labai supaprastino Baltijos jūros žuvininkystės išteklių valdymą ir sudarė galimybę prie Baltijos jūros esančių šalių, priklausančių Tarptautinei žvejybos Baltijos jūroje komisijai (IBSFC), daugiašalį žuvininkystės išteklių valdymą pakeisti dvišaliu valdymu (Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija);

48.

primena, kad turizmas kaip svarbi prie Baltijos jūros regiono klestėjimo prisidedanti sritis taip pat turi būti tvarus aplinkos požiūriu. Švari, nepažeista aplinka yra svarbi Baltijos jūros regiono įvaizdžio, kuris turėtų traukti turistus, sudėtinė dalis; tačiau kartu turizmas kelia aplinkos pažeidimų, galinčių sumažinti regiono patrauklumą, pavojų;

Ekonomiškai klestintis regionas

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos jūros regionas po ilgai trukusio spartaus ekonomikos augimo laikotarpio šiuo metu patiria stiprų ekonomikos lėtėjimą. Reikia veikti greitai, tačiau kartu negalima pamiršti strateginės perspektyvos, kuri yra Baltijos jūros regiono strategijos atskaitos taškas. Ekonomikos vystymasis neatsiejamai susijęs su permainomis, ir jei opios problemos nustums strateginę perspektyvą į antrą planą, tai kelias sritis apimantys iššūkiai, pvz., demografinė raida ir tarptautinė konkurencija globalizacijos sąlygomis, išliks;

50.

pabrėžia, kad darbą reikia tęsti toliau: regione būtina efektyviai ir koordinuotai kurti vidaus rinką. Tai svarbus ekonominio Baltijos jūros regiono klestėjimo veiksnys. Dėl biurokratijos visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su prekybos kliūtimis ir sunkumais. Dėl skirtingo taisyklių aiškinimo kyla pavojus, kad atsiras naujų prekybos kliūčių regione. Reikia kiekvienos šalies valdymo institucijas ir teismus geriau supažindinti su vidaus rinka. Taip pat svarbūs forumai, kuriuose galėtų vykti derinimas ir keitimasis patirtimi. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į SOLVIT tinklą internete (http://ec.europa.eu/solvit/), kuris yra ryšių palaikymo įstaiga sprendžiant su vidaus rinka susijusių teisės aktų įgyvendinimo problemas;

51.

pabrėžia, kad įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, veikla yra ekonomiškai klestinčio Baltijos jūros regiono prielaida. Todėl reikia skatinti verslumą ir verslą. Reikėtų gerinti MVĮ galimybes gauti rizikos kapitalo;

52.

rekomenduoja dėti pastangas, kad būtų galima pagerinti galimybes gauti rizikos kapitalo neseniai įsteigtoms įmonėms, ypač pradinio kapitalo (angl. seed money). Be to, reikia dėti pastangas, kad būtų stiprinamas verslumas, ypač kalbant apie jaunus verslininkus;

53.

pažymi, kad neseniai įsteigtose įmonėse dažnai teikiama didžiausia svarba inovacijoms, nepaisant to, kad techniniu požiūriu jos labai sudėtingos. Todėl kalbant apie Baltijos jūros regiono strategiją rekomenduojama aptarti tokius klausimus kaip koordinuota branduolių politika, koordinuotos inovacijų sistemos, inovacijų programos ir pavyzdiniai projektai. Reikėtų pagerinti suinteresuotųjų subjektų galimybes prašyti lėšų moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui kitose Baltijos jūros regiono valstybėse, o ne vien tik savo šalyje;

54.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad požiūris į verslumą susiformuoja gana ankstyvame amžiuje. Todėl reikalingos verslumo pamokos ir jo ugdymas vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose bei universitetuose;

55.

siūlo, kad šalys, kurias apima Baltijos jūros regiono strategija, turėtų parengti bendrą programą, kaip skatinti regione tvarų turizmą. Šiame kontekste reikėtų ypač pabrėžti gamtos vertę ir aplinką, taip pat turtingą kultūros bei istorijos paveldą;

56.

nurodo, kad Baltijos jūros regionas turtingas žaliavų, ypač mineralinių žaliavų ir medienos. Reikėtų pagalvoti apie mineralinių žaliavų strategiją, skirtą specialiai Baltijos jūros regionui, atsižvelgiant į pasiūlymą priimti Direktyvą, nustatančią dirvožemio apsaugos sistemą (COM(2006) 232 galutinis) (žr. RK nuomonę CdR 321/2006), kurioje nustatant bendrus dirvožemio apsaugos tikslus valstybėms narėms suteikiama galimybė labai lanksčiai pasirinkti, kaip šiuos tikslus pasiekti (įsipareigojimas pasiekti rezultatų leidžiant pasirinkti priemones). Klestinčiai ekonomikai svarbu, kad šie žaliavų ištekliai būtų išgaunami ir naudojami tvariai ir efektyviai. Su tuo susiję aukšti reikalavimai, keliami tvaraus transporto infrastruktūrai;

57.

mano, kad energetikos klausimai yra ir bus svarbiausi Baltijos jūros regiono ekonomikos vystymuisi. Pastangos didinti energijos efektyvumą yra svarbios, tačiau saugus ir stabilus apsirūpinimas energijos šaltiniais ir elektra turi lemiamą reikšmę. Baltijos valstybės dėl istoriškai nulemtų aplinkybių vis dar susietos su Rusijos elektros tinklu. Jos turi būti įtrauktos į Šiaurės ir Europos elektros tinklą ir tapti ES ir Baltijos jūros regiono energijos rinkos dalimi. Tam būtinos jungtys, taisyklių derinimas ir investicijos į infrastruktūrą;

58.

pabrėžia, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra svarbi integracijos Baltijos jūros regione dalis. Svarbus nuoseklus laisvo asmenų judėjimo įgyvendinimas;

59.

pritaria Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) pozicijai, kad į Baltijos jūros strategiją reikia įtraukti socialinius aspektus. Strategija turi būti naudojama sąžiningoms ir sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms užtikrinti regione. Orumo nežeminančios darbo sąlygos turėtų būti laikomos svarbiu regiono konkurencingumo aspektu. Jos tampa vis svarbesniu privalumu konkuruojant dėl kvalifikuotos darbo jėgos;

60.

pabrėžia, kad būsimam konkurencingumui ir ekonomikos vystymui žinios ir vadinamoji penktoji laisvė, t.y. laisvas žinių judėjimas turės lemiamą reikšmę. Svarbus aspektas yra studentų judumas Baltijos jūros regione. Tačiau šiuo metu regione tai iš esmės neįgyvendinta. Jaunų žmonių, norinčių studijuoti Baltijos jūros regione, skaičius nedidelis, nors tai būtų svarbu gilesnei ekonominei integracijai. Tikriausiai studijos Baltijos jūros regione nelaikomos sėkmingos karjeros veiksniu. Svarbus Baltijos jūros regiono strategijos uždavinys – išanalizuoti, kodėl taip yra ir ką galima padaryti, kad studijos kitoje Baltijos jūros regiono valstybėje būtų patrauklesnė alternatyva. Tai studijų kokybės ir tikriausiai kalbos žinių klausimas;

61.

mano, kad tyrėjų ir mokslinių tyrimų rezultatų judumas yra svarbus sėkmingo Baltijos jūros regiono vystymosi veiksnys. Siekiant skatinti tyrėjų judumą, labai svarbu, kad projektai būtų įdomūs ir būtų skirta finansinių išteklių. Reikia vystyti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, iš dalies tarp universitetų ir aukštųjų mokyklų, bet taip pat ir tarp mokslininkų, verslo ir viešųjų suinteresuotųjų subjektų įgyvendinant vadinamosios trigubos spiralės modelį;

Prieinamas ir patrauklus regionas

62.

mano, jog pastangos sukurti prieinamą ir patrauklų Baltijos jūros regioną turi būti paremtos tuo, kad tai turi būti tiek fizinė infrastruktūra, pvz., transporto sistemos, tiek žiniomis paremta infrastruktūra, skirta skleisti žinias, informaciją, paslaugas ir pan. Be to, ypač svarbu sujungti nacionalines struktūras ir sistemas į regioninę sistemą. Dabartiniu metu vyrauja tokia tendencija, kad infrastruktūros planavimas baigiasi ties valstybine siena. Perspektyva turėtų būti integruoto Baltijos jūros regiono sukūrimas, tam būtina sąlyga – Rytų-Vakarų perspektyva turi būti vertinama taip pat rimtai kaip ir Šiaurės-Pietų perspektyva. Rytų-Vakarų transporto koridoriai taip pat atveria rinkas, esančias į rytus ir į pietryčius nuo Baltijos jūros regiono;

63.

nurodo, kad struktūriniu požiūriu Baltijos jūros regionui būdingas didžiulis disbalansas tarp labai retai apgyvendintų šiaurinių sričių ir tankiau apgyvendintų pietinių sričių. Atstumai tarp šiaurėje esančių gyvenamųjų centrų yra dideli, o transporto tinklas nepakankamai išvystytas. Reikia gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir labiausiai nuo Baltijos jūros baseino centrinės dalies į šiaurę nutolusiais regionais ir įtraukti juos į TEN-T tinklą. Būtina nedelsiant padidinti geležinkelių transporto pervežimo pajėgumus;

64.

rekomenduoja dažniau nei iki šiol kartu planuoti tarptautinius transporto srautus norint skatinti integraciją. Pavyzdžiui, galima tikėtis geresnio transporto srauto, jei geležinkelio transportas būtų vertinamas žvelgiant iš bendros perspektyvos, o ES direktyvos dėl geležinkelio eismo būtų aiškinamos vienodžiau;

65.

nurodo, kad Baltijos jūros regiono transporto sistemos ypatumas yra tai, kad visos transporto priemonės bus vienodai svarbios. Transportas bus plėtojamas sausumoje ir jūroje, pvz., prekės bus vežamos geležinkeliu ir trumpais atstumais jūra, bet taip pat oro transportu. Todėl būtina kurti transporto koridorius, kuriuose galima užtikrinti sklandų perėjimą nuo vienos transporto rūšies prie kitos, t. y. įvairiarūšiškumą. Tai dideli logistikos iššūkiai, tačiau ne mažiau svarbūs yra tvarumo aspektai;

66.

pabrėžia, kad iškils svarbus uždavinys geriau išnaudoti esamas sistemas. Pajėgumų stygius turi būti nustatytas ir pašalintas. Turi būti sujungtos tarptautinės, nacionalinės, regioninės ir vietos transporto sistemos;

67.

mano, kad tarptautinės transeuropinio transporto tinklo dalys turi būti skubiai išplėstos, reikia gerinti modalumą ir bendradarbiavimą konkurencinguose logistikos tinkluose;

68.

pabrėžia, kad nors sausumos ir jūros transportas yra krovinių vežimo ir didžiąja dalimi keleivių pervežimo pagrindas, vis dėlto negalima pamiršti oro transporto svarbos žmonių judumui šiame regione. Būtina toliau vystyti oro transporto infrastruktūrą, visų pirma regioniniuose oro uostuose;

69.

primena, kokį svarbų vaidmenį atliko tiltas per Zundo sąsiaurį kaip infrastruktūros investicija į regiono ekonominį gyvenimą šalinant pajėgumų trūkumą. Fėmarno tiltas taip pat turėtų didžiulę svarbą ir reikėtų nedelsiant pradėti jį statyti;

70.

pažymi, kad be investicijų į fizinę infrastruktūrą būtina toliau plėsti veikiančią ir integruotą, žiniomis paremtą infrastruktūrą, t.y. pirmenybę reikia teikti IKT. Tokios investicijos bus ypač svarbios būsimam konkurencingumui ir vystymuisi, jos pareikalaus investuoti tiek į programinę, tiek į techninę įrangą. Pastarajai kategorijai priskirtina tolesnė plačiajuosčio interneto ryšio plėtra regione, tai turėtų būti pirmaeilės svarbos projektas. Reikėtų sukurti regioninio lygmens kontrolę, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir koordinavimas. Labai svarbu, kad paslaugų teikėjas būtų neutralus, kad plačiajuostis ryšys nebūtų siejamas su paslaugų teikėju ir dėl to neatsirastų vietos ar regiono lygmens monopolijos. Nematerialią infrastruktūrą sudaro, pvz., bendri standartai, kaip pavyzdį galima pateikti elektroninį identifikavimą visame Baltijos jūros regione. Tai viena iš sąlygų, kurios būtinos vykdant prekybą IT paremtomis paslaugomis;

Saugus regionas

71.

primena, kad Baltijos jūra yra ir bus viena iš judriausių laivybos trasų Šiuo metu kasdien ja plaukia daugiau nei 2 000 laivų. Net jei ekonomikos nuosmukis turėtų įtakos, toliau išliks laivybos augimo tendencijos. Jungtinių tautų tarptautinė jūrų organizacija (IMO) ir toliau įvardytų Baltijos jūrą, neskaitant Rusijos teritorinių vandenų, kaip ypač pažeidžiamą jūros regioną (angl. Particularly Sensitive Sea Area – PSSA), tai sudaro sąlygas imtis apsaugos priemonių kalbant apie laivybą Baltijos jūroje;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl išaugusių transporto apimčių padidės bendro pasirengimo ir gebėjimo veikti poreikis. Galima būtų suformuluoti tiesmukiškai: nekyla klausimas, ar įvyks didelė katastrofa Baltijos jūros regione, klausimas – kada ji įvyks. Tokiu atveju padariniai būtų juntami tarptautiniu mastu, todėl reikalaujama atitinkamo tarptautinio pasirengimo ir gebėjimo veikti;

73.

pritaria koordinuotom pasirengimo priemonėms ir koordinuotai efektyvių operacijų struktūrai. Vietos ir regionų perspektyva turėtų būtų įtraukta pačiame pradiniame etape. Regionų komitetas siūlo įgyvendinti Baltic Master projekto saugios laivybos veiksmų planą planuojant prevencines priemones, vystant ir stiprinant pakrančių sričių planavimą visame Baltijos jūros regione ir geriau kontroliuojant laivų judėjimą Baltijos jūroje. Komitetas atkreipia dėmesį į Reglamentą dėl viengubo korpuso naftos tanklaivių (2) ir palankiai vertina tai, kad 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamentas priėmė trečiąjį saugios laivybos teisės aktų paketą, vadinamąjį ERIKA III. Šis paketas, kuris įsigalios iki 2012 m., numato ne tik kompensacijas keleiviams, bet ir patikrinimus, automatinių identifikavimo ir sekimo sistemų (AIS) įdiegimą žvejybos laivuose, uosto valstybės kontrolę, laivų draudimą, nelaimingų atsitikimų tyrimą ir institucijos, kuri priimtų sprendimą dėl nelaimės ištiktų laivų prieglobsčio, paskyrimą. Tačiau Komitetas pabrėžia būtinybę transporto stebėsenos pajėgumus Suomijos įlankoje padidinti įtraukiant visą Baltijos jūrą. Be to, rekomenduojama įgyvendinti bendrą priemonę, skirtą stebėti, ar laikomasi reikalavimų;

74.

pabrėžia, kad svarbi sritis, kuriai reikia skirti dėmesio Baltijos jūros regiono strategijoje, yra gyventojų sveikatos klausimai. Problemų gali kilti dėl to, kad vykstant sparčioms ekonomikos permainoms, jauni asmenys traukia iš kaimų į miestus. Didžiuliai skirtumai tarp gyventojų grupių, kuriose skurdas gali dar padidėti, pvz., tarp vaikų, yra ir išlieka didelė socialinė problema. Atskirtis, lemianti piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotikais, dėl gyvenimo būdo kylančios sveikatos problemos yra kitos socialinės problemos, kurias reikia spręsti koordinuotai ir regiono lygmeniu;

75.

mano, kad ypač svarbu sveikatos problemas spręsti drauge su Baltijos jūros regiono valstybėmis, kurios ribojasi su ES. Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje vis daugiau problemų iškyla visuomenės sveikatos srityje. Šiuo atveju svarbus atspirties taškas turi būti Šiaurės dimensija ir susijusi jos platforma Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės apsaugos srityse (angl. Northern Dimension Partnership in Public Health and Social Well-being (NDPHS)). Ši partnerystė turi būti svarbus atspirties taškas ir jai reikia skirti daugiau dėmesio;

76.

primena, kad svarbiausias NDPHS prioritetas – užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui. Paminėtina, pvz., ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir antibiotikams atsparių mikroorganizmų rūšių problema. Kitas prioritetas turi būti socialinės gerovės didinimas;

77.

primena, kad organizuotas nusikalstamumas yra rimta grėsmė saugumui Baltijos jūros regione. Nusikalstamos grupuotės veikia vis įžūliau ir vis dažniau tarptautiniu mastu. Todėl Baltijos jūros valstybės turi vis labiau vienytis kovodamos su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų kontrabanda ir prekyba žmonėmis šiame regione. Tai reikėtų pabrėžti Baltijos jūros regiono strategijoje. Jau vyksta regioninis policijos bendradarbiavimas Kovos su organizuotu nusikalstamumu Baltijos jūros regione darbo grupėje (angl. Task Force on Organised Crime in the Baltic Sea Region (BSTF)). Bendradarbiauja taip pat Norvegija, Islandija, Rusija, Europolas ir Interpolas. Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją reikėtų stiprinti šį bendradarbiavimą, papildantį ES vykstantį bendradarbiavimą;

78.

pabrėžia poreikį apsaugoti būtiniausią infrastruktūrą, t. y. įstaigas arba sistemas, kurios būtinos, kad būtų užtikrintos svarbiausios socialinės funkcijos, piliečių sveikatos apsauga, saugumas bei ekonominė ir socialinė gerovė. Tokių įstaigų veiklos nutraukimas arba jų naikinimas gali turėti sunkių padarinių. Transportas, energijos tiekimas ir keitimasis informacija yra svarbiausios veiklos, kuriai reikalinga veikianti infrastruktūra, pavyzdys.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo grupė (BSSSC), Europos periferinių jūros regionų konferencijos (CPMR) Baltijos jūros komisija, Baltijos vystymosi forumas, Baltijos euroregionas, Baltijos miestų sąjunga, B7 Baltijos jūros salų tinklas

(2)  2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams ir dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2978/94 panaikinimo.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/31


Regionų komiteto nuomonė regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo rytų partnerystėje

(2009/C 200/07)

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant EKP Rytų partnerystę. Pirmiausia dėmesys bus skiriamas teritoriniam vystymui, ekonominių santykių gerinimui, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ugdymui, judumo gerinimui ir paramai užmegzti tarpusavio ryšius,

ketina sukurti glaudesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerystėje dalyvaujančiomis šalimis formas. Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių vietos ir regionų valdžios asamblėjos (RK VRVA) kaip institucinės platformos sukūrimas reguliariam institucijų dialogui ir bendradarbiavimui galėtų būti tikslas siekti oficialaus bendradarbiavimo pavykus išvystyti konkretų ir aiškesnių formų bendradarbiavimą,

primygtinai ragina, kad rengiant dvišalius Europos Sąjungos ir RP partnerių šalių asociacijos susitarimus, strateginius dokumentus ir veiksmų planus, ypač rengiant, įgyvendinant ir vertinant NOP pagal Europos kaimynystės politiką, jau pradiniuose etapuose dalyvautų ne tik centrinės valdžios atstovai, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijos,

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijas ir RP šalis užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius vykdant konkrečius bendrus projektus ir siekiant rasti bendrą kelią ateityje kurti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių vietos ir regionų valdžios asamblėją (RP VRVA).

Pagrindinis pranešimas

:

István Sértő-Radics (HU/LDAE) Uszka meras

Pamatiniai dokumentai

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymas pateikti nuomonę „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo Rytų partnerystėje“ ir Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rytų partnerystės

COM(2008) 823 galutinis

I.   BENDROSIOS PASTABOS

REGIONŲ KOMITETAS,

1.

pabrėžia Rytų partnerystės (RP) naujos raidos svarbą pagal Europos kaimynystės politiką (EKP). Skirtumai tarp EKP šalių ir jų pastarojo laikotarpio politinės raidos, nepateisinti lūkesčiai ir diskusija dėl plėtros proceso, ES strateginiai ryšiai su Rusija ir prašymas kartu su Barselonos procesu: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga sukurti Rytų dimensiją lėmė RP sukūrimą po to, kai Švedija ir Lenkija pateikė pasiūlymą. EKP šalys, į kurias turi būti atsižvelgta kuriant Rytų partnerystę, yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Visos šios šalys, išskyrus Baltarusiją, yra Europos Tarybos narės. Europos Komisija (EK) parengė savo pasiūlymą, dėl kurio bus sprendžiama 2009 m. pavasario Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. Svarbiausias RP klausimas – gerinti tarpvalstybinį arba regioninį bendradarbiavimą ir institucijų kūrimą; vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti užmezgant ryšius ir skatinant Europos integraciją, kad būtų pašalinti dabartinės EKP trūkumai;

2.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant EKP Rytų partnerystę. Pirmiausia dėmesys bus skiriamas teritoriniam vystymui, ekonominių santykių gerinimui, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ugdymui, judumo gerinimui ir paramai užmegzti abipusius ryšius;

3.

teigiamai vertina tam tikras sėkmingas priemones ir iniciatyvas bei tai, kad EKP remiasi esamais partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais (PBS) – teisiniu santykių pagrindu. Taigi, patvirtinami tiksliniai dvišaliai ES ir šalies partnerės EKP veiksmų planai, nustatantys politinių ir ekonominių reformų darbotvarkę. Paskatos toliau vykdyti reformas yra didesnė integracija į Europos programas ir tinklus, papildoma pagalba ir geresnės galimybės patekti į rinką. Kadangi EKP pagrindiniai principai yra diferenciacija, atsakomybė ir regioninė integracija, ji apima daug šalių, kurių problemos skirtingos, todėl būtinas tikslingesnis požiūris;

4.

pritaria pasiūlymo raginančioms nuostatoms gilinti dabartinį dvišalį bendradarbiavimą panaikinant vizas, kuriant laisvosios prekybos zonas, aktyviau remiant sektorių reformas, glaudžiau žmonėms bendraujant tarpusavyje, rengiant naujus veiksmų planus, kuriuose numatytos aiškios gairės ir nuorodos į Europos standartų laikymąsi, bei sudarant tvirtesnius susitarimus, keičiančius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus. Be to, Europos Komisijos pasiūlyme raginama stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, papildantį Šiaurės dimensiją ir Juodosios jūros sinergiją, kuris turi būti orientuotas į projektus. Pasiūlyme nurodyta, kad prioritetinės bendradarbiavimo sritys yra politika ir saugumas, sienos ir tarpvalstybinis judėjimas, ekonominės, finansinės, aplinkosaugos ir socialinės sritys;

5.

taip pat pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, kuris numato ekonominės integracijos gilinimą kuriant tvirtas ir visapusiškas laisvosios prekybos zonas, atsižvelgiant į šalių partnerių narystę PPO, didesnį judumą palengvinant galimybę gauti vizas ir sienų valdymą; energijos tiekimo patikimumą pripažįstant energetinę nepriklausomybę; paramą ekonominiam ir socialiniam vystymuisi rengiant regionines ir tarptautines programas. Kad būtų skatinamas daugiašalis bendradarbiavimas, Rytų partnerystė taps forumu keistis informacija, vystyti bendrą veiklą ir siekti modernizavimo. Daugiašalis bendradarbiavimas planuojamas vyriausybių vadovų ir ministrų lygiu ir kuriant temines platformas, skirtas tikslams nustatyti ir pažangai apžvelgti. Planuojamos platformos, skirtos demokratijai, valdymui ir stabilumui; ekonominei integracijai; energijos tiekimo patikimumui; žmonių tarpusavio ryšiams;

6.

nepažeidžiant taisyklės nustatytos, kai buvo priimta finansinė perspektyva, pagal kurią du trečdaliai EKP biudžeto turėtų būti skirti Pietų ir vienas trečdalis Rytų šalims, pritaria Europos Komisijos pasiūlymui padidinti asignavimus nuo 450 mln. eurų 2008 m. iki 785 mln. eurų 2013 m. Tai reikštų dar vieną 350 mln. eurų paketą ir 250 mln. eurų perkėlimą iš asignavimų EKP regioninėms programoms 2007–2013 m. laikotarpiu. Rytų partnerystės iniciatyvą planuojama pradėti 2009 m. pavasarį specialiame Rytų partnerystei skirtame aukščiausio lygio vadovų susitikime. Iki to laiko galioja senoji EKP ir jos priemonė;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP), kuri apima ir Rusiją, turi būti lankstesnė, labiau pagrįsta politika bei skirta tvariam vystymuisi ir suderinimui su ES politika ir standartais. 2007–13 m. biudžeto laikotarpiu buvo skirta apie 12 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad finansavimas padidėjo 32 proc., tačiau 62 proc. šių lėšų skiriami pietiniams kaimynams ir tik 38 proc. – rytiniams. Kai kalbama apie lėšų dalį, tenkančią vienam gyventojui, šis skirtumas nėra labai didelis, bet jis neatspindi pastangų stiprinti Rytų dimensiją;

8.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės programos pagal EKPP yra rengiamos šalies strateginiuose dokumentuose ir lėšos skiriamos pagal nacionalines orientacines programas (NOP). Šalies strateginiuose dokumentuose išvardyti nuo trijų iki keturių prioritetų kiekvienai šaliai partnerei; tačiau visuose nurodomas administracinių gebėjimų ir gero valdymo stiprinimas. Visų šalių partnerių nacionalinėse orientacinėse programose vietos ir regionų valdžia turėtų būti nurodyta kaip atskirtas teisinės valstybės prioriteto pogrupis. Kitas aspektas, mažinantis EKP poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, yra tai, kad šalies strateginiuose dokumentuose (ŠSD) ir nacionalinėse orientacinėse programose (NOP) nurodomi žmonių tarpusavio ryšiai, tačiau jie yra tik švietimo ir mokslinių tyrimų lygiu. Vietos ir regionų valdžia gali vaidinti tam tikrą vaidmenį šioje srityje, kaip rodo pasienio bendradarbiavimo programos (PBP), ir todėl jos turėtų būti pripažintos;

9.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2007–2013 m. EKPP pasienio bendradarbiavimo strategijos dokumente EK nurodo keturias bendradarbiavimo sritis: ekonominio ir socialinio vystymosi; bendrų problemų aplinkos, visuomenės sveikatos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse; sienų valdymo; ir žmonių asmeninio bendravimo srityse. Reikėtų aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kuriam būtinas ir mažesnio masto bendradarbiavimas, didesnė parama vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų ugdymo priemonėms ir prioritetiniams veiksmams, skirtiems gerinti gyvenimo lygį pasienio vietovėse;

10.

nurodo, kad keletas iššūkių, su kuriais susiduria regiono šalys, pavyzdžiui, tarptautinių koridorių kūrimas, pasienio regionų aplinkosaugos klausimų valdymas, sienų ir migracijos valdymas, kova su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumui ir žmonių tarpusavio ryšiai, yra tarptautinio pobūdžio ir kartais gali būti veiksmingai sprendžiami subnacionalinio bendradarbiavimo veikla. Todėl, kalbant apie ES EKPP 2007–2013 m. Rytų regiono strateginį dokumentą, šalių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas ir EK ir šalių partnerių bendradarbiavimas turėtų padėti siekti bendrų EKP tikslų ir pagalba subnacionaliniu lygiu yra akivaizdus pranašumas;

11.

yra įsitikinęs, kad ES (arba) ir RP partneriams imantis tik diplomatine strategija grindžiamų iniciatyvų nebus rasta tvarių sprendimų tol, kol diskusijų objektu netaps vietos demokratija ir nebus aptarti jos stiprinimo ir ES miestų ir regionų bei RP šalių tiesioginio bendradarbiavimo klausimai;

12.

todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pritaria nuostatai, kad regioninės programos turi paremti veiksmingą EKP įgyvendinimą ir siekti palaipsniui stiprinti ES ir jos kaimynų bei kaimynų tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą pagal EKPP 2007–2013 m. integruotos programos strateginį dokumentą. Vietos subjektų tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas apims ir keitimąsi patirtimi apie EKP programas, siekiant stiprinti demokratinį valdymą ir tvarų vystymąsi regionų ir vietos lygiu. Pabrėžiamas nuo apačios į viršų metodas nustatant ir vystant partnerystes, daugiašaliai projektai ir rezultatų sklaida kitoms šalių partnerių vietos valdžios institucijoms;

13.

pabrėžia, kad RP turėtų suteikti galimybę pereiti nuo vien tik tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sistemos prie piliečių dialogo ir pirmiausia ES ir RP šalių bendradarbiavimo, suburiant tų šalių vietos ir regionų valdžios institucijas vykdyti konkrečius ir suderintus projektus, kurie būtų bendros, piliečių poreikiais ir solidarumu grindžiamos strategijos sudėtinė dalis;

14.

mano, kad ES ir RP šalių bendradarbiavimas bus sėkmingas ir partnerystė taps tvirtesnė vykdant EKP tik tuomet, jei bus rastos naujos bendros temos, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie konkrečią naudą, pereinant nuo pareiškimų prie konkrečių veiksmų, ir į tokią veiklą būtina aktyviai įtraukti vietos ir regionų lygiu išrinktus vadovus ir vyktų aktyvus bendravimas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad ryžtingesniems vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės veiksmams viešosios politikos srityje dažnai trukdo silpna vietos demokratija ir konkretaus decentralizacijos proceso trūkumas RP šalyse;

16.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad decentralizacija ir dalyvaujamoji savivalda ne visuomet dera tarpusavyje. Kai kuriose Europos Sąjungai priklausančiose ir nepriklausančiose valstybėse vietos ir regionų valdžios institucijos kartu sprendžia rinkėjų aktyvumo problemą ir skatina piliečių dalyvavimą ir asociacijų atstovus įtraukiant į strategijų ir pagrindinių miestų ir regionų projektų rengimą;

17.

išreiškia vietos ir regionų valdžios institucijų norą ir ryžtą praturtinti RP; Rytų partnerystės neturėtų valdyti tik nacionalinės vyriausybės ir ES. RP suinteresuotaisiais subjektais turėtų tapti platesnė pilietinė visuomenė ir įvairūs veikėjai. Viso RP proceso neatsiejama dalimi turi tapti vietos ir regionų valdžios institucijos, įmonės ir NVO (ES ir šalys partnerės);

18.

laikydamasis anksčiau parengtų nuomonių šiuo klausimu pabrėžia, kaip svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų Rytų partnerystės ir EKP planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos (vertinimo) procese. Ši nuostata pirmiausia taikoma toms sritims, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijoms priklauso platūs tiesioginiai įgaliojimai;

19.

todėl dar kartą ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti pagrindiniais partneriais įgyvendinant EKP RP;

20.

pripažįsta įvairių vietos, regioninių, nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų tinklų ir asociacijų, dirbančių decentralizuoto RP bendradarbiavimo srityje, vaidmenį ir patirtį, jų žinias ir padėties vietoje išmanymą. Todėl siekiant kuo geresnių rezultatų reikia, kad pastangos taptų išties abipusės, o decentralizuoto bendradarbiavimo projektų tikslai būtų suderinti su RP tikslais;

21.

mano, kad EKP tikslas remti transformacijos procesą kaimyninėse šalyse turi atitikti ES standartus. Didžiausias EKP užmojis buvo peržengti Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir apskritai tik ES išorės santykių su trečiosiomis šalimis ribas. EKP šalims partnerėms buvo suteikta galimybė dalyvauti ES keturių laisvių bendroje srityje, jeigu jos įgyvendins tam tikrą ES acquis, nors ir neturės galimybių tapti ES narėmis;

22.

remia RP šalių politinės, ekonominės ir sektorių srities modernizaciją patvirtinus naują partnerystės priemonę ir sektorių priemones;

23.

pritaria Europos Komisijos kvietimui dėl Regionų komiteto dalyvavimo RP, pirmiausia dirbti pagal temines platformas Demokratija, geras valdymas ir stabilumas ir Žmonių ryšiai;

24.

ketina sukurti glaudesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerystėje dalyvaujančiomis šalimis formas. Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių vietos ir regionų valdžios asamblėjosą (RK VRVA) kaip institucinės platformos sukūrimas reguliariam institucijų dialogui ir bendradarbiavimui galėtų būti artimiausias tikslas siekti oficialaus bendradarbiavimo pavykus išvystyti konkretų ir aiškesnių formų bendradarbiavimą.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

25.

ragina Europos Komisiją pakoreguoti NOP rengimo procesą, dėl kurio turėtų vykti ES ir RP šalies derybos, atsižvelgiant į šalies poreikius ir gebėjimus bei konkrečios šalies ir ES interesus. Nacionalinio lygio planavimą turi atlikti šalies partnerės vyriausybė kartu su Europos Komisija, o EK turėtų bendradarbiauti su šalimis partnerėmis rengiant jų nacionalines NOP įgyvendinimo programas;

26.

todėl ragina partnerius užtikrinti laipsnišką NOP prioritetų ir tikslų įgyvendinimą, o ES ir šalies partnerės komunikacijos mechanizmas turi būti pakoreguotas. Jeigu RP siekia tapti veiksmingesne politika, reguliarūs atskaitomybės ir nuomonių keitimosi posėdžiai turi tapti privalomi, o kontrolės organui turėtų būti pavesta šį procesą stebėti;

27.

teigiamai vertina dėmesį, kurį RP skiria judumui, tačiau mano, kad Komisijos pasiūlymas nepakankamai aiškiai išdėsto numatomų „Judumo ir saugumo“ paktų (Komunikato 3.3 punktas) turinį; todėl ragina EK geriau išdėstyti savo pasiūlymą, kad RP partneriai žinotų ir aiškiai suvoktų, ką jie turėtų padaryti ir ko jie savo ruožtu galėtų tikėtis iš ES;

28.

pritaria Europos Parlamento ketinimui priimti Europos Komisijos kvietimą EuroNest asamblėją įtraukti į RP;

29.

pritaria RK ir RP vietos ir regionų valdžios asamblėjos priežiūros funkcijai, pirmiausia, kai prižiūrima, kaip dirba ES ir RP šalies jungtiniai pakomitečiai spręsdami su teminėmis platformomis Demokratija, geras valdymas ir stabilumas ir Žmonių ryšiai susijusius klausimus, įskaitant socialinį ir ekonominį vystymąsi, regioninę plėtrą, pasienio bendradarbiavimą, administracines reformas ir decentralizaciją RP šalyse;

30.

ragina RP valdymo struktūras ne tik politiškai pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir jas oficialiai ir veiksmingai įtraukti į bendradarbiavimo procesą ir RP;

31.

primygtinai ragina, kad rengiant dvišales Europos Sąjungos ir RP partnerių šalių asociacijos sutartis, strateginius dokumentus ir veiksmų planus, ypač rengiant, įgyvendinant ir vertinant NOP pagal Europos kaimynystės politiką, jau pradiniuose etapuose dalyvautų ne tik centrinės valdžios atstovai, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos;

32.

todėl ragina RK šalių vyriausybes sukurti nacionalinio struktūruoto dialogo ir konsultavimosi su subnacionaliniais (vietos ir regionų) subjektais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene priemones, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijų tinklus ir asociacijas;

33.

mano, kad esamas sektorių EKP priemones (teminį dialogą, dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrose bei sektorių susitarimuose) reikėtų suderinti su Rytų partnerystės pasiūlymu, kurį būtų galima taip apibūdinti: sutartiniai sektorių santykiai, pagrįsti dviem pagrindiniais principais – privalomas suderinimas su atitinkama ES sektorių acquis ir galimybė dalyvauti ES sektorių programose ir institucijose. Pagrindinis sumanymas sukurti Rytų partnerystę turėtų būti sektorių susitarimo stebėtojo statusas, o tai visiškai atitinka deklaruojamą būtinybę didinti ES įsipareigojimą savo rytiniams kaimynams, ir atvirkščiai;

34.

pirmiausia siūlo naująją partnerystės priemonę ir sektorių priemones įtraukti RP paketą, dėl kurio ES turėtų atskirai derėtis su kiekviena šalimi partnere. Šis RP priemonių paketas būtų pagrindas siekti įvairių RP priemonių derinimo ir skaidraus įvertinimo. RP šalims turėtų būti pateiktos skaidrios ir aiškios gairės, kad jos žinotų, kokia yra jų santykių su ES raida Rytų partnerystėje;

35.

siekia plėsti ir atnaujinti ES ir RP šalių vietos ir regionų valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą bei siekti, kad jie taptų ES santykių su Rytų Europos partneriais dalimi. Įvairiose RP numatytose politikos srityse, pavyzdžiui, gero valdymo, administracinių reformų ir decentralizacijos, socialinio ir ekonominio vystymosi, regionų plėtros ir sanglaudos politikos, pasienio bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos klausimų, gamtos ir dėl žmogaus veiklos įvykusių nelaimių prevencijos ir padarinių likvidavimo, kultūrinio bendradarbiavimo, turizmo, švietimo, moksleivių ir studentų mainų srityse vietos ir regionų valdžios institucijos yra nepakeičiamos;

36.

inicijuoja dialogą su EK, kad būtų galima rasti būdus RP šalių vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į išsamią institucijų kūrimo programą (IIKP). Kadangi šiuo dialogu siekiama pagerinti Rytų partnerių administracinius gebėjimus, todėl jis turėtų apimti visus atitinkamus bendradarbiavimo sektorius, įskaitant tuos, kur vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra nepakeičiamas. Be to, RK turėtų parengti savo planą, kaip prisidėti prie IIKP programos įgyvendinimo kartu su partneriais iš RP šalių;

37.

nutarė svariai prisidėti įgyvendinant RP jai priklausančių šalių ekonominio ir socialinio vystymosi srityje. RK turėtų paremti Komisijos pasiūlymą pasirašydamas Susitarimo memorandumą dėl regioninės politikos su Rytų partneriais, kuriuo siekiama ugdyti jų administracinius gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygiu. Tai būtų galima suderinti su IIKP ir RK veiksmų programa ir (arba) bendradarbiavimu su vietos ir regionų valdžios institucijų partneriais iš RP šalių. Bendradarbiavimu turėtų būti siekiama keistis geriausia ES regioninės plėtros ir sanglaudos politikos srities praktika ir patirtimi;

38.

be to, nutarė padėti ir (arba) konsultuoti – kartu su RP šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis – Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes nustatant bandomąsias regioninės plėtros programas, skirtas RP šalių regioninės ir vietos plėtros poreikiams patenkinti, pagal ES sanglaudos politikos modelį. Ir dar, RK turėtų inicijuoti diskusijas su partneriais iš RP šalių, kad būtų paremtas jų tiesioginis bendradarbiavimas su ES regionais ir būtų paskatintas jų dalyvavimas dabartinėse tarpvalstybinėse programose Pietryčių, Vidurio ir Šiaurės Europoje. RK turėtų taip pat paraginti RP šalių vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti nauja RP suteikta galimybe, kai kalbama apie EKPP finansuojamus projektus dėl pasienio bendradarbiavimo prie RP šalių sienų;

39.

inicijuoja diskusiją su Europos Komisija, kad patikslintų savo dalyvavimą teminėse platformose dėl Demokratijos, gero valdymo ir stabilumo ir Žmonių ryšių. RK turėtų inicijuoti tam tikrų konkrečių darbo grupių (ketvirtasis RP veiklos lygis), sprendžiančių klausimus, artimus pagrindinei vietos ir regionų valdžios institucijų darbotvarkei, kūrimą, siekiant paremti RP teminių platformų darbą (trečiasis veiklos lygis). O EK, prireikus, galėtų pakviesti vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus dalyvauti teminėse platformose ir (arba) konkrečiose darbo grupėse. Kad būtų apibūdintas RK vaidmuo pirmiau minėtose dviejose teminėse platformose ir vyktų geresnis koordinavimas su Komisija, būtina tolesnė diskusija;

40.

nusprendė padėti Europos Komisijai parengti vietos valdžios institucijų mokymo ir tinklaveikos programą siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus ir skatinti vietos valdymo reformą pagal teminę platformą dėl Demokratijos, gero valdymo ir stabilumo. RK parengs ir pateiks savo pasiūlymus dėl konkrečios RP kultūros programos, kurią rengiamasi pradėti pagal teminę platformą Žmonių ryšiai. RK inicijuos diskusiją su Komisija dėl galimybės dalyvauti darbe pagal temines platformas Ekonominis bendradarbiavimas ir konvergencija su ES politika ir Energetikos saugumas, nes šiose politikos srityse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų svariai prisidėti, yra dalinės darbotvarkės;

41.

pirmiausia svarsto savo indėlį į svarbiausią iniciatyvą Užkertant kelią stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, joms rengiantis ir reaguojant į jas sustiprinti nelaimių valdymo gebėjimus vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu. RK inicijuos diskusiją su partneriais iš RP dėl galimo vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio įgyvendinant šią svarbiausią iniciatyvą;

42.

Ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijas ir RP šalis užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius vykdant konkrečius bendrus projektus ir siekiant rasti bendrą kelią ateityje kurti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių vietos ir regionų valdžios asamblėją (RP VRVA);

43.

ragina Europos Komisiją suderinti, koordinuoti ir glaudžiai susieti naują požiūrį su įvairiomis dabartinėmis Bendrijos programomis, projektais ir priemonėmis, kad būtų panaudota atitinkama patirtis, vengiama darbų pasikartojimo ir siekiama pažangos;

44.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios išrinktiems atstovams suteikus didesnę atsakomybę, būtų galima įgyvendinti daugiapakopį valdymą ir įvairių pakopų institucijas įtraukti į viešosios politikos ir vystymosi politikos sprendimų priėmimo, rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus;

45.

įgyvendinant projektus siūlo sutelkti vietos žmogiškuosius, techninius ir akademinius išteklius ir sudaryti optimalias sąlygas piliečių dalyvavimui, kad jie prisiimtų atsakomybę už bendradarbiavimo procesą ir su juo susijusius projektus;

46.

pripažįsta atvirą iniciatyvą dėl trečiųjų šalių – pirmiausia Rusijos Federacijos ir Turkijos – dalyvavimo, kad jos atskirais atvejais galėtų dalyvauti teminės platformos, specialistų grupės ar iniciatyvos įgyvendinimo darbe ir jeigu būtų sutarta, kad tai naudinga dėl visuotinės svarbos klausimo, geografinio artumo ar esamų ekonominių ryšių;

47.

prašo Pirmininko šią nuomonę pateikti ES pirmininkaujančiai valstybei, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir RP šalių vadovams.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/37


Regionų komiteto nuomonė atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas europoje XXI amžiuje

(2009/C 200/08)

REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina tai, kaip šioje darbotvarkėje konsoliduojamas Komisijos darbas socialinės politikos srityje. Atnaujintoje darbotvarkėje ir joje siūlomose priemonėse iš esmės atsispindi Komisijos jau pradėtas praktinis parengiamasis darbas. Todėl darbotvarkėje pateikiama gana nedaug naujų iniciatyvų ES socialinės politikos įvaizdžiui arba jos pagrindiniam turiniui gerinti,

pabrėžia socialinės ir regioninės sanglaudos svarbą siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų ir atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šiame procese,

nurodo, kad ekonominė ir socialinė veikla viena kitos savaime nesustiprina ir nepapildo, tačiau reikėtų nuolat užtikrinti jų veiksmingą ir abipusišką tikslų ir priemonių pusiausvyrą. Tai ypač svarbu dabar, kai staigūs pasaulio ekonomikos pokyčiai plačiąją visuomenę veda į vis didesnę neviltį,

pabrėžia, kad reikia sistemingai kreipti dėmesį į ES politikos socialinį poveikį. Pavyzdžiui, kartais sunku šį poveikį nuspėti ES vidaus rinkoje ir ne visada įmanoma jam pakankamai gerai pasiruošti,

ragina Komisiją surinkti palyginamus ir įvairiapusius mokslinių tyrimų rezultatus gerovės sistemų veiksmingumo didinimo srityje ir atkreipia dėmesį į vietos ir regionų, kurie yra pagrindiniai socialinių ir sveikatos paslaugų teikėjai, bendrąsias sąlygas.

Pranešėjas

:

Veikko Kumpumäki (FI/ESP), Laplandijos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“

COM(2008) 412 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina tai, kaip šioje darbotvarkėje konsoliduojamas Komisijos darbas socialinės politikos srityje. Atnaujintoje darbotvarkėje ir joje siūlomose priemonėse iš esmės atsispindi Komisijos jau pradėtas praktinis parengiamasis darbas. Todėl darbotvarkėje pateikiama gana nedaug naujų iniciatyvų ES socialinės politikos įvaizdžiui arba jos pagrindiniam turiniui gerinti;

2.

nurodo, kad viešos konsultacijos, skirtos ES socialinei tikrovei apžvelgti, padėjo nustatyti, kad visuomenės pasitikėjimas ES yra vienaip ar kitaip susijęs su įtikinama Europos socialine politika, kuri yra esminė Europos socialinio modelio sudedamoji dalis. Šio pasitikėjimo ugdymas yra būtinas siekiant pažangos, atsinaujinimo ir atviro požiūrio į permainas;

3.

pabrėžia socialinės ir regioninės sanglaudos svarbą siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų ir atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šiame procese;

Europos socialinė dimensija

4.

nurodo, kad ekonominė ir socialinė veikla viena kitos savaime nesustiprina ir nepapildo, todėl reikėtų nuolat užtikrinti jų veiksmingą ir abipusišką tikslų ir priemonių pusiausvyrą. Tai ypač svarbu dabar, kai staigūs pasaulio ekonomikos pokyčiai plačiąją visuomenę veda į vis didesnę neviltį;

5.

pabrėžia, kad reikia sistemingai kreipti dėmesį į ES politikos socialinį poveikį. Pavyzdžiui, kartais sunku šį poveikį nuspėti ES vidaus rinkoje ir ne visada įmanoma jam pakankamai gerai pasiruošti;

6.

mano, kad labai svarbi socialinės darbotvarkės nuostata yra ta, kad pagrindiniai socialiniai tikslai nepasikeitė ir ES yra įsipareigojusi kurti harmoningą, darnią ir įtraukią visuomenę;

7.

nurodo, kad socialinė politika turėtų būti laikoma ne tik lankstumo ir pokyčių, bet ir sklandaus visuomenės vystymosi užtikrinimo ir skatinimo veiksniu;

8.

pripažįsta platesnio masto socialinės darbotvarkės poreikį bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi kaip pagrindinio veiksnio svarbą. Tačiau mokymosi nevertėtų laikyti vien tik konkurencingumo veiksniu, reikėtų pripažinti ir jo svarbų socialinį vaidmenį. Jis ne tik suteikia žmonėms galimybę sėkmingai pasiekti tikslą, bet ir yra reikalingas asmenų, kurie nepasiekė tokių gerų rezultatų, socialinei apsaugai bei įtraukčiai užtikrinti;

9.

pabrėžia skirtingų visuomenės grupių ir kartų bei regionų solidarumo svarbą. Į diskusiją apie gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir gerovės sistemų tinkamumą bei tvarumą reikėtų įtraukti visų socialinių ir amžiaus grupių gyventojus, o dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į aktyvų neįgaliųjų ir iš dalies neįgalių asmenų dalyvavimą;

10.

ragina Komisiją surinkti palyginamus ir įvairiapusius mokslinių tyrimų rezultatus gerovės sistemų veiksmingumo didinimo srityje ir atkreipia dėmesį į vietos ir regionų, kurie yra pagrindiniai socialinių ir sveikatos paslaugų teikėjai, bendrąsias sąlygas;

11.

palankiai vertina bendradarbiavimą Europoje siekiant sudaryti geresnes sąlygas imigrantų integracijai ir pabrėžia, kad atliekant šį darbą galima remtis vietos ir regionų valdžios institucijų patirtimi;

Atnaujintos socialinės darbotvarkės tikslai

12.

trijų bendrų, tarpusavyje susijusių tikslų atžvilgiu nurodo, kad:

sutelkiant dėmesį į lygių galimybių kūrimą nevertėtų pamiršti lygybės svarbos įgyvendinamos politikos rezultatams,

užtikrinant prieinamumą nevertėtų pernelyg akcentuoti finansinių galimybių paslaugoms ar lengvatoms gauti, veikiau derėtų nepamiršti visuotinio prieinamumo galimybių ir jas užtikrinti,

rodant solidarumą taip pat reikia lanksčiai atsižvelgti į skirtingus įvairių regionų poreikius, kai planuojama Europos politika ir finansavimas;

13.

nurodo, kad vietos ir regionų lygmuo gali svariai prisidėti prie inovacijų ir vystymosi tenkinant ES poreikius. Remiantis atnaujinta socialine darbotvarke turėtų būti įmanoma veiksmingai naudotis jų patirtimi;

Pagrindiniai tikslai

14.

mano, kad tęsti įvairią, su vaikais ir jaunimu susijusią veiklą yra teigiamas dalykas, ir atkreipia ypatingą dėmesį į prevencinių priemonių svarbą šioje srityje;

15.

mano, kad tobulinant švietimo sistemas ir vertinant jų kokybę, greta mokymosi rezultatų vertėtų pabrėžti vaikų gerovę, saugą ir laimę. Ypatingą dėmesį įvairiuose švietimo lygmenyse derėtų skirti mokytojų pedagoginiams įgūdžiams ir lygybės tikslui;

16.

ragina atvirąjį koordinavimo metodą orientuoti į tinkamų vietos ir regionų sprendimų bei praktikos įvertinimą ir vystymą, taip pat į informacijos sklaidą, kad šie metodai būtų taikomi kuo plačiau; todėl RK primena, kad atvirasis koordinavimo metodas yra savanoriškas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas;

17.

nurodo, kad vien tik augimo ir užimtumo nepakanka socialiniu požiūriu teisingai visuomenei užtikrinti, šiuo tikslu taip pat reikalinga veiksminga ir atsakinga visų lygių socialinė politika;

18.

pabrėžia būtinybę rinkti ir skleisti bendrą bei įvairią informaciją, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modeliai būtų veiksmingi;

19.

pabrėžia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis turėtų atitikti visų socialinių ir amžiaus grupių gyventojų interesus ir jiems visiems būtų prieinamas, tačiau tam dar būtina, kad plačioji visuomenė būtų išsamiai informuota, ir, norint įgyvendinti kokybišką suaugusiųjų švietimą, reikia plataus masto visų lygių valdžios institucijų ir įvairių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo. Kalbant apie profesinį mokymą ypač svarbu užtikrinti, kad mokantis būtų ugdomi darbui reikalingi įgūdžiai ir prireikus švietimo sistema galėtų labai greitai patenkinti atsirandančius ugdymo poreikius. Vykdant bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis taip pat reikėtų kiek leidžia galimybės vystyti ugdymo poreikių prognozavimo sistemą;

20.

nurodo, kad visuomenei taip pat reikalingi slaugos ir globos sričių specialistai, todėl socialinėje darbotvarkėje jie taip pat turėtų būti paminėti kaip „šiuolaikinių įgūdžių visumos“ dalis;

21.

pabrėžia naujų švietimo formų, leidžiančių derinti darbą ir mokymąsi, poreikį ir ragina valdžios institucijas, darbdavius ir pavienius asmenis atvirai diskutuoti apie savo atsakomybę, susijusią su šia darbo ir mokymosi derinimo tvarka;

22.

atkreipia ypatingą dėmesį į tikslą gerinti darbo sąlygas ir rezultatus ir mano, kad svarbu skleisti atitinkamus mokslinių tyrimų duomenis bei geriausią praktiką;

23.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad nebūtų prieštaravimo tarp Sutartyje numatytų pagrindinių teisių ir laisvių, ir ragina Komisiją atsižvelgti į šioje srityje sukauptą patirtį, įskaitant vietos bei regionų lygio patirtį;

24.

mano, kad analizuojant ir vystant Europos sveikatos priežiūros sistemas reikėtų atsižvelgti į platesnius jų aspektus, įskaitant paslaugų ir darbo jėgos planavimą, kokybę bei prieinamumą. Šioje srityje pagrindinės partnerės yra vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios yra svarbiausios viešųjų socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizatorės;

25.

itin palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad bendrosios rinkos ir konkurencijos taisyklės sudarytų geresnes sąlygas teikti kokybiškas ir visiems prieinamas socialines paslaugas. Todėl reikia užtikrinti tvirtą visuotinės svarbos paslaugų teisinį pagrindą ir nustatyti būtinus atvirų diskusijų ir sprendimų priėmimo būdus, kaip spręsti problemas, susijusias su socialinių paslaugų derinimu prie bendrosios rinkos taisyklių. Kad informacijos srautas būtų pakankamas, reikėtų sistemingai lyginti vietos ir regionų valdžios institucijų sukauptą patirtį ir plačiau taikyti geros praktikos pavyzdžius; tačiau šis įpareigojimas neapima valstybių narių prievolės teikti išsamias ataskaitas, o vietos ir regionų valdžios institucijoms dėl to neturėtų būti uždėta pernelyg didelė administracinė našta;

26.

ES stengiantis spręsti skurdo ir socialinės atskirties klausimus, rekomenduoja pirmenybę teikti socialinėms teisėms ir solidarumui. Be to, reikėtų rimtai apsvarstyti, ar maisto programos bei maisto bankai turėtų būti XXI amžiaus Europos gerovės valstybės dalis;

27.

mano, kad labai svarbu skatinti lyčių lygybę, panaikinti su lytimi susijusius darbo užmokesčio skirtumus ir sėkmingai derinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą;

28.

pritaria naujojo, su nediskriminavimu susijusio politinio prioriteto akcentavimui ir nurodo didelį Europos Sąjungos potencialą imtis vadovaujamo vaidmens šioje srityje;

Regionų komiteto pagrindinės nuostatos

29.

pritaria, kad įvairių sektorių veiklą apimanti darbotvarkė turi būti visapusiška. Tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad šis principas nenustelbtų pagrindinių tradicinės socialinės politikos iššūkių, pavyzdžiui, didėjančių pajamų skirtumų ir nelygybės bei šiems iššūkiams įveikti būtinų veiksmų;

30.

nurodo, kad darbotvarkėje pateikiami veiksmai dažnai turi daug skirtingų aspektų, kurie kartais prieštarauja vienas kitam ir kuriuos reikia išsamiai apsvarstyti. Pavyzdžiui, kalbant apie judumo skatinimą dėmesį reikėtų atkreipti ir į problemas, kurias sukelia išvažiuojantis jaunimas, ir dėl to iškreipiamą amžiaus grupių struktūrą tam tikrose vietovėse. Komitetas pabrėžia būtinybę apsaugoti „nejudžią“ gyventojų dalį ir užtikrinti lygias galimybes mažiau patraukliose vietovėse. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip didesnio judumo poveikis aplinkai;

31.

pabrėžia, kad atvirasis koordinavimo metodas (kaip bet kuris kitas Europos socialinės politikos metodas) turėtų būtų vystomas remiantis valstybių narių socialinės politikos poreikiais, kurie geriausiai iš esmės yra suprantami vietos ir regionų lygiu. Kadangi valstybės narės ir padėtis jų regionuose labai skiriasi, gali būti sudėtinga nustatyti kiekybinius socialinės politikos tikslus. Atvirą koordinavimą Europos lygiu visų pirma reikėtų tobulinti jį taikant tam tikriems svarbiems klausimams, didinant atskaitomybės ir mokslinių tyrimų veiksmingumą bei svarbesnį vaidmenį suteikiant konkrečioms vietos ir regionų lygio žinioms įgyvendinant ir vystant koordinavimo procesus. Tai galėtų gerokai padidinti šio metodo poveikį ir pagerinti jo įvaizdį, o kartu ir Europos socialinės politikos, kuri yra svarbi Europos integracijos projekto dalis, kokybę. Šiuo metu atvirojo koordinavimo metodo ir vietos bei regionų valdžios institucijų sąsajos vis dar yra pernelyg silpnos;

32.

atkreipia dėmesį į Europos lygio socialinio dialogo vaidmenį ir potencialą rengiant iniciatyvas ir jas įgyvendinant pagal darbotvarkę vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu ir mano, kad svarbu šį dialogą stiprinti.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


III Parengiamieji aktai

Regionų komitetas

79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d.

25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/41


Regionų komiteto nuomonė energija: strateginė apžvalga ir pastatų energinis naudingumas

(2009/C 200/09)

REGIONŲ KOMITETAS

apgailestauja, kad nepateikta pasiūlymų dėl privalomos teisinės priemonės, kuri būtų skirta įgyvendinti tikslą – 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, įdiegimo,

atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia pramonės veiklos derinimo su energijos gamyba sprendimai (likutinės šilumos panaudojimas, vėdinimas, energijos generavimas, kogeneracija ir poligeneravimas ir pan.),

primena, koks svarbus Europos mastu atliktas vietos ir regionų energetikos agentūrų darbas. Šios agentūros yra Europos energetikos politikos strateginiai partneriai. Jų veiklą ES turėtų aktyviau remti ir labiau vertinti,

pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes operatyviau panaudoti struktūrinius fondus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą būsto sektoriuje,

remia Europos Komisijos iniciatyvą, kurios tikslas – leisti būsto sektoriuje, taip pat ir renovavimo darbams, nuolat taikyti lengvatinį PVM tarifą,

remia Europos Komisijos pastangas bendradarbiaujant su Europos investicijų bankų (EIB) ir ERPB sukurti finansines priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Primena, kad kuriant minėtas finansines priemones viena iš rimčiausių problemų būtų jas padaryti prieinamas vietos ir regionų valdžios institucijoms, t.y. padėti šioms institucijoms atlikti joms tenkantį svarbų vaidmenį įgyvendinant Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo.

Pranešėjas

:

Jean-Louis Joseph (FR/ESP), Bastidonne meras

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji Strateginė energetikos politikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ COM (2008) 781 galutinis ir

Nauja Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakcija

COM (2008) 780 galutinis – 2008/0223 (COD)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A.   Antroji Europos Sąjungos strateginė energetikos apžvalga

1.

mano, kad su Europos Sąjungos energetikos politika susiję uždaviniai labai svarbūs ES ir jos piliečių dabarčiai ir ateičiai, taip pat pasaulio lygiu spendžiant klimato problemas. Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų subjektams tenka labai svarbus partnerių vaidmuo sėkmingai apibrėžiant, numatant ir įgyvendinant Europos energetikos politiką. Todėl apgailestauja, kad antrojoje strateginėje apžvalgoje mažai atsižvelgta į vietos ir regionų subjektų vaidmenį;

2.

pripažįsta tiekimo patikimumo klausimo, kuris yra nepaprastai aktualus politiniu požiūriu ir į kurį sutelktas dėmesys antrojoje strateginėje apžvalgoje, svarbą. Taip pat sutinka, kad valstybėse narėse padėtis tiekimo patikimumo srityje yra nevienoda. Dėl šių skirtumų, kuriuos be kitų dalykų lėmė istoriniai veiksniai, reikia koordinuotų veiksmų Europos lygmeniu, kad galėtume atstatyti pusiausvyrą, užmegzti glaudesnius ryšius su partneriais ir sumažinti riziką visai ES;

3.

pripažįsta, kad nuo pirmosios strateginės apžvalgos paskelbimo padaryta didelė pažanga, konkrečiai, apibrėžti vadinamieji „20–20–20“ tikslai ir įgyvendinti pirmieji teigiami pokyčiai teisėkūros srityje, taip pat pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl energetikos ir klimato kaitos paketo;

4.

mano, kad šie, nors ir akivaizdūs, poslinkiai yra tik pirmas žingsnis. Todėl svarbu, kad „20–20–20“ tikslai ir toliau būtų Europos energetikos politikos svarbiausiu prioritetu siekiant užtikrinti nuoseklumą ir tęstinumą, būtinus sėkmingam pradėtų veiksmų įgyvendinimui;

5.

pabrėžia, kad nuo šiol efektyvus energijos vartojimas turėtų tapti pirmaeiliu Europos Sąjungos energijos politikos uždaviniu. Primena „trias energetica“ modelį, kurį mažėjančia svarbos tvarka sudaro su energijos vartojimu susijusį poveikį klimatui sumažinti galinčios politikos sritys: efektyvus energijos vartojimas, skatinimas naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir racionalesnis iškastinio kuro naudojimas. Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbiausias veiksnys ne tik įgyvendinant „20–20–20“ tikslus, bet ir užtikrinant energijos tiekimo patikimumą. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad energijos vartojimo efektyvumas yra vienintelis iš trijų „20–20–20“ tikslų, kuris iki šiol neįtvirtintas privaloma teisine priemone;

6.

todėl Komitetas palankiai vertina antrojoje strateginėje apžvalgoje Europos Komisijos pasiūlytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (visų pirma Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo, kurią aptarsime vėliau, persvarstymą), tačiau apgailestauja, kad:

6.1

energijos vartojimo efektyvumas nurodomas tik kaip ketvirtas iš penkių ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų plano prioritetų;

6.2

nepateikta pasiūlymų dėl privalomos teisinės priemonės, kuri būtų skirta įgyvendinti tikslą – 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, įdiegimo. Reikia aiškiau susieti Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų numatytus tikslus ir priemones. Tai praktinė priemonė, kurį leistų žengti pirmąjį žingsnį įgyvendinant 20 proc. tikslą;

6.3

Europos Komisija, remiantis antrosios strateginės apžvalgos priede pateiktomis prognozėmis, iš dalies tikisi, kad tikslo – 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą įgyvendinimas iš dalies priklausys nuo išorės veiksnių (naftos kainų augimo). Tai rodo politinės valios stoką ir nepakankamas investicijas į energijos vartojimo efektyvumą. Dėl tokio požiūrio tenka apgailestauti dar ir todėl, kad dėl numatomos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą naudos energijos vartojimo efektyvumas galėtų tapti veiksminga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemone, kas yra ypač svarbu dabartinėmis krizės aplinkybėmis;

6.4

su energijos vartojimo efektyvumu susijusiuose pasiūlymuose, kurie pateikti antrojoje strateginėje apžvalgoje, nenumatyta konkrečių priemonių pramonei, nors šiame sektoriuje sunaudojama daug energijos. Kalbant apie tiekimo patikimumą vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į galimybes, kurias teikia pramonės veiklos derinimo su energijos gamyba sprendimai (likutinės šilumos panaudojimas, vėdinimas, energijos generavimas, kogeneracija ir poligeneravimas ir pan.);

6.5

palankiai vertina tai, kad pripažįstamas lemiamas transporto sektoriaus vaidmuo siekiant energetikos tikslų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos transporto sektorius labai priklauso nuo naftos, apgailestauja, kad antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje nėra siūloma strategijos šiam sektoriui. Vien tik šiam sektoriui tenka apie 30 proc. galutinio energijos suvartojimo ES. Minėtas sektorius tiesiogiai susiduria su tiekimo patikimumo problema, kadangi jis beveik visiškai priklauso nuo naftos, kurios Europos Sąjunga importuoja daugiau nei 80 proc. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją drauge su energijos vartojimo efektyvumo priemonių paketu pateikti pasiūlymus dėl transporto efektyvumo. Šiuo atveju nepanaudotas potencialas šiltnamio dujų mažinimo srityje, kaip ir priemonių geležinkelių transporto ir kito viešojo transporto, energijos požiūriu efektyvių transporto priemonių, bendro naudojimosi automobiliais, ekologiško vairavimo, dviračių populiarinimo ir kt. srityse, yra labai didelis;

7.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį energijos vartojimo efektyvumo srityje. Šiuo požiūriu Komitetas:

a.

dar kartą reiškia savo paramą Merų paktui ir primena savo perspektyvinę nuomonę šiuo klausimu. Joje be kita ko buvo pabrėžta, kad „veiksmai vietose yra labai svarbūs siekiant 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Europos Komisija ir Europos Parlamentas jau pripažino esminį regionų ir miestų vaidmenį siekiant šių tikslų“ (1);

b.

teritorijų planavimą vietos lygiu laiko svarbia priemone įgyvendinant visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama sukurti klimatu besirūpinančią ir efektyviai energiją vartojančią visuomenę. Šiame lygmenyje vyksta infrastruktūros, darbo vietų, verslo ir gyvenamųjų rajonų išdėstymas taip, kad mažėtų transporto poreikis ir būtų skatinamas energijos požiūriu efektyvesnio transporto naudojimas bei platesnis centrinio šildymo vėjo bei geoterminės energijos vartojimas;

c.

mano, kad viešajame sektoriuje yra apskritai daug energijos taupymo galimybių – tai svarbus iki šiol neišnaudotas potencialas. Pasitelkus tinkamas subsidijas ir paskatas galima padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išlaidas energijai bei skatinti darbo vietų kūrimą;

d.

teigiamai vertina naują Tausojančios energijos finansavimo iniciatyvą ir ragina didelę dalį joje numatytų lėšų skirti regionų ir vietos lygmeniu įgyvendinamiems projektams finansuoti ir teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui;

e.

primena, koks svarbus Europos mastu atliktas vietos ir regionų energetikos agentūrų darbas. Šios agentūros yra Europos energetikos politikos strateginiai partneriai. Jų veiklą ES turėtų aktyviau remti ir labiau vertinti;

f.

ragina sukurti darbo grupę, kurią sudarytų Komisija ir vietos bei regionų valdžios institucijų ir jų tinklų atstovai ir kuri ieškotų naujos energijos vartojimo efektyvumo vizijos, grindžiamos principu „iš apačios į viršų“.

8.

nenagrinėdamas šešių prioritetinių projektų, kurie įvardyti kaip labai svarbūs Europos Sąjungai, turinio, nori pabrėžti, kad:

a.

reikėtų, kad prieš oficialiai patvirtinant šiuos prioritetiniais įvardytus projektus būtų pateiktos šių projektų sąnaudų sąmatos, kad būtų galima juos teisingai palyginti su kitomis iniciatyvomis. Iš esmės šiems projektams gali prireikti nemažos dalies turimo biudžeto lėšų;

b.

kai kuriems iš šių šešių projektų, atrodo, skiriamas didesnis dėmesys nei kitiems, kadangi jau numatytos gana tikslios jų įgyvendinimo nuostatos (parengtas komunikatas ir veiksmų planas, kuriame numatytos finansavimo priemonės). Tuo tarpu kitų projektų įgyvendinimo grafikas dar nėra labai aiškiai apibrėžtas;

c.

pripažįsta, kad tarpusavio ryšys yra būtinas, norint paskirstyti riziką ir didinti valstybių narių solidarumą. Komitetas taip pat sutinka, kad siekiant garantuoti dujų ir elektros tiekimą visiems ES gyventojams, būtini esminiai ES vidaus energetikos infrastruktūros pokyčiai. Pabrėžia, kad norint Europoje vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir decentralizuotai gaminti energiją, taip pat bus reikalingi Europos energetikos infrastruktūros pokyčiai. Priimant visus sprendimus dėl investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą reikės atsižvelgti į ES tikslus šioje srityje. Komitetas nekomentuoja siūlomų šešių energetikos infrastruktūros projektų turinio, tačiau spėja, kad detalizuoti finansiniai poreikiai, kurie bus nustatyti 2009–2010 m., bus didžiuliai. Todėl Komitetas ragina ateityje sudarant ES biudžetą prioritetą taip pat teikti energetikos vartojimo efektyvumo projektams ir tarptautinių kelionių poveikio mažinimui.

9.

kalbėdamas apie investicijas, atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis Europos energetikos sistemos decentralizavimas reikalauja didelių investicijų, bendradarbiavimo su vietos ir regionų lygmens subjektais ir didesnio jų vaidmens energetikos politikos srityje pripažinimo;

10.

dėl viename iš skyrių aptariamo vietos energijos išteklių klausimo pabrėžia, kad:

a.

daugiausia dėmesio reikia skirti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui atsižvelgiant į „20–20–20“ tikslus, ekonominę ir socialinę naudą bei su tuo susijusį teigiamą poveikį aplinkai. Komitetas primena savo nuomonę dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo (2). Be to, Komitetas:

palankiai vertina pasiūlymą parengti Komunikatą dėl kliūčių atsinaujinančios energijos ištekliams Europos Sąjungoje įveikimo. Komitetas prašo kuo skubiau paskelbti šį komunikatą, vėliausiai 2010 m., ir jį reguliariai peržiūrėti numatant reikiamas priemones nustatytoms kliūtims pašalinti;

primena, kad vystant atsinaujinančius energijos šaltinius labai svarbu spręsti su perdavimo ir paskirstymo tinklais susijusias problemas. Komitetas prašo Europos Komisijos parengti antrojoje strateginėje apžvalgoje minimą Komunikatą dėl bendrojo Europos tinklo kūrimo. Šiame komunikate visų pirma būtų nagrinėjami klausimai, susiję su infrastruktūra ir galimybėmis, kurias atveria sumaniųjų tinklų technologijos („Smart Grids“) įgyvendinant Europos Sąjungos „20–20–20“ tikslus bei pereinant prie didesnio energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių decentralizavimo. Be to, antrojoje strateginėje apžvalgoje pateiktus pasiūlymus dėl perdavimo ir paskirstymo tinklo reikėtų perkelti į pirmiau minėtą komunikatą siekiant pateikti iš tiesų bendrą požiūrį į šiuos klausimus;

b.

branduolinė energija daugiausia priklauso nuo importuojamo kuro, taigi, negali būti laikoma vietos energijos šaltiniu. Tačiau branduolinės energijos eksploatacija turi pasekmių vietos lygmeniu, dėl kurių vietos ir regionų valdžios institucijoms kyla problemų, susijusių su šios energijos rūšies keliama rizika ir branduolinių atliekų tvarkymu. Šiuo klausimu Komitetas palankiai vertina ketinimus parengti peržiūrėtą pasiūlymą priimti Direktyvą, nustatančią Bendrijos branduolinės saugos sistemą, ir siūlo joje taip pat išnagrinėti tvaraus atliekų tvarkymo ir jo sąnaudų klausimą;

c.

anglys taip pat tampa vis dažniau importuojamu kuru, kurio transportavimas ir deginimas bei jo liekanos kelia rimtų taršos problemų. Tolesnis anglių naudojimas prireikus turėtų būti siejamas su didelį energijos vartojimo efektyvumą ir žemą taršos lygį užtikrinančiomis elektrinėmis;

d.

prašo Komisijos, kad atlikdama netradicinių vietos iškastinės energijos išteklių (apie kuriuos kalbama antrosios strateginės apžvalgos 2.5 punkto 7–8 dalyse) naudojimo galimybių vertinimą toliau taikytų aukščiausius aplinkos apsaugos standartus ir vertindama šių išteklių naudojimo rentabilumą atsižvelgtų į visus susijusius išorės veiksnius;

e.

mano, kad reikia teikti pirmenybę paramai skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą siekiant naudoti švarius, atsinaujinančius jūrų energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių bei vandenyno srovių energiją, nes jūrinės energijos rūšys dar nėra naudojamos komerciniais tikslais, nors šioje srityje ES turi konkurencinio pranašumo galimybę bei galimybę pirmauti aplinkos srityje.

11.

palankiai vertina ketinimą rengti Komunikatą dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų finansavimo. Kadangi šiame komunikate bus atsižvelgta į pajamas, gautas persvarsčius Direktyvą dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, Komitetas primena savo nuomonę šiuo klausimu, kurioje „rekomenduoja, kad ne mažiau kaip 30 proc. įplaukų, gautų parduodant leidimus aukcione valstybės narės turėtų skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms siekiant skatinti galutinius vartotojus naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir gerinti energijos efektyvumą“ (3).

Be to, pabrėžia, kad, siekiant ateityje kuo veiksmingiau panaudoti turimas biudžeto lėšas, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijoms, kurios dar tik pradėtos kurti ir negali išspręsti nei energijos gamybos, nei energijos tiekimo patikimumo problemos, neturėtų būti skiriamas didesnis finansavimas nei kitoms technologijoms, taikomoms energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo srityje;

12.

palankiai vertina pasiūlymą parengti 2030 m. politikos darbotvarkę ir 2050 m. viziją. Teisingos strateginės gairės, sprendimai dėl investicijų ir infrastruktūros projektai galimi tik turint ilgalaikę perspektyvą. Komitetą stebina tai, kad 2050 m. vizijos klausimų sąraše – kuris yra neišsamus – tikslui „iki 2050 m. pasiekti, kad ES tiekiama elektra būtų gaminama neišskiriant anglies dioksido“ lyginant su kitais tikslais, atrodo, teikiama pirmenybė, kadangi šį klausimą siūloma nagrinėti kitame strateginiame energetikos technologijų plane. Nors šis klausimas be jokios abejonės yra svarbus ir perspektyvus, kiti gi yra ne mažiau, arba netgi labiau, aktualūs. Apibrėžiant viziją iki 2050 m., reikėtų numatyti bendrą strategiją, o ne sutelkti dėmesį į tam tikrus teminius prioritetus.

B.   Nauja Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakcija

I.   Politinės rekomendacijos

13.

palankiai vertina sprendimą parengti naują Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakciją;

14.

pabrėžia, kad nedelsiant reikia imtis plataus masto veiksmų pastatų energinio naudingumo srityje turint omenyje tų veiksmų naudą:

įgyvendinant ES klimato ir energetikos tikslus,

socialiniu požiūriu (piliečiams vis sunkiau susimokėti už savo būsto šildymą). Be to, Komitetas pabrėžia, kad dabartinės krizės aplinkybėmis labiau išryškės esami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp gyventojų, kurie galės sumokėti renovavimo darbus, susijusius su energija, ir gauti mažesnes sąskaitas už suvartotą energiją, ir vis didėjančio gyventojų, kurie negalėdami sumokėti už renovavimą patirs vis daugiau išlaidų, skaičiaus;

vietos ekonomikai, gerovės ir darbo vietų kūrimui;

15.

pabrėžia, jog būtina skubiai spręsti šią problemą ir ragina Tarybą ir Europos Parlamentą užtikrinti, kad šiuo klausimu nedelsiant būtų priimti ryžtingi sprendimai; taip pat ragina valstybes nares nebevėluoti perkeliant teisės aktą į nacionalinę teisę ir jį įgyvendinant, kas buvo konstatuota šios direktyvos pirmosios redakcijos atveju;

16.

tikintis sklandesnio deklaracijų dėl energinio naudingumo įgyvendinimo, Komisiją turėtų parengti programą, pagal kurią valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija apie techninių sprendimų bei viešųjų pirkimų panaudojimą didinant energijos vartojimo efektyvumą;

17.

primena svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant šią direktyvą, būtent:

tvarkant joms priklausančius pastatus,

panaudojant jų žinias miestų planavimo ir statybos leidimų išdavimo, šilumą užlaikančių statybinių medžiagų panaudojimo bei statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo kokybės srityje,

antrinių žaliavų surinkimo ir jų panaudojimo energetiniams ištekliams (elektrai, šilumai) didinti,

jų buvimą arti piliečių.

Vietos ir regionų valdžios institucijos Europoje savanorišku pagrindu įgyvendino nemažai pastatų energinio naudingumo iniciatyvų ir, pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų, kuriais buvo siekiama racionalizuoti energijos vartojimą būstuose ir viešuosiuose pastatuose arba suteikti naują dinamiką miesto teritorijoms. Valstybės narės turi pasitelkti vietos ir regionų valdžios institucijas kaip visaverčius strateginius partnerius įgyvendinant šią direktyvą ir siekti pasinaudoti jų patirtimi bei užtikrinti sėkmingiausios praktikos sklaidą, todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti rengiant nacionalinius veiksmų planus;

18.

mano, kad siūloma nauja redakcija patobulina direktyvą daugeliu aspektu. Komitetas ypač teigiamai vertina:

pasiūlymus laipsniškai mažinti arba panaikinti 1 000 m2 ribinį dydį ir teigiamai vertina tai, kad 12 straipsnio 1 dalyje (nauja redakcija) paliktas galioti 250 m2 ribinis dydis,

atliktus pastatų energinio naudingumo sertifikatų sistemos patobulinimus (visų pirma reikalavimą skelbti apie šiuos sertifikatus visuose nuomos arba pardavimo skelbimuose);

19.

norėtų pabrėžti, kad svarbu tobulinti direktyvą remiantis sukaupta praktine jos įgyvendinimo patirtimi. Šis praktinis įgyvendinimas turėtų būti gerai išanalizuotas ir įvertintas. Be kita ko reikėtų įvertinti energijos vartojimo efektyvumo sertifikatų svarbą ir tai, kaip jie rengiami. Lankstumas padėtų išspręsti žinių ir patirties trūkumo problemą tais atvejais, kai toks trūkumas išryškėja;

20.

mano, kad siūloma lyginamoji metodika sąnaudų požiūriu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti Europos lygmeniu gali būti veiksminga lyginamosios analizės priemonė. Vis dėlto Komitetas ragina Komisiją rengiant tokią metodiką atsižvelgti į visus išorės veiksnius, visų pirma neveikimo sąnaudas (neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai, konkurencijai ir t.t. – nepakankamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą rezultatą) ir teigiamą investicijų į energijos vartojimo efektyvumą poveikį (darbo vietų ir gerovės kūrimo, paramos moksliniams tyrimams, energetinio savarankiškumo, pastatų kokybės ir tvarumo požiūriu ir pan.);

21.

taip pat svarbu pasinaudoti galimybe pagerinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose į tai papildomai neinvestuojant, pavyzdžiui, optimizuojant pastatų naudojimą ir dalyvaujant pastatus naudojantiems asmenims. Daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų jau sėkmingai dirba šioje srityje;

22.

pabrėžia būtinybę išsamiai informuoti visuomenę apie parametrus, taikomus apskaičiuojant energinio naudingumo sertifikatuose pateikiamų rekomendacijų rentabilumą, kad būtų aiškiai suprantami atliekami skaičiavimai ir piliečiams būtų suteikta galimybė pakartotinai įvertinti energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių naudą atsižvelgiant į naujus veiksnius (energijos kainų kitimo tendencijas, valdžios institucijų skiriamas subsidijas, įrenginių eksploatavimo trukmę ir pan.);

23.

atkreipia dėmesį į vienos iš naujų siūlomų priemonių, t. y. reikalavimo valstybėms narėms pateikti ataskaitas, naudą (5 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 3 dalis). Siekiant užtikrinti šių ataskaitų tikslumą direktyvoje turėtų būti numatytas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas jas rengiant;

24.

primena savo nuomonę „Atsinaujinančios energijos vartojimo skatinimas“ (4) ir palankiai vertina tai, kad ši direktyva buvo derinama su kitais svarbiais šios srities ES teisės aktais, visų pirma su Direktyva dėl energetinių paslaugų (2006/32/EB), taip pat su jau pateiktais ir numatomais pasiūlymais dėl ES ekologiškų viešųjų pirkimų. Taip suderinus teisės aktus jie bus nuoseklesni, taip pat sumažės našta valstybėms narėms, nes bus sugrupuotos įvairios ataskaitos, kurias valstybės narės privalo pateikti;

25.

palankiai vertina tikslą didinti „pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamas CO2 kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui“, skaičių ir viešajam sektoriui numatytą vaidmenį rodyti pavyzdį šioje srityje;

26.

tačiau primena, kad direktyva visų pirma siekiama taupaus energijos vartojimo, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Todėl nustačius „pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamas CO2 kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui“, apibrėžtį neturėtų atsitikti taip, kad pirmenybė būtų teikiama mažą CO2 kiekį išmetantiems pastatams, o ne mažai energijos suvartojantiems pastatams. Be to, bendro poveikio aplinkai perspektyva visuomet turi būti svarbiau už išmetamo CO2 kiekio kriterijų;

27.

taip pat pabrėžia, kad sudėtinga, bet tikslinga reikalauti kontroliuoti pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų kokybę. Ši priemonė bus labai svarbi iš esmės gerinant pastatų kokybę Europoje;

28.

pabrėžia, kad darbų atlikimo data neabejotinai turės reikšmės globaliam direktyvos poveikiui. Todėl Komitetas:

palankiai vertina pasiūlymą priimti direktyvą, kuria bet kokią valstybės pagalbą statybai arba renovacijai siekiama susieti su energinio naudingumo reikalavimų įgyvendinimu. Šią sąsają būtina sukurti kuo greičiau, tačiau būtų geriau, jeigu ją kurti būtų patikėta specialiomis nacionalinėmis ir vietos programomis;

siūlo apsvarstyti galimybę taikyti mechanizmą, nustatantį pastato eksploatacijos ciklo momentą, kai pastatas privalo atitikti pastatų energinio naudingumo standartus. Tokios priemonės tikslas – per trumpą laiką pagerinti esamų pastatų kokybę, nustatant konkretų jų energinio renovavimo laikotarpį;

29.

pabrėžia, kad direktyvos įgyvendinimas reikalauja didelių pastangų mokymo srityje. Todėl siūlo įtraukti nuostatą dėl:

valstybių narių įpareigojimo imtis visų reikiamų priemonių siekiant tinkamai įvertinti ir tenkinti poreikius šioje srityje, pirmiausia numatyti pakankamą finansavimą kvalifikuotų darbuotojų pasiūlai užtikrinti,

reikalavimo šį klausimą įtraukti į nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus.

30.

profesinio mokymo klausimu Komitetas pabrėžia, kad didelio pasisekimo sulaukė regionų ir vietos lygmens iniciatyvos, skirtos statybos proceso visumai. Įgyvendinant šias iniciatyvas buvo organizuojamos įvairių profesijų atstovų (santechnikų, mūrininkų, elektrikų ir kt.) diskusijų grupės, kuriose jie galėjo aptarti skirtingų savo funkcijų sąveiką pastato statybos proceso metu. Ši patirtis turėjo teigiamos įtakos bendrai statybos proceso kokybei, taigi, ir pačių pastatų kokybei. Tose grupėse, kurios pasirinko energijos vartojimo efektyvumą savo tikslu, įvairių profesijų atstovų sąveika padėjo rasti veiksmingų ir novatoriškų sprendimų;

31.

pabrėžia, kad būtina tinkamai iš anksto įvertinti realias sąnaudas, kurios bus susijusios su šia direktyva, siekiant numatyti tinkamas direktyvos įgyvendinimą remiančias ir pagreitinančias finansines paskatas. Todėl Komitetas:

a.

palankiai vertina tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. pristatytame Europos ekonomikos atkūrimo plane Komisija pripažino, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą suteiktų galimybių ES ekonomikai;

b.

vis dėlto labai apgailestauja, kad 2009 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtame kompromisiniame pasiūlyme dėl infrastruktūros projektų finansavimo, kurį Europos ekonomikos atkūrimo plane pateikė Komisija, nenumatytos investicijos į energinio efektyvumo didinimo projektus.

Vis dėlto tokiam projektui, kaip pavyzdžiui, Kampanija už energijos naudojimo požiūriu pažangius pastatus („Energy Smart Buildings Campaign“), kurią parengė Europos atsinaujinančios energijos taryba (EREC) remdamasi sukaupta konkrečia patirtimi atsinaujinančios energijos sektoriuje, turint omenyje atgaivinimo plano mastą reikėtų nedidelių investicijų (300 milijonų EUR), kurios darytų didelį poveikį ne tik energinio naudingumo ir aplinkos, bet ir darbo vietų kūrimo požiūriu (tikimasi, kad tai leistų sukurti 150 000 naujų darbo vietų), labai greitai užtikrintų ekonominę veiklą (rezultatų tikimasi jau 2010 m.) ir turėtų dauginamąjį poveikį (kiekvienas kampanijos metu investuotas euras leistų pasiekti iki 33 eurų investiciją į energiniu požiūriu naudingiausius pastatus).

„Energy Smart Buildings Campaign“ sudaro trys energijos naudojimo požiūriu pažangių pastatų skatinimo kampanijos, skirtos: 1) savininkams, 2) struktūroms, galinčioms turėti multiplikatoriaus poveikį ir 3) specialistams (įskaitant mokymo veiklą).

c.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes operatyviau panaudoti struktūrinius fondus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą būsto sektoriuje. Todėl Komitetas:

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą iš dalies pakeisti su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) susijusius reglamentus siekiant paskatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą (5);

ragina valstybes nares gerai pagalvoti apie savo veiklos programų tam tikrų dalių persvarstymą, kad daugiau dėmesio būtų skirta energijos vartojimo pastatuose, visų pirma socialiniame būste, efektyvumui;

d.

remia Europos Komisijos iniciatyvą, kurios tikslas – leisti būsto sektoriuje, taip pat ir renovavimo darbams, nuolat taikyti lengvatinį PVM tarifą (6);

e.

remia Europos Komisijos pastangas bendradarbiaujant su Europos investicijų bankų (EIB) ir ERPB sukurti finansines priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Primena, kad kuriant minėtas finansines priemones viena iš rimčiausių problemų būtų jas padaryti prieinamas vietos ir regionų valdžios institucijoms, t.y. padėti šioms institucijoms atlikti joms tenkantį svarbų vaidmenį įgyvendinant Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo,

f.

pabrėžia, kad reikia derinti specialių ES ir nacionalinių fondų finansavimą.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija nustato lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Taikant lyginamąją metodiką atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

1.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija nustato lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Taikant lyginamąją metodiką atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 21 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

Paaiškinimas

Techninio pobūdžio pakeitimas, kuriuo ištaisoma akivaizdi vidinės nuorodos į dokumentą klaida.

2 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2.

Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamąją metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos, ir šio skaičiavimo rezultatus palygina su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais.

Jos pateikia Komisijai visus skaičiuojant naudotus įvesties duomenis bei prielaidas ir visus skaičiavimo rezultatus. Šią ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. Tokias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d.

2.

Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamąją metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos, ir šio skaičiavimo rezultatus palygina su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais.

Jos pateikia Komisijai visus skaičiuojant naudotus įvesties duomenis bei prielaidas ir visus skaičiavimo rezultatus. Šią ataskaita bus parengta glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais bei ją galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. Tokias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti ataskaitų, kurias pagal šią direktyvą privalo pateikti valstybės narės, tikslumą, jas būtina rengti bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais.

3 pakeitimas

9 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3.

Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionalinius planus ir pažangos ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

3.

Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais, parengia ir pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionalinius planus ir pažangos ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti ataskaitų, kurias pagal šią direktyvą privalo pateikti valstybės narės, tikslumą, jas būtina rengti bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais.

4 pakeitimas

10 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normomis.

3.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą ir numatomą atsipirkimo laiką (neįskaitant finansinių paskatų ar paramos programų). Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normomis. Energinio naudingumo sertifikate aiškiai nurodomi ekonominiam efektyvumui įvertinti taikyti duomenys, vertės ir skaičiavimo metodai.

Paaiškinimas

Energinio naudingumo sertifikate visuomenei turi pateiktos aiškios ir lengvai suprantamos rekomendacijos ir sudarytos sąlygos bet kuriuo metu teorinius ekonominio efektyvumo įvertinimus, apskaičiuotus išduodant energinio naudingumo sertifikatą, palyginti su konkrečiomis naudojimo sąlygomis atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes (energijos kainų kitimo tendencijas, palūkanų normas, įrenginių kainas ir kt.) ir (arba) į naujus veiksnius (valdžios institucijų skiriamas išmokas, numatomą eksploatavimo trukmę ir pan.).

5 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kuriam išduotas energinio naudingumo sertifikatas pagal 11 straipsnio 1 dalį ir kurio didesnė nei 250 m2 bendro naudingojo vidaus patalpų ploto dalis dažnai lankoma visuomenės, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

2.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kuriam išduotas energinio naudingumo sertifikatas pagal 11 straipsnio 1 dalį ir kurio didesnė nei 250 m2 bendro naudingojo vidaus patalpų ploto dalis dažnai lankoma visuomenės, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas to pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Paaiškinimas

Energinio naudingumo sertifikato rodymas pastatuose, kuriuose dažnai lankosi žmonės, turės didelį poveikį informuojant piliečius apie su pastatų energiniu naudingumu susijusių klausimų svarbą.

6 pakeitimas

15 2b) straipsnis

Europos komisijos pasiūlytas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2b)

rekomendacijos, kaip ekonomiškai efektyviai didinti pastato ar jo dalių sistemos energinį naudingumą.

Rekomendacijos, nurodytos b punkte, skiriamos konkrečiai sistemai, ir jose nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų palūkanų normomis.

2b)

rekomendacijos, kaip ekonomiškai efektyviai didinti pastato ar jo dalių sistemos energinį naudingumą.

Rekomendacijos, nurodytos b punkte, skiriamos konkrečiai sistemai, ir jose nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą ir numatomą atsipirkimo laiką (neįskaitant finansinių paskatų ar paramos programų). Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų palūkanų normomis. Patikrinimo ataskaitoje aiškiai nurodomi ekonominiam efektyvumui įvertinti naudoti duomenys, vertės ir skaičiavimo metodai.

Paaiškinimas

Patikrinimo ataskaitoje visuomenei turi pateiktos aiškios ir lengvai suprantamos rekomendacijos ir sudarytos sąlygos bet kuriuo metu teorinius ekonominio efektyvumo įvertinimus, apskaičiuotus išduodant energinio naudingumo sertifikatą, palyginti su konkrečiomis naudojimo sąlygomis atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes (energijos kainų kitimo tendencijas, palūkanų normas, įrenginių kainas ir kt.) ir (arba) į naujus veiksnius (valdžios institucijų skiriamas išmokas, numatomą eksploatavimo trukmę ir pan.).

7 pakeitimas

Naujas 17bis straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

 

17bis

Mokymas

1.

Valstybės narės, koordinuodamos savo veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais, imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas būsto sektoriaus darbuotojų supažindinimas su naujomis technologijomis, metodais ir medžiagomis, leidžiančiomis padidinti naujų ir senų pastatų energinį naudingumą. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina tinkamą tęstinio profesinio mokymo pasiūlą, prieinamą visiems jau dirbantiems specialistams. Jos taip pat užtikrina, kad būsimų specialistų mokymo programos būtų atitinkamai peržiūrėtos ir nuolat atnaujinamos. Valstybės narės, koordinuodamos savo veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais, taip pat deda pastangas, kad būtų užtikrintas visiems prieinamas mokymas, kurio apimtys leistų garantuoti, kad bus parengtas reikiamas skaičius kvalifikuotų ekspertų, galinčių išduoti energinio naudingumo sertifikatus ir tikrinti technines sistemas, nurodytas šios direktyvos 13 ir 14 straipsniuose.

2.

Valstybės narės teikia ataskaitas apie vykdytas iniciatyvas ir šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų tikslų mokymo srityje įgyvendinimo rezultatus bei naujas priemones, kurių prireikus jos numato imtis. Prieš pateikdamos ataskaitą valstybės narės, bendradarbiaudamos su savo vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais, atlieka tyrimą dėl poreikių mokymo srityje, susijusių su šios direktyvos nuostatų įgyvendinimu. Valstybės narės palygina savo vykdytas arba numatytas iniciatyvas bei tų iniciatyvų rezultatus remdamosi minėto tyrimo išvadomis.

3.

Šio straipsnio antroje dalyje numatytas ataskaitas valstybės narės rengia glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir subjektais ir jas pateikia ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Nauja ataskaita pateikiama kas treji metai. Minėtą ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nacionalinį energijos efektyvumo veiksmų planą. Komisija parengia ataskaitą apie valstybių narių pažangą specialistų mokymo srityje. Šioje ataskaitoje lyginami nacionaliniai mokymo poreikių tyrimai. Prireikus Komisija taip pat parengia rekomendacijas ir gaires dėl specialistų mokymo įgyvendinant šią direktyvą.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti aptariamos direktyvos įgyvendinimo sėkmę būtinos didelės pastangos mokymo srityje. Šie veiksmai turi būti numatyti direktyvoje ir privalomi, įskaitant tikslų nustatymą ir privalomas ataskaitas

8 pakeitimas

19 straipsnis

Europos komisijos pasiūlytas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Iš valstybių narių reikalaujama pastatų savininkams arba nuomininkams pateikti informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimą.

Įgyvendinant dabartinę direktyvą paaiškėjo, kad visuomenė ne visuomet žino savo vaidmenį ir jo pridėtinę vertę. Jei šios procedūros nebus suprantamos ir bus vertinamos tik kaip dar vienas administracinis reikalavimas, galimo teigiamo jų poveikio nebus. Todėl valstybės narės turi inicijuoti visapusiškas informavimo kampanijas

Iš valstybių narių reikalaujama pastatų savininkams arba nuomininkams pateikti informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimą.

Įgyvendinant dabartinę direktyvą paaiškėjo, kad visuomenė ne visuomet žino savo vaidmenį ir jo pridėtinę vertę. Jei šios procedūros nebus suprantamos ir bus vertinamos tik kaip dar vienas administracinis reikalavimas, galimo teigiamo jų poveikio nebus. Todėl valstybės narės turi inicijuoti visapusiškas informavimo kampanijas.

Valstybės narės jau pradiniuose etapuose turi bendrauti su vietos valdžios institucijomis ir su jomis tartis dėl informavimo ir sąmoningumo didinimo programų kūrimo.

Paaiškinimas

Naujos direktyvos redakcijos nuostatos turės įvairios įtakos vietos valdžios institucijoms, kurios atsakingos už planavimą ir yra gausaus ir įvairaus nekilnojamo turto, įskaitant socialinį būstą, savininkės ir valdytojos. Vietos valdžios artumas piliečiams taip pat suteikia jai tvirtą pagrindą teikti informaciją ir rūpintis paskatomis nuomininkams ir savininkams, skatinant juos didinti savo pastatų energinį naudingumą ir keisti energijos vartojimo įpročius. Vietos valdžios institucijos taip pat turi daug patirties ir kompetencijos.

2009 m. balandžio 21 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  CdR 241/2008 fin.

(2)  CdR 160/2008 fin.

(3)  CdR 161/2008 fin.

(4)  CdR 160/2008 fin

(5)  COM(2008) 838/3 galutinis.

(6)  COM(2008) 428 galutinis.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/51


Regionų komiteto nuomonė pasiūlymas priimti sprendimą dėl programos media mundus sukūrimo

(2009/C 200/10)

REGIONŲ KOMITETAS

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai parengti programą MEDIA Mundus,

laikosi nuomonės, kad platesnio tarptautinio bendradarbiavimo audiovizualiniame sektoriuje programos, kurios tikslas – sustiprinti kultūrinius ir komercinius Europos kino pramonės ir trečiųjų šalių kino pramonės ryšius, parengimas ir įgyvendinimas yra tinkamas sprendimas siekiant spręsti šiandienines problemas, susijusias su audiovizualinėje srityje pasaulio mastu vykstančiomis permainomis,

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatindamos kurti vietos ir regionų audiovizualinius kūrinius, veiksmingai remdamos jų gamybą ir aktyviai prisidėdamos prie kultūrų įvairovės ir jų dialogo skatinimo,

pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius yra ne tik pramonė, turinti didelę reikšmę augimui, konkurencingumui ir užimtumui, bet ir itin svarbi veiklos sritis, padedanti saugoti ir skatinti miestų ir regionų kultūrinį identitetą ir kultūrų įvairovę. Dėl šio ypatumo audiovizualinis sektorius yra labai svarbus Europos socialinių vertybių sklaidos ir tinkamo demokratinės visuomenės funkcionavimo veiksnys, kadangi audiovizualiniai kūriniai gali atlikti reikšmingą vaidmenį formuojant europinį identitetą.

Pranešėjas

:

Ioannis Sgouros (EL/ESP) Atėnų prefektas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programos MEDIA Mundus sukūrimo

COM(2008) 892 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Regionų komitetas

1.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai parengti programą MEDIA Mundus;

2.

palankiai vertina EK pateiktą pasiūlymą „dėl paramos programos siekiant skatinti Europos ir trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus specialistų bendradarbiavimą visų dalyvių labui“;

3.

laikosi nuomonės, kad platesnio tarptautinio bendradarbiavimo audiovizualiniame sektoriuje programos, kurios tikslas – sustiprinti kultūrinius ir komercinius Europos kino pramonės ir trečiųjų šalių kino pramonės ryšius, parengimas ir įgyvendinimas yra tinkamas sprendimas siekiant spręsti šiandienines problemas, susijusias su audiovizualinėje srityje pasaulio mastu vykstančiomis permainomis, kurias visų pirma lėmė technologijų raida ir struktūriniai trūkumai, kurie kliudo Europos audiovizualinius kūrinius platinti trečiųjų šalių rinkose ir kurie šiam Europos sektoriui trukdo pasinaudoti tarptautinėmis galimybėmis bei kelia grėsmę jo konkurencingumui;

4.

pabrėžia, kad – kaip nurodoma Europos Sąjungos ir 13 jos šalių narių 2006 m. gruodžio 18 d. ratifikuotoje UNESCO konvencijoje – būtina plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą audiovizualiniame sektoriuje, saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę ir skirtingų kultūrų saviraišką;

5.

Europos Komisijos sprendimas ypač svarbus todėl, kad šiuo metu vykdomų ES paramos audiovizualiniam sektoriui programų (MEDIA 2007, Euromed Audiovisual II arba paramos kinui ES-AKR programa) nepakanka norint įveikti visus sparčios audiovizualinio sektoriaus tarptautinės plėtros iššūkius, nes minėtos programos buvo sukurtos, kad skatintų bendradarbiavimą pačioje Europos Sąjungoje arba tenkintų plėtros politikos, o ne paties audiovizualinio sektoriaus politikos poreikius;

6.

mano, kad 2008 m. nuo balandžio 10 d. iki birželio 25 d. Internete vykusiose viešose konsultacijose specialistų pareikšta labai palanki nuomonė patvirtina, kad iš tiesų buvo būtina sukurti programą MEDIA Mundus;

7.

be to, svarbiu laiko faktą, kad viešų konsultacijų rezultatai patvirtino, kad numatomi veiksmai visų pirma turi būti susiję su mokymu, bendros gamybos skatinimu ir audiovizualinių kūrinių platinimu, taip pat raštingumu kino srityje;

8.

pritaria poveikio vertinimo tyrimo išvadai, kad „naujos priemonės sukūrimas yra veiksmingiausias būdas pasiekti bendruosius bei konkrečiuosius tikslus ir spręsti audiovizualinio sektoriaus rinkų tarptautinės plėtros uždavinius“;

Pagrindiniai MEDIA Mundus tikslai

9.

pritaria, kad MEDIA Mundus padės didinti ES audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir kartu stiprins Europos kultūrinį ir politinį vaidmenį pasaulyje; sutinka, kad MEDIA Mundus sudarys palankias audiovizualinių kūrinių platinimo pasaulyje sąlygas, nes vartotojai turės didesnes pasirinkimo galimybes ir bus iš esmės sustiprinta kultūrų įvairovė;

10.

yra įsitikinęs, kad keitimasis informacija apie rinką ir patirtimi taip pat padės sustiprinti Europos, o kartu ir trečiųjų šalių, audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą, kadangi padidės plačiosios visuomenės susidomėjimas kultūrų įvairove;

11.

atkreipia dėmesį, kad bendros gamybos palengvinimo tikslas, kurį viešose konsultacijose specialistai įvardino prioritetiniu, yra ypač svarbus;

12.

taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis palankaus požiūrio į valstybes nares, kurių audiovizualinė produkcija yra negausi, principo; laikosi nuomonės, kad šalims, kuriose pagaminama nedaug audiovizualinės produkcijos ir kurios dėl savo geografinių ir kalbinių ypatumų susiduria su įvairiomis kliūtimis, reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

13.

atkreipia dėmesį į MEDIA Mundus tenkantį kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimo Europoje ir visame pasaulyje priemonės vaidmenį; todėl pabrėžia, kad MEDIA Mundus skiriasi nuo kitų Bendrijos audiovizualinio sektoriaus programų. Skirtumą lemia šios iniciatyvos tikslai, kadangi jie visų pirma susiję su tarptautiniu bendradarbiavimu siekiant didinti minėto sektoriaus pajėgumą konkuruoti pasaulio rinkose;

14.

palankiai vertina programos įgyvendinimo tvarką, kuri grindžiama abipusės naudos, t.y. naudos, kurią gali duoti veiklos pasiūlymai, pateikti bendradarbiaujant su trečiųjų šalių specialistais, principu;

15.

palankiai vertina tik konsorciumų sukurtų kūrinių finansavimo sąlygas, kadangi taip būtų užtikrinta jų tarptautinė tinklaveika;

16.

turi abejonių dėl nuostatos, kad kiekviename projekte „turi dalyvauti bent trys partneriai“;

17.

taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant kūrinių finansavimo klausimą reikėtų kiek įmanoma supaprastinti pasiūlymų teikimo, ir bendradarbiavimo tinklų kūrimo ir veiklos, taip pat ataskaitų rengimo biurokratines procedūras ir formalumus;

18.

taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką į finansavimą pretenduojančių kūrinių atrankos procedūros skaidrumą ir, jei prireiks, tiksliau apibrėžti vertinimo kriterijus;

Bendros pastabos dėl programos MEDIA Mundus tikslų

19.

atkreipia dėmesį, kad MEDIA Mundus yra tinkama priemonė Europos kino pramonės susiskaidymo problemai spręsti, kadangi ja skatinama visų audiovizualiniame sektoriuje veikiančių subjektų tinklaveikos ir bendradarbiavimo iniciatyvos; todėl yra įsitikinęs, kad ši programa kartu suteikia puikią galimybę paremti mažąsias ir vidutines įmones;

20.

laikosi nuomonės, kad tikslinga ne tik kurti darbo vietas specialistams, bet ir gerinti specialistų mokymą programų sudarymo, transliavimo technologijų, platinimo arba tarptautinių pardavimų bei audiovizualinių kūrinių sklaidos klausimais;

21.

mano, kad specialistus skatinant dalytis informacija ir praktine patirtimi sudaromos labai palankios sąlygos kurti bendradarbiavimo tinklus, patekti į išorės rinkas ir užmegzti ilgalaikę partnerystę, tokiu būdu ne tik didinant Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą, bet ir Europos kultūrinį ir politinį vaidmenį pasaulyje;

22.

yra įsitikinęs, kad MEDIA Mundus turės lemiamo poveikio gerinant audiovizualinių kūrinių judėjimą tarptautinėje rinkoje bei skatinant visuomenės domėjimąsi didesnę kultūrų įvairovę atspindinčiu audiovizualiniu turiniu;

23.

pratęsdamas ankstesnę mintį, pabrėžia, kad audiovizualinių kūrinių seansų skaičiaus didinimas ir tų kūrinių premjeriniai seansai tai pat turi teigiamo poveikio;

24.

yra įsitikinęs, kad MEDIA Mundus gali tapti veiksminga paskata Europos ir trečiųjų šalių kino salių savininkams abipusiai padidinti į repertuarus įtraukiamų audiovizualinių kūrinių skaičių ir pagerinti šių kūrinių pristatymo sąlygas, t.y. jų demonstravimo trukmę, reklamines kampanijas ir premjerinių seansų skaičių;

25.

mano, kad visiškai įmanoma tuo pat metu sudaryti daugiau galimybių ir geresnes sąlygas Europos audiovizualinį turinį demonstruoti per trečiųjų šalių kanalus ir atvirkščiai – trečiųjų šalių audiovizualinį turinį per Europos kanalus;

26.

taip pat pritaria, kad Europos Sąjunga prioritetinį dėmesį skirtų jaunimui, kadangi jis įkūnija Europos audiovizualinio sektoriaus ateitį. Numatyta populiarinti jaunų talentingų autorių kūrinius, todėl MEDIA Mundus leis atskleisti naujus talentus, sudarys sąlygas jaunosios kartos judumui, padės išsamiai susipažinti su Europos ir tarptautinėmis rinkomis taigi praktiškai kurti žinių ekonomiką ir plėtoti kultūrų dialogą;

27.

atkreipia dėmesį, kad naujiems audiovizualinio turinio kūrėjams tenkantis vaidmuo dar kartą patvirtina, kad MEDIA Mundus visiškai pagrįstai galėtų atlikti ir mokymo programos funkcijas bei tai pat padėti į audiovizualinių kūrinių seansus pritraukti dar daugiau jaunimo;

28.

laikosi nuomonės, kad audiovizualinio sektoriaus indėlis į Europos kūrybinę ir žinių ekonomiką yra labai svarus ir kad jis atlieka ypač svarbų kultūrų įvairovės ir pliuralizmo skatinimo vaidmenį;

29.

pabrėžia, kad nors kultūros sektoriaus indėlis įgyvendinant Lisabonos tikslus yra neabejotinai reikšmingas, kalbant apie jį negalima apsiriboti vien tik jo ekonominės galios aspektu, kadangi šis sektorius taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį kuriant dinamišką ir tvarią aplinką, kuri yra būtina gerovės ir žmonių lavėjimo sąlyga (1);

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

30.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatindamos kurti vietos ir regionų audiovizualinius kūrinius, veiksmingai remdamos jų gamybą ir aktyviai prisidėdamos prie kultūrų įvairovės ir jų dialogo skatinimo;

31.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijų remiami vietos ir regionų audiovizualiniai gaminiai kartu su nacionaline produkcija gali tapti tinkama atsvara trečiųjų šalių masinei filmų gamybai;

32.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti lemiamą vaidmenį ugdymo bei mokymo ir finansinės paramos kultūros organizacijoms ir subjektams srityse;

33.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų institucijos taip pat gali padėti stiprinti mažąsias ir vidutines įmones didindamos susiskaidžiusio Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą ir tuo pačiu užtikrindamos šio sektoriaus įmonių stabilumą;

34.

taip pat mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti reikšmingą vaidmenį mokant jaunus audiovizualinio turinio kūrėjus ir pritraukiant daugiau jaunų žiūrovų į kultūrų įvairovę ir kultūrų dialogą skatinančių audiovizualinių kūrinių seansus;

35.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali labai svariai prisidėti skatinant audiovizualinių kūrinių gamybą vietos ir regionų lygiu bei kuriant stiprų europinį identitetą – ypač jaunuolių;

36.

mano, kad organizuodamos festivalius, teminius renginius ir mokymo seminarus vietos ir regionų institucijos gali įgyvendinti svarbias iniciatyvas ir atlikti lemiamą vaidmenį audiovizualinį sektorių paverčiant išskirtinės svarbos veiksniu kultūros kūrimo, daugiakultūrio Europos identiteto formavimo ir švietimo kino klausimais, ypač jaunimo, rėmimo srityse;

37.

todėl mano, kad siekiant išplėsti MEDIA Mundus aprėptį, būtų naudinga 7 straipsnyje konkrečiai paminėti, koks vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms vykdant Europos rinkos konkurencingumą stiprinančias specialiąsias programas ir veiklą. Komitetas taip pat mano, kad būtų tikslinga ir labai naudinga remti ir atnaujinti regionuose veikiančias Media atstovybes, kurios yra pagrindinis Europos piliečių informacijos apie audiovizualinio sektoriaus naujienas šaltinis;

38.

be to, pareiškia, kad atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas, taip pat būtų tikslinga vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau įtraukti į skirtingų audiovizualinio sektoriaus tinklų bendradarbiavimo plėtojimą, remti regioninius konsorciumus, ypač susijusius su mokymu, audiovizualinių kūrinių gamyba ir platinimu;

39.

pabrėžia, kad, kaip jau minėjo pirmiau, audiovizualinis sektorius yra ne tik pramonė, turinti didelę reikšmę augimui, konkurencingumui ir užimtumui, bet ir itin svarbi veiklos sritis, padedanti saugoti ir skatinti miestų ir regionų kultūrinį identitetą ir kultūrų įvairovę. Dėl šio ypatumo audiovizualinis sektorius yra labai svarbus Europos socialinių vertybių sklaidos ir tinkamo demokratinių visuomenių funkcionavimo veiksnys, kadangi audiovizualiniai kūriniai gali atlikti reikšmingą vaidmenį formuojant europinį identitetą;

Apibendrinančios pastabos ir pasiūlymai

40.

mano, kad aptariama programa yra ypač svarbi, kadangi ją vykdant ir skatinama kultūra, ir didinamas konkurencingumas, t.y. Europos audiovizualinio sektoriaus komercinė ir ekonominė vertė. Ji Europos audiovizualiniam sektoriui tarptautinę dimensiją suteikia gerokai veiksmingesniu ir tikslesniu būdu negu MEDIA International, kurią būtų galima laikyti MEDIA Mundus pirmtake;

41.

pažymi, kad programa pradėta vykdyti kaip trumpalaikė iniciatyva (2011–2013 m.), jai skirtas ribotas biudžetas (15 mln. eurų, iš kurių 13,5 mln. numatyta veiksmams), todėl peršasi išvada, kad nei laiko, nei išteklių nepakaks plėtoti gausioms iniciatyvoms arba įgyvendinti dideliam veiksmų skaičiui;

42.

tačiau mano ir nuoširdžiai viliasi, kad programos rezultatai bus reikšmingi ir teigiamai įvertinti ir bus ne tik pratęstas programos vykdymas, bet ir ateityje jai skirta daugiau lėšų;

43.

pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti programos komunikacijos strategijai ir mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti taip pat svarbų vaidmenį ją populiarinant. Šiuo požiūriu ypač svarbus MEDIA atstovybių bendradarbiavimas su audiovizualinio sektoriaus specialistų asociacijomis ir organizacijomis bei su ACE (Europos filmotekų asociacija) ir FIAF (Tarptautine filmų archyvų federacija), taip pat ir nacionaliniais kino archyvais;

44.

be to atkreipia dėmesį, kad – jei ne artimiausiu metu, tai kitu programos etapu – daugiau dėmesio reikės skirti programos MEDIA Mundus mokymo aspektui, numatant ne tik specialistų, bet ir studijuojančio jaunimo mokymą. Šio tikslo galima pasiekti vykdant koordinavimą su kitomis MEDIA programomis ir įvairiomis atstovybėmis, panašią veiklą plėtojusiomis įgyvendinant kitas programas, universitetų fakultetais ir audiovizualinių studijų centrais ir kino archyvais, kurie palaiko ryšius su šio sektoriaus studentais, mokslininkais ir specialistais. Beje, mokymosi veikla ir teminiai seminarai gali tapti puikiu informacijos šaltiniu ir taip pat Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių specialistams suteikti progą susitikti ir pažinti vieniems kitus.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

I pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(3)

„Europiniai kūriniai“ reiškia audiovizualinius kūrinius, sukurtus 2 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse išvardytose valstybėse.

(3)

„Europiniai kūriniai“ reiškia audiovizualinius kūrinius, sukurtus 2 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse išvardytose valstybėse, ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regionų lygiu sukurtiems audiovizualiniams kūriniams.

Paaiškinimas

Regionų komitetas nori pabrėžti, kad vietos ir regionų žiniasklaidos paslaugų teikėjams, viešųjų paslaugų operatoriams, vykdantiems veiklą regionų mastu, tenka neginčijama socialinė ir kultūrinė atsakomybė ir jie privalo užtikrinti paslaugų piliečiams teikimą. Kalbant apie Europos audiovizualinio sektoriaus skatinimą, kadangi minėti žiniasklaidos paslaugų teikėjai dažniau patys kuria laidas, jie gali tiesiogiai prisidėti prie šio sektoriaus vystymo ir jo konkurencingumo didinimo.

II pakeitimas

5 straipsnio 2 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

gerinti audiovizualinių kūrinių konkurencingumą bei tarpvalstybinį platinimą visame pasaulyje;

gerinti audiovizualinių kūrinių konkurencingumą bei tarpvalstybinį platinimą visame pasaulyje, taikant Europos ir pasaulio audiovizualiniame sektoriuje veikiančių bendrovių bendradarbiavimą skatinančias priemones;

Paaiškinimas

Konkretūs tyrimai ir šiuo metu susidariusios sąlygos patvirtina, kad silpnos platinimo grandinės yra pagrindinė Europos filmų judėjimui pasaulio rinkoje iškylanti kliūtis.

III pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

d)

deramą dėmesį reikėtų skirti kalbų įvairovės skatinimui, ypač rečiau vartojamų kalbų,

Paaiškinimas

Dabartines problemas turi spręsti ne tik ES ir valstybės narės, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms šios problemos aktualios, kadangi jos rūpinasi kultūros ir kalbiniu paveldu, skatina naujus vietos kūrybinio sektoriaus verslo modelius ir remia vietos kultūros arba žiniasklaidos įstaigų arba organizacijų finansuojamus, arba bendrai finansuojamus kūrybinius projektus.

IV pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tobulinti Europos ir kitų 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybių specialistų įgūdžius, siekiant gerinti jų supratimą apie veiklos sąlygas, teisines sistemas, finansavimo struktūras ir bendradarbiavimo galimybes atitinkamose audiovizualinio sektoriaus rinkose, ir taip, visų pirma skiriant stipendijas, palengvinti tinklų kūrimą bei ilgalaikių komercinių santykių užmezgimą ir gerinti informuotumą apie audiovizualinio sektoriaus rinkas bei gausinti žinias apie jas, siekiant užtikrinti ir palengvinti audiovizualinio sektoriaus specialistų bendradarbiavimą.

Tobulinti Europos ir kitų 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybių specialistų įgūdžius, siekiant gerinti jų supratimą apie veiklos sąlygas, teisines sistemas, finansavimo struktūras ir bendradarbiavimo galimybes atitinkamose audiovizualinio sektoriaus rinkose, ir taip, visų pirma skiriant stipendijas, palengvinti tinklų kūrimą bei ilgalaikių komercinių santykių užmezgimą ir gerinti informuotumą apie audiovizualinio sektoriaus rinkas bei gausinti žinias apie jas, siekiant užtikrinti ir palengvinti audiovizualinio sektoriaus specialistų bendradarbiavimą. Skiriant stipendijas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad būtina didinti suskaldžiusio Europos audiovizualinio sektoriaus pajėgumus konkuruoti pasaulio rinkose, kartu stiprinti Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVI), kurios iš tiesų sudaro Europos rinkos pagrindą, gamybos struktūras.

Paaiškinimas

Programa MEDIA Mundus yra susijusi su dideliu ekonomikos augimo potencialu ir suteikia galimybę audiovizualiniame sektoriuje sukurti darbo vietų aukštos kvalifikacijos darbuotojams. MVI reikėtų aktyviai įtraukti į atitinkamą veiklą.

V pakeitimas

7 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Lengvinti bendros Europos audiovizualinių kūrinių gamybos užsienio partnerių paiešką. Pagal programą remiamas bendros gamybos rinkų ir partnerių paieškos renginių organizavimas (projektų pristatymas (angl. pitching)), siekiant suburti galimus partnerius (scenarijų kūrėjus, režisierius, prodiuserius ir platintojus).

Lengvinti bendros Europos audiovizualinių kūrinių gamybos užsienio partnerių paiešką. Pagal programą remiamas bendros gamybos rinkų ir partnerių paieškos renginių organizavimas (projektų pristatymas (angl. pitching)), siekiant suburti galimus partnerius (scenarijų kūrėjus, režisierius, prodiuserius ir platintojus, vietos ir regionų audiovizualinio sektoriaus subjektus).

Paaiškinimas

Specifinėje audiovizualinės kūrybos srityje, regionai įvairiose Europos vietose, jei gautų tinkamą paramą, galėtų inicijuoti originalius kūrybinius projektus ir užtikrinti kultūrų įvairovės apsaugą ir tokiu būdu prisidėti prie Europos rinkos konkurencingumo išsaugojimo.

VI pakeitimas

8 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Lengvinti renginių ir raštingumo kino srityje iniciatyvų, pirmiausiai skirtų jaunam žiūrovui, organizavimą, siekiant skatinti tarptautinę audiovizualinių kūrinių įvairovę ir didinti visuomenės susidomėjimą kultūriškai įvairiu audiovizualiniu turiniu.

Lengvinti renginių ir raštingumo kino srityje iniciatyvų, pirmiausiai skirtų jaunam žiūrovui, organizavimą, siekiant skatinti tarptautinę audiovizualinių kūrinių įvairovę ir didinti visuomenės susidomėjimą kultūriškai įvairiu audiovizualiniu turiniu. Reikėtų numatyti konkrečią finansinę paramą vietos ir regionų audiovizualiniams festivaliams skatinti. Šie festivaliai atlieka svarbų konkretų vaidmenį skatinant kultūrų dialogą ir kultūrų įvairovę.

VII pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų ir vietos ir regionų institucijų atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2009 m. balandžio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  Regionų komiteto nuomonė „Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė“ (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, COM(2007), CdR 172/2007 fin), p.1, žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:053:0025:01:FR:HTML.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/58


Regionų komiteto nuomonė europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai (ISA)

(2009/C 200/11)

REGIONŲ KOMITETAS

teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą parengti naują Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) programą ir pratęsti ankstesnėmis programomis pradėtą darbą,

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų plačiai bendradarbiauti siekdamos padidinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą ir viešojo administravimo veiksmingumą,

pabrėžia, kad programa neturi atskirti Europos viešojo administravimo institucijų nuo likusio pasaulio ir siūlo plačiai bendradarbiaujant tarptautiniu mastu parengti sąveikumo standartus,

pažymi, kad regionų ir vietos valdžios institucijų keitimasis geriausia praktika būtų naudingas, tačiau iš esmės tokie mainai turėtų tapti svarbia ISA programos dalimi.

Pranešėja

:

Veronica Ionita (RO / ELP), Gorgotos merė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA)

COM(2008) 583 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą parengti naują Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) programą ir pratęsti ankstesnėmis IDA (duomenų mainai tarp administracijų) ir IDABC (suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas viešojo valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams) programomis pradėtą darbą. Reikia pripažinti, kad dvi pirmosios programos tikrai padėjo administravimo institucijoms keistis informacija, o naujoji programa neabejotinai prisidės prie vietos ir regionų vystymosi, nes bus sudarytos geresnės sąlygos keistis idėjomis ir patirtimi įvairiose srityse, pavyzdžiui, užimtumo, žuvininkystės, žemės ūkio, sveikatos, vartotojų apsaugos ir teisingumo ir vidaus reikalų srityse;

2.

pabrėžia vietos ir regionų administravimo institucijų svarbą, atsižvelgiant į Europos informacinės visuomenės strategiją i2010, nes šios institucijos yra vietos ekonominio augimo varomoji jėga;

3.

mano, kad pasiūlyme vietos ir regionų valdžios institucijas reikėtų laikyti ne vien tik paneuropinių e. paslaugų vartotojomis, tačiau ir svarbiomis paslaugų teikėjomis;

4.

mano, kad Europos Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti visų lygmenų Europos viešojo administravimo institucijų tinklų kūrimo procesui. Kadangi praeityje yra kilę sunkumų dėl skirtingo kultūrinio ir politinio požiūrio, kalbos barjero ar biudžeto problemų, šį procesą nacionaliniu lygmeniu turėtų pripažinti valstybės narės;

5.

todėl laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų plačiai bendradarbiauti siekdamos padidinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą ir viešojo administravimo veiksmingumą;

6.

pabrėžia, kad programa neturi atskirti Europos viešojo administravimo institucijų nuo likusio pasaulio ir siūlo plačiai bendradarbiaujant tarptautiniu mastu parengti sąveikumo standartus;

7.

atkreipia dėmesį, kad įvairios Bendrijos programos (IST, eTEN ir eContent) buvo susijusios su ankstesne programos IDABC versija. Bendradarbiavimas su dabartinėmis programomis (septintąja bendrąja programa, konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa (CIP), struktūriniais fondais) gali duoti gerų rezultatų;

8.

pažymi, kad regionų ir vietos valdžios institucijų keitimasis geriausia praktika būtų naudingas, tačiau iš esmės tokie mainai turėtų tapti svarbia ISA programos dalimi;

9.

ragina Europos Komisiją geriau įvertinti ISA programos tikslų ir priemonių aktualumą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

10.

ragina Europos komisiją ir valstybes nares numatyti centrinėms bei vietos ir regionų valdžios institucijoms lėšų ISA veiklai, įskaitant lėšas įvairių lygių valdžios institucijų specialistų mokymui. Taigi programoje bus geriau atsižvelgta į Europos piliečių poreikius.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ISA programa turėtų būti pagrįsta IDA ir IDABC programų patirtimi, kuri parodė, kad laikantis koordinuoto požiūrio galima greičiau pasiekti rezultatų, užtikrinti geresnę kokybę ir atitikti įmonių reikalavimus pirmiausia taikant bendruosius ir visuotinius sprendimus, sukurtus ir įgyvendinamus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Ši veikla jau padėjo ir tebepadeda užtikrinti sąveiką Europos viešojo administravimo institucijoms keičiantis elektronine informacija.

ISA programa turėtų būti pagrįsta IDA ir IDABC programų patirtimi. Taip pat reikėtų atsižvelgti į IDABC programos įgyvendinimo vidurio laikotarpio ataskaitą, skirtą šios programos aktualumui, veiksmingumui, efektyvumui, naudingumui ir nuoseklumui. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į minėtos programos vartotojų poreikius., kuri parodė Aišku, kad laikantis koordinuoto požiūrio galima greičiau pasiekti rezultatų, užtikrinti geresnę kokybę ir atitikti įmonių reikalavimus pirmiausia taikant bendruosius ir visuotinius sprendimus, sukurtus ir įgyvendinamus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Ši veikla jau padėjo ir tebepadeda užtikrinti sąveiką Europos viešojo administravimo institucijoms keičiantis elektronine informacija.

Paaiškinimas

Kadangi ISA programa tęsia ankstesnę IDA programą ir dabartinę IDABC programą, kuri baigsis 2009 m. pabaigoje, kuriant pagrindą ISA įgyvendinimui ateityje būtų naudinga ir patartina atsižvelgti į abiejų programų rezultatus. Todėl reikėtų išanalizuoti Europos Komisijos vertinimo ir įgyvendinimo ataskaitas.

2 pakeitimas

27 a konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Būtų naudinga ieškoti naujų galimybių suderinti šią programą su struktūriniais fondais ir šių fondų bendruoju finansavimu, skirtu vartotojams, kad pastarieji galėtų pasinaudoti bendromis sistemomis ir bendrosiomis priemonėmis, kurias sukūrė ar pagerino ISA programa.

Paaiškinimas

Bendrų sistemų ir bendrųjų priemonių kūrimą ir gerinimą finansuos ISA programa, tuo tarpų šių sistemų ir priemonių naudojimą finansuos vartotojai. Todėl reikėtų pagalvoti apie galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų bendruoju finansavimu.

3 pakeitimas

1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2)

ISA programos tikslas – remti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir taip įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą.

2)

ISA programos tikslas – remti Europos viešojo administravimo institucijų, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir taip įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą.

Paaiškinimas

Kaip teigiama Lisabonos strategijoje, vienas svarbiausių ES politikos tikslų yra skatinti visiems atvirą, regioniniu ir socialiniu požiūriu darnią informacinę visuomenę, kuri naudoja informacijos ir ryšių technologijas didindama konkurencingumą ir gerindama viešąsias paslaugas. Tam geriausia pasitelkti vietos ir regionų valdžios institucijas. Todėl manome, kad svarbu kalbėti apie vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą.

4 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

h)

„Europos viešojo administravimo institucija“ – centrinio, regionų ir vietos lygmens valstybės įstaiga, teisiškai pripažįstama ES valstybių narių teisės aktais;

Paaiškinimas

Reikėtų papildyti 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis įterpiant naują „Europos viešojo administravimo institucijos“ apibrėžtį, nes viešojo administravimo institucijoms šiame sprendime tenka svarbus vaidmuo.

5 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

d)

siekti įvairiapusiškumo aprėpiant ir techninius aspektus, kurie reikalingi administravimo institucijoms atliekant šį tobulinimą;

Paaiškinimas

Siūlomas priemones reikėtų papildyti techninių aspektų standartizavimu, kuris būtų naudingas atsižvelgiant į administravimo institucijų teikiamų paslaugų įvairovę.

6 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4)

Siekiant išvengti sprendimų dubliavimo ir paspartinti jų kūrimą, jei tinka, atsižvelgiama į rezultatus, pasiektus pagal kitas tos pačios srities Bendrijos ir valstybių narių iniciatyvas. Kad sinergija būtų didžiausia ir kad būtų dedamos bendros pastangos, jei tinka, veiksmai koordinuojami su kitomis Bendrijos iniciatyvomis šioje srityje.

4)

Siekiant išvengti sprendimų dubliavimo ir paspartinti jų kūrimą, jei tinka, atsižvelgiama į rezultatus, pasiektus pagal kitas tos pačios srities Bendrijos ir valstybių narių iniciatyvas. Kad sinergija būtų didžiausia ir kad būtų dedamos bendros pastangos, jei tinka, veiksmai koordinuojami su kitomis Bendrijos iniciatyvomis šioje srityje. Reikėtų visomis išgalėmis skatinti viešojo administravimo institucijas keistis geriausia praktika.

Paaiškinimas

Norint pasiekti geriausių rezultatų ir teikti efektyvias valdymo paslaugas, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų mokytis vienos iš kitų keisdamosi geriausiais savo sėkmingos veiklos pavyzdžiais. Taip pat reikėtų gerinti koordinavimo mechanizmą ir spręsti tarpvalstybinio sąveikumo klausimus.

7 pakeitimas

12 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1)

Komisijai talkina Tarpvalstybinės sąveikos komitetas (toliau – TS komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai, o jam pirmininkauja Komisija.

1)

Komisijai talkina Tarpvalstybinės sąveikos komitetas (toliau – TS komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai, įskaitant po vieną regioninės ir vietos valdžios institucijų atstovą, o jam pirmininkauja Komisija.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas komitete būtų naudingas 1 straipsnyje minimų tikslų įgyvendinimui, nes viešąsias paslaugas Europoje daugiausia teikia vietos ir regionų valdžios institucijos ir būtent šios paslaugos yra svarbios įmonių ir asmenų kasdieniam gyvenimui ir laisvam jų judėjimui.

8 pakeitimas

14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2)

Skatinamas bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, ypač pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės programą ir su kaimyninėmis šalimis, ypač Vakarų Balkanų valstybėmis. Su šia veikla susijusios išlaidos pagal ISA programą nefinansuojamos.

2)

Skatinamas bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, ypač pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės programą ir su kaimyninėmis šalimis, ypač Vakarų Balkanų valstybėmis ir Juodosios jūros regiono valstybėmis. Su šia veikla susijusios išlaidos pagal ISA programą nefinansuojamos.

Paaiškinimas

Nereikėtų nustatyti griežtų bendradarbiavimo su partneriais ne iš Europos Sąjungos ribų, juolab, kad jie patys padengtų savo dalyvavimo išlaidas.

2009 m. balandžio 21 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/63


Regionų komiteto nuomonė pacientų sauga

(2009/C 200/12)

REGIONŲ KOMITETAS REKOMENDUOJA

geriau apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siūlomų veiksmų kontekste atsižvelgiant į vaidmenį, kurį jos atlieka nacionalinėje sveikatos paslaugų teikimo sistemoje,

tiksliau apibrėžti piliečių ir jų asociacijų dalyvavimą planavime ir sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su rizikos valdymu,

įtraukti į leidimų išdavimo sveikatos paslaugų teikėjams, jų akreditavimo ir sertifikavimo sistemas nuorodą į rizikos valdymo ir pacientų saugos procesus, rodiklius ir standartus,

nustatyti konkrečius teisinės ir įstatyminės apsaugos būdus, kad sveikatos apsaugos operatoriai būtų skatinami pranešti apie klaidas, nepageidaujamus reiškinius ir situacijas, galėjusias sukelti neigiamų pasekmių,

rizikos valdymą ir pacientų saugą įtraukti į (aukštąsias) medicinos studijas ir tolesnį sveikatos priežiūros specialistų mokymą,

įtraukti papildomas rekomendacijas, kad būtų paremti įvairių mokslinių komitetų jau įgyvendinami veiksmai, kuriais siekiama nustatyti įstatymines ir procedūrines priemones vaistų vartojimo saugos srityje.

Pranešėjas

:

Piero Marrazzo (IT/ESP), Lazio regiono pirmininkas

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės

COM(2008) 836 galutinis

Tarybos rekomendacija dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės

COM(2008) 837 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios rekomendacijos

1.

pabrėžia, kad Komitetas jau ne kartą išreiškė savo susirūpinimą šiuo klausimu, skyrė jam dėmesį ir išsakė savo požiūrį, ragindamas Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, ir mano, kad „siekiant patirties mainų, dalijimosi žiniomis ir su sveikatos technologijų raida susijusių priemonių supaprastinimo, struktūrinis ir koordinuotas Europos lygio bendradarbiavimas galėtų valstybėms narėms suteikti akivaizdžios pridėtinės vertės“ (žr. CdR 153/2004 fin);

2.

pažymi, kad sveikatos apsaugos klausimą jau kėlė ir nagrinėjo kitos organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) bei Europos Taryba;

3.

pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlymas yra derama priemonė, kuria skatinamas aktyvus valstybių narių dalyvavimas sprendžiant šį klausimą ir tokiu būdu pabrėžianti subsidiarumo principą kaip esminį šio reiškinio suvokimo veiksnį ir kaip geriausia priemonė, padedanti rasti sprendimą;

4.

mano, kad Komisijos pasirinkimas skatinti valstybių narių glaudesnį bendradarbiavimą pasitelkiant Komisijos komunikatą ir Tarybos rekomendaciją yra atsakas į Regionų komiteto prašymus;

5.

įsitikinęs, kad Komisijos komunikate ir pasiūlyme priimti Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos laikomasi tinkamos krypties siekiant paskatinti ES valstybes nares prisiimti politinius įsipareigojimus ir, remiant Komisijai, atskirai ir kartu įgyvendinti siūlomas rekomendacijas ir priimti konkrečias priemones, kad būtų užtikrinta geresnė pacientų sauga;

6.

mano, kad svarbiausi pasiūlymo aspektai iš esmės susiję su:

politine svarba ir išskirtiniu dėmesiu, kurį pacientų saugos klausimui suteiks konkretus Bendrijos pasiūlymas šioje srityje,

galimybe su šiuo reiškiniu geriau supažindinti valstybes nares konsoliduojant bendrai naudojamas duomenų, sukauptų remiantis vienodais principais, bazes ir keičiantis informacija,

galimybe atskiroms valstybėms narėms tarpusavyje keistis geriausia praktika siekiant padidinti ir pagerinti pacientų saugą;

7.

pažymi, kad šia iniciatyva nepažeidžiama valstybių narių kompetencija sveikatos srityje, kadangi Tarybos rekomendacija yra teisinė priemonė, paliekanti valstybėms narėms pakankamą veiksmų laisvę savo nuožiūra tvarkyti, kaip tai jau yra daroma, savo sveikatos sistemas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu;

Svarbiausi pasiūlymo ir rekomendacijos vertinimo aspektai

8.

pažymi, kad keletas ataskaitų rodo, jog diagnozavimo ir gydymo saugą bei jatrogeninę žalą Europos piliečiai dažniausiai laiko viena didžiausių problemų ne tik turėdami omenyje savo ar artimųjų sveikatą, bet apskritai visuomenės sveikatą;

9.

pabrėžia kad, daugelyje nacionalinių teisės sistemų už sveikatos paslaugų teikimą tiesiogiai atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl jos yra ypač suinteresuotos tobulinti šios srities saugos ir kokybės sistemas;

10.

mano, kad jatrogeninė žala turi tiesioginės įtakos tam, kaip piliečiai vertina teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, kurios daugelyje valstybių narių yra vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmingumo vertinimo pagrindiniai rodikliai;

11.

mano, kad vis dažnesni bylinėjimosi atvejai už paslaugų teikimą tiesiogiai atsakingoms institucijoms yra ne tik etinė, socialinė ir sveikatos, bet ir ekonominė problema, turint omenyje vis didesnes draudimo įmokas ir vis didėjančias piliečių patirtos žalos atlyginimo išlaidas;

12.

todėl mano, kad pasiūlyme ir rekomendacijoje pateikiama iniciatyva, kurios tikslas nustatyti kompleksinę strategiją siekiant iš esmės sumažinti daugelį jatrogeninės žalos priežasčių, atrodo labai naudinga, nors atskiri sektoriai jau įgyvendina iniciatyvas (dėl vaistų ir medicinos prietaisų saugos, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir pan.), pacientų saugos ir rizikos, susijusios su sveikatos priežiūra, srityse;

13.

mano, kad rekomendacijoje ir pasiūlyme pateikti pasiūlymai ir principai atitinka Regionų komiteto anksčiau išsakytus pageidavimus sveikatos srityje, t.y. skatinti keistis pacientų saugos srityje sukaupta gerąja praktika laikantis subsidiarumo principo ir padėti sumažinti paslaugų prieinamumo ir kokybės skirtumus sveikatos priežiūros srityje;

14.

mano, kad toliau pateikti rekomendacijos pakeitimai ir papildymai galėtų būti naudingi ir pabrėžti tam tikrus Regionų komitetui ypač svarbius aspektus arba į juos atkreipti dėmesį. Taigi, Komitetas visų pirma rekomenduoja:

geriau apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siūlomų veiksmų kontekste atsižvelgiant į vaidmenį, kurį jos atlieka nacionalinėje sveikatos paslaugų teikimo sistemoje,

tiksliau apibrėžti piliečių ir jų asociacijų dalyvavimą planavime ir sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su rizikos valdymu,

įtraukti į leidimų išdavimo sveikatos paslaugų teikėjams, jų akreditavimo ir sertifikavimo sistemas nuorodą į rizikos valdymo ir pacientų saugos procesus, rodiklius ir standartus,

nustatyti konkrečius teisinės ir įstatyminės apsaugos būdus, kad sveikatos apsaugos operatoriai būtų skatinami pranešti apie klaidas, nepageidaujamus reiškinius ir situacijas, galėjusias sukelti neigiamų pasekmių,

rizikos valdymą ir pacientų saugą įtraukti į (aukštąsias) medicinos studijas ir tolesnį sveikatos priežiūros specialistų mokymą,

įtraukti papildomas rekomendacijas, kad būtų paremti įvairių mokslinių komitetų jau įgyvendinami veiksmai, kuriais siekiama nustatyti įstatymines ir procedūrines priemones vaistų vartojimo saugos srityje,

papildyti antrąjį priedą „Paramos priemonės“ numatant papildomas konkrečias priemones tuo atveju, jei būtų atsižvelgta į šioje nuomonėje pateiktas rekomendacijas ir pakeitimus.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(15)

Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tinkamai lyginti atskiras įstaigas naudojant priežiūros tinklus, stebėti su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologiją ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis.

(15)

Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tinkamai lyginti atskiras įstaigas naudojant priežiūros tinklus, stebėti su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologiją ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros registravimo ir vertinimo sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis.

Paaiškinimas

Sąvoka „priežiūros tinklai“ neaiški ir visai nereikalinga.

2 pakeitimas

I dalis, II antraštinė dalis, 1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(1)

Valstybės narės turėtų remti nacionalinės politikos ir programų kūrimą ir plėtotę:

(a)

savo teritorijoje skirdamos kompetentingą instituciją (-as), atsakingas už pacientų saugą;

(b)

laikydamos pacientų saugą sveikatos politikos ir programų prioritetu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

(c)

palaikydamos saugesnių sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą.

1)

Valstybės narės turėtų remti nacionalinės politikos ir programų kūrimą ir plėtotę:

a)

savo teritorijoje, įskaitant regionų ir vietos lygius, skirdamos kompetentingą instituciją (-as), atsakingas už pacientų saugą;

b)

laikydamos pacientų saugą sveikatos politikos ir programų prioritetu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

c)

palaikydamos saugesnių sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą, be kita ko, apibrėždamos konkrečias informacinių technologijų ir duomenų perdavimo protokolų taisykles;

d)

įtraukdamos pacientų saugą ir susijusius procesus, rodiklius ir standartus į nacionaliniu lygiu apibrėžtus kriterijus, taikomus išduodant leidimus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, juos akredituojant ar sertifikuojant.

Paaiškinimas

a)

geriau apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siūlomų veiksmų kontekste atsižvelgiant į vaidmenį, kuris joms suteikiamas sveikatos paslaugų teikimą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais;

c)

suderinti technines nuostatas dėl duomenų kaupimo ir perdavimo;

d)

į leidimų išdavimo, akreditacijos ar sertifikavimo procesus įtraukti ne tik su struktūriniais standartais ar technologine įranga susijusius veiksnius, bet ir principus, kurių laikantis būtina atsižvelgti į geriausią praktiką, būtų konkrečiai užtikrinta pacientų sauga.

3 pakeitimas

I dalis, II antraštinė dalis, 2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(2)

Valstybės narės turėtų skatinti piliečius bei pacientus dalyvauti ir juos informuoti:

(a)

įtraukdamos pacientų organizacijas ir atstovus į pacientų saugos politikos formavimą ir programų rengimą visais lygmenimis;

(b)

skleisdamos pacientams informaciją apie riziką, saugos lygius ir taikomas priemones klaidų skaičiui mažinti ar jų išvengti, informuoto paciento sutikimui dėl gydymo, geresnėms pacientų pasirinkimo galimybėms ir geresniam sprendimų priėmimui užtikrinti.

2)

Valstybės narės turėtų skatinti piliečius bei pacientus dalyvauti ir juos informuoti:

a)

įtraukdamos pacientų organizacijas ir atstovus į pacientų saugos politikos formavimą ir programų rengimą visais lygmenimis, be kita ko, numatant piliečių ir jų asociacijų dalyvavimą konsultacinėse struktūrose, kurios bus sukurtos, įskaitant numatytas 1 dalies a punkte;

b)

skleisdamos pacientams informaciją apie riziką, saugos lygius ir taikomas priemones klaidų skaičiui mažinti ar jų išvengti, informuoto paciento sutikimui dėl gydymo, geresnėms pacientų pasirinkimo galimybėms ir geresniam sprendimų priėmimui užtikrinti nacionaliniu, vietos ir regionų lygiu apibrėžiant būtiniausius reikalavimus ir informacijos, kurią turi pateikti pacientas, pobūdį, kad būtų apsaugotos pacientų teisės ir suteiktos šioje rekomendacijoje numatytos garantijos.

Paaiškinimas

a)

piliečių ir jų asociacijų dalyvavimas turi tapti privalomas konsultacinių struktūrų veikloje.

b)

būtina parengti ir suderinti paciento informavimo nuostatas gaunant visas pasekmes žinančio paciento sutikimą remiantis informacijos dėl vaistų vartojimo analogija.

4 pakeitimas

I dalis, II antraštinė dalis, 4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4)

Valstybės narės turėtų skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:

(a)

plėtodamos visų sveikatos priežiūros specialistų, kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, šių įstaigų vadovų bei administracijos darbuotojų daugiadalykį lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais;

(b)

bendradarbiaudamos su sveikatos priežiūros specialistų profesinio rengimo organizacijomis ir užtikrindamos, kad pacientų saugai būtų skiriamas reikiamas dėmesys sveikatos priežiūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų studijų programose ir jų tobulinimo bei mokymų programose.

4)

Valstybės narės turėtų skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:

a)

plėtodamos visų sveikatos priežiūros specialistų, kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, šių įstaigų vadovų bei administracijos darbuotojų daugiadalykį lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais;

b)

bendradarbiaudamos su sveikatos priežiūros specialistų profesinio rengimo organizacijomis ir užtikrindamos, kad pacientų saugai būtų skiriamas reikiamas dėmesys sveikatos priežiūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų studijų programose ir jų tobulinimo bei mokymų programose;

c)

įtraukdamos specialų kursą apie saugą ir rizikos valdymą į (aukštųjų) medicinos ir kitų su medicina susijusias studijas, skirtas gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams bei tolesnį jų mokymą.

Paaiškinimas

c)

žinių ir patirties apie rizikos valdymo būdus skleidimas turėtų būti nuolat ir tikslingai įtraukiamas į universitetinių studijų programas kaip labai svarbus pacientų informavimo ir švietimo apie pacientų saugą veiksnys.

5 pakeitimas

I dalis, III antraštinė dalis, 1 straipsnio c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(1)

Valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės nacionalinę strategiją, siekdamos:

(c)

sukurti arba stiprinti aktyvios priežiūros sistemas valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis;

(1)

Valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės nacionalinę strategiją, siekdamos

(c)

sukurti arba stiprinti aktyvios priežiūros registracijos, ir stebėsenos ir vertinimo sistemas valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis;

Paaiškinimas

Valstybės narės privalo registruoti bei stebėti infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, protrūkius, kad remiantis gautais rezultatais būtų galima pagerinti padėtį. Komisijos vartojama „priežiūros“ sąvoka šios minties taip gerai neperteikia. Norint pasiekti tikro pagerinimo, reikėtų įtraukti ir vertinimą.

6 pakeitimas

I dalis, III antraštinė dalis, 2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2)

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes (jeigu įmanoma, per vienerius metus nuo šios rekomendacijos priėmimo) sukurti koordinuoto nacionalinės strategijos įgyvendinimo tarpsektorinį mechanizmą, kuris būtų naudojamas taip pat ir keitimuisi informacija bei veiklos koordinavimui su Komisija, ECDC ir kitomis valstybėmis narėmis.

2)

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes (jeigu įmanoma, per vienerius metus nuo šios rekomendacijos priėmimo) sukurti koordinuoto nacionalinės strategijos įgyvendinimo tarpsektorinį mechanizmą, kuris būtų naudojamas taip pat ir keitimuisi informacija bei veiklos koordinavimui su Komisija, ECDC ir kitomis valstybėmis narėmis, be kita ko, tiesiogiai dalyvaujant regionų ir vietos institucijoms, kurioms sveikatos apsaugos srityje suteikti konkretūs įgaliojimai.

Paaiškinimas

2)

geriau apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siūlomų veiksmų kontekste atsižvelgiant į vaidmenį, kuris joms suteikiamas sveikatos paslaugų teikimą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais.

7 pakeitimas

I dalis, IV antraštinė dalis, 3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(3)

Valstybės narės turėtų pateikti ataskaitą Komisijai apie rekomendacijos įgyvendinimą per dvejus metus nuo jos priėmimo ir vėliau Komisijos prašymu siekiant toliau kontroliuoti šios rekomendacijos įgyvendinimą Bendrijos lygmeniu.

3)

Valstybės narės turėtų pateikti ataskaitą Komisijai apie rekomendacijos įgyvendinimą per dvejus metus 18 mėnesiųdvejus metus nuo jos priėmimo ir vėliau Komisijos prašymu siekiant toliau kontroliuoti šios rekomendacijos įgyvendinimą Bendrijos lygmeniu. Kai tai įmanoma, reikėtų remtis jau turimais duomenimis.

Paaiškinimas

3)

ES, siekdama spręsti šią problemą ir atsižvelgdama į jos svarbą, turėtų sparčiau imtis veiksmų.

8 pakeitimas

2 priedas, II dalis, 1 c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(c)

Sukurti ar stiprinti aktyvios priežiūros sistemas:

(c)

Sukurti ar stiprinti aktyvios priežiūros registracijos, ir stebėsenos ir vertinimo sistemas:

Paaiškinimas

Valstybės narės privalo registruoti bei stebėti infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, protrūkius, kad remiantis gautais rezultatais būtų galima pagerinti padėtį. Komisijos vartojama „priežiūros“ sąvoka šios minties taip gerai neperteikia. Norint iš tikrųjų patobulinti, reikėtų įtraukti ir vertinimą.

2009 m. balandžio 21 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/70


79-oji plenarinė sesija 2009 m. balandžio 21–22 d. Regionų komiteto nuomonė europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimas

(2009/C 200/13)

REGIONŲ KOMITETAS

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su vietos ir regionų savivaldybėmis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais ir taikant EGF finansavimą kiekvienu atveju laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų,

supranta, kad ekonomikos krizėms būdingas cikliškumas, kartu siūlo panaikinti galiojimo trukmę; tai užtikrins planavimo saugumą, kad kilus naujoms ekonomikos krizėms vėl netektų keisti galiojančių teisės aktų,

pastebi, kad priemonės, kurias galima remti iš EGF, gali būti remiamos Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis taikant 85 proc. bendro finansavimo normą, šio fondo lėšomis visų pirma finansuojamos aktyviosios ESF darbo rinkos priemonės (taip pat projektai dėl padarinių, susijusių su atleidimu iš darbo, įveikimo). Todėl daugeliui valstybių, regionų ir vietos bei regionų savivaldybių nėra pagrindo esant 50 arba net 75 proc. bendro finansavimo normai, kreiptis į EGF; todėl siūloma EGF bendro finansavimo normą didinti ne mažiau kaip iki 85 proc.,

pastebi, kad pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) 28 straipsnį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skiriamų lėšų viršutinė metinės sumos riba negali viršyti 500 mln. eurų; pritaria Komunikate dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano pateiktai nuostatai, kad Komisija peržiūrės EGF numatytas biudžetines lėšas, atsižvelgdama į pataisytų taisyklių įgyvendinimą.

Pranešėjas

:

Uno Silberg (EE / STE-EA), Kosės savivaldybės tarybos pirmininkas (Estija)

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą COM(2008) 867 galutinis

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Europos institucija, kuri remiantis Europos Sąjungos steigimo sutartimi atstovauja valstybių narių vietos ir regionų savivaldybėms,

Bendrosios pastabos

1.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau: EGF) ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su vietos ir regionų savivaldybėmis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais ir taikant EGF finansavimą kiekvienu atveju laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

2.

pažymi, kad siūlomų veiksmų tikslas – iš dalies pakeisti EGF reglamentą ir tuo užtikrinti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl esminių globalizacijos sukeltų pokyčių, taip pat įtraukti laikiną nuostatą dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistų darbuotojų rėmimo; supranta, kad ekonomikos krizėms būdingas cikliškumas ir todėl siūlo terminą suderinti su daugiamečiu finansų planu, kad būtų užtikrintas planavimo saugumas;

3.

primena, kad Regionų komiteto nuomonėje dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, įsteigiančio prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL C 51, 2007 3 6, p. 1) pabrėžiama, kad vietos ir regionų savivaldybės turėtų atlikti didesnį vaidmenį įveikiant su didesnio masto atleidimais susijusius padarinius ir kad jau buvo pateikti šie pasiūlymai: nustatyti ne didesnę nei 1 milijardo eurų fondo metinių išlaidų sumą, jei tai neprieštarauja 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuostatoms; EGF neturėtų mažinti valstybių narių atsakomybės pačioms rasti būdų, kaip įveikti ekonominę restruktūrizaciją; EGF finansinė parama teikiama, kai viename regione esanti įmonė atleidžia ne mažiau kaip 500 darbuotojų, kuriame nedarbas pagal NUTS III lygį yra aukštesnis už tos valstybės narės vidurkį arba per 12 mėnesių atleidžiama ne mažiau kaip 500 darbuotojų vienoje ar keliose vieno sektoriaus įmonėse, pagal NACE 2 lygį, sudarančių mažiausiai 1 proc. regiono darbo vietų arba to sektoriaus darbo vietos regione pagal NUTS II lygį per tą patį laikotarpį sumažėjo ne mažiau kaip 10 proc.;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad EGF 2007 ir 2008 m. tik labai pamažu pradėtas naudoti (panaudota tik 7,3 proc. turimų lėšų), o tai rodo, kad pagal šiuo metu galiojančius kriterijus paraiškoms teikti galimybės pasinaudoti fondu yra ribotos;

5.

remia Komisijos ketinimą peržiūrėti EGF taisykles, kad būtų galima kuo greičiau daryti įtaką pagrindiniams sektoriams, pavyzdžiui, prisidėti prie darbuotojų, kurie buvo atleisti dėl ekonomikos krizės, mokymo ar įdarbinimo finansavimo;

6.

mano, kad dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės problemos virsta socialine ir pasitikėjimo krize, o visa našta, susijusi su šios krizės padariniais ir įveikimu, neišvengiamai teks vietos ir regionų savivaldybėms. Todėl EGF ir jo naujieji tikslai bei vietos ir regionų savivaldybių dalyvavimas yra svarbesni nei iki šiol;

7.

pabrėžia, kad EGF tikslo įgyvendinimas turi aiškiai prisidėti siekiant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų: didinti užimtumą, mažinti nedarbą ir pašalpų negaunančių bedarbių skaičių, gerinti darbo vietų kokybę ir didinti darbo našumą, kurti patrauklesnes darbo vietas, stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą;

8.

mano, kad užimtumo požiūriu ir MVĮ yra neišnaudotas potencialas kuriant ir išsaugant darbo vietas; laikosi nuomonės, kad EGF gali pasiūlyti papildomų galimybių ir sustiprinti pasitikėjimą Europos verslo sektoriumi;

9.

nuogąstauja, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės atokiausi regionai ir ekonomiškai silpnesni regionai bei valstybės negalės įvykdyti keliamų bendro finansavimo sąlygų – 50 proc. sumos finansuoti iš nuosavų lėšų – todėl yra pavojus, kad naudojimasis EGF dar labiau padidins centro ir pakraščių nelygybę;

10.

pastebi, kad priemonės, kurias galima remti iš EGF, gali būti remiamos Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis taikant 85 proc. bendro finansavimo normą, šio fondo lėšomis visų pirma finansuojamos aktyviosios ESF darbo rinkos priemonės (taip pat projektai dėl padarinių, susijusių su atleidimu iš darbo, įveikimo). Todėl daugeliui valstybių, regionų ir vietos bei regionų savivaldybių nėra pagrindo esant 50 arba net 75 proc. bendro finansavimo normai, kreiptis į EGF; todėl siūloma EGF bendro finansavimo normą didinti ne mažiau kaip iki 85 proc.;

11.

pritaria nuostatai, kad dėl pasaulinės finansų krizės daugės ekonomikos sektorių, kuriuose jau atleista ir bus dar atleidžiama daug darbuotojų, kadangi sumažėjo galimybių gauti kreditą ir smuko piliečių perkamoji galia; ši tendencija išliks ir artimiausiu metu; pritaria Europos Komisijos ketinimui imtis veiksmų, kad EGF taptų priemone, padedančia geriau reaguoti į tokias problemas;

12.

pastebi, kad pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) 28 straipsnį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skiriamų lėšų viršutinė metinės sumos riba negali viršyti 500 mln. eurų; pritaria Komunikate dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano pateiktai nuostatai, kad Komisija peržiūrės EGF numatytas biudžetines lėšas, atsižvelgdama į pataisytų taisyklių įgyvendinimą;

13.

pabrėžia, kad apskritai esama teigiamo globalizacijos poveikio ekonomikos augimui Bendrijoje ir akcentuoja, kad neigiamų globalizacijos padarinių sušvelninimo fondas turi būti tinkamai aprūpintas lėšomis;

14.

yra susirūpinęs dėl to, kad kelete šalių bendras ES programų, įskaitant EGF, finansavimas yra sunki našta vietos ir regionų savivaldybėms, kurios susiduria dar ir su biudžeto mažinimu;

Dėl išsamaus pasiūlymo paaiškinimo

15.

pripažįsta, kad būtina nuo 1 000 iki 500 sumažinti atleidimų iš darbo skaičiaus minimalią ribą ir išaiškinti pagal nustatytus intervencijos kriterijus iškeltus klausimus, taip pat įtraukti remiantis teismine praktika nustatomą atleidimo iš darbo apibrėžtį, tačiau laikosi nuomonės, kad yra būtina tikslesnė atleidimo iš darbo apibrėžtis ir jos aiškus taikymas valstybėse narėse (2);

16.

pritaria siūlomam pakeitimui užtikrinti teisingas ir nediskriminuojančias sąlygas darbuotojams, kurie atleisti iki ar po referencinio 4 mėnesių trukmės laikotarpio, tačiau jų atleidimas yra aiškiai susijęs su tuo pačiu atleidimo iš darbo atveju;

17.

džiaugiasi siūlomais pakeitimais, kuriais tikslinama, kuo remiantis skaičiuojama techninei pagalbai bei pagal 13 straipsnį finansuojamai įvairiai veiklai skiriama suma;

18.

pritaria siūlomam pakeitimui pratęsti EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį nuo 12 iki 24 mėnesių ir mano, kad ši priemonė atleistiems darbuotojams padės baigti perkvalifikavimo programas, kurios dabartinėmis ekonomikos sąlygomis tikriausiai užims daugiau laiko, ir įgyti naują kvalifikaciją;

19.

pritaria tam, kad Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu vidurio laikotarpio vertinimu ir Komisijos pasiūlymu, gali peržiūrėti šį reglamentą ir 1 straipsnio 1a dalyje numatytą laikiną leidžiančią nukrypti nuostatą.

II.   KONKRETŪS PATOBULINIMO PASIŪLYMAI

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

(5)

Siekiant užtikrinti intervencijos kriterijų taikymo skaidrumą, reikia nustatyti atleidimo iš darbo apibrėžtį. Siekiant valstybėms narėms leisti lanksčiau teikti paraiškas bei geriau laikytis solidarumo tikslo, atleidimų skaičiaus riba turėtų būti mažinama.

(5)

Siekiant užtikrinti intervencijos kriterijų taikymo skaidrumą, reikia tiksliau nustatyti atleidimo iš darbo apibrėžtį ir ją vienodai taikyti valstybėse narėse. Siekiant valstybėms narėms leisti lanksčiau teikti paraiškas bei geriau laikytis solidarumo tikslo, atleidimų skaičiaus riba turėtų būti mažinama.

Paaiškinimas

Siekiama suvienodinti „atleidimo iš darbo“ apibrėžtį ir jos taikymą valstybėse narėse.

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų EGF remia dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus, jei paraiškos atitinka 2 straipsnio a, b arba c punktuose nurodytus kriterijus.

Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms.“

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų EGF remia dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus, jei paraiškos atitinka 2 straipsnio a, b arba c punktuose nurodytus kriterijus.

Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma iki 2013 m.2010 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms.“

Paaiškinimas

Panaikinant galiojimo trukmę siekiama užtikrinti planavimo saugumą, kad kilus galimoms naujoms ekonomikos krizėms vėl netektų keisti galiojančių teisės aktų.

Europos Komisijos pasiūlytas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Intervencijos kriterijai

EGF finansinė parama teikiama, kai dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių rimtai sutrikdoma ekonomika, pavyzdžiui, smarkiai auga importas į Europos Sąjungą ar sparčiai mažėja ES rinkos dalis tam tikrame sektoriuje arba veikla perkeliama į trečiąsias šalis, o dėl to:“

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Intervencijos kriterijai

EGF finansinė parama teikiama, kai dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių rimtai sutrikdoma ekonomika, pavyzdžiui, smarkiai auga importas į Europos Sąjungą ar sparčiai mažėja ES rinkos dalis tam tikrame sektoriuje arba veikla perkeliama į trečiąsias šalis, kuriose sąnaudos yra mažesnės ir dėl to:“


Europos Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Intervencijos kriterijai

b)

per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 sektoriuje viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų, arba

c)

mažose darbo rinkose arba atitinkamos valstybės narės tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis pateikta paraiška dėl EGF paramos gali būti laikoma priimtina, net jei nevisiškai atitinka a arba b punktuose nustatytas sąlygas, kai atleidimai iš darbo daro didelę įtaka užimtumo lygiui ir vietos ekonomikai. Valstybės narės nurodo, kad jų paraiškos ne visiškai atitinka a arba b punktuose nurodytus intervencijos kriterijus. Bendra išimtinėmis aplinkybėmis skiriamų išmokų suma negali būti didesnė kaip 15 % EGF per metus.“

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Intervencijos kriterijai

b)

per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 sektoriuje viename regione ir (arba) dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų, arba

c)

mažose darbo rinkose arba atitinkamos valstybės narės tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis pateikta paraiška dėl EGF paramos gali būti laikoma priimtina, net jei nevisiškai atitinka a arba b punktuose nustatytas sąlygas, kai atleidimai iš darbo daro didelę įtaka užimtumo lygiui ir vietos ekonomikai. Valstybės narės nurodo, kad jų paraiškos ne visiškai atitinka a arba b punktuose nurodytus intervencijos kriterijus. Bendra išimtinėmis aplinkybėmis skiriamų išmokų suma negali būti didesnė kaip 15 % EGF per metus.“

Paaiškinimas

b)

Siekiama patikslinimo.

c)

ESF finansiniai ištekliai planuojami ilgalaikės trukmės laikotarpiu ir pagal gan nelanksčią sistemą, o taikant lankstesnį EGF intervencijų modelį pavieniais atvejais problemas galima būtų išspręsti lanksčiau.

Europos Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

atleidimų ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių arba finansų ir ekonomikos krizės ryšį pagrindžianti analizė, duomenys apie atleidimų skaičių bei paaiškinimas apie nenumatytą šių atleidimų pobūdį. Atleidimams prieš ar po 2 straipsnio a arba c punktuose numatyto laikotarpio, jei pagal tą straipsnį parengta paraiška nukrypsta nuo 2 straipsnio a punkte nurodytų kriterijų, galima skirti paramą bendro finansavimo priemonėmis, jei darbuotojai atleisti po to, kai bendrai paskelbta apie numatomus atleidimus ir galima nustatyti aiškų funkcinį ryšį su atleidimus paskatinusiu įvykiu per referencinį laikotarpį.“

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalį papildyti taip:

1.   Valstybė narė, pasitarusi su vietos ir (arba) regionų institucijomis bei socialiniais partneriais, per 10 savaičių nuo datos, kai įvykdomos 2 straipsnyje nustatytos EGF intervencijos sąlygos, teikia Komisijai paraišką gauti finansinę EGF paramą. Vėliau susijusi valstybė (-ės) narė (-ės) gali teikti papildomas paraiškas.

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a)

atleidimų ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių arba finansų ir ekonomikos krizės ryšį pagrindžianti analizė, duomenys apie atleidimų skaičių bei paaiškinimas apie nenumatytą šių atleidimų pobūdį. Atleidimams prieš ar po 2 straipsnio a arba c punktuose numatyto laikotarpio, jei pagal tą straipsnį parengta paraiška nukrypsta nuo 2 straipsnio a punkte nurodytų kriterijų, galima skirti paramą bendro finansavimo priemonėmis, jei darbuotojai atleisti po to, kai bendrai paskelbta apie numatomus atleidimus ir galima nustatyti aiškų funkcinį ryšį su atleidimus paskatinusiu įvykiu per referencinį laikotarpį.“

Paaiškinimas

1)

Vietos ir regionų savivaldybės bei jų gyventojai patirs įmonių perkėlimo ir uždarymo padarinius, jie turėtų dalyvauti kuriant strategijas, kuriomis siekiama pašalinti tokios padėties padarinius. Todėl jie turėtų dalyvauti paraiškų gauti finansavimą teikimo procese ypač siekiant užtikrinti, kad veiksmai, kurių imamasi vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, vieni kitus papildytų.

2)

Pirmo sakinio 2 dalies a punkto turinys yra nesuprantamas.

Europos Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„1.   Jei finansinė parama skiriama, Komisija, remdamasi pagal 5 straipsnio 5 dalį atliktu vertinimu, ypač atsižvelgdama į remtinų darbuotojų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatomas išlaidas, kuo greičiau įvertina ir pasiūlo finansinės paramos sumą, kuri negali viršyti turimų išteklių. Ši suma negali viršyti 75 % visų 5 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų numatytų išlaidų.“

10 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„1.   Jei finansinė parama skiriama, Komisija, remdamasi pagal 5 straipsnio 5 dalį atliktu vertinimu, ypač atsižvelgdama į remtinų darbuotojų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatomas išlaidas, kuo greičiau įvertina ir pasiūlo finansinės paramos sumą, kuri negali viršyti turimų išteklių. Ši suma negali viršyti 75 85% visų 5 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų numatytų išlaidų.“

Paaiškinimas

Nagrinėjant atleidimo iš darbo atvejus, atsižvelgiant į galiojančius ir pakeitimo projekte nustatytus intervencijos kriterijus yra akivaizdu, kad mažesnis atleidimų iš darbo skaičius turės nedidelį poveikį pakraščių regionų galimybėms teikti paraiškas gauti šio fondo finansines lėšas.

Nors dėl pablogėjusios ekonominės padėties masinių atleidimų iš darbo ir atleistų darbuotojų skaičius didėja, vis dėlto 500 atleistų darbuotojų yra gan aukšta riba, turint omenyje nedideles šių regionų darbo rinkas. Todėl pakraščių regionuose pirmenybė teikiama tik ESF finansiniams ištekliams, tačiau plečiantis krizės mastui jie gali baigtis anksčiau nei buvo numatyta.

Be to, neturtingesni pakraščių regionai taip pat neturi panašių bendro finansavimo galimybių. Todėl atsiranda pavojus, kad dėl ekonomikos krizės nukentėjusių regionų vadovybėms ar vietos ir regionų savivaldybėms, neturinčioms daug lobistų, nebus skirta reikiamo dėmesio.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  Regionų komiteto nuomone, svarbu, kad EGF atveju būtų atsižvelgta į tai, kad daugiausia nuo krizės nukentėjusiuose sektoriuose įvairiose užimtumo srityse pastebimas bendras darbo užmokesčio mažėjimas.


25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/76


Regionų komiteto nuomonė vartotojų teisės

(2009/C 200/14)

REGIONŲ KOMITETAS

pritaria politiniam tikslui toliau užtikrinti nuoseklumą bendroje rinkoje ir gerinti vidaus rinkos veikimą vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ,

kartu toliau siekia tikslo stiprinti ir plėtoti vartotojų apsaugą ES, kadangi tai yra būtina vienos bendros rinkos veikimo sąlyga,

mano, kad pateiktas pasiūlymas priimti direktyvą dar nėra tinkamas stiprinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba,

nepritaria visiško suderinimo plačiu mastu principui, nes kyla pavojus, kad valstybės narės standartizacijos labui turės atsisakyti tam tikrų vartotojų apsaugos nuostatų,

tikisi, kad valstybės narės ir ateityje turės galimybę taikyti aukštesnius už visoje Bendrijoje taikomus vienodus standartus,

todėl pritaria diferencijuotam požiūriui, kurio laikantis visiškas suderinimas yra priimtinas tik taikant labiau techninio pobūdžio nuostatas, o kitose srityse valstybėms narėms būtų suteikta reguliavimo laisvė,

norėtų pabrėžti, kad pagrindinė informacija, taikoma visoms sutarčių rūšims, turėtų būti konkretesnė,

mano, jog reikia toliau tikslinti ir derinti nuotolinės prekybos sutartis.

Pranešėjas

:

Wolfgang Gibowski (DE/ELP), valstybės sekretorius, Žemutinės Saksonijos žemės įgaliotasis atstovas prie Federacijos

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartotojų teisių

COM(2008) 614 galutinis – 2008/0196 (COD)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

pritaria politiniam tikslui toliau užtikrinti nuoseklumą bendroje rinkoje ir gerinti vidaus rinkos veikimą vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ;

2.

kartu toliau siekia tikslo stiprinti ir plėtoti vartotojų apsaugą ES, kadangi tai yra būtina vienos bendros rinkos veikimo sąlyga;

3.

atsižvelgdamas į tai, pritaria pasiūlymui vartotojų apsaugos srities direktyvas sujungti į vieną taisyklių rinkinį, kuris būtų horizontaliai taikomas visoms direktyvos projekte nurodytoms vartotojų ir prekybininkų santykius nustatančioms sutartims;

4.

tuo pačiu apgailestauja, kad į Komisijos projektą nebuvo įtrauktos visos vartotojų apsaugos srities direktyvos, o apsiribota keturių direktyvų persvarstymu. Taip Komisija praranda galimybę nustatyti bendrą taisyklių rinkinį, skirtą visoms vartotojų teisėms vidaus rinkoje;

5.

taip pat apgailestauja, kad projekte tik iš dalies pavyko panaikinti esamų teisės aktų prieštaravimus ir neaiškumus bei apskritai pagerinti vartotojų apsaugos acquis skaidrumą;

6.

reiškia susirūpinimą dėl (didėjančių) vartotojų apsaugos taisyklių skirtumų ES ir trečiosiose šalyse, todėl siūlo Europos Komisijai skirti šiam klausimui daugiau dėmesio;

Kompetencijos sritys, subsidiarumas ir proporcingumas

7.

pabrėžia, kad iki šiol direktyvose buvo numatyti būtiniausi Europos standartai, todėl valstybės narės galėjo viršyti ES nustatytą vartotojų apsaugos lygį. Keletas šalių plačiai pasinaudojo šia galimybe; mano, jog suteikus tokią galimybę apskritai pagerėtų vartotojų apsauga visose valstybėse narėse;

8.

nepritaria visiško suderinimo plačiu mastu principui, nes kyla pavojus, kad valstybės narės derinimo labui turės atsisakyti specialių vartotojų apsaugos nuostatų, net jei tam tikroje šalyje jos buvo veiksmingos;

9.

mano, kad veiksmingas ir pagrindinio vartotojų teises apibrėžiančio EB sutarties 153 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkantis būtiniausio suderinimo principas iš esmės turėtų būti išlaikytas. Iš esmės valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė didinant vartotojų apsaugos lygį lanksčiai priderinti vartotojų teisę prie savo nacionalinių teisės aktų;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad visiškas suderinimas plačiu mastu būtų naujovė Europos vartotojų apsaugos srityje, kuri neatrodo tikrai būtina. Tik ypatingais techninio pobūdžio atvejais, pasitvirtinus, jog esamos skirtingos nacionalinės nuostatos iš tikrųjų trukdo kelete valstybių veikiančioms įmonėms arba yra didelė kliūtis įgyvendinti keturias pagrindines Europos Sąjungos laisves, reikėtų svarstyti visiško suderinimo taikymo galimybę;

11.

abejoja, ar visiškas suderinimas atitinka esmines subsidiarumo principo doktrinas. Komisija nepateikė svarios priežasties, kodėl ji prisiima visą kompetenciją reguliavimo srityje. Todėl visišką suderinimą reikėtų taikyti tik kelete pagrindinių vidaus rinkos sričių;

12.

taip pat abejoja, ar visiškas suderinimas plačiu mastu didina vartotojų pasitikėjimą ir skatina konkurencingumą. Dabartinės vartotojų problemos iš esmės kyla dėl netikrumo ir sudėtingo teisės aktų tarpvalstybinės prekybos srityje įgyvendinimo (kalbos barjeras, advokatų ir teismų išlaidos ir kt.). Šiuo aspektu direktyva pagerinimo nenumato;

13.

pabrėžia, kad Komisijos siekį siūloma direktyva reguliuoti tiek tarpvalstybinę prekybą, tiek vidaus prekybą valstybėse narėse, dar reikėtų išanalizuoti. Bet kuriuo atveju trūksta įrodymų, kad skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo tarpvalstybinei prekybai;

14.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad suderinimo nuostatos turi būti paremtos aiškiai suprantamais empiriniais argumentais ir realiu poveikio vertinimu;

15.

yra įsitikinęs, kad Eurobarometro atlikta apklausa, kuria buvo remiamasi rengiant šį dokumentą, nėra pakankamas pagrindas priimti siūlomą direktyvą. Bet kuriuo atveju Komisija privalo empiriškai pagrįsti ir įtikinamai paaiškinti, kodėl būtinos atskiros nuostatos. Šiuo metu poveikio vertinime pateikiamas tik abstraktus įvairių galimų veiksmų poveikio vertinimas;

Konkretūs klausimai

Apibrėžtys

16.

mano, kad siūlomoje direktyvoje nepakankamai daroma, kad būtų pašalinti galiojančių vartotojų apsaugos direktyvų sąvokų neaiškumai, kurie lėmė didelį neskaidrumą. Numatytas apibrėžtis reikia labiau patikslinti, netgi tokias sąvokas kaip „vartotojas“ ir „prekiautojas“;

Vartotojams skirta informacija

17.

mano, kad bendrų informacijos reikalavimų nuostatos išlieka neaiškios ir tam tikromis sąlygomis gali lemti didelį teisinį neapibrėžtumą; bent jau privalomos pateikti informacijos sąlyga („prekiautojas pateikia vartotojui toliau nurodytą informaciją, jeigu ji nėra ir be to akivaizdi“) išlieka netiksli ir nėra tinkamas diferencijavimo kriterijus;

18.

pabrėžia, kad pagrindinė informacija, taikoma visoms sutarčių rūšims, turėtų būti konkretesnė;

Vartotojams skirta informacija ir atsisakymo teisė sudarant nuotolinės prekybos sutartis ir sutartis ne prekybai skirtose patalpose

19.

pabrėžia, kad, visų pirma mažosios įmonės skundžiasi, jog jau dabar nebepajėgia įgyvendinti informacijos reikalavimų be teisinių konsultacijų. Standartinis blankas būtų naudingas įmonėms ir vartotojams. Įmonės, naudojančios direktyvoje nurodytą blanką, būtų tikros, kad jų pateikta informacija atitinka direktyvos reikalavimus. Visoje Europoje vartotojams būtų pateikiama informacija tokia pačia forma. Priede pateikiama standartinė forma tik iš dalies atitinka tikslą;

20.

mano, jog reikia toliau tikslinti ir derinti nuotolinės prekybos sutartis. Pasiūlyme, viena vertus, viršijamos dabartinės nacionalinės taisyklės, kita vertus, neatsižvelgiama į senojoje nuotolinės prekybos direktyvoje numatytą išimtį, kad prekėms, kurios „dėl savo kilmės negali būti grąžintos“ teisė atsisakyti sutarties nėra taikoma;

21.

kritiškai vertina siekį visiškai suderinti išnešiojamąją prekybą. Daugiausia išnešiojamosios prekybos bei viešojoje erdvėje pasirašomų prekybos sutarčių yra sudaroma šalies viduje;

22.

abejoja nuostata, pagal kurią atsisakymo teisės neleidžiama taikyti periodinių leidinių prenumeratai ir teikiamoms žaidimų paslaugoms; tai pasakytina ir apie privačius aukcionus internetu, kurie kai kuriose valstybėse narėse (bent jau Vokietijoje) laikomi įprastomis pardavimo sutartimis. Šiuo atveju taip pat turėtų būti numatyta nacionalinė nukrypti leidžianti nuostata;

Kitos pardavimo sutartyse numatytos vartotojų teisės

23.

palankiai vertina „pardavėjui palankius“ pasiūlymus dėl vartojimo prekių pardavimo (teisė pašalinti trūkumus, įvykdymo laikas);

24.

tačiau kritiškai vertina pasiūlymus dėl esminių trūkumų, ypač su tuo susijusių pretenzijų patenkinimo terminą;

Vartotojų teisės, susijusios su sutartinėmis sąlygomis

25.

kritiškai vertina pasiūlymus dėl standartinių sutarčių sąlygų, nes kai kurios siūlomos nuostatos lemtų vartotojų teisių apribojimą. Valstybėse narėse nustatytos teisėtos teisės neturi būti dar labiau ribojamos;

Išvados

26.

mano, kad pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos dar nėra tinkamas stiprinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba. Priešingai – jei siūlomi teisės aktai reiškia nacionalinių įstatymų derinimą prie žemesnio lygio reikalavimų siekiant tenkinti ES reikalavimus, tai gali net susilpninti vartotojų paklausą, nes dėl žemesnių vartotojų apsaugos standartų gali sustiprėti vartotojų dvejonės ir netikrumas;

27.

ryžtingai prieštarauja visiškam suderinimui plačiu mastu ir tikisi, kad valstybės narės ir ateityje turės galimybę taikyti aukštesnius už visoje Bendrijoje taikomus vienodus standartus;

28.

todėl pritaria diferencijuotam požiūriui, kurio laikantis visiškas suderinimas yra priimtinas tik taikant labiau techninio pobūdžio nuostatas, o kitose srityse valstybėms narėms būtų suteikta reguliavimo laisvė. Be to, tai joms suteiktų galimybę greičiau nei Europos teisės aktų leidžiamoji valdžia reaguoti į klaidas;

29.

mano, kad reikia laikytis integruoto požiūrio, t.y. nustatyti apibrėžtis ir taisykles, kurias, siekiant pagerinti visą vartotojų apsaugos acquis, būtų galima taikyti ne tik siūlomos direktyvos apibrėžtoms sritims;

30.

atsižvelgdamas į dabartinį derybų etapą, mano, kad būtini tolesni paaiškinimai ir konsultacijos. Būsimų derybų metu svarbu rasti aukšto vartotojų apsaugos lygio ir įmonių konkurencingumo pusiausvyrą. Reikia stengtis neužkrauti nepagrįstos naštos, ypač mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, bei nesumažinti kai kuriose valstybėse narėse jau pasiekto aukšto vartotojų apsaugos lygio. Derybose taip pat reikėtų siekti, kad vartotojams pateikiama informacija būtų suvienodinta, taptų paprastesnė ir suprantamesnė kitoje valstybėje;

31.

su dideliu susidomėjimu laukia tolesnių diskusijų ir planuoja aktyviai jose dalyvauti.

2009 m. balandžio 22 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE