9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/1

---

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

2009/C 156/01

Sprendimo priėmimo data	2008 7 22
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 683/07
Valstybė narė	Lietuva
Regionas	—
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	Nuostolių, patirtų dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kompensavimas
Teisinis pagrindas	— Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, (Žin., 2002, Nr. 72-3009); — Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, (Žin., 1992, Nr. 2-15); — Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 987 Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemes ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo; — Projektas. Nuostolių, patirtų likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, įvertinimo ir atlyginimo taisyklės.
Priemonės rūšis	Gyvūnų ligų sunaikinimas
Tikslas	Sektoriaus plėtra
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija ir subsidijuojamos paslaugos
Biudžetas	Iš viso 115 000 000 mln. LTL (apie 33,3 mln. EUR)
Pagalbos intensyvumas	100 %
Laikotarpis	Iki 2013 12 31
Ekonomikos sektoriai	Žemės ūkio sektorius
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Gedimino pr. 19 LT-01103 Vilnius LIETUVA/LITHUANIA
Kita informacija	—

Autentišką (-us) sprendimo tekstą (-us) be konfidencialių duomenų galima rasti interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009 5 28
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 48/09
Valstybė narė	Estija
Regionas	—
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	Meetod riigiabi elemendi arvutamiseks Maaelu Edendamise Sihtasutuse garantiide andmisel
Teisinis pagrindas	—
Priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Metodologija kredito garantijomis suteiktai valstybės pagalbai apskaičiuoti
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	—
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	2013 12 31
Ekonomikos sektoriai	Žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovėse veikiančios MVĮ
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Maaelu Edendamise Sihtasutus R. Tobiase 4 10147 Tallinn EESTI/ESTONIA
Kita informacija	—

Autentišką (-us) sprendimo tekstą (-us) be konfidencialių duomenų galima rasti interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/3

---

Komisijos komunikatas dėl Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti pratęsimo

2009/C 156/02

Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (1) nustos galioti 2009 m. spalio 9 d. (2)

Nuo 2004 m., kai šios gairės buvo priimtos, Komisija jas taikė daugeliu atvejų ir sukaupta patirtis rodo, kad šios gairės yra tinkamas tokios rūšies valstybės pagalbos kontrolės pagrindas.

Dėl ekonomikos krizės ekonominė padėtis yra sudėtinga ir nestabili. Siekdama užtikrinti valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms teikimo tęstinumą ir susijusį teisinį tikrumą, Komisija nusprendė pratęsti esamų Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti galiojimą iki 2012 m. spalio 9 d.

---

(1)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2–17.

(2)  Žr. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 102 punktą, OL C 244, 2004 10 1, p. 15.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/4

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5553 – Perdigão/Sadia)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 156/03

2009 m. birželio 29 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32009M5553. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/4

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5510 – Atlantia/Sias/Acciona/Itinere Chilean Assets)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 156/04

2009 m. birželio 26 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32009M5510. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/5

---

Euro kursas (1)

2009 m. liepos 8 d.

2009/C 156/05

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3901
JPY	Japonijos jena	131,02
DKK	Danijos krona	7,4469
GBP	Svaras sterlingas	0,86495
SEK	Švedijos krona	11,0600
CHF	Šveicarijos frankas	1,5162
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,0770
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,047
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	278,10
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7000
PLN	Lenkijos zlotas	4,4338
RON	Rumunijos lėja	4,2178
TRY	Turkijos lira	2,1623
AUD	Australijos doleris	1,7728
CAD	Kanados doleris	1,6206
HKD	Honkongo doleris	10,7738
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,2168
SGD	Singapūro doleris	2,0323
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 776,14
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,3450
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,4984
HRK	Kroatijos kuna	7,3430
IDR	Indonezijos rupija	14 248,39
MYR	Malaizijos ringitas	4,9522
PHP	Filipinų pesas	67,049
RUB	Rusijos rublis	44,1250
THB	Tailando batas	47,368
BRL	Brazilijos realas	2,7686
MXN	Meksikos pesas	18,7010
INR	Indijos rupija	67,9620

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/6

---

Valstybių narių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

2009/C 156/06

Pagalbos Nr.: XA 387/08

Valstybė narė: Nyderlandai

Regionas: De provincies Groningen en Drenthe

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Provinciale Agrarische bedrijfsverplaatsings regelingen, zie onder rechtsgrondslag voor de exacte benamingen.

Teisinis pagrindas:

—	Wet inrichting landelijk gebied;

—	Provinciewet;

—	Wet inkomstenbelasting 2001, art. 3.54;

—

šios provincijos nuostatos: Provincija Schemos pavadinimas Groningen Programma landelijk gebied PMJP 2007-2013 Groningen; deel 3 kader voor subsidies en overeenkomsten; paragraaf 9.3 Beleidsregel Verplaatsing Grondgebonden Agrarische Bedrijven Drenthe Provinciaal Meerjarenprogramma Drenthe, deel 3 subsidiegids, 2. subsidies voor natuur, verwerving EHS, Agrarische bedrijfsverplaatsingen

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos (mln EUR):

Provincija	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Bendra suma (1)
Groningen	0,5	0,5	0,5	0,5	0,5	0,5	3
Drenthe	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	Ne daugiau kaip 4,8

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 6 straipsnį nuo žemės priklausomoms žemės ūkio valdoms teiktina pagalba sudaro:

Kad ūkininkai, likviduojantys įmones dėl mokesčių, galėtų perkelti savo ūkį, jie privalo mokėti (buvusios) valdos nematomų rezervų ir panašaus turto mokestį. Šios ūkininkų išlaidos yra tiesiogiai ir neatskiriamai siejamos su valdos perkėlimu. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 6 straipsnio 2 dalimi, pagal šią pagalbos priemonę teikiama pagalba gali sudaryti iki 100 % patirtų išlaidų.

Su perkėlimu susijusias išlaidas (pagal a punktą) sudaro:

faktinės perkėlimo išlaidos (pavyzdžiui, resursų ir gyvulių perkėlimo į naują vietą išlaidos);

notaro, žemės įregistravimo mokesčiai;

su perkėlimu susijusių perdavimo mokesčių mokėjimo išlaidos;

su perkėlimu susiję konsultavimo paslaugų mokesčiai (pavyzdžiui, mokesčiai už nekilnojamojo turto agentų, buhalterių paslaugas).

Su perkėlimu susijusias išlaidas (pagal b punktą) sudaro:

ūkio pastatų ir įrenginių naujoje vietoje investicijų išlaidos;

bendrieji (konsultavimo paslaugų) mokesčiai, pavyzdžiui, mokesčiai už architektų, inžinierių, konsultantų paslaugas ir galimybių studijas. Pagalba netaikoma teisinių mokesčių (licencijų, žemės panaudojimo plano keitimo, 19 straipsnyje numatytų procedūrų, ekologiškai švarios žemės sertifikatų ir pan.) išlaidoms padengti.

Kompensacija pagal b ir c punktus skaičiuojama pagal vyraujančią rinkos vertę. Pagalba sudaro 40 % teigiamo skirtumo tarp senosios vietos ir pastatų vyraujančios rinkos vertės ir bendros šių išlaidų sumos:

naujos žemės ūkio vietos ir pastatų vyraujančios rinkos vertės, ir

investicijų, susijusių su naujo ūkio pastatų įkūrimu, modernizavimu, pakeitimu ir (arba) išplėtimu.

Įgyvendinimo data: Kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 18 straipsnio 1 dalyje, pagalbos schema bus pradėta įgyvendinti ją paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba po potvarkio dėl 2007 m. rugsėjo 3 d. potvarkio, iš dalies keičiančio 2001 m. pajamų mokesčio įgyvendinimo potvarkį (Uitvoeringsbesluit inkomstenbelasting 2001, Stb. 2007, 328), įsigaliojimo paskelbimo.

Schemos taikymo trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Perspektyvių ūkių perkėlimas visuomenės labui, siekiant gerinti erdvės ar žemės ūkio struktūras, kaimo vietoves, kraštovaizdį, vandens struktūras arba aplinką.

Ekonomikos sektorius (-iai): Visos pirminės žemės ūkio valdos, užsiimančios EB sutarties I priede išvardytų produktų gamyba.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Provincija	Adresas
Groningen	Postbus 610, 9700 AP Groningen
Drenthe	Postbus 122, 9400 AC Assen

Interneto svetainės:

Provincija	Interneto svetainė
Groningen	http://www.provinciegroningen.nl/boa/documenten/boerderijverplaatsingr0901.pdf
Drenthe	www.provincie.drenthe.nl/actueel/bekendmakingen/?ActItmIdt=12790

Kita informacija: Pagal kaimo plėtros 2007–2013 m. programos 125 priemonę numatyta galimybė subsidijuoti valdų perkėlimą. Provincijos nusprendė nesinaudoti šia galimybe, kadangi anksčiau paminėtoje lentelėje numatoma tik išmetamųjų amoniakų teršalų ir nuosėdų mažinimo subsidijavimo galimybė, o reikėtų praplėsti subsidijų schemos modelį, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti nacionalinės ir provincijos politikos tikslus, susijusius su kaimo vietovėmis, vandens ir žemės ūkio struktūromis.

Pagalbos Nr.: XA 442/08

Valstybė narė: Ispanija

Regionas: Castilla-La Mancha

Pagalbos schemos pavadinimas: Ayudas para la realización de auditorías, análisis y estudios

Teisinis pagrindas: Convocatorias de ayudas para las cooperativas agrarias:

Orden de 8.6.2000 de la Consejería de Agricultura y Medio Ambiente por la que se establecen los programas de fomento de la calidad agroalimentaria en Castilla-La Mancha (FOCAL 2000) programa 1 cooperativismo agrario

Orden de de la Consejería de Agricultura y Desarrollo Rural, por la que se aprueban las bases reguladoras de las ayudas para la mejora de las estructuras asociativas agrarias en Castilla-La Mancha y se convocan dichas ayudas para el año 2009.

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Bendra suma – 200 000 EUR.

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų:

išorės įmonių, atliekančių auditą, tyrimus ar studijas, arba nustatančių kokybės standartus pateiktose sąskaitose norodytos išlaidos;

dalyvavimo parodose, mugėse ar kituose renginiuose mokesčiai, renginiams skirtų leidinių ir stendų nuomos išlaidos.

Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje.

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė:

Pagalbos tikslas: Techninė pagalba (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnis) ir kokybiškų žemės ūkio produktų gamyba (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnis).

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Consejería de Agricultura y Desarrollo Rural

C/Pintor Matías Moreno, no 4

45004 Toledo

ESPAÑA

Interneto svetainė: Laikinoji:

http://www.jccm.es/agricul/paginas/ayudas/cooperativismo/cooperativismo.htm

paskelbus:

www.jccm.es/cgi-bin/docm.php3

---

(1)  Sumos per metus yra orientacinės, bendras planuojamas biudžetas išlieka nepakitęs.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/9

---

Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

2009/C 156/07

Pagalbos Nr.: XA 82/09

Valstybė narė: Ispanija

Regionas: Comunitat Valenciana

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Intercitrus

Teisinis pagrindas: Propuesta de Resolución del expediente acogido a la linea «Promoción Agroalimentaria de los cítricos»

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba visa įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 250 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje.

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: 2009 m. gruodžio mėn.

Pagalbos tikslas: Dalyvavimas mugėse; įmonių keitimosi žiniomis forumų organizavimas; informavimo kampanijų rengimas, siekiant paskatinti vartoti apelsinus ir klementinas, atskleidžiant jų maistines savybes ir naudą sveikatai, bet nedarant jokių nuorodų į įmones, prekių ženklus ar kilmės vietą; mokiniams skirtų reklaminių kampanijų mokyklose rengimas; mokslinės medžiagos peržiūra ir analizė, kad būtų galima pateikti pasiūlymus įtraukti apelsinus ir klementinus į sąrašus, sudarytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą; žinių apie šių produktų rinkos plėtrą gilinimas. Reikalavimus atitinkančios veiklos rūšys atitinka Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje išvardintas veiklos rūšis.

Ekonomikos sektorius (-iai): Valensijos regiono žemės ūkio maisto produktų MVĮ.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Conselleria de Agricultura, Pesca y Alimentación

C/Amadeo de Saboya, 2

46010 Valencia

ESPAÑA

Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/INTERCITRUS%202009.pdf

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: XA 96/09

Valstybė narė: Ispanija

Regionas: Comunitat Valenciana

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Consejo Regulador Igp Cítricos Valencianos.

Teisinis pagrindas: Ayuda individual nominativa: Presupuestos de la Generalitat 2009.

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 604 750,00 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje.

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: 2009 gruodžio mėn.

Pagalbos tikslas: Parodų, konkursų, mugių ir įmonių keitimosi žiniomis forumų organizavimas ir dalyvavimas juose. (Reikalavimus atitinkančios išlaidos: pristatymams skirtų patalpų ir stendų nuomos išlaidos; dalyvio mokesčiai; susijusios kelionės ir leidinių išlaidos). Leidinių, pavyzdžiui, katalogų leidyba arba interneto svetainių, kuriose pateikiama informacija apie atitinkamo regiono arba atitinkamo produkto gamintojus, kūrimas, jei ši informacija ir jos pateikimas yra neutralūs ir jei visi suinteresuoti gamintojai turi lygias galimybes būti paminėti šiuose leidiniuose. Bendro pobūdžio faktinės informacijos apie produktą, jo maistinę vertę ir vartojimo rekomendacijas sklaida; gali būti paminėta produkto kilmė, jei nuoroda į kilmę tiksliai atitinka Europos bendrijoje įregistruotas nuorodas (15 straipsnio 2 dalies e punkto paskutinioji įtrauka).

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje nurodytos veiklos rūšys.

Ekonomikos sektorius (-iai): Valensijos regiono žemės ūkio maisto produktų MVĮ.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Conselleria de Agricultura, Pesca y Alimentación

C/Amadeo de Saboya, 2

46010 Valencia

ESPAÑA

Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/Consejo_Regulador_IGP_CITRICOS_VALENCIANOS.pdf

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: XA 99/09

Valstybė narė: Prancūzija

Regionas: département de la Haute-Garonne

Pagalbos schemos pavadinimas: Indemnisation des pertes entraînées par la fièvre catarrhale ovine (FCO) en Haute-Garonne: réduction des surcoûts de mise en «quarantaine» des jeunes bovins en surplus sur les exploitations.

Teisinis pagrindas: Articles L 1511-2 et L 1511-5 du code général des collectivités territoriales,

2006 m. gruodžio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 2 dalis,

Arrêté du 15 décembre 2008 modifiant l'arrêté du 1er avril 2008 définissant les zones réglementées relatives à la fièvre catarrhale du mouton,

1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (EB) 90/424 dėl išlaidų veterinarijos srityje,

Délibération du Conseil général de la Haute-Garonne du 28 janvier 2009.

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 1 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: iki 100 %

Ši pagalba skirta galvijams, atitinkantiems šiuos kriterijus:

gimusiems ūkyje 2008 m. sausio 1 d. – birželio 1 d. ir užregistruotiems Aukštutinės Garonos teritorijoje,

esantiems ūkyje nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d.,

paskiepytiems nuo 1 ir 8 mėlynojo liežuvio ligos serotipų,

parduotiems iki 2009 m. kovo 1 d.

Ši pagalba skirta padengti papildomas dėl jaunų galvijų karantinavimo patirtas išlaidas, t.y. 100 proc. padengiamos papildomos išlaidos arba 105 EUR už kiekvieną galviją.

Dėl neigiamų virusologijos tyrimų rezultatų 62 dienas trukęs karantinas atsieina 161,44 EUR, o 81 dieną trukęs karantinas atsieina 201,72 EUR

—   maitinimas: 1,70 EUR per dieną;

—   kraiko ir veterinarinės priežiūros išlaidos: 0,42 EUR per dieną;

—   atidėjimas: 30 EUR už galviją.

Išlaidos 62 dienoms

= (1,7 + 0,42) × 62 + 30 = 161,44 EUR

Išlaidos 81 dienai

= (1,7 + 0,42) × 81 + 30= 201,72 EUR

Pirmuoju atveju augintojo išlaidos sieks mažiausiai 56,44 EUR.

Antruoju atveju augintojo išlaidos sieks mažiausiai 96,72 EUR.

Taikymo data: 2009 m. kovo 27 d., prašymo taikyti išimtį registracijos numerį paskelbus Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje.

Pagalbos schemos trukmė: iki 2009 m. pabaigos.

Pagalbos tikslas: Kadangi Aukštutinės Garonos departamentas

2008 m. birželio 20 d. tapo ribojimų dėl mėlynojo liežuvio ligos 8 serotipo taikymo zona,

2008 m. rugpjūčio 22 d. tapo ribojimų dėl mėlynojo liežuvio ligos 1–8 serotipų taikymo zona,

departamento gyvulių augintojai turėjo jaunus galvijus laikyti ūkyje, kol jie įgijo imunitetą, nepaisant to, kad Aukštosios Garonos departamente įprasta parduoti eksportuoti dar liesus gyvulius (maždaug 5 mėn.).

Aukštosios Garonos departamento tarybos pagalba skirta kompensuoti dalį dėl karantinavimo patirtų išlaidų.

Nacionalinė programa, skirta kovai su avių mėlynojo liežuvio liga, jau sukurtų priemonių šios ligos stebėsenai ir priežiūrai papildymas ir ši pagalba gyvulių augintojams išskirtiniais atvejais suteiks galimybę padengti papildomas dėl vyriškos ir moteriškos lyties jaunų galvijų karantinavimo patirtas išlaidas; dėl karantino gyvuliai buvo laikomi nuo 2008 m. birželio 20 d. ir nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d., laiku vakcinuojami ir įgijo imunitetą, todėl galima juos eksportuoti.

Visi jaunų galvijų tinkamumo kriterijai ir bendras šių kriterijų taikymo pobūdis garantuoja, kad pagalba skiriama tikslingai, t. y. tik tiems gyvūnams, kurie buvo laikomi karantine.

Ekonomikos sektorius (-iai): galvijų sektorius.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Conseil général de la Haute-Garonne

1 boulevard de la Marquette

31090 Toulouse Cedex

FRANCE

Tinklalapis: http://www.cg31.fr/upload/pdf_dadre_fco/aide_au_maintien_quarantaine_bovins.pdf

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/12

---

Muitinės įstaigų (1), kuriose Komisijos reglamento (EB) Nr. 1635/2006 (2) I priede išvardyti produktai gali būti deklaruojami išleidimui į laisvą apyvartą Europos bendrijoje, sąrašo atnaujinimas

2009/C 156/08

Valstybė narė	Muitinės įstaiga
BELGIQUE/BELGIË	Anvers DE — voie maritime Bierset — (Grâce-Hollogne) DE – voies aérienne et/ou terrestre Bruxelles DE — voie aérienne Zaventem D — voie aérienne
БЪЛГАРИЯ	Varna and Bourgas ports Sofia, Varna and Bourgas airports
ČESKÁ REPUBLIKA	Visos muitinės
DANMARK	Kiekvienas uostas ar oro uostas Danijoje
DEUTSCHLAND	Baden-Württemberg	HZA Lörrach–ZA Weil-am-Rhein-Autobahn HZA Stuttgart–ZA Flughafen HZA Ulm–ZA Aalen
	Bayern	HZA München–ZA Flughafen HZA Regensburg–ZA Furth-im-Wald-Schafberg HZA Schweinfurt–ZA Bayreuth HZA Nürnberg–ZA Erlangen-Tennenlohe
	Berlin	HZA Berlin–ZA Marzahn HZA Potsdam–ZA Berlin-Flughafen-Tegel
	Brandenburg	Bereich HZA Frankfurt (Oder) HZA Frankfurt (Oder)–ZA Frankfurt (Oder) Autobahn HZA Frankfurt (Oder)–ZA Forst-Autobahn Bereich HZA Potsdam HZA Potsdam–ZA Berlin-Flughafen Schönefeld
	Bremen	HZA Bremen–ZA Neustädter Hafen HZA Bremerhaven–ZA Bremerhaven
	Hamburg	HZA Hamburg-Hafen–ZA Waltershof-Abfertigung Köhlfleetdamm HZA Hamburg-Stadt–ZA Oberelbe HZA Hamburg-Hafen–ZA Waltershof HZA Itzehoe–ZA Hamburg-Flughafen
	Hessen	HZA Frankfurt-am-Main-Flughafen
	Mecklenburg-Vorpommern	HZA Stralsund–ZA Rostock-Grenzkontrollstelle Rostock
	Niedersachsen	HZA Hannover–ZA Hannover-Nord HZA Braunschweig–ZA Braunschweig-Broitzem
	Nordrhein-Westfalen	HZA Dortmund–ZA Ost HZA Düsseldorf–ZA Flughafen
	Rheinland-Pfalz	HZA Koblenz–ZA Hahn-Flughafen
	Schleswig-Holstein	HZA Kiel–ZA Wik, Grenzkontrollstelle Kiel Ostuferhafen HZA Kiel–ZA Travemünde
EESTI	Narva, Koidula, Luhamaa pasienio postai, Tallinn oro uostas, Tallinn, Paljassaare ir Muuga uostai
EΛΛAΔA	Αθηνών, Πειραιά, Kρατικoύ Αερoλιμένα Αθηνών, Θεσσαλoνίκης, Αερoλιμένα Miκρας, Bόλoυ, Πατρών, Hρακλείoυ, Αερoλιμένα Hρακλείoυ Kρήτης, Kαβάλας, Iωαννίνων, Nαυπλίoυ
ESPAÑA	Barcelona (Aeropuerto), Barcelona (Puerto), Irun (Carretera), La Junquera (Carretera), Madrid (Aeropuerto)
FRANCE	Bordeaux: transport aérien Brive: transport terrestre Dunkerque: transport maritime Lille: transport aérien et terrestre Lyon-Satolas: transport aérien Le Puy-en-Velay: transport terrestre Marseille: transport aérien, terrestre et maritime Nice-aéroport: transport aérien Orly: transport aérien Roissy: transport aérien et terrestre Rungis: transport terrestre Saint-Julien-en-Genevois: transport terrestre Saint-Louis/Bâle: transport aérien et terrestre Strasbourg: transport terrestre Thionville: transport terrestre Toulouse-Blagnac: transport aérien Valence: transport terrestre
IRELAND	Visos muitinės įstaigos
ITALIA	Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Trieste Ufficio di Sanità aerea di Torino–Caselle Ufficio di Sanità aerea di Roma–Fiumicino Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Venezia Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Genova Ufficio di Sanità marittima di Livorno Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Ancona Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Brindisi Ufficio di Sanità aerea di Varese–Malpensa Ufficio di Sanità aerea di Bologna–Panicale Ufficio di Sanità marittima ed aerea di Bari Posto d'Ispezione frontaliera di Chiasso
ΚΎΠΡΟΣ	Visos muitinės
LATVIJA	Roads: Grebneva, Pãternieki, Terehova; Railways: Daugavpils, Rēzekne-2; Seaports: Liepāja, Rĭga, Ventspils; Airport: Rĭga; Post: Rĭga International branch of the Latvian Post Office
LIETUVA	Visos muitinės
LUXEMBOURG	Bureau des Douanes et Accises Centre douanier–Luxembourg Bureau des Douanes et Accises Luxembourg-Aéroport–Niederanven
MAGYARORSZÁG	Visos muitinės
MALTA	The Air Freight Section at Malta International Airport, Luqa The Sea Freight Entry Processing Unit at Customs House, Valletta The Parcel Post Office at Customs Office, Qormi
NEDERLAND	Visos muitinės įstaigos
ÖSTERREICH	Nickelsdorf Heiligenkreuz Spielfeld Tissis Wien–Flughafen Schwechat
POLSKA	Visos muitinės
PORTUGAL	Aeroportos de Lisboa, Porto e Faro Portos de Lisboa e Leixões
ROMÂNIA	Visos muitinės
SLOVENIJA	Obrežje (road border crossing), Koper (port border crossing), Dobova (railway border crossing), Gruškovje (road bordercrossing), Jelšane (road border crossing), Brnik (air border crossing), Ljubljana (road and railway)
SLOVENSKO	Visos muitinės
SUOMI — FINLAND	Helsinki, Vaalimaa, Niirala, Vartius, Raja-Jooseppi, Utsjoki, Kilpisjärvi, Helsinki-Vantaan lentoaseman
SVERIGE	Arlanda, Göteborg, Landvetter, Helsingborg, Karlskrona, Stockholm, Ystad, Karlshamn
UNITED KINGDOM	Belfast International Airport, Port of Belfast, Port of Dover, Port of Falmouth, Port of Felixstowe, Gatwick Airport, Glasgow Prestwick Airport, Manchester Airport, Port of Hull and Goole, Port of London, Port of Southampton

---

(1)  Atnaujinimas pateikiamas kursyvu.

(2)  OL L 306, 2006 11 7, p. 3.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/15

---

ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas trims ELPA valstybėms nuo 2009 m. kovo 1 d.

(Paskelbta pagal 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL (paskelbto OL L 139, 2006 5 25, p. 37 ir EEE priede Nr. 26/2006, 2006 5 25, p. 1) 10 straipsnį.)

2009/C 156/09

Bazinės normos apskaičiuojamos remiantis Institucijos valstybės pagalbos gairių, iš dalies pakeistų 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendimu Nr. 788/08/COL, skyriumi dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo. Remiantis valstybės pagalbos gairėmis taikytinos orientacinės palūkanų normos gaunamos pridedant atitinkamas maržas. Diskonto normos atveju prie bazinės palūkanų normos turi būti pridedama 100 bazinių punktų marža. Susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų norma taip pat paprastai bus apskaičiuojama prie bazinės palūkanų normos pridedant 100 bazinių punktų, kaip numatyta 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendime Nr. 789/08/COL, iš dalies keičiančiame 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą Nr. 195/04/COL (paskelbtą OL L 139, 2006 5 25, p. 37 ir EEE priede Nr. 26/2006, 2006 5 25, p. 1).

	Islandija	Lichtenšteinas	Norvegija
2009 1 1–2009 1 31	16,42	2,95	6,43
2009 2 1–2009 2 28	16,42	2,33	5,41
2009 3 1–	16,42	1,58	4,26

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/16

---

Állami támogatások engedélyezése az EGT-megállapodás 61. cikke és a Felügyeleti és Bírósági Megállapodás (FBM) 3. jegyzőkönyve 1. cikkének (3) bekezdése értelmében

2009/C 156/10

Az EFTA Felügyeleti Hatóság nem emel kifogást a következő támogatási intézkedéssel kapcsolatban:

A határozat elfogadásának időpontja:

Bylos numeris: 64824

EFTA-állam: Norvégia

Régió: —

A támogatás megnevezése (és/vagy a kedvezményezett neve): Bioenergia program (The Bioenergy Scheme)

Jogalap: A norvég nemzeti költségvetés, 1150. fejezet, 50. tétel és az éves mezőgazdasági megállapodás

Az intézkedés típusa: Támogatási program

Célkitűzés: Környezetvédelem

A támogatás formája: Közvetlen támogatás

Költségvetés: Évi 35 millió NOK (megközelítőleg 3,9 millió EUR). Az éves költségvetés az országgyűlés költségvetési eljárásainak függvénye

A támogatás intenzitása: Az iránymutatásoknak megfelelően

Az intézkedés érvényességi ideje:

A támogatást nyújtó hatóság neve és címe:

Ministry of Agriculture and Food

P.O. Box 8007

0030 Oslo

NORWAY

Egyéb információk: —

A határozat bizalmas adatokat már nem tartalmazó, hiteles nyelvi változata(i) az alábbi internetcímen található(k) meg:

http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/17

---

ELPA priežiūros institucija nustatė, kad toliau nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį

2009/C 156/11

Sprendimo priėmimo data:

Bylos numeris: 65833

ELPA valstybė: Norvegija

Regionas: —

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas): „Eksportfinans“ skirtas valstybės finansavimas

Teisinis pagrindas: EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis

Priemonės rūšis: Paskola

Tikslas: Teikti „Eksportfinans“ ilgalaikį finansavimą

Pagalbos forma: Tiesioginės paskolos

Biudžetas: 30 mlrd. NOK (apytikriai 3,1 mlrd. EUR)

Intensyvumas: —

Trukmė: Iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Ekonomikos sektoriai: „Eksportfinans“ finansuoja visą Norvegijos eksporto pramonę

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

The Norwegian State, Ministry of Trade and Industry

Einar Gerhardsensplass 1

0030 Oslo

NORWAY

Kita informacija: —

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje

http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/18

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. lapkričio 5 d.

dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal EEE susitarimo XI priedo 5cl punkte nurodytą aktą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos), priderintą prie to Susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis, pateiktomis to Susitarimo XI priede

2009/C 156/12

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1),

ATSIŽVELGDAMA į ELPA šalių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

ATSIŽVELGDAMA į EEE susitarimo XI priedo 5cl punkte nurodytą aktą (2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos)  (2), priderintą prie to Susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis, pateiktomis to Susitarimo XI priede, visų pirma į jo 15 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Sprendimą Nr. 194/04/KOL, priėmusį rekomendaciją dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, ir gaires dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo,

kadangi:

(1)

Pagrindų direktyva nustato teisinius elektroninių ryšių sektoriaus pagrindus, kuriais siekiama reaguoti į konvergencijos tendencijas, įtraukiant į jos taikymo sritį visus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Reguliavimo sistemos tikslas – laipsniškai mažinti konkrečiam sektoriui taikomas ex ante taisykles, plėtojantis konkurencijai rinkoje.

(2)	Pagrindų direktyvos 15 straipsnis numato, kad ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) po viešų konsultacijų ir konsultacijų su nacionalinėmis ELPA šalių reguliavimo institucijomis (toliau – NRI) priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų.

(3)

Šios rekomendacijos tikslas – nurodyti tas produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante reguliavimas gali būti pagrįstas pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalį. Bet kokio ex ante reguliavimo tikslas – suteikti naudos galutiniams paslaugų gavėjams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas. Atitinkamų rinkų apibrėžtis ilgainiui gali kisti ir kinta, nes keičiasi produktų ir paslaugų ypatybės, paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo galimybėms. Kadangi 2004 m. liepos 14 d. rekomendacija (3) galioja jau daugiau nei ketverius metus, tad atsižvelgiant į rinkos pokyčius EEE dabar jau reikėtų patikslinti pradinę jos redakciją. Taigi ši rekomendacija keičia 2004 m. liepos 14 d. rekomendaciją, priimtą Sprendimu Nr. 194/04/KOL.

(4)

Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Institucija apibrėžtų rinkas, laikydamasi konkurencijos teisės principų. Todėl konkurencijos teisės principai yra naudojami šioje rekomendacijoje produktų rinkos riboms elektroninių ryšių sektoriuje nustatyti, o apibrėžtųjų rinkų, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, nustatymas ar pasirinkimas priklauso nuo to, ar tos rinkos turi ypatybių, kuriomis gali būti pateisintas ex ante reguliavimo įpareigojimų nustatymas. Šios rekomendacijos terminija yra pagrįsta Pagrindų direktyvoje ir Direktyvoje 2002/22/EB (4) naudojama terminija. Pagal Pagrindų direktyvą būtent nacionalinės reguliavimo institucijos apibrėžia atitinkamas rinkas pagal nacionalines aplinkybes, visų pirma geografines rinkas savo teritorijoje.

(5)

Rinkų nustatymą pagal šią rekomendaciją reikėtų pradėti nuo mažmeninių rinkų apibrėžimo, atsižvelgiant į ateities perspektyvą, į paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą. Apibrėžus mažmenines rinkas, reikėtų nustatyti atitinkamas didmenines rinkas. Jeigu vartotojų rinkai tiektų vertikaliai integruota įmonė arba įmonės, potencialiai neintegruotoms įmonėms būtų sunku gauti reikiamų žaliavų. Todėl siekiant nustatyti, ar rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas, gali reikėti suformuoti hipotetinę tiekėjų didmeninę rinką. Elektroninių ryšių sektoriaus rinkos dažnai yra dvilypės, nes jos apima per tinklus ar platformas teikiamas paslaugas, dėl kurių naudotojai visi kartu atsiduria bet kurioje rinkos pusėje; pavyzdžiui, galutiniai naudotojai, kurie keičiasi informacija, arba informacijos ar turinio siuntėjai ir gavėjai. Į šiuos aspektus reikia atsižvelgti svarstant rinkų nustatymo ir apibrėžimo klausimus, nes jie gali turėti įtakos tiek rinkų apibrėžimo būdui, tiek tam, ar rinkos turės tų ypatybių, kurios gali pateisinti ex ante reguliavimo įpareigojimų nustatymą.

(6)

Siekiant nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, reikėtų taikyti toliau nurodytus suvestinius kriterijus. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Jos gali būti struktūrinio, teisinio ar reguliuojamojo pobūdžio. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, dėl dinamiško elektroninių ryšių rinkų pobūdžio ir veikimo dar reikėtų atsižvelgti į galimybes įveikti kliūtis ir patekti į rinką per tam tikrą laiką. Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą laikotarpį. Taikant šį kriterijų, tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas.

(7)

Pagrindiniai svarstytini rodikliai, vertinant pirmąjį ir antrąjį kriterijus, panašūs į jau aptartus, atliekant į ateitį orientuotą rinkos analizę, visų pirma tai patekimo į rinką kliūčių rodikliai nesant reguliavimo (įskaitant neatsiperkančių išlaidų dydį), rinkos struktūra, rinkos veikimas ir rinkos dinamika, įskaitant tokius rodiklius, kaip rinkos dalys ir tendencijos, rinkos kainos ir tendencijos, taip pat konkuruojančių tinklų ar infrastruktūrų mastas ir aprėptis. Kiekvienai rinkai, kuri nesant ex ante reguliavimo atitinka visus tris kriterijus, gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

(8)

Konkurencijos atžvilgiu, naujai besiformuojančioms rinkoms neturėtų būti nustatomi netinkami įpareigojimai, net jei šalis įgijo pranašumą pirmoji patekusi į rinką pagal Pagrindų direktyvą. Laikoma, kad naujai besiformuojančios rinkos apima produktus ar paslaugas, jeigu dėl jų naujumo labai sudėtinga nuspėti paklausos sąlygas ar patekimo į rinką ir pasiūlos sąlygas, ir todėl sunku taikyti tuos tris kriterijus. Tikslas, dėl kurio naujai besiformuojančioms rinkoms nebūtų nustatomos su konkurencija susijusios reguliavimo priemonės, yra skatinti naujoves, kaip reikalaujama Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje; kartu reikėtų užkirsti kelią pirmaujančiai įmonei išstumti tokias rinkas, kaip nurodyta ir Institucijos gairėse dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal elektroninių ryšių ir paslaugų reglamentavimo sistemą (5). Laipsniški esamos tinklo infrastruktūros atnaujinimai retai sudaro sąlygas naujai rinkai ar besiformuojančiai rinkai. Tai, ar nėra produkto pakeičiamumo galimybės, reikia nustatyti atsižvelgiant ir į paklausos, ir į pasiūlos perspektyvas, prieš darant išvadą, kad jis jau nėra esamos rinkos dalis. Naujų mažmeninių paslaugų atsiradimas gali lemti naujos išvestinės didmeninės rinkos susiformavimą taip, kad tokios mažmeninės paslaugos negalėtų būti teikiamos naudojantis esamais didmenos produktais.

(9)	Kalbant apie patekimo į rinką kliūtis, šioje rekomendacijoje yra svarbios dviejų tipų kliūtys: struktūrinės kliūtys ir teisinės arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys.

(10)

Struktūrinės kliūtys, trukdančios patekti į rinką, atsiranda dėl pradinių kainų arba paklausos, kurios sukuria nevienodas sąlygas esamiems ir naujiems rinkos dalyviams ir neleidžia naujiems dalyviams patekti į rinką. Pavyzdžiui, didelės struktūrinės kliūtys gali būti, kai rinkai būdingas absoliučių sąnaudų pranašumas, didelė masto ekonomija ir (arba) aprėpties ekonomija, pajėgumų apribojimai ir didelės neatsiperkančios išlaidos. Šiuo metu tokios kliūtys vis dar egzistuoja vietinės prieigos tinklų fiksuotose vietose įrengimui ir (arba) teikimui. Panaši struktūrinė kliūtis taip pat gali būti tais atvejais, kai paslaugai teikti būtina tinklo sudedamoji dalis, kurios techniškai negalima dubliuoti arba galima dubliuoti tik tokia kaina, kuri konkurentams yra nenaudinga.

(11)

Teisinės arba reguliavimo kliūtys pagrįstos ne ekonominėmis sąlygomis, o atsiranda dėl įstatyminių, administracinių ir kitų valstybės taikomų priemonių, kurios daro tiesioginį poveikį patekimo į rinką sąlygoms ir (arba) operatorių padėčiai atitinkamoje rinkoje. Kaip pavyzdį galima paminėti teisines ir reguliavimo kliūtis, neleidžiančias patekti į rinką, nes yra apribotas įmonių, turinčių prieigą prie atitinkamoms paslaugoms teikti reikalingo spektro, skaičius. Kiti teisinių ar reguliavimo kliūčių pavyzdžiai – kainų kontrolė arba kitos su kainomis susijusios įmonėms taikomos priemonės, kurios turi įtakos ne tik patekimui į rinką, bet ir įmonių padėčiai rinkoje. Teisinės arba reguliavimo kliūtys, kurias galima pašalinti per apibrėžtą laikotarpį, paprastai neturėtų būti laikomos ekonominėmis patekimo į rinką kliūtimis, atitinkančiomis pirmąjį kriterijų.

(12)

Patekimo į rinką kliūtys taip pat gali būti ne tokios svarbios inovacinėse rinkose, kuriose vyksta nuolatinė technologinė pažanga. Tokiose rinkose konkurenciją dažnai varžo potencialių, rinkoje dar nedalyvaujančių, konkurentų inovacijų grėsmė. Tokiose inovacinėse rinkose tarp įmonių, kurios esamoje „statiškoje“ rinkoje nebūtinai yra konkurentės, gali egzistuoti dinamiška ir ilgesnės perspektyvos konkurencija. Šioje rekomendacijoje nenurodomos rinkos, kuriose nenumatoma, kad artimiausioje ateityje išliks patekimo į rinką kliūtys. Vertinant tikimybę, kad patekimo į rinką kliūtys išliks, jei nebus reguliavimo, būtina išnagrinėti, ar pramonėje dažnai ir sėkmingai buvo patenkama į rinką ir ar taip bus ateityje, ar tikėtina, kad patekti į rinką bus galima pakankamai tiesiogiai ir užtikrintai, kad būtų apribota įtaka rinkoje. Patekimo į rinką kliūčių reikšmė priklausys, inter alia, nuo minimalaus tikrojo gaunamos naudos masto ir neatsiperkančių išlaidų.

(13)

Net tuo atveju, jei rinkai būdingos didelės patekimo į ją kliūtys, kiti struktūriniai veiksniai toje rinkoje gali rodyti, kad per atitinkamą laikotarpį rinkoje atsiras veiksminga konkurencija. Pavyzdžiui, rinkos dinamiką gali paskatinti technologijų plėtra arba produktų ir rinkų konvergencija, o dėl to skirtingose produktų rinkose veikiantys subjektai tarpusavyje gali pradėti taikyti konkurencinius suvaržymus. Taip, pavyzdžiui, gali būti ir rinkose, kuriose yra ribotas, bet pakankamas įmonių su skirtingomis sąnaudų struktūromis, skaičius ir kainų atžvilgiu lanksti paklausa. Rinkoje taip pat gali būti perteklinių pajėgumų, kurie konkuruojančioms įmonėms paprastai leistų labai greitai padidinti gamybą, reaguojant į kainų padidėjimą. Ilgainiui tokiose rinkose įmonėms priklausančios rinkos dalys gali keistis ir (arba) gali pradėti mažėti kainos. Ten, kur rinkos dinamika sparčiai kinta, reikėtų atidžiai pasirinkti atitinkamą laikotarpį, kad būtų galima atsižvelgti į susijusius rinkos pokyčius.

(14)

Sprendimas įvardyti rinką, kuriai galima taikyti ex ante reguliavimą, taip pat turėtų priklausyti nuo to, ar konkurencijos teisės rinkos neveikimo klausimui spręsti pakanka pirmų dviejų kriterijų. Tikėtina, kad intervencinių konkurencijos teisės priemonių nepakaks, jei intervencijos priemonės, skirtos atitaisyti rinkos nepakankamumą, vykdymo reikalavimai būtų dideli arba jei intervencinių priemonių reikėtų imtis neišvengiamai dažnai ir (arba) reikiamu laiku.

(15)

Trijų kriterijų taikymas turėtų apriboti rinkų, kurioms gali būti nustatomi ex ante reguliavimo įpareigojimai elektroninių ryšių sektoriuje, skaičių ir taip būtų prisidėta prie reglamentavimo sistemos tikslo laipsniškai sumažinti konkrečiam sektoriui taikomų ex ante taisyklių skaičių rinkoje plėtojantis konkurencijai. Šie kriterijai turėtų būti taikomi kaip suvestiniai, kad bent vieno iš jų neįvykdymas reikštų, jog rinka neturėtų būti įvardyta kaip tokia, kuriai galima taikyti ex ante reguliavimą.

(16)

Reguliavimo kontrolė mažmeninėms paslaugoms turėtų būti taikoma tik tada, kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad atitinkamos didmeninės priemonės arba priemonės, skirtos operatoriaus pasirinkimui arba išankstiniam jo pasirinkimui, trukdytų užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir visuomeninius interesus. Taikydamos intervencines priemones didmeniniu lygmeniu, įskaitant poveikio priemones, kurios gali turėti įtakos mažmeninėms rinkoms, EEE šalys gali užtikrinti, kad įprastiems konkurencijos procesams būtų atvira kuo didesnė vertės grandinės dalis ir taip galutiniai naudotojai gautų geriausius rezultatus. Todėl šioje rekomendacijoje daugiausia įvardijamos didmeninės rinkos, kurių tinkamu reguliavimu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad nėra veiksmingos konkurencijos, akivaizdžios galutinių naudotojų rinkose. Jei kuri nors nacionalinė reguliavimo institucija įrodytų, kad intervencinės priemonės didmeniniu lygmeniu buvo neveiksmingos, atitinkamai mažmeninei rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas, jeigu tik yra įvykdyti trys minėti kriterijai.

(17)	2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija priėmė naują rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Pagrindų direktyvą (6).

(18)

Institucijos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų patikslinimą reikia pradėti nuo Komisijos naujos rekomendacijos ir Komisijos svarstymų šios rekomendacijos aiškinamajame dokumente. Patikslinimo metu Institucija laikėsi pozicijos, kad rinkos pokyčius reikėtų lyginti pagal EEE atskaitos tašką, o ne tik pagal padėtį rinkoje atskirose ELPA šalyse.

(19)

Atsižvelgiant į rinkos pokyčius ELPA šalyse, taip pat į viešų konsultacijų metu teiktas pastabas ir kitą Institucijos turimą informaciją, neatrodo, kad bendrai paėmus trijų ELPA šalių elektroninių ryšių rinkos veikimas didesne dalimi skirtųsi nuo vidutinio Europos Sąjungos ar visos EEE rinkų veikimo, lyginant atskirų ES valstybių narių atitinkamų rinkų veikimą su tuo vidurkiu.

(20)

EEE susitarimo tikslas yra sukurti „dinamišką ir homogenišką Europos ekonominę erdvę, veikiančią pagal bendras taisykles ir vienodomis konkurencijos sąlygomis“  (7). Atsižvelgdama į šį tikslą ir minėtąją aplinkybę ir siekdama užtikrinti vienodą bendros reguliavimo sistemos taikymą ir teisinį tikrumą EEE elektroninių ryšių rinkų dalyviams, Institucija priima šią rekomendaciją, suderintą su Komisijos rekomendacija. Todėl šioje rekomendacijoje rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, skaičius sumažinamas nuo 18 iki 7.

(21)

Rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, skaičiaus sumažinimas nebūtinai reiškia, kad nebereguliuojamos rinkos veiksmingai konkuruoja ELPA šalyse ir kad ex ante reguliavimas joms nebėra pateisinamas. Iš Institucijos gautų pastabų tikslinimo proceso metu matyti, kad tam tikrose rinkose tolesnis reguliavimas gali būti pateisinamas.

(22)

Priede išvardytos rinkos yra nustatytos taikant visus tris suvestinius kriterijus. Tų rinkų, kurios nėra išvardytos šioje rekomendacijoje, atveju nacionalinės reguliavimo institucijos, analizuodamos atitinkamą rinką, turėtų taikyti trijų kriterijų testą. Rinkų, išvardytų 2004 m. liepos 14 d. Rekomendacijos Nr. 194/04/KOL priede ir neišvardytų šios rekomendacijos priede, atveju nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti trijų kriterijų testą siekiant įvertinti, ar pagal nacionalines aplinkybes rinkai vis dar gali būti taikomas ex ante reguliavimas. Šioje rekomendacijoje nurodytų rinkų atveju nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti neanalizuoti rinkos, jei nustatytų, kad konkrečioje situacijoje rinka neatitinka trijų kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti rinkas, kurios skiriasi nuo nurodytų šioje rekomendacijoje, jei tik jų veiksmai atitiks Pagrindų direktyvos 7 straipsnio nuostatas. Nepranešus apie priemonės, kuri turi poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai, projektą, kaip nurodyta Pagrindų direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje, prieš atitinkamą šalį gali būti pradėtas procesas dėl pažeidimo. Kitos šioje rekomendacijoje nenurodytos rinkos turėtų būti apibrėžiamos pagal konkurencijos principus, nustatytus Institucijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo EEE konkurencijos teisėje (8), ir turi atitikti Institucijos gaires dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo, kartu įvykdant tris minėtus kriterijus.

(23)

Tai, kad šioje rekomendacijoje yra nurodytos tos produktų ir paslaugų rinkos, kuriose būtų pagrįsta taikyti ex ante reguliavimą, nereiškia, kad reguliavimas yra visuomet pateisinimas, arba kad toms rinkoms bus skirti specialiose direktyvose nurodyti reguliavimo įpareigojimai. Visų pirma reguliavimas negali būti taikomas arba jo turi būti atsisakyta, jeigu ir be reguliavimo tose rinkose yra veiksminga konkurencija, t. y. jei nė vienas operatorius neturi didelės įtakos rinkoje, remiantis Pagrindų direktyvos 14 straipsniu. Reguliavimo įpareigojimai turi būti tinkami ir pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, proporcingi ir pateisinami atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos nustatytus tikslus, visų pirma maksimaliai padidinti naudotojams teikiamą naudą, užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškreipta arba ribojama, skatinti veiksmingas investicijas į infrastruktūrą ir skatinti naujoves, taip pat veiksmingą radijo dažnių ir numeracijos išteklių naudojimą ir valdymą.

(24)	Rinkų nustatymas pagal šią rekomendaciją neapriboja rinkos apibrėžimų atskirais atvejais pagal konkurencijos teisę. Be to, ex ante reguliavimo apimtis neapriboja veiklos, kuri gali būti analizuojama pagal konkurencijos teisę, apimties.

(25)	Dėl šios rekomendacijos vyko viešosios konsultacijos ir buvo konsultuojamasi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir kitomis ELPA šalių nacionalinėmis institucijomis.

(26)

Ši rekomendacija turi būti aiškinama, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijos 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Pagrindų direktyvą, aiškinamąjį dokumentą. Aiškinamajame dokumente, inter alia, apibūdinamos plėtojamos technologijos, susijusios su šioje rekomendacijoje apibrėžtomis rinkomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

Apibrėždamos atitinkamas rinkas pagal nacionalines aplinkybes, vadovaujantis akto, nurodyto EEE susitarimo XI priedo 5cl punkte (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos) ir priderinto prie to Susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis, pateiktomis to Susitarimo XI priede, 15 straipsnio 3 dalimi, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų analizuoti šios rekomendacijos priede nurodytas produktų ir paslaugų rinkas.

2.

Nustatydamos rinkas, išskyrus nurodytas priede, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi šie trys suvestiniai kriterijai: a) yra didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Jos gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio; b) tokia rinkos struktūra, dėl kurios per atitinkamą laikotarpį negali atsirasti veiksmingos konkurencijos. Taikant šį kriterijų reikia išnagrinėti konkurencijos padėtį esant patekimo į rinką kliūtims; c) vien konkurencijos teisės nepakanka norint imtis tinkamų priemonių, skirtų atitinkamam rinkos nepakankamumui ištaisyti.

3.

Ši rekomendacija neapriboja rinkų apibrėžimų, rinkų analizių rezultatų ir reguliavimo įpareigojimų, kuriuos nustatė nacionalinės reguliavimo institucijos pagal akto, nurodyto EEE susitarimo XI priedo 5cl punkte (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos)ir priderinto prie to Susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis, pateiktomis to Susitarimo XI priede, 15 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį iki šios rekomendacijos priėmimo dienos.

4.	Ši rekomendacija yra skirta ELPA šalims.

---

(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  OL L 108, 2002 4 24, p. 33. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 (OL L 171, 2007 6 29, p. 32; toliau – Pagrindų direktyva).

(3)  2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, įtrauktą į Europos ekonominės erdvės susitarimą, OL L 113, 2006 4 27, p. 18 ir EEE papildymas Nr. 21, 2006 4 27, p. 33, priimtas Sprendimu Nr. 194/04/KOL.

(4)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), OL L 108, 2002 4 24, p. 51, įtraukta į EEE susitarimo XI priedo 5 cm punktą Bendrojo komiteto sprendimu Nr. 11/2004 (OL L 116, 2004 4 22, p. 60 ir EEE papildymas Nr. 20, 2004 4 22, p. 14).

(5)  2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos gairės dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą, nurodytą Europos ekonominės erdvės susitarimo XI priede (OL C 101, 2006 4 27, p. 1 ir EEE papildyme Nr. 21, 2006 4 27, p. 1).

(6)  OL L 344, 2007 12 28, p. 65.

(7)  EEE susitarimo preambulės 4-oji nurodomoji dalis.

(8)  1998 m. kovo 4 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 46/98/KOL dėl dviejų pranešimų pateikimo konkurencijos srityje dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo konkurencijos teisės tikslu Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir dėl mažesnės svarbos susitarimų, kurių neapima EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis (OL L 200, 1998 7 16, p. 46 ir EEE papildymas Nr. 28, 1998 7 16, p. 1).

---

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/24

---

Kvietimas teikti paraiškas „Vartotojų politika“

2009/C 156/13

Kvietimas teikti paraiškas Europos vartotojų organizacijoms skiriamam finansavimui gauti 2009 m. paskelbtas Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros interneto svetainėje adresu:

http://ec.europa.eu/eahc/consumers/consumers_calls.html

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/25

---

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį skelbiamas pranešimas, susijęs su byla COMP/B-1/39.316 – Gaz de France (dujų rinkos atskyrimas)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 156/14

1.   ĮVADAS

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 9 straipsnyje nustatyta, kad, jei Komisija ketina priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad pažeidimas būtų nutrauktas, o įmonės pasiūlo prisiimti įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų, Komisija savo sprendimu gali padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms. Toks sprendimas gali būti priimtas nustatytam laikotarpiui ir jame daroma išvada, kad tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo. Pagal šio reglamento 27 straipsnio 4 dalį Komisija skelbia glaustą bylos santrauką ir pagrindines įsipareigojimų nuostatas. Suinteresuotos trečiosios šalys kviečiamos teikti pastabas per Komisijos nustatytą laiką.

2.   BYLOS SANTRAUKA

(2)

2009 m. birželio 22 d., vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalimi, Komisija patvirtino pažeidimų, kuriuos įmonė Gaz de France Suez S.A. bei jos filialai GRTgaz S.A. (toliau – GRTgaz) ir įmonė Elengy S.A. (toliau visos įmonės – GDF Suez) įtariamos padariusios Prancūzijos dujų rinkoje, išankstinį vertinimą.

(3)

Remiantis išankstiniu vertinimu, GDF Suez dominuoja dujų importo ir tiekimo rinkos abiejose – šiaurinėje ir pietinėje – GRTgaz perdavimo tinklo pusiausvyros zonose. Išankstine Komisijos nuomone, gali būti, kad, neleisdama naudotis Prancūzijos dujų importo pajėgumais ir taip apribodama konkurenciją dujų tiekimo rinkoje, GDF Suez piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pagal EB sutarties 82 straipsnį. Komisija mano, kad rinkos atskyrimą lėmė išankstinis didžiosios Prancūzijos importo pajėgumų dalies užsakymas ilgam laikui, importo pajėgumų paskirstymo naujajame Fos Cavaou skystųjų dujų terminale tvarka ir strateginis investicijų į papildomus importo pajėgumus Montoir de Bretagne skystųjų dujų terminale apribojimas.

3.   ESMINĖS PASIŪLYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NUOSTATOS

(4)

GDF Suez nesutinka su Komisijos išankstiniu vertinimu. Tačiau įmonė pasiūlė pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį prisiimti įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų konkurencijos problemų. Pagrindines įsipareigojimų nuostatas galima apibendrinti taip (išsamesnė informacija apie visus aspektus pateikiama įsipareigojimų tekste).

(5)

2010 m. spalio 1 d.GDF Suez užsakymo nuo pranešimo apie sprendimą, kurį Komisija galėtų priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, laikotarpiui perleis trečiosioms šalims nuolatinius ilgalaikius pajėgumus Obergailbach ir Taisnières-H dujų įvežimo punktuose (atitinkamai 80 ir 10 GWh per dieną).

(6)

Ne vėliau kaip 2027 m. rugsėjo 30 d.GDF Suez trečiosioms šalims taip pat perleis lygiaverčius dujų perdavimo iš gamybos vietos pajėgumus Waidhaus ir Medelsheim įvežimo punktuose, ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d. – Zebriugės įvežimo punkte bei Blaregnies išvežimo punkte ir, jei to prašytų pirkėjai, ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 30 d. – Interconnector dujotiekio įvežimo punkte „NBP išvežimas“ ir išvežimo punkte „Zebriugės IZT įvežimo zona“.

(7)	GDF Suez taip pat trečiosioms šalims perleis nuolatinius ilgalaikius pajėgumus Montoir de Bretagne skystųjų dujų terminale (1 Gm3 per metus nuo 2010 m. spalio 1 d., 1 Gm3 per metus nuo 2011 m. spalio 1 d.) ir Fos Cavaou skystųjų dujų terminale (2,175 Gm3 per metus nuo 2011 m. sausio 1 d. (2)).

(8)	Ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d.GDF Suez dešimties metų laikotarpiui sumažins pajėgumų užsakymą iki mažiau nei 50 % visų nuolatinių ilgalaikių H dujų įvežimo pajėgumų GRTgaz tinklo šiaurinėje bei pietinėje pusiausvyros zonose ir visoje Prancūzijos teritorijoje (3).

(9)

Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.GDF Suez įsipareigoja nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2029 m. spalio 1 d. sumažinti H dujų įvežimo nuolatinių pajėgumų užsakymą terminaluose, eksploatuojamuose iki 2014 m. spalio 1 d., iki mažiau nei 50 % šių terminalų turimų visų nuolatinių ilgalaikių pajėgumų.

(10)	Pagaliau, GDF Suez įsipareigoja toliau filialui GRTgaz H dujas keisti B dujomis, kad GRTgaz galėtų nuolat teikti šią reguliuojamą H dujų keitimo B dujomis paslaugą.

(11)	Nepriklausomam įgaliotiniui bus pavesta prižiūrėti, kaip GDF Suez vykdo šiuos įsipareigojimus.

(12)	Visi įsipareigojimai skelbiami prancūzų kalba Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/comm/competition/index_fr.html

4.   KVIETIMAS TEIKTI PASTABAS

(13)	Atsižvelgdama į konsultacijų su rinkos dalyviais rezultatus, Komisija ketina pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl privalomo pirmiau išvardytų ir Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbtų įsipareigojimų vykdymo.

(14)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlytų įsipareigojimų. Komisija kviečia suinteresuotąsias šalis nurodyti savo pastabose, ar, jų nuomone, įsipareigojimai, kuriuos GDF Suez siūlo prisiimti, gali padėti išspręsti iškeltas problemas. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo datos. Suinteresuotos trečiosios šalys taip pat kviečiamos pateikti nekonfidencialų pastabų teksto variantą, iš kurio būtų pašalintos komercinės paslaptys ir kita konfidenciali informacija, vietoj kurios prireikus būtų pateikta glausta nekonfidenciali santrauka arba įrašyti žodžiai „komercinė paslaptis“ ar „konfidencialu“. Bus atsižvelgta į teisėtus prašymus.

(15)	Pastabas su nuoroda COMP/B-1/39.316 – GDF (dujų rinkos atskyrimas) galima siųsti Komisijai el. paštu (COMP-GREFFE-ANTITRUST@ec.europa.eu), faksu +32 22950128 arba paštu adresu: European Commission Directorate-General for Competition Antitrust Registry 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(2)  Galimybė naudotis 0,175 Gm3 per metus pajėgumais pirmiausia bus teikiama ekspeditoriams, kurie įgijo teisę naudotis trumpalaikiais pajėgumais Fos Cavaou terminale.

(3)  Įsipareigojimuose dujų įvežimo punktai apima visus esamus arba būsimus Prancūzijos dujų įvežimo punktus, įskaitant įvežimo punktą prie Prancūzijos sienos su Ispanija.

---

9.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/27

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį

2009/C 156/15

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo paskelbimo datos

PARAIŠKA ĮREGISTRUOTI GTG

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006

„KABANOSY“

EB Nr.: PL-TSG-0007-0050- 22.01.2007

1.   Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas:

Pavadinimas: Związek „Polskie Mięso”

Adresas:

ul. Chałubińskiego 8

00-613 Warsaw

POLSKA/POLAND

Telefonas +48 228302657

Faksas +48 228301648

El. paštas: info@polskie-mieso.pl

2.   Valstybė narė ar trečioji valstybė:

Lenkija

3.   Produkto specifikacija:

3.1.   Registruotinas (-i) pavadinimas (-ai) (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1216/2007 2 straipsnis):

„Kabanosy“

3.2.   Nurodykite, ar pavadinimas:

 pats yra specifinis

Pavadinimu kabanosy išreiškiamos specifinės produkto savybės. XIX a. Lenkijoje ir Lietuvoje pavadinimas kabana arba mažybinė jo forma kabanek naudoti apibūdinti ekstensyviu būdu šeriamus paršelius, kurie tais laikais dažniausiai būdavo penimi bulvėmis. O jų mėsa paprastai būdavo vadinama kabanina. Pavadinimas kabanos yra išvestas iš žodžio, kuriuo vadintos tokios kiaulės.

3.3.   Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį siekiama pasinaudoti išimtine pavadinimo naudojimo teise:

 Registracija siekiant pasinaudoti išimtine pavadinimo naudojimo teise

3.4.   Produkto grupė:

1.2. klasė. —

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.5.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1 punkte nurodytas pavadinimas, apibūdinimas (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 1 dalis):

Kabanosy – ilgos, plonos, vytintos ir viename gale sulenktos dešrelės tolygiai raukšlėta odele. Dešrelės perlenktos perpus ir lenkimo vietoje turi kabėjimo žymę.

Kabanosy dešrelių paviršius tamsiai raudonas su vyšniniu atspalviu. Dešrelės pjūvio vietoje matoma tamsiai raudona mėsa su balkšvais riebalų gabaliukais.

Liečiant jaučiama, kad dešrelės paviršius lygus, sausas ir tolygiai susiraukšlėjęs.

Kabanosy dešrelėms būdingas stiprus keptos, sūrymu užpiltos kiaulienos skonis ir lengvas kmynų, pipirų ir dūmų aromatas.

Cheminė sudėtis:

—	baltymų kiekis ne mažesnis kaip 15,0 %,

—	vandens kiekis neviršija 60,0 %,

—	riebalų kiekis neviršija 35,0 %,

—	druskos kiekis neviršija 3,5 %,

—	NaNO2 išreikštas nitratų (III) ir nitratų (V) kiekis neviršija 0,0125 %.

Tokia cheminė sudėtis užtikrina tradicinę gaminio kokybę. Galutinio produkto kiekis sudaro ne daugiau kaip 68 % pradinio žaliavinės mėsos kiekio.

3.6.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kuriam taikomas 3.1 punkte numatytas pavadinimas, gamybos būdo apibūdinimas (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 2 dalis):

Sudedamosios dalys

Mėsa (100 kg žaliavos): — I rūšies, ne riebesnė kaip 15 % kiauliena – 30 kg, — IIA rūšies, ne riebesnė kaip 20 % kiauliena – 40 kg, — IIB rūšies, ne riebesnė kaip 40 % kiauliena – 30 kg.

Prieskoniai (100 kg mėsos): — natūralūs pipirai – 0,15 kg, — muškato riešutai – 0,05 kg, — kmynai – 0,07 kg, — cukrus – 0,20 kg.

Kita: — sūdymo mišinys iš valgomosios druskos (NaCL) ir natrio nitrito (NaNO2) – maždaug 2 kg.

Kiaulių, kurių mėsa skirta kabanosy dešrelėms gaminti, šėrimas

Šėrimas orientuotas į riebių ir mėsinių kiaulių penėjimą. Siekiama užauginti kiaules, kurių gyvasis svoris neviršytų 120 kg, o tarpraumeninių riebalų kiekis didesnis kaip 3 %.

—	Penėti pasirinktos lėtai augančių kiaulių veislės, kurias tinkamai penint galima pasiekti norimą tarpraumeninių riebalų kiekį. Šios veislės RN geno neturi, o RYR 1T geną turi 20 % kiaulių.

—	Penėjimas vyksta trimis etapais: pirmuoju etapu penima iki maždaug 60 kg, antruoju – iki maždaug 90 kg ir trečiuoju – iki 120 kg.

—

Kol kiaulių gyvasis svoris pasiekia 90 kg, jos penimos dviejų rūšių mišiniu. Pašarų mišinių (raciono) sudėtis: — energiniai komponentai: smulkinti kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, kvietrugiai arba kukurūzai; smulkinti kukurūzai ir smulkintos plikosios avižos mišiniuose gali sudaryti iki 30 %; — baltyminiai komponentai: smulkintos lubinų, paprastųjų pupų ir žirnių sėklos, ekstrahuotų sojų ir rapsų miltai, rapsų išspaudos, pašarinės mielės arba džiovinti žalieji pašarai.

—

Į 90–120 kg sveriančių kiaulių pašarų mišinių (raciono) sudėtį įeina: — energiniai komponentai: smulkinti kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai. Mišiniuose (racione) negalima naudoti smulkintų kukurūzų ir plikųjų avižų sėklų; — baltyminiai komponentai: smulkinti ankštiniai augalai (lubinai, paprastosios pupos, žirniai), ekstrahuotų sojų miltai, rapsų išspaudos arba ekstrahuotų rapsų miltai ir džiovinti žalieji pašarai.

—	Visą penėjimo laikotarpį mišiniuose ir racione augalinio aliejaus ir gyvūninių pašarų (pieno miltelių, išrūgų miltelių, žuvų miltų) naudoti negalima.

—

Mišiniuose esantis apykaitinės energijos kiekis visais penėjimo etapais siekia 12–13 MJ ME/kg mišinio. Pirmuoju etapu naudojamuose mišiniuose baltymų kiekis sudaro apie 16–18 % mišinio kiekio, antruoju etapu naudojamuose mišiniuose – 15–16 % mišinio kiekio, o trečiuoju etapu – apie 14 % mišinio kiekio.

—	Penimoms kiaulėms skirtą racioną gali sudaryti tik maistingi mišiniai arba maistingi mišiniai ir stambieji pašarai (bulvės ir žalieji pašarai).

Kabanosy dešrelių gamybos etapai

1 etapas.

Visa žaliavinė mėsa susmulkinama. Mėsos gabalėlių dydis suvienodinamas (skersmuo apie 5 cm).

2 etapas.

Naudojant sūdymo mišinį sūdoma tradiciniu sausuoju būdu, tai trunka apie 48 valandas.

3 etapas.

I rūšies mėsa susmulkinama maždaug 10 mm dydžio gabalėliais, IIA ir IIB rūšių mėsa susmulkinama maždaug 8 mm dydžio gabalėliais.

4 etapas.

Visa žaliavinė mėsa sumaišoma su prieskoniais: natūraliais pipirais, muškato riešutu, kmynais ir cukrumi.

5 etapas.

Mišinys kemšamas į plonąsias avių žarnas, kurių skersmuo 20–22 mm. Paskui žarnos perlenkiamos perpus, vienos puselės ilgis apie 25 cm.

6 etapas.

Produktas 2 valandas laikomas ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Taip paviršius iš dalies nudžiūna, mišinio sudėtinės dalys „susiguli“ dešrelės lazdelėje.

7 etapas.

Paviršius nudžiūsta ir produktas tradiciškai apie 150 minučių karštai rūkomas dūmuose, paskui kepinamas, kol temperatūra dešrelių viduje pasiekia bent 70 °C.

8 etapas.

Rūkykla išjungiama ir dešrelės joje paliekamos daugmaž 1 valandą, paskui jos atvėsinamos iki žemesnės kaip 10 °C temperatūros.

9 etapas.

Dešrelės 3–5 dienas džiovinamos 14–18 °C temperatūroje, esant 80 % drėgmei, kol pasiekiama pageidaujama išeiga (ne didesnė kaip 68 %).

3.7.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto specifiškumas (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 3 dalis):

Specifinės kabanosy dešrelių ypatybės susijusios su šio produkto savybėmis:

—	mėsa minkšta, sultinga ir turi specifinių savybių;

—	išskirtinis skonis ir kvapas;

—	tradicinė, vienoda forma.

Mėsos minkštumas, sultingumas ir specifiškumas

Lėtai augančių veislių, kurioms būdingos 3.6. punkte nurodytos genetinės savybės, kiaulių, penimų, kol jų gyvasis svoris pasiekia apie 120 kg, mėsa yra pagrindinė sudedamoji dalis, lemianti specifinį kabanosy dešrelių pobūdį. Laikantis šių reikalavimų pasiekiamas didesnis kaip 3 % tarpraumeninių riebalų kiekis, dėl kurio mėsa įgyja tinkamą skonį ir technologines savybes, būtinas gaminant kabanosy dešreles. Naudojant tokias žaliavas ir laikantis tradicinio gamybos būdo, ypač daug dėmesio skiriant mėsos smulkinimui, sūdymui ir rūkymui, užtikrinama, kad šios dešrelės bus ypač minkštos ir sultingos. Kita šiam produktui būdinga savybė – dešreles laužiant perpus aiškiai girdimas garsas. Taip yra dėl to, kad mėsa minkšta ir dėl atitinkamo dešrelių paruošimo būdo, ypač vytinimo ir rūkymo.

Išskirtinis skonis ir kvapas

Nuo kitų dešrelių kabanosy skiriasi savo skoniu ir kvapu. Šios savybės atsiranda dėl to, kad joms gaminti naudojami kruopščiai atrinkti ir tinkamomis proporcijomis dedami prieskoniai (natūralūs pipirai, muškato riešutai, kmynai ir cukrus), produktas specialiai rūkomas taip paryškinant jo skonį.

Tradicinė, vienoda forma

Specifinės kabanosy dešrelių savybės labai susijusios su unikalia jų forma. Kabanosy – ilgos, plonos, džiovintos ir viename gale sulenktos dešrelės tolygiai raukšlėta odele.

3.8.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto tradicinės savybės (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 4 dalis):

Tradicinis gamybos būdas ir produkto sudėtis

Kabanosy, arba ilgos, plonos vytintos ir rūkytos kiaulienos dešrelės avies žarnų apvalkale, Lenkijoje pradėtos vartoti trečiame ir ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jas, vadintas vienu vardu, tačiau skirtingais regionų variantais, gamino mažos vietos mėsinės. Jos daugiausia skyrėsi naudojamais prieskoniais, tačiau skyrėsi ir pačių dešrelių kokybė. Tų laikų receptų knygos ir kiti specializuoti leidiniai, pavyzdžiui, 1937 m. Varšuvoje išleistoje Marijos Karczewskos knygoje „Wyrób wędlin i innych przetworów mięsnych sposobem domowym“ (Dešrų ir kitų mėsos gaminių gamyba namuose) buvo pateikti receptai ir suvienodintas kabanosy dešrelių gamybos būdas; tai sustiprino prekės ženklą bei pagerino produkto kokybę. Šios dešrelės pasižymėjo puikiu skoniu, o naudojant tokius produkto saugojimo metodus kaip rūkymas ir vytinimas jas buvo galima ilgai išlaikyti.

Siekiant pagerinti produkto kokybę nuo 1945 m. imtasi standartizavimo. 1948 m. rugsėjo 15 d. tiekimo bei pramonės ir prekybos ministrų įsakymu (Oficialusis leidinys Nr. 44, 334 punktas, 1948 m.) oficialiai leista prekiauti kabanosy dešrelėmis. Vėliau technologiniai ir gamybos aspektai sunorminti pagal 1954 m. gruodžio 30 d. nustatytą standartą RN-54/MPMIM1-Mięs-56, ir 1964 m. Lenkijos mėsos pramonės vyriausioji valdyba Varšuvoje parengė standartinį kabanosy dešrelių gamybos receptą, grindžiamą tradiciniais gamybos būdais (Vidaus normos Nr. 21. Kabanosy. Receptas).

Komunizmo laikais (1945–1989 m.) kabanosy dešrelės tapo labai populiarios. Jas pirko kiekvienas. Jos puikavosi ant puošnių šventinių stalų ir labai tiko keliaujant, dovanoti, arba kaip užkandis prie degtinės. Jos tapo specialiu Lenkijos eksporto produktu, kaip ir kumpis bei lašiniai.

Tradicinė žaliava – kiauliena

Kabanosy gaminamos iš specialiai penėtų kiaulių, vadintų kabany, mėsos. Šis žodis vartojamas 1834 m. žymaus lenkų poeto Adomo Mickevičiaus epinėje poemoje „Ponas Tadas“. Iš pradžių jis reiškė šernus, kiaules, net arklius. Tačiau, kaip nurodoma 1863 m. Visuotinėje enciklopedijoje (13 tomas), išleistoje Varšuvoje, XIX amžiuje jis vartotas gerai nupenėtiems riebiems jauniems paršeliams įvardyti. Kiaulės buvo specialiai penimos, kad jų mėsa būtų subtilaus ir itin gero skonio su daug tarpraumeninių riebalų, produktui suteikiančių specifinį stiprų skonį, minkštumą ir sultingumą. Taip pat plačiai vartotas iš žodžio „kaban“ išvestas žodis „kabanina“, kuris pagal 1861 m. Vilniuje išleistame lenkų kalbos žodyne pateikiamą apibrėžtį paprastai reiškia kiaulieną.

Kabanosy dešrelės gaminti auginamų kiaulių mėsos tarpraumeninių riebalų kiekis turi viršyti 3 %, t. y. šis „marmuringumas“ produktui suteikia minkštumo, sultingumo ir išskirtinį skonį. Tokios mėsos naudojimas lemia galutinio produkto kokybę bei specifines savybes ir atitinka tradicinį gamybos metodą.

3.9.   Produkto specifinių savybių tikrinimui taikomi būtini reikalavimai ir procedūros (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 4 straipsnis):

Kad kabanosy dešrelės pasižymėtų specifinėmis savybėmis, ypač tikrinama:

1)	gaminant naudojamų žaliavų (kiaulienos, prieskonių) kokybė, tarp jų: — technologinis mėsos tinkamumas; — penėjimo rūšis; — sūdymo laikas; — kabanosy dešrelėms gaminti naudojami prieskoniai bei jų kiekis;

2)	kabanosy dešrelių rūkymas: Atliekant patikrinimą tikrinama: — tradiciniam karštam rūkymui būtina temperatūra ir kaitinimo temperatūra; — šaltojo rūkymo trukmė ir temperatūra; — bukmedžio skiedrų naudojimas šaltajam rūkymui;

3)	galutinio produkto kokybė: — baltymų kiekis; — vandens kiekis; — riebalų kiekis; — natrio chlorido kiekis; — nitratų (III) ir nitratų (V) kiekis; — skonis ir kvapas;

4)	produkto forma.

Tikrinimų dažnumas

Minėtų etapų patikrinimai turi būti atliekami kas du mėnesius. Jei šiais etapais viskas atliekama be priekaištų, patikrinimų dažnumas gali būti sumažintas iki dviejų patikrinimų per metus.

Tuo atveju, jei kuriame nors etape pastebėta trūkumų, patikrinimai atliekami dažniau (kartą kas du mėnesius). Kitų etapų patikrinimai gali būti atliekami kas pusmetį.

4.   Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų:

4.1.   Pavadinimas ir adresas:

Pavadinimas: Główny Inspektorat Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

Adresas:

ul. Wspólna 30

00-930 Warsaw

POLSKA/POLAND

Telefonas +48 226232901

Faksas +48 226232099

El. paštas —

Valstybinė Privačioji

4.2.   Institucijos ar įstaigos konkrečios užduotys:

Priežiūrą atliekanti institucija atsakinga už visos specifikacijos reikalavimų tikrinimą.

---