ISSN 1725-521X |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
52 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 072/01 |
Komisijos komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje |
|
2009/C 072/02 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5364 — Iberia/Vueling/Clickair) ( 1 ) |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 072/03 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2009/C 072/04 |
||
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE |
|
|
ELPA priežiūros tarnyba |
|
2009/C 072/05 |
||
|
V Skelbimai |
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Komisija |
|
2009/C 072/06 |
||
2009/C 072/07 |
||
2009/C 072/08 |
||
|
KITI AKTAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 072/09 |
||
2009/C 072/10 |
||
2009/C 072/11 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Komisija
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/1 |
Komisijos komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje
(2009/C 72/01)
1. ĮVADAS
1. |
Nuo 2007 m. vidurio didmeninių kreditų rinkų veikimas stipriai sutrikdytas. To pasekmė – mažėjantis bankų sektoriaus likvidumas ir bankų nenoras skolinti lėšas tarpusavyje ir platesnio masto ekonomikai. Kadangi kredito rinkų sutrikdymas per pastaruosius aštuoniolika mėnesių sustiprėjo, finansų krizė paaštrėjo ir prasidėjo didelis pasaulio ekonomikos nuosmukis. |
2. |
Sunku įsivaizduoti, kad būtų galima panaikinti finansų krizę ir atgaivinti pasaulio ekonomiką neužtikrinus bankų sektoriaus ir platesnio masto finansų sistemos stabilumo. Tik tuomet bus atgautas investuotojų pasitikėjimas ir bankai atnaujins įprastą skolinimo veiklą. Todėl, kad palaikytų savo bankų sektorių stabilumą ir paremtų skolinimo veiklą, valstybės narės ėmėsi priemonių, visų pirma tai naujo kapitalo injekcijos, naudojant viešąsias lėšas, ir vyriausybės garantijų teikimas bankams skolinantis lėšas. Apie šias priemones paskelbta 2008 m. spalio mėn. ir pastaraisiais mėnesiais jos palaipsniui įgyvendinamos. |
3. |
Pastaruoju metu kelios valstybės narės paskelbė, kad be esamų paramos priemonių, ketina papildomai teikti tam tikrą paramą, skirtą sumažėjusios vertės bankų turtui. Šie pareiškimai kartu su panašia iniciatyva Jungtinėse Valstijose paskatino platesnio masto debatus Bendrijoje dėl turtui skirtos paramos, kaip bankams skirtos valstybės paramos priemonės, privalumų. Atsižvelgdamos į šiuos debatus ir pasikonsultavusios su Europos centriniu banku (ECB), Komisijos tarnybos parengė šį komunikatą, kuris grindžiamas 2009 m. vasario 5 d. Eurosistemos parengtomis rekomendacijomis (žr. I priedą). |
4. |
Šiame komunikate pagrindinis dėmesys skiriamas klausimams, kuriuos turi spręsti valstybės narės svarstydamos, rengdamos ir įgyvendindamos paramos turtui priemones. Bendrai vertinant šie klausimai apima paramos turtui, kaip priemonės, skirtos finansiniam stabilumui užtikrinti ir skolinimo veiklai paremti, loginį pagrindimą; ilgesnio laikotarpio klausimus, susijusius su bankų sektoriaus gyvybingumu ir biudžeto tvarumu, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant paramos turtui priemones į; taip pat poreikį, kad būtų bendras ir suderintas Bendrijos požiūris į paramą turtui, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas sąlygas. Atsižvelgiant į tokį Bendrijos požiūrį, šiame komunikate taip pat siūlomos konkretesnės gairės dėl paramai turtui taikomų valstybės pagalbos taisyklių, didžiausią dėmesį skiriant tokiems klausimams, kaip i) skaidrumas ir informacijos atskleidimo reikalavimai; ii) valstybės, akcininkų ir kreditorių dalijimasis našta; iii) gavėjų paskatų derinimas su viešosios politikos tikslais; iv) paramos turtui priemonių rengimas, atsižvelgiant į sumažėjusios vertės turto tinkamumą, vertinimą ir valdymą; v) paramos turtui, kitų valstybės paramos priemonių ir bankų restruktūrizavimo ryšys. |
2. PARAMA TURTUI, KAIP PRIEMONĖ FINANSINIAM STABILUMUI UŽTIKRINTI IR BANKŲ SKOLINIMO VEIKLAI PAREMTI
5. |
Neatidėliotini valstybių narių pagalbos paketų, paskelbtų 2008 m. spalio mėn., tikslai – užtikrinti finansinį stabilumą ir paremti kreditų teikimą realiajai ekonomikai. Per anksti daryti galutines išvadas dėl paketų veiksmingumo, tačiau aišku, kad jie padėjo išvengti finansų sistemos žlugimo ir palaikė svarbių tarpbankinių rinkų veikimą. Vis dėlto, po šių paketų paskelbimo realiosios ekonomikos kreditavimo tendencijos buvo nepalankios, o naujausiais duomenimis, kreditų augimas labai sulėtėjo (1). Daugumoje valstybių narių paplitusi praktika, kai įmonėms nebesuteikiami banko kreditai ir atrodytų, kad kreditų suvaržymai yra didesnio masto, nei būtų galima pateisinti cikliškumu. |
6. |
Pagrindinė nurodyta nepakankamo kreditų srauto priežastis – netikrumas dėl sumažėjusios vertės turto vertinimo ir vietos – bankų sektoriaus problemų šaltinio nuo krizės pradžios. Netikrumas dėl turto vertinimo ne tik toliau kenkė pasitikėjimui bankų sektoriumi, bet ir silpnino valstybės paramos priemonių, dėl kurių susitarta 2008 m. spalio mėn., poveikį. Pavyzdžiui, siekiant atkurti bankų kapitalą, numatytos atsargos turto vertės sumažėjimo atveju, tačiau didelę dalį suteiktos kapitalo apsaugos bankai panaudojo atidėjiniams, jei ateityje sumažėtų turto vertė. Bankai jau ėmėsi veiksmų, kad išspręstų sumažėjusios vertės turto problemą. Jie atliko didelius turto vertės nurašymus (2), ėmėsi veiksmų, kad apribotų likusius nuostolius, perklasifikuodami turtą savo balansuose ir palaipsniui atidėdavo kapitalą, kad sustiprintų savo mokumo pozicijas. Tačiau ši problema nebuvo pakankamai išspręsta ir galima daryti prielaidą, kad dėl netikėtai smarkiai susilpnėjusios ekonominės veiklos bankų turto kredito kokybė toliau smarkiai blogės. |
7. |
Parama turtui tiesiogiai būtų sprendžiamas netikrumo dėl bankų balanso kokybės klausimas ir taip būtų padedama atkurti pasitikėjimą šiuo sektoriumi. Ši parama taip pat galėtų padėti išvengti pasikartojančių bankų kapitalo atkūrimo ciklų rizikos, kadangi turto vertės sumažėjimo mastas didėja blogėjant realiosios ekonomikos padėčiai. Remdamosi šia informacija, kelios valstybės narės aktyviai svarsto galimybę skirti paramą sumažėjusios vertės bankų turtui, kaip papildomą priemonę, taikytiną su kitomis priemonėmis, įgyvendinant strategiją, dėl kurios 2008 m. spalio mėn. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai. |
3. ILGESNIO LAIKOTARPIO KLAUSIMAI: BANKŲ SEKTORIAUS GYVYBINGUMO ATKŪRIMAS IR VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS
8. |
Paramos turtui priemonės turi būti parengtos ir įgyvendinamos taip, kad būtų veiksmingiausiai pasiekti neatidėliotini tikslai užtikrinti finansinį stabilumą ir paremti bankų skolinimo veiklą. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia spręsti svarbų klausimą – įgyvendinant paramos turtui priemones, užtikrinti atitinkamą dalyvavimą nustatant tinkamas kainas ir sąlygas, taip pat, jei būtų reikalinga, padarant šį dalyvavimą privalomu. Tačiau pagrindinis dėmesys rengiant ir įgyvendinant paramos turtui priemones neturėtų būti skiriamas tik šiems neatidėliotiniems tikslams. Svarbu atsižvelgti ir į ilgesnio laikotarpio klausimus. |
9. |
Jeigu paramos turtui priemonės nebus įgyvendinamos taip, kad būtų užkirstas kelias didelių konkurencijos tarp bankų (tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu) iškraipymų grėsmei pagal Europos bendrijos steigimo sutarties valstybės pagalbos taisykles, įskaitant prireikus paramos gavėjų restruktūrizavimą, Bendrijos bankų sektorius struktūriškai susilpnės ir tai neigiamai atsilieps platesnio masto ekonomikos gamybos potencialui. Be to, dėl šios priežasties galėtų būti reikalingas pakartotinis valstybės įsikišimas į šį sektorių ir dėl to vis labiau didėtų valstybės finansams tenkanti našta. Tokia rizika yra didelė, atsižvelgiant į galimą valstybės dalyvavimo mastą. Siekiant apriboti tokios ilgesnio laikotarpio žalos riziką, valstybės įsikišimas į bankų sektorių turėtų būti tikslingas ir vykdomas pasitelkiant tam tikro elgesio užtikrinimo priemones, kuriomis derinamos bankų paskatos ir viešosios politikos tikslai. Paramos turtui priemonės turėtų būti bendrų pastangų atkurti bankų sektoriaus gyvybingumą, remiantis būtinu restruktūrizavimu, dalis. Poreikis restruktūrizuoti bankų sektorių, kaip valstybės paramos atsvara, išsamiau aptariamas 5 ir 6 skirsniuose kalbant apie valstybės pagalbos taisykles. |
10. |
Svarstant paramos turtui priemonių rengimą ir įgyvendinimą, taip pat svarbu, kad valstybės narės atsižvelgtų į biudžetą. Remiantis bendro tikėtino turto nurašymo skaičiavimais, paramos turtui biudžeto išlaidos – faktinės, galimos arba abiejų rūšių – galėtų būti didelės tiek absoliučiais dydžiais, tiek lyginant su valstybių narių bendruoju vidaus produktu (BVP). Valstybės parama turtui (ir kitos priemonės) neturėtų būti tokio masto, kad dėl to kiltų problemų, susijusių su viešųjų finansų tvarumu, pvz., pernelyg didelis įsiskolinimas arba finansavimo problemos. Šie klausimai labai svarbūs dabartinėmis aplinkybėmis, didėjant biudžeto deficitui, didėjant valstybės skolos lygiams ir kylant sunkumams, susijusiems su valstybės obligacijų emisijomis. |
11. |
Konkrečiau, valstybių narių biudžeto padėtis bus svarbus klausimas, renkantis turto, kuriam bus teikiama parama, valdymo priemonę, t. y. turto pirkimą, turto draudimą, turto pasirinkimo sandorį arba tokių priemonių derinį (3). Įvairių paramos turtui metodų poveikis biudžeto patikimumui negali labai skirtis, nes finansų rinkose galimi nuostoliai bus greičiausiai panašiai diskontuoti (4). Tačiau metodas, kuriuo remiantis reikia iš karto pirkti sumažėjusios vertės turtą, turėtų labiau tiesioginį poveikį biudžeto koeficientams ir valstybės finansavimui. Nors sumažėjusios vertės turto valdymo priemonės pasirinkimas yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė, būtų galima apsvarstyti mišrius metodus, kuriais remiantis blogas turtas atskiriamas nuo bankų balansų atskirame subjekte (banko viduje arba išorės įmonėje), kuris gautų tam tikros naudos iš vyriausybės garantijos. Toks metodas yra patrauklus, nes jis turi daug turto pirkimo metodo privalumų, kalbant apie pasitikėjimo bankų sistema atkūrimo perspektyvą, kartu jis riboja tiesioginį poveikį biudžetui. |
12. |
Kalbant apie ribotus biudžeto išteklius, gali būti tikslinga paramos turtui priemones daugiausia skirti keliems sisteminės svarbos bankams. Kai kuriose valstybėse narėse bankams skirta parama turtui gali būti labai suvaržyta dėl esamų šių valstybių biudžeto suvaržymų ir (arba) jų bankų balanso dydžio, palyginti su BVP. |
4. BENDRO IR SUDERINTO BENDRIJOS POŽIŪRIO POREIKIS
13. |
Svarstant kai kurias paramos turtui priemonių rūšis, reikia suderinti neatidėliotinus tikslus užtikrinti finansinį stabilumą ir bankų skolinimo veiklą su poreikiu ilgesniu laikotarpiu išvengti žalos Bendrijos bankų sektoriui, bendrajai rinkai ir platesnio masto ekonomikai. Veiksmingiausiai tai galima įgyvendinti bendru ir suderintu Bendrijos požiūriu, siekiant šių plataus masto tikslų:
|
14. |
Valstybių narių veiksmus reikėtų koordinuoti tik bendrai ir tą būtų galima daryti pakankamai lanksčiai pritaikant priemones konkretiems atskirų bankų atvejams. Jeigu nebus pakankamo ex ante koordinavimo, daugumai šių tikslų pasiekti reikės papildomos valstybės pagalbos kontrolės ex post. Todėl bendros gairės dėl paramos priemonių pagrindinių požymių turėtų padėti sumažinti poreikį koreguoti ir tikslinti atlikus vertinimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tokios gairės pateikiamos tolesniuose skirsniuose. |
5. GAIRĖS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMO PARAMOS TURTUI PRIEMONĖMS
15. |
Bankai paprastai turi įvertinti įsigyjamo turto riziką ir būti tikri, kad galės padengti bet kokius susijusius nuostolius (5). Tačiau galima laikyti, kad parama turtui gali sustiprinti finansinį stabilumą. Viešosios paramos turtui priemonės yra valstybės pagalba, kadangi pagalbą gaunančiam bankui nereikia nei užfiksuoti nuostolio, nei sudaryti rezervo galimam nuostoliui dėl sumažėjusios vertės turto padengti (arba jam už tai kompensuojama) ir (arba) šios priemonės suteikia galimybę panaudoti reguliuojamą kapitalą kitais tikslais. Visų pirma tai būtų tokiu atveju, kai sumažėjusios vertės turtas perkamas arba apdraudžiamas didesne nei rinkos verte arba jeigu garantijos kaina valstybei nekompensuojama už jos galimą didžiausią įsipareigojimą pagal garantiją (6). |
16. |
Tačiau bet kokia pagalba, kuri teikiama paramos turtui priemonėms, turėtų atitikti bendruosius būtinumo, proporcingumo ir konkurencijos iškraipymo sumažinimo principus. Tokia pagalba susijusi su dideliais pagalbą gaunančių bei jos negaunančių bankų ir pagalbą gaunančių bankų, kurių pagalbos poreikiai skiriasi, konkurencijos iškraipymais. Iš esmės patikimi, bet pagalbos negaunantys bankai gali jaustis įpareigoti kreiptis dėl valstybės įsikišimo, kad išlaikytų konkurencingą padėtį rinkoje. Tarp valstybių narių gali kilti panašių konkurencijos iškraipymų ir jos gali pradėti varžytis tarpusavyje dėl subsidijų (stengdamosi išgelbėti savo bankus, nepaisydamos poveikio bankams kitose valstybėse narėse) bei žengti link finansinio protekcionizmo ir vidaus rinkos suskaidymo. Todėl dalyvavimą paramos turtui programoje turėtų lemti aiškiai apibrėžti ir objektyvūs kriterijai, siekiant neleisti atskiriems bankams pasinaudoti nepagrįstu pranašumu. |
17. |
Principai, kuriais reglamentuojamas valstybės pagalbos taisyklių, ypač EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkto taikymas bet kuriai bankams skirtai priemonei, kiek tai susiję su pasauline finansų krize, buvo nustatyti Komisijos komunikate „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (7). Išsamesnės gairės dėl praktinio šių principų taikymo atkuriant kapitalą buvo vėliau pateiktos Komisijos komunikate „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (8). Tais pačiais principais grindžiamose šiame komunikate pateikiamose gairėse nurodomi pagrindiniai paramos turtui priemonių arba programų požymiai, kurie nulemia jų veiksmingumą ir poveikį konkurencijai. Šios gairės vienodai taikomos visiems bankams, kuriems suteikiama parama turtui, nepriklausomai nuo jų individualios padėties, tačiau praktiškai jos gali būti taikomos skirtingai, priklausomai nuo pagalbos gavėjo rizikos pobūdžio ir gyvybingumo. Šių gairių principai taikomi mutatis mutandis, kai dvi ar daugiau valstybių narių derina priemones, kad tarpvalstybiniams bankams suteiktų paramą turtui. |
18. |
Šio komunikato tikslas – nustatyti suderintus principus ir sąlygas, siekiant kuo labiau užtikrinti paramos turtui priemonių veiksmingumą bendrojoje rinkoje, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą atkurti normalias rinkos sąlygas, kartu toliau pakankamai lanksčiai veikiant, kad individualiai arba nacionaliniu lygiu būtų atsižvelgiama į konkrečius požymius arba būtų teikiamos papildomos priemonės ar procedūros finansinio stabilumo tikslais. Todėl veiksmingomis paramos turtui priemonėmis turėtų būti palaikomas realiosios ekonomikos kreditavimas. |
5.1. Tinkamas problemos nustatymas ir sprendimų variantai: visiškas ex ante skaidrumas, sumažėjusios vertės atskleidimas ir išankstinis reikalavimus atitinkančių bankų vertinimas
19. |
Bet kuri paramos turtui priemonė turi būti grindžiama aiškiai nustatytu su turtu susijusių banko problemų dydžiu, jo tikru mokumu iki paramos suteikimo ir jo gyvybingumo atkūrimo perspektyva, tinkamai atsižvelgiant į visas galimas alternatyvas, siekiant palengvinti būtiną restruktūrizavimo procesą, užkirsti kelią visų dalyvių paskatų iškraipymui ir neiššvaistyti valstybės išteklių, jei nebūtų prisidėta prie įprastos realiosios ekonomikos kreditavimo veiklos atkūrimo. |
20. |
Todėl siekiant sumažinti riziką, kad tų pačių pagalbos gavėjų atžvilgiu reikės pakartotinio valstybės įsikišimo, turėtų būti laikomasi šių kriterijų, kaip būtinos sąlygos, norint pasinaudoti parama turtui:
|
5.2. Valstybės, akcininkų ir kreditorių išlaidų, susijusių su sumažėjusios vertės turtu, dalijimasis
21. |
Paprastai bankai turėtų prisiimti su sumažėjusios vertės turtu susijusius nuostolius iki didžiausios ribos. Pirmiausia, tuo tikslu būtinas visiškas ex ante skaidrumas ir informacijos atskleidimas, taip pat teisingas turto vertinimas iki valstybės įsikišimo ir teisingas atlygis valstybei už bet kokios rūšies paramos turtui priemonę, siekiant užtikrinti atitinkamą akcininkų atsakomybę ir išlaidų dalijimąsi, nepriklausomai nuo to, koks konkretus modelis pasirinktas. Sujungus šiuos elementus, turėtų būti darniai dalijamasi našta, susijusia su įvairių rūšių valstybės parama, atsižvelgiant į konkrečius skiriamuosius įvairių rūšių pagalbos požymius (11). |
22. |
Jei tinkamai įvertinus turtą ir teisingai nustačius nuostolius susidarytų techninio nemokumo padėtis be valstybės įsikišimo, reikėtų pradėti banko administravimo procedūrą arba jį likviduoti pagal Bendrijos ir nacionalinę teisę (12). Tokiomis aplinkybėmis siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą, tinkama priemonė gali būti obligacijų turėtojams suteikiama apsauga arba garantijos (13). |
23. |
Kai dėl finansinio stabilumo priežasčių (14) nepatartina pradėti banko administravimo procedūros arba tinkamai jį likviduoti, bankams galėtų būti skiriama iki mažiausio dydžio ribota pagalba suteikiant garantijas arba nuperkant turtą, kad bankai galėtų toliau veikti tam tikrą laikotarpį, būtiną restruktūrizavimo arba tinkamo likvidavimo planui parengti. Tokiais atvejais akcininkai taip pat turėtų prisiimti nuostolius bent jau tol, kol bus pasiektos kapitalo pakankamumo reguliuojamosios ribos. Taip pat galima apsvarstyti nacionalizavimo galimybes. |
24. |
Kai neįmanoma visiškai pasidalinti naštos ex ante, reikėtų pareikalauti, kad bankas vėliau prisidėti padengiant nuostolius arba riziką, pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo išlygomis arba draudimo programos atveju „pirmojo nuostolio“, kurį prisiims bankas (paprastai ne mažiau kaip 10 %), išlyga ir „likutinio nuostolio pasidalijimo“ išlyga, kuria bankas dalyvauja prisiimant papildomų nuostolių procentinę dalį (paprastai ne mažiau kaip 10 %) (15). |
25. |
Paprastai kuo mažesnis išankstinis įnašas, tuo didesnis turi būti vėlesnis akcininkų įnašas konvertuojant valstybės nuostolius į banko akcijas ir (arba) suteikiant papildomas kompensacines priemones, kad būtų apribotas konkurencijos iškraipymas įvertinant būtiną restruktūrizavimą. |
5.3. Bankų paskatų dalyvauti gaunant paramą turtui derinimas su viešosios politikos tikslais
26. |
Paprastai pagal paramos sumažėjusios vertės turtui programas turėtų būti suteikiamas iki šešių mėnesių užsiregistravimo laikotarpis nuo tos dienos, kai valstybė pradeda vykdyti programą. Tai apribos stimulą bankams vilkinti būtiną informacijos atskleidimą, tikintis vėliau gauti didesnę paramą, ir padės greičiau spręsti bankų problemas, kol ekonomikos nuosmukis dar labiau neapsunkino padėties. Per šešių mėnesių laikotarpį bankai sugebėtų pateikti reikalavimus atitinkančio turto krepšelius, kuriems bus teikiamos paramos turtui priemonės su pratęsimo galimybe (16). |
27. |
Gali prireikti sukurti atitinkamus mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad bankai, kuriems labiausiai reikia paramos turtui, dalyvautų valstybės priemonėje. Tokie mechanizmai galėtų apimti privalomą dalyvavimą programoje ir turėtų apimti bent jau privalomą informacijos atskleidimą priežiūros institucijoms. Visiems bankams taikomas įpareigojimas atskleisti su turtu susijusių problemų dydį padės aiškiau nustatyti paramos turtui programos valstybių narių lygmeniu poreikį ir būtiną mastą. |
28. |
Kai dalyvavimas nėra privalomas, programą galėtų sudaryti atitinkamos paskatos (pavyzdžiui, varantų arba teisių esamiems akcininkams suteikimas, kad jie ateityje galėtų dalyvauti lengvatinėmis sąlygomis pritraukiant privatų kapitalą), padedančios bankams lengviau priimti sąlygas nenukrypstant nuo skaidrumo ir informacijos atskleidimo, sąžiningo vertinimo ir dalijimosi našta principų. |
29. |
Dalyvauti pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui turėtų būti galima tik išimtinėmis ir nenumatytomis aplinkybėmis, už kurias bankas nėra atsakingas (17), ir griežtesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, mokant didesnį atlygį valstybei ir (arba) esant didesnėms kompensacinėms priemonėms. |
30. |
Galimybė gauti paramą turtui visada turėtų priklausyti nuo keleto atitinkamų elgesio suvaržymų. Visų pirma pagalbą gaunantiems bankams turėtų būti taikomos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad paramos kapitalo poveikis būtų panaudojamas kreditavimui, siekiant atitinkamai ir nediskriminuojant patenkinti paklausą pagal komercinius kriterijus, o ne augimo strategijai finansuoti (visų pirma patikimiems bankams įsigyti), pakenkiant konkurentams. |
31. |
Taip pat reikėtų apsvarstyti dividendų politikos apribojimus ir viršutines vadovų atlyginimo ribas. Specialią elgesio suvaržymų struktūrą reikėtų nustatyti remiantis proporcingumo įvertinimu, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, dėl kurių gali tekti vykdyti restruktūrizavimą (žr. 6 skirsnį). |
5.4. Turto atitikimas reikalavimams
32. |
Nustatant turto, atitinkančio reikalavimus paramai gauti, grupę, reikia surasti pusiausvyrą tarp tikslo užtikrinti neatidėliotiną finansinį stabilumą ir poreikio užtikrinti grįžimą prie įprasto rinkos veikimo per vidutinį laikotarpį. Turtas, kuris paprastai vadinamas „blogu“ turtu (pavyzdžiui, JAV hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, susijusios apsidraudimo priemonės ir išvestinės priemonės), dėl kurio kilo finansų krizė ir kuris didžia dalimi tapo nelikvidus arba buvo labai sumažinta jo vertė, labiausiai lėmė su bankų gyvybingumu susijusį netikrumą ir skepticizmą. Apribojant reikalavimus atitinkančio turto grupę tokiu turtu, sumažėtų valstybės galimų nuostolių rizika ir būtų prisidėta užkertant kelią konkurencijos iškraipymams (18). Tačiau per daug siauro masto paramos priemone gali nepavykti atkurti pasitikėjimo bankų sektoriumi, atsižvelgiant į skirtumus tarp konkrečių problemų, kurias patiria įvairios valstybės narės ir bankai, ir masto, kuriuo vertės sumažėjimo problema persidavė kitam turtui. Šį klausimą reikėtų spręsti pragmatiškai ir lanksčiai – taip būtų užtikrinta, kad kitam turtui atitinkamu mastu ir tinkamai pagrįstais atvejais taip pat galėtų būti teikiamos paramos priemonės. |
33. |
Siekiant nustatyti turtą, atitinkantį reikalavimus paramos priemonėms gauti, būtinas bendras ir suderintas Bendrijos požiūris, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams tarp valstybių narių ir Bendrijos bankų sektoriuje ir kad būtų ribojamos paskatos tarpvalstybiniams bankams iš skirtingų nacionalinių paramos priemonių išsirinkti jiems palankiausias. Siekiant užtikrinti nuoseklumą nustatant reikalavimus atitinkantį turtą įvairiose valstybėse narėse, reikėtų nustatyti turto kategorijas („krepšelius“), atspindinčias esamo vertės sumažėjimo mastą. Išsamesnės šių kategorijų apibrėžimo gairės pateiktos III priede. Naudojant tokias turto kategorijas, būtų lengviau palyginti Bendrijos bankus ir jų rizikos pobūdį. Valstybės narės tuomet turėtų nuspręsti, kokios kategorijos turtas būtų aprėptas ir kokiu mastu, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą pasirinkto turto vertės sumažėjimo apžvalgą. |
34. |
Reikėtų proporcingo požiūrio, kad valstybė narė, kurios bankų sektorių papildomai paveikė kiti veiksniai, dėl kurių masto gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, burbulo sprogimas jos nekilnojamojo turto rinkoje), tinkamai argumentavusi be kiekybinių apribojimų galėtų išplėsti turto tinkamumo sąvoką, kad ji apimtų tiksliai apibrėžtų kategorijų turtą, susijusį su sistemine grėsme. |
35. |
Būtų galima numatyti papildomą lankstumo galimybę, siekiant padėti bankams spręsti sumažėjusios vertės turto, kuris neatitinka 32, 33 ir 34 punktuose nurodytų tinkamumo reikalavimų, problemą, nepateikiant specialaus pagrindimo ir neviršijant 10–20 % viso atitinkamo banko, kuriam taikomas paramos mechanizmas, turto, atsižvelgiant į skirtingas įvairių valstybių narių ir bankų aplinkybes. Tačiau turtui, kurio vertės šiuo metu negalima laikyti sumažėjusia, neturėtų būti taikoma paramos programa. Parama turtui neturėtų būti neribotos trukmės draudimo priemonė nuo būsimų nuosmukio pasekmių. |
36. |
Paprastai kuo platesni atitikimo reikalavimams kriterijai ir kuo didesnė susijusio turto proporcija banko portfelyje, tuo visapusiškesnis turės būti restruktūrizavimas ir priemonės, siekiant išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo. Bet kuriuo atveju Komisija nelaikys, kad turtas atitinka reikalavimus paramos priemonėms gauti, kai jis įtrauktas į pagalbą gaunančio banko balansą po konkrečios galutinės datos prieš paskelbiant apie paramos programą (19). Kitaip pasielgus, galėtų kilti turto arbitražo pavojus ir nepriimtina moralinės žalos rizika, suteikiant paskatą bankams susilaikyti nuo tinkamo rizikos vertinimo ateityje teikiant paskolas ir vykdant kitas investicijas, ir taip pasikartotų tos pačios klaidos, kurios lėmė dabartinę krizę (20). |
5.5. Turto, atitinkančio paramos reikalavimus, vertinimas ir kainos nustatymas
37. |
Teisingas ir nuoseklus turto, įskaitant sudėtingesnį ir mažiau likvidų turtą, vertinimo metodas yra labai svarbus, siekiant užkirsti kelią netinkamam konkurencijos iškraipymui ir valstybių narių varžymuisi tarpusavyje dėl subsidijų. Vertinimas turi būti atliekamas pagal bendrą metodiką, nustatytą Bendrijos lygiu, ir Komisija turi jį ex ante koordinuoti valstybėse narėse, kad užtikrintų didžiausią paramos turtui priemonės veiksmingumą ir sumažintų iškraipymo bei žalingo arbitražo riziką, su kuria visų pirma susiduria tarpvalstybiniai bankai. Siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, susijusias, pavyzdžiui, su laiku gaunamais svarbiais duomenimis, gali tekti panaudoti alternatyvias metodikas su sąlyga, kad jos bus tokios pat skaidrios. Bet kuriuo atveju reikalavimus atitinkantys bankai turėtų kasdien vertinti savo portfelius, reguliariai ir dažnai atskleisti informaciją nacionalinėms institucijoms ir savo priežiūros institucijoms. |
38. |
Kai įvertinti turtą labai sudėtinga, galėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti alternatyvius metodus, pavyzdžiui, sukurti „gerą banką“, kad valstybė pirktų gerą, o ne sumažėjusios vertės turtą. Alternatyvus variantas galėtų būti valstybei įsigyti banką (įskaitant nacionalizavimą), siekiant ilgainiui atlikti vertinimą vykdant restruktūrizavimą arba tinkamai jį likviduojant, taip pašalinant bet kokią abejonę dėl tikros susijusio turto vertės (21). |
39. |
Pirma, kai įmanoma, turtą reikėtų vertinti dabartine jo rinkos verte. Apskritai bet koks turto, kuriam taikoma programa, perdavimas, kai turto vertė viršija rinkos kainą, yra valstybės pagalba. Tačiau dabartinė rinkos vertė gali visiškai skirtis nuo to turto balansinės vertės dabartinėmis aplinkybėmis arba jos gali nebūti, jeigu nėra rinkos (kai kurio turto vertė iš tikrųjų gali būti lygi net nuliui). |
40. |
Antra, atsižvelgiant į paramos turtui programą, sumažėjusios vertės turtui priskiriama vertė (perdavimo vertė) bus neišvengiamai didesnė už rinkos kainas, kad būtų pasiektas paramos poveikis. Siekdama užtikrinti nuoseklų pagalbos suderinamumo vertinimą, Komisija laikytų, kad perdavimo vertė, parodanti ilgalaikę turto ekonominę vertę (realiąją ekonominę vertę), remiantis pinigų srautais ir ilgesniais terminais, yra priimtina vertė, nurodanti pagalbos dydžio suderinamumą kaip būtiną minimumą. Reikės apsvarstyti galimybę taikyti vienodą tam tikrų kategorijų turto vertės sumažinimą, siekiant suvienodinti realiąją turto, kurį įvertinti taip sudėtinga, kad praktiškai neįmanoma patikimai prognozuoti, kaip jis kis artimoje ateityje, ekonominę vertę. |
41. |
Todėl turto pirkimo arba turto draudimo priemonių (22) atveju perdavimo vertė turėtų būti grindžiama to turto realiąja ekonomine verte. Be to, turi būti užtikrintas atitinkamas atlygis valstybei. Kai valstybės narės nusprendžia, kad reikia – visų pirma siekiant išvengti techninio nemokumo – taikyti turto perdavimo vertę, kuri viršija jo realiąją ekonominę vertę, priemonės pagalbos elementas yra atitinkamai didesnis. Tai gali būti priimtina tik tuo atveju, jeigu vykdomas didelio masto restruktūrizavimas ir nustatomos sąlygos, kuriomis remiantis vėliau bus galima susigrąžinti šią papildomą pagalbą, pavyzdžiui, nustatant lėšų susigrąžinimo mechanizmus. |
42. |
Vertinimo procesui, taikant tiek rinkos vertę, tiek realiąją ekonominę vertę, taip pat valstybės atlygiui turėtų būti taikomi tie patys pagrindiniai principai ir procesai, išvardyti IV priede. |
43. |
Vertindama valstybių narių pateiktus paramos turtui priemonių vertinimo metodus ir jų įgyvendinimą atskirais atvejais, Komisija konsultuosis su vertinimo ekspertų grupėmis (23). Komisija taip pat remsis esamų Bendrijos lygmens įstaigų patirtimi, kad užtikrintų vertinimo metodikų nuoseklumą. |
5.6. Turto, kuriam taikomos paramos priemonės, valdymas
44. |
Valstybės narės gali pasirinkti tinkamiausią modelį iš 3 skirsnyje ir II priede nurodytų variantų, kad padėtų bankams spręsti su turtu susijusią problemą, atsižvelgdamos į sumažėjusios vertės turto problemos mastą, atskirų susijusių bankų padėtį ir biudžetą. Valstybės pagalbos kontrolės tikslas – užtikrinti, kad pasirinkto modelio požymiai būtų tokie, kad būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas ir užkirstas kelias netinkamam konkurencijos iškraipymui. |
45. |
Nors konkretūs pagalbos priemonės kainų nustatymo mechanizmai gali skirtis, jų skiriamieji bruožai neturėtų pastebimai paveikti tinkamo valstybės ir paramą gaunančių bankų dalijimosi tenkančia našta. Remiantis tinkamu vertinimu, bendru turto valdymo bendrovės finansavimo mechanizmu, draudimu arba mišriu sprendimo variantu turėtų būti užtikrinta, kad bankas turėtų prisiimti tokią pačią nuostolių dalį. Šiuo atžvilgiu galima apsvarstyti galimybę taikyti lėšų susigrąžinimo išlygas. Apskritai visomis programomis turi būti užtikrinta, kad paramą gaunantys bankai prisiimtų nuostolius, patirtus perduodant turtą (žr. 50 punktą ir 10 išnašą). |
46. |
Kad ir koks būtų modelis, siekiant padėti bankams lengviau atkurti gyvybingumą ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, reikia užtikrinti aiškų funkcinį ir organizacinį paramą gaunančio banko ir jo sumažėjusios vertės turto atskyrimą, visų pirma jų vadovybės, darbuotojų ir klientų atžvilgiu. |
5.7. Procedūriniai aspektai
47. |
V priede pateikiami išsamūs nurodymai dėl šių valstybės pagalbos procedūros gairių, susiję tiek su pradiniu pranešimu apie pagalbą, tiek su restruktūrizavimo planų, jei jų prireikia, vertinimu. |
6. TOLESNĖS PRIEMONĖS – RESTRUKTŪRIZAVIMAS IR GYVYBINGUMO ATKŪRIMAS
48.) |
5 skirsnyje paminėti principai ir sąlygos sudaro paramos turtui priemonių rengimo sistemą, atitinkančią valstybės pagalbos taisykles. Šiomis aplinkybėmis valstybės pagalbos taisyklių tikslas – užtikrinti minimalią ir mažiausiai iškraipančią paramą, siekiant pašalinti bankams tenkančią riziką, susijusią su atskira turto kategorija, kad būtų parengtas tvirtas pagrindas atkurti ilgalaikį gyvybingumą be valstybės paramos. Nors sumažėjusios vertės turto tvarkymas pagal pirmiau paminėtus principus yra būtinas žingsnis, siekiant atkurti bankų gyvybingumą, nepakanka vien tik pasiekti šį tikslą. Priklausomai nuo konkrečios bankų padėties ir požymių, jie turės imtis atitinkamų jiems naudingų priemonių, kad išvengtų pasikartojančių panašių problemų ir užtikrintų ilgalaikį pelningumą. |
49. |
Pagal valstybės pagalbos taisykles, visų pirma tas, kurios susijusios su sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba, tokia parama turtui prilygsta struktūrinei operacijai ir reikia atidžiai įvertinti tris sąlygas: i) pakankamas paramos gavėjo dalyvavimas, dalijantis sumažėjusios vertės turto programos išlaidas; ii) tinkamus veiksmus, siekiant užtikrinti gyvybingumo atkūrimą; ir iii) būtinas priemones konkurencijos iškraipymui panaikinti. |
50. |
Pirmąją sąlygą paprastai reikėtų patenkinti įvykdant 5 skirsnyje nurodytus reikalavimus, visų pirma informacijos atskleidimo, vertinimo, kainos nustatymo ir dalijimosi tenkančia našta. Tai turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjo indėlis padengtų bent jau visus nuostolius, patirtus perduodant turtą valstybei. Kai to iš esmės neįmanoma padaryti, pagalba vis dar gali būti patvirtinta išimties būdu su sąlyga, kad taikomi griežtesni reikalavimai, kaip kitų dviejų sąlygų atveju. |
51. |
Reikalavimai gyvybingumui atkurti ir priemonės konkurencijos iškraipymui panaikinti bus nustatomi kiekvienu atveju atskirai. Kalbant apie antrąją sąlygą, poreikį atkurti ilgalaikį gyvybingumą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama turtui gali padėti pasiekti šį tikslą. Gyvybingumo apžvalgoje po išsamaus galimų rizikos veiksnių įvertinimo ir aptarimo (24) turėtų būti patvirtintas faktinis ir būsimas banko kapitalo pakankamumas. |
52. |
Gavus pradinį paramos turtui priemonių patvirtinimą, Komisijos atliekamą būtino restruktūrizavimo masto vertinimą lems šie kriterijai: Komisijos komunikate „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“, banko turto, kuriam taikoma parama, proporcija; tokio turto perdavimo kaina, palyginti su rinkos kaina; konkretūs suteiktos paramos sumažėjusios vertės turtui požymiai; bendras valstybės rizikos, susijusios su pagal riziką įvertintu banko turtu, dydis; paramą gaunančio banko problemų pobūdis ir kilmė bei banko verslo modelio ir investavimo strategijos patikimumas. Taip pat bus atsižvelgiama į bet kokią papildomai suteiktą valstybės garantiją arba valstybės atkuriamą kapitalą, siekiant susidaryti išsamų paramą gaunančio banko padėties vaizdą (25). |
53. |
Siekiant ilgalaikio gyvybingumo, reikia, kad bankas sugebėtų išsilaikyti be valstybės paramos, tai reiškia, kad reikia turėti aiškius planus, kaip išpirkti gautą valstybės kapitalą ir atsisakyti valstybės garantijų. Priklausomai nuo šio vertinimo rezultatų, vykdant restruktūrizavimą reikės išsamiai apžvelgti banko strategiją ir veiklą, įskaitant, pavyzdžiui, susikoncentravimą į pagrindinę veiklą, verslo modelių perorientavimą, verslo padalinių/pavaldžiųjų įmonių uždarymą arba pardavimą, turto ir įsipareigojimų valdymo pokyčius ir kitus pokyčius. |
54. |
Bus laikoma, kad išsamaus restruktūrizavimo reikia tuomet, kai atitinkamas sumažėjusios vertės turto vertinimas pagal 5.5 skirsnyje ir IV priede išdėstytus principus, neįsikišus valstybei lemtų neigiamą nuosavą kapitalą arba techninį nemokumą. Pakartotiniai pagalbos prašymai ir pirmesniuose skirsniuose išdėstytų bendrųjų principų nesilaikymas paprastai reikštų, kad reikia vykdyti tokį išsamų restruktūrizavimą. |
55. |
Išsamaus restruktūrizavimo taip pat reikėtų, kai bankas bet kokiu pavidalu jau yra gavęs valstybės pagalbą, kuri panaudojama nuostoliams padengti arba jiems išvengti, arba kuri bendrai paėmus viršija 2 % viso pagal riziką įvertinto banko turto, kartu tinkamai atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno pagalbos gavėjo padėtį (26). |
56. |
Kalbant apie bet kokių reikiamų priemonių terminą gyvybingumui atkurti, bus atsižvelgiama į konkrečią atitinkamo banko padėtį ir bendrą bankų sektoriaus padėtį, pernelyg nevilkinant reikiamų pataisymų. |
57. |
Trečia, reikėtų išnagrinėti būtinų kompensacinių priemonių mastą, remiantis konkurencijos iškraipymu, kurį lemia pagalba. Gali tekti sumažinti arba parduoti pelningus verslo padalinius ar pavaldžiąsias įmones arba įsipareigoti apriboti verslo plėtrą. |
58. |
Bus laikoma, kad kompensacinių priemonių reikia tuomet, jeigu paramą gaunantis bankas nesilaikys 5 skirsnyje nurodytų sąlygų, visų pirmą tų, kurios susijusios su informacijos atskleidimu, vertinimu, kainos nustatymu ir dalijimusi tenkančia našta. |
59. |
Komisija įvertins reikiamų kompensacinių priemonių mastą, atsižvelgdama į savo atliktą konkurencijos iškraipymo, kurį lemia pagalba, vertinimą, visų pirma remdamasi šiais veiksniais: bendru pagalbos dydžiu, įskaitant garantijų ir kapitalo atkūrimo priemones; sumažėjusios vertės turto, kuriam skiriama paramos priemonė, dydžiu; su turtu susijusių nuostolių dalimi; bendru banko patikimumu; turto, kuriam suteikta parama, rizikos pobūdžiu; banko rizikos valdymo kokybe; mokumo koeficiento lygiu nesant pagalbos; pagalbą gaunančio banko padėtimi rinkoje ir konkurencijos iškraipymu dėl banko vykdomos veiklos rinkoje; taip pat pagalbos poveikiu bankų sektoriaus struktūrai. |
7. BAIGIAMOJI NUOSTATA
60. |
Komisija taiko šį komunikatą nuo 2009 m. vasario 25 d. – dienos, kurią ji iš esmės susitarė dėl šio komunikato turinio, atsižvelgdama į finansines ir ekonomines aplinkybes, dėl kurių reikėjo nedelsiant imtis veiksmų. |
(1) Nors, remiantis oficialiais euro zonos duomenimis, bankai vis dar teikia paskolas verslo subjektams, ši tendencija silpnėja, o 2008 m. pabaigoje kreditavimo augimo per mėnesį tempas labai sulėtėjo. 2008 m. gruodžio mėn. bankų paskolų privačiam ekonomikos sektoriui (paskolos ne pinigų finansų įstaigoms (PFĮ), išskyrus vyriausybes) sumažėjo 0,4 %, palyginti su lapkričio mėn.
(2) Nuo 2007 m. vidurio iki dabar iš viso nurašyta 1 063 mlrd. USD turto, iš kurio 737,6 mlrd. USD nurašė JAV esantys bankai ir 293,7 mlrd. USD – Europoje esantys bankai. Iš pastarųjų bankų 68 mlrd. USD turto nurašė Šveicarijos bankai. Nepaisant turto nurašymo masto, apie kurį jau pranešta, dabartiniais TVF duomenimis, bendri bankų nuostoliai, susiję su turto vertės sumažėjimu, greičiausiai pasieks 2 200 mlrd. USD. Šie skaičiavimai paremti bendrai JAV išduotomis ir vertybiniais popieriais pakeistomis hipotekos, vartojimo ir bendrovių paskolomis ir nuo krizės pradžios jie nuolat didėja. Kai kurių rinkos analitikų nuomone, bendra nuostolių suma gali būti daug didesnė. Pavyzdžiui, Nouriel Roubini, kuris nuolat teigė, kad oficialūs apskaičiavimai yra per maži, dabar teigia, kad bendra nuostolių suma galėtų būti 3 600 mlrd. USD vien Jungtinėse Valstijose.
(3) Šios priemonės išsamiau aptariamos II priede.
(4) Valstybei perkant turtą, nebūtinai reiškia, kad ilgesniu laikotarpiu bus patirta didelių biudžeto išlaidų, jeigu pakankama įsigyto turto dalis vėliau gali būti pelningai parduota (žr. JAV ir Švedijos pavyzdžius II priede). Tačiau kai valstybė perka turtą, tai reiškia, kad bus išlaidų biudžeto laikotarpio pradžioje, kurios padidintų bendrą valstybės skolą ir bendrus valstybės finansavimo reikalavimus. Valstybės skolos pakeitimo sumažėjusios vertės turtu metodą būtų galima taikyti, siekiant lengviau išspręsti su emisija susijusias veiklos problemas, tačiau nebūtų išvengta poveikio biudžeto koeficientams ir valstybės skolos pasiūlos padidėjimo rinkoje.
(5) Paprastai bankai turi įvairių rūšių turto: grynųjų pinigų, finansinio turto (trumpalaikių iždo vertybinių popierių, skolos vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, prekiaujamų paskolų ir biržos prekių), išvestinių priemonių (apsikeitimo ir pasirinkimo sandorių), paskolų, finansinių investicijų, nematerialiojo turto, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų. Nuostolių galima patirti, kai turtas parduodamas už mažesnę vertę nei balansinė vertė, kai turto vertė sumažinama ir sukuriamas rezervas galimiems nuostoliams padengti arba ex post, kai suėjus terminui įplaukų srautai yra mažesni nei balansinė vertė.
(6) Laikoma, kad garantija yra valstybės pagalba, kai pagalbą gaunantis bankas negali rasti rinkoje nepriklausomo privataus veiklos vykdytojo, kuris būtų pasiruošęs suteikti panašią garantiją. Valstybės pagalbos dydis yra didžiausias valstybės įsipareigojimas.
(7) OL C 270, 2008 10 25, p. 8.
(9) Nepažeidžiant būtinybės paviešinti paramos turtui priemonės poveikį balansui, įskaitant tinkamą pasidalijimą tenkančia našta, terminus „skaidrumas“ ir „visiškas atskleidimas“ reikėtų suprasti kaip skaidrumą nacionalinių valdžios institucijų, susijusių nepriklausomų ekspertų ir Komisijos atžvilgiu.
(10) Pagalbos dydis atitinka turto perdavimo vertės (paprastai grindžiamos realiąja turto ekonomine verte) ir rinkos kainos skirtumą. Šiame dokumente patirti nuostoliai atitinka turto perdavimo vertės ir jo balansinės vertės skirtumą. Faktiniai nuostoliai paprastai bus inomi tik ex post.
(11) Paramos turtui priemones galima iš dalies palyginti su kapitalo injekcijomis, kadangi jos suteikia nuostolių prisiėmimo mechanizmą ir turi reguliuojamąjį kapitalo poveikį. Tačiau paramos turtui priemonių atveju valstybė paprastai patiria didesnę riziką, susijusią su specialiu sumažėjusios vertės turto portfeliu, kai nėra tiesioginio įnašo iš kitos banko pajamas uždirbančios veiklos ir lėšų ir kai viršijamas jos galimas į banką įdėtas kapitalas. Atsižvelgiant į didesnę riziką nei naudą, atlygis už paramą turtui paprastai turėtų būti didesnis nei kapitalo injekcijų atveju.
(12) Lyginant turto balansinę vertę ir jo perdavimo vertę (t. y. realiąją turto ekonominę vertę).
(13) Tačiau akcininkų apsauga paprastai turėtų būti neįtraukiama. Žr. sprendimus NN 39/08 (Danija, pagalba „Roskilde Bank“ likviduoti) ir NN 41/08 (Jungtinė Karalystė, sanavimo pagalba „Bradford & Bingely“).
(14) Taip gali būti, kai vykdant administravimo ar teisminį procesą arba tinkamai likviduojant banką, dėl banko dydžio arba veiklos rūšies būtų sunku suvaldyti situaciją be pavojingo sisteminio poveikio kitoms finansų įstaigoms arba realiosios ekonomikos kreditavimui. Šiuo atžvilgiu reikėtų pinigų ir (arba) priežiūros institucijos pateisinimo.
(15) Kiti veiksniai, pavyzdžiui, didesnis atlygis gali turėti įtakos atitinkamam lygiui. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ex post kompensacijos gali būti teikiamos tik kelerius metus po to, kai pradedama taikyti priemonė, ir todėl dėl jų gali nepatenkinamai užsitęsti netikrumas dėl sumažėjusios vertės turto vertinimo. Lėšų susigrąžinimo išlygos, grindžiamos ex ante vertinimu, atveju šios problemos nebūtų.
(16) Užregistruoto dalyvauti turto, kurio terminas gali sueiti vėliau, atvejis.
(17) „Nenumatytos aplinkybės“ – tai aplinkybės, kurių bendrovės vadovybė jokiu būdu negalėjo numatyti, priimdama sprendimą nedalyvauti paramos turtui programoje per užsiregistravimo laikotarpį, ir kurios neatsiranda dėl bendrovės vadovybės aplaidumo ar klaidos arba dėl grupės, kuriai priklauso bendrovė, sprendimų. „Išimtines aplinkybes“ reikia suprasti kaip išimtines, neatsižvelgiant į dabartinę krizę. Valstybės narės, norėdamos remtis tokiomis aplinkybėmis, turi pranešti Komisijai visą būtiną informaciją.
(18) Atrodo, kad tokį metodą JAV pasirinko „Citigroup“ ir „Bank of America“.
(19) Paprastai Komisija laiko, kad vienoda ir objektyvi galutinė data, pvz., 2008 m. pabaiga užtikrins vienodas sąlygas bankams ir valstybėms narėms.
(20) Valstybės paramos, susijusios su būsimo turto rizika, klausimas prireikus gali būti sprendžiamas remiantis pranešimu dėl garantijos ir laikinąja sistema.
(21) Tai būtų, pavyzdžiui, tokiu atveju, jeigu valstybė pakeistų turtą vyriausybės obligacijomis už jų nominalios vertės sumą, bet gautų neapibrėžtuosius banko kapitalo varantus, kurių vertė priklauso nuo galimos sumažėjusios vertės turto pardavimo kainos.
(22) Draudimo priemonės atveju perdavimo vertė suvokiama kaip draudimo suma.
(23) Komisija remsis tokių vertinimo ekspertų grupių nuomone panašiai kaip kitų valstybės pagalbos procedūrų atveju, kai jai reikia remtis išorės ekspertų vertinimu.
(24) Taip pat reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinų Komunikato „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ dėl bankų kapitalo atkūrimo 40 dalyje išdėstytų kriterijų.
(25) Bankams, kuriems jau buvo suteikta valstybės pagalba ir kuriems jau taikomas restruktūrizavimo plano įsipareigojimas, tokiame plane turėtų tinkamai atsižvelgti į naują pagalbą ir numatyti visus variantus nuo restruktūrizavimo iki tinkamo likvidavimo.
(26) Šio punkto tikslais nereikia atsižvelgti į dalyvavimą patvirtintoje kredito garantijų programoje, kai garantija nebuvo panaudota nuostoliams padengti.
I PRIEDAS
Eurosistemos paramos bankų turtui priemonių gairės
Eurosistema nustatė septynis pagrindinius paramos bankų turtui priemonių principus:
1. |
įstaigų tinkamumas: parama turi būti teikiama tik įstaigų prašymu, o esant labai ribotoms galimybėms prioritetas gali būti teikiamas įstaigoms, kuriose didelė sumažėjusios vertės turto dalis; |
2. |
pakankamai plati reikalavimus paramai gauti atitinkančio turto apibrėžtis; |
3. |
reikalavimus paramai gauti atitinkančio turto vertinimas turi būti skaidrus ir geriausia, jei jis grindžiamas įvairiais metodais ir bendrais kriterijais, kuriuos nustatytų visos valstybės narės remdamosi nepriklausomų trečiųjų šalių ekspertų nuomone, ir būtų taikomi modeliai, kuriuose būtų panaudoti mikroekonominiai duomenys tikėtinų nuostolių ekonominei vertei ir galimumui nustatyti, taip pat, kai rinkos vertę yra ypatingai sunku nustatyti, arba kai situacija reikalauja, kad būtų imamasi skubių veiksmų, nustatyti turto balansinės vertės sumažinimą; |
4. |
reikiamas dalijimosi rizika laipsnis, kaip būtinas bet kokios schemos elementas, siekiant apriboti valstybės išlaidas, suteikti tinkamas paskatas dalyvaujančioms įstaigoms ir užtikrinti vienodas sąlygas visoms šioms įstaigoms; |
5. |
pakankamai ilga paramos turtui schemų trukmė, jei įmanoma, ją derinant prie reikalavimus paramai gauti atitinkančio turto termino struktūros; |
6. |
įstaigų valdymas: jos turėtų toliau būti valdomos remiantis verslo principais, pirmenybę teikiant schemoms, kuriose numatomos aiškiai apibrėžtos pasitraukimo strategijos; ir |
7. |
valstybės paramos priemonių teikimas priklausomai nuo kokių nors išmatuojamų kriterijų, kaip antai įsipareigojimo toliau teikti kreditus siekiant remiantis komerciniais kriterijais deramai patenkinti paklausą. |
II PRIEDAS
Įvairūs paramos turtui metodai ir patirtis naudojant „blogo banko“ sprendimus Jungtinėse Valstijose, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Čekijos Respublikoje
I. Galimi metodai
Iš principo svarstytini du turto, kuriam taikomos paramos priemonės, valdymo metodai:
1. |
Atskiro banko arba viso bankų sektoriaus sumažėjusios vertės turto atskyrimas nuo gero turto. Gali būti svarstomi keli šio metodo variantai. Kiekvienam bankui galėtų būti sukurta turto valdymo įmonė („blogas bankas“ arba apsauga nuo rizikos), sumažėjusios vertės turtą perduodant atskiram juridiniam subjektui, kurio turtą toliau tvarkytų sunkumų patiriantis bankas arba atskiras subjektas, o galimus nuostolius dalytųsi „geras“ bankas ir valstybė. Alternatyviai valstybė galėtų sukurti atskirą instituciją (dažnai vadinamą jungtiniu banku (angl. aggregator bank) atskirų bankų arba viso bankų sektoriaus sumažėjusios vertės turtui supirkti, taip sudarant sąlygas bankams grįžti prie įprastos skolinimo veiklos, kai jie nebebūtų apsunkinti turto nurašymo rizikos. Pagal šį metodą, prieš atskirdama bankų „gerą“ turtą nuo „blogo“, valstybė taip pat pirma galėtų juos nacionalizuoti, perimdama kai kurių arba visų sektoriaus bankų kontrolę. |
2. |
Turto draudimo schema, pagal kurią bankai sumažėjusios vertės turtą išlaiko savo balanse, tačiau valstybė juos apdraudžia nuo nuostolių. Turto draudimo atveju sumažėjusios vertės turtas lieka bankų balanse ir yra valstybės apdraudžiamas nuo kai kurių arba visų nuostolių. Su turto draudimu susijęs konkretus klausimas – nustatyti tinkamą įmoką įvairiarūšiam ir sudėtingam turtui apdrausti, kuri iš principo turėtų atspindėti tam tikrą apdrausto turto vertinimo ir rizikos charakteristikų derinį. Kitas klausimas – situacijose, kai apdraustas turtas yra paskirstytas po daug bankų, o ne koncentruotas keliuose didesniuose bankuose, draudimo schemas techniškai sunku įgyvendinti. Galiausiai tai, kad apdraustas turtas lieka bankų balansuose, gali sudaryti sąlygas kilti interesų konfliktams ir pašalinti svarbų psichologinį poveikį, kylantį dėl aiškaus „gero“ banko atskyrimo nuo „blogo“ turto. |
II. Patirtis su „blogais bankais“
Jungtinėse Valstijose 1989 m. sukurta valstybei priklausanti turto valdymo įmonė „Resolution Trust Corporation“ (RTC). RTC buvo pavesta likviduoti taupomųjų ir paskolų asociacijų, kurias Taupymo priežiūros biuras paskelbė nemokiomis dėl 1989–1992 m. taupymo ir paskolų krizės, turtą (daugiausia su nekilnojamuoju turtu susijusį turtą, įskaitant hipotekos paskolas). RTC taip pat perėmė buvusio Federalinio būsto paskolų banko valdybos draudimo funkcijas. Nuo 1989 m. iki 1995 m. vidurio „Resolution Trust Corporation“ uždarė arba kitaip likvidavo 747 hipotekos paskolų įmones, kurių bendras turtas siekė 394 mlrd. USD. 1995 m. jos funkcijos buvo perduotos Federalinės indėlių draudimo korporacijos (angl. Federal Deposit Insurance Corporation) Taupomųjų asociacijų draudimo fondui (angl. Savings Association Insurance Fund). Apskaičiuota, kad iš viso išlaidos mokesčių mokėtojams 1995 m. doleriais siekė 124 mlrd. USD.
RTC veikė per vadinamąsias nuosavybės vertybinių popierių partnerystės programas. Į visas nuosavybės vertybinių popierių partnerystes buvo įtraukiamas privataus sektoriaus partneris, įgydavęs turto portfelio dalį. Kadangi RTC išlaikė turto portfelių nuosavybės dalį, ji užsitikrino dalį labai didelio investuotojų į akcijų portfelius gaunamo pelno. Be to, nuosavybės vertybinių popierių partnerystės buvo naudingos RTC dėl jų privataus sektoriaus partnerių valdymo ir likvidavimo veiksmų, ir ši struktūra padėjo užtikrinti paskatų, pranašesnių, nei tos, kurios paprastai būdingos pagrindinio skolininko ir sutarties dalyvio santykiams, suderinimą. Įvairios nuosavybės vertybinių popierių partnerysčių formos yra šios: Multiple Investment Fund (ribota ir atrankinė partnerystė, nenustatytas turto portfelis), N-series and S-series Mortgage Trusts (konkurencingas konkursas nustatytam turto portfeliui), Land fund (siekiama gauti naudos iš ilgesnio laikotarpio ekonomikos atsigavimo ir žemės vystymo) ir JDC Partnership (bendrojo partnerio atrinkimas remiantis vadinamuoju „grožio konkursu“ neužtikrintiems ar abejotinos vertės reikalavimams).
Švedijoje neveiksnioms finansų įstaigų paskoloms valdyti, kaip dalis 1992–1993 m. finansų krizės sprendimo politikos, sukurtos dvi bankų turto valdymo korporacijos – Securum ir Retriva. Sunkumus patiriančių bankų turtas buvo padalintas į „gerą“ ir „blogą“, tada blogas turtas perduotas vienai iš turto valdymo korporacijų, daugiausia Securum. Svarbus Švedijos programos bruožas – reikalavimas bankams atskleisti visus numatomus paskolų nuostolius ir nekilnojamajam turtui bei kitam turtui priskirti realias vertes. Tuo tikslu Finansų priežiūros institucija sugriežtino galimų paskolų nuostolių nustatymo ir nekilnojamojo turto vertinimo taisykles. Siekdama, kad paramos prašančių bankų turimas nekilnojamasis turtas būtų vertinamas vienodai, Institucija sukūrė vertinimo tarybą, kurią sudarė nekilnojamojo turto ekspertai. Deramos kontrolės procedūromis turtui priskirta maža rinkos vertė iš esmės padėjo nustatyti apatinę turto vertės ribą. Kadangi rinkos dalyviai nesitikėjo, kad kaina galėtų nukristi žemiau šio lygio, prekyba buvo išlaikyta (1). Ilgainiui dviejų bankų turto valdymo korporacijų veikla pasiteisino, nes biudžeto išlaidas, skirtas paremti finansų sistemą, daugiau ar mažiau kompensavo bankų turto valdymo korporacijų iš jų turimo turto likvidavimo gautos pajamos.
Prancūzijoje praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį sukurta viešoji įstaiga, kuriai suteikta institucinė neribota valstybės garantija ir pavesta perimti ir likviduoti „Credit Lyonnais“ blogą turtą. „Blogas bankas“ finansavo turto įsigijimą imdamas paskolą iš „Credit Lyonnais“. Tai sudarė sąlygas pastarajam išvengti turto nuostolių įrašymo ir jis galėjo išlaisvinti kapitalą atitinkamai pagal riziką įvertinto turto sumai, nes dėl valstybės garantijos paskolų „blogam bankui“ rizika siekė 0 %. Komisija patvirtino blogo banko sukūrimą kaip restruktūrizavimo pagalbą. Šio modelio bruožai – sklandus „gero“ ir „blogo“ banko atskyrimas siekiant išvengti interesų konflikto ir „padėties pagerėjimo“ išlyga dėl valstybei tenkančio „gero“ banko pelno. Po kelerių metų bankas buvo sėkmingai privatizuotas. Vis dėlto turto perdavimas „blogam bankui“ balansine verte apsaugojo akcininkus nuo atsakomybės už nuostolius ir lėmė dideles valstybės išlaidas.
Po poros metų Italijoje„Banco di Napoli“, esamiems akcininkams prisiėmus nuostolius ir iždui atkūrus kapitalą tokia apimtimi, kad bankas išgyventų, buvo padalintas į „blogą banką“ ir „gerą banką“. „Banco di Napoli“ finansavo „blogo banko“ diskontuoto, bet vis dar sumažėjusios vertės turto įsigijimą centrinio banko subsidijuojama paskola, kurią netiesiogiai garantavo iždas. „Išvalytas“ bankas po metų buvo privatizuotas. Nei „Credit Lyonnais“, nei „Banco di Napoli“ atveju iždas nepatyrė tiesioginių biudžeto išlaidų blogam turtui įsigyti, išskyrus išlaidas dėl kapitalo bankui suteikimo.
Neseniai Vokietija, spręsdama „Landesbanken“ blogo turto problemą, pritaikė „blogo banko“ metodą lengvesne forma. „SachsenLB“ atveju 17,5 mlrd. EUR vertės blogą turtą perkėlus į specialiosios paskirties įmonę, siekiant turtą išlaikyti iki termino, pagalbos gavėjas buvo parduotas kaip veiklos tęstinumo principu veikianti įmonė. Buvęs savininkas, Saksonijos žemė, suteikė maždaug 17 % nominaliosios vertės garantiją nuo nuostolių, kurie, remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, laikyti absoliučiai didžiausiais galimais nuostoliais (pagal bazinį scenarijų nuostoliai apskaičiuoti tik 2 %). Naujasis savininkas perėmė didžiąją dalį refinansavimo ir padengė likusią riziką. Bet kuriuo atveju laikyta, kad pagalbos suma buvo pritaikyta blogiausiam scenarijui, apskaičiuotam maždaug 4 %. „WestLB“ atveju 23 mlrd. EUR vertės turto portfelis perkeltas į specialiosios paskirties įmonę ir jam suteikta 5 mlrd. EUR vyriausybės garantija galimiems nuostoliams padengti ir apsaugoti balansą koreguojant turto vertę pagal TFAS. Tai „WestLB“ sudarė sąlygas iš savo balanso pašalinti turtą veikiančius rinkos svyravimus. Valstybei sumokėtas 0,5 % garantijos mokestis. Apsauga nuo rizikos tebėra ir yra laikoma valstybės pagalba.
Šveicarijoje vyriausybė sukūrė naują fondą, į kurį UBS pervedė nelikvidaus turto portfelį, kurį prieš pervedimą įvertino trečioji šalis. Siekdama užtikrinti šio fondo finansavimą Šveicarija pirma UBS suteikė kapitalo (į UBS akcijas konvertuojamų vertybinių popierių pavidalu), kurį UBS iš karto nurašė ir pervedė į fondą. Likęs fondo finansavimas užtikrintas Šveicarijos nacionalinio banko paskola.
Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje Čekijos bankai taikė labai laisvas skolinimo įmonėms sąlygas. Čekijos bankai labai stipriai nuo to nukentėjo ir XX amžiaus pabaigoje vyriausybė turėjo jiems skirti finansinę paramą. Imtasi plataus užmojo veiksmų bankų balansams išvalyti siekiant sukurti veiksmingą bankų sektorių.
1991 m. vasario mėn. Čekijos vyriausybė sukūrė konsolidavimo banką („Konsolidační banka“, KOB) iki 1991 m. susikaupusioms blogoms paskoloms, tokioms kaip skoloms, paveldėtoms iš centriniu lygiu planuojamos ekonomikos laikotarpio, ypač susijusioms su prekyba sovietinio bloko viduje, iš bankų sektoriaus perimti. 2001 m. rugsėjo mėn. specialusis bankas buvo pakeistas į agentūrą, kuri irgi turėjo padengti blogas paskolas, susijusias su naujomis inovacinėmis paskolomis (ypač vadinamosiomis privatizavimo paskolomis, neveiksniomis paskolomis ir apgaulingomis paskolomis).
Pradedant 1991 m. didesni bankai buvo išvaduoti nuo blogų paskolų, o nuo 1994 m. dėmesys sutelktas į mažesnius bankus. Konkrečiai „Kreditní banka“ žlugimas 1996 m. rugpjūčio mėn. ir vėliau iš dalies įvykęs masinis indėlių iš „Agrobanka“ atsiėmimas sukėlė įtampą Čekijos bankų sistemoje. Dėl susijusių programų valstybės nuosavybės dalis bankų sektoriuje tik laikinai padidėjo 1995 m. ir dar kartą 1998 m. dėl „Agrobanka“ licencijos panaikinimo. Apskritai valstybės dalis bankų sektoriuje padidėjo nuo 29 % 1994 m. iki 32 % 1995 m. pabaigoje.
Be to, 1997 m. patvirtina kita programa – stabilizavimo programa – mažiems bankams paremti. Jos esmė – pakeisti prastos kokybės turtą, kurio likvidumas siekia iki 110 % kiekvieno dalyvaujančio banko kapitalo, specialiosios paskirties įmonei „Česká finanční“ perkant prastos kokybės turtą iš banko ir vėliau per 5–7 metus išperkant šio turto likutinę vertę. Programoje dalyvavo šeši bankai, tačiau penki bankai atmesti dėl to, kad neatitiko programos kriterijų ir vėliau nustojo vykdyti veiklą. Taigi, stabilizavimo programa nebuvo sėkminga ir buvo sustabdyta.
Iki 1998 m. pabaigos suteiktos 63 banko veiklos licencijos (60 iš jų iki 1994 m. pabaigos). 2000 m. rugsėjo mėn. pabaigoje veikė 41 bankas ir užsienio bankų filialas, 16 veikė specialiu režimu (8 buvo likviduojami, 8 taikoma bankroto procedūra), 4 susijungė su kitais bankais, o vieno užsienio banko licencija atšaukta, nes jis nepradėjo vykdyti veiklos. Iš 41 likusios įstaigos (įskaitant CKA) 15 buvo šalies viduje kontroliuojami bankai, o 27 – užsienio valstybės kontroliuojami bankai, įskaitant užsienio bankų pavaldžiąsias įmones ir filialus.
2000 m. gegužės mėn. įsigaliojo iš dalies pakeistas Bankroto ir susitarimo aktas ir Viešųjų aukcionų aktas, kuriais buvo siekiama paspartinti bankroto bylų nagrinėjimą ir subalansuoti kreditorių ir skolininkų teises, leidžiant specializuotosioms įmonėms arba juridiniams subjektams būti patikėtiniams bankroto bylose ir suteikiant galimybę sutarti dėl neteisminio sprendimo.
(1) Tai iš esmės skyrėsi nuo Japonijos vykdytos politikos, pagal kurią nustatyta per didelė blogo turto vertė, ir dėl to nekilnojamojo turto rinka įšaldyta maždaug dešimtmečiui.
III PRIEDAS
Reikalavimus paramai gauti atitinkančio turto kategorijų (krepšelių) nustatymas ir pranešimas apie visą sumažėjusios vertės turtą ir visą verslo veiklą
I. Reikalavimus paramai gauti atitinkančio turto kategorijų (krepšelių) nustatymas
Bankų sumažėjusios vertės turto krepšeliams nustatyti reikėtų naudoti bendrus kriterijus, grindžiamus kategorijomis, kurios jau naudojamos:
1. |
riziką ribojančiai atskaitomybei ir vertinimui (Bazelio susitarimo 3 ramstis = Direktyvos dėl kapitalui keliamų reikalavimų (CRD) XII priedas; FINREP ir COREP); |
2. |
finansinei atskaitomybei ir vertinimui (visų pirma 39 TAS ir 7 TFAS); |
3. |
specializuotoms ad hoc ataskaitoms kreditų krizės klausimu: TVF, Finansų stabilumo forumo (FSF), Roubini ir Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (CEBS) ataskaitoms dėl skaidrumo. |
Naudojant esamos atskaitomybės ir vertės nustatymo kategorijų bendrus kriterijus turto krepšeliams nustatyti, bus galima:
1. |
išvengti papildomos atskaitomybės naštos bankams; |
2. |
įvertinti atskirų bankų sumažėjusios vertės turto krepšelį remiantis bendrijos ir pasaulinio masto apskaičiavimais (kurie gali būti tinkami kuriuo nors metu nustatant ekonominę vertę); ir |
3. |
nustatyti objektyvius (patvirtintus) atskaitos taškus sumažėjusios vertės turtui įvertinti. |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija siūlo šiuos finansinio turto krepšelius kaip pradinį tašką nustatant ekonominę vertę ir paramą sumažėjusios vertės turtui:
1 lentelė
I. Struktūrizuoti finansiniai ir (arba) vertybiniais popieriais pakeisti produktai |
||||||
|
Produkto rūšis |
Apskaitos kategorija |
Schemos vertinimo pagrindas |
Pastabos |
||
Rinkos vertė |
Ekonominė vertė |
Perdavimo vertė |
||||
1. |
RMBS |
FVPL/AFS (1) |
|
|
|
Toliau skaidoma pagal: geografinę sritį, segmentų prioritetą, reitingą, ryšį su didesnės rizikos (angl. sub-prime) ar alternatyviais A vertybiniais popieriais (angl. Alt-A) arba kitu pagrindiniu turtu, terminą ir (arba) emisijos datą (angl. vintage), sumažinimus ir nurašymus. |
2. |
CMBS |
FVPL/AFS |
|
|
|
|
3. |
CDO |
FVPL/AFS |
|
|
|
|
4. |
ABS |
FVPL/AFS |
|
|
|
|
5. |
Įmonių skola |
FVPL/AFS |
|
|
|
|
6. |
Kitos paskolos |
FVPL/AFS |
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|||
II. Vertybiniais popieriais nepakeistos paskolos |
||||||
|
Produkto rūšis |
Apskaitos kategorija |
Schemos vertinimo pagrindas |
Pastabos |
||
Išlaidos (2) |
Ekonominė vertė |
Perdavimo vertė |
||||
7. |
Paskolos įmonėms |
HTM/L&R (1) |
Išlaidos (2) |
|
|
Toliau skaidoma pagal: geografinę sritį, sandorio šalies riziką (PD), kredito rizikos mažinimą (užstatą) ir termino struktūrą, sumažinimus ir nurašymus. |
8. |
Paskolos būstui |
HTM/L&R |
Išlaidos |
|
|
|
9. |
Kitos asmeninės paskolos |
HTM/L&R |
Išlaidos |
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
II. Visiškas sumažėjusios vertės turto ir susijusios verslo veiklos atskleidimas
Kaip matyti iš 1 lentelės pastabų stulpelio, pateikiamą informaciją apie banko, kuriam taikytina paramos turtui priemonė, sumažėjusios vertės turtą 1 lentelėje pateiktų turto krepšelių pagrindu reikėtų labiau detalizuoti.
Remiantis Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (3) (EBPIK) pastebėta gerąja patirtimi dėl neramumų finansų rinkoje paveiktos veiklos atskleidimo, informacija apie bankų veiklą, susijusią su sumažėjusios vertės turtu, kuri būtų įtraukta į 5.1 skirsnyje nurodytą gyvybingumo apžvalgą, galėtų būti struktūrizuota taip:
2 lentelė
EBPIK pastebėta geroji patirtis |
Vyriausioji priežiūros institucijų grupė (VPIG), (angl. Senior Supervisors Group, SSG): Geriausia informacijos atskleidimo praktika |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Verslo modelis |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rizika ir rizikos valdymas |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Krizės poveikis rezultatams |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pozicijos lygiai ir rūšys |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Apskaitos politika ir vertinimo klausimai |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kiti atskleidimo aspektai |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pateikimo klausimai |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
(1) FVPL = pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama tikrąja verte (angl. Fair value through profit and loss) = prekybos portfelis + pasirinkimo sandoris tikrąja verte; AFS = galimas parduoti turtas (angl. available for sale), HTM = laikomas iki termino (angl. held to maturity), L&R = paskolos ir gautinos sumos (angl. loans and receivables).
(2) Išlaidos reiškia paskolų balansinę vertę atėmus vertės sumažėjimą.
(3) Šaltinis: EBPIK (Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto) ataskaita dėl bankų skaidrumo teikiant informaciją apie pastarojo meto neramumų finansų rinkoje paveiktą veiklą, 2008 m. birželio 18 d.
(4) VPIG ataskaitoje kiekviena charakteristika susijusi su: SPE – tam tikra SPS (specialiosios paskirties subjekto, angl. Special Purpose Entity) rūšimi arba su visais SPS kartu (specialiosios paskirties subjektais apskritai), LF – finansavimu panaudojant skolintas lėšas (angl. Leveraged Finance), CMB – komerciniais hipoteka užtikrintais vertybiniais popieriais (angl. Commercial Mortgage-Backed Securities), O – kitomis didesnės rizikos ir alternatyvių A vertybinių popierių pozicijomis (angl. Other sub-prime and Alt-A Exposures), CDO – užstatu užtikrintais skoliniais įsipareigojimais (angl. Collateralised Debt Obligations).
IV PRIEDAS
Vertinimo ir kainos nustatymo principai ir procesai
I. Vertinimo metodika ir procedūra
Priemonių vykdymo tikslu turtas turėtų būti klasifikuojamas remiantis III priedo 1 ir 2 aiškinamosiomis lentelėmis.
Realiosios ekonominės vertės, kaip apibrėžta šiame komunikate, nustatymas (žr. 5.5 skirsnį) turėtų būti grindžiamas stebėjimų pagrindu gautais rinkos duomenis ir realistinėmis bei atsargiomis būsimų pinigų srautų prielaidomis.
Dėl reikalavimus atitinkančiam turtui taikytino vertinimo metodo turėtų būti sutarta Bendrijos lygmeniu ir jis galėtų įvairuoti atsižvelgiant į konkretų turtą ar turto krepšelius. Kai įmanoma, turto vertė reguliariais intervalais turėtų būti iš naujo įvertinama visu turto gyvavimo laiku.
Praeityje daugiau ar mažiau sėkmingai taikyti keli vertinimo variantai. Paprastų atvirkštinio aukciono procedūrų nauda pasitvirtino tais turto kategorijų atvejais, kai rinkos vertė yra pakankamai aiški. Vis dėlto šis metodas nepasiteisino nustatant sudėtingesnio turto Jungtinėse Valstijose kainą. Sudėtingesnės aukciono procedūros yra labiau pritaikytos, kai rinkos vertė nėra tokia aiški ir kai reikalingas tikslesnis kiekvieno turto kainos nustatymo metodas. Deja, nėra taip paprasta šiuos metodus sukurti. Alternatyvų sudėtingiems turto modeliu grindžiamiems apskaičiavimams trūkumas – jie yra priklausomi nuo pagrindinių prielaidų (1).
Pasirenkant variantą taikyti vienodą vertinimą mažesne nei rinkos verte visam sudėtingam turtui, supaprastinamas bendras vertinimo procesas, tačiau dėl to atskiro turto kainos nustatymas tampa ne toks tikslus. Centriniai bankai turi didelę patirtį, susijusią su galimais kriterijais ir parametrais dėl refinansavimui įkeičiamo turto, kuria būtų galima pasinaudoti.
Nepriklausomai nuo pasirinkto modelio vertinimo procesas ir ypač būsimų nuostolių galimybės įvertinimas turėtų būti pagrįstas kruopščiu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis laikantis užsitęsusio pasaulinio nuosmukio scenarijaus.
Vertinimas turi būti grindžiamas tarptautiniu mastu pripažintais standartais ir gairėmis. Bendrijos lygmeniu sutarta ir nuosekliai valstybių narių taikoma bendra vertinimo metodika galėtų gerokai sumažinti susirūpinimą, kad dėl galimai didelio skirtingų vertinimo sistemų poveikio galėtų kilti pavojus vienodų sąlygų užtikrinimui. Vertindama valstybių narių pateiktus paramos turtui priemonių įvertinimo metodus, Komisija iš principo konsultuosis su vertinimo ekspertų grupėmis (2).
II. Valstybės paramos kainos nustatymas vertinimo pagrindu
Turto vertinimas turi būti atskirtas nuo paramos priemonės kainos nustatymo. Perkant arba draudžiant remiantis nustatyta dabartine rinkos verte arba realiąja ekonomine verte, atsižvelgiant į būsimų pinigų srautų prognozes laikantis išlaikymo iki termino principo, praktiškai dažnai būtų viršijamos dabartinės paramą gaunančių bankų galimybės dalytis naštą (3). Kainos nustatymas turi būti paremtas perdavimo verte, kuri turėtų būti kuo artimesnė nustatytai realiajai ekonominei vertei. Be pranašumo, lyginant su dabartine rinkos verte, taigi, ir su valstybės pagalba, kainos nustatymas realiosios ekonominės vertės pagrindu gali būti laikomas kaip atsveriantis pernelyg didelius esamus rinkos iškraipymus, paskatintus dabartinės krizės sąlygų, dėl kurių pablogėjo padėtis kai kuriose rinkose arba jos išvis žlugo. Kuo didesnis perdavimo vertės skirtumas nuo realiosios ekonominės vertės, taigi, ir pagalbos sumos, tuo didesnis taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti tikslų kainos nustatymą bėgant laikui (pavyzdžiui, taikant „padėties pagerėjimo“ išlygas (angl. better fortune clauses)), ir išsamesnio restruktūrizavimo poreikis. Leistinas nuokrypis nuo vertinimo rezultato turėtų būti labiau apribotas turtui, kurio vertė gali būti nustatyta patikimų rinkos duomenų pagrindu, nei turtui, kurio rinka yra nelikvidi. Jei nesilaikoma šių principų, tai yra aiškus ženklas, kad yra didelio masto restruktūrizavimo ir kompensacinių priemonių, o gal net ir tinkamo likvidavimo poreikis.
Bet kuriuo atveju į nustatomą paramos turtui kainą turi būti įtrauktas atlygis valstybei, kuriame būtų tinkamai atsižvelgiama į būsimų nuostolių, viršijančių tuos, kurie numatyti nustatant realiąją ekonominę vertę, riziką, taip pat į bet kokią papildomą riziką, kuri kyla dėl aukštesnės už realiąją ekonominę vertę perdavimo kainos.
Toks atlygis gali būti užtikrintas nustatant pakankamai už realiąją ekonominę vertę mažesnę turto perdavimo kainą, taip atitinkamos priemokos forma numatant reikiamą kompensaciją už riziką arba nustatant atitinkamą garantijos mokestį.
Siekiant nustatyti reikiamą tikslinę grąžą būtų galima vadovautis tokio dydžio atlygiu, kuris būtų reikalingas kapitalo atkūrimo priemonėms, atsižvelgiant į siūlomos paramos turtui poveikį kapitalui. Tai turėtų būti daroma laikantis Komisijos komunikato „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“, kartu atsižvelgiant į specialius paramos turtui priemonių bruožus ir ypač į faktą, kad jos gali būti susijusios su didesne pozicija nei kapitalo injekcijos (4).
Į kainos nustatymo sistemą taip pat galėtų būti įtraukti bankų akcijų varantai, kurių vertė būtų lygi turto vertei (tai reikštų, kad dėl didesnės sumokėtos kainos būtų įgyjama didesnė akcinio kapitalo dalis). Vienas iš tokių kainos nustatymo sistemos modelių galėtų būti turto pirkimo scenarijus, pagal kurį tokie varantai tus grąžinti bankui, kai tik „blogas bankas“ parduos turtą ir jei jis gavo reikiamą tikslinę grąžą. Jei iš turto tokios grąžos negaunama, bankas turėtų mokėti skirtumą grynaisiais pinigais tikslinei grąžai pasiekti. Jei bankas nemoka grynaisiais pinigais, valstybė parduos varantus, kad pasiektų tikslinę grąžą.
Turto garantijos scenarijuje garantijos mokestis galėtų būti mokamas nustatyto termino akcijomis su kaupiamuoju dividendu – tai atitiktų tikslinę grąžą. Jei garantija turėtų būti panaudota, valstybė narė galėtų panaudoti varantus įsigyti akcijas, kurių vertė atitiktų garantijos dengiamas sumas.
Bet kokia kainos nustatymo sistema turėtų užtikrinti, kad bendras paramą gaunančių bankų indėlis sumažintų valstybės įsikišimo apimtį iki mažiausios būtinos.
(1) Bet kuriuo atveju aukcionas būtų įmanomas tik vienarūšių turto klasių atveju ir kai yra pakankamai potencialių pardavėjų. Be to, reikėtų taikyti rezervo kainą siekiant užtikrinti valstybės interesų apsaugą ir lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei galutiniai nuostoliai viršytų rezervo kainą, kad būtų užtikrintas pakankamas paramą gaunančio banko indėlis. Siekiant tokius mechanizmus įvertinti, reikės pateikti lyginamuosius scenarijus su alternatyviomis garantijų ir (arba) pirkimo schemomis, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant užtikrinti jų finansinį atitikimą pasaulio mastu.
(2) Komisija remsis tokių vertinimo ekspertų grupių nuomone taip, kaip ir kitose valstybės pagalbos bylose, kai jai gali prireikti išorės ekspertų pagalbos.
(3) Žr. 5.2 skirsnį.
(4) Turto garantijos scenarijuje taip pat reikėtų atsižvelgti, kad, skirtingai nei kapitalo atkūrimo priemonių atveju, nesuteikiama likvidumo.
V PRIEDAS
Valstybės pagalbos procedūra
Valstybės narės, pranešančios apie paramos turtui priemones, Komisijai turi pateikti visapusiškos ir išsamios informacijos apie visus viešųjų paramos priemonių įvertinimui pagal valstybės pagalbos taisykles svarbius aspektus, išdėstytus šiame komunikate (1). Ši informacija apima detalų vertinimo metodikos ir jos numatomo įgyvendinimo, dalyvaujant nepriklausomiems trečiųjų šalių ekspertams, aprašymą (2). Komisija suteiks patvirtinimą 6 mėnesių laikotarpiui su sąlyga, kad kiekviena paramą gaunanti įstaiga įsipareigos per 3 mėnesius nuo jos priėmimo į paramos turtui programą pateikti arba restruktūrizavimo planą, arba gyvybingumo apžvalgą.
Kai pagalba bankui suteikiama kaip individuali priemonė arba pagal patvirtintą paramos turtui schemą, valstybė narė pateikia Komisijai (vėliausiai individualiame pranešime apie restruktūrizavimo arba gyvybingumo apžvalgą) išsamią informaciją apie turtą, kuriam taikoma priemonė ir jo vertinimą individualios pagalbos suteikimo metu, taip pat paliudytus ir patvirtintus turto, kuriam taikoma paramos priemonė, vertės sumažėjimo atskleidimo rezultatus (3). Visa banko veiklos ir balanso apžvalga turėtų būti pateikta kuo greičiau, kad būtų galima pradėti tinkamo restruktūrizavimo pobūdžio ir apimties aptarimą, gerokai prieš oficialaus restruktūrizavimo plano pateikimą, siekiant paspartinti šį procesą ir kuo greičiau suteikti aiškumą ir teisinį tikrumą.
Bankai, kuriems jau buvo suteikta kitų formų valstybės pagalba, nesvarbu kokia: patvirtinta garantija, apsikeitimo turtu sandoris, kapitalo atkūrimo schema ar individuali priemonė, apie bet kokią pagalbą, suteiktą pagal paramos turtui schemą, pirma turi pranešti pagal esamus pranešimo įsipareigojimus, kad Komisija turėtų visą informaciją apie įvairias valstybės pagalbos priemones, kurios skiriamos atskiram pagalbos gavėjui, ir galėtų geriau įvertinti ankstesnių priemonių efektyvumą ir valstybės narės visuotiniame vertinime siūlomą indėlį.
Komisija iš naujo įvertins pagalbą, suteiktą pagal laikiną patvirtinimą, atsižvelgdama į siūlomo restruktūrizavimo ir taisomųjų priemonių tinkamumą (4), ir naujame sprendime pareikš poziciją dėl jos suderinamumo ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.
Valstybės narės taip pat turi kas šešis mėnesius pateikti Komisijai ataskaitą dėl paramos turtui programų veikimo ir dėl bankų restruktūrizavimo planų raidos. Kai valstybei narei taikomas reikalavimas dėl kitų pagalbos bankams rūšių, kartu su tokia ataskaita turi būti teikiama reikiama informacija apie paramos turtui priemones ir bankų restruktūrizavimo planus.
(1) Rekomenduojama susisiekti su Komisija prieš pranešimą.
(2) Žr. 5.5 skirsnį ir IV priedą.
(3) Priežiūros institucijos vadovas turi pateikti raštą, paliudijantį išsamius rezultatus.
(4) Kad palengvintų valstybių narių ir Komisijos darbą, Komisija pranešimus dėl panašių restruktūrizavimo ir (arba) likvidavimo atvejų galės nagrinėti kartu. Komisija gali nuspręsti, kad nereikia pateikti plano, jei jis susijęs tik su įstaigos likvidavimu, arba jeigu įstaigos dydis nereikšmingas.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/23 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai
(Byla COMP/M.5364 — Iberia/Vueling/Clickair)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/C 72/02)
2009 m. sausio 9 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalimi kartu su 6 straipsnio 2 dalimi. Visas šio sprendimo tekstas yra ispanų kalba. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:
— |
Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32009M5364 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu). |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Komisija
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/24 |
Euro kursas (1)
2009 m. kovo 25 d.
(2009/C 72/03)
1 euro=
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3494 |
JPY |
Japonijos jena |
132,24 |
DKK |
Danijos krona |
7,4486 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,92425 |
SEK |
Švedijos krona |
10,9565 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,5230 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,7275 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,290 |
EEK |
Estijos kronos |
15,6466 |
HUF |
Vengrijos forintas |
300,22 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7095 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,5600 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,2811 |
TRY |
Turkijos lira |
2,2433 |
AUD |
Australijos doleris |
1,9310 |
CAD |
Kanados doleris |
1,6598 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,4580 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
2,3847 |
SGD |
Singapūro doleris |
2,0376 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 837,68 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
12,8317 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
9,2176 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4750 |
IDR |
Indijos rupija |
15 754,25 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,8956 |
PHP |
Filipinų pesas |
64,880 |
RUB |
Rusijos rublis |
45,4110 |
THB |
Tailando batas |
47,890 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,0442 |
MXN |
Meksikos pesas |
19,3909 |
INR |
Indijos rupija |
68,3740 |
Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/25 |
UŽ KONTROLĘ, NUMATYTĄ REGLAMENTO (EEB) NR. 2092/91 15 STRAIPSNYJE, ATSAKINGŲ ĮSTAIGŲ ARBA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ, SĄRAŠAS
(2009/C 72/04)
1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų kontrolės sistemą, vykdomą vienos arba daugiau paskirtų valstybės kontrolės įstaigų ir (arba) jos įgaliotų privačių kontrolės institucijų.
Pagal reglamento 15 straipsnio paskutinės pastraipos nuostatą šiame pranešime pateikiamas kiekvienoje valstybėje narėje vykdomos kontrolės procedūrų ir patvirtintų kontrolės įstaigų ir (arba) institucijų sąrašas, sudarytas remiantis 2008 m. valstybių narių atnaujinta informacija.
Skiltyje „Pastabos“ kiekvienoje valstybėje narėje taikomos kontrolės procedūros nurodomos taip:
A |
: |
Patvirtintų privačių kontrolės įstaigų procedūra |
B |
: |
Paskirtos(-ų) valstybės kontrolės institucijos(-ų) procedūra |
C |
: |
Paskirtos valstybės kontrolės institucijos ir patvirtintų privačių kontrolės įstaigų procedūra. |
Nuo 1998 m. sausio mėn. Europos Sąjungos patvirtintos kontrolės įstaigos turi vykdyti standarto EN 45011 sąlygose (Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 9 straipsnio 10 dalis) nustatytus reikalavimus.
Be to, sąraše pateikiamos EEE valstybių, kurios nėra EEB valstybės narės, patvirtintos kontrolės įstaigos ir (arba) institucijos.
Austrija ir Ispanija
Austrijoje ir Ispanijoje tam tikrose nurodytose Länder/autonominėse bendruomenėse organizacijų veikla yra apribota.
Šie kodai buvo panaudoti skirtingoms Länder/autonominėms bendruomenėms žymėti pastabų (komentarų) stulpelyje
Austrija
Karintija |
K |
Žemutinė Austrija |
N |
Aukštutinė Austrija |
O |
Zalcburgas |
S |
Štirija |
ST |
Tirolis |
T |
Viena |
W |
Burgenlandas |
B |
Forarlbergas |
V |
Ispanija
Andalūzija |
AN |
Aragonas |
AR |
Astūrija |
AS |
Balearų salos |
BA |
Kanarų salos |
CA |
Kantabrija |
CN |
Kastilija-La Manča |
CM |
Kastilija ir Leonas |
CL |
Katalonija |
CT |
Estremadūra |
EX |
Galisija |
GA |
Riocha |
RI |
Madridas |
MA |
Mursija |
MU |
Navara |
NA |
Baskų kraštas |
VAS |
Valensija |
VA |
Valstybės narės ir kodai |
Kontrolės institucija (-os) ar įstaiga (-os) |
Pastabos |
|||||||||||||||
AUSTRIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
AT-N-01-BIO |
|
N, B, K, O, S, ST, T, V, W |
|||||||||||||||
AT-0-01-BIO |
|
O, B, K, N, S, ST, T, V, W |
|||||||||||||||
AT-O-02-BIO |
|
O, B, K, N, S, ST, T, V, W |
|||||||||||||||
AT-O-04-BIO |
|
O, B, K, S, ST, T |
|||||||||||||||
AT-S-01-BIO |
|
S, B, K, N, O,ST, T, V, W |
|||||||||||||||
AT-T-01-BIO |
|
T, K, N, O, S, V, W |
|||||||||||||||
AT-W-01-BIO |
|
W, B, K, N, O, S, ST, T, V |
|||||||||||||||
AT-W-02-BIO |
|
W, B, K, N, O, S, ST, T, V |
|||||||||||||||
BELGIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
BE-BIO-01 |
|
|
|||||||||||||||
BE-BIO-02 |
|
|
|||||||||||||||
BULGARIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
BG-02 |
|
|
|||||||||||||||
BG-03 |
|
|
|||||||||||||||
BG-04 |
|
|
|||||||||||||||
BG-05 |
|
|
|||||||||||||||
BG-06 |
|
|
|||||||||||||||
BG-07 |
|
|
|||||||||||||||
KIPRAS |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
CY-BIO-001 |
|
|
|||||||||||||||
CY-BIO-002 |
|
|
|||||||||||||||
ČEKIJOS RESPUBLIKA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
CZ-BIO-KEZ-01 |
|
|
|||||||||||||||
CZ-BIO-ABCERT-02 |
|
|
|||||||||||||||
CZ-BIOKONT-03 |
|
|
|||||||||||||||
DANIJA |
|
B procedūra |
|||||||||||||||
DK-Ø-50 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-1 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-2 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-3 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-4 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-5 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-6 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-7 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-8 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-9 |
|
|
|||||||||||||||
DK-Ø-10 |
|
|
|||||||||||||||
ESTIJA |
|
B procedūra |
|||||||||||||||
EE-VTA |
|
VFB yra už importo leidimus ir parengimą atsakinga kontrolės institucija |
|||||||||||||||
EE-TTI |
|
PPI yra už gamybą atsakinga kontrolės institucija |
|||||||||||||||
FINLAND |
|
B procedūra |
|||||||||||||||
FI-A-001 |
|
|
|||||||||||||||
FI-A-002 |
Varsinais-Suomen työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-003 |
Satakunnan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-004 |
Hämeen työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-005 |
Pirkanmaan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-006 |
Kaakkois-Suomen työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-007 |
Etelä-Savon työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-008 |
Pohjois-Savon työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-009 |
Pohjois-Karjalan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-010 |
Keski-Suomen työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-011 |
Etelä-Pohjanmaan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-012 |
Pohjanmaan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-013 |
Pohjois-Pohjanmaan työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-014 |
Kainuun työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-A-015 |
Lapin työvoima- ja elinkeinokeskus As above |
|
|||||||||||||||
FI-B |
Elintarviketurvallisuusvirasto Evira As above |
|
|||||||||||||||
FI-C |
|
|
|||||||||||||||
FI-D |
|
|
|||||||||||||||
PRANCŪZIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
FR-BIO 01 |
|
|
|||||||||||||||
FR-AB 06 |
|
|
|||||||||||||||
FR-BIO 07 |
|
|
|||||||||||||||
FR-BIO 09 |
|
|
|||||||||||||||
FR-BIO 10 |
|
|
|||||||||||||||
FR-BIO 11 |
|
|
|||||||||||||||
VOKIETIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
DE-001-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-003-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-005-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-006-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-007-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-009-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-012-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-013-Öko-Kontrollstelle |
QC & I Gesellschaft für Kontrolle und Zertifizierung von Qualitätssicherungssystemen GmbH Geschäftsstelle:
Sitz der Gesellschaft:
|
|
|||||||||||||||
DE-021-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-022-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-024-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-026-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-032-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-034-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-037-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-039-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-043-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-044-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-060-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-061-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-063-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
DE-064-Öko-Kontrollstelle |
|
|
|||||||||||||||
GRAIKIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
EL-01-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-02-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-03-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-04-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-05-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-06-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-07-BIO |
|
|
|||||||||||||||
EL-08-BIO |
|
|
|||||||||||||||
VENGRIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
HU-ÖKO-01 |
|
|
|||||||||||||||
HU-ÖKO-02 |
|
|
|||||||||||||||
AIRIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
IRL-OIB1 |
|
|
|||||||||||||||
IRL-OIB2 |
|
|
|||||||||||||||
IRL-OIB3 |
|
|
|||||||||||||||
ITALIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
IT-ASS |
|
|
|||||||||||||||
IT-ICA |
|
|
|||||||||||||||
IT-IMC |
|
|
|||||||||||||||
IT-BAC |
|
|
|||||||||||||||
IT-CPB |
|
|
|||||||||||||||
IT-CDX |
|
|
|||||||||||||||
IT-QCI |
|
|
|||||||||||||||
IT-ECO |
|
|
|||||||||||||||
IT-BSI |
|
|
|||||||||||||||
IT-ECS |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZO |
|
|
|||||||||||||||
IT-ABC |
|
|
|||||||||||||||
IT-ANC |
|
|
|||||||||||||||
IT-SDL |
|
|
|||||||||||||||
IT-CTQ |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZ-BZT |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZ-INC |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZ-IMO |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZ-QCI |
|
|
|||||||||||||||
IT-BZ-BKT |
|
|
|||||||||||||||
LATVIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
LV-EQ |
|
|
|||||||||||||||
LV-STC |
|
|
|||||||||||||||
LIETUVA |
|
B procedūra |
|||||||||||||||
LT-01 |
|
|
|||||||||||||||
LIUKSEMBURGAS |
|
C procedūra |
|||||||||||||||
LU-BIO-01 |
|
|
|||||||||||||||
LU-BIO-04 |
|
|
|||||||||||||||
LU-BIO-05 |
|
|
|||||||||||||||
LU-BIO-06 |
|
|
|||||||||||||||
MALTA |
|
C procedūra |
|||||||||||||||
MT01 |
|
|
|||||||||||||||
MT02 |
|
|
|||||||||||||||
NYDERLANDA |
|
B procedūra |
|||||||||||||||
NL01 |
|
|
|||||||||||||||
LENKIJA |
|
C procedūra |
|||||||||||||||
RE-01/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-02/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-03/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-04/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-05/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-06/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
RE-07/2005/PL |
|
|
|||||||||||||||
PORTUGALIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
PT/AB 02 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 03 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 04 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 05 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 06 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 07 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 08 |
|
|
|||||||||||||||
PT/AB 09 |
|
|
|||||||||||||||
RUMUNIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
RO-ECO-001 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-002 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-003 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-005 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-006 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-007 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-008 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-009 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-010 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-011 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-012 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-013 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-014 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-015 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-016 |
|
|
|||||||||||||||
RO-ECO-017 |
|
|
|||||||||||||||
SLOVAKIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
SK-02-BIO |
|
|
|||||||||||||||
SLOVĖNIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
SI-01-EKO |
|
|
|||||||||||||||
SI-IKC-EKO |
|
|
|||||||||||||||
SI-BV-EKO |
|
|
|||||||||||||||
ISPANIJA |
|
C procedūra |
|||||||||||||||
ES-AN-00-AE ES-CM-03-AE |
|
AN, CM |
|||||||||||||||
ES-AN-01-AE ES-AR-05/C-AE ES-CM-01-AE |
|
AN, AR, CM |
|||||||||||||||
ES-AN-03-AE |
|
AN |
|||||||||||||||
ES-AN-04-AE ES-AR-23/C-AE |
|
AN, AR |
|||||||||||||||
ES-AN-05-AE |
|
|
|||||||||||||||
ES-AR-AE |
|
AR |
|||||||||||||||
ES-AR-03/C-AE |
|
AR |
|||||||||||||||
ES-AN-06-AE ES-AR-17/C-AE |
|
AN, AR |
|||||||||||||||
ES-AR-18/C-AE |
|
AR |
|||||||||||||||
ES-AR-19/C-AE |
|
AR |
|||||||||||||||
ES-AS-AE |
|
AS |
|||||||||||||||
ES-BA-AE |
|
BA |
|||||||||||||||
ES-CA-AE |
|
CA |
|||||||||||||||
ES-CL-AE |
|
CL |
|||||||||||||||
ES-CM-01-AE |
|
CM |
|||||||||||||||
ES-CM-02-AE |
|
CM |
|||||||||||||||
ES-CM-03-AE |
|
CM |
|||||||||||||||
ES-CM-04-AE |
|
CM |
|||||||||||||||
ES-CN-AE |
|
CN |
|||||||||||||||
ES-CT-AE |
|
CT |
|||||||||||||||
ES-EX-01-AE |
|
EX Perdirbėjų ir importuotojų kontrolė |
|||||||||||||||
ES-EX-02-AE |
|
EX Gamintojų kontrolė |
|||||||||||||||
ES-GA-AE |
|
GA |
|||||||||||||||
ES-MA-AE |
|
MA |
|||||||||||||||
ES-MU-AE |
|
MU |
|||||||||||||||
ES-NA-AE |
|
NA |
|||||||||||||||
ES-VAS-AE |
|
VAS |
|||||||||||||||
ES-RI-AE |
|
RI |
|||||||||||||||
ES-VA-AE |
|
VA |
|||||||||||||||
ŠVEDIJA |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
SE Ekol 1 |
|
|
|||||||||||||||
SE Ekol 3 |
|
Pagrindinei gamybai ir pašarų ženklinimui |
|||||||||||||||
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
A procedūra |
|||||||||||||||
UK 2 |
|
|
|||||||||||||||
UK 3 |
|
|
|||||||||||||||
UK 4 |
|
|
|||||||||||||||
UK 5 |
|
||||||||||||||||
UK 6 |
|
|
|||||||||||||||
UK 7 |
|
|
|||||||||||||||
UK 9 |
|
|
|||||||||||||||
UK 13 |
|
|
|||||||||||||||
UK 15 |
|
|
EEE valstybės ir kodai |
Kontrolės institucija (-os) ir įstaiga (-os) |
Pastabos |
||||||
ISLANDIJA |
|
B procedūra |
||||||
IS-1 |
|
|
||||||
NORVEGIJA |
|
A procedūra |
||||||
N-001 |
|
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
ELPA priežiūros tarnyba
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/50 |
Kvietimas pateikti pastabas pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, susijusios su savidraudos bendrovių apmokestinimu Lichtenšteine
(2009/C 72/05)
2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu Nr. 620/08/COL, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, ELPA priežiūros institucija pradėjo procedūrą pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį. Lichtenšteino valdžios institucijos buvo apie tai informuotos, joms nusiuntus minėto sprendimo kopiją.
ELPA priežiūros institucija kviečia ELPA valstybes, ES valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo teikti pastabas dėl minėtos priemonės šiuo adresu:
EFTA Surveillance Authority |
Registry |
35, rue Belliard |
1040 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
Šios pastabos bus perduotos Lichtenšteino valdžios institucijoms. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.
SANTRAUKA
2007 m. kovo 14 d. Institucija pradėjo bylą, nusiųsdama Lichtenšteino valdžios institucijoms prašymą suteikti informacijos.
Remdamosi 1997 m. gruodžio 18 d. Lichtenšteino Mokesčių įstatymo pakeitimu (1), Lichtenšteino valdžios institucijos įvedė specialias mokesčių taisykles, taikomas savidraudos bendrovėms.
Pagal Mokesčių įstatymo 82a straipsnio 1 dalį savidraudos bendrovės moka kapitalo mokestį, kurį sudaro 1 ‰ bendrovės nuosavo kapitalo. Jei kapitalas viršija 50 mln., mokesčio tarifas sumažinamas iki 0,75 ‰, o kapitalui, viršijančiam 100 mln., – iki 0,5 ‰. Įprastas kapitalo mokesčio tarifas yra 2 ‰.
Įstatymo 82a straipsnis, skaitomas kartu su 73 straipsniu, reiškia, kad savidraudos bendrovės nemoka jokio pajamų mokesčio.
Be to, remiantis Mokesčių įstatymo 88d straipsnio 3 dalimi, savidraudos bendrovių akcijoms ar jų dalims netaikomas mokestis už kuponus, kuris parastai sudaro 4 %.
Pradine Institucijos nuomone, savidraudos bendrovės yra EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos įmonės. Jos teikia paslaugas vienai arba ypač ribotai bendrovių grupei. Draudimas yra paslauga, kuri iš principo priklauso ekonominei veiklai. Savidraudos bendrovė paprastai gauna pajamas už teikiamas paslaugas. Net jei paslauga teikiama tik vienam klientui ar ribotai klientų grupei, tai nereiškia, kad bendrovė neužsiima ekonomine veikla.
Pradine Institucijos nuomone, atleidimas nuo pajamų mokesčio ir sumažintas kapitalo mokestis taip pat atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas sąlygas, pagal kurias tai gali būti laikoma valstybės pagalba.
Dalinis ar visiškas atleidimas nuo mokesčių reiškia, kad eikvojami valstybės ištekliai. Bendrovėms suteikiamas pranašumas jas atleidžiant nuo mokesčių, kurie paprastai turėtų būti išskaičiuojami iš jų biudžeto. Minėtos bendrovės teikia paslaugas, kuriomis naudojasi EEE susitarimo susitariančiosios šalys, todėl šios paslaugos susijusios su tarpvalstybine konkurencija. Šios priemonės yra selektyvios, nes jos taikomos tik tam tikrai įmonių grupei. Institucija nenustatė, kad šis selektyvumas galėtų atitikti mokesčių sistemos vidinę logiką.
Dėl mokesčio už kuponus galima pateikti panašius argumentus. Vis dėlto yra vienas skirtumas: mokestis už kuponus yra išskaičiuojamasis mokestis. Atleidimas nuo mokesčio už kuponus suteikia privalumų savidraudos bendrovių savininkams. Šie savininkai paprastai yra (didelės) įmonės. Taigi tokios įmonės iš šios pagalbos priemonės gauna tiesioginės naudos. Be to, galima manyti, kad savidraudos bendrovės, kurios atleidžiamos nuo mokesčių už kuponus, gauna ir netiesioginės naudos. Jos yra patrauklesnės investuotojams ir dėl šios priemonės kapitalas tampa lengviau prieinamas.
Paramos priemonės, apibrėžtos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai yra nesuderinamos su EEE sutarties veikimu, nebent EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalyse leidžiama nuo jų nukrypti. Pradine Institucijos nuomone, nei vienas šiose nuostatose numatytų nukrypimų negali būti taikomas savidraudos bendrovių apmokestinimui Lichtenšteine. Kadangi šios priemonės buvo priimtos po Lichtenšteino prisijungimo prie EEE sutarties, bet kuri su šia sutartimi nesuderinama pagalba paprastai turėtų būti susigrąžinama.
Išvada
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EEE susitarimo 1 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.
(1) 1997 m. gruodžio 18 d. Įstatymas dėl Lichtenšteino Mokesčių įstatymo pakeitimo; 1998 m. Teisės aktų leidinys Nr. 36.
V Skelbimai
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Komisija
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/52 |
SPRENDIMAS Nr. 842
2008 m. gruodžio 23 d.
dėl leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius Lovečo, Pleveno ir Gabrovo srityse esančiame sektoriuje 1–5 „Devetaki“ išdavimo procedūros pradėjimo pagal Požeminių gamtos išteklių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl numatyto leidimų išdavimo konkurso skelbimo
(2009/C 72/06)
BULGARIJOS RESPUBLIKA
MINISTRŲ TARYBA
Remdamasi Požeminių gamtos išteklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 44 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir 1 straipsnio 24a dalį,
MINISTRŲ TARYBA NUSPRENDĖ:
1. |
Pradėti leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius sektoriuje 1–5 „Devetaki“, kurio plotas 786,74 km2, o geografinės koordinatės nurodytos ir pažymėtos žemėlapyje, esančiame žvalgymo ir išgavimo sutarties projekte, kuris yra neatskiriama konkurso dokumentų rinkinio dalis, išdavimo procedūrą. |
2. |
Paskelbti, kad 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas konkurso būdu. |
3. |
Nurodyti, kad leidimai žvalgyti ir išgauti išduodami 5 metų laikotarpiui nuo žvalgymo ir išgavimo sutarties įsigaliojimo, kuris, remiantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęstas. |
4. |
Konkursas 1 dalyje nurodytam leidimui gauti vyks 150 dieną nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija). |
5. |
Galutinis konkurso dokumentų rinkinio įsigijimo terminas – 120 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
6. |
Galutinis pranešimų apie dalyvavimą konkurse pateikimo terminas – 130 diena po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
7. |
Galutinis paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – 144 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
8. |
Konkurse asmeniškai dalyvauti nereikalaujama. |
9. |
Nustatyta konkurso dokumentų rinkinio kaina yra 500 BGN (500 Bulgarijos levų). 5 punkte nurodytu laikotarpiu rinkinį galima įsigyti Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija), 802 kabinete. |
10. |
Konkurso dalyviai turi atitikti Požeminių gamtos išteklių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. |
11. |
Konkurso dalyvių paraiškos vertinamos pagal jų siūlomas darbo programas, aplinkos apsaugos ir mokymo priemones, papildomą naudą, taip pat atsižvelgiant į konkurso dalyvių valdymo ir finansinius sugebėjimus. |
12. |
Nustatytas dalyvavimo konkurse užstatas yra 10 000 BGN (10 000 Bulgarijos levų), kurį iki 6 punkte nurodyto termino pabaigos reikia sumokėti į konkurso dokumentuose nurodytą Ekonomikos ir energetikos ministerijos sąskaitą. |
13. |
Jei pareiškėjo paraiška dalyvauti konkurse atmetama, užstatas jam grąžinamas per 14 dienų nuo pranešimo apie paraiškos atmetimą datos. |
14. |
Konkurso laimėtojui užstatas negrąžinamas, o kitiems pareiškėjams jis grąžinamas per 14 dienų nuo Ministrų Tarybos sprendimo dėl suteikto leidimo žvalgyti ir išgauti naftą bei gamtines dujas paskelbimo oficialiajame valstybės leidinyje. |
15. |
Pranešimai dėl dalyvavimo konkurse ir pareiškėjų pasiūlymai dėl konkurso sąlygų pateikiami Ekonomikos ir energetikos ministerijai (ul. Triadica No. 8, Sofija), laikantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 46 straipsnio reikalavimų. |
16. |
Konkurso paraiškos turėtų atitikti konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas. |
17. |
Konkursas įvyksta, jei jame dalyvauja nors vienas pareiškėjas. |
18. |
Ekonomikos ir energetikos ministerija yra įgaliota:
|
19. |
Skundai dėl šio sprendimo gali būti teikiami Aukščiausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Ministras Pirmininkas
Sergeï STANISHEV
Ministrų Tarybos Vyriausiasis Sekretorius
Veselin DAKOV
Tikra originalo kopija,
Vyriausybės Kanceliarijos Direktorius
Veselin DAKOV
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/54 |
SPRENDIMAS Nr. 843
2008 m. gruodžio 23 d.
dėl leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius Vracos srityje esančiame sektoriuje 1–9 „Mizija“ išdavimo procedūros pradėjimo pagal Požeminių gamtos išteklių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl numatyto leidimų išdavimo konkurso skelbimo
(2009/C 72/07)
BULGARIJOS RESPUBLIKA
MINISTRŲ TARYBA
Remdamasi Požeminių gamtos išteklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 44 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir 1 straipsnio 24a dalį,
MINISTRŲ TARYBA NUSPRENDĖ:
1. |
Pradėti leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius sektoriuje 1–9 „Mizija“, kurio plotas 155,95 km2, o geografinės koordinatės nurodytos ir pažymėtos žemėlapyje, esančiame žvalgymo ir išgavimo sutarties projekte, kuris yra neatskiriama konkurso dokumentų rinkinio dalis, išdavimo procedūrą. Į pirmiau minėtą plotą neįeina plotas „Selanovcai“, kuriam taikoma koncesija. |
2. |
Paskelbti, kad 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas konkurso būdu. |
3. |
Nurodyti, kad leidimai žvalgyti ir išgauti išduodami 5 metų laikotarpiui nuo žvalgymo ir išgavimo sutarties įsigaliojimo, kuris, remiantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęstas. |
4. |
Konkursas 1 dalyje nurodytam leidimui gauti vyks 150 dieną nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija). |
5. |
Galutinis konkurso dokumentų rinkinio įsigijimo terminas – 120 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
6. |
Galutinis pranešimų apie dalyvavimą konkurse pateikimo terminas – 130 diena po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
7. |
Galutinis paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – 144 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
8. |
Konkurse asmeniškai dalyvauti nereikalaujama. |
9. |
Nustatyta konkurso dokumentų rinkinio kaina yra 500 BGN (500 Bulgarijos levų). 5 punkte nurodytu laikotarpiu rinkinį galima įsigyti Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija), 802 kabinete. |
10. |
Konkurso dalyviai turi atitikti Požeminių gamtos išteklių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. |
11. |
Konkurso dalyvių paraiškos vertinamos pagal jų siūlomas darbo programas, aplinkos apsaugos ir mokymo priemones, papildomą naudą, taip pat atsižvelgiant į konkurso dalyvių valdymo ir finansinius sugebėjimus. |
12. |
Nustatytas dalyvavimo konkurse užstatas yra 10 000 BGN (10 000 Bulgarijos levų), kurį iki 6 punkte nurodyto termino pabaigos reikia sumokėti į konkurso dokumentuose nurodytą Ekonomikos ir energetikos ministerijos sąskaitą. |
13. |
Jei pareiškėjo paraiška dalyvauti konkurse atmetama, užstatas jam grąžinamas per 14 dienų nuo pranešimo apie paraiškos atmetimą datos. |
14. |
Konkurso laimėtojui užstatas negrąžinamas, o kitiems pareiškėjams jis grąžinamas per 14 dienų nuo Ministrų Tarybos sprendimo dėl suteikto leidimo žvalgyti ir išgauti naftą bei gamtines dujas paskelbimo oficialiajame valstybės leidinyje. |
15. |
Pranešimai dėl dalyvavimo konkurse ir pareiškėjų pasiūlymai dėl konkurso sąlygų pateikiami Ekonomikos ir energetikos ministerijai (ul. Triadica No. 8, Sofija), laikantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 46 straipsnio reikalavimų. |
16. |
Konkurso paraiškos turėtų atitikti konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas. |
17. |
Konkursas įvyksta, jei jame dalyvauja nors vienas pareiškėjas. |
18. |
Ekonomikos ir energetikos ministerija yra įgaliota:
|
19. |
Skundai dėl šio sprendimo gali būti teikiami Aukščiausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Ministras Pirmininkas
Sergeï STANISHEV
Ministrų Tarybos Vyriausiasis Sekretorius
Veselin DAKOV
Tikra originalo kopija,
Vyriausybės Kanceliarijos Direktorius
Veselin DAKOV
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/56 |
SPRENDIMAS Nr. 844
2008 m. gruodžio 23 d.
dėl leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius Vracos ir Montanos srityse esančiame sektoriuje 1–10 „Botevo“ išdavimo procedūros pradėjimo pagal Požeminių gamtos išteklių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl numatyto leidimų išdavimo konkurso skelbimo
(2009/C 72/08)
BULGARIJOS RESPUBLIKA
MINISTRŲ TARYBA
Remdamasi Požeminių gamtos išteklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 44 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir 1 straipsnio 24a dalį,
MINISTRŲ TARYBA NUSPRENDĖ:
1. |
Pradėti leidimų žvalgyti ir išgauti požeminius naftos ir gamtinių dujų išteklius sektoriuje 1–10 „Botevo“, kurio plotas 280,58 km2, o geografinės koordinatės nurodytos ir pažymėtos žemėlapyje, esančiame žvalgymo ir išgavimo sutarties projekte, kuris yra neatskiriama konkurso dokumentų rinkinio dalis, išdavimo procedūrą. |
2. |
Paskelbti, kad 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas konkurso būdu. |
3. |
Nurodyti, kad leidimai žvalgyti ir išgauti išduodami 5 metų laikotarpiui nuo žvalgymo ir išgavimo sutarties įsigaliojimo, kuris, remiantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęstas. |
4. |
Konkursas 1 dalyje nurodytam leidimui gauti vyks 150 dieną nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija). |
5. |
Galutinis konkurso dokumentų rinkinio įsigijimo terminas – 120 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
6. |
Galutinis pranešimų apie dalyvavimą konkurse pateikimo terminas – 130 diena po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
7. |
Galutinis paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – 144 diena nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 17.00 val. |
8. |
Konkurse asmeniškai dalyvauti nereikalaujama. |
9. |
Nustatyta konkurso dokumentų rinkinio kaina yra 500 BGN (500 Bulgarijos levų). 5 punkte nurodytu laikotarpiu rinkinį galima įsigyti Ekonomikos ir energetikos ministerijos pastate (ul. Triadica No. 8, Sofija), 802 kabinete. |
10. |
Konkurso dalyviai turi atitikti Požeminių gamtos išteklių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. |
11. |
Konkurso dalyvių paraiškos vertinamos pagal jų siūlomas darbo programas, aplinkos apsaugos ir mokymo priemones, papildomą naudą, taip pat atsižvelgiant į konkurso dalyvių valdymo ir finansinius sugebėjimus. |
12. |
Nustatytas dalyvavimo konkurse užstatas yra 10 000 BGN (10 000 Bulgarijos levų), kurį iki 6 punkte nurodyto termino pabaigos reikia sumokėti į konkurso dokumentuose nurodytą Ekonomikos ir energetikos ministerijos sąskaitą. |
13. |
Jei pareiškėjo paraiška dalyvauti konkurse atmetama, užstatas jam grąžinamas per 14 dienų nuo pranešimo apie paraiškos atmetimą datos. |
14. |
Konkurso laimėtojui užstatas negrąžinamas, o kitiems pareiškėjams jis grąžinamas per 14 dienų nuo Ministrų Tarybos sprendimo dėl suteikto leidimo žvalgyti ir išgauti naftą bei gamtines dujas paskelbimo oficialiajame valstybės leidinyje. |
15. |
Pranešimai dėl dalyvavimo konkurse ir pareiškėjų pasiūlymai dėl konkurso sąlygų pateikiami Ekonomikos ir energetikos ministerijai (ul. Triadica No. 8, Sofija), laikantis Požeminių gamtos išteklių įstatymo 46 straipsnio reikalavimų. |
16. |
Konkurso paraiškos turėtų atitikti konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas. |
17. |
Konkursas įvyksta, jei jame dalyvauja nors vienas pareiškėjas. |
18. |
Ekonomikos ir energetikos ministerija yra įgaliota:
|
19. |
Skundai dėl šio sprendimo gali būti teikiami Aukščiausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Ministras Pirmininkas
Sergeï STANISHEV
Ministrų Tarybos Vyriausiasis Sekretorius
Veselin DAKOV
Tikra originalo kopija,
Vyriausybės Kanceliarijos Direktorius
Veselin DAKOV
KITI AKTAI
Komisija
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/58 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
(2009/C 72/09)
Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai turi būti pateikti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio skelbimo.
SANTRAUKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„GRELOS DE GALICIA“
EB Nr.: ES-PGI-0005-0469-13.06.2005
SKVN ( ) SGN ( X )
Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.
1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:
Pavadinimas: |
Subdirección General de Calidad y Agricultura ecológica — Dirección General de Industrias y Mercados Agroalimentarios — Secretaría General de Medio Rural del Ministerio de Medio Ambiente, y Medio Rural y Marino de España |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+34 913475394 |
|||
Faksas |
+34 913475410 |
|||
El. paštas: |
sgcaae@mapya.es |
2. Pareiškėjų grupė:
Pavadinimas: |
CHAMPIVIL, S.L. y otros |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+34 9825112 22 |
|||
Faksas |
+34 982512135 |
|||
El. paštas: |
info@champivil.com |
|||
Sudėtis: |
Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( ) |
3. Produkto rūšis:
1.6 klasė – Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros
4. Specifikacija:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)
4.1. Pavadinimas:
„Grelos de Galicia“
4.2. Apibūdinimas:
Saugoma geografine nuoroda žymimas gaminys „Grelos de Galicia“ yra valgomoji augalo, priklausančio Brassica rapa. L var. rapa (paprastai vadinamas rope) rūšiai, dalis; tai atmainos, atitinkančios Santiago ir Lugo ekotipus, ir komercinės atmainos, įregistruotos pavadinimu „Grelos de Santiago“ ir „Globo blanco de Lugo“, atitinkančios minėtus ekotipus; ji parduodama šviežia, sušaldyta ar konservuota.
Morfologinės augalo savybės: susisukusi šaknis, išstorėjusi viršutinė dalis, sujungta su lygiu stiebu, išsišakojanti prie šaknies kaklelio. Apatiniai lapkočiai šiurkštūs, šoniniai lapeliai platūs ir maži. Viršutiniai stiebo lapai pailgi, strėlės formos, su dviem aplink einančiais suapvalintais ir plikais kraštais.
„Grelos“ (ropių lapai) apskritai reiškia lapus ir stiebus, nuskintus augant augalui: tai yra „nabizas“ (jaunesni ir minkštesni lapai) ir „cimos“ (pavadinimas, naudojamas daugelyje Galisijos vietovių kalbant apie lapus ir stiebus, nuskintus prieš pat žydėjimą).
Švieži ropių lapai parduodami partijomis, surūšiuotomis pagal kilmės vietą ir pagal rūšį, tradiciškai 0,5 kg ar 1 kg ryšulėliais, surišti stiebais ar kita medžiaga, kurią naudoti leidžiama remiantis kokybės vadovu.
Šaldymui skirti ropių lapai prieš užšaldant atrenkami, nuplaunami, nuvalomi, kartais supjaustomi gabaliukais ir supakuojami į kokybės vadove aiškiai nurodytos talpos ir medžiagų indus.
Konservuoti parduodami ropių lapai apdorojami natūraliai, nenaudojant jokios medžiagos, išskyrus verdantį vandenį, paprastą druską; rūgštingumą reguliuojanti medžiaga nenaudojama, ir supakuojami į kokybės vadove aiškiai nurodytos talpos metalinius ar stiklinius indus.
Organoleptinės savybės: Ropių lapai žali nevartojami. Kad juos būtų galima valgyti, tam tikrą laiką, kuris priklauso nuo fenologinio etapo, juos reikia virti. Taigi organoleptinės ropių lapų savybės reiškia paruošto maistui ropių lapų, t. y. vartotojo ar gamintojo virtų ropių lapų, savybes.
Šios savybės yra tokios: ryški žalia spalva, išryškėjanti prieš žydėjimą. Skonis rūgštokas, karstelėjęs. Tekstūra šiek tiek skaidulinga, tai ypač matoma, jei tai siauralapė rūšis, su daugeliu lapkočių. Labai švelnus dėl mažo maistingųjų skaidulų kiekio.
4.3. Vietovė:
Gamybos vietovė – visos Galisijos autonominės bendruomenės komunos. Ruošimo ir pakavimo vietovė sutampa su gamybos vietove.
4.4. Kilmės įrodymas:
Tik specifikacija ir kitomis galiojančiomis taisyklėmis remiantis, atitinkamuose registruose įregistruotų plantacijose ir augintojų išauginti ropių lapai gali būti žymimi SGN „Grelos de Galicia“ ar būti naudojami perdirbtiems ropių lapams, žymimiems minėta SGN. Taip pat šiuo SGN gali būti žymimi tik tie „Grelos de Galicia“, kurie perdirbami į registrą įrašytose gamyklose.
Visi fiziniai ar juridiniai asmenys – į registrą įrašyto turto savininkai, visos plantacijos, sandėliai, gamyklos ir gaminiai yra tikrinami kontrolės institucijos, kurios tikslas – įsitikinti, kad „Grelos de Galicia“ SGN žymimi gaminiai atitinka specifikacijos ir kokybės vadovo reikalavimus.
4.5. Gamybos būdas:
Sėklos turi būti gautos iš Santiago ir Lugo ekotipų augalų, atitinkančių leistas naudoti komercines atmainas „Grelos de Santiago“ ir „Globo blanco de Lugo“ ir jų atitinkamas atmainas, gautas vėl panaudojus ūkį ar kitus sklypus, įrašytus į „Grelos de Galicia“ SGN plantacijų registrą. Sėjama barstant, pradedama sėti rugpjūčio viduryje, tikslus laikas priklauso nuo zonos ir veislės ankstyvumo ar vėlyvumo. Derlius nuimamas rankomis, pageidautina tuo dienos metu, kai temperatūra neaukšta. Nuėmimas reikalauja daug kruopštumo, kad nebūtų pažeisti lapai, taip sugadinant prekinę išvaizdą ir sukeliant mikroorganizmų atsiradimo pavojų. Kai gaminys skirtas perdirbti, derlius gali būti nuimamas naudojant techniką. Tą pačią dieną, kai derlius nuimamas, ropių lapai pristatomi į sandėlius ar perdirbimo įmonę; stebima, kad gaminys nebūtų pažeistas.
Ropių lapus perdirbti ir pakuoti galima tik nustatytoje vietovėje, atsižvelgiant į subtilias gaminio apdorojimo po derliaus nuėmimo ir gaminio konservavimo sąlygas. Todėl šias operacijas nustatytoje vietovėje būtina atlikti dėl tokių priežasčių:
— |
siekiant išvengti gaminio savybių pablogėjimo: ropių lapai yra žalios daržovės, kurių savybės gali greitai pablogėti tarp derliaus nuėmimo ir pristatymo į apdirbimo centrą. Dėl dehidratacijos ir citolizės lapai pagelsta ir ima pūti, taip sumenkinama gaminio prekinė vertė. Be to, ropių lapai vertingi kaip funkcinis maistas dėl didelio juose esančio gliukozinolatų tipo junginių, flavonoidų, vitaminų ir pan. kiekio. Vis dėlto, po derliaus nuėmimo šie junginiai greitai nyksta, taip sumažėja maistinė vertė. Per dvi dienas po derliaus nuėmimo prarandama daugiau kaip 50 % vitamino C kiekio, o gliukozinolatai (priešvėžiniai junginiai) ima nykti iš karto po derliaus nuėmimo. Dėl šių priežasčių būtina, kad apdorojimas, vežimas, sandėliavimas ir perdirbimas vyktų iš karto nuėmus derlių, ne vėliau kaip per 24 val., dėl to reikia, kad atstumai tarp derliaus nuėmimo vietų ir skirstymo, pakavimo ir (arba) perdirbimo vietų būtų kuo mažesni, |
— |
kad būtų užtikrintas atsekamumas ir kontrolė: Kontrolės institucijos tikrinama vietovė – Galisijos autonominė bendruomenė. Pasitelkiant kontrolės ir sertifikavimo sistemą, užtikrinama „Grelos de Galicia“ kilmė ir atsekamumas su sąlyga, kad jie bus perdirbti ir supakuoti nustatytoje vietovėje, |
— |
kad būtų išsaugotos tipiškos „Grelos de Galicia“ savybės ir jų kokybė: Galisijos autonominėje bendruomenėje gyvuoja labai tvirtos šio gaminio vartojimo ir perdirbimo tradicijos. Pakavimas nustatytoje vietovėje turi lemiamos reikšmės „Grelos de Galicia“ ypatingų savybių išsaugojimui ir kokybei. Tai įpareigoja gamintojus ir saugomos kilmės vietos nuorodos kontrolės instituciją taikyti su ropių lapų vežimu, perdirbimu ir pakavimu susijusias taisykles ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi. Jie turi tinkamam „Grelos de Galicia“ apdorojimui užtikrinti būtinų žinių ir technikos. |
4.6. Ryšys su vietove:
Ropės naudojimas sėjomainoje minimas jau nuo XIII a. municipaliniuose dokumentuose ir žemės ūkio valdų pardavimo aktuose, vadinamuose „nabales“. Dėl tokio papročio visose dirbamos žemės plotuose išplito toks sėjomainos būdas: vasarinės grūdinės kultūros – ropės – žiemkenčiai.
Ropės yra gerai prie drėgnų oro sąlygų esant vidutinėms temperatūroms prisitaikiusios daržovės, atsparios šalnoms. Be to, joms reikalingos derlingos, vidutinio kietumo, gilios, purios, nepažliugusios, bet su padidinta santykine drėgme žemės, kuriose gausu organinių medžiagų. Oro ir dirvožemio sąlygos didelėje Galisijos dalyje yra būtent tokios.
Ropių lapai yra žalia daržovė, puikiai tinkanti žymiausiems Galisijos patiekalams „Caldo“ (sultinys), ar „Pote Gallego“ (Galisijos troškinys), „Cocido“ (sultinys) ir „Lacón con Grelos“ (kumpelis su ropių lapais), ji yra skiriamasis Galisijos virtuvės ženklas.
Gausu istorinio ar gastronominio pobūdžio užuominų apie šį produktą, tai liudija tvirtas šios daržovės pozicijas Galisijos kultūroje. Įvairūs etnografijos ar gastronomijos sričių autoriai vieningai pabrėžia išskirtinę ropių lapų vietą tradicinėje Galisijos virtuvėje. Apie šią daržovę užsimenama garsaus Ramon Otero Pedrayo (Guía de Galicia. 1926), gastronomijos kritiko Ángel Muro (Almanaque y conferencias culinarias. 1890-1905), rašytojų Emilia Pardo Bazán (La cocina española antigua. 1912), Manuel María Puga y Parga (La cocina práctica 1905) ir Álvaro Cunqueiro (A cociña galega 1973) darbuose.
Galiausiai, reikia pažymėti, kad šis produktas įtrauktas į 1996 m. Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos paskelbtą tradicinių Galisijos produktų sąrašą kaip tipiška Galisijos daržovė.
4.7. Kontrolės institucija:
Pavadinimas: |
Instituto Galego da Calidade Alimentaria (INGACAL) |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+34 981540055 |
|||
Faksas |
+34 981540018 |
|||
El. paštas: |
sxca.agri@xunta.es |
4.8. Ženklinimas etiketėmis:
Ant saugoma geografine nuoroda „Grelos de Galicia“ pažymėtų prekybai skirtų ropių lapų pakuotės po sertifikavimo turi būti uždėta etiketė, atitinkanti kiekvieno gamintojo ir (arba) pakuotojo ženklą ir kontroliuojančios institucijos patvirtinta ir išduota nugarinė etiketė su raidiniu skaitmeniniu kodu bei oficialus saugomos geografinės nuorodos logotipas.
Ant komercinės etiketės ir SGN etiketės būtinai turi būti užrašas Indicación Geográfica Protegida„Grelos de Galicia“.
Etiketėje gali būti nurodytas fenologinis augalo etapas – „nabizas“ at „cimos“, kaip paaiškinta produkto apibūdinimo dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad ropių lapams kartais taikomos kitokios, nei specifikacijoje nurodyta, perdirbimo procedūros, gali būti leista ant etiketės žymėti, kad gaminys paruoštas naudojant ropių lapus, žymimus SGN „Grelos de Galicia“, jei žaliava atitinka specifikacijos reikalavimus ir atitinkamas kokybės vadovo taisykles.
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/62 |
Paraiškos įregistruoti nuorodą paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
(2009/C 72/10)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai pateikiami Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.
SANTRAUKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„MOUTARDE DE BOURGOGNE“
EB Nr.: FR-PGI-005-0503-25.10.2005
SKVN ( ) SGN ( X )
Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.
1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:
Pavadinimas: |
Institut National des Appellations d'Origine (I.N.A.O.) |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+33 153898000 |
|||
Faksas |
+33 142255797 |
|||
El. paštas: |
info@inao.gouv.fr |
2. Grupė:
Pavadinimas: |
Association Moutarde de Bourgogne (AMB) |
||||
Adresas: |
|
||||
Tel. |
+33 380288140 |
||||
Faksas |
+33 380288169 |
||||
El. paštas: |
laure.ohleyer@cote-dor.chambagri.fr |
||||
Sudėtis: |
Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( X ) |
3. Produkto rūšis:
Klasė 2.6 – Garstyčių tyrė
4. Specifikacija:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)
4.1. Pavadinimas:
„Moutarde de Bourgogne“
4.2. Apibūdinimas:
„Moutarde de Bourgogne“ – savo sudėtyje vyno turinčios aštrios ir labai aštrios, lengvai geltonos spalvos, tirštos, vientisos ir aliejingos tekstūros garstyčios. Jos pasižymi aštriu, baltajam Burgundijos vynui būdingu kvapu.
4.2.1. Ingredientai ir leistini priedai:
— |
Burgundijoje užaugintos ir sandėliuojamos garstyčių sėklos, |
— |
Skiedimui naudojamas skystis sudarytas iš vandens ir Burgundijos vyno auginimo regione pagaminto balto vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda, kurio mažiausia dalis skiedžiant yra 25 proc. Tuo tikslu naudojamas baltas sausas vynas, pagamintas iš tradicinių Burgundijos vynuogių rūšių – Aligoté ir Chardonnay. Toks vynas pasižymi stipriu aromatu ir ilgai burnoje išliekančiu skoniu. |
— |
Druska, cukrus, prieskoniai ir priedai (leistini pagal 1995 m. Europos direktyvą dėl priedų, išskyrus dirbtinius dažiklius, javų miltus ir visas kitas stabilizuojančias ir tirštinančias medžiagas, garstyčių natūralias ar dirbtines esencijas, garstyčių ekstraktą arba aliejų). |
4.2.2. „Moutarde de Bourgogne“ fizinės ir cheminės savybės:
— |
Sėklų sausas ekstraktas sudaro ne mažiau kaip 24 % galutinio produkto svorio. |
— |
Lipidai iš garstyčių sėklų sudaro ne mažiau kaip 9 % galutinio produkto svorio. |
— |
Sėklų likučiai tyrėje sudaro mažiau kaip 2 % galutinio produkto svorio. |
4.3. Geografinė vietovė:
Sėklos privalo būti auginamos ir saugomos, o garstyčių tyrė gaminama geografinėje gamybos vietovėje. Ją sudaro Burgundijos regiono departamentai: Kot Doro, Njevro, Sonos ir Luaros, Jono.
Geografinė vietovė nustatyta atsižvelgiant į specifinę vietos patirtį, įgytą auginant garstyčių sėklas ir gaminant vyno produktus Burgundijoje, kurie kartu perdirbami į originaliomis savybėmis pasižyminčią garstyčių tyrę (žr. 4.6 dalį).
Burgundijoje auginamos garstyčių sėklos pasižymi ypatingomis savybėmis. Šios savybės vertinamos jau keletą šimtmečių. Pranciškaus I-ojo gydytojas Karolis Estienas manė, kad Burgundijoje pagamintos garstyčios yra aukštesnės kokybės dėl to, kad joms gaminti naudojama dirvinė garstyčia (bendrinis garstyčių sėklų augalo pavadinimas). Dirvinė garstyčia buvo auginama ugnimi išvalytuose miškų plotuose. Tokiuose plotuose deginant anglį, dirva būdavo praturtinama kaliu ir tapdavo ypač tinkama garstyčioms auginti (užaugusiose garstyčių sėklose būdavo daug garstyčių esencijos); garstyčių sėklas anglies degintojai sėdavo kovo mėnesį, o jų derlių nuimdavo rugpjūtį. Be to, Burgundijos pusiau žemyninis gana pastovus klimatas yra tinkamas garstyčioms auginti. Iš esmės, garstyčioms auginti reikia nedaug vandens. Jos gerai atlaiko vandens stoką ir aukštą temperatūrą. Tačiau joms netinka pernelyg drėgnos pavasario pabaigos sąlygos. Po keletą dešimtmečių trukusios menkos garstyčių gamybos ji buvo atgaivinta Burgundijoje garstyčių tyrės gamintojų iniciatyva siekiant pagerinti pirminių žaliavų gamybos ir galutinio produkto kokybę. Šioje garstyčių auginimo atgaivinimo programoje dalyvauja tyrimų institucijos, Kot Doro Žemės ūkio rūmai, regioninės sandėliavimo įstaigos, ūkininkai ir perdirbimo bendrovės. Buvo atrinktos specialios garstyčių rūšys, tinkančios specifinei Burgundijos žemei ir klimatui, ir atitinkančios perdirbimo bendrovių kokybinius reikalavimus.
Atitinkamai šioje teritorijoje buvo nustatyta garstyčių sėkloms auginti tinkama zona. Siekiant užtikrinti, kad garstyčios būtų auginamos tinkamoje žemėje, atitinkama zona pasirinkta atsižvelgiant į geologinius ir dirvožemio kriterijus, vengiant rūgščių rudžemių ir aukštai virš jūros lygio esančių dirvožemių. Iš bandymų su garstyčių sėklomis paaiškėjo, kad tokie dirvožemiai nelabai tinka, nes juose užaugintų garstyčių sėklos yra mažai aliejingos, jose esantis lakaus alilizotiocianato kiekis yra nepakankamas, kad būtų galima pagaminti tipišką garstyčių tyrę.
4.4. Kilmės įrodymas:
Produkto atsekamumas yra garantuojamas visos Burgundijos garstyčių gamybos metu – nuo garstyčių auginimo ploto iki supakuotos garstyčių tyrės – tai daroma koduotų dokumentų pagalba. Garstyčių sėklos auginamos tik vietovėje, kuriai suteikta SGN, esančiuose žemės sklypuose. Šie sklypai turi atitikti gamybos plane nurodytus atrankos kriterijus. Žemdirbiai pristato produkciją Burgundijoje esančioms sandėliavimo įstaigoms. Visi operatoriai, auginantys, sandėliuojantys ir perdirbantys garstyčių sėklas, turi pildyti ir laikyti kodifikuotus dokumentus. Gamybos metu atliekami analitiniai garstyčių sėklų ir pagamintos tyrės tyrimai.
4.5. Gamybos būdas:
Leidžiama auginti tik Association Moutarde de Bourgogne (Burgundijos garstyčių asociacijos – AMB) nustatytas Brassica juncea rūšių (rudų ir baltų garstyčių) ir Brassica nigra sėklas. Yra sudarytas gamybos planas, kuriame nurodyti garstyčiomis apsodinti plotai, esami sklypai ir garstyčių sodinimas SGN zonoje. Nuimtas sėklų derlius pristatomas į Burgundijoje esančią sandėliavimo įstaigą, kuri užtikrina garstyčių sėklų atsekamumą, jas valo ir sandėliuoja.
Šiame etape yra tikrinama, ar sėklų partijos atitinka šiuos kriterijus:
— |
ar jos yra burgundiškos kilmės ir AMB patvirtintų rūšių, |
— |
ar žalios ar nesubrendusios sėklos sudaro ne daugiau kaip 1,5 % viso kiekio (I ir II rūšies sėklų atveju), |
— |
ar kitos sėklos sudaro ne daugiau kaip 0,3 % viso sėklų kiekio, jei tai yra II rūšies sėklos, |
— |
ar sėklose nėra vabzdžių, pelėsių; ar sėklos nėra perkaitintos, |
— |
ar tinkamas sėklų dydis: tūkstančio sėklų svoris > 2,35 g (> 2 g esant išskirtinėms klimato sąlygoms), |
— |
ar vanduo ir lakiosios medžiagos sudaro 4,2–9 % masės, |
— |
ar riebalai sudaro 28–42 % sausosios medžiagos svorio, |
— |
ar lakus alilizotiocianatas sudaro 0,7–0,94 % sausosios medžiagos svorio, |
— |
ar baltymai sudaro 24,2–30,8 % sausosios medžiagos svorio. |
Po tokio patikrinimo, sėklos yra paruošiamos ir pristatomos geografinėje teritorijoje esantiems gamintojams. Sėklos yra sutraiškomos, ant jų užpilamas skiedimui naudojamas skystis (iš vandens sumaišyto su vynu). Naudojamas Burgundijos vyno auginimo regione pagamintas baltas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda. Šiame etape išimami sėklų branduoliai ir sutrinama pirminė garstyčių tyrė. Tada ši tyrė yra perkošiama, siekiant pašalinti sėklų luobeles. Gaunama gelsva vientisa tiršta ir aliejinga tyrė, kuri yra degazuojama. Po šio etapo tyrė palaikoma, tam, kad įgautų aštrų skonį. Tada produktas yra sandėliuojamas ir pakuojamas.
4.6. Ryšys:
Ryšys su geografine vietove grindžiamas senovinėmis regiono tradicijomis, regionine patirtimi, garstyčių sėklų auginimo Burgundijoje tradicija, tvirta istorine garstyčių ir vyno auginimo Burgundijoje sąsaja, taip pat nuo senų laikų susiformavusia reputacija.
4.6.1. Specifinė kokybė:
„Moutarde de Bourgogne“ garstyčios, pasižyminčios intensyviu aštriu skoniu, yra gaunamos sumaišant Burgundijoje užaugintas ir sandėliuojamas sėklas su skiedimui naudojamu skysčiu, kuris yra sudarytas iš vandens, druskos, cukraus, prieskonių ir mažiausiai 25 % sauso balto vyno, pagaminto iš tradicinių Burgundijos vynuogių. Toks baltas vynas pasižymi stipriu aromatu ir ilgai burnoje išliekančiu skoniu, kas suteikia Burgundijos garstyčioms joms būdingą aštrų kvapą ir aiškų Burgundijos baltojo vyno skonį, kuriuo šios garstyčios išsiskiria iš kitų garstyčių rūšių. Sausas sėklų ekstraktas ir iš sėklų gaunami lipidai turi sudaryti atitinkamai ne mažiau kaip 24 ir 9 %.
4.6.2. Reputacija:
Istoriškai Burgundijos regioną ir garstyčias sieja glaudus ryšys. Pasakojama, kad didelė dėžė (206,75 l) garstyčių buvo suvalgyta 1336 m., Burgundijos hercogo Eudes IV Ruvre organizuotoje puotoje Pilypo VI-ojo garbei. XVI a. sudaryti statutai, apibrėžiantys garstyčių gamintojų gildiją (Dižono miesto – 1634 m. ir 1647 m. Bono miesto). Iki XIX a. garstyčios buvo gaminamos mažose gamyklėlėse. Pramoninė revoliucija pakeitė ir garstyčių gamybą. Burgundijos pramonininkai lenkė vienas kitą savo išradingumu; čia galime paminėti Dižono pramonininką M. Grėjų, kurio įrenginys leido smarkiai padidinti našumą ir 1850 m. buvo pripažintas Prancūzijos Menų, mokslo ir literatūros akademijos (Académie des Arts, Sciences et Belles Lettres). 1750–1984 m. laikotarpiu Burgundijoje buvo 263 garstyčių gamintojai. Tokio gamintojų tankumo nerasite jokiame kitame Prancūzijos regione.
Garstyčių sėklų auginimo Burgundijoje tradicija turi gilias šaknis; tai galima matyti iš to fakto, kad Pranciškaus I-ojo gydytojas Karolis Estienas manė, jog Burgundijoje pagamintos garstyčios yra aukštesnės kokybės dėl to, kad šiame regione šis augalas augo geriau nei bet kokiame kitame regione.
Vynas ir garstyčios yra glaudžiai susiję. 1911 m. A. Berthiotas manė, kad garstyčių reputacijos esmė – kokybiškas gamybos procesas. Anot jo, gamybos metu rinktinės sėklos yra sutrinamos ir gauta emulsija sumaišoma su specialiu burgundišku skysčiu, vadinamu „žaliomis sultimis“ (verjuice), kurios yra savotiškas žalias vynas, gaunamas iš ne visiškai sunokusių baltųjų vynuogių. Kai šio tipo vynmedžiai buvo sunaikinti mikroskopinio Phylloxera amaro, gamintojai ėmė naudoti mažas rūgščias baltąsias vynuoges, kurios vėliau išnyko, ir vietoj jų imta naudoti iš kokybiškų skiepytų vynuogių gautą vyną. Atsiradus galimybei pakeisti actą baltu vynu, tapo įmanoma atkartoti garstyčių organoleptines savybes.
Nuo ankstyvų dienų garstyčių gamintojai garstyčioms pradėjo naudoti pavadinimą „Moutarde de Bourgogne“. Pavyzdžiui, prekinis pavadinimas „Moutarde de Bourgogne, extra-blanche supérieure“ (Aukščiausios klasės labai baltos Burgundijos garstyčios) užregistruotas 1891 m. Sanso (89 departamentas) teisme, o 1903 m. Dižono komerciniame teisme buvo užregistruota etiketė „Moutarde Jacquemart au pur verjus de Bourgogne“ (Žakmarto garstyčios su tikrosiomis burgundiškomis žaliosiomis sultimis). Ne tik pavadinimas, bet ir tai, kad naudojamuose prekės ženkluose nurodoma Burgundija, bei pačios Burgundijos istorija liudija apie tvirtas šaknis turinčią Burgundijos garstyčių reputaciją. Galime paminėti šiuos prekinius ženklus: „Jean-sans-Peur“, „Téméraire“, „Moutarde à la cuillère de la Belle Bourguignonne“, „La Bourguignonne“.
4.6.3. Žmogiškieji veiksniai ir speciali patirtis:
Iki antrojo pasaulinio karo garstyčių sėklų auginimas Burgundijoje išliko svarbia veiklos sritimi. Po 1945 m. garstyčių gamintojai stengėsi išlaikyti garstyčių gamybos lygį regione. Tuo tikslu garstyčių gamintojų asociacija išleido brošiūrą apie garstyčių auginimą. Šių iniciatyvų priežastis – konkurencija pasaulio rinkoje ir su kitais aliejingų augalų gamintojais.
Garstyčių sėklų auginimas reikšmingai atgijo tik 9–ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu visam sektoriui buvo iškilę panašūs rūpesčiai:
— |
gamybininkai ieškojo įvairesnių tiekimo šaltinių ir būdų, kaip išlaikyti tinkamą pirminių žaliavų gamybos kokybę. Tuo tikslu jie siekė kryptingo sėklų gerinimo ir taip pakelti galutinio produkto kokybę, |
— |
kai tai įmanoma, ūkininkai ieškojo būdų įvairinti sėklų auginimą ir taip pagerinti jų kokybę regioniniu lygiu. |
Todėl buvo sudarytas iniciatyvinis komitetas, prižiūrintis sėklų auginimo atgaivinimą vykdančius subjektus:
— |
Etablissement National d'Enseignement Supérieur Agronomique de Dijon (Dižono Nacionalinę žemės ūkio aukštojo mokslo įstaigą) ir Institut national de recherche agronomique pour la recherche génétique (Nacionalinį agronominių tyrimų genetikos srityje institutą), kurių pagrindinis tikslas – pagerinti produktyvumą ir užtikrinti specifinę, AMB nustatytus kriterijus atitinkančią sėklų kokybę, |
— |
Kot Doro žemės ūkio rūmus, kurių tikslas – taikomieji tyrimai ir bandymai, |
— |
regionines sandėliavimo įstaigas, atliekančias sėklų derliaus logistiką ir sėklų pakavimą, |
— |
ūkininkus, kurie bando natūraliomis sąlygomis bandymų stotyse nustatytas rūšis ir užaugina sėklų tiek, kad su jomis gamintojai galėtų atlikti gamybos bandymus, |
— |
Prancūzijos paruoštos mėsos pramonės federaciją, maitinimo paslaugų tiekėjus ir mėsos perdirbėjų bei kitus pramonės sektorius, kurie atlieka įvairius gamybos bandymus: pirminius, pusiau pramoniniu būdu ir pramoniniu būdu vykdomus bandymus. |
Tokio bendradarbiavimo rezultatas – atrinktos dvi sėklų rūšys, kurioms bus siekiama SGN suteikimo.
Šių tyrimų vykdymo metu sėklų auginimas suintensyvėjo: nuo 350 ha 1993 m. iki 1 230 ha 2003 m.
4.7. Kontrolės institucija:
Pavadinimas: |
CERTIPAQ |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+33 145309292 |
|||
Faksas |
+33 145309300 |
|||
El. paštas: |
certipaq@certipaq.com |
4.8. Ženklinimas:
Etiketėse pateikiami šie duomenys:
— |
Prekinis pavadinimas „Moutarde de Bourgogne“. |
— |
SGN logotipas. |
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 72/67 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
(2009/C 72/11)
Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.
SANTRAUKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„ŠTAJERSKO PREKMURSKO BUČNO OLJE“
EB Nr.: SI-PGI-0005-0418-29.10.2004
SKVN ( ) SGN ( X )
Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.
1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:
Pavadinimas: |
Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano RS |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+386 14789109 |
|||
Faksas |
+386 14789055 |
|||
El. paštas: |
varnahrana.mkgp@gov.si |
2. Paraiškos teikėjas:
Pavadinimas: |
GOLICA GIZ |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+386 28432611 |
|||
Faksas |
+386 28432613 |
|||
El. paštas: |
— |
|||
Sudėtis: |
Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( ) |
3. Produkto rūšis:
1.5 klasė – Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)
4. Specifikacija:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)
4.1. Pavadinimas:
„Štajersko prekmursko bučno olje“
4.2. Aprašymas:
„Štajersko prekmursko bučno olje“ – tai nerafinuotas, maistinis augalinis aliejus, gaminamas spaudžiant skrudintas aliejinių moliūgų aukščiausios kokybės sėklas.
„Štajersko prekmursko bučno olje“ – tamsiai žalios, į raudonumą pereinančios spalvos aliejus, jam būdingas savitas aromatas ir skonis. Jis pasižymi tinkama sočiųjų rūgščių sudėtimi: jame yra apie 20 % sočiųjų riebalų rūgščių, apie 35 % mononesočiųjų riebalų rūgščių ir apie 45 % polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Be to, „Štajersko prekmursko bučno olje“ – gausu tokoferolių: 100 g aliejaus yra apie 50 mg vitamino E. Šio aliejaus sudėtyje yra ir kitų vitaminų, mikroelementų, karotenoidų, retų amino rūgščių ir natūralaus dažiklio (chlorofilo).
4.3. Geografinė vietovė:
Regiono, kuriame iš moliūgų sėklų gaminamas „Štajersko prekmursko bučno olje“, riba eina nuo Dravogrado iki Sloven Gradeco, Mislinios ir Velenės (čia riba sutampa su magistralės linija), Šoštanio, Mozirjės, Nazarjės, Vransko, Preboldo, Zabukovicos ir Laško. Toliau riba eina palei Savinios ir Savos upių vagas pro Radečes, Sevnicą, Kršką ir Brežices iki Obrežjės, greta valstybinės sienos su Kroatija iki valstybinės sienos su Vengrija, šalia valstybinės sienos su Vengrija iki valstybinės sienos su Austrija, ir šalia valstybinės sienos su Austrija (palei Karavankų kalnų grandinę) iki Dravogrado.
4.4. Kilmės įrodymas:
Visi „Štajersko prekmursko bučno olje“ gamintojai privalo užsiregistruoti nustatytame regione ir pagal specifikaciją gaminti moliūgų aliejų iš moliūgų sėklų. Jie privalo saugoti įrašus apie pardavėją ir apie kiekvienam moliūgų pardavėjui tenkančius moliūgų sėklų kiekius, atliktų tyrimų datas, cheminių analizių rezultatus, fizines ir chemines savybes. Gamintojai taip pat privalo saugoti ataskaitas apie gamybos procesą, kuriose nurodomas sunaudotos žaliavos bei medžiagų kiekis ir pagaminto moliūgų aliejaus kiekis.
Visų šių veiksnių kontrolę vykdo pagal Europos standartą EN 45011 akredituota sertifikavimo įstaiga.
4.5. Gamybos būdas:
Nors „Štajersko prekmursko bučno olje“ gamybai gali būti naudojamos įvairių rūšių moliūgų sėklos, jos turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus.
Moliūgų sėklos gali būti užaugintos už nustatytos geografinės vietovės ribų, bet „Štajersko prekmursko bučno olje“ aliejus iš jų turi būti spaudžiamas nustatytoje geografinėje vietovėje.
1. |
Moliūgų sėklų surinkimas (fizinių ir cheminių savybių (nešvarumų, drėgnumo, aliejingumo, pažeistų sėklų dalies) ir išorės patikrinimas). |
2. |
Sėklų laikymas. |
3. |
Sėklų valymas (nešvarumų pašalinimas). |
4. |
Sėklų džiovinimas, kol jų drėgnumas pasiekia 6–7 %. |
5. |
Sėklų smulkinimas. |
6. |
Minkymas. |
7. |
Sėklų skrudinimas (masė skrudinama 30–60 minučių ne didesnėje nei 120 °C temperatūroje). |
8. |
Skrudintos masės spaudimas. |
9. |
Moliūgų aliejaus sedimentacija. |
10. |
Kokybės kontrolė (fizinė ir cheminė analizė, organoleptinė analizė). |
11. |
Išpilstymas ir ženklinimas etiketėmis. |
4.6. Ryšys su vietove:
„Štajersko prekmursko bučno olje“ – tai 4.3 punkte aprašytos geografinės vietovės specialus kulinarinis gaminys. Apie moliūgų aliejaus gamybos tradiciją Štajerskoje ir Prekmurjėje liudija rašytiniai šaltiniai, kuriuose pasakojama apie pirmosios moliūgų sėklų spaudyklos įkūrimą Frame dar 1750 metais. Didelio masto moliūgų sėklų auginimas regione paskatino įkurti keletą įmonių, kuriose aliejus iš moliūgų sėklų spaudžiamas taikant tradicinius metodus (Slovenska Bistrica, Središče ob Dravi, Selo pri Pragerskem ir t. t.). 1904 m. Albertas Stigaras Slovenska Bistricoje įkūrė įmonę, kurioje moliūgų sėklų aliejus iš moliūgų sėklų spaudžiamas taikant tradicinius metodus. Prekmurjėje nėra didelių perdirbimo įmonių, tik mažos, ūkininkams priklausančios įmonės. Viena iš jų – Vadarčio mieste (Goričke) esanti Ferio Vučako įmonė. Jo spaudykla-perdirbimo įmonė veikia jau 130 metų, ir ją valdo ketvirtoji šios šeimos karta.
Garsas apie gerą „Štajersko prekmursko bučno olje“ vardą sklinda į kitas Europos šalis, JAV, Australiją, Rusiją ir t. t.; tai liudija ir 2007 m. Londone vykusiame IFE07 (angl. International food & drink event) konkurse gautas apdovanojimas už novatoriškiausią produktą.
4.7. Kontrolės institucija:
Pavadinimas: |
Bureau Veritas d.o.o. |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+386 14757670 |
|||
Faksas |
+386 14747602 |
|||
El. paštas: |
info@bureauveritas.si |
4.8. Ženklinimas etiketėmis:
Pakuodamas „Štajersko prekmursko bučno olje“ geografinėje vietovėje, kiekvienas gamintojas gali naudoti savo pakuotę ir etiketę, tačiau ant etiketės ar kitoje vietoje privalo nurodyti saugomą „Štajersko prekmursko bučno olje“ pavadinimą, spalvotą „Štajersko Prekmursko Bučno Olje“ logotipą ir atitinkamą Bendrijos simbolį arba nacionalinį kokybės simbolį.
Jeigu produktas pakuojamas už nustatytos geografinės vietovės ribų, privaloma garantuoti „Štajersko prekmursko bučno olje“ šaltinio atsekamumą. Šiuo atveju ant supakuoto „Štajersko prekmursko bučno olje“ taip pat privalo būti nurodytas saugomas pavadinimas, logotipas ir atitinkamas Bendrijos simbolis.
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.