ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 27

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

52 tomas
2009m. vasario 3d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

446-ojoje plenarinėje sesija, 2008 m. liepos 9–10 d.

2009/C 027/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, iš dalies keičiantį Direktyvą 2007/46/EB COM(2007) 593 galutinis — 2007/0214 (COD)

1

2009/C 027/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Įvairių politinių priemonių, išskyrus atitinkamą finansavimą, galinčių prisidėti prie mažų ir vidutinių įmonių augimo ir vystymosi

7

2009/C 027/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkėCOM(2007) 621 galutinis

12

2009/C 027/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos COM(2007) 807 galutinis

18

2009/C 027/05

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonė dėl Statybų sektoriaus raidos Europoje

22

2009/C 027/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymosi

26

2009/C 027/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija) COM(2008) 49 galutinis — 2008/0035 (COD)

34

2009/C 027/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB nuostatas dėl vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo COM(2008) 123 galutinis — 2008/0045 (COD)

39

2009/C 027/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paprastų slėginių indų (Kodifikuota redakcija) COM(2008) 202 galutinis — 2008/0076 (COD)

41

2009/C 027/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link COM(2007) 608 galutinis

41

2009/C 027/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl Europos uostams skirtos politikos COM(2007) 616 galutinis

45

2009/C 027/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Kelių transporto. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas

49

2009/C 027/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui — Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET PLANAS) Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimasCOM(2007) 723 galutinis

53

2009/C 027/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje

59

2009/C 027/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį COM(2008) 16 galutinis — 2008/0013 (COD)

66

2009/C 027/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančius dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį COM(2008) 17 galutinis — 2008/0014 (COD)

71

2009/C 027/17

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 COM(2008) 18 galutinis — 2008/0015 (COD)

75

2009/C 027/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką COM(2008) 211 — 2008/0081 (COD)

81

2009/C 027/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Neenergetinių medžiagų kasybos pramonės Europoje

82

2009/C 027/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Mažumų integracijos: romai

88

2009/C 027/21

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Platformos, skirtos aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ES lygiu skatinant trečiųjų šalių piliečių integracijos politiką, struktūros, organizavimo ir veikimo aspektų

95

2009/C 027/22

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Naujos Europos socialinių veiksmų programos

99

2009/C 027/23

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų COM(2007) 637 galutinis — 2007/0228 (CNS)

108

2009/C 027/24

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių COM(2007) 638 galutinis — 2007/0229 (CNS)

114

2009/C 027/25

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.) COM(2008) 159 galutinis — 2008/0064 (COD)

119

2009/C 027/26

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Geresnės integracijos į vidaus rinką, kaip pagrindinio sanglaudos ir augimo salose veiksnio

123

2009/C 027/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Skirtumo tarp įsivaizduojamos ir faktinės infliacijos priežasčių

129

2009/C 027/28

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės vaidmens ES pasirengimo narystei paramos programose, skirtose Albanijos Respublikai

140

2009/C 027/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės organizacijų tinklų sukūrimo Juodosios jūros regione

144

2009/C 027/30

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kaip suderinti informavimo apie Europą nacionalinį ir europinį aspektą

152

LT

 


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

446-ojoje plenarinėje sesija, 2008 m. liepos 9–10 d.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, iš dalies keičiantį Direktyvą 2007/46/EB

COM(2007) 593 galutinis — 2007/0214 (COD)

(2009/C 27/01)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2007 m. lapkričio 14 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, iš dalies keičiančio Direktyvą 2007/46/EB.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Edgardo Maria Iozia.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 117 narių balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria nagrinėjamo reglamento (COM(2007) 593 galutinis) turiniui ir palankiai vertina suderintų vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių nustatymą Bendrijos lygiu; jis pritaria pasirinkimui visose valstybėse narėse įvesti vienodą ES lygmens procedūrą, kadangi ji paprastesnė ir akivaizdžiai pigesnė negu 27 skirtingi tipo patvirtinimai. Be to, skirtingos taisyklės sudarytų sąlygas konkurencijos iškreipimui ir bendrosios rinkos susiskaidymui.

1.2

Šios priemonės svarba akivaizdi: nors ateityje numatomas didelis vandenilinių variklinių transporto priemonių pardavimų augimas, iki šiol dar nėra šių transporto priemonių tipo patvirtinimo procedūros nacionaliniu ar ES lygiu. Kai kurių valstybių narių jau priimtos laikinos reglamentavimo taisyklės labai skirtingos.

1.3

EESRK nuomone, būtina skubiai priimti reglamentą, kuris sektoriaus įmonėms taptų saugiu atspirties tašku, galinčiu paskatinti dideles investicijas, būtinas norint skatinti investuoti į su vandenilio naudojimu susijusių technologijų vystymą. Neseniai pateiktose nuomonėse šia tema buvo pabrėžta, kad „vandenilis, nepaisant dabartinių apribojimų, yra ateities uždavinys“, ir EESRK išreiškė teigiamą nuomonę dėl tokio naudojimo strateginio pasirinkimo.

1.4

Beje, priėmus Bendrijos reglamentą derinimo srityje būtų suteikta svarbi vartotojų saugos garantija. Vartotojų pasitikėjimo stiprinimas yra esminė sąlyga turint omenyje tikėtiną spartų šių transporto priemonių plitimą: anot Komisijos prognozių, vandenilinių variklinių transporto priemonių skaičius iki 2020 m. turėtų siekti vieną milijoną.

1.5

Svarbus pavyzdys, rodantis tikslo pagrįstumą ir jo konkretų įgyvendinamumą, yra nuolat augantis hibridinių taksi automobilių skaičius Niujorke, kur vykdoma apgalvota miesto politika sudaro sąlygas derinti aplinkos apsaugos ir rinkos taisykles. Kartu tai įrodo, kad šių technologijų vystymui bandoma sukurti dirbtines kliūtis, už kurių slypi noras apginti savus interesus.

1.6

Įgyvendinti šį tikslą būtina, kadangi tik ryžtingai keičiant iškastinius energijos šaltinius galima gauti rezultatą, derantį su Bendrijos tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaitos padariniais politika. Šį rezultatą galima pasiekti laipsniškai pradedant naudoti vandenilį, antrosios kartos biokurą ir kitus atsinaujinančius biodegalus.

1.7

Būtina parama šiai ilgalaikei strategijai gali būti suteikta prisiėmus konkrečių ilgalaikių įsipareigojimų technologijų tyrimų srityje. Todėl EESRK ragina įgyvendinti tikslines mokslinių tyrimų programas ir visų pirma skubiai priimti reglamentą COM(2007) 571, kuriame numatoma įsteigiant „Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę“ įgyvendinti Bendrą technologijų iniciatyvą (BTI) (1). EESRK remia mokslinių tyrimų programas, nukreiptas į naujus vandenilio gamybos bei naudojimo sprendimus, ragina jas įgyvendinti ir pritaria vandenilio naudojimo srityje veikiančių įmonių bei mokslinių tyrimų centrų prašymams, kad Taryba ir Parlamentas paspartintų reikalingų pasiūlymų priėmimo procesą.

1.8

EESRK ragina Komisiją jau dabar išnagrinėti platinimo tinklo tankumo klausimą, kadangi saugios ir veiksmingos vandenilio laikymo technologijos bei atitinkamas platinimas yra būtini siekiant populiarinti dujų mišiniais varomas transporto priemones.

1.9

Iš pradžių šiais veiksmais turėtų būti skatinama naudoti suskystintas naftos dujas (SND) ir metaną visoje Bendrijos teritorijoje. Tai artimiausias ir realistiškiausias tikslas siekiant bent iš dalies dekarbonizuoti degalus, tačiau dabar daugelyje Bendrijos šalių jie propaguojami silpnai arba visai nepropaguojami. Šiuo pirmuoju etapu, kai kuriamos vis saugesnės ir veiksmingesnės technologijos (laikymo ir platinimo srityse), siekiama artimiausiu metu palengvinti perėjimą į dujų mišinių ir vandenilio propagavimo pereinamąjį etapą, norint pasiekti galutinę vandenilio propagavimo stadiją.

1.10

EESRK mano, kad svarbiausia rasti konkrečių atsakymų į klausimą, kaip įgyti būsimų vartotojų pasitikėjimą, kad neliktų jokių abejonių, vis dar gaubiančių vandenilio naudojimą. Todėl reikia įgyvendinti plačias informavimo programas, kuriomis būtų aiškiai ir argumentuotai tvirtinama, kad ši technologija jau pasiekė dabartinį įprastinių transporto priemonių saugos lygmenį.

1.11

EESRK džiaugiasi, kad teikiant pasiūlymą buvo pasirinkta teisinė reglamento forma, kadangi tai sektoriaus gamintojams užtikrina vienodas siūlomų taisyklių taikymo sąlygas visose valstybėse narėse.

1.12

Be to, Komitetas pritaria pasiūlymui pagrindines nuostatas parengti ir taikyti vadovaujantis komitologijos procedūra ir pritaria pereinamojo laikotarpio įvedimui atsižvelgiant į tai, kad taikyti visas šias nuostatas sektoriaus įmonėms bus pakankamai sudėtinga.

1.13

EESRK remia ir laiko svarbiu Europos dalyvavimą GCG (Global Coordination Group — Pasaulinėje koordinavimo grupėje) siekiant suformuluoti visame pasaulyje taikytinas tipo patvirtinimo taisykles (GTR — Global Technological Regulation — pasauliniai techniniai reglamentai), tačiau pabrėžia, kad tokio susitarimo siekimas neturi tapti kliūtimi žengti į priekį įgyvendinant šią teisėkūros procedūrą. Atitinkamos teisėkūros priemonės ir patirtis Bendrijos nuostatų taikymo srityje turi sustiprinti Europos vaidmenį visose pasaulinėse organizacijose ir sukliudyti tarptautinius reglamentus, kurie bus taikomi vandenilinėms transporto priemonėms, rengti remiantis tik vienintele šiuo metu turima patirtimi (Japonijos).

1.14

Galimybė naudotis patirtimi, paremta Bendrijos lygmens teisės aktų nuostatomis ir reikšmingais rezultatais, kurių galima pasiekti priėmus svarbų ir tęstinį įsipareigojimą technologijų tyrimų srityje, galės tapti pamatiniu automobilių pramonės sektoriuje jau veikiančių įmonių konkurencingumo veiksniu, kadangi dideles ateities rinkos dalis galima užsitikrinti pritaikant naujas technologijas ir naujus degalus.

1.15

EESRK nuomone, visiems šiems veiksmams atlikti reikalingi ryžtingi ir greiti sprendimai bei strateginė ir perspektyvi vizija, kuri atitiktų ateities scenarijų, kai atėjus laikui vandenilis atliks svarbų ir lemiamą vaidmenį.

1.16

EESRK prašo Komisijos dar kartą apsvarstyti pasiūlymą dėl specifinio ženklinimo vandenilinėms transporto priemonėms, kurį būtų galima aiškinti kaip tam tikrą diskriminavimą, kadangi taip tarsi nurodoma, kad jos yra „pavojingos“, nors atlikti saugos bandymai davė analogiškus rezultatus, kaip ir bandymai, atlikti su transporto priemonėmis, varomomis kitomis degalų rūšimis. Kaip alternatyvą tokiam specifiniam ženklinimui EESRK veikiau siūlo nurodyti naudojamus degalus visose transporto priemonėse, kad būtų galima jas aiškiai atpažinti.

1.17

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vandenilinių variklinių transporto priemonių propagavimui nesukūrus platinimo tinklo, EESRK siūlo Komisijai patvirtinti ir nedidelius perdirbimo įrenginius, leidžiančių išgauti vandenilį iš metano dujų (pvz., namų energijos stotis — angl. Home energy station — ar panašūs įrenginiai). Tai galėtų būti pirmasis konkretus bandymas patenkinti pradinį vandenilio poreikį, tačiau pagrindinis tikslas ir toliau turėtų būti vandenilio gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių: biodujų, fotolizės ar elektrolizės proceso metu naudojant iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektros energiją.

2.   Įžanga

2.1

Nagrinėjamas reglamentas (COM(2007) 593 galutinis) paremtas teiginiu, kad nėra Bendrijos masto patvirtinimo sistemos taisyklių, taikytinų vandenilinėms variklinėms transporto priemonėms, nors numatoma plėtoti šio tipo transporto priemonių prekybą.

2.2

Be to, šiuo metu daugelis valstybių narių taip pat nėra nustačiusios taisyklių šioje srityje.

Iš tiesų visuose galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimu, nenumatoma jokių vandenilinėmis variklinėmis transporto priemonėms taikytinų bendrųjų taisyklių, visų pirma dėl to, kad pastarosios skiriasi nuo kitų variklinių transporto priemonių, varomų įprastais degalais.

2.3

Kai kurios valstybės narės priėmė laikinąsias taisykles, kurios gerokai skiriasi tarpusavyje. Jeigu tokia padėtis išliks, įvairiose valstybėse narėse ims galioti skirtingos tipo patvirtinimo procedūros, o tai neišvengiamai sukels bendrosios rinkos susiskaidymą, konkurencijos taisyklių iškreipimą ir panaikins galimybę naudojant vandenilio technologiją konkrečiai ir ryžtingai prisidėti prie aplinkos gerinimo.

2.4

Todėl nagrinėjamame pasiūlyme priimti reglamentą keliamas tikslas užtikrinti bendrosios rinkos veikimą ir užkirsti kelią skirtingose valstybėse narėse eksploatuoti pagal skirtingus standartus patvirtintų tipų transporto priemones, kadangi tai pažeistų pusiausvyrą tarp gamintojų ir skatintų kurti dirbtines prekybos kliūtis Europos Sąjungoje.

2.5

Tokia padėtis taptų kliūtimi Sąjungoje vystyti technologijas, susijusias su vandenilio naudojimu tuo metu, kai būtina spartinti šios technologijos naudojimą ir konkrečią plėtrą. Vandenilis yra viena iš pagrindinių alternatyvų iškastiniam kurui, šiandien naudojamam 98 proc. viešojo ir privačiojo transporto ir sudarančio 50 proc. pirminių energijos šaltinių. Ši dalis linkusi didėti ir, jei nebus priimta jokių ryžtingų sprendimų siekiant padidinti kuro įvairovę, gali pasiekti 73 proc.

2.6

Nagrinėjamasis pasiūlymas kaip ir svarbios mokslinių tyrimų programos, grindžiamos Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, yra ryžtingas žingsnis į priekį vandenilio naudojimo link, kurio naudojimo saugos lygis šiandien pasiekė įprastinių technologijų saugos lygį ir gali susilaukti potencialių vartotojų pritarimo.

2.7

Bendrijos lygmens darniųjų standartų priėmimas vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo srityje neabejotinai yra lemiamas etapas siekiant būtino vartotojų pritarimo. Vartotojų pasitikėjimo vandenilio naudojimu ugdymas yra būtinas veiksnys norint paspartinti alternatyviais degalais varomų ir labai mažai šiltnamio dujų išskiriančių transporto priemonių pateikimą į rinką, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti realią ir konkrečią aplinkos apsaugą.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1

Nagrinėjamo pasiūlymo priimti reglamentą dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tikslas — nustatyti visoje Europos Sąjungoje galiosiančius vandeniliu varomų variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo standartus.

3.2

Jame numatoma iš dalies pakeisti pagrindų Direktyvą 2007/46/EB, į Bendrijos vandenilinių transporto priemonių tipo patvirtinimo procedūrą lygiomis teisėmis įtraukiant M1-M2-M3 ir N1-N2-N3 klasių vandenilines transporto priemones (2) ir tokias transporto priemones nurodyti visuose su tipo patvirtinimu susijusiuose reglamentuose bei direktyvose.

3.3

Pasiūlymo teisinis pagrindas — Sutarties 95 straipsnis

Pasiūlyme visiškai laikomasi subsidiarumo principo, kadangi Bendrijos lygmens politinių tikslų negalima pasiekti nacionaliniu lygmeniu ir ši procedūra nesukuria kliūčių bendrajai rinkai.

Be to, pasiūlymu užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis, kadangi juo kaip vienintelio tikslo siekiama užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir aukštą visuomenės saugos bei aplinkos apsaugos lygį.

3.4

Komisija pasirinko reglamento formą, kadangi norint nuostatas taikyti visose valstybėse narėse nereikia laukti, kol jos bus perkeltos į atitinkamus jų teisės aktus. Tokiu būdu tipo patvirtinimo standartų priėmimo laikotarpis būtų nevienodas ir tam tikrais atvejais tektų gerokai keisti įstatymus, į kuriuos jie perkeliami.

3.5

Dėl svarstomo pasiūlymo buvo surengtos plačios konsultacijos su visomis suinteresuotomis šalimis. Nacionalinių valdžios institucijų, automobilių gamintojų, sudedamųjų dalių tiekėjų ir sektorių asociacijų požiūrius apibendrino Vandenilio darbo grupė.

3.6

Buvo apsvarstyti keturi sprendimai:

nekeisti politikos, išlaikyti esamą padėtį,

priimti teisės aktus valstybių narių lygmeniu,

priimti teisės aktus ES lygmeniu,

nereglamentavimo galimybė: savireguliavimas.

3.7

Vėliau buvo paskirtas konsultantas, kuris turėjo parengti atsakymus saugos, technologijų ir su skirtingais sprendimais susijusių išlaidų klausimais. Rezultatai buvo pateikti pagrindinėms su vandenilio technologija susijusioms automobilių sektoriaus įmonėms.

3.8

Šiame plačiame konsultacijų procese išaiškėjo, kad geriausias kelias — priimti Sąjungos lygmens teisės aktą, kuriuo remiantis būtų galima Bendrijoje patvirtinti visas vandeniliu varomas transporto priemones.

3.9

Pagrįsdama savo pasirinkimą, Komisija pristatė tyrimą (3), kuriuo įrodoma, jog bus paprasčiausia ir pigiausia įvesti ES tipo patvirtinimo procesą, kad ir griežtą, lyginant su 27 skirtingų tipo patvirtinimo sistemų, galiosiančių skirtingose valstybėse narėse, teorinėmis išlaidomis.

3.10

Komisijai perduoti konsultanto atlikti vertinimai. Remdamasi išankstinių konsultacijų rezultatais, ji parengė svarstomą pasiūlymą, kuriuo prasidėjo institucinė procedūra.

3.11

Pasak Komisijos, reglamente apibrėžti reikalavimai padeda suteikti vandenilinių transporto priemonių vairuotojams būtinas saugos garantijas ir svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos.

3.12

Siekiamas galutinis tikslas — kad praėjus 36 mėnesiams po reglamento įsigaliojimo įrenginiai, visos sąlytį su vandeniliu turinčios sudedamosios dalys ir naudojamos medžiagos visiškai atitiktų reglamente numatytus reikalavimus.

4.   Klausymas

4.1

Klausymo metu, kuriame dalyvavo Komisija, mokslininkai, automobilių gamintojai, dalyvaujantys kuriant vandenilines transporto priemones, Europos asociacijų ir vartotojų atstovai bei kuro elementų gamintojai, išryškėjo pagrindinės svarstymo kryptys ir buvo apžvelgta informacija apie naujausius technologijų pasiekimus.

4.2

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas plačiosios visuomenės informavimo reikšmei ir iniciatyvoms, pavyzdžiui, Romoje jau keletą metų įgyvendinamai iniciatyvai H2 Roma. Iniciatyvos, kai visuomenei pristatomi transporto technologijų laimėjimai ir ji supažindinama su technologija, kuri vis dar laikoma „pavojinga“, skatina glaudesnius gamintojų ir piliečių ryšius. Klausymo dalyviai parodė didelį susidomėjimą EESRK, kaip galimo kultūrinio tarpininko, vaidmeniu.

4.3

Gamintojai ir vartotojai pabrėžė būtinybę siekti, kad būtų pasitikima transporto priemonių, jų laikymo bei platinimo infrastruktūros sauga, užtikrinant pakankamą vandenilio kiekį. Tyrimai turi būti tęsiami ir labiau remiami. Dalyviai teigiamai įvertino naujausias su degalų elementais susijusias ES iniciatyvas, kartu ir sprendimą finansuoti bendrą technologijų iniciatyvą.

4.4

Autonominio veikimo testai parodė, kad jau dabar vandenilinė transporto priemonė gali nuvažiuoti iki 600 km. Rengiamasi atlikti kitus bandymus.

4.5

Klausymo metu paaiškėjo, kad vandenilinės transporto priemonės jau šiuo metu yra technologijų tikrovė, tačiau dar nėra ekonominių ir socialinių sąlygų, kurios būtinos norint pradėti jomis prekiauti. Pirmoji kliūtis bus įveikta priėmus tipo patvirtinimo reglamentą.

5.   Bendrosios pastabos

5.1

EESRK pritaria nagrinėjamo pasiūlymo priimti reglamentą turiniui ir palankiai vertina suderintų vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių priėmimą, kadangi ši procedūra reiškia pažangą palyginti su esama padėtimi. Iš tiesų nesant atitinkamų teisės aktų akivaizdžiai susidaro sąlygos konkurencijos iškreipimui ir bendrosios rinkos susiskaidymui. Svarbu, visų pirma dėl aiškių saugos ir aplinkos apsaugos priežasčių, kad reglamentas būtų priimtas greitai.

5.2

EESRK nuomone, nesant tvirtos principų sistemos, neišvengiamai atgrasomos svarbios investicijos, būtinos vystyti technologijas, susijusias su vandenilio — rytdienos variklinių transporto priemonių energijos vektoriaus — naudojimu.

5.3

Nagrinėjamas pasiūlymas dera su Sąjungos politika tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaitos padariniais srityje, kuri yra Bendrijos iniciatyvų pagrindas ir būtinas indėlis į bendrųjų Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą.

5.4

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad nesant visapusiško ir spartaus vandenilinių transporto priemonių vystymo ir laipsniško iškastinio kuro pakeitimo, nauda aplinkai būtų gana ribota ir, bet kuriuo atveju, menka kiekybiniu požiūriu. Komitetas pabrėžia, jog svarbu skatinti aplinkos tvarumą ir ryžtingai kovoti su klimato kaitos padariniais. Šių tikslų galima pasiekti naudojant vandenilį, antrosios kartos biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą.

5.5

EESRK laikosi nuomonės, kad kelias, kurį reikia nueiti siekiant įveikti dabartinę tendenciją, kai energijos poreikius iš esmės patenkina iškastiniai šaltiniai, sudarantys 85–90 proc. pasaulio energijos pasiūlos, yra patrauklus ir įveikiamas naudojant vandenilį bei įsitraukiant į mokslinius tyrimus kuro elementų ir vandenilio srityje. O dėl iškastinio kuro, vertinant perspektyvas reikia atsižvelgti į tai, kad ateityje jo ištekliai mažės ir nuolat augs kainos.

5.6

Vienoje nuomonėje (4) EESRK visiškai remia Komisijos iniciatyvą (COM(2007) 571 galutinis) įsteigiant „Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę“ skirti beveik 470 mln. eurų finansavimą Bendrai technologijų iniciatyvai (BTI) įgyvendinti. Tai padės Komisijai, valstybėms narėms ir pramonei vykdant plataus masto mokslinių tyrimų veiksmus sujungti išteklius ir skirti juos programoms, susijusioms su energijos išteklių įvairovės ir prieinamumo didinimu strategiškai svarbiuose sektoriuose.

5.7

Kitoje nuomonėje dėl energijos rūšių derinimo transporto srityje (5) EESRK „yra įsitikinęs, kad vandenilio bei antrosios kartos biologinių degalų gamybos ir naudojimo moksliniams tyrimams ypač svarbu skirti daug daugiau lėšų“ ir „pritaria verslo subjektų ir mokslinių tyrimų centrų, kurie Tarybos ir Parlamento pavedimu tiria vandenilio naudojimą, raginimams paspartinti pasiūlymo priėmimo procesą“.

5.8

Kuro elementai yra energijos konverteriai, padedantys gerokai sumažinti šiltnamio dujų ir kitų teršalų susidarymą. Pirmiau minėtoje nuomonėje EESRK susidomėjęs stebėjo neseniai pasiektą pažangą biomasės apdorojimo srityje tiriant naujus kuro elementams skirtus katalizatorius, kurių technologija gali puikiai pasitarnauti ieškant variklinėms transporto priemonėms tinkamų energijos šaltinių.

5.9

Dar kartą tvirtindamas, kad vandenilio naudojimas siekiant juo pakeisti iškastinį kurą yra privalomas ir pageidautinas etapas, EESRK pabrėžia, kad variklinių vandenilinių transporto priemonių pateikimui į rinką reikalingos išskirtinai didelės investicijos į visų su šiuo procesu susijusių sričių mokslinius tyrimus. Dėl šios priežasties EESRK pageidauja, kad būtų įgyvendinamos šios strategijos stiprinimo mokslinių tyrimų programos, ir jas remia.

5.10

EESRK mano, kad šio plataus masto proceso didelės kainos problema negali stabdyti tokios technologijos vystymo ir atidžiai stebi visas programas, kurias taikant ieškoma naujų aplinkai nekenksmingos vandenilio gamybos sprendimų, turėdamas omenyje tai, kad dabartiniai sprendimai, kai daugiau kaip 90 proc. vandenilio gaunama iš metano, paremti energijos šaltiniu, kuris, aišku, svarbus, tačiau jo ištekliai riboti.

5.11

EESRK pabrėžia, kad bet kokiai technologijų pažangai reikalingos didelės lėšos neturi būti vertinamos siaurame lengvųjų automobilių srities kontekste, nors kiekybės požiūriu ji ir svarbi. Kai kalbama apie strateginę ir perspektyvos viziją, vertinant išlaidas reikia atsižvelgti į būsimą naudą, kurią galima gauti plačiau naudojant vandenilį aukštiems tikslams pasiekti — nuo viešojo ir privataus transporto, prekių pervežimo ir traukinių bei laivų variklių varomosios jėgos iki galimo vandenilio naudojimo, aišku, tolesnėje perspektyvoje, elektros jėgainių srityje.

5.12

EESRK giliai įsitikinęs, kad jeigu šios svarbios mokslinių tyrimų programos bus vystomos taip kaip dera ir gaus reikalingą ekonominę bei politinę paramą iš visų suinteresuotų subjektų, galimybė naudotis variklinėmis transporto priemonėmis, iš dalies arba visiškai varomomis vandeniliu, per palyginti trumpą laiką gali tapti tikrove.

5.13

Svarbus pavyzdys, rodantis tikslo pagrįstumą ir jo konkretų įgyvendinamumą, yra nuolat augantis hibridinių taksi automobilių skaičius Niujorke, kur vykdoma apgalvota miesto politika sudaro sąlygas derinti aplinkos apsaugos ir rinkos taisykles. Kartu tai įrodo, kad šių technologijų vystymui bandoma sukurti dirbtines kliūtis, už kurių slypi noras apginti savus interesus.

5.14

Visose nuomonėse šia tema EESRK rėmė vandenilio pasirinkimą, kadangi jis, nepaisant dabartinių apribojimų, yra ateities iššūkis. Komitetas atidžiai stebi naujausius projektus, parengtus remiantis iniciatyvomis, kuriose numatoma naudoti įvairias gamybos ir perdirbimo technologijas ir rengiamos sąlygos ateityje vandenilį naudoti variklinėms transporto priemonėms varyti.

5.15

Žvelgdamas iš šios perspektyvos, EESRK dar kartą ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima Europos Sąjungos teritorijoje išplėsti alternatyvių degalų platinimo tinklą, visų pirma labiau propaguoti suspaustų gamtinių dujų (SGD) naudojimą. Kai kuriose valstybėse narėse jos mažai naudojamos, o kitose, išskyrus kelias teigiamas išimtis, pvz., Lenkiją, jų apskritai nėra.

5.16

Laikymo ir platinimo sritis yra konkretus tikslingo mokslinių tyrimų šiame sektoriuje orientavimo pavyzdys. Būtinybė turėti naujoviškų dujų paskirstymo technologijų yra pagrindinis ir lemiamas klausimas siekiant platinti naujas variklines transporto priemones tiek pereinamuoju laikotarpiu, kai bus naudojami įvairūs dujų mišiniai, tiek įgyvendinant galutinį tikslą — naudoti vandenilį kaip degalus.

5.17

Šioje srityje reikia per tinkamą laiką sukurti veiksmingesnes ir saugesnes paskirstymo sistemas, remiantis patirtimi, įgyta dviejose šiuo metu Europoje veikiančiose įmonėse Mantujoje (Italija) ir Miunchene (Vokietija), mokslinius tyrimus grindžiant technologijų požiūriu vis pažangesnėmis sistemomis ir pagrindiniu tikslu laikant aukštų saugos ir aplinkos apsaugos standartų taikymą.

5.18

Todėl EESRK mano, kad griežtų saugos ir veiksmingumo standartų taikymas dujinių degalų laikymo ir platinimo srityje šiuo laikotarpiu yra pagrindinis klausimas, reikalaujantis aukštų tikslų siekiančios SGD ir metano įrenginių platinimo visoje Europos teritorijoje programos, o tai atitinka artimiausią ir realistiškiausią tikslą, t. y. bent iš dalies dekarbonizuoti kurą. Dekarbonizacija yra tarpinis etapas rengiantis galutiniam etapui — vandenilio platinimui. Kadangi dujų ir vandenilio laikymo ir platinimo technologijos labai panašios, pirmųjų vystymasis tiktai paskatins plačiau naudoti vandenilį.

5.19

EESRK suvokia, kad vandenilio naudojimas vis dar kelia kainų ir saugos problemų. Šias problemas, kurias lemia iš praeities atėjęs nepasitikėjimas, šiandien būtina spręsti remiantis įvairiose šalyse atliekamais išsamiais tyrimais, kad būtų pasiektas įprastinių technologijų saugos lygis. Įgyvendinus šį tikslą vykdant plačias ir konkrečias informavimo programas gali pavykti įgyti būsimų vartotojų pasitikėjimą, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant iš esmės atgaivinti šios technologijos naudojimą.

5.20

Todėl EESRK mano esant būtina vandeniliu grindžiamą strategiją papildyti aukštų tikslų siekiančia informavimo programa, kuri padėtų išsklaidyti dabartinį būsimų vartotojų, vandenilį laikančių aukštos rizikos produktu, nepasitikėjimą.

5.21

Ši labai plati informavimo programa turi skleisti aiškią žinią: naudojant vandenilį šiandien jau galima pasiekti aukštą saugos lygį, būdingą įprastoms transporto priemonėms, taip pat ir atsitikus eismo įvykiui. Tai pagrindinis aspektas norint suteikti patikimumo Komisijos prognozėms, susijusioms su tikslu iki 2020 m. Bendrijos teritorijoje pradėti eksploatuoti bent milijoną vandenilinių transporto priemonių (Poveikio vertinimo 34 psl.).

5.22

Nagrinėjamas pasiūlymas priimti reglamentą dėl Bendrijos lygmens standartų nustatymo vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo srityje yra pirmasis žingsnis, padėsiantis įgyti šį pasitikėjimą ir jį išlaikyti. Šį procesą reikia remti vadovaujantis pagrindiniu principu, jog vandenilio naudojimas turi lemiamą reikšmę siekiant apsaugoti aplinką, kadangi, kaip žinome, šie degalai neišskiria šiltnamio dujų ir jų sudėtyje nėra anglies teršalų.

5.23

EESRK džiaugiasi, kad teikiant pasiūlymą buvo pasirinkta teisinė reglamento forma, kadangi tiesiogiai taikant šias nuostatas visose valstybėse narėse sektoriaus gamintojams bus užtikrintos vienodos sąlygos.

5.24

Be to, EESRK pritaria pasiūlymui pagrindines nuostatas parengti ir taikyti vadovaujantis komitologijos procedūra ir pasisako už tai, kad gamintojams būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, nes tokia nuostata proporcinga technologijos, kuriai pritaikyti reikia daug laiko, sudėtingumui.

5.25

EESRK remia ir laiko svarbiu Europos dalyvavimą, drauge su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis, Pasaulinėje koordinavimo grupėje — struktūroje, siekiančioje sukurti vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pasaulinę procedūrą.

5.26

Tačiau tokio masto susitarimo siekimas neturi tapti kliūtimi toliau tęsti Bendrijos teisėkūros procedūrą, kadangi terminai, reikalingi pasaulinio lygmens susitarimui pasiekti, ilgesni negu nagrinėjamo reglamento įgyvendinimo trukmė. Tai, kad šioje struktūroje yra Europa, turinti specifinę teisėkūros priemonę ir patirties jos taikymo srityje, ne tik sustiprino jos vaidmenį, bet ir sutrukdė patvirtinti taisykles, parengtas remiantis vien Japonijos sukaupta patirtimi.

5.27

Svarbus Europos vaidmuo priimant pasaulinio lygmens sprendimus yra ir pagrindinė sąlyga siekiant išsaugoti stambių Europos automobilių gamintojų konkurencingumą: jie negali atitrūkti nuo rinkos raidos, kadangi stipri, tinkama ir pažangiausiomis technologijomis grindžiama veikla yra pagrindinis veiksnys siekiant užimti dideles ateities rinkos dalis.

5.28

Nors tipo patvirtinimo tema yra tik vienas viso proceso aspektų, tai svarbus etapas siekiant naudoti alternatyvų kurą, galintis palengvinti sudėtingą Europos padėtį, susijusią su iškastiniu kuru, atnešiantis didelės naudos aplinkai ir padėsiantis mums pasirengti neabejotinam laipsniškam šių išteklių išsekimui per tam tikrą laikotarpį, kurio trukmės neįmanoma nuspėti.

5.29

Esant tokiai padėčiai, reikalingi drąsūs sprendimai bei strateginė perspektyvos vizija, kuri peržengtų dabarties ribas ir atitiktų ateities scenarijų, pagal kurį vandenilio naudojimui teks pagrindinis vaidmuo.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 204, 2008 8 9, p. 19.

(2)  

M1 kategorija transporto priemonės keleiviams vežti, kuriose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimos vietos.

M2 kategorija transporto priemonės keleiviams vežti, kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimos vietos ir kurių didžiausia masė neviršija 5 tonų.

M3 kategorija transporto priemonės keleiviams vežti, kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimos vietos ir kurių didžiausia masė viršija 5 tonas.

N1 kategorija transporto priemonės kroviniams vežti, kurių didžiausia masė neviršija 3,5 tonų.

N2 kategorija transporto priemonės kroviniams vežti, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų.

N3 kategorija transporto priemonės kroviniams vežti, kurių didžiausia masė viršija 12 tonų.

(3)  Parengė TRL, Limited, Komisijos techninis ir mokslinis konsultantas.

(4)  OL C 204, 2008 8 9, p. 19.

(5)  EESRK 1104/2007 (TEN/297), 1.4 p. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/7


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Įvairių politinių priemonių, išskyrus atitinkamą finansavimą, galinčių prisidėti prie mažų ir vidutinių įmonių augimo ir vystymosi

(2009/C 27/02)

ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos vardu Slovėnijos ekonomikos ministras Andrej Vizjak 2007 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą prašydamas parengti tiriamąją nuomonę dėl

Įvairių politinių priemonių, išskyrus atitinkamą finansavimą, galinčių prisidėti prie mažųjų ir vidutinių įmonių augimo ir vystymosi.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Claudio Cappellini.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK mano, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas (angl. Small Business Act for Europe, SBAE), kurį jis ne kartą prašė parengti, turėtų padėti atgaivinti Europos mažųjų įmonių chartiją ir yra puiki proga ne tik išvystyti mažųjų įmonių potencialą, bet ir įsitikinti, ar iš tikrųjų institucijos ir valstybės narės nori pradėti tikrai iniciatyvią ir ilgalaikę paramos MVĮ ir labai mažoms įmonėms politiką.

1.2

Ši politika negali būti įgyvendinama vien ekonominių sunkumų laikotarpiais, kai politiniai sluoksniai iš naujo susižavi MVĮ ir labai mažomis įmonėmis, užpildančiomis darbo vietų deficitą ir mažinančiomis nedarbo statistiką. Ji turi tapti brandžia ilgalaikio šių įmonių konkurencingumo palaikymo politika.

1.3

EESRK siūlo 10 pamatinių priemonių MVĮ palaikyti ir jų vystymą atgaivinti taip sukuriant aplinką, kuri iš tiesų būtų palanki joms ir veiksmingam Europos smulkiojo verslo teisės aktui, kuris turėtų būti ne vien politinė deklaracija:

gerai išmanyti Europos įvairių kategorijų MVĮ struktūrą, jų raidą ir poreikius horizontaliuoju ir sektorių lygmeniu atsižvelgiant į rinkos vidaus, išorės bei tarptautinius aspektus ir teikti šiais klausimais metines ataskaitas;

integruoti MVĮ aspektą į visas Bendrijos politikos sritis ir į teisėkūros procesą;

visais lygmenimis toliau įgyvendinti administravimo supaprastinimo strategiją, įtvirtinti naują konsultavimosi su įvairių kategorijų MVĮ ir joms atstovaujančiais tarpininkais metodą;

užtikrinti, kad visų lygmenų teisės aktuose būtų atsižvelgiama į įvairių kategorijų MVĮ padėtį bei poreikius ir būtų laikomasi „pradėk nuo mažo“ (angl. Think small first) principo;

užtikrinti, kad tesisės aktuose būtų laikomasi keturių esminių principų: 1) veiksmingos poveikio analizės, 2) proporcingumo, 3) „vieno karto“ (angl. only once), 4) MVĮ atstovo (SME Envoy) pareigybių išsaugojimo išplečiant jo įgaliojimus ir vidaus rinkos lygmeniu veiksiančio MVĮ ombudsmeno pareigybių įsteigimo;

palaikyti MVĮ atstovaujančių tarpininkų vykdomą paramos ir patariamąją veiklą;

įgyvendinti įmonių bendradarbiavimo, jų organizacijų mainų programas ir sukurti paramos paslaugų tinklą;

sukurti nuolatinę platesnę naujovių diegimo politiką, skirtą labai mažoms įmonėms;

skatinti MVĮ dalyvauti ES programose ir supaprastinti prieigą prie jų;

pradėti įgyvendinti įmonių nuosavybės perdavimą ir perėmimą lengvinančią politiką.

1.4

EESRK ragina, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas butų teisiškai privalomas visais lygmenimis.

1.5

Jis taip pat pageidauja, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas padėtų plėtoti MVĮ sektoriaus socialinių partnerių socialinį dialogą siekiant sukurti kuo geresnę darbo aplinką, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, tai pat ir darbo sąlygų požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant saugumo gerinimui ir kenksmingų veiksnių darbo vietoje tyrimams.

2.   Tiriamosios nuomonės nuostatos

2.1

Visuotinai pripažįstama, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungos ekonomikai labai svarbios, tai yra esminis veiksnys ekonomikos augimo ES lygmeniu, galintis padėti išspręsti naujuosius globalizacijos uždavinius. Vertinant 2005–2007 m. įgyvendintos MVĮ politikos rezultatus, matyti, kad taikant principą „pradėk nuo mažo“ pasiekta didelė pažanga tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

2.2

Europos Komisija pabrėžė, kad būtina visiškai išlaisvinti MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir visapusiškai panaudoti jų galimybes diegti naujoves. Ši kryptis atsispindėjo 2007 m. gruodžio 11 d. priimtame pranešime dėl atnaujintos Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos. Tokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta Europos smulkiojo verslo teisės akto koncepcija siekiant pagrindinio tikslo — nustatyti konkrečius principus ir priemones, kurie padėtų pagerinti Europos MVĮ aplinką atsižvelgiant į jų įvairovę. Ši iniciatyva buvo teigiamai įvertinta 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, taigi dabartinis Komisijos siekis — 2008 m. birželio mėn. pateikti teisės akto pasiūlymą.

2.3

EESRK taip pat norėtų priminti, kad neseniai parengė arba šiuo metu rengia daug kitų MVĮ politikai skirtų nuomonių, kaip antai:

Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymasis (INT/412 — pranešėjas E. Calleja) (nuomonė rengiama);

„MVĮ skirta mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa“ (INT/379 — pranešėjas C. Cappellini);

„MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ (INT/392 — pranešėjas B. Burns) (nuomonė rengiama);

„Tarptautiniai viešieji pirkimai“ (INT/394 — pranešėjas H. Malosse);

„Mikrokreditai“ (INT/323 — pranešėjas A. Pezzini) (nuomonė rengiama).

2.4

Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK pateikti politinio pobūdžio pasiūlymų, kurie galėtų paskatinti MVĮ augimą. Todėl EESRK turėtų ne sudaryti naują techninių priemonių, galinčių paskatinti individualų MVĮ augimą, sąrašą, o pasiūlyti labiau struktūruotą politinę programą ir MVĮ skirtas naujoves.

2.5

Iš daugelio prioritetų ES pirmininkaujanti Slovėnija pirmenybę teikia dviem:

a)

padėti visoms VMĮ, atsižvelgiant į jų dydžio, veiklos, sektorių, gamybos būdų skirtumus, įveikti didžiuosius uždavinius, kuriuos jos turės spręsti vykstant pramonės, klimato ar demografinėms permainoms, taip pat spręsti socialinius ir rinkų restruktūrizacijos, kurią lemia globalizacijos padariniai, klausimus bei problemas, susijusias su platinimo sąlygų, gaminių ir paslaugų standartizavimo bei sertifikavimo pasikeitimais;

b)

sudaryti sąlygas, kad su MVĮ būtų glaudžiai bendradarbiaujama priimant politinius sprendimus, nustatant veiklos prioritetus ir priimant visų lygmenų teisėkūros sprendimus, kurie turės įtakos jų veiklos valdymui.

2.6

Be to, ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK parengti nuomonę dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK apžvelgė didelę pažangą, kuri pasiekta MVĮ labui, ypač galimybių gauti finansavimą ir administravimo supaprastinimo srityse. Komitetas džiaugiasi, galėdamas pabrėžti labai didelius Europos institucijų pozicijos pokyčius mažųjų įmonių atžvilgiu ir tikisi, kad tokius pasikeitimus lėmė ne vien dabartinės sudėtingos ekonominės ir socialinės aplinkybės. Vis dėlto, nepaisant didelio žingsnio į priekį, pastaraisiais metais pradėtoje įgyvendinti politikoje vis dar yra daug trūkumų.

3.2

Kalbant konkrečiai, EESRK mano, kad, neturėdama teisinės galios, Europos mažųjų įmonių chartija nepasiekė savo strateginių tikslų ir dažniausiai likdavo tiesiog politine deklaracija. Todėl būtina labiau skatinti chartijos įgyvendinimą valstybių narių ir regionų lygmeniu bei vėl imtis atlikti metinius įvertinimus ir pateikti rekomendacijas valstybėms narėms.

3.3

Be to, buvo dažnai minėta, kad būtina siekti glaudesnio dialogo su įvairių kategorijų MVĮ; EESRK mano, kad būtina Europos, valstybių ir regionų lygmeniu pradėti naują dialogo kultūrą, kuri padėtų sustiprinti ir institucijų lygmeniu įtvirtinti institucijų ir įvairių sričių MVĮ atstovaujančių tarpininkų sutarimus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Kurti naują aplinką, palankią visų MVĮ vystymuisi

Esant tokiai padėčiai, MVĮ gresiant dideliems iššūkiams ir siekiant suteikti aiškesnę struktūrą atnaujintai Lisabonos strategijai, priimtai 2008 m. Pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime, bei palaikyti Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti MVĮ konkurencingumą, EESRK visiškai palaiko pirmininkaujančios šalies iniciatyvą įgyvendinti MVĮ skirtą naujovių diegimo politiką, kurios pagrindu taptų Europos smulkiojo verslo teisės aktas.

4.2   MVĮ ir mikroįmonėms skirtas europinis projektas

EESRK rekomenduoja Bendrijos institucijoms nesutelkti dėmesio tik į sparčiai besivystančias įmones, jų poziciją tarptautiniu lygmeniu ir įvairius jų tobulinimo principus, kadangi galiausiai, negalėdamos pasinaudoti Bendrijos priemonėmis, nukenčia pridėtinę vertę kuriančios, naujoves diegiančios, darbo vietas steigiančios ir teritorijų stabilumą užtikrinančios mažosios įmonės. Komitetas ragina ES ir visų lygmenų vietos valdžios institucijas savo politika įgyvendinti naujoves, palankias MVĮ, ir sukurti tikrą Europos projektą, jungiantį visas mažųjų, vidutinių ir mikroįmonių ekonomines pajėgas ES reikalingam augimui ir užimtumui padidinti. Šis europinis projektas taip pat turi padėti skatinti ir plėtoti dialogą su ekonominiais ir socialiniais partneriais bei įvairių kategorijų MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis dėl naujų didžiųjų Bendrijos uždavinių, susijusių su klimato kaita, demografiniais pokyčiais ir imigracija, aplinka, energetika ir kt., kuriuos MVĮ turės spręsti. Šis projektas, paremtas ne tik stipriai augančiomis įmonėmis, bet ir visų pirma „artimumo“ ekonomika bei vadinamąja „tradicine“ veikla, turi padėti Sąjungai pradėti „žmogiško dydžio“ įmonių skatinimo politiką ir remtis „artimumo“ ekonomika siekiant užtikrinti valstybių narių ekonomikos augimą ir sutelkti dėmesį į penkias prioritetines priemones.

4.2.1

Išmanyti skirtingų MVĮ kategorijų padėtį ir apie ją informuoti. Kiekvienos srities Bendrijos politika turi būti pagrįsta aiškiais ir padėtį atspindinčiais duomenimis. MVĮ sąvoka apima labai skirtingų kategorijų ir skirtingų formų veiklą vykdančias įmones ir jų realijas (t. y. individualios įmonės ar bendrovės, nesamdančios darbuotojų ar turinčios iki 250 darbuotojų, prekybos, socialinės ekonomikos ar su laisvosiomis profesijomis susijusią veiklą vykdančios įmonės). Šios įmonės veiklą vykdo įvairiose srityse, jų padėtis ir poreikiai taip pat labai skiriasi. Duomenys apie įvairias MVĮ kategorijas dažnai būna neišsamūs arba jų iš viso nėra. Anksčiau tyrimus atlikdavo ir pagrindinius duomenis pateikdavo Europos MVĮ observatorija. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisijos įmonių generalinis direktoratas atnaujina MVĮ observatorijos veiklą ir prašo:

pradėti plačią programą, pagal kurią, bendradarbiaujant su suinteresuotomis MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, būtų atliekami ekonominių tyrimai, taip pat ir atskirų sektorių, dėl įvairių kategorijų MVĮ, įskaitant įmones vietose ir regionuose, dėl padėties bei poreikių, taip pat vykdomos statistinės analizės,

bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų centrais, universitetais ir valstybėmis narėmis, Europos, valstybių ir teritoriniu lygmeniu skatinti ir plėtoti įmonių organizacijų mokslinių tyrimų veiklą ir studijas.

4.2.2

Integruoti MVĮ aspektą į visas Bendrijos politikos sritis. EESRK gali daryti išvadą, kad, nepaisant mažosioms įmonėms palankių politinio pobūdžio pareiškimų, išlieka aiški visų lygių įstatymų leidėjų tendencija (galbūt dėl realios padėties nežinojimo ar paprastesnio sprendimo ieškojimo) galvoti, kad didelei įmonei tinkami principai gali būti taikomi mažosioms. Šis teorinis požiūris į bendrą ekonominį modelį nesuderinamas su egzistuojančia visuomenės ir įmonių kultūros formų įvairove ir jis lemia, kad 90 proc. Europos įmonių mano, jog Bendrijos politika nustatoma jų nevertinant ir į jas neatsižvelgiant. EESRK nori atkreipti Bendrijos institucijų ir valstybių narių dėmesį į tai, kad mažos įmonės ir mikroįmonės yra pagrindinė Bendrijos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, tačiau kyla pavojus, kad jos taps silpnąja grandimi ir ne dėl jų kaltės, o todėl, kad visų lygių valdžios institucijos joms skiria per mažai dėmesio. Komitetas prašo, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų pirmasis praktinis žingsnis ir kad į įvairių kategorijų MVĮ poreikius ir ypatumus būtų privaloma atsižvelgti visose politikos srityse, programose ir derybose, įskaitant socialinį dialogą ir tarptautinius ryšius tiek Bendrijos, tiek valstybių ir regionų lygmeniu.

4.2.3

Tęsti administravimo supaprastinimo politiką. EESRK aktyviai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus. Tačiau visų pirma jis prašo tiek Bendrijos institucijų, tiek valstybių narių pradėti veiksmingesnę supaprastinimo politiką, kurią sudaro penki punktai:

sukurti realią „pradėk nuo mažo“ politiką;

supaprastinti, tačiau nemažinti atsakomybės. EESRK abejoja nuolatinio mažųjų įmonių atleidimo nuo mokesčių pagrįstumu ir veiksmingumu ir palankiau vertina proporcingus mokesčius bei tiesioginį susitarimą su suinteresuotomis MVĮ organizacijomis;

reguliariai įtraukti įvairioms MVĮ atstovaujančias organizacijas į Bendrijos, valstybių ir regionų teisėkūros procesą, įvairiais lygmenimis vykstantį socialinį dialogą ir skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą su EESRK ir Regionų komitetu;

visais lygmenimis ir visose pakopose susisteminti „vieno karto“ principą;

parengti praktinių vadovų ir priimtų teisės aktų aiškinamųjų dokumentų, kad jie taptų labiau suprantami ir lengviau perkeliami.

4.2.4

Remti tarpininkų vykdomą parmos ir patariamąją veiklą. Visoms MVĮ teikdamos techninės pagalbos paslaugas, kurioms teikti būtina konkreti kompetencija ir kurių negali teikti naujasis Europos įmonių tinklas (Entreprise Europe Network), šios įvairioms MVĮ atstovaujančios organizacijos ir tarpininkai yra svarbiausiais sėkmingo Bendrijos politikos įgyvendinimo veiksnys. Jos atlieka nepakeičiamą vaidmenį perduodant informaciją ir teikiant pagalbą įmonėms, ypač pritaikant teisės aktų nuostatas kiekvienos įmonės konkrečiam atvejui ir perkeliant teisės aktų nuostatas į mikroekonomikos ir vietos lygmenį, įskaitant ir vietose esančias pačias mažiausias įmones. Viena vertus, EESRK mano, jog iš esmės svarbu, kad visų lygmenų valdžios institucijos įsipareigotų laikytis iniciatyvios įmonių veiklos palaikymo politikos ir kad MVĮ skirtose Bendrijos programose būtų numatytos specialios paramos priemonės šioms organizacijoms. Antra vertus, Komitetas prašo Komisijos, valstybių narių ir regionų įgyvendinti Štutgarte įvykusios Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos išvadas, priimtas minėtoje srityje.

4.2.5

Vėl pradėti įgyvendinti įmonių bendradarbiavimo, jų organizacijų mainų programas. EESRK prašo Komisijos vėl pradėti vykdyti tarpregioninio įmonių bendradarbiavimo programas, kurių veiksmingumas jau įrodytas. Be to, būtina paremti tarpininkaujančių organizacijų veiksmus arba sudaryti sąlygas sukurti institucijas, kurios skatintų tokį bendradarbiavimą.

4.3   Priimti veiksmingą Europos smulkiojo verslo teisės aktą

4.3.1

EESRK džiaugiasi, kad Taryba ir Komisija palankai vertina galimybę priimti Europos smulkiojo verslo teisės aktą. Beje, Komitetas yra jau ne kartą raginęs šį aktą priimti (1). Komiteto nuomone, Europos smulkiojo verslo teisės aktas bus veiksmingas, jei jį sudarant bus laikomasi šių reikalavimų:

4.3.1.1

smulkiojo verslo teisės aktu turi būti siekiama sukurti kuo geresnę aplinką MVĮ ir mikroįmonėms, veikiančioms visais lygmenimis, bei pateikti sprendimus uždaviniams, kuriuos MVĮ turės spręsti visą savo gyvavimo ciklą, tai visų pirma uždaviniai, susiję su įmonių perdavimu ir perėmimu; todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas neturi pabloginti MVĮ darbuotojų darbo sąlygų, priešingai, vykdomos iniciatyvos turėtų sudaryti sąlygas labiau atsižvelgti į jų padėtį;

4.3.1.2

aktas turi sukurti realią pridėtinę vertę ir neapsiriboti paprasčiausiu esamų programų papildymu ar įvairių šiuo metu taikomų priemonių koordinavimu;

4.3.1.3

jis negali būti tiesiog dar viena politinė deklaracija, kokia, deja, buvo Europos mažųjų įmonių chartija, negali apsiriboti tik Bendrijos ir valstybių narių institucijų politiniais įsipareigojimais; EESRK mano, kad MVĮ ir mikroįmonės vertos didesnio dėmesio, todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktui suteikus teisinę galią bus įrodyta, kad ES iš tiesų nori įgyvendinti MVĮ ir mikroįmonėms palankią politiką;

4.3.1.4

todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas turi būti privalomas, jis turi būti taikomas priimant sprendimus visais lygmenimis — Europos, nacionaliniu ir regionų, ir skirtas visų lygių valdžios institucijoms, valstybėms narėms paliekant atsakomybę dėl jo įgyvendinimo (2);

4.3.1.5

į jo nuostatas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant Bendrijos politiką: MVĮ klausimą reikia įtraukti į visas politikos sritis ir plėtoti holistinį požiūrį, kuris apimtų visus politikos aspektus ir įvairioms MVĮ taikytinų naujųjų taisyklių pasekmes.

4.3.2

EESRK prašo, kad į Europos smulkiojo verslo teisės aktą būtų įtrauktos penkios pagrindinės politinės priemonės, kurios leistų užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos nevaržys MVĮ vystymosi ir konkurencingumo:

4.3.2.1

Užtikrinti, kad kuriant Bendrijos teisės aktus visais lygmenimis būtų atsižvelgiama į įvairių kategorijų MVĮ konkrečią padėtį bei jų specifinius poreikius. Šiuo tikslu reikia nustatyti visais sprendimų priėmimo lygmenimis taikytiną pamatinę taisyklę: teisėkūros pasiūlymai turi būti rengiami susipažinus su MVĮ, ypač labai mažų įmonių, poreikiais bei lūkesčiais ir laikantis „pradėk nuo mažo“ principo, ypatingą dėmesį skiriant savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie sudaro daugiau negu pusę Europos įmonių. Tam visų pirma reikalingos nuolatinės konsultacijos su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis bei atitinkamas šių organizacijų ekspertų dalyvavimas visų patariamųjų komitetų (veikiančių regionų, valstybių ar Europos lygmeniu) veikloje sprendžiant problemas, galinčios daryti poveikį MVĮ (kaip konkrečiai prašyta Konkurencingumo tarybos 2006 m. kovo 13 d. posėdyje).

Tuo remdamasis EESRK prašo, kad kiekviename Komisijos generaliniame direktorate būtų paskirtas už MVĮ atsakingas asmuo, kuriam būtų pavesta prižiūrėti, kad rengiant teisines priemones ir GD valdomas programas būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ ir mikroįmonių prioritetus bei lūkesčius.

4.3.2.2

Užtikrinti, kad teisės aktuose būtų laikomasi keturių pagrindinių principų. EESRK nuomone, visų lygmenų teisės aktų ir MVĮ skirtų kolektyvinių ar individualių programų ir priemonių veiksmingumą lemia keturi principai, tad Komitetas norėtų, kad jie būtų įtraukti į Europos smulkiojo verslo teisės aktą bei nuosekliai taikomi visais lygmenimis:

sisteminga poveikio MVĮ analizė . Nei vienas teisės aktas neturėtų būti priimtas iš anksto neatlikus sistemingos poveikio įvairių atitinkamo veiklos sektoriaus kategorijų įmonėms analizės, neįvertinus tiesioginių ir netiesioginių pasekmių, kaip antai administracinė našta, atsirasiančios informavimo bei investavimo išlaidos ir galima jų nauda MVĮ;

proporcingumo principas . Teisės aktais neturėtų būti įpareigojama įgyvendinti MVĮ nenaudingas priemones ir apsiriboti tik būtiniausiomis priemonėmis; teisės aktų taikymo sąlygos turi būti pritaikytos prie atitinkamų įmonių skirtingos padėties ir jų realijų bei jų teisės aktų įgyvendinimo pajėgumų;

„vieno karto“ principas . MVĮ užduotis — gaminti, o ne būti administracinėmis tarnybomis. Deklaracijos ir administracinės procedūros ta pačia tema įmonėms gali būti privalomos tik vieną kartą, o administracinės institucijos turi viena kitai šią informaciją perduoti. „Vieno karto“ principą galėtų taikyti įstaigos, kurios laikosi principo „viena įmonė — vienas tarpininkas“, remdamosi tarpininkaujančiomis organizacijomis, kurios jau dabar atlieką šį vaidmenį nacionaliniu lygiu;

apsaugos principas . Teisės aktas negali būti priimtas, jeigu jis prieštarauja MVĮ vystymuisi ir gali sumažinti jų konkurencingumą. Turėtų būti sudaromos sąlygos sustabdyti kiekvieno naujo teisės akto pasiūlymo priėmimą, jei nebuvo atlikta išsami jo poveikio analizė ar juo siūlomos priemonės prieštarauja MVĮ socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

EESRK pabrėžia, kad būtinas visiškas administracinių procedūrų skaidrumas sudarant sąlygas MVĮ gauti visus su jomis susijusius administracinius duomenis ir esant poreikiui juos pataisyti.

4.3.2.3

Sukurti platesnę harmoningą naujovių diegimo politiką. EESRK prašo, kad Komisija, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos ne tik remtų aukšto lygio technologijų diegimą, bet vykdytų iniciatyvesnę politiką, į programas įtraukdamos specialias priemones, kuriomis būtų remiamas mažo ir vidutinio sudėtingumo naujų technologijų ir netechnologinių naujovių diegimas MVĮ, ypač labai mažose įmonėse.

Vien naujasis Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network) niekada negalės veiksmingai padėti visoms įmonėms, turinčioms naujovių diegimo potencialą. EESRK ragina Europos smulkiojo verslo teisės akte nustatyti šiuos prioritetus:

skatinti socialinius partnerius mažose ir vidutinėse įmonėse pradėti dialogą siekiant sukurti kūrybai ir naujovėms palankią darbo aplinką,

remti konsultantų skyrimą į MVĮ ir mažosioms bei mikroįmonėms tarpininkaujančias organizacijas kuo artimesniu įmonėms lygmeniu bei organizuoti verslininkų ir darbuotojų poreikius atitinkantį mokymą siekiant veiksmingiau diegti naujoves ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria rinkos permainos,

kurti finansinius instrumentus, pritaikytus prie labai mažų įmonių poreikių, užtikrinant, kad šie instrumentai taip pat rems dirbantiesiems skirtas priemones,

skatinti valstybes nares ir regionus kartu su MVĮ organizacijomis pradėti tirti naujų technologijų ir netechnologinių naujovių diegimo galimybes MVĮ, visų pirma mikroįmonėse.

4.3.2.4

Išplėsti galimybes susipažinti su ES programomis. EESRK mano, kad dėl sudėtingos administracinės sistemos ir įvairių reikalavimų mažosioms įmonėms vis sunkiau ar netgi neįmanoma dalyvauti Bendrijos programose. Todėl padėtis tampa paradoksali — tarpininkaujančios įmonės vis mažiau domisi šiomis programomis. Kaip pavyzdį galima pateikti teisinius suvaržymus, dėl kurių sunku imtis novatoriškų veiksmų, remti bandomuosius projektus, todėl iš ES atimama galimybė sulaukti gausių novatoriškų pasiūlymų. EESRK nuomone, reikėtų persvarstyti principus ir priemones. Kadangi tai yra sudėtingas darbas, šioje nuomonėje negalima tiksliai išvardyti būtinų pakeitimų, tačiau EESRK ragina Komisiją rengiant Europos smulkiojo verslo teisės aktą konsultuotis su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis ir nustatyti naujas įvairaus teritorinio lygmens programų rengimo ir dalyvavimo jose sąlygas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina, kad struktūriniai fondai sudarytų palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose (3).

4.3.2.5

Palengvinti ir skatinti įmonių nuosavybės perdavimą ir perėmimą. EESRK ypač pabrėžia įmonių perdavimo ir perėmimo svarbą, visų pirma miestuose ir kaimo vietovėse esančių mažųjų gamybos ir paslaugų įmonių; jei jos, kaip prognozuojama, išnyks (o to tikrai galima išvengti), tai turės labai didelės neigiamos įtakos pastangoms išsaugoti šiose vietovėse vykdomą veiklą ir darbo vietas. Todėl reikėtų, viena vertus, skatinti kurti pirkėjų ir pardavėjų suartinimo sistemas bei skatinamąsias finansines ar mokestines priemones, antra vertus, raginti verslininkus užtikrinti didesnę kapitalizaciją siekiant išlaikyti jų įmonių turto vertę.

Kai kurių verslininkų, vykdančių veiklą kaimo vietovėse, konkreti patirtis rodo, kad būtini nauji sprendimai, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.

4.4   Europos smulkiojo verslo teisės akto pagrindu turėtų tapti privalomąją teisinę galią turinti priemonė

4.4.1

Siekiant, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų išties veiksmingas, EESRK prašo Tarybą ir Parlamentą priimti šias priemones ir jas įtvirtinti privalomąją teisinę galią turinčiame teisės akte, kuris bus taikomas priimant sprendimus Europos, valstybių bei regionų lygmeniu.

4.4.2

Todėl EESRK prašo, kad kasmet būtų įvertinama, kaip Bendrijos ir nacionaliniu lygiu taikomas Europos smulkiojo verslo teisės aktas bei įgyvendinama MVĮ politika, ir apibendrinama pasiekta pažanga; pažangos metinei ataskaitai turėtų būti skirtas specialus atskiras Lisabonos strategijos įgyvendinimo skyrius.

4.4.3

Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija turėtų parengti rekomendacijų dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose. Komitetas galėtų pateikti savo nuomonę dėl šių rekomendacijų.

4.4.4

EESRK prašo, kad atsižvelgiant į minėtą metinį vertinimą, prireikus, Europos smulkiojo verslo teisės aktas ir MVĮ politika būtų keičiami ar persvarstomi.

4.4.5

EESRK primygtinai siūlo Komisijai ir Tarybai glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis rengiant ir įgyvendinant Europos smulkiojo verslo teisės aktą.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Žr. EESRK nuomonę „Verslo, visų pirma MVĮ, potencialas (Lisabonos strategija)“ (OL C 256, 2008 10 27, p. 8).

(2)  Žr. nuomonę „Tarptautiniai viešieji pirkimai“ (OL C 224, 2008 8 30, p. 32), kurioje EESRK prieštarauja, „kad ES mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų įvesta kvotų sistema pagal JAV taikomą Smulkiojo verslo įstatymo (angl. Small Business Act) modelį“.

(3)  Žr. Komiteto nuomonę dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų CESE 979/2008.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/12


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“

COM(2007) 621 galutinis

(2009/C 27/03)

2007 m. spalio 19 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 13 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Juan Mendoza Castro.

446-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 10 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 108 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos komunikatui „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ ir jį gerai vertina. Komitetas remia Komisijos įsipareigojimą artimiausiais metais aktyviau vykdyti turizmo politiką ir strategiją pasitelkus šią darbotvarkę, kuria bus remiamasi minėtas politiką ir strategiją praktiškai įgyvendinant. Ši nauja politika jau anksčiau buvo pristatyta Komisijos komunikate „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“.

1.2

Komitetas vertina Komisijos pastangas glaustai apibendrinti daug ir svarbių dokumentų, nuomonių ir diskusijų. Rezultatas atitinka užsibrėžtą tikslą plačiajai visuomenei suprantama forma pristatyti Darnaus turizmo grupės ir nuomonę parengusių ekspertų darbo rezultatus ir po to vykusių viešųjų konsultacijų rezultatus.

1.3

Komisija teisi šią naująją turizmo politiką susiedama su atnaujinta Lisabonos strategija ir konkurencingumo bei darnumo gerinimą pasirinkdama bendrais tikslais, o ekonominę gerovę, socialinę lygybę ir sanglaudą, aplinkos ir kultūros apsaugą — konkrečiais tikslais.

1.4

Komitetas taip pat pritaria Komisijos komunikate nurodytiems sunkumams ir jiems spręsti pasiūlytoms priemonėms. Pasiūlytu metodu siekiama įvairiomis bendradarbiavimo ir konkurencingo bendradarbiavimo priemonėmis įtraukti visas suinteresuotas šalis, o jų dalyvavimas laikomas naujosios turizmo politikos ir jos įgyvendinimo darbotvarkės kertiniu akmeniu. Komisijos komunikate nurodytų iššūkių svarba nekelia abejonių, o tęstinis šiltnamio dujų pasekmių tvarumui tyrimas ateityje turėtų tapti vienu iš pagrindinių darbotvarkės elementų.

1.5

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui šią naująją politiką įgyvendinti dialogo, bendradarbiavimo, naujų paramos veiksmų ir suinteresuotųjų šalių koordinavimo priemonėmis. Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė — tai konkretaus metodo vystymas ir visoms Europos turizmo suinteresuotosioms šalims pasiūlytų įgyvendinimo priemonių taikymas. Vis dėlto Komitetas mano, kad Komisija, o konkrečiai — Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas, gali ir turi atlikti aktyvesnį vaidmenį ir privalo imtis lyderio vaidmens įgyvendinant daugybę Europos masto iniciatyvų, pvz., socialinio turizmo, visiems prieinamo turizmo ir mokymo turizmo srityje. Komisija ir kitos institucijos turėtų labiau stengtis įtraukti mažas, vidutines ir labai mažas įmones darnaus turizmo vystymą ir į darbotvarkės laikymąsi ir įgyvendinimą. Teigiamai vertina Komisijos „patraukliausių turizmo vietovių“ iniciatyvą. Ji įkūnija gerąją patirtį ir yra tinkamas pavyzdys.

1.6

Komitetas dar kartą siūlo ir rekomenduoja skatinti Europos turizmo forumo kūrimą ir toliau plėtoti Europos konsultacinės turizmo tarybos ir Europos turizmo agentūros idėjas bei aptarti jų įkūrimo praktines nuostatas. Šios dvi institucijos galbūt galėtų tapti forumais, kurie už turizmą atsakingoms valdžios institucijoms ir įvairioms turizmo sektoriaus suinteresuotosioms šalims suteiktų galimybę bendrauti siekiant tobulinti informaciją apie darnų ir konkurencingą turizmą ir ją skleisti, stebėti Europos turizmo politikos ir darbotvarkės vykdymą ir ypač stengtis įžvelgti turizmo sektoriaus tendencijas ir numatyti, kokių veiksmų būtina imtis. Klimato kaita ir jos pasekmės turizmui bei veiksmai, kurių būtina imtis, galėtų būti dviejų pirmiau minėtų institucijų konkretūs tikslai.

1.7

Komitetas labai palankiai vertina Komisijos ketinimą gerinti turimų finansinių priemonių panaudojimą. Konkretus pavyzdys — socialinis turizmas. Komisija mano, kad šioje srityje susidarė palankios galimybės vykdant bandomąjį projektą imtis tarpvalstybinio pobūdžio praktikos. Ši praktika galėtų būti susijusi su socialiniu turizmu ir visiems prieinamu turizmu, žmogiškųjų išteklių tobulinimu, gaminio tobulinimu ir skverbimusi į rinką. Komitetas mano, kad jau yra pakankamai galimybių imtis tarpvalstybinių priemonių vykdant bandomuosius projektus minėtose srityse.

1.8

EESRK palankiai vertina, kad buvo užbaigta veikla, vykdyta įgyvendinant turizmui skirtą Darbotvarkę 21. Jos rezultatai, išdėstyti Komisijos komunikate „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“, papildo darnaus Europos turizmo bendrąją politiką ir jai suteikia konkretumo. Iš esmės, šiuo tikslu sudarytos komisijos parengtas techninis dokumentas sudaro Komisijos komunikato pagrindą ir jį papildo, todėl šie du dokumentai svarstytini kartu.

1.9

Kalbant apie statistikos duomenų sritį, Komitetas reiškia pasitenkinimą, kad Komisija, atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prašymą, paskelbė kvietimą teikti paraiškas sukurti turizmo observatorijų tinklą. Šios observatorijos turėtų ne tik teikti duomenis apie sektorių, bet taip pat būti pajėgios formuoti strateginę ir perspektyvinę viziją, kuri leistų numatyti ir apibrėžti būsimus veiksmus.

1.10

Komitetas pasirengęs tęsti savo darbus turizmo klausimu pagal Komisijos komunikate dėl darbotvarkės nustatytas gaires ir ragina kitas Europos institucijas, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas, sektoriaus suinteresuotąsias šalis (įmonių vadovus ir profesines sąjungas) bei plačiąją visuomenę bendradarbiauti, kad turizmas būtų suvokiamas ir remiamas kaip visuotinė teisė ir strateginę reikšmę Europos ateičiai turinti ekonominė veikla. Siekiant vystyti darnesnį ir konkurencingesnį turizmą taip pat būtina, kad visos suinteresuotosios šalys ir vartotojai jaustųsi už tai atsakingi.

1.11

Nors Komisijos komunikate turizmo veikla nagrinėjama atsižvelgiant į socialinio pobūdžio rodiklius ir aspektus, Komitetas apgailestauja, kad jame neužsimenama apie Europos pilietybės koncepciją ir jos realią išraišką; turizmo sektorius jau atlieka, bet galėtų atlikti dar aktyviau,, sanglaudos veiksnio vaidmenį, suvienydamas įvairias kultūras ir socialines realijas vardan Europos pilietybės, kurią visi turėtų skatinti ir plėtoti. Įvairių Europos valstybių kultūrų, kalbų, gamtos ir kultūros paveldo įvairovė ir skirtumai — tai milžiniškas turtas, kurį galima ir reikėtų panaudoti kaip priemonę vieni kitus pažinti ir mūsų, kaip Europos piliečių, teisėms pripažinti. Atsižvelgiant į turizmo ir kultūros sąveikos galimybes, kaip jau teigta ankstesnėje EESRK nuomonėje, Europos lygio diskusijose ir dokumentuose turizmo tema daug dėmesio reikia skirti ir kitam aspektui — kultūrai.

1.12

Siekiant vystyti konkurencingesnį ir darnesnį turizmą derėtų atsižvelgti į konkrečius turizmo vietovių ypatumus. Komitetas rekomenduoja atkreipti dėmesį į specifinius ypatumus tų valstybių narių, kurios labai priklauso nuo turizmo. Rengiant su turizmu susijusią politiką ir pasiūlymus, deramą dėmesį reikia skirti skirtingų regionų poreikiams. Rekomenduojama, kad Komisijai atliekant poveikio vertinimus būtų atsižvelgiama į galimą neproporcingą poveikį įvairiems regionams ir sektoriams, pvz., vietovėms, kurios labai priklauso nuo oro transporto ir negali būti pasiektos kitomis transporto priemonėmis ar priklauso beveik vien tik nuo oro transporto — toks salų atvejis.

1.13

EESRK mano, kad Komisijos komunikate išdėstyti principai ir vertybės: darnumas, socialinė gerovė, konkurencingumas, bendradarbiavimas, partnerystė, nauda, saugumas, užimtumo kokybė ir t. t., iš tiesų sudaro Europos turizmo modelį, bet ne todėl, kad jos sudarytų taisyklių rinkinį, o dėl to, kad šiais principais ir vertybėmis visuotinai remiamasi visoje Europos Sąjungoje.

1.14

Komitetas ragina Komisiją bendromis pastangomis siekti žinių ir kvalifikacijos turizmo srityje sertifikavimo Europos lygiu, kad būtų gerinama šio sektoriaus darbo vietų kiekybė ir kokybė. Reikia plėtoti Europass iniciatyvą, kuri suteikia galimybę paprastai ir suprantamai visai Europai (Europos Sąjungai, ELPA/EEE ir šalims kandidatėms) pristatyti darbuotojų, kurie ieško darbo ir nori dėl profesinių priežasčių judėti Europoje, asmeninius gebėjimus ir kvalifikaciją.

2.   Komisijos komunikatas

Siekdami geriau įvertinti ir suprasti, ką Komisija nori pareikšti visoms suinteresuotosioms šalims ir Europos institucijoms, glaustai apžvelgsime komunikato tekstą ir apibendrinsime jo pagrindinius klausimus.

2.1   Komunikato įvadas

2.1.1

Iššūkis pasiekti darnumo ir konkurencingumo pusiausvyrą. Komisijos komunikato įvado pirmoje pastraipoje pirmiausia pripažįstama išskirtinė ir strateginė turizmo reikšmė Europos ekonomikai, pagrįsta ne tik kiekybiniais duomenimis, bet ir turizmo gebėjimu kurti darbo vietas ir taip padėti pasiekti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslo. Verta paminėti prognozuojamą daugiau nei 3 proc. sektoriaus augimą, kuris neabejotinai yra svarus indėlis siekiant užimtumo tikslų, bet kai kuriais atvejais ir ilgainiui gali kelti pavojų, kad gali būti pažeisti tam tikri su darnumu susiję apribojimai.

2.1.2

Konkurencingumas ir darnadu suderinami reikalavimai. Komisijos komunikate aiškiai teigiama, kad konkurencingumas priklauso nuo turizmo praktikos darnumo bei kokybės, jame aiškiai nurodomi klimato kaitos turizmo sektoriui keliami reikalavimai. Taikant priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos ir su ja kovoti, kartu skatinant naujoves ir turizmo gaminių vertę didelių globalinių sunkumų patiriančiame pasaulyje, lemiamą vaidmenį gali atlikti įmonių socialinė atsakomybė.

2.2

Darbotvarkės turinys. Savo komunikate Komisija siūlo siekti naujos turistų gerovės, aplinkos apsaugos ir turizmo bendrovių ir turizmo vietovių konkurencingumo pusiausvyros. Šios pusiausvyros turėtų siekti visi.

2.2.1

Tikslai ir iššūkiai. Komunikate, siūlomi trys pagrindiniai darbotvarkės tikslai, kurie yra visų suinteresuotųjų šalių veiklos gairės: ekonominė gerovė, socialinė lygybė ir sanglauda ir aplinkos apsauga.

Komunikate išvardijami labai svarbūs uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti, siekiant minėtų tikslų:

darniai valdyti gamtinius ir kultūrinius išteklius;

mažinti išteklių naudojimą ir taršą;

prisitaikyti prie pokyčių vadovaujantis bendruomenės interesais;

mažinti paklausos sezoniškumą;

spręsti transporto poveikio aplinkai problemą;

stengtis, kad turizmas būti prieinamas visiems;

gerinti darbo vietų turizmo sektoriuje kokybę;

užtikrinti turistų ir turizmo vietovių saugumą.

Uždavinių sąrašą galima pratęsti, jis negalutinis. o Įvairūs turizmo sektoriaus suinteresuotosios šalys turėtų jį nuolat atnaujinti, nustatyti prioritetus ir tvarkyti vadovaudamiesi bendradarbiavimo dvasia.

2.2.2

Veiksmų programa. Komunikate teigiama, kad darnios priemonės tikslams pasiekti ir iššūkiams įveikti neatsiejamos nuo bendradarbiavimo užtikrinimo ir atsakingo turizmo vietovių, įmonių ir turistų srautų valdymo. Jame taip pat išdėstomos sąlygos šiai darnai pasiekti.

2.2.3

Principai. Komunikate nurodomi devyni principai, kurių reikia laikytis siekiant darnaus ir konkurencingo turizmo. Tris iš jų derėtų pabrėžti:

paisyti apribojimų, kurie gali būti nustatyti plėtros galimybėms, infrastruktūrai ir turistų srautų apimčiai;

siekti tinkamo vystymosi ritmo, kuris atitiktų bet kuriuo nustatytu laiku turimus gamtinius, kultūrinius ir socialinius išteklius;

vykdyti ilgalaikį planavimą, kuris yra darnumo ir konkurencingumo pusiausvyros užtikrinimo sąlyga.

2.3

Kartu siekti pažangos. Šiame skyriuje Komisija pabrėžia, kad visoms suinteresuotosioms šalims, kurių veikla turi įtakos šiam sektoriui, reikia sutelkti pastangas ir veikti savanoriškai ir nuosekliai. Pasiūlytas modelis grindžiamas subsidiarumo principo taikymu, kai remiamos nacionaliniu ir Europos lygiu turizmo vietovės pačios imtasi veiksmų. Todėl komunikate pabrėžiamas ir įvairių šio sektoriaus suinteresuotųjų šalių, ir, atsižvelgiant į Sutartį, Europos Komisijos vaidmuo.

2.3.1

Suinteresuotųjų šalių vaidmuo. Atsižvelgiant į Darnaus turizmo grupės išvadas, šiame komunikate nurodomi platūs įgaliojimai ir konkrečios funkcijos, susiję su trims veiklos sritimis: turizmo vietovėmis, įmonėmis ir turistais. Pabrėžiama, kad ypač svarbu pagrindinę mintį — būtina siekti darnumo ir konkurencingumo pusiausvyros — perduoti ir išplatinti labai mažų įmonių tarpe.

2.3.2

Europos Komisijos vaidmuo. Komisija prisiima atsakomybę imtis veiksmų vadovaudamasi Sutartimi ir, remdamasi darbotvarke ir ją įgyvendindama, įsipareigoja diegti ir plėtoti įvairias iniciatyvas Bendrijos lygmeniu. Kalbant apie minėtas iniciatyvas, reikia atskirai paminėti šias keturias veiklos kryptis:

suinteresuotųjų šalių telkimas žinioms įgyti ir dalytis siekiant atrasti darnumo ir konkurencingumo pusiausvyrą. Europos turizmo forumas — puikus pavyzdys, kaip galima keistis idėjomis ir patirtimi;

patraukliausių turizmo vietovių — gerosios patirties pavyzdžių — skatinimas ir rėmimas, ir jų — turizmo vietovių tinklų, įsipareigojusių siekti darnumo ir konkurencingumo — populiarinimas;

ES įvairių finansinių priemonių naudojimas. Komisija įsipareigoja platinti informaciją, kuri leistų šias priemones geriau panaudoti turizmo srityje;

atsižvelgimas į tvarumo ir konkurencingumo aspektus įvairiose Komisijos politikos srityse ir minėtų principų laikymasis įvairiuose regionuose, turinčiuose labai skirtingų problemų ir poreikių: pakrantės regionuose, kalnuotuose regionuose, kaimo vietovėse ir miesto zonose.

2.4   Komunikato išvados

Komunikatas baigiamas raginimu visiems valstybiniams ir privatiems subjektams glaudžiai bendradarbiauti priimant ir praktiškai įgyvendinant darbotvarkę. Dar kartą rekomenduojama vystyti visų lygių bendradarbiavimą, kuris yra konkurencingumo, užtikrinsiančio Europos turizmo sektoriaus ilgalaikį patrauklumą ir darną, gerinimo sąlyga. Komisija su darbotvarke susijusį veiksmų planą numato įvertinti 2011 m. Taigi, tikslas, kurio Komisija siekia pristatydama šį komunikatą, yra visiškai aiškus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Turizmo ir jo strateginės reikšmės Europos ekonomikai pripažinimo klausimu visos Europos institucijos yra paskelbusios ir oficialių, ir neoficialių pareiškimų, kurie stiprina šio sektoriaus vaidmenį, duoda atitinkamą žinią visoms suinteresuotosioms šalims ir labai skatina šio sektoriaus augimą. Turizmo reikšmė nėra susijusi vien tik su ekonomine sritimi, kuriant piliečių Europą turizmas svarbus ir socialiniu požiūriu. Nors sektoriui buvo duotas postūmis, dar daug reikia nuveikti siekiant užtikrinti, kad Europos politikoje turizmas šiandien ir ateityje atliktų šį svarbų vaidmenį.

3.2

Ypač svarbu nurodyti, kad naujojoje Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba Europai ir Europos Sąjungai suteikiama daugiau galimybių prisidėti prie šio sektoriaus plėtros. Šia sutartimi ES suteikiami įgaliojimai ir prievolė remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir keliami tikslai sukurti palankią aplinką įmonių plėtrai ir skatinti gerosios patirties mainus.

3.3

Turizmo klausimas nagrinėjamas įvairiose Europos institucijose:

Europos Parlamentas priėmė daugybę įvairių rezoliucijų dėl turizmo ir jo poveikio užimtumui bei ekonomikai, pvz., rezoliuciją dėl turizmo ir vystymosi, rezoliuciją dėl darnaus turizmo perspektyvų ir naujų iššūkių;

Europos Sąjungos Taryba ne kartą nagrinėjo turizmo klausimą savo išvadose ir veiksmų planuose, visų pirma siekdama pabrėžti darnumo, konkurencingumo, naujų darbo vietų kūrimo turizmo sektoriuje poreikį. Visų pirma reikia paminėti 2006 m. liepos 7 d. Tarybos priimtas išvadas dėl Komisijos komunikato dėl atnaujintos ES turizmo politikos; Taryba pritaria šiai politikai ir ragina Komisiją aktyviai dalyvauti koordinuojant įvairias politikos sritis;

Europos Komisija paskelbė daug įvairių komunikatų, visų pirma — 2006 m. kovo mėn. komunikatą, kuriame apibrėžiama naujoji ES turizmo politika; Komisija rengė, skatino Europos turizmo forumus ir jiems vadovavo; rengė konferencijas įvairiomis temomis, pvz., socialinis turizmas ir turizmui skirta Darbotvarkė 21; taip pat organizavo daug kitų renginių, pvz., bandomąjį projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“, kuris supažindina su ES valstybių narių ir šalių kandidačių gerąja patirtimi ir ją skatina;

Regionų komitetas be kitų darbų šioje srityje, taip pat pateikė nuomonių, pvz., dėl Komisijos komunikatų „Bendradarbiavimas Europos turizmo ateičiai“ ir „Pagrindinės Europos turizmo subalansuotos plėtros kryptys“;

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visada domėjosi ir toliau labai domisi su turizmu susijusiais klausimais. Tai liudija 11 nuo 1999 m. iki šiandien turizmo klausimais priimtų nuomonių, Komiteto aktyvus dalyvavimas įvairiuose Komisijos sušauktuose Europos turizmo forumuose, daugelyje renginių įvairiais turizmo aspektais ir tų renginių populiarinimas. Ypač svarbus EESRK bendradarbiavimas su kitomis institucijomis visų turizmo srityje jų vykdomų iniciatyvų klausimais.

3.4

Dabartinėje EESRK nuomonėje siekiama įvertinti šį komunikatą, pabrėžiant jo privalumus politinėje ir siūlomo valdymo būdo srityse; joje taip pat siekiama pateikti pasiūlymų, kurie praturtintų jei ne patį tekstą, tai nors diskusijas šiuo klausimu.

3.5

Kaip ir EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato dėl atnaujintos turizmo politikos (INT/317), šioje nuomonėje dar kartą norima pabrėžti, kad:

turizmas yra kiekvieno piliečio teisė, kaip nurodoma Pasauliniame turizmo etikos kodekse, ir iš jo galima pasisemti gerosios patirties pavyzdžių;

ši teisė taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai kuria turtą ir rentabilumą, ypač mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių, todėl turizmas yra strateginė Europos pramonė, kuri pasirodė esanti patikima;

sektoriaus subjektų teikiamų paslaugų kokybė ir vartotojų atsakomybė vietos bendruomenių atžvilgiu yra vertybės, kurias privalome išlaikyti, kadangi tai sudaro tolesnio jo veikimo pagrindą;

turizmas daro ar turėtų daryti teigiamą įtaką vietos ir regionų ekonomikai, socialinėms, kultūrinėms ir aplinkos sąlygoms bei miesto aplinkai ir todėl tampa priemone, leidžiančia suprasti kitas kultūras, skirtingas bendrabūvio ir elgesio normas bei skatinančia tarpregioninį bendradarbiavimą;

turizmas yra dinamiškas sektorius ir svarbus šiuo metu ir ateityje užimtumo šaltinis, turintis potencialo kurti geros kokybės, nuolatines, socialines teises užtikrinančias darbo vietas;

turizmas nėra apsaugotas nuo problemų, pavyzdžiui, masiškumo ir sezoniškumo reiškinių, dėl kurių prarandamas konkurencingumas;

esame įsitikinę Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkės praktiniais privalumais, kadangi joje pateikiama aiški vizija ir numatyti toli siekiantys tikslai;

Europos turizmo modelis yra vidinė būtinybė, ir jis galėtų tapti pasauliniu atramos tašku, jei būtų pagrįstas ne dar gausesnėmis taisyklėmis, o kokybe, tvarumu, prieinamumu bei kitomis savybėmis, kurios būtų būdingos turistinėms vietovėms ir visiems suinteresuotiems subjektams;

Europos turizmo modelio pagrindą ir jo turtą sudaro vietovių, turizmo supratimo būdų ir išraiškos formų įvairovės didinimas;

šis mūsų palaikomas Europos turizmo modelis yra veiksminga taikos ir tautų savitarpio supratimo skatinimo priemonė.

4.   Specialiosios pastabos

4.1

Komisijos komunikate pateikiamas konkretus pasiūlymas dėl būtinos darnumo ir konkurencijos pusiausvyros ir kaip to pasiekti praktikoje. Siekiant įtraukti visa tai į gana trumpą Komunikatą, žinoma, reikėjo atlikti didelį darbą apibendrinant medžiagą ir atliekant reikiamą daugelio dokumentų, nuomonių ir diskusijų analizę. Reikėtų pabrėžti, kad svarbiausias tikslas — aiškiai informuoti visuomenę apie Komisijos pagrindinį požiūrį į sektoriaus ateitį ir tam tikras priemones, kurias ketinama įgyvendinti šiame sudėtingame sektoriuje — yra pasiektas.

4.2

Komunikate pateikti argumentai darbotvarkei paremti atrodo tinkami, nes įvertinamas ir ekonominis turizmo poveikis, ir sektoriaus gebėjimai kurti darbo vietas jaunimui, taip pat būtina pusiausvyra tarp darnumo ir konkurencingumo, kurie ilgainiui vienas kitam būna naudingi. Įvairių veiklos rūšių ir regionų ekologinio pėdsako ar plėtros ir priėmimo pajėgumams taikomų apribojimų poveikio vertinimai — tai pagrindiniai elementai siekiant šiuos kintamuosius derinti ir išsaugoti jų pusiausvyrą. Siekiant darnumo ir konkurencingumo pusiausvyros būtina visuotinai pripažinti, kad esama veiklos turizmo sektoriuje mastų ir ritmo apribojimų.

4.3

Gal būtų buvę naudinga šiame komunikate išsamiau išnagrinėti naująją Lisabonos sutartį, siekiant aptarti, kaip ji susijusi su darbotvarke ir kokia jos reikšmė naujosios Europos turizmo politikos įgyvendinimui. Nederėtų pamiršti, kad valstybės narės ir regionai ne kartą nurodė, kad jie nori išlaikyti savo įgaliojimus turizmo srityje, tačiau pageidauja, kad Europos Sąjunga būtų tam tikrų bendrų aspektų, kurie gali padidinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą, varomąja jėga ir koordinatoriumi. Vienas pavyzdžių — tai Europą, kaip turizmo vietovę, reklamuojančio Europos interneto portalo, kuris jau tapo vertingu ir naudingu įrankiu, galinčiu pristatyti visas ES šalis, kaip įvairiapusę ir ypatingą turistinę vietovę, įkūrimas ir valdymas.

4.4

Komunikate paminėti iššūkiai ir uždaviniai neabejotinai yra svarbiausi iš visų, kuriuos turizmui teks įveikti artimiausiais dešimtmečiais. Akivaizdu, kad pagrindiniai iššūkiai, susiję su darnumu ir konkurencingumo gerinimu, yra gana dideli ir neatsiejami nuo kitų rimtų iššūkių, pvz., kokybės gerinimo, sezoniškumo mažinimo ar turizmo sektoriuje dirbančių žmonių kvalifikacijos kėlimo. Šie iššūkiai taip pat nurodyti darbotvarkėje.

4.5

Komisijos komunikate keletą kartų raginama bendradarbiauti ir siūloma, kad partnerystės stiprinimas būtų naujosios turizmo politikos ramstis ir skiriamasis bruožas. Ypač svarbu pabrėžti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurias yra būtina įtraukti į partnerystės susitarimus ir kviesti dalyvauti visose diskusijose ir forumuose, vaidmenį siekiant kartu su jomis įgyvendinti bendrąsias priemones, skirtas turizmo sektoriui gerinti. Taip pat vertėtų skatinti turistų lankomų vietovių ir miestų nuolatinių tinklų kūrimą, kurį įkvėpė bendras tikslas gerinti konkurencingumą ir darnumą. Komitetas pritaria patraukliausių Europos turizmo vietovių populiarinimui ir ragina, kad ši sąvoka apimtų tinkamą socialinių ir darbo santykių valdymą bei profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą išrinktoje vietovėje.

Tai leistų pagerinti turizmo vietovių darnumą ir konkurencingumą. Reikia atkreipti į vaidmenį, kurį gali atlikti vartotojų asociacijos savo kompetencijos ribose.

4.6

Komisija imasi įgyvendinti šią naująją politiką remdamasi bendradarbiavimu ir pradėdama taikyti naujas konkrečias paramos ir suinteresuotųjų šalių koordinavimo priemones. Vienas iš darbotvarkės reikalavimų — kad visos sektoriaus suinteresuotosios šalys prisiimtų didesnę atsakomybę. Įmonių GD, EESRK nuomone, turi atlikti svarbų vaidmenį vykdydama su turizmu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių Europos politikos sričių koordinavimo veiklą. minėtos politikos sritys turi įtakos įvairaus pobūdžio turizmo vietovėms, turinčioms ir savo specifinių ypatumų.

4.7

Komitetas taip pat mano, kad Komisija turėtų aktyviau skatinti Europos masto iniciatyvas, taip pat ir tarpvalstybinį Europos socialinį turizmą. Šiuo atveju reikia priminti, kad EESRK keletą kartų siūlė ir dabar siūlo įsteigti inicijuoti ir sudaryti galimybes Europos turizmo forumui, o taip pat apsvarstyti ir išnagrinėti galimybes įkurti Europos turizmo tarybą ir Europos turizmo agentūrą, kuri teiktų informaciją apie politiką ir Europos turizmo srityje priimtas priemones ir skatintų su tuo susijusią veiklą. Komisijai taip pat siūloma skatinti mokslinius tyrimus, kurie padėtų turizmo sektoriuje diegti technologines platformas, galinčias sudaryti palankias sąlygas turizmo gaminių platinimui, ypač atsižvelgiant į turizmo skatinimo galimybes Europoje ir pasaulio regionus, turinčius didelį turistų srautų potencialą (Kiniją, Indiją, Rusiją, t. t.).

4.8

Komitetas mano, kad, žvelgiant iš vartotojų, įmonių ir sektoriaus suinteresuotųjų šalių pozicijos, Komisijos komunikate neskiriama pakankamai dėmesio Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vaidmeniui naujajame turizmo scenarijuje. Siekiant pagerinti tokių technologijų taikymą, darbas mokslinių tyrimų ir plėtros srityse per keletą ateinančių metų turėtų tapti turizmo sektoriaus prioritetu. Ši veikla neabejotinai duos vaisių gerinant turizmo vietovių, įmonių ir turistų srautų valdymą, kad būtų pasiekta norimos pusiausvyros.

4.9

Akivaizdus noras priimti konkrečias priemones ir ypač pagerinti esamų Europos finansinių priemonių naudojimą yra svarbus, bet reikėtų pasiūlyti ir konkrečią programą, kuri leistų įgyvendinti komunikate tiksliai nurodytus pagrindinius Europos turizmo tikslus. Privalu užtikrinti, kad visos tiesiogiai ar netiesiogiai turizmui skiriamos lėšos būtų veiksmingai ir našiai panaudojamos pagal jų paskirtį.

4.10

Šį komunikatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į svarbų Darnaus turizmo grupės ataskaitos indėlį. Ataskaitoje išdėstytos mintys, ypač dėl visoms sektoriaus suinteresuotosioms šalims tenkančių vaidmenų, tapo svariais rodikliais rengiant darbotvarke. Keletą mėnesių dirbusių žymių ekspertų pastangos buvo labai vaisingos ir suteikė papildomų ir praktinių įžvalgų daugybe su darnumu ir konkurencingumu susijusių klausimų.

4.11

Komunikate aiškiai nenurodyta, koks vaidmuo tenka turizmo statistiniams duomenims. Minėti duomenys turi būti panaudojami stebėti darbotvarkės įgyvendinimą, ir visų pirma daugiau dėmesio turi būti skiriama darnumo, konkurencingumo ir užimtumo kintamiesiems.

4.12

Komunikate aiškiai nurodoma, kad darnaus ir konkurencingo turizmo politiką reikia susieti su visomis Komisijos ir ES politikos sritimis siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti darbotvarkėje numatyti tikslai.

4.13

Kaip jau pastebėta EESRK nuomonėje, pavadintoje „Katovicų deklaracija“, nuomonėje „Turizmas ir kultūra — dvi jėgos, skatinančios augimą“, nuomonėje dėl atnaujintos turizmo politikos ir kituose EESRK dokumentuose, siekiant informuoti ir didinti Europos piliečių sąmoningumą, ypač jaunimo, reikia rengti komunikacijos kampanijas.

4.14

Komitetas mano, kad ypač svarbu, jog ir formalus mokymas, ir mokymas darbo vietoje tenkintų įmonių poreikius ir žmonės įgytų daugiau galimybių įsidarbinti. Žinių ir kvalifikacijos atestavimas ir pripažinimas Europos lygiu turėtų tapti priemone, kuri leistų turizmo sektoriuje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

4.15

Siekiant padidinti turizmo konkurencingumą ir darnumą, reikia neužmiršti konkrečių vietovių ypatumų. Komitetas rekomenduoja, kad nustatant politiką ir teikiant pasiūlymus būtų atsižvelgta į valstybių narių, kurios labai priklauso nuo turizmo, specifines savybes ir skirtingų teritorijų poreikiams būtų skirtas deramas dėmesys. Tuo pat metu reikėtų pastebėti, kad turizmas į tolimas vietoves gali turėti ypatingai didelį poveikį klimato kaitai, kadangi tenka nukeliauti ilgus atstumus. Ateityje reikėtų skatinti rinktis arčiau išvykimo vietos esančias vietoves, į kurias galima nuvykti į aplinką išmetant mažiau anglies dvideginio.

2008 m. liepos 10 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Toliau pateiktam skyriaus nuomonės 4.15 punkto tekstui pritarė daugiau negu ketvirtadalis balsavusiųjų, bet jis buvo pakeistas priimant pakeitimą, už kurį balsavo asamblėja:

4.15 punktas

Papildyti taip:

4.15

Siekiant padidinti turizmo konkurencingumą ir darnumą, reikia neužmiršti konkrečių vietovių ypatumų. Komitetas rekomenduoja, kad nustatant politiką ir teikiant pasiūlymus būtų atsižvelgta į valstybių narių, kurios labai priklauso nuo turizmo, specifines savybes ir skirtingų teritorijų poreikiams būtų skirtas deramas dėmesys“.

Balsavimo rezultatai:

Už 48 Prieš 43 Susilaikė 16


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/18


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos

COM(2007) 807 galutinis

(2009/C 27/04)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. gruodžio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Angelo Grasso.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 123 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 5 susilaikius.

1.   Vertinimai ir rekomendacijos

1.1

Komisija dar kartą paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) parengti NUOMONĘ dėl gyvenamųjų ir kitų pastatų pirkimo hipotekinių kreditų rinkų integracijos, t. y. dėl Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos.

1.2

Paprastai baltoji knyga yra tolesnių veiksmų beveik galutinio ir struktūruoto politinio vertinimo rezultatas. Šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų Komisija dar turės aptarti daug neaiškių klausimų: bendri investiciniai fondai, finansinių paslaugų teikėjai, produktų susiejimas ir kt. Iš viso apžvelgiama 14 aspektų.

1.3

Taigi, šiame dokumente nagrinėjama baltoji knyga neatspindi užbaigto proceso. Priešingai, šis procesas lieka neužbaigtas dėl savo didelio ir akivaizdaus sudėtingumo. Kodėl tuomet prašoma parengti naują nuomonę, jei baltoji knyga niekuo nepapildo žaliosios knygos, dėl kurios EESRK jau pateikė savo nuomonę?

1.4

Šis klausimas svarstomas jau daugelį metų, tačiau Komisijai vis nepavyksta rasti išeities ir priimti tinkamo sprendimo, kuris padėtų pašalinti kultūrines, teisines, administracines ir kitas kliūtis. Kaip tik šios kliūtys, EESRK nuomone, ir trukdo įgyvendinti Komisijos tikslus.

1.5

EESRK nuomonė dėl žaliosios knygos (1), priimta 2005 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje tik vienam nariui susilaikius, neprarado savo aktualumo.

1.6

Baltojoje knygoje pabrėžiamas didelis sektoriaus susiskaidymas dėl kultūrinių, teisinių, teisėkūros ir etinių bei socialinių ypatumų, kurie būdingi ir nekilnojamojo turto, ypač gyvenamojo būsto, įsigijimui įvairiose ES valstybėse narėse.

1.7

Vis dėlto EESRK, nors ir nėra tikras dėl konkrečių galimybių integruoti ir suvienodinti ES hipotekinių kreditų rinką, turinčią daug savitumų ir labai skirtingų savybių (žr. 2005 m. gruodžio 15 d. nuomonę. Pranešėjas Umberto Burani (2)), iš esmės pritaria Komisijos mėginimui nustatyti „taisykles“, ar tai būtų elgesio kodeksai (t.y. geriausia praktika), ar privalomos taisyklės.

1.8

Vis dėlto Komisijos iniciatyva gali atrodyti perdėta, jeigu jos tikslas — persvarstyti visiškai teigiamas galimybes, jau būdingas hipotekinių kreditų rinkos reguliavimo automatizmui.

1.9

Tuo tarpu EESRK siūlo Komisijai išsamiau panagrinėti klausimus, kurie aktualūs bet nekelia itin didelių problemų (pvz., kreditų registrai, skolininko turto pardavimas, finansinio raštingumo ugdymas ir kt.).

1.10

Komitetas mano, kad Komisija, jei spręstume pagal jos veiklos gaires, vis dar per daug dėmesio skiria galimai trumpalaikei naudai įvedus naujas taisykles, pagrįstas ne visai išsamiomis hipotekinių kreditų rinkos interpretavimo schemomis. Laikantis į trumpalaikius rezultatus orientuoto požiūrio, siekiama sumažinti hipotekinių kreditų sąnaudas, tačiau negalvojama apie tikrąją naudą, kurią ES piliečiams galėtų duoti esama finansinių produktų pasiūla ir su jais susijusios naujovės.

1.11

Kaip pabrėžta pirmiau minėtoje EESRK nuomonėje (pranešėjas U. Burani), Komitetas mano, kad Komisijos siūloma tvarka ne itin dera su nuolatiniu rinkos vystymusi, ir baiminasi dėl ilgalaikių pasekmių pažeidžiamiausioms susitariančioms šalims, t. y. vartotojams, kuriems apsaugos reikia labiausiai.

1.12

EESRK palankiai vertina galiojančių hipotekinių kreditų taisyklių susiejimą su būtinybe apsaugoti vartotoją. Šie ketinimai pagirtini ir turėtų būti skatinami, jeigu siekiama didinti finansinį raštingumą hipotekinių paskolų klausimu. Todėl reikia palankiai vertinti Komisijos ketinimą dėti pastangas stiprinti skaidrumo taisykles siekiant pagerinti vartotojų apsaugą.

1.13

Tačiau bendrų paskolų gavėjų keliamos rizikos įvertinimo taisyklių įvedimas bet kokia kaina gali pasirodyti pernelyg sudėtingas ir neapibrėžtas sumanymas.

1.14

EESRK nuomone, vykstant deryboms dėl hipotetinio kredito, viena vertus, būtina apsaugoti vartotoją, o, antra vertus, paskolos gavėjas neturėtų pamiršti savo įsipareigojimų paskolą suteikusiai institucijai.

2.   Svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

2.1

2007 m. gruodžio 18 d. kartu su Baltąja knyga dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos buvo paskelbtas poveikio įvertinimas (SEC(2007) 1683). Prie dokumento pridėti trys priedai: i) hipotekinių kreditų rinkos ypatumai, ii) procedūros arba procesai, iii) specifinių klausimų poveikio įvertinimas.

2.2

Nors minėtas dokumentas (SEC(2007) 1684) yra puiki pirmiau minėto poveikio įvertinimo santrauka, verta pabrėžti kai kuriuos esminius šio dokumento, dėl kurio EESRK buvo paprašytas parengti naują nuomonę, punktus:

kalbama apie didelį susiskaidymą dėl kultūrinių ir teisėkūros ypatumų, ypač dėl etinės ir socialinės reikšmės, kurią gyvenamojo būsto įsigijimas turi skirtingose ES valstybėse narėse,

atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos svarbą ES valstybių narių ekonomikai bei hipotekinių investicijų indėlį į bankininkystės sektoriaus pelningumą, dar kartą akcentuojami visi opūs klausimo aspektai, įskaitant ekonomines ir finansines sąlygas,

pabrėžiama, kad, esant dabartiniam susiskaidymui, gali prireikti pateikti naują teisės aktą siekiant paskatinti didesnę rinkos integraciją.

2.3

Taigi, Komisijos dokumente aptariami klausimai, jau nagrinėti ankstesnėje žaliojoje knygoje dėl hipotekinių kreditų. Kitaip ir negalėjo būti, kadangi naujajame dokumente kalbama apie ES hipotekinių kreditų rinkų integraciją ir pirmiau minėtus atitinkamus poveikio įvertinimus.

2.4

EESRK jau turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl žaliosios knygos 2005 m. gruodžio 15 d. priimtoje nuomonėje (pranešėjas U. Burani). Šio dokumento turinys visiškai atitinka EESRK poziciją šiuo klausimu. Šioje nuomonėje visų pirma norima atkreipti dėmesį į Komisijos iškeltus du naujus klausimus:

pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos, remiantis poveikio įvertinimais, atliktais dėl baltosios knygos (3), siūlomų priemonių,

rengti pasiūlymus, kadangi to paprašė Komisija, padarydama išvadą, kad „visapusišką kontrolės ir vertinimo programą galima sukurti tik parengus išsamius pasiūlymus“ (4).

3.   EESRK pastabos dėl baltosios knygos

3.1

Baltojoje knygoje iškelta daug spręstinų klausimų, dėl kurių Komiteto prašoma pareikšti nuomonę. Juos galima suskirstyti į vienuolika temų:

1)

reikalingo produkto pasirinkimas,

2)

išankstinis kredito grąžinimas,

3)

produktų derinys,

4)

kreditų registrai,

5)

nekilnojamojo turto vertinimas,

6)

nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo procedūros,

7)

nacionaliniai registrai,

8)

taikomi teisės aktai,

9)

palūkanų normų ir vadinamųjų lupikiškų palūkanų normų svyravimų taisyklės,

10)

hipotekinių kreditų finansavimas,

11)

nebankinės ir paslaugų institucijos.

3.2   Pastabos dėl įvairių poveikio vertinimo punktų

3.2.1

Ikisutartinė informacija . EESRK nuomone, siekiant sumažinti informacijos iškraipymų ikisutartinio etapo metu, svarbu skatinti informacijos ir konkrečių žinių apie hipotekinius kreditus sklidimą ir skleidimą. Tačiau piliečiams tai neturėtų sudaryti papildomų išlaidų.

3.2.1.1

Informuotumo ir finansinio raštingumo didinimas yra pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą naudos ir sąnaudų, kurios susijusios su rizikinga situacija, santykio įvertinimą. Iš tikrųjų, geriausias būdas vykdyti per didelės rizikos prevenciją — susitariančias šalis išsamiai informuoti apie riziką, kurią jos prisiima.

3.2.1.2

EESRK nuomone, svarbu pabrėžti, kad taisyklėse ir privalomosiose nuostatose turėtų būti numatyti informacijos platinimo metodai ir galimos nuobaudos už jų nesilaikymą. Vis dėlto Komitetas mano, kad paprastas įsipareigojimo primetimas vienai iš susitariančių šalių tik paskatintų ją pabandyti naštą perkelti kitai šaliai.

3.2.2

Elgesio kodeksai . EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų priimti priemones, kurios paskatintų laikytis savanoriško elgesio kodekso.

3.2.2.1

Tai padėtų paskolos gavėjui geriau suprasti su kokia rizika jis gali susidurti ir daugiau sužinoti apie galimybes pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis.

3.2.2.2

Viena iš priemonių galėtų būti reikalavimas, kad paskolos gavėjas atsakytų į tam tikrus tipinius klausimus, kurie padėtų pačiam įvertinti savo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus vidutinės trukmės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu.

3.2.3

Sąnaudų dydis . EESRK mano, kad finansų įstaigas tikslinga įpareigoti nurodyti visas paskolos sandorio sąnaudas, pateikiant visų sąnaudų komponentų išklotinę, įskaitant mokesčius.

3.2.4

Konsultacijos . EESRK mano, konsultacinėms paslaugoms, glaudžiai susijusioms su hipotekinio kredito operacijomis, turėtų būti suteikta daugiau vertės pasitelkus nepriklausomus kainodaros mechanizmus, nurodytus apskaičiuojant sandorio sąnaudas.

3.2.5   Išankstinis kredito grąžinimas

3.2.5.1

Taikomumas . Kalbant apie išankstinį kredito grąžinimą, reikėtų išskirti: i) išankstinį kredito grąžinimą, kai hipotekinė skola padengiama visiškai arba iš dalies, ii) kredito grąžinimą, kurį lemia galimybė su kitomis finansų įstaigomis susitarti dėl palankesnių kainos sąlygų:

Pirmuoju atveju EESRK mano, kad svarbu visada leisti išankstinį, taip pat ir dalinį, kredito grąžinimą.

Antruoju atveju Komitetas mano, kad paskolos sutartis turėtų būti perduota kitai finansų įstaigai.

3.2.5.2

Išlaidos . EESRK nuomone, išankstinio kredito grąžinimo išlaidos turėtų būti skaičiuojamos pagal atitinkamas matematines formules ir privalo būti nurodytos užmezgant sutartinius santykius. Šias išlaidas klientas turėtų apmokėti tik savanoriško kredito grąžinimo atveju. Sutarties nutraukimo atveju išlaidas turėtų padengti naujoji finansų įstaiga.

3.2.6

Produktų susiejimas . Kad susietas produktų pardavimas pasiteisintų, jis visų pirma turėtų būti pagrįstas gebėjimu įrodyti konkrečią tokio susiejimo naudą. EESRK mano, kad šį klausimą būtų galima išspręsti įpareigojant skolintoją pateikti sąnaudų ir naudos santykio skaičiavimus ir paskolos gavėjui duodant pakankamai laiko apsispręsti, ar priimti pasiūlymą, prireikus, net po paskolos sutarties pasirašymo.

3.2.7

Kreditų registrai . EESRK sutinka, kad būtinas visos Europos registras, kurio prieigą reguliuotų specialūs privatumo apsaugos įstatymai. EESRK mano, kad visos Europos kreditų registro sukūrimas iš tikrųjų padėtų sustiprinti įvairių hipotekinių paskolų teikėjų konkurenciją visoje Europoje. Bet kuriuo atveju, tobulinant informavimo procedūras reikia sudaryti palankias tarpvalstybinės prieigos prie visų valstybių narių registrų sąlygas.

3.2.8

Nekilnojamojo turto vertinimas . Šiuo atveju manoma, kad nekilnojamojo turto vertinimas yra sudėtingesnis nei bendras finansinis vertinimas. Iš tikrųjų, turto ypatumai (visų pirma tai, kad jis nekilnojamas) lemia jo naudingumą. Be to, jį vertinant įtakos turi išorės veiksniai, susiję su jo vieta:

morfologija,

transporto paslaugos,

gyventojų tankumas ir kt.

Todėl visiškai nerealu tikėtis, kad visus šiuos nekilnojamojo turto vertinimo veiksnius galima apibendrinti viena formule.

3.2.8.1

Nekilnojamojo turto vertinimo kriterijai . Dėl pirmiau išvardytų priežasčių EESRK laikosi nuomonės, kad nekilnojamąjį turtą vertinti labai sudėtinga, ir mano, kad nenaudinga nustatyti konkrečią universalią formulę. Komitetas siūlo vietos lygiu plėtoti geriausią praktiką ir sugriežtinti reikalavimą, kad vertinimą atliktų sektoriaus profesinių asociacijų įgalioti asmenys, kurie prisiimtų atsakomybę už pasiūlymo nešališkumą.

3.2.8.2

Su nekilnojamuoju turtu susijusios rizikos vertinimas . EESRK nuomone, vertinant nekilnojamąjį turtą kartu reikėtų atlikti vertės kintamumo vertinimą, kad būtų galima tiksliau pasverti turto suteikiamą garantiją. Todėl EESRK rekomenduoja taikyti finansų rinkos operatorių jau naudojamas priemones, kurių dauguma jau numatytos kituose Bendrijos teisės aktuose, pavyzdžiui, vertės pokyčio riziką (angl. value-at-risk) (5).

3.2.9

Skolininko turto pardavimas . Jeigu hipotekinis kreditas skirstomas į paskolą tam tikram nekilnojamajam turtui ir į paskolą tam tikram asmeniui, reikėtų skirti turto finansinės naudos gavėją ir formalias garantijas pateikusį savininką.

3.2.10

Taikomi teisės aktai . EESRK mano, kad galimybė vykdyti naudingą arbitražą — be kitų ES šalių civilinės ir mokesčių teisės užtikrinamų įvairių privalumų — yra varomoji jėga, be kurios rinkos integracija būtų nesėkminga.

3.2.10.1

Taigi, EESRK apskritai pritaria tam, kad būtų toliau taikomi šiuo metu galiojantys valstybių narių teisės aktai susitariančiai šaliai suteikiant galimybę pasirinkti tuos teisės aktus, kurie padėtų sumažinti paskolos sandorio bendrąsias sąnaudas, kaip jau nustatyta Romos konvencijoje (6).

3.2.11

Lupikiškos palūkanos . EESRK pakartoja savo anksčiau išsakytą nuomonę, visų pirma dėl ypatingų sunkumų teisingai apibrėžti lupikišką palūkanų normą remiantis vartojimo kreditams skirtomis taisyklėmis. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad informacija tebėra geriausia apsisaugojimo nuo lupikavimo priemonė, todėl siūlo sukurti plataus masto komunikacijos priemones, kad būtų galima teikti informaciją apie rizikos priemokų skalę, taikomą skirtingoms paskolos gavėjų rizikos kategorijoms.

3.2.12

Hipotekinių kreditų refinansavimas . EESRK mano, kad baltojoje knygoje išdėstytą požiūrį, kuriuo siekiama diferencijuoti refinansavimo taisykles pagal subjektyvų tarpininkų pobūdį (išskiriant bankines ir nebankines institucijas), gali būti pernelyg lengva apeiti.

3.2.12.1

Nebankinės ir paslaugų institucijos . Hipotekinius kreditus visais atvejais turėtų teikti patvirtinta ir prižiūrima finansų įstaiga. Tarpininkų parama ir pagalba (pvz., konsultacijos) yra leistina, jeigu ją teikia kvalifikuotos institucijos, nors ir ne kredito įstaigos.

4.   EESRK pasiūlymai, kuriuos reikėtų išplėtoti

4.1

Pastarojo meto JAV antrinės būsto paskolų (angl. sub-prime) rinkos krizė parodė, kaip nekilnojamojo turto kainų svyravimas ir nepakankamas su klientais susijusios rizikos, kai nemokamos įmokos, kurios neproporcingos užstatyto turto vertei, įvertinimas gali sukelti finansų krizes, destabilizuojančias visą sistemą. Todėl Europos Sąjungoje imantis iniciatyvų reikėtų atsižvelgti į šią patirtį ir į ankstesniame punkte išdėstytus aspektus.

4.2

Kaip siūloma baltojoje knygoje, reikėtų įvesti dvidešimt aštuntą hipotekinių kreditų reguliavimo sistemą, kuri veiktų kartu su ES valstybėse narėse galiojančiomis sistemomis, kadangi tai galėtų sudaryti palankias sąlygas didesnei Bendrijos hipotetinių paskolų rinkos integracijai ir išplėsti susitariančiųjų šalių pasirinkimo galimybes nesukuriant sąlygų finansų sistemos nestabilumui, kurį sukėlė antrinės būsto paskolų rinkos krizė.

4.3

Būna atvejų, kai nekilnojamojo turto, ypač gyvenamojo būsto, pirkimo pasirinkimą lemia emociniai (subjektyvūs) veiksniai, kurie neturi nieko bendra su teisingu ir racionaliu (objektyviu) turto įvertinimu. Todėl nė viena Komisijos siūloma hipotetinių kreditų reglamentavimo priemonė (kad būtų veiksminga) neturi būti atsieta nuo konkrečios situacijos (objektyvios ar subjektyvios).

4.4

Būtų naudinga parengti pasiūlymą, kurį Komitetas galėtų išnagrinėti išsamiau ir kurio tikslas būtų nustatyti hipotekinių kreditų aiškinamąja schemą, pagal kurią kiekvienas paskolos sandoris būtų laikomas portfeliu, sudarytu iš dviejų pasyvių komponentų:

pirma, paskola nekilnojamam turtui (garantuojama turtu), kurios vertė grindžiama rinkos kaina ir galimu pastato vertės svyravimu,

antra, sutartinė paskola (atsižvelgiama į asmenį), kurios vertė grindžiama besiskolinančiojo ekonominiais ir finansiniais pajėgumais ir perspektyvomis.

4.5

Dviejų komponentų hipotetinių kreditų sistemos (angl. twin mortgage) pasirinkimas galėtų turėti tam tikrų privalumų, kuriuos reikėtų patikrinti tolesnių tyrimų metu, pavyzdžiui:

būtų paprasčiau įvertinti su racionaliausiu sandorio elementu (turtu garantuojama paskola) susijusią riziką paskolos gavėjo mokumo (paskola konkrečiam asmeniui) susijusios rizikos atžvilgiu,

atsirastų galimybė nustatyti skaidrias kainas, atspindinčias įvairius rizikos lygius, lemiamus dviejų paskolos sandorio komponentų (objektyvi turtu pagrįsta paskola ir subjektyvi paskola asmeniui),

būtų sumažintas neigiamas poveikis finansų sistemai tuo atveju, kai pernelyg didelis paskolų gavėjų skaičius nemoka įmokų, taip išvengiant neseniai finansų rinkos patirtų pasekmių (antrinės būsto paskolų rinkos krizė).

4.6

EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau išspręs šį klausimą parodydama didesnį ryžtingumą ir sukurdama sąlygas, kad institucinių aspektų atskyrimas galėtų tapti pagrindu įvesti dvidešimt aštuntą sistemą.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 65, 2006 3 17, p. 113, pranešėjas U. Burani.

(2)  OL C 65, 2006 3 17, p. 113, pranešėjas U. Burani.

(3)  Žr. baltosios knygos 2 priedą, teisinės atsakomybės apribojimas ir dokumento anglų kalba 5 puslapis.

(4)  Žr. baltosios knygos 2 priedo 8 punktą.

(5)  Žr. Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, vadinamąją MIFID direktyvą, priimtą 2004 m. balandžio 21 d., paskelbtą Oficialiajame Leidinyje ir įsigaliojusią 2004 m. balandžio 30 d.

(6)  Žr. COM(2005) 650, 2005 m. gruodžio 15 d.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/22


Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonė dėl Statybų sektoriaus raidos Europoje

(2009/C 27/05)

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström, atsakinga už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günter Verheugen, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, 2007 m. gruodžio 6 d. paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Statybų sektoriaus raidos Europoje.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 13 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bernard Huvelin.

446–oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 10 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 57 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

Priešingai nei kai kurie gali manyti, statybų pramonės ateitis labiau priklausys ne nuo biudžeto lėšų, kurios šiam sektoriui bus skirtos ateityje (net jei ir toliau bus užtikrintas didesnis programavimo tęstinumas), o nuo kompetentingų valdžios institucijų gebėjimo sukurti visiems taikomą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti kuo didesnį konkurencijos skaidrumą ir kuo geriau panaudoti visų dydžių įmonių potencialą ir žinias.

1.2

Todėl nuomonėje pateikiamos šios svarbiausios rekomendacijos:

kuo skubiau reglamentu nustatyti vienodas viešųjų konkursų procedūras, kurios suteiktų galimybę klientams, visų pirma viešajam sektoriui, pasinaudoti kuo įvairesnėmis ir aiškesnėmis priemonėmis, tarp kurių jie galėtų pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančias sutarties sudarymo priemones,

užtikrinti, kad statybų srities specialistams reglamentavimo priemonėse būtų numatytos galimybės veiksmingai prisidėti sprendžiant tvaraus vystymosi problemas atsižvelgiant į bendrąsias išlaidas, kuriant įvairios apimties viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, teikiant laukiamais rezultatais grindžiamą finansavimą. Mažos ir didelės įmonės šiandien yra pasirengusios šį iššūkį įveikti,

keisti statybų sektoriaus įvaizdį, kad jis taptų patrauklesnis išsilavinusiam jaunimui ir kad atsirastų daugiau norinčiųjų jame dirbti,

dėti daug pastangų rengiant specialistus, kurių profesijos Europoje sudaro labai didelę su įmonių perkėlimu nesusijusio darbo dalį,

skatinti tvarias statybas ES,

išsaugoti palankią ekonominę aplinką ir užtikrinti darbo sąlygas, atitinkančias žmonių poreikius šalyse, kuriose jie dirba,

skatinti Europos konkurencingumą.

1.3

Tik sudarius tokias sąlygas bus pasirengta galimam konkurentų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių atvykimui.

2.   Įžanga (aplinkybės)

2.1

2007 m. gruodžio 6 d. raštu Europos Komisijos nariai Margot Wallström ir Günter Verheugen paragino EESRK, toliau įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę, parengti tiriamąją nuomonę siekiant išsiaiškinti, ar statybų ir paslaugų verslo sektoriams taikomi teisės aktai sudaro tvirtą pagrindą, ar jie atitinka dabartines ir ateities permainas ir galiausiai ar būtina šių sričių teisės aktus supaprastinti, racionalizuoti ir modernizuoti. Reikia aiškiai pasakyti, kad atliekant šį darbą nederėtų apsiriboti tik susijusių sektorių reglamentavimu: reikėtų apimti ir visus kitus teisės aktus, darančius įtaką jų raidai (sveikatos, darbo saugos, aplinkos apsaugos ir t. t.), bei su jais susijusius teisėtus interesus.

2.2

Taigi, reikia nuodugniai ir metodiškai apsvarstyti visus prašyme pateikti nuomonę iškeltus klausimus, kadangi tyrimo sritis labai plati. Anksčiau Komisija jau buvo pavedusi išorės konsultantams atlikti keletą bendrų tyrimų.

2.3

Vis dėlto šioje nuomonėje aptarsime tiktai prašiusių parengti nuomonę nurodytus aspektus, t. y. statybų sektoriuje taikomų ar galimų taikyti teisės aktų ar reglamentų pakeitimus ar supaprastinimą, kurie, įgyvendinant objektyvią strateginę sektoriaus viziją, galėtų pagerinti padėtį užtikrindami geresnes veiklos ir sektoriaus plėtojimo sąlygas.

2.4

Todėl, siekdami tiksliau apibūdinti statybų sektoriaus aplinką, profesijas ir tam tikrus suvaržymus, šioje nuomonėje priminsime kelis svarbius statybų sektoriui būdingus faktus.

3.   Statybų sektoriaus vieta Europos ekonomikoje

3.1

2006 m. 27 valstybių narių Europos Sąjungos statybų sektoriuje veikė 2,7 mln. įmonių ir jis pasižymėjo tokiais rodikliais:

 

2006 m.

Statybų sektoriaus pridėtinės vertės bendroji dalis BVP

10,5 proc.

Statybų sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dalis šio sektoriaus BVP

54,5 proc.

Statybų sektoriaus Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis formuojant visą Bendrąjį pagrindinį kapitalą

50,5 proc.

Statybų sektoriaus užimtumo dalis bendrajame visų sektorių užimtume (1)

7,2 proc.

3.2   Keletas faktų

3.2.1

Statyba — veiklos sritis, kurios negalima perkelti, todėl iš esmės ji yra svarbi būsimoms ES augimo tendencijoms ir jos pramonės struktūrai.

3.2.2

Statyba, atsižvelgiant į jos sukuriamą produkciją ir poreikį valstybėse turėti nuolatinį pagrindą, giliai įsišaknijusį vietos gyvenime, atlieka visuomeninį ir pilietinį vaidmenį, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį ir jį skatinti.

3.2.3

Galiausiai, statyba turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant su tvariu vystymusi susijusius veiksmus:

kadangi statybų sektorius — nepakeičiamas investavimo (į būstą, pastatus apskritai, transportą, energijos gamybą ir pan.) dalyvis,

pritaikant darbo metodus, taip pat ir statybinių medžiagų sektoriuje, tvaraus vystymosi poreikiams ir reikalavimams.

3.2.4

Šio veiklos sektoriaus aplinkos aprašymas nebūtų išsamus, jei nepridurtumėme, kad, nepaisant didelių, daugiau kaip 30 metų šios profesijos atstovų dedamų pastangų, požiūris į statybos profesijas vis dar iš dalies neigiamas. Šioje nuomonėje tai nėra neutralus padėties konstatavimas, kadangi po juo slypi:

kai kuriose šalyse viešųjų sutarčių sudarymo sąlygas reglamentuojančiuose teisės aktuose perteikiamas požiūris ir požiūris į nelegalų darbą,

tam tikros problemos, susijusios su jaunimo įdarbinimu (tiesioginis patrauklumas) ir jų profesiniu mokymu (švietimo sistemos nepasitikėjimas statybų sektoriumi).

3.2.5

Dėl tokio šių profesijų pobūdžio — tiek klientų poreikių, tiek įvairių techninių ypatumų požiūriu — šiuo metu statybų rinka yra labai susiskaldžiusi ir ateityje tokia išliks, todėl kartu dirbs amatininkai, mažos, vidutinės ir didelės įmonės.

Tokiomis aplinkybėmis didelės įmonės sąvoka vartojama tik vykdant didelius projektus: projektai, kurių vieneto vertė yra didesnė kaip 20 mln. eurų, Europos bendrojoje rinkoje sudaro tik 2–5 proc. visos statybų rinkos.

3.2.6

Todėl stambiosios Europos verslo grupės, daugeliu atvejų aktyviai veikiančios pasauliniu mastu, dažniausiai yra mažų ir vidutinių struktūrų „federacijos“, veikiančios vietos lygiu ir tokiomis pat konkurencijos sąlygomis, kaip ir vietos savarankiškos MVĮ.

3.2.7

Stambieji šio sektoriaus dalyviai Europoje dažniausiai vystėsi pagal kitokį negu vadinamąjį amerikietiškąjį modelį, t. y. pasinaudodami savo sukaupta ir išplėtota patirtimi bei remdamiesi savo įžvalgumu ir dalyvavimu kuriant projektus.

3.2.8

Laikydamosi tokio požiūrio, Europos įmonės užėmė savo susikurtą vietą pasaulinėje rinkoje. Šis modelis, grindžiamas projekto kūrimo ir jo įgyvendinimo sąsaja, nebūtinai yra didžiųjų grupių privilegija: jis gali ir turi būti taikomas įvairaus dydžio įmonėms.

4.   Keletas pagrindinių principų

4.1

Europos Komisijos prašymu rengiamos šios tiriamosios nuomonės uždavinys, be teisės aktų supaprastinimo, — pateikti pasiūlymą, kad būtų tęsiami veiksmai, kurie užtikrintų:

tikrą skaidrumą ir lygias galimybes viešuosiuose konkursuose,

perėjimą nuo iš tolimos praeities atėjusios nepasitikėjimo kultūros prie pasitikėjimo ir partnerystės kultūros,

ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir statinio eksploatavimo trukmės bendrųjų išlaidų susiejimą,

intelektinės nuosavybės apsaugos garantiją,

būtiniausių darbo sąlygų apibrėžimą viešųjų pirkimų procedūrose ir kontrolę bei sankcijų taikymą pažeidimų atveju,

administracinės naštos mažinimą kiek įmanoma ribojant reglamentus ir procedūras, kartu nepamirštant saugumo aspektų ir sutarties šalių pagrindinių teisių bei pareigų.

4.2

Reglamentuojančiuose teisės aktuose atsižvelgiant į šiuos aspektus turėtų būti ne tik normalizuoti rinkų apimties svyravimai, kurie nėra šios nuomonės objektas, bet ir sudarytos sąlygos normaliai vystytis statybų sektoriaus dalyviams taip užtikrinant nuoseklią socialinę politiką (užimtumo, saugumo, darbo užmokesčio) ir padidinant sektoriaus patrauklumą įvairiems suinteresuotiems dalyviams (jaunimui, tėvams, dėstytojams ir t. t.).

5.   Pagrindiniai pasiūlymai

5.1

Pagrindinės sritys, kuriose kompetentingoms institucijoms siūlysime dėti daugiau pastangų, iš esmės yra:

viešųjų pirkimų procedūrų suvienodinimas ir supaprastinimas siekiant užtikrinti priemonių ir kompetencijos skaidrumą bei optimizavimą,

naujovių skatinimas, visų pirma sprendžiant intelektinės nuosavybės idėjų ir variantų problemą,

mokymas, įskaitant pradinį ir tęstinį visą darbuotojo karjeros laikotarpį,

šio profesinio sektoriaus, kuriame yra darbo vietų jaunimui, įvaizdžio keitimas,

socialinės taisyklės, reglamentuojančios ir darbo sąlygas, ir gerą patirtį sveikatos ir saugos srityse,

tvarus vystymasis plačiąja žodžio prasme — sritis, kurioje statybos įmonės turi atlikti didžiausią vaidmenį ir prisiimti naujų įsipareigojimų.

5.2   Viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūrų suvienodinimas ir supaprastinimas

5.2.1

Veiklos kryptys galėtų būti tokios:

viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus paversti reglamentu pakeičiant dabartines direktyvas, kad Europoje būtų visiškai suvienodintos procedūros ir užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos,

nuolat skatinti pirmenybę teikti ne mažiausią kainą siūlančiam, o geriausią pasiūlymą pateikusiam subjektui,

sutarties šalims taikyti griežtesnę konkurencinio dialogo tvarką, kad viešosios sutarties sudarymas iš tiesų taptų optimizavimo procedūra, o ne sistemingu idėjų bei intelektinės nuosavybės plagijavimu,

skatinti laikytis požiūrio, apimančio projektavimą ir įgyvendinimą, kadangi jis leidžia dar projektavimo etape sujungti verslininkų žinias ir projektuotojų talentą,

dažniau sudaryti bendrąsias sutartis (statybų ir priežiūros darbų ar privačios ir viešosios partnerystės (PVP)) siekiant įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus, rengti ir duoti atsaką į kai kurių šalių dempingo bandymus Europos rinkoje,

visiškai suderinti standartus ir technines priemones bei suvienyti Europos rinką siekiant panaikinti nacionalines technines kliūtis,

atsižvelgti į MVĮ poreikius, kad būtų užtikrintas jų veiklos tęstinumas bei darbo vietų išsaugojimas ir kad šis sektorius netaptų pernelyg dvipolis.

Šių priemonių sąraše turėtų būti aišku viena: atliekant kai kuriuos reglamentuojančių priemonių pakeitimus, sutartį pasirašančioms šalims turi būti pateikiami ne jau parengti problemos sprendimai, o suteikiamos priemonės, kuriomis jie galėtų pasinaudoti savo poreikiams patenkinti.

5.2.2

Visi šie pakeitimai ar pritaikymai turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir lygias privačių, viešųjų ar pusiau viešųjų įstaigų galimybes bei aiškiai nurodyti, kad visos ekonominės paslaugos turi būti teikiamos konkurencijos sąlygomis pagal oficialiai sudaromas sutartis.

5.3   Naujovės ir intelektinė nuosavybė

5.3.1

Statybų sektorius ypatingas tuo, kad visi jo sukurti produktai yra „prototipai“. Tai skatina kurti Europos teisės aktus, kurie padėtų apsaugoti intelektinę nuosavybę atsižvelgiant į konkrečius saugotinų idėjų duomenis: idėjos daugiausia gimsta organizuojant tam tikrą konkursą ir jos nebūtinai bus kartojamos. Reikėtų sukurti specialius europinius teisės aktus, kurie apsaugotų technines idėjas konkursų procedūrų metu, ir kuriuose būtų nustatomos konkurso dalyvius ginančios teisės.

5.4   Mokymas

5.4.1

Daugelyje valstybių narių statybų sektoriaus specialistai priėjo prie bendros išvados, kad iš esmės nacionalinės švietimo sistemos tik iš dalies atitinka šios srities profesijos poreikius ir kad tai pasakytina apie visus mokymo etapus. Todėl, siekiant gerinti ryšius tarp profesijų ir nacionalinių švietimo sistemų, reikia suteikti postūmį Europos lygiu. Tai galėtų būti daroma:

skatinant teisės aktais įteisinti profesinį mokymą Europos statybų ir viešųjų darbų sektoriuje (pripažinti visų lygių profesinio mokymo pažymėjimus ir nustatyti jų lygiavertiškumą),

praktiškai stengiantis sudaryti geresnes sąlygas žmogiškiesiems ištekliams lavintis skatinant tęstinį mokymąsi. Dėl įtemptos padėties sektoriuje kenčia jo įvaizdis jaunimo akyse ir atsiranda hierarchinis atotrūkis organizacinėse struktūrose. Sektoriui labai reikia kompetentingų specialistų, kadangi šios srities profesijos tapo kvalifikuotos arba netgi labai kvalifikuotos ir reikalauja tvirtų bazinių žinių. Todėl vėliau įmonės turėtų padėti savo darbuotojams lavintis sudarydamos jiems sąlygas pasinaudoti tęstinio mokymosi ir atsivėrusiomis naujomis karjeros galimybėmis,

sujungiant į „Erazmus“ sistemą įvairių lygmenų Europos statybų ir viešųjų darbų sektoriaus profesijų mokymą, pasinaudojant sukaupta darbo patirtimi vis dar labai ribotoje aplinkoje (naudojantis ESF lėšomis trijose specialybėse, t. y. dažytojų, akmenskaldžių, senų pastatų restauratorių),

plėtojant Europos universitetus, kuriuose dėstomos statybų ir viešųjų darbų sektoriaus profesijos, ir pripažinti europinį amato meistro diplomą,

plėtojant projektų vadybininkų mokyklas Europoje, kad viešieji ir privatieji įmonių klientai geriau išmanytų sudaromas sutartis ir įmonių darbą,

plėtojant tarp Europos įmonių vykdomą tolesnį profesinį mokymą,

skatinti europines kvalifikacijas (pvz., kalbas).

5.5   Socialinės, sveikatos ir saugumo taisyklės

5.5.1

Dabartinės taisyklės turėjo labai reikšmingos teigiamos įtakos statybos darbų organizavimo būdams. Vis dėlto derėtų:

paskatinti keitimąsi gerąja praktika dėl saugumo ir sveikatos aspektų,

kovoti su nelegaliu darbu taikant europines priemones (naudojimasis duomenų bankais ir jų tinklų kūrimas, leidimai bei darbuotojų identifikavimo sistemos), įvesti nuobaudas ir taikyti atitinkamą mokesčių sistemą (pvz., lengvatinius PVM tarifus),

sudaryti palankias REACH reglamento įgyvendinimo sąlygas,

palengvinti darbuotojų srautų judėjimą nesukeliant socialinio dempingo (sutikti su nustatytais formalumais, taikomais valstybėse, į kurias darbuotojai komandiruojami) ir padėti Europos piliečiams grįžti į kilmės šalį,

numatyti galimybę nuobaudas taikyti visose ES valstybėse narėse,

kad bet kokia darbuotojų judumo forma vyktų laikantis šalies, kurioje dirbama, sąlygų.

5.6   Tvarus vystymasis

5.6.1

Kaip minėta pirmiau, sprendžiant klimato kaitos ir pasaulio mastu kylančias problemas, statybos specialistai gali atlikti svarbų vaidmenį. Jie šiandien yra pasirengę prisiimti atsakomybę, jei reglamentavimas ir paskatos sudarys jiems sąlygas, įnešti savo indėlį kuriant Europos rinką ir skleisti šioje srityje sukauptas žinias kitose pasaulio dalyse, kur, kaip žinoma, reikalingos milžiniškos pastangos, kad vykdomų veiksmų poveikį pajustų visi.

5.6.2

Norint tai pasiekti, reikia:

įtraukti bendrųjų išlaidų principą (visai investicijos eksploatavimo trukmei) į Europos viešųjų konkursų taisykles. Atsižvelgiant į „tvaraus vystymosi“ kriterijų, būtų galima pateikti geriausio pasiūlymo apibrėžtį. Ji galėtų padėti projektų vadybininkams visiškai atsižvelgti į „tvaraus vystymosi“ aspektą priimant sprendimus,

skatinti viešųjų ir privačiųjų partnerysčių procedūras, kadangi jos, dėl savo pobūdžio apimančios projektavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, galėtų tapti geriausia priemone optimizuoti bendrąsias išlaidas,

perskirstyti tam tikrą finansinę paramą, pavyzdžiui, visose valstybėse narėse ją sutelkiant į didįjį darbą — energijos infrastruktūros atnaujinimą,

skatinti iš esmės rekonstruoti visus valstybinius statinius ir pastatus,

skatinti plėtoti ir pripažinti ekologinius rajonus (Bendrijos ekologinio ženklo sukūrimas, finansinės paskatos ir pan.).

5.6.3

Jeigu tiek statybų, tiek transporto sektoriuose statybų įmonėms bus suteikta galimybė dalyvauti visame „projektavimo, įgyvendinimo ir priežiūros“ procese, jų indėlis gali būti esminis (visų pirma užtikrinant būtinų veiksmų finansavimą) atsižvelgiant į jų galimybes tvarkyti bendrąsias išlaidas ir finansuoti investicijas į būsimas energijos taupymo priemones.

5.7   Statybų sektoriaus MVĮ

5.7.1

Mažoms ir vidutinėms statybų sektoriaus įmonėms nekyla problemų, kaip patekti į tam tikro tipo rinką, kaip gali nutikti kituose veiklos sektoriuose (žr. 2.2.5 punktą).

5.7.2

Todėl šių profesijų atstovai pagrįstai nesvarsto siūlytos ir ES valdžios institucijų atmestos „kvotų“ sistemos, kadangi paaiškėjo, kad vieni ar kiti papildomai nurodyti rodikliai iš tiesų visose Europos šalyse gerokai didesni.

5.7.3

Taigi, reikia dar aktyviau spręsti MVĮ problemą ir greta „Smulkaus verslo akte“ numatytų klausimų ieškoti:

įmonių perdavimo racionalių sprendimų,

paramos arba abipusių paslaugų ar lėšų teikimo sprendimų, padedančių neiškreipiant konkurencijos įtvirtinti lygias galimybes, visų pirma užtikrinant MVĮ galimybę naudotis sudėtingomis operacijomis (VPP ir tvarusis vystymasis),

sprendimų, galinčių padėti MVĮ gauti prieigą prie standartizavimo ir standartų.

2008 m. liepos 10 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Statybų sektoriaus užimtumas sudaro 30,4 proc. viso pramonės užimtumo. Šaltiniai: Eurostatas ir Europos statybų pramonės federacija (FIEC).


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/26


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymosi

(2009/C 27/06)

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Europos Komisijos narė, atsakinga už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją, Margot Wallström ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Europos Komisijos narys, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, Günter Verheugen, 2007 m. gruodžio 6 d. paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymosi.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Edwin Calleja.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 135 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 12 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją, Margot Wallström ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, Günter Verheugen paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl verslo paslaugų, kuri būtų papildoma išsami ankstesnės nuomonės dėl paslaugų ir pramonės (1) stebėsenos analizė.

1.1.1

Šiame darbe reikėtų atsižvelgti į tai, kad Europos Komisija didelę reikšmę teikia Lisabonos darbotvarkei siekiant išsaugoti ir sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą permainų procesą valdant pagal Europos tvaraus vystymosi strategiją, o socialiniu lygmeniu skatinant įvairioms grupėms atstovaujančių socialinių partnerių, kurie galėtų derėtis atitinkamu lygiu, atsiradimą.

1.1.2

Įgyvendinant šiuo tikslus kartu turi būti supaprastinama pramonės reglamentavimo sistema — tai turi būti politinis prioritetas, sudarantis vieną iš svarbiausių Komisijos pramonės politikos sričių.

1.1.3

Be to, šiai pramonės politikai būdingas kompleksiškumas, kai atsižvelgiama į įvairių sektorių poreikius.

2.   Išvadų ir rekomendacijų santrauka

2.1   Paslaugų sektoriaus svarbos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi pripažinimas

EESRK mano, kad būtina skubiai keisti ir plėsti požiūrį į paslaugas, nes jos nebeturėtų būti laikomos tik apdirbamosios pramonės priedėliu. Visuomenėje vyksta didelės permainos, o paslaugos yra šių permainų centre. Todėl Europos Komisija turi pripažinti, kad tokie poslinkiai vyksta ir skirti jiems daugiau dėmesio.

2.2   Veiksmų prioritetai

Atsižvelgiant į didelę galimų veiksmų įvairovę su verslo paslaugomis susijusiose politikos srityse, itin svarbu nustatyti tų veiksmų prioritetus. Reikėtų skubiai siekti pažangos įgyvendinant dešimt pagrindinių 2008–2010 m. Bendrijos Lisabonos programos tikslų. Jie turi tiesioginės arba netiesioginės įtakos paslaugų vystymuisi ateityje. EESRK nuomone, šie prioritetai turėtų būti išdėstyti taip:

Priemonės dėl verslo paslaugų politikos ir aukšto lygio grupė. Rekomenduojama sudaryti aukšto lygio grupę dėl verslo paslaugų, kuri atliktų išsamesnę sektoriaus analizę, ištirtų esamas politikos priemones, nustatytų ir įvertintų, kurios iš jų yra veiksmingesnės ir sėkmingesnės verslo paslaugų atžvilgiu, parengtų konkrečius politikos veiksmus, kurie padėtų sumažinti didžiausias spragas ir patenkinti pagrindinius poreikius. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti skirtingų verslo paslaugų subsektorių įvairovei, kad būtų galima nustatyti, kuriems iš jų reikėtų skirti daugiau dėmesio formuojant politiką ir kokiu lygiu (regionų, nacionaliniu, ES) reikėtų imtis politikos priemonių.

Darbo rinkos politika verslo paslaugų sektoriuje. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, būtina nuodugniai išanalizuoti, kokius iššūkius kelia naujo pobūdžio užimtumas, atsirandantis dėl verslo paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveikos. Ši analizė turėtų apimti ir švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą sritis, turėtų būti analizuojamos darbuotojų, taip pat ir dalyvaujančių užsakomųjų paslaugų procese, darbo sąlygos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų skatinti socialinį dialogą sektorių lygiu. Šiuo požiūriu reikėtų parengti darbotvarkę, skirtą aptarti konkrečius darbo sąlygų ir galimybių pokyčius, kuriuos lemia struktūrinės, verslo paslaugų sektoriui įtakos turinčios permainos.

Verslo paslaugos inovacijų politikoje. Reikėtų labiau propaguoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) ir inovacijų programas ir priemones paslaugų inovacijoms diegti. Būtina skirti daugiau dėmesio organizacinėms inovacijoms, žinioms imlioms verslo paslaugoms (ŽIVP) ir inovacijų valdymui.

Verslo paslaugų standartų rengimas. Įmonės turėtų būti skatinamos padėti rengti standartus pasitelkiant savireguliaciją ir nuodugniai pasikonsultavus su verslo paslaugų vartotojais. Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir jo partnerių pritarimas (atvira platforma) yra labai svarbus sėkmingų inovacijų rezultatams platinti, visų pirma operatyviai sudarant neoficialius susitarimus.

Paslaugų mokslo kaip naujo švietimo ir mokymo dalyko propagavimas.

Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas. EESRK sudarė sąrašą sričių, kuriose reikia supaprastinti, sukonkretinti ir sumažinti administracinę naštą, nesumenkinant dabartinių įsipareigojimų, susijusių su darbo higiena ir darbo sauga bei darbuotojų atstovavimu. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebuvo atliktas Paslaugų direktyvos poveikio verslo paslaugoms vertinimas ir kad šioje srityje reikia daugiau pastangų, pirmiausia direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinės teisės aktus. Šiuo tikslu turėtų būti suplanuoti galimi tolesni veiksmai, kaip labiau atverti prekybą ir padidinti konkurenciją išsiplėtusios ES vidaus rinkose.

Tolesnis verslo paslaugų statistikos gerinimas. Valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti, kad verslo paslaugų statistika būtų tikslesnė ir ypač siekiant gauti daugiau informacijos apie verslo paslaugų teikimą, poveikį valstybių narių ekonomikai — tai būtina vyriausybių priemonė, jeigu jos nori padėti sektoriui pasinaudoti savo galimybėmis. Naujausi Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) nuostatų 74 straipsnio pakeitimai vis dar negali užtikrinti, kad būtų renkama informacija, reikalinga patikimiems verslo paslaugų duomenims registruoti.

3.   Bendros pastabos

3.1

Bendros aplinkybės. 2006 m. rugsėjo mėn. EESRK priimtoje nuomonėje savo iniciatyva CCMI/035 siūloma verslo paslaugoms skirti daugiau dėmesio, nes jos daro didelį poveikį Europos apdirbamajai pramonei. Toje nuomonėje paaiškinta verslo paslaugų ir gamybos sąveika, socialinis ir ekonominis poveikis užimtumui, produktyvumui ir konkurencingumui. Minėta nuomonė buvo išeities taškas šiai nuomonei, kuri ją pratęsia ir pateikia išsamesnę verslo paslaugų analizę. Šią nuomonę vertėtų pradėti nuo verslo paslaugų apibrėžties: tai grupė paslaugų, kurios kaip tarpinis produktas veikia gamybos kokybę ir veiksmingumą, papildydamos arba pakeisdamos organizacijos viduje atliekamas funkcijas (L. Rubalcaba ir H. Kox, 2007 m.). Ši apibrėžtis panaši į NACE 1 rev. (kodai 72–74) ir naujojoje NACE redakcijoje (kodai 69–74, 77–78, 80–82) pateiktą apibrėžtį. 1 pav. matyti, kokią vietą užima įvairios paslaugų kategorijos. Skiriamos dvi pagrindinės verslo paslaugų kategorijos:

žinioms imlios verslo paslaugos (pvz., informatikos paslaugos, vadybos konsultacijos, konsultavimas apskaitos, mokesčių ir teisės srityse, rinkodara, nuomonių tyrimas, techninės ir inžinerinės paslaugos, su personalu susijusios paslaugos, profesinis mokymas ir darbinimas);

verslo veiklos paslaugos (pvz., apsaugos paslaugos, valymo paslaugos, administravimo ir buhalterijos, laikinų darbuotojų darbinimo, skambučių centrų, vertimo raštu ir žodžiu paslaugos).

Šios nuomonės tikslas — padėti šiam sektoriui sulaukti didesnio pripažinimo, padėti jam vystytis be kliūčių ir remti dedamas pastangas siekiant didinti Europos šalių ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkoje.

3.2

Paslaugų ir verslo paslaugų svarba. Paslaugos tampa vis svarbesnės piliečiams, specialistams, įmonėms, regionams ir šalims. Jos dominuoja ekonomikos ir socialinių sistemų naujoje paklausoje ir pasiūloje. Nors paslaugos veikia daugumą ekonominio ir socialinio gyvenimo aspektų, statistika apie daugelį jų nėra rengiama. Tradicinis gamybos sektorių suskirstymas, nors ir neišsamus ir neatspindi stiprių sąsajų tarp ūkio sektorių, suteikia mums galimybę vertinti svarbiausios ekonominės veiklos svarbą (žr. 1 pav.). Paslaugų, kaip ūkio sektoriaus svarba Europoje auga: jų dalis, palyginti su bendru užimtumu, yra mažesnė (70 proc.) nei Jungtinėse Valstijose (80 proc.), bet didesnė nei Japonijoje (67 proc.). Visose šiose trijose srityse būtent verslo paslaugų subsektorius augo labai dinamiškai, dėl to Europoje sudaro panašią bendro užimtumo dalį. Įmonių, kurios teikia verslo paslaugas ir tai yra pagrindinė jų veikla, darbuotojai sudaro 10–12 proc. viso užimtumo ir papildomos vertės. Jeigu į šiuos skaičius įtrauksime įmones, kurios teikia verslo paslaugas, bet tai nėra pagrindinė jų veikla, užimtumo dalis bus dar didesnė. 2004 m. (žr. 3 pav.) verslo paslaugų sektorius aktyviausias buvo šiose šalyse: Beneliukso šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, — čia verslo paslaugos sudaro panašią užimtumo dalį kaip Jungtinėse Valstijose. 1995–2004 m. kai kurios šalys gerokai išplėtė savo verslo paslaugų sektorių — tai Vengrija, Lenkija, Austrija, Latvija, Malta ir kt. Tai rodo, kad tarp kai kurių ES šalių vyksta tam tikras konvergencijos procesas. Ši informacija apie šalis tik atspindi užimtumą įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra teikti verslo paslaugas. Dauguma šių įmonių visose šalyse yra MVĮ.

3.3

Raidos vertinimas. EESRK dabar padėtį įvertino iš naujo, atsižvelgdamas į pokyčius, įvykusius priėmus jo ankstesnę nuomonę (2006 m. rugsėjo mėn. CCMI/035), ir su pasitenkinimu pažymi, kad priimdama sprendimus Komisija apdirbamosios gamybos verslo paslaugoms jau teikia daugiau svarbos.

Komunikate „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (2), priimtame po pirmiau nurodytos EESRK nuomonės, pritariama veiksmams, kuriais siekiama įvertinti paslaugų sektorių konkurencingumą ir jų poveikį pramonės konkurencingumui. Prireikus turėtų būti atliekama tolesnė sektorių stebėsena. Taip būtų nustatytos visos kliūtys konkurencingumui gerinti ir panaikinti visi galimi rinkos trukdžiai, dėl kurių gali tekti imtis veiksmų konkrečioms problemoms pramonės ir (arba) paslaugų sektoriuose spręsti. Europos Komisija šią nuodugnią analizę atlieka šiais metais ir metų pabaigoje turėtų pateikti jos rezultatus.

2007 m. liepos mėn. paskelbtas Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Europos strategijos link remiant naujoves paslaugų sektoriuje. Būsimų veiksmų iššūkiai ir pagrindiniai klausimai“ (3), 2008 m. vasario mėn. sukurta Europos su verslu susijusių paslaugų platforma ir rengiamas Komunikatas dėl paslaugų inovacijų (numatoma, kad bus paskelbtas 2008 m. pab.) gali būti svarbus žingsnis realios paslaugų integracijos į ES inovacijų politiką link.

Priimta Direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (4), kuri turės būti įgyvendinta ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 28 d., bus esminis posūkis tikros paslaugų vidaus rinkos sukūrimo link, jeigu jos nuostatos bus perkeltos į valstybių narių nacionalinės teisės aktus, užtikrinant, kad taikoma darbo teisė ir kolektyvinės sutartys yra tos šalies, kurioje paslaugos teikiamos. Tuomet ir verslo sektorius, ir vartotojai galės visiškai panaudoti sektoriaus teikiamas galimybes. Tai turėtų paskatinti verslo paslaugų rinką veikti taip, kad būtų sudarytos sąlygos prekybai ir investicijoms tarp ES šalių ir atvertos naujos galimybės apdirbamosios pramonės įmonėms pasirinkti daugiau, geresnių ir pigesnių paslaugų. Nauji konkurenciniai pranašumai naudojant verslo paslaugas turėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų, didinti našumą ir gerinti ekonomikos rodiklius.

3.4

Verslo paslaugoms naudinga pagalbinė veikla. Be kitos pagrindinės šiuo metu vykdomos ES veiklos, kuria pramonės ir inovacijų politikoje propaguojamos verslo paslaugos, ir papildomos veiklos, kurios gali tekti imtis pagal Direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje, vykdoma ir kita Komisijos veikla, kuria netiesiogiai palaikomas verslo paslaugų vaidmuo gamybos sektoriuje:

Eurostatas patikslino NACE klasifikaciją, pagal kurią dabar registruojama daugiau duomenų apie paslaugas.

Sukurtas Europos įmonių tinklas, skirtas verslumui ir įmonių augimui ES skatinti, sujungiant Europos informacijos centrus ir inovacijų centrus — taip įmonėms suteikta galimybė kreiptis į daugiau kaip 500 informacijos centrų (5). Tai turėtų padėti MVĮ, taigi ir didžiajai daliai verslo paslaugų teikėjų.

Nuo 2005 m. Europos Komisija parengė keletą pasiūlymų, kaip supaprastinti ir sumažinti biurokratizmą. Naujausi pasiūlymai, pateikti 2008 m., yra susiję su skubiu šios naštos sumažinimu (6). Tai gera žinia MVĮ, kurios, būdamos mažos, kenčia dėl palyginti didelės administracinės naštos.

Komisijos dokumentas „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: Derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“ (7) buvo aptartas, pasiekta pažanga, socialiniai partneriai pradėjo socialinį dialogą. Tai turėtų padėti lengviau Europos mastu įgyvendinti šią koncepciją, patikslintą pagal kiekvienos valstybės narės konkrečią situaciją. Kalbant apie dinamiškas verslo paslaugas, lankstumo ir užimtumo garantijos, dėl kurių vyksta socialinių partnerių derybos, gali praversti skatinant kurti ir daug, ir kokybiškų darbo vietų. Reikėtų įtraukti socialinius partnerius, kad ES pavyktų reaguoti į globalizacijos spaudimą.

Komisija paskelbė dokumentą „Kaip geriau panaudoti standartizaciją inovacijoms Europoje skatinti“ (8), kuris kaip ir kitos iniciatyvos skatina pramonės sektorių ir kitus suinteresuotus subjektus aktyviau bendradarbiauti kuriant, įgyvendinant ir naudojant inovacijas remiančius standartus tvarios pramonės politikos srityje.

3.5

Pagrindiniai verslo paslaugų sektoriaus poreikiai. Nepaisant dabartinės pažangos, pasiektos paslaugų sektoriuje, reikia apsvarstyti didžiausius trūkumus ir poreikius. Dabartinė Europos politika stipriai susijusi su apdirbamąja pramone, nors paslaugos sudaro bene didžiausią ekonomikos segmentą ir prisideda prie augimo visose verslo ir socialinio gyvenimo srityse.

3.5.1

Dauguma horizontaliųjų ir sektorinių iniciatyvų pagal ES pramonės politiką, ir nacionaliniu, ir ES lygiais daugiausia dėmesio skiria apdirbamajai pramonei, nors verslo paslaugos yra neatsiejama jos dalis. Todėl būtina skubiai kurti subalansuotą ES politiką, kurioje verslo paslaugų svarba bendram Europos apdirbamosios pramonės ir visos ekonomikos konkurencingumui nebūtų nuvertinama. Bet kuriam ūkio sektoriui skirta horizontali politika privalo iš tiesų būti horizontali ir atitikti įmonių ir darbuotojų, dirbančių naujuose paslaugų sektoriuose, kuriuose pramonė ir paslaugos labai glaudžiai susietos tarpusavyje, poreikius ir taip suteikti Europos ekonomikai naujų galimybių pasaulio rinkoje — tai būtų tiesioginis jų tarpusavio sąveikos rezultatas. Dauguma ES politikos iniciatyvų, sudarančių pramonės politikos dalį, turi būti pritaikytos ir taikomos paslaugoms, atsižvelgiant, jei reikia, į specifinius paslaugų poreikius. Tai konkrečiai susiję su veiksminga paslaugų vidaus rinka, tarptautine prekyba, valstybės pagalbos taisyklėmis, darbo rinka, socialinėmis priemonėmis, mokymo ir regionine politika, MTTP, inovacijomis, standartizacija, verslumu, geresne statistika ir informacija. Tai nereiškia, kad visa politika turėtų būti vertikali ir pritaikyta tik paslaugoms. Tai reiškia, kad reikia įvertinti visos tos politikos poveikį paslaugoms, ir prireikus imtis priemonių.

3.5.2

Kai kuriuos svarbiausius poreikius galima išskirti šiose srityse:

Verslo paslaugos pramonės politikoje. Pastaruoju laikotarpiu integravus verslo paslaugas ir užbaigus šiuo metu vykdomą vertinimo procesą, daugiau dėmesio reikėtų skirti konkrečioms naudojimosi paslaugomis sąlygoms, kad šios paslaugos būtų naudingos pramonei, pavyzdžiui, vaidmeniui, kurį paslaugos atlieka pramonės ekonominio konkurencingumo ir našumo srityje. Kad galėtų atremti pasaulinę konkurenciją, Europa privalo investuoti į inovacijas, žinias, dizainą, logistiką, rinkodarą ir kitas verslo paslaugas arba, kitaip tariant, visą bendros vertės grandinę.

Verslo paslaugos užimtumo ir mokymo politikoje. Dauguma darbo vietų yra sukurta ir toliau bus kuriama paslaugų sektoriuje (politikos formuotojai turėtų nepamiršti, kad 20 proc. tarpinių sąnaudų apdirbamojoje pramonėje susidaro iš paslaugų). Todėl paslaugų užsakymo iš išorės ar paslaugų perkėlimo (EBPO 2006 m. atlikto tyrimo duomenimis — iki 30 proc.) galimas poveikis verčia valstybes nares stiprinti tinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją, kad jų pramonė galėtų atremti pasaulinę konkurenciją.

Verslo paslaugos inovacijų ir našumo politikoje. Paslaugų inovacijas skatinti itin svarbu norint sustiprinti pramonės konkurencingumą kokybės atžvilgiu. Paslaugų inovacijos daro didžiulį teigiamą poveikį kokybei, užimtumui ir santykiams su klientais. Be to, verslo paslaugos gali padėti kurti kokybiškas darbo vietas geromis darbo sąlygomis ir žinioms imlioje aplinkoje; šiuo atveju darbuotojai prisideda prie paslaugų inovacijų diegimo ir jų sėkmės. Paslaugų inovacijos gali suteikti įmonėms galimybę užimti geresnes konkurencines pozicijas, o darbuotojams — plėtoti naujas darbo galimybes. Paslaugų inovacijų rezultatais turėtų būti siekiama suteikti dinamiškumo verslo paslaugų našumo augimui. Jis vis dar lėtas daugumoje šalių, net jei verslo paslaugų indėlis į bendrą gamybos našumą dažnai yra nepakankamai įvertinamas dėl problemų statistinio vertinimo srityje.

Verslo paslaugos ir vidaus rinka. Uždavinys — sukurti Europos paslaugų rinką ir taip sudaryti sąlygas ES globalizacijos procese įgyti sprendžiamąjį balsą, atsižvelgiant į visas sąlygas, darančias poveikį rinkai ir konkurencingumui. Ypač būtina stebėti, kaip Paslaugų direktyva perkeliama į valstybių narių nacionalinės teisės aktus ir kokį poveikį daro verslo paslaugoms.

Verslo paslaugos ir regionai. Daugelyje regionų verslo paslaugų apimtis yra nedidelė, nes verslo paslaugos sutelktos didmiesčių arba dideles pajamas gaunančiuose regionuose. Regionų lygiu svarbu skatinti ir verslo paslaugų paklausą, ir pasiūlą, ir pasinaudojant esamų tinklų teikiama nauda stiprinti įvairių vietos veikėjų tarpusavio sąveiką.

Verslo paslaugos ir kitos su jomis susijusios politikos sritys. Yra dvi su verslo paslaugomis susijusios politikos sritys: daugiausia reguliuojamos politikos sritys (vidaus rinka, konkurencija, geresnis reguliavimas, viešieji pirkimai) ir daugiausia nereguliuojamos politikos sritys (inovacijos, įgūdžiai, kokybė ir užimtumas, standartai, įmonės ir MVĮ, regioninė politika, žinios ir statistika). Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama standartams, naujajam paslaugų mokymo dalykui ir statistikai.

3.6

Verslo paslaugų ir konkrečių politikos sričių tarpusavio sąveika. Pridedamame 4 pav. parodyta, kaip numatomos visapusiškos priemonės gali sąveikauti ir paskatinti spartų verslo paslaugų vystymąsi, siekiant įveikti iškilsiančias problemas. Reikėtų atsižvelgti į skirtingų politikos sričių sąsajas ir sąveiką.

3.7

Rengiant konkrečią ES politiką, kuria siekiama paskatinti verslo paslaugas, būtina vadovautis ekonominiu loginiu pagrindu. Visai neseniai tai pademonstravo H. Kox ir L. Rubalcaba (Business services in European Economic Growth, 2007 m.). Kad pagrįstų savo argumentus, jie nurodė dažniausiai pabrėžiamus rinkos ir pasikartojančius trukdžius, pavyzdžiui, informacijos asimetriją ir išorės veiksnius.

3.8

2008–2010 m. Lisabonos darbotvarkė. Su verslo paslaugomis susijusios politikos sritys galėtų padėti įgyvendinti pasiūlymus dėl Bendrijos 2008–2010 m. Lisabonos programos (COM(2007) 804 galutinis). Dauguma iš dešimties pagrindinių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2010 m., daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką paslaugoms.

3.8.1

Iki 2008 m. vidurio Komisija pasiūlys atnaujintą Socialinę darbotvarkę ir padės spręsti kvalifikacijos spragų problemą. Svarbių trūkumų ir poreikių galima nustatyti daugumoje darbui imlių verslo paslaugų sričių. Nuomonėje „Užimtumas prioritetinėse kategorijose (Lisabonos strategija)“ (9) EESRK pažymėjo, kad drąsūs Lisabonos užimtumo tikslai pasiekti tik iš dalies ir kad dauguma per pastaruosius metus sukurtų naujų darbo vietų, ypač moterims, skirtos dirbti ne visą darbo laiką. Vyresnio amžiaus darbuotojams vis dar trūksta tinkamų laisvų darbo vietų, o jaunimas ypač dažnai randa netipinių (nestandartinių) užimtumo formų, kai kuriais atvejais be tinkamų teisinių ir socialinių garantijų. EESRK nuomonėje pabrėžta, kad, vykstant debatams dėl užimtumo ir saugumo garantijų, svarbu užtikrinti aukštą socialinės apsaugos lygį, aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą, tolesnį švietimą ir mokymą.

3.8.2

Šių metų pradžioje Komisija pateikė pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos. Šie pasiūlymai gali daryti poveikį aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų imigracijai žinioms imliose verslo paslaugų srityse, mažiau — kvalifikuotiems darbuotojams, teikiantiems, pavyzdžiui, valymo ar apsaugos paslaugas.

3.8.3

Bendrija priims Smulkiojo verslo aktą, kad suteiktų galimybę MVĮ laisvai vystyti savo potencialą veiklos laikotarpiu. Verslo paslaugos yra sektorius, kuriame naujų įmonių kūrimo ir likvidavimo rodikliai didžiausi, todėl manoma, kad tikslinga naujoms MVĮ skirti daug dėmesio. Savo nuomonėje „Verslo, visų pirma MVĮ, potencialas“ (10) EESRK paragino parengti labiau tikslines, suderintas ir integruotas 2008–2010 m. MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo gaires. Be to, numatyta iki 2012 m. 25 proc. sumažinti ES administracinę naštą MVĮ.

3.8.4

Bendrija stiprins vidaus rinką ir didins paslaugų konkurencingumą. Toje pačioje EESRK nuomonėje (INT/324) nurodyti pirmiau minėti neužbaigtos bendrosios rinkos trūkumai, ypač lėtas direktyvų įgyvendinimas valstybėse narėse, administracinė našta ir darbo jėgos mobilumo trūkumas. MVĮ tai didžiulės kliūtys, kurias teks įveikti.

3.8.5

Bendrija įgyvendins penktąją laisvę (laisvas žinių judėjimas) ir sukurs tikrą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Žinioms imlios verslo paslaugos galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant šį Lisabonos strategijoje numatytą prioritetą.

3.8.6

Bendrija tobulins pagrindines inovacijų sąlygas. EESRK taip pat parengė nuomonę dėl investicijų į žinias ir inovacijas (11), kurioje teigia, kad Europa turi išlikti mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir inovacijų lyderė ir ragino skirti didesnį finansavimą iš ES biudžeto, tobulinti švietimo paslaugas ir prireikus bendrai griežtinti standartus. Taip pat būtina gerinti socialinį klimatą, kad būtų sudarytos sąlygos pažangai ir inovacijoms; sudaryti būtinas sąlygas ir priimti sprendimus, kurie suteiktų investuotojams pakankamai pasitikėjimo ir optimizmo bei ragintų juos investuoti savo kapitalą į naujas veiklos sritis Europoje; skleisti informaciją apie didžiulę pagrindinių mokslinių tyrimų svarbą ir kelti verslumo dvasią tarp norinčiųjų siekti inovacijų ir rizikuoti; pripažinti, kad gali būti nesėkmių ir nuostolių, kurie yra neatsiejami nuo rizikos. EESRK taip pat analizavo teisinę ir socialinę aplinką, būtiną įmonėms, norinčioms diegti inovacijas, ir inovacijoms palankiai rinkai.

3.8.7

Bendrija skatins pramonės politiką, orientuotą į tvaresnę gamybą ir vartojimą. Aplinkos verslo paslaugų vaidmuo pramonės politikoje gali būti priskirtas šiam prioritetui.

3.8.8

Bendrija su pagrindiniais prekybos partneriais ves dvišales derybas, siekdama sukurti naujas tarptautinės prekybos ir investicijų galimybes, taip pat sukurti bendrą reglamentuojančių nuostatų ir standartų erdvę.

4.   Veiklos prioritetų nustatymas, pirmenybę teikiant verslo paslaugoms

Kadangi verslo paslaugos yra susijusios su daug politikos sričių, būtina nustatyti veiklos prioritetus. EESRK nuomone, šie prioritetai turėtų būti tokie:

4.1

1 prioritetas. Įgyvendindama įmonių ir pramonės politiką, Europos Komisija turėtų sudaryti aukšto lygio darbo grupę dėl verslo paslaugų užtikrindama, kad imantis politikos veiksmų būtų labiau atsižvelgiama į paslaugas ir jų sąsajas su pramone bei visa ekonomine veikla apskritai. Pagrindiniai šios aukšto lygio darbo grupės uždaviniai galėtų būti tokie:

Atlikti išsamesnę verslo paslaugų poreikių, taip pat skirtingų ir labai įvairių verslo paslaugų subsektorių poreikių, analizę.

Išanalizuoti esamą politiką, kuri daro poveikį verslo paslaugoms, ir suplanuoti konkrečius politikos veiksmus atitinkamu lygiu (regionų, nacionaliniu arba ES).

Rekomenduoti, kokius strateginius tikslus reikia įgyvendinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) metu, atkreipiant dėmesį priemones, reikalingas paslaugų MVĮ eksportuojant savo produktus.

Nustatyti ir sugrupuoti suinteresuotuosius subjektus tose srityse, kuriose atstovavimas menkas ir fragmentiškas.

Įsteigti Europos verslo paslaugų observatoriją, kuri stebėtų ES politikos veiksmų ir priemonių rezultatus ir skleistų geriausią praktiką. Observatorijos nariais turėtų būti EESRK, profesinių sąjungų, verslo asociacijų atstovai ir verslo paslaugų ekspertai.

4.2

2 prioritetas. Turėtų būti skatinamas socialinis dialogas, konkrečiai skirtas šiam verslo paslaugų sektoriui aptarti ir rekomendacijoms parengti dėl:

naujų užimtumo galimybių,

mokymosi visą gyvenimą,

užsakomųjų paslaugų ir paslaugų perkėlimo problemos,

kvalifikacijos spragų nustatymo,

darbo ne visą darbo dieną ir darbo nuotoliniu būdu,

darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros verslo paslaugose (šią temą EESRK jau bendrais bruožais analizavo savo neseniai priimtoje nuomonėje SOC/283),

personalo trūkumo žinioms imlių verslo paslaugų (ŽIVP) srityje ir imigracijos vaidmens,

mobilumo.

Vis dėlto galimybės įgyvendinti tokį konkretaus sektoriaus socialinį dialogą bei jo veiksmingumas (inter alia susitarimų pripažinimas, organizacinė parama) priklausys nuo atstovaujamųjų Europos darbuotojų ir darbdavių asociacijų pripažinimo.

4.3

3 prioritetas. MTTP ir paslaugų inovacijos:

Verslo paslaugų inovacijų būdų ir poveikio našumui bei socialiniam ir ekonominiam augimui analizė.

Žinioms imlių verslo paslaugų (ŽIVP) vaidmuo plėtojant paslaugų inovacijas.

IRT plėtros ir paslaugų inovacijų tarpusavio ryšys.

IRT ir inovacijų programų analizė siekiant įvertinti verslo paslaugų padėtį.

Efektyvesnės gamybos būdų taikymas paslaugoms.

Paslaugų inovacijų ir kitų galimų politikos veiksmų poveikis žinioms imlioms paslaugoms regionų lygiu. Inovacijų politikos naudojimas verslo paslaugų pasiūlai ir paklausai skatinti.

4.4

4 prioritetas. Standartų kūrimas. Paslaugų standartai kuriami lėtai. Dažniausiai jie kuriami pagal paklausą. Verslo paslaugų teikėjų požiūriu esama struktūrinių problemų. Verslo paslaugas dažniausiai teikia mažos įmonės, kurios nepriklauso savo šalies atstovaujančioms organizacijoms; tai atsispindi ir Europos lygiu, nes šios kategorijos įmonėms nėra gerai atstovaujama jokiose Europos organizacijose. Vienintelis būdas ištaisyti padėtį yra vartotojams vieningai pareikšti savo reikalavimus. Aiškūs standartai šioje srityje atneštų milžinišką naudą verslo paslaugų rinkai. Standartų kūrimas taip pat gali būti naudingas siekiant:

papildyti ar net pakeisti reglamentavimą;

pagerinti kokybę ir paskatinti konkurenciją;

padėti sumažinti asimetrinės informacijos kiekį; rinkoje, kurioje trūksta skaidrumo, tai būtų naudinga ir paslaugų teikėjams, ir vartotojams;

užtikrinti palyginamumą, kai vartotojas gauna skirtingus pasiūlymus ir dėl jų turi priimti sprendimą;

plačiau skleisti MTTP ir inovacijų programų rezultatus, taip skatinant, kad inovacijos gerintų paslaugų kokybę;

sumažinti ginčų skaičių, paaiškinant paslaugų teikėjų ir vartotojų teises ir pareigas;

užkirsti kelią socialiniams konfliktams, paslaugų teikėjams ir vartotojams laikantis darbo teisės ir taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatų ir, jeigu reikia, atitinkamu lygiu vedant kolektyvines derybas;

sudaryti sąlygas mažoms įmonėms, kurios teikia panašias paslaugas skirtingose ES valstybėse narėse, pasinaudoti tam tikra masto ekonomika ir taip sumažinti kliūtis rinkos integracijai;

kurti sveiką eksporto sektorių ir padėti vykdyti viešuosius paslaugų pirkimo konkursus bei paslaugų subrangą.

4.5

5 prioritetas. Tolesnis verslo paslaugų statistikos gerinimas. Politikos veiksmai remiasi esamų tendencijų analize, kurią galima atlikti tik pagal aiškius ir prasmingus statistikos duomenis. Akivaizdus našumo augimo trūkumas palyginti su JAV gali būti ir nepatikimos statistikos, kurioje taikoma metodika gamybos rezultatams vertinti, padarinys. Kad būtų galima tobulinti verslo paslaugų statistiką, reikia ne tik Eurostato sprendimo, bet ir nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimo ir statistikos duomenų rinkimo metodų pakeitimo. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama verslo paslaugų vaidmeniui kituose pramonės ir paslaugų sektoriuose vertinti.

4.6

6 prioritetas. Paslaugų mokslas

Paslaugų mokslas (kitaip vadinamas paslaugų mokslu, valdymu ir inžinerija) yra naujas kuriamas mokymo dalykas, aprėpiantis įvairius ir fragmentiškus požiūrius į paslaugas: paslaugų ekonomiką, paslaugų vadybą, paslaugų rinkodarą ir paslaugų inžineriją ir kt. Paslaugų tyrėjai ir įmonės pripažįsta, kad šias sritis reikia skatinti ir geriau integruoti. Paslaugų moksle geras pavyzdys yra paslaugų inžinerija. Iki šiol tai buvo itin techninis mokymo dalykas, nagrinėjantis sisteminę paslaugų produktų plėtrą ir kūrimą naudojant tinkamus modelius, metodus ir priemones. Nors paslaugų inžinerijai būdingi paslaugų teikimo vadybos aspektai, vienas svarbiausių — naujų paslaugų produktų kūrimas. Paslaugų inžinerija taip pat nagrinėja plėtros sistemų kūrimą, kitaip tariant, bendrus MTTP ir inovacijų vadybos klausimus, susijusius su paslaugomis. Kompleksiški bendros materialių prekių, programinės įrangos ir paslaugų inžinerijos metodai taps realybe.

Fundamentiniai naujų verslo modelių, metodų ir priemonių tyrimai taps svarbiu paslaugų mokslo vystymosi postūmiu. Galiausiai vis geriau suderinami paslaugų standartai paskatins specializavimąsi ir veiksmingą naujų paslaugų plėtrą (12).

Paslaugų inžinerija yra viena iš keleto paslaugų sektoriaus sričių, kurią iš esmės formuoja Europos moksliniai tyrimai. Didesnė integracija į tarptautinius tinklus ir reguliari nepriklausomos paslaugų inžinerijos bendruomenės plėtra yra itin svarbios norint išsaugoti šios srities lyderio pozicijas ir ateityje (13).

4.7

7 prioritetas. Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas

Reglamentavimo sumažinimas ir supaprastinimas. Yra keletas ribojančių veiksnių, kurie trukdo verslo paslaugų įmonėms ir niekais paverčia jų pastangas didinti našumą ir ieškoti veiklos kitose valstybėse narėse. Tarp šių veiksnių — problemos, susijusios su darbo jėgos mobilumu ir išsilavinimo kvalifikacijos pripažinimu. Pastaraisiais metais reguliavimo mastas ir sudėtingumas išaugo ir tai padidino mažųjų paslaugų teikėjų naštą. Aktualiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti:

Įmonių steigimas ir perdavimas. Dėl laiko ir pinigų, reikalingų naujai įmonei steigti arba perduoti esamos įmonės nuosavybei, MVĮ tuo naudotis negali.

Kliūtys paslaugų eksportui. MVĮ, norinčioms eksportuoti savo paslaugas, labai brangiai kainuoja susipažinimas su joms taikomais norminiais aktais ir konsultacijos. Reikia pratęsti tarptautines derybas dėl prekybos, kad būtų galima panaikinti bereikalingas kliūtis, trukdančias Europos paslaugų teikėjams patekti į kitų šalių verslo paslaugų rinkas. Turima duomenų apie patekimą į rinkas bazė, kurią sukūrė Europos Komisija, turėtų padėti nustatyti šias kliūtis.

Įvairių sričių bendradarbiavimo apribojimai. Profesionalių paslaugų teikėjų patekimui į rinką yra kliūčių, kurių gali nelikti įsigaliojus direktyvai dėl paslaugų vidaus rinkoje.

Nepakankamas ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, taip pat valstybių narių įstatymų skirtumai. Net jei teisės aktai tiesiogiai netrukdo vidaus rinkai, labai dideli skirtumai tarp ES šalių sudaro kliūčių rinkos integracijai.

Viešieji pirkimai ir konkurencijos tarp viešųjų ir valstybinių įmonių reguliavimas sudarant viešąsias sutartis.

Kliūtys, trukdančios teikti paslaugas skirtingose valstybėse narėse. Profesinių asociacijų įstatuose nustatomi apsaugos mechanizmai, neleidžiantys suteikti leidimą dirbti specialistams iš kitų valstybių narių.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandiravimas. Sunkumai, su kuriais susiduriama komandiruojant darbuotojus į kitas valstybes nares, net ir labai aukštos kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atveju. EESRK nuomonė dėl darbuotojų komandiravimo galėtų padėti sprendžiant, kokių priemonių reikia šiam klausimui spręsti (14).

Kvalifikacijų pripažinimas. 2005 m. rugsėjo 7 d. priimtos Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas suėjo 2007 m. spalio 20 d. Pakeista penkiolika iki tol profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje galiojusių direktyvų. Dabar Bendrijos sistema turėtų būti realiai visapusiškai atnaujinta ir paskatinti ES verslo paslaugų rinkos plėtrą, nes kvalifikacijos pripažįstamos lanksčiai ir iškart. Šiuo metu Europos Komisijos iniciatyva „informavimo apie vidaus rinką sistema“, pavadinta IMI, yra praktinė priemonė, kuria valstybių narių valdžios institucijos ir darbdaviai galės pasinaudoti, kad vienoje pagrindinėje duomenų bazėje sužinotų, kokia kompetentinga šalies valdžios institucija įgaliota išduoti profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos pažymas (kiekvienoje valstybėje narėje regionų ar nacionaliniu lygiu) ir tikrinti tokių pažymėjimų autentiškumą.

Paslaugų direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę. Sektorinė analizė būtų naudinga verslo paslaugoms, nes padėtų visapusiškai pasinaudoti naująja reguliavimo aplinka, ypač kad per likusį Paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus laikotarpį būtų galima nustatyti likusias kliūtis. Šios srities analizė bus pradėta vykdyti 2010 m., siekiant įvertinti perkėlimo į nacionalinės teisės aktus pažangą ir nuodugniai išanalizuoti, kaip šis perkėlimas vykdomas. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama verslo paslaugų ekonomikai daromam poveikiui. Informavimo apie vidaus rinką sistemos galėtų suteikti nacionalinių skirtumų stebėsenai ir galimam jų sumažinimui naudingos informacijos.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 318/2006, 2006 12 23, p. 4 (CCMI/035).

(2)  COM(2007) 374, 2007 m. liepos 4 d.

(3)  SEC(2007) 1059, 2007 m. liepos 27 d.

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB.

(5)  2008 m. vasario 7 d. pranešimas spaudai IP/08/192.

(6)  2008 m. kovo 10 d. raštas 08/12.

(7)  COM(2007) 359 galutinis.

(8)  COM(2008)133 galutinis, 2008 m. kovo 11 d.

(9)  OL C 256, 2007 10 27, p. 93 (SOC/251).

(10)  OL C 256, 2007 10 27, p. 8 (INT/324).

(11)  OL C 256, 2007 10 27, p. 17 (INT/325).

(12)  Paslaugų inžinerija — metodiškas naujų paslaugų produktų kūrimas. (Hans-Jorg Bullinger, Klaus-Peter Fahnrich, Thomas Meiren).

(13)  Thomas Meiren, Fraunhofer pramoninės inžinerijos institutas, Štutgartas, Vokietija.

(14)  Žr. CESE 995/2008 2008 5 29 (SOC/282). OL C 224, 2008 8 30, p. 95.


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Toliau pateiktas skyriaus nuomonės tekstas buvo pakeistas priimant pakeitimą, užkurį balsavo asamblėja, tačiau šis tekstas surinko ne mažiau kaip ketvirtadalį visų balsų:

2.2 punktas

Antrą įtrauką pakeisti taip:

„—

Darbo rinkos politika verslo paslaugų sektoriuje. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, būtina nuodugniai išanalizuoti, kokius iššūkius kelia naujo pobūdžio užimtumas, atsirandantis dėl verslo paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveikos. Ši analizė turėtų apimti ir švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą sritis, turėtų būti analizuojamos darbuotojų, taip pat ir dalyvaujančių užsakomųjų paslaugų procese, darbo sąlygos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, socialinio dialogo darbotvarkė turėtų būti išplėsta, kad būtų galima pažvelgti į konkrečius darbo sąlygų ir galimybių pokyčius, kuriuos lemia struktūrinės, naujoms verslo paslaugoms įtakos turinčios permainos.

Balsavimo rezultatai:

Už 87 Prieš 35 Susilaikė 13


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/34


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija)

COM(2008) 49 galutinis — 2008/0035 (COD)

(2009/C 27/07)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. gegužės 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jacek Krawczyk.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 126 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas pritaria reglamento projekto tikslams ir Tarybos direktyvos 76/768/EEB naujai reglamentu išdėstytai redakcijai.

1.2

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, jog tikėtina, kad siekiant įvykdyti naujus gamybos praktikos, saugos įvertinimo, gaminio informacijos bylos rengimo reikalavimus, nekalbant apie visus reikiamus bandymus, prireiks patirti nemažai išlaidų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

1.3

Komitetas mano, kad reikia mažinti šį neigiamą finansinį poveikį MVĮ, pavyzdžiui, nurodant, kad gaminio informacijos byla ir saugos įvertinimas laikantis naujų reikalavimų rengiami pirmą kartą į rinką pateikiamiems gaminiams.

1.3.1

Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau jis rekomenduoja nustatyti tolesnį 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po reglamento įsigaliojimo gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

1.4

Komitetas palankiai vertina diferencijuotos tvarkos įvedimą medžiagoms, klasifikuojamoms kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai (CMR), įvertinti. Reikėtų ir toliau drausti naudoti tokias medžiagas.

2.   Įžanga

2.1

Pagrindinis šios direktyvos (Tarybos direktyvos 76/768/EEB) tikslas — apsaugoti vartotojų sveikatą, suderinant bendrojoje rinkoje kosmetikos gaminius reguliuojančius teisės aktus. Dabartinės rinkos padėties vertinimas rodo, kad Tarybos direktyvos 76/768/EEB pakeitimai ir jų nenuoseklus perkėlimas į valstybių narių teisę lėmė teisinį neapibrėžtumą ir daugybę neatitikimų. Todėl kompetentingoms valdžios institucijoms teko administracinė našta ir atsirado nereikalingų išlaidų, nors kosmetikos gaminių sauga dėl to nepadidėjo.

2.2

Apie 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo („Kosmetikos direktyvos“) supaprastinimą buvo paskelbta Komisijos komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija“, Komisijos 2007 m. metinėje politinėje strategijoje ir 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje. Komisija siūlė supaprastinti Kosmetikos direktyvą parengiant naują jos redakciją, t. y. panaudojant tokį teisėkūros būdą, kuris leidžia kodifikuoti esamą teisės aktą ir jo pakeitimus bei jį gerokai patobulinti.

2.3

Remdamasi 2006 m. pradėtų viešųjų konsultacijų rezultatais ir keletu savo tyrimų, prieš rengdama pasiūlymą priimti reglamentą (naują redakciją) Komisija parengė išsamų poveikio įvertinimą (1).

2.4

ES kosmetikos sektoriuje vyrauja MVĮ. 97 proc. visų ES kosmetikos įmonių yra MVĮ, ir 80 proc. jų turi mažiau kaip 19 darbuotojų. MVĮ tiesiogiai įdarbina maždaug du trečdalius visų ES kosmetikos sektoriaus darbuotojų.

2.5

Kalbant apie užimtumą, Europos kosmetikos pramonėje dirba maždaug 150 000 žmonių. Nuo 1999 m. Europos sektorius nuolat kūrė naujas darbo vietas (kasmetinis 1,2 proc. augimas).

2.6

Nepaisant tiesioginio užimtumo, kosmetikos sektorius turi didelį netiesioginį poveikį užimtumui, pavyzdžiui, mažmeninei prekybai, platinimui ir transportavimui. Manoma, kad kosmetikos pramonė netiesiogiai sukuria maždaug 350 000 darbo vietų.

2.7

Todėl analizuojant šio pasiūlymo poveikį reikėtų atsižvelgti į ES kosmetikos sektoriaus MVĮ interesus ir nuomonę.

2.8

Nuo 1999 m. Bendrijos vidaus eksporto apimtis kasmet augo vidutiniškai 5 proc., o vertė — vidutiniškai 6,5 proc.

2.9

Kosmetikos pramonė — tai tarptautinis verslas, o Europa yra labai svarbus jo dalyvis. Šio sektoriaus tarptautinis pobūdis yra ypač aktualus ES, kuri eksportuoja daugiau kosmetikos gaminių nei importuoja. 2005 m. ES kosmetikos gaminių eksportas siekė 16 mlrd. eurų, o importas — 4,4 mlrd. eurų.

2.10

Padėtis įvairiose valstybėse narėse yra skirtinga. Būtų galima pateikti Lenkijos pavyzdį. Didelė Lenkijos kosmetikos sektorius dalis yra vis dar nepriklausoma, joje dirba daugiau kaip 400 įmonių, daugiausiai MVĮ. Lenkijos kosmetikos rinka, kurioje 2006 m. užfiksuotas 8,2 proc. augimas, o 2007 m. — 7,2 proc. augimas, ir kuri tebeturi didelį augimo potencialą, yra geras stabilaus augimo pavyzdys. Tokio augimo jau nepasiekia 5 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios ES valstybės (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija).

3.   Įžanga

Kosmetikos direktyva — itin išsamus ir griežtai reguliuojantis teisės aktas. Nuo 1976 m. Kosmetikos direktyva buvo pakeista 56 kartus, todėl atsirado teisinis neapibrėžtumas, įvairūs neatitikimai ir ėmė trūkti terminijos.

3.1

Siūloma nauja Tarybos direktyvos 76/768/EEB redakcija turi šiuos pagrindinius tikslus:

panaikinti teisinius neaiškumus ir neatitikimus, kuriuos lėmė daugybė pakeitimų;

išvengti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nukrypimų, dėl kurių gaminio sauga nepadidėja, o atsiranda didesnė reguliavimo našta ir patiriama daugiau administravimo išlaidų;

supaprastinti ir suvienodinti tam tikras administracines procedūras, pavyzdžiui, pranešimo reikalavimą, „kosmetikos priežiūrą“ ir administracinį bendradarbiavimą stebint rinką;

užtikrinti, kad į ES rinką pateikti kosmetikos gaminiai būtų saugūs, atsižvelgiant į šio sektoriaus inovacijas;

išsaugoti taisykles, skirtas bandymams su gyvūnais, kurios buvo įtrauktos į Kosmetikos direktyvą „septintuoju pakeitimu“ 2003 m.;

nustatyti aiškius būtiniausius reikalavimus kosmetikos gaminio saugos įvertinimui;

suteikti galimybę ypatingais atvejais reglamentuoti CMR 1 ir 2 kategorijos medžiagas atsižvelgiant į jų realią riziką.

Pagrindiniai šio pasiūlymo priimti reglamentą elementai:

3.2

Komisijos pasiūlymas išsaugo Tarybos direktyvos 76/768/EEB taikymo sritį, o „kosmetikos gaminio“ apibrėžtis nesikeičia. Europos Komisijos vykdomų viešųjų konsultacijų metu paaiškėjo, kad dauguma subjektų pritaria naujai reglamentu išdėstytai direktyvos redakcijai.

3.3

Buvo pasiūlyta naujų apibrėžčių, pavyzdžiui, gamintojo, importuotojo, tiekimo rinkai, pateikimo į rinką, darniųjų standartų, likučių, konservantų, dažiklių, UV filtrų, nepageidaujamo poveikio, rimto nepageidaujamo poveikio, pašalinimo ir išėmimo apibrėžtys. Tačiau nebuvo pasiūlyta pagrindinio termino „kosmetikos gaminys“ apibrėžtis.

3.4

Įvedama Bendrijoje įsisteigusio atsakingo asmens sąvoka. Aprašoma atsakomybė už gaminius, kuriuos vartotojas įsigyja ne ES teritorijoje, pavyzdžiui, internetu.

3.5

Įtraukti „naujojo požiūrio“ elementai: gerosios gamybos praktikos, mėginių ėmimo ir tyrimų, kartu informacijos apie kosmetikos gaminius srityse paminėti darnieji standartai, apie kuriuos daroma nuoroda teisės aktuose.

3.6

Nustatyti būtiniausi reikalavimai, susiję su kosmetikos gaminio saugos įvertinimu ir gaminio informacijos byla. Reglamento projekto I priedas skirtas kosmetikos gaminio saugos ataskaitai. Kosmetikos gaminio sauga vertinama pagal jo ingredientų toksiškumą.

3.7

Buvo pasiūlyta diferencijuota tvarka kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai (CMR) klasifikuojamoms medžiagoms įvertinti remiantis rizika (o ne pavojumi), vietoje pastarųjų vertinimo pagal pavojų tvarkos. Apskritai, ir toliau bus draudžiamos CMR 1 ir 2 kategorijų medžiagos. Tačiau vadovaujantis naujuoju požiūriu, laikantis griežtų sąlygų, leidžiama naudoti CMR 1 ir 2 kategorijos medžiagas, jeigu patvirtinama, kad jas saugu naudoti kosmetikos gaminiams.

3.8

Naujajame pasiūlyme toliau laikomasi bendrosios strategijos, draudžiančios gatavų gaminių bandymus su gyvūnais, ir paliekami terminai, nuo kada bus uždrausta prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių ingredientai arba ingredientų deriniai buvo bandomi su gyvūnais.

3.9

Buvo suderinti nepageidaujamo poveikio ir rimto nepageidaujamo poveikio valdymo principai. Duomenys apie nepageidaujamą poveikį ir rimtą nepageidaujamą poveikį turi būti įtraukti į kosmetikos gaminio saugos ataskaitą ir skelbiami visuomenei. Be to, apie rimtą nepageidaujamą poveikį turi būti aktyviai pranešama kompetentingoms institucijoms.

3.10

Buvo pasiūlyta pranešimus teikti supaprastintai, centralizuotai, elektroniniu būdu, laikantis „vieno langelio“ principo. Iki šiol, prieš pateikiant kosmetikos gaminį į rinką, reikėjo apie tai atskirai pranešti kiekvienai valstybei narei. Informacijos pobūdis kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingas. Be to, keletas valstybių narių reikalauja atskirai pranešti apie gaminį apsinuodijimo kontrolės centrams.

3.11

Sustiprintas kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas ir gerosios administracinės praktikos taikymas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Komitetas pritaria reglamento projekto tikslams: supaprastinti ir suvienodinti tam tikras administracines procedūras, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Siūlomas reglamentas neabejotinai yra skaidrus. Reglamento teisinės nuostatos išaiškina ankstesnes teisines dviprasmybes, dėl kurių teisės aktas buvo skirtingai aiškinamas ir taikomas.

4.2

Direktyvos 76/768/EEB išdėstymas reglamentu užtikrins vienodą teisinių nuostatų, didinančių laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje, taikymą ir supaprastins administracines procedūras ES rinkose.

4.3

Nors supaprastinus administracines procedūras sumažėtų tam tikrų išlaidų (pavyzdžiui, susijusių su pranešimais apie gaminus ir pranešimais apsinuodijimų kontrolės centrams), tikėtina, kad siekiant įgyvendinti naujus gaminio informacijos bylos reikalavimus ir darnųjį standartą EN ISO 22716 (GMP) MVĮ patirs didelių išlaidų. Reikėtų pabrėžti, jog dabartinės teisinės nuostatos nereikalauja tokių detalių toksikologinių duomenų kaip siūlomas reglamentas.

4.4

Galima tikėtis, kad papildomos išlaidos, kurios atsiranda dėl reglamento reikalavimų, labai priklausys nuo įmonės dydžio. Su gaminių informacijos bylų ir saugos įvertinimo parengimu susijusių išlaidų naštą visų pirma pajus MVĮ, kurios, laikydamosi dabartinių teisinių nuostatų, iki šiol parengdavo labai elementaraus lygio duomenis.

Stambių tarptautinių įmonių atveju, atsižvelgiant į jų kompetenciją, žmogiškuosius išteklius, technines priemones ir galimybes pasinaudoti trečiųjų šalių gamybine, prekybine ir moksline patirtimi, didelio išlaidų padidėjimo tikėtis nereikėtų. Kelete ES rinkų veikiančioms didelėms gamybinėms įmonėms centralizuota Europos informavimo sistema neabejotinai supaprastins ligšiolines administracines procedūras. Todėl iš dalies sumažės su pranešimu susijusios išlaidos. Be to, tarptautinės įmonės jau įdiegė pranešimo sistemas apie savo gaminių pagrindines formules.

4.5

MVĮ atveju galima tikėtis, jog pastebimai išaugs išlaidos, susijusios su gerąja gamybos praktika, saugos įvertinimu ir gaminio informacijos bylos rengimu, nekalbant apie visus reikiamus bandymus.

Vien su moksliniais tyrimais, gaminių informacijos bylomis ir saugos įvertinimu susijusių MVĮ išlaidų padidėjimas gali siekti net 100 proc. kiekvienai naujai į rinką pateikiamai formulei. Todėl smarkiai išaugs MVĮ gamybos sąnaudos ir keisis gaminių mažmeninė kaina, taigi poveikį pajus ir vartotojai.

Reikia turėti omenyje, kad MVĮ gamina mažesnius produktų kiekius nei stambios tarptautinės įmonės, kurios gaminius parduoda didelėmis apimtimis. Todėl vienam produktui tenkančios išlaidos moksliniams tyrimams, gaminio informacijos bylai ir saugos įvertinimui yra daug didesnės MVĮ atveju.

Komisijos atliktas poveikio įvertinimas parodė, jog tokia padėtis gali būti netinkama tokioms valstybėms narėms, kuriose yra daug mažųjų ir vidutinių įmonių, pavyzdžiui, Ispanijai, Italijai, Lenkijai arba Bulgarijai.

4.6

Reikėtų mažinti neigiamą finansinį poveikį MVĮ, pavyzdžiui, nurodant, kad gaminio informacijos byla ir saugos įvertinimas rengiami laikantis naujųjų reikalavimų pirmą kartą į rinką pateikiamiems gaminiams. Atrodytų, kad būtina pratęsti pereinamąjį laikotarpį, skirtą gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių produktų saugos vertinimui.

4.6.1

Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau jis rekomenduoja nustatyti kitą 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį gaminių informacinių bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

4.7

Komitetas teigiamai vertina apibrėžčių parengimą. Jos padės aiškinti reglamento nuostatas, sumažės teisinių neaiškumų ir neatitikimų. Tačiau nepasiūlyta nauja kosmetikos gaminių apibrėžtis. Kosmetikos pramonė yra labai novatoriška, kiekvienais metais rinkai pasiūlomi nauji tobulesni gaminiai ir gaminių rūšys. Todėl gali kilti problemų, susijusių su gaminio priskyrimu tam tikrai kategorijai (kosmetika, farmacijos gaminiai ir pan.), ir problemų dėl „ribinių“ gaminių. Todėl būtina pradėti švietimo ir informavimo kampanijas bei stiprinti rinkos kontrolę šioje srityje.

4.8

Komitetas teigiamai vertina pasiūlytą „atsakingo asmens“ sąvoką. Galimybė nustatyti atsakingą asmenį, kuriuo gali būti kita nei gamintojas įmonė, yra naudinga ir dera su dabartine rinkos praktika, pavyzdžiui, užsakomosiomis paslaugomis ir privačiu ženklinimu. Su atsakingu asmeniu susijusios nuostatos numato atsakomybę už gaminius, kuriuos vartotojas įsigyja ne ES teritorijoje, pavyzdžiui, internetu.

4.9

Be to, Komitetas mano, kad reikėtų apibrėžti ir kitas sąvokas, tuo užtikrinant teisinį tikrumą, pirmiausia todėl, kad pasirinkta teisinė priemonė yra reglamentas. Tai visų pirma taikytina „kvepalams“ ir „aktyviam ingredientui“.

4.10

Komitetas pritaria pasiūlymui apsinuodijimų kontrolės centrams apie kosmetikos gaminius ir gaminių pagrindines formules pranešti elektroniniu būdu. Tai neabejotinai suvienodins administracines procedūras ES rinkoje.

4.11

Komitetas sutinka, jog reikia taikyti naujojo požiūrio principus kosmetikos gaminiams skirtiems teisės aktams. Taikant darniuosius standartus, kuriuos gamintojai ir kompetentingos institucijos galėtų taikyti savanoriškai, atsirastų galimybė suvienodinti naudojamą metodiką. Darnieji standartai yra gera savireguliavimo priemonė, kuri kosmetikos pramonėje noriai ir naudingai taikoma. Tačiau Komitetas abejoja, ar galima aklai taikyti naujojo požiūrio principus. Vartotojų sveikatos ir saugos klausimus turi reguliuoti atitinkami reglamentai.

4.12

Komitetas teigiamai vertina nuorodą į darniuosius standartus, susijusius su gaminio informacija. Tačiau darnieji standartai turėtų būti skirti veiksmingumo vertinimo metodams, kurie naudojami informacijai patvirtinti, o ne pačiai informacijai. Informacija apie gaminio poveikį gali būti įvertinama naudojant patikimus ir atkartojamus metodus. Be to, darniaisiais standartais reikėtų atsižvelgti į mokslinę ir technologinę pažangą bei į didžiulę šios srities apimtį.

4.13

Komitetas palankiai vertina siūlymą įvesti diferencijuotą tvarką, skirtą kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai (CMR) klasifikuojamoms medžiagoms, nurodytoms Direktyvoje 67/548/EEB (12 straipsnio 2 dalis), įvertinti remiantis rizika. Reikėtų ir toliau drausti naudoti tokias medžiagas. Tačiau pagal dabartinę sistemą medžiagos vertinamos pagal jų keliamą pavojų (t. y. medžiagoms būdingas savybes), neatsižvelgiant į medžiagų dozę ir poveikį. Pavyzdžiui, gali būti uždraustas etanolis (t. y. alkoholis), jeigu jis bus iš naujo priskirtas CMR 1 ir 2 kategorijos medžiagoms, nors jį galima saugiai naudoti kosmetikos gaminiuose. Reglamento projekte numatyta, kad CMR 1 ir 2 kategorijų medžiagos kaip junginiai gali būti naudojami kosmetikos gaminiuose tik tuo atveju, jei tuo pat metu tenkinamos trys sąlygos (12 straipsnio 2 dalis). Tačiau viena iš sąlygų yra ta, kad tokios medžiagos turi būti teisėtai naudojamos maiste ir maistiniuose gaminiuose. Tačiau taip pat galimi atvejai, kai CMR 1 arba 2 kategorijai priskirtos medžiagos, laikomos saugiomis naudoti kosmetikos gaminiuose, yra draudžiamos naudoti maisto produktuose (pvz., formaldehidas, boro rūgštis ir kt.). Parengtos teisinės nuostatos draudžia bet kokį tokių medžiagų taikymą kosmetikos pramonėje.

4.14

Komitetas pripažįsta būtinybę nustatyti pereinamąjį laikotarpį rinkoje jau esančių gaminių informacijos bylai ir saugos įvertinimui pritaikyti (34 straipsnis). Projekte nepatikslinama, ar pereinamasis laikotarpis taikomas pateikiamiems į rinką gaminiams, ar ir gaminiams, kurie jau yra rinkoje. Nustačius tokį patį pereinamąjį laikotarpį (36 mėnesius) visiems gaminiams, įskaitant jau esančius rinkoje, gali atsitikti taip, kad teisėtai į rinką pateikti gaminiai turės būti iš jos pašalinti dėl neatnaujinto ženklinimo arba neatnaujintos gaminio informacijos bylos. Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau rekomenduoja nustatyti kitą 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po reglamento įsigaliojimo gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

Dokumente SEC(2008) 117, kuriame pateikiamas ir poveikio įvertinimas, Europos Komisija teigia, kad visi turimi statistiniai duomenys rodo, jog nepageidaujamų reakcijų į kosmetikos gaminius skaičius yra labai nedidelis. (…) Be to, įsigaliojus Kosmetikos direktyvai, kosmetikos pramonėje, ne taip kaip, pavyzdžiui, maisto sektoriuje, nebuvo kilusi didesnė krizė dėl saugos.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Komitetas žino, kad kai kurias Komisijos pasiūlymo nuostatas gali būti sunku įgyvendinti. Tai ypač pasakytina apie gaminių informacijos byloms ir saugos įvertinimui reikalingų duomenų apimtį (7 straipsnis ir I priedas).

5.2

7 straipsnyje nustatytą saugos įvertinimą turi vykdyti nepriklausoma trečioji šalis, t. y. nepriklausanti tai pačiai įmonei.

5.3

Neaiškus 7 straipsnio 3 dalies terminas „neklinikiniai saugos tyrimai“. Remiantis turima informacija, ES valstybės narės šį terminą aiškina skirtingai. Pavyzdžiui, pagal Lenkijos kompetentingų institucijų aiškinimą klinikiniai tyrimai būtų vaistų tyrimai. Todėl moksliniai tyrimai su savanoriais, atliekami norint įvertinti kosmetikos gaminius (odos tyrimai, suderinamumo tyrimai, instrumentinė analizė), negali būti laikomi klinikiniais tyrimais. Tačiau jų negalima laikyti neklinikiniais tyrimais pagal reglamento projekto 7 straipsnio 3 dalį. Pagal Direktyvą 2004/10/EB nuostatos dėl gerosios laboratorinės praktikos netaikomos bandymams, kuriuose dalyvauja žmonės.

5.4

Be to, dėl reikalavimo, kad visi toksikologiniai bandymai ir analizė, reikalingi atlikti saugos įvertinimą, būtų atliekami taikant gerosios laboratorinės praktikos principus, negalima naudoti didelės dalies duomenų, esančių toksikologinių duomenų bazėse ir pateikiamų moksliniuose leidiniuose, kurie yra vertingas informacijos šaltinis. Net ir naujausiuose moksliniuose leidiniuose retai nurodoma, ar tam tikrus bandymus atlikusios laboratorijos atitinka (neatitinka) gerosios laboratorinėse patirties reikalavimus.

5.5

Sunkumų gali kilti laikantis I priedo 2 ir 4 dalyse išdėstytų nuostatų, susijusių su pakuotės medžiagų grynumo ir stabilumo vertinimu, sudėtinių medžiagų tarpusavio sąveikos, kosmetikos gaminio stabilumo poveikio jo saugai įvertinimu ir nuoroda apie atidaryto gaminio naudojimo trukmę, kadangi nėra bendrai naudojamų ir pripažintų metodų, pavyzdžiui, tarptautinių arba Europos standartų, nepaskelbti ir moksliniai leidiniai šia tema. Šiuo metu tokių duomenų neturime.

5.5.1

Komitetas teigiamai vertina I priedo (Kosmetikos gaminio saugos ataskaita) turinį, kiek tai susiję su minimaliais reikalavimais duomenims ir bandymams, kuriuos reikia atlikti rengiant gaminio bylą. Tai pagerins gaminio informacijos bylos kokybę, sudarys geresnes sąlygas rinkos kontrolei, taigi prisidės prie vartotojų saugos.

5.6

Nepastebėto žalingo poveikio lygio (angl. NOAEL) vertė, reikalinga apskaičiuoti saugos koeficientą, daugumai medžiagų nėra nustatyta. Jeigu bus reikalaujama nustatyti NOAEL vertę, bus atliekami bandymai su gyvūnais, prieštaraujantys ES politikai skatinti alternatyvius metodus. Tai taip pat prieštarauja 14 straipsnio nuostatoms (Bandymai su gyvūnais).

5.6.1

Todėl naujajame teisės akte reikėtų aiškiai nurodyti, kokius bandymus su kosmetikos gaminiuose naudojamomis medžiagomis turi atlikti gamintojai, norėdami nustatyti galimus pavojus vartotojų sveikatai.

5.7

Komitetas nepritaria tam, kad ingredientų sąrašas gali būti nurodomas vien ant pakuočių (15 straipsnio g punktas), ir mano, kad jį reikia privalomai nurodyti ant paties gaminio (pirminės pakuotės), išskyrus tokius atvejus, kai tai akivaizdžiai neįmanoma.

5.8

Komitetas mano, kad ant kosmetikos gaminių turi būti ypatingi įspėjimai dėl jų naudojimo poveikio vaikams, aiškiai ir matomai nurodant amžių, nuo kurio gaminius galima naudoti, ir kad juos reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

5.9

Komitetas taip pat mano, kad reglamente turi būti aiškiai nustatyta, kad kosmetikos gaminių nuotolinės prekybos atveju nuotolinės prekybos skelbimuose turi būti nurodoma tokia pati informacija, kuri turi būti skelbiama ant etikečių ir pakuočių, kai šie gaminiai parduodami parduotuvėse.

5.10

Komitetas pritaria, jog reikia didinti spaudimą siekiant kompetentingų valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo ir geros administravimo praktikos taikymo.

5.11

Komitetas pritaria ankstesnių priedų, skirtų kosmetikos gaminiuose uždraustų naudoti ir su apribojimais leidžiamų naudoti medžiagų sąrašus, pataisymui, papildant juos CAS ir EINECS numeriais bei INCI pavadinimais bei sukuriant elektroninį kosmetikos gaminių ingredientų sąrašą.

5.12

Teisingai buvo atsisakyta buvusio Direktyvos 76/768/EEB priedo. Suskirstymas į kategorijas ankstesniame sąraše buvo palyginti atsitiktinis, be to jame buvo daug pasikartojančių kategorijų grupių, pavyzdžiui, „makiažo pudros“ ir „makiažo gaminiai bei jo valikliai“. Ankstesnis sąrašas jau yra pasenęs — rinkoje atsirado naujų gaminių kategorijų, pavyzdžiui, anticeliulitiniai pleistrai arba makiažo nuvalymui skirtos servetėlės su veikliosiomis medžiagomis.

2008 m. birželio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2008) 49 galutinis — 2008/0025 (COD).


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/39


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB nuostatas dėl vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo

COM(2008) 123 galutinis — 2008/0045 (COD)

(2009/C 27/08)

Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. balandžio 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB nuostatas dėl vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Carmelo Cedrone.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 127 nariams balsavus už ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria pasiūlymui dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB (COM(2008) 123 galutinis), pripažindamas, kad šie pakeitimai užtikrina visus vaistus reguliuojančių taisyklių suderinimą, neatsižvelgiant į jų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūrą

1.2

Tų pačių kriterijų taikymas visiems vaistams užtikrina ne tik tuos pačius kokybės, saugos ir veiksmingumo kriterijus, bet ir aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį, geriau veikiančią vidaus rinką ir pašalina nereikalingą administracinę ir finansinę naštą įmonėms.

1.3

EESRK visuomet rėmė ir toliau remia Komisijos pastangas gerinti vaistų saugą, kuri yra nepaprastai svarbus veiksnys užtikrinant žmonių ir gyvūnų sveikatą.

1.4

EESRK sutinka, kad reikia įgalioti Komisiją išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 taikymo sritį, kad ji apimtų pakeitimus po išdavimo, neatsižvelgiant į taikytą procedūrą, ir taip išvengti bet kokio trukdymo vaistams laisvai judėti. Komitetas taip pat pabrėžia būsimų nuostatų, kurias turės priimti Komisija, svarbą.

1.5

EESRK dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad būtina sparčiau kurti bendrąją rinką, taip pat tuose sektoriuose, kur tai neįvyko arba įvyko iš dalies.

2.   Aplinkybės

2.1

2001 m. lapkričio mėn. Komisija dviem priemonėmis, t. y. Direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus, ir Direktyva 2001/83/EEB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (1), pristatė plačias vaistų reguliavimo reformas.

2.2

Pirmiau minėti teisės aktai pratęsė išsamią reformą, pradėtą 1993 m. įsteigiant Europos vaistų agentūrą, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2309/93, ir įgyvendinant naują farmacijos gaminių rinkodaros pažymėjimų išdavimo tvarką (2).

2.3

Vadovaujantis laisvo prekių judėjimo principu, šiame reglamente nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo numatyta taikyti dvi vaistų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūras:

a)

„centralizuota“ procedūra Europos vaistų agentūros išduotiems rinkodaros pažymėjimams, taikytina visoje ES, yra privaloma visiems biotechnologiniams vaistams ir pasirinktina naujai sukurtiems farmacijos produktams;

b)

vadinamoji „decentralizuota“ nacionalinė procedūra, suteikianti teisę kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms išduoti rinkodaros pažymėjimus. Ši procedūra leido taikyti specialias savitarpio pripažinimo taisykles prekybai kitose ES šalyse vaistais, kuriems rinkodaros pažymėjimus išdavė konkreti valstybė narė.

2.4

Šių rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūrų tikslas — užtikrinti tinkamą naudos ir rizikos santykio įvertinimą ir apibrėžti aukštus kokybės, saugos ir veiksmingumo kriterijus, skirtus žmonių ir gyvūnų sveikatai ES užtikrinti.

2.5

Direktyva 2001/82/EB ir Direktyva 2001/83/EB sustiprina šias svarbiausias garantijas, pateikdamos konkrečias farmakologinio budrumo nuostatas, siekiant aukšto visuomenės sveikatos apsaugos lygio, numatant dažnesnę kontrolę ir griežtesnius ir tikslingesnius pranešimo apie nepageidaujamą šalutinį poveikį kriterijus.

2.6

Periodiškai tikrindama, kaip veikia farmacijos gaminių rinkodaros pažymėjimų sistema, Komisija nustatė problemas, susijusias su pakeitimais, kurie galimi po to, kai valstybė narė išduoda rinkodaros pažymėjimus, sudarančius daugiau kaip 80 proc. visų išduodamų vaistų rinkodaros pažymėjimų.

2.7

Šiems pakeitimams, įvykstantiems išdavus nacionalinius rinkodaros pažymėjimus, skirtas Reglamentas (EB) Nr. 1084/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1085/2003, bet pastarieji apima tik gamybos procesus, farmacines pakuotes ir intelektinę nuosavybę. Šiuose reglamentuose nesprendžiami esminiai klausimai, pvz., naujų terapinių indikacijų įtraukimas ar vartojimo būdų pakeitimas.

2.8

Todėl procedūros po pažymėjimo išdavimo kai kuriais atvejais atskirose valstybėse narėse gali skirtis, taigi tam pačiam gaminiui gali būti imta taikyti skirtingas taisykles ir klasifikacijas. Dėl skirtingo to paties gaminio terapinio klasifikavimo ar naudojimo gali būti taikomas skirtingas sveikatos apsaugos lygis, ką jau kalbėti apie tai, kad tai kartais gali dirbtinai trukdyti numatytam laisvam vaistų judėjimui Europos Sąjungoje.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1

Siekdama išvengti skirtingų sąlygų taikymo tiems patiems farmacijos produktams, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB, pageidaudama, kad Reglamentas (EB) Nr. 1084/2003, dabar taikomas farmacijos produktams pagal centralizuotą procedūrą, būtų taikomas visiems vaistams, neatsižvelgiant į procedūrą, pagal kurią jiems buvo išduoti rinkodaros pažymėjimai.

3.2

Svarstomas pasiūlymas pateikiamas pagal supaprastinimo iniciatyvas, numatytas Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programos 2 priede. Šio pasiūlymo pagrindas — teisės akto pakeitimas, iš dalies pakeičiant keletą Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB straipsnių, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 taikymu, kuris tuo būdu bus pradėtas taikyti visiems vaistams.

3.3

Jeigu būtų ir toliau laikomasi dabartinės tvarkos, keliose ES šalyse vaistais prekiauti norinčioms įmonėms tektų bereikalinga administracinė ir finansinė našta. Šios įmonės susiduria su įvairiomis atskirų valstybių narių taikomomis taisyklėmis ir jų atitinkamais administraciniais reikalavimais, kurie, be to, gali sukurti de facto dirbtinę kliūtį laisvos prekybos principui.

3.4

Pasiūlymas yra grynai teisinio pobūdžio ir juo numatyta iš dalies pakeisti teisinį Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 pagrindą, įgaliojant Komisiją pakeisti šio reglamento taikymo sritį, kad būtų veiksmingai suderintos rinkodaros pažymėjimų taisyklės.

3.5

Komisija pabrėžia, kad šis teisės akto pakeitimas grindžiamas išsamių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, o teisinis pakeitimas (viena iš daugelio galimybių) buvo pasirinktas, manant, kad jis padės pasiekti geriausią suderinimą po pažymėjimo išdavimo, laikantis aukštų visuomenės sveikatos standartų ir teisinio nuoseklumo.

3.6

Siūlomi straipsnių pakeitimai grindžiami EB sutarties 95 straipsniu, kuriame numatoma naudoti bendro sprendimo procedūrą, ir atitinka subsidiarumo bei proporcingumo principus.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

EESRK pritaria pasiūlymui iš dalies keisti Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB ir pripažįsta, kad šie pakeitimai užtikrina visus vaistus reguliuojančių taisyklių suderinimą, aukštą sveikatos apsaugos lygį, veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir kartu pašalina nereikalingą administracinę ir finansinę įmonių naštą.

4.2

Kaip ir ankstesnėse nuomonėse šiuo klausimu, EESRK remia Komisijos pastangas gerinti vaistų saugą, kuri yra nepaprastai svarbus veiksnys užtikrinant žmonių ir gyvūnų sveikatą ir netgi skatina Komisiją tą daryti.

4.3

Todėl EESRK pritaria taisyklių, reguliuojančių visus vaistus, neatsižvelgiant į jų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūras, suderinimui paprastu teisės akto pakeitimu, kartu pašalinant bet kokias būsimas kliūtis laisvajai prekybai tokiais produktais.

4.4

Nors ir pritardamas teisinės bazės pakeitimui EESRK laukia šiuo metu rengiamo teisinio pasiūlymo, manydamas, kad jis turės didesnės įtakos farmacijos sektoriaus ateičiai.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL L 311, 2001 11 28.

(2)  OL L 214, 1993 8 24.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/41


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paprastų slėginių indų (Kodifikuota redakcija)

COM(2008) 202 galutinis — 2008/0076 (COD)

(2009/C 27/09)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. gegužės 26 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paprastų slėginių indų (Kodifikuota redakcija).

Komitetas, remdamasis tuo, kad pasiūlymas yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, 446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 9 d. posėdis), 142 nariams balsavus už ir 6 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

 

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/41


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link

COM(2007) 608 galutinis

(2009/C 27/10)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. spalio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 5 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Stéphane Buffetaut.

446-ojoje-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 10 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 111 narių balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK pritaria Komisijos išvadoms dėl krovinių vežimo geležinkelių transportu padėties Europos Sąjungoje ir mano, kad Komisijos pasiūlymai yra tinkami, nors ir gana kuklūs, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriama.

1.2

Komitetas mano, kad siekiant pagerinti esamą padėtį būtina:

pasiūlyti logistikos paslaugas vietoje paprastų transporto paslaugų;

sumažinti sąnaudas, kad būtų galima nustatyti konkurencingesnes kainas;

teikti patikimesnes paslaugas;

užtikrinti pakankamai trumpą pristatymo iš pradinio taško į galutinį tašką laiką;

suteikti pasiūlai lankstumo ir geriau valdyti problemines situacijas.

1.3   Logistikos paslaugos

Pagrindinis tikslas — tai, kas geležinkelių transporte savaime yra sudėtinga, klientui turi tapti paprasta. Tam reikia nuolatinių santykių su klientais, aiškios ir patikimos informacijos, didesnės privačių vagonų pasiūlos ir pristatymo iš taško į tašką paslaugų, į kurias įeitų ir krovinio pakrovimas bei iškrovimas.

1.4   Sąnaudų mažinimas

1.4.1

Norint tai padaryti, Europoje reikia tęsti sąveikos ir techninio derinimo darbus. Laikui bėgant, kiekvienas tinklas susikūrė atskiras taisykles bei reguliavimo ir saugumo sistemas. Būtina laipsniškai suderinti visas sistemas ir kuo greičiau įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS, European Rail Traffic Management System).

1.4.2

Skiriant reikiamas investicijas, kiekvieną kartą, kai tai bus įmanoma, reikėtų laipsniškai keisti geležinkelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, susijusius su gabaritais, traukinio sąstato ilgiu, įkalnėmis ir nuokalnėmis ir ašies apkrova, siekiant jas pritaikyti krovinių gabenimui, kaip tai, pavyzdžiui, daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose.

1.4.3

Akivaizdus konkurencijos didėjimas ir rinkos atvėrimas pareikalautų didesnio veiksmingumo ir produktyvumo. Šis klausimas glaudžiai susijęs nuo geležinkelio darbuotojų rengimo klausimu. Iš tiesų, į rinką ateinantys nauji veiklos vykdytojai gali susidurti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų parengtos atitinkamos mokymo programos, kurios padėtų spręsti šią problemą ir leistų sukurti naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

1.4.4

Infrastruktūros valdytojų atliekamas kainų įvairiems vežėjams nustatymas turėtų būti persvarstytas, taip pat reikėtų tinkamiau nustatyti konkuruojančių transporto rūšių išorines išlaidas, kad būtų sukurtos laisvos ir neiškreiptos konkurencijos sąlygos.

1.4.5

Turėtų būti išnagrinėtos ir remiamos iniciatyvos, pavyzdžiui, „Betuwe line“, projektas „New Opera“ arba FERRMED, siekiant iš jų pasimokyti ir kaupti patirtį bei nustatyti gerąją praktiką.

1.5   Didesnis teikiamų paslaugų patikimumas

1.5.1

Reikėtų numatyti privalomas sutarčių normas dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiškų paslaugų, atlyginimo klientui, kadangi tai skatintų gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

1.5.2

Turėtų būti dedamos pastangos gerinti įvairių paslaugų teikimo veiksnių kokybę ir patikimumą. Tai susiję tiek su pačiais geležinkelių riedmenimis, tiek ir su signalizacija, geležinkeliais arba informavimo sistemomis.

1.5.3

Paslaugų patikimumas taip pat turi būti užtikrinamas tinkamai skirstant krovininių traukinių linijas, nustatant pirmumo taisykles krovinių vežimui esant eismo susikirtimams šiose linijose, atidžiai atsižvelgiant į visų naudotojų interesus. Pavyzdžiui, būtų galima koreguoti eismo laikotarpius ir tvarkaraščius.

1.6   Pakankamai trumpas pristatymo iš pradinio taško į galutinį tašką laikas

1.6.1

Dažniausiai nurodomas krovinių vežimo geležinkeliais trūkumas yra ilgas maršrutas ir lėtas eismas. Norint tai pakeisti, reikėtų, kad krovinių vežimo linijose būtų kuo mažiau sustojimų (ar visai jų nebūtų) ir kad jos būtų suplanuotos taip, kad kiltų kuo mažiau eismo konfliktų su kitais traukiniais. Valdant veiklą, kai yra eismo konfliktų, taip pat reikėtų kiek įmanoma dažniau pirmenybę teikti krovinių vežimui. Taip pat turėtų būti kuriamos naktinių greitųjų krovininių traukinių linijos.

1.6.2

Reikėtų ir investicijų, kad infrastruktūros būtų pritaikytos didesniam greičiui, turint omenyje tai, kad geležinkelių transporte greičio didinimas reiškia leistinos ašies apkrovos mažinimą. Norint didinti dabartinį nedidelį krovininių traukinių greitį, reikia pabrėžti, jog šiuo atveju svarbiausias yra sąstato greičio pastovumas. Geriau mažesnis, bet pastovus greitis, negu dažni sustojimai ir pajudėjimai iš vietos, kurie galiausiai ir lemia vėlavimus.

1.7   Lankstumo užtikrinimas

1.7.1

Istoriškai susiformavę eismo valdymo principai ir būdai, pagal kuriuos keleiviniams traukiniams teorinėse iš anksto nustatytose geležinkelių linijose nuolat teikiama pirmenybė, nevalingai lemia tai, kad nedidelis krovininio traukinio vėlavimas išvykstant (pavyzdžiui, dešimt minučių) beveik visada virsta dideliu vėlavimu atvykstant (keletas valandų ar net visa diena).

1.7.2

Dėl technologijų raidos vidutinės trukmės arba ilgalaikėje perspektyvoje bus įmanoma realiu laiku reguliuoti krovininio geležinkelių transporto eismą, o ne tik vadovaujantis iš anksto nustatytomis teorinėmis traukinių linijomis. Pasitelkus „slystančios atkarpos“ koncepciją, numatytą paskutiniame ERTMS etape, bus įmanoma naudojant tą pačią infrastruktūrą sudaryti galimybę važiuoti didesniam traukinių skaičiui ir geriau reaguoti į eismo trikdžius. Šiuo tikslu reikėtų, kad visos valstybės narės investuotų į ERTMS sistemą, kad būtų galima greičiau pasiekti įvairių nacionalinių tinklų eksploatavimo sąveikos ir tolydumo.

1.7.3

Vis dar būtina investuoti į pajėgumų didinimą apkrautose zonose bei krovos platformose, nes tai užtikrintų transporto sistemų sąveiką.

1.7.4

Rūšiavimo ir krovos stočių klausimas yra svarbus, tačiau jis neatsiejamas nuo antrinio tinklo, aprūpinančio visą teritoriją. Iš tiesų tam, kad krovininis geležinkelių transportas būtų tikrai konkurencingas, jam turi būti sudaryta galimybė nuvežti krovinį kuo arčiau kliento.

1.8   Į krovinių vežimą orientuotas geležinkelių tinklas

1.8.1

Nors šiandien nelabai realu rekomenduoti kurti transeuropinį į krovinių vežimą orientuotą geležinkelių tinklą, atskiras tinklas būtų geriausia priemonė skatinti krovinių vežimą geležinkelių transportu, padarant jį patikimesnį ir punktualesnį, pigesnį ir greitesnį. Į krovinių vežimą orientuoti koridoriai greitai gali tapti tikrove, tačiau nesant didelių transkontinentinių krovinių vežimo geležinkeliais tinklų, būtų galima didinti būtent krovinių vežimui skirtų ruožų skaičių į krovinių vežimą orientuotuose koridoriuose ir taip sujungti labai aktyvius ekonominius centrus. Puikus pavyzdys — „Betuwe line“, jungiančios Roterdamo uostą su Vokietija, sėkmė. Būtina, kad visos valstybės narės iš tikrųjų dalyvautų įgyvendinant politiką ir reglamentus, leidžiančius didinti geležinkelių konkurencingumą.

2.   Esamos padėties įvertinimas

2.1   Nerimą keliantis konstatavimas

2.1.1

Nors krovinių vežimo apimtys 1995–2005 m. kasmet padidėdavo 2,8 proc., krovinių vežimo geležinkeliais dalis nuolat mažėjo, 2005 m. ji stabilizavosi ir sudaro apie 10 proc. Tai yra mažiausias procentas nuo 1945 metų.

2.1.2

Komisija teigia, kad tokių prastų rezultatų priežastis yra patikimumo trūkumas, nepakankami pajėgumai, netinkamas informacijos valdymas, lėtumas ir lankstumo stygius. Vis dėlto nepaisant šių trūkumų, esant dabartinei ekonominei padėčiai, kuomet auga prekyba, didėja spūstys keliuose, kyla degalų kainos ir vis labiau rūpinamasi aplinkos apsauga, gali atsirasti naujų galimybių.

2.1.3

Anksčiau Bendrija siekė vystyti geležinkelių transportą nustatydama tris politines kryptis:

krovinių vežimo geležinkeliais rinkos atvėrimas pertvarkant senąsias vežėjų įmones,

techninės sąveikos plėtojimas ir bendrųjų saugos taisyklių rengimas,

geležinkelių tinklo vietos bendrame transeuropinio transporto tinkle nustatymas.

2.1.4

Reikia pasakyti, kad pasiekti rezultatai yra nepakankami, ypač tarpvalstybinio susisiekimo srityje.

2.2   Bendra besivystanti transporto politika

2.2.1

Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos 2010 m. buvo numatyta nuo kelių transporto pereiti prie geležinkelių transporto ir sukurti „į krovinių vežimą orientuotus daugiarūšio transporto koridorius“. Kaip žinome, atsižvelgiant į tikrąją padėtį, 2006 m. ši baltoji knyga buvo persvarstyta ir aukšti siekiai persiorientuoti nuo kelių į geležinkelius buvo sumažinti, pabrėžiant tikslą plėtoti įvairių transporto rūšių derinimą ir primenant būtinybę nedelsiant kurti geležinkelių tinklą, kurio prioritetas būtų krovinių vežimas.

2.2.2

Būtent ši mintis ir plėtojama Komisijos komunikate, nustatant tris tikslus: didinti pervežimo greitumą, patikimumą ir eismo pajėgumus tinkle, sukurtame šiuo metu veikiančių transeuropinių tinklų pagrindu.

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1

Komisija primena iniciatyvas, kurių jau buvo imtasi siekiant plėsti, pagerinti krovinių vežimą geležinkeliais ar jam sudaryti palankesnes sąlygas: sąveikos ir informacijos kūrimas („Europtirails“), infrastruktūros objektų statyba („Betuwe line“), koridorių kūrimas. Tačiau paaiškėjo, kad jų nepakanka.

3.2

Kalbant apie formą, numatytos trys galimybės: status quo, naujos priemonės į krovinių vežimą orientuotam tinklui kurti, speciali programa, skirta į krovinių vežimą orientuotam Europos geležinkelių tinklui sukurti.

3.3

Likdama ištikima antikos filosofijos principams, Komisija mano, kad in medio stat virtus („Dorybė — vidurys tarp dviejų kraštutinumų“), ir atmeta pirmąją ir trečiąją galimybes, pirmąją — kaip per mažai ambicingą, o kitą — kaip nelabai tikrovišką.

3.4   Siūlomi veiksmai

3.4.1

Komisija pageidauja vystyti tarpvalstybinius koridorius, kad būtų sukurtas į krovinių vežimą orientuotas tinklas. Reikėtų tiesti koridorius, turinčius pritaikytą infrastruktūrą, ir sukurti veiksmingą valdymo bei naudojimo sistemą. Tačiau to nebus galima padaryti be valstybių narių, kaip infrastruktūros valdytojų, prisidėjimo prie šio projekto.

3.4.2

Šiuo tikslu Komisija numato tam tikrą skaičių teisinių priemonių, kurios būtų nagrinėjamos vykstant 1-ojo geležinkelių paketo persvarstymui, numatytam 2008 m., taip pat skatinimo ir finansavimo priemones, kurios būtų finansuojamos iš šiuo metu turimų biudžeto lėšų.

3.4.3

Komisija taip pat siūlo teisiškai apibrėžti į krovinių vežimą orientuotus koridorius, paskatinti valstybes nares ir infrastruktūros valdytojus kurti į krovinių vežimą orientuotus tarpvalstybinius koridorius bei ieškoti šių struktūrų finansavimo būdų iš turimų finansinių išteklių.

3.4.4

Vienas iš krovinių gabenimo geležinkeliais trūkumų yra prasta paslaugų kokybė ir informacijos klientams trūkumas. Todėl Komisija pageidauja, kad būtų vykdoma konkreti kokybės ir skaidrumo politika bei siūlo patvirtinti teisinę priemonę dėl kokybės rodiklių skelbimo. Ji taip pat paskelbs ataskaitą apie priemones, kurių ėmėsi vežėjai, norėdami pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę.

3.4.5

Kai kurie geležinkelių tinklo ruožai yra labai apkrauti, tai aktualiausia centrinėje Europos dalyje. Ši padėtis ateinančiais metais gali dar pablogėti. Todėl reikia investicijų į pajėgumų didinimą norint priimti ilgesnius, didesnių gabaritų traukinius, didinti ašies apkrovą bei didžiausią leidžiamą greitį. Tai reiškia, kad reikės orientuoti ir koordinuoti investicijas. Komisija koridorių valdymo struktūroms rekomenduoja parengti investicijų programas, todėl kyla finansavimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant egzistuojančiomis programomis.

3.4.6

Eismo pralaidumo bei krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumo klausimas yra susijęs su krovininių traukinių linijų paskirstymu. Šiandien linijų skirstymo klausimus sprendžia valdytojai, tačiau jie atsižvelgia į kiekvienoje valstybėje narėje nustatytas taisykles. Taigi, linijų skirstymo taisyklių suderinimas būtų naudinga priemonė, kadangi padėtų sukurti patikimas ir pajėgias linijas.

3.4.7

Šiuo tikslu Komisija numato pasiūlyti teisines nuostatas dėl tarptautinio traukinių linijų paskirstymo ir dėl pirmenybės teikimo krovinių vežimui, pavyzdžiui, tinklo trikdžių atveju.

3.4.8

Kroviniams taip pat reikia terminalų ir skirstymo stočių, bet pastaraisiais metais dėl nekilnojamojo turto rinkos spaudimo tokių stočių ir terminalų skaičius miestų zonose buvo mažinamas.

3.4.9

Skaitant Komisijos pasiūlymus akivaizdu, jog siekiant, kad siūlomos priemonės būtų sėkmingos, būtinos valstybių narių bei geležinkelių transporto sektoriaus dalyvių iniciatyvos ir susitelkimas.

3.5   Bendrosios pastabos

3.5.1

Komisijos išvados dėl padėties krovinių vežimo geležinkeliais srityje nereikalauja ypatingų komentarų ir patvirtina tai, kas jau buvo žinoma apie šio sektoriaus trūkumus. Norint pagerinti padėtį, būtina sutelkti įvairias atsakingas valstybines struktūras bei įmonių sektoriaus vadovus ne tik politinės valios bei prekybos dinamikos, bet ir finansavimo klausimais.

3.5.2

Būtent čia ir yra silpnoji vieta. Komisija siūlo tam tikras teisines priemones, tačiau nenurodo skirsianti kokių nors naujų asignavimų. Teisiniai veiksmai, žinoma, yra naudingi, tačiau to nepakanka. Planui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai turės būti paimti iš turimų programų. Bus sunku tai padaryti, prireiks subtilių sprendimų, kadangi veiksmai vienoje srityje neišvengiamai daro poveikį kitoje srityje.

3.5.3

Galiausiai plano sėkmė priklausys nuo to, kaip aktyviai jį įgyvendinant dalyvaus valstybės narės ir valdymo įmonės, nes pirmosios dažnai neturi lėšų ir gali turėti kitų prioritetų geležinkelių srityje, o antrųjų, kurioms vis dėlto buvo naudingas didelių priežiūros sąnaudų reikalaujančių tinklų atskyrimas nuo eksploatacijos, finansinė padėtis taip pat dažnai nėra gera.

3.6   Konkrečios pastabos

3.6.1

Į krovinių vežimą orientuotų tarpvalstybinių koridorių sukūrimas, žinoma, bus pirmoji krovinių vežimo geležinkeliais vystymo sąlyga, tačiau mes žinome, kaip iki šiol krovinių vežimas buvo aukojamas keleivių vežimo labui. Taigi, tam tikra prasme tai būtų kultūrinė revoliucija, kadangi valstybės narės turėtų susitaikyti su tam tikrais apribojimais ir skirti atskirą finansavimą, turint galvoje tai, kad visuomenei keleivinių traukinių prioritetas yra įprastas, abejonių nekeliantis dalykas. Taigi, veikiau teks kalbėti apie optimalų tinklų valdymą ir į krovinių vežimą orientuotų tinklų nustatymą, tačiau nebloginant keleivinių traukinių punktualumo ir paslaugų kokybės. Kuriant tarpvalstybinius koridorius, turėtume atsižvelgti į naujųjų ir senųjų ES valstybių geležinkelio vėžės plotį, turimus riedmenis, ES šalių kandidačių bei trečiųjų šalių krovinių srautus, Rusijos anklavą Kaliningrado srityje.

3.6.2

Informavimo bei skaidrumo klausimai, žinoma, yra svarbūs, tačiau aišku, kad klientui visų pirma svarbi kaina, pristatymo greitis, lengvai pasiekiami terminalai bei pakrovimas ir iškrovimas. Taigi, pagrindinis dalykas yra paslaugų kokybė, o ji iš dalies priklauso nuo geležinkelių eismo organizavimo mechanizmų ir didelių investicijų.

3.6.3

Kalbant apie krovinių vežimo geležinkeliais konkurencingumą, visuotinai pripažįstama, kad šis transportas yra skirtas tam tikroms prekių rūšims, pavyzdžiui, sunkiasvorėms ir didelio tonažo prekėms. Reikėtų siekti didesnės klientų įvairovės, o tai įmanoma padaryti naudojant konteinerius. Tai leistų išplėsti rinką bei padidinti konkurencingumą, turint galvoje didėjančias kuro kainas bei augantį susirūpinimą dėl tvaraus vystymosi.

3.6.4

Finansavimo klausimu Komisijos komunikate palikta spraga, kadangi nenumatytas joks specialus finansavimas, o siūlomas sprendimas pagrįstas subtiliu pasirinkimu naudojant turimus finansinius išteklius.

2008 m. liepos 10 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/45


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl Europos uostams skirtos politikos

COM(2007) 616 galutinis

(2009/C 27/11)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. spalio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato dėl Europos uostams skirtos politikos.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jan Simons.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos, kuriame iš esmės siūlomos privalomos teisinės galios neturinčios priemonės. Be to, EESRK remia pastangų sutelkimą kuriant stabilų investicinį klimatą, tvarų uostų vystymąsi, gerą socialinę uostų aplinką ir nuoseklų Sutarties nuostatų taikymą.

1.2

Didėja Europos uostų įvairovė, turint omenyje dalyvaujančius uostus ir uostų funkcijų bei paslaugų mastą. EESRK rekomenduoja, kad ES uostams skirta politika remtų šį į rinką nukreiptą procesą, užtikrindama, kad visi Europos uostai gebėtų tvariai išnaudoti visą savo potencialą.

1.3

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai plėtoti į krovinių vežimą geležinkeliais nukreiptą tinklą ir reikalauja, kad valstybės narės pirmenybę teiktų pagrindinių geležinkelių tarp sienų infrastruktūros, jungiančios su uostais, projektams, tačiau stebint, kad tai nepakenktų keleiviniam geležinkelių transportui.

1.4

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai paskelbti gaires, kad išspręstų dviprasmybes, susijusias su Bendrijos aplinkos teisės aktais dėl uostų vystymosi, ir rekomenduoja paskelbti jas iki 2008 m. pabaigos.

1.5

Europos Komisija turi paspartinti administravimo palengvinimo uostuose priemones. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pristatyti Jūrų transporto erdvę be sienų 2008 m. Komisija, pirmiausia valstybės narės, ir toliau turi modernizuoti muitines ir teikti tam didžiausią politinį prioritetą.

1.6

EESRK pritaria Komisijai, kad vienodos uostų galimybės gali būti sustiprintos sukūrus valstybės pagalbos gaires ir esant finansinių atsiskaitymų skaidrumui. Lygiai taip pat manoma, kad Komunikate pateikti patarimai dėl koncesijų susitarimų, techninių laivybos paslaugų ir darbo jėgos susivienijimų gali būti apskritai naudingi ir aiškūs. Galiausiai Komisija turi imtis papildomų iniciatyvų konkurencijai tarp ES ir kaimyninių, ES nepriklausančių uostų užtikrinti.

1.7

EESRK pritaria Komisijos siekiui skatinti ir intensyvinti miestų ir jų uostų tarpusavio bendradarbiavimą. Pirmiausia jis ragina Komisiją atlikti išsamų socialinio ir ekonominio uostų poveikio tyrimą.

1.8

EESRK pritaria Komisijos sprendimui skatinti, kad Europos socialiniai partneriai steigtų Europos sektorinio socialinio dialogo komitetus uostuose.

2.   Įžanga

2.1

Per visus pastaruosius dešimt metų EESRK aktyviai dalyvavo diskusijose dėl bendros ES uostams skirtos politikos. Atsižvelgiant į pagrindinį jūrų uostų poveikį Europos Sąjungos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, gerovei ir sanglaudai, tokia bendra politika turi išskirtinę papildomą naudą.

2.2

EESRK priėmė nuomones dėl Žaliosios knygos dėl jūros uostų ir laivybos infrastruktūros COM(1997) 678 (1), taip pat dėl dviejų Europos Komisijos teisės aktų pasiūlymų atverti uosto paslaugų rinką Europos jūrų uostuose (2). Be to, 2007 m. balandžio 26 d. EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva dėl bendros ES uostų politikos (3). Turint omenyje diskusijoms dėl Uosto paslaugų direktyvos būdingus prieštaravimus, ši nuomonė buvo skirta tiems Europos jūrų uostų politikos aspektams, dėl kurių suinteresuoti uostų sektoriaus subjektai galėtų pasiekti susitarimą.

3.   Europos Komisijos komunikatas dėl Europos uostams skirtos politikos

3.1

2007 m. spalio 18 d. Europos Komisija paskelbė savo Komunikatą dėl Europos uostų politikos. Šis komunikatas — metus trukusio konsultacinio proceso su suinteresuotomis šalimis, kurį sudarė dvi konferencijos ir šeši teminiai seminarai, rezultatas. Komunikatas parengtas pagal Komisijos bendros jūrų politikos strategiją ir yra sudedamoji krovininio transporto darbotvarkės dalis.

3.2

Naujos Europos uostų politikos tikslas yra skatinti ES uostų sistemos, galinčios įveikti ateities ES transporto poreikių iššūkius, formavimą. Anot Komisijos, šie iššūkiai yra tarptautinio vežimo paklausa, technologijų vystymasis, į aplinką išmetami teršalai ir klimato kaita, uostų, miestų ir suinteresuotų subjektų dialogas, ir galiausiai suderinamumas su skaidrumu, konkurencija ir apskritai Bendrijos taisyklių galiojančiu rinkiniu.

3.3

Komunikato politikos formavimo pasiūlymus iš esmės sudaro Sutarties nuostatų interpretavimas ir veiksmų planas su papildomomis priemonėmis, kurios dažniausiai neturi privalomos teisinės galios.

3.4

Būtent:

uostų veiklos rezultatai ir susisiekimas iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija;

aplinką tausojanti uostų krovos pajėgumų plėtra;

modernizavimas;

vienodos galimybės — aiškumas investuotojams, operatoriams ir naudotojams;

struktūruotas uostų ir miestų dialogas;

darbas uostuose.

4.   Bendros pastabos

4.1

EESRK pritaria naujajam Komisijos komunikatui, kadangi pripažįsta strateginę uostų svarbą tiek Europos išorės ir vidaus prekybai, tiek ir jo naudą ekonominiam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui.

4.2

EESRK pirmiausia pritaria tam, kad Komisija nesiūlo intervencinių priemonių, o pabrėžia (pagal ES sutarties nuostatų taikymo sritį) pastangų sutelkimą kuriant stabilų investicinį klimatą, tvarų uostų vystymąsi ir gerą socialinę uostų aplinką.

4.3

EESRK taip pat su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija taiko privalomos teisinės galios neturinčias priemones kaip alternatyvą, viena vertus, teisės aktams ir, kita vertus, kiekvieno konkretaus atvejo analizei.

4.4

Nepaisant to, EESRK nori pateikti keletą konkrečių pastabų ir rekomendacijų dėl skirtingų Komisijos komunikato skyrių.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Ekonomikos sąlygos ir Europos uostų sistemos iššūkiai

5.1.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad konteinerinių krovinių judėjimas šiuo metu yra visiškai sutelktas Šiaurės Vakarų Europos uostuose. Tačiau, reikėtų pripažinti, kad ryškėja tendencija, jog vis daugiau uostų įsitraukia į Europos konteinerių rinką, užuot sudėtingai keliavus vos per keletą uostų. 2006 m. labiausiai augančiais konteinerių uostais dažniausiai buvo maži ir vidutinio dydžio uostai, esantys įvairiais atstumais Europoje. Todėl uostai, išsidėstę dideliais atstumais, vis labiau konkuruoja tarpusavyje (4). ES uostams skirta politika gali remti šį procesą užtikrindama, kad visi Europos uostai sugebėtų tvariai išnaudoti visą savo potencialą.

5.1.2

EESRK, be Komisijos nustatytų iššūkių sąrašo, norėtų nurodyti globalizacijos ir konsolidacijos procesą, charakterizuojantį Europos uostus ir jūrų laivybos sektorių. Šis reiškinys ypač akivaizdus konteinerių rinkoje, tačiau taip pat pasireiškia kitose rinkose, pvz., ro-ro, generalinių ir biriųjų krovinių. Europos jūrų uostai dirba kartu su tarptautinėmis laivybos bendrovėmis. Be to, susiformavo stambios terminalų operatorių grupės, teikiančios savo paslaugas įvairiuose Europos uostuose. Visos uosto administracijos susiduria su iššūkiu užtikrinti operatorių, paslaugas teikiančių pasaulio mastu, suderinamumą ir uosto vystymosi tikslų atitikimą atitinkamos Europos politikos reikalavimams.

5.2   Uostų veiklos rezultatai ir susisiekimas iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija

5.2.1

EESRK sutinka su Komisija, kad pirmiausia norint išspręsti klausimą, susijusį su padidėjusia paklausa uostams ir su uostais susijusiais pajėgumais, turi būti optimaliai panaudojama turima uostų infrastruktūra ir prieigos maršrutai. Be to, EESRK sutinka, kad išsami visuomenės sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti atliekama prieš numatant naują infrastruktūros vystymą. Turi būti atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, kadangi tai yra ES Lisabonos strategijos ramsčiai.

5.2.2

Kaip buvo paaiškinta pirmiau, rinkos procesai krypsta link didesnės Europos uostų įvairovės. Turėtų būti skatinamas principas iš apačios į viršų, kur siūlymus projektams kuria uostą valdanti institucija kartu su regioninės, o kai kur ir nacionalinės valdžios institucijomis. Žinoma tai nekeičia fakto, kad ES ir toliau formuluos tikslus bei nustatys gaires.

5.2.3

Norėdama išspręsti nesklandumus, Komisija gali panaudoti transeuropinio transporto tinklo 2010 m. vidurio laikotarpio įvertinimą dėl susisiekimo iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija uostose. Nepaisant to, ES ir toliau turėtų rengti tikslus ir teikti gaires.

5.2.4

Be to, EESRK dar kartą prašo Komisijos paspartinti pastangas ištaisyti likusius nesklandumus, susijusius vykstant iš pakrantės į atokesnę valstybės teritoriją, taikant bendras transporto politikos priemones, ypač atsižvelgiant į vidaus vandens kelius ir krovinių vežimą geležinkeliais. Pirmiausia geležinkeliai išlieka didele kliūtimi, trukdančia optimaliam uostų darbui ir jų integravimui į logistikos grandines. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai plėtoti į krovinių vežimą geležinkeliais orientuotą tinklą ir ragina valstybes nares pirmenybę teikti pagrindinių tarpvalstybinių geležinkelių infrastruktūros, jungiančios su uostais, projektų įgyvendinimui, tačiau stebint, kad tai nepakenktų keleiviniam geležinkelių transportui.

5.3   Aplinką tausojanti uostų krovos pajėgumų plėtra

5.3.1

EESRK itin palankiai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti gaires dėl Bendrijos aplinkos teisės aktų dėl uostų vystymo taikymo. Tai reikštų svarbų žingsnį pirmyn sprendžiant kai kuriuose ES teisės aktuose susidariusius prieštaravimus, pvz., paukščių, buveinių, vandens pagrindų direktyvose. Suvokdamas šio klausimo skubumą, EESRK rekomenduoja šias gaires paskelbti iki 2008 m. pabaigos.

5.3.2

Be to, EESRK taip pat ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones uostų vystymo projektų teisiniam statusui sustiprinti ir esamiems teisės aktams supaprastinti, kaip išsamiau apibūdinama EESRK nuomonėje savo iniciatyva (5).

5.3.3

Aiškiai teigdamas, kad užteršti nešmenys turi būti tinkamai tvarkomi, EESRK rekomenduoja, kad rengiamuose teisės aktų pasiūlymuose, turėsiančiuose įtakos vandenų ir nešmenų tvarkymui, pvz., vandens direktyvos ir vandens pagrindų antrinės direktyvos (6), turi būti pripažįstama, kad neužteršti nešmenys neturi būti laikomi atliekomis ir neturi būti tvarkomi kaip užteršti nešmenys, kadangi dugno gilinimas iškasant neužterštus nešmenis nedidina teršalų kiekio vandenyje.

5.3.4

Galiausiai EESRK sutinka su Komisijos pasiūlymu dėl nuostatų, susijusių su uosto įrenginiais atliekoms iš laivų priimti ir į aplinką išmetamų teršalų kiekio mažinimu. EESRK rekomenduoja sprendimus dėl ekonominių paskatų per uosto įmokas palikti kiekvieno uosto administracijos žiniai, kadangi tokios priemonės darytų poveikį finansinei uostų struktūrai, kuri labai skiriasi Europoje.

5.4   Modernizavimas

5.4.1

EESRK pritaria ketinimui teikti teisės akto pasiūlymą dėl Europos vežimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo 2008 m. ir atkreipia dėmesį į kelete ankstesnių nuomonių pateiktas konkrečias pastabas (7).

5.4.2

EESRK dar kartą primena savo rekomendaciją, kad ES turėtų toliau modernizuoti muitines ir užtikrinti, kad jos politikos kryptys dėl muitinių, saugios laivybos, apsaugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos kokybės būtų tinkamai koordinuojamos ir suderinamos ir nederėtų valdžios atsakomybės perkelti uostams.

5.4.3

EESRK remia vieno langelio principo vystymą ir iniciatyvas „elektroninės jūrų laivų eismo sistemos kūrimas“, „e-muitinė“ ir „e-kroviniai“ iniciatyvų įgyvendinimą. Kartu tiki, kad IRT grindžiami sprendimai turi būti ekonomiški, taip pat ir mažesniuose bei vidutiniuose uostuose.

5.4.4

Galiausiai, kalbant apie veiksmingumo didinimą, EESRK remia Komisijos siūlymą iki 2009 m. apibrėžti bendruosius Europos veiksnius, atsižvelgiant į komercinių duomenų slaptumą. Šiuos veiksnius, pagrįstus oro, trumpųjų atstumų laivybos ir bendro vežimo geležinkeliu srityse taikomais veiksniais, reikėtų parengti atsižvelgiant į atitinkamus su uostais susijusius aspektus, pavyzdžiui, uosto įrenginių darbo rezultatus, uostų ir bendrą veiklą vykdančių subjektų atokesnėje valstybės teritorijoje bendradarbiavimą.

5.5   Vienodos galimybės — aiškumas investuotojams, operatoriams ir naudotojams

5.5.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui dėl uosto administracijos vaidmens ir uostų valdymo sistemų skirtingumo Europoje. Pirmiausia pritariama nuostatai, kuria pripažįstama, kad svarbios uosto administracijos užduotys gali būti geriau įgyvendinamos, jeigu administracija nebus priklausoma, ypač finansiškai.

5.5.2

EESRK taip pat pritaria Komisijos teiginiui, skelbiančiam, kad 2008 m. ji priims valstybės pagalbos gaires. Atsižvelgdamas į tai, EESRK remiasi pagrindiniais valstybinio finansavimo uostams principais, kuriuos jis parengė 2007 m. balandžio 26 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva.

5.5.3

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija priėmė jo rekomendaciją, kad Direktyvoje 2006/111/EB nustatytos skaidrumo nuostatos būtų pradėtos taikyti visiems komerciniams uostams, neatsižvelgiant į metines tų uostų pajamas.

5.5.4

Nuomonėje savo iniciatyva EESRK rekomendavo gaires, kaip taikyti atrankos procedūras, pvz., paraiškas ar kitas priimtinas priemones, koncesijų sąlygas ir žemės nuomos sutartis, taip pat gaires dėl šių uosto tarnybų, kurios teikia viešąsias paslaugas, pvz., bendros saugos paslaugas uostuose, teisinio statuso.

5.5.5

Komisija patenkino šį prašymą pateikdama gaires savo uostams skirtos politikos komunikate dėl koncesijų ir techninių laivybos paslaugų. EESRK mano, kad Komisijos Sutarties nuostatų aiškinimas ir precedentų teisė abiejose srityse yra naudinga ir aiški. Tačiau EESRK pabrėžia, kad techninėms laivybos paslaugoms būdingas bendras ypatumas — jos visos susijusios su saugia laivyba ir todėl turėtų būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

5.5.6

Protinga koncesijų politika turi užtikrinti uosto vidaus konkurenciją, optimalią veiklą ir terminalų operatorių įsipareigojimus. EESRK rekomenduoja Komisijai reguliariai peržiūrėti pateiktas gaires dėl koncesijų, kad jos atitiktų pirmiau nurodytus tikslus ir turėtų pakankamai bendrų aspektų, kad uostų administracijoms būtų užtikrintos vienodos galimybės. Jos yra itin svarbios atsižvelgiant į krovinių pervežimo rinkoje tebevykstantį konsolidacijos procesą, kaip buvo minėta anksčiau.

5.5.7

EESRK pritaria Komisijos siūlymui padėti skleisti geriausios praktikos, susijusios su uosto mokesčių skaidrumu, pavyzdžius. EESRK tvirtai tiki, kad uosto mokesčiai turi būti nustatomi uosto vietos lygmeniu, kad optimaliai atitiktų uosto vartotojų reikalavimus ir uosto interesus apskritai.

5.5.8

Galiausiai EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija priėmė jo rekomendaciją imtis kaimyninių, ES nepriklausančių uostų nesąžiningos konkurencijos bylų. Panaudodama savo stojimo ir išorės ryšių politiką, Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų politikos nulemtiems iškraipymams, pvz., Turkijos embargo laivams su Kipro vėliava, Turkijos ir Graikijos problemoms Egėjo jūroje, Baltijos šalių ir Rusijos sienos kirtimo problemoms, panaikinti.

5.6   Struktūrinio uostų ir miestų dialogo mezgimas

5.6.1

EESRK pritaria Komisijos siekiui skatinti ir intensyvinti miestų ir jų uostų bendradarbiavimą. Uostų integravimas į miestus ir miesto gyvenimą, derinant su dideliu supratimu apie uosto veiklą, susidomėjimu ir piliečių pasididžiavimu, yra gyvybiškai svarbūs tvaraus uostų vystymosi aspektai. Šiuo atžvilgiu EESRK itin remia sinergiją su turizmu, poilsiu, paveldu ir kultūra apskritai.

5.6.2

EESRK taip pat pabrėžia, kad trūksta patikimų duomenų apie tiesioginį ir netiesioginį užimtumą ir Europos uostų papildomą naudą. Pavyzdžiui, jam atrodo, kad komunikate naudojami užimtumo duomenys gerokai neatitinka tikrosios padėties. Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti atitinkamą šios srities tyrimą.

5.6.3

Galiausiai, EESRK remia Komisijos ketinimą įvertinti saugumo priemonių poveikį ir parengti gaires, kaip tai būtų galima suderinti.

5.7   Darbas uostuose

5.7.1

EESRK pabrėžė būtinybę skatinti geras ir saugias darbo sąlygas ir aplinką, taip pat ir konstruktyvius darbo santykius uostuose. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija skiria nemažai dėmesio šiai temai komunikate dėl uostams skirtos politikos.

5.7.2

EESRK pakartoja savo požiūrį, kad operacijų veiksmingumas uostuose priklauso nuo patikimumo ir saugumo, o tai, nepaisant technologijų pažangos, labai priklauso nuo žmogiškojo veiksnio. Tokia nuostata paaiškina, kodėl uostuose reikia kvalifikuotos ir gerai parengtos darbo jėgos tiek sausumoje, tiek ir laivuose. EESRK rekomendavo, kad socialiniai partneriai vaidintų svarbų vaidmenį kuriant ir išsaugant šias sąlygas ir kad Europos lygmeniu Komisija turėtų remti savo indėlį palengvindama socialinį dialogą.

5.7.3

Todėl EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija nusprendė skatinti Europos socialinius partnerius sukurti uostuose Europos sektoriaus socialinio dialogo komitetą, kaip apibrėžta Komisijos sprendime 98/500/EB.

5.7.4

EESRK remia Komisijos ketinimą sukurti abipusiai pripažįstamą uosto darbuotojų mokymo sistemą, tačiau siūlo pirmiausia palyginti skirtingas uosto darbuotojų profesinės kvalifikacijos sistemas. Tai galima būtų padaryti taikant Europos socialinį dialogą.

5.7.5

Galiausiai EESRK pritaria Komisijai, kad nuostatų dėl uosto darbininkų saugos ir sveikatos (nesvarbu, ar tai Bendrijos nuostatos, ar Tarptautinės darbo organizacijos nustatytos taisyklės) įgyvendinimas turi būti atidžiai stebimas, o nelaimingų atsitikimų statistika gerinama. Tačiau EESRK taip pat ragina visais lygmenimis atitinkamuose forumuose imtis iniciatyvų tolesniam saugos ir sveikatos sąlygų gerinimui užtikrinti.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 407, 1998 12 28.

(2)  EESRK nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl patekimo į uosto paslaugų rinką COM(2001) 35 galutinis, OL C 48, 2001 2 21, p. 122 ir COM(2004) 654 galutinis, OL C 294, 2005 11 25, p. 25.

(3)  OL C 168, 2007 7 20, p. 57.

(4)  Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, vidutinė Hamburgo-Havro regiono uostų Europos konteinerių rinkos dalis nuo 61 proc. 1975 m. sumažėjo iki 48 proc. 2003 m., o Viduržemio regiono uostų rinkos dalis padvigubėjo — nuo 18 proc. 1975 m. iki 36 proc. 2003 m. Be to, uostų koncentracijos lygis Europoje konteinerių transporto atžvilgiu (matuojamas Gini koeficientu) nuo 1990 m. nuolat smuko, išskyrus patekimo į Europos rinką punktų, kur jis kilo. 2006 m. sparčiausiai augo (santykinai) vidutinio dydžio ir maži uostai įvairiuose Europos regionuose (Amsterdamas, Sinesas, Rauma, Konstanca, Kotka, Talinas, Brėmerhafenas, Zebriugė ir Gdynė) (šaltinis: Antverpeno transporto ir jūros administravimo institutas, Antverpeno universitetas). Tai labai skiriasi nuo padėties Jungtinėse Valstijose, kur per tą patį laikotarpį uostų koncentracijos lygis smarkiai pakilo. Šaltinis: Notteboom, T. (2007), Market report on the European seaport industry (Europos jūros uostų pramonės rinkos ataskaita), kuriame naudojami Eurostat ir atskirų uostų pateikti duomenys.

(5)  Žr. Nuomonės Bendros ES uostų politikos (OL C 168, 2007 7 20, p. 57) 4 dalį.

(6)  Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų (COM(2005) 667) ir pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančią Direktyvą 2000/60/EB (COM(2006) 397).

(7)  Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija COM(2006) 275 galutinis, OL C 168, 2007 7 20, p. 50.

Nuomonė savo iniciatyva dėl Bendros ES uostų politikos, OL C 168, 2007 7 20, p. 57.

Tiriamoji nuomonė dėl Jūros greitkelių logistikos grandinėje, OL C 151, 2008 6 17, p. 20.

Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programos vidurio laikotarpio apžvalgos COM(2003) 155 galutinis, COM(2006) 380 galutinis, OL C 168, 2007 7 20, p. 68.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/49


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Kelių transporto. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas

(2009/C 27/12)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsniu, 2007 m. lapkričio 20 d. nusprendė parengti papildomąją nuomonę dėl

Kelių transporto. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 5 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Eduardo Manuel Chagas (1). Jį pakeitė Brian Curtis.

446–ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 121 nariui balsavus už, 14 — prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK mano, kad į Direktyvos 2002/15/EB taikymo sritį turi būti įtraukti visi savarankiškai dirbantys vairuotojai (nuo 2009 m. kovo 23 d.), kaip numatyta šios direktyvos 2 straipsnio nuostatose.

1.2

Todėl būtina, kad valstybės narės tinkamai perkeltų minėtą direktyvą, visų pirma savarankiškai dirbančio vairuotojo apibrėžtį.

1.3

EESRK mano, kad šis įtraukimas yra būtinas siekiant skatinti kelių eismo saugumą, prisidėti prie sąžiningos konkurencijos bei pagerinti mobilių ir savarankiškai dirbančių darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma jų fizinę ir psichinę sveikatą. Suprantama, kad bendras administracinis darbas, apibrėžtas direktyvoje (3 straipsnio a-2 punktas), nėra įtrauktas į darbo laiko apibrėžimą.

1.4

EESRK manymu, Europos kelių transporto vidaus rinkoje būtina sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas, kurios atsiranda veiksmingai ir praktiškai taikant su nagrinėjamu sektoriumi susijusius socialinius teisės aktus. Taikant darbo laiką reglamentuojančius teisės aktus, mobilių ir savarankiškai dirbančių darbuotojų skirstymas į grupes sudaro palankias sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Todėl EESRK negali pritarti pasiūlymui į direktyvos taikymo sritį įtraukti tik „fiktyviai savarankiškai dirbančius“ vairuotojus.

1.5

Siekiant spręsti su šių vairuotojų įtraukimu susijusias galimas problemas, EESRK siūlo įvairiems transporto sistemos dalyviams dalytis atsakomybę pagal reglamentą dėl vairavimo ir poilsio trukmės.

1.6

EESRK pabrėžia, kad įvairių nacionalinių administracijos įstaigų bendradarbiavimo Europos lygiu skatinimas yra esminė sąlyga siekiant veiksmingai įgyvendinti direktyvą.

1.7

Komitetas mano, kad į direktyvos taikymo sritį įtraukiant savarankiškai dirbančius vairuotojus reikia užtikrinti, kad jie nebus apsunkinti nereikalinga administracinių užduočių našta.

2.   Įžanga

2.1

EESRK jau ne kartą nagrinėjo Europos saugaus eismo automobilių keliais politiką ir šioje srityje sukaupė daug patirties. Naujausioje nuomonėje savo iniciatyva „Europos saugaus eismo automobilių keliais politika ir profesionalūs vairuotojai. Saugios ir saugomos automobilių stovėjimo vietos“ (TEN/290) (2) Komitetas nagrinėjo labai svarbų su kelių infrastruktūra susijusį klausimą, t.y. poilsio vietų profesionaliems vairuotojams klausimą. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas yra kita svarbi tema, papildanti nuomonę dėl saugių ir saugomų automobilių stovėjimo vietų. Iki šiol Europos lygiu tinkamai nenagrinėti įvairūs ekonominiai, socialiniai ir saugumo aspektai. Parengti šią papildomąją nuomonę paskatino ir Europos Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmių (COM(2007) 266 galutinis).

2.2

Direktyvos 2002/15/EB tikslas — nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas. Direktyva įsigaliojo 2002 m. kovo 23 d. ir valstybėms narėms buvo suteiktas trejų metų laikotarpis, t. y. iki 2005 m. kovo 23 d., įgyvendinti mobiliems darbuotojams taikomas nuostatas. Remiantis direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, nuo 2009 m. kovo 23 d. ši direktyva taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams. Per šį laikotarpį Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, remiantis ataskaita, teisės akto pasiūlymą.

2.3

Galutiniame Europos Parlamento ir Tarybos susitarime dėl šios direktyvos, priimtame taikant taikinimo procedūrą, nuspręsta, kad per dvejus metus, ne vėliau kaip 2007 m. kovo 23 d., Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje bus narinėjamos direktyvos nuostatų netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmės kelių eismo saugumui, konkurencijos sąlygoms, sektoriaus struktūrai ir socialiniams aspektams. Ataskaitoje bus atsižvelgiama į transporto sektoriaus struktūros ir kelių transporto darbuotojų darbo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje.

2.4

Remdamasi šia ataskaita, Komisija pateiks pasiūlymą, kuriuo siekiama: a) nustatyti sąlygas, kaip į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti savarankiškai dirbančius vairuotojus, kurie dalyvauja kelių transporto veikloje tik savo valstybėje ir kuriems taikomi specifiniai apribojimai, arba b) šios direktyvos nuostatų netaikyti savarankiškai dirbantiems vairuotojams.

2.5

Be to, direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki 2007 m. kovo 23 d. Komisija, pateikdama kas dveji metai rengiamą ataskaitą dėl direktyvos nuostatų įgyvendinimo, įvertina nuostatų dėl naktinio darbo taikymo pasekmes.

3.   Komisijos ataskaita

3.1

Anot Komisijos, šioje ataskaitoje apžvelgiama valstybių narių pažanga įgyvendinant direktyvą, nagrinėjamos galimos direktyvos netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmės ir vertinamos direktyvos nuostatų dėl naktinio darbo taikymo pasekmės.

3.2

Pirmoji pateikta išvada — daugelis valstybių narių per joms skirtą pereinamąjį trejų metų laikotarpį nesugebėjo perkelti direktyvos į nacionalinę teisę. Todėl Komisija mano, kad pirmosios kas dveji metai rengiamos ataskaitos, kurią privalėjo pateikti 2007 m. kovo mėn., dar negali paskelbti.

3.3

Kalbėdama apie direktyvos nuostatų netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmes, Komisija priminė priežastis, dėl kurių ji pasiūlė pradėti jiems taikyti direktyvos nuostatas: reglamente dėl vairavimo ir poilsio trukmės vairuotojai neskirstomi į grupes; reikia vengti galimo sektoriaus susiskaidymo, galinčio paskatinti vairuotojus tapti „(fiktyviai) savarankiškai dirbančiais“ vairuotojais; siekti, kad sąžiningos konkurencijos, saugesnio kelių eismo ir geresnių darbo sąlygų tikslai būtų keliami visam kelių transporto sektoriui.

3.4

Remdamasi kviestųjų konsultantų parengtos ataskaitos išvadomis, Komisija pripažįsta, kad nuovargis ir jo pasekmės kelių eismo saugumui gali turėti neigiamos įtakos bet kokiam vairuotojui — ir savarankiškai dirbančiam, ir mobiliam darbuotojui. Be to, ataskaitoje patvirtinama, kad savarankiškai dirbantys vairuotojai dirba ilgiau nei mobilūs kelių transporto darbuotojai ir kad abi darbuotojų kategorijos dirba ilgiau nei kitų sektorių darbuotojai.

3.5

Nors išorės ataskaitoje ir pripažįstama, kad „darbo laiko trumpinimas neabejotinai galėtų padėti mažinti nuovargį“, tačiau taip pat daroma išvada, kad „dėl to gali būti patiriamas didesnis stresas, nes savarankiškai dirbantis vairuotojas stengsis daugiau nuveikti per trumpesnį laiką, kad išlaikytų rentabilumą, o dėl to nuovargis gali dar padidėti ir padaugėti avarijų“. Atrodo, kad Komisija pritaria šiai nuomonei.

3.6

Dėl konkurencijos sąlygų Komisija pritaria ataskaitoje pateiktoms išvadoms, pagal kurias direktyvos netaikymas savarankiškai dirbantiems asmenims paskatintų tolesnį susiskaidymą ir greičiausiai neturėtų didelio poveikio konkurencijai šiame sektoriuje. Tačiau, jei direktyva būtų taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams, padidėtų išlaidos ir sutrumpėtų darbo laikas, todėl savarankiškai dirbančių vairuotojų konkurencinis pranašumas krovinių vežimo keliais sektoriuje gerokai sumažėtų. Taigi, susidaro įspūdis, kad Komisija teikia pirmenybę nuostatai, kad direktyva būtų taikoma tik „fiktyviai“ savarankiškai dirbantiems vairuotojams.

3.7

Komisija taip pat mano, kad „nors toliau netaikyti direktyvos gali būti pageidaujama dėl ekonominių priežasčių, jos netaikymo ar taikymo socialinis poveikis mažiau akivaizdus. Jei direktyva nebus taikoma, nebūtinai sumažės sveikatos ir saugos problemų, o jei bus taikoma, savarankiškai dirbantiems asmenims gali kilti papildomų sunkumų, padidėti administracinio darbo krūvis, o pajamos — sumažėti“.

3.8

Apibendrindama Komisija teigia, kad direktyvos taikymas savarankiškai dirbantiems vairuotojams gali jiems sukelti didesnį emocinį sukrėtimą, finansinius sunkumus, gali būti sunku priversti jos laikytis, todėl taikymas gali būti neveiksmingas.

3.9

Kalbėdama apie direktyvos dėl naktinio darbo nuostatų pasekmių vertinimą Komisija daro išvadą, kad reikėtų išsamiau išnagrinėti taisyklių taikymo kontrolės aspektą.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Komitetas susipažino su Komisijos pateikta ataskaita dėl direktyvos dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmių.

4.2

Daugelio socialinių partnerių nuomone, direktyvos nuostatų netaikymas savarankiškai dirbantiems asmenims iškreipė konkurenciją kelių transporto sektoriuje, todėl Komitetas neseniai priimtoje nuomonėje dėl Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos (TEN 257, pranešėjas Rafael Barbadillo Lopez) (3) pateikė tokį reikalavimą:

„Taikant socialinius kelių transporto sektoriaus teisės aktus, reikia užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus nepaisant, ar jie samdomi darbuotojai, ar dirba savarankiškai, todėl kovo 11 d. Direktyvą 15/2002 dėl asmenų, kurie vykdo mobilią kelių transporto veiklą, darbo laiko nustatymo reikia nedelsiant pradėti taikyti savarankiškai dirbantiems asmenims nelaukiant numatyto pereinamojo laikotarpio, kadangi šia direktyva siekiama užtikrinti kelių eismo saugumą, išvengti konkurencijos iškreipimo ir sudaryti geresnes darbo sąlygas“ (4.3.1.2 punktas).

4.3

Šiuo požiūriu EESRK kyla rimtų abejonių dėl išvadų, kuriose kalbama apie kelių eismo saugumo aspektą, konkurencijos sąlygas ir socialinius aspektus. Visi šie aspektai išdėstomi tyrimo išvadose.

4.4

EESRK mano, kad norint skatinti kelių eismo saugumą reikia sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai ir pagerinti mobilių ir savarankiškai dirbančių darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma jų fizinę ir psichinę sveikatą, ir taikyti Direktyvos 2002/15/EB nuostatas savarankiškai dirbantiems vairuotojams.

4.5

Pernelyg ilgas darbo laikas yra viena pagrindinių vairuotojų nuovargio, taigi ir užmigimo prie vairo, priežasčių ir kelia pavojų kelių eismo saugumui. Sąžininga konkurencija atsiranda tuomet, kai didelės įmonės, atsakingos už visus su prekių paskirstymu ir vežimu susijusius aspektus, subrangovams taiko kainas, nustatomas laikantis su nagrinėjamu sektoriumi susijusių socialinių teisės aktų tiek mobilių, tiek savarankiškai dirbančių vairuotojų atžvilgiu.

4.6

Nežinia, ar Direktyvos 2002/15/EB nuostatų netaikymas savarankiškai dirbantiems vairuotojams nesukels jiems dar daugiau streso, kadangi, siekdami sumažinti kainas, užsakovai darys jiems spaudimą. Kad užtikrintų tokį pat pajamų lygį, jie turės dirbti ilgiau, o tai gali turėti neigiamos įtakos kelių eismo saugumui, vairuotojų sveikatai bei jau ir taip pažeidžiamai pusiausvyrai tarp profesinės veiklos ir šeiminio gyvenimo.

4.7

Tačiau, EESRK nuomone, kad Direktyvos 2002/15/EB nuostatos būtų taikomos savarankiškai dirbantiems vairuotojams, būtina, kad valstybės narės tinkamai perkeltų minėtą direktyvą, visų pirma savarankiškai dirbančio vairuotojo apibrėžtį.

4.8

Komisija, atlikdama Sutarties sergėtojos vaidmenį, turi stebėti, kad valstybės narės tinkamai perkeltų „savarankiškai dirbančio vairuotojo“ apibrėžtį, kokia ji pateikiama direktyvos 3 straipsnio e dalyje (4). Tinkamas perkėlimas yra svarbiausia sąlyga, kurią turi įvykdyti „fiktyviai savarankiškai dirbančių“ vairuotojų problemą norinčios spręsti valstybės narės.

4.9

Be to, kad direktyva būtų taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams, reikia atlikti vieną jos pakeitimą, susijusį su įvairių transporto sistemos dalyvių bendra atsakomybe. Reglamento dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (5) 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Ūkio subjektai, krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartimi sulygtas važiavimo trukmės planas atitiktų šio reglamento reikalavimus“. Ši bendra atsakomybė turi būti taikoma ir įgyvendinant darbo laiką reglamentuojančius teisės aktus. Tai leistų laikytis vienodo požiūrio mobilių ir savarankiškai dirbančių vairuotojų atžvilgiu. Kadangi pastarieji dirba pagal subrangos sutartis, jiems tenka atlaikyti spaudimą mažinti kainas dirbant ilgesnį darbo laiką. Tai padėtų išvengti nesąžiningos konkurencijos, tačiau tai nenaudinga mobiliems darbuotojams.

4.10

EESRK atrodo nepagrįstos tyrime pateiktos išvados dėl papildomos įtampos, kuri atsirastų taikant direktyvos nuostatas savarankiškai dirbantiems vairuotojams. Konsultantų naudota darbo laiko apibrėžtis yra neaiški. Iš tiesų, savarankiškai dirbantiems vairuotojams kils papildoma įtampa, jei tuo pačiu darbo laiku jie privalės atlikti administracinį darbą ir valdyti visas jų transporto operacijas — atlikti veiklą, kurios mobilūs darbuotojai neprivalo vykdyti. Jei savarankiškai dirbantys darbuotojai vykdo tokią pat veiklą, kaip ir mobilūs darbuotojai ir per tokį patį darbo laiką, sunku suprasti priežastis, kodėl savarankiškai dirbantys vairuotojai turėtų patirti daugiau įtampos. Suprantama, kad bendras administracinis darbas, apibrėžtas direktyvoje (3 straipsnio a-2 punktas), nėra įtrauktas į darbo laiko apibrėžimą.

4.11

Be to, jei darbo laikas trumpinamas siekiant mažinti nuovargį, tačiau patiriama daugiau įtampos, savarankiškai dirbantys vairuotojai verčiami rinktis vieną iš dviejų blogybių. EESRK mano, kad svarbiausi dalykai — kelių eismo saugumas ir nuovargis, kaip ilgų darbo valandų pasekmė, įskaitant vairavimą, gali būti kelių eismo (ne)saugumo priežastis neatsižvelgiant į tai, ar vairuotojas yra mobilus, ar savarankiškai dirbantis.

4.12

Beje, tyrime užmiršta paminėti — o Komisija šiems argumentams pritaria — kad vairuotojų įtampa gali išlikti ir didėti, net jeigu jiems nebus taikomos direktyvos nuostatos, kadangi užsakovai nepraleis progos pasinaudoti šia galimybe daryti spaudimą dar labiau sumažinti kainas.

4.13

Komisija pabrėžia, kad Taryba nesutiko, kad koks nors sistemingų patikrinimų reikalavimas būtų taikomas darbo laiko taisyklėms. EESRK, kaip ir Komisija, dėl to apgailestauja, tačiau neketina dėl to atsisakyti taikyti teisės aktų savarankiškai dirbantiems vairuotojams. Tai, kad savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laiką sunku kontroliuoti, dar nereiškia, kad nereikėtų to daryti. Dėl šios priežasties įvairių transporto sistemos dalyvių bendra atsakomybė taikant teisės aktus galėtų būti svarbus aspektas. Paaiškėjus, kad, remianis įvairių transporto sistemos dalyvių sudarytomis sutartimis, neįmanoma taikyti 48 darbo valandų per savaitę vidurkio, atsirastų galimybė apsaugoti savarankiškai dirbančius vairuotojus nuo pernelyg ilgos vairavimo ir darbo trukmės.

4.14

EESRK manymu, Europos kelių transporto vidaus rinkoje būtina sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas, kurios atsiranda veiksmingai ir praktiškai taikant su nagrinėjamu sektoriumi susijusius socialinius teisės aktus. Taikant darbo laiką reglamentuojančius teisės aktus, mobiliųjų ir savarankiškai dirbančių vairuotojų skirstymas į grupes sudaro palankias sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Todėl EESRK negali pritarti pasiūlymui į direktyvos taikymo sritį įtraukti tik „fiktyviai savarankiškai dirbančius“ vairuotojus.

4.15

Be to, EESRK nori atkreipti dėmesį, kad daugelis valstybių narių, turinčių kitokias kelių transporto operatorių rinkos struktūras, pavyzdžiui, Estija (kur mažai savarankiškai dirbančių) ir Slovakija (kur yra apie 70 proc. savarankiškai dirbančių vairuotojų) pritarė, kad savarankiškai dirbantys vairuotojai būtų įtraukti į Direktyvos 2002/15/EB taikymo sritį. Nors šiuo metu jau yra tokia padėtis, EESRK sunku suprasti, kas verčia Komisiją bet kokia kaina siekti, kad dėl neaiškių priežasčių Direktyva 2002/15/EB nebūtų taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams.

4.16

Teisingai Komisijos pateikiama „socialinių aspektų“ apibrėžtis apima mobilių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių vairuotojų ne tik sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, bet ir atlyginimą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

4.17

Anot Komisijos, „atsiranda galimybė geriau kontroliuoti savo darbą ir gauti didesnes pajamas, tačiau tokiam verslui, kad jis būtų pelningas, reikia skirti daugiau laiko ir energijos“.

4.18

EESRK primena, kad savarankiškai dirbančių darbuotojų darbo laiko apibrėžtis yra neaiški ir (arba) ja remiantis bendro administracinio pobūdžio darbas nelaikomas darbo laiko dalimi. Tokiu atveju EESRK nesupranta, kodėl dėl didesnių savarankiškai dirbančių vairuotojų pajamų jiems nereikėtų taikyti direktyvos dėl darbo laiko trukmės.

4.19

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įvairių nacionalinių administracijos įstaigų bendradarbiavimo Europos lygiu skatinimas yra esminė sąlyga siekiant veiksmingai įgyvendinti direktyvą.

4.20

Komitetas mano, kad į direktyvos taikymo sritį įtraukiant savarankiškai dirbančius vairuotojus reikia užtikrinti, kad jie nebus apsunkinti nereikalinga administracinių užduočių našta.

4.21

Prieš pateikdama teisės akto pasiūlymą, Komisija nori atlikti dar vieną išsamesnį poveikio vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į naujus aspektus, pavyzdžiui, naują reglamentą dėl vairavimo ir poilsio trukmės. Be to, šiame poveikio vertinime Komisija ketina ir toliau netaikyti sektoriaus taisyklių dėl darbo laiko tikrai savarankiškai dirbantiems vairuotojams. EESRK nėra įsitikinęs dėl dar vieno poveikio tyrimo tikslingumo.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Narys atsistatydino.

(2)  OL C 175, 2007 7 27, p. 88–90.

(3)  OL C 161, 2007 7 13, p. 89.

(4)  3 straipsnio e dalis „savarankiškai dirbantis vairuotojas“ — tai bet kuris asmuo, kurio pagrindinis užsiėmimas — vežti keleivius arba krovinius samdos pagrindais arba už atlygį, kaip apibrėžta Bendrijos teisės aktuose, pagal Bendrijos licencijas arba bet kurį kitą verslo leidimą vykdyti pirmiau minėtą vežimą, kuris turi teisę dirbti savarankiškai ir nėra susietas su darbdaviu pagal darbo sutartį arba bet kokį kitą darbo hierarchinį santykį, kuris gali laisvai organizuoti atitinkamą darbinę veiklą, o jo pajamos tiesiogiai priklauso nuo gauto pelno, ir kuris turi laisvę individualiai arba bendradarbiaudamas su savarankiškai dirbančiais vairuotojais užmegzti komercinius ryšius su atskirais klientais.

Šioje direktyvoje šių kriterijų neatitinkantiems vairuotojams taikomostos pačios pareigos ir jie gali naudotis tomis pačiomis teisėmis, kurias mobiliems darbuotojams numato ši direktyva.

(5)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/53


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui — Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET PLANAS) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“

COM(2007) 723 galutinis

(2009/C 27/13)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. lapkričio 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui — Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET PLANAS) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 5 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Josef Zbořil.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (2008 m. liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 127 nariams balsavus už ir 5 — susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Komisijos komunikatą bei papildomus darbo dokumentus ir pritaria juose pateiktai dabartinės energetikos technologijų padėties analizei bei apibūdinimui. Nesukūrus gerai išnagrinėtos energetikos technologijų plėtros strategijos, sunku kalbėti apie klimato kaitos mažinimą. Todėl EESRK pritaria, kad būtų priimtas SET planas.

1.2

Komunikate tiek materialiniu, tiek ir socialiniu bei aplinkos tvarumo požiūriu aiškiai pabrėžiamas pagrindinis energetikos politikos elementas — energijos tiekimo patikimumas. Energijos tiekimo patikimumas susijęs ne tik su galimybe gauti energetikos išteklių, tačiau ir galimybe gauti jų visuomenei priimtina kaina.

1.3

Savo komunikate, kalbėdama apie pastangas, kurios turi padėti sumažinti klimato kaitos mąstą, Komisija didžiausią dėmesį skiria energetinių technologijų plėtrai; beje, ši pozicija atitinka tryliktosios Konvencijos šalių konferencijos (COP 13), kuri įvyko 2007 m. gruodžio mėn. Balyje, išvadas (1).

1.4

Komisijos komunikate pagrįstai pabrėžiamas laiko veiksnys, kuriam tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant siūlomą strategiją (SET planą), jei ES pasiekti tikslo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir įvykdyti 2007 m. kovo mėnesį prisiimtus įsipareigojimus.

1.5

Siekdama pagreitinti naujausių energetikos technologijų kūrimą ir paskatinti jų naudojimą, ES privalo turėti daugiau tikslinių ir veiksmingų mechanizmų, kuriuos pasitelkus būtų galima pasinaudoti valstybės pagalbos, pramonės, universitetų bei mokslinių tyrimų potencialu ir kurie leistų paskatinti abipusę sinergiją. Ir tarptautiniu lygmeniu reikia vykdyti glaudų bendradarbiavimą ir taikyti priemones, kurios leistų išvengti mokslinių tyrimų veiklos fragmentacijos.

1.6

EESRK visiškai pritaria Komisijos komunikate išdėstytam požiūriui, kad būtina sutelkti ne tik finansinius, bet visų pirma žmogiškuosius išteklius keturiais lygmenimis: privačiame sektoriuje bei nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu. EESRK pabrėžia, kad viena iš svarbiausių sąlygų siekiant sutelkti žmogiškuosius išteklius yra užtikrinti bendrą ir tinkamą paramą moksliniam ir techniniam mokymui.

1.7

Strateginiame plane turėtų būti ne tik nustatyti prioritetai ES lygiu, bet ir valstybių narių lygiu apibrėžti konkretūs tikslai atsižvelgiant į jų pajėgumus ir sukauptą patirtį, numatytas pakankamų finansinių išteklių skyrimas iš biudžetų (nacionalinių ir Europos Sąjungos), kuo geriau pasinaudojama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumais, įtrauktas privatus sektorius, kuris būtų pakankamai skatinamas energetikos rinkos tendencijų, bei numatytos kitos teisinės ir mokestinės priemonės.

1.8

EESRK pabrėžia, kad, kalbant apie klimato kaitos padarinių ribojimą, priemonė, kuri, be jokios abejonės, yra svarbiausia, t. y. energetikos technologijų plėtros ir įgyvendinimo strategija, nebūtų nustumta į antrąjį planą kitų temų, kurios, objektyviai vertinant, privalo tapti būtinu ir skatinančiu pagrindu šiam plėtros procesui remti (kalbama apie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, paramą atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimui, trečiąjį energetikos paketą ir t. t.). Tik konkreti technologijų pažanga, leidžianti sukurti veiksmingesnes, tiek visų energijos formų gamybos, tiek ir jų naudojimo požiūriu, technologijas, gali padėti veiksmingai sumažinti šiltnamio dujų emisiją.

1.9

Labai svarbi faktinė dabartinės padėties, kuri yra visiškai nepatenkinama, analizė rodo, kad esama organizavimo bei valdymo problemų, kurios turėtų kelti visuomenei didžiausią susirūpinimą, kaip ir techniniai bei moksliniai iššūkiai.

1.10

Bendrijos lygmeniu rekomenduojama atsigręžti į technologijas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, į aplinkai nekenkiančius šilumos gamybos būdus ir į naujausias energijos perdavimo bei kaupimo infrastruktūras ir jiems suteikti tinkamą paramą. Ekonominiu požiūriu kai kurios atsinaujinančių energijos šaltinių rūšys yra labai brangios ir išliks tokios ilgą laiką. Galutinio vartojimo etape nedaug energijos suvartojančios technologijos, švarios technologijos, naudojančios iškastinį kurą arba atominę energiją, pagrįstą branduolio dalijimosi ir sintezės principais, taip pat branduolinių atliekų saugojimu, nepakankamai įvertinamos. Komitetas pritaria, jog būtina atsižvelgti į tai, kad daugelis šalių yra priklausomos nuo iškastinio kuro bei atominės energetikos ir kad padėtis artimiausiu metu nesikeis.

1.11

EESRK mano, kad į šį procesą būtina labai plačiai įtraukti ir privatų sektorių. ES ir nacionalinės vyriausybės turi sukurti tam palankias sąlygas ne tik apibrėždamos energetikos politikos principus, prioritetus bei tikslus, bet ir sukurdamos jiems įgyvendinti būtinas priemones.

1.12

Pagrindinis uždavinys — nustatant visų energijos šaltinių kainas, įvesti energetikos sektoriuje rinkos taisykles tinkamai atsižvelgiant į išorės veiksnius, įskaitant socialines sąnaudas. ES ir valstybės narės tikriausiai privalės sukurti teisines ir mokestines sąlygas, kurios leistų veiksmingiau susieti valstybės ir privačius finansinius išteklius, skirtus moksliniams tyrimams bei energetikos plėtojimui.

1.13

Realios gamtinės sąlygos bei fizinė galimybė prieiti prie energijos šaltinių turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant atsinaujinančių energijos šaltinių tinkamumą eksploatuoti kiekvienoje valstybėje narėje ir juos įtraukiant į energetikos technologijų plėtros programas.

1.14

Šiuolaikinių energetikos technologijų, skirtų plačiajai visuomenei, augimas turi paskatinti tvarią plėtrą. Strateginis mokslinių tyrimų ir energetikos plėtros koordinavimas, apimantis prioritetus (tiek kalbant apie turinį, tiek ir apie terminus), į kuriuos turi būti atsižvelgiama Bendrijos ir nacionaliniu lygiu ir kuriems turi būti sukurti būtini veikimo mechanizmai, pavyzdžiui, informacijos srautų valdymo ir kontrolės sistemos, galės veiksmingai prisidėti prie šioje srityje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.

1.15

Kalbant apie bendradarbiavimo stiprinimą už Europos Sąjungos ribų mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su naujomis energetikos technologijomis, srityje, reikia pasakyti, kad prieš sudarant naujus susitarimus būtina optimaliai pasinaudoti esamomis institucijomis, sutartimis ir susitarimais, visų pirma tais, kurių veiksmingumu įsitikinta.

1.16

SET planas yra Europos Sąjungos ekonomikos, susijusios su technologijų, skirtų klimato kaitos poveikiui sušvelninti mažinant šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., o vėliau — iki 2050 m., plėtojimu ir pritaikymu, pamatinė strateginė gairė.

2.   Įvadas

2.1

Komisija 2007 m. lapkričio 22 d. paskelbė pasiūlymą dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET planas) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“ (COM(2007) 723), taip pat ir šiuos darbo dokumentus: „Išsami poveikio vertinimo analizė“ SEC(2007) 1508, „Poveikio vertinimo ataskaita“ SEC(2007) 1509, „Technologijų žemėlapis“ SEC(2007) 1510 ir „Pajėgumų žemėlapis“ SEC(2007) 1511. Šiuose dokumentuose apibendrinami galimi sprendimai ir priemonės, kurių būtina imtis norint pasiekti SET plano tikslus. Pirmiau nurodytuose dokumentuose raginama glaudžiau ir koordinuočiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir plėtros srityse visais lygiais (2).

2.2

Kalbama apie vienos iš pagrindinių ar net pagrindinės srities strateginę gairę, kuria siekiama apriboti klimato kaitos padarinius mažinant šiltnamio dujų emisiją. Kalbant konkrečiau, ES iki 2020 metų turės sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 ar net 30 proc., jei tarptautinė bendruomenė planetos mastu prisidės prie šios ES iniciatyvos. Šiuos pagrindinius kovos su klimato kaita tikslus bei pagrindines politines iniciatyvos „Europos energetikos politika“ gaires Taryba nustatė 2007 m. kovo 9 d.

2.3

Energetikos technologijų srityje būtina pasiekti labai didelę pažangą siekiant priimtiname lygyje stabilizuoti anglies dioksido koncentraciją. Net nereikia kelti klausimo dėl technologinių naujovių tikslingumo — jų poreikis akivaizdus. Tačiau būtina išsiaiškinti, koks dėmesys politikoje turėtų būti skiriamas šių naujovių skatinimui (3). Būtų labai neapdairu apsiriboti jau sukurtomis technologijomis. Tinkamai parengtas ir įgyvendinamas SET planas yra labai svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti taršos mažinimo tikslus.

3.   Komisijos dokumentai

3.1

Europa jau šiandien turi imtis veiksmų sutelkdama jėgas, kad užtikrintų patikimą apsirūpinimą tvaria ir konkurencinga energija. Technologijų panaudojimas yra esminė sąlyga siekiant 2007 m. kovo 9 d. Tarybos nustatytų Europos energetikos politikos tikslų. Norint užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, būtina mažinti švarios energijos sąnaudas ir pertvarkyti ES pramonę atsižvelgiant į sparčiai besiplečiantį technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, sektorių. Ateityje, norint pasiekti aukštą tikslą — iki 2050 m. 60–80 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio dujų kiekį, būtina paspartinti mokslinių tyrimų pažangą siekiant sukurti naujos kartos technologijas.

3.2

Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ir jomis pagrįstas prognozes galima daryti išvadą, kad mums nepavyksta imtis reikiamų priemonių, kad būtų pasiekti mūsų energetikos politikos tikslai. Lengvas priėjimas prie išteklių padarė mus priklausomus nuo iškastinio kuro, taip pat neskatino domėtis naujovėmis ir investuoti į naujas energetikos technologijas. Nuo devintojo dešimtmečio Europos Sąjungoje nuolatos mažėjo moksliniams energetikos gamybos tyrimams skiriamos privačios ir valstybės lėšos. Tai lėmė nepakankamas investicijas į energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Jeigu šiandien ES vyriausybės investuotų tiek pat lėšų, kiek buvo investuojama devintajame dešimtmetyje, visos lėšos, kurias energetikos technologijų plėtrai skirtų ES valstybinis sektorius, sudarytų keturis kartus didesnę sumą nei investuojama šiandien, t. y. maždaug 2,5 milijardo eurų per metus.

3.3

Naujų energetikos technologijų skverbimasis į rinką yra pernelyg stabdomas dėl paties energetikos produkcijos pobūdžio. Inovacijoms nepalankią aplinką dar labiau sustiprina teisinės ir administracinės kliūtys. Tokiomis sąlygomis valstybės pagalba remiant inovacijas energetikos sektoriuje yra būtina ir pagrįsta.

3.4

Pagrindiniai pasaulio rinkos dalyviai — Jungtinės Valstijos ir Japonija, o pastaruoju metu ir sparčiai augančios ekonomikos valstybės, t. y. Kinija, Indija ir Brazilija — šioje srityje susiduria su tokiais pačiais sunkumais ir deda vis didesnes pastangas kurdamos ir pateikdamos į rinką naujas energetikos technologijas. Šių valstybių rinkų dydis, investavimo galimybės ir tyrimų pajėgumai šiuo požiūriu gerokai pranoksta daugelio valstybių narių galimybes. Minėtą atotrūkį dar labiau didina susiskaldymas, įvairios įgyvendinamos nesuderintos strategijos ir nepakankami pajėgumai, t. y. esminiai ES tyrimų bazės požymiai. Vis dėlto, jei atsiliksime dalyvaudami kaskart vis intensyvesnėse pasaulinėse lenktynėse, kurios vyksta siekiant laimėti technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, rinkas, gali nutikti taip, kad savo tikslų sieksime naudodamiesi importuotomis technologijomis ir kartu prarasime dideles komercines ES verslo galimybes.

3.5

Ekonomikos perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos užtruks dešimtmečius ir turės įtakos visiems ekonomikos sektoriams, tačiau negalime delsti. Per ateinančius dešimt ar penkiolika metų priimti sprendimai turės didelės įtakos energetiniam patikimumui, klimato kaitai, augimui ir užimtumui Europoje.

3.6

Visų pirma privalome laipsniškai pakeisti energijos konversijos, tiekimo ir galutinio vartojimo veiksmingumą. Turimos technologijų galimybės transporte, statyboje ir pramonėje turi būti paverstos verslo galimybėmis. Turime išnaudoti visas informacijos ir komunikacijos technologijų galimybes, diegti organizacines naujoves bei vykdyti valstybinę politiką ir naudoti rinkos priemones (4), kad užtikrintume paklausos valdymą ir paskatintume naujų rinkų kūrimą.

3.7

Savo jau paskelbtuose dokumentuose Komisija nurodo, kad daug technologijų, padėsiančių pasiekti 2020 m. nustatytus tikslus, jau šiandien sukurtos ar baigiamos kurti. Tačiau netgi ir laikantis optimistiško požiūrio, būtų sunku paneigti, kad visų pirma svarbu laiku įdiegti turimas technologijas ir kad apskritai technologijos, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, vis dar gana brangios ir joms būna sunku pateikti į rinką. Todėl veiklą reikia vykdyti dviem kryptimis: skirti daugiau lėšų moksliniams sąnaudų mažinimo tyrimams ir našumui padidinti; taikyti veiksmingas paramos priemones, kad būtų kuriamos verslo galimybės, remti rinkos plėtrą ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, užkertančias kelią inovacijoms ir trukdančioms diegti į rinką veiksmingas technologijas ir tas technologijas, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų.

Kad būtų įgyvendinti 2050 m. nustatyti praktiniai tikslai įdiegti technologijas, kurias naudojant neišmetama CO2 dujų, pasitelkę svarbius mokslinių tyrimų pasiekimus, turime sukurti naujos kartos tokio pobūdžio technologijas. Net jei kai kurios iš jų iki 2020 m. neturės didesnės įtakos, svarbu, kad imtumėmės ryžtingesnių veiksmų užtikrinti, kad tos technologijos kuo greičiau būtų pradėtos taikyti.

3.8

Per pastaruosius metus taikytos priemonės galėtų būti būsimų ES veiksmų pagrindu: i) Europos technologijų platformų kūrimas; ii) Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA–Net) priemonės panaudojimas skatinant valstybes nares pradėti kurti bendrą mokslinių tyrimų programą; iii) mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas specifinėse srityse pasitelkiant kompetencijos tinklus. SET plano priemonės sutelks, suintensyvins ir suderins bendras mokslinių tyrimų pastangas Europoje siekiant, kad Europos technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, naujovės būtų diegiamos sparčiau. Įgyvendinus SET planą turi būti pasiekti šie rezultatai: i) naujas jungtinis strateginis planavimas, ii) veiksmingesnis įgyvendinimas, iii) išteklių pagausinimas ir iv) naujas tobulesnis tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas.

3.9

Siekiant nauju būdu organizuoti veiklą Bendrijos lygiu, reikia taikyti integralias, dinamiškas ir lanksčias šio proceso valdymo priemones, nustatančias prioritetines sritis ir siūlančias veiksmus — naujus strateginio planavimo metodus. Suinteresuoti subjektai turi pradėti keistis informacija, sistemingiau priimti sprendimus ir, siekdami iškeltų tikslų, savo veiksmus planuoti ir juos vykdyti kartu su ES bei laikydamiesi bendradarbiavimo nuostatų. Siekdama valdyti SET plano įgyvendinimą ir pagerinti nacionalinių, Europos ir tarptautinių pastangų derinimą, Komisija 2008 m. įsteigs Iniciatyvinę strateginių energetikos technologijų grupę. Pirmąjį 2009 m. pusmetį Komisija surengs aukščiausio lygio Europos energetikos technologijų konferenciją.

3.10

Kad Iniciatyvinė grupė sugebėtų vykdyti veiksmingą strateginį planavimą, reikia reguliarios ir patikimos informacijos bei duomenų. Komisija įsteigs, tobulins ir išlaikys prieinamą informacijos ir žinių valdymo sistemą. Į tą sistemą bus įtrauktas „technologijų žemėlapis“ bei „pajėgumų žemėlapis“, kuriuos parengs Komisijos Jungtinis tyrimų centras (5).

3.11

Kad būtų paspartinti technologijų kūrimo ir pateikimo į rinką procesai, turime sukurti specialius ir patikimus mechanizmus, kurie galėtų mobilizuoti valdžios institucijų, Europos pramonės ir tyrėjų pajėgumus. Šie mechanizmai įgaus tokias formas: i) Europos pramonės iniciatyvos; ii) Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga; iii) būsimi transeuropiniai energetikos tinklai ir sistemos.

3.12

Daugiau dėmesio skiriant skirtingoms finansavimo sistemoms ir jų derinimui bei ištekliams, būtų užtikrinamas tinkamesnis investavimas, tikslingiau vystomi pajėgumai ir garantuojamas skirtingų kūrimo etapų technologijų finansavimas. Reikia spręsti šiuos du uždavinius: moksliniams tyrimams ir susijusiai infrastruktūrai, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir technologijų pateikimo į rinką projektams sukaupti papildomų finansinių išteklių; užtikrinti, kad švietimo bei mokymo sistema būtų tinkama parengti reikiamų nustatytos kokybės žmogiškųjų išteklių, be kurių neįmanoma pasinaudoti visomis technologijų galimybėmis, kurios bus sukurtos vykdant Europos energetikos politiką.

3.13

Komisija 2008 m. pabaigoje numačiusi pateikti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo. Valstybių narių veikla žmogiškiesiems ištekliams rengti turėtų būti tinkamiau derinama, kad padidėtų tų išteklių judumas sektoriuje.

3.14

SET plane siūlomos priemonės turėtų padėti stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo strategiją. Taip pat turime užtikrinti, kad tarptautiniuose forumuose ES pateiktų bendrą valstybių narių nuomonę, kad būtų galima nuosekliau ir veiksmingiau pasinaudoti partneryste.

3.15

Šiandien energetikos technologijų naujovės kuriamos ir diegiamos vykdant nacionalines programas ir iniciatyvas, kai nacionaliniais ištekliais naudojamasi tam, kad būtų pasiekti nacionaliniai tikslai ir įvykdytos nacionalinės užduotys. Šis veiklos modelis tiko jau praėjusiam pigios energijos ir išmetamų CO2 dujų neribojimo laikotarpiui. Kad pasaulinis energetikos sektorius būtų iš esmės pertvarkytas, o tai reikia padaryti XXI amžiuje, būtina nauja politika.

4.   Bendros pastabos

4.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą bei papildomus darbo dokumentus ir pritaria juose pateiktai dabartinės energetikos technologijų padėties analizei bei apibūdinimui. Reagavimas į riziką, kurią planetai kelia klimato kaita, bei tolesnis išsivysčiusių pramonės valstybių didelio energijos suvartojimo problemos sprendimas ir besivystančių šalių nuolat didėjančio energijos poreikio tenkinimas yra pagrindiniai tarptautiniai iššūkiai. Jei nebus parengta išsami strategija ir nebus naudojamos energiją labiau tausojančios ir veiksmingesnės technologijos, planams sumažinti klimato kaitos padarinius iškils rimtas pavojus.

4.2

Komunikate taip pat aiškiai sustiprinamas pagrindinis energetikos politikos elementas — energijos tiekimo patikimumas — tiek materialiniu, tiek ir socialiniu bei aplinkos tvarumo požiūriu. Energijos tiekimo patikimumas reiškia ne tik galimybę gauti energetikos išteklių, tačiau ir galimybę gauti jų visuomenei priimtina kaina.

4.3

Savo komunikate, kalbėdama apie pastangas, kurios turi padėti sumažinti klimato kaitos mąstą, Komisija pagrįstai didžiausią dėmesį skiria energetinių technologijų plėtrai; beje, ši pozicija atitinka tryliktosios Konvencijos šalių konferencijos (COP 13), kuri įvyko 2007 m. gruodžio mėn. Balyje, išvadas (6). Dabartinis ir ateities tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje taip pat turėtų tapti prioritetu ES, kadangi jis atveria Europos ekonomikai galimybes tinkamai užtikrinti technologijų sklaidą.

4.4

Komisijos komunikate pagrįstai pabrėžiamas laiko veiksnys, kuriam tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant siūlomą strategiją (SET planą), jei ES nori iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir įvykdyti 2007 m. kovo mėnesį prisiimtus įsipareigojimus. Nepaspartinus pagrindinių strateginių gairių, susijusių su technologijų vystymusi, organizavimo proceso (palyginti su Jungtinių Valstijų ir Japonijos pagrindinėmis mokslinių tyrimų ir plėtros strateginėmis gairėmis), bus praktiškai neįmanoma veiksmingai sutelkti jėgas bei reikiamas priemones siekiant tinkamai įvykdyti pirmąjį etapą iki 2020 m., ir dar sunkiau bus įgyvendinti antrąjį etapą iki 2050 metų.

4.5

Siekdama pagreitinti naujausių energetikos technologijų plėtrą ir paskatinti jų naudojimą, ES privalo turėti daugiau tikslinių ir veiksmingų mechanizmų, kuriuos pasitelkus būtų išnaudojamas valstybės pagalbos, pramonės, universitetų bei mokslinių tyrimų potencialas ir kurie leistų sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą. Energetikos srityje Europa turi nacionaliniu lygiu labai pajėgių mokslinių tyrimų institutų bei puikių mokslininkų grupių universitetuose bei specializuotuose centruose. Jų darbas, deja, nėra koordinuojamas, o visos panašios priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, buvo nepakankamos. Pagrindinis siūlomo plano sėkmės garantas yra optimalus šio potencialo panaudojimas. Glaudus bendradarbiavimas turėtų vykti ir tarptautiniu lygiu.

4.6

EESRK pritaria Komisijos komunikate išdėstytam požiūriui, kad būtina sutelkti ne tik finansinius, bet visų pirma žmogiškuosius išteklius keturiais lygiais: privačiame sektoriuje bei nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu. Iki šiol kliūtis skirti finansinių išteklių sudarydavo prioritetų klausimas bei procedūros ilgumas. SET plano projektas turi paskatinti pokyčius šioje srityje bei pagreitinti sprendimų priėmimo procesą. Žmogiškųjų išteklių sutelkimas, patenkantis į ilgosios trukmės laikotarpio planus, yra numatytas ir Lisabonos strategijoje; nepaisant to, dedamos pastangos rasti išteklių, būtinų norint įgyvendinti siūlomą strategiją, yra nepakankamos ir pernelyg vangios. Pirmoji būtina sąlyga siekiant sutelkti žmogiškuosius išteklius yra užtikrinti bendrą tinkamą paramą moksliniam ir techniniam mokymui.

4.7

Komitetas konstatuoja, kad būtina rasti bendrą sutarimą dėl energetikos politikos koncepcijų, prioritetų ir tikslų, taip pat dėl energetikos technologijų strateginio plano.

4.8

EESRK pabrėžia, kad, kalbant apie klimato kaitos padarinių ribojimą, priemonė, kuri, be jokios abejonės, yra svarbiausia, t. y. energetikos technologijų plėtros ir įgyvendinimo strategija, nebūtų nustumta į antrąjį planą kitų temų, kurios, objektyviai vertinant, privalo tapti svarbiu pagrindu šiam plėtros procesui remti (kalbama apie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, paramą atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimui, trečiąjį energetikos paketą ir t. t.). Tik konkreti technologijų pažanga, leisianti sukurti veiksmingesnes, tiek visų energijos formų gamybos, tiek ir jų naudojimo požiūriu, technologijas, gali padėti veiksmingai sumažinti šiltnamio dujų emisiją. Be to, technologijų kūrimo finansavimas galėtų būti vykdomas panaudojant lėšas, gautas pagal Bendrijos šiltnamio dujų emisijos leidimų prekybos sistemą rengiamuose apyvartinių taršos leidimų aukcionuose, tačiau su sąlyga, kad bus pateiktas pasiūlymas dėl šios procedūros įvedimo. Tačiau negalima apsiriboti šiuo finansavimo šaltiniu, ypač turint omenyje tai, kad juo iš tiesų pasinaudoti bus galima tik nuo 2013 m.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Naudinga ir objektyvi dabartinės padėties, kuri visiškai netenkina, analizė pagrįstai pabrėžia organizavimo bei valdymo problemas, turinčias kelti visuomenei didžiausią susirūpinimą, kaip ir techniniai ir moksliniai iššūkiai.

5.2

ES dokumentai grindžiami principu, kad egzistuoja daug energetikos technologijų, galinčių daryti didelę įtaką energijos srities pažangai bei prisidėti prie šioje srityje nustatytų tikslų. Dėl jų gausos tik vienas tinkamas paketas gali leisti pasiekti rezultatų. Neatlikus išsamios analizės negalima tikėtis, kad ši kryptis bus perspektyvi. Vis dėlto mažiau palankius variantus reikėtų atmesti kuo ankstesniame šio proceso etape, kad nebūtų veltui eikvojami ištekliai. Patvirtinus strategines gaires, kiekvienai valstybei, galbūt netgi regionui, turėtų būti suteikta galimybė nustatyti savo prioritetus atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis, įgyvendinimo pajėgumus ir sukauptą patirtį.

5.3

Bendrijos lygiu dokumentuose, susijusiuose su šiuo klausimu, rekomenduojama atsigręžti į technologijas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, į aplinkai nekenkiančius šilumos gamybos būdus (įskaitant ir šilumą, skirtą elektros gamybai) ir į naujausias energijos transportavimo bei kaupimo infrastruktūras. EESRK pritaria šiems prioritetams. Deramą dėmesį reikia skirti švarioms technologijoms, naudojančioms iškastinį kurą, kuris ir ateityje dar ilgą laiką bus pagrindiniu pirminės energijos šaltiniu, kartu neužmirštant technologijų, naudojančių atominę energiją pasitelkiant dalijimosi arba sintezės principus bei branduolinių atliekų saugojimą; jos ir toliau turi būti laikomos ES mokslinių tyrimų ir plėtros sudedamąja dalimi.

5.4

EESRK pritaria minčiai, kad kol kas energijos rinka aiškiai neinformuoja energetikos politikos formuotojų, vyriausybių ir privačių investuotojų apie tai, kad turi būti skubiai taikomos naujosios energetikos technologijos, kadangi įvairių energijos išteklių bei kuro kainos nepakankamai atspindi bendrą išorės veiksnių, įskaitant socialines sąnaudas, poveikį. Būtent dėl šios priežasties Bendrijos lygiu iki šiol dar nepasiektas susitarimas dėl prioritetų energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, taip pat dėl finansinių išteklių bei kitų šiems prioritetams remti būtinų priemonių.

5.5

EESRK mano, kad strateginiame plane reikia ne tik nustatyti prioritetus ES lygiu, bet ir greitai ir koordinuotai apibrėžti konkrečius tikslus valstybių narių lygiu, numatyti pakankamų finansinių išteklių skyrimą iš biudžetų (nacionalinių ir Europos Sąjungos), kuo geriau išnaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, įtraukti privatų sektorių, kurį pakankamai skatina energijos rinkos tendencijos, bei numatyti kitas teisines ir mokestines priemones. Būtina į šį procesą kuo plačiau įtraukti privatų sektorių. ES ir nacionalinės vyriausybės turi sukurti tam palankias sąlygas ne tik apibrėždamos energetikos politikos principus, prioritetus bei tikslus, bet ir sukurdamos jiems įgyvendinti būtinas praktines priemones.

5.6

Pagrindinis uždavinys — nustatant energijos kainas, energetikos sektoriuje įvesti rinkos taisykles tinkamai atsižvelgiant į išorės veiksnius, įskaitant socialines sąnaudas. Tai leis rinkai laiku siųsti signalus investuotojams bei privatiems ūkio subjektams dėl būtinybės vykdyti technologinius pakeitimus, kad būtų galima keisti energijos išteklių dozavimą ir kuo veiksmingiau juos naudoti. ES ir valstybės narės tikriausiai turės sukurti tokias teisines ir mokestines sąlygas, kurios leistų kuo veiksmingiau sujungti viešuosius ir privačius finansinius išteklius, skirtus energetikos moksliniams tyrimams ir plėtrai, neužmirštant ir paramos priemonių, kurios užtikrintų geresnį išteklių panaudojimą.

5.7

Valstybės narės, turinčios palankias gamtines sąlygas, daug vilčių teikia pažangos spartinimui energijos iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimo srityje. Tačiau yra ir kitų šalių, kurios neturi tokių gamtinių sąlygų arba negali jomis pasinaudoti ekonominiu požiūriu priimtina kaina. Realios gamtinės sąlygos bei fizinė galimybė prieiti prie energijos išteklių turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant atsinaujinančių energijos išteklių tinkamumą eksploatuoti kiekvienoje valstybėje narėje ir juos įtraukiant į energetikos technologijų plėtojimo programas.

5.8

EESRK mano, kad Komisijos komunikate nurodyti prioritetai, susiję su SET planu, yra kiek riboti, ypač kalbant apie atsinaujinančius energijos išteklius. Pastarieji turi nepaneigiamą naudą ne tik didinant energijos tiekimo patikimumą, bet ir mažinant valstybių narių išlaidas energijos importui, taip pat tvariajai plėtrai. Ekonominiu požiūriu kai kurios atsinaujinančių energijos išteklių rūšys yra labai brangios ir išliks tokios ilgą laiką. Be to, energetikos rinkų integracija nėra vien tik politinis ir organizacinis klausimas. Reikės sukurti mokslinių tyrimų ir plėtros programas, skirtas, pavyzdžiui, intelektualiesiems tinklams.

5.9

Komitetas pritaria, jog būtina atsižvelgti į tai, kad daugelis šalių yra priklausomos nuo iškastinio kuro bei atominės energetikos ir kad padėtis artimiausiu metu nesikeis. Tai pasakytina ir apie trečiąsias šalis, su kuriomis ES turėtų derinti savo pastangas, nukreiptas spartinti mokslinius tyrimus ir plėtrą energetikos technologijų srityje. Todėl Komitetas mano, kad nustatant Europos Sąjungos prioritetus nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti technologijoms, susijusioms su atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu, tiek pat dėmesio turi būti skiriama ir technologijoms, padedančioms taupyti energiją galutinio vartojimo etape ir švarioms technologijoms, naudojančioms iškastinį kurą (įskaitant anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas). Moksliniams tyrimams ir plėtrai atominių technologijų srityje būdingas specifinis planavimas ir koordinavimas. Tačiau vis tiek reikia pabrėžti, kaip svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą tokiose srityse, kaip atominė energija, šiuo metu dalijimosi forma, o ateityje gal ir sintezės forma, atominių įrenginių eksploatacijos trukmė ir saugumas, kadangi tai turi lemiamos reikšmės užtikrinant energijos tiekimo patikimumą ir mažinant ES šiltnamio dujų emisiją.

5.10

Akivaizdu, kad pastangos sutaupyti energijos jos perdavimo metu, taip pat galutinio vartojimo etape gali labai svariai prisidėti prie tvariosios plėtros, kaip ir šiuolaikinių energetikos technologijų augimas. Taikant tinkamai parengtą ir įgyvendintą strateginį energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros koordinavimo metodą, galima užtikrinti geresnį ES lygiu šiame plačiame sektoriuje turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Toks koordinavimas padės numatyti prioritetus (tiek kalbant apie turinį, tiek ir apie terminus), į kuriuos turi būti atsižvelgiama Bendrijos ir nacionaliniu lygiu ir kuriems turi būti sukurti būtini veikimo mechanizmai, pavyzdžiui, informacijos srautų valdymo ir kontrolės sistemos. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo teks ir procedūrų bei priemonių suderinimui.

5.11

Kalbant apie bendradarbiavimo stiprinimą už Europos Sąjungos ribų mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su naujomis energetikos technologijomis, srityje reikia pasakyti, kad prieš sudarant naujus susitarimus būtina optimaliai pasinaudoti esamomis institucijomis, sutartimis ir susitarimais, visų pirma tais, kurių jau veiksmingumu jau įsitikinta.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Tryliktosios Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl klimato kaitos šalių konferencijos sprendimas — Balio veiksmų planas.

(2)  EESRK paskelbė daugelį svarbių nuomonių šiuo klausimu, tarp jų ir nuomonę OL C 241, 2002 10 7, p. 13„Mokslinių tyrimų poreikis, siekiant saugaus ir ilgalaikio energijos tiekimo“ bei kitų, iki šiol aktualių.

(3)  PIELKE, R. Jr. „Dangerous assumptions“ (Pavojingos prielaidos), Nature, 452/3 p. 531, 532, 3, 2008 balandžio mėn.

(4)  2007 m. kovo 28 d. Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais, COM(2007) 140 galutinis.

(5)  Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentus SEC(2007) 1510 „Technologijų žemėlapis“ ir SEC(2007) 1511 „Pajėgumų žemėlapis“.

(6)  Tryliktosios Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl klimato kaitos šalių konferencijos sprendimas — Balio veiksmų planas.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/59


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje

(2009/C 27/14)

Tarybai pirmininkausianti Prancūzija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. spalio 25 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe, bendrapranešėjis Hans-Joachim Wilms.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 94 nariams balsavus už, 30 — prieš ir 13 susilaikius.

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

Tarybai pirmininkausianti Prancūzija 2007 m. spalio 25 d. raštu paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje. Jame Komiteto buvo aiškiai prašoma taip pat nagrinėti su biodegalais susijusius klausimus.

1.2

EESRK yra labai susirūpinęs neigiamu klimato kaitos poveikiu Europos žemės ūkiui, taigi ir daugelio kaimo vietovių ekonomikai. Didžiausias poveikis turėtų būti juntamas Pietų Europoje, ypač dėl prognozuojamų ilgesnių sausrų ir netgi vandens stygiaus. Blogiausia, kad dėl šių problemų gali būti visiškai nutraukta žemės ūkio veikla. Tačiau ir kituose Europos regionuose dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, dėl labai pakitusio sezoninių kritulių dažnumo, ūkininkai susidurs su sunkiomis problemomis. Dar reikėtų paminėti problemas, iškylančias dėl naujų labiau plintančių augalų ligų ir kenkėjų.

1.3

Todėl politikai raginami veikti nedelsiant ir klimato apsaugos politiką įtraukti į kitas politikos sritis.

1.4

Vis dėlto žemės ūkis ne tik nukenčia dėl klimato kaitos — jis taip pat prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo; daugiausiai išmetama ne CO2, o metano ir azoto suboksido, kurie susidaro dėl pasikeitusio žemės naudojimo ir pačios žemės ūkio gamybos. EESRK ragina Komisiją išsamiau ištirti, kuo skiriasi įvairūs žemės naudojimo būdai žemės ūkyje atsižvelgiant į poveikį klimatui, kad pagal tai būtų galima pasirinkti politinius veiksmus, pavyzdžiui, teikiant paramą ūkininkams. Šiuo požiūriu Komitetas pritaria Komisijos ketinimams klimato apsaugą ateityje labiau įtraukti į bendrąją žemės ūkio politiką.

1.5

Žemės ūkis gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant klimato apsaugą, pavyzdžiui, siekiant, kad žemės ūkis ne tik naudotų žemėje susidariusius anglies telkinius, bet netgi juos padidintų tikslingai gausinant humusą, mažinant energijos naudojimą ir iš gamtai ir aplinkai nekenksmingos produkcijos gaminant biomasę energijos reikmėms.

1.6

EESRK mano, kad šiuo metu besiformuojanti ES biodegalų strategija, kuri, Komisijos duomenimis, taip pat bus daugiausiai nukreipta į žemės ūkio žaliavų importą, yra netinkama priemonė siekiant ekonomiškai veiksmingu būdu įgyvendinti klimato apsaugos tikslus ir kartu žemės ūkyje kurti naujas darbo vietas bei papildomas pajamas. Iš tiesų vietoj šios biodegalų strategijos turėtų būti parengta gerai apgalvota nauja biomasės strategija, kuri nebūtų skirta importui, ja remiantis būtų bandoma gerokai aktyviau nei iki šiol šalutinius žemės ūkio produktus arba atliekas perdirbti į naudingą energiją, o ūkininkams būtų skiriamas aktyvus vaidmuo naujai kuriamose decentralizuotose energijos sistemose.

2.   Pagrindinės nuomonės dalys ir rengimo prielaidos

2.1

Žemės ūkis — ekonomikos sritis, labiausiai priklausoma nuo gamtinių sąlygų (taigi taip pat nuo klimato sąlygų), jomis naudojasi, jas keičia arba kuria.

2.2

Jo esmė — sistemingai naudoti augaluose vykstančią fotosintezę saulės energijai paversti energija, kurią žmonės gautų vartodami maistą, o gyvuliai — pašarą. Fotosintezės metu sukaupta energija nuo seno taip pat buvo naudojama kaip šilumos šaltinis (pvz., medienos biomasė).

2.3

Klimato sąlygos, kurios Europoje iki šiol buvo gana palankios žemės ūkiui, yra esminis veiksnys labai įvairios struktūros ir daugialypiam žemės ūkiui plėtoti. Tai taip pat reiškia, kad sąlygų pokyčiai turi daryti poveikį žemės ūkiui ir su juo susijusioms ekologinėms, ekonominėms ir socialinėms regionų struktūroms.

3.   Bendrosios pastabos

Žemės ūkis nukenčia dėl klimato kaitos

3.1

Klimato kaita, ypač prognozuojamas temperatūros kilimas, o dar labiau — pakitęs kritulių kiekis labai dideliu mastu pakenks kai kurių Europos regionų žemės ūkiui. Ypač Pietų Europoje dėl ilgai trunkančių laikotarpių be lietaus ar net sausrų, dėl kurių gali susiformuoti dykumos, žemės ūkio produktų gamyba gali tapti neįmanoma. Be to, žemės ūkio paskirties plotus gali apimti didelio masto gaisrai (1). Šių regionų ekonomikai gresia gilūs sukrėtimai. Remiantis visais moksliniais tyrimais, klimato kaita turės įtakos kenkėjams ir ligoms, dėl kurių labai sumažės svarbiausių maistinių augalų derlius. Pasikeitęs ligų sukėlėjų būvio ciklas lems:

šių ligų sukėlėjų geografinio pasiskirstymo pokyčius,

ligų dažnumo ir sunkumo pokyčius,

ligų kontrolės strategijos pakeitimus.

3.2

Šiuo požiūriu EESRK nurodo įvairias Komisijos publikacijas ir iniciatyvas šia tema, pavyzdžiui, Komunikatą dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje (2) sprendimo ir jame pateiktas koncepcijas ir planus, Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat tai, kad Komisija pabrėžė būtinybę kurti tinkamas žemės naudojimo strategijas. Be to, kai kuriose šalyse jau vyksta atitinkami darbai.

3.3

Dauguma piliečių, taip pat politinius sprendimus priimantys asmenys greičiausiai negali įsivaizduoti, ką reikštų, jeigu, pavyzdžiui, Pietų Europoje reikėtų atsisakyti didelių žemės ūkio reikmėms naudojamų plotų dėl vandens trūkumo ir ekstremalių temperatūros pokyčių. Dėl pasikeitusio žemės naudojimo tai turėtų neigiamų padarinių užimtumui šiuose regionuose.

3.4

Šiuo atžvilgiu EESRK rekomenduoja visiems sprendimus priimantiems asmenims imtis visų įmanomų priemonių, kad taikant visa apimančią klimato apsaugos programą būtų galima kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamus padarinius žemės ūkiui. Be to, būtina imtis veiksmų, skirtų pritaikyti žemės ūkio veiklą prie klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius turės veiksmingai ir greitai prisitaikyti prie esminių klimato permainų ir pokyčių, kadangi nuo šių veiksmų sėkmės priklauso žemės ūkio veiklos tęstinumas.

3.4.1

Pagal naujausius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimus, moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti svarbiausi klimato kaitos problemos sprendimo veiksniai. Kaip vieną iš prisitaikymo veiklos krypčių reikėtų numatyti naujų, geriau prie klimato kaitos prisitaikiusių augalų veislių ir rūšių vystymą. Šiuo požiūriu labai svarbi yra pažanga genetinio augalų ir gyvūnų duomenų tobulinimo srityje.

Žemės ūkio įnašas į klimato kaitą

3.5

EESRK mano, kad būtina ne tik diskutuoti apie neigiamą poveikį žemės ūkiui, bet ir skirti dėmesio žemės ūkio įnašui į klimato kaitą bei pradėti mažinti neigiamą poveikį, kurį žemės ūkis daro klimatui. Be to, reikia atsižvelgti į įvairias priemones, kuriomis žemės ūkis gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas.

3.6

Todėl Komitetas džiaugiasi, kad Komisija savo Komunikate dėl pasiruošimo BŽŪP reformos patikrinimui (3) klimato politiką apibūdino kaip vieną iš keturių naujų BŽŪP iššūkių.

3.7

Pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenis tiesiogiai su žemės ūkiu susijusios išmetamos dujos sudaro 10–12 proc. visų išmetamų dujų. Remiantis vertinimais, žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų kiekis pasaulio mastu yra 8,5–16,5 milijardų tonų CO2e (4), o tai atitinka 17–32 proc. (5) viso kiekio.

3.8

Remiantis vertinimais, Europos žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų dalis yra daug mažesnė nei vidutiniškai pasaulyje. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) taikomu skaičiavimo metodu, Komisija pateikia 9 proc. vertę. Nuo 1990 m. ES-27 valstybės žemės ūkyje išmetamų dujų kiekį sugebėjo sumažinti 20 proc., ES-15 valstybės — 11 proc. (6) Tačiau IPCC metodas neapima nei dujų, išmetamų dėl pasikeitusio žemės naudojimo, nei energijos sąnaudų trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms gaminti arba traktorių naudojamam kurui gaminti. Todėl, pavyzdžiui, Komisija vertina, kad Vokietijos žemės ūkio išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro 6 proc., o Vokietijos vyriausybė nurodo 11–15 proc. dydį, nes pastaroji į savo vertinimą įtraukia visą žemės ūkio veiklos išmetamą kiekį.

Skirtingas šiltnamio dujų vaidmuo žemės ūkyje

3.9

Žemės ūkiui tenka tik maža dalis išmetamo CO2 kiekio. Tai visų pirma yra dėl to, kad augalai sugeria CO2 ir jį paverčia organinėmis medžiagomis. Tačiau naudojant biomasę, joje esanti anglis vėl išmetama kaip CO2. Taigi vyksta beveik uždara anglies cirkuliacija.

3.10

Remiantis IPCC ketvirtąja vertinimo ataskaita (7), žemės ūkio srityje klimato politikos požiūriu reikia vertinti išskiriamą metano ir azoto suboksido kiekį. Žemės ūkiui tenka maždaug 40 proc. bendro CH4 ir N2O išskiriamo kiekio Europoje, o jis yra ypač svarbus klimatui: azoto suboksido visuotinio klimato atšilimo potencialas 296 kartus didesnis nei CO2, o metano — 23 kartus.

3.11

Iš esmės išskiriamos keturios aplinkybės, kurios yra labai svarbios klimatui žemės ūkio sektoriuje:

a)

miškų, pelkių, drėgnų plotų arba pievų pavertimas ariamąja žeme,

b)

šiltnamio dujos, kurias išskiria žemės ūkio paskirties žemė bei gyvuliai, ir

c)

energijos sąnaudos žemės ūkyje ir su juo susijusiose veiklos srityse, pavyzdžiui, kuro ir degalų, mineralinių trąšų ir pesticidų bei kitų produktų (8) energijos sąnaudos, ir

d)

biomasės gamyba energijos tikslams.

3.12

Vertinant pasaulio mastu, iki šiol žemės ūkio reikmėms nenaudojamos žemės pavertimas žemės ūkio paskirties plotais yra ypač svarbus. Jis daug svarbesnis už šiltnamio dujų išmetimą gamybos metu ir už energijos suvartojimą žemės ūkyje. Kiekvienas pavertimas ariamąja žeme lemia tai, kad bus išskiriamos šiltnamio dujos, nes ariamosios žemės dirvožemyje, nevertinant dykumų bei pusdykumių ir užstatytų plotų (9), vidutiniškai yra mažiausia anglies dalis.

3.13

Todėl diskusijos dėl Amazonės arba Indonezijos miškų kirtimo yra labai svarbios pasaulio mastu. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ten vykdomi didelio masto kirtimai yra tam tikru mastu susiję su Europa ir Europos žemės ūkiu (10).

Žemės naudojimo pakeitimas ir anglies telkiniai

3.14

Tai, kad kaip ir anksčiau Europoje kiekvieną dieną yra užstatomi dideli plotai ir todėl jie prarandami žemės ūkio veiklai ir kaip anglies telkiniai, yra rimta problema; EESRK apgailestauja, kad numatyta Dirvožemio apsaugos direktyva, kuri šioje srityje galėtų padaryti esminių pakeitimų, iki šiol nėra patvirtinta.

3.15

Esama šešių didelių anglies telkinių rūšių (11), kurios turi būti svarstomos klimato politikos požiūriu. Žemės ūkis visų pirma susijęs su žemės paviršiuje esančia biomase ir dirvožemiu. Kadangi žemės ūkio esmė yra kiekvienais metais nuimti pagamintą biomasės derlių, todėl žemės ūkis nesukaupia svarbių naujų žemės paviršiuje esančių anglies telkinių biomasės pavidalu.

3.16

Dėl miškų, pelkių ir pievų pavertimo ariamąja žeme vyksta dirvožemyje sukauptos anglies išsiskyrimas. Todėl Europos žemės ūkiui svarbu, kad tie plotai, kuriuose dar yra didelių anglies atsargų, išliktų tokie, kokie yra. Todėl atitinkamai remiant būtina sukurti paskatas, kad būtų taikoma atitinkama ūkininkavimo praktika.

3.17

Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis, vien tik dėl klimato apsaugos priežasčių turėtų būti uždrausta pelkes ir miškus paversti kitos paskirties žeme.

3.18

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje buvo dideliu mastu vykdomas pievų pavertimas ariamąja žeme, kuris, nepaisant įvairių sąlygų (12), nėra sustabdytas ir kelete regionų vis spartėja dėl didėjančio žemės ūkyje gaminamos energijos naudojimo.

3.19

Padažnėjęs pievų pavertimas ariamąja žeme vyksta todėl, kad ūkininkai iš ariamosios žemės gauna daug didesnį pelną. Plotams paversti ganyklomis reikia daugiau pastangų, o įprasta žole šeriami didelio produktyvumo galvijai jau nepasiekia „pageidaujamo“ įmitimo. Juos būtina šerti daug energijos turinčiais pašarais, kuriems pagaminti reikia daug didesnio energijos kiekio.

3.20

EESRK atidžiai stebės, kaip šiomis aplinkybėmis bus vykdoma aplinkos ir žemės ūkio politika, pavyzdžiui, remiantis teisėkūros pasiūlymais dėl žemės ūkio politikos būklės vertinimo. Be to, jis ragina rengti intensyvias diskusijas apie tai, kaip gamtos apsaugos požiūriu tinkamą ir klimatą tausojantį žemės naudojimą vėl būtų galima padaryti ekonomiškai patrauklų ūkininkams.

Žemės ūkio gamyboje išskiriamos šiltnamio dujos

3.20.1

Sintetinių ir organinių azoto trąšų naudojimas yra pagrindinis azoto suboksido, kuris daro neigiamą poveikį klimatui, šaltinis. Panaudojus didesnį azoto kiekį visada kyla pavojus, kad augalai nepakankamai greitai arba ne visiškai pasisavins azotą ir išsiskirs azoto suboksidas. Iki šiol aplinkos politikoje daugiausia dėmesio buvo skiriamas paviršinių ir gruntinių vandenų taršai, o šiuo metu diskusijų metu nagrinėjant klimato klausimus pateikiamas naujas argumentas kritiškai vertinti maistingų medžiagų apytaką.

3.20.2

Klimato tyrėjas prof. P. J. Crutzen ištyrė azoto suboksido emisiją rapsų — biodyzelino gamybos grandinėje (13) ir priėjo išvados, kad dėl didelės azoto suboksido emisijos, atsirandančios dėl mineralinių trąšų naudojimo, rapsų metilo esterio poveikis klimatui tam tikromis sąlygomis gali būti netgi kenksmingesnis nei iš naftos gaunamo dyzelino poveikis.

3.20.3

Kitas kiekybiniu požiūriu mažiau reikšmingas azoto suboksido emisijos šaltinis yra organinių medžiagų irimas dirvožemyje, ypač žemdirbystės srityje.

3.20.4

Europos žemės ūkyje išskiriamas metanas atsiranda visų pirma iš atrajotojų, ypač galvijų. EESRK suvokia, kad dėl atrajotojų atsirandantis metanas tampa vis reikšmingesniu pasaulio mastu (14) ir kad ši problema didės augant naminių gyvulių skaičiui pasaulyje. Nors pastaraisiais metais galvijų skaičius sumažėjo (15), vis dėlto Europa šioje srityje ir toliau išlieka importuotoja.

3.21

Mėsos vartojimas susijęs su klimatu. Vienai gyvulinės kilmės kalorijai pagaminti apytiksliai sunaudojama 10 augalinės kilmės kalorijų. Didėjant mėsos vartojimui turi būti auginama daugiau pašarų, o tai reikalauja daugiau energijos ir didesnio žemės ūkio plotų pelningumo. Europa, kuriai būdingas palyginti didelis mėsos vartojimas, importuoja didelę dalį būtinų pašarų, kurių auginimas (žr., pvz., soją Amazonės baseino regione) dažnai sukelia labai didelių problemų. Todėl EESRK pasisako už Europos baltymų strategijos parengimą ir įgyvendinimą.

3.22

Svarbu ne tik pagamintas mėsos kiekis, bet ir gyvulių auginimo būdas. Mėsa ir pienas gali būti gaunami, pavyzdžiui, energijos požiūriu ekstensyviai naudojant ganyklas, kai vegetacijos metu karvės ganomos pievose, kurių reikšmė klimato apsaugai iki šiol buvo nepakankamai įvertinta. Tačiau mėsa ir pienas taip pat gali būti gaunami iš ūkių, kurie veikia sunaudodami didelį energijos kiekį, atsisako pievų, o gyvuliai juose šeriami beveik vien kukurūzų silosu arba kitais didelės energinės vertės pašariniais augalais.

Energijos vartojimas žemės ūkyje

3.23

Žemės ūkio, kuriame saulės energija tiesiogiai paverčiama naudinga augalų energija, nauda bus tuo mažesnė, kuo daugiau energijos iš iškastinių energijos šaltinių bus suvartota gamybos procese arba kuo mažiau žmonės tiesiogiai suvartos augalinių produktų, kurie „taurinant“ paverčiami gyvulinės kilmės produktais.

3.24

Pavyzdžiui, tuo tarpu, kai ekologiniai ūkiai atsisako naudoti pramoniniu būdu pagamintas vandenyje tirpias mineralines trąšas ir augalų apsaugos priemones, dėl jų naudojimo blogėja tradicinio žemės ūkio energijos ir klimato pusiausvyra.

3.24.1

Keletas lyginamųjų tyrimų dėl medžiagų ir energijos šaltinių žemės ūkyje, taip pat dėl anglies atsargų kaupimo įrodo, kad ekologinis žemės ūkis vidutiniškai reikalauja mažesnių energijos ir azoto sąnaudų nei tradicinis žemės ūkis. Net jeigu būtų atsižvelgiama į tai, kad tradiciniame žemės ūkyje vidutiniškai pasiekiamas didesnis derlingumas, ekologinis žemės ūkis pasižymi mažesniu visuotinio klimato atšilimo potencialu (16). Todėl Vokietijos federalinė vyriausybė mano, kad ekologinio žemės ūkio skatinimas padeda labiau saugoti klimatą (17).

3.24.2

Kitų tyrimų rezultatai iš dalies skiriasi.

3.25

Todėl EESRK ragina Komisiją išsamiai ištirti, kuo poveikio klimatui požiūriu skiriasi įvairūs žemės ūkio naudojimo būdai, atsižvelgiant į tai, jog duomenų nėra daug ir jie prieštaringi, kad pagal tai būtų galima pasirinkti politinius veiksmus, pavyzdžiui, paramos politikos srityje.

Žemės ūkio įnašas sprendžiant klimato kaitos problemas

3.26

Taigi žemės ūkis gali įvairiapusiškai prisidėti mažinant šiltnamio dujų kiekį, palyginti su dabartine padėtimi. Tai gali būti daroma atsisakant miškų, pelkių, drėgnų plotų ir pievų pavertimo ariamąja žeme ir mažinant azoto suboksido bei metano emisijas, tausiai apdirbant dirvą ir užtikrinant kiek įmanoma tvaresnę dirvos dangą (tarpinės kultūros auginimas), taikant sudėtinę sėjomainą (pvz., siekiant sumažinti kenkėjų daromą žalą), priderintą tręšimą ir pan.

3.27

Kol energija buvo labai pigi, energijos sąnaudos ilgą laiką nebuvo vertinamos kaip rimta problema. EESRK mano, kad ateityje būtina skirti daugiau dėmesio ypač energiją veiksmingiau naudojantiems ūkininkavimo būdams ir juos labiau skatinti. Ekologinis žemės ūkis ir vadinamoji „mažų sąnaudų gamyba“ (pvz., ekstensyviam ganyklų naudojimui) šiuo požiūriu galėtų šiek tiek prisidėti.

3.28

Daug žadančių rezultatų davė tyrimai vadinamojo „mišraus kultūrų auginimo“ srityje. Čia tame pačiame lauke kartu auginamos, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų veislės ir ankštiniai arba aliejiniai augalai, dėl to sumažėja trąšų ir pesticidų sąnaudos, o tai kartu didina biologinę įvairovę ir skatina humuso gausinimą.

3.29

Svarbus vaidmuo saugant klimatą tenka humuso naudojimui. Ypač ariamosios žemės plotuose ateityje būtina skirti daugiau dėmesio, kad būtų pasiekta kiek įmanoma pastovesnė ir aukšta humuso koncentracija, o tai daugeliu atvejų reikalauja pokyčių sėjomainoje. EESRK prašo Komisijos kartu su valstybių narių mokslinių tyrimų institutais įvertinti atliktus tyrimus ir, jei būtina, atlikti naujus tyrimus, kad būtų išaiškinti ir remiami geriausi metodai.

3.30

Čia taip pat turėtų būti kreipiamas dėmesys į klausimą, kokią reikšmę reikėtų teikti tradiciniam kieto mėšlo naudojimui. Be to, būtina išsiaiškinti, ar vadinamasis „visiškas augalų panaudojimas“, kuris numatytas antrosios kartos biodegalams, neprieštarauja humuso gausinimo tikslui.

4.   Žemės ūkyje gaminama bioenergija ir biodegalai

4.1

Pirmininkausianti Prancūzija paprašė EESRK šioje nuomonėje taip pat nagrinėti biodegalų temą. Komitetas, žinoma, su malonumu patenkina šį prašymą, tačiau kartu pateikia nuorodą į savo nuomones šia tema (18), kuriose jis išsamiai pagrindė savo labai kritišką požiūrį į šiuo metu besiformuojančią biodegalų strategiją.

4.2

Dėl didelio anglių, naftos ir dujų išmetamo CO2 kiekio pagrįstai imama svarstyti galimybę intensyviau tiesiogiai naudoti augalinės kilmės energijos rūšis. EESRK ne kartą iš esmės teigiamai pasisakė dėl bioenergijos rūšių naudojimo, tačiau norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į kai kuriuos pagrindinius principus, kuriuos jis laiko svarbiais.

4.2.1

EESRK pabrėžia, kad teisė į pakankamą aprūpinimą maistu yra aiškiai pripažįstama svarbia platesnių žmogaus teisių dalimi. Pagrindinių maisto produktų gamyba privalo turėti pirmenybę energijos gamybos atžvilgiu.

4.2.2

Be to, svarbu, kad energiniams augalams auginti nebūtų naudojami plotai, kuriuose šiuo metu esama didelių susidariusių anglies telkinių arba kurie yra labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu. EESRK džiaugiasi, kad Komisija pripažino, jog energinių augalų auginimui būtina taikyti tvarumo kriterijus. Klausimą, ar pasiūlyme priimti direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių pateikti tvarumo kriterijai yra pakankami arba ar jie, turi būti vertinami kaip nepakankami, EESRK išsamiai nagrinės savo nuomonėje dėl pasiūlymo priimti direktyvą. Beje, EESRK pasisako už tai, kad iš esmės visoms degalų rūšims, nesvarbu kokios kilmės, o taip pat pašarams turėtų galioti atitinkami tvarumo kriterijai.

4.2.3

Naudojant vien tik žemės ūkio produkcijos atliekų ir, pavyzdžiui, kraštovaizdžio priežiūros metu gaunamą biomasę, Europa turi didelį energijos potencialą, kuris šiuo metu naudojamas tik sąlygiškai, nes ekonominiu požiūriu labiau apsimoka specialiai (tam reikia daugiau energijos) auginti energinius augalus. Šioje srityje paramos politika iki šiol nustatė neteisingas gaires.

4.2.4

Naudojant bioenergiją būtina siekti didžiausio veiksmingumo. Netikslinga, pavyzdžiui, biodujas gaminti iš kukurūzų, auginamų taikant energijai imlius metodus, jeigu nebus panaudojama šiluma, išsiskirianti gaminant elektros energiją. Taip vėl būtų prarandama 2/3 pagamintos energijos.

4.2.5

Šiandien energiniai augalai auginami patiriant dideles energijos sąnaudas, o paskui užauginti augalai arba alyvos tolesnio pramoninio proceso metu toliau perdirbami patiriant dideles energijos sąnaudas. Daugelio biodegalų rūšių atveju tai lemia prastą ar net neigiamą grynos energijos ir klimato balansą, kuris gali būti pražūtingas.

4.2.6

Todėl Komisijos Jungtinis tyrimų centras (Joint Research Center, JRC) savo tyrime „Biodegalai Europos mastu“ abejoja, ar Komisijos tikslas sumažinti šiltnamio dujų emisiją, į degalus įmaišant 10 proc. biodegalų, iš viso bus pasiektas. Kituose tyrimuose (19) taip pat gauti panašūs rezultatai.

4.2.7

JRC tyrime taip pat pateikti svarbūs svarstymai, kurie, EESRK nuomone, turi tapti politikos principu. Gauta biomasė turi būti naudojama ten, kur duotų didžiausios naudos. Raktinis žodis: efektyvumas (20). Kodėl tolesnio pramoninio proceso metu naudojant daug energijos reikia keisti augalų molekulines struktūras, jeigu jas galima tiesiogiai naudoti kaip energijos šaltinį? JRC aiškina, kad ES stacionariose termofikacinėse elektrinėse arba elektrinėse taip pat kaip ir dyzeliniuose automobiliuose sunaudojama daug kuro. Jeigu jose būtų naudojami energiniai augalai, 1MJ biomasės galėtų pakeisti 0,95 MJ iškastinio kuro; tačiau 1 MJ biomasės pakeičia tik apie 0,35–0,45 MJ žalios naftos, jei ji naudojama transporto sektoriuje.

4.2.8

Transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio dujų kiekį galima sumažinti naudojant transporto priemones, kurių varikliai, varomi elektra, pagaminta deginant biomasę.

4.3

Savo nuomonėje dėl energijos rūšių derinimo transporto srityje (21) EESRK paaiškina, kad vidaus degimo variklius transporto sektoriuje pakeis elektros pavaros. Nėra prasmės taip neveiksmingai naudoti augalinės kilmės energiją, kaip tai daroma biodegalų srityje.

4.4

Empa lyginamajame tyrime (22) buvo apskaičiuota: tam, kad VW Golf markės automobilis galėtų nuvažiuoti 10 000 kilometrų, biodyzelinui gauti naudojamų rapsų turėtų būti pasodinta 2 062 kvadratinių metrų ariamosios žemės plote. O saulės elementai 10 000 kilometrų atstumui nuvažiuoti būtiną energiją pagamintų 37 kvadratinių metrų plote — maždaug vienoje šešiasdešimtojoje rapsų lauko ploto dalyje.

4.5

Tai pat kyla klausimas, kodėl augalinės alyvos iš viso turi būti „taurinamos“ pramoniniu būdu, jei jos bus naudojamos vidaus degimo varikliuose? Kodėl varikliai nepriderinami prie augalų molekulių struktūros? Šiuo metu jau sukurti varikliai, pavyzdžiui, skirti traktoriams ir krovininiams automobiliams, kurie varomi gryna augaline alyva ir kurie atitinka visas ES šiuo metu galiojančias ir numatytas ribines išmetamųjų dujų vertes. Būtina labiau remti tokias naujoves.

4.6

Tokiems varikliams būtinos alyvos gali būti gaunamos iš mišrių kultūrų, perdirbamos regionuose ir decentralizuotai naudojamos. Vadinasi, ūkininkai patys ne tik galėtų gaminti varikliams skirtą nuosavą energiją aplinkai visiškai nekenksmingo ir klimatą tausojančio „mažų sąnaudų proceso“ metu, bet ir sukurti naujas regionines energetines sistemas. Pramoniniai tolesnio perdirbimo procesai, kurie reikalauja daug energijos, yra nebūtini!

4.7

Todėl EESRK mano, kad Europai reikia ne biodegalų, o geriau apgalvotos europinės biomasės strategijos, kuri padės tausoti klimatą ir kurti darbo vietas daug geriau nei šiuo metu besiformuojanti biodegalų strategija, kuri labai priklausys nuo energinių augalų importo.

5.   Klimatą tausojančio žemės ūkio ir žemės ūkio politikos kuriamos darbo vietos

5.1

Nors, viena vertus, klimato kaita kelia grėsmę žemės ūkiui Europos dalyje, tačiau, kita vertus, ji gali reikšti galimybes žemės ūkiui ir Europos darbuotojams, jei žemės ūkis rimtai įvertins ir stiprins savo vaidmenį iš naujo nustatant klimato politikos kryptis.

5.2

ES žemės ūkio sektorius kaip ir anksčiau yra svarbus darbdavys. Užimtumo raidą kaimo vietovėse Komisija išsamiai nagrinėjo viename komunikatų (23). Jame Komisija pabrėžia, kad, nežiūrint gana mažos užimtumo žemės ūkyje dalies, šis sektorius yra labai svarbus kaimo vietovėms. Komisija prognozuoja, kad šiuo metu dirbančių 10 milijonų darbuotojų užimtumas žemės ūkyje (kaip pilno darbo laiko ekvivalentas) iki 2014 m. sumažės 4–6 milijonais darbuotojų (2 mln. ES–15 valstybėse, 1–2 mln. ES–10 valstybėse ir 1–2 mln. Rumunijoje ir Bulgarijoje).

5.3

Tačiau daugelyje Europos šalių kartu prognozuojamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, ypač tokios darbo jėgos, kuri sugeba bendrovėse vykdyti vadovaujančias funkcijas arba įmonėse valdyti sudėtingą techniką. Nepakankamas esamų darbo vietų patrauklumas dar labiau padidina specialistų stygių. Komitetas jau pabrėžtinai atkreipė dėmesį į šį procesą ir nurodė, kad būtina kokybiška diskusija apie darbo aspektus (24).

Su bioenergija susijęs darbo vietų potencialas

5.4

Aplinkai nekenksmingu būdu gaminamos ir energetikos tikslams skirtos biomasės potencialą Europoje 2006 m. tyrė Europos aplinkos agentūra. Įskaitant iš atliekų (pvz., buitinių atliekų) ir miškų ūkyje gaminamą biomasę 2030 m. gali būti pagaminama 15–16 proc. prognozuojamo pirminės ES–25 valstybių energijos poreikio. Taip kaimo vietovėse galima išsaugoti arba netgi sukurti 500 000–600 000 darbo vietų.

5.5

Ar bus ir kiek bus sukurta naujų darbo vietų gaminant bioenergiją iš esmės priklauso nuo to, kokia strategija bus įgyvendinama. Vokietijos Federalinės žemės ūkio ministerijos patariančioji mokslo taryba tikisi didžiausio poveikio užimtumui ir klimato apsaugai, jei dėmesys bus sutelkiamas į „bioenergijos gamybą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose arba šildymo įrenginiuose, kuriuose naudojamos medienos skiedros bei biodujos, gaunamos iš skysto mėšlo ir atliekų“. Tačiau, jeigu skatinant bioenergijos naudojimą bus išstumiamas gyvūnų auginimas arba jeigu biodegalų atveju — kaip matyta šiuo metu — bus remiamasi importu, užimtumas kaimo vietovėse mažės.

5.6

Kad tam tikrų rūšių bioenergijos gamyba gali apsimokėti ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu taip pat žemės ūkyje ir regionų darbo rinkoje, rodo pavykusio pertvarkymo į uždaras bioenergijos sistemas pavyzdžiai. Mureck ir Güssing savivaldybės (Austrija) arba Jühnde (Vokietija) yra pavyzdžiai, kur pasiektas iki 170 proc. apsirūpinimo energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, lygis. Su šiuo įspūdingu ekologiniu balansu susijęs teigiamas poveikis vietos darbo rinkai (amatams), net neįskaičiuojant žaliavas tiekiančių ūkininkų darbo vietas (25).

5.7

Kadangi tikėtina, jog pajamų ir gerovės skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių didės, ypatingą dėmesį užimtumo politikos požiūriu būtina skirti kaimo vietovėms. Tvarus energinių augalų auginimas ir jų pavertimas energija gali išsaugoti ir kurti darbo vietas kaime, nes pridėtinės vertės kūrimas išlieka atitinkamame regione.

Užimtumo žemės ūkyje kokybės užtikrinimas

5.8

Klimato apsaugos tikslą galima pasiekti tik pasitelkus kvalifikuotą darbo jėgą. Šiuo tikslu įmonės darbuotojams turi sudaryti atitinkamas tęstinio mokymosi sąlygas.

Socialinių standartų nustatymas ir užtikrinimas

5.9

Vyrauja nuomonė, kad iš besivystančių ir naujųjų pramoninių šalių importuojamos biomasės paklausa ir toliau augs. Tačiau ekologinių ir socialinių gyvybės pagrindų naikinimo gamintojų šalyse negalima pateisinti nauda, gaunama dėl mažesnių sąnaudų. Todėl gaminant bioenergiją būtina laikytis pagrindinių TDO darbo standartų bei darbų saugos reikalavimų (26).

Darbuotojų ir profesinių sąjungų dalyvavimas

5.10

Struktūriniai pokyčiai žemės ūkyje turės esminės įtakos darbo vietų kokybei ir pajamoms. Todėl darbuotojai ir profesinės sąjungos turi būti įtraukiami į šiuos pokyčių procesus. Kadangi bendro sprendimo priėmimo schemos Europoje labai skiriasi, būtina labiau atsižvelgti į žemės ūkio darbuotojų siekius dalyvauti esamose Europos ir valstybių narių struktūrose. Tai ypač būtina atsižvelgiant į tai, kad šie bendravimo ir keitimosi idėjomis būdai gali užtikrinti ir išsaugoti darbo vietas.

5.11

Nuo 1999 m. veikiantis Europos socialinio dialogo žemės ūkio sektoriuje komitetas, kaip socialinius partnerius atstovaujantis organas užimtumo ir tolesnio naujų žemės ūkio uždavinių formavimo klausimais, yra kompetentingas ekspertų ir patariamasis organas. EESRK rekomenduoja Komisijai stiprinti šio komiteto funkcijas taip pat klimato politikos požiūriu. Valstybių narių lygmeniu turėtų būti stiprinamas socialinių partnerių, kaip ekspertų sprendžiant su klimatu susijusius žemės ūkio klausimus, vaidmuo kaimo vietovių plėtros priežiūros komitetuose.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  2007 m. gaisrai Graikijoje, kurių metų išdegė alyvmedžių plantacijos.

(2)  COM(2007) 414, 2007 7 18, EESRK nuomonė OL C 224, 2008 8 30, p. 67, priimta 2008 m. gegužės 29 d.

(3)  COM(2007) 722 galutinis.

(4)  CO2e — anglies dioksido ekvivalentas.

(5)  2007 m. gruodžio mėn. Green peace tyrimas „Žemės ūkio poveikis klimatui ir jo mažinimo galimybės“ (Cool Farming: Climate impacts of agriculture and mitigation potential).

(6)  Žr. Europos aplinkos agentūra, EEA ataskaita 5/2007.

(7)  IPCC, 3-oji darbo grupė, 8 skyrius (2007), Žemės ūkis.

(8)  Įskaitant pašarus.

(9)  Dirvožemis yra antra pagal dydį anglies dioksido saugykla po jūrų. EESRK supranta, kad labai skiriasi skirtingų šaltinių duomenys, bet štai truputis statistikos: 1 ha ariamos žemės yra apie 60 tonų anglies dioksido, pievų ir miškų dirvožemyje jo dvigubai daugiau (miškuose anglies dioksido yra ir medžiuose), o 1 ha pelkių jo gali būti iki 1 600 tonų.

(10)  Pavyzdžiui, sojos kaip pašaro Europos galvijams gamyba ir palmių arba braivėlio aliejaus gamyba energijos tikslais (biodegalai).

(11)  Naftos, anglies, dujų atsargos, žemės paviršiaus biomasė, dirvožemyje ir jūrose esantis anglies dioksidas.

(12)  Žr., pvz., kompleksinio paramos susiejimo kriterijus.

(13)  Gaminant žemės ūkio biodegalus išmetamas N2O atsveria pakeičiant iškastinį kurą sumažinamą išmetamų dujų kiekį (N 2 O release from agro-biofuel production negates global warming reduction by replacing fossil fuels). Atmos. Chem. Phys. Discuss., 7, 11191–11205, 2007.

(14)  Apie 3,3 mlrd. t. CO2e per metus.

(15)  Galvijų skaičius pasaulyje: 1 297 mln. galvijų (1990 m.), 1 339 mln. galvijų (2004 m.), EU (25): 111,2 mln. galvijų (1990 m.), 86,4 mln. galvijų (2004 m.), Kinija: 79,5 mln. galvijų (1990 m.), 106,5 mln. galvijų (2004 m.).

(16)  Žr. „Klimaschutz und Öko-Landbau“ in: Ökologie & Landbau, Heft 1/2008.

(17)  Federalinės vyriausybės atsakymas į „BÜNDNIS 90/Die Grünen“ frakcijos klausimą žemės ūkio ir klimato apsaugos tema, 16/5346 spaudinys, 13 punktas.

(18)  OL C 44, 2008 2 16, p. 34 ir rengiama nuomonė (TEN/338) dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008) 19).

(19)  Pvz., Vokietijos Federalinės žemės ūkio ministerijos patariančioji mokslo taryba.

(20)  OL C 162, 2008 6 25, p. 72.

(21)  OL C 162, 2008 6 25, p. 52.

(22)  EMPA yra medžiagotyros ir technologijų mokslinių tyrimų institutas. Jis yra Šveicarijos Konfederacijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos (Eidgenössischen Technischen Hochschule Zürich, ETH) dalis.

(23)  COM(2006) 857 galutinis, Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Užimtumas kaimo vietovėse: darbo vietų trūkumo šalinimas“.

(24)  OL C 120, 2008 5 16, p. 25.

(25)  Daugiau informacijos šia tema žr. www.seeg.at.

(26)  www.ilo.org/public/german/region/eurpro/bonn/ilo_kernarbeitsnormen.htm.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/66


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį

COM(2008) 16 galutinis — 2008/0013 (COD)

(2009/C 27/15)

Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2008 m. vasario 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio dujų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Richard Adams

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 124 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 8 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

PATLS (Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema) vertė bus matuojama jos poveikiu Europos šiltnamio dujų išlakoms ir jos tinkamumu bei sektinumu skatinant globalius veiksmus ir (arba) tampant nuoseklia visuotine sistema. Šiuo požiūriu:

Pritariama perėjimui prie prekybos apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose, kadangi tai atitinka „teršėjas moka“ principą, išvengiama pagautės, skatina turėti mažai teršiančius įrenginius ir yra tokių įrenginių finansavimo šaltinis bei padeda vystyti inovacijas.

Nesant veiksmingo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kuriame būtų numatyti išlakų mažinimo įpareigojimai visoms atitinkamoms pramonės šakoms pasaulio mastu siekiant išvengti „CO2 nutekėjimo“, reikėtų pagalvoti, kokiomis priemonėmis būtų galima apsaugoti energijai imlius sektorius ir pasektorius, kuriems sunku konkuruoti tarptautiniu mastu. Europos Sąjungos PATLS neturi turėti neigiamo poveikio ES pramonės konkurencingumui.

Reikėtų kuo greičiau parengti ir priimti reglamentą dėl prekybos aukcionuose, taip išvengiant nereikalingų neaiškumų.

Komisija turėtų pateikti pasiūlymus, kaip bus įgyvendintas įsipareigojimas toliau mažinti taršą nuo 20 proc. iki 30 proc., jei bus priimtas tarptautinis susitarimas.

Turėtų būti dedamos visos pastangos daryti poveikį ir sudaryti bendrą platformą su JAV ir kitose OECD šalyse pradėtais įgyvendinti cap and trade (ribojimas ir prekyba) norminiais aktais.

Jūrų transportas taip pat turėtų būti įtrauktas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, jei Tarptautinė jūrų organizacija skubiai nepateiks veiksmingų pasiūlymų.

1.2

PATLS turi būti laikoma priemone, skatinančia mažai CO2 išskiriančios ekonomikos vystymą ir klimato apsaugą, prisitaikymą bei padarinių sušvelninimą:

Jei leidimai skirstomi nemokamai, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į geriausius šioje srityje pasiektus rezultatus ir remiantis rezultatais grindžiamų planinių rodiklių įgyvendinimu.

Nemažiau kaip 50 proc. pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, turėtų būti skiriama 10 straipsnio 3 dalies a-f punktuose nurodytoms priemonėms remti.

Turėtų būti panaikintos galimos kliūtys kombinuotojo ciklo šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) sistemos ir efektyvios centralizuoto šildymo sistemos augimui, kurios riboja jų teigiamą poveikį taršos mažinimui.

Turėtų būti skiriamas didesnis nei dabar leidžia Komisijos teisės aktų paketas dėmesys veiksmams miškų, asimiliuojančių anglies dvideginį, poveikį, miškų kirtimo ir žemėtvarkos srityse.

1.3

PATLS turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti biurokratines kliūtis ir pasiekti kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo:

Pasiūlyme numatytoms priemonėms, kurių plėtojimui šiuo metu taikomas komitologijos procesas, būtinas skubus dėmesys ir išaiškinimas.

Komisija turėtų pagalvoti apie mažų įrenginių nedalyvavimo PATLS ribos padidinimą nuo 10 000 iki 25 000 tonų anglies dioksido, jei būtų įgyvendintos lygiavertės kompensacinės priemonės.

1.4

PATLS turėtų būti laikoma teisinga ES, pripažįstant neatidėliotiną būtinybę naujoms industrinėms valstybėms ir mažiau išsivysčiusioms šalims pasiekti tvarų augimą ir sumažinti skurdą:

Reikia apsvarstyti sektoriams, kurie dalyvauja PATLS ir kurie joje nedalyvauja, tenkančios naštos perskirstymą.

Nesant tarptautinio susitarimo turėtų būti apsvarstytos kreditų panaudojimo Bendro įgyvendinimo/švaraus vystymosi mechanizmams apribojimų pasekmės.

Turėtų būti rastas problemų, kurios gali kilti tose Rytų Europos valstybėse narėse, kurioms elektros energija daugiau tiekiama per tinklus iš Rusijos, o ne iš ES, sprendimas.

2.   Įžanga

2.1

PATLS buvo sukurta 2003 m. spalio mėn. priėmus Direktyvą 2003/87/EB. Šia sistema siekiama kontroliuoti veiksnius, darančius įtaką klimato kaitai, visų pirma antropogeninės kilmės šiltnamio dujas, numatant ekonomines paskatas išmetimams sumažinti. Tai yra cap and trade (ribojimo ir prekybos) sistema, nustatanti didžiausią leistiną išmetamų teršalų (pirmiausia CO2) kiekį. PATLS yra pagrindinė ES priemonė šiltnamio dujoms riboti. Jai teikiama pirmenybė prieš tiesioginius CO2 taršos mokesčius arba tiesioginį reguliavimą.

3.   Bendrieji principai

3.1

Dabartinė PATLS taikoma daugiau kaip 10 000 įrenginių energetikos ir pramonės sektoriuose, kurie bendrai išmeta 40 proc. visų ES išmetamų šiltnamio dujų. Įrenginiams taršos leidimai išduodami ex ante ir jiems privaloma įsigyti tokį skaičių leidimų (arba kreditų), kuris suteiktų teisę išmesti tam tikrą kiekį teršalų, atitinkančių jų faktiškai išmetamą kiekį. Bendras leidimų ir kreditų skaičius negali viršyti nustatytos didžiausios leistinos išmetimų ribos. Įmonės, išmetančios daugiau šiltnamio dujų nei joms išduota leidimų, privalo pirkti kreditus iš įmonių, kurios teršia mažiau, arba aukcionuose.

3.2

Leidimų perleidimas vadinamas prekyba. Iš esmės, pagal šią sistemą teršėjas sumoka mokestį už taršą, o įrenginio savininkas gauna atlygį už išmetimų sumažinimą, didesnį nei buvo būtina. Todėl teoriškai visi, galintys pigiausiai sumažinti išmetimus, tai ir padarys, taip sumažindami taršą mažiausia įmanoma visuomenei kaina. PATL sistemoje „leidimas“ prilygsta teisei išmesti toną anglies dioksido ekvivalento per nustatytą laikotarpį, o kitos šiltnamio dujos paverčiamos CO2 ekvivalentais.

3.3

Valstybės narės taip pat gali leisti naudoti išmetimų taupymo projektų kreditus trečiosiose šalyse taip pat kaip leidimus. Tokie projektai turi būti pripažįstami pagal Kioto Bendro įgyvendinimo (BĮ) arba Švarios plėtros (ŠP) mechanizmus.

4.   Prekybos ATL laikotarpiai

4.1   Pirmasis ATL prekybos laikotarpis (2005 m. sausio 1 d. — 2007 m. gruodžio 31 d.)

4.1.1

Pirmuoju mokomuoju etapu buvo sukurta prekybos taršos leidimais infrastruktūra, tačiau veiksmingumas buvo labai ribotas dėl per didelio leidimų išdavimo valstybėse narėse (per pirmąjį ir antrąjį etapą valstybės narės parengė nacionalinius paskirstymo planus (NPP), nustatydamos bendrą išmetimų lygį ir kiekvienam įrenginiui išduodamus leidimus). Šiuo laikotarpiu labai skyrėsi ATL kainos, įskaitant anglies dioksido kainos sumažėjimą pirmojo prekybos laikotarpio pabaigoje.

4.1.2

PATLS sulaukė daug kritikos dėl pradžioje taikytų paskirstymo metodų ir iš pardavimų gautų pajamų panaudojimo; dėl didžiausios leistinos išmetimų ribos; nešališkumo, sudėtingumo, kontrolės ir vykdymo problemų; rizikos paskatinti daugiausia dujų išmetančias pramonės šakas perkelti į šalis, kuriose ŠD išmetimai nereglamentuojami; BĮ/ŠPM kreditų vertės, pasitikėjimo jais ir patikimumo bei nepalankių gamybos sąnaudų susidarymo ateityje. Tapo aišku, kad šias problemas reikės išspręsti pertvarkant PATLS, kad ji įgytų pramonės ir NVO pasitikėjimą.

4.2   Antrasis ATL prekybos laikotarpis (2008 m. sausio 1 d. — 2012 m. gruodžio 31 d.)

4.2.1

Šis etapas įgyvendinamas visose 27 ES valstybėse narėse ir sutampa su pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu bei reikalavimu sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Iki šiol leidimų prekybos kaina kilo stabiliai, itin paskatindama imtis išmetimus sumažinančių priemonių. Šiuo metu (2008 m. gegužė) prekybos kaina yra apie 25 EUR už toną. Per šį laikotarpį Komisija reguliariai vertino valstybių narių siūlomas didžiausias leistinas išmetimų ribas, grindžiamas patikrintais išmetimų kiekiais ir tokiu būdu sektoriams, kurie dalyvauja ATL sistemoje, išmetimams nustatyta riba buvo vidutiniškai 6,5 proc. žemesnė už šią ribą 2005 m. Kitų galimybių keisti sistemą per antrąjį prekybos laikotarpį buvo mažai, nors teršėjai ir toliau aktyviai reaguoja ir prisitaiko. Duomenys tikrinami ir prekybos patirtis kaupiama toliau, tačiau iš esmės galima daryti išvadą, kad ši sistema pasiteisina.

4.3   Trečiasis ATL prekybos laikotarpis (2013–2020 m.)

4.3.1

Komisija dabar siūlo didelius PATLS pakeitimus, kurie įsigaliotų tuo laikotarpiu. Šiuo tikslu siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB.

5.   Siūlomų direktyvos pakeitimų santrauka

5.1

Nors ES PATLS sukūrė didžiausią pasaulyje bendrą anglies dioksido rinką (1), pradinis per didelis nemokamų leidimų paskirstymas NPP buvo klaida ir aiškiai prieštaravo veiksmingam išmetimų sumažinimui PATLS sektoriuje Europos mastu. Atsižvelgiant į tvirtus įsipareigojimus sumažinti šiltnamio dujų išmetimus, peržiūrėta PATLS yra laikoma pagrindine priemone, leidžiančia numatyti ilgalaikę anglies dioksido kainą bei skatinančia investuoti į taršos anglies dioksidu mažinimą, kartu sudarant galimybes Europai tapti mažai šiltnamio dujų išskiriančia ekonomika.

5.2

Daliniais pakeitimais:

vietoje 27 ES valstybėse narėse taikomų apribojimų nacionaliniams taršos leidimams bus nustatyta visai ES vienoda riba ir NPP nebeliks;

bus labai padidinta aukcionuose parduodamų leidimų dalis ir suderintos nemokamo paskirstymo taisyklės, siekiant skatinti mažiau anglies dioksido išmetančias technologijas;

teisės parduoti ATL aukcionuose bus nustatomas atsižvelgiant į šalies pajamas, tenkančias vienam gyventojui;

bus supaprastintos pagrindinės apibrėžtys ir padidintas teisinis bei techninis aiškumas;

bus įtraukti nauji sektoriai (naftos chemijos, amoniako ir aliuminio) ir naujos šiltnamio dujos (azoto oksidas ir perfluorangliavandeniliai), todėl taikymo sritis padidės 6 proc.;

bus leista PATLS netaikyti mažesniems įrenginiams, kuriems taikytinos kompensavimo priemonės.

bus nustatytos taisyklės, kaip gali būti naudojami pagal BĮ ar ŠPM projektus gaunami kreditai.

5.3

Nuo 2013 m. leidimai kasmet (2) bus išduodami mažesniam kiekiui, todėl ES PATLS sektoriuje 2020 m., palyginti su 2005 m., šiltnamio dujų išmetimai sumažės 21 proc. Sumažinimo procesas bus tęsiamas per ketvirtąjį laikotarpį (2021–2028 m.) tokiu pačiu tempu. Kartu bus padidinta aukcionuose parduodamų ATL dalis — 2013 m. aukcionuose jų bus parduota 60 proc. Siūloma elektros energijos gamybos sektoriui neišduoti leidimų nemokamai ir todėl nuo 2013 m leidimus turėtų įsigyti aukcionuose, arba antrinėje rinkoje, o kituose sektoriuose nemokami leidimai palaipsniui turėtų būti panaikinti iki 2020 m. Išimtys bus suteiktos sektoriams, kuriems gresia „anglies dioksido nutekėjimas“ — perkėlimas į šalis, kuriose nėra taikomi panašūs išmetimų apribojimai, ir todėl išmetimai globaliu mastu padidėtų. Tokiems sektoriams gali būti suteikta iki 100 proc. nemokamų leidimų. Toks sprendimas bus priimtas 2011 m. Valstybės narės vykdys aukcionus ir bus raginamos — tačiau tai nebus reikalavimas — naudoti pajamas investicijoms į klimatui palankias priemones.

5.4

Viena aišku, kad BĮ arba ŠPM kreditai (iš trečiųjų šalių), kuriuos šiuo metu gali įsigyti ES operatoriai, galės būti naudojami iki 2020 m. Bendras kreditų skaičius, kuris turi būti panaudotas šiuo laikotarpiu, lygus bendram leidimų skaičiui, kuriuos leidžiama panaudoti 2-uoju prekybos laikotarpiu, t.y 1,4 mlrd. leidimų, kurie atitinka 1/3 įsipareigoto sumažinti išmetimų kiekio. Jei dėl tarptautinio klimato pakto ES padidintų numatytą sumažinti skaičių, 50 proc. to papildomai numatyto sumažinti kiekio būtų galima pasiekti panaudojant BĮ arba ŠPM kreditus.

5.5

Nors žemėnaudos kreditai (anglies absorbentai, pvz., miškai) nebus leidžiami, vietos emisijų taupymo schemų kreditai, nepatenkantys į PATLS, galėtų būti leidžiami, jeigu būtų parengtos aiškios taisyklės.

5.6

Numatyta ES PATLS susieti su kitomis prekybos sistemomis, skatinant sukurti pasaulinę sistemą.

5.7

Jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas, leidimų skaičius pagal PATLS bus sumažintas atsižvelgiant į tą susitarimą, tačiau bus daugiau naudojamasi ŠPM kreditais.

5.8

Bus numatyta 5 proc. leidimų skirti naujiems įrenginiams, kurie bus įtraukti į sistemą po 2013 m. Galimas dalykas, kad išmetimai iš lėktuvų bus įtraukti į PATLS antrojo laikotarpio pabaigoje, tačiau jiems turėtų būti skirtas atskiras pasiūlymas (3).

5.9

Nėra numatyta į PATLS įtraukti jūrų transportą.

6.   Bendrosios pastabos

6.1

ES PATLS nėra mokslinis bandymas arba „žaliųjų“ mokesčių rūšis. Ji apjungia laisvosios rinkos ir reguliavimo elementus ir bendrą kryptį, pasiektą ir pakoreguotą per politinį procesą. Atskiros įmonės gali laisvai pasirinkti, kaip jos mažins išmetimus ir ar tai darys, ir turėtų pasirinkti pigiausią būdą laikytis taršos normų. Todėl pagrindinis PATLS vaidmuo — sukurti paskatas, kurios sumažintų sąnaudas, skirtas siekti taršos mažinimo. EESRK pritaria tokiam požiūriui ir jį palaiko.

6.2

Apskaičiuota, kad dabartinis taršos sumažinimo tikslas — iki 2050 m. atmosferoje stabilizuoti šiltnamio dujų kiekį ties 450–550 ppm riba — turėtų kainuoti maždaug 1 proc. pasaulio BVP. Nesugebėjus to padaryti veiksmingomis priemonėmis, pasaulio BVP gali sumažėti 20 proc. (4). Tačiau, dabartiniai duomenys ir tyrimai rodo (5) kad ŠD gamyba auga, planetos gebėjimas absorbuoti mažėja ir iškyla rimtas klausimas, ar planuojamos sumažinimo normos yra deramos.

6.3

PATLS siekia pirmauti srityje, kurioje privaloma imtis pastangų pasaulio mastu. Procesas vyksta globalioje aplinkoje, kadangi atmosfera yra bendra visiems. Todėl sistema turėtų būti vertinama sąsajoje su pasaulio teršėjais ir jiems daromu poveikiu.

6.4

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad JAV pagrindų teisės aktai, kurie greičiausia įsigalios esant naujai administracijai, remiasi panašia ribojimo ir prekybos (cap and trade) sistema. Galimybė vykdyti bendrą JAV/ES programą būtų reikšmingas žingsnis globalios sistemos ir sąsajos su OECD šalyse siūlomomis programomis link.

6.5

Todėl EESRK ypatingą dėmesį skyrė teisingam ir tvariam PATLS poveikiui mažinant šiltnamio dujų kiekį pasaulyje. Ar jis įrodo, kad Europos veiksmai yra patikimi ir veiksmingi? Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ES tikslas iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimus 20 proc., palyginti su 1990 m. (šis tikslas yra PATLS ir pasiūlymų dėl prievolių pasidalijimo pagrindas), yra mažesnis už 25–40 proc. sumažinimo tikslą pramoninėms šalims, kurį palaikė ES Balio klimato kaitos konferencijoje 2007 m. Komisija pradeda 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje nustatytais planiniais rodikliais, nekeldama klausimo, ar šis sumažinimas yra pakankamas siekiant globalių tikslų, ar jis tėra didžiausias priimtinas sumažinimas atsižvelgiant į trumpalaikius politinius ir ekonomiškai pagrįstus valstybių narių interesus. EESRK daro išvadą, kad surinkti įrodymai dėl klimato kaitos reikalauja iš naujo nustatyti planinius rodiklius siekiant didesnio šiltnamio dujų išmetimų sumažinimo.

6.6

EESRK pritaria, kad turėtų būti pereinama prie intensyvesnės ATL prekybos aukcionuose. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose atitinka „teršėjas moka“ principą, išvengiama pagautės, skatina turėti mažai teršiančius įrenginius ir yra tokių įrenginių finansavimo šaltinis bei padeda vystyti inovacijas.

6.7

Šiuo metu yra daug apskritai ES verslui rūpimų neišspręstų klausimų. Pagrindiniai jų siejasi su iš dalies pakeista PATLS, kuri mažina pramonės konkurencingumą, ypač naujai besiformuojančiose industrinėse šalyse už ES ribų. Tokios šalys iš dalies pagrįstai tvirtina, kad turėtų būti atsižvelgiama į du amžius trukusią Vakarų industrializaciją ir jos poveikį ŠD išmetimams, lygiai taip pat, kaip ir į jų siekį tam tikrų pramonės sektorių pagalba kovoti su skurdu. Priimant visuotinį susitarimą, skirtą šiems klausimams spręsti, reikėtų įsitikinti, ar jį palaiko vartotojai ir pramonė OECD šalyse ir ar jie šiuos veiksnius supranta.

7.   Konkrečios pastabos

7.1

Kad ES PATLS taptų visuotiniu anglies dioksido prekybos standartu, labai svarbu, kad sistema būtų kuo tvirtesnė ir veiksmingesnė. Todėl EESRK rekomenduoja:

7.1.1

Galimybę nemokamai išduoti leidimus specialiems stambiems sektoriams ir pasektoriams, kuriems didelę įtaką daro tarptautinė konkurencija, svarstyti tik tuo atveju, jeigu nebus pasiektas veiksmingas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame būtų numatyti išlakų mažinimo įpareigojimai visoms atitinkamoms pramonės šakoms pasaulio mastu. Europos Sąjungos PATLS neturi turėti neigiamo poveikio ES pramonės konkurencingumui.

7.1.2

Jei įmanoma, anksčiau priimti sprendimą dėl sektorių, kuriems dėl „anglies nutekėjimo“ pavojaus ATL išduodami nemokamai. Tokie sektoriai bus nustatyti iki 2010 m. birželio mėn., tačiau sprendimą, susijusį su direktyvomis, reikėtų priimti anksčiau, kad būtų išvengta netikrumo dėl investicinės aplinkos ir atitinkami sektoriai galėtų kurti reikalingus ilgalaikius planus.

7.1.3

Nors prekyba aukcione turėtų tapti pagrindiniu apyvartinių taršos leidimų paskirstymo būdu, kol kas beveik nėra aišku, kaip tokia prekyba aukcione būtų organizuojama. Nuoroda, kad turėtų būti priimtas reglamentas dėl prekybos aukcione tik iki 2010 m. gruodžio 31 d., kelia papildomų neaiškumų visiems ES PATLS dalyviams, pirmiausia turint omenyje, kad yra būtinos milžiniškos investicijos į energetikos sektorių.

7.1.4

Apsvarstyti sektoriams, kurie dalyvauja PATLS ir kurie joje nedalyvauja, tenkančios naštos perskirstymą. EESRK kyla klausimas, ar sumažinimo reikalavimų paskirstymas tarp sektorių, kuriems taikomas LPS (–21 proc., palyginti su 2005 m.), ir kitų sektorių (–10 proc., palyginti su 2005 m.) yra pagrįstas. Moksliniai tyrimai (6) rodo, kad kai kuriuose į PATLS nepatenkančiuose sektoriuose, ypač dviejuose didžiausiuose — statybų ir transporto — yra galimybių sumažinti išmetimus nulinėmis arba net neigiamomis sąnaudomis. Be to, šiems sektoriams anglies nutekėjimas yra labai mažas ar apskritai negresia. Statybų sektorius dar turi didelį darbo vietų kūrimo ES potencialą.

7.1.5

Visi oro transportui skirti leidimai, šiam prisijungus prie sistemos, turėtų būti parduodami aukcione (7).

7.1.6

Atsižvelgdama į didėjantį šiltnamio dujų išmetimo kiekį laivybos sektoriuje (1,12 mlrd. tonų pasaulio mastu ir du kartus viršija aviacijos išmetamų dujų kiekį (8)), Komisija turėtų parengti priemones įtraukti laivybą į PATLS, jeigu veiksmingų pasiūlymų skubiai nepateiks Tarptautinė jūrų organizacija.

7.1.7

Iš ATL prekybos aukcionuose gautų pajamų, kurios dabartiniais skaičiavimais iki 2020 m. turėtų sudaryti 50 mlrd. EUR per metus, daug didesnė dalis turėtų būti skirta klimato apsaugos, sušvelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms, menkiau išsivysčiusioms šalims bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Pasiūlyme (10 straipsnio 3 dalyje) nurodyta 20 proc. pajamų dalis yra nepakankama ir neskatina pereiti prie mažai šiltnamio dujų išskiriančios ekonomikos. EESRK rekomenduoja šią dalį padidinti iki ne mažiau kaip 50 proc. pajamų. Reikėtų atkreipti dėmesį į miškų vaidmenį, jų atsodinimą ir kirtimo prevenciją ne tik ES, bet ir kitose šalyse, kur jie vaidina svarbų absorbento vaidmenį.

7.1.8

Pasiūlyme numatytoms priemonėms, kurių plėtojimui šiuo metu taikomas komitologijos procesas, būtinas didesnis aiškumas ir skaidrumas.

7.1.9

Komisija turėtų pagalvoti apie mažų įrenginių atleidimo nuo PATLS ribos padidinimą nuo 10 000 iki 25 000 tonų, jei būtų įgyvendintos lygiavertės kompensacinės priemonės.

7.1.10

Pasiūlyme turėtų būti aiškiau nurodoma, kaip bus įgyvendintas įsipareigojimas toliau mažinti taršą nuo 20 proc. iki 30 proc., jei bus priimtas tarptautinis susitarimas.

7.1.11

Siekiant išvengti neigiamo kombinuoto ciklo elektros energijos ir šilumos gamybos (CHP) sistemos augimui ir indėliui į taršos mažinimą poveikio, valstybės narės raginamos peržiūrėti tiekimo į bendrą tinklą tarifus.

7.1.12

Kalbant apie centralizuotą šildymą, turėtų būti vengiama priemonių, neskatinančių veiksmingo programų įgyvendinimo.

7.1.13

Reikėtų rasti problemų, kurios gali kilti tose Rytų Europos valstybėse narėse, kurioms elektros energija daugiau tiekiama per tinklus iš Rusijos, o ne iš ES, sprendimo būdus.

7.1.14

Dabartinis pasiūlymas apriboti galimybes naudotis BĮ/ŠPM kreditais, kol nebus priimtas tarptautinis susitarimas, turėtų būti persvarstytas, pirmiausia atsižvelgiant į neigiamas pasekmes besiplėtojančiai tarptautinei tokių programų kapitalo finansavimo rinkai.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Pasaulio bankas, Anglies dioksido rinkos padėtis ir tendencijos, 2007 m. gegužės mėn.

(2)  Nuo 1 974 mln. tonų CO2 iki 1 720 mln. tonų.

(3)  EESRK nuomonė. OL C 175, 2007 7 27, p. 47.

(4)  The Stern Review 2006 m.

(5)  Havajų Mauna Loa observatorijos duomenimis CO2 kiekis atmosferoje jau siekia 387 ppm, t. y. aukščiausias lygis per mažiausiai paskutiniuosius 650 000 metų.

(6)  Vattenfall/McKinsey, Klimato žemėlapis.

http://www.vattenfall.com/www/ccc/ccc/Gemeinsame_Inhalte/DOCUMENT/567263vattenfall/P0271636.pdf.

(7)  Atitinka ankstesnę Komiteto rekomendaciją, OL C 175, 2007 7 27, p. 47.

(8)  TJO 2008 m. vasario mėn.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/71


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančius dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

COM(2008) 17 galutinis — 2008/0014 (COD)

(2009/C 27/16)

2008 m. vasario 11 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu rengimą, 2008 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gintaras Morkis.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 116 narių balsavus už, 2 — prieš ir 8 susilaikius.

1.   Komiteto pastabų ir rekomendacijų santrauka

1.1

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas sveikina Europos Komisijos iniciatyvą pasiūlyti valstybėms narėms pasidalyti kovos su klimato kaita naštą siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (angl. ETS)).

1.2

Komitetas pripažįsta ir remia ES — tarptautinių derybų dėl įsipareigojimų aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje lyderės vaidmenį. Bendrija, prisiimdama įsipareigojimus, savo pavyzdžiu bando paskatinti ir patraukti kitas šalis veikti panašiai.

1.3

Komitetas mano, kad įgyvendinant šį sprendimą ir vykdant valstybių prisiimtus įsipareigojimus, labai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo. Valstybės narės turėtų labiau skatinti visuomenines iniciatyvas, prisidedančias prie šiltnamio dujų išmetimo mažinimo, kurti paramos sistemas tokioms iniciatyvoms remti:

pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant šį sprendimą. Todėl reikia plačiau skleisti informaciją apie sprendimo reikalavimus ir jo įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje priemones,

taip pat reikia daugiau dėmesio skirti švietėjiškoms kampanijoms, kurių metu būtų didinamas visuomenės informuotumas ir ji skatinama suprasti, kad reikia stengtis mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį,

ne mažiau svarbu rengti specialistus ir visuotinai šviesti visuomenę energijos taupymo, aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse.

1.4

Komitetas mano, kad priemonės išmetamų šiltnamio dujų kiekiui sumažinti turėtų būti įgyvendinamos tokiu būdu, kad ilguoju laikotarpiu išliktų ar net padidėtų Europos ekonomikos konkurencingumas. Poreikis vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją tausojančius gaminius bei gamybos būdus nuolat didės pasaulyje, o Europa, užimdama pirmaujančias pozicijas daugelyje šių sričių, turi geras galimybes įgyti konkurencinį pranašumą. ES ir valstybės narės privalo remti tokius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

1.5

Komitetas mano, kad sprendimo projekto 3 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė į kitus metus perkelti 2 proc. joms nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio, arba valstybėms neišnaudojus sprendimo projekto 2 dalyje nustatyto išmetamo dujų kiekio, galimybė perkelti tą kiekį į kitus metus, nėra pakankamai lanksti, nes, norint įvykdyti didelį projektą ir pasiekti gerų rezultatų, vienerių metų laikotarpis nesuteikia pakankamo lankstumo. Tai ypač svarbu mažoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms didelės apimties šiltnamio dujų išmetimo mažinimo projektus.

Komisija siūlo, kad kiekviena valstybė narė parengtų savo planą, kaip siekti savo nacionalinių tikslų. Tačiau vidutinis metinis išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2013–2020 m. laikotarpiu neturėtų viršyti 2005–2020 m. laikotarpio metinio išmetamo kiekio vidurkio. Komiteto nuomone, bus svarbu reguliariai kontroliuoti, kaip šie planai įgyvendinami Europos ir valstybių narių lygmeniu, kad iš karto būtų pastebėtas bet koks nukrypimas nuo šių planų ir imtasi veiksmų padėčiai ištaisyti.

1.6

Komitetas laikosi nuomonės, kad norint padidinti Bendrijos įsipareigojimo bendrą ekonominį veiksmingumą ir pasiekti keliamus bendrus tikslus mažiausiomis sąnaudomos, sprendime turėtų būti paminėta, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę dvišalių tarpvalstybinių susitarimų pagrindu perleisti kitai valstybei narei dalį jai nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio dujų kiekio.

1.7

Komitetas mano, kad turi būti rasta tinkama pusiausvyra tarp šiltnamio dujų mažinimo priemonių ES viduje ir solidarumo diegiant taršos mažinimo priemones besivystančiose šalyse taikant lanksčias švarios plėtros mechanizmo bendro įgyvendinimo projektų priemones. Tačiau lanksčias priemones tikslinga naudoti tik tada, jeigu jos iš tiesų sumažina bendrą išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Šios priemonės neturėtų skatinti šiltnamio dujų išmetimo perkėlimo iš ES valstybių į ES nepriklausančias šalis.

1.8

Komitetas, pritardamas prisiimamiems įsipareigojimams bei įsipareigojimų naštos pasidalijimui tarp valstybių narių, mano, kad pasidalijimo principai turėtų būti aiškesni visuomenei. Našta turėtų būti pasidalyta atskirai įvertinus kiekvienos šalies padėtį, taršos mažinimo sąnaudas ir įtaką šalių konkurencingumui bei vystymuisi. Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo turėtų paskatinti pagal kiekvienos šalies BVP nustatyti vienodas santykines šiltnamio dujų kiekio mažinimo išlaidas.

1.9

Komitetas ragina Komisiją nustatyti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo tvarką, pavyzdžiui, numatant valstybėms narėms baudas už nustatyto išmesti leidžiamo kiekio viršijimą.

2.   Įžanga: Komisijos dokumentas

2.1

Europos Komisija 2008 m. sausio 23 d. paskelbė pasiūlymų paketą, skirtą kovai su klimato kaita ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimui.

2.2

Komisijos pasiūlymu siekiama įgyvendinti 2007 m. kovo 8–9 d. ES Vadovų Taryboje pasiektus susitarimus dėl įsipareigojimų Europos Sąjungoje 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki 2020 m., palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, taip pat siekti, kad iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20 proc. visos ES suvartojamos energijos.

2.3

Pastangos mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį padalytos tarp prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai priklausančių ir jai nepriklausančių ES sektorių. Komisija siūlo taikyti tokį principą: iki 2020 m. 21 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai priklausančio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį, o tiems ES sektoriams, kurie nepriklauso ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai, išmetamus teršalus siūloma sumažinti 10 proc., palyginti su 2005 m. Skaičiuojant kartu, šie sumažinimai reikštų, jog išmetamas teršalų kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėtų 14 proc., o tai atitiktų 20 proc. sumažinimą, palyginti su 1990 m.

2.4

Taryba numatė siekti dar aukštesnių tikslų, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes. Tokiu atveju Bendrija turėtų siekti iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį 30 proc.

2.5

Pasiūlyme priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą „Dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį“ yra nustatomas valstybių narių įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema).

2.6

Siūlomu priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu yra nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį.

2.7

Komisija taip pat mano, kad išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo naštą šalys turėtų pasidalyti atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius skirtumus ir į BVP, tenkantį vienam gyventojui valstybėse narėse. Todėl valstybės narės, kurių BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu yra palyginti mažas ir ateityje prognozuojamas didelis jų BVP augimas, turi turėti galimybę padidinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį 2020 m., palyginti su 2005 m.

2.8

Vertinant siūlomą diferenciaciją, Europos Komisija siūlo nustatyti tam tikras ribas valstybėms, kad jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamą šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 proc. padidinti išmetamą kiekį, palyginti su 2005 m. kiekiu.

2.9

Komisija numato, kad kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamu šiltnamio dujų kiekiu, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį taikydama 2005 m. išmestam šiltnamio dujų kiekiui.

2.10

Anot Komisijos, šiltnamio dujų kiekis turi būti mažinamas kiekvienais metais 2013–2020 metų laikotarpiu. Vis dėlto numatytas ir tam tikras lankstumas: kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 proc. tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus.

2.11

Kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai turi mažinti ši išmetamą šiltnamio dujų kiekį siekdama užtikrinti, kad tas kiekis neviršytų tai valstybei narei nustatyto 2020 m. didžiausio leidžiamo lygio, nurodyto šio sprendimo priede.

2.12

Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, taip pat skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Komisija siūlo galimybę valstybėms narėms ir toliau naudotis švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 metų.

2.13

Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad ES toliau mažintų išmetamą šiltnamio dujų kiekį ir taip prisidėti prie Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimo, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 proc. atitinkamos valstybės narės 2005 m. iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ATL prekybos taršos sistema, išmesto šiltnamio dujų kiekio. Šis didžiausias kiekis yra lygus maždaug trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti išmetamas šiltnamio dujas 2020 m. Kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę perleisti kitoms valstybėms narėms neišnaudotą šio nustatyto didžiausio kiekio dalį.

2.14

Komisija mano, kad sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės turėtų priimti išmetamų šiltnamio dujų kiekių sumažinimo kreditus tik iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios šį susitarimą, ir turėtų tai daryti laikydamosi bendro požiūrio.

2.15

Komisija mano, kad, jei Bendrija pasirašytų tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių išmetamo šiltnamio dujų kiekio apribojimus atsižvelgiant į Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą naują įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį.

2.16

Numatoma, jog valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie metinį išmestų šiltnamio dujų kiekį, pasiektą įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d.

3.   Bendros pastabos

3.1

Europos Komisijos iniciatyvą pasiūlyti valstybėms narėms pasidalyti kovos su klimato kaita našta siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema), yra svarbus žingsnis kovos su klimato kaita sprendimų grandinėje.

3.2

Komitetas neabejoja, kad Europos Tarybos ir Parlamento sprendimas turės įtakos Bendrijos aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje išsikeltų uždavinių sprendimui. Bendrijos politika šioje srityje turi užtikrinti ženklų išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą nustatant valstybėms narėms privalomus reikalavimus ir griežtai kontroliuojant kaip jie vykdomi.

3.3

Tuo pačiu Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl pastangų mažinti šiltnamio dujų kiekius efektyvumas labai priklauso nuo kitų dviejų energetikos ir klimato kaitos paketo sudėtinių dalių: direktyvos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais direktyvos. Tai reiškia, kad tarp šių dokumentų turi būti tiesioginė sąveika: iš dalies pakeitus vieną, tai turės įtakos ir kitiems.

3.4

Bendrijos įsipareigojimus numatoma koreguoti, jeigu būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas. Labai daug tikimasi iš 2007 m. gruodžio mėn. Balyje (Indonezija) prasidėjusių derybų, kurios gali turėti lemiamos reikšmės pasaulinio masto veiksmams iki 2020 metų. Būtų labai gerai, kad šios derybos būtų užbaigtos ir sutarimas pasiektas 2009 metais Kopenhagoje vyksiančiame pasaulio vadovų susitikime klimato kaitos klausimu. Bet prieš tai dar bus Poznanės susitikimas, kur tikimasi pasistūmėti į priekį.

3.5

Sveikintina, kad ES yra šių derybų lyderė. Bendrija, prisiimdama įsipareigojimus, savo pavyzdžiu bando paskatinti ir patraukti kitas šalis veikti panašiai. Suprantama, kad sparčiai augančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija, nesumažins teršimo, bet jos gali sumažinti išmetimo augimą, palyginti su ekonomikos augimu. EESRK ragina Komisija dėti daug pastangų, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas (po Kioto), įpareigojantis išsivysčiusias šalis iki 2020 m. 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Tai atitiktų ketvirtosios Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ataskaitos prognozes: kad pasaulinis atšilimas ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus viršytų prieš industrializaciją buvusį lygį, iki 2020 m. reikia išmetamą šiltnamio dujų kiekį sumažinti 25–40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei pavyktų pasiekti tokio tarptautinio susitarimo, be abejonės reikėtų persvarstyti šį pasiūlymą bei Komisijos energetikos ir klimato kaitos pasiūlymų paketą siekiant, kad būtų surasta pusiausvyra tarp šiomis priemonėmis siekiamų tikslų ir šio gerokai aukštesnio siekio. Taigi labai svarbu, jog visi suinteresuoti subjektai pripažintų ir sudarytų veiksmų planus atsižvelgdami į tai, kad tikslai, kuriuos užsibrėžta pasiekti iki 2020 m. yra tik pirmas žingsnis ir kad reikiamu metu, galbūt jau 2020 m. ir, žinoma, vėlesniais metais, reikės nustatyti griežtesnius tikslus.

3.6

Komitetas mano, kad, priemonės, mažinančios šiltnamio dujų išmetimą, turėtų būti įgyvendinamos siekiant apsaugoti ir netgi sustiprinti Europos ekonominį konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. Pasaulyje turėtų išaugti atsinaujinančios energijos, energetiškai efektyvių produktų ir gamybos būdų poreikis, o Europos padėtis yra labai palanki konkurenciniam pranašumui įgyti būnant pasauline lydere daugelyje minėtų sričių. ES ir valstybės narės turėtų remti mokslinius tyrimus ir taikomąja veiklą šioje srityje, priešingu atveju iškelti tikslai bus sunkiai pasiekiami. Taip pat būtina rengti specialistus ir visuotinai šviesti visuomenę energijos taupymo, aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse.

3.7

Įgyvendinant šį sprendimą ir vykdant valstybių prisiimtus įsipareigojimus, labai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo. Valstybės narės turėtų labiau skatinti visuomenines iniciatyvas, prisidedančias prie šiltnamio dujų išmetimo mažinimo, kurti paramos sistemas tokioms iniciatyvoms remti:

pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant šį sprendimą. Todėl reikia plačiau skleisti informaciją apie sprendimo reikalavimus ir jo įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje priemones,

taip pat reikia daugiau dėmesio skirti švietėjiškoms kampanijoms, kurių metu būtų didinamas visuomenės informuotumas ir ji skatinama suprasti, kad reikia stengtis mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį,

ne mažiau svarbu rengti specialistus ir visuotinai šviesti visuomenę energijos taupymo, aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Komitetas mano, kad turi būti rasta tinkama pusiausvyra tarp šiltnamio dujų mažinimo priemonių ES viduje ir solidarumo diegiant taršos mažinimo priemones besivystančiose šalyse taikant lanksčias švarios plėtros mechanizmo bendro įgyvendinimo projektų priemones. Tačiau lanksčias priemones tikslinga naudoti tik tada, jeigu jos iš tiesų sumažina bendrą išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Šios priemonės neturėtų skatinti šiltnamio dujų išmetimo perkėlimo iš ES valstybių į ES nepriklausančias šalis.

4.2

Komisija siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę ir toliau naudoti ŠPM kreditus, kad rinka šiems kreditams išliktų net ir po 2012 m. Komitetas nerimauja dėl patvirtintų taršos mažinimo vienetų (PTMV), kurie suteikiami pagal ŠPM, kokybės. Komiteto manymu, investuojančioms valstybėms (tais atvejais, kai projektai pradėti įgyvendinti iki 2013 m.) PTMV išliks naudingi, tik jeigu bus peržiūrėtas ir patikrintas pagrindinis scenarijus norint įsitikinti projekto papildomumu. Iš naujų ŠPM projektų, kurie planuojami kaip valstybių narių indėlis į bendras pastangas mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, reikėtų vertinti tik tuos projektus, kurie pagrindiniams scenarijams naudoja geriausias turimas technologijas.

4.3

Europos Komisija pateikia tik bendrą principą, kad šalių, kuriose BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra didelis, įsipareigojimai yra griežtesni, o šalių, kuriose BVP, tenkantis vienam gyventojui, mažas — švelnesni, tačiau skirtingoms šalims, net jei jų santykinis BVP vienodas, pasiekti vienodą taršos sumažinimą gali būti nevienodai sunku. Našta turėtų būti pasidalyta atskirai įvertinus kiekvienos šalies padėtį, taršos mažinimo sąnaudas ir įtaką šalių konkurencingumui bei vystymuisi. Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo turėtų paskatinti pagal kiekvienos šalies BVP nustatyti vienodas santykines šiltnamio dujų kiekio mažinimo išlaidas.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad prieštaravimas sprendimo tekste yra akivaizdus. Europos Komisijos siūlomi atskaitiniai metai įvertinti valstybių narių siūlomas pastangas mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį yra 2005 m., o laikotarpio pabaiga — 2020 m. Kaip teigiama 3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje, kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai mažina išmetimą. Tuo tarpu šio straipsnio tos pačios dalies 1 pastraipoje teigiama, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendras šiltnamio dujų kiekis, 2013 m. jos išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, neviršytų tos valstybės narės iš minėtų šaltinių 2008, 2009 ir 2010 m. išmesto vidutinio metinio šiltnamio dujų kiekio, apie kurį turi būti pranešta ir kuris turi būti patikrintas pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą 280/2004/EB. Taigi, atskaitiniais metais tampa ir 2008, 2009, 2010 metai vertinant situaciją 2013 metais.

4.5

Komitetas mano, kad sprendimo projekto 3 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė į kitus metus perkelti 2 proc. joms nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio, arba valstybėms neišnaudojus sprendimo projekto 2 dalyje nustatyto išmetamo dujų kiekio, galimybė perkelti tą kiekį į kitus metus, nėra pakankamai lanksti, nes, norint įvykdyti didelį projektą ir pasiekti gerų rezultatų, vienerių metų laikotarpis nesuteikia pakankamo lankstumo. Tai ypač svarbu mažoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms didelės apimties šiltnamio dujų išmetimo mažinimo projektus.

Komisija siūlo, kad kiekviena valstybė narė rastų būdą siekti savo nacionalinių tikslų. Tačiau vidutinis metinis išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2013–2020 m. laikotarpiu neturėtų viršyti 2005–2020 m. laikotarpio metinio išmetamo kiekio vidurkio. Komitetas mano, kad įgyvendinant šalių planus bus labai svarbi jų nuolatinė stebėsena nacionaliniu ir Europos lygiu, kad būtų galima nedelsiant nustatyti bet kokį atotrūkį ir imtis korekcinių veiksmų.

4.6

Komitetas mano, kad norint padidinti Bendrijos įsipareigojimo bendrą ekonominį veiksmingumą ir pasiekti keliamus bendrus tikslus mažiausiomis sąnaudomis, sprendime turėtų būti paminėta, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę dvišalių tarpvalstybinių susitarimų pagrindu perleisti kitai valstybei narei dalį jai nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio dujų kiekio.

4.7

Komitetas ragina Komisiją nustatyti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo tvarką, pavyzdžiui, numatant valstybėms narėms baudas už nustatyto išmesti leidžiamo kiekio viršijimą.

4.8

Taip pat trūksta konkretumo 4 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatai dėl teisingo geografinio projektų pasiskirstymo taikant kreditų pirkimo strategijas.

4.9

Komisija, siekdama, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas, turėtų pateikti valstybėms narėms veiklos gaires, instrumentus ir kitas priemones. Gera pradžia būtų paskelbti sėkmingos veiklos ES pavyzdžių vadovą.

4.10

Šio sprendimo tikslui pasiekti Komitetas rekomenduoja, kad valstybės narės panaudotų struktūrinius ir sanglaudos fondus projektams, kurių metu neišmetamos ar netgi mažinamos šiltnamio dujos.

4.11

Kadangi kito apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ETS dalyvaujantiems įrenginiams 2013–2020 m. laikotarpiu metu bus numatyta apyvartinius taršos leidimus dalinti aukciono būdu, tai bus būdas gauti lėšų, kurių reikia sumažinti apyvartinių taršos leidimų sistemai nepriklausančių ES sektorių išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Dalį tokiu būdu gautų lėšų reikėtų skirti tiems ūkio sektoriams, kurie stengiasi mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Kitą dalį lėšų būtų galima skirti solidarumo fondui besivystančioms šalims ir skirstyti tose šalyse vykdomiems prisitaikymo prie klimato kaitos projektams.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/75


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006

COM(2008) 18 galutinis — 2008/0015 (COD)

(2009/C 27/17)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2008 m. vasario 8 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gerd Wolf.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 4 susilaikius.

Turinys

1.

Santrauka ir išvados

2.

Įžanga

3.

Komisijos pasiūlymas

4.

Bendrosios pastabos

5.

Konkrečios pastabos

1.   Santrauka ir išvados

1.1

Anglies dioksido (CO2), susidariusio naudojant (deginant) iškastinius energijos šaltinius, surinkimas ir ilgalaikis saugojimas — CCS (anglies dioksido surinkimas ir saugojimas) — labai prisidėtų prie klimato apsaugos. Todėl reikia sparčiau vystyti šį metodą ir kuo greičiau pradėti jį taikyti.

1.2

Komitetas palankiai vertina Komisijos siūlomą direktyvą, kaip būtiną CCS technologijų vystymo ir taikymo išankstinę sąlygą, ir iš esmės pritaria jos turiniui.

1.3

Direktyvoje nagrinėjami labai svarbūs aspektai ir siūlomos taisyklės. Visų pirma aptariami žmonių ir aplinkos saugumo klausimai bei su tuo susijusi atsakomybė. Taip šia direktyva sustiprinamas piliečių pritarimas ir atsižvelgiama į jų saugumo poreikį.

1.4

Visos CCS vertės grandinės, įskaitant CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą, vystymas yra labai ankstyvame, iš dalies netgi žvalgymo, etape. Į tai turi būti atsižvelgta nustatant direktyvos taisykles, todėl tam tikrais aspektais jas dar reikėtų suderinti.

1.5

Tam, kad jau netrukus būtų galima vykdyti pirmuosius projektus, reikėtų kai kuriuos direktyvos punktus taip pakeisti, kad tiek nacionalinėms institucijoms, tiek investuoti pasirengusioms įmonėms būtų lengviau juos taikyti, o pastarosioms būtų užtikrintas planavimo saugumas ir sukurtos paskatos imtis veiksmų. Kalbama, pavyzdžiui, apie atsakomybės klausimų sprendimą bei finansinių garantijų pobūdį ir dydį.

2.   Įžanga

2.1

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimus dėl klimato apsaugos ir energijos tiekimo saugumo, Komisija atskirais dokumentais pasiūlė visą rinkinį priemonių, kuriomis siekiama Tarybos sprendimuose nustatytų tikslų. Svarbiausios priemonės skirtos energijos efektyvumui didinti, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimui bei pažangių technologijų vystymui ir taikymui. Šiais klausimais Komitetas parengė specialias nuomones (1).

2.2

Svarbus vaidmuo tenka ir tiems metodams, kuriuos taikant ilgalaikėje perspektyvoje galima sumažinti šiltnamio dujų, susidarančių naudojant iškastinius energijos šaltinius, išmetimą. Apie tai ir kalbama šioje nuomonėje. Nuomonėje nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas priimti direktyvą dėl anglies dioksido (CO2) geologinio saugojimo.

2.3

Šią nuomonę papildys tai pačiai technologijai skirta Komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato (2) dėl elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimo.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1

Atsižvelgdama į tai, kad tarptautiniu mastu didėjančią energijos išteklių paklausą greičiausiai tenkins iškastinis kuras, taip pat į tikslą iki 2050 m. sumažinti CO2, kiekį pasaulyje 50 proc., o išsivysčiusiose šalyse nuo 60 iki 80 proc., Komisija mano, jog būtina išnaudoti visas galimybes sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Siekiant šio tikslo, labai svarbus vaidmuo tenka CO2 surinkimo ir saugojimo (CCS) (3) technologijoms.

3.2

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai paraginus, Komisija pateikė pasiūlymą, kuris yra žingsnis šio tikslo link: sukurti būtiną techninę, ekonominę bei reguliavimo sistemą, kad būtų galima diegti aplinką tausojančias CCS technologijas. Visų pirma kalbama apie reguliavimo sistemos nustatymą remiantis EB steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ES arba nacionalinėms institucijoms taikomus teisės aktus ir administracines nuostatas.

3.3

Buvo atsižvelgta ir iš dalies pakeisti jau priimti teisės aktai, pavyzdžiui, Direktyvos 96/61/EB, 85/337/EEB, 2004/35/EB ir 2003/87/EB.

3.4

Komisijos pasiūlymo turinys

3.4.1

1 skyrius apima dalyką, tikslą ir taikymo sritį. Be to, pateikiamos sąvokų apibrėžtys.

3.4.2

2 skyriuje aprašomas vietos parinkimas įrengti saugyklas ir leidimai žvalgyti. Valstybės narės turi nustatyti saugojimui tinkamus plotus ir leidimų žvalgyti išdavimo taisykles.

3.4.3

3 skyrius skirtas leidimams saugoti, jų išdavimo sąlygoms bei Komisijos įgaliojimams. Svarbu įvertinti, ar tai nekenks aplinkai, t.y. būtina atlikti poveikio įvertinimą ir surengti viešas konsultacijas.

3.4.4

4 skyrius apima įsipareigojimus, susijusius su eksploatacija, uždarymu ir laikotarpiu po uždarymo, įskaitant CO2 priėmimo kriterijus, įsipareigojimus stebėti ir pranešti, tikrinimą, priemones, taikomas pažeidimų ir (arba) nuotėkio atvejais, įsipareigojimą uždaryti bei veiksmus po uždarymo ir finansinių garantijų suteikimą.

3.4.5

5 skyriuje pateikiamos nuostatos dėl galimybės naudotis vamzdynų tinklais ir saugyklomis geologiniam susidariusio ir surinkto CO2 saugojimui.

3.4.6

6 skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos dėl kompetentingos institucijos, tarpvalstybinio bendradarbiavimo, sankcijų, ataskaitų teikimo ES Komisijai, pakeitimų ir susijusių komitologijos procedūrų.

3.4.7

7 skyriuje surinkti būtini kitų teisės aktų pakeitimai, įskaitant būtinas vandeniui ir atliekoms skirtų teisės aktų pataisas. Be to, apibrėžiamos papildomos sąlygos leidimams statyti naujas jėgaines.

3.4.8

I priede pateikiami išsamūs saugojimo vietos apibūdinimo ir rizikos vertinimo kriterijai. II priede nurodomi išsamūs stebėsenos reikalavimų nustatymo kriterijai. Komisija gali iš dalies keisti priedus, tokiu atveju Europos Parlamentas turi bendro sprendimo teisę.

4.   Bendros pastabos

4.1

Komitetas ne kartą pabrėžė (4), kad energija prieinama kaina yra šiuolaikinės socialinės ekonomikos gyvybės eliksyras ir būtina visų pagrindinių paslaugų sąlyga. Šiuo požiūriu labai svarbu aktyviau vystyti naujas technologijas (5).

4.2

Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos siūlomą direktyvą ir iš esmės pritaria jos turiniui, nes tai yra svarbi išankstinė sąlyga vystant ir taikant šio tikslo įgyvendinimui skirtą CCS technologiją.

4.3

Komitetas atkreipė dėmesį į tai (6), kad iškastinis kuras — anglis, nafta ir gamtinės dujos šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra pagrindiniai energijos šaltiniai (7) ir per artimiausius dešimtmečius galbūt nepraras savo svarbos.

4.4

Tai neprieštarauja paskelbtam tikslui gerokai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Tačiau net turint omenyje tikslą Europos Sąjungoje (8) iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų mažiausiai 20 proc., dar daugelį dešimtmečių bus didelis energijos, gaunamos iš kitų šaltinių poreikis, kad būtų užtikrinti likusieji 80 proc. — iki 2050 m. apytikriai apie 50 proc. — suvartojamos energijos.

4.5

Iš atsinaujinančių energijos šaltinių šiuo metu elektros energijos gamybai pagal poreikius gali būti naudojama tik hidroenergija ir biomasė (9), o vėjo ir saulės energija naudojama ribotai, nes priklauso nuo oro sąlygų. Kartu reikia ir ateityje dėti visas pastangas vystyti ir taikyti šias technologijas bei ieškoti tinkamo ir nebrangaus saugojimo galimybių. Tačiau ši tema bus nagrinėjama jau kitose Komiteto nuomonėse.

4.6

Tai reiškia, kad, siekiant užtikrinti bazinės apkrovos energijos gamybą — papildyti ir (arba) pakeisti (10) branduolinę energiją — ir ateityje turės būti plačiai eksploatuojamos iškastinį kurą deginančios jėgainės. Be to, norint kompensuoti svyruojantį pagaminamos vėjo energijos kiekį, reikės vis daugiau pakankamai greitai reguliuojamų jėgainių, kad būtų galima užtikrinti pakankamus tiek teigiamus, tiek neigiamus rezervinius pajėgumus.

4.7

Piko apkrovos energijos gamybai ir rezerviniams pajėgumams užtikrinti pirmiausiai naudojamos dujų ir hidroakumuliacinės jėgainės. Vis dėlto galimybės plėsti hidroakumuliacines jėgaines yra ribotos, nes jau beveik visos tam tinkamos gamtinės sąlygos yra išnaudotos.

4.8

Bazinės ir vidutinės apkrovos energijos tiekimui užtikrinti be branduolinių jėgainių visų pirma naudojamos anglį deginančios jėgainės. Valstybėms narėms, kurios pačios atsisako naudoti branduolinę energiją, dar svarbesnis tampa anglies naudojimas elektros energijos gamybai.

4.9

Svarbu, kad naudojant anglį kuo mažiau būtų išmetama CO2. Šio tikslo siekiama dviem technologijų vystymo būdais, kurie yra skirtingo techninio brandumo ir daro nevienodą poveikį: pirma, naudojamos dar didesnio efektyvumo jėgainės, antra, — jėgainės, kuriose naudojamos CCS technologijos (11). Pastarosiose didelė susidariusio CO2 dalis nėra išmetama į atmosferą, tačiau neišvengiamai gerokai sumažėja efektyvumas, kad būtų patenkintas papildomas energijos, sunaudojamos CCS, poreikis. Be to, reikia toliau vystyti metodus pramonės gamybinių procesų metu susidarančiam CO2 surinkti.

4.10

CCS technologijų, įskaitant CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą, vystymas dar yra labai ankstyvame, iš dalies netgi žvalgymo, etape. Nors tradicinių jėgainių technologijų efektyvumas nuolat didinamas, tačiau jų efektyvumas jau pasiekė fizinių galimybių ribas. Atsižvelgdamas į tai, jog kitame dešimtmetyje reikės skubiai pakeisti jėgainių pajėgumus, Komitetas rekomenduoja imtis pragmatinių veiksmų ir vienu metu vystyti abi šias technologijas. Didesnio efektyvumo technologijų vystymą iš esmės gali skatinti rinka, tačiau CCS technologijoms — tiek jėgainėms, tiek infrastruktūrai — parodomajame ir pardavimo etapuose reikalinga parama.

4.11

CCS technologija vystoma keliomis kryptimis: kaip integruota jėgainės technologija, kai CO2 — taikant anglies dujofikavimo metodą — surenkamas prieš deginimo procesą, arba kurą deginant deguonies aplinkoje, kai proceso metu CO2 sodrinamas, o paskui atskiriamas, arba kaip metodas, kuris vadinamas anglies dioksido surinkimo po deginimo proceso (angl. post-combustion) technologija, kai po deginimo proceso iš dūminių dujų išvalomas CO2 (CO2 valymas). Pastarąjį metodą, atitinkamai patobulinus, jau galima naudoti šiandien statomose ir labai efektyviose jėgainėse, jei jos yra „parengtos surinkimui“ (angl. capture ready). Šioms technologijoms būdinga tai, kad surinktas CO2 iš jėgainės turi būti perkeltas į pritaikytą saugyklą.

4.12

CO2 gali būti saugomas tik tam tinkamose, saugiose geologinėse struktūrose. Pagal dabartinių mokslinių tyrimų rezultatus šiam tikslui visų pirma tinka gilūs druskingi vandeningieji sluoksniai ir buvę naftos bei dujų telkiniai, o nebenaudojamos anglių kasyklos, atrodo, tam nelabai tinkamos. Kad būtų išvengta nuotėkio, svarbu, kad viršuje saugyklą dengtų beveik visiškai nepaliestos uolienos (būtų kiek galima mažiau jungiamųjų kanalų su paviršiumi).

4.13

Pagal siūlomos direktyvos taisykles atrinkus saugojimo vietą ir profesionaliai ją eksploatuojant, saugyklos keliamo pavojaus tikimybė labai nedidelė. Pasirinkus saugojimui tinkamą struktūrą, beveik neįmanomas staigus didelio CO2 kiekio išsiveržimas (12). Pavojus dėl sukeltų požeminių smūgių taip pat mažai tikėtinas, kadangi turi būti pasirinktas toks didžiausias saugojimo slėgis, kuris nepažeistų saugyklą supančių ir dengiančių uolienų sluoksnių (13), nes jie reikalingi numatytam saugojimui užtikrinti.

4.14

Siekiant visuomenės ir politinio pritarimo, labai svarbu užtikrinti saugų ir ilgalaikį CO2 saugojimą.

4.15

Todėl, Komiteto nuomone, labai svarbu, kad Komisija, o visų pirma valstybės narės ir potencialūs operatoriai, išsamiai informuotų piliečius apie visus šių naujų technologijų aspektus, vyktų skaidrus dialogas ir taip piliečiai galėtų dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus. Tam turėtų būti sukurtos tinkamos procedūros.

4.16

Šio skyriaus pabaigoje Komitetas norėtų pasiūlyti dar vieną prevencijos priemonę. Ji susijusi su didėjančia CO2 poreikio galimybe tolimoje ateityje, tai galėtų būti šiuo metu dar nenumatomas naudojimas kaip pagrindinės cheminės medžiagos arba kaip valdomo dydžio atsižvelgiant į „natūralius“ ilgalaikius klimato ciklus (14). Todėl Komitetas kaip papildomą prevencijos priemonę tvariam vystymuisi užtikrinti rekomenduoja saugų CO2 saugojimą, tačiau kartu reikėtų apsvarstyti bent dalinės reemisijos galimybę pagal uždarymo planą arba parengti dokumentaciją dėl galimos reemisijos atvejų iš konkrečių saugyklų kompleksų. Žinoma, svarbiausia užtikrinti maksimalų saugyklos saugumą ir sandarumą.

4.17

Komitetas iš esmės pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui priimti direktyvą ir kitame skyriuje pateikia savo poziciją dėl kai kurių konkrečių pasiūlymo punktų.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Pasiūlyme priimti direktyvą numatytos svarbiausios būtinos taisyklės siekiant CCS įrenginių operatoriams pateikti reikiamą teisinę sistemą, vis dėlto tam tikrais atvejais reglamentuojama daugiau nei būtina šiam tikslui pasiekti.

5.2

Kai kuriuos punktus reikėtų geriau išaiškinti, kad būtų galima įgyvendinti nuostatas ir užtikrinti teisinį apibrėžtumą.

5.3

Pagal Komisijos pasiūlymą surinktas ir saugomas CO2 neturi būti laikomas „išmestu“ pagal Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, todėl atitinkamai tam nereikėtų skirti CO2 leidimų (konstatuojamosios dalies 23 punktas ir nuoroda į Direktyvą 2003/87/EB). Taip rinkoje sukuriamos naudingos paskatos — nors parodomajame etape jų dar nepakanka — investuoti į CCS įrenginius.

5.3.1

Todėl Komitetas pritaria siūlymui įtraukti šias priemones į Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą; akivaizdu, jog pirmenybę reikėtų teikti į rinką orientuotam skatinimui, o ne prievolei investuoti į CCS technologijas, visų pirma todėl, kad dabartiniame CCS technologijų vystymo etape nustatyti privalomą CCS naudojimą būtų gerokai per anksti.

5.3.2

Tačiau verta naujas jėgaines įpareigoti numatyti pakankamai vietos CO2 surinkimo ir suspaudimo įrenginiams (32 straipsnis, iš dalies keičiamas Direktyvos 2001/80/EB 9a straipsniu). Vis dėlto ir šios priemonės, kurios iš esmės didina sąnaudas, turėtų būti susietos su ekonominėmis rinkos paskatomis (15) (pvz., lengvatiniai CO2 leidimai, aukcione gautų lėšų už parduotus leidimus dalies panaudojimas CCS).

5.4

Kad nebūtų be reikalo apribojamos saugojimo galimybės, Komisijos pasiūlymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimas turėtų būti taikomas ne „saugojimui geologinėse struktūrose“, o „saugykloms“, nes geologinės struktūros pagal 3 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį gali lengvai išsiplėsti už 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teritorijos ribų, o galimybės išplėsti saugyklą yra daug mažesnės. Papildomų saugojimo galimybių suteiktų išlygos sąlyga, numatanti patikimus sutartinius susitarimus su valstybėmis, nepriklausančiomis ES.

5.5

„Saugyklos“ apibrėžtis pagal 3 straipsnio 3 dalį turėtų apimti tik tą „specialios geologinės struktūros“ dalį, kuri „naudojama CO2 geologiniam saugojimui“. (Kalbant apie paviršiaus plotą, geologinė struktūra gali užimti milijonus km2), tačiau „saugykla“ galima vadinti tik jos dalį.) Visiškai įmanoma, netgi tikėtina, kad vienoje geologinėje struktūroje gali būti ir tikriausiai bus keletas saugyklų.

5.6

Pagal Komisijos pasiūlymo 4 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti saugykloms įrengti tinkamus plotus. Pasiūlyme reikėtų paaiškinti, kad iš esmės CO2 saugojimui tinkamus plotus faktiškai nustato valstybės narės, jei nėra svarbių priežasčių tam prieštarauti.

5.7

Komitetas palankiai vertina tai, kad siūlomame teisės akte reikalaujama užtikrinti aukščiausią saugumo lygį, kuris yra būtinas žmonėms, aplinkai ir klimatui apsaugoti (16) bei Europos išmetamųjų teršalų prekybos leidimais sistemos vientisumui užtikrinti.

5.7.1

Tai bus galima užtikrinti naudojant tinkamo techninio lygio stebėsenos sistemas. Valstybės narės, skirstydamos atitinkamus leidimus, turėtų į tai atsižvelgti (17).

5.7.2

Naudojant stebėsenos sistemas būtina, ir tai jos turi užtikrinti, kad pačioje saugykloje vykstantys procesai būtų kuo geriau suprantami ir modeliuojami. (Nepakanka atlikti matavimus žemės paviršiuje arba arti jo.) Todėl naudojami modeliai turėtų būti išbandyti arba sertifikuoti taikant, jei įmanoma, dvi nepriklausomas imitavimo arba modeliavimo sistemas.

5.7.3

Nuotėkis turėtų būti taip apibrėžiamas taip: tai yra „bet koks CO2 išsilaisvinimas iš saugyklų komplekso, kurį galima įrodyti naudojant atitinkamai geriausio techninio lygio stebėsenos sistemas“. Kadangi nėra nei absoliutaus (100 proc.) sandarumo, nei būtų galima įrodyti jį esant, nes žemė natūraliai išskiria CO2. Be to, jis nėra būtinas nei dėl saugumo sumetimų, nei dėl klimato apsaugos (18). Nustačius apibrėžtį, kuri grindžiama atitinkamai geriausiu techniniu lygiu, stebėsenos sistemos bus nuolat tobulinamos — tai gali dar labiau paspartinti CCS technologijų vystymas — ir padės užtikrinti vis didesnį saugumą.

5.7.4

Jei vėliau, vykstant įprastam darbui, būtų numatyta apibrėžti leistiną nuotėkio ribą, būtų galima pasirinkti tokį matą, kurį taikant nebūtų daromas joks poveikis saugumui ir klimatui, taigi ir šiltnamio dujų apyvartiniams taršos leidimams. Nuotėkis galėtų būti, pavyzdžiui, 0,1 proc./100a.

5.8

5 straipsnio 3 dalyje Komisijos siūloma leidimų žvalgyti trukmė yra pernelyg trumpa. Patirtis rodo, kad net optimaliai vykstant žvalgymo procesui prireikia mažiausiai ketverių metų norint įgyvendinti žvalgymo darbo programą. Jokiu būdu žvalgymas negali būti nutrauktas tik dėl to, kad baigėsi nustatytas laikotarpis, įskaitant ir jo pratęsimą, nors trūksta visai nedaug duomenų. Todėl turėtų būti numatyta lanksti tvarka, kurią taikant būtų atsižvelgta į atitinkamas vietos sąlygas, tačiau kartu reikalaujama, kad operatorius tikslingai vykdytų darbo programą, tai padėtų išvengti potencialių saugyklų blokavimo dėl užsitęsusio žvalgymo.

5.9

Galimos saugyklos žvalgymui reikalinga praktinė patirtis, kvalifikuotas personalas, laikas ir pinigai, nors visiškai neaišku, ar žvalgymas bus sėkmingas. Todėl neliktų svarbiausios paskatos atlikti žvalgymą, jei už šias įmonių pastangas joms nebūtų suteikta galimybė pirmosioms naudoti saugyklą. Todėl 5 straipsnio 4 dalyje Komisijos siūloma tvarka turėtų būti papildyta pirmumo naudotis saugykla teise, pavyzdžiui, įtraukiant tokį sakinį (apie kurį jau buvo diskutuojama): „Pasibaigus leidimo galiojimo laikotarpiui, leidimas žvalgyti galimą CO2 saugyklą arba pakeičiamas leidimu saugoti CO2, arba jo atsisakoma visam nustatytam plotui“.

5.10

Pasiūlyme teisingai reikalaujama parengti atkuriamųjų priemonių planą. Tačiau šis atkuriamųjų priemonių planas (9 straipsnio 6 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis) turėtų atitinkamai remtis keistina nuotėkio apibrėžtimi (3 straipsnio 5 dalis).

5.11

Komisijos siūlomuose 6–9 straipsniuose reglamentuojamas prašymas išduoti leidimą saugoti, leidimų saugoti išdavimo sąlygos bei turinys. Iš šių straipsnių paaiškėja, kad vienoje geologinėje struktūroje veiklą vykdyti gali keletas operatorių.

5.11.1

Komitetas iš esmės pritaria principui nediskriminuoti operatorių ir sudaryti vienodas galimybes naudotis saugyklomis. Tačiau įvykus nuotėkiui ir perduodant atsakomybę valstybei, gali būti sunku nustatyti atsakomybės ribas.

5.11.2

Dėl šios priežasties turėtų galioti taisyklė, kad saugyklų komplekse tik vienas saugyklos operatorius gali gauti leidimą saugoti. Taip būtų galima užtikrinti aiškias atsakomybės ribas. Be to, pagal 20 straipsnį būtų garantuojamos vienodos galimybės naudotis saugykla.

5.12

Pagal Komisijos pasiūlymą nacionalinė institucija prieš išduodama leidimą (10 ir 18 straipsniai) turi apie tai pranešti Komisijai ir iki šešių mėnesių laukti Komisijos nuomonės. Kompetentinga institucija išduodama leidimą turi atsižvelgti į šią Komisijos nuomonę ir, jei jos sprendimas skiriasi nuo Komisijos nuomonės, turį jį pagrįsti.

5.12.1

Taikant siūlomą tvarką būtų sugaištama daugiau laiko ir padidėtų administracinė našta. Be to, tai prieštarauja subsidiarumo principui.

5.12.2

Todėl Komitetas rekomenduoja direktyvoje numatytą tvarką taip pakeisti, kad, viena vertus, būtų užtikrinta, jog valstybių narių veiksmai būtų pakankamai vienodi, ir, kita vertus, nebūtų delsiama, kai to galima išvengti, bei būtų deramai laikomasi subsidiarumo principo. Viena galimybių galėtų būti — leidimų suteikimo procedūrą apriboti valstybių narių įpareigojimu informuoti Komisiją. Esant pažeidimų, Komisija galėtų naudoti patikimą Sutarties pažeidimo tvarkos priemonę pagal EB steigimo sutarties 226 straipsnį. Todėl 10 straipsnis galėtų būti toks: „Kompetentinga nacionalinė institucija pateikia Komisijai patikrai savo sprendimą dėl leidimo saugoti išdavimo“.

5.13

Komiteto nuomone, nacionalinėms institucijoms reikalingos veiksmingos priemonės ir nuolatinė kontrolė, kad saugyklų saugumas būtų užtikrintas visą laiką. Vis dėlto Komitetas abejoja, ar šiam tikslui skirta Komisijos siūloma papildoma leidimų saugoti peržiūra turėtų būti atliekama kas penkeri metai, nes tai neužtikrintų papildomo saugumo, veikiau padidėtų administracinė našta visiems suinteresuotiems subjektams.

5.14

18 straipsnyje keliami aukšti reikalavimai perduodant atsakomybę už saugyklą atitinkamai valstybei narei. Tai yra teisinga ir Komitetas tam pritaria.

5.14.1

Tačiau 18 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad visa turima informacija turi rodyti, kad saugomas CO2 bus „sandariai“ laikomas neapibrėžtą laiką. Kadangi absoliutus sandarumas neįmanomas, todėl nereikėtų reikalauti jį užtikrinti. Todėl Komitetas daro nuorodą į savo teiginius, pateiktus 5.7.3 ir 5.7.4 punktuose.

5.14.2

Kad nebūtų sukurtos neįveikiamos kliūtys perduoti atsakomybę, ši pastraipa turėtų būti tokia: „… kad apibrėžtą (19) laiką nesitikima nuotėkio“. (Remiamasi 5.7.3 punkte nurodyta apibrėžtimi).

5.15

Pagal Komisijos pasiūlymą būtina, kad įmonės, prieš pradėdamos eksploatuoti saugyklas ir vykdyti veiklą, turi pateikti finansinę garantiją (19 straipsnis). Komitetas pritaria šiam reikalavimui ir palankiai vertina tai, kad valstybės narės galės pačios nustatyti šios garantijos formą.

5.15.1

Vis dėlto Komitetas mano, jog nederėtų reikalauti, kad dar prieš pateikiant prašymą būtų užtikrinta viso dydžio garantija. Veikiau ši finansinė garantija turėtų būti iš esmės orientuota į tam tikro saugumo užtikrinimo būtinybę atsižvelgiant į projekto pažangą. Kitaip sumažės iki šiol jau ir taip nepakankamos finansinės paskatos įmonėms investuoti į šią naują technologiją.

5.15.2

Įvykus nuotėkiui, kuris gali turėti įtakos klimato kaitai, reikės papildomai įsigyti apyvartinių taršos leidimų. Tokio nuotėkio tikimybė labai menka, nes, prieš išduodant leidimą saugoti, atliekami išsamūs tyrimai. Todėl tokiu atveju, kaip finansinės garantijos turėtų pakakti įrodymo, jog saugyklos operatorius, net ir ištikus bankrotui, turi pakankamai ilgalaikio turto. Nustačius aukštesnius reikalavimus — atsižvelgiant į nedidelę nuotėkio tikimybę — pernelyg sumažėtų įmonių investavimo galimybės.

5.16

I priede nurodyti darbai, kuriuos būtina atlikti siekiant apibūdinti ir įvertinti saugyklas, iš dalies dar susiję su mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo sritimi. Todėl tam, kad šiuos darbus būtų lengviau atlikti praktiškai, rengiant paraiškas turi būti remiamasi „moderniausiomis“ technologijomis.

5.17

I priede ir vertinant galimų saugyklų riziką turėtų būti patikslinta biosferos apibrėžtis. Svarstant biosferos (kuriai negali būtų daromas neigiamas poveikis) klausimą, reikėtų atsižvelgti ne tik į biosferą žemės paviršiuje, bet ir kituose sluoksniuose iki pat geriamojo (gėlo) vandens vandeningųjų sluoksnių.

5.18

Be to, reikėtų išaiškinti ekspertų grupės, atsakingos už šiuo metu vykstantį priedo persvarstymą, sudėtį ir darbo metodus.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  2008 m. liepos 9 d. CESE 1201/2008, CESE 1202/2008, CESE 1203/2008, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  COM(2008) 13 galutinis.

(3)  CCS — Anglies (turima galvoje CO2) surinkimas ir saugojimas (angl. C arbon C apture and S torage). Nuomonėje TEN/340 — CESE 562/2008 siūloma šią santrumpą pakeisti santrumpa CCTS — CO2 surinkimas, transportavimas ir saugojimas (angl. C arbon C apture, T ransport and S torage). Šioje nuomonėje ir toliau vartojamas CCS.

(4)  Pvz., OL C 162, 2008 6 25, p. 72.

(5)  Žr. 2008 m. liepos 9 d. CESE 1199/2008. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(6)  Pvz., CESE 6437/2005 bei neseniai priimta CESE 1246/2007. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(7)  Pirmiausiai planuojama CCS technologiją naudoti elektros gamybai iš iškastinių energijos šaltinių. Šiuo metu ES apie 30 proc. elektros energijos pagamina branduolinės elektrinės, kurios praktiškai visiškai neišmeta CO2.

(8)  2007 m. kovo mėn. Tarybos sprendimas.

(9)  Biomasės naudojimas teigiamą poveikį išmetamo CO2 pusiausvyrai daro (tik) tada, kai gamybai, transportavimui ir perdirbimui sunaudojama mažiau energijos, nei gaunama. Biomasės jėgainėms, kuriose taikomos CCS technologijos, pagal Direktyvos, nustatančios šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą Bendrijoje, 24a straipsnį, gali būti suteikta atitinkama parama.

(10)  Būtent tose valstybėse narėse, kurios nusprendė ne(be)gaminti branduolinės energijos.

(11)  Žr. taip pat CESE 1246/2007. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(12)  Nes tada kiltų pavojus kaimynystėje gyvenantiems žmonėms; priešingai nei CO, CO2 nėra toksiškas; CO2 koncentracija įkvepiamame ore pavojinga tik tada, kai ji didesnė nei apie 8 proc. (šiuo metu esanti CO2 dalis ore sudaro apie 380 ppm (milijonųjų dalių).

(13)  Priešingai nei naudojant žemės gelmių šilumą.

(14)  Atlikus ledo branduolių tyrimus, nustatyta pasaulinė klimato raida per paskutiniuosius 600 000 metų. Tyrimai rodo, kad praeityje kas 100 000 metų periodiškai keitėsi šiltieji ir ledynmečio laikotarpiai temperatūrai keičiantis kreive, primenančia dantytą pjūklą. Dėl koreliacijos atitinkamai keitėsi CO2 koncentracija atmosferoje. Kadangi jau seniai tęsiasi šiltasis laikotarpis, t.y. esame viršutinėje, dantytą pjūklą primenančios kreivės dalyje, o paskutinis šiltasis laikotarpis baigėsi prieš daugiau nei 100 000 metų, netolimoje ateityje vėl gali pradėti laipsniškai mažėti pasaulinė temperatūra ir CO2 koncentracija, jei antropogeninių veiksnių nulemtas šiltnamio dujų išmetimas nedarytų tiesiog priešingo poveikio.

(15)  Žr. OL C 162, 2008 6 25, p. 72, 3.3 punkte pateiktas bendrąsias rekomendacijas.

(16)  Dažnai to reikalaujama „sveikatos, saugumo ir aplinkos“ labui (angl. health, security, environment, HSE).

(17)  Žr. Pasiūlymo priimti direktyvą 13 str. 2 dalį ir II priedą.

(18)  Priešingu atveju reikalingi apyvartiniai taršos leidimai (šiltnamiodujų apyvartinių taršos leidimų sistema).

(19)  Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme vartojamas terminas neapibrėžtas akivaizdžiai klaidinantis ir prieštaringas.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/81


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką

COM(2008) 211 — 2008/0081 (COD)

(2009/C 27/18)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnio 1 dalimi ir 251 straipsniu, 2008 m. gegužės 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką.

Komitetas, remdamasis tuo, kad jis jau išdėstė savo poziciją pasiūlyme nagrinėjamu klausimu nuomonėje 655/2004-2003/0282 COD, priimtoje 2004 m. balandžio 28 d. (1) 446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), 138 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 3 susilaikius, nusprendė naujos nuomonės šiuo klausimu nerengti ir laikytis pozicijos, kurią jis rėmė pirmiau minėtame dokumente.

 

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl baterijų ir akumuliatorių ir išeikvotų baterijų ir akumuliatorių, OL C 117, 2004 4 30.


3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/82


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Neenergetinių medžiagų kasybos pramonės Europoje

(2009/C 27/19)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. sausio 17 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Neenergetinių medžiagų kasybos pramonės Europoje.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Dumitru Fornea, bendrapranešėjis Ion Pop.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 135 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 10 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos gebėjimas apsirūpinti žaliavomis ateityje priklausys nuo šių pagrindinių veiksnių: vietinės pasiūlos, tarptautinės pasiūlos, pajėgumų didinimo ir išteklių naudojimo efektyvumo.

Formuojantvietinės žaliavų pasiūlos politiką reikėtų atsižvelgti į keletą tarpusavyje susijusių veiksnių: į pramonės ir aplinkos politiką ir žemės naudojimo planus. Geriausia praktika šioje srityje turėtų būti pritaikyta ir galimoms naujoms sritims. Reikėtų skatinti valstybes nares naudotis vietinėmis žaliavomis (išlaikant būtiną aplinkos politikos ir pramonės vystymo politikos pusiausvyrą), taip pat taikyti suderintas vystymosi ir apsaugos paskatas, kai plečiamos jau veikiančios eksploatacijos vietos arba atidaromos naujos (jei jos yra ekonominiu ir socialiniu požiūriu perspektyvios ir kartu tinkamos aplinkosaugos požiūriu).

Jei žaliavos daugiausia importuojamos iš išorės, ES ir valstybės narės turėtų deramai įvertinti globalizacijos poveikį tarptautinei naudingųjų iškasenų pasiūlai. Planuojant investicijų politiką ir pramonės perkėlimą turėtų būti laikomasi Europos aplinkosaugos ir socialinių standartų. Europos vartotojams turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis žaliavomis, be to, turėtų būti mažinama strateginė ES priklausomybė.

Didinant Europos neenergetinių medžiagų kasybos pramonės pajėgumus susiduriama su daugeliu įvairių sunkumų. Pavyzdžiui, iškyla administracinės kliūtys, paaiškėja, kad reikia gerinti šios pramonės šakos įvaizdį, paaštrėja kvalifikuotos darbo jėgos poreikis, susiduriama su vadybos metodų, švietimo ir mokymo problemomis.

Išteklių kasyba bus veiksmingesnė, jei bus padaryta pažanga kituose sektoriuose (susijusiuose su naudingomis iškasenomis ir kartu užsiimančiuose kita veikla) ir jei Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis.

1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečia Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti šias rekomendacijas (išsamiau šios rekomendacijos aptariamos 3.2 punkte):

užtikrinti geresnį reglamentavimą taikant geresnę teisinę bazę ir leidimų sistemą; planuojant politiką, keistis geriausia praktika; mažinti pernelyg ilgų, su leidimų išdavimu susijusių administracinių procedūrų skaičių; sudaryti palankesnes sąlygas žvalgymo veiklai; skatinti tvarų vystymąsi plečiant gavybos vietas ir apsaugant naudingųjų išteklių telkinius (1);

gavybą labiau derinti su aplinkos apsaugos reikalavimais gerąją praktiką pritaikant tinklui „Natura 2000“ ir su šiuo projektu susijusiai veiklai; transporto srityje laikytis principo „kuo arčiau gamintojo“ siekiant sumažinti taršą ir išlaidas ir sudaryti geresnes sąlygas naudotis ištekliais (