3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/1

1.1

EESRK pritaria nagrinėjamo reglamento (COM(2007) 593 galutinis) turiniui ir palankiai vertina suderintų vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių nustatymą Bendrijos lygiu; jis pritaria pasirinkimui visose valstybėse narėse įvesti vienodą ES lygmens procedūrą, kadangi ji paprastesnė ir akivaizdžiai pigesnė negu 27 skirtingi tipo patvirtinimai. Be to, skirtingos taisyklės sudarytų sąlygas konkurencijos iškreipimui ir bendrosios rinkos susiskaidymui.

1.2

Šios priemonės svarba akivaizdi: nors ateityje numatomas didelis vandenilinių variklinių transporto priemonių pardavimų augimas, iki šiol dar nėra šių transporto priemonių tipo patvirtinimo procedūros nacionaliniu ar ES lygiu. Kai kurių valstybių narių jau priimtos laikinos reglamentavimo taisyklės labai skirtingos.

1.3

EESRK nuomone, būtina skubiai priimti reglamentą, kuris sektoriaus įmonėms taptų saugiu atspirties tašku, galinčiu paskatinti dideles investicijas, būtinas norint skatinti investuoti į su vandenilio naudojimu susijusių technologijų vystymą. Neseniai pateiktose nuomonėse šia tema buvo pabrėžta, kad „vandenilis, nepaisant dabartinių apribojimų, yra ateities uždavinys“, ir EESRK išreiškė teigiamą nuomonę dėl tokio naudojimo strateginio pasirinkimo.

1.4

Beje, priėmus Bendrijos reglamentą derinimo srityje būtų suteikta svarbi vartotojų saugos garantija. Vartotojų pasitikėjimo stiprinimas yra esminė sąlyga turint omenyje tikėtiną spartų šių transporto priemonių plitimą: anot Komisijos prognozių, vandenilinių variklinių transporto priemonių skaičius iki 2020 m. turėtų siekti vieną milijoną.

1.5

Svarbus pavyzdys, rodantis tikslo pagrįstumą ir jo konkretų įgyvendinamumą, yra nuolat augantis hibridinių taksi automobilių skaičius Niujorke, kur vykdoma apgalvota miesto politika sudaro sąlygas derinti aplinkos apsaugos ir rinkos taisykles. Kartu tai įrodo, kad šių technologijų vystymui bandoma sukurti dirbtines kliūtis, už kurių slypi noras apginti savus interesus.

1.6

Įgyvendinti šį tikslą būtina, kadangi tik ryžtingai keičiant iškastinius energijos šaltinius galima gauti rezultatą, derantį su Bendrijos tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaitos padariniais politika. Šį rezultatą galima pasiekti laipsniškai pradedant naudoti vandenilį, antrosios kartos biokurą ir kitus atsinaujinančius biodegalus.

1.7

Būtina parama šiai ilgalaikei strategijai gali būti suteikta prisiėmus konkrečių ilgalaikių įsipareigojimų technologijų tyrimų srityje. Todėl EESRK ragina įgyvendinti tikslines mokslinių tyrimų programas ir visų pirma skubiai priimti reglamentą COM(2007) 571, kuriame numatoma įsteigiant „Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę“ įgyvendinti Bendrą technologijų iniciatyvą (BTI) (1). EESRK remia mokslinių tyrimų programas, nukreiptas į naujus vandenilio gamybos bei naudojimo sprendimus, ragina jas įgyvendinti ir pritaria vandenilio naudojimo srityje veikiančių įmonių bei mokslinių tyrimų centrų prašymams, kad Taryba ir Parlamentas paspartintų reikalingų pasiūlymų priėmimo procesą.

1.8

EESRK ragina Komisiją jau dabar išnagrinėti platinimo tinklo tankumo klausimą, kadangi saugios ir veiksmingos vandenilio laikymo technologijos bei atitinkamas platinimas yra būtini siekiant populiarinti dujų mišiniais varomas transporto priemones.

1.9

Iš pradžių šiais veiksmais turėtų būti skatinama naudoti suskystintas naftos dujas (SND) ir metaną visoje Bendrijos teritorijoje. Tai artimiausias ir realistiškiausias tikslas siekiant bent iš dalies dekarbonizuoti degalus, tačiau dabar daugelyje Bendrijos šalių jie propaguojami silpnai arba visai nepropaguojami. Šiuo pirmuoju etapu, kai kuriamos vis saugesnės ir veiksmingesnės technologijos (laikymo ir platinimo srityse), siekiama artimiausiu metu palengvinti perėjimą į dujų mišinių ir vandenilio propagavimo pereinamąjį etapą, norint pasiekti galutinę vandenilio propagavimo stadiją.

1.10

EESRK mano, kad svarbiausia rasti konkrečių atsakymų į klausimą, kaip įgyti būsimų vartotojų pasitikėjimą, kad neliktų jokių abejonių, vis dar gaubiančių vandenilio naudojimą. Todėl reikia įgyvendinti plačias informavimo programas, kuriomis būtų aiškiai ir argumentuotai tvirtinama, kad ši technologija jau pasiekė dabartinį įprastinių transporto priemonių saugos lygmenį.

1.11

EESRK džiaugiasi, kad teikiant pasiūlymą buvo pasirinkta teisinė reglamento forma, kadangi tai sektoriaus gamintojams užtikrina vienodas siūlomų taisyklių taikymo sąlygas visose valstybėse narėse.

1.12

Be to, Komitetas pritaria pasiūlymui pagrindines nuostatas parengti ir taikyti vadovaujantis komitologijos procedūra ir pritaria pereinamojo laikotarpio įvedimui atsižvelgiant į tai, kad taikyti visas šias nuostatas sektoriaus įmonėms bus pakankamai sudėtinga.

1.13

EESRK remia ir laiko svarbiu Europos dalyvavimą GCG (Global Coordination Group — Pasaulinėje koordinavimo grupėje) siekiant suformuluoti visame pasaulyje taikytinas tipo patvirtinimo taisykles (GTR — Global Technological Regulation — pasauliniai techniniai reglamentai), tačiau pabrėžia, kad tokio susitarimo siekimas neturi tapti kliūtimi žengti į priekį įgyvendinant šią teisėkūros procedūrą. Atitinkamos teisėkūros priemonės ir patirtis Bendrijos nuostatų taikymo srityje turi sustiprinti Europos vaidmenį visose pasaulinėse organizacijose ir sukliudyti tarptautinius reglamentus, kurie bus taikomi vandenilinėms transporto priemonėms, rengti remiantis tik vienintele šiuo metu turima patirtimi (Japonijos).

1.14

Galimybė naudotis patirtimi, paremta Bendrijos lygmens teisės aktų nuostatomis ir reikšmingais rezultatais, kurių galima pasiekti priėmus svarbų ir tęstinį įsipareigojimą technologijų tyrimų srityje, galės tapti pamatiniu automobilių pramonės sektoriuje jau veikiančių įmonių konkurencingumo veiksniu, kadangi dideles ateities rinkos dalis galima užsitikrinti pritaikant naujas technologijas ir naujus degalus.

1.15

EESRK nuomone, visiems šiems veiksmams atlikti reikalingi ryžtingi ir greiti sprendimai bei strateginė ir perspektyvi vizija, kuri atitiktų ateities scenarijų, kai atėjus laikui vandenilis atliks svarbų ir lemiamą vaidmenį.

1.16

EESRK prašo Komisijos dar kartą apsvarstyti pasiūlymą dėl specifinio ženklinimo vandenilinėms transporto priemonėms, kurį būtų galima aiškinti kaip tam tikrą diskriminavimą, kadangi taip tarsi nurodoma, kad jos yra „pavojingos“, nors atlikti saugos bandymai davė analogiškus rezultatus, kaip ir bandymai, atlikti su transporto priemonėmis, varomomis kitomis degalų rūšimis. Kaip alternatyvą tokiam specifiniam ženklinimui EESRK veikiau siūlo nurodyti naudojamus degalus visose transporto priemonėse, kad būtų galima jas aiškiai atpažinti.

1.17

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vandenilinių variklinių transporto priemonių propagavimui nesukūrus platinimo tinklo, EESRK siūlo Komisijai patvirtinti ir nedidelius perdirbimo įrenginius, leidžiančių išgauti vandenilį iš metano dujų (pvz., namų energijos stotis — angl. Home energy station — ar panašūs įrenginiai). Tai galėtų būti pirmasis konkretus bandymas patenkinti pradinį vandenilio poreikį, tačiau pagrindinis tikslas ir toliau turėtų būti vandenilio gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių: biodujų, fotolizės ar elektrolizės proceso metu naudojant iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektros energiją.

2.1

Nagrinėjamas reglamentas (COM(2007) 593 galutinis) paremtas teiginiu, kad nėra Bendrijos masto patvirtinimo sistemos taisyklių, taikytinų vandenilinėms variklinėms transporto priemonėms, nors numatoma plėtoti šio tipo transporto priemonių prekybą.

2.2

Be to, šiuo metu daugelis valstybių narių taip pat nėra nustačiusios taisyklių šioje srityje.

Iš tiesų visuose galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimu, nenumatoma jokių vandenilinėmis variklinėmis transporto priemonėms taikytinų bendrųjų taisyklių, visų pirma dėl to, kad pastarosios skiriasi nuo kitų variklinių transporto priemonių, varomų įprastais degalais.

2.3

Kai kurios valstybės narės priėmė laikinąsias taisykles, kurios gerokai skiriasi tarpusavyje. Jeigu tokia padėtis išliks, įvairiose valstybėse narėse ims galioti skirtingos tipo patvirtinimo procedūros, o tai neišvengiamai sukels bendrosios rinkos susiskaidymą, konkurencijos taisyklių iškreipimą ir panaikins galimybę naudojant vandenilio technologiją konkrečiai ir ryžtingai prisidėti prie aplinkos gerinimo.

2.4

Todėl nagrinėjamame pasiūlyme priimti reglamentą keliamas tikslas užtikrinti bendrosios rinkos veikimą ir užkirsti kelią skirtingose valstybėse narėse eksploatuoti pagal skirtingus standartus patvirtintų tipų transporto priemones, kadangi tai pažeistų pusiausvyrą tarp gamintojų ir skatintų kurti dirbtines prekybos kliūtis Europos Sąjungoje.

2.5

Tokia padėtis taptų kliūtimi Sąjungoje vystyti technologijas, susijusias su vandenilio naudojimu tuo metu, kai būtina spartinti šios technologijos naudojimą ir konkrečią plėtrą. Vandenilis yra viena iš pagrindinių alternatyvų iškastiniam kurui, šiandien naudojamam 98 proc. viešojo ir privačiojo transporto ir sudarančio 50 proc. pirminių energijos šaltinių. Ši dalis linkusi didėti ir, jei nebus priimta jokių ryžtingų sprendimų siekiant padidinti kuro įvairovę, gali pasiekti 73 proc.

2.6

Nagrinėjamasis pasiūlymas kaip ir svarbios mokslinių tyrimų programos, grindžiamos Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, yra ryžtingas žingsnis į priekį vandenilio naudojimo link, kurio naudojimo saugos lygis šiandien pasiekė įprastinių technologijų saugos lygį ir gali susilaukti potencialių vartotojų pritarimo.

2.7

Bendrijos lygmens darniųjų standartų priėmimas vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo srityje neabejotinai yra lemiamas etapas siekiant būtino vartotojų pritarimo. Vartotojų pasitikėjimo vandenilio naudojimu ugdymas yra būtinas veiksnys norint paspartinti alternatyviais degalais varomų ir labai mažai šiltnamio dujų išskiriančių transporto priemonių pateikimą į rinką, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti realią ir konkrečią aplinkos apsaugą.

3.1

Nagrinėjamo pasiūlymo priimti reglamentą dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tikslas — nustatyti visoje Europos Sąjungoje galiosiančius vandeniliu varomų variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo standartus.

3.2

Jame numatoma iš dalies pakeisti pagrindų Direktyvą 2007/46/EB, į Bendrijos vandenilinių transporto priemonių tipo patvirtinimo procedūrą lygiomis teisėmis įtraukiant M1-M2-M3 ir N1-N2-N3 klasių vandenilines transporto priemones (2) ir tokias transporto priemones nurodyti visuose su tipo patvirtinimu susijusiuose reglamentuose bei direktyvose.

3.3

Pasiūlymo teisinis pagrindas — Sutarties 95 straipsnis

Pasiūlyme visiškai laikomasi subsidiarumo principo, kadangi Bendrijos lygmens politinių tikslų negalima pasiekti nacionaliniu lygmeniu ir ši procedūra nesukuria kliūčių bendrajai rinkai.

Be to, pasiūlymu užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis, kadangi juo kaip vienintelio tikslo siekiama užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir aukštą visuomenės saugos bei aplinkos apsaugos lygį.

3.4

Komisija pasirinko reglamento formą, kadangi norint nuostatas taikyti visose valstybėse narėse nereikia laukti, kol jos bus perkeltos į atitinkamus jų teisės aktus. Tokiu būdu tipo patvirtinimo standartų priėmimo laikotarpis būtų nevienodas ir tam tikrais atvejais tektų gerokai keisti įstatymus, į kuriuos jie perkeliami.

3.5

Dėl svarstomo pasiūlymo buvo surengtos plačios konsultacijos su visomis suinteresuotomis šalimis. Nacionalinių valdžios institucijų, automobilių gamintojų, sudedamųjų dalių tiekėjų ir sektorių asociacijų požiūrius apibendrino Vandenilio darbo grupė.

3.6

Buvo apsvarstyti keturi sprendimai:

3.7

Vėliau buvo paskirtas konsultantas, kuris turėjo parengti atsakymus saugos, technologijų ir su skirtingais sprendimais susijusių išlaidų klausimais. Rezultatai buvo pateikti pagrindinėms su vandenilio technologija susijusioms automobilių sektoriaus įmonėms.

3.8

Šiame plačiame konsultacijų procese išaiškėjo, kad geriausias kelias — priimti Sąjungos lygmens teisės aktą, kuriuo remiantis būtų galima Bendrijoje patvirtinti visas vandeniliu varomas transporto priemones.

3.9

Pagrįsdama savo pasirinkimą, Komisija pristatė tyrimą (3), kuriuo įrodoma, jog bus paprasčiausia ir pigiausia įvesti ES tipo patvirtinimo procesą, kad ir griežtą, lyginant su 27 skirtingų tipo patvirtinimo sistemų, galiosiančių skirtingose valstybėse narėse, teorinėmis išlaidomis.

3.10

Komisijai perduoti konsultanto atlikti vertinimai. Remdamasi išankstinių konsultacijų rezultatais, ji parengė svarstomą pasiūlymą, kuriuo prasidėjo institucinė procedūra.

3.11

Pasak Komisijos, reglamente apibrėžti reikalavimai padeda suteikti vandenilinių transporto priemonių vairuotojams būtinas saugos garantijas ir svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos.

3.12

Siekiamas galutinis tikslas — kad praėjus 36 mėnesiams po reglamento įsigaliojimo įrenginiai, visos sąlytį su vandeniliu turinčios sudedamosios dalys ir naudojamos medžiagos visiškai atitiktų reglamente numatytus reikalavimus.

4.1

Klausymo metu, kuriame dalyvavo Komisija, mokslininkai, automobilių gamintojai, dalyvaujantys kuriant vandenilines transporto priemones, Europos asociacijų ir vartotojų atstovai bei kuro elementų gamintojai, išryškėjo pagrindinės svarstymo kryptys ir buvo apžvelgta informacija apie naujausius technologijų pasiekimus.

4.2

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas plačiosios visuomenės informavimo reikšmei ir iniciatyvoms, pavyzdžiui, Romoje jau keletą metų įgyvendinamai iniciatyvai H2 Roma. Iniciatyvos, kai visuomenei pristatomi transporto technologijų laimėjimai ir ji supažindinama su technologija, kuri vis dar laikoma „pavojinga“, skatina glaudesnius gamintojų ir piliečių ryšius. Klausymo dalyviai parodė didelį susidomėjimą EESRK, kaip galimo kultūrinio tarpininko, vaidmeniu.

4.3

Gamintojai ir vartotojai pabrėžė būtinybę siekti, kad būtų pasitikima transporto priemonių, jų laikymo bei platinimo infrastruktūros sauga, užtikrinant pakankamą vandenilio kiekį. Tyrimai turi būti tęsiami ir labiau remiami. Dalyviai teigiamai įvertino naujausias su degalų elementais susijusias ES iniciatyvas, kartu ir sprendimą finansuoti bendrą technologijų iniciatyvą.

4.4

Autonominio veikimo testai parodė, kad jau dabar vandenilinė transporto priemonė gali nuvažiuoti iki 600 km. Rengiamasi atlikti kitus bandymus.

4.5

Klausymo metu paaiškėjo, kad vandenilinės transporto priemonės jau šiuo metu yra technologijų tikrovė, tačiau dar nėra ekonominių ir socialinių sąlygų, kurios būtinos norint pradėti jomis prekiauti. Pirmoji kliūtis bus įveikta priėmus tipo patvirtinimo reglamentą.

5.1

EESRK pritaria nagrinėjamo pasiūlymo priimti reglamentą turiniui ir palankiai vertina suderintų vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių priėmimą, kadangi ši procedūra reiškia pažangą palyginti su esama padėtimi. Iš tiesų nesant atitinkamų teisės aktų akivaizdžiai susidaro sąlygos konkurencijos iškreipimui ir bendrosios rinkos susiskaidymui. Svarbu, visų pirma dėl aiškių saugos ir aplinkos apsaugos priežasčių, kad reglamentas būtų priimtas greitai.

5.2

EESRK nuomone, nesant tvirtos principų sistemos, neišvengiamai atgrasomos svarbios investicijos, būtinos vystyti technologijas, susijusias su vandenilio — rytdienos variklinių transporto priemonių energijos vektoriaus — naudojimu.

5.3

Nagrinėjamas pasiūlymas dera su Sąjungos politika tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaitos padariniais srityje, kuri yra Bendrijos iniciatyvų pagrindas ir būtinas indėlis į bendrųjų Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą.

5.4

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad nesant visapusiško ir spartaus vandenilinių transporto priemonių vystymo ir laipsniško iškastinio kuro pakeitimo, nauda aplinkai būtų gana ribota ir, bet kuriuo atveju, menka kiekybiniu požiūriu. Komitetas pabrėžia, jog svarbu skatinti aplinkos tvarumą ir ryžtingai kovoti su klimato kaitos padariniais. Šių tikslų galima pasiekti naudojant vandenilį, antrosios kartos biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą.

5.5

EESRK laikosi nuomonės, kad kelias, kurį reikia nueiti siekiant įveikti dabartinę tendenciją, kai energijos poreikius iš esmės patenkina iškastiniai šaltiniai, sudarantys 85–90 proc. pasaulio energijos pasiūlos, yra patrauklus ir įveikiamas naudojant vandenilį bei įsitraukiant į mokslinius tyrimus kuro elementų ir vandenilio srityje. O dėl iškastinio kuro, vertinant perspektyvas reikia atsižvelgti į tai, kad ateityje jo ištekliai mažės ir nuolat augs kainos.

5.6

Vienoje nuomonėje (4) EESRK visiškai remia Komisijos iniciatyvą (COM(2007) 571 galutinis) įsteigiant „Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę“ skirti beveik 470 mln. eurų finansavimą Bendrai technologijų iniciatyvai (BTI) įgyvendinti. Tai padės Komisijai, valstybėms narėms ir pramonei vykdant plataus masto mokslinių tyrimų veiksmus sujungti išteklius ir skirti juos programoms, susijusioms su energijos išteklių įvairovės ir prieinamumo didinimu strategiškai svarbiuose sektoriuose.

5.7

Kitoje nuomonėje dėl energijos rūšių derinimo transporto srityje (5) EESRK „yra įsitikinęs, kad vandenilio bei antrosios kartos biologinių degalų gamybos ir naudojimo moksliniams tyrimams ypač svarbu skirti daug daugiau lėšų“ ir „pritaria verslo subjektų ir mokslinių tyrimų centrų, kurie Tarybos ir Parlamento pavedimu tiria vandenilio naudojimą, raginimams paspartinti pasiūlymo priėmimo procesą“.

5.8

Kuro elementai yra energijos konverteriai, padedantys gerokai sumažinti šiltnamio dujų ir kitų teršalų susidarymą. Pirmiau minėtoje nuomonėje EESRK susidomėjęs stebėjo neseniai pasiektą pažangą biomasės apdorojimo srityje tiriant naujus kuro elementams skirtus katalizatorius, kurių technologija gali puikiai pasitarnauti ieškant variklinėms transporto priemonėms tinkamų energijos šaltinių.

5.9

Dar kartą tvirtindamas, kad vandenilio naudojimas siekiant juo pakeisti iškastinį kurą yra privalomas ir pageidautinas etapas, EESRK pabrėžia, kad variklinių vandenilinių transporto priemonių pateikimui į rinką reikalingos išskirtinai didelės investicijos į visų su šiuo procesu susijusių sričių mokslinius tyrimus. Dėl šios priežasties EESRK pageidauja, kad būtų įgyvendinamos šios strategijos stiprinimo mokslinių tyrimų programos, ir jas remia.

5.10

EESRK mano, kad šio plataus masto proceso didelės kainos problema negali stabdyti tokios technologijos vystymo ir atidžiai stebi visas programas, kurias taikant ieškoma naujų aplinkai nekenksmingos vandenilio gamybos sprendimų, turėdamas omenyje tai, kad dabartiniai sprendimai, kai daugiau kaip 90 proc. vandenilio gaunama iš metano, paremti energijos šaltiniu, kuris, aišku, svarbus, tačiau jo ištekliai riboti.

5.11

EESRK pabrėžia, kad bet kokiai technologijų pažangai reikalingos didelės lėšos neturi būti vertinamos siaurame lengvųjų automobilių srities kontekste, nors kiekybės požiūriu ji ir svarbi. Kai kalbama apie strateginę ir perspektyvos viziją, vertinant išlaidas reikia atsižvelgti į būsimą naudą, kurią galima gauti plačiau naudojant vandenilį aukštiems tikslams pasiekti — nuo viešojo ir privataus transporto, prekių pervežimo ir traukinių bei laivų variklių varomosios jėgos iki galimo vandenilio naudojimo, aišku, tolesnėje perspektyvoje, elektros jėgainių srityje.

5.12

EESRK giliai įsitikinęs, kad jeigu šios svarbios mokslinių tyrimų programos bus vystomos taip kaip dera ir gaus reikalingą ekonominę bei politinę paramą iš visų suinteresuotų subjektų, galimybė naudotis variklinėmis transporto priemonėmis, iš dalies arba visiškai varomomis vandeniliu, per palyginti trumpą laiką gali tapti tikrove.

5.13

Svarbus pavyzdys, rodantis tikslo pagrįstumą ir jo konkretų įgyvendinamumą, yra nuolat augantis hibridinių taksi automobilių skaičius Niujorke, kur vykdoma apgalvota miesto politika sudaro sąlygas derinti aplinkos apsaugos ir rinkos taisykles. Kartu tai įrodo, kad šių technologijų vystymui bandoma sukurti dirbtines kliūtis, už kurių slypi noras apginti savus interesus.

5.14

Visose nuomonėse šia tema EESRK rėmė vandenilio pasirinkimą, kadangi jis, nepaisant dabartinių apribojimų, yra ateities iššūkis. Komitetas atidžiai stebi naujausius projektus, parengtus remiantis iniciatyvomis, kuriose numatoma naudoti įvairias gamybos ir perdirbimo technologijas ir rengiamos sąlygos ateityje vandenilį naudoti variklinėms transporto priemonėms varyti.

5.15

Žvelgdamas iš šios perspektyvos, EESRK dar kartą ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima Europos Sąjungos teritorijoje išplėsti alternatyvių degalų platinimo tinklą, visų pirma labiau propaguoti suspaustų gamtinių dujų (SGD) naudojimą. Kai kuriose valstybėse narėse jos mažai naudojamos, o kitose, išskyrus kelias teigiamas išimtis, pvz., Lenkiją, jų apskritai nėra.

5.16

Laikymo ir platinimo sritis yra konkretus tikslingo mokslinių tyrimų šiame sektoriuje orientavimo pavyzdys. Būtinybė turėti naujoviškų dujų paskirstymo technologijų yra pagrindinis ir lemiamas klausimas siekiant platinti naujas variklines transporto priemones tiek pereinamuoju laikotarpiu, kai bus naudojami įvairūs dujų mišiniai, tiek įgyvendinant galutinį tikslą — naudoti vandenilį kaip degalus.

5.17

Šioje srityje reikia per tinkamą laiką sukurti veiksmingesnes ir saugesnes paskirstymo sistemas, remiantis patirtimi, įgyta dviejose šiuo metu Europoje veikiančiose įmonėse Mantujoje (Italija) ir Miunchene (Vokietija), mokslinius tyrimus grindžiant technologijų požiūriu vis pažangesnėmis sistemomis ir pagrindiniu tikslu laikant aukštų saugos ir aplinkos apsaugos standartų taikymą.

5.18

Todėl EESRK mano, kad griežtų saugos ir veiksmingumo standartų taikymas dujinių degalų laikymo ir platinimo srityje šiuo laikotarpiu yra pagrindinis klausimas, reikalaujantis aukštų tikslų siekiančios SGD ir metano įrenginių platinimo visoje Europos teritorijoje programos, o tai atitinka artimiausią ir realistiškiausią tikslą, t. y. bent iš dalies dekarbonizuoti kurą. Dekarbonizacija yra tarpinis etapas rengiantis galutiniam etapui — vandenilio platinimui. Kadangi dujų ir vandenilio laikymo ir platinimo technologijos labai panašios, pirmųjų vystymasis tiktai paskatins plačiau naudoti vandenilį.

5.19

EESRK suvokia, kad vandenilio naudojimas vis dar kelia kainų ir saugos problemų. Šias problemas, kurias lemia iš praeities atėjęs nepasitikėjimas, šiandien būtina spręsti remiantis įvairiose šalyse atliekamais išsamiais tyrimais, kad būtų pasiektas įprastinių technologijų saugos lygis. Įgyvendinus šį tikslą vykdant plačias ir konkrečias informavimo programas gali pavykti įgyti būsimų vartotojų pasitikėjimą, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant iš esmės atgaivinti šios technologijos naudojimą.

5.20

Todėl EESRK mano esant būtina vandeniliu grindžiamą strategiją papildyti aukštų tikslų siekiančia informavimo programa, kuri padėtų išsklaidyti dabartinį būsimų vartotojų, vandenilį laikančių aukštos rizikos produktu, nepasitikėjimą.

5.21

Ši labai plati informavimo programa turi skleisti aiškią žinią: naudojant vandenilį šiandien jau galima pasiekti aukštą saugos lygį, būdingą įprastoms transporto priemonėms, taip pat ir atsitikus eismo įvykiui. Tai pagrindinis aspektas norint suteikti patikimumo Komisijos prognozėms, susijusioms su tikslu iki 2020 m. Bendrijos teritorijoje pradėti eksploatuoti bent milijoną vandenilinių transporto priemonių (Poveikio vertinimo 34 psl.).

5.22

Nagrinėjamas pasiūlymas priimti reglamentą dėl Bendrijos lygmens standartų nustatymo vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo srityje yra pirmasis žingsnis, padėsiantis įgyti šį pasitikėjimą ir jį išlaikyti. Šį procesą reikia remti vadovaujantis pagrindiniu principu, jog vandenilio naudojimas turi lemiamą reikšmę siekiant apsaugoti aplinką, kadangi, kaip žinome, šie degalai neišskiria šiltnamio dujų ir jų sudėtyje nėra anglies teršalų.

5.23

EESRK džiaugiasi, kad teikiant pasiūlymą buvo pasirinkta teisinė reglamento forma, kadangi tiesiogiai taikant šias nuostatas visose valstybėse narėse sektoriaus gamintojams bus užtikrintos vienodos sąlygos.

5.24

Be to, EESRK pritaria pasiūlymui pagrindines nuostatas parengti ir taikyti vadovaujantis komitologijos procedūra ir pasisako už tai, kad gamintojams būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, nes tokia nuostata proporcinga technologijos, kuriai pritaikyti reikia daug laiko, sudėtingumui.

5.25

EESRK remia ir laiko svarbiu Europos dalyvavimą, drauge su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis, Pasaulinėje koordinavimo grupėje — struktūroje, siekiančioje sukurti vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pasaulinę procedūrą.

5.26

Tačiau tokio masto susitarimo siekimas neturi tapti kliūtimi toliau tęsti Bendrijos teisėkūros procedūrą, kadangi terminai, reikalingi pasaulinio lygmens susitarimui pasiekti, ilgesni negu nagrinėjamo reglamento įgyvendinimo trukmė. Tai, kad šioje struktūroje yra Europa, turinti specifinę teisėkūros priemonę ir patirties jos taikymo srityje, ne tik sustiprino jos vaidmenį, bet ir sutrukdė patvirtinti taisykles, parengtas remiantis vien Japonijos sukaupta patirtimi.

5.27

Svarbus Europos vaidmuo priimant pasaulinio lygmens sprendimus yra ir pagrindinė sąlyga siekiant išsaugoti stambių Europos automobilių gamintojų konkurencingumą: jie negali atitrūkti nuo rinkos raidos, kadangi stipri, tinkama ir pažangiausiomis technologijomis grindžiama veikla yra pagrindinis veiksnys siekiant užimti dideles ateities rinkos dalis.

5.28

Nors tipo patvirtinimo tema yra tik vienas viso proceso aspektų, tai svarbus etapas siekiant naudoti alternatyvų kurą, galintis palengvinti sudėtingą Europos padėtį, susijusią su iškastiniu kuru, atnešiantis didelės naudos aplinkai ir padėsiantis mums pasirengti neabejotinam laipsniškam šių išteklių išsekimui per tam tikrą laikotarpį, kurio trukmės neįmanoma nuspėti.

5.29

Esant tokiai padėčiai, reikalingi drąsūs sprendimai bei strateginė perspektyvos vizija, kuri peržengtų dabarties ribas ir atitiktų ateities scenarijų, pagal kurį vandenilio naudojimui teks pagrindinis vaidmuo.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/7

1.1

EESRK mano, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas (angl. Small Business Act for Europe, SBAE), kurį jis ne kartą prašė parengti, turėtų padėti atgaivinti Europos mažųjų įmonių chartiją ir yra puiki proga ne tik išvystyti mažųjų įmonių potencialą, bet ir įsitikinti, ar iš tikrųjų institucijos ir valstybės narės nori pradėti tikrai iniciatyvią ir ilgalaikę paramos MVĮ ir labai mažoms įmonėms politiką.

1.2

Ši politika negali būti įgyvendinama vien ekonominių sunkumų laikotarpiais, kai politiniai sluoksniai iš naujo susižavi MVĮ ir labai mažomis įmonėmis, užpildančiomis darbo vietų deficitą ir mažinančiomis nedarbo statistiką. Ji turi tapti brandžia ilgalaikio šių įmonių konkurencingumo palaikymo politika.

1.3

EESRK siūlo 10 pamatinių priemonių MVĮ palaikyti ir jų vystymą atgaivinti taip sukuriant aplinką, kuri iš tiesų būtų palanki joms ir veiksmingam Europos smulkiojo verslo teisės aktui, kuris turėtų būti ne vien politinė deklaracija:

1.4

EESRK ragina, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas butų teisiškai privalomas visais lygmenimis.

1.5

Jis taip pat pageidauja, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas padėtų plėtoti MVĮ sektoriaus socialinių partnerių socialinį dialogą siekiant sukurti kuo geresnę darbo aplinką, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, tai pat ir darbo sąlygų požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant saugumo gerinimui ir kenksmingų veiksnių darbo vietoje tyrimams.

2.1

Visuotinai pripažįstama, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungos ekonomikai labai svarbios, tai yra esminis veiksnys ekonomikos augimo ES lygmeniu, galintis padėti išspręsti naujuosius globalizacijos uždavinius. Vertinant 2005–2007 m. įgyvendintos MVĮ politikos rezultatus, matyti, kad taikant principą „pradėk nuo mažo“ pasiekta didelė pažanga tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

2.2

Europos Komisija pabrėžė, kad būtina visiškai išlaisvinti MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir visapusiškai panaudoti jų galimybes diegti naujoves. Ši kryptis atsispindėjo 2007 m. gruodžio 11 d. priimtame pranešime dėl atnaujintos Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos. Tokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta Europos smulkiojo verslo teisės akto koncepcija siekiant pagrindinio tikslo — nustatyti konkrečius principus ir priemones, kurie padėtų pagerinti Europos MVĮ aplinką atsižvelgiant į jų įvairovę. Ši iniciatyva buvo teigiamai įvertinta 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, taigi dabartinis Komisijos siekis — 2008 m. birželio mėn. pateikti teisės akto pasiūlymą.

2.3

EESRK taip pat norėtų priminti, kad neseniai parengė arba šiuo metu rengia daug kitų MVĮ politikai skirtų nuomonių, kaip antai:

2.4

Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK pateikti politinio pobūdžio pasiūlymų, kurie galėtų paskatinti MVĮ augimą. Todėl EESRK turėtų ne sudaryti naują techninių priemonių, galinčių paskatinti individualų MVĮ augimą, sąrašą, o pasiūlyti labiau struktūruotą politinę programą ir MVĮ skirtas naujoves.

2.5

Iš daugelio prioritetų ES pirmininkaujanti Slovėnija pirmenybę teikia dviem:

2.6

Be to, ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK parengti nuomonę dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto.

3.1

Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK apžvelgė didelę pažangą, kuri pasiekta MVĮ labui, ypač galimybių gauti finansavimą ir administravimo supaprastinimo srityse. Komitetas džiaugiasi, galėdamas pabrėžti labai didelius Europos institucijų pozicijos pokyčius mažųjų įmonių atžvilgiu ir tikisi, kad tokius pasikeitimus lėmė ne vien dabartinės sudėtingos ekonominės ir socialinės aplinkybės. Vis dėlto, nepaisant didelio žingsnio į priekį, pastaraisiais metais pradėtoje įgyvendinti politikoje vis dar yra daug trūkumų.

3.2

Kalbant konkrečiai, EESRK mano, kad, neturėdama teisinės galios, Europos mažųjų įmonių chartija nepasiekė savo strateginių tikslų ir dažniausiai likdavo tiesiog politine deklaracija. Todėl būtina labiau skatinti chartijos įgyvendinimą valstybių narių ir regionų lygmeniu bei vėl imtis atlikti metinius įvertinimus ir pateikti rekomendacijas valstybėms narėms.

3.3

Be to, buvo dažnai minėta, kad būtina siekti glaudesnio dialogo su įvairių kategorijų MVĮ; EESRK mano, kad būtina Europos, valstybių ir regionų lygmeniu pradėti naują dialogo kultūrą, kuri padėtų sustiprinti ir institucijų lygmeniu įtvirtinti institucijų ir įvairių sričių MVĮ atstovaujančių tarpininkų sutarimus.

4.2.1

Išmanyti skirtingų MVĮ kategorijų padėtį ir apie ją informuoti. Kiekvienos srities Bendrijos politika turi būti pagrįsta aiškiais ir padėtį atspindinčiais duomenimis. MVĮ sąvoka apima labai skirtingų kategorijų ir skirtingų formų veiklą vykdančias įmones ir jų realijas (t. y. individualios įmonės ar bendrovės, nesamdančios darbuotojų ar turinčios iki 250 darbuotojų, prekybos, socialinės ekonomikos ar su laisvosiomis profesijomis susijusią veiklą vykdančios įmonės). Šios įmonės veiklą vykdo įvairiose srityse, jų padėtis ir poreikiai taip pat labai skiriasi. Duomenys apie įvairias MVĮ kategorijas dažnai būna neišsamūs arba jų iš viso nėra. Anksčiau tyrimus atlikdavo ir pagrindinius duomenis pateikdavo Europos MVĮ observatorija. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisijos įmonių generalinis direktoratas atnaujina MVĮ observatorijos veiklą ir prašo:

4.2.2

Integruoti MVĮ aspektą į visas Bendrijos politikos sritis. EESRK gali daryti išvadą, kad, nepaisant mažosioms įmonėms palankių politinio pobūdžio pareiškimų, išlieka aiški visų lygių įstatymų leidėjų tendencija (galbūt dėl realios padėties nežinojimo ar paprastesnio sprendimo ieškojimo) galvoti, kad didelei įmonei tinkami principai gali būti taikomi mažosioms. Šis teorinis požiūris į bendrą ekonominį modelį nesuderinamas su egzistuojančia visuomenės ir įmonių kultūros formų įvairove ir jis lemia, kad 90 proc. Europos įmonių mano, jog Bendrijos politika nustatoma jų nevertinant ir į jas neatsižvelgiant. EESRK nori atkreipti Bendrijos institucijų ir valstybių narių dėmesį į tai, kad mažos įmonės ir mikroįmonės yra pagrindinė Bendrijos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, tačiau kyla pavojus, kad jos taps silpnąja grandimi ir ne dėl jų kaltės, o todėl, kad visų lygių valdžios institucijos joms skiria per mažai dėmesio. Komitetas prašo, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų pirmasis praktinis žingsnis ir kad į įvairių kategorijų MVĮ poreikius ir ypatumus būtų privaloma atsižvelgti visose politikos srityse, programose ir derybose, įskaitant socialinį dialogą ir tarptautinius ryšius tiek Bendrijos, tiek valstybių ir regionų lygmeniu.

4.2.3

Tęsti administravimo supaprastinimo politiką. EESRK aktyviai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus. Tačiau visų pirma jis prašo tiek Bendrijos institucijų, tiek valstybių narių pradėti veiksmingesnę supaprastinimo politiką, kurią sudaro penki punktai:

4.2.4

Remti tarpininkų vykdomą parmos ir patariamąją veiklą. Visoms MVĮ teikdamos techninės pagalbos paslaugas, kurioms teikti būtina konkreti kompetencija ir kurių negali teikti naujasis Europos įmonių tinklas (Entreprise Europe Network), šios įvairioms MVĮ atstovaujančios organizacijos ir tarpininkai yra svarbiausiais sėkmingo Bendrijos politikos įgyvendinimo veiksnys. Jos atlieka nepakeičiamą vaidmenį perduodant informaciją ir teikiant pagalbą įmonėms, ypač pritaikant teisės aktų nuostatas kiekvienos įmonės konkrečiam atvejui ir perkeliant teisės aktų nuostatas į mikroekonomikos ir vietos lygmenį, įskaitant ir vietose esančias pačias mažiausias įmones. Viena vertus, EESRK mano, jog iš esmės svarbu, kad visų lygmenų valdžios institucijos įsipareigotų laikytis iniciatyvios įmonių veiklos palaikymo politikos ir kad MVĮ skirtose Bendrijos programose būtų numatytos specialios paramos priemonės šioms organizacijoms. Antra vertus, Komitetas prašo Komisijos, valstybių narių ir regionų įgyvendinti Štutgarte įvykusios Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos išvadas, priimtas minėtoje srityje.

4.2.5

Vėl pradėti įgyvendinti įmonių bendradarbiavimo, jų organizacijų mainų programas. EESRK prašo Komisijos vėl pradėti vykdyti tarpregioninio įmonių bendradarbiavimo programas, kurių veiksmingumas jau įrodytas. Be to, būtina paremti tarpininkaujančių organizacijų veiksmus arba sudaryti sąlygas sukurti institucijas, kurios skatintų tokį bendradarbiavimą.

4.3.1

EESRK džiaugiasi, kad Taryba ir Komisija palankai vertina galimybę priimti Europos smulkiojo verslo teisės aktą. Beje, Komitetas yra jau ne kartą raginęs šį aktą priimti (1). Komiteto nuomone, Europos smulkiojo verslo teisės aktas bus veiksmingas, jei jį sudarant bus laikomasi šių reikalavimų:

4.3.1.1

smulkiojo verslo teisės aktu turi būti siekiama sukurti kuo geresnę aplinką MVĮ ir mikroįmonėms, veikiančioms visais lygmenimis, bei pateikti sprendimus uždaviniams, kuriuos MVĮ turės spręsti visą savo gyvavimo ciklą, tai visų pirma uždaviniai, susiję su įmonių perdavimu ir perėmimu; todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas neturi pabloginti MVĮ darbuotojų darbo sąlygų, priešingai, vykdomos iniciatyvos turėtų sudaryti sąlygas labiau atsižvelgti į jų padėtį;

4.3.1.2

aktas turi sukurti realią pridėtinę vertę ir neapsiriboti paprasčiausiu esamų programų papildymu ar įvairių šiuo metu taikomų priemonių koordinavimu;

4.3.1.3

jis negali būti tiesiog dar viena politinė deklaracija, kokia, deja, buvo Europos mažųjų įmonių chartija, negali apsiriboti tik Bendrijos ir valstybių narių institucijų politiniais įsipareigojimais; EESRK mano, kad MVĮ ir mikroįmonės vertos didesnio dėmesio, todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktui suteikus teisinę galią bus įrodyta, kad ES iš tiesų nori įgyvendinti MVĮ ir mikroįmonėms palankią politiką;

4.3.1.4

todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas turi būti privalomas, jis turi būti taikomas priimant sprendimus visais lygmenimis — Europos, nacionaliniu ir regionų, ir skirtas visų lygių valdžios institucijoms, valstybėms narėms paliekant atsakomybę dėl jo įgyvendinimo (2);

4.3.1.5

į jo nuostatas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant Bendrijos politiką: MVĮ klausimą reikia įtraukti į visas politikos sritis ir plėtoti holistinį požiūrį, kuris apimtų visus politikos aspektus ir įvairioms MVĮ taikytinų naujųjų taisyklių pasekmes.

4.3.2

EESRK prašo, kad į Europos smulkiojo verslo teisės aktą būtų įtrauktos penkios pagrindinės politinės priemonės, kurios leistų užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos nevaržys MVĮ vystymosi ir konkurencingumo:

4.3.2.1

Užtikrinti, kad kuriant Bendrijos teisės aktus visais lygmenimis būtų atsižvelgiama į įvairių kategorijų MVĮ konkrečią padėtį bei jų specifinius poreikius. Šiuo tikslu reikia nustatyti visais sprendimų priėmimo lygmenimis taikytiną pamatinę taisyklę: teisėkūros pasiūlymai turi būti rengiami susipažinus su MVĮ, ypač labai mažų įmonių, poreikiais bei lūkesčiais ir laikantis „pradėk nuo mažo“ principo, ypatingą dėmesį skiriant savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie sudaro daugiau negu pusę Europos įmonių. Tam visų pirma reikalingos nuolatinės konsultacijos su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis bei atitinkamas šių organizacijų ekspertų dalyvavimas visų patariamųjų komitetų (veikiančių regionų, valstybių ar Europos lygmeniu) veikloje sprendžiant problemas, galinčios daryti poveikį MVĮ (kaip konkrečiai prašyta Konkurencingumo tarybos 2006 m. kovo 13 d. posėdyje).

Tuo remdamasis EESRK prašo, kad kiekviename Komisijos generaliniame direktorate būtų paskirtas už MVĮ atsakingas asmuo, kuriam būtų pavesta prižiūrėti, kad rengiant teisines priemones ir GD valdomas programas būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ ir mikroįmonių prioritetus bei lūkesčius.

4.3.2.2

Užtikrinti, kad teisės aktuose būtų laikomasi keturių pagrindinių principų. EESRK nuomone, visų lygmenų teisės aktų ir MVĮ skirtų kolektyvinių ar individualių programų ir priemonių veiksmingumą lemia keturi principai, tad Komitetas norėtų, kad jie būtų įtraukti į Europos smulkiojo verslo teisės aktą bei nuosekliai taikomi visais lygmenimis:

EESRK pabrėžia, kad būtinas visiškas administracinių procedūrų skaidrumas sudarant sąlygas MVĮ gauti visus su jomis susijusius administracinius duomenis ir esant poreikiui juos pataisyti.

4.3.2.3

Sukurti platesnę harmoningą naujovių diegimo politiką. EESRK prašo, kad Komisija, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos ne tik remtų aukšto lygio technologijų diegimą, bet vykdytų iniciatyvesnę politiką, į programas įtraukdamos specialias priemones, kuriomis būtų remiamas mažo ir vidutinio sudėtingumo naujų technologijų ir netechnologinių naujovių diegimas MVĮ, ypač labai mažose įmonėse.

Vien naujasis Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network) niekada negalės veiksmingai padėti visoms įmonėms, turinčioms naujovių diegimo potencialą. EESRK ragina Europos smulkiojo verslo teisės akte nustatyti šiuos prioritetus:

4.3.2.4

Išplėsti galimybes susipažinti su ES programomis. EESRK mano, kad dėl sudėtingos administracinės sistemos ir įvairių reikalavimų mažosioms įmonėms vis sunkiau ar netgi neįmanoma dalyvauti Bendrijos programose. Todėl padėtis tampa paradoksali — tarpininkaujančios įmonės vis mažiau domisi šiomis programomis. Kaip pavyzdį galima pateikti teisinius suvaržymus, dėl kurių sunku imtis novatoriškų veiksmų, remti bandomuosius projektus, todėl iš ES atimama galimybė sulaukti gausių novatoriškų pasiūlymų. EESRK nuomone, reikėtų persvarstyti principus ir priemones. Kadangi tai yra sudėtingas darbas, šioje nuomonėje negalima tiksliai išvardyti būtinų pakeitimų, tačiau EESRK ragina Komisiją rengiant Europos smulkiojo verslo teisės aktą konsultuotis su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis ir nustatyti naujas įvairaus teritorinio lygmens programų rengimo ir dalyvavimo jose sąlygas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina, kad struktūriniai fondai sudarytų palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose (3).

4.3.2.5

Palengvinti ir skatinti įmonių nuosavybės perdavimą ir perėmimą. EESRK ypač pabrėžia įmonių perdavimo ir perėmimo svarbą, visų pirma miestuose ir kaimo vietovėse esančių mažųjų gamybos ir paslaugų įmonių; jei jos, kaip prognozuojama, išnyks (o to tikrai galima išvengti), tai turės labai didelės neigiamos įtakos pastangoms išsaugoti šiose vietovėse vykdomą veiklą ir darbo vietas. Todėl reikėtų, viena vertus, skatinti kurti pirkėjų ir pardavėjų suartinimo sistemas bei skatinamąsias finansines ar mokestines priemones, antra vertus, raginti verslininkus užtikrinti didesnę kapitalizaciją siekiant išlaikyti jų įmonių turto vertę.

Kai kurių verslininkų, vykdančių veiklą kaimo vietovėse, konkreti patirtis rodo, kad būtini nauji sprendimai, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.

4.4.1

Siekiant, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų išties veiksmingas, EESRK prašo Tarybą ir Parlamentą priimti šias priemones ir jas įtvirtinti privalomąją teisinę galią turinčiame teisės akte, kuris bus taikomas priimant sprendimus Europos, valstybių bei regionų lygmeniu.

4.4.2

Todėl EESRK prašo, kad kasmet būtų įvertinama, kaip Bendrijos ir nacionaliniu lygiu taikomas Europos smulkiojo verslo teisės aktas bei įgyvendinama MVĮ politika, ir apibendrinama pasiekta pažanga; pažangos metinei ataskaitai turėtų būti skirtas specialus atskiras Lisabonos strategijos įgyvendinimo skyrius.

4.4.3

Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija turėtų parengti rekomendacijų dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose. Komitetas galėtų pateikti savo nuomonę dėl šių rekomendacijų.

4.4.4

EESRK prašo, kad atsižvelgiant į minėtą metinį vertinimą, prireikus, Europos smulkiojo verslo teisės aktas ir MVĮ politika būtų keičiami ar persvarstomi.

4.4.5

EESRK primygtinai siūlo Komisijai ir Tarybai glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis rengiant ir įgyvendinant Europos smulkiojo verslo teisės aktą.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/12

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos komunikatui „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ ir jį gerai vertina. Komitetas remia Komisijos įsipareigojimą artimiausiais metais aktyviau vykdyti turizmo politiką ir strategiją pasitelkus šią darbotvarkę, kuria bus remiamasi minėtas politiką ir strategiją praktiškai įgyvendinant. Ši nauja politika jau anksčiau buvo pristatyta Komisijos komunikate „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“.

1.2

Komitetas vertina Komisijos pastangas glaustai apibendrinti daug ir svarbių dokumentų, nuomonių ir diskusijų. Rezultatas atitinka užsibrėžtą tikslą plačiajai visuomenei suprantama forma pristatyti Darnaus turizmo grupės ir nuomonę parengusių ekspertų darbo rezultatus ir po to vykusių viešųjų konsultacijų rezultatus.

1.3

Komisija teisi šią naująją turizmo politiką susiedama su atnaujinta Lisabonos strategija ir konkurencingumo bei darnumo gerinimą pasirinkdama bendrais tikslais, o ekonominę gerovę, socialinę lygybę ir sanglaudą, aplinkos ir kultūros apsaugą — konkrečiais tikslais.

1.4

Komitetas taip pat pritaria Komisijos komunikate nurodytiems sunkumams ir jiems spręsti pasiūlytoms priemonėms. Pasiūlytu metodu siekiama įvairiomis bendradarbiavimo ir konkurencingo bendradarbiavimo priemonėmis įtraukti visas suinteresuotas šalis, o jų dalyvavimas laikomas naujosios turizmo politikos ir jos įgyvendinimo darbotvarkės kertiniu akmeniu. Komisijos komunikate nurodytų iššūkių svarba nekelia abejonių, o tęstinis šiltnamio dujų pasekmių tvarumui tyrimas ateityje turėtų tapti vienu iš pagrindinių darbotvarkės elementų.

1.5

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui šią naująją politiką įgyvendinti dialogo, bendradarbiavimo, naujų paramos veiksmų ir suinteresuotųjų šalių koordinavimo priemonėmis. Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė — tai konkretaus metodo vystymas ir visoms Europos turizmo suinteresuotosioms šalims pasiūlytų įgyvendinimo priemonių taikymas. Vis dėlto Komitetas mano, kad Komisija, o konkrečiai — Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas, gali ir turi atlikti aktyvesnį vaidmenį ir privalo imtis lyderio vaidmens įgyvendinant daugybę Europos masto iniciatyvų, pvz., socialinio turizmo, visiems prieinamo turizmo ir mokymo turizmo srityje. Komisija ir kitos institucijos turėtų labiau stengtis įtraukti mažas, vidutines ir labai mažas įmones darnaus turizmo vystymą ir į darbotvarkės laikymąsi ir įgyvendinimą. Teigiamai vertina Komisijos „patraukliausių turizmo vietovių“ iniciatyvą. Ji įkūnija gerąją patirtį ir yra tinkamas pavyzdys.

1.6

Komitetas dar kartą siūlo ir rekomenduoja skatinti Europos turizmo forumo kūrimą ir toliau plėtoti Europos konsultacinės turizmo tarybos ir Europos turizmo agentūros idėjas bei aptarti jų įkūrimo praktines nuostatas. Šios dvi institucijos galbūt galėtų tapti forumais, kurie už turizmą atsakingoms valdžios institucijoms ir įvairioms turizmo sektoriaus suinteresuotosioms šalims suteiktų galimybę bendrauti siekiant tobulinti informaciją apie darnų ir konkurencingą turizmą ir ją skleisti, stebėti Europos turizmo politikos ir darbotvarkės vykdymą ir ypač stengtis įžvelgti turizmo sektoriaus tendencijas ir numatyti, kokių veiksmų būtina imtis. Klimato kaita ir jos pasekmės turizmui bei veiksmai, kurių būtina imtis, galėtų būti dviejų pirmiau minėtų institucijų konkretūs tikslai.

1.7

Komitetas labai palankiai vertina Komisijos ketinimą gerinti turimų finansinių priemonių panaudojimą. Konkretus pavyzdys — socialinis turizmas. Komisija mano, kad šioje srityje susidarė palankios galimybės vykdant bandomąjį projektą imtis tarpvalstybinio pobūdžio praktikos. Ši praktika galėtų būti susijusi su socialiniu turizmu ir visiems prieinamu turizmu, žmogiškųjų išteklių tobulinimu, gaminio tobulinimu ir skverbimusi į rinką. Komitetas mano, kad jau yra pakankamai galimybių imtis tarpvalstybinių priemonių vykdant bandomuosius projektus minėtose srityse.

1.8

EESRK palankiai vertina, kad buvo užbaigta veikla, vykdyta įgyvendinant turizmui skirtą Darbotvarkę 21. Jos rezultatai, išdėstyti Komisijos komunikate „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“, papildo darnaus Europos turizmo bendrąją politiką ir jai suteikia konkretumo. Iš esmės, šiuo tikslu sudarytos komisijos parengtas techninis dokumentas sudaro Komisijos komunikato pagrindą ir jį papildo, todėl šie du dokumentai svarstytini kartu.

1.9

Kalbant apie statistikos duomenų sritį, Komitetas reiškia pasitenkinimą, kad Komisija, atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prašymą, paskelbė kvietimą teikti paraiškas sukurti turizmo observatorijų tinklą. Šios observatorijos turėtų ne tik teikti duomenis apie sektorių, bet taip pat būti pajėgios formuoti strateginę ir perspektyvinę viziją, kuri leistų numatyti ir apibrėžti būsimus veiksmus.

1.10

Komitetas pasirengęs tęsti savo darbus turizmo klausimu pagal Komisijos komunikate dėl darbotvarkės nustatytas gaires ir ragina kitas Europos institucijas, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas, sektoriaus suinteresuotąsias šalis (įmonių vadovus ir profesines sąjungas) bei plačiąją visuomenę bendradarbiauti, kad turizmas būtų suvokiamas ir remiamas kaip visuotinė teisė ir strateginę reikšmę Europos ateičiai turinti ekonominė veikla. Siekiant vystyti darnesnį ir konkurencingesnį turizmą taip pat būtina, kad visos suinteresuotosios šalys ir vartotojai jaustųsi už tai atsakingi.

1.11

Nors Komisijos komunikate turizmo veikla nagrinėjama atsižvelgiant į socialinio pobūdžio rodiklius ir aspektus, Komitetas apgailestauja, kad jame neužsimenama apie Europos pilietybės koncepciją ir jos realią išraišką; turizmo sektorius jau atlieka, bet galėtų atlikti dar aktyviau,, sanglaudos veiksnio vaidmenį, suvienydamas įvairias kultūras ir socialines realijas vardan Europos pilietybės, kurią visi turėtų skatinti ir plėtoti. Įvairių Europos valstybių kultūrų, kalbų, gamtos ir kultūros paveldo įvairovė ir skirtumai — tai milžiniškas turtas, kurį galima ir reikėtų panaudoti kaip priemonę vieni kitus pažinti ir mūsų, kaip Europos piliečių, teisėms pripažinti. Atsižvelgiant į turizmo ir kultūros sąveikos galimybes, kaip jau teigta ankstesnėje EESRK nuomonėje, Europos lygio diskusijose ir dokumentuose turizmo tema daug dėmesio reikia skirti ir kitam aspektui — kultūrai.

1.12

Siekiant vystyti konkurencingesnį ir darnesnį turizmą derėtų atsižvelgti į konkrečius turizmo vietovių ypatumus. Komitetas rekomenduoja atkreipti dėmesį į specifinius ypatumus tų valstybių narių, kurios labai priklauso nuo turizmo. Rengiant su turizmu susijusią politiką ir pasiūlymus, deramą dėmesį reikia skirti skirtingų regionų poreikiams. Rekomenduojama, kad Komisijai atliekant poveikio vertinimus būtų atsižvelgiama į galimą neproporcingą poveikį įvairiems regionams ir sektoriams, pvz., vietovėms, kurios labai priklauso nuo oro transporto ir negali būti pasiektos kitomis transporto priemonėmis ar priklauso beveik vien tik nuo oro transporto — toks salų atvejis.

1.13

EESRK mano, kad Komisijos komunikate išdėstyti principai ir vertybės: darnumas, socialinė gerovė, konkurencingumas, bendradarbiavimas, partnerystė, nauda, saugumas, užimtumo kokybė ir t. t., iš tiesų sudaro Europos turizmo modelį, bet ne todėl, kad jos sudarytų taisyklių rinkinį, o dėl to, kad šiais principais ir vertybėmis visuotinai remiamasi visoje Europos Sąjungoje.

1.14

Komitetas ragina Komisiją bendromis pastangomis siekti žinių ir kvalifikacijos turizmo srityje sertifikavimo Europos lygiu, kad būtų gerinama šio sektoriaus darbo vietų kiekybė ir kokybė. Reikia plėtoti Europass iniciatyvą, kuri suteikia galimybę paprastai ir suprantamai visai Europai (Europos Sąjungai, ELPA/EEE ir šalims kandidatėms) pristatyti darbuotojų, kurie ieško darbo ir nori dėl profesinių priežasčių judėti Europoje, asmeninius gebėjimus ir kvalifikaciją.

2.1.1

Iššūkis pasiekti darnumo ir konkurencingumo pusiausvyrą. Komisijos komunikato įvado pirmoje pastraipoje pirmiausia pripažįstama išskirtinė ir strateginė turizmo reikšmė Europos ekonomikai, pagrįsta ne tik kiekybiniais duomenimis, bet ir turizmo gebėjimu kurti darbo vietas ir taip padėti pasiekti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslo. Verta paminėti prognozuojamą daugiau nei 3 proc. sektoriaus augimą, kuris neabejotinai yra svarus indėlis siekiant užimtumo tikslų, bet kai kuriais atvejais ir ilgainiui gali kelti pavojų, kad gali būti pažeisti tam tikri su darnumu susiję apribojimai.

2.1.2

Konkurencingumas ir darna — du suderinami reikalavimai. Komisijos komunikate aiškiai teigiama, kad konkurencingumas priklauso nuo turizmo praktikos darnumo bei kokybės, jame aiškiai nurodomi klimato kaitos turizmo sektoriui keliami reikalavimai. Taikant priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos ir su ja kovoti, kartu skatinant naujoves ir turizmo gaminių vertę didelių globalinių sunkumų patiriančiame pasaulyje, lemiamą vaidmenį gali atlikti įmonių socialinė atsakomybė.

2.2

Darbotvarkės turinys. Savo komunikate Komisija siūlo siekti naujos turistų gerovės, aplinkos apsaugos ir turizmo bendrovių ir turizmo vietovių konkurencingumo pusiausvyros. Šios pusiausvyros turėtų siekti visi.

2.2.1

Tikslai ir iššūkiai. Komunikate, siūlomi trys pagrindiniai darbotvarkės tikslai, kurie yra visų suinteresuotųjų šalių veiklos gairės: ekonominė gerovė, socialinė lygybė ir sanglauda ir aplinkos apsauga.

Komunikate išvardijami labai svarbūs uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti, siekiant minėtų tikslų:

Uždavinių sąrašą galima pratęsti, jis negalutinis. o Įvairūs turizmo sektoriaus suinteresuotosios šalys turėtų jį nuolat atnaujinti, nustatyti prioritetus ir tvarkyti vadovaudamiesi bendradarbiavimo dvasia.

2.2.2

Veiksmų programa. Komunikate teigiama, kad darnios priemonės tikslams pasiekti ir iššūkiams įveikti neatsiejamos nuo bendradarbiavimo užtikrinimo ir atsakingo turizmo vietovių, įmonių ir turistų srautų valdymo. Jame taip pat išdėstomos sąlygos šiai darnai pasiekti.

2.2.3

Principai. Komunikate nurodomi devyni principai, kurių reikia laikytis siekiant darnaus ir konkurencingo turizmo. Tris iš jų derėtų pabrėžti:

2.3

Kartu siekti pažangos. Šiame skyriuje Komisija pabrėžia, kad visoms suinteresuotosioms šalims, kurių veikla turi įtakos šiam sektoriui, reikia sutelkti pastangas ir veikti savanoriškai ir nuosekliai. Pasiūlytas modelis grindžiamas subsidiarumo principo taikymu, kai remiamos nacionaliniu ir Europos lygiu turizmo vietovės pačios imtasi veiksmų. Todėl komunikate pabrėžiamas ir įvairių šio sektoriaus suinteresuotųjų šalių, ir, atsižvelgiant į Sutartį, Europos Komisijos vaidmuo.

2.3.1

Suinteresuotųjų šalių vaidmuo. Atsižvelgiant į Darnaus turizmo grupės išvadas, šiame komunikate nurodomi platūs įgaliojimai ir konkrečios funkcijos, susiję su trims veiklos sritimis: turizmo vietovėmis, įmonėmis ir turistais. Pabrėžiama, kad ypač svarbu pagrindinę mintį — būtina siekti darnumo ir konkurencingumo pusiausvyros — perduoti ir išplatinti labai mažų įmonių tarpe.

2.3.2

Europos Komisijos vaidmuo. Komisija prisiima atsakomybę imtis veiksmų vadovaudamasi Sutartimi ir, remdamasi darbotvarke ir ją įgyvendindama, įsipareigoja diegti ir plėtoti įvairias iniciatyvas Bendrijos lygmeniu. Kalbant apie minėtas iniciatyvas, reikia atskirai paminėti šias keturias veiklos kryptis:

3.1

Turizmo ir jo strateginės reikšmės Europos ekonomikai pripažinimo klausimu visos Europos institucijos yra paskelbusios ir oficialių, ir neoficialių pareiškimų, kurie stiprina šio sektoriaus vaidmenį, duoda atitinkamą žinią visoms suinteresuotosioms šalims ir labai skatina šio sektoriaus augimą. Turizmo reikšmė nėra susijusi vien tik su ekonomine sritimi, kuriant piliečių Europą turizmas svarbus ir socialiniu požiūriu. Nors sektoriui buvo duotas postūmis, dar daug reikia nuveikti siekiant užtikrinti, kad Europos politikoje turizmas šiandien ir ateityje atliktų šį svarbų vaidmenį.

3.2

Ypač svarbu nurodyti, kad naujojoje Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba Europai ir Europos Sąjungai suteikiama daugiau galimybių prisidėti prie šio sektoriaus plėtros. Šia sutartimi ES suteikiami įgaliojimai ir prievolė remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir keliami tikslai sukurti palankią aplinką įmonių plėtrai ir skatinti gerosios patirties mainus.

3.3

Turizmo klausimas nagrinėjamas įvairiose Europos institucijose:

3.4

Dabartinėje EESRK nuomonėje siekiama įvertinti šį komunikatą, pabrėžiant jo privalumus politinėje ir siūlomo valdymo būdo srityse; joje taip pat siekiama pateikti pasiūlymų, kurie praturtintų jei ne patį tekstą, tai nors diskusijas šiuo klausimu.

3.5

Kaip ir EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato dėl atnaujintos turizmo politikos (INT/317), šioje nuomonėje dar kartą norima pabrėžti, kad:

4.1

Komisijos komunikate pateikiamas konkretus pasiūlymas dėl būtinos darnumo ir konkurencijos pusiausvyros ir kaip to pasiekti praktikoje. Siekiant įtraukti visa tai į gana trumpą Komunikatą, žinoma, reikėjo atlikti didelį darbą apibendrinant medžiagą ir atliekant reikiamą daugelio dokumentų, nuomonių ir diskusijų analizę. Reikėtų pabrėžti, kad svarbiausias tikslas — aiškiai informuoti visuomenę apie Komisijos pagrindinį požiūrį į sektoriaus ateitį ir tam tikras priemones, kurias ketinama įgyvendinti šiame sudėtingame sektoriuje — yra pasiektas.

4.2

Komunikate pateikti argumentai darbotvarkei paremti atrodo tinkami, nes įvertinamas ir ekonominis turizmo poveikis, ir sektoriaus gebėjimai kurti darbo vietas jaunimui, taip pat būtina pusiausvyra tarp darnumo ir konkurencingumo, kurie ilgainiui vienas kitam būna naudingi. Įvairių veiklos rūšių ir regionų ekologinio pėdsako ar plėtros ir priėmimo pajėgumams taikomų apribojimų poveikio vertinimai — tai pagrindiniai elementai siekiant šiuos kintamuosius derinti ir išsaugoti jų pusiausvyrą. Siekiant darnumo ir konkurencingumo pusiausvyros būtina visuotinai pripažinti, kad esama veiklos turizmo sektoriuje mastų ir ritmo apribojimų.

4.3

Gal būtų buvę naudinga šiame komunikate išsamiau išnagrinėti naująją Lisabonos sutartį, siekiant aptarti, kaip ji susijusi su darbotvarke ir kokia jos reikšmė naujosios Europos turizmo politikos įgyvendinimui. Nederėtų pamiršti, kad valstybės narės ir regionai ne kartą nurodė, kad jie nori išlaikyti savo įgaliojimus turizmo srityje, tačiau pageidauja, kad Europos Sąjunga būtų tam tikrų bendrų aspektų, kurie gali padidinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą, varomąja jėga ir koordinatoriumi. Vienas pavyzdžių — tai Europą, kaip turizmo vietovę, reklamuojančio Europos interneto portalo, kuris jau tapo vertingu ir naudingu įrankiu, galinčiu pristatyti visas ES šalis, kaip įvairiapusę ir ypatingą turistinę vietovę, įkūrimas ir valdymas.

4.4

Komunikate paminėti iššūkiai ir uždaviniai neabejotinai yra svarbiausi iš visų, kuriuos turizmui teks įveikti artimiausiais dešimtmečiais. Akivaizdu, kad pagrindiniai iššūkiai, susiję su darnumu ir konkurencingumo gerinimu, yra gana dideli ir neatsiejami nuo kitų rimtų iššūkių, pvz., kokybės gerinimo, sezoniškumo mažinimo ar turizmo sektoriuje dirbančių žmonių kvalifikacijos kėlimo. Šie iššūkiai taip pat nurodyti darbotvarkėje.

4.5

Komisijos komunikate keletą kartų raginama bendradarbiauti ir siūloma, kad partnerystės stiprinimas būtų naujosios turizmo politikos ramstis ir skiriamasis bruožas. Ypač svarbu pabrėžti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurias yra būtina įtraukti į partnerystės susitarimus ir kviesti dalyvauti visose diskusijose ir forumuose, vaidmenį siekiant kartu su jomis įgyvendinti bendrąsias priemones, skirtas turizmo sektoriui gerinti. Taip pat vertėtų skatinti turistų lankomų vietovių ir miestų nuolatinių tinklų kūrimą, kurį įkvėpė bendras tikslas gerinti konkurencingumą ir darnumą. Komitetas pritaria patraukliausių Europos turizmo vietovių populiarinimui ir ragina, kad ši sąvoka apimtų tinkamą socialinių ir darbo santykių valdymą bei profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą išrinktoje vietovėje.

Tai leistų pagerinti turizmo vietovių darnumą ir konkurencingumą. Reikia atkreipti į vaidmenį, kurį gali atlikti vartotojų asociacijos savo kompetencijos ribose.

4.6

Komisija imasi įgyvendinti šią naująją politiką remdamasi bendradarbiavimu ir pradėdama taikyti naujas konkrečias paramos ir suinteresuotųjų šalių koordinavimo priemones. Vienas iš darbotvarkės reikalavimų — kad visos sektoriaus suinteresuotosios šalys prisiimtų didesnę atsakomybę. Įmonių GD, EESRK nuomone, turi atlikti svarbų vaidmenį vykdydama su turizmu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių Europos politikos sričių koordinavimo veiklą. minėtos politikos sritys turi įtakos įvairaus pobūdžio turizmo vietovėms, turinčioms ir savo specifinių ypatumų.

4.7

Komitetas taip pat mano, kad Komisija turėtų aktyviau skatinti Europos masto iniciatyvas, taip pat ir tarpvalstybinį Europos socialinį turizmą. Šiuo atveju reikia priminti, kad EESRK keletą kartų siūlė ir dabar siūlo įsteigti inicijuoti ir sudaryti galimybes Europos turizmo forumui, o taip pat apsvarstyti ir išnagrinėti galimybes įkurti Europos turizmo tarybą ir Europos turizmo agentūrą, kuri teiktų informaciją apie politiką ir Europos turizmo srityje priimtas priemones ir skatintų su tuo susijusią veiklą. Komisijai taip pat siūloma skatinti mokslinius tyrimus, kurie padėtų turizmo sektoriuje diegti technologines platformas, galinčias sudaryti palankias sąlygas turizmo gaminių platinimui, ypač atsižvelgiant į turizmo skatinimo galimybes Europoje ir pasaulio regionus, turinčius didelį turistų srautų potencialą (Kiniją, Indiją, Rusiją, t. t.).

4.8

Komitetas mano, kad, žvelgiant iš vartotojų, įmonių ir sektoriaus suinteresuotųjų šalių pozicijos, Komisijos komunikate neskiriama pakankamai dėmesio Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vaidmeniui naujajame turizmo scenarijuje. Siekiant pagerinti tokių technologijų taikymą, darbas mokslinių tyrimų ir plėtros srityse per keletą ateinančių metų turėtų tapti turizmo sektoriaus prioritetu. Ši veikla neabejotinai duos vaisių gerinant turizmo vietovių, įmonių ir turistų srautų valdymą, kad būtų pasiekta norimos pusiausvyros.

4.9

Akivaizdus noras priimti konkrečias priemones ir ypač pagerinti esamų Europos finansinių priemonių naudojimą yra svarbus, bet reikėtų pasiūlyti ir konkrečią programą, kuri leistų įgyvendinti komunikate tiksliai nurodytus pagrindinius Europos turizmo tikslus. Privalu užtikrinti, kad visos tiesiogiai ar netiesiogiai turizmui skiriamos lėšos būtų veiksmingai ir našiai panaudojamos pagal jų paskirtį.

4.10

Šį komunikatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į svarbų Darnaus turizmo grupės ataskaitos indėlį. Ataskaitoje išdėstytos mintys, ypač dėl visoms sektoriaus suinteresuotosioms šalims tenkančių vaidmenų, tapo svariais rodikliais rengiant darbotvarke. Keletą mėnesių dirbusių žymių ekspertų pastangos buvo labai vaisingos ir suteikė papildomų ir praktinių įžvalgų daugybe su darnumu ir konkurencingumu susijusių klausimų.

4.11

Komunikate aiškiai nenurodyta, koks vaidmuo tenka turizmo statistiniams duomenims. Minėti duomenys turi būti panaudojami stebėti darbotvarkės įgyvendinimą, ir visų pirma daugiau dėmesio turi būti skiriama darnumo, konkurencingumo ir užimtumo kintamiesiems.

4.12

Komunikate aiškiai nurodoma, kad darnaus ir konkurencingo turizmo politiką reikia susieti su visomis Komisijos ir ES politikos sritimis siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti darbotvarkėje numatyti tikslai.

4.13

Kaip jau pastebėta EESRK nuomonėje, pavadintoje „Katovicų deklaracija“, nuomonėje „Turizmas ir kultūra — dvi jėgos, skatinančios augimą“, nuomonėje dėl atnaujintos turizmo politikos ir kituose EESRK dokumentuose, siekiant informuoti ir didinti Europos piliečių sąmoningumą, ypač jaunimo, reikia rengti komunikacijos kampanijas.

4.14

Komitetas mano, kad ypač svarbu, jog ir formalus mokymas, ir mokymas darbo vietoje tenkintų įmonių poreikius ir žmonės įgytų daugiau galimybių įsidarbinti. Žinių ir kvalifikacijos atestavimas ir pripažinimas Europos lygiu turėtų tapti priemone, kuri leistų turizmo sektoriuje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

4.15

Siekiant padidinti turizmo konkurencingumą ir darnumą, reikia neužmiršti konkrečių vietovių ypatumų. Komitetas rekomenduoja, kad nustatant politiką ir teikiant pasiūlymus būtų atsižvelgta į valstybių narių, kurios labai priklauso nuo turizmo, specifines savybes ir skirtingų teritorijų poreikiams būtų skirtas deramas dėmesys. Tuo pat metu reikėtų pastebėti, kad turizmas į tolimas vietoves gali turėti ypatingai didelį poveikį klimato kaitai, kadangi tenka nukeliauti ilgus atstumus. Ateityje reikėtų skatinti rinktis arčiau išvykimo vietos esančias vietoves, į kurias galima nuvykti į aplinką išmetant mažiau anglies dvideginio.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/18

1.1

Komisija dar kartą paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) parengti NUOMONĘ dėl gyvenamųjų ir kitų pastatų pirkimo hipotekinių kreditų rinkų integracijos, t. y. dėl Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos.

1.2

Paprastai baltoji knyga yra tolesnių veiksmų beveik galutinio ir struktūruoto politinio vertinimo rezultatas. Šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų Komisija dar turės aptarti daug neaiškių klausimų: bendri investiciniai fondai, finansinių paslaugų teikėjai, produktų susiejimas ir kt. Iš viso apžvelgiama 14 aspektų.

1.3

Taigi, šiame dokumente nagrinėjama baltoji knyga neatspindi užbaigto proceso. Priešingai, šis procesas lieka neužbaigtas dėl savo didelio ir akivaizdaus sudėtingumo. Kodėl tuomet prašoma parengti naują nuomonę, jei baltoji knyga niekuo nepapildo žaliosios knygos, dėl kurios EESRK jau pateikė savo nuomonę?

1.4

Šis klausimas svarstomas jau daugelį metų, tačiau Komisijai vis nepavyksta rasti išeities ir priimti tinkamo sprendimo, kuris padėtų pašalinti kultūrines, teisines, administracines ir kitas kliūtis. Kaip tik šios kliūtys, EESRK nuomone, ir trukdo įgyvendinti Komisijos tikslus.

1.5

EESRK nuomonė dėl žaliosios knygos (1), priimta 2005 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje tik vienam nariui susilaikius, neprarado savo aktualumo.

1.6

Baltojoje knygoje pabrėžiamas didelis sektoriaus susiskaidymas dėl kultūrinių, teisinių, teisėkūros ir etinių bei socialinių ypatumų, kurie būdingi ir nekilnojamojo turto, ypač gyvenamojo būsto, įsigijimui įvairiose ES valstybėse narėse.

1.7

Vis dėlto EESRK, nors ir nėra tikras dėl konkrečių galimybių integruoti ir suvienodinti ES hipotekinių kreditų rinką, turinčią daug savitumų ir labai skirtingų savybių (žr. 2005 m. gruodžio 15 d. nuomonę. Pranešėjas Umberto Burani (2)), iš esmės pritaria Komisijos mėginimui nustatyti „taisykles“, ar tai būtų elgesio kodeksai (t.y. geriausia praktika), ar privalomos taisyklės.

1.8

Vis dėlto Komisijos iniciatyva gali atrodyti perdėta, jeigu jos tikslas — persvarstyti visiškai teigiamas galimybes, jau būdingas hipotekinių kreditų rinkos reguliavimo automatizmui.

1.9

Tuo tarpu EESRK siūlo Komisijai išsamiau panagrinėti klausimus, kurie aktualūs bet nekelia itin didelių problemų (pvz., kreditų registrai, skolininko turto pardavimas, finansinio raštingumo ugdymas ir kt.).

1.10

Komitetas mano, kad Komisija, jei spręstume pagal jos veiklos gaires, vis dar per daug dėmesio skiria galimai trumpalaikei naudai įvedus naujas taisykles, pagrįstas ne visai išsamiomis hipotekinių kreditų rinkos interpretavimo schemomis. Laikantis į trumpalaikius rezultatus orientuoto požiūrio, siekiama sumažinti hipotekinių kreditų sąnaudas, tačiau negalvojama apie tikrąją naudą, kurią ES piliečiams galėtų duoti esama finansinių produktų pasiūla ir su jais susijusios naujovės.

1.11

Kaip pabrėžta pirmiau minėtoje EESRK nuomonėje (pranešėjas U. Burani), Komitetas mano, kad Komisijos siūloma tvarka ne itin dera su nuolatiniu rinkos vystymusi, ir baiminasi dėl ilgalaikių pasekmių pažeidžiamiausioms susitariančioms šalims, t. y. vartotojams, kuriems apsaugos reikia labiausiai.

1.12

EESRK palankiai vertina galiojančių hipotekinių kreditų taisyklių susiejimą su būtinybe apsaugoti vartotoją. Šie ketinimai pagirtini ir turėtų būti skatinami, jeigu siekiama didinti finansinį raštingumą hipotekinių paskolų klausimu. Todėl reikia palankiai vertinti Komisijos ketinimą dėti pastangas stiprinti skaidrumo taisykles siekiant pagerinti vartotojų apsaugą.

1.13

Tačiau bendrų paskolų gavėjų keliamos rizikos įvertinimo taisyklių įvedimas bet kokia kaina gali pasirodyti pernelyg sudėtingas ir neapibrėžtas sumanymas.

1.14

EESRK nuomone, vykstant deryboms dėl hipotetinio kredito, viena vertus, būtina apsaugoti vartotoją, o, antra vertus, paskolos gavėjas neturėtų pamiršti savo įsipareigojimų paskolą suteikusiai institucijai.

2.1

2007 m. gruodžio 18 d. kartu su Baltąja knyga dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos buvo paskelbtas poveikio įvertinimas (SEC(2007) 1683). Prie dokumento pridėti trys priedai: i) hipotekinių kreditų rinkos ypatumai, ii) procedūros arba procesai, iii) specifinių klausimų poveikio įvertinimas.

2.2

Nors minėtas dokumentas (SEC(2007) 1684) yra puiki pirmiau minėto poveikio įvertinimo santrauka, verta pabrėžti kai kuriuos esminius šio dokumento, dėl kurio EESRK buvo paprašytas parengti naują nuomonę, punktus:

2.3

Taigi, Komisijos dokumente aptariami klausimai, jau nagrinėti ankstesnėje žaliojoje knygoje dėl hipotekinių kreditų. Kitaip ir negalėjo būti, kadangi naujajame dokumente kalbama apie ES hipotekinių kreditų rinkų integraciją ir pirmiau minėtus atitinkamus poveikio įvertinimus.

2.4

EESRK jau turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl žaliosios knygos 2005 m. gruodžio 15 d. priimtoje nuomonėje (pranešėjas U. Burani). Šio dokumento turinys visiškai atitinka EESRK poziciją šiuo klausimu. Šioje nuomonėje visų pirma norima atkreipti dėmesį į Komisijos iškeltus du naujus klausimus:

3.1

Baltojoje knygoje iškelta daug spręstinų klausimų, dėl kurių Komiteto prašoma pareikšti nuomonę. Juos galima suskirstyti į vienuolika temų:

3.2.1

Ikisutartinė informacija . EESRK nuomone, siekiant sumažinti informacijos iškraipymų ikisutartinio etapo metu, svarbu skatinti informacijos ir konkrečių žinių apie hipotekinius kreditus sklidimą ir skleidimą. Tačiau piliečiams tai neturėtų sudaryti papildomų išlaidų.

3.2.1.1

Informuotumo ir finansinio raštingumo didinimas yra pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą naudos ir sąnaudų, kurios susijusios su rizikinga situacija, santykio įvertinimą. Iš tikrųjų, geriausias būdas vykdyti per didelės rizikos prevenciją — susitariančias šalis išsamiai informuoti apie riziką, kurią jos prisiima.

3.2.1.2

EESRK nuomone, svarbu pabrėžti, kad taisyklėse ir privalomosiose nuostatose turėtų būti numatyti informacijos platinimo metodai ir galimos nuobaudos už jų nesilaikymą. Vis dėlto Komitetas mano, kad paprastas įsipareigojimo primetimas vienai iš susitariančių šalių tik paskatintų ją pabandyti naštą perkelti kitai šaliai.

3.2.2

Elgesio kodeksai . EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų priimti priemones, kurios paskatintų laikytis savanoriško elgesio kodekso.

3.2.2.1

Tai padėtų paskolos gavėjui geriau suprasti su kokia rizika jis gali susidurti ir daugiau sužinoti apie galimybes pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis.

3.2.2.2

Viena iš priemonių galėtų būti reikalavimas, kad paskolos gavėjas atsakytų į tam tikrus tipinius klausimus, kurie padėtų pačiam įvertinti savo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus vidutinės trukmės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu.

3.2.3

Sąnaudų dydis . EESRK mano, kad finansų įstaigas tikslinga įpareigoti nurodyti visas paskolos sandorio sąnaudas, pateikiant visų sąnaudų komponentų išklotinę, įskaitant mokesčius.

3.2.4

Konsultacijos . EESRK mano, konsultacinėms paslaugoms, glaudžiai susijusioms su hipotekinio kredito operacijomis, turėtų būti suteikta daugiau vertės pasitelkus nepriklausomus kainodaros mechanizmus, nurodytus apskaičiuojant sandorio sąnaudas.

3.2.5.1

Taikomumas . Kalbant apie išankstinį kredito grąžinimą, reikėtų išskirti: i) išankstinį kredito grąžinimą, kai hipotekinė skola padengiama visiškai arba iš dalies, ii) kredito grąžinimą, kurį lemia galimybė su kitomis finansų įstaigomis susitarti dėl palankesnių kainos sąlygų:

3.2.5.2

Išlaidos . EESRK nuomone, išankstinio kredito grąžinimo išlaidos turėtų būti skaičiuojamos pagal atitinkamas matematines formules ir privalo būti nurodytos užmezgant sutartinius santykius. Šias išlaidas klientas turėtų apmokėti tik savanoriško kredito grąžinimo atveju. Sutarties nutraukimo atveju išlaidas turėtų padengti naujoji finansų įstaiga.

3.2.6

Produktų susiejimas . Kad susietas produktų pardavimas pasiteisintų, jis visų pirma turėtų būti pagrįstas gebėjimu įrodyti konkrečią tokio susiejimo naudą. EESRK mano, kad šį klausimą būtų galima išspręsti įpareigojant skolintoją pateikti sąnaudų ir naudos santykio skaičiavimus ir paskolos gavėjui duodant pakankamai laiko apsispręsti, ar priimti pasiūlymą, prireikus, net po paskolos sutarties pasirašymo.

3.2.7

Kreditų registrai . EESRK sutinka, kad būtinas visos Europos registras, kurio prieigą reguliuotų specialūs privatumo apsaugos įstatymai. EESRK mano, kad visos Europos kreditų registro sukūrimas iš tikrųjų padėtų sustiprinti įvairių hipotekinių paskolų teikėjų konkurenciją visoje Europoje. Bet kuriuo atveju, tobulinant informavimo procedūras reikia sudaryti palankias tarpvalstybinės prieigos prie visų valstybių narių registrų sąlygas.

3.2.8

Nekilnojamojo turto vertinimas . Šiuo atveju manoma, kad nekilnojamojo turto vertinimas yra sudėtingesnis nei bendras finansinis vertinimas. Iš tikrųjų, turto ypatumai (visų pirma tai, kad jis nekilnojamas) lemia jo naudingumą. Be to, jį vertinant įtakos turi išorės veiksniai, susiję su jo vieta:

Todėl visiškai nerealu tikėtis, kad visus šiuos nekilnojamojo turto vertinimo veiksnius galima apibendrinti viena formule.

3.2.8.1

Nekilnojamojo turto vertinimo kriterijai . Dėl pirmiau išvardytų priežasčių EESRK laikosi nuomonės, kad nekilnojamąjį turtą vertinti labai sudėtinga, ir mano, kad nenaudinga nustatyti konkrečią universalią formulę. Komitetas siūlo vietos lygiu plėtoti geriausią praktiką ir sugriežtinti reikalavimą, kad vertinimą atliktų sektoriaus profesinių asociacijų įgalioti asmenys, kurie prisiimtų atsakomybę už pasiūlymo nešališkumą.

3.2.8.2

Su nekilnojamuoju turtu susijusios rizikos vertinimas . EESRK nuomone, vertinant nekilnojamąjį turtą kartu reikėtų atlikti vertės kintamumo vertinimą, kad būtų galima tiksliau pasverti turto suteikiamą garantiją. Todėl EESRK rekomenduoja taikyti finansų rinkos operatorių jau naudojamas priemones, kurių dauguma jau numatytos kituose Bendrijos teisės aktuose, pavyzdžiui, vertės pokyčio riziką (angl. value-at-risk) (5).

3.2.9

Skolininko turto pardavimas . Jeigu hipotekinis kreditas skirstomas į paskolą tam tikram nekilnojamajam turtui ir į paskolą tam tikram asmeniui, reikėtų skirti turto finansinės naudos gavėją ir formalias garantijas pateikusį savininką.

3.2.10

Taikomi teisės aktai . EESRK mano, kad galimybė vykdyti naudingą arbitražą — be kitų ES šalių civilinės ir mokesčių teisės užtikrinamų įvairių privalumų — yra varomoji jėga, be kurios rinkos integracija būtų nesėkminga.

3.2.10.1

Taigi, EESRK apskritai pritaria tam, kad būtų toliau taikomi šiuo metu galiojantys valstybių narių teisės aktai susitariančiai šaliai suteikiant galimybę pasirinkti tuos teisės aktus, kurie padėtų sumažinti paskolos sandorio bendrąsias sąnaudas, kaip jau nustatyta Romos konvencijoje (6).

3.2.11

Lupikiškos palūkanos . EESRK pakartoja savo anksčiau išsakytą nuomonę, visų pirma dėl ypatingų sunkumų teisingai apibrėžti lupikišką palūkanų normą remiantis vartojimo kreditams skirtomis taisyklėmis. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad informacija tebėra geriausia apsisaugojimo nuo lupikavimo priemonė, todėl siūlo sukurti plataus masto komunikacijos priemones, kad būtų galima teikti informaciją apie rizikos priemokų skalę, taikomą skirtingoms paskolos gavėjų rizikos kategorijoms.

3.2.12

Hipotekinių kreditų refinansavimas . EESRK mano, kad baltojoje knygoje išdėstytą požiūrį, kuriuo siekiama diferencijuoti refinansavimo taisykles pagal subjektyvų tarpininkų pobūdį (išskiriant bankines ir nebankines institucijas), gali būti pernelyg lengva apeiti.

3.2.12.1

Nebankinės ir paslaugų institucijos . Hipotekinius kreditus visais atvejais turėtų teikti patvirtinta ir prižiūrima finansų įstaiga. Tarpininkų parama ir pagalba (pvz., konsultacijos) yra leistina, jeigu ją teikia kvalifikuotos institucijos, nors ir ne kredito įstaigos.

4.1

Pastarojo meto JAV antrinės būsto paskolų (angl. sub-prime) rinkos krizė parodė, kaip nekilnojamojo turto kainų svyravimas ir nepakankamas su klientais susijusios rizikos, kai nemokamos įmokos, kurios neproporcingos užstatyto turto vertei, įvertinimas gali sukelti finansų krizes, destabilizuojančias visą sistemą. Todėl Europos Sąjungoje imantis iniciatyvų reikėtų atsižvelgti į šią patirtį ir į ankstesniame punkte išdėstytus aspektus.

4.2

Kaip siūloma baltojoje knygoje, reikėtų įvesti dvidešimt aštuntą hipotekinių kreditų reguliavimo sistemą, kuri veiktų kartu su ES valstybėse narėse galiojančiomis sistemomis, kadangi tai galėtų sudaryti palankias sąlygas didesnei Bendrijos hipotetinių paskolų rinkos integracijai ir išplėsti susitariančiųjų šalių pasirinkimo galimybes nesukuriant sąlygų finansų sistemos nestabilumui, kurį sukėlė antrinės būsto paskolų rinkos krizė.

4.3

Būna atvejų, kai nekilnojamojo turto, ypač gyvenamojo būsto, pirkimo pasirinkimą lemia emociniai (subjektyvūs) veiksniai, kurie neturi nieko bendra su teisingu ir racionaliu (objektyviu) turto įvertinimu. Todėl nė viena Komisijos siūloma hipotetinių kreditų reglamentavimo priemonė (kad būtų veiksminga) neturi būti atsieta nuo konkrečios situacijos (objektyvios ar subjektyvios).

4.4

Būtų naudinga parengti pasiūlymą, kurį Komitetas galėtų išnagrinėti išsamiau ir kurio tikslas būtų nustatyti hipotekinių kreditų aiškinamąja schemą, pagal kurią kiekvienas paskolos sandoris būtų laikomas portfeliu, sudarytu iš dviejų pasyvių komponentų:

4.5

Dviejų komponentų hipotetinių kreditų sistemos (angl. twin mortgage) pasirinkimas galėtų turėti tam tikrų privalumų, kuriuos reikėtų patikrinti tolesnių tyrimų metu, pavyzdžiui:

4.6

EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau išspręs šį klausimą parodydama didesnį ryžtingumą ir sukurdama sąlygas, kad institucinių aspektų atskyrimas galėtų tapti pagrindu įvesti dvidešimt aštuntą sistemą.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/22

1.1

Priešingai nei kai kurie gali manyti, statybų pramonės ateitis labiau priklausys ne nuo biudžeto lėšų, kurios šiam sektoriui bus skirtos ateityje (net jei ir toliau bus užtikrintas didesnis programavimo tęstinumas), o nuo kompetentingų valdžios institucijų gebėjimo sukurti visiems taikomą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti kuo didesnį konkurencijos skaidrumą ir kuo geriau panaudoti visų dydžių įmonių potencialą ir žinias.

1.2

Todėl nuomonėje pateikiamos šios svarbiausios rekomendacijos:

1.3

Tik sudarius tokias sąlygas bus pasirengta galimam konkurentų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių atvykimui.

2.1

2007 m. gruodžio 6 d. raštu Europos Komisijos nariai Margot Wallström ir Günter Verheugen paragino EESRK, toliau įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę, parengti tiriamąją nuomonę siekiant išsiaiškinti, ar statybų ir paslaugų verslo sektoriams taikomi teisės aktai sudaro tvirtą pagrindą, ar jie atitinka dabartines ir ateities permainas ir galiausiai ar būtina šių sričių teisės aktus supaprastinti, racionalizuoti ir modernizuoti. Reikia aiškiai pasakyti, kad atliekant šį darbą nederėtų apsiriboti tik susijusių sektorių reglamentavimu: reikėtų apimti ir visus kitus teisės aktus, darančius įtaką jų raidai (sveikatos, darbo saugos, aplinkos apsaugos ir t. t.), bei su jais susijusius teisėtus interesus.

2.2

Taigi, reikia nuodugniai ir metodiškai apsvarstyti visus prašyme pateikti nuomonę iškeltus klausimus, kadangi tyrimo sritis labai plati. Anksčiau Komisija jau buvo pavedusi išorės konsultantams atlikti keletą bendrų tyrimų.

2.3

Vis dėlto šioje nuomonėje aptarsime tiktai prašiusių parengti nuomonę nurodytus aspektus, t. y. statybų sektoriuje taikomų ar galimų taikyti teisės aktų ar reglamentų pakeitimus ar supaprastinimą, kurie, įgyvendinant objektyvią strateginę sektoriaus viziją, galėtų pagerinti padėtį užtikrindami geresnes veiklos ir sektoriaus plėtojimo sąlygas.

2.4

Todėl, siekdami tiksliau apibūdinti statybų sektoriaus aplinką, profesijas ir tam tikrus suvaržymus, šioje nuomonėje priminsime kelis svarbius statybų sektoriui būdingus faktus.

3.1

2006 m. 27 valstybių narių Europos Sąjungos statybų sektoriuje veikė 2,7 mln. įmonių ir jis pasižymėjo tokiais rodikliais:

3.2.1

Statyba — veiklos sritis, kurios negalima perkelti, todėl iš esmės ji yra svarbi būsimoms ES augimo tendencijoms ir jos pramonės struktūrai.

3.2.2

Statyba, atsižvelgiant į jos sukuriamą produkciją ir poreikį valstybėse turėti nuolatinį pagrindą, giliai įsišaknijusį vietos gyvenime, atlieka visuomeninį ir pilietinį vaidmenį, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį ir jį skatinti.

3.2.3

Galiausiai, statyba turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant su tvariu vystymusi susijusius veiksmus:

3.2.4

Šio veiklos sektoriaus aplinkos aprašymas nebūtų išsamus, jei nepridurtumėme, kad, nepaisant didelių, daugiau kaip 30 metų šios profesijos atstovų dedamų pastangų, požiūris į statybos profesijas vis dar iš dalies neigiamas. Šioje nuomonėje tai nėra neutralus padėties konstatavimas, kadangi po juo slypi:

3.2.5

Dėl tokio šių profesijų pobūdžio — tiek klientų poreikių, tiek įvairių techninių ypatumų požiūriu — šiuo metu statybų rinka yra labai susiskaldžiusi ir ateityje tokia išliks, todėl kartu dirbs amatininkai, mažos, vidutinės ir didelės įmonės.

Tokiomis aplinkybėmis didelės įmonės sąvoka vartojama tik vykdant didelius projektus: projektai, kurių vieneto vertė yra didesnė kaip 20 mln. eurų, Europos bendrojoje rinkoje sudaro tik 2–5 proc. visos statybų rinkos.

3.2.6

Todėl stambiosios Europos verslo grupės, daugeliu atvejų aktyviai veikiančios pasauliniu mastu, dažniausiai yra mažų ir vidutinių struktūrų „federacijos“, veikiančios vietos lygiu ir tokiomis pat konkurencijos sąlygomis, kaip ir vietos savarankiškos MVĮ.

3.2.7

Stambieji šio sektoriaus dalyviai Europoje dažniausiai vystėsi pagal kitokį negu vadinamąjį amerikietiškąjį modelį, t. y. pasinaudodami savo sukaupta ir išplėtota patirtimi bei remdamiesi savo įžvalgumu ir dalyvavimu kuriant projektus.

3.2.8

Laikydamosi tokio požiūrio, Europos įmonės užėmė savo susikurtą vietą pasaulinėje rinkoje. Šis modelis, grindžiamas projekto kūrimo ir jo įgyvendinimo sąsaja, nebūtinai yra didžiųjų grupių privilegija: jis gali ir turi būti taikomas įvairaus dydžio įmonėms.

4.1

Europos Komisijos prašymu rengiamos šios tiriamosios nuomonės uždavinys, be teisės aktų supaprastinimo, — pateikti pasiūlymą, kad būtų tęsiami veiksmai, kurie užtikrintų:

4.2

Reglamentuojančiuose teisės aktuose atsižvelgiant į šiuos aspektus turėtų būti ne tik normalizuoti rinkų apimties svyravimai, kurie nėra šios nuomonės objektas, bet ir sudarytos sąlygos normaliai vystytis statybų sektoriaus dalyviams taip užtikrinant nuoseklią socialinę politiką (užimtumo, saugumo, darbo užmokesčio) ir padidinant sektoriaus patrauklumą įvairiems suinteresuotiems dalyviams (jaunimui, tėvams, dėstytojams ir t. t.).

5.1

Pagrindinės sritys, kuriose kompetentingoms institucijoms siūlysime dėti daugiau pastangų, iš esmės yra:

5.2.1

Veiklos kryptys galėtų būti tokios:

Šių priemonių sąraše turėtų būti aišku viena: atliekant kai kuriuos reglamentuojančių priemonių pakeitimus, sutartį pasirašančioms šalims turi būti pateikiami ne jau parengti problemos sprendimai, o suteikiamos priemonės, kuriomis jie galėtų pasinaudoti savo poreikiams patenkinti.

5.2.2

Visi šie pakeitimai ar pritaikymai turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir lygias privačių, viešųjų ar pusiau viešųjų įstaigų galimybes bei aiškiai nurodyti, kad visos ekonominės paslaugos turi būti teikiamos konkurencijos sąlygomis pagal oficialiai sudaromas sutartis.

5.3.1

Statybų sektorius ypatingas tuo, kad visi jo sukurti produktai yra „prototipai“. Tai skatina kurti Europos teisės aktus, kurie padėtų apsaugoti intelektinę nuosavybę atsižvelgiant į konkrečius saugotinų idėjų duomenis: idėjos daugiausia gimsta organizuojant tam tikrą konkursą ir jos nebūtinai bus kartojamos. Reikėtų sukurti specialius europinius teisės aktus, kurie apsaugotų technines idėjas konkursų procedūrų metu, ir kuriuose būtų nustatomos konkurso dalyvius ginančios teisės.

5.4.1

Daugelyje valstybių narių statybų sektoriaus specialistai priėjo prie bendros išvados, kad iš esmės nacionalinės švietimo sistemos tik iš dalies atitinka šios srities profesijos poreikius ir kad tai pasakytina apie visus mokymo etapus. Todėl, siekiant gerinti ryšius tarp profesijų ir nacionalinių švietimo sistemų, reikia suteikti postūmį Europos lygiu. Tai galėtų būti daroma:

5.5.1

Dabartinės taisyklės turėjo labai reikšmingos teigiamos įtakos statybos darbų organizavimo būdams. Vis dėlto derėtų:

5.6.1

Kaip minėta pirmiau, sprendžiant klimato kaitos ir pasaulio mastu kylančias problemas, statybos specialistai gali atlikti svarbų vaidmenį. Jie šiandien yra pasirengę prisiimti atsakomybę, jei reglamentavimas ir paskatos sudarys jiems sąlygas, įnešti savo indėlį kuriant Europos rinką ir skleisti šioje srityje sukauptas žinias kitose pasaulio dalyse, kur, kaip žinoma, reikalingos milžiniškos pastangos, kad vykdomų veiksmų poveikį pajustų visi.

5.6.2

Norint tai pasiekti, reikia:

5.6.3

Jeigu tiek statybų, tiek transporto sektoriuose statybų įmonėms bus suteikta galimybė dalyvauti visame „projektavimo, įgyvendinimo ir priežiūros“ procese, jų indėlis gali būti esminis (visų pirma užtikrinant būtinų veiksmų finansavimą) atsižvelgiant į jų galimybes tvarkyti bendrąsias išlaidas ir finansuoti investicijas į būsimas energijos taupymo priemones.

5.7.1

Mažoms ir vidutinėms statybų sektoriaus įmonėms nekyla problemų, kaip patekti į tam tikro tipo rinką, kaip gali nutikti kituose veiklos sektoriuose (žr. 2.2.5 punktą).

5.7.2

Todėl šių profesijų atstovai pagrįstai nesvarsto siūlytos ir ES valdžios institucijų atmestos „kvotų“ sistemos, kadangi paaiškėjo, kad vieni ar kiti papildomai nurodyti rodikliai iš tiesų visose Europos šalyse gerokai didesni.

5.7.3

Taigi, reikia dar aktyviau spręsti MVĮ problemą ir greta „Smulkaus verslo akte“ numatytų klausimų ieškoti:

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/26

1.1

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją, Margot Wallström ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, Günter Verheugen paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl verslo paslaugų, kuri būtų papildoma išsami ankstesnės nuomonės dėl paslaugų ir pramonės (1) stebėsenos analizė.

1.1.1

Šiame darbe reikėtų atsižvelgti į tai, kad Europos Komisija didelę reikšmę teikia Lisabonos darbotvarkei siekiant išsaugoti ir sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą permainų procesą valdant pagal Europos tvaraus vystymosi strategiją, o socialiniu lygmeniu skatinant įvairioms grupėms atstovaujančių socialinių partnerių, kurie galėtų derėtis atitinkamu lygiu, atsiradimą.

1.1.2

Įgyvendinant šiuo tikslus kartu turi būti supaprastinama pramonės reglamentavimo sistema — tai turi būti politinis prioritetas, sudarantis vieną iš svarbiausių Komisijos pramonės politikos sričių.

1.1.3

Be to, šiai pramonės politikai būdingas kompleksiškumas, kai atsižvelgiama į įvairių sektorių poreikius.

—

Priemonės dėl verslo paslaugų politikos ir aukšto lygio grupė. Rekomenduojama sudaryti aukšto lygio grupę dėl verslo paslaugų, kuri atliktų išsamesnę sektoriaus analizę, ištirtų esamas politikos priemones, nustatytų ir įvertintų, kurios iš jų yra veiksmingesnės ir sėkmingesnės verslo paslaugų atžvilgiu, parengtų konkrečius politikos veiksmus, kurie padėtų sumažinti didžiausias spragas ir patenkinti pagrindinius poreikius. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti skirtingų verslo paslaugų subsektorių įvairovei, kad būtų galima nustatyti, kuriems iš jų reikėtų skirti daugiau dėmesio formuojant politiką ir kokiu lygiu (regionų, nacionaliniu, ES) reikėtų imtis politikos priemonių.

—

Darbo rinkos politika verslo paslaugų sektoriuje. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, būtina nuodugniai išanalizuoti, kokius iššūkius kelia naujo pobūdžio užimtumas, atsirandantis dėl verslo paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveikos. Ši analizė turėtų apimti ir švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą sritis, turėtų būti analizuojamos darbuotojų, taip pat ir dalyvaujančių užsakomųjų paslaugų procese, darbo sąlygos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų skatinti socialinį dialogą sektorių lygiu. Šiuo požiūriu reikėtų parengti darbotvarkę, skirtą aptarti konkrečius darbo sąlygų ir galimybių pokyčius, kuriuos lemia struktūrinės, verslo paslaugų sektoriui įtakos turinčios permainos.

—

Verslo paslaugos inovacijų politikoje. Reikėtų labiau propaguoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) ir inovacijų programas ir priemones paslaugų inovacijoms diegti. Būtina skirti daugiau dėmesio organizacinėms inovacijoms, žinioms imlioms verslo paslaugoms (ŽIVP) ir inovacijų valdymui.

—

Verslo paslaugų standartų rengimas. Įmonės turėtų būti skatinamos padėti rengti standartus pasitelkiant savireguliaciją ir nuodugniai pasikonsultavus su verslo paslaugų vartotojais. Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir jo partnerių pritarimas (atvira platforma) yra labai svarbus sėkmingų inovacijų rezultatams platinti, visų pirma operatyviai sudarant neoficialius susitarimus.

—

Paslaugų mokslo kaip naujo švietimo ir mokymo dalyko propagavimas.

—

Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas. EESRK sudarė sąrašą sričių, kuriose reikia supaprastinti, sukonkretinti ir sumažinti administracinę naštą, nesumenkinant dabartinių įsipareigojimų, susijusių su darbo higiena ir darbo sauga bei darbuotojų atstovavimu. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebuvo atliktas Paslaugų direktyvos poveikio verslo paslaugoms vertinimas ir kad šioje srityje reikia daugiau pastangų, pirmiausia direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinės teisės aktus. Šiuo tikslu turėtų būti suplanuoti galimi tolesni veiksmai, kaip labiau atverti prekybą ir padidinti konkurenciją išsiplėtusios ES vidaus rinkose.

—

Tolesnis verslo paslaugų statistikos gerinimas. Valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti, kad verslo paslaugų statistika būtų tikslesnė ir ypač siekiant gauti daugiau informacijos apie verslo paslaugų teikimą, poveikį valstybių narių ekonomikai — tai būtina vyriausybių priemonė, jeigu jos nori padėti sektoriui pasinaudoti savo galimybėmis. Naujausi Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) nuostatų 74 straipsnio pakeitimai vis dar negali užtikrinti, kad būtų renkama informacija, reikalinga patikimiems verslo paslaugų duomenims registruoti.

3.1

Bendros aplinkybės. 2006 m. rugsėjo mėn. EESRK priimtoje nuomonėje savo iniciatyva CCMI/035 siūloma verslo paslaugoms skirti daugiau dėmesio, nes jos daro didelį poveikį Europos apdirbamajai pramonei. Toje nuomonėje paaiškinta verslo paslaugų ir gamybos sąveika, socialinis ir ekonominis poveikis užimtumui, produktyvumui ir konkurencingumui. Minėta nuomonė buvo išeities taškas šiai nuomonei, kuri ją pratęsia ir pateikia išsamesnę verslo paslaugų analizę. Šią nuomonę vertėtų pradėti nuo verslo paslaugų apibrėžties: tai grupė paslaugų, kurios kaip tarpinis produktas veikia gamybos kokybę ir veiksmingumą, papildydamos arba pakeisdamos organizacijos viduje atliekamas funkcijas (L. Rubalcaba ir H. Kox, 2007 m.). Ši apibrėžtis panaši į NACE 1 rev. (kodai 72–74) ir naujojoje NACE redakcijoje (kodai 69–74, 77–78, 80–82) pateiktą apibrėžtį. 1 pav. matyti, kokią vietą užima įvairios paslaugų kategorijos. Skiriamos dvi pagrindinės verslo paslaugų kategorijos:

Šios nuomonės tikslas — padėti šiam sektoriui sulaukti didesnio pripažinimo, padėti jam vystytis be kliūčių ir remti dedamas pastangas siekiant didinti Europos šalių ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkoje.

3.2

Paslaugų ir verslo paslaugų svarba. Paslaugos tampa vis svarbesnės piliečiams, specialistams, įmonėms, regionams ir šalims. Jos dominuoja ekonomikos ir socialinių sistemų naujoje paklausoje ir pasiūloje. Nors paslaugos veikia daugumą ekonominio ir socialinio gyvenimo aspektų, statistika apie daugelį jų nėra rengiama. Tradicinis gamybos sektorių suskirstymas, nors ir neišsamus ir neatspindi stiprių sąsajų tarp ūkio sektorių, suteikia mums galimybę vertinti svarbiausios ekonominės veiklos svarbą (žr. 1 pav.). Paslaugų, kaip ūkio sektoriaus svarba Europoje auga: jų dalis, palyginti su bendru užimtumu, yra mažesnė (70 proc.) nei Jungtinėse Valstijose (80 proc.), bet didesnė nei Japonijoje (67 proc.). Visose šiose trijose srityse būtent verslo paslaugų subsektorius augo labai dinamiškai, dėl to Europoje sudaro panašią bendro užimtumo dalį. Įmonių, kurios teikia verslo paslaugas ir tai yra pagrindinė jų veikla, darbuotojai sudaro 10–12 proc. viso užimtumo ir papildomos vertės. Jeigu į šiuos skaičius įtrauksime įmones, kurios teikia verslo paslaugas, bet tai nėra pagrindinė jų veikla, užimtumo dalis bus dar didesnė. 2004 m. (žr. 3 pav.) verslo paslaugų sektorius aktyviausias buvo šiose šalyse: Beneliukso šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, — čia verslo paslaugos sudaro panašią užimtumo dalį kaip Jungtinėse Valstijose. 1995–2004 m. kai kurios šalys gerokai išplėtė savo verslo paslaugų sektorių — tai Vengrija, Lenkija, Austrija, Latvija, Malta ir kt. Tai rodo, kad tarp kai kurių ES šalių vyksta tam tikras konvergencijos procesas. Ši informacija apie šalis tik atspindi užimtumą įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra teikti verslo paslaugas. Dauguma šių įmonių visose šalyse yra MVĮ.

3.3

Raidos vertinimas. EESRK dabar padėtį įvertino iš naujo, atsižvelgdamas į pokyčius, įvykusius priėmus jo ankstesnę nuomonę (2006 m. rugsėjo mėn. CCMI/035), ir su pasitenkinimu pažymi, kad priimdama sprendimus Komisija apdirbamosios gamybos verslo paslaugoms jau teikia daugiau svarbos.

3.4

Verslo paslaugoms naudinga pagalbinė veikla. Be kitos pagrindinės šiuo metu vykdomos ES veiklos, kuria pramonės ir inovacijų politikoje propaguojamos verslo paslaugos, ir papildomos veiklos, kurios gali tekti imtis pagal Direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje, vykdoma ir kita Komisijos veikla, kuria netiesiogiai palaikomas verslo paslaugų vaidmuo gamybos sektoriuje:

3.5

Pagrindiniai verslo paslaugų sektoriaus poreikiai. Nepaisant dabartinės pažangos, pasiektos paslaugų sektoriuje, reikia apsvarstyti didžiausius trūkumus ir poreikius. Dabartinė Europos politika stipriai susijusi su apdirbamąja pramone, nors paslaugos sudaro bene didžiausią ekonomikos segmentą ir prisideda prie augimo visose verslo ir socialinio gyvenimo srityse.

3.5.1

Dauguma horizontaliųjų ir sektorinių iniciatyvų pagal ES pramonės politiką, ir nacionaliniu, ir ES lygiais daugiausia dėmesio skiria apdirbamajai pramonei, nors verslo paslaugos yra neatsiejama jos dalis. Todėl būtina skubiai kurti subalansuotą ES politiką, kurioje verslo paslaugų svarba bendram Europos apdirbamosios pramonės ir visos ekonomikos konkurencingumui nebūtų nuvertinama. Bet kuriam ūkio sektoriui skirta horizontali politika privalo iš tiesų būti horizontali ir atitikti įmonių ir darbuotojų, dirbančių naujuose paslaugų sektoriuose, kuriuose pramonė ir paslaugos labai glaudžiai susietos tarpusavyje, poreikius ir taip suteikti Europos ekonomikai naujų galimybių pasaulio rinkoje — tai būtų tiesioginis jų tarpusavio sąveikos rezultatas. Dauguma ES politikos iniciatyvų, sudarančių pramonės politikos dalį, turi būti pritaikytos ir taikomos paslaugoms, atsižvelgiant, jei reikia, į specifinius paslaugų poreikius. Tai konkrečiai susiję su veiksminga paslaugų vidaus rinka, tarptautine prekyba, valstybės pagalbos taisyklėmis, darbo rinka, socialinėmis priemonėmis, mokymo ir regionine politika, MTTP, inovacijomis, standartizacija, verslumu, geresne statistika ir informacija. Tai nereiškia, kad visa politika turėtų būti vertikali ir pritaikyta tik paslaugoms. Tai reiškia, kad reikia įvertinti visos tos politikos poveikį paslaugoms, ir prireikus imtis priemonių.

3.5.2

Kai kuriuos svarbiausius poreikius galima išskirti šiose srityse:

3.6

Verslo paslaugų ir konkrečių politikos sričių tarpusavio sąveika. Pridedamame 4 pav. parodyta, kaip numatomos visapusiškos priemonės gali sąveikauti ir paskatinti spartų verslo paslaugų vystymąsi, siekiant įveikti iškilsiančias problemas. Reikėtų atsižvelgti į skirtingų politikos sričių sąsajas ir sąveiką.

3.7

Rengiant konkrečią ES politiką, kuria siekiama paskatinti verslo paslaugas, būtina vadovautis ekonominiu loginiu pagrindu. Visai neseniai tai pademonstravo H. Kox ir L. Rubalcaba (Business services in European Economic Growth, 2007 m.). Kad pagrįstų savo argumentus, jie nurodė dažniausiai pabrėžiamus rinkos ir pasikartojančius trukdžius, pavyzdžiui, informacijos asimetriją ir išorės veiksnius.

3.8

2008–2010 m. Lisabonos darbotvarkė. Su verslo paslaugomis susijusios politikos sritys galėtų padėti įgyvendinti pasiūlymus dėl Bendrijos 2008–2010 m. Lisabonos programos (COM(2007) 804 galutinis). Dauguma iš dešimties pagrindinių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2010 m., daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką paslaugoms.

3.8.1

Iki 2008 m. vidurio Komisija pasiūlys atnaujintą Socialinę darbotvarkę ir padės spręsti kvalifikacijos spragų problemą. Svarbių trūkumų ir poreikių galima nustatyti daugumoje darbui imlių verslo paslaugų sričių. Nuomonėje „Užimtumas prioritetinėse kategorijose (Lisabonos strategija)“ (9) EESRK pažymėjo, kad drąsūs Lisabonos užimtumo tikslai pasiekti tik iš dalies ir kad dauguma per pastaruosius metus sukurtų naujų darbo vietų, ypač moterims, skirtos dirbti ne visą darbo laiką. Vyresnio amžiaus darbuotojams vis dar trūksta tinkamų laisvų darbo vietų, o jaunimas ypač dažnai randa netipinių (nestandartinių) užimtumo formų, kai kuriais atvejais be tinkamų teisinių ir socialinių garantijų. EESRK nuomonėje pabrėžta, kad, vykstant debatams dėl užimtumo ir saugumo garantijų, svarbu užtikrinti aukštą socialinės apsaugos lygį, aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą, tolesnį švietimą ir mokymą.

3.8.2

Šių metų pradžioje Komisija pateikė pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos. Šie pasiūlymai gali daryti poveikį aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų imigracijai žinioms imliose verslo paslaugų srityse, mažiau — kvalifikuotiems darbuotojams, teikiantiems, pavyzdžiui, valymo ar apsaugos paslaugas.

3.8.3

Bendrija priims Smulkiojo verslo aktą, kad suteiktų galimybę MVĮ laisvai vystyti savo potencialą veiklos laikotarpiu. Verslo paslaugos yra sektorius, kuriame naujų įmonių kūrimo ir likvidavimo rodikliai didžiausi, todėl manoma, kad tikslinga naujoms MVĮ skirti daug dėmesio. Savo nuomonėje „Verslo, visų pirma MVĮ, potencialas“ (10) EESRK paragino parengti labiau tikslines, suderintas ir integruotas 2008–2010 m. MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo gaires. Be to, numatyta iki 2012 m. 25 proc. sumažinti ES administracinę naštą MVĮ.

3.8.4

Bendrija stiprins vidaus rinką ir didins paslaugų konkurencingumą. Toje pačioje EESRK nuomonėje (INT/324) nurodyti pirmiau minėti neužbaigtos bendrosios rinkos trūkumai, ypač lėtas direktyvų įgyvendinimas valstybėse narėse, administracinė našta ir darbo jėgos mobilumo trūkumas. MVĮ tai didžiulės kliūtys, kurias teks įveikti.

3.8.5

Bendrija įgyvendins penktąją laisvę (laisvas žinių judėjimas) ir sukurs tikrą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Žinioms imlios verslo paslaugos galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant šį Lisabonos strategijoje numatytą prioritetą.

3.8.6

Bendrija tobulins pagrindines inovacijų sąlygas. EESRK taip pat parengė nuomonę dėl investicijų į žinias ir inovacijas (11), kurioje teigia, kad Europa turi išlikti mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir inovacijų lyderė ir ragino skirti didesnį finansavimą iš ES biudžeto, tobulinti švietimo paslaugas ir prireikus bendrai griežtinti standartus. Taip pat būtina gerinti socialinį klimatą, kad būtų sudarytos sąlygos pažangai ir inovacijoms; sudaryti būtinas sąlygas ir priimti sprendimus, kurie suteiktų investuotojams pakankamai pasitikėjimo ir optimizmo bei ragintų juos investuoti savo kapitalą į naujas veiklos sritis Europoje; skleisti informaciją apie didžiulę pagrindinių mokslinių tyrimų svarbą ir kelti verslumo dvasią tarp norinčiųjų siekti inovacijų ir rizikuoti; pripažinti, kad gali būti nesėkmių ir nuostolių, kurie yra neatsiejami nuo rizikos. EESRK taip pat analizavo teisinę ir socialinę aplinką, būtiną įmonėms, norinčioms diegti inovacijas, ir inovacijoms palankiai rinkai.

3.8.7

Bendrija skatins pramonės politiką, orientuotą į tvaresnę gamybą ir vartojimą. Aplinkos verslo paslaugų vaidmuo pramonės politikoje gali būti priskirtas šiam prioritetui.

3.8.8

Bendrija su pagrindiniais prekybos partneriais ves dvišales derybas, siekdama sukurti naujas tarptautinės prekybos ir investicijų galimybes, taip pat sukurti bendrą reglamentuojančių nuostatų ir standartų erdvę.

4.1

1 prioritetas. Įgyvendindama įmonių ir pramonės politiką, Europos Komisija turėtų sudaryti aukšto lygio darbo grupę dėl verslo paslaugų užtikrindama, kad imantis politikos veiksmų būtų labiau atsižvelgiama į paslaugas ir jų sąsajas su pramone bei visa ekonomine veikla apskritai. Pagrindiniai šios aukšto lygio darbo grupės uždaviniai galėtų būti tokie:

4.2

2 prioritetas. Turėtų būti skatinamas socialinis dialogas, konkrečiai skirtas šiam verslo paslaugų sektoriui aptarti ir rekomendacijoms parengti dėl:

Vis dėlto galimybės įgyvendinti tokį konkretaus sektoriaus socialinį dialogą bei jo veiksmingumas (inter alia susitarimų pripažinimas, organizacinė parama) priklausys nuo atstovaujamųjų Europos darbuotojų ir darbdavių asociacijų pripažinimo.

4.3

3 prioritetas. MTTP ir paslaugų inovacijos:

4.4

4 prioritetas. Standartų kūrimas. Paslaugų standartai kuriami lėtai. Dažniausiai jie kuriami pagal paklausą. Verslo paslaugų teikėjų požiūriu esama struktūrinių problemų. Verslo paslaugas dažniausiai teikia mažos įmonės, kurios nepriklauso savo šalies atstovaujančioms organizacijoms; tai atsispindi ir Europos lygiu, nes šios kategorijos įmonėms nėra gerai atstovaujama jokiose Europos organizacijose. Vienintelis būdas ištaisyti padėtį yra vartotojams vieningai pareikšti savo reikalavimus. Aiškūs standartai šioje srityje atneštų milžinišką naudą verslo paslaugų rinkai. Standartų kūrimas taip pat gali būti naudingas siekiant:

4.5

5 prioritetas. Tolesnis verslo paslaugų statistikos gerinimas. Politikos veiksmai remiasi esamų tendencijų analize, kurią galima atlikti tik pagal aiškius ir prasmingus statistikos duomenis. Akivaizdus našumo augimo trūkumas palyginti su JAV gali būti ir nepatikimos statistikos, kurioje taikoma metodika gamybos rezultatams vertinti, padarinys. Kad būtų galima tobulinti verslo paslaugų statistiką, reikia ne tik Eurostato sprendimo, bet ir nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimo ir statistikos duomenų rinkimo metodų pakeitimo. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama verslo paslaugų vaidmeniui kituose pramonės ir paslaugų sektoriuose vertinti.

4.6

6 prioritetas. Paslaugų mokslas

Paslaugų mokslas (kitaip vadinamas paslaugų mokslu, valdymu ir inžinerija) yra naujas kuriamas mokymo dalykas, aprėpiantis įvairius ir fragmentiškus požiūrius į paslaugas: paslaugų ekonomiką, paslaugų vadybą, paslaugų rinkodarą ir paslaugų inžineriją ir kt. Paslaugų tyrėjai ir įmonės pripažįsta, kad šias sritis reikia skatinti ir geriau integruoti. Paslaugų moksle geras pavyzdys yra paslaugų inžinerija. Iki šiol tai buvo itin techninis mokymo dalykas, nagrinėjantis sisteminę paslaugų produktų plėtrą ir kūrimą naudojant tinkamus modelius, metodus ir priemones. Nors paslaugų inžinerijai būdingi paslaugų teikimo vadybos aspektai, vienas svarbiausių — naujų paslaugų produktų kūrimas. Paslaugų inžinerija taip pat nagrinėja plėtros sistemų kūrimą, kitaip tariant, bendrus MTTP ir inovacijų vadybos klausimus, susijusius su paslaugomis. Kompleksiški bendros materialių prekių, programinės įrangos ir paslaugų inžinerijos metodai taps realybe.

Fundamentiniai naujų verslo modelių, metodų ir priemonių tyrimai taps svarbiu paslaugų mokslo vystymosi postūmiu. Galiausiai vis geriau suderinami paslaugų standartai paskatins specializavimąsi ir veiksmingą naujų paslaugų plėtrą (12).

Paslaugų inžinerija yra viena iš keleto paslaugų sektoriaus sričių, kurią iš esmės formuoja Europos moksliniai tyrimai. Didesnė integracija į tarptautinius tinklus ir reguliari nepriklausomos paslaugų inžinerijos bendruomenės plėtra yra itin svarbios norint išsaugoti šios srities lyderio pozicijas ir ateityje (13).

4.7

7 prioritetas. Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas

Reglamentavimo sumažinimas ir supaprastinimas. Yra keletas ribojančių veiksnių, kurie trukdo verslo paslaugų įmonėms ir niekais paverčia jų pastangas didinti našumą ir ieškoti veiklos kitose valstybėse narėse. Tarp šių veiksnių — problemos, susijusios su darbo jėgos mobilumu ir išsilavinimo kvalifikacijos pripažinimu. Pastaraisiais metais reguliavimo mastas ir sudėtingumas išaugo ir tai padidino mažųjų paslaugų teikėjų naštą. Aktualiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti:

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/34

1.1

Komitetas pritaria reglamento projekto tikslams ir Tarybos direktyvos 76/768/EEB naujai reglamentu išdėstytai redakcijai.

1.2

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, jog tikėtina, kad siekiant įvykdyti naujus gamybos praktikos, saugos įvertinimo, gaminio informacijos bylos rengimo reikalavimus, nekalbant apie visus reikiamus bandymus, prireiks patirti nemažai išlaidų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

1.3

Komitetas mano, kad reikia mažinti šį neigiamą finansinį poveikį MVĮ, pavyzdžiui, nurodant, kad gaminio informacijos byla ir saugos įvertinimas laikantis naujų reikalavimų rengiami pirmą kartą į rinką pateikiamiems gaminiams.

1.3.1

Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau jis rekomenduoja nustatyti tolesnį 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po reglamento įsigaliojimo gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

1.4

Komitetas palankiai vertina diferencijuotos tvarkos įvedimą medžiagoms, klasifikuojamoms kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai (CMR), įvertinti. Reikėtų ir toliau drausti naudoti tokias medžiagas.

2.1

Pagrindinis šios direktyvos (Tarybos direktyvos 76/768/EEB) tikslas — apsaugoti vartotojų sveikatą, suderinant bendrojoje rinkoje kosmetikos gaminius reguliuojančius teisės aktus. Dabartinės rinkos padėties vertinimas rodo, kad Tarybos direktyvos 76/768/EEB pakeitimai ir jų nenuoseklus perkėlimas į valstybių narių teisę lėmė teisinį neapibrėžtumą ir daugybę neatitikimų. Todėl kompetentingoms valdžios institucijoms teko administracinė našta ir atsirado nereikalingų išlaidų, nors kosmetikos gaminių sauga dėl to nepadidėjo.

2.2

Apie 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo („Kosmetikos direktyvos“) supaprastinimą buvo paskelbta Komisijos komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija“, Komisijos 2007 m. metinėje politinėje strategijoje ir 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje. Komisija siūlė supaprastinti Kosmetikos direktyvą parengiant naują jos redakciją, t. y. panaudojant tokį teisėkūros būdą, kuris leidžia kodifikuoti esamą teisės aktą ir jo pakeitimus bei jį gerokai patobulinti.

2.3

Remdamasi 2006 m. pradėtų viešųjų konsultacijų rezultatais ir keletu savo tyrimų, prieš rengdama pasiūlymą priimti reglamentą (naują redakciją) Komisija parengė išsamų poveikio įvertinimą (1).

2.4

ES kosmetikos sektoriuje vyrauja MVĮ. 97 proc. visų ES kosmetikos įmonių yra MVĮ, ir 80 proc. jų turi mažiau kaip 19 darbuotojų. MVĮ tiesiogiai įdarbina maždaug du trečdalius visų ES kosmetikos sektoriaus darbuotojų.

2.5

Kalbant apie užimtumą, Europos kosmetikos pramonėje dirba maždaug 150 000 žmonių. Nuo 1999 m. Europos sektorius nuolat kūrė naujas darbo vietas (kasmetinis 1,2 proc. augimas).

2.6

Nepaisant tiesioginio užimtumo, kosmetikos sektorius turi didelį netiesioginį poveikį užimtumui, pavyzdžiui, mažmeninei prekybai, platinimui ir transportavimui. Manoma, kad kosmetikos pramonė netiesiogiai sukuria maždaug 350 000 darbo vietų.

2.7

Todėl analizuojant šio pasiūlymo poveikį reikėtų atsižvelgti į ES kosmetikos sektoriaus MVĮ interesus ir nuomonę.

2.8

Nuo 1999 m. Bendrijos vidaus eksporto apimtis kasmet augo vidutiniškai 5 proc., o vertė — vidutiniškai 6,5 proc.

2.9

Kosmetikos pramonė — tai tarptautinis verslas, o Europa yra labai svarbus jo dalyvis. Šio sektoriaus tarptautinis pobūdis yra ypač aktualus ES, kuri eksportuoja daugiau kosmetikos gaminių nei importuoja. 2005 m. ES kosmetikos gaminių eksportas siekė 16 mlrd. eurų, o importas — 4,4 mlrd. eurų.

2.10

Padėtis įvairiose valstybėse narėse yra skirtinga. Būtų galima pateikti Lenkijos pavyzdį. Didelė Lenkijos kosmetikos sektorius dalis yra vis dar nepriklausoma, joje dirba daugiau kaip 400 įmonių, daugiausiai MVĮ. Lenkijos kosmetikos rinka, kurioje 2006 m. užfiksuotas 8,2 proc. augimas, o 2007 m. — 7,2 proc. augimas, ir kuri tebeturi didelį augimo potencialą, yra geras stabilaus augimo pavyzdys. Tokio augimo jau nepasiekia 5 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios ES valstybės (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija).

3.1

Siūloma nauja Tarybos direktyvos 76/768/EEB redakcija turi šiuos pagrindinius tikslus:

3.2

Komisijos pasiūlymas išsaugo Tarybos direktyvos 76/768/EEB taikymo sritį, o „kosmetikos gaminio“ apibrėžtis nesikeičia. Europos Komisijos vykdomų viešųjų konsultacijų metu paaiškėjo, kad dauguma subjektų pritaria naujai reglamentu išdėstytai direktyvos redakcijai.

3.3

Buvo pasiūlyta naujų apibrėžčių, pavyzdžiui, gamintojo, importuotojo, tiekimo rinkai, pateikimo į rinką, darniųjų standartų, likučių, konservantų, dažiklių, UV filtrų, nepageidaujamo poveikio, rimto nepageidaujamo poveikio, pašalinimo ir išėmimo apibrėžtys. Tačiau nebuvo pasiūlyta pagrindinio termino „kosmetikos gaminys“ apibrėžtis.

3.4

Įvedama Bendrijoje įsisteigusio atsakingo asmens sąvoka. Aprašoma atsakomybė už gaminius, kuriuos vartotojas įsigyja ne ES teritorijoje, pavyzdžiui, internetu.

3.5

Įtraukti „naujojo požiūrio“ elementai: gerosios gamybos praktikos, mėginių ėmimo ir tyrimų, kartu informacijos apie kosmetikos gaminius srityse paminėti darnieji standartai, apie kuriuos daroma nuoroda teisės aktuose.

3.6

Nustatyti būtiniausi reikalavimai, susiję su kosmetikos gaminio saugos įvertinimu ir gaminio informacijos byla. Reglamento projekto I priedas skirtas kosmetikos gaminio saugos ataskaitai. Kosmetikos gaminio sauga vertinama pagal jo ingredientų toksiškumą.

3.7

Buvo pasiūlyta diferencijuota tvarka kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai (CMR) klasifikuojamoms medžiagoms įvertinti remiantis rizika (o ne pavojumi), vietoje pastarųjų vertinimo pagal pavojų tvarkos. Apskritai, ir toliau bus draudžiamos CMR 1 ir 2 kategorijų medžiagos. Tačiau vadovaujantis naujuoju požiūriu, laikantis griežtų sąlygų, leidžiama naudoti CMR 1 ir 2 kategorijos medžiagas, jeigu patvirtinama, kad jas saugu naudoti kosmetikos gaminiams.

3.8

Naujajame pasiūlyme toliau laikomasi bendrosios strategijos, draudžiančios gatavų gaminių bandymus su gyvūnais, ir paliekami terminai, nuo kada bus uždrausta prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių ingredientai arba ingredientų deriniai buvo bandomi su gyvūnais.

3.9

Buvo suderinti nepageidaujamo poveikio ir rimto nepageidaujamo poveikio valdymo principai. Duomenys apie nepageidaujamą poveikį ir rimtą nepageidaujamą poveikį turi būti įtraukti į kosmetikos gaminio saugos ataskaitą ir skelbiami visuomenei. Be to, apie rimtą nepageidaujamą poveikį turi būti aktyviai pranešama kompetentingoms institucijoms.

3.10

Buvo pasiūlyta pranešimus teikti supaprastintai, centralizuotai, elektroniniu būdu, laikantis „vieno langelio“ principo. Iki šiol, prieš pateikiant kosmetikos gaminį į rinką, reikėjo apie tai atskirai pranešti kiekvienai valstybei narei. Informacijos pobūdis kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingas. Be to, keletas valstybių narių reikalauja atskirai pranešti apie gaminį apsinuodijimo kontrolės centrams.

3.11

Sustiprintas kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas ir gerosios administracinės praktikos taikymas.

4.1

Komitetas pritaria reglamento projekto tikslams: supaprastinti ir suvienodinti tam tikras administracines procedūras, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Siūlomas reglamentas neabejotinai yra skaidrus. Reglamento teisinės nuostatos išaiškina ankstesnes teisines dviprasmybes, dėl kurių teisės aktas buvo skirtingai aiškinamas ir taikomas.

4.2

Direktyvos 76/768/EEB išdėstymas reglamentu užtikrins vienodą teisinių nuostatų, didinančių laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje, taikymą ir supaprastins administracines procedūras ES rinkose.

4.3

Nors supaprastinus administracines procedūras sumažėtų tam tikrų išlaidų (pavyzdžiui, susijusių su pranešimais apie gaminus ir pranešimais apsinuodijimų kontrolės centrams), tikėtina, kad siekiant įgyvendinti naujus gaminio informacijos bylos reikalavimus ir darnųjį standartą EN ISO 22716 (GMP) MVĮ patirs didelių išlaidų. Reikėtų pabrėžti, jog dabartinės teisinės nuostatos nereikalauja tokių detalių toksikologinių duomenų kaip siūlomas reglamentas.

4.4

Galima tikėtis, kad papildomos išlaidos, kurios atsiranda dėl reglamento reikalavimų, labai priklausys nuo įmonės dydžio. Su gaminių informacijos bylų ir saugos įvertinimo parengimu susijusių išlaidų naštą visų pirma pajus MVĮ, kurios, laikydamosi dabartinių teisinių nuostatų, iki šiol parengdavo labai elementaraus lygio duomenis.

Stambių tarptautinių įmonių atveju, atsižvelgiant į jų kompetenciją, žmogiškuosius išteklius, technines priemones ir galimybes pasinaudoti trečiųjų šalių gamybine, prekybine ir moksline patirtimi, didelio išlaidų padidėjimo tikėtis nereikėtų. Kelete ES rinkų veikiančioms didelėms gamybinėms įmonėms centralizuota Europos informavimo sistema neabejotinai supaprastins ligšiolines administracines procedūras. Todėl iš dalies sumažės su pranešimu susijusios išlaidos. Be to, tarptautinės įmonės jau įdiegė pranešimo sistemas apie savo gaminių pagrindines formules.

4.5

MVĮ atveju galima tikėtis, jog pastebimai išaugs išlaidos, susijusios su gerąja gamybos praktika, saugos įvertinimu ir gaminio informacijos bylos rengimu, nekalbant apie visus reikiamus bandymus.

Vien su moksliniais tyrimais, gaminių informacijos bylomis ir saugos įvertinimu susijusių MVĮ išlaidų padidėjimas gali siekti net 100 proc. kiekvienai naujai į rinką pateikiamai formulei. Todėl smarkiai išaugs MVĮ gamybos sąnaudos ir keisis gaminių mažmeninė kaina, taigi poveikį pajus ir vartotojai.

Reikia turėti omenyje, kad MVĮ gamina mažesnius produktų kiekius nei stambios tarptautinės įmonės, kurios gaminius parduoda didelėmis apimtimis. Todėl vienam produktui tenkančios išlaidos moksliniams tyrimams, gaminio informacijos bylai ir saugos įvertinimui yra daug didesnės MVĮ atveju.

Komisijos atliktas poveikio įvertinimas parodė, jog tokia padėtis gali būti netinkama tokioms valstybėms narėms, kuriose yra daug mažųjų ir vidutinių įmonių, pavyzdžiui, Ispanijai, Italijai, Lenkijai arba Bulgarijai.

4.6

Reikėtų mažinti neigiamą finansinį poveikį MVĮ, pavyzdžiui, nurodant, kad gaminio informacijos byla ir saugos įvertinimas rengiami laikantis naujųjų reikalavimų pirmą kartą į rinką pateikiamiems gaminiams. Atrodytų, kad būtina pratęsti pereinamąjį laikotarpį, skirtą gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių produktų saugos vertinimui.

4.6.1

Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau jis rekomenduoja nustatyti kitą 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį gaminių informacinių bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

4.7

Komitetas teigiamai vertina apibrėžčių parengimą. Jos padės aiškinti reglamento nuostatas, sumažės teisinių neaiškumų ir neatitikimų. Tačiau nepasiūlyta nauja kosmetikos gaminių apibrėžtis. Kosmetikos pramonė yra labai novatoriška, kiekvienais metais rinkai pasiūlomi nauji tobulesni gaminiai ir gaminių rūšys. Todėl gali kilti problemų, susijusių su gaminio priskyrimu tam tikrai kategorijai (kosmetika, farmacijos gaminiai ir pan.), ir problemų dėl „ribinių“ gaminių. Todėl būtina pradėti švietimo ir informavimo kampanijas bei stiprinti rinkos kontrolę šioje srityje.

4.8

Komitetas teigiamai vertina pasiūlytą „atsakingo asmens“ sąvoką. Galimybė nustatyti atsakingą asmenį, kuriuo gali būti kita nei gamintojas įmonė, yra naudinga ir dera su dabartine rinkos praktika, pavyzdžiui, užsakomosiomis paslaugomis ir privačiu ženklinimu. Su atsakingu asmeniu susijusios nuostatos numato atsakomybę už gaminius, kuriuos vartotojas įsigyja ne ES teritorijoje, pavyzdžiui, internetu.

4.9

Be to, Komitetas mano, kad reikėtų apibrėžti ir kitas sąvokas, tuo užtikrinant teisinį tikrumą, pirmiausia todėl, kad pasirinkta teisinė priemonė yra reglamentas. Tai visų pirma taikytina „kvepalams“ ir „aktyviam ingredientui“.

4.10

Komitetas pritaria pasiūlymui apsinuodijimų kontrolės centrams apie kosmetikos gaminius ir gaminių pagrindines formules pranešti elektroniniu būdu. Tai neabejotinai suvienodins administracines procedūras ES rinkoje.

4.11

Komitetas sutinka, jog reikia taikyti naujojo požiūrio principus kosmetikos gaminiams skirtiems teisės aktams. Taikant darniuosius standartus, kuriuos gamintojai ir kompetentingos institucijos galėtų taikyti savanoriškai, atsirastų galimybė suvienodinti naudojamą metodiką. Darnieji standartai yra gera savireguliavimo priemonė, kuri kosmetikos pramonėje noriai ir naudingai taikoma. Tačiau Komitetas abejoja, ar galima aklai taikyti naujojo požiūrio principus. Vartotojų sveikatos ir saugos klausimus turi reguliuoti atitinkami reglamentai.

4.12

Komitetas teigiamai vertina nuorodą į darniuosius standartus, susijusius su gaminio informacija. Tačiau darnieji standartai turėtų būti skirti veiksmingumo vertinimo metodams, kurie naudojami informacijai patvirtinti, o ne pačiai informacijai. Informacija apie gaminio poveikį gali būti įvertinama naudojant patikimus ir atkartojamus metodus. Be to, darniaisiais standartais reikėtų atsižvelgti į mokslinę ir technologinę pažangą bei į didžiulę šios srities apimtį.

4.13

Komitetas palankiai vertina siūlymą įvesti diferencijuotą tvarką, skirtą kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai (CMR) klasifikuojamoms medžiagoms, nurodytoms Direktyvoje 67/548/EEB (12 straipsnio 2 dalis), įvertinti remiantis rizika. Reikėtų ir toliau drausti naudoti tokias medžiagas. Tačiau pagal dabartinę sistemą medžiagos vertinamos pagal jų keliamą pavojų (t. y. medžiagoms būdingas savybes), neatsižvelgiant į medžiagų dozę ir poveikį. Pavyzdžiui, gali būti uždraustas etanolis (t. y. alkoholis), jeigu jis bus iš naujo priskirtas CMR 1 ir 2 kategorijos medžiagoms, nors jį galima saugiai naudoti kosmetikos gaminiuose. Reglamento projekte numatyta, kad CMR 1 ir 2 kategorijų medžiagos kaip junginiai gali būti naudojami kosmetikos gaminiuose tik tuo atveju, jei tuo pat metu tenkinamos trys sąlygos (12 straipsnio 2 dalis). Tačiau viena iš sąlygų yra ta, kad tokios medžiagos turi būti teisėtai naudojamos maiste ir maistiniuose gaminiuose. Tačiau taip pat galimi atvejai, kai CMR 1 arba 2 kategorijai priskirtos medžiagos, laikomos saugiomis naudoti kosmetikos gaminiuose, yra draudžiamos naudoti maisto produktuose (pvz., formaldehidas, boro rūgštis ir kt.). Parengtos teisinės nuostatos draudžia bet kokį tokių medžiagų taikymą kosmetikos pramonėje.

4.14

Komitetas pripažįsta būtinybę nustatyti pereinamąjį laikotarpį rinkoje jau esančių gaminių informacijos bylai ir saugos įvertinimui pritaikyti (34 straipsnis). Projekte nepatikslinama, ar pereinamasis laikotarpis taikomas pateikiamiems į rinką gaminiams, ar ir gaminiams, kurie jau yra rinkoje. Nustačius tokį patį pereinamąjį laikotarpį (36 mėnesius) visiems gaminiams, įskaitant jau esančius rinkoje, gali atsitikti taip, kad teisėtai į rinką pateikti gaminiai turės būti iš jos pašalinti dėl neatnaujinto ženklinimo arba neatnaujintos gaminio informacijos bylos. Komitetas pritaria 36 mėnesių reglamento įsigaliojimo terminui. Tačiau rekomenduoja nustatyti kitą 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po reglamento įsigaliojimo gaminių informacijos bylų atnaujinimui ir jau rinkoje esančių kosmetikos gaminių saugos įvertinimui.

Dokumente SEC(2008) 117, kuriame pateikiamas ir poveikio įvertinimas, Europos Komisija teigia, kad visi turimi statistiniai duomenys rodo, jog nepageidaujamų reakcijų į kosmetikos gaminius skaičius yra labai nedidelis. (…) Be to, įsigaliojus Kosmetikos direktyvai, kosmetikos pramonėje, ne taip kaip, pavyzdžiui, maisto sektoriuje, nebuvo kilusi didesnė krizė dėl saugos.

5.1

Komitetas žino, kad kai kurias Komisijos pasiūlymo nuostatas gali būti sunku įgyvendinti. Tai ypač pasakytina apie gaminių informacijos byloms ir saugos įvertinimui reikalingų duomenų apimtį (7 straipsnis ir I priedas).

5.2

7 straipsnyje nustatytą saugos įvertinimą turi vykdyti nepriklausoma trečioji šalis, t. y. nepriklausanti tai pačiai įmonei.

5.3

Neaiškus 7 straipsnio 3 dalies terminas „neklinikiniai saugos tyrimai“. Remiantis turima informacija, ES valstybės narės šį terminą aiškina skirtingai. Pavyzdžiui, pagal Lenkijos kompetentingų institucijų aiškinimą klinikiniai tyrimai būtų vaistų tyrimai. Todėl moksliniai tyrimai su savanoriais, atliekami norint įvertinti kosmetikos gaminius (odos tyrimai, suderinamumo tyrimai, instrumentinė analizė), negali būti laikomi klinikiniais tyrimais. Tačiau jų negalima laikyti neklinikiniais tyrimais pagal reglamento projekto 7 straipsnio 3 dalį. Pagal Direktyvą 2004/10/EB nuostatos dėl gerosios laboratorinės praktikos netaikomos bandymams, kuriuose dalyvauja žmonės.

5.4

Be to, dėl reikalavimo, kad visi toksikologiniai bandymai ir analizė, reikalingi atlikti saugos įvertinimą, būtų atliekami taikant gerosios laboratorinės praktikos principus, negalima naudoti didelės dalies duomenų, esančių toksikologinių duomenų bazėse ir pateikiamų moksliniuose leidiniuose, kurie yra vertingas informacijos šaltinis. Net ir naujausiuose moksliniuose leidiniuose retai nurodoma, ar tam tikrus bandymus atlikusios laboratorijos atitinka (neatitinka) gerosios laboratorinėse patirties reikalavimus.

5.5

Sunkumų gali kilti laikantis I priedo 2 ir 4 dalyse išdėstytų nuostatų, susijusių su pakuotės medžiagų grynumo ir stabilumo vertinimu, sudėtinių medžiagų tarpusavio sąveikos, kosmetikos gaminio stabilumo poveikio jo saugai įvertinimu ir nuoroda apie atidaryto gaminio naudojimo trukmę, kadangi nėra bendrai naudojamų ir pripažintų metodų, pavyzdžiui, tarptautinių arba Europos standartų, nepaskelbti ir moksliniai leidiniai šia tema. Šiuo metu tokių duomenų neturime.

5.5.1

Komitetas teigiamai vertina I priedo (Kosmetikos gaminio saugos ataskaita) turinį, kiek tai susiję su minimaliais reikalavimais duomenims ir bandymams, kuriuos reikia atlikti rengiant gaminio bylą. Tai pagerins gaminio informacijos bylos kokybę, sudarys geresnes sąlygas rinkos kontrolei, taigi prisidės prie vartotojų saugos.

5.6

Nepastebėto žalingo poveikio lygio (angl. NOAEL) vertė, reikalinga apskaičiuoti saugos koeficientą, daugumai medžiagų nėra nustatyta. Jeigu bus reikalaujama nustatyti NOAEL vertę, bus atliekami bandymai su gyvūnais, prieštaraujantys ES politikai skatinti alternatyvius metodus. Tai taip pat prieštarauja 14 straipsnio nuostatoms (Bandymai su gyvūnais).

5.6.1

Todėl naujajame teisės akte reikėtų aiškiai nurodyti, kokius bandymus su kosmetikos gaminiuose naudojamomis medžiagomis turi atlikti gamintojai, norėdami nustatyti galimus pavojus vartotojų sveikatai.

5.7

Komitetas nepritaria tam, kad ingredientų sąrašas gali būti nurodomas vien ant pakuočių (15 straipsnio g punktas), ir mano, kad jį reikia privalomai nurodyti ant paties gaminio (pirminės pakuotės), išskyrus tokius atvejus, kai tai akivaizdžiai neįmanoma.

5.8

Komitetas mano, kad ant kosmetikos gaminių turi būti ypatingi įspėjimai dėl jų naudojimo poveikio vaikams, aiškiai ir matomai nurodant amžių, nuo kurio gaminius galima naudoti, ir kad juos reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

5.9

Komitetas taip pat mano, kad reglamente turi būti aiškiai nustatyta, kad kosmetikos gaminių nuotolinės prekybos atveju nuotolinės prekybos skelbimuose turi būti nurodoma tokia pati informacija, kuri turi būti skelbiama ant etikečių ir pakuočių, kai šie gaminiai parduodami parduotuvėse.

5.10

Komitetas pritaria, jog reikia didinti spaudimą siekiant kompetentingų valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo ir geros administravimo praktikos taikymo.

5.11

Komitetas pritaria ankstesnių priedų, skirtų kosmetikos gaminiuose uždraustų naudoti ir su apribojimais leidžiamų naudoti medžiagų sąrašus, pataisymui, papildant juos CAS ir EINECS numeriais bei INCI pavadinimais bei sukuriant elektroninį kosmetikos gaminių ingredientų sąrašą.

5.12

Teisingai buvo atsisakyta buvusio Direktyvos 76/768/EEB priedo. Suskirstymas į kategorijas ankstesniame sąraše buvo palyginti atsitiktinis, be to jame buvo daug pasikartojančių kategorijų grupių, pavyzdžiui, „makiažo pudros“ ir „makiažo gaminiai bei jo valikliai“. Ankstesnis sąrašas jau yra pasenęs — rinkoje atsirado naujų gaminių kategorijų, pavyzdžiui, anticeliulitiniai pleistrai arba makiažo nuvalymui skirtos servetėlės su veikliosiomis medžiagomis.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/39

1.1

EESRK pritaria pasiūlymui dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB (COM(2008) 123 galutinis), pripažindamas, kad šie pakeitimai užtikrina visus vaistus reguliuojančių taisyklių suderinimą, neatsižvelgiant į jų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūrą

1.2

Tų pačių kriterijų taikymas visiems vaistams užtikrina ne tik tuos pačius kokybės, saugos ir veiksmingumo kriterijus, bet ir aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį, geriau veikiančią vidaus rinką ir pašalina nereikalingą administracinę ir finansinę naštą įmonėms.

1.3

EESRK visuomet rėmė ir toliau remia Komisijos pastangas gerinti vaistų saugą, kuri yra nepaprastai svarbus veiksnys užtikrinant žmonių ir gyvūnų sveikatą.

1.4

EESRK sutinka, kad reikia įgalioti Komisiją išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 taikymo sritį, kad ji apimtų pakeitimus po išdavimo, neatsižvelgiant į taikytą procedūrą, ir taip išvengti bet kokio trukdymo vaistams laisvai judėti. Komitetas taip pat pabrėžia būsimų nuostatų, kurias turės priimti Komisija, svarbą.

1.5

EESRK dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad būtina sparčiau kurti bendrąją rinką, taip pat tuose sektoriuose, kur tai neįvyko arba įvyko iš dalies.

2.1

2001 m. lapkričio mėn. Komisija dviem priemonėmis, t. y. Direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus, ir Direktyva 2001/83/EEB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (1), pristatė plačias vaistų reguliavimo reformas.

2.2

Pirmiau minėti teisės aktai pratęsė išsamią reformą, pradėtą 1993 m. įsteigiant Europos vaistų agentūrą, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2309/93, ir įgyvendinant naują farmacijos gaminių rinkodaros pažymėjimų išdavimo tvarką (2).

2.3

Vadovaujantis laisvo prekių judėjimo principu, šiame reglamente nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo numatyta taikyti dvi vaistų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūras:

2.4

Šių rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūrų tikslas — užtikrinti tinkamą naudos ir rizikos santykio įvertinimą ir apibrėžti aukštus kokybės, saugos ir veiksmingumo kriterijus, skirtus žmonių ir gyvūnų sveikatai ES užtikrinti.

2.5

Direktyva 2001/82/EB ir Direktyva 2001/83/EB sustiprina šias svarbiausias garantijas, pateikdamos konkrečias farmakologinio budrumo nuostatas, siekiant aukšto visuomenės sveikatos apsaugos lygio, numatant dažnesnę kontrolę ir griežtesnius ir tikslingesnius pranešimo apie nepageidaujamą šalutinį poveikį kriterijus.

2.6

Periodiškai tikrindama, kaip veikia farmacijos gaminių rinkodaros pažymėjimų sistema, Komisija nustatė problemas, susijusias su pakeitimais, kurie galimi po to, kai valstybė narė išduoda rinkodaros pažymėjimus, sudarančius daugiau kaip 80 proc. visų išduodamų vaistų rinkodaros pažymėjimų.

2.7

Šiems pakeitimams, įvykstantiems išdavus nacionalinius rinkodaros pažymėjimus, skirtas Reglamentas (EB) Nr. 1084/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1085/2003, bet pastarieji apima tik gamybos procesus, farmacines pakuotes ir intelektinę nuosavybę. Šiuose reglamentuose nesprendžiami esminiai klausimai, pvz., naujų terapinių indikacijų įtraukimas ar vartojimo būdų pakeitimas.

2.8

Todėl procedūros po pažymėjimo išdavimo kai kuriais atvejais atskirose valstybėse narėse gali skirtis, taigi tam pačiam gaminiui gali būti imta taikyti skirtingas taisykles ir klasifikacijas. Dėl skirtingo to paties gaminio terapinio klasifikavimo ar naudojimo gali būti taikomas skirtingas sveikatos apsaugos lygis, ką jau kalbėti apie tai, kad tai kartais gali dirbtinai trukdyti numatytam laisvam vaistų judėjimui Europos Sąjungoje.

3.1

Siekdama išvengti skirtingų sąlygų taikymo tiems patiems farmacijos produktams, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB, pageidaudama, kad Reglamentas (EB) Nr. 1084/2003, dabar taikomas farmacijos produktams pagal centralizuotą procedūrą, būtų taikomas visiems vaistams, neatsižvelgiant į procedūrą, pagal kurią jiems buvo išduoti rinkodaros pažymėjimai.

3.2

Svarstomas pasiūlymas pateikiamas pagal supaprastinimo iniciatyvas, numatytas Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programos 2 priede. Šio pasiūlymo pagrindas — teisės akto pakeitimas, iš dalies pakeičiant keletą Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB straipsnių, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 taikymu, kuris tuo būdu bus pradėtas taikyti visiems vaistams.

3.3

Jeigu būtų ir toliau laikomasi dabartinės tvarkos, keliose ES šalyse vaistais prekiauti norinčioms įmonėms tektų bereikalinga administracinė ir finansinė našta. Šios įmonės susiduria su įvairiomis atskirų valstybių narių taikomomis taisyklėmis ir jų atitinkamais administraciniais reikalavimais, kurie, be to, gali sukurti de facto dirbtinę kliūtį laisvos prekybos principui.

3.4

Pasiūlymas yra grynai teisinio pobūdžio ir juo numatyta iš dalies pakeisti teisinį Reglamento (EB) Nr. 1084/2003 pagrindą, įgaliojant Komisiją pakeisti šio reglamento taikymo sritį, kad būtų veiksmingai suderintos rinkodaros pažymėjimų taisyklės.

3.5

Komisija pabrėžia, kad šis teisės akto pakeitimas grindžiamas išsamių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, o teisinis pakeitimas (viena iš daugelio galimybių) buvo pasirinktas, manant, kad jis padės pasiekti geriausią suderinimą po pažymėjimo išdavimo, laikantis aukštų visuomenės sveikatos standartų ir teisinio nuoseklumo.

3.6

Siūlomi straipsnių pakeitimai grindžiami EB sutarties 95 straipsniu, kuriame numatoma naudoti bendro sprendimo procedūrą, ir atitinka subsidiarumo bei proporcingumo principus.

4.1

EESRK pritaria pasiūlymui iš dalies keisti Direktyvą 2001/82/EB ir Direktyvą 2001/83/EB ir pripažįsta, kad šie pakeitimai užtikrina visus vaistus reguliuojančių taisyklių suderinimą, aukštą sveikatos apsaugos lygį, veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir kartu pašalina nereikalingą administracinę ir finansinę įmonių naštą.

4.2

Kaip ir ankstesnėse nuomonėse šiuo klausimu, EESRK remia Komisijos pastangas gerinti vaistų saugą, kuri yra nepaprastai svarbus veiksnys užtikrinant žmonių ir gyvūnų sveikatą ir netgi skatina Komisiją tą daryti.

4.3

Todėl EESRK pritaria taisyklių, reguliuojančių visus vaistus, neatsižvelgiant į jų rinkodaros pažymėjimų išdavimo procedūras, suderinimui paprastu teisės akto pakeitimu, kartu pašalinant bet kokias būsimas kliūtis laisvajai prekybai tokiais produktais.

4.4

Nors ir pritardamas teisinės bazės pakeitimui EESRK laukia šiuo metu rengiamo teisinio pasiūlymo, manydamas, kad jis turės didesnės įtakos farmacijos sektoriaus ateičiai.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/41

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/41

1.1

EESRK pritaria Komisijos išvadoms dėl krovinių vežimo geležinkelių transportu padėties Europos Sąjungoje ir mano, kad Komisijos pasiūlymai yra tinkami, nors ir gana kuklūs, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriama.

1.2

Komitetas mano, kad siekiant pagerinti esamą padėtį būtina:

1.4.1

Norint tai padaryti, Europoje reikia tęsti sąveikos ir techninio derinimo darbus. Laikui bėgant, kiekvienas tinklas susikūrė atskiras taisykles bei reguliavimo ir saugumo sistemas. Būtina laipsniškai suderinti visas sistemas ir kuo greičiau įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS, European Rail Traffic Management System).

1.4.2

Skiriant reikiamas investicijas, kiekvieną kartą, kai tai bus įmanoma, reikėtų laipsniškai keisti geležinkelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, susijusius su gabaritais, traukinio sąstato ilgiu, įkalnėmis ir nuokalnėmis ir ašies apkrova, siekiant jas pritaikyti krovinių gabenimui, kaip tai, pavyzdžiui, daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose.

1.4.3

Akivaizdus konkurencijos didėjimas ir rinkos atvėrimas pareikalautų didesnio veiksmingumo ir produktyvumo. Šis klausimas glaudžiai susijęs nuo geležinkelio darbuotojų rengimo klausimu. Iš tiesų, į rinką ateinantys nauji veiklos vykdytojai gali susidurti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų parengtos atitinkamos mokymo programos, kurios padėtų spręsti šią problemą ir leistų sukurti naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

1.4.4

Infrastruktūros valdytojų atliekamas kainų įvairiems vežėjams nustatymas turėtų būti persvarstytas, taip pat reikėtų tinkamiau nustatyti konkuruojančių transporto rūšių išorines išlaidas, kad būtų sukurtos laisvos ir neiškreiptos konkurencijos sąlygos.

1.4.5

Turėtų būti išnagrinėtos ir remiamos iniciatyvos, pavyzdžiui, „Betuwe line“, projektas „New Opera“ arba FERRMED, siekiant iš jų pasimokyti ir kaupti patirtį bei nustatyti gerąją praktiką.

1.5.1

Reikėtų numatyti privalomas sutarčių normas dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiškų paslaugų, atlyginimo klientui, kadangi tai skatintų gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

1.5.2

Turėtų būti dedamos pastangos gerinti įvairių paslaugų teikimo veiksnių kokybę ir patikimumą. Tai susiję tiek su pačiais geležinkelių riedmenimis, tiek ir su signalizacija, geležinkeliais arba informavimo sistemomis.

1.5.3

Paslaugų patikimumas taip pat turi būti užtikrinamas tinkamai skirstant krovininių traukinių linijas, nustatant pirmumo taisykles krovinių vežimui esant eismo susikirtimams šiose linijose, atidžiai atsižvelgiant į visų naudotojų interesus. Pavyzdžiui, būtų galima koreguoti eismo laikotarpius ir tvarkaraščius.

1.6.1

Dažniausiai nurodomas krovinių vežimo geležinkeliais trūkumas yra ilgas maršrutas ir lėtas eismas. Norint tai pakeisti, reikėtų, kad krovinių vežimo linijose būtų kuo mažiau sustojimų (ar visai jų nebūtų) ir kad jos būtų suplanuotos taip, kad kiltų kuo mažiau eismo konfliktų su kitais traukiniais. Valdant veiklą, kai yra eismo konfliktų, taip pat reikėtų kiek įmanoma dažniau pirmenybę teikti krovinių vežimui. Taip pat turėtų būti kuriamos naktinių greitųjų krovininių traukinių linijos.

1.6.2

Reikėtų ir investicijų, kad infrastruktūros būtų pritaikytos didesniam greičiui, turint omenyje tai, kad geležinkelių transporte greičio didinimas reiškia leistinos ašies apkrovos mažinimą. Norint didinti dabartinį nedidelį krovininių traukinių greitį, reikia pabrėžti, jog šiuo atveju svarbiausias yra sąstato greičio pastovumas. Geriau mažesnis, bet pastovus greitis, negu dažni sustojimai ir pajudėjimai iš vietos, kurie galiausiai ir lemia vėlavimus.

1.7.1

Istoriškai susiformavę eismo valdymo principai ir būdai, pagal kuriuos keleiviniams traukiniams teorinėse iš anksto nustatytose geležinkelių linijose nuolat teikiama pirmenybė, nevalingai lemia tai, kad nedidelis krovininio traukinio vėlavimas išvykstant (pavyzdžiui, dešimt minučių) beveik visada virsta dideliu vėlavimu atvykstant (keletas valandų ar net visa diena).

1.7.2

Dėl technologijų raidos vidutinės trukmės arba ilgalaikėje perspektyvoje bus įmanoma realiu laiku reguliuoti krovininio geležinkelių transporto eismą, o ne tik vadovaujantis iš anksto nustatytomis teorinėmis traukinių linijomis. Pasitelkus „slystančios atkarpos“ koncepciją, numatytą paskutiniame ERTMS etape, bus įmanoma naudojant tą pačią infrastruktūrą sudaryti galimybę važiuoti didesniam traukinių skaičiui ir geriau reaguoti į eismo trikdžius. Šiuo tikslu reikėtų, kad visos valstybės narės investuotų į ERTMS sistemą, kad būtų galima greičiau pasiekti įvairių nacionalinių tinklų eksploatavimo sąveikos ir tolydumo.

1.7.3

Vis dar būtina investuoti į pajėgumų didinimą apkrautose zonose bei krovos platformose, nes tai užtikrintų transporto sistemų sąveiką.

1.7.4

Rūšiavimo ir krovos stočių klausimas yra svarbus, tačiau jis neatsiejamas nuo antrinio tinklo, aprūpinančio visą teritoriją. Iš tiesų tam, kad krovininis geležinkelių transportas būtų tikrai konkurencingas, jam turi būti sudaryta galimybė nuvežti krovinį kuo arčiau kliento.

1.8.1

Nors šiandien nelabai realu rekomenduoti kurti transeuropinį į krovinių vežimą orientuotą geležinkelių tinklą, atskiras tinklas būtų geriausia priemonė skatinti krovinių vežimą geležinkelių transportu, padarant jį patikimesnį ir punktualesnį, pigesnį ir greitesnį. Į krovinių vežimą orientuoti koridoriai greitai gali tapti tikrove, tačiau nesant didelių transkontinentinių krovinių vežimo geležinkeliais tinklų, būtų galima didinti būtent krovinių vežimui skirtų ruožų skaičių į krovinių vežimą orientuotuose koridoriuose ir taip sujungti labai aktyvius ekonominius centrus. Puikus pavyzdys — „Betuwe line“, jungiančios Roterdamo uostą su Vokietija, sėkmė. Būtina, kad visos valstybės narės iš tikrųjų dalyvautų įgyvendinant politiką ir reglamentus, leidžiančius didinti geležinkelių konkurencingumą.

2.1.1

Nors krovinių vežimo apimtys 1995–2005 m. kasmet padidėdavo 2,8 proc., krovinių vežimo geležinkeliais dalis nuolat mažėjo, 2005 m. ji stabilizavosi ir sudaro apie 10 proc. Tai yra mažiausias procentas nuo 1945 metų.

2.1.2

Komisija teigia, kad tokių prastų rezultatų priežastis yra patikimumo trūkumas, nepakankami pajėgumai, netinkamas informacijos valdymas, lėtumas ir lankstumo stygius. Vis dėlto nepaisant šių trūkumų, esant dabartinei ekonominei padėčiai, kuomet auga prekyba, didėja spūstys keliuose, kyla degalų kainos ir vis labiau rūpinamasi aplinkos apsauga, gali atsirasti naujų galimybių.

2.1.3

Anksčiau Bendrija siekė vystyti geležinkelių transportą nustatydama tris politines kryptis:

2.1.4

Reikia pasakyti, kad pasiekti rezultatai yra nepakankami, ypač tarpvalstybinio susisiekimo srityje.

2.2.1

Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos 2010 m. buvo numatyta nuo kelių transporto pereiti prie geležinkelių transporto ir sukurti „į krovinių vežimą orientuotus daugiarūšio transporto koridorius“. Kaip žinome, atsižvelgiant į tikrąją padėtį, 2006 m. ši baltoji knyga buvo persvarstyta ir aukšti siekiai persiorientuoti nuo kelių į geležinkelius buvo sumažinti, pabrėžiant tikslą plėtoti įvairių transporto rūšių derinimą ir primenant būtinybę nedelsiant kurti geležinkelių tinklą, kurio prioritetas būtų krovinių vežimas.

2.2.2

Būtent ši mintis ir plėtojama Komisijos komunikate, nustatant tris tikslus: didinti pervežimo greitumą, patikimumą ir eismo pajėgumus tinkle, sukurtame šiuo metu veikiančių transeuropinių tinklų pagrindu.

3.1

Komisija primena iniciatyvas, kurių jau buvo imtasi siekiant plėsti, pagerinti krovinių vežimą geležinkeliais ar jam sudaryti palankesnes sąlygas: sąveikos ir informacijos kūrimas („Europtirails“), infrastruktūros objektų statyba („Betuwe line“), koridorių kūrimas. Tačiau paaiškėjo, kad jų nepakanka.

3.2

Kalbant apie formą, numatytos trys galimybės: status quo, naujos priemonės į krovinių vežimą orientuotam tinklui kurti, speciali programa, skirta į krovinių vežimą orientuotam Europos geležinkelių tinklui sukurti.

3.3

Likdama ištikima antikos filosofijos principams, Komisija mano, kad in medio stat virtus („Dorybė — vidurys tarp dviejų kraštutinumų“), ir atmeta pirmąją ir trečiąją galimybes, pirmąją — kaip per mažai ambicingą, o kitą — kaip nelabai tikrovišką.

3.4.1

Komisija pageidauja vystyti tarpvalstybinius koridorius, kad būtų sukurtas į krovinių vežimą orientuotas tinklas. Reikėtų tiesti koridorius, turinčius pritaikytą infrastruktūrą, ir sukurti veiksmingą valdymo bei naudojimo sistemą. Tačiau to nebus galima padaryti be valstybių narių, kaip infrastruktūros valdytojų, prisidėjimo prie šio projekto.

3.4.2

Šiuo tikslu Komisija numato tam tikrą skaičių teisinių priemonių, kurios būtų nagrinėjamos vykstant 1-ojo geležinkelių paketo persvarstymui, numatytam 2008 m., taip pat skatinimo ir finansavimo priemones, kurios būtų finansuojamos iš šiuo metu turimų biudžeto lėšų.

3.4.3

Komisija taip pat siūlo teisiškai apibrėžti į krovinių vežimą orientuotus koridorius, paskatinti valstybes nares ir infrastruktūros valdytojus kurti į krovinių vežimą orientuotus tarpvalstybinius koridorius bei ieškoti šių struktūrų finansavimo būdų iš turimų finansinių išteklių.

3.4.4

Vienas iš krovinių gabenimo geležinkeliais trūkumų yra prasta paslaugų kokybė ir informacijos klientams trūkumas. Todėl Komisija pageidauja, kad būtų vykdoma konkreti kokybės ir skaidrumo politika bei siūlo patvirtinti teisinę priemonę dėl kokybės rodiklių skelbimo. Ji taip pat paskelbs ataskaitą apie priemones, kurių ėmėsi vežėjai, norėdami pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę.

3.4.5

Kai kurie geležinkelių tinklo ruožai yra labai apkrauti, tai aktualiausia centrinėje Europos dalyje. Ši padėtis ateinančiais metais gali dar pablogėti. Todėl reikia investicijų į pajėgumų didinimą norint priimti ilgesnius, didesnių gabaritų traukinius, didinti ašies apkrovą bei didžiausią leidžiamą greitį. Tai reiškia, kad reikės orientuoti ir koordinuoti investicijas. Komisija koridorių valdymo struktūroms rekomenduoja parengti investicijų programas, todėl kyla finansavimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant egzistuojančiomis programomis.

3.4.6

Eismo pralaidumo bei krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumo klausimas yra susijęs su krovininių traukinių linijų paskirstymu. Šiandien linijų skirstymo klausimus sprendžia valdytojai, tačiau jie atsižvelgia į kiekvienoje valstybėje narėje nustatytas taisykles. Taigi, linijų skirstymo taisyklių suderinimas būtų naudinga priemonė, kadangi padėtų sukurti patikimas ir pajėgias linijas.

3.4.7

Šiuo tikslu Komisija numato pasiūlyti teisines nuostatas dėl tarptautinio traukinių linijų paskirstymo ir dėl pirmenybės teikimo krovinių vežimui, pavyzdžiui, tinklo trikdžių atveju.

3.4.8

Kroviniams taip pat reikia terminalų ir skirstymo stočių, bet pastaraisiais metais dėl nekilnojamojo turto rinkos spaudimo tokių stočių ir terminalų skaičius miestų zonose buvo mažinamas.

3.4.9

Skaitant Komisijos pasiūlymus akivaizdu, jog siekiant, kad siūlomos priemonės būtų sėkmingos, būtinos valstybių narių bei geležinkelių transporto sektoriaus dalyvių iniciatyvos ir susitelkimas.

3.5.1

Komisijos išvados dėl padėties krovinių vežimo geležinkeliais srityje nereikalauja ypatingų komentarų ir patvirtina tai, kas jau buvo žinoma apie šio sektoriaus trūkumus. Norint pagerinti padėtį, būtina sutelkti įvairias atsakingas valstybines struktūras bei įmonių sektoriaus vadovus ne tik politinės valios bei prekybos dinamikos, bet ir finansavimo klausimais.

3.5.2

Būtent čia ir yra silpnoji vieta. Komisija siūlo tam tikras teisines priemones, tačiau nenurodo skirsianti kokių nors naujų asignavimų. Teisiniai veiksmai, žinoma, yra naudingi, tačiau to nepakanka. Planui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai turės būti paimti iš turimų programų. Bus sunku tai padaryti, prireiks subtilių sprendimų, kadangi veiksmai vienoje srityje neišvengiamai daro poveikį kitoje srityje.

3.5.3

Galiausiai plano sėkmė priklausys nuo to, kaip aktyviai jį įgyvendinant dalyvaus valstybės narės ir valdymo įmonės, nes pirmosios dažnai neturi lėšų ir gali turėti kitų prioritetų geležinkelių srityje, o antrųjų, kurioms vis dėlto buvo naudingas didelių priežiūros sąnaudų reikalaujančių tinklų atskyrimas nuo eksploatacijos, finansinė padėtis taip pat dažnai nėra gera.

3.6.1

Į krovinių vežimą orientuotų tarpvalstybinių koridorių sukūrimas, žinoma, bus pirmoji krovinių vežimo geležinkeliais vystymo sąlyga, tačiau mes žinome, kaip iki šiol krovinių vežimas buvo aukojamas keleivių vežimo labui. Taigi, tam tikra prasme tai būtų kultūrinė revoliucija, kadangi valstybės narės turėtų susitaikyti su tam tikrais apribojimais ir skirti atskirą finansavimą, turint galvoje tai, kad visuomenei keleivinių traukinių prioritetas yra įprastas, abejonių nekeliantis dalykas. Taigi, veikiau teks kalbėti apie optimalų tinklų valdymą ir į krovinių vežimą orientuotų tinklų nustatymą, tačiau nebloginant keleivinių traukinių punktualumo ir paslaugų kokybės. Kuriant tarpvalstybinius koridorius, turėtume atsižvelgti į naujųjų ir senųjų ES valstybių geležinkelio vėžės plotį, turimus riedmenis, ES šalių kandidačių bei trečiųjų šalių krovinių srautus, Rusijos anklavą Kaliningrado srityje.

3.6.2

Informavimo bei skaidrumo klausimai, žinoma, yra svarbūs, tačiau aišku, kad klientui visų pirma svarbi kaina, pristatymo greitis, lengvai pasiekiami terminalai bei pakrovimas ir iškrovimas. Taigi, pagrindinis dalykas yra paslaugų kokybė, o ji iš dalies priklauso nuo geležinkelių eismo organizavimo mechanizmų ir didelių investicijų.

3.6.3

Kalbant apie krovinių vežimo geležinkeliais konkurencingumą, visuotinai pripažįstama, kad šis transportas yra skirtas tam tikroms prekių rūšims, pavyzdžiui, sunkiasvorėms ir didelio tonažo prekėms. Reikėtų siekti didesnės klientų įvairovės, o tai įmanoma padaryti naudojant konteinerius. Tai leistų išplėsti rinką bei padidinti konkurencingumą, turint galvoje didėjančias kuro kainas bei augantį susirūpinimą dėl tvaraus vystymosi.

3.6.4

Finansavimo klausimu Komisijos komunikate palikta spraga, kadangi nenumatytas joks specialus finansavimas, o siūlomas sprendimas pagrįstas subtiliu pasirinkimu naudojant turimus finansinius išteklius.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/45

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos, kuriame iš esmės siūlomos privalomos teisinės galios neturinčios priemonės. Be to, EESRK remia pastangų sutelkimą kuriant stabilų investicinį klimatą, tvarų uostų vystymąsi, gerą socialinę uostų aplinką ir nuoseklų Sutarties nuostatų taikymą.

1.2

Didėja Europos uostų įvairovė, turint omenyje dalyvaujančius uostus ir uostų funkcijų bei paslaugų mastą. EESRK rekomenduoja, kad ES uostams skirta politika remtų šį į rinką nukreiptą procesą, užtikrindama, kad visi Europos uostai gebėtų tvariai išnaudoti visą savo potencialą.

1.3

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai plėtoti į krovinių vežimą geležinkeliais nukreiptą tinklą ir reikalauja, kad valstybės narės pirmenybę teiktų pagrindinių geležinkelių tarp sienų infrastruktūros, jungiančios su uostais, projektams, tačiau stebint, kad tai nepakenktų keleiviniam geležinkelių transportui.

1.4

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai paskelbti gaires, kad išspręstų dviprasmybes, susijusias su Bendrijos aplinkos teisės aktais dėl uostų vystymosi, ir rekomenduoja paskelbti jas iki 2008 m. pabaigos.

1.5

Europos Komisija turi paspartinti administravimo palengvinimo uostuose priemones. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pristatyti Jūrų transporto erdvę be sienų 2008 m. Komisija, pirmiausia valstybės narės, ir toliau turi modernizuoti muitines ir teikti tam didžiausią politinį prioritetą.

1.6

EESRK pritaria Komisijai, kad vienodos uostų galimybės gali būti sustiprintos sukūrus valstybės pagalbos gaires ir esant finansinių atsiskaitymų skaidrumui. Lygiai taip pat manoma, kad Komunikate pateikti patarimai dėl koncesijų susitarimų, techninių laivybos paslaugų ir darbo jėgos susivienijimų gali būti apskritai naudingi ir aiškūs. Galiausiai Komisija turi imtis papildomų iniciatyvų konkurencijai tarp ES ir kaimyninių, ES nepriklausančių uostų užtikrinti.

1.7

EESRK pritaria Komisijos siekiui skatinti ir intensyvinti miestų ir jų uostų tarpusavio bendradarbiavimą. Pirmiausia jis ragina Komisiją atlikti išsamų socialinio ir ekonominio uostų poveikio tyrimą.

1.8

EESRK pritaria Komisijos sprendimui skatinti, kad Europos socialiniai partneriai steigtų Europos sektorinio socialinio dialogo komitetus uostuose.

2.1

Per visus pastaruosius dešimt metų EESRK aktyviai dalyvavo diskusijose dėl bendros ES uostams skirtos politikos. Atsižvelgiant į pagrindinį jūrų uostų poveikį Europos Sąjungos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, gerovei ir sanglaudai, tokia bendra politika turi išskirtinę papildomą naudą.

2.2

EESRK priėmė nuomones dėl Žaliosios knygos dėl jūros uostų ir laivybos infrastruktūros COM(1997) 678 (1), taip pat dėl dviejų Europos Komisijos teisės aktų pasiūlymų atverti uosto paslaugų rinką Europos jūrų uostuose (2). Be to, 2007 m. balandžio 26 d. EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva dėl bendros ES uostų politikos (3). Turint omenyje diskusijoms dėl Uosto paslaugų direktyvos būdingus prieštaravimus, ši nuomonė buvo skirta tiems Europos jūrų uostų politikos aspektams, dėl kurių suinteresuoti uostų sektoriaus subjektai galėtų pasiekti susitarimą.

3.1

2007 m. spalio 18 d. Europos Komisija paskelbė savo Komunikatą dėl Europos uostų politikos. Šis komunikatas — metus trukusio konsultacinio proceso su suinteresuotomis šalimis, kurį sudarė dvi konferencijos ir šeši teminiai seminarai, rezultatas. Komunikatas parengtas pagal Komisijos bendros jūrų politikos strategiją ir yra sudedamoji krovininio transporto darbotvarkės dalis.

3.2

Naujos Europos uostų politikos tikslas yra skatinti ES uostų sistemos, galinčios įveikti ateities ES transporto poreikių iššūkius, formavimą. Anot Komisijos, šie iššūkiai yra tarptautinio vežimo paklausa, technologijų vystymasis, į aplinką išmetami teršalai ir klimato kaita, uostų, miestų ir suinteresuotų subjektų dialogas, ir galiausiai suderinamumas su skaidrumu, konkurencija ir apskritai Bendrijos taisyklių galiojančiu rinkiniu.

3.3

Komunikato politikos formavimo pasiūlymus iš esmės sudaro Sutarties nuostatų interpretavimas ir veiksmų planas su papildomomis priemonėmis, kurios dažniausiai neturi privalomos teisinės galios.

3.4

Būtent:

4.1

EESRK pritaria naujajam Komisijos komunikatui, kadangi pripažįsta strateginę uostų svarbą tiek Europos išorės ir vidaus prekybai, tiek ir jo naudą ekonominiam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui.

4.2

EESRK pirmiausia pritaria tam, kad Komisija nesiūlo intervencinių priemonių, o pabrėžia (pagal ES sutarties nuostatų taikymo sritį) pastangų sutelkimą kuriant stabilų investicinį klimatą, tvarų uostų vystymąsi ir gerą socialinę uostų aplinką.

4.3

EESRK taip pat su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija taiko privalomos teisinės galios neturinčias priemones kaip alternatyvą, viena vertus, teisės aktams ir, kita vertus, kiekvieno konkretaus atvejo analizei.

4.4

Nepaisant to, EESRK nori pateikti keletą konkrečių pastabų ir rekomendacijų dėl skirtingų Komisijos komunikato skyrių.

5.1.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad konteinerinių krovinių judėjimas šiuo metu yra visiškai sutelktas Šiaurės Vakarų Europos uostuose. Tačiau, reikėtų pripažinti, kad ryškėja tendencija, jog vis daugiau uostų įsitraukia į Europos konteinerių rinką, užuot sudėtingai keliavus vos per keletą uostų. 2006 m. labiausiai augančiais konteinerių uostais dažniausiai buvo maži ir vidutinio dydžio uostai, esantys įvairiais atstumais Europoje. Todėl uostai, išsidėstę dideliais atstumais, vis labiau konkuruoja tarpusavyje (4). ES uostams skirta politika gali remti šį procesą užtikrindama, kad visi Europos uostai sugebėtų tvariai išnaudoti visą savo potencialą.

5.1.2

EESRK, be Komisijos nustatytų iššūkių sąrašo, norėtų nurodyti globalizacijos ir konsolidacijos procesą, charakterizuojantį Europos uostus ir jūrų laivybos sektorių. Šis reiškinys ypač akivaizdus konteinerių rinkoje, tačiau taip pat pasireiškia kitose rinkose, pvz., ro-ro, generalinių ir biriųjų krovinių. Europos jūrų uostai dirba kartu su tarptautinėmis laivybos bendrovėmis. Be to, susiformavo stambios terminalų operatorių grupės, teikiančios savo paslaugas įvairiuose Europos uostuose. Visos uosto administracijos susiduria su iššūkiu užtikrinti operatorių, paslaugas teikiančių pasaulio mastu, suderinamumą ir uosto vystymosi tikslų atitikimą atitinkamos Europos politikos reikalavimams.

5.2.1

EESRK sutinka su Komisija, kad pirmiausia norint išspręsti klausimą, susijusį su padidėjusia paklausa uostams ir su uostais susijusiais pajėgumais, turi būti optimaliai panaudojama turima uostų infrastruktūra ir prieigos maršrutai. Be to, EESRK sutinka, kad išsami visuomenės sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti atliekama prieš numatant naują infrastruktūros vystymą. Turi būti atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, kadangi tai yra ES Lisabonos strategijos ramsčiai.

5.2.2

Kaip buvo paaiškinta pirmiau, rinkos procesai krypsta link didesnės Europos uostų įvairovės. Turėtų būti skatinamas principas iš apačios į viršų, kur siūlymus projektams kuria uostą valdanti institucija kartu su regioninės, o kai kur ir nacionalinės valdžios institucijomis. Žinoma tai nekeičia fakto, kad ES ir toliau formuluos tikslus bei nustatys gaires.

5.2.3

Norėdama išspręsti nesklandumus, Komisija gali panaudoti transeuropinio transporto tinklo 2010 m. vidurio laikotarpio įvertinimą dėl susisiekimo iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija uostose. Nepaisant to, ES ir toliau turėtų rengti tikslus ir teikti gaires.

5.2.4

Be to, EESRK dar kartą prašo Komisijos paspartinti pastangas ištaisyti likusius nesklandumus, susijusius vykstant iš pakrantės į atokesnę valstybės teritoriją, taikant bendras transporto politikos priemones, ypač atsižvelgiant į vidaus vandens kelius ir krovinių vežimą geležinkeliais. Pirmiausia geležinkeliai išlieka didele kliūtimi, trukdančia optimaliam uostų darbui ir jų integravimui į logistikos grandines. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai plėtoti į krovinių vežimą geležinkeliais orientuotą tinklą ir ragina valstybes nares pirmenybę teikti pagrindinių tarpvalstybinių geležinkelių infrastruktūros, jungiančios su uostais, projektų įgyvendinimui, tačiau stebint, kad tai nepakenktų keleiviniam geležinkelių transportui.

5.3.1

EESRK itin palankiai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti gaires dėl Bendrijos aplinkos teisės aktų dėl uostų vystymo taikymo. Tai reikštų svarbų žingsnį pirmyn sprendžiant kai kuriuose ES teisės aktuose susidariusius prieštaravimus, pvz., paukščių, buveinių, vandens pagrindų direktyvose. Suvokdamas šio klausimo skubumą, EESRK rekomenduoja šias gaires paskelbti iki 2008 m. pabaigos.

5.3.2

Be to, EESRK taip pat ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones uostų vystymo projektų teisiniam statusui sustiprinti ir esamiems teisės aktams supaprastinti, kaip išsamiau apibūdinama EESRK nuomonėje savo iniciatyva (5).

5.3.3

Aiškiai teigdamas, kad užteršti nešmenys turi būti tinkamai tvarkomi, EESRK rekomenduoja, kad rengiamuose teisės aktų pasiūlymuose, turėsiančiuose įtakos vandenų ir nešmenų tvarkymui, pvz., vandens direktyvos ir vandens pagrindų antrinės direktyvos (6), turi būti pripažįstama, kad neužteršti nešmenys neturi būti laikomi atliekomis ir neturi būti tvarkomi kaip užteršti nešmenys, kadangi dugno gilinimas iškasant neužterštus nešmenis nedidina teršalų kiekio vandenyje.

5.3.4

Galiausiai EESRK sutinka su Komisijos pasiūlymu dėl nuostatų, susijusių su uosto įrenginiais atliekoms iš laivų priimti ir į aplinką išmetamų teršalų kiekio mažinimu. EESRK rekomenduoja sprendimus dėl ekonominių paskatų per uosto įmokas palikti kiekvieno uosto administracijos žiniai, kadangi tokios priemonės darytų poveikį finansinei uostų struktūrai, kuri labai skiriasi Europoje.

5.4.1

EESRK pritaria ketinimui teikti teisės akto pasiūlymą dėl Europos vežimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo 2008 m. ir atkreipia dėmesį į kelete ankstesnių nuomonių pateiktas konkrečias pastabas (7).

5.4.2

EESRK dar kartą primena savo rekomendaciją, kad ES turėtų toliau modernizuoti muitines ir užtikrinti, kad jos politikos kryptys dėl muitinių, saugios laivybos, apsaugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos kokybės būtų tinkamai koordinuojamos ir suderinamos ir nederėtų valdžios atsakomybės perkelti uostams.

5.4.3

EESRK remia vieno langelio principo vystymą ir iniciatyvas „elektroninės jūrų laivų eismo sistemos kūrimas“, „e-muitinė“ ir „e-kroviniai“ iniciatyvų įgyvendinimą. Kartu tiki, kad IRT grindžiami sprendimai turi būti ekonomiški, taip pat ir mažesniuose bei vidutiniuose uostuose.

5.4.4

Galiausiai, kalbant apie veiksmingumo didinimą, EESRK remia Komisijos siūlymą iki 2009 m. apibrėžti bendruosius Europos veiksnius, atsižvelgiant į komercinių duomenų slaptumą. Šiuos veiksnius, pagrįstus oro, trumpųjų atstumų laivybos ir bendro vežimo geležinkeliu srityse taikomais veiksniais, reikėtų parengti atsižvelgiant į atitinkamus su uostais susijusius aspektus, pavyzdžiui, uosto įrenginių darbo rezultatus, uostų ir bendrą veiklą vykdančių subjektų atokesnėje valstybės teritorijoje bendradarbiavimą.

5.5.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui dėl uosto administracijos vaidmens ir uostų valdymo sistemų skirtingumo Europoje. Pirmiausia pritariama nuostatai, kuria pripažįstama, kad svarbios uosto administracijos užduotys gali būti geriau įgyvendinamos, jeigu administracija nebus priklausoma, ypač finansiškai.

5.5.2

EESRK taip pat pritaria Komisijos teiginiui, skelbiančiam, kad 2008 m. ji priims valstybės pagalbos gaires. Atsižvelgdamas į tai, EESRK remiasi pagrindiniais valstybinio finansavimo uostams principais, kuriuos jis parengė 2007 m. balandžio 26 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva.

5.5.3

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija priėmė jo rekomendaciją, kad Direktyvoje 2006/111/EB nustatytos skaidrumo nuostatos būtų pradėtos taikyti visiems komerciniams uostams, neatsižvelgiant į metines tų uostų pajamas.

5.5.4

Nuomonėje savo iniciatyva EESRK rekomendavo gaires, kaip taikyti atrankos procedūras, pvz., paraiškas ar kitas priimtinas priemones, koncesijų sąlygas ir žemės nuomos sutartis, taip pat gaires dėl šių uosto tarnybų, kurios teikia viešąsias paslaugas, pvz., bendros saugos paslaugas uostuose, teisinio statuso.

5.5.5

Komisija patenkino šį prašymą pateikdama gaires savo uostams skirtos politikos komunikate dėl koncesijų ir techninių laivybos paslaugų. EESRK mano, kad Komisijos Sutarties nuostatų aiškinimas ir precedentų teisė abiejose srityse yra naudinga ir aiški. Tačiau EESRK pabrėžia, kad techninėms laivybos paslaugoms būdingas bendras ypatumas — jos visos susijusios su saugia laivyba ir todėl turėtų būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

5.5.6

Protinga koncesijų politika turi užtikrinti uosto vidaus konkurenciją, optimalią veiklą ir terminalų operatorių įsipareigojimus. EESRK rekomenduoja Komisijai reguliariai peržiūrėti pateiktas gaires dėl koncesijų, kad jos atitiktų pirmiau nurodytus tikslus ir turėtų pakankamai bendrų aspektų, kad uostų administracijoms būtų užtikrintos vienodos galimybės. Jos yra itin svarbios atsižvelgiant į krovinių pervežimo rinkoje tebevykstantį konsolidacijos procesą, kaip buvo minėta anksčiau.

5.5.7

EESRK pritaria Komisijos siūlymui padėti skleisti geriausios praktikos, susijusios su uosto mokesčių skaidrumu, pavyzdžius. EESRK tvirtai tiki, kad uosto mokesčiai turi būti nustatomi uosto vietos lygmeniu, kad optimaliai atitiktų uosto vartotojų reikalavimus ir uosto interesus apskritai.

5.5.8

Galiausiai EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija priėmė jo rekomendaciją imtis kaimyninių, ES nepriklausančių uostų nesąžiningos konkurencijos bylų. Panaudodama savo stojimo ir išorės ryšių politiką, Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų politikos nulemtiems iškraipymams, pvz., Turkijos embargo laivams su Kipro vėliava, Turkijos ir Graikijos problemoms Egėjo jūroje, Baltijos šalių ir Rusijos sienos kirtimo problemoms, panaikinti.

5.6.1

EESRK pritaria Komisijos siekiui skatinti ir intensyvinti miestų ir jų uostų bendradarbiavimą. Uostų integravimas į miestus ir miesto gyvenimą, derinant su dideliu supratimu apie uosto veiklą, susidomėjimu ir piliečių pasididžiavimu, yra gyvybiškai svarbūs tvaraus uostų vystymosi aspektai. Šiuo atžvilgiu EESRK itin remia sinergiją su turizmu, poilsiu, paveldu ir kultūra apskritai.

5.6.2

EESRK taip pat pabrėžia, kad trūksta patikimų duomenų apie tiesioginį ir netiesioginį užimtumą ir Europos uostų papildomą naudą. Pavyzdžiui, jam atrodo, kad komunikate naudojami užimtumo duomenys gerokai neatitinka tikrosios padėties. Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti atitinkamą šios srities tyrimą.

5.6.3

Galiausiai, EESRK remia Komisijos ketinimą įvertinti saugumo priemonių poveikį ir parengti gaires, kaip tai būtų galima suderinti.

5.7.1

EESRK pabrėžė būtinybę skatinti geras ir saugias darbo sąlygas ir aplinką, taip pat ir konstruktyvius darbo santykius uostuose. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija skiria nemažai dėmesio šiai temai komunikate dėl uostams skirtos politikos.

5.7.2

EESRK pakartoja savo požiūrį, kad operacijų veiksmingumas uostuose priklauso nuo patikimumo ir saugumo, o tai, nepaisant technologijų pažangos, labai priklauso nuo žmogiškojo veiksnio. Tokia nuostata paaiškina, kodėl uostuose reikia kvalifikuotos ir gerai parengtos darbo jėgos tiek sausumoje, tiek ir laivuose. EESRK rekomendavo, kad socialiniai partneriai vaidintų svarbų vaidmenį kuriant ir išsaugant šias sąlygas ir kad Europos lygmeniu Komisija turėtų remti savo indėlį palengvindama socialinį dialogą.

5.7.3

Todėl EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija nusprendė skatinti Europos socialinius partnerius sukurti uostuose Europos sektoriaus socialinio dialogo komitetą, kaip apibrėžta Komisijos sprendime 98/500/EB.

5.7.4

EESRK remia Komisijos ketinimą sukurti abipusiai pripažįstamą uosto darbuotojų mokymo sistemą, tačiau siūlo pirmiausia palyginti skirtingas uosto darbuotojų profesinės kvalifikacijos sistemas. Tai galima būtų padaryti taikant Europos socialinį dialogą.

5.7.5

Galiausiai EESRK pritaria Komisijai, kad nuostatų dėl uosto darbininkų saugos ir sveikatos (nesvarbu, ar tai Bendrijos nuostatos, ar Tarptautinės darbo organizacijos nustatytos taisyklės) įgyvendinimas turi būti atidžiai stebimas, o nelaimingų atsitikimų statistika gerinama. Tačiau EESRK taip pat ragina visais lygmenimis atitinkamuose forumuose imtis iniciatyvų tolesniam saugos ir sveikatos sąlygų gerinimui užtikrinti.

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/49

1.1

EESRK mano, kad į Direktyvos 2002/15/EB taikymo sritį turi būti įtraukti visi savarankiškai dirbantys vairuotojai (nuo 2009 m. kovo 23 d.), kaip numatyta šios direktyvos 2 straipsnio nuostatose.

1.2

Todėl būtina, kad valstybės narės tinkamai perkeltų minėtą direktyvą, visų pirma savarankiškai dirbančio vairuotojo apibrėžtį.

1.3

EESRK mano, kad šis įtraukimas yra būtinas siekiant skatinti kelių eismo saugumą, prisidėti prie sąžiningos konkurencijos bei pagerinti mobilių ir savarankiškai dirbančių darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma jų fizinę ir psichinę sveikatą. Suprantama, kad bendras administracinis darbas, apibrėžtas direktyvoje (3 straipsnio a-2 punktas), nėra įtrauktas į darbo laiko apibrėžimą.

1.4