ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 224

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

51 tomas
2008m. rugpjūčio 30d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

445-oji plenarinė sesija 2008 m. gegužės 28–29 d.

2008/C 224/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Ekologiškos gamybos

1

2008/C 224/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas (IRT) COM(2007) 329 galutinis — 2007/0116 (COD)

8

2008/C 224/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo – Mokumas IICOM(2007) 361 galutinis — 2007/0143 (COD)

11

2008/C 224/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms MVĮ remti COM(2007) 514 galutinis — 2007/0188 (COD)

18

2008/C 224/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas — formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo. Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas COM(2007) 584 galutinis

23

2008/C 224/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų (Tiriamoji nuomonė)

32

2008/C 224/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

35

2008/C 224/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimo (kodifikuota redakcija) COM(2008) 98 galutinis — 2008/0037 (COD)

39

2008/C 224/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos Nauja mobilumo mieste kultūraCOM(2007) 551 galutinis

39

2008/C 224/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato — Krovininio transporto logistikos veiksmų planas COM(2007) 607 galutinis

46

2008/C 224/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

50

2008/C 224/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso COM(2007) 709 galutinis — 2007/0243 (COD)

57

2008/C 224/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa COM(2008) 106 galutinis — 2008/0047(COD)

61

2008/C 224/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros COM(2008) 100 galutinis — 2008/0044 (COD)

66

2008/C 224/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimasCOM(2007) 414 galutinis

67

2008/C 224/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti COM(2007) 602 galutinis — 2007/0223 (CNS)

72

2008/C 224/17

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

77

2008/C 224/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. XXX/XXXX [bendra procedūra] COM(2007) 872 galutinis — 2008/0002 (COD)

81

2008/C 224/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, supaprastinančią veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles ir iš dalies keičiančią Direktyvas 64/432/EEB, 77/504/EEB, 88/407/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 89/556/EEB, 90/427/EEB, 90/428/EEB, 90/429/EEB, 90/539/EEB, 91/68/EEB, 92/35/EEB, 92/65/EEB, 92/66/EEB, 92/119/EEB, 94/28/EB, 2000/75/EB, Sprendimą 2000/258/EB ir Direktyvas 2001/89/EB, 2002/60/EB ir 2005/94/EB COM(2008) 120 galutinis — 2008/0046 (CNS)

84

2008/C 224/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (nauja redakcija) COM(2008) 154 — 2008/0060 (COD)

87

2008/C 224/21

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumąCOM(2007) 62 galutinis

88

2008/C 224/22

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje — gauti didžiausią naudą, kuo geriau išnaudoti potencialą ir užtikrinti darbuotojų apsaugą COM(2007) 304 galutinis

95

2008/C 224/23

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Geresnio jaunimo judumo Europoje skatinimo: praktiniai klausimai ir tvarkaraštis (Tiriamoji nuomonė)

100

2008/C 224/24

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) COM(2007) 797 galutinis — 2007/0278 (COD)

106

2008/C 224/25

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Programos Veiklus jaunimas (2007–2013 m.) COM(2008) 56 galutinis — 2008/0023 (COD)

113

2008/C 224/26

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Veiksmų programos mokymosi visą gyvenimą srityje COM(2008) 61 galutinis — 2008/0025 (COD)

115

2008/C 224/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Euro privalumų ir naudos: laikas vertinti

116

2008/C 224/28

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su draudimo ir finansinėmis paslaugomis COM(2007) 747 galutinis

124

2008/C 224/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Serbijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

130

LT

 


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

445-oji plenarinė sesija 2008 m. gegužės 28–29 d.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Ekologiškos gamybos

(2008/C 224/01)

2007 m. vasario 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę dėl

Ekologiškos gamybos

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Anna Maria Darmanin.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas tvirtai remia iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti tvarios gamybos ir vartojimo Bendrijos politiką, visiškai integruotą į kitas Bendrijos politikos sritis. Komitetas pageidautų, kad būtų siekiama:

galimus sunkumus paversti galimybėmis, kad ES pramonė būtų konkurencinga pasaulio rinkoje, renkantis ekologiškus gamybos būdus, kurių pagrindas būtų lengvai vartotojams visoje Bendrijoje atpažįstami ekologiški produktai ir paslaugos;

sukurti ekologišką rinką, kad šios paslaugos ir produktai atitiktų tikslias bendras apibrėžtis ir juos būtų galima įsigyti visose valstybėse narėse;

didinti europiečių sąmoningumą, siekiant atsakingo ir ekologiniu požiūriu protingo vartojimo ir stengiantis, kad visuomenė suprastų, jog būtini labiau aplinką tausojančio elgesio modeliai. Tai galima pasiekti tvirtai įsipareigojant nuo pat pradinės mokyklos informuoti vartotojus, juos mokyti ir šviesti;

stengtis veikti strategiškai: daryti įtaką verslo, politikos, vartotojų ir plačiosios visuomenės sprendimams, užtikrinti organizuotą Bendrijos sistemą vengiant rinkos susiskaidymo dėl neteisinga kryptimi nukreipiančių ir klaidinančių patarimų ir reklamos apie produktų ir jų gamybos ir platinimo sistemų ekologiškumą;

užtikrinti, kad būtų ginama vartotojų teisė pasirinkti, o gamintojai ir platintojai būtų įpareigoti laikytis ekologinių normų ir užtikrinti, kad į rinką pateikiami produktai atitiktų ekologinio tvarumo reikalavimus;

užtikrinti, kad pareigas priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl tvaraus vartojimo politikos pasidalintų pilietinės visuomenės organizacijos ir visi suinteresuoti subjektai: gamintojai, platintojai, vartotojai, švietėjai, valstybės institucijos, aplinkosaugos ir vartotojų teisių organizacijos, socialiniai partneriai.

1.2

Komitetas rekomenduoja, remiantis aiškiais ekologiniais kriterijais, rodikliais ir normomis, paliekančiomis galimybių naujovėms ir tobulinimui, patvirtinti sąvokų „ekologiškas produktas ir paslauga“ ir „ekologiškas vartojimas“, atitinkančių tvaraus vystymosi ir tvaraus vartojimo principus, apibrėžtis, kurios būtų taikomos visoje ES ir pripažįstamos tarptautiniu mastu.

1.3

Komitetas ragina Europos pramonės, platinimo ir paslaugų sistemų atstovus aiškiai įsipareigoti vadovautis kompleksiškumo ir pritaikymo atskiriems sektoriams principais, taip pat pasitelkiant laipsnišką kontroliuojamų tikslų įgyvendinamą: laikantis šių principų taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tris svarbiausius tvarumo veiksnius – ekologinį, ekonominį ir socialinį. Ekologinių reikalavimų reikėtų laikytis nuo pat to momento, kai produktas tik kuriamas, numatant jų laikytis ir visą produkto naudojimo ar gyvavimo ciklą, nuolat keliant kokybės, naujovių ir vartotojų pasitenkinimo kartelę.

1.4

Komitetas rekomenduoja įmonėms, valstybinėms ir privačioms įstaigoms dažniau drauge naudotis turimomis Bendrijos ir valstybių narių priemonėmis, kad būtų atliekama kuo daugiau ekologiškų technologijų ir produktų mokslinių tyrimų.

1.5

Komitetas pabrėžia, kad reikia stiprinti ir spartinti techninį ekologiškų produktų ir gamybos procesų standartizavimą.

1.6

Komitetas ragina visoje vidaus rinkoje tiksliau apibrėžti ekologiškų produktų ženklinimo sistemų kriterijus ir dar labiau suvienodinti minimalius reikalavimus. Tuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai galėtų sąžiningomis sąlygomis priimti ekologiškus sprendimus, kad visoje ES būtų taikoma vienoda kontrolė ir kad būtų laikomasi laisvo tikrai ekologiškų produktų judėjimo principo. Reikėtų plačiau populiarinti Europos ekologinį ženklą („Gėlę“), kuris galėtų būti naudojamas drauge su nacionalinėmis ir atskirų sektorių ženklinimo sistemomis.

1.7

Komitetas mano, kad svarbu stiprinti aplinkos valdymo sistemų kaip produkto aspektą, kad jos būtų labiau populiarinamos tarp gamintojų ir platintojų ir geriau suderintos su vietos valdžios institucijų administravimo sistemomis, kad tos sistemos geriau sąveikautų su kitomis tvaraus vystymosi skatinimo priemonėmis.

1.8

Komiteto manymu, reikia remti EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) sklaidą. Tai galima pasiekti finansinėmis ir mokestinėmis priemonėmis, administraciniu racionalizavimu, reklamos ir rinkodaros iniciatyvomis, pripažįstant EMAS kokybės standartu, taip pat ir tarptautiniu mastu, ir patvirtinant priemones, kuriomis mažosioms įmonėms būtų padedama šią sistemą laipsniškai įdiegti.

1.9

Svarbiausia, kad produktas būtų vertinamas žvelgiant į visumą, t. y. remiamasi ne vien ekologiniais kriterijais, bet ir kitais svarbiais aspektais: finansine nauda vartotojams ir gamintojams, sauga, funkcionalumu ir saugumu sveikatai, racionaliu išteklių ir medžiagų naudojimu, logistika, novatoriškomis savybėmis, rinkodara, produkto galimybėmis išplėsti vartotojo pasirinkimo spektrą, produkto gyvavimo ciklu ir socialiniais aspektais.

1.10

EESRK rekomenduoja skatinti plėsti ekologiškus viešuosius pirkimus. Tai geriausia padaryti apibrėžiant technines ekologiškų produktų savybes pradedant nuo palankiausių aplinkai, produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo sąnaudas įtraukiant į jo specifikacijas, internete sukuriant specialią duomenų bazę, atnaujinant EB viešųjų pirkimų direktyvas į jas įtraukiant nuorodas apie standartus, aplinkos valdymo sistemas, ekologinius ženklus ir ekologinį projektavimą, galiausiai paskelbiant nacionalinius veiksmų planus ekologiškiems pirkimams skatinti.

1.11

Komitetas norėtų priminti, kaip svarbu EB sutarties 153 straipsnį naudoti kaip teisinį pagrindą, kadangi jis geriausiai tinka užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat vartotojų teisę laiku gauti išsamią, teisingą, tinkamą, visapusišką ir savalaikę informaciją.

1.12

Komitetas teigia, kad vienas galimų savireguliavimo būdų – sukurti elgesio kodeksą, kaip numatyta Direktyvoje 2005/29/EB, kad būtų išvengta netinkamo teiginių apie ekologiškumą naudojimo reklamoje ir kad visais atvejais būtų išvengta klaidinančios reklamos. Šį būdą reikėtų derinti su ekologiniais mokesčiais ir reguliavimu. EESRK rekomenduoja, kad apie ekologiškumą bylotų patikimas ir atpažįstamas ženklas.

1.13

Komitetas taip pat norėtų, kad kartu su visiems prieinamais teismo procesais būtų įvardytos ir neteisminės vartotojams skirtos kontrolės ir konfliktų sprendimo įstaigos, kurios būtų lanksčios, dirbtų veiksmingai, ekonomiškai ir patikimai, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi produktų ekologiškumo normų ir kad į rinką pateikiami produktai atitinka ekologinio tvarumo reikalavimus.

1.14

Žinodamas teisinius vartotojams pateiktinai informacijai taikomų reikalavimų ir tvariems produktams taikomų reikalavimų skirtumus, Komitetas teigia, kad skubiai reikia pradėti kurti vieną bendrą gerai apibrėžtą sistemą, kurią galėtų įkūnyti Europos chartija dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje.

2.   Dabartinė sistema ir perspektyvos

2.1

Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos tikslas (1) – skatinti tik nedidelį poveikį aplinkai darančius produktus ir teikti vartotojams tikslią ir moksliškai pagrįstą informaciją. Šis ženklas nesuteikiamas maistui ir gėrimams, farmaciniams produktams, medicinos prietaisams (2), pavojingiems arba toksiškiems produktams ar medžiagoms (3).

2.1.1

Ekologiškų produktų projektavimas, gamyba, platinimas ir vartojimas – sudėtinė Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje išdėstytų Bendrijos aplinkosaugos politikos tikslų ir prioritetų, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2010 m., dalis (4). Šioje programoje, apie kurią Komitetas jau keletą kartų pateikė savo nuomonę, išsamiai aprašyti priemonių planai, kuriais norima prisidėti prie tvaraus vystymosi strategijos kūrimo.

2.1.2

Iš svarbiausių Bendrijos iniciatyvų šioje srityje reikėtų išskirti integruotą produktų politiką (IPP) (5), apie kurią Komitetas jau paskelbė nuomonę (6); ši politika skirta visiems poveikį aplinkai turintiems produktams ir paslaugoms.

2.1.3

Kad integruota produktų politika būtų veiksminga, reikia skatinti gamintojus gaminti ekologiškesnius produktus, o vartotojus – juos pirkti. Šiam tikslui pasiekti galima panaudoti šias priemones:

raginti naudoti mokestines priemones ekologiškesniems produktams skatinti;

priimant sprendimus dėl valstybės sudaromų sutarčių atsižvelgti į aplinkosaugą (7);

skatinti taikyti gyvavimo ciklo principą;

integruoti ir skatinti taikyti savanoriškas priemones – ekologinį ženklą, EMAS, EPD (gaminių atitikties aplinkosaugos reikalavimams deklaracijas), ekologiškus viešuosius pirkimus ir kt.;

teikti vartotojams reikalingą informaciją, kad rinkdamiesi produktus, juos įsigydami, naudodami ir išmesdami jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2.1.4

Kitas žingsnis į priekį buvo padarytas energiją naudojantiems produktams pradėjus taikyti naują ekologinio projektavimo reikalavimų sistemą, reglamentuojamą 2005 m. pagrindų direktyva (8).

2.1.5

Kalbant apie įgyvendinimą, pagrindų direktyvoje numatyta, kad pirmosios taisyklės įsigalioja 2008 m. 20 produktų grupių (įskaitant apšvietimą, kompiuterių sistemas ir skalbimo mašinas) apimančios priemonės šiuo metu nagrinėjamos, o 14 iš jų (įskaitant susijusias su gatvių ir biurų apšvietimu) turėtų būti parengtos iki 2008 m. pabaigos. Kitas priemones, pavyzdžiui, susijusias su namų apšvietimo sistemomis, ketinama parengti 2009 m.

2.1.6

Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (9) išdėstytos penkios prioritetinės strateginių veiksmų sritys: geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus, vykdant kitų sričių politiką atsižvelgti į aplinkosaugą, veikti drauge su rinka, suteikti žmonėms galimybių padedant jiems keisti savo elgesį ir palankiai vertinant jų poreikius, atsižvelgti į aplinką priimant sprendimus dėl regioninio žemėnaudos planavimo ir valdymo.

2.1.7

Apskritai 2006 m. Europos Vadovų Tarybos pakeistoje Europos tvaraus vystymosi strategijoje tvari gamyba ir vystymasis apibrėžiami kaip vieni svarbiausių iššūkių, kuriuos reikia įveikti, ekonominį ir socialinį vystymąsi orientuojant taip, kad jis būtų suderinamas su ekosistema.. Strategijoje taip pat siūlomas naujas šios srities veiksmų planas.

2.1.8

2007 m. strategijos vykdymo ataskaitoje (10) matyti, kad tvarų vartojimą ir gamybą apskritai sunku patikimai įvertinti. Nors į rinką pateikiamų tvarių produktų ir paslaugų skaičius sparčiai auga, prognozuojama, kad išlaidos energijai per metus sumažės maždaug 60 mlrd. EUR, tačiau ekologiniu ženklu pažymėtų produktų dar gana mažai, mažai ir EMAS sistemoje užregistruotų įmonių. Tik 10 valstybių narių patvirtino nacionalinius ekologiškų viešųjų pirkimų planus ir tik 21 iš jų užbaigė aplinkosaugos technologijų veiksmų plano (ETVP) įgyvendinimo gaires (11).

2.2

Vis dėlto techninio standartizavimo srityje jau prieš kurį laiką rengiant techninius standartus pradėta atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, sukuriant Europos standartizacijos komiteto (CEN) aplinkosaugos sistemą, kuria šio komiteto techniniai organai remsis rengdami ekologines specifikacijas. Kai standartas nustatomas pagal naująjį principą, tai reiškia, kad reikalaujama ir atitikties svarbiausiems atitinkamų Europos direktyvų reikalavimams. Dar toliau šioje srityje pasistūmėta patvirtinus ISO 14001 ekologinio sertifikavimo sistemą.

2.3

2007 m. spalio 10 d. Europos aplinkos agentūra paskelbė ketvirtąją Europos aplinkos ataskaitą (12), kurioje visas skyrius skiriamas tvariam vartojimui ir gamybai.

2.4

Be to, Komisijos 2007 m. metinėje ataskaitoje dėl pažangos įgyvendinant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pabrėžiama klimato kaitos, ekologinių naujovių, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos rinkų svarba.

2.5

Galiausiai Briuselio Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. ypač daug dėmesio skyrė aplinkos ir klimato kaitos klausimams. 2007 m. vasario mėn. Aplinkos Ministrų Taryba pabrėžė, kad ES tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija viena kitą papildo ir kad Lisabonos strategija labai prisideda prie prioritetinio Tvaraus vystymosi strategijos tikslo įgyvendinimo, ir kartu priminė, kad visų sričių politikoje būtina atsižvelgti į aplinkosaugą. Šią bendrą kryptį tvirtai pabrėžė ir 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba (13).

2.6

Vienas iš svarbiausių Komisijos 2008 m. darbo programos (14) tikslų neabejotinai yra siekis, kad piliečiai taptų Europos projekto objektu, pirmiausia įvertinant padėtį visuomenėje ir kartu peržiūrint vidaus rinkos sistemą, nuolat prisimenant, kad Europos visuomenė turi gauti kuo daugiau naudos iš bendrosios rinkos.

2.7

Komitetas dažnai ragino teisiniu pagrindu (15) naudoti EB sutarties 153 straipsnį, kadangi juo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įtvirtinti jų teisę laiku gauti išsamią (16), teisingą, tinkamą, visapusišką ir savalaikę informaciją.

2.7.1

Antrinės teisės atveju vartotojų teisės gauti informaciją reglamentuojamos Direktyva 2005/29/EB (17) dėl nesąžiningos komercinės veiklos, galinčios pakenkti vartotojų ekonominiams interesams. Šios direktyvos priede išvardyta komercinė veikla, galinti būti laikoma nesąžininga nevertinant kiekvieno atskiro atvejo, pvz., „patikimumo ženklo, kokybės ženklo ar lygiaverčio ženklo nurodymas, negavus reikalingo leidimo“.

2.8

Vis dėlto Komitetas yra įsitikinęs, kad pagrindinius vartotojams pateiktinai informacijai ir tvariems produktams taikomus reikalavimus reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai gana nenuoseklūs, ir mano, kad svarbu parengti Europos chartiją dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje.

2.8.1

Jeigu šios chartijos įgyvendinimo rezultatai ir Direktyvoje 2005/29/EB numatyti savireguliavimo kodeksai pasirodytų esą nepakankami, Komitetas mano, kad reikėtų ištirti kitas galimybes, pvz., taikyti išsamesnį derinimą arba sukurti specialią veikiančią Bendrijos sistemą.

3.   Bendros pastabos

3.1

Komitetas teigia, kad iš pradžių būtina aiškiai ir tiksliai apibrėžti sąvokas „tvarus produktas“, „tvarus projektavimas, gamyba ir platinimas“ ir „tvarus vartojimas“, kad būtų galima stebėti, kaip visoje ES ir Europos ekonominėje erdvėje laikomasi Bendrijos teisinių, administracinių ar savanoriškų sistemų nuostatų, kuriose reglamentuojant įvairias nacionalinio ir regioninio lygmens sritis naudojamos šios apibrėžtys.

3.2

Šios visuotinai tarptautiniu lygmeniu priimtos apibrėžtys nėra nekintamos. Jos nuolat tobulinamos. Vis dėlto, Komiteto nuomone, jas reikia sukonkretinti panaudojant:

aplinkosaugos rodiklių paketą (18), kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant įvairių ribinių tikslų ir taip nustatyti gamybos sistemų, produktų, paslaugų ir platinimo sistemų tvarumo lygį;

Bendrijos technines ekologines normas (galbūt susietas su ISO standartais), visiškai įtraukiant aplinkosaugos aspektus į Europos standartizavimo procesą, kaip jau ne kartą pabrėžė Komitetas (19), kad remiantis atitinkamose Bendrijos direktyvose nustatytomis atitikties gairėmis jie taptų neatsiejama produktų, gamybos sistemų, platinimo sistemų ir paslaugų dalimi (20).

3.2.1

Komitetas teigia, kad pirmiau nurodytos siūlomos apibrėžtys, papildytos deramais rodikliais ir standartais, yra būtinos, norint užtikrinti veiksmingą Bendrijos politiką, kurią taikant informuotų vartotojų sprendimai ir elgesys pasižymėtų tvarumu, o gamybos procesų metu būtų rūpinamasi aplinka.

3.3

Kaip pabrėžė pati Komisija, „Europos pramonė jau turi galimybę pasinaudoti savo tvirta padėtimi aplinkos technologijomis grindžiamų naujų produktų, paslaugų ir procesų rinkose. Be to, Europos bendrovėms vis svarbesnis tampa aplinkosaugos veiksmingumas, kurį jos įtraukia į savo įmonių socialinės atsakomybės modelius“ (21).

3.3.1

Komitetas pritaria trims šios politikos vystymo sritims: anglies dvideginio kiekį mažinančių ir energijos vartojimo požiūriu efektyvių technologijų, produktų ir paslaugų kūrimo ir komercializavimo skatinimui; dinamiškos vidaus rinkos sukūrimui; pasaulinių anglies dvideginio kiekį mažinančių ir energijos vartojimo požiūriu efektyvių technologijų, produktų ir paslaugų rinkų kūrimui.

3.3.2

Komitetas primena neseniai paskelbtoje nuomonėje išdėstytą savo poziciją, jog „aukščiausi mokslo ir technikos laimėjimai ir jų pavertimas įmonėse konkurencinga ekonomikos jėga yra lemiamos sąlygos, galinčios užtikrinti mūsų ateitį, ypač susijusią su energetika ir klimato problemomis, išlaikyti ir gerinti dabartinę mūsų padėtį pasaulyje, kad plėtotume Europos socialinį modelį, o nepažeistume jo“ (22).

3.3.3

Komiteto nuomone, reikia vadovautis didesnio kompleksiškumo principu, kad būtų galima įveikti sunkumus ir kliūtis bendram ir koordinuotam visų galimų finansinių priemonių (23) panaudojimui Europos, valstybių narių, regioninio, vietos lygmeniu ir atskirų subjektų lygiu, siekiant kurti švarias ir ekonomiškas technologijas novatoriškus taikymo būdus ir taip vystyti dideliu tvarumu pasižyminčius procesus, produktus ir paslaugas.

3.3.4

Komitetas mano, kad reikalinga koordinavimo ir techninės pagalbos Bendrijos iniciatyva, kurią vykdytų keletas generalinių direktoratų. Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų stengiamasi gerinti bendrą turimų Bendrijos, Europos ir valstybių narių priemonių naudojimą, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės srityje tiek įmonės, tiek valstybinės ir privačios įstaigos aktyviau vykdytų aplinkosaugai skirtus mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą.

3.3.5

Kaip jau ne kartą teigė Komitetas (24), Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas, būtina sumažinti įmonių (ypač MVĮ) veiklą stabdantį biurokratizmą ir taip atskleisti ekonomines ir socialines jų galimybes, kad šiomis galimybėmis pasinaudojant būtų tvariai modernizuojamos gamybos ir organizacinės sistemos bei struktūros.

3.4

Siekdama išplėsti ekologišką gamybą 1997 m. ES pradėjo taikyti ekologinio produktų ženklinimo sistemą. Ją imta taikyti ir paslaugoms. Ji taip pat apima produktų ir paslaugų grupių ženklinimą pagal daugelį kriterijų sudarytais valstybiniais ženklais (25).

3.4.1

Komitetas teigia, kad dėl šios padėties gamintojams, o dar labiau Europos vartotojams, gali kilti painiava. Atsakas į tai – racionalizuota minimalių bendrų Europos lygmeniu nustatytų kriterijų sistema, kurioje būtų reikalaujama, kad nepriklausoma sertifikavimo įstaiga registruotų ir tikrintų ženklus.

3.4.2

Ženklinimas Europos lygmeniu neturėtų konkuruoti su dažnai vartotojui geriau už europinius pažįstamais nacionaliniais ir sektorių ženklais, tačiau turėtų juos papildyti. Be to, tarptautiniu lygiu turėtų būti koordinuojami sėkmingai naudojami ženklai, pvz., „Energy Star“.

3.4.3

Būtina, kad ženklais būtų pasitikima, kad jie įkvėptų pasitikėjimą vartotojui. Dėl šios priežasties, tokių ženklų nustatymo standartai ir rinkos stebėsena turėtų būti patikėti visiems suinteresuotiems subjektams, kad taip tie ženklai įgytų daugiau patikimumo.

3.4.4

Galbūt reikėtų apsvarstyti galimybę ženklinti produktus ar paslaugas taip, kad būtų matyti jų paliekamas anglies pėdsakas.

3.5

Savanoriškoje EMAS sistemoje norintys pademonstruoti savo pasiryžimą padidinti savo veiklos ekologiškumą gali rinktis Bendrijos ekologinio valdymo ir ekologinio audito sistemą, tuo parodydami norą laikytis ekologinių standartų ir pasiryžimą įdiegti ekologinio valdymo sistemą. Komiteto nuomone, patvirtinus ISO standartą 14001 bus galima sustiprinti ekologinio valdymo schemų kaip produktų aspektą, kad jos taptų populiaresnės tarp gamintojų ir platintojų, būtų pritaikytos vietos valdžios institucijose administruojamiems procesams ir taptų atviresnės sąveikai su tvaraus vystymosi skatinimo priemonėmis.

3.5.1

Anot Komiteto, verta remti EMAS sklaidą finansinėmis, mokestinėmis, racionalizavimo ir administravimo priemonėmis, reklamos ir rinkodaros iniciatyvomis ir pripažįstant EMAS kokybės standartu, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, pasiūlant MVĮ galimybę laipsniškai jį įdiegti, taip pat ir įvairių pramonės sektorių branduolių lygmenyje.

3.6

Komitetas mano, kad gyvybiškai būtina sukurti ekologišką rinką produktams ir paslaugoms, panaudojant įvairias pasiūlai skirtas paskatas ir priemones, kuriomis būtų skatinamos inovacijos, o paklausos atžvilgiu teikiant vartotojams reikiamą informaciją arba skatinant juos pirkti ekologiškesnius produktus.

3.6.1

Siekiant, kad vidaus rinka taptų konkurencinga, produktai turėtų būti vertinami ne vien pagal ekologinius kriterijus, bet ir remiantis kitais svarbiais aspektais: ekonomine nauda vartotojams ir gamintojams, sauga, funkcionalumu, išteklių panaudojimu, logistika, rinkodara, produkto savybėmis sveikatos ir inovacijų požiūriu, produkto galimybėmis išplėsti vartotojų pasirinkimo spektrą, produkto gyvavimo ciklu ir jo šalinimu ir galiausiai socialiniais aspektais.

3.6.2

Tiesiog būtina iš tikrųjų pasiryžti remti mokslinius tyrimus ir vystymąsi bei inovacijas ekologiškos gamybos ir ekologiškų paslaugų sektoriuje.

3.7

Komiteto nuomone, Europos standartizacijos komitetas (CEN), Elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį produktų ekologinio tvarumo linkme plėtojant techninio standartizavimo procesą (26).

3.7.1

Komitetas jau yra pabrėžęs, kad „techninių aplinkosauginių standartų naudojimą reikia skatinti ne sprendimais iš viršaus žemyn, bet verčiau priimant daugiau ekologiškų gaminių, orientuojant kaip galima geriau piliečių ir vartotojų poreikius“ (27).

3.8

Valstybės sudaromų sutarčių srityje svarbu išskirti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (28) ir Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl viešiesiems pirkimams taikomų Bendrijos teisės aktų ir galimybių integruoti aplinkos apsaugos aspektus į viešuosius pirkimus (29).

3.8.1

Komitetas teigia, kad viešųjų pirkimų sektorius, kuriam tenka maždaug 16 proc. Bendrijos BVP, yra labai svarbus skatinant ekologiškesnių produktų platinimą. Komitetas taip pat ragina imtis priemonių skatinti perkančiąsias institucijas pasinaudoti ekologiškų viešųjų pirkimų srityje turimomis galimybėmis.

3.8.2

2006 m. galutinėje ataskaitoje dėl ekologiškų viešųjų pirkimų Europoje (30) išvardijamos pagrindinės kliūtys šiems pirkimams paplisti: didelė ekologiškų produktų kaina, ypač nesant rodiklių apie gyvavimo ciklo sąnaudas, ekologinių žinių trūkumas, pakankamos ir lengvai prieinamos elektroninės duomenų bazės nebuvimas, nepakankamai aiškūs pirkimų kriterijai ir specifikacijos, neaiški ekologiško produkto apibrėžtis ir tokiems produktams taikytini standartai, nepakankama valdymo ir politinio lygmens parama, informavimo ir mokymo priemonių trūkumas.

3.8.3

Todėl Komitetas rekomenduoja apibrėžti tvirtus ekologiškų produktų kriterijus, patikslinant visas reikiamas ekologines specifikacijas, įtraukti į specifikacijas produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo išlaidas, sukurti „Europos ekologiškų viešųjų pirkimų duomenų bazę“ (31), į EB direktyvas dėl viešųjų pirkimų įtraukti ISO standarto 14004 reikalavimus, aplinkos valdymo sistemas — EMS, nuorodas į ekologinį ženklą ir ekologinį projektavimą, visuomenę informuoti apie nacionalinius ekologiškų viešųjų pirkimų veiksmų planus, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį aplinkai turintiems produktams.

3.9

Visoje Europoje populiari ir „sąžiningos prekybos“ sąvoka. EESRK jau kurį laiką labai domisi sąžininga prekyba ir etiška prekyba. Apie tai išsamiai kalbėta nuomonėje REX/196 (32). Komiteto nuomone, ši prekyba — būtina tvaraus vartojimo sąlyga.

3.10

Svarbiausias tvaraus vartojimo aspektasšvietimas ir EESRK primygtinai reikalauja, kad jis būtų pradėtas dar mokykloje. Vartotojams turi būti sudaryta galimybė nedelsiant gauti informaciją apie pasirinktus produktus, paslaugas ir galimą jų poveikį aplinkai. Taip pat svarbu, kad ši informacija būtų teikiama taip, kad vartotojams ji būtų įdomi ir todėl lengvai įsimenama ir suvokiama.

3.11

EESRK mano, kad tvarią gamybą ir vartojimą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai turėtų būti suderinti ir supaprastinti, kad ir vartotojams, ir gamintojams jie būtų lengviau suvokiami ir prieinami. „Principas“ mažiau, bet geresnių teisės aktų „kartu mažinant teisės aktų skaičių turi būti įgyvendintas priimant bendrus suderintus aplinkos apsaugos teisės aktus, kurie užtikrintų teisinį tikrumą ir skaidrumą prisitaikant prie pramonės permainų ir kuriuose dėmesys būtų sutelktas į geresnę išteklių bei aplinkos apsaugą ir aplinką tausojančių, konkurencingų technologinių naujovių taikymą pasaulio rinkose.“ (33).

3.12

Ekologiškų produktų srityje verta aktyviau taikyti Bendrijos priemones, kuriomis siekiama uždrausti klaidinančią reklamą ir nesąžiningą komercinę veiklą  (34): sąvokos „eko“ ir „bio“ dažnai paprasčiausiai naudojamos kaip rinkodaros priemonės, siekiant parduoti daugiau produktų ir paslaugų, kurios iš tiesų nesiskiria nuo kitų ir neturi jokios papildomos vertės.

3.12.1

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad savireguliavimui būtų naudinga parengti Direktyvoje 2005/29/EB nurodytus elgesio kodeksus, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam ekologiškumo sąvokos naudojimui reklamoje. Šiuo atveju būtų galima taikyti tokius kriterijus:

reklamuojant ekologiškumą negalima nepagrįstai kelti visuomenėje nerimo dėl ekologinių problemų ir naudotis nepakankamomis žiniomis apie šią problemą;

reklama neturi skatinti elgesio, kuris pakenktų aplinkosaugai, arba vaizduoti tokį elgesį nekritiškai;

reklama neturi klaidinti visuomenės dėl reklamuojamo produkto poveikio aplinkai šį poveikį klaidingai vaizduojant arba nuslepiant;

produkto arba paslaugos ekologinės savybės neturi būti nepagrįstai perkeliamos ir kitiems tos įmonės produktams ar paslaugoms;

kai produkto ar paslaugos ekologinės savybės priklauso nuo tam tikrų naudojimo ar vartojimo sąlygų ar būdų arba nuo tam tikrų jų gyvavimo ciklo momentų, reklamoje tai turi būti nurodyta konkrečiai arba vartotojai aiškiai raginami pasidomėti šia informacija;

reklamoje naudojami teiginiai ar šūkiai apie ekologiškumą turi būti grindžiami patikrinamais techniniais ir moksliniais kriterijais; jeigu reklama bus suabejota, reklamos užsakovas turi pateikti reikiamus nepriklausomos įstaigos ar eksperto nustatytus duomenis reklamos tikslumui įrodyti;

nuorodos į sudedamąsias dalis, įtrauktas į produktus arba iš jų pašalintas siekiant pakeisti produktų poveikį aplinkai, turi būti aiškios ir jose turi būti konkrečiai nurodytas šio poveikio pobūdis ir intensyvumas;

naudojami su poveikiu aplinkai susiję ženklai arba simboliai negali būti klaidinantys arba neaiškios reikšmės. Jie taip pat negali klaidingai priminti konkrečiose šalyse, geografiniuose regionuose ar ūkio sektoriuose oficialiai naudojamų ekologinių ženklų. Liudijimai ir liudytojai ekologinėms reklamuojamo produkto savybėms propaguoti gali būti naudojami tik tada, kai pateikiami konkretūs ir patikrinami teiginiai, laikantis paskutinės įtraukos ketvirtosios dalies.

3.12.2

Komiteto nuomone, turėtų būti skatinamos lanksčiai, veiksmingai ir ekonomiškai veikiančios neteisminės vartotojų reikalų priežiūros ir arbitražo įstaigos, galinčios patikimai užtikrinti, kad produktai atitinka ekologines normas ir kad rinkoje esantys tvarūs produktai atitinka vartotojų pasirinkimą lemiančius ekologinio tvarumo reikalavimus. Tai neturėtų pakeisti visiems prieinamų teisminių procedūrų.

3.13

Komitetas mano, kad ypač svarbu, jog Europos chartijoje dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje būtų ginamos vartotojų teisės vartoti ekologiškus produktus. Tokioje chartijoje reikėtų nurodyti, kad:

visi suinteresuoti subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos – gamintojai, platintojai, vartotojai, švietėjai, valstybės institucijos, vartotojų ir aplinkosaugos organizacijos, socialiniai partneriai – drauge atsakingi už tvarų vartojimą;

tvarios gamybos ir vartojimo politiką reikia derinti su kitomis reikiamomis Bendrijos politikos sritimis, konsultuojantis su vartotojų, aplinkosaugos, gamybos, prekybos ir platinimo organizacijomis ir kitais suinteresuotais subjektais;

svarbiausia Europos pramonės ir gamintojų pareiga yra užtikrinti, kad viso produkto gyvavimo ciklo – nuo jo projektavimo iki jo šalinimo – metu, o taip pat platinimo ir paslaugų sektoriuose, būtų galimas tvarus vartojimas;

ES turi pasirūpinti bendra, aiškia, nuoseklia ir suprantama visų šios srities Bendrijos teisės aktų sistema, kurioje būtų pabrėžiamos vartotojų teisės ir vartotojams palankios, nemokamos priemonės šioms teisėms praktiškai įgyvendinti;

reikalingos galimos dabartinės teisės sukonkretinimo priemonės, kurios priklausytų valstybių narių kompetencijai;

reikalingos galimos dabartinių teisių sukonkretinimo priemonės, kurias savireguliavimo pagalba (35) įgyvendintų privatūs suinteresuoti subjektai, vartotojų atstovai (36), aplinkosaugos organizacijos (37) ir verslo atstovai;

ES ir valstybių narių pareiga yra skatinti dinamiškas, patikrinamas ir vienodai taikomas priemones, skirtas ekologiniam projektavimui visų produktų sektoriuose, patikimus visoje ES taikomus ekologinius ženklus, plačiai paplitusias ekologinio valdymo sistemas; taip pat skatinti rengti ir įtvirtinti tarptautiniu lygmeniu pripažįstamus, pažangius techninius aplinkosaugos standartus, konkrečius ir privalomus techninius ekologinius reikalavimus viešųjų pirkimų procedūrų, klaidinančios „ekologinės“ reklamos, sąžiningos prekybos ir tarptautinio bendradarbiavimo tvariam vartojimui pasiekti srityse;

reikalingi aktyvesni moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir novatoriškų priemonių pritaikymas tvarios gamybos ir vartojimo srityse – šiems uždaviniams lėšų turi skirti ir Bendrija, ir valstybės narės, ir privatūs subjektai, nepamirštant siekio 3 proc. BVP, kaip numatyta, išleisti Europos mokslinių tyrimų erdvei finansuoti (38);

būtina informuoti, šviest ir mokyti visus tvariu vartojimu suinteresuotus subjektus, kurti atitinkamus administravimo institucijų ir organizacijų pajėgumus;

reikia kurti viešai skelbiamų rodiklių, metodikų ir duomenų bazes, kad būtų galima nustatyti pažangą siekiant tvaraus vartojimo visais lygmenimis;

reikia skatinti tirti aplinkai žalingo vartotojų elgesį, siekiant rasti būdų užtikrinti didesnį vartojimo modelių tvarumą.

3.13.1

Turint omenyje šio klausimo svarbą, EESRK siūlo organizuoti konferenciją, skirtą Europos chartija dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje, dalyvaujant Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos.

(2)  Direktyva 93/42/EEB.

(3)  Direktyva 67/548/EEB.

(4)  COM(2001) 31 galutinis.

(5)  COM(2003) 302 galutinis ir Žalioji knyga COM(2001) 68 galutinis.

(6)  OL C 80, 2004 3 30.

(7)  2002 7 17 COM(2002) 412 galutinis ir 2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/18/EB.

(8)  Direktyva 2005/32/EEB (OL L 191, 2005 7 22); Sprendimas 2000/729/EEB, Sprendimas 2000/730/EB ir Sprendimas 2000/731/EB (OL L 293, 2000 11 22).

(9)  OL L 242, 2002 9 10.

(10)  2007 m. tvaraus vystymosi strategijos vykdymo pažangos ataskaita.

(11)  Plg. 18 išnašą. Ypač:

(12)  ISBN 978-92-9167-932-4- EEA, Kopenhaga, 2007 m.

(13)  Briuselio Europos Vadovų Taryba, 2007 m. gruodžio 14 d.

(14)  COM(2007) 640 galutinis.

(15)  OL C 108, 2004 4 30.

(16)  OL C 175, 2007 7 27, OL C 44, 2008 2 16.

(17)  Direktyva 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11)

(18)  Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi rodikliai: sistema ir metodika (1996).

(19)  OL C 48, 2002 2 21, p. 112, OL C 117, 2004 4 30, OL C 74, 2005 3 23.

(20)  Nuo 2006 m. elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) kuria internetinę į CENELEC standartų, papildytų aplinkosaugos aspektais, duomenų bazę.

Nuo 2007 m. pradžios Europos standartizacijos komitetas (CEN) rengia mokymo programą apie aplinkosaugos standartų įtraukimą į CEN standartus.

(21)  2007 7 4, COM(2007) 374 galutinis.

(22)  OL C 325, 2006 12 30.

(23)  Yra daug tinkamų Europos ir tarptautinių priemonių (FP7, CIP, LIFE, struktūriniai fondai, EIB, i2i, EUREKA, LEED-EBPO, CEB-Europos Taryba ir pan.), tačiau jas naudoti drauge būtų sudėtinga dėl skirtingų metodikų ir procedūrų, įvairiausių susikertančių grafikų ir nemažų sunkumų, susijusių su įvairių rūšių priemonių rengimu vienu metu.

(24)  Žr. 2007 12 19 nuomonę OL C 120, 2008 5 16, p. 66; pranešėjas A. Pezzini.

(25)  Pavyzdžiai: „Gėlė“ (europietiškas gėlės logpitpas, kuris naudojamas visoje Europoje, http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/index_en.htm); „Nordic Swan“ (daugiausiai naudojamas Skandinavijos šalyse, http://www.svanen.nu/Eng/default.asp); „Blue Angel“ (naudojamas Vokietijoje, http://blauer-engel.de/englisch/navigation/body_blauer_engel.htm ); ir „Fair Flower“ (sukurtas Nyderlanduose, http://www.flowercampaign.org ). Taip pat yra valstybių ženklai, skirti konkrečioms sritims, pavyzdžiui, „Energy Star“, ir privatūs ženklai, tarp jų paminėtinas IFOAM bioproduktų ženklinimo sistema (http://ec.europa.eu/environment/emas/index_en.htm).

(26)  OL C 74, 2005 3 23.

(27)  Ten pat.

(28)  OL L 134, 2004 4 30.

(29)  COM(2001) 274 galutinis; OL C 333, 2001 11 28.

(30)  2006 m. ekologiški viešieji pirkimai Europoje: išvados ir rekomendacijos. Virage Milieu & Management bv, Korte Spaarne 31, 2011 AJ Haarlem, Nyderlandai, http://europa.eu.int/comm/environment/gpp.

(31)  Taip pat nurodoma Europos ekologinio produktų, technologijų ir paslaugų rezultatyvumo nustatymo gyvavimo ciklo platforma.

(32)  Etiška prekyba ir vartotojų apsaugos programos, pranešėjas R. Adams, OL C 28, 2006 2 3.

(33)  Žr. OL C 120, 2008 5 16, p. 66; pranešėjas A. Pezzini.

(34)  Direktyva 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11).

(35)  Žr. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, OL C 321, 2003 12 31, 22 ir 23 punktus.

(36)  Nuomonės 3.5 punkte EESRK aptaria, kas galėtų būti būdinga visuotinei vartotojams atstovaujančių asociacijų sąvokos apibrėžčiai (OL C 185, 2006 8 8).

(37)  EESRK remia idėją skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendžiant tvaraus vystymosi klausimus (nuomonės 4.2.6 punktas, OL C 120, 2008 5 16, p. 33.

(38)  ERA: Europos mokslinių tyrimų erdvė.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/8


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas (IRT)

COM(2007) 329 galutinis — 2007/0116 (COD)

(2008/C 224/02)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 169 ir 172 straipsniais, 2007 m. liepos 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas (IRT)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja A. M. Darmanin.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą taikyti naujas informacines ir ryšių technologijas siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programa (toliau – KGPA programa) gali būti viena iš priemonių, kurią taikant būtų galima veiksmingai ir pirmiausia užtikrinti ne tik vyresnio amžiaus, bet ir kitų šiuo metu dėl sveikatos priežasčių savo namuose gyventi negalinčių žmonių gyvenimo kokybę.

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad moksliškai tiriant ir plėtojant informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) pirmiausia būtinai reikėtų labai gerai suprasti, išnagrinėti ir tenkinti naudotojų poreikius. Todėl reikėtų laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“ ir pirmiausia išsiaiškinti naudotojų poreikius, paskui atlikti jais pagrįstus atitinkamus mokslinius tyrimus ir plėtoti technologijas.

1.3

EESRK mano, kad vieni svarbiausių KGPA programos suinteresuotų subjektų bus galutiniai šių technologijų naudotojai. Todėl svarbu suvokti ne tik šių žmonių poreikius, bet ir juos paruošti naudotis šiomis technologijomis bei įtraukti juos į tokių technologijų kūrimo ir bandymo procesą.

1.3.1

Komiteto nuomone, dar ir dėl šios priežasties Europos Sąjungos mokymosi visą gyvenimą ir integracijos politika yra tokia svarbi. Todėl Komitetas mano, kad Komisija šiai politikai ir KGPA programai turėtų taikyti integruotą požiūrį.

1.4

EESRK mano, kad akivaizdu, jog šioje programoje labiau nei kitose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose pirmiausia dėmesys kreipiamas į žmones. Tai, be abejo, mokslinių tyrimų programa, bet joje nagrinėjamos socialinės aplinkybės, kurios labai dažnai atsiranda sudėtingu gyvenimo laikotarpiu.

1.5

Kaip jau minėta ir aprašoma toliau, EESRK mano, kad šiuo metu įgyvendinant KGPA programą daugiausia dėmesio reikėtų skirti keturiomis sritims: naudotojų poreikiams, naudotojų saugai, sveikatos ir socialinėms organizacijoms (įskaitant asociacijas, kurios atstovauja kvalifikuotiems šių sektorių darbuotojams) ir naudotinoms technologijoms.

1.6

EESRK pabrėžia, kad laikantis tarptautinių gairių būtų deramai atsižvelgiama į etikos ir privatumo klausimus. Todėl siūlo tokius klausimus nagrinėti Komisijos komunikate.

2.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

2.1

Komisijos pasiūlymu siekiama konkrečių tikslų:

skatinti kurti naujoviškus IR technologijomis pagrįstus oriai senti padedančius produktus ir paslaugas, taip gerinant vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir mažinant sveikatos bei socialinės globos išlaidas,

gerinti pramoninio naudojimo sąlygas sukuriant darnią Europos sistemą siekiant plėtoti bendrą požiūrį, palengvinti lokalizaciją ir mažinti paslaugų išlaidas,

kurti ir didinti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių kritinę masę Europos Sąjungos lygmeniu su senėjimu susijusių technologijų ir paslaugų srityje.

2.2

Šis pasiūlymas papildo Komisijos vykdomą oraus senėjimo informacinėje visuomenėje veiksmų planą. Šis veiksmų planas labai reikšmingas nagrinėjant socialinius ir ekonominius klausimus, su kuriais Europa susiduria vykstant demografiniams pokyčiams. Manoma, kad 65–80 metų amžiaus gyventojų skaičius 2010–2030 m. (1) Europoje padidės beveik 40 proc. IRT laikomos priemonėmis, kurias taikant galima gerinti gyvenimo kokybę šiuo gyvenimo laikotarpiu, didinti nepriklausomumą ir išsaugoti geresnę sveikatą.

2.3

Komisija ketina pradėti šešerių metų Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programą, papildančią pagal 7-ąją bendrąją programą plėtojamas senėjimui palengvinti skirtas IRT bei Konkurencingumo ir inovacijų programą. 2008–2013 m. KGPA programai lygiomis dalimis iš Bendrijos ir valstybių narių fondų bus skirta apie 300 mln. eurų.

2.4

KGPA programos teisinį pagrindą sudaro Sutarties 169 straipsnis. Pagal 169 straipsnį Europos Bendrija turi teisę dalyvauti keleto valstybių narių bendrai vykdomose mokslinių tyrimų programose ir nacionalinių programų įgyvendinimo struktūrose. KGPA programai parinktas būtent šis teisinis pagrindas siekiant, kad sutelkus tarpvalstybinę patirtį šios srities moksliniai tyrimai taptų veiksmingesni, kad valstybės narės prisidėtų iš dalies finansuodamos šiuos tyrimus, siekiant užtikrinti darnų požiūrį šiuo klausimu Europos lygmeniu ir tinkamą senėjimui palengvinti skirtų tarpusavyje susijusių IRT plėtrą vidaus rinkoje.

3.   Komisijos pasiūlymo aplinkybės

3.1

Komisija pasiūlyme nurodo ankstesnę iniciatyvą pagal 169 straipsnį – Europos ir besivystančiųjų šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje iniciatyvą dėl klinikinių tyrimų Afrikoje, kurioje pabrėžiama aiškių dalyvaujančių valstybių narių įsipareigojimų finansuoti šį keletą metų truksiantį projektą svarba. Iš tiesų KGPA programą numatoma finansuoti vienodomis dalimis Europos Sąjungos ir valstybių narių lėšomis.

3.2

Paruošiamieji šios programos darbai atlikti vykdant konkrečios paramos veiksmų projektą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“, kurioje pirmenybė teikta 2004 m. rugsėjo 31 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. įgyvendintoje 6-ojoje bendrojoje programoje numatytoms informacinės visuomenės technologijoms (IVT). Konsorciumą sudarė Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Italijos, Belgijos ir Šveicarijos partneriai, atstovaujantys privačiajam ir viešajam sektoriui bei universitetui.

3.3

Bendros Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programos teisinė institucija yra Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos asociacija, kurią pastaruoju metu sudaro 21 valstybės narės atstovai. Ši programa pagrįsta principu „iš apačios į viršų“, todėl valstybėse narėse jau įsteigta nemažai šios asociacijos centrų.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

EESRK pritaria šiai KGPA iniciatyvai pagal 169 straipsnį. EESRK ypač džiaugiasi, kad šioje iniciatyvoje labai daug dėmesio skiriama Europos gyventojų demografinėms tendencijoms.

4.1.1

EESRK mano, kad siekiant pagerinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse, kuriose nėra tinkamos infrastruktūros esamam pasiūlymui įgyvendinti, reikėtų priimti konkrečių priemonių, kaip nurodyta ES sutarties 159 straipsnyje, kad būtų pašalintas pagrindinis Europos Sąjungos regionų disbalansas.

4.2

EESRK mano, kad iniciatyvą reikėtų suprasti plačiau nei vien tik kaip galimybę kurti pavyzdines bandomąsias programas, kurių tikslas yra pagrįsti koncepciją. Svarbu naudotis galimybe suburti įvairius suinteresuotus subjektus, kurių dalyvavimas yra būtinas, kad iniciatyva būtų ilgalaikė.

4.2.1

Pagrindiniai suinteresuoti subjektai yra galutiniai KGPA programos naudotojai. KGPA programa pirmiausia siekiama sudaryti galimybes vyresniojo amžiaus žmonėms ilgiau išlikti nepriklausomiems ir užtikrinti, kad ši gyventojų grupė galėtų kiek galima ilgiau gyventi savo namuose. Nereikėtų pamiršti, kad tikslas taikomas ne tik vyresniojo amžiaus žmonėms, bet ir visiems kitiems asmenims, kurie pastaruoju metu negali gyventi savo namuose dėl sveikatos priežasčių. Ši iniciatyva turėtų užtikrinti, kad atliekant mokslinius tyrimus pirmiausia būtų atsižvelgiama į šių suinteresuotų subjektų poreikius.

4.3

Kitas svarbus suinteresuotas subjektas – sveikatos ir gerovės organizacijos. Šioje iniciatyvoje reikėtų atsižvelgti į jų organizacinius poreikius. EESRK rekomenduoja suteikti šioms organizacijoms galimybę atkreipti kitų projekte dalyvaujančių suinteresuotų subjektų dėmesį į tokius klausimus, kaip sistemų integracija ir sąveika, kad būtų galima pasiekti gerų rezultatų.

4.4

Labai svarbu sistemų, kurios bus kuriamos pagal šią iniciatyvą, naudotojus kaip svarbius suinteresuotus subjektus įtraukti į darbą nuo pat pradinių etapų. EESRK ragina konsorciumus pagal galimybes taikyti į naudotojus nukreiptus metodus, pavyzdžiui, kad naudotojai galėtų dalyvauti projektuojant plėtros metodologiją, ypač siekiant gerinti prietaisų ir vartotojų sąsajų patogumą vartotojui. Komitetas taip pat siūlo užtikrinti, kad laikantis tarptautinių gairių būtų deramai atsižvelgiama į etikos ir privatumo klausimus.

4.5

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymo projekte numatyta teikti paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir kad pramonės organizacijos laikomos svarbiais suinteresuotais subjektais, galinčiais remti naujoviškus verslo modelius, pasižyminčius integruotais ir aiškiais eksploatavimo būdais. Ypač džiugu, kad pripažįstama, jog MVĮ gali labai padėti mokslinių tyrimų rezultatus greičiau taikyti rinkoje (per dvejus ar daugiau metų).

4.5.1

Raginame pripažinti, kad MVĮ kartais yra lanksčios technologijų atžvilgiu ir gali padėti naujas technologijas ir verslo modelius rinkoje taikyti greičiau nei didelės įmonės ar sveikatos ir gerovės organizacijos. Šis mažų ir vidutinių įmonių bruožas ypač gerai atsispindi šioje iniciatyvoje. Galiausiai suderinta MVĮ ir didelių organizacijų partnerystė yra abipusiškai naudinga.

4.6

KGPA programa yra pagrįsta siekiu sudaryti sąlygas žmonėms kiek galima ilgiau gyventi savo namuose. Siekiant šio tikslo, reikia įvairių jutiklių, paleidiklių, vartotojų sąsajų, procesorių ir ryšio įrangos, kurią dažnai gali tiekti tik įvairios Europos MVĮ.

4.7

Pritaria šios visus suinteresuotus subjektus apimančios iniciatyvos priemonėms, kurios skatina bendradarbiavimą su įvairių sričių technologijos specialistais, gydytojais ir kitais sveikatos ir gerovės organizacijų darbuotojais ir ypač su asmenimis, kurie negali išeiti iš namų, jų slaugytojais bei artimaisiais.

4.8

Pagal Europos inovacijų sistemą taikant šią iniciatyvą būtų galima priimti inovacijų modelius, atspindinčius naudotojams atvirų naujovių pažangą ir skatinančius geriau susieti Lisabonos strategiją su nauja labiau į naudotojus nukreipta Europos naujovių sistema.

4.9

EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog visų valstybių narių visų tipų organizacijos turėtų vienodas galimybes dalyvauti šioje iniciatyvoje.

4.10

Taip pat reikėtų skatinti joje dalyvauti visų valstybių vyriausybes. Iki šiol bendrų veiksmų įgyvendinant KGPA programą sutiko imtis Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.

4.11

EESRK apgailestauja, kad kai kurios šalys nedalyvauja todėl, kad mokslinius tyrimus reikia bendrai finansuoti. Tokioms šalims reikėtų suteikti galimybę dalyvauti bet kuriame programos etape, kai jos atitiks programos reikalavimus (visų pirma bendro finansavimo).

4.12

EESRK pripažįsta, kad KGPA programa gali padėti sumažinti socialinės globos sistemos išlaidas. Tačiau jis dar kartą primena, kad KGPA programos tikslas – ne sumažinti išlaidas, o veiksmingiau užtikrinti konkrečios piliečių grupės gyvenimo kokybę. Tuo geriau, jei dėl to mažėtų ir išlaidos.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

EESRK yra įsitikinęs, kad KGPA programoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti šioms trims sritims ir jų ypatumams: naudotojams, sveikatos organizacijoms ir naudotinai technologijai.

5.2

Gavėjai ir svarbiausi suinteresuoti subjektai kartais bus vyresniojo amžiaus žmonės. Todėl svarbiausia, kad šioje programoje daug dėmesio būtų skiriama galutiniams naudotojams. Jei siekiant išbandyti mokslinių tyrimų rezultatus naudotojai būtų apgyvendinami moksliniams tyrimams pritaikytoje aplinkoje, deja, pavyktų sukurti tik tokias naujoves, kurios neatitiktų svarbiausių naudotojų poreikių. Todėl reikėtų atsižvelgti į naudotojų poreikius, pavyzdžiui, kuo mažesnius elgesio pokyčius, judumą, pasirinkimą, geresnę gyvenimo kokybę ir pagarbą asmens privatumui.

5.3

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad vyresniojo amžiaus žmonės dažniau kenčia dėl e. atskirties, todėl reikėtų įveikti technologines kliūtis. Be to, labai svarbu turėti galimybę naudotis internetu, todėl reikėtų dėti pastangas, kad visuose regionuose, ypač kaimo vietovėse, juo būtų galima naudotis (fizine ir finansine prasme).

5.3.1

Trumpai tariant, svarbiausia, kad:

technologija nepakeistų tiesioginio bendravimo su slaugytojais ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais,

daug dėmesio būtų skiriama prevencijai ir asmeninei sveikatos priežiūrai,

socialinė integracija būtų vienas iš svarbiausių tikslų,

KGPA kartu su kitomis paslaugomis taptų žmonių gyvenimo būdo dalimi,

atsižvelgiant į konkrečias naudotojo aplinkybes naudojama technologija turėtų būti saugi ir patogi naudoti.

5.3.2

Todėl EESRK įsitikinęs, kad, įgyvendinant KGPA programą, reikėtų laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“. Per visą jos įgyvendinimo laikotarpį daugiausia dėmesio reikėtų skirti pirmiausia ne technologijai, bet naudotojų poreikiams. Siekiant nustatyti visą poreikių spektrą, reikia atlikti aiškų tyrimą. Kai kuriuos iš šių poreikių galima įvardyti kaip: poreikį palaikyti santykius su žmonėmis, ypač vyresniame amžiuje (šiuo tikslu veiksmingai ir nebrangiai galima naudotis balso perdavimu internetu, pvz., SKYPE, taip pat elektroniniu paštu), noro tobulėti kartu su sparčiai besikeičiančiomis technologijomis trūkumą, sugebėjimą prisitaikyti prie technologijų kaitos ir pasirengimą naudoti šias technologijas. Be to, naudotojai turėtų dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir vertinant tokias technologijas.

5.4

Pagaliau sveikatos ir gerovės organizacijos, jų atstovai ir naudotojų šeimos nariai yra tie asmenys, kurie naudosis technologijomis, kad galėtų padėti gavėjams. Svarbu, kad šios organizacijos dalyvautų įvairiuose tyrimų etapuose, kad galėtų užtikrinti, jog produktai tinka šių organizacijų operacinėms sistemoms. Galima tikėtis, kad reikės ir organizacinių pokyčių, kad vykdant KGPA programą būtų galima įdiegti naujas technologijas, todėl būtina, kad gerovės organizacijos pasiruoštų šiems pokyčiams ir vykdytų juos kuo sklandžiau, kad galėtų kuo geriau naudotis KGPA programos technologijų galimybėmis.

5.4.1

Slaugytojams, be abejo, tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant gerovę, taip pat ir KGPA programoje. Todėl esminės permainos turėtų įvykti ne tik organizacijų, bet ir slaugytojų lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti, jog asmenys, kurie tiesiogiai bendraus su žmonėmis, kuriems reikės kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos, ne tik gerai išmanytų šias technologijas, bet ir būtų įsitikinę šių technologijų nauda, kad galėtų paskatinti kitus pasitikėti šiomis priemonėmis ir jas naudoti gyvenimo kokybei gerinti.

5.4.2

EESRK taip pat mano, kad reikėtų gerai išnagrinėti sveikatos sistemą, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinti KGPA programą būtų pasirengta ne tik organizaciniu požiūriu, bet kad sveikatos ir socialinės globos organizacijos iš tikrųjų būtų pasiruošusios tam, kad daugiau žmonių liks savo namuose.

5.4.3

Be to, priimant KGPA programą svarbu, kad sveikatos ir socialinės organizacijos dar glaudžiau bendradarbiautų. Ir šiuo tikslu technologija galėtų būti taikoma priemone šiam bendradarbiavimui gerinti, tačiau svarbiau suvokti, kad bendradarbiauti būtina, ir norėti bendradarbiauti.

5.5

Numatoma, kad KGPA sistemos bus sudėtingos, todėl vienas iš svarbiausių šios programos tikslų turėtų būti tarpusavio sąveika. Inovacijos ir technologijos turėtų būti plačiai taikomos, suderintos su vartotojų poreikiais, integruotos ir novatoriškos.

5.6

EESRK mano, kad Komisija KGPA programai ir politikos sritims, pavyzdžiui visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, turėtų taikyti integruotą požiūrį. Iš esmės mokymas pagal tokią politiką taip pat turėtų būti nukreiptas į KGPA programos suinteresuotus subjektus, nes mokymas yra būtina tokių technologijų sėkmės prielaida.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2007) 329 galutinis


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/11


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo – „Mokumas II“

COM(2007) 361 galutinis — 2007/0143 (COD)

(2008/C 224/03)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 47 straipsnio 2 dalimi ir 251 straipsniu, 2007 m. spalio 31 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo – „Mokumas II“ (1)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Wautier Robyns de Schneidauer.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 67 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1

EESRK teigiamai vertina Komisiją už tai, kad ji daugelį sudėtingų direktyvų sistemingai išdėstė nauja redakcija viename aiškiame dokumente, laikydamasi išdėstymo nauja redakcija taisyklių. Kadangi ES teisės aktuose dėmesys turėtų būti kreipiamas ne tik į rizikos ribojimo politiką, pagal kurią sprendžiama, kokį vaidmenį kapitalas vaidina teikiant draudimo paslaugas, kurios Europos verslo sektoriui ir piliečiams yra svarbios daugeliu požiūrių, EESRK pasilieka teisę nustatyta tvarka išreikšti savo požiūrį į naujus vartotojų ir (per)draudikų santykių aspektus, visų pirma atsižvelgdamas į Komisijos pastarojo laikotarpio iniciatyvas mažmeninių finansinių paslaugų srityje.

EESRK prašo Komisijos toliau siekti suderinti teisinius draudėjų ir draudikų santykių aspektus, kurie šiuo metu analizuojami rengiant „bendrąją pagrindų sistemą“ (angl. common framework of reference — CRF) vadovaujant Sveikatos ir vartotojų apsaugos generaliniam direktoratui.

1.2

EESRK iš esmės pritaria Komisijos siūlomai „Mokumas II“ pagrindų direktyvai ir džiaugiasi, kad prieš tai buvo surengtos išsamios konsultacijos. Komisija taikė metodus, atitinkančius jos pačios sau nustatytus geresnio reglamentavimo principus. Tačiau vykdant konsultacijas dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms vykdyti skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

1.3

EESRK pritaria tam, kad būtų naudojamas ekonominis, rizika pagrįstas metodas draudimo bendrovių mokumo kapitalo reikalavimams (MKR) įvertinti ir ekonominiu turto ir įsipareigojimų vertinimu pagrįstas bendros balanso sumos metodas draudimo bendrovių finansinei padėčiai įvertinti. Šiais metodais siekiama teisingai įvertinti pačius svarbiausius įmonių rizikos veiksnius ir rizikos mažinimo priemones. Šis metodas yra ne tik ekonomiškai teisingas, bet ir naudingas dėl to, kad padeda išvengti reguliuojamojo arbitražo ir kartu užtikrina vienodą visų draudėjų apsaugos lygį visoje Europoje, nepaisant teisinio statuso, bendrovės dydžio ar vietos.

1.4

EESRK itin sveikina tai, kad pagal „Bazelio II“ kapitalo reikalavimų bankų sektoriui pavyzdį, tačiau kartu atsižvelgiant į draudimo sektoriaus specifiką, nustatyta trijų ramsčių riziką ribojančios priežiūros sistema. EESRK norėtų pabrėžti, kad svarbu, jog buvo papildomai nustatytas priežiūros procesas ir kokybiniai reikalavimai (II ramstis), taip pat nustatyti priežiūros ataskaitų ir informacijos atskleidimo visuomenei (III ramstis) principai, be to, nustatyti kiekybiniai rizikos kapitalo reikalavimai, kad draudimo įmonių riziką ribojanti priežiūra būtų pakankama.

1.5

EESRK pritaria tam, kad būtų sukurta mokumo sistema, pagrįsta dviem kapitalo reikalavimais: mokumo kapitalo (angl. solvency capital requirement – SCR) ir minimalaus kapitalo (angl. minimum capital requirement – MCR) reikalavimais, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį. MKR turėtų parodyti suplanuotą kapitalo lygį, kurio subjektas turėtų siekti esant įprastoms veiklos sąlygoms, o minimalaus kapitalo reikalavimas – tokį kapitalo lygį, kurio nepasiekus turėtų būti imtasi kraštutinių priežiūros priemonių. EESRK pritartų tam, kad II lygmens reglamentavimu būtų nustatytos aiškesnės supaprastinto MKR apskaičiavimo (108 str.) sąlygos, taip pat būtų aiškiau apibrėžta, kada būtina reikalauti papildomo mokumo kapitalo.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad minimalaus ir mokumo kapitalo reikalavimų apskaičiavimą reikėtų gerai suderinti, kad jie abu būtų apskaičiuojami atsižvelgiant į riziką ir kad priežiūros intervencijas būtų galima tinkamai įgyvendinti jas palaipsniui intensyvinant – tai užtikrintų, kad ir atitinkama draudimo bendrovė, ir priežiūros institucija turėtų pakankamai laiko imtis atitinkamų priemonių padėčiai, susidariusiai neįvykdžius mokumo kapitalo reikalavimą, suvaldyti.

1.7

EESRK pritaria siūlomoje direktyvoje numatytam proporcingumo principui, pagal kurį sistemą „Mokumas II“ galės taikyti visos įmonės. EESRK pritartų tam, kad II lygmens reglamentavimas padėtų pasiekti didesnio šio bendro proporcingumo principo aiškumo (28 straipsnio 3 dalis), kad būtų galima patikimai nustatyti adekvačius reikalavimus ir, jei reikia, pataisos priemones; tačiau tai neturėtų lemti reglamentavimo sugriežtinimo. EESRK rekomenduoja šį principą veiksmingai ir nuosekliai taikyti visoje Europoje, paliekant galimybę operatyviai teikti skundus administracine tvarka arba, jei reikia, kreiptis į teismus.

1.8

EESRK primygtinai siūlo Komisijai išsaugoti draudimo rinkos įvairovę ir atsižvelgti į vaidmenį, kurį atlieka mažosios ir vidutinės draudimo įmonės, taip pat savidraudos ir kooperatinės draudimo draugijos. Kadangi daugelis jų veikia nišinėse rinkose, EESRK mano, jog labai svarbu, kad pagal standartinį metodą būtų numatytas tam tikras lankstumas, pvz., būtų leidžiama pripažinti nuosavų, aktualesnių duomenų ir bendrai pripažintos metodikos naudojimą nepažeidžiant sąžiningos draudimo įmonių konkurencijos. Turėtų būti deramai apsvarstyta savidraudos įmonių galimybė prašyti savo narių sustiprinti savo mokumo būklę, kaip tai jau vyksta praktikoje.

1.9

EESRK pripažįsta draudimo grupių, kurios nors ir mažos pagal įmonių skaičių, tačiau sudaro didelę draudimo rinkos ES dalį, priežiūros svarbą. Todėl EESRK mano, kad grupių priežiūra yra svarbus žingsnis į priekį, leisiantis grupių priežiūros ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms pagilinti savo žinias apie visos grupės rizikos pobūdį. Rekomenduojama kiek galima labiau suderinti šių priežiūros institucijų veiklą ir užtikrinti skaidruma bei aiškiai atskirti jų pareigas.

1.10

EESRK sveikina tai, kad nustatyta laisvai pasirenkama tvarka, pagal kurią grupėms suteikiama galimybė supaprastinti savo kapitalo valdymą grupės lygiu, pagerinti kapitalo mobilumą grupėje ir sukurti praktišką ir skaidrią sistemą, pagal kurią grupė gali pasinaudoti diversifikavimo poveikio pripažinimu grupės lygiu, nekeisdama kapitalo reikalavimų lygio grupės pavaldžiosiose įmonėse. Reikės apsvarstyti faktinį grupės pavaldžiųjų įmonių kapitalo lygį, kadangi dalį jo sudarys grupės paramos deklaracijos, o ne likvidus ar jam prilygstantis turtas. EESRK pažymi, kad grupės diversifikavimo poveikis bus pripažįstamas tik kai bus naudojamas standartinis MKR apskaičiavimo metodas ir kad pasiūlyme taip pat turėtų būti numatyta galimybė pripažinti grupės diversifikavimo poveikį nenaudojant grupės paramos.

1.11

Komitetas rekomenduoja įvertinti siūlomos laisvai pasirenkamos tvarkos poveikį konkurencijai vietos lygiu, vartotojų apsaugos lygį įprastomis sąlygomis ir krizinėse situacijose, kuris neturėtų būti žemesnis nei esant numatytajai tvarkai, teisinių bei praktinių klausimų išaiškinimo lygį, įskaitant tarptautinio lėšų pervedimo tarp skirtingų vienos grupės bendrovių saugumą, t. y. galimus teisinius apribojimus vietos lygiu pervedant kapitalą (grupės paramą) pavaldžiajai įmonei, esančiai kitoje valstybėje narėje.

1.12

EESRK tikisi, kad II lygmens institucijos atsižvelgs į kiekybinio poveikio tyrimo ketvirtojo etapo (angl. fourth phase of the quantitative impact study – QIS4), kuris priimant šią nuomonę buvo įpusėjęs, rezultatus.

1.13

EESRK primygtinai reikalauja, kad direktyvos taikymas būtų gerai suderintas, taip išvengiant papildomo reglamentavimo ar skirtingos politikos, įgyvendinamos pasitelkiant alternatyvas, trukdančias vykdyti vienodą riziką ribojančią politiką visoje bendrojoje rinkoje.

1.14

EESRK ragina Komisiją užtikrinti rizikos ribojimo praktikos nuspėjamumą, kad draudimo bendrovės, formuodamos savo rizikos ir mokumo politiką, galėtų būti tikros dėl tam tikrų sąlygų.

1.15

EESRK pripažįsta, kad sistemos „Mokumas II“ direktyvoje numatyti rizikos mažinimo aspektai, pvz., keitimasis patikimais duomenis tarp draudikų ir draudimo grupių, yra svarbūs. Jie sudaro palankias sąlygas naujiems dalyviams ir smulkesniems ūkio subjektams patekti į rinką ir suteikia jiems galimybę didinti turimus pajėgumus, taip pat mažinti draudimo įmokų dalį, nustatytą dėl netikrumo. Todėl EESRK ragina Komisiją svarstant bendrosios išimties reglamentą atsižvelgti į šią sąsają.

1.16

EESRK sveikina Komisiją ir Lamfalussy komitetus už iniciatyvą, kurią šie parodė vykstant šiam reformų procesui taikydami gerąją patirtį ir didindami informuotumą visoje Europos rinkoje. Siūlomoje direktyvoje nustatytas realus pavyzdys daugeliui kitų teismų instancijų ir finansinių paslaugų sektorių. Tačiau konsultacijose dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

1.17

EESRK ragina Komisiją patikslinti nuostatas dėl panašias finansines paslaugas teikiančių subjektų, neatsižvelgiant į jų pobūdį, mokumo pagal sistemos „Mokumas II“ direktyvos pavyzdį, vadovaujantis principu „vienoda rizika – vienodos taisyklės“. Atsižvelgiant į finansų rinkų nepastovumą vartotojams arba naudos gavėjams neturi būti atimtos galimybės naudotis vienodai pažangia mokumo apsauga. Be to, kalbant apie mokumo kapitalo reikalavimus labai svarbu sudaryti vienodas sąlygas, kad būtų galima finansų rinkoje skatinti sąžiningai konkurencijai palankią aplinką.

1.18

Sistemos „Mokumas II“ principai turėtų būti pavyzdys nustatant naujus mokumo standartus, pvz., 2008 m. persvarstant direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (2), visų pirma kalbant apie privačių pensijų fondų įsipareigojimų nustatymą visoje ES.

2.   Įvadas

2.1

Šiame pasiūlyme priimti direktyvą dėl naujos privačių draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo sistemos, vadinamosios „Mokumas II“, nustatoma patikslinta tvarka, kuria siekiama užtikrinti geresnę draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą, sustiprinti bendrosios ES draudimo rinkos integraciją ir padidinti viso ES draudimo sektoriaus, taip pat pavienių draudikų bei perdraudikų konkurencingumą. Be to, šiame pasiūlyme skirtingais laikotarpiais priimtos draudimo direktyvos sujungiamos ir išdėstomos nauja redakcija vienoje direktyvoje. Ši pagrindų direktyva taikoma ir draudimo, ir perdraudimo įmonėms.

2.2

Organizavę išsamias nuolatines konsultacijas su visais suinteresuotais subjektais Komisija ir Lamfalussy komitetai, kuriuos sudaro valdymo ir priežiūros institucijų atstovai, ėmėsi iniciatyvos sukurti pažangius metodus, taikomus pasaulinėje rinkoje, ypač finansinių paslaugų srityje. Todėl sistemos „Mokumas II“ direktyva yra vienas pažangiausių draudimo mokumo taisyklių rinkinių pasaulyje, šioje srityje daugelis kitų teisės sistemų gerokai atsilieka nuo Europos. Tačiau konsultacijose dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

3.   Pagrindimas

3.1

Siūlomos mokumo sistemos tikslas – padidinti Europos draudimo rinkos finansinį stabilumą ir patikimumą. Ji turėtų padėti padidinti tiek viso ES draudimo sektoriaus, tiek pavienių draudikų ir perdraudikų konkurencingumą ir sustiprinti vartotojų saugumą. Patikimos draudimo rinkos yra itin svarbios socialinei ir ekonominei Europos Sąjungos sąrangai.

3.2

Pirmiausia ir svarbiausia, draudimas yra asmens ir kolektyvinės apsaugos priemonė. Draudimu naudojasi ir privatūs asmenys, ir MVĮ, ir didelės korporacijos, asociacijos bei viešosios valdžios institucijos. Draudimo bendrovių įsipareigojimus sudaro ir įsipareigojimai išlaikomiems asmenims bei trečiosioms šalims, ir faktiniams draudimo paslaugų vartotojams. EESRK ypač suprantamas šis poveikis kasdieniam Europos piliečių gyvenimui. Draudimas ne tik svarbus rinkoje kaip apsaugos priemonė mirties atveju, jis taip pat tapo svarbiu taupymo produktų teikėju. Draudimu naudojamasi valdant socialinio draudimo, pvz., pensijų (šiaurės šalyse), kompensacijų darbuotojams (Belgijoje, Suomijoje, Portugalijoje) ir nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų (Airijoje, Nyderlanduose), schemas, dažnai taikomos sistemos, kuriose dalyvauja darbuotojų atstovai. Draudimas – išmokų darbuotojams šaltinis, kurio svarba darbo jėgai, svarbiam suinteresuotajam subjektui, auga. Jis iš tiesų suteikia apsaugą nuo naujų rizikos veiksnių, pvz., draudžiama nuo gamtinės stichijos, draudžiamas derlius, draudžiamasi nuo teroro išpuolių, kartais (per)draudikams bendradarbiaujant su vyriausybe.

3.3

Draudimo rinka yra svarbus viso ūkio ekonominis svertas, remiantis iniciatyvas ir stiprinantis pasitikėjimą, todėl jis pats yra svarbus ekonominis veiksnys, sukuriantis darbo vietų beveik milijonui darbuotojų Europoje (3). Komisijos vertinimu dėl siūlomos direktyvos draudimo įmonės ir priežiūros institucijos turės papildomai investuoti apie 2–3 mlrd. eurų. Numatoma, kad labai didelė šių investicijų dalis bus skirta žmogiškajam kapitalui, ilgalaikių aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų (tarp jų – rizikos vadovų, aktuarijų, IRT ekspertų, atitikties vertinimo specialistų) vietos lygiu kūrimui. EESRK mano, kad šios investicijos turėtų atnešti naudos visiems suinteresuotiesiems subjektams, tarp jų ir vartotojams bei naudos gavėjams.

3.4

Be šio tiesioginio poveikio darbo vietų kūrimui, platinant draudimo paslaugas per agentus ir brokerius bei jų darbuotojus bus sukurta dar apie milijoną darbo vietų.

Draudimo ir perdraudimo įmonės yra svarbūs instituciniai investuotojai, nes jų investicijos sudaro daugiau kaip 6 500 mlrd. eurų (4). Atlikdamos šį vaidmenį, pavienes draudimo įmokas jos paverčia bendru finansiniu turtu proporcingai prisiimtai rizikai, suteikdamos draudėjams ir naudos gavėjams vidutinės trukmės ar ilgalaikę apsaugą.

3.5

Gyventojų, MVĮ, didesnių korporacijų, asociacijų ir viešųjų institucijų sumokamos gyvybės draudimo įmokos sudaro daugiau kaip 5 proc. BVP (5), ne gyvybės draudimo įmokos – daugiau kaip 3 proc.. Net ir brandžiose rinkose draudimo sektorius dažniausiai auga sparčiau nei visa ekonomika. Draudikų investicijos sudaro daugiau kaip 50 proc. BVP (6), pusė jų – į ilgalaikį turtą ir paskolas (7), o visos draudikų kintamo pelningumo investicijos sudaro apie vieną ketvirtąją Europos vertybinių popierių rinkos kapitalo dalį (8).

3.6

Nors pastaruoju metu draudimo sektoriuje vyko daug susijungimų, Europoje vis dar veikia apie 5000 draudimo bendrovių (9). Didelės finansinės grupės gali turėti įvairiose šalyse veikiančių įvairių pavaldžiųjų draudimo įmonių. Grupės pobūdžio struktūra draudimo sektoriuje gali aprėpti įvairias draudimo veiklos rūšis (perdraudimas, gyvybės ir ne gyvybės draudimas, draudimo tarpininkavimas) arba bendresnes finansines paslaugas (tarp jų – bankininkystės, bankų draudimo ir hipotekos). Be to, grupes gali sudaryti ne tik pagrindinės ir pavaldžiosios bendrovės, bet ir bendros įmonės, holdingo struktūros ir t. t. 20 stambiausių grupių tenka apie pusė visų Europos draudimo įmokų (10). Nemažą rinkos dalį užima savidraudos ir kooperatinės draudimo draugijos. Pastarosios dažnai yra labai glaudžiai susietos su daugeliu pilietinės visuomenės organizacijų, joms tenka apie 30 proc. visų pajamų iš draudimo įmokų Europoje (11).

3.7

Dabartinė finansų krizė, kurią sukėlė didesnės rizikos hipotekinių paskolų praktika JAV, pabrėžia būtinybę nustatyti tvirtus ir išsamius mokumo standartus, kad draudimo bendrovės netgi atsidūrusios nepalankioje padėtyje galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Taisyklės, valdymo metodai ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis padeda pasiekti šį tikslą.

4.   Teisinis metodas

4.1

Įgyvendindama Geresnio reglamentavimo darbotvarkę „Mokumas II“ direktyvą Komisija rengė labai nuodugniai ir nuosekliai, atsižvelgdama į taisykles, reglamentuojančias išdėstymą nauja redakcija. Keliais etapais vykdyti kokybinio ir kiekybinio poveikio vertinimai ir konsultacijos užtikrino, kad būtų atsižvelgta į daugelį sektoriui ir priežiūros institucijoms aktualių aspektų. Dar planuojama išsamiai patikrinti direktyvą ir surengti konsultacijas.

4.2

Komisijos pasiūlymas yra vadinamoji „Lamfalussy“ direktyva, pagrįsta Lamfalussy finansinių paslaugų sistemos keturių lygių struktūra. 1 lygmens direktyvos nuostatos yra principinės, jos sukuria pagrindą įdiegti 2 lygmens įgyvendinimo priemones, o 3 lygmenį sudaro nurodymai dėl priežiūros konvergencijos. Tokio metodo tikslas – užtikrinti, kad naująją tvarką būtų galima operatyviai tikslinti atsižvelgiant į rinkos raidą, tarptautinius apskaitos ir (per)draudimo reglamentavimo pokyčius, technologinius pokyčius, naują patirtį ir metodus. Direktyvos straipsniuose nustačius išsamius skaičiavimo reikalavimus, būtų pažeista pati šio novatoriško teisėkūros proceso esmė. Šiuos aspektus tikslingiau nagrinėti 2 ir 3 lygmenimis.

4.3

Naujosios tvarkos struktūrą sudaro trys ramsčiai, panašiai kaip „Bazelio II“ kapitalo reikalavimai bankų sektoriui, tik jie dar atspindi draudimo veiklos specifiką. Pagal I ramstį (74–142 straipsniai) apibrėžiami kiekybiniai finansiniai reikalavimai, pagal II ramstį (27–34, 36–38, 40–49, 181–183 straipsniai) nagrinėjamas priežiūros procesas ir kokybiniai reikalavimai, o III ramstis (35, 50–55 straipsniai) reglamentuoja priežiūros ataskaitų ir informacijos pateikimo visuomenei tvarką. Šie trys ramsčiai nėra atskiri, jie papildo vienas kitą, jais siekiama tų pačių nustatytos tvarkos tikslų. Reikėtų atkreipti deramą dėmesį į skirtingų ramsčių nuostatų sąsają.

4.4

Šiuo mokumo tvarkos tikslinimu pasinaudota kaip galimybe sujungti ir vienoje paprastesnėje direktyvoje, į kurią įtraukiamos naujosios mokumo taisyklės, nauja redakcija išdėstyti 13 (per)draudimo direktyvų. Buvo padaryta keletas neesminių pakeitimų siekiant patobulinti siūlomą direktyvos projektą. Nebeaktualūs straipsniai ar jų dalys išbraukti.

5.   Bendri aspektai

5.1

Per pastaruosius 30 metų keletas ES direktyvų kartų leido sukurti Europos (per)draudimo rinką, kurią reglamentuoja bendros taisyklės, tarp jų – savitarpio pripažinimo ir buveinės šalies kontrolės principai. Pagal jas sukurta rinka, kuri yra atvira ne ES rinkos dalyviams ir skatina ES draudikus plėsti savo veiklą ne ES rinkose: daugiausia Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir šalyse, kurios ateityje galėtų tapti ES narėmis.

5.2

Siūlomas modernus mokumo reglamentavimas užtikrina, kad draudikai būtų finansiškai stabilūs ir atsilaikytų nepalankiomis sąlygomis, kad galėtų toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus draudėjams ir garantuotų stabilią finansinę sistemą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad visi šių finansinių paslaugų vartotojai nusipelno tokios sustiprintos apsaugos. Kai kuriems rinkos dalyviams, pvz., profesines pensijas mokančioms, taupymo ar investicinėms institucijoms, draudimo reglamentavimas nėra taikomas.

5.3

Suderintos mokumo taisyklės sukuria pasitikėjimą ne tik tarp vartotojų, bet ir tarp priežiūros institucijų. Toks pasitikėjimas yra lemiamas veiksnys siekiant, kad veiktų Europos rinka, grindžiama savitarpio pripažinimu ir buveinės šalies kontrole. Tačiau dabartinės ES mokumo taisyklės („Mokumas I“) yra jau pasenusios. Jose neatsižvelgiama į konkrečius rizikos veiksnius, su kuriais susiduria subjektai, teikiantys draudimo apsaugą, todėl skirtingą riziką prisiimančioms įmonėms taikomi vienodi mokumo reikalavimai. Be to, dabartinėse mokumo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama finansinių reikalavimų atitikčiai, sistema grindžiama taisyklėmis, o ne gero valdymo principais, ji tinkamai neužtikrina grupės priežiūros. Be to, dabartinėje ES teisinėje sistemoje vis dar palikta pernelyg daug laisvės valstybėms narėms pasirinkti skirtingas nacionalines sistemas, todėl susilpnėja tarptautinės veiklos priežiūra ir sumažėja vienodų veiklos sąlygų galimybių. Dėl šių trūkumų galiojanti tvarka nebeatitinka pramonės, tarptautinių ir tarp sektorių vykstančių pokyčių. Kitaip tariant, pasiūlyme priimti direktyvą apibrėžti nauji mokumo standartai atspindi tendencijas, kurių jau laikosi įvairių šalių su rizika susiduriantys ūkio subjektai ir priežiūros institucijos.

5.4

Priešingai nei pagal sistemą „Mokumas I“, reformoje daugiausia dėmesio skiriama faktinei rizikos valdymo įmonėse kokybei, taip pat principams ir tikslams, o ne taisyklėms, kuriose neatsižvelgiama į konkretų bendrovių prisiimamos rizikos pobūdį.

Joje taip pat siekiama suvienodinti priežiūros praktiką visoje EEE.

5.5

Iš esmės naujoji sistema visų pirma suteiks priežiūros institucijoms ir draudikams pažangių mokumo priemonių ne tik tam, kad jie galėtų atsilaikyti nepalankiomis sąlygomis kalbant apie draudimo riziką, pvz., kilus potvyniui, audroms, didelėms automobilių avarijoms, bet ir įveikti rinkos, kredito ir veiklos riziką. Priešingai nei pagal dabartinius teisės aktus draudikų ir perdraudikų bus reikalaujama, kad jų kapitalas būtų proporcingas bendrai mokumo rizikai, atsižvelgiant ne tik į kiekybinius, bet ir kokybinius aspektus, kurie turi įtakos įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui.

5.6

Ji grindžiama principais, kuriuose atsižvelgiama į ekonominę riziką ir siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinti pagrindiniai rizikos veiksniai ir rizikos mažinimo priemonės – taip išvengiant reguliuojamojo arbitražo, kuris gali iškreipti arba susilpninti apsaugą, kuria naudojasi draudėjai. Tai taip pat reiškia, kad kapitalo reikalavimai turėtų suteikti galimybę optimaliau paskirstyti kapitalą ir sukurti akstiną gerinti vidinį rizikos valdymą.

5.7

Antra, sistemoje „Mokumas II“ pabrėžiama draudimo bendrovių vadovybės pareiga užtikrinti tvirtą rizikos valdymą ir siekiama skleisti gerąją sektoriaus patirtį. Jų bus reikalaujama daugiausiai dėmesio skirti tam, kad būtų aktyviai nustatomi, vertinami ir valdomi rizikos veiksniai, apsvarstyti visus ateityje galimus pokyčius, pvz., naujus verslo planus, arba katastrofų, kurios gali paveikti jų finansinę padėtį, tikimybę. Be to, pagal siūlomą reformą jų bus reikalaujama vertinti savo kapitalo poreikį atsižvelgiant į visus rizikos veiksnius atliekant savo rizikos ir mokumo vertinimą (SRMV), o priežiūros institucijos vykdydamos priežiūrą daugiausia dėmesio skirs ne tam, kaip laikomasi teisės aktų, ir kapitalo stebėsenai, o vertins faktinį draudikų rizikos pobūdį, rizikos valdymo kokybę ir valdymo sistemas, kuriose, pvz., naudojamos ankstyvo įspėjimo priemonės ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Kartu ji skatina priežiūros institucijas bendradarbiauti ir siekti konvergencijos, pvz., stiprinti Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European insurance and occupational pensions supervisors – CEIOPS) vaidmenį, kaip žingsnį vienodesnės finansinių paslaugų rinkos priežiūros link. Komitetas tai remia.

5.8

Trečias svarbus aspektas – bandymas pagerinti draudimo grupių priežiūros veiksmingumą, buveinės šalyje steigiant „grupės priežiūros instituciją“. Grupės priežiūros institucija užtikrins, kad nebūtų nepastebėta grupės lygiu iškilusi rizika ir kartu sudarys sąlygas grupėms veikti efektyviau, tuo pat metu užtikrindama aukštą visų draudėjų apsaugos lygį. Grupės priežiūros institucijai bus nustatytos konkrečios pareigos, kurias turės vykdyti glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis, o kai kuriais klausimais turės pati priimti sprendimus. Vietos priežiūros institucijos yra raginamos aktyviai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijoje, kadangi jos turi teisę kartu priimti sprendimus, kai įmanoma pasiekti susitarimą. Ši priežiūra vykdoma pagal kitokį metodą, kuris turi būti taikomas tam, kad būtų galima įvertinti realias ekonomines sąlygas ir diversifikavimo galimybes grupėse.

5.9

Ketvirta, sistemos „Mokumas II“ direktyvoje sukuriama daugiau skaidrumo ir objektyvumo: ir informacijos, kurią įmonės teikia apie savo finansinę padėtį ir su ja susijusius rizikos veiksnius, ir priežiūros procesų srityse. Šiuo metu valstybės narės taiko labai įvairią priežiūros praktiką, todėl išlieka galimybės taikyti reguliuojamąjį arbitražą. Tiek Europos politikai šioje srityje, tiek ir draudikams, kurie nori veikti naujose nacionalinėse rinkose, svarbu, kad priežiūros praktika būtų ne tik objektyvi ir skaidri, bet ir nuspėjama bei aiškiai išdėstyta dokumentuose.

6.   Nuodugni analizė

6.1   Finansiniai reikalavimai (I ramstis)

(74–142 straipsniai)

6.1.1

Pagal naują tvarką apibrėžiant kokybinius reikalavimus draudimo įmonėms, vadovaujamasi bendros balanso sumos metodu, pagal kurį visas turtas (12) ir įsipareigojimai yra vertinami pagal rinkos metodą, o visa su jais susijusi kiekybinė rizika – atsižvelgiant visų pirma į kapitalo reikalavimus. Nustatant turto ir įsipareigojimų vertę atsižvelgiant į įmonių padėtį, užtikrinama, kad jų vertė būtų nustatyta objektyviai ir nuosekliai. Taip pat užtikrinama, kad kiekvienu alternatyviu atveju būtų nurodyta teisinga vertė. Realistiškas perspektyvinis vertinimas yra pati veiksmingiausia apsauga nuo galimo tendencingumo, kuris galėtų kelti pavojų suinteresuotųjų subjektų teisėms.

6.1.2

Taigi, taip nustatant vertę ypatingas dėmesys skiriamas techninių atidėjinių, t. y. įsipareigojimų draudėjams ir kitiems naudos gavėjams, apskaičiavimą. Laikantis rinkos dėsnių techninių atidėjinių vertė nustatoma apskaičiuojant „tiksliausią įvertį“ – būsimų pinigų srautų vidurkį su įvertinta tikimybe, apskaičiuotą atsižvelgiant į pinigų laiko vertę ir rizikos maržą. Toks metodas turėtų užtikrinti, kad bendra techninių atidėjinių vertė būtų lygi sumai, kurią trečiosios šalys reikalautų sumokėti, jeigu turėtų perimti draudimo portfelį ir įvykdyti su juo susijusius įsipareigojimus. Apskaičiuojant būtina naudoti ir atsižvelgti į informaciją, kurią teikia finansų rinkos, ir visiems prieinamus draudimo rizikos duomenis.

6.1.3

Pagal naująją mokumo sistemą nustatomi du kapitalo reikalavimai: mokumo kapitalo reikalavimas (angl. SCR) ir minimalaus kapitalo reikalavimas (angl. MCR), jie turi skirtingą paskirtį ir atitinkamai apskaičiuojami.

6.1.4

Mokumo kapitalo reikalavimu nustatomas planuojamas kapitalo lygis, kurį draudikas turėtų pasiekti įprastomis veiklos sąlygomis ir kurio nepasiekus būtų vykdoma intensyvesnė priežiūros intervencija. Taip priežiūros intervenciją galima vykdyti palaipsniui, kol kapitalas pasiekia minimalaus kapitalo reikalavimo nustatytą lygį, ir taip draudėjams ir naudos gavėjams suteikiama derama garantija, kad draudiko įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti. Techniškai mokumo kapitalo reikalavimas turėtų būti nustatomas ir kalibruojamas tam, kad būtų galima apibrėžti tokį kapitalo lygį, kuris suteiktų įmonei galimybę padengti didelius nenumatytus nuostolius, apskaičiuojamus pagal tam tikrą netesybų per tam tikrą laikotarpį tikimybę (0,5 proc. per vienerių metų laikotarpį).

6.1.5

Minimalaus kapitalo reikalavimas – tai toks kapitalo lygis, kuriam esant pradedami, jei reikia, vykdyti kraštutiniai priežiūros veiksmai. Minimalaus kapitalo reikalavimas turėtų būti apskaičiuojamas kaip pakankamas intervalas, priešingai nei mokumo kapitalo reikalavimas, siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos galėtų vykdyti intervenciją palaipsniui.

6.1.6

Praktikoje draudikas gali apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę arba priežiūros institucijų patvirtintą vidaus modelį. Standartinė formulė turi tinkamai atspindėti rizikos mažinimo metodus ir diversifikavimo poveikį, taip pat visas balanso elementų, kurie nėra įtraukti į turimą kapitalą, galimybes padengti nuostolius. Rizika grindžiamas metodas siūlomoje direktyvoje reiškia, kad vidaus modelis gali (iš dalies arba visiškai) pakeisti, jeigu sutinka priežiūros institucija, standartinį skaičiavimą, jei pagal jį geriau atspindimas įmonės prisiimamos rizikos pobūdis. Tai svarbus akstinas siekti, kad įmonės viduje rizika būtų teisingai nustatoma ir valdoma, ir mokyti bei įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

6.1.7

Kitas aspektas, kuris padeda įgyvendinti siekį stiprinti gerą vidaus valdymą, – „rizikos ribojimo“ principo taikymas investicijų politikai, taip nebūtų galima nustatyti dirbtinio investicijų lygmens, nes būtų keliami aukšti kokybės reikalavimai ir apskaičiuojant kapitalo poreikį būtų reikalaujama tinkamai apskaityti visą reikšmingą riziką.

6.1.8

Turint omenyje reikalavimų sudėtingumą, svarbu pažymėti, kad į šį pasiūlymą įtrauktos nuostatos padėtų proporcingai ir praktiškai įgyvendinti I ramsčio reikalavimus. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms draudimo įmonėms (MVĮ). Tačiau proporcingumo principas reiškia ne mastą, bet rizikos, su kuria susiduria įmonės, pobūdį ir sudėtingumą. MVĮ taikomi panašūs bendrieji rizikos ribojimo principai, jeigu jų patiriamos rizikos pobūdis yra toks pat kaip ir kitų įmonių. Jų klientai ir naudos gavėjai naudojasi tokiu pačiu apsaugos lygiu.

6.2   Priežiūros procesas ir kokybiniai reikalavimai (II ramstis)

(27–34, 36–38, 40–49, 181–183 straipsniai)

6.2.1

Komisijos pasiūlyme dėl sistemos „Mokumas II“ apibrėžiami procesai ir priemonės priežiūros veiklai ir tikrinimams vykdyti, tarp jų – apibrėžiamos priežiūros institucijų galios, numatomas nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas, priežiūros konvergencija. Pagal II ramsčio nuostatas taip pat nustatomi kokybiniai reikalavimai įmonėms, t. y. jų valdymo sistemoms, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, rizikos valdymo sistemą, aktuarijų funkcijas, vidaus auditą, atitikties užtikrinimo funkciją ir užsakomųjų paslaugų taisykles.

6.2.2

Priežiūros priemonių tikslas – nustatyti, kurioms institucijoms pagal finansines, organizacines arba kitas savybes būdinga didesnė rizika ir kurių išimtinėmis aplinkybėmis galėtų būti reikalaujama saugoti didesnį mokumo kapitalą nei taikant mokumo kapitalo reikalavimą ir (arba) imtis priemonių patiriamai rizikai sumažinti.

6.2.3

Pirmiau minėtas proporcingumo principas taip pat taikomas priežiūros procesui. Priežiūros institucijos privalo vykdyti savo įgaliojimus atsižvelgdamos į rizikos, su kuria susiduria konkrečios įmonės, mastą, pobūdį ir sudėtingumą tam, kad jų vykdoma priežiūra, ypač mažųjų ir vidutinių draudimo įmonių, kurių patiriama rizika yra mažesnė, nebūtų pernelyg intensyvi.

6.2.4

Sistema „Mokumas II“ yra skirta tobulinti kokybinį vertinimą, kurį atlieka priežiūros institucijos, įmonei susidūrus su rizika. Svarbu, kad priežiūros institucijų veikla ir sprendimai visose šalyse, dėl visų įmonių ir visada būtų nuoseklūs. Derėtų dar kartą pabrėžti priežiūros veiklos skaidrumo, objektyvumo ir nuspėjamumo svarbą. Tai ypač aktualu, kai tvirtinami vidaus modeliai.

6.3   Priežiūros ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei (III ramstis)

(35, 50–55 straipsniai)

6.3.1

Įmonių skaidrumas ir informacijos atskleidimas visuomenei apie finansinę padėtį ir riziką (viešinimas) padeda stiprinti drausmę rinkoje. Be to, draudimo įmonės turėtų pateikti priežiūros institucijoms (priežiūros ataskaitas) kokybinę ir kokybinę informaciją, kuri šioms yra reikalinga veiksmingai kontrolei ir valdymui vykdyti.

6.3.2

Informacijos viešinimo ir priežiūros ataskaitų suderinimas yra svarbi naujosios tvarkos dalis, kadangi konvergencija tam, kad visoje Europoje būtų platinama palyginamo formato ir turinio informacija, yra akivaizdžiai reikalinga. Tai ypač svarbu tarptautinėms grupėms.

6.4   Grupės priežiūra

(210–268 straipsniai)

6.4.1

Pagal dabartinius ES teisės aktus grupės priežiūra tik papildo atskirą priežiūrą. Kai vykdoma atskira priežiūra, neatsižvelgiama į tai, ar juridinis asmuo yra grupės dalis (pvz., pavaldžioji įmonė), ar ne. Todėl grupių priežiūra nustatoma papildomai prie atskiros priežiūros, ja siekiama vieno tikslo – įvertinti ryšių grupėje poveikį atskirai įmonei. Dėl to pagal dabartinę ES mokumo tvarką neatsižvelgiama į realias ekonomines draudimo grupių sąlygas ir ignoruojama tai, kad daugeliu atvejų rizika valdoma grupės, o ne atskiro jos vieneto lygiu. Pasiūlyme dėl „Mokumas II“ siekiama rasti tinkamesnių būdų grupių priežiūrai vykdyti, keičiant – esant tam tikroms sąlygoms – atskiros priežiūros ar grupės priežiūros būdą.

6.4.2

Kiekvienai draudimo grupei paskiriama viena institucija, kuri vykdo „grupės priežiūros institucijos“ funkcijas ir kuriai tenka pirminė atsakomybė už visus pagrindinius grupės priežiūros aspektus (grupės mokumas, grupės vidaus sandoriai, rizikos koncentracija, rizikos valdymas ir vidaus kontrolė). Tačiau reikalaujama, kad grupės priežiūros institucija ir atskiros priežiūros institucija automatiškai keistųsi svarbiausia informacija, o kita informacija – to paprašius. Be to, reikalaujama, kad grupės priežiūros institucija prieš priimdama svarbų sprendimą konsultuotųsi su atitinkamomis atskiros priežiūros institucijomis; atitinkamos priežiūros institucijos privalo visomis išgalėmis siekti bendro sprendimo, nors ir tvirtinant grupės vidaus modelį, kaip ir bankininkystės reglamento atveju, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. Šios nuostatos turėtų užtikrinti, kad ir grupės, ir atskiros priežiūros institucijos geriau suprastų visos grupės rizikos pobūdį, ir galiausiai grupės kiekvienos bendrovės draudėjai būtų geriau apsaugoti.

6.4.3

Pasiūlyme ne tik patikslinama grupės priežiūros sąvoka, bet ir nustatoma nauja grupės paramos tvarka. Grupės, kurios norėtų supaprastinti savo kapitalo valdymą grupės lygiu, gali prašyti leidimo laikytis grupės paramos tvarkos. Grupėms, kurioms suteikiamas leidimas laikytis grupės paramos tvarkos, leidžiama, esant tiksliai nustatytoms sąlygoms, įvykdyti dalį mokumo kapitalo reikalavimo (ne minimalaus kapitalo reikalavimo) pavaldžiajai įmonei pateikiant grupės paramos deklaraciją (pagrindinės įmonės finansinis, įstatymais įgyvendinamas įsipareigojimas, prireikus, pavaldžiajai įmonei suteikti kapitalo). Kad grupės paramos tvarka veiktų efektyviai, nustatomos kelios papildomos atskiros priežiūros išlygos. Įsigaliojus grupės paramos tvarkai, numatoma speciali procedūra esant nepalankiausioms sąlygoms (atskirai įmonei nesilaikant mokumo kapitalo reikalavimo), kuria nustatomi koordinuoti atskiros priežiūros ir grupės priežiūros institucijų veiksmai. Ši tvarka turi būti vienodai taikoma visoje Sąjungoje.

6.4.4

Kadangi pagal grupės paramos tvarką leidžiama, kad pavaldžiųjų įmonių kapitalas pagal mokumo kapitalo reikalavimą būtų saugomas kitoje grupės vietoje, ji suteikia draudimo grupėms praktinę ir skaidrią priemonę, kaip pasinaudoti grupės diversifikavimo poveikio pripažinimu, o atskiros pavaldžiosios įmonės laikosi to paties lygio kapitalo reikalavimų, tarsi jos nebūtų grupės dalis. Todėl turi būti numatyta atitinkama priežiūra, kad būtų galima užtikrinti, jog kapitalas, prireikus, bus skubiai pervestas. Apie grupės paramos deklaracijos pateikimą ir jos naudojimą ir pagrindinė įmonė, ir atitinkama pavaldžioji įmonė, skelbia viešai.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Vėliau pasiūlymas buvo iš dalies pakeistas, jo numeris – COM(2008) 119 galutinis. Šioje nuomonėje punktai sunumeruoti remiantis pastarąja pasiūlymo priimti direktyvą versija.

(2)  Profesines pensijas skiriančios įstaigos.

(3)  Europos draudimo komitetas (pranc. Comité Européen des Assurances), Draudimo Europoje statistika, 2007 m. (angl. European Insurance in Figures, 2007). Skaičiai atspindi 2006 m. pabaigos duomenis.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  Žr. 2 išnašą.

(6)  Žr. 2 išnašą.

(7)  Žr. 2 išnašą.

(8)  Žr. 2 išnašą.

(9)  Žr. 2 išnašą.

(10)  Žr. 2 išnašą.

(11)  Šaltinis: AISAM

(12)  ES draudimo bendrovių turtą daugiausiai sudaro obligacijos (37 proc.), akcijos (31 proc.) ir paskolos (15 proc.). Šaltinis Europos draudimo komitetas (pranc. Comité Européen des Assurances), Draudimo Europoje statistika, 2007 m. (angl. European Insurance in Figures, 2007).


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/18


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms MVĮ remti

COM(2007) 514 galutinis — 2007/0188 (COD)

(2008/C 224/04)

Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 172 straipsniu, 2007 m. spalio 11 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms MVĮ remti

Komiteto biuras 2007 m. rugsėjo 25 d. pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Claudio Cappellini ir priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina bendrą programą „Eurostars“ ir pabrėžia, kad tvirtinant naują ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų politiką ir programas, skirtas realiems MVĮ inovacijų poreikiams patenkinti ir į juos perorientuotas, būtina atsižvelgti į tai, kad mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) būna įvairių tipų ir dydžių ir kad jos veikia skirtinguose sektoriuose.

1.2

EESRK pritaria valstybių narių pasiūlymui priimti bendrą programą „Eurostars“, skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla užsiimančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (vadinamoms „MTTP vykdančiomis MVĮ“) remti, ir pažymi, kad galimybė dalyvauti programoje turėtų būti suteikta visoms prie šios programos prisijungusių šalių ir inovacijų diegimo procese norinčioms dalyvauti MVĮ.

1.3

EESRK pabrėžia būtinybę nustatyti priemones, kad į programą būtų įtrauktos visos EUREKA valstybės narės, kurios nėra įtrauktos į bendrą programą „Eurostars“.

1.4

EESRK kelia abejonių bendros programos „Eurostars“ dalyvių atrankos kriterijai (1), pagal kuriuos programoje dalyvauti gali tik tos MVĮ, kurios užsiima mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla ir kurios „mažiausiai 10 proc. savo apyvartos arba šio dydžio atitikmens darbuotojų etatais skiria mokslinių tyrimų veiklai“. Net, jei apribojimas taikomas tik moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra užsiimančiai MVĮ, kuri siūlo projektą (projekto vadovas), patvirtinus tokį „MTTP vykdančių MVĮ“ apibrėžimą, kuris yra pagrįstas kodifikuotais rodikliais, neatsižvelgiama į tai, kad esama įvairių „nekodifikuotų žinių“ (2) tipų, o dažnai itin naujoviškiems procesams labai būdingos „neišreikštos žinios“ (3).

1.5

Taigi EESRK dar kartą pabrėžia, kad, siekiant sąžiningos konkurencijos, susijusios su siūlomais projektais, projektai turėtų būti atrenkami atsižvelgiant į jų turinio pranašumus, vadovavimo patirtį MTTP srityje ir atitikimą programos tikslams, neužkertant kelio programoje „Eurostars“ norinčioms dalyvauti naujoves diegiančioms MVĮ (kurių yra daug). Be to, turėtų būti leista skirti finansavimą mokymo programoms, kurios siekia parengti ekspertų vadovus, užsiimančius veiksmingų technologijų perdavimu iš mokslinių tyrimų srities į paklausius produktus.

1.6

Todėl EESRK prašo, kad, laikantis atitinkamų bendros programos „Eurostars“ procedūrų, būtų numatyta speciali biudžeto eilutė, skirta tarptautinėms iniciatyvoms, kurias valstybės narės vykdo kartu su MVĮ organizacijomis, norinčiomis remti MVĮ palankios informacijos apie „Eurostars“ projektų rezultatus skleidimą platesniam MVĮ ratui. Kita galimybė visoms programos „Eurostars“ sėkme suinteresuotoms MVĮ suteikti daugiau galių būtų tokia: MVĮ organizacijos ir socialiniai partneriai galėtų sukurti bendrą duomenų bazę ir daugiakalbes, skirtingų sektorių internetinio tinklo platformas ir skatinti jomis naudotis.

1.7

EESRK išreiškia susirūpinimą dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma MVĮ įnašo dalis bendrų, su MTTP veikla susijusių projekto išlaidų atžvilgiu. Būtinai reikia paaiškinti, kad, esant dabartinei padėčiai, visos MVĮ kartu (atsižvelgiant į bendrą programą „Eurostars“) turėtų padengti bent 50 proc. su MTTP susijusių projekto išlaidų. Kadangi dėl šių kriterijų daugelis rinkoje veikiančių MVĮ negalės dalyvauti programoje, reikėtų apsvarstyti galimybę tarpinio programos „Eurostars“ vertinimo laikotarpiu įnašo dalį sumažinti iki 25 proc (4).

1.8

Vėliau — įvairiais poveikio stebėsenos ir rezultatų sklaidos etapais — suinteresuotos valstybės narės ir ES nacionalinės valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į ES ir nacionalinių MVĮ organizacijų bei kitų mokslinių tyrimų veikla suinteresuotų subjektų nuomonę. Sistemingi ES MVĮ ir MTTP konsultantų grupės patikrinimai galėtų tapti nuolatine valstybėms narėms ir kitoms ES ir (arba) nacionalinio lygmens valdžios institucijoms teikiamų techninių konsultacijų priemone. Stebėsenos, įgyvendinimo ir sklaidos etapais konsultantų grupei galėtų priklausyti ir EESRK Bendrosios rinkos observatorija kartu su MVĮ kategorija.

1.9

EESRK pabrėžia, kad bendra programa „Eurostars“ turėtų būti įgyvendinama skaidriai ir nebiurokratiškai, kad MVĮ būtų lengviau gauti informaciją, dalyvauti (visų pirma aktyviai) tolesnėje veikloje kartu su susijusiomis, suinteresuotomis MTTP įstaigomis. Be to, projektai turėtų būti finansuojami bendra vienkartine suma, tačiau, jei tai nesuderinama su nacionalinėmis programomis, įnašai turėtų būti vienodo dydžio.

1.10

Norint, kad programa „Eurostars“ būtų veiksmingai įgyvendinta, reikėtų stiprinti regioninius inovacijų diegimo tinklus, kad jie būtų pajėgūs teikti inovacijas diegiančioms MVĮ reikalingas „vieno langelio“ paslaugas, ir sudarytų šioms įmonėms realias sąlygas gauti europinį MTTP finansavimą. Pavyzdžiui, norint plačiau paskleisti informaciją apie MTTP veikla užsiimančioms MVĮ skirtas specialias finansavimo programas, reikėtų sustiprinti ir geriau koordinuoti EUREKA tinklų, kitų veikiančių viešųjų ir privačių įstaigų ir ES, nacionalinių ir regioninių MVĮ organizacijų ryšius. Nemažai renginių per MVĮ atstovaujančias organizacijas turėtų būti finansuojama, kad MVĮ ir suinteresuotos organizacijos žinotų inovacijų reikšmę ir svarbą bei jų vaidmenį ES ateityje.

1.11

Projektų atrankos pagal MVĮ sektorius rezultatus, atsižvelgiant į „Eurostars“ programą (5), Eureka tinklas turėtų skelbti internete. Be to, turėtų būti pateiktas itin inovacinių, reikalavimus atitinkančių projektų, kurie nebuvo finansuojami, trumpasis sąrašas. Į šį sąrašą būtų įrašyti nacionaliniai viešieji ir (arba) privatūs investuotojai, jeigu šiai programai prireiktų papildomo finansavimo.

1.12

Veiksmingas veiksmų koordinavimas tarp nacionalinės valdžios institucijų, atsakingų už MVĮ ir MTTP politiką, ir EUREKA privalo būti nuoseklus ir atitikti MVĮ organizacijų ir platesnių suinteresuotų subjektų sluoksnių (pavyzdžiui, viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų įstaigų) poreikius. EESRK ragina suinteresuotas Europos institucijas, valstybes nares ir ES pirmininkaujančią Slovėniją bei netrukus pirmininkausiančią Prancūziją užtikrinti, kad koordinavimas vyktų atsižvelgiant į MVĮ lūkesčius ir programoje numatytus tikslus.

1.13

EESRK nuomone, norint, kad MTTP finansavimo programose ir bendroje programoje „Eurostars“ dalyvautų MVĮ, būtinai reikėtų sutrumpinti ilgą Europos Sąjungai tvirtinti teiktinų pasiūlymų teikimo terminą ir tokiu būdu paskatinti MVĮ teikti projektus.

1.14

EESRK pabrėžia, kad norint pagerinti ir padidinti MVĮ gaunamo MTTP finansavimo įsisavinimą, Europos Komisijai reikėtų išsiaiškinti, kaip būtų galima nepanaudotus, MVĮ skirtus išteklius pagal FP7 „Bendradarbiavimo“ skyrių (sudarančius 15 proc. FP6 „Teminio prioriteto“) perkelti į programą „Gebėjimai“ (CRAFT ir pan.), kuri labiau tinka MVĮ.

1.15

EESRK prašo daugiau dėmesio skirti neproporcingai didelei reguliavimo naštai MVĮ, kuri kartais net dešimt kartų didesnė nei didelių bendrovių (6). Be to, norėtųsi, kad MVĮ, kurios kartu su kitais Europos ir tarptautiniais partneriais imasi MTTP veiklos, būtų sumažintos administravimo išlaidos ir supaprastintos paraiškų teikimo procedūros. EESRK taip pat pageidautų, kad būtų išspręstas intelektinės nuosavybės teisių ir Europos patentų klausimas (7), kadangi dabartinė padėtis nėra palanki konkurencingumui ir naujovių diegimui Europoje. Be to, veikianti patentavimo sistema ir intelektinės nuosavybės teisės (8) gali būti vertinamos ir kaip didelis nepiniginis turtas, kai tarptautiniuose projektuose dalyvaujančios įmonės jungiasi į partnerystes.

2.   Nuomonės pagrindas

2.1

Europos mažųjų įmonių chartijoje, kurią ES vadovai patvirtino 2000 m., sutarta, kad „mažosios įmonės turi būti laikomos pagrindine naujoves, užimtumą ir socialinę bei Europoje vidaus integraciją skatinančia jėga“ (9). Be to, 2007 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė rengianti Smulkiojo verslo aktą (10), kuriame bus numatytos priemonės verslumui, verslo aplinkai ir įgūdžiams skatinti (11). 2008 m. Komisija taip pat išanalizuos ne vieną su MVĮ susijusią iniciatyvą (12), kad paskatintų jas aktyviau dalyvauti ES programose.

2.2

Būtent dėl šių priežasčių buvo pasiūlyta parengti specialią bendrą programą „Eurostars“. Šią programą (kuri vykdoma pagal EB sutarties 169 straipsnį ir yra skirta bei papildo Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (FP 7) veiklą pagal skyrių „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“) administruoja EUREKA, o programą iniciavo 22 valstybės narės kartu su penkiomis kitomis EUREKA šalimis (Islandija, Izraeliu, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). Šiuo metu „Eurostars“ programoje dalyvauja 30 valstybių: Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Jungtinė Karalystė.

2.3

FP 7 patvirtinta daugelis priemonių, kurios buvo pasiūlytos peržiūrėjus FP 6 (13), siekiant sumažinti atotrūkį tarp MVĮ taikomos įvairių sričių politikos. FP7 numatyta MVĮ skirta strategija, kurioje esama ir kokybinių, ir kiekybinių priemonių, skatinančių imtis veiksmų nacionaliniu ir regionų lygiu. Jos tikslas — kurti įmonių branduolius ir tinklus, gerinti informacinėmis technologijomis besinaudojančių mažųjų įmonių bendradarbiavimą visoje Europoje, skleisti geriausios bendradarbiavimo susitarimų praktikos pavyzdžius ir remti mažųjų įmonių bendradarbiavimą (14).

2.4

ES įregistruota 23 milijonai MVĮ: jos sudaro 99 proc. visų įmonių, o jų apyvarta — du trečdalius Europos apyvartos; jos taip pat yra labai svarbios tvaraus vystymosi proceso dalyvės (15). Tačiau, kad šios įmonės taptų dar konkurencingesnės, jas reikėtų racionaliau tvarkyti ir pergrupuoti į darnią, kritinę masę turinčią visumą, kad jos galėtų gauti naudos iš tam tikrų rizikos kapitalo fondų, mokslo parkų, inkubatorių ir regioninės inovacijų politikos vystymosi (16).

2.5

Be to, Eurobarometro „Flash“ apklausos ataskaitoje teigiama, kad MVĮ augimui gali sutrukdyti rizikuoti nelinkusių europiečių, kuriems trūksta verslumo, savybės (17). Todėl nepaprastai svarbu imtis veiksmų pagerinti verslininkų profesinį įvaizdį ir įtikinti visuomenę, kad jie labai svarbūs inovacijoms, ekonominei pažangai ir visuotinei gerovei apskritai. Tik atsakingas, energingas ir kupinas idėjų verslumas, kuris gali netrukdomas vystytis, padės galiausiai įgyvendinti Lisabonos tikslus (18).

2.6

Tačiau konkrečios priemonės, kurias remti MVĮ priima valstybės narės, ne visada skatina ir remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir perduodant technologijas. Atsižvelgiant į permainas rinkose ir tai, jog vertės grandinės įgauna tarptautinį pobūdį, Europos MVĮ tenka prisitaikyti prie didelės tarptautinės konkurencijos, įsitraukiant į nuolatinius novatoriškus procesus dar platesniu tarptautiniu mastu. „Eurostars“ programa turėtų atlyginti toms MVĮ ir valstybinėms ir (arba) privačioms mokslinių tyrimų institucijoms, kurios specialiai stengiasi remti MTTP projektus, skleisti jų rezultatus ir perduoti žinias ir padėti su jomis susipažinti. Visų pirma programa turėtų remti projektus, kuriose dalyvauja institucijos ir MVĮ grupės arba atskiros bendrovės, kurios paprastai nėra tokios aktyvios arba kurioms sunku patekti į tokias programas. EESRK pabrėžia, kaip svarbu didinti įnašą į bendrą programą „Eurostars“ į visas EUREKA valstybes nares, pirmiausia tas, kurios neseniai įstojo į ES ir kurios gali pasinaudoti tarptautinio požiūrio nauda.

2.7

„Eurostars“ programa skirta MTTP vykdančioms MVĮ, stengiantis daugiau dėmesio skirti į rinką orientuotiems MTTP projektams ir keleto partnerių tarpvalstybiniams projektams (kai kiekvienai valstybei atstovauja mažiausiai po du nepriklausomus dalyvius). Svarbi programos ypatybė yra ta, jog stengiamasi laikytis principo „iš apačios į viršų“, o tai leidžia MTTP vykdančioms MVĮ jaustis atsakingomis už savo projektą ir įgyvendinti strategines verslo inovacijas. Tokiomis aplinkybėmis MVĮ, atsižvelgdamos į komercines galimybes, gali kontroliuoti šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir daryti įtaką jų rezultatams.

3.   „Eurostars“ bendros programos tikslai

3.1

Dalyvavimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose pagal Sutarties 169 straipsnį reiškia, jog dalyvaujančios ES valstybės narės, įsipareigodamos bendrai mokslinių tyrimų programai, suvienija savo nacionalines mokslinių tyrimų programas. Remdamasi 169 straipsnio teisiniu pagrindu Komisija pasirinko keturias galimas iniciatyvas. Viena iš jų yra „Eurostars“ — MVĮ ir jų partneriams skirta bendra mokslinių tyrimų programa.

3.2

„Eurostars“ programą sudaro vienos arba keleto MVĮ, kurių buveinė yra dalyvaujančioje valstybėje ir kurios aktyviai dalyvauja MTTP veikloje, siūlomi projektai. Projektus galima įgyvendinti bet kokioje mokslo ir technologijų srityje (tiesa, jie turi būti civilinės paskirties). Projektai privalo būti įgyvendinami bendradarbiaujant, prie jų turi prisidėti mažiausiai du dalyviai iš dviejų skirtingų „Eurostars“ programoje dalyvaujančių valstybių. Šie dalyviai vykdo įvairią veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais, technologine plėtra, demonstracine veikla, mokymu ir su tuo susijusios informacijos sklaida. Atsižvelgiant į MVĮ pobūdį, projekto trukmė nėra ilga. Projektas turi trukti ne ilgiau kaip trejus metus, o per dvejus metus nuo projekto užbaigimo, mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti paruošti pateikti į rinką.

3.3

„Eurostars“ programa daro didelį skatinamąjį poveikį Bendrijos finansavimui: valstybės narės ir penkios kitos EUREKA valstybės (Islandija, Izraelis, Norvegija, Šveicarija ir Turkija) skirs 300 milijonų eurų. Bendrija skirs vieną trečdalį valstybių narių įnašo; taigi programos biudžetas sieks 400 milijonų eurų viešojo finansavimo. Darant prielaidą, kad bus finansuojama 50–75 proc. projekto, „Eurostars“ programos laikotarpiu gali būti sutelkta dar 133–400 mln. EUR privačių lėšų (skatinamasis poveikis). Apskaičiuota, kad galimi dalyviai už kiekvieną „Eurostars“ projektą prisiimtų vidutiniškai 1,4 milijono eurų išlaidų. Jei vidutiniškai finansuojama bus 50 proc., o viešasis finansavimas sudarys 0,7 mln. eurų vienam projektui, kai bendras programos biudžetas — 400 milijonų eurų, galima būtų finansuoti 565 projektus.

3.4

Todėl Bendrijos lėšomis bus užpildyta finansavimo spraga ankstyvajame MTTP etape, kai inovacijų veikla yra palyginti didelės rizikos ir gali nesudominti pakankamo privačių investuotojų skaičiaus (19). Bendrijos įsikišimas „Eurostars“ programai skirtomis viešosiomis investicijomis paskatins daugiau MTTP vykdančių MVĮ ieškoti privačių finansavimo šaltinių vystyti novatoriškiems produktams ar paslaugoms.

3.5

Kalbant apie finansavimą, reikėtų atsižvelgti į mokesčių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai netaikymo valstybėse narėse nuostatą, nes tai pritrauktų investuotojus net ir susiklosčius blogiausiai padėčiai; bent jau tokiu atveju jie iš dalies galėtų pasinaudoti šiomis lengvatomis. Nauda MVĮ yra alternatyvi finansavimo forma.

3.6

Tačiau kyla susirūpinimas, jog nemažai MVĮ negalės dalyvauti ES iniciatyvoje dėl konkurencingų inovacijų. „Eurostars“ programoje mokslinius tyrimus atliekančioms MVĮ taikomas atrankos kriterijus yra reikalavimas, kad projektą siūlanti MVĮ mažiausiai 10 proc. savo apyvartos arba visos darbo dienos ekvivalento skiria mokslinių tyrimų veiklai. Net jeigu šis reikalavimas taikomas projekto eksperimentiniam partneriui, nepaisant to, tai gali sutrukdyti daugeliui mažų bendrovių siūlyti savo novatoriškus projektus. Todėl programa gali pritraukti tik jau konsoliduotas aukštųjų technologijų įmones, kurios gali rasti ir kitų, tinkamesnių finansavimo formų.

3.7

Be to, kai kuriose ES šalyse išlaidos MTTP dažnai įtraukiamos į kitas einamąsias išlaidas, todėl jas sunku išskirti (20). Taigi Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naudojamų MTTP rodiklių apibrėžtys nėra tikslios, kai jos taikomos novatoriškoms mažoms įmonėms, nes šiais rodikliais neatsižvelgiama į nekodifikuotomis žiniomis vadinamą veiklos dalį, kurią dažnai sunku kiekybiškai įvertinti (21).

3.8

EBPO taip pat teigia, kad aukštųjų technologijų sektorių sudaro tos įmonės, kuriose MTTP dalis apyvartoje yra didesnė kaip 4 proc. Šis sektorius net ir labai išsivysčiusios ekonomikos šalyse sudaro apie 3 proc. Bendro vidaus produkto (BVP), o tai reiškia, kad 97 proc. visos ekonominės veiklos ir daugelis novatoriškų procesų vyksta tuose sektoriuose, kuriuos EBPO laiko vidutinio ar žemo technologinio išsivystymo sektoriais (22). Tokie skaičiai rodo, kad, taikant 10 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros reikalavimą, daug novatoriškų bendrovių negalės dalyvauti finansavimo programoje. Taigi nepavyks paskatinti teigiamo požiūrio į inovacijas ten, kur turėtų būti Europos iniciatyvos pagrindas.

3.9

Todėl, EESRK nuomone, projektai turėtų būti atrenkami remiantis kompetencija ir tuo, ar jie atitinka programos tikslus. Taip pat reikėtų panaikinti reikalavimą skirti 10 proc. MTTP.

3.10

Kitas „Eurostars“ programos reikalavimas — dalyvaujančios MTTP vykdančios MVĮ turėtų būti pajėgios pačios atlikti didžiąją dalį MTTP darbų. Nereikėtų atmesti bendradarbiavimo su kitais partneriais galimybės. Tais partneriais galėtų būti kitos MVĮ, vietos branduoliai, didelės bendrovės, kurios norėtų siekti panašių tikslų, kokie nustatyti programoje, mokslinius tyrimus atliekančios institucijos arba universitetai. Be to, sąvoka „branduolys“ turėtų apimti būtinybę, kad MTTP pagrįstos įmonės būtų įsikūrusios universitetų ir (arba) aukštojo mokslo institucijų teritorijose, kad šių dviejų struktūrų bendradarbiavimas būtų glaudesnis ir vyktų abipusiškai naudingu pagrindu.

3.11

Atsižvelgiant į atitinkamą „Eurostars“ programoje dalyvaujančių novatoriškų MVĮ indėlį svarbu aiškiai nustatyti, kad būtent MTTP vykdančios MVĮ turi drauge padengti mažiausiai 50 proc. projekto išlaidų MTTP. Vis dėlto dėl šio kriterijaus į programą gali nepatekti nemažai rinkoje veikiančių MVĮ, todėl reikėtų apsvarstyti galimybę atliekant vidurio laikotarpio „Eurostars“ programos įvertinimą sumažinti šį barjerą iki 25 proc (23).

3.12

Reikėtų aiškiau apibrėžti programos santykį su kitomis Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos (CIP) finansinėmis priemonėmis. Siekiant sudaryti įmonėms ilgesnės verslo perspektyvos galimybę finansavimo programa taip pat turėtų tapti lankstesnė ir pritaikyta MVĮ poreikiams, tuo pat metu atsižvelgiant į teigiamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros garantijų fondų patirtį.

3.13

Geresnis reguliavimo pagrindas, numatant sistemingas konsultacijas su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, sumažintų einamąsias išlaidas ir riziką, padidintų grąžą ir rizikos kapitalo srautą, taip pat pagerintų rizikos kapitalo rinkų veiklą. Tai būtų ypač naudinga novatoriškoms MVĮ. Šis finansavimas papildytų viešąją paramą ankstyvajame (angl. pre-seed) mokslinių tyrimų rezultatų komercinio realizavimo etape.

3.14

Komisija pasižadėjo skatinti priemones, kurių tikslas — daugiau tarpvalstybinių investicijų rizikos kapitalo lėšomis (24). Europoje rizikos kapitalo rinka yra nevienalytė, šiuo metu ją sudaro 27 skirtingos veiklos zonos. Tai trukdo ieškoti tiek reikiamo finansavimo, tiek investuoti.

3.15

Todėl reikia geresnių sąlygų rizikos kapitalo investicijoms. Valstybės narės taip pat turėtų parengti skatinimo priemones privatiems investuotojams bendradarbiauti atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus (25), skatinti MVĮ reikalingas verslo rėmimo paslaugas, padedant sėkmingai verslo pradėjimo etapą įveikusioms bendrovėms.

4.   „Eurostars“ bendros programos koordinavimo gerinimas

4.1

„Eurostars“ programos tikslas yra padėti MVĮ bet kokiais technologijų ar pramonės, teisiniais ar organizaciniais klausimais, kai tai būtina užtikrinti plataus masto europinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Todėl ši programa padidins MTTP vykdančių MVĮ gebėjimą pateikti į rinką naujus ir konkurencingus produktus, procesus ir paslaugas.

4.2

Kai projektas vykdomas tarptautiniu mastu, galima išvengti dubliavimosi inovacijų srityje ir atsiranda galimybė vykdyti bendrą politiką ir numatyti operatyvias priemones administracinei naštai sumažinti (26). Pasitelkiant „Eurostars“ programą, būtų galima paskatinti nemažai MVĮ pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybe, su sąlyga, kad tokios įmonės galėtų pasiūlyti projektą ir tiesiogiai jį administruoti. Tačiau dalyvavimas jungtiniuose projektuose ir kompetencijos tinkle turėtų būti kruopščiai planuojamas, kad projekte būtų dalyvaujama tolygiai.

4.3

Turime galvoti ne tik apie MTTP rėmimą, bet ir būdus, kaip valstybių vyriausybės, pasirūpindamos tinkama infrastruktūra, galėtų betarpiškiau remti inovacijas. Yra didžiulė mokslinių tyrimų institucijų bendruomenė. Kai kurios iš jų gali būti asociacijos arba mokslinių tyrimų įmonės, kurių užduotis — remti inovacijas, visų pirma, vykdomas MVĮ. Taip pat yra mokslo parkai ir mokslo konsultaciniai punktai, inkubatoriai, regionų ir vietos valdžios institucijos bei žinių perdavimo organizacijos. Jų parama tikrai naudinga neseniai įsikūrusioms aukštųjų technologijų MVĮ ir netgi tradiciškesnėms įmonėms, kurios galvoja rinktis inovacijų strategijas. ES pirmininkaujanti Slovėnija ir šias pareigas perimsianti Prancūzija turėtų stebėti, kaip būtų galima nukreipti „Eurostars“ programos koordinavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu, pasiekiant geriausių rezultatų ir vengiant bet kokio funkcijų pasikartojimo arba painiavos šiuo metu MVĮ sektoriuje veikiančioms tarnyboms.

4.4

EESRK ne kartą rekomendavo gerokai didesnę dalį Bendrijos struktūrinių fondų lėšų panaudoti bendrai mokslo infrastruktūrai, taip pat ir specialiai pritaikytai MVĮ, kurti. Šiam tikslui labai naudingas būtų ir Europos investicijų banko finansavimas (27).

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  http://www.eurostars-eureka.eu/.

(2)  Hartmut Hirsch-Kreinsen, „Low-Tech Innovations“, Industry and Innovation, 2008 m. vasario mėn.

(3)  Bandomasis projektas: http://www.pilot-project.org.

(4)  A6-0064/2008 (pasiūlymo pakeitimas), Europos Parlamento Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, 2008.

(5)  http://ec.europa.eu/research/sme-techweb/index_en.cfm?pg=results

(6)  „Neproporcingai didelės reguliavimo naštos MVĮ mažinimo būdai“, Europos Komisija, 2007 m. gegužės mėn., Įmonių ir pramonės GD.

(7)  „The Cost Factor in Patent Systems“, Université Libre de Bruxelles Working Paper WP-CEB 06-002, 2006 m., Briuselis, žr. nuo p. 17.

(8)  „Europos patentų sistemos stiprinimas“, COM(2007) 165.

(9)  Europos mažųjų įmonių chartija, Feiros Europos Vadovų susitikimas, 2000 m. birželio 19–20 d.

(10)  „Mažosios ir vidutinės įmonės — pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ COM(2007) 592 galutinis, 2007 m. spalio 4 d.

(11)  Luc Hendrickx, „UEAPME expectations on the proposal for a European Small Business Act“, 2007 12 14.

(12)  http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/sba_en.htm.

(13)  OL C 234, 2005 9 22, p. 14, „UEAPME Position Paper on a successor to the 6th Framework Programme for R&D“, 01/2005.

(14)  „Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“, COM(2007) 592, 2007 10 4.

(15)  „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: MVĮ augimo finansavimas — Europos pridėtinės vertės suteikimas“, COM(2006) 349, 2006 6 29.

(16)  „Mokslas ir technologija — Europos ateities raktas“, COM(2004) 353, 2004 6 16.

(17)  Europos MVĮ observatorija, Flash Eurobarometer 196, 2007 gegužės mėn.

(18)  Investicijos į žinias ir inovacijas, OL C 256, 2007 10 27, p. 8.

(19)  Annual Survey of Pan-European Private Equity & Venture Capital Activity 2004 m.

(20)  The 2007 EU R&D Investment Scoreboard p. 20, Jungtinis tyrimų centras (JTC) ir Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas (DG RTD).

(21)  H. Hirsch-Kreinsen, „Low-Technology“: A forgotten sector in innovation policy, Faculty for Economics and Social Sciences, University of Dortmund, 2006 3 15; UAPME, Towards an Innovation Policy for Crafts, Trades and SMEs, 2004 10 27.

(22)  Towards an Innovation Policy for Crafts, Trades and SMEs, UEAPME, 2004 10 27.

(23)  Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, A6-0064/2008.

(24)  Komisija siūlo priemones, skirtas didinti tarpvalstybines investicijas rizikos kapitalo lėšomis IP/08/15, 2008 1 7.

(25)  MVĮ augimo finansavimas — Europos pridėtinės vertės suteikimas, COM(2006) 349, 2006 6 29.

(26)  Europos Komisijos pasiūlymai dėl administracinės naštos mažinimo 2008 m., MEMO/08/152 2008 3 10.

(27)  (OJ C 65, 2006 3 17), OL C 256, 2007 10 27, p. 17.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/23


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas — formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo. Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas

COM(2007) 584 galutinis

(2008/C 224/05)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. spalio 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas — formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo. Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Peter Morgan.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 70 narių balsavus už ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Neigiamų verslo žlugimo padarinių klausimą Komisija sprendžia jau nuo 2001 m. Ji yra ypač pabrėžusi būtinybę tobulinti bankroto procedūras. Atsižvelgdama į ribotą savo kompetenciją šioje srityje, Komisija daugiausia renka informaciją apie teisinius ir socialinius žlugusio verslo padarinius, sudaro sąlygas lengviau nustatyti ir skleisti gerąją patirtį, rengia išankstinio perspėjimo priemones, padėsiančias sumažinti stigmatizavimą žlugus verslui.

1.2

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad daugiausia dėmesio reikia skirti dėl žlugusio verslo atsiradusiam stigmatizavimui įveikti. Labai svarbu valstybėse narėse sudaryti geras sąlygas verslininkystei, kad būtų visiškai išnaudotos ES verslininkystės galimybės ir sukurta dinamiškų bendrovių. Labai svarbu, kad visuomenė teigiamai vertintų sėkmingą verslą; tai turi būti susiję su politika, skatinančia verslininkus, kurių verslas žlugo, pradėti verslą iš naujo.

1.3

Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo. ES privalo keisti savo mąstyseną. Kuo daugiau stigmatizavimo patiria bankrutavęs asmuo, tuo didesnė rizika kyla naujam pradėtam verslui, ir ši rizika persiduoda visiems su šiuo verslu susijusiems asmenims.

1.4

JAV įstatymai siekia subalansuoti skolininkų, kreditorių ir visos visuomenės interesus. EESRK laikosi nuomonės, kad valstybių narių įstatymai turėtų būti formuluojami taip, kad pasiektų tokį balansą. Nemokumas ir įsiskolinimų negrąžinimas gali sudaryti didelių sunkumų kreditoriams ir juos pačius paversti nemokiais. Įsiskolinimo panaikinimas siekiant suteikti bendrovei galimybę viską pradėti iš naujo gali būti itin neteisingas kreditorių atžvilgiu. Nemokumo įstatymuose reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

1.5

Apskritai visuomenės požiūriu, visos ar dalies įmonės veiklos išsaugojimas yra geriausias sprendimas. Jeigu bendrovė potencialiai perspektyvi, visi suinteresuoti subjektai gaus iš to naudos, jeigu nemokumo specialistai gali išgelbėti nemokią bendrovę, visi darbuotojai išsaugos savo darbo vietas. Jeigu bankrotą patyręs verslininkas pradeda naują verslą, jis sukuria naujų darbo vietų. Visais šiais atvejais darbo vietos, be abejonės, tenkina visos visuomenės interesus.

1.6

Verslas gali žlugti daugeliu būdų. Tai gali atsitikti net ir geriausių ketinimų turinčiam verslininkui. Pradedant verslą gali būti neįmanoma iš karto sukurti perspektyvią įmonę. Net pasibaigus pradiniam etapui, neteisingas verslo modelis gali reikšti, kad bendrovė neturi ateities. Kita vertus, potencialiai perspektyvios bendrovės gali patirti nesėkmę dėl verslininkų padarytų klaidų arba dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tokios įmonės gali ir turėtų būti sanuojamos bankroto administratorių išsaugant didžiąją dalį darbo vietų.

1.7

Svarbu suprasti skirtumą tarp įmonės ir jos direktorių. Direktoriai gali bankrutuoti tuo tarpu, kai bankroto administratorius sanuoja įmonę ir jos darbuotojus. Kai įmonė žlunga, verslininkai gali bankrutuoti dėl bankui suteiktų garantijų, nors jų asmeninis elgesys nebuvo nesąžiningas. Komisijai rūpi būtent šie sąžiningi verslininkai. Sukūrę gerą verslą ir patyrę nesėkmę – žlugę dėl nepatyrimo arba tiesiog nepasisekus, – jie nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo. Ekonomikai reikalingi jų gebėjimai. Kiti, žlugę dėl kompetencijos stokos arba įžvalgumo neturėjimo, tikriausiai neturi ką ekonomikai pasiūlyti, nors ir gali rasti finansinių rėmėjų. Ne visi bankrutavę verslininkai nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo.

1.8

Komisijos iniciatyva paskatino imtis reformų visoje ES. Daugelis valstybių narių pasisėmė idėjų iš Europos lygmeniu sukauptos gerosios patirties ir politinių išvadų. Maždaug trečdalis valstybių narių pateikė planus reformuoti nemokumą reguliuojančius nacionalinius teisės aktus. Tačiau beveik pusė valstybių narių dar nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje. Nors Komisija šioje politikos srityje turi ribotą kompetenciją, EESRK ragina ją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir aktyviai skatinti valstybių narių finansų ministrus veikti. EESRK nuomone, apskritai valstybių narių pažanga nepatenkinama.

1.9

EESRK visiškai pritaria visiems komunikate išdėstytiems aspektams dėl nemokumą reguliuojančių įstatymų, su sąlyga, žinoma, kad galiausiai priimti įstatymai bus detalūs. Tokios detalios nuostatos apima oficialų sąžiningo bankroto pripažinimą, ankstyvą skolų panaikinimą ir teisinių apribojimų, draudimų bei atleidimo iš pareigų atvejų sumažinimą taikant paspartintas procedūras. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas turėtų būti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių trunkančios teisinės procedūros.

1.10

EESRK nuomone, būtina, kad visos valstybės narės kuo greičiau pakeistų nemokumą reguliuojančius įstatymus. Be įstatymų pataisų, itin svarbu, kad teismai spręstų bankroto bylas sparčiai. Šį procesą reikia gerai organizuoti. Tokie pakeitimai – pagrindinė „antros galimybės“ programos dalis.

1.11

Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms – antroji komunikato idėja. Ji savaime nėra „antros galimybės“ programos dalis. Šia programa siekiama išvengti bankroto, išsaugoti įmones ir darbo vietas. 4 dalyje pateikiami verslo žlugimo, kurio buvo galima išvengti, pavyzdžiai. Šiuo požiūriu komunikate, sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą, teikiant laikiną finansavimą ir konsultavimo paslaugas, iš esmės norima užkirsti kelią verslo žlugimui, kurio galima išvengti.

1.12

Ši programa daugumai MVĮ nėra praktiška, kadangi yra nedaug priemonių, kuriomis iš kiekvienoje valstybėje narėje veikiančių tūkstančių MVĮ būtų aktyviai nustatomos sunkumų turinčios įmonės. Tačiau valstybės narės raginamos maksimaliai išnaudoti turimas galimybes, pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM administravimo institucijos pateikia išankstinį perspėjimą, kad įmonė gali turėti problemų, susijusių su grynųjų pinigų srautais. Komisija teigia, kad pagalbos priemonės turėtų apimti bankroto prevenciją, ekspertų konsultacijas ir ankstyvą įsikišimą. Problema kyla tada, kai direktoriai nesuvokia, kad jų verslui gresia pavojus. Valstybių narių vyriausybės, bendradarbiaudamos su finansininkais ir MVĮ rėmimo organizacija, turės sukurti aktyvias, savo šalies MVĮ kultūrai tinkamas aktyvias priemones.

1.13

Aišku, kad svarbiausia komunikate pateikta rekomendacija yra susijusi su nemokumą reguliuojančių įstatymų reforma. Tai pagrindinė priemonė, be kurios „antros galimybės“ programa nė nepajudės iš vietos.

1.14

Keletas į komunikatą įtrauktų švelnesnio pobūdžio rekomendacijų gali būti įgyvendintos nekeičiant nemokumą reguliuojančių įstatymų. Pakeitus įstatymus, galima imtis kitų Komisijos siūlomų neprivalomų priemonių. Nepakeitus nemokumą reguliuojančių įstatymų, nebus galima pasiekti pagrindinių Komisijos komunikato tikslų.

1.15

EESRK mano, kad kiekviena valstybė narė, reaguodama į šį komunikatą, turėtų įtraukti savo pasiūlymus į Lisabonos strategijos nacionalinį planą (taikoma 15 gairė).

2.   Įžanga

2.1

Neigiamų verslo žlugimo padarinių klausimą Komisija sprendžia jau nuo 2001 m. Ji yra ypač pabrėžusi būtinybę tobulinti bankroto procedūras. Atsižvelgdama į ribotą savo kompetenciją šioje srityje, Komisija daugiausia renka informaciją apie teisinius ir socialinius žlugusio verslo padarinius, sudaro sąlygas lengviau nustatyti ir skleisti gerąją patirtį, rengia išankstinio perspėjimo priemones, padėsiančias sumažinti stigmatizavimą žlugus verslui.

2.2

Tai paskatino imtis reformų visoje Europos Sąjungoje. Daugelis valstybių narių pasisėmė idėjų iš Europos lygmeniu sukauptos gerosios patirties iš politinių išvadų. Maždaug trečdalis valstybių narių pateikė planus reformuoti nemokumą reglamentuojančius savo vidaus teisės aktus. Tačiau beveik pusė valstybių narių dar nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje. Nors Komisija šioje politikos srityje turi ribotą kompetenciją, EESRK ragina ją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir aktyviai skatinti valstybių narių finansų ministrus veikti. EESRK nuomone, apskritai valstybių narių pažanga nepatenkinama.

A LENTELĖ. DABARTINĖ PADĖTIS VALSTYBĖSE NARĖSE

T

Priemonės taikomos

(T)

Priemones planuojama taikyti/priemonės taikomos iš dalies

N

Priemonės netaikomos

 

Informavimas/ švietimas

Bendra strategija

Viešinimas, kai teismas priima sprendimą dėl netyčinio bankroto

Sumažinti apribojimai ir t. t.

Geresnis teisinis režimas sąžiningo bankroto atveju

Trumpas skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpis ir (arba) skolų sumažinimas

Supaprastintas procesas

Skatinama teikti paramą

Skatinami ryšiai

Diskusijos su finansų sektoriaus atstovais

Iš viso T+(T)

Belgija

N

N

(T)

(T)

T

(T)

N

N

N

N

4

Bulgarija

N

N

N

N

N

N

N

N

N

N

0

Čekija

N

N

N

N

N

N

(T)

N

N

N

1

Danija

N

N

N

T

(T)

T

(T)

N

N

N

4

Vokietija

(T)

N

N

T

T

(T)

N

N

N

N

4

Estija

N

N

N

N

N

(T)

(T)

N

N

N

2

Airija

N

N

N

N

N

T

T

N

N

N

2

Graikija

N

N

N

T

(T)

(T)

T

N

N

N

4

Ispanija

N

N

N

N

T

T

T

N

N

N

3

Prancūzija

N

N

N

N

(T)

N

T

N

(T)

N

3

Italija

N

N

N

T

T

(T)

(T)

N

N

N

4

Kipras

N

N

(T)

(T)

N

(T)

(T)

N

N

N

4

Latvija

N

N

N

N

N

N

(T)

N

N

N

1

Lietuva

N

N

N

T

(T)

T

(T)

N

N

N

4

Liuksemburgas

N

N

N

N

N

N

N

T

N

N

1

Vengrija

N

N

N

N

N

N

N

N

N

N

0

Malta

N

N

N

(T)

(T)

N

N

N

N

N

2

Nyderlandai

(T)

N

N

N

(T)

(T)

N

N

N

(T)

4

Austrija

N

(T)

N

(T)

(T)

(T)

T

(T)

(T)

N

7

Lenkija

N

N

N

N

(T)

(T)

T

N

N

N

3

Portugalija

N

N

N

N

N

N

N

N

N

N

0

Rumunija

N

N

N

(T)

(T)

N

T

N

N

N

3

Slovėnija

N

N

N

N

N

(T)

N

N

N

N

1

Slovakija

N

N

N

N

N

N

N

N

N

N

0

Suomija

N

N

N

T

N

(T)

T

T

N

N

4

Švedija

N

N

N

N

T

(T)

T

N

N.

N

3

Jungtinė Karalystė

N

N

T

T

T

T

T

N

N

N

5

Iš viso T+(T)

2

1

3

12

15

17

17

3

2

1

 

Jungtinės Amerikos Valstijos

N

N

N

T

(T)

T

T

N

N

N

4

2.3

A lentelė paimta iš komunikato. 4–6 skiltys susijusios su nemokumą reguliuojančių įstatymų reforma. Akivaizdu, kad valstybės narės aktyviai rengia teisės aktus, tačiau labai mažai jų turi pakeistus veikiančius įstatymus. Jeigu skiltys būtų susijusios su galiojančiais teisės aktais, jų sumos būtų ne 12 – 15 – 17 – 17, o 6 – 6 – 5 – 10. Šie 27 valstybių narių rezultatai yra prasti. Lėtumas arba neveiklumas neabejotinai kenkia valstybių narių verslui, nes kol bus atlikti reikiami pakeitimai, žlugimo galimybė įmonėms yra reikšminga kliūtis.

2.4

Kita lentelės ypatybė – pirmosios ir paskutiniosios trys su teisės aktais susijusios skiltys beveik neužpildytos. Tai šiek tiek stebina, kadangi nepaisant to, kad daugumoje valstybių narių nepakeisti nemokumą reguliuojantys teisės aktai, galima buvo taikyti kitas švelnesnio pobūdžio priemones.

2.5

Kad galėtų pateikti pavyzdį palyginimui, EESRK paprašė Komisijos pateikti JAV duomenų, kurie atitiktų lentelėje apie ES valstybes pateikiamus duomenis. Toliau pateikiami paaiškinimai apie JAV eilutę lentelėje:

sumažinti apribojimai – T. JAV nėra jokių dažniausiai ES pasitaikančių apribojimų (pavyzdžiui, draudimas subankrutavusiam asmeniui tapti įmonės direktoriumi, draudimas subankrutavusiam asmeniui tapti patikėtiniu ir tam tikro kredito limito nustatymas subankrutavusiam asmeniui). Iš tikrųjų, JAV Bankroto kodekso 525 skyriuje nustatyta, kad asmenys negali būti diskriminuojami dėl vienintelės priežasties, kad jiems yra ar buvo iškelta bankroto byla,

geresnis teisinis režimas – (T). Kaip ir kitose ES valstybėse, nuo skolų neatleidžiama nusižengimo, sukčiavimo atvejais ir pan. Jokio kito „geresnio režimo“ nėra,

įsipareigojimų panaikinimo laikotarpis – T. Nėra nustatyta konkretaus laikotarpio, kurio metu subankrutavęs asmuo laikomas subankrutavusiu iki įsipareigojimų panaikinimo,

supaprastintas procesas – T. Dažniausiai privatiems asmenims taikoma bankroto procedūra – 7 skyrius dėl likvidavimo ar bankroto. Paprastai visas procesas užtrunka 3–4 mėnesius. Siekiant apsisaugoti nuo daugkartinio ieškinių pateikimo, 7 skyriumi negali pasinaudoti asmuo, kuris per pastaruosius 6 metus jau yra juo pasinaudojęs.

2.6

JAV kodeksas vadovaujasi visiškai kitokia mąstysena, negu vyrauja daugelyje valstybių narių, o gal net ir jose visose. Daugelio valstybių narių dabartinė teisinė pozicija parodo šio klausimo nesupratimo lygį. Nemokumą reguliuojančių įstatymo pakeitimo terminai atskleidžia, kad, familiariai šnekant, ES paprasčiausiai „nieko nesuvokia“. Mąstysenos pasikeitimas paspartins naujų įstatymų priėmimą. Be to, be tokio pasikeitimo švelnesnio pobūdžio priemonės niekada nebus veiksmingos.

2.7

XIX amžiuje dėl žlugusio verslo atsiradęs stigmatizavimas būdavo toks stiprus, kad pastūmėdavo nesėkmę patyrusius verslininkus į savižudybę. Nors savižudybių atvejų XXI amžiuje mažiau, socialiniai randai išlieka. ES piliečiai turi verslininkus vertinti kaip atliekančius naudingą darbą, net kai jie patiria nesėkmę. Kartais nesėkmė neišvengiama. Truputį mažiau nei trys ketvirtadaliai (73,0 proc.) iš 931 435 įmonių, įsteigtų 1998 m. verslo sektoriuje Ispanijoje, Suomijoje, Italijoje, Liuksemburge, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, išsilaikė dvejus metus. Šiek tiek mažiau nei pusė (49,1 proc.) tų pačių įmonių tebevykdė veiklą po penkerių metų 2003 m.

2.8

Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo. ES privalo keisti savo mąstyseną. Kuo daugiau stigmatizavimo patiria bankrutavęs asmuo, tuo didesnė rizika kyla naujam pradėtam verslui, ir ši rizika persiduoda visiems su šiuo verslu susijusiems asmenims.

2.9

JAV įstatymai siekia subalansuoti skolininkų, kreditorių ir visos visuomenės interesus. EESRK laikosi nuomonės, kad valstybių narių įstatymai turėtų būti formuluojami taip, kad pasiektų tokį balansą. Kaip nurodyta 4 skyriuje, nemokumas ir įsiskolinimų negrąžinimas gali sudaryti didelių sunkumų kreditoriams ir juos pačius paversti nemokiais. Įsiskolinimo panaikinimas siekiant suteikti bendrovei galimybę viską pradėti iš naujo gali būti itin neteisingas kreditorių atžvilgiu. Nemokumo įstatymuose reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

2.10

Apskritai visuomenės požiūriu, visos ar dalies įmonės veiklos išsaugojimas yra geriausias sprendimas. Jeigu bendrovė potencialiai perspektyvi, naudos gaus visi suinteresuoti subjektai.

2.11

Darbuotojų interesai tenkinami keletu būdu. Nemokumo atveju valstybės narės įgyvendina Nemokumo direktyvą, kurioje numatytos išmokos darbuotojams. Jeigu nemokumo specialistai gali išgelbėti nemokią bendrovę, visi darbuotojai išsaugos savo darbo vietas. Jeigu bankrotą patyręs verslininkas pradeda naują verslą, jis sukuria naujų darbo vietų. Visais šiais atvejais darbo vietos, be abejonės, tenkina visos visuomenės interesus.

3.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

3.1   Įvaizdis visuomenėje, švietimas ir žiniasklaida

3.1.1

Pirmasis žingsnis šalinant neigiamus verslo žlugimo padarinius – viešai jį aptarti. Europos Sąjungos gyventojai bankrotą dažnai suvokia kaip nusikalstamą veiklą neatsižvelgdami į jo priežastis. Teigiamą vaidmenį šalinant šį klaidingą suvokimą turi atlikti žiniasklaida. Darytinos šios išvados:

a)

informavimo kampanijose ir mokymo programose reikėtų daug dėmesio skirti iš naujo pradėto verslo privalumams ir parodyti, kad keli bandymai pradėti verslą yra įprasta mokymosi, tyrinėjimo ir atradimų proceso dalis;

b)

žiniasklaida galėtų padėti panaikinti asociacijas tarp bankroto ir sukčiavimo, skleisti informaciją apie iš naujo pradėto verslo privalumus ir taip gerinti iš naujo pradėjusių verslą asmenų įvaizdį plačiojoje visuomenėje bei pabrėžti jų patirties vertę;

c)

Išsamesnės diskusijos šiuo klausimu su visais tiesiogiai susijusiais veikėjais turėtų padėti atskleisti įvairius stigmatizavimo aspektus, susijusius su verslo žlugimu.

3.2   Nemokumą reguliuojančių įstatymų svarba

3.2.1

Teisiniu požiūriu gali būti sudėtinga patyrus bankrotą pradėti verslą iš naujo. Daugelyje šalių bankroto įstatymai vienodai taikomi visiems subjektams neatsižvelgiant į tai, ar bankrotas buvo tyčinis arba įvyko dėl neatsakingumo, ar nėra akivaizdžios savininko ar vadovo kaltės dėl žlugimo, t. y. bankrotas įvyko sąžiningai ir teisėtai.

3.2.2

Yra daug taisyklių, pagal kurias bankrutuojantiems subjektams taikomi apribojimai, draudimai, ir jie atleidžiami iš pareigų vien tik dėl to, kad pradėtas bankroto bylos nagrinėjimas. Taikant tokius automatiškumu pagrįstus metodus neatsižvelgiama į riziką, kuri yra neatsiejama kasdienės verslo veiklos dalis, ir atsiranda prielaida manyti, kad visuomenė negali pasitikėti bankrutuojančiu subjektu. Europos Sąjungoje reikia iš esmės pakeisti nemokumą reguliuojančių įstatymų principus. Pagrindiniai aspektai yra šie:

a)

labai svarbu sukurti teisingą sistemą, pagal kurią būtų tinkamai ginami visų šalių interesai ir pripažįstama, kad verslininkas gali patirti nesėkmę ir pradėti verslą iš naujo. Bankroto teisėje reikėtų aiškiai atskirti netyčinį ir tyčinį bankrotą;

b)

ne dėl savo kaltės bankrutavusiems verslininkams reikėtų suteikti teisę sulaukti oficialaus teismo sprendimo, kuriame būtų pripažįstama, kad jų veikla buvo netyčinė ir ją galima pateisinti. Sprendimas turi būti prieinamas visuomenei;

c)

į nemokumo įstatymą reikėtų įtraukti nuostatą dėl ankstyvo likusių skolinių įsipareigojimų panaikinimo, jeigu tenkinami tam tikri kriterijai;

d)

reikėtų sušvelninti teisinius apribojimus, draudimus ir atleidimo iš pareigų tvarką;

e)

reikėtų supaprastinti ir paspartinti teisines procedūras, taip prieš perskirstant išteklius bus išsaugota kuo didesnė bankrutavusios įmonės turto vertė. Paprastai šis procesas neturėtų trukti ilgiau nei metus.

3.3   Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms

3.3.1

Dėl žlugusio verslo atsiradęs stigmatizavimas yra viena iš priežasčių, kodėl daug mažų ir vidutinių įmonių slepia savo finansines problemas, kol galiausiai būna per vėlu. Svarbu laiku imtis veiksmų, kad būtų išvengta bankroto, o daugeliu atvejų įmonės išlikimas yra parankesnis variantas negu likvidavimas. Darytinos šios išvados:

a)

neįmanoma visiškai išvengti nemokumo atvejų, bet laiku suteikus perspektyvioms įmonėms pagalbą tokių atvejų skaičių galima sumažinti maksimaliai. Pagalbos priemonės turėtų apimti bankroto prevenciją, ekspertų konsultacijas ir ankstyvą įsikišimą;

b)

reikėtų atkreipti dėmesį į paramos prieinamumą, nes sunkumų turinčios įmonės nepajėgtų naudotis brangiomis konsultacijomis;

c)

reikėtų išnaudoti visas tinklų kūrimo galimybes, kurias suteikia ES ir Europos verslo organizacijos;

d)

nemokumą reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti numatyta galimybė restruktūrizuoti ir išlaikyti įmonę, užuot daugiausia dėmesio skirus likvidavimui.

3.4   Veiksminga parama verslininkams, po nesėkmės pradedantiems verslą iš naujo

3.4.1

Teikiant valstybės paramą nepakankamai atsižvelgiama į svarbiausius antrą įmonę steigiantį verslininką varžančius veiksnius – išteklių, reikiamų įgūdžių ir psichologinės pagalbos trūkumą. Paprastai pradėti naują verslą vengiama visų pirma dėl finansinių išteklių stokos. Darytinos šios išvados:

a)

atitinkamos valdžios institucijos turėtų skirti pakankamai finansinių išteklių iš naujo verslą pradėjusiems verslininkams, reikėtų panaikinti kliūtis tokiems verslininkams pasinaudoti valstybinės finansinės pagalbos sistemomis;

b)

bankai ir finansinės institucijos turėtų susimąstyti dėl savo pernelyg didelio atsargumo iš naujo verslą pradėjusių verslininkų atžvilgiu, kuris dažnai grindžiamas neigiamu kredito reitingu. Komisija planuoja įtraukti šį klausimą į bankininkų ir MVĮ apskritojo stalo diskusijų darbotvarkę;

c)

ES šalys turėtų užtikrinti, kad netyčinį bankrotą patyrę subjektai nebūtų įtraukiami į sąrašą, pagal kurį ribojama galimybė gauti banko paskolą;

d)

už viešuosius pirkimus atsakingi subjektai turėtų žinoti, kad pagal viešųjų pirkimų direktyvas netyčinį bankrotą patyrusiems subjektams negali būti sudaromos nepalankios sąlygos;

e)

iš naujo verslą pradėjusiems verslininkams turėtų būti suteikta galimybė gauti tinkamą psichologinę, techninę pagalbą, specialų mokymą ir paramą;

f)

atitinkamos valdžios institucijos turėtų skatinti iš naujo verslą pradėti ketinančių verslininkų, klientų, verslo partnerių ir investuotojų ryšius, kad būtų patenkinti iš naujo verslą pradedančių verslininkų poreikiai.

3.5

Darytina išvada, kad labai svarbu valstybėse narėse sudaryti geras sąlygas verslininkystei, kad būtų visiškai išnaudotos ES verslininkystės galimybės ir būtų sukurta dinamiškų bendrovių. Labai svarbu, kad visuomenė teigiamai vertintų sėkmingą verslą; tai turi būti susiję su politika, skatinančia verslininkus, kurių verslas žlugo, pradėti verslą iš naujo.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad daugiausia dėmesio reikia skirti dėl žlugusio verslo atsiradusiam stigmatizavimui įveikti. Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo.

4.2

Net ir esant tokiai padėčiai EESRK mano, jog nepaisant to, kad daug komunikate pateiktų rekomendacijų yra būtinos, tam tikra informacija neatrodo patikima. Komiteto abejonės pabrėžiamos daugelyje šios nuomonės 4 ir 5 skyrių punktų.

4.3

Verslininkystės paskirtis ir tikslas – sukurti pelningą ir galintį augti verslą. Verslininkai kuria naujoves siekdami patenkinti klientų poreikius, kurie šiuo metu arba nėra tenkinami, arba tenkinami ne pačiu efektyviausiu būdu.

4.4

Verslininkas gali įžvelgti verslo galimybę. Pavyzdžiui, vienas Londono verslininkas pastebėjo galimybę vykdyti importo ir (arba) eksporto verslą tarp JK ir Indijos taip tenkinant abiejų šalių poreikius. Jis užpildė rinkos spragą. Kiti verslininkai užpildo rinkos spragas, pavyzdžiui, atidarydami restoranus ar kirpyklas bendruomenėse, kuriose jų trūksta.

4.5

„Amazon“ – puikus pavyzdys, kaip efektyviau patenkinti poreikius. Knygynuose vis dar lankosi tie, kurie turi laiko ir noro juose žiūrinėti knygas. „Amazon“ tenkina kitos knygas perkančios visuomenės dalies poreikius.

4.6

Kai kurie verslininkai kuria verslą siekdami pasinaudoti mokslo ir technologijų pažanga. Toks verslas dažnai kyla iš universitetų, mokslinių tyrimų institutų arba mokslu grindžiamų bendrovių. Keturi Londono universiteto profesoriai įkūrė įmonę patentuota programine įranga teikiančią vaizdo analizės paslaugas, kuriomis tobulinami kuriamų vaistų gydomojo poveikio nustatymo būdai. Šio verslo pagrindas – intelektinė programinės įrangos nuosavybė. Vienas iš profesorių buvo paskirtas vykdomuoju direktoriumi, ir jis dar tik bando išsiaiškinti, ar turi verslininko gyslelę.

4.7

Norint, kad verslininkui pavyktų, jam pirmiausia reikia trijų dalykų. Jis turi turėti reikiamų žinių ir patirties, kad galėtų tinkamai įvertinti rinkos galimybes, ir praktinės patirties, kad galėtų įgyvendinti verslo projektą, nepaisant to, ar tai būtų naujas restoranas, ar internetu teikiamos kelionių paslaugos, ar naujas mokslo taikymo laimėjimas. Pirmasis bet kokios įmonės veiksmas – įrodyti, kad projektas gali būti įgyvendintas. Tai reiškia – išvystyti produktą ar paslaugą taip, kad klientai norėtų mokėti kainą, reikalingą verslo rentabilumui ir pelningumui užtikrinti. Daugelis būsimų verslininkų šiame etape ir žlunga. Kai kurie gali pasimokyti iš savo klaidų ir pradėti iš naujo. Kiti niekada nepasimokys.

4.8

Antrasis reikalavimas – finansavimas. Kai kurios kuriamos įmonės rizikos kapitalo investuotojams yra pakankamai patrauklios iš pat pradžių. Tačiau dauguma rizikos kapitalo investuotojų sutinka bendradarbiauti tik tada, kai verslininkas įrodo, kad projektas įgyvendinamas. Šiuo metu jau galima naudotis EIB siūloma rizikos kapitalo sistema, tačiau jos galimybės taip pat bus ribotos. Finansavimas dažniausiai teikiamas dalimis arba etapais. Jeigu naudojantis pirmojo etapo finansavimu pasiekiama gerų rezultatų, tolesnį finansavimą gauti daug lengviau.

4.9

Dažniausiai pradinio etapo finansavimą teikia šeima ir draugai. Galimos bankų paskolos, tačiau bankams reikia užstato. Jeigu įmonė neturi turto, bankai kaip užstatą paima verslininkų turtą. Verslininko, jo šeimos ir draugų sunkumai prasideda tada, kai jie pradeda teikti asmenines garantijas. Šios garantijos paprastai galioja ir pasibaigus pradiniam etapui, kadangi privačios bendrovės dažniausiai priklauso nuo bankų paramos tol, kol pradeda viešai platinti savo akcijas. Jeigu bankas pasinaudoja garantijomis, verslininkas gali prarasti namus. Esant tokiai padėčiai, mokestiniai ir socialinio draudimo įsipareigojimai gali dar labiau pabloginti situaciją.

4.10

Komiteto nuomonėse dėl MTTP mokesčių paskatų naudojimo (1) mes raginome valstybes nares suteikti mokesčių lengvatas privatiems asmenims, kurie investuoja į neseniai pradėjusias veikti įmones. Neabejotinai tokios mokesčių paskatos padėtų verslininkams lengviau gauti naudos iš pradėto naujo verslo.

4.11

Nekalbant apie verslo pradžios etapą, verslininkas priklauso ir nuo trečiojo būtino sėkmės elemento – perspektyvaus verslo modelio. Jis yra verslo plėtros pagrindas. Modelis priklauso nuo tam tikrų rodiklių, apimančių verslo elementus. Iš pardavimo pajamų atėmus gamybos sąnaudas gaunamas bendrasis pelnas, iš kurio atėmus išlaidas lieka pelnas prieš sumokant mokesčius, kurio pakanka banko paskoloms grąžinti ir palūkanoms sumokėti. Kai verslo modelis veikia prastai arba kai vadovai neturi sugebėjimų ar patirties valdyti pardavimus ir kitus aspektus, kad šis modelis pradėtų veikti, tada suteikusieji garantijas bankui gali bankrutuoti. Akivaizdu, kad iš tokio bankroto galima pasimokyti. Jeigu verslininkas suvokė verslo modeliui įgyvendinti būtinas sąlygas, gali būti įmanoma verslą pradėti iš naujo.

4.12

Anksčiau pavykusiems verslo modeliams nuolatinę grėsmę kelia darbuotojų, klientų, rinkų, technologijų ir konkurentų kaita. Sėkmingai sukūrę verslą verslininkai turės nuolat prisitaikyti prie pokyčių, ypač su technologijomis susijusiame versle. Nemokantys prisitaikyti prie pokyčių verslininkai gali mokytis iš patirties. Kiti, ypač antrosios ar trečiosios kartos savininkai, gali ir nepasimokyti.

4.13

Kad verslo modelis veiktų, svarbiausia – verslininko ir jo komandos vaidmuo. Ypač būtini finansinio valdymo įgūdžiai. Geras verslas gali būti per daug sėkmingas ir jame gali būti pradėta spekuliuoti nepadengtomis lėšomis tol, kol taps neįmanoma apmokėti sąskaitas. Tada įmonės kreditoriai gali kreiptis dėl bankroto administratoriaus skyrimo. Gali būti daug galimybių tokį verslą sėkmingai pradėti iš naujo.

4.14

Į kitą finansinę aklavietę galima patekti tuomet, kai didelis klientas nevykdo įsipareigojimų, neapmoka sąskaitų ir tada verslininkas negali pats apmokėti sąskaitų, o bankas pasirengęs perimti užstatą. Remiantis Komisijos turimais statistiniais duomenimis, vieną iš keturių nemokumo atvejų sukelia mokėjimo termino nesilaikymas. Tokiu atveju nauja pradžia irgi gali būti perspektyvi. Ir valstybių narių vyriausybės, ir Komisija pripažįsta mažųjų ir neseniai įsteigtų įmonių pažeidžiamumą. Šis klausimas nagrinėjamas Pavėluotų mokėjimų direktyvoje ir vėl bus sprendžiamas būsimame Smulkiojo verslo įstatyme.

4.15

Kai kurios bendrovės žlunga ne dėl savo kaltės, o dėl priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti, pavyzdžiui, dėl rugsėjo 11 d. įvykių arba ekstremalių meteorologinių sąlygų. Net ir tokiu atveju, žvelgiant toliaregiškai, draudimas būtų sumažinęs šį nuostolių srautą. Todėl mažas įmones remiančios organizacijos raginamos supažindinti verslininkus su protingų instrumentų teikiama nauda.

4.16

Apibendrinant galima teigti, kad verslas gali žlugti daugeliu būdų. Tai gali atsitikti net ir geriausių ketinimų turinčiam verslininkui. Net pasibaigus pradiniam etapui, neteisingas verslo modelis vis dar gali lemti tai, kad bendrovė neturi ateities. Kita vertus, potencialiai perspektyvios bendrovės gali patirti nesėkmę dėl verslininkų padarytų klaidų arba dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tokios įmonės gali ir turėtų būti sanuojamos bankroto administratorių išsaugant didžiąją dalį darbo vietų.

4.17

Svarbu suprasti skirtumą tarp įmonės ir jos direktorių. Direktoriai gali bankrutuoti tuo tarpu, kai bankroto administratorius sanuoja įmonę ir jos darbuotojus. Kai įmonė žlunga, verslininkai gali bankrutuoti dėl bankui suteiktų garantijų, nors jų asmeninis elgesys nebuvo nesąžiningas. Komisijai rūpi būtent šie sąžiningi verslininkai. Kiti, žlugę dėl kompetencijos stokos arba įžvalgumo neturėjimo, tikriausiai neturi ką ekonomikai pasiūlyti, nors ir gali rasti finansinių rėmėjų. Ne visi bankrutavę verslininkai nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Įvaizdis visuomenėje, švietimas ir žiniasklaida

5.1.1

Akivaizdu, kad svarbiausia idėja, kurią valstybių narių vyriausybės gali perteikti plačiajai visuomenei, išplauks iš nemokumą reguliuojančių įstatymų pakeitimų. Kai įstatymais verslininkai bus aiškiai skatinami pradėti verslą iš naujo, tai atsispindės ir žiniasklaidos pranešimuose.

5.1.2

Vyriausybės gali bendradarbiauti ir su organizacijomis bei institucijomis, savo ruožtu glaudžiai bendradarbiaujančiomis su įmonėmis. Akivaizdžiausiai bendradarbiaujanti institucija yra finansininkų gildija, nors tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir MVĮ bei individualiems prekybininkams atstovaujančios organizacijos.

5.1.3

Komunikate paminėta sėkmingai verslą iš naujo pradėjusių verslininkų apdovanojimo programos idėja. Jeigu minėtos organizacijos taikytų šias priemones, palankių pranešimų atsirastų ir žiniasklaidoje.

5.2   Nemokumą reguliuojančių įstatymų svarba

5.2.1

EESRK visiškai pritaria visiems komunikate išdėstytiems aspektams dėl nemokumą reguliuojančių įstatymų, su sąlyga, žinoma, kad galiausiai priimti įstatymai bus detalūs. Šie 3.2 punkte išsamiai išdėstyti aspektai – tai oficialus sąžiningo bankroto pripažinimas, ankstyvas skolų panaikinimas ir teisinių apribojimų, draudimų bei atleidimo iš pareigų atvejų sumažinimas taikant paspartintas procedūras. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas turėtų būti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių trunkančios teisinės procedūros.

5.2.2

EESRK nuomone, būtina, kad visos valstybės narės kuo greičiau pakeistų nemokumą reguliuojančius įstatymus. Be įstatymų pataisų, itin svarbu, kad teismai spręstų bankroto bylas sparčiai. Šį procesą reikia gerai organizuoti. Tokie pakeitimai – pagrindinė „antros galimybės“ programos dalis.

5.3   Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms

5.3.1

Tai antroji komunikato idėja. Ji savaime nėra Galimybės pradėti verslą iš naujo programos dalis. Šia programa siekiama išvengti bankroto, išsaugoti įmones ir darbo vietas. Šiuo požiūriu komunikate, sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą, teikiant laikiną finansavimą ir konsultavimo paslaugas, iš esmės norima užkirsti kelią verslo žlugimui, kurio galima išvengti.

5.3.2

Problema ta, kad ši programa daugumai MVĮ nėra praktiška, kadangi yra nedaug priemonių, kuriomis iš kiekvienoje valstybėje narėje veikiančių tūkstančių MVĮ būtų aktyviai nustatomos sunkumų turinčios įmonės. Tačiau valstybės narės raginamos maksimaliai išnaudoti turimas galimybes, pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM administravimo institucijos pateikia išankstinį perspėjimą, kad įmonė gali turėti problemų, susijusių su grynųjų pinigų srautais. Komisija teigia, kad pagalbos priemonės turėtų apimti bankroto prevenciją, ekspertų konsultacijas ir ankstyvą įsikišimą. Problema kyla tada, kai direktoriai nesuvokia, kad jų verslui gresia pavojus. Valstybių narių vyriausybės, bendradarbiaudamos su finansininkais ir MVĮ rėmimo organizacija, turės sukurti aktyvias, savo MVĮ kultūrai tinkamas priemones.

5.3.3

EESRK neteigia, kad šią paramą teikti lengva. Vyriausybės įsikišimas siekiant pakeisti rinkos jėgas gali duoti priešingų rezultatų ir pakenkti rinkos disciplinai.

5.3.4

Atvirosios ribotos atsakomybės bendrovės privalo laiku pateikti ataskaitas, o finansininkai ir vadovai turi patvirtinti, kad įmonė yra veikianti, t. y. gali apmokėti įsiskolinimus. Įvedus šią tvarką, ypač pareigą iš anksto pateikti ataskaitas, visose įmonėse, būtų patobulinta ankstyvo įspėjimo sistema.

5.3.5

Nors ir su išlygomis, EESRK teigiamai vertina šį sunkumų turinčioms įmonėms skiriamą dėmesį, nes tai teikia galimybių išsaugoti darbo vietas ir esamą užimtumo lygį.

5.4   Veiksminga parama verslininkams, po žlugimo pradedantiems verslą iš naujo

5.4.1

Nors 12–17 valstybių narių jau pakeitė arba keičia nemokumą reguliuojančius įstatymus, beveik nematyti jokios valstybių narių veiklos šiai grupei priklausančioms Komisijos rekomendacijoms įgyvendinti.

5.4.2

Šio mažo aktyvumo priežastis – daugelį pasiūlymų galima laikyti prieštaraujančiais rinkos jėgoms. Tai ypač taikytina pasiūlymams, kad bankai turėtų būti ne tokie atsargūs ir kad atitinkamos institucijos turėtų sukurti verslą iš naujo pradedančių verslininkų rėmimo sistemas.

5.4.3

Turėtų būti įmanoma į valstybių narių vyriausybių kompetenciją patenkančius pasiūlymus – viešojo finansavimo sistemos, paskolos sąžiningai bankrutavusiems verslininkams ir viešieji pirkimai – įgyvendinti be didelio vargo dar net iki tol, kol bus pakeisti nemokumą reguliuojantys įstatymai.

5.4.4

Verslininkų mokymą organizuojantys subjektai, atsiradus paklausai, taip pat turėtų sugebėti juos rengti ir verslą iš naujo pradedantiems asmenims.

5.5   Kiti Komisijos pasiūlymai

5.5.1

EESRK malonu pristatyti naują Komisijos interneto svetainę, skirtą „antros galimybės“ politikai, kurios adresas http//ec.europa.eu/sme2chance. Ji bus itin naudinga organizacijoms, kurios remia valstybių narių „antros galimybės“ politikos iniciatyvas.

5.5.2

2009 m. pavasarį įvyksiančiame MVĮ skirtame renginyje Komisija pristatys „naujos pradžios“ ir kitus su antra galimybe susijusius klausimus. EESRK tikisi, kad ši iniciatyva suteiks papildomą impulsą „antrosios galimybės“ programos neprivalomo pobūdžio elementams.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 10, 2008 01 15


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/32


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų (Tiriamoji nuomonė)

(2008/C 224/06)

2007 m. spalio 25 d. ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos vardu valstybės sekretorius Europos reikalams Jean-Pierre Jouyet paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Tarptautinių viešųjų pirkimų.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Henri Malosse.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 70 narių balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1

EESRK ragina Europos Komisiją toliau tvirtai siekti savo tikslų labiau atverti viešųjų pirkimų rinkas ir propaguoti skaidrumo, vienodo požiūrio ir socialinės bei ekologinės atsakomybės principus.

1.2

Vykstant susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymui, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai griežtai pasmerkti kai kurių susitarimo šalių protekcionistinę praktiką.

1.3

Kalbant apie valstybės pagalbą vystymuisi, EESRK palankiai vertina laipsnišką ir abipusį pagalbos susiejimo sistemų atsisakymą ir mano, kad šiuo atveju pagrindiniai kriterijai turi būti veiksmingumas ir skaidrumas.

1.4

Europos Sąjungos lygiu EESRK pritaria viešųjų pirkimų ir pranešimų apie konkursus skelbimo skaidrumo didinimui ir šiuolaikinių metodų diegimui. Todėl EESRK prieštaraus bet kokiam Europos direktyvose nustatytų vertės ribų, kurios yra skaidrumo apsaugos priemonės, didinimui. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama didinti viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia direktyvose nustatytų vertės ribų, skaidrumą.

1.5

EESRK nepritaria tam, kad ES mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų įvesta kvotų sistema pagal JAV taikomą Smulkiojo verslo įstatymo (angl. Small Business Act) modelį, bet pripažįsta, kad būtų tikslinga turėti europines gaires MVĮ, visų pirma labai mažoms įmonėms, kuriose būtų numatyti konkretūs planai, grafikas ir daugiametis biudžetas ir kurios būtų skirtos inovacijoms bei įmonių kūrimui skatinti, visų pirma pagrindinėse energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos srityse.

1.6

Būtų naudinga, jeigu būtų numatytos gaires, papildančios informavimo priemonės, kurios remtųsi įprastomis sąsajomis su MVĮ — tikrais, skaidriais ir teisingais konsultavimosi mechanizmais bei paprastomis europinėmis teisinėmis priemonėmis. Visa tai padėtų šias gaires įgyvendinti.

1.7

Tokiems konkretiems planams ir priemonėms turėtų, kai tik įmanoma, būti taikomas principas „pradėk nuo mažiausio“, pavyzdžiui, nustatant vieno langelio sistemą administraciniams formalumams. Taip būtų sukurtos administracinės ir techninės procedūros, priderintos prie mažų įmonių dydžio ir jų pobūdžio, ir atitinkančios tikslą sumažinti MVĮ tenkančią naštą.

2.   Pristatymas

2.1

Europos Sąjungai pirmininkausianti Prancūzija oficialiu valstybės sekretoriaus Europos reikalams raštu kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl tarptautinių viešųjų pirkimų.

2.1.1

Šiuo prašymu daroma aiški nuoroda į derybas, vykstančias persvarstant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl viešųjų pirkimų, taikomą 12 šalių (1) ir Europos Sąjungai (dar 18 šalių suteiktas stebėtojo statusas).

2.1.2

Prancūzijos vyriausybė 2007 m. rudenį iš tiesų buvo susirūpinusi pernelyg dosniu Europos Sąjungos pasiūlymu, kadangi kai kurios valstybės (JAV, Korėja, Japonija) turi nuostatas, kurios leidžia dalyvauti kai kuriose jų viešųjų pirkimų rinkose tik mažosioms ir vidutinėms nacionalinėms įmonėms.

2.2

Prancūzija, remiama keleto valstybių narių, paprašė arba geresnės galimybės patekti į šių valstybių viešųjų pirkimų rinkas persvarsčius susitarimą dėl viešųjų pirkimų, arba Europos Sąjungoje taikyti panašius apribojimus Europos MVĮ labui.

2.3

Šiuo metu susitarime dėl viešųjų pirkimų nustatytos pirkimo vertės ribos, panašios į tas, kurios tenkintų ES vidaus direktyvose (2) nustatytus reikalavimus, praktiškai tai reiškia, kad kitų 12 susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių valstybių įmonėms leidžiama dalyvauti visuose šias vertės ribas viršijančiuose viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungos teritorijoje.

2.4

EESRK jau išdėstė savo poziciją viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo Europos Sąjungoje klausimu. Visų pirma jis apgailestauja dėl pernelyg menko užsienio įmonių dalyvavimo Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose (3).

3.   Tarptautiniu mastu

3.1

Galima sakyti, kad tarptautiniu mastu Europos Sąjungos rinkos yra visiškai atviros tarptautinei konkurencijai. Jos yra atviros ir kalbant apie Europos Sąjungos teikiant vystymosi pagalbą finansuojamus viešuosius pirkimus, kurių nuolat daugėja (ES yra vystymosi pagalbos lyderė pasaulyje). Tačiau EESRK apgailestauja dėl valstybėse narėse pasitaikančių atvejų, kai vystymosi pagalba siejama su sutarčių pasirašymu su valstybės donorės įmonėmis (4).

3.2

Kai kurie mūsų partneriai taiko įvairias apsaugos sistemas (pavyzdžiui, JAV „Buy American“ ar „Small Business Act“) ir skatina „susietos“ pagalbos programas. Viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas tarptautiniu mastu turi būti vertinamas kaip privalumas Europos Sąjungai, kadangi daug ES įmonių, taip pat ir MVĮ, yra pasaulinės lyderės statybos, viešųjų darbų, alternatyvių energijos rūšių ir aplinkos apsaugos sektoriuose.

3.3

JAV Smulkiojo verslo įstatyme be paramos MVĮ priemonių yra nuostata 25 proc. federalinių viešųjų pirkimų sutarčių sudaryti su Amerikos MVĮ.

3.4

Kalbant apie susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymą, EESRK mano, kad nors ir reikia pabrėžti abipusiškumo principą, ES negalės taikyti protekcionistinių priemonių, panašių į mūsų konkurentų priemones, kadangi tai trukdys siekti bendro Europos Sąjungos tikslo — atverti rinkas.

3.5

Be to, šio tikslo turėtų siekti ne tik susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusios šalys, bet ir kitos šalys, kuriose viešųjų pirkimų procedūros yra ypač neskaidrios ir paprastai neprieinamos Europos įmonėms.

3.6

Mintis susitarimo dėl viešųjų pirkimų laikinai netaikyti viešiesiems pirkimams, finansuojamiems iš Europos fondų, tų šalių, kurios taiko nacionalines protekcionistines priemones, atžvilgiu yra įdomi mintis ir ją EESRK jau plėtojo ankstesnėse nuomonėse.

3.7

EESRK pabrėžia, kad derybose reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir būtiniausių socialinių standartų, nustatytų TDO konvencijose (taip pat socialinių partnerių sudarytuose kolektyviniuose profesiniuose, sektorių ir įmonių susitarimuose), laikymosi aspektą, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus su šalimis, kurios neratifikavo Kioto protokolo ar TDO konvencijų, arba kurios jų netaiko ar taiko blogai.

4.   Europos Sąjungos mastu

4.1

Europos Komisija paskelbė, kad, remdamasi amerikiečių pavyzdžiu, galėtų pasiūlyti Europai pritaikytą Smulkiojo verslo įstatymo versiją. Ši versija, nors ir nenumatytų specialių kvotų MVĮ viešųjų pirkimų rinkose, kaip JAV, padėtų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, apskritai, pasiūlytų konkrečių veiksmų MVĮ labui.

4.2

Klausimas, ar reikia nustatyti kvotas MVĮ, Europos Sąjungai nėra svarbus, kadangi manoma, kad (pagal Europos Komisijos) apie 42 proc. bendros viešųjų pirkimų sutarčių apimties (remiantis 2005 m. šaltinių duomenimis) atiteko įmonėms, kurios pagal Bendrijos terminologiją laikomos MVĮ (5).

4.3

Europos Sąjungoje reikia pabrėžti viešųjų pirkimų europinio masto vertę, kad būtų galima kuo geriau panaudoti valstybės lėšas. Nors labai padaugėjo viešųjų pirkimų sutarčių, sudaromų su kitų ES šalių įmonėmis, įmonės skundžiasi, kad trūksta skaidrumo ir nepakanka reikalingos informacijos, kad būtų galima dalyvauti tarpvalstybiniuose konkursuose. Šie skundai susiję su pirkimais, kurių vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų ir apie kuriuos nebūtina skelbti Europos mastu. Įmonės taip pat apgailestauja, kad Europos direktyvas dar sudėtingesnėmis padaro perkėlimo procedūros, kurios ne visada yra skaidrios (terminai, vėlavimas ir t. t.) ir dėl kurių dažnai rengiami specialių nacionalinių teisės aktų papildomieji dokumentai. EESRK pripažįsta, kad reikia reglamentų viešųjų pirkimų srityje, bet pageidautų daugiau skaidrumo ir teisinio saugumo.

4.4

EESRK nuomone, vertės ribos, kurias viršijus yra taikomi rinkų atvėrimo, skaidrumo ir reklamos principai, yra geriausia galima garantija ūkio subjektams (visų pirma labai mažoms įmonėms), kad jie galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pačioje ES būtent pirkimus, kurių vertė nesiekia nustatytų vertės ribų ir kurių metu vis dėlto turėtų būti taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai, dėl nepakankamo atvirumo dažnai apskundžia MVĮ.

4.5

Nors Europos verslininkų federacijos nepritaria minčiai įvesti kvotas pagal amerikietiškąjį pavyzdį, jos pripažįsta, kad labai svarbi savanoriškos paramos politika, ypač, kai pirkimų vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų arba pirkimai susiję su naujomis technologijomis, energijos vartojimo efektyvumu ar aplinkos apsauga.

4.6

EESRK tvirtai remia gaires Europos MVĮ, kuriose būtų pateiktas tam tikras skaičius konkrečių ir privalomų nuostatų ir pridėtas įgyvendinimo grafiką bei finansavimo planas. Šios gairės būtų sudarytos remiantis 20 metų patirtimi įgyvendinant Europos mažųjų įmonių rėmimo politiką, visų pirma Europos mažųjų įmonių chartija, priimta Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuris 2000 m. birželio mėn. vyko Santa Maria de Feira, ir Štutgarto amatų ir mažųjų įmonių konferencijos, įvykusios 2007 m. balandžio mėn., išvadomis.

4.7

Vienos pagrindinių nuostatų galėtų būti šios:

4.7.1   Teisės aktų pasiūlymai ir jų priėmimo grafikas:

Valstybinių perkančiųjų organizacijų elgesio kodeksas, kuriame būtų skatinamas suinteresuotumas mažiausioms įmonėms suteikti galimybę dalyvauti konkursuose ir gera procedūrų paprastinimo ir dematerializavimo praktika.

Pavienės Europos priemonės, pavyzdžiui, Bendrijos patentas ar Europos mažosios ir vidutinės įmonės statutas (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva dėl „Europos bendrovės statuto mažosioms ir vidutinėms įmonėms“2002 m. kovo 21 d.), kuriais siekiama supaprastinti Europos Sąjungos teisinį pagrindą ir sustiprinti įmonių „europinį identitetą“.

Direktyvos dėl mokėjimų terminų sustiprinimas, kaip to prašė EESRK (6).

4.7.2   Informavimo apie viešuosius pirkimus mechanizmai ir įgyvendinimo grafikas:

Remti ir plėtoti informavimo apie tarpvalstybinius viešuosius pirkimus ir tarpininkavimo jų metu sistemas bei skatinti įmones jungtis į tinklus veiksmingai naudojantis naujuoju Europos įmonių tinklu ir remiant vietines MVĮ asociacijų iniciatyvas.

Remti bandomuosius projektus, susijusius su elektroninių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, įmonių jungimusi į tinklus, informacijos portalais ir vieno langelio principo diegimu sprendžiant tarpvalstybinių viešųjų pirkimų klausimus remiantis esamomis bei ūkio subjektų pripažintomis struktūromis.

4.7.3   Veiksmai Europos lygiu skiriant reikiamus biudžeto išteklius

Įdiegti finansų inžinerijos schemą, skatinančią MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pasitelkiant garantijų ir laidavimo fondus bei kreditų draudimus ir šiuo tikslu naudojant Europos struktūrinius fondus.

Pradėti įgyvendinti Europos mokymo ir demonstravimo veiklos programas, skirtas MVĮ, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosaugą (visų pirma statybų sektoriuje). Šiai naujai nuostatai įgyvendinti būtų galima skirti nepanaudotas Europos lėšas, kurios kasmet grąžinamos valstybėms narėms.

Plėsti mechanizmus siekiant skatinti MVĮ dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų veikloje ir programose (įvykdomumo premijos, bendrai atliekami moksliniai tyrimai) bei skatinti valstybes nares diegti tokias pat priemones nacionaliniu lygmeniu, visų pirma sektoriuose, susijusiuose su naujomis technologijomis, įskaitant gynybą ir sveikatos apsaugą.

4.7.4   Konsultavimosi ir tarpininkavimo procedūros:

Persvarstyti Europos Komisijos konsultavimosi ir vertinimo procedūras, kurios dažnai yra nutolusios nuo Europos ekonominės struktūros, kurioje didžiąją dalį sudaro MVĮ, realijų: stiprinti MVĮ poveikio vertinimą, reguliariau naudotis EESRK tiriamosiomis nuomonėmis, labiau remtis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis.

Stiprinti Europos įmonių tinklo vaidmenį. Tinklas turi daugiau nei 600 informacijos punktų visoje Europoje, kuriuos įsteigė vietos ūkio subjektai ir įmonės esamose pripažintose vietos struktūrose, kad būtų plėtojamas Europos masto tinklas mažosioms ir vidutinėms įmonėms įspėti, tarpininkauti ir remti.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Kanada, Korėja, Jungtinės Amerikos Valstijos, Hongkongas (Kinija), Islandija, Izraelis, Japonija, Lichtenšteinas, Norvegija, Aruba (Nyderlandai), Singapūras, Šveicarija.

(2)  Direktyvos 2004/18/EB ir 2004/17/EB, 2004/03/31.

(3)  OL C 287, 1997 9 22.

(4)  Pagalbos siejimas. AnnaMaria La Chimia „Effectiveness and legality issues in development aid procurement for EU Member States“, European Current Law, 2008 m. kovo mėn.

(5)  OL C 241, 2002 10 7.

(6)  OL C 407, 1998 19 28.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/35


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (pirmoji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (antroji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (trečioji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (ketvirtoji dalis)

COM(2007) 741 galutinis — 2007/0262 (COD)

COM(2007) 824 galutinis — 2007/0293 (COD)

COM(2007) 822 galutinis — 2007/0282 (COD)

COM(2008) 71 galutinis — 2008/0032 (COD)

(2008/C 224/07)

2008 m. sausio 21 d., 2008 m. sausio 24 d. ir 2008 m. kovo 4 d. Taryba nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (pirmoji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (antroji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (trečioji dalis)

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (ketvirtoji dalis)

2007 m. gruodžio 11 d., 2008 m. sausio 15 d. ir 2008 m. kovo 11 d. Komiteto biuras pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Atsižvelgdamas į skubų darbo pobūdį, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (gegužės 29 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Antonello Pezzini ir vieningai priėmė šią nuomonę.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas palankiai vertina reguliavimo procedūros su tikrinimu įvedimą į komitologijos sistemą ir keturių siūlomų direktyvų ir reglamentų paketų suderinimą su šia procedūra.

1.2

Komitetas pažymi, kad Komisijos pasiūlymas skubos tvarka iš dalies pakeisti kai kuriuos teisės aktus (1) atitinka Tarybos sprendimą 2006/512/EB ir bendrą pareiškimą dėl dokumentų, kurie turi būti kuo skubiau suderinti, bei termino panaikinimo Komisijai vykdant įgyvendinimo įgaliojimus.

1.3

Komitetas rekomenduoja laiku priimti reglamentus dėl suderinimo su Sprendimu 2006/512/EB prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

1.4

Komitetas primena, kad Lisabonos sutartimi įvedama nauja teisės aktų hierarchija skirstant juos į įstatymo galią turinčius, deleguotus ir įgyvendinimo aktus ir suteikiami vienodi įgaliojimai Europos Parlamentui ir Tarybai nustatyti šių teisės aktų tikrinimo tvarką.

1.5

Komitetas pabrėžia būtinybę, kad:

šiame procese visapusiškai dalyvautų EP,

būtų racionalizuotos ir supaprastintos procedūros,

EP būtų geriau informuotas apie komitetus ir jiems suteiktas priemones skirtingais procedūros etapais,

būtų patvirtintas įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo termino panaikinimas, numatytas kai kuriuose teisės aktuose, priimtuose taikant bendro sprendimo ir Lamfalussy procedūras.

1.6

Komitetas pabrėžia, jog svarbu, kad šios procedūros būtų kuo skaidresnės ir suprantamesnės ES gyventojams, visų pirma tiems, kurie tiesiogiai susiduria su minėtais dokumentais.

1.7

Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę visapusiškai taikyti Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių užtikrinant jiems ir pilietinei visuomenei galimybę gauti visą informaciją.

1.8

Galiausiai, Komitetas prašo įvertinti naujos procedūros taikymo poveikį ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komitetui teikti periodinę veiksmingumo, skaidrumo ir informacijos sklaidos ataskaitą.

2.   Įžanga

2.1

2006 m. liepos 17 d. (2) Taryba iš dalies pakeitė sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3), įvesdama naują reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Ši procedūra suteiks teisės aktų leidėjui galimybę paprieštarauti norminamojo pobūdžio priemonių priėmimui, t. y. bendro pobūdžio priemonių, skirtų neesminėms bendro sprendimo procedūra priimto pagrindinio dokumento nuostatoms iš dalies keisti, kai, jo nuomone, siūlomos priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus, kai jos yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu arba kai jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

2.2

Ši priemonė būdinga komitologijos sistemai, apimančiai procedūras, pagal kurias Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 202 straipsniu, vykdo jai pavestus įgaliojimus įgyvendinant Bendrijos įstatymo galią turinčius aktus, t. y. teisės aktus, priimtus Europos Parlamento ir Tarybos arba tik Tarybos pagal vieną iš EB sutartyje numatytų sprendimų priėmimo procedūrų (konsultavimosi, bendro sprendimo, bendradarbiavimo, pritarimo).

2.3

Penkios komitologijos procedūros (konsultavimasis, valdymas, reguliavimas, reguliavimas su tikrinimu ir apsauga) apibrėžtos Tarybos sprendime 1999/468/EB, iš dalies pakeistame Sprendimu 2006/512/EB, pagal kurį Komisija privalo įgyvendinimo priemonių projektus pateikti iš nacionalinių administracijų pareigūnų sudarytiems komitetams.

2.4

2006 m. spalio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė bendrą pareiškimą (4), kuriame išvardijo įvairius jau galiojančius teisės aktus, kuriuos prioritetine tvarka reikia suderinti su naująja procedūra. Pareiškime palankiai vertinamas Tarybos sprendimas 2006/512/EB, kuriame numatyta į Sprendimą 1999/468/EB įtraukti naują procedūrą, pavadintą „reguliavimo procedūra su tikrinimu“, kuri suteikia teisės aktų leidėjui galimybę kontroliuoti norminamojo pobūdžio priemonių dėl pagal bendrą sprendimo procedūrą priimto teisės akto taikymo priėmimą.

2.5

Nepažeisdami įstatymus leidžiančiųjų institucijų prerogatyvų, Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta, kad geros teisėkūros principai reikalauja įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai suteikti nenustatant termino. Tačiau kai būtina suderinti teisės aktus, minėtų institucijų nuomone, straipsnis, pagal kurį Komisija turėtų pateikti pasiūlymą patikslinti arba panaikinti nuostatas dėl įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo, sustiprintų teisėkūros institucijų vykdomą kontrolę.

2.6

Įsigaliojusi naujoji procedūra bus taikoma norminamojo pobūdžio priemonėms, numatytoms teisės aktuose, kurie bus priimti taikant bendro sprendimo procedūrą, įskaitant priemones, numatytas teisės aktuose, kurie bus priimti ateityje finansinių paslaugų sektoriuje (Lamfalussy dokumentai (5)).

2.7

Kad ši naujoji procedūra galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems bendru sprendimu priimtiems dokumentams, jie turi būti suderinti laikantis taikomos tvarkos, kad Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatyta procedūra būtų pakeista į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kai konkrečios priemonės priklauso jos taikymo sričiai.

2.8

2006 m. gruodžio mėn. Komisija šiuo klausimu priėmė 25 pasiūlymus (6), dėl kurių Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę (7).

2.8.1

Jei pagrindiniame dokumente, priimtame laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, numatyta priimti bendro pobūdžio priemones, skirtas neesminėms šio dokumento nuostatoms iš dalies pakeisti išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas, tokioms priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu.

2.8.2

Komisijos atstovas reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetui, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas, pateikia priemonių, kurias reikia priimti, projektą.

2.8.3

Jei Komisijos numatytos priemonės atitinka komiteto nuomonę, taikoma tokia tvarka:

Komisija nedelsdama pateikia priemonių projektą Europos Parlamentui ir Tarybai tikrinti,

Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma arba Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali paprieštarauti minėto projekto priėmimui Komisijoje pagrįsdami savo prieštaravimą,

jei per tris mėnesius nuo projekto gavimo Europos Parlamentas ar Taryba paprieštarauja priemonių projektui, Komisija jo nepriima. Tokiu atveju Komisija komitetui gali pateikti iš dalies pakeistą priemonių projektą arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi,

jei praėjus šiam laikotarpiui Europos Parlamentas ir Taryba nepaprieštarauja priemonių projektui, Komisija jį priima.

2.8.4

Jei Komisijos numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba jei nuomonė nepateikiama, taikoma tokia tvarka:

Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir tuo pačiu metu perduoda jį Europos Parlamentui,

Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl šio pasiūlymo per du mėnesius nuo jo gavimo dienos,

jei per šį laikotarpį Taryba kvalifikuota balsų dauguma paprieštarauja siūlomoms priemonėms, jos nepatvirtinamos. Tokiu atveju Komisija Tarybai gali pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi,

jei Taryba numato patvirtinti siūlomas priemones, ji nedelsdama pateikia jas Europos Parlamentui. Jei per minėtą dviejų mėnesių laikotarpį Taryba nepriima sprendimo, Komisija nedelsdama pateikia priemones Europos Parlamentui,

per keturis mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo Europos Parlamentas absoliučia savo narių balsų dauguma gali paprieštarauti atitinkamų priemonių patvirtinimui remdamasis tuo, kad:

siūlomos priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus,

minėtos priemonės yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu,

jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų,

jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas paprieštarauja siūlomoms priemonėms, jos nepatvirtinamos. Tokiu atveju Komisija Komitetui gali pateikti iš dalies pakeistą priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi,

jei praėjus šiam laikotarpiui Europos Parlamentas nepaprieštarauja siūlomoms priemonėms, jas pagal aplinkybes patvirtina Taryba arba Komisija.

2.9

Šie pasiūlymai dėl reglamentų skirti pataisyti teisės aktus, priimtus pagal EB sutarties 251 straipsnyje numatytą procedūrą ir pagal nuostatas, taikomas šioms sritims: žemės ūkio, užimtumo, humanitarinės pagalbos, įmonių politikos, aplinkos, Europos statistikos, vidaus rinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos, energetikos ir transporto bei informacinės visuomenės.

3.   Europos Komisijos pasiūlymai

3.1

Komisijos pasiūlymai susiję su reglamentų ir direktyvų (8), kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeitimais siekiant suderinti juos su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/512/EB.

3.2

Kitaip tariant, vadovaujantis Bendrijos politikos prioritetais geresnės teisėkūros srityje (9), atliekamas būtinas teisės aktų suderinimas ir atnaujinimas, kad jie būtų tinkamai įgyvendinti remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsniu.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Komitetas visiškai pritaria Lisabonos sutartyje numatytam įstatymo galią turinčių aktų ir įgyvendinimo aktų atskyrimui, kurį pasitelkus bus vartojama nauja deleguotų teisės aktų sąvoka, bus prisidedama prie Bendrijos teisėkūros ir reguliavimo supaprastinimo ir racionalizavimo (10) išlaikant demokratinę parlamentinę Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų kontrolę.

4.2

Komitetas pritaria reguliavimo procedūros su tikrinimu įvedimui į komitologijos sistemą. Tokia procedūra leis Tarybai ir Europos Parlamentui tikrinti ir, prireikus, iš dalies keisti Komisijos priimtus įgyvendinimo reglamentus, kai teisės aktu Komisijai suteikiama teisė vykdyti įgyvendinimo įgaliojimus tam tikrose srityse, tačiau nesuteikiant teisės atlikti esminių pakeitimų.

4.3

Komitetas pataria laiku prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai priimti reglamentus dėl keturių direktyvų ir reglamentų paketų suderinimo su Sprendimu 2006/512/EB.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi atskyrus įstatymo galią turinčius aktus, deleguotus aktus ir įgyvendinimo aktus (11), bus įvesta nauja teisės aktų hierarchija, tačiau išliks dabartinė terminologija (direktyvos, reglamentai, sprendimai). Parlamentas ir Taryba turės vienodus įgaliojimus nustatyti deleguotų teisės aktų ir įgyvendinimo teisės aktų stebėsenos tvarką (komitologiją) (12).

4.5

Komitetas pabrėžia šių aspektų svarbą:

visapusišką EP dalyvavimą. Jis turi teisę kraštutiniu atveju atmesti sprendimą,

komitologijos procedūrų skaičiaus ir kompleksiškumo sumažinimą,

geresnį EP informavimą apie komitetus ir jiems suteiktas priemones visais procedūros etapais,

EP konsultavimosi su Taryba procedūrą, jei vykstant Komisijos ir ekspertų komiteto ginčui įgyvendinimo akto projektas perduodamas Tarybai,

didesnį EP vaidmenį pasitelkiant konsultavimosi su Parlamentu ir Taryba procedūrą esant neigiamai Parlamento nuomonei,

įgyvendinimo įgaliojimų terminų, nurodytų kai kuriuose teisės aktuose, priimtuose taikant bendro sprendimo ir Lamfalussy procedūras, panaikinimo patvirtinimą.

4.6

Komitetas patvirtina savo nuomonę, kad komitologijos procedūros, kuriose dalyvauja tik Europos Komisijos ir ES valstybių narių atstovai ir kurios skirtos, atsižvelgiant į įsteigto komiteto pobūdį, teisės aktų įgyvendinimui, konsultacijoms arba su teisės aktų stebėsena ar taikymu susijusiam reguliavimui, turėtų būti skaidresnės ir aiškesnės Europos Sąjungos piliečiams, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiduria su šiais teisės aktais (13).

4.7

Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punkto, pagal kurį priimant sprendimus būtina kuo glaudžiau bendradarbiauti su piliečiais ir atitinkamą informaciją padaryti visiškai prieinamą pilietinei visuomenei.

4.8

Galiausiai, Komiteto nuomone, būtina įvertinti naujosios procedūros taikymo poveikį ir Parlamentui, Tarybai bei Komitetui reguliariai teikti naudotojui patogios ir prieinamos informacijos apie visus deleguotus Bendrijos teisės aktus veiksmingumo, skaidrumo ir sklaidos ataskaitą siekiant galimybės kontroliuoti šią reguliavimą ir įgyvendinimą apimančią procedūrą.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2006) 901 galutinis– 926 galutinis.

(2)  Direktyva 2006/512/EB, OL L 200, 2006 7 22.

(3)  Direktyva 1999/468/EB, OL L 184, 1999 7 17.

(4)  OL C 255, 2006 10 21.

(5)  Lamfalussy metodas yra toks sprendimų priėmimo būdas, kuris taikomas priimant ir įgyvendinant Bendrijos teisės aktus finansinių paslaugų sektoriuje (vertybiniai popieriai, bankininkystė ir draudimas). Šiuo modeliu nustatomas keturių lygių sprendimų priėmimo procesas:

pirmas lygmuo apima įprastą teisėkūros veiklą (reglamentų arba direktyvų priėmimas taikant bendro sprendimo procedūrą). Prieš pateikdama pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto vertybinių popierių srityje, Europos Komisija konsultuojasi su Europos vertybinių popierių komitetu (ESC), kurį sudaro visų valstybių narių atstovai;

antras lygmuo susijęs su įgyvendinimo priemonėmis, kurias įgyvendina Komisija, remdamasi teisės aktu jai suteiktu įgaliojimu taikant reguliavimo procedūrą (nuo šiol reguliavimo procedūra su tikrinimu). Šiuo etapu Komisija, remdamasi Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), kurį sudaro nacionalinių šio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros institucijų atstovai, technine nuomone, parengia įgyvendinimo priemonių projektą ir pateikia jį Europos vertybinių popierių komitetui (ESC), o šis pareiškia savo nuomonę;

trečiame lygmenyje Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) neoficialiai koordinuoja nacionalinių vertybinių popierių sektoriaus reguliavimo ir priežiūros institucijų veiklą siekdamas užtikrinti vienodą ir nuoseklų pirmu ir antru lygmeniu priimtų priemonių įgyvendinimą;

ketvirtas lygmuo apima teisinį ir administracinį ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse prižiūrint Europos Komisijai.

(6)  COM(2006) 901 galutinis– 926 galutinis.

(7)  Nuomonė CESE 418/2007, 2007 3 14. Pranešėjas D. Retureau.

(8)  Žr. COM(2007) 741 galutinis, p. 6, Bendrasis sąrašas.

(9)  2005 m. rugsėjo 28 d. Nuomonė CESE 1068/2005, pranešėjas Daniel Retureau ir 2005 m. spalio 6 d. Nuomonė CESE 1069/2005, pranešėjas Joost van Iersel.

(10)  EP pranešimas dėl Lisabonos sutarties, 2008 m. vasario 18 d., pranešėjai Richard Corbett (ESP, UK) ir Íñigo Méndez de Vigo (ELP-DE, ES).

(11)  Būsimos ES sutarties 249str. ir 249 str. d punktas.

(12)  Būsimos ES sutarties 249 str. b punktas ir 249 str. c punktas.

(13)   OL C 161, 2007 7 13, p. 48, pranešėjas Daniel Retureau.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/39


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimo (kodifikuota redakcija)

COM(2008) 98 galutinis — 2008/0037 (COD)

(2008/C 224/08)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. balandžio 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimo (kodifikuota redakcija)

Komitetas, remdamasis tuo, kad pasiūlymas yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, savo 445- ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), 80 narių balsavus už ir 3 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

 

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/39


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos „Nauja mobilumo mieste kultūra“

COM(2007) 551 galutinis

(2008/C 224/09)

2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Nauja mobilumo mieste kultūra“

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę. PranešėDjas Bernardo Hernández Bataller, bendrapranešėjis Rafael Barbadillo López.

445-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (gegužės 29 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK mano, kad reikia nustatyti mobilumo mieste politikos prioritetus, visų pirma miestų planavimo, informacinės visuomenės, informacinių technologijų ir gerosios praktikos — ypač kuriant viešuosius plotus pėstiesiems ir dviratininkams — ir integruoto požiūrio į infrastruktūrą.

1.2

EESRK pritaria Komisijai ir tikisi, kad ji inicijuos mobilumui palankias Bendrijos priemones pirmenybę suteikiant aukštos kokybės kolektyviniam transportui, kad būtų užtikrintas keleivių saugumas, ir skatinant važinėjimą dviračiu bei vaikščiojimą pėsčiomis.

1.3

Užsibrėžus tokį tikslą, atitinkamai reikia planuoti miestus ir taupyti erdvę ribojant asmeninio naudojimo motorinio transporto poreikį remiantis nuosekliu ir racionaliu teritorijų bei miestų planavimu.

1.4

EESRK mano, kad net jei ir bus priimtos kitokio pobūdžio priemonės, atsižvelgiant į šią nuomonę reikia iš dalies pakeisti Direktyvas 85/377/EEB ir Direktyvą 2001/42/EB.

1.5

EESRK pritaria, kad vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su ES programų finansuojama infrastruktūra, būtų skatinami „žalieji pirkimai“ ir panaikintos kliūtys, su kuriomis susiduriama.

1.6

Europos tausaus mobilumo mieste centro įkūrimas duotų papildomos naudos, kadangi būtų kaupiami duomenys ir skatinama keistis sukaupta patirtimi.

1.7

EESRK laikosi nuomonės, kad Bendrijos lygiu reikia nustatyti bendras taisykles siekiant suderinti mokesčių skaičiavimo ir statistinių duomenų tvarkymo kriterijus.

2.   Įvadas

2.1

Pastaraisiais metais ir miestuose, ir už jų ribų labai suintensyvėjo bendras transporto srautas ir labai dažnai buvo pastebima akivaizdi transporto rūšių pasiskirstymo raida: vis dažniau keliaujama automobiliais, o kelionių viešuoju transportu nuolat mažėja absoliučia ir santykine išraiška.

2.2

Europos Komisija 2006 m. pateikdama baltosios transporto knygos (1) vidurio laikotarpio apžvalgą pareiškė ketinimą parengti žaliąją knygą miesto transporto tema. Pastaraisiais mėnesiais ji vykdė didelio masto viešas konsultacijas, kurių metu EESRK taip pat pareiškė savo nuomonę (2).

2.2.1

EESRK mano, kad ES būtina plėtoti veiklą mobilumo mieste klausimu ir ši veikla yra naudinga, taip pat mano, kad sprendimų priėmimas Bendrijos lygiu (3) Europai duoda papildomos naudos, kurią gali įkūnyti įvairios, privalomos arba neprivalomos, priemonės.

3.   Žaliosios knygos „Nauja mobilumo mieste kultūra“ turinys

3.1

Komisijos inicijuotas konsultavimosi procesas patvirtino, jog subjektai labai pageidauja, kad būtų nustatyta tikra Europos mobilumo mieste politika.

3.2

Mobilumo mieste pertvarkymas reiškia optimalų visų transporto rūšių naudojimą, įvairių kolektyvinio transporto rūšių (traukinių, tramvajų, metro, autobusų, taksi) ir įvairių individualaus transporto rūšių (automobilių, dviračių, vaikščiojimo ir kt.) derinimą.

3.3

Mobilumas mieste laikomas svariu veiksniu skatinant augimą ir užimtumą ir turi lemiamos įtakos ES tvariam vystymuisi.

3.4

Papildoma nauda Europai gali būti įvairaus pobūdžio: skatinti keistis gerąja praktika visais lygiais (vietos, regionų arba valstybių); padėti nustatyti bendrus standartus ir, jei reikia, suderinti standartus; teikti finansinę paramą tiems, kuriems ji labiausia reikalinga; skatinti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai leistų pagerinti aplinkosaugą ir mobilumo saugumą; supaprastinti teisės aktus, o atskirais atvejais — panaikinti galiojančius teisės aktus arba priimti naujus.

3.5

Žaliojoje knygoje pateikiami 25 klausimai siekiant rasti problemų sprendimus, kurie leistų sukurti miestus be spūsčių, labiau aplinką tausojančius miestus, pažangesnį ir labiau prieinamą, saugų ir patikimą miesto transportą, naują mobilumo mieste kultūrą ir rasti tam reikalingas lėšas. Tačiau Komisija nesiūlo, kaip būtų pageidautina, konkrečių vertikalaus ar horizontalaus pobūdžio priemonių miesto transportui.

4.   Atsakymai į žaliojoje knygoje pateiktus klausimus

Mes pasistengsime atsakyti į visus Komisijos pateiktus klausimus.

4.1   1 klausimas: Ar būtina numatyti „ženklinimo“ sistemą įvertinti pažangiausių miestų pastangas kovoti su spūstimis ir gerinti gyvenimo sąlygas?

4.1.1

EESRK mano, kad būtų galima sukurti ženklinimo sistemą. Ją kuriant reikėtų atsižvelgti į dabartines sistemas ir ją su tomis sistemomis suderinti.

4.1.2

Imantis veiksmų Bendrijos lygiu, Komisijai derėtų atlikti našumo, planavimo ir vystymosi rodiklių analizę ir sukurti darnų orientacinį pagrindą.

4.1.3

Taip pat būtų galima sukurti pripažinimo sistemas, kurios būtų daugiau nei finansinė paskata ir kuriose būtų dalyvaujama savanoriškai. Pavyzdžiu galėtų būti sistemos, naudojamos įgyvendinant turizmo politiką.

4.1.4

Bet kuriuo atveju sukurtos sistemos turės remtis objektyviais ir skaidriais kriterijais, jas reikės nuolat vertinti ir prireikus keisti, apie jas reikės tinkamai paskleisti informaciją.

4.2   2 klausimas: Kokių priemonių imtis populiarinant vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu kaip alternatyvas automobiliui?

4.2.1

Turint omenyje, kad vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu sudaro menką mobilumo dalį, jie iš esmės negali būti laikomi mašinos naudojimo alternatyva. Nebent dirbama šalia namų ir oro sąlygos tam palankios. Be to, dviračiu važinėti gali ne visi: jis neprieinamas turintiems judėjimo negalią, neįgaliems asmenims, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau suderinus su kolektyviniu transportu, ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu tam tikruose miestuose gali tapti alternatyva.

4.2.2

Miestų savivaldybės turėtų parengti tausaus miesto transporto planus, kuriuose būtų numatyti dviračių takai, ir taip siekti privalomo tikslo pereiti prie aplinką tausojančių transporto priemonių, atitinkančių būtiniausius Bendrijos reikalavimus (kurie dar nenustatyti), naudojimo. Šiuose planuose turėtų būti atsižvelgiamos į pavojų pėsčiųjų saugumuiir vengiama konfliktinių situacijų tarp skirtingų transporto priemonių.

4.2.3

Tam jos turėtų užsibrėžti kokybinį tikslą padidinti viešojo keleivių transporto ir kelionių dviračiu bei pėsčiomis apimtis, kad jie sudarytų didesnę transporto dalį. Tokių planų neparengusios miestų savivaldybės turėtų netekti teisės į Bendrijos lėšomis teikiamą finansinę paramą. Komisija tai pat turėtų patikrinti minėtų planų duomenis, susijusius su žaliosiomis zonomis ir dviračių takais.

4.3   3 klausimas: Kas turėtų būti atlikta, kad miestuose būtų pereita prie tausesnių transporto rūšių?

4.3.1

Sprendimus iš esmės lemia miesto dydis (plotas ir gyventojų skaičius). Būtina pabrėžti, kad dėl taršos kaltas ne tik transportas, bet taip pat ir netinkamas teritorijų planavimas.

4.3.2

Problemą ir galimus jos sprendimus reikia išnagrinėti teritorijų ir miestų planavimo požiūriu, miestų prieigose įrengti saugias viešas automobilių stovėjimo aikšteles, sukurti kelių su kolektyviniam transportui skirtomis eismo juostomis tinklą, susietą su įvairiomis transporto rūšimis (stovėjimo aikštelėmis, traukiniais, metro) pastačius transporto mazgus, kurie sudaro palankias sąlygas derinti įvairias transporto rūšis, kad būtų lengviau persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, pagerėtų paslaugų kokybė, t. y., kad kolektyvinis transportas taptų naudotojams patrauklus.

4.3.3

Sprendžiant prekių vežimo klausimą, Komisija turėtų skatinti keistis gerąja miesto logistikos praktika. Tokios praktikos pavyzdžiu galėtų būti Sienos miestas Italijoje, kur suteikiami tik laikini leidimai vežti krovinius.

4.4   4 klausimas: Kaip miesto transporto sistemoje galėtų būti plečiamos ekologiškos ir energiją taupiai naudojančios technologijos?

4.4.1

Nustatant mokesčių už transporto priemones politiką, skatinančią įsigyti, diegti ir naudoti naujas technologijas, leidžiančias sumažinti taršą ir sutaupyti daugiau energijos.

4.4.2

Kaupiant informaciją apie miestų „elgseną“ aplinkosaugos srityje: nustatant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį gyventojui ir kasmet paviešinant rezultatus.

4.5   5 klausimas: Kaip galėtų būti skatinami jungtiniai viešieji pirkimai, kuriuos skelbiant atsižvelgiama į aplinkosaugą?

4.5.1

Vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su ES programų finansuojama infrastruktūra, skatinti „žaliuosius pirkimus“ ir panaikinti jiems iškylančias kliūtis (4).

4.5.2

Imantis veiksmų Bendrijos lygiu, reikėtų nustatyti bendras taisykles ir, jei reikia, jas suderinti.

4.6   6 klausimas: Ar būtina numatyti kriterijus arba rekomendacijas, pagal kurias būtų steigiamos žaliosios zonos ir nustatomi įvažiavimo į jas apribojimai? Kaip geriausia derinti šiuos apribojimus su laisvu judėjimu? Ar kyla tarpvalstybinio žaliųjų zonų taisyklių taikymo problema?

4.6.1

EESRK mano, kad įvažiavimą į minėtas zonas reikia griežtai riboti. Tačiau suderinimas būtinas, kad būtų išvengta teisės aktų skirtumų asmenų laisvam judėjimui keliamų kliūčių ir nebūtų beprasmiškai suvaržytas mobilumas mieste.

4.7   7 klausimas: Kaip galėtų būti dar paskatinti aplinkai mažiau kenksmingi vairavimo įpročiai?

4.7.1

Privalomose vairuotojų pradinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programose deramas dėmesys turi būti skiriamas aplinkai mažiau kenksmingiems vairavimo įpročiams. Kad minėtam klausimui būtų skirtas deramas dėmesys, reikia įvesti mokesčių lengvatas įmonėms, taikančioms vairavimo įpročių kontrolės ir vertinimo priemones. Būtų galima iš dalies pakeisti direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų, kad būtų atsižvelgta į šiuos kriterijus.

4.8   8 klausimas: Ar turėtų būti kuriamos ir populiarinamos geresnės keleivių informavimo paslaugos?

4.8.1

Taip, informavimo apie saugą transporto priemonėse, laukimo ir kelionės trukmę, informavimo, kaip keleiviams elgtis avarinės situacijos metu, bei apie esamas transporto galimybes ir jų ypatumus.

4.9   9 klausimas: Ar būtina imtis tolesnių priemonių, skirtų standartizuoti miestų ITS taikomųjų sistemų sąsajas ir suderinamumą? Kurioms taikomosioms sistemoms turėtų būti teikiama pirmenybė?

4.9.1

Reikia siekti, kad ITS įvairios taikomosios sistemos būtų visiškai suderintos ir leistų naudoti įvairias technologijas, visų pirma sprendžiant kelionės bilietų klausimą — palengvinant persėdimą iš vienos transporto priemones į kitą ir sutrumpinant patekimo į transporto priemonę laiką. Tai sudarytų galimybes padidinti kolektyvinio transporto komercinį greitį. Svarbu, kad ITS taikomosios sistemos leistų diegti technologines naujoves siekiant, kad jos greitai nepasentų ir tinkamai atsipirktų.

EESRK mano, kad bandant pagerinti susisiekimą ir transporto organizavimą reikia pasitelkti informacijos ir komunikacijos technologijas.

4.10   10 klausimas: Kaip pagerinti susijusių šalių informacijos ir gerosios praktikos mainus ITS atžvilgiu?

4.10.1

Parengiant gerosios praktikos ITS srityje skaitmeninį katalogą, kuris būtų nuolat atnaujinamas ir skelbiamas internete.

4.11   11 klausimas: Kaip galima pagerinti kolektyvinio transporto Europos miestuose kokybę?

4.11.1

Sukuriant įvairių kolektyvinio transporto paslaugų koordinavimo institucijas ir diegiant bilietų kainų integravimo sistemas, reikalaujant optimalios transporto įrangos (mažiau teršiančios aplinką ir pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims), didinant maršrutų skaičių arba mažinant transporto intervalus, kad keleiviai sugaištų mažiau laiko laukdami, įrengiant autobusams skirtas platformas (saugiau, patogiau ir greičiau, sunaudojama mažiau energijos, todėl mažiau teršiama), pastatant transporto mazgus, kurie palengvintų persėdimą iš vienos transporto priemonės į kitą, gerinant sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą, išsamiau informuojant keleivius ir didinant jų sąmoningumą, sukuriant infrastruktūrą, kuri leistų miestuose geriau paskirstyti tranzitinį transportą, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles su visuomeninio transporto prieiga ir diegiant priemones, kurios skatintų jomis naudotis, įdiegiant šviesoforus, kurie pirmenybę teiktų kolektyviniam transportui, įrengiant tinkamas saugaus keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietas.

4.11.2

Viena iš veiksmingiausių priemonių šioje srityje būtų tam tikrų planų, programų ir projektų vertinimas jų poveikio mobilumui požiūriu.

4.11.3

Šiuo atveju dera prisiminti EBTT sprendimą (byla C-332/04) dėl to, kad nebuvo įvertintas prekybos ir pramogų centro statybos miesto teritorijoje projekto poveikis aplinkai: būtent apskaičiavus, kiek asmenų į šį centrą vyktų asmeninėmis transporto priemonėmis, numatytas projekto poveikis aplinkai ir būtinybė jį įvertinti.

4.11.4

Taigi, šiuo metu galiojančias direktyvas būtų galima iš dalies keisti trejopai:

4.11.4.1

Pirma, Direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo III priede nurodyti kriterijai, kuriais privalo vadovautis valstybės narės siekdamos nustatyti, ar tam tikri projektai turi didelį poveikį aplinkai.

Į III priedo pirmą dalį siūlome įterpti naują punktą, kuriame būtų aiškiai nurodytas poveikis mobilumo žemėlapiui (numatomas įrenginių naudotojų skaičius, gyvenamoji vieta ir t. t.).

4.11.4.2

Antra, IV direktyvos priede nurodyta, kokią informaciją būtina pateikti aplinkos apsaugos ataskaitoje.

EESRK siūlo:

a)

į IV priedo ketvirtą dalį įterpti naują punktą arba iš dalies pakeisti šios dalies trečią punktą, kad būtų aiškiai nurodyta, kiek teršalų išmes nuolatinių tų įrenginių naudotojų transportas;

b)

išplėsti IV priedo 5 dalį, kad ji būtų susijusi ne tik su projekto įgyvendinimu, bet ir su įrenginių veikimu ateityje ir korekcinėmis priemonėmis, taikomomis dėl šių įrenginių susidariusio transporto srauto išmetamų teršalų.

Taigi, minėtus pakeitimus reikėtų padaryti Direktyvos 85/337/EEB III priedo 1 dalyje ir IV priedo 4 ir 5 dalyse.

4.11.4.3

Galų gale, panašaus pobūdžio pakeitimus (su mobilumu ir transporto priemonėmis susiję privalomi kriterijai ir informacija, kuriuos būtina pateikti aplinkos apsaugos ataskaitoje) būtų galima padaryti Direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo. Šiuo atveju reikėtų jau minėtu būdu, visų pirma I priedo f dalyje ir II priedo 2 dalyje, atsižvelgti į planų pasekmes mobilumui.

4.12   12 klausimas: Ar reikėtų skatinti specialių eismo juostų skyrimą kolektyviniam transportui?

4.12.1

Taip, tai būtina. Ši priemonė turi didelį poveikį mobilumui. Specialios eismo juostos ir platformos leidžia pagerinti saugumą, padidinti greitį, sumažinti transporto grūstis ir suvartoti mažiau energijos, taip pat užtikrinti didesnį patogumą. Ši priemonė padeda įtikinti naudotojus atsisakyti asmeninio transporto.

4.13   13 klausimas: Ar būtina priimti Europos kolektyvinio transporto keleivių teisių ir pareigų chartiją?

4.13.1

Labai svarbu stiprinti keleivių teises ir pareigas, kad pagerėtų kolektyvinio transporto paslaugų kokybė (reisų skaičius, punktualumas, visų kategorijų keleivių komfortas, saugumas, kainų politika ir pan.). Komitetas tam pritaria, bet prašo atsižvelgti į kiekvienos transporto rūšies ypatumus, ypač tų transporto rūšių, kurios naudoja tą pačią infrastruktūrą.

4.13.2

Kadangi skiriasi skirtingų teisės aktų ir skirtingų transporto rūšių reglamentavimas, visas kolektyvinio transporto naudotojų teises reikėtų išdėstyti „teisių chartijoje“ paliekant tam tikrą keitimo laisvę, kad chartiją papildyti galėtų tiek valstybės narės, tiek savireguliavimas pasitelkus elgesio kodeksus (5), kurių laikytųsi ūkio subjektai ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektai (vartotojų organizacijos, aplinkosaugos draugijos, darbdavių sąjungos, profesinės sąjungos ir pan.). EESRK pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti minėtų draugijų ir kolektyvinio transporto įmonių dialogą, ypač siekiant užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.

Bendrijos lygiu reikėtų imtis skirtinguose teisės aktuose numatytų teisių persvarstymo ir konsolidavimo. Šią veiklą turėtų papildyti valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų veiksmai. EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vartotojų teises, būtini lankstūs ir paprasti mechanizmai ir priemonės.

4.14   14 klausimas: Kokių priemonių reikėtų imtis, kad keleivių ir krovinių transportas būtų geriau integruojamas su tyrimais ir mobilumo mieste planavimu?

4.14.1

Rengiant metropolinių zonų miesto mobilumo planus turės būti atsižvelgta ir į keleivių, ir į krovinių transportą ir siekiama, kad kroviniai būtų vežami nedarant neigiamo poveikio asmenų mobilumui.

4.14.2

Tuo tikslu reikia padidinti darbuotojų, tikrinančių krovinių pakrovimui ir iškrovimui rezervuotas vietas, skaičių.

4.14.3

Sukurti mechanizmus, kurie pranešimo apie pažeidėjus sistemoms suteiktų daugiau paprastumo ir lankstumo, kad pažeidėjo mašina iš rezervuotos vietos būtų pašalinta kiek įmanoma greičiau ir minėta vieta vėl atliktų savo paskirtį.

4.14.4

Sukurti veiksmingus pažeidėjų baudimo mechanizmus: pradedant mašinos pašalinimu ir baigiant konkrečiu baudos mokėjimu.

4.14.5

Surengti piliečių informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampaniją, kad būtų pelnytas gyventojų pritarimas ir užtikrintas jų bendradarbiavimas siekiant užsibrėžtų tikslų. Vienas iš šios kampanijos tikslų turėtų būti —užtikrinti komercinės paskirties patalpų naudotojų bendradarbiavimą prižiūrint krovinių iškrovimui (pakrovimui) rezervuotas vietas, juos įtikinus, kad neteisėtas tokių vietų naudojimas gali kenkti jų verslui.

4.14.6

Riboti teisėto mašinų stovėjimo krovinių iškrovimui (pakrovimui) rezervuotose vietose laiką, atsižvelgiant į tai, kiek užtrunka dauguma iškrovimo (pakrovimo) operacijų. Suteikti galimybę prašyti specialių leidimų stovėti ilgiau, kad nenukentėtų tam tikros transporto rūšys, pvz. perkraustymui naudojamas transportas, kuriam reikia daugiau laiko pakrovimo ir iškrovimo operacijoms. Galima taip pat numatyti konkrečius laiko intervalus iškrovimo (pakrovimo) operacijoms.

4.15   15 klausimas: Kai būtų galima geriau koordinuoti miesto ir tarpmiestinį transportą ir žemėvaldos planavimą? Kokia būtų tinkama organizacinė struktūra?

Reikėtų tinkamai koordinuoti šias sritis:

a)

koordinuoti skirtingų institucijų veiklą:

Kai kuriuose Europos miestuose transporto koordinavimo institucijų įkūrimas buvo labai naudingas transporto koordinavimui ir planavimui, kadangi paslaugos buvo plėtojamos kokybiškai, našiai ir veiksmingai.

Sprendžiant koordinavimo su kitomis transporto rūšimis klausimą reikia siekti didesnio skaidrumo paskirstant įvairių kolektyvinio transporto rūšių sąnaudas.

Tarpmiestinio transporto bendrovės turėtų disponuoti intermodalumui būtina infrastruktūra, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos persėsti iš vienos kolektyvinio transporto rūšies į kitą. Tuomet naudotojai nebūtų priversti naudotis papildoma transporto priemone, kad persėstų.

b)

koordinavimas pasitelkus planavimo priemones:

Reikalavimas numatyti tam tikrų planų ir projektų poveikį mobilumui jau yra įtvirtintas svarbiu Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimu (byla C-332/04): pareiga atlikti abejonių keliančio projekto poveikio aplinkai vertinimą visų pirma buvo grindžiama tikėtinomis to projekto pasekmėmis mobilumui. Tačiau šis kriterijus dar neįtrauktas į pozityviąją teisę.

Todėl reikėtų atlikti du Bendrijos taisyklių dėl poveikio aplinkai vertinimo pakeitimus, kad poveikiu, į kurį reikia atsižvelgti, būtų laikomos ir plano arba programos pasekmės mobilumui. Šiuo atveju mes siūlome atsakyme į 11 klausimą išdėstytus pakeitimus.

Regionų valdžios institucijos privalo nuosekliai vykdyti strateginį teritorijų planavimą siekdamos racionaliai panaudoti žemę.

4.16   16 klausimas: Kokių tolesnių priemonių reikėtų imtis, kad būtų lengviau spręsti eismo saugumo ir asmeninio saugumo problemas, kylančias miesto transporto srityje?

4.16.1

Kelių eismo saugumas: siekiant jį pagerinti reikia Europos lygiu skleisti gerąją praktiką ir aktyviau plėtoti dialogą dėl naujų technologijų, visų pirma ITS, su suinteresuotais vietos ir regionų subjektais ir valstybėmis narėmis bei minėtam dialogui suteikti struktūrą. Reikia taip pat pagerinti šio sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą vairavimo tema bei reglamentuoti atgrasančių priemonių įvedimą, kad padariusieji tarpvalstybinius kelių eismo taisyklių pažeidimus neliktų nebausti.

4.16.2

Asmenų saugumas: siekiant skatinti gerąją praktiką reikėtų, kad policija dažniau tikrintų kolektyvinio transporto priemones, visų pirma naktį arba į problematiškas ir su socialine atskirtimi susiduriančias gyvenamąsias vietas vedančius maršrutus, ir būtų dažniau naudojamos informacinės technologijos bei išsamiau informuojami naudotojai.

4.17   17 klausimas: Kaip geriau informuoti operatorius ir piliečius apie pažangių infrastruktūros valdymo ir transporto priemonių technologijų teikiamas galimybes saugumo srityje?

4.17.1

Atkreipti piliečių dėmesį į šį klausimą rengiant švietėjiškas ir informacines kampanijas, kurios visų pirma būtų skirtos jaunimui. Taip pat imantis veiksmų, kad miestuose kontrolės įranga būtų naudojama plačiau — visų eismo dalyvių atžvilgiu. Apskritai, EESRK nuomone, tikslinga priimti priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti visų mobilumo mieste klausimų kultūrinį ir pilietinio ugdymo aspektą.

4.18   18 klausimas: Ar reikėtų kurti miestams pritaikytus automatinius radarus? Ar būtina skatinti jų naudojimą?

4.18.1

Atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus, ši įranga visada turi būti naudojama mobilumui pagerinti ir komerciniam greičiui padidinti. Turėtų būti skleidžiama geroji praktika, kuri leistų padidinti saugumą ir paskatintų naudoti pažangią įrangą.

4.19   19 klausimas: Ar vaizdo stebėjimo sistemos yra tinkama priemonė miesto transporto saugumui ir apsaugai?

4.19.1

Naująsias technologijas naudojančių signalizacijos sistemų įrengimas kolektyvinio transporto priemonėse, kad chuliganizmo arba nelaimingo atsitikimo atveju būtų galimybė įspėti pagalbos tarnybas joms nurodant transporto priemonės būvimo vietą ir perduodant vaizdą ir garsą iš transporto priemonės.

4.19.2

Reikia imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta žmonių teisė į privatumą, kadangi tai viena iš pagrindinių teisių.

4.20   20 klausimas: Ar kuriant naująją Europos mobilumo mieste kultūrą turėtų bendradarbiauti visos suinteresuotosios šalys? Ar šiam bendradarbiavimui paremti būtų naudinga įsteigti Europos mobilumo mieste observatoriją, Europos saugaus eismo observatorijos pavyzdžiu?

4.20.1

Naujoji mobilumo mieste kultūra neatsiejama nuo Europos institucijų, valstybių narių institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo.

4.20.2

Europos tvaraus mobilumo mieste observatorijos įkūrimas būtų vertinga iniciatyva ir duotų papildomos naudos, kadangi suteiktų galimybę kaupti informaciją, sekti transporto poreikio raidą ir skatinti keitimąsi patirtimi. O taip pat leistų išsamiau susipažinti su problemomis, iškylančiomis mobilumo srityje, ir taikyti atitinkamas priemones joms išspręsti.

Europos lygiu reikia imtis veiksmų, kad būtų suderintas vienetinių miestų vertinimo priemonių apskaičiavimas. EESRK tvirtai mano, kad reikėtų suvienodinti šioje srityje taikomus kriterijus.

4.21   21 klausimas: Kaip esami finansiniai instrumentai, pavyzdžiui, struktūriniai ir sanglaudos fondai, galėtų būti geriau derinami remiant integruotą ir tvarų miesto transportą?

4.21.1

Numačius, kad fondai sieks pažangos šiose srityse: mobilumo mieste ir palaipsniui pereinant prie aplinką tausojančių (mažos kuro sąnaudos ir mažai išlakų) kolektyvinio transporto priemonių bei užtikrinant didesnę kiekvieno investuoto euro grąžą.

EESRK pasisako už tai, kad švietimui ir moksliniams tyrimams būtų skiriama didesnė procentinė lėšų dalis.

4.21.2

Taip pat reikėtų sumažinti finansinės pagalbos apimtis, nustatant objektyvias ribas, kurios leistų pasirinkti bendruomenei naudingiausią sprendimą, kad piliečiui už prieinamą kainą būtų pasiūlytas kokybiškas transportas. Pirmenybę reikėtų teikti veiksmingumui ir su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų laikymuisi.

4.22   22 klausimas: Kaip ekologiškas ir energiją taupiai vartojantis miesto transportas galėtų būti paremtas ekonominiais, ypač rinkos, instrumentais?

4.22.1

Į viešųjų pirkimų sutartis dėl įrangos, susijusias su Europos programų lėšomis finansuojamais infrastruktūros projektais, įtraukiant „žaliuosius“ reikalavimus.

4.22.2

Kita galimybė būtų: „Žaliųjų pirkimų“ — su aplinkosauga susietų viešųjų pirkimų vadovo [SEC (2004) 1050] kriterijus perkelti į COM dokumentą, įtraukiant viešuosius žaliuosius transporto įrangos pirkimus.

Gaminama vis daugiau aplinką tausojančių asmeninio naudojimo automobilių ir kolektyvinių transporto priemonių. Reikėtų skatinti žmones įsigyti ekologiškas transporto priemones (pvz., naudojančias alternatyvias degalų rūšis ar su ekologiškais varikliais), o jas įsigijusių pirkėjų patirtos didesnės išlaidos turėtų būti kompensuojamos įvažiavimo į miestų centrus politikoje numatant šioms transporto priemonėms specialią tvarką.

4.23   23 klausimas: Kaip tiksliniais moksliniais tyrimais galima geriau suderinti miesto transporto plėtrą ir miestų suvaržymus?

4.23.1

Nustatant aiškius kriterijus, kokiems projektams gali būti suteikta Bendrijos viešoji pagalba, ir reikalaujant (būtina atitinkama kontrolė) laikytis (pagal nustatytą grafiką) šiuose projektuose užsibrėžtų tikslų, kad tuo atveju, jei jų nebus laikomasi, būtų galima susigrąžinti suteiktą paramą.

4.24   24 klausimas: Ar turėtų būti skatinamas miesto transporto mokesčio taikymas? Ar būtina sukurti bendrą miesto transporto mokesčio sistemą ir (arba) gaires? Ar gautos pajamos turėtų būti skiriamos kolektyviniam miesto transportui? Ar išorinės sąnaudos turėtų būti priskirtos vidinėms sąnaudoms?

4.24.1

Europos lygiu reikėtų nustatyti bendras taisykles, kurios būtų parengtos suderinus mokesčio apskaičiavimo kriterijus ir įvertinus, kokia kolektyvinio transporto tinklo tankumo riba būtų geriausia.

4.24.2

EESRK mano, kad nors mokesčio arba rinkliavos už įvažiavimą į miesto centrą sistemų įvedimas atitinka bendrus interesus ir leidžia išsyk pasiekti tenkinančių rezultatų, šios sistemos gali diskriminuoti mažiausias pajamas turinčius gyventojus ir daryti menką atgrasantį poveikį dideles pajamas turinčioms gyventojų grupėms.

Vietos valdžios institucijos privalo taikyti priemones, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, skatinti naudoti kolektyvinį transportą arba numatyti pigius transporto bilietus.

4.24.3

Kita galimybė, kai daromas „horizontalus poveikis“ visoms gyventojų grupėms — rinkliava įvažiavimo punktuose, bet tikslas būtų ne reikalauti tam tikros pinigų sumos, o apskaičiuoti, kiek kilometrų liko iš vairuotojui nustatytos kilometrų miesto teritorijoje kvotos. Kitaip sakant, įvažiavimas būtų „normuojamas“ (kilometrų skaičius per laiko vienetą), todėl tai taptų paskata vykstant individualiu transportu daryti kelionių mieste atranką ir jas valdyti. Tačiau reikia pridurti, kad ši sistema taip pat gali diskriminuoti atsižvelgiant į gyvenamąją, išvykimo ir paskirties vietas.

4.24.4

Savaime aišku, šis „zonų nustatymas“ papildytų jau pateiktą pasiūlymą dėl „neintensyvaus eismo zonų“, kuriose eismas praktiškai būtų leidžiamas tik kolektyviniam transportui ir vietos gyventojams.

4.25   25 klausimas: Kokios pridėtinės vertės galima ilgainiui tikėtis, jei būtų teikiama tikslinė Europos pagalba ekologiško ir taupiai energiją vartojančio miesto transporto finansavimui?

4.25.1

Ši pridėtinė vertė yra didžiulė ir ją sunku apskaičiuoti, jei atsižvelgsime į sveikatos arba higienos — ne tik fizinės, bet ir psichologinės — veiksnius ir laiko, kuriuo disponuoja asmenys, vertę (šis aspektas nukenčia, kai kelionė iš namų į darbo vietą ir atgal užtrunka ilgai, todėl ją pridėjus prie darbo dienos, tai tampa daugelio neigiamų veiksnių šaltiniu).

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2006) 314 galutinis Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Transporto miestų ir didmiesčių aglomeracijose. Pranešėjas Lutz Ribbe, OL C 168, 2007 7 27, p. 74.

(3)  Atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolą Nr. 30 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ir 1993 m. spalio 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą.

(4)  Žr. EBTT, byla „Concordia BUS“ ir kriterijai, kuriais joje remtasi.

(5)  Žr. nuomonę dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos, OL C 151, 2008 6 17, pranešėjas Edgardo Iozia.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/46


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato — Krovininio transporto logistikos veiksmų planas

COM(2007) 607 galutinis

(2008/C 224/10)

2007 m. spalio 18 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato — Krovininio transporto logistikos veiksmų planas

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas buvo Daniel Retureau.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 99 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlytam veiksmų planui ir pageidauja pareikšti savo nuomonę, kai bus rengiama 2010 m. numatyta tarpinė ataskaita, kuria bus siekiama apibendrinti padarytą pažangą ir jei reikės – nurodyti išlikusias problemas.

1.2

EESRK pritaria nuomonei, kad įvairių rūšių transporto terminalams, įskaitant uostus ir oro uostus, yra naudinga atlikti lyginamąją analizę (angl. benchmarking) glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis. Kadangi sausumos, jūrų uostų, oro uostų ir vidaus vandenų uostų terminalų ypatybės nevienodos, į šiuos skirtumus svarbu atsižvelgti atliekant jų lyginamąją analizę, pagrįstą bendraisiais Europos lyginamaisiais standartais, kurie galėtų būti sukonkretinami vietos lygmeniu.

1.3

Kainų nustatymas pagal transporto rūšį paprastai pakankamai neatspindi tikro tų transporto rūšių poveikio infrastruktūrai, aplinkai, energijos vartojimo efektyvumui, nei socialinių, teritorijų ir visuomenės patiriamų sąnaudų.

1.4

Lyginamajai analizei atlikti pasirinktos lyginimo ir vertinimo priemonės turėtų suteikti galimybę palyginti naudojamas transporto grandines pagal jų tvarumą, kad būtų lengviau įdiegti subalansuotą kainų nustatymo mechanizmą ir parengti reguliavimo sistemą, kuri padėtų pasirinkti veiksmingiausias ir tausiausias rūšis, atsižvelgiant į pervežamų krovinių pobūdį ir prieinamus vežimo būdus.

1.5

Siekiant didesnio transporto logistikos, tenkinančios vartotojų ir visos visuomenės poreikius, veiksmingumo gyvybiškai būtina smarkiai išplėsti šiandieninių naujų technologijų ir naujų mokslo tyrimų greitą diegimą ir nuolat dėti pastangas mokyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją bei gerinti darbo sąlygas. Kartu reikia optimaliau naudoti turimą infrastruktūrą, tinkamai įvertinti žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius, naudojamus transportui ir logistikai. Vis dėlto būtinos naujos investicijos, kad naujos valstybės narės greičiau integruotųsi, būtų sudarytos palankios sąlygos plėtoti Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką ir kaimynystės politiką. Taip pat reikia įvertinti ilgalaikes paklausos raidos perspektyvas, kad būtų suplanuotos investicijų išlaidos, kurios bus susigrąžintos tik praėjus ilgam laiko tarpui.

1.6

Taip pat reikėtų didinti kelių saugumą ir patikimumą, visų pirma pasienio su trečiosiomis šalimis zonose.

1.7

ES pakrantės linija pailgėjo, ji eina Baltijos ir Juodąja jūromis, susisiekia su didžiąja Dunojaus ašimi, kurią reikia atgaivinti. 90 proc. prekybos su trečiosiomis šalimis ir 40 proc. prekybos tarp Europos Sąjungos šalių vyksta naudojant Europos uostų struktūras. Ten sparčiai vystosi logistikos paslaugos. Tačiau dar būtina siekti pažangos daugeliu klausimų. Visų pirma reikia modernizuoti susisiekimo su uostais žeme paslaugas, kad būtų užtikrinta didesnė rūšių įvairovė ir dažniau būtų diegiami įvairiarūšiai sprendimai. Taip pat turi būti tobulinami perkrovimo metodai ir organizavimas. Reikia siekti ir geresnės skirtingų uostų pusiausvyros bei geresnio jų ir kranto struktūrų papildomumo.

1.8

EESRK remia naujų technologijų naudojimą, taikomuosius mokslinius tyrimus tobulinant įvairių transporto rūšių aspektus (infrastruktūra, transporto ir priežiūros įranga, organizavimas, darbo sąlygos ir kt.), savanorišką indėlį rengiant techninius standartus, o taip pat ryšių ir pranešimų sistemų standartus, kad būtų užtikrintas sklandus transporto rūšių vystymas ir padidintas eismo srautų sklandumas bei susiformuotų glaudesnė sąsaja tarp gamybos ir prekybos augimo ir transporto augimo, kurie ateityje gali įgyti tik dar didesnį mastą. Didesnis logistikos grandinių našumas šiuo požiūriu yra labai svarbus veiksnys.

1.9

Turi būti tęsiami moksliniai tyrimai variklių ir jų energetinio efektyvumo, neiškastinio kuro klausimais; šie tyrimai turi būti susiję tiek su asmeninėmis, tiek su kolektyvinėmis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams arba kroviniams vežti.

1.10

Būtina imtis skubių priemonių ir dėti didesnes pastangas sprendžiant miesto transporto logistikos klausimą, kad būtų išvengta laipsniško didžiųjų miestų ekonomikos nuosmukio ir didelio našumo sumažėjimo, kuriuos sukeltų transporto spūstyse sugaištas laikas. Tai nenašu ir teršia aplinką, todėl nukenčia ir gyventojai, ir įmonės. Miestuose būtina laikytis visapusiško požiūrio, atsižvelgti ir į asmeninio transporto, ir į kolektyvinio keleivių ir krovinių transporto poreikius, kad būtų geriau subalansuotas kelių tinklo panaudojimas ir neskatintų gyventojų ir daugelio verslo rūšių trauktis į priemiesčius ir į atokias vietoves.

1.11

Šiame plane pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui ir energijos naudojimo efektyvumui, įvairiarūšiškumui. Siūlomas grafikas rodo, kad numatytą politiką reikia skubiai įgyvendinti. Komisijos pasiūlymuose pirmenybė teikiama bendradarbiavimui ir dialogui, o ne privalomoms priemonėms. Reikia įrodyti, kad šis strategija bus rezultatyvi. Jos sėkmę lems transporto ūkio subjektai ir jų gebėjimas prisitaikyti prie skubių pilietinės visuomenės poreikių.

2.   Komisijos pasiūlymai

2.1   Įžanga

2.1.1

2006 m. birželio 28 d. Komisija paskelbė komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas – tvariojo judrumo pagrindas“ (1). Šis komunikatas atskleidė logistikos vaidmenį siekiant, kad transportas būtų tvaresnis, mažiau taršus ir iš tiesų tausotų aplinką. Jį paskelbus turėjo būti organizuojamos konsultacijos siekiant priimti Europos Krovininio transporto logistikos veiksmų planą (2), kuris paskelbtas 2007 m. spalio 18 d.

2.1.2

Komisija norėjo logistiką įtraukti į Sąjungos transporto politiką, siekdama sumažinti nuolatines pralaidumo kliūtis, energijos sąnaudas, geriau panaudoti infrastruktūros ir transporto priemonių daugiarūšiškumą ir plėtoti jų turimas įvairių transporto rūšių derinimo galimybes, saugoti aplinką ir riboti žalą, skatinti nuolatinį darbuotojų profesinį mokymą.

2.1.3

Komiteto paprašyta pareikšti nuomonę dėl šio plano, kuriame išdėstyti siektini tikslai, jų įvykdymo grafikas ir skatinama naudoti naujas informacines technologijas, turinčias padidinti krovininio (pavienių daiktų, pakuočių, konteinerių) transporto logistikos veiksmingumą. Be to, numatyta sukurti savanorišką logistikos specialistų pažymėjimų sistemą ir užtikrinti šios profesijos atstovams būtiną kvalifikaciją bei mokymą siekiant palengvinti jų judumą.

2.1.4

Tačiau jau 2006 m. Komisija pabrėžė, kad be tinkamos statistikos sunku įvertinti ES logistikos rinko padėtį. Įprastai laikomasi nuomonės, kad logistika sudaro nuo 10 iki 15 proc. pervežamų gaminių sąnaudų.

2.1.5

Komunikate Komisija siūlo sukurti Europos krovininio transporto logistikos sistemą ir imtis veiksmų skirtingose srityse. Veiksmų plane pateikiama išsami informacija ir nustatomas įgyvendinimo grafikas nuo 2008 iki 2012 m. Taigi, numatyti labai glausti terminai šiems darbams:

nuolatinių pralaidumo kliūčių nustatymas ir šalinimas;

pažangių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas — sekimo ir stebėjimo sistemų su Galileo, laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo sistemų (angl. LRIT), Upių informacijos sistemos (angl. RIS), Automatinio identifikavimo sistemos (AIS), sistemos SafeSeaNet, telematikos priemonių diegimo krovininių traukinių eismui valdyti (angl. TAF) ir jo kompleksiškos logistikos (angl. ERMTS). „Sumaniųjų“ technologijų diegimas, pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo įrangos (angl. RFID) (3) vystymas ir standartizavimas;

visuotiniai pranešimų ir ryšių standartai;

moksliniai tyrimai (septintoji bendroji programa);

sąveika ir sujungiamumas;

kvalifikuotų logistikos srities darbuotojų profesinis rengimas;

Europos lyginamoji analizė – rodiklius ir metodiką dar reikia parengti;

infrastruktūros politika: esamų įrenginių priežiūra ir optimalus panaudojimas bei galimos naujos investicijos, ypač į pažangias technologijas;

paslaugų kokybės užtikrinimas pasitelkus tinkamą socialinį dialogą, bendradarbiavimą ir reglamentavimą;

daugiarūšių grandinių skatinimas ir supaprastinimas bei atitinkami pakrovimo standartai.

2.1.6

2007 m. paskelbtame veiksmų plane išsamiai aptariami veiksmai, prieš tai numatyti išsamesnių tikslų programoje, prie kurios pridedamas atlikimo grafikas.

2.1.7

Komunikate „Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (4), paskelbtame tuo pat metu, kai buvo atnaujinama 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos vidurio laikotarpio apžvalga (5), Komisija laikėsi „pažangiojo judumo“ koncepcijos, kuri apima transporto logistiką ir pažangiąsias transporto sistemas (PTS). Beje, prie šios temos ji visų pirma sugrįžta ir veiksmų plane.

2.2   E. kroviniai ir pažangiosios transporto sistemos

2.2.1

Visuotinai naudojant esamas ir būsimas IRT galima ypač patobulinti krovininio transporto logistiką, tačiau šioje srityje dar yra spręstinų problemų: standartizavimas, naudotojų kompetencija, reglamentavimo ar kitų priežasčių keliamos kliūtys suskaitmeninant dokumentus, duomenų saugumas ir privataus gyvenimo apsauga.

2.2.2

„E. krovinių“ koncepcija galėtų būti grindžiamas „daiktų internetas“ (kroviniai – pavieniai daiktai, siuntiniai ir paketai, konteineriai, kurių kiekviena dalis gali būti individualizuota, pavadinta ir paženklinta pasyviomis arba aktyviomis „ryšį palaikančiomis etiketėmis“, aktyvinamomis radijo dažnių (RD) skaitytuvu). Šis naujasis daiktų internetas leis automatizuoti ir supaprastinti su kroviniais susijusių duomenų (geografinės padėties, informacijos apie krovinių pobūdį ir tūrį, muitinės ir kitų pranešimų) perdavimą. Esamas sistemas reikia vystyti atsižvelgiant į būsimą šios naujos interneto šakos, paremtos daiktų identifikavimu, sukonkretinimą.

2.2.3

2008 m. Komisija yra suplanavusi plataus masto mokslinių tyrimų projektą, kurio pagrindą sudaro PTS ir transporto logistikos srityje naudojamų technologijų kūrimo gairės.

2.3   Perspektyvos

2.3.1

Didinant našumą, planu siekiama išspręsti spūsčių, taršos ir triukšmo, CO2 išlakų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro problemas. Be šių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis dar turi būti imtasi ilgalaikės perspektyvos darbų, kurie padėtų sukurti bendrą pagrindą investicijoms į rytojaus krovininio transporto sistemas.

2.3.2

2010 m. Europos Komisija pateiks šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

ES plėtra, didėjanti prekybos globalizacija, naujų kylančios ekonomikos šalių atsiradimas (ne tik Kinija), gamybos perkėlimo procesai yra galingi prekybos vystymosi veiksniai. Jie stiprėja greičiau, negu auga gamybos mastas. 2001 m. baltojoje knygoje Komisija buvo numačiusi „atsieti“ transportą nuo augimo. Būtina dar kartą skubiai apsvarstyti šį klausimą ir bent atkurti „sąsają“, „lygiagretumą“. 2006 m. persvarstytoje baltojoje knygoje (6) logistika, jungianti įvairias transporto rūšis ir skirtingus subjektus (srautų organizatorius, vežėjus, naudotojus, nacionalines, Bendrijos, tarptautines kompetentingas institucijas) ir besiremianti naujomis informacinėmis, pakavimo ir priežiūros technologijomis, gali tapti lemiamu krovinių vežimo racionalizavimo ir jo efektyvumo didinimo veiksniu.

3.2

Visą pasaulį apimančių logistikos grandinių sąlygomis reikia, kad fiziniai ir elektroniniai ryšiai tarp transporto rūšių sistemų po tam tikro laiko būtų visiškai integruoti, kad būtų galima pasinaudoti veiksmingiausia rūšimi arba jų kombinacija, ir pagerinti logistiką, jai nustatant tikslus „tuo pačiu metu“ siekti „trejopo“ efektyvumo: ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos (taip pat ir išlaidų energijai sumažinimo požiūriu).

3.3

Daugeliu atvejų transporto planavimas ilgai užtrunka ir tam reikia daugelio subjektų bendradarbiavimo. Į transporto infrastruktūrą ir logistikos platformas investuojama ilgam laikui, šios investicijos labai brangios, ypač į jūrų ir vidaus vandenų bei oro uostus, taip pat į „sausumos uostus“ arba mišrius transporto mazgus. Tuo tarpu kaip tik šios platformos ir kelia daugiausia rūpesčių, todėl reikia greitų, patikimų ir ilgalaikių sprendimų. Komiteto nuomone, visų pirma reikia optimizuoti esamos infrastruktūros naudojimą, todėl keistis informacija ir patirtimi gali būti labai naudinga. Tačiau nepakaks tinkamai panaudoti esamą bazę ir pasitelkti pažangias technologijas. Būtinas vidutinės trukmės ir ilgalaikis planavimas naujoms investicijoms užtikrinti.

3.4

Naują ilgalaikę infrastruktūrą reikia kurti tiktai atsižvelgiant į labai ilgam laikui apskaičiuotus poreikius ir jei nėra alternatyvių sprendimų, leidžiančių suderinti įvairias transporto rūšis, pavyzdžiui, panaudojant kitą esamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, mišrus vežimas kelių ir geležinkelio transportu gali tapti alternatyva esamo kelių tinklo plėtrai arba naujų kelių tiesimui. Į susijusius planavimo darbus reikia įtraukti visus logistikos grandinių subjektus: Bendrijos institucijas, valstybių ir regionų valdžios institucijas, pramonininkus, distributorius ir kitus krovinių siuntėjus, logistikos specialistus ir vežėjus, socialinius partnerius. Atitinkamų teritorijų gyventojai turi turėti galimybę dalyvauti išankstinėse diskusijose ir įvairiose konsultacijose šiais klausimais, ir į jų nuomones turi būti rimtai atsižvelgiama.

3.5

Šis planavimas turi padėti užmegzti ilgalaikes partnerystes, galinčias užtikrinti tvarų infrastruktūros gyvybingumą (ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu). Jis turėtų atitikti Europos erdvės plėtros perspektyvą ir padėti užtikrinti aiškesnę investicijų į transportą struktūrą, jų koordinavimą ir tvarumą, jas labiau derinti su pramonės bei prekybos veikla ir su teritorijų bei miestų erdvės planavimo programomis (viena vertus, siekiant išvengti logistikos platformų „spiečių“, skubotų ir brangių gamybos perkėlimų, spūsčių tam tikrose magistralėse ir vietovėse ir, antra vertus, kitų vietovių nuosmukio, jų atskirties, kurią lemia prastos susisiekimo su jomis paslaugos arba tai, kad tokios paslaugos neteikiamos).

3.6

Kalbant apie numatomus naujus krovinių vienetams taikytinus standartus aišku, kad jie turi palengvinti krovinių perkrovimą didžiausio leistino manevrinio svorio ir matmenų požiūriu. Tačiau atsižvelgiant į problemas, susijusias su beveik išskirtine kelių transporto padėtimi krovininio sausumos transporto srityje, šie standartai neturėtų tapti per didele našta, galinčia nualinti infrastruktūrą ir dar labiau pakenkti kelių transporto saugumui. Jie turėtų skatinti derinti įvairias transporto rūšis.

3.7

Atsižvelgdamas į 2003 m. pasiūlymą dėl naujų neprivalomų įvairiarūšio krovinių vežimo vienetų, Komitetas glaustai primena, kad dviejų skirtingų vienetų kombinacija yra logistinis košmaras. Sudėjus į krūvą abi iškylančias kliūtis (stacionarių laivų kreipiamųjų matmenys ir nežinomybė, kas apmokės su nauja sistema susijusias išlaidas) jau dabar tenka pripažinti, kad sistema nebus naudojama. Be to, reikia paminėti ir visišką vidaus vandenų laivybos bei kelių transporto sektorių nepritarimą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Komitetas pageidauja, kad Komisija jo paprašytų parengti nuomonę dėl ataskaitos, kurią Komisija parengs 2010 m. dėl pažangos, pasiektos įgyvendinant planą, ir galimų jo vykdymo problemų.

4.2

Krovinių internetas neabejotinai taps priemone padidinti transporto logistikos ir klientams teikiamų paslaugų veiksmingumą. Tačiau, remdamasis interneto vardų patirtimi, Komitetas kelia klausimą dėl kontrolės procedūrų ir priemonių, kurias reikėtų taikyti vardams; dėl istorinių priežasčių galutinę interneto vardų kontrolę atlieka Jungtinių Amerikos Valstijų komercijos departamentas (USDoC). Komitetas palankiai vertina galimybę Europos lygiu administruoti vardų suteikimą, duomenų bazių tvarkymą ir techninių standartų rengimą.

4.2.1

Komitetas džiaugiasi, kad Komisija logistikos vystymą įtraukė į atnaujintą Lisabonos augimo ir užimtumo darbotvarkę. Tačiau, remdamasis savo patirtimi, jis ragina Komisiją skubiai įveikti atsilikimą diegiant naująsias technologijas, ypač Galileo sistemą.

4.3

Komiteto nuomone, krovinių internetas, atsižvelgiant į jo ekonominę reikšmę ir dominuojantį tarpregioninį prekybos pobūdį, turėtų būti paremtas daugiapoliškumu (pavyzdžiui, vardus galėtų skirti regionų arba subregioninio lygio institucijos), o jo galutinės kontrolės negali vykdyti vienintelė ir netgi ne ES institucija.

4.4

Be to, reikia aiškiai iškelti privataus gyvenimo apsaugos ir verslo konfidencialumo klausimus, susijusius su informacinių priemonių, taikomų krovinių turiniui nustatyti, gausėjimu, kad, pvz., nenutekėtų informacija nusikalstamoms struktūroms, ypač trečiosiose šalyse (atsižvelgiant į muitų ir draudimo klausimus), ir krovinio monitoriniu bei jo ekspeditoriais, tarpininkais ir gavėjais, skatinant naudoti pažangiąsias transporto sistemas (PTS) ir atitinkamas informacines technologijas.

4.5

Tai ypač svarbu subtiliai logistikai, susijusiai su e. prekyba.

4.6

Komitetas džiaugiasi Komisijos ketinimu modernizuoti logisto profesiją nustatant veiklos vykdytojų „apibrėžimo“ ir „pažymėjimų“ sistemą, ir nori, kad ši sistema sukurtų didelę pridėtinę vertę.

4.7

Be to, Komitetas džiaugiasi, kad Komisija siūlo drauge su socialiniais partneriais parengti kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus. Todėl Komitetas tikisi, kad būtina kvalifikacija ir išsilavinimas bus tobulinami visą gyvenimą ir neatsiliks nuo pažinimo ir technologijų pažangos. Sveikintinos Komisijos pastangos siekiant abipusio šių savanoriškų pažymėjimų pripažinimo.

4.8

Būtina didinti logistikos našumą aktyviau diegiant naujas technologijas, supaprastinant administravimą, keičiantis patirtimi, keliant kvalifikaciją ir nuolat mokantis, derinant įvairias transporto rūšis. Tačiau Komitetas linkęs pabrėžti, kad visi teigiami tokios pažangos aspektai galės pasireikšti tik tuo atveju, jei, kaip Komisija nurodė savo 2001 m. baltojoje knygoje, transporto ir logistikos sektoriuje bus iš naujo subalansuotas vienarūšis ir įvairiarūšis transportas ir bus „reguliuojama konkurencija“, verčianti atitinkamai persvarstyti santykines transporto kainas ir tinkamai suderinti vienarūšio ir įvairiarūšio transporto konkurencijos sąlygas ES viduje.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2006) 336 galutinis.

(2)  COM(2007) 607 galutinis.

(3)  Žr. EESRK tiriamąją nuomonę dėl Radijo dažninio atpažinimo (RDA) (pranešėjas P. Morgan), OL C 256, 2007 10 27, p. 66–72, ir 2007 m. lapkričio 15–16 d. Lisabonos konferencijos darbus (pirmininkavusios Portugalijos tinklalapyje).

(4)  COM(2006) 314 galutinis, 2006 06 22.

(5)  Žr. atitinkamas Komiteto nuomones: dėl 2001 m. rugsėjo 12 d. baltosios knygos COM(2001) 370 — „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti, dėl 2006 m. birželio 22 d. vidurio laikotarpio vertinimo“ COM(2006) 314 — „Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“

(6)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui — Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga, COM(2006) 314 galutinis, 2006 m. birželio 22 d.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/50


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo

COM(2007) 697 galutinis — 2007/0247 (COD)

COM(2007) 698 galutinis — 2007/0248 (COD)

COM(2007) 699 galutinis — 2007/0249 (COD)

(2008/C 224/11)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2007 m. gruodžio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bernardo Hernández Bataller.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 80 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria Komisijos tikslams suteikti vartotojams galimybę kuo daugiau naudos iš elektroninių ryšių rinkos, užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma arba ribojama, skatinti veiksmingas investicijas į infrastruktūrą, remti inovacijas, skatinti veiksmingai naudoti ir valdyti radijo dažnius bei numeracijos išteklius.

1.2

Kadangi elektroninių ryšių sektorius pasižymi aukštu technologinių inovacijų lygiu ir itin dinamiškomis rinkomis, EESRK palankiai vertina elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ir siūlomus pakeitimus, kurie remiasi:

1.2.1

decentralizuotu koordinavimu valstybėse narėse, suteikiant nacionalinėms valdžios institucijoms užduotį stebėti rinkas laikantis bendrų principų ir procedūrų visumos. Kartu stiprinamas nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumas, kasdienis administravimas ir vertinimo ribos, užtikrinant, kad jos turi nuosavus biudžetus, pakankamai žmogiškųjų išteklių ir stipresnes vykdymo užtikrinimo galias, kad veiksmingiau įgyvendintų reguliavimo sistemą;

1.2.2

vidaus rinkos sustiprinimu, skiriant Komisijai nustatytus įgaliojimus tarpvalstybinių rinkų srityje, kurie peržengtų vienos valstybės narės mastą.

1.2.3

teisės aktų nuoseklumo gerinimu, modernizuojant tam tikras nuostatas, pritaikant jas prie technologijų ir rinkų raidos, panaikinant pasenusias, pasikartojančias ar nebetaikomas nuostatas;

1.2.4

veiksmingos spektro valdymo strategijos nustatymu, siekiant sukurti vieningą Europos informacijos erdvę;

1.2.5

funkciniu atskyrimu, kurio imasi nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) Komisijai pritarus, siekiant užtikrinti, kad visiems teikėjams, įskaitant vertikaliai integruoto operatoriaus tiekimo skyrius, būtų tiekiami visiškai lygiaverčiai prieigos produktai;

1.2.6

patikimų ir veiksmingų ryšių užtikrinimu panaudojant elektroninių ryšių tinklus. Tam tikslui institucija turėtų dalyvauti derinant atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, teikdama ekspertų patarimus;

1.2.7

vartotojų teisių stiprinimu, tam tikrų kontraktų aspektų, informacijos skaidrumo ir skelbimo, paslaugų prieinamumo, informavimo ir skubios pagalbos paslaugų, numerių išsaugojimo atžvilgiu. Nepaisant to, pasiūlymai neatitinka Sutartyje numatyto aukšto vartotojų apsaugos lygio, kadangi neapima tam tikrų aspektų, pavyzdžiui, paslaugų klientams reguliavimo, minimalaus kokybės lygio, nuobaudų sąlygų arba bendro paslaugų ir terminalų pirkimo;

1.2.8

privatumo ir asmeninio gyvenimo apsaugos stiprinimu, net jeigu visi pasiūlymai nepasižymi dideliais užmojais, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl apsaugos nuo nepageidaujamų elektroninių laiškų. EESRK mano, kad reikėtų remtis aiškiu ir išankstiniu vartotojų pritarimu gauti komercinius laiškus.

1.3

EESRK palankiai vertina terminalų įrangos įtraukimą į reguliavimo sistemos taikymo sritį, kadangi tai padarys elektroninius ryšius prieinamesnius neįgaliems naudotojams. Jis teigiamai vertina ir privalomų priemonių, susijusių su universaliosiomis paslaugomis, skirtomis palengvinti prieigą prie viešųjų telefono ryšio paslaugų neįgaliems naudotojams, įskaitant skubios pagalbos paslaugas, informacinių tarnybų, žinynų, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems galutiniams naudotojams, kartu su kitomis specifinėmis priemonėmis.

1.4

Taip pat svarbu supaprastinti ir sumažinti administracines išlaidas, o didesnis spektro administravimo užduočių lankstumas supaprastins administravimo procedūras ir naudojimąsi spektru operatoriams. EESRK mano, kad reikėtų ribotų techninių išlygų, kartu su platesnio masto išlygomis visuotinės svarbos tikslams, kuriuos nustatys valstybės narės, siekti. Šios išlygos turėtų būti taikomos kultūros ir kalbos įvairovės, išraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei žmogaus gyvybės saugumo srityse, turint omenyje visų valstybių narių techninius, socialinius, kultūrinius ir politinius poreikius, pagal nacionalinius teisės aktus ir Bendrijos teisę.

1.5

Gali būti naudinga įsteigti nepriklausomą nuo Komisijos Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją, kuri sustiprintų nacionalinių reguliavimo institucijų galias, kadangi ji suteiktų priemones, būtinas veiksmingam Komisijos ir nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimui tose srityse, kur reikia nuoseklumo Europos lygmeniu, pavyzdžiui, rinkų nustatymas, tyrimas ir sprendimai, radijo dažnių spektro naudojimo suderinimas ir tarpvalstybinių rinkų nustatymas.

2.   Įžanga

2.1

2002 m. buvo patvirtinta elektroninių ryšių rinkos reforma, po kurios buvo įkurta elektroninių ryšių reguliavimo sistema (įskaitant visus palydovinius ir žemės tinklus, ir fiksuotus, ir belaidžius), apimanti Pagrindų direktyvą, Prieigos direktyvą, Leidimų direktyvą ir Universaliųjų paslaugų direktyvą, taip pat Direktyvą dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo šiame sektoriuje apsaugos.

2.2

Ši ES reguliavimo sistema buvo sukurta siekiant supaprastinti naujų operatorių prieigą prie esamos infrastruktūros, paskatinti investavimą į alternatyvią infrastruktūrą ir pasiūlyti vartotojams didesnį pasirinkimą ir žemesnes kainas.

2.3

Dabartinės sistemos reguliavimo modelis yra pagrįstas decentralizuoto reguliavimo valstybėse narėse principu, įpareigojant nacionalines valdžios institucijas prižiūrėti rinkas pagal principų ir procedūrų visumą.

2.4

Ši sistema nustato mažiausią suderinimo lygį, įgyvendinimo priemonių nustatymą palikdama nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI) ar valstybėms narėms.

2.5

Reguliavimo sistemos tikslas — plečiantis rinkos konkurencijai, pažangiai sumažinti ex ante sektoriui būdingas taisykles, Komisijos reglamentu nustatant produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante taisyklės galėtų būti taikomos.

2.5.1

Bet kokių ex ante reguliavimo priemonių paskirtis yra teikti vartotojams naudą ir užtikrinti konkurenciją mažmeninėse rinkose. Atitinkamų rinkų apibrėžimas su laiku gali keistis, nes produktų ir paslaugų charakteristikos plečiasi, o pasiūlos ir paklausos pakeitimo galimybės keičiasi, kaip nurodoma 2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendacijoje (1).

3.   Europos Komisijos pasiūlymai

3.1

Komisija siūlo plačiai keisti Europos teisės aktus dėl elektroninių ryšių (toliau — reguliavimo sistema) ir siūlo kartu teikti:

du pasiūlymus priimti direktyvą: vieną, iš dalies keičiantį Pagrindų direktyvą, Prieigos direktyvą ir Leidimų direktyvą, kitą — iš dalies keičiantį Universaliųjų paslaugų direktyvą ir Privatumo apsaugos direktyvą;

pasiūlymą priimti Reglamentą dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos (toliau — institucija) įsteigimo.

3.2

Trumpai tariant, šių pasiūlymų tikslas yra reguliuoti „iš dalies pakeistą“ Europos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ir suderinti ją su nacionalinių reguliuotojų, prekių ir paslaugų operatorių ir vartotojų reikalavimais.

3.3

Mūsų tikslas — sukurti nuoseklią „iš dalies pakeistą reguliavimo sistemą“, skirtą skaitmeninei ekonomikai, kuri maksimaliai išnaudotų vidaus rinkos vystymo pažangą. Pasiūlymai apima šiuos aspektus:

3.4

Pasiūlyme, iš dalies keičiančiame Pagrindų direktyvą, Leidimų direktyvą ir Prieigos direktyvą:

a)

atsižvelgiant į spektro valdymą, užtikrinama, kad valstybės narės, svarstydamos nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo technologijos ir paslaugų neutralumo principo, įskaitant atvejus, kai siekiama visuotinės svarbos tikslų, konsultuosis su suinteresuotais subjektais;

b)

padidinamas reguliavimo sistemos nuoseklumas, supaprastinant kai kurias rinkos peržiūros proceso procedūrines sudedamąsias dalis, įskaitant galimybę Komisijai pačiai atlikti rinkos tyrimą, jei NRI labai vėluoja tai padaryti;

c)

pagerinamas tinklo vientisumas ir saugumas, sustiprinant esamus įsipareigojimus, taip pat vientisumo reikalavimai taikomi ne vien telefono tinklams, bet ir judriojo ryšio ir IP tinklams;

d)

stiprinamos teisines suinteresuotų subjektų garantijos, apibrėžiant įvairius kriterijus, susijusius su NRI nepriklausomybe, ir pripažįstama teisė ginčyti NRI sprendimus bei galimybė sustabdyti jų priimtas priemones, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos skubiais atvejais;

e)

tenkinami pažeidžiamų grupių poreikiai, įtraukiant techninius reikalavimus terminalų įrangai, siekiant pagerinti el. prieinamumą neįgaliems, vyresniojo amžiaus ir ypatingų socialinių poreikių žmonėms;

f)

leidžiama NRI nustatyti operatoriaus funkcijas iš anksto susitarus su Komisija;

g)

nustatoma bendra atrankos procedūra;

h)

galiausiai, sustiprinamos NRI vykdymo galios, leidžiant nustatyti tam tikras sąlygas bendriems įgaliojimams, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, autorių teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugą bei viešųjų įstaigų ryšius iškilus pavojui.

3.5

Pasiūlymas iš dalies pakeisti universaliųjų paslaugų schemą, asmeninių duomenų apdorojimą ir privatumo apsaugą bei vartotojų teises elektroninių ryšių sistemoje ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos klausimais tvarką remiasi jau pasiektais Komisijos teisėkūros metodo pasiekimais šioje srityje.

3.5.1

Pripažįstama, kad konkurencija savaime neužtikrina visų piliečių poreikių tenkinimo ir vartotojų teisių apsaugos; todėl įtraukiamos konkrečios sąlygos, apsaugančios universaliąsias paslaugas, vartotojų teises ir asmens duomenų apsaugą.

3.5.2

Pasiūlymu ypač siekiama pagerinti kainodaros skaidrumą galutiniams vartotojams, reikalaujant operatorių skelbti palyginamus duomenis, tikrą ir naujausią informaciją lengvai prieinama forma, bei suteikiant teisę NRI kontroliuoti, kaip operatoriaus šių įsipareigojimų laikosi.

3.5.3

Įtraukiamos numerių perkėlimo tarp tinklų nuostatos, kad vartotojai galėtų lengvai keisti paslaugos teikėją (numerių perkėlimo trukmė užtrunka ne daugiau kaip vieną darbo dieną, o NRI suteikiama teisė užkirsti kelią prieštaringai paslaugų teikėjų veiklai); keliami didesni skambintojų vietos teikimo avarinėms tarnyboms reikalavimai, pvz., įpareigojimas perduoti informaciją avarinėms tarnyboms.

3.5.4

Galimybė valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių dėl neįgaliųjų keičiama aiškiu įpareigojimu tai daryti, todėl NRI galės reikalauti operatorių skelbti informaciją neįgaliesiems.

3.5.5

Be to, NRI bus įgaliotos užtikrinti paslaugos kokybę, nustatydamos minimalius kokybės reikalavimus tinklo perdavimo paslaugoms galutiniams vartotojams ir galės stebėti mažmeninius tarifus, jei jokie įsipareigojimai nėra nustatyti su universaliosios paslaugos teikėju.

3.5.6

Taip pat bus imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti, kad galutiniai vartotojai būtų perspėjami apie saugos pažeidimus, dėl kurių prarandami ar paviešinami jų asmens duomenys bei informuojami apie atsargumo priemones, kurių jie gali imtis, kad šį pavojų minimaliai sumažintų.

3.5.7

Todėl draudžiama naudoti šnipinėjimo įrangą ir kitokią specialiųjų tarnybų programinę įrangą, nepriklausomai nuo jos diegimui naudojamo būdo, vartotojo įrangoje; kova su neteisėtais komerciniais ryšiais Europoje stiprinama skatinant interneto paslaugų teikėjus imtis teisinių veiksmų prieš nepageidaujamų elektroninių laiškų siuntinėjus.

3.6

Galiausiai verta paminėti pasiūlymą sukurti Europos Parlamentui atskaitingą instituciją — tai apimtų reguliuotojų tarybą, kurią sudarytų visų ES valstybių narių NRI vadovai ir pakeistų Europos reguliuotojų grupę (ERG) (2).

3.6.1

Ši institucija patars Komisijai dėl tam tikrų sprendimų priėmimo, veiks kaip elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų ekspertizės centras ES lygmeniu ir perims Europos tinklo ir informacijos saugos agentūros (ENISA) funkcijas.

4.   Bendros pastabos

4.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams, kuriais siekiama atitikti poreikį reguliuoti ir administruoti europinę elektroninių ryšių rinką.

4.1.1

Jis pritaria Komisijos tikslui plačiau atverti elektroninių ryšių rinkas konkurencijai ir paskatinti investicijas į sparčiuosius tinklus (įskaitant visas technologijas: fiksuotąsias, judriojo ryšio ir palydovines) (3), bei tikslui užtikrinti ateities internetą, t.y. daiktų ir semantikos tinklą, taip pat garso ir vaizdo paslaugų skaitmeninio taikymo sąlygomis, bei optimalų plataus pasiūlytų priemonių spektro valdymą vidaus rinkoje. Tai aktualu ir vartotojams, ir įmonėms, kurioms reikia prieigos prie aukšto techninio lygio ryšių tinklų ir paslaugų.

4.1.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu elektroninių ryšių sektorių reguliuojantys teisės aktai suteikė galimybę:

padaryti esminę pažangą atviresnių ir dinamiškesnių rinkų link, kaip nurodo Komisija 12-oje ataskaitoje dėl elektroninių ryšių reguliavimo paketo įgyvendinimo;

kovoti su dideliais skirtumais tarp operatorių, kurie yra pranašumų, kuriais mėgavosi senosios valstybinės monopolijos, palikimas.

4.2

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad siūlomi teisės aktai elektroninių ryšių sritį, taigi ir visus susijusius perdavimo ir paslaugų teikimo tinklus.

4.3

Be visiškai techninių ir valdymo aspektų patobulinimo, kaip minėta anksčiau, Komitetas taip pat pritaria įvairioms nuostatoms, kurių tikslas yra sustiprinti elektroninių ryšių paslaugų naudotojų teises ir procedūrines bei administracines garantijas operatoriams, siekiant užtikrinti, kad šios nuostatos būtų tinkamai įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu (paveiktų šalių teisė, sprendimų priežastys, prevencinės priemonės ir ginčo teisė). Įvedant šias garantijas laikomasi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje užtikrinamos teisės į gerą administravimą.

4.3.1

Kultūrinei ir kalbinei įvairovei užtikrinti svarbu, kad siunčiamuose elektroniniuose tekstuose būtų rašomi ir nebūtų iškraipomi kalbų diakritiniai ženklai ir kirilica; neleistina, kad siunčiamose žinutėse raidės, rašomos su diakritiniais ženklais, kainuotų brangiau.

4.4

EESRK ypač pritaria tam, kad pasiūlymuose buvo atsižvelgta į prašymus, pateiktus ankstesnėse nuomonėse, dėl:

reikalavimo, kad valstybės narės imtųsi specialių priemonių neįgaliems vartotojams padėti (4), siekiant Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje užsibrėžtų tikslų;

bendrų spektro, kuris yra visuotinės svarbos ir turi būti valdomas atsižvelgiant į ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos perspektyvą, valdymo principų, kurie, be neutralumo technologijos ir paslaugų atžvilgiu, turėtų užtikrinti kultūrinę ir kalbinę įvairovę, išraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, atspindėtų techninius, socialinius, kultūrinius ir politinius visų valstybių narių poreikius (5);

4.5

EESRK remia ir su šiais aspektais susijusius Komisijos pasiūlymus:

a)

supaprastinti rinkos analizės procedūras, nes tai sumažins nacionalinių reguliavimo institucijų administracinę naštą ir sumažins operatorių administracines išlaidas;

b)

pagerinti tinklų saugumą ir vientisumą siekiant užtikrinti patikimą neelektroninių tinklų naudojimą;

c)

sustiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumą ribojant galimą kitų viešųjų įstaigų įtaką jų kasdieniam darbui ir užtikrinant, kad jos turi nuosava biudžetą ir pakankamai žmogiškųjų išteklių.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Kadangi Komisijos tikslas yra, viena vertus, priimti nacionalinių elektroninių ryšių teisės aktų „derinimo priemones“ ir, kita vertus, sukurti naują viršvalstybinę instituciją, EESRK norėtų pabrėžti, kad pasiūlymai grindžiami išimtinai EB sutarties 95 straipsniu.

5.1.1

Ši nuostata gali būti tinkamas ir pakankamas siekiamų tikslų teisinis pagrindas (6), todėl, vadovaudamasi Europos teisingumo teismo praktika, Komisija turės užtikrinti, kad pritaikytos priemonės veiks vidaus įstatymus (leis juos keisti) ir išsamiai bus taikomos tarptautiniu lygmeniu visais aspektais, kurie turėtų naudos elektroninių komunikacijų vartotojams kartu su aspektais, susijusiais su teisinėmis ir procedūrinėmis garantijomis, nustatytomis pasiūlymuose (7).

5.1.2

Trumpai tariant, ateities tarptautinio reguliavimo sistemos pritaikymas šioje srityje neturi tapti paprastu kosmetiniu dabartinės tarptautinio reguliavimo sistemos perdirbimu elektroninių ryšių sektoriuje.

5.1.3

Nurodyti punktai taip pat taikomi institucijos kūrimui, kurios egzistavimas pagrindžiamas tiek, kiek ji padės sistemingai ir veiksmingai įgyvendinti platų pasiūlytų priemonių spektrą ir už kurias ji yra atsakinga remiantis konkrečiais nustatytais įgaliojimais.

5.1.4

Šios institucijos kūrimas atitinka subsidiarumo principą, nes dabartinė bendradarbiavimo sistema:

a)

yra nepakankamai struktūruota ir pagrįsta neveiksmingais mechanizmais, o tai sudaro sąlygas vidaus rinkos skaidymui;

b)

neužtikrina lygių sąlygų skirtingose valstybėse narėse veikiantiems operatoriams;

c)

neleidžia gauti privalumų, kuriuos suteiktų vartotojams konkurencija ir paslaugų teikimas per sieną.

5.1.5

Jis taip pat atitinka proporcingumo principą, nes jis suteiks galimybę įkurti veiksmingą Komisijos ir nacionalinių reguliavimo institucijų partnerystę sprendžiant tokius klausimus, kurie reikalauja nuoseklumo Europos mastu.

5.2

Institucija turėtų būti vienintelių forumu, kuriame bendradarbiaus NRI, vykdydamos savo reguliavimo sistemos nustatytus įgaliojimus.

5.2.1

EESRK laukia artėjančio institucijos veikimo įvertinimo, norėdamas užtikrinti, kad ji yra pagrįsta aiškumu, atsakingumu ir nepriklausomybe ir kad NRI įgaliojimai buvo padidinti suteikiant joms tvirtą ir aiškų pagrindą pagal Bendrijos teisę.

5.3

Atsižvelgiant į įstatyminį siūlomos reguliavimo sistemos pagrindą, svarbu pripažinti konkrečių sektoriaus kriterijų pritaikymo naudingumą kartu su laisvos konkurencijos principais ir taisyklėmis vidaus rinkoje (8). Tai ypač taikoma svarstomam sektoriui, kuris reikalauja ex ante administracinio įsikišimo, įskaitant sudėtingą ekonominę atitinkamos rinkos analizę, kuri nebūtinai atliekamos kituose vidaus rinkos sektoriuose (9).

5.3.1

EESRK pritaria reguliavimo sistemos tikslui vystantis konkurencijai rinkoje, laipsniškai sumažinti ex ante sektorinį reguliavimą, kaip tai laipsniškai vykdė Komisija, pavyzdžiui, savo 2007 m. gruodžio 17 d. rekomendacijoje. EESRK tikisi, kad dėl elektroninių ryšių rinkos dinamiškumo, prekių ir paslaugų charakteristikų raidos bei alternatyvių galimybių nebebus būtinybės imtis šių įsikišimo priemonių.

5.3.2

EESRK mano, kad „funkcinis atskyrimas“ yra išskirtinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma ribotai. Tik NRI turėtų būti įgaliotos imtis šios priemonės Komisijai pritarus, kuri turės klausti naujos institucijos nuomonės.

5.3.3

Tokio pobūdžio sprendimą galima pateisinti kaip priemonę padėčiai ištaisyti, kai vis nepavyksta išvengti diskriminavimo keliose atitinkamose rinkose ir kai mažai tikimasi arba visai nesitikima, kad per pagrįstą laikotarpį atsiras infrastruktūros konkurencija po to, kai buvo imtasi vienos ar daugiau priemonių padėčiai ištaisyti, kurios, kaip manoma, buvo tinkamos.

5.4

Tačiau konkrečios nuostatos, siūlomos šiam sektoriui, neapima tam tikrų svarbių problemų, turinčių įtakos veiksmingam, aiškiam laisvos konkurencijos tarp operatorių ir paslaugų teikėjų europinėje rinkoje įgyvendinimui ar tam tikriems esminiams vartotojo teisių aspektams.

5.5

Pirmiausia reikėtų paaiškinti „nacionalinės saugos“ sąvoką, už kurią, pagal ES sutarties 3a straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą, kurią iš dalies pakeitė Lisabonos sutartis, valstybės narėms tenka „išimtinė atsakomybė“.

5.5.1

Šių nereglamentuotas galių pripažinimas sukurs didelę veiksmų laisvę nustatant priežastis ir priemones, kurios, nacionalinio saugumo sumetimais, galėtų lemti sektorinių ir konkurencijos įstatymų taisyklių ir principų, sudarančių Komisijos pasiūlymus, išimtis.

5.5.2

Šiuo metu egzistuoja elektroninių ryšių sektoriaus nacionalinės taisyklės, kurios valstybėms narėms palieka teisę nustatyti elektroninių ryšių tinklus, paslaugas, sąlygas ir įrangą, susijusią su nacionaline gynyba ir viešuoju saugumu (10). Šiuo atžvilgiu EESRK primena, kad būtų naudinga atsižvelgti į Galileo projekto taikymo patirtį.

5.6

Siekiant išsaugoti socialinį, ekonominį ir teritorinį ryšį kuriant naujas tinklo infrastruktūras, ypač „naujos kartos tinklus“, viešosios institucijos turi skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei aukštą įdarbinimo lygį pagal Bendrijos įstatymus ir demokratinius principus, siekiant sukurti aukšto technologinio lygio elektroninių ryšių rinką.

5.6.1

Valstybės, ypač vietos valdžios institucijų, finansuojamos įsikišimo priemonės turi skatinti naujos kartos tinklų diegimą, užtikrindamos, kad nedaroma įtaka technologiniam neutralumui ir kad pagal proporcingumo principą vengiama nereikalingo tinklo išteklių dubliavimosi.

5.7

Atsižvelgiant į siūlomos reguliavimo sistemos poveikį vartotojų teisėms, kai kuriais atvejais reikės konkrečiai analizuoti prieigos teisių įtaką visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (11) (kurios, be to, kad yra pripažįstamos kaip pagrindinės teisės ES Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje, bus reglamentuojamos ES sutarties 16 straipsniu ir prie sutarčių pridėtame protokole Nr. 9), bei laisvos konkurencijos apsaugą, kuri nebus konkretus ES tikslas pagal Lisabonos sutarties 3 straipsnį, tačiau bus ad hoc reglamento objektas pagal protokolą dėl vidaus rinkos ir konkurencijos, kuris pridedamas prie sutarčių.

5.7.1

Nors EESRK teigiamai vertina tai, kad pasiūlymas dėl universaliųjų paslaugų įkuria konsultacinį mechanizmą valstybėse narėse, užtikrinant, kad bus tinkamai atsižvelgiama į sprendimų priėmimo procesą dėl vartotojų interesų, Komitetas apgailestauja, kad nė viena nuostata nenurodo organizuotos pilietinės visuomenės vaidmens, kalbant apie konsultavimąsi ir dalyvavimą atitinkamų priemonių priėmimo procese, kurį vykdo kompetentingi viršvalstybiniai organai, siekiant užtikrinti, tolygų ir veiksmingą konsultavimosi mechanizmo taikymą ES.

5.7.2

Atsižvelgiant į materialinius universaliųjų paslaugų aspektus, EESRK, kad išreikštų savo galutinę poziciją, laukia Komisijos pasiūlymo šia tema, kuris bus pateiktas šiais metais. Kol kas EESRK pakartoja (12) pagrindinius principus, kuriuos, jo nuomone, reikėtų taikyti:

a)

aukštos kokybės paslaugų prieinamumas teisingomis, tinkamomis ir prieinamomis kainomis;

b)

greita viešoji plačiajuostė prieiga prie informacijos ir ryšių paslaugų visuose regionuose;

c)

prieiga visiems vartotojams, nepriklausomai nuo jų pajamų ir geografinės padėties, su tarifų suvienodinimo teise;

d)

teisingas ir nediskriminuojantis visų ryšių paslaugų teikėjų prisidėjimas prie universaliųjų paslaugų išsaugojimo ir tobulinimo;

e)

konkretūs, numatomi ir tinkami mechanizmai, užtikrinantys universaliųjų paslaugų išsaugojimą ir plėtrą, atsižvelgiant į technologijų ir socialinę raidą;

f)

bet kokie papildomi principai, reikalingi NRI visuotinei svarbai ginti;

g)

elektroninių ryšių forumo ar observatorijos įsteigimas Bendrijos lygmeniu, siekiant atsižvelgti į visų ekonominių ir socialinių subjektų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę.

5.7.3

Kalbant apie universaliąsias paslaugas, Direktyva turi apimti šiuos aspektus:

a)

reglamentavimo poreikį operatorių klientams teikiamų paslaugų, įskaitant galimybę įvesti vartotojų aptarnavimo kokybės lygius, kai paslauga pradeda prastėti;

b)

sankcijų sąlygų apibrėžimas, siekiant didesnio teisinio saugumo;

c)

sutarčių pataisymai;

d)

minimalūs kokybės reikalavimai tam tikriems aspektams, leidžiantys NRI skirti minimalius kokybės lygius visoms paslaugoms, jei pageidaujama;

e)

išsamios sąskaitų teikimo ir pagerintos kainų nustatymo paslaugos, užtikrinant, kad į sąskaitas įtraukiama neelektroninių komunikacijų paslaugų klasifikacija;

f)

jungtinis paslaugų ir terminalų pirkimas, kurį turėtų būti reguliuojamas aiškesnių susitarimų.

5.7.4

Vartotojų apsaugos gerinimas, teikiamas pasiūlyme dėl universaliųjų paslaugų, nevisiškai užtikrina aukšto vartotojų apsaugos lygį, kaip reikalaujama EB sutarties 153 straipsnyje, nes paprastai pasiūlymas abonentams nesuteikia teisės bet kuriuo metu be nuostolių nutraukti sutarties su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėju.

5.7.5

Tačiau pateikiama keletas aspektų, kuriuos ši apsauga pagerina, pvz.:

informacija apie kainas su skaidriais, atnaujintais arba palyginamais tarifais bei apie teikiamų paslaugų rūšis;

Reglamento Nr. 2006/2004 reforma, užtikrinanti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamai praktikai, pvz., duomenų vagystei (angl. „phishing“) (13), elektroniniam priekabiavimui (angl. „cyberstalking“) ir apsimetimui kitu (angl. „spoofing“).

5.8

Kalbant apie elektroninių ryšių privatumą, EESRK mano, kad pasiūlymas yra žingsnis į priekį nuo esamų įstatymų, ir reikalauja, kad Komisija sustiprintų ryšių per viešuosius komunikacijų tinklus ir viešai prieinamų elektroninių komunikacijų paslaugų bei susijusių perduodamų duomenų konfidencialumą pagal kriterijus, nurodytus ETT praktikoje (14).

5.8.1

EESRK pritaria pagrindinių teisių, susijusių su elektroniniais ryšiais, reguliavimo stiprinimui, pvz., privatumo apsaugai, pagarbai asmeniniam gyvenimui, asmens duomenų apsaugai, komunikacijų slaptumui ir konfidencialumui bei tam tikriems komerciniams aspektams, susijusiems su intelektine nuosavybe.

5.8.2

Kalbant apie saugumą (15), reikėtų imtis tinkamų priemonių, kurios užtikrins tinklų saugumą (16), bei naudoti šifruotus duomenis, siekiant pagerinti privatumo apsaugą.

5.8.3

EESRK teigiamai vertina tai, kad šios direktyvos užtikrinama apsauga taikoma vešiesiems ryšių tinklams, kurie priima duomenų surinkimų ir atpažinimo sistemas (įskaitant nekontaktines sistemas, pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo įrenginius). (17)

5.9

Nepageidaujamų elektroninių laiškų (angl. „spam“) klausimu EESRK pakartoja (18) savo nuomonę, kad teisės aktai turi aiškiai remtis išankstino aiškaus vartotojų sutikimo principu: svarbiausi turėtų būti vartotojo interesai, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamiems komerciniams laiškams. Todėl reikia imtis visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad šio principo laikomasi, konkrečiais pažeidimų atvejais nustatant atgrasančias nuobaudas.

2008 m. gegužės 28 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL L 344, 2007 12 28, p. 65.

(2)  Įkurta 2002 7 29 Komisijos sprendimu 2002/627/EB, paskutiniai pakeitimai padaryti 2007 12 06 Komisijos sprendimu 2004/641/EB, OL L 323, 2007 12 8, p. 43.

(3)  Žr. nuomonę OL C 44, 2008 2 16, p. 50, pranešėjas Daniel Retureau.

(4)  Tiriamoji nuomonė „Būsimų teisės aktų e. prieinamumas“OL C 175, 2007 07 27, p. 91–95.

(5)  OL C 151, 2008 6 17, p. 25.

(6)  2006 m. gegužės 2 d. EBTT sprendimas, byla C-436/03.

(7)  Ibid., teisinis pagrindas, 44 ir 45 punktai.

(8)  Žr. Bavasso, A. „A new Paradigm for European Regulation“, CML Rev. 41, 2004, 110 p.

(9)  De Streel, A. „The Integration of Competition Law Principles in the New European Regulatory Framework for Electronics Communications“, World Competition, 26, 2003, 497 p.

(10)  Išsamesnės informacijos šiais klausimais žr. Carlos J. Moreiro González, „Las cláusulas de Seguridad Nacional“, Iustel, 2007, p. 26–31 ir 53–64.

(11)  Žr. 2008 m. vasario 14 d. priimtą EESRK nuomonę 267/2008, pranešėjas Raymond Hencks.

(12)  2001 m. vasario 28 d. — kovo 1 d. plenarinės sesijos metu priimta EESRK nuomonė, OL C 139, 2001 11 5, p. 15.

(13)  Sukčiavimo būdas, kai apgaulės būdu gaunami priėjimo prie banko sąskaitos duomenys, siekiant prieiti prie sąskaitos ir pasisavinti pinigus.

(14)  Ypač žr. 2008 m. sausio 29 d. ETT sprendimą (byla C-275/06).

(15)  EESRK rengia nuomonę (INT/417) DT R/CESE 480/2008 dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu.

(16)  Žr. 2001 m. lapkričio 28 d. priimta EESRK nuomonę dėl tinklų ir informacijos saugumo, pranešėjas Retureau, OL C 48, 2002 02 21, p. 20.

(17)  Žr. 2007 m. liepos 11 d. priimta EESRK nuomonę dėl Radijo dažninio atpažinimo (RDA), OL C 256, 2007 10 25, p. 66.

(18)  Nuomonė priimta 2001 m. sausio 24–25 d. plenarinėje sesijoje. OL J 123, 2001 4 25, p. 53.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/57


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso

COM(2007) 709 galutinis — 2007/0243 (COD)

(2008/C 224/12)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 71 straipsniu ir 80 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. gruodžio 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Thomas McDonogh.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 75 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendacijas ir joms pritaria, tačiau siūlo imtis šių papildomų priemonių:

1.1

priimti teisės aktus, kuriais būtų visiškai panaikinta galimybė ES pagrindiniams vežėjams nuosavybės teise turėti kompiuterines rezervavimo sistemas (KRS) ir būtų numatytos priemonės, neleidžiančios ateityje vežėjams tiesiogiai ir netiesiogiai investuoti į KRS;

1.2

palikti galioti taisykles pagrindiniams vežėjams, kol šios oro susisiekimo bendrovės atsisakys nuosavybės teisių į KRS;

1.3

panaikinti nešališko informacijos pateikimo ekrane nuostatas. Pagrindinio ekrano naudojimo galimybės ribotos, nes kiekvieno asmeniniais ar darbo reikalais keliaujančio žmogaus pageidavimai ar politika skiriasi, o internetinėje kelionių aplinkoje nešališkumo taisyklių laikomasi retai arba jos nėra įtrauktos į Elgesio kodeksą;

1.4

užtikrinti, kad visada būtų rodomos tokios bilietų kainos, į kurias įtraukti visi KRS mokesčiai, rinkliavos ir priemokos; taip pat užtikrinti, kad skrydžių informacija būtų skaidri, ypač tais atvejais, kai praktika yra apgaulinga, pavyzdžiui, naudojami bendri kodai (tokiu atveju skrydžius vykdantys vežėjai turėtų būti vartotojui aiškiai matomi);

1.5

suteikti galimybę kelionių agentūroms ir oro susisiekimo bendrovėms laisvai derėtis dėl KRS sąlygų – kokiomis sąlygoms bus naudojamasi Pardavimo informacijos įrašų (angl. Marketing Informatikon Data Tapes, MIDT) duomenimis ir kokiomis sąlygomis jie bus perkami;

1.6

sugriežtinti ne tik keliaujančių asmenų, bet ir visų duomenų subjektų, esančių keleivio duomenų įrašuose (angl. Passenger Name Record, PNR), duomenų apsaugos taisykles;

1.7

Kodekse numatyto duomenų apsaugos skyriaus įgyvendinimas, ypač apsauga nuo oro susisiekimo bendrovės turimų asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims (verslo ir vyriausybinėms organizacijoms), turi būti užtikrinamas ES dvišalėmis sutartimis, nes tokia apsauga gali būti užtikrinama tik teisiniu požiūriu privalomomis priemonėmis;

1.8

priimti naujas taisykles dėl KRS abonentų (tarp jų oro susisiekimo bendrovių, kurios savo PNR duomenų bazes perduoda tvarkyti KRS teikėjams, taip pat kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir bendrovių) sukurtų visų (be išimties) PNR apsaugos pagal kodekso duomenų apsaugos straipsnius;

1.9

panaikinti abonentams skirtas nuostatas, leidžiančias nutraukti sutartis su KRS teikėjais, apie tai pranešus prieš tris mėnesius;

1.10

oficialiai pripažinti, kad KRS yra ne tik oro transporto ir geležinkelio, bet ir viešbučių, automobilių, keltų, draudimo ir kitų jų sistemose turimų duomenų valdytojai;

1.11

skatinti naujų KRS patekimą į rinką, kad tarp sistemų pardavėjų padidėtų konkurencija. Pagerėjus paslaugų kokybei, patobulėjus technologijoms ir nustačius konkurencingas kainas, pakiltų abonentų ir vartotojų aptarnavimo lygis;

1.12

skatinti geležinkelio paslaugų teikėjus platinti savo informaciją per KRS ir raginti žmones Europos Sąjungoje keliauti būtent šiomis ekologiškesnėmis transporto priemonėmis.

2.   Įžanga

2.1

2007 m. lapkričio 15 d. Komisija pasiūlė Elgesio su KRS kodekso Nr. 2299/89 peržiūrą. Šis reglamentas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui konkurencine padėtimi išskirtinėje rinkoje, kuriai bendrųjų konkurencijos taisyklių nepakaktų. Tuo metu KRS buvo vienintelis perspektyvus kanalas, per kurį vartotojai galėjo gauti kelionių informaciją, o svarbiausia – KRS priklausė oro susisiekimo bendrovėms ir buvo jų kontroliuojamos.

2.2

KRS – tai kompiuterinė sistema, skirta kelionių informacijai saugoti, atgaminti, platinti ir rezervuoti.

2.2.1

Šiandien veikia keturios KRS: SABRE, „Galileo“, „Worldspan“ ir „Amadeus“. Visos jos priklauso JAV, išskyrus Europai priklausančią „Amadeus“. 2007 m. „Galileo“ ir „Worldspan“ susijungė, bet vis tiek veikia kaip atskiri subjektai.

2.3

KRS sąlygos iš esmės pasikeitė, nes:

2.3.1

dauguma oro susisiekimo bendrovių pardavė joms priklausiusias KRS akcijas, išskyrus „Air France“, „Lufthansa“ ir „Iberia“ (1);

2.3.2

atsiradus internetui, KRS jau nėra vienintelis kanalas skrydžių bilietams rezervuoti. Visose ES valstybėse internetu naudojamasi vis dažniau (2), o internetinės kelionių rezervavimo technologijos nuolat tobulėja, todėl ieškant kelionių informacijos vis rečiau bus naudojamais vien tik KRS.

2.4

2004 m. JAV panaikintas KRS rinkos reguliavimas, kadangi didieji vežėjai visiškai atsisakė nuosavybės teisių į KRS. Nuo tada rezervavimo mokesčiai sumažėjo 20–30 proc. ES vežėjams sunkiai sekasi konkuruoti su JAV vežėjais, nes jie negali su KRS teikėjais susiderėti palankesnių sutarčių.

2.5

Dėl Elgesio kodekso Europos Sąjungos KRS rinkoje vis dar dominuoja oligopolija, o svarbiausi veikėjai neturi vienodų galimybių derėtis. KRS turi užtikrintą rinką ir yra užmezgusios santykius su kelionių agentūromis, tačiau oro susisiekimo bendrovės sustiprino savo derybines pozicijas, nes sukūrė internetines platinimo galimybes.

2.6

Nepaisant pagrindinių vežėjų dominavimo, manoma, kad bendrųjų konkurencijos įstatymų ES turėtų užtekti siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui kaip sutartinis kainų nustatymas, kai nėra konkretaus sektoriaus reguliavimo.

3.   Pastabos

3.1   Pagrindiniai vežėjai

3.1.1

Oro susisiekimo bendrovės, kurioms priklauso KRS, vadinamos „pagrindiniais vežėjais“. Pagrindiniams vežėjams taikomų taisyklių panaikinimas būtų per daug kenksmingas, nes trys didžiausios Europos susisiekimo bendrovės („Iberia“, „Lufthansa“, „Air France“) turi didelius akcijų paketus „Amadeus“. Piktnaužiavimo konkurencine padėtimi rizika pernelyg didelė, o dominavimas vidaus rinkoje kelia pavojų kitoms KRS ir jų neturintiems vežėjams.

3.1.2

ES turėtų visiškai uždrausti bet kokiai oro susisiekimo bendrovei (dabar ir ateityje) nuosavybės teise turėti KRS arba turėti KRS akcijų.

3.1.3

Visiškai atskyrus KRS ir oro susisiekimo bendrovių ar kitų transporto paslaugų teikėjų nuosavybę būtų panaikinta galimybė pagrindiniams vežėjams sudaryti slaptą susitarimą arba nesąžiningai konkuruoti. Tokiu atveju Elgesio kodeksą būtų galima supaprastinti, o vėliau net ir panaikinti nemažai Komisijos pasiūlyme 709-2007 numatytų, pagrindiniams vežėjams taikytinų apsaugos priemonių. Tokie pokyčiai būtų naudingi visai kelionių platinimo rinkai, kadangi ir KRS, ir oro susisiekimo bendrovės konkuruotų vienodomis sąlygomis ir nereikėtų nieko bijoti ar įtarinėti dėl nesąžiningo elgesio.

3.1.4

Kol bus įgyvendintos šios sąlygos, pagrindiniams vežėjams reikėtų toliau taikyti konkrečias 10 straipsnio nuostatas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo konkurencine padėtimi.

3.2   Nešališkas informacijos pateikimas ekrane internete ir neinternetinėms kelionių agentūroms

3.2.1

Kodekse užtikrinama, kad visi ekrane pateikiami KRS duomenys apie skrydžius būtų nešališki ir rūšiuojami nešališkai ir nediskriminuojant. Reikalaujama, kad kelionių agentūros savo klientus informuotų apie mažiausiai laiko reikalaujančias skrydžių galimybes (pirmiausia apie tiesioginius skrydžius be sustojimo, po to apie tiesioginius ir apie netiesioginius skrydžius). Tačiau klientai gali prašyti, kad informacija ekrane būtų rūšiuojama pagal jų asmeninius poreikius.

3.2.2

Šiandieninėje rinkoje neįmanoma pasiekti nešališko informacijos pateikimo ekrane, visų pirma todėl, kad nėra nešališkumo reikalaujančių nuostatų, kurios būtų taikomos internetiniams platinimo kanalams, pavyzdžiui, oro susisiekimo bendrovių interneto svetainėms arba savarankiško rezervavimo sistemos.

3.2.3

Paklausa rinkoje užtikrina, kad vartotojas gali naudotis visų vežėjų paslaugomis (net jei vežėjams priklauso internetinės KRS agentūros, pavyzdžiui, Lastminute.com ir ebookers), kadangi visų oro susisiekimo bendrovių informacija yra prieinama, net jei jų klasifikavimas ir šališkas.

3.2.4

Internetinės kelionių palyginimo svetainės (3) leidžia vežėjams arba kelionių agentūroms mokėti už geriausią padėtį paieškos rezultatuose, neatsižvelgiant į kainą ar tvarkaraštį. Vartotojas skrydžių seką gali nustatyti pagal įvairius kriterijus, t. y. visą kainą, išvykimo laiką, vežėją ar skrydžio trukmę. Taigi vartotojui leidžiama gauti nešališką informaciją, nes informacija jam vis tiek prieinama. Galiausiai vartotojas pasirinks tą galimybę, kuri geriausiai jam tiks.

3.2.5

Keliaujantiems verslo reikalais ekrane pateikiamą informaciją apie skrydžius paprastai apibrėžia įmonės politika, kainos ir vežėjai, o ne nešališkumo kriterijai.

3.2.6

Panaikinus informacijos pateikimo ekrane nešališkumą, vežėjai galėtų susimokėti už „geriausią“ padėtį KRS paieškos rezultatuose. Tačiau dėl pirmiau išdėstytų priežasčių vargu ar mažesni vežėjai prarastų didelę rinkos dalį: vartotojas rinksis pagal savo kelionės poreikius, o ne pagal informacijos pateikimo ekrane išdėstymą. Tai panašu į „Google“ paieškos rezultatus, kai informacija laisvai prieinama, o tam tikri teikėjai gali mokėti už padėtį. Kelionių sektorius nebūtinai turi būti kitoks.

3.2.7

Dėl šių priežasčių rekomenduojama panaikinti 5 straipsnį „Informacijos pateikimas ekrane“. Informacijos nereikia reglamentuoti, nes rinkos jėgos ir vartotojų pasirinkimas užtikrins sąžiningą turimos informacijos apie keliones pateikimą.

3.2.7

Ginant vartotojų interesus užtikrinti didžiausią kainų skaidrumą į pradinius rezultatus ekrane įtraukiant visus mokesčius, kainas ir rinkliavas, tarp jų ir KRS mokesčius. Tai neleistų oro susisiekimo bendrovėms šališkai pateikti informaciją, papildomas rinkliavas į pirkimo procesą įtraukiant vėliau.

3.3   MIDT taisyklės

3.3.1

MIDT duomenys teikia išsamią informaciją apie kelionių agentūrų ir oro susisiekimo bendrovių rezervavimo veiklą pasaulio mastu. Šią informaciją renka KRS ir parduoda oro susisiekimo bendrovėms. MIDT teikia oro susisiekimo bendrovėms vertingą konkurencinę informaciją, pavyzdžiui, duomenis apie kelionių agentūrų rezervavimą, pajamas ir skrydžių schemas.

3.3.2

Jei norima pasiekti pusiausvyrą tarp oro susisiekimo bendrovių ir kelionių agentūrų, kartu atsižvelgiant į vartotojų interesus, reikėtų nebepateikti kelionių agentų duomenų (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) – tai bus naudinga visai rinkai. Tačiau MIDT duomenis galima gauti ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), todėl, norint pernelyg nenuvertinti šios informacijos, abonentams turėtų būti suteikta galimybė laisvai (be jokių taisyklių) derėtis su KRS dėl to, kaip bus naudojami duomenys.

3.3.3

7 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, kad oro susisiekimo bendrovės ir abonentai gali laisvai derėtis dėl MIDT duomenų pirkimo sąlygų.

3.4   KRS abonento reglamentavimas

3.4.1

Šiandieniniu reglamentavimu stengiamasi apsaugoti kelionių agentūras, suteikiant joms galimybę nutraukti sutartį su KRS pranešus apie tai iš anksto prieš tris mėnesius.

3.4.2

Rekomenduojama panaikinti 6 straipsnio 2 dalį, kad šalys galėtų laisvai derėtis be jokių taisyklių.

3.5   Priėmimo sutartys

3.5.1

Priėmimas turi likti atskirtas nuo KRS sutarčių, kad būtų pašalintos lengvatos priimamoms oro susisiekimo bendrovėms, ypač pagrindiniams vežėjams. Jei pagrindiniai vežėjai atsisakys jiems priklausančios KRS dalies, ši taisyklė gali nustoti galiojusi.

3.6   Duomenų privatumas

3.6.1

PNR – tai dokumentas, kurį KRS sukuria keleiviui užsisakius skrydį, kelionę traukiniu, viešbutį, automobilį išsinuomoti, draudimą ar kitą kelionei reikalingą dalyką. Šiame dokumente esanti informacija yra neskelbtina, todėl jai turėtų būti taikomi griežti privataus gyvenimo apsaugos įstatymai. Tarp PNR duomenų yra, pavyzdžiui, keleivio pavardė, kontaktiniai duomenys, gimimo data, asmeniniai pageidavimai, galintys suteikti informacijos apie asmens religiją (pavyzdžiui, jei prašoma košerinio maisto), duomenys apie asmenį, mokantį už bilietus, kredito kortelės duomenys, informacija apie kartu keliaujančius draugus, šeimos narius ar bendradarbius, kelionių agento pavardė ir kontaktiniai duomenys, o tuo atveju, kai kelionę užsisako įmonė, PNR paprastai įrašomi specialūs kodai, nurodantys, koks skyrius ar klientas apmoka kelionės išlaidas, arba gali būti pateikta informacija, kad keleivis priklauso profesinei sąjungai. Apie keleivius ir nekeliaujančius, bet su rezervacija susijusius, asmenis galima sukaupti labai daug išsamios informacijos, todėl ES, laikydamasi kodekso nuostatų, privalo užtikrinti šių asmens duomenų apsaugą.

3.6.2

KRS nuolat pažeidžia Elgesio kodekse numatytas asmens duomenų apsaugos taisykles, nes:

a)

duomenys iš ES siunčiami trečiosioms šalims,

b)

asmens duomenys tvarkomi be duomenų subjekto sutikimo,

c)

KRS valdoma informacija tvarkoma kitais tikslais nei rezervavimas.

3.6.3

Pažeidžiama ir ES direktyva 95/46/EB (papildanti Elgesio kodekso nuostatą dėl privatumo), kuri numato, kad „duomenų valdytojas“ (šiuo atveju KRS) asmens duomenis gali atskleisti tik gavęs duomenų subjekto sutikimą, ir kad asmens duomenys į ES nepriklausančią šalį gali būti perduoti tik tuo atveju, jei ta šalis užtikrina adekvatų duomenų apsaugos lygį. JAV tokio duomenų apsaugos įstatymo nėra. Asmens duomenis gali naudoti JAV vyriausybė ar verslo subjektai; jie gali kaupti informaciją apie keliaujančiuosius iš ES ir šią informaciją laikyti tiek, kiek nori. Kaip pavyzdį galima paminėti JAV keleivių informacijos programą APIS (angl. Advanced Passenger Informations), pagal kurią JAV vyriausybė, prieš išduodama leidimą atvykti į šalį, tvarko keleivių iš ES duomenis.

3.6.4

Reikėtų sugriežtinti ne tik keliaujančių asmenų, bet ir visų PNR esančių duomenų subjektų duomenų privatumo taisykles.

3.6.5

Kodekse numatyto duomenų apsaugos skyriaus įgyvendinimas, ypač apsauga nuo to, kad PNR esančių duomenų KRS neperduotų trečiosioms šalims, turi būti užtikrinamas ES ir trečiosios šalies vyriausybės dvišalėmis sutartimis. Galiojantys JAV ir ES susitarimai tėra neįvykdomi ir teisiniu požiūriu neprivalomi „pasižadėjimai“.

3.6.6

Reikėtų priimti naujas taisykles dėl KRS abonentų (tarp jų oro susisiekimo bendrovių, kurios savo PNR duomenų bazes perduoda tvarkyti KRS teikėjams, taip pat kelionių agentūrų, kelionių operatorių, bendrovių ir kitų prie KRS prijungtų rezervavimo šaltinių) sukurtų visų (be išimties) PNR apsaugos pagal kodekso duomenų apsaugos straipsnius.

4.   Išvada — tolesni veiksmai

4.1

Elgesio kodekso supaprastinimu siekiama sukurti natūralesnę ekonominę aplinką, kurioje KRS konkuruotų remdamosi kainomis ir paslaugų kokybe, užtikrindamos, kad kliento interesai liktų patys svarbiausi.

4.2

Reikėtų atidžiai stebėti dėl kainų nustatymo laisvės atsiradusį informacijos konsolidavimo laipsnį (pavyzdžiui, nauji geležinkelio paslaugų teikėjai arba pigūs vežėjai). Geležinkelio ir pigių vežėjų integracija užtikrins vartotojams mažesnes kainas (ir daugiau kelionės pasirinkimo galimybių) per KRS trumpoms ir vidutinio atstumo kelionėms. Dėl šios priežasties tinklų vežėjai gali konkuruoti dėl kainų ir paprastai per vidutinės trukmės arba ilgą laikotarpį gali sumažinti lėktuvų bilietų kainas. Tai bus svarbiausia nauda tiems, kurie norėdami sužinoti kelionės informaciją pasikliauja KRS teikėjais.

4.3

Turi būti skatinamas geležinkelio informacijos integravimas į KRS informacijos pateikimą ekrane, nes tai svarbiausias veiksnys siekiant sumažinti aplinkos poveikį keliaujant lėktuvu ir skatina ekologiškesnius kelionių būdus.

4.4

Stebėti, kokių rezultatų duos nešališkos informacijos pateikimo ekrane panaikinimas. Rinkos jėgos turėtų neutralizuoti net pagrindinių vežėjų piktnaudžiavimo konkurencine padėtimi galimybes. Vienintelio, konsoliduoto ir nešališko informacijos šaltinio įteisinimas per KRS neturėtų būti Kodekso reglamentavimo tikslas – dėl besikeičiančių rinkos sąlygų, ypač dėl interneto, jis nebėra toks reikalingas.

4.5

Pasiūlytų Elgesio kodekso pakeitimų socialinis ir ekonominis poveikis taip pat turėtų būti nukreiptas į mažąsias ir vidutines įmones, tarp jų į vežėjus ir kelionių agentūras, kurios gali būti pažeidžiamos dėl naujos KRS rinkoje leidžiamos lanksčios tvarkos.

4.6

ES turi informuoti visuomenę apie asmens duomenų, kurie pateikiami rezervavimo metu, naudojimą. Didžioji visuomenės dalis iš viso nežino, kad tokia KRS yra, ir tuo labiau nežino, kokios operacijos atliekamos su jų pateikta asmenine informacija. Kol visuomenė apie tai nieko nežinos, kodekse siūloma duomenų subjekto teisė peržiūrėti su juo susijusius duomenis bus beprasmė. Sunku įsivaizduoti, kad keleivis kada nors kreiptųsi į KRS prašydamas pateikti jo asmens duomenis, kadangi jis iš viso nežino, kokios operacijos su jo duomenimis atliekamos, o jeigu žinotų, nesutiktų su tokiu naudojimu.

4.7

Didinti grupių, kurios nėra tiesiogiai kelionių platinimo sistemos dalis, pvz., vartotojų grupių ir duomenų privatumo ekspertų, atstovavimą konsultavimo procese. Dėl to požiūris į KRS rinkos padėtį ES taps labiau subalansuotas.

4.8

Peržiūrėti interneto kelionių technologijų pažangą. Labai svarbūs KRS ir kitų kelionių technologijų įmonių sukurti įsigijimo galimybių, rezervavimo ir funkcionalumo po rezervavimo patobulinimai. Šie internetinių technologijų patobulinimai suteiks vartotojams daugiau teisių ir galbūt leis dar labiau pakeisti norminę bazę.

4.9

Toliau vystantis technologijoms, JAV oro susisiekimo bendrovės tiesiogiai prisijungė prie kelionių agentūrų (ir aplenkia KRS), o toks žingsnis dar labiau keičia KRS padėtį rinkoje. Pasikliovimas KRS teikėjais mažėja, o vartotojas, kelionių agentūros ir oro susisiekimo bendrovės įgyja svertus.

4.10

Skatinti naujų bendrovių patekimą į rinką. Didėjanti oligopolijos konkurencija ES skatins KRS rinką. Panaikinus reguliavimą JAV (4), atsirado nauja KRS teikėjų karta, kuri, taikydama naujas technologijas, oro susisiekimo bendrovėms gali pasiūlyti labai patrauklias paslaugas už mažesnę kainą.

4.11

Įvertinti platinimo sąnaudų mažinimo poveikį tiek vidaus, tiek užsienio rinkai dėl bilietų kainų ir konkurencinės padėties su JAV vežėjais.

4.12

Po dvejų ar trejų metų peržiūrėti Elgesio kodeksą ir, prieš svarstant kitus pakeitimus, įvertinti pagrindinių vežėjų padėtį, kaip laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, rinkos sąlygas ir konsultuotis su kitomis lobistinėmis grupėmis.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Joms visoms priklauso 46,6 proc. „Amadeus“.

(2)  Dabartinė interneto skverbtis visose ES narėse yra 50 proc.

(3)  Pvz.: „Kelkoo“ (http://www.kelkoo.fr).

(4)  Pvz., „G2 Switchworks“, „Farelogix“, taip pat vadinami „GNE“ („GDS New Entrants“).


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/61


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa

COM(2008) 106 galutinis — 2008/0047(COD)

(2008/C 224/13)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 153 straipsniu, 2008 m. balandžio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa

2008 m. kovo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras pavedė Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), pagrindine pranešėja paskyrė Madi Sharma ir priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) patenkintas Komisijos jau atliktu darbu sprendžiant interneto technologijomis (1) besinaudojančių vaikų apsaugos problemas, visų pirma pažymėdamas, kad visuomenės informuotumas didėja dėl socialinių partnerių vykdomų kampanijų, ypač dėl nevyriausybinių organizacijų kampanijų ir Komisijos kasmet rengiamų „Saugesnio interneto dienų“.

1.2

Siekdamas atkreipti dėmesį į šias problemas EESRK taip pat parengė nemažai savo nuomonių (2). Be to, Komitetas rekomenduoja vadovautis tarptautinės partnerystės principu, skatinančiu:

1.2.1

valstybių vyriausybes, teisėsaugos institucijas, specialias telefono linijas („hotlines“), bankininkystės, finansų ir kredito kortelių institucijas, psichologinės pagalbos vaikų išnaudojimo aukoms centrus, vaikų gerovės organizacijas ir interneto sektorių tarptautiniu lygmeniu keistis duomenimis ir telkti idėjas;

1.2.2

sudaryti ES ir (arba) tarptautinę darbo grupę, kuri susitiktų kartą per ketvirtį, kad suinteresuotiems subjektams, įskaitant specialias telefono linijas, teisėsaugos, vyriausybės institucijas ir visų pirma tarptautinį interneto sektorių, būtų lengviau keistis duomenimis, praktine patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;

1.2.3

apibrėžti, koks turėtų būti specialių telefono linijų tarptautinis ir europinis gerosios praktikos kovojant su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu internete modelis ir skatinti tokio modelio naudojimą;

1.2.4

peržiūrėti, ar visos veikiančios ir numatomos atidaryti specialios telefono linijos atitinka šiuo metu priimtinos gerosios praktikos principus, ir įvertinti specialių telefono linijų veiklą palyginant ją su naujaisiais gerosios praktikos modeliais;

1.2.5

racionalizuoti programos išteklių ir lėšų paskirstymą, atsižvelgiant į specialių telefono linijų peržiūrą;

1.2.6

specialių telefono linijų dalyvavimą Europos duomenų bazės projekte;

1.2.7

specialių telefono linijų ir kitų atitinkamų organizacijų partnerystę su nacionaliniais domenų vardų registrais, siekiant išregistruoti domenų, kuriuose propaguojamas vaikų seksualinis išnaudojimą arba suteikia prieigą prie tokio turinio, vardus;

1.2.8

suvienyti jėgas didinant informuotumą apie seksualinio viliojimo ir priekabiavimo virtualioje erdvėje (3) problemas, prireikus pateikiant gaires teisėsaugos institucijoms ir vaikų labdaros įstaigoms;

1.2.9

numatyti analitikų ir asmenų, kurie peržiūri vaizdus, dirbdami specialių telefono linijų aplinkoje, rėmimo procedūras;

1.2.10

dirbti, siekiant įsitikinti, ar šioje srityje suderintos valstybių narių teisinės sistemos, ir užtikrinti tokį suderinimą;

1.2.11

Komisijos lygmeniu įkurti Tarptinklinio bendradarbiavimo biurą, kuris veiktų kaip nepriklausomas vertintojas, koordinuotų tyrimus, peržiūrėtų programos įgyvendinimą ir rekomendacijų vykdymą;

1.2.12

steigti kasmet susirenkančią ekspertų komisiją, tuo siekiant intensyvesnio žinių perdavimo;

1.2.13

įkurti jaunimo forumą, kad atliekant tyrimus ir ateityje įgyvendinant programą būtų atsižvelgta į vaikų ir jaunimo nuomonę ir patirtį;

1.2.14

aktyvų ir bendradarbiavimu grįstą finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, Daphne ir Saugesnio interneto programos, naudojimą;

1.2.15

užmegzti ryšius su atitinkamomis JAV valdžios institucijomis, kad būtų mažiau vaikų seksualinio išnaudojimo turinio prieglobos JAV atvejų ir siekiant užtikrinti aktyvų transatlantinį keitimąsi duomenimis.

1.3

Jeigu dirbsime vadovaudamiesi partnerystės principu, maksimaliai galėsime panaudoti praktinę patirtį, skleisti žinias ir užtikrinti finansavimą. Svarbiausia, taip suinteresuoti subjektai ir socialiniai partneriai galės dalyvauti visos ES veikloje mažinant neteisėto turinio kiekį internete ir apribojant prieigą prie tokio turinio.

2.   Bendrosios pastabos dėl Komisijos pasiūlymo

2.1

Internetas ir ryšių technologijos (toliau – „interneto technologijos“) (4) buvo skirtos ir kuriamos kaip ryšio priemonės mokslininkams ir tyrėjams, tačiau dabar daugelyje pasaulio vietų jos naudojamos namuose, mokyklose, biuruose ir viešojo administravimo įstaigose.

2.2

Vaikai aktyviai naudoja interneto technologijas ir ši tendencija vis stiprėja. Tačiau nepaisant interaktyvumo ir dalyvavimo interneto aplinkoje pranašumų, vaikai susiduria ir su tam tikrais pavojais:

a)

nukenčia tiesiogiai kaip seksualinio išnaudojimo aukos, ir tai užfiksuojama nuotraukose, filmuose arba garso rinkmenose, vėliau platinant tai internetu (su vaikų išnaudojimu susijusi medžiaga);

b)

nukentėjusiųjų seksualinio išnaudojimo fakto ilgalaikiu išsaugojimu, kai dėl plačiai paplitusio platinimo internetu ir visuotinio prieinamumo pakartotinai peržiūrimi išnaudojimo įrašai;

c)

tiesioginiu kontaktu su nusikaltėliais, kurie su vaikais susidraugauja, kad galėtų juos seksualiai išnaudoti (vaikų viliojimas, angl. grooming);

d)

vaikai tampa priekabiavimo interneto aplinkoje (priekabiavimas elektroninėje erdvėje, angl. cyber-bullying) aukomis.

2.3

Kitos tendencijos (žr. 1 priedą) (5):

a)

Sparti ir dinamiška naujų technologijų raida, kurią vis dažniau lemia skaitmeninė konvergencija, spartesni platinimo kanalai, mobilusis internetas, Web 2.0, Wi-Fi prieiga ir kiti nauji turinio formatai bei interneto technologijų paslaugos;

b)

Pripažįstama, kad aukomis tampa labai maži vaikai ir kad jų patiriamas seksualinis išnaudojimas yra itin žiaurus;

c)

Aiškesnis problemos masto nustatymas: kiek yra viešai prieinamų svetainių, kuriose demonstruojami vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai. Tai — konkretus įvykdomas tikslas, nes kasmet atsiranda apie 3 000 visame pasaulyje prieinamų svetainių, kurios suteikia galimybę pamatyti daug šimtų tūkstančių vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų;

d)

Naujausi duomenys, susiję su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos priegloba įvairiuose regionuose, rodo, kad daugiausia tokio turinio priglobos atvejų yra JAV;

e)

Naujausi duomenys rodo, kad vaikų seksualinio išnaudojimo internetinis turinys nuolat keičia prieglobos įmonę ir prieglobos šalį, siekiant išvengti tokio turinio aptikimo ir pašalinimo, todėl teisėsaugos institucijoms sunku tyrimą vykdyti tik nacionaliniu lygmeniu;

f)

Nepakankamos tarptautinių domenų vardų registrų pastangos išregistruoti tuos domenus, kurie propaguoja seksualinį vaikų išnaudojimą arba suteikia prieigą prie tokio turinio;

g)

Išlieka ir gali didėti atotrūkis tarp kartų, t. y. atotrūkis tarp to, kaip interneto technologijomis naudojasi ir jų keliamą pavojų suvokia jaunimas, ir to, ką apie šį naudojimą žino ir kaip jį supranta suaugusieji;

h)

Visuomenės galimybės susidurti su vaikų seksualinį išnaudojimą vaizduojančia medžiaga gali būti sumažintos, jeigu šiame sektoriuje vyktų savanoriškas tokios medžiagos blokavimas, paslaugų teikėjams užblokuojant konkrečius URL adresus;

i)

Nacionalinių rekomendacijų, susijusių su interneto priemonėmis, pvz., produktų filtravimu, paieškos mechanizmų saugumo parinktimis ir pan., nauda.

2.4

Interneto vartotojų, ypač vaikų, apsauga nuo neteisėto ir žalingo turinio ir elgesio internete ir kelio neteisėto turinio platinimui užkirtimas yra klausimai, keliantys nuolatinį rūpestį politikams, įstatymų leidėjams, sektoriui ir galutiniams paslaugų gavėjams, visų pirma tėvams, globėjams ir pedagogams.

2.5

Teisiniu požiūriu labai svarbu iš esmės atskirti, kas yra „neteisėta“ ir kas „žalinga“, nes kovojant su šiais reiškiniais reikia taikyti skirtingus metodus, strategijas ir priemones. Tai, kas yra neteisėta, įvairiose šalyse gali skirtis, tai nustatoma atitinkamais nacionaliniais teisės aktais ir priklauso atitinkamų teisėsaugos institucijų, kitų vyriausybinių organų ir atitinkamus įgaliojimus turinčių specialių telefono linijų kompetencijai.

2.6

EESRK prašo, kad valstybėse narėse būtų įgyvendintas ir nacionaliniu lygiu vykdomas teisės aktų suderinimas, kuris, kaip nustatyta Europos Tarybos konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų (6), bent jau apimtų šiuos dalykus:

a)

tai, kas yra laikoma su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusia medžiaga;

b)

kad vaiko, kuris laikomas auka, kai kalbama apie su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusią medžiagą, amžius yra iki 18 m.;

c)

kad internetinės su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusios medžiagos turėjimas, žiūrėjimas ir (arba) atsisiuntimas yra nusikaltimas, už kurį numatomos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

2.7

Nors Europos mastu nustatyti tam tikri standartai, įvairiomis rekomendacijomis ir direktyvomis išaiškinant teisinius klausimus, reikia išsiaiškinti, ar šie duomenys valstybėse narėse įgyvendinti praktiškai.

2.8

„Žalingas“ turinys yra turinys, kuris tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų manymu, gali būti žalingas vaikams. Tokio turinio apibrėžtis kiekvienoje šalyje ir kultūroje skiriasi ir gali apimti pornografiją ir smurtą, o taip pat rasizmą, ksenofobiją, neapykantos kurstymą kalba ir muzika, žalojimosi, anoreksijos ir savižudybių svetaines. Todėl EESRK supranta, kad sunku tokios medžiagos problemą spręsti tarptautinės partnerystės pagalba, tačiau valstybės galėtų pasistengti didinti informuotumą apie vaikų apsaugojimo nuo susidūrimo su tokia medžiaga priemones, metodus ir technologijas.

2.9

Europos Sąjunga buvo vaikų apsaugos interneto aplinkoje pradininkė nuo 1996 m., o vėlesnės „Saugesnio interneto“ programos (19992004 m. Saugesnio interneto veiksmų planas, 20042008 m. „Safer Internet Plus“ programa) buvo vienos svarbiausių priemonių šioje srityje. Komisija taip pat priėmė komunikatą dėl programos „Safer Internet Plus“ įgyvendinimo 2005–2006 metais (7). Be to, 2007 m. balandžio–liepos mėn. (8) atliktas poveikio vertinimas patvirtino, kad vykdyta veikla buvo veiksminga, kartu pabrėžiant, kad ją reikia pritaikyti prie atsirandančių interneto technologijų ir nusikalstamumo šioje srityje dinamikos.

2.10

Šios naujos programos tikslas bus skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir kitomis ryšių technologijomis, visų pirma vaikų atveju, ir kovoti su neteisėtu turiniu ir neteisėtu ir žalingu elgesiu internete. Programa bus siekiama sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiauti ir keistis patirtimi bei gerąja praktika visais lygmenimis dėl klausimų, susijusių su vaikų saugumu internete, tuo užtikrinant Europos teikiamą papildomą naudą.

2.11

Programą sudarys keturios dalys, kurių kiekviena skatins tarptautinį bendradarbiavimą:

a)

neteisėto turinio mažinimas ir kova su žalingu elgesiu internete;

b)

saugesnės interneto aplinkos skatinimas;

c)

visuomenės sąmoningumo užtikrinimas;

d)

žinių bazės kūrimas.

2.12

EESRK prašo pateikti žodžių „žalingas“ ir „elgesys“ apibrėžtis ir aiškesnį teisinį apibūdinimą, visų pirma atsižvelgiant į jų perkėlimą į nacionalinę teisę. Taip pat reikia daugiau aiškumo, kuris susijęs su specialių telefono linijų vaidmeniu, nes jos netikrina įtarimą sukėlusių atvejų ir neturi būtinų įgaliojimų to daryti (žr. 2 priedą) (9).

3.   Tarptautinis modelis

3.1

Internetas nėra didelių tarptautinių įmonių, kurios kontroliuotų turinį, nuosavybė, taip pat nėra jų valdomas. Internetą sudaro šimtai milijonų puslapių, kuriuos skelbia daugybė leidėjų, todėl tai apsunkina neteisėto turinio stebėseną arba kontrolę. Tačiau visiems suinteresuotiems subjektams dirbant kartu, įmanoma vietos, šalies ir tarptautiniu lygmeniu (įskaitant elektroninę erdvę) imtis veiksmų sumažinti neteisėto turinio prieinamumą.

3.2

2007 m. Interneto stebėjimo fondas nustatė, jog yra 2 755 tarptautiniu mastu veikiančių svetainių, kuriose pateikiamas vaikų seksualinio išnaudojimo turinys; 80 proc. šių svetainių užsiima komercine veikla ir dažnai keičia prieglobos įmonę ar regioną, kad nebūtų aptiktos (10). Tokia taktika ir sudėtingas tarptautinis šių nusikaltimų pobūdis, reiškia, kad tik suvienijus visuotines pajėgas, įtraukiant teisėsaugos institucijas, šalių vyriausybes ir tarptautinį interneto sektorių, bus galima veiksmingai išaiškinti tokias svetaines, jų turinį ir už jų slypinčias organizacijas.

3.3

EESRK pripažįsta, kad siekiant užtikrinti vaikų apsaugą būtina vadovautis partnerystės principu. Socialiniai partneriai, įskaitant vyriausybes, interneto sektorių, teisėsaugos institucijas, vaikų apsaugos labdaros organizacijas, įmones, darbuotojų atstovus, nevyriausybines organizacijas, įskaitant vartotojų organizacijas, ir visuomenė turi dirbti kartu, siekdami išsiaiškinti pavojus ir riziką, ir tuo pat metu leisti jaunimui pasinaudoti visais šios revoliucinės bendravimo, mokymosi ir inovacijų priemonės teikiamais privalumais.

3.4

Galima pripažinti, kad internetas pagerina daugelio žmonių gyvenimą, tačiau ypač jis naudingas jauniems, pagyvenusiems ir daugybei neįgalių žmonių. Tai unikali bendravimo priemonė ir vis labiau ryškėja tendencija, kad internetas virsta socialiniu tinklu. Dinamiškai besikeičiantys gyvenimo būdo, šeimos ir užimtumo modeliai lėmė tai, kad žmogaus gyvenime atsiranda vis daugiau savarankiško buvimo ar izoliuotumo laikotarpių. Todėl vartotojo, ypač lengvai pažeidžiamo (ir ypač vaikų), apsauga yra prioritetas, kuris negali būti patikėtas vien tik vaikų globėjams.

3.5

Naujų technologijų ir paslaugų atsiradimas yra inovacijų ir visuotinio verslo augimo pagrindas. Jauni žmonės dažniausiai pirmieji supranta galimybes ir įsisavina šias inovacijas. Tačiau vystymąsi lydi išnaudojimas, kuris kelia vis didesnį susirūpinimą. Sektoriaus ir suinteresuotų subjektų savireguliavimo tarnybos puikiai išmano šias technologijas ir gali sukurti atsakomąsias priemones, skirtas užkirsti kelią šiam išnaudojimui. Dalijimasis žiniomis, informuotumo didinimas ir gairės vartotojams, kaip pranešti apie įtartinas svetaines, o taip pat, kai įmanoma, lėšų skirstymas, siekiant panaikinti tokį išnaudojimą, o ypač vaikų išnaudojimo atveju, yra interneto sektoriaus pagrindinė pareiga ir bendros įmonių socialinės atsakomybės dalis.

3.6

Daug diskutuojama apie su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusio turinio platinimo internete problemos apimtis ir mastą. Tačiau, kaip pripažįstama Komisijos ataskaitoje, trūksta ES valstybių narių statistinės informacijos. Reikėtų stengtis sekti svetainių, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimu, judėjimą ir veiklą, siekiant surinkti duomenis įgaliotoms įstaigoms ir tarptautinėms teisėsaugos institucijoms, kad jos galėtų imtis tokio turinio pašalinimo ir jo platintojų išaiškinimo veiksmų.

3.7

Tokios organizacijos turi būti kuriamos nacionaliniu lygmeniu ir reguliariai susitikti su ES Komisija tartis dėl strategijų. ES lygmens platforma, kurią sudarytų sektoriaus, vyriausybės, bankininkystės, finansų ir kredito kortelių institucijos, nevyriausybinių organizacijų, švietimo, darbdavių ir darbuotojų atstovai, būtų naudinga priemonė, skirta sparčiai analizuoti ir veikti visoje ES, skleidžiant informaciją už ES ribų, tuo palengvinant tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

3.8

Siekiant intensyvesnio žinių perdavimo reikia skatinti rengti kasmetinį ES ekspertų susitikimą, skirtą poslinkiams technologijų, psichosocialinių veiksnių ir teisėsaugos srityse. Tokių susitikimų išvados turi būti skelbiamos visose ES valstybėse narėse ir platinamos visiems platformos dalyviams, kad jos būtų pritaikytos, integruotos ir naudojamos nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

3.9

Europos Komisijos lygmeniu įsteigtas Tarptinklinio bendradarbiavimo biuras, kuris dirbtų ne tik su Europos, bet ir su viso pasaulio projektais, padėtų platformai užtikrinti, kad informacija, įskaitant statistinius duomenis, būtų naujausia ir aktuali, taip pat būtų platinami veiksmingi problemų sprendimo procesai, kuriuos būtų galima greitai perduoti aktyviems partneriams. Tarptinklinio bendradarbiavimo biurui taip pat tektų patikrų bei stebėsenos funkcijos. Be to, toks biuras galėtų veikti kaip nepriklausomas specialių linijų vertintojas ir tikrintų paraiškas dėl naujų projektų, tuo užtikrinant, kad nesikartotų jau atliktas darbas, būtų efektyviai ir veiksmingai naudojamos lėšos. Biuras siūlytų ir partnerystės galimybes. Tarptinklinio bendradarbiavimo biuro vaidmuo būtų reaguoti į naujus iššūkius, nuo jų neatsiliekant.

3.10

Jaunimo forumo įkūrimas gali būti naudingas įtraukiant jaunus žmones ir skleidžiant informaciją socialiniuose tinkluose, kuriuos naudoja labiausiai pažeidžiami asmenys. Jaunimas turi savo kalbą ir dažnai nenori klausyti autoritetų, tačiau mielai priima patarimus iš savo bendraamžių, tos pačios socialinės aplinkos atstovų. Turi būti atsižvelgta į vaiko teises, todėl reikia įtraukti jaunus žmones į šį procesą.

3.11

Reikalingas veiksmingas modelis ir suinteresuotų subjektų įsipareigojimas dalytis informacija, siekiant prisitaikyti prie naujų ir atsirandančių internetinio nusikalstamumo formų visame pasaulyje, ir keistis žiniomis.

4.   Specialių telefono linijų įdiegimo gairės

4.1

Gerosios praktikos modelis specialioms telefono linijoms:

4.1.1

specialių telefono linijų analitikai, išmokyti įvertinti neteisėtą turinį internete ir pripažįstami;

4.1.2

specialių telefono linijų tarnybų analitikai, turintys praktinės galimai neteisėto turinio internete išaiškinimo patirties;

4.1.3

santykiai su visais svarbiausiais nacionaliniais suinteresuotais subjektais, įskaitant vyriausybes, bankininkystės, finansų ir kredito kortelių institucijas, teisėsaugos institucijas, su šeimomis dirbančias organizacijas, vaikų labdaros įstaigas ir ypač interneto sektorių, palaikomi iš tiesų vadovaujantis partnerystės principu;

4.1.4

bendrai reguliuojama ir savireguliavimo pagrindu veikianti speciali telefono linija, kuri laikosi efektyvios partnerystės su nacionaliniu interneto sektoriumi principo, taikant praktikos kodeksą;

4.1.5

visuotinis neteisėto internetinio turinio, kuris laikomas bet kokioje nacionalinėje įmonėje, aptikimas ir pašalinimas;

4.1.6

dalyvavimas centralizuotame Europos duomenų bazės projekte dėl vaikų seksualinio išnaudojimo URL adresų;

4.1.7

siekiant apsaugoti vartotojus nuo atsitiktinio susidūrimo su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga stengiamasi, kad nacionalinės interneto bendrovės tinklo lygiu blokuotų nuolat atnaujinamą vaikų seksualinio išnaudojimo svetainių sąrašą;

4.1.8

specialios telefono linijos savo šalies kalba turėtų turėti informatyvias svetaines, pateikiant paprastą anoniminio pranešimo mechanizmą ir aiškiai nurodant į kokias pagalbos linijas (angl. helplines) ir kitas organizacijas kreiptis dėl kompetencijon nepatenkančių klausimų, pavyzdžiui, viliojimo ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje;

4.1.9

informuotumo apie specialių telefono linijų funkcijas ir susijusius klausimus didinimas;

4.1.10

tikras dalijimasis duomenimis, informacija ir patirtimi Europos ir tarptautiniu lygmeniu;

4.1.11

Europos ir tarptautinė partnerystė su suinteresuotais subjektais, siekiant dalytis duomenimis, informacija ir telkti idėjas, kad būtų užkirstas kelias tarptautiniam šių nusikaltimų pobūdžiui;

4.1.12

veikla Europoje ir tarptautiniu lygiu siekiant sudaryti sąlygas pašalinti vaikų seksualinio išnaudojimo turinį iš interneto ir išaiškinti tokio turinio platintojus, kad ir kur pasaulyje toks turinys būtų radęs prieglobą;

4.1.13

pagalba visoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, įkurtoms tarptautiniu mastu kovoti su tokiomis svetainėmis ir pagalba didelių tarptautinių teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimui;

4.1.14

gairių darbdaviams, pedagogams, organizacijoms, tėvams ir vaikams sklaida, pavyzdžiui, „ThinkuKnow“ švietėjiškai programa, kurią parengė Vaiko išnaudojimo ir internetinės apsaugos centras (CEOP) (Jungtinės Karalystės policija);

4.1.15

visuomenės informuotumą didinantis dėmesys interneto vartotojams, ypač pasitelkiant partnerystę su nacionalinėmis interneto bendrovėmis arba jų paramą;

4.1.16

organizacijos yra INHOPE (tarptautinė interneto specialių telefono linijų asociacija) narės, užtikrinant, kad specialios telefono linijos ir interneto sektorius keistųsi gerąja praktika, kurią būtų galima panaudoti šalinant turinį (11);

4.1.17

pranešimo apie turinį tvarka turi būti paprasta, užtikrinanti pranešančiam anonimiškumą ir operatyvų suteiktos informacijos apdorojimą;

4.1.18

specialių telefono linijų operatoriai privalo garantuoti procedūras, užtikrinančias reikiamą analitikų, kurie peržiūri duomenis ir juos apdoroja, rėmimą ir psichologinį konsultavimą.

4.2

Be to, specialios telefono linijos turėtų:

a)

vystyti partnerystę su savo šalies domenų vardų registravimo įmonėmis, siekiant užtikrinti, kad domenai, nuolat suteikiantys prieigą prie vaikų seksualinio išnaudojimo turinio arba turintys pavadinimus, skatinančius seksualinį vaikų išnaudojimą, būtų išaiškinti ir jų registracija būtų nutraukta;

b)

siekti gauti savanorišką finansavimą savireguliavimo pagrindu iš nacionalinių interneto įmonių, kurioms naudingas specialių telefono linijų sukurtas informavimo mechanizmas, aptikimo ir pašalinimo paslauga ir nuolat atnaujinami svetainių sąrašai;

c)

skatinti arba sudaryti geresnes sąlygas konkrečios šalies interneto sektoriui blokuoti interneto svetaines, susijusių su vaikų seksualiniu išnaudojimu;

d)

skatinti puoselėti konstruktyvius santykius tarp specialių telefono linijų ir pagalbos linijų, pasirūpinant nuorodomis su informacija apie pagalbos nukentėjusiems organizacijas, tuo skatinant papildomą informuotumo svarbiais ir aktualiais klausimais didinimą.

5.   Konkrečios pastabos dėl Komisijos pasiūlymo

5.1

Komisijos pasiūlymas neatsako į keletą klausimų:

a)

Kas koordinuos siūlomas priemones ir kokie reikalavimai būtų taikomi tokiam koordinatoriui?

b)

Kaip bus formuluojami atskirų sričių kriterijai? Daugelis jau sukurtų programų atitiktų daugiau kaip vieną siūlomos informacinės duomenų bazės kriterijų (12).

c)

Kas parinks tinkamus kandidatus?

d)

Kas bus atsakingas už tęstinį tų projektų įvertinimą ir tarptinklinę sklaidą?

5.2

Atsakius į šiuos klausimus, nebereikėtų išradinėti dviračio, kartoti jau atliktų darbų, lėšos būtų naudojamos efektyviai ir veiksmingai. Svarbiausia, būtina užtikrinti, kad šios srities ekspertai būtų aktyviai įtraukti į iniciatyvą, jiems glaudžiai bendradarbiaujant su konsultantais ar valstybės tarnautojais. Tai taip pat galiotų ir pirmiau pateiktam pasiūlymui Komisijos lygmeniu steigti Tarptinklinio bendradarbiavimo biurą, kuriame būtų ieškoma tokių projektų, su jais susipažįstama, projektai būtų inspektuojami ir su jais palaikomas ryšys.

5.3

Komisijai reikėtų pagalvoti apie aktyvų ir bendradarbiavimu grįstą finansavimo šaltinių, tokių kaip Daphne ir Saugesnio interneto programos, naudojimą.

5.4

Galiausiai Komitetas prašo Komisijos pabrėžti šių dalykų svarbą ir įtaką:

nuostatos, kad specialios telefono linijos ir interneto sektorius aptinka ir pašalina turinį, susijusį su vaikų seksualiniu išnaudojimu, priėmimas visose valstybėse narėse;

platesnis iniciatyvos, kurios tikslas — apsaugoti interneto vartotojus blokuojant prieigą prie vaikų seksualinio išnaudojimo URL adresus, įgyvendinimas;

domenų vardų registrų ir atitinkamų valdžios institucijų tarptautinės pastangos išregistruoti tuos domenus, kurie siejami su vaikų seksualiniu išnaudojimu.

5.5

Aukščiau išvardytos priemonės sumažintų atvejų, kai nekalti interneto vartotojai susiduria su traumuojančiais ir įstatymą pažeidžiančiais vaizdais ir pakartotinai tampa aukomis, apribojant galimybes peržiūrėti vaikų seksualinio išnaudojimo įrašus, panaikintų galimybę pasiekti tokį turinį ir jį tiekti tiems, kurie gali ieškoti panašių vaizdų, taip pat užkirtų kelią nusikalstamoms grupuotėms pasipelnymo tikslais platinti tokius įrašus interneto vartotojams.

5.6

Svarbu, kad tokie veiksmai gerokai apsunkintų vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimu užsiimančių asmenų veiklą. Nors nusikaltimai yra dinamiško pobūdžio, o technologinis nusikaltėlių išprusimas kelia sunkumų visiškai išgyvendinti tokius nusikaltimus, kuo atitinkamos operacijos bus brangesnės, rizikingesnės ir trumpalaikės, tuo mažiau jos bus patrauklios kaip lengvas finansinės ar kitokios naudos gavimo būdas.

5.7

Naujausi duomenys apie vaikų seksualinio išnaudojimo svetainių (ne atskirų vaizdų ar URL adresų) mastą ir apimtis skatina dar labiau kovoti su visišku jų išgyvendinimu. Dabar jau galima nustatyti konkrečius uždavinius, kurie parodytų, kaip naudinga keistis duomenimis ir dalyvauti aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu, taip pat atskleisti tvirtos ir sėkmingos vieningos tarptautinės partnerystės iš esmės mažinant vaikų seksualinio išnaudojimo svetainių skaičių poveikį.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Šiame dokumente „interneto technologijos“ yra technologijos, naudojamos prieigai prie interneto, ir kitos ryšio technologijos. Be to, tam tikrais atvejais, pvz., vaizdo žaidimų, turinys ir paslaugos gali būti naudojami „prisijungus prie interneto“ ir „neprisijungus“, tačiau abu atvejai susiję su vaiko saugumu.

(2)  „Neteisėtas turinys: internetas“OL C 61, 2003 3 14 p. 32 ir „Saugesnis interneto naudojimas“OL C 157, 2005 6 28 p. 136.

(3)  Vaikų viliojimas: kai nusikaltėliai susisiekia ir susidraugauja su vaikais, kad galėtų juos seksualiai išnaudoti (angl. grooming); priekabiavimas elektroninėje erdvėje: kai vaikai tampa priekabiavimo interneto aplinkoje aukomis (angl. cyber-bullying).

(4)  Kaip 1 išnašoje.

(5)  Šis priedas yra išspausdintas tik anglų kalba. Su juo galima susipažinti elektroniniu būdu, atsidarius nuomonę tinklalapyje.

(6)  Europos Taryba, ETS 185, Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, 2001 m. rugsėjo 23 d., http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/185.htm

(7)  COM(2006) 661. Komisijos komunikatas dėl daugiametės Bendrijos programos, skatinančios saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis („Safer Internet Plus“), įgyvendinimo.

(8)  http://ec.europa.eu/saferinternet.

(9)  Šis priedas yra išspausdintas tik anglų kalba. Su juo galima susipažinti elektroniniu būdu, atsidarius nuomonę tinklalapyje.

(10)  Jungtinės Karalystės speciali telefono linija, skirta pranešti apie neteisėtą turinį, konkrečiai: vaikų seksualinio išnaudojimo turinį, kuris prieinamas visame pasaulyje ir yra nusikalstamai nepadorus, ir rasinės neapykantos kurstymo turinį Jungtinėje Karalystėje r. 1 ir 2 priedus (tik anglų kalba, su jais galima susipažinti elektroniniu būdu, atsidarius nuomonę tinklalapyje).

(11)  Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. INHOPE apdorojo 1,9 mln. pranešimų, 900 000 – iš visuomenės, 160 000 buvo perduota teisėsaugos institucijoms tolesniems veiksmams.

(12)  Pvz., Innocence in Danger „Prevencinis projektas“ atitiktų daugiau kaip vieną kriterijų. Yra daug tokių pavyzdžių.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/66


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

COM(2008) 100 galutinis — 2008/0044 (COD)

(2008/C 224/14)

2008 m. balandžio 16 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 80 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialiniu komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

Komitetas, remdamasis tuo, kad pasiūlymas yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, savo 445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), 85 nariams balsavus ir 2 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

 

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/67


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“

COM(2007) 414 galutinis

(2008/C 224/15)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. liepos 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. balandžio 29 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Stéphane Buffetaut.

445–ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 gegužės 28–29 d. (gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 97 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Akivaizdu, kad vandens trūkumo ir sausrų klausimas turi būti svarstomas ne tik kaip vienas iš aplinkos klausimų, bet ir kaip vienas svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo Europoje veiksnių, galiausiai – kaip strateginės svarbos problema.

1.2

Vanduo būtinas kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos gyvenimui, tačiau jis taip pat gyvybiškai reikalingas daugeliui ekonomikos sektorių, iš jų, visų pirma, žemės ūkiui ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kur dirbama su gyvais organizmais.

1.3

Komisijos komunikatas vertingas tuo, kad jame pabrėžiama problemos svarba ir pateikiamos tam tikros gairės, kurių reikėtų laikytis kovojant su vandens trūkumo bei sausrų padariniais ir svarstant, kaip reikėtų prisitaikyti prie naujos padėties.

1.4

Dėl klimato kaitos, kurią pripažįsta tiek mokslininkai, tiek piliečiai, padėtis gali dar labiau pablogėti, todėl reikėtų kuo greičiau pradėti taikyti Komisijos rekomenduojamas priemones.

1.5

Reikia pripažinti, kad valstybių narių padėtis skiriasi, ji taip pat nevienoda Europos Pietuose ir Šiaurėje, Rytuose ir Vakaruose. Tačiau su pirmiau minėtomis problemomis susiduria visos valstybės narės, o vasaros sausras yra patyrę net ir šiaurinės Europos šalys.

1.6

Šie skirtumai neturi kliudyti laikytis bendros politikos Europoje ir imtis konkrečiai padėčiai valstybėse narėse pritaikytų praktinių priemonių, kadangi nėra parengto vieno problemos sprendimo, tinkančio visai Europos Sąjungai.

1.7

Todėl EESRK rekomenduoja atidžiai ir nuolat stebėti, kaip įgyvendinamos priemones, kurių bus imtasi atsižvelgus į šį komunikatą.

1.8

Vandens tarifų klausimu Komitetas pažymi, kad apmokestinimo politika gali būti neveiksminga, jei didelė dalis išgauto vandens neapskaičiuojama ir neregistruojama. Todėl jis rekomenduoja Komisijai pasiūlyti valstybėms narėms priimtiną vandens naudojimo apibrėžtį.

1.9

EESRK rekomenduoja įkurti Europos upių baseinų planų interneto svetainę, kurioje vietos valdžios institucijos galėtų rasti šių planų pavyzdžių ir jais remtis rengdami savuosius ir kurioje būtų pateikiama išsamesnės informacijos.

1.10

Su vandeniu susijusių lėšų paskirstymo atžvilgiu Komisija galėtų derinti intervencinę pagalbos normą su tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo kriterijais ir skatinti valdžios institucijas, kurios elgiasi neatsakingai, keisti praktiką, tačiau nesudaryti sunkumų šioje srityje pastangas dedantiems regionams.

1.11

Siekiant pagerinti sausrų rizikos valdymą, Komitetas prašo ES skatinti gaisrų prevencijos ir kovos su jais priemonių, kurios priimamos pagal Europos civilinės saugos mechanizmą, sąveiką.

1.12

Sprendžiant vandens tiekimo infrastruktūros klausimą, EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę kaupti vandenį po žeme ir išgautą vandenį išleisti atgal į gruntinį vandenį. Komitetas mano, kad nereikėtų a priori atsisakyti vandens išteklių perkėlimo tos pačios valstybės narės teritorijoje, tačiau tai turi būti reguliuojama siekiant išvengti pernelyg brangiai kainuojančio vandens išteklių švaistymo; ištekliai turi būti valdomi stengiantis taupyti vandenį ir taikant pažangiausius metodus vandens naudojimui kontroliuoti (1).

1.13

Kad vanduo būtų naudojamas tausiai, Komitetas rekomenduoja taikyti pažangaus skaitiklių rodmenų nuskaitymo ir apmokestinimo atsižvelgiant į sunaudojimą metodus. Jis taip pat pabrėžia gerosios patirties žemės ūkio srityje svarbą ir rekomenduoja, panaudojant kaimo plėtros fondo paramą, atželdinti miškus, sodinti gyvatvores vietovėse, kur tai gali būti naudinga ir įmanoma, skatinti tausius drenavimo ir drėkinimo metodus. Žemės ūkyje vanduo naudojamas vis veiksmingiau, tačiau reikia siekti dar didesnės pažangos taikant tokias priemones, kaip modernus ir taupus laistymas ir drėkinimas. Šiuo tikslu, reikėtų pabrėžti būtinybę gilinti ir plėtoti mokslinius tyrimus ir diegti naujas technologijas žemės ūkio srityje. Komitetas pažymi individualių vandens taupymo, antrinio panaudojimo ir valymo sistemų naudą, ypač ten, kur būstai išsidėstę padrikai.

1.14

Kalbant apie žinių ir duomenų rinkimo gerinimą, EESRK siūlo sukurti interneto svetainę, iš kurios vietos ir regionų subjektai galėtų parsisiųsdinti pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pasaulinius modelius gautus klimato duomenis ir jais naudotis.

2.   Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1

Vandens trūkumas ir dažnėjančios sausros tapo akivaizdi problema ne tik tradiciškai nuo jų kenčiančiuose Europos regionuose, bet ir visame žemyne. Manoma, kad ES upių baseinų, kuriems trūksta vandens, proporcija gali išaugti nuo 19 proc. šiuo metu iki 39 proc. 2070 m. Vandens trūkumą ypač pajaustų Pietų, Centrinė ir Rytų Europa.

2.2

Per trisdešimt metų nuo sausrų nukentėjusių regionų ir žmonių padaugėjo 20 proc. Dėl sausrų nuostolių patyrė ne tik žmonės, bet ir ekonomika. 2003 m. sausra Europos ekonomikai kainavo ne mažiau kaip 8,7 mlrd. eurų. Atliktas pasaulinis vandens naudojimo tyrimas atskleidė labai skirtingą padėtį: amerikietis vidutiniškai sunaudoja 600, Europos gyventojas nuo 250 iki 300, Jordanijos gyventojas – 40, o afrikietis – 30 litrų vandens per dieną! Didėjant vandens trūkumo grėsmei, kiekvienas turi stengtis keisti savo įpročius, tačiau pirmiausia būtina imtis veiksmų ten, kur galima tikėtis didžiausios naudos. Daugiausia vandens sunaudojama žemės ūkyje (71 proc. išgauto vandens), toliau eina pramonės sektorius (20 proc.) ir galiausiai – namų ūkiai (9 proc.) (2).

2.3

Todėl, atsižvelgdama į 2006 m. birželio mėn. Aplinkos tarybos prašymą, Komisija siūlo Europai skirtą strateginių priemonių rinkinį:

tinkamas vandens apmokestinimas,

tinkamesnis vandens ir su juo susijusio finansavimo skirstymas,

tausaus vandens naudojimo finansavimas,

sausrų pavojaus valdymo planų rengimas,

ES solidarumo fondo ir Europos civilinės saugos mechanizmo naudojimo optimizavimas,

vandenį tausojančių technologijų ir veiklos metodų taikymo skatinimas,

Europos lygmens informavimo apie vandens trūkumą ir sausras sistemos sukūrimas,

su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra susijusios galimybės.

2.4

Taip Komisija ketina padėti pamatus veiksmingai tausaus vandens naudojimo strategijai, kuri atspindėtų pastangas kovoti su klimato kaitos padariniais ir suteikti naują impulsą Europos ekonomikai.

2.5

Europos Vadovų Taryba (3) pabrėžė, kad vandens trūkumo ir sausrų klausimas turi būti svarstomas atskirai ne tik Europos, bet ir tarptautiniu lygmeniu ir kad būtina iki galo įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą.

2.6

Taryba paprašė Komisijos stebėti, kaip įgyvendinamas komunikatas, ir iki 2012 m. persvarstyti bei papildyti ES strategiją šiose srityse.

2.7

EESRK neketina pateikti dar vienos nereikalingos padėties analizės, o veikiau norėtų pareikšti pastabas dėl minėtų problemų sprendimo būdų, juos papildyti ir, svarbiausia, iškelti konkrečių pasiūlymų bei idėjų.

2.8

Vandens trūkumo ir sausrų Europos Sąjungoje klausimai susiję su daugeliu politikos sričių. Atsižvelgiant į konkretų klausimą, kompetencija gali tekti Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos arba Regioninės politikos generaliniams direktoratams, kadangi klausimai susiję su žemės ūkiu, vandens politika, klimato kaita, krizių valdymu ir Europos civilinės saugos organizavimu. Komisija turėtų užtikrinti, kad į su vandeniu susijusias problemas būtų atsižvelgiama visose politikos srityse.

3.   Bendros pastabos

EESRK pateikdamas pastabas laikosi komunikato struktūros.

3.1   Vandens tarifai

3.1.1

Europos Komisijos pateikta nuomonė atspindi Vandens pagrindų direktyvos nuostatas. Komisija apgailestauja, kad nepakankamai taikomos ekonominės priemonės, ir pabrėžia, kad apmokestinimo politika gali būti neveiksminga, jei atitinkamos institucijos neatlieka išgauto vandens kiekio apskaitos ir jo neregistruoja.

3.1.2

Be to, nemažai valstybių narių priėmė susiaurintas vandens naudojimo ir naudotojų apibrėžtis. Kai kurios valstybės narės vandens naudotojams priskirdamos tik geriamojo vandens tiekimą ir vandens valymą, bet neįtraukdamos drėkinimo, laivybos, hidroenergijos, apsaugos nuo potvynių ir kt. apribojo visų išlaidų susigrąžinimo (angl. full cost recovery) galimybes ir veiksmingą vandens naudojimo įvairiais tikslais apmokestinimą.

3.1.3

Todėl EESRK siūlo Komisijai įpareigoti pernelyg siauras vandens naudojimo ir naudotojų apibrėžtis taikančias valstybes nares jas peržiūrėti, pavyzdžiui, atsižvelgti į vandens naudojimo sąrašą, kuriuo remdamosi jos turėtų pagrįsti, kodėl neįtraukė tam tikros vandens paskirties. Be to, vertėtų apibrėžti vandens naudojimo eiliškumo kriterijus – tai padėtų nustatyti teisingą kainą.

3.1.4

EESRK taip pat rekomenduoja sukurti taikomosios ekonomikos mokslinių tyrimų programą, kuri leistų, atsižvelgiant į vandens paskirtį, modeliuoti finansinius ir socialinius srautus tam tikro baseino mastu.

3.1.5

Svarstant, kokie vandens tarifai yra teisingi, reikėtų atsižvelgti į ekonominę vandens naudojimo išlaidų, kurios patiriamos visuose veiklos sektoriuose ir visų vartotojų, naudotojų ar mokesčių mokėtojų, ir gaunamos naudos analizę.

3.1.6

Komitetas taip pat įspėja Komisiją, kad dėl pernelyg siauros vandens naudojimo apibrėžties kai kuriose valstybėse narėse vandens išteklių saugojimo išlaidas bandoma primesti miestų vartotojams. Tai naudinga vandenį naudojantiems žemės ūkio ir pramonės subjektams. Jei būtų didinamos kainos vandenį naudojantiems žemės ūkio subjektams, reikėtų nustatyti suderintą įkainį.

3.1.7

EESRK pabrėžia, kad siekiant, jog vanduo būtų taupomas, apmokestinimas turi būti pakankamai aiškus, kad jo poveikio nesumenkintų dėl apmokestinimo sudėtingumo patiriamos išlaidos. Jis primena, kad pirmiausia taupyti leidžia geras vandens išteklių tvarkymas ir kova su vandens nutekėjimu, dėl kurio kartais neleistinai eikvojami vandens ištekliai. Galiausiai, Komitetas pažymi, kad kainos nustatymas negali išspręsti visų problemų, todėl tokiais atvejais, kai būtina spręsti įvairių vandens naudotojų ginčus, svarbus tampa reguliavimas.

3.1.8

Tuo atveju, jei ne žemės ūkio srityje vandens poreikis sezoninis (dažnai kurortuose), derėtų taikyti tarifus, kurių viena dalis fiksuoto dydžio, kita – proporcinga. Tai būtų vienas veiksnių, padedančių užtikrinti teisingą sistemos fiksuotų išlaidų paskirstymą tarp vietinių vartotojų ir vasarotojų.

3.2   Tinkamesnis vandens ir su juo susijusio finansavimo skirstymas

3.2.1

Komisija pažymi, kad dėl kai kurių upių baseinų ekonominės plėtros gali pritrūkti vandens išteklių, todėl pabrėžia, kad ypač daug dėmesio būtina skirti upių baseinams, kuriuose trūksta vandens.

3.2.2

EESRK rekomenduoja, prižiūrint Europos aplinkos agentūrai ir (arba) Europos Komisijai, sukurti Europos baseinų planų interneto svetainę, kurioje būtų skelbiami konkretūs baseinų planų pavyzdžiai, skirti, visų pirma, kompetentingoms vietos ir regionų valdžios institucijoms.

3.2.3

Svetainėje vietos subjektai galėtų rasti metodų, tikslų, sprendimo būdų, ekonominės statistikos. Planams parengti būtų sutaupyta nemažai laiko.

3.2.4

Gerai žinoma, kad žemės ūkio veikla daro poveikį vandens ištekliams. Todėl reikėtų skatinti tausesnį vandens naudojimą sudarant sąlygas taikyti tvarius drenavimo ir drėkinimo metodus (pvz., drėkinimas lašinant). 2008 m. BŽŪP būklės patikrinimas turėtų suteikti galimybę įvairiose šios politikos priemonėse dar labiau atsižvelgti į didelio vandens poreikio problemas. Taigi, tikslą visiškai atsieti paramą būtų galima pasiekti didinant paramą vandens ūkio tvarkybai pagal kaimo plėtros programas. Be to, turėtų būti sukurtos konkrečios priemonės sausrų pavojui žemės ūkio sektoriuje valdyti.

3.2.5

Apskritai, Komisijos regioninės politikos generalinis direktoratas galėtų derinti intervencinę pagalbos normą atsižvelgdamas į tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo kriterijų (pavyzdžiui, padidinti 5–10 didžiausios intervencinės normos procentinių punktų), ypač tai pasakytina apie Sanglaudos fondą. Šio kriterijaus, kuris būtų išaiškinamas svarstant projektą arba, jei projektas susijęs su statybomis, pateikiant jį konkursui, laikymasis Europos pagalbą gaunančios valdžios institucijos iniciatyva būtų tikrinamas užbaigus projektą ir po penkerių metų. Papildoma parama būtų skiriama atskaičius paskolos investicijoms grąžinimo įmokas ir įvertinus pasiektus rezultatus.

3.2.6

Komitetas mano, kad geriamojo vandens tiekimo arba valymo projektų bendrų išlaidų kontrolė yra tinkamas metodas ekonominiu ir tvaraus vystymosi požiūriu. Bendrosios išlaidos – tai grynoji dabartinė ilgalaikių investicijų į veiklą, eksploatavimą ir atnaujinimą ir susijusių išlaidų vertė.

3.2.7

Todėl Komisija turėtų remti projektus, kuriuose būtų laikomasi tokių atrankos ir garantijų kriterijų siekiant skleisti geriausią tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo patirtį.

3.2.8

Šis požiūris atitinka Komisijos pageidavimą remti pirmiausia tokias priemones, kuriomis siekiama sutaupyti lėšų ir užtikrinti tausų vandens išteklių naudojimą. Reikėtų bandyti derinti šią politiką su biodegalų gamyba, kuriai taip pat naudojamas vanduo.

3.3   Sausrų pavojaus valdymo tobulinimas

3.3.1

Komisija norėtų paskatinti keistis gerąja patirtimi.

3.3.2

EESRK pageidautų, kad kiekvieną pavasarį, naudojant palydovinio ryšio sistemas ir atsižvelgiant į vietos meteorologines analizes, būtų sudaromi sausrų, žemės ūkio produkcijos trūkumo ir gaisrų rizikos žemėlapiai. Taip pat reikėtų naudotis jau parengtų baseinų planų duomenimis. Šiais duomenimis sausrų pavojų valdymo tikslais galėtų naudotis ūkininkai arba jų asociacijos.

3.3.3

Komitetas mano, kad vertėtų pereiti nuo krizių valdymo prie sausros rizikos valdymo; kaip galima spręsti iš susiklosčiusios padėties Graikijoje po 2007 m. vasarą šią šalį nusiaubusių gaisrų, krizių valdymą dar galima pagerinti. ES galėtų palengvinti ir skatinti gaisrų prevencijos bei kovos su jais priemonių sąveiką, įrangos standartizavimą, dyzelino laikymą konteineriuose, bendrų pratybų rengimą. Taip būtų konkrečiai įgyvendinamas Europos civilinės saugos mechanizmas.

3.3.4

Be abejo, dėmesio verta Komisijos paminėta galimybė kreiptis į ES solidarumo fondą dėl lėšų didelių sausrų padariniams įveikti. Taip pat būtų tikslinga sukurti draudimo schemas dėl sausrų patirtiems nuostoliams kompensuoti, ypač ūkininkams, kurie pirmiausia nuo jų nukenčia.

3.4   Papildomos vandentiekio infrastruktūros

3.4.1

Komisija čia svarsto kolektyvinių projektų galimybes. Tam tikrais atvejais galimos ir individualios iniciatyvos, tačiau labai svarbu laikytis vandens naudojimo eiliškumo.

3.4.2

Bet kuriuo atveju komunikate svarstomos vandens perkėlimo iš vieno upių baseino į kitą, užtvankų ir griežtai reglamentuotomis sąlygomis labai mažų užtvankų statybų, taip pat pakartotinio nuotekų naudojimo ir vandens gėlinimo galimybės. Pakartotinio nuotekų naudojimo problema ta, kad įvairiais šio proceso ciklais kaupiasi teršalai. Todėl būtų tikslinga pradėti vykdyti arba remti mokslinių tyrimų programas, kurios padėtų modeliuoti teršalų koncentraciją po kelių ciklų, apibrėžti stabilizavimosi kriterijus ir taip nustatyti, kada koncentracija pasiekia ribas, suderinamas su sistemos savaiminio išsivalymo galimybėmis.

3.4.3

Gėlinant vandenį, susiduriama su energijos ir aplinkos (dėl šalutinių produktų ir druskos koncentratų mišinių) problemomis.

3.4.4

Būtų galima įdiegti vandens gėlinimo naudojant saulės energiją programą, įgyvendinama labai mažuose objektuose; tokia programa sudarytų Europai sąlygas teikti techninę paramą besivystančioms šalims, patiriančioms problemų dėl sausrų.

3.4.5

Apskritai, reikėtų skatinti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, taupančias vandenį ar leidžiančias papildyti gruntinį vandenį (pvz., tiesiant miesto kelių dangą), bei biotechnologijas, kurias taikant būtų galima auginti mažiau vandens reikalaujančias žemės ūkio kultūras.

3.4.6

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę kaupti vandenį po žeme ir išgautą vandenį išleisti atgal į gruntinį vandenį. Tam reikėtų atrinkti bandomuosius projektus ir apibrėžti vandens laikymo normas, kurios būtų realistiškos ir kartu padėtų apsaugoti podirvį. Požeminio vandens klausimas susijęs ne tik su vandens kiekybe, bet ir kokybe, kadangi gruntinis vanduo gali būti teršiamas. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti pramoninei veiklai, kuriai sunaudojama ypač daug vandens ir kuriai, viena vertus, naudojamas gruntinis vanduo, kita vertus, atsiranda galimybė jį užteršti.

3.4.7

Be kita ko, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti tarpregioninio vandens išteklių perkėlimo galimybes. Europiniu požiūriu, operacija, kai vanduo iš perteklinio baseino perkeliamas į baseiną, kuriame jo trūksta, būtų galima tuo atveju, jei siekiama apsirūpinimo žemės ūkio tikslais ir jei priimančiajame baseine vanduo naudojamas veiksmingai ir taupiai. Turėtų būti numatytos techninės priemonės, nustatyti tarifai ar taisyklės siekiant išvengti vandens nutekėjimo kitur, t. y., kad vienam veiklos sektoriui,„vertam paramos“, skirta kolektyvinė parama nepaskatintų didesnio vandens suvartojimo neprioritetiniuose sektoriuose.

3.4.8

EESRK mano, kad būtina derinti galimus upių nuotėkio reguliavimo veiksmus tarp trečiųjų šalių ir ES valstybių, turinčių ES sienas kertančias bendras upes.

3.5   Vandenį tausojančių technologijų ir veiklos metodų taikymo skatinimas

3.5.1

Komisija mano, kad tausaus vandens naudojimo technologijų taikymą būtų galima iš esmės pagerinti. Daug vilčių teikia ne tik kova su vandens nutekėjimu, ypač dideliu tam tikruose tinkluose, ir bereikalingu eikvojimu, bet ir vandens valdymo metodų modernizavimas.

3.5.2

Nėra abejonės, kad verta įgyvendinti Komisijos rekomenduojamas priemones (parengti vandenį naudojančių prietaisų normas, pastatų vandens naudojimo normas, nustatyti vandens naudojimo tausumo rodiklį, ūkinę veiklą pritaikyti prie vandens trūkumo ir kt.).

3.5.3

Be to, būtų galima numatyti naudoti buitinį vandenį, tačiau reikia žinoti, kad tam reikalingos investicijos vamzdynams padalyti į atskiras sekcijas ir atsargumo priemonėms įgyvendinti. Taip pat reikėtų dažniau rinkti lietaus vandenį.

3.5.4

Galima paminėti vieną, ypač perspektyvų metodą: pažangus skaitiklių rodmenų nuskaitymas (angl. smart metering) ir atitinkamos kainos nustatymas. Vandens naudojimo duomenų apskaičiavimo ir nuotolinio perdavimo technologija šiandien leidžia numatyti galimybę taikyti įvairias kainas, kaip daroma elektros vartojimo srityje. Abonentas tokiu atveju galėtų pasirašyti tokią sutartį, kuri atitiktų jo padėtį, tačiau leistų sutaupyti lėšų, kadangi būtų taikomi sezoninis, nuolatinis tarifai ir tarifas išskaičiuojant piko dienas arba valandas ir pan.

3.5.5

Siekiant išsaugoti vandens išteklius, kovoti su potvynių padariniais, erozija ir susijusia tarša, bendrąja kaimo aplinkos apsaugos politika turėtų būti ypač skatinamas miškų atželdinimas ir gyvatvorių sodinimas vietovėse, kur tai gali būti įmanoma ir naudinga, bei žemės ūkio kultūrų puoselėjimas. Paraiškos galėtų būti teikiamos ir kontrolė vykdoma geografiniam vietovių nustatymui naudojant pažangiausias sistemas. Todėl derėtų skatinti svarbius mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą siekiant sukurti atsparesnių sausroms augalų rūšis.

3.5.6

Be to, vykdant žemės ūkio veiklą, reikėtų raginti taikyti tvarius drenavimo ir drėkinimo metodus ir, apskritai, naudoti sukurtą pažangiausią techniką. Ten, kur įrengtos perkėlos, kanalai turėtų būti dalijami į nedideles sekcijas, kur būtų laikomas vietos vanduo ir taip trukdoma kauptis vandeniui, formuotis erozijai bei su tuo susijusiai taršai ir sudaromos palankesnės sąlygos vandeniui iš naujo įsisunkti. Vandens laikymas vietoje, be abejonės, susijęs su valymo paslaugomis, kurias reikėtų apsvarstyti kartu su specialistais.

3.6   Vandens taupymo kultūros Europoje ugdymas

3.6.1

Komisijos pasiūlymams galima tik pritarti – sertifikavimas ir ženklinimas skatinant racionaliai ir tausiai naudoti vandenį yra sektini metodai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu madinga ženklinti ekologinėmis etiketėmis, kurių gali susikaupti tiek, kad informacija taps nesuprantama.

3.6.2

Reikėtų sutelkti organizuotą pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir asociacijas, kad jie kartu su švietimo ir mokslo pasaulio atstovais dalyvautų ugdant vandens taupymo kultūrą. Reikėtų rengti technikus ir skleisti informaciją apie naujas technologijas: tai padėtų išvengti praeities klaidų, ypač padarytų miestų vandentvarkoje.

3.6.3

Galima pažymėti, kad šiandien lietaus vandens surinkimo arba buitinio vandens antrinio panaudojimo individualiuose būstuose pasiūla yra įvairesnė. Tai rodo, kad formuojasi Komisijos taip rekomenduojama taupymo kultūra. Siekimas taupyti yra teisingas, tačiau tai neturėtų tapti individualistiniu savo poreikių tenkinimu, kas techniškai ir ekonomiškai pakirstų komunalinių vandens tiekimo ir valymo paslaugų, turėjusių ir tebeturinčių didelės įtakos pažangai higienos srityje ir gyvenimo trukmei, pamatus. Išsivysčiusiose šalyse nebeprisimenama, kad vanduo, nors ir reikalingas gyvybei palaikyti, gali nešti mirtį.

3.6.4

Todėl individualių, ne kolektyvinių, vandens taupymo, antrinio panaudojimo ir valymo sistemų taikymas turi privalumų ir yra tinkamas, ypač ten, kur būstai išsidėstę padrikai. Miestuose tokių sistemų ekonominė ir socialinė nauda ne tokia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai lietaus vandens rinkimo ir antrinio panaudojimo sistemas (įskaitant nutekėjusio vandens rinkimo privačiuose būstuose) tvarko ir taiko komunalinės tarnybos.

3.7   Gerinti žinias ir duomenų rinkimą

3.7.1

Komisija pažymi, kad būtina turėti patikimos informacijos apie vandens išteklių trūkumo ir sausrų mastą bei poveikį. Galima tik pritarti jos ketinimui siekti, kad kasmet būtų rengiamas europinis vertinimas ir kad būtų išnaudojamos visos Pasaulio aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES) galimybės: gauti palydovų duomenis ir rengti vandens politiką padedančias įgyvendinti stebėjimo priemones. Universitetai ir mokslinių tyrimų centrai turėtų būti skatinami vykdyti su vandens ir vandens išsaugojimo klausimais susijusius tyrimus bei tirti galimybes, kaip paspartinti naujų technologijų vystymą.

3.7.2

Reikėtų suvienodinti būklės, kuri nurodoma Vandens pagrindų direktyvoje numatytuose vandens telkinių aprašuose, kriterijus. Valstybės narės ataskaitose nevienodai aiškinasi tiek baseinų dydį, tiek vandens kokybės tikrinimo ir biologinės įvairovės nustatymo dažnumą.

3.7.3

Todėl EESRK ragina Komisiją paspartinti Vandens pagrindų direktyvos nuostatų taikymą prižiūrinčių komitetų darbą, paskelbti valstybių narių rezultatų suvestines ir taip suteikti naują postūmį pastangoms bei padėti užtikrinti jų tarpusavio sąsajas.

3.7.4

Reikėtų laikytis realistiško požiūrio ir nelaukiant, kol rezultatai ir veiksmų planai suvienodės ir taps kokybiški, sutelkti pastangas pačiose opiausiose srityse. Šios sritys galėtų būti atrenkamos valstybių narių iniciatyva, tačiau turėtų būti vadovaujamasi bendrais kriterijais (kritulių trūkumas, geografinės zonos apibrėžtis).

3.7.5

Vietos ir regionų subjektai lengviau suvoktų vandens trūkumo riziką ir, kalbant abstrakčiau, klimato kaitos poveikį, jei su informacija apie klimato tendencijas galėtų susipažinti kuo didesnis jų skaičius.

3.7.6

Šiuo atžvilgiu EESRK teikia konkretų pasiūlymą – sukurti interneto svetainę (kuri galėtų priklausyti Europos vandens informacijos sistemai WISE), iš kurios būtų galima parsisiųsdinti iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pasaulinių modelių paimtus tokius klimato duomenis kaip krituliai, suminis garavimas, oro temperatūra, vėjo greitis, saulės švytėjimo trukmė (pvz., kaip PRUDENCE ar ENSEMBLES projektų, tačiau duomenis būtų labiau susisteminti, pateikiami skaičiai ir geografiniai duomenys).

3.7.7

Už internete pateiktų duomenų mokslinį pagrįstumą ir metinį atnaujinimą būtų atsakinga viena iš IPCC priklausančių Europos laboratorinių grupių.

3.7.8

ES galėtų finansuoti šios svetainės įkūrimą; už duomenų parsisiųsdinimą galėtų būti imamas nedidelis mokestis modelius kuriančių laboratorijų tyrimams finansuoti.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  2008 m. balandžio 3 d. surengus viešą klausymą ir tiriamąjį vizitą, prieita išvados, kad rinkoje jau yra technikos, leidžiančios išteklius naudoti apgalvotai ir atsakingai. Kovoti su dykumėjimu taip pat padeda žemės dirbimas, ypač žemės apželdinimas mišku.

(2)  Šaltinis: Tvaraus pasaulio atlasas. Michel Barnier. Leidykla „Acropole“.

(3)  2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba Briuselyje, Pirmininkavimo išvados 16616/1/07 REV1, p. 17.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/72


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti

COM(2007) 602 galutinis — 2007/0223 (CNS)

(2008/C 224/16)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, 2007 m. gruodžio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. balandžio 29 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gabriel Sarró Iparraguirre.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28-30 d. (2008m. gegužės 29 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 70 narių balsavus už ir 3 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

Kadangi ir toliau vykdoma neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba (toliau – NNN žvejyba), reikia visapusiško atsako, pagrįsto visai grandinei – nuo žuvų sugavimo iki pardavimo – taikoma veiksminga reguliavimo priemone. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – EESRK) mano, kad iš esmės reglamento pasiūlyme nustatyta būtina sistema, skirta užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, todėl jam pritaria. Jis mano, kad siūlomos priemonės sustiprina Bendrijos kaip vėliavos valstybės, uosto valstybės, rinkos valstybės ir valstybės gavėjos vaidmenį.

1.2

Komitetas mano, kad reglamento pasiūlymo sėkmę lems keturi dalykai:

valstybių narių pasiryžimas spręsti NNN žvejybos problemą,

valstybių narių bendradarbiavimas,

tarptautinis bendradarbiavimas,

nuolatinės didelės pastangos siekiant jį įgyvendinti.

1.3

Nesiekdamas neįtraukti Bendrijos laivynų į siūlomo reglamento taikymo sritį, EESRK mano, kad pasiūlyme reikėtų aiškiau atskirti vėliavos valstybių nestebimų trečiųjų šalių laivų vykdomą NNN žvejybą ir kitą neteisėtą Bendrijos laivų vykdomą žvejybą, kuria pažeidžiamos Bendrosios žvejybos politikos nuostatos ir kuriai šiuo metu taikomos Reglamente (EBB) 2847/93 (1) nustatytos teisinės priemonės.

1.4

Komitetas mano, kad įgyvendinant visas pasiūlytas kontrolės ir tikrinimo priemones reikės daug daugiau valstybių narių lėšų, biurokratijos ir išplėsti administracinę stebėsenos infrastruktūrą. Todėl jis ragina Komisiją į tai atsižvelgti siekiant nepakenkti galutiniam rezultatui ir bet kuriuo atveju imtis pakankamų atsargos priemonių, kad dėl reglamento pasiūlymo įgyvendinimo nepadidėtų įmonių, kurių laivai užsiima teisėta žvejyba, veiklos išlaidos.

1.5

Be to, Komitetas mano, kad pasiūlytos priemonės jokiu būdu neturėtų trukdyti teisėtam komerciniam transportui ir sudaryti pasaulio prekybos taisyklėms prieštaraujančių prekybos kliūčių.

1.6

Komitetas mano, kad reglamento pasiūlyme tinkamai nepaaiškinama, kaip vėliavos valstybės atsakinga institucija turėtų patvirtinti sugautų žuvų sertifikatus, kurių reikalauja Europos bendrija. Atsižvelgdamas į tai, kad sertifikatai tvirtinami elektroniniu būdu, EESRK mano, kad reglamento pasiūlyme reikėtų aiškiai nurodyti šviežius žuvies produktus vežančių laivų ir šaldytus žuvies produktus vežančių laivų sertifikatų patvirtinimo būdus.

1.7

EESRK mano, kad trečiųjų šalių žvejybos laivų stebėsena visuose valstybių narių nurodytuosiuose uostuose turėtų būti vykdoma vienodai. Be to, jo nuomone, reglamento pasiūlyme reikėtų aiškiau nurodyti, kad bus tikrinamas jūrų, sausumos ir oro transportas.

1.8

Kaip jau minėjo ankstesnėse nuomonėse, EESRK dar kartą pabrėžia, kad Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turėtų atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant, stebint ir kontroliuojant NNN žvejybą. Todėl šiai agentūrai reikėtų skirti daugiau finansinių ir žmoniškųjų išteklių.

1.9

Komitetas mano, kad trečiųjų šalių laivams taikomas sankcijas reikėtų suderinti visose ES valstybėse narėse. Taip pat jei nebendradarbiaujančios šalys reikalavimų nesilaiko, Komiteto nuomone, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti ne tik su žvejyba susijusias sankcijas..

1.10

Tačiau EESRK mano, kad reikėtų stiprinti garantijas, susijusias su NNN žvejybą vykdančių laivų ir nebendradarbiaujančių valstybių nustatymu, ir visų pirma gynybos garantijas ir kad jos turėtų būti pagrįstos patikimais įrodymais, kad vėliau teismams nereikėtų panaikinti valstybių narių priimtų priemonių.

2.   Įžanga

2.1

Su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba (NNN) Bendrija kovoja daugiau nei dešimtį metų. Nuo 2002 m. ši kova vyksta pagal Bendrijos veiksmų planą, skirtą neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijai, atgrasymui nuo jos ir jos panaikinimui Bendrijoje ir regionų bei tarptautiniu lygmenimis (2).

2.2

2005 m. Rezoliucijoje dėl Bendrijos veiksmų plano (3), kuris minimas pirmiau minėtame komunikate, Europos Parlamentas teigė, kad Europos Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų kovojant su NNN žvejyba.

2.3

Nors pasiekta gerų rezultatų, NNN žvejyba nepanaikinta. Kadangi ji ir toliau vykdoma, Komiteto nuomone, reikėtų tvirto ir skubaus Europos Sąjungos atsako.

2.4

Todėl pernai Komisija parengė naują Komunikatą dėl naujosios Bendrijos strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (4).

2.5

Po pernai vykusių ilgų konsultacijų, kuriose aktyviai dalyvavo ir Komitetas (5), Komisija parengė šį reglamento pasiūlymą (6), kuriuo siekiama:

pagerinti trečiųjų šalių žvejybos laivų veiklos teisėtumo ir jų sugautų žuvų įvežimo į Europos žvejybos uostus teisėtumo kontrolę;

pagerinti trečiųjų šalių žuvininkystės produktų, į Bendriją įvežtų kitomis priemonėmis nei žvejybos laivais, atitikties išteklių apsaugos ir valdymo priemonėms kontrolę;

uždaryti Europos Sąjungos rinką NNN žvejybos produktams;

kovoti su NNN žvejyba, kurią už Europos bendrijos ribų vykdo jos piliečiai;

patobulinti teisines priemones, padedančias nustatyti NNN žvejybą;

nustatyti veiksmingą sankcijų, skirtų atgrasyti nuo šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje, taikymo tvarką;

siekti, kad regioninių žvejybos valdymo organizacijų kova su NNN žvejyba būtų veiksmingesnė;

remti besivystančių šalių politiką ir priemones, skirtas kovoti su NNN žvejyba;

padidinti valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių sinergiją stebėsenos, kontrolės ir priežiūros srityje.

2.6

Taigi, pasiūlymas pagrįstas principu, kad veiksminga kovos su NNN žvejyba strategija turėtų būti visapusiška ir apimti visus problemos aspektus visoje tiekimo grandinėje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Kadangi NNN žvejybos padariniai aplinkai, visuomenei ir ekonomikai kelia nerimą, EESRK mano, kad Europos Sąjunga būtinai turėtų imtis ryžtingų veiksmų, todėl iš esmės pritaria Komisijai.

3.2

Galiojančiose Bendrijos taisyklėse, kuriomis pagrįsta Bendrosios žvejybos politikos (7) stebėjimo sistema, numatyta įvairialypė sistema Bendrijos laivų laimikio teisėtumui stebėti, tačiau nenumatoma panaši trečiųjų šalių laivų sugautų ir į Europą įvežamų žuvininkystės produktų kontrolė ar sankcijos.

3.3

Šia spraga naudojasi Europos Sąjungos ir kiti ekonomikos dalyviai, kad galėtų vykdyti NNN žvejybą Bendrijoje, kuri turi didžiausią pasaulyje žuvininkystės produktų rinką ir yra pagrindinė jų importuoja, ir siekti pelningesnės veiklos. Todėl Komitetas mano, kad pasiūlyme visiškai pagrįstai daugiausia dėmesio skiriama trečiųjų šalių laivų NNN žvejybos veiklai reglamentą taikant ir Bendrijos laivynams, kaip numatyta 1 straipsnio 4 dalyje.

3.4

Reglamento pasiūlymu įdiegiama nauja stebėsenos sistema, kuri bus taikoma visai NNN žvejybai ir su ja susijusiai veiklai, vykdomai valstybių narių teritorijoje, jos suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse arba vykdomai. Bendrijos žvejybos laivų arba Europos Sąjungos valstybių narių laivų. Nepažeidžiant atitinkamos vėliavos valstybės ar pakrantės valstybės jurisdikcijos, ji taip pat bus taikoma ne Bendrijos laivų NNN žvejybai atviroje jūroje arba trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse remiantis Bendrijos laivynams pagal Bendrąją žuvininkystės politiką taikomomis nuostatomis.

3.5

Nesiekdamas neįtraukti Bendrijos laivynų į siūlomo reglamento taikymo sritį, EESRK mano, kad pasiūlyme reikėtų aiškiau atskirti vėliavos valstybių narių nestebimų trečiųjų šalių laivų vykdomą NNN žvejybą ir kitą neteisėtą Bendrijos laivų vykdomą žvejybą, kuria pažeidžiamos Bendrosios žvejybos politikos nuostatos ir kuriai šiuo metu taikomos pirmiau minėtame Reglamente (EBB) 2847/93 nustatytos teisinės priemonės.

3.6

Reglamento pasiūlymu taip pat įdiegiama tinkama į Bendriją įvežamų žuvininkystės produktų tiekimo grandinės kontrolės sistema. Komitetas mano, kad pasiūlytos priemonės jokiu būdu negali turėti įtakos komerciniam transportui, nes tai trukdytų teisėtai prekybai.

3.7

EESRK palankiai vertina Komisijos reglamento pasiūlymą. Jis aiškus, turi labai plačią taikymo sritį, suteikia galimybę stebėti neteisėtą žvejybą Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygiu, yra paremtas skubiais vykdymo užtikrinimo veiksmais bei veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis šiurkščių reglamento nuostatų pažeidimų padariusiems ar už juos atsakingiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau jei nebendradarbiaujančios šalys reikalavimų nesilaiko, Komiteto nuomone, reikėtų apsvarstyti su žvejyba nesusijusių sankcijų taikymo šioms nebendradarbiaujančioms šalims galimybę.

3.8

EESRK mano, kad reikėtų pakeisti reglamento pasiūlymo skyrių eilės tvarką ir IV bei V skyrius dėl Bendrijos įspėjimo sistemos ir laivų, užsiimančių NNN veikla, nustatymo įterpti po I skyriaus.

3.9

Komitetas taip pat mano, kad III skyriaus 13 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad NNN žvejybos produktus draudžiama įvežti ir jūros, ir sausumos bei oro keliais.

3.10

Komitetas mano, kad įgyvendinti reglamento pasiūlymą sunkiausia dėl to, kad jam reikia bendro valstybių narių pritarimo ir paramos bei veiksmingo tarptautiniu lygio bendradarbiavimo tinklo.

3.11

Komitetas supranta, kad įgyvendinant visas pasiūlytas kontrolės ir tikrinimo priemones uostuose ir jūrose bei priemones, susijusias su sertifikavimu, stebėsena, laivų ir laimikio patikra bei įvežimo sausumos, vandens ir oro keliais kontrole, reikės daug daugiau valstybių narių lėšų, biurokratijos bei plėsti administracinę stebėsenos infrastruktūrą. Todėl ragina Komisiją atsižvelgti į jų poveikį reglamento pasiūlyme, kad nebūtų pakenkta galutiniam rezultatui.

3.12

Todėl Komitetas ragina Komisiją imtis pakankamų atsargumo priemonių, kad dėl reglamento pasiūlymo įgyvendinimo nepadidėtų įmonių, kurių lavai verčiasi teisėta žvejyba, veiklos išlaidos.

3.13

Trumpai tariant, EESRK mano, kad siūlomos priemonės sustiprina Bendrijos kaip vėliavos valstybės, uosto valstybės, rinkos valstybės ir valstybės gavėjos vaidmenį.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Kaip jau buvo galima įsitikinti, teisingai, nuosekliai ir nuolat taikydama reglamento pasiūlymą Europos Sąjunga gali pirmauti tarptautinės kovos su NNN žvejyba srityje ir rodyti pavyzdį.

4.2

Nustačius keletą bendrų įgyvendinimo nuostatų, reglamente iš karto pradedamas nagrinėti trečiųjų šalių laivų tikrinimo ES uostuose klausimas. Svarbu pabrėžti, kad Bendrijos vandenyse sugautas žuvis draudžiama perkrauti iš vieno trečiosios šalies žvejybos laivo į kitą arba iš vieno Bendrijos žvejybos laivo į kitą. Šis draudimas taikomas ne tik perkrovimui Bendrijos vandenyse, bet ir trečiųjų šalių laivų sugautų žuvų perkrovimui į Bendrijos laivus jūrose.

4.3

EESRK pritaria šiam draudimui perkrauti sugautas žuvis atviroje jūroje. Jis ne kartą ragino Komisiją uždrausti perkrovimą, nes taip vykdoma didelė NNN žvejybos dalis.

4.4

Reglamente aiškiai nustatyta, kad trečiųjų šalių laivai galės įplaukti tik į valstybių narių iš anksto paskirtus Europos Sąjungos nurodytuosius uostus ir tik įvykdę su pranešimais apie įplaukimą į uostą ir leidimais įplaukti, patvirtintais sugautų žuvų sertifikatais ir kontrole susijusius reikalavimus. Šio reglamento reikalavimų ir nuostatų nesilaikantiems trečiųjų šalių laivams bus draudžiama įplaukti į valstybių narių uostus, naudotis uostų paslaugomis ir vykdyti šiuose uostuose iškrovimo, perkrovimo arba apdorojimo laive operacijas.

4.5

Reglamente ypač daug dėmesio skiriama išsamiai ir griežtai pranešimų apie įplaukimą į uostą, sugautų žuvų sertifikatų ir uostų kontrolei.

4.6

Kalbant apie sugautų žuvų sertifikatų tikrinimą, Komitetas mano, kad sugautų žuvų sertifikatus, kuriuos reikia atsiųsti prieš 72 valandas iki įplaukimo į uostą, turėtų tvirtinti tvirtinimo institucija elektroniniu būdu. Komiteto nuomone, šiame reglamente nepakankamai paaiškinta, kaip vyksta sertifikatų tvirtinimas. Komitetas taip pat mano, kad Komisija turėtų nurodyti visas galimas išimtis nesilaikyti 72 valandų termino.

4.7

Komitetas pritaria Komisijos gairėms dėl žvejybos laivų stebėsenos ir ragina visas valstybes rasti bendrą susitarimą, kad visuose nurodytuosiuose uostuose jos būtų taikomos vienodai.

4.8

Jei trečiosios šalies laivas pažeidžia šio reglamento nuostatas vykdydamas NNN žvejybą, jam uždraudžiama iškrauti, perkrauti arba apdoroti sugautas žuvis laive, pradedamas tyrimas ir prireikus pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinių teisės aktų nuostatas taikomos sankcijos. Reglamento pasiūlyme numatytos skubūs, rimtų pažeidimų atveju taikomi vykdymo užtikrinimo veiksmai.

4.9

Šios griežtos trečiųjų šalių laivų kontrolės, kuri vykdoma pagal tokią pat procedūrą, kaip ir Bendrijos laivų kontrolė, tikslas – nustatyti, kurie žuvininkystės produktai gauti vykdant neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą žvejybą. Reglamente nustatyta, kad šiuos žuvininkystės produktus į Bendriją įvežti draudžiama.

4.10

EESRK mano, kad reikėtų tikrinti įvežimą visoje Bendrijos teritorijoje, todėl III skyrius turėtų apimti ir į Europos bendriją sausumos ir oro keliais įvežamų konteinerių kontrolę. Taip pat reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienais metais tikrintinų konteinerių procentinį dydį.

4.11

Reglamente nustatyta, kad jei taikant šio reglamento nuostatas pripažįstama, jog žuvininkystės produktai gauti vykdant NNN žvejybą ir draudžiama juos įvežti, deramai atsižvelgdamos į teisę pateikti skundą valstybės narės šiuos produktus gali konfiskuoti ir sunaikinti pagal nacionalines taisykles.

4.12

Siekiant užtikrinti teisingą šio reglamento taikymą visais su žuvininkystės produktų importu, reeksportavimu ir, jei reikia, importo draudimu susijusiais klausimais numatyta, kad Komisija galės sudaryti administracinio bendradarbiavimo susitarimus su vėliavos valstybėmis.

4.13

Šiuo reglamentu Komisijos įdiegtai sistemai reikia, kad Europos Sąjunga ir vėliavos valstybės, bendradarbiaujančios regionų žuvininkystės organizacijų valstybės ir pačios regionų organizacijos glaudžiai bendradarbiautų tarptautiniu lygiu. Be to, dėl bendradarbiavimo reikėtų nustatyti nebendradarbiaujančias valstybes, kad reglamente būtų numatyta, kaip elgtis su šiomis valstybėmis.

4.14

Bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu Bendrijoje pirmiausia įsteigiama Bendrijos įspėjimo sistema, kurią taikant ekonominiai dalyviai ir valstybės narės įspėjamos apie kiekvieną galimą pagrįstą Bendrijos abejonę, kad žvejybos laivai ar žuvininkystės produktai iš tam tikrų trečiųjų šalių neatitinka teisės aktų, reglamentų ar tarptautinių išteklių apsaugos ir valdymo priemonių.

4.15

Po įspėjimo Bendrijos ir tarptautiniu lygiu bus kontroliuojamas abejonių sukėlęs ir ankstesnis importas bei su įspėjimu susiję laivai. Jei atlikus tyrimus, tikrinimus ir patikras bus įrodyta, kad vykdyta NNN žvejyba, Komisija be kitų priemonių įtraukia atitinkamą laivą ar laivus į Bendrijos NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

4.16

Reglamente nurodyta, kad visą su NNN žvejyba susijusią informaciją institucija rinks ir tirs pati Komisija ar jos paskirta.

4.17

EESRK mano, kad geriausiai šią užduotį galinti atlikti institucija yra Bendrijos žvejybos kontrolės agentūra, kuriai reikės skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

4.18

Reglamente labai išsamiai aprašoma Bendrijos NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymo, atnaujinimo, viešo paskelbimo ir jo turinio sistema; į šį sąrašą automatiškai įtraukiami į regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtraukti laivai. EESRK mano, kad vietoj automatinio Bendrijos žvejybos laivų įtraukimo į šį sąrašą, Komisija turėtų iš anksto įsitikinti, kad atitinkamos valstybės narės nepriėmė veiksmingų priemonių, kaip nurodyta reglamento pasiūlymo 26 straipsnyje.

4.19

Komitetas mano, kad šiuo reglamentu įdiegta tinkama sistema, nes tai rimtas bandymas žvejybos laivus ir nebendradarbiaujančias valstybes įtraukti į NNN žvejybos sąrašus, užtikrinama išankstinė informacija ir apsauga ir atsižvelgiama į NNN žvejybą vykdantiems laivams ir valstybėms taikomas priemones. Tačiau EESRK mano, kad reikėtų stiprinti garantijas, susijusias su NNN žvejybą vykdančių laivų ir nebendradarbiaujančių valstybių nustatymu, ir visų pirma gynybos garantijas ir kad jos turėtų būti pagrįstos patikimais įrodymais, kad vėliau teismams nereikėtų panaikinti valstybių narių priimtų priemonių.

4.20

Atsižvelgdamas į rimtas įtraukimo į nebendradarbiaujančių valstybių sąrašą pasekmes ir į tai, kad šį reglamentą reikėtų taikyti visoms valstybėms vienodai, EESRK mano, kad Komisija turėtų padėti besivystančioms šalims laikytis reikalavimų, susijusių su žvejybos veiklos stebėsena, kontrole ir priežiūra.

4.21

Komitetas mano, kad laivų stebėjimo sistema (LSS) per palydovą yra veiksminga NNN žvejybos veiklos stebėjimo priemonė, ir tam, kad šalį būtų galima išbraukti iš nebendradarbiaujančių valstybių sąrašo, EESRK nuomone, ji turi įdiegti LSS visuose savo žvejybos laivuose.

4.22

Komitetas pritaria Reglamente nustatytoms griežtoms priemonėms NNN žvejybą vykdantiems laivams ir nebendradarbiaujančioms valstybėms.

4.23

Reglamente valstybių narių piliečiams taip pat draudžiama bet kaip remti NNN žvejybos veiklą ar ja užsiimti ir vykdyti bet kokią kitą su laivų, kurie įtraukti NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, frachtavimu, eksportu ar pardavimu susijusią veiklą.

4.24

Galiausiai reglamente daug dėmesio skiriama šiurkštiems pažeidimams, nustatomos visose valstybėse narėse vienodas minimalus maksimalių baudų lygis fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat skubios vykdymo užtikrinimo priemonės ir papildomos sankcijos siekiant, kad pažeidimų nepasikartotų ir kad juos galėtų tirti kompetentingos institucijos.

4.25

Komitetas mano, kad trečiųjų šalių laivams taikomų sankcijų dydį reikėtų suderinti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

4.26

Siekdama supaprastinti Bendrijos taisykles, į reglamento pasiūlymą Komisija įtraukė regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kurioms priklauso Europos Sąjunga, priimtas kontrolės, tikrinimo ir vykdymo taisykles, taip praplėsdama reglamento taikymo sritis visiems šių organizacijų valdomiems vandenims.

4.27

EESRK mano, kad ateityje Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti Reglamento taikymo sritį į ją įtraukiant ir žvejybą gėluosiuose vandenyse.

4.28

EESRK Komisijos pateiktą reglamento pasiūlymą laiko labai naudinga priemone siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, o šiam tikslui pasiekti reikės nuolat dėti daug pastangų. Komitetas mano, kad siekiant šio tikslo būtinas valstybių narių bendradarbiavimas.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 2847/93.

(2)  2002 m. gegužės 28 d. Komunikatas COM(2002) 180 ir 2002 m. birželio 7 d. Tarybos išvados.

(3)  2007 m. vasario 15 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija 2006/2225.

(4)  COM(2007) 601 galutinis, 2007 10 17.

(5)  2007 01 30 EESRK konferencija „Vėliavos valstybės atsakomybė“

(6)  Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą 2007/0223 (CNS), nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(7)  1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93.


30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/77


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio ir dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naikinamo poveikio turinti žvejybos praktika atviroje jūroje ir pažeidžiamų giliavandenių ekosistemų apsauga“

COM (2007) 605 galutinis — 2007/0224 (CNS)

COM(2007) 604 galutinis

(2008/C 224/17)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, 2007 m. gruodžio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio

Europos Komisija, vadovaudamasi 2005 m. lapkričio 7 d. pasirašytu Bendradarbiavimo protokolu, 2007 m. spalio 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naikinamo poveikio turinti žvejybos praktika atviroje jūroje ir pažeidžiamų giliavandenių ekosistemų apsauga“

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. balandžio 29 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas José María Espuny Moyano, bendrapranešėjis Richard Adams.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 gegužės 28–29 d. (2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 101 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlyme ir komunikate išdėstytoms bendroms politinėms gairėms, tačiau mano, kad siūlomo reglamento turinį, jo veiksmingumą ir poveikį būtų galima patobulinti atsižvelgiant į šios nuomonės 4 ir 5 skirsniuose pateiktas rekomendacijas.

2.   Įžanga

2.1

Pastaraisiais metais tapo aišku, kad giliavandenės ekosistemos gali būti begalinės biologinės įvairovės ir gausių jūrinių gyvybės formų šaltinis. Šios ekosistemos — tai vienos paskutiniųjų pasaulyje išlikusių svarbių gamtinių išteklių grupių. Žmogaus veikla kelia vis didesnį pavojų šaltųjų vandenų rifams, povandeniniams kalnams, koralams, hidroterminėms versmėms ir pinčių klodams. Šios sistemos egzistuoja ne tokioje vaisingoje aplinkoje kaip tos, kurios aptinkamos sekliuose vandenyse, todėl joms atsinaujinti gali prireikti šimtmečių. Angliavandenilių žvalgyba, povandeninių kabelių tiesimas, atliekų laidojimas ir tam tikros dugninės žvejybos veiklos rūšys (1), kaip ir kita žmogaus veikla, gali turėti neigiamų padarinių. Šaltųjų vandenų koralų randama ir vidutinių platumų kontinentiniame šelfe (2).

2.2

Dugninei žvejybai reikalinga specialūs įrankiai, kuriuos paprastai galima naudoti be didelės žalos, jeigu jūros dugnas yra smėlėtas arba dumbluotas. Tačiau kai kurios įrankių rūšys būtinai turi būti sunkios ir tvirtos. Tokia įranga gali labai pakenkti trapių giliavandenių ekosistemų buveinėms ir sunaikinti labai senas struktūras (visų pirma koralų), kurių jau tikriausiai nebebus galima atkurti.

2.3

Atsižvelgiant į tai, kaip paprastai sprendžiami globalūs aplinkos apsaugos klausimai, sutarta, kad šią problemą bus galima iš esmės išspręsti tik tuo atveju, jei pasauliniu mastu bus imtasi subalansuotų, veiksmingų ir įvykdomų priemonių. JT Generalinė asamblėja žvejybos praktikos atviroje jūroje keliamas problemas svarsto jau nuo 2004 m. 2006 m. gruodžio 8 d. ji priėmė Rezoliuciją 61/105 dėl tausios žuvininkystės. Šia rezoliucija JT ragina valstybes ir už žvejybą atviros jūros dugne atsakingas organizacijas reglamentuoti tokią žvejybą siekiant apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas nuo žalos (3).

2.4

Šioje nuomonėje nagrinėjami du Komisijos dokumentai dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos. Pirmajame dokumente (COM(2007) 604) išdėstytos Komisijos siūlomos bendros politinės gairės, turinčios suteikti informacijos ir padėti orientuotis, kai ES imsis konkrečių veiksmų. Gairės parengtos atsižvelgiant į JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rekomendacijas po to, kai šį klausimą išsamiai išanalizavo JT generalinė asamblėja (4) (ES atliko svarbų vaidmenį šiame procese). Antrajame dokumente (COM(2007) 605), kurį reikėtų vertinti kaip tiesioginį teisinį atsaką, siūloma priimti Tarybos reglamentą, kuris bus taikomas ES laivams, vykdantiems veiklą atviroje jūroje tuose rajonuose, kurių nereglamentuoja regioninė žuvininkystės valdymo organizacija (RŽVO).

2.5

Išsaugoti jūros dugno buveines turėtų būti ir verslininkų, ir gamtosaugininkų ilgalaikis rūpestis, nes tokiu būdu būtų užtikrintas ilgalaikis žuvų išteklių naudojimas, išsaugota ir apsaugota jūrų biologinė įvairovė.

3.   Komisijos bendro požiūrio (COM(2007) 604) ir konkretaus pasiūlymo (COM(2007) 605) santrauka

3.1

Du svarbiausi žvejybos atviros jūros dugne valdymo sistemai reikalingi dalykai yra išankstinis poveikio siūlomo žvejybos rajono aplinkai įvertinimas, be kurio negali būti išduodamas leidimas užsiimti individualia žvejybos veikla, ir argumentuotas pagrindimas, kad neigiamų padarinių nebus — be tokio įrodymo ilgalaikis leidimas užsiimti žvejybos veikla neišduodamas. Siekiant šio tikslo turi būti patobulintas mokslinių tyrimų ir duomenų surinkimo mechanizmas, kad būtų galima pažymėti žinomas arba galimas pažeidžiamų sistemų buvimo vietas ir jų ekologinę dinamiką.

3.2

Itin vertinga priemonė yra draudimų žvejoti tam tikrose geografinėse vietovėse ar ypatingai valdomų plotų patvirtinimas. Sutarta, kad tokių priemonių imtųsi RŽVO. Apsaugą, kuri peržengia RŽVO kompetencijos ribas, užtikrina atskiros valstybės