20.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 122/1

(1)

Bendrija nustatė sau tikslą išsaugoti ir plėtoti laisvės, saugumo bei teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Šiuo tikslu Bendrija, inter alia, turi patvirtinti teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones, kurios būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

(2)

Teisės kreiptis į teismus principas yra pamatinis, o siekdama sudaryti geresnes teisės kreiptis į teismus sąlygas 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares sukurti alternatyvias neteismines procedūras.

(3)

2000 m. gegužės mėn. Taryba priėmė Išvadas dėl civilinės ir komercinės teisės ginčų alternatyvių sprendimo būdų, kuriose nurodyta, kad pagrindinių šios srities principų nustatymas yra esminis žingsnis, užtikrinantis neteisminių procedūrų, reikalingų sprendžiant ginčus civilinėse ir komercinėse bylose, išvystymą ir veikimą, kad taip būtų supaprastinta ir sustiprinta teisė kreiptis į teismus.

(4)

2002 m. balandžio mėn. Komisija pateikė žaliąją knygą dėl civilinės ir komercinės teisės ginčų alternatyvių sprendimo būdų, kuria apibendrinama esama alternatyvių ginčų sprendimo būdų padėtis Europos Sąjungoje ir inicijuojamos plataus masto konsultacijos su valstybėmis narėmis bei suinteresuotomis šalimis dėl priemonių skatinti mediacijos naudojimą.

(5)

Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo politikoje numatytas tikslas užtikrinti geresnį teisės kreiptis į teismus įgyvendinimą turėtų apimti teisminius ir neteisminius ginčų sprendimo būdus. Ši direktyva turėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, pirmiausia kiek tai susiję su mediacijos paslaugų užtikrinimu.

(6)

Mediacija gali būti ekonomiškai efektyvus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas civilinėse ir komercinėse bylose, naudojant šalių poreikiams pritaikytus procesus. Mediacijos būdu pasiektų susitarimų paprastai labiau laikomasi savanoriškai ir jie labiau padeda išsaugoti draugiškus bei tvarius šalių santykius. Šie privalumai ypač išryškėja situacijose, kurioms būdingi tarptautiniai elementai.

(7)

Siekiant toliau skatinti mediacijos naudojimą ir užtikrinti, kad ją naudojančios šalys būtų tikros dėl iš anksto žinomos teisinės tvarkos, būtina priimti pagrindinius teisės aktus, visų pirma reglamentuojančius pagrindinius civilinio proceso aspektus.

(8)

Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tik mediacijai tarptautiniuose ginčuose, tačiau jokiu būdu neturėtų būti draudžiama valstybėms narėms taikyti tokių nuostatų ir vidaus mediacijos procesams.

(9)

Ši direktyva jokiu būdu neturėtų užkirsti kelio mediacijos procese naudoti šiuolaikines ryšių technologijas.

(10)

Ši direktyva turėtų būti taikoma procesams, kuriuose dvi ar daugiau tarptautinio ginčo šalių savanoriškai siekia taikiai išspręsti ginčą padedant mediatoriui. Ji turėtų būti taikoma civilinėms ir komercinėms byloms. Tačiau ji neturėtų būti taikoma teisėms ir pareigoms, dėl kurių pačios šalys negali spręsti pagal atitinkamą taikytiną teisę. Tokios teisės ir pareigos yra ypač dažnos šeimos teisėje ir darbo teisėje.

(11)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma ikisutartinėms deryboms ar teisminio pobūdžio procesams, pavyzdžiui, tam tikroms teisminio taikinimo procedūroms, vartotojų skundų nagrinėjimo schemoms, arbitražui ir ekspertų skyrimui ar formalias rekomendacijas teikiančių asmenų ar institucijų administruojamiems procesams, nepriklausomai nuo to, ar jie sukuria teisinę pareigą dėl ginčo sprendimo.

(12)

Ši direktyva turėtų būti taikoma tais atvejais, kai teismas nukreipia šalis ginčą spręsti mediacijos būdu, arba kai mediacija numatyta nacionalinėje teisėje. Be to, jei pagal nacionalinę teisę mediatoriumi gali būti teisėjas, ši direktyva turėtų būti taikoma ir mediacijai, kurią vykdo teisėjas, kuris neatsakingas už jokius teismo procesus, susijusius su ginčo dalyku ar dalykais. Tačiau ši direktyva neturėtų būti taikoma sprendžiančio teismo ar teisėjo pastangoms taikiai išspręsti ginčą teismo proceso metu ar atvejais, kai sprendžiantis teismas ar teisėjas prašo kompetentingo asmens pagalbos ar patarimo.

(13)

Šioje direktyvoje numatyta mediacija turėtų būti savanoriškas procesas — šalys pačios vadovautų procesui ir galėtų jį organizuoti kaip nori bei nutraukti bet kuriuo metu. Tačiau pagal nacionalinę teisę teismai turėtų galėti nustatyti mediacijos proceso terminus. Be to, visais tinkamais atvejais teismai turėtų galėti atkreipti šalių dėmesį į mediacijos galimybę.

(14)

Jokia šios direktyvos nuostata neturėtų riboti galimybių nacionalinės teisės aktuose numatyti privalomo mediacijos naudojimo ar taikyti paskatas arba sankcijas, jei tokie teisės aktai neužkerta kelio šalims pasinaudoti savo teise kreiptis į teismus. Taip pat jokia šios direktyvos nuostata neturėtų daryti poveikio esamoms savireguliavimu grindžiamoms mediacijos sistemoms tiek, kiek jos reglamentuoja aspektus, kurių neapima ši direktyva.

(15)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą šioje direktyvoje reikėtų nurodyti, kokia data būtų tinkama nustatyti, ar ginčas, kurį šalys stengiasi išspręsti mediacijos būdu, yra tarptautinis ginčas. Nesant rašytinio susitarimo turėtų būti laikoma, kad šalys susitaria naudoti mediaciją tuomet, kai jos imasi konkrečių veiksmų mediacijos procesui pradėti.

(16)

Siekdamos būtino abipusio pasitikėjimo dėl konfidencialumo, poveikio apribojimų ir senaties terminams bei mediacijos būdu pasiektų susitarimų pripažinimo ir privalomo vykdymo, valstybės narės visomis jų nuomone tinkamomis priemonėmis turėtų skatinti mediatorių mokymą ir veiksmingų mediacijos paslaugų teikimo kokybės kontrolės mechanizmų įdiegimą.

(17)

Valstybės narės turėtų apibrėžti tokius mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima naudotis rinkos priemonėmis grindžiamais sprendimais, ir iš jų neturėtų būti reikalaujama numatyti finansavimo šiam tikslui. Šiais mechanizmais turėtų būti siekiama išsaugoti mediacijos proceso lankstumą ir šalių autonomiškumą bei užtikrinti, kad mediacija būtų vykdoma veiksmingai, nešališkai ir kompetentingai. Mediatoriai turėtų būti informuoti, kad egzistuoja Europos mediatorių elgesio kodeksas, su kuriuo visuomenė taip pat turėtų galimybę susipažinti internete.

(18)

Vartotojų apsaugos srityje Komisija priėmė rekomendaciją (3), nustatančią būtiniausius kokybės kriterijus, kuriuos savo klientams turėtų siūlyti neteisminės institucijos, visų šalių sutikimu dalyvaujančios sprendžiant vartotojų ginčus. Visi mediatoriai arba organizacijos, kuriems taikoma ta rekomendacija, turėtų būti skatinami laikytis joje numatytų principų. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas informacijos apie tokias institucijas skleidimui Komisija turėtų sukurti neteisminių sistemų, kurias valstybės narės laiko atitinkančiomis tos rekomendacijos principus, duomenų bazę.

(19)

Mediacija neturėtų būti laikoma blogesne alternatyva už teismo procesus dėl to, kad mediacijos būdu pasiektų susitarimų laikymasis priklauso nuo šalių geros valios. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mediacijos būdu pasiekto rašytinio susitarimo šalims jų susitarimo turinys galėtų būti pripažintas privalomai vykdomu. Valstybė narė turėtų galėti atsisakyti pripažinti susitarimą privalomai vykdomu tik tuo atveju, jeigu jo turinys prieštarauja jos teisei, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę, arba jeigu jos teisėje nenumatytas to konkretaus susitarimo turinio privalomas vykdymas. Taip galėtų atsitikti tuo atveju, jeigu susitarime nustatytos pareigos dėl jos pobūdžio neįmanoma privalomai įvykdyti.

(20)

Mediacijos būdu pasiekto susitarimo, pripažinto privalomai vykdomu valstybėje narėje, turinys kitoje valstybėje narėje turėtų būti pripažintas ir paskelbtas privalomai vykdomu laikantis taikytinos Bendrijos ar nacionalinės teisės. Tai galėtų būti daroma, pavyzdžiui, remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (4) ar 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (5).

(21)

Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 konkrečiai numatyta, jog siekiant, kad šalių sudaryti susitarimai būtų privalomai vykdomi kitoje valstybėje narėje, tokie susitarimai turi būti privalomai vykdomi valstybėje narėje, kurioje jie sudaryti. Todėl, jei šeimos teisės byloje mediacijos būdu pasiektas susitarimas nėra privalomai vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvo sudarytas ir kurioje buvo pateiktas prašymas dėl jo pripažinimo privalomai vykdomu, ši direktyva neturėtų skatinti šalių vengti tos valstybės narės teisės pripažįstant jų susitarimą privalomai vykdomu kitoje valstybėje narėje.

(22)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių taisyklėms dėl mediacijos būdu pasiektų susitarimų privalomo vykdymo.

(23)

Mediacijos procese svarbus konfidencialumas, todėl šioje direktyvoje turėtų būti numatytas mažiausias civilinio proceso teisės normų, numatančių, kaip apsaugoti mediacijos konfidencialumą tolesniuose civiliniuose ir komerciniuose teismo procesuose ar arbitražo metu, suderinamumo lygis.

(24)

Siekiant paskatinti šalis naudotis mediacija valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų apribojimų ir senaties terminams taikomos taisyklės neužkirstų kelio šalims kreiptis į teismą ar arbitražą, jei mediacijos pastangos nebūtų sėkmingos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šis rezultatas būtų pasiektas, nors šia direktyva ir nederinamos nacionalinės apribojimų ir senaties terminams taikomos taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis tarptautinių susitarimų nuostatų dėl apribojimų ir senaties terminų, kurias įgyvendina valstybės narės, pavyzdžiui, transporto teisės srityje, taikymui.

(25)

Valstybės narės turėtų skatinti teikti visuomenei informaciją apie tai, kaip kreiptis į mediatorius ir organizacijas, teikiančias mediacijos paslaugas. Jos taip pat turėtų skatinti praktikuojančius teisininkus informuoti savo klientus apie mediacijos galimybę.

(26)

Laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (6) 34 punkto, valstybės narės savo pačių ir Bendrijos interesais skatinamos parengti savo lenteles, kuriose kiek įmanoma būtų parodomas šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimas, bei jas viešai paskelbti.

(27)

Šia direktyva siekiama skatinti pagrindines teises ir atsižvelgiama į principus, pripažįstamus visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(28)

Kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(29)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pateikė pranešimą apie jų pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(30)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma,

a)

šalys susitaria naudotis mediacija kilus ginčui,

b)

teismas nurodo naudotis mediacija,

c)

pagal nacionalinę teisę kyla pareiga naudotis mediacija, ar

d)

taikant 5 straipsnį šalys paraginamos naudotis mediaciją.

a)

„Mediacija“ — struktūrinis procesas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis pavadintas ar nurodytas, kai dvi ar daugiau ginčo šalių savanoriškai stengiasi pačios susitarti dėl jų ginčo sprendimo padedant mediatoriui. Šis procesas gali būti inicijuotas šalių arba pasiūlytas ar nurodytas pradėti teismo, arba numatytas pagal valstybės narės teisę.

Jis apima mediaciją, vykdomą teisėjo, kuris neatsakingas už jokį su tuo ginču susijusį teismo procesą. Ši sąvoka neapima ginčą nagrinėjančio teismo ar teisėjo pastangų išspręsti ginčą dėl to ginčo vykstančio teismo proceso metu.

b)

„Mediatorius“ — trečiasis asmuo, kurio prašoma veiksmingai, nešališkai ir kompetentingai vykdyti mediaciją, neatsižvelgiant į jo statusą arba profesiją atitinkamoje valstybėje narėje ir į tai, kaip šis trečiasis asmuo buvo paskirtas ar paprašytas vykdyti mediaciją.

a)

tai būtina dėl viršenybę turinčių atitinkamos valstybės narės viešosios politikos interesų, visų pirma kai reikia užtikrinti vaikų geriausių interesų apsaugą arba išvengti fizinės ar psichologinės žalos asmeniui; arba

b)

kai atskleisti mediacijos būdu pasiekto susitarimo turinį būtina, kad tas susitarimas būtų įgyvendintas ar privalomai vykdomas.

20.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 122/10

(1)

Siekdami ir toliau dėti pastangas siekiant sukurti vieną bendrą geležinkelių transporto paslaugų rinką, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2004/49/EB (3), kuria nustatoma bendra saugos geležinkeliuose reglamentavimo sistema.

(2)

Pradžioje leidimų pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išdavimo procedūros buvo reglamentuojamos 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvoje 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (4) ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (5) — naujų ar modernizuotų Bendrijos geležinkelių sistemos dalių klausimai bei Direktyvoje 2004/49/EB — jau naudojamų transporto priemonių klausimai. Vadovaujantis geresnio reglamentavimo principu ir siekiant supaprastinti bei modernizuoti Bendrijos teisės aktus, visos nuostatos dėl leidimų pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išdavimo turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį tekstą. Todėl turėtų būti išbrauktas Direktyvos 2004/49/EB dabartinis 14 straipsnis ir nauja nuostata dėl leidimo pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurios jau naudojamos, turėtų būti įtraukta į … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB dėl Bendrijos geležinkelių sistemos sąveikos (6) (toliau — Geležinkelių sąveikos direktyva), kuri pakeitė Direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB.

(3)

2006 m. liepos 1 d. įsigaliojus 1999 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarčiai (COTIF) nustatytos naujos taisyklės, reglamentuojančios sutartis dėl transporto priemonių naudojimo. Pagal jos CUV (Vienodos sutarčių dėl vagonų naudojimo tarptautiniame geležinkelių susisiekime taisyklės) priedėlį, vagonų valdytojai nebeprivalo registruoti savo vagonus geležinkelio įmonėje. Ankstesnis geležinkelio įmonių sudarytas Regolamento Internazionale Veicoli (RIV) susitarimas nebetaikomas ir buvo iš dalies pakeistas nauju geležinkelio įmonių ir vagonų valdytojų sudarytu privačiojo sektoriaus lygio ir savanorišku susitarimu ((Bendrosios naudojimo sąlygos (GCU)), pagal kurį vagonų valdytojai atsakingi už savo vagonų priežiūrą. Siekiant atspindėti šiuos pakeitimus ir palengvinti sąlygas įgyvendinti Direktyvą 2004/49/EB dėl geležinkelio įmonių saugos sertifikavimo, turėtų būti apibrėžtos „valdytojo“ ir už „priežiūrą atsakingo subjekto“ sąvokos bei patikslintas šių subjektų ir geležinkelio įmonių ryšys.

(4)

„Valdytojo“ sąvokos apibrėžtis turėtų kuo labiau atitikti 1999 m. COTIF konvencijoje naudojamą apibrėžtį. Daugelį subjektų galima laikyti transporto priemonės valdytoju, pavyzdžiui, savininką, įmonę, besinaudojančią vagonų parku verslo tikslais, įmonę, nuomojančią transporto priemones geležinkelio įmonei, geležinkelio įmonę, ar infrastruktūros valdytoją, naudojantį transporto priemones infrastruktūros priežiūrai. Šie subjektai kontroliuoja transporto priemonę, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai galėtų ją panaudoti kaip transporto priemonę. Siekiant išvengti bet kokių abejonių, valdytojas turėtų būti aiškiai identifikuotas Geležinkelių sąveikos direktyvos 33 straipsnyje nurodytame nacionaliniame transporto priemonių registre.

(5)

Prieš pradedant eksploatuoti transporto priemonę ar ją naudoti tinkle už jos priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti identifikuotas nacionaliniame transporto priemonių registre. Valdytoju ir už priežiūrą atsakinga institucija gali būti tas pats asmuo ar organizacija. Tačiau išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, transporto priemonių, pirmą kartą pradėtų eksploatuoti trečiojoje šalyje, transporto priemonių, traukiamų į kitą tinklo vietą, kur jas numatyta pradėti eksploatuoti ar transporto priemonių, kuriomis teikiamos specialios transporto paslaugos, atveju, neįmanoma ar netikslinga identifikuoti už priežiūrą atsakingą subjektą. Tokiais išimtiniais atvejais atitinkama nacionalinė saugos institucija turėtų turėti teisę leisti transporto priemones naudoti tinkluose, už kuriuos jos atsakingos, nepaskyrus už jų priežiūrą atsakingo subjekto.

(6)

Jei šis už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, jų taikoma saugos valdymo sistema apima priežiūros sistemą, o papildomas sertifikavimas jiems nebereikalingas. Jei už priežiūrą atsakingas subjektas nėra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, tuomet jis gali būti sertifikuojamas taikant sistemą, kurią turi parengti Europos geležinkelių agentūra, o ją patvirtinti — Komisija. Tokiam subjektui išduotas sertifikatas užtikrintų, kad kiekviena transporto priemonė, už kurią jis atsakingas, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus priežiūros reikalavimus. Šis sertifikatas turėtų galioti visoje Bendrijoje.

(7)

Priežiūros reikalavimai rengiami Geležinkelių sąveikos direktyvoje, visų pirma rengiant „geležinkelių riedmenų“ Technines sąveikos specifikacijas (TSS). Įsigaliojus šiai direktyvai reikia užtikrinti šių TSS ir už priežiūrą atsakingam subjektui taikomų sertifikavimo reikalavimų, kuriuos turi priimti Komisija, suderinamumą. Komisija šį tikslą pasieks prireikus pakeisdama atitinkamas TSS, naudodamasi Geležinkelių sąveikos direktyvoje nustatyta procedūra.

(8)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. saugos Bendrijos geležinkeliuose tolimesnio vystymo ir gerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(9)

Priemonės, būtinos Direktyvos 2004/49/EB įgyvendinimui, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(10)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai peržiūrėti ir pritaikyti Direktyvos 2004/49/EB priedus, priimti ir peržiūrėti bendras saugos metodus ir bendrus saugos tikslus, nustatyti priežiūros sertifikavimo sistemą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/49/EB nuostatas, inter alia, jas papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(11)

Valstybei narei, kurioje nėra geležinkelių sistemos ir artimiausiu metu nenumatoma jos įdiegti, pareiga perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas būtų neproporcinga ir beprasmiška. Todėl tokiai valstybei narei, kol joje nebus geležinkelių sistemos, turėtų būti netaikoma pareiga šią direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti.

(12)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių koreliaciją, ir viešai jas paskelbti.

(13)

Todėl Direktyvą 2004/49/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

2)

4 straipsnio 4 dalyje terminas „vagonų prižiūrėtojas“ pakeičiamas terminu „valdytojas“;

3)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Iki 2009 m. balandžio 30 d. I priedas yra peržiūrimas, pirmiausiai siekiant į jį įtraukti bendrųjų saugos rodiklių (BSR) bendras sąvokų apibrėžtis ir bendrus nuostolių dėl avarijų skaičiavimo metodus. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Transporto priemonių priežiūra

1.   Prieš pradedant ją eksploatuoti ar naudoti tinkle kiekviena transporto priemonė turi turėti jai skirtą už priežiūrą atsakingą subjektą; šis subjektas registruojamas nacionaliniame transporto priemonių registre pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 33 straipsnį.

2.   Atitinkamos nacionalinės saugos institucijos išimtiniais atvejais ir tik savo atitinkamų tinklų atžvilgiu gali nuspręsti dėl 1 dalyje nurodytos pareigos išimčių.

3.   Nepažeidžiant 4 straipsnyje nurodytos geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybės, už priežiūrą atsakingas subjektas, taikydamas priežiūros sistemą, užtikrina, kad transporto priemonės veiktų saugiai.

4.   Jei už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sistema sukuriama pasitelkiant 9 straipsnyje nustatytą saugos valdymo sistemą.

5.   Jei už priežiūrą atsakingas subjektas nėra geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, jis gali būti sertifikuojamas pagal 6 dalį.

6.   Remdamasi Agentūros rekomendacija, Komisija iki … (10) patvirtina priemonę, nustatančią už priežiūrą atsakingo subjekto taikomos priežiūros sistemos sertifikavimą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Ši priemonė apima už priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo, pagrįsto jo priežiūros sistemos patvirtinimu, reikalavimus, sertifikato formą ir galiojimą bei už jo išdavimą atsakingą organą ar organus ir sertifikavimo sistemos veikimui reikalingą kontrolę.

7.   Pagal šio straipsnio 6 dalį išduoti sertifikatai patvirtina, kad laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, ir jie galioja visoje Bendrijoje. Jei už priežiūrą atsakingas subjektas nėra sertifikuotas, geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, taikydamas 9 straipsnyje nustatytą saugos valdymo sistemą užtikrina, kad būtų tinkamai taikomos visos susijusios priežiūros procedūros.“;

8)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

18 straipsnis papildomas šiuo punktu:

10)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Priedų patikslinimas

Priedai patikslinami atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama taikant 27 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

11)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

II priedo 3 punktas išbraukiamas.

20.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 122/19

(1)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (4), buvo nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistema Bendrijoje, siekiant skatinti taupų ir ekonomiškai veiksmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekio mažinimą.

(2)

Pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), kuri Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (5), tikslas — stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje iki tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos.

(3)

2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžta, kad gyvybiškai svarbu pasiekti strateginį tikslą — apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų prieš industrializaciją buvusio lygio daugiau kaip 2 °C. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės Ketvirtojoje įvertinimo ataskaitoje pristatyti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai dar aiškiau rodo, kad neigiamas klimato kaitos poveikis kelia vis didesnę grėsmę ekosistemoms, maisto gamybai ir tvaraus vystymosi bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimui, taip pat žmonių sveikatai bei saugumui. Siekiant užtikrinti galimybę pasiekti 2 °C tikslą, būtina stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje laikantis apie 450 ppmv CO2 ekvivalento, o tam reikia bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maksimaliai padidėsiantį per ateinančius 10–15 metų, vėliau sumažinti tiek, kad jis iki 2050 m. sumažėtų bent 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

(4)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi transformuoti Europos ekonomiką, kad ji labai efektyviai vartotų energiją ir jos išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai būtų nedideli, kad iki pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m. sudarymo ES tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoja iki 2020 m. užtikrinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimą bent 20 % palyginti su 1990 m. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, susijusio su aviacijos sektoriumi, ribojimas yra labai svarbus indėlis, atitinkantis šį įsipareigojimą.

(5)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra įsipareigojusi dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų kiekių laikotarpiui po 2012 m., kuris taps veiksmingu, rezultatyviu ir teisingu atsaku tokiu mastu, kurio reikia su klimato kaita susijusiems sunkumams įveikti. Ji patvirtino tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 % palyginti su 1990 m., taip prisidedant prie pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m., jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos užtikrinti palyginamą išmetamų kiekių sumažinimą, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys — tinkamai prisidėti atsižvelgdamos į savo pareigas ir atitinkamus pajėgumus. ES toliau imasi vadovaujančio vaidmens derybose dėl plataus užmojo tarptautinio susitarimo, kuris padės siekti tikslo apriboti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2 °C ir yra įgavusi pasitikėjimo, kurį suteikė 2007 m. gruodžio mėn. Balyje įvykusioje JTBKKK Šalių tryliktojoje konferencijoje padaryta pažanga siekiant šio tikslo. ES sieks užtikrinti, kad į tokį visuotinį susitarimą būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius aviacijos sektoriuje ir tokiu atveju Komisija turėtų apsvarstyti, kokie šios direktyvos pakeitimai dėl orlaivių naudotojų yra būtini.

(6)

Pagal JTBKKK visos šalys privalo parengti ir įgyvendinti nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines programas, į kurias būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti klimato kaitos poveikį.

(7)

JTBKKK Kioto protokolu, kuris Europos bendrijos vardu buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2002/358/EB (6), išsivysčiusios šalys įpareigojamos pasitelkiant Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) siekti riboti ar mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, išmetimą iš orlaivių.

(8)

Nors Bendrija nėra 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau -Čikagos konvencija) Susitariančioji šalis, visos valstybės narės yra šios Konvencijos Susitariančiosios šalys bei ICAO narės. Valstybės narės bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ICAO toliau remia priemonių, įskaitant rinkos dėsniais grindžiamas priemones, skirtų spręsti aviacijos poveikio klimato kaitai klausimą, kūrimą. 2004 m. vykusiame šeštajame ICAO aviacijos aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo susitarta, kad specialiai aviacijai skirta prekybos taršos leidimais sistema, kuri būtų nustatyta naujame teisės akte ir kurią remtų ICAO, atrodo pakankamai nepatraukli ir nereikėtų siekti ją įgyvendinti. Todėl 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusios 35-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijoje Nr. A35-5 nesiūloma priimti naujo teisės akto, tačiau pritariama atvirai prekybai taršos leidimais ir galimybei valstybėms tarptautinės aviacijos išmetamuosius teršalus įtraukti į savo prekybos taršos leidimais sistemas. 2007 m. rugsėjo mėn. surengtos 36-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijos Nr. A36-22 L priede susitariančiosios šalys raginamos netaikyti prekybos taršos leidimais sistemos kitų Susitariančiųjų šalių orlaivių naudotojams, išskyrus atvejus, kai remiamasi šių šalių abipusiais susitarimais. Primindamos, kad Čikagos konvencijoje aiškiai pripažįstama kiekvienos susitariančiosios šalies teisė remiantis nediskriminavimo principu taikyti savo teisės aktus ir taisykles oro srityje visų valstybių orlaiviams, Europos bendrijos valstybės narės ir penkiolika kitų Europos valstybių pareiškė išlygą dėl šios rezoliucijos ir pasiliko teisę pagal Čikagos konvenciją nustatyti ir nediskriminuojant taikyti rinkos dėsniais grindžiamas priemones visų valstybių visiems orlaivių naudotojams, teikiantiems paslaugas į jų teritoriją, iš jos ar joje.

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (7) nustatytoje Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje numatyta, kad Bendrija turi nustatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus siekiant mažinti aviacijos sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei ICAO iki 2002 m. nesusitarė dėl tokių priemonių. 2002 m. spalio mėn., 2003 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. spalio mėn. išvadose Taryba pakartotinai paragino Komisiją pasiūlyti veiksmus, kurių tikslas — mažinti tarptautinio oro susisiekimo poveikį klimato kaitai.

(10)

Siekiant užtikrinti reikšmingą būtiną teršalų išmetimo mažinimą, politikos kryptys ir priemonės turėtų būti įgyvendinamos valstybių narių ir Bendrijos lygmeniu visuose Bendrijos ekonomikos sektoriuose. Jei aviacijos sektoriaus poveikis klimato kaitai ir toliau didės tokiais pat tempais, šis sektorius gerokai pakenks teršalų išmetimo mažinimo tikslui, kuris, kovojant su klimato kaita, įgyvendinamas kituose sektoriuose.

(11)

2005 m. rugsėjo 27 d. komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintu „Aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimas“, Komisija pateikė aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo strategiją. Strategijoje, kuri yra visapusiško priemonių rinkinio sudedamoji dalis, buvo pasiūlyta įtraukti aviaciją į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos taršos leidimais sistemą ir numatyta įgyvendinant antrąjį Europos klimato kaitos programos etapą sudaryti darbo grupę aviacijos klausimais, kuri suburtų daug suinteresuotų šalių ir svarstytų, kaip įtraukti aviaciją į Bendrijos sistemą. 2005 m. gruodžio 2 d. išvadose Taryba pripažino, kad ekonominiu ir aplinkos požiūriu aviacijos sektoriaus įtraukimas į Bendrijos sistemą atrodo geriausias sprendimas ir paragino Komisiją iki 2006 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą. 2006 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo (8) Europos Parlamentas pripažino, kad prekyba taršos leidimais gali būti visapusiško priemonių rinkinio, skirto klausimams dėl aviacijos poveikio klimatui spręsti, sudedamąja dalimi, jei tik ji bus tinkamai parengta.

(12)

Šia direktyva daromų Direktyvos 2003/87/EB pakeitimų tikslas — mažinti aviacijai priskirtiną poveikį klimato kaitai įtraukiant aviacijos išmetamuosius teršalus į Bendrijos sistemą.

(13)

Orlaivių naudotojai tiesiogiai kontroliuoja eksploatuojamų orlaivių rūšis ir jų skrydžius, todėl jie turėtų atsakyti už šia direktyva nustatytų įpareigojimų vykdymą, įskaitant įsipareigojimą parengti stebėsenos planą ir pagal šį planą stebėti išmetamus teršalus bei teikti ataskaitas. Orlaivio naudotojas gali būti identifikuojamas naudojant ICAO žymenį arba bet kokį kitą skrydžio identifikavimui naudojamą pripažintą žymenį. Jei orlaivio naudotojo tapatybė nežinoma, orlaivio naudotoju laikomas orlaivio savininkas, nebent jis nurodo, kuris kitas asmuo yra orlaivio naudotojas.

(14)

Nuo 2012 m. turėtų būti įtraukti visų skrydžių į Bendrijos aerodromus ir iš jų metu išmetami teršalai. Taigi Bendrijos sistema gali būti pavyzdys, pagal kurį prekybos taršos leidimais sistema būtų naudojama visame pasaulyje. Jeigu trečioji šalis patvirtina skrydžių į Bendriją poveikio klimatui mažinimo priemones, Komisija, pasikonsultavusi su ta šalimi, turėtų apsvarstyti turimas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir trečiosios šalies taikomų priemonių sąveiką.

(15)

Laikantis geresnio reguliavimo principo tam tikriems skrydžiams sistema turėtų būti netaikoma. Siekiant toliau užkirsti kelią neproporcingai administracinei naštai, komercinių oro transporto priemonių naudotojams, kurie per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį, ši sistema neturėtų būti taikoma. Tai būtų naudinga oro vežėjams, kurie teikia nedaug paslaugų pagal Bendrijos sistemą, įskaitant besivystančių šalių oro vežėjus.

(16)

Aviacija daro įtaką pasaulio klimatui: šiame sektoriuje išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, vandens garai bei sulfatų ir suodžių dalelės. Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė apytikriai nustatė, kad bendras dabartinis aviacijos poveikis yra 2–4 kartus didesnis nei vien tik šiame sektoriuje praeityje išmesto anglies dioksido poveikis. Naujausi Bendrijos mokslo tyrimų rezultatai rodo, kad bendras aviacijos poveikis galėtų būti maždaug du kartus didesnis už vien tik anglies dioksido poveikį. Tačiau nė viename iš šių apskaičiavimų neatsižvelgiama į ypač neaiškų plunksninių debesų poveikį. Pagal Sutarties 174 straipsnio 2 dalį Bendrijos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Laukiant pažangos mokslo srityje, kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aviacijos poveikio klausimui. Su išmetamais azoto oksidais susiję klausimai bus sprendžiami kituose teisės aktuose, kuriuos 2008 m. pasiūlys Komisija.

(17)

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų reikėtų nustatyti suderintą leidimų paskirstymo metodiką, skirtą nustatyti bendrą išduotinų leidimų skaičių ir paskirstyti leidimus orlaivių naudotojams. Dalis leidimų bus paskirstyta aukciono būdu pagal taisykles, kurias parengs Komisija. Dalis leidimų turėtų būti atidedama į specialų rezervą, skirtą užtikrinti naujiems orlaivių naudotojams galimybę patekti į rinką ir padėti orlaivių naudotojams, kurie labai padidina atliekamų skrydžių tonkilometrių skaičių. Veiklą nutraukusiems orlaivių naudotojams leidimai turėtų būti išduodami iki laikotarpio, kuriam jau buvo paskirti nemokami leidimai, pabaigos.

(18)

Reikėtų visapusiškai suderinti visiems sistemoje dalyvaujantiems orlaivių naudotojams nemokamai išduotų leidimų skaičių siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas orlaivių naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno orlaivio naudotojo skrydžius, vykdomus iš ES ir jos viduje, reguliuos viena valstybė narė, ir į nediskriminuojančias dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiosiomis šalimis nuostatas.

(19)

Aviacija prisideda prie žmogaus veiklos daromo poveikio bendrai klimato kaitai, o iš orlaivių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis aplinkosaugai gali būti sušvelnintas imantis priemonių klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti ir finansuojant mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti. Laikantis subsidiarumo principo priimami sprendimai dėl nacionalinių viešųjų išlaidų priklauso valstybių narių kompetencijai. Nepažeidžiant šios nuostatos, leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos arba lygiavertė suma, kai to reikalaujama dėl svarbių valstybės narės biudžeto principų, pavyzdžiui, vieningumo ir universalumo principų, turėtų būti naudojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros finansavimui siekiant sušvelninti poveikį bei prisitaikyti ir sistemos administravimo išlaidoms padengti. Tai galėtų būti ir aplinką tausojančio transporto propagavimas. Aukcione gautos įplaukos pirmiausia turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui ir sudarytų palankesnes sąlygas prisitaikyti besivystančiose šalyse, finansuoti. Šios direktyvos nuostatos, susijusios su pajamų naudojimu, neturėtų daryti įtakos sprendimams dėl leidimų pardavimo aukcione gautų pajamų naudojimo, priimamiems vykdant platesnio pobūdžio Direktyvos 2003/87/EB bendrą peržiūrą.

(20)

Apie nuostatas dėl įplaukų iš aukciono naudojimo reikėtų pranešti Komisijai. Toks pranešimas neatleidžia valstybių narių nuo Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti apie tam tikras nacionalines priemones. Ši direktyva neturėtų pažeisti jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imamasi pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatų.

(21)

Siekiant didinti sistemos ekonomiškumą, orlaivių naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti projektų veiklos patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (PTEMV) ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TEMV), kad galėtų įvykdyti įsipareigojimą grąžinti leidimus iki suderinto lygio. TEMV ir PTEMV naudojimas turėtų atitikti tinkamumo naudoti prekybos taršos leidimais sistemoje kriterijus, išdėstytus šioje direktyvoje.

(22)

Siekiant mažinti orlaivių naudotojams tenkančią administravimo naštą, už kiekvieną orlaivio naudotoją turėtų atsakyti viena valstybė narė. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad orlaivių naudotojai, kuriems leidimas oro susisiekimui vykdyti buvo išduotas toje valstybėje, leidimo neturintys orlaivių naudotojai arba trečiųjų šalių orlaivių naudotojai, kurių didžiausias išmetamųjų teršalų kiekis baziniais metais tenka tai valstybei narei, laikytųsi šios direktyvos reikalavimų. Jeigu orlaivio naudotojas nesilaiko šios direktyvos reikalavimų ir kitomis vykdymo priemonėmis, kurių imasi administruojanti valstybė narė, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Todėl administruojanti valstybė narė turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos kraštutiniu atveju atitinkamo orlaivio naudotojo atžvilgiu priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijos lygmeniu.

(23)

Siekiant išsaugoti Bendrijos sistemos apskaitos sistemos vientisumą atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės aviacijos išmetamieji teršalai nėra įtraukti į valstybių narių pagal Kioto protokolą prisiimtus įsipareigojimus, aviacijos sektoriui skirti leidimai turėtų būti naudojami tik siekiant įgyvendinti orlaivių naudotojams nustatytus įsipareigojimus grąžinti leidimus pagal šią direktyvą.

(24)

Siekiant užtikrinti sistemos vientisumą aplinkos atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad vienetai, kurių atsisako orlaivių naudotojai, prisideda tik prie tų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, kuriuose atsižvelgiama į tokio pobūdžio teršalus.

(25)

Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) gali turėti informacijos, kuri galėtų padėti valstybėms narėms ar Komisijai įgyvendinti įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

(26)

Bendrijos sistemos nuostatos, susijusios su išmetamųjų teršalų stebėsena, ataskaitų teikimu ir tikrinimu bei su naudotojams taikytinomis nuobaudomis, taip pat turėtų būti taikomos orlaivių naudotojams.

(27)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB veikimą, susijusį su aviacijos veikla, atsižvelgiant į jos taikymo patirtį, ir pateikti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

(28)

Atliekant Direktyvos 2003/87/EB veikimo peržiūrą, susijusią su aviacijos veiklos rūšimis, turėtų būti atsižvelgiama į tų šalių, kurios neturi tinkamų ir panašių alternatyvių transporto priemonių ir dėl to labai priklauso nuo oro susisiekimo, ir kuriose turizmo sektorius labai prisideda prie tų šalių BVP, struktūrinės priklausomybės nuo aviacijos. Turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys problemoms, susijusioms su pateikimu į rinką ir konkurencingumu, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, ir problemoms, susijusioms su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais įgyvendinant šią direktyva, sušvelninti ar netgi panaikinti.

(29)

Ministrų deklaracija dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurios susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone sudarytą bendrą deklaraciją dėl oro uosto, ir visapusiškas tos deklaracijos laikymasis laikomas 1987 m. Deklaracijos laikymusi.

(30)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(31)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones dėl leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai, pardavimo aukcione; patvirtinti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo tam tikriems orlaivių naudotojams veikimo ir dėl tvarkos, susijusios su prašymais Komisijai priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo orlaivio naudotojui; ir iš dalies keisti I priede išvardytas aviacijos veiklos rūšis, jei trečioji šalis nustato priemones, skirtas mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, papildant šią direktyvą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomų veiksmų masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (10) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(34)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB,

1)

Prieš 1 straipsnį įterpiamas šis pavadinimas:

2)

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Šios direktyvos taikymas Gibraltaro oro uostui neturi įtakos Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms ginče dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas.“;

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

Po 3 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„II SKYRIUS

Aviacija

3a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla, paskirstymui ir išdavimui.

3b straipsnis

Aviacijos veiklos rūšys

Iki … (11) Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengia gaires dėl išsamaus I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių aiškinimo, pirmiausia dėl skrydžių, susijusių su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžių, humanitarinių skrydžių, greitosios medicinos pagalbos skrydžių ir skrydžių, atliekamų komercinių oro transporto priemonių naudotojų, kurie per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį.

3c straipsnis

Bendras aviacijai skirtų leidimų skaičius

1.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 100 % ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų kiekio.

2.   11 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d. ir jei atliekant 30 straipsnio 4 dalyje numatytą peržiūrą nepadaroma pakeitimų kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 100 % ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų kiekio, padauginto iš laikotarpio metų skaičiaus.

3.   Komisija peržiūri bendrą orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičių laikydamasi 30 straipsnio 4 dalies.

4.   Iki … (11) Komisija, remdamasi geriausiais turimais duomenimis, priima sprendimą dėl ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų ir dėl faktine eismo informacija pagrįstos sąmatos. Šį sprendimą svarsto 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.

3d straipsnis

Aviacijai skirtų leidimų paskirstymas aukcione

1.   3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu aukcione parduodama 10 % leidimų.

2.   Vėlesniais laikotarpiais 1 dalyje paminėta aukcione parduodamų leidimų procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.

3.   Priimamas reglamentas, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos dėl valstybių narių aukcione parduotinų leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos išlakų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.

Tas reglamentas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti ir padengti su šios direktyvos įgyvendinimu susijusias administruojančios valstybės narės išlaidas

5.   Informacija, pateikta Komisijai pagal šią direktyvą, neatleidžia valstybių narių nuo įpareigojimo teikti informaciją, nustatyto Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

3e straipsnis

Leidimų paskirstymas ir išdavimas orlaivių naudotojams

1.   Kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu laikotarpiu kiekvienas orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai skiriamų leidimų. Paraišką galima pateikti perduodant administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai patikrintus I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklos, kurią vykdė tas orlaivio naudotojas, tonkilometrių duomenis už stebėsenos metus. Šiame straipsnyje stebėsenos metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo jie susiję pagal IV ir V priedus, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — 2010 m. Kiekviena paraiška pateikiama likus ne mažiau kaip 21 mėnesiui iki laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. kovo 31 d.

2.   Likus ne mažiau kaip aštuoniolikai mėnesių iki laikotarpio, su kuriuo yra susijusi paraiška, pradžios, arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. birželio 30 d. — valstybės narės paraiškas, gautas pagal 1 dalį, pateikia Komisijai.

3.   Likus ne mažiau kaip penkiolikai mėnesių iki kiekvieno 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. rugsėjo 30 d. — Komisija apskaičiuoja ir priima sprendimą, nurodantį:

Atskaitos dydis, nurodytas e punkte, kuris išreiškiamas leidimais tonkilometriams, apskaičiuojamas d punkte nurodytą leidimų skaičių dalijant iš tonkilometrių duomenų, nurodytų Komisijai pagal 2 dalį pateiktose paraiškose, sumos.

4.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal 3 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

5.   Iki 2012 m. vasario 28 d., o vėliau kasmet iki vasario 28 d., administruojančios valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienam orlaivio naudotojui išduoda tam orlaivio naudotojui tiems metams pagal šį straipsnį arba 3f straipsnį skirtų leidimų skaičių.

3f straipsnis

Specialus tam tikriems orlaivių naudotojams skirtas rezervas

1.   Kiekvienu 3c straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu 3 % paskirstytino bendro leidimų skaičiaus atidedama į specialų rezervą, skirtą orlaivių naudotojams:

ir kurių veikla pagal a punktą arba papildoma veikla pagal b punktą, nėra veikla, kuria visiškai ar iš dalies tęsiama kito orlaivio naudotojo anksčiau vykdyta aviacijos veikla.

2.   Reikalavimus pagal 1 dalį atitinkantis orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai iš specialiojo rezervo skiriamų leidimų pateikdamas paraišką jį administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Paraiška pateikiama 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, trečiaisiais metais iki birželio 30 d.

3.   Paraiškoje pagal 2 dalį:

4.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, valstybės narės pateikia Komisijai pagal tą dalį gautas paraiškas.

5.   Ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, Komisija priima sprendimą dėl atskaitos dydžio, kuriuo turi būti remiamasi nemokamai paskirstant leidimus orlaivių naudotojams, kurių paraiškos buvo pateiktos Komisijai pagal 4 dalį.

Laikantis 6 dalies nuostatų, atskaitos dydis apskaičiuojamas specialiajame rezerve esančių leidimų skaičių dalijant iš toliau nurodytų duomenų sumos:

6.   Taikant 5 dalį nurodytą atskaitos dydį, metams skirtų leidimų skaičius, išreikštas tonkilometriais, neturi būti didesnis už orlaivių naudotojams pagal 3e straipsnio 4 dalį metams skirtų leidimų skaičių, išreikštą tonkilometriais.

7.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal 5 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

8.   Valstybės narės aukcione parduoda iš specialiojo rezervo nepaskirtus leidimus.

9.   Komisija gali nustatyti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo veikimo pagal šį straipsnį, įskaitant atitikimo reikalavimų kriterijams pagal 1 dalį įvertinimą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3g straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo planai

Administruojanti valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas pateiktų tos valstybės kompetentingai institucijai stebėsenos planą, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išlakų kiekius bei tonkilometrių duomenis ir teikti ataskaitas apie juos paraiškos pagal 3e straipsnį tikslais, ir užtikrina, kad tokius planus patvirtintų kompetentingos institucijos laikydamosi pagal 14 straipsnį priimtų gairių.“;

5)

Įterpiamas šis pavadinimas ir straipsnis:

„III SKYRIUS

Stacionarūs įrenginiai

3h straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimams ir leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos veiklą, paskirstymui ir išdavimui.“;

6)

6 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

7)

Po 11 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

8)

11a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Atsižvelgiant į 3 dalį, kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu laikotarpiu valstybės narės leidžia kiekvienam orlaivio naudotojui naudoti pagal projektus vykdomos veiklos PTEMV ir TEMV. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu orlaivių naudotojai gali naudoti PTEMV ir TEMV, neviršydami 15 % leidimų, kurių jie turi atsisakyti pagal 12 straipsnio 2a dalį, skaičiaus.

Tolesniems laikotarpiams ši procentinė dalis nustatoma šios direktyvos peržiūros metu ir laikantis tvarkos, taikomos nustatant pagal projektus vykdomos veiklos PTEMV bei TEMV naudojimą, ir atsižvelgiant į tarptautinio klimato kaitos režimo raidą.

Komisija paskelbia šią procentinę dalį likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kiekvieno 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio pradžios.“;

9)

11b straipsnio 2 dalyje žodžiai „iš įrenginių, kuriems“ pakeičiami žodžiais „vykdant veiklos rūšis, kurioms“;

10)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

13 straipsnio 3 dalyje žodžiai „12 straipsnio 3 dalį“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 2a arba 3 dalį“;

12)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Tikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad operatorių ir orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikiamos ataskaitos būtų tikrinamos taikant V priede nustatytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, ir kad kompetentingai institucijai apie tai būtų pranešta.

Valstybės narės užtikrina, kad operatorius ar orlaivio naudotojas, kurių ataskaita dėl per praėjusius metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki kiekvienų metų kovo 31 d. nebuvo patikrinta ir pripažinta atitinkančia reikalavimus pagal V priede išvardytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, negalėtų perleisti kitų leidimų tol, kol to operatoriaus ar orlaivio naudotojo ataskaita nebus pripažinta atitinkančia nustatytus reikalavimus.

Komisija gali priimti išsamias nuostatas dėl orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateiktų ataskaitų ir pagal 3e ir 3f straipsnius pateiktų paraiškų tikrinimo pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

14)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

Įterpiami šie straipsniai:

„18a straipsnis

Administruojanti valstybė narė

1.   Administruojanti valstybė narė orlaivio naudotojo atžvilgiu yra ši:

2.   Jei pirmaisiais dvejais kurio nors 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio metais jokios aviacijai priskiriamos išlakos, išmestos orlaivio naudotojui, kuriam taikomas šio straipsnio 1 dalies b punktas, vykdant skrydžius, nėra priskiriamos jį administruojančiai valstybei narei, orlaivio naudotojas kitam laikotarpiui perduodamas kitai administruojančiai valstybei narei. Naujoji administruojanti valstybė narė yra valstybė narė, kuriai teko didžiausia apskaičiuotų aviacijai priskiriamų išlakų, išmestų tam orlaivio naudotojui vykdant skrydžius ankstesnio laikotarpio pirmaisiais dvejais metais, dalis.

3.   Remdamasi geriausia turima informacija, Komisija:

4.   1 dalyje „baziniai metai“ veiklą Bendrijoje po 2006 m. sausio 1 d. pradėjusio orlaivio naudotojo atžvilgiu — tai pirmieji kalendoriniai veiklos metai, visais kitais atvejais — 2006 m. sausio 1 d. prasidėję kalendoriniai metai.

18b straipsnis

Eurokontrolės teikiama pagalba

Siekdama įgyvendinti įsipareigojimus pagal 3c straipsnio 4 dalį ir 18a straipsnį, Komisija gali kreiptis pagalbos į Eurokontrolę ir, siekdama šio tikslo, gali sudaryti su ta organizacija tinkamus susitarimus.

16)

19 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

17)

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

18)

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Trečiųjų šalių priemonės siekiant mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai

1.   Jei trečioji šalis patvirtina priemones, kurių tikslas — mažinti iš tos šalies kylančių ir Bendrijoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 23 straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir tos šalies taikomų priemonių sąveiką.

Prireikus Komisija gali priimti pakeitimus, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios šalies būtų išbraukti iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos, arba numatyti kiti I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimai, kurie reikalingi susitarimo pagal ketvirtą pastraipą tikslais. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali siūlyti bet kokius kitus šios direktyvos pakeitimus.

Prireikus pagal Sutarties 300 straipsnio 1 dalį Komisija taip pat gali teikti rekomendacijas Tarybai pradėti derybas siekiant sudaryti susitarimą su atitinkama trečiąja šalimi.

2.   Bendrija ir jos valstybės narės toliau siekia susitarimo dėl pasaulinio masto priemonių, skirtų aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Atsižvelgdama į bet kurį tokį susitarimą Komisija svarsto, ar šios direktyvos pakeitimų nuostatos, taikomos orlaivių naudotojams, yra būtinos.“;

19)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Iki 2015 m. birželio 1 d., remdamasi šios direktyvos taikymo stebėsenos rezultatais ir patirtimi, Komisija peržiūri šios direktyvos veikimą su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla susijusiose srityse ir prireikus gali pateikti pasiūlymus. Komisija visų pirma atsižvelgia į:

Komisija atitinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

21)

Po 30 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

22)

I, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.