Tarybos ir Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektas — „Mokymasis visą gyvenimą — žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“

(2008/C 86/01)

1.   ĮVADAS

Švietimas ir mokymas yra esminiai ekonominių bei socialinių pokyčių veiksniai. Darbo rikos lankstumas ir užimtumo garantijos, kurių reikia norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, iš esmės galimos tik užtikrinus, kad visi piliečiai įgytų bendruosius gebėjimus ir visą gyvenimą tobulintų savo įgūdžius (1). Mokantis visą gyvenimą ugdomas kūrybiškumas, remiamos inovacijos ir atsiranda galimybė visapusiškai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Būtent todėl Taryba darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ nusistatė plataus užmojo tikslus. Savo ruožtu siekiant šių tikslų padedama įgyvendinti Lisabonos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo gaires. Pasiekti šiuos tikslus galima tik nuolatinėmis ir ilgalaikėmis pastangomis. Pažanga neišvengiamai bus netolygi. Būtent siekdamos nustatyti padarytą pažangą ir nukreipti pastangas į tas sritis, kuriose dažniau susiduriama su sunkumais, Taryba ir Komisija kas dvejus metus rengia bendras ataskaitas.

Šiose trečiajai bendrajai ataskaitai skirtose pastabose (2) nurodoma didelė pažanga bei sunkumai, su kuriais susidurta vykdant švietimo ir mokymo reformas. Konkrečios pastangos turės būti dedamos toliau išvardytose srityse.

2.   PAŽANGA PADARYTA DAUGELYJE SRIČIŲ

Europoje pažanga padaryta daugelyje sričių. Tai nereiškia, kad pažanga visur vienoda ar kad galima dėti mažiau pastangų. Didžiausias uždavinys išlieka paspartinti reformą. Daugelis šalių jau pradėjo ar rengiasi pradėti reformas toliau išvardytose srityse.

2.1.   Mokymosi visą gyvenimą strategijos ir kvalifikacijų sistemos

Aiškios mokymosi visą gyvenimą strategijos (4), kuriose išdėstyti nacionaliniai politiniai prioritetai ir tai, kaip įvairūs sektoriai yra susiję tarpusavyje, jau parengtos daugumoje šalių (5).

Daugelyje šių strategijų pateikiama išsami mokymosi visą gyvenimą vizija, atsižvelgiama į visas švietimo ir mokymo rūšis bei lygius. Tačiau kai kuriose strategijose daugiausia dėmesio skiriama formaliojo švietimo ir mokymo sistemomis ar mokymosi visą gyvenimą proceso atskiriems etapams.

Yra ženklų, rodančių, kad stiprinama švietimo ir mokymo politikos informacinė bazė (6). Tai būtina norint užtikrinti bendrą sistemų nuoseklumą ir optimalų išteklių paskirstymą. Lanksčių mokymosi būdų ir perėjimui iš vienos sistemos dalies į kitą skatinimui skiriamas prioritetas kai kuriose šalyse taip pat stiprina nuoseklumą.

Kvalifikacijų sistemos ir neformaliojo švietimo bei savišvietos įteisinimas

Daugelyje šalių (7) plėtojamos su Europos kvalifikacijų sistema, skirta mokymuisi visą gyvenimą (5), susietos nacionalinės kvalifikacijų sistemos. Jas plėtojant vis daugiau dėmesio skiriama mokymosi rezultatams.

Kiek lėčiau diegiamos neformaliojo švietimo ir savišvietos įteisinimo sistemos (5). Šiuo metu svarbiausias uždavinys – baigti bandymus ir pereiti prie visapusiško šių įteisinimo sistemų taikymo nacionalinėse kvalifikacijų sistemose, be kita ko, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojams bei bedarbiams sudarant daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo ir švietimo bei mokymo kvalifikacijų.

Portugalijoje 2000 m. įsteigtas Kompetencijų pripažinimo, įteisinimo ir sertifikavimo centrų tinklas. Šiuo metu įteisinimo procese dalyvauja apie 250 000 suaugusiųjų. Šiuose centruose vertinama ir įteisinama su konkrečiomis kvalifikacijomis susijusi kompetencija. Sertifikavimo procese dalyvauja egzaminuojanti išorės komisija, prireikus organizuojamas papildomas mokymas.

2.2.   Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinio ugdymo svarba vis labiau pripažįstama visoje Europoje. Jo reikšmę didinant veiksmingumą ir teisingumą įrodo naujų metodų ir politinių priemonių taikymas. Taikomos įvairios priemonės, pavyzdžiui, tikslinamas mokymo turinys (8), tobulinami mokytojų gebėjimai (9), tam tikros priešmokyklinio ugdymo dalys paskelbiamos privalomomis (10), atliekamas kokybės įvertinimas (11) ir didinamos investicijos, pavyzdžiui, didinamas priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų skaičius (12).

Daugelyje šalių sėkmingai vykdomi bandomieji projektai ir programos. Šiuo metu svarbiausias uždavinys – pereiti nuo bandomųjų veiksmų prie investicijomis (visų pirma investicijomis į kvalifikuotus darbuotojus) grindžiamo apibendrinto įgyvendinimo.

2000–2005 m. į švietimo sistemą įtrauktų keturmečių dalyvavimas 27 valstybių narių ES padidėjo maždaug 3 procentiniais punktais ir viršijo 85 % (13).

2.3.   Lisabonos darbotvarkėje aukštajam mokslui skiriama aiški vieta

Aukštojo mokslo modernizavimas yra ypač svarbus tiek žinių trikampiui, tiek Lisabonos strategijai. Ir Europos, ir nacionaliniu lygiais vis daugiau dėmesio skiriama valdymo, finansavimo ir patrauklumo klausimams. Jais papildomos Bolonijos reformos.

Didžiulė pažanga padaryta didinant universitetų savarankiškumą. Jiems suteiktas didesnis finansinis savarankiškumas ir suformuoti nauji atskaitomybės mechanizmai. Išbandomi nauji bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais būdai, visų pirma aukštojo mokslo įstaigų valdymo, taip pat mokymo programų rengimo (14) ir mokymosi rezultatų apibrėžimo srityse (15).

Aukštojo mokslo įstaigų grupė šiuo metu rengia universitetų modernizavimo geriausios praktikos pavyzdžių rinkinį, skirtą politinius sprendimus priimantiems asmenims ir plačiajai visuomenei.

2.4.   Švietimas ir mokymas platesniame ES politiniame kontekste

Didžioji dauguma valstybių narių pagal Lisabonos procesą vykdomose 2005–2008 m. nacionalinėse reformų programose švietimo, mokymo ir gebėjimų tobulinimą laiko svarbiu siekiu. Tai rodo jų svarbų indėlį įgyvendinant integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires.

Didelė pažanga padaryta susiejant iš struktūrinių fondų finansuojamas veiklos programas ir darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ prioritetus. Ši sąsaja ypač akivaizdi sprendžiant su sutartais rodikliais ir su bendrų siektinų standartų sritimis susijusius klausimus.

Nemenka pažanga padaryta ir plėtojant Europos orientacines priemones, kuriomis padedama įgyvendinti reformas. 2006 m. ir 2007 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė rekomendacijas dėl svarbiausių kompetencijų, judumo kokybės, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo, ir jau susitarė dėl Europos kvalifikacijų sistemos.

Apskritai Komisija ir valstybės narės taip pat padarė didelę pažangą įgyvendindamos 2004–2006 m. kalbų mokymosi veiksmų plane nurodytus veiksmus (16).

3.   SRITYS, KURIOSE PADARYTA NEPAKANKAMA PAŽANGA

3.1.   Mokymasis visą gyvenimą

Svarbiausiu uždaviniu ir toliau lieka mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimas. Tam reikia tvirto institucijų įsipareigojimo, veiklos koordinavimo ir partnerystės su visais suinteresuotaisiais subjektais. Dedant ilgalaikes pastangas, ketinimai gali tapti politinėmis priemonėmis, kurios savo ruožtu duotų rezultatų. Lemiamos reikšmės turi tinkamos informacijos sklaidos priemonės ir didesnės investicijos. Dar turi būti daug padaryta.

Atrodo, kad 2000–2003 m. didėjusios valstybės išlaidos švietimui 2004 m. nustojo augusios.

BVP procentine dalimi išreikštos visų ES šalių bendros valstybės išlaidos švietimui nuo 4,7 % 2000 m. išaugo iki 5,2 % 2003 m., tačiau 2004 m. sumažėjo iki 5,1 %. Šių išlaidų skirtumai įvairiose šalyse yra didžiuliai: pavyzdžiui, Rumunijoje – 3,3 % BVP, o Danijoje – 8,5 %. Privatus švietimo įstaigų finansavimas, išreikštas BVP procentine dalimi, nuo 2000 m. šiek tiek padidėjo, tačiau 2004 m. augimas sulėtėjo (13).

Nors nustatant nacionalinius tikslus buvo iš dalies atsižvelgta į ES bendrų siektinų standartų sritis, ne visos šalys nustatė tokius tikslus (5).

3.2.   Pagrindiniai gebėjimai visiems

Didžiausios problemos yra susijusios su mokyklos nebaigiančiais asmenimis, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo įgijimu ir pagrindinėmis kompetencijomis. Nuo 2000 m. šioje srityje padaryta nepakankama pažanga, kad iki 2010 m. būtų pasiekti ES bendri siektini standartai. Kai kuriose šalyse 2000–2006 m. padėtis netgi pablogėjo. Keliose šalyse 2006 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičius buvo itin didelis – daugiau kaip 20 %. Prastai skaitančių asmenų rezultatai ne pagerėjo, bet suprastėjo.

Pernelyg daug Europos jaunuolių iš švietimo sistemos pasitraukia taip ir neįgiję gebėjimų, kurių reikia norint sėkmingai dalyvauti žinių visuomenėje bei sklandžiai įsitraukti į darbo rinką (17). Jiems gresia socialinė atskirtis. Be to, jiems anksti užkertamas kelias mokytis visą gyvenimą.

Mokyklos nebaigiantys asmenys. 27 valstybių narių ES kas šeštas 18–24 m. jaunuolis (15,3 %) palieka mokyklą įgijęs tik žemesnįjį vidurinį išsilavinimą ir nebedalyvauja jokiame tolesniame švietime ar mokyme. Norint iki 2010 m. pasiekti ES nustatytą 10 % bendrą siektiną standartą, būtina paspartinti pažangą.

Aukštesniojo vidurinio išsilavinimo srityje pažanga daroma lėtai, tačiau tolygiai. Pastaraisiais metais pažangos rezultatai pagerėjo, tačiau nepakankamai, kad iki 2010 m. būtų galima pasiekti nustatytą tikslą, kad ne mažiau kaip 85 % 22 m. amžiaus žmonių būtų įgiję ne mažesnį nei aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą.

Nors ES nustatė bendrą siektiną tikslą iki 2010 m. 20 % sumažinti prastai skaitančių 15 metų amžiaus asmenų procentinę dalį ES, palyginti su 2000 m., ši dalis 2000–2006 m. faktiškai padidėjo (13).

Daugelyje šalių migrantų ir nepalankioje padėtyje esančių mažumų grupių atstovų rezultatai bendrų siektinų standartų srityse yra prastesni (18). Todėl jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Jų įtraukimas į priešmokyklinio ugdymo procesą pagerintų jų kalbos žinias ir padidintų jų galimybes sėkmingai mokytis toliau.

Reikia toliau aktyviau plėtoti iniciatyvas, susijusias su mokyklos nebaigimu ir nepalankia socialine bei ekonomine padėtimi. Prie to galėtų prisidėti užklasinė (pavyzdžiui, kultūrinė arba sporto) veikla, vietos partnerystės, aktyvesnis tėvų dalyvavimas, tėvų mokymosi poreikių tenkinimas bei mokinių ir mokytojų gerovės mokykloje gerinimas.

3.3.   Mokytojų rengimas ir mokymas

Iš visų mokymo proceso aspektų didžiausios įtakos mokinių mokymosi rezultatams turi mokytojų rengimo kokybė (19).

Mokytojai ir instruktoriai susiduria su sunkumais, susijusiais su didėjančių klasių heterogeniškumu, naujų kompetencijų paklausa ir būtinybe skirti daug dėmesio kiekvieno mokinio asmeniniams mokymosi poreikiams. Naujos užduotys keliamos ir dėl didėjančio mokyklų savarankiškumo.

Didelę vyresnio amžiaus mokytojų grupę artimiausiu metu turės pakeisti jauni specialistai. Todėl reikėtų didinti šios profesijos patrauklumą.

Tačiau dabartinės mokytojų rengimo ir mokymo sistemos neretai neužtikrina tinkamo mokytojų parengimo. Ypač tai pasakytina apie tęstinį mokytojų mokymą ir profesinį tobulinimąsi. Mokytojams mokytis darbo vietoje privaloma vienuolikoje valstybių narių.

3.4.   Aukštasis mokslas – kompetencija, partnerystė ir finansavimas

Šalys skiria daugiau dėmesio universitetų vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimui, o universitetų ir verslo partnerystės tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tačiau daugelis šalių dar turi daug padaryti šioje srityje (20).

Taikant aukštojo mokslo įstaigų kompetencijos stiprinimo priemones daugiausia dėmesio turėtų būti skirta švietimui, moksliniams tyrimams ir žinių perdavimui. Šiuo metu mokymui skiriama mažiau dėmesio. Siūlomas steigti Europos technologijų ir inovacijų institutas (21) skatins pokyčius švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigose, tapdamas švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sujungimo pavyzdžiu.

Vokietijos federacinė ir žemių vyriausybės pradėjo įgyvendinti kompetencijos iniciatyvą, pagal kurią 2006–2011 m. konkurso tvarka atrinktuose universitetuose vykdomiems aukščiausio lygio moksliniams tyrimams bus papildomai skirta 1,9 mlrd. EUR. Iniciatyvą sudaro trys veiksmų kryptys: antrosios ir trečiosios pakopos studijas siūlančios aukštosios mokyklos; universitetų mokslinių tyrimų ir ne universitetų mokslinių tyrimų bei įmonių veiklą siejančios grupės; nuoseklios geriausių mokslinius tyrimus vykdančių universitetų strategijos.

Svarbus uždavinys – toliau didinti investicijas, įskaitant investicijas iš privačių šaltinių. Tuo pat metu turi būti užtikrintos galimybės naudotis įvairiomis studijų ir mokslinių tyrimų programomis. Keletas vyriausybių įdiegė priemones privačioms investicijoms skatinti, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas (22), viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę ar rėmimo programas (23), o kai kurios įvedė ar padidino mokestį už mokslą ar registracijos mokesčius (24).

Valstybės išlaidos ES aukštojo mokslo įstaigoms, įskaitant švietimą ir mokslinius tyrimus, 2004 m. 27 valstybių narių ES sudarė 1,1 % BVP. Šios išlaidos įvairuoja nuo 0,6 % Maltoje iki 2,5 % Danijoje. Vis dėlto bendras išlaidų lygis yra gerokai mažesnis nei Jungtinėse Valstijose. Iš esmės taip yra todėl, kad Jungtinėse Valstijose privatus finansavimas yra daugiau nei septynis kartus didesnis. Išlaidos vienam aukštojoje mokykloje studijuojančiam asmeniui JAV yra daugiau nei dvigubai didesnės už ES vidurkį (25).

Nors didinant universitetų savarankiškumą ir atskaitomybę padaryta pažanga, yra nedaug duomenų apie tai, kad sprendžiant šią problemą būtų remiami universitetų darbuotojai ir vadovai.

3.5.   Suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą

Siekiant ES bendrų tikslų, suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą nebėra toks aktualus. Reikia dėti daugiau pastangų didinant gyventojų gebėjimus bei siekiant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų.

Siekiant nustatyto ES bendro standarto (12,5 %) iki 2005 m. buvo daroma nuosekli pažanga (26). Tačiau 2006 m. švietimo ir mokymo veikloje dalyvavo vidutiniškai 9,6 % 25–64 m. amžiaus europiečių, t. y. šiek tiek mažiau nei 2005 m. Bendri duomenys rodo didelį netolygumą: labiau išsilavinę suaugusieji yra daugiau nei šešis kartus labiau linkę mokytis visą gyvenimą nei žemos kvalifikacijos suaugusieji.

Neaktyvus vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojų mokymasis visą gyvenimą ypač daug problemų kelia tais atvejais, kai bendras visų gyventojų dalyvavimo mastas yra menkas (27). Be to, žema kvalifikacija dažniausiai būdinga migrantams. Dėl demografinių ir darbo rinkos tendencijų didės aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ir mažės žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybės. Bus būtina daugiau dėmesio skirti šių grupių mokymui.

3.6.   Profesinio rengimo ir mokymo patrauklumas, kokybė ir aktualumas

Reikia toliau siekti didinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir patrauklumą. Tai vienas iš svarbiausių Kopenhagos proceso prioritetų (28).

Kai kurios šalys įdiegė pažangias ir visapusiškas kokybės užtikrinimo sistemas (29), tuo tarpu kitos šiuo metu jas dar tik rengia (30).

Vis dažniau mokymosi programose ir kvalifikacijų aprašuose naudojami mokymosi rezultatais pagrįsti metodai didina profesinio rengimo ir mokymo reikšmę darbo rinkoje. Dar viena teigiama ypatybė – daugiau dėmesio vėl imta skirti gamybinei praktikai, mokyklų ir verslo bendradarbiavimui bei mokymuisi dirbant. Tačiau prognozuojant gebėjimų ir kvalifikacijų poreikius kol kas padaryta menka pažanga.

Profesinis rengimas ir mokymas kartais nukenčia dėl to, kad yra prastai susietas su kitomis švietimo sistemos dalimis. Profesinį rengimą ir mokymą galima pasitelkti siekiant švietimo ir mokymo sistemoje išlaikyti asmenis, kurie gali nebaigti mokyklos, tačiau kurių įgytas išsilavinimas užtikrina profesiniam rengimui ir mokymui būtinas pagrindines kompetencijas. Nors tam tikros valstybės narės (31) profesinį orientavimą visą gyvenimą laiko vienu svarbiausių politinių prioritetų, ypatingas dėmesys turi būti skirtas ir suaugusiųjų profesinio orientavimo gerinimui. Be to, reikia toliau daryti pažangą mažinant kliūtis perėjimui iš profesinio rengimo ir mokymo sistemos į aukštesnio lygmens ar aukštojo mokslo sistemą.

3.7.   Tarpvalstybinis judumas

Padaryta didelė pažanga diegiant ir naudojant Europasą (32). Tačiau besimokančiųjų asmenų tarpvalstybinis judumas kol kas iš esmės įmanomas tik dėl ES programų. Daugelis nacionalinių priemonių yra susijusios su aukštuoju mokslu. Profesinio rengimo srityje judumo galimybės ypač menkos.

Liuksemburgo universitete judumas yra privalomas. Visi bakalauro studijų programos studentai dalį laiko privalo studijuoti užsienyje.

4.   TOLESNI VEIKSMAI

4.1.   Mokymasis visą gyvenimą siekiant veiksmingumo ir teisingumo

Mokymosi visą gyvenimą strategijų trūkumai, susiję su nepakankamu jų nuoseklumu ir visapusiškumu, kol kas nėra pašalinti. Šiuo metu svarbiausias uždavinys – jų įgyvendinimas. Daugeliu atvejų šis procesas tik prasidėjo. Strategijų patikimumas priklauso nuo jų sąsajų su politinėmis priemonėmis. Tai priklauso nuo valdžios institucijų gebėjimo tikslingai skirstyti išteklius. Tai taip pat priklauso nuo jų gebėjimo suburti nacionalines institucijas ir visų lygių suinteresuotuosius subjektus, sudarant mokymosi partnerystes.

Žinių bazės gerinimas

Reikia gilinti žinias apie švietimo ir mokymo politikos ekonominį bei socialinį poveikį (33). Plėtojant Europos ir nacionalinių mokslinių tyrimų bazę, susijusią su švietimo ir mokymo politika bei praktika, reikėtų remtis tiek veiksmingumo, tiek teisingumo siekiais.

Politinius sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotųjų subjektų mokymasis bendradarbiaujant ir keitimasis patirtimi – vienas iš svarbių pažangiosios patirties šaltinių, kurie turėtų būti remiami. Reikia toliau stebėti, kaip plėtojamos ir įgyvendinamos mokymosi visą gyvenimą strategijos, ir 2010 m. bendroje ataskaitoje pateikti pažangos įvertinimą.

Tvarus finansavimas

Finansavimo dydis, veiksmingumas ir tvarumas išlieka lemiami veiksniai. Daug šalių išbando naujas priemones ir privačioms investicijoms skirtas paskatas; pastangos nukreipiamos, pavyzdžiui, į fizinius asmenis, namų ūkius ir darbdavius. Šias pastangas reikia toliau stiprinti.

Gebėjimų tobulinimas

Didesnės investicijos į ankstyvąjį ugdymą užtikrina geriausius veiksmingumo ir teisingumo rezultatus (34). Anksti įgytos pagrindinės kompetencijos – veiksmingas tolesniam mokymuisi būtinų pagrindų formavimo, geresnių rezultatų užtikrinimo ir bendro gebėjimų tobulinimo būdas. Taip bus palengvintas įsitraukimas į darbo rinką ir įgyjama pakankamai gebėjimų.

Inžinierių ir gamtos bei tiksliųjų mokslų absolventų poreikis yra nuolatinis. Todėl dėmesys ir toliau turi būti skiriamas asmenų skatinimui rinktis mokslo ir techninių dalykų studijas.

Tačiau reikėtų gerinti profesinio rengimo ir mokymo įvaizdį bei reputaciją ir didinti jo patrauklumą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekimui į pirminio profesinio rengimo ir mokymo sistemą, judumui ir grįžimui į švietimo sistemą, reikėtų toliau plėtoti lanksčias modulines sistemas. Integruotos profesinio orientavimo visą gyvenimą sistemos turėtų būti prieinamos visiems piliečiams. Ypatingą dėmesį reikia skirti suaugusiųjų mokymuisi.

Su nepalankia socialine ir ekonomine padėtimi susijusių problemų sprendimas

Švietimas ir mokymas gali padėti išspręsti su nepalankia socialine ir ekonomine padėtimi susijusias problemas. Tačiau jie taip pat gali įtvirtinti šias problemas. Dėl švietimo ir mokymo sistemų trūkumų patiriamos didžiulės išlaidos, kurios dažnai yra nematomos, tačiau jos egzistuoja. Todėl ir toliau pirmenybė turėtų būti teikiama lygių galimybių siekti mokslo ir dalyvauti švietimo sistemoje užtikrinimui bei vienodų sąlygų ir teisingų rezultatų užtikrinimui.

Migrantų potencialo panaudojimas

Dėl įvairėjančios Europos visuomenės kyla papildomų problemų įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemas. Migrantų mokymosi rezultatai, dalyvavimas ir pasiekimai paprastai yra menkesni už vidutinius. Tai iš dalies paaiškinama tokiais veiksniais, kaip socialinė ir ekonominė aplinka bei kalbos mokėjimas, tačiau taip pat yra įrodymų, kad įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką bei sistemas šios problemos nesprendžiamos ir pati švietimo ir mokymo politika bei sistemos gali prisidėti prie šių problemų aštrinimo (35). Šiai padėčiai turi būti skirtas ypatingas dėmesys, kad būtų skatinama migrantų ekonominė ir socialinė įtrauktis bei kultūrų dialogas.

Aukštos kokybės mokymas

Reikia gerinti profesinį mokytojų pasirengimą ir tolesnį tobulinimąsi. Tai pagerintų švietimo ir mokymo rezultatus. Labai svarbu įtraukti mokytojus ir instruktorius į inovacijų diegimo bei reformų procesą. Komisija ne tik nustatė uždavinius (36), bet ir vykdo viešąsias konsultacijas mokyklų klausimais (37). Darbo programoje sudarytos visos sąlygos nustatytiems uždaviniams spręsti.

4.2.   Inovacijos ir kūrybiškumas. Švietimas – viena svarbiausių žinių trikampio dalių

Švietimas yra esminė žinių trikampio dalis ir lemiamas darbo vietų kūrimo bei ekonomikos augimo veiksnys. Pačiame žinių trikampio centre – universitetai. Tai gyvybiškai svarbūs kompetencijos centrai, kuriuose mokoma, atliekami moksliniai tyrimai, perduodamos žinios. Reikia dėti kur kas daugiau pastangų, kad aukštosios mokyklos ir verslas galėtų bendradarbiauti pasitelkdami partnerystę.

Norint užtikrinti mokslinių tyrimų vykdymą ir inovacijų diegimą, reikia plėsti gyventojų gebėjimų bazę. Visose švietimo ir mokymo sistemose ir lygmenyse reikia plėtoti kompetenciją ir pagrindines kompetencijas, pirmiausia susijusias su verslumu, kūrybiškumu ir mokymusi mokytis. Sudarant palankesnes sąlygas inovacijų diegimui svarbų vaidmenį atlieka ir vidurinės, ir profesinio rengimo bei mokymo mokyklos. Pavyzdžiui, aukštos kokybės profesinis rengimas ir mokymas gali prisidėti prie inovacijų diegimo darbo vietoje.

4.3.   Geresnis valdymas: optimalus programos „Švietimas ir mokymas 2010“ rezultatų panaudojimas

Darbo programos duoda rezultatų ir Europos, ir nacionaliniu lygiu. Europos orientacinių priemonių plėtojimas, grupių veikla ir mokymasis bendradarbiaujant padeda gauti informacijos ir remti šalių reformas. Daugelio valstybių narių Lisabonos nacionalinėse reformų programose pabrėžiami švietimo ir mokymo uždaviniai bei žmogiškųjų išteklių vystymasis. Reikėtų toliau didinti švietimo ir mokymo srityje taikomo atvirojo koordinavimo metodo veiksmingumą, jo poveikį ir politinę reikšmę. Ypatingas dėmesys nacionaliniu ir Europos lygiu turėtų būt skiriamas šiems aspektams:

Siekiant užtikrinti, kad formuojant nacionalinę politiką būtų visapusiškai atsižvelgta į darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ nustatytus prioritetus, reikėtų vykdyti 2006 m. bendroje ataskaitoje nustatytus konkrečius veiksmus.

Reikėtų įdiegti darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ ir mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimo mechanizmus. Asmenys, atsakingi už platesnę socialinę ir ekonominę politiką, visų pirma Lisabonos reformas ir nacionalines socialinės įtraukties strategijas, turėtų glaudžiai koordinuoti savo veiklą.

Reikėtų toliau plėtoti nacionalinius tikslus ir rodiklius. Juos plėtojant reikėtų atsižvelgti į Europos tikslus ir bendrus siektinus standartus. Tiek politika, tiek praktika turėtų būti planuojamos remiantis žiniomis ir vertinimu. Rengiant nacionalines reformas galima vadovautis Europos lygiu sutartais bendraisiais principais, gairėmis ir rekomendacijomis.

4.4.   Pasirengimas laikotarpiui po 2010 m.

Darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ numatyta praktinė parama valstybėms narėms, reformuojančioms savo švietimo ir mokymo sistemas. Nuo programos pradžios 2002 m. padaryta didelė pažanga. Tačiau tam, kad švietimo ir mokymo reformos duotų rezultatų, reikia laiko. Dar neišspręstos pagrindinės problemos, kyla ir naujų uždavinių. Šį darbą, įskaitant bendradarbiavimą vykdant Bolonijos ir Kopenhagos procesus, po 2010 m. reikia ne tik tęsti, bet ir dar labiau sustiprinti. Todėl jau dabar reikėtų pradėti svarstyti galimybes atnaujinti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginius principus. Atsižvelgiant į lemiamą švietimo ir mokymo vaidmenį įgyvendinant Darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, tai turėtų būti glaudžiai susieta su tolesne Lisabonos proceso raida.

(1)  Komisijos komunikatas „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“, COM (2007) 359.

(2)  Ši ataskaita pirmiausia grindžiama nacionalinių ataskaitų ir veiklos analize atsižvelgiant į tam tikrus rodiklius bei gaires. Žr. 2 priedą ir SEC (2007) 1284 „Pažanga, padaryta siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityje. 2007 m. rodikliai ir gairės“. Ji taip pat grindžiama atvirojo koordinavimo metodo taikymo švietimo ir mokymo srityje, visų pirma ES orientacinių priemonių naudojimo bei mokymosi grupėje, kuris padeda vykdyti reformas valstybėse narėse, rezultatais ir panašiais mainais pagal Kopenhagos bei Bolonijos procesus. Pirmąją bendrą ataskaitą žr. Tarybos dok. 6905/04 EDUC 43, antrąją – OL C 79, 2006 4 1, p. 1.

(3)  Komisijos komunikatas „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“, COM (2006) 481.

(4)  Taryba sutiko, kad valstybės narės iki 2006 m. turėtų parengtų nuoseklias ir išsamias mokymosi visą gyvenimą strategijas (2002 m. birželio mėn. Tarybos rezoliucija dėl mokymosi visą gyvenimą, 2004 m. bendra ataskaita ir 2005 m. pavasario Europos Vadovų Taryba).

(5)  Žr. 1 priedą.

(6)  BE, NL, DE, EE, EL, HU, UK, BG, CY, ES, IE ir TR savo strategijose tai nurodo kaip būtiną sąlygą. Taip pat žr. SEC (2007) 1098 „Labiau žiniomis grįstos švietimo ir mokymo politikos bei praktikos link“.

(7)  COM (2006) 479.

(8)  DE, DK ir EL.

(9)  CZ.

(10)  CY, DK, EL ir PL.

(11)  ES, LT, HR ir NO.

(12)  AT, BE, NL, CY, DE, DK, EL, ES, HU, MT, NL, PL, SE, SK, UK, HR, IS ir NO.

(13)  Žr. 2 priedą.

(14)  CY.

(15)  BG, LU, SE ir TR.

(16)  Komisijos darbo dokumentas „Veiksmų plano „Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas 2004–2006 m. įgyvendinimo ataskaita““ COM (2007) 554 galutinis/2.

(17)  Komisijos komunikatas „Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“. COM (2007) 498.

(18)  SEC (2007) 1284, p. 50, 75.

(19)  Komisijos komunikatas „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“, COM (2007) 392.

(20)  Geros praktikos pavyzdžių galima rasti Šiaurės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

(21)  COM (2006) 604 galutinis/2.

(22)  ES, SE, SI, SK ir TR.

(23)  AT, FR, HU, IE, LU, LV ir UK.

(24)  AT, DE, IE, NL, SI, UK ir HR.

(25)  SEC (2007) 1284, p. 67.

(26)  Pažanga buvo ryški tik dėl keliose šalyse pakeistos tyrimų metodikos – dėl to buvo užregistruoti geresni nei yra rezultatai. Žr. 2 priedą.

(27)  SEC (2007) 1284, p. 81.

(28)  Tarybos išvados dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje ateities prioritetų. 2006 m. spalio 30 d. Tarybos dokumentas 14474/06.

(29)  AT, DE, DK, FI, IE, SE ir NO.

(30)  BG, CZ, ES, FR, LU, MT ir SI.

(31)  FR ir IT.

(32)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).

(33)  ř. SEC (2007) 1098.

(34)  COM (2006) 481, p. 5.

(35)  SEC (2007) 1284, p. 51.

(36)  Komisijos komunikatas „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“, COM (2007) 392.

(37)  SEC (2007) 1009 „XXI a. mokyklos“.

Proceso pradžia

(Byla COMP/M.4942 — Nokia/Navteq)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 86/02)

2008 m. kovo 28 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procesą pirmiau minėtoje byloje nustačiusi, kad kyla rimtų abejonių dėl praneštos koncentracijos suderinamumo su bendrąją rinka. Proceso pradžia pradedama antra praneštos koncentracijos tyrimo stadija, tačiau galutiniam sprendimui byloje įtakos tai nedaro. Sprendimas priimtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr 139/2004 6 straipsnio 1 dalies (c) punktą.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl siūlomos koncentracijos.

Kad byloje į pastabas būtų pilnai atsižvelgta, Komisija turi jas gauti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4942 — Nokia/Navteq adresu:

Euro kursas (1)

2008 m. balandžio 4 d.

(2008/C 86/03)

1 euro=

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS — DG EAC/14/08

Bendradarbiavimo švietimo srityje programa (pramoninių šalių priemonė) — ES ir Australijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir Naujosios Zelandijos (1) bendradarbiavimas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityje

(2008/C 86/04)

1.   TIKSLAI IR APRAŠYMAS

Bendrasis kvietimo teikti paraiškas tikslas – skatinti geresnį ES valstybių narių ir jos partnerių – Australijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir Naujosios Zelandijos – tarpusavio supratimą ir ryšius, įskaitant geresnes žinias apie kalbas, kultūrą ir institucijas, ir gerinti aukštojo mokslo bei profesinio mokymo kokybę minėtose ES šalyse partnerėse. Kvietimu teikti paraiškas siekiama paremti toliau nurodytą veiklą.

Bendri judumo projektai pagal pramoninių šalių priemonę

Šios veiklos tikslas – finansuoti tarptautinius mokymo programų projektus, į kuriuos įtraukiama trumpalaikio judumo tarp ES ir jos šalių partnerių veikla, nebūtinai susijusi su jungtinio arba dvigubo mokslo laipsnio gavimu arba susijusi netiesiogiai.

Konsorciumus, kurie teikia paraišką tokiam projektui, sudaro ES ir atitinkamų šalių partnerių aukštojo mokslo ar profesinio mokymo įstaigos. Atrinkti konsorciumai parengs studentų judumo sistemą, pagal kurią ES studentai vieną semestrą mokysis šalies partnerės įstaigoje ir atvirkščiai, o siunčiančioji įstaiga visapusiškai pripažins studijų užsienyje laikotarpį. Parama apima judumo stipendijas studentams ir akademiniams bei administracijos darbuotojams (mokomajam personalui).

2.   REIKALAVIMUS ATITINKANTYS PAREIŠKĖJAI

Pagal šį kvietimą paraiškas paramai gauti gali teikti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigos. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai turi būti įsisteigę vienoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių.

3.   BIUDŽETAS IR PROJEKTŲ TRUKMĖ

Numatomas projektų bendro finansavimo biudžetas – 2,5 mln. EUR. Numatoma finansinę paramą skirti 4–5 ES ir Australijos projektams, 2–3 ES ir Japonijos projektams, 1 ES ir Naujosios Zelandijos projektui ir 1–2 ES ir Korėjos projektams.

Didžiausia ES skiriama finansavimo suma – 425 000 EUR 3 metų trukmės bendram judumo projektui, kuriame dalyvautų 4 ar daugiau ES partnerių institucijų. Bendrų judumo projektų trukmė – 3 metai.

4.   TERMINAS

Paraiškos Komisijai turi būti išsiųstos ne vėliau kaip 2008 m. birželio 6 d.

5.   KITA INFORMACIJA

Visą kvietimo teikti paraiškas tekstą ir paraiškos formas galima rasti interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/education/programmes/calls/callg_en.html

Daugiau informacijos galima gauti kreipiantis el. pašto adresu: eac-3C-cooperation@ec.europa.eu

(1)  Šalys išvardytos pagal abėcėlę.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5128 — Nordic Capital/TietoEnator)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 86/05)

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5118 — P7S1/United Internet/Maxdome JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 86/06)

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

Prancūzijos vyriausybės pranešimas, susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (1)

(Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis du Valenciennois“, skystų arba dujinių angliavandenilių tyrimui)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 86/07)

Bendrovė Gazonor, kurios būstinė yra adresu: Avenue de la fosse 2, Billy Montigny, F-62420, 2007 m. spalio 2 d. gautu raštu paprašė penkeriems metams suteikti išskirtinį leidimą žvalgyti skystus arba dujinius angliavandenilius (vadinamasis „Permis du Valenciennois“) apie 423 kvadratinių kilometrų plote, kurio dalis yra Nord departamente.

Šio leidimo perimetras sudarytas iš dienovidinių ir lygiagrečių, siekiančių toliau geografinėmis koordinatėmis apibūdintas viršukalnes, pradiniu dienovidiniu laikant Paryžiaus dienovidinį.

Prašymų pateikimas ir leidimo suteikimo kriterijai.

Pirminio prašymo ir konkurencinių prašymų pateikėjai turi tenkinti sąlygas, nustatytas 2006 m. birželio 2 d. Nutarimo Nr. 2006-648 dėl kalnakasybos leidimų ir požeminio saugojimo leidimų 4 ir 5 straipsniuose (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).

Susidomėjusios įmonės gali per 90 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti konkurencinį prašymą, remdamosi taisyklėmis, aprašytomis „Pranešime apie kalnakasybos leidimų išdavimą Prancūzijoje“, paskelbtame 1994 m. gruodžio 30 d. Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C 374 11 puslapyje, ir nustatytomis Nutarimu 2006-648 dėl kalnakasybos leidimų ir požeminio saugojimo leidimų. Konkurenciniai prašymai teikiami kalnakasybos ministro vardu toliau nurodytu adresu.

Priimant sprendimus dėl pirminio prašymo ir konkurencinių prašymų taikomi pirmiau minėto nutarimo 6 straipsnyje nustatyti kalnakasybos leidimų suteikimo kriterijai, o sprendimai priimami ne vėliau kaip 2009 m. spalio 24 d.

Veiklai vykdyti ir sustabdyti taikomos sąlygos ir reikalavimai.

Pareiškėjų prašoma remtis Kalnakasybos kodekso 79 ir 79.1 straipsniais ir 2006 m. birželio 2 d. Nutarimu Nr. 2006-649 dėl kalnakasybos, požeminio saugojimo darbų ir kasyklų bei požeminio saugojimo tvarkos (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).

Papildomos informacijos galima gauti Ekologijos, tvarios plėtros ir planavimo ministerijoje (Energetikos ir žaliavų generalinis direktoratas, Energetikos ir mineralinių išteklių direktoratas, Kalnakasybos teisės aktų biuras), 61, boulevard Vincent-Auriol, Télédoc 133, F-75703 Paris Cedex 13 (telefonas (33) 144 97 23 02, faks.: (33) 144 97 05 70).

Minėtas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas galima rasti tinklalapyje Légifrance:

http://www.legifrance.gouv.fr

(1)  OL L 164, 1994 6 30, p. 3.