9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/2

2007 m. lapkričio 2 d.SELEX Sistemi Integrati SpA, anksčiau — Alenia Marconi Systems SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-186/05 SELEX Sistemi Integrati SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-481/07 P)

(2008/C 37/02)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: SELEX Sistemi Integrati SpA, buvusi Alenia Marconi Systems SpA atstovaujama advokatų F. Sciaudone, R. Sciaudone ir A. Neri

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-186/05 ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad šis priimtų sprendimą iš esmės, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiksimas gaires;

—	Priteisti iš Komisijos šioje instancijoje ir byloje T-186/05 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo:

nepagrįstą byloje T-155/04 patirtų su advokato pagalba susijusių išlaidų nepriskyrimą atlygintiniems nuostoliams. Ieškovės nuomone, Pirmosios instancijos teismas:

—	klaidingai suprato ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip pastangą „pakeisti sprendime (priimtame byloje T-155/04) išspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų rezultatą“;

—	klaidingai išaiškino Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnį žalos atlyginimui taikomų principų atžvilgiu;

—	klaidingai nusprendė, jog šiuo atveju netaikytina Montorio jurisprudencija.

Pirmosios instancijos teismo klaidą su advokato pagalba susijusių išlaidų, patirtų ikiteisminėje administracinėje procedūroje, nepriskyrus atlygintiniems nuostoliams. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės nuomone, padarė klaidą Procedūros reglamento 87 ir paskesnius straipsnius aiškindamas ir taikydamas ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kuris visiškai nepatenka į šių straipsnių taikymo sritį;

c)	ieškovės pateiktų įrodymų prasmės iškraipymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės pateiktų dokumentų ir jų priedų;

alogiškus ir prieštaringus motyvus ir Bendrijos jurisprudencijos dėl žalos atlyginimo pažeidimą. Konkrečiai tariant, Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė principus, įtvirtintus sprendimuose: Mulder ir kt. prieš Komisiją (C-104/89 ir C-37/90) (1) bei Agraz ir kt. prieš Komisiją (C-243/05 P) (2);

Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio pažeidimą. Ieškovės nuomone, teisingas šios nuostatos aiškinimas nereikalauja įrodymus „būtinai“ nurodyti ieškinyje, priešingai, ši nuostata grindžiama „įmanomumo“ sąvoka, t. y. ji reikalauja iš šalies pateikti įrodymus tik tuo atveju, kai tai yra įmanoma;

f)	motyvacijos, susijusios su ieškovės patirtos žalos dėl protingos administracinės procedūros trukmės principo pažeidimo, trūkumą. Tiksliau tariant, Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovės prašymą atlyginti dėl šio specifinio pažeidimo patirtą žalą;

argumentų ir įrodymų prasmės iškraipymą bei alogišką ir Bendrijos jurisprudencijai dėl nematerialinės žalos atlyginimo prieštaraujančią motyvaciją. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis vien su pašalinimu iš viešojo pirkimo procedūros arba viešojo pirkimo sutarčių nesudarymu susijusiais argumentais tam, kad atmestų prašymą atlyginti žalą, patirtą dėl administracinės procedūros protingos trukmės principo pažeidimo arba dėl to, kad Komisija pažeidė savo priežiūros funkcijas.

(1) 2000 m. sausio 27 d. Sprendimas, Rink. p. I-203.

(2) 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimas, Rink. p. I-10833.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/3

2007 m. lapkričio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Čekijos Respubliką

(Byla C-496/07)

(2008/C 37/03)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Rozet ir M. Šimerdová

Atsakovė: Čekijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—	pripažinti, kad tiek, kiek pagal Čekijos nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad norint užimti laivo plaukiojančio su Čekijos vėliava kapitono pareigas, reikia turėti Čekijos pilietybę, Čekijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutarties 39 straipsnį,

—	priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija savo ieškinį grindžia šiais pagrindais:

Čekijos nacionalinės teisės aktai (Įstatymas Nr.o61/2000) įpareigoja laivo savininką užtikrinti, kad laivo su Čekijos vėliava kapitonas yra Čekijos Respublikos pilietis.

Ši aiški ir besąlyginė su Čekijos pilietybe susijusi sąlyga, Europos Bendrijų Komisijos manymu, pažeidžia Teisingumo Teismo išvadas, padarytas bylose C-405/01 (1) ir C-47/02 (2). Komisija daro nuorodą į išvadas, pateiktas sprendimo, kuris priimtas byloje C-405/01, 44 punkte ir sprendimo, kuris priimtas byloje C-47/02, 63 punkte. Čekijos teisės aktuose numatyta laivo kapitonams taikoma pilietybės sąlyga yra absoliuti. Atitinkamose Čekijos teisės aktų nuostatose neatsižvelgiama į tai, kaip ir kokiu mastu laivo kapitonas realiai įgyvendina teises, įskaitant viešosios valdžios užduočių vykdymą, kaip reikalaujama pagal pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. Vien to, kad Čekijos teisė laivo plaukiojančio su Čekijos vėliava kapitonui suteikia teises, susijusias su viešosios valdžios užduočių vykdymu, nepakanka pateisinti laisvo darbuotojų judėjimo išimtis EB 39 straipsnio 4 dalies prasme.

Europos Bendrijų Komisija mano, kad Čekijos Respublika savo nacionalinės teisės aktus turi suderinti su Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, nepaisant to, kad (Čekijos Respublikos teigimu) nė vienas laivas šiuo metu neplaukioja su Čekijos vėliava.

(1) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Colegio de Oficiales de la Marina Mercante Española (C-405/01, Rink. p. I-10391), kuris susijęs su Ispanijos teisės aktais, reikalaujančiais, kad laivų plaukiojančių su Ispanijos vėliava kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas turėtų Ispanijos pilietybę.

(2) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Albert Anker, Klaas Ras ir Albertus Snopek (C-47/02, Rink. p. I-10447), kuris susijęs su Vokietijos nacionalinės teisės aktais, reikalaujančiais, kad laivų plaukiojančių su Vokietijos vėliava, kurie užsiima mažąja jūrų laivininkyste (Kleine Seeschifffahrt'), kapitonas turėtų Vokietijos pilietybę.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/3

2007 m. lapkričio 19 d.Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-175/07 Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-500/07 P)

(2008/C 37/04)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Territorio Energia Ambiente SpA (TEA), atstovaujama advokatų E. Coffrini ir F. Tesauro

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ir (arba) visiškai pakeisti skundžiamą Pirmosios instancijos teismo nutartį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

—	Patenkinti dar pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimu (1), susijusiu su „Italijos valstybės pagalba, atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys“, atleidimo nuo mokesčių schema, numatyta Įstatymo Nr. 549/1995 3 straipsnio 70 dalyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 331/1993 su pakeitimais 66 straipsnio 14 dalyje viešąsias paslaugas teikiančioms kapitalo bendrovėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys, buvo pripažinta su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba. Komisijos sprendimas buvo taikomas ne privačioms bendrovėms, bet pagal Įstatymo Nr. 241/1990 22 straipsnį įsteigtoms bendrovėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys. Dėl šios priežasties Komisija neinformavo nė vienos bendrovės (ir ieškovės), nes atskirai nebuvo nurodyta jokių konkrečių šio sprendimo adresatų. 2007 m. vasario 15 d. Įstatyminiu dekretu Italijos valstybė įgyvendino minėtą sprendimą pavesdama lėšų išieškojimą mokesčių institucijai. 2007 m. kovo 29 d. ši mokesčių institucija įteikė bendrovei ieškovei reikalavimą sumokėti 1 748 289,75 EUR pagrindinę sumą bei 912 180,64 EUR palūkanų.

Tačiau ieškovė yra kapitalo bendrovė, kurios ne didžioji akcininkų dalis, bet visi akcininkai yra viešieji asmenys, todėl „Komisijos sprendimo motyvai“ negali būti taikomi jos atžvilgiu.

Ji yra vietos viešąsias paslaugas kaip vidaus (in house) padalinys teikiantis subjektas, kurio valdymą Mantoue komūna buvo pavedusi municipaliteto įmonei (ASM), pagal Įstatymą Nr. 127/97 vėliau perorganizuotą į bendrovę, kuri šioje byloje yra ieškovė.

Apeliantė teikia viešąsias paslaugas kaip monopolininkė ir negali paveikti laisvos konkurencijos, kurios, nesant rinkos, paprasčiausiai nėra.

Viešosioms institucijoms priklausančio kapitalo bendrovė tėra komūnų, kurios yra jos akcininkės ir finansinės pagalbos, kurią Komisija pripažino neteisėta, tikrosios gavėjos, netiesioginis organas.

Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių ieškovei taikyto atleidimo nuo mokesčių negalima vertinti kaip EB 87 straipsnį pažeidžiančią neteisėtą valstybės pagalbą.

Remiantis šiais trumpai pristatytais motyvais, Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl minėto Komisijos sprendimo. Šis ieškinys užregistruotas numeriu T-175/07 ir paskirtas nagrinėti ketvirtoje kolegijoje. Šioje byloje 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad nesilaikyta EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyto senaties termino, pagal kurį ieškinys dėl panaikinimo turėjo būti pateiktas per du mėnesius nuo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo, priėmė nutartį pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė mano, kad šis teiginys visiškai nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą (730/79) (2), 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimą (323/82) (3), 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimą (T-358/94) (4) ir visų pirma 2006 m. vasario 23 d. Trečiosios kolegijos sprendimą byloje C-346/03 (5), todėl šiuo apeliaciniu skundu ji prašo jį pakeisti.

Iš tiesų ieškinys Pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas, kai tik ieškovė sužinojo apie tai, kad Komisijos sprendimas yra skirtas jai, t. y. kai jai įteiktas mokesčių institucijos reikalavimas sumokėti pinigus.

Ieškovė taip pat nurodo, kaip dar vieną Pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindą, kad šioje nutartyje klaidingai taikytas EB 225 straipsnis.

Iš tiesų prašymą panaikinti Komisijos sprendimą reikia laikyti neatsiejamai susijusį su prašymu netaikyti šio sprendimo apeliantei. Todėl prašoma pakeisti Pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Pirmosios instancijos teismas neturi ratione materiae jurisdikcijos.

(1) OL L 77, 2003, p. 21.

(2) Rink. 1980, p. 2671.

(3) Rink. 1984, p. 3809.

(4) Rink. 1996, p. II-2109.

(5) Rink. 2005, p. I-6159.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/4

2007 m. lapkričio 19 d. S.A.BA.R. SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-176/07 S.A.BA.R. SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-501/07 P)

(2008/C 37/05)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: S.A.BA.R. SpA, atstovaujama advokatų E. Coffrini ir F. Tesauro

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti ir (arba) iš esmės pakeisti šiame apeliaciniame skunde skundžiamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant teisingą ir teisėtą sprendimą;

—	patenkinti pirmąja instancija pareikštame ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2002 m. birželio 5 d. Sprendimu dėl valstybės pagalbos, susijusios su viešąsias paslaugas teikiančių įmonių, kurių didžiausia kapitalo dalis priklauso viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, atleidimu nuo mokesčių ir lengvatinių paskolų joms suteikimo (1) Komisija Įstatymo Nr. 549/1995 3 straipsnio 70 dalyje ir pakeisto bei pertvarkyto Dekreto-įstatymo Nr. 331/1993 66 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą vietines viešąsias paslaugas teikiančių akcinių bendrovių, kurių didžiausia kapitalo dalis priklauso viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, atleidimo nuo mokesčio sistemą paskelbė nesuderinama su bendrąja rinka valstybės pagalba. Komisijos sprendimas buvo susijęs ne su atskiromis bendrovėmis, o buvo taikomas pagal Įstatymo Nr. 241/1990 22 straipsnį įsteigtoms bendrovėms, kurių didžiausia kapitalo dalis priklauso viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams. Kadangi šiame sprendime nebuvo nurodyti jo konkretūs adresatai, apie jį nebuvo pranešta jokiai bendrovei (įskaitant apeliantę). Italijos valstybė 2007 m. vasario 15 d. Dekretu-įstatymu įgyvendino šį sprendimą, suteikdama susigrąžinimo pareigą mokesčių tarnyboms. 2007 m. kovo 20 d. Gvastalos mokesčių tarnyba apeliantei išsiuntė 2007 m. kovo 15 d. pranešimą Nr. 3796 dėl 1 912 128,47 EUR pagrindinės sumos ir 2 192 225 EUR palūkanų grąžinimo, tos pačios datos pranešimą Nr. 3799 dėl 815 406,94 EUR pagrindinės sumos ir 783 529 EUR palūkanų grąžinimo, ir tos pačios datos pranešimą Nr. 3800 dėl 439 549,29 EUR pagrindinės sumos bei 712 588 EUR palūkanų grąžinimo.

Tačiau, kadangi visas apeliantės kapitalas priklauso viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, ji nėra bendrovė, kurios didžiausia kapitalo dalis priklauso minėtiems subjektams, ir dėl to jai negali būti taikomi „Komisijos nuostatos ir sprendimas“.

Pastaroji teikia vietines viešąsias paslaugas „in house“ aštuonioms komunoms partnerėms ir specialiai buvo įsteigta šiam tikslui įstatyme numatyta tvarka.

Turėdama monopolį, apeliantė teikia viešąsias paslaugas tik konkrečioje vietovėje, negalėdama turėti poveikio laisvai konkurencijai, kurios nėra, nes nėra rinkos.

Bendrovė, kurios visas kapitalas priklauso viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, yra tik netiesioginė komunų partnerių, kurios yra tikrosios Komisijos užginčytos valstybės pagalbos gavėjos, institucija.

Taigi dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių apeliantei taikomas atleidimas nuo mokesčių nėra laikytina neteisėta valstybės pagalba, prieštaraujanti Sutarties 87 straipsniui.

Remiantis šiais pagrindais Pirmosios instancijos teisme dėl minėto Komisijos sprendimo buvo pareikštas ieškinys. Byla buvo įregistruota Nr. T-176/07 ir paskirta ketvirtajai kolegijai. 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl ieškinio nepriimtinumo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo laikomasi termino, įtvirtinto EB sutarties 230 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad atsižvelgiant į aplinkybes ieškinys dėl panaikinimo yra pateikiamas per du mėnesius nuo skundžiamo akto paskelbimo arba nuo jo pranešimo ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo, laikantis Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies.

Apeliantė teigia, kad šis motyvavimas nėra pagrįstas, be kita ko, atsižvelgiant į 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą 730/79 (2), 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimą 323/82 (3), 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimą T-358/94 (4) ir ypač į 2006 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje C-346/03 (5), ir dėl to apeliaciniame skunde prašo pakeisti Pirmosios instancijos teismo nutartį.

Ieškinys Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas iš karto po to, kai apeliantė sužinojo, kad buvo viena iš Komisijos sprendimo adresačių, t. y. kai gavo mokesčių tarnybos pranešimus dėl grąžinimo.

Be to, apeliantė kaip kitą apeliacinio skundo pagrindą nurodo, kad Pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo neteisingai taikomas Sutarties 225 straipsnis.

Prašymas panaikinti Komisijos sprendimą turi būti vertinamas kaip glaudžiai susijęs su prašymu pripažinti, kad pats sprendimas nėra skirtas apeliantei. Be to, apeliantė prašo pakeisti Pirmosios instancijos teismo nutartį atsižvelgiant būtent į tai, kad joje paskelbta, jog šis teismas neturi jurisdikcijos ratione materiae.

(1) OL L 77, 2003, p. 21.

(2) Rink. p. 2671.

(3) Rink. p. 3809.

(4) Rink. p. II-2109.

(5) Rink. p. I-6159.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/5

2007 m. lapkričio 19 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Compañía Española de Comercialización de Aceite, SA prieš Asociación Española de la Industria y Comercio Exportador de Aceite de Oliva (ASOLIVA), Asociación Nacional de Industriales Envasadores y Refinadores de Aceites Comestibles (ANIERAC) ir Administración del Estado

(Byla C-505/07)

(2008/C 37/06)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Compañía Española de Comercialización de Aceite, SA

Atsakovės: Asociación Española de la Industria y Comercio Exportador de Aceite de Oliva (ASOLIVA), Asociación Nacional de Industriales Envasadores y Refinadores de Aceites Comestibles (ANIERAC) ir Administración del Estado

Prejudiciniai klausimai

Ar 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (1), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1638/98 (2), 12a straipsnis leidžia akcinę bendrovę, kurios akcininkų daugumą sudaro alyvuogių aliejaus gamintojai, spaudyklos ir kooperatyvai bei finansinės įstaigos, laikyti „įstaiga“, kuriai leidžiama sudaryti alyvuogių aliejaus sandėliavimo sutartis? Ar galima tokią bendrovę prilyginti gamintojų grupėms ir jų asociacijoms, pripažintoms remiantis Reglamentu (EB) Nr. 952/97 (3)?

Jeigu tokia bendrovė būtų laikoma „įstaiga“, galinčia vykdyti sandėliavimo veiklą, ar „valstybės narės patvirtinimas“, kurį tokios įstaigos turi gauti pagal Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnį, gali būti gaunamas pateikus prašymą dėl specialios išimties („leidimo“) nacionalinėms konkurencijos institucijoms?

Ar Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnis įtvirtina besąlygišką reikalavimą, kad Komisija leistų privatų alyvuogių aliejaus sandėliavimą kiekvienu atveju, ar, priešingai, jis yra suderinamas su gamintojų nustatytu ir iš privačių išteklių finansuojamu mechanizmu dėl privataus tokio aliejaus įsigijimo ir sandėliavimo, kuris veiks tik tokiais pat terminais ir sąlygomis, kuriomis veikia Bendrijos finansuojamas privatus sandėliavimas, siekiant papildyti ir pagreitinti tokį Bendrijos finansuojamą sandėliavimą jo nepažeidžiant?

Ar Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendime (C-137/00, Milk Marque) įtvirtinta praktika dėl nacionalinių konkurencijos taisyklių, nacionalinių institucijų taikomų gamintojų susitarimams, kuriems iš esmės gali būti taikomas 1962 m. balandžio 4 d. Reglamento Nr. 26 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (4) 2 straipsnis, galioja ir susitarimams, kurie dėl jų prigimties ir nagrinėjamo sektoriaus pobūdžio galėtų paveikti visą alyvuogių aliejaus Bendrijos rinką?

Tuo atveju, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų kompetenciją taikyti nacionalinę teisę minėtiems susitarimams, kurie gali paveikti bendrą riebalų rinkos organizavimą, ar šios institucijos gali visiškai neleisti tokiai kaip ieškovė įmonei pasinaudoti alyvuogių aliejaus sandėliavimo mechanizmais net „rimto sutrikimo“ atvejais, kaip tai apibrėžta Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnyje?

(1) OL 172, p. 3025.

(2) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1638/98 iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (OL L 210, p. 32).

(3) 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamentas dėl gamintojų grupių ir jų asociacijų (OL L 142, p. 30).

(4) OL 30, 1962, p. 993.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/6

2007 m. lapkričio 20 d. Audiencia Provincial de La Coruña (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lubricantes y Carburantes Galaicos, S. L. (Lubricarga) prieš Petrogal Española S. A. (dabar — GALP Energía España SAU)

(Byla C-506/07)

(2008/C 37/07)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Provincial de La Coruña

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Lubricantes y Carburantes Galaicos, S. L. (Lubricarga)

Atsakovė: Petrogal Española S. A. (dabar — GALP Energía España SAU)

Prejudiciniai klausimai

Jeigu Lubricarga S.L. ir Petrogal S.A. sudaryta sutartis yra de minimis sutartis, ar jai visais atvejais netaikomas Sutarties (81) straipsnis, ar, nepaisant tokio kvalifikavimo, šis straipsnis jai taikomas jeigu degalinės savininkas privalo laikytis tiekėjo nustatytos galutinės mažmeninės pardavimo kainos ir (arba) perpardavėjui taikoma išimtinio pirkimo pareiga ir draudimas konkuruoti netaikant Komisijos Reglamentuose Nr. 1984/83 (1) ir Nr. 2790/99 (2) nustatytų galiojimo trukmės apribojimų?

Jeigu būtų taikomas Reglamentas Nr. 1984/83, kuris draudžia išimtinius vertikaliuosius susitarimus, susijusius su degalinėmis, neterminuotam laikotarpiui arba ilgesniam nei dešimties metų laikotarpiui, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį pagal kurią „jei sutartis susijusi su degaline, kurią tiekėjas perpardavėjui išnuomoja arba teisiškai ar faktiškai leidžia naudotis kitu pagrindu, išimtinio pirkimo įsipareigojimas arba šiame skyriuje nurodyti konkurencijos apribojimai perpardavėjui gali būti nustatyti visam laikotarpiui, per kurį perpardavėjas realiai eksploatuoja degalinę“, ar ši išimtis apima tokį atvejį, kaip antai nagrinėjamas, kai pagal 1990 m. liepos 27 d. privatinės teisės reglamentuojamą sutartį ir 1995 m. spalio 10 d. notariškai patvirtintą dokumentą žemės savininkas perleido Galp užstatymo teisę 25 metams, o ši įsipareigojo pastatyti degalinę su sąlyga, kad užbaigus statybas įrenginiai bus perduoti Lubricarga eksploatavimui tam pačiam laikotarpiui su sąlyga, kad ji privalės visą kurą ir degalus pirkti išimtinai iš naftos perdirbimo įmonės?

Jei būtų taikomas Reglamentas Nr. 2790/1999, kurio 5 straipsnis numato, kad „galiojimo trukmės ribojimas netaikomas, jeigu pirkėjas parduoda (sutartyje) numatytas prekes ar paslaugas tiekėjui priklausančiose arba tiekėjo iš trečiųjų, su pirkėju nesusijusių šalių išsinuomotose patalpose ir žemėje, su sąlyga, kad nekonkuravimo sąlygos galiojimo trukmė neviršija laikotarpio, per kurį pirkėjas laikinai valdo patalpas ir žemę“, ar ši išimtis apima tokį atvejį, kaip antai nagrinėjamas, kai pagal 1990 m. liepos 27 d. privatinės teisės reglamentuojamą sutartį ir 1995 m. spalio 10 d. notariškai patvirtintą dokumentą žemės savininkas perleido Galp užstatymo teisę 25 metams, o ši įsipareigojo pastatyti degalinę su sąlyga, kad užbaigus statybas įrenginiai bus perduoti Lubricarga eksploatavimui tam pačiam laikotarpiui su sąlyga, kad ji privalės visą kurą ir degalus pirkti išimtinai iš naftos perdirbimo įmonės?

Kai EEB sutarties 81 straipsnyje 1 dalies a punkte minimas draudimas netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas ir Reglamento Nr. 1984/83 aštuntoje konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog „(pagal šį) reglamentą išimtys negali būti (suteiktos) kitiems konkurencijos apribojimams, o ypač tiems, kuriais ribojama perpardavėjo teisė laisvai pasirinkti (savo) klientus arba pardavimo sąlygas“, ar tai taikoma nagrinėjamai sutarčiai, kurios dešimtame straipsnyje ir I priede numatytas konkurencinių kainų skatinimas bei nurodyta, kad „savininkui suteiktos nuolaidos bus ne mažesnės nei trijų (pirmaujančių) įmonių (pagal apyvartą), operatorių, veikiančių degalinės geografiniame regione, gautų komisinių vidurkis“, nes ši sutartis bet kuriuo atveju gali apriboti pirkėjo teisę nustatyti pardavimo kainą?

Kai EEB sutarties 85 straipsnyje 1 dalies a punkte minimas draudimas netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas ir 1999 m. lapkričio 22 d. Reglamento Nr. 2790/1999 ypač sunkiu konkurencijos pažeidimu laikomas perpardavimo kainos išlaikymas, ar tai taikoma nagrinėjamai sutarčiai, kurios dešimtame straipsnyje ir I priede numatytas konkurencinių kainų skatinimas bei nurodyta, kad „savininkui suteiktos nuolaidos bus ne mažesnės nei trijų (pirmaujančių) įmonių (pagal apyvartą), operatorių, veikiančių degalinės geografiniame regione, gautų komisinių vidurkis“, nes ši sutartis bet kuriuo atveju gali apriboti pirkėjo teisę nustatyti pardavimo kainą?

(1) 1983 m. birželio 22 d. Reglamentas dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms išimtinio pirkimo susitarimų rūšims (OL L 173, p. 5).

(2) 1999 m. gruodžio 22 d. Reglamentas dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (OL L 336, p. 21).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/7

2007 m. lapkričio 21 d.Tribunale di Bergamo (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Luigi Scarpelli prieš NEOS Banca SpA

(Byla C-509/07)

(2008/C 37/08)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Bergamo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Luigi Scarpelli

Atsakovė: NEOS Banca SpA

Prejudicinis klausimas

„Ar Direktyvos 102/87/EEB (1) 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiekėjo ir finansuotojo sutartis, kurios pagrindu šis kreditorius suteikia kreditą išimtinai šio tiekėjo klientams, yra būtina sąlyga, kad tiekėjo prievolės nevykdymo atveju vartotojas turėtų teisę imtis veiksmų kreditoriaus atžvilgiu, net kai tokia teisė yra: a) tik teisė nutraukti finansavimo sutartį, arba b) teisė nutraukti sutartį ir paskui susigrąžinti finansuotojui sumokėtas sumas?“

(1) OL L 42, p. 48.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/8

2007 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-516/07)

(2008/C 37/09)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepaskyrusi visų kompetentingų institucijų tam, kad būtų taikomos 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (1) taisyklės, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 ir 7 dalis.

—	Pripažinti, kad nepateikusi Komisijai visų kompetentingų institucijų sąrašo, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 8 dalį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija savo ieškinį grindžia 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus 3 straipsniu.

Pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis valstybės narės turėjo paskirti kompetentingas institucijas tam, kad būtų taikomos Direktyvos 2000/60/EB taisyklės, ir per nustatytą terminą pateikti Komisijai šių institucijų sąrašą.

(1) OL L 327, p. 1.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/8

2007 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-518/07)

(2008/C 37/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Docksey ir C. Ladenburger

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo

—

konstatuoti, kad kontrolės institucijoms kompetentingoms prižiūrėti duomenų vertinimą ne viešame sektoriuje Badeno Viurtembergo, Bavarijos, Berlyno, Brandenburgo, Brėmeno, Hamburgo, Heseno, Meklenburgo-Pomeranijos, Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco, Saro krašto, Saksonijos, Saksonijos-Anhalto, Šlėzvigo-Holšteino, ir Tiuringijos žemėse (Länder) taikydama valstybės kontrolę ir dėl to neteisingai perkeldama nuostatą, pagal kurią šios institucijos vykdo savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 95/46/EB (1) 28 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį;

—	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys valstybes nares įpareigoja numatyti „vieną ar daugiau valdžios institucijų“, kurios privalo kontroliuoti, „kaip (…) yra taikomos pagal šią direktyvą valstybių narių priimtos nuostatos“, t. y. nuostatos duomenų apsaugos srityje. Direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys reikalauja, kad šios kontrolės institucijos vykdytų savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“. Iš formuluotės matyti, kad kontrolės institucijos negali būti įtakojamos, nesvarbu, ar įtaka kiltų iš kitų administracinių institucijų ar iš ne valdžios institucijų, todėl tai reiškia, kad valstybių narių teisės aktai turi pašalinti bet kokią išorinę įtaką kontrolės institucijų sprendimams ir jų įgyvendinimui. „Visiškos“ nepriklausomybės sąvoka reiškia ne tik, kad šių kontrolės institucijų neturi įtakoti joks išorinis asmuo, bet ir, kad jos neturi būti įtakojamos jokiais klausimais.

Taigi su direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antruoju sakiniu yra nesuderinama, kad kontrolės institucijas, kompetentingas prižiūrėti duomenų ne viešame sektoriuje vertinimą, techniškai, teisiškai ar hierarchiškai kontroliuotų valdžia, kaip tai buvo visose 16 Vokietijos Federacinės Respublikos žemėse. Kadangi pagal kiekvienos žemės teisės aktus šių trijų rūšių kontrolė kontrolės institucijoms taikoma skirtingais būdais, kiekvienas teisės aktas reiškia pagal direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį Vokietijos Federacinei Respublikai numatytos pareigos garantuoti, kad kontrolės institucijos vykdytų savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“, neįvykdymą. Nepaisant skirtumų tarp teisėtumo kontrolės, techninės kontrolės ir hierarchinės kontrolės, visos kontrolės rūšys pažeidžia direktyvos reikalaujamą nepriklausomumo sąlygą.

Teleologiniu požiūriu matyti, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas manė, jog visiška nepriklausomybė buvo būtina tam, kad kontrolės institucijos galėtų veiksmingai vykdyti joms direktyvos 28 straipsnyje numatytas funkcijas. Taip pat normos priėmimo aplinkybės patvirtina „visiškos nepriklausomybės“ koncepciją. Reikalavimas, kad valstybių narių kontrolės institucijos savo funkcijas vykdytų „visiškai nepriklausomai“, harmoningai įsiterpia į Bendrijos acquis duomenų apsaugos srityje. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis taip pat reikalauja, kad „nepriklausoma institucija kontroliuotų“, kaip laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Vokietijos Federacinės Respublikos ginama reliatyvios nepriklausomybės koncepcija, t. y. kontrolės institucijos nepriklausomybė tik nuo įstaigos, kurią ji kontroliuoja, jau savaime nesuderinama su aiškia ir išsamia direktyvos formuluote, kuri reikalauja „visiškos“ nepriklausomybės. Be to, dėl tokio aiškinimo 28 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys taptų visiškai neveiksmingas. Taip pat reikia atmesti argumentą, kad remiantis EB 95 straipsniu, kaip direktyvos teisiniu pagrindu, bei subsidiarumo ir proporcingumo principais, frazę „visiškai nepriklausomai“ reikėtų aiškinti siaurinamai. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad direktyva buvo priimta neviršijant kompetencijos ribų ir kad jos nuostatų į ekonomikos sritį nepatenkančiais atvejais negalima aiškinti siaurinamai. Be to, nagrinėjama nuostata neviršija ribų to, kas yra būtina tikslams, kurių direktyva siekia atsižvelgiant į EB 95 straipsnį ir subsidiarumo principą, pasiekti.

(1) OL L 281, p. 31.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/9

2007 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-348/03 Koninklijke Friesland Foods NV (anksčiau — Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV) prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-519/07 P)

(2008/C 37/11)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir S. Noë

Kita proceso šalis: Koninklijke Friesland Foods NV, anksčiau — Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV

Ieškovės reikalavimai

Apeliantė prašo

—	panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą (1) ir priteisti iš Koninklijke Foods NV (KFF) bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme ir šio apeliacinio proceso išlaidas,

—

nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo suteikiamos teisės kitiems ūkio subjektams nei Koninklijke Friesland NV, kurie 2001 m. liepos 11 d. Nyderlandų mokesčių administratoriui buvo pateikę prašymus taikyti nagrinėjamą pagalbos schemą, ir atmesti prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su teisių kitiems ūkio subjektams nei KFF, kurie 2001 m. liepos 11 d. Nyderlandų mokesčių administratoriui buvo pateikę prašymus taikyti nagrinėjamą pagalbos schemą, suteikimu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę:

i)	konstatavęs, kad KFF turi teisę pareikšti ieškinį, nes, patenkinus ieškinį, ji turėtų tam tikras reikalavimo teises Nyderlandų institucijoms, susijusias su CFA režimu (skundžiamo sprendimo 58-73 punktai);

ii)	konstatavęs, kad KFF yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su Komisijos sprendimu (skundžiamo sprendimo 93-101 punktai);

iii)	panaikinęs ginčijamą sprendimą remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kurios Komisijai nebuvo žinomos ir kurių ginčijamo sprendimo priėmimo momentu ji neprivalėjo žinoti, t. y. konkrečia KFF situacija (visų pirma žr. skundžiamo sprendimo 141-143 punktus);

iv)

1 dalis: akivaizdžiai neteisingai pripažinęs, kad argumentai, kurie buvo svarbūs teismo vertinimui, nebuvo ginčijami ir todėl įrodyti (Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą prielaidą, kad Komisija neginčijo, jog ieškovė ėmėsi audito priemonių bei priėmė finansinius ir ekonominius sprendimus, kurių nebuvo galima pakeisti per penkiolikos mėnesių terminą, žr. skundžiamo sprendimo 137 punktą);

2 dalis: pripažinęs, kad įmonė, kuri tik pateikė prašymą leisti pasinaudoti pagalba, gali tikėtis teisėtų lūkesčių apsaugos (visų pirma žr. skundžiamo sprendimo 125-140 punktus);

v)	pripažinęs, kad KFF gali pagrįstai remtis lygybės principu (skundžiamo sprendimo 149-150 punktai);

vi)	arba papildomai: panaikinant skundžiamą sprendimą, kiek juo suteikiamos teisės kitiems ūkio subjektams nei KFF (skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas).

(1) 2003 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 2003/515/EB dėl Nyderlandų įgyvendintos pagalbos schemos tarptautinei finansavimo veiklai (OL L 180, p. 52).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/10

2007 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-521/07)

(2008/C 37/12)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. van Nuffel ir R. Lyal

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad neatleisdama nuo dividendų mokesčio Norvegijoje ir Islandijoje įsteigtoms bendrovėms išmokamus dividendus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Nyderlandų bendrovėms mokamus dividendus, Nyderlandų Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.

—	Priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Nyderlandų mokesčių teisės aktais dividendų mokestis nerenkamas, kai Nyderlandų bendrovė išmoka dividendus kitai Nyderlanduose įsteigtai bendrovei, turinčiai ne mažiau kaip 5 % dividendus mokančios bendrovės akcijų. Tačiau dividendų mokestis renkamas, jei dividendus gaunanti bendrovė yra įsteigta Norvegijoje ar Islandijoje, nebent dividendus gaunanti bendrovė turi ne mažiau kaip 25 % (Norvegijos atveju) arba 10 % (Islandijos atveju) dividendus mokančios Nyderlandų bendrovės akcijų.

Komisija mano, kad dėl to pagal Nyderlandų mokesčių teisės aktus nevienodai traktuojamos Norvegijoje arba Islandijoje įsteigtos ir Nyderlanduose įsteigtos bendrovės. Tai sudaro laisvo kapitalo judėjimo tarp Nyderlandų ir Norvegijos bei Islandijos apribojimą, prieštaraujantį Europos Ekonominės Erdvės susitarimo (1) (EEE susitarimo) 40 straipsniui dėl laisvo kapitalo judėjimo, kuris iš esmės atitinka EB 56 straipsnį. Komisijos teigimu, Norvegijos ir Islandijos bendrovių, turinčių Nyderlandų bendrovės kapitalo dalį, situacija objektyviai prilygsta tokių pačių akcijų turinčios Nyderlandų bendrovės situacijai. Nyderlandų norma negali būti pateisinta. Nors valstybės narės gali imtis priemonių, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tačiau jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o šiuo atveju taip nėra.

(1) OL L 1, 1994 1 3.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/10

2007 m. lapkričio 22 d.Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dinter GmbH prieš Hauptzollamt Düsseldorf

(Byla C-522/07)

(2008/C 37/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Dinter GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Düsseldorf

Prejudiciniai klausimai

Ar Kombinuotosios nomenklatūros (1) 20 skirsnio 5 papildomosios pastabos b punktas turi būti aiškinamas taip, kad į sąvoką vaisių sultys, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus, patenka ir tos vaisių sultys, į kurias iš tiesų cukraus nebuvo pridėta, bet kuriose esančio pridėtojo cukraus kiekis buvo apskaičiuotas pagal Kombinuotosios nomenklatūros 20 skirsnio 5 papildomosios pastabos a punktą?

Ar Kombinuotosios nomenklatūros 20 skirsnio 5 papildomosios pastabos b punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „gautų iš vaisių arba koncentruotų sulčių praskiedimo būdu“ tiesiog patikslina ten minimą „natūralių vaisių sulčių“ sąvoką, ir pastaroji iš tiesų yra taikoma visoms (nefermentuotoms ir be alkoholio priedų) vaisių sultims neatsižvelgiant į jų pavidalą?

3.	Jei į pirmuosius du klausimus būtų atsakyta teigiamai: ar galioja Kombinuotosios nomenklatūros 20 skirsnio 5 papildomosios pastabos b punktas?

(1) 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1810/2004, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 327, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/11

2007 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-524/07)

(2008/C 37/14)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Schima

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad dėl to, jog senesni importuoti naudoti automobiliai, kurie buvo registruoti kitoje valstybėje narėje, tačiau neatitinka tam tikrų Austrijos išmetamųjų dujų ir triukšmo normų, iš principo nėra registruojami, nepaisant to, kad tokios pačios Austrijoje jau registruotos transporto priemonės, iš naujo jas registruojant, atleidžiamos nuo tokių reikalavimų, Austrijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius.

—	Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal EB 30 straipsnį tarp valstybių narių draudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Kiekybiniams apribojimams prilygstančia lygiaverčio poveikio priemone yra bet kokia valstybių narių norma ar priemonė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai gali riboti Bendrijos vidaus prekybą.

Remiantis Austrijos Motorinių transporto priemonių įstatymo nuostatomis, senesni importuoti naudoti automobiliai, kurie buvo registruoti kitoje valstybėje narėje, tačiau neatitinka tam tikrų Austrijos išmetamųjų dujų ir triukšmo normų, iš principo nėra registruojami, nepaisant to, kad tokios pačios Austrijoje jau registruotos transporto priemonės, iš naujo jas registruojant, atleidžiamos nuo tokių reikalavimų. Taip Austrijos Respublika neįvykdo savo įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius.

Nacionalinė norma, numatanti, kad pirmoji prieš tai kitoje valstybėje narėje registruotos motorinės transporto priemonės registracija valstybės teritorijoje priklauso nuo tam tikrų triukšmo ir išmetamųjų dujų ribinių verčių laikymosi, kurios yra griežtesnės nei taikytinos išvestinės Bendrijos teisės nuostatos, gali riboti Bendrijos vidaus prekybą. Be to, tokiu prekybiniu apribojimu diskriminuojamos užsienio prekės, nes griežtesnių ribinių verčių neturi atitikti vietiniai naudoti automobiliai, kurie naujai registruojami, pasikeitus savininkui. Austrijos nuostatose taip pat nenumatyta, kad turi būti nutraukta išmetamųjų dujų ir triukšmo ribinių verčių, taikomų suteikiant leidimą registruoti importuotas transporto priemones, neatitinkančių registruotų transporto priemonių eksploatacija.

Šiuo atveju kitos specialios normos neužkerta kelio Sutarties nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo taikymui. Visų pirma, Direktyvų 93/59/EEB ir 92/97/EEB, nustatančių tam tikrus emisijos ir triukšmo standartus ir į kurių nuostatas paisytinų ribinių verčių klausimu nurodo Austrijos teisė, normos nėra taikomos transporto priemonėms, kurios jau buvo pradėtos eksploatuoti valstybėje narėje dar prieš atitinkamoje direktyvoje nustatytą terminą. Antra, EEB susitarimo II priedo 1 punktas negali būti taikomas, vertinant aplinkybes, kurios, kaip, pavyzdžiui, transporto priemonės įvežimas iš kitos valstybės narės į Austriją tuomet, kai ir Austrija, ir kita valstybė narė priklauso Bendrijai, patenka vien į Bendrijos teisės reglamentavimo sritį.

Prekių judėjimo Bendrijoje apribojimai gali būti pateisinami tiesiogiai EB 30 straipsnyje numatytais arba kitais privalomais bendrojo intereso pagrindais. Tokiu atveju normos turi būti tinkamos, būtinos ir proporcingos, o apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu.

Tačiau nagrinėjamas prekybos apribojimas nėra pateisinamas šiomis priežastimis. Šiuo atveju negalima remtis sveikatos ar aplinkos apsaugos priežastimis, norint atsisakyti registruoti importuotas transporto priemones, jeigu dėl tokių pačių priežasčių nėra atsisakoma iš naujo įregistruoti tokias pačias transporto priemones, jau anksčiau registruotas valstybės viduje. Be to, Komisijos nuomone, siekiant užtikrinti perėjimą prie transporto priemonių su mažesne išmetamųjų dujų ir triukšmo emisija, yra mažiau ribojančių priemonių. Tačiau sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų pasiekimas vien importuotų transporto priemonių nenaudai nėra suderinamas su laisvo prekių judėjimo principais.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/12

2007 m. lapkričio 27 d. Philippe Combescot pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-249/04 Combescot prieš Komisiją

(Byla C-525/07 P)

(2008/C 37/15)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Philippe Combescot, atstovaujamas advokatų A. Maritati ir V. Messa

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apelianto reikalavimai

—

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo pakeisti 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą byloje T-249/04 ir pripažinti, kad vertinimo ataskaita, kurią M. parengė, nepaisant to, jog visiškai nesuderinama, kad jis vykdytų, nors jis realiai vykdė, viršininko pareigą vertinti P. Combescot profesinius sugebėjimus, yra neteisėta. Šis nesuderinamumas susijęs su nedraugiškais apelianto ir jo viršininko santykiais, kurie yra sudėtingi ir nepataisomi, kaip galiausiai tai pripažino pats M. Todėl P. Combescot prašo pripažinti jo teisę tiek į neturtinės žalos, tiek į fizinės ir psichinės sveikatos bei profesinio gyvenimo ir tarnybos atžvilgiu patirtos žalos atlyginimą, atitinkantį ne mažiau kaip 100 000 EUR.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčas susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (toliau — REC) parengimo pripažinimu teisėtu. Apeliantas ginčija Pirmosios instancijos teismo išvadą, nes mano, jog REC yra neteisėta, kadangi ją parengė M., kuris labai priešiškai nusistatęs P. Combescot atžvilgiu. Taip yra kadangi pastarasis pranešė apie sunkius pažeidimus atliekant administravimo veiklą Gvatemalos delegacijoje, kuriuos padarė minėtas M. Iš tiesų gavusi šį skundą institucija Gvatemaloje atliko patikrinimą, o paskui P. Combescot pareikalavus 2004 m. rugsėjo 20 d. OLAF nusprendė pradėti tyrimą, kuris buvo baigtas 2006 m. gegužės 30 d. pateikus galutinę ataskaitą (toliau — OLAF ataskaita), kuri pridėta prie šios bylos dokumentų kartu su 2002 m. tyrimo komisijos parengta ataskaita. Pateikę šį apeliacinį skundą P. Combescot gynėjai Teisingumo Teismo prašo pakeisti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje jis atsisakė pripažinti, kad REC yra neteisėta, ir todėl atsisakė apeliantui suteikti teisę reikalauti atlyginti žalą. Taigi skundu minėto Teisingumo Teismo prašoma patvirtinti ir nurodyti, kad parengus dalinę ir todėl klaidingą ir bet kuriuo atveju neteisėtą REC už 2001 — 2002 m. laikotarpį, Philippe Combescot tarnybinei veiklai bei profesiniam prestižui buvo padaryta didelė žala bei kad REC esantis įvertinimas atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms būdingas viršininkų piktnaudžiavimas ir žeminantis elgesys, sukėlė kančią ir sielvartą, lėmusį sunkią depresiją, kaip nurodyta dokumentuose, o ypač kaip patvirtino institucija pasitelkusi patikimų medicinos konsultantų nuomonę. Teisingumo Teismo prašoma išsamiai įvertinti faktines bylos aplinkybes, manant, kad jos visos yra svarbios siekiant pripažinti REC neteisėtumą ir todėl nurodyti, kad apeliantas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Apeliantas nurodo, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nelogiškas. Iš pradžių nurodęs, jog nepriklausomumo ir sąžiningumo tikslai privalomi visais atvejais, kai darbuotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl konkrečių veiksmų ir neturi atsidurti padėtyje, kurioje, trečiųjų asmenų nuomone, nepaisant nešališkumo ir realaus vertinimo teisingumo, gali būti prarandamas nepriklausomumas ir objektyvumas, Pirmosios instancijos teismas vis dėlto M. atveju padarė visiškai nesuprantamas išvadas. Be to, nurodyta, kad sprendimas yra nelogiškas tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas jame pripažino, kad dėl P. Combescot, kuris Gvatemaloje įsikūrė kaip patarėjas, veiksmų M. pateko į nemalonią padėtį, tačiau nepaisant to nusprendė, kad šia padėtimi remtis netinkama siekiant įrodyti, jog visiškai nesuderinama, kad M. atliktų vertinimo pareigą pagal nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Akivaizdu, kad REC parengimas yra vertinimo diskrecijos išraiška, taigi jokia su šiuo vertinimu susijusi išvada dėl esmės neturi lemiamos reikšmės ir nėra tinkama patvirtinti ir (arba) paneigti faktinių duomenų dėl šališkumo, atsižvelgiant į tai, kad M. atliko vertinimą nepaisant to, kad jį su P. Combescot sieja akivaizdžiai sudėtingi ir nedraugiški santykiai. Šiuo atžvilgiu apeliantas pažymi, jog aplinkybė, kad vertinant dalyvavo kitas asmuo, nesusijęs su P. Combescot ir M. santykiais, nėra lemianti. Taigi apeliantas papunkčiui nagrinėja REC turinį. Galiausiai jis primygtinai prašo priimti pateiktus įrodymus.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/12

2007 m. lapkričio 27 d. Philippe Combescot pateiktas skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-250/04 Combescot prieš Komisiją

(Byla C-526/07)

(2008/C 37/16)

Proceso kalba: italų

Šalys

Skundą pateikusi šalis: Philippe Combescot, atstovaujamas advokatų A. Maritati ir V. Messa

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Skundą pateikusios šalies reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-250/04, pripažinti padarytą žalą profesinei veiklai ir su tuo susijusią žalą sveikatai dėl neteisėto P. Combescot paraiškos dalyvauti konkurse dėl delegacijos Kolumbijoje vadovo pareigybės atmetimo, taip pat kitaip apibrėžti neturtinę žalą ir priteisti tinkamą žalos atlyginimą; patvirtinti nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje jau padarytas išvadas: „patvirtinti, kad dėl neteisėto nepriėmimo į konkursą P. Combescot patyrė neturtinę žalą sveikatai ir reputacijai su rimtomis pasekmėmis jo psichologinei pusiausvyrai; priteisti P. Combescot 100 000 EUR žalos atlyginimą“.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundas pareikštas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-250/04 tarp pareigūno Philippe Combescot ir Europos Bendrijų Komisijos.

Sprendimu patvirtintas Philippe Combescot, kuris tuo metu buvo Gvatemaloje reziduojantis patarėjas, nepriėmimas į konkursą COM/091/03 dėl delegacijos Kolumbijoje vadovo pareigybės (toliau — sprendimas nepriimti į konkursą).

Sprendimas, kurį Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu, pateisina skundą pateikusios šalies prašymą atlyginti žalą, bet nepripažįsta, kad egzistavo žala profesinei veiklai ir sveikatai, o tik pripažįsta, kad buvo padaryta neturtinė žala, kuri plačiau neapibrėžta, ir kuriai atlyginti nustatyta 3 000 EUR suma.

Šiuo skundu P. Combescot gynyba prašo, kad Teisingumo Teismas pakeistų tą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nepripažįstama, kad buvo padaryta žala profesinei veiklai ir sveikatai ir dėl to nurodyta priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą; todėl prašoma, jog Teisingumo Teismas pripažintų, kad dėl neteisėto nepriėmimo į konkursą pareigūnas patyrė akivaizdžią žalą karjerai, taip pat profesiniam įvaizdžiui ir kad bet kuriuo atveju sprendimas nepriimti į konkursą sukėlė skausmą ir kančias, dėl kurių vėliau P. Combescot išgyveno gilią depresiją, kurią dokumentais įrodė, be kita ko, pati institucija, remdamasi savo ekspertais. Bet kuriuo atveju prašoma, kad Teisingumo Teismas įvertintų bylos faktines aplinkybes ir visas jas pripažintų reikšmingomis, kad būtų nustatyta neabejotinai didesnė neturtinė žala, tiesiogiai proporcinga net ir karjeros galimybėms, kurias sprendimas nepriimti į konkursą atėmė iš pareigūno, bei numatomoms žalingoms pasekmėms, kurios buvo nustatytos.

Todėl toliau palaikomas prašymas atlyginti žalą, apibrėžtas skunde šiame procese.

Skunde ginčijamos Pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos profesinei veiklai nebuvimo, tačiau ši žala buvo įrodyta tuo, kad skundą pateikusiai šaliai niekada nebuvo pateikta informacijos, apie Komijos taikytus atrankos kriterijus delegacijos Kolumbijoje vadovui parinkti, kurios ši šalis prašė.

Kalbant apie fizinės žalos atlyginimą, neteisėto elgesio įtakos P. Combescot sveikatai įrodymai paremti tuo, kad sutampa neteisėto elgesio ir žalos atsiradimo laikas. Be to, sprendimas nepriimti į konkursą yra paskutinis iš neteisėtų Komisijos veiksmų pareigūno atžvilgiu. Galiausiai prašoma tinkamai nustatyti neturtinę žalą, remiantis objektyvaus žalos atlyginimo principais, atsižvelgiant į žalingas pasekmes, kaip antai į nerimą, stresą, taip pat pareigūno patirtus sunkumus dėl to, kad jis nebuvo priimtas į konkursą.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/13

2007 m. lapkričio 28 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG prieš Franz Hauswirth GmbH

(Byla C-529/07)

(2008/C 37/17)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG

Atsakovė: Franz Hauswirth GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 51 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo laikytinas nesąžiningu, jei paraiškos padavimo metu jis žino, kad jo konkurentas naudoja tapatų arba galimą supainioti panašų žymenį tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms (mažiausiai) vienoje valstybėje narėje, ir jis prašo įregistruoti prekių ženklą siekdamas užkirsti kelią konkurentui toliau naudoti šį žymenį?

Neigiamai atsakius į pirmąjį klausimą:

Ar pareiškėjas laikytinas nesąžiningu, jei jis prašo įregistruoti prekių ženklą siekdamas užkirsti kelią konkurentui toliau naudoti žymenį, nors paraiškos padavimo metu jis žino ar privalo žinoti, kad naudodamas tapatų ar panašų žymenį tapačioms ar galimoms supainioti panašioms prekėms ar paslaugoms konkurentas jau įgijo „vertingą nuosavybės teisę“?

3.	Teigiamai atsakius į pirmąjį ar antrąjį klausimą: Ar pripažintinas pareiškėjo sąžiningumas, jei jo žymuo jau įgijo gerą vardą ir todėl yra saugomas pagal konkurencijos teisę?

(1) OL L 11, p. 1.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/14

2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-530/07)

(2008/C 37/18)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán ir G. Braga da Cruz

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad:

nenumačiusi Angra do Heroísmo, Bacia do Rio Uima (Fiães de S. Jorge), Costa de Aveiro, Covilhã, Espinho/Feira, Fátima, Ponta Delgada, Ponte de Lima, Póvoa do Varzim/Vila do Conde, Santa Cita, Vila Real de Santo António, Viana do Castelo — Cidade y Vila Real aglomeracijose įrengti surinkimo sistemų per 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (1) 3 straipsnyje nustatytą terminą ir

netaikiusi antrinio arba jam prilygstančio valymo iš Alto Nabão, Alverca, Bacia do Rio Uima (Fiães de S. Jorge), Carvoeiro, Costa da Caparica/Trafaria, Costa de Aveiro, Costa Oeste, Covilhã, Espinho/Feira, Fátima, Fundão/Alcaria, Lisboa, Matosinhos, Milfontes, Moledo/Âncora/Afife, Nazaré/Famalicão, Pedrógão Grande, Ponta delgada, Ponte de Lima, Póvoa de Varzim/Vila do Conde, Santa Cita, Vila Nova de Gaia/Douro Nordeste, Vila Real de Santo António, Viana do Castelo — Cidade, Vila Franca de Xira y Vila Real aglomeracijų patenkančioms miesto nuotekoms per minėtos direktyvos 4 straipsnyje nustaytą terminą

Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo pagal 3 ir 4 straipsnius.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikps bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Valstybės narės turi užtikrinti, kad visose aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15000 gyventojų ekvivalento ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d., o aglomeracijose, turinčiose nuo 2 000 iki 1 500 gyventojų ekvivalento, — ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. — būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos.

Be to Direktyvos 4 straipsnyje nurodyta, kad:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad į nuotėkų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotėkoms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

—	iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15 000 g.e., visiems išleidžiamiesiems vandenims — ne vėliau kaip nuo 2000 m. gruodžio 31 dienos,

—	iš aglomeracijų, turinčių nuo 10 000 iki 15 000 g.e., visiems išleidžiamiesiems vandenims — ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 dienos,

—	iš aglomeracijų, turinčių nuo 2 000 iki 10 000 g.e., išleidžiamiesiems į gėlo vandens telkinius ir estuarijas — ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 dienos

<…>“.

(1) OL L 135, p. 40.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/14

2007 m. lapkričio 29 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fachverband der Buch- und Medienwirtschaft prieš LIBRO Handelsgesellschaft mbH

(Byla C-531/07)

(2008/C 37/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fachverband der Buch- und Medienwirtschaft

Atsakovė: LIBRO Handelsgesellschaft mbH

Prejudiciniai klausimai

Ar EB 28 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis savaime draudžia taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kurios tik knygų vokiečių kalba importuotojus įpareigoja nustatyti ir paskelbti mažmeniniams pardavėjams privalomą pardavimo kainą į šalį importuotoms knygoms, o importuotojui neleidžiama nustatyti mažesnės mažmeninės pardavimo kainos nei ją nustatė ar rekomendavo taikyti leidėjas išleidimo valstybėje arba nei ją šalyje yra rekomendavęs taikyti leidėjas, kurio buveinė yra ne Europos ekonominės erdvės susitarimui (EEE susitarimas) priklausančioje valstybėje, atskaičius į šią kainą įskaičiuotą apyvartos mokestį, tačiau išimtis numatyta tuo atveju, kai importuotojui, kuris EEE susitarimui priklausančioje susitariančioje valstybėje knygas įsigyja nuo įprastinių įsigijimo kainų nukrypstančiomis mažesnėmis įsigijimo kainomis, leidžiama taikyti proporcingai gautai prekybos nuolaidai mažesnę kainą nei ją nustatė ar rekomendavo taikyti leidėjas išleidimo valstybėje (reimporto atveju — mažesnę nei valstybės viduje įsikūrusio leidėjo nustatytą kainą)?

Jei į 1 klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar EB 28 straipsniui — bet kuriuo atveju dėl prekių judėjimo laisvei įtakos turinčios pardavimo sąlygos — savaime prieštaraujantis 1 klausime nurodytas nacionaliniame įstatyme įtvirtintas įpareigojimas nustatyti tam tikrą knygų kainą, kurio tikslas bendrai yra aprašytas būtinybe atsižvelgti į „knygų kaip kultūros vertybių vietą, vartotojų interesus įsigyti knygas už tinkamą kainą ir prekybos knygomis ekonomines sąlygas“, yra pateisinamas pagal EB 30 arba EB 151 straipsnius atsižvelgiant, pavyzdžiui, į bendrą interesą skatinti knygų gamybą, knygų įvairovę reguliuojamomis kainomis ir prekiautojų knygomis įvairovę, nepaisant to, kad trūksta empirinių duomenų, galinčių patvirtinti, kad įpareigojimo nustatyti tam tikrą knygų kainą įtvirtinimo įstatymu priemonė yra tinkama numatytam tikslui pasiekti?

Jei į 1 klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar 1 klausime nurodytas nacionaliniame įstatyme įtvirtintas įpareigojimas nustatyti tam tikrą knygų kainą atitinka EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą, EB 10 ir EB 81 straipsnius, nors šis įpareigojimas laiko ir dalyko atžvilgiu tiesiogiai susijęs su prieš tai buvusiu sutartiniu prekiautojų knygomis įpareigojimu taikyti leidiniams leidėjų nustatytas kainas (1993 m. reversinė surinkimo sistema) ir pakeitė šią sutartinę sistemą?

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/15

2007 m. lapkričio 29 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Falco Privatstiftung ir Thomas Rabitsch prieš Gisela Weller-Lindhorst

(Byla C-533/07)

(2008/C 37/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Falco Privatstiftung, Thomas Rabitsch

Atsakovė: Gisela Weller-Lindhorst

Prejudiciniai klausimai

Ar sutartis, kuria tam tikros neturtinės teisės turėtojas suteikia savo kontrahentui teisę naudotis šia teise (licencijos sutartis), yra sutartis dėl „paslaugų teikimo“2000 m. gruodžio 22 d. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselio I reglamentas) (1) prasme?

Teigiamo atsakymo į 1-ąjį klausimą atveju:

2.1.	Ar paslauga suteikiama bet kokioje vietoje valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį leidžiama naudotis teise ir ja faktiškai pasinaudojama?

2.2.	Ar vis dėlto paslauga suteikiama licencijos davėjo gyvenamojoje arba pagrindinės administracijos vietoje?

2.3.	Ar teigiamo atsakymo į 2.1 arba 2.2 klausimą atveju kompetentingas teismas taip pat gali priimti sprendimą dėl licencijos mokesčio už naudojimąsi teise kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje?

Neigiamo atsakymo į 1-ąjį, 2.1 arba 2.2 klausimus atveju: ar kompetencija dėl licencijos mokesčio, remiantis Briuselio I reglamento 5 straipsnio 1 punkto a ir c papunkčiais, mokėjimo klausimu turi būti ir toliau vertinama pagal principus, išplaukiančius iš Europos Teisingumo Teismo praktikos dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Briuselio konvencija)?

(1) OL L 12, p. 1.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/16

2007 m. lapkričio 30 d.William Prym GmbH & Co. KG ir Prym Consumer GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-30/05 William Prym GmbH & Co. KG ir Prym Consumer GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-534/07 P)

(2008/C 37/21)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: William Prym GmbH & Co. KG ir Prym Consumer GmbH, atstovaujamos advokatų H.-J. Niemeyer ir Ch. Herrmann

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

1.	Panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-30/05 tiek, kiek juo nustatomi įpareigojimai apeliantėms.

2.	Pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 26 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą C(2004) 4221 galutinis (byla COMP/F-1/38.338 — PO/Adatos) tiek, kiek ji susijęs su apeliantėms, arba panaikinti ar sumažinti šio Komisijos sprendimo 2 straipsnyje apeliantėms paskirtą baudą.

3.	Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų, perduoti bylą spręsti Pirmosios instancijos teismui.

4.	Priteisti iš atsakovės pagrindinėje byloje bylinėjimosi visose instancijose išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—	Pirmosios instancijos teismas nepripažįsta, kad pradžioje vienos bylos išskyrimas į (atskiras) bylas „Metalinės galanterijos prekės: Adatos“ ir „Metalinės galanterijos prekės: Užtrauktukai“ nenurodant šio išskyrimo priežasčių pažeidžia apeliančių teisę į gynybą, visų pirma teisę būti išklausytoms.

—	Atsisakydamas patikrinti, ar bylos „Metalinės galanterijos prekės“ išskyrimas dėl vienintelio ir tęstinio pažeidimo buvo neteisėtas, Pirmosios instancijos teismas pažeidžia draudimą atsisakyti vykdyti teisingumą ir fundamentalią teisę į veiksmingą teisių gynimą teisme.

—

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako pripažinti EB 253 straipsnyje įtvirtintą motyvavimo pareigos pažeidimą. Teismas teisės požiūriu klaidingai nenuoseklius Komisijos argumentus dėl reikšmingomis laikomų rinkų dydžio ir dėl konkretaus pažeidimo poveikio rinkai laiko teisiškai nesvarbiais.

—

Pirmosios instancijos teismas pažeidžia Baudų nustatymo metodo gaires. Pažeidimo sunkumą jis nustato atsižvelgdamas tik į abstrakčią pažeidimo formą ir atitinkamos pažeidimo sunkumo kategorijos mažiausią pagrindinę baudos sumą laiko mažiausia suma, kurios neleidžiama mažinti. Pažeisdamas teisinės valstybės ir vienodo požiūrio principus, jis atsisako atsižvelgti į savanorišką pažeidimo nutraukimą kaip į lengvinančią aplinkybę.

—

Galiausiai Pirmosios instancijos teismas pažeidžia proporcingumo principą. Nustatydamas pažeidimo sunkumą, jis taiko Baudų nustatymo metodo gaires taip pat formaliai ir vienašališkai apeliančių nenaudai kaip ir atsakovė pagrindinėje byloje. Be to, jis nesiima proporcingumo principo laikymuisi reikalingo bendro svarstymo atsižvelgdamas bendrai į visas svarbias konkretaus atvejo aplinkybes, o tik kiekvieną kartą atskirai patikrina baudos proporcingumą pagal atskirus kriterijus.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/16

2007 m. gruodžio 3 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano

(Byla C-538/07)

(2008/C 37/22)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Assitur Srl

Atsakovas: Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 92/50/EB (1) 29 straipsnis, kuris numato septynias kandidatų nepriėmimo dalyvauti viešojo paslaugų pirkimo konkurse priežastis, yra nepriėmimo atvejų „numerus clausus“ ir dėl to Įstatymo Nr. 109/94 10 straipsnio 1bis dalis (kurią šiuo metu pakeitė Įstatyminio dekreto Nr. 136/06 34 straipsnio paskutinioji pastraipa) draudžia nustatyti draudimą bendrai dalyvauti konkurse tarpusavyje kontrole pagrįstais santykiais susijusioms įmonėms?

(1) OL L 209, p. 1.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/17

2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-539/07)

(2008/C 37/23)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Montaguti ir A. Nijenhuis

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad neužtikrinusi, kad informacija apie tai, iš kur skambinama vienu Europos skubaus iškvietimo telefono numeriu „112“, būtų prieinama pagalbos tarnyboms, kiek techniškai įmanoma, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2002/22/EB (1) 26 straipsnio 3 dalį.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2002/22/EB baigėsi 2003 m. liepos 24 dieną.

(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (OL L 108, p. 51).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/17

2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-540/07)

(2008/C 37/24)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir A. Aresu

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad palikdama galioti labiau apsunkinančią kitose valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės sutarties Susitariančiosiose Šalyse įsteigtoms bendrovėms skirstomų dividendų apmokestinimo sistemą, palyginti su nacionaliniams dividendams taikoma sistema, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės sutarties 40 straipsnį, reglamentuojančius laisvą kapitalo judėjimą tarp valstybių narių ir atitinkamai nagrinėjamos sutarties Susitariančiųjų Šalių bei įsipareigojimus pagal pastarosios sutarties 31 straipsnį dėl įsisteigimo laisvės principo taikymo šios sutarties Susitariančiosiose Šalyse;

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo šioje srityje galiojančius Italijos teisės aktus, pagal kuriuos ne Italijos bendrovėms paskirstomiems dividendams (t. y. į užsienį išmokamiems dividendams) yra taikomas mažiau palankus apmokestinimas nei taikomas Italijos bendrovėms paskirstomiems dividendams (t. y. nacionaliniams dividendams).

Europos Komisijos nuomone, šie teisės aktai, kuriuos Italijos vyriausybė bet kuriuo atveju rengiasi pakeisti, atrodo prieštarauja laisvam kapitalo judėjimo principui, nes turi neigiamą poveikį Italijos bendrovių nereziduojančių narių pelnui ir sprendimams investuoti, kartu toms pačioms bendrovėms sudarant kliūtis pritraukti užsienio kapitalą. Taigi reikia konstatuoti akivaizdų EB 56 straipsnio, kuriame įtvirtintas visų kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimų draudimas, ir EEE sutarties 140 straipsnio, panašiai įtvirtinančio tą pačią laisvę santykiuose tarp šios sutarties Susitariančiųjų Šalių, pažeidimą.

Be to, Europos Komisijos manymu, šie teisės aktai gali prieštarauti EEE sutarties 31 straipsnyje reglamentuojamai įsisteigimo laisvei, nes jie taip pat gali būti taikomi šios sutarties Susitariančiosiose Šalyse įsteigtų bendrovių turimam Italijos bendrovių kontroliniam akcijų paketui, kuriam netaikoma Direktyvos 90/435/EEB (1) suderinta mokesčių sistema.

Vykstant tyrimo procedūrai Europos Komisija išnagrinėjo Italijos Respublikos gynybos argumentus, pateiktus pateisinant nagrinėjamus teisės aktus, ir nusprendė, kad šis tikslas nepasiektas. Tačiau neseniai Italijos vyriausybė pranešė apie savo ketinimą pakeisti minėtus teisės aktus suderinant juos su Bendrijos teisę: pareikštas ieškinys galėtų pagreitinti šią reformą.

(1) OL L 225, p. 6.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/18

2007 m. lapkričio 30 d.Imagination Technologies Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 20 d. priimto Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo byloje T-461/04 Imagination Technologies Ltd. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-542/07)

(2008/C 37/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Imagination Technologies Ltd, atstovaujama barister M. Edenborough

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese ir procese Pirmosios instancijos teisme.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė tvirtina, jog žodinio Bendrijos prekių ženklo PURE DIGITAL registracijos paraiška Nr. 002396075 (toliau — paraiška) nepažeidžia nei Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkto, nei 7 straipsnio 1 dalies c punkto, nes nuo tada, kai buvo pateikta registracijos paraiška, minėtas prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Ji teigia, kad Pirmosios instancijos teismas suklydo nagrinėdamas taikytiną teisę; konkrečiai kalbant, jis padarė klaidą nuspręsdamas, kad naudojimas po to, kai buvo pateikta paraiška, buvo nesvarbus vertinant įgytą skiriamąjį požymį.

Taigi Pirmosios instancijos teismas buvo neteisus atmesdamas jam pateiktą ieškinį. Todėl ieškovė teigia, kad reikia patenkinti šį apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamąjį sprendimą. Taip pat ieškovė reikalauja, kad jai būtų atlygintos jos šiame apeliaciniame procese ir procese Pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/18

2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-543/07)

(2008/C 37/26)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/73/EB (1), iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju apie juos nepranešusi Komisijai, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į nacionalinę teisę baigėsi 2005 m. spalio 5 dieną.

(1) OL L 269, p. 15.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/19

2007 m. gruodžio 4 d.Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu (Lenkijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Uwe Rüffler prieš Dyrektor Izby Skarbowej we Wrocławiu Ośrodek Zamiejscowy w Wałbrzychu

(Byla C-544/07)

(2008/C 37/27)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu (Lenkija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Uwe Rüffler

Atsakovas: Dyrektor Izby Skarbowej we Wrocławiu Ośrodek Zamiejscowy w Wałbrzychu

Prejudicinis klausimas

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 12 straipsnio pirmoji pastraipa ir 39 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jos draudžia nacionalinės teisės normą, įtvirtintą 1991 m. liepos 26 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo (ustawa o podatku dochodowym od osób fizycznych) (konsoliduota versija: Dz. U. 2000 m., Nr. 14, 176 pozicija su pakeitimais) 27b straipsnyje, kuri leidžia atskaityti iš pajamų mokesčio tik tokias privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sumokėtos remiantis nacionalinės teisės normomis, kai rezidentas nuo Lenkijoje apmokestinamų pajamų moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas kitoje valstybėje narėje?

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/19

2007 m. gruodžio 8 d.Akzo Nobel Chemicals Ltd, Akcros Chemicals Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-253/03 Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-550/07 P)

(2008/C 37/28)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Akzo Nobel Chemicals Ltd, Akcros Chemicals Ltd, atstovaujamos advokatų C. Swaak, M. Mollica ir M. van der Woude

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE), Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten; Europos įmonių teisininkų asociacija (ECLA/AEJE), American Corporate Counsel Association (ACCA) — European Chapter, Tarptautinė advokatų asociacija (IBA)

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti tą 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (PIT) sprendimo byloje T-253/03 dalį, kuria atmetamas reikalavimas dėl profesinės paslapties apsaugos (legal professional privilege) taikymo susirašinėjimui su Akzo Nobel įmonės teisininku.

—	Panaikinti tą 2003 m. gegužės 8 d. Komisijos sprendimo dalį, kuria ši atsisakė grąžinti susirašinėjimą el. paštu su Akzo Nobel įmonės teisininku (dalis B grupės dokumentų).

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas bei bylinėjimosi PIT išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo pagrindu.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės tvirtina, kad atmesdamas minėtą reikalavimą Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę. Konkrečiai, apeliantės teigia, jog griežtai vadovaudamasis daliniu bei pažodiniu kelių Sprendimo AM&S Europe prieš Komisiją (1) punktų aiškinimu, PIT:

1.	Neteisingai interpretavo profesinės paslapties principą, išaiškintą AM&S byloje, pažeisdamas lygybės principą (B dalis).

2.	Atmetus ankstesnį pagrindą, kad PIT, atsisakydamas naujai aiškinti profesinės paslapties principą, atsižvelgiant į reikšmingus teisinio konteksto pasikeitimus, pažeidė bendruosius teisės į gynybą apsaugos bei teisinio saugumo principus (C dalis).

3.	Atmetus abu ankstesnius pagrindus, kad PIT pažeidė EB 5 straipsnį (suteiktų įgaliojimų principą) bei nacionalinio proceso autonomiškumo principą (D dalis).

(1) Byla 155/79, Rink. 1982 p. 1575.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/20

2007 m. gruodžio 11 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commune de Sausheim prieš Pierre Azelvandre

(Byla C-552/07)

(2008/C 37/29)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commune de Sausheim

Atsakovas: Pierre Azelvandre

Prejudiciniai klausimai

Ar „vieta, kurioje bus atliktas genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas“, kuri pagal 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 90/220/EEB dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką (1) 19 straipsnį negali būti konfidenciali, reiškia kadastre įrašytą žemės sklypą ar didesnę geografinę teritoriją, atitinkančią arba komuną, kurios teritorijoje atliekamas išleidimas, arba dar platesnę teritoriją (kantoną, departamentą)?

Darant prielaidą, kad vieta turėtų būti suprantama kaip kadastre įrašytas žemės sklypas, ar išlyga, susijusi su viešosios tvarkos ir kitų įstatymo saugomų paslapčių apsauga, draudžia pateikti išleidimo vietos kadastro duomenis vadovaujantis Europos ekonominę bendriją, dabar — Europos bendriją — steigiančios sutarties 95 straipsniu arba 2003 m. sausio 28 d. Direktyva 2003/4/EB (2) dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką arba bendruoju Bendrijos teisės principu?

(1) OL L 117, p. 15.

(2) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, p. 26).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/20

2007 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-556/07)

(2008/C 37/30)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Nolin, M. Van Heezik

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepakankamai kontroliuodama, tikrindama ir stebėdama žvejybos veiklą, visų pirma draudimo naudoti dreifuojančius žiauninius tinklus tam tikroms rūšims gaudyti atžvilgiu, ir neužtikrindama, kad būtų imtasi deramų priemonių prieš asmenis, atsakingus už Bendrijos teisės aktų dreifuojančių žiauninių tinklų naudojimo srityje pažeidimus, Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Reglamento 2847/1993 (1) 2 straipsnį ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Reglamento 2371/2002 (2) 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnį ir 25 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu Komisija kaltina atsakovę dėl neteisingo Bendrijos teisės aktų žuvininkystės srityje taikymo. Toks neteisingas taikymas susijęs, pirma, su tuo, kad Prancūzijos valdžios institucijos „thonaille“ tinklo nelaiko dreifuojančiu žiauniniu tinklu, nors dėl jo techninių charakteristikų „thonaille“ vis tik yra dreifuojantis tinklas, kurį draudžia Bendrijos teisės aktai. Tai, kad „thonaille“ gali būti stabilizuotas plūduriuojančio inkaro, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, jei toks stabilizavimas nereiškia, jog „thonaille“ negali dreifuoti dėl jūros srovių ar vėjo, o tik yra sulaikomas plūdurų ir svarsčių, siekiant optimizuoti jo veiksmingumą ir išvengti, kad jis neišsitiestų horizontaliai po pat paviršiumi.

Antra, įsipareigojimų nevykdymas susijęs su veiksmingos kontrolės sistemos, skirtos užtikrinti draudimo naudoti dreifuojančius tinklus tam tikroms rūšims gaudyti laikymąsi, nebuvimu ir nepakankama patraukimo atsakomybėn už konstatuotus pažeidimus stebėsena. Kontrolės veiksmais siekiama užtikrinti tik nacionalinės teisės aktų, kurie yra ne tokie griežti kaip Bendrijos teisės aktai, laikymąsi, o už minėtų teisės aktų pažeidimus skiriamos sankcijos yra švelnios ir nepakankamai atgrasančios.

(1) 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 261, p. 1).

(2) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/21

2007 m. gruodžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-559/07)

(2008/C 37/31)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir M. van Beek

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad palikusi galioti Civilių ir karių senatvės pensijų kodekso nuostatas, įtvirtinančias skirtingus pensinio amžiaus ir minimalaus tarnybos stažo reikalavimus vyrams bei moterims, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 141 straipsnį.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.	Išnagrinėjusi galiojančias Graikijos civilių ir karių senatvės pensijų kodekso nuostatas, Komisija konstatavo, kad pagal jas moterys ir vyrai įgyja teisę į pensiją sukakus skirtingam amžiui bei skirtingomis sąlygomis, susijusiomis su minimalaus tarnybos stažo reikalavimu.

Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo praktiką, Komisija teigia, kad minėtos pensijos, kurias darbdavys moka buvusiam darbuotojui dėl darbo santykių, yra užmokestis EB 141 straipsnio prasme. Be to, atsižvelgiant į ypatingą nagrinėjamų pensijų sistemų pobūdį, pagal kurias pensija priklauso nuo tarnybos stažo bei darbo užmokesčio iki skiriant pensiją, šių pensijų gavėjai, Komisijos nuomone, patenka į „ypatingą darbuotojų kategoriją“, tuo tarpu pensijų sistemos finansavimo ir valdymo būdas nėra lemiamas veiksnys taikant EB 141 straipsnį.

Komisijos nuomone, EB 141 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, susijusios su galimybe numatyti konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla, nėra tenkinamos.

Šiuo atveju, nagrinėjamos nuostatos ne padeda spręsti problemas, su kuriomis moterys gali susidurti profesinėje veikloje, bet, priešingai, skatina jų pasitraukimą iš darbo rinkos.

Be to, Komisijos manymu, nėra įtikinamas nurodytas pasiteisinimas, susijęs su valstybės administracijos veiklos sutrikimais bei dėl jų būtinomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, nes, viena vertus, vien tik valstybei narei galinčios kilti finansinės pasekmės nepateisina Bendrijos teisės normų taikymo apribojimo laiko atžvilgiu, o, kita vertus, Graikijos Respublika iš esmės neįrodė nurodytų veiklos sutrikimų buvimo, nei jų pobūdžio.

5.	Todėl Komisija tvirtina, kad palikusi galioti Civilių ir karių senatvės pensijų kodekso nuostatas, įtvirtinančias skirtingus pensinio amžiaus ir minimalaus tarnybos stažo reikalavimus vyrams bei moterims, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 141 straipsnį.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/22

2007 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Shering-Plough prieš Komisją ir Europos vaistų kontrolės tarnybą

(Byla T-133/03) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Nepriimtinumas iš dalies - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Ieškinys praradęs dalyką - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2008/C 37/32)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Shering-Plough Ltd (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų G. Berrisch ir P. Bogaert

Atsakovės: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk ir M. Shotter, ir Europos vaistų agentūra (EMEA), atstovaujama iš pradžių N. Khan, padedamo solicitor C. Sherliker, vėliau C. Sherliker ir barrister T. Eicke

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) (Ženeva, Šveicarija), atstovaujama advokatų N. Rampal, U. Zinsmeister ir D. Waelbroeck

Dalykas

Prašymas panaikinti 2003 m. vasario 14 d. EMEA aktą, kuriuo atsisakoma taip vadinamo „I tipo“ vaistų formos „lyophilisat oral“„Allex 5 mg oral lyophilisate“ pavadinimo keitimo į „Allex Reditabs 5 mg oral lyophilisate“

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti šį ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis pareikštas Europos vaistų agentūrai (EMEA).

2.	Nereikia priimti sprendimo, kiek jis pareikštas Komisijai.

3.	EMEA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.	Shering-Plough Ltd be savo bylinėjimosi išlaidų padengia Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2003 7 19.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/22

2007 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje V prieš Parlamentą

(Byla T-345/05 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimas - Prašymas sustabdyti vykdymą - Fumus boni juris nebuvimas)

(2008/C 37/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: V, atstovaujamas baristers J. Lofthouse, C. Hayes ir solicitor M. Monan

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas H. Krück, D. Moore ir M. Windisch

Dalykas

Prašymas peržiūrėti jo pirmąjį ir antrąjį prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo atmesti 2007 m. kovo 16 d. ir birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimis V prieš Parlamentą, atitinkamai T-345/05 R ir T-345/05 R II, dar nepaskelbtos Rinkinyje

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti sprendimo priėmimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/23

2007 m. spalio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje MB Immobilien prieš Komisiją

(Byla T-120/07 R)

(Laikinosios apsaugos priemonės - Valstybės pagalba naujose Länder - Pareiga išieškoti - Prašymas atidėti vykdymą - Skuba - Interesų pusiausvyra)

(2008/C 37/34)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: MB Immobilien Verwaltungs GmbH (Noikirchas, Vokietija), atstovaujama advokato G. Brüggen

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Gross ir T. Scharf

Dalykas

Prašymas atidėti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C(2007) (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/23

2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis FMC Chemical ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-349/07 R)

(„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Direktyva 91/414/EEB - Prašymas sustabdyti vykdymą - Priimtinumas - Skubos nebuvimas“)

(2008/C 37/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: FMC Chemical SPRL (Briuselis, Belgija); Satec Handelsgesellschaft mbH (Elmshornas, Vokietija); Belchim Crop Protection NV (Londerzelis, Belgija); FMC Foret SA (Sant Kugat del Valjesas, Ispanija); F&N Agro Slovensko spol. s.r.o. (Bratislava, Slovakija); F&N Agro Ceská republika spol. s.r.o., (Praha, Čekijos Respublika); F&N Agro Polska sp. z o.o. (Varšuva, Lenkija) ir FMC Corp. (Filadelfija, Pensilvanijos valstija, Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Parpala ir B. Doherty

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2007 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimo Nr. 2007/415/EB dėl karbosulfano neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tos medžiagos, registracijų panaikinimo (OL L 156, p. 28) vykdymą, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidedamas.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/23

2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis FMC Chemical ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-350/07 R)

(„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Direktyva 91/414/CEE - Prašymas sustabdyti vykdymą - Priimtinumas - Skubos nebuvimas“)

(2008/C 37/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: FMC Chemical (Briuselis, Belgija); Arysta Lifescience SAS (Noguères, Prancūzija); Belchim Crop Protection NV (Londerzelis, Belgija); FMC Foret, SA (Sant Cugat de Valles, Ispanija); F&N Agro Slovensko spol. s.r.o. (Bratislava, Slovakija); F&N Agro Ceská republika spol. s.r.o. (Praha, Čekijos Respublika); F&N Agro Polska sp. z o.o. (Varšuva, Lenkija) ir FMC Corp. (Filadelfija, Pensilvanija, Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Parpala ir B. Doherty

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2007 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimo 2007/416/EB dėl karbofurano neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tos medžiagos, registracijų panaikinimo (OL L 156, p. 30), iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/24

2007 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje BP Aromatic prieš Komisiją

(Byla T-429/07)

(2008/C 37/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: BP Aromatic Ltd (Sanberis prie Temzės, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solicitors A. Renshaw, G. Bushell

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	Priteisti iš atsakovės ir visų šalių, kurioms buvo leista įstoti į bylą, bylinėjimosi išlaidas, ir

—	Atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie Teisingumo Teismo nuomone yra tinkami.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimą C(2007) 3202 galutinis, kuriame Komisija nusprendė, jog valstybės pagalba, kurią Portugalijos institucijos suteikė Artensa (Artenius) naujos gamyklos, skirtos cheminiams produktams, statybai yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

Grįsdama savo ieškinį, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė EB 87 ir 88 straipsnius, su jų taikymu susijusias taisykles, tam tikrus esminius procedūrinius reikalavimus ir daugelį Bendrijos teisės principų tuo, kad Komisija:

—	pažeidė ir neteisingai taikė regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams 2002 (1) daugiasektorinę programą, kuri turi būti išanalizuota remiantis EEE, o ne pasauline, rinka,

—	padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad atitinkama išgrynintos tereftalio rūgštis rinka yra pasaulinė, tuo tarpu, ji, ieškovės nuomone, apima tik EEE teritoriją; ir

—	padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad atitinkama Artensa pardavimo dalis bus žemesnė nei 25 %, kai, iš tikrųjų, ji viršys 25 %, remiantis EEE teritorija.

Ieškovė teigia, kad jei Komisija būtų atlikusi išsamų ir tinkamą tereftalio rūgšties rinkos EEE tyrimą, ji būtų susidūrusi su rimtais sunkumais nustatant, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, o tuomet reikėtų pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį.

Ieškovės nuomone tai, kad Komisija susidūrė su rimtais sunkumais vertindama pagalbą per išankstinį tyrimą, todėl, atitinkamai, ji turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, patvirtina faktas, jog praėjo pakankamai daug laiko tarp Portugalijos institucijų pranešimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo.

Ieškovė toliau teigia, kad pažeistos jos procesinės teisės, nes Komisija nepradėjo, nors turėjo, oficialaus tyrimo pagal EB 88 straipsnio 2 dalį.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti pagal EB 253 straipsnį.

(1) Komisijos komunikatas — Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinė programa (pranešta dokumentu Nr. C(2002) 315 (OL C 70, p. 8).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/24

2007 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Gebr. Heller Maschinenfabrik prieš VRDT — Fernández Martinez (HELLER)

(Byla T-431/07)

(2008/C 37/38)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Gebr. Heller Maschinenfabrik GmbH (Niurtingenas, Vokietija), atstovaujama advokatų W. Kessler ir S. Baur

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Manuel Fernández Martinez (Alikantė, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. rugsėjo 11 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje byloje R 974/2006-2;

—	atmesti Manuel Fernández Martinez Antrajai apeliacinei tarybai pateiktą protestą;

—	priteisti iš Manuel Fernández Martinez visas išlaidas ir rinkliavas procedūroje VRDT protestų skyriuje ir apeliacinėje taryboje bei bylinėjimosi išlaidas byloje pagal šį ieškinį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „HELLER“ 7, 37 ir 40 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 3306602.

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: Manuel Fernández Martinez.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: Ispanijoje įregistruotas vaizdinis prekių ženklas „HELLER“ 7 klasės prekėms (Nr. 2520584).

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą ir atmesti registravimo paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra jokios prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, supainiojimo galimybės.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/25

2007 m. lapkričio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Volvo Trademark Holding prieš VRDT — Grebenshikova (SOLVO)

(Byla T-434/07)

(2008/C 37/39)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Volvo Trademark Holding AB (Gothenburg, Švedija), atstovaujama advokatų T. Dolde, V. von Bomhard, A. Renck

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Elena Grebenshikova (Sankt Peterburgas, Rusija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimą byloje Nr. R 1240/2006-2;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Elena Grebenshikova

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „SOLVO“ 9, 39 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 3555422

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: žodinis ir vaizdinis Bendrijos ir nacionalinis prekių ženklas „VOLVO“, be kita ko, 9 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies pažeidimas, nes nagrinėjami prekių ženklai yra panašūs vizualiai ir fonetiškai, o Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius, įskaitant atitinkamų prekių tapatumą ir VOLVO gerą vardą.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/25

2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje New Look prieš VRDT

(Byla T-435/07)

(2008/C 37/40)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: New Look (Veimutas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama barrister S. Malynicz, ir solicitors M. Blair, K. Gilbert

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. rugsėjo 3 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 670/2007-2;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „NEW LOOK“ 3, 9, 14, 16, 18, 25, 26 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 2932606

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba a) klaidingai reikalavo iš ieškovės įrodyti skiriamąjį požymį, įgytą kitoje nei Jungtinė Karalystė ir Airija valstybėje narėje; b) klaidingai nusprendė, kad ieškovės pateikti žymens „NEW LOOK“ naudojimo stilizuota forma ar kartu su išskirtiniu devizu įrodymai negalėjo suteikti prekių ženklui skiriamojo požymio; c) nepakankamai reikšmės suteikė ieškovės pateiktiems naudojimo Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje įrodymams.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/26

2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Spa Monopole prieš VRDT

(Byla T-438/07)

(2008/C 37/41)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Spa Monopole compagnie fermiere de Spa SA/NV (Spa, Belgija), atstovaujama advokatų L. de Brouwer, E. Cornu, E. De Gryse ir D. Moreu

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: De Francesco Import GmbH (Niurnbergas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. rugsėjo 13 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1285/2006-2).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo: De Francesco Import GmbH

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: Žodinis prekės ženklas „SpagO“ 33 klasės prekėms — paraiška Nr. 2 320 844

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: Ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: Bendrijos, nacionalinis ir tarptautinis žodinis ir vaizdinis prekių ženklai „SPA“, „SPA Citron“, „SPA Orange“ 32 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: Visiškai patenkinti paraišką prekės ženklui

Apeliacinės tarybos sprendimas: Panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir atmesti protestą

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nepakankamai įvertino „SPA“ prekių ženklo reputaciją Beneliukse ir nepakankamai atsižvelgė į šiuos veiksnius:

—	nagrinėjamų prekių ženklų žodinius ir vaizdinius panašumus;

—	į tai, kad naudojant prekių ženklą „SpagO“ alkoholiniams gėrimams būtų pakenkta mineralinio vandens „SPA“ prekių ženklo reputacijai — pastarojo prekių ženklo reputacija pagrįsta aukšta kokybe, grynumu ir teigiamu poveikiu sveikatai;

—	į tai, kad, kad naudojant prekių ženklą „SpagO“ gėrimams, būtų nesąžiningai pasinaudota prekių ženklo „SPA“ reputacija ir jo kokybės ir grynumo įvaizdžiu.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/26

2007 m. gruodžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Coats Holdings prieš Komisiją

(Byla T-439/07)

(2008/C 37/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Coats Holdings Ltd, atstovaujama solicitors W. Sibree ir C. Jeffs

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimo 1 straipsnio 4 dalį ir 2 straipsnio 4 dalį tiek, kiek jos susijusios su Coats.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti sprendimo 2 straipsnio 4 dalimi Coats paskirtą baudą.

—	Nurodyti Komisijai padengti savo ir Coats bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą C(2007) 4257 galutinis byloje COMP/E-1/39.168 — PO/Metalinės ir plastmasinės galanterijos prekės: Užtrauktukai, kuriame Komisija nustatė, kad ieškovė kartu su kitomis įmonėmis, be kita ko, pasikeisdama informacija apie kainas, nustatydama minimalias kainas ir pasidalindama rinkas, pažeidė EB 81 straipsnį.

Grįsdama ieškinį ieškovė tvirtina, kad Komisijos atliktame bendrame įrodymų įvertinime padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų. Ieškovės teigimu, Komisija neįrodė, kaip to reikalaujama, kad ieškovė nuo 1997 m. sausio iki 1998 m. liepos su Prym buvo sudariusi dvišalį susitarimą dėl rinkos pasidalijimo.

Dėl antrojo reikalavimo ieškovė teigia, kad Komisija neįrodė, jog kuris nors pažeidimas tęsėsi po 1997 m. rugsėjo 19 d., taip pat neįrodė nė vieno tęstinio pažeidimo laikotarpiu iki 1998 m. liepos 15 d., kuris suteiktų Komisijai teisę skirti ieškovei baudą už 21,5 metų trunkantį pažeidimą.

Toliau dėl antrojo reikalavimo ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas pagrindines procesines ieškovės teises baudžiamojo pobūdžio procese pačiai apklausti liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti.

Galiausiai ieškovė dėl antrojo reikalavimo teigia, kad Komisija suklydo mechaniškai 215 % padidindama pagrindinę baudos sumą už 21,5 metų laikotarpį, o ne pasinaudojusi savo diskrecija pagal galiojančias baudų nustatymo metodo gaires.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/27

2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją

(Byla T-441/07)

(2008/C 37/43)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ryanair Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama advokato E. Vahida

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	pripažinti pagal EB 232 straipsnį, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip buvo įsipareigojusi pagal EB sutartį, t. y. neapibrėžė savo pozicijos 2005 m. lapkričio 3 d. ieškovės skundo, pateikto Komisijai, po kurio buvo pateiktas 2007 m. rugpjūčio 2 d. oficialus pranešimas, atžvilgiu,

—	priteisti iš Komisijos visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas net jei po ieškinio pareiškimo Komisija imsis veiksmų, dėl kurių Teisingumo Teismas manys, jog sprendimo priimti nereikia, arba jei Teisingumo Teismas atmes ieškinį kaip nepriimtiną, ir

—	imtis kitų, Teisingumo Teismo manymu, tinkamų veiksmų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė svarbiausiame pagrinde nurodo, kad Komisija rūpestingai ir nešališkai neišnagrinėjo jos pateikto skundo dėl neteisėtos Italijos valstybės pagalbos Volare, panaikinant apytikriai 20 milijonų eurų Volare skolų Italijos aerouostams ir sumažinant aerouosto mokesčius bei išlaidas už kurą. Papildomai ieškovė tvirtina, kad Komisija nepriėmė savo pozicijos dėl skundo, pagrįsto nekonkurencine diskriminacija bei EB 82 straipsnio pažeidimu.

Ieškovė tvirtina, kad jos skunde nurodytos priemonės yra valstybės pagalba, atitinkanti visas EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Be to, ieškovė nurodo, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, jog dalis Volare suteiktos pagalbos nėra valstybės pagalba, nes Italijos aerouostai savo mokesčius nustatė tariamai savarankiškai, ieškovė mano, kad ši pagalba yra nekonkurencinė diskriminacija, kurios negalima pateisinti objektyviomis priežastimis, todėl tai yra EB 82 straipsnio pažeidimas.

Be to, ieškovė tvirtina, kad pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 (2) nuostatas Komisija turėjo rūpestingai ištirti pareiškėjo pateiktus faktinius ir teisinius įrodymus tam, kad per protingą terminą priimtų sprendimą, ar ji turi pradėti pažeidimą nustatančią procedūrą, ar atmesti skundą. Komisija gavusi skundą nepriėmė jokio sprendimo patvirtinti pažeidimą ar atmesti skundą, prieš tai informavus ieškovę pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004, ar galiausiai priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą nagrinėti skundo nesant Bendrijos intereso.

Ieškovė tvirtina, kad konkurencijos pažeidimas buvo iš pat pradžių akivaizdus ir kad Komisijai prireikė mažiau nei 21 mėnesio tokiai išvadai padaryti ir pradėti procesą. Taigi Komisijos neveikimas viršijo protingą terminą.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 1, p. 1).

(2) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 123, p. 18).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/28

2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją

(Byla T-442/07)

(2008/C 37/44)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ryanair Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama advokato E. Vahida

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip buvo įsipareigojusi pagal EB sutartį, ypač EB 232 straipsnį, t. y. neapibrėžė savo pozicijos 2005 m. lapkričio 3 d. ir gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 16 d. ir lapkričio 10 d. ieškovės skundų, po kurių buvo pateiktas 2007 m. rugpjūčio 2 d. oficialus pranešimas, atžvilgiu;

—	priteisti iš Komisijos visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas net jei po ieškinio pareiškimo Komisija imsis veiksmų, dėl kurių Teisingumo Teismas manys, jog sprendimo priimti nereikia, arba jei Teisingumo Teismas atmes ieškinį kaip nepriimtiną, ir

—	imtis kitų, Teisingumo Teismo manymu, tinkamų veiksmų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal EB 232 straipsnį pateiktame ieškinyje ieškovė tvirtina, kad Komisija neapibrėžė savo pozicijos 2005 m. lapkričio 3 d. ir gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 16 d. ir lapkričio 10 d. ieškovės skundų, po kurių buvo pateiktas 2007 m. rugpjūčio 2 d. oficialus pranešimas, atžvilgiu.

Ieškovė svarbiausiame pagrinde nurodo, kad Komisija rūpestingai ir nešališkai neišnagrinėjo jos pateiktų skundų dėl neteisėtos Italijos valstybės pagalbos Alitalia, Air One ir Meridiana. Papildomai ieškovė tvirtina, kad Komisija nepriėmė savo pozicijos dėl jos skundų, pagrįstų nekonkurencine diskriminacija bei EB 82 straipsnio pažeidimu.

Ieškovė tvirtina, kad dėl jos skunduose nurodytų Italijos valstybei priskirtinų priemonių, būtent i) pagalbos, kurią sudaro „11/9 kompensacijos“ sumokėjimo Alitalia, ii) palankių sąlygų Alitalia Servizi perkeliant į Fintecna, iii) Italijos valstybės vykdytino Alitalia skolų Italijos aerouostams neišieškojimo, iv) Alitalia išmokėtų atleidimo iš darbo išmokų valstybinio finansavimo, v) nuolaidų taikomų išlaidoms degalams, vi) aerouostų mokesčių sumažinimo Italijos grįžračiuose, vii) daugiau nei 100 Alitalia darbuotojų perkėlimo į Meridiana ir Air One ir viii) diskriminacinių apribojimų ieškovės veiklos regioniniuose aerouostuose, įskaitant Ciampino, atžvilgiu, Ryanair prarado pajamų, o Alitalia bei kai kurių priemonių atžvilgiu, Air One ir Meridiana, gavo naudos. Ieškovė mano, kad šios priemonės yra valstybės pagalba, atitinkanti visas EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

Papildomai, ieškovė tvirtina, kad Italijos valstybės vykdytinas Alitalia skolų Italijos aerouostams neišieškojimas, aerouostų mokesčių sumažinimas Italijos grįžračiuose, nuolaidos taikomos išlaidoms degalams ir diskriminacinių apribojimų ieškovės veiklos regioniniuose aerouostuose atžvilgiu yra konkurencijos teisės pažeidimas. Todėl ieškovė tvirtina, kad tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad dalis Alitalia, Air One ir Meridiana suteiktos pagalbos nėra valstybės pagalba, nes Italijos aerouostai ir degalų tiekėjai, kurie suteikė pirmiau nurodytą pagalbą, veikė savarankiškai, ši pagalba yra nekonkurencinė diskriminacija, kurios negalima pateisinti objektyviomis priežastimis, todėl tai yra EB 82 straipsnio pažeidimas.

Be to, ieškovė nurodo, kad ji turi teisėtą interesą pateikti tokį skundą tiek kaip aerouosto paslaugų klientė, tiek kaip degalų lėktuvams tiekėja ir kaip Alitalia, Air One ir Meridiana konkurentė.

Taip pat ieškovė nurodo, kad Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 (3) nuostatas turėjo imtis veiksmų. Komisija nesiėmė jokių veiksmų, gavusi skundus, bei neapibrėžė savo pozicijos, gavusi oficialų pranešimą.

Todėl ieškovė tvirtina, kad konkurencijos teisės pažeidimas buvo iš pat pradžių akivaizdus ir kad neprotingas nuo 9 iki 21 mėnesių terminas, atsižvelgiant į skundo dalyką, nuo Komisijos oficialaus pranešimo gavimo iki Komisijos veiksmų nesiėmimo, yra neveikimas EB 232 straipsnio prasme.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1).

(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 1, p. 1).

(3) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 123, p. 18).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/29

2007 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys Centre de Promotion de l'Emploi par la Micro-Enterprise prieš Komisiją

(Byla T-444/07)

(2008/C 37/45)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Centre de Promotion de l'Emploi par la Micro-Enterprise (CPEM) (Marselis, Prancūzija), atstovaujamas advokato C. Bonnefoi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2007) 4645, panaikinantį 1999 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. C (1999) 2645 suteiktą Europos socialinio fondo finansinę paramą, skirtą finansuoti ESF dotaciją Prancūzijoje (CPEM);

—	pripažinti teisę gauti kompensaciją už viešai padarytą žalą įstaigos, atliekančios visuotinės svarbos misiją, įvaizdžiui (įvertinta 100 000 eurų);

—	pripažinti CPEM darbuotojų teisę į simbolinę vieno euro dydžio individualią kompensaciją už kėsinimąsi į jų psichologinį užtikrintumą darbe (grėsmė jų darbo struktūros ateičiai, taigi ir jų darbui, nes milijono eurų sumokėjimas reiškia CPEM ir MSD uždarymą);

—	atlyginti dėl to neišvengiamai patirtas advokato ir teisinės pagalbos išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai galės būti pateikti.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2007 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2007) 4645, kuriuo, OLAF pateikus ataskaitą, panaikinta Europos socialinio fondo suteikta finansinė parama (1), skirta visuotinės dotacijos forma finansuoti ieškovo vykdomą bandomąjį projektą.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas remiasi dvejopais pagrindais: pirmieji susiję su tuo, kaip OLAF atliko tyrimo procedūrą, kurios išdavoje priimtas ginčijamas sprendimas, ir remiasi teisės į gynybą pažeidimu; kiti pagrindai susiję su ginčijamo sprendimo esme.

Ieškovas teigia, kad OLAF atlikto tyrimo būdas pažeidė kelis Bendrijos teisės ir nešališko tyrimo principus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpcijos principą ir teisę susipažinti su tikraisiais ir tiksliais skunduose, kurių pagrindu pradėta procedūra, nurodytais kaltinimais. Be to, jis teigia, kad OLAF supainiojo Reglamente Nr. 2185/96 (2) numatytas procedūras su procedūromis, susijusiomis su tyrimais pagal Reglamentą Nr. 2988/95 (3). Ieškovas taip pat nurodo, kad OLAF savo išvadas grindė skirtingomis ir nuolat kintančiomis „Vystytojo vadovo“ redakcijomis.

Dėl esmės ieškovas kaltina Komisiją savo sprendimą pagrindus OLAF ataskaitos išvadomis, kurios šiurkščiai pažeidžia Prancūzijos teisėje numatytas „ne pelno organizacijos“ ir „perdavimo naudoti“ koncepcijas. Be to, ieškovas teigia, kad OLAF jo atžvilgiu rėmėsi „Vystytojo vadovu“ kaip viršesniu už Bendrijos reglamento tekstą. Jis taip pat teigia, kad Komisija žinojo apie faktus, dėl kurių ieškovas kaltinamas OLAF ir ginčijamame sprendime, ir jiems pritarė. Galiausiai ieškovas tvirtina, kad Reglamentas Nr. 1605/2002 (4), kuriuo grindžiama dalis OLAF ir ginčijamo sprendimo motyvų, yra netaikytinas ir juo negali būti remiamasi jo atžvilgiu.

(1) 1999 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos sprendimas Nr. C (1999) 2645, iš dalies pakeistas 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. C (2001) 2144.

(2) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, p. 2).

(3) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1).

(4) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/30

2007 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Berning & Söhne prieš Komisiją

(Byla T-445/07)

(2008/C 37/46)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Berning & Söhne GmbH & Co. KG (Vupertalis, Vokietija), atstovaujama advokatų P. Niggemann ir K. Gaßner

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą (COMP/E-1/39.168 — Metalinės galanterijos prekės: Užtrauktukai C(2007) 4257).

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti ginčijamu sprendimu ieškovei paskirtą baudą iki simbolinio dydžio arba bet kuriuo atveju atitinkamai sumažinti.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą C(2007) 4257 galutinis byloje COMP/E-1/39.168 — Metalinės ir plastmasinės galanterijos prekės: Užtrauktukai. Ginčijamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo paskirta bauda dėl EB 81 straipsnio pažeidimo. Komisijos nuomone, ieškovė dalyvavo suderinant kainų pakėlimą, pasikeičiant konfidencialia informacija apie kainas ir įgyvendinant kainų pakėlimą „kitų užtrauktukų“ ir siuvimo mašinų rinkose.

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus.

Pirmiausia nurodoma, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia ieškovės teisę būti išklausytai, nes ji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl vadinamųjų „Bazelio grupės“ ir „Vupertalio grupės“ susitikimų, kuriais Komisija grindžia savo kaltinimą dėl kainų pakėlimo suderinimo, pasikeitimo konfidencialia informacija apie kainas ir kainų pakėlimo įgyvendinimo.

Antra, teigiama, kad kartelių teisės pažeidimams, kurių padarymu ji yra kaltinama, jau yra suėjusi senatis, nes ieškovė savo dalyvavimą „Bazelio grupėje“ ir „Vupertalio grupėje“ nutraukė dar 1997 m. pavasarį.

Toliau ieškovė teigia, kad EB 81 straipsnio 1 dalis nėra pažeista, nes Komisija nepateikė reikalaujamo įrodymo, kad ieškovė dalyvavo kokiuose nors draudžiamuose susitarimuose.

Galiausiai ieškovė nurodo, kad baudos dydžio apskaičiavimas objektyviai yra klaidingas. Šiuo atžvilgiu visų pirma priekaištaujama dėl atsakovės išvadų klaidingumo, kiek tai susiję su tariamo ieškovės padaryto pažeidimo trukme, šio pažeidimo sunkumu ir baudos dydžio neproporcingumu.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/30

2007 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Royal Appliance International prieš VRDT — BSH Bosch und Siemens Hausgeräte (Centrixx)

(Byla T-446/07)

(2008/C 37/47)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Royal Appliance International GmbH (Hilden, Vokietija), atstovaujama advokatų K.-J. Michaeli ir M. Schork

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: BSH Bosch und Siemens Hausgeräte GmbH (Miunchenas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. spalio 3 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 572/2006-4).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: Žodinis prekių ženklas „Centrixx“ 7 klasės prekėms — paraiška Nr. 3 016 227

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: BSH Bosch und Siemens Hausgeräte GmbH

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: Vokietijos žodinis prekių ženklas „sensixx“ 7 klasės prekėms — paraiška Nr. 30 244 090

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: Panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir atmesti paraišką dėl prekių ženklo registracijos

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neteisingai taikė Bendrijos teismo praktiką, susijusią su prekių ženklų supainiojimo galimybe.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/31

2007 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Scovill Fasteners prieš Komisiją

(Byla T-447/07)

(2008/C 37/48)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Scovill Fasteners, Inc. (Clarkesville, JAV), atstovaujama advokato O. Dugardyn

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį (byla COMP/E-1/39.168 — Metalinės galanterijos prekės: Užtrauktukai).

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti ieškovei paskirtą baudą.

—	Nurodyti Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą C(2007) 4257 galutinis byloje COMP/E-1/39.168 — PO/Metalinės ir plastmasinės galanterijos prekės: Užtrauktukai, kuriame Komisija nustatė, kad ieškovės dukterinė įmonė kartu su kitomis įmonėmis, sutardama dėl suderinto kainų padidinimo, pasikeisdama konfidencialia informacija apie kainas ir įgyvendindama kainų pakėlimą, pažeidė EB 81 straipsnį.

Grįsdama ieškinį ieškovė tvirtina, kad Komisija klaidingai manė, jog ieškovė su savo dukterine įmone sudaro vieną ekonominį vienetą, ir kad ieškovė neturėtų būti laikoma bendrai atsakinga už jos dukterinei įmonei už šios dukterinės įmonės tariamai padarytus pažeidimus paskirtos baudos sumokėjimą.

Toliau ieškovė nurodo, kad Komisija neįrodė, kaip to reikalaujama, jog ieškovės dukterinė įmonė dalyvavo kartelyje po 1997 metų.

Dėl antrojo reikalavimo ieškovė teigia, kad Komisija:

—	apskaičiuodama baudos dydį padarė akivaizdžių klaidų,

—	vertindama pažeidimų trukmę ir sunkumą neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes,

—	neįvertino lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, menko ieškovės dukterinės įmonės vaidmens.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/31

2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Thomas Rotter prieš VRDT (EU-BRUZZEL)

(Byla T-449/07)

(2008/C 37/49)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Thomas Rotter (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Müller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. rugsėjo 27 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1415/2006-4.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant per apeliacinę procedūrą patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: trimatis prekių ženklas „EU-BRUZZEL“ 29, 30 ir 43 klasių prekėms ir paslaugoms (paraiška Nr. 4 346 185).

Eksperto sprendimas: iš dalies atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių, atsižvelgiant į dešros gaminius, dėl kurių byla dar nagrinėjama.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/32

2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Harwin International prieš VRDT-Cuadrado (Pickwick)

(Byla T-450/07)

(2008/C 37/50)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Harwin International LLC (Albanis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato D. Przedborski

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Cuadrado SA (Paterna, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. rugsėjo 10 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1245/2006-2.

—	Priteisti iš atsakovės ir Cuadrado SA padengti jų pačių ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „PICKWICK COLOUR GROUP“ 25 klasės prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 826669

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Harwin International LLC

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: Cuadrado SA

Šalies, prašančios panaikinti registraciją, prekių ženklo suteikiama teisė: ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas „PICK OUIC, CUADRADO SA, VALENCIA“ ir vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „Pick Ouic“ 25 klasės prekėms

Panaikinimo skyriaus sprendimas: atmesti visą prašomo prekių ženklo registraciją

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 56 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Apeliacinės tarybos išvada, jog Panaikinimo skyrius neišnagrinėjo Cuadrado pateiktų įrodymų, yra nenuosekli ir prieštarauja teisei. Ieškovė taip pat teigia, kad nėra jokios galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/32

2007 m. gruodžio 10 d. pareikštas ieškinys byloje WellBiz prieš VRDT — Wild (WELLBIZ)

(Byla T-451/07)

(2008/C 37/51)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: WellBiz Verein, WellBiz Association (Ešenas, Lichtenšteinas), atstovaujama advokato M. Schnetzer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rudolf Wild GmbH & Co. KG (Epelheinas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. spalio 2 d. Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje byloje R 1575/2006-1.

—	Atmesti protestą pateikusio asmens 2005 m. kovo 9 d. protestą Nr. B 809 394.

—	Priteisti iš tarnybos atsakovės ir protestą pateikusio asmens per šį procesą ir per protesto ir apeliacinę procedūras VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „WELLBIZ“ 35 ir 41 klasių paslaugoms (paraiška Nr. 3 844 479).

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procedūroje, savininkas: Rudolf Wild GmbH & Co. KG.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procedūroje: žodinis prekių ženklas „WILD.BIZ“ 38, 41 ir 42 klasių paslaugoms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 225 175); protestas buvo patektas dėl dalies 41 klasės paslaugų.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą dėl visų skundžiamų 41 klasės paslaugų.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes lyginami prekių ženklai skiriasi skambėjimo, rašybos bei konceptualiu požiūriu ir prekių ženklas, dėl kurio pateiktas protestas, yra ypač plačiai žinomas, ir todėl neturi ryškaus skiriamojo požymio.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/33

2007 m. gruodžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Dylog Italia prieš VRDT — GSI Office Management (IP Manager)

(Byla T-453/07)

(2008/C 37/52)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Dylog Italia SpA (Turinas, Italija), atstovaujama advokato A. Ruo

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: GSI Office Management GmbH (Planegas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje Nr. R982/2005-4 tiek, kiek Taryba nusprendė, kad nėra galimybės supainioti visų prašomų įregistruoti 35 ir 38 klasių paslaugų su tomis 42 klasės paslaugomis, kurių atžvilgiu buvo nustatytas panašumas su ankstesniu Italijos prekių ženklu žymimomis prekėmis.

—	Arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek Taryba nusprendė, kad nėra galimybės supainioti visų 38 klasės paslaugų su tomis 42 klasės paslaugomis, kurių atžvilgiu buvo nustatytas panašumas su ankstesniu Italijos prekių ženklu žymimomis prekėmis.

—	Nurodyti VRDT padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: GSI Office Management GmbH

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „IP MANAGER“ 35, 36, 38, 41 ir 42 klasių paslaugoms — paraiška Nr. 2 177 277

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: ankstesni nacionaliniai ir tarptautiniai žodiniai prekių ženklai „MANAGER“ 9, 16, 35, 41 ir 42 klasių prekėms ir nacionalinis žodinis prekių ženklas „HOTEL MANAGER“ 9 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio pažeidimas

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/34

2007 m. lapkričio 7 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimas Hinderyckx prieš Tarybą

(Byla F-57/06) (1)

(Pareigūnai - Paaukštinimas - 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra - Neįtraukimas į paaukštintų pareigūnų sąrašą - Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio pažeidimas - Nuopelnų palyginimas - Skirtingų institucijų parengtos vertinimo ataskaitos)

(2008/C 37/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Jacques Hinderyckx (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato J. Martin

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama advokato M. Simm ir M. Bauer

Bylos dalykas

Sprendimo nepaaukštinti ieškovės į B*8 lygį 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu panaikinimas ir prašymas atlyginti nuostolius

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir trečdalį J. Hinderyckx patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.	J. Hinderyckx padengia du trečdalius savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 178, 2006 7 29, p. 34.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/34

2007 m. rugpjūčio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Domínguez González prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla F-88/07)

(2008/C 37/56)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Juan Luís Domínguez González (Cherona, Ispanija), atstovaujama advokato R. Nicolazzi Angelats

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Priteisti iš atsakovės sumokėti ieškovui 2 031 068 eurus už patirtą žalą, neįskaitant patirtos neturtinės žalos ir dėl ieškinio pareiškimo patirtų išlaidų.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareikštu ieškiniu siekiama žalos, kurią, anot ieškovo, jis patyrė 1999 m. liepos 20 d. Komisijai priėmus sprendimą nutraukti 1999 m. liepos 1 d. ieškovo su Europos Bendrijų humanitarine tarnyba (ECHO) sudarytą darbo sutartį atlikus šioje sutartyje numatytą medicininę apžiūrą.

Grįsdamas ieškinį ieškovas iš esmės tvirtina, kad:

—	sutarties nutraukimas grindžiamas sveikatos problemų įvertinimu neatsižvelgus į atnaujintus tyrimų duomenis, taigi neatsižvelgus į realią jo sveikatos būklę;

—	jis nėra gavęs nė vieno atsakymo į paeiliui atsakingiems ECHO darbuotojams pateiktus raštus siekiant ištaisyti minėtą klaidą;

—	Komisija pažeidė sutarties sąlygas, nustatančias, jog sutartis įsigalioja tik palankiai įvertinus darbuotojo sveikatos būklę.

—	buvo pažeista jo teisė į gynybą.

9.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/35

2007 m. spalio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Smadja prieš Komisiją

(Byla F-135/07)

(2008/C 37/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Daniele Smadja (Naujasis Delis, Indija), atstovaujama advokato E. Boigelot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Bylos dalykas

Komisijos sprendimo, kuriuo ieškovė, buvusi A*15 lygio 4 pakopos pareigūnė, paskiriama į pareigas panaikinimas tiek, kiek ji, iš naujo paskirta į RELEX.B direktorato direktoriaus pareigas, priskiriama A*15 lygio 1 pakopai, panaikinus jos pirmą paskyrimą į pareigas. Prašymas atlyginti moralinę ir materialinę žalą

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti ieškovės 2006 m. gruodžio 21 d. paskyrimo į pareigas aktą tiek, kiek nustatomas jos, kaip direktorės, pareigų A*15 lygio 1 pakopa pridedant tarnybos stažą pakopoje 2005 m. lapkričio 1 d. ją iš naujo paskyrus 2005 m. lapkričio 15 d. į RELEX.B direktorato „Daugiašaliai santykiai ir žmogaus teisės“ direktoriaus pareigas, kai naujas paskyrimas įvyko po 2005 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Neapoli Buzzance prieš Komisiją, T-218/02, kuriuo buvo panaikintas jos pirmasis paskyrimas į tas pačias pareigas.

—	Įpareigoti atsakovę sumokėti 25 000 eurų sumą moralinei ir materialinei žalai ieškovės karjerai atlyginti.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 37

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. vasario 9d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2008/C 037/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 22, 2008 1 26	1

	V Skelbimai
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2008/C 037/02	Byla C-481/07 P 2007 m. lapkričio 2 d.SELEX Sistemi Integrati SpA, anksčiau — Alenia Marconi Systems SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-186/05 SELEX Sistemi Integrati SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją	2

2008/C 037/03	Byla C-496/07 2007 m. lapkričio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Čekijos Respubliką	3

2008/C 037/04	Byla C-500/07 P 2007 m. lapkričio 19 d.Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-175/07 Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) prieš Europos Bendrijų Komisiją	3

2008/C 037/05	Byla C-501/07 P 2007 m. lapkričio 19 d. S.A.BA.R. SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-176/07 S.A.BA.R. SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją	4

2008/C 037/06	Byla C-505/07 2007 m. lapkričio 19 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Compañía Española de Comercialización de Aceite, SA prieš Asociación Española de la Industria y Comercio Exportador de Aceite de Oliva (ASOLIVA), Asociación Nacional de Industriales Envasadores y Refinadores de Aceites Comestibles (ANIERAC) ir Administración del Estado	5

2008/C 037/07	Byla C-506/07 2007 m. lapkričio 20 d. Audiencia Provincial de La Coruña (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lubricantes y Carburantes Galaicos, S. L. (Lubricarga) prieš Petrogal Española S. A. (dabar — GALP Energía España SAU)	6

2008/C 037/08	Byla C-509/07 2007 m. lapkričio 21 d.Tribunale di Bergamo (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Luigi Scarpelli prieš NEOS Banca SpA	7

2008/C 037/09	Byla C-516/07 2007 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę	8

2008/C 037/10	Byla C-518/07 2007 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	8

2008/C 037/11	Byla C-519/07 P 2007 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-348/03 Koninklijke Friesland Foods NV (anksčiau — Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV) prieš Europos Bendrijų Komisiją	9

2008/C 037/12	Byla C-521/07 2007 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę	10

2008/C 037/13	Byla C-522/07 2007 m. lapkričio 22 d.Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dinter GmbH prieš Hauptzollamt Düsseldorf	10

2008/C 037/14	Byla C-524/07 2007 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką	11

2008/C 037/15	Byla C-525/07 P 2007 m. lapkričio 27 d. Philippe Combescot pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-249/04 Combescot prieš Komisiją	12

2008/C 037/16	Byla C-526/07 2007 m. lapkričio 27 d. Philippe Combescot pateiktas skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-250/04 Combescot prieš Komisiją	12

2008/C 037/17	Byla C-529/07 2007 m. lapkričio 28 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG prieš Franz Hauswirth GmbH	13

2008/C 037/18	Byla C-530/07 2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką	14

2008/C 037/19	Byla C-531/07 2007 m. lapkričio 29 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fachverband der Buch- und Medienwirtschaft prieš LIBRO Handelsgesellschaft mbH	14

2008/C 037/20	Byla C-533/07 2007 m. lapkričio 29 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Falco Privatstiftung ir Thomas Rabitsch prieš Gisela Weller-Lindhorst	15

2008/C 037/21	Byla C-534/07 P 2007 m. lapkričio 30 d.William Prym GmbH & Co. KG ir Prym Consumer GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-30/05 William Prym GmbH & Co. KG ir Prym Consumer GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją	16

2008/C 037/22	Byla C-538/07 2007 m. gruodžio 3 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano	16

2008/C 037/23	Byla C-539/07 2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką	17

2008/C 037/24	Byla C-540/07 2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką	17

2008/C 037/25	Byla C-542/07 2007 m. lapkričio 30 d.Imagination Technologies Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 20 d. priimto Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo byloje T-461/04 Imagination Technologies Ltd. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	18

2008/C 037/26	Byla C-543/07 2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę	18

2008/C 037/27	Byla C-544/07 2007 m. gruodžio 4 d.Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu (Lenkijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Uwe Rüffler prieš Dyrektor Izby Skarbowej we Wrocławiu Ośrodek Zamiejscowy w Wałbrzychu	19

2008/C 037/28	Byla C-550/07 P 2007 m. gruodžio 8 d.Akzo Nobel Chemicals Ltd, Akcros Chemicals Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-253/03 Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją	19

2008/C 037/29	Byla C-552/07 2007 m. gruodžio 11 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commune de Sausheim prieš Pierre Azelvandre	20

2008/C 037/30	Byla C-556/07 2007 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką	20

2008/C 037/31	Byla C-559/07 2007 m. gruodžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką	21

	Pirmosios instancijos teismas
2008/C 037/32	Byla T-133/03 2007 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Shering-Plough prieš Komisją ir Europos vaistų kontrolės tarnybą (Ieškinys dėl panaikinimo — Nepriimtinumas iš dalies — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys praradęs dalyką — Nereikalingumas priimti sprendimą)	22

2008/C 037/33	Byla T-345/05 R 2007 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje V prieš Parlamentą (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimas — Prašymas sustabdyti vykdymą — Fumus boni juris nebuvimas)	22

2008/C 037/34	Byla T-120/07 R 2007 m. spalio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje MB Immobilien prieš Komisiją (Laikinosios apsaugos priemonės — Valstybės pagalba naujose Länder — Pareiga išieškoti — Prašymas atidėti vykdymą — Skuba — Interesų pusiausvyra)	23

2008/C 037/35	Byla T-349/07 R 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis FMC Chemical ir kt. prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Direktyva 91/414/EEB — Prašymas sustabdyti vykdymą — Priimtinumas — Skubos nebuvimas)	23

2008/C 037/36	Byla T-350/07 R 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis FMC Chemical ir kt. prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Direktyva 91/414/CEE — Prašymas sustabdyti vykdymą — Priimtinumas — Skubos nebuvimas)	23

2008/C 037/37	Byla T-429/07 2007 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje BP Aromatic prieš Komisiją	24

2008/C 037/38	Byla T-431/07 2007 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Gebr. Heller Maschinenfabrik prieš VRDT — Fernández Martinez (HELLER)	24

2008/C 037/39	Byla T-434/07 2007 m. lapkričio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Volvo Trademark Holding prieš VRDT — Grebenshikova (SOLVO)	25

2008/C 037/40	Byla T-435/07 2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje New Look prieš VRDT	25

2008/C 037/41	Byla T-438/07 2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Spa Monopole prieš VRDT	26

2008/C 037/42	Byla T-439/07 2007 m. gruodžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Coats Holdings prieš Komisiją	26

2008/C 037/43	Byla T-441/07 2007 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją	27

2008/C 037/44	Byla T-442/07 2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją	28

2008/C 037/45	Byla T-444/07 2007 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys Centre de Promotion de l'Emploi par la Micro-Enterprise prieš Komisiją	29

2008/C 037/46	Byla T-445/07 2007 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Berning & Söhne prieš Komisiją	30

2008/C 037/47	Byla T-446/07 2007 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Royal Appliance International prieš VRDT — BSH Bosch und Siemens Hausgeräte (Centrixx)	30

2008/C 037/48	Byla T-447/07 2007 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Scovill Fasteners prieš Komisiją	31

2008/C 037/49	Byla T-449/07 2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Thomas Rotter prieš VRDT (EU-BRUZZEL)	31

2008/C 037/50	Byla T-450/07 2007 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Harwin International prieš VRDT-Cuadrado (Pickwick)	32

2008/C 037/51	Byla T-451/07 2007 m. gruodžio 10 d. pareikštas ieškinys byloje WellBiz prieš VRDT — Wild (WELLBIZ)	32

2008/C 037/52	Byla T-453/07 2007 m. gruodžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Dylog Italia prieš VRDT — GSI Office Management (IP Manager)	33

2008/C 037/53	Byla T-105/04 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Sandoz prieš Komisiją	33

2008/C 037/54	Byla T-329/07 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis UPS Europe ir UPS Deutschland prieš Komisiją	33

	Europos Sąjungos tarnautojų teismas
2008/C 037/55	Byla F-57/06 2007 m. lapkričio 7 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimas Hinderyckx prieš Tarybą (Pareigūnai — Paaukštinimas — 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Neįtraukimas į paaukštintų pareigūnų sąrašą — Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio pažeidimas — Nuopelnų palyginimas — Skirtingų institucijų parengtos vertinimo ataskaitos)	34

2008/C 037/56	Byla F-88/07 2007 m. rugpjūčio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Domínguez González prieš Europos Bendrijų Komisiją	34

2008/C 037/57	Byla F-135/07 2007 m. spalio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Smadja prieš Komisiją	35