17.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/1

1)

Preambulė iš dalies keičiama taip:

2)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

Įrašomas 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

4)

2 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„2 straipsnis

1.   Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.

2.   Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.

3.   Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.

Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.

Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.

4.   Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro.

5.   Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo.

6.   Savo tikslų Sąjunga siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją.“

5)

3 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 3a straipsnis:

„3a straipsnis

1.   Pagal 3b straipsnį visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai.

2.   Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.

3.   Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.“

6)

Įrašomas 3b straipsnis, kuris pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnį:

„3b straipsnis

1.   Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais.

2.   Pagal suteikimo principą Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės. Visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.

3.   Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo.

4.   Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų.

Sąjungos institucijos proporcingumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.“

7)

4 ir 5 straipsniai panaikinami.

8)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys.

Chartijos nuostatos niekaip neišplečia Sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos.

Chartijoje nustatytos teisės, laisvės ir principai aiškinami laikantis Chartijos VII antraštinėje dalyje pateiktų bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių jos aiškinimą ir taikymą, taip pat tinkamai atsižvelgiant į Chartijoje nurodytus paaiškinimus, kuriuose pateikti tų nuostatų šaltiniai.

2.   Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas neturi įtakos Sutartyse apibrėžtai Sąjungos kompetencijai.

3.   Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

Įrašomas šis naujas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

1.   Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai.

2.   Taikant 1 dalį, Sąjunga su atitinkamomis šalimis gali sudaryti konkrečius susitarimus. Šiuose susitarimuose gali būti nustatytos tiek abipusės teisės ir įsipareigojimai, tiek bendros veiklos galimybės. Dėl jų įgyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.“

11)

II antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais, kuri tampa Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

12)

II antraštinė dalis ir 8 straipsnis pakeičiami nauju pavadinimu ir šiais naujais 8-8c straipsniais:

„II ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL DEMOKRATINIŲ PRINCIPŲ

8 straipsnis

Savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, bet jos nepakeičia.

8a straipsnis

1.   Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija.

2.   Piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.

Valstybėms narėms Europos Vadovų Taryboje atstovauja jų valstybių ar vyriausybių vadovai, o Taryboje atstovauja jų vyriausybės, pačios būdamos demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams.

3.   Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių.

4.   Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.

8b straipsnis

1.   Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis.

2.   Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

3.   Siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis.

4.   Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.

Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pirmąją pastraipą.

8c straipsnis

Nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda užtikrinant gerą Sąjungos veikimą:

13)

III antraštinės dalies nuostatos panaikinamos. III antraštinė dalis pakeičiama šiuo nauju pavadinimu:

14)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Sąjungos institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą.

Sąjungos institucijos yra šios:

2.   Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.

3.   Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rūmais, taip pat išsamios nuostatos dėl kitų institucijų, pateikiamos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

4.   Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.“

15)

Įrašomas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

1.   Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų. Jis renka Komisijos pirmininką.

2.   Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos.

Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus principus.

3.   Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai.

4.   Europos Parlamentas iš savo narių išsirenka savo pirmininką ir savo biurą.“

16)

Įrašomas 9b straipsnis:

„9b straipsnis

1.   Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų.

2.   Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.

3.   Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

4.   Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.

5.   Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą.

6.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.“

17)

Įrašomas 9c straipsnis:

„9c straipsnis

1.   Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatytų sąlygų.

2.   Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.

3.   Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

4.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalyje.

5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.

6.   Taryba susirenka įvairios sudėties; sudėčių sąrašas priimamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnį.

Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą.

Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs.

7.   Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą.

8.   Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų. Todėl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas į dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomi Sąjungos įstatymo galią turintys aktai ir klausimai, nesusiję su teisės aktų priėmimu.

9.   Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnyje nustatytas sąlygas.“

18)

Įrašomas 9d straipsnis:

„9d straipsnis

1.   Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.

2.   Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys.

3.   Komisijos kadencijos trukmė – penkeri metai.

Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių.

Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant 9e straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.

4.   Komisiją, paskirtą laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo iki 2014 m. spalio 31 d., sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas iš pirmininko pavaduotojų.

5.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, jeigu Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti.

Komisijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną. Šią sistemą vieningai nustato Europos Vadovų Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 211a straipsnį.

6.   Komisijos pirmininkas:

Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 9e straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.

7.   Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.

Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais pagal 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus.

Pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Komisiją kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba.

8.   Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201 straipsnyje nustatytą procedūrą. Jei toks pasiūlymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų, kurias jis vykdo Komisijoje.“

19)

Įrašomas šis naujas 9e straipsnis:

„9e straipsnis

1.   Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą.

2.   Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra atsakingas už jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą. Vykdydamas šiuos įsipareigojimus Komisijoje ir tik šių įsipareigojimų atžvilgiu, vyriausiasis įgaliotinis privalo laikytis Komisijos procedūrų tiek, kiek tai atitinka 2 ir 3 dalis.“

20)

Įrašomas 9f straipsnis:

„9f straipsnis

1.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus. Jis užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės.

Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.

2.   Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jam padeda generaliniai advokatai.

Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 ir 224 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešeriems metams. Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami iš naujo.

3.   Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:

21)

IV antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais.

22)

IV antraštinė dalis perima VII antraštinės dalies pavadinimą, kuris tampa „TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS“, o 27a–27e straipsniai, 40–40b straipsniai ir 43–45 straipsniai pakeičiami šiuo 10 straipsniu, kuris taip pat pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius. Tie patys straipsniai taip pat yra pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 278 punkte:

„10 straipsnis

1.   Siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savo kompetenciją taikydamos atitinkamas Sutarčių nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniuose.

Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos procesą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280c straipsnio nuostatas į tokį bendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės.

2.   Kaip pasktinę išeitį sprendimą, leidžiantį tvirtesnį bendradarbiavimą, priima Taryba, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti, ir su sąlyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybės narės. Taryba priima sprendimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280d straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms. Balsavimo tvarka nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280e straipsnyje.

4.   Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms. Jie nelaikomi acquis, kurį turi perimti valstybės kandidatės, stodamos į Sąjungą, dalimi.“

23)

V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAIS, IR KONKREČIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA“.

24)

Įrašomas šis naujas 1 skyrius ir nauji 10a ir 10b straipsniai:

„1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ

10a straipsnis

1.   Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.

Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų. Ji skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje.

2.   Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad:

3.   Sąjunga laikosi principų ir siekia tikslų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, plėtodama ir įgyvendindama savo išorės veiksmus šioje antraštinėje dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktoje dalyje numatytose įvairiose srityse bei kitų savo politikos krypčių išorės aspektus.

Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu.

10b straipsnis

1.   Remdamasi 10a straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadovų Taryba nustato Sąjungos strateginius interesus ir tikslus.

Europos Vadovų Tarybos sprendimai dėl Sąjungos strateginių interesų ir tikslų yra susiję su bendra užsienio ir saugumo politika bei kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis. Tokie sprendimai gali būti susiję su Sąjungos santykiais su konkrečia šalimi arba regionu arba gali būti teminio pobūdžio. Jie nustato jų trukmę ir priemones, kurių Sąjunga ir valstybės narės turės imtis.

Europos Vadovų Taryba sprendžia vieningai, remdamasi rekomendacija, priimta pagal kiekvienai sričiai nustatytas nuostatas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai įgyvendinami Sutartyse nustatyta tvarka.

2.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija kitose išorės veiksmų srityse Tarybai gali teikti bendrus pasiūlymus.“

25)

Įrašomi šie pavadinimai:

26)

Įrašomas šis naujas 10c straipsnis:

„10c straipsnis

Sąjunga pagal šį skyrių vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi Sąjungos išorės veiksmų bendrosiomis nuostatomis, kurie pateikti 1 skyriuje.“

27)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką:

29)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

30)

Įrašomas šis naujas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

1.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, savo pasiūlymais prisideda rengiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei užtikrina Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą.

2.   Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja vyriausiasis įgaliotinis. Sąjungos vardu jis veda politinį dialogą su trečiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose.

3.   Vykdyti įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba. Savo darbe ši tarnyba bendradarbiauja su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, o ją sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkamų padalinių pareigūnai bei valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas. Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu sprendimu. Taryba sprendžia remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Komisijos pritarimą.“

31)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

15 straipsnio pradžioje žodžiai: „Bendrąsias pozicijas nustato Taryba. Bendrosiomis pozicijomis išreiškiamas“ pakeičiami žodžiais „Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas“, o žodis „bendrąsias“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“.

33)

Įrašomas 15a straipsnis, kuris perima 22 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:

34)

Įrašomas 15b straipsnis, kuris perima 23 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:

35)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

17 straipsnio tekstas tampa 28a straipsniu, jį iš dalies keičiant kaip nurodyta toliau 49 punkte.

37)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

38)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

41)

22 straipsnio tekstas tampa 15a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 33 punkte.

42)

23 straipsnio tekstas tampa 15b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 34 punkte.

43)

24 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„24 straipsnis

Sąjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis šiame skyriuje numatytose srityse.“

44)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

45)

26 ir 27 straipsniai panaikinami. Įrašomi 25a ir 25b straipsniai, o 25b straipsnis pakeičia 47 straipsnį:

„25a straipsnis

Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16b straipsnio ir nukrypstant nuo jo 2 dalies, Taryba priima sprendimą, nustatantį fizinių asmenų apsaugos valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su šio skyriaus taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

25b straipsnis

Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2b–2e straipsniuose nurodytų Sąjungos kompetencijų vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.

Taip pat minėtuose straipsniuose nurodytos politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sąjungos kompetencijų pagal šį skyrių vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.“

46)

27a–27e straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą.

47)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

48)

Įrašomas šis naujas 2 skirsnis:

49)

Įrašomas 28a straipsnis, kuris perima 17 straipsnio formuluotę, ją iš dalies keičiant taip:

50)

Įrašomi šie nauji 28b–28e straipsniai:

„28b straipsnis

1.   28a straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą.

2.   Taryba priima sprendimus dėl misijų, numatytų 1 dalyje, apibrėžiančių jų tikslus, apimtį ir bendruosius įgyvendinimo būdus. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, prižiūrimas Tarybos bei palaikydamas glaudų ir nuolatinį ryšį su Politiniu ir saugumo komitetu, užtikrinti tokių misijų civilinių ir karinių aspektų koordinavimą.

28c straipsnis

1.   Sprendimais priimtais remiantis 28b straipsniu, Taryba gali pavesti įgyvendinti misiją valstybių narių, kurios nori ją vykdyti ir turi tam reikalingus pajėgumus, grupei. Tokios valstybės narės kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl misijos valdymo susitaria tarpusavyje.

2.   Misijos vykdyme dalyvaujančios valstybės narės savo iniciatyva arba kitos valstybės narės prašymu reguliariai informuoja Tarybą apie esamą padėtį. Dalyvaujančios valstybės narės nedelsdamos kreipiasi į Tarybą, jei misijos vykdymas sukelia sunkias pasekmes arba dėl to reikia iš dalies keisti 1 dalyje nurodytuose sprendimuose apibrėžtus misijos tikslą, apimtį ar būdus. Tokiais atvejais reikalingus sprendimus priima Taryba.

28d straipsnis

1.   28a straipsnio 3 dalyje nurodyta Europos gynybos agentūra, kurią prižiūri Taryba, vykdo šias užduotis:

2.   Europos gynybos agentūra yra atvira visoms valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti jos veikloje. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, priima sprendimą, apibrėžiantį Agentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus. Tame sprendime atsižvelgiama į veiksmingo dalyvavimo Agentūros veikloje lygį. Agentūroje sudaromos atskiros grupės, jungiančios bendruose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Kiek tai būtina Agentūra savo užduotis vykdo palaikydama ryšį su Komisija.

28e straipsnis

1.   28a straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime pageidaujančios dalyvauti valstybės narės, atitinkančios kriterijus ir prisiėmusios įsipareigojimus dėl karinių pajėgumų, kurie nurodyti Protokole dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

2.   Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo Taryba priima sprendimą, nustatantį nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir dalyvaujančių valstybių narių sąrašą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu.

3.   Kiekviena valstybė narė, vėliau pageidaujanti dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui.

Taryba priima sprendimą, patvirtinantį atitinkamos valstybės narės, kuri atitinka Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiima juose nurodytus įsipareigojimus, dalyvavimą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančioms valstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

4.   Jei dalyvaujanti valstybė narė nebeatitinka kriterijų arba nebesugeba vykdyti įsipareigojimų, nurodytų Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose, Taryba gali priimti atitinkamos valstybės narės dalyvavimą sustabdantį sprendimą.

Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantys dalyvaujančioms valstybėms narėms, išskyrus atitinkamą valstybę narę.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

5.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė, kuri pageidauja pasitraukti iš nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo sprendimą praneša Tarybai, kuri pažymi, kad atitinkama valstybė narė nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja.

6.   Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomendacijos, išskyrus nurodytuosius 2–5 dalyse, priimami vieningai. Taikant šią dalį, balsų vieningumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai.“

51)

VI antraštinės dalies 29–39 straipsniai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies IV antraštinės dalies 1, 4 ir 5 skyrių nuostatomis. Kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 64, 67 ir 68 punktuose, 29 straipsnis pakeičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61 straipsniu, 30 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69f ir 69g straipsniais, 31 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69a, 69b ir 69d straipsniais, 32 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69h straipsniu, 33 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61e straipsniu ir 36 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61 d straipsniu. Antraštinės dalies pavadinimas išbraukiamas, o jos numeris pakeičiamas antraštinės dalies dėl baigiamųjų nuostatų numeriu.

52)

VI antraštinės dalies 40–40b straipsniai ir VII antraštinės dalies 43–45 straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą ir VII antraštinė dalis panaikinama.

53)

41 ir 42 straipsniai panaikinami.

54)

VIII antraštinė dalis dėl baigiamųjų nuostatų tampa VI antraštine dalimi; ši antraštinė dalis ir 48, 49 ir 53 straipsniai atitinkamai iš dalies keičiami, kaip atitinkamai nurodyta toliau pateikiamuose 56, 57 ir 61 punktuose. 47 straipsnis pakeičiamas 25b straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 45 punkte, o 46 ir 50 straipsniai panaikinami.

55)

Įrašomas šis naujas 46a straipsnis:

„46a straipsnis

Sąjunga yra juridinis asmuo.“

56)

48 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„48 straipsnis

1.   Sutartys gali būti iš dalies keičiamos laikantis įprastos peržiūros procedūros. Jos taip pat gali būti iš dalies keičiamos laikantis supaprastintų peržiūros procedūrų.

2.   Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.

3.   Jei Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastąja balsu dauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių vadovų ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų konventą. Dėl institucinių pakeitimų pinigų srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinėja projektus dėl peržiūros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai skirtą rekomendaciją.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadovų Taryba nustato įgaliojimus valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai.

4.   Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams bendru sutarimu nustatyti.

Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

5.   Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.

6.   Kiekvienos valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos Vadovų Tarybai projektus peržiūrėti visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas dėl Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų arba jų dalį.

Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sąjungai suteiktos kompetencijos.

7.   Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo arba šios Sutarties V antraštinėje dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Ši pastraipa netaikoma karinio pobūdžio sprendimams arba sprendimams gynybos srityje.

Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima įstatymo galią turinčius aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį tokius aktus priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Apie bet kokią iniciatyvą, kurios Europos Vadovų Taryba imasi remdamasi pirmąja arba antrąja pastraipa, pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Europos Vadovų Taryba gali priimti minėtą sprendimą.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.“

57)

49 straipsnio pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

58)

Įrašomas šis naujas 49a straipsnis:

„49a straipsnis

1.   Bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos.

2.   Nusprendusi išstoti iš Sąjungos valstybė narė apie savo ketinimą praneša Europos Vadovų Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Dėl šio susitarimo deramasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 188n straipsnio 3 dalį. Gavusi Europos Parlamento pritarimą, jį Sąjungos vardu sudaro Taryba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma.

3.   Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas.

4.   Taikant 2 ir 3 dalį, Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis išstojančiai valstybei narei, nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje ar Taryboje dėl išstojančios valstybės vykstančiose diskusijose ar dėl jos priimant sprendimus.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies b punktą.

5.   Jei iš Sąjungos išstojusi valstybė vėl prašo ją priimti į Sąjungą, tokiam prašymui taikoma 49 straipsnyje nustatyta tvarka.“

59)

Įrašomas 49b straipsnis:

„49b straipsnis

Prie Sutarčių pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriamą Sutarčių dalį.“

60)

Įrašomas 49c straipsnis:

„49c straipsnis

1.   Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

2.   Teritorinė Sutarčių taikymo sritis patikslinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311a straipsnyje.“

61)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

Sutarties pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“.

2)

Visoje Sutartyje:

3)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Taryba, […] vieningai“ pakeičiami žodžiais „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą […] vieningai“, o žodžiai „remdamasi Komisijos pasiūlymu“ išbraukiami, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

4)

Toliau išvardytuose straipsniuose po žodžio „Taryba“ įrašomi žodžiai „spręsdama paprasta balsų dauguma“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

5)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „pasikonsultavusi su Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentui pritarus“:

6)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „institucija“ pakeičiamas žodžiais „institucija, įstaiga ar organas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

7)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Teisingumo Teismas“ arba „Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „Teisingumo“ panaikinamas prieš žodį „Teismas“:

8)

Toliau nurodytuose straipsniuose nuoroda į kitą Sutarties straipsnį pakeičiama tokiomis nuorodomis į Europos Sąjungos sutarties straipsnį:

9)

Netaikoma redakcijai lietuvių kalba.

10)

Antroje konstatuojamoje dalyje žodis „šalių“ pakeičiamas žodžiu „valstybių“, o paskutinėje preambulės konstatuojamoje dalyje žodžiai „NUTARĖ įsteigti EUROPOS BENDRIJĄ ir paskyrė“ pakeičiami žodžiu „PASKYRĖ“.

11)

1 straipsnis ir 2 straipsnis panaikinami. Įrašomas 1a straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Ši Sutartis nustato Sąjungos veikimą ir apibrėžia jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimtį ir būdus.

2.   Ši Sutartis ir Europos Sąjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šios dvi Sutartys, turinčios tokią pačią teisinę galią, vadinamos „Sutartimis“.“

12)

Įrašoma ši nauja antraštinė dalis ir nauji 2a–2e straipsniai:

„I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS

2a straipsnis

1.   Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

2.   Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija.

3.   Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal šioje Sutartyje numatytas sąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

4.   Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą.

5.   Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse.

Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuostatomis, negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo.

6.   Naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtį ir būdus nustato Sutarčių nuostatos, skirtos kiekvienai konkrečiai sričiai.

2b straipsnis

1.   Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

2.   Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

2c straipsnis

1.   Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Sutartys jai suteikia kompetenciją, nesusijusią su 2b ir 2e straipsniuose nurodytomis sritimis.

2.   Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys:

3.   Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

4.   Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

2d straipsnis

1.   Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu Taryba patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires.

Specialiosios nuostatos taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2.   Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą, pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires.

3.   Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą.

2e straipsnis

Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima:

13)

Įrašoma ši antraštinė dalis ir 2f straipsnis:

„II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

7f straipsnis

Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.“

14)

3 straipsnio 1 dalis panaikinama. Jo 2 dalis iš dalies keičiama taip: žodžiai „šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse“ pakeičiami žodžiais „savo veiksmuose“ ir lieka be numerio.

15)

4 straipsnio tekstas tampa 97b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas kaip toliau nurodyta 85 punkte.

16)

5 straipsnis panaikinamas; jis pakeičiamas Europos Sąjungos sutarties 3b straipsniu.

17)

Įrašomas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“

18)

Įrašomas 5b straipsnis:

„5b straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.“

19)

6 straipsnyje žodžiai „3 straipsnyje nurodytas“ išbraukiami.

20)

Įrašomas 6a straipsnis su 153 straipsnio 2 dalies formuluote.

21)

Įrašomas 6b straipsnis su Protokolo dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės nuostatos formuluote; po žodžių „žemės ūkio“ įrašomas žodis „, žuvininkystės“, žodžiai „ir tyrimų“ pakeičiami žodžiais „, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso“, o tarp žodžių „gyvūnų gerovės“ įrašomi žodžiai „, kaip juslių gyvių,“.

22)

7–10 straipsniai panaikinami. 11–11a straipsniai pakeičiami Europos Sąjungos sutarties 10 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 22 punkte ir toliau pateikiamame 278 punkte.

23)

12 straipsnio tekstas tampa 16d straipsniu.

24)

13 straipsnio tekstas tampa 16e straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 33 punkte.

25)

14 straipsnio tekstas tampa 22a straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 41 punkte.

26)

15 straipsnio tekstas tampa 22b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 42 punkte.

27)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

Įrašomas 16 straipsnis su 255 straipsnio formuluote; jis iš dalies keičiamas taip:

29)

Įrašomas 16b straipsnis, kuris pakeičia 286 straipsnį:

„16b straipsnis

1.   Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

Pagal šį straipsnį priimtos taisyklės nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties 25a straipsnyje numatytų konkrečių taisyklių.“

30)

Įrašomas šis naujas 16c straipsnis:

„16c straipsnis

1.   Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.

2.   Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.

3.   Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.“

31)

Antrosios dalies pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ“.

32)

Įrašomas16d straipsnis su 12 straipsnio formuluote.

33)

Įrašomas 16e straipsnis, kurio formuluotė yra 13 straipsnio formuluotė; 2 dalyje žodžiai „imdamasi […] skatinamųjų priemonių“ pakeičiamas žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti […] skatinamųjų priemonių pagrindinius principus“, sakinį atitinkamai tikslinant gramatiškai, o pabaigoje esantys žodžiai „Taryba sprendžia 251 straipsnyje nustatyta tvarka“ išbraukiami.

34)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

35)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

20 straipsnyje žodžiai „savitarpiškai nustato reikalingas taisykles ir“ pakeičiami žodžiais „priima būtinas nuostatas ir“. Papildoma šia nauja pastraipa:

„Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.“

37)

21 straipsnyje įrašoma nauja pirmoji pastraipa:

„Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 8b straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių.“

38)

22 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „šioje dalyje nustatytų teisių […], kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal atitinkamas jų konstitucines nuostatas.“ pakeičiami žodžiais „17b straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių […]. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“

39)

Trečiosios dalies pavadinime po žodžių „POLITIKOS SRITYS“ įrašomi žodžiai „IR VIDAUS VEIKSMAI“.

40)

Trečiosios dalies pradžioje įrašoma I antraštinė dalis „VIDAUS RINKA“.

41)

Įrašomas 22a straipsnis, kurio formuluotė yra 14 straipsnio formuluotė; 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas.“

42)

Įrašomas 22b straipsnis, kurio formuluotė yra 15 straipsnio formuluotė. Pirmojoje pastraipoje žodžiai „rinkos kūrimo laikotarpiu“ pakeičiami žodžiais „rinkai sukurti“.

43)

I antraštinė dalis dėl laisvo prekių judėjimo tampa Ia antraštine dalimi.

44)

23 straipsnio 1 dalyje žodžiai „grindžiama visą prekybą prekėmis apimančia muitų sąjunga“ pakeičiami žodžiais „apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą“.

45)

Po 27 straipsnio įrašomas 1a skyrius „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“, taip pat įrašomas 27a straipsnis, kurio formuluotė yra 135 straipsnio formuluotė, išbraukus paskutinį to 135 straipsnio sakinį.

46)

II antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „IR ŽUVININKYSTĖ“.

47)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

48)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

49)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

50)

39 straipsnio 3 dalies d punkte išbraukiamas žodis „įgyvendinimo“.

51)

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

52)

44 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pradžioje įrašomi žodžiai „Europos Parlamentas,“.

53)

45 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali“.

54)

47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

55)

Įrašomas 48a straipsnis, kurio formuluotė yra 294 straipsnio formuluotė.

56)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

57)

50 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „šalyje“ pakeičiami žodžiais „valstybėje narėje“, o žodžiai „toji šalis“ pakeičiami žodžiais „toji valstybė“.

58)

52 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu“.

59)

53 straipsnyje žodžiai „pareiškia esančios pasirengusios paslaugas liberalizuoti“ pakeičiami žodžiais „stengiasi paslaugas liberalizuoti“.

60)

57 straipsnio 2 dalyje žodžiai „stengdamasi [...] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma nustatyti priemones“ pakeičiami žodžiais „stengdamiesi [...] Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones“, o paskutinis 2 dalies sakinys tampa 3 dalimi ir yra toks:

„3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų.“

61)

58 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4.   Jei nėra priimtos priemonės taikant 57 straipsnio 3 dalį, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad vienos ar keleto trečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būti laikomos atitinkančiomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų ir kiek jos neprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžia vieningai.“

62)

60 straipsnis tampa 61h straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 64 punkte.

63)

IV antraštinė dalis „LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ“ pakeičia IV antraštinę dalį dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių politikos sričių. Šią antraštinę dalį sudaro šie skyriai:

64)

61 straipsnis pakeičiamas šiuo 1 skyriumi ir toliau pateikiamais 61-61i straipsniais. 61 straipsnis taip pat pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį, 61d straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 36 straipsnį, 61e straipsnis pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 64 straipsnio 1 dalį ir dabartinės Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, 61g pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 66 straipsnį ir 61h straipsnis perima pastarosios Sutarties 60 straipsnio formuluotę, kaip pirmiau nurodyta 62 punkte:

„1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

61 straipsnis

1.   Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

2.   Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.

3.   Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažįstant teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant baudžiamuosius įstatymus.

4.   Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą.

61a straipsnis

Europos Vadovų Taryba apibrėžia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires.

61b straipsnis

Nacionaliniai parlamentai užtikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos neprieštarautų subsidiarumo principui pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

61c straipsnis

Nepažeisdama 226, 227 ir 228 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais.

61d straipsnis

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje įkuriamas nuolatinis komitetas. Nepažeisdamas 207 straipsnio, jis palengvina valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų veiksmų koordinavimą. Atitinkamų Sąjungos įstaigų ir organų atstovai gali dalyvauti šio komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat pranešama apie šį darbą.

61e straipsnis

Ši antraštinė dalis neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

61f straipsnis

Valstybės narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracijos padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kokius laiko esant tinkamus.

61g straipsnis

Taryba patvirtina priemones, kad būtų užtikrintas valstybių narių atitinkamų padalinių, taip pat šių padalinių ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas šioje antraštinėje dalyje skyriuje numatytose srityse. Ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į 61i straipsnį ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

61h straipsnis

Kai to reikia, kad būtų pasiekti 61 straipsnyje nurodyti tikslai užkertant kelią terorizmui ir susijusioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia administracinių priemonių sistemą, susijusią su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausančio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jų valdomo, įšaldymą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones, įgyvendinančias pirmojoje pastraipoje minimą sistemą.

Šiame straipsnyje minėti aktai apima būtinas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

61i straipsnis

4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 61g straipsnyje nurodytomis priemonėmis, užtikrinančiomis administracinį bendradarbiavimą šiuose skyriuose numatytose srityse, priimami:

65)

62–64 straipsniai pakeičiami šiuo 2 skyriumi ir toliau pateikiamais 62–63b straipsniais. 62 straipsnis pakeičia 62 straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičia 63 straipsnio 1 ir 2 punktus, 63 straipsnio 3 dalis pakeičia 64 straipsnio 2 dalį ir 63a straipsnis pakeičia 63 straipsnio 3 ir 4 punktus:

„2 SKYRIUS

SIENŲ KONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA

62 straipsnis

1.   Sąjunga kuria politiką, siekdama:

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:

3.   Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 17 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys numato reikalingus įgaliojimus veikti, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

4.   Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografine demarkacija pagal tarptautinę teisę.

63 straipsnis

1.   Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:

3.   Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

63a straipsnis

1.   Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:

3.   Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, readmisijos į jų kilmės arba išvykimo valstybes.

4.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

5.   Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.

63b straipsnis

Šiame skyriuje išdėstytai Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal šį skyrių priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo įgyvendinimo priemones.“

66)

65 straipsnis pakeičiamas šiuo 3 skyriumi ir 65 straipsniu:

„3 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

65 straipsnis

1.   Sąjunga tarpvalstybinio pobūdžio bylose plėtoja teisminį bendradarbiavimą, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama užtikrinti:

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, apibrėžiantį tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Apie antrojoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Taryba gali priimti minėtą sprendimą.“

67)

66 straipsnis pakeičiamas 61g straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 64 punkte, ir 67–69 straipsniai panaikinami. Įrašomas toliau pateikiamas 4 skyrius ir 69a–69e straipsniai. 69a, 69b ir 69d straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:

„4 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

69a straipsnis

1.   Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 69b straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui peržengiančio sienas pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

Šioje dalyje nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą.

3.   Kai Tarybos narė mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

69b straipsnis

1.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo peržengiančio sienas pobūdžio ypač sunkių nusikaltimų srityse; tokį nusikaltimų pobūdį lemia tokių veikų pobūdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantis bendru pagrindu.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantį kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2.   Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 61i straipsnio.

3.   Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

69c straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimą.

69d straipsnis

1.   Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Eurojust struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:

Šiais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojust veiklą.

2.   Vykdant 1 dalyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą ir nepažeidžiant 69e straipsnio, teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareigūnai.

69e straipsnis

1.   Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

2.   Europos prokuratūros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sąjungos finansinių interesų pažeidimų tyrimas, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Tokių pažeidimų atžvilgiu valstybių narių kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.

3.   1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibrėžiamos Europos prokuratūrai taikytinos bendrosios taisyklės, jos funkcijų vykdymą reglamentuojančios sąlygos, jos veiklai taikytinos procesinės normos, taip pat įrodymų leistinumą reglamentuojančios taisyklės ir vykdant funkcijas naudojamų procesinių priemonių teisminei peržiūrai taikytinos normos.

4.   Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų peržengiančio sienas pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantį 2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.“

68)

Įrašomas toliau pateikiamas 5 skyrius ir 69f, 69g bei 69h straipsniai. 69f ir 69g straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnį ir 69h straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 32 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:

„5 SKYRIUS

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

69f straipsnis

1.   Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:

3.   Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad priemonių projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemonių projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatyta speciali procedūra netaikoma aktams, kuriais plėtojamos Šengeno acquis nuostatos.

69g straipsnis

1.   Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:

Šie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras.

3.   Bet kokį operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių, su kurių teritorija tai susiję, valdžios institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas išimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

69h straipsnis

Taryba, priimdama sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato sąlygas ir apribojimus, kurių laikantis 69a ir 69f straipsniuose nurodytos kompetentingos valdžios institucijos gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje kartu su tos valstybės valdžios institucijomis ir jų sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“

69)

70 straipsnyje žodžiai „Šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „Šių Sutarčių“, o žodžiai „valstybės narės siekia vykdydamos“ pakeičiami žodžiais „siekiama vykdant“.

70)

71 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsižvelgiama į atvejus, kai jų taikymas gali turėti didelės įtakos gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto įrangos eksploatavimui.“

71)

72 straipsnyje žodžiai „be vieningo Tarybos pritarimo“ pakeičiami žodžiais „jei Taryba, nėra vieningai patvirtinusi priemonių, nustatančių išimtį,“.

72)

75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

73)

78 straipsnyje įrašomas šis sakinys:

„Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį straipsnį panaikinantį sprendimą.“

74)

79 straipsnyje išbraukiami žodžiai „, nepažeisdama Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto kompetencijos“.

75)

80 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.“

76)

85 straipsnis papildomas šia nauja 3 dalimi:

„3.   Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarimų rūšimis, dėl kurių Taryba priėmė reglamentą arba direktyvą pagal 83 straipsnio 2 dalies b punktą.“

77)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

78)

88 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4.   Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos rūšimis, dėl kurių Taryba pagal 89 straipsnį nustatė, kad 3 dalyje nustatyta procedūra gali būti netaikoma.“

79)

93 straipsnio pabaigoje žodžiai „per 14 straipsnyje nustatytą terminą“ išbraukiami o, o sakinio pabaigoje įrašoma „bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.“

80)

94 ir 95 straipsniai sukeičiami vietomis. 94 straipsnis tampa 95 straipsniu, o 95 straipsnis – 94 straipsniu.

81)

95 straipsnis, kuris tampa 94 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

82)

94 straipsnio, kuris tampa 95 straipsniu, pradžioje įrašomi žodžiai „Nepažeidžiant 94 straipsnio“.

83)

96 straipsnio antrosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma leidžia“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima“. Antras sakinys pakeičiamas šiuos sakiniu „Gali būti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemonės.“

84)

Paskutiniu VI antraštinės dalies straipsniu įrašomas šis naujas 97a straipsnis:

„97a straipsnis

Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.

Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentą, nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“

85)

Pirmu VII antraštinės dalies straipsniu įrašomas 97b straipsnis, kurio formuluotė yra 4 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

86)

99 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

87)

100 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Nepažeisdama kitų šioje Sutartyje nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.“

88)

102 straipsnio 2 dalis išbraukiama, o 1 dalis lieka be numerio.

89)

103 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, prireikus gali tiksliau apibrėžti 101 ir 102 straipsniuose bei šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą.“

90)

104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

91)

105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

92)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

93)

107 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

94)

109 straipsnyje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki ECBS įsteigimo dienos“.

95)

110 straipsnio 2 dalyje išbraukiamos pirmos keturios pastraipos.

96)

111 straipsnio 1–3 ir 5 dalys atitinkamai tampa 188o straipsnio 1–4 dalimis; jos iš dalies keičiamos, kaip nurodyta toliau 174 punkte. 4 dalies tekstas tampa 115c straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip toliau nurodyta 100 punkte.

97)

Įrašomas 111a straipsnis:

„111a straipsnis

Nepažeidžiant Europos centrinio banko įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Šios priemonės priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku.“.

98)

112 straipsnio tekstas tampa 245b straipsniu ir jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta 228 punkte. 113 straipsnio tekstas tampa 245c straipsniu.

99)

114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

100)

Įrašomas naujas 3a skyrius ir šie nauji 115a, 115b ir 115c straipsniai:

„3a SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO

115a straipsnis

1.   Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 99 ir 104 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 104 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

115b straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole dėl euro grupės.

115c straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, nustatantį bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

3.   Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“

101)

116 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 116a straipsnis:

„116a straipsnis

1.   Valstybės narės, dėl kurių Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad jos tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, toliau vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“.

2.   Valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, netaikomos šios Sutarčių nuostatos:

Todėl a–j punktuose nurodytuose straipsniuose „valstybės narės“ yra tos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

3.   ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, ir jų nacionaliniai centriniai bankai neturi teisių ir prievolių ECBS.

4.   Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, balsavimo teisės sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose išvardytas priemones ir šiais atvejais:

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“

102)

117 straipsnis panaikinamas, išskyrus 2 dalies penkias pirmas įtraukas, kurios tampa 118a straipsnio 2 dalies penkiomis pirmomis įtraukomis; jos iš dalies keičiamos, kaip toliau nurodyta 103 punkte. Įrašomas toks 117a straipsnis:

103)

118 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 118a straipsnis, kaip nurodyta toliau:

104)

Įrašomas 118b straipsnis, kurio formuluotė yra 124 straipsnio 1 dalies formuluotė; jis iš dalies keičiamas taip:

105)

119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

106)

120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

107)

121 straipsnio 1 dalis tampa 117a straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 121 straipsnio dalis panaikinama.

108)

122 straipsnio 2 dalies antras sakinys tampa 117a straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 122 straipsnio dalis panaikinama.

109)

123 straipsnio 3 dalis tampa 118a straipsnio 1 dalimi, o 5 dalis tampa 117a straipsnio 3 dalimi; jos iš dalies keičiamos, kaip pirmiau nurodyta atitinkamai 103 ir 102 punktuose. Likusi 123 straipsnio dalis panaikinama.

110)

124 straipsnio 1 dalis tampa nauju 118b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 104 punkte. Likusi 124 straipsnio dalis panaikinama.

111)

125 straipsnyje žodžiai „ir šios Sutarties 2 straipsnyje“ išbraukiami.

112)

IX antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“ bei 131 ir 133 straipsniai atitinkamai tampa Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų II antraštine dalimi bei 188b ir 188c straipsniais. 131 straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 157 punkte, o 133 straipsnis pakeičiamas 188c straipsniu.

132 ir 134 straipsniai panaikinami.

113)

X antraštinė dalis „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“ ir 135 straipsnis atitinkamai tampa Ia antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1a skyriumi ir 27a straipsniu, kaip nurodyta pirmiau 45 punkte.

114)

XI antraštinės dalies pavadinimas „SOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS“ pakeičiamas taip: „SOCIALINĖ POLITIKA“, o jo numeris tampa IX; pavadinimas „1 Skyrius – Socialinės nuostatos“ išbraukiamas.

115)

Įrašomas šis naujas 136a straipsnis:

„136a straipsnis

Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą.

Prie socialinio dialogo prisideda trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais.“

116)

137 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

117)

138 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje žodžiai „Pasinaudodami tokiu konsultavimusi,“ pakeičiami žodžiais „Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi,“, o antrame sakinyje žodžiai „Ši procedūra negali trukti“ pakeičiami žodžiais „Šis procesas negali trukti“.

118)

139 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

119)

140 straipsnio antrosios pastraipos pabaigoje įrašoma ši frazė: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“

120)

143 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama.

121)

2 skyrius tampa „X ANTRAŠTINĖ DALIS“.

122)

148 straipsnyje žodžiai „susijusius įgyvendinimo sprendimus“ pakeičiami žodžiais „susijusius įgyvendinimo reglamentus“.

123)

3 skyrius tampa „XI ANTRAŠTINĖ DALIS“, o jo pavadinimo pabaigoje esantys žodžiai „IR JAUNIMAS“ pakeičiami žodžiais „, JAUNIMAS IR SPORTAS“.

124)

149 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

125)

150 straipsnio 4 dalies pabaigoje įrašoma ši frazė: „ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.“

126)

151 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

127)

152 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

128)

153 straipsnio 2 dalis tampa 6a straipsniu o 3, 4 ir 5 dalys tampa atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis.

129)

157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

130)

XVII antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA“.

131)

158 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

132)

159 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „ekonominės ir socialinės“ pakeičiami žodžiais „ekonominės, socialinės ir teritorinės“.

133)

161 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

134)

162 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „vykdomuosius sprendimus“ pakeičiami žodžiais „įgyvendinimo reglamentus“.

135)

XVIII antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „BEI KOSMOSAS“.

136)

163 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

137)

165 straipsnio 2 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“

138)

166 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

139)

167 straipsnyje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“.

140)

168 straipsnio antrojoje pastraipoje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“.

141)

170 straipsnio antrojoje pastraipoje paskutinė frazė „dėl kurių vedamos derybos ir kurie sudaromi pagal 300 straipsnį“ išbraukiama.

142)

Įrašomas šis naujas 172a straipsnis:

„172a straipsnis

1.   Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.

2.   Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3.   Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia kitų šios antraštinės dalies nuostatų.“

143)

174 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

144)

175 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

145)

XX antraštinė dalis „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“ ir 177, 179, 180 ir 181 straipsniai tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 1 skyriumi ir 188d–188g straipsniais; jie iš dalies keičiami, kaip nurodyta toliau 161–164 punktuose. 178 straipsnis panaikinamas.

146)

XXI antraštinė dalis „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“ ir 181a straipsnis tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 2 skyriumi ir nauju 188h straipsniu; šis straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 166 punkte.

147)

XX antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176a straipsniu:

„XX ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGETIKA

176a straipsnis

1.   Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

2.   Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Nepažeidžiant 175 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.“

148)

XXI antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176b straipsniu:

„XXI ANTRAŠTINĖ DALIS

TURIZMAS

176b straipsnis

1.   Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje.

Šiuo tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia:

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina konkrečias priemones veiksmams valstybėse narėse papildyti, kad būtų pasiekti šiame straipsnyje nurodyti tikslai, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“

149)

Įrašoma ši nauja XXII antraštinė dalis ir naujas 176c straipsnis:

„XXII ANTRAŠTINĖ DALIS

CIVILINĖ SAUGA

176c straipsnis

1.   Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą.

Sąjunga savo veiksmais siekia:

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedančias reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“

150)

Įrašoma ši nauja XXIII antraštinė dalis ir naujas 176d straipsnis:

„XXIII ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

176d straipsnis

1.   Veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu.

2.   Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būtų keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudoti šia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina šiam tikslui reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3.   Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti Sąjungos teisę arba Komisijos prerogatyvų ir pareigų. Jis nepažeidžia ir kitų Sutarčių nuostatų, numatančių valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjunga.“

151)

182 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje išbraukiami žodžiai „šios Sutarties“.

152)

186 straipsnio pabaigoje frazė „reglamentuojama vėliau sudaromais ir valstybių narių vieningai patvirtinamais susitarimais.“ pakeičiama fraze „reglamentuojama pagal 187 straipsnį priimtais aktais.“

153)

187 straipsnyje žodis „vieningai“ pakeičiamas žodžiais „priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu“, o straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.“

154)

Įrašoma nauja Penktoji dalis. Jos pavadinimas – „SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI“ ir ją sudaro šios antraštinės dalys ir skyriai:

155)

Įrašoma ši nauja I antraštinė dalis ir naujas 188a straipsnis:

„I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ

188a straipsnis

Sąjunga pagal šią dalį vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie nurodyti Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 1 skyriuje.“

156)

Įrašoma II antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“, perimanti trečiosios dalies IX antraštinės dalies pavadinimą.

157)

Įrašomas 188b straipsnis, kurio formuluotė yra 131 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

158)

Įrašomas 188c straipsnis, pakeičiantis 133 straipsnį:

„188c straipsnis

1.   Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.

3.   Kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 188n straipsnis, atsižvelgiant į šio straipsnio specialiąsias nuostatas.

Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles.

Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą a specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.

4.   Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas.

Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo:

5.   Deryboms ir tarptautinių susitarimų sudarymui transporto srityje taikomos Trečiosios dalies V antraštinės dalies ir 188n straipsnio nuostatos.

6.   Naudojimasis šiuo straipsniu suteiktais įgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaidų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimui, kai tokio suderinimo nereikalaujama Sutartyse.“

159)

Įrašoma III antraštinė dalis – „BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS IR HUMANITARINĖ PAGALBA“.

160)

Įrašomas 1 skyrius „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“, perimantis Trečiosios dalies XX antraštinės dalies pavadinimą.

161)

Įrašomas 188d straipsnis, kurio formuluotė yra 177 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

162)

Įrašomas 188e straipsnis, kurio formuluotė yra 179 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

163)

Įrašomas 188f straipsnis, kurio formuluotė yra 180 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

1 dalies pradžioje įterpiama ši frazė: „Siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi,“.

164)

Įrašomas 188g straipsnis, kurio formuluotė yra 181 straipsnio formuluotė; pirmosios pastraipos antras sakinys ir antroji pastraipa išbraukiami.

165)

Įrašomas 2 skyrius „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“, perimantis Trečiosios dalies XXI antraštinės dalies pavadinimą.

166)

Įrašomas 188h straipsnis, kurio formuluotė yra 181a straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

167)

Įrašomas šis naujas 188i straipsnis:

„188i straipsnis

Kai dėl situacijos trečiojoje šalyje Sąjungai reikia teikti skubią finansinę pagalbą, reikalingus sprendimus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba.“

168)

Įrašomas šis naujas 3 skyrius ir naujas 188j straipsnis:

„3 SKYRIUS

HUMANITARINĖ PAGALBA

188j straipsnis

1.   Sąjungos veiksmai humanitarinės pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Tokių veiksmų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.

2.   Humanitarinės pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų įgyvendinimo sistemą.

4.   Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti šio straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos sutarties 10a straipsnyje nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus.

5.   Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų, įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos taisykles ir tvarką.

6.   Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koordinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių humanitarinės pagalbos priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau papildytų viena kitą.

7.   Sąjunga užtikrina, kad jos ir tarptautinių organizacijų bei institucijų, ypač įeinančių į Jungtinių Tautų sistemą, humanitarinės pagalbos veiksmai būtų koordinuojami ir suderinti.“

169)

Vietoj 301 straipsnio įrašoma ši IV antraštinė dalis ir 188k straipsnis:

„IV ANTRAŠTINĖ DALIS

RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

188k straipsnis

1.   Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

2.   Kai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus.

3.   Šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.“

170)

Po 188k straipsnio įrašoma V antraštinė dalis „TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI“.

171)

Įrašomas 188l straipsnis:

„188l straipsnis

1.   Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.

2.   Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.“

172)

Įrašomas 188m straipsnis, kurio formuluotė yra 310 straipsnio formuluotė. Žodis „valstybių“ pakeičiamas žodžiais „trečiųjų šalių“.

173)

Įrašomas 188n straipsnis, pakeičiantis 300 straipsnį:

„188n straipsnis

1.   Nepažeidžiant 188c straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstyta tvarka.

2.   Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.

3.   Kai numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Komisija arba Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o ši priima sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės derybininkas arba vadovas.

4.   Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas.

5.   Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus.

6.   Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

7.   Sudarydama susitarimą, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi būti priimami pagal supaprastintą procedūrą arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas. Taryba gali tokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas.

8.   Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Tačiau ji sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktams priimti reikia balsų vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 188h straipsnyje nurodytus susitarimus su valstybėmis kandidatėmis. Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

9.   Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.

10.   Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais.

11.   Valstybė narė, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutarčių nuostatomis. Jei Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali įsigalioti, jei jis nėra iš dalies keistas arba Sutarys nėra peržiūrėtos.“

174)

Įrašomas 188o straipsnis, kurio formuluotė yra 111 straipsnio 1–3 ir 5 dalių formuluotė; 1 dalies du paskutiniai sakiniai tampa minėtos dalies antroji pastraipa; ji iš dalies keičiama taip: