15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/1

—

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos labai prisideda prie Europos iniciatyvų sėkmės. Europos teisė įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu; atsakingiems asmenims vietose ir visuomenei tenka uždavinys savo elgsena iš tikrųjų ir nuolat daryti įtaką energijos suvartojimui;

—

mano, kad energijos politika ir klimato apsaugos politika yra glaudžiai susijusios ir turi būti derinamos, juk 80 proc. CO2 Europoje išmetama dėl energijos gamybos. Todėl svarbu, kad klimato politikos priemonės būtų taikomos energijos srityje ir atvirkščiai. Energijos politika, orientuota į aplinką ir efektyvumą, tuo pačiu yra ir klimato politika;

—

remia Komisijos pastangas nedelsiant šalinti arba naikinti administracines kliūtis, nevienodas prieigos prie energetikos tinklo sąlygas (pvz., atsinaujinančios energijos tiekėjų diskriminavimas) ir sudėtingas procedūras;

—

ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią rinkos koncentracijai ir skatinti rinkos dalyvių įvairovę;

—

remia tikslą, numatantį iki 2020 m. padidinus ES energijos efektyvumą sutaupyti 20 proc. energijos; kartu Komitetas labai pritartų, jei šis tikslas būtų įvardytas privalomu;

—

ypač pabrėžia, kad energijos efektyvumas yra Europos energijos politikos šerdis ir jam reikėtų visuose svarstymuose teikti aukščiausią prioritetą;

—

abejoja, ar CCS (angl. Carbon capture and storage) technologijos gali būti laikomos ilgalaikiu sprendimu, kadangi jos gerokai mažina elektrinės galingumą. Be to, šiuo metu jos nėra ekonomiškai efektyvios. Tačiau visuotiniu požiūriu CCS strategija gali būti pereinamasis sprendimas.

Pranešėjas

:

Bernd VÖGERLE (AT/ESP) Gerasdorfo prie Vienos meras

1.

pabrėžia, kad energija yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo pamatas. Todėl apsirūpinimo energija pertrūkiai ir sunkumai sukelia didelio mąsto padarinių ir didžiulių ekonominių nuostolių. Bendrajai Europos energijos politikai ir jos tikslams, pavyzdžiui, apsirūpinimo energija užtikrinimui, tvarumui ir konkurencingumui, tenka didžiulė svarba ir vietos ir regionų valdžios institucijų aspektu; siekiant šių tikslų, būtinas proporcingas energijos rūšių derinys;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos labaiprisideda prie Europos iniciatyvų sėkmės. Europos teisė įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu; atsakingiems asmenims vietose ir visuomenei tenka uždavinys savo elgsena iš tikrųjų ir nuolat daryti įtaką energijos suvartojimui;

3.

ragina atsakingas Europos institucijas, ypač Komisiją, Europos energetikos politikoje tinkamai atsižvelgti į lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį konkrečiai įgyvendinant energetikos paketą;

4.

mano, kad energijos politika ir klimato apsaugos politika yra glaudžiai susijusios ir turi būti derinamos, juk 80 proc. CO2 Europoje išmetama dėl energijos gamybos. Todėl svarbu, kad klimato politikos priemonės būtų taikomos energijos srityje ir atvirkščiai. Energijos politika, orientuota į aplinką ir efektyvumą, tuo pačiu yra ir klimato politika;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad sąmoningai besielgiantis vartotojas atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant Europos tikslus. Todėl visus svarstymus būtina orientuoti visų pirma į vartotojus. Primenama, kad kiekvienas energijos kainų padidinimas ypač skaudžiai paliečia palankių socialinių sąlygų neturinčius gyventojų sluoksnius. Todėl atsižvelgiant į tvaraus vystymosi tikslus ir nuoseklią klimato politiką, valstybės teikiamą paramą derėtų skirti priemonėms, didinančioms energijos efektyvumą ir padedančioms ugdyti vartotojų sąmoningumą, tai neturi būti savitikslė finansinė parama;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad ne visose valstybėse narėse pasiteisino lūkesčiai, susiję su liberalizuota elektros energijos ir dujų rinka, t. y. kainų mažinimas ir energijos tiekimo įmonių monopolio panaikinimas. Be to, Komitetas mano, kad dėl nepakankamų investicijų į elektrines ir tinklus ir visų pirma nepakankamų investicijų į atsinaujinančius ir vietinius išteklius ir tinklus pažeidžiamas apsirūpinimo energija saugumas. Jei dabartinės tendencijos išliks, ateityje galima laukti apsirūpinimo energija problemų;

7.

ragina Komisiją sukurti paskatas energijos gamintojams ir tinklų operatoriams pakartotiniam (kaip ir iki liberalizacijos) investavimui į jėgainių plėtrą ir tinklų infrastruktūros plėtrą. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti galėtų būti energijos gamybos planų vietos ir regionų lygiu sudarymas remiantis vietos ir regionų valdžios institucijų pateiktais duomenimis;

8.

remia Komisijos pastangas nedelsiant šalinti arba naikinti administracines kliūtis, nevienodas prieigos prie energetikos tinklo sąlygas (pvz., atsinaujinančios energijos tiekėjų diskriminavimas) ir sudėtingas procedūras;

9.

teikia pirmenybę atsiejimui, kai stipri reguliavimo institucija pritaria, kad pagal įmonių teisę to pakanka;

10.

ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią rinkos koncentracijai ir skatinti rinkos dalyvių (įskaitant ir komunalines įmones) įvairovę;

11.

mano, kad tarptautinių tinklų stiprinimas vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikia daugiau veikimo laisvės, pvz., perkant energiją;

12.

nepritaria naujų valdymo struktūrų, pvz., Europos „energetikos reguliavimo“ įstaigos kūrimui, kadangi nacionalinės reguliavimo institucijos pačios gali pasiekti Komisijos pasiūlytus ir vėliau Europos Vadovų Tarybos patvirtintus tikslus;

13.

ragina Komisiją šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą parengti taip, kad pagal paskirstymo planą jėgainės gautų tiek leidimų, kiek joms priklauso pagal elektros ir šilumos gamybos kiekį, suplanuotą pagaminti dujų turbinų jėgainėje, gaminančioje kombinuotą šilumos ir elektros energiją. Tai būtų aiškus ženklas, kad gaminant elektros energiją reikia siekti energijos efektyvumo didinimo;

14.

remia tikslą, numatantį iki 2020 m. padidinus ES energijos efektyvumą sutaupyti 20 proc. energijos; kartu Komitetas labai pritartų, jei šis tikslas būtų įvardytas privalomu;

15.

ypač pabrėžia, kad energijos efektyvumas yra Europos energijos politikos šerdis ir jam reikėtų visuose svarstymuose teikti aukščiausią prioritetą;

16.

ragina atsakingas Europos institucijas, visų pirma Komisiją, užtikrinti tinkamas sąlygas, be kita ko, šiose srityse:

17.

pabrėžia, kad regionų ir vietos lygiu įgyvendinama daug priemonių, o prie Europos iniciatyvos sėkmės prisideda:

18.

reikalauja skirti daugiau ES paramos lėšų keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais regionų ir vietos lygiu, pvz., įgyvendinant programą „Pažangi energetika Europai“(IEE);

19.

kviečia Komisiją nustatyti energijos efektyvumo tikslą agreguotu lygiu (t. y. visos ekonomikos energijos imlumą). Tai suteiktų valstybėms narėms ir regionams lankstumo siekiant tikslo naudojant daug įvairių priemonių, tarp jų ir priemones, kurių tikslas mažinti prietaisų sunaudojamą energijos kiekį ir restruktūrizuojant (regionų) ekonomiką;

20.

pritaria privalomam tikslui, kad iki 2020 m. 20 proc. visos suvartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

21.

pabrėžia vietinių energijos šaltinių svarbą socialiniu ekonominiu požiūriu ir jų reikšmę tiekimo saugumui bei perdavimo efektyvumui ir atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių propagavimas būtų orientuotas į atitinkamas geografines, klimato ir ekonomines sąlygas; todėl pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant ir siūlant naudoti atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius;

22.

pritaria planuojamiems atsinaujinančių energijos šaltinių rodikliams įtraukiant šildymo ir vėdinimo sektorių. Elektros energijos gamybos ir šildymo ir vėdinimo derinimas turi atlikti pagrindinį vaidmenį šioje srityje;

23.

pastebi, kad taikant visas priemones, ypatinga svarba tenka tvarumui. Šalys, anksčiau investavusios į biomasę, jau dabar didžiąją dalį savo energijos poreikių patenkina naudodamos šį energijos šaltinį. Tačiau ir čia neretai iškyla problemų, kadangi regione esantys vietiniai energijos šaltiniai negali patenkinti visų poreikių (dažniausiai medienos) ir biologinį kurą tenka dideliais atstumais vežti į paskirties vietą. Tokiu atveju alternatyva akivaizdžiai nebėra tokia tvirta. Taigi, reikėtų pagalvoti apie mažiau energijos naudojančias transporto priemones;

24.

mano, kad valstybės narės, kurios turi tik ribotas galimybes gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų įgyti galimybę siekti savo tikslo atsinaujinančios energijos srityje per prekybą arba pagal ES žaliųjų sertifikatų sistemą arba sudarydamos dvišales sutartis su kitomis valstybėmis, turinčiomis didesnius atsinaujinančios energijos šaltinius;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti, kad rengiant nacionalinius atsinaujinančių energijos rūšių planus privalu išklausyti vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę;

26.

remia privalomą tikslą, kuriame numatyta, kad iki 2020 metų 10 proc. visų ES suvartojamų degalų turi sudaryti biokuras; tam būtina sąlyga — gamybos pobūdis turi būti tvarus;

27.

pabrėžia, kad energijos šaltinių ir biomasės rūšių įvairovė bus labai svarbi;

28.

ypatingą dėmesį skiria tam, kad klimato politika būtų vertinama tarptautiniame kontekste ir skatinama naudoti įvairų biokurą dėl aplinkai ir klimatui palankių rodiklių per visą būvio ciklą atsižvelgiant į gamybos metodus, transportą ir pan. Be efektyvios gamybos Europoje svarbus gali būti ir importas ne iš ES valstybių. Reikėtų remti ekologišką ir energiją taupančią biokuro gamybos praktiką nesvarbu, kokia yra biokuro ir naudojamų augalų rūšis;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad biokuro gamybos skatinimas ne ES šalyse prieštarauja energinės priklausomybės mažinimo tikslui ir sukuria naują priklausomybę, todėl Komitetas pabrėžia, kad importui iš ne ES šalių reikia teikti antraeilę reikšmę. Reikia importuoti nepamirštant tvaraus vystymosi ir energijos efektyvumo sąvokos ir atsižvelgiant į įvairaus biologinio kuro būvio ciklo perspektyvą;

30.

pabrėžia nepertraukiamos biodegalų gamybos svarbą norint išvengti biologinės įvairovės mažėjimo. Reikia siekti, kad plačiai paplitusios energinės kultūros — „monokultūros“ (vienos kultūros koncentruotas auginimas plačioje teritorijoje) pernelyg negriautų vietovės ekologinės sistemos;

31.

pabrėžia, kad importuojant bioenergijos žaliavas reikia laikytis tvaraus vystymo principų. Keldama tokius reikalavimus savo prekybos partneriams, ES galėtų paremti ekologiškus ir socialiai teisingus ekonominius modelius, kurie padėtų išsaugoti svarbias natūralias buveines. Reikia nedelsiant pradėti diskusijas tarptautiniu lygiu ir parengti atitinkamus teisės aktus;

32.

abejoja, ar CCS (angl. Carbon capture and storage) technologijos gali būti laikomos ilgalaikiu sprendimu, kadangi jos gerokai mažina elektrinės galingumą. Be to, šiuo metu jos nėra ekonomiškai efektyvios. Tačiau visuotiniu požiūriu CCS strategija gali būti pereinamasis sprendimas;

33.

būtina dar labiau skatinti CCS technologijų tyrimus ir vystymą;

34.

reikalauja, kad būtų leista statyti anglių jėgaines tik tada, jei jos atitiks CCS technologijoms keliamus reikalavimus;

35.

pabrėžia, kad dabartinės pastangos energijos technologijų sektoriuje yra nepakankamos; be to, pati sistema yra gana vangi, tad naujų technologijų diegimas gali užtrukti dešimtmečius;

36.

todėl reikalaujama, kad toliau būtų skiriama daugiau lėšų Bendrajai mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programai ir programai Pažangi energetika Europai. Būtent naujų technologijų demonstravimas regionų ir vietos lygiu žadina visuomenės sąmoningumą ir kelia šios srities darbuotojų kvalifikaciją. Parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turėtų būti prieinama tiek smulkesniems privatiems komerciniams, tiek valstybinio sektoriaus subjektams;

37.

be to, vystant pažangiausią technologiją sukuriamas eksporto galimybių pagrindas. Tai savo ruožtu sudaro sąlygas sukurti daugybę naujų darbo vietų;

38.

bendradarbiavimas per sieną bei susitarimai energetikos politikos ir klimato apsaugos srityje, kuriais siekiama tvarios aplinkos, didesnio energijos efektyvumo ir tausesnio energijos naudojimo, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu duos gerų rezultatų ir naudos dabartinei ir būsimoms kartoms tiek ES, tiek ir už jos ribų;

39.

reikalauja neteikti techninės paramos tokiais atvejais, kai produktai ar gamybos metodai, kurie ES yra pasenę ar net uždrausti, eksportuojami į ne ES šalis už pinigus ar nemokamai. Reikia rūpintis, kad tokie kriterijai būtų taikomi visais lygmenimis (ES, nacionaliniu, regionų, vietos) ir visoms institucijoms (tarp jų ir EIB);

40.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad ES energijos taupymo srityje būtų naudojamasi geriausia tarptautine patirtimi, o Europos iniciatyva, ES pastangos ir gerų rezultatų davę metodai būtų skatinami ir už ES ribų;

41.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos tik nedaugelyje sričių ir tik labai ribotai gali daryti įtaką energijos kainoms. Galimybių atsiranda ten, kur galima plačiai panaudoti nuosavus energijos šaltinius, jei jie kainos požiūriu yra konkurencingi lyginant su kitomis energijos žaliavomis liberalizuotoje rinkoje. Be to, naudojant sąmoningumą ugdančias priemones, galima mėginti parengti piliečius prisiimti didesnes išlaidas, kurios atsiranda dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Komitetui kyla abejonių dėl nuolatinių paramos išmokų (energijos išlaidų priedai, šildymo išlaidų subsidijos), kadangi jos paprastai nepakeičia vartotojų elgsenos. Tačiau Komitetas pasisako už energijos efektyvumo priemonių rėmimą, leidžiančių taupyti išlaidas ir gerinti gyvenimo kokybę. Tai galėtų būti pastangos gerinti vartotojų prieigą prie informacijos apie energijos sunaudojimą (patobulinti skaitikliai) ir informacijos teikimas vietos ir regionų valdžios institucijoms apie vietoje sunaudojamą energiją, kad jos galėtų imtis priemonių, gerinančių energijos efektyvumą ir teikti paramą ribotas pajamas gaunantiems gyventojams (neišgalintiems sumokėti už šildymą);

42.

su dideliu nerimu stebi didėjančios energijos gamybos žaliavų paklausos, kuri sukelia neproporcingai didelį maisto produktų kainų didėjimą, poveikį. Todėl būtina atlikti plačią energijos rinkos ir tikėtiną biokuro žaliavų paklausos analizę, ypač siekiant įvertinti poveikį maisto produktų rinkai net nedidelių regionų lygmeniu.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/6

—

Šešių Europos TEN-T koordinatorių pateikiama metinė ataskaita

—

Transeuropiniai tinklai: Integruoto požiūrio link

—

Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas

—

pirmiausiai primena TEN-T svarbą, kadangi jų indėlis įgyvendinant Lisabonos tikslus yra labai didelis,

—

taip pat pabrėžia, kad koordinatoriai gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių susitarimo dėl kiekvienoje pagrindinėje TEN-T magistralėje esančių konkrečių nacionalinių atšakų nuoseklių parametrų; todėl Regionų komitetas ragina Komisiją šį susitarimą laikyti išankstine sąlyga skiriant ES finansinę paramą,

—

mano, kad Europos Komisija, kasmet organizuodama specialų forumą, galėtų paskatinti vietos ir regionų lygmens dalyvius, susijusius su prioritetiniais TEN-T projektais, susivienyti į bendrą tinklą. Regionų komitetas yra suinteresuotas tokia iniciatyva ir pasirengęs bendradarbiauti su Komisija ją įgyvendinant,

—

dar kartą apgailestauja dėl akivaizdaus neatitikimo tarp TEN tinklo svarbos (apie kurią dar kartą priminta šiame Komunikate) ir lemiamo vaidmens, kurį galėtų atlikti ES finansinė paskata, ir jam numatyto labai mažo biudžeto, kuris dažniausiai skirtas tarpvalstybinėms atkarpoms ir pralaidumo trikdžiams šalinti. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų potencialių finansavimo šaltinių sąveiką ES lygiu,

—

pabrėžia transporto magistralių pratęsimo už Europos Sąjungos ribų svarbą, ne vien į kaimynines šalis, bet ir į visą pasaulį siekiant vystyti prekybą ir skatinti asmenų judumą.

Pranešėjas

:

Bernard SOULAGE (FR/ESP) Rhône-Alpes regiono tarybos pirmasis pirmininko pavaduotojas

1.

pirmiausiai primena TEN-T svarbą, kadangi jų indėlis įgyvendinant Lisabonos tikslus yra labai didelis. Sudarydami palankesnes sąlygas prekybai ir asmenų judumui, jie stiprina teritorinę sanglaudą ir regionų konkurencingumą. Regionuose gyvenantys Europos piliečiai pajus TEN-T poveikį kasdieniam jų gyvenimui, todėl Europos Sąjungai tai gali būti tik naudinga;

2.

nori padėkoti koordinatoriams už veiksmingą darbą siekiant prioritetinių TEN-T projektų įgyvendinimo pažangos ir kartu pabrėžti jų vaidmens svarbą;

3.

vertina tai, kad šis darbas ir Komisijos užtikrinama informacijos apie jį sklaida labai padidina tokių projektų ir jų įgyvendinimo skaidrumą, todėl nori šioje srityje ir toliau aktyviai plėtoti Regionų komiteto ir Komisijos dialogą, kadangi daugelis regionų tiesiogiai suinteresuoti investicijomis jų teritorijose;

4.

atkreipia dėmesį į svarbiausią koordinatorių veiklą, kuri leido:

5.

konstatuoja, kad ši veikla užtikrino veiksmingesnį vienos šalies įvairių ministerijų darbo koordinavimą, kurį kontroliuoja išorės stebėtojas;

6.

pritaria Komisijai, kad tarpvalstybiniams projektams būtina skirti pakankamai išteklių (koordinatoriai dažniausiai apskaičiuoja kritinę masę atsižvelgdami į didžiausią reglamentu leidžiamą sumą), kurie leistų pradėti juos įgyvendinti, taip sukuriant maksimalų sverto poveikį ir grandininę reakciją, skatinančią nacionalinių dalyvių įsitraukimą;

7.

dar kartą pabrėžia labai svarbų tinklų sąveikos klausimą, kuris lemia ekonominę investicijų naudą ir ypač pabrėžia tai, kad buvo nutarta diegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) orientuojant ją į šešis prioritetinės reikšmės krovinių vežimo koridorius, kuri užtikrins geresnes jų naudojimo sąlygas ir pritrauks investicijų naujoms infrastruktūroms šiose magistralėse kurti;

8.

taip pat pabrėžia, kad koordinatoriai gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių susitarimo dėl kiekvienoje pagrindinėje TEN-T magistralėje esančių konkrečių nacionalinių atšakų nuoseklių parametrų; ir patvirtindamas šią nuostatą Regionų komitetas ragina Komisiją numatyti, kad ES finansinė parama būtų skiriama tik gavus tokį sutikimą;

9.

pabrėžia, kaip ir daugelis pranešėjų, kad valstybės narės, siekdamos kuo geriau panaudoti investicijas, būtinai privalo imtis tam tikrų priemonių: keisti transporto rūšis, tinkamai valdyti infrastruktūros naudojimą pagal prioritetus, optimizuoti investicijų programavimą kiekvienai magistralei tam tikram laikotarpiui;

10.

siūlo, kad vykdant projektus koordinatoriai dalytųsi patirtimi siekiant užtikrinti jei ne praktikos nuoseklumą, tai bent keitimąsi sukaupta informacija ir gera praktika projektų rengimo, įgyvendinimo ir finansavimo srityse. Europos Komisija, kasmet organizuodama specialų forumą, galėtų paskatinti vietos ir regionų lygmens dalyvius, susijusius su prioritetiniais TEN-T projektais, susivienyti į bendrą tinklą. Regionų komitetas yra suinteresuotas tokia iniciatyva ir pasirengęs bendradarbiauti su Komisija ją įgyvendinant;

11.

atsižvelgdamas į iki šiol sukauptą teigiamą patirtį pageidauja, kad būtų ne tik plečiamas jau dirbančių koordinatorių vaidmuo, bet ir apsvarstyta galimybė paskirti daugiau koordinatorių Europos Sąjungos finansuojamiems prioritetiniams transporto projektams, visų pirma tose srityse, kur būtinas stiprus politinis postūmis sunkumams, su kuriais gali būti susidurta planavimo ir statybos etapuose, įveikti, ir prioritetiniams projektams. Regionų komitetas pabrėžia, kad iki šiol koordinatoriai buvo skiriami tik šešiems jau pradėtiems projektams, tuo tarpu kitoms prioritetinėms sritims taip pat reikia tokios paramos, kadangi jose dalyvauja daugiau valstybių narių (pvz. 22 projektas, kuriame dalyvauja 8 valstybės narės);

12.

konstatuoja, kad įvairiose jau nuo 2006 m. liepos mėn. koordinatorių teikiamose ataskaitose tiksliai numatyti skubiausi įgyvendinimo etapai, būtini projekto reikalingumui pateisinti, ir valstybių narių įsipareigojimai, kuriuos jos privalo prisiimti siekdamos optimizuoti pagrindines investicijas, todėl;

13.

pageidauja, kad būtų parengta apžvalga apie realią šių etapų įgyvendinimo pažangą ir įsipareigojimus, kad būtų lengviau priimti tolesnius sprendimus skirstant TEN-T finansavimą 2007-2013 m. Reikia ypač atsižvelgti į koordinatorių analizę ir rekomendacijas priimant sprendimus dėl dotacijų skyrimo, ypač iš daugiametės TEN programos;

14.

pabrėžia, kad netikrumas dėl Bendrijos teikiamo finansavimo po 2013 m. gali tapti kliūtimi įgyvendinti projektus, kuriems einamuoju biudžeto laikotarpiu reikės mažai lėšų, ir prašo numatyti priemones, kurios leistų sumažinti šį neigiamą poveikį;

15.

pabrėžia, kad koordinatorių prižiūrimiems prioritetiniams projektams neturi būti suteikiama pirmenybė gauti ES lėšas dėl to, kad Komisija turi tikslesnės, išsamesnės ir platesnės informacijos apie jų rengimą;

16.

vis dėlto apgailestauja, kad nebuvo atliktas lyginamasis šių projektų, jų įgyvendinimo pažangos ir jų tarpusavio sąveikos tyrimas, todėl rekomenduoja Komisijai būsimus tyrimus atlikti remiantis naujausiais tos srities statistiniais duomenimis, tinkama forma surinktais susijusiose valstybėse narėse. Nors Komisija pabrėžia, kad, siekiant kuo sklandesnio TEN-T tinklo įgyvendinimo grafiko, būtina kuo optimaliau derinti projektus tarpusavyje, iki šiol šiuo klausimu nebuvo atliktas joks tyrimas. Jį galėtų atlikti TEN iniciatyvinė grupė. Tyrimas galėtų padėti tinkamai paskirstyti labai ribotas Europos konkursams 2007-2013 m. laikotarpiui skirtas lėšas;

17.

pritaria Komisijai, kad tikslinga užtikrinti viename maršrute įgyvendinamų TEN projektų sąveiką, kadangi tai bus naudinga investicijų (sumažės sąnaudos, mažesnis poveikis teritorijai) ir pačių objektų veiksmingumo požiūriu;

18.

pageidauja, kad koordinatoriai, vykdydami savo užduotis, atsižvelgtų į siekį užtikrinti sąveiką, nors tai ir nenumatyta geros praktikos vadove, kadangi derinant labai skirtingo pobūdžio projektus (pavyzdžiui, geležinkelio tunelį ir aukštos įtampos liniją) susiduriama su sunkumais;

19.

dar kartą apgailestauja dėl akivaizdaus neatitikimo tarp TEN tinklo svarbos (apie kurią dar kartą priminta šiame Komunikate) ir lemiamo vaidmens, kurį galėtų atlikti ES finansinė paskata, ir jam numatyto labai mažo biudžeto, kuris dažniausiai skirtas tarpvalstybinėms atkarpoms ir pralaidumo trikdžiams šalinti. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų potencialių finansavimo šaltinių sąveiką ES lygiu. Be to, Europos Komisija turėtų ieškoti naujų finansavimo šaltinių, kuriuos būtų galima naudoti ateityje. Šiuo požiūriu būtų tikslinga vidutinės trukmės laikotarpiu persvarstyti „Eurovinjetės“ direktyvą atsižvelgiant į išorės sąnaudų aspektą;

20.

konstatuoja, kad, baigus 30 prioritetinių projektų, transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis sumažės tik 4 proc., o tai yra labai nedaug, todėl norėtų, kad persvarstant „Eurovinjetės“ direktyvą būtų deramai atsižvelgta į išorės išlaidas imantis priemonių, skirtų pakeisti transporto rūšis, visų pirma — bet ne vien tik — sudėtingo eismo zonose ir regionuose, kuriems taip pat turėtų būti numatytos tiesioginės ir veiksmingesnės priemonės. Tai įgyvendinti padėtų Komunikate siūlomos pažangios informacinės technologijos ir pažangiosios transporto sistemos plėtojimas, kaip tai daroma Azijos šalyse, kurios šiuo požiūriu pranoksta Europą;

21.

pritaria siūlomam viešojo ir privataus sektoriaus (VPP) partnerystės vystymui, ypač užtikrinant geresnį teisinį apibrėžtumą ir EIB lygiu plėtojant naujoviškas finansines priemones. Tačiau visuomet reikėtų palyginti, viena vertus, neabejotinus šių priemonių privalumus ir, antra vertus, labai dideles pradines išlaidas, kurios gali atsirasti jas įgyvendinant, bei tiksliai nustatyti rizikos perdavimo tvarką;

22.

pabrėžia, kad telekomunikacijų srityje plačiai pripažįstami atvėrimo konkurencijai privalumai, todėl teigiamo poveikio galima būtų tikėtis ir geležinkelių transporto srityje. Nors nerealu tikėtis, kad geležinkelių transporto investicijų privatus finansavimas prilygs komunikacijų sričiai, tačiau geležinkelių transporto srities atvėrimas konkurencijai turėtų padėti geriau panaudoti jam skiriamas viešojo sektoriaus investicijas;

23.

pageidauja, kad būtų apibrėžtos aiškesnės ir galbūt lankstesnės projektams, investuojant į TEN, suteikiamų paskolų dekonsolidavimo (pagal Mastrichto konvergencijos kriterijus) taisyklės. Šis klausimas turėtų būti keliamas dėl kiekvienos Europos vystymo strateginės investicijos;

24.

pabrėžia transporto magistralių pratęsimo už Europos Sąjungos ribų svarbą, ne vien į kaimynines šalis, bet ir į visą pasaulį siekiant vystyti prekybą ir skatinti asmenų judumą;

25.

pažymi, kad susisiekimo su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis pagerinimas padidins stambiųjų investicijų į TEN-T tinklą veiksmingumą;

26.

pripažįsta, kad tinkamai valdomas ES transporto sektoriaus vystymas ir jo integravimas į kaimyninių šalių struktūras padeda įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę skatindamas prekybą ir tvarų vystymąsi bei socialinę sanglaudą;

27.

konstatuoja, kad magistralių pratęsimas yra svarbus veiksnys kaimyninių šalių demokratijai ir ekonomikai stabilizuoti ir padeda įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, skleisti Bendrijos acquis ir taip sudaro sąlygas visose srityse bendradarbiauti su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis ir netgi kai kurioms jų rengia galimybes ateityje stoti į ES;

28.

pirmiausia pabrėžė puikią Loyola de Palacio vadovaujamos aukšto lygio pareigūnų grupės, kuriai jis reiškia pagarbą, parengtos ataskaitos kokybę;

29.

gerai įvertino įvykusį konsultacijų procesą, kuris padėjo aukšto lygio pareigūnų grupei sukaupti daug vertingos ir informatyvios medžiagos;

30.

norėtų, kad šia plačia ir išsamia ataskaita būtų remiamasi siekiant tiksliai nustatyti, kokias priemones reikia įgyvendinti artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu;

31.

patvirtina pasiūlytų tarpvalstybinių magistralių reikalingumą:

32.

pritaria Komisijos iniciatyvai, kuria siekiama nustatyti didžiausius krovinių transporto logistikos pralaidumo trikdžius ir spręsti su jais susijusias problemas;

33.

konstatuoja, kad ataskaitoje nustatyti terminai, kurie nepateikiami komunikate: iki 2010 m. baigti pagrindinių maršrutų ir projektų nagrinėjimą ir taisymus bei horizontaliąsias priemones bei 2008 m. atlikti vidurio laikotarpio vertinimą;

34.

pritaria Tarybai ir Parlamentui pateiktai rekomendacijai priimti pasiūlymą persvarstyti visos Europos transporto koridorių ir regionų sistemos koncepciją atsižvelgiant į grupės ataskaitą;

35.

tačiau apgailestauja, kad nors magistralės kvalifikuojamos kaip daugiarūšės, nėra jokio bendro nurodymo dėl labiausiai skatintinos transporto rūšies, išskyrus jūrų greitkelius, kurių svarbą pabrėžė Regionų komitetas; tokia bendra gairė pirmiausiai suteiktų galimybę skatinti transporto rūšis keisti į aplinką labiau tausojančias transporto rūšis;

36.

todėl primena esminius savo 2007 m. vasario 14 d. nuomonės dėl baltosios knygos dėl transporto politikos vidurio laikotarpio apžvalgos punktus:

37.

kadangi viešose konsultacijose buvo išreikštas susirūpinimas šiuo aspektu, pageidauja, kad ypatingas dėmesys būtų kreipiamas į aplinkos aspektus ir būtų nustatytas transporto rūšių pasirinkimo principas laikantis Kioto įsipareigojimų ir atsižvelgiant į tvaraus vystymosi tikslus;

38.

pabrėžia horizontaliųjų priemonių, kurios skatina sąveiką, svarbą ir būtinumą. Šios priemonės minimos komunikate, kuriame taip pat išsamiai išdėstomi veiksmų planų sudarymo principai;

39.

pritaria siūlomai trijų lygių institucinei struktūrai:

ir reikalauja, kad ateityje

40.

apgailestauja, kad Komunikate mažai dėmesio skiriama konkretiems veiksmams, susijusiems su investicijomis ir institucijų pateiktų pasiūlymų įgyvendinimu;

41.

todėl pageidauja, kad nedelsiant būtų pradėtos tiriamosios diskusijos su kaimyninėmis šalimis, tuo pačiu metu įsteigtos regioninės iniciatyvinės grupes, kurių tikslas — nustatyti, kokias priemones reikia įgyvendinti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu;

42.

ragina, tik pradėjus šią veiklą, patvirtinti aukšto lygio pareigūnų grupės ataskaitoje patikslintus, tačiau komunikate nepaminėtus, finansinius reikalavimus;

43.

ragina suinteresuotų vyriausybių regionų ir vietos valdžios institucijas kuo aktyviau dalyvauti numatant ir įgyvendinant veiksmus, kad vietos lygmeniu būtų pasiekta kuo didesnės sinergijos užtikrinant ekonominį vystymąsi ir teritorijų planavimą.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/11

—

Reikia tik tokio lygio reglamentavimo, kuris padėtų spręsti problemą tuo atveju, kai neveikia nacionaliniai teisės aktai (subsidiarumo principas). Svarbiausia, kad būtų užtikrintas konsultacijų ir apeliacijų proceso Europoje skaidrumas;

—

Atrodo, kad vieno milijono keleivių riba yra nepagrįsta ir galbūt nebūtina, kadangi būtų reguliuojama daugiau nei 150 oro uostų. Dauguma jų yra maži regioniniai oro uostai, kuriems sunku įveikti biurokratines kliūtis. Direktyva turėtų būti taikoma tik tiems oro uostams, kurie kontroliuoja daugiau kaip 1 proc. visos ES keleivinio oro transporto rinkos;

—

Nacionalinė nepriklausoma reguliavimo institucija taip pat privalėtų turėti teisę taikyti išimtis, įtraukti oro uostus, kurie neviršija ribos, tačiau, jos nuomone, turi pakankamai įtakos rinkai. Visus rinkos tyrimus, kuriuos atliks nacionalinės aviacijos reguliavimo institucijos, tikrina Europos Komisija, kad visoje Europoje būtų taikomos vienodos sąlygos. (Todėl COM(2006) 820 2 straipsnį reikėtų iš dalies pakeisti);

—

Direktyva turėtų būti neutrali „vienos kasos“ principo atžvilgiu;

—

Oro uostų pasiekiamumas įvariomis transporto rūšimis yra pagrindinė pajėgumų klausimo dalis norint visiškai išnaudoti regioninių oro uostų dabartinius pajėgumus;

—

Regioniniai oro uostai yra gyvybiškai svarbūs regionų klestėjimui ir gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant spūstis pagrindiniuose oro uostuose. Be to, jie galės būti naudingi bendrosios paskirties aviacijos sektoriui ir teikti įvairias paslaugas, kurioms teikti didžiuosiuose oro uostuose, išaugus komerciniam transportui, ateityje bus vis mažiau vietos.

Pranešėjas

:

Gordon KEYMER, Tandridge rajono tarybos narys (UK/ELP)

1.

Reikia tik tokio lygio reglamentavimo, kuris padėtų spręsti problemą tuo atveju, kai neveikia nacionaliniai teisės aktai (subsidiarumo principas). Svarbiausia, kad būtų užtikrintas konsultacijų ir apeliacijų proceso Europoje skaidrumas.

2.

Atrodo, kad vieno milijono keleivių riba yra nepagrįsta ir galbūt nebūtina, kadangi būtų reguliuojama daugiau nei 150 oro uostų. Dauguma jų yra maži regioniniai oro uostai, kuriems sunku įveikti biurokratines kliūtis. Rekomenduojama, kad nacionalinės aviacijos reguliavimo institucijos atliktų rinkos tyrimus, kuriuos ES galėtų patikrinti, kad visoje Europoje būtų taikomos vienodos sąlygos.

3.

Direktyva taikoma tik tiems oro uostams, kurie kontroliuoja daugiau kaip 1 proc. visos ES keleivinio oro transporto rinkos.

4.

Nacionalinė nepriklausoma reguliavimo institucija turi teisę taikyti išimtis pagal konkurencingos rinkos tyrimo rezultatus arba tiems oro uostams, kurie kontroliuoja mažiau kaip 20 proc. savo nacionalinės rinkos. Ji taip pat turi teisę įtraukti oro uostus, kurie neviršija ribos, tačiau, jos nuomone, turi pakankamai įtakos rinkai.

5.

Visus rinkos tyrimus, kuriuos atliks nacionalinės aviacijos reguliavimo institucijos, tikrina Europos Komisija, kad visoje Europoje būtų taikomos vienodos sąlygos.

6.

Direktyva turėtų būti neutrali „vienos kasos“ principo atžvilgiu („dvigubos kasos“ principas taip pat gali gerai veikti).

7.

Oro uostams reikia turėti galimybes rinkti diferencijuotas rinkliavas, kad būtų skatinamos pagrindinės oro linijos ir sudarytos galimybės plėsti nedidelės savikainos terminalus oro uostuose.

8.

Nacionalinės reguliavimo institucijos turi būti iš tikrųjų nepriklausomos ir vykdydamos savo veiklą, ir finansiniu požiūriu.

9.

Europai reikia pagerinti dabartinių pajėgumų naudojimą ir investuoti į naujus pajėgumus.

10.

Universali ir įvairias naujas galimybes atverianti prieiga prie oro uostų yra pagrindinė pajėgumų klausimo dalis norint visiškai išnaudoti regioninių oro uostų dabartinius pajėgumus. Visų pirma reikia sujungti oro uostus su miesto centrais ir greitųjų traukinių tinklais bei sutankinti greitųjų traukinių tinklą siekiant sumažinti artimo nuotolio skrydžių skaičių ir maksimaliai išnaudoti pajėgumus.

11.

Bendrosios paskirties aviacija atlieka svarbų vaidmenį išsiplėtusioje Europoje sudarydama sąlygas greitai ir lanksčiai keliauti iš vieno regioninio oro uosto į kitą. Todėl reikėtų išlaikyti bendrosios paskirties aviacijos paslaugas.

12.

1996 m. direktyva padėjo padidinti efektyvumą, sumažinti sąnaudas ir sukurti naujų darbo vietų. Būtų galima pagerinti jos įgyvendinimą, bet naujų teisės aktų nereikia.

13.

Pripažindamas, kad susisiekimas tarp regionų ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję, RK mano, kad regioniniai oro uostai yra gyvybiškai svarbūs regionų klestėjimui ir gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant spūstis pagrindiniuose oro uostuose. Be to, jie galės būti naudingi bendrosios paskirties aviacijos sektoriui ir teikti įvairias paslaugas, kurioms teikti didžiuosiuose oro uostuose, išaugus komerciniam transportui, ateityje bus vis mažiau vietos.

14.

Regionų ir vietos valdžios institucijos turi kitaip dalyvauti aviacijos sektoriaus veikloje, pavyzdžiui, vykdyti trumpalaikę ir dinamiškesnę veiklą.

15.

Sudarant ilgalaikius kraštotvarkos planus vietos ir regionų lygiu (statant namus, tiesiant transporto tinklus, planuojant mažmeninę prekybą ir t. t.), reikia labiau paisyti būsimo oro uostų augimo.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/15

—

ragina Komisiją didinti pastangas aukščiausiu politiniu lygmeniu sutelkiant tarptautinę koaliciją spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kadangi klimato kaitos klausimą galima išspręsti tik prisidėjus visoms (didžiosioms) šalims;

—

mano, kad valstybėms narėms, turinčioms ribotas galimybes gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų būti pasiūlyta galimybė siekti atsinaujinančios energijos tikslų prekiaujant arba pagal visoje ES taikomą žaliosios energijos sertifikatų sistemą, arba sudarant dvišales sutartis su kitomis didesnę atsinaujinančios energijos pasiūlą turinčiomis valstybėmis. Siekiama sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių tikslo siekimo bendras išlaidas;

—

rekomenduoja numatyti papildomų išteklių ir priemonių bei naudoti Europos struktūrinius fondus kaip naudingą priemonę padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir taikyti priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti;

—

pabrėžia regionams teikiamos galimybės lanksčiau siekti efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslų svarbą, kadangi regionams sudarius galimybę lanksčiai siekti šių tikslų, sumažės klimato politikos bendros sąnaudos. Tačiau šie tikslai turėtų būti privalomi visoje ES;

—

pritaria Komisijos nuostatai įtraukti aviaciją į ATL sistemą, kadangi šis pramonės sektorius yra sparčiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, ir ragina Komisiją atsižvelgti į visus šio sektoriaus padarinius klimato kaitai;

—

skatins plėtoti nuolatinį plataus užmojo tikslų siekiančių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą, kurie nori pagerinti keitimąsi informacija ir kurti platformą, kurioje būtų plėtojamos naujos idėjos dėl ekonominiu požiūriu pagrįstų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sušvelninti.

Pranešėja

:

Lenie DWARSHUIS-VAN DE BEEK Pietų Olandijos provincijos vykdomosios tarybos narė (NL/LDAE)

1.

mano, kad sveika aplinka yra pagrindinė prielaida žmogaus veiklai vystyti, ir todėl yra įsitikinęs, kad aplinkos apsauga yra gyvybiškai svarbus žmonių gerovę užtikrinantis veiksnys;

2.

mano, kad tinkamai suformuluota aplinkos apsaugos ir klimato politika bet kokiu atveju padeda ekonominiam vystymuisi;

3.

laikosi nuomonės, kad sustiprėjusi klimato kaitos grėsmė, kuri kyla dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, yra aktuali problema, kurią visų pirma turėtų itin kruopščiai spręsti dabartinė ir ateinančios kartos;

4.

pritaria vertinimui, kad klimato kaita turės didelį poveikį žmonių gerovei, ją siejant, pavyzdžiui, su karščio aukomis, sveikatos sutrikimais, žala biologinei įvairovei, sumažėjusiu kai kurių regionų žemės ūkio produktyvumu, sumažėjusiomis turizmo galimybėmis, taip pat žala, kurią daro aukštesnis jūros lygis ir ekstremalios oro sąlygos, galintys sukelti aplinkos sąlygų nulemtą masinę migraciją arčiausių išsivysčiusių regionų link;

5.

mano, kad klimato politika taip pat teikia tam tikrą antrinę naudą, kurią sudarys geresnė oro kokybė (dėl sumažėjusio išmetamo SO2, PM ir NOx kiekio), didesnis energijos tiekimo saugumas (dėl sumažėjusios priklausomybės nuo iškastinio kuro importo) ir derlingesnis dirvožemis (dėl mažiau prarandamos organinės medžiagos);

6.

visiškai pritaria Europos Komisijos išvadai, kad politinių priemonių klimato kaitai sumažinti sąnaudos bus kur kas mažesnės nei apskaičiuotos klimato kaitos sąnaudos ir todėl klimato politika yra labai veiksminga;

7.

pritaria Kioto protokole pateiktiems teiginiams, jog žemės ūkyje naudojamas dirvožemis yra labai svarbi anglies kaupimo vieta. Padidindamos organinės anglies dalį ir kaupdamos organines medžiagas dirvožemyje šalys galėtų gerokai prisidėti gerinant CO2 pusiausvyrą. Jei būtų ūkininkaujama nedarant žalos dirvožemiui, tai taip pat leistų sumažinti kitų klimatui poveikį darančių dujų, pvz., azoto suboksido, metano išskyrimą. Svarbu ne tik išsaugoti kaupimo pajėgumus, bet visų pirma juos naudoti. Dirvožemis, kaip anglies kaupimo vieta, turi dabar atlikti savo funkciją, kad ne tik padidėtų jo derlingumas ir būtų pagerintas vandens kaupimas, bet ir būtų daromas teigiamas poveikis CO2 pusiausvyrai. Humuso naudojimas kaip žemės valdymo dalis ir organinių medžiagų per kompostą ir augalų liekanas atkūrimas regionuose yra svarbūs tikslai gerinant CO2 pusiausvyrą;

8.

ragina Komisiją didinti pastangas aukščiausiu politiniu lygmeniu sutelkiant tarptautinę koaliciją spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kadangi klimato kaitos klausimą galima išspręsti tik prisidėjus visoms (didžiosioms) šalims;

9.

ragina Komisiją parengti atitinkamų iniciatyvų klimato kaitos problemai spręsti planą ir aiškią strategiją dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kurie turi būti parengti iki 2009 m. Kopenhagoje įvyksiančio JT aukščiausio lygio susitikimo klimato klausimais;

10.

pripažįsta, kad, visų pirma dėl skirtingų gamtinių sąlygų, ne visi Europos regionai vienodai patiria klimato kaitą;

11.

taip pat pripažįsta, kad skiriasi regionų galimybės taupyti energiją išlaidų efektyvumo požiūriu, visų pirma dėl skirtingų gamtos sąlygų ir skirtingos ekonominės sąrangos;

12.

todėl apgailestauja, kad Komisija neskiria daugiau dėmesio regioniniam neveikimo sąnaudų ir veiklos naudos pasiskirstymui, ir ragina Komisiją atlikti gilią regioninio aspekto, jį siejant su klimato kaitos ir klimato politikos ekonomine nauda, analizę;

13.

rekomenduoja numatyti papildomų išteklių ir priemonių bei naudoti Europos struktūrinius fondus kaip naudingą priemonę, padedančią vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir taikyti klimato kaitos sušvelninimo priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti. Tai padidintų paramą įgyvendinant Europos klimato kaitos politiką;

14.

prašo Komisijos skirti daugiau lėšų klimato kaitos švelninimo priemonėms paremti 2008 m. biudžeto vidurio laikotarpio įvertinimo dokumente, kadangi numatytieji plataus užmojo klimato kaitos tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei tam bus skirta daugiau viešųjų lėšų;

15.

pritaria Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento nuostatai, kad Europos Sąjunga turėtų siekti aukštų vienašalių tikslų, nes pasaulinei koalicijai kovai su klimato kaita sukurti reikalingas vadovavimas. Todėl palankiai vertina tikslą iki 2020 m. Europos Sąjungoje sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau 20 proc., palyginti su 1990 m. kiekiais neatsižvelgiant į kitų regionų vykdomą politiką;

16.

taip pat primygtinai siūlo Komisijai nustatyti tarpinius, pavyzdžiui, 2013-2015 m. laikotarpio tikslus dėl CO2 emisijos, kad būtų galima paspartinti klimato kaitą švelninančių priemonių įgyvendinimą, juos išanalizuoti ir kontroliuoti;

17.

pritaria tikslui iki 2020 m. mažiausiai 20 proc. padidinti energijos efektyvumą ir tikslui iki 2020 m. mažiausiai 20 proc. padidinti atsinaujinančios energijos dalį. Šie tikslai galėtų tapti veiksmingomis priemonėmis įgyvendinant pastangas siekti bendro tikslo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šių tikslų nebus galima pasiekti vien tik naujais technologiniais sprendimais, tam vis dažniau tiek gamintojai (pvz., tausodami energiją kurdami dizainą, kuris vartotojams išliktų patrauklus), tiek ir vartotojai turės keisti mąstymą;

18.

pabrėžia regionams teikiamos galimybės lanksčiau siekti efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslų svarbą, kadangi regionams sudarius galimybę lanksčiai siekti šių tikslų, sumažės klimato politikos bendros sąnaudos. Tačiau šie tikslai turėtų būti privalomi visoje ES;

19.

pritaria Komisijos nuostatai, kad Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (ATL sistema  (1)) turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį, kadangi ji yra viena iš ekonominiu požiūriu pagrįstų galimų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų ŠESD sumažinti;

20.

ragina Komisiją veiksmingai administruoti paskirstytų leidimų skaičių, kadangi ATL sistema bus veiksminga tik tuo atveju, jei jų limitas (t. y. visas apyvartinių taršos leidimų skaičius) bus gerokai mažesnis nei išmetamų ŠESD kiekis;

21.

pabrėžia, kad visas ATL sistemai skirtas leidimų skaičius turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. tikslus, kad sektoriai, nedalyvaujantys ATL sistemoje, pavyzdžiui, namų ūkiai ir kiti smulkūs energijos naudotojai, galėtų išvengti pernelyg didelės teršalų mažinimo naštos;

22.

pritaria daliniam leidimų pardavimui aukcione, ypač skirtų lengvatomis besinaudojančioms pramonės įmonėms, nes tai būtų didesnė paskata mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat dėl to pagerėtų ATL sistemos veiksmingumas. Toks požiūris daug labiau atitinka principą „teršėjas moka“. Be to, tai padėtų sumažinti ekonominę dalyvaujančiųjų firmų naštą nei ta, kuri atsirastų tuo atveju, jei visi leidimai būtų parduodami aukcione;

23.

mano, kad aukcionas turėtų būti rengiamas ir kitos (pagrindinės) apyvartinių taršos leidimų dalies laisvas (lyginamasis) paskirstymas gali būti patikėtas pačioms valstybėms narėms, tačiau tik suderinus paskirstymo tvarką visose ES šalyse, siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo valstybėse narėse ir padidinti šios sistemos veiksmingumą; rengiant būsimą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą būtų galima apsvarstyti galimybę visiems tam tikrų ūkio šakų, kurioms taikomi panašūs lyginamieji standartai, rinkos dalyviams paskirstyti arba nustatyti vienodą apyvartinių taršos leidimų skaičių už gamybos vienetą Bendrijos lygiu, neatsižvelgiant į nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus;

24.

prašo Komisijos apsvarstyti, ar reikia taikyti atitinkamas priemones (pvz., struktūrinių fondų) atokiausių regionų patirtai žalai atlyginti, jeigu jie palyginti smarkiai nukentės dėl aviacijos įtraukimo į ATL sistemą;

25.

palankiai vertina visas pastangas Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą suderinti su palyginamais metodais trečiosiose šalyse. Tinkamomis priemonėmis, pvz., nustatant kompensacinius mokesčius, turi būti užkirstas kelias konkurencijos iškreipimui, kuris yra naudingas tų valstybių gamintojams, kuriose nėra palyginamos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos;

26.

teigiamai vertina pasiūlymą ATL sistemą taikyti ir kitoms dujų rūšims ir sektoriams, nes padidėtų jos veiksmingumas ir efektyvumas;

27.

ragina Komisiją nuodugniai įvertinti galimybę atverti ATL sistemą smulkiems, tačiau energijai imliems teršėjams, kadangi tai tikriausiai padėtų jiems sumažinti teršalų mažinimo sąnaudas;

28.

pritaria Komisijos nuostatai įtraukti aviaciją į ATL sistemą, kadangi šis pramonės sektorius yra sparčiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, ir ragina Komisiją atsižvelgti į visus šio sektoriaus padarinius klimato kaitai;

29.

prašo Komisijos skirstant leidimus atsižvelgti į konkrečius aviacijos pramonės ypatumus, visų pirma į tai, kad aviacijos sektoriaus išmetami teršalai (anglis ir angliavandeniliai) daro didesnį poveikį klimato kaitai negu žemės paviršiuje vykdoma veikla;

30.

griežtai prieštarauja siūlomai nuostatai dėl išimties vyriausybiniams skrydžiams, kadangi vyriausybės savo pavyzdžiu turėtų skatinti visuomenę pritarti šiai politikai;

31.

pritaria nuostatai, kad į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą reikėtų įtraukti anglies dvideginio surinkimą ir saugojimą (CCS), tik jei bus nustatyti griežti stebėsenos ir saugumo reikalavimai. Prieš tai, pasitelkus demonstracinius įrenginius, turi būti įrodyta, kaip šios technologijos gali padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą arba kokios bus sąnaudos;

32.

ragina Komisiją plėtoti sistemas, kurias taikydamos valstybės narės ir regionai galėtų siekti išlaidų efektyvumo požiūriu pagrįstų tikslų dėl atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo;

33.

mano, kad valstybėms narėms, turinčioms ribotas galimybes gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų būti pasiūlyta galimybė siekti atsinaujinančios energijos tikslų prekiaujant arba pagal visoje ES taikomą žaliosios energijos sertifikatų sistemą, arba sudarant dvišales sutartis su kitomis didesnę atsinaujinančios energijos pasiūlą turinčiomis valstybėmis. Siekiama sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių tikslo siekimo bendras išlaidas;

34.

prašo Komisijos nustatyti tikslą siekti energijos efektyvumo bendru lygmeniu (t. y. visos ekonomikos energijos intensyvumo) atsižvelgiant į įvairių regionų sektorių struktūros skirtumus. Tai leistų valstybėms narėms ir regionams lanksčiau siekti tikslų naudojantis didesniu priemonių skaičiumi, įskaitant priemones dėl įrangos suvartojamos energijos ir (regionų) ūkio pramoninės struktūros;

35.

pritaria Europos Komisijos ketinimui siekti tikslo nuo 2012 m. sumažinti ES parduodamų naujų automobilių vidutinį išmetamo CO2 kiekį iki 120 g/km ir ragina Komisija imtis visų įmanomų priemonių, pavyzdžiui, remti mokslinius tyrimus šioje srityje, kad iki 2020 m. būtų galima pasiekti 95 g CO2/km tikslą (lengviesiems automobiliams);

36.

ragina Komisiją dėmesingai atsižvelgti į subsidiarumo principą kuriant naujas politikos priemones. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi visas galimybes imtis veiksmingų priemonių vykdant viešojo transporto, eismo infrastruktūros, energijos infrastruktūros, planavimo sričių politiką ir taikant energijos efektyvumo priemones bei visuomenei skirtas komunikacijos priemones;

37.

yra įsitikinęs, kad regionų ir vietos lygmens priemonės yra būtinos, norint, kad Europos klimato politika būtų efektyvi;

38.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vaidina svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos. RK netrukus šiuo klausimu parengs nuomonę;

39.

primena, kad regionų ir vietos valdžios institucijos įvairias būdais jau prisideda siekiant Europos klimato politikos tikslų, pavyzdžiui:

40.

imasi atsakomybės primygtinai skatindamas įgyvendinti tokio pobūdžio priemones regioniniu ir vietos lygmeniu veikiant trimis kryptimis:

41.

ragina Komisiją surengti konferenciją regionų ir vietos klimato politikos klausimais, kad būtų sudaryta galimybė Europos regionus supažindinti su geriausios praktikos pavyzdžiais ir aptarti Komisijos galimybes veiksmingai paremti regionų ir vietos klimato politikai skirtas priemones;

42.

skatins plėtoti nuolatinį plataus užmojo tikslų siekiančių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą, kurie nori pagerinti keitimąsi informacija ir kurti platformą, kurioje būtų plėtojamos naujos idėjos dėl ekonominiu požiūriu pagrįstų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sušvelninti;

43.

siūlo aktyviai dalyvauti tolesniame Europos klimato politikos formavimo procese.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/20

—

atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, kurie lėmė 2004 m. pabaigoje įvykusią „oranžinę revoliuciją“, Ukraina stengėsi įgyvendinti plataus užmojo reformas, kad įtvirtintų demokratiją ir rinkos ekonomiką šalyje ir Ukrainą priartintų prie ES; pastebi, kad nepaisant to, šios reformos dar tėra pradiniame raidos tarpsnyje;

—

pritaria ES ir Ukrainos 2007 m. kovo mėn. pradėtoms deryboms dėl naujo išsamesnio susitarimo;

—

susidomėjęs laukia, kol bus įgyvendinta kita Ukrainos administracinės reformos plano pakopa, itin daug dėmesio skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, fiskalinei decentralizacijai ir teritorijų reformai, taip pat tikisi, kad daugės ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo galimybių;

—

pritaria siūlymui sukurti institucinę platformą, kad ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų konsultacijos, susijusios su vykstančiomis derybomis dėl naujojo išsamesnio susitarimo, vyktų sklandžiau; tačiau apgailestauja, kad šiuo metu nepasirūpinta užtikrinti tokio paties lygio konsultacijų tarp bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimo atstovų ir todėl ragina Europos Komisiją įsteigti panašios institucinės platformos komitetą ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios atstovams;

—

rekomenduoja, sulaukus Europos Komisijos praktinės pagalbos, pagal ES ir Ukrainos priimtą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kartu su Ukrainos ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti susitarimo projektą, kuris galėtų tapti ES valstybių narių ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindu;

—

primena, kad lėšos, skirtos bendradarbiavimui per sieną prie rytinės ES sienos, sudaro tik 5 proc. EKPP; mano, kad visai EKPP skirtų lėšų nepakanka ir prašo bent 10 proc. EKPP lėšų skirti bendradarbiavimo per sieną programoms paremti;

Pranešėjas

:

Istvan SÉRTŐ-RADICS (HU/LDAE), Uszka meras, RELEX komisijos pirmininko pavaduotojas

1.

norėtų šią nuomonę savo iniciatyva laikyti indėliu skatinant demokratijos kūrimą Ukrainoje vietos ir regionų lygiu bei paraginimu imtis konkrečių pastangų pagal Strateginę partnerystę ir ES ir Ukrainos kaimynystės veiksmų planą, atsižvelgiant į šiuo metu jau vykdomą naują Europos kaimynystės politiką (EKP). Todėl ši nuomonė savo iniciatyva turėtų konkrečiau akcentuoti galimybes spręsti bendras problemas stiprinant bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimą tarp ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų;

2.

mano, kad ES strateginiu požiūriu yra labai suinteresuota Ukrainos politikos stabilumu ir ekonomine raida, tačiau šių dviejų subjektų tarpusavio ryšiai po plėtros ir prisijungus dviem naujoms valstybėms, turinčioms su Ukraina bendrą sausumos arba jūros sieną, tapo dar glaudesni. Visapusišką Ukrainos vystymąsi, be abejonės, skatina ir tai, kad ji siekia tapti stipria šalimi, turinčia klestinčią rinką ES eksportui ir investicijoms, ir būti stabiliu, patikimu bei linkusiu bendradarbiauti kovos už taiką bei saugumą Europoje partneriu. Visi šie veiksniai yra labai svarbūs ir turi didelį poveikį siekiant ES stabilumo, saugumo ir gerovės;

3.

primena, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta savivaldos reforma, todėl geriausia būtų pateikti praktinius ES valstybių narių pavyzdžius ir modelius. Žengiant toliau vis tik reikėtų įvertinti, ar teisės aktai įgyvendinami nuosekliai ir skaidriai. Tai susiję su institucijų gebėjimų ugdymu, kuris būtinas užtikrinant demokratijos raidą, sklandų valdymą ir Europos principų — subsidiarumo, artimumo ir partnerystės — laikymąsi. Visos šios koncepcijos yra svarbios tvariai ekonomikos raidai, o tai yra ne tik Ukrainos, bet ir ES tikslas;

4.

primena, kad iš esmės ilgėjant sienai su ES, Ukraina, kaip ir kitos NVS šalys, taps vis svarbesne strateginiu požiūriu kaimynine ES šalimi. ES būtina palaikyti gerus santykius su Ukraina, antrąją pagal dydį savo kaimyne, todėl šioje šalyje būtina skatinti tinkamą valdymą ir demokratiją — ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygiu. Reikėtų imtis praktinių ir konkrečių veiksmų, kad būtų atsižvelgta į dinamiškus pokyčius ir naujus iššūkius, kuriuos lemia dešimt, o vėliau dvi į ES įstojusios valstybės, darančios didelį poveikį ES santykiams su Ukraina;

5.

pabrėžia, kad ES plėtra turės poveikio ne tik Ukrainos ir ES priklausančių valstybių narių santykiams, bet ir šios šalies santykiams su kitomis NVS šalimis ir Rusija. Todėl dabartinės bendradarbiavimo struktūros ir kiti tinklai turi būti įvertinti iš naujo ir taip patobulinti, kad jie nekliudytų, o visų pirma būtų pasiekta akivaizdesnė pažanga demokratinio stabilumo, tikrosios decentralizacijos ir teritorinės sanglaudos srityje. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstojus naujoms valstybėms narėms iš esmės pasikeis Juodosios jūros regiono šalių perspektyvos. Šie nauji iššūkiai turi būti sprendžiami politiškai ir ekonomiškai;

6.

nurodo, kad anksčiau ES padėdavo įgyvendinti demokratiją vietose ir veiksmingą vietos administravimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tai vyko, pavyzdžiui, įgyvendinant TACIS ir Dvynių projektus. Vis dėlto programų koordinavimas buvo nepakankamas ir todėl reikėtų veiksmingesnio požiūrio į naujųjų ES išorės pagalbos programų, pavyzdžiui, naujų Europos kaimynystės ir partnerystės finansavimo priemonių (EKPP) ir naujojo Kaimynystės investicijų fondo administravimą. Visų senųjų ir naujųjų politikos krypčių, o svarbiausia su jomis susijusių programų bei finansinių priemonių sąsaja turi būti išaiškinta vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu;

7.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijų giminiavimosi principas yra pripažįstamas Europos Sąjungoje; tai yra naudingas būdas administravimo veiksmingumui didinti ir žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti. Todėl RK norėtų, kad šios partnerystės programos būtų ne tik tęsiamos, bet galbūt ir plečiamos konkretiems vietos ir regionų institucijų kūrimo Ukrainoje ir šioje geografinėje teritorijoje poreikiams patenkinti. Be to, vietos ir regionų demokratija yra pagrindinė priemonė sukurti Ukrainoje demokratines institucijas ir ugdyti jų gebėjimus bei turėtų reikšti, kad laikomasi 1985 m. spalio 15 d. priimtoje Europos vietos savivaldos chartijoje išdėstytų principų. Todėl diskusijoje turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys, įskaitant vietos ir regionų organizacijas bei subnacionalines valdžios institucijas;

8.

mano, kad patikima partnerystė turėtų remtis strategija ir praktine darbotvarke, pagrįsta bendrais interesais, kad būtų siekiama nustatytų politinių uždavinių. Tuo tikslu turi būti patvirtintos konkrečios praktinės priemonės, kurios leistų reaguoti į pokyčius ir naujus iššūkius, iškilusius tarp pastaruoju metu išsiplėtusios ES ir Ukrainos. Vietos ir regionų lygiu būtina užtikrinti ekonomikos augimą, nes tai būsimos gerovės pagrindas; vystymosi tikslai taip pat turi būti suderinti su įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų uždaviniais. Švietimas, aplinkos apsauga, transportas, įmonių vystymas, paremtas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūra yra pagrindiniai regionų raidos, galinčios paskatinti augimą Ukrainoje ir ES bei glaudesnį vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, aspektai;

9.

rekomenduoja ES ypatingą dėmesį atkreipti į regionus, ypač jų augimo ir vystymosi būtinybę; pvz., Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė turi būti skirta ekonominį sąstingį patiriančių Ukrainos regionų atsilikusioms teritorijoms padėti. Taip pat svarbu Europos struktūrinės ir sanglaudos politikos principus pritaikyti prie vietos sąlygų, atsižvelgiant į būtinybę gerinti gyvenimo sąlygas, skatinti darnų vystymąsi ir stiprinti regionų konkurencingumą;

10.

primena, kad ketina teikti prioritetą sritims, priklausančioms vietos ir regionų valdžios kompetencijai. Nacionalinės valdžios institucijos atsako už visą visuomenę liečiančias problemas, o vietos ir regionų valdžios institucijos sutelkia savo veiklą į sritis, svarbias atskiroms visuomenės grupėms ir glaudžiai susijusias su kasdieniniu piliečių gyvenimu;

11.

pažymi, kad, glaudžiai bendradarbiaujant ir įgyvendinant konkrečius projektus, ES gali padėti užtikrinti, jog nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais būtų darniai reformuojamas viešasis administravimas ir paslaugos. Taigi projektų, skirtų atitinkamų sektorių plėtrai, įgyvendinimas gali padėti ES kurti žmogiškąjį kapitalą. ES turi toliau stiprinti asmeninius ryšius šioje srityje, ypač kuriant partnerystes švietimo srityje.

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, kurie lėmė 2004 m. pabaigoje įvykusią „oranžinę revoliuciją“, Ukraina stengėsi įgyvendinti plataus užmojo reformas, kad įtvirtintų demokratiją ir rinkos ekonomiką šalyje ir Ukrainą priartintų prie ES; pastebi, kad nepaisant to, šios reformos dar tėra pradiniame raidos tarpsnyje;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. vasario 21 d. priimtas ES ir Ukrainos bendradarbiavimo veiksmų planas tebėra svarbus ir patikimas ES ir Ukrainos bendradarbiavimo vystymo pagrindas. Pagal susitarimą yra numatyta dvišalio bendradarbiavimo programa ir nustatyti pagrindiniai forumai bei sprendimus priimančios institucijos užtikrinant, kad visais lygiais būtų nagrinėjami visuotinės svarbos klausimai, keičiamasi informacija ir sprendžiami konfliktai;

14.

pritaria ES ir Ukrainos 2007 m. kovo mėn. pradėtoms deryboms dėl naujo išsamesnio susitarimo. Pagrindinis naujojo išsamesnio susitarimo siekis, atspindintis besivystančių ES ir Ukrainos santykių strateginę svarbą, — priartinti Ukrainą prie ES, sustiprinti politinį bendradarbiavimą, padidinti prekybos ir investicijų mastą, taip prisidedant prie Ukrainos ekonominio vystymosi ir gerovės;

15.

pritaria siūlymui sukurti institucinę platformą, kad ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų konsultacijos, susijusios su vykstančiomis derybomis dėl naujojo išsamesnio susitarimo, vyktų sklandžiau; tačiau apgailestauja, kad šiuo metu nepasirūpinta užtikrinti tokio paties lygio konsultacijų tarp bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimo atstovų ir todėl ragina Europos Komisiją įsteigti panašios institucinės platformos komitetą ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios atstovams;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad jis bendradarbiavimo pagal naująją Europos kaimynystės politiką (EKP) nesieja su stojimo į ES procesu, t.y. pats bendradarbiavimas nėra narystės ES prielaida; vis dėlto tvirtesnis bendradarbiavimas pagal naująją EKP gali paskatinti reformas Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Ukrainai priartėti prie ES;

17.

pasirengęs konstruktyviai dalyvauti nustatant ir sukuriant bendrą erdvę, įskaitant bendrą ekonominę ir bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, taip pat bendradarbiauti išorės saugumo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse, kaip buvo sutarta 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. spalio mėn. ES ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikimuose;

18.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra teisėtai suinteresuotos daugelio su bendromis erdvėmis susijusiais aspektais, ir siūlosi tiesiogiai dalyvauti kuriant bendras erdves savo kompetencijos ribose ir klausimais, kuriems taikomas atvirojo koordinavimo metodas;

19.

susidomėjęs laukia, kol bus įgyvendinta kita Ukrainos administracinės reformos plano pakopa, itin daug dėmesio skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, fiskalinei decentralizacijai ir teritorijų reformai, taip pat tikisi, kad daugės ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo galimybių;

20.

tikisi, kad Europos vietos savivaldos chartijos principai taip pat bus įtraukti į būsimus teisės aktų pasiūlymus;

21.

patenkintas, kad dėmesys skiriamas ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui, nes tai sudaro galimybę vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu rasti bendrų, visuomenei svarbių problemų sprendimą;

22.

mano, kad keitimasis informacija ir geriausia praktika vietos ir regionų lygiu stiprina demokratiją ir skatina socialinį ir ekonominį vystymąsi;

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų sėkmingai įgyvendinti bendri projektai sustiprino norą tęsti bendradarbiavimą esant palankioms sąlygoms; norėtų pabrėžti, kad ilgalaikis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas — reikalinga ir svarbi šių bendrų projektų kūrimo prielaida.

24.

norėtų griežtai paraginti ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti bendro intereso srityse atsižvelgiant į tai, kad esama daug bendradarbiauti tinkamų sričių (pvz., kultūros, socialinių reikalų, regioninės ekonomikos, aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio), be to, remti konkrečias iniciatyvas, skirtas skatinti privataus sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Šios sritys itin svarbios teritorinei kompetencijai, susijusiai su regionų vystymosi klausimais;

25.

mano, kad sveikatos ir dažniausiai sveikatos priežiūros sritys yra pagrindinės visuomenės augimo potencialo sudedamosios dalys ir dėl to svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sektoriai, susiję su socialiniais klausimais ir tiesiogiai arba netiesiogiai su kitais sektoriais; dėl to jos turėtų tapti kitų sektorių pagrindinėmis dalimis, kad būtų skatinamas ir išlaikomas socialinis stabilumas;

26.

rekomenduoja, sulaukus Europos Komisijos praktinės pagalbos, pagal ES ir Ukrainos priimtą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kartu su Ukrainos ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti susitarimo projektą, kuris galėtų tapti ES valstybių narių ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindu;

27.

pritaria, kad atitinkamose veiklos srityse būtų keičiamasi informacija ir geriausia praktika, jeigu tai vyktų visai visuomenei palankiu būdu; jis pageidautų padėti organizuoti reguliarias diskusijas dėl Ukrainos, kad būtų galima įvertinti ES ir Ukrainos bendradarbiavimą ir santykius; šios diskusijos konkrečiai prisidėtų prie vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai priklausančių klausimų svarstymo;

28.

mano, kad keitimasis patirtimi ir informacija tarp Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto padėtų didinti ES ir Ukrainos savitarpio supratimą bendro intereso srityse; jei abu partneriai būtų suinteresuoti, tai taip pat sudarytų naujas galimybes kurti konkrečias Ukrainai skirtas iniciatyvas, pvz., rengti bendrus seminarus, posėdžius ir konferencijas, ir skatintų glaudesnį ES ir Ukrainos bendradarbiavimą.

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujosios kaimynystės programos antroji pakopa turi būti įgyvendinta 2007-2013 m.; ji, atrodo, sudarys sąlygas glaudesniam ir daug veiksmingesniam bendradarbiavimui per sieną ir duos konkrečių rezultatų;

30.

pritaria požiūriui, kad 2007-2013 m. laikotarpiu būtina didesnė techninė pagalba nuolatiniam ES ir kaimyninių šalių, su kuriomis ji turi bendrą sieną, tarpregioniniam bendradarbiavimui užtikrinti. Be to, teritorinio bendradarbiavimo tikslams tvirtai remti turėtų būti naudojama naujoji Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP);

31.

pritaria Europos Komisijos EKPP strateginiam dokumentui (SD), skirtam 2007-2013 m. laikotarpio Ukrainai, kuriame bendradarbiavimas per sieną yra laikomas svarbiausia kaimynų tarpusavio bendradarbiavimo sudedamąja dalimi; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas yra geriausias būdas atsikratyti nuogąstavimų dėl Šengeno sienos įvedimo ir taip pat labai naudingas regionams, esantiems abiejose sienos pusėse, nepaisant dabartinio ES rytinės sienos regiono išsivystymo lygio;

32.

primena, kad lėšos, skirtos bendradarbiavimui per sieną prie rytinės ES sienos, sudaro tik 5 proc. EKPP; mano, kad visai EKPP skirtų lėšų nepakanka ir prašo bent 10 proc. EKPP lėšų skirti bendradarbiavimo per sieną programoms paremti;

33.

atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimo per sieną prioritetai turi būti labai kruopščiai nustatyti, kad būtų pasiekta kuo didesnė sinergija ir išvengta lėšų švaistymo; tokia nedidelė pinigų suma neturėtų būti skirta bendroms ekonominio ir socialinio vystymo programoms pasienio regionuose remti; nerealu tikėtis, kad šis nedidelis finansinis paketas galėtų būti panaudotas kitiems ES prioritetiniams tikslams, pavyzdžiui, užtikrinti saugias ir tinkamai saugomas sienas, įgyvendinti, nes šie klausimai priklauso kitoms ES politikos sritims;

34.

rekomenduoja sustiprinti tris bendradarbiavimo per sieną prioritetus, t. y.: a) spręsti bendras sienų problemas, įskaitant bendrą vietos infrastruktūrą ir integruotą regioninę plėtrą; b) užmegzti asmeninius ryšius ir c) ugdyti žmogiškuosius išteklius, remti švietimą, mokslą ir mokslinius tyrimus pasienio regionuose;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad verta skatinti ir didinti susidomėjimą bendradarbiavimu, pirmiausia kultūros ir švietimo srityse, remiantis kultūrine veikla ir tradicijomis, kurios būdingos vietos ir regionų kultūroms;

36.

tikisi, kad ateityje Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) teisinė priemonė taps svarbi pirmiau nurodytose srityse, pirmiausia visuomenės sveikatos, viešojo transporto, pasirengimo stichinėms nelaimėms arba tarpvalstybinių turizmo struktūrų kūrimo srityse. Be to, ETBG galės tapti dar viena priemone viešųjų ir privačių partnerysčių strategijoms įgyvendinti; todėl ragina kompetentingas Ukrainos ir kaimyninių ES valstybių narių valdžios institucijas imtis tinkamų priemonių, kad Ukrainos partneriai galėtų ateityje dalyvauti ETBG, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1082/2006.

37.

mano, kad svarbu, jog ES sustiprintų bendradarbiavimą su Ukraina finansų srityje, pirmiausia remdamasi naująja Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP) ir inicijuodama naują priemonę, t. y. Kaimynystės investicijų fondą, kurį valstybių narių institucijos, teikiančios pagalbą vystymuisi, galėtų panaudoti investicijoms į EKP šalis skatinti. Be to, siūlo, kad Ukraina pasirašytų bendrą finansavimo susitarimą, kurį įgyvendintų bendras fondas;

38.

pabrėžia susigiminiavusių miestų programų svarbą keičiantis informacija konkrečios veiklos klausimais;

39.

pritaria Europos Komisijos nuolat kartojamam teiginiui dėl vietos atsakomybės svarbos, nepamirštant ir nacionalinio lygio paramos; tačiau, atsižvelgdamas į glaudesnio bendradarbiavimo užmezgimą, siūlo ES ir Ukrainos kaimynystės veiksmų plane numatyti ir dvišalių programų įgyvendinimą.

40.

pabrėžia, kad Ukrainos regionams, turintiems tiesioginę sieną su ES, tarptautiniai ES ir Ukrainos santykiai turi didžiausią poveikį; todėl jis remia glaudesnį šių regionų bendradarbiavimą stiprinant tarpregioninius santykius ir vietos valdžios institucijų partnerystę;

41.

ragina skubiai sudaryti dvišalius Ukrainos ir bendrą sieną su ja turinčių valstybių narių susitarimus, įgyvendinančius vietinio eismo per sieną režimą, nustatytą Reglamentu Nr. 1931/2006/EB;

42.

norėtų pabrėžti, kad svarbu padėti ekonominį sąstingį patiriantiems regionams, atsilikusiems regionams pasivyti kitus, ir mano, kad tam turi būti parengta Ukrainos vyriausybės strategija, atitinkanti Europos regioninės politikos principus, taip pat sukurta priemonių ir institucijų sistema; valstybių narių regionai galėtų padėti tai įgyvendinti perduodami savo žinias, suteikdami galimybę visiems suinteresuotiems subjektams dalyvauti konkrečiuose projektuose, bendradarbiaudami visų pirma srityse, numatytose Veiksmų plane, ir prisidėdami skleidžiant geriausią praktiką. Ypač svarbu skirti finansinius išteklius konkrečioms Veiksmų plano priemonėms įgyvendinti; šios lėšos turi būti greitai gaunamos;

43.

daugiakultūriniuose regionuose pabrėžia asmeninių ryšių, ypač kultūros ir švietimo srityse, taip pat jaunimo bendradarbiavimo svarbą. Sukaupta patirtis ir bendros žinios gali paspartinti bendradarbiavimą per sieną ir padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas reformas.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/25

—

pabrėžia, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo procesas turi vykti sparčiau, jei siekiame, kad Europa taptų pažangiausia žinių visuomene ir dinamiškiausia ekonomine erdve; pabrėžia regionų svarbą, kurie, įgyvendindami savo mokslinių tyrimų politiką, pagalbinėmis programavimo, struktūrinėmis ir įstatymų leidybos priemonėmis padeda kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir suteikia jai gyvybingumo,

—

remia idėją koordinuoti ir derinti regionų ir nacionalines mokslinių tyrimų programas ir prioritetus; tačiau atsižvelgdamas į subsidiarumo principą pabrėžia valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę už mokslą ir mokslinius tyrimus bei, kaip ir anksčiau, nepritaria mokslinių tyrimų centralizacijai ir planavimui Europos lygiu,

—

mano, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės vystymuisi labai svarbi yra pažanga mokslininkų judumo srityje, įskaitant būtinus nuolatinės gyvenamosios vietos teisės bei pensijų pakeitimus, taip pat papildomas šeimoms palankias pagalbines priemones,

—

pabrėžia, jog būtina sukurti intelektinės nuosavybės standartus ir apsaugos teises; viešųjų mokslinių tyrimų institutų ir aukštųjų mokyklų intelektinei nuosavybei skirtos Europos chartijos sukūrimas būtų svarbus indėlis formuojant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir skatinant bendradarbiavimo tinklus,

—

ragina aukštąsias mokyklas ieškoti naujų viešųjų įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdų, pvz., pasitelkiant Bendrijos naujovių fondus. Aukštosios mokyklos regionuose turėtų būti pripažįstamos varomąja naujovių diegimo jėga.

Pranešėjas

:

Michael SCHROEREN (DE/ELP), Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento narys

1.

patvirtina, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas labai svarbus Europos ekonomikos ir visuomenės vystymuisi bei gebėjimui diegti naujoves siekiant Lisabonos tikslų ir ilgalaikio bei tvaraus augimo, sėkmingo regionų vystymosi ir kokybiškesnio Europos piliečių gyvenimo;

2.

pritaria nuomonei, kad 2000 m. kovo mėn. priėmusi sprendimą sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę Lisabonos Europos Vadovų Taryba ėmėsi svarbių priemonių šiam tikslui įgyvendinti; tačiau šis procesas turi vykti sparčiau, jei siekiame, kad Europa taptų pažangiausia žinių visuomene ir dinamiškiausia ekonomine erdve;

3.

todėl remia ES Komisijos iniciatyvą žaliojoje knygoje įvertinti pažangą, laimėjimus ir nesėkmes kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę nuo jos koncepcijos paskelbimo 2000 m. ir, atsižvelgus į paskutinius pokyčius, apsvarstyti naujas idėjas;

4.

Europos mokslinių tyrimų erdvės vystymuisi labai svarbi yra pažanga mokslininkų judumo srityje, įskaitant būtinus nuolatinės gyvenamosios vietos teisės bei pensijų pakeitimus, taip pat papildomas šeimoms palankias pagalbines priemones. Be to, geresnis valstybių narių ir regionų koordinavimas ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų programų srityje padės atsirasti sąveikai ir taip sukurti papildomą Europos mokslinių tyrimų erdvės naudą bei stiprinti Europos konkurencingumą pasaulinėje žinių rinkoje. Šiuo požiūriu būtina kuo skubiau gerinti žinių perdavimą inter alia bendradarbiavimu inovacijų branduoliuose. ES paramos programos, pirmiausia Aštuntoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, turėtų būti atitinkamai parengtos ir orientuotos, o pastaroji — dar labiau nei iki šiol susieta su Europos struktūriniais fondais;

5.

pabrėžia didžiulę regionų svarbą, kurie, įgyvendindami savo mokslinių tyrimų politiką, pagalbinėmis programavimo, struktūrinėmis ir įstatymų leidybos priemonėmis iš esmės suteikia papildomą naudą Europos mokslinių tyrimų sričiai, padeda kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir suteikia jai gyvybingumo. ES teisės aktų nuostatos turi būti nustatytos tik tada, jei jos būtinos Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir nepakanka koordinavimo priemonių, įskaitant priemones taikant atvirojo koordinavimo metodą. Kaip ir anksčiau nepritariama išsamesniems centralizuotiems Europos lygmens planams;

6.

norėtų atkreipti dėmesį į didžiulę miestų ir regionų svarbą kuriant naujovišką aplinką. Jų politika turi esminį poveikį ne tik kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę mokslininkų judumo požiūriu — nes tik įvairiapusė, tolerantiška ir naujoviška aplinka pritraukia mokslininkus — miestai svarbūs ir kaip mokslinių tyrimų infrastruktūros centrai. Šioje srityje yra svarbi vietos inovacijų politika, technologijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo parkai ir rizikos kapitalas;

7.

žaliojoje knygoje dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės pasigenda požiūrio, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir kitų visuomenės dalyvių bendradarbiavimas apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Ne tik pramonė tam tikrais atvejais yra su tuo susijusi. Daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už svarbias visuotinės gerovės sritis. Turi būti išplėstas aukštųjų mokyklų ir viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimas, kadangi išaugęs „socialinių naujovių“ poreikis, visų pirma siekiant įveikti didelius iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė, ir taip padėti įgyvendinti Lisabonos strategiją;

8.

pritaria nuomonei, kad mokslininkų judumas tarp sričių, skirtingų vietų ir institucijų labai svarbus tolesniam žinių įgijimui ir perdavimui, todėl tai turėtų tapti neatsiejama šių dienų gyvenimo aprašymo ir profesinės veiklos dalis;

9.

pritaria įsitikinimui, kad kalbamajam mokslininkų judumui šiuo metu vis dar dažnai trukdo netinkamos teisės aktų ir institucinės struktūros, blogos darbo sąlygos ir profesinės veiklos kliūtys;

10.

pabrėžia, kaip svarbu rengti mokslininkus įvairiose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir naujosiose valstybėse narėse. Mokslininkų rengimas visoje Sąjungoje užtikrintų vienodesnes galimybes pasinaudoti mokymu mokslinių tyrimų srityje garantuojant, kad Europos gabumų potencialas būtų kuo geriau panaudotas visos Sąjungos labui. Ši perspektyva pabrėžia finansavimo, skirto universitetams ir mokslinių tyrimų institutams, ES ir nacionalinių finansavimo priemonių bei vietos ir regionų valdžios institucijų priemonių svarbą;

11.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių mokslininkų judumui gerinti visose srityse, pirmiausia tarp mokslo ir pramonės. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad įmonės, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai glaudžiai bendradarbiautų Europos lygiu, o vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu būtų įtraukti politikai ir valdžios institucijos. Būtina užtikrinti, kad ateityje vis daugiau moterų siektų mokslinės karjeros. Labai svarbu nustatyti lanksčias profesinės veiklos ir darbo laiko organizavimo taisykles, teisės gauti pensiją perkėlimo tvarką, sudaryti poreikius atitinkančias vaikų priežiūros galimybes ir numatyti kitas šeimoms palankias pagalbines priemones (pvz., pagalba sutuoktiniui ar partneriui pradėti profesinę veiklą);

12.

pabrėžia, jog būtina pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ne Europos šalių mokslininkus, todėl ypač svarbios ES judumo programos: Marijos Kiuri programa ir pagalbos priemonės, kurių buvo imtasi kai kuriuose regionuose įgyvendinant mokslininkų grįžimui skirtas programas;

13.

iš esmės pritaria būtinybei labiau atverti regionų ir nacionalines MTTP programas, tačiau reikia patikslinti konkrečią struktūrą;

14.

pabrėžia ES vaidmenį taikant atvirojo koordinavimo metodą, kad būtų užtikrinamas skaidrumas ir akcentuojami regionų geriausios praktikos pavyzdžiai. Tai leis geriau derinti judumą skatinančias priemones, kurių imasi regionų ir nacionalinės valdžios institucijos;

15.

patvirtina savo įsitikinimą, jog būtina sukurti šiuolaikinę ir veiksmingą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pirmiausia sukuriant šiuolaikinius virtualius tinklus ir žinių duomenų bazes, ir remia nuomonę, kad būtina šiam tikslui kartu su Europos ištekliais pritraukti regionų, nacionalines ir privačias lėšas. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad būtų pasiektas 3 proc. BVP, kurio dvi trečiąsias sudarytų privataus sektoriaus lėšos;

16.

patvirtina savo nuomonę, kad, norint užtikrinti Europos mokslinių tyrimų erdvės konkurencingumą tarptautiniu lygiu, turi būti sparčiau jungiami į tinklus ir toliau plėtojami esami mokslinių tyrimų institutai. Europos struktūriniai fondai gali labai prisidėti finansuojant ir kuriant naują mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Be to, reikėtų siekti glaudesnės sąsajos su bendrąja mokslinių tyrimų programa. Šis aspektas, t. y. struktūrinių fondų vaidmuo kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę iki šiol pernelyg mažai nagrinėjamas žaliojoje knygoje;

17.

siūlo taip pat apsvarstyti Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) parengto Europos veiksmų plano, kuris yra labai svarbus žingsnis kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, įgyvendinimo ir finansavimo klausimą. Daugiausiai dėmesio turėtų būti skirta aiškiems ir skaidriems sprendimų priėmimo procesams ir kompetencijos kriterijui;

18.

todėl sveikintina, kad įvairūs regionai, suteikdami aukštosioms mokykloms daugiau autonomijos, stengiasi sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti privačiajam sektoriui ir ragina ieškoti naujų viešųjų įstaigų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo būdų, pvz., pasitelkiant Bendrijos inovacijų fondus, kurie galėtų būti pavyzdžiu, kaip tausiai naudoti ir ilgam laikui užtikrinti viešuosius išteklius. Aukštosios mokyklos regionuose turėtų būti labiau nei iki šiol pripažįstamos varomąja naujovių diegimo jėga, skatinamos bei regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu įtraukiamos į atitinkamas diskusijas;

19.

pritaria nuomonei, jog būtina labiau koordinuoti viešojo ir privataus sektoriaus bei ES valstybių narių veiklą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje ir mano, kad atvirojo koordinavimo metodas yra tinkama priemonė sąveikai pasiekti;

20.

pabrėžia aukštųjų mokyklų ir neuniversitetinių mokslinių tyrimų institutų kaip visuomenės, kultūros ir ekonomikos vystymo varomosios jėgos regionuose ir tarpregioniniu lygiu svarbą fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams. Komitetas šiuo požiūriu pasisako už išsamų inovacijų apibrėžties aiškinimą, kuris apimtų plačiau, ne tik ekonominę reikšmę;

21.

pabrėžia, jog svarbus aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimas per sieną su neuniversitetiniais pramonės, ekonomikos, valdymo, kultūros ir kitų visuomeninio gyvenimo sričių partneriais;

22.

remia pastangas sukurti virtualius kompetencijos centrus ir pabrėžia regionų pastangas skatinti suinteresuotus subjektus bendradarbiauti taip pat ir virtualiuose branduoliuose;

23.

palankiai vertina ES veiklą stiprinti šias priemones tinkamomis paramos programomis arba šias programas sudarančia veikla, pvz., pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą, ir kviečia kryptingai plėtoti atitinkamas programas siekiant glaudesnio minėtų institucijų ir suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo, kad būtų pasiekta būtina kritinė masė ir sukurti tarptautinio masto kompetencijos branduoliai;

24.

kadangi tikslas yra siekti kritinės masės mokslinių tyrimų institutų lygiu, pažymi, jog kritinė masė priklauso nuo tyrimų temos, mokslinių tyrimų srities ir dalyvių. „Vienodo standarto“ principo nereikėtų taikyti visoms mokslinių tyrimų sritims ir visų rūšių paramai;

25.

pritaria žaliojoje knygoje nurodytam tikslui rasti tinkamą institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į anksčiau išsakytas mintis, Regionų komitetas ragina tęsti diskusiją dėl tinkamos institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyros. Nuo to, kokia bus pusiausvyra, priklausys sistemos dinamika;

26.

kaip buvo nurodyta pirmiau, linkęs labiau pasitikėti mokslininkais ir mokslininkų grupėmis, pasirenkančiomis įdomias ir naudingas mokslinių tyrimų sritis, ir savanoriškais (iš apačios į viršų) dalykiniais ryšiais nei procesais, kurie yra griežtai valdomi iš viršaus, ir tradiciniu bendradarbiavimu, kurį tie procesai lemia;

27.

kartu pabrėžia, jog būtina ne tik ugdyti kompetenciją ir siekti puikių laimėjimų, bet ir užtikrinti sklandų kiekvieno regiono gyventojų mokymą ir lavinimą, kuris yra asmeninės ir visuomeninės gerovės bei regionų gebėjimo diegti naujoves pagrindas;

28.

pritaria nuostatai, kad skaitmeninės informavimo priemonės yra labai svarbios demokratiškam, tarpvalstybiniam ir tiksliniam žinių bei mokslinių išvadų skleidimui, politinėms konsultacijoms, ir remia šių žinių perdavimą tarptautiniais tinklais;

29.

pabrėžia, ypač dėl tarptautinio bendradarbiavimo, jog būtina sukurti intelektinės nuosavybės standartus ir apsaugos teises, be kurių negalės sklandžiai vykti abipusiu pasitikėjimu grindžiamas tarpinstitucinių ir tarptautinių susivienijimų, pvz., branduoliams ir kompetencijos centrams priklausančių šalių, bendradarbiavimas;

30.

patvirtina savo požiūrį, kad šiuo tikslu reikia skatinti sistemingai vystyti ir taikyti europinius ir tarptautinius standartus ir, skelbiant geriausios praktikos pavyzdžius, pirmiausiai remti keitimąsi žiniomis tarp pramonės sektoriaus ir viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus. Viešųjų mokslinių tyrimų institutų ir aukštųjų mokyklų intelektinei nuosavybei skirtos Europos chartijos sukūrimas būtų svarbus indėlis formuojant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir skatinant bendradarbiavimo tinklus;

31.

pabrėžia, kad turi būti užtikrintas regionų ir MVĮ dalyvavimas ir bendradarbiavimo galimybės vykdant ir didesnius ES bendradarbiavimo projektus, pvz., Europos technologijų institutas;

32.

remia idėją koordinuoti ir derinti regionų ir nacionalines mokslinių tyrimų programas ir prioritetus kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir mokslinių tyrimų rinką bei geriau suderinti valstybių narių veiklą ir nukreipti ją į bendrą tikslą — sukurti bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tačiau atsižvelgiant į subsidiarumo principą reikėtų pabrėžti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę už mokslą ir mokslinius tyrimus bei, kaip ir anksčiau, nepritarti mokslinių tyrimų centralizacijai ir planavimui Europos lygiu;

33.

patvirtina savo požiūrį, kad bus galima gerokai veiksmingiau kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir turinio atžvilgiu derinti mokslinius tyrimus, jei vietos ir regionų valdžios institucijoms bus sudarytos geros sąlygos moksliniams tyrimams atlikti. Šias sąlygas padeda užtikrinti ES paramos programos, pvz., Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa, tačiau šį procesą galima paspartinti taip pat ir atitinkamai suderintomis ir orientuotomis struktūrinėmis programomis, sukuriančiomis struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų finansavimo sąveiką;

34.

pripažįsta, kad tam tikrų regionų sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų nepavyks paprasčiausiai nukopijuoti ir perkelti į kitus regionus arba politinius administracinius vienetus. Žinoma, atsižvelgus į tam tikras struktūrines, visuomenines ir kultūrines sąlygas, jie gali būti pavyzdžiu rengiant pritaikytus modelius kituose, tarp jų ir nepalankiose sąlygose esančiuose, regionuose;

35.

pritaria nuomonei, kad regionų ir Europos mokslinių tyrimų programoms koordinuoti skirta ERA-NET programa davė gerų rezultatų, todėl turėtų būti plėtojama toliau;

36.

nurodo, kad ES lyginamajai analizei regionai pritars tik tada, jei bus atsižvelgta į konkrečias atitinkamo regiono vystymosi sąlygas, etapus ir poreikius. Kad ES lyginamoji analizė būtų sėkmingai atlikta, regionuose turi būti sukurti rodikliai ir tyrimo metodai, leidžiantys iš tikrųjų palyginti regionus ir pasiekti įgyvendinamų rezultatų. Norint, kad lyginamoji analizė ir ateityje duotų gerų rezultatų, į šį kūrimo procesą būtina įtraukti regionus;

37.

žaliojoje knygoje dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės pasigenda svarstymų apie „socialines platformas“. Tikrasis šios novatoriškos idėjos tikslas — parengti ir įgyvendinti strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes atsižvelgiant į didelius visuomeninius iššūkius, pvz., aplinką, senėjančius gyventojus ir integraciją. Sveikintina, kad 2006 m. gruodžio mėn. darbo programos dalyje „Bendradarbiavimas“ kalbant apie visuomenės ir humanitarinius mokslus daroma nuoroda į miestams ir socialinei sanglaudai skirtas socialines platformas. Komisija turėtų ir toliau plėtoti šį novatorišką būdą formuluodama būsimus mokslinių tyrimų klausimus, tai, be kita ko, jau vyksta dialoge su mokslininkais, viešojo sektoriaus dalyviais, įmonėmis ir pilietine visuomene;

38.

pritaria nuomonei, kad mokslas ir moksliniai tyrimai beveik visada būna tarptautinio pobūdžio ir pabrėžia bendradarbiavimo peržengiant ES sienas ir keitimosi žiniomis ir mokslininkais svarbą;

39.

palankiai vertina valstybių narių veiklą šiam tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti sudarant palankias sąlygas, pvz., keičiant imigracijos teisę, ir rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti šiose srityse;

40.

palankiai vertina ES Komisijos iniciatyvą surengti plačias viešas diskusijas ir į jas įtraukti Regionų komitetą. Šiose diskusijose turės būti sukonkretintos ir toliau plėtojamos pateiktos prioritetinės temos ir priemonės Europos mokslinių tyrimų erdvei sukurti atsižvelgiant į mokslinių tyrimų srityje taikomą subsidiarumo principą.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/30

—

Labai svarbu pripažinti, kad restruktūrizavimas ES miestuose ir regionuose yra nuolatinis ir neišvengiamas ir mūsų ekonominį bei socialinį gyvenimą lydintis procesas. Todėl reikėtų jį vertinti kaip galimybę spręsti esamas ir būsimas ekonomines problemas.

—

RK rekomenduoja, kad ES būtų vykdoma nuolatinė šių procesų stebėsena, kurią atliktų institucijos, nepriklausomos nuo šiuose procesuose dalyvaujančių subjektų. Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti kurti administracinių institucijų, ūkio subjektų ir socialinių partnerių partnerystes vietos ir regionų lygiu ir taip remti bendradarbiavimą, nukreiptą į vietos plėtrą vykstant globalizacijai, visų pirma atokiuose regionuose esančiose srityse, kuriose iškyla kultūrinio paveldo arba vietos ar teritorinio savitumo praradimo grėsmė.

—

Vietos ir regionų lygiu restruktūrizavimas turi vykti taip, kad būtų įgyvendinti Bendrijos politikos tikslai, kartu išlaikant aukštą užimtumo lygį, užtikrinantį tinkamą ES piliečių gyvenimo kokybę. Šiuolaikiškas restruktūrizavimo procesas turėtų kartu paskatinti modernizavimo procesą, siekiant sukurti į ateitį orientuotą, žiniomis ir naujovėmis paremtą ekonomiką. Tačiau šį tikslą galima pasiekti tik didinant investicijas į žmogiškuosius išteklius.

—

Taikant kompleksinį požiūrį kaimo vietovių restruktūrizavimui, galima užtikrinti (arba privalu užtikrinti) būtiniausias visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, siekiant pritraukti įmones ir kvalifikuotus darbuotojus ir sustabdyti šių vietovių gyventojų mažėjimą. Be to, labai svarbu ERPF, ESF ir EŽŪFKP finansines lėšas naudoti novatoriškoms priemonėms, o ne status quo išlaikyti. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas — viena svarbiausių priemonių sprendžiant skubias problemas, galinčias kilti dėl restruktūrizavimo.

Pranešėjas

:

Witold KROCHMAL, Wołów miesto ir apygardos meras (PL/STE-EA)

1.

2006 m. spalio 16 d. Europos Komisija pateikė Regionų komitetui prašymą parengti perspektyvinę nuomonę dėl sėkmingų ES miestų ir regionų restruktūrizavimo strategijų. Komisija mano, kad Komiteto nuomonė bus svarbiausias įnašas rengiant Komisijos koncepciją dėl būtinų Europos ekonomikos restruktūrizavimo procesų.

2.

Iš tiesų, Europos Sąjunga šiuo metu išgyvena gilių ekonomikos permainų, apimančių visą regionų ir miestų struktūrą, laikotarpį. Tai kelia vietos ir regionų valdžios institucijoms kitus sunkumus, kuriuos reikia spręsti išlaikant trijų sričių — socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos — pusiausvyrą.

3.

Restruktūrizavimą reikėtų vertinti kaip galimybę spręsti esamas ir būsimas ekonomines problemas, sušvelninti ir pašalinti nepageidautinas jų pasekmes. Kadangi regionų institucijos yra geriausiai susipažinusios su vietos problemomis ir gali rasti tinkamus, greitus ir lanksčius sprendimus, tai tikriausiai yra veiksmingiausias lygmuo siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo politiką, ypač tais atvejais, kai šie procesai neskirti struktūrinėms problemoms spręsti.

4.

Regionų ir vietos požiūriu, restruktūrizavimas turi vykti taip, kad būtų įgyvendinti Bendrijos politikos tikslai, kitaip tariant, būtina užtikrinti konkurencingumą ir novatoriškumą, kartu išlaikant aukštą užimtumo lygį, užtikrinantį tinkamą ES piliečių gyvenimo kokybę.

5.

Tokių sunkumų pirmiausia iškyla regionams, miestams bei vietos bendruomenėms, turintiems geras galimybes paversti strategines gaires konkrečiais veiksmais bei paskatinti vietos socialinius ir ekonomikos subjektus imtis tokių veiksmų.

6.

Šios nuomonės tikslas — pateikti keletą aspektų diskusijoms dėl dabartinių vietos ir regionų restruktūrizavimo procesų, kurie tapo nuolatiniu ir neišvengiamu procesu, lydinčiu mūsų ekonominį ir socialinį gyvenimą.

7.

Svarbiausios priežastys, lemiančios restruktūrizavimą, kurio keliamus sunkumus vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos turi įveikti, netgi numatyti ir išspręsti iš anksto, yra šios:

8.

Restruktūrizavimą galima vykdyti įvairiais lygiais ir įvairiose srityse:

9.

Nepaisant ekonomikos šakos ar sektoriaus, restruktūrizavimo procesai vyksta vietos lygiu, kadangi vietos ir regionų bendruomenes labiausiai paveikia tokių procesų rezultatai.

10.

Atsižvelgiant į veiksnių, verčiančių vykdyti restruktūrizavimą, atsiradimo tempą, reikia pastebėti, kad šie procesai labai dažnai prasideda staiga, kadangi įmonės privalo sparčiai prisitaikyti prie globalizuotos ekonomikos reikalavimų ir besikeičiančios vartotojų rinkos.

11.

Kadangi ekonomika tampa vis labiau globalizuota, konjunktūriniai reiškiniai, kaip įmonių ar sektorių krizės arba konkurencingumo sumažėjimas, įgyja vis didesnę svarbą; jie yra sunkiai numatomi ir ilgainiui netgi gali rimtai pakenkti pavienio regiono ekonominei struktūrai.

12.

Dėl tos pačios priežasties vis dažniau susiduriama su įmonių perkėlimo reiškiniu, t.y. staigiu ekonominės veiklos perkėlimu iš vieno regiono į kitą. Šie netikėti sprendimai paremti strateginiais, finansiniais ir kitais su gamybos sąnaudomis susijusiais kriterijais, kuriuos pavieniais atvejais lemia regionų paskatos ir vykdoma investicijų pritraukimo politika.

13.

Tokio pobūdžio restruktūrizavimas, nepaisant daugelyje šalių esančių rimtų teisinių mechanizmų ir profesionalių specialistų, neduoda pageidautino poveikio. Tokie procesai neapsieina be gilių neigiamų socialinių ir teritorinių pokyčių ir verčia priimti trumpalaikius, o ne ilgalaikius ir tvarius sprendimus. Todėl šių veiksmų padariniai — rimtos socialinės ir teritorinės problemos. Nauda, gaunama perkėlus įmones, dažnai būna susijusi su didžiuliais regionų, iš kurių iškeliamos įmonės, praradimais.

14.

Svarbu ne stabdyti neišvengiamus struktūrinius pokyčius, o jais pasinaudoti, kad regionai, bendruomenės ir pavieniai asmenys patirtų kuo mažiau neigiamų padarinių ir laiku įvertintų jiems suteikiamas galimybės.

15.

Radikalų restruktūrizavimą vykdė visų pirma šalys, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 m. Daugiausia tai nulėmė ekonomikos išsivystymo skirtumai, taip pat naujų technologijų ir inovacijų sklaida ES 27 valstybėse. Daugeliu atvejų pasiektas laukiamas ekonominis efektas, tačiau nebuvo išvengta neigiamų socialinių padarinių, kurie atsirado pirmiausia dėl to, kad restruktūrizavimo procesai buvo įgyvendinti per trumpą laiką.

16.

Kadangi restruktūrizavimo procesai vyksta nuolat, būtina išanalizuoti, kaip jie vyko ES 15 šalyse, kur buvo bandoma kaip priemonę taikyti numatymo metodą, siekiant anksti atpažinti iškilsiančius sunkumus ir iš dalies pašalinti arba bent jau sumažinti neigiamas restruktūrizavimo pasekmes.

17.

Restruktūrizavimo sėkmė ir visų pirma permainų numatymas didele dalimi priklauso nuo dialogo, vykstančio tarp įmonių, darbuotojų ir jų organizacijų (pavyzdžiui, profesinių sąjungų), vietos ir regionų valdžios institucijų, aukštųjų mokyklų ir mokslinio tyrimo įstaigų bei administravimo srities institucijų, pvz., regioninės plėtros agentūrų. Restruktūrizavimo rezultatus ir sėkmę labai dažnai lemia šio dialogo kokybė.

18.

Šiame procese regionų ir vietos lygmens vaidmuo ypatingą svarbus. Artėjant restruktūrizavimui, galima išskirti tris veiksmų kryptis:

Šie veiksmai, kaip ir pats restruktūrizavimo procesas, reikalauja atitinkamų statistinių duomenų, informacijos šaltinių ir kryptingos strategijos, padedančios rinkti ir skleisti informaciją visiems restruktūrizavimo proceso dalyviams.

19.

Informavimo politika turėtų skirti ypatingą dėmesį MVĮ, kadangi jos dėl savo specifikos susiduria su didesniais sunkumais gauti informaciją, leidžiančią numatyti rinkos pokyčius.

20.

MVĮ sektorius nusipelno ypatingos apsaugos tiek vykstant restruktūrizavimo procesui, tiek numatomų pokyčių laikotarpiu. Būtent šiuose etapuose reikia aktyviausiai veikti ir stiprinti bei plėtoti organizacinius, strateginius ir valdymo gebėjimus bei pajėgumus, kurie galėtų paskatinti MVĮ augimą atsisakant tradicinio šeimos įmonės steigėjos modelio ir sukuriant kontrolės ir valdymo sistemą, atitinkančią pasaulinės konkurencijos lygį. Išnagrinėti pavyzdžiai rodo, kad labiausiai pasiteisino subrangovų santykių strategija, tačiau tik tais atvejais, kai pavyko nepaisyti tradicinių rinkos santykių ir pereiti prie partneryste pagrįsto viename tinkle veikiančių įmonių ar firmų bendradarbiavimo, visų pirma regionų lygiu.

21.

Aptarti restruktūrizavimo procesai rodo, kad procesas vyksta ne pagal vieną modelį, ir jis didžiąja dalimi priklauso nuo teritorinio lygmens (regionas, miestas, rajonas), ekonomikos sektoriaus, teritorijos pobūdžio atsižvelgiant į jos padėtį (atokios sritys), ekonomikos struktūrą (žemės ūkis, lengvoji ar sunkioji pramonė) ir šalies, kurioje yra restruktūrizuojama teritorija, ekonominio išsivystymo.

22.

Šiuolaikiškas restruktūrizavimo procesas turėtų kartu paskatinti modernizavimo procesą, siekiant sukurti į ateitį orientuotą, žiniomis ir naujovėmis paremtą ekonomiką. Tačiau šį tikslą galima pasiekti tik didinant investicijas į žmogiškuosius išteklius, keliant bendrojo ir profesinio lavinimo lygį. Tam reikia veiksmingų ir kryptingų regiono ir vietos darbo rinkos investicijų, kurios padės įveikti milžiniškas ekonominės ir socialinės restruktūrizavimo pasekmes.

23.

Investicijų į žmogiškuosius išteklius plėtojimas ir didinimas, taip pat bendrojo ir profesinio lavinimo pritaikymas naujiems, dėl restruktūrizavimo proceso atsirandantiems reikalavimams, reikalauja papildomų išlaidų, kurios taikant tinkamus mechanizmus turi tekti tiek įmonėms ir viešajam sektoriui, tiek ir fiziniams asmenims. Reikia ypač remti plačias švietimo koncepcijas, užtikrinančias, kad žmonės įgis kvalifikaciją, reikalingą žiniomis ir naujovėmis paremtoje ekonomikoje. Norint, kad restruktūrizavimo procesai vyktų sėkmingai, reikia keistis patirtimi, o dar geriau būtų plėtoti partneryste paremtą regionų ir miestų bendradarbiavimą bendrojo ir profesinio lavinimo srityse.

24.

Kaip rodo patirtis, priemonės, susijusios su investicijomis į žmogiškuosius išteklius, yra nepaprastai svarbios vykstant restruktūrizavimo procesams ir pertvarkant miestų ir kaimo vietoves. Tai vienas iš svarbiausių restruktūrizavimo procese vietos lygiu dalyvaujančių institucijų uždavinių. Šalia profesinio ir ekonominio judumo klausimų, restruktūrizavimo procesų sėkmei lemiamos reikšmės turi pasiūlos ir paklausos derinimas vietos lygiu. Siekiant skatinti darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų, judumą reikia teikti individualią pagalbą ieškant darbo, rengti profesines stažuotes ar mokymus, kurių metu darbo ieškantys asmenys arba asmenys, kuriems gresia nedarbas, galėtų įgyti tokią kvalifikaciją, kuri yra paklausi vietos darbo rinkoje. Tai ypač svarbu jaunimui, kadangi jam gan sunku pradėti darbinę veiklą.

25.

Priemonės, palengvinančios perėjimą nuo mokymosi prie darbinės veiklos vietovėse, kuriose vyksta restruktūrizavimo procesai, atitinka Europos jaunimo programos principus, apimančius profesines konsultacijas, paramą įgyjant papildomą kvalifikaciją bei atitinkamų kursų pasiūlą.

26.

Tokios priemonės turėtų padėti užkirsti kelią netinkamam miestų ir kaimų vietovių vystymui, pvz., gyventojų mažėjimui. Kaimo vietovių tuštėjimas yra grėsmingas, kadangi dėl to kaimo gyventojai negali išlaikyti gyvybingos kaimo bendruomenės kaip visumos, o tai susiję su kultūros vertybių, tradicijų, vietos savitumo, taip pat ir hidrogeologinės pusiausvyros praradimu. Geriausia ir veiksmingiausia stabdyti šiuos procesus taikant priemones, naudojančias ERPF (Europos regioninės plėtros fondas), ESF (Europos socialinis fondas), taip pat EŽŪFKP (Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas) finansines lėšas. Taikant kaimo vietovių restruktūrizavimui kompleksinį požiūrį galima užtikrinti (arba privalu užtikrinti) būtiniausias visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, siekiant pritraukti įmones ir kvalifikuotus darbuotojus ir sustabdyti šių vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimą. Taip pat reikėtų siekti, kad ERPF, ESF ir EŽŪFKP lėšomis būtų remiamos novatoriškos, o ne priemonės esamai padėčiai išsaugoti.

27.

Svarbi priemonė sprendžiant skubias problemas, kurias gali sukelti restruktūrizavimas, yra Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, teikiantis trumpalaikę paramą regionams, patyrusiems globalizacijos nulemto ekonominės veiklos perkėlimo poveikį. Regionų komitetas palankiai įvertino šios priemonės sukūrimą ir rekomendavo jo apimtį padidinti iki 1 mlrd. eurų per metus. Regionų komitetas tikisi, kad pirmoje metinėje ataskaitoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos rezultatų, pasiektų 2007 m. (ataskaita turi būti paskelbta 2008 m.) bus išsamiai išanalizuota, ar Reglamento Nr. 1927/2006/EB 2 straipsnyje nustatyti intervencijos kriterijai leidžia tinkamai pasinaudoti Fondo lėšomis; be to, Komitetas norėtų dalyvauti visose diskusijose dėl galimo šių kriterijų persvarstymo.

28.

Nemažai sričių po įvykusio restruktūrizavimo vis labiau priklauso nuo turizmo. Kompleksinio požiūrio laikymasis naudojant gamtos išteklius ir kultūros vertybes turi užtikrinti kokybę, visų pirma siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Norint užtikrinti šių procesų sėkmę, būtina plėtoti komunikacijos veiklą ir prijungti restruktūrizuojamas sritis prie pagrindinių šalies ir Europos tinklų bei pasinaudoti naujausiomis technologijomis, tarp jų ir plačiajuosčio interneto ryšiu bei ryšių galimybėmis, ir taikyti tam tikras švietimo ir mokymo priemones.

29.

Kultūros vertybės ir gamtos turtai turi būti svarbiausios priemonės, naudojamos vykstant šiems procesams. Dažnai tai būna svarbiausios vertybės vykstant restruktūrizavimo procesams atokiose, retai apgyvendintose srityse. Jos gali padėti sparčiai plėtoti turizmą, tampantį vietos vystymo varomąja jėga.

30.

Apytikriai 60 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Miestuose ir jų teritorijose yra dauguma darbo vietų, įmonių, aukštesniųjų mokyklų bei kitų mūsų socialinio ir ekonominio gyvenimo institucijų. Tai didžiulė teritorija, kurioje slypi ne tik galimybės, bet ir grėsmės. Šalia priemonių, glaudžiai susijusių su ekonomika, Europos miestuose ir miestų teritorijose vykdomi restruktūrizavimo procesai, dar apima veiksmus, skirtus miestų teritorijų atgaivinimui plačiąja prasme.

31.

Kaip rodo praktika, tik kompleksiškas ekonominių, socialinių ir teritorinių problemų sprendimas duoda rezultatų, kurių tikisi gyventojai, vietos valdžios institucijos ir kuriems pritaria ES. Miestų teritorijose lengviau rasti restruktūrizavimo partnerių, tačiau tai pavyksta tik remiantis viešojo ir privataus bei trečiojo sektoriaus partneryste ir naudojantis įvairiais finansavimo šaltiniais.

32.

Miestai, kurie dėl savo dydžio ar istorijos užėmė vyraujančią padėtį regione, įgyvendindami restruktūrizavimo procesus pagrindinį dėmesį skyrė atnaujinimo strategijai kaip svarbiausiai regiono varomajai jėgai. Dėl savo padėties jie gali šiandien paremti visus regione vykstančius restruktūrizavimo procesus tiek tiesiogine partneryste, tiek ir per tuose miestuose veikiančias organizacijas.

33.

Taikant konkurencingumą stiprinančias ir verslumą, naujoves bei paslaugų kūrimą skatinančias priemones, miestuose pavyko išlaikyti arba rasti kvalifikuotą darbo jėgą. Tai gerokai pagerino gyventojams siūlomų paslaugų kokybę ir apimtį. Tinkamas miesto erdvių planavimas, projektavimas ir naudojimas turėjo įtakos mažinant miestuose nusikalstamumą, todėl gatvės, parkai ir vaikų žaidimų aikštelės tapo patrauklesni. Miesto aplinka turi lemiamą reikšmę restruktūrizavimo sėkmei, kadangi tai padeda užtikrinti vietos patrauklumą darbui, gyvenimui ir investicijoms.

34.

Praktika parodė, kad tie miestai, kurie nusprendė taikyti verslo branduolių sudarymo principą, gerokai padidino savo konkurencingumą. Reikia išlaikyti tinkamo lygio santykius tarp miesto ir kaimo teritorijų, sudarant vienodas vystymosi sąlygas, kurios padės sumažinti miesto ir kaimo teritorijų skirtumus.

35.

Skirtingą požiūrį į regionų ir vietos lygmeniu vykstančius restruktūrizavimo procesus turėtų stebėti tinklai, apimantys regionus, kuriems būdingi panašūs struktūrinių permainų požymiai (pvz., atokių regionų tinklas, kasybos pramonės teritorijų tinklas).

36.

Be to, svarbu, kad suinteresuoti subjektai, t. y. restruktūrizavimo procese dalyvaujantys partneriai, turėtų geresnes galimybes pasinaudoti finansavimo šaltiniais. Šalia valstybės paramos ir prieinamų ES fondų lėšų jiems turėtų būtu suteikiama galimybė pasinaudoti tokiomis priemonėmis kaip bankų garantijos, tarpusavio garantijos, paskolos ir mikrokreditai. Svarbų vaidmenį čia gali atlikti Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas.

37.

Nėra visiems tinkamo modelio, garantuojančio restruktūrizavimo sėkmę. Nepaisant restruktūrizavimo procesų skirtumų, galima nustatyti tam tikrus požymius, kurie būdingi sėkmingai užbaigtiems restruktūrizavimo procesams:

38.

Nepaprastai svarbu, kad Europos Komisija šiuo metu pripažintų restruktūrizavimo procesus miestuose ir regionuose kaip nuolatinį reiškinį, lydintį mūsų ekonominį ir socialinį gyvenimą.

39.

RK ragina regionų ir vietos valdžios institucijas plėtoti savo teritorijose išankstinio planavimo veiksmus, leidžiančius stebėti ekonomikos tendencijas, remti esamą pramonę ir įtraukti savo veiksmus šioje srityje į regiono ar vietos strategiją, įgyvendinamą vykdant plataus masto bendrus miestų ir regionų projektus.

40.

Todėl Regionų komitetas rekomenduoja visoje Europos Sąjungos teritorijoje vykdyti tų procesų nuolatinę stebėseną, kurią įgyvendintų nuo šiuose procesuose dalyvaujančių subjektų nepriklausomos institucijos. Ši stebėsena tiek geografiniu, tiek dalykiniu aspektu apimtų įmones, visus socialinius partnerius, ir atitinkamų regionų ar vietos gyventojus. Ši sistema turi apimti socialinių ir ekonominių pokyčių analizę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu atsižvelgiant į kaimo, atokias ir kalnų vietoves, ir išnagrinėti būsimas darbo rinkos vystymosi ekonomines tendencijas.

41.

Rekomenduojama skelbti geros praktikos pavyzdžius restruktūrizavimo srityje, kad juos būtų galima pritaikyti ir kituose ES regionuose ir miestuose. Geriausios praktikos pavyzdžius restruktūrizavimo srityje reikia skelbti atsižvelgiant į tų teritorijų kategorijas, kurioms būdingi panašūs restruktūrizavimo tipai (žemės ūkio regionai, atokūs regionai, regionai, kuriuose vyrauja lengvoji arba sunkioji pramonė, kasybos arba tekstilės pramonė, miesto teritorijos).

42.

Europos Sąjunga ir valstybės narės pasinaudodamos finansiniais mechanizmais turėtų paskatinti kurti administracinių institucijų, ūkio subjektų ir socialinių partnerių partnerystes vietos ir regionų lygiu ir taip remti bendradarbiavimą, nukreiptą į vystymąsi vietos lygiu vykstant globalizacijai. Tai labai padės numatyti restruktūrizavimo procesus.

43.

Ragina Europos Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti ES finansavimo mechanizmų, pirmiausia ESF, lankstumui, siekiant užtikrinti finansavimą prireikus greitai reaguoti netikėtais atvejais, kai turi būti nedelsiant skiriamas finansavimas verslo inkubatoriams, įdarbinimo veiklai, pagalbai ir konsultacijoms asmenims, norintiems pradėti verslą, ir tiksliniams mokymams. Dėl restruktūrizavimo netekę darbo vietos asmenys didžiausias galimybės rasti darbą turi per pirmuosius tris mėnesius, vėliau jos gerokai sumažėja. Nustatant įvairių ES priemonių taikymo tvarką, reikėtų atsižvelgti į šią būtinybę greitai reaguoti. Į priemonių, skirtų greitai reaguoti iškilus su restruktūrizavimu susijusiems sunkumams, sąrašą turėtų būti įtraukta pagalba nedelsiant patenkinti tokioje padėtyje atsidūrusių asmenų socialinius poreikius (būsto, sveikatos priežiūros, psichologo konsultacijos, kt.). Asmenims, kuriuos paveikė restruktūrizavimas, būtina socialinė parama, kad jie galėtų pradėti naują veiklą ir prisitaikyti prie restruktūrizavimo.

44.

Rekomenduoja pasinaudoti regiono ar miesto padėtimi pasienyje įgyvendinant restruktūrizavimo procesus ir ragina šalinti visas procedūrines kliūtis, stabdančias darbo jėgos ir kapitalo judėjimą ir sunkinančias restruktūrizavimą.

45.

Rekomenduoja Europos Komisijai, atsižvelgiant į ES struktūrinių fondų galimybes, laikytis kompleksinio požiūrio papildomai finansuojant restruktūrizavimo procesus iš Bendrijos fondų, kuris padėtų išspręsti ne tik ekonomines, bet ir socialines bei visuomenines problemas, susijusias su tuo pat metu įgyvendinama Bendrijos politika.

46.

Ragina valstybes nares šalinti teisines ir kitas kliūtis, sunkinančias viešųjų ir privačių partnerysčių kūrimą (VPP), kurios gali aktyviai ir veiksmingai paremti restruktūrizavimo procesus.

47.

Rekomenduoja Europos Komisijai ir kitoms institucijoms, bendrai finansuojančioms restruktūrizavimo procesus, sustiprinti išleistų lėšų efektyvumo priežiūrą, ypač taip vadinamų „minkštųjų“ projektų (angl. soft projects), kuriuos finansuoja ESF, srityje.

48.

Ragina Europos Sąjungą dabartinėje Bendrijos politikoje ir numatant naujas politines priemones atsižvelgti į aspektus, susijusius su ES restruktūrizavimo procesais, pradedant proceso numatymu ir jį užbaigiant.

49.

Ragina valstybes nares taikyti Bendrijos teisei neprieštaraujančias finansines priemones restruktūrizavimo procese dalyvaujantiems subjektams, ypač atokiuose regionuose esančiose srityse, kuriose iškyla kultūrinio paveldo arba vietos ar teritorinio savitumo praradimo grėsmė, arba MVĮ susiduria su ypatingais restruktūrizavimo sunkumais.

50.

Komitetas tikisi, kad Komisija konsultuosis, kai 2007/2008 m. turės būti peržiūrėtos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos, skirtos padėti ir pertvarkyti sunkumų turinčioms įmonėms (gairių taikymo terminas baigiasi 2009 m. spalio mėn.).

51.

Primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms ir visiems restruktūrizavime dalyvaujantiems subjektams rūpintis vietos tradicijų ir kultūros išsaugojimu, nes jos gali būti labai vertingos dabar vykstančioms ar būsimoms struktūrinėms permainoms.

52.

Komitetas rekomenduoja numatant restruktūrizavimo procesus ir skleidžiant geros praktikos pavyzdžius, kurie padėtų regionams ir miestams prisitaikyti prie globalizacijos nulemtų pokyčių, pasinaudoti naująja Komisijos iniciatyva Regionų ekonominiai pokyčiai ir pasitelkti miestų ir regionų tinklus kuriamus įgyvendinant šią iniciatyvą, kuriuos bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

53.

Komitetas rekomenduoja Komisijai ypač atidžiai stebėti, kokių skatinimo veiksmų imasi regionai, vykstant įmonių perkėlimo procesams.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/38

—

Mano, kad būtina plėtojant partnerystę stiprinti Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus, kurie padėtų veiksmingiau spręsti Europai iškylančius ekonominius, socialinius, aplinkos apsaugos ir demokratijos sunkumus atsižvelgiant į visų lygių valdžios institucijų įgaliojimus;

—

Mano, kad geresnė reglamentavimo aplinka, acquis communautaire paprastinimas, subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas bei konsultavimo ir poveikio vertinimo metodų stiprinimas yra svarbiausi uždaviniai siekiant Europos Sąjungoje tikro valdymo visais lygiais;

—

Apgailestauja, kad Geresnės teisėkūros pakete mažai dėmesio skirta vietos ir regionų aspektui, nors 2001 m. paskelbtoje baltojoje knygoje dėl Europos valdymo buvo pabrėžta būtinybė stiprinti partnerystę visais valdymo lygiais, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina arba perkelia (priklausomai nuo įgaliojimų) Bendrijos teisės;

—

Pageidauja, kad, Tarpinstituciniame susitarime, kuris bus parengtas šiuo metu dirbančios TVK metu, būtų išsaugotos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytos nuostatos dėl vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto, ypač nuostatos dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų apibrėžimo, įgyvendinimo ir stebėsenos;

—

Pritaria, kad Komisija, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai kaip galima greičiau sukurtų subsidiarumo principo stebėsenos mechanizmą, kuris leistų ES teisės aktų pasiūlymus pateikti išsamiam svarstymui ankstyvajame teisėkūros proceso etape.

—

Pritardamas aktyvesniam Regionų komiteto dalyvavimui atliekant svarbiausių Bendrijos politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimą, siūlo Europos Komisijai pasinaudoti Komiteto patirtimi atliekant naujų teritoriniu požiūriu svarbių teisės aktų pasiūlymų poveikio analizę;

—

Norėtų, kad vykdant iniciatyvą Geresnė teisėkūra būtų naudojamos tinkamos komunikacijos ir informavimo priemonės bendrauti su tais, kurie įgyvendina Bendrijos teisės aktus, o tai dažniausiai yra vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tais, kuriems šie teisės aktai yra skirti, t. y. Europos piliečiais.

Pranešėjas

:

Pranešėjas Luc VAN DEN BRANDE, Flandrijos parlamento narys (BE-EPP)

1.

Mano, kad būtina plėtojant partnerystę stiprinti Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus, kurie padėtų veiksmingiau spręsti Europai iškylančius ekonominius, socialinius, aplinkos apsaugos ir demokratijos sunkumus atsižvelgiant į visų lygių valdžios institucijų įgaliojimus;

2.

Mano, kad geresnė reglamentavimo aplinka, acquis communautaire paprastinimas, subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas bei konsultavimo ir poveikio vertinimo metodų stiprinimas yra svarbiausi uždaviniai siekiant Europos Sąjungoje tikro valdymo visais lygiais;

3.

Europos Komisijai dedant pastangas kodifikuoti teisės aktų pasiūlymus ir parengti jų naujas redakcijas, pabrėžia, kad „geresnė teisėkūra“ neturėtų reikšti vien „mažiau reglamentuoti“. Bet kurio teisės akto panaikinimą Komisija turi pagrįsti pateikdama siūlomo teisės akto realios europinės pridėtinės vertės įvertinimą. Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją atlikti lyderio vaidmenį Europos integracijos procese ir primena, kad nuoseklus politinis požiūris laikui bėgant nulemiantis konkrečius politinius veiksmus, yra išankstinė geresnės teisėkūros ir geresnio reglamentavimo sąlyga;

4.

Teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas „gerinti teisėkūrą“ atsiimant jau pateiktus pasiūlymus priimti teisės aktą visada kai tai būtina, siekiant užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi, ir ragina Komisija ir toliau laikytis šio principo;

5.

Apgailestauja, kad Geresnės teisėkūros pakete mažai dėmesio skirta vietos ir regionų aspektui, nors 2001 m. paskelbtoje baltojoje knygoje dėl Europos valdymo buvo pabrėžta būtinybė stiprinti partnerystę visais valdymo lygiais, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina arba perkelia (priklausomai nuo įgaliojimų) Bendrijos teisės aktus ir todėl turėtų daugiau dalyvauti iniciatyvoje Geresnė teisėkūra. Visų pirma į įvairių tarpinstitucinių koordinavimo grupių darbą turėtų būti įtrauktas Regionų komitetas.

6.

Pageidauja, kad vietos valdžios institucijos, regionų parlamentai ir asamblėjos pagal joms suteiktus įgaliojimus galėtų dalyvauti rengiant ir leidžiant Bendrijos teisės aktus ir siekti, kad būtų stiprinamas sprendimų priėmimo proceso demokratinis teisėtumas;

7.

Pritaria Europos Komisijos 2007 m. darbo programos prioritetui gerinti reglamentavimo aplinką siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus konkurencingumo, ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios plėtros tikslus ir kartu Europos piliečiams užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę;

8.

Palankiai vertina Geresnė teisėkūra 2006 m. ataskaitą, kurioje atsižvelgiama į jo lūkesčius konsultuoti ir dalyvauti ankstyvajame teisės aktų rengimo etape, ypač stebėti, ar poveikio tyrimuose atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus; tačiau pabrėžia būtinybę stiprinti šias pastangas ateityje koordinuojant įvairius valdžios lygmenis, komunikaciją apie Bendrijos sprendimų priėmimo procesą ir Bendrijos teisėkūros intervencijos mastą bei jos finansinį ir administracinį poveikį vietos ir regionų institucijoms.

9.

Patvirtina savo pritarimą konstituciniams subsidiarumo ir proporcingumo principams ir pabrėžia, kad kol nėra Sutarties dėl Konstitucijos Europai vietos ir regionų valdžios institucijoms ir Regionų komitetui labai svarbu, kad būtų kuo skubiau įgyvendinti protokolai ar jų nuostatos dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

10.

Pageidauja, kad, Tarpinstituciniame susitarime, kuris bus parengtas šiuo metu dirbančios TVK metu, būtų išsaugotos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytos nuostatos dėl vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto, ypač nuostatos dėl minėtų dviejų principų apibrėžimo, įgyvendinimo ir stebėsenos;

11.

Pabrėžia, kad Sutartyje dėl Konstitucijos Europai subsidiarumo ir proporcingumo principai yra valdymo visais lygiais svertai ir visi šie lygiai privalo atsakyti už šių principų įgyvendinimą, todėl Europos sąjungoje būtina sukurti tikrą subsidiarumo kultūrą;

12.

Palankiai vertina 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją, paskelbtą minint 50-ąsias Romos sutarčių pasirašymo metines, kurioje pabrėžiama būtinybe paskirstyti Europos Sąjungos, valstybių narių bei jų regionų ir vietos valdžios institucijų užduotis, šitaip pripažįstant daugialygmenį valdymą;

13.

Ragina kitas Europos institucijas visuose teisėkūros proceso etapuose reguliariai ir metodiškai atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principų vietos ir regionų aspektą;

14.

Todėl norėtų pasidalinti savo patirtimi, visų pirma subsidiarumo principo stebėsenos tinklo patirtimi, paremta dviejų atliktų bandymų išvadomis ir vertinimais;

15.

Primygtinai ragina regionų parlamentus sudaryti parlamentines komisijas, kurioms būtų pavesta kontroliuoti subsidiarumo principo taikymą. Šios komisijos būtų labai svarbios ryšiams su pirmiau minėtu tinklu palaikyti;

16.

Palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą regionų parlamentus tiesiogiai informuoti apie visus naujus teisės aktų pasiūlymus ir konsultacijų dokumentus ir prašyti jų teikti savo nuomonę siekiant pagerinti politikos formavimo procesą, visų pirma subsidiarumo ir proporcingumo bei realaus pasiūlymų turinio požiūriu. Komitetas prašo, kad tokia praktika būtų taikoma atsižvelgiant į subnacionalinių teisėkūros organų įgaliojimų pasiskirstymą valstybėse narėse;

17.

Ragina valstybėse narėse, kuriose įgaliojimai paskirstyti tarp nacionalinio ir regioninio lygių, sudaryti privalomą vidaus susitarimą dėl to, kaip veiks išankstinio įspėjimo mechanizmas subsidiarumo principo taikymui kontroliuoti;

18.

Prašo Europos Komisijos sukurti informacinę sistemą, kuri vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktų galimybę gauti reikiamą informaciją bet kuriame teisėkūros proceso etape;

19.

Pritaria, kad Komisija, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai kaip galima greičiau sukurtų subsidiarumo principo stebėsenos mechanizmą, kuris leistų ES teisės aktų pasiūlymus pateikti išsamiam svarstymui ankstyvajame teisėkūros proceso etape. Pabrėžia, kad, siekiant sukurti tokį mechanizmą, leidžiantį pasinaudoti esamomis sinergijomis, būtina nustatyti bendradarbiavimo su Komitetu tvarką, nes Komitetas yra pasirengęs pasidalinti patirtimi, įgyta per subsidiarumo stebėsenos tinklą.

20.

Pabrėžia, kad konsultavimasis su Komitetu vykstant teisėkūros procesui labai svarbus, kadangi Komitetas yra institucinis Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas ir Europos Komisijos institucinis partneris. Sustiprinus konsultavimosi procedūras, sprendimų priėmimo procesas tampa atviresnis, įtraukiantis daugiau dalyvių, veiksmingesnis bei demokratiškesnis ir suteikia galimybę priimant sprendimus kiek įmanoma labiau atsižvelgti į Europos piliečių interesus;

21.

Primena įsipareigojimus, kurie buvo nustatyti 2005 m. lapkričio mėn. su Europos Komisija pasirašytame bendradarbiavimo protokole, kuriame teigiama, kad „laikydamasis gero valdymo principo Komitetas turi atlikti tarpininko vaidmenį dialoge su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis. Komisija rūpinasi, kad Komitetas būtų visiškai įtrauktas į bendrai organizuojamų posėdžių politinį parengimą“. Komitetas teigiamai vertina devynių Europos Komisijos narių dalyvavimą struktūruotame dialoge kartu su maždaug 80 Europos ir nacionalinių regionų ir vietos valdžios institucijų asociacijų;

22.

Mano, kad struktūruotas dialogas su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis — tai priemonė, kuria visų pirma reikėtų naudoti rengiant Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą;

23.

Siekdamas patobulinti struktūruoto dialogo tvarką, užtikrinti, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai ir sustiprinti Regionų komiteto politinį ir institucinį vaidmenį, tolesnėms diskusijoms su struktūruoto dialogo partneriais siūlo:

24.

Norėtų, kad struktūruotas dialogas būtų organizuojamas Komitetui globojant ir kad šis procesas būtų skaidresnis;

25.

Pakartoja nuomonėje dėl Geresnės teisėkūros 2004 m. pateiktas rekomendacijas nuolat konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ankstyvajame Europos teisės aktų rengimo etape ir mano, kad labai svarbu, kad šios konsultacijos būtų veiksmingos ir į jas būtų deramai atsižvelgta.

26.

Primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veikla labai priklauso nuo to kaip — gerai ar blogai — Bendrijos teisės aktai bus perkelti į nacionalinius teisės aktus. Pabrėžia nacionaliniu lygiu ir vietos ir regionų lygiu vykdomų veiksmų geresnio koordinavimo svarbą;

27.

Dar kartą primena, kad būtina konkrečiai taikyti partnerystės principą rengiant ir įgyvendinant Bendrijos teisės aktus ir politikos kryptis;

28.

Primena, kad Europos Komisija pateikė ir išvystė tikslinių susitarimų ir trišalių sutarčių koncepciją ir dar kartą siūlo persvarstyti šias priemones ir ragina, atsižvelgiant į Europos Komisijos pradėto trišalių sutarčių bandomojo etapo rezultatus, sudaryti teritorinius Europos paktus;

29.

Pabrėžia, kad teritoriniai Europos paktai, kaip ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, suteiktų galimybę, stiprinti teritorinę darną ir didinti vietos lygiu svarbių politikos krypčių lankstumą. To galima pasiekti, jei visais valdymo lygiais struktūruotai bendradarbiaujama įgyvendinant bendrus vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu užsibrėžtus tikslus. Tačiau ši priemonė turėtų būti taikoma savanorišku pagrindu;

30.

Pabrėžia, kad siekiant tikros partnerystės būtinas visų susitariančių šalių finansinis įnašas; siūlo, kad ieškant atsakymo į teritorinių Europos paktų finansavimo klausimą, būtų pasinaudota, Europos lygiu — atitinkamoms sritims skirtų biudžeto lėšų ir struktūrinių fondų, o vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu — turimų biudžeto lėšų, sinergijos galimybe. Tuo atveju nereikėtų sukurti nei papildomos Bendrijos regionų politikos finansinės priemonės, nei prašyti papildomo finansavimo;

31.

Teigia, kad Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Regionų komitetui reikia glaudžiau bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant teritorinius Europos paktus;

32.

Europos Komisijai patvirtina savo norą atlikti aktyvų vaidmenį skatinant sudaryti teritorinius Europos paktus ir tapti patikimu visų suinteresuotų dalyvių partneriu;

33.

Tačiau Europos Komisijos prašo labiau remti vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvas. Be to, pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio dabar vykdomiems projektams, kuriuos, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, reikėtų tęsti.

34.

Atsižvelgdamas į savo nuomonėje dėl Geresnės teisėkūros 2004 m. pateiktas rekomendacijas, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, siekiant sustiprinti poveikio kontrolę, sukurti pirmininko vadovaujamą nepriklausomą poveikio analizės komitetą;

35.

Pritaria aktyvesniam Regionų komiteto dalyvavimui atliekant svarbiausių Bendrijos politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimą; be to, pabrėžia, kad tinkamai teisės aktų rengimo procese dalyvaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti lemiamą vaidmenį perkeliant ir įgyvendinant tuos teisės aktus;

36.

Pritaria, kad būtų nustatytas bendras poveikio analizės metodas ir bendra Europos teisėkūros administracinių išlaidų vertinimo metodika; siūlo šią metodiką pritaikyti vietos ir regionų lygiui siekiant kuo tiksliau įvertinti finansinę ir administracinę naštą, kuri tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir norėtų visapusiškai dalyvauti šios srities institucijų bendradarbiavime;

37.

Palankiai vertina Europos Komisijos administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa bei 2007 m. kovo 8-9 d. Europos Vadovų Taryboje pasiūlytą tikslą, kad iki 2012 m. Europos Sąjunga ir valstybės narės sumažintų administracinę naštą 25 proc. Tačiau primena, kad būtina atsižvelgti į vietos ir regionų dimensiją bei į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant šį tikslą;

38.

Atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo nuostatas, siūlo Europos Komisijai pasinaudoti Komiteto patirtimi atliekant naujų teritoriniu požiūriu svarbių teisės aktų pasiūlymų poveikio analizę;

39.

Todėl įsipareigoja atlikti bandymą organizuodamas Regionų komiteto Lisabonos strategijos stebėsenos forumą ir taip padėti susisteminti konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl rengiamų Europos teisės aktų tvarką ir kartu padėti nustatyti bendrą metodą minėtų teisės aktų poveikiui vietos ir regionų valdžios institucijų veiklai įvertinti. Todėl mano, kad yra tikslinga, jog Regionų komitetui būtų atstovaujama pavasario Europos Vadovų Taryboje, kadangi tai dera su jo veiksmais siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

40.

Dar karta prašo, kad į nacionalinius teisės aktų paprastinimo veiksmų planus būtų įtraukta regionams skirta dalis;

41.

Teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti skaidrumą, todėl primena, kad ES, norėdama tikrai stiprinti demokratinį teisėtumą, privalo siekti, kad teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesuose aktyviau dalyvautų vietos ir regionų partneriai; apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje neatsižvelgiama į vietos ir regionų aspektą ir ragina Komisiją jam skirti daugiau dėmesio;

42.

Norėtų, kad vykdant iniciatyvą Geresnė teisėkūra būtų naudojamos tinkamos komunikacijos ir informavimo priemonės bendrauti su tais, kurie įgyvendina Bendrijos teisės aktus, o tai dažniausiai yra vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tais, kuriems šie teisės aktai yra skirti, t. y. Europos piliečiais. Bendrijos teisės aktų nuostatas teisingai įgyvendinti galima tik tuo atveju, jei jas supranta suinteresuoti dalyviai, todėl didelių pastangų reikia ne tik juos įtraukiant į pirminį tesėkūros etapą, bet ir informavimo ir komunikacijos veiksmams plėtoti;

43.

Įspėja Europos Komisiją, kad visų jos priimtų teisės aktų pasiūlymų vertimą į visas oficialias ES kalbas būtina užtikrinti prieš prasidedant oficialiam Bendrijos įstatymo leidybos etapui, įskaitant ir Regionų komitetui pateiktą prašymą parengti nuomonę;

44.

Atkreipia dėmesį, kad Komiteto subsidiarumo stebėsenos tinklas turi visas galimybes tapti veiksminga informavimo ir komunikacijos priemone vykstant Bendrijos teisėkūros procesui.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/43

—

mano, kad už Europos migracijos politiką ir Europos Sąjungos išorės sienų priežiūrą atsako pavienės valstybės narės, tačiau jos bendradarbiauja remdamosi solidarumo ir abipusio pasitikėjimo principais bei besąlygiškai paiso žmogaus teisių;

—

mano, kad būtent regionų ir vietos valdžios institucijoms pirmosioms tenka susidurti su migracijos politikos klausimais tiek sprendžiant neteisėtos migracijos sukeltas problemas (atvykusių asmenų priėmimo ir su atvykimu susijusių klausimų sprendimo, nelegalaus darbo, nusikalstamumo ir saugumo miestuose problemas), tiek teikiant paslaugas, kurias vietos valdžios institucijos privalo teikti gyventojams (būstas, sveikatos priežiūra, švietimas ir pan.);

—

rekomenduoja nedelsiant suderinti teisės aktus, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis ir nusikalstamų organizacijų veiklai, kurios ją;

—

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos daug dirba su savo kolegomis vykdydamos bendradarbiavimo ir partnerystės programas, ir primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos papildo decentralizuotą bendradarbiavimą savo žiniomis ir patirtimi. Visa tai reikia sistemingai įtraukti vystant Europos imigracijos politiką;

—

prašo Komisijos skatinti ieškoti praktinių būdų ir išsiaiškinti, kaip racionaliau prižiūrėti pietines jūrų išorės sienas ir sudaryti Bendrijai, valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms geresnes sąlygas įveikti kritines situacijas, pavyzdžiui, susitvarkyti su masiniu nelegalių imigrantų antplūdžiu;

—

kartu skatina vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti turimomis projektų lėšomis ir pabrėžia, kad turėtų būti sudaryta galimybė šiomis lėšomis pasinaudoti nedelsiant;

—

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų nacionalines asociacijas glaudžiau įtraukti, pirmiausia narystės ES siekiančiose šalyse ir šalyse partnerėse, į ES mastu atliekamą darbą, pvz., teisėsaugos pareigūnų mokymą ir pasikeitimą šiais darbuotojais, bendradarbiavimą su FRONTEX, pareigūnų socialinę apsaugą ir mokymą darbo klausimais, prekybos žmonėmis aukų reabilitaciją, duomenų rinkimą ir migracijos srautų stebėseną.

Pranešėjas

:

Ian MICALLEF (MT/ELP), Gzira savivaldybės tarybos narys

1.

mano, kad už Europos migracijos politiką ir Europos Sąjungos išorės sienų priežiūrą atitinkamai atsako Europos Sąjunga ir pavienės valstybės narės, tačiau jos turėtų bendradarbiauti remdamosi solidarumo ir abipusio pasitikėjimo principais bei besąlygiškai paisyti žmogaus teisių ir Europos migracijos politikos;

2.

palankiai vertina Europos Sąjungos pastangas, kurių ji ėmėsi nuo 1999 m. įgyvendinant keletą iniciatyvų visapusei Europos migracijos politikai parengti, ragina Europos Komisiją tęsti pradėtą darbą ir padėti glaudesnio ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo ir veiksmų derinimo pagrindus; palankiai vertina visų pirma pakartotinį bendro tokios politikos tikslo patvirtinimą, įtrauktą į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. birželio 21-22 d. išvadas;

3.

mano, kad būtent regionų ir vietos valdžios institucijoms pirmosioms tenka susidurti su migracijos politikos klausimais tiek sprendžiant neteisėtos migracijos sukeltas problemas (atvykusių asmenų priėmimo ir su atvykimu susijusių klausimų sprendimo, nelegalaus darbo, nusikalstamumo ir saugumo miestuose problemas), tiek teikiant paslaugas, kurias vietos valdžios institucijos privalo teikti gyventojams (būstas, sveikatos priežiūra, švietimas ir pan.);

4.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį tiek dėl jų patirties palaikant ryšius su imigrantų kilmės šalimis, tiek dėl įgyvendinamų imigrantų integracijos priemonių, visų pirma sveikatos priežiūros, būsto, švietimo ir užimtumo srityse;

5.

kviečia Komisiją, bendradarbiaujant su valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijomis, pradėti visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, kurių metu būtų skleidžiama informacija apie teisėtos imigracijos politiką ir jos teigiamą poveikį ir kurios išsklaidytų visuomenės nuogąstavimus; be to, prašo Komisijos padėti kilmės šalims ir surengti kampanijų, teikiančių visuomenei informacijos ir žinių apie teisėtos migracijos galimybes ir akcentuojančių neteisėtos imigracijos pavojus;

6.

ragina EK siūlyti mechanizmus, užtikrinančius, kad būsimas nelegalių imigrantų įteisinimas vyktų koordinuotai pagal bendros imigracijos ir prieglobsčio sistemą; todėl pritaria Komisijos pasiūlymui 2007 m. paskelbti studiją apie nelegalių imigrantų įteisinimo praktiką ir jos poveikį valstybėms narėms ir jų regionų ir vietos valdžios institucijoms;

7.

palaiko Komisijos pasiūlymą, kuriuo numatoma, kad regiono valstybėms narėms susidūrus su kritine situacija, pavyzdžiui, masiniu imigrantų antplūdžiu, būsimo Pakrantės patrulių tinklo pajėgumai turėtų būti sustiprinti;

8.

pritaria Europos Parlamento sprendimui skirti FRONTEX agentūrai gerokai daugiau biudžeto lėšų ir jo patvirtintam skubios pasienio pagalbos būrių biudžetui; rekomenduoja skubios pasienio pagalbos būrių veiksmus koordinuoti valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotoms šalims, kad būtų palaikomi ryšiai su pasiūlytais regioniniais valdymo centrais prie pietinių išorės jūros sienų (1) ir su regionų, kuriems tenka didžiuliai imigrantų srautai, valdžios institucijomis;

9.

pritaria pasiūlymui iš valstybių narių valdžios institucijų atstovų sudaryti ekspertų grupę, kurios narius būtų galima operatyviai išsiųsti į kitas valstybes nares, kurių pajėgumams tenka neįprastai didelis krūvis, ir padėti joms atlikti skubų pirminį konkrečių asmenų įvertinimą atvykimo vietose, taip pat nustatyti asmenų tapatybę; arba įvertinti, kokius asmenis būtų galima grąžinti į jų kilmės ar tranzito šalį; ekspertų grupė galėtų padėti išspręsti ir kitus konkrečius klausimus, pavyzdžiui, įvertinti imigrantų ir pabėgėlių sveikatos būklę, epidemiologinę situaciją ir spręsti nelydimų nepilnamečių bei kitų pažeidžiamų grupių klausimą;

10.

rekomenduoja ekspertų grupės, sudarytos iš valstybių narių valdžios institucijų atstovų, veiklą labiau orientuoti į vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius; joje turėtų dirbti susijusių sričių regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai arba nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų asociacijų atstovai; vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė prašyti tokių ekspertų pagalbos savo teritorijoje, kadangi nelegalių imigrantų atvykimas į bet kurią valstybę narę iš karto pakeičia sąlygas vietovėje arba regione, į kurį jie atvyksta;

11.

sutinka su Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos pasiūlymu, kad partnerystės susitarimai dėl migracijos ir vystymosi turi įpareigoti šalis partneres pripažinti demokratijos ir teisinės valstybės principus ir ginti žmogaus teises;

12.

rekomenduoja nedelsiant suderinti teisės aktus, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis ir nusikalstamų organizacijų veiklai, kurios ją;

13.

pritaria Komisijos prašymui, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų, nedelsiant įgyvendindamos priemones, dėl kurių sutarta, ir papildytų ES iniciatyvas savosiomis;

14.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turi būti laikomos suinteresuotais subjektais ir turi būti įtraukiamos į visas su tokio pobūdžio dialogu susijusias iniciatyvas, tarp jų su kilmės ir tranzito šalimis, pageidautina per Regionų komitetą;

15.

akcentuoja, kad konferencijos, tarp jų 2006 m. surengta konferencija „Miestų integracija: Europos politika, vietos praktika“, kuri buvo skirta regionams pasikeisti informacija apie geriausios praktikos pavyzdžius ir bendradarbiavimui gerinti, yra nepaprastai svarbios, ir tikisi ir ateityje aktyviai dalyvauti panašiuose renginiuose; ir rekomenduoja Europos Sąjungai išnaudoti regionų, esančių ES jūrų pasienyje, potencialą plėtojant abiem pusėms naudingus santykius su trečiosiomis šalimis;

16.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos daug dirba su savo kolegomis vykdydamos bendradarbiavimo ir partnerystės programas, ir primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos papildo decentralizuotą bendradarbiavimą savo žiniomis ir patirtimi, įgyta visuomenės sveikatos ir švietimo srityse teikiant miestui reikalingas paslaugas, vystant teritorinę ekonomiką, taip pat teikiant institucinę pagalbą vietos administracijai, be to, dalijasi patirtimi, kaip užtikrinti demokratiją vietovėse ir regionuose ir kaip turi veikti demokratinės institucijos. Visa tai reikia sistemingai įtraukti vystant Europos imigracijos politiką;

17.

prašo Komisijos skatinti ieškoti praktinių būdų ir išsiaiškinti, kaip racionaliau prižiūrėti pietines jūrų išorės sienas ir sudaryti Bendrijai, valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms geresnes sąlygas įveikti kritines situacijas, pavyzdžiui, susitvarkyti su masiniu nelegalių imigrantų antplūdžiu;

18.

pabrėžia 2007 m. vasario mėn. (CdR 258/2006) (2) vieningą raginimą Maltoje įsteigti agentūrą, konkrečiai atsakingą už nelegalios migracijos ir prieglobsčio ieškančių trečiosios šalies piliečių klausimus;

19.

prašo skirti daugiau dėmesio Europos Sąjungai priklausantiems Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno regionams, kurie susiduria su itin dideliais neteisėtų migrantų srautais ir dėl lėšų trūkumo nepajėgia susitvarkyti su dideliu imigrantų skaičiumi bei kartu užtikrinti reikiamą žmogiškojo orumo lygį, todėl reikalingi skubūs ir ryžtingi veiksmai vietos, regionų, valstybių narių ir Europos lygiu, kad ateityje būtų išvengta tragedijos — neteisėtų imigrantų masiškų mirčių mėginant pasiekti Europos Sąjungos krantus, taip pat pasekmių bendram ES saugumui ir sanglaudai; todėl pabrėžia, kad reikalinga trumpalaikė politika, padedanti skubiai ir veiksmingai spręsti problemas, kurias kelia neteisėtų imigrantų atvykimas, ir ragina nedelsiant sukurti specialų finansinį instrumentą, skirtą regionams, į kuriuos imigruoja daugiausiai žmonių, ir tranzito vietovėms, susiduriančioms su dideliais neteisėtų migrantų srautais;

20.

pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės praktiškai parodytų solidarumą imdamosi priemonių, kurios sumažintų nuolatinės masinės imigracijos sukeliamą spaudimą pasienio valstybėms ir regionams, suteikdamos galimybę tokius imigrantus pervežti į savo teritoriją ir juos priimti, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jų statuso;

21.

tuo pat metu skatina vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti projektų lėšomis — Išorės sienų fondo, Grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo bei Integracijos fondo lėšomis, ir pabrėžia, kad šiomis lėšomis nedelsiant turėtų būti galima naudotis. RK su susirūpinimu pabrėžia, kad šie fondai turėjo pradėti veikti 2007 m. sausio mėn., tuo tarpu Grąžinimo fondu bus galima pradėti naudotis ne anksčiau kaip 2008 m.;

22.

prašo valstybių narių, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į migracijos politikos rengimo darbą ir suteikti joms galimybę prisidėti rengiant nacionalinius integravimo ir užimtumo planus, numatančius, kiek darbuotojų iš užsienio galima priimti dirbti šalies teritorijoje; taip pat mano, kad vietos ir regionų duomenis būtina įtraukti į visas analizes, statistinius duomenis ir ataskaitas, kuriais remiantis formuojama Europos imigracijos politika;

23.

pritaria nuomonei, kad reikalingas ryžtingesnis dialogas ir glaudesnis bendradarbiavimas su Afrika migracijos klausimais, kuris apimtų platų migracijos klausimų spektrą — nuo teisėtos ir neteisėtos imigracijos iki pabėgėlių apsaugos didinimo ir tikslesnio ES migracijos politikos ir vystymosi politikos sąsajų nustatymo;

24.

primena, kad remiantis Europos kaimynystės politika (EKP) ir Platesnės kaimynystės veiksmų planu, skirtu atokiausiems regionams (AR) ir centrinės ir pietų Afrikos kaimyninėms šalims, kuriuose numatyti ir migracijos klausimai, bus toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Šiaurės Afrikos šalimis, visų pirma skatinant ir plėtojant dvišalius protokolus regionų lygiu; taip pat reikėtų tęsti darbą EUROMED struktūroje, skatinti tolesnį abipusį bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono partneriais, įtraukiant į šią veiklą vietos ir regionų valdžios institucijas;

25.

plėtojant dvišalį bendradarbiavimą, būtų ypač svarbu pasinaudoti tam tikrų regionų, pavyzdžiui atokiausių regionų, patirtimi. Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir turtingos patirties šie regionai suteikia ypač palankią galimybę bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis;

26.

pritaria ES bendradarbiavimui su Afrika, numatytam ES strategijoje Afrikai, kurios pagrindiniai siekiai yra įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus — skatinti tvarų vystymąsi, didinti saugumą ir tobulinti valdymą, tęsiant pagal Kotonu susitarimo 13 straipsnio darbotvarkę vykstantį dialogą su AKR šalimis;

27.

pažymi, kad Kotonu susitarimo 13 straipsnis numato, kad „kiekviena AKR valstybė narė neprieštarauja savo piliečių, neteisėtai esančių Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, grąžinimui ir readmisijai minėtos valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų. Minėtais tikslais valstybės narės ir AKR valstybės savo piliečiams suteikia atitinkamus asmens dokumentus“;

28.

pabrėžia, kad ES turėtų dažniau taikyti šį straipsnį ir dėti gerokai daugiau pastangų, kad priverstų kilmės šalis atsiimti imigrantus, kurie neatitinka prieglobsčiui suteikti nustatytų reikalavimų, bet vis tiek atvyksta neteisėtu būdu;

29.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti migracijos ir vystymosi forumus, kurie suvienytų Afrikos šalių, ES valstybių narių ir tarptautinių organizacijų pastangas veiksmingiau suvaldyti migraciją visų labui; mano, kad visoms suinteresuotoms šalims būtų naudinga, jei šiuose bendradarbiavimo forumuose ir visuose dialogo su AKR šalimis lygiuose, pasitelkdamos savo nacionalines ir regionines asociacijas, dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, visų pirma tos, kurioms šis klausimas yra iš tiesų aktualus;

30.

pritaria Komisijos iniciatyvai skatinti investicijas į darbui imlius sektorius tuose Afrikos regionuose, iš kurių emigruoja daug žmonių, ir paraginti valstybes nares prisidėti prie šios iniciatyvos, nepamirštant, kad šių investicijų nepavyks paskatinti, jei tinkamai neprisidės privačios įmonės, todėl reikėtų numatyti tokių investicijų skatinimo priemones;

31.

pritaria Komisijos pasiūlymui parengti kiekvienos suinteresuotos besivystančios šalies migracijos aprašus ir įkurti migracijos paramos grupes (MPG), kurias sudarytų valstybių narių ekspertai, galintys teikti reikiamą pagalbą jos prašančioms Afrikos valstybėms; taip pat Komisijos iniciatyvoms skatinti sukurti visos Afrikos migracijos „observatorijų“ ir (arba) migracijos tyrimų institutų tinklą, tačiau pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi turėti reikiamų žinių, o ekspertai iš regionų ir miestų iš tiesų gali būti naudingi šioms grupėms;

32.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali padėti rinkti informaciją, skelbiamą Imigracijos portale, Europos darbo jėgos judumo portale, EURES tinkle ir Europos mokslininkų judumo portale, kuri, kaip nurodyta anksčiau, suteiktų Afrikos šalims informacijos apie teisėtas galimybes dirbti Europoje, taip pat rengti specialias informacijos kampanijas; tokia informacija padėtų suvaldyti sezoninių darbuotojų, studentų ir mokslininkų mainų bei dėl kitų priežasčių teisėtai judančių žmonių srautus;

33.

pritaria pasiūlymui priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų numatytos sankcijos asmenims, priimantiems į darbą nelegalius imigrantus, ir iniciatyvoms sutelkti EUROPOL dėmesį į kovą su pagalba neteisėtai imigracijai ir prekybai žmonėmis;

34.

pabrėžia, kad taip pat būtina imtis visų reikalingų priemonių nutraukti prekybą žmonėmis, kovoti su tokia veikla užsiimančiomis nusikalstamomis organizacijomis ir taip pat su šešėline ekonomika, kuri lemia šią veiklą;

35.

pritaria intensyvesnei Komisijos veiklai įgyvendinant integravimo priemones, taip pat būsimoms priemonėms, leisiančioms dalyvauti platesniems suinteresuotų subjektų sluoksniams, tarp jų ir patiems imigrantams, nes visos šios priemonės padės sukurti veiksmingą integracijos strategiją; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti laikomos suinteresuotais subjektais ir įtraukiamos į visas su tokio pobūdžio dialogu susijusias iniciatyvas;

36.

pažymi, kad tokios priemonės apims a) integracijos forumo, padėsiančio atitinkamiems partneriams nuolat keistis nuomonėmis, sukūrimą; b) vietos valdžios institucijų atliekamo vaidmens stiprinimą; ir c) integracijos tinklavietės sukūrimą, naujus Integracijos vadovo bei metinės ataskaitos apie migraciją ir integraciją leidimus;

37.

rekomenduoja aktyviau įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiančio FRONTEX, 7 straipsnį, numatantį svarbią valstybių narių solidarumo priemonę, leidžiančią agentūrai tvarkyti valstybėms narėms priklausančią techninę įrangą, kurią jos savanoriškai ir kuriai nors valstybei narei paprašius yra pasirengusios perduoti tai valstybei, FRONTEX prieš tai atlikus poreikio ir rizikos analizę;

38.

pažymi, jog FRONTEX galėtų atlikti tikslinę ir bendro pobūdžio rizikos analizę, skirtą apsaugoti nuo kritinių situacijų ir jas valdyti, tik turėdamas valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų (RPP) surinktą informaciją;

39.

pritaria Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo, nes tai padėtų FRONTEX gauti informaciją ir dalyvauti tinklo rengiamuose susitikimuose, be to, ši informacija — naudingas šaltinis, todėl šiai galimybei gauti informaciją reikia pritarti;

40.

pabrėžia, kad Komisija užtikrina FRONTEX vykdomą jūrinių sienų, visų pirma Kanarų salų ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalies, apsaugą tais laikotarpiais, kai jūra būna rami, ypač nuo pavasario vidurio iki rudens pradžios, siekiant išvengti naujų imigracijos srautų į ES valstybes nares;

41.

ragina Komisiją siūlyti Šiaurės Afrikos valstybėms paskatas bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis prie Viduržemio jūros pakrančių, priklausančių Europai.. Tačiau siekiant rasti ilgalaikę išeitį, tinkamiausia priemonė būtų vystymosi politikos įgyvendinimas kilmės šalyse;

42.

pažymi, kad pagrindinis visuotinio požiūrio į migraciją taikymo ES kaimyniniams rytų ir pietryčių regionams tikslas yra poreikis išlaikyti politikos nuoseklumą bei užtikrinti vykstančio dialogo ir bendradarbiavimo iniciatyvų dėl migracijos ir susijusių sričių, kurios jau vykdomos pagal ES išorės santykių politiką, papildomumą;

43.

remia Komisijos nuomonę, kad dialoge su šalių kandidačių ir partnerių valdžios institucijomis būtų aptariama, kaip migracijos poveikis vystymuisi galėtų padėti regione stiprinti stabilumą ir skatinti augimą, įskaitant politikos proto nutekėjimui išvengti skatinimą, įskaitant investicijas į mokymą ir pajėgumus darbo sąlygoms gerinti bei įsidarbinimo galimybėms didinti;

44.

siūlo glaudžiau bendradarbiauti su Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresu dėl Europos Tarybos valstybių narių siekiant pagerinti šalių partnerių pajėgumus sprendžiant neteisėtų imigrantų klausimą pagal tarptautinius standartus ir atsižvelgiant į prekybos žmonėmis aukų bei kitų pažeidžiamų asmenų poreikius;

45.

rekomenduoja skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų nacionalines asociacijas, ypač iš šalių kandidačių bei šalių partnerių, labiau prisidėti prie ES įnašo, pvz., teisėtvarkos pareigūnų mokymo ir partnerystės, bendradarbiavimo su FRONTEX, socialinės apsaugos ir pareigūnų mokymo darbo klausimais, prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos, duomenų rinkimo ir migracijos srautų stebėjimo srityse;

46.

pritaria pasiūlymui, kad FRONTEX turėtų būti suteiktas reikšmingesnis vaidmuo, įskaitant bendradarbiavimą su Rusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Vakarų Balkanų ir Azijos šalimis, bet pabrėžia, jog ši agentūra visų pirma turėtu sustiprinti šiuo metu vykdomą veiklą ir rizikos analizę, nes ji buvo pradėta vėlai ir sustabdyta vasarą, kai Europos pietų regione imigrantų srautas ypač didelis;

47.

remia sprendimą gilinti išsamų dialogą su Rusija dėl visų su migracija susijusių klausimų, įskaitant prieglobstį, viduje perkeltųjų asmenų apsaugą pagal tarptautinius standartus, kovą su neteisėta imigracija ir prekybą žmonėmis, darbo jėgos migraciją bei visus migracijos socialinius aspektus;

48.

Dar karta pabrėžia, kad tos valstybės, kurios abejojo bendro patruliavimo veiksmingumu, būtų labiau linkusios skirti lėšų FRONTEX ne tik dėl naštos pasidalijimo, bet ir dėl savo suinteresuotumo, nes neteisėta imigracija yra visos Europos problema, kuri aktuali ne tik prie Viduržemio jūros esančioms šalims.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/48

—

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį visuomenės vystymosi srityje, optimali imigrantų (tiek vyrų, tiek moterų) integracija, atsižvelgiant ir į jų vaidmenį auklėjant vaikus, yra pats svarbiausias ir esminis aspektas siekiant visiškai integruoti iš užsienio kilusių šeimų antros ir trečios kartos žmones;

—

pabrėžia, kad integracija reiškia pagrindinių žmogaus teisių ir pareigų vykdymą ir laikymąsi, nes jos yra neatsiejama Europos teisinio paveldo dalis;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios tarnybos, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos, atlieka itin svarbų vaidmenį ir gali kurti paslaugų tinklus, apimančius teritorinį vienetą, kuriam priklauso bendruomenės, moterų imigrančių ir savanoriškos asociacijos;

—

atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, išsiskiriančią prastais mokymosi rodikliais ir dideliu nebaigusių mokyklos skaičiumi. Rinkdamosi mokymosi programas ir profesijas, jų padėtis yra prastesnė ir kartais jų pasirinkimas yra papildomai ribojamas šeimos nusistatymo, kultūrinių stereotipų arba sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Komitetas mano, kad siekiant migrantų šeimų mergaičių (ir berniukų) vienodų galimybių švietimo sistemoje, būtina tėvus supažindinti su švietimo sistema, kad jie pajėgtų priimti teisingus sprendimus dėl savo vaikų, visų pirma dukrų, išsilavinimo, atsižvelgiant į jų individualius potencialus ir norus bei atsiribojant nuo lyčių stereotipų. Komitetas mano, kad reikia imtis visiems suinteresuotiems asmenims skirtų veiksmų, sąmoningumo ugdymo ir įtraukties srityse taip skatinant išties lygias galimybes.

Pranešėja

:

Sonia MASINI (IT/ESP) Emilijos Redžo srities pirmininkė

1.

palankiai vertina Europos Komisijos prašymą parengti perspektyvinę nuomonę turint omenyje tai, kad 2007 m. paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“, o 2008 m. — „Europos kultūrų dialogo metais“;

2.

dar kartą pabrėžia, kad būtina parengti nuoseklią Europos imigracijos politiką, kurioje būtų numatytos suderintos valstybių narių ir vietos bei regionų bendruomenių priemonės ir nuoseklūs veiksmai legalios imigracijos srityje siekiant geriau integruoti imigrantus, kurie nepažeidžia priimančiųjų šalių įstatymų, ir stiprinti kovą su neteisėta imigracija bei nelegaliu buvimu šalyje;

3.

primena, kad Komisijos komunikate Bendra integracijos darbotvarkė pripažįstama, jog į visus veiksmus turi būti įtrauktas lyčių aspektas ir ypatingas dėmesys skiriamas jauniems migrantams ir migrantų vaikams;

4.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį visuomenės vystymosi srityje, optimali imigrantų (tiek vyrų, tiek moterų) integracija, atsižvelgiant ir į jų vaidmenį auklėjant vaikus, yra pats svarbiausias ir esminis aspektas siekiant visiškai integruoti iš užsienio kilusių šeimų antros ir trečios kartos žmones;

5.

primena, kad savo nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano Komitetas nurodė, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms susirūpinimą kelia su lytimi susijusios problemos ir kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog moterys diskriminaciją patiria dėl savo lyties, etninės ir geografinės kilmės, tačiau pažymi, kad taip pat reikėtų svarstyti moterų diskriminacijos dėl amžiaus, negalios, religinių įsitikinimų arba seksualinės orientacijos klausimus ir kitas diskriminacijos priežastis, išvardytas EB sutarties 13 straipsnyje;

6.

primena, kad būtina užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminacijos, įvertinti būsimus veiksmus, papildysiančius dabartinę teisinę bazę, į Europos Sąjungos politiką įtraukti nediskriminavimo ir lygių galimybių principus, skatinti naujoves ir gerąją praktiką, ugdyti suinteresuotų subjektų, taip pat priimančiosios šalies gyventojų sąmoningumą ir glaudžiau su jais bendradarbiauti, kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi, kurią patiria daugelis etninių mažumų;

7.

pakartoja, kad integracija yra dvikryptis procesas, kuriame dalyvauja priimančios bendruomenės ir pačios moterys imigrantės tiek asmeniškai, tiek kaip nacionalinių bendruomenių atstovės, ir kad labai svarbu ugdyti ir imigrantų, ir juos priimančios bendruomenės sąmoningumą;

8.

pabrėžia, kad integracija reiškia pagrindinių žmogaus teisių ir pareigų vykdymą ir laikymąsi, nes jos yra neatsiejama Europos teisinio paveldo dalis, kaip pripažįstama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, valstybių narių bendrose konstitucinėse tradicijose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad, konkrečiai nagrinėjant moterų imigrančių padėtį, dažnai gali susikirsti įvairios asmens teisės ir teisė į kultūrinę tapatybę bei tikėjimo laisvę. Komitetas tvirtina, kad pastaroji teisė turi būti užtikrinta su sąlyga, kad su šios tapatybės raiška susijusia elgsena nebūtų pažeidžiamos pagrindinės neatimamos teisės, šią elgseną lemtų laisvas ir sąmoningas moterų pasirinkimas, o ne šeimos arba bendruomenės, kuriai jos priklauso, valia;

10.

konstatuoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra sukaupusios didelę patirtį dirbdamos moterims imigrantėms skirtose imigrantų priėmimo, tarpininkavimo, galimybių patekti į darbo rinką ir socialinės apsaugos politikos srityse bei taikydamos įvairius kovos su išnaudojimu ir smurtu būdus, kurie gali būti naudingi kuriant naujas ES strategijas ir programas. Siekiant sukurti sėkmingas strategijas ir programas imigrančių draugijos ir kitų susijusių imigrantų grupių atstovai turi būti įtraukti į nuolatinį dialogą su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir turėti savo atstovus valdžios institucijose;

11.

todėl kartu su Europos Parlamentu ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą remti šias pastangas finansiškai ir žmogiškaisiais ištekliais, keistis informacija bei geros praktikos pavyzdžiais;

12.

itin palankiai vertina Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos patvirtinimą ir ypač numatytą Integracijos fondą, kurio priemonėse privaloma atsižvelgti į lyčių lygybės ir optimalios visų amžiaus tarpsnių moterų, jaunimo ir imigrantų vaikų integracijos aspektus;

13.

primena savo pageidavimą, išdėstytą Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, kad Europos integracijos fondas būtų administruojamas atsižvelgiant į konkrečius vietos ir regionų valdžios institucijų reikalavimus ir kad jos aktyviai ir konstruktyviai dalyvautų derybose dėl nacionalinių programų ir atitinkamų veiklos programų;

14.

atkreipia dėmesį į moterų imigrančių organizuotų susivienijimų ir NVO itin svarbų indėlį;

15.

pabrėžia, kad skatinant moterų teises svarbu įgyvendinti su kilmės šalimis suderintas priemones, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomą veiklą bendradarbiaujant su tokiomis šalimis ir jų vietos ir regionų valdžios institucijomis, visų pirma mokymo ir tikslų nustatymo srityje siekiant sudaryti tinkamus rodiklius;

16.

atkreipia dėmesį į būtinumą atsižvelgti į kalbos vartojimo ypatumus kalbant apie skirtingas lytis;

17.

pabrėžia, kad trūksta tikslių statistinių duomenų apie imigraciją į Europos Sąjungą, ypač apie nelegalią imigraciją ir išnaudojimą darbe;

18.

mano, kad renkant duomenis labai svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti neprivalomus lyčių nelygybės rodiklius;

19.

pabrėžia, kad tyrimus galima atlikti naudojantis vietos ir regionų lygiu surinktais duomenimis, kurie yra itin svarbūs įgyvendinant decentralizuotą politiką ir užtikrinant kokybinį požiūrį į imigracijos reiškinį;

20.

konstatuoja, kad moteris imigrantė, naudodamasi socialinėmis ir sveikatos apsaugos paslaugomis, dažnai pirmą kartą susiduria su viešųjų paslaugų sfera ir priimančiosios visuomenės taisyklėmis, ir mano, kad būtina įveikti vis dar praktikoje pasitaikančią diskriminaciją siekiant pašalinti „nelygybę sveikatos požiūriu“;

21.

pabrėžia būtinybę sudominti visą migrantų bendruomenę atitinkamų tarnybų vykdoma sveikatos apsaugos kontrolės ir profilaktikos veikla; taip pat pabrėžia būtinybę kurti ir finansuoti tinkamas socialines ir sveikatos apsaugos programas, kurios būtų paremtos objektyviais konkrečių sveikatos sutrikimų tyrimais ir padėtų įveikti migrantų bendruomenėse dažnai paplitusias ligas;

22.

pabrėžia, kad būtina užsieniečių bendruomenes, ypač moteris, aktyviau informuoti ir didinti sąmoningumą sveikatos apsaugos klausimais, ir mano, kad svarbu sukurti struktūras, kurios leistų labiau atsižvelgti į asmeninius ir kultūrinius ypatumus. Tam tikslui reikia pabrėžti kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo priemonių vertę bei skatintų dialogą ne tik su privačiais asmenimis ir jų grupėmis, bet ir su asociacijomis užtikrinant, kad pagarba kultūrų įvairovei niekaip nepažeistų remtųsi moters pagrindine teise į sveikatos apsaugą ir jos savarankiško apsisprendimo teise, ypač sveikatos ir lytinio gyvenimo klausimais;

23.

todėl remia informavimo, prevencijos, paramos ir sąmoningumo ugdymo priemonių įgyvendinimą kovojant su bet kokio pobūdžio diskriminuojančia ir (arba) orumą žeminančia praktika bei tradicijomis ir optimaliai išnaudojant skirtingose Europos valstybėse vietos ir regionų lygiu įgyvendinamas veiksmingas ir kokybiškas priemones, kurioms būdingos prevencinės ir švietėjiškos savybės, tarpininkavimas, dialogo plėtojimas, daugeliui dalykų ir įvairioms kultūroms bendri aspektai (pvz., kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo priemonės, rengimosi motinystei kursai, moterų imigrančių įtraukimo į socialinį gyvenimą iniciatyvos, įvairios transkultūrinės konsultacijos ir pan.);

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios tarnybos, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos (pvz., šeimos konsultantai), atlieka itin svarbų vaidmenį ir gali kurti paslaugų tinklus, apimančius teritorinį vienetą, kuriam priklauso bendruomenės, moterų imigrančių ir savanoriškos asociacijos, trečiasis sektorius;

25.

mano, kad svarbu sparčiau skleisti gerąją praktiką socialinėje ir sveikatos apsaugos srityje sukuriant tinkamą ES registrą, kuriame būtų nurodyti įvairūs šioje veiklos srityje įgyvendinamos sėkmingos politikos ir geros praktikos pavyzdžiai;

26.

pabrėžia, kad jaunimas yra svarbiausias tolesnės Europos integracijos veiksnys atsižvelgiant į jo pagrindinį tarpininko tarp visuomenės, kurioje vaikas auga, ir šeimos, kuriai jis priklauso, vaidmenį;

27.

dar kartą pabrėžia, kad reikia įgyvendinti konkrečius ir tinkamus veiksmus, užtikrinančius visišką imigrantų integravimą į priimančiąją švietimo sistemą (visų pirma kalbų mokymo srityje), ypač jų buvimo priimančioje šalyje pradžioje;

28.

primena, kad būtina kurti tokias mokymo programas, kurios atspindėtų įvairovę;

29.

primena, kaip jau buvo pastebėta Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, kad daugelyje ES šalių labai daug iš užsienio kilusių jaunuolių mokosi prastai ir kad šioms problemoms spręsti Komitetas siūlė sukurti specialias finansavimo priemones ir politikas. Komitetas ypač pabrėžia būtinybę siekti, kad visi jaunuoliai galėtų įgyvendinti savo troškimus ir realizuoti savo potencialą ir nurodo, kad ypatingą dėmesį būtina kreipti į mergaičių mokslo pasiekimus ir išsilavinimo galimybes. Glaudus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, išsami informacija apie švietimo sistemą turi užtikrinti, kad individualus mergaičių potencialas bus atpažintas ir skatinamas, atsižvelgiant į jų pageidavimus;

30.

primygtinai atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, nes jos kartais išgyvena prieštaravimą tarp šeimos perduodamos istorinės savimonės ir traukos prie naujos tapatybės, vyraujančios visuomenėje, kurioje jos auga; pabrėžia, kad šioms merginoms reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi jos gali tapti viena jėgų, kuriomis galės remtis naujoji Europa;

31.

atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, išsiskiriančią prastais mokymosi rodikliais ir dideliu nebaigusių mokyklos skaičiumi. Rinkdamosi mokymosi programas ir profesijas, jų padėtis yra prastesnė ir kartais jų pasirinkimas yra papildomai ribojamas šeimos nusistatymo, kultūrinių stereotipų arba sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Komitetas mano, kad siekiant migrantų šeimų mergaičių (ir berniukų) vienodų galimybių švietimo sistemoje, būtina tėvus supažindinti su švietimo sistema, kad jie pajėgtų priimti teisingus sprendimus dėl savo vaikų, visų pirma dukrų, išsilavinimo, atsižvelgiant į jų individualius potencialus ir norus bei atsiribojant nuo lyčių stereotipų. Komitetas mano, kad reikia imtis visiems suinteresuotiems asmenims skirtų veiksmų, sąmoningumo ugdymo ir įtraukties srityse taip skatinant išties lygias galimybes;

32.

pritaria Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Moterų imigracijos iškeltam raginimui skatinti jaunų imigrančių dalyvavimą integruotose veiksmų programose visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje (2007-2013 m.);

33.

mano, kad kuriant jaunimo politiką reikia vystyti veiksmus atsižvelgiant į kultūrų įvairovę ir iš užsienio kilusių jaunuolių lytį, vertinti jų galimybes tarpkultūrinio tarpininkavimo srityje, sudaryti sąlygas steigti forumus, skirtus kultūrų sąveikai ir aktyvesniam moterų jungimuisi į asociacijas;

34.

pabrėžia, kad komunikacijos priemonės, ypač žiniasklaida, vaidina lemiamą vaidmenį integruojant moteris imigrantes, ir prašo skatinti su žiniasklaida susijusius veiksmus, kuriais siekiama optimaliai išnaudoti atitinkamą potencialą ir tiek imigrantų, tiek priimančiose bendruomenėse pašalinti informacijos trūkumą bei įveikti neigiamus stereotipus ir išankstinį nusistatymą;

35.

todėl dar kartą patvirtina, kad yra susidomėjęs, kaip nurodoma Komiteto nuomonėje dėl komunikato Bendra integracijos darbotvarkė, įvairiais bendradarbiavimo būdais su žiniasklaida (skatinant savanoriškus žurnalistinio elgesio kodeksus);

36.

dar kartą patvirtina, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas moterims imigrantėms įsidarbinti ir mokytis profesijos kartu įgyvendinant teigiamus veiksmus, skirtus kovoti su diskriminacija ir pašalinti kliūtis, kurios iš tiesų trukdo sudaryti lygias galimybes;

37.

pastebi, kad dažnai moterys migrantės dirba nenuolatinį, žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą šešėlinės ekonomikos arba neteisėtos veiklos sektoriuose; todėl prašo Komisijos atlikti tyrimą šiuo klausimu ir pateikti rekomendacijas, kaip jį reikėtų spręsti;

38.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama kilmės šalyje moterims išduotų profesinės kvalifikacijos pažymėjimų ir mokslo diplomų arba profesinės patirties pripažinimo;

39.

patvirtina, kad pritaria Komisijos iškeltam tikslui parengti bendrąją pagrindų direktyvą dėl vienoje iš valstybių narių teisėtai dirbančių trečiųjų šalių piliečių teisių ir taip spręsti diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo klausimą;

40.

konstatuoja, kad ypač kelete valstybių narių moterys migrantės itin dažnai dirba slaugos ir namų ruošos darbus ir dėl to keičiasi Europos gerovės sistemų sąlygos. Komitetas prašo Komisijos ištirti šį reiškinį ir apsvarstyti galimybes konkrečioms priemonėms sukurti;

41.

ryžtingai pabrėžia, kad ir kilmės šalyse, ir priimančiosiose valstybėse ekonominiu požiūriu reikia skatinti moterų savarankiškumą ir verslumą taikant konkrečias priemones, pvz., teikiant mikrokreditus;

42.

teigiamai vertina dėmesį, skirtą Integracijos vadovo II leidime nustatytiems imigrantų verslumo paramos veiksmams, tokio pobūdžio veiksmus laiko itin svarbiais ir prisidedančiais prie realaus moterų savarankiškumo bei ragina Komisiją remti panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, profesinį lavinimą ir kalbų mokymą kilmės šalyse;

43.

atkreipia dėmesį į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria darbuotojos imigrantės, turinčios vaikų, ir būtinybę imtis veiksmų kuriant geresnes sąlygas profesinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui derinti. Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų lygiu buvo įgyvendinta svarbių iniciatyvų visų pirma bendradarbiaujant su moterų ir savanoriškomis asociacijomis. Komitetas ragina Komisiją remti tokias iniciatyvas;

44.

pažymi, kad daugeliu atvejų moterų teises veiksmingai įgyvendinti yra sudėtinga dėl didelių sunkumų, su kuriais jos susiduria transporto ir judumo srityje, taip pat atsižvelgiant į jų kilmės bendruomenių kultūrines nuostatas. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares remti savarankiškumą transporto požiūriu užtikrinančias priemones (pvz., kursus vairuotojo pažymėjimui gauti);

45.

pabrėžia, kad neteisėtas darbas sudaro sąlygas įvairioms moterų išnaudojimo formoms, ir remia veiksmus, kurie padeda atskleisti šį reiškinį ir su juo kovoti;

46.

pabrėžia, kad būtina numatyti atitinkamas kovos su neteisėtu darbu priemones, kurios užtikrintų nešališką požiūrį į nukentėjusius nuo tokio reiškinio, ir atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą priimti direktyvą, pagal kurią būtų suderintos sankcijos darbdaviams, įdarbinantiems neteisėtai gyvenančius imigrantus ir imigrantes arba neteisėtai įdarbinantiems teisėtai gyvenančius imigrantus ir imigrantes;

47.

pakartoja, kaip nurodyta Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, prašymą Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių, kurios sudarytų geresnes sąlygas imigrantų perlaidoms ir skatintų jas veiksmingai investuoti kilmės šalyse;

48.

pabrėžia, kad kai kurios moterys imigrantės gali dažniau susidurti su įvairiomis išnaudojimo formomis, pagrindinių teisių pažeidimu, fizine ir psichologine prievarta, ir sutinka su Europos Parlamentu, kad toks elgesys jokiais būdais negali būti nei pateisinamas, nei toleruojamas remiantis kultūriniais arba religiniais motyvais;

49.

todėl prisideda prie Europos Parlamento raginimo valstybėms narėms kuo skubiau priešintis ir veiksmingai kovoti su visomis smurto prieš moteris formomis vadovaujantis atitinkamais nacionaliniais įstatymais, tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Komitetas mano, kad išsami informacija apie šiuos įstatymus ir teisės aktus yra gyvybiškai svarbi, kad migrantės ir migrantai tai taip pat suvoktų;

50.

ragina Komisiją remti tokias priemones ir veiklą, vykdomą vietos ir regionų valdžios institucijų;

51.

atkreipia dėmesį į ypač paplitusį šeiminio smurto reiškinį ir ragina Komisiją apsvarstyti veiksmingas priemones šeiminio smurto prevencijos ir kovos su juo srityje, ypač atkreipiant dėmesį į vadinamojo „garbės žmogžudystės“ reiškinį, ir nurodyti, jog šios priemonės yra skubios, kad būtų galima jas įtraukti į ES teisės aktus. Nusikaltimai garbės vardan yra specifinė šeiminio smurto forma, į kurią būtina atkreipti ypatingą dėmesį;

52.

pabrėžia, kad skirtingų tautybių asmenų santuokos (arba faktinės santuokos) yra piliečių teisė. Tokios santuokos gali išbandyti teigiamą skirtingų kultūrų, savimonės, religijų ir įstatymų integraciją. Tuo pačiu Komitetas pabrėžia, kad užtikrinant moterų ir nepilnamečių asmenų teisių apsaugą, nebūtina paisyti, ar egzistuoja abipusiai teisės aktai;

53.

pabrėžia, kad šeimos susijungimas yra vis svarbesnis teigiamas reiškinys, kuris sudaro geresnes sąlygas integracijai ir yra itin svarbus teisės į šeiminį gyvenimą apsaugai, ir sutinka su Europos Parlamentu, kad ne visos valstybės narės užtektinai gerai taiko Direktyvą 2003/86/EB;

54.

pabrėžia, kad šeimos susijungimas turi gerbti visų šeimos narių asmens teises ir turi būti pagrįstas laisvu moters pasirinkimu;

55.

smerkia priverstines santuokas ir Europos Sąjungos įstatymus pažeidžiančią elgseną (pvz., moters genitalijų apipjaustymą ir poligamiją) ir ragina valstybes nares imtis skubių ir tinkamų priemonių, kurios užtikrintų visapusišką įstatymų, draudžiančių tokią praktiką, taikymą;

56.

pakartoja, kaip jau buvo nurodyta Komiteto nuomonėje dėl Kovos su neteisėta imigracija, rekomendaciją skubos tvarka imtis visų reikalingų priemonių siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, nuo kurios itin dažnai nukenčia moterys, sunaikinti visas tokią prekybą vykdančias organizacijas ir bet kokios formos vergiją, įskaitant vaikų ir paauglių, šiuo tikslu priimant būtinus teisės aktus ir konkrečias veiklos programas ir pripažinti, kad tie atvejai, kai nukenčia nelegalūs imigrantai, turėtų būti laikomi ypatingais ir kad deportacija į kilmės šalį tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti ypač didelį smurtą jų atžvilgiu ir netgi baigtis mirtimi;

57.

remia rezoliucijoje dėl Moterų imigracijos išdėstytą Europos Parlamento raginimą valstybėms narėms, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, ypatingą dėmesį skirti moterų imigrančių dalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime skatinimui.

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/53

—

sportu galima pasinaudoti sprendžiat diskriminacijos ir nelygybės klausimus ne tik pačiame sporte, bet ir visoje visuomenėje. Sportinė veikla gali skatinti tam tikras socialines vertybes, pvz., bendradarbiavimą, toleranciją ir solidarumą;

—

vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų planuoti, plėtoti ir skatinti lygybę užtikrindamos sąlygas sportuoti ir teikdamos sporto paslaugas;

—

kai kurios socialinės grupės dėl tam tikrų priežasčių yra mažiau linkusios dalyvauti sportinėje veikloje, yra menkai atstovaujamos sprendimų priėmimo lygmenyse ir dėl įvairių priežasčių neturi galimybės naudotis tam tikrais sporto infrastruktūros objektais; daugelyje valstybių sporto administracija neatspindi bendruomenės, kuriai ji atstovauja, įvairovės;

—

vietos ir regionų valdžios institucijos sporto renginiuose turėtų remti ir šiltai priimti dalyvius ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos ir priekabiavimo; be diskriminacijos leisti naudotis sporto infrastruktūros objektais, kurie joms priklauso, kuriuos jos administruoja, finansuoja arba kuriais jos suteikia teisę naudotis; skatinti visų bendruomenių atstovus įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis — šios funkcijos turėtų tapti vietos ir regionų valdžios institucijų bendrų veiklos rezultatų rodikliu;

—

vietos ir regionų valdžios institucijas turėtų keistis žiniomis bei mokytis iš kitų valdžios institucijų visoje Europoje ir pasaulyje bei skatinti gerąją praktiką vietos ir regionų lygiu;

—

ES turėtų parengti aukščiausius standartus lygioms galimybėms sporte skatinti ir sportavimo sąlygoms sudaryti. Todėl Regionų komitetas paskelbė Chartiją dėl lygybės sporte.

Pranešėjas

:

Peter MOORE, Šefildo miesto tarybos narys (Jungtinė Karalystė/LDAE)

1.

mano, kad sportas, kaip ir kitos socialinio gyvenimo sritys, visuomenę gali ir suvienyti, ir suskaldyti;

2.

mano, kad diskriminacija ir nelygybė sportinei veiklai nėra svetimos, tačiau sportu galima pasinaudoti sprendžiat šiuos klausimus ne tik pačiame sporte, bet ir visoje visuomenėje. Sportinė veikla gali skatinti tam tikras socialines vertybes, pvz., komandinę dvasią, sąžiningą konkurenciją, bendradarbiavimą, toleranciją ir solidarumą;

3.

laikosi nuomonės, kad lygios galimybės visoms socialinėms grupėms sporte ir pasitelkiant sportą geriausiai gali būti užtikrintos bendromis ir papildomomis pastangomis visais valdymo lygiais. Vietos ir regionų valdžios institucijoms čia tenka pagrindinis vaidmuo;

4.

džiaugiasi, kad 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais; apgailestauja, kad RK ir kai kurios valstybės narės nepakankamai prisidėjo rengiant šią nuomonę kaip indėlį į lygių galimybių metus;

5.

primena 2000 m. Nicos Europos Vadovų Tarybos deklaraciją, kurioje ES raginama atsižvelgti į konkrečius sporto ypatumus ir socialines, mokomąsias bei kultūrines jo funkcijas; primena, kad apie socialinę sporto reikšmę kalbama Amsterdamo sutarties priede pateiktoje deklaracijoje Nr. 29; palankiai vertina2007 m. liepos 11 d. Europos Komisijos paskelbtą Sporto baltąją knygą ir ragina aptarti lygių galimybių klausimus;

6.

remia Europos tarybos pateiktą apibrėžtį, pagal kurią sportas yra „visos fizinės veiklos formos, kuriomis individualiai ar organizuotai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“.

7.

mano, kad, norint pasiekti lygybę, nepakanka vien tik kovoti su jau esamomis neteisėtos diskriminacijos apraiškomis; reikia aktyviai stengtis pakeisti mąstymo būdą ir išankstines nuostatas mažinant neišprusimą bei prietarus ir kuo labiau skatinti mūsų bendruomenės talentus suteikiant jiems galimybes atsiskleisti;

8.

pripažįsta, kad diskriminacija gali būti įvairi: tiesioginė ir netiesioginė, institucinė ir individuali, atvira ir subtili ir kad ji prisideda prie visuomenės sektorių įvairių galimybių ir gyvenimo perspektyvų mažinimo (arba didinimo) socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime;

9.

pripažįsta, kad kai kurios socialinės grupės dėl tam tikrų priežasčių yra mažiau linkusios dalyvauti sportinėje veikloje, yra menkai atstovaujamos sprendimų priėmimo lygmenyse ir dėl įvairių priežasčių neturi galimybės naudotis tam tikrais sporto infrastruktūros objektais; pastebi, kad dėl šių priežasčių kai kurioms grupėms būdingas neproporcingai aukštas, pvz., sėslaus gyvenimo būdo sukeltų ligų rodiklis;

10.

daugelyje valstybių sporto administracija neatspindi bendruomenės, kuriai ji atstovauja, įvairovės. Mano, kad šį klausimą turėtų spręsti vietos ir regionų valdžios institucijos, įskaitant tinkamą administratorių mokymą, siekiant nustatyti ir užkirsti kelią diskriminacijai, nesvarbu ar ji tyčinė, ar ne;

11.

primena Europos rasizmo ir ksenofobijos priežiūros centro (ERKPC) bendrą darbą su Futbolo prieš rasizmą Europoje (FARE) organizacija ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) kovojant su rasizmu futbole; palankiai vertina Europos pagrindinių teisių agentūros įkūrimą, kadangi ji atvėrė galimybę išplėsti šių organizacijų veiklos sritį; ragina šią agentūrą lygias galimybes ir sportą priskirti savo kompetencijai; prašo pateikti RK metinę ataskaitą šiuo klausimu;

12.

didžiųjų tarptautinių sportinių renginių organizatorius ragina a) kelti savo sporto šakos lygių galimybių klausimą, b) vykstant renginiams organizuoti seminarus su sporto susijusiems lygių galimybių klausimams aptarti įtraukiant į juos vietos ir regionų aspektą;

13.

nors dėl suprantamų priežasčių sporto politika yra orientuojama į jaunesnius žmones, pripažįsta, kad sendami žmonės vis mažiau dalyvauja sportinėje veikloje, nors sportas gali pailginti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę;

14.

mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms sportas suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą, kadangi ne tik padeda ugdyti dalyvių įgūdžius ir kompetenciją, bet ir platesne prasme visam gyvenimui įtraukia į susijusią veiklą (trenerio, sporto vadovo ar administratoriaus pareigos);

15.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sporto politiką ir siūlomas sporto šakas pritaikyti visoms amžiaus grupėms ir vienodai reikšmės skirti mažiau aktyvioms ir tikslo varžytis neturinčioms sporto šakoms, kurios yra prieinamesnės vyresnio amžiaus žmonėms;

16.

reikalauja imtis priemonių ir užtikrinti, kad abiejų lyčių neįgalūs asmenys galėtų visiškai pasinaudoti savo teise praktikuoti visų rūšių sportą;

17.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sporto politiką ir siūlomas sporto šakas pritaikyti žmonėms su negalia ir vienodai reikšmės skirti mažiau aktyvioms ir tikslo varžytis neturinčioms sporto šakoms, kurios yra prieinamesnės neįgaliesiems; ypatingai ragina pasirūpinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų suteikta galimybė dalyvauti sportinėje veikloje ir infrastruktūra, įskaitant ir atitinkamus patarimus atsižvelgiant į jų fizinę ir psichinę sveikatą;

18.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti žmonių su negalia įdarbinimą sporto administratoriais ir treneriais;

19.

pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse vyrai sportuoja aktyviau nei moterys, nors šis skirtumas akivaizdžiai mažėja;

20.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kad įgyvendindamos ugdymo ir švietimo politiką, iš esmės vengtų lyčių stereotipų nukreipiant mergaites ir berniukus į kai kurias sporto šakas, o nuo kitų atkalbant; ragina sudaryti vienodas galimybes tiek berniukams, tiek ir mergaitėms pasirinkti tokią sporto šaką, kuri jiems atrodo įdomi. Vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos sporto infrastruktūrai skirtą preliminarų biudžetą ir planuodamos, kokias sąlygas sportuoti gali pasiūlyti, turėtų taikyti lyčių klausimų biudžeto sudarymo (angl. gender budgeting) metodą;

21.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti, kad būtų išlaikyta lyčių pusiausvyra įdarbinant asmenis sporto administratoriais ar treneriais;

22.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ypatingai pasirūpinti, kad besilaukiančioms moterims ir jaunoms mamoms būtų suteikta galimybė dalyvauti sportinėje veikloje ir infrastruktūra, įskaitant atitinkamus patarimus atsižvelgiant į jų padėtį. Reikėtų numatyti vaikų priežiūros sporto centruose ir sporto renginių metu galimybes ir užtikrinti saugų, patogų ir prieinamą viešąjį transportą į sporto centrus ir renginius;

23.

pripažįsta, kad, nors tam tikroms sporto šakoms, pvz., krepšiniui, beisbolui, bėgimui, tenisui ir tinkliniui reikalinga panaši „bioenergetika“, tačiau daug veiksnių rodo, kad veikiau socialinės ir kultūrinės sąlygos, o ne fiziniai duomenys padeda žmogui apsispręsti, kokią sporto šaką jam rinktis,

24.

pabrėžia visų gyventojų grupių galimybę nediskriminuojant dalyvauti visose sportinės veiklos rūšyse;

25.

palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl futbolo ir rasizmo (2006 m. kovo 14 d.), kurioje visi suinteresuoti subjektai raginami aktyviau kovoti su rasizmu sporte;

26.

mano, kad santykinai didelė įvairovė elitinėse sporto šakose, pvz., futbole, nėra būdinga kitiems sportinės veiklos lygmenims. Keleto nebaltaodžių asmenų pasirodymas aukščiausiame kai kurių sporto šakų lygmenyje gali sudaryti įspūdį, kad rasizmas pašalintas. Iš tikrųjų, profesionaliame sporte galimybę iškilti turi tik nedaugelis nepalankioje socialinėje padėtyje esančių asmenų. Nebaltaodžiams žaidėjams priskirti stereotipinius vaidmenis yra taip pat rasizmas.

27.

ragina kovoti su galimais rasiniais stereotipais, kurie gali būti būdingi mokytojams ir treneriams bei prisidėti nukreipiant kai kurias etnines mažumas į tam tikras sporto šakas arba nuo jų atkalbant;

28.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti, kad būtų išlaikyta rasinė ir etninė pusiausvyra įdarbinant asmenis sporto administratoriais ar treneriais;

29.

pripažįsta, kad visos religijos ir tikėjimo grupės turi savitus papročius (pvz., vyrai ir moterys maudosi atskirai) ir praktiką (pvz., maldos ritualai, laikas ir dažnumas), dėl kurių jos gali nejučia susidurti su atskirtimi sporte; taigi, draudimas, pagal kurį musulmonės turi dėvėti islamiškas skaras (hijab), yra potenciali kliūtis joms žaisti futbolą; mano, kad tam tikrų grupių atskirtis gali sukelti islamofobiją, antisemitizmą, kitas fobijas arba neapykantos formas, ir ragina ES kovoti su tokiomis diskriminacijos formomis kaip rasizmas ir ksenofobija. Todėl ES turėtų skatinti ir remti sportinius žaidimus ir spontanišką sportinę veiklą kaip lygių galimybių visiems sritį, taigi remti skatinti tiek valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, kurios teikia infrastruktūrą sportui, tiek sportuojančius piliečius ir sporto organizacijas;

30.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti šių grupių ir sporto organizatorių dialogą, kad jie suprastų vieni kitų problemas ir tolerantiškai bei konstruktyviai ieškotų būdų nevaržyti savitos praktikos ir papročių tuo pat metu pripažindami, kad kai kuriais atvejais praktinio sprendimo nėra;

31.

mano, kad gėjų ir lesbiečių padėtis sporte yra ypatinga problema; jie neretai priversti slėpti savo seksualinę orientaciją arba steigti sporto klubus ir organizuoti renginius tik gėjams ir lesbietėms; pripažįsta, kad, nors didelė Europos gyventojų dalis yra homoseksualūs, šiuo metu nei vienas profesionalus futbolininkas atvirai neprisipažino esąs gėjus; slėpimas ir segregacija negali būti ilgalaikis sprendimas, todėl turi būti siekiama, kad visi vyrai ir visos moterys galėtų stoti į visus sporto klubus nepaisant jų seksualinės orientacijos;

32.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dirbti su vietos ir regionų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų grupėmis siekiant rasti šios problemos sprendimą;

33.

džiaugiasi 2006 m. FARE penkių punktų gairėmis dėl kovos su homofobija futbole;

34.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kovoti su diskriminacija sporte ir sudarant sąlygas sportuoti bei ją pašalinti;

35.

mano, kad reikėtų geriau išnagrinėti mažumų padėtį sporte; reikėtų atkreipti dėmesį į visas diskriminacijos formas, kurios gali skirtis skirtingose šalyse, regionuose ir skirtingose sporto šakose;

36.

ragina visas ES sporto įstaigas, ypač UEFA, jų jurisdikcijai priklausančiuose renginiuose taikyti prasmingas ir veiksmingas sankcijas rasinės ar kitokios diskriminacijos atvejais; ragina UEFA ištaisyti šią padėtį ir po 2008 m. Europos futbolo čempionato Regionų komitetui pateikti ataskaitą;

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visuose sporto renginiuose, nepaisant to, ar renginį organizavo vietos, ar regionų valdžios institucija, remti ir šiltai priimti dalyvius ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos ir priekabiavimo;

38.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas be diskriminacijos leisti naudotis sporto infrastruktūros objektais, kurie joms priklauso, kuriuos jos administruoja, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba kuriais jos suteikia teisę naudotis vykstant sporto renginiui;

39.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti visų bendruomenių atstovus įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis;

40.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pasitelkiant sportą skatinti toleranciją ir supratimą socialinės integracijos ir kovos su diskriminacija atžvilgiu;

41.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau veikti užtikrinant galimybes sportuoti;

42.

ragina švietimo institucijas skatinti vaikus ne tik sportuoti, bet ir vertinti socialinį bei kultūrinį sporto šakų įvairovės aspektą;

43.

ragina Europos sporto organizatorius, trenerius ir sporto administracijos personalą atsižvelgti ir taikyti lygybės principą savo darbe;

44.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, asociacijas ir klubus organizuoti savo darbuotojams ir treneriams mokymo kursus apie kultūrų įvairovę, nediskriminavimą ir toleranciją;

45.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo teikiant sporto, laisvalaikio ir kultūrines paslaugas yra ypač svarbus; šias paslaugas reikėtų pripažinti svarbiausiomis priemonėmis skatinant socialinę integraciją ir kovojant su diskriminacija;

46.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų planuoti, plėtoti ir skatinti lygybę užtikrindamos sąlygas sportuoti ir teikdamos sporto paslaugas bei sudarydamos lyčių klausimų biudžetą;

47.

mano, kad sąlygos sportuoti bei vienodas požiūris jas užtikrinant turėtų tapti vietos ir regionų valdžios institucijų bendrų veiklos rezultatų rodikliu;

48.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pastebėti ir kovoti su įsitvirtinusia diskriminacija, t. y. asmenims teikiant reikiamas paslaugas dėl jų amžiaus, negalios, lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos, tikėjimo ar seksualinės orientacijos; šis reiškinys pastebimas ar aptinkamas procesuose, išreiškiamose nuomonėse arba elgesyje, kuris gali būti prilyginamas diskriminacijai dėl pasenusių prietarų, nežinojimo, nesusimąstymo ir stereotipų, kurie yra žalingi šioms socialinėms grupėms;

49.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dėmesį sutelkti į šias tris veiklos sritis:

50.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti su pilietine visuomene, partnerių asociacijomis, vietos sporto klubais ir nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant bendrų tikslų šioje srityje ir atliekant vadovavimo politiniu lygmeniu vaidmenį;

51.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti žiniasklaidos strategiją tikslinių grupių sporto galimybėms reklamuoti siekiant padidinti jų dalyvavimą ir publikuoti straipsnius apie jų veiklą bei laimėjimus. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų stengtis panaikinti stereotipus, diskriminaciją ir rasizmą sporto pranešimuose, įskaitant šių institucijų leidžiamas arba finansuojamas publikacijas, pavyzdžiui, pranešti apie moterų futbolą kaip apie įprastinį įvykį, o ne kaip apie sensaciją;

52.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas keistis žiniomis bei mokytis iš kitų valdžios institucijų visoje Europoje ir pasaulyje bei skatinti gerąją praktiką vietos ir regionų lygiu; ragina ES institucijas supaprastinti gerosios praktikos mainus. Visų pirma Regionų komitetas ir Europos vietos valdžios institucijų asociacijos (ESRT, AER, Eurocities ir kt.) turėtų apsvarstyti, kaip supaprastinti miestų, vietos valdžios institucijų ir regionų, kurie turi patirties šioje srityje, tinklų kūrimą;

53.

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti aukščiausius standartus lygioms galimybėms sporte skatinti ir sportavimo sąlygoms sudaryti; todėl Regionų komitetas skelbia RK chartiją dėl lygybės sporte:

—

kovoti su diskriminacija sporte ir ją įveikti,

—

skatinti sportuoti visų bendruomenių atstovus,

—

šiltai priimti darbuotojus ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos bei priekabiavimo,

—

skatinti kvalifikuotus ir talentingus asmenis iš visų bendruomenių įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis,

—

parengti kuo geresnę lygybės politiką ir praktiką, kuri būtų nuolat persvarstoma ir atnaujinama,

—

džiaugtis įvairove sporte.“

54.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pasirašyti šią chartiją ir atkreipti dėmesį į savo dabartinę poziciją pirmiau išdėstytais klausimais;

55.

įsipareigoja įsteigti kasmetinį RK apdovanojimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios įgyvendindamos šią chartiją pasieks geriausių rezultatų.