30.6.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 147/1

---

… Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyva siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą (2007/…/TVR) dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo ir priežiūros

(2007/C 147/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktus bei 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Taip daroma prielaida, kad valstybės narės iš esmės vienodai supranta laisvę, saugumą ir teisingumą ir remiasi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais.

(2)

Policijos ir teisminio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje tikslas yra aukšto lygio apsaugos visiems piliečiams suteikimas. Jis grindžiamas, be kita ko, teismo sprendimų abipusio pripažinimo principu, nustatytu 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose ir dar kartą patvirtintu 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimo (2). 2000 m. lapkričio 29 d. priemonių, priimtų sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principui įgyvendinti, programoje Taryba pasisakė už bendradarbiavimą nuosprendžių vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo srityje.

(3)

Visos valstybės narės ratifikavo 1983 m. kovo 21 d. Europos Tarybos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo. Konvencija sudaro sąlygas nuteistuosius asmenis perduoti valstybei, kurios piliečiai jie yra, jeigu su perdavimu sutinka atitinkamos valstybės ir nuteistasis asmuo. Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo, numatančio perdavimą be atitinkamo asmens sutikimo, dar neratifikavo visos valstybės narės. … Tarybos pamatinio sprendimo 2007/…/TVR dėl teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (3) abipusio pripažinimo principas imtas taikyti ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui.

(4)

Valstybių narių santykiai, kuriems būdingas nacionalinių teisės sistemų abipusis pripažinimas, taip pat sudaro sąlygas pripažinti sprendimą, kurį priima kita valstybė narė baudžiamajame procese arba vykdymo metu. 1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvenciją dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros ratifikavo tik 12 valstybių narių, kai kuriais atvejais – su daugeliu išlygų. Tarybos pamatiniame sprendime 2007/…/TVR sąmoningai apsiribojama jau kalėjime kalinamų nuteistųjų asmenų perdavimu. Tačiau būtina, kad valstybės narės daugiau bendradarbiautų, ypač tada, kai asmeniui buvo iškelta baudžiamoji byla vienoje valstybėje narėje ir jam buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas arba buvo skirta alternatyvi sankcija, tačiau tas asmuo teisėtai ir paprastai gyvena kitoje valstybėje narėje.

(5)

Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir atspindimų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir (arba) atlikti vykdymo atidėjimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrą ir, jeigu yra objektyvių požymių, kad vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija buvo skirta siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba jeigu šis asmuo dėl šių priežasčių galėtų patekti į nepalankią padėtį.

(6)	Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su teise į tinkamą procesą, asociacijos laisve, spaudos laisve ir saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse.

(7)	Šio pamatinio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnyje numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

(8)

Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių abipusio pripažinimo ir priežiūros vykdančioje valstybėje tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes reintegruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimą, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, tam, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų apsaugai.

(9)

Siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija, susijusia su visomis aplinkybėmis, kurios yra svarbios nuosprendžių vykdymo atidėjimui, valstybės narės yra skatinamos įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus nuostatas, kuriomis joms sudaromos sąlygos prisiimti atsakomybę prižiūrėti vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų registravimą jų nacionaliniuose registruose.

(10)	Kadangi visos valstybės narės ratifikavo 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti apsaugoti laikantis toje Konvencijoje nustatytų principų.

(11)

Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslo, t. y. nustatyti taisykles, reglamentuojančias valstybės narės atliekamą kitoje valstybėje narėje priimtame teismo sprendime nustatytų vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl dėl veiksmų masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, taikomo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio antrą pastraipą, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šio pamatinio sprendimo tikslas yra, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reintegracijai ir nukentėjusių asmenų apsaugos gerinimui, nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė atlieka kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pagrindu skirtų vykdymo atidėjimo priemonių ar tokiame teismo sprendime nustatytų alternatyvių sankcijų priežiūrą ir priima visus kitus sprendimus, susijusius su to sprendimo vykdymu, kai tai priklauso jos kompetencijos sričiai.

2.   Šis pamatinis sprendimas taikomas tik teismo sprendimų pripažinimui ir atsakomybės už vykdymo atidėjimo priemonių bei alternatyvių sankcijų ir visų kitų šiame pamatiniame sprendime numatytų teisminių sprendimų priežiūrą perdavimui. Šis pamatinis sprendimas netaikomas teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymui, kai skiriamos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, priklausančios Tarybos pamatinio sprendimo 2007/…/TVR taikymo sričiai. Finansinių baudų ir nutarimų konfiskuoti pripažinimas ir vykdymas grindžiamas valstybėse narėse taikomomis teisinėmis priemonėmis, visų pirma 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (4) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (5).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame pamatiniame sprendime:

a)	teismo sprendimas – sprendimą priėmusiosios valstybės teismo galutinis sprendimas arba nutarimas, kuriuo fiziniam asmeniui skiriamas: i) nuosprendžio vykdymo atidėjimas; ii) alternatyvi sankcija arba iii) lygtinis nuosprendis;

b)

nuosprendžio vykdymo atidėjimas – laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios vykdymas yra visiškai arba iš dalies lygtinai sustabdomas: i) priėmus nuosprendį arba ii) atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius dalį su laisvės atėmimu susijusios priemonės (lygtinis atleidimas nuo bausmės/lygtinis paleidimas);

c)	alternatyvi sankcija – kaip nepriklausoma sankcija skirtas įpareigojimas ar nurodymas, kuris nėra laisvės atėmimo bausmė, su laisvės atėmimu susijusi priemonė ar finansinė bauda arba nuobauda;

d)	lygtinis nuosprendis – teismo sprendimas, kuriuo nuosprendžio vykdymas yra lygtinai sustabdomas, skiriant vieną ar daugiau vykdymo atidėjimo priemonių;

e)	vykdymo atidėjimo priemonės – fiziniam asmeniui pagal sprendimą priėmusiosios valstybės nacionalinės teisės aktus skirti įpareigojimai ir nurodymai, susiję su nuosprendžio vykdymo atidėjimu ar lygtiniu nuosprendžiu;

f)	sprendimą priėmusioji valstybė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas a punkte apibrėžtas teismo sprendimas;

g)	vykdančioji valstybė – valstybė narė, kurioje atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra ir kurioje priimami visi kiti sprendimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, kai ji šiuo tikslu turi atitinkamą kompetenciją.

3 straipsnis

Pagrindinės teisės

Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.

4 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kokia teisminė institucija ar institucijos pagal jos nacionalinės teisės aktus turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusioji valstybė arba vykdančioji valstybė.

2.   Tarybos generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

5 straipsnis

Vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų rūšys

1.   Teismo sprendimas, kuriame nustatytos viena ar daugiau toliau nurodytų vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, gali būti perduotas kitai valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir paprastai gyvena, tam, kad būtų pripažintos tos priemonės bei sankcijos ir būtų vykdoma jų priežiūra:

a)	nuteistojo asmens įpareigojimas informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie bet kokį gyvenamosios vietos pakeitimą;

b)	įpareigojimas be leidimo neišvykti iš tam tikrų vietų sprendimą priėmusiojoje arba vykdančioje valstybėje arba nesilankyti jose bei kiti nurodymai, susiję su gyvenimo būdu, gyvenamąja vieta, švietimu ir mokymu, profesine veikla ar laisvalaikiu;

c)	įpareigojimas nustatytu laiku užsiregistruoti vykdančiosios valstybės kompetentingoje institucijoje ar kitoje vykdančiosios valstybės institucijoje;

d)	įpareigojimas vengti kontaktų su asmenimis ir objektais, kurie galėtų pakurstyti įvykdyti kitas nusikalstamas veikas;

e)	įpareigojimas kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą;

f)	įpareigojimas atlikti viešuosius darbus;

g)	įpareigojimas bendradarbiauti su lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu;

h)	įpareigojimas baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą.

2.   Kiekviena valstybė narė perkeldama į nacionalinę teisę šį pamatinį sprendimą informuoja Tarybos generalinį sekretoriatą, kokių dar vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, be nurodytųjų 1 dalyje, priežiūrą ji yra pasirengusi atlikti. Tarybos generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3.   Be 1 dalyje nurodytų priemonių ar sankcijų, liudijime gali būti nurodytos tik tos priemonės ar sankcijos, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė praneša pagal 2 dalį.

6 straipsnis

Teismo sprendimo ir liudijimo perdavimo tvarka

1.   Teismo sprendimą arba jo patvirtintą kopiją kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikiama I priede, sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad sprendimą vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Teismo sprendimo originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos teisminės institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.

2.   Liudijimą, turi pasirašyti ir jo turinio tikslumą patvirtinti sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija.

3.   Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija vienu metu teismo sprendimą kartu su liudijimu perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.

4.   Jei sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nežino vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos, ji pateikia visus būtinus užklausimus, be kita ko, kreipdamasi į pagal 1998 m. birželio 29 d. Tarybos bendruosius veiksmus 98/428/TVR dėl Europos teisminio tinklo sukūrimo (6) įsteigtus Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.

5.   Kai teismo sprendimą kartu su liudijimu gaunanti vykdančiosios valstybės teisminė institucija neturi įgaliojimų jį pripažinti, ji ex officio perduoda teismo sprendimą kartu su liudijimu kompetentingai teisminei institucijai. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie tai, kad teismo sprendimas ir liudijimas buvo jai perduotas.

7 straipsnis

Vykdančiosios valstybės sprendimas

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija pripažįsta 6 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą teismo sprendimą ir nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra, nebent ji nuspręstų pasiremti viena iš 9 straipsnyje nurodytų priežasčių atsisakydama pripažinti teismo sprendimą ir perimti jo vykdymo priežiūrą.

2.   Jei vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų pobūdis arba galiojimo trukmė neatitinka vykdančiosios valstybės teisės aktų nuostatų, šios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali jas adaptuoti prie vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, numatytų pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Adaptuota vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija turi kuo labiau atitikti sprendimą priėmusiosios valstybės skirtą priemonę ar sankciją.

3.   Adaptuota vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija negali būti griežtesnė negu paskirtoji pirminė vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija.

8 straipsnis

Dvigubas baudžiamumas

1.   Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas ir neatlikus veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo teismo sprendimas pripažįstamas ir atliekama vykdymo atidėjimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūra toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas sprendimą priėmusiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai ir jeigu jos yra apibrėžtos sprendimą priėmusiosios valstybės teisėje:

—	dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

—	terorizmas,

—	prekyba žmonėmis,

—	seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

—	neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,

—	neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

—	korupcija,

—	sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris turi poveikį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (7),

—	nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,

—	valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

—	nusikaltimai informatikai,

—	nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis,

—	pagalba neteisėtai patekti į šalį ir apsigyventi joje,

—	nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

—	neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

—	žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,

—	rasizmas ir ksenofobija,

—	organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,

—	neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,

—	pinigų gavimas apgaulės būdu,

—	reketavimas ir turto prievartavimas,

—	gaminių klastojimas ir piratavimas,

—	administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

—	mokėjimo priemonių klastojimas,

—	neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

—	neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis,

—	prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

—	išžaginimas,

—	tyčinis padegimas,

—	Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,

—	neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,

—	diversija.

2.   Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis bet kuriuo metu gali vieningai nuspręsti papildyti 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 21 straipsnio 3 dalį pateiktą pranešimą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas arba iš dalies pakeistas.

3.   1 dalyje neišvardytų nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti teismo sprendimą ir atlikti vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą su sąlyga, kad teismo sprendimas yra susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jų sudėties požymius arba aprašymą.

9 straipsnis

Atsisakymo pripažinti ir vykdyti priežiūrą pagrindai

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ar prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, jei:

a)	6 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;

b)	neatitinkami 5 straipsnyje nustatyti kriterijai;

c)	teismo sprendimo pripažinimas ir atsakomybės už vykdymo atidėjimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūrą prisiėmimas prieštarautų ne bis in idem principui;

d)

jei 8 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais teismo sprendimas susijęs su veika, kuri nėra nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus; tačiau su mokesčiais, muitais ar valiutos keitimo susijusiais atvejais atsisakyti vykdyti teismo sprendimo negalima remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisės aktuose nenumatyti tokie patys mokesčiai arba tokios pačios mokesčius, muitus ir valiutų keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos sprendimą priėmusiosios valstybės teisės aktuose;

e)	patraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba nuosprendis jau negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus ir jis yra susijęs su veika, kuri priklauso vykdančiosios valstybės narės kompetencijai pagal jos nacionalinės teisės aktus;

f)	pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus galioja imunitetas, dėl kurio negalima prižiūrėti vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų;

g)	jei nuteistasis asmuo dėl savo amžiaus pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kuria grindžiamas teismo sprendimas;

h)

teismo sprendimas buvo priimtas asmeniui nedalyvaujant, nebent liudijime teigiama, kad asmuo buvo asmeniškai pakviestas arba per atstovą, įgaliotą pagal sprendimą priėmusiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kuriame teismo sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, arba kad asmuo kompetentingai institucijai nurodė neginčijąs bylos;

i)	teismo sprendime numatomas medicininis/terapinis gydymas, kurio atsižvelgdama į savo teisinę ar sveikatos priežiūros sistemą valstybė narė negali prižiūrėti nepaisant 7 straipsnio 2 dalies nuostatų; arba

j)	13 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negalima pasiekti susitarimo dėl vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų adaptavimo.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais prieš nuspręsdama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teismine institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą reikalingą papildomą informaciją.

10 straipsnis

Terminai

1.   Gavusi teismo sprendimą ir liudijimą, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija per 10 dienų nusprendžia, ar pripažinti teismo sprendimą ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija apie savo sprendimą nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą. Turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma pripažinti teismo sprendimą ir atsisakoma prisiimti atsakomybę už priežiūrą.

2.   Jei konkrečiu atveju vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija negali laikytis 1 dalyje nustatytų terminų, ji pasirinktinu būdu nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir nurodydama, kiek laiko, jos manymu, prireiks priimti galutinį sprendimą.

11 straipsnis

Priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai

Vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai.

12 straipsnis

Kompetencija priimti visus tolesnius sprendimus ir reglamentuojantys teisės aktai

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, alternatyvia sankcija ar lygtiniu nuosprendžiu, pavyzdžiui, su vykdymo atidėjimo priemonių pakeitimu, vykdymo atidėjimo atšaukimu, nuosprendžio priėmimu lygtinio nuosprendžio atveju ar atleidimu nuo bausmės. Pirmiau nurodytiems sprendimams ir visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.

2.   Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali pasilikti teisę priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su lygtiniais nuosprendžiais. Šiuo atveju visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi sprendimą priėmusiosios valstybės teisės aktai.

3.   Perkeldama šį pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę valstybė narė gali nurodyti, kad atskirais atvejais ji kaip vykdančioji valstybė gali atsisakyti prisiimti atsakomybę, numatytą 1 dalyje. Šiais atvejais sprendimas priimamas ir pranešama 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai neturi įtakos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytam įpareigojimui.

13 straipsnis

Kompetentingų teisminių institucijų tarpusavio konsultacijos

1.   Jei vykdančiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija ketina padaryti 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas adaptacijas, ji visų pirma dėl adaptuojamų vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos konsultuojasi su sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teismine institucija.

2.   Perduodama teismo sprendimą ir liudijimą, kaip numatyta 6 straipsnyje, sprendimą priėmusiosios valstybės teisminė institucija gali atsisakyti 1 dalyje nurodytų konsultacijų. Tokiu atveju apie vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos pagal 7 straipsnio 2 ir 3 dalis padarytas adaptacijas vėliau pranešama sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai.

14 straipsnis

Dalyvaujančių institucijų įpareigojimai, kai visi tolesni sprendimai priklauso vykdančiosios valstybės jurisdikcijai

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie visus sprendimus, kurie turi neatidėliotino ar sustabdomojo poveikio ir kurie susiję su:

a)	vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimu;

b)	nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimu;

c)	nuosprendžio skyrimu lygtinio nuosprendžio atveju;

d)	vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaiga.

2.   Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją apie aplinkybes ar duomenis, dėl kurių, jos manymu, galimas nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimas arba vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimas.

15 straipsnis

Dalyvaujančių institucijų įpareigojimai, kai visi tolesni sprendimai priklauso sprendimą priėmusiosios valstybės jurisdikcijai

1.   Jei sprendimą priimančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos jurisdikcijai priklauso visi tolesni sprendimai pagal 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama praneša jai apie:

a)	bet kokį vykdymo atidėjimo priemonės ar alternatyvios sankcijos pažeidimą; ir

b)	duomenis, i) dėl kurių galimas vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimas; ii) kurie yra svarbūs skiriant nuosprendį lygtinio nuosprendžio atveju arba iii) dėl kurių gali būti atšauktas nuosprendžio vykdymo atidėjimas.

2.   Pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą.

3.   Prieš priimant sprendimą dėl nuosprendžio skyrimo lygtinio nuosprendžio atveju arba dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimo, turi būti vykdomas nuteistojo asmens bylos teisminis nagrinėjimas. Prireikus šis reikalavimas gali būti įvykdytas 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 10 straipsnyje numatyta tvarka (8).

4.   Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją apie visus sprendimus, kurie turi neatidėliotino ar sustabdomojo poveikio, kurie susiję su:

a)	vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimu;

b)	nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimu;

c)	nuosprendžio skyrimu lygtinio nuosprendžio atveju;

d)	vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaiga.

5.   Nuosprendžio skyrimo arba nuosprendžio vykdymo atidėjimo atveju sprendimą priėmusiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija tuo pačiu metu informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, ar ji ketina perduoti vykdančiajai valstybei:

a)	teismo sprendimą ir liudijimą, kaip numatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2007/…/TVR, siekiant perimti atsakomybę už priemonės, susijusios su laisvės atėmimu, vykdymą; arba

b)	Europos arešto orderį nuteisto asmens perdavimo tikslu pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (9).

6.   Jei baigėsi įpareigojimo vykdyti vykdymo atidėjimo priemones ar alternatyvias sankcijas galiojimas, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nustoja vykdyti pavestas priemones, kai apie tai jai tinkamai praneša sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga institucija.

16 straipsnis

Amnestija ir malonė

Amnestiją arba malonę gali suteikti sprendimą priėmusioji valstybė ir vykdančioji valstybė.

17 straipsnis

Vykdančiosios valstybės jurisdikcijos pabaiga

Jei nuteistasis asmuo išvyksta iš vykdančiosios valstybės ir įkuria teisėtą bei nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija perduoda jurisdikciją, susijusią su vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo vykdymo sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai.

18 straipsnis

Kalbos

Liudijimas išverčiamas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų. Priimant šį pamatinį sprendimą arba vėliau bet kuri valstybė narė Tarybos generaliniame sekretoriate deponuotame pareiškime gali nurodyti, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau Europos Sąjungos institucijų kitų oficialių kalbų.

19 straipsnis

Išlaidos

Vykdančioji valstybė padengia šio pamatinio sprendimo taikymo išlaidas, išskyrus išlaidas, kurios atsirado išskirtinai sprendimą priėmusiosios valstybės teritorijoje.

20 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.   Santykiuose tarp valstybių narių šis pamatinis sprendimas nuo … pakeičia atitinkamas Europos Tarybos konvencijos dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros nuostatas.

2.   Priėmus šį pamatinį sprendimą, valstybės narės toliau gali taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.

3.   Įsigaliojus šiam pamatiniam sprendimui valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, jei tokie susitarimai leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.

4.   Per tris mėnesius nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie 1 dalyje nurodytus galiojančius susitarimus, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti. Be to, valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visus naujus 2 dalyje nurodytus susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

21 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės iki … imasi būtinų priemonių, kad šis pamatinis sprendimas būtų įgyvendintas.

2.   Valstybės narės pateikia Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę šiuo pamatiniu sprendimu nustatytus įpareigojimus, tekstą. Remdamasi pranešimu, Komisijos parengtu atsižvelgiant į tokiu būdu pateiktą informaciją, Taryba iki … įvertina, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šio pamatinio sprendimo nuostatoms įgyvendinti.

3.   Iki … atliekamas šio pamatinio sprendimo nuostatų, visų pirma jų praktinio taikymo, įvertinimas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  … nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(3)  OL L …

(4)  OL L 76, 2005 3 22, p. 16.

(5)  OL L 328, 2006 11 24, p. 59.

(6)  OL L 191, 1998 7 7, p. 4.

(7)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

(8)  OL C 197, 2000 7 12, p. 3.

(9)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

---

---

---