30.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/1

TARYBOS REZOLIUCIJA

2007 m. birželio 25 d.

dėl naujos Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007-2012 m.)

(2007/C 145/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „Nauja 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“, kuris yra vienas iš Europos socialinės darbotvarkės punktų,

kadangi:

(1)	Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 137 straipsnį buvo priimtas svarbus Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos srities teisės aktų rinkinys.

(2)	Darbo kokybė priklauso ne tik nuo žmogiškųjų, bet ir nuo ekonominių veiksnių, o valstybės narės laikydamosi Lisabonos strategijos pripažino, kad sveikatos ir saugos politika yra svarbi užtikrinant ekonominį augimą ir užimtumą.

(3)	Europos socialinio modelio pagrindas yra sklandžiai veikianti ekonomika, aukštas socialinės apsaugos ir švietimo lygis bei socialinis dialogas, reikia gerinti užimtumo kokybę, visų pirma užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugą.

(4)	Europos Sąjunga turi stiprinti įmonių konkurencingumą atsižvelgdama į demografinius pokyčius ir į 2001 m. kovo 23-24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos, 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos ir 2007 m. kovo 8-9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas.

(5)

Nauja Bendrijos strategija dėl darbuotojų sveikatos ir saugos (2007-2012 m.) (toliau — Bendrijos strategija) turėtų būti skatinama tolesnė pažanga remiantis impulsais, kuriuos suteikė ankstesnė Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija (2002-2006 m.), kuri buvo grindžiama bendru požiūriu į darbuotojų gerovę ir padėjo atnaujinti prevencijos politiką bei žymiai pagerinti padėtį.

(6)	Galiojančių teisės aktų įgyvendinimas išlieka vienas iš svarbiausių visų valstybių narių įsipareigojimų skatinti sveikos ir saugios darbo aplinkos kūrimą.

(7)	Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir profesinių ligų dažnumas, kurie yra skirtingi valstybėse narėse, iš esmės vis dar pernelyg didelis tam tikruose sektoriuose ir tarp kai kurių kategorijų darbuotojų, todėl svarbu, kad nauja strategija padėtų ištaisyti šią padėtį,

PRIIMA ŠIĄ REZOLIUCIJĄ:

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad siekdami užtikrinti nuolatinį, tvarų bei nuoseklų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus mažėjimą, suinteresuoti subjektai turi siekti tam tikrų tikslų, įskaitant:

a)	skirti daugiau dėmesio Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui;

b)	padėti laikytis Bendrijos teisės aktų, kurie visų pirma taikomi rizikos grupei priskiriamiems sektoriams ir įmonėms, bei labiausiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijoms;

c)	pritaikyti teisinę sistemą atsižvelgiant į darbo vietos pokyčius ir supaprastinti ją;

d)	skatinti nacionalinių strategijų kūrimą ir įgyvendinimą;

e)	kurti bendrą kultūrą, kurioje vertinama sveikata ir rizikos prevencija, skatinant darbuotojų elgsenos pokyčius, ir tuo pat metu skatinant darbdavius laikytis sveikata grindžiamo požiūrio;

f)	patvirtinti metodus siekiant nustatyti ir įvertinti naujus galimus pavojus;

g)	įvertinti Bendrijos strategijos įgyvendinimą;

h)	skatinti darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimą tarptautiniu lygiu.

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad norint pasiekti šiuos tikslus, reikia toliau plėtoti bendrą požiūrį, atsižvelgiant į šias veiksmų sritis:

nacionalinėse strategijose pirmenybė turėtų būti teikiama priemonių, užtikrinančių aukštą teisės aktų laikymosi lygį, įgyvendinimui, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei didelės rizikos sektoriuose:

—	geros praktikos skleidimui vietos lygiu,

—	mokymui ir švietimui,

—	paprastų priemonių ir gairių rengimui,

—	didesnių galimybių pasinaudoti aukštos kokybės prevencinėmis paslaugomis sudarymui,

—	pakankamų finansinių ir personalo išteklių, skirtų darbo inspekcijoms, užtikrinimui,

—	ekonominių paskatų naudojimui nacionaliniu ir Bendrijos lygiu.

Prireikus ir vadovaujantis nacionaliniais prioritetais bei atsižvelgiant į aplinkybes šios strategijos turėtų būti skirtos spręsti visų pirma demografinių pokyčių, prevencinio sveikatos priežiūros veiksmingumo, darbuotojų reabilitacijos bei reintegracijos, geresnio ir veiksmingesnio teisės aktų įgyvendinimo ir politikos darnos stiprinimo klausimus;

b)	nacionalinėmis strategijomis turėtų būti siekiama nustatyti įvertinamus tikslus, kad būtų sumažintas nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir profesinių ligų dažnumas pagal atitinkamas darbuotojų kategorijas, bendrovių ir (arba) sektorių rūšis;

c)	administracinės ir institucinės reguliavimo sistemos tobulinimas ir toliau išliks vienas iš pagrindinių prioritetų nacionaliniu ir Bendrijos lygiu; įvertinimas yra labai svarbus šioje srityje;

d)	turi būti sustiprinta atitinkamų politikos priemonių, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos bei užimtumo politikos, ir darbuotojų sveikatos bei saugos politikos darna;

atsižvelgiant į naują ir esamą riziką darbo vietoje turi būti skiriama daugiau dėmesio moksliniams tyrimams šiose srityse:

—	psichosocialiniai klausimai, raumenų ir griaučių sistemos sutrikimai,

—	pavojingos medžiagos, pavojus reprodukcijai ir rizika, kylanti dėl naujų technologijų, pavyzdžiui, nanotechnologijų,

—	rizika, kylanti dėl naujų darbo organizavimo formų, ir

—	darbuotojų sveikatos ir saugos valdymas,

—	tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspektus;

f)	darbo vietos turi būti sukurtos taip, kad būtų užtikrintas darbuotojų užimtumas visą jų darbingą amžių. Darbo vietos taip pat turėtų būti įrengtos atsižvelgiant į specifinius vyresnio amžiaus ir darbuotojų su negalia poreikius;

g)	reikia skatinti elgesio modelių, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, pokyčius visais švietimo lygiais ir visose srityse;

h)	reikia toliau kurti naujas priemones, skirtas įvertinti visų subjektų pastangas ir nacionaliniu bei Europos lygiu padarytą pažangą, visų pirma skelbiant rezultatus;

i)	būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir toliau aktyviai bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija, Pasauline sveikatos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

II.

Taryba:

1)	palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007-2012 m.);

2)	mano, kad šiame komunikate pateikiama vertinga sistema, skirta toliau veiksmingai Bendrijos lygiu įgyvendinti EB sutarties 137 straipsnį;

pritaria Komisijos nuomonei, kad darbuotojų sveikatos priežiūra ir sauga ne tik apsaugo darbuotojų gyvybę ir sveikatą bei skatina jų motyvaciją, bet ir atlieka svarbų vaidmenį didinant įmonių konkurencingumą ir našumą bei užtikrinant socialinės apsaugos sistemų tvarumą, kadangi sumažinamos socialinės ir ekonominės sąnaudos, susijusios su nelaimingais atsitikimais ir incidentais darbe bei profesinėmis ligomis;

4)	pabrėžia, kad kolektyvinės apsaugos priemonės ir kova su rizika jos atsiradimo lygyje yra esminiai prevencijos principai;

5)	mano, kad Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos politikos, grindžiamos bendru požiūriu į darbuotojų gerovę, tikslas turėtų būti nuolatinis, tvarus ir nuoseklus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus mažinimas;

6)	remia Komisijos siekį Bendrijos lygiu 25 % sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, atsižvelgiant į valstybių narių patirtį, aplinkybes ir galimybes;

pabrėžia, kad būtina:

a)	pripažinti gero darbo svarbą ir jo pagrindinius principus, t.y. darbuotojų teises ir dalyvavimą, lygias galimybes, saugą bei sveikatos apsaugą ir šeimos gyvenimui palankų darbo organizavimą;

b)	atsižvelgti į naujas problemas, pavyzdžiui, demografinius pokyčius ir darbo jėgos senėjimą, naujus ir didėjančius migracijos į Europą ir jos viduje srautus;

—	užtikrinti modernią ir veiksmingą darbuotojų sveikatos ir saugos teisinę sistemą,

—	užtikrinti tinkamą Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą,

—	supaprastinti Bendrijos teisės aktus nesumažinant jau pasiekto apsaugos lygio, ir

—	pritaikyti Bendrijos teisės aktus atsižvelgiant į pokyčius darbo vietoje;

d)	geriau informuoti suinteresuotus asmenis, kuriems reikalinga dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos ar negalios iš darbo vietos ilgam pasitraukusių darbuotojų reabilitacija ir reintegracija;

e)	telkti papildomas pastangas, įskaitant ekonomines paskatas, kad įmonės keistų savo požiūrį siekdamos aktyvesniu dalyvavimu pagrįsto integruoto sveikatos ir saugos valdymo;

paprašyti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros skatinti keitimąsi informacija ir gera praktika ir, pasinaudojant savo rizikos stebėjimo centru, parengti aukštos kokybės informaciją apie konkrečias problemas. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama platesnėms socialinėms ir ekonominėms tendencijoms bei įtakoms;

ragina valstybes nares:

kurti ir įgyvendinti darnias, prie nacionalinių sąlygų pritaikytas nacionalines darbuotojų sveikatos ir saugos strategijas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kuriose, prireikus, būtų nustatyti įvertinami šios srities tikslai siekiant toliau mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir profesinių ligų dažnumą, visų pirma tuose veiklos sektoriuose, kuriuose tas skaičius viršija vidutinį lygį;

b)	nacionalinėms socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemoms prireikus suteikti didesnį vaidmenį gerinant prevenciją ir reabilituojant bei reintegruojant darbuotojus;

c)	apsvarstyti Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos (Progress), Europos socialinio fondo ir kitų Bendrijos fondų teikiamas galimybes skatinti Bendrijos strategiją;

d)	skatinti nacionalinius mokslinių tyrimų centrus keistis informacija ir bendradarbiauti įgyvendinant savo programas nacionaliniu ir Europos lygiu, sutelkiant dėmesį į problemų sprendimą ir greitą rezultatų perdavimą įmonėms, visų pirma MVĮ;

e)	ugdyti sąmoningumą gerinant informacijos darbuotojams teikimą, jų mokymą ir dalyvavimą, pateikiant paprastas gaires, visų pirma mažoms įmonėms, ir analizuojant bei platinant geros praktikos pavyzdžius, visų pirma vietos lygiu kuriant bendrus susijusių subjektų tinklus;

f)	skatinti sisteminį požiūrį į gerovę darbe pasitelkiant darbo kokybės iniciatyvas, visų pirma įtraukiant sveikatą ir saugą, mokymąsi visą gyvenimą ir lyčių aspektą į verslo valdymą ir visus švietimo lygius;

g)	užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir imtis reikiamų veiksmų siekiant suteikti atitinkamus išteklius darbo inspekcijoms;

h)	toliau visomis tinkamomis priemonėmis tęsti Tarptautinės darbo organizacijos 2003 m. priimtos bendros darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos įgyvendinimą;

i)	ypatingą dėmesį skirti naujoms užimtumo tendencijoms, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus, išorės subjektų paslaugų didėjimui, darbui pagal subrangos sutartį, darbuotojams migrantams ir komandiruotiems darbuotojams;

ragina Komisiją:

a)	skatinti darbuotojų saugą ir sveikatą imantis reikiamų priemonių atsižvelgiant į pokyčius darbo pasaulyje;

užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis ir komitetais, pavyzdžiui, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra bei Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu, ir jų tarpusavio bendradarbiavimą, ir atsižvelgti į šių organizacijų pateiktą informaciją bei komitetų nuomones plėtojant naujas politikos kryptis ir kuriant teisės aktus šioje srityje;

c)	tęsti teisės aktų įgyvendinimo visose valstybėse narėse stebėseną ir teikti paramą;

d)	kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu ir socialiniais partneriais parengti direktyvų taikymo vadovus, visų pirma skirtus MVĮ;

e)	geriau derinti koordinavimą su kitomis Bendrijos politikos kryptimis, visų pirma su politika darbo įrangos ir cheminių medžiagų gamybos bei prekybos srityje, taip pat su visuomenės sveikatos, švietimo ir nediskriminavimo politika;

f)	skatinti Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamajame komitete keistis nuomonėmis ir patirtimi, susijusia su nacionalinėmis strategijomis;

padedant Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamajam komitetui, gerinti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1) 7 straipsnio nuostatų dėl prevencijos paslaugų kokybės, aprėpties ir prieinamumo įgyvendinimą;

glaudžiai bendradarbiaujant su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, nustatyti bendrą metodiką, skirtą direktyvoms dėl darbuotojų sveikatos ir saugos įvertinti, ir stiprinti pastangas toliau tobulinti ir supaprastinti administravimo ir reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į 2007 m. kovo 8-9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos nustatytą tikslą ir Komisijos veiksmus dėl administracinės naštos mažinimo, nesumažinant jau esamo apsaugos lygio ir skiriant tinkamą dėmesį mikroįmonių poreikiams, susijusiems su šių teisės aktų įgyvendinimu;

i)	užtikrinti, kad visuose naujuose teisės aktuose, parengtuose pagal Bendrijos strategiją, būtų laikomasi 2007 m. kovo 8-9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pabrėžtų geresnio reglamentavimo principų ir prireikus būtų numatytas veiksmingas poveikio įvertinimas;

j)	kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu apsvarstyti būdus, kaip darbdaviai galėtų bendradarbiauti tais atvejais, kai toje pačioje darbo vietoje esama kelių subrangos lygių;

k)	bendradarbiauti su teisėkūros institucijomis nustatant tinkamą Europos statistikos sistemą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, sukurtą atsižvelgiant į skirtingas nacionalines sistemas, pagal kurią išvengiama papildomos administracinės naštos;

10)

ragina socialinius partnerius:

a)	rengti iniciatyvas plėtojant sektorių socialinį dialogą ir užtikrinti, kad darbuotojų atstovams būtų suteikta daugiau galimybių dalyvauti sistemingame profesinės rizikos valdyme;

b)	aktyviai dalyvauti skleidžiant pagrindinius Bendrijos strategijos principus Europos, nacionaliniu, regionų ir atskirų įmonių lygiu;

c)	aktyviai bendradarbiauti su savo šalių institucijomis kuriant ir įgyvendinant nacionalines darbuotojų sveikatos ir saugos strategijas;

d)	propaguoti ir skatinti darbo vietoje tinkamai taikyti profesinės rizikos prevencijos principus;

e)	tęsti derybas dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos bei atsižvelgti į Europos pagrindų susitarimo dėl streso darbe įgyvendinimo įvertinimą;

f)	nacionaliniu ir Bendrijos lygiu aktyviau teikti techninę pagalbą darbuotojų atstovams, atsakingiems už sveikatą ir saugą, bei darbdaviams, visų pirma MVĮ, ir rengti jiems mokymus.

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

30.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/5

BENDRA DEKLARACIJA DĖL PRAKTINIŲ BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪROS TAISYKLIŲ (EB SUTARTIES 251 STRAIPSNIS)

(2007/C 145/02)

BENDRIEJI PRINCIPAI

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, toliau kartu vadinamos „institucijomis“, pažymi, kad dabartinė praktika, apimanti derybas tarp Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų, Komisijos ir atitinkamų Europos Parlamento komitetų pirmininkų (-ių) ir (arba) pranešėjų bei tarp Taikinimo komiteto pirmininkų (-ių), pasitvirtino.

2.	Institucijos patvirtina, kad šią visuose bendro sprendimo procedūros etapuose išplėtotą praktiką turi būti skatinama taikyti toliau. Institucijos įsipareigoja peržiūrėti savo darbo metodus, siekdamos veiksmingiau pasinaudoti visomis EB sutartyje apibrėžtos bendro sprendimo procedūros galimybėmis.

Šioje bendroje deklaracijoje paaiškinami darbo metodai ir praktinės jų taikymo priemonės. Ji papildo Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1), visų pirma jo nuostatas, susijusias su bendro sprendimo procedūra. Institucijos įsipareigoja visapusiškai laikytis šių įsipareigojimų vadovaudamosi skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principais. Šiuo požiūriu institucijos, laikydamosi acquis communautaire, ypatingą dėmesį turėtų skirti pastangoms siekti pažangos supaprastinimo pasiūlymų srityje.

4.	Procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau suderinti savo pozicijas ir taip užtikrinti, kad, kai įmanoma, atitinkamas dokumentas būtų priimamas kuo ankstesniu procedūros etapu.

5.	Šiuo tikslu institucijos, naudodamosi atitinkamais tarpinstituciniais ryšiais, bendradarbiauja, kad galėtų stebėti darbo pažangą ir analizuoti, kokia dalimi sutariama visuose bendro sprendimo procedūros etapuose.

Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles institucijos įsipareigoja reguliariai keistis informacija apie pažangą bendro sprendimo procedūros bylose. Institucijos užtikrina, kad atitinkami jų darbo kalendoriai būtų kiek įmanoma labiau suderinti, kad procedūra galėtų vykti nuosekliai ir darniai. Todėl institucijos, visapusiškai atsižvelgdamos į politinį sprendimų priėmimo proceso pobūdį, sieks paruošti orientacinį įvairių etapų, vedančių į galutinį įvairių teisės aktų pasiūlymų priėmimą, grafiką.

Institucijų bendradarbiavimas taikant bendro sprendimo procedūrą, dažnai vyksta trišalių susitikimų forma. Tokia trišalė sistema pasirodė esanti veiksminga ir lanksti, gerokai padidindama galimybes susitarti pirmojo arba antrojo svarstymo metu ir prisidėdama prie pasirengimo Taikinimo komiteto darbui.

Tokie trišaliai susitikimai dažniausiai vyksta ne oficialia forma. Jie gali būti rengiami bet kuriame procedūros etape ir juose, atsižvelgiant į numatomos diskusijos pobūdį, institucijoms gali būti atstovaujama įvairiais lygmenimis. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui, apibrėš jų įgaliojimus derybose ir laiku informuos kitas institucijas apie susitikimo organizavimą.

9.	Kai įmanoma, visi kompromisinių tekstų projektai, skirti kito susitikimo diskusijoms, turi būti iš anksto išplatinti visiems dalyviams. Siekiant padidinti skaidrumą, kai tai yra įmanoma, apie Europos Parlamente ir Taryboje vyksiančius trišalius susitikimus paskelbiama.

10.	Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė stengsis dalyvauti parlamentinių komitetų posėdžiuose. Prireikus ji atidžiai išnagrinės bet kokius gautus prašymus pateikti informaciją dėl Tarybos pozicijos.

PIRMASIS SVARSTYMAS

11.	Institucijos stengiasi sąžiningai bendradarbiauti, siekdamos kuo geriau suderinti savo pozicijas, kad, kiek įmanoma, visi aktai būtų priimami pirmojo svarstymo metu.

Susitarimas pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu

12.	Užmezgami atitinkami ryšiai, kad būtų galima palengvinti procedūros eigą pirmojo svarstymo metu.

13.	Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai naudojasi iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, deramai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

14.

Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamus Komisijos pasiūlymo pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu ir jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

15.	Esant tokioms aplinkybėms, kai aišku, kad dokumentas bus priimtas pirmojo svarstymo metu, informacija apie ketinimą sudaryti susitarimą turėtų būti paskelbta kuo anksčiau.

Susitarimas Tarybos bendrosios pozicijos tvirtinimo metu

16.	Tuo atveju, jei nepavyksta susitarti pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu, ryšiai gali būti palaikomi toliau siekiant susitarti bendrosios pozicijos tvirtinimo metu.

17.	Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai pasinaudoti iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

18.

Jei šioje stadijoje pavyksta susitarti, atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkas (-ė) COREPER pirmininkui (-ei) skirtame laiške pateikia savo rekomendaciją plenariniame posėdyje pritarti bendrajai pozicijai be pakeitimų, jei bendrąją poziciją patvirtins Taryba ir kai ji bus patikrinta teisiniu — lingvistiniu požiūriu. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

ANTRASIS SVARSTYMAS

19.	Motyvų pareiškime Taryba kaip galima aiškiau paaiškina priežastis, lėmusias bendrosios pozicijos priėmimą. Antrojo svarstymo metu Europos Parlamentas kaip galėdamas labiau atsižvelgia į šias priežastis ir į Komisijos poziciją.

20.	Prieš pateikdama bendrąją poziciją, Taryba, konsultuodamasi su Europos Parlamentu ir Komisija, stengiasi apsvarstyti jų pateikimo datą, kad antrojo svarstymo metu būtų užtikrintas maksimalus teisėkūros proceso veiksmingumas.

Susitarimas antrojo svarstymo Europos Parlamente metu

21.	Iš karto po Tarybos bendrosios pozicijos pateikimo Europos Parlamentui bus ir toliau palaikomi atitinkami ryšiai, siekiant geriau suprasti atitinkamas pozicijas ir kuo greičiau užbaigti teisėkūros procesą.

22.	Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir pateikia savo nuomonę, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

23.

Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamus Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu, jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

TAIKINIMAS

24.

Jei paaiškėja, kad Taryba negalės pritarti visiems Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, ir tuomet, kai Taryba yra pasirengusi pareikšti savo poziciją, bus surengtas pirmas trišalis susitikimas. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui ir apibrėš jų įgaliojimus derybose. Komisija kuo greičiau abi delegacijas informuos, kokią nuomonę ji ketina pateikti dėl Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų.

25.	Trišaliai susitikimai rengiami visos taikinimo procedūros metu, siekiant išspręsti neišspręstus klausimus ir paruošti dirvą susitarimui pasiekti Taikinimo komitete. Trišalių susitikimų rezultatai aptariami ir gali būti patvirtinami atitinkamų institucijų posėdžiuose.

26.	Taikinimo komitetą, Europos Parlamento Pirmininkui pritarus ir deramai atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, sušaukia Tarybos Pirmininkas.

27.

Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo. Tokiomis iniciatyvomis, atsižvelgiant į Komisijai Sutarties suteiktą vaidmenį, gali būti kompromisinių tekstų projektai, kuriuose atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

28.	Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento pirmininkas (-ė) ir Tarybos pirmininkas (-ė). Komiteto posėdžiams abu pirmininkai (-ės) pirmininkauja pakaitomis.

29.

Taikinimo komiteto susitikimų datas ir darbotvarkes abu pirmininkai (-ės) nustato kartu, siekdami užtikrinti veiksmingą Taikinimo komiteto darbą visos taikinimo procedūros metu. Dėl numatytų datų konsultuojamasi su Komisija. Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamas taikinimo procedūros posėdžių datas nustato kaip gaires ir apie jas praneša Komisijai.

30.

Bet kuriame Taikinimo komiteto posėdyje pirmininkai (-ės) į darbotvarkę gali įtraukti keletą dokumentų. Be to, svarstant pagrindinį klausimą („B punktą“), dėl kurio susitarimas dar nepasiektas, taikinimo procedūros kitais klausimais gali būti pradėtos ir (arba) baigtos nediskutuojant dėl jų („A punktas“).

31.	Laikydamiesi Sutarties nuostatų dėl terminų, Europos Parlamentas ir Taryba kuo labiau stengiasi atsižvelgti į grafiko reikalavimus, ypač susijusius su institucijų veiklos pertraukomis ir Europos Parlamento rinkimais. Bet kuriuo atveju veiklos pertrauka turi būti kuo trumpesnė.

32.	Taikinimo komitetas pakaitomis susitinka Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalinamasi infrastruktūra, įskaitant vertimo žodžiu paslaugas.

33.

Taikinimo komitetas turi turėti Komisijos pasiūlymą, Tarybos bendrąją poziciją, Komisijos nuomonę apie ją, Europos Parlamento siūlomus pakeitimus, Komisijos nuomonę apie juos bei bendrą Europos Parlamento ir Tarybos delegacijų darbo dokumentą. Šis darbo dokumentas turėtų suteikti jo naudotojams galimybę lengvai nustatyti aktualius klausimus ir veiksmingai į juos reaguoti. Komisija paprastai savo nuomonę pateikia per tris savaites po to, kai oficialiai gavo Europos Parlamento balsavimo rezultatus, ir ne vėliau kaip iki taikinimo procedūros pradžios.

34.	Pirmininkai (-ės) gali pateikti tekstus Taikinimo komitetui patvirtinti.

35.	Susitarimas dėl bendro teksto priimamas Taikinimo komiteto posėdyje arba vėliau, pirmininkams (-ėms) keičiantis laiškais. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai.

36.

Jei Taikinimo komitetas pasiekia susitarimą dėl bendro teksto, šis tekstas pateikiamas oficialiam pirmininkų (-ių) patvirtinimui parengus galutinį jo variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu. Tačiau išimtiniais atvejais, siekiant laikytis terminų, pirmininkams (-ėms) patvirtinti gali būti pateikiamas bendro teksto projektas.

37.

Pirmininkai (-ės) perduoda patvirtintą bendrą tekstą Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bendrai pasirašytu laišku. Jei Taikinimo komitetas negali susitarti dėl bendro teksto, pirmininkai (-ės) praneša apie tai Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bendrai pasirašytu laišku. Tokie laiškai atlieka oficialaus protokolo vaidmenį. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai susipažinti. Taikinimo procedūrai pasibaigus, jos metu naudotus darbo dokumentus bus galima rasti kiekvienos institucijos registre.

38.	Europos Parlamento sekretoriatas ir Tarybos generalinis sekretoriatas veikia kaip bendras Taikinimo komiteto sekretoriatas kartu su Komisijos generaliniu sekretoriatu.

BENDROSIOS NUOSTATOS

39.	Jei Europos Parlamentui ar Tarybai atrodo būtina pratęsti Sutarties 251 straipsnyje nurodytus terminus, jie turi apie tai pranešti kitos institucijos pirmininkui (-ei) ir Komisijai.

40.	Jei institucijos pasiekia susitarimą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu, tekstų, dėl kurių susitarta, galutinį variantą glaudžiai bendradarbiaudamos parengia Europos Parlamento ir Tarybos teisininkų — lingvistų tarnybos.

41.	Be aiškaus Europos Parlamento ir Tarybos atstovų (-ių) susitarimo atitinkamu lygiu tekstuose, dėl kurių buvo susitarta, nedaroma jokių pakeitimų.

42.

Galutinis variantas rengiamas deramai atsižvelgiant į įvairias Europos Parlamento ir Tarybos procedūras, ypač laikantis vidaus procedūroms nustatytų galutiniųterminų. Institucijos įsipareigoja nesinaudoti terminais, skirtais parengti galutinį dokumento variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu, tam, kad atnaujintų diskusijas esminiais klausimais.

43.	Europos Parlamentas ir Taryba susitaria dėl bendro kartu paruoštų tekstų išdėstymo formos.

44.

Institucijos įsipareigoja, kiek tai yra įmanoma, į aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą, įtraukti abiems pusėms priimtinas standartines nuostatas, ypač nuostatas, susijusias su naudojimusi įgyvendinimo įgaliojimais (pagal „komitologijos“ sprendimą (2)), įsigaliojimu, perkėlimu į nacionalinę teisę ir taikymu bei Komisijos iniciatyvos teise.

45.	Institucijos stengsis surengti bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų sėkmingą teisėkūros proceso pabaigą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu. Jos taip pat stengsis pateikti bendrus spaudos pranešimus.

46.	Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą pagal bendro sprendimo procedūrą, jo tekstas pateikiamas pasirašyti Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bei šių institucijų generaliniams (-ėms) sekretoriams (-ėms).

47.	Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai (-ės) tekstus pasirašyti gauna atitinkamomis jų vartojamomis kalbomis ir juos pasirašo, kiek tai leidžia galimybės, kartu bendros ceremonijos, kuri organizuojama kartą per mėnesį svarbių dokumentų pasirašymui, metu dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

48.	Bendrai pasirašytas tekstas perduodamas paskelbti Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje. Paprastai paskelbiama per du mėnesius po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba teisės aktą priima.

49.

Jei viena iš institucijų pastebi raštvedybos ar akivaizdžią klaidą tekste (ar viename iš jo variantų skirtingomis kalbomis), ji nedelsdama apie tai informuoja kitas institucijas. Jei klaida randama akte, kurio dar nepriėmė nei Europos Parlamentas, nei Taryba, Europos Parlamento ir Tarybos teisininkų — lingvistų tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos, paruošia atitinkamą klaidų ištaisymą. Jei klaida randama dokumente, kurį jau priėmė viena arba abi institucijos, neatsižvelgiant į tai, ar aktas paskelbtas, Europos Parlamentas ir Taryba bendru sutarimu patvirtina klaidų ištaisymą, parengtą laikantis atitinkamų šiose institucijose galiojančių procedūrų.

Priimta Briuselyje, du tūkstančiai septintųjų metų birželio tryliktą dieną.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Europos Sąjungos Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos Bendrijų Komisijos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(2) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 27, p. 11).

30.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/15

PRIVALOMOJI TARIFINĖ INFORMACIJA

(2007/C 145/08)

Kompetentingų muitinės įstaigų, valstybių narių paskirtų priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją arba išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją, sąrašas, patvirtintas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (2), 6 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.

Valstybė narė

Kompetentinga muitinės įstaiga

AIRIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Office of the Revenue Commissioners

Classification Unit

Customs Procedures Branch

Government Offices

Nenagh

Co. Tipperary

Ireland

AUSTRIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Zentralstelle für Verbindliche Zolltarifauskünfte

Vordere Zollamtsstraße 5

A-1030 Wien

BELGIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Centrale administratie der douane en accijnzen

Dienst Nomenclatuur (Tarief), Landbouw en Waarde

Cel BTI

North Galaxy — Gebouw A — 8ste verdieping

Koning Albert II laan 33

B-1030 Brussel

Administration centrale des douanes et accises

Service Nomenclature (Tarif), Agriculture et Valeur

Cellule RTC

North Galaxy Bâtiment A — 8ième étage

33, Avenue Albert II

B-1030 Bruxelles

BULGARIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Агенция „Митници“

Централно Митническо Управление

ул. „Г. С. Раковски“ No. 47

BG-София 1202

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Celní ředitelství Praha

Washingtonova 7

CZ-113 54 Praha 1

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją

Celní ředitelství Praha

Oddělení závazných informací

Washingtonova 7

CZ-113 54 Praha 1

DANIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Visos teritorinės muitinės — ir mokesčių kompetentingos įstaigos

ESTIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Maksu-ja Tolliamet

Narva mnt 9j

EE-15176 Tallinn

GRAIKIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

ΥΠΟΥΡΓΕΙΟ ΟΙΚΟΝΟΜΙΑΣ & ΟΙΚΟΝΟΜΙΚΩΝ

Γενική Γραμματεία Φορολογικών & Τελωνειακών Θεμάτων

Γενική Διεύθυνση Τελωνείων & Ειδικών Φόρων Κατανάλωσης

Διεύθυνση Δασμολογική (Δ. 17)

Τμήμα Α' (Δασμολογικό)

Ταχ. Δ/νση: Λεωφ. Αμαλίας 40

GR-105 58 Αθήνα

ISPANIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Departamento de Aduanas e Impuestos Especiales

Avda. Llano Castellano 17

E-28071 Madrid

ITALIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Agenzia delle Dogane

Ufficio Applicazione Tributi

Via Mario Carucci, 71

I-00143 Roma

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją

Visos muitinės įstaigos

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

HM Revenue and Customs

Frontiers, Duty Liability Team

2nd Floor, Alexander House

21 Victoria Avenue

Southend-on-Sea

Essex SS99 1AA

United Kingdom

KIPRAS

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Τμήμα Τελωνείων

Υπουργείο Οικονομικών

Γωνία Μ. Καραολή και Γρ. Αυξεντίου

1096 Λευκωσία

Ταχ. Διεύθυνση: Αρχιτελωνείο

CY-1440 Λευκωσία

LATVIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Valsts ieņēmumu dienests

Galvenā muitas pārvalde

11.novembra krastmala 17

LV-1841 Rīga

LENKIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Izba Celna w Warszawie

ul. Erazma Ciołka 14A

PL-01-443 Warszawa

LIETUVA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

A. Jakšto g. 1/25,

LT-01105 Vilnius

LIUKSEMBURGAS

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Direction des douanes et accises

B.P. 1605

L-1016 Luxembourg

MALTA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Binding Tariff Information Unit

Customs House

Valletta CMR 02

Malta

NYDERLANDAI

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Belastingdienst/Douane Rotterdam/kantoor Laan op Zuid

t.a.v. Afdeling bindende tarief inlichtingen

Postbus 50966

3007 BJ Rotterdam

Nederland

PORTUGALIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Direcção-Geral das Alfândegas e dos Impostos Especiais sobre o Consumo

Direcção de Serviços de Tributação Aduaneira

Rua da Alfândega, n.o 5

P-1149-006 Lisboa

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją

Visos muitinės įstaigos

PRANCŪZIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Direction générale des Douanes et Droits indirects, bureau E4,

8 rue de la Tour des Dames

F-75436 Paris cédex 09

RUMUNIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Autoritatea Naţională a Vămilor

Strada Matei Millo, nr. 13, sector 1,

Bucureşti

SLOVAKIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Colný úrad Bratislava

Oddelenie colných taríf

Miletičova 42

SK-824 59 Bratislava

SLOVĖNIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Republika Slovenija

Ministrstvo za finance

Carinska uprava Republike Slovenije

Generalni carinski urad

Šmartinska 55

SLO-1523 Ljubljana

SUOMIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Tullihallitus — Tariffiyksikkö

Erottajankatu 2, PL 512

FIN-00101 Helsinki

Tullstyrelsen Tariffenhet

Skillnadsgatan 2, PB 512

FIN-00101 Helsingfors

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją

Muitinės departamentas ir visos muitinės įstaigos

ŠVEDIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Tullverket

Box 12854

S-112 98 Stockholm

VENGRIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Vám- és Pénzügyőrség

Vegyvizsgáló Intézete

1163 Budapest

Hősök fasora 20-24

VOKIETIJA

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją

Oberfinanzdirektion Cottbus

Zolltechnische Prüfungs- und Lehranstalt Berlin

Grellstraße 18-24

D-10409 Berlin

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 10, 11, 20, 22, 23 skirsniuose, taip pat 86–92 ir 94–97 skirsniuose

Oberfinanzdirektion Hamburg

Zolltechnische Prüfungs- und Lehranstalt

Baumacker 3

D-22523 Hamburg

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 2, 3, 5, 9, 12–16, 18, 24 ir 27 skirsniuose, 3505 ir 3506 pozicijose, taip pat 38–40, 45 ir 46 skirsniuose

Oberfinanzdirektion Koblenz

Zolltechnische Prüfungs- und Lehranstalt Frankfurt am Main

Gutleutstraße 185

D-60327 Frankfurt am Main

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 25, 32, 34–37 (išskyrus 3505 ir 3506 pozicijas), 41–43 ir 50–70 skirsniuose

Oberfinanzdirektion Köln

Zolltechnische Prüfungs- und Lehranstalt

Merianstraße 110

D-50765 Köln

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 17, 26, 28–31, 33, 47–49, 71–83 ir 93 skirsniuose

Oberfinanzdirektion Nürnberg

Zolltechnische Prüfungs-und Lehranstalt München

Lilienthalstraße 3, 85570 Markt Schwaben

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 1, 4, 7, 8, 19, 21 skirsniuose

Sophienstraße 6

D-80333 München

prekėms, klasifikuojamoms muitinės naudojamos nomenklatūros 6, 44, 84 ir 85 skirsniuose

Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją

Visos muitinės įstaigos

(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(2) OL L 62, 2007 3 1, p. 6.

30.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/20

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Tarybos direktyvą 90/396/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su dujas deginančiais prietaisais, suderinimo

(Tekstas svarbus EEE)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)

(2007/C 145/09)

ESO (1)	Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas)	Pakeisto standarto duomenys	Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba
CEN	EN 26:1997 Sanitariniams tikslams naudojamo vandens dujiniai akimirkiniai šildytuvai su mažo slėgio degikliais	—
	EN 26:1997/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 7 18)
	EN 26:1997/A3:2006	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 4 30)
	EN 26:1997/AC:1998
CEN	EN 30-1-1:1998 Buitiniai dujiniai virimo prietaisai. 1-1 dalis. Sauga. Bendrieji reikalavimai	—
	EN 30-1-1:1998/A1:1999	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1999 9 30)
	EN 30-1-1:1998/A2:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 2 29)
	EN 30-1-1:1998/A3:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 12 31)
	EN 30-1-1:1998/A2:2003/AC:2004
CEN	EN 30-1-2:1999 Buitiniai dujiniai virimo prietaisai. 1 dalies 2 dalis. Sauga. Prietaisai su elektrinėmis konvekcinėmis orkaitėmis ir (arba) kepintuvais	—
CEN	EN 30-1-3:2003+A1:2006 Buitiniai dujiniai virimo prietaisai. 1-3 dalis. Sauga. Prietaisai su stiklo keramikos kaitrine plokšte	EN 30-1-3:2003	Terminas pasibaigęs (2007 4 30)
CEN	EN 30-1-4:2002 Buitiniai dujiniai virimo prietaisai. 1-4 dalis. Sauga. Prietaisai, turintys vieną ar daugiau dujinių degiklių su automatine valdymo sistema	—
CEN	EN 30-1-4:2002/A1:2006	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 5 31)
CEN	EN 30-2-1:1998 Buitiniai virtuvių dujų prietaisai. 2 dalies 1 dalis. Racionalus elektros energijos vartojimas. Bendrieji reikalavimai	—
	EN 30-2-1:1998/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
	EN 30-2-1:1998/A2:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 11 11)
	EN 30-2-1:1998/A1:2003/AC:2004
CEN	EN 30-2-2:1999 Buitiniai dujiniai virimo ir kepimo prietaisai. 2-2 dalis. Racionalus energijos vartojimas. Prietaisai su priverstinės konvekcijos orkaitėmis ir (arba) keptuvais	—
CEN	EN 88:1991 Ne daugiau kaip 200 mbar įtėkio slėgio dujų prietaisų slėgio reguliatoriai	—
CEN	EN 88:1991/A1:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1997 7 17)
CEN	EN 89:1999 Dujiniai tūriniai vandens šildytuvai buitiniam karštam vandeniui ruošti	—
	EN 89:1999/A1:1999	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2000 10 17)
	EN 89:1999/A2:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 7 18)
	EN 89:1999/A3:2006	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 4 30)
	EN 89:1999/A4:2006	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 5 31)
CEN	EN 125:1991 Dujinių prietaisų liepsnos kontrolės įtaisai. Termoelektriniai liepsnos kontrolės įtaisai	—
CEN	EN 125:1991/A1:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1997 7 17)
CEN	EN 126:2004 Daugiafunkcis dujinių prietaisų valdymas	EN 126:1995	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
CEN	EN 161:2007 Automatinės dujinių degiklių ir dujinių prietaisų uždarymo sklendės	EN 161:2001	2007 7 31
CEN	EN 203-1:2005 Viešojo maitinimo įmonių dujų įranga. 1 dalis. Bendrosios saugos taisyklės	EN 203-1:1992	2008 12 31
CEN	EN 203-2-1:2005 Viešojo maitinimo įmonių dujų įranga. 2-1 dalis Specialieji reikalavimai — Atvirieji degikliai ir išgaubtieji degikliai	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-2:2006 Dujomis kaitinama viešojo maitinimo įmonių įranga. 2-2 dalis. Specialieji reikalavimai. Orkaitės	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-3:2005 Viešojo maitinimo įmonių dujų įranga. 2-3 dalis Specialieji reikalavimai- Virimo puodai	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-4:2005 Dujinė viešojo maitinimo įstaigų įranga. 2-4 dalis. Specialieji reikalavimai, keliami gruzdintuvėms	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-6:2005 Viešojo maitinimo įmonių dujų įranga. 2-6 dalis Specialieji reikalavimai — Gėrimų karšto vandens šildytuvai	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-8:2005 Dujinė viešojo maitinimo įstaigų įranga. 2-8 dalis. Specialieji reikalavimai, keliami kaistuvams ir paelijos kaistuvams	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-9:2005 Viešojo maitinimo įmonių dujų įranga. 2-9 dalis Specialieji reikalavimai- Vientisi šildymo paviršiai, šildymo kaitvietės ir keptuvės	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 203-2-11:2006 Dujomis kaitinama viešojo maitinimo įmonių įranga. 2-11 dalis. Specialieji reikalavimai. Makaronų virtuvai	EN 203-2:1995	2008 12 31
CEN	EN 257:1992 Mechaniniai dujų prietaisų termostatai	—
CEN	EN 257:1992/A1:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1997 7 17)
CEN	EN 297:1994 Centrinio šildymo dujų katilai. Ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio B11 ir B11BS katilai su mažo slėgio degikliais	—
	EN 297:1994/A3:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1998 2 24)
	EN 297:1994/A5:1998	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1998 12 31)
	EN 297:1994/A2:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 29)
	EN 297:1994/A6:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 23)
	EN 297:1994/A4:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 11)
	EN 297:1994/A2:1996/AC:2006
CEN	EN 298:2003 Dujų degiklių ir dujų prietaisų (su ventiliatoriais ar be jų) automatinės dujų degimo valdymo sistemos	EN 298:1993	Terminas pasibaigęs (2006 9 30)
CEN	EN 303-3:1998 Šildymo katilai. 3 dalis. Dujiniai centrinio šildymo katilai. Katilo korpuso ir priverstinio oro tiekimo degiklio sąranka	—
	EN 303-3:1998/A2:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 11)
	EN 303-3:1998/AC:2006
CEN	EN 303-7:2006 Šildymo katilai. 7 dalis. Ne daugiau kaip 1 000 kW tiekiamosios šiluminės galios dujiniai centrinio šildymo katilai	—
CEN	EN 377:1993 Buitinių dujų prietaisų ir jų valdymo įtaisų tepalai, išskyrus pramoninę alyvą	—
CEN	EN 377:1993/A1:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 11)
CEN	EN 416-1:1999 Vienadegikliai dujiniai palubiniai vamzdiniai spinduliuojantieji šildytuvai. 1 dalis. Sauga	—
	EN 416-1:1999/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 7 18)
	EN 416-1:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 416-1:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 31)
CEN	EN 416-2:2006 Nebuitiniai vienadegikliai dujiniai palubiniai vamzdiniai spinduliuojantieji šildytuvai. 2 dalis. Racionalus energijos naudojimas	—
CEN	EN 419-1:1999 Nebuitiniai dujiniai palubiniai šviečiantys spinduliuojantieji šildytuvai. 1 dalis. Sauga	—
	EN 419-1:1999/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 7 18)
	EN 419-1:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 419-1:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 9 9)
CEN	EN 419-2:2006 Nebuitiniai dujiniai palubiniai šviečiantys spinduliuojantieji šildytuvai. 2 dalis. Racionalus energijos naudojimas	—
CEN	EN 437:2003 Bandymo dujos. Bandymo slėgis. Prietaisų kategorijos	EN 437:1993	Terminas pasibaigęs (2003 12 23)
CEN	EN 449:2002 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Buitiniai šildytuvai be dūmtraukio (įskaitant difuzinius katalizinio degimo šildytuvus)	EN 449:1996	Terminas pasibaigęs (2003 7 2)
CEN	EN 461:1999 Techniniai suskystintų naftos dujų prietaisų reikalavimai. Ne daugiau kaip 10 kW nebuitiniai patalpų šildytuvai be dūmtraukio	—
CEN	EN 461:1999/A1:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
CEN	EN 483:1999 Dujiniai centrinio šildymo katilai. Ne daugiau kaip 70 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios C tipo katilai	—
	EN 483:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 483:1999/A2:2001/AC:2006
CEN	EN 484:1997 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Kaitrinės plokštės, įskaitant tas, kuriose įmontuoti atvirame ore naudojami kepintuvai	—
CEN	EN 497:1997 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Atvirame ore naudojami įvairios paskirties virimo degikliai	—
CEN	EN 498:1997 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Atvirame ore naudojamos mėsos kepimo grotelės	—
CEN	EN 509:1999 Dekoratyviosios liepsnos dujiniai prietaisai	—
	EN 509:1999/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 31)
	EN 509:1999/A2:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 30)
CEN	EN 521: 2006 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Nešiojamieji, suskystintųjų naftos dujų pripildomi prietaisai	EN 521:1998	Terminas pasibaigęs (2006 8 31)
CEN	EN 525:1997 Ne daugiau kaip 300 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, nebuitiniai atviros dujų liepsnos priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai	—
CEN	EN 549:1994 Dujų prietaisų bei įrangos sandariklių ir diafragmų guma	EN 279:1991 EN 291:1992	Terminas pasibaigęs (1995 12 31)
CEN	EN 613:2000 Autonominiai dujiniai konvekciniai šildytuvai	—
CEN	EN 613:2000/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 23)
CEN	EN 621:1998 Ne daugiau kaip 300 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, nebuitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai be ventiliatoriaus orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti	—
CEN	EN 621:1998/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 3 31)
CEN	EN 624:2000 Techniniai suskystintų naftos dujų prietaisų reikalavimai. Suskystintųjų naftos dujų patalpų šildymo įranga su uždara degimo kamera, įrengiama transporto priemonėse ir laivuose	—
CEN	EN 625:1995 Centrinio šildymo dujų katilai. Specialieji reikalavimai ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio kombinuotiesiems buitinio vandens šildymo katilams	—
CEN	EN 656:1999 Dujiniai centrinio šildymo katilai. Daugiau kaip 70 kW, bet ne daugiau kaip 300 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios B tipo katilai	—
CEN	EN 676:2003 Automatiniai priverstinės traukos dujinio kuro degikliai	EN 676:1996	Terminas pasibaigęs (2004 4 8)
CEN	EN 677:1998 Centrinio šildymo dujų katilai. Specialieji reikalavimai ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio kondensaciniams katilams	—
CEN	EN 732:1998 Specialiųjų suskystintųjų naftos dujų prietaisų techninės sąlygos. Absorbciniai šaldytuvai	—
CEN	EN 751-1:1996 Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1-osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 1 dalis. Anaerobiniai sandarikliai	—
CEN	EN 751-2:1996 Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1-osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 2 dalis. Nestingstantys sandarikliai	—
CEN	EN 751-3:1996 Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1-osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 3 dalis. Bešlakės politetrafluoretileno (PTFE) juostos	—
CEN	EN 751-3:1996/AC:1997
CEN	EN 777-1:1999 Nebuitinių palubinių daugiadegiklių dujinių vamzdinių spinduliuojančiųjų šildytuvų sistemos. 1 dalis. D sistema. Sauga	—
	EN 777-1:1999/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 8 31)
	EN 777-1:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 777-1:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 31)
CEN	EN 777-2:1999 Nebuitinių palubinių daugiadegiklių dujinių vamzdinių spinduliuojančiųjų šildytuvų sistemos. 2 dalis. E sistema. Sauga	—
	EN 777-2:1999/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 8 31)
	EN 777-2:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 777-2:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 31)
CEN	EN 777-3:1999 Nebuitinių palubinių daugiadegiklių dujinių vamzdinių spinduliuojančiųjų šildytuvų sistemos. 3 dalis. F sistema. Sauga	—
	EN 777-3:1999/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 8 31)
	EN 777-3:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 777-3:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 31)
CEN	EN 777-4:1999 Nebuitinių palubinių daugiadegiklių dujinių vamzdinių spinduliuojančiųjų šildytuvų sistemos. 4 dalis. H sistema. Sauga	—
	EN 777-4:1999/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 8 31)
	EN 777-4:1999/A2:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 1 31)
	EN 777-4:1999/A3:2002	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 10 31)
CEN	EN 778:1998 Ne daugiau kaip 70 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, buitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai be ventiliatoriaus orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti	—
CEN	EN 778:1998/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 3 31)
CEN	EN 1020:1997 Ne daugiau kaip 300 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, nebuitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai su ventiliatoriumi orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti	—
CEN	EN 1020:1997/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 3 31)
CEN	EN 1106:2001 Dujinių prietaisų čiaupai, valdomi ranka	—
CEN	EN 1196:1998 Buitiniai ir nebuitiniai dujų oro šildytuvai. Papildomi reikalavimai kondensaciniams oro šildytuvams	—
CEN	EN 1266:2002 Autonominiai dujiniai konvekciniai šildytuvai su ventiliatoriumi orui tiekti ir (arba) degimo produktams šalinti	—
CEN	EN 1266:2002/A1:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2006 2 28)
CEN	EN 1319:1998 Buitiniai dujiniai priverstinės konvekcijos oro šildytuvai su degiklio pūtimo ventiliatoriumi, skirti patalpų šildymui, ne didesnės negu 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios	—
	EN 1319:1998/A2:1999	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2000 10 17)
	EN 1319:1998/A1:2001	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 3 31)
CEN	EN 1458-1:1999 Ne didesnės kaip 6 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios B22D ir B23D tipo dujiniai buitiniai tiesioginio šildymo būgniniai džiovintuvai. 1 dalis. Sauga	—
CEN	EN 1458-2:1999 Ne didesnės kaip 6 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios B22D ir B23D tipo dujiniai buitiniai tiesioginio šildymo būgniniai džiovintuvai. 2 dalis. Racionalus energijos vartojimas	—
CEN	EN 1596:1998 Detalus suskystintųjų naftos dujų prietaisų aprašas. Kilnojamieji ir nešiojamieji nebuitiniai atviros liepsnos priverstinės konvekcijos oro šildytuvai	—
CEN	EN 1596:1998/A1:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
CEN	EN 1643:2000 Dujinių degiklių ir dujinių prietaisų automatinių uždarymo sklendžių tikrinimo sistemos	—
CEN	EN 1854:2006 Dujų degiklių ir dujas deginančių prietaisų slėgio jutikliai	EN 1854:1997	Terminas pasibaigęs (2006 11 4)
CEN	EN 12067-1:1998 Dujų ir oro santykio valdytuvai dujiniams degikliams ir dujinei įrangai. 1 dalis. Pneumatinis tipas	—
CEN	EN 12067-1:1998/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 23)
CEN	EN 12067-2:2004 Dujų ir oro santykio valdytuvai dujiniams degikliams ir dujinei įrangai. 2 dalis. Elektroniniai tipai	—
CEN	EN 12078:1998 Dujinių degiklių ir dujinių prietaisų nulio reguliatoriai	—
CEN	EN 12244-1:1998 Ne daugiau kaip 20 kW vardinio šilumos įtėkio, tiesioginės dujų liepsnos skalbimo mašinos. 1 dalis. Sauga	—
CEN	EN 12244-2:1998 Ne daugiau kaip 20 kW vardinio šilumos įtėkio, tiesioginės dujų liepsnos skalbimo mašinos. 2 dalis. Racionalus energijos vartojimas	—
CEN	EN 12309-1:1999 Ne didesnės kaip 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios dujiniai sugertiniai ir įgertiniai oro kondicionavimo prietaisai su aušintuvais (arba be jų). 1 dalis. Sauga	—
CEN	EN 12309-2:2000 Ne didesnės kaip 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios dujiniai sugertiniai ir įgertiniai oro kondicionavimo prietaisai su aušintuvais (arba be jų). 2 dalis. Racionalus energijos vartojimas	—
CEN	EN 12669:2000 Tiesioginės dujų liepsnos karšto oro pūstuvai, naudojami šiltnamiuose ir papildomai šildyti nebuitines patalpas	—
CEN	EN 12752-1:1999 Ne didesnės kaip 20 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios dujiniai B tipo būgniniai džiovintuvai. 1 dalis. Sauga	—
CEN	EN 12752-2:1999 Ne didesnės kaip 20 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios dujiniai B tipo būgniniai džiovintuvai. 2 dalis. Racionalus energijos vartojimas	—
CEN	EN 12864:2001 Mažo slėgio, nederinamieji, ne daugiau kaip 200 mbar didžiausiojo išvadinio slėgio reguliatoriai, kurių pralaidumas ne didesnis kaip 4 kg/h, ir jų saugos įtaisai, skirti butanui, propanui arba jų mišiniams	—
	EN 12864:2001/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
	EN 12864:2001/A2:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2006 2 28)
CEN	EN 13278:2003 Atvirieji dujiniai autonominiai patalpų šildytuvai	—
CEN	EN 13611:2000 Dujinių degiklių ir dujinių prietaisų saugos ir valdymo įtaisai. Bendrieji reikalavimai	—
CEN	EN 13611:2000/A1:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 30)
CEN	EN 13785:2005 Mažesnio kaip 100 kg/h masės srauto arba jam lygaus ir mažesnio kaip 4 barų didžiausio vardinio išvadinio slėgio arba jam lygaus reguliatoriai, kitokie nei susiję su EN 12864, ir jų saugos įtaisai, skirti butanui, propanui arba jų mišiniams	—
CEN	EN 13785:2005/AC:2007
CEN	EN 13786:2004 Automatiniai butano, propano ar jų mišinių 100 kg/h arba mažesnio masės srauto, esant 4 bar arba mažesniam didžiausiam plėtimosi slėgiui, apgręžikliai ir su jais susiję įtaisai	—
CEN	EN 13836:2006 Dujiniai centrinio šildymo katilai. Didesnės kaip 300 kW, bet ne didesnės kaip 1 000 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios B tipo katilai	—
CEN	EN 14438:2006 Autonominiai dujiniai kelių kambarių šildytuvai	—
CEN	EN 14543:2005 Suskystintųjų dujų prietaisų techninės sąlygos- Skėtiniai vidaus kiemo šildytuvai. Lauko ar gerai vėdinamų plotų mažo dūmingumo spinduliuojantieji šildytuvai	—
CEN	EN 15033:2006 Transporto priemonių ir laivų uždarosios apytakos kaupiamieji sanitarinėms reikmėms skirto karšto vandens šildytuvai, naudojantys suskystintas naftos dujas	—

1 pastaba

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data — tai panaikinimo data (angl.„dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

3 pastaba

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

PASTABA:

—	Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2) su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), priede.

—	Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—	Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas. [ši pastaba turi būti įtraukta tik konsoliduoto sąrašo atveju]

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/newapproach/standardization/harmstds/

(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

—	CEN: rue de Stassart 36, B-1050 Brussels. Tel. (32-2) 550 08 11; fax (32-2) 550 08 19 (http://www.cenorm.be)

—	CENELEC: rue de Stassart 35, B-1050 Brussels. Tel. (32-2) 519 68 71; fax (32-2) 519 69 19 (http://www.cenelec.org)

—	ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis. Tel. (33) 492 94 42 00; fax (33) 493 65 47 16 (http://www.etsi.org)

(2) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(3) OL L 217, 1998 8 5, p. 18.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 145

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. birželio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2007/C 145/01	2007 m. birželio 25 d. Tarybos rezoliucija dėl naujos Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007-2012 m.)	1

	II Informacija
	BENDROS DEKLARACIJOS
	Europos Parlamentas Taryba Komisija
2007/C 145/02	Bendra deklaracija dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių (EB sutarties 251 straipsnis)	5

	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA
	Komisija
2007/C 145/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4693 — Veolia/Sulo) ( 1 )	10

2007/C 145/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4663 — voestalpine/Böhler-Uddeholm) ( 1 )	10

2007/C 145/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4704 — Bridgepoint/Gambro Healthcare) ( 1 )	11

2007/C 145/06	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	12

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2007/C 145/07	Euro kursas	14

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2007/C 145/08	Privalomoji tarifinė informacija	15

2007/C 145/09	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Tarybos direktyvą 90/396/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su dujas deginančiais prietaisais, suderinimo ( 1 )	20

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2007/C 145/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4771 — Veritas/Golden Gate/Goldman Sachs/Aeroflex) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	31

Sprendimo priėmimo data	2007 3 21
Pagalbos Nr.	NN 53/06
Valstybė narė	Malta
Regionas	—
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	Għajnuna mil-Istat (obbligi ta' servizz pubbliku) għall-operaturi tal-karozzi tal-linja f'Malta
Teisinis pagrindas	Ftehim bejn il-Gvern ta' Malta u l-ATP ta' l-1995
Priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Kompensacija už viešąją paslaugą
Pagalbos forma	Kompensacija už viešąją paslaugą
Biudžetas	Nuo 1,25 iki 2,0 mln. MTL
Intensyvumas	100 %
Trukmė	—
Ekonomikos sektoriai	Keleivių vežimas autobusais
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Il-Gvern Malti
Kita informacija	—

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3505
JPY	Japonijos jena	166,63
DKK	Danijos krona	7,4422
GBP	Svaras sterlingas	0,674
SEK	Švedijos krona	9,2525
CHF	Šveicarijos frankas	1,6553
ISK	Islandijos krona	84,26
NOK	Norvegijos krona	7,9725
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5837
CZK	Čekijos krona	28,718
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	246,15
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6963
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,7677
RON	Rumunijos lėja	3,134
SKK	Slovakijos krona	33,635
TRY	Turkijos lira	1,774
AUD	Australijos doleris	1,5885
CAD	Kanados doleris	1,4245
HKD	Honkongo doleris	10,5569
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7502
SGD	Singapūro doleris	2,0664
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 247,73
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,5531
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,2816
HRK	Kroatijos kuna	7,3035
IDR	Indijos rupija	12 201,77
MYR	Malaizijos ringitas	4,6626
PHP	Filipinų pesas	62,461
RUB	Rusijos rublis	34,807
THB	Tailando batas	42,615


	(1) Tekstas svarbus EEE