24.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/1

TARYBOS REZOLIUCIJA

2007 m. kovo 22 d.

dėl saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje

(2007/C 68/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

PRIĖMĖ ŠIĄ REZOLIUCIJĄ IR

PALANKIAI VERTINA

2006 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui — Saugios informacinės visuomenės strategija — „Dialogas, partnerystė ir teisių suteikimas“;

ATKREIPIA DĖMESĮ Į

2006 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl kovos su nepageidaujamais elektroniniais laiškais, interneto naudotojų veiklos stebėjimo ir kenksminga programine įranga;

PRIMENA

1.	2002 m. sausio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl bendro požiūrio ir konkrečių veiksmų tinklų ir informacijos saugumo srityje (1);

2.	2003 m. vasario 18 d. Tarybos rezoliuciją dėl europinio požiūrio į tinklų ir informacijos saugumo kultūrą (2);

3.	2004 m. kovo 8–9 d. Tarybos išvadas dėl neužsakytų komercinių pranešimų tiesioginės rinkodaros tikslais arba nepageidaujamų elektroninių laiškų ir 2004 m. gruodžio 9–10 d. Tarybos išvadas dėl kovos su nepageidaujamais elektroniniais laiškais;

4.	2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Lisabonos strategijos atnaujinimo ir 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Komisija ir valstybės narės raginamos aktyviai įgyvendinti naująją i2010 strategiją;

5.	ES reguliavimo sistemą, skirtą elektroniniams ryšiams (3), ir pirmiausia nuostatoms, susijusioms su ryšių saugumu, privatumu ir konfidencialumu, kurios padėjo užtikrinti aukštą asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygį bei viešųjų ryšių tinklų vientisumą ir saugumą,.

6.	2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA) (4);

Tuniso darbotvarkę ir Pasaulio aukščiausio lygio susitikime informacinės visuomenės klausimais (WSIS) prisiimtą Tuniso įsipareigojimą, kuriame pabrėžiamas poreikis toliau kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir nepageidaujamais elektroniniais laiškais, užtikrinant privatumo apsaugą ir išraiškos laisvę, bei bendradarbiaujant su visais suinteresuotais subjektais toliau skatinti, plėtoti ir įgyvendinti pasaulinę elektroninio saugumo kultūrą;

8.	Pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, padarytas metinėje Europos informacinės visuomenės konferencijoje 2006 m. rugsėjo 27–28 d.) „i2010 — universalios Europos informacinės visuomenės link“, kuri vyko Suomijos mieste Espoo;

TODĖL PABRĖŽIA, KAD:

Mūsų visuomenė sparčiai artėja prie naujo plėtros etapo, universalios informacinės visuomenės link, kur vis daugiau kasdieninės piliečių veiklos yra pagrįsta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei elektroninių ryšių tinklų naudojimu; tinklų ir informacijos saugumas turėtų būti laikomas viena iš svarbiausių šios plėtros ir jos sėkmės sąlygų;

2.	Pasitikėjimas yra vienas iš esminių naujosios informacinės visuomenės sėkmės elementų; pasitikėjimas taip pat yra susijęs su galutinių vartotojų patirtimi ir su būtinybe gerbti jų privatumą; todėl tinklų ir informacijos saugumas neturėtų būti laikomas tik techniniu klausimu;

3.	Tinklų ir informacijos saugumas yra viena iš esminių dalių kuriant Europos informacinę erdvę pagal i2010 iniciatyvą, tokiu būdu prisidedant prie atnaujintos Lisabonos strategijos sėkmės; IRT taip pat yra būtinas inovacijų, ekonomikos augimo ir užimtumo komponentas visoje ekonomikos sistemoje;

Jau kuriamos naujos technologijos, kurios sudarys mums sąlygas sukurti universalią informacinę visuomenę; atsiradus naujoviškoms technologijoms (pavyzdžiui, didelės spartos bevieliams tinklams, radijo dažnių identifikavimo (RFID) priemonėms, daviklių tinklams) ir inovacinėms turinio paslaugoms (pavyzdžiui, interneto protokolo televizijai (IPTV), interneto telefonijos protokolui (VoIP), mobiliajai televizijai ir kitoms mobiliosioms paslaugoms), būtina užtikrinti atitinkamą tinklų ir informacijos saugumo lygį nuo pat kūrimo etapo pradžios, kad būtų pasiekta faktinė komercinė vertė; greitas naujų daug žadančių inovacijų naudojimas yra labai svarbus informacinės visuomenės plėtrai ir Europos konkurencingumui; vyriausybiniai organai ir įmonės turėtų kuo greičiau pradėti naudoti tinkamas saugias, atsirandančias naujas technologijas ir paslaugas, kad būtų paspartintas platus jų naudojimas;

5.	ES strategiškai svarbu, kad Europos pramonė būtų tinklų ir saugumo produktų bei paslaugų reikalaujantis vartotojas ir konkurencingas tiekėjas; įvairovė, atvirumas ir sąveikumas yra neatskiriami saugumo komponentai ir turėtų būti skatinami;

Tinklų ir informacijos saugumo žinios bei gebėjimai taip pat turi tapti neatskiriama kiekvieno asmens ir suinteresuoto visuomenės subjekto kasdienio gyvenimo dalimi; nacionaliniu ir ES lygiu vyko nemažai informuotumo didinimo kampanijų, tačiau vis dar liko darbo, kurį reikia atlikti, šioje srityje, ypač susijusio su galutiniais vartotojais bei mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ); ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiems vartotojams, kurie turi specialių poreikių arba yra mažai informuoti tinklų ir informacijos saugumo klausimais; visi suinteresuoti subjektai turėtų žinoti, kad jie yra pasaulinės saugumo grandies dalis ir turėtų galėti atitinkamai veikti; į tinklų ir informacijos saugumo klausimus reikėtų atsižvelgti visoje švietimo ir mokymo srityje, susijusioje su IRT;

7.	ENISA įsteigimas yra svarbus žingsnis ES dedant pastangas spręsti problemas, susijusias su tinklų ir informacijos saugumu; ENISA veiklos sritis, tikslai, užduotys ir veikimo laikotarpis yra apibrėžti Reglamente Nr. 460/2004;

Ištekliai, skirti moksliniams tyrimams ir plėtrai bei inovacijoms nacionaliniu ir ES lygiu yra vienas iš pagrindinių elementų didinant naujų sistemų, taikomųjų programų ir paslaugų informacijos ir tinklų saugumo lygį; reikėtų stiprinti pastangas ES lygiu su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusiose srityse, pirmiausia įgyvendinant 7-ąją bendrąją programą (FP7) bei Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą (CIP); pastangas taip pat reikėtų nukreipti į priemones, skirtas skleisti ir skatinti komercinį gautų rezultatų naudojimą, įskaitant jų naudingumo platesnei visuomenei įvertinimą; tai pagerins Europos tiekėjų galimybes teikti saugumo sprendimus, kurie atitiks konkrečius Europos rinkos poreikius;

Universali informacinė visuomenė teikia didelės naudos, tačiau taip pat kelia rimtų problemų, tokiu būdu sukuriant naujas galimos rizikos aplinkybes; grėsmė saugumui ir privatumui, be kita ko neteisėtai perimant ir naudojant duomenis, tampa vis rimtesnė, tikslingesnė ir turinti aiškų tikslą — ekonominę naudą; naudojantis novatoriškais būdais reikėtų parengti naujus atsakus į kylančias ir jau esamas grėsmes, kurie be kita ko turėtų apimti klausimus, atsirandančius dėl sistemų sudėtingumo, klaidų, atsitiktinumų ar neaiškių gairių; reikėtų skatinti ir toliau propaguoti nacionalinių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų, kurių veikla būtų skirta įvairiems subjektams, sukūrimą ir plėtojimą, šių tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotais subjektais;

10.

Produktų, paslaugų ir valdymo sistemų standartizavimui ir sertifikavimui, visų pirma vykdomam jau egzistuojančių institucijų, turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ES tinklų ir informacijos saugumo politikoje, kadangi tai yra priemonė skleisti gerą praktiką ir profesionalumą ryšių ir informacijos saugumo srityje; laiku priėmus potencialiai besiformuojančius atvirus ir sąveikius standartus, tai būtų naudinga ypač naujoms atsirandančioms technologijoms, pavyzdžiui, RFID ir mobiliajai televizijai; reikėtų skatinti Europos standartizavimo organų veiklą šioje srityje;

11.	Kadangi elektroniniai tinklai ir informacinės sistemos atlieka vis svarbesnį vaidmenį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veikloje, galimybė jais naudotis ir jų patikimumas tampa būtini administracijų, įmonių ir piliečių saugumui bei gyvenimo kokybei ir bendram visuomenės funkcionavimui;

12.	Šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau būtinas bendradarbiavimas ir praktinis požiūris; įvairūs suinteresuoti subjektai turėtų apsibrėžti ir pripažinti atitinkamus savo vaidmenis, atsakomybę bei teises.

TODĖL RAGINA VALSTYBES NARES:

Remti mokymo programas ir didinti informuotumą tinklų bei informacijos saugumo klausimais, pavyzdžiui, vykdant informacines kampanijas tinklų ir informacijos saugumo klausimais, skirtas visiems piliečiams/vartotojams ir ekonomikos sektoriams, ypač MVĮ ir galutiniams vartotojams, turintiems specialių poreikių arba mažai informuotiems; iki 2008 m. galėtų būti parinkta bendra data, kuri būtų skirta Europos informuotumo didinimo dienai (pavyzdžiui, „Informacijos ir tinklų saugumo diena“) ir kuri būtų kasmet neprivalomai minima kiekvienoje valstybėje narėje;

Didinti įnašą į su saugumu susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gerinti galimybę naudoti ir skleisti gautus rezultatus; skatinti novatoriškų partnerysčių kūrimą, kad išaugtų Europos IRT saugumo pramonės augimas ir išankstinis naujų tinklų ir informacijos saugumo technologijų bei paslaugų naudojimas, siekiant padidinti komercinę šių technologijų ir paslaugų vertę;

Skirti reikiamą dėmesį būtinybei užkirsti kelią naujoms ir esamoms grėsmėms elektroninių ryšių tinklams, įskaitant neteisėtą duomenų perėmimą ir naudojimą, bei su jomis kovoti, pripažinti susijusią riziką ir spręsti šį klausimą bei, atitinkamais atvejais bendradarbiaujant su ENISA, skatinti atitinkamų organizacijų bei agentūrų efektyvų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą nacionaliniu lygiu; įsipareigoti kovoti su nepageidaujamais elektroniniais laiškais, interneto naudotojų veiklos stebėjimo ir kenksminga programine įranga, visų pirma kompetetingoms institucijoms veiksmingiau bendradarbiaujant nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;

4.	Stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą pagal i2010 programą, siekiant nustatyti efektyvią ir novatorišką praktiką, skirtą didinti tinklų ir informacijos saugumą bei savanoriškai skleisti žinias apie šią praktiką visoje ES;

5.	Skatinti nuolatinį nacionalinių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų veiklos gerinimą;

Propaguoti tokią aplinką, kuri skatintų paslaugų teikėjus ir tinklų operatorius teikti tvirtas paslaugas savo vartotojams ir užtikrinti atsparumą bei tai, kad vartotojams būtų suteikta galimybė rinktis teikiant saugumo paslaugas bei priimant sprendimus; skatinti arba atitinkamais atvejais reikalauti, kad tinklų operatoriai ir paslaugų teikėjai užtikrintų atitinkamą tinklų ir informacijos saugumo lygį savo vartotojams;

7.	Tęsti strategines diskusijas i2010 aukšto lygio grupėje, atsižvelgiant į vykstančią informacinės visuomenės plėtrą, ir užtikrinti reguliavimo, bendro reguliavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros bei e. vyriausybės aspektų nuoseklumą su ryšiais ir švietimu;

Pagal i2010 e. vyriausybės veiksmų planą numatyti vientisų e. vyriausybės paslaugų plėtojimą, skatinti sąveikius autentifikavimo sprendimus ir imtis vykdyti visus atitinkamus pokyčius viešojo sektoriaus struktūroje; vyriausybės ir viešojo administravimo institucijos, skatindamos saugias e. vyriausybės paslaugas visiems piliečiams turėtų būti geriausios praktikos pavyzdys.

PALANKIAI VERTINA KOMISIJOS KETINIMĄ:

1.	Toliau plėtoti išsamią ir dinamišką visos ES tinklų ir informacijos saugumo strategiją. Ypač svarbus yra Komisijos siūlomas visa apimantis požiūris;

2.	Spręsti tinklų ir informacijos saugumo klausimus kaip vieną iš tikslų ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos peržiūroje;

Tęsti savo vaidmenį, siekiant didesnio informuotumo apie bendro politinio įsipareigojimo kovoti su nepageidaujamais elektroniniais laiškais, interneto naudotojų veiklos stebėjimo ir kenksminga programine įranga būtinybę; stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pirmiausia su jomis sudarant susitarimus, apimančius kovą su nepageidaujamais elektroniniais laiškais, interneto naudotojų veiklos stebėjimo ir kenksminga programine įranga;

Intensyvinti ENISA dalyvavimą remiant šioje rezoliucijoje išdėstytą saugios informacinės visuomenės Europoje strategiją, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 460/2004 nustatytus tikslus ir užduotis, ir glaudžiau bendradarbiaujant bei palaikant glaudesnius darbo santykius su valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais;

5.	Įgyvendinant i2010 programą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir visais suinteresuotais subjektais, ypač su statistikos ir valstybių narių informacijos saugumo ekspertais, parengti atitinkamus rodiklius Bendrijos apžvalgoms su saugumu ir pasitikėjimu susijusiais aspektais;

Surengiant daugelio suinteresuotų subjektų dialogą, skatinti valstybes nares nagrinėti ekonominius, verslo ir socialinius veiksnius, siekiant parengti politiką konkrečiai IRT sektoriui, kuria būtų skatinamas tinklų bei informacinių sistemų saugumas ir atsparumas, tokiu būdu galbūt prisidedant prie planuojamos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programos;

Savo veiklą derinant su valstybėmis narėmis, tęsti pastangas skatinti dialogą su atitinkamais tarptautiniais partneriais ir organizacijomis siekiant propaguoti pasaulinį bendradarbiavimą tinklų ir informacijos saugumo srityje, pirmiausia įgyvendinant Pasaulio aukščiausio lygio susitikime informacinės visuomenės klausimais apibrėžtas veiklos kryptis ir reguliariai teikiant pranešimus Tarybai.

IR RAGINA:

ENISA toliau dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Komisija ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant įvykdyti tas užduotis bei tikslus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 460/2004, ir padėti Komisijai ir valstybėms narėms joms dedant pastangas vykdyti tinklų ir informacijos saugumo reikalavimus, tokiu būdu prisidedant prie šiame reglamente išdėstytos saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje įgyvendinimo ir tolesnio plėtojimo;

Visus suinteresuotus subjektus didinti programinės įrangos saugumą ir tinklų bei informacinių sistemų saugumą bei atsparumą pagal šiame reglamente išdėstytą saugios informacinės visuomenės strategiją Europoje ir dalyvauti struktūriniuose daugelio suinteresuotų subjektų debatuose, kaip geriausiai pasinaudoti esamomis priemonėmis ir reguliavimo instrumentais;

3.	Įmones laikytis teigiamo požiūrio į informacijos ir tinklų saugumą, siekiant sukurti pažangesnius ir saugesnius produktus bei paslaugas, investicijas į tokius produktus ir paslaugas laikant konkurenciniu privalumu;

4.	Gamintojus ir paslaugų teikėjus atitinkamais atvejais saugumo, privatumo ir konfidencialumo reikalavimus įdiegti į savo produktų ir paslaugų projektus bei naudojamą tinklų infrastruktūrą, taikomąsias programas ir programinę įrangą, įgyvendinti ir stebėti su saugumu susijusius sprendimus;

5.	Suinteresuotus subjektus bendradarbiauti ir kurti eksperimentinę aplinką naujų saugių technologijų ir paslaugų saugiam testavimui ir bandymui; naujas technologijas ir paslaugas pateikus rinkai, suinteresuotus subjektus laiku pradėti jas įdiegti;

6.	Visus suinteresuotus subjektus toliau stengtis kovoti su nepageidaujamais elektroniniais laiškais ir kitokiu internetiniu piktnaudžiavimu ir aktyviai bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu;

7.	Paslaugų teikėjus ir IRT pramonę daugiausia dėmesio skirti produktų, procesų ir paslaugų saugumo, privatumo ir galimybės juos naudoti didinimui, siekiant užtikrinti patikimumą, užkirsti kelią tapatybės vagystėms bei kitiems privatumą pažeidžiantiems veiksmams ir su jais kovoti;

Tinklų operatorius, paslaugų teikėjus ir privatųjį sektorių dalintis gera saugumo praktika bei ją taikyti ir skatinti rizikos analizę bei valdymą organizacijose ir įmonėse, remiant atitinkamas mokymo programas ir rengiant planus nenumatytiems atvejams, bei sudaryti galimybę savo klientams naudotis saugumo sprendimais kaip teikiamų paslaugų dalimi.

(1) OL C 43, 2002 2 16, p. 2.

(2) OL C 48, 2003 2 28, p. 1.

(3) Direktyvos 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), 2002/20/EB (Leidimų direktyva), 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) (atitinkamai OL L 201, 2002 7 31, p. 37, OL L 108, 2002 4 24, p. 21 ir OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

(4) OL C 77, 2004 3 13, p. 1.

24.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/5

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 68/02)

Sprendimo priėmimo data

2007 1 3

Pagalbos Nr.

N 147/06

Valstybė narė

Danija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Fritagelse for affaldsafgift for forbrænding af fiberfraktioner der stammer fra afgasning og separering af husdyrgødning

Teisinis pagrindas

Affalds- og råstofafgiftsloven (forslag til lov om ændring af affalds- og råstofafgiftsloven J nr. 2005-231-0051)

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Aplinkos apsauga

Pagalbos forma

Mokesčio tarifo mažinimas

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos: 20 milijonų DKK; Bendra suteiktos pagalbos suma: 200 milijonų DKK

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2007 1 4-2016 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Skatteministeriet

Nikolai Eigtveds Gade 28

DK-1402 København K

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 11 22
Pagalbos Nr.	N 222/06
Valstybė narė	Italija
Regionas	Sardegna
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Piano d'azione per il superamento del digital divide in Sardegna — Telecom Italia
Teisinis pagrindas	Deliberazione della giunta regionale n. 50/2 del 30.11.2004, n. 54/15 del 22.11.2005 e n. 62/65 del 27.12.2005
Pagalbos priemonės rūšis	Individuali pagalba
Tikslas	Sektorių plėtra
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma: 6,1 milijonų EUR
Pagalbos intensyvumas	55 %
Trukmė	Iki 2008
Ekonomikos sektorius	Paštas ir telekomunikacijos
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Regione autonoma della Sardegna
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 2 9

Pagalbos Nr.

N 501/06

Valstybė narė

Prancūzija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Élargissement de la taxe fiscale affectée „matériaux de construction“

Teisinis pagrindas

Loi de finance pour 2007 portant modification de l'article 71F de la loi de finances n. 2004-1312 du 30 décembre 2003

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Pagalbos forma

Parafiskalinis mokestis

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos: 1,6 milijonų EUR; Bendra suteiktos pagalbos suma: 10 milijonų EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2007 2 19-2012 12 31

Ekonomikos sektorius

Statyba

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministère de l'Économie, des finances et de l'industrie

139, rue de Bercy

F-75572 Paris

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 22

Pagalbos Nr.

N 515/06

Valstybė narė

Belgija

Regionas

Vlaanderen

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Steun aan ondernemingen voor ecologie-investeringen in het Vlaams Gewest

Teisinis pagrindas

Decreet 31 januari 2003 betreffende het economisch ondersteuningsbeleid (Belgisch Staatsblad van 25 maart 2001)

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Aplinkos apsauga

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos: 54 milijonų EUR; Bendra suteiktos pagalbos suma: 378 milijonų EUR

Pagalbos intensyvumas

40 %

Trukmė

2004 1 1-2013 12 31

Ekonomikos sektorius

—

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Vlaamse Overheid — Agentschap Economie

Markiesstraat 1

B-1000 Brussel

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 12 6

Pagalbos Nr.

NN 14/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Sardegna

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Ottana Energia Srl

Teisinis pagrindas

Decreto del ministero delle Attività produttive del 13.12.2005

Priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Leisti toliau veikti sunkumų turinčiai bendrovei, kol bus parengta restruktūrizavimo programa

Pagalbos forma

Paskolos garantija

Biudžetas

Bendra suma: 5 milijonų EUR

Intensyvumas

—

Trukmė

6 mėnesiai

Ekonomikos sektoriai

Energetikos sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministero delle Attività produttive

Via Molise, 2

I-00187 Roma

Kita informacija

Italijos valdžios institucijos nutrauks įmonei „Ottana Energia “teikiamą garantiją praėjus 15 dienų nuo rašto gavimo po sprendimo priėmimo

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

24.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/8

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2007/C 68/03)

Sprendimo priėmimo data

2006 12 21

Pagalbos Nr.

NN 18/06

Valstybė narė

Jungtinė Karalystė

Regionas

Velsas

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Farming Connect Advisory Service (East Wales Cattle)

Teisinis pagrindas

Agriculture Act 1986

Priemonės rūšis

Schema

Tikslas

Techninė parama

Pagalbos forma

Dotacija

Biudžetas

22,64 milijonų GBP (33,6 milijonų EUR)

Intensyvumas

Iki 100 %

Trukmė

2002 9 1-2006 10 31

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

National Assembly for Wales

Cathays Park

Cartiff CF103NQ

United Kingdom

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 29

Pagalbos Nr.

N 109/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Campania

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Modifica del piano agrumicolo della Campania

Teisinis pagrindas

Delibera di giunta regionale n. 40 del 21.1.2005

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Investicijos į žemės ūkius, kokybiškų produktų gamybos ir pardavimo skatinimas

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

1 330 924,40 EUR

Intensyvumas

Iki 55 %

Trukmė

Nenustatyta

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministero delle Politiche agricole alimentari e forestali

Via XX settembre, 20

I-00187 Roma

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 4

Pagalbos Nr.

N 757/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Piemonte

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Interventi nelle zone agricole colpite da calamità naturali (grandinate del 3 e 4 luglio 2006 — provincia di Cuneo)

Teisinis pagrindas

Decreto legislativo n. 102/2004

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Kompensuoti dėl blogų oro sąlygų žemės ūkio produkcijai padarytą žalą

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Nuoroda į patvirtintą pagalbos schemą (NN 54/A/04)

Intensyvumas

Iki 100 % žemės ūkio produkcijos nuostolių

Trukmė

Iki mokėjimų pabaigos

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministero delle politiche agricole alimentari e forestali

Via XX Settembre, 20

I-00187 Roma

Kita informacija

Komisijos patvirtintos schemos taikymo priemonė pagal valstybės pagalbos bylą NN 54/A/04 (2005 m. birželio 7 d. Komisijos raštas C(2005)1622 galutinis)

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 12 14

Pagalbos Nr.

N 759/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Puglia

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Interventi nelle zone agricole danneggiate (piogge alluvionali il 22 e il 23 ottobre 2005 nella provincia di Bari)

Teisinis pagrindas

Decreto legislativo n. 102/2004

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Kompensuoti dėl blogų oro sąlygų žemės ūkio struktūroms padarytą žalą

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Nuoroda į patvirtintą pagalbos schemą (NN 54/A/04)

Intensyvumas

Iki 100 %

Trukmė

Iki mokėjimų pabaigos

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministero delle Politiche agricole alimentari e forestali

Via XX settembre, 20

I-00187 Roma

Kita informacija

Komisijos patvirtintos schemos taikymo priemonė pagal valstybės pagalbos bylą NN 54/A/04 (2005 m. birželio 7 d. Komisijos raštas C(2005) 1622 galutinis)

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 4

Pagalbos Nr.

N 769/06

Valstybė narė

Airija

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Food Marketing and Promotion (maisto produktų rinkodara ir reklama), vykdo An Bord Bia (Irish Food Board, Airijos maisto produktų taryba); ši pagalba pakeičia pagalbą N 362/2000

Teisinis pagrindas

—	Government Decision (National Development Plan)

—	An Bord Bia Act 1994

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Kokybiški gaminiai, techninė parama, reklama

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Naujas schemos biudžetas — 68 mln. EUR (padidintas 18,5 mln. EUR)

Intensyvumas

—

Trukmė

Iki 2007 12 31

Ekonomikos sektoriai

—

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

An Bord Bia

Clanwilliam Cort

Lower Mount Street

Dublin 2

Ireland

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 12 22

Pagalbos Nr.

N 795/06

Valstybė narė

Vengrija

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Birtokfejlesztési hitel kamattámogatása

Teisinis pagrindas

—	3/2003. (I. 24.) FVM rendelet az agrárgazdasági és vidékfejlesztési célok 2003. évi költségvetési támogatásáról, 271-275. §

—	A földművelésügyi és vidékfejlesztési miniszter …/2006. ( ) FVM rendelet-tervezete a birtokfejlesztési hitel kamattámogatásáról

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Investicinė pagalba

Pagalbos forma

Lengvatinė paskola

Biudžetas

Metinės išlaidos: 436 mln. HUF

Bendras biudžetas: 2 000 mln. HUF

Intensyvumas

Ne daugiau kaip 24,06 %

Trukmė

Iki 2008 12 31

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

Kossuth tér 11.

H-1055 Budapest

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 12 22

Pagalbos Nr.

N 796/06

Valstybė narė

Vengrija

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Birtok-összevonási célú termőföld vásárlás támogatása

Teisinis pagrindas

—	A 2004. évi nemzeti hatáskörben nyújtott agrár- és vidékfejlesztési támogatások igénybevételének feltételeiről szóló FVM rendelet

—	25/2004. FVM rendelet 34. §; 39§-42. §

—	A földművelésügyi és vidékfejlesztési miniszter …/2006. ( ) FVM rendelet-tervezete a birtok-összevonási célú termőföldvásárlás támogatásáról

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Investicinė pagalba

Pagalbos rūšis

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Metinės išlaidos: 300 mln. HUF

Bendras biudžetas: 600 mln. HUF

Intensyvumas

Ne daugiau kaip 20 %

Trukmė

Iki 2008 12 31

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

Kossuth tér 11.

H-1055 Budapest

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 12 28

Pagalbos Nr.

N 807/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Puglia

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Programma di lotta contro la tristeza degli agrumi della regione Puglia

Teisinis pagrindas

Legge regionale n. 20 del 30.12.2005

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Augalų ligų prevencinės ir kompensavimo priemonės

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

500 000 EUR

Intensyvumas

Nuo 5 iki 25 EUR už augalą kompensuojant nuostolius

Trukmė

Dveji metai

Ekonomikos sektoriai

A — Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Regione Puglia

Lungomare N. Sauro, 47

I-70121 Bari

Kita informacija

Komisijos patvirtintos pagalbos schemos N 603/05 pakeitimas, prie pradinio 803 090,45 EUR centrinės valdžios skirto biudžeto pridedant Apulijos regiono skirtą papildomą 500 000 EUR sumą. Ši papildoma suma skirta finansuoti užkrėstų augalų išrovimo kompensavimo priemones

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 29

Pagalbos Nr.

N 831/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Lombardia

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Aiuti regionali in agricoltura. Articolo 23 legge regionale n. 7/2000

Teisinis pagrindas

Legge regionale n. 7 del 7.2.2000

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba ūkininkavimui kalnuotose vietovėse remti

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

—

Intensyvumas

Priklauso nuo taikomų priemonių

Trukmė

2007 1 1-2007 12 31

Ekonomikos sektoriai

A — Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Regione Lombardia

Via Pola, 12/14

I-20124 Milano

Kita informacija

Pagal pagalbos schemą N 49/2000 Komisijos patvirtintų priemonių, ypač 2000 m. vasario 7 d. regioninio įstatymo Nr. 7 23 straipsnyje nustatytos priemonės „Pagalba ūkininkavimui kalnuotose vietovėse remti “pratęsimas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 1 29

Pagalbos Nr.

N 834/06

Valstybė narė

Nyderlandai

Regionas

Nacionalinė schema

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Wijziging van de parafiscale heffing voor levende eenden ter financiering van dierziektebestrijding

Teisinis pagrindas

Verordening van het Productschap voor Pluimvee en Eieren die vorige verordeningen wijzigt inzake parafiscale heffingen in de sectoren pluimvee en eieren, konijnen, pelsdieren en vossen

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Kova su gyvūnų ligomis

Pagalbos forma

Išmokos po užkrečiamos ligos protrūkio

Biudžetas

Bendras biudžetas lieka toks pat kaip priemonės N 352/04, kurią ši priemonė pakeičia. Biudžetas priklausys nuo įvairių sektorių būsimų faktinių išlaidų kovojant su gyvūnų ligomis

Intensyvumas

100 %

Trukmė

2007-2010

Ekonomikos sektoriai

Paukštininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Productschap voor Pluimvee en Eieren

Postbus 460

2700 AL Zoetermeer

Nederland

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

24.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/15

Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 68/04)

1. ĮŽANGA

Pirkti motorinę transporto priemonę kitoje valstybėje narėje arba ją pervežti į kitą valstybę narę tapo daug lengviau nei prieš kelerius metus dėl trijų svarbių pokyčių.

Skirtingas nacionalines tipo patvirtinimo sistemas pakeitė EB visos transporto priemonės tipo patvirtinimo (WVTA) sistema (1), atitinkamai nuo 1998 m. sausio mėn. ir 2003 m. birželio mėn. privalomai taikoma daugumai keleivinių automobilių ir motociklų. Todėl šių kategorijų motorinės transporto priemonės, prieš jas pateikiant rinkai, privalo atitikti visas tiesiogiai susijusias EB tipo patvirtinimo direktyvas, o valstybės narės negali drausti tokias transporto priemones parduoti, registruoti ar pradėti naudoti. Šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba svarsto naujos „Pagrindų direktyvos“ (2) pasiūlymą. Ją priėmus, komercinės transporto priemonės (miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai, furgonai ir sunkvežimiai) bus įtrauktos į EB visos transporto priemonės tipo patvirtinimo sistemą. Visoje Europos Sąjungoje taikant vienodą EB tipo patvirtinimo sistemą registracija bus greitesnė ir paprastesnė visose valstybėse narėse.

Naujas bendrosios išimties reglamentas dėl konkurencingų taisyklių taikymo motorinių transporto priemonių pardavimui ir techninės priežiūros paslaugoms (3) padidino Europos vartotojų galimybes turėti praktinės naudos iš bendros rinkos, kadangi jie gali naudotis kainų skirtumais įvairiose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, vartotojai dabar gali neribotai naudotis tarpininkų ar prekybos agentų paslaugomis. Platintojai turi daugiau laisvės veikti ne savo teritorijoje ir parduoti transporto priemones vartotojams kitose valstybėse narėse (vadinamoji aktyvi prekyba kartu su pasyviąja, kai vartotojai imasi iniciatyvos ir kreipiasi į platintoją).

Europos bendrija (EB) nustatė suderintą motorinių transporto priemonių registracijos liudijimą (4). Pagrindinis tikslas — palengvinti laisvą vienoje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių judėjimą kitų valstybių narių keliais ir galimybes iš naujo naudotis anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotomis transporto priemonėmis.

Nepaisant to, nemažai piliečių ir įmonių vis dar vengia pirkti motorinę transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, nes baiminasi bereikalingo dokumentų tvarkymo ir papildomų išlaidų savo šalyje. Be to, vis dar skundžiamasi dėl motorinės transporto priemonės pervežimo į kitą valstybę narę, ypač dėl sudėtingų tipo patvirtinimo ir registracijos procedūrų. Šiuo metu net iki 20 % tebenagrinėjamų pažeidimų bylų pagal EB sutarties 28–30 straipsnius ir 7 % SOLVIT bylų susijusios su motorinių transporto priemonių registracija (5).

Šio komunikato tikslas — išsamiai apžvelgti naujausią informaciją apie EB teisės principus, taikomus motorinių transporto priemonių registracijai kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje transporto priemonė pirkta, ir registracijos perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą, atsižvelgiant į naujausius pokyčius Europos teisės aktuose ir Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje. Vis dėlto šiame komunikate nėra apžvelgiami EB teisės principai, taikomi automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiams (6), kurie šiuo metu reglamentuojami EB sutarties 25 arba 90 straipsniais (7).

Šis komunikatas visiškai pakeičia Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių tipo patvirtinimo ir registracijos tvarkos (8). Tačiau reikėtų pažymėti, kad tik Europos Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti galutinį sprendimą dėl Bendrijos teisės aiškinimo.

Šis komunikatas itin aktualus motorines transporto priemones tvirtinančioms ir registruojančioms valstybių narių institucijoms, ir bus naudingas joms siekiant tinkamai įgyvendinti EB teisės aktus. Komisija parengs vartotojams skirtą vadovą, kuriame bus aptariamas transporto priemonių pervežimas ir registravimas ES.

Bet kokiu atveju Komisija toliau atidžiai stebės, ar teisingai įgyvendinami EB teisės principai, taikomi motorinių transporto priemonių registracijai ir pervežimui.

2. TERMINAI

Šis komunikatas taikomas pirmajai motorinių transporto priemonių registracijai, taip pat anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių registracijai, nepaisant to, ar jos naujos, ar naudotos.

Šiame komunikate:

„motorinė transporto priemonė “yra:

—

bet kokia komplektinė arba nekomplektinė variklio varoma transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, turinti bent keturis ratus ir važiuojanti didesniu kaip 25 km/h maksimaliu konstrukciniu greičiu, taip pat jos priekabos, išskyrus transporto priemones, kurios važiuoja bėgiais, žemės ūkio ir miškų ūkio traktorius, visas mobiliąsias mašinas ir didelio galingumo komercines transporto priemones (9); arba

—	bet kokia dviratė arba triratė motorinė transporto priemonė sudvejintais arba kitokiais ratais, skirta važiuoti keliu (10).

Motorinė transporto priemonė yra „anksčiau kitoje valstybėje narėje registruota“, kai yra gautas administracinis leidimas pradėti transporto priemonę eksploatuoti, apimantis transporto priemonės identifikavimą ir registracijos numerio išdavimą. Todėl šiame komunikate taip pat aptariamos motorinės transporto priemonės, kurioms reikalinga laikina ar trumpalaikė registracija, ir transporto priemonės, kurioms buvo reikalinga profesinė registracija.

Laikotarpio, kurį transporto priemonė buvo registruota vienoje valstybėje narėje prieš ją pervežant į kitą valstybę narę, trukmė nėra svarbi.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖS REGISTRACIJA GYVENAMOJOJE VALSTYBĖJE NARĖJE

3.1. Gyvenamosios valstybės narės nustatymas registruojant

Teisingumo Teismo nuomone, registracija yra natūralus teisės apmokestinti motorines transporto priemones rezultatas. Taip priežiūra tampa paprastesnė tiek registracijos valstybėje narėje, tiek kitose valstybėse narėse, kadangi registracija vienoje valstybėje narėje yra motorinių transporto priemonių mokesčių sumokėjimo toje valstybėje įrodymas (11).

Kiekvienas asmuo privalo registruoti savo transporto priemonę valstybėje narėje, kurioje paprastai nuolatos gyvena. Direktyvos 83/182/EEB (12) 7 straipsnyje ir Direktyvos 83/183/EEB (13) 6 straipsnyje nustatytos tikslios gyvenamosios vietos nustatymo taisyklės tokiomis aplinkybėmis, kai suinteresuoti asmenys laikinai arba nuolat gyvena valstybėje narėje, kuri nėra jų valstybė narė. Tačiau Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje kiekybinis kriterijus, minimas šiame straipsnyje (gyventi tam tikroje vietoje daugiau kaip 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais), negali būti laikomas pagrindiniu, jei yra kitų veiksnių, kurie keičia aplinkybes.

Teisingumo Teismo nuomone, jei asmuo turi asmeninių ir profesinių ryšių dviejose valstybėse narėse, jo įprastinė gyvenamoji vieta, nustatyta remiantis bendru vertinimu, atsižvelgiant į visus tiesiogiai susijusius faktus, yra ta, kurioje yra to asmens nuolatinis interesų centras; jei tokio bendro vertinimo pagrindu gyvenamoji vieta nenustatoma, pirmumas turi būti teikiamas asmeniniams ryšiams (14).

3.2. Skirtingos motorinės transporto priemonės registravimo pakopos

Dabartiniuose valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nustatytos (daugiausia) trys skirtingos motorinės transporto priemonės registravimo priimančiojoje valstybėje narėje pakopos.

—	Motorinės transporto priemonės techninių charakteristikų patvirtinimas — tai dažniausiai EB tipo patvirtinimas. Tačiau kai kurių tipų motorinėms transporto priemonėms vis dar taikoma nacionalinė patvirtinimo tvarka.

—	Naudotų transporto priemonių techninė apžiūra, kurios tikslas — patvirtinti, kad konkreti motorinė transporto priemonė registravimo metu yra faktiškai gerai suremontuota ir žmonių sveikatai bei gyvybei nepavojinga.

—	Motorinės transporto priemonės registravimas — tai administracinis leidimas transporto priemonei patekti į kelių transporto eismą, kuris apima transporto priemonės identifikavimą ir registracijos numerio išdavimą.

3.3. Motorinės transporto priemonės techninių charakteristikų patvirtinimas

3.3.1. EB tipo patvirtinimas

Visiems serijinės gamybos keleiviniams automobiliams, tvirtinamiems nuo 1996 m., motociklams, tvirtinamiems 2003 m. gegužės mėn., ir traktoriams, tvirtinamiems nuo 2005 m., iš esmės reikalingas EB tipo patvirtinimas. Tai procedūra, kurią taikant valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonės tipas atitinka visus galiojančius Europos saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. EB tipo patvirtinimas galioja visose valstybėse narėse.

Jeigu pagal Direktyvą 70/156/EEB motorinės transporto priemonės gamintojas pateikia paraišką dėl EB tipo patvirtinimo tvirtinančiai valstybės narės institucijai, kuri transporto priemonei suteikia EB tipo patvirtinimą (jei ji atitinka visus tiesiogiai susijusių direktyvų reikalavimus (15)), tos valstybės narės patvirtinimo institucija perduoda kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms kiekvieno transporto priemonės tipo, kurį ji patvirtino ar atsisakė patvirtinti arba kurio liudijimą atšaukė, patvirtinimo liudijimo kopiją.

Gamintojas, kuris yra EB tipo patvirtinimo turėtojas, išduoda EB atitikties liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad transporto priemonė buvo pagaminta pagal patvirtinto transporto priemonės tipo reikalavimus. EB atitikties liudijimas turi būti prie kiekvienos naujos transporto priemonės, kurios EB tipas buvo patvirtintas. Be to, galiojančiose EB konkurencijos taisyklėse reikalaujama, kad gamintojai išduotų EB atitikties liudijimus laiku ir laikydamiesi nediskriminacinio principo, nepaisant transporto priemonės paskirties ir (arba) kilmės vietos (t. y. nepaisant to, ar transporto priemonė parduodama vartotojui kitoje valstybėje narėje, ar perkama prekybos agento iš platintojo kitoje valstybėje narėje).

Valstybės narės gali registruoti naujas patvirtinto EB tipo transporto priemones, leisti prekiauti jomis ar pradėti eksploatuoti dėl su jų konstrukcija ir veikimu susijusių priežasčių tik tuomet, jei jos turi galiojantį EB atitikties liudijimą.

Europos teisės aktuose nereikalaujama, kad po registravimo atitikties liudijimas liktų transporto priemonėje. Daugelyje valstybių narių EB atitikties liudijimą po transporto priemonės registravimo saugo institucijos.

Naujoms patvirtinto EB tipo transporto priemonėms, kurios turi galiojantį atitikties liudijimą, nereikia iš naujo tvirtinti technines charakteristikas ar atitikti papildomus techninius reikalavimus, susijusius su jų konstrukcija ar veikimu, jei tik jos nebuvo akivaizdžiai modifikuotos po to, kai „išvyko “iš gamintojo gamyklos. Todėl negali būti taikomi tokie nacionaliniai teisės aktai, pagal kuriuos galiojantį EB tipo patvirtinimo liudijimą turinčios transporto priemonės negali būti registruojamos, jei nepateikiamas nacionalinis liudijimas, patvirtinantis jų atitiktį nacionaliniams reikalavimams, pavyzdžiui, dėl išmetamųjų dujų (16).

3.3.2. Nacionalinis patvirtinimas

Pagal dabartinę Bendrijos teisę EB tipo patvirtinimas nėra suteikiamas šioms motorinių transporto priemonių kategorijoms:

—	komercinėms transporto priemonėms (miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai, furgonai ir sunkvežimiai) ir priekaboms,

—	mažais kiekiais gaminamoms transporto priemonėms,

—	individualiai patvirtintoms transporto priemonėms.

Prieš užregistruojant naują motorinę transporto priemonę, kurios EB tipas nepatvirtintas, gali reikėti nacionalinio patvirtinimo priimančiojoje valstybėje narėje. Po nacionalinio patvirtinimo išduodamas nacionalinis atitikties liudijimas, kuris, be kitų tikslų, pasitarnaus registruojant transporto priemonę.

Nacionalinis patvirtinimas gali būti nacionalinis tipo patvirtinimas arba nacionalinis individualus patvirtinimas:

—

Nacionalinis tipo patvirtinimas ir nacionalinis mažais kiekiais gaminamų transporto priemonių patvirtinimas yra skirtas transporto priemonės tipo atitikčiai galiojantiems nacionaliniams techniniams reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju gamintojas išduoda nacionalinį tipo atitikties liudijimą, kuriame patvirtina, kad konkreti transporto priemonė buvo pagaminta pagal patvirtinto transporto priemonės tipo reikalavimus.

—

Nacionalinis individualus patvirtinimas — tai konkrečios transporto priemonės (unikalios ar neunikalios) atitikties galiojantiems nacionaliniams reikalavimams patvirtinimas. Ši procedūra taikoma visų pirma transporto priemonėms, individualiai įvežtoms iš trečiųjų šalių ir neatitinkančioms Europos tipo patvirtinimo reikalavimų, taip pat unikalioms transporto priemonėms.

Nacionalinio tipo ir individualaus patvirtinimo procedūros, taikomos transporto priemonėms, kurios bus naudojamos ar registruojamos EB pirmą kartą, paprastai nepatenka į EB teisės taikymo sritį.

Tačiau nacionalinio patvirtinimo procedūros transporto priemonėms, kurios jau gavo nacionalinį patvirtinimą kitoje valstybėje narėje, ir transporto priemonėms, kurios jau buvo registruotos kitoje valstybėje narėje, privalo atitikti EB sutarties 28 ir 30 straipsnius. Pagal Teisingumo Teismo teisėtyrą tokių nacionalinių procedūrų taikymas nebūtinai prieštarauja šiems straipsniams.

Vis dėlto pagal EB sutarties 28 ir 30 straipsnius (17) tokie patvirtinimai privalo atitikti bent šias procedūrų sąlygas:

a)	Nacionalinio patvirtinimo procedūros bet kokiu atveju privalo būti pagrįstos objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto nustatytais kriterijais, siekiant apriboti nacionalinių institucijų veiksmų laisvę ir kad ta laisve nebūtų naudojamasi pasirinktinai.

Taikant tokią procedūrą negali būti atliekama tokia pati kontrolė, kokia jau vykdoma pagal kitas procedūras toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje. Taigi nacionalinės institucijos neturi teisės reikalauti techninės apžiūros, jei tokia apžiūra jau buvo atlikta kitoje valstybėje narėje, ir institucijos žino jos rezultatus arba gali juos gauti, jei pageidauja. Tam reikia aktyvaus nacionalinės įstaigos, į kurią kreipiamasi dėl transporto priemonės patvirtinimo, požiūrio arba patvirtinimo liudijimo, kurį išduoda patvirtinanti kitos valstybės narės įstaiga, lygiavertiškumo pripažinimo. Be to, kai taikytina, taip pat reikia pastarosios įstaigos aktyvaus požiūrio, ir šiuo atžvilgiu pačios valstybės narės turi užtikrinti, kad kompetentingos patvirtinimo įstaigos tarpusavyje bendradarbiautų ir palengvintų būtinas atlikti procedūras, kad įvežančiai valstybei narei būtų sudaryta galimybė patekti į nacionalinę rinką (18).

Procedūra turi būti tokia, kad ja būtų galima iš karto naudotis ir atlikti per pagrįstą laikotarpį, o jei prašymas atmetamas, turi būti suteikta galimybė apskųsti atmetimo sprendimą teisme. Procedūra turi būti aiškiai numatyta bendrojo pobūdžio priemonėje, kuri būtų privaloma nacionalinėms institucijoms. Be to, nacionalinė patvirtinimo procedūra neatitinka pagrindinių laisvo prekių judėjimo principų, jei jos trukmė ir dėl to susidarančios neproporcingos sąnaudos trukdo motorinės transporto priemonės savininkui gauti motorinės transporto priemonės patvirtinimą.

Priimančiosios valstybės narės techniniuose reikalavimuose neturi būti be reikalo reikalaujama modifikuoti motorinę transporto priemonę. Faktas, kad motorinė transporto priemonė jau buvo užregistruota kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad jos kompetentingos institucijos nusprendė, jog motorinė transporto priemonė atitiko ten galiojančius techninius reikalavimus. Todėl kompetentingos nacionalinės institucijos gali atsisakyti išduoti motorinės transporto priemonės, kuri jau buvo patvirtinta kitoje valstybėje narėje, nesvarbu, ar transporto priemonė jau buvo registruota ar dar ne, patvirtinimą tik jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai. Pagal Teisingumo Teismo teisėtyrą valstybės narės, naudodamosi savo veiksmų laisve visuomenės sveikatos apsaugos srityje, privalo laikytis proporcingumo principo. Todėl jų pasirinktos priemonės privalo atitikti tai, kas tikrai būtina norint apsaugoti visuomenės sveikatą ir patenkinti pagrindinius reikalavimus dėl, pavyzdžiui, saugumo keliuose, ir tos priemonės privalo būti proporcingos siekiamam tikslui, kuris negali būti pasiektas priemonėmis, kurios mažiau ribotų Bendrijos vidaus prekybą (19). Kadangi EB sutarties 30 straipsnyje numatyta laisvo prekių judėjimo Bendrijoje taisyklės išimtis, kuri turi būti aiškinama siaurai (20), ją taikančios nacionalinės institucijos turi įrodyti, kad jų taisyklių taikymas yra būtinas, kad būtų veiksmingai saugomi interesai, minimi EB sutarties 30 straipsnyje, ir ypač kad konkrečios transporto priemonės patvirtinimas iš tiesų kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugumui kelyje.

Negali būti pagrįstai įrodinėjama, kad vien tik faktas, kad transporto priemonė buvo patvirtinta pagal kitos valstybės narės taisykles ir galbūt (bet nebūtinai) tam tikros techninės charakteristikos, kurios skiriasi nuo nustatytų paskirties valstybės narės teisės aktuose arba nuo lygiaverčio tipo patvirtinimo toje valstybėje, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvenimui ar aplinkai.

Dėl to reikalaujama, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imtųsi tokių veiksmų:

pirmiausia, atsižvelgiant į priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias technines taisykles, reikėtų įvertinti anksčiau kitoje valstybėje narėje patvirtintos ir registruotos transporto priemonės technines charakteristikas. Tačiau remtis ne tuo metu galiojančiomis taisyklėmis, bet tvirtinimo kilmės valstybėje narėje metu (priimančiojoje valstybėje narėje) galiojusiomis taisyklėmis;

b)	kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti į apžiūrą ir liudijimus, kuriuos išdavė kitų valstybių narių kompetentingos institucijos ir gamintojas (21). Papildoma apžiūra gali būti skiriama tik siekiant suteikti kompetentingoms institucijoms informacijos, kurios nėra liudijimuose;

c)	pagal tai kompetentingos institucijos įvertins aspektus, kurių atžvilgiu transporto priemonė neatitinka techninių taisyklių, galiojusių priimančiojoje valstybėje narėje pirmojo transporto priemonės patvirtinimo ES metu;

kompetentingos institucijos tada gali taikyti nacionalines technines taisykles, kurios yra proporcingos atsižvelgiant į įpareigojančias priežastis, kurias Teismas pripažįsta kaip privalomuosius ar EB sutarties 30 straipsnyje minimus reikalavimus. Reikia pabrėžti, kad konkrečiai motorinei transporto priemonei taikant neproporcingas nacionalines technines taisykles bus pažeista Bendrijos teisė, kurios nuostatos turi viršenybę prieš nacionalinę teisę.

3.4. Naudotų transporto priemonių techninė apžiūra

Naudotų transporto priemonių techninės apžiūros tikslas — patikrinti, ar konkreti motorinė transporto priemonė registracijos metu yra faktiškai gerai suremontuota. Vis dėlto tai, kad motorine transporto priemone važinėta viešaisiais keliais po paskutinės techninės apžiūros, gali pateisinti techninę apžiūrą, atliekamą šią priemonę registruojant kitoje valstybėje narėje.

Todėl pagal Teisingumo Teismo teisėtyrą (22) valstybės narės gali reikalauti, kad prieš registraciją anksčiau toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje registruotoms motorinėms transporto priemonėms būtų atlikta techninė apžiūra, jei ši apžiūra yra privaloma dėl bet kokio bet kokios panašios motorinės transporto priemonės nuosavybės perdavimo arba bet kokio registracijos liudijimo turėtojo pasikeitimo, nesvarbu, ar motorinė transporto priemonė buvo registruota toje pačioje, ar kitoje valstybėje narėje. Techninė apžiūra prieš registraciją privalo atitikti bent tas procedūrų sąlygas, kurios taikomos tvirtinant motorinės transporto priemonės technines charakteristikas, būtent:

a)	ji privalo būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto nustatytais kriterijais, siekiant apriboti nacionalinių institucijų veiksmų laisvę, kad ta laisve nebūtų naudojamasi pasirinktinai;

dėl techninės apžiūros negali būti atliekama tokia pati kontrolė, kokia jau vykdoma pagal kitas procedūras toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje. Kai transporto priemonė techniškai apžiūrima valstybėje narėje, Tarybos direktyvos 96/96/EB (23) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas lygiavertiškumo ir abipusio pripažinimo principas reikalauja, kad visos kitos valstybės narės pripažintų išduotą liudijimą, ir tai neturi sutrukdyti joms reikalauti bet kokios papildomos apžiūros, paprastai atliekamos registracijos jų teritorijoje tikslu, jei ta apžiūra nebuvo atlikta išduodant liudijimą (24);

c)	Komisija mano, kad techninės apžiūros procedūra turi būti tokia, kad būtų lengva ja pasinaudoti ir užbaigti per pagrįstą laikotarpį. Jei būtų nustatytos konkrečios, specialiai įvežtų transporto priemonių techninei apžiūrai skirtos kontrolės stotys, gali kilti kliūčių prekybai tarp valstybių narių.

3.5. Transporto priemonės registracija

Valstybė narė, registruodama motorinę transporto priemonę, suteikia leidimą eksploatuoti transporto priemonę, apimantį transporto priemonės identifikavimą ir registracijos numerio išdavimą.

3.5.1. Pirma motorinės transporto priemonės registracija

Kai kitoje valstybėje narėje įsigyjama nauja EB patvirtinto tipo transporto priemonė, registruojančioji valstybė narė, be tam tikrų asmens ar organizacijos, siekiančios registracijos pagal suderintą Bendrijos C kodą (25), duomenų, privalo reikalauti ir EB atitikties liudijimo (26).

Jei transporto priemonės yra ne EB patvirtinto tipo, valstybė narė gali reikalauti pateikti tinkamus nacionalinio tipo patvirtinimo ar nacionalinio individualaus tipo patvirtinimo liudijimus (žr. 3.3.2 skyrių).

Komisija mano, kad valstybės narės turi teisę registracijos metu patikrinti, ar teisingai sumokėtas PVM.

Jei profesionalus prekybininkas kitoje valstybėje narėje parduoda motorinę transporto priemonę, jis privalo išrašyti sąskaitą faktūrą. Dėl PVM mokėjimo yra dvi galimybės:

motorinė transporto priemonė yra „nauja“, kai ji pristatoma arba per šešis mėnesius nuo eksploatavimo pradžios, arba transporto priemone yra nuvažiuota ne daugiau kaip 6 000 kilometrų. PVM turės būti mokamas valstybėje narėje, į kurią transporto priemonė pervežama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (27) (PVM direktyvos) 2 straipsnį. Naujų transporto priemonių tiekimas neapmokestinamas kilmės valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs pardavėjas (PVM direktyvos 138 straipsnio 2 dalies a punktas). Pagal šią nuostatą, norint būti neapmokestintam, reikės pagrįsti, kad naują transporto priemonę pardavėjas arba įsigyjantis asmuo (arba kitas asmuo jų vardu) išsiunčia ar išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jų valstybėje narėje;

transporto priemonė nėra „nauja“: kai privatus asmuo vyksta į kitą valstybę narę pirkti motorinę transporto priemonę ir parsigabena ją pats (arba suorganizuoja, kad ji būtų pargabenta), tada jis sumoka PVM mokesčio normą pardavimo vietoje — apmokestinima „kilmės “vietoje. PVM bus mokėtinas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs pardavėjas. Jei automobilių pardavėjas nusipirko automobilį iš pradinio pirkėjo, kuris neatskaitė PVM, įtraukto į motorinės transporto priemonės pardavimo kainą, bus taikoma speciali naudotų prekių sistema (PVM direktyvos 312 straipsnis ir kiti straipsniai).

Privačiam asmeniui parduodant savo motorinę transporto priemonę PVM mokėjimo atžvilgiu ji gali būti:

„nauja “(naujų transporto priemonių apibrėžtį žr. pirmiau esančiame punkte). Tokiu atveju PVM bus mokėtinas valstybėje narėje, į kurią transporto priemonė pervežama (PVM direktyvos 2 straipsnis). Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, privatus asmuo, pardavęs „naują automobilį“, turi teisę atskaityti arba susigrąžinti PVM, sudarantį pirkimo kainos dalį kilmės valstybėje narėje, neviršijant PVM sumos, kurią jam tektų prievolė sumokėti, jei tiekimas būtų apmokestinamas kilmės valstybėje narėje (PVM direktyvos 172 straipsnis).

b)	„sena“. Sandoris nepatenka į PVM taikymo sritį. PVM neturės būti mokamas.

Komisija mano, kad nacionalinės institucijos registracijos metu taip pat gali reikalauti įrodyti, kad sumokėtas draudimas.

3.5.2. Anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės

Registruojančioji valstybė narė gali reikalauti pateikti tik toliau išvardytus anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų motorinių transporto priemonių dokumentus:

kitoje valstybėje narėje išduoto nesuderinto registracijos liudijimo originalą arba jo kopiją: daugelis iki 2004 m. registruotų transporto priemonių vis dar turi nesuderintą registracijos liudijimą. Pagal Bendrijos teisę nėra prievolės perduoti tokio kitoje valstybėje narėje išduoto tipo liudijimo originalą ar kopiją paskirties valstybės narės nacionalinėms registracijos institucijoms. Tačiau Komisija mano, kad nacionalinė teisė gali įpareigoti pirkėją prieš registruojant motorinę transporto priemonę pateikti kilmės valstybės narės išduoto registracijos liudijimo kopiją, kad būtų išvengta dvigubos administracinės kontrolės ir būtų sumažintas su transporto priemonėmis susijusių nusikaltimų skaičius;

suderintą registracijos liudijimą: vienos valstybės narės išduotas suderintas registracijos liudijimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje ten perregistruojant transporto priemonę (28). Jei pirkėjas perka motorinę transporto priemonę, kuri turi suderintą registracijos liudijimą, jis visais atvejais bus gavęs ankstesnio registracijos liudijimo I dalį ir, jeigu buvo išduota, ankstesnio registracijos liudijimo II dalį. I ankstesnio registracijos liudijimo dalis ir, jeigu buvo išduota, II registracijos liudijimo dalis turi būti pateiktos paskirties valstybės narės registracijos institucijoms, kad jos galėtų paimti ankstesnio registracijos liudijimo dalį (dalis). Apie paimtus liudijimus jos privalo per du mėnesius pranešti registracijos liudijimus išdavusioms valstybių narių institucijoms. Registracijos liudijimus išdavusių institucijų prašymu registracijos liudijimus paėmusios institucijos per šešis mėnesius nuo jų paėmimo grąžina liudijimus to prašančioms institucijoms. Tais atvejais, kai registracijos liudijimą sudaro I ir II dalys (29), tačiau II dalies trūksta, tos valstybės narės, kurioje pareikalauta perregistruoti transporto priemonę, kompetentingos institucijos išimtiniais atvejais gali priimti sprendimą perregistruoti transporto priemonę, tačiau tai padaryti gali tik gavusios iš tos valstybės narės, kurioje ta transporto priemonė buvo anksčiau registruota, rašytinį ar elektroninį patvirtinimą, kad pareiškėjas turi teisę perregistruoti transporto priemonę kitoje valstybėje narėje (30);

EB arba nacionalinis atitikties liudijimas:

—

nacionalinės institucijos negali prašyti kitoje valstybėje narėje anksčiau registruotų transporto priemonių EB atitikties liudijimo, jei ankstesnis transporto priemonės registracijos liudijimas visiškai atitinka Direktyvoje 1999/37/EB nustatytą modelį. Pagal direktyvos 4 straipsnį vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse jose perregistruojant motorines transporto priemones;

—	tačiau nacionalinės institucijos gali prašyti kitoje valstybėje narėje anksčiau registruotų transporto priemonių EB atitikties liudijimo, jei kitos valstybės narės išduoto nesuderinto registracijos liudijimo pagrindu jos negali pakankamai tiksliai identifikuoti motorinės transporto priemonės;

—	jei motorinė transporto priemonė neturi EB atitikties liudijimo, nacionalinės institucijos gali prašyti nacionalinio atitikties liudijimo;

d)	PVM sumokėjimo įrodymas, jei transporto priemonė yra nauja PVM atžvilgiu (žr. 3.5.1 skyrių);

e)	draudimo liudijimas;

f)	techninės apžiūros liudijimas, jei techninė apžiūra yra privaloma visoms registruojamoms motorinėms transporto priemonėms, anksčiau atitinkamai registruotoms toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje.

4. MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS PERVEŽIMAS Į KITĄ VALSTYBĘ NARĘ

Akivaizdu, kad motorinė transporto priemonė gali būti įkelta į priekabą ar sunkvežimį ir pervežta į kitą valstybę narę. Tačiau daugelis motorinių transporto priemonių bus nuvairuotos į paskirties valstybę narę.

Beveik visos valstybės narės nurodo, kad paprastai motorine transporto priemone negalima važiuoti viešaisiais keliais, jeigu nerodomas registracijos numeris. Įprastomis aplinkybėmis motorine transporto priemone važiuojama su kilmės valstybės narės arba paskirties valstybės narės registracijos numeriais.

Be to, privaloma turėti civilinės atsakomybės draudimą (31) ir patartina, kad vairuotojas, važiuodamas tokia transporto priemone, turėtų su savimi žaliąją kortą, t. y. tarptautinį draudimo liudijimą (32). Tačiau pasirašius Daugiašalį susitarimą (33) visoms valstybėms narėms (taip pat Andorai, Kroatijai, Lichtenšteinui, Norvegijai ir Šveicarijai), transporto priemonės numerio ženklas yra draudimo liudijimo atitikmuo. Tai suteikia galimybę šių šalių numerio ženklą turinčiomis motorinėmis transporto priemonėmis važinėti jų teritorijoje be jokių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo patikrinimų pasienyje.

Yra dar du motorinės transporto priemonės teisėto pervežimo į paskirties valstybę narę būdai: motorinė transporto priemonė turi turėti arba profesinį valstybinio numerio ženklą, arba laikino valstybinio numerio ženklą.

4.1. Motorinės transporto priemonės su profesiniu valstybinio numerio ženklu vairavimas

Profesinės registracijos sistema taikoma beveik visose valstybėse narėse, kad mažmenininkai galėtų vairuoti motorines transporto priemones viešaisiais keliais labai trumpą laikotarpį neprivalėdami oficialiai jų registruoti. Ji taikoma gamintojų, surinkėjų, platintojų ir prekybos agentų vairuojamoms motorinėms transporto priemonėms.

Daugelis valstybių narių neišduoda profesinės registracijos liudijimų, kuriuose identifikuojama motorinė transporto priemonė. Jose paprastai suteikiami kitokio tipo dokumentai, rodantys ryšį tarp valstybinio numerio ženklo ir jo turėtojo, ir (arba) reikalaujama, kad turėtojas pildytų žurnalą, kuriame būtų surašytos kelionės su valstybiniu numerio ženklu.

Vienos kelių eismo konvencijos (34) 35 straipsnio 1 dalies a punkte nurodoma, kad susitariančiosios šalys negali drausti motorinių transporto priemonių, kurios yra registruotos kitos susitariančiosios šalies, judėjimo, jei vairuotojas turi registracijos liudijimą. Pagal Konvenciją susitariančiosios šalys privalo pripažinti kitų susitariančiųjų šalių išduotus registracijos liudijimus. Tačiau Konvencijoje nėra nuostatos, kuria būtų reikalaujama, kad susitariančiosios šalys draustų arba leistų laisvą Konvencijos neatitinkančių transporto priemonių judėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje galioja laisvas prekių tranzitas (35), motorinių transporto priemonių, turinčių profesinius valstybinio numerio ženklus, išduotus kitoje valstybėje narėje, judėjimą Bendrijos viduje reglamentuoja EB sutartis (36), ypač jos 28 straipsnis. Galimos kliūtys turi būti pagrįstos pagal EB sutarties 30 straipsnį arba vienu iš Teisingumo Teismo nustatytų privalomų reikalavimų.

Principas, pagal kurį visos valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra jų teritorijoje, turėtų civilinės atsakomybės draudimą, taip pat taikomas transporto priemonėms su profesiniu valstybinio numerio ženklu. Civilinės atsakomybės draudimo taikymo sritis ir sąlygos nustatomos remiantis šiomis priemonėmis. Tačiau valstybės narės taikyti išimtis transporto priemonėms su profesiniu valstybinio numerio ženklu (t. y. nukrypti nuo pirmiau minėtos nuostatos), jei toks ženklas yra suinteresuotosios valstybės narės sudarytame sąraše, kuris perduotas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Tokiu atveju kitos valstybės narės pasilieka teisę reikalauti, kad tokią transporto priemonę valdantis asmuo turėtų galiojančią žaliąją kortą arba sudarytų draudimo sutartį pasienyje pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius reikalavimus (37). Tačiau naujame Direktyvos 72/166/EEB daliniame pakeitime, padarytame Penktąja transporto priemonių draudimo direktyva 2005/14/EB (38), teigiama, kad transporto priemonė, atleista nuo draudimo įsipareigojimo dėl to, kad turi specialų valstybinio numerio ženklą, turi būti vertinama taip pat kaip ir neapdrausta transporto priemonė. Tokių transporto priemonių sukeltų nelaimingų atsitikimų aukos turi teisę kreiptis kompensacijos į šalies, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, žalos atlyginimo įstaigą. Ši įstaiga pateikia reikalavimą garantiniam fondui, esančiam šalyje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta.

4.2. Motorinė transporto priemonė su laikino valstybinio numerio ženklu

Daugelis valstybių narių taiko laikino registravimo sistemą, kad motorine transporto priemone būtų galima važinėti trumpą laiką, kol ji bus galutinai priregistruota arba išvyks iš teritorijos. Paprastai transporto priemonė laikinai registruojama jos kilmės valstybėje narėje. Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad bendrasis laisvo prekių tranzito principas ir direktyva dėl transporto priemonių registracijos dokumentų reiškia, kad kilmės valstybė narė taip pat turėtų pripažinti savo teritorijoje paskirties valstybės narės išduotus laikino valstybinio numerio ženklus ir liudijimus.

Laikinai registracijai valstybės narės gali išduoti:

—

laikinos registracijos liudijimą, kuris nesiskirtų arba labai nedaug skirtųsi nuo Direktyvoje 1999/37/EB nustatyto modelio. Tokiu atveju kitos valstybės narės yra įpareigotos pripažinti laikinos registracijos liudijimą, išduotą valstybės narės transporto priemonei identifikuoti tarptautiniame eisme, jei vairuotojas turi I registracijos liudijimo dalį pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį (39).

—	laikinos registracijos liudijimą, kuris gali labai skirtis nuo Direktyvoje 1999/37/EB nustatyto modelio. Kitos valstybės narės privalo iš esmės pripažinti liudijimą pagal EB sutarties 28 ir 30 straipsnius.

Laisvam motorinės transporto priemonės su laikino valstybinio numerio ženklu ir laikinos registracijos numeriu judėjimui gali trukdyti tik priežastys, susijusios su saugumu kelyje (pavyzdžiui, vairuotojo gebėjimas vairuoti, tai, ar jis laikosi vietos kelių taisyklių, arba motorinės transporto priemonės techninė apžiūra), kai yra pagrįstų įtarimų, kad transporto priemonė pavogta arba kai kontroliuojančios institucijos turi pagrįstų abejonių dėl liudijimo galiojimo.

Be to, vairuotojams rekomenduojama turėti su savimi žaliąją kortą, patvirtinančią, kad transporto priemonė apdrausta bent tiek, kiek reikalaujama lankomos šalies įstatymuose. Kelionės metu ir iki galutinės registracijos paskirties valstybėje narėje transporto priemonė turi turėti draudimo polisą, išduotą draudimo bendrovės, turinčios leidimą veikti transporto priemonės kilmės valstybėje. Tačiau naujoje taisyklėje (40), kurią valstybės narės turi perkelti į savo teisės aktus ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 11 d., nurodoma, kad jei transporto priemonė išsiunčiama iš vienos valstybės narės į kitą, valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, laikoma paskirties valstybe nare iš karto po pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta, 30 dienų laikotarpiu, net jeigu ta transporto priemonė paskirties valstybėje narėje nebuvo oficialiai įregistruota. Tai leis transporto priemonės pirkėjui įsigyti draudimą savo gyvenamojoje valstybėje narėje, net jei transporto priemonė dar turi užsienio valstybinio numerio ženklą (laikino kilmės šalies valstybinio numerio ženklą). Vadinasi, draudimas turi būti įgytas paskirties šalyje. Tokį draudimą gali pasiūlyti paskirties valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse įsisteigusios draudimo bendrovės, kurios teikia paslaugas paskirties valstybėje narėje remdamosi laisvės teikti paslaugas ar įsisteigimo laisvės principu.

5. TEISĖS GYNIMO PRIEMONĖS

Apie bet kokį nacionalinių institucijų priimtą sprendimą, kuriuo atsisakoma patvirtinti motorinę transporto priemonę ar ją registruoti, privaloma pranešti suinteresuotajai šaliai, kuri tuo pat metu turi būti informuota apie teisių gynimo priemones, prieinamas jai pagal konkrečioje valstybėje narėje galiojančius įstatymus, ir apie terminus, per kuriuos galima nurodytosiomis teisių gynimo priemonėmis pasinaudoti (41).

Be oficialių nacionalinių teisės gynimo priemonių, kuriomis asmuo, besikreipiantis dėl registracijos, gali pasinaudoti, transporto priemonės patvirtinimo ar automobilio registravimo klausimus piliečiai ir įmonės gali spręsti naudodamiesi SOLVIT sistema (42). Naudojimasis šia sistema yra nemokamas.

Be to, galima tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją ir apskųsti valstybę narę. Jei Komisija nuspręs, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimo pagal EB sutartį, pagal EB sutarties 226 straipsnį prieš valstybę narę ji gali inicijuoti pažeidimo atveju taikomą procedūrą.

(1) 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (OL L 42, 1970 2 23, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/40/EB (OL L 161, 2006 6 14, p. 12).

(2) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, COM(2003) 418 su pakeitimais, padarytais COM(2004) 738.

(3) 2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (OL L 203, 2002 8 1, p. 30). Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4) 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL L 138, 1999 6 1, p. 57). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/103/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 344).

(5) http://europa.eu.int/solvit/site/statistics/index_en.htm.

(6) Šiuo metu automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiams taikomi EB teisės principai yra nurodyti Komisijos informaciniame dokumente dėl Europos piliečių teisių ir pareigų, susijusių su automobilių, kurie pervežami Bendrijos viduje arba nuolat naudojami keliaujant už valstybės ribų, apmokestinimu. Šį dokumentą galima rasti adresu:

http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/other_taxes/passenger_car/index_en.htm

(7) Komisija priėmė pasiūlymą dėl keleiviniams automobiliams taikomų mokesčių (COM(2005) 261, 2006 7 5). Šiame pasiūlyme yra numatyta per penkerių dešimties metų pereinamąjį laikotarpį palaipsniui panaikinti registracijos mokesčius ir automobilių mokesčių likučio grąžinimo sistemą, jei automobilis, registruotas vienoje valstybėje narėje, visam laikui pervežamas į kitą valstybę narę ir ten registruojamas.

(8) OL C 143, 1996 5 15, p. 4.

(9) Žr. Direktyvos 70/156/EEB 1 straipsnį.

(10) T. y. bet koks motociklas, kuriam taikoma 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (1 straipsnis), panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL L 124, 2002 5 9, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/30/EB (OL L 106, 2005 4 27, p. 17).

(11) 2002 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-451/99, Cura Anlagen GmbH prieš Auto Service Leasing GmbH (ASL.) Rink. 2002, p. I-03193 (http://curia.europa.eu/en/content/juris/index.htm).

(12) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/182/EEB dėl tam tikrų transporto priemonių, laikinai importuojamų iš vienos valstybės narės į kitą, atleidimo nuo mokesčių Bendrijos teritorijoje (OL L 105, 1983 4 23, p. 59). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129).

(13) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/183/EEB dėl mokesčių netaikymo asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui(OL L 105, 1983 4 23, p. 64). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/12/EEB (OL L 76, 1992 3 23, p. 1).

(14) 2001 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-262/99, Paraskevas Louloudakis prieš Elliniko Dimosio. Rink. 2001, p. I-05547.

(15) Taikomos direktyvos išvardytos Direktyvos 70/156/EEB IV priedo I dalyje.

(16) 1997 m. gegužės 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-329/95, Administracinis procesas, pradėtas VAG Sverige. Rink. 1997, p. I-02675.

(17) 2002 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-390/99, Canal Satélite Digital SL prieš Adminstración General del Estado ir Distribuidora de Televisión Digital SA (DTS). Rink. 2002, p. I-00607.

(18) 2005 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-432/03, Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką. Rink. 2005, p. I-09665.

(19) 2004 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-24/00, Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką. Rink. 2004, p. I-01277.

(20) 2004 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-95/01, Baudžiamasis procesas prieš John Greenham ir Léonard Abel. Rink. 2004, p. I-01333.

(21) 2003 m. spalio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-455/01, Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką. Rink. 2003, p. I-12023.

(22) 1986 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje 50/85, Bernhard Schloh prieš Auto contrôle technique SPRL, Rink. 1986, p. 01855, 14–16 dalys; byla C-451/99, 62–64 dalys.

(23) OL L 46, 1997 2 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(24) Byla C-451/99.

(25) Kaip nustatyta Direktyvos 1999/37/EB I ir II priedus.

(26) Direktyvos 70/156/EEB 7 straipsnio 1 dalis.

(27) OL L 347, 2006 12 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/133/EB (OL L 57, 2007 2 24, p. 12).

(28) Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsnis.

(29) Pagal Direktyvos 1999/37/EB 7 konstatuojamąją dalį valstybės narės naudoja registracijos liudijimą, kuriame yra arba viena dalis, arba dvi atskiros dalys, ir kadangi „šiuo metu priimtinas abiejų sistemų koegzistavimas“. Taigi pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį registracijos liudijimą gali sudaryti arba viena dalis pagal I priedą, arba dvi dalys pagal I ir II priedus. Nuoroda į II dalį taikoma tik valstybėms narėms, kurios laikosi dviejų atskirų dalių (I dalies ir II dalies) registracijos liudijimo sistemos.

(30) Direktyvos 1999/37/EB 5 straipsnio 2 dalis.

(31) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL L 103, 1972 5 2, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

(32) Bet kuris vairuotojas gali gauti žaliąją kortą draudimo bendrovėje, kuri jam išdavė privalomą transporto priemonės atsakomybės draudimą. Žaliosios kortos sistema buvo įvesta 1953 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisijai prižiūrint ir yra valdoma Biurų tarybos. Žaliąja korta patvirtinama, kad vairuotojas turi bent jau privalomą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, kurio reikalauja lankomų šalių įstatymai (daugiau informacijos žr.: http://www.cobx.org/public/NXhomeEng-Public.htm).

(33) Europos ekonominės erdvės valstybių narių nacionalinių draudikų biurų susitarimas, pasirašytas 2002 m. gegužės 30 d., nurodytas 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimo 2003/564/EB dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą priede (OL L 192, 2003 7 31, p. 23).

(34) Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija, 1968 m. lapkričio 8 d., su daliniais pakeitimais.

(35) 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-115/02, Administration des douanes et droits indirects prieš Rioglass SA and Transremar S. Rink. 2003, p. I-12705, 18 punktas.

(36) Žr. 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-12/02, Baudžiamasis procesas prieš Marco Grilli. Rink. 2003, p. I-11585.

(37) Direktyvos 72/166/EEB 4 straipsnio b punktas.

(38) 1 straipsnio 3 dalies b punktas. Valstybės narės turi įgyvendinti vėliausiai 2007 m. birželio 11 d.

(39) Direktyva 1999/37/EB taip pat taikoma laikiniems registracijos liudijimams, kuriuos valstybės narės turėtų pripažinti pagal šios direktyvos 1 straipsnį, 2 straipsnio b punktą ir 4 straipsnį.

(40) Naujas 4a straipsnis, įtrauktas į Tarybos direktyvą 90/232/EEB (OL L 129, 1990 5 19, p. 33) dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyva 2005/14/EB.

(41) Direktyvos 70/156/EEB 12 straipsnis.

(42) http://europa.eu.int/solvit/

24.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/26

2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės — Nacionalinis regioninės valstybės pagalbos žemėlapis: Portugalija, Kipras

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 68/06)

N727/2006. — PORTUGALIJA

Nacionalinis regioninės valstybės pagalbos žemėlapis 2007m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d.

(Patvirtinta Komisijos 2007 m. vasario 7 d.)

NUTS II	NUTS III	Regioninei investicinei pagalbai nustatyta aukščiausia riba (1) (taikoma didžiosioms įmonėms)
1. Regionai, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą turintys teisę gauti pagalbą 2007–2013 m.
		2007 1 1– 2010 12 31	2011 1 1– 2013 12 31
Norte	Alto Trás-os-Montes	30	30
	Ave	30	30
	Cávado	30	30
	Douro	30	30
	Entre Douro e Vouga	30	30
	Grande Porto	30	30
	Minho Lima	30	30
	Tâmega	30	30
Centro	Baixo Mondego	30	30
	Baixo Vouga	30	30
	Beira Interior Norte	40	30
	Beira Interior Sul	40	30
	Cova da Beira	40	30
	Dão Lafões	36,5	30
	Pinhal Interior Norte	40	30
	Pinhal Interior Sul	40	30
	Pinhal Litoral	30	30
	Serra da Estrela	40	30
	Médio Tejo	30	30
	Oeste	30	30
Alentejo	Lezíria do Tejo	30	30
	Alto Alentejo	40	30
	Alentejo Central	40	30
	Alentejo Litoral	40	30
	Baixo Alentejo	40	30
RA Madeira	RA Madeira	52	40
RA Açores	RA Açores	52	50
2. Regionai, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą turintys teisę gauti pagalbą iki 2010 12 31 (2)
Algarve	Algarve	30	20
3. Regionai, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą turintys teisę gauti pagalbą 2007–2013 m.
Grande Lisboa	Vila Franca de Xira (Alhandra, Alverca do Ribatejo, Castanheira do Ribatejo, Vila Franca de Xira)	15	15
P. de Setúbal	Setúbal	15	15
	Palmela	15	15
	Montijo	15	15
	Alcochete	15	15
4. Regionai, turintys teisę gauti pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalis c punktą 2007 1 1–2008 12 31, esant aukščiausiai pagalbos ribai — 10 %
Grande Lisboa	Vila Franca de Xira (Cachoeiras, Calhandriz, Póvoa de Santa Iria, São João dos Montes, Vialonga, Sobralinho, Forte da Casa)	10
	Mafra	10
	Loures	10
	Sintra	10
	Amadora	10
	Cascais	10
	Odivelas	10
	Oeiras	10
P. de Setúbal	Seixal	10
	Almada	10
	Barreiro	10
	Moita	10
	Sesimbra	10

N 814/2006 — KIPRAS

Nacionalinis regioninės pagalbos žemėlapis 2007m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d.

(Patvirtinta Komisijos 2007 m. sausio 24 d.)

KIPRAS	Regioninei investicinei pagalbai nustatytos aukščiausios ribos (3) (Taikoma didžiosioms įmonėms)
1. Savivaldybės, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalis c punktą turinčios teisę gauti pagalbą visą 2007—2013 m. laikotarpį, esant 15 % pagalbos intensyvumui
1012 Δήμος Στροβόλου, 1023 Δήμος Λατσιών (Λακκιά), 1024 Γέρι, 1100 Σιά, 1101 Μαθιάτης, 1102 Αλάμπρα, 1103 Αγία Βαρβάρα, 1104 Κοτσιάτης, 1105 Νήσου, 1106 Πέρα Χωριό, 1107 Δήμος Ιδαλίου, 1108 Λύμπια, 1109 Λυθροδόντας & Μονή Προφήτη Ηλία, 1120 Ποταμιά, 1121 'Αγιος Σωζόμενος, 1200 Καμπί, 1201 Φαρμακάς, 1202 Απλίκι, 1203 Λαζανιάς (Περιλ. Μονή Μαχαιρά), 1204 Γούρρη, 1205 Φικάρδου (Περιλ. Οικ. Πύργου), 1206 'Αγιος Επιφάνιος (Ορεινής), 1207 Καλό Χωριό (Ορεινής), 1208 Μαλούντα, 1209 Κλήρου, 1210 Αρεδιού, 1211 'Αγιος Ιωάννης (Μαλούντας), 1212 Αγροκηπιά, 1213 Μιτσερό (Περ. Μονή Αγ. Παντελ.), 1220 Καπέδες, 1221 Καταλιόντας, 1222 Αναλιόντας (Περ. Μονή Αρχ.Μιχ.), 1223 Καμπιά, 1224 Μαργί, 1225 Τσέρι, 1226 Πολιτικό -Μονή Αγ.Ηρακλ.&Φιλάνι, 1227 Πέρα, 1228 Επισκοπειό, 1229 Ψιμολόφου, 1230 Εργάτες, 1240 'Αγιοι Τριμιθιάς, 1241 Παλαιομέτοχο, 1243 Κοκκινοτριμιθιά, 1244 Μάμμαρη, 1300 Παλαιχώρι Μόρφου, 1301 Ασκάς, 1302 'Αλωνα, 1303 Φτερικούδι, 1304 Πολύστυπος, 1305 Λαγουδερά, 1306 Σαράντι, 1307 Λιβάδια, 1308 Αληθινού, 1309 Πλατανιστάσα, 1310 Παλαιχώρι Ορεινής, 1320 Ξυλιάτος, 1321 'Αγιος Γεώργιος Καυκάλλου, 1322 Νικητάρι (Περιλ. Ασίνου), 1323 Βυζακιά, 1324 Αγία Μαρίνα (Ξυλιάτου), 1325 Άγιοι Ηλιόφωτοι, 1326 Κάτω Μονή, 1327 Ορούντα, 1328 Πάνω Κουτραφάς, 1329 Κάτω Κουτραφάς (Περιλ. Μάνδρες), 1330 Ποτάμι, 1361 Περιστερώνα, 1362 Αστρομερίτης, 1368 Μένικο, 1400 Σπήλια, 1402 Αγία Ειρήνη, 1403 Καννάβια (Περιλ. Καπουρά), 1404 Κακοπετριά -Πλατάνια,Αγ.Νικ.Στ., 1405 'Αγιος Θεόδωρος (Σολέας), 1406 Γαλάτα, 1407 Σινάορος, 1408 Καλιάνα, 1409 Τεμβριά, 1410 Κοράκου (Περιλ. Αργολάδου), 1411 Ευρύχου, 1412 Φλάσου, 1414 Άγιος Επιφάνιος (Σολέας), 1415 Ληνού, 1416 Κατύδατα, 1417 Σκουριώτισσα (Φουκάσα), 1420 Πεδουλάς, 1421 Μυλικούρι, 1422 Μουτουλλάς, 1423 Οίκος, 1424 Καλοπαναγιώτης-Ορκόντας,Ι.Λαμπ., 1425 Γερακιές, 1426 Τσακίστρα (Περιλ. Μονή Κύκκου), 1427 Κάμπος, 1430 Άγιος Νικόλαος (Λέυκας), 1456 Πάνω Πύργος, 1457 Κάτω Πύργος, 1458 Σελλάδι του Άππη, 1459 Αλεύγα, 1460 Πηγένια (Περιλ. Χαλέρι), 1461 Παχύαμμος, 1465 Φροδίσια (Βροδίσια), 1462 'Αγιος Θεόδωρος (Τιλλιρίας), 3100 Δήμος Αγίας Νάπας -& Αγία Θέκλα, 3101 Δήμος Παραλιμνίου, 3102 Δήμος Δερύνειας-Στροβίλ.&Α.Νικ., 3103 Σωτήρα, 3104 Λιοπέτρι, 3105 Φρέναρος, 3110 Αυγόρου (& Μονή 'Αγιος Κενδέας), 4010 Δήμος Αραδίππου, 4011 Λιβάδια, 4012 Δρομολαξιά, 4013 Μενεού, 4100 Κελλιά, 4102 Bορόκληνη(Ορόκληνη), 4103 Αβδελλερό, 4110 Κίτι, 4111 Περιβόλια, 4112 Τερσεφάνου, 4113 Σοφτάδες, 4120 Μαζωτός, 4121 Αλαμινός, 4122 Αναφωτίδα, 4123 Απλάνταn, 4124 Κιβισίλι, 4125 Αλεθρικό, 4126 Κλαυδιά, 4127 Αγγλισίδες, 4128 Μενόγεια, 4202 Δήμος Αθιένου, 4210 Καλό Χωριό, 4211 Αγία 'Αννα, 4212 Μοσφιλωτή, 4213 Ψευδάς, 4214 Πυργά-Μονή Σταυροβ.&Αγ.Βαρβάρας, 4215 Κόρνος(Περιλ.Μονή Αγίας Θέκλας), 4216 Δελίκηπος, 4217 Κόχη, 4300 Ζύγι, 4301 Μαρί (Περιλ. Βασιλικό), 4302 Καλαβασός, 4303 Τόχνη, 4304 Χοιροκoιτία, 4305 Ψεματισμένος, 4306 Μαρώνι, 4307 'Αγιος Θεόδωρος, 4308 Σκαρίνου, 4309 Κοφίνου, 4310 Κάτω Λεύκαρα, 4311 Δήμος Πάνω Λευκάρων, 4312 Κάτω Δρυς, 4313 Βάβλα (Περιλ. Νονή Αγίου Μηνά), 4314 Λάγεια, 4315 Ορά (Περιλ. Δράπια και Παρσάτα), 4316 Μελίνη, 4317 Οδού, 4318 'Αγιοι Βαβατσινιάς, 4319 Βαβατσινιά, 5011 Δήμος Μέσα Γειτονιάς, 5012 Δήμος Αγίου Αθανασίου, 5020 Πάνω Πολεμίδια, 5021 'Υψωνας, 5022 Δήμος Κάτω Πολεμιδιών, 5100 Παλόδεια, 5101 Παραμύθα-& Μονή Παναγίας Ευαγγ., 5102 Σπιτάλι, 5103 Φασούλα, 5104 Μαθικολώνη, 5105 Γεράσα, 5106 Αψιού, 5107 Απεσιά, 5108 Κορφή, 5109 Λιμνάτης, 5110 Καπηλειό, 5120 Μουτταγιάκα, 5121 Αρμενοχώρι, 5122 Φοινικάρια, 5123 Ακρούντα, 5124 'Αγιος Τύχων, 5125 Παρεκκλησιά, 5126 Πεντάκωμο, 5127 Μοναγρούλλι, 5128 Μονή, 5129 Πύργος, 5130 Ασγάτα (Περ.Μεταλλεία Πλατείες), 5131 Βάσα (Κελλακίου), 5132 Σανίδα, 5133 Πραστιό (Κελλακίου), 5134 Κλωνάρι, 5135 Βίκλα, 5136 Κελλάκι -& Μονή Ζωοδόχου Πηγής, 5137 Ακαπνού, 5138 Επταγώνεια, 5140 Διερώνα, 5141 Αρακαπάς, 5142 'Αγιος Παύλος, 5143 'Αγιος Κωνσταντίνος, 5144 Συκόπετρα, 5145 Λουβαράς, 5146 Καλό Χωριό (Περιλ. 'Αθρακος), 5147 Ζωοπηγή, 5223 Πλατανίστεια, 5224 'Αγιος Θωμάς, 5225 Αλέκτορα, 5226 Ανώγυρα, 5227 Πισσούρι, 5302 'Αλασσα, 5305 'Αγιος Αμβρόσιος, 5306 'Αγιος Θεράπων, 5307 Λόφου, 5308 Πάχνα, 5310 'Αγιος Γεώργιος, 5311 Δωρός, 5312 Λάνεια, 5313 Σιλίκου, 5314 Μονάγρι-& Μονή Παναγίας Αμασγού, 5315 Τριμήκληνη, 5316 'Αγιος Μάμας, 5317 Κουκά, 5318 Μονιάτης-Μέσα Ποτ.,Σαϊττάς,Φυλ., 5320 Δωρά, 5321 Γεροβάσα, 5322 'Αρσος, 5323 Κισσούσα, 5324 Μαλιά, 5325 Βάσα (Κοιλανίου), 5326 Βουνί, 5327 Πέρα Πεδί, 5328 Μανδριά, 5329 Ποταμιού, 5330 'Ομοδος, 5331 Κοιλάνι, 5340 'Αγιος Δημήτριος, 5341 Παλαιόμυλος, 5342 Πρόδρομος (Περιλ. Τρικουκκιά), 5343 Καμινάρια, 5344 Τρεις Ελιές, 5345 Λεμίθου, 5350 Κάτω Πλάτρες (Toρναρίδες), 5351 Πάνω Πλάτρες (Περιλ. Τροόδος), 5352 Φοινί (Περ. Μονή Τροοδίτισσας), 5353 Πάνω Αμίαντος, 5354 Κάτω Αμίαντος, 5360 'Αγιος Θεόδωρος, 5361 'Αγιος Ιωάννης, 5362 Κάτω Μύλος, 5363 Ποταμίτισσα, 5364 Δύμες, 5365 Πελένδρι (Περιλ. Κάρδαμα), 5366 Αγρός, 5367 Αγρίδια, 5368 Χανδριά, 5369 Κυπερούντα, 6010 Δήμος Γεροσκήπου, 6011 Κονιά, 6012 Αγία Μαρινούδα, 6013 Κολώνη (Περιλ. Μονή Ανατολικό), 6014 Αχέλεια, 6022 'Εμπα, 6023 Τρεμιθούσα, 6024 Μέσα Χωριό, 6025 Μεσόγη, 6026 Τάλα (Περ. Μονή Αγίου Νεοφύτου), 6100 Κούκλια, 6101 Μανδριά, 6102 Νικόκλεια, 6103 Σουσκιού, 6104 Τίμη, 6106 'Αγία Βαρβάρα, 6107 Αναρίτα, 6108 Φοίνικας, 6110 Μαραθούντα, 6111 'Αρμου, 6112 Επισκοπή, 6113 Νατά, 6114 Χολέτρια, 6115 Αξύλου, 6116 Ελεδιό, 6120 Τσάδα, 6121 Κοίλη, 6122 Στρουμπί, 6123, Πολέμι, 6124 Καλλέπεια (Περιλ. Μορόνερο), 6125 Λετύμβου, 6126 Πιταργού, 6127 Κούρδακα, 6128 Λεμώνα, 6129 Χούλου, 6130 Ακουρσός, 6132 Κάθικας, 6200 Πάνω Aρχιμανδρίτα-& Κάτω Αρχιμ., 6201 Φασούλα, 6202 Μούσερε, 6203 Μάρωνας, 6204 Μαμώνια, 6205 'Αγιος Γεώργιος, 6206 Σταυροκόννου, 6207 Πραστιό, 6208 Τραχυπέδουλα, 6210 Κελοκέδαρα, 6211 Σαλαμιού, 6212 Κιδάσι, 6213 Κέδαρες, 6214 Μέσανα, 6215 Πραιτώρι, 6216 Φιλούσα (Κελοκεδάρων), 6217 Αρμίνου, 6218 'Αγιος Νικόλαος (Περ. Πέραβασα), 6219 'Αγιος Ιωάννης (Περ. Μαλούντα), 6220 Αμαργέτη, 6221 Αγία Μαρίνα (Κελοκεδάρων), 6222 Πενταλιά, 6223 Φάλεια, 6224 Γαλαταριά, 6225 Κοιλίνεια, 6226 Βρέτσια, 6227 Στατός-'Αγιος Φώτιος-&Αμπελίτης, 6228 Λαπηθιού, 6229 Μαμουντάλη, 6230 Πάνω Παναγιά-&Μονή Χρυσορ.&Αγιά, 6231 Ασπρογιά, 6300 Ψάθι, 6301 'Αγιος Δημητριανός, 6302 Κανναβιού (Περιλ. Μελαμιού), 6303 Θρίνια (Δρίνια), 6304 Μηλιά, 6305 Κρίτου Μαρόττου, 6306 Φύτη, 6307 Λάσα, 6308 Δρύμου, 6310 Σίμου, 6311 Αναδιού, 6312 Σάραμα, 6313 Ευρέτου, 6314 Τριμιθούσα, 6315 Φιλούσα (Χρυσοχούς), 6316 Κιός, 6317 Ζαχαριά, 6318 Μελαδειά, Λυσός -Αγ. Μερκούρ & Σταυρός της Ψώκας, 6319 Μελάνδρα, 6320 Λυσός-&Αγ.Μερκούρ.&Σταυρός Ψώκ., 6321 Περιστερώνα, 6330 Θελέτρα, 6331 Γιόλου, 6332 Πάνω Ακουρδάλεια, 6333 Μηλιού -& Μονή Αγίων Αναργύρων, 6334 Κάτω Ακουρδάλεια, 6335 Τέρα, 6336 Κρίτου Τέρα, 6337 Σκούλλη, 6338 Χόλη, 6339 Λουκρουνού, 6340 Καραμουλλήδες, 6341 Χρυσοχού, 6343 Δήμος Πόλεως Χρυσοχούς, 6344 Νέο Χωριό (Περ.Λουτρά Αφροδίτης), 6345 Γουδί, 6350 Κάτω Αρόδες, 6351 Πάνω Αρόδες, 6352 'Ινεια, 6353 Δρούσεια (Περιλ. Πιττόκοπος), 6354 Φασλί, 6355 Ανδρολίκου, 6360 Πελαθούσα -& Μύρμιγκωφ & Λίμνη, 6361 Κυνούσα, 6362 Μακούντα, 6363 Αργάκα, 6364 Γιαλιά, 6365 Αγία Μαρίνα (Χρυσοχούς), 6366 Νέα Δήμματα, 6367 Πομός (Περιλ. Παλιάμπελα), 6368 Στενή, 6369 Άγιος Ισίδωρος, 6370 Λιβάδι.
2. Savivaldybės, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą turinčios teisę gauti pereinamojo laikotarpio pagalbą nuo 2007 1 1 iki 2008 12 31, esant 10 % pagalbos intensyvumui
1000 Δήμος Λευκωσίας, 1010 Δήμος Αγίου Δομετίου, 1011 Δήμος 'Εγκωμης, 1013 Δήμος Αγλαντζιάς (Αγλαγγιά), 4101 Τρούλλοι, 4104 Πύλα, 5013 Δήμος Γερμασόγειας, 6020 Χλώρακας, 6021 Λέμπα, 6027 Κισσόνεργα, 6133 Δήμος Πέγειας & Αγ. Γεωργίου Πέγειας.

(1) Investiciniams projektams, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos neviršija 50 mln. EUR, ši aukščiausia riba padidinama 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijo 2003/361/EE je dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). Dideliems investiciniams projektams, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 50 mln. EUR, ši aukščiausia riba gali būti pakoreguota, remiantis 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 67 dalimi.

(2) Jei persvarstymo, kuris bus atliktas 2010 m., metu bus nustatyta, kad atitinkamo regiono BVP vienam gyventojui sumažėjo ir yra mažesnis kaip 75 % ES-25 vidurkio, vienas ar daugiau šių regionų gali ir toliau atitikti reikalavimus pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą ir 2011 1 1– 2013 12 31 laikotarpiu aukščiausia riba bus padidinta iki 30 %.

(3) Investiciniams projektams, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos neviršija 50 mln. EUR, ši aukščiausia riba padidinama 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijo 2003/361/EE je dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). Dideliems investiciniams projektams, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 50 mln. EUR, ši aukščiausia riba gali būti pakoreguota, remiantis 2007—2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 67 dalimi.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 68

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. kovo 24d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2007/C 068/01	2007 m. kovo 22 d. Tarybos rezoliucija dėl saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje	1

	II Informacija
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA
	Komisija
2007/C 068/02	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	5

2007/C 068/03	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	8

2007/C 068/04	Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos ( 1 )	15

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2007/C 068/05	Euro kursas	25

2007/C 068/06	2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės — Nacionalinis regioninės valstybės pagalbos žemėlapis: Portugalija, Kipras ( 1 )	26

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3327
JPY	Japonijos jena	156,65
DKK	Danijos krona	7,4505
GBP	Svaras sterlingas	0,67780
SEK	Švedijos krona	9,3135
CHF	Šveicarijos frankas	1,6164
ISK	Islandijos krona	88,46
NOK	Norvegijos krona	8,1150
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5805
CZK	Čekijos krona	27,973
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	246,70
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7096
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8760
RON	Rumunijos lėja	3,3630
SKK	Slovakijos krona	33,582
TRY	Turkijos lira	1,8479
AUD	Australijos doleris	1,6519
CAD	Kanados doleris	1,5432
HKD	Honkongo doleris	10,4103
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8654
SGD	Singapūro doleris	2,0217
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 248,54
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,6281
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,2991
HRK	Kroatijos kuna	7,3815
IDR	Indijos rupija	12 140,90
MYR	Malaizijos ringitas	4,6065
PHP	Filipinų pesas	64,003
RUB	Rusijos rublis	34,6730
THB	Tailando batas	42,402


	(1) Tekstas svarbus EEE