23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/1

A.

2003 m. sausio mėn. EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva Pramonės permainos: dabartinė padėtis ir perspektyvos — Bendras požiūris. Ta nuomone buvo siekiama ne tik apžvelgti aktualiausius pramonės permainų klausimus ir tendencijas, bet ir pabrėžti CCMI vaidmenį bei jos darbą ateityje. Tarp CCMI priskirtų atsakomybės sričių buvo įrašytos ir šios:

Pirmiau nurodytoje nuomonėje pabrėžiama ir būtinybė konkurencingumą derinti su darniu vystymusi, socialine ir teritorine sanglauda, laikantis Lisabonos strategijos. Be to, joje pasiūlyta pramonės permainų darbo koncepcija, apimanti ir raidą, turinčią įtakos bendrovėms, ir jų sąveiką su aplinka.

Iki šiol CCMI dažniausiai dėmesį skirdavo pramonės permainų poveikio sektoriams, darbuotojams, teritorijoms ir aplinkai vertinimui. Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas — apsvarstyti, kaip darnus vystymasis gali paskatinti pramonės permainas.

B.

Toje pačioje nuomonėje reziumuojama, kad Europos pramonės sektoriaus permainos dažnai būdavo nagrinėjamos restruktūrizavimo aspektu, tačiau tai kur kas dinamiškesnė sąvoka. Verslo pasaulis yra glaudžiai susijęs su Europos politine ir socialine aplinka, kurioje jis vystosi ir kuri, savo ruožtu, daro poveikį pramonės permainoms. Pagrindinės pramonės permainos vyksta dviem būdais: įgyvendinant radikalius veiksmus ir palaipsniui prisitaikant. Tiksliau, šia nuomone savo iniciatyva siekiama apsvarstyti, kaip darnus vystymasis, kurį Brundtland apibrėžė kaip vystymąsi, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savus poreikius, gali skatinti palaipsnes ir aktyvias pramonės permainas.

C.

Dažniausiai nuomonėje pateikiami pavyzdžiai, susiję su energetikos ir susijusiais sektoriais, tačiau tie patys procesai, kurie aprašyti šioje nuomonėje, gali būti taikomi ir kitiems. Priežasčių, dėl kurių buvo pasirinkti šie sektoriai, yra keletas:

D:

Momentas, kada konkreti technologija gali būti prieinama, lemia moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Tačiau momentą, kada ji iš tikrųjų pradedama taikyti, lemia rinka. Politikos sritys gali daryti poveikį atotrūkiui tarp šių dviejų sričių. Dėl suderintų politikos priemonių — subsidijų, skatinimo, mokesčių — verslas Švedijoje ir Japonijoje jau seniai pradėjo vystytis prasidėjus šiluminių siurblių ir saulės kolektorių technologinei plėtrai. Iš dalies dėl to šioms šalims pavyko išsikovoti rinkos lyderių pozicijas.

E.

EESRK dar kartą patvirtina, kad trys Lisabonos strategijos ramsčiai yra vienodai svarbūs. Tačiau dažnai pabrėžiama, kad aplinkosaugos ir socialiniai motyvai gali būti svarstomi tik esant klestinčiai, augančiai ekonomikai. Tai pernelyg supaprastintas strategijos aiškinimas, nes ir atvirkštinis teiginys yra teisingas. Žinoma, apie klestinčią, augančią ekonomiką negalima kalbėti, kai aplinka užteršta, o visuomenę skaldo socialiniai nesutarimai. Komitetas pritaria veiksmams, kurių buvo imtasi šioje srityje ir kurie aprašomi Komisijos komunikato Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra — Veiksmų programa 2 priede (1).

F.

Tvarumas yra ne tik vienas šio sąrašo elementų; tai vienintelis galimas veiksmų scenarijus siekiant užtikrinti perspektyvią ateitį. Tvarumo koncepcija yra svarbiausia ir todėl ji taikoma ne tik aplinkai, bet apima ir ekonominio bei socialinio tvarumo klausimus. Tam tikros įmonės tęstinumas yra ekonominio tvarumo forma, kurią geriausiai galima pasiekti išlaikant pelningumą. Europa gali prie to prisidėti stiprindama konkurencingumą naujovėmis ir skatindama mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą aktyviomis politikos priemonėmis ir įvairiomis tikslinėmis priemonėmis (pvz., žr. Švediją ir Japoniją).

G.

Socialinis tvarumas reiškia, kad žmonės gali gyventi sveikai, o tiems, kurie to negali, uždirbti pajamas, garantuojant pakankamą socialinės apsaugos lygį. EESRK laikosi nuomonės, kad Europa gali prisidėti prie šios srities vystymo siekdama suformuoti visuomenę, kurioje žmonės išlaikytų savo profesinius gebėjimus, suteikdama jiems padorų darbą saugioje ir sveikoje darbo aplinkoje bei esant tokioms sąlygoms, kai paisoma ir darbuotojų teisių, ir vaisingo socialinio dialogo.

H.

Ekologinė pramonė teikia daug ekonomikos augimo galimybių. Europa užima tvirtas pozicijas daugelyje šios pramonės sektorių. EESRK mano, kad, siekdama išlaikyti ir vystyti savo stipriąsias puses ir pasiekti panašių pozicijų kituose sektoriuose, Europa turi parodyti daugiau ambicijų.

I.

Į darnų vystymąsi orientuota pramonės politika gali prisidėti prie visos Europos konkurencingumo — ne tik naujai atsirandančių, bet ir tradicinių pramonės sektorių. EESRK nori, kad Europos Komisija remtų tokią politiką. Šioje nuomonėje aprašyti pavyzdžiai rodo, kad gerai apgalvotos ir įgyvendintos paramos schemos (mokesčių, supirkimo tarifų, skatinimo ir reguliavimo derinys), įvedant naujas aplinkosaugos technologijas, gali padėti sukurti šių technologijų rinką, kurią būtų galima toliau vystyti be paramos. Bet kuris paramos mechanizmas turi būti akivaizdžiai mažėjančio pobūdžio, nes valstybės pagalbos kaina neturėtų riboti kitų pramonės šakų tarptautinio konkurencingumo.

J.

EESRK pažymi, kad subsidijos ir kitos paskatos ne visuomet būna veiksmingos ir, jeigu bus naudojamos netinkamai, gali sukelti didelių finansinių sąnaudų, turinčių mažą ekonominį poveikį. Subsidijos ir norminiai aktai turėtų padėti kurti rinką ir kurį laiką vystytis, kol technologija taps brandi ir galės išsilaikyti be paramos. Pagrindiniai sėkmingos paramos veiksniai yra šie:

K.

Darnus vystymasis neturi apsiriboti Europa, kadangi jis yra pasaulinio masto. Europos tvarumo politikai turi būti būdingos priemonės, užkertančios kelią darbo jėgą perkelti į kitus regionus. Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, būtinas dvejopas požiūris: viena vertus, vidaus požiūris į ES ir antra vertus, išorinis požiūris į ES. Kalbant apie pirmąjį požiūrį, turėtų būti įgyvendintos atitinkamos priemonės, kad būtų užtikrinta, jog socialinės ir aplinkosauginės sąnaudos, susijusios su netvarios gamybos būdais Europos Sąjungoje, būtų įtrauktos į prekių kainą, skatinant pagrindines Pasaulio komisijos dėl globalizacijos socialinio aspekto parengto pranešimo nuostatas dėl darnios politikos tarp TDO, PPO, TVF ir Pasaulio banko (žr. CESE 252/2005). Kalbant apie antrąjį požiūrį, ES turėtų dėti visas pastangas atitinkamuose tarptautiniuose forumuose (pirmiausia PPO), kad būtų įtraukti ne tik su prekyba susiję klausimai, kaip, pvz., pagrindiniai socialiniai ir aplinkosaugos standartai į tarptautinius prekybos susitarimus, siekiant palengvinti Europos konkurentų tvarumo politikos krypčių tobulinimą. Tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Indija ir Kinija turi nesąžiningą ekonominį pranašumą, palyginti su Europa, nes joms nereikia laikytis Kioto protokolo CO2 mažinimo tikslų. Šie susitarimai turėtų būti įgyvendinti tarptautiniu mastu, nes prekyba gali būti iš tikrųjų laisva, jeigu ji yra sąžininga.

1.1

Mūsų ekonomika šiuo metu yra grindžiama pigia energija ir žaliavomis. Bet atsargos yra ribotos ir iš dalies dėl to jos vis labiau brangsta. Galimos struktūrinės ir technologinės permainos yra būtinos ir Europa turi prisidėti prie jų įgyvendinimo, kad tokios permainos padėtų Europai įveikti tą iššūkį. Energijai ir žaliavoms imlūs sektoriai ateityje turėtų pereiti prie tvaresnės gamybos, kad sumažintų gamtinių išteklių eikvojimą. Bet šių sektorių ateityje vis tiek reikės, nes pradinių medžiagų ir pusgaminių gamyba yra pramoninės vertės pagrindas.

1.2

Europos energijai imlios pramonės įmonių, taikančių tvarios gamybos metodus ir konkuruojančių tarptautiniu mastu, neturėtų išstumti iš rinkos už ES ribų esantys konkurentai, kurie taiko mažiau tvarios gamybos būdus. Kad būtų užkirstas tam kelias, visiems šiems sektoriams turi būti sudarytos vienodos sąlygos, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir valdžia.

1.3

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra darnios visuomenės kūrimas — visuomenės, kuri galėtų išlaikyti dabartinį klestėjimo lygį ir kartu neutralizuoti neigiamus šalutinius dabartinių vartojimo modelių poveikius. To siekiant, viena pagrindinių sąlygų yra išmokti kitaip patenkinti energijos poreikius ir pereiti prie kitokios pramoninės gamybos formos.

1.4

Poreikis palaipsniui pereiti prie tvaresnio visuomenės modelio neginčijamas. Yra keletas tokio reikalavimo priežasčių. Specialistai nesutaria dėl laiko, kada iškastinis kuras bus prieinamas už protingą kainą, tačiau visi sutinka, kad toks kuras taps vis retesnis ir brangesnis. Be to ir todėl, kad dėl savo vartojimo įpročių patiriame vieną didžiausių mūsų šimtmečio grėsmių — klimato kaitą.

1.5

Idealiu atveju geriausias būdas sustabdyti šiuos procesus būtų nustoti deginti iškastinį kurą jau dabar. Tačiau artimiausiu metu tai neįmanoma nei politiniu, nei ekonominiu požiūriu. Turime imtis kitokių metodų, nes kas nors juk turi pasikeisti — jeigu ir ne taip greitai, kaip norime, tai bent jau kuo greičiau.

1.6

Taikant trias energetica  (2), modelį, kuriuo efektyvesnis energijos naudojimas gali būti skatinamas trimis etapais, artimiausiu metu gali padėti pereiti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos. Štai šie etapai:

1.7

Siekiant įgyvendinti šiuos tris tikslus ir skatinti perėjimą prie tvaresnės pramoninės gamybos, reikia viso priemonių derinio. Šios priemonės turi būti grindžiamos ekonominiais ir strateginiais skaičiavimais. Atliekant šiuos skaičiavimus, neišvengiamai ateina laikas, kai iškilus interesų prieštaravimui reikia rinktis. Šių interesų prieštaravimų neturime vengti. Esama vadinamųjų „situacijų, kai laimi visi“, ir politikos priemonės visuomet turi būti orientuotos jas sukurti, bet praktiškai tai pasiekti gali būti labai sunku. Tuomet reikia rinktis arba darnių permainų galimybes, arba esamų interesų apsaugą, atsižvelgiant į natūralų vieno sektoriaus stiprėjimą ir kito nykimą. Tokie esami prieštaraujantys interesai turėtų tapti skaidrūs ir turėtų būti svarstomi.

1.8

Atsižvelgiant į tvarumo koncepciją galima teigti, kad Europos visuomenės vystymo ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai aspektai yra vienodai svarbūs. Šioje nuomonėje:

2.1.1

Kiekvienais metais Žemė sugeria 3 milijonus eksadžiaulių (EJ) saulės energijos. Bendri iškastinio kuro ištekliai sudaro 300 000 EJ, 10 proc. bendro metinio insoliacijos kiekio. Bendras metinis energijos sunaudojimas yra 400 EJ. 3 milijonai EJ sugeriamos energijos yra prieinama 90 EJ hidroelektros energijos, 630 EJ vėjo energijos ir 1 250 EJ biomasės forma. Visa kita energija prieinama saulės energijos forma (3). Tad iš tikrųjų yra pakankamai tvarios energijos mūsų poreikiams patenkinti. Problema yra tai, kaip ją pasiekti.

2.1.2

Kadangi, žinant sąnaudų aspektą ir tinkamos technologijos trūkumą, artimiausiu metu atsinaujinantys energijos šaltiniai negalės patenkinti didėjančios energijos paklausos, reikės kitų energijos šaltinių. Yra galimybių iškastinį kurą naudoti švariai, pvz., pašalinant CO2 ir vėliau saugant jį, kad būtų išvengta jo išmetimo į atmosferą. Technologijos, kaip sugauti ir saugoti CO2, kūrimas yra pačiame įkarštyje: daugybė eksperimentinių įrenginių jau parengti eksploatacijai arba statomi Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje. Galima tikėtis, kad ši technologija bus pradėta taikyti jau 2015/2020 m.

2.1.3

Itin svarbi yra paramos atsinaujinančiai energijai schemų trukmė, kadangi per ankstyvas paramos nutraukimas gali sužlugdyti naująją pramonę, tačiau ir per ilgai teikiama parama nėra veiksminga. Apskritai paramą galima nutraukti laipsniškai, kadangi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei masto ekonomija mažina technologijos kainą. Taip pat labai svarbios tinkamos paramos schemos sąlygos. Galiausiai svarbu, kad paramos schemos būtų skelbiamos iš anksto, kad įmonės turėtų laiko pasirengti naujoms rinkos sąlygoms.

2.1.4

Kaip galima spręsti iš žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energijos strategija“ (4) bei 2006 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų šia tema, diskusijos apie branduolinę energiją tampa vis svarbesnės. Kai kuriose šalyse dauguma žmonių pasisako už branduolinę energiją, kitose dauguma — prieš ją, daugiausia dėl atliekų problemos (5). Nepaisant to, branduolinė energija tam tikrą netrumpą laiką liks nepakeičiama siekiant patenkinti smarkiai augančią energijos paklausą, kadangi tai yra emisijų neturintis energijos šaltinis, o atliekų kiekis, palyginti su pagaminta energija, yra gana menkas. Laikui bėgant branduolinė sintezė gali padėti išspręsti branduolio dalijimosi trūkumus.

2.1.5

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vandens energijos šaltiniai nėra aptariami konkrečioje pastraipoje, nes ši technologija (išskyrus potvynių energiją) yra laikoma visapusiškai išvystyta ir panaudojama. Tokia nuostata neturėtų jokiu būdu menkinti jos svarbos tvarumo kontekste.

2.2.1

Biomasė yra organinė medžiaga iš augalų ir medžių, specialiai auginamų energetiniais tikslais. Mediena ir greitai augantys pasėliai naudojami iš hektaro gaunant didelį derlių. Žemės ūkio šalutiniai produktai, daugiausia maisto, taip pat naudojami kaip biomasė. Pavyzdžiai yra šiaudai ir cukrinių runkelių lapai. Biomasės srautus taip pat galima gauti iš atliekų, pvz., augalų sodinimo bei priežiūros, namų ūkių, įmonių ir pramonės atliekų. Pavyzdžiai yra vaisiai, daržovės, sodo, medienos atliekos, mėšlas, srutos, pjuvenos ir kakavos lukštai.

2.2.2

Biomasė gali būti (iš dalies) naudojama iškastiniam kurui pakeisti. Kasmet sunaudojama 400 EJ iškastinio kuro. Biomasės energijos per metus sunaudojama 1 250 EJ. Bet tai nereiškia, kad įmanomas skubus perėjimas. Remiantis esama technologija, dabar iš biomasės įmanoma pagaminti 120 EJ energijos. Dabartinis pasaulinis biomasės energijos sunaudojimas yra 50 EJ (6). Artimiausiu metu gali padidėti biomasės panaudojimas kurui, bet norint išnaudoti potencialą reikės technologijos perversmų.

2.2.3

Keleto iniciatyvų dėka buvo pasiekta daug vilčių teikiančių rezultatų. Austrijoje šešis kartus padidėjo biomasės naudojimas centralizuotam šildymui, o Švedijoje per pastaruosius dešimt metų buvo pasiektas aštuoneriopas padidėjimas. JAV daugiau nei 8 000 MW instaliuotų energijos gamybos pajėgumų grindžiami biomasės naudojimu. Prancūzijoje 5 proc. šildymui naudojamos energijos gaminama iš biomasės. Suomijoje bioenergija jau sudaro 18 proc. visos energijos gamybos, o iki 2025 m. siekiama jos dalį padidinti iki 28 proc. Brazilijoje etanolis gaminamas dideliu mastu kaip kuras automobiliams ir šiuo metu jis sudaro apie 40 proc. Brazilijos ne dyzelinių degalų (7).

2.2.4

Biomasės vystymas svarbus keletu aspektų:

2.3.1

Pasaulyje vėjo energijos teorinis potencialas yra daugiau kaip du kartus didesnis negu prognozuojamas 2020 m. elektros energijos poreikis. Dėl šio potencialo ir nuolat gerėjančios jo konkurencinės padėties, kurią lemia technologijų pažanga, vėjo energija tampa itin svarbiu iškastinio kuro pakaitalu. Vėjo energija niekada negalės patenkinti visų poreikių, nes jos tiekimas yra kintantis.

2.3.2

Vėjo energiją gaminančių instaliuotų pajėgumų per pastaruosius keletą dešimtmečių įspūdingai padaugėjo. Komercinių turbinų pajėgumai išaugo nuo 10 KW (rotoriaus diametras 5 m) iki daugiau nei 4 500 KW (rotoriaus diametras daugiau nei 120 m) (9). Per pastaruosius aštuonerius metus instaliuoti gamybos pajėgumai, naudojantys vėjo energiją, per metus augo daugiau nei 30 proc (10). Remiantis Europos vėjo energijos asociacijos (EWEA) prognozėmis, bendrų vėjo energijos pajėgumų 2020 m. pakaks patenkinti 12 proc. elektros energijos poreikio. Tai rodo, kad vėjo energijos pajėgumai padidės nuo 31 GW 2002 m. pabaigoje iki 1 260 GW 2020 m., augdami po 23 proc. per metus. Rinkos lyderiai ir didžiausi eksportuotojai yra Jungtinė Karalystė, Danija ir Vokietija, o pagrindinės eksporto rinkos yra Kinija, Indija ir Brazilija. Kinijoje, kurioje sparčiai auga vėjo energijos transformavimo mašinų pramonė, padėtis pasikeis. Palyginti su 2004 m., 2005 m. gamintojų skaičius Kinijoje padidėjo 60 proc. Šie skaičiai rodo, kad Europos vėjo energijos transformavimo mašinų pramonė gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip saulės plokščių pramonė ir dėl Kinijos konkurentų gali prarasti labai didelę rinkos dalį.

2.3.3

Vėjo energijos sektorius vis dar iš dalies priklauso nuo įvairių paramos priemonių. Iš jų svarbiausia yra kaina, kurią gamintojai gauna už į tinklą parduodamą energiją, bei tikrumas dėl garantuoto kainų lygio kitiems 10–20 metų. Dėl šių priemonių kai kurių valstybių narių vėjo energijos sektorius sparčiai auga. Trūkumas yra tas, kad šios priemonės skatina didelius, centralizuotus vėjo energijos parkus, gaunančius didelį pelną, o ne tankų mažų, decentralizuotų vėjo jėgainių tinklą. Visuomenė vis priešiškiau žiūri į tokius didelius statinius. Žinoma, galiausiai vėjo energija turės sugebėti išsilaikyti be subsidijų ir supirkimo tarifų.

2.3.4

Norint toliau gerinti konkurencinę vėjo energijos sektoriaus padėtį, reikės daugiau mokslinių tyrimų ir didesnio masto technologinės plėtros. Nuolatinį dėmesį taip pat reikia skirti teisinėms gairėms ir politiniams tikslams. Kiti dideli iššūkiai yra naujų vietų vėjo parkams pritaikymas jūroje ir netikrumo dėl vėjo energijos diegimo išsklaidymas.

2.3.5

Vėjo energijos vystymas yra svarbus keletu aspektų.

2.4.1

Yra du būdai naudoti saulės energiją: tiekti šildymą bei karštą vandenį ir gaminti elektrą (12). Saulės šildymo sistemos yra gana paprastos ir pigios, jos naudojamos daugelyje šalių.

2.4.2

Pagrindinė priežastis siekti plačiu mastu naudoti saulės energiją yra ta, kad ji yra neišsenkanti. Ji turi didelį pasaulinį potencialą ir jeigu pajėgumai gerai suprojektuojami ir pastatomi, aplinkai nekenkia.

2.4.3

Saulės energiją galima„pažaboti“ beveik bet kurioje pasaulio vietoje įvairiais būdais: pradedant labai mažomis sistemomis atokiose vietovėse, saulės kolektoriais ant namų stogų ir baigiant saulės jėgainėmis.

2.4.4

Šildymo naudojant saulės energiją sistemos yra plačiai paplitusios. Didžiausia rinka šioms sistemoms yra Kinija, daugiausia dėl to, kad kaimo vietovėse trūksta dujų ir elektros paskirstymo infrastruktūros. Tokiais atvejais saulės energija yra pats efektyviausias sprendimas. Kita didelė rinka yra Turkija. 2001–2004 m. pasaulinis saulės kolektorių pardavimas augo nuo 10 iki 15 proc. per metus. Kinijai teko 78 proc. pasaulio gamybos, o Turkijai — 5,5 proc.

2.4.5

Europoje pagrindinės šildymo naudojant saulės energiją sistemų rinkos yra Vokietija, Austrija, Ispanija ir Graikija. Vokietijos ir Austrijos vyriausybės teikia finansines paskatas rengti tokias sistemas. Kai kuriuose Ispanijos regionuose tokių sistemų įrengimas naujuose pastatuose privalomas. Dėl šių paramos priemonių Vokietija ir Austrija yra didžiausios Europoje, toli pralenkiančios kitas šalis, šildymo naudojant saulės energiją sistemų gamintojos, jose gaminama 75 proc. Europos produkcijos. Tačiau tai visiškai nublanksta, palyginus su šių sistemų gamyba Kinijoje. Europa pagamino 0,8 milijono m2, o Kinija — 12 milijonų m2. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Kinijos vyriausybė gana anksti suprato šildymo naudojant saulės energiją svarbą ir skatino šių sistemų gamybą įvairiomis priemonėmis, nustatytomis penkmečio planuose.

2.4.6

Nepaisant neišsenkamumo, saulės gaminama elektros energija šiuo metu sudaro tik mažą mūsų poreikių dalį. Taip yra dėl to, kad gamyba naudojant saulės energiją vis dar daug brangesnė negu dujas ar anglį naudojančiose elektrinėse. Siekiant pralaužti užburtą mažo naudojimo ir didelių kainų ratą, saulės energija turi būti kuo plačiau naudojama, nes tai sukurs didelę gamybos ir įrengimo masto ekonomiją. Tik tuomet technologija gali būti toliau atnaujinama ir tobulinama.

2.4.7

Be to, elektros energijos gamyba naudojant gana mažus kintamos išeigos (priklausomai nuo saulėtumo) įrenginius reikalauja kitokio požiūrio į energiją negu iki šiol. Perėjimas prie saulės energijos galimas vidutiniu laikotarpiu, bet labai svarbu smarkiai skatinti šio sektoriaus plėtrą.

2.4.8

Nors fotovoltinių įrenginių (PV) rinka greitai auga, tačiau iš tikrųjų yra tik trys didelės rinkos — Japonija, Vokietija ir Kalifornija. Šiuose trijuose regionuose pagaminama 80 proc. pasaulio saulės energijos sistemų. Tai skatinama didelėmis subsidijomis ir mokant namų ūkiams gerą kainą už šiuo būdu pagamintą elektros energiją. Pasaulinė saulės baterijų elementų gamyba 2004 m. atitiko 1 150 MW gamybos pajėgumus. Vadinasi, kartu su maždaug 3 000 MW jau 2003 m. pabaigoje įrengtų gamybos pajėgumų, 2005 m. bendri pajėgumai išaugo iki maždaug 4 500 MW.

2.4.9

Japonijos rinkai buvo sukurta 1994 m. paskatų programa, kurioje buvo numatytas 50 proc. dydžio subsidijavimas. Subsidija kiekvienais metais buvo mažinama 5 proc., 2004 m. buvo paskutinieji programos metai, kuriais buvo teikiama 5 proc. subsidija. Kadangi šia programa buvo sukurta didelė paklausa, Japonijos pramonė pasinaudojo masto ekonomija. Kasmet kainos sumažėdavo 5 proc., todėl vartotojams kainos neišaugo. Nors subsidijų nebeteikiama, rinka ir toliau auga kasmet padidėdama 20 proc. Ši stabili paklausa suteikė Japonijos įmonėms galimybę investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei į naujas gamybos technologijas. Todėl dabar Japonija sudaro maždaug 53 proc. pasaulio rinkos.

2.4.10

Vokietija patyrė panašų procesą, bet tik prieš maždaug penkerius metus, pradedant 1999 m. Paskolų su mažomis palūkanomis, subsidijų ir stabilių kainų už elektros energijos pardavimą į tinklą derinys lėmė greitą PV rinkos augimą. Jau 2001 m. Vokietija pralenkė JAV pagal įrengtus pajėgumus. Veiklą pradėjo vietos gamintojai ir pusė Europos gamybos (13 proc. pasaulio gamybos) dabar priklauso Vokietijai. 2004 m. pradėta taikyti nauja paramos programa, numatanti stabilias elektros energijos supirkimo kainas, garantuojamas tolesniems 20 metų, ir suteikė šiam procesui naują impulsą. Dabar Vokietijos rinka yra greičiausiai auganti pasaulyje, 2004 m. ir 2005 m. padidėjusi apie 40 proc. Ši vidaus paklausa suteikia Vokietijos gamintojams galimybę plėtoti gamybą ir, kai tik vidaus rinka bus prisotinta, perkelti gamybą į eksporto rinkas.

2.4.11

Saulės energijos panaudojimo vystymas svarbus keletu aspektų.

2.5.1

Ją galima naudoti šilumos siurbliais pastatams šildyti ir vėsinti. Šie siurbliai naudoja tik dalį dujų arba elektros energijos kiekio, kurį naudoja tradicinės šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos. Energija, naudojama šildymui (arba vėsinimui), imama iš aplinkos (oro, vandens arba žemės) (13).

2.5.2

Didžiausios šilumos siurblių rinkos yra JAV, Japonija, Švedija, kurios kartu sudaro 76 proc. bendrų įrengtų pajėgumų. Po jų eina Kinija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija ir Austrija. Europos rinka išaugo nuo 40 000 įrenginių 1997 m. iki 123 000 įrenginių 2004 m. Bendra rinka 2004 m. išaugo 18 proc. Šilumos siurblių gamyba ir įrengimas sutelktas tose šalyse, kuriose vyriausybės teikia dideles finansines ir kitokias paskatas.

2.5.3

Švedija yra geras tokio požiūrio pavyzdys. Švedijos vyriausybė nuo 10-ojo dešimtmečio skatino šilumos siurblių naudojimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, tiesioginėmis finansinėmis subsidijomis, mokesčių lengvatomis, reklamine veikla. Bet ir naujieji teisės aktai, taikomi statybų sektoriuje, kuriais nustatomi išsamūs reikalavimai dėl šildymo sistemų temperatūros, taip pat prisidėjo prie vis didesnio šilumos siurblių naudojimo.

2.5.4

Taip Švedijoje buvo sukurta šilumos siurblių gamybos rinka. Dabar ši šalis turi išsivysčiusią šilumos siurblių pramonę, tris didžiausius pasaulio rinkos subjektus ir 50 proc. Europos paklausos. Švedijos šilumos siurblių rinka dabar išsilaiko pati. Naudojamų šilumos siurblių skaičius nuolat auga net ir be vyriausybės paramos priemonių. Daugiau nei 90-tyje proc. naujų pastatų Švedijoje dabar įrengti šilumos siurbliai.

2.5.5

Panaši tendencija susiformavo Austrijoje, kur regioninė valdžia subsidijavo 30 proc. šilumos siurblių įsigijimo ir įrengimo išlaidų. Austrijoje dabar yra septyni šilumos siurblių gamintojai. Abiejose šalyse būtent tiesioginės finansinės paramos, statybos teisės aktų ir reklamos kampanijų derinys užtikrino, kad šilumos siurblių pramonė galėtų vystytis, o šiuo metu ji gali veikti ir be paramos.

2.5.6

Geoterminės energijos panaudojimo vystymas svarbus keletu aspektų.

3.1

Ribota yra ne tik iškastinio kuro energija, bet ir metalo, mineralinių ir biologinių žaliavų, skirtų gamybai, ištekliai (15). Išvystytos pramonės šalyse naudojama itin daug žaliavų: 20 proc. pasaulio gyventojų sunaudoja daugiau nei 80 proc. žaliavų.

3.2

Ši vartojimo dinamika neatitinka mūsų turimų gamtinių išteklių tvaraus naudojimo. Remdamasi prielaida, kad žaliavų ištekliai yra mūsų bendras paveldas ir kad jų prieinamumas yra visuotinė ir neatimama teisė, Europa iki 2050 m. turės keturis kartus sumažinti savo žaliavų naudojimą, o iki 2080 m. — dešimt kartų (16). EESRK džiaugiasi šios srities iniciatyvomis, pvz., dematerializavimu ir Aplinkosaugos technologijų veiksmų planu (ATVP).

3.3

Galutinė analizė rodo, kad kiekvienas produktas daro žalą aplinkai arba gamybos, arba naudojimo, arba pašalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje metu. Ciklas turi daug etapų: žaliavų išgavimas, projektavimas, gamyba, surinkimas, rinkodara, paskirstymas, pardavimas, naudojimas ir šalinimas. Kiekviename etape dalyvauja skirtingi subjektai: gamintojai, prekiautojai, vartotojai ir kt. Siekiant padidinti produkto ekologiškumą per visą jo gyvavimo ciklą, integruota gamybos politika bandoma pagerinti šių etapų koordinavimą (pvz., jau projektavimo stadijoje atsižvelgiant į optimalų perdirbimą).

3.4

Kai esama tiek daug produktų ir dalyvių, neįmanoma parengti vienos bendros priemonės, kurią pasitelkus būtų išspręstos visos problemos. Reikia daugybės politikos priemonių — ir savanoriškų, ir privalomų. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybiniu ir privačiu sektoriumi bei pilietine visuomene.

3.5

Vartotojų organizacijų vaidmuo irgi turėtų būti kitoks — labiau skatinantis ir remiantis. Iki šiol šios organizacijos daugiausia buvo sutelkusios dėmesį į tai, kaip gauti kuo geresnį produktą už kuo mažesnę kainą. Praktiškai tai reiškia, kad produktas nėra gaminamas pačiu tvariausiu būdu.

3.6.1

Šilumos, pagaminamos elektros energijos gamybos proceso metu, panaudojimas yra didelis energijos naudojimo efektyvumo pagerinimas, nors ir yra techninių apribojimų, atsirandančių dėl atstumo tarp vietos, kurioje šiluma pagaminama (pramoninė aplinka), ir vietos, kurioje ji sunaudojama (namai), ir dėl šio atstumo prarandama daug energijos. Galima visų pirma naudoti nedideles CHP jėgaines pastatams apšildyti elektra, gaunama kaip šalutinis produktas. Elektros poreikius galėtų patenkinti alternatyvūs produktai, visų pirma šiluma kaip šalutinis produktas. Šiais laikais daugiausia parduodamos nedidelės šiluminės CHP, nors apskritai manoma, kad elektros poreikius geriausiai patenkina kuro elementai.

3.6.2

Taikant CHP technologiją, galima šiuos apribojimus įveikti. Ši technologija yra ekonominis iššūkis Europos pramonei. CHP daugiausia naudojama šildyti gyvenamuosius namus ir parduotuves, elektros energija ja gaminama kaip šalutinis produktas. Iki 2004 m. buvo įrengta apie 24 000 jėgainių. CHP gali būti taikoma įvairiems energijos šaltiniams. Daugiausia žadanti yra vandenilio (kuro elementų) technologija, bet šią technologiją pirmiausia reikia toliau vystyti.

3.6.3

Dėl subsidijų CHP jėgainių galutiniams naudotojams Japonija padarė didžiausią pažangą vystydama šią technologiją iš dalies dėl to, kad kuro elementų technologiją ten labai skatina automobilių pramonė. Japonijos vyriausybė nori, kad Japonijos pramonė taptų kuro elementų technologijos lydere, kaip jau buvo padaryta saulės energijos srityje. Šiuo tikslu Japonija skatina ir finansuoja mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą ir ankstyvoje rinkos vystymosi stadijoje teikia pirkimo subsidijas galutiniams vartotojams.

3.6.4

CHP panaudojimo vystymas svarbus keletu aspektų.

4.1.1

Transporto sektorius yra vienas didžiausių iškastinio kuro naudotojų. Šiame sektoriuje yra daug žadančių galimybių tvariai naudoti energiją, tai rodo ir daugybė rekomendacijų, pateikiamų galutiniame CARS 21pranešime (17). Geresnis miestų plėtros ir infrastruktūros planavimas ir intensyvesnis IRT naudojimas atveria galimybę gabenti tą patį kiekį trumpesniais atstumais. Kartu tobulinant vidaus degimo variklio technologiją, tai padės sutaupyti daug energijos. Netrukus taip pat turėtų atsirasti daug žadančių galimybių iš dalies pereiti prie kito kuro, pvz., gamtinių dujų arba biomasės kuro (BTL). Po ilgesnio laiko patrauklias galimybes galėtų pasiūlyti vandenilis. Dabar kuriama hibridinė technologija yra patrauklus laikinas sprendimas.

4.1.2

Maksimali galima biomasės kuro rinkos dalis vertinama 15 proc. ES užsibrėžė iki 2010 m. pasiekti 6 proc. rinkos dalį. Pradinis bandomasis projektas dideliu mastu gaminti kurą iš biomasės jau pradėtas ir vykdomas.

4.1.3

Gamtinės dujos išmeta mažesnes CO2 emisijas nei benzinas (16 proc. mažiau) ar dyzelinas (13 proc. mažiau) ir, jei būtų palankus mokesčių režimas, galėtų užimti didesnę rinkos dalį. Taip galėtų išsivystyti stabili rinka ir gamintojams, ir vartotojams. Atitinkama technologija jau sukurta. Galimybės ypač didelės viešojo miesto transporto sektoriuje, nes tai padėtų optimaliai išnaudoti dujų degalines. Iki 2020 m. būtų galima pasiekti 10 proc. rinkos dalį (18).

4.1.4

Kitų šalių pavyzdžiai (ypač Brazilijos) rodo, kad tokios rinkos dalies negalima pasiekti vien tik užtikrinant, kad biokuras būtų prieinamas. Siekiant paskatinti vartotoją rinktis būtent jį, reikia aktyvių politikos priemonių, pvz., mokestinių paskatų, tikslinių teisės ir administracinių aktų bei reklamos.

4.1.5

Tačiau yra ir kita medalio pusė: daugiau naudojant biokuro, išgaunamo naudojantis aplinkosaugos požiūriu jautriomis teritorijomis (pvz., palmių aliejų pietryčių Azijoje), gali būti išnaikintos atogrąžų girios, o jų vietoje atsirastų aliejinių palmių plantacijos. Iš 23 pasaulyje žinomų ekosistemų, Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis 15 jau yra beveik išnykę arba pažeistos dėl didelės taršos.

4.2.1

Statyboje, pvz., gyvenamųjų namų, yra didžiulis potencialas tvaresniems metodams. Jau įmanoma mažomis papildomomis sąnaudomis pastatyti energijos neprarandančius namus, ypač žinant, kad bet kokias papildomas sąnaudas greitai kompensuoja sutaupyta energija. Tokia statyba kainuoja vidutiniškai 8 proc. daugiau negu statant tradiciniais metodais. Masto ekonomija šį skirtumą per dešimt metų galėtų sumažinti iki 4 proc. Normanas Fosteris, vienas žymiausių pasaulio architektų, yra pareiškęs, kad vertinant bendras pastato sąnaudas 25 metų laikotarpiu, tikrosios statybos sąnaudos sudaro tik 5,5 proc. Gyvenamojo pastato išlaidos (energija, ilgalaikė ir trumpalaikė priežiūra, nuomos ar išperkamosios nuomos palūkanos) tuo pačiu laikotarpiu sudaro iki 86 proc. Tad nors tvari statyba gali būti šiek tiek brangesnė trumpu laikotarpiu, ji daug pigesnė vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.

4.2.2

Vokietijoje ir Austrijoje energetiniu požiūriu efektyvi statyba plinta greičiau negu likusioje Europos dalyje. Vokietijos Passiv Haus institutas užsakė būstų projektus, kuriuose numatytas labai mažas energijos sunaudojimas, nes naudojama ir saulės energija, ir efektyvi hermetiška izoliacija. Dabar pastatyta daugiau nei 4 000 tokio tipo namų Vokietijoje ir daugiau nei 1 000 — Austrijoje. Šio principo vis dažniau laikomasi ir statant komercinius pastatus.

4.2.3

Freiburgo savivaldybė nustatė naujas energetiniu požiūriu efektyvios statybos taisykles. Šios taisyklės yra sudėtinė kiekvienos nuomos ar pirkimo sutarties, kurią vietos institucija sudaro su statytojais ir nekilnojamojo turto plėtotojais, dalis. Taip vietos institucija geriausiai panaudoja savo teisines galias siekdama stambiu mastu skatinti energijos valdymą. Sutartyse numatoma, kad bet kokia statyba žemėje, įsigytoje ar nuomojamoje iš vietos institucijos, turi būti atliekama pagal energetinio efektyvumo gaires, pastatai turi būti projektuojami siekiant kuo labiau panaudoti saulės energiją, stogai turi būti tinkami įrengti saulės kolektorius. Vietovėse, kuriose pastatai taip statomi, sutaupoma 40 proc. karšto vandens.

4.3.1

Komitetas pritaria Komisijos požiūriui į pramonės politiką, kuriuo atsižvelgiama į tvarumo problemą, kaip patvirtinta Komisijos komunikate „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“ (19). Norint pasiekti Lisabonos tikslus, Europos pramonė turi būti konkurencinga. Ypač EESRK džiaugiasi dėl Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupės įkūrimo, vienos iš septynių didžiųjų tarpšakinės politikos iniciatyvų, skirtų įtvirtinti skirtingų politikos sričių sinergiją atsižvelgiant į konkurencingumo aspektus. Komitetas taip pat pritaria pačių Europos pramonės įmonių dedamoms pastangoms šioje srityje.

4.3.2

Šiuo metu pramonė vis dar didele dalimi priklauso nuo iškastinio kuro. Tačiau daugeliu atvejų elektros procesų pasirinkimas leidžia naudoti visus pirminius energijos šaltinius, dauguma atvejų sutaupant energijos (20). Taip pat esama galimybių sutaupyti energijos ir pramonės kompleksams, kitiems sektoriams arba gyvenamiesiems kompleksams keistis likutine energija. Tokiu būdu „Europoort“ pramonės komplekso pramoninė šiluma naudojama šildyti didžiausią Šiaurės Vakarų Europos šiltnamių kompleksą, esantį už 20 km, Vestlande.

4.3.3

Žaliavinė nafta yra chemijos pramonės pagrindas, bet ateityje jos bus vis mažiau. Alternatyva yra biosintezė, pagrindinių cheminių medžiagų gamyba iš biomasės naudojant bakterijas — labai sudėtinga, bet daug žadanti sritis. Pastaraisiais metais padaryta daug pažangos plėtojant mūsų žinias apie genetinę mikroorganizmų, pvz., bakterijų, sandarą. Naujos technologijos suteikia galimybę genetiškai modifikuoti šiuos organizmus, kad jie paverstų pradinę medžiagą į konkrečias medžiagas. Bakterijos tampa tam tikri programuojami maži reaktoriai.

4.3.4

Šiuo metu maisto ir farmacijos pramonės šakos naudoja šią mikroorganizmų technologiją, pvz., gaminti sūrį, alų ir peniciliną. Šiuose sektoriuose biologinės konversijos galimybės yra nemažos, bet chemijos pramonė dabar irgi ima domėtis šia technologija. Siekiant išgauti iš žaliavinės naftos medžiagas ir jas išvalyti, reikia keleto reakcijų etapų. Technologiją reikia dar daug vystyti, bet teoriškai įmanoma pereiti prie tiesioginės biomasės konversijos į pagrindines chemines medžiagas ir kitus produktus. Tai sumažins žaliavinės naftos poreikį ir bus gauta daug su tuo susijusios ekonominės ir aplinkosauginės naudos — sumažintos emisijos, uždarytas medžiagų apykaitos ciklas ir valdoma medžiagų grandinė.

4.3.5

Daug energijos naudojantys sektoriai gali patirti konkrečių sunkumų siekiant palaipsniui pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tvarios gamybos lygis tiesiogiai priklauso nuo naudojamos technologijos lygio, o ši sritis artimiausiu metu nenumatoma tobulinti. Nepaisant to, Europos plieno ir aliuminio sektoriui šioje srityje sekasi gerai. Plieno pramonė daug investuoja į naujas technologijas siekdama tvaresnės gamybos, ypač vykdant ULCOS projektą (Ultra Low CO2 Steelmaking, iki šiol pats didžiausias Europos plieno pramonės projektas) ir tikisi iki maždaug 2040 m. perpus sumažinti CO2 emisijas. Pirminio aliuminio gamybai būdingas itin aukštas atsinaujinančios energijos panaudojimo lygis (44,7 %). Kadangi antrinio aliuminio gamybai iš aliuminio laužo sunaudojama energija sudaro vos 10 proc. energijos, būtinos pirminiam aliuminiui pagaminti, šiame sektoriuje yra didelis energijos taupymo potencialas. Tačiau aliuminio laužą Europos rinkose masiškai perka Kinija, nors vyriausybės paskatos yra skiriamos energijai taupyti.

4.3.6

Europos plieno pramonei gerai sekasi ir žaliavų naudojimo efektyvumo bei perdirbimo srityje. Pusė pasaulio plieno gaminama naudojant metalo laužą. Perdirbtos atliekos taip pat optimaliai panaudojamos. „Corus“ gamykloje IJmuidene 99 proc. atliekų antrą kartą panaudojamos arba ten pat, arba kitur.

4.3.7

Nors iškastinio kuro energijos šaltiniai, kaip pramonės produkcijos žaliava, ir toliau artimiausioje ateityje vis dar bus didele dalimi naudojami, naujųjų medžiagų panaudojimas padės taupyti energiją pritaikymo srityje, pvz., mažinant svorį transporto priemonių gamyboje. Skatinant minėtą naujovę, Europos pramonė turi išlikti konkurencinga tarptautiniu mastu — pradedant gavybos pramonės šakomis, kur prasideda vertę kuriančioji grandinė.

5.1

Poreikis pereiti prie tvarios gamybos yra neišvengiamas ir neginčijamas. Pramonės nykimas, gamybos perkėlimas į kitus regionus ir vis didesnė konkurencija iš besivystančios ekonomikos šalių sukėlė netikrumą ir baimę. Susiklosčius tokioms aplinkybėms buvo manoma, kad perėjimas prie tvaresnės gamybos neigiamai paveiks Europos konkurencingumą, stabdys pramonės augimą bei panaikins darbo vietas ir kad tai yra blogai ekonomikos ir užimtumo požiūriu.

5.2

Tai turėjo neigiamų pasekmių Europos užimtumui. Vokietijoje atlikti tyrimai, kuriuose pranašaujama, kad dėl prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (PTS) iki 2010 m. bus prarasta 27 600 darbo vietų, o 2020 m. šis skaičius padidės iki 34 300 (21). Dar 6 100 darbo vietų Vokietijoje iki 2010 neliks įgyvendinus atsinaujinančios energijos įstatymą (22). Galiausiai, dėl susitarimų pagal Kioto protokolą įgyvendinimo iki 2010 m. Vokietijoje bus sunaikinta dar 318 000 darbo vietų (23). Skaičiai, kurie turi būti lyginami su sukuriamomis naujomis darbo vietomis, rodo, kad klimato apsaugos tikslų siekianti politika iš tikrųjų sukuria sąlygas „pramonės permainoms“, pvz., 2005 m. Vokietijoje 16,4 mlrd. eurų buvo išleista atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir šioje srityje buvo sukurta 170 000 darbo vietų (24). Su aplinkos ir klimato apsauga susijusi veikla, kurios gamybos apimtis — 55 mrld. eurų (2004 m.), Vokietijoje šiuo metu užtikrina 1,5 mln. darbo vietų ir kaip Vokietijos Federacinės Respublikos eksporto dalis (31 mrld. eurų 2003 m.) padeda išsaugoti daug kitų darbo vietų (25).

5.3

Vis dėlto, pasekmės nebus vien tik neigiamos. Išsamus darbo praradimo Europoje tyrimas parodė, kad mažiau nei 5 proc. prarastų darbo vietų buvo panaikintos dėl gamybos iškėlimo į kitus regionus (26). Nepaisant metodologinių trūkumų, atsiradusių dėl duomenų rinkimo technologijų, minėtas tyrimas yra naudingas informacijos šaltinis, ypač jei į jį atsižvelgiama remiantis ir kitais atitinkamais rodikliais. Reikėtų pasakyti, kad tik nedidelė dalis darbo vietų prarandama dėl aplinkosaugos teisės aktų.

5.4

Yra sukuriama ir naujų darbo vietų. Ekologinė pramonė, dalyvaujanti tvarių technologijų moksliniuose tyrimuose ir taikomojoje veikloje, yra dinamiškas sektorius, kasmet didinantis užimtumą 5 proc. Šis sektorius, kuriame yra daugiau nei du milijonai tiesioginių, visą darbo dieną trunkančio darbo vietų, šiuo metu Europoje teikia tiek pat darbo vietų, kiek ir farmacijos bei oro erdvės pramonės šakos (27).

5.5

EBPO tyrimas (28) parodė, kad tvari gamyba pati savaime nesukelia didesnių sąnaudų. Per ilgesnį laiką jos dėka sąnaudos iš dalies gali net sumažėti. Be to, tvari išeiga gali kompensuoti šias sąnaudas. Aiškūs komerciniai privalumai, aplinkosaugos teisės ir administraciniai aktai lemia investicijas į tvarias naujoves, skatina efektyviau naudoti žaliavas, stiprina prekių ženklus, gerina įmonių įvaizdį ir galiausiai lemia didesnį pelningumą ir užimtumą. Šis procesas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei verslininkai, darbuotojai ir vyriausybė laikysis bendro požiūrio dėl atsakomybės dalijimosi.

5.6

Visais būdais reikėtų vengti, kad Europos pramonės konkurencingumas palyginti su jai nepriklausančiais regionais nenukentėtų dėl didesnių sąnaudų, kurias lemia aplinkosaugos ir socialinės srities teisės aktai ir taisyklės. Europa nustato tvarios gamybos normas savo pačios įmonėms, todėl nėra priimtina ir protinga tuo pat metu leisti kitų šalių gamintojams į jos rinką teikti produktus, kurie gaminami nesilaikant tokių normų. Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, būtinas dvejopas požiūris: viena vertus, vidaus požiūris į ES ir, antra vertus, išorinis požiūris į ES.

5.6.1

Kalbant apie pirmąjį požiūrį, turėtų būti įgyvendintos atitinkamos priemonės, kad būtų užtikrinta, jog socialinės ir aplinkosauginės sąnaudos, susijusios su netvariais gamybos būdais Europos Sąjungoje, būtų įtrauktos į prekių kainą, skatinant pagrindines Pasaulio komisijos dėl globalizacijos socialinio aspekto parengto pranešimo nuostatas dėl darnios politikos tarp TDO, PPO, TVF ir Pasaulio banko, kaip nurodyta EESRK nuomonėje „Socialinis globalizacijos aspektas“.

5.6.2

Kalbant apie antrąjį požiūrį, ES turėtų dėti visas pastangas atitinkamuose tarptautiniuose forumuose (pirmiausia PPO), kad būtų įtraukti ne tik su prekyba susiję klausimai, kaip, pvz., pagrindiniai socialiniai ir aplinkosaugos standartai į tarptautinius prekybos susitarimus, kad būtų lengviau patobulinti Europos konkurentų tvarumo politikos kryptis. Tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Indija ir Kinija turi nesąžiningą ekonominį pranašumą, palyginti su Europa, nes joms nereikia laikytis Kioto protokolo CO2 mažinimo tikslų. Šie susitarimai turėtų būti įgyvendinti tarptautiniu mastu, nes prekyba gali būti iš tikrųjų laisva ti tuo atveju, jeigu ji yra sąžininga.

5.7

Europos ekologinė pramonė šiuo metu turi maždaug trečdalį pasaulio rinkos ir sukuria daugiau nei 600 milijonų eurų prekybos perteklių. 2004 m. eksportas išaugo 8 proc. ir tai yra auganti rinka, kadangi ateityje visos šalys, net ir Kinija bei Indija, vis labiau pereis prie tvarių produktų ir gamybos procesų.

5.8

Siekiant darnios novatoriškos visuomenės, kurią ir turėtume kurti, reikia išsamių informacinių kampanijų, orientuotų į piliečius bei vartotojus ir skirtų didinti jų sąmoningumą ir suteikti platų socialinį pagrindą. Siekiant šios visuomenės, taip pat reikia gerai parengtų darbuotojų. Visai neseniai į tai Europoje buvo kreipiamas per mažas dėmesys. Angliškame šios srities (tvarumo, naujovių) Europos direktyvų tekste buvo ieškoma žodžių „mokymas“, „mokymasis“, „įgūdžių suteikimas“ bei „švietimas“ ir tik pirmasis jų vieną kartą pavartotas vienoje direktyvoje.

5.9

Daugelyje Komisijos komunikatų, kurie buvo išleisti anksčiau už šias direktyvas, mokymo poreikis buvo aptariamas išsamiai. Tačiau tokio susidomėjimo direktyvose neaptikta. Komunikatai yra tik žodžiai, o direktyvos yra darbai. Politika yra ne tai, kas sakoma, o tai, kas daroma. EESRK pritaria dėmesiui, kurį naujoji Europos pramonės politika skiria švietimui, ir skatina Komisiją laikytis tokio pat požiūrio.

5.10

Lisabonos strategijoje Europa užsibrėžė tikslą iki 2010 m. tapti pačia konkurencingiausia žiniomis grindžiama pasaulio ekonomika, suteiksiančia daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą. Siekiant sukurti ir išlaikyti tokią visuomenę, reikia gerai parengtos darbo jėgos. Jeigu pakankamai neinvestuosime į savo darbuotojų mokymą, mes ne tik nepasieksime Lisabonos tikslų iki 2010 m. Mes jų niekada nepasieksime.

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/12

1.1

2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba siekiant atnaujinant Lisabonos strategiją ir pasitinkant naujus globalizacijos iššūkius nusprendė daugiausia dėmesio skirti ekonomikos augimui ir užimtumui bei integruotam požiūriui į valdymą.

1.2

ES turi siekti visiems savo gyventojams užtikrinti naujovišką, konkurencingą ir tvarų vystymąsi, kad visoje jos teritorijoje būtų didesnė ekonominė ir socialinė sanglauda, tam skatindama kurti ir vystyti naujas įmones, naujas profesijas ir daugiau geresnių darbo vietų, kartu išsaugant Europos socialinį modelį, kuriuo turi būti sutelkiamas dėmesys į žiniomis pagrįstą ekonomiką.

1.2.1

Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad nesant „partneryste, savarankiškumu pagrįsto naujo valdymo ciklo“ (1), perniek nueis visos Europos pastangos didinti konkurencingumą ir užimtumą, todėl reikia priimti naujus valdymo modelius ir įgyvendinti juos skubiai ir plačiu mastu.

1.2.2

Komitetas mano, kad Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa ir naujoji Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (KNPP) vis dar pernelyg orientuotos iš „viršaus į apačią“, todėl neleidžia tinkamai įtraukti viešuosius ir privačius subjektus, atsakingus už vystymą vietos ir regionų lygiu; kartu reikėtų optimaliai padidinti esminį socialinių partnerių vaidmenį siekiant skatinti tvarų ir ilgalaikį augimą.

1.3

Europos Sąjunga, taikydama dvi pirmiau minėtas priemones, turėtų skatinti tokią partnerystę vietos lygiu su valdžios institucijomis ir ekonominiais dalyviais, ypač su socialiniais partneriais, ir remti naujos kartos teritorinius paktus, skirtus vystymui globalizacijos sąlygomis (2).

1.4

EESRK įsitikinęs, kad nėra vienos, visiems tinkamos valdymo formos. Kiekvienas regionas ar vietovė turi ieškoti savo koncepcijos, geriausiai atitinkančios vietos ar regionų valdymo reikalavimus, tačiau ji turėtų būti suderintą su nacionalinėmis, Europos ir tarptautinėmis aplinkybėmis.

1.5

Vis dėlto, Komiteto nuomone, yra tam tikrų bendrų tokios koncepcijos kriterijų:

1.5.1

Galiausiai būtina, kad šioje integruotoje regioninėje politikoje būtų numatytas struktūruotas socialinis dialogas, padidinant esamų vietovės ar regiono ekonominių ir socialinių tarybų vaidmenį, įtraukiant socialinius partnerius ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovus, taip pat sukuriant veiksmingas ekonominės ir socialinės partnerystės formas (3).

1.5.2

Šiuo požiūriu reikėtų laikytis EESRK nurodytos krypties ir įtraukti ESRT ir panašias Europos šalių organizacijas į struktūruotą, su EESRK vykstantį dialogą.

1.6

Šios naujos valdymo formos sėkmė vis labiau priklausys nuo gebėjimo nustatyti artimumo piliečiams lygmenį, leidžiantį veiksmingiausiai spręsti problemas ir rasti sprendimus laikantis subsidiarumo principo, kartu išsaugant darnią kitų veiklos lygių struktūrą bei bendrą koncepciją (4).

1.7

Komitetas įsitikinęs, kad praktika, susijusi su galimų krypčių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų ir priemonių paieška, kartu su prognozavimo veikla gali iš tikrųjų konstruktyviai prisidėti prie visuomenės kultūros augimo ir išplėsti politikų ir vadovaujančių asmenų galimybes priimti sprendimus. Svarbiausia, kad tokia praktika gali vietos lygiu paskatinti ir sustiprinti technologinių, ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių sektorių sąveiką, kuri būtina tvariam ir konkurencingam vystymui užtikrinti.

1.8

Pirmiausia socialiniai partneriai ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovai turi dalyvauti, norint aiškiai įvardyti pranašumus ir trūkumus, siekiant nustatyti naujas vidaus ir tarptautinės rinkos galimybes.

1.9

Nors globalizacija daro konkurencinį spaudimą ir skatina modernizuoti, atnaujinti ir tobulinti vertės grandinę bei sudaro galimybę prekes ir paslaugas gaminti ir pardavinėti veiksmingiau ir pigiau, kyla pavojus, kad nesuspėjus visko padaryti laiku, ekonominėse ir socialinėse struktūrose atsiras naujų segmentų ir spragų, ypač vietos ir regionų lygiu.

1.9.1

Todėl, Komiteto nuomone, būtina kuo greičiau kurti naujas kompetencijos sritis, kad visuomenė būtų orientuojama į permainas. Regionų, įmonių vadovams, finansų ir kreditų sistemų valdytojams turėtų būti organizuojami bendri apmokymai, rengiami bendradarbiaujant su politikais, valstybinio sektoriaus bei vietos ir regionų valdžios institucijų vadovais.

1.10

Tik integruotas ir bendras teritorinis požiūris, Komiteto nuomone, užtikrins, kad žinios, sukauptos investavus į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, naujoves ir švietimą, gali lemti naujovių potencialą, o tai reiškia — Europos pramonės konkurencingumą ir galimybę regione pritraukti žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

1.10.1

Atsižvelgiant į šias sąlygas itin svarbu išanalizuoti naujus būdus, kaip į regioną pritraukti žmogiškuosius išteklius pagerinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir taikant paskatas, ypač tarnautojams ir kvalifikuotiems darbuotojams, pvz., vadovams, mokslo darbuotojams ir pramonės specialistams, kurios profesinio gyvenimo metu jiems suteiktų pakankamai patrauklių lengvatų.

1.11

Komiteto nuomone, naujosios KNPP (2007–2013 m.) negalima analizuoti atskirai nuo kitų Bendrijos regioninės politikos priemonių ir programų, nes EESRK ja siekia nagrinėti klausimus taikant tris veiklos gaires: Verslininkystės ir naujovių programą, IRT politikos paramos programą ir programą „Pažangi energetika Europai“.

1.12

Šiame kontekste Komitetas pasisako už tai, KNPP būtų glaudžiai koordinuojama su regionine ir sanglaudos politika, su tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat ir su Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa (BP7), kurios „Gebėjimų“ programos nemaža dalis taip pat skirta MVĮ moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, Žinių regionams, paramai naujovėms ir naujoviškoms įmonių paslaugoms bei būtiniems profesinio mokymo ir įmonių ryšiams.

1.13

Komitetas mano, kad labai svarbu šias iniciatyvas kruopščiai koordinuoti, siekiant užtikrinti sąveiką ir vengti pasikartojimų ar prieštaravimų. Jos turėtų būti adaptuotos ir kiekvienas regionas turėtų jas įsisavinti ir teikti pirmenybę partnerystei siekiant kartu dalyvauti vystyme.

1.14

Pagaliau Komitetas norėtų pakartoti savo poziciją, išreikštą neseniai parengtoje nuomonėje dėl šiuolaikinės pramonės politikos, kad „trūksta aiškios sąsajos tarp Europos lygmens pastangų ir būtino vyriausybių, pramonės įmonių ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo, kuris yra būtinas nacionaliniu ir regionų lygiu“.

2.1

Valdymas: antropologinėje literatūroje skiriamos trys valdymo rūšys (5). Valdymas „iš apačios“, apimantis visų dalyvių koordinavimą vietos lygiu ir apibūdinamas aiškia orientacija į veiklą, susijusią su visų rūšių technologijomis. Tinklų valdymas, parodantis aukšto lygio susijusių dalyvių, pirmiausia įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir finansų organizacijų, koordinavimą. Valdymas „iš viršaus“ pagrįstas aukšto lygio koordinavimu ir svarbiausių klausimų, pvz., finansavimo ir mokslinių tyrimų kompetencijos, centralizuotu valdymu.

—

įtraukti socialines ir aplinkosaugines dimensijas į ekonominius sprendimus;

—

taikyti bendrą vertybių modelį ir dalyvaujamuosius metodus priimant sprendimus;

—

skatinti gerą praktiką ir nuolatinį suinteresuotų subjektų dialogą, kad daugėtų naujovių ir didėtų konkurencingumas.

—

apibūdinti ten gyvenančią bendruomenę;

—

apibūdinti vertybes, kuriomis ji vadovaujasi.

—

Institucinis kapitalas: formalių tam tikros teritorijos institucijų gebėjimas sutelkti dėmesį į problemų sprendimą, gebėjimas veikti, sprendimų priėmimo tempas, organizacijoms pateikiamos informacijos kokybė, šių institucijų lankstumas ir galiausiai organizacijų tarpusavio santykiai.

—

Kultūrinis kapitalas: teritorijos tradicijų paveldas, vyraujančios vertybės ir įsitikinimai, kalbos turtingumas ir galiausiai socialiniai santykiai ir elgsenos modeliai (7).

—

Simbolinis kapitalas: regiono gebėjimas sutelkti energiją, būtiną jo vystymui užtikrinti, ir jo potencialas sukurti regiono įvaizdį, kuriuo galėtų naudotis vietos įmonės.

—

Psichosocialinis kapitalas: jis dažniausiai būna pagrįstas pasitikėjimu, įsitikinimu, kad yra bendruomenė ir ji turi vystymosi potencialą, ir galiausiai žinojimu, kad yra bendradarbiavimo su grupėmis ir asociacijomis galimybė.

—

Pažintinis kapitalas — tai kolektyvinės žinios ir patirtis (know-how) ir jo nereikėtų painioti su individualiu žmogiškuoju kapitalu. Pažintinis kapitalas kaupiamas žinių infrastruktūrose, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigose, mokslinių tyrimų centruose, kultūros ir profesinėse organizacijose, už socialinį dialogą atsakinguose organuose (8).

2.4.1

Siekdama paremti Lisabonos Europos Vadovų Tarybos parengtas gaires, Komisija sudarė sąlygas sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) (10), kurios finansavimas buvo numatytas Šeštojoje pagrindų programoje, itin daug dėmesio skiriant teritoriniam prognozavimui (11). Vėliau, 2001 m., Komisija įsteigė padalinį „Mokslo ir technologijų perspektyvos, ryšiai su Perspektyvių technologijų studijų institutu“ (12), kuris propaguoja prognozavimą kaip naujovių modelį.

2.5.1

Pastaruoju metu liaudies demokratijos sąvoka tapo svarbi kaip ir subsidiarumo sąvoka. Liaudies demokratijos kultūra leidžia visuomenės nariams parodyti, kad jie nori dalyvauti priimant socialinės srities sprendimus. Taikant naujas technologijas, žinios sklinda tokiu tempu ir mastu, kurio anksčiau nebuvo įmanoma net įsivaizduoti.

3.1

Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, ES susiduria su itin didelėmis struktūrinėmis permainomis, kurios per keletą metų pasaulyje labai pakeitė sąlygas, kuriomis veikia ir konkuruoja Europos ekonomika. Permainos yra šios:

3.2

Esko Aho (13) pranešime pabrėžiama naujų valdymo modelių būtinybė, kad Europa taptų konkurencinga ir žinotų, kokie sunkumai iškilo sistemai dėl struktūrinių permainų.

3.2.1

Kad būtų priimtas šis naujas valdymo modelis, reikia:

3.3

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, projektavimas, gamybos priemonės, logistikos sistemos (16), rinkodara ir paslaugos klientams yra vis labiau integruojamos, tad kartu sudaro visumą, susiejančią klientus su naujų produktų kūrėjais.

3.4

Šiuolaikinė įmonės struktūra menkai priklauso nuo materialinės infrastruktūros ir labai susijusi su nematerialaus turto nuosavybe. Jai reikalingi infrastruktūrą turintys regionai, kuriems priklauso teritorinio valdymo struktūros, galinčios išsaugoti gebėjimą gaminti prekes bei teikti paslaugas ir jas parduoti, taip pat galinčios užtikrinti kuo geresnes garantinio aptarnavimo paslaugas.

3.5

Pasirodo, kad būtina vystyti aiškią regiono tapatybę, išsiskiriančią socialiniu kapitalu, siekiant ne tik užkirsti kelią įmonių perkėlimui, bet dar ir todėl, kad iš naujų įmonių reikalaujama specialių savybių ir aukštos kokybės vietos paslaugų standartų. Šių standartų gali būti laikomasi tik turint tinkamai parengtų ir informuotų darbuotojų.

3.6

Jeigu visuomenė, politinius sprendimus priimantys asmenys ir socialiniai partneriai suvokia regiono (vietovės) tapatumą, atsiranda galimybė taikyti integruotą aplinkos ir socialinio tvarumo požiūrį, kuris padeda pritraukti naujas investicijas.

3.7

Regiono arba vietovės tapatumo vertė — priklausomybė bendrų vertybių sistemai, tų vertybių pripažinimas ir emocinis gebėjimas susitapatinti su jomis bendros ateities vizijos kontekste. Regiono (vietovės) tapatybės skatinimas apima:

4.1.1

Regione yra įvairių prioritetinių veiklos sričių norint optimaliau panaudoti vietos žmogiškuosius išteklius:

4.2.1

Integruotas teritorinis požiūris gali paskatinti kurti ir vystyti įmones, ypač MVĮ, sudarant palankias sąlygas:

4.3.1

2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nustatė prioritetus, kurių reikia siekti drauge norint padidinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą:

4.4

KNPP verslininkystės ir naujovių programa darniai susieja daug veiklos sričių, skirtų spręsti pagrindines problemas, trukdančias konkurencingumui ir naujovėms Europos Sąjungos ekonominėje ir socialinėje struktūroje, nukreipia vystymą naujoviškų ir produktyvių priemonių link, apsaugant aplinką ir sudarant veiksmingas ir socialiai priimtinas sąlygas ištekliams naudoti.

4.5

Septintosios BP pirmiau minėta speciali programa „Gebėjimai“ yra skirta didinti mokslinių tyrimų ir naujovių gebėjimus, pirmiausia:

4.5.1

Siekiant, kad MVĮ optimaliau dalyvautų mokslinių tyrimų ir naujovių veikloje, bus pasitelktos ir kitos specialios Septintosios BP programos (t.y. „Bendradarbiavimas“, „Idėjos“ ir „Žmonės“).

4.5.2

Būtinybė visapusiškai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais yra esminis ir bendras visų programų ypatumas; veiksmingiausiai tai įgyvendinama teritoriniu lygiu. Todėl reikia itin aukšto lygio koordinavimo, nuoseklumo ir sinergijos su Bendrijos regioninės ir sanglaudos politikos priemonėmis bei kitomis Bendrijos paramos priemonėmis, skirtomis regioniniam bendradarbiavimui, švietimui ir mokymui.

4.5.3

Be to, pirmiau nurodyti veiksmai turi būti koordinuojami su regioninės politikos kryptimis, kurias reguliuoja Europos struktūriniai fondai.

4.6

Kad šios iniciatyvos būtų tinkamai įgyvendintos, reikia itin glaudaus koordinavimo. Siekiant užtikrinti sinergiją ir išvengti pasikartojimų ar prieštaravimų, pirmenybė taip pat turi būti teikiama:

4.6.1

Komitetas mano, kad ir Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa, ir naujoji KNPP, dėl kurių jis jau yra paskelbęs nuomones, vis dar yra pernelyg orientuotos iš viršaus į apačią, todėl neleidžia tinkamai įtraukti viešus ir privačius subjektus, atsakingus už vystymą vietos ir regionų lygiu, o tai būtų pageidautina. Tokia padėtis nesuteikia galimybės vietos dalyviams prisiimti vaidmens, kurį jie galėtų atlikti, nes jiems tenka bendra atsakomybė už Europos valdymą.

4.6.2

Europos Sąjunga, be kitų, taikydama dvi pirmiau minėtas priemones, turėtų skatinti tokią partnerystę vietos lygiu su valdžios institucijomis ir ekonominiais dalyviais, ypač su socialiniais partneriais, ir remti naujos kartos teritorinius paktus, skirtus vystymui globalizacijos sąlygomis (23). Visi ekonomikos ir užimtumo vystymu suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti rengiant tokius paktus siekiant veiksmingai reaguoti į rinkos ir konkurencingumo iššūkius, žvelgti toliau nei vietos lygiu, nes tai vis dažniau pavojingai varžo veiklą glaudžiai tarpusavyje susipynusių realijų pasaulyje.

4.7.1

Nemaža tvaraus konkurencingumo priemonių dalis priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, dėl to valdymo sistemos ir bendradarbiavimas tarp įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų, įvairių įstaigų ir institucijų, socialinių partnerių, įmonių ir pilietinės visuomenės dalyvių turi didžiulę reikšmę.

4.7.2

Kalbant apie valdymo sąvoką, reikėtų daryti nuorodą į ankstesnes Komiteto pastabas šiuo klausimu: „veiksmų ir atsakomybės turėtų imtis privatūs suinteresuoti asmenys, kurie prisidėtų konkrečiu indėliu ir veiksmais. […] Socialinis ir pilietinis dialogas yra reikšmingos […] priemonės“ (24).

4.7.3

Kalbant apie socialinio dialogo stiprinimą, „Komitetas pritaria […], kad socialiniai partneriai, atsižvelgiant į jų kompetenciją sektorių srityje, gali atlikti svarbią funkciją informuojant ir perspėjant valdžios institucijas“.

4.7.4

Komitetas mano, kad reikia įgyvendinti supaprastintas, aktyvias ir veiksmingas jungtines socialinio planavimo ir sprendimų priėmimo sistemas, kurioms būtų būdinga aukšto lygio politinė, ekonominė ir socialinė demokratija, nestabdant ir nelėtinant priemonių ir iniciatyvų kūrimo.

4.7.5

Šiuo atveju labai svarbu sukurti vidutinės trukmės ir ilgalaikę bendrą viziją; svarbu ir nustatyti bei paskirstyti kompetenciją įgyvendinant sutartus vidutinės trukmės tikslus bei naudojantis pažangiomis ir patikrintomis priemonėmis regionų lygiu, pvz., prognozavimu.

4.8

ITP yra valdymo strategija socialiai atsakingiems regionams vystyti.

4.8.1

Mūsų atviros tarptautinės konkurencijos sąlygomis bet kuri valdymo strategija, skirta socialiai atsakingoms vietovėms ir regionams vystyti, turi užtikrinti tvarią vystymo ir aukštų socialinių standartų tendenciją. Tokia strategija pirmiausia turėtų apimti:

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/20

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas įsitikinęs, kad elektroninių priemonių naudojimas švietime ir profesiniame rengime (e-learning) (1) turi padėti Europos Sąjungai įgyvendinti veiksmus, susijusius su mokymo efektyvumo ir kokybės gerinimu, pvz., sudarant galimybes mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo priemones teikti darbo vietoje. Tai padės, be kita ko, mažinti darbuotojų mokymo išlaidas ir labai pagerinti įmonių, visų pirma, mažų ir vidutinių, konkurencingumą.

1.2

Komiteto nuomone, IRT technologijomis paremtas švietimas ir mokymas (Informacijos ir ryšių technologijos, angl. Information and Communication Technologies — ICT) ES dar nėra suderintas. Taip yra dėl kalbų ir kultūrų įvairovės ir nepakankamo atitinkamų rinkų išsivystymo.

1.2.1

Norint pakeisti šią padėtį, reikia visas švietimo institucijas padaryti atviresnes, taip pat ir mokymosi visą gyvenimą sritį (LL — lifelong learning) (2), kad būtų galima iš tikrųjų įgyvendinti naujas mokymosi formas ir jas taikyti vis plačiau, ir taip paremti žinių ir praktikos sąsają siekiant planuojamo technologinio ir ekonominio vystymosi sinergijos.

1.2.2

Komiteto nuomone, Komisija gali geriausiai nubrėžti šiame kontekste naują kryptį. Komunikacijos ir koordinavimo klausimas turi didžiulės reikšmės Komisijos tarnyboms, ypač švietimo ir informacinės visuomenės srityse.

1.2.3

Atėjo laikas pripažinti šioje srityje bendrą tendenciją plėtoti e.mokymąsi ir gilinti profesines žinias; tai užtikrina vienodus požiūrius ir padeda kurti papildomą naudą.

1.3

Komitetas yra įsitikinęs, kad ES reikia daugiau žinių apie IRT, ypač apie šių technologijų teikiamas galimybes remti mokymąsi pramonės srityje ir mokymąsi visą gyvenimą. Tam reikia:

1.4

EESRK ragina ES ir valstybių narių institucijas, kad jos įgyvendindamos vystymosi programas, padedančias kurti informacinę visuomenę, atkreiptų dėmesį į tai, jog šie procesai nesukeltų kokių nors atskirties formų ir kad nebūtų sudaroma jokių socialinių, ekonominių ir geografinių apribojimų naudotis elektronine infrastruktūra kaip mokymo priemone.

1.4.1

Komitetas pabrėžia, kad norint visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje taikyti IRT, ypač Bendrijos kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose, svarbiausia sąlyga yra ES ir valstybių narių vyriausybių parama plačiajuosčio interneto (3) prieigai, leidžiančiai elektroniniu būdu naudotis mokymosistemomis. Naujųjų valstybių narių kaimo vietovėse padėtis yra itin bloga. Tai dar labiau patvirtina teiginį, kad plačiajuosčio interneto prieigai neturi būti jokių kliūčių.

1.4.2

Atsižvelgdamas į tai, EESRK kreipiasi į EK prašydamas, kad plačiajuosčio interneto prieiga būtų pripažinta platesnės strategijos dalimi, leidžiančia suteikti interneto prieigai visuotinės svarbos paslaugų statusą.

1.5

Komiteto nuomone, nuotolinio kompiuterizuoto švietimo ir mokymo srityse reikia atkreipti ypatingą dėmesį į atotrūkio tarp kartų pavojų, kadangi suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje vis daugiau priemonių įgyvendinama taikant IRT.

1.6

EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad e.mokymasis turi būti kuriamas taip, kad jis taip pat būtų prieinamas regos negalią turintiems asmenims. Yra žinomi techniniai šios srities projektai, taigi autoriai, rengiantys vadovėlius, susijusius su e. mokymusi, privalo laikytis taisyklių, parengtų organizacijose, kurios atstovauja neregių bendruomenėms.

1.7

EESRK įsitikinęs, kad nuotolinis mokymas, paremtas IRT (e. mokymas) galėtų būti veiksminga priemonė, padedanti gerinti įmonių konkurencingumą, didinti jų ekonominį potencialą, ypač mažų ir vidutinių įmonių, kurioms tenka svarbiausias vaidmuo skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas.

1.8

Komitetas mano, kad IRT paremto nuotolinio mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Europos Sąjungoje turės didžiausią įtaką ne tik didinant įmonių konkurencingumą, bet ir gerinant jose dirbančių žmonių socialinį kapitalą, tai savo ruožtu padės kelti Europos įmonių kapitalo vertę.

1.9

EESRK patvirtina, kad reikia skubiai apibrėžti naują pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dialogo vaidmenį remiant ir įgyvendinant ES darbo rinkų srityje e.mokymu paremtą mokymąsi visą gyvenimą. Visų ES šalių visuomenės parengimas dalyvauti visą gyvenimą trunkančio, IRT paremto mokymosi programose padės kuriant Europos žinių erdvę ir žiniomis grindžiamą visuomenę (4).

1.10

Komitetas pastebi, kad IRT buvo taikomos mokymosisi ir kvalifikacijos kėlimo programose ne taip plačiai kaip tikėtasi. Todėl ES ir nacionalinės atsakingosios institucijos raginamos imtis priemonių, kurios padėtų gerokai padidinti e.mokymo taikymą praktikoje. Tokia raida labai prisidėtų prie pramonės konkurencingumo ir našumo didinimo.

1.11

EESRK ragina ES institucijas atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ, jų tinklus bei joms atstovaujančias organizacijas ir užtikrinti, kad, jos rengdamos savo mokymus, iš tiesų naudotųsi IRT.

1.12

Komitetas pastebi, kad naudojant kompleksines programas ir paskatas reikia nuolat ir sistemingai remti mokytojus, kurie tampa šiuolaikinių technologijų ir metodikų instruktoriais (informatikos pedagogika).

1.13

EESRK norėtų pabrėžti, kad Europos Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su IRT paremtu švietimu, klausimui.

1.14

Savo išvadose, pateiktose skyriuje Išvados ir rekomendacijos, Komitetas siūlo remiantis ES jau naudojamais pavadinimais, pvz., e. Europa, e. mokymasis, e. įgūdžiai ir pan., įteisinti visą gyvenimą trunkančio, IRT paremto mokymosi apibrėžtį — e-LL (e- Lifelong Learning) — ir kartu akcentuoti poreikį plėtoti ir skleisti tokio mokymosi formą vykdant e. Europa veiksmų planą ir paskesnę i2010 iniciatyvą.

2.1

Nuomonės objektas yra IRT paremto mokymosi visą gyvenimą indėlis į konkurencingumą, pramonės permainas ir socialinio kapitalo vystymą Europos Sąjungoje.

2.2

Įgyvendinant Lisabonos strategiją, mokymasis visą gyvenimą tampa viena iš svarbiausių sąvokų ugdymo politikoje ir naujose 2007-2013 m. ES švietimo programose (5). Lankstūs ir atviri švietimo ir profesinio rengimo metodai bei informacinės ir ryšių technologijos iš tiesų atlieka svarbiausią vaidmenį vystant žiniomis grindžiamą ekonomiką.

2.3

Tęsiant novatorišką programą e. Europa ir e. mokymąsi diegiančias priemones, kurios davė daug žadančių rezultatų, vertėtų pagalvoti, kaip reikėtų tuos laimėjimus pritaikyti siekiant pramonės permainų, kaip plėtoti tokių laimėjimų teikiamas galimybes ir apibrėžti ateities perspektyvas.

3.1

Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba (6) įvertino informacinių technologijų svarbą vystant žmogiškuosius išteklius ir priėmė daugiametę programą (2004-2006), padėsiančią veiksmingiau diegti IRT Europos švietimo ir mokymo sistemose. Svarbiausias programos tikslas - naudoti IRT siekiant aukštesnės švietimo ir mokymo kokybės mokymosi visą gyvenimą srityje.

3.2

Atviros, lanksčios nuotolinio mokymo formos, kurios greta e. mokymosi vyravo pastarąjį dešimtmetį, šiuo metu iš naujo svarstomos, tačiau jau platesniame kontekste. IRT paremtas mokymasis arba e. mokymasis daro mūsų gyvenimą, mokymąsi ir darbą lankstesnius, jis laikomas viena iš svarbiausių priemonių siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Vis didesnę svarbą įgauna neformalus (7) mokymasis ir neinstitucinis (8) mokymasis, taip pat mokymasis darbo vietoje.

3.3

2004 m. EESRK nuomonėje dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo gerinimo (9) atkreipiamas dėmesys į poreikį ištirti naujas, žiniomis grindžiamos ekonomikos galimybes ir spartesnės informacinių technologijų bei inovacinių procesų sklaidos svarbą.

3.3.1

Taip pat atkreiptas dėmesys į švietimo sistemų spragas ir būtinybę labiau įtraukti socialinį aspektą į švietimo sistemas.

3.4

Pastarąjį dešimtmetį Bendrijos iškeltos iniciatyvos dėl IRT paremto mokymo, iš dalies davė labai gerų rezultatų, tačiau dalis jų pasirodė esantys nesuderinti, todėl neturėjo laukiamo kiekybinio ir kokybinio poveikio.

3.4.1

Iš pradžių taikyti mokymosi modeliai naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (e. mokymas), kurie buvo orientuoti į pavienius asmenis, perteikiant tik iš anksto numatytą medžiagą, beveik nesinaudojant didaktine parama ir vertintojų pagalba, iš dalies nuvylė tuos, kurie siekė greitai prisiderinti prie tokios mokymo formos.

3.4.2

Sparti technologijų pažanga, didėjantis konkurencijos spaudimas, taip pat nevienodi keleto pastarųjų metų vyriausybių politinių veiksmų tempai, kuriais buvo siekiama įtraukti IRT į švietimą ir profesinį rengimą, neleido tinkamai skatinti konsoliduoto profesinės kvalifikacijos kėlimo.

3.5

Planuojama, kad iki 2010 m. 12,5 % suaugusiųjų ES gyventojų nuo 25 iki 64 metų dalyvaus įvairių formų visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, šiuo metu vidutiniškai dalyvauja 10 % (10). Tik diegiant daugiau priemonių, kurios taikomos skleidžiant IRT paremtą švietimą ir profesinį rengimą, galima pasiekti užsibrėžtus tikslus.

3.5.1

Atsižvelgiant į tai, kad per artimiausius penkerius metus tik 15 % naujų darbo vietų bus skirtos žemą kvalifikaciją turintiems asmenims, o 50 % naujų darbo vietų pareikalaus aukštos darbuotojų kvalifikacijos (11), dar didesnių sunkumų iškyla Komisijos ir valstybių narių švietimo ir profesinio rengimo programoms.

3.6

Naujoji ES iniciatyva, kuri buvo pradėta vadovaujantis Komisijos komunikatu „i2010“ (12) yra elektroninės integracijos iniciatyva, kuri apima tiek IRT integraciją, tiek ir IRT siekiant integracijos (13). Elektroninės integracijos politikos tikslas - pašalinti kliūtis taikant IRT ir remti IRT naudojimą norint užkirsti kelią atskirčiai, taip pat siekiant pagerinti ekonomikos našumą ir užimtumo galimybes.

3.6.1

Svarbus elektroninės integracijos aspektas — IRT paremtas nuotolinis mokymas, siekiant sumažinti visuomeninę atskirtį arba išvengti tų profesinių grupių atstovų atskirties, kuriems sunkiau naudotis tradicinėmis kvalifikacijos kėlimo formomis dėl geografinės padėties sąlygojamų ypatumų, socialinių priežasčių arba dėl jų specialių mokymosi poreikių.

3.6.2

Nuotolinio mokymo formų privalumai yra šie: nepriklausomumas nuo mokymosi vietos, galimybė derinti mokymosi tempą prie individualių besimokančiųjų poreikių, šiuolaikinių informacinių technologijų taikymas, galimybė sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių atstovams.

3.6.3

Savo neseniai pateiktoje nuomonėje (14) EESRK paragino vyriausybių ir pramonės šakų atstovus parengti ir paremti švietimo ir profesinio rengimo priemones IRT srityje, skirtas visuomenės grupėms, kurioms gresia e. atskirtis (15).

3.6.4

Elektroninės integracijos programos įgyvendinimas taip pat susijęs su parama skaitmeniniam raštingumui (16), kuris tapo šiuolaikinės, žiniomis grindžiamos visuomenės sinonimu. Artimiausiu metu pripažinti skaitmeninį raštingumą vienu iš svarbiausių visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, beje, neseniai priimtos EESRK nuomonės (17) kontekste, atrodo ne tik būtina, bet tiesiog savaime suprantama.

3.7

Svarbią reikšmę įvairiems pramonės permainų aspektams turi e. įgūdžių  (18) skatinimas. Sąvoka e. įgūdžiai apima IRT specialistus, naudotojus ir gebėjimus e. komercijos srityje. Neseniai Komisija, populiarindama plačią darbotvarkę e. įgūdžiai, pasiūlė įvairių priemonių, kurių dauguma susijusios su pramone ir skaitmeninio raštingumo sklaida darbo rinkoje, taip pat naujų skaitmeninio raštingumo gebėjimų vystymu ir sklaida (19).

3.7.1

Priemonėse, kurios susijusios tiek su e. įgūdžiais, tiek su IRT paremto mokymosi visą gyvenimą klausimais, svarbiausias vaidmuo tenka suinteresuotųjų subjektų atstovų partnerystei, t.y.:

3.8

Įgyvendinant tikslus, numatytus i.2010 strategijoje, taip pat projektus, susijusius su elektronine integracija, svarbiausia reikšmė tenka plačiajuosčio interneto prieigos sklaidai; ji neturi apsiriboti vien tik didžiaisiais miestais, bet privalo veiksmingai pasiekti ir silpniau išsivysčiusių regionų gyventojus (20).

3.8.1

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad 15 ES valstybių miestų aglomeracijose apie 90 proc. įmonių ir namų ūkių turi plačiajuosčio interneto prieigą, tačiau kaimo vietovėse ir atokiose gyvenvietėse - tik 60 proc., o naujosiose ES valstybėse narėse tie skirtumai dar didesni.

3.8.2

Plačiajuostis interneto ryšys turi svarbiausią reikšmę ne tik įmonių konkurencingumo stiprinimui ir regionų ekonominiam vystymui, bet taip pat labai svarbus švietimui ir mokymui, ypač naudojant e.mokymą tęstinio mokymosi programose.

3.9

Būtų labai naudinga šiuo metu surengti politines diskusijas, norint patobulinti IRT paremto mokymosi visą gyvenimą praktiką ir padidinti tokios mokymo formos veiksmingumą. ES gali geriausiai apibrėžti šiame kontekste naują politikos kryptį.

3.9.1

Šiuo metu politikoje svarbiausias prioritetas skiriamas IRT diegimui formalaus švietimo įstaigose, ypač mokyklose ir universitetuose. IRT paremtam mokymuisi visą gyvenimą, neformaliam mokymui ir neinstituciniam suaugusiųjų mokymui skiriama daug mažiau dėmesio, taip pat skiriama daug mažiau išteklių skatinant pasinaudoti tokiomis galimybėmis.

4.1

Atsižvelgiant į 2002 m. Komisijos komunikato (21) bei EESRK nuomonės dėl mokymo ir produktyvumo nuostatas galima teigti, kad našumas yra raktas į Europos įmonių bei ūkio konkurencingumo didinimą ir ekonomikos augimą. Našumo padidėjimas nemaža dalimi priklauso nuo IRT taikymo įmonėse pažangos ir nuo darbuotojų gebėjimo prisitaikyti prie šiuolaikinės pramonės keliamų reikalavimų.

4.1.1

Nepaisant to, kad taip plačiai išreklamuotos e. technologijos pirmaisiais vystymosi etapais nepateisino lūkesčių, vis dėlto visuomenės ir ekonomikos sektoriai, sutelkę joms visą dėmesį, iš tiesų vystosi kaip niekada sparčiai ir jiems būdingas didžiulis ateities potencialas.

4.1.2

Šiame kontekste Europos Komisija visiškai pagrįstai pastebi ir vertina šiuolaikinių IRT svarbą skatinant konkurencingumą, naujoves bei žiniomis grindžiamą ekonomiką, ypač turint galvoje MVĮ.

4.2

Europos ekonomikos konkurencingumo gerinimo pagrindą sudaro profesinis mokymas, užtikrinamas įgyvendinant IRT paremtas programas ir mokymus. Sukūrus darnias, mobilias ir lanksčias mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemas, skirtas darbo ieškantiems žmonėms, besirengiantiems pradėti dirbti asmenims, taip pat darbuotojams, dirbantiems pramonėje, bus galima greičiau pagilinti jų žinias ir įgyvendinti tikras technologines permainas bei naujoves gamybos įmonėse, o tai savo ruožtu padės didinti pastarųjų konkurencingumą.

4.2.1

Šiame kontekste visą gyvenimą trunkančio mokymosi, paremto IRT, diegimas įmonėse ir jų aplinkoje privalo pagerinti jų konkurencingumą ir padėti didinti jose dirbančių darbuotojų socialinį kapitalą, taip pat daryti teigiamą įtaką didinant Europos įmonių kapitalo vertę.

4.3

Apie 1994 m. įvyko kiekybinis lūžis laipsniškai diegiant ir naudojant e.mokymą, kai pramonė, ypač stambiosios įmonės, pradėjo taikyti šį metodą ekstensyviai savo vidaus mokymuose ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tai parodė, kad e.mokymas yra pakankamai brandus ir gali pasiūlyti konsoliduotų ir tvarių sprendimų ir kad ankstesnis paprastų reklamos ir rinkodaros priemonių etapas baigėsi. Mažosios ir vidutinės įmonės dėl įvairių priežasčių yra tarp nepalankioje padėtyje esančių e.mokymosi grupių; šis mokymosi metodas, kaip neretai būna su informacijų ir ryšių technologijomis, dažnai naudojamas nepakankamai, ir daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų gresia pavojus negauti galimybių mokytis visą gyvenimą. Didėjanti e.mokymosi sklaida galėtų gerokai prisidėti prie mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo ir našumo didinimo. Atsakingosios institucijos, tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygiu turėtų labiau atkreipti dėmesį į šią aplinkybę ir įgyvendinti priemones, remiančias IRT taikymą mažų ir vidutinių įmonių mokymuose.

4.4

Socialinis kapitalas — tai pavienio individo gebėjimų, informacijos, kultūros, žinių ir kūrybiškumo visuma, taip pat žmonių ir organizacijų santykiai. Šių pagrindų reikšmę ekonomikos vystymuisi ir jį lydinčioms pramonės permainoms reikia išnagrinėti atsižvelgiant į tai, koks yra santykis tarp jų susidarymo, sklaidos ir naudojimo bei jais paremtos papildomos naudos kūrimo.

4.4.1

Aukštas socialinio kapitalo lygis tiesiogiai lemia gebėjimą parengti žinių visuomenę: kūrybingą, atvirą naujovėms ir pokyčiams, gebančią užmegzti tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius. Investicijos į mokslą, švietimą ir mokymą yra vienas iš būdų kurti tokią visuomenę.

4.4.2

Socialinis kapitalas didėja esant gebėjimui bendradarbiauti, kuris pasireiškia suinteresuotųjų dalyvių plėtojama partneryste (žr. 3.7.1 punktą) visose programose ir priemonėse, susijusiose su švietimu ir mokymu, paremtu IRT, ypač visą gyvenimą trunkančio mokymo srityje.

4.5

IRT paremtas nuotolinis švietimas ir mokymas leidžia sistemiškiau, greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis perduoti žinias, o tai ypač svarbu pramonėje, kur žinios yra svarbi žmogiškojo kapitalo dalis; be to, toks mokymas padeda perduoti pramonei mokslinių tyrimų įstaigų žinias.

4.5.1

Gerai parengtas personalas, nuolat keliantis savo kvalifikaciją, yra svarbus veiksnys, lemiantis firmos arba įmonės vertę. Turint tokį personalą, galima keisti gamybos technologijas, gamybos profilį arba prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų.

4.6

Europos Komisija pabrėžia (22), kad spartus technologijų vystymasis ir besikeičiančios ekonominės sąlygos reikalauja nuolatinių investicijų į žmogiškųjų išteklių vystymą dalyvaujant privatiems asmenims, įmonėms, socialiniams partneriams ir valdžios institucijoms. Deja, ES valstybėse nepastebima tendencija gerokai didinti švietimui skiriamas valstybės išlaidas, kurios vidutiniškai sudaro apie 5 proc. BVP, be to, skirtumai tarp pavienių valstybių yra didžiuliai, o kartais net milžiniški.

4.7

Investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą turi tiesioginės įtakos našumo augimui, be to, tai patraukli investicijų forma mikroekonomikos bei socialiniu lygiu. Tyrimai (23) rodo, kad kiekvieni mokslo metai tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo apie 5 proc. trumpalaikės trukmės laikotarpiu ir apie 2,5 proc. - ilgalaikės trukmės laikotarpiu. Šiuos faktus patvirtina savo išvadose Europos Vadovų Taryba (24), kuri pabrėžia, kad investicijos į mokymą ir kvalifikacijos kėlimą duoda didžiulę naudą, kuri gerokai viršija išlaidas.

4.8

Dėl sparčios technologijų pažangos atsiranda naujų, kompiuterine technika paremtų gamybos įrenginių, kurių aptarnavimui reikia IRT išmanančių darbuotojų. Ne visada pavyksta iškart jų surasti, tačiau jei mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose bus plačiai naudojamos IRT, ir ypač mokymosi visą gyvenimą srityje, darbo rinkoje iš tiesų bus lengviau rasti tokių darbuotojų.

4.9

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių ir atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias pramonės permainas verta imtis intensyvių priemonių, skirtų sparčiam IRT diegimui visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje. Tokios priemonės turi padėti Europos gamybos įmonių darbuotojams ir besimokantiems bedarbiams greičiau įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Visų pirma bedarbiams reikia užtikrinti galimybę dalyvauti IRT mokymuose, kurie finansuojami valstybės lėšomis (25).

4.9.1

Bedarbiai nėra labai suinteresuoti savarankiškai siekti žinių, kadangi jų galimybės pritaikyti įgytas žinias yra pernelyg menkos. Geriausia motyvacija yra konkreti naujo darbo galimybė, kurią teikia tam tikras mokymas ar perkvalifikavimas; būtų tiesiog idealu, jei tokį mokymą surengtų firma, kuri siūlo darbo vietą.

4.9.2

Tai galėtų sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi naudojant IRT; tačiau tose srityse, kur to ypač reikėtų (žemės ūkio regionai, kuriuose gamybos įmonės merdi, tai itin būdinga naujosioms valstybėms narėms), nėra tinkamos infrastruktūros.

4.9.3

Tų sričių infrastruktūrai reikalinga valstybės ir ES pagalba, kadangi IRT įmonės neskuba padengti išlaidų, susijusių su interneto prieigos diegimu neturtinguose regionuose (mažuose miesteliuose ir kaimuose).

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/26

—

tiesioginiais ir papildomais veiksmais kurti verslo paslaugų vidaus rinką, pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias sektoriui sklandžiai funkcionuoti (kliūtis, trukdančias rinkos integracijai, darbo jėgos judumui ir ekonomikos augimui);

—

nedelsiant pripažįstant verslo paslaugas sudėtine bet kokios pramonės politikos dalimi; Europos Komisija turėtų tai pabrėžti ir imtis veiksmų plėsti Europos pramonės politikos taikymo sritį, įtraukdama verslo paslaugas;

—

sukuriant Europos verslo paslaugų observatoriją, kuri rinktų informaciją, skatintų diskusijas, teiktų siūlymus ir stebėtų politikos rekomendacijų įgyvendinimą;

—

stiprinant socialinį dialogą, susijusį su darbo sąlygų ir galimybių įsidarbinti pokyčių, kuriuos lėmė naujų verslo paslaugų ekonomikos struktūrinės permainos, stebėjimu ir vertinimu.

—

skatinant verslo paslaugas kaip priemonę verslo ir pramonės sektorių veiklos rezultatams gerinti ir konkurenciniam pranašumui prieš šalis, kurių gamybos sąnaudos mažos, ir kitas pasaulio rinkoje konkuruojančias šalis siekti;

—

skatinant, kad MVĮ daugiau ir veiksmingiau naudotųsi verslo paslaugomis;

—

didinant užimtumą ir gerinant darbo sąlygas verslo paslaugų sektoriuje kaip priemonę našumui didinti, paslaugų kokybei ir gyvenimo lygiui gerinti;

—

vykdant tikslines mokymo ir perkvalifikavimo programas, kad didėtų darbuotojų, kuriems turėjo įtakos struktūrinės permainos, gebėjimas prisitaikyti ir įsidarbinti.

—

Valstybės lėšomis finansuojamos nacionalinės ir ES lygio MTTP programos ypatingą dėmesį turėtų skirti veiksmams ir projektams, skirtiems gamybai didinti ir naujoviškoms verslo paslaugoms taikyti.

—

Dėmesys turėtų būti skirtas konkretiems gamybos pramonės žinioms imlių paslaugų projektams, kurie skatintų naujoves, didelį našumą ir augimo perspektyvas (pvz., IRT ir MTTP paslaugos).

—

Verslo paslaugos skatina žinių ekonomikos naujoves. Turėtų būti skatinami „paslaugų mokslo“ moksliniai tyrimai, pirmiausia verslo procesams taikytina metodologinė mokslinė patirtis.

—

Intelektinės nuosavybės teisės (INT) ir kiti apsaugos mechanizmai turėtų būti sustiprinti įsigaliojus šiuo metu svarstomiems patentų srities teisės aktams, kurie skatintų įmones daugiau investuoti į MTTP ir naujoves.

—

Turi būti pripažintas IRT vaidmuo paslaugų naujovių srityje ir siekiama, kad visoje Europoje būtų užtikrinta galimybė teikti paslaugas (ypač MVĮ) sparčiu plačiajuosčiu internetu, kartu stengiantis spręsti skaitmeninių elektroninio verslo tinklų saugumo ir privatumo klausimus. Šiame kontekste yra svarbi Europos Komisijos „i2010“ iniciatyva.

—

Paslaugų inžinerija yra nauja sritis, skirta verslo paslaugų teikimo kokybei pagerinti, taikant tobulesnį sisteminį planavimą. Šis naujoviškas metodas turi tapti mokslinių tyrimų ir studijų disciplina universitetuose, verslo mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.

—

Standartai gali būti naudingi siekiant aukštesnės kokybės paslaugų ir labiau integruotų ES rinkų. Šiuo tikslu turi būti skatinamas savanoriškas paslaugų standartizavimas apskritai ir ypač verslo paslaugų standartizavimas.

—

Reikia rasti sprendimus, kaip stiprinti ES žmogiškąjį kapitalą ir sustabdyti stiprėjantį protų nutekėjimą iš ES mokslinių tyrimų sektoriaus.

—

Privačiame sektoriuje turi būti naujos paskatos, kad padidėtų privataus sektoriaus MTTP veiklos dalis pagal Lisabonos strategiją.

—

Turi būti geriau perduodama pramonės įmonių teikiama informacija ir duomenys apie verslo ir kitokias paslaugas.

—

Verslo paslaugų teikėjų rinkos turi tapti skaidresnės.

—

Turi būti skiriama daugiau išteklių geresniam lavinimui, mokymui, e. mokymuisi ir kalbų įgūdžiams, siekiant plėtoti pasienio regionų verslo paslaugų teikimą.

1.1

Šioje nuomonėje nagrinėjamas verslo paslaugų poveikis užimtumui Europos gamybos pramonėje, jos konkurencingumui ir našumui ir kaip šis sektorius galėtų būti vystomas toliau pagal Lisabonos programą. Dėmesys skiriamas naujos disciplinos — paslaugų inžinerijos — raidai ir verslo paslaugų pirkimo iš trečiosios šalies poveikiui.

1.2

Nerimaujama dėl Europos ekonomikos perspektyvų ir jos galimybių konkuruoti su šalimis, kuriose gamybos sąnaudos yra mažos. Europos pramonės ir paslaugų sektoriai prarado daug darbo vietų dėl kitų šalių konkurencinio pranašumo sąnaudų ir įgūdžių požiūriu (pvz., dėl Kinijos pranašumo gamybos srityje ir Indijos pranašumo verslo paslaugų srityje). Nepaisant šios įvykių raidos, gamybos sektorius išlieka svarbiausiu Europos ekonomikoje. Remiantis naujausiais turimais 2004 m. statistiniais duomenimis, ES yra didžiausia prekių eksportuotoja, eksportavusi prekių daugiau kaip už 1 200 mlrd. JAV dolerių (1).

1.3

Gamybos pramonė toliau laikoma pagrindiniu technologinių permainų ir naujovių šaltiniu ES, tačiau pastebėta, kad per pastaruosius dešimt metų nepavyko suaktyvinti veiklos aukšto lygio technologijų ir didesnės pridėtinės vertės srityse. Su verslo paslaugomis, ypač su žinioms imliomis paslaugomis, susijęs augimas yra dar vienas būdas vystyti naujas technologijas, naujas užimtumo galimybes ir įgyti konkurencinį pranašumą. Verslo paslaugos taip pat skatina su technologijomis nesusijusių naujovių kūrimą (pvz., susijusių su organizavimu), kurios pagerina nematerialųjį įmonių turtą ir darbuotojų gamybinę ir mokslinę patirtį.

1.4

Dėmesio vertas išsivysčiusių šalių perėjimas nuo vartojimo prie paslaugų nerodo jokios deindustrializacijos tendencijos, kaip kartais teigiama. Šią raidą galima vertinti kaip didėjančio darbo pasidalijimo išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir anksčiau integruotų vertikalių vertės grandinių išskaidymo atspindį statistikoje. Specializuotų paslaugų teikėjai šiuo metu teikia paslaugas, kurias anksčiau gamybos įmonės teikdavo pačios. Susikūrė naujos paslaugų įmonės, kurios šiuo metu padeda Europos pramonei didinti efektyvumą, įsisavinti naujas technologijas, kurios leis sukurti naujus didesnės pridėtinės vertės produktus.

1.5

Neseniai atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad formuojasi tokia ekonomika, kurioje paslaugų ir gamybos sektoriai yra integruoti ir vienas kitą papildo. Paslaugų paklausa egzistuoja visur, kur yra stipri pramoninė ekonomika; ji yra tokios ekonomikos rezultatas. Tai nėra išskirtinė alternatyva (2).

1.6

Šioje nuomonėje neremiamas išskirtinis paslaugų skatinimas gamybos pramonės šakų sąskaita, bet pabrėžiama gamybos ir paslaugų sektorių tarpusavio priklausomybė (3). Joje pabrėžiamos didelės verslo paslaugų tobulinimo ir augimo galimybės. EESRK pabrėžia teigiamą verslo paslaugų įnašą į padidėjusį Europos gamybos sektoriaus našumą ir konkurencingumą. Kartu naujovės leidžia (įskaitant naujų technologijų įsisavinimą), taip pat pritraukiant labiau kvalifikuotus darbuotojus ir gerinant darbo sąlygas, didinti verslo paslaugų sektoriaus našumą (4).

1.7

Paslaugų užsakymas ir (arba) pirkimas iš specialių paslaugų teikėjų, kurie gali pasinaudoti masto ekonomija, ir nuolatinis atnaujinimo procesas daro teigiamą poveikį sąnaudoms ir našumui. Tačiau MVĮ žinias ir naujas verslo paslaugas įsisavina nepakankamai. Taip pat atitinkamomis perkvalifikavimo programomis reikia gerinti darbuotojų gebėjimus nuo gamybos pereiti prie verslo paslaugų.

1.8

Šiuo metu daugumą verslo paslaugų teikia vietiniai paslaugų teikėjai. Tačiau nėra jokios garantijos, kad taip bus ir ateityje. Nemažai verslo paslaugų gali būti užsakomos iš užsienio visoje Europoje, įskaitant naująsias valstybes nares ir šalis kandidates, ar net pasaulyje, atsižvelgiant į sąnaudas ir galimybes (paslaugų užsakymas iš netoli ar toliau esančių valstybių). Naujausi duomenys rodo, kad 2004 m. ES-25 turėjo teigiamą prekybos paslaugomis balansą ir jis sudarė 42,8 mlrd. eurų (5,8 mlrd. eurų didesnis nei 2003 m.) (5)

1.9

Siekiant nustatyti, kokias funkcijas galima pirkti iš specialių verslo paslaugų teikėjų ar įmonių tinklų (bendrų paslaugų sistema), kurie gali vykdyti tas funkcijas efektyviau (dėl didelių veiklos apimčių ir dalijimosi kompetencija), reikia nuolat ir nuodugniai analizuoti įmonių struktūras ir procesus. Nors tai galėtų neigiamai veikti užimtumą gamybos sektoriuje, tai taip pat gali padėti kompensuoti galimą neigiamą paslaugų užsakymo užsienyje poveikį, išsaugoti gamybos pramonės šakas Europoje ir didinti užimtumo verslo paslaugų sektoriuje paklausą. Darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams kūrimas verslo paslaugų sektoriuje suteikia naujų konkurencinių pranašumų.

2.1

Visi Europos ekonomikos sektoriai jaučia globalizacijos poveikį ir būtinybę keistis, siekiant prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Šiuo požiūriu teigiamos įtakos gali turėti pramonės politika. Savo komunikate Struktūrinės kaitos skatinimas: išsiplėtusios Europos pramonės politika  (6) Europos Komisija pažymėjo, kad ji ketina vystyti pramonės permainas atitinkančią pramonės politiką:

2.2

Neseniai Europos Komisija paskelbė komunikatą Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas — Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką  (7). Šioje pramonės politikos programoje Komisija nustatė septynias pagrindines daugiau nei vieną sektorių apimančias politikos iniciatyvas dėl:

Rimtas šio komunikato trūkumas yra paslaugų apskritai ir pirmiausia verslo paslaugų ignoravimas. EESRK ragina verslo paslaugas pripažinti sudėtine bet kokios pramonės politikos dalimi ir ragina Europos Komisiją išplėsti Europos pramonės politikos sritį įtraukiant ir verslo paslaugas. Jei norima vykdyti veiksmingą pramonės politiką, taip pat reikės atsižvelgti į pramonės permainų socialinius ir užimtumo aspektus. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama mokymuisi visą gyvenimą ir paramai darbuotojų judumui palengvinti.

2.3

Europoje reikia plačiau ir nuodugniau skatinti informacijos ir ryšių technologijas (IRT). Svarbu spartinti IRT taikymą ir jų integravimą tiek į pramonę, tiek į verslo paslaugas. Kalbant apie informacijos technologijų (IT) įsisavinimą, ES atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų. 2004 m. Vakarų Europoje išlaidos IT buvo 732 eurai vienam gyventojui, JAV — 1 161 euras, Japonijoje — 1 012 eurų. Išlaidos IT nuo BVP Vakarų Europoje sudarė 3,08 proc. JAV — 4,55 proc., Japonijoje — 3,59 proc. (8) Šiame kontekste yra svarbi Europos Komisijos grupė dėl IRT konkurencingumo.

2.4

Europos gamintojai našumu dažnai atsilieka dėl menko technologijų įsisavinimo ir nepakankamo IRT galimybių panaudojimo; tai ypač pasakytina apie MVĮ. Techninės įrangos kaina nėra problema. Tačiau MVĮ trūksta IRT srities žinių ir kompetencijos. Dėl to joms sunku spėti su sparčia IRT kaita ir didėjančiu jų sudėtingumu. Mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninė atskirtis tikrai yra ir tai rodo, kad iki šiol nėra išnaudotos visos IRT ir e. verslo modelio teikiamos galimybės (9). Verslo paslaugos yra svarbios, kad IRT sektorius taptų veiksmingas ir būtų užtikrintas tvarus našumo augimas.

2.5

Vidaus paslaugų rinka apskritai ir verslo paslaugų rinka konkrečiai dar nėra baigta kurti ir yra daug kliūčių, trukdančių naujų užimtumo galimybių veiksmingumui, konkurencingumui ir kūrimui. Daug kliūčių buvo nurodyta pranešime dėl „Vidaus paslaugų rinkos būklės“ (10), bet įgyvendinant Lisabonos strategiją buvo pasiekta šiokia tokia pažanga. Siekiant užtikrinti reikiamą ES konkurencingumą pasaulio rinkoje ir socialinę bei ekonominę pažangą, reikalingos verslo paslaugų rinkų reglamentavimą papildančios politikos kryptys, pvz., tokios, kokios nurodytos šiame dokumente.

3.2

Verslo paslaugos yra įvairių veiklos rūšių grupė, kuri apima profesionalias paslaugas (t.y. inžineriją, sąskaitybą, teisines paslaugas), didelės pridėtinės vertės paslaugas (t.y. IRT paslaugas, vadybą, konsultavimą), personalo paslaugas (t.y. personalo atranką, atleistų iš darbo asmenų įdarbinimą, laikiną įdarbinimą) ir verslo paramos paslaugas, tarp jų mažos pridėtinės vertės (t.y. valymą, apsaugą, maitinimą), ir tas, kurių pridėtinė vertė didėja (energijos valdymo, vandens ir kitų skysčių tiekimo ir valymo, oro ir atliekų apdorojimo). Šių veiklos rūšių grupėse dėmesį reikia skirti darbo ir socialinėms sąlygoms.

1 lentelė.   Pagrindinės paslaugos, reikalingos įmonėms funkcionuoti (funkcinis skirstymas) (12)

3.4

Šiuo metu vis daugiau gamybos įmonių pačios pradeda teikti paslaugas. Jos siūlo ne tik garantinį aptarnavimą, bet vis dažniau pridėtinę vertę atranda parduodami savo inžinerijos, projektavimo arba proceso naujovių patirtį kitoms įmonėms. Formuojasi naujas mišrios įmonės modelis, kuris apima tiek gamybą, tiek paslaugų teikimą. Klientai vis dažniau ieško sprendimų, ne vien produktų, taigi gamybos įmonei galimybė teikti papildomas paslaugas suteikia konkurencinį pranašumą.

3.5

Konkrečių statistinių duomenų apie verslo paslaugas stoka  (14). Trūksta statistinės informacijos apie paslaugų paklausą. Trūksta dokumentų, kuriuose būtų nurodyta įvairių sektorių sąveika. Informacijos apie paslaugų veiklą ir jų įnašą į ES valstybių narių ekonomiką teikimas turėtų pagerėti pataisius NACE klasifikatorių 2007 m. Pataisytas klasifikatorius leis geriau įvertinti paslaugų sektoriaus struktūrą ir plėtrą (15). Taip pat trūksta informacijos apie pramonės įmonių teikiamų paslaugų mastą.

3.6

Su verslo paslaugomis susijusios informacijos ir analizės fragmentiškumas ir stoka. EESRK mano, kad būtina įsteigti Europos verslo paslaugų observatoriją, kuri rinktų informaciją, skatintų mokslinius tyrimus, diskusijas, teiktų pasiūlymus ir stebėtų politinių rekomendacijų įgyvendinimą. Observatorija arba panaši iniciatyva leistų geriau suprasti naują sparčią sektoriaus raidą ir taptų politikos formuotojų ir suinteresuotų subjektų susitikimų vieta.

3.7

Paslaugų standartizavimas. Norint spartinti savanorišką paslaugų standartizavimą, pagrįstą rinkos poreikiais ir patikimais įrodymais, reikia gerinti bazinį saugumą, kokybę ir veiklą ir skatinti konkurenciją bei naujoves paslaugų teikimo srityje. Šiuos uždavinius turi spręsti Europos standartizacijos komitetas (CEN), Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) ir nacionalinės standartizacijos institucijos. Paslaugų sektoriaus savanoriškų standartų rengimas neabejotinai paskatins tarptautinę prekybą paslaugomis ir padės vystyti paslaugų vidaus rinką.

4.1

Verslo paslaugos yra itin svarbios padedant MVĮ sektoriui prisidėti prie naujovių ir augimo. Yra duomenų, kad pačios dinamiškiausios MVĮ plačiai naudojasi verslo paslaugomis. Esant internacionalizaciniam spaudimui, reikia skatinti, kad kuo daugiau MVĮ naudotųsi šiomis paslaugomis.

4.2

Valstybių gebėjimas kurti naujoves.

Tautos gebėjimą kurti naujas idėjas ir laikui bėgant komercializuoti naujų technologijų srautą lemia šie veiksniai (17):

4.3

85 proc. ES mokslinių tyrimų yra susiję su gamyba (JAV — 66 proc.), bet nėra jokių patikimų duomenų apie MTTP paslaugų sektoriuje. Iš visos su gamyba susijusios MTTP 87,5 proc. yra vykdoma aštuoniose konkrečiose srityse (chemijos pramonėje, mechaninės inžinerijos, biuro įrenginių gamybos, elektros įrenginių gamybos, puslaidininkių, komunikacijų, prietaisų gamybos, motorinių variklių gamybos ir orlaivių bei kosminių laivų gamybos sektoriuose).

4.4

Pagal absoliučias išlaidas MTTP požiūriu ES nepavyko pavyti JAV; skirtumas per paskutinįjį dešimtmetį netgi padidėjo.

4.5

Didesnis dėmesys MTTP finansavimui į aukšto lygio technologijų ir žinioms imlias (didelio pelningumo) paslaugas yra vienas svarbiausių Europos pramonės konkurencingumo veiksnių. „3 proc. tikslą“ (18) būtų lengviau pasiekti, jei vyriausybės padidintų savo finansinius įsipareigojimus ir jei privatus sektorius, įskaitant verslo paslaugas, būtų skatinamas ir jam šiuo tikslu būtų padedama skirti daugiau lėšų.

4.6

Europos Komisijos neseniai paskelbtame komunikate (19) siūlomas įkurti Europos technologijų institutas yra naudingas, bet technologijų plėtrą turi būti vykdoma pagal veiksmingą verslo ir organizavimo strategiją.

4.7

Verslo paslaugų naujoviškų funkcijų poveikis yra nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje:

2 lentelė.   Inovacinės verslo paslaugų funkcijos (20)

4.8

Kai kurios daugiausiai naujovių taikančios Europos įmonės yra verslo paslaugų įmonės, bet bendras MTTP lygis paslaugų sektoriuje yra pernelyg žemas ir per mažai struktūruotas. Naujos paslaugos ir verslo modeliai dažnai atsiranda įdėjus daug pastangų ir sugaišus nemažai laiko ir atsižvelgus į atskirų įmonių nesėkmes. Būtina, kad ES remtų mokslinius tyrimus konkrečiose srityse, siekiant atnaujinti bendrovių įgūdžius naujausių technologijų srityje.

4.9

Svarbu rasti būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatais galėtų pasinaudoti MVĮ, ir remti jas produkto trumpalaikio kūrimo proceso metu.

4.10

Kai bendrovės siekia daugiau investuoti į naujoves ir MTTP, Europos Komisija turi užtikrinti tinkamą intelektinių nuosavybės teisių apsaugą ir turi būti imtasi veiksmų įgyvendinti šiuo metu svarstomą pasiūlymą dėl kompiuteriu sukurtų išradimų patentavimo.

4.11

Reikalingi geresni teisės aktai ir reglamentavimas.

5.1

Reikalinga radikaliai pertvarkyti ES žinių kūrimo sistemą. Tai apima:

6.1

Naujovės paslaugų srityje intensyviai svarstomos ir tiriamos daugiausiai Vokietijoje nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio. Paslaugų inžinerija pakankamai sustiprėjo, kad šioje srityje būtų galima vykdyti tiek akademinę, tiek praktinę veiklą. Ji išsivystė į techninę discipliną, kurioje dėmesys skiriamas paslaugų produktų sisteminei plėtrai ir projektavimui, naudojant atitinkamus modelius, metodus ir įrankius. Nors paslaugų inžinerijos dalis taip pat yra ir kai kurie paslaugų valdymo aspektai, didžiausias dėmesys skiriamas naujų paslaugų produktų kūrimui. Kartu paslaugų inžinerijoje dėmesys skiriamas ir kūrimo sistemų projektavimui, kitaip sakant — su paslaugomis susijusiems bendro MTTP ir naujovių valdymo klausimams.

6.2

Fundamentalieji moksliniai naujų verslo modelių, metodų ir priemonių tyrimai paslaugų inžinerijai suteiks naudingą postūmį. Integruoto fizinių prekių, programinės įrangos ir paslaugų kūrimo metodas taps įprasta funkcija. Galų gale didėjantis paslaugų standartų suderinimas paskatins veiksmingą naujų paslaugų plėtrą ir specializaciją (21).

6.3

Paslaugų inžinerija yra viena iš kelių paslaugų sektoriaus sričių, kuri iš esmės buvo sukurta Europos moksliniais tyrimais. Siekiant šioje srityje pirmauti ir ateityje, reikalinga didesnė integracija į tarptautinius tinklus ir sisteminis nepriklausomos paslaugų inžinerijos bendruomenės vystymas (22).

7.1

Paslaugų teikimo internetu intensyvėjimas. Didėja dėmesys tarptautinio informacijos technologijų paslaugų ir verslo proceso paslaugų teikimo, naudojant IRT, vystymuisi ir poveikiui. Verslo paslaugos vis dažniau naudoja IRT ir teikia paslaugas internetu. Pabrėžiama skaitmeninio paslaugų teikimo svarba programinės įrangos paslaugų, MTTP ir techninių bandymų paslaugų, konsultavimo paslaugų, žmogiškųjų išteklių tobulinimo ir įdarbinimo paslaugų srityse Šia paslaugas labiausiai skatina rinka. To priežastys:

7.2

Galimos naudos, susijusios su ES ekonomikos perkėlimu į kitas valstybes, įvertinimas. Intensyvėjant paslaugų teikimui iš bet kurios pasaulio vietos, kyla naujų globalių uždavinių. Todėl Europa turėtų būti pasirengusi teikti ir eksportuoti aukštos kokybės paslaugas į kitas pasaulio šalis. Plėsis skaitmeninis paslaugų teikimas ir su tuo susijusi parama e. verslui. Tarptautinis su verslu susijusių paslaugų perkėlimas į kitas valstybes šiuo metu apsiriboja biuro paslaugomis (t.y. IT paslaugos, finansinės ir apskaitos paslaugos, skambučių centro funkcijos). Didesnės pridėtinės vertės paslaugų, pvz., IT inžinerijos, mokslinių tyrimų ir analizės paslaugų teikimo, ES neperkelia kitur. Tačiau technologijų plėtra, turimi įgūdžiai ir panašios sąnaudos pasaulinėje rinkoje turės paveikti Europos bendrovių sprendimus ateityje. Tai yra iššūkis Europos darbo rinkai — turės būti sukurta daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir išvengta nedarbo (23).

7.3

Skaitmeninio paslaugų teikimo kliūtys. Egzistuoja skaitmeninio paslaugų teikimo plėtros kliūtys, kurias būtina nuodugniai ištirti ir rasti priemones joms pašalinti, kad Europos verslo paslaugų įmonės taptų agresyvesnės ir galėtų plėsti savo veiklą už ES ribų. Šios kliūtys: standartų, tarpusavio ryšių veiksmingumo, pasitikėjimo ir saugumo stoka e. prekyboje, investicijų į fiksuotojo ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą stoka ir vis dar per mažas MVĮ susidomėjimas IRT.

8.1

Užimtumas verslo paslaugų sektoriuje per paskutinius dešimtmečius įspūdingai padidėjo. Metinis augimas nuo 1979 iki 2002 m. buvo maždaug 4,5 proc., ir tai gerokai viršija bet kokio kito ekonomikos sektoriaus augimo dydžius. Užimtumo verslo paslaugų sektoriuje dalis viso užimtumo atžvilgiu 2003 m. ES-15 buvo 9 proc., o ES-25 — 8,6 proc. Paslaugų sektorius ir ypač verslo paslaugos bus ypač svarbios kuriant naujas darbo vietas ateityje ir kompensuojant mažėjantį užimtumą gamybos pramonės šakose.

8.2.

Toliau pateikta 3 lentelė parodo, kaip užimtumas verslo paslaugų srityje didėjo iki 2002 m., palyginti su bendru ekonomikos augimu.

3 lentelė.   Metinis užimtumo verslo paslaugų sektoriuje augimas 1979–2002 m. (24)

8.3

Dinamiškas užimtumo augimas paslaugų sektoriuje, ypač žinioms imlių paslaugų sektoriuje, yra būdingas modernioms ekonomikoms. Nors užimtumo verslo paslaugų sektoriuje dydžiai ir augimo dydžiai Europos šalyse yra skirtingi, galima teigti, kad Europoje nėra neturtingų šalių, kuriose būtų daug verslo paslaugų, ir nėra turtingų šalių, kuriose būtų nedaug verslo paslaugų (25).

8.4

Galima tikėtis, kad užimtumo augimas paslaugų sektoriuje, ypač žinioms imlių paslaugų sektoriuje, tęsis, nors bus šiek tiek mažesnis. Nepaisant to, remiantis 4 lentele, augimas bus didesnis, nei prognozuojama kitose ekonomikos srityse. Tikimasi, kad augimo dydžiai bus daug didesni naujosiose valstybėse narėse, kuriose paslaugų vystymasis prasideda nuo daug žemesnio lygio.

4 lentelė.   Užimtumo tendencijos Vakarų Europos ekonomikos sektoriuose

Pastaba: Vakarų Europa čia — ES15 + Norvegija + Šveicarija.

Šaltinis: What has happened to the Lisbon agenda? Cambridge Econometrics Press Release, 2005 m. lapkritis.

8.5

Ypatingas užimtumo verslo paslaugų sektoriuje bruožas yra aukštas išsilavinimo lygis. ES darbo jėgos tyrimai parodė, kad 2003 m. didelės kompetencijos reikalaujantys darbai sudarė 41 proc. viso užimtumo (1998 m. — 38 proc.). Nedidelės kvalifikacijos reikalaujančių darbų dalis nuo 25 proc. 1998 m. sumažėjo iki 17 proc. 2003 m. Norint dirbti daugumą darbų verslo paslaugų sektoriuje, reikia aukšto ir vidutinio lygio žinių — tai kelia uždavinius Europos švietimo sistemoms (ypač mokymosi visą gyvenimą sektoriuje), nes Europos pramonėje vykstant struktūriniams pakeitimams reikės, kad daugiau žmonių ateitų į verslo paslaugas iš kitų užimtumo sričių. Siekiant šių tikslų, ypač svarbu griežtai laikytis Lisabonos švietimo darbotvarkės iki 2010 m. 5 lentelėje pateikiami išsilavinimo lygiai keliuose sektoriuose.

5 lentelė.   Išsilavinimo lygiai svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose ir verslo paslaugų sektoriuje, ES15, 2003 m. (26)

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/38

1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui įsteigti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau EGF). EESRK pritaria tikslui teikti paramą pasinaudojant EGF tais atvejais, kai dėl rimtų ir nenumatytų ekonominių priežasčių darbuotojai susiduria su neatidėliotinais didelio masto socialiniais sunkumais.

1.2

EESRK pritaria nuostatai, kad šiuos klausimus pirmiausia turi spręsti pačios valstybės narės, o EGF turėtų teikti paramą tik kuriai nors valstybei narei paprašius ir biudžeto valdymo institucijai priėmus atitinkamą sprendimą. Turi būti vadovaujamasi aiškiomis taisyklėmis.

1.3

Didelio ekonomikos sutrikdymo metu yra itin svarbios išankstinės politikos priemonės, dinamiškas verslininkystės vystymas, regioninė atsakomybė ir laiku vykdomi veiksmai bei verslo, socialinių partnerių, vyriausybės, regionų valdžios institucijų ir kitų atitinkamų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimas. EGF yra viena iš ES solidarumo priemonių, todėl ji tik papildo kitas finansavimo priemones. Siekiant didesnio patikimumo, su ja nereikėtų sieti pernelyg didelių lūkesčių.

1.4

Konkretūs EGF finansuojami veiksmai turi atitikti visų suinteresuotų subjektų veiksmų planus. EGF neturėtų kištis į tas sritis, kur valstybės narės turi išskirtinę kompetenciją. Būtina aiškiai nurodyti, kad Fondas yra skirtas asmenų, kuriems, susiklosčius tam tikroms skubioms ekonominėmis aplinkybėms, reikalinga parama konkrečioms užimtumo galimybėms didinti.

1.5

EESRK ragina Komisiją užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą procesuose kuriant naujas darbo vietas darbo netekusiems darbuotojams. Tikslas „greičiau grąžinti“ darbo netekusius darbuotojus į darbo rinką yra sudėtingas uždavinys. Patirtis rodo, kad šie procesai trunka ilgą laiką.

1.6

Didinant veiksmingumą ir darną, turėtų būti garantuotas griežtas įvairių priemonių, pirmiausia EGF ir struktūrinių fondų, koordinavimas.

2.1

2006 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą steigti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1). Juo siekiama suteikti konkrečią vienkartinę paramą padedant grąžinti darbuotojus į darbą tose ekonomikos srityse arba sektoriuose, kurie patiria rimtus ekonomikos sutrikdymo padarinius.

2.2

Rimtas ekonominis sutrikdymas gali reikšti ekonominės veiklos perkėlimą į trečiąsias šalis, didelį importo sumažėjimą arba laipsniškai mažėjančią rinkos dalį konkrečiame sektoriuje. Pagrindinis EGF kriterijus yra tai, kad įmonė arba jų grupė atleidžia mažiausiai 1000 darbuotojų regionuose, kur nedarbo lygis didesnis už vidurkį.

2.3

Remtini veiksmai pagal EGF turėtų sudaryti sąlygas praradusius darbą žmones integruoti į darbo rinką. Ši pagalba papildo valstybių narių priemones ir yra skirta regioninėms programoms. Šios priemonės apima perkvalifikavimą, pagalbą persikeliant, pagalbą verslą pradedančioms įmonėms ir papildomas išmokas.

2.4

EGF teiks paramą tik valstybei narei to prašant. ES finansuojama suma neviršija 50 % visų paramos priemonių, kurias numatė valstybė narė, išlaidų.

2.5

Finansinėje perspektyvoje lėšų šiam fondui nėra numatyta. Fondas bus finansuojamas iš nepanaudotų ir laisvų lėšų. Kiekvieną tokį lėšų skyrimo klausimą svarstys biudžeto valdymo institucija, o tai reiškia, kad visą atsakomybę prisiima Taryba ir EP.

2.6

Numatyta išsami lėšų skyrimo tvarka. Valstybės narės prisiima atsakomybę už EGF remiamos veiklos valdymą. Komisijai tenka priežiūros vaidmuo. Tais atvejais, kai išlaidos yra mažesnės negu skirtoji suma, susidaręs lėšų skirtumas grąžinamas.

2.7

Komisija nuolat atlieka reglamento įgyvendinimo rezultatų, kriterijų ir veiksmingumo bei ex-post vertinimą. Nuo 2008 m. Komisija teiks metinį pranešimą dėl fondo įgyvendinimo ir pateiks savo vertinimus.

3.1

Pasiūlymas, kuriuo demonstruojamas ES solidarumas su darbo dėl didelių globalios prekybos pokyčių netekusiais darbuotojais yra grindžiamas 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Jis taip pat yra susitarimo dėl Finansinių perspektyvų dalis. Buvo atliktas poveikio vertinimas (2) pateikiant atitinkamą informaciją apie EGF ir jo taikymo sritį.

3.2

EGF skiriasi nuo struktūrinių fondų ir yra viena iš ES priemonių Europos ekonomikos prisitaikymo galimybėms ir konkurencingumui didinti (3).

3.3

Struktūrinių fondų lėšomis finansuojami ilgalaikiai veiksmai daugiamečiu pagrindu, o EGF nesiekia restruktūrizavimo tikslų. Jo tikslas — padėti asmenims tuose regionuose, kuriuos labiausiai paveikė pasaulio prekybos pokyčių sąlygotas sutrikdymas. Tokia nedažnai pasitaikanti kritinė padėtis reikalauja vienkartinės, ribotos trukmės individualizuotos paramos. Kai kurie EGF tikslai nesutampa su struktūrinių fondų tikslais.

3.4

Tam tikra prasme pavyzdžiu galėtų būti 1962 m. JAV Pagalbos prekybos reguliavimui (Trade Adjustment Assistance —TAA) programa. TAA siekiama ištaisyti susidariusius neatitikimus dėl prekybos rinkų atvėrimo ir tarptautinio prekybos liberalizavimo, atsižvelgiant į konkrečius atvejus ar regionus ir bendrai gaunamą naudą. Tačiau TAA lyginti su EGF sudėtinga dėl įvairių kriterijų ir kultūrinių JAV ir ES skirtumų.

3.5

EGF turėtų vadovautis EBPO nurodyta geriausia praktika, kurioje numatyta, kad būtina aiškiai nustatyti darbo netekusių darbuotojų grupes ir tam tikrą laiką teikiamą pagalbą, vadovaujantis sąnaudų efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.

3.6

EGF siekia padėti kurti lankstumo ir užimtumo garantijų (angl. flexicurity) sąlygas Sąjungoje ir jų pusiausvyrą tarp lankstumo ir užimtumo garantijų bei papildys daugiamečius struktūrinių fondų strateginius prioritetus ir politikos priemones.

4.1

Reglamente pirmiausia nurodoma bendra teigiama globalizacijos įtaka ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ES. Kartu EESRK pažymi, kad galimi ir akivaizdūs neigiami poveikiai sektorių ir regionų lygiu. EGF bus konkreti priemonė darbuotojų, kuriems turėjo įtakos rimtas ekonominis sutrikdymas, reintegracijai į darbo rinką didinti. Gaila, kad vertinant poveikį (4) nebuvo tiriami konkretūs atvejai.

4.2

Atsižvelgiant į reglamento ketvirtąją konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad EGF veiksmai yra „nuoseklūs, suderinami su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir atitinkantys jos acquis“, siekiant atsakingo valstybės subsidijų skirstymo, pasiūlymus turėtų atidžiai analizuoti sprendimus dėl politikos priemonių priimantys atsakingi Komisijos, pirmiausia Konkurencijos generalinio direktorato, pareigūnai.

4.3

EGF yra viena konkrečių Europos Sąjungos priemonių kovoje su neigiamomis pasekmėmis, kurias sukelia išorės prekybos ir pasaulinės rinkos pokyčiai. Ateityje reikėtų apsvarstyti panašios priemonės galimybę, kad sumažėtų vidaus prekybos ir ES bendrosios rinkos (pvz., veiklos perkėlimo ES, mokesčių politikos) padariniai.

4.4.1

Būtina laikytis griežtų intervencijos kriterijų. Tačiau 1 straipsnyje minimi kriterijai „remti dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos pokyčių mažinant darbo vietas atleistus darbuotojus, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria didelį neigiamą poveikį“ yra gana migloti. Pagrindinė atsakomybė teikiant paraiškas Fondo išmokoms gauti tenka valstybėms narėms. Komisija turėtų užtikrinti vienodą kriterijų taikymą visais atvejais ir visoms valstybėms narėms.

4.4.2

Įrodinėjimo pareiga teikiant paraiškas tenka valstybėms narėms. Komisija paraiškas nagrinės ir atidžiai stebės vadovaudamasi gairėmis, o finansinę paramą teiks biudžeto valdymo institucija, įvertindama kiekvieną atskirą atvejį. Tiek Komisijai, valstybėms narėms, tiek biudžeto valdymo institucijai tai reiškia mokymąsi proceso eigoje ir vadovavimąsi praktine patirtimi. Turi būti vengiama dvigubų standartų: visoje Sąjungoje privalo galioti vienodos taisyklės.

4.4.3

Kalbant apie mažiausią atleistų darbuotojų skaičių atskiruose regionuose, 2 straipsnyje aiškiai apibrėžiami intervencijos kriterijai. „1 000 darbuotojų“ nebūtinai reiškia vienos įmonės darbuotojus, bet ir tiekėjus ar tolesnės gamybos grandies įmonės darbuotojus.

4.4.4

Paprastai darbuotojų atleidimą lemia keletas veiksnių, pvz., gamybos modernizavimas, racionalizavimas, pasikeitę gamybos būdai ir, žinoma, tarptautinės prekybos tendencijos. Labai retai susidariusią padėtį lemia vienas konkretus veiksnys.

4.4.5

Buvo vadovaujamasi Amerikos TAA programos pavyzdžiu. Tačiau vėlgi — Komisijai apibūdinant TAA poveikį, sąsaja tarp besikeičiančio prekybos pobūdžio ir vyriausybės veiksmų mažinant jo poveikį iš darbo atleidžiamiems darbuotojams išlieka miglota. Be to, TAA kriterijai ir taikymo pobūdis labai skiriasi nuo to, kas iš tikrųjų aktualu ES.

4.4.6

EGF numato finansavimą ekonomikos sutrikdymų ir nenumatytų aplinkybių atvejais. Tačiau pokyčių tendencijos paprastai pastebimos anksčiau, kol dar nėra akivaizdi realaus poveikio įtaka. Tinkamas verslo valdymas numato veiksmus, kurie vykdomi iš anksto ir laiku.

4.4.7

Tai reiškia, kad visos planuojamos nacionalinės ir ES paramos priemonės turėtų įvertinti, kaip pačios bendrovės ir socialiniai partneriai numatė galimus pokyčius. Pavyzdžiui, kiek yra svarbios paramos priemonės, jei verslas ir socialiniai partneriai laiku nenustatė, kas gali kelti pavojų rinkoms ir (arba) užimtumui?

4.5.1

Egzistuoja trys skirtumai tarp struktūrinių fondų ir EGF: a) masto skirtumas: 44 milijardai eurų ir 500 milijonų eurų per metus būsimam 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui; b) metodo skirtumas: ilgalaikis ir pagrįstas planavimu, apimantis daugelį modernizavimo klausimų, ir trumpalaikis, skirtas skubiam darbuotojų grąžinimui į darbo rinką; ir c) biurokratinis požiūris, kuris taikomas struktūriniams fondams, atsižvelgiant į jų dydį ir taikymo sritį, ir netaikomas EGF atveju.

4.5.2

Reikia griežtai skirti struktūrinius fondus nuo EGF. EGF iš esmės yra trumpalaikė priemonė, taikoma konkrečiais atvejais. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, papildomi struktūrinių fondų įsipareigojimai numatyti atsižvelgiant į platesnį regioninį kontekstą. Tais atvejais, kai veiksmai papildo vienas kitą, turi būti atsižvelgiama į skirtingą abiejų fondų filosofiją ir struktūrą.

4.5.3

Nėra paprasta sukurti sąlygas „greičiau“ integruoti darbo netekusius darbuotojus į darbo rinką, jei tam nėra nei palankių sąlygų, nei aplinkybių, pvz., kai regionuose vyrauja viena pramonės veiklos rūšis arba trūksta švietimo ir perkvalifikavimo įstaigų ir kt. Konkretus dėmesys turėtų būti skirtas vidurinės ir vyresniosios grandies vadovams, kad būtų išvengta protų nutekėjimo. Šiais konkrečiais atvejais gali tekti EGF derinti su struktūriniais fondais, o taip pat kuo geriau panaudoti EURES tinklą judumui po visą Europą skatinti. Sunkumų gali sudaryti veiksmingo koordinavimo trūkumas. Šiuo požiūriu itin reikia atsižvelgti į 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.5.4

3 straipsnyje numatyti remtini veiksmai, ypač atsižvelgiant į regioninių, nacionalinių ir ES veiksmų tarpusavio ryšius ir sąveiką, turi būti taikomi kartu su 5 ir 6 straipsnių nuostatomis. Kadangi ES priemonės papildo regioninius ir nacionalinius veiksmus, praverstų praeityje panašių į ES veiksmų kaip RESIDER, RECHAR ir RETEX bei kitur sukaupta patirtis, atsižvelgiant į tai, kad EGF nebuvo patikėtas joks restruktūrizavimo vaidmuo.

4.5.5

Atliekant analizę ir pasirenkant įgyvendinimo priemones, konkrečiais atvejais vertėtų taikyti šiuolaikinėje pramonės politikoje paplitusį sektorių metodą.

4.5.6

Ypač svarbus ir susirūpinimą keliantis klausimas daugeliui valstybių narių yra tai, kad su pajamomis susiję ir darbo rinkos politikos priemonių klausimai yra susiję su valstybių narių atsakomybe ir Komisijai draudžiama kištis į valstybių narių kompetencijos klausimus. Todėl turint išsamų valstybės narės parengtų priemonių rinkinį kovai su ištikusia krize, ES indėlis turėtų būti išskirtinai sutelktas į pagalbą atskiriems asmenims ir į darbo netekusių darbuotojų grąžinimą į darbo rinką. Šiuo požiūriu EESRK nurodo į buvusios Anglių ir plieno bendrijos sutarties socialinio skyriaus kriterijus, kurie padėtų išvengti pasikartojančių institucijų ir konfliktų.

4.6

Lemiamas vaidmuo tenka biudžeto valdymo institucijai. Mes pritariame tam, kad reglamente būtų numatyta išsami lėšų skyrimo tvarka.

4.7

Reglamentas skirtas ypatingiems nenumatytiems atvejams, kurie paprastai reikalauja skubių ir efektyvių veiksmų. Tai reiškia, kad taisyklių taikymo tvarka turi būti kiek galima paprastesnė, laikantis atitinkamų atsargumo priemonių. Ja numatoma suteikti veiksmingą paramą per kuo trumpesnį laiko tarpą.

4.8

Dar visai neseniai, net ir labai sudėtingais atvejais, būta labai sėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Nors konkretūs atvejai visuomet unikalūs, platus restruktūrizavimo spektras rodo, kad sėkmę lemia sutelktos visų regiono suinteresuotų subjektų pastangos, dažniausiai remiant vyriausybėms ir sudarant palankias sąlygas kurti, atnaujinti arba perkelti gamybos arba paslaugų verslą.

4.9

Ekonominiai ir socialiniai planai dažnai būna kuriami bendradarbiaujant valstybių narių vyriausybėms, regionų valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams, kurie organizuoja apskrituosius stalus ir visų suinteresuotų regiono subjektų veiklą.

4.10

Kalbant apie naująjį EGF, kad Fondas sėkmingai veiktų, turi būti numatyta ir įgyvendinta panaši tvarka. Todėl šiuose susibūrimuose ir susitikimuose regioniniu ir vietos lygiu tiesiogiai dalyvauja Komisijos atstovai.

5.1

Nors EGF skirti biudžetiniai asignavimai, kurių dydis 500 mln. eurų, Komisijos buvo nustatyti statistinių modeliavimų būdu remiantis konkrečiais atvejais, jų sumą reikėtų įvertinti ir gal būt kasmet pakoreguoti atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį ir gavus realią informaciją apie paraiškas dėl lėšų.

5.2

2 straipsnyje apibrėžiamas didelis ekonomikos sutrikdymas, kuris lemia EGF intervenciją. EESRK prašo Tarybos, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, įžanginėje šio straipsnio dalyje pateikti šio reiškinio apibrėžimą. Pernelyg platus apibrėžimas biudžeto valdymo institucijai trukdytų priimti veiksmingus sprendimus. Panašų poveikį gali turėti nepakankamai išsamus apibrėžimas. Diskusija Taryboje galėtų padėti pasiekti reikalingą pusiausvyrą. Ši diskusija galėtų turėti reikšmingą indėlį rengiant Komisijos gaires.

5.3

Tokios intervencijos priežastys turi būti nurodytos aiškiai. Būtina įvertinti planuojamus verslo ir socialinių partnerių bei kitų suinteresuotų dalyvių veiksmus. Tai turėtų būti numatyta ir Komisijos gairėse.

5.4

Vykdant metinius vertinimus ir atsižvelgiant į galimus pakeitimus pagal 20 straipsnio reikalavimus, turėtų būti numatytas 2 straipsnyje nurodytų intervencijos kriterijų (atleistų darbuotojų skaičius, teritorinė dimensija ir užimtumo rodikliai) vertinimas, užtikrinant intervencijos kriterijų lankstumą, atsižvelgiant į konkrečių regionų įvairovę, ypač mažose valstybėse, kur dauguma įmonių yra mažos arba vidutinės.

5.5

3 straipsnio a ir b punktuose numatomi remtini EGF finansinės intervencijos veiksmai. EESRK pažymi, kad su pajamomis susijusios sritys, pvz., teisė į pensiją ir socialinės išmokos, priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai. EGF turėtų apsiriboti įvairių rūšių švietimo ir mokymo priemonių bei ir pamatinių sąlygų finansavimu. Konkrečiomis aplinkybėmis tai gali būti parama mokant atlyginimą asmenims, kurie turi darbą arba jo ieško.

5.6

10 straipsnio 1 dalyje nustatoma maksimali EGF finansinė parama, kuri negali viršyti 50 % numatytų priemonių finansuojamos sumos. EESRK nenorėtų svarstyti, kokio procentinio dydžio šis finansavimas turėtų būti. Tačiau EESRK nurodo ryšį tarp EGF finansavimo lėšų dydžio ir finansuojamų projektų skaičiaus.

5.7

12 straipsnyje EESRK siūlo šitaip pakeisti 1 dalies b punktą: „įrodymai, kad tenkinami 2 straipsnyje nustatyti kriterijai ir 6 straipsnyje numatyti reikalavimai“.

5.8

EESRK mano, kad socialiniai partneriai ir kiti suinteresuoti subjektai regionuose privalo dalyvauti visuose EGF finansinės paramos skyrimo etapuose. Komisija turi informuoti ir EESRK, ir Regionų komitetą.

5.9

Nuo 2008 m. Komisija savo metinėse ataskaitose pateiks EGF veiklos vertinimą. Ex-post vertinimas gali būti svarstomas Taryboje. 20 straipsnyje numatyta iki 2013 m. gruodžio mėn. oficialiai persvarstyti šį reglamentą. EESRK rekomenduoja Komisijai iki preliminarios diskusijos dėl ES biudžeto 2009 m. į Baltąją knygą įtraukti EGF vertinimą.

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/42

1.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kadangi tarptautinio balsavimo kliūtys lemia bendrosios rinkos iškreipimą.

1.2

Akcijų sustabdymas — reikalavimas deponuoti arba sustabdyti akcijas likus keletui dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kad jo metu būtų suteikta balsavimo teisė — vis dar taikomas daugelyje ES valstybių narių. Kai kuriose iš jų ši procedūra netgi privaloma. Tai — daug kainuojanti praktika, kuri trukdo akcininkams prekiauti akcijomis prieš visuotinį akcininkų susirinkimą. Dauguma institucinių investuotojų šią praktiką taip pat laiko viena pagrindinių balsavimo kliūčių. Pasiūlymo priimti direktyvą 7 straipsnyje numatytas draudimas siūlyti sustabdyti akcijas reikalaujant jas deponuoti iki visuotinio akcininkų susirinkimo. EESRK ypač palankiai vertina tokią nuostatą, nors supranta, kad tokiai praktikai pritariama tik kai kuriose valstybėse.

1.3

EESRK mano, kad direktyvoje turi būti atsižvelgiama į pastangas siekti geresnės teisėkūros ir ypač atkreipia dėmesį į tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą, kuriame valstybės narės, atsižvelgdamos į savo ir Bendrijos interesus, skatinamos parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

1.4

EESRK norėtų, kad siekiant didinti skaidrumą ir skatinti akcininkų dalyvavimą būtų dažniau naudojamas elektroninis balsavimo būdas, tačiau mano, kad šis klausimas turėtų būti paliekamas spręsti suinteresuotoms bendrovėms; visgi jis pageidautų, kad valstybės narės vengtų taikyti privalomas priemones, galinčias trukdyti dažniau naudoti elektroninį dalyvavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose būdą.

1.5

Remdamasis pirmiau minėtuose punktuose pateiktais teiginiais, EESRK tikisi, kad bus plačiau naudojamas saugus balsavimas internetu, galbūt ir balsavimas SMS žinutėmis. Tokia praktika turėtų būti skatinama, tačiau nebūtinai įtvirtinta priimant EB direktyvą.

1.6

EESRK ypač teigiamai vertina pasiūlymus dėl balsavimo pagal įgaliojimą, pateikiamus 10 straipsnyje. Jis ypač pritaria balsavimo pagal įgaliojimą apribojimų, pagal kuriuos kai kuriose valstybėse narėse įgaliojimai gali būti suteikti tik akcininkų šeimos nariams, panaikinimui.

1.7

EESRK remia pasiūlymą valstybėms narėms suteikti galimybę nustatyti vienodą datą, nurodant tam tikrą dienų skaičių iki visuotinio akcininkų susirinkimo, ir numatyti, kad bendrovė neprivalo atsakyti į klausimus, pateiktus jai po šios datos.

1.8

EESRK norėtų, kad labiau būtų akcentuojamos 5 straipsnio nuostatos dėl informacijos pateikimo akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios.

2.1

Atsižvelgiant į pastaruoju metu vienas po kito kilusius skandalus ES ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, susijusius su bendrovių valdymu, būtina skatinti akcininkus aktyviau dalyvauti balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Nagrinėjamo pasiūlymo tikslas — apginti jų teises ne tik ES teritorijoje, bet ir už jos ribų.

2.2

Komisijos pasiūlymu siekiama gerinti įmonių valdymą listinguojamose ES bendrovėse užtikrinant teises, kuriomis gali naudotis akcininkai visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.Todėl Komisija siūlo užtikrinti, kad akcininkai, turintys akcijų bendrovėse, kurių registruota buveinė yra kitoje ES valstybėje narėje ir yra joje listinguojama, galėtų be kliūčių balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2.3

Pasiūlyme priimti direktyvą nagrinėjami keturi svarbūs klausimai:

2.4

Šis pasiūlymas yra viena iš artimiausiu metu numatomų įgyvendinti priemonių, kurios buvo pateiktos 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikate (1)Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo pagerinimas — planas ateičiai“.

2.5

Komisija pastebi, kad procedūros, reguliuojančios balsavimą bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, valstybėse narėse labai skiriasi ir dažnai yra labai sudėtingos. Procedūros dar sudėtingesnės, jei akcijos laikomos kitoje valstybėje.

2.6

Komisija mano, kad ES lygiu jau galiojančiuose teisės aktuose nepakankamai aptariama tarptautinio balsavimo problema. Šiuo metu vadinamos Skaidrumo direktyvos (2004/109/EB) 17 straipsnyje nurodoma, kad bendrovės privalo akcininkams pateikti tam tikros informacijos, susijusios su visuotiniais akcininkų susirinkimais. Tačiau šiame dokumente nenagrinėjama akcininkų balsavimo procedūra.

2.7

Balsavimas gali būti sudėtingas procesas. Dažnai akcijas investuotojų vardu turi tarpininkai. Tokiu atveju, į balsavimą gali būti įtraukta ištisa grandinė, apimanti bendroves, registro tvarkymo įstaigas, depozito bankus, investicijų valdytojus, centrinius depozitoriumus ir balsavimo pagal įgaliojimą organus.

3.1

Negalima būti tikriems, kad rinka pakankamai greitai sureaguos ir bus imtasi priemonių akcininkų teisėms užtikrinti, kad visos valstybės narės pakeis savo teisės aktus siekdamos spręsti sudėtingų balsavimo procedūrų problemą.

3.2

Teisiniu požiūriu Komisijos rekomendacija ne įpareigoja, o valstybėms narėms suteikia tam tikro lankstumo ją įgyvendinant nacionalinėje teisėje remiantis Komisijos nurodytomis gairėmis.

Vis dėlto rekomendacija negalėtų užtikrinti būtiniausių standartų nustatymo pagrindinėse srityse, kuriose kyla tarptautinio balsavimo problemų ir su kurioms susijusios išlaidos didėja, pavyzdžiui, akcijų sustabdymo atveju toks reikalavimas nacionaliniu lygiu gali atgrasinti investuotojus.

3.3

Reglamentu būtų galima nustatyti vienodą tvarką nepažeidžiant valstybių narių teisės normų. Be to, jis užtikrintų griežtą bendrą pagrindą, reglamentuojantį su tarptautiniu balsavimu susijusius klausimus. Kitas reglamento privalumas — būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, būdingo perkeliant direktyvą į nacionalinius teisės aktus.

Komisija mano, kad reglamentas gali sukelti ir nemažų išlaidų, kadangi jis neleistų pakankamai lanksčiai atsižvelgti į skirtumus, būdingus ES valstybių narių teisės tradicijoms.

3.4

Direktyva leistų išsaugoti tam tikrus valstybėse narėse taikomų procedūrų skirtumus nepažeidžiant įvairių klasių akcijų ir akcininkų pusiausvyros bei skatinant būtiniausių normų laikymąsi.

4.1.1

Artimiausiu laikotarpiu šis pasiūlymas bus naudingiausias instituciniams investuotojams, šiuo metu savo portfelyje turintiems užsienio įmonių akcijų. Tarptautinio balsavimo kliūtys susijusios su išlaidomis, kurios trukdo investuotojams aktyviau dalyvauti bendrovės valdyme.

4.1.2

Ilgainiui toks pasiūlymas galėtų paskatinti smulkesnius investuotojus, kurie šiuo metu dėl didelių išlaidų, susijusių su balsavimu, atsisako įsigyti tokių akcijų, padidinti savo tarptautinių akcijų kapitalą. Jie galėtų paįvairinti turimus portfelius ir tokiu būdu netgi sumažinti riziką. Ilgalaikės trukmės laikotarpiu šis pasiūlymas leistų Europos kapitalo rinkose užtikrinti aukštesnį likvidumo lygį.

4.1.3

Šiuo metu iškyla nemažai tarptautinio balsavimo kliūčių. Kai kuriose šalyse dar neišspręsta akcijų sustabdymo problema ir, daugelio investuotojų manymu, tai labai apsunkina balsavimą. Todėl akcijų sustabdymas yra gero tarptautinių kapitalo rinkų funkcionavimo kliūtis. Be to, investuotojai ne visada aiškiai supranta nuostatas, reglamentuojančias akcijų sustabdymą įvairiose ES valstybėse narėse. Investuotojų požiūriu, pasiūlymu priimti direktyvą būtų galima labai sumažinti investuotojų patiriamas išlaidas.

4.1.4

Vyrauja neteisingas ir nevienodas požiūris į vietinius ir užsienio akcininkus kalbant apie informacijos, susijusios su visuotiniu akcininkų susirinkimu, pateikimą. Komisijos pasiūlyme užtikrinama, kad būtina informacija bus pateikta visoms rinkoms laiku ir tai leis sumažinti šią problemą.

4.1.5

Europos Teisingumo Teismas (ETT) pabrėžė, kad valstybės narės turi užkirsti kelią vienos akcininkų klasės dominavimui kitos atžvilgiu.

4.1.6

Balsavimas pagal įgaliojimą ir pakartotinio registravimo reikalavimai dažnai susiję su didelėmis išlaidomis, kurios, remiantis Komisijos atlikta poveikio analize, regis, atgraso mažus fondus dalyvauti balsavime. Komisijos pasiūlymu būtų galima supaprastinti įgaliojimo turėtojų skyrimo procedūras, aiškiau apibrėžti, kokiems asmenims ji gali būti taikoma, ir kai kuriose šalyse labiau atsižvelgti į jų teises.

4.1.7

Jei akcininkai yra suteikę įgaliojimų visuotinio susirinkimo pirmininkui, balsuodamas jis privalo griežtai laikytis jų nurodymų.

4.2.1

Siūlomas vienodo kvietimo į akcininkų susirinkimą termino nustatymas apribotų tam tikrą valstybių narių, kurios apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą praneša likus 14 dienų iki jo, lankstumą.

4.2.2

Reikalavimas raštu atsakyti į akcininkų raštu pateiktus klausimus yra labai svarbus.

4.2.3

Direktyvos projekto 5 ir 7 straipsniuose, siekiant suteikti akcininkams galimybę pasinaudoti balsavimo teise, tarp akcininkų įrašų datos ir visuotinio susirinkimo numatytas trisdešimties dienų laikotarpis.

5.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kadangi tarptautinio balsavimo kliūtys sukelia iškreipimus bendrosios rinkos iškreipimus.

5.2

Turint omenyje, kad finansų sektorius daro didelę įtaką ekonomikai ir užimtumo augimui, nereikėtų taikyti priemonių, užkertančių kelią akcininkų dalyvavimui. To Komisija siekia savo pasiūlyme.

5.3

Šiuo metu naudojimasis balsavimo teise à priori daugiau kainuoja akcininkams negyvenantiems šalyje (nerezidentams), kurioje listinguojama atitinkama bendrovė, nei rezidentams. Tokia padėtis yra vienas iš rinkos iškreipimo pavyzdžių.

5.4

Komitetas mano, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse balsavimo pagal įgaliojimą procedūrai yra taikoma pernelyg daug apribojimų ir tai ją be galo apsunkina.

5.5

Akcijų sustabdymas — reikalavimas deponuoti arba sustabdyti akcijas likus keletui dienų iki visuotinio susirinkimo, kad jo metu būtų suteikta balsavimo teisė — dar yra taikomas daugelyje ES valstybių. Kai kuriose iš jų ši procedūra netgi privaloma. Tai yra brangiai kainuojanti praktika, kuri trukdo akcininkams prekiauti akcijomis likus kelioms savaitėms iki visuotinio susirinkimo. Dauguma institucinių investuotojų tai laiko viena iš pagrindinių balsavimo kliūčių.

5.6

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad vėlyvas svarbios informacijos apie visuotinio akcininkų susirinkimo rengimą pateikimas, neišsamus tokios informacijos pobūdis, rezoliucijų pateikimas glausta forma ir trumpas pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą terminas yra pagrindinės kliūtys, trukdančios nerezidentams pasinaudoti jų, kaip akcininkų, teisėmis. Rašytine ar elektronine forma reikėtų pateikti svarbiausius dokumentus: auditorių ataskaitas, atsakymus į akcininkų klausimus, pranešimus apie visuotinius akcininkų susirinkimus ir teiktinus pasiūlymus.

5.7

8 straipsnyje aptariamas dalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į sparčią technologijų raidą, Komisija siūlo valstybėms narėms nedrausti „akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroniniu būdu“.

5.8

Komisijos dokumente konkrečiai nenagrinėjama pareikštinių akcijų problema, apie kurias daugeliu atvejų pranešama laikraščių skelbimuose. EESRK mano, kad šiuolaikiškesnis, greitesnis ir, ko gero, pigesnis yra elektroninis informavimo būdas.

5.9

10 straipsnyje pateikiami išsamesni paaiškinimai dėl balsavimo pagal įgaliojimą ir panaikinamos nuostatos, pagal kurias bendrovės taikė apribojimus asmenims, kurie gali būti paskirti įgaliotiniais.

5.10

Nieko nedaryti arba, kitais žodžiais tariant, nekeisti dabartinės padėties, EESRK manymu, ne išeitis. Dėl egzistuojančių kliūčių tarptautinis balsavimas susijęs su nepakeliamomis smulkiųjų akcininkų išlaidomis ir didelėmis institucinių investuotojų išlaidomis.

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/45

1.1.

EESRK pritaria pasiūlymui priimti reglamentą, kuriuo nustatomas teisinis perkamosios galios paritetų (PGP) pagrindas. Šis reglamentas turėtų sudaryti galimybę pagerinti skaidrumą, reguliarumą ir viso perkamosios galios paritetų rengimo proceso kokybę tiek Bendrijos, tiek valstybių lygiu.

1.2

Kadangi šiame pasiūlyme priimti reglamentą svarstomas klausimas yra labai svarbus ir būtina nustatyti privalomas taisykles, kurios apibrėžtų Komisijos ir valstybių narių įgaliojimus bei nustatytų vienodą skaičiavimo ir duomenų perdavimo pagrindą PGP srityje, Komitetas rekomenduoja kuo greičiau patvirtinti reglamento projektą.

1.3

Tačiau EESRK pažymi, kad dėl didelių sąnaudų Komisija (Eurostatas) skaičiuoja PGP pagal šalis, o ne pagal regionus (1). Vis dėlto šie skaičiavimai be kita ko naudojami regionų ekonominiams laimėjimams įvertinti. Dabartiniai duomenys akivaizdžiai parodo, kad valstybėse narėse yra prekių ir paslaugų kainų regioninių skirtumų, kartais net labai didelių. Net jeigu bazinę informaciją renkantys statistikos institutai ir taiko erdvinio koregavimo koeficientus, svarbiausia, kad tie koeficientai būtų priderinti ir kad būtų išvengta iškraipymų skaičiuojant PGP. Todėl rekomenduojama, kad valstybės narės padarytų viską, ką gali ekonominiu ir techniniu požiūriu, kad erdvinio koregavimo koeficientai kaip galima tiksliau atspindėtų geografinius skirtumus kainų srityje.

1.4.

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių manoma, kad minimalus šešerių metų terminas erdvinio koregavimo koeficientams peržiūrėti yra pernelyg ilgas, todėl patariama jį sumažinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad reglamento projekte numatytas minimalus pagrindinės informacijos teikimo dažnumas (2), jei įmanoma, reikėtų nustatyti, kad informacija apie kainas būtų teikiama kas dveji metai (3) (projekte nustatytas minimalus dažnumas — kas treji metai).

1.5

Apskritai reikėtų pabrėžti, kad būtina sutelkti pastangas ES statistikos sistemos veiksmingumui padidinti kalbant tiek apie jos aprūpinimą technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais, tiek apie Eurostato ir nacionalinių statistikos institucijų, turinčių didelės įtakos apskaičiuojant PGP, veiksmų derinimą.

2.1

Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo sudaryta Eurostato ir EBPO PGP programa, kad, remiantis pastovia ir reguliaria sistema, būtų galima palyginti Europos Sąjungos valstybių narių ir EBPO (4) bendrąjį vidaus produktą. Taigi PGP yra valiutų perskaičiavimo kursai, kuriais nacionalinėmis valiutomis išreikšti ekonominiai rodikliai perskaičiuojami bendra dirbtine valiuta, vadinama perkamosios galios standartu (PGS), kuri išlygina skirtingų nacionalinių valiutų perkamąją galią.

2.2

Suvestiniai ekonominiai apimties rodikliai, išreikšti PGS, gaunami jų pradinę vertę nacionalinės valiutos vienetais padalinus iš atitinkamų PGP. Tokiu būdu, šalių BVP, išreikšti PGS, kaip perskaičiavimo koeficientus naudojant PGP, atspindi gryną apimties palyginimą, kadangi kainų lygio komponentas yra pašalinamas.

2.3

Kitaip tariant, PGP yra tiek kainų defliatoriai, tiek valiutų konverteriai. Euro zonos valstybėse narėse įvedus eurą, pirmą kartą kainas galima lyginti tiesiogiai šalyse, kurių perkamoji galia skiriasi, priklausomai nuo nacionalinių kainų lygių. Kitaip tariant, ne euro zonos šalims PGP yra valiutų konverteriai ir pašalina skirtingų kainų lygių poveikį, tuo tarpu euro zonos šalims jie atlieka tik pastarąją, kainų defliatoriaus, funkciją.

2.4

PGP yra apskaičiuojami remiantis Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriumi (COICOP (5)) pasirinktų palyginamų prekių ir paslaugų krepšelio kainų santykiu ir produktų klasifikatoriumi pagal veiklos rūšį (CPA). Darbai lauko sąlygomis atliekami viename ar daugelyje ekonominės teritorijos miestų (paprastai tik valstybių narių sostinėse). Dauguma valstybių narių taiko erdvinio koregavimo koeficientus, kad būtų atsižvelgta į regionų skirtumus. Tačiau kai kurios valstybės narės naudoja duomenis tik apie sostinę, manydamos, kad dėl nedidelio geografinio ploto nėra regionų skirtumų.

3.1

BVP parodo visos ūkio subjektų veiklos tam tikroje ekonominėje teritorijoje ir per tam tikrą laikotarpį, paprastai vienerius metus, rezultatus. BVP apskaičiuojamas pagal nacionalinių sąskaitų sistemą, kuri ES yra 1995 m. Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema (ESS 95). Jis gali būti matuojamas gamybos, išlaidų ir pajamų atžvilgiu. PGP apskaičiavimui ypač svarbus yra išlaidų matas, kadangi jis parodo, kokiu mastu šalies ekonomikos pagamintos (arba importuotos) prekės ir paslaugos naudojamos privačiam vartojimui, viešam vartojimui, kapitalo formavimui arba eksportui.

3.2

Todėl siekiant realiai palyginti apimtis, labai svarbu naudoti perskaičiavimo koeficientus (erdvinius defliatorius), kurie atspindi kainų lygio skirtumus tarp šalių. Tam negalima naudoti valiutų kursų, kadangi paprastai jie atspindi kitus elementus, o ne vien tik kainų skirtumus.

3.3

PGP įvairių šalių valiutoms buvo specialiai parengti, kad būtų galima juos naudoti kaip erdvinio perskaičiavimo koeficientus.

4.1

Iš pradžių pagrindiniai PGP naudotojai buvo šios tarptautinės organizacijos: Eurostatas, TVF, EBPO, Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos. Tačiau laikui bėgant PGP statistikos duomenų naudojimas smarkiai išaugo. Šiuo metu yra daug naudotojų: vyriausybinės agentūros, universitetai, mokslinių tyrimų institutai, valstybinės ir privačios įmonės. Bankai naudojasi PGP duomenimis ekonominėms analizėms atlikti ir valiutų keitimo kursams sekti, o privatūs asmenys ir jų darbdaviai — atlyginimui vykstant iš vienos šalies į kitą apskaičiuoti.

PGP duomenys gali būti naudojami ir nacionalinėse kolektyvinėse derybose dėl darbo užmokesčio.

4.2

PGP yra pagrindiniai ekonominiai ir politiniai rodikliai ES tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Viena vertus, taisyklės nustato, kad jie turi būti naudojami struktūriniams fondams (6). Kita vertus, tai privalomas orientyras Sanglaudos fondui (7). Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pirmuoju atveju (struktūrinių fondų) skaičiavimai atliekami remiantis bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, o antruoju atveju (Sanglaudos fondo) remiamasi bendruoju nacionaliniu produktu (BNP) vienam gyventojui. Reglamento projekte, apie kurį kalbama šioje nuomonėje, atsižvelgiama tik į BVP (8).

4.3

Be to, PGP taip pat naudojami apskaičiuojant koregavimo koeficientus, taikytinus Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimui ir pensijoms (9).

5.1

Pasiūlymu priimti šį reglamentą siekiama užpildyti teisės spragą, nustatant teisinę PGP apskaičiavimo sistemą. Taigi taip norima sustiprinti skaidrumą ir valstybių narių teikiamų duomenų, nustatant Bendrijos taisykles dėl informacijos teikimo, kokybę (1 str.). Todėl būtų siekiama teigiamo poveikio Eurostatui, kaip rezultatų koordinatoriui, taip pat kiekvienos valstybės statistikos institutams.

5.2

Atsakomybės ir kompetencijos apibrėžimas. Per Eurostatą Komisija bus atsakinga už pagrindinės informacijos teikimo koordinavimą, PGP apskaičiavimą ir paskelbimą bei metodikos parengimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis (4 str. 1 dalis). Valstybės narės bus atsakingos už pagrindinės informacijos teikimą, raštišką tyrimų rezultatų patvirtinimą ir duomenų patikimumo patikrinimą (4 str. 2 dalis).

5.3

Valstybių narių statistikos institutai perduos Eurostatui pagrindinę informaciją, parengtą pagal bendrus parametrus ir laikantis vienodo techninio formato (5 str. ir I priedas).

5.4

Statistiniai vienetai yra tie vienetai, kurie nustatyti Reglamente (EEB) Nr. 696/1993, arba kiti vienetai, kuriuos reikėtų nustatyti ateityje (6 str.). Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės nustatys kokybės kontrolės sistemą (7 str.).

5.5

Kartą per metus Eurostatas apskaičiuos PGP (8 str.) ir bus atsakingas už jų paskelbimą kiekvienai valstybei narei tinkamu lygiu (9 str.).

5.6

Reglamento projekte nereikalaujama iš valstybių narių atlikti tyrimus išimtinai siekiant nustatyti koregavimo koeficientus, taikytinus Bendrijos ir kitų tarnautojų atlyginimui ir pensijoms (10 str.).

5.7.

Laikini koregavimo koeficientai ir erdvinio koregavimo koeficientai. PGP apskaičiuojamas remiantis nacionalinėmis vidutinėmis metinėmis prekių kainomis (2 str. 2 dalis). Kadangi „duomenys gali būti renkami vienoje ar keliose ekonominės teritorijos vietų“ ir „konkrečiu laikotarpiu“, valstybės narės turi taikyti laikiną koregavimo koeficientą (kurio trukmė negali viršyti vienerių metų) ir erdvinio koregavimo koeficientą (kurio trukmė negali viršyti šešerių metų) (I priedas. Metodika, 2–4 dalys).

23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/47

1.1

Komisijos pasiūlymas susijęs su nauju elektroninių muitinių projektu, kuris pagaliau Europos muitinių sistemą padarytų visiškai automatizuotą, sąveikią, saugią, prieinamą ir veiksmingą, veikiančią tik elektroniniu ir kompiuterizuotu pagrindu. Tai yra būtina papildoma priemonė siekiant įgyvendinti naują Bendrijos muitinės kodeksą, kurį pasiūlė Komisija (1) ir dėl kurio EESRK pateikė savo pastabas atskiroje nuomonėje.

1.2

Norint įdiegti pasiūlytą kompiuterizuotą sistemą, reikalingos jungtinės ir suderintos visų valstybių narių pastangos, turint omenyje ne tik muitines, bet ir kitas pasienio tarnybas, kurios turės užduotį įgyvendinti vieno langelio ir vienos stotelės koncepcijas. Pasiekus šiuos du tikslus, muitinės procedūros operatoriams taptų paprastesnės, greitesnės ir pigesnės, o muitinei būtų lengviau kontroliuoti rizikos valdymą.

1.3

Valstybės narės jau daug investavo, kad būtų įdiegta kompiuterizuota muitinių sistema, bet tarp jų yra dideli skirtumai tiek sudėtingumo požiūriu, tiek taisyklių rinkinių ir duomenų, kuriuos jos naudoja, požiūriu. Todėl dabartinė derinimo padėtis yra nepatenkinama, ir atsirado netgi dar didesnė iki šiol neišspręsta sistemų sąveikumo trūkumo problema.

1.4

Sąveikumas leis įvairių šalių muitinėms keistis informacija. Pasiūlymas, kuris parodo, kad rūpinamasi piliečiais, taip pat suteikia sąsajos su prekybininkais galimybę, ne tik tam, kad būtų galima įgyvendinti „vieno langelio“ principą, bet taip pat, kad būtų užtikrintas keitimasis informacija. Kai jis visiškai įsigalios, nauja kompiuterizuota sistema bus ryžtingas žingsnis kuriant bendrąją vidaus rinką, turinčią tik išorės sienas, tačiau tik kalbant apie muitinę. Taip pat svarbu nepamiršti, kad būtina atsižvelgti į tai, jog rinkų visuotinis pobūdis reiškia santykius su trečiosiomis šalimis, tai yra į veiksnį, kuris Komisijos dokumente neminimas.

2.1

Komisija pabrėžia, kad sąveikių sistemų kompiuterizavimo tikslai gali būti pasiekti sukūrus centralizuotą muitinės sistemą. Tačiau ji sako, kad toks sprendimas dėl įvairių priežasčių, įskaitant valstybių narių atsakomybės perkėlimo Komisijai problemą, nes tai prieštarautų subsidiarumo ir proporcingumo principams, yra negalimas. Tačiau tikroji priežastis tikriausiai yra ta, kad valstybės narės nenori perleisti savo išimtinių teisių žinodamos, kad dalis muitinės pajamų patenka tiesiogiai į Bendrijos biudžetą. Komitetas mano, kad Bendrijos muitinių valdymas turėtų būti vienas iš ilgalaikių Sąjungos tikslų, nes jis yra pranašesnis paprastumo, patikimumo ir sąnaudų požiūriu, taip pat suteikia galimybę tarpusavyje sujungti kitas ES ir trečiųjų šalių sistemas. Turint omenyje galimą vėlavimą įgyvendinant kiekvienos iš 25 valstybių narių sukurtas pagrindų sistemas, reikia įvertinti, ar ą Europos prieigos tašką sujungtas automatinę importo sistemą ir automatinę eksporto sistemą.

2.2

Komisijos iniciatyva pirmiausia reikalinga todėl, kad diegiant naująjį Muitinės kodeksą reikia, jog procedūros neprieštarautų naujoms taisyklėms. Tai taip pat yra viena iš daugelio įvairiuose sektoriuose priimtų priemonių e. Europos ir e. valdžios (2) kontekste, konkrečiau tai yra įsipareigojimų, prisiimtų 2003 m. Komisijos komunikate Tarybai dėl paprastos ir kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos (3) vykdymas. Tačiau tokie įsipareigojimai jau buvo prisiimti — bent jau kompiuterizuotos aplinkos sukūrimas — programoje „Muitinė 2007“ (4) ir patvirtinti 2004 m. padarytuose Muitinės kodekso reglamento (5) pakeitimuose.

2.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria pagrindinėms naujovėms, pristatytoms su Komisijos pasiūlyta sistema: nacionalinių sistemų tinklo sukūrimas, sąveikos tarp operatorių, pagrįstos vieno langelio principu, sukūrimas, galimybė prašymus atlikti muitinės procedūras pateikti elektroniniu būdu ir integruotas rizikos valdymas yra neabejotinai didžiausia pažanga, jeigu tik tokios sąnaudos yra priimtinos mokesčių mokėtojams ir operatoriams. Todėl taip pat būtų tikslinga išnagrinėti šių radikalių pokyčių įtaką muitinės pareigūnams (ištekliai, mokymas, karjera, prisitaikymas).

2.4

Tačiau EESRK nori pateikti keletą pastabų dėl kompiuterinių sistemų sujungimo ir jų papildomumo. Komisija siekia visiško muitinės sistemų sąveikumo: tai reiškia, kad muitinėms turi būti suteiktos galimybės vienoms su kitomis bei su „kitomis institucijomis, susijusiomis su tarptautiniu prekių judėjimu“, keistis informacija. Aiškiai matyti, kad šis apibrėžimas neapima institucijų, atsakingų už PVM surinkimą; tačiau būtų naudinga, kad būtų ryšys tarp muitinės ir PVM surinkėjų bent jau tam tikrais atvejais ir dėl tam tikrų prekių tam, kad būtų kontroliuojamas kilmės ženklo klastojimas. Žinoma, tai nenaujas reiškinys, bet jis vis plinta, nes iš trečiųjų šalių importuojamos prekės dažnai cirkuliuoja (mokant PVM) Bendrijoje su Europos kilmės etiketėmis arba su suklastotomis „europietiškomis“ etiketėmis.

2.5

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į antrąją pasiūlymo dėl sprendimo konstatuojamąją dalį: „Tam, kad paneuropinės e. valdžios paslaugos galėtų būti teikiamos, reikia imtis priemonių, siekiant veiksmingiau (…) kovoti su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu (…)“. Ketinimai yra aiškūs, bet nelabai aišku, kaip šie tikslai bus pasiekti Pasiūlyme pateiktomis priemonėmis. Muitinės duomenys negali būti renkami jokiais kitais tikslais, išskyrus tam, kad būtų sukurta sistema, skirta komunikuoti su kitomis sistemomis.

2.5.1

2004 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė Hagos programą, pagrįstą Komisijos vertinimu (6) ir 2004 m. spalio 14 d. Europos Parlamento rekomendacijomis. Ši programa nustato priemones ir veiksmus ES saugumui stiprinti, ja siekiama „tvirtos politikos, teisingumo ir teisminio bendradarbiavimo“. Paskesniame dokumente (2005 m. birželio 10 d.) pristatytas Hagos programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame buvo remiamasi Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos 2004 m. kovo 30 d. rezoliucija dėl muitinių bendradarbiavimo ir Komunikatu dėl kovos su apribotų arba draudžiamų prekių tarptautine prekyba. Kitame dokumente (7) muitinių bendradarbiavimas vėl buvo minimas kaip prioritetinis klausimas. Visi projektai, numatyti pirmiau minėtuose dokumentuose, yra susiję su informacijos prieinamumu teisėsaugos tikslais. Tai klausimas, kuris buvo paliestas ir Hagos programoje. Atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir vykdomų projektų pobūdį, Komitetui atrodo akivaizdu, kad kuriant ilgalaikę kompiuterizuotą muitinės sistemą yra svarbu užtikrinti, kad, kai sistema pradės veikti arba vėliau, muitinės duomenų bazė sąveikautų su kitomis sistemomis, ypač su vidaus, Europos ir trečiųjų šalių saugumo sistemomis. Tačiau visada pirmoje vietoje turi būti užtikrintas privatumas, profesinių paslapčių išsaugojimas ir duomenų apsauga.

2.5.2

Šis klausimas Komisijos dokumente visiškai nekeliamas, išskyrus citatą, pateiktą pirmiau esančiame 2.5 punkte. Kita vertus, Komisijos aiškinamajame memorandume niekur neminima ir Hagos programa; dalyje „Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais“ minimos tik Lisabonos strategija ir e. Europos bei e. valdžios iniciatyvos. Nepaisant 3 straipsnio d punkto, kuris bus aptariamas vėliau, tokia didžiulė spraga negali būti atsitiktinė, ir Komisija turi aiškiai paaiškinti to priežastis. Bet kuriuo atveju išlieka faktas, kad nepriimtina tiesiog atidėti iniciatyvą, kuri turi būti priimta nedelsiant.

2.5.3

Rengdama šį dokumentą Komisija per dvejus metus surengė šešis seminarus; ji konsultavosi su naudotojais; šiuo klausimu ji diskutavo su Muitinės kodekso komitetu, elektroninių muitinių grupe „Muitinė 2007“ ir Prekybos ryšių grupe. Bet nėra minimi jokie kontaktai su Europolu, Europos kovos su sukčiavimu biuru ir Komisijos generaliniais direktoratais. Sistema negali būti kuriama tik pagal jos tiesioginių naudotojų reikalavimus; jeigu ji turi būti sukurta taip, kad turėtų ryšį su kitomis sistemomis, reikia išsiaiškinti jų savybes ir poreikius. EESRK mano, kad abejonės, kurias jis išreiškė savo nuomonėje dėl Bendrijos muitinės kodekso dabar pasitvirtina ir tai rodo nepakankamas įvairaus viešojo valdymo institucijų tarpusavio priklausomybės kovojant su nusikalstamumu suvokimas.

2.5.4

Visiškai pakeisti požiūrį vadovaujantis pirmesniame punkte išdėstytomis pastabomis turbūt būtų sunku dėl programos įgyvendinimui nustatytų trumpų terminų. Tačiau dabar tikrai būtų įmanoma numatyti „jautrių prekių“ (pvz., ginklų, sprogmenų, branduolinių medžiagų; cheminės, branduolinės ir gynybos pramonės prietaisų ir įrengimų, narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako) saugumo priemones. Tokios priemonė galėtų sudaryti tyrimų ataskaitų, kurios būtų automatiškai arba pagal pareikalavimą perduodamos atitinkamoms institucijoms, pagrindą.

2.6

Remiantis subsidiarumo principu, finansinę naštą Bendrijos biudžetui sudaro lėšos, būtinos užtikrinti sistemos sąveikumui, vienai bendrai sąsajai ir muitinių portalams. Šios išlaidos įvertintos 180 mln. eurų, jos padalytos į didėjančius metinius asignavimus, pradedant 4 mln. eurų 2006 m. ir didinant iki 111 mln. eurų nuo 2011 m. EESRK tam pritaria, bet nesuprantamas yra sprendimas padengti nacionalinių muitinių portalų išlaidas iš Bendrijos biudžeto. Net jeigu portalai iš esmės yra prieinami visiems operatoriams — tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES šalių — tikėtina, kad jais iš esmės naudosis nacionaliniai operatoriai. Todėl būtų protingiau, kad portalų išlaidas padengtų kiekviena valstybė narė atskirai, o ne Bendrija. Žinoma, sąlygos būtų kitokios, jeigu Komisija būtų kalbėjusi apie europinius portalus, tačiau apie juos Komisija aiškiai nekalba.

2.7

Kalbant apie įgyvendinimo terminus, Komisija sudarė etapų sąrašą, kuris yra privalomas visoms valstybėms narėms. Terminai priklauso nuo Sprendimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos: treji metai numatyti sąveikiai automatizuotai sistemai muitinių formalumams atlikti, sąveikiai ekonominių operacijų vykdytojų registracijos sistemai ir bendriems muitinių informacijos portalams sukurti; penkeri metai bendrų prieigos taškų sistemai ir Bendrijos standartus atitinkančiai integruoto tarifo aplinkai sukurti; ir šešeri metai„vieno langelio“ paslaugų sistemai sukurti. EESRK mano, kad šie terminai, ypač pirmasis, yra per daug optimistiški: treji metai nėra ilgas laiko tarpas turint omenyje, kad keletą mėnesių užtruks programos išbandymas ir dalijimasis informacija su kitomis suinteresuotomis šalimis. Be to, ne visose valstybėse narėse vienodas kompiuterizacijos arba finansinių bei žmogiškųjų išteklių lygis. Jeigu viena ar daugiau valstybių narių nesuspės visko atlikti iki nurodyto termino ir tai privers Komisiją pratęsti terminą, tai sukels pavojų sistemos veiksmingumui, o svarbiausia — jos patikimumui. Todėl dabartinį daugiametį strateginį planą reikia persvarstyti, atsižvelgiant į: