19.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 311/1

BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 32/2006

Tarybos priimta 2006 m. lapkričio 23 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/C 311 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (3) siekiama Bendrijoje sukurti užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) teisinę bazę.

(2)

2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 932/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pratęsimo (4), pereinamųjų priemonių, numatytų Reglamente (EB) Nr. 999/2005, taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2007 m. liepos 1 d.

(3)

Tarptautinio epizootijų biuro bendrojoje sesijoje, vykusioje 2003 m. gegužės mėn., buvo priimtas reglamentas, skirtas dabartiniams šalių klasifikacijos pagal jų galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) riziką kriterijams supaprastinti. Pasiūlymas buvo priimtas 2005 m. gegužės mėn. bendrojoje sesijoje. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 straipsniai turi būti pritaikyti taip, kad atspindėtų naują kategorijų sistemą, dėl kurios sutarta tarptautiniu lygiu.

(4)

Dėl naujų pasiekimų mėginių ėmimo ir analizės srityje reikės iš esmės pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedą. Todėl būtina padaryti šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 999/2001 vartojamos sąvokos „greitieji tyrimo metodai“ apibrėžimo tam tikrus techninius pakeitimus, kad būtų supaprastintas paskesnis to priedo struktūros pakeitimas.

(5)	Bendrijos teisės aktų aiškumo tikslais reikėtų paaiškinti, kad pateikiamos sąvokos „mechaniškai atskirta mėsa“ apibrėžimas, numatytas kituose maisto saugą reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose, Reglamente (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti taikomas atsižvelgiant į USE likvidavimo priemones.

(6)

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 nustato GSE ir skrepi ligos stebėsenos programą. 2003 m. kovo 6–7 d. pareikštoje savo nuomonėje Mokslo iniciatyvinis komitetas (SSC) rekomendavo USE stebėsenos programą pradėti vykdyti tarp elninių. Todėl tame reglamente numatytą stebėsenos sistemą reikėtų taikyti ir kitų USE tyrimui, sudarius galimybę priimti paskesnes priemones dėl šios sistemos įgyvendinimo paskesniame etape.

(7)

Suderinta veisimo programa, skirta atrinkti USE atsparias avis, kaip pereinamoji priemonė buvo taikoma 2003 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimu 2003/100/EB, nustatančiu minimalius veisimo programų sukūrimo reikalavimus, skirtus atsparumui užkrečiamoms avių spongiforminėms encefalopatijoms didinti (5). Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų iš dalies pakeisti, nustatant tos programos nuolatinę teisinę bazę ir galimybę keisti tokias programas taip, kad jose būtų atsižvelgiama į įvertintus mokslo rezultatus ir į visus programų įgyvendinimo padarinius.

(8)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 draudžiama tam tikrus gyvūnus šerti tam tikrais perdirbtais gyvūniniais baltymais, sudarant galimybę taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas. Dėl gyvūnų šėrimo draudimų naujų pokyčių gali prireikti padaryti to reglamento IV priedo pakeitimus. Būtina padaryti atitinkamo straipsnio tam tikrus techninius pakeitimus, kad būtų supaprastintas paskesnis to priedo struktūros pakeitimas.

(9)

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūniniams šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (6), nustato nurodytų pavojingų medžiagų ir USE užkrėstų gyvūnų pašalinimo taisykles. Gyvūninių produktų tranzito per Bendrijos teritoriją taisyklės dabar jau patvirtintos. Bendrijos teisės aktų nuoseklumo dėlei Reglamente (EB) Nr. 999/2001 esančias taisykles dėl tokių medžiagų ir gyvūnų sunaikinimo reikėtų atitinkamai pakeisti nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, o nuorodą į Reglamente (EB) Nr. 999/2001 esančias tranzito taisykles reikėtų išbraukti.

(10)

Be to, dėl naujų pokyčių, susijusių su nurodytomis pavojingomis medžiagomis, reikės iš esmės pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedą. Kad būtų supaprastintas paskesnis to priedo pakeitimas, būtina padaryti to reglamento atitinkamų nuostatų dabartinių formuluočių tam tikrus techninius pakeitimus.

(11)	Nors apsvaiginimas injekuojant dujų į kaukolės ertmę Bendrijoje uždraustas, dujų galima injekuoti apsvaiginus. Todėl būtina iš dalies pakeisti to Reglamento (EB) Nr. 999/2001 atitinkamas nuostatas dėl skerdimo būdų, kad būtų uždrausta po apsvaiginimo į kaukolės ertmę injekuoti dujų.

(12)

2003 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1915/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 dėl prekybos ir importo avimis ir ožkomis bei priemonių, taikomų patvirtinus galvijų, avių ir ožkų užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas, VII, VIII ir IX priedus (7), pateikiamos naujos nuostatos dėl avių ir ožkų skrepi ligos likvidavimo. Todėl būtina atitinkamai uždrausti avių ir ožkų perkėlimą iš ūkių, kuriuose skrepi liga oficialiai įtariama.

(13)	Vykstant mokslo žinių plėtrai, reikėtų šiuo Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 leisti galvijų, avių ir ožkų, jų spermos, embrionų ir kiaušinėlių pateikimo į rinką ir eksporto taisykles taikyti kitoms gyvūnų rūšims.

(14)

1998 m. birželio 26 d. Mokslo iniciatyvinio komiteto nuomonėje nurodoma, kad reikėtų atsižvelgti į tam tikrus apribojimus, taikomus dikalcio fosfato gamybai skirtos žaliavos šaltinių paieškai. Dikalcio fosfatą reikėtų atitinkamai išbraukti iš produktų, kurių pateikimas į rinką pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 nėra ribojamas, sąrašo. Reikėtų paaiškinti, kodėl pienui ir pieno produktams apribojimai netaikomi.

(15)

Remiantis mokslo žinių plėtra bei rizikos klasifikavimo pokyčiais ir nepaisant galimybės patvirtinti apsaugos priemones, Reglamente (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti leidžiama pagal komitologijos procedūrą priimti konkretesnius reikalavimus, taikomus gyvūninių produktų, kurių kilmės šalys yra kontroliuojamą ar nenustatytą USE riziką keliančios valstybės narės ar trečiosios šalys, pateikimui į rinką ir eksportui.

(16)	Reglamentui (EB) Nr. 999/2001 įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(17)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti sprendimus, patvirtinančius greituosius tyrimo metodus, patikslinančius gyvūnų amžių, nustatančius leistino nuokrypio lygį, leidžiančius šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais ir išplečiančius tam tikrų nuostatų taikymą kitoms gyvūnų rūšims; nustatyti taisykles dėl išimčių, susijusių su nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimu ir sunaikinimu; nustatyti kriterijus, kuriais remiantis galima įrodyti, kad epidemiologinė padėtis gerėja, ir kriterijus išimtims dėl tam tikrų apribojimų suteikti, taip pat priimti sprendimus dėl gamybos procesų. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos keisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 999/2001 nuostatas ir (arba) jį papildyti naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(18)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(8a)

Šerti ne atrajotojus tam tikrais gyvūniniais perdirbtais baltymais, pagamintais iš ne atrajotojų, turėtų būti leidžiama atsižvelgiant į draudimą šerti gyvūnus perdirbtais tų pačių rūšių gyvūnais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūniniams šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (9), ir į kontrolės aspektus, ypač susijusius su išskyrimu tam tikroms rūšims būdingų baltymų, gautų iš perdirbtų gyvūnų, kaip nurodyta komunikate apie USE programą, kurį Komisija patvirtino 2005 m. liepos 15 d.

Įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„(11a)

Europos Parlamentas 2004 m. spalio 28 d. rezoliucijoje (10) išreiškė nerimą dėl atrajotojų šėrimo gyvūniniais baltymais, kurie nėra natūrali suaugusio galvijo pašaro dalis. Kilus krizėms dėl GSE bei snukio ir nagų ligos vis dažniau manoma, kad geriausias būdas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą — laikyti ir šerti gyvūnus atsižvelgiant į atskirų rūšių ypatybes. Pagal prevencijos principą ir laikantis atrajotojų natūralių šėrimo ir gyvenimo sąlygų svarbu ir toliau drausti atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais, kurie įprastomis sąlygomis nėra natūralus jų pašaras.

(11b)

Mechaniškai atskirta mėsa gaunama mechaninėmis priemonėmis nuimant mėsą nuo kaulų taip, kad raumens skaidulų struktūra suardoma arba pakeičiama. Mėsoje gali būti kaulų ir antkaulių (kaulo dengiamoji plėvė) dalelių. Todėl mechaniškai atskiriama mėsa neprilygsta įprastai mėsai. Todėl reikėtų persvarstyti jos naudojimą žmonių maistui.

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

l punktas pakeičiamas taip:

„l)	greitieji tyrimo metodai: X priede išvardyti atrankos metodai, kurių tyrimo rezultatai gaunami per 24 valandas;“;

pridedami šie punktai:

„n)	mechaniškai atskirta mėsa arba MAM: produktas, gautas mechaninėmis priemonėmis nuimant mėsą nuo kaulų, kai suardoma arba pakeičiama raumens skaidulų struktūra;

o)	pasyvi priežiūra: pranešimas apie visus gyvūnus, įtariamus užsikrėtus USE, ir, kur USE tikimybės negalima atmesti atlikus klinikinius tyrimus, laboratorinis šių gyvūnų tyrimas;

aktyvi priežiūra: tyrimas gyvūnų, apie kuriuos nepranešta, kad jie įtariami užsikrėtę USE, pvz., skubiai paskersti gyvūnai, gyvūnai, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų, nugaišę gyvūnai, sveiki paskersti gyvūnai ir dėl USE paskersti gyvūnai, ypač siekiant nustatyti USE raidą ir paplitimą šalyje arba regione.“;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybių narių, trečiųjų šalių arba regionų (toliau — šalys ar regionai) GSE padėtis apibrėžiama priskiriant vienai iš trijų kategorijų:

—	nedidelė GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

—	kontroliuojama GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

—	nenustatyta GSE rizika, kaip apibrėžta II priede.

Šalių ar regionų GSE padėtį galima apibrėžti tik vadovaujantis II priedo A skyriuje išvardytais kriterijais. Šie kriterijai apima rizikos analizės, kuri grindžiama visais faktoriais, galinčiais, kaip nurodyta II priedo B skyriuje, per tam tikrą laiką daryti įtaką galvijų spongiforminės encefalopatijos pasireiškimui, ir tų faktorių raida, rezultatais, taip pat išsamias aktyvios ir pasyvios priežiūros priemones atsižvelgiant į šalies ar regiono rizikos kategoriją.

Valstybės narės ir trečiosios šalys, norinčios išlikti trečiųjų šalių, turinčių leidimą eksportuoti šiame reglamente išvardytus gyvus gyvūnus arba produktus į Bendriją, sąraše, pateikia Komisijai prašymą apibrėžti GSE padėtį jose ir atitinkamą informaciją apie II priedo A skyriuje nurodytus kriterijus, II priedo B skyriuje apibrėžtus galimus rizikos faktorius ir jų raidą.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės ir trečiosios šalys, kurios nepateikė prašymo pagal šio straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, jei iš jų teritorijos vežami gyvi gyvūnai ar gyvūniniai produktai, laikosi importo reikalavimų, taikomų nenustatytą GSE riziką keliančioms šalims, iki tol, kol jos pateikia tokį prašymą ir priimamas galutinis sprendimas dėl jų GSE statuso.“;

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Laikydamasi III priedo, kiekviena valstybė narė kasmet vykdo USE stebėsenos programą, pagrįstą aktyvia ir pasyvia priežiūra. Programos metu vykdoma atranka taikant greituosius tyrimo metodus, jei tokia programa nustatyta atitinkamoms gyvūnų rūšims.

Tuo tikslu 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinami į X priede pateikiamą sąrašą įtraukiami greitieji tyrimo metodai.“;

įterpiamos šios dalys:

„1a. 1 dalyje nurodyta metinė stebėsenos programa apima bent šias subpopuliacijas:

a)	visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, pristatytus skubiai paskersti, arba galvijus, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų;

b)	visus daugiau nei 30 mėnesių amžiaus galvijus, paskerstus normaliomis sąlygomis ir skirtus žmonėms vartoti;

c)	visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, kurie nebuvo paskersti vartoti žmonių maistui ir kurie nugaišo arba buvo paskersti ūkyje, nugaišo vežami arba skerdykloje (nugaišusius gyvūnus).

Valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo c punkto nuostatų ir netaikyti jų atokiuose regionuose, kuriuose gyvūnų tankumas yra mažas ir kur nėra organizuotai surenkami nugaišę gyvūnai. Valstybės narės, kurios naudojasi šia galimybe, praneša apie tai Komisijai ir pateikia atitinkamų regionų sąrašą bei pagrindžia taikomas išimtis. Išimties negalima taikyti daugiau negu 10 % valstybės narės galvijų populiacijos.

1b. Pasitarus su atitinkamu moksliniu komitetu, 1a dalies a ir c punktuose nustatytas amžius gali būti pakoreguotas atsižvelgiant į mokslinę pažangą ir vadovaujantis 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Valstybės narės prašymu, kuri, remdamasi 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apibrėžtais kriterijais, gali įrodyti, kad šalies epidemiologinė padėtis gerėja, metinės stebėsenos programos gali būti dar kartą svarstomos.

Atitinkama valstybė narė, remdamasi visapusiška rizikos analize, įrodo savo gebėjimą nustatyti taikomų priemonių efektyvumą ir užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Pirmiausia valstybė narė turi įrodyti, kad:

a)	remiantis nuolat atnaujinamais patikrinimų rezultatais, akivaizdžiai mažėja arba nuolat laikosi nedidelis GSE atvejų skaičius;

b)	valstybė narė įgyvendino ir mažiausia šešerius metus laikėsi visų GSE atvejų tikrinimo schemos (Bendrijos teisės aktai dėl gyvūnų stebėjimo ir atpažinimo bei GSE stebėjimo);

c)	kad bent šešerius metus ji įgyvendino ir vykdė Bendrijos teisės aktus dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais.“;

c)	pridedama ši dalis: „5. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Veisimo programos

1. Valstybės narės gali pradėti vykdyti veisimo programas, skirtas jų avių populiacijose USE atsparių gyvūnų atrankai. Vykdant šias programas, taikoma tam tikrų USE atsparių bandų atpažinimo sistema ir jos gali būti pratęsiamos, kad, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, įrodančiais kitų gyvūnų rūšių tam tikrų genotipų atsparumą USE, būtų tiriamos tos rūšys.

2. Programų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, konkrečios taisyklės patvirtinamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Valstybės narės, kurios pradeda vykdyti veisimo programas, nuolat pateikia Komisijai pranešimus siekdamos, kad programos būtų moksliškai įvertintos, ypač būtų atsižvelgta į jų poveikį USE plitimui, taip pat genetinei įvairovei ir kintamumui, senų, retų arba prie tam tikro regiono gerai prisitaikiusių avių veislių auginimui. Mokslinių tyrimų rezultatai ir bendras veisimo programų poveikis turi būti nuolat įvertinami ir prireikus tos programos turi būti atitinkamai koreguojamos.“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Atrajotojų šėrimas gyvūniniais baltymais yra draudžiamas.

2. Atsižvelgiant į IV priedą, 1 dalyje nurodytas draudimas taip pat taikomas gyvūnams, kurie nėra atrajotojai ir kuriems netaikomi šėrimo gyvūniniais produktais draudimai.

3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant IV priede išdėstytų nuostatų, nustatančių nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tose dalyse išvardytų draudimų.

Komisija 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir remdamasi moksliškai pagrįstu jaunų atrajotojų mitybos poreikių įvertinimu, taip pat atsižvelgdama į šio straipsnio įgyvendinimo taisykles, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamasi šio nukrypimo kontrolės aspektų įvertinimu, gali nuspręsti leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais.

4. Nenustatytą GSE riziką keliančioms valstybėms narėms arba jų regionams neleidžiama eksportuoti arba saugoti ūkiuose auginamiems gyvūnams skirtų pašarų su žinduolių baltymais, arba žinduoliams skirtų pašarų su perdirbtais žinduolių baltymais, išskyrus pašarus šunims, katėms ir kailiniams gyvūnams.

Nenustatytą GSE riziką keliančioms trečiosioms šalims arba jų regionams neleidžiama eksportuoti į Bendriją ūkiuose auginamiems gyvūnams skirtų pašarų su žinduolių baltymais, arba žinduoliams skirtų pašarų su perdirbtais žinduolių baltymais, išskyrus pašarus šunims, katėms ir kailiniams gyvūnams.

Valstybei narei ar trečiajai šaliai pateikus prašymą, remiantis išsamiais kriterijais, kurie turi būti nustatyti 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas suteikti individualias šioje dalyje numatytų apribojimų išimtis. Kiekvienoje išimtyje atsižvelgiama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas.“;

įterpiama ši dalis:

„4a. Remiantis palankiu rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama bent į užkrato kiekį ir galimą jo šaltinį bei galutinę siuntos paskirties vietą, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį nedideliam gyvūninių baltymų, esančių pašaruose, kiekiui, atsiradusiam dėl atsitiktinio ir techniškai neišvengiamo užteršimo.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl užteršimo prevencijos ir dėl mėginių ėmimo bei analizės, reikalingų patikrinti atitiktį šiam straipsniui, metodų, priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios taisyklės grindžiamos Komisijos pranešimu, kuriuo informuojama apie gyvūninių pašarų kilmę, apdirbimą, kontrolę ir atsekamumą.“;

8 straipsnio 1–5 dalys pakeičiamos taip:

„1. Atsižvelgiant į šio reglamento V priedą ir Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama ir sunaikinama. Jos neleidžiama importuoti į Bendriją. V priede nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas apima bent 12 mėnesių amžiaus galvijų smegenis, stuburo smegenis, akis ir tonziles bei galvijų, kurių amžių reikia nustatyti 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, stuburus. Atsižvelgiant į skirtingas rizikos kategorijas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, bei 6 straipsnio 1a dalies ir 1b dalies b punkto reikalavimus, nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas V priede atitinkamai pakeičiamas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma gyvūnų audiniams, jei šie buvo tiriami alternatyviu tyrimo metodu, tam tikslui patvirtintu 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jeigu šis metodas, nurodytas X priede esančiame sąraše, taikomas laikantis V priede numatytų sąlygų, ir to tyrimo rezultatai buvo neigiami.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti alternatyvų tyrimo metodą pagal šią dalį, privalo apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Kontroliuojamą arba nenustatytą GSE riziką keliančiose valstybėse narėse arba jų regionuose galvijus, ožkas ir avis, kurių mėsa skirta žmonių maistui ir gyvūnų pašarui, draudžiama užmušti apsvaiginus slopinant jų centrinės nervų sistemos veiklą, pailginto virbo formos prietaisą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų.

4. V priede numatyti duomenys, susiję su amžiaus nustatymu, gali būti koreguojami. Darant tokius pataisymus remiamasi naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais dėl statistinės USE tikimybės tam tikroje Bendrijos galvijų, avių ir ožkų amžiaus grupėje.

5. 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintos taisyklės, numatančios išimtis dėl šio straipsnio 1–4 dalių, susijusios su 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo šerti taikymo pradžia arba, prireikus, kontroliuojamą GSE riziką keliančių trečiųjų šalių arba jų regionų atžvilgiu — draudimo šerti atrajotojus žinduolių baltymais taikymo pradžia, siekiant apriboti reikalavimus pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, gautą iš gyvūnų, atsivestų prieš draudimo įsigaliojimą atitinkamose šalyse ar regionuose.“;

9 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Gyvūniniai produktai, išvardyti VI priede, gaminami naudojant gamybos procesus, patvirtintus 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

2. Galvijų, avių ir ožkų kaulai iš kontroliuojamą arba nenustatytą GSE riziką keliančių šalių ar regionų negali būti naudojami mechaniškai atskirtos mėsos (MAM) gamybai. Iki 2008 m. liepos 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pranešimą apie jų teritorijoje taikomą MAM panaudojimo ir gamybos metodą. Šiame pranešime turi būti pareiškimas, ar valstybė narė ketina tęsti MAM gamybą.

Po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia komunikatą apie būsimą MAM poreikį ir panaudojimą Bendrijoje, taip pat apie vartotojų informavimo politiką.“;

10)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekvieno gyvūno, įtariamo užsikrėtus USE, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus žinomi kompetentingos institucijos atliekamo klinikinio ir epidemiologinio tyrimo rezultatai, arba gyvūnas nužudomas, kad oficialiai kontroliuojamoje laboratorijoje būtų atlikta analizė.

Jei valstybėje narėje esančiame ūkyje oficialiai įtariama, kad galvijas užsikrėtęs USE, visų kitų galvijų, laikomų tame pačiame ūkyje, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus gauti tyrimo rezultatai. Jei valstybėje narėje esančiame ūkyje oficialiai įtariama, kad avis ar ožka užsikrėtusi USE, visų kitų avių ar ožkų, laikomų tame pačiame ūkyje, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus gauti tyrimo rezultatai.

Tačiau jei kompetentinga institucija gauna įrodymų, kad ūkis, kuriame įtarus USE buvo laikomas gyvūnas, nėra tas ūkis, kuriame gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, ji gali nuspręsti oficialiai apriboti tik gyvūno, įtariamo užsikrėtus, perkėlimą.

Jeigu atrodo, kad tai būtina, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į turimą epidemiologinę informaciją, taip pat gali nuspręsti įvesti oficialią kontrolę kituose ūkiuose arba tik ūkyje, kuriame buvo užsikrėsta.

24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir nukrypstant nuo šioje dalyje numatytų oficialių perkėlimo apribojimų, valstybė narė gali netaikyti tokių apribojimų, jei ta valstybė narė taiko lygiavertę apsaugą užtikrinančias priemones, pagrįstas tinkamu galimos rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai įvertinimu.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 ir atliekant oficialią kontrolę, kol bus patvirtinta neigiama diagnozė, įtariamo gyvūno visos kūno dalys saugomos arba sunaikinamos.“;

11)

13 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„a)	atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, visos gyvūno kūno dalys visiškai sunaikinamos, išskyrus medžiagą, skirtą aprašams parengti pagal šio reglamento III priedo B skyrių.“;

c punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„c)	visi gyvūnai ir gyvūniniai produktai, nurodyti šio reglamento VII priedo 2 punkte, kurie, atlikus šios dalies b punkte nurodytą tyrimą, pasirodo esą pavojingi, užmušami ir visiškai sunaikinami, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.“;

po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Valstybės narės prašymu ir remiantis teigiamu rizikos įvertinimu, ypač atsižvelgiant į valstybėje narėje vykdomas kontrolės priemones, 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas leisti šioje dalyje minimus galvijus naudoti iki jų produktyvaus gyvenimo pabaigos.“;

12)	15 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos gali būti taikomos kitoms gyvūnų rūšims. 4. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

13)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	pienas ir pieno produktai, kailis ir oda, želatina ir kolagenas, gauti iš kailio ir odos.“;

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Gyvūniniai produktai, importuojami iš kontroliuojamą arbą nenustatytą GSE riziką keliančios trečiosios šalies, turi būti gaunami iš sveikų galvijų, ožkų ir avių, kurių centrinės nervų sistemos audinys nebuvo sudraskytas arba kurie nebuvo užmušti į kaukolės ertmę injekavus dujų, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje.

3. Gyvūniniai maisto produktai, kurie turi galvijų medžiagų ir kurių kilmės šalis yra nenustatytą GSE riziką kelianti šalis ar regionas, negali būti pateikiami į rinką, nebent jie pagaminti iš gyvūnų:

a)	gimusių praėjus aštuoneriems metams po datos, kai buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus žinduolių baltymais; ir

b)	gimusių, užaugusių ir laikytų bandoje, kurioms priklausantys gyvūnai mažiausiai septynerius metus nesirgo GSE ir tai patvirtinta dokumentais.

Be to, iš atrajotojų gauti maisto produktai negali būti siunčiami iš nenustatytą GSE riziką keliančios valstybės narės arba jos regiono į kitą valstybę narę arba importuojami iš nenustatytą GSE riziką keliančios trečiosios šalies.

Šis draudimas netaikomas gyvūniniams produktams, išvardytiems VIII priedo C skyriuje ir atitinkantiems VIII priedo C skyriaus reikalavimus.

Prie jų turi būti pridedamas oficialaus veterinarijos gydytojo išduotas gyvūno sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad produktai buvo pagaminti laikantis šio reglamento.“;

14)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Taikant 24 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimamos šios priemonės, skirtos keisti neesmines šio reglamento nuostatas, įskaitant jo papildymą:

a)	6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų greitųjų tyrimo metodų patvirtinimas,

b)	6 straipsnio 1b dalyje nurodyto amžiaus koregavimas,

c)	6 straipsnio 1b dalyje nuodyti kriterijai, kuriais siekiama įrodyti, kad epidemiologinė padėtis gerėja,

d)	sprendimas leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje,

e)	kriterijai suteikti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų išimtis,

f)	sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį, kaip nurodyta 7 straipsnio 4a dalyje,

g)	sprendimas dėl amžiaus, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje,

h)	taisyklės, numatančios išimtis, susijusias su reikalavimu pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, kaip nurodyta 8 straipsnio 5 dalyje,

i)	9 straipsnio 1 dalyje nurodyti gamybos procesai,

j)	sprendimas tam tikras nuostatas taikyti kitoms gyvūnų rūšims, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje.“;

15)

24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

Komitetai

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. Tačiau dėl 6a straipsnio Komisija taip pat konsultuojasi su Zootechnikos nuolatiniu komitetu.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

To sprendimo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai, o šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų apsaugos priemonių atveju — 15 dienų.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

16)

Įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

Taikant vieną iš 24 straipsnyje numatytų procedūrų priimtini sprendimai grindžiami tinkamu galimos rizikos žmogaus ir gyvūnų sveikatai įvertinimu ir, atsižvelgiant į egzistuojančius mokslinius įrodymus, turi būti išlaikomas arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidintas Bendrijoje užtikrinamas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 234, 2005 9 22, p. 26.

(2) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. lapkričio 23 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2006 (OL L 187, 2006 7 8, p. 10).

(4) OL L 163, 2005 6 23, p. 1.

(5) OL L 41, 2003 2 14, p. 41.

(6) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 208/2006 (OL L 36, 2006 2 8, p. 25).

(7) OL L 283, 2003 10 31, p. 29.

(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(9) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 208/2006 (OL L 36, 2006 2 8, p. 25).“;

(10) OL C 174 E, 2005 7 14, p. 178.“;

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

1.	2004 m. gruodžio 7 d. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 999/2001. Pasiūlymas grindžiamas Sutarties 152 straipsniu.

2.	Europos Parlamentas patvirtino nuomonę pirmuoju svarstymu 2006 m. gegužės 17 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę 2005 m. kovo 9 d.

3.	2006 m. lapkričio 23 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

II. TIKSLAI

Siūlomu reglamentu siekiama spręsti valstybėms narėms susirūpinimą keliančius klausimus, visu pirma susijusius su:

—	šalių skirstymu kategorijomis pagal GSE riziką,

—	pasyvios ir aktyvios priežiūros priemonių sąvokos apibrėžimu,

—	ir visų pirma galimybe pritaikyti dabartinę stebėsenos sistemą atsižvelgiant į epidemiologinės situacijos atitinkamoje valstybėje narėje pagerėjimą.

III. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1. Bendras kontekstas

2006 m. gegužės mėn. pirmuoju svarstymu buvo pasiektas susitarimas dėl šio dokumento.

Abiejų institucijų teisininkai-lingvistai reglamento projektą peržiūrėjo 2006 m. rugsėjo 19 d. (dok. PE-CONS 3618/06).

Tuo tarpu Taryba priėmė Sprendimą 2006/512/EB, įvedantį naują procedūrą, pavadintą „reguliavimo procedūra su tikrinimu“, kuriuo iš dalies keičiamas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5a straipsnis).

Nauja komiteto procedūra turi būti taikoma priimant bendro pobūdžio priemones, kuriomis siekiama iš dalies keisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba dokumentą papildant naujomis neesminėmis nuostatomis.

2. Tarybos padaryti pakeitimai

Kai įgyvendinimo įgaliojimai suteikti Komisijai, Reglamente (EB) Nr. 999/2001 visada daroma nuoroda į komiteto reguliavimo procedūrą, todėl prireikus jis turi būti pakeistas atsižvelgiant į naują komiteto reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Atsižvelgiant į klausimo skubumą (1), būtina, kad šį reglamentą Parlamentas ir Taryba priimtų iki 2006 m. gruodžio mėn.

Komisija sutiko su Tarybos sutarta bendrąja pozicija.

(1) Kelios įgyvendinimo priemonės yra užstrigusios Komisijos lygiu.

19.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 311/10

BENDROJI POZICIJA NR. 33/2006

Tarybos priimta 2006 m. lapkričio 23 d.

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo

(2006/C 311 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Potvyniai gali tapti žmonių žūties ir jų persikėlimo priežastimi, padaryti žalą aplinkai, kelti didelį pavojų ekonominei plėtrai ir padaryti žalos ekonominei veiklai Bendrijoje.

(2)	Potvyniai yra neišvengiamas gamtos reiškinys. Tačiau kai kurios žmogaus veiklos rūšys ir klimato kaita prisideda prie potvynių tikimybės ir jų neigiamų padarinių didėjimo.

(3)

Įmanoma ir pageidautina sumažinti neigiamų potvynių pasekmių riziką, ypač žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Tačiau siekiant, kad tokiai potvynių rizikai sumažinti skirtos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti kiek tai įmanoma koordinuojamos visame upės baseine.

(4)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3), kiekvienam upės baseino rajonui, siekiant geros ekologinės ir cheminės būklės, reikalaujama parengti upės baseino valdymo planus, o tuo bus prisidedama prie potvynių padarinių sušvelninimo. Tačiau potvynių rizikos sumažinimas nėra vienas pagrindinių tos direktyvos tikslų ir joje taip pat neatsižvelgiama į būsimą klimato kaitos sąlygotą potvynių riziką.

(5)

2004 m. liepos 12 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Potvynių rizikos valdymas: potvynių prevencija, apsauga ir mažinimas“ pateikiama Komisijos analizė ir požiūris į potvynių rizikos valdymą Bendrijos lygiu ir teigiama, kad bendri bei suderinti veiksmai Bendrijos lygiu padėtų sukurti žymiai didesnę pridėtinę vertę ir pagerintų bendrą apsaugos nuo potvynių lygį.

(6)

Siekiant veiksmingos potvynių prevencijos ir jų poveikio sumažinimo, reikalingas ne tik koordinavimas tarp valstybių narių, bet ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tai atitinka Direktyvą 2000/60/EB ir tarpvalstybinius potvynių rizikos valdymo principus, parengtus visų pirma pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarpvalstybinių ežerų apsaugos ir naudojimo, patvirtintą Tarybos sprendimu 95/308/EB (4), ir visus po to buvusius susitarimus dėl jos taikymo.

(7)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratomas, nustatančiame Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (5), mobilizuojama valstybių narių parama ir pagalba nepaprastų ekstremalių situacijų, įskaitant potvynius, atveju. Civilinė sauga gali užtikrinti tinkamą pagalbą nukentėjusiems gyventojams ir pagerinti pasirengimą bei atstatymą.

(8)

Pagal 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (6), galima teikti skubią finansinę pagalbą didelio masto nelaimės atveju siekiant padėti nukentėjusiems žmonėms, gamtos zonoms, regionams ir šalims vėl atkurti kuo normalesnes sąlygas, tačiau fondo pagalba gali būti teikiama tik gelbėjimo operacijoms, o ne laikotarpiu prieš ekstremalią situaciją.

(9)

Bendrijos teritorijoje kyla įvairių rūšių potvynių, pavyzdžiui, upių potvyniai, staigūs potvyniai, potvyniai miestuose, jūros potvyniai pakrantės teritorijose. Potvynių padaryta žala taip pat gali skirtis skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose. Todėl potvynių rizikos valdymo tikslus valstybės narės turėtų nustatyti pačios, o juos nustatant reikėtų atsižvelgti į vietos ir regiono aplinkybes.

(10)

Kai kuriose Bendrijos teritorijose, pavyzdžiui, mažai gyvenamose arba negyvenamose teritorijose arba teritorijose, kuriose yra nedaug ekonomiškai vertingo turto ar kurios nėra labai vertingos ekologiniu požiūriu, potvynių pavojus galėtų būti laikomas nedideliu. Potvynių rizika ir tolesnių veiksmų poreikis turėtų būti įvertinti kiekviename upių baseinų rajone ar valdymo vienete.

(11)

Siekiant turėti parengtą efektyvią informacijos priemonę ir vertingą pagrindą prioritetams nustatyti bei tolesniems techniniams, finansiniams ir politiniams sprendimams, susijusiems su potvynių rizikos valdymu, priimti, būtina sudaryti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius, parodančius galimą žalą, siejamą su skirtingų potvynių rūšių scenarijais.

(12)

Siekiant išvengti neigiamų potvynių padarinių ir juos sumažinti atitinkamoje teritorijoje, yra tikslinga parengti potvynių rizikos valdymo planus. Potvynių priežastys ir padariniai skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose yra skirtingi. Todėl potvynių rizikos valdymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į ypatingas teritorijų, kurioms jie taikomi, charakteristikas, bei turi būti numatyti atskiri sprendimai pagal su šiomis teritorijomis susijusius poreikius ir prioritetus, užtikrinant atitinkamą koordinavimą upių baseinų rajonuose.

(13)	Potvynių rizikos valdymo planuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, apsaugai ir pasirengimui. Potvynių rizikos valdymo planų dalys turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos, atsižvelgiant į galimą klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.

(14)	Potvynių rizikos valdymo srityje labai svarbus solidarumo principas. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turėtų būti skatinamos siekti teisingai pasidalyti su potvynių rizikos valdymu visose upėse susijusią atsakomybę, kai jos bendrai nusprendžia visų naudai imtis tam tikrų priemonių.

(15)

Kad būtų išvengta darbo dubliavimosi, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė naudotis esamais preliminariais potvynių rizikos įvertinimais, potvynių grėsmės bei rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais, o tai leistų įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir įvykdyti jos reikalavimus.

(16)

Upių baseinų valdymo planų rengimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir potvynių rizikos valdymo planų rengimas pagal šią direktyvą yra integruoto upių baseinų valdymo dalys; todėl vykdant šiuos du procesus reikėtų pasinaudoti galimybėmis pasiekti bendrą sinergiją ir naudą, atsižvelgiant į Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkosaugos tikslus, užtikrinant išteklių naudingumą ir protingą jų naudojimą, tačiau pripažįstant, kad kompetentingos institucijos ir valdymo vienetai pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB galėtų būti skirtingi.

(17)

Jei vandens telkiniai naudojami keliomis paskirtimis skirtingoms tvarios žmogaus veiklos rūšims (pvz., potvynių rizikos valdymui, ekologijai, vidaus laivybai ar hidroelektrinėms), ir toks naudojimas turi poveikį vandens telkiniams, Direktyvoje 2000/60/EB numatytas aiškus ir skaidrus procesas sprendžiant problemas, susijusias su tokiu naudojimu ir poveikiu, įskaitant galimas „geros būklės“ arba „neprastėjimo“ tikslų išimtis pagal jos 4 straipsnį.

(18)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(19)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypatingai ja siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. nustatyti priemonių potvynių žalos rizikai sumažinti sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(21)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus, išdėstytus Sutarties 5 straipsnyje ir prie Sutarties pridėtame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, bei atsižvelgiant į esamus valstybių narių pajėgumus, reikėtų numatyti daugiau lankstumo vietos ir regiono lygmenimis, ypač dėl klausimų, susijusių su valdžios institucijų struktūra ir atsakomybe.

(22)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas — nustatyti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai Bendrijoje.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje, be sąvokų „upė“, „upės baseinas“, „pabaseinis“ ir „upės baseino rajonas“, kurios yra apibrėžtos Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje, taip pat vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

1)	„potvynis“ — laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvindymas. Tai apima upių, kalnų upių srovių, Viduržemio pajūrio trumpalaikių vandentakių potvynius ir jūros potvynius pakrantės teritorijose bei gali neapimti potvynių iš kanalizacijos sistemų.

2)	„potvynių rizika“ — potvynio tikimybės ir galimų su potvyniu susijusių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai derinys.

3 straipsnis

1. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės naudojasi priemonėmis, numatytomis Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse.

2. Tačiau įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės gali:

a)	paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios nėra nurodytos pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 2 dalį;

b)	nurodyti tam tikras pakrantės teritorijas ar atskirus upės baseinus bei priskirti juos kitam valdymo vienetui nei jie priskirti pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1 dalį.

Šiais atvejais valstybės narės iki … (9) pateikia Komisijai Direktyvos 2000/60/EB I priede nurodytą informaciją. Šiuo atveju nuorodos į kompetentingas valdžios institucijas ir upės baseinų rajonus laikomos nuorodomis į šiame straipsnyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas ir valdymo vienetą. Valstybės narės per tris mėnesius nuo jų įsigaliojimo praneša Komisijai apie bet kokius pagal šią dalį pateiktos informacijos pasikeitimus.

II SKYRIUS

PRELIMINARUS POTVYNIŲ RIZIKOS ĮVERTINIMAS

4 straipsnis

1. Valstybės narės atlieka kiekvieno upės baseino rajono arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto arba tarpvalstybinio upės baseino rajono dalies, kuri yra jų teritorijoje, preliminarų potvynių rizikos įvertinimą pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas atliekamas siekiant parengti galimos rizikos įvertinimą, grindžiamą turima arba iš turimos išvedama informacija, pavyzdžiui, turimais duomenimis. Įvertinimas apima bent:

a)	tinkamo mastelio upės baseino rajono žemėlapius, kuriuose nurodomos upės baseinų, pabaseinių ir, jei tikslinga, pakrantės teritorijų ribos, nurodant topografiją ir žemės naudojimo paskirtį;

b)	praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinka, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, jeigu ir ateityje vis dar tikimasi panašių įvykių, apibūdinimą, įskaitant potvynių mastą bei pasišalinimo kryptis ir jų sukelto neigiamo poveikio įvertinimą;

c)	praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimą, jeigu galima numatyti, kad panašūs įvykiai ateityje sukels dideles neigiamas pasekmes;

ir, jei tikslinga, apima:

būsimų potvynių galimų neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimą, kuo labiau atsižvelgiant į tokius aspektus kaip topografija, vandentakių padėtis ir jų bendros hidrologinės bei geomorfologinės ypatybės, gyvenamų teritorijų padėtis, ekonominės veiklos teritorijos ir ilgalaikiai pokyčiai, įskaitant klimato kaitos poveikį potvynių pasireiškimui.

3. Tarpvalstybinių upės baseinų rajonų arba bendro su kitomis valstybėmis narėmis 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų valdymo vienetų atveju valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos kompetentingos institucijos keistųsi reikiama informacija.

4. Valstybės narės atlieka preliminarų potvynių rizikos įvertinimą iki 2012 m. gruodžio 22 d.

5 straipsnis

1. Remdamosi 4 straipsnyje nurodytu preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, valstybės narės nurodo tas kiekvienos upės baseino rajono ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto, ar tarpvalstybinio upės baseino rajono dalies, esančios jų teritorijoje, teritorijas, kuriose jos nustatė, kad yra galima didelė potvynių rizika arba yra pagrįsta tikimybė, kad gali kilti potvynis.

2. Tarpvalstybiniam upės baseino rajonui ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam bendram su kita valstybe nare valdymo vienetui priklausančių teritorijų nurodymas pagal 1 dalį derinamas su susijusiomis valstybėmis narėmis.

III SKYRIUS

POTVYNIŲ GRĖSMĖS žEMĖLAPIAI IR POTVYNIŲ RIZIKOS žEMĖLAPIAI

6 straipsnis

1. Valstybės narės pagal 5 straipsnio 1 dalį nurodytoms teritorijoms parengia tinkamiausio mastelio potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius upės baseino rajono ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto lygiu.

2. Rengdamos potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bendroms su kitomis valstybėmis narėmis teritorijoms, nurodytoms pagal 5 straipsnį, atitinkamos valstybės narės turi iš anksto pasikeisti informacija.

3. Potvynių grėsmės žemėlapiai apima geografines teritorijas, kurios galėtų būti užtvindytos pagal toliau išvardytus scenarijus:

a)	mažos tikimybės potvynių arba ekstremalių situacijų atvejais;

b)	vidutinės tikimybės potvynių atvejais (tikėtinas pasikartojimas ≥ 100 metų);

c)	jei tikslinga, didelės tikimybės potvynių atvejais.

4. Kiekvieno 3 dalyje nurodyto scenarijaus atveju pateikiama informacija apie:

a)	potvynio mastą;

b)	atitinkamai vandens gylį ar lygį;

c)	jei tikslinga, tvinimo greitį arba atitinkamą vandens srautą.

5. Potvynių rizikos žemėlapiuose nurodomos galimos neigiamos pasekmės, susijusios su potvyniais pagal 3 dalyje nurodytus scenarijus ir apibūdintos nurodant:

a)	gyventojų, kurie gali nukentėti, orientacinį skaičių;

b)	teritorijoje, kuri gali nukentėti, vykdomos ekonominės veiklos rūšį;

įrenginius, nurodytus 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (10) I priede, kurie užtvindymo atveju galėtų sukelti atsitiktinę taršą, ir galinčias nukentėti saugomas teritorijas, nurodytas Direktyvos 2000/60/EB IV priedo 1 dalies i, iii ir v punktuose;

d)	kitą informaciją, kuri, valstybės narės nuomone, yra naudinga, pavyzdžiui, teritorijas, kuriose tikėtini potvyniai, savo sudėtyje turintys didelį pernešamų nuosėdų kiekį, ir susikaupusių nuolaužų tėkmė.

6. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pakrantės teritorijoms, kuriose yra užtikrintas tinkamas apsaugos lygis, potvynių grėsmės žemėlapiai rengiami tik 3 dalies a punkte nurodytais atvejais.

7. Valstybės narės gali nuspręsti, kad teritorijoms, kuriose potvyniai kyla dėl požeminio vandens šaltinių, potvynių grėsmės žemėlapiai rengiami tik 3 dalies a punkte nurodytais atvejais.

8. Valstybės narės užtikrina, kad potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai būtų parengti iki 2013 m. gruodžio 22 d.

IV SKYRIUS

POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANAI

7 straipsnis

1. Remdamosi 6 straipsnyje nurodytais žemėlapiais pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis valstybės narės parengia teritorijų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ir teritorijų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalies b punkte, potvynių rizikos valdymo planus, suderintus upės baseino rajono arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto lygiu.

2. Valstybės narės nustato teritorijų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ir teritorijų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, atitinkamus potvynių rizikos valdymo tikslus, daugiausiai dėmesio sutelkdamos į galimų neigiamų potvynių pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai sumažinimą, ir, jei laikoma tikslinga, į nestruktūrizuotas iniciatyvas ir (arba) į potvynio tikimybės sumažinimą.

3. Potvynių rizikos valdymo planai apima priemones, kurių tikslas — pasiekti pagal 2 dalį nustatytus tikslus, ir apima priedo A dalyje nustatytas sudedamąsias dalis.

Potvynių rizikos valdymo planuose turi būti atsižvelgiama į atitinkamus aspektus, pavyzdžiui, kaštus ir naudą, potvynių mastą ir vandens pasišalinimo kryptis bei teritorijas, kuriose yra potvynių vandens sulaikymo potencialas, Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, dirvožemio ir vandens valdymą, teritorijų planavimą, žemės naudojimo paskirtį, gamtos išsaugojimą, laivybą ir uostų infrastruktūrą.

Potvynių rizikos valdymo planai apima visus potvynių rizikos valdymo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, apsaugai, pasirengimui, įskaitant potvynių prognozes bei išankstinio perspėjimo sistemas, ir atsižvelgiant į konkretaus upės baseino ar pabaseinio ypatybes. Be to, potvynių rizikos valdymo planai gali apimti kontroliuojamą tam tikrų teritorijų užtvindymą potvynio atveju.

4. Potvynių rizikos valdymo planai, parengti vienoje valstybėje narėje, neturi apimti priemonių, kurios dėl savo masto ir poveikio labai padidina potvynių riziką kitų šalių žemupio ar aukštupio regionuose tame pačiame upės baseine ar pabaseinyje, išskyrus atvejus, kai pagal 8 straipsnį šios priemonės yra suderintos ir atitinkamos valstybės narės susitaria dėl bendro sprendimo.

5. Valstybės narės užtikrina, kad potvynių rizikos valdymo planai būtų parengti ir paskelbti iki 2015 m. gruodžio 22 d.

8 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad upių baseinų rajonams arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems valdymo vienetams, esantiems tik jų teritorijose, būtų parengtas vienas potvynių rizikos valdymo planas arba parengti keli potvynių rizikos valdymo planai, kurie būtų derinami upės baseino rajono lygiu.

2. Kai tarpvalstybinis upės baseino rajonas arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas valdymo vienetas yra tik Bendrijos teritorijoje, valstybės narės užtikrina veiklos koordinavimą siekdamos parengti vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis potvynių rizikos valdymo planus, kurie derinami tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu. Jei tokie planai neparengiami, valstybės narės parengia potvynių rizikos valdymo planus, apimančius bent tas tarpvalstybinio upės baseino rajono dalis, kurios yra jų teritorijoje, kuo labiau juos suderinusios tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu.

3. Kai tarpvalstybinis upės baseino rajonas arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas valdymo vienetas driekiasi ir už Bendrijos sienų, valstybės narės deda pastangas, kad parengtų vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis potvynių rizikos valdymo planus, kurie derinami tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu; jeigu tai nėra įmanoma, tarpvalstybinio upės baseino rajono dalims, esančioms jų teritorijose, taikoma 2 dalis.

4. 2 ir 3 dalyse nurodyti potvynių rizikos valdymo planai, jeigu bendrą pabaseinį turinčios šalys mano, kad tai yra tikslinga, papildomi išsamesniais potvynių rizikos valdymo planais, kurie derinami tarpvalstybinių pabaseinių lygiu.

5. Kai valstybė narė nustato problemą, turinčią poveikį potvynio rizikos valdymui jos vandenyse, kurios išspręsti pati valstybė narė negali, apie tą problemą ji gali pranešti Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms bei pateikti rekomendacijas, kaip ją išspręsti.

Komisija atsako į visus valstybių narių pranešimus ar rekomendacijas per šešių mėnesių laikotarpį.

V SKYRIUS

DERINIMAS SU DIREKTYVA 2000/60/EB, VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMASIS

9 straipsnis

Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų tam, kad šios direktyvos ir Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimas būtų derinamas dėmesį sutelkiant į galimybes didinti veiksmingumą, gerinti pasikeitimą informacija ir pasiekti bendrą sinergiją bei naudą atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje. Visų pirma:

pirmieji potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 6 ir 14 straipsniuose, atliekami taip, kad juose esanti informacija atitiktų atitinkamą pagal Direktyvą 2000/60/EB pateiktą informaciją. Jei laikoma tikslinga, juos galima toliau derinti ir įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytas peržiūras;

pirmieji potvynių rizikos valdymo planai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 6 ir 14 straipsniuose, atliekamos, jei laikoma tikslinga, derinant su Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnio 7 dalyje numatytomis upių baseinų valdymo planų peržiūromis, ir jie gali būti įtraukiami į šias peržiūras;

3)	aktyvus visų suinteresuotų šalių dalyvavimas pagal šios direktyvos 10 straipsnį, jei tikslinga, derinamas su aktyviu suinteresuotų šalių dalyvavimu pagal Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnį.

10 straipsnis

1. Remdamosi taikomais Bendrijos teisės aktais, valstybės narės sudaro galimybes visuomenei susipažinti su preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, potvynių grėsmės žemėlapiais, potvynių rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais.

2. Valstybės narės skatina suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti rengiant, peržiūrint ir atnaujinant IV skyriuje nurodytus potvynių rizikos valdymo planus.

VI SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR PAKEITIMAI

11 straipsnis

1. 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti techninius formatus, skirtus duomenų, įskaitant statistinius ir kartografinius duomenis, tvarkymui ir perdavimui Komisijai. Techniniai formatai turėtų būti patvirtinti ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų datų atsižvelgiant į esamus standartus bei į pagal atitinkamus Bendrijos aktus parengtus formatus.

2. Atsižvelgdama į 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus peržiūros ir atnaujinimo laikotarpius bei tvarką, Komisija gali patikslinti priedą atsižvelgdama į mokslo ir technikos pažangą.

12 straipsnis

1. Komisijai padeda Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau — Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

13 straipsnis

1. Valstybės narės gali nuspręsti neatlikti 4 straipsnyje nurodyto preliminaraus potvynio rizikos įvertinimo tuose upių baseinuose, pabaseiniuose ar pakrantės teritorijose, kur:

a)	iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos jau atliko rizikos įvertinimą ir nustatė, kad yra galima didelė potvynių rizika arba yra pagrįsta tikimybė, jog potvynis gali kilti, ir todėl ta teritorija priskirtina 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms teritorijoms, arba

b)	iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos nusprendė parengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bei parengti potvynių rizikos valdymo planus pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

2. Valstybės narės gali nuspręsti naudoti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius, kurie buvo užbaigti iki 2010 m. gruodžio 22 d., jeigu tokiuose žemėlapiuose pateikiama informacija atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Valstybės narės gali nuspręsti naudoti potvynių rizikos valdymo planus, kurie buvo užbaigti iki 2010 m. gruodžio 22 d., jeigu tokių planų turinys atitinka 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. 1, 2 ir 3 dalys taikomos nepažeidžiant 14 straipsnio.

VIII SKYRIUS

PERžIŪROS, ATASKAITOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

1. Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas arba 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas ir sprendimai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami iki 2018 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

2. Potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami iki 2019 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

3. Potvynių rizikos valdymo planas (-ai), įskaitant priedo B dalyje nurodytas sudedamąsias dalis, peržiūrimas (-i) ir prireikus atnaujinamas (-i) iki 2021 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

4. Atliekant 1 ir 3 dalyse nurodytas peržiūras atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.

15 straipsnis

1. Valstybės narės sudaro galimybę Komisijai susipažinti su preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, potvynių grėsmės žemėlapiais, potvynių rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais, nurodytais 4, 7 ir 9 straipsniuose, bei jų peržiūromis ir, kai taikoma — jų atnaujinimu, per tris mėnesius nuo atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje ir 14 straipsnyje nurodytų datų.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, priimtus pagal 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ir sudaro galimybę susipažinti su tiesiogiai su jais susijusia informacija iki atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų datų.

16 straipsnis

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą iki 2018 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

17 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (11), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) 2006 m. gegužės 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2006 m. birželio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) … m. … … d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(4) OL L 186, 1995 8 5, p. 42.

(5) OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

(6) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(9) Du su puse metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(10) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 33, 2006 2 4, p. 1).

(11) Du metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

PRIEDAS

A. POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANAI

Pirmųjų potvynių rizikos valdymo planų sudedamosios dalys:

preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo išvados, kaip reikalaujama II skyriuje, pateikiamos upės baseino rajono arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto suvestinio žemėlapio, kuriame pažymėtos teritorijos, kurios yra nurodytos pagal 5 straipsnio 1 dalį ir kurioms yra taikomas šis potvynių rizikos valdymo planas, forma;

2)	pagal III skyrių parengti ar pagal 13 straipsnį jau turimi potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai bei išvados, kurios gali būti padarytos pagal šiuos žemėlapius;

3)	potvynių rizikos valdymo atitinkamų tikslų, nustatytų pagal 7 straipsnio 2 dalį, apibūdinimas;

priemonių, kuriomis siekiama potvynių rizikos valdymo atitinkamų tikslų, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal 9 straipsnį, ir su potvyniais susijusių priemonių, kurių imamasi pagal kitus Bendrijos teisės aktus, įskaitant 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1), 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (2), 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai įvertinimo (3) ir Direktyvą 2000/60/EB, suvestinė,;

5)	bendrų upės baseinų ar pabaseinių atveju — metodikos, kurią nustato atitinkamos valstybės narės, taikomos atliekant kaštų ir naudos analizę, naudojamą vertinant tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones, jeigu tokia metodika yra, aprašymas.

II.

Plano įgyvendinimo apibūdinimas:

1)	pažangos įgyvendinant planą stebėjimo būdo apibūdinimas;

2)	visuomenės informavimo ar konsultavimosi priemonių (veiksmų), kurių buvo imtasi, trumpas išdėstymas;

3)	kompetentingų institucijų sąrašas ir, jei tikslinga, veiklos derinimo proceso tarpvalstybiniame upės baseino rajone ir su Direktyva 2000/60/EB apibūdinimas.

B. VĖLESNIŲ ATNAUJINTŲ POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

1)	visi pakeitimai ar atnaujinimai po ankstesnės potvynių rizikos valdymo plano redakcijos paskelbimo, įskaitant peržiūrų, atliktų laikantis 14 straipsnio, santrauką;

2)	pažangos, padarytos siekiant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, įvertinimas;

3)	priemonių, kurios buvo numatytos ankstesnėje potvynių rizikos valdymo plano redakcijoje, kurių buvo planuojama imtis, tačiau nebuvo imtasi, apibūdinimas ir paaiškinimas;

4)	visų papildomų priemonių, kurių buvo imtasi po ankstesnės potvynių rizikos valdymo plano redakcijos paskelbimo, apibūdinimas.

(1) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

(2) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 97).

(3) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2006 m. sausio 18 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo.

2006 m. birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė nuomonę pirmuoju svarstymu.

Regionų komitetas nusprendė nepateikti nuomonės.

2006 m. gegužės 17 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę.

2006 m. lapkričio 23 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją.

II. TIKSLAS

Šios direktyvos tikslas — nustatyti su potvyniais susijusios rizikos žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai vertinimo ir valdymo sistemą. Joje bus reikalaujama aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiems subjektams atlikti pirminį potvynių rizikos įvertinimą, sudaryti visų teritorijų, kuriose didelė potvynių rizika, potvynių žemėlapius, koordinuoti veiksmus bendruose upių baseinuose ir sudaryti potvynių rizikos valdymo planus.

Atsižvelgiant į geografinę, hidrologinę bei apgyvendinimo struktūros įvairovę ES, siūloma direktyva numatomas didelis lankstumas valstybėms narėms nustatant potvynių rizikos valdymo tikslus, patvirtinant priemones, kurių reikia imtis šiems tikslams pasiekti, bei nustatant potvynių rizikos valdymo planų įgyvendinimo priemonių tvarkaraščius.

Bus derinamas siūlomos direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos taikymas.

III. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1. Bendra informacija

Į bendrąją poziciją pažodžiui, iš dalies arba iš esmės įtraukta daugelis Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtų pakeitimų. Jais pagerinamas arba patikslinamas siūlomos direktyvos tekstas.

Tačiau kiti pakeitimai neatspindėti bendrojoje pozicijoje, nes Taryba susitarė, kad jie yra nereikalingi ir (arba) nepriimtini.

2. Bendrosios nuostatos (Pavadinimas, I skyrius)

Bendroji pozicija yra suderinta su 1 pakeitimu, kuriuo keičiamas direktyvos pavadinimas. Kadangi direktyvos teisinis pagrindas apima nuorodą, kad reikia siekti galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytų aplinkosaugos tikslų, 26 pakeitimas buvo priimtas iš dalies. Bendrojoje pozicijoje neatsižvelgiama į 27 pakeitimą, pagal kurį direktyva būtų taikoma tik konkrečioms potvynių priežastims. Pasekmės žmonių sveikatai ir ekonominei veiklai taip pat nurodytos „potvynių rizikos“ sąvokos apibrėžime. Tačiau Taryba tekstą papildo negalutiniu potvynių rūšių sąrašu ir galimybe neįtraukti potvynių dėl kanalizacijos sistemų. 28 pakeitimas buvo priimtas iš dalies, o 29 pakeitimas — visiškai.

Buvo priimtas visas 30 pakeitimas dėl kitų kompetentingų institucijų paskyrimo. Be to, buvo numatyta galimybė taikyti kitus nei pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1 dalį numatytus valdymo vienetus.

3. Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas (II skyrius)

Buvo priimtas visas 32 ir 33 pakeitimų tekstas. 4 straipsnis buvo supaprastintas, kad būtų sumažinta administracinė našta, susijusi su preliminariu potvynių rizikos įvertinimu; dėl to 34 ir 36 pakeitimai nebuvo priimti. Tačiau 36 pakeitimu numatytas esamos potvynių apsaugos infrastruktūros veiksmingumo įvertinimas yra neatsiejama bet kurio potvynių rizikos įvertinimo dalis. Taip pat buvo atskirti praeityje įvykę ir būsimi potvyniai. 4 straipsnio 2 dalies d punkte Taryba nurodė, kad valstybėms narėms nėra privaloma atsižvelgti į būsimus potvynius.

Siekdama supaprastinti tekstą, Taryba išbraukė pirminio pasiūlymo 5 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriam skirtas 38 pakeitimas. 39 pakeitimas buvo priimtas iš esmės. 40 pakeitimas buvo įtrauktas į 4 straipsnį.

4. Potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai (III skyrius)

Subsidijų klausimas nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį; todėl 85 pakeitimas nebuvo priimtas. 42 ir 43 pakeitimai buvo atmesti, nes jie yra nereikalingi. 44, 46 ir 48 pakeitimų turinys jau įtrauktas į 6 straipsnio 5 dalies d punktą, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama galimybė pačioms spręsti dėl kitos informacijos, įtrauktinos į potvynių rizikos žemėlapius. 7 straipsnio 3 dalis taip pat atitinka 48 pakeitimą. 45 pakeitimas yra nereikalingas, kadangi pasikeitė formuluotė bendrojoje pozicijoje. 47 pakeitimas buvo atmestas, kadangi nėra įmanoma skirti konkrečių potvynių priežasčių ir parengti jų žemėlapių, o 49 pakeitimas buvo priimtas iš dalies.

50 ir 51 pakeitimai buvo nepriimtini, kadangi jais rizikos įvertinimo ir apibūdinimo procesui būtų numatyti papildomi etapai. 52 pakeitimas buvo priimtas 6 straipsnio 5 dalies d punkte.

5. Potvynių rizikos valdymo planai (IV skyrius, priedas)

35 ir 60 pakeitimų dalis, susijusi su ekonominės naudos klausimais, buvo įtraukta į 7 straipsnio 3 dalį. 53 pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi nėra būtina aiškiai nurodyti kitų direktyvų, kurių valstybės narės turi laikytis. 7 straipsnio 3 dalis atitinka 54 pakeitimą potvynių lygių teritorijų ir pasišalinimo krypčių klausimu. 56 pakeitimas buvo priimtas tiek, kiek jis susijęs su solidarumo principu, o 57 pakeitimas buvo priimtas iš dalies nestruktūrinių priemonių klausimu ir tiek, kiek potvynių rizikos valdymo planai neapima priemonių, kurios gali padidinti potvynių riziką kitų šalių žemupio ar aukštupio regionuose (7 straipsnio 4 dalis).

58 pakeitimas buvo nepriimtinas, kadangi Taryba nenorėjo, kad būtų pabrėžta potvynių peržiūra. 59 pakeitimas buvo iš esmės priimtas priede. 61 pakeitimas buvo priimtas iš dalies ir iš esmės solidarumo principo klausimu. 62 pakeitimas nebuvo priimtas, kad solidarumo principas ir toliau būtų pakankamai bendro pobūdžio. 63 pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi siūloma koordinavimo tvarka nebuvo priimta, ir tam tikros pakeitimo dalys buvo nereikalingos.

64 ir 65 pakeitimai buvo priimti iš dalies ir iš esmės viso upės baseino rajono koordinavimo klausimu. Buvo priimtas visas 66 pakeitimas, tačiau jo formuluotė buvo pakeista, pakartojant Vandens pagrindų direktyvos tekstą. Du atskiri balsavimai buvo atmesti, kadangi Taryba norėjo, kad koordinavimas ir toliau liktų neprivalomas. 68 pakeitimas buvo iš esmės priimtas bendrojoje pozicijoje, 10 straipsnio 1 dalyje padarius nuorodą į visuomenės dalyvavimą. 69 pakeitimas buvo atmestas, kadangi visuomenės dalyvavimas jau buvo nurodytas 10 straipsnyje. Bendrojoje pozicijoje nėra išsamios informacijos apie pasirengimo priemones; todėl ji neatitinka 69 ir 70 pakeitimų. 72 pakeitimas buvo atmestas, kadangi jis nėra tinkamas atsižvelgiant į ataskaitų teikimo reikalavimus.

74 pakeitimas buvo atmestas. Taryba mano, kad 7 straipsnio 3 dalyje jau buvo numatyta šios direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos sąsaja. Valstybės narės turi pačios nustatyti priemones, skirtas galimoms potvynių neigiamoms pasekmėms sumažinti. 75 pakeitimas buvo atmestas, kadangi terminologija neatitinka 7 straipsnio 2 ir 3 dalių. 86 pakeitimas buvo priimtas.

6. Pereinamojo laikotarpio priemonės (VII skyrius)

Bendroji pozicija grindžiama darbu, kuris jau vykdomas nacionaliniu ir regionų lygiu, visų pirma darbu, susijusiu su potvynių grėsmės žemėlapiais, potvynių rizikos žemėlapiais ir valdymo planais. Į 13 straipsnį iš dalies ir (arba) iš esmės įtraukiami 31, 37, 41, 55 ir 71 pakeitimai.

7. Kita

—

Bendrosios pozicijos preambulėje iš dalies ar iš esmės priimami Europos Parlamento 2, 12, 16, 17, 24 ir 25 pakeitimai. Bendroji pozicija neatitinka 4 pakeitimo, kadangi preliminariame potvynių rizikos įvertinime atsižvelgiama į praeityje įvykusius potvynius ir į tradicinių potvynių rizikos valdymo strategijų neveikimą. 5 pakeitimas šioje direktyvoje yra netinkamas, kadangi jame nurodomas koordinavimas valstybėse narėse ir institucijų vidaus koordinavimo būdai. 9 pakeitimas buvo atmestas, kadangi jis yra nereikalingas: jame išplečiama 19 konstatuojamoji dalis ir pakartojamas Tarybos išvadų tekstas. 23 pakeitimas taip pat buvo atmestas, kadangi jis yra 19 konstatuojamosios dalies redakcinis pakeitimas. 13 pakeitimas buvo atmestas, kadangi jame neatspindima jokia straipsnių nuostata. Kadangi preliminaraus rizikos įvertinimo sąvoka buvo supaprastinta, 15 ir 18 pakeitimai buvo nepriimtini. 19 ir 21 pakeitimai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Kadangi bendroji pozicija grindžiama subsidiarumo ir solidarumo principais, 20 pakeitimas buvo įtrauktas iš dalies. 22 pakeitimo turinys jau buvo įtrauktas į 17 konstatuojamąją dalį; todėl šis pakeitimas buvo atmestas.

—	Nuorodos į klimato kaitą (7, 9, 10 ir 38 pakeitimai) iš dalies įtrauktos į 2 bei 5 konstatuojamąsias dalis ir į 4 straipsnio 2 dalies d punktą. Pareiga atsižvelgti į klimato kaitą galioja nuo 2018 m.; todėl 73 pakeitimas buvo nepriimtinas.

IV. IŠVADA

Taryba mano, kad jos bendrojoje pozicijoje iš esmės atsižvelgiama į Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtą nuomonę. Joje pateikiamas subalansuotas ir realistiškas sprendimas, siekiant sumažinti potvynių pasekmes Europos Sąjungoje, užtikrinant glaudžią sąsają su Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimu. Taryba tikisi konstruktyvių diskusijų su Europos Parlamentu, kad direktyva būtų priimta kuo greičiau.

19.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 311/21

BENDROJI POZICIJA NR. 34/2006

Tarybos priimta 2006 m. gruodžio 4 d.

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinanti Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 76/211/EEB

(2006/C 311 E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvose — 1974 m. gruodžio 19 d. 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, suderinimo (3) ir 1980 m. sausio 15 d. 80/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su leidžiamomis tam tikrų fasuotų produktų vardinių kiekių ir vardinių tūrių skalėmis, suderinimo (4) — yra nustatyti kai kurių skystųjų ir neskystųjų fasuotų produktų vardiniai kiekiai, siekiant užtikrinti tų direktyvų reikalavimus atitinkantį laisvą prekių judėjimą. Daugumai produktų kartu su Bendrijos vardiniais kiekiais leidžiami ir nacionaliniai vardiniai kiekiai. Tačiau kai kurių produktų Bendrijos vardiniai kiekiai yra nustatomi vietoj bet kokių nacionalinių vardinių kiekių.

(2)	Dėl kintančių vartotojų prioritetų ir naujovių fasavimo bei mažmeninės prekybos srityse Bendrijos ir nacionaliniu lygiu iškilo būtinybė įvertinti, ar egzistuojantys teisės aktai vis dar tinkami.

(3)

2000 m. spalio 12 d. sprendimu byloje Nr. C-3/99 Cidrerie-Ruwet (5) Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės neturi teisės drausti prekiauti fasuota preke, kurios vardinis kiekis nėra įtrauktas į Bendrijos skalę, jeigu šis produktas teisėtai gaminamas ir juo teisėtai prekiaujama kitoje valstybėje narėje, nebent tokiu draudimu siekiama įvykdyti viršesnį reikalavimą, susijusį su vartotojų apsauga, jis taikomas ir nacionaliniams, ir importuotiems produktams, yra būtinas siekiant patenkinti minėtą reikalavimą ir proporcingas siekiant šio tikslo, su sąlyga, kad to tikslo negalima pasiekti priemonėmis, kurios mažiau varžytų prekybą Bendrijos viduje.

(4)	Direktyvos, priimtos po Direktyvų 75/106/EEB ir 80/232/EEB priėmimo, visų pirma 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (6), palengvino vartotojų apsaugą.

(5)

Poveikio įvertinime, kurį atliekant buvo plačiai konsultuotasi su visomis suinteresuotomis šalimis, nurodyta, kad daugelyje sektorių dėl laisvo vardinių kiekių pasirinkimo didėja gamintojų laisvė teikti prekes pagal vartotojų skonį, o vidaus rinkoje didėja konkurencija, susijusi su kokybe ir kaina. Tačiau kituose sektoriuose vartotojų ir verslo interesų labui kol kas tikslingiau palikti privalomus vardinius kiekius.

(6)	Įgyvendinant šią direktyvą reikėtų teikti daugiau informacijos vartotojams ir gamintojams, kad pagerėtų vieneto kainos suvokimą.

(7)	Tad apskritai vardiniai kiekiai neturėtų būti reglamentuojami Bendrijos ar nacionaliniu lygiu, ir fasuotas prekes turėtų būti galima pateikti į rinką bet kokių vardinių kiekių.

(8)

Tačiau tam tikruose sektoriuose dėl tokio reguliavimo panaikinimo gali neproporcingai padidėti išlaidos, ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Todėl egzistuojantys Bendrijos teisės aktai, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, turėtų būti pritaikyti tiems sektoriams, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Bendrijos vardiniai kiekiai būtų nustatyti bent jau tiems produktams, kurių vartotojams parduodama daugiausiai.

(9)

Kadangi privalomų vardinių kiekių išsaugojimas turi būti vertinamas kaip leidžianti nukrypti nuostata, jis, atsižvelgiant į patirtį ir siekiant patenkinti vartotojų ir gamintojų poreikius, turi būti periodiškai persvarstomas. egzistuojantys Bendrijos teisės aktai turėtų būti pritaikyti nurodytiems sektoriams, ypač siekiant, kad Bendrijos vardinių kiekių nustatymas apsiribotų tik tais, kurių vartotojams parduodama daugiausiai.

(10)	Siekiant skatinti skaidrumą, visiems fasuotų produktų vardiniams kiekiams turėtų būti skirtas vienas teisės aktas, todėl Direktyvos 75/106/EEB ir 80/232/EEB turėtų būti panaikintos.

(11)

Siekiant pagerinti vartotojų, visų pirma pažeidžiamų vartotojų, pvz., neįgalių arba vyresnio amžiaus asmenų, apsaugą, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas svorio ir tūrio nuorodoms ženklinant etiketėmis vartotojams skirtus produktus, kad etiketės ant fasuočių normaliomis sąlygomis būtų lengviau įskaitomos ir įžiūrimos.

(12)

Tam tikriems skystiems produktams Direktyvoje 75/106/EEB nustatyti metrologiniai reikalavimai atitinka metrologinius reikalavimus, nustatytus 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę ar tūrį, suderinimo (7). Todėl Direktyva 76/211/EEB turėtų būti iš dalies pakeista, įtraukiant į jos taikymo sritį produktus, kuriems taikoma Direktyva 75/106/EEB.

(13)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (8) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(14)

Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl Bendrijos skalių panaikinimo ir, kai reikia, Bendrijos vardinių kiekių užtikrinimo tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina minėtiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje pateikiamos fasuotų produktų vardinių kiekių taisyklės. Ji taikoma fasuotiems produktams ir fasuotoms prekėms, kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB 2 straipsnyje.

2. Ši direktyva netaikoma priede išvardintiems produktams, kurie parduodami neapmuitinamų prekių parduotuvėse ir skirti vartoti už Europos Sąjungos ribų.

2 straipsnis

Laisvas prekių judėjimas

1. Jei kitaip nenurodyta 3 ir 4 straipsniuose, valstybės narės negali atsisakyti, uždrausti ar apriboti fasuotų produktų pateikimo į rinką dėl priežasčių, susijusių su pakuotės vardiniu kiekiu.

2. Laikantis Sutartyje išvardytų principų, visų pirma laisvo prekių judėjimo principo, valstybės narės, kurios šiuo metu nustato privalomus pieno, sviesto, džiovintų tešlos gaminių ir kavos vardinius kiekius, gali tai daryti toliau iki … (9).

Valstybės narės, kurios šiuo metu nustato privalomus baltojo cukraus vardinius kiekius, gali tai daryti toliau iki … (10).

II SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS

3 straipsnis

Tam tikrų produktų pateikimas į rinką ir laisvas judėjimas

Valstybės narės užtikrina, kad priedo 2 punkte nurodyti produktai, sufasuoti priedo 1 punkte nurodytų intervalų ribose, būtų pateikiami į rinką tik tuomet, jeigu jie yra sufasuoti priedo 1 punkte nurodytais vardiniais kiekiais.

4 straipsnis

Aerozolių balionėliai

1. Ant aerozolių balionėlių turi būti nurodyta balionėlių vardinė talpa. Ši nuoroda turi būti tokia, kad ji nebūtų painiojama su vardiniu turinio tūriu.

2. Nukrypstant nuo 1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyvos 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (11) 8 straipsnio 1 dalies e punkto, nebūtina nurodyti aerozolių balionėliais parduodamų produktų vardinės turinio masės.

5 straipsnis

Sudėtiniai paketai ir fasuotos prekės, sudaryti iš atskirų pakuočių, kurios neskirtos parduoti atskirai

1. Jei sudaromas sudėtinis paketas iš dviejų ar daugiau atskirų fasuotų prekių, 3 straipsnio tikslais priedo 1 punkte išvardyti vardiniai kiekiai taikomi kiekvienai atskirai fasuotai prekei.

2. Jei fasuotą prekę sudaro dvi ar daugiau atskirų pakuočių, kurios neskirtos parduoti atskirai, priedo 1 punkte išvardyti vardiniai kiekiai taikomi fasuotai prekei.

III SKYRIUS

PANAIKINIMAI, PAKEITIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 75/106/EEB ir 80/232/EEB panaikinamos.

7 straipsnis

Pakeitimas

Direktyvos 76/211/EEB 1 straipsnio žodžiai „išskyrus išvardytus 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, suderinimo, ir“ yra išbraukiami.

8 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus bei kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (12), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Jos šias priemones taiko nuo … (13)

Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

9 straipsnis

Ataskaita, pranešimas apie leidžiančias nukrypti nuostatas ir stebėsena

1. Komisija ne vėliau kaip … (14) ir kas dešimt metų po to pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos taikymo ir poveikio ataskaitą. Prireikus prie šios ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl šios direktyvos peržiūros.

2. 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės narės iki … (13) Komisijai praneša apie sektorius, kuriems taikoma toje dalyje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, tokio leidimo nukrypti laikotarpį, taikomų privalomų vardinių kiekių skalę ir atitinkamą intervalą.

3. Komisija, remdamasi savo išvadomis ir atitinkamų valstybių narių pranešimais, stebi, kaip taikoma 2 straipsnio 2 dalis.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2, 6 ir 7 straipsniai taikomi nuo … (13).

11 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 255, 2005 10 14, p. 36.

(2) 2006 m. vasario 2 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. gruodžio 4 d. Tarybos bendroji pozicijair … … … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) .

(3) OL L 42, 1975 2 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4) OL L 51, 1980 2 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 87/356/EEB (OL L 192, 1987 7 11, p. 48).

(5) 2000 m. Rink. ECR I-8749.

(6) OL L 80, 1998 3 18, p. 27.

(7) OL L 46, 1976 2 21, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/891/EEB (OL L 311, 1978 11 4, p. 21).

(8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(9) 60 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(10) 72 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos

(11) OL L 147, 1975 6 9, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(12) 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(13) 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(14) 8 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

PRIEDAS

FASUOTŲ PRODUKTŲ TURINIO VARDINIŲ KIEKIŲ SKALĖ

1. Pagal tūrį parduodami produktai (kiekis ml)

Neputojantis vynas	100 — 1 500 ml intervale tik šie aštuoni vardiniai kiekiai: ml: 100 — 187— 250 — 375 — 500 — 750 — 1 000 — 1 500
Geltonasis vynas	100 — 1 500 ml intervale tik šis vardinis kiekis: ml: 620
Putojantis vynas	125 — 1 500 ml intervale tik šie penki vardiniai kiekiai: ml: 125 — 200 — 375 — 750 — 1 500
Likerinis vynas	100 — 1 500 ml intervale tik šie septyni vardiniai kiekiai: ml: 100 — 200 — 375 — 500 — 750 — 1 000 — 1 500
Aromatintas vynas	100 — 1 500 ml intervale tik šie septyni vardiniai kiekiai: ml: 100 — 200 — 375 — 500 — 750 — 1 000 — 1 500
Spiritiniai gėrimai	100 ml — 2 000 ml intervale tik šie devyni vardiniai kiekiai: ml: 100 — 200 — 350 — 500 — 700 — 1 000 — 1 500 — 1 750 — 2 000

2. Produktų apibūdinimas

Neputojantis vynas	Vynas, apibrėžtas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendros vyno rinkos organizavimo (1) 1 straipsnio 2 dalies b punkte (Bendrojo muitų tarifo (CCT) pozicija: KN kodas ex 2204).
Geltonasis vynas	Vynas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte (CCT pozicija: KN kodas ex 2204) su kilmės vietos pavadinimais „Côtes du Jura“, „Arbois“, „L'Etoile“ ir „Château-Chalon“ buteliuose, kaip apibrėžta 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (2), I priedo 3 punkte
Putojantis vynas	Vynas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir I priedo 15, 16, 17 ir 18 punktuose (CCT subpozicija 2204 10)
Likerinis vynas	Vynas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir I priedo 14 punkte (CCT subpozicijos 2204 21 — 2204 29)
Aromatintas vynas	Aromatintas vynas, apibrėžtas 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1601/91, nustatančio bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (3), 2 straipsnio 1 dalies a punkte (CCT pozicija 2205)
Spiritiniai gėrimai	Spiritiniai gėrimai, apibrėžti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1576/89, nustatančio bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (4), 1 straipsnio 2 dalyje (CCT pozicija 2208)

(1) OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

(2) OL L 181, 2002 5 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 261/2006 (OL L 280, 2006 10 12, p. 9).

(3) OL L 149, 1999 6 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4) OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2004 m. gruodžio 2 d. Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė pasiūlymą (1) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 76/211/EEB, pagrįstą Sutarties 95 straipsniu.

1.	2005 m. balandžio 6 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę (2).

2.	2006 m. vasario 2 d. Europos Parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė nuomonę (3).

3.	2006 m. balandžio 4 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą.

4.	2006 m. balandžio 26 d. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą (4).

5.	2006 m. rugsėjo 25 d. Taryba (Konkurencingumas) pasiekė politinį susitarimą dėl kompromisinio teksto siekdama priimti bendrąją poziciją.

6.	2006 m. gruodžio 4 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal EB sutarties 251 straipsnį.

II. TIKSLAI

Pasiūlyta direktyva siekiama panaikinti Direktyvas 75/106/EEB ir 80/232/EEB, panaikinti pakuotės dydžių vardinius kiekius daugumoje sektorių, išsaugoti privalomus vardinius kiekius labai nedaugelyje sektorių ir įtraukti juos į vieną teisinį dokumentą. Pasiūlytos direktyvos esmė yra atsisakyti reguliavimo, nes plačios konsultacijos su suinteresuotais subjektais parodė, kad dauguma argumentų remia vardinių kiekių liberalizavimą.

III. BENDROJI POZICIJA

Tarybos priimtoje bendrojoje pozicijoje iš dalies atsispindi Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimta nuomonė. Kai kurie Parlamento pakeitimai jau buvo įtraukti į Komisijos iš dalies pakeistą pasiūlymą.

Bendrojoje pozicijoje buvo visiškai ar iš dalies atspindėta dalis Parlamento pakeitimų.

Komisija pritarė visiems savo iš dalies pakeisto pasiūlymo pakeitimams, kuriuos padarė Taryba savo bendrojoje pozicijoje.

Tačiau nei Taryba, nei Komisija negalėjo pritarti Europos Parlamento pakeitimams, kuriais siūloma suderinti dydžius sektoriuose, kuriuose šiuo metu jie nėra derinami, t. y. pieno, sviesto, kavos, kietos tešlos gaminių, ryžių ir rudojo cukraus sektoriuose.

Bendrosios pozicijos išsami analizė

Taryba visiškai pritarė 1, 2, 4, 5, 8, 10–12, 14 pakeitimams ir iš esmės pritarė, šiek tiek pakeisdama formuluotes, 3, 6, 7, 13, 16 pakeitimams.

Taryba nemano, kad pieno, sviesto, kietos tešlos gaminių, ryžių ir rudojo cukraus sektoriuose, kuriuose šiuo metu netaikomi suderinti privalomi dydžiai, reikia įvesti ES vardinių kiekių skalę.

2 straipsnio 2 dalyje Taryba numatė penkerių metų pereinamąjį laikotarpį po direktyvos įsigaliojimo, kurio metu gali būti išsaugomi nacionaliniai dydžiai, šiuo metu taikomi vidaus gamybos pienui, sviestui, kavai, džiovintos tešlos gaminiams ir ryžiams, bei šešerių metų pereinamąjį laikotarpį baltajam cukrui.

IV. IŠVADA

Taryba mano, kad jos bendroji pozicija atitinka pasiūlytos direktyvos pirminius tikslus.

(1) OL …

(2) OL …

(3) OL …

(4) OL …

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 311E

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. gruodžio 19d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Taryba
2006/C 311E/1	2006 m. lapkričio 23 d. Tarybos priimta Bendroji pozicija (EB) Nr. 32/2006, laikantis Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ir siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles	1

2006/C 311E/2	2006 m. lapkričio 23 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 33/2006, priimta pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo	10

2006/C 311E/3	2006 m. gruodžio 4 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 34/2006, priimta pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinanti Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 76/211/EEB	21