ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 309

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

49 tomas
2006m. gruodžio 16d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Parengiamieji aktai

 

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d.

2006/C 309/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Konkurencijos ir vartotojų apsaugos reglamentavimo

1

2006/C 309/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Komisijos Komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti.Bendras požiūrisCOM(2005) 488 final

10

2006/C 309/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 COM(2005) 567 final — 2005/0227 (COD)

15

2006/C 309/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija COM(2005) 535 final

18

2006/C 309/5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Atnaujintas muitinės kodeksas) COM(2005) 608 final — 2005/0246 (COD)

22

2006/C 309/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m. COM(2005) 629 final

26

2006/C 309/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, patvirtinantį Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimto 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje COM(2005) 687 final — 2005/0273 (CNS) ir — Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 6/2002 ir (EB) Nr. 40/94, siekiant įgyvendinti Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo COM(2005) 689 final — 2005/0274 (CNS)

33

2006/C 309/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) COM(2005) 705 final — 2005/0277 (COD)

35

2006/C 309/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą (Euratomas), apibrėžiantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir nustatantį mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, skirtas Europos atominės energijos bendrijos septintajai pagrindų programai (2007–2011 m.) įgyvendinti COM(2006) 42 final — 2006/0014 (CNS)

41

2006/C 309/0

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas COM(2005) 651 final/2 — 2005/0264 (CNS)

46

2006/C 309/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Skrydžių saugos

51

2006/C 309/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų COM(2005) 667 final — 2005/0281 (COD)

55

2006/C 309/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams COM(2005) 647 final

60

2006/C 309/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos COM (2005) 670 final — [SEC(2005) 1683 + SEC(2005) 1684]

67

2006/C 309/5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl kaliforninio skydamario kontrolės COM(2006) 123 final — 2006/0040 (CNS)

71

2006/C 309/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl Rizikos ir problemų, susijusių su žaliavų tiekimu Europos pramonei

72

2006/C 309/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) COM(2006) 11 final — 2006/0156 (COD)

78

2006/C 309/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Andų bendrijos santykių

81

2006/C 309/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Šiaurės dimensijos politikos ateities

91

2006/C 309/0

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos kaimynystės politikos

96

2006/C 309/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (//EB, Euratomas) COM(2006) 99 final — 2006/0039 (CNS)

103

2006/C 309/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl prekių, importuojamų keliaujančiųjų iš trečiųjų šalių asmenų, atleidimo nuo pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių COM(2006) 76 final — 2006/0021 (CNS)

107

2006/C 309/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokantCOM(2006) 33 final

110

2006/C 309/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos COM(2006) 35 final

115

2006/C 309/5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Socialinės sanglaudos: sukonkretinti Europos socialinio modelio turinį

119

2006/C 309/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens įgyvendinant sanglaudos ir regioninės plėtros politiką

126

2006/C 309/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl bendros įmonės Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo COM(2005) 602 final — 2005/0235 (CNS)

133

2006/C 309/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Visuotinės svarbos paslaugų ateities

135

LT

 


II Parengiamieji aktai

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d.

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Konkurencijos ir vartotojų apsaugos reglamentavimo

(2006/C 309/01)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. liepos 14 d. nusprendė parengti nuomonę dėl Konkurencijos ir vartotojų apsaugos reglamentavimo

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Maria Candela Sanchez Miguel.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (2006 liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 134 nariams balsavus už, nė vienam nariui nebalsavus prieš ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Laisva konkurencija yra naudinga visiems rinkos dalyviams, ypač vartotojams. Vis dėlto, šią sritį reglamentuojančių teisės nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamų pasekmių konkuruojančioms įmonėms. Todėl taisyklėmis siekiama skirti baudas ir sušvelninti įmonių konkurencijos stokos ekonominį poveikį.

1.2

Anksčiau vartotojai neturėjo tinkamų konkurencijos teise pagrįstų teisinių priemonių, kurios padėtų jiems imtis veiksmų ar reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl rinkoje vykdomos draudžiamos konkurencinės veiklos. Tik vidaus rinkoje įvykus dideliems pokyčiams (konkrečiai — liberalizavus visuotinės svarbos ekonominius sektorius), buvo pradėta svarstyti būtinybė kurti priemones, leidžiančias vartotojams dalyvauti konkurencijos politikoje.

1.3

Pirmasis žingsnis šia linkme buvo pareigūno, atsakingo už ryšius su vartotojais, paskyrimas Konkurencijos generaliniame direktorate, kad vartotojų organizacijos teiktų jam su konkurencija susijusius klausimus, priklausančius jo kompetencijai. Šiandien, praėjus trejiems metams, šios pareigybės veiksmingumas yra ribotas, kadangi trūksta šios užduoties vykdymui reikalingų lėšų.

1.4

Šiuo laikotarpiu pagrindiniuose liberalizuotuose sektoriuose laisva konkurencija buvo išties ribota. Todėl konkuruojančios įmonės buvo priverstos pasitraukti iš rinkos ir tai akivaizdžiai apribojo vartotojų ekonomines teises. Viena šio neigiamo poveikio priežasčių — tai nacionalinis aspektas, kurį liberalizavimui pritaikė dauguma valstybių narių sugrįždamos prie nacionalinio įmonių protekcionizmo. Todėl Komisijai turi būti suteiktos reikiamos priemonės, kad šis neigiamas poveikis būtų panaikintas.

1.5

Europos bendrijos steigimo sutarties 153 straipsnio 2 dalis suteikia Komisijai teisinį pagrindą įgyvendinant konkurencijos politiką imtis horizontalių vartotojų apsaugos veiksmų laikantis Bendrijos politikos, ypač konkurencingumo nuostatų, siekiant, kad Europos bendrijų steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose nustatytos įgyvendinimo nuostatos būtų taikomos vartotojų ir nuo konkurencijos taisyklių nesilaikymo nukentėjusių konkuruojančių įmonių interesams ginti. Valstybės narės savo ruožtu turės įteisinti šį tikslą savo nacionaliniuose teisės aktuose.

1.6

Atsižvelgiant į tai, reikėtų imtis veiksmų, užtikrinančių, kad bus atlyginta žala, patirta dėl vykdomos draudžiamos veiklos, ypač ekonominių teisių srityje.

1.7

Be to, reikia tobulinti vartotojų informavimo ir konsultavimo sistemas. Jeigu Konkurencijos generaliniame direktorate ir toliau dirbs pareigūnas, atsakingas už ryšius su vartotojais, jam turi būti suteikti šiai užduočiai atlikti reikalingi ištekliai, o Sveikatos ir vartotojų apsaugos (SANCO) generalinis direktoratas turi pasitelkti visas organizacijas, su kuriomis jis dirba, kad konkurencijos klausimais, tiesiogiai susijusiais su vartotojų interesais, jo veiklos poveikis būtų stipresnis. Šiuo požiūriu manome, kad Europos konkurencijos tinklas galėtų pritaikęs savo veiklą taip pat aprėpti informaciją ir pastabas, kurias teikia nacionalinės ir Bendrijos lygiu veikiančios vartotojų apsaugos organizacijos, siekdamos veiksmingesnės rinkose taikomos konkurencingumo politikos ir savo ekonominių teisių pripažinimo.

2.   Dabartinė Europos konkurencijos politikos kryptis

2.1

Laisva konkurencija yra pagrindinis rinkos ekonomikos principas, kuris numato ūkio subjektų ir, apskritai, visų su rinka susijusių asmenų iniciatyvos laisvę. Dėl būtinybės nustatyti taisykles, kurios būtų suderintos su laisva konkurencija rinkoje ir visų rinkoje dalyvaujančių asmenų teisėmis, į Sutartį buvo įtrauktos taisyklės, kurios buvo panaudotos reglamentavimui. Aktyviai vykstant liberalizavimo procesui, Europos Komisija pabrėžė (1), kad reikia rasti įmonių ir vartotojų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į naujas, konkurencijos taisyklėse ekonomines nenumatytas sąlygas. Komisija taip pat pageidavo gerinti savanoriškų priemonių veiksmingumą ir skatinti vartotojų ir įmonių dialogą siekiant didesnio vartotojų pasitikėjimo rinka; tačiau konkurencija nėr pakankama priemonė šiam tikslui pasiekti.

2.2

Dabartinė padėtis yra šiek tiek naujoviška. Šios naujovės buvo paminėtos Komisijos 2004 m. konkurencijos politikos ataskaitoje (2) ir Europos Komisijos narės Neelie Kroes pranešime (3). Abiejuose dokumentuose buvo pabrėžta būtinybė nukreipti veiksmus į vidaus rinkai ir konkurencingumui svarbiausius sektorius, kaip numatyta Lisabonos darbotvarkėje, o dar konkrečiau — atsižvelgti į vartotojų interesus ir ypač į kartelių ir monopolijų pasekmes vartotojų teisėms. Tokia pozicija gali būti laikoma pirmuoju žingsniu įtraukiant vartotojų apsaugą į rinkos reguliavimo priemones atsižvelgiant į paklausą, o ne vien tik į pasiūlą, kaip buvo iki šiol.

2.3

Reikia pabrėžti, kad ES konkurencijos politiką reikėtų kurti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; ne tik dėl to, kad ši politika taikoma bendrajai rinkai, taigi ir tarptautiniams sandoriams, bet ir todėl, kad jos tikslas — suderinti nacionalinius teisės aktus siekiant išvengti valstybių narių protekcionistinės politikos taikymo, kai nacionalinėse rinkose sudaromos palankesnės sąlygos ir diskriminuojami konkurentai. Šiuo požiūriu Bendrijos institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį, ypač Komisija, kuri yra įgaliota ne tik rengti konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pasiūlymus, bet ir kontroliuoti įmonių susijungimus ir valstybės pagalbą, teikiant pirmenybę visuotiniams, o ne nacionaliniams interesams.

2.4

Liberalizavus visuotinės svarbos sektorius ir reglamentavus finansines paslaugas, buvo bandoma nustatyti ryšį tarp konkurencijos politikos ir kitų Komisijos politikos sričių, ypač vartotojų apsaugos. Todėl paskutiniojoje konkurencijos politikos ataskaitoje (2004 m.) vartotojų interesų ir pasitikėjimo vidaus rinka stiprinimas yra nurodytas kaip vienas iš griežto šios politikos taikymo tikslų.

2.5

Nepaisant šių skelbiamų principų, įvairių Europos konkurencijos politikos nuostatų tyrimas atskleidė menką sustiprėjimą: iš tikrųjų, šiuo požiūriu nepasiekta jokios pažangos. 2003 m. Europos konkurencijos dienos proga (4) Konkurencijos generaliniame direktorate buvo paskirtas pareigūnas, atsakingas už santykius su vartotojais. Jo kompetencijai priklauso visi konkurencijos politikos skyriai, susiję su vartotojų interesų gynimu. Be to, ES leidžia informacinius leidinius (5), kurie šviečia ir informuoja vartotojus apie tai, kas priklauso konkurencijos politikai ir kokio poveikio ji gali turėti jų interesams.

2.6

Reikėtų pabrėžti šias pareigūno, atsakingo už ryšius su vartotojais (6), pareigas:

būti kontaktiniu asmeniu, į kurį galėtų kreiptis vartotojų organizacijos ir privatūs vartotojai (7);

užmegzti tvarius ryšius su tokiomis organizacijomis, ypač su Europos vartotojų konsultacine grupe (EVKG);

supažindinti vartotojų grupes su konkurencijos klausimais, kuriais vartotojų nuomonė yra svarbi, ir patarti jiems, kaip pareikšti savo nuomonę;

palaikyti ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už klausimus, susijusius su vartotojais.

2.7

Ši konkurencijos politikos kryptis, pagal kurią vis labiau atsižvelgiama į vartotojų interesus, turėtų vystytis horizontaliai, kad būtų panaikintas griežtas Konkurencijos ir SANCO generalinių direktoratų įgaliojimų atskyrimas. Šiuo tikslu reikėtų nuolat derinti įvairias politikos sritis — ne tik Bendrijos, bet ir pastarąsias su nacionalinėmis politikos sritimis, kad rinkoje būtų sukurta ūkio subjektams, socialiniams dalyviams ir vartotojams naudinga laisva konkurencija.

3.   ES konkurencijos politikos sritys, turinčios įtakos vartotojams

3.1

Galima teigti, kad pastaruoju metu konkurencijos politika sparčiai vystėsi, — ne tik dėl didelės ekonomikos globalizacijos įtakos, bet ir dėl to, kad reikėjo suderinti paslaugų sektorių liberalizavimą su kitais visuotinės svarbos tikslais, pavyzdžiui, užtikrinti, kad rinkoje veiktų daug veiklių ir patikimų paslaugų teikėjų. Įgyvendindama konkurencijos politiką, ES įsipareigojo atlikti svarbų vaidmenį siekiant Lisabonos darbotvarkėje nustatytų konkurencijos tikslų, t.y. skirtų sklandžiam rinkos ekonomikos veikimui ir ypač ūkio subjektų susijungimams, kurios yra itin svarbios Europos ekonomikos sėkmei susiduriant su tarptautiniais konkurentais, tačiau nė kiek neribojant Europos konkurentų ir ypač vartotojų teisių.

3.2

Norint konkrečiai apibrėžti vartotojams svarbias konkurencijos politikos sritis, būtina išnagrinėti šią politiką reglamentuojančius skyrius, t.y. tuos skyrius, kurie atitinka Sutarties straipsnius ir jų taikymo nuostatas. Kai kurios iš jų neseniai buvo pakeistos, o kitas dar tik rengiamasi priimti.

3.3   Konkurenciją ribojantys susitarimai ir veiksmai

3.3.1

Įmonių susitarimai priklauso rinkos santykiams, kurie sudaro palankesnes sąlygas sklandžiam rinkos veikimui. Vis dėlto šie susitarimai ne visados sudaromi siekiant konkurencinių tikslų, veikiau — priešingai. Nuo pat bendrosios rinkos sukūrimo pradžios buvo manoma, kad būtina uždrausti tokius susitarimus, kurių tikslas — trukdyti, riboti arba iškraipyti laisvą konkurenciją. Tas pats taikoma ir įmonių asociacijoms, kurių svarbiausia rūšis — kartelis, veikiantis kaip akivaizdžiai tarpusavyje nekoordinuojamų įmonių sąjunga. Kai tokių asociacijų veikla riboja laisvą konkurenciją arba jai trukdo, jos uždraudžiamos.

3.3.2

Tiek susitarimų, tiek ir įmonių asociacijų sprendimų atveju teisinis pagrindas yra šalis saistanti sutartis, kurios galiojimas nustatomas remiantis taikomomis teisės nuostatomis. Problema kyla dėl poveikio trečiosioms šalims ir ypač konkurenciją rinkoje reglamentuojančioms taisyklėms.

3.3.3

Be abejonės, reglamentavimo tikslas — užkirsti kelią padariniams, t.y. konkurencijos ribojimui, tačiau siekiama dar daugiau, nes visi susitarimai ir asociacijų sprendimai paskelbiami niekiniais, o tai turi daug praktinių pasekmių atlyginant konkurentams ir apskritai ekonomikai padarytą žalą dėl rinkos veikimo iškraipymo.

3.3.4

Atsižvelgdama į situacijų, kurioms taikomos Sutarties 81 straipsnio nuostatos, sudėtingumą tiek nacionalinėse rinkose, tiek ir vidaus rinkoje, Komisija turėjo parengti vadinamąjį „atnaujinimo paketą“ (8), kuris leidžia suderinti Sutarties nuostatas su teismine praktika ir su daugybe taikymo metu susiklosčiusių situacijų.

3.3.5

Bendrųjų išimčių reglamentas (9) taip pat buvo atnaujintas. Šiuo metu jame yra numatytos naujos išimčių taikymo nuostatos, kuriose atsižvelgiama į dabartinius rinkos poreikius, ypač tos, kurios yra taikomos susitarimams technologijų perdavimo srityje. Būtina parengti aiškų teisės aktą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas įmonių susitarimams sudaryti nerizikuojant, kad jie bus uždrausti; šiuo tikslu reikia nustatyti aiškias tokių susitarimų ribas ir — visų svarbiausia — užtikrinti, kad vartotojai niekada nenukentės dėl tokių išimčių taikymo.

3.4   Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

3.4.1

Sutarties 82 straipsnis nustato, kad bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje draudžiamas. Ši teisinė nuostata netrukdo dominuojančiai padėčiai susidaryti (tai net paskatino ūkio subjektų susijungimus, leidžiančius Europos įmonėms konkuruoti su kitomis pasaulio įmonėmis), tačiau siekia užkirsti kelią tokią dominuojančią padėtį įgijusiems subjektams priversti konkurentus laikytis jų nustatytų sąlygų, tokiu būdu panaikinant konkurenciją. Šiuo atveju, taikant 82 straipsnio nuostatas, į dominuojančios padėties kilmę neatsižvelgiama, tačiau 81 straipsnyje — priešingai — kreipiamas dėmesys į susitarimų ir sprendimų kilmę, kad būtų galima juos paskelbti niekiniais.

3.4.2

Dominuojančios padėties pasekmės nėra tokios pačios kaip suderintų veiksmų. Atrodo, kad ji neturi poveikio konkurencijai, kadangi pastaroji jau ir taip gali būti ribota dėl konkurentų nebuvimo arba dėl jų menkavertiškumo rinkoje. Tačiau yra nustatyta, kad dominuojanti padėtis turi poveikio vartotojams, kadangi jie būna priklausomi nuo dominuojančią padėtį užimančios įmonės nustatytų sąlygų (10).

3.4.3

Atsižvelgdama į tokią padėtį, Komisija ėmėsi veiksmų svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose dėl vėlyvo jų liberalizavimo daugumoje ES valstybių narių buvo naudojamasi dominuojančia padėtimi, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje (11), arba kuriuose dėl jų itin naujoviško technologinio pobūdžio nebuvo nė vieno tikro konkurento, kaip buvo Microsoft byloje (12). Abiejose bylose buvo nustatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Pirmoje byloje piktnaudžiavimas buvo susijęs su telekomunikacijų paslaugų teikimo kainų nustatymu (13). Be to, ši nutartis yra svarbi, kadangi ji taikoma ekonomikos sektoriui, kurį visų pirma reglamentuoja valstybės; Komisija suprato, kad ji turi įsikišti, nors kainoms taikomas sektorinis reglamentavimas.

3.4.4

Microsoft byla buvo sudėtingesnė, kadangi šiuo atveju JAV bendrovė, platindama savo informacines sistemas, naudojosi beveik absoliučia monopolija. Vis dėlto, Komisija nusprendė, kad ši bendrovė pažeidžia Sutarties 82 straipsnį ir piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi asmeninių kompiuterių operacinių sistemų rinkoje atsisakydama teikti informaciją, susijusią su sistemų tarpusavio suderinamumu, ir — visų svarbiausia — atsieti programą „Windows Media Player“ nuo operacinės sistemos „Windows“ pardavimo metu. Komisija šiai bendrovei ne tik skyrė didelę baudą už labai rimtą pažeidimą, bet ir pareikalavo, kad Microsoft įgyvendintų keletą priemonių, pagal kurias būtų atskleista informacija apie šios bendrovės operacines sistemas ir pardavimo metu atsietos operacinės sistemos „Windows“ sudėtinės programos.

3.5   Susijungimų kontrolė

3.5.1

Nė viename EB sutarties straipsnyje nėra konkrečiai nustatytos įmonių susijungimams taikomos teisinės nuostatos todėl, kad, viena vertus, tokios ūkio struktūros buvo retos, antra vertus, anksčiau valstybių narių valdžios institucijos rėmė įmonių susijungimų procesą, siekdamos, kad jų nacionalinės įmonės taptų konkurencingos. Vis dėlto, kai dėl tokių susijungimų susidarydavo dominuojanti padėtis, būdavo taikomi 81 ir 82 straipsniai. Todėl iš esmės buvo kontroliuojami ne patys susijungimai, o tik dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujantys susijungimai.

3.5.2

Kad sumažintų šį atotrūkį ir užtikrintų veiksmingą kontrolę, Taryba, vadovaudamasi Sutarties 83 ir 308 straipsniais, kurie leidžia suteikti sau papildomų įgaliojimų, būtinų ES tikslams pasiekti (šiuo atveju siekiant laisvos konkurencijos), priėmė skirtingus reglamentus, kurie sudarė pagrindą šiuo metu galiojančiam Reglamentui (EB) Nr. 139/2004 (14), kuris pakeitė ir patobulino Reglamentą Nr. CE/1310/97 (15) ir į kurį įtraukta teismų praktika, susiklosčiusi išnagrinėjus bylą Gencor prieš Komisiją  (16).

3.5.3

Be to, naujajame reglamente buvo pakeisti su konkurencija susiję aspektai nurodant, kad nacionalinės institucijos turi spręsti klausimus, kuriuos Komisija arba mažiausiai trys valstybės narės laiko nacionaliniais. Tai labai sumažina už konkurenciją atsakingų Bendrijos institucijų darbo krūvį, nors toks klausimų sprendimo perdavimas nacionalinei kompetencijai yra įmanomas tik tada, jeigu klausimas nėra aktualus gana didelei bendrosios rinkos daliai. Tokiu atveju lengviau išvengti konkurencijos varžymo ir apsaugoti susijusius dalyvius, būtent vartotojus, nuo neigiamo poveikio.

3.5.4

Iš naujojo reglamento esminių pakeitimų reikėtų pabrėžti tai, kad buvo patikslinta susijungimų apibrėžtis, kuri remiasi 1 straipsnyje nurodytais kiekybiniais duomenimis ir 2 straipsnyje apibrėžtais konceptualiais duomenimis. Tai leidžia tiksliau apibrėžti dominuojančios padėties situacijas ir ypač stiprų konkurencijos sumažėjimą.

3.5.5

Nereikia nuvertinti aspektų, susijusių su svarbiais procedūriniais pakeitimais, prailginant bylų perdavimo valstybėms narėms terminus, kad susiję dalyviai galėtų veiksmingiau imtis veiksmų nepažeisdami nacionalinės teisės nuostatų. Tokia pati nuostata taikytina ir prašančiųjų šalių terminams, kuriuos galima laikyti pernelyg griežtais (15 darbo dienų pačioje procedūros pradžioje; dėl to prašančiosios šalys negali susipažinti su argumentais, pateiktais Komisijai dėl nagrinėjamo klausimo). Bet kokiu atveju reikia pabrėžti, kad nė viename procedūros etape nėra numatyta galimybė įsikišti vartotojams. Be to, iš dokumento buvo išbrauktas reikalavimas atsižvelgti į atitinkamų įmonių darbuotojų interesus ir užimtumo klausimas, kaip aspektai, leidžiantys įvertinti susijungimus.

3.6   Konkurencijos varžymo būdai

3.6.1

Tiek 81 straipsnyje, tiek ir 82 straipsnyje Europos įstatymų leidėjai pateikia negalutinį sąrašą, kuriame išvardija tai, ką jie laiko draudžiama veikla. 81 straipsnyje nurodyti karteliniai susitarimai, o 82 straipsnyje — piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Visų pirma, reikia pabrėžti, kad šie sąrašai nėra išsamūs; juose nurodomi dažnai vykdomos veiklos, atitinkančios dvi minėtas įmonių elgsenos rūšis, pavyzdžiai. Tai reiškia, kad gali būti nustatyta ir taip pat uždrausta kita tokį patį poveikį turinti veikla.

3.6.2

Abiejuose straipsniuose išvardyti neleistinos veiklos pavyzdžiai yra labai panašūs:

kainų nustatymas;

gamybos, rinkų, technikos raidos arba investicijų ribojimas arba kontrolė;

rinkų arba tiekimo šaltinių pasidalijimas;

lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos;

sutarčių sudarymas tik kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus.

3.6.3

Visus neleistinos veiklos pavyzdžius galima suskirstyti į dvi kategorijas, kurios geriau atspindi esamą padėtį:

a)

konkurencijai daroma žala: šiai kategorijai priklauso daug konkurenciją slopinančios veiklos pavyzdžių, kaip antai, atsisakymas tiekti, žemesnių nei savikaina kainų nustatymas, lojalumo programų premijos arba diskriminuojantis kainų nustatymas. Tokia veikla daro ekonominį poveikį, kadangi ji riboja arba trukdo konkurencijai rinkoje arba didelėje jos dalyje;

b)

įmonių, kurios prekių ar paslaugų pirkimo srityje priklauso nuo vienos ar keleto dominuojančią padėtį užimančių bendrovių, piktnaudžiaujančio pobūdžio arba nesąžiningas išnaudojimas nustatant nevienodas kainas, diskriminuojant, elgiantis neveiksmingai, aplaidžiai ar netgi pažeidžiant pramoninės nuosavybės teisę.

3.6.4

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių piktnaudžiavimo būdų — tai kainų nustatymas plačiąja prasme, įskaitant nuolaidas, pelno maržas, atsiskaitymo sąlygas ir nukainavimus, kartu ir atsisakymą parengti išankstinę sąmatą, kainoraščių nepaisymą ir atsisakymą parduoti kita, nei nurodyta kaina. Visais šiais atvejais nukenčia vartotojas, kadangi — nepaisant konkrečių jį ginančių taisyklių — jis užima silpnojo poziciją prieš rinkoje dominuojančia padėtimi besinaudojančias įmones, kurios dažnai tokioje rinkoje yra vieninteliai pasiūlos šaltiniai.

3.7   Konkurencijos raida atskiruose liberalizuotuose sektoriuose

Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatyta konkurencijos politika yra skirta tradiciniams Europos ekonomikos sektoriams. Todėl jos įgyvendinimo nuostatos keitėsi atsižvelgiant į naują ekonomikos raidą, reikalaujančią geresnių gebėjimų konkuruoti. Didžiųjų rinkos sektorių liberalizavimas turėjo neigiamo poveikio vartotojams. Nedera pamiršti, kad daugumoje atvejų nuo viešąsias paslaugas teikiančių įmonių buvo pereita prie atitinkamoje rinkoje dominuojančią padėtį užimančių įmonių, su kuriomis kitoms bendrovėms sunkiai sekasi konkuruoti.

3.7.1   Energetika

3.7.1.1

Pastaraisiais metais įvyko didelių pokyčių liberalizuojant Europos energetikos (elektros energijos ir dujų) sektorių, kuris dar neseniai priklausė valstybiniam sektoriui ir todėl jam buvo privalomi valstybių sprendimai, pagal kuriuos buvo nustatomos elektros energijos tiekimo sąlygos ir tarifai. Komisija buvo numačiusi, kad ši rinka visiems klientams, išskyrus privačius asmenis, bus liberalizuota iki 2004 m. liepos mėn., o privatiems asmenims — iki 2007 m. liepos mėn. Pirmasis etapas nebuvo iki galo įvykdytas ir, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, visiškas rinkos liberalizavimas privatiems asmenis atrodo neįmanomas.

3.7.1.2

Padėtis sudėtinga. Privatizuoti tinklai, ypač elektros tiekimo tinklai, dažnai veikia prastai, kadangi jų techninė priežiūra atliekama kuo pigiau, ir tai turi sunkių pasekmių naudotojams, kadangi dažnai sutrinka elektros energijos tiekimas.

3.7.1.3

Vis dėlto, šiuo metu galiojantis reglamentas dėl elektros energijos (17), kuris skatina tarpvalstybinę prekybą elektros energija, galėtų padidinti konkurenciją vidaus rinkoje taikant kompensavimo mechanizmą perdavimo sistemų operatorių naudai ir nustatant nediskriminuojančius, skaidrius ir nuo nuotolio nepriklausančius tarifus.

3.7.1.4

Vėliau Komisija įsteigė energetikos pogrupį, kuris priklauso Europos konkurencijos tinklui, kad jis išnagrinėtų ir parengtų susitarimą dėl Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo energetikos rinkose.

3.7.2   Telekomunikacijos

3.7.2.1

Telekomunikacijų sektoriui taikomi teisės aktai buvo iš esmės pakeisti 2002 m. (18) didele dalimi dėl visų elektroniniams ryšiams taikomų taisyklių atnaujinimo pritaikant tinklus taip, kad jie galėtų būti naudojami naujoms technologijoms. Valstybės narės šią direktyvą į nacionalinę teisę perkėlė nevienodai; todėl 9-me pranešime dėl ES teisės aktų, taikomų elektroniniams ryšiams, įgyvendinimo (19) pagrindinis dėmesys buvo skiriamas šių teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę ir užduotims, kurios tenka nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI).

3.7.2.2

9-me pranešime nurodoma, kad operatorių skaičius nepasikeitė, nors dalis jų veiklą vykdė tik savo pradinėje rinkoje. Be to, didelė operatorių konkurencija iš tarptautinės rinkos (tarptautiniai skambučiai) persikėlė į vietinių skambučių sektorių ir jame palaipsniui sumažėjo tradicinių operatorių skaičius. Tai buvo naudinga vartotojams skambučių tarifų požiūriu, tačiau kai kuriais atvejais jie gali ir prarasti pajamas, kai, pasirašant naujas sutartis, piktnaudžiaujama jų pradine padėtimi.

3.7.2.3

Konkurencijos stebėjimas telekomunikacijų rinkose iš dalies leidžia kontroliuoti dominuojančią padėtį užimančius operatorius užtikrinant, kad jie vykdo konkrečius įsipareigojimus, kurie užkerta kelią piktnaudžiavimui nustatant vartotojams taikomas sąlygas ir kainas. Komisija atidžiai stebėjo direktyvos 2002/77/EB įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje (20), kad galėtų spręsti nustatytas problemas, kurios, viena vertus, riboja konkurenciją, kita vertus, turi poveikio vartotojų interesams.

3.7.3   Transportas

Transporto sektorių reikia išnagrinėti pagal skirtingas jam priklausančias transporto rūšis. Mes daugiausiai dėmesio skirsime oro, geležinkelių ir jūrų transportui. Šiame sektoriuje vyksta dideli pokyčiai, ypač siekiant apsaugoti oro transporto keleivius ir garantuoti jūrų transporto saugą.

3.7.3.1   Oro transportas

3.7.3.1.1

2003 m. Komisija pradėjo dialogą su civilinės aviacijos sektoriumi, siekdama nustatyti bendrą poziciją dėl konkurencijos politikos taikymo šiame sektoriuje sudaromiems aljansams ir susijungimams. Be to, tais pačiais metais reikėjo pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 papildant nuostatas, taikomas susisiekimui oro transportu tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių. Buvo siekiama sukurti „atvirą dangų“, kuris leistų imtis veiksmų, jei būtų sudaromi aljansai, kuriems priklausytų Europos oro bendrovės ir trečiųjų šalių, ypač JAV, oro bendrovės. Per praėjusį laikotarpį Komisija išnagrinėjo skirtingų įmonių susitarimus ir nusprendė, kad kai kurie jų neatitinka konkurencijos taisyklių (21), o kitų susitarimų sąlygos ir galiojimo laikotarpis turėjo būti pakeisti.

3.7.3.1.2

Tuo pačiu laikotarpiu buvo priimtas Reglamentas dėl keleivių teisių (22).

3.7.3.2   Geležinkelių transportas

3.7.3.2.1

Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 leidžia už konkurenciją atsakingoms nacionalinėms tarnybos taikyti konkurencijos apsaugos taisykles geležinkelių sektoriuje. Juo vadovaudamosi, tiek Bendrijos, tiek ir nacionalinės tarnybos turi suformuluoti visuotinės svarbos klausimus, atsižvelgdamos į geležinkelių sektoriaus liberalizavimą ir bendradarbiaudamos su Transporto ir energetikos generaliniu direktoratu.

3.7.3.2.2

Pirmuoju direktyvų, skirtų geležinkelių sektoriui liberalizuoti, paketu buvo siekiama sudaryti sąlygas laisvam tarpvalstybiniam prekių judėjimui geležinkelių transportu ir sukurti bendrą sistemą, kurioje teiktų prieigą tiek prie krovinių pervežimo, tiek ir prie keleivių pervežimo paslaugų, nustatant maršrutus, tarifus ir pan.

3.7.3.2.3

Antrajame direktyvų pakete buvo numatytas nacionalinių krovinių pervežimo rinkų liberalizavimas bei nacionalinių ir tarptautinių keleivių perveržimo rinkų liberalizavimas.

3.7.3.2.4

Visuotinis tikslas yra pasiekti bendrą susitarimą, kad geležinkelių sektoriuje būtų įgyvendinti konkurenciją reglamentuojantys teisės aktai, kad būtų išvengta prieštaringų sprendimų, kuriuos priima nacionalinės tarnybos ir Komisija.

3.7.3.3   Jūrų transportas

3.7.3.3.1

Jūrų transporto sektorius yra vienas iš sektorių, kuriuose numatyta daugiausia bendrųjų išimčių, ypač taikomų linijinės laivybos konferencijoms ir laivybos bendrovių konsorciumams. Šios išimtys atitinka Reglamento (EB) Nr. 823/2000 nuostatas, kuris šiuo metu yra persvarstomas (23), ir siekia praplėsti Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 3 dalies aiškinimą. Faktiškai, šis straipsnis leidžia linijinės laivybos konferencijoms ir konsorciumams viršyti nurodytas ribas, jeigu, apie tai pranešus Komisijai, buvo gautas leidimas taikyti oponavimo procedūrą.

3.7.3.3.2

Keletas konsorciumų iš tiesų pasinaudojo šia priemone siekdamos tikslų, kurie viršija bendrąją išimtį, pavyzdžiui, nustatydamos kainas, ir todėl Komisija turėjo įsikišti (24), kad būtų apribotos susitarimų sąlygos. Pirmosios instancijos teismas (EBPIT) (25) priėmė panašią nutartį dėl jūrų transporto įmonių susitarimo nesuteikti savo klientams nuolaidų nuo skelbiamų kainų ir papildomų mokesčių tarifų.

3.8   Poveikis vartotojams nagrinėjamuose liberalizuotuose sektoriuose

3.8.1

Metodai, kuriuos taikant anksčiau vyko minėtų sektorių liberalizavimas nacionaliniu lygiu, turėjo neigiamo poveikio vidaus rinkai. Iš tiesų, dėl liberalizavimo susikūrė oligopolijos, todėl vartotojai neteko galimybės pasinaudoti veiksminga konkurencija, kuri gali prisidėti prie kainų mažinimo ir įmonių konkurencingumo skatinimo. Be to, Komisija turėtų išnagrinėti įmonių susijungimų padarinius liberalizuotose sektoriuose, ypač pasekmes vartotojams.

3.8.2

Apskritai kalbant, skaidrumo stygius, verslo klientams ir vartotojams taikomi nepagrįstai aukšti tarifai ir vertikali įmonių integracija nesukūrė veiksmingos konkurencijos liberalizuotuose sektoriuose. Priešingai, daugeliu atvejų su vartotojais pasirašomų sutarčių sąlygos neatitiko taisyklių, nustatytų tokioms standartinėms sutartims sudaryti.

3.8.3

Problema iškyla dėl vartotojų turimų priemonių, kurios leistų užtikrinti visišką jų teisių įgyvendinimą ginčuose su tokiomis įmonėmis, dažniausiai iškeliant bylas pagal konkurencijos teisę, konkrečiai — Sutarties 81 ir 82 straipsnius. Ieškinius už konkurenciją atsakingoms tarnyboms, Komisijai ir nacionalinėms institucijoms dažniausiai pateikia įmonės; EBTT neteko priimti nė vienos nutarties dėl privataus asmens ieškinio.

3.8.4

Komisijos žaliosios knygos „Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles“ (26) turi suteikti vartotojams priemonę, kuri bus išsamiai išnagrinėta šiai temai skirtoje EESRK nuomonėje.

4.   Vartotojų apsauga ir konkurencijos politika

4.1

Vartotojų teises ir pareigas, žinoma, reglamentuoja ypatinga teisinė sistema (27). EB sutarties 153 straipsnio 2 punkte teigiama: „Į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis“. Taigi, vartotojų apsaugos politika apima daugelį sričių, todėl turi būti įtraukta į visas su vartotojais susijusias sritis. Konkurencijos politikos atveju nekyla jokios abejonės, kadangi ši politikos kryptis yra orientuota į rinką, kurią sudaro paklausai atstovaujantys vartotojai.

4.1.1

Šioje dalyje turi būti svarstomas klausimas, kokioms pripažintoms vartotojų teisėms ir kaip daro poveikį konkurencijos politika, ypač vidaus rinkos konkurencijos teisės pažeidimų pasekmės. Svarbu yra tai, kad vartotojai būtų laikomi tiesioginiais konkurencijos politikos dalyviais; tokiu būdu konkretesnių Komisijos įsikišimų atveju siekiant atstatyti rinkos taisykles būtų galima atsižvelgti ir į vartotojų interesus.

4.2   Ekonominės teisės

4.2.1

Vartotojų ekonominių teisių sąvoka reiškia, jog vartotojui arba naudotojui negali būti padarytas finansinis nuostolis, dėl kurio jis negalėtų naudotis įsigytomis prekėmis arba paslaugomis su įmone suderintomis sąlygomis. Pagrindinis principas, reguliuojantis visą šią sritį, — pasitikėjimas ir pusiausvyra tarp šalių. Bet koks tam prieštaraujantis veiksmai ar išlygos gali būti laikomi neleistinais ir pažeidžiančiais vartotojų interesus.

4.2.2

Konkurencijos politikos ir vartotojų pasirinkimo laisvės santykis buvo vienas svarbiausių Bendrijos teisės aktų klausimų, kuris buvo taip pat nagrinėjamas tiek ankstesnio 85 straipsnio 3 dalyje, tiek ir šiuo metu galiojančio EB sutarties 81 straipsnyje. Juose numatyta, kad konkurenciją varžantiems susitarimams gali būti pritarta tik tuo atveju, jei yra naudingi vartotojams. Tai pailiustruoti galėtų tokie leistini konkurentų susitarimai dėl geografinių teritorijų pasidalijimo, siekiant aprėpti visą rinką, nors tam tikros teritorijos yra nepelningos.

4.2.3

Vartotojų apsaugos požiūriu, rinkos apsauga — tai kontrolė, ar esama horizontaliųjų susitarimų, pvz. savanoriškų susitarimų, susitarimų dėl kainos, bendrų pirkimo centrų, rinkos pasidalijimo ir kt. arba vertikaliųjų susitarimų: įvairių sutarčių santykiams su gamintojais, importuotojais ir kt. reguliuoti. Taip pat kontroliuojama, ar nėra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje, dėl kurios konkurentams sunku arba iš viso neįmanoma dalyvauti rinkoje, taip pat ar nenustatytos pernelyg didelės arba mažos kainos, išskirtinės kainos arba teikiama pirmenybė tam tikriems klientams.

4.2.4

Komisija savo metinėje ataskaitoje nuolat pateikia daug sprendimų dėl susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atvejų, taip pat nemažai ETT nutarčių, kurios dažnai reikalauja keisti teisės aktų aiškinimą arba netgi pačius teisės aktus.

4.2.5

Paskutiniaisiais metais mažėja Komisijos svarstytų atvejų; tai yra susiję su aktyviais nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmais tam tikrose rinkose, o ypač su pranešimų teikimo sistemos panaikinimu. Šioje srityje Konkurencijos GD dėl 24 bylų priėmė oficialų sprendimą. Tai yra itin nedaug, palyginti su įmonių susijungimo atvejais, dėl kurių buvo priimta ne mažiau kaip 231 oficialus sprendimas (28). Tai galėjo lemti pakeistame reglamente numatyta sistema. Šis skaičius vėlesniame etape, kai atsakomybę daugeliu atvejų perima nacionalinės konkurencijos institucijos, sumažės.

4.2.6

Daugelis tirtų bylų buvo tiesiogiai susijusios su vartotojais arba jiems buvo ypač svarbios. Atskiri sprendimai buvo priimti dėl mobiliojo ryšio, televizijos teisių ir oro transporto (29). Kalbant apie sektorių iniciatyvas buvo imtasi veiksmų transporto, laisvųjų profesijų srityse, automobilių sektoriuje arba žiniasklaidos srityje (30). Visos tirtos bylos buvo susijusios su piktnaudžiavimu nustatant kainas ir jiems buvo taikytas 82 straipsnis dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas (31).

4.3   Teisė gauti informaciją ir dalyvauti

4.3.1

Vartotojų politikos veiksmingumas priklausys nuo vartotojų dalyvavimo su jais susijusiose srityse, todėl vartotojai turi būti įtraukti ir į tas sritis, kuriose iki šiol negalėjo dalyvauti. Jau vartotojų politikos strategijoje (32) buvo numatytas tikslas tinkamai įtraukti vartotojų organizacijas į atskiras Bendrijos politikos sritis. Po metų dirbti Konkurencijos generaliniame direktorate buvo paskirtas už ryšius su vartotojais atsakingas pareigūnas.

4.3.2

Vartotojų organizacijos jau gali naudotis forumu — vartotojų komitetu, kuris yra priemonė, leidžianti dalyvauti vartotojų politikoje, tačiau būtinos papildomos priemonės, kad dalyvavimas būtų įmanomas ir kitose politikos srityse. Šiuo metu siekiama visuose ES sprendimų priėmimo etapuose sudaryti galimybes vartotojams dalyvauti atskirose Bendrijos iniciatyvose. Turi būti nustatyti minimalūs reikalavimai, leidžiantys dalyvauti konsultaciniuose komitetuose, kaip tai vyksta žemės ūkio srityje, o ypač neseniai įkurtuose transporto, energijos, telekomunikacijų sričių ir būsimuose kituose komitetuose.

4.3.3

Nagrinėjamoje srityje dar nėra jokios dalyvavimą užtikrinančios oficialios priemonės. Netgi dėl klausimų, kurie pagal Sutartį yra svarbūs vartotojams, būtent dėl nuostatų netaikymo įmonių susitarimams ar tokių susitarimų rūšims (81 straipsnio 3 dalis) ir dėl piktnaudžiavimo, kuris gali riboti gamybos, rinkų arba technikos raidą pažeidžiant vartotojų interesus (82 straipsnio b punktas), su vartotojais nesikonsultuojama. Taigi, tai yra Konkurencijos GD ir vartotojų organizacijų uždavinys, nustatyti vartotojų dalyvavimo ir konsultacijų tvarką priimant su vidaus rinka susijusius svarbius sprendimus, kaip tai numato Europos valdymo baltoji knyga (33).

4.3.4

Taip pat ir Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas per nuolatinę konsultacinę grupę turėtų imtis veiksmų sprendžiant konkurencijos klausimus, susijusius su vartotojų teisėmis.

4.3.5

Vartotojų teisė gauti su konkurencija susijusią informaciją buvo sustiprinta paskyrus už ryšius su vartotojais atsakingą pareigūną. Europos vartotojų organizacijos nuolat informuojamos, nacionalinės vartotojų organizacijos ir atskiri vartotojai gali naudotis interneto svetaine (34), kurioje galima rasti formą (35), kurią užpildžius iš įmonių, pažeidusių konkurencijos taisykles, galima reikalauti atlyginti žalą.

5.   Atstovaujamosios organizacijos

EESRK nuomone, vartotojai galės pasinaudoti savo teise gauti informaciją ir dalyvauti tik tada, jei, viena vertus, bus užtikrintas jų teisėtas atstovavimas vartotojų organizacijose, ir, kita vertus, bus apibrėžta organizacija, padėsianti užtikrinti tikrą dalyvavimą. Apie tai išsamiau kalbama toliau išdėstytuose punktuose.

5.1   Vartotojams

5.1.1

Vartotojų organizacijų veiklą reglamentuoja atitinkami nacionaliniai teisės aktai, kuriuose numatyti minimalūs jų pripažinimo ir įteisinimo reikalavimai. Taigi, jos teisėtai gali pasinaudoti vartotojų, nukentėjusių nuo neleistinos veiklos, teisėmis.

5.1.2

SANCO generaliniame direktorate registruotos organizacijos yra visiškai pripažintos Europos lygiu. Šios organizacijos gali suteikti informacijos ir pakonsultuoti; jos dalyvauja visose srityse, kurios, manoma, priklauso jų kompetencijai.

5.1.3

Taikant šį šiek tiek išskirtinį įteisinimą susiduriama su problema, kad konkurencijos srityje yra pažeidžiamos dažnai nuo geografijos ir tam tikrų temų priklausančios konkrečios vartotojų teisės. Prieš imantis veiksmų, būtina pradėti plačias diskusijas apie įteisinimo sąvoką.

5.2   Europos konkurencijos institucijų tinklas

5.2.1

Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (36) ir vadinamuoju modernizavimo paketu buvo nustatytos Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo Europos konkurencijos institucijų tinkle (EKIT) (37) priemonės. Šis tinklas pradėjo veikti 2003 m., kai darbo grupė pradėjo svarstyti tokius esminius klausimus, kaip darbo metodai ir komunikacija tarp atskirų institucijų. Šiuo metu tinklas atlieka visas funkcijas ir apima 14 pogrupių, kurie nagrinėja su sektoriais susijusius klausimus (38).

5.2.2

Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 suteikia finansavimą EKIT abipusiai pagalbai ir įsikišimui, laikantis atsakingų konkurencijos institucijų nurodymų, taip pat atvejui spręsti reikalingai informacijai gauti. Nacionalinių institucijų užsakymu tinklas taip pat atlieka patikrinimus, kurių rezultatus pateikia tam tikra nustatyta tvarka, kad visos suinteresuotos šalys galėtų su jais susipažinti.

5.2.3

Ypač svarbi yra EKIT veikla amnestijos programoje. Valstybės narės pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo laikytis pirmiau minėtame pranešime nustatytų taisyklių. Tuo konkurencijos bylas nagrinėjantiems nacionaliniams teismams suteikiama praktinė priemonė ir galimybė taikyti aktualią Europos Teisingumo Teismo precedentinę teisę (39).

5.2.4

Būtina EKIT, konkurencijos institucijų ir teismų komunikacija suteikia žinių apie su susitarimais susijusius ieškinius ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, taip pat apie taikytiną procedūrą. Taigi, dabar gali būti greičiau priimamas sprendimas, kas turėtų iškelti bylą.

5.2.5

EKIT veikla taip pat padeda atskleisti konkurencijos pažeidimus, taigi, dėl šios beveik prevencinės veiklos sumažėja neigiamas poveikis konkurentams ir vartotojams. Reikėtų pabrėžti ir EKIT dalyvavimą nuostatų netaikymo procedūrose, kuriose turi būti įvertinta, ar nuostatų netaikymas yra naudingas vartotojams ir ar susitarimo dalyje turi būti nurodyta konkreti nauda, kurios tikisi vartotojai.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  1999–2001 m. vartotojų politikos veiksmų planas.

(2)  SEC(2005) 805 final, 2005 6 17. EESRK nuomonė, OL C 110 2006 5 9, p. 8.

(3)  Pranešimas paskelbtas 2005 m. rugsėjo 15 d., Londone, vykstant „Europos vartotojų ir konkurencijos dienos“ renginiui.

(4)  2003 m. gruodžio 6 d., Romoje, Europos Komisijos narys Mario Monti paskelbė, kad šias pareigas eiti skiriamas Juan Antonio Riviere Marti.

(5)  „ES konkurencijos politika ir vartotojai“, Oficialiųjų leidinių biuras, Liuksemburgas.

(6)  XXXIII-oji konkurencijos politikos ataskaita — 2003 m., 6 p. ir toliau. SEC(2004) 658 final 2004 6 4. EESRK nuomonė OL C 221, 2005 9 8.

(7)  Elektroniniu paštu comp-consumer-officer@cec.eu.int.

(8)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl EB sutarties 81 ir 82 straipsniuose numatytų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo; iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6); 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl Komisijos nustatytos EB sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymo tvarkos (OL L 123, 2004 4 27, p. 18); Be to, buvo paskelbta keletas komunikatų ir gairių, kuriais siekiama nustatyti už konkurencijos klausimus atsakingų institucijų ir Komisijos santykius bei pastarosios ir teismo institucijų santykius.

(9)  Komisijos reglamentas (EB) Nr. 772/2004 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms.

(10)  Kadangi Sutartyje nepateikiama dominuojančios padėties apibrėžtis, savo teisminėje praktikoje EBTT turėjo apibrėžti šią sąvoką. Pasak Teismo, tai vienos ar daugiau įmonių turima ekonominė galia, kuri leidžia joms riboti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje veikiant pernelyg neatsižvelgiant į konkurentus, klientus ir vartotojus.

(11)  Deutsche Telekom byla, COM/C1/37. OL L 263, 2003 10 14, p. 9.

(12)  Microsoft byla, COM/37/792.

(13)  Deutsche Telekom labai sumažino savo sudėtinius tarifus už plačiuojuosčio interneto prieigos paslaugas fiksuoto ryšio tinkle.

(14)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas EB Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, OL L 24, 2004 1 29. 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas EB Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą EB Nr. 139/2004 OL L 133 2004.4.30.

(15)  Reglamentas EEB Nr. 4064/89 (OL L 395 1989.12.30 p. 1), iš dalies pakeistas Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo aktu, buvo pakeistas pirmiau minėtu reglamentu. Taigi, naujasis reglamentas — tai visų teisės aktų nauja redakcija, įskaitant straipsnius, kurie buvo pakeisti atsižvelgiant į teismų praktikos pateiktą aiškinimą.

(16)  Byla T-102/96, kurioje EBTT pateikė sąvokų „dominuojanti padėtis“ ir „stiprus konkurencijos sumažėjimas“ apibrėžtis, į jas įtraukdamas situacijas, kurių aiškinimas anksčiau kėlė problemų, pavyzdžiui, oligopolijų padėtis.

(17)  Reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinko sąlygų. OL L 176, 2003 7 15.

(18)  Direktyva 2002/77/EB, OL L 249, 2002 9 17.

(19)  COM (2003) 715 final.

(20)  Žr. Komisijos atliktų veiksmų santrauką XXXIII-ojoje konkurencijos politikos ataskaitoje — 2003 m., p. 41 ir toliau.

(21)  Komisija atsisakė pritarti oro bendrovių Air France ir Alitalia susitarimo pirmajai redakcijai ir kreipėsi į kitas suinteresuotas šalis, kad jos pateiktų savo pastabas. Komisija nustatė, kad oro bendrovių British Airways ir Iberia susitarimas galios šešerius metus.

(22)  Reglamentas, EB 261/2004 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

(23)  OL C 233, 2003 09 30, p. 8.

(24)  Wallenius, Wilhelmsen ir Hunday byla, 2002 m.

(25)  Byla Nr. IV/34.018.L 268, 2000 m., p. 1.

(26)  COM(2005) 672 final, 2005 12 19.

(27)  Žr. EESRK nuomonę INT/263-AS 1038/2005, pranešėjas Jorge Pegado Liz.

(28)  Žr. jau cituotą 2003 m. metinę ataskaitą, 191 ir tolesni psl.

(29)  Žr. 2003 m. metinės ataskaitos 3 langelį, p. 29, Piktnaudžiavimas kainomis telekomunikacijų sektoriuje; 2004 m. metinės ataskaitos 2 langelį p. 28. Tinklų naudojimas radijui ir p. 43 Sporto transliacijų teisių pardavimas.

(30)  Žr. 2004 m. metinės ataskaitos 54 psl Transportas; laisvosios profesijos, 2003 m. metinė ataskaita, p. 60; Motorinių transporto priemonių pardavimas, 2004 m. metinė ataskaita, p. 46.

(31)  British Telecommunications byla (OL L 360) buvo ypač svarbi, kadangi tai vis dar buvo valstybės monopolis.

(32)  Komisijos komunikatas dėl 2002–2006 m. vartotojų politikos strategijos, COM(2002) 208 final.

(33)  COM(2001) 248 final.

(34)  Interneto svetainė:

http://europa.eu.int/comm/consumers/redress/compl/index_en.htm

(35)  Žr. priedą

(36)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, iš dalies pakeistas 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

(37)  Komisijos pranešimas apie bendradarbiavimą konkurencijos institucijų tinkle, (OL C 101, 2004 4 27)

(38)  2004 m. buvo išnagrinėti 298 atvejai, iš kurių 99 tinklui pateikė Komisija, o 199 atvejus — nacionalinės konkurencijos institucijos.

(39)  Komisijos pranešimas apie Komisijos ir ES valstybių narių teismų bendradarbiavimą taikant Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL C 101, 2004 4 27, p. 54).


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/10


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Komisijos Komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti.Bendras požiūris“

COM(2005) 488 final

(2006/C 309/02)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. spalio 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl dokumentoĮgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Komisijos Komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Lucia Fusco.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus už ir 3 susilaikius.

1.   Komisijos komunikato prielaidos ir santrauka

1.1

Komisijos komunikatu siekiama mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje suformuluoti bendrą strategiją  (1) atsižvelgiant į 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nutarimus įgyvendinti Lisabonos programą, kurios tikslas — iki 2010 m. „Europos Sąjungos žiniomis grindžiamą ekonomiką padaryti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, pajėgią darniai augti, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą“. Taryba pritarė Komisijos komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės pasiūlytam projektui (2).

1.2

Barselonos Europos Vadovų Taryba 2002 m. kovo mėn. rezoliucijoje iškėlė tikslą iki 2010 m. ES investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą padidinti iki 3 proc., o privataus finansavimo dalis padidėtų iki dviejų trečdalių. Tuo tarpu 2003 m. kovo mėnesio Briuselio Europos Vadovų Taryba reikalavo imtis konkrečių veiksmų.

1.3

Komisija savo 2003 m. balandžio 30 d. komunikate dėl Europos veiksmų plano investuojant į mokslinius tyrimus nurodė, kokių veiksmų reikia imtis nacionaliniu ir Europos lygiu vadovaujantis ankstesniu 2002 m. rugsėjo mėn. Komunikatu dėl intensyvesnių mokslinių tyrimų Europoje — 3 proc. BVP link (3). Remiantis pradiniais oficialiais statistiniais duomenimis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, 2003 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros intensyvumas yra beveik sustingęs ties 1,93 proc. 25 ES valstybių narių BVP. Užsibrėžtą tikslą pasiekti pavyko tik Suomijai ir Švedijai.

1.4

2005 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Taryba atnaujino Lisabonos strategiją (4). 2005 m. spalio mėn. Hampton Court rūmuose įvykusio neoficialaus Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu buvo dar kartą patvirtinta ši bendra politinė valia. Toks sprendimas priimtas siekiant patenkinti pasaulinės konkurencijos sąlygomis atsiradusį poreikį didinti konkurencingumą.

1.5

Pritarus atnaujintai Lisabonos strategijai, pirmoji Komisijos iniciatyva buvo dėl Europos informacinės visuomenės 2010 m. (5), kurioje prašoma valstybių narių iki 2005 m. spalio mėn. vidurio savo nacionalinėse reformų programose nustatyti nacionalinius informacinės visuomenės prioritetus taip siekiant prisidėti prie komunikate dėl i2010 numatytų tikslų įgyvendinimo.

1.6

Siūlomos priemonės ir veiksmai, parengti atsižvelgiant į ryškų išorinių ir vidinių aplinkybių skirtumą: viena vertus, vyksta atkakli pasaulinė konkurencija, antra vertus, atsiradus poreikiui sukurti vientisą Europos erdvę, kurioje laisvai judėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai, nacionalinėms rinkoms trūksta lankstumo ir vientisumo. Nors Komisijos kompetencija šioje srityje yra ribota, ji stengiasi visų pirma atlikti „katalizatoriaus“ vaidmenį.

1.7

Komunikatu norima mokslinius tyrimus labiau susieti su naujovių diegimo politika. Šiuo tikslu pasitelkiama mokslinių tyrimų politika, kurios tikslas — kurti naujas žinias, jas pritaikyti ir sudaryti sąlygas atlikti mokslinius tyrimus, ir inovacijų politika, kuria siekiama, kad žinios virstų ekonomine nauda ir būtų sėkmingai naudojamos komerciniais tikslais. Siekiant geresnio reglamentavimo, turės būti atliktas visų priemonių, galinčių turėti įtakos konkurencingumui, poveikio įvertinimas.

1.8

Vertinime, kuris pateikiamas kartu su komunikatu, nagrinėjamos trys politinės galimybės ir pasirenkama trečioji (6):

nieko nedaryti,

vykdyti integracijos politiką,

formuoti bendrą strategiją.

1.9

Komunikate siūlomą veiksmų planą sudaro keturios dalys:

moksliniai tyrimai ir naujovės — ES politikos prioritetas,

moksliniai tyrimai ir naujovės — ES finansavimo prioritetas,

moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas — verslo prioritetas,

patobulinta mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo politika.

1.10

Numatoma devyniolika iniciatyvų trijose pagrindinėse srityse: viešosios politikos ir reglamentavimo, finansų ir mokesčių (7) ir privačiojo sektoriaus vaidmens (8).

1.11

Nors Komisija šiame komunikate iš dalies laikosi ankstesnio — 2003 m. komunikato nubrėžtų gairių, nauja yra tai, kad mokslinius tyrimus ir naujoves nuo šiol būtina įtraukti į nacionalinių reformų programas. Tuomet visuose regionuose, kuriuose tarpvalstybinis bendradarbiavimas sukuria didelę pridėtinę vertę, šioms NRP bus teikiama tikslinė Bendrijos finansinė parama, skirta europinės svarbos veiklai plėtoti, bus teikiamos konsultacijos, kaip darniai plėtoti politiką, ir bus patobulinta abipusio mokymosi bazė. Stabilumo pakte teigiama, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje reikia dėti daugiau pastangų ir kad šios išlaidos gali viršyti 3 proc. deficito ribą.

1.12

Šioje nuomonėje EESRK atsižvelgia ir į Esko Aho ataskaitą (nors dėl jos ir neturi teikti konsultacijos), kadangi Komisija 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai skirto komunikato dėl didesnių investicijų į žinias ir inovacijas 3.1 punkte mini ne COM(2005) 488 final, o Esko Aho ataskaitą. EESRK apgailestauja, kad į jį nebuvo kreiptasi su prašymu pakonsultuoti dėl šios ataskaitos arba atlikti išankstinį jos įvertinimą, todėl nusprendė jai skirti dėmesio šioje nuomonėje.

1.13

2005 m. spalio mėn. Hampton Court rūmuose buvo sudaryta 4 asmenų grupė, kurios koordinatoriumi paskirtas Esko Aho. 2006 m. sausio mėn., rengiantis 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai buvo pateikta ataskaita, kurioje teikiamos rekomendacijos, kaip sparčiau įgyvendinti Europos ir nacionaliniu lygiu parengtas iniciatyvas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Minėta ataskaita remiasi šiame dokumente nagrinėjamu komunikatu, tačiau joje siūloma daugiau dėmesio skirti integracijai (2 galimybė, SEC(2005) 1289). 2006 m. kovo mėn. ataskaita buvo pateikta Konkurencingumo tarybai ir Briuselio Europos Vadovų Tarybai. Pastaroji pabrėžė Aho ataskaitos svarbą ir kreipėsi į Komisiją, prašydama iki 2006 m. rugsėjo mėn. ją įvertinti (9).

2.   Bendrosios pastabos

2.1

EESRK palankiai vertina šį komunikatą, kurio atspirties taškas — partnerystė augimui ir užimtumui, kadangi komunikatu siekiama apimti daugelį mokslinių tyrimų ir naujovių sričių, taip pat ir ne technologines naujoves. Jame numatytos iniciatyvos, kurių išlaidos viršys Barselonoje numatytą 3 proc. ribą (10), ir bendrais bruožais apibūdinami Bendrijos prisiimti įsipareigojimai, smulkiai išvardijant esamas arba numatomas paramos moksliniams tyrimams ir naujovėms priemones (11).

2.2

Kaip teigiama komunikate, pasaulinė konkurencija dėl investicijų moksliniams tyrimams ir naujovėms pritraukimo nuolat auga. Tai pasakytina ir apie sparčiai augančios ekonomikos šalis Kinija, Indija ir Brazilija. Atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų investicijų į mokslinius tyrimus jau viršija 120 milijardų eurų per metus ir toliau sparčiai didėja (12). Konkurencija, su kuria susiduria Europa, tokia didelė, kad nė viena valstybė narė, veikdama atskirai, negalėtų sėkmingai konkuruoti. Bendri valstybių veiksmai yra vienintelis būdas skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves ir juos panaudoti ekonomikos augimui ir užimtumui. Be to, moksliniai tyrimai ir naujovės reikalingi ES ekonomikos tvarumui didinti, nes padėtų rasti sprendimus ekonomikos augimo, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos srityse.

2.3

Patvirtinus veiksmų planą, dauguma valstybių narių ėmėsi nacionalinių priemonių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skatinti privačiame sektoriuje ir užsibrėžė tikslus iki 2010 m. investicijas į mokslinius tyrimus padidinti iki 2,6 proc. BVP. Šiuo požiūriu itin svarbios yra mokesčių lengvatos (13). Tačiau Europos Sąjungoje, įskaitant ir privatų sektorių, mokslinių tyrimų intensyvumas, atrodo, beveik nekinta. Padėtis verčia susirūpinti.

2.4

Siekiant pateisinti veiksmus, kyla diskusijos, kuriose lyginamas ES valstybių narių ir kitų šalių našumas.

2.4.1

Visų pirma, našumo apibrėžimų yra ne vienas (santykis tarp pagamintų produktų ar suteiktų paslaugų kiekio ir panaudoto gamybos veiksnio vienetų skaičiaus). Dažniausiai naudojamas matas apima vienintelį veiksnį — darbą rodikliu laikant darbuotojo valandinį išdirbį pramonės sektoriuje. Taip skaičiuoti yra paprasčiausia, tačiau gaunamas netikslus rezultatas, be to, kapitalas atsiejamas nuo gamybos proceso.

2.4.2

Antra, nereikėtų daryti apibendrinimų lyginant Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. Geriau būtų atkreipti dėmesį į labai skirtingą atskirų sektorių ir regionų padėtį netgi tokioje šalyje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Europoje yra konkuruoti pajėgiančių sektorių ir šalių, kurių našumas akivaizdžiai didėja. Mary O'Mahony ir Bart van Ark, kalbėdami apie visą ES, 2003 m. teigė, kad, remiantis darbo vieneto kainos gamybos sektoriuje skaičiavimais, galima sakyti, kad ES nepajėgi konkuruoti su JAV aukštųjų technologijų sektoriuje, tačiau gali konkuruoti kituose sektoriuose. Vis dėlto, kalbant apie tradicines pramonės šakas, pagrindinis konkurencijos šaltinis yra ne Jungtinės Amerikos Valstijos, o mažos trečiosiose šalyse mokamos algos, dėl kurių ES junta didelį spaudimą. Dosi, Llerena ir Labini (2005) yra daug kritiškesni ir mano, kad Europos pramonės politikos poreikis neturėtų būti laikomas tabu.

2.4.3

Trečia, 2001 m. Cesar Calderon išsakė mintį, kad bendras veiksnių našumas (angl. total factor productivity (TFP), nustatomas koreguojant BVP atsižvelgiant į skirtingas gamybos sąnaudas, būtų geriausias matas ir suteiktų galimybę geriau palyginti atskiras šalis. Norint paaiškinti šalių našumo skirtumus, buvo atlikti empiriniai tyrimai, kuriuose darbo jėgos ir (arba) bendro našumo didėjimą lemiantys veiksniai buvo suskirstyti į tris grupes. Bet atsižvelgdamas į šalių tarpusavio priklausomybę, Calderon nurodo, kad šalių bendras veiksnių našumas tikriausiai skiriasi dėl nevienodos technologijų sklaidos (per prekybą, tiesiogines užsienio investicijas arba migraciją) spartos (14).

2.4.4

Jei sparti sklaida yra lemiamas veiksnys, tuomet nepaprastai reikalingos naujoves diegiančios MVĮ, kurios skleistų naujas technologijas ir kurtų naujas rinkas. Dėl tos pačios priežasties spartesnę žinių sklaidą galėtų skatinti ir numatytieji strateginiai mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo prioritetai.

2.4.5

Galiausiai, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Europa sprendžia kvalifikuoto personalo ir įmonių investicijų išsaugojimo problemą, visų pirma dėl konkurencijos su Kinija, kuriai taip pat trūksta 75 tūkstančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad ji galėtų sukurti paslaugų ūkį.

2.5

Taigi, makroekonomikos lygiu yra du požiūriai, kurie lemia politikos pasirinkimą. Viena vertus, teigiama, kad reikėtų skubiai imtis organizacinių naujovių, kurios yra būtina išankstinė techninių naujovių sąlyga (Lam 2005 m. ir EBPO 2005 m.) ir yra reikalingos Europos institucijoms (Sachwald 2005 m., Sapir ir kt. 2003 m., Esko Aho 2006 m.), kita vertus, teigiama, jog įmonės menkai investuoja į Europos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei naujoves todėl, kad trūksta „naujovėms palankios“ rinkos, kurioje būtų galima pasiūlyti naujus produktus ir paslaugas (Esko Aho 2006 m.). Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad nepaprastai svarbus yra verslumo dvasia ir pasiryžimas rizikuoti.

2.6

Jau nuo K. J. Arrow (1962 m.) ir P. Dasgupta ir J. Stiglitz (1980 m.) laikų profesinėje literatūroje plačiai pripažįstama, kad rinka menkai skatina naujoves. Komisijos pagrindų programos dažniausiai pagrįstos principu, kad yra racionalu teikti aktyvią mikroekonomikos lygio paramą įmonių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai kartu teikiant paramą moksliniams tyrimams bei technologijų plėtrai ir skatinant bendradarbiavimą, kad būtų įveiktos pačios rimčiausios kliūtys (pagalba ieškant partnerių ir skatinimas bendrų iniciatyvų, kurios be kitų privalumų suteiktų galimybę patekti į rinką, integravimą ir masto ekonomijos privalumus). Tačiau tokių iniciatyvų nepakako, kad ES valstybėse nuolat ir dinamiškai būtų diegiamos naujovės.

2.7

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia tarpinės grandies, sektorių ir tarpvalstybinio lygmens svarbą. Partnerystės priemonės, tinklai, įmonių grupės, aglomeracijos, forumai ir dialogai pabrėžia įmonių ir organizacijų (taip pat turint omenyje geografinį aspektą) susijungimo, iškėlimo ir susiliejimo svarbą sudarant sąlygas naujovėms diegti. Visi šie koordinavimo pagrindai padės nustatyti veiksnius, darančius įtaką investicijų į naujoves apimtims, bei kliūtis.

2.8

Tačiau nepateikiama pačios strategijos ir siūlomų veiksmų finansinė išraiška, o jiems sėkmingai įgyvendinti bus reikalingi dideli ištekliai ir koordinavimo pajėgos. Be to, tame pačiame 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai skirto komunikato puslapyje, kuriame Komisija vienintelį kartą pamini čia nagrinėjamą komunikatą, ji primena, kad teisės aktų projektai duos rezultatų tik tuomet, kai juos patvirtins Taryba ir Europos Parlamentas. Be to, didžioji finansavimo veiksmų dalis priklauso nuo 2007–20013 m. finansinių perspektyvų galutinio suderinimo ir taikymo. Todėl šiame tekste siūlomi veiksmai yra tik orientacinio pobūdžio.

2.9

EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pateikti biudžeto apmatus numatant aiškią šio komunikato stebėsenos ir vertinimo sistemą, turinčią tikslią vykdymo datą, pavyzdžiui, 2008 m. Be to, EESRK mano, kad Komisija turi pateikti ataskaitą, kuri atspindėtų visų su komunikatu tiesiogiai susijusių ekspertų grupių ataskaitas bei pateiktų rekomendacijų vertinimą. Šie nurodymai turės būti suderinti su pasirinktu būdu ir pasirinktais veiksmais. Galiausiai, siekiant įveikti dabartinį susiskaldymą, būtų pageidautina sudaryti mapping asmenų, atsakingų už COM(2005) 488 pasiūlytų veiksmų koordinavimą įvairiais lygiais: regionų, valstybių narių ir Europos institucijų. Pagirtinos Komisijos pastangos rengiant šalių trendcharts, kuriuose pateikiama informacija apie mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijas, o tokiais duomenimis būtų galima remtis sudarant minėtą mapping. Taip pat derėtų pasidomėti JAV virtual agency patirtimi mokslinių tyrimų ir naujovių srityje.

2.10

Be to, EESRK pastebi, kad komunikate nepateikti pagrindinių sąvokų (moksliniai tyrimai, inovacijos, žinios ir technologijos) apibrėžimai. Vis dėlto Komisija parėmė Europoje atliktus tyrimus, kuriais buvo siekiama suformuluoti šiuos apibrėžimus. Eurostat ir OECD apibrėžė inovacijas. Paskutiniame „European Innovation Scoreboard“ pateikiama su investicijų sąnaudų ir išeigos santykiu susijusi sąvoka innovation efficiency ir daroma išvada, kad moksliniai tyrimai ir plėtra yra inovacijų sąnaudos. Be to reikėtų aiškesnės takoskyros tarp veiksmų, susijusių su pačiais moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir politikos, kuria siekiama sudaryti inovacijoms palankias sąlygas (pavyzdžiui: migruojančių darbuotojų mokymas, priėmimas ir globojimas, parama MVĮ ir mažiau išsivysčiusiems regionams įsisavinant informacijos ir ryšių technologijas, nes jiems šios išlaidos yra atitinkamai sunkesnė našta, negu kitiems rinkos dalyviams). Kitaip sakant, reikia skirti inovacijas, kaip naujus rinkoje siūlomus produktus ir paslaugas, ir patį inovacijų procesą. Pirmosios yra būtina, tačiau nepakankama dinamiško endogeninio augimo sąlyga.

2.11

EESRK labai domisi šia sritimi ir yra pateikusi ne vieną nuomonę, susijusią su plačia COM 488 tematika. Nenorėdamas išsiplėsti, EESRK tik trumpai primins savo nuomones, visų pirma nuomonę dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (CESE 595/2000), kurioje jau buvo nagrinėjamos visos COM 488 temos, ypač atkreipdamas dėmesį į šios nuomonės 7 dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir technologinėms inovacijoms, bei į 8 dalį dėl poreikio vykdyti mokslinių tyrimų centrų ir pramonės darbuotojų mainus.

2.12

EESRK nuomonė dėl mokslo ir visuomenės (EESRK 724/2001) pabrėžė, kad fundamentiniai tyrimai padėjo pagrindą daugumai mokslinių atradimų. EESRK nuomonėje dėl Europos fundamentinių mokslinių tyrimų (15) ir jų sąsajos su taikomaisiais moksliniais tyrimais primenamas patentų klausimas, 2.5 punkte pabrėžiama, kad reikia skubiai kurti „Europos“ patentų sistemą, pagal kurią, sekant JAV pavyzdžiu, būtų leidžiama naudotis moksliniu atradimu laikotarpiu tarp jo paskelbimo mokslinėje literatūroje ir naudojimo patento užregistravimo. Europos patentas turėtų būti nebrangus, o jo gavimo procedūra greita. EESRK apgailestauja, kad dėl kalbos priežasčių jo įdiegimas vėluoja.

2.13

EESRK nuomonėje apie mokslininkus Europos mokslinių tyrimų erdvėje pritariama Europos mokslininkų chartijai (16) ir 5.4 punkte raginama plėsti mokslo sluoksnių ir pramonės mainus, o 5.5.5 punkte rekomenduojama labiau įvertinti daugiametę patirtį turinčius ekspertus bei pripažinti ir suderinti daugelį socialinės apsaugos ir būsto aspektų taip užtikrinant „šeimų sanglaudą“. Komitetas taip pat primena nuomonę dėl mokslo ir technologijų (17) bei nuomonę dėl septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos. EESRK pabrėžė šios programos svarbą, kalbėjo apie jos finansavimą ir suskirstymą į paprogrames bei devynias mokslinių tyrimų temas, dėl kurių EESRK (18) yra pateikęs konkrečias nuomones (19).

2.14

Savo nuomonėje dėl konkurencingumo ir naujovių 2007-2013 m. (20), EESRK pabrėžia, kad labai svarbu į veiklą, susijusią su inovacijomis, įtraukti MVĮ bei socialinius partnerius (21). Jie turi aktyviai dalyvauti siekiant sėkmės inovacijų srityje. Dabar rengiamoje EESRK nuomonėje dėl politikos nuostatų ES gamybos pramonei stiprinti palankiai vertinamas atskiriems sektoriams skiriamas dėmesys, tačiau primenama, kad reikia skirti lėšų koordinavimui kai biudžeto tuo tarpu nėra. Taip pat viliamasi, kad darbuotojų kvalifikacija, kuri daugeliui sektorių yra svarbi tema, sulauks tinkamo dėmesio. Labiau integruota pramonės politika turi didelę svarbą, kadangi pramonėje dirba 34 milijonai žmonių ir jos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai sudaro daugiau nei 80 proc. tokio pobūdžio privataus sektoriaus išlaidų Europos Sąjungoje.

3.   Konkrečios pastabos

3.1

EESRK ypač teigiamai vertina Komisijos pastangas skatinti konkurencingą Europos intelektinės nuosavybės sistemą ir nustatyti taisykles dėl 2007-2013 m. mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo bei rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti inovacijų patentų vadybai pasitelkus 2.7 punkte paminėtas priemones.

3.2

Geresnė žinių skleidimo sistema yra gyvybiškai svarbi konkurencingumui. Reikėtų atkreipti dėmesį į Innovation Relay Centers iniciatyvą ir Komisijos idėją MVĮ suteikti garantijos lakštus inovacijų strategijos konsultantų paslaugoms vykdant konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą. Pasitelkus tarptautines įmonių grupes, tą sklaidą būtų lengviau vykdyti, ir būsimame komunikate dėl Europos įmonių grupių bus patvirtinta tų grupių svarba. 2006 m. bus pradėta kurti įmonių grupių duomenų bazė.

3.3

EESRK pabrėžia inovacijų socialinio aspekto svarbą ir tai, kad svarbu deramai vertinti žmogiškuosius ir socialinius išteklius, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų varomąją jėgą, bei tikisi, kad į būsimą Oslo vadovą (EBPO-Eurostatas) bus įtraukti atitinkami statistikos duomenys taip pat informacija apie kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir kitas vietas - universitetus bei kitas švietimo institucijas ir mišrias pramonės (valstybinių institucijų ir (arba) universitetų) platformas - inovacijų varomąją jėgą.

3.4

Kalbėdamas apie valstybės paramą inovacijoms, kuri taptų pagrindiniu įmonių išlaidų moksliniams tyrimams padidinimo įrankiu, EESRK džiaugiasi dėmesiu, skiriamu MVĮ ir ragina Komisiją darbo vietų kūrimą laikyti investicija į mokslinius tyrimus ir inovacijas, jei kuriamos darbo vietos būtent su tuo ir susijusios. EESRK taip pat pabrėžia, kad būtina skatinti naujų MVĮ steigimąsi tam tikslui naudojant tokias priemones kaip rizikos kapitalas ir užsitikrinant Europos investicijų fondo paramą.

3.5

Atsižvelgiant į 2.4.5 punkte paminėtą pasaulinę konkurenciją, svarbus inovacijų veiksnys yra tinkami žmogiškieji ištekliai visuose lygiuose. Komunikate pagrindinis dėmesys skiriamas mokslininkams. Tuo tarpu, reikėtų pasirūpinti ir kvalifikuotais ne mokslo specialistais. Taip pat, atsižvelgiant į sektorių poreikius, reikia surasti gebėjimų ir konkrečių žinių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Visų socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas būtų naudingas ieškant veiksmingų ir greitų sprendimų. EESRK ragina Komisiją pradėti diskusijas šia tema.

3.6

Norint paskatinti judumą, taip pat reikėtų tęsti darbus nustatant bendrus Europos reikalavimus profesiniams gebėjimams, kurie skirtųsi atsižvelgiant į sektorių arba sritį, neužmirštant kokybinių švietimo aspektų (vertybių, lygių galimybių). Kadangi Užimtumo, Švietimo ir kultūros GD taip pat dirba „žmogiškųjų išteklių“ srityje, reikėtų jų iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pristatyti šiame komunikate, kad būtų atspindima visa vykdoma veikla.

3.7

EESRK ragina Komisiją populiarinti mokslinius tyrimus ir inovacijas visuose sektoriuose: su gebėjimo konkuruoti problema susiduriama ne tik aukštųjų technologijų sektoriuje. Pokyčių, susijusių su masišku naujųjų technologijų įsisavinimu MVĮ, strateginė vadyba galėtų būti vienas iš siūlomų veiksmų. Socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas šiuo atveju būtų ypač svarbus.

3.8

EESRK pritaria Esko Aho ataskaitos teiginiui, kad įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, nėra skiriamas deramas dėmesys. Viena iš galimų šio reiškinio priežasčių yra MVĮ apibrėžimas, kuris yra pernelyg siauras, palyginti su JAV ir Japonijos apibrėžimais. EESRK mano, kad norint sukurti Europos inovacijų ekonomiką, pagrįstą socialine sanglauda, būtina ypatingą dėmesį skirti inovacijas diegiančių MVĮ finansavimui. Emilijoje–Romanijoje esantis regioninis Paxis neatsitiktinai yra vienas aktyviausių, net jeigu kiti inovacijų rodikliai Italijoje nebuvo tokie palankūs. Paramos paslaugos įmonėms turėtų būti specializuotos, kad atitiktų įvairaus pobūdžio MVĮ ypatumus (kooperatyvai, kitos socialinės ekonomikos įmonės ir t.t.).

3.9

EESRK pageidautų, kad Komisija paminėtų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, kuri vykdoma kituose pasaulio regionuose. Jau dabar trendcharts ir kitose iniciatyvose Komisija pateikia pasaulinę viziją. Priėmus 2001 m. birželio 25 d. Komunikatą 346, skirtą Europos mokslinių tyrimų erdvės tarptautinei dimensijai, šeštosios pagrindų programos sudėtinėje dalyje, skirtoje tarptautiniam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityje (INCO) aktyviai remiamas trečiųjų šalių dalyvavimas, ir tai bus tęsiama vykdant septintąją bendrąją programą. Šioms iniciatyvoms galėtų būti skirtas specialus skyrius. Taip pat derėtų išsamiau išnagrinėti miestų ir metropolijų vaidmenį diegiant inovacijas.

3.10

EESRK rekomenduoja Komisijai įvertinti, koks būtų investavimo į technologijas, liberalizavimo ir restruktūrizavimo kalendorius, kadangi įmonės, ypač didžiosios, privalės tuo pačiu metu numatyti vadybos permainas ir įvertinti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas poreikius (pavyzdžiui į energetikos, transporto ir tinklų kūrimo sektoriuose).

3.11

Beje, EESRK įspėja, kad gali prireikti surasti tinkamą pusiausvyrą tarp paramos inovacijoms, susijusiomis su rinkodara ir naujų produktų bei paslaugų licencijų išdavimu įmonėse, ir konkurencijos teisės.

3.12

EESRK mano, kad inovacijos yra konkurencingos, socialinės sanglaudos siekiančios ekonomikos sąnaudos, o ne jos galutinis rezultatas. Suvokdamas, kad tai bus iššūkis, EESRK ragina Komisija parengti statistinius duomenis ir paskatinti pradėti tyrimus, kad būtų geriau ištirtos inovacijų, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos sąsajos, o gauti rezultatai būtų aiškiai ir deramai įvertinti bei įtikinamu būdu pateikti Europos piliečiams. Kaip kai kurie autoriai yra pasakę: imkitės aukštų tikslų siekiančių projektų, ryžtingų technologijų prasme darbų, kuriuos pateisintų jų vidinė socialinė ir politinė vertė (Dosi ir kiti, 2005 m.).

3.13

Be to, EESRK mano, kad naujovės sudaro atskirą sistemą, todėl kreipiasi į Komisiją, prašydamas koordinuoti veiklą su Europos investicijų banku (EIB) siekiant užtikrinti pastarojo programų, septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos bei konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos sąveiką, kad naujovės taptų dinamiška, aiškią struktūrą turinčia sistema.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  SEC(2005) 1289, dokumento COM (2005) 488 final priedas; Poveikio įvertinimas, kuriame Komisija pasirinko trečiąjį bendros strategijos variantą.

(2)  EESRK OL C 204, 2000 7 18.

(3)  COM(2002) 499 final.

(4)  „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“2005 2 2 (COM(2005) 24 final) ir „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa“2005 7 20 (COM(2005) 330 final).

(5)  COM(2005) 229 final ir SEC(2005) 717, 2005 m. birželio 1 d.„i2010 — Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“. Komunikatas skirtas skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą įvairiose informacinės visuomenės pramonės šakose ir žiniasklaidos sektoriuje. Komunikate nagrinėjamas ES ekonomikos sektorius, dėl kurio 40 proc. išaugo našumas ir 25 proc. — BVP.

(6)  SEC (2005) 1289, Poveikio vertinimas.

(7)  Viešųjų ir privačių išteklių sutelkimas; mokesčių lengvatos, Europos struktūriniai fondai, MVĮ galimybė gauti finansavimą.

(8)  Universitetų ir pramonės partnerystė, poliai ir grupės, aktyvios verslo rėmimo paslaugos ir naujoviškos paslaugos.

(9)  Pirmininkaujančiosios valstybės narės išvados, Briuselio Europos Vadovų Taryba, 2006 m. kovo 23–24 d.

(10)  INI/2006/2005: 2005 10 12, remiantis Europos Parlamento pateikta COM(2005) 488 final analize.

(11)  COM(2005) 488 final priedas SEC(2005) 1253 „Įgyvendinimo pakopos“.

(12)  COM(2003) 226 final, 2 punktas.

(13)  Aštuonios valstybės narės jas jau įdiegė, ir šiose šalyse mokesčių lengvatos sudaro 13 proc. tiesioginių investicijų į mokslinius tyrimus.

(14)  Ten pat, Calderon, 2001 m., p. 19.

(15)  OL C 110, 2004 4 30, p. 98.

(16)  OL C 110, 2004 4 30, p. 3.

(17)  OL C 157, 2004 6 26, p. 107.

(18)  OL C 65, 2006 3 17, p. 9.

(19)  Nuomonės dėl nanotechnologijų, biotechnologijų, sveikatos mokslinių tyrimų, informacinių technologijų, energetikos mokslinių tyrimų (įskaitant branduolių sintezės energijos tyrimus), kosmoso ir saugumo tyrimų.

(20)  OL C 65, 2006 3 17, p. 22

(21)  „98 proc. Europos įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Privačiame sektoriuje jos suteikia 55 proc. darbo vietų. MVĮ turi didelį inovacinį potencialą gamybos procesų, produktų ir paslaugų srityse“.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/15


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004

COM(2005) 567 final — 2005/0227 (COD)

(2006/C 309/03)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2006 m. sausio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies pakeičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Adrien Bedossa.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies pakeičiantį Direktyvą 2001/93/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, yra nekantriai laukiama.

1.2

Kadangi mokslinė pažanga, ypač biotechnologijų srityje, yra sparti, didėja aiškumo, tikslumo ir kompetencijos poreikis.

1.3

Šame pasiūlyme keliami keli tikslai: sudaryti sąlygas nuosekliai pažangiųjų technologijų sistemai sukurti, užpildyti esamas teisinio reguliavimo spragas ir įdiegti Europos vaistų agentūros atliekamą kontrolės mechanizmą šiose naujose disciplinose. Įgyvendinus šiuos tikslus atsiras galimybė:

skubiai atsakyti į pacientų prašymus ir į pramonės lūkesčius, susijusius su moksliniais tyrimais bei su regeneratyvinės medicinos vystymu,

užtikrinti aukštą Europos pacientų sveikatos apsaugos lygį;

užtikrinti bendrą teisinį saugumą, kuris būtų pakankamai lankstus techniniu požiūriu, siekiant prisitaikyti prie mokslo ir technologijų raidos realijų.

1.4

Atsižvelgiant į pažangiosios terapijos preparatų ypatumus, pasirinkta teisinio reguliavimo sistema turi būti išsami ir tvirta bei tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse.

1.5

Buvo nuspręsta parengti reglamentą, kadangi manoma, kad jis bus tinkamiausia teisinė priemonė; be to, kol nebus įgyvendinta atskira teisinė sistema, nepavyks išspręsti su pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais susijusių, Europos Sąjungoje vis dar kylančių, visuomenės sveikatos problemų.

1.6

Vis tik šiam reglamento projektui būdingi tam tikri ypatumai, galintys kelti sunkumų jį įgyvendinant dėl pateikiamo apibrėžimo santykio su direktyvos dėl medicinos prietaisų projektu; galutinis tekstas privalo pateikti atsakymus į daugelį kylančių klausimų ir išsklaidyti galimas abejones:

Kokia yra šio naujo teisės akto prasmė, jei pažangiosios terapijos vaistinius preparatus, naudojamus genų terapijai ir ląstelių terapijai, jau reglamentuoja specialios direktyvos dėl vaistų pramonės gaminių,

2b straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai yra ypatingai sudėtingi, o jų vaidmuo daugiau pagalbinis,

Taip pat akivaizdu, kad su vaistais susiję nacionaliniai teisės aktai gali neleisti taikyti Europos teisės aktų,

Todėl būtų geriau pasirinkti lankstesnį problemos sprendimo būdą ir siekti abipusio pripažinimo,

Autologinių ir ne pramoninės kilmės preparatų ligoninių sektoriuje problema yra susijusi su kitos kilmės Europoje naudojamų „border line“ preparatų klausimu.

2.   Bendros pastabos

2.1

Atidžiai, straipsnis po straipsnio išnagrinėjus siūlomą reglamentą, norisi pateikti keletą komentarų, klausimų arba rekomendacijų. Dėl 2 straipsnyje pateikiamų „Sąvokų apibrėžimų“ (1):

2.2

Paprastai dėl genų terapijos ir somatinių ląstelių terapijos sąvokų apibrėžimų nekyla problemų, kadangi bėgant laikui ir įgijus daugiau patirties, pavyko rasti bendrą sutarimą šiais klausimais, minėti preparatai laikomi vaistais ir tokiu statusu reguliuojami Bendrijoje.

2.2.1

Audinių inžinerijos būdu gauto preparato sąvoką apibrėžti yra sudėtingiau. Kai dabartiniu 2.1 straipsnio b punkto pirmos įtraukos teiginiu tvirtinama, kad audinių inžinerijos būdu gautas preparatas yra tas, „kuriame yra arba kurį sudaro ... ląstelės arba audiniai“, nepatikslinant „kaip neatsiejama dalis“, iš tiesų pažangiosios terapijos vaistiniams preparatams priskiriami medicinos prietaisai, kuriuose dėl „„pagalbinio poveikio“ yra audinių inžinerijos būdu gautų preparatų, ir tuomet pasiūlyme priimti direktyvą dėl medicinos prietaisų, dėl kurios dabar vyksta diskusijos, numatytos nuostatos netenka prasmės“.

2.2.2

Dėl 2.1 straipsnio b punkto antrosios įtraukos formuluotės taip pat kad gali kilti taikymo problemų, o ypač gali būti dubliuojama direktyva dėl medicinos prietaisų: kadangi audinių inžinerijos būdu gautus preparatus reglamentuoja vaistiniams preparatams taikomi norminiai aktai, derėtų užsiminti apie jų pirminę paskirtį: ligų gydymo ar prevencijos, ar fiziologinių funkcijų pakeitimo dėl vaistinio, imunologinio arba metabolinio poveikio, ir neapsiriboti jų savybėmis, suteikiančiomis galimybę „atkurti, ištaisyti arba pakeisti žmogaus audinį“, kadangi tokios savybės, beje, taip pat yra kai kurių medicinos prietaisų rūšių privalumas.

2.3

Pastangos kuo tiksliau apibrėžti, kas yra laikoma ląstelių inžinerijos būdu gautu preparatu, yra girtinos. Tačiau skirtumas tarp somatinių ląstelių terapijos (kaulų čiulpų persodinimas, kamieninių ląstelių persodinimas, virkštelės kraujo kamieninių ląstelių persodinimas, suaugusiųjų arba embrioninės kamieninės ląstelės...) ir audinių inžinerijos nėra akivaizdus.

2.4

Kad būtų suformuluotas suprantamesnis sąvokos apibrėžimas, Komitetas išeities ieškoti siūlo remiantis preparatų, kurie šiandien laikomi audinių inžinerijos būdu gautais preparatais, pavyzdžiais. Taip sąvokai būtų suteikta daugiau aiškumo juo labiau, kad visi žino apie diskusijas ir prieštaringas nuomones šiuo klausimu, ypač dėl embrioninių kamieninių ląstelių.

2.5

Etiniai aspektai, išskyrus žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių (HESC) atvejį, šiuo metu nebekelia problemų.

2.6

Pagrindinis ginčų objektas yra šių kamieninių ląstelių gavimo būdas. Rimtų etinių klausimų visų pirma kelia šių ląstelių išgavimas branduolio perkėlimo pagalba (kitaip tariant klonuojant), ir Europos Sąjungoje iki šiol nepavyko rasti jokio konkretaus bendro sutarimo. Dažniausiai dvejoti verčia reprodukcinio klonavimo, prekybos oocitais ir žmogaus kūno dalių platinimo rinkoje pavojus.

2.7

Tokią veiklą griežtai pasmerkė Europos konvencija dėl bioetikos (Oviedo konvencija, 1998 m.) ir tarptautinis bioetikos komitetas (JUNESKO, 1997 m.).

2.8

Kadangi Europos Sąjungos valstybės narės nerado bendro sutarimo, už žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių panaudojimą yra atsakingos pačios valstybės narės.

2.9

Labai svarbu, kad konstatuojamoji dalis yra tiksli (2), kadangi joje tiesiogiai atsižvelgiama į vykstančias diskusijas ir primenama, kad šiuo tekstu, kurio tikslas yra Bendrijos lygiu reguliuoti pažangiosios terapijos vaistinius preparatus, neketinama „prieštarauti valstybių narių sprendimams dėl leidimo naudoti bet kokią konkrečią žmogaus ląstelių, tokių kaip embrioninės kamieninės ląstelės, arba gyvūnų ląstelės, rūšį“.

2.10

Taip pat nesiekiama „turėti įtakos nacionalinių įstatymų, draudžiančių arba ribojančių vaistinių preparatų, kuriuose yra, kurie sudaryti arba gauti iš tų ląstelių, pardavimą, tiekimą arba naudojimą, taikymui“.

3.   Specialios pastabos

3.1

Visiems kitiems šiuolaikiniams, biotechnologijų pagalba gautiems vaistiniams preparatams, šiuo metu reguliuojamiems Bendrijos lygiu, taikomų principų suderinimas neatsiejamas nuo centralizuotos leidimų išdavimo tvarkos, t.y. pažangiosios terapijos preparatų kokybės, saugos ir veiksmingumo bendro mokslinio įvertinimo.

3.2

Tačiau šių pažangiųjų terapijų pobūdis lemia tai, kad joms, skirtingai nei tradicinės medicinos gydymo metodams, būtinos specifinės ikiklinikinės ir klinikinės procedūros ypatingą dėmesį skiriant ekspertizei, rizikos valdymo planui ir farmakologiniam budrumui išdavus leidimą prekiauti.

3.3

Reglamento projekte, kuriam skirta ši nuomonė, deramai pabrėžiama būtinybė Žmonėms skirtų vaistų komitete (CHMP (3)) plėtoti specialią pažangiosios terapijos vaistinių preparatų ekspertizę, į vertinimo grupių veiklą taip pat įtraukiant pacientų asociacijas.

3.4

Labai reikšmingas yra pasiūlymas įsteigti Pažangiosios terapijos komitetą (angl. — CAT (4)), su kuriuo Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetas prieš paskelbdamas savo galutinę mokslinę nuomonę privalės konsultuotis vertindamas visų pažangiosios terapijos vaistinių preparatų duomenis.

3.5

Įsteigus šį Pažangiosios terapijos komitetą atsiras galimybė sutelkti geriausių ekspertų, šiandien Europos Sąjungoje dirbančių pažangiosios terapijos vaistinių preparatų srityje (o jų kaip žinome yra mažai) ir išrinktus suinteresuotų subjektų atstovus.

3.6

Šio komiteto įsteigimas yra visiškai pagrįstas, kadangi suteiks galimybę nustatyti ne tik mokslines procedūras, bet ir geros klinikinės praktikos bei geriausios gamybos praktikos normas, o taip pat prižiūrėti jų vertinimą iki leidimo prekiauti išdavimo ir vėliau, jau išdavus leidimą.

3.7

Svarbu buvo priminti principą, kad „žmogaus ląstelės arba audiniai, kurie yra pažangiosios terapijos vaistiniuose preparatuose, turėtų būti gaunami iš savanoriškos ir neatlygintinos donorystės“; tai yra galimybė prisidėti prie nuolatinių pastangų gerinti audinių ir ląstelių saugos standartus, išvengti prekybos žmogaus kūno dalimis pavojaus ir taip pasitarnauti žmonių sveikatos apsaugai.

3.8

Europos vaistų agentūros tarybos vaidmuo jau pripažintas ir bus lemiamas visuose lygiuose: pažangiosios terapijos vaistinių preparatų gamyboje, geros gamybos praktikoje arba nustatant reikalavimus dėl preparato savybių santraukos, ženklinimo ir informacinio lapelio pritaikymo prie techninių savybių arba prireikus nustatyti skiriamąsias ribas tarp pažangiosios terapijos vaistinių preparatų ir kitų sričių (tokių kaip kosmetika arba kai kurie medicinos prietaisai), kurios gali atsirasti besivystant mokslui.

3.8.1

Kartais teigiama, kad naudojamos procedūros gali brangiai kainuoti (kai tuo tarpu nacionalinės leidimų suteikimo procedūros yra pigesnės) ir iškeliama pereinamojo laikotarpio problema: nacionalinis pereinamasis laikotarpis trunka penkerius metus, o Europos Sąjungos — dvejus metus. Šis politinis decentralizuotos nacionalinės procedūros pavojus gali sutrukdyti pasinaudoti preparatais, kadangi vieni gali tą galimybę turėti, o kiti — ne.

3.9

Šiame pasiūlyme taip pat buvo naudinga paminėti ekonominį aspektą (5). Vykstant pasaulinei konkurencijai sveikatos pramonėje labai svarbu, kad Europos Sąjunga užimtų deramas pozicijas tiek vidaus rinkoje, tiek ir už ES ribų.

3.10

Ekonominės nesėkmės, susijusios su mokslo srityje vykstančiomis greitomis permainomis ir netikrumu, didelės išlaidos tyrimams labai stabdo dideles ir ilgalaikes investicijas vaistinių preparatų ir ypač pažangiosios terapijos vaistinių preparatų srityje.

3.11

Be to, dažnai būtent mažos ir vidutinės įmonės atlieka tyrimus, būtinus pažangiosios terapijos vaistinių preparatų kokybei ir neklinikinei saugai įrodyti, kurie dažnai nėra ankstesnių bandymų farmacijos srityje rezultatas (paprastai tai būna biotechnologijų laboratorijų arba medicinos prietaisų gamintojų antrinės įmonės).

3.12

Tikslingas atrodo pasiūlymas remti ir skatinti atlikti tokius tyrimus, įdiegti „agentūros taikomą juose gaunamų duomenų vertinimo ir sertifikavimo sistemą, nepriklausomą nuo bet kokios paraiškos dėl leidimo prekiauti“.

3.12.1

Tačiau audinių inžinerijos būdu gaminamus preparatus gali pasiūlyti ir MVĮ, naujai sukurtos įmonės, antrinės įmonės, taigi ne vaistų pramonė. Todėl peršasi keletas pastabų:

Kokias sritis turėtų apimti šis reglamentas, kad būtų veiksmingas? Ar jis nesukels didelių diskusijų, net jei naudojamos daug žadančios technologijos,

Dėl Pažangiosios terapijos komiteto sudėties (jį sudaro po vieną valstybės narės atstovą) iškyla jo priklausomybės nuo Žmonėms skirtų vaistų komiteto problema,

Naudojamas teisinis pagrindas nėra pritaikytas, kadangi tai nėra tradiciniai farmaciniai preparatai ir dėl jų turėtų būti atlikti pakeitimai kituose teisės tekstuose,

Atsargumas kamieninių ląstelių naudojimo srityje gali iššaukti suinteresuotų šalių veto, kadangi dokumentas turi būti parengtas „tinkamai“, priešingu atveju bus pernelyg gilinamasi į smulkmenas.

3.13

Reikia paremti ir net paskatinti pastangas palengvinti bet kokios kitos tais pačiais duomenimis paremtos paraiškos dėl leidimo prekiauti vertinimą.

3.14

Tačiau reikės išlikti budriems, o prireikus priimti tokią nuostatą, kuria remiantis būtų galima atsižvelgti į greitus mokslinių duomenų pokyčius (pavyzdžiui į duomenų galiojimo trukmę, jų laikymo sąlygas), nuolat rūpintis pacientų sveikatos apsauga ir, kalbant abstrakčiau, laikytis etikos normų.

3.15

Ataskaita „dėl šio reglamento įgyvendinimo“, kurią numatoma parengti „įgijus patirties“, galėtų tapti suinteresuotų institucijų (visų pirma Pažangiosios terapijos komiteto ir Žmonėms skirtų vaistų komiteto) diskusijų pagrindu.

3.15.1

Tačiau Pažangiosios terapijos komiteto, Žmonėms skirtų vaistų komitetui pavaldžios naujos ekspertų grupės, atskaitomybė Žmonėms skirtų vaistų komitetui stipriai stabdo procedūras ir gali tapti beprasmiškų prieštaravimų priežastimi.

3.16

Apibendrinant, numatomoje ataskaitoje (8 skyrius, 25 straipsnis) galėtų būti pateikiama ne tik „išsami informacija apie įvairias pažangiosios terapijos vaistinių preparatų rūšis, kurioms pagal ši reglamentą buvo išduotas leidimas“, bet ir informacija apie 6 skyriaus 17, 18 ir 19 straipsniuose numatytas paskatas („Mokslinės konsultacijos“, „Mokslinės rekomendacijos dėl pažangiosios terapijos klasifikavimo“ ir „Duomenų apie kokybę ir neklinikinių duomenų sertifikavimas“) bei jų rezultatai.

4.   Išvados

4.1

Apskritai, siūlomas Reglamentas yra aktualus ir naudingas. Jis naudingas pacientams, suteikdamas galimybę neatsilikti nuo mokslinės pažangos ir nustatyti sąvokų apibrėžimus bei pažangiosios terapijos vaistinių preparatų naudojimo sąlygas.

4.1.1

Nors pacientai su šiomis naujomis technologijomis sieja dideles viltis palengvinti kančias, sulaukti teisėto lūkesšių išsipildymo, t.y. galimybės pasinaudoti regeneratyvine medicina, šiuos tyrimus reikia kontroliuoti pasitelkus būtinus testus, kurių taisyklėse privaloma pacientams užtikrinti visišką saugumą. Šia prasme vienas iš pagrindinių tikslų (paaiškinimo 2.1 punktas) yra užtikrinti ne tik aukštą sveikatos apsaugos lygį, bet ir gydymo paslaugų kokybę, neužmirštant aplinkai labai svarbaus nepanaudotų atliekų klausimo.

4.2

Šis tekstas yra svarbus ir ypač genų terapijos bei somatinių ląstelių terapijos srityje. Atsargumas tiek apibrėžiant sąvokas, tiek numatant audinių inžinerijos būdu gautų preparatų panaudojimą rodo, kad šiuo reglamento projektu nesiekiama nutraukti debatų ar užbėgti už akių atskirų valstybių nuomonėms, kadangi etiniai debatai dar nebaigti ir iš esmės tai žmogiškųjų vertybių interpretacijos klausimas.

4.2.1

Šiuo reglamento projektu sudaromos tinkamos sąlygos užpildyti įstatymines spragas, kurių yra ir direktyvos dėl medicinos prietaisų projekte, ir šiame nagrinėjamame reglamento projekte. Rizikos įvertinimo principas, kaip pagrindinis principas, taikomas tiek pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, tiek medicinos prietaisų srityje. Padėtį gali komplikuoti kombinuoti preparatai (t.y., medicinos prietaisai, kuriuose yra audinių inžinerijos elementų), tokiu atveju vienu metu reikia užtikrinti kokybę ir didesnį saugumą, o vertinti dera ir pažangių vaistinių preparatų naudojimo atitinkamuose medicinos prietaisuose veiksmingumą.

4.3

Komitetas pritaria pasiūlymui priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies pakeičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, kartu pabrėždamas esminius klausimus, kurie reikalauja aiškių atsakymų, užtikrinsiančių tinkamą direktyvos taikymą.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 567 final

(2)  COM(2005) 567 final, 6 konstatuojamoji dalis.

(3)  CHMP: Committee for Medicinal Products for Human Use.

(4)  CAT: Committee for Advanced Therapies.

(5)  žr. COM(2005) 567 final, 23 konstatuojamoji dalis.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/18


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija

COM(2005) 535 final

(2006/C 309/04)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. gruodžio 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bryan Cassidy.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 146 nariams balsavus už ir 6 susilaikius.

1.   EESRK išvados ir rekomendacijos

1.1

Ši nuomonė parengta Komisijai pateikus prašymą ir atsižvelgiant į jos 2005 m. kovo mėn. komunikatą Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti  (1).

1.2

Supaprastinus, reglamentavimo sistema turėtų tapti kokybiška, suprantamesnė ir palanki vartotojui.

1.3

Supaprastinus turėtų būti labiau laikomasi ES teisės aktų ir pagerėti jų teisėtumas.

1.4

Komitetas mano, kad valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė siekiant užtikrinti, kad ES priemonės būtų perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir jų būtų laikomasi. Komitetas pripažįsta, kad Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (2) pateikiamas valstybių narių „elgesio kodeksas“ dėl geresnio EB direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus ir taikymo. Svarbiausia, kad rengiama reglamentavimo sistema nacionaliniu lygmeniu būtų kuo visapusiškesnė savo turiniu ir kartu kuo paprastesnė verslui, dirbantiesiems, vartotojams ir visiems pilietinės visuomenės subjektams.

1.5

Komitetas pageidauja, kad socialiniai ir profesiniai veikėjai dalyvautų reglamentavimo paprastinimo „komitologijos“ procedūroje, kuriant panašų modelį į SLIM komitetus, bet tai būtų daroma sistemingiau ir prieš atliekant tokį reglamentavimą, o ne a posteriori, kaip buvo SLIM eksperimento atveju.

1.6

Komitetas norėtų, kad Komisija ir suinteresuotos šalys daugiau konsultuotųsi, panašiai, kaip buvo daroma rengiant aptariamą komunikatą. Komitetas mano, kad tai turėtų būti nemaža pagalba, panaši į Komunikato 3 d punkte nurodytą „bendrą reglamentavimą“ (3). Tačiau Komitetas apgailestauja, kad nėra jokios nuorodos į „savireguliavimą“ (4), kurio EESRK jau kuris laikas (5) ragina imtis.

1.6.1

Vis tik Komitetas pripažįsta savireguliavimo pavojų manydamas, kad suinteresuotos šalys, vietoje joms privalomų taisyklių, pačios sudarytų savanoriškus susitarimus, kurių galėtų laikytis arba panorėjusios — nesilaikyti.

1.7

Europos Teisingumo Teismas atlieka vis didesnį vaidmenį aiškindamas Europos bendrijos direktyvas, kartais jam tenka išaiškinti dviprasmiškus parengtų direktyvų tekstus taikant „bendro sprendimo“ tvarką. ETT taip pat vis dažniau tenka teikti nurodymus nacionaliniams teismams, kuriose srityse jų veikla yra papildomojo pobūdžio. Komitetas atkreipia dėmesį į ETT pasiektą pažangą — 12 proc. sumažėjo bylų, susijusių su valstybės narės nesugebėjimu pranešti, neteisingu EB direktyvų taikymu ir jų nesilaikymu.

1.8

Komitetas pripažįsta šio Komisijos komunikato svarbą įgyvendinant Lisabonos programą, kurios pažanga yra apgailėtinai lėta dėl valstybių narių vyriausybių nenoro vykdyti Lisabonoje prisiimtus įsipareigojimus.

1.9

EESRK ypač džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo plačiau naudotis informacinėmis technologijomis ir tikisi, kad Komisija užtikrins, jog visos tobulesnėms IT parengtos priemonės būtų derinamos su nacionalinėmis priemonėmis (arba nacionalinės priemonės būtų derinamos su ES!).

1.10

EESRK visuomet rėmė 2004 m. gruodžio 7 d. šešių pirmininkaujančių valstybių deklaraciją Reglamentavimo reformos skatinimas Europoje  (6) ir tiki, kad ateityje pirmininkausiančios valstybės irgi rems šią deklaraciją (7).

1.11

EESRK yra susipažinęs su Europos Parlamento pranešimais dėl geresnės teisėkūros, o svarbiausia G. Gargani pranešimu dėl Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos  (8).

1.12

Komitetas pripažįsta, kad ši Komisija ryžtingai stengiasi remtis sektorinėmis SLIM ir BEST iniciatyvomis. Kuriant sistemą (2003 m. vasario mėn. — 2004 m. gruodžio mėn.) buvo patikrinta apie 40 politikos sektorių ir Komisija patvirtino apie 40 pasiūlymų dėl supaprastinimo. 9 su šia programa susiję pasiūlymai dėl supaprastinimo dar laukia eilės.

1.13

Komitetas pripažįsta, kad Europos Sąjungos išplėtimas iki 25 narių valstybių, be kita ko, padidino ir reglamentavimo naštą tiek Komisijos tarnyboms, tiek naujų valstybių narių biurokratiniams aparatams.

1.14

Supaprastinimas ir geresnė teisėkūra yra viena kitą papildančios veiklos, kuriose dalyvauja Taryba, Parlamentas ir Komisija, jei reikia, konsultuodamasi su EESRK ir RK.

1.15

Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį į dažnai ankstesnėse nuomonėse reiškiamą paramą reglamentavimo ir finansinės naštos verslui, ypač MVĮ, mažinimo svarbą.

2.   Įžanga

2.1

Per praėjusius metus Komitetas pateikė nemažai nuomonių dėl supaprastinimo, pradedant 1995 m. Europos Vadovų Tarybos prašymu, kai siekiant apsvarstyti ES taisyklių supaprastinimo būdus buvo sukurta darbo grupė.

Šiose nuomonėse EESRK pateikė išvadas, kad:

tarp EESRK, Regionų komiteto ir valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų turėtų vykti dialogas;

paprastinimo procesui nereikia naujų idėjų; tiesiog reikia veiksmingai įgyvendinti Europos institucijų ir Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išdėstytas idėjas;

pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčių aktų turėtų atitikti šiuos kriterijus:

ar nuostatos suprantamos ir vartotojui suprantamos?

ar nuostatų tikslai nėra dviprasmiški?

ar nuostatos atitinka galiojančius teisės aktus?

ar būtina tokia plati, kokia yra numatyta, nuostatų taikymo sritis?

ar taikymui numatyti realūs laiko terminai, ar verslo atstovai ir suinteresuotos šalys per šiuos terminus sugebės prisitaikyti?

kokios buvo įgyvendintos peržiūros procedūros, kuriomis būtų užtikrintas vienodas vykdymas ir peržiūrima veiksmingumas ir sąnaudos?

„suinteresuotos šalys“ aktyviai remia didesnio savireguliavimo ir bendro reguliavimo idėją;

nėra tinkamai ištirtos ne tokio detalaus ir smulkmeniško reguliavimo, kuris lemia bendrą reguliavimą ir savireguliavimą, galimybės  (9).

2.2

Būtina sąveika tarp supaprastinimo, geresnės teisėkūros ir vykdymo užtikrinimo. Yra tam tikrų požymių, kad Komisija atsižvelgė į kai kurias ankstesnių EESRK pranešimų išvadas pripažindama, kad „paprastinimas nėra nauja idėja“. Nemažai Komisijos komunikatų yra datuojami 1997 m., t. y. praėjus dvejiems metams po to, kai EESRK pirmą kartą paragino pradėti supaprastinimą.

3.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

3.1

Komunikate pripažįstama, kad reikalaujant supaprastinimo Bendrijos ir valstybių narių lygiu reiškia, jog piliečiams ir ūkio subjektams bus lengviau veikti.

3.2

Svarbi naujos supaprastinimo strategijos ES lygmeniu dalis yra acquis peržiūra. Komunikate numatyta didelių užmojų trejų metų (2005–2008 m.) tęstinė programa, paremta suinteresuotų šalių praktine patirtimi ir nuolatiniu, kruopščiu sektorių įvertinimu pagrįsta strategija.

3.3

Komisijos požiūris į supaprastinimą grindžiamas penkiomis priemonėmis (10):

a)

panaikinimu — panaikinami nebeaktualūs ar atgyvenę teisės aktai;

b)

kodifikavimu — tai procesas, kai teisės akto ir visų jo pakeitimų nuostatos, nekeičiant jų turinio, konsoliduojamos į naują teisinį dokumentą;

c)

išdėstymu nauja redakcija — nuostatos konsoliduojamos, tik iš dalies keičiant teisės aktą;

d)

reglamentavimo metodo modifikavimu — kuriant geresnę teisinę aplinką nei esama, pvz., direktyvą keičiant reglamentu;

e)

skatinimu naudotis informacinėmis technologijomis  (11) — lengvinant IT naudojimą, siekiant pagerinti veiksmingumą.

3.4

Komisijos komunikate pripažįstama, kad paprastinimas gali pavykti tik tuo atveju, jei jį rems kitos ES institucijos, o svarbiausia visos valstybės narės. Labai svarbu, kad pastarosios pripažintų, jog ES teisės aktai turi būti įgyvendinami kuo tiksliau pagal bendro sprendimo procedūrą priimtas pirmines direktyvas ir neišplečiami (arba be jokio perteklinio reglamentavimo).

3.5

Komisija atsižvelgia į plataus konsultavimosi proceso su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis rezultatus. Daroma išvada, kad ES pasiūlymai turėtų:

teisės aktus padaryti aiškesnius ir lengviau skaitomus;

atnaujinti ir modernizuoti reglamentavimo sistemą;

mažinti administracines sąnaudas;

siekti acquis nuoseklumo;

padaryti acquis  (12) proporcingesnį.

Paskutinė išvada — ko gero, didžiausias suinteresuotų šalių rūpestis.

Komisijos komunikato 2 priede pateikiamos 222 paprastinimo priemonės. Komisijos paprastinimo programa apima 2005–2008 m. laikotarpį.

3.6

2003 m. buvo supaprastinta, atnaujinta ir modernizuota pirmoji Bendrovių teisės direktyva (68/151/EEB), siekiant maksimaliai padidinti modernių informacinių priemonių ir technologijų naudojimą ir padidinti ribotos viešosios atsakomybės bendrovių skaidrumą. Tačiau pakeista direktyva galėtų būti įtraukta į panaikinimo ar kodifikavimo procedūras. Praėjusių metų pabaigoje buvo pradėta vieša konsultacija, siekiant sužinoti suinteresuotų šalių nuomonę dėl šių galimybių.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Apskritai, „supaprastinimo“ nereikėtų suprasti kaip priemonės reguliavimui panaikinti užkulisiniais būdais. Socialinių standartų, pirmiausia darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugos standartų, negalima menkinti arba sušvelninti siekiant administracinio supaprastinimo.

4.2

Komitetas pritaria Komunikatui ir remia Komisiją, nes ši nurodo, kad reglamentavimo aplinkos paprastinimo sėkmė nuo Europos institucijų priklauso tiek pat, kiek ir nuo valstybių narių ir jų reguliuojančių agentūrų.

4.2.1

Vertėtų parengti anksčiau EESRK nuomonėse (13) (taip pat žr. I priedą) siūlytą elgesio kodeksą.

4.2.2

EESRK primena, kad paprastinimo programos sėkmė priklausys ne tik nuo Komisijos sugebėjimo pateikti pasiūlymus, bet ir nuo bendrų teisės aktų leidėjų gebėjimų per tinkamą laikotarpį patvirtinti Komisijos pateiktus pasiūlymus.

4.2.3

Reikėtų priminti, kad Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 36 straipsnyje numatyta, jog per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai šis susitarimas įsigalios, Europos Parlamentas ir Taryba, kurie kaip įstatymų leidžiamoji institucija galutiniame etape turės patvirtinti pasiūlymus supaprastinti teisės aktus, turi pakeisti savo darbo metodus, pvz., sukurdami ad hoc struktūras, kurioms pavesta supaprastinti teisės aktus.

4.3

Komunikate pripažįstama paprastinimo iniciatyvos svarba MVĮ ir vartotojams. Dėl prastai parengtų ES ar nacionalinių teisės aktų vartotojai nežino savo teisių ir gynybos būdų.

4.4

Komitetas taip pat pritaria Komisijos ryžtui gerinti poveikio įvertinimą ne tik dėl naštos verslui, bet ir dėl poveikio vartotojams, socialiai remtiniems asmenims (pvz., asmenims su negalia) ir aplinkai. Atsižvelgiant į Lisabonos proceso deklaruotus tikslus pasiekti didesnį augimą ir užimtumą, vertėtų atlikti poveikio darbuotojams ir apskritai užimtumui vertinimą. Ypač džiugina pasiūlymas dažniau taikyti „vieno langelio“ principą ir nuoroda tam tikrose direktyvose į virtualų ir (arba) savaiminį bandymo būdus motorinių transporto priemonių srityje.

4.5

Būtų naudinga, jei Komisija pateiktų poveikio vertinimą, kuris pagrįstų pasiūlymų atsiėmimą, kaip šiuo metu pateikiami įvertinimai dėl naujų pasiūlymų.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Komunikate teigiama, kad direktyvų pritaikymas prie techninės pažangos („komitologija“) turi tapti skaidresnis — to dažnai ragina siekti ir Europos Parlamentas. Tačiau už šį procesą atsako valstybės narės. Komitologijos darbą atlieka „nacionaliniai ekspertai“, ir yra daug įrodymų, kad šie „ekspertai“, vykdydami komitologijos veiklą, neatsižvelgia į savo vyriausybių nuomones (pvz., prie 1979 m. paukščių direktyvos „ekspertai“ pridėjo techninius priedus jau po to, kai ministrai Taryboje pritarė direktyvai).

5.2

Turi būti pabrėžiama paprastinimo svarba vartotojams, socialiniams partneriams ir kitoms „suinteresuotoms šalims“. Neatitikimai tarp nacionalinių įgyvendinančių teisės aktų ir originalių EB direktyvų, kuriomis jie yra pagrįsti, gerokai padidina Europos Teisingumo Teismo (ETT), kurio funkcija yra „aiškinti“, tačiau kuriam vis dažniau tenka taisyti nepastebėtas arba dėl Tarybos vieningumo reikalavimo dokumente tinkamai neišdėstytas detales, pvz., apmokestinimo, darbo krūvį. Vis tik tai, kad ETT vis dažniau skiriamas politinius sprendimus priimančiojo organo vaidmuo, kelia problemą. ETT trūksta aiškaus politinio pagrindo tam; be to, tai jau viršija jo kompetenciją. Jis priima sprendimus, kuriuos turėtų priimti demokratiškai išrinktos valdžios institucijos.

5.3

EESRK pripažįsta, kad Komisija stengėsi, atliko kelis šimtus panaikinimų ir pateikė deklaracijų apie atgyvenusias nuostatas, ir tai daug prisidėjo prie acquis apimties sumažinimo, tačiau našta verslui, darbuotojams, vartotojams ar kitoms „suinteresuotoms šalims“ dėl to nebūtinai sumažėjo. Komitetas pripažįsta, kad vis dar yra sričių, kuriose siekiant apsaugoti aplinką, vartotojų ir socialiai remtinų asmenų (pvz., asmenų su negalia ar kitų mažumų) teises ir užtikrinti, kad jie visi turėtų visapusišką galimybę pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, ES lygmeniu reikia daugiau teisės aktų.

5.3.1

Kita vertus, šiuo metu dažniausiai taikoma sistema yra atnaujinimas. Nors tai ir leidžia daryti tam tikrus būtinus pakeitimus ir atnaujinti reglamentus, paprastinimo tikslas ne visuomet pasiekiamas; priešingai, kartais priemonės vietoj esamų priemonių sukuriamos taip, kad kai kuriose valstybėse narėse galioja tiek senas, tiek naujas reglamentavimas, ir tai kelia painiavą suinteresuotoms šalims. Vykdytojams valstybėse narėse gali kilti abejonių dėl to, ar jie veikia pagal savo teisinių institucijų reikalavimus, ar ne.

5.3.2

Kiekvieno tęstinės programos paprastinimo pasiūlymo ypatumai turėtų būti aiškiai nurodyti atitinkamame aiškinamajame memorandume, o prireikus — pridedamame poveikio įvertinime. Komisijos tarnybos turėtų atidžiai tikrinti šiuos pasiūlymus savo tarpinstitucinio sprendimo priėmimo proceso metu, siekdamos užtikrinti, kad būtų išsaugotas paprastinimo aspektas, kaip tai numatyta tarpinstituciniuose susitarimuose (dėl „Kodifikavimo metodo“ (14), dėl „Panaikinimo metodo“ (15) ir dėl „Geresnės teisėkūros“ (16)).

5.4

Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį į didelį savo nuomonių dėl geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo skaičių, ypač į savo naujausią nuomonę dėl Geresnės teisėkūros  (17), kuri buvo pateikta, kai pirmininkaujanti JK paprašė tiriamosios nuomonės.

5.5

Komitetas pakartoja jau ne kartą pareikštą pageidavimą geresnio reglamentavimo ir paprastinimo procesą tęsti laikantis šešių pirmininkaujančių valstybių deklaracijos (18).

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 97, 2005 3 16.

(2)  OL C 321, 2003 12 31.

(3)  OL C 321, 2003 12 31.

(4)  OL C 321, 2003 12 31.

(5)  Informacinis pranešimas dėl Dabartinės bendro reguliavimo ir savireguliavimo būklės bendrojoje rinkoje, CESE 1182/2004 fin, 2005 01 11, pranešėjas B. Vever.

(6)  Bendras pirmininkaujančių valstybių Airijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, JK, Austrijos ir Suomijos pranešimas.

(7)  2007 m.: Vokietija nuo sausio iki birželio mėn.; Portugalija nuo liepos iki gruodžio mėn.; 2008 m.: Slovėnija nuo sausio iki birželio mėn.; Prancūzija nuo liepos iki gruodžio mėn.

(8)  A6-0080/2006, priimta 2006 5 16.

(9)  Informacinis pranešimas dėl Dabartinės bendro reguliavimo ir savireguliavimo būklės bendrojoje rinkoje, CESE 1182/2004 fin, 2005 01 11, pranešėjas B. Vever.

(10)  Veiksmų planas dėl Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo ir gerinimo COM(2002) 278 final ir Acquis communautaire kodifikavimas, COM(2001) 645 final.

(11)  Komisija, pateikdama e. vyriausybės veiksmų planą, kuris bus paskelbtas 2006 m., siūlo iškelti iniciatyvą e. vyriausybės srityje.

(12)  Teisės aktai turi atitikti siekiamus tikslus.

(13)  OL C 125, 2002 5 27

OL C 14, 2001 1 16).

(14)  OL C 102, 1996 4 4.

(15)  OL C 77, 2002 3 28.

(16)  OL C 321, 2003 12 31.

(17)  CESE 1068/2005, OL C 24, 2006 01 31, pranešėjas D. Retureau.

(18)  Reglamentavimo reformos skatinimas Europoje — 2004 m. gruodžio 7 d. bendras ES pirmininkaujančių valstybių narių Airijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Austrijos pranešimas.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/22


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Atnaujintas muitinės kodeksas)

COM(2005) 608 final — 2005/0246 (COD)

(2006/C 309/05)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2006 m. sausio 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Atnaujintas muitinės kodeksas)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Umberto Burani.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Įžanga: pagrindiniai naujojo Muitinės kodekso principai

1.1

2002 m. Tarybos priimtoje Bendrijos programoje „Muitinė 2007“, be kitų dalykų, buvo numatyta iš esmės keisti dabartinę Bendrijos muitinės kodekso redakciją (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92). Dabartinis Kodeksas yra pasenęs, kadangi per šį laikotarpį vystėsi rinkos, informacinės technologijos, buvo priimtos įvairios sutartys, o svarbiausia — laipsniškai išsiplėtė Sąjunga.

1.2

Buvo pasiūlyta iš esmės atnaujinti Muitinės kodeksą, kadangi vis dar galiojantis ankstesnis Muitinės kodeksas „nėra suderintas nei su esminiais pokyčiais tarptautinės prekybos aplinkoje, (…) nei besikeičiančiomis muitinės darbo prioritetinėmis sritimis“. Nagrinėjamas pasiūlymas atitinka kitų sričių Bendrijos politiką — ypač vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos principus, taip pat Lisabonos strategiją. Jis yra tolesnių priemonių, skirtų supaprastinti muitinės procedūras ir procesus, suderinti taisykles dėl bendrųjų valstybių narių IT sistemų standartų, pagrindas.

1.2.1

Komisijos nuomone, šių priemonių rinkinys, leis atsižvelgti į Tarybos gaires dėl e. vyriausybės iniciatyvos, „geresnės teisėkūros“ iniciatyvos įgyvendinimą ir daugelį konkrečių tikslų, pvz., gerinti išorės sienų saugumą, mažinti sukčiavimo pavojų ir didinti sąsajas su kitomis Bendrijos politikos sritimis, ypač mokesčių sritimi.

1.3

Naujasis Muitinės kodeksas buvo parengtas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, kurios tikslas — siekti, kad Europa taptų patraukli investicijoms ir užimtumui. Be to, tai sutampa su 2003 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtu Komisijos pasiūlymu dėl paprastos elektroninės darbo aplinkos sukūrimo. Į Tarybos gaires atsižvelgiama ir panašiame pasiūlyme priimti sprendimą dėl „kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos“ (COM(2005) 609, 2005 11 30), dėl kurio EESRK pateiks atskirą nuomonę.

1.4

Naujojo Muitinės kodekso pakeitimai — tai ne vien formos pakeitimai ar atnaujinimas: daug svarbesnis yra muitų politikos krypčių pasikeitimas. Per pastaruosius 20 metų pasikeitė muitinių vaidmuo: laipsniškai mažėjant muito mokesčių rinkimui, muitinei suteikta naujų įgaliojimų taikyti netarifines priemones, ypač tokiose srityse kaip saugumas, nelegalios imigracijos kontrolė, kova su prekių padirbimu, pinigų plovimu, prekyba narkotinėmis medžiagomis, taip pat sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, PVM ir akcizo mokesčių rinkimas. Tačiau Komisijos dokumente, aptariant saugumo aspektą, atskirai nenagrinėjamos papildomos užduotys, kurias turi atlikti muitinės, t. y. jų teikiama vertinga pagalba kontroliuojant prekybą ginklais ir kovojant su terorizmu. Šį trūkumą rodo nepakankamai išaiškintos informacinės sistemos, kurios aptariamos 3.1.3.1 punkte.

1.5

Kita naujovė skirta IT procedūrų taikymui tvarkant muitinės formalumus. Šiuo metu galiojančiame Kodekse numatyta taikyti tokias procedūras, jos plačiai taikomos beveik visose valstybėse narėse, tačiau iki šiol nei pavienių valstybių muitinėms, nei vartotojams neprivaloma naudoti šias sistemas. Vis dėlto pagal naująjį Muitinės kodeksą bus privaloma jas naudoti. Tai yra būtinas žingsnis, siekiant mažinti nekompiuterizuotų procedūrų skaičių, apie tai kalbama 1.3 punkte minėtoje panašioje iniciatyvoje.

1.6

Naujasis Muitinės kodeksas dera su kitomis Komisijos politikos sritimis ir atitinka procedūras, numatytas įgyvendinimo, skaidrumo ir poveikio įvertinimo srityse. Komitetas džiaugiasi, kad buvo konsultuojamasi su suinteresuotais pilietinės visuomenės dalyviais, kurie pateikė teigiamus atsiliepimus. Nors komitetas pritaria Komisijos nuomonei atsižvelgti į teisinį pagrindą, subsidiarumo ir proporcingumo principus, tačiau ketina toliau pateikti keletą pastabų dėl poveikio vertinimo.

1.7

Šioje srityje Komisija ištyrė keturis skirtingus metodus ir priėmė sprendimą dėl glaudesnio nacionalinių elektroninių muitinių sistemų bendradarbiavimo. Komisijos nuomone, šį sprendimą pateisina būtinybė atsižvelgti į subsidiarumo principą ir valstybių narių nenoras pritarti sprendimui, kuris grindžiamas centralizuota Europos sistema. EESRK supranta, kad tokį sprendimą reikėjo priimti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pastaroji galimybė būtų patikimesnis, paprastesnis ir vartotojams ne toks brangus sprendimas. Kalbant apie subsidiarumo principą, jo veikimas greičiau susilpnėtų Europos lygiu, o ne nacionaliniu.

2.   Bendrosios pastabos

2.1

Praėjusių metų vasario mėn. Komitetas pateikė Nuomonę dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Muitinės kodeksą (1), kuriame jau buvo siūlomos naujovės dėl neelektroninių procedūrų panaikinimo ir integruoto išorės sienų muitinių valdymo. Komitetas džiaugiasi, kad tame pasiūlyme nustatyti principai, kuriems jis anuomet pritarė, buvo perkelti ir į dabar teikiamą pasiūlymą, ir į konkrečias nuostatas, kurioms jis dar kartą apskritai pritaria.

2.2

Nauji nuostatai skiria daugiau dėmesio ūkio subjektų teisėms ir poreikiams. Tai atsispindi eilėje nuostatų, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į galimą žalą, atsiradusią taikant procedūras. Tai rodo tiek teisės aktų supaprastinimas, tiek ir muitinės teisės nuostatų sujungimas. Taigi, iš šiuo metu taikomų 13 procedūrų lieka 3 pagrindinės procedūros: importas, eksportas ir ypatingos procedūros. Atliekant redakcinį darbą, du trečdaliai dabartinio Muitinės kodekso straipsnių buvo pakeisti, sujungti arba perkelti į įgyvendinimo nuostatas, tokiu būdu straipsnių sumažėjo nuo 258 iki 200.

2.2.1

Komitetas pripažįsta, kad Komisija sėkmingai atliko šį sudėtingą ir daug pastangų reikalaujantį darbą, atsižvelgdama į bendruosius vidaus rinkos principus ir gerbdama ūkio subjektų teises ir poreikius. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta įgyvendinimo nuostatų, už kurių rengimą taip pat atsakinga Komisija, dėl to gali atsirasti tam tikro netikrumo taikant įvairias nuostatas. Todėl jis ragina skubiai parengti ir priimti naujas įgyvendinimo nuostatas.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   I antraštinė dalis: bendrosios nuostatos

3.1.1

Trečiame straipsnyje išvardytos valstybių narių teritorijos, priklausančios Bendrijos muitų teritorijai. Nėra preteksto teikti kokias nors ypatingas pastabas dėl straipsnio, tačiau kyla tam tikras netikrumas dėl šios formuluotės: „Remiantis konkrečias sritis reglamentuojančiais teisės aktais arba tarptautinėmis konvencijomis, tam tikros muitų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos už Bendrijos muitų teritorijos ribų“. Teisinio tikrumo prasme neleistina, kad teisės akte būtų kalbama apie „tam tikras teisės aktų nuostatas“, nepateikiant į jas nuorodos tame pačiame dokumente arba priede. Dėl teisinių priežasčių ir siekiant skaidrumo turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta, kurioms teritorijoms nuostata taikoma ir kokiais teisės aktais remiamasi. Pernelyg dažnai piliečiai ar netgi ekspertai nepastebi daugeliui atvejų numatytų įvairių išimčių ir specialių nuostatų, dėl kurių dažnai atsiranda konkurencijos suvaržymų, kartais jie būna ilgalaikiai.

3.1.2

Nėra pagrindo teikti kokias konkrečias pastabas dėl duomenų ir informacijos mainų ir apsaugos (5, 6 ir 7 straipsniai), kadangi siūlomos taisyklės atitinka įprastą, viešojo administravimo institucijų užtikrinamą piliečių privataus gyvenimo apsaugą ir verslo konfidencialumą. Komitetas ypač pritaria 8 straipsnio nuostatoms, kurių laikantis, muitinės privalo pateikti informaciją apie muitų teisės aktų taikymą ir skatinti skaidrumą nemokamai platindamos internetu ekonominių operacijų vykdytojams teisės aktus, administracinius sprendimus ir prašymų formuliarus.

3.1.2.1

Tačiau dėl 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad ekonominių operacijų vykdytojai ir muitinės keisdamiesi duomenimis, patvirtinančiais dokumentais, sprendimais ir pranešimais privalo naudoti elektronines duomenų perdavimo priemones, reikia pateikti keletą pastabų: ši nuostata yra visiškai teisinga, jei ji taikoma įmonėms arba profesionaliems ūkio subjektams. Tačiau ji gali sukelti sunkumų, jei importuotojas (arba rečiau eksportuotojas) yra privatus asmuo ir nebūtinai „ekonominių operacijų vykdytojas“. Ši problema nėra antraeilė, kadangi trečiosiose šalyse internetu arba paštu perkamų prekių skaičius proporcingai auga. Komitetas pastebi, kad šiuo metu šis aspektas svarstomas taikant komitologijos procedūrą ir primygtinai rekomenduoja privačius asmenis įtraukti į asmenų, kuriems pagal 93 straipsnį leidžiama teikti importo bendrąją deklaraciją, grupę. Taip pat reikėtų pakeisti 94 straipsnio nuostatą, pagal kurią išimtiniais atvejais muitinės gali priimti importo bendrąsias deklaracijas, surašytas popieriuje. Kaip alternatyva arba papildomai pagal 127 straipsnį galėtų būti suteikta galimybė ir privatiems asmenims teikti supaprastintą muitinės deklaraciją (popieriuje).

3.1.2.2

Apskritai kalbant apie elektroninį duomenų tvarkymą, Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į dideles išlaidas, susijusias su naująja integruota elektroninio duomenų tvarkymo procedūra. Šios išlaidos tenka trumpam laikotarpiui, o nauda (ypač siekiant geresnės kokybės) dažniausiai jaučiama tik vidutinės ir (arba) ilgos trukmės laikotarpiu. Kai kurios valstybės narės atrodo jau dabar yra sunerimusios dėl būsimų išlaidų ir įsipareigojimo laikytis naujųjų sistemų įgyvendinimo terminų. Tačiau kitos valstybės narės, ypač tos šalys, kurios elektroninio duomenų tvarkymo srityje yra padariusios didžiausią pažangą, mano, kad joms labai brangiai kainuos pakeisti neseniai įdiegtas sistemas siekiant suderinti jas su Bendrijos sistema. Komitetas sutinka su šiomis abejonėmis, kurių Komisija negali ignoruoti. Vis dėlto jis mano, kad Europai naudinga turėti veiksmingą ir šiuolaikinę muitinių sistemą, dėl kurios teks kai ko atsisakyti. Dėl to atsiradusius nuostolius galbūt būtų galima padengti suteikiant pagalbą konkrečiais atvejais ir pateikus būtinybę patvirtinančius dokumentus.

3.1.3

10 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės „bendradarbiauja su Komisija kuriant, tvarkant ir naudojant elektroninę sistemą, skirtą bendrai registruoti ir tvarkyti duomenis apie“ visus išduotus leidimus ir visus operacijų vykdytojus. 194 straipsnyje apibrėžiamas sistemos pobūdis ir veikimas. Kiekviena valstybė narė išsaugo savo informacinę sistemą ir užtikrina sąveikumą su kitų valstybių narių sistemomis pagal taisykles ir standartus, nustatytus Komisijos, padedant Muitinės kodekso komitetui. Buvo numatytas sistemos įsigaliojimo terminas — 2009 m. birželio 30 d. Komiteto nuomone, sistema, užtikrinus sąveikumą, kuri remiasi nacionalinių duomenų bankų informacijos mainais ir atnaujinimu, yra brangi ir ją sudėtinga valdyti. Pirmiausia, mažai tikėtina, kad tokia sistema gali pradėti veikti numatytu laiku. Poveikio vertinime pateikiamos papildomos išlaidos (40–50 mln. eurų per metus), skirtos įgyvendinti šią sistemą. Toks vertinimas, įvairių ekspertų nuomone, yra pernelyg optimistinis.

3.1.3.1

Vis dėlto šios sistemos projekte — bent jau dabartiniame jo variante — pastebimas labai didelis trūkumas. Nėra jokios nuorodos apie galimybę gauti informacijos iš kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu tarnybų informacinių sistemų, savaime suprantama, laikantis privataus gyvenimo apsaugos ir verslo konfidencialumo taisyklių. Komitetas jau ne kartą ir įvairiomis progomis atkreipė dėmesį į šį aspektą. Jau daugelį metų Taryba pabrėžia, kad būtinas įvairių institucijų, tokių kaip kriminalinės policijos, mokesčių policijos, muitinių, slaptųjų tarnybų, OLAF ir Europolo bendradarbiavimas, tačiau kol kas pastebimų rezultatų nėra.

3.1.4

11 straipsnis, apibrėžiantis atstovo muitinėje vaidmenį, yra ypač svarbus. Straipsnyje nurodoma, kad jis ūkio subjektui gali atstovauti „muitinėje atliekant muitų teisės aktuose nustatytus veiksmus ir formalumus“. Aptariamas atstovavimas muitinėje kito asmens vardu ir dėl to asmens interesų (tiesioginis atstovas muitinėje) arba savo vardu (netiesioginis atstovas muitinėje). Nepateikiant jokio patikslinimo, 2 dalyje pažymima, kad atstovas muitinėje turi būti įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį, kad Komisija aiškinamajame memorandume tvirtina, jog „pakeičiamos su atstovais susijusios taisyklės: panaikinami anksčiau taikyti apribojimai“, kadangi jie nėra suderinti nei su elektronine aplinka, nei su bendrosios rinkos principais. Tai turėtų reikšti, kad atstovas muitinėje turi bendrąjį leidimą (Bendrijos leidimą), kuris jam suteikia teisę veikti visoje Bendrijos teritorijoje ir atstovauti kiekvienam ūkio subjektui, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo šalies. Būtų tikslinga šį straipsnį parengti iš naujo ir aiškiau suformuluoti. Galbūt galėtų būti pateikta nuoroda į atskiras taisyklės dėl profesijų rodyklės ar sąrašo sudarymo pagal „įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų“ modelį, kuris apibrėžiamas kitame punkte.

3.1.5

Kitą svarbią funkciją atlieka įgaliotas ekonominių operacijų vykdytojas (4 ir 13–16 straipsniai). Praktikoje tai yra įmonė (rečiau asmuo), kuri pateikia patikimumo, mokumo, o svarbiausia profesinės kvalifikacijos įrodymus, kad gautų valstybių narių muitinės įstaigų įgaliojimus ir teisę pasinaudoti tam tikromis kontrolės ir procedūrų lengvatomis. Komisija, remdamasi jau minėtu 196 straipsniu, pasilieka teisę patikslinti priemones, reglamentuojančias įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimą. Komitetas susipažįsta su šiomis nuostatomis, kuriomis aiškiai siekiama palengvinti tarptautinę prekybą ir sukurti palankesnę aplinką prekybai. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbios yra statuso suteikimo sąlygos ir taisyklės galimam piktnaudžiavimui išvengti. Be to, nėra aišku, ar įgaliotam ekonominių operacijų vykdytojui iš tikrųjų bus suteiktas Bendrijos bendrasis leidimas (Europos pasas).

3.1.6

Muitinės procedūrų derinimui lemiamos reikšmės turi 22 straipsnis. Pagal šį straipsnį valstybės narės — nors ir labai lanksčiu būdu — įpareigojamos už Bendrijos muitų teisės aktų nesilaikymą taikyti administracines ir baudžiamąsias sankcijas. Komitetas visiškai pritaria, kad yra būtinas suderintas šios svarbios srities reglamentavimas. Tiesa, lieka laukti, kaip valstybės narės sureaguos į bandymą joms nustatyti taisykles ar gaires baudžiamosios teisės srityje. Šioje srityje tikėtinas pasipriešinimas arba bent jau neigiamas nusistatymas.

3.1.7

24, 25 ir 26 straipsniuose apibrėžiama teisė apskųsti administracinį sprendimą (23 straipsnyje numatoma, jog tai netaikoma teisminių institucijų sprendimams), kuriam numatyta dviejų pakopų procedūra: pirmiausia, kreipiantis į muitinę, o vėliau kreipiantis į aukštesnį nepriklausomą organą, kuris gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertis specializuotas organas. Sankcijų atveju taikomas bendras principas, panašus į estoppel principą, išskyrus tuos atvejus, jei muitinės įstaigų nuomone, „skundą pateikusiam asmeniui gali būti padaryta nepataisoma žala“. Komitetas palankiai tai vertina ir mano, kad taip atsižvelgiama į piliečių poreikius.

3.1.8

27 straipsnyje nustatomas principas, leidžiantis muitinėms atlikti bet kokį fizinį, administracinį, apskaitos arba statistinį patikrinimą. Be to, numatyta naudoti elektroninę rizikos valdymo sistemą, skirtą nustatyti ir įvertinti riziką bei „parengti priemones, kurių reikia rizikai išvengti“. Šią sistemą, kurią valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turi sukurti ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., reglamentuos 196 straipsnio pagrindu Komisijos parengtos taisyklės. Kiekvienu atveju Komitetas pritaria šiai iniciatyvai ir tikisi, kad Komisija yra įsitikinusi valstybių narių pasirengimu įgyvendinti šią, ko gero, brangią ir sudėtingai valdomą sistemą.

3.1.9

Pagal 30 straipsnį muitinis tikrinimas arba formalumai netaikomi Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimam bagažui bei per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažui, nepažeidžiant valstybių narių su saugumu ir sauga susijusių, taip pat su valstybių narių nustatytais draudimais arba apribojimais susijusių patikrinimų. Tai reiškia, kad išimtis taikoma tik toms šalims, kurios nenustatė draudimų arba apribojimų. Kadangi apribojimų yra visur ir visada, nors tai gali būti tik prekėms, kurioms taikomas akcizo mokestis, bendroji nuostata praktiškai tampa niekine. Taigi, muitinės įstaigų įgaliojimai nuolat kontroliuoti krovinių skyriuje ar salone laikomą bagažą, iš esmės lieka nepaliesti.

4.   II–VIII antraštinės dalys: muitinės formalumai ir procedūros

4.1

II–VIII antraštinėse dalyse nagrinėjami muitinės formalumai ir procedūros; didelė jų dalis yra perimama iš šiuo metu galiojančio Muitinės kodekso. EESRK nenorėtų išsamiai nagrinėti šių nuostatų, kadangi prieš rengiant dokumentą buvo plačiai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais. Todėl Komitetas pateikia savo pastabas tik dėl keleto ypatingos svarbos straipsnių.

4.2

55 straipsnyje numatyta, kad skola muitinei atsiranda ir dėl kontrabandos ar nelegalios prekybos (apibrėžiama kaip prekės, „kurioms taikomos bet kokios rūšies importo arba eksporto draudimo arba ribojimo priemonės“): visais atvejais mokami muitai, nepažeidžiant kitų administracinių ir baudžiamųjų sankcijų. Tačiau skola muitinei neatsiranda neteisėtai įvežus padirbtus pinigus arba narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios nepatenka į legalią ekonominę apyvartą; tokia prekyba yra laikoma baudžiamuoju nusikaltimu, išskyrus tuos atvejus, jei valstybės narės įstatymai numato, kad importo muitų pagrindu nustatomos piniginės baudos. Nors Europos Teisingumo Teismas laikosi kitos nuomonės, EESRK mano, kad iš muitinės įstaigų neturėtų būti atimama teisė gauti joms priklausančias pajamas kai — be administracinių ir baudžiamųjų sankcijų — atsisakoma nustatyti skolą muitinei, tai reikėtų taikyti bent jau narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kurių vertė turėtų būti nustatyta atitinkamos rinkos kainos pagrindu. Kad narkotinių medžiagų įvežimas yra draudžiamas, nekeičia fakto, kad kalbama apie (nors ir nelegalų) importą. Trumpai tariant: galima suprasti, kodėl mokesčiai nemokami už padirbtus pinigus, tačiau nesuprantama, kodėl nereikia mokėti už narkotines ir psichotropines medžiagas.

4.3

Pagal 61 straipsnį muitinė gali reikalauti, kad skolininkas pateiktų garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėta skola muitinei. 64 straipsnyje nurodoma, kad tokia garantija gali būti garanto įsipareigojimas, o 66 straipsnyje nurodoma, kad garantu gali būti „bankas arba kita oficialiai pripažinta finansų įstaiga, kuriai leista veikti Bendrijoje“. Ši nuostata yra svarbi, nes pripažįstama, jog kiekvienos valstybės narės bet kuris bankas arba finansų įstaiga gali pateikti kitos valstybės narės muitinei galiojančią garantiją: šis svarbus principas jau galioja, tačiau dažnai susiduriama su įvairių šalių muitinių kliudymu jį taikyti. Vis dėlto neaišku, ką reiškia sąvokos „oficialiai pripažinta (finansų įstaiga)“ arba „kuriai leista veikti Bendrijoje“. Komiteto nuomone, šios sąvokos yra nereikalingos ir klaidinančios, kadangi Bendrijoje veikiantys bankai ar finansų įstaigos turi bendrąjį leidimą („Europos pasą“), todėl kokie nors patikslinimai nėra būtini.

4.4

83 straipsnyje taip pat nagrinėjamos garantijos. Komisija, laikydamasi 196 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, reglamentuojančias mokėjimo išieškojimą iš garantų taikant specialią procedūrą. Tačiau trūksta informacijos apie šios specialios procedūros esmę ir taikymo sritį. Jei tai yra nuoroda į reikalavimą, kad garantas atsakytų „pateikus pirmą prašymą“, tai, žinoma, nėra nieko naujo, kadangi jau egzistuoja tokios garantijos ir jas taip pat numato kiti reglamentai (pvz., ES finansinis reglamentas). Tačiau jei turima galvoje kitokios interpretacijos, jos turėtų būti patikslinamos, kadangi su garantija susijusios išlaidos priklauso tiek nuo rizikos, tiek ir nuo sąlygų, kuriomis garantas privalo atsakyti.

4.5

Be to, 83 straipsnyje numatyta, kad delspinigiai prie muito sumos pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią baigiasi nustatytas laikotarpis, iki mokėjimo dienos. 84 straipsnyje nagrinėjamas priešingas atvejis, kai importuotojui arba eksportuotojui yra skolinga muitinė. Šiam atvejui yra aiškiai numatyta, kad už pirmus tris mėnesius palūkanos ar delspinigiai nemokami. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra akivaizdžiai nevienodas ir nepriimtinas būdas vertinti įstaigas ir piliečius.

5.   IX antraštinė dalis: Muitinės kodekso komitetas ir galutinės nuostatos

5.1

Šios antraštinės dalies nuostatos yra ypač svarbios, siekiant suprasti Kodekso struktūrą ir taikymo sritį. Svarbiausias yra 196 straipsnis, pagal kurį Komisijai įgyvendinti teisės aktus „padeda Muitinės kodekso komitetas (toliau — Komitetas)“, kurio veiklai „taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas“. Praktikoje tai reiškia, kad Komisija, nors ir padedama Muitinės kodekso komiteto, gali nustatyti visas Muitinės kodekso nuostatas pagal įprastą Bendrijos procedūrą. EESRK tam neprieštarauja, tačiau mano, kad nustatytose nuostatose turi būti atsižvelgiama į vartotojų poreikius ir jos turi būti pakankamai lanksčios, kad tinkamu laiku būtų galima jas atnaujinti, atsižvelgiant į technikos ir technologijų pažangą ir prekybos tradicijų raidą.

5.2

Komisija, laikydamasi anksčiau minėtame 196 straipsnyje jai suteiktų įgaliojimų, patvirtina priemones, nustatančias (194 straipsnis)

muitinės sistemų sąveikumo taisykles ir standartus;

„atvejus ir aplinkybes, kuriais Komisija gali priimti sprendimus, reikalaujančius, kad valstybės narės atšauktų arba pakeistų sprendimą“;

„prireikus kitas priemones, įskaitant priemones, susijusias su Bendrijos įsipareigojimais ir prievolėmis pagal tarptautinius susitarimus, dėl kurių reikia keisti Kodekso nuostatas“.

5.2.1

Taigi, Komisijai suteikti pakankamai dideli įgaliojimai, tarp jų netgi galimybė (antra įtrauka) nustatyti atvejus ir aplinkybes, kuriomis Komisija gali įpareigoti valstybes nares atšaukti arba pakeisti sprendimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pirmoje ir trečioje įtraukoje numatytais atvejais Komisija atlieka Tarybos priimtų arba patvirtintų sprendimų institucinio koordinavimo ir įgyvendinimo funkciją, o antroje įtraukoje paminėtu atveju kalbama apie neįprastą įgaliojimų vykdymo būdą, nors iš esmės jį galima pateisinti aplinkybėmis. Taigi, EESRK iš tikrųjų tam neprieštarauja.

5.2.2

Apskritai EESRK pastebi, kad noras kontroliuoti piliečių veiklą, įskaitant prekybinius sandorius ir su muitine susijusius veiksmus, daro poveikį laisvai prekybai ir yra politinių sprendimų, kurie pagal ES ir valstybių narių kompetencijos sritis priimami kartu, priežastis. Komisija, žinoma, yra atsakinga už šių sprendimų įgyvendinimą.

5.2.3

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad muitinių reforma neturi kelti pavojaus pusiausvyrai tarp laisvos prekybos ir naudotojų bei galutinių vartotojų saugumo. Vykdant šią reformą būtina atsižvelgti į muitinės tarnautojų ir importuojančių ir eksportuojančių įmonių darbuotojų kvalifikaciją.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  OL C 110, 2004 4 30.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/26


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m.

COM(2005) 629 final

(2006/C 309/06)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. gruodžio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Edgardo Maria Iozia.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 9 susilaikius.

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ateinančių penkerių metų laikotarpį skirti finansinių paslaugų sektoriaus „dinamiškam konsolidavimui“, taikant ir tobulinant galiojančius įstatymus, stengiantis išvengti perteklinio reglamentavimo („goldplating“) ir atsižvelgiant į Lisabonos strategijos dvasią ir Europos socialinio modelio specifiką.

1.2

EESRK taip pat mano, kad svarbiausia nuodugniai išanalizuoti kontrolės institucijų vaidmenį ir veiklą, skatinant įvesti kuo geresnį koordinavimą, atsižvelgiant į tai, ką numatė Lamfalussy proceso 3 lygio komitetai.

1.2.1

EESRK mano, kad esant tokiai padėčiai yra per anksti kurti bendrą europinės kontrolės instituciją, kuri ateityje galėtų padėti skatinti rinkų integraciją, tačiau mano, kad šiandien būtų naudinga pasiūlyti Europos institucijoms paskirti pagrindinę kontrolės instituciją valstybėje, kurioje įsikūrusi patronuojanti bendrovė, kuriai būtų pavesta atlikti dukterinių ir kontroliuojamų įmonių, įsikūrusių kitose Sąjungos valstybėse, priežiūrą. Tai būtų labai naudinga europinėms įmonėms ir vartotojams.

1.3

Finansinių sandorių veiksmingumas yra esminis ir lemia vis svarbesnę finansinės veiklos vietą ekonomikoje (turime omenyje ekonomikos „sufinansinimo“ reiškinį). Nors ekonomikos „sufinansinimas“ pasireiškia dideliu vystymosi potencialu ekonomikos ir užimtumo finansų sektoriuje, jis gali turėti ir neigiamų pasekmių visai ekonomikai. Akcijų rinkos dominavimas, pagyvinamas „shareholder value“ taip pat gali prieštarauti pramonės strategijoms. Įmonių vadovams daromas komercinis ir finansinis spaudimas gali sukelti ilgalaikių problemų ir lemti nepakankamai apgalvotus siūlymus pirkti kontrolinį paketą, kurių didelė dalis tokiais atvejais greitai baigiasi turto sunaikinimu.

1.3.1

Vis dėlto negalima pamiršti, kad dėl konsolidacijos proceso, bent jau vidutinės trukmės ar trumpuoju laikotarpiu, finansų sektoriuje vykstantis darbo vietų mažėjimas didina šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų nesaugumo jausmą. EESRK pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į konsolidacijos proceso socialinius padarinius, ir pageidauja, kad valstybės narės sukurtų tinkamą socialinių padarinių švelninimo sistemą ir paremtų profesinio mokymo bei perkvalifikavimo planus, būtinus Lisabonos strategijoje numatytiems tikslams įgyvendinti.

1.4

EESRK remia paprastinimo ir kodifikavimo tikslus bei aiškumo siekį kuriant geresnį reglamentavimą ir todėl palaiko Komisijos įsipareigojimą kartu su suinteresuotaisiais subjektais rengti tęstines, reguliarias ir atviras konsultacijas ir, prieš teikiant pasiūlymus, pateikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama ir į socialinius bei aplinkos aspektus ir į išorės poveikį visai ekonomikos sistemai.

1.4.1

EESRK prašo, kad apie finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) darbus būtų labiau informuojama ir diskutuojama ne tik tarp ekspertų, bet ir visuomenėje.

1.5

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytai iniciatyvai paskelbti pranešimą ir (arba) rekomendaciją dėl KIPVPS siekiant pašalinti šioje srityje laisvam finansinių priemonių judėjimui trukdančias kliūtis.

1.6

Bus ypač svarbu stiprinti vartotojų informavimą, finansinę kultūrą ir sąmoningumą. Komisijos ketinimas kartu su Europos vartotojų asociacijomis imtis konkrečių veiksmų yra savalaikis, tačiau Komisija turėtų aktyviau veikti valstybių narių atžvilgiu, skatindama jas taikyti griežtesnę suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo tvarką nacionaliniu lygiu. EESRK pasirengęs bendradarbiauti įgyvendinant šias iniciatyvas palaikydamas ryšį su vartotojų asociacijomis ir nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis.

1.7

Šiuo metu galiojančios skirtingos rizikos ribojimo taisyklės valstybėse narėse verčia įmones prisiimti sunkius balansų rengimo ir informacijos apie įmones teikimo įsipareigojimus. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taikymas galėtų būti tinkama galimybė suvienodinti įsipareigojimus dėl informacijos teikimo Europos lygiu. Komitetas pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (IASB) — privatus tarptautinis apskaitos standartų organas — ne visiškai atspindi pasaulio ekonomikos padėtį ir norėtų, kad ji būtų atviresnė tarptautiniam bendradarbiavimui su kitais veikėjais, pavyzdžiui, Europos Komisija.

1.8

Kalbant apie siūlomas direktyvas dėl paslaugų rinkos privatiems asmenims EESRK pasilieka teisę išsakyti savo požiūrį dėl vartojimo kreditų direktyvos, kurią reikia kuo greičiau priimti, taip pat dėl mokėjimo paslaugų direktyvos, dėl kurios šiuo metu Komitetas rengia atskirą nuomonę. Tačiau apie direktyvą dėl hipotekinių kreditų EESRK, nors ir pritaria jos tikslams, pripažįsta, kad nėra įsitikinęs, jog per trumpą laiką būtų galima sukurti integruotą paskolų rinką. Galiausiai, EESRK palankiai vertintų pagrindų direktyvos dėl kliringo ir atsiskaitymo susitarimų priėmimą.

1.9

Komisija išsakė savo abejones dėl 26-ojo finansinių paslaugų režimo priėmimo. EESRK pareiškia esąs su tuo susipažinęs ir yra pasirengęs įvertinti jos praktinio taikymo sąlygas, kuriose visuomet turi būti atsižvelgiama į tikruosius vartotojų interesus ir jiems teikiamus privalumus, kai tik jos bus pasiūlytos.

1.10

Dėl ateities iniciatyvų EESRK pabrėžia:

dalyvavimo KIPVPS veikloje naudą siekiant suderinti investicinio (angl. unit-linked) gyvybės draudimo reglamentavimo normas su kitų finansinių produktų normomis;

užtikrinti galimybę turėti banko sąskaitą;

būtinybę pašalinti kliūtis, stabdančias naudojimąsi banko sąskaitomis kitoje valstybėje.

1.11

EESRK įsitikinęs, kad Europos normų, reglamentuojančių finansines paslaugas, kokybė labai aukšta ir kad ES gali pretenduoti tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Europa turėtų užmegzti dialogą ne tik su sparčiai augančios ekonomikos šalimis (pvz., Indija, Brazilija ir Kinija), kaip siūlo Komisija, bet ir su besivystančiomis šalimis, kurioms, norint plėtoti finansinių paslaugų rinkas, reikia didelės pagalbos.

1.12

EESRK palaiko visas europines ir nacionalines institucijas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. Šiuo atveju, Komisijai pabrėžiant glaudaus ir nuolatinio finansų sistemos bendradarbiavimo su kompetentingomis valdžios institucijomis būtinybę, EESRK remia ir pakartoja šį kreipimąsi finansų ir kompetentingoms valdžios institucijoms. Pastarosios turėtų pranešti, kaip toliau bus elgiamasi su finansų įmonių tarpininkų gauta informacija.

2.   Įžanga

2.1

Remiantis principu, kad veiksminga finansų rinka yra esminė sudedamoji ekonomikos plėtojimo ir augimo strategijos dalis, baltojoje knygoje dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m. nurodyta daug tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti norint paskatinti finansinių paslaugų sektoriaus dinamišką konsolidavimą. „Dinamiškas konsolidavimas“ yra baltosios knygos leitmotyvas, nurodantis tikslą — pašalinti paskutines laisvo finansinių paslaugų ir kapitalo judėjimo kliūtis, nepaisant reikšmingų rezultatų, jau pasiektų įgyvendinant 1999–2005 m. finansinių paslaugų veiksmų planą (FPVP).

2.2

Pagrindinis vaidmuo, kurį reglamentavimas atlieka finansų rinkose, pateisina baltojoje knygoje skiriamą dėmesį būtinybei įgyvendinti ir tobulinti galiojančius įstatymus vengiant perteklinio reglamentavimo („gold-plating“), ypač valstybėse narėse.

2.3

Atliekant reguliavimo sistemos analizę, negalima atsiriboti nuo svarstymo apie ES valdžios institucijų koordinuojamų sričių ribas, užduotis ir atsakomybę: atsižvelgiant į esamą padėtį, kontrolės veiklą vykdančios nacionalinės struktūros išlaikymas gali būti geriausia vartotojų ir investuotojų apsaugos forma, tačiau negalima nekreipti dėmesio į šios bazinės koncepcijos keliamus du svarbius klausimus.

2.3.1

Viršnacionaliniu lygiu neintegruotos kontrolės praktika labai apriboja rinkų integraciją. Todėl reikia skatinti ir stiprinti glaudų atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse. Iš tiesų didžiųjų Europos bankų, veikiančių daugelyje valstybių narių, rizikos valdymas vyksta grupės lygiu, remiantis tvirtu pagrindu. Reikia, kad kontrolės institucijos galėtų teisingai įvertinti šių didžiųjų Europos grupių rizikos pobūdį.

2.3.2

Plačių kontrolės prerogatyvų išlaikymas nacionaliniu lygiu neturi tapti pretekstu sukurti kliūčių „dinamiškam konsolidavimui“ ES lygiu, kurias baltojoje knygoje siūloma laipsniškai šalinti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK suformulavo pastabas apie žaliąją knygą dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.). Kadangi baltojoje knygoje pakartota daugelis žaliojoje knygoje pateiktų siūlymų, šioje nuomonėje EESRK glaustai kartoja (1) jau išsakytus savo komentarus šia tema.

3.1.1

Baltojoje knygoje pabrėžiamas ekonomikos ir užimtumo augimo potencialas finansinių paslaugų srityje. Vis dėlto Komitetas mano, kad reikia nuodugniai ir realistiškai apsvarstyti šią dokumento esminę išankstinę prielaidą, atsižvelgiant į įvairius gerai dokumentuotus faktus.

3.2

Šio sektoriaus konsolidavimo procesas gali padėti stiprinti veiksmingumą ir masto ekonomiją, o tai būtų labai naudinga rizikos kapitalo tarpininkavimo įmonių akcininkams (didinant investuoto kapitalo grąžą) ir finansinių paslaugų vartotojams (mažinant šių paslaugų kainą).

3.3

Be to, patirtis rodo, kad konsolidavimo procesai lemia užimtumo mažėjimą finansinių paslaugų sektoriuje, o tai didina šio sektoriaus darbuotojų nesaugumo jausmą. Negalima pamiršti fakto, kad įmonių susijungimų ir įsigijimų atvejais pateikiamuose verslo planuose visų pirma nurodomos sutaupomos sąnaudos, susidarančios mažinant personalo išlaidas. Nors dėl konsolidavimo procesų netrukus labai sumažėja darbo vietų, vis dėlto reikia pripažinti, kad jie atveria galimybes plėtoti naujoviškas paslaugas ir veiklos sritis, kurios savo ruožtu turės teigiamos įtakos užimtumui. Sumažinus kliūtis, trukdančias finansinių paslaugų teikėjams kiek galima pasinaudoti sąveika, atsirandančia susijungus tarptautinėms įmonėms, bankai galėtų teikti paslaugas už mažesnę kainą ir įgyvendinti klientams palankesnę kainų politiką, taigi, taip padidėtų ir paklausa. Tada finansiniai tarpininkai padidintų investicijas, o tai darytų teigiamą poveikį užimtumui. Tokios naujos darbo vietos, išskyrus specifinius sektorius (informacijos ir paslaugų centrai ir administracijos tarnybos), apskritai pritraukia labiau kvalifikuotus specialistus, kuriems už darbą mokamas geresnis atlyginimas.

3.4

Todėl, net jeigu tarsime, kad šio sektoriaus konsolidavimas neturi akivaizdaus neigiamo poveikio užimtumui, Komitetas ypač pabrėžia, kad negalima nekreipti dėmesio į prarandamą laiką ir profesinę kvalifikaciją nuo darbo praradimo ir naujos darbo vietos sukūrimo. Jeigu labiau akcentuojamas ne darbo vietų saugojimas, o galimybė rasti darbą, valstybės narės turėtų visų pirma teikti paramą profesinio mokymo ir tobulinimo sistemai ir tinkamoms socialinių padarinių švelninimo priemonėms.

3.5

Jeigu darbuotojai suvoks, kad jų kvalifikaciją ir gebėjimus galima lengvai panaudoti net sparčiai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje, jie noriau priims ir mažiau pastovaus darbo pasiūlymą „dinamiškai konsoliduojamame“ sektoriuje. Tai turėtų skatinti profesinį mokymą suvokti ne tik kaip priemonę, leidžiančią sumažinti socialinį nestabilumą, bet ir kaip esminį elementą siekiant užtikrinti „dinamiško konsolidavimo“ programos ir apskritai Lisabonos strategijos, kuria siekiama Europos ekonomiką paversti svarbiausia pasaulyje „žiniomis paremta ekonomika“, ilgalaikę sėkmę. Be to, reikia sukurti socialinės apsaugos tinklą, kuris sumažintų dažnai sunkias šių pereinamųjų etapų pasekmes.

4.   Specialiosios pastabos

4.1   Reglamentavimo gerinimas

4.1.1

Trys pagrindiniai reglamentavimo gerinimo proceso principai yra šie: paprastinimas, kodifikavimas ir aiškinimas. Šiuo keliu svarbu žengti norint užtikrinti priemonių suderinamumą, jų taikymo paprastumą ir jų perkėlimo vienodumą.

4.1.2

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams dėl geresnio reglamentavimo, ypač įsipareigojimui ir toliau plačiai ir dažnai konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais bei siekti, kad prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą būtų atliekamas poveikio vertinimas, ypač dėl ekonominių sąnaudų ir pelno santykio plačiąja prasme, apimant socialinį ir aplinkos aspektą. Komitetas mano, kad toks pat svarbus yra įsipareigojimas gerinti teisės aktų kokybę ir išorės poveikį visai ekonomikos sistemai, kurį kartu su Taryba ir Parlamentu turi prisiimti Komisija.

4.1.3

EESRK pritaria Komisijos pozicijai ir dėl iššūkio siekiant užtikrinti teisingą teisės aktų perkėlimą per reikiamus terminus, ir dėl tinkamo jų tolesnio taikymo 25 valstybėse narėse, atsižvelgiant ir į būsimą plėtrą. Jis pritaria ir reikalavimui užkirsti kelią perteklinio reglamentavimo ( goldplating) praktikai, vienašališkai pridedant papildomas taisykles, prieštaraujančias bendrosios rinkos principui. Iš tiesų nepagrįsta nacionalinių vartotojų apsaugos reglamentų įvairovė yra viena iš pagrindinių finansinių paslaugų integracijos Europos Sąjungoje kliūčių.

4.1.4

Be to, EESRK mano, kad ypač svarbu atlikti ex post vertinimą siekiant išsiaiškinti, ar taisyklės iš tiesų davė siektų rezultatų ir ar rinkų raida, bent jau nuo jų priklausančiuose sektoriuose, atitinka Lamfalussy procese numatytas priemones.

4.1.5

Tikrinti Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuoseklumą reikia pradėti nuo pačių svarbiausių sektorių arba nuo tų, kurie labiausiai susiję su teisės aktų derinimu ir konsolidavimu, pvz., kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) platinimo ir reklamos atveju. Norint padidinti šio sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą, reikia didesnės apimties komercinės ir platinimo veiklos, kurią labai stabdo dar gerai neapibrėžta reguliavimo sistema. Todėl Komisijos iniciatyva 2006 m. parengti komunikatą ir (arba) rekomendaciją bei baltąją knygą dėl turto valdymo yra pateikta laiku.

4.1.6

Komisija siūlo šiuo metu galiojančių 16 draudimo sektoriaus direktyvų sujungti į vieną direktyvą. EESRK palankiai vertina šį kodifikavimo pasiūlymą ir mano, kad tai labai geras pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti ir kitose srityse priimant teisės aktus, apibendrinančius, paprastinančius ir pertvarkančius daugelyje direktyvų aptariamas įvairias temas.

4.1.7

EESRK mano, kad nustačius, jog europinės taisyklės perkeltos arba taikomos neteisingai, reikėtų kelti bylą dėl pažeidimo, nors reikia pažymėti, kad pastaruoju metu Komisija jautė didelę Tarybos įtaką, tad vis mažiau ir mažiau naudojosi šiomis procedūromis.

4.1.8

Finansinių paslaugų sektoriaus tobulinimas ir racionalizavimas negali vykti neskiriant dėmesio vartotojų informavimo, švietimo ir sąmoningumo problemai: iš tiesų tai pagrindiniai elementai siekiant užtikrinti didžiausią bet kokios reguliavimo sistemos veiksmingumą. Todėl projektas Europos lygiu kartu su vartotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir finansų pramonės atstovais imtis specialių veiksmų yra labai sveikintinas, tačiau Komisija turėtų dėti didesnes pastangas, kad ši praktika būtų ypač rekomenduojama ar net privaloma nacionaliniu lygiu. Europos informacinis laiškas vartotojams a priori yra puiki iniciatyva, tačiau vis dėlto reikia įsisąmoninti, kad informacinės priemonės turi būti artimos vartotojui. EESRK prašo Komisijos dirbant su Taryba ir Parlamentu užtikrinti, kad bus išnagrinėti geriausi būdai, kaip nacionaliniu lygiu paskatinti dalyvauti suinteresuotuosius subjektus, remiantis projektais, kuriuos tikimasi įgyvendinti Europos lygiu. FIN-NET tinklo — priemonės, šiuo metu dar nežinomos daugeliui vartotojų — plėtojimas vyksta teisinga kryptimi. Atsižvelgdamas į tai, kad šios priemonės vaidmuo bus persvarstomas, EESRK rekomenduoja į tai įtraukti vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijas bei socialinius veikėjus. Komitetas galėtų padėti įgyvendinti šią iniciatyvą, pvz., dirbdamas su nacionalinėmis vartotojų tarybomis bei nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis.

4.1.9

Kadangi Komisija pabrėžia informacijos sklaidos svarbą, ypač tarp vartotojų, investuotojų ir finansinių paslaugų sektoriaus personalo, EESRK mano, kad negalima nuvertinti kalbos, kuria pateikiami šie dokumentai, klausimo svarbos. Komisija turėtų skirti dėmesio šiai problemai ir dėti visas būtinas pastangas, kad bent jau pagrindiniai dokumentai būtų pateikti kuo daugiau kalbų.

4.1.10

EESRK vertina dėmesį, skiriamą vartotojams ir bankų bei finansinių įstaigų personalui ir reguliariam konsultavimuisi su jais svarbiomis temomis. Rinkų integracijos nauda — tai vartotojo poreikių užtikrinimas, nepamirštant priimtų sprendimų socialinio poveikio. Praeityje priimant finansų direktyvas šio požiūrio ne visuomet buvo laikomasi. Pastabomis, išdėstytomis dalyje „Bendrosios pastabos“, būtinai norime šį požiūrį priminti.

4.1.11

Dėl sąveikos su kitomis Europos ekonomikos politikos sritimis EESRK jau pabrėžė, jog apmokestinimo PVM tvarka gali trukdyti didžiosioms Europos grupėms (2) teikti daugiau finansinių paslaugų, ir džiaugiasi, kad Komisija išreiškė ketinimą šiuo klausimu pateikti teisės akto pasiūlymą. Ypatingą dėmesį reikės skirti tam, kad būtų įvertintas pageidautino PVM suderinimo proceso poveikis ekonomikai, socialiniams reikalams ir aplinkai. EESRK jau pabrėžė, kad esama padėtis gali sukliudyti visiškai integracijai ir galutiniam finansų rinkos susiformavimui. Be to, EESRK primena, kad nesuderinta mokesčių sistema gali paskatinti šias paslaugas pirkti iš išorės, o tai turėtų neigiamos įtakos užimtumui, paslaugų kokybei ir bendram sistemos patikimumui. EESRK pageidauja, kad ši tema būtų nuodugniau išnagrinėta atsižvelgiant ir į tam tikrus dažnai nepatenkinamus išorės paslaugų pirkimo rezultatus.

4.2   Reguliavimo sistemos ir tinkamos kontrolės užtikrinimas

4.2.1

Be abejonės, galime pritarti tikslui labiau koordinuoti rinkų priežiūros institucijų veiklą. Šį tikslą būtų lengviau pasiekti suteikiant daugiau galių 3 lygio komitetams ir derinant jų narių įgaliojimus Lamfalussy procese, norint papildyti Europos reguliavimo sistemą. Tai palengvintų Komisijos darbą ir sumažintų valstybių narių arba priežiūros institucijų taikomo perteklinio reglamentavimo (goldplating) praktikos riziką.

4.2.2

EESRK nuomone, šiuo metu dar per anksti svarstyti bendros europinės priežiūros institucijos steigimą, kuriai būtų pavesta koordinavimo priežiūra. Vis dėlto, jo manymu, nacionalinės priežiūros institucijos privalo nuolat aktyviai bendradarbiauti ir stengtis sudaryti bendrąsias elgsenos ir veiksmų procedūras. Dėl to padidėjęs tarpusavio pasitikėjimas taptų pirmuoju žingsniu didžiųjų Europos finansinių, bankinių ir draudimo grupių, veikiančių daugelyje valstybių narių, sudarymo ateityje link. Pirmasis svarbus sprendimas turi būti priimtas dėl pagrindinės kontrolės institucijos, kuriai būtų galima priskirti atsakomybę už dukterinių įmonių ir kitose Europos šalyse esančių kontroliuojamų įmonių priežiūrą, nustatymo valstybėje, kurioje įsikūrusi patronuojanti bendrovė. Daugiašalėms įmonėms ir kontrolės institucijoms bendroji rinka galėtų būti tikrai naudinga, kadangi joms nebereikėtų nuolat pristatyti balansų ir informacinių dokumentų, taip pat nebereikėtų atsižvelgti į skirtingų šalių reglamentus.

4.2.3

Turi būti skatinama naudotis metodu, taikytu, pvz., direktyvoje dėl piktnaudžiavimo rinka. Kadangi buvo pateiktas labai išsamus direktyvos projektas, buvo galima direktyvą perkelti vienodai, paliekant reguliavimo institucijoms didelę atsakomybę, kuria buvo dalijamasi ir Europos lygiu, nustatant specifines veiklos rūšis, perkeltinas įvairioms priežiūros įstaigoms.

4.2.4

Priėmus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) buvo įveiktas svarbus etapas vienodinant įmonių finansinę atskaitomybę ir priartinant ją prie modernių standartų. Tai taip pat gali tapti proga Europos lygiu suvienodinti duomenų, kuriuos tarpininkai turi pateikti priežiūros institucijoms, tipus. EESRK mano, kad priėmus TFAS nebebus galima atitolinti ar vilkinti šio tikslo siekimo, kadangi jis yra pagrindinė priežiūros institucijų koordinavimo ir veiksmingo bendradarbiavimo Europos lygiu išankstinė sąlyga. Tačiau reikėtų, kad būtų lygiuojamasi į atitinkamus Europos projekto „Mokumas II“ tikslus. Bet kuriuo atveju įmonės, dar nepradėjusios derinti savo balansų ir konsoliduotų finansinių balansų su TFAS, neturėtų būti baudžiamos labiau nei tos, kurios privalėjo tai padaryti.

4.3   Šiuo metu vykdomos ir numatomos teisėkūros iniciatyvos

4.3.1   Šiuo metu vykdomos teisėkūros iniciatyvos

4.3.1.1

Privatiems asmenims skirtoms bankų paslaugoms taikomos trys labai svarbios iniciatyvos. Dėl iniciatyvos, susijusios su hipotekiniais kreditais, EESRK (3) jau išreiškė argumentuotų abejonių dėl realios galimybės pradėti rinkos integraciją, turint omeny teisines pasekmes ir esminius sunkumus, nurodytus neseniai paskelbtoje nuomonėje. EESRK toliau laukia Komisijos gairių ir atsakymų į suformuluotas pastabas.

4.3.1.2

Komisijos pasiūlyti vartojimo kreditų direktyvos pakeitimai, kurie pateikti apsvarstyti Parlamentui, pagerina ankstesnį pasiūlymą, nors vartotojų jie netenkina visa apimtimi. EESRK susidomėjęs laukia šių svarstymų rezultatų ir tikisi, kad direktyva bus greitai priimta.

4.3.1.3

Direktyva dėl mokėjimo paslaugų irgi atlieka svarbų vaidmenį. Tarptautinių atsiskaitymo paslaugų sritis dar lieka šešėlinėje zonoje. Finansų sistema turėtų paklusti Konkurencijos generalinio direktorato suformuluotoms konkurencijos, skaidrumo ir palyginamumo taisyklėms. Bendros Europos mokėjimų erdvės (SEPA) sukūrimas iki 2010 metų — aukštų tikslų siekiantis ir remtinas tikslas, kuris užtikrins veiksmingesnius tarptautinius mokėjimus ir apsaugos vartotojus. Bet kuriuo atveju reikės atsižvelgti į tai, kad veiksmingos ir nebrangios sistemos (pvz., tiesioginio debeto sistema) jau veikia kai kuriose valstybėse narėse. Kai bus įgyvendinta SEPA, reikės atsižvelgti į vartotojų interesus ir suteikti papildomos naudos. EESRK šiuo metu rengia atskirą nuomonę dėl mokėjimo paslaugų, kurioje išsamiai išdėstys savo nuostatas.

4.3.1.4

Naujai įvertinti kriterijus atitinkančio akcijų paketo koncepciją persvarstant Bankų direktyvos 16 straipsnį ir Draudimo direktyvos 15 straipsnį yra esminė iniciatyva siekiant sukliudyti tam tikroms priežiūros institucijoms stabdyti darnų vidaus rinkos plėtojimą, prisidengiant pretekstu, kad taikomas riziką ribojantis finansinių sistemų valdymas. EESRK mano, kad siekiant geriausių sistemos stabilumo garantijų reikia labiau didinti jos veiksmingumą, o ne riboti įmonių kontrolės veiklos perkėlimą.

4.3.1.5

Kalbant apie kliringo bei atsiskaitymo susitarimus, nesant reguliavimo sistemos atsirado didelio neekonomiškumo ir piktnaudžiavimo atvejų. Tarptautiniai atsiskaitymai ir kliringas yra brangesni ir ne tokie veiksmingi kaip nacionaliniai. EESRK palankiai vertintų pagrindų direktyvą, kurios tikslas — didinti Europos operatorių konkurencingumą, taip pat ir su tarptautiniais konkurentais. Veiksmingai ir gerai organizuotai rinkai būtinos investicijos ir Europai reikia jų pritraukti, norint kryptingai siekti ekonomikos ir užimtumo augimo tikslų.

4.3.2   Šiuo metu vykstantys svarstymai

4.3.2.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia išnagrinėti nepagrįstas kliūtis visiškam tarptautinio kapitalo ir investicijų judėjimui įgyvendinti.

4.3.2.2

Komisija skeptiškai vertina 26-ąjį finansinių paslaugų režimą. Be to, dėl minimalaus derinimo principo susidarė per dideli skirtumai. Kilmės šalies principas buvo puiki liberalizavimo ir konkurencijos ES priemonė. Be to, kuo stipresnis abipusis pasitikėjimas kiekvienos valstybės narės galiojančių įstatymų kokybe, tuo geriau šis principas bus priimamas valstybėse narėse. Todėl visiško taisyklių suderinimo tikslas yra svarbus svertas, palaikantis ir stiprinantis anksčiau minėtus pasitikėjimo santykius, kuriais grįstas laipsniškas bendros kultūros įgyvendinimas. Tai turėtų leisti suderinti pagrindines finansinių paslaugų sutarčių sąlygas. Beje, EESRK nurodo, kad iki šiol niekaip neįrodyta (reali) galimybė taikyti 26-ąjį finansinių paslaugų režimą, ir kad Komisija bet kokiomis aplinkybėmis turėtų pradėti nuodugnesnę jo taikymo analizę. Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK tvirtino, kad 26-asis finansinių paslaugų režimas yra teiktina galimybė tik tada, jei kruopščiai išnagrinėjus 25 valstybių narių teisės aktus ir sutartis bus patvirtinta, kad „lygiagreti“ priemonė nepažeidžia nė vienos iš jų taisyklių ir teisės aktų. Bet kuriuo atveju, standartizavimo taisyklės negali kliudyti naujų produktų pasiūlai ir tapti naujovių stabdžiu. (4)

4.3.3   Ateities iniciatyvos

4.3.3.1

Vienoje iš savo paskutiniųjų nuomonių dėl žaliosios knygos, paskelbtoje 2005 m. liepą, EESRK pabrėžė dalyvavimo KIPVPS veikloje naudą  (5). „Investiciniai fondai konkuruoja su finansinių paslaugų produktais, pavyzdžiui, su investiciniais vienetais susijusiais polisais, kuriuos investuotojai laiko lygintinais, nors juos reglamentuoja skirtinga teisinė bazė. Tokia padėtis gali iškreipti investuotojų pasirinkimą ir atsiliepti investicijų kainai bei rizikai. Komitetas mano, kad negalima kovoti su šia problema mažinant konkurenciją ar mažinant investiciniams fondams taikomus suvaržymus ir garantijas, kurias jie turi suteikti. Priešingai, pageidautina šiuos reikalavimus didinti, kad finansiniams produktams, kurie laikomi tiesiogine alternatyva investiciniams fondams, būtų taikomi panašūs teisiniai reikalavimai.“ Fondų ir investicinių vienetų polisų įsipareigojimų neatitikimas, nepakankamai sklandi Europos paso rengimo eiga susiję su kai kurių priežiūros institucijų vis dar daromomis kliūtimis, nepakankamu išlaidų skaidrumu, ypač pagrindinio kapitalo likvidavimo išlaidų, rinkos susiskaldymu ir palyginti didelėmis sąnaudomis. Tai tik keletas iškylančių problemų. Bet kuriuo atveju EESRK kelia nerimą, kad kai kuriose valstybėse narėse plėtojami garantinio kapitalo fondai, kurių valdymo įmonėms netaikomos jokios prievolės pateikti atitinkamas nuosavas lėšas, ir todėl susiklosčius ypač nepalankioms rinkos vystymuisi sąlygoms gali būti nepakankamai apsaugoti vartotojų interesai. EESRK prašo Komisijos panaikinti šį trūkumą, įvedant garantinio kapitalo fondų bendrovėms atitinkamas nuosavų lėšų prievoles ir nustatyti konkretų tinkamą priežiūros lygį. EESRK ypač vertina pastangas siekti didesnio KIPVPS veiksmingumo, atsižvelgdamas ir į faktą, kad jis, kaip reikšminga pensijų fondų sudedamoji dalis, gali padėti spręsti didelio pensijų sistemų deficito, slegiančio daugumą Europos ekonomikos sistemų, klausimą, kuris pagrįstai primenamas baltosios knygos pradžioje.

4.3.3.2

EESRK pritaria Komisijai dėl (ne vien ekonominės) galimybės turėti banko sąskaitą svarbos. Modernios ekonomikos šalyse turėti banko sąskaitą piliečiui iš tiesų reiškia tam tikrą ekonominę pilietybę. Kai kuriose Sąjungos šalyse tokią pilietybės teisę pripažįsta įstatymas, įpareigodamas finansų sistemą užtikrinti naudojimąsi bazinėmis paslaugomis už minimalią kainą. Kitose valstybėse įmonės vis dažniau atsižvelgia į šią paklausą, už keletą eurų per mėnesį siūlydamos einamosios sąskaitos aptarnavimo paslaugų paketą.

4.3.3.3

Planas šalinti kliūtis, stabdančias naudojimąsi banko sąskaitomis kitoje valstybėje, yra naudingas ir galėtų padėti mažinti bankų taikomus įkainius. Atsižvelgiant į galimybę atidaryti tiesioginio debeto sąskaitas, šis projektas galėtų padėti pasiekti tikslą užtikrinti einamųjų sąskaitų judėjimą Europos viduje. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad kai kurie vartotojai negali naudotis informacinėmis technologijomis. Komisija turėtų priimti sprendimą atsižvelgdama į tokius vartotojus, kadangi paprastai jie yra nepalankioje socialinėje padėtyje. Reikėtų pabrėžti, kad tiktai stiprinant tikrą ir konstruktyvų bendradarbiavimą galima tokią galimybę įgyvendinti. 2006 m. gegužės 16 d Europos Komisija. (6) nusprendė ekspertų grupei pavesti nagrinėti su banko sąskaitomis susijusią vartotojų judumo temą tęsiant baltojoje knygoje pateiktus pasiūlymus.

4.4   Išorės dimensija

4.4.1

Aukštiems tikslams, kurių siekia Komisija norėdama, kad Europa imtųsi iniciatorės vaidmens nustatant pasaulinius standartus, iš tiesų galima pritarti. Kita vertus, vadovaudamasis po Dohos derybų raundo paskelbtomis rekomendacijomis, EESRK pageidauja, kad Europa paskatintų labiausiai pažengusias šalis įsipareigoti teikti mažiausiai išsivysčiusioms šalims atitinkamą techninę ir finansinę paramą reglamentavimo ir sutarčių bei priimtų standartų taikymo srityje. Vykstant tarptautinei integracijai būtina atsižvelgti ir į silpniausių ekonomikos sistemų, kurioms reikia pritraukti investicijas, poreikius. EESRK tikisi, kad Komisija deramai atsižvelgs į šiuos poreikius derybų ir dialogo su kitomis labiau išsivysčiusiomis ekonomikos sistemomis metu.

4.4.2

EESRK aktyviai dalyvauja kovoje su finansinių sistemų naudojimu nusikalstamiems tikslams; jis palaiko Komisiją ir kitas Europos institucijas kovoje su visomis nusikalstamumo, kuris dažnai susijęs ir su tarptautiniu terorizmu, apraiškomis. Ekonominis nusikalstamumas reiškiasi įvairiais būdais: įmonių sukčiavimu ir komerciniu nesąžiningumu, pinigų plovimu, mokesčių vengimu, korupcija. Finansinių paslaugų grandinės dažnai naudojamos vykdant neteisėtas operacijas. EESRK kreipiasi į finansų institucijas prašydamas jų suteikti ryžtingą pagalbą kompetentingoms valdžios institucijoms. Kita vertus, šios turėtų pateikti išsamius atsakymus į finansų institucijų gautus pranešimus. Iš tiesų, jeigu pastarosios bus pakankamai informuojamos apie valdžios institucijoms suteiktos informacijos, susijusios su įtartinais sandoriais, tąsą, jos bus labiau motyvuotos tęsti ir didinti būtinas pastangas.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  OL C 65, 2006 3 17.

(2)  OL C 65, 2006 3 17.

(3)  OL C 65, 2006 3 17.

(4)  OL C 65, 2006 3 17.

(5)  OL C 110, 2006 5 17.

(6)  2006 m. gegužės 16 d. priimtas Komisijos sprendimas 2006/355/EB, įsteigiantis ekspertų grupę vartotojų judumui banko sąskaitų atžvilgiu ištirti (OL L 132, 2006 5 19).


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/33


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, patvirtinantį Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimto 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje

COM(2005) 687 final — 2005/0273 (CNS)

ir

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 6/2002 ir (EB) Nr. 40/94, siekiant įgyvendinti Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo

COM(2005) 689 final — 2005/0274 (CNS)

(2006/C 309/07)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 308 ir 300 straipsniais, 2006 m. vasario 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, patvirtinantį Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimto 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu, 2006 m. vasario 14 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 6/2002 ir (EB) Nr. 40/94, siekiant įgyvendinti Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo

COM(2005) 689 final — 2005/0274 (CNS).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bryan Cassidy.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (2006 m. liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 155 nariams balsavus už, 3 - prieš ir 2 susilaikius.

1.   EESRK išvadų ir rekomendacijų santrauka

Abu Komisijos pasiūlymai yra tarpusavyje susiję, todėl EESRK nusprendė juos išanalizuoti vienoje nuomonėje.

EESRK visiškai pritaria Komisijos pasiūlymams.

2.   Pagrindiniai Komisijos pasiūlymo aspektai

2.1

Pasiūlymuose stengiamasi susieti Bendrijos dizaino registravimo sistemą ir Hagos tarptautinio pramoninio dizaino registravimo sistemą, EB prisijungiant prie Hagos sutarties Ženevos akto. Pirmajame pasiūlyme siūloma prisijungti prie minėto akto. Antrajame — iš dalies pakeisti reglamentus, kad tai būtų galima padaryti.

2.2

Hagos sistema remiasi Hagos sutartimi dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo. Šią sutartį sudaro trys skirtingi aktai: 1934 m. Londono aktas, 1960 m. Hagos aktas ir 1999 m. Ženevos aktas. Šie trys aktai yra autonomiški ir taikomi kartu, atsižvelgiant į esmines jų nuostatas. Susitariančiosios šalys gali nuspręsti prisijungti tik prie vieno, dviejų ar visų trijų aktų. Jos automatiškai tampa Hagos sąjungos narėmis. Šiai sąjungai priklauso 42 Susitariančiosios šalys, iš jų 12 yra ES valstybės narės (1).

2.3

Prisijungimas suteiktų visiems ES dizaineriams galimybę, pateikus tik vieną paraišką, apsaugoti naujus ir originalius savo dizainus bet kurioje Ženevos akto šalyje. Tai būtų papildomas būdas pareiškėjams apsaugoti savo dizainus, šią apsaugą garantuojant nacionaliniu lygiu, Bendrijos lygiu pagal Bendrijos dizaino registravimo sistemą ir tarptautiniu lygiu — pagal Hagos sistemą.

2.4

Tokia sistema būtų paprastesnė, ekonominiu požiūriu veiksmingesnė ir naudingesnė. Pagal Hagos sistemą nereikalaujama, kad pareiškėjai pateiktų dokumentų vertimus, jiems nereikia papildomai mokėti kokių nors mokesčių skirtingose šalyse esančioms įstaigoms ir patikėtiniams arba nerimauti dėl įvairių nacionalinių registracijos galiojimo terminų. Atvirkščiai, paraišką pakanka pateikti tam tikrai vienai įstaigai vieną kartą sumokant vienkartinį mokestį, įgyjant tarptautinės dizaino registracijos teises Ženevos aktą pasirašiusiose šalyse.

2.5

Bendrijos dizaino registracijos sistema duoda dizaineriams galimybę apsaugoti savo naujos ir originalios išvaizdos dizainą suteikdama individualias išimtines teises į registruotą dizainą, kuris yra unitarinis ir galioja visoje EB. Teisės į registruotą dizainą reglamentuojamos visose valstybėse narėse, tačiau Bendrijos dizainas yra ekonomiškas ir patogus būdas, leidžiantis visoms Europos rinkoje veikiančioms įmonėms visoje Bendrijoje įgyti vienodą apsaugą.

2.6

Hagos sutartis dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo numato sistemą, administruojamą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), pagal kurią pateikus vieną registracijos paraišką ir sumokėjus vienkartinį mokestį gaunama keleto registruotų dizainų rinkinys minimose Susitariančiosiose šalyse. Hagos sistema gali naudotis bet kuris valstybės, kuri yra šios sutarties šalis, rezidentas arba pilietis arba tokioje valstybėje įsisteigusi įmonė. Šiuo metu PINO negauna registracijos paraiškų iš nacionalinių tarnybų. Teikiant PINO paraiškas tiesiogiai, išvengiama sumaišties ir dubliavimo bei galimo mokesčių Vidaus rinkos derinimo tarnybai permokėjimo.

2.7

Vienas iš Hagos sistemos privalumų yra tai, kad ją taikant lengviau daryti dizaino apsaugos pakeitimus ir apsaugą atnaujinti pasibaigus terminui.

2.8

Hagos sutarties Ženevos aktas įsigaliojo 2003 m. gruodžio 23 d. Vienas iš pakeitimų, padarytų siekiant, kad sistema būtų prieinamesnė, numato galimybę tarpvyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, EB, prisijungti prie Hagos sistemos. Šiuo metu prie Ženevos akto yra prisijungusios 19 šalių, įskaitant Šveicariją, Singapūrą ir Turkiją. Kai kurios valstybės narės šį aktą dar turės pasirašyti ir (arba) ratifikuoti.

2.9

Ženevos aktas numato, kad paraišką galima užpildyti tik viena iš dviejų oficialių kalbų — anglų ir prancūzų.

2.10

Jungtinės Amerikos Valstijos prie šio akto turėtų prisijungti 2006 m. lapkričio mėn., ES ir JAV prisijungimas turėtų paskatinti kitų didelių prekybos partnerių (Kinijos, Japonijos, Korėjos) prisijungimą, kuris atvertų galimybę registruotis dar kelete svarbių šalių.

2.11

Šis pasiūlymas nustato ryšį tarp EB, kuri pagal minėtą aktą laikoma viena šalimi, ir Hagos sistemos, tuo padidindamas pastarosios naudingumą.

3.   Konkrečios pastabos

3.1

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos (COM(2005) 687 final) suteikia galimybę Bendrijos dizaino sistemos atžvilgiu traktuoti Europos Bendriją kaip vientisą Hagos sistemos šalį. Padarius dalinį Reglamento EB/6/2002 (Bendrijos dizaino reglamentas) pakeitimą įteisinama galimybė prisijungti prie Ženevos akto.

3.2

Iš dalies pakeitus Reglamentą EB/40/94 (Bendrijos prekių ženklo reglamentas), Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT, Alikantė) galės priimti dizainų, registruotų remiantis Ženevos aktu, mokesčius.

3.3

Pasiūlymo iš dalies pakeisti šiuos du Bendrijos reglamentus teisinis pagrindas — EB sutarties 308 straipsnis.

3.4

Pasikonsultuota su Europos Parlamentu. Bendro sprendimo procedūra šiems dviem pasiūlymams netaikoma.

3.5

Taryboje balsuojama vieningai.

4.   Išlaidos

4.1

Manoma, kad dėl šio pasiūlymo, susijusio su reglamentų, tiesiogiai taikytinų valstybėse narėse, pakeitimais, neturėtų būti papildomų išlaidų.

4.2

Registruojant dizainą šiuo metu reikalaujama sumokėti registracijos mokestį ir registracijos atnaujinimo mokestį kiekvienoje šalyje, kurioje yra pateikiama registracijos paraiška. Manoma, kad vidutinis registracijos mokestis paprastai neviršija 100 eurų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad registruojant dizainus tarptautiniu mastu tenka patirti valiutos keitimo išlaidų ir nepatogumų.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija. Pati ES nėra Hagos sistemos narė.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/35


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)

COM(2005) 705 final — 2005/0277 (COD)

(2006/C 309/08)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 167 straipsniu ir 172 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. kovo 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gerd Wolf.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 3 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1

Komisijos pasiūlymas apima reikalavimus, taisykles ir procedūras, pagal kurias įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir kiti juridiniai subjektai galėtų gauti finansavimą pagal Septintąją MTTP pagrindų programą.

1.2

Komitetas pritaria daugeliui pasiūlytų taisyklių ir vertina jas kaip patobulinimus, galinčius gerokai supaprastinti administracines procedūras. Komitetas, atsižvelgdamas į siekį supaprastinti tvarką, taip pat rekomenduoja labiau suderinti ir nuosekliau įgyvendinti (pvz., numatant taikytinus kriterijus) Komisijos vidaus įgyvendinimo taisykles, kurios dar nėra pateiktos.

1.3

Tačiau dar negalima įvertinti tam tikro pasiūlytų taisyklių poveikio, kadangi kol kas nėra pateiktos Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklės. Tokiais atvejais (pvz., papildomų išlaidų kompensavimo atvejais) Komitetas rekomenduoja bent kol kas taikyti ankstesnes taisykles, kad atitinkami paramos gavėjai išvengtų blogesnių sąlygų taikymo.

1.4

Komitetas pritaria naujoms viršutinėms finansavimo riboms, nustatytoms atitinkamoms veiklos sritims ir paramos gavėjams. Jis taip pat itin palankiai vertina tai, kad naujoji tvarka padeda geriau remti MVĮ.

1.5

Komitetas rekomenduoja vienodai vertinti visas daugiausia valstybės lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų organizacijas, nepaisant jų teisinio statuso.

1.6

Komitetas rekomenduoja suteikti daugiau laisvės būsimiems dalyviams sudarant sutartis bei pasirenkant priemones. Tai visų pirma taikytina dalyvių teisei naudotis įgytomis žiniomis ir (arba) pirminėmis žiniomis. Šiuo atveju nemokamo naudojimosi teisės turėtų būti siūlomos kaip papildoma galimybė, o ne nustatomos be išlygų, kaip siūloma daryti tam tikrais atvejais.

1.7

Daugiau informacijos pateikiama 4 skyriuje.

2.   Įžanga

2.1

Komisija savo pasiūlyme dėl Septintosios MTTP pagrindų programos (2007–2013 m.) (1) (sutrumpintai — PP7) išdėstė šiuo laikotarpiu numatyto skirti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos finansavimo tikslus, turinį, temas bei nurodė biudžeto dydį. Šia tema ir dėl parengiamųjų bei papildomų Komisijos pasiūlymų, ypač dėl vadinamųjų specialiųjų programų (2), Komitetas jau priėmė nuomones (3).

2.2

Nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas apima reikalavimus, taisykles ir procedūras, pagal kurias įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir kiti juridiniai subjektai gali dalyvauti Septintosios MTTP pagrindų programos veiksmuose, t. y. gali gauti finansavimą pagal šią programą.

2.3

Vienas svarbiausių aspektų yra Komisijos ketinimas supaprastinti su mokslinių tyrimų finansavimu susijusias administracines procedūras. Savo ankstesnėse nuomonėse Komitetas palankiai įvertinto ir pritarė šiam ketinimui; jis taip pat pakartotinai rekomendavo supaprastinti administracines procedūras, sumažinti su tuo susijusias sąnaudas ir taip padidinti Europos mokslinių tyrimų programų veiksmingumą. „Dabartinės darbo sąnaudos ir išlaidos, tenkančios paraiškų nagrinėjimo ir tvirtinimo procedūroms, yra per didelės ir sukelia problemų mokslo ir pramonės sričių naudotojams. Dalyviams turi apsimokėti dalyvauti Europos mokslinių tyrimų programoje, įvertinant su paraiškų pateikimu susijusią riziką. Tai ypač pasakytina apie mažuosius dalyvius, tokius kaip MVĮ, arba mažesnes mokslinių tyrimų grupes, įsikūrusias universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose (4). Taigi pasiūlytos dalyvavimo taisyklės taip pat turi padėti siekti supaprastinimo.

2.4

Nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas nustato pagrindines taisykles, padedančias kuo veiksmingiau, sėkmingiau ir teisingiau panaudoti moksliniams tyrimams ir plėtrai (PP7) skirtas Bendrijos lėšas.

2.5

Taigi pasiūlytos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų dalyvavimo taisyklės turėtų užtikrinti suderintą ir skaidrų pagrindą veiksmingam Septintosios pagrindų programos įgyvendinimui ir suteikti visiems dalyviams galimybę be apribojimų joje dalyvauti. Šios taisyklės padėtų remti įvairių sričių įmones, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus bei subjektams iš labiausiai nutolusių Bendrijos regionų suteiktų galimybę dalyvauti programoje.

3.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1

Komisijos pasiūlytos dalyvavimo Septintojoje pagrindų programoje taisyklės turi įgyvendinti daugelį šio supaprastinimo aspektų ir kartu remtis Šeštojoje pagrindų programoje (PP6) nustatytais principais. Šiame skyriuje bus trumpai apibendrinti kai kurie svarbūs aspektai.

3.2

Komisijos pasiūlymą sudaro tokios dalys: įžanginės nuostatos, dalyvavimo netiesioginėje veikloje reikalavimai ir su tuo susijusios procedūros, Bendrijos finansinis indėlis, sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės, taip pat naudojimosi pirminėmis bei įgytomis žiniomis teisės ir Europos investicijų bankas.

3.3   Dalyvavimo netiesioginėje veikloje reikalavimai

3.3.1

Netiesioginėje veikloje privalo dalyvauti ne mažiau kaip trys juridiniai subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje.

3.3.2

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai, — vieno juridinio subjekto dalyvavimas.

3.3.3

Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, — vieno juridinio subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

3.4   Bendrijos finansinis indėlis

3.4.1

Bendrijos finansavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai gali siekti daugiausia 50 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.1.1

Tačiau kai tokią veiklą vykdo valstybinės įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos (5) ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.2

Bendrijos finansavimas demonstravimo veiklai gali siekti daugiausia 50 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.3

Bendrijos finansavimas veiklai, kurią sudaro netirtų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, gali siekti daugiausia 100 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.4

Bendrijos finansavimas valdymui ir audito sertifikatams ir kitai veiklai, neįtrauktai į 1, 2 ir 3 pastraipas, gali siekti daugiausia 100 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.5

Kompetencijos tinklus siūloma finansuoti išmokant nustatyto dydžio vienkartines sumas. Vienkartinės sumos dydis apskaičiuojamas pagal mokslo darbuotojų, kurie bus įtraukti į kompetencijos tinklus, skaičių ir veiklos trukmę.

3.5   Kitos taisyklės

Taisyklėse nurodyta kvietimo teikti paraiškas paskelbimo tvarka bei paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka.

Ankstesnėse pagrindų programose sukurtas vertinimo procesas bus ir toliau taikomas be esminių pakeitimų. Komisija parengs dotacijos sutarties pavyzdį, kuriame bus nustatytos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos ir vienas kito atžvilgiu.

Siūlomos trys dotacijų, sudarančių Bendrijos teikiamą finansavimą, formos: finansuotinų išlaidų padengimas, vienkartinių išmokų ir vienodo dydžio sumų išmokėjimas. Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo taryba siūlys atitinkamą finansavimo tvarką netirtų sričių moksliniams tyrimams.

3.6

Turi būti užtikrinamas maksimalus sklaidos ir pritaikymo taisyklių bei naudojimosi teisių (nuosavybės, apsaugos, skelbimo, sklaidos ir pritaikymo bei teises naudotis pirminėmis ir įgytomis žiniomis) tęstinumas. Pakeitimai turėtų užtikrinti dalyviams didesnį lankstumą vykdant projektus. Ir toliau galima naudotis galimybe neįtraukti pirminių žinių ir numatyti kitokias sąlygas, nei nustatyta dalyvavimo taisyklėse. Labiau suderinti sklaidos ir skelbimo reikalavimai.

3.7

Kaip ir vykdant 6-ąją MTTP pagrindų programą (PP6), konsorciumo dalyviai bus atsakingi už jiems skirtų užduočių vykdymą, net jei vienas iš dalyvių tų užduočių neįvykdo. Tačiau PP6 daugeliui veiksmų nustatytas kolektyvinės finansinės atsakomybės principas toliau nebus taikomas. Priklausomai nuo rizikos, būdingos Europos mokslinių tyrimų finansavimui iš Bendrijos biudžeto, vertinimo, gali būti įdiegtas mechanizmas pagal kurį būtų padengiama finansinė rizika, kai dalyvis negali grąžinti Bendrijai jai priklausančių lėšų. Todėl tik retais atvejais, kai išankstinį finansavimą sudarys daugiau nei 80 proc. dotacijos sumos, bus prašoma pateikti bankų garantijas.

4.   Komiteto pastabos

4.1

Supaprastinimas. Komitetas pritaria ypač svarbiam tikslui supaprastinti visas procedūras, kurias iki šiol Komisija taikė arba kurių reikalavo iš MTTP veiklos dalyvių. Tolesnes savo pastabas Komitetas vertina kaip konstruktyvų įnašą siekiant šio tikslo ir supranta, kad atsižvelgiant į bendrąsias biudžeto taisykles ir Komiteto remiamą reikalavimą užtikrinti skaidrumą, tai yra nelengva užduotis. Ypač pageidautina, laikantis teisinių reikalavimų, supaprastintas administracines procedūras išbandyti su atrinktais bandomaisiais projektais. Taip sukaupta patirtis galėtų padėti priimti sprendimus dėl būsimų priemonių.

4.1.1

Patobulinimai. Komitetas vertina Komisijos pastangas siekti šio tikslo ir užtikrinti kuo geresnį mokslinių tyrimų finansavimą Bendrijoje. Todėl daugelis pateiktų pasiūlymų, jo nuomone, akivaizdžiai patobulina ankstesnes procedūras, pvz., susijusias su išlaidų finansavimu (30 ir 31 straipsniai) bei dotacijų forma arba taip pat su dotacijos sutartimis, sutartimis ir paskyrimo laiškais (18 ir 19 straipsniai); tačiau pastaruoju atveju taisyklės bus patobulintos tik tada, kai bus supaprastinta finansavimo ir visų pirma ataskaitų pateikimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas atkreipia dėmesį į savo ankstesnes rekomendacijas dėl supaprastinimo (6), susijusias su Komisijos reikalaujamų procedūrų ir kitų paramos teikėjų bei priežiūros institucijų procedūrų turinio ir terminų suderinimu (7).

4.1.2

Suvienodinimas. Pastangos labiau suvienodinti Komisijos taikomas arba reikalaujamas procedūras (pvz., išlaidų pateikimas arba finansinio pajėgumo tikrinimas) padeda siekti tikslo — supaprastinti tvarką. Komitetas, atsižvelgdamas į Bendrijos vidaus rinką ir pagerėjusį teisinį tikrumą, gali visiškai tam pritarti (8). Deja, visiškai suvienodinti procedūrų nepavyks, kol įvairūs skirtingų valstybių narių paramos gavėjai, pvz., universitetai, nepradės taikyti suvienodintos arba tokią atitinkančios apskaitos sistemos.

4.2

Kitos taisyklės ir priemonės. Tačiau siekiant supaprastinti ir suvienodinti tvarką, Komisija taip pat turi imtis kitų priemonių, apie kurias pateiktame pasiūlyme užsiminė tik bendrais bruožais, pvz., 16 straipsnio 4 dalyje: „Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.“ Kadangi tokios taisyklės, šiame dokumente vadinamos „Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklėmis“, dar nėra pateiktos, šiuo metu kai kuriais atvejais neįmanoma įvertinti, kokią įtaką turės su jomis susiję Komisijos pasiūlymai.

4.2.1

Vienodas aiškinimas ir vienodi kriterijai. Be to, Komitetas tikisi, kad visose atitinkamose Komisijos tarnybose bus užtikrintas vienodas Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklių, ypač su projektais susijusių teisinių ir finansinių nuostatų, aiškinimas ir šios taisyklės taps kitu svarbiu žingsniu siekiant supaprastinti ir suvienodinti tvarką, o atitinkamiems MTTP veiklos dalyviams nebus sudarytos blogesnės sąlygos, palyginti su anksčiau galiojusia tvarka. Apskritai Komitetas rekomenduoja tais atvejais, kai pateiktas Komisijos pasiūlymas suteikia skirtingo aiškinimo galimybę, šią spragą panaikinti patikslinant Komisijos vidaus įgyvendinimo taisykles ir taip užtikrinant teisiįn tikrumą.

4.2.2

Paramos priemonės. Komisijos pasiūlytos pagalbos tarnybos ir informacijos centrai turi užtikrinti, kad Komisijos pateikta informacija būtų nuosekli ir vienoda. Komitetas mano, kad tai yra svarbi ir naudinga priemonė. Tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atitinkami projektų vadovų reikalavimai bei sprendimai vykdant Komisijos vidaus procedūras būtų nuoseklūs.

4.2.3

Ataskaitų pateikimo tvarka. Taip pat reikėtų vengti, pvz., greta taisyklėse numatytų ataskaitų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, iš projektų vadovų reikalauti pateikti papildomas tarpines ataskaitas arba keliose ataskaitose išdėstytą visiškai vienodą informaciją pateikti kitu pavidalu (9). Taigi svarbu, kad būtų suvienodinta ataskaitų pateikimo tvarka, nes svarbus jų turinys, o ne formalumai.

4.2.4

Tarpinis vertinimas. Atsižvelgdamas į numatytą septynerių metų trukmės Septintosios pagrindų programos vykdymo laikotarpį, Komitetas taip pat rekomenduoja, praėjus pusei laikotarpio, atlikti tiek programos, tiek dalyvavimo taisyklių tarpinį vertinimą, kad prireikus būtų galima jas tinkamai pritaikyti.

4.2.5

Projektų vadovai. Be to, svarbi tvarkos supaprastinimo, suvienodinimo ir apskritai veiksmingų administracinių procedūrų sąlyga, taip pat padedanti išlaikyti tęstinumą (žr. kitą dalį) yra puikios projektų vadovų atitinkamos srities profesinės žinios ir žinios apie projekto dalyvius; nepakaktų, jei projektų vadovai apsiribotų vien administracine veikla, neturėtų dalykinių žinių ir nebūtų susipažinę su aplinka. Komitetas pateikia nuorodą į savo pakartotines rekomendacijas (10). (11)

4.3

Tęstinumas. Kadangi kiekviena nauja tvarka pažeidžia tęstinumą ir sukelia tam tikrą trintį ir nuostolius, reikia atidžiai apsvarstyti, ar Komisijos pasiūlyti pakeitimai iš tiesų turėtų žymiai geresnį poveikį, kuris kompensuotų minėtus nuostolius, ar ir toliau reikėtų taikyti ankstesnę tvarką. Komitetas pripažįsta, kad Komisijos pasiūlyme turi išlikti daugelis jau pasitvirtinusių taisyklių. Tačiau kai kurių siūlomų pakeitimų atveju yra neaišku, ar jie labiau pagerina tvarką nei iki šiol galiojančios taisyklės. Tokiais atvejais Komitetas rekomenduoja pirmenybę teikti tęstinumui.

4.4

Finansinis Bendrijos indėlis — išlaidų finansavimas ir finansavimo programos. Jeigu bus tinkamai išspręsti kol kas atviri klausimai (pvz., 4.5 dalis), Komitetas atitinkamus Komisijos pasiūlymus vertina kaip esminius patobulinimus ir jiems pritaria.

4.4.1

MVĮ. Komitetas pritaria tam, kad (33 straipsnio 1 dalies antras sakinys) finansavimo riba, pvz., MVĮ (12), turi būti padidinta nuo 50 iki 75 proc. visų finansuotinų išlaidų. Jis mano, kad tai iš dalies buvo pasiekta atsižvelgus į jo ankstesnes rekomendacijas sukurti daugiau ir geresnių paskatų MVĮ dalyvauti Septintojoje MTTP pagrindų programoje ir taip skatinti glaudesnius ryšius tarp MVĮ ir mokslinių tyrimų institucijų (13).

4.4.2

Aukštojo mokslo įstaigos ir kt. Komitetas taip pat pritaria nuostatai, kad valstybinių įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų finansavimo riba turėtų siekti 75 proc. visų finansuotinų išlaidų (taip pat 33 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Jis rekomenduoja parengti aiškesnę 33 straipsnio redakciją, kad pelno siekiančius dalyvius būtų galima geriau atskirti nuo dalyvaujančių ne pelno organizacijų.

4.4.3

Vidutinės išlaidos personalui. Komitetas mano, kad galimybė dalyviams naudoti vidutines išlaidas personalui (31 straipsnio 3 dalies a punktas) yra naudinga siekiant supaprastinti tvarką.

4.4.4

Valdymo išlaidos. Siekdamas išsaugoti būtiną tęstinumą, Komitetas taip pat pritaria tam, kad kaip ir anksčiau būtų finansuojama 100 proc. valdymo išlaidų. Atrodo, kad pasiūlymas besąlygiškai panaikinti ligšiolinę viršutinę 7 proc. ribą šiai išlaidų rūšiai gali kelti sunkumų, jei kitu būdu nebus taikomi griežčiausi reikalavimai būtinoms valdymo išlaidoms. Iš tiesų, ligšiolinė 7 proc. riba pasirodė esanti per žema būtent dėl vis dar didelių administravimo, koordinavimo ir kt. sąnaudų, todėl ji turėtų būti padidinta. Kita vertus, reikėtų vengti, kad valdymo sąnaudos dėl neriboto administravimo išlaidų finansavimo ne sumažėtų, o išaugtų.

4.5

Papildomos universitetų išlaidos. Remiantis Komisijos pasiūlymu, turėtų būti panaikinta iki dabar buvusi galimybė 100 proc. finansuoti papildomas universitetų ir panašių mokslinių tyrimų organizacijų išlaidas (14). Nors vietoje to yra siūlomi kiti apskaitos metodai, Komitetas mano, kad siūlymas panaikinti minėtą galimybę gali kelti sunkumų, kadangi šios institucijos dažniausiai neturi tinkamos analitinės buhalterinės apskaitos sistemos, galinčios apskaičiuoti visas išlaidas (15). Be to, kol kas negalima vertinti, ar kaip galima alternatyva Komisijos pasiūlyta „vienodo dydžio suma“ labai nepablogins sąlygų, nes dar nėra sukurtos šiuo tikslu numatytos Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklės (žr. pirmiau). Todėl Komitetas rekomenduoja šioms institucijoms, jei jos neturi bendrųjų išlaidų apskaitos sistemų, ir toliau taikyti 100 proc. papildomų išlaidų finansavimo tvarką, bent jau tol, kol bus užtikrinta, kad kiti apskaitos metodai (16) nepablogina sąlygų, palyginti su dabar galiojančia tvarka.

4.6

Teisinis mokslinių tyrimų organizacijų statusas. Komiteto nuomone, visas mokslinių tyrimų organizacijas, kurių pagrindinį finansavimą užtikrina valstybė, visais požiūriais (ir visuose straipsniuose, pvz.: 33 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje) būtina vienodai vertinti nepaisant jų teisinio statuso. Tai reiškia, pvz., kad pagal privatinę teisę įsteigtos ne pelno mokslinių tyrimų organizacijos arba mokslinių tyrimų centrai, kurių pagrindinį finansavimą užtikrina valstybė (17), turi būti prilyginamos pagal viešąją teisę įsteigtoms organizacijoms. Pagaliau tinkamiausios — valstybių narių požiūriu — tokių mokslinių tyrimų institucijų teisinės formos pasirinkimas priklauso valstybių narių teisėkūros kompetencijai ir dėl to vykdant Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimą jokiu būdu neturėtų būti diferencijuojama.

4.7

Intelektinė nuosavybė. Siūlomomis taisyklėmis (39 — 43 straipsniai) turėtų būti užtikrinama, kad intelektinės nuosavybės teisės, pagrįstos ES biudžeto lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatais, negalėtų būti nekontroliuojamai perduodamos ne Europoje esančioms užsienio bendrovėms.

4.7.1

Atviroji programinė įranga. Programinė įranga, kuri buvo sukurta vykdant Bendrijos finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, šiuo metu gali būti plačiai skleidžiama ir naudojama, o kartu ir plėtojamos šia įranga paremtos komercinės versijos arba paslaugos tik tada, jei ji siūloma kaip atviroji programinė įranga. Šiuo tikslu konsorciumui turi būti suteikiama kuo daugiau laisvės nustatyti licenzijų sąlygas.

4.8

Naudojimosi teisės. Kalbant apie naudojimosi įgytomis žiniomis ir (arba) pirminėmis žiniomis teises (48 — 52 straipsniai) (18), turimos omenyje dalyvių (pvz., universiteto arba mokslinių tyrimų centro) teisės naudotis ne visomis žiniomis, o tik tomis žiniomis, kurios yra susijusios su atitinkamame bendrame projekte dalyvaujančių organizacijos padalinių arba grupių darbais arba parengiamaisiais darbais ir kurios yra būtinos kitiems dalyviams tam, kad šie galėtų vykdyti savo su netiesiogine veikla susijusius darbus. Todėl Komitetas pritaria 48 straipsnio nuostatoms, kurios leidžia šį naudojimosi teisių klausimą spręsti atskirai kiekvieno konkretaus projekto atveju ir dalyviams jas apibrėžti teigiamame ir (arba) neigiamame sąraše  (19). Teigiamas sąrašas gali padėti išvengti tokių pirminių žinių atskleidimo, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas. Tačiau, kad nebūtų bereikalingai uždelsta pradėti vykdyti projektą, vertėtų numatyti, pvz., ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo projekto pradžios.

4.9

Teisės nemokamai naudotis žiniomis. Komitetas abejoja dėl nuostatų, kurios turėtų be išimčių suteikti teisę nemokamai naudotis žiniomis. Iš esmės jis rekomenduoja užtikrinti projekto dalyviams kuo didesnę veikimo laisvę pasirinkti kiekvienu atveju tinkamiausią sutartį. Pvz., vertėtų ir MTTP dalyviams suteikti nemokamo naudojimosi teises.

4.9.1

Pirminės žinios, skirtos veiklai įgyvendinti. Iš esmės pritariama pasiūlymui MTTP dalyviams visada suteikti teisę nemokamai naudotis pirminėmis žiniomis, jei šios žinios būtinos netiesioginei veiklai įgyvendinti. Tačiau tam tikrais atvejais tokia išimtis susijusiems dalyviams gali kelti sunkumų. Todėl Komitetas rekomenduoja pakeisti 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį (20).

4.9.2

Pirminės žinios, skirtos naudotis įgytomis žiniomis. Vis dėlto pasiūlymas visais atvejais MTTP dalyviams užtikrinti teisę nemokamai naudotis pirminėmis žiniomis, jei šios žinios būtinos naudojimuisi įgytomis žiniomis, gali kelti tam tikrų sunkumų. Pirminės žinios buvo įgytos naudojant nuosavas MTTP dalyvių lėšas, ankstesniųjų paramos teikėjų lėšas arba atitinkamų valstybių narių biudžeto lėšas, ir šioms žinioms yra taikomi su jomis susiję įpareigojimai ir sąlygos (21). Jeigu būtų pradėta taikyti Komisijos pasiūlyta tvarka, iškiltų pavojus, kad pajėgiausi MTTP dalyviai ir didelę praktinę patirtį turintys dalyviai negalėtų arba nenorėtų dalyvauti projektuose ir tokiu būdu nedalyvautų šiame procese. Todėl Komitetas siūlo visiškai panaikinti 51 straipsnio 5 dalį arba ją pakeisti (22).

4.9.3

Netirtų sričių moksliniai tyrimai. Nors netirtų sričių mokslinių tyrimų atveju dažniausiai kalbama apie darbus, susijusius su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje, Komitetas ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų (23) ribos tarp fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir taikymo yra neapibrėžtos. Todėl šiuo atveju galimas toks pats, jau pirmiau minėtas neigiamas poveikis, kurio būtina išvengti ir į jį tinkamai atsižvelgti taisyklėse. Todėl Komitetas rekomenduoja visiškai panaikinti 52 straipsnio 1 dalį arba ją atitinkamai pakeisti (24).

4.9.4

Konkrečios grupės. Komisijos pasiūlyme nėra apibrėžti konkrečių grupių vykdomi darbai. Šių darbų vykdymas jokiu būdu neturėtų būti siejamas su netirtų sričių moksliniais tyrimais arba netgi jiems prilyginamas.

4.10

Laisvas priemonių pasirinkimas. Komitetas pakartotinai rekomenduoja (25), kad projektuose taikomos konkrečios priemonės neturėtų būti nustatomos iš anksto, tačiau „pareiškėjams, norintiems įgyvendinti atitinkamus uždavinius, turėtų būti suteikta galimybė instrumentus pritaikyti optimaliai projektų struktūrai ir dydžiui. Tik tokiu būdu galima išvengti, kad naujai kuriami projektai, jų dydis ir struktūra remtųsi ne vien tik jau nustatytais instrumentais, bet ir orientuotųsi į optimalius mokslinius techninius reikalavimus. Instrumentai turi tarnauti darbo sąlygoms ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros tikslams, o ne atvirkščiai.“ Todėl turėtų būti ir toliau rengiami ypač specialiosios paskirties mokslinių tyrimų projektai, kadangi jie yra visų pirma skirti dalyvaujančioms MVĮ ir mažesnėms mokslinių tyrimų grupėms.

4.11

Finansinės kolektyvinės atsakomybės panaikinimas. Komitetas pritaria tam, kad būtų panaikintas finansinės kolektyvinės atsakomybės principas; Komitetas primena, kad jau savo atitinkamuose pasiūlymuose (26) dėl 6–osios pagrindų programos jis atkreipė dėmesį į kolektyvinės finansinės atsakomybės problemą.

4.11.1

Rizikos fondas. Komitetas taip pat atitinkamai remia ketinimą steigti rizikos fondą, skirtą galimoms negrąžintoms sumoms padengti, į kurį (38 straipsnio 1 dalis) turi būti įmokama nedidelė netiesioginei veiklai vykdyti skirtos finansinės paramos procentinė dalis. Tačiau patartina Komisijai, skelbiant paraiškų teikimo konkursą, nurodyti numatomą procentinę įmokų maržą, nustatomą pagal įvertintos rizikos dydį. Komitetas taip pat pritaria tam, kad galimi perviršiai, susidarę iš numatytų atidėjimų, vėl būtų grąžinami pagrindų programai kaip atidėtosios įplaukos.

4.11.2

Atleidimas. Tačiau Komitetas rekomenduoja (pagal 38 straipsnio 2 dalį) atleisti nuo mokesčio visas mokslinių tyrimų organizacijas, kurioms pagrindinį finansavimą teikia valstybė (27), nepaisant jų teisinio statuso.

4.11.3

Projekto nutraukimas. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į (18 straipsnio 4 dalyje) siūlomą dalyvių techninio pobūdžio finansinę kolektyvinę atsakomybę. Komiteto nuomone, konsorciumui taip pat turi būti suteikiama teisė spręsti dėl galimo projekto nutraukimo, jeigu dėl mokslinių ir techninių priežasčių arba dėl pernelyg didelių finansinių sąnaudų toliau vykdyti projektą yra nenaudinga arba netikslinga. Todėl 18 straipsnio 4 ir 5 dalys turėtų būti atitinkamai pakeistos.

4.12

Programų komitetai. Siekiant sutrumpinti procedūras pagal Komisijos pasiūlymą, programų komitetai turi būti atleidžiami nuo užduoties tvirtinti siūlomus finansuoti projektus. Komiteto nuomone, tvirtinti projektus reikia tik tuo atveju, jei atrinkdama projektus Komisija remtųsi ekspertų vertinimais. Kitais atvejais bei priimant darbo programas ir skirstant biudžetą atsakingi programų komitetai ir toliau turi duoti savo sutikimą. Kompromisinis sprendimas galėtų būti toks: atlikus vertinimą, programų komitetui būtų pateikiamas konkurso įgyvendinimo planas, kurį programų komitetas aptartų ir dėl jo priimtų oficialų sprendimą. Taip nebūtų vilkinamas laikas, nes programų komitetas daugiau nepriimtų sprendimų dėl atskirų projektų.

4.13

Dotacijos sutartis. Šiuo klausimu svarbi 19 straipsnio 8 dalis remiasi Europos mokslininkų chartija ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksu. Komitetas atkreipia dėmesį, kad ši chartija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir todėl neįpareigojanti. Be to, jis primena, kad pritaria daugeliui Chartijos sudedamųjų dalių, tačiau tuo pat metu, ypač dėl pernelyg didelio taisyklių skaičiaus ir kai kurių neaiškių kriterijų, rekomendavo ją persvarstyti (28).

4.14

Europos investicijų bankas. Komitetas pritaria pasiūlymui (ir kartu pasiūlytoms taisyklėms) suteikti Europos investicijų bankui finansinę paramą, skirtą paskolų, išduotų Septintosios MTTP pagrindų programos mokslinių tyrimų tikslams vykdyti, rizikai padengti. Tokios paskolos visų pirma turėtų būti naudojamos demonstravimo veiklos projektams (pvz., moksliniams tyrimams energetikos arba saugumo srityje) finansuoti.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 119 final.

(2)  COM(2005) 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445 final.

(3)  OL C 65, 2006 03 17 ir CESE 1484/2005 ir INT/292.

(4)  OL C 65, 2006 03 17.

(5)  „Mokslinių tyrimų organizacijos“ sąvoka apibrėžta Komisijos pasiūlymo 2 straipsnio 3 punkte; tekste kaip sinonimai taip pat vartojamos „mokslinių tyrimų instituto“ arba „mokslinių tyrimų centro“ sąvokos.

(6)  OL C 110, 2004 04 30.

OL C 157, 2005 06 28.

OL C 65, 2006 03 17.

(7)  OL C 157, 2005 06 28.Besidubliuojančių bei lygiagrečių institucijų vengimas.“

(8)  Papildant Komisijos pasiūlymą, būtų netgi pageidautina labiau suvienodinti visų Bendrijos paramos priemonių, įskaitant KNP programą ir struktūrinius fondus, mokėjimo procedūras.

(9)  Žr. taip pat dvi pirmesnes išnašas.

(10)  Pvz., 9.8.4 dalis, OL C 204, 2000 7 18.

(11)  Žr. 6 išnašą.

(12)  Taip pat, kaip ir valstybinėms įstaigoms, aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigoms bei mokslinių tyrimų organizacijoms.

(13)  Šiame kontekste Komitetas pateikia nuorodą į savo rekomendaciją patentų teisėje vėl įvesti naujovės apsaugos laikotarpį, tačiau nėra būtina pirmenybės teisę susieti su mokslinėmis publikacijomis. Žr. CESE 319/2004, 2.5 ir tolimesnes dalis, OL C 110, 2004 4 30.

(14)  AC išlaidų apskaitos metodas: dalyvių finansuotinų tiesioginių papildomų išlaidų apskaita, įskaitant vienodo dydžio sumą netiesioginėms išlaidoms pagal papildomų išlaidų metodą (angl. Additional Cost model, AC). Šeštojoje MTTP pagrindų programoje (PP6) vienodo dydžio suma lygi 20 proc. visų tiesioginių papildomų išlaidų, išskyrus subrangos išlaidas.

(15)  FC išlaidų apskaitos metodas: dalyvių finansuotinų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaita pagal visų išlaidų metodą (angl. Full Cost model, FC); atskiras atvejis FCF metodas: dalyvių finansuotinų tiesioginių išlaidų apskaita, įskaitant vienodo dydžio sumą netiesioginėms išlaidoms pagal bendrųjų išlaidų su vienodo dydžio suma metodą (angl. Full Cost Flat rate model, FCF). Vienodo dydžio suma lygi 20 proc. visų tiesioginių išlaidų, išskyrus subrangos išlaidas. Bendrosios išlaidos PP6 visais trim metodais (FC, FCF ir AC) apskaičiuojamos tiesiog kaip tiesioginių ir netiesioginių išlaidų suma.

(16)  Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros atveju vienodo dydžio suma netiesioginėms išlaidoms padengti, kaip numatyta 32 straipsnyje, turėtų sudaryti ne mažesnė kaip 20 proc. visų finansuotinų tiesioginių išlaidų, išskyrus subrangos išlaidas. Ši apskaitos sistema jau galiojo Šeštoje MTTP pagrindų programoje FCF ir AC metodus taikantiems subjektams ir turėtų būti naudojama toliau, kad būtų užtikrinamas tęstinumas ir visų pirma atsižvelgiama į naudojamas skirtingas buhalterinės apskaitos sistemas.

(17)  Pvz., mokslinių tyrimų organizacijos Vokietijoje: Helmholtz-Gemeinschaft, Leibniz-Gemeinschaft arba Max-Planck-Gesellschaft. Nyderlanduose, pvz., Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija — Nederlandse Organisatie voor Wetenschappelijk Onderzoek (NWO).

(18)  Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymo 50 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies redakcijoje vokiečių kalba yra įsivėlusi vertimo klaida, palyginti su redakcija anglų kalba. Ši Komiteto nuomonė remiasi teisinga redakcija anglų kalba!

(19)  Teigiamas sąrašas: visų žinių arba žinių sričių, kuriomis turi būti suteikta teisė naudotis, išvardijimas. Neigiamas sąrašas: visų žinių arba žinių sričių, kuriomis NETURI būti suteikta teisė naudotis, išvardijimas.

(20)  50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį galima būtų pakeisti taip: „Tačiau MTTP vykdytojai suteikia teises naudotis pirminėmis žiniomis nemokamai, jeigu pagrįstais išimtiniais atvejais prieš pasirašydami dotacijos sutartį visi dalyviai nesusitarė kitaip.“

(21)  Pvz., Vokietijoje joms taip pat taikomas įstatymas dėl darbuotojų sukurtų išradimų.

(22)  Galima būtų pakeisti taip: „MTTP vykdytojai nemokamai suteikia teises naudotis pirminėmis žiniomis, kurių reikia netiesioginės veiklos metu sukauptoms ir įgytoms žinioms pritaikyti, jeigu prieš pasirašydami dotacijos sutartį visi dalyviai nesusitarė kitaip.“

(23)  Pvz., mikrobiologijoje, lazerių technologijose, IRT.

(24)  52 straipsnio 1 dalį galima būtų pakeisti, pvz., taip: „Vykdant netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą, teisės naudotis įgytomis žiniomis, skirtos įgyvendinti veiklą, yra nemokamos. Pritaikymui skirtos naudojimosi įgytomis žiniomis teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai prieš pasirašant dotacijos sutartį susitarus visiems dalyviams.“

(25)  3.4 dalis, OL C 157, 2005 6 28.

(26)  OL C 94, 2002 4 18.

(27)  Žr. pirmiau: visų mokslinių tyrimų institucijų, kurioms pagrindinį finansavimą teikia valstybė, vienodas vertinimas.

(28)  OL C 65, 2006 03 17.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/41


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą (Euratomas), apibrėžiantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir nustatantį mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, skirtas Europos atominės energijos bendrijos septintajai pagrindų programai (2007–2011 m.) įgyvendinti

COM(2006) 42 final — 2006/0014 (CNS)

(2006/C 309/09)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 7 ir 10 straipsniais, 2006 m. kovo 8 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą (Euratomas), apibrėžiantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir nustatantį mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, skirtas Europos atominės energijos bendrijos septintajai pagrindų programai (2007–2011 m.) įgyvendinti

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Antonello Pezzini.

428 -ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (2006 m. liepos 5 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už, 3 — prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus parengti naujas taisykles dėl įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo įgyvendinant Septintąją pagrindų programą (7PP) branduolinio sektoriaus mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir mokymo srityje ir jos rezultatų sklaidos 2007–2011 m.

1.2

Pasiūlymu siekiama supaprastinti ir racionalizuoti Lisabonos strategijos įgyvendinimo tvarką ir metodus, kaip tai pakartotinai nurodė 2005 m. ir 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba, ir geriau patenkinti įvairių mokslinių tyrimų dalyvių ir galutinių vartotojų poreikius. Vis dėlto, galutinai nuspręsti, ar šios priemonės yra naudingos, bus galima tik tuomet, kai bus galutinai parengtos įgyvendinimo taisyklės.

1.3

Komisijos pasiūlymai, pateikiami iki III skyriaus imtinai, yra iš esmės tokie patys, kurie buvo išsakyti dėl Septintosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programos nebranduoliniame sektoriuje (1) (skiriasi numeracija (2)). Todėl Komitetas primena savo ankstesnę nuomonę šia tema ir dar kartą kartoja, ir atkreipia dėmesį į joje išdėstytas pastabas (3), nes jos taikytinos ir dabartinio pasiūlymo tekstui (iki III skyriaus imtinai).

1.4

Komitetas visų pirma mano, kad, įgyvendinant Europos branduolio sintezės plėtros susitarimą (EBSPS) ir asociacijos susitarimus, Europos branduolinės sintezės programa laikytina geru bendrų Bendrijos pastangų ir puikiai suderintų veiksmų pavyzdžiu.

1.4.1

Ši programa yra itin svarbi ES branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje ir leidžia teikti nuolatinę Bendrijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių paramą. Be to, jos vaidmenį sustiprina ir aukštas aplinkosaugos tvarumo lygis, kurį užtikrina ITER ir DEMO (4) projektuose numatyta veikla.

1.5

Komitetas yra įsitikinęs, kad branduolinė energija (5), sudaranti maždaug trečdalį visos šiuo metu Europos Sąjungoje pagaminamos elektros energijos (6), prisideda stiprinant energijos tiekimo nepriklausomumą ir saugumą (7) ir Europos ekonominio vystymosi tvarumą, kaip to reikalauja Kioto sutartys; tačiau tik su sąlyga, kad užtikrinami geresni, veiksmingesni ir saugesni atliekų tvarkymo standartai, o branduolinės technologijos ir paslaugų srityje plėtojami konkurencingi Europos moksliniai tyrimai ir pramonė.

1.6

Komitetas mano, kad moksliniams tyrimams, mokymui, parodomajai veiklai, koordinavimui ir paramai, kompetencijos tinklams ir branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų finansavimui numatytas pakankamas Bendrijos finansavimas.

1.6.1

EESRK pabrėžia būtinybę skatinti švarių ir saugių technologijų tyrimus ir taikymą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės poreikius ir savybes, ir pritaria tam, kad būtų gerbiamas įvairių valstybių narių sprendimas branduolinės energijos nelaikyti pagrindiniu šaltiniu norint patenkinti savo energijos poreikį ateityje ir į tai atsižvelgti mokslinių tyrimų programose.

1.7

EESRK pabrėžia mokymo veiklos ir programų svarbą mokslininkų profesinės veiklos raidai ir nurodo, kad ši veikla ypač reikšminga privačiam sektoriui, pilietinei visuomenei ir visai plačiajai visuomenei.

1.8

EESRK mano, kad siekiant sudaryti galimybę dalyvauti Euratomo 7PP ir konkrečiose jos programose itin svarbu sukurti paprastų, suprantamų, aiškių ir skaidrių taisyklių bazę, kuri visų pirma numatytų principus ir kriterijus, užtikrinančius galimybę visiems, ypač mažesniems dalyviams, dalyvauti sutarčių sudarymo ir projektų administravimo procese, taip pat reglamentuotų jų vertinimą, atranką ir formulavimą.

1.8.1

EESRK apgailestauja, kad ši mintis pasiūlyme pateikiama nenuosekliai, ir mano, jog šių taisyklių veiksmingumas turėtų būti, praėjus priimtinam laiko tarpui, įvertintas nepriklausomų ekspertų, Tarybai ir Komitetui pateikiant įvertinimo ataskaitą.

1.9

Komitetas mano, kad, laikantis veiksmingiausio lėšų panaudojimo principo, kuris aktualus Europos mokesčių mokėtojams, svarbiausia yra populiarinti ir skleisti mokslinių tyrimų rezultatus. Todėl jis nurodo, kad kiekvienu atveju turėtų būti siekiama pusiausvyros tarp Bendrijos interesų apsaugos ir valstybėms narėms rūpimų klausimų, apimančių ne tik gynybą, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises, bet ir tiek pat svarbų netinkamos mokslinės ir techninės informacijos sklaidos viename ar kitame sektoriuje pavojų.

1.9.1

Galiausiai, Komitetas mano, kad būtina išplėsti INT pagalbos tarnybą, kad ji galėtų laiku ir savo iniciatyva teikti pagalbą potencialiems finansavimo sutarčių dalyviams ir netiesioginėmis priemonėmis paremti mokslininkų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, ir padėtų parengti ir pasirašyti konsorciumų susitarimus.

2.   Priežastys

2.1

EESRK palankiai vertina tai, kad šiuo klausimu į jį buvo kreiptasi laiku, ir yra įsitikinęs dėl savo išskirtinių įgaliojimų konsultuoti Euratomo sutartyje numatytais klausimais. EESRK šiuos įgaliojimus laiko itin svarbiais, ypač turėdamas omenyje branduolinės energetikos klausimo reikšmę visuomenei ir poreikį gauti tinkamą informaciją ir patarimus.

2.2

Atominė energetika dėl šiam sektoriui būdingos didelės rizikos ir atliekų tvarkymo problemų kelia rimtus visuomenės dalyvavimo klausimus.

2.2.1

EESRK ragina aiškiai įvardyti ketinimą didinti veiksmingumą ir tobulinti saugos (saugumo) vertinimo būdus šioje srityje, nuolat teikiant informaciją, konsultacijas ir mokymą.

2.2.2

Turėtų būti nustatytas tikslas pradėti geresnio valdymo procesą, siekiant pasirinkti geriausius strateginius variantus ir įvertinti visuomenės susirūpinimą dėl branduolinės energijos naudojimo ir ilgalaikio jo poveikio.

2.3

Komitetas jau išdėstė savo požiūrį (8) dėl Komisijos pasiūlymų supaprastinti (9) administravimo tvarką ir mažinti šiai tvarkai palaikyti reikalingas pastangas atsižvelgiant į sprendimų dėl EB septintosios pagrindų programos ir Euratomo septintosios pagrindų programos, kurie buvo priimti 2005 m. balandžio 6 d., sąlygas.

2.3.1

Komisija kaip „pagrindinius sėkmės veiksnius“ nurodė dešimt svarbiausių priemonių, kurios turi būti įgyvendintos siekiant palengvinti galimybę dalyvauti Septintojoje pagrindų programoje ir ją administruojant. EESRK šiuo klausimu nurodė, kad „dabartinės darbo sąnaudos ir išlaidos, tenkančios paraiškų nagrinėjimo ir tvirtinimo procedūroms, yra per didelės ir sukelia problemų mokslo ir pramonės sričių naudotojams. Dalyviams turi apsimokėti dalyvauti Europos mokslinių tyrimų programoje, įvertinant su paraiškų pateikimu susijusią riziką“ (10).

2.3.2

EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbu „MVĮ dar labiau įtraukti į mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo procesą“, ir nurodė, kad „siekiant padidinti MVĮ, kurios buvo įsteigtos būtent kurti novatoriškus produktus, pagamintus naudojant sudėtingas technologijas, ir pateikti juos rinkai, sėkmės galimybes, be kita ko, būtinas pakankamas jų aprūpinimas pradiniu ir rizikos kapitalu“. Norint to pasiekti „procedūros turi būti įgyvendinamos ir MVĮ tinkamos apimties“ (11).

2.3.3

Komisija nurodė šiuos reglamentavimo tvarkos supaprastinimo klausimus:

finansavimo programų, užtikrinančių 6PP tęstinumą ir didelį naudojimo lankstumą, įvairovės mažinimas;

išsamus ir savalaikis kokybiškas informavimas, nedviprasmiškai ir nuosekliai interpretuojant tiek EB 7PP, tiek Euratomo 7PP įgyvendinimo tikslus ir nuostatas;

dalyvių informavimo supaprastinimas, dviejų etapų procedūros išplėtimas ir nuolatinis informacinių technologijų priemonių naudojimas;

ES finansinių interesų apsauga nedidinant krūvio dalyviams ir kiek įmanoma sumažinant a priori kontrolės priemones, vadovaujantis vienu kriterijų sąrašu;

konsorciumo veiklos autonomija vadovaujantis susitarimais, kurie suteikia daug lankstumo ir leidžia plačiai naudoti finansavimo vienkartinėmis išmokomis sistemą, atsižvelgiant į faktines išlaidas ir naudojant išorinį, nepriklausomą auditą;

griežtesnė atrankos tvarka, komitologijos procedūrą keičiant paprastesne informavimo tvarka;

veiksmingesnis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros asignavimų panaudojimas geriau koordinuojant lėšas, skirtas kitoms Lisabonos strategijos politikos priemonėms, ir mažinant Bendrijos administravimo (valdymo) išlaidas mokslinių tyrimų ir plėtros projektams;

vienodo dydžio finansavimas taikant supaprastintą Bendrijos finansinių išmokų procedūrą;

projekto išlaidų ataskaitų, kurios pasirodė esančios pernelyg sudėtingos, atsisakymas ir finansuotinų išlaidų apibrėžimo išaiškinimas;

Bendrijos įmokų dydžio nustatymas pagal įmonės veiklos rūšį (moksliniai tyrimai, plėtra, demonstravimas, mokymas, rezultatų sklaida ir naudojimas, žinių perdavimas, kt.), atsižvelgiant į konkrečios veiklos pobūdį ir nurodant aukščiausią ribą, priklausomai nuo veiklos rūšies; ši sąlyga taikytina konsorciumams, o ne pavieniams dalyviams.

2.4

Be to, dabartiniame pasiūlyme, palyginti su ankstesniu reglamentu (12), yra keletas pakeitimų, visų pirma susijusių su pasiūlymo tikslu; apibrėžimais; konfidencialumu; pasiūlymų vertinimu, atranka ir skyrimu; skirtingomis subsidijų formomis; išlaidų kompensavimu; Bendrijos įmokų viršutine riba; konsorciumo rizika; sklaida, naudojimu ir prieigos teisėmis; konkrečiomis taisyklėmis; Europos branduolio sintezės plėtros susitarimu ir Darbuotojų mobilumo susitarimu.

2.4.1

Dėl dalių, kurios yra bendros dabartiniam pasiūlymui ir analogiškam pasiūlymui dėl EB septintosios pagrindų programos (Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (13), Komitetas remsis savo nuomone, kuri yra rengiama atsižvelgiant į pastarąjį pasiūlymą (14).

2.5

Komitetas sutinka su branduoliniams moksliniams tyrimams ir mokymui nustatytomis viršutinėmis finansavimo ribomis. Jis ypač palankiai vertina tai, kad viršutinė įmokų riba bus padidinta nuo 50 iki 75 proc. mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visuomeninėms organizacijoms, švietimo įstaigoms, universitetams ir mokslinių tyrimų organizacijoms (15) ir kad koordinavimo ir paramos veiksmai ir priemonės mokslininkų mokymo ir profesinės veiklos labui gali sudaryti 100 proc. visų finansuotinų išlaidų.

2.5.1

Be to, Komitetas siūlo į pasiūlymą įtraukti lentelę, nurodant įvairias veiklos sritis ir atitinkamai taikomą didžiausią išmokų dydį, taip pat galimybę derinti šias išmokas (visų mokslinių tyrimų infrastruktūrai) su kitais Bendrijos paramos būdais (struktūriniais fondais, kt.).

3.   Bendrosios pastabos dėl dalyvavimo Euratomo 7-ojoje pagrindų programoje taisyklių

3.1

EESRK mano, jog labai svarbu, kad dalyvavimo Euratomo 7-ojoje pagrindų programoje ir jos konkrečiose programose taisyklių bazė būtų paprasta, suprantama, aiški ir skaidri ir būtų prieinama visomis Bendrijos kalbomis. Ši taisyklių bazė potencialiems dalyviams, ypač mažesnėms organizacijoms, nurodytų pastovius principus ir kriterijus, apimančius reikalavimus dėl finansavimo, dalyvavimo sąlygas, projektų pasiūlymų teikimą ir vertinimą, klasifikavimo ir sutartinius įsipareigojimus, Bendrijos bendro finansavimo apimtis ir sistemas, pramoninės ir intelektinės nuosavybės apsaugą, žinių taikymą ir sklaidą, nepažeidžiant konkrečių nuostatų dėl branduolio sintezės energijos teminio prioriteto.

3.1.1

Komitetas visų pirma rekomenduoja vėl įtraukti atrankos ir vertinimo kriterijus (išskyrus tam tikrus iš anksto apibrėžtus kriterijus), kuriais reikėtų vadovautis atliekant 14 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tokiais pagrindiniais kriterijais laikytini:

kompetencija mokslo ir technologijų srityje ir diegiamų naujovių lygis;

gebėjimas sėkmingai vykdyti netiesioginę veiklą ir veiksmingai administruoti išteklius ir sugebėjimus;

atitikimas konkrečios programos ir darbo programos tikslams;

nauda Europai, kritinė mobilizuotų išteklių masė ir indėlis į Bendrijos politiką,

žinių naudojimo ir skleidimo plano kokybė, naujovių skatinimo potencialas ir aiškūs intelektinės nuosavybės valdymo planai,

etikos ir lyčių lygybės principų paisymas.

3.2

Komitetas savo nuomonę pagrindiniais klausimais dėl Bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų pagrindų programų supaprastinimo ir racionalizavimo išdėstė nuomonėse dėl Euratomo 7-osios pagrindų programos ir dėl dviejų konkrečių programų, apimančių: pirma, branduolinę energetiką su specialia nuoroda į branduolio sintezės energijos mokslinius tyrimus, antra, Jungtinio mokslinių tyrimų centro mokslinių tyrimų veiklą branduolio srityje. Komitetas taip pat rengia nuomonę dėl pasiūlymo priimti dalyvavimo Bendrijos 7-ojoje nebranduolinių mokslinių tyrimų pagrindų programoje taisykles (16).

3.3

Kalbėdamas apie Euratomo programos taisykles, Komitetas ypatingą dėmesį skiria poreikiui radikaliau supaprastinti dokumentacijos teikimo formalumus.

3.3.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad iš dabartinio pasiūlymo pašalinta anksčiau Euratomo 6PP numatyta bendra atsakomybė, nes ji galėjo būti didelė kliūtis dalyvauti mažoms ir vidutinio dydžio organizacijoms (bendrovėms, universitetams, kt.). Vietoje to Komisija gali pasilikti 1 proc. Bendrijos įnašo (17) apsidrausti nuo rizikos, kai konsorciumas neteikia garantijų (37 straipsnis). Didelė mokslinių tyrimų veiklos dalis Euratomo sektoriuje taip pat galėtų būti patikėta mažoms ir vidutinio dydžio organizacijoms, kurioms ši taisyklė būtų buvusi didelė kliūtis dalyvauti.

3.4

EESRK abejonių kelia nemažai galimų, nuo dalyvavimo taisyklių leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios išdėstytos daugiau kaip 50 siūlomų straipsnių, taip pat galima didelė kriterijų ir taisyklių, nustatytų metinėse darbo programose, konkrečiose programose ir konkursų skelbimuose, įvairovė. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos iš dalies apima dalyvių skaičių ir papildomas dalyvavimo sąlygas (11 straipsnis); vertinimo, atrankos ir skyrimo principus (14 straipsnio 1 dalis); išimtis skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse (13 straipsnis); vertinimo kriterijus suteikiant galimybę nurodyti papildomus konkrečius kriterijus (14 straipsnio 2 dalis); kompetencijos tinklams skiriamą Bendrijos finansavimą (34 straipsnio 1 ir 3 dalys).

3.4.1

Komitetas turi rimtų abejonių dėl kompetencijos tinklų, ypač dėl vienodo dydžio įnašų, nes šio principo gali būti neįmanoma įgyvendinti ir jis gali visiškai prieštarauti realybei. Tai gali sutrukdyti plėstis kompetencijos tinklams, kurie reikalingi konkretiems, programoje nustatytiems tikslams pasiekti.

3.5

Komitetas pabrėžia, kad būtino valdymo lankstumo ir poreikių apbrėžimo atskiruose projektuose neturėtų būti siekiama atsisakant dalyvavimo reikalavimų aiškumo, tikrumo ir skaidrumo, iš anksto apibrėžtų vertinimo ir atrankos kriterijų bei tvirtos siūlomo finansavimo ir bendro finansavimo susitarimų bazės.

3.6

Komitetas laikosi nuomonės, kad, jei finansavimo susitarime mokslinių tyrimų konsorciumui numatyta galimybė konkurso tvarka atlikti tam tikrą darbą arba plėsti tam tikrą veiklą, toks konkursas turėtų būti rengiamas pagal Komisijos nustatytas taisykles, kurios užtikrintų didžiausią skaidrumą ir galimybę gauti reikalingą informaciją.

3.7

EESRK įsitikinimu, svarbios yra nuostatos dėl programų stebėjimo ir kontrolės ir dėl netiesioginės veiklos, susijusios su moksliniais tyrimais, demonstravimu, koordinavimu ir mokymu branduolinės energetikos srityje; jis taip pat siūlo šioms funkcijoms vykdyti ir konkursų skelbimo administravimui, vertinimui, atrankai, sutarties vykdymo priežiūrai ir finansinių projektų auditui nustatyti viršutines išlaidų ribas. Išlaidų viršutinė riba neturėtų viršyti 7– 10 proc. visų Euratomo 7-ajai pagrindų programai numatytų Bendrijos lėšų. Didžiąją dalį išteklių derėtų skirti svarbiausiai veiklai (moksliniams tyrimams, demonstravimui ir mokymui), be to reikėtų siekti praktinių rezultatų, kuriuos būtų galima pritaikyti rinkoje, nes toks yra galutinis Bendrijos mokslinių tyrimų pagrindų programos tikslas.

3.7.1

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK rekomenduoja stebėsenos duomenų pagal IDABC (18) programą rinkimo, saugojimo ir administravimo rezultatus saugoti vienoje bendroje duomenų bazėje.

3.8

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl subsidijų formų: finansuotinų išlaidų kompensavimo vienkartinėmis išmokomis arba vienodo dydžio finansinėmis išmokomis. Vis dėlto jis mano, kad derėtų išaiškinti tinkamiausią metodiką, taip pat ir finansuotinų išlaidų aspektą, todėl prie reglamento reikėtų pridėti įvairių galimybių prospektą, kad reglamentą geriau suprastų potencialūs naudotojai.

3.9

Komitetas rekomenduoja atskiroje lentelėje apibendrinti 32 ir 34 straipsniuose apibūdintas skirtingas Bendrijos finansinių išmokų formas ir šią lentelę kaip priedą įtraukti į pasiūlymą. Lentelėje turėtų būti nurodytos viršutinės finansavimo ribos ir galimybės derinti finansavimą (ypač mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje) su struktūrinių ir Sanglaudos fondų, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama, nepamirštant JEREMIE iniciatyvoje (19) numatytų nuostatų, kurios sudaro palankesnes galimybes mažesnėms organizacijoms dalyvauti Euratomo 7-ojoje pagrindų programoje.

3.10

Dėl siūlomų taisyklių dėl sklaidos, pritaikymo ir naudojimosi galimybių, nepaisydamas skirtumo tarp turėtų ir naujai įgytų žinių ir išimčių karo ir saugumo srityse, Komitetas mano, jog būtina plėsti INT pagalbos tarnybas, kad potencialiems finansavimo sutarčių dalyviams (žr. 18 straipsnio 5 ir 6 dalis, taip pat 19 ir 21 straipsnius) būtų laiku ir savo iniciatyva teikiama pagalba, ir netiesiogines priemones remti mokslininkų mokymą ir profesinį tobulėjimą, taip pat rengti ir pasirašyti konsorciumų susitarimus, nustatančius papildomas taisykles dėl rezultatų ir intelektinės nuosavybės taisyklių sklaidos ir naudojimo (23 straipsnis).

3.11

Galiausiai, dėl „Branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų“ teminės srities dviejose anksčiau minėtose nuomonėse Komitetas pabrėžė didelę kontroliuojamų termobranduolinių branduolio sintezės mokslinių tyrimų svarbą, turėdamas omenyje ITER projektą, parengiamąją programą (DEMO) ir tyrimus dėl apribojimo (20).

3.11.1

EESRK pažymi, kad pasiūlytoji Bendrijos finansinio įnašo metinė bazinė norma Septintosios Euratomo pagrindų programos įgyvendinimo laikotarpiu minėtoje teminėje srityje neturėtų viršyti 20 proc. Komitetas šį skaičių vertina kaip būtiną svertą, kuriuo vadovaudamosi valstybės narės prisidėtų prie gerai suderintos (žr. 1.4 punktą) Bendrijos programos, nustatančios ITER ir DEMO bendriems projektams reikalingą pagrindą, patikimą atramą ir indėlį. Šio skaičiaus gali pakakti pradžiai, tačiau abejotina, ar jo užteks visam programos galiojimo laikotarpiui, ir ar jis skatins valstybes nares teikti pakankamą ir reikiamą finansavimą. Todėl Komitetas rekomenduoja dėl atsargumo šį skaičių padidinti iki 25 proc., nors šis skaičius tesudarys pusę ar trečdalį (turint omenyje 32 straipsnio 1 dalį) Bendrijos finansuotinos sumos. Be to, Komiteto nuomone, paprastai turėtų būti taikomos aukštesnės viršutinės ribos.

3.11.2

Kalbant apie siūlomą maksimalų 40 proc. finansinių įnašų sumą konkretiems bendradarbiavimo projektams asociacijos susitarimų srityje, pirmenybę skiriant ITER ir DEMO iniciatyvoms ir iniciatyvoms, susijusioms su Darbuotojų mobilumo susitarimu, Komitetas abejoja, ar ilgainiui šio skaičiaus pakaktų pageidaujamiems projektams ar veiklai, skirtai valstybes nares paskatinti įnešti reikalingą indėlį. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 52 straipsnio 2 dalį.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Komitetui kelia abejonių nuostatos dėl galimo ankstesnio kvietimo dalyvauti konkurse pašalinimas iš 1 poskirsnio („Kvietimai teikti paraiškas“), kad priemonės tikslai ir motyvacija būtų kruopščiai nustatyti ir įvertinti ir kad būtų išvengta bereikalingų administracinių išlaidų, susijusių su pasiūlymų, kurių nebus galima priimti, rengimu ir jų pateikimu Komisijai ir nepriklausomiems vertintojams, kad šie juos atrinktų ir įvertintų.

4.2

Siekiant aktyvesnio potencialių mokslo ir pramonės sričių vartotojų dalyvavimo kuriant Bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų politikos iniciatyvas, paskelbus konkursą gali būti rengiamos Pareiškėjo informacijos dienos.

4.3

EESRK norėtų pabrėžti, kad nepakankama mokslinės ir techninės informacijos sklaida sektoriuje gali kelti pavojų. Reiškiant tam tikras abejones šiuo klausimu, negalima jo visiškai nepaisyti. Praktiškai tai reikštų, kad reikėtų sudaryti labai tikslų, techninį turinio ir sklaidos būdų protokolą, atsižvelgiant į saugumo (saugos) ir patikimumo reikalavimus ir siekiant kuo didesnio skaidrumo.

4.4

EESRK mano, kad labai svarbu teikti daugiau informacijos apie taisykles dėl i) būtinųjų sąlygų laikymosi ir ii) teisinio dalyvių statuso ir šią informaciją plačiau skleisti. Be to, visiems mokslinių tyrimų dalyviams turėtų būti žinomos aiškios ir suprantamos taisyklės dėl supaprastintos paraiškų teikimo dviem etapais tvarkos ir vertinimo dviem etapais kriterijų ir reikalavimų.

4.4.1

Vadovaujantis nedviprasmiškais ir vienodais kriterijais, šios taisyklės turėtų būti žinomos ne tik ekspertams vertintojams, bet ir projektų rengėjams.

4.5

EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad iniciatyvas dėl mokymo ir informavimo branduolinės energijos saugumo ir patikimumo klausimais svarbu organizuoti ne tik mokslininkams, bet ir pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei, kartu remiant priemones ir procedūras, skirtas apgalvotiems ir pagrįstiems atominės energetikos saugumo ir patikimumo vertinimo modeliams kurti.

4.6

Dabartiniame pasiūlyme, finansavimo susitarimuose, konsorciumo susitarimuose, 24 straipsnyje ir kitose Euratomo sutarties nuostatose (21), Asociacijos sutartyse, Europos branduolio sintezės plėtros susitarime, Europos bendrosios įmonės ITER įgyvendinimo susitarime ir susijusiuose tarptautiniuose susitarimuose, ir daugiašaliuose sutarimuose, pavyzdžiui, Darbuotojų mobilumo susitarime, numatyta daug taisyklių ir apsaugos straipsnių, reglamentuojančių mokslinių tyrimų rezultatų, jų sklaidos ir intelektinės bei pramoninės nuosavybės teisių vertinimą. Be to, EESRK mano, kad kuo plačiau turėtų būti išplatintas pakeistas „INT-Euratomo vadovas paraiškų teikėjams“, kuriame būtų aiškiai ir skaidriai apibūdinti potencialių Euratomo 7-osios pagrindų programos mokslinių tyrimų demonstravimo, mokymo ir vystymo veiklos dalyvių įsipareigojimai ir šios veiklos teikiama nauda.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 705 final.

(2)  Iš tikrųjų, esama keleto išimčių, pvz., netirtų sričių mokslinių tyrimų projektai.

(3)  pvz., pastabas dėl mokslinių tyrimų institutų teisinio statuso, teisių į išradimus, intelektinės nuosavybės teisių įgijimo, išlaidų atlyginimo, finansavimo tvarkos ir supaprastinimo, dotacijų rūšių ir svarbiausių Europos mokslininkų chartijos bendrųjų principų.

(4)  Taip pat žr. 3.11 punktą.

(5)  Žr. OL C 110, 2004 4 30, pranešėjas Claude Cambus.

(6)  2004 m. 25 ES valstybėse narėse pagamintą energiją sudaro: branduolinė energija — 31,2 proc.; gamtinės dujos — 24,3 proc.; žalia nafta — 17,1 proc.; kietoji anglis — 13,1 proc.; lignitas — 10,2 proc.; pirminė energija — 4,1 proc. Tuo pačiu laikotarpiu suvartotą energiją sudaro: žalia nafta — 39,2 proc.; gamtinės dujos — 25,4 proc.; branduolinė energija — 14,8 proc.; kietoji anglis — 13,7 proc.; lignitas — 4,9 proc.; pirminė energija — 2,0 proc. (Eurostat, Energy, Issue no. 5/2006).

(7)  2004 m. bendras importas — priklausomybė nuo importuojamos energijos — 25 ES valstybėse narėse buvo 53,8 proc., iš jų žalia nafta ir naftos produktai — 33,2 proc. Keturių pagrindinių ES valstybių narių priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių: Italija –87,7 proc.; Vokietija — 64,6 proc.; Prancūzija — 54,3 proc.; JK — 5,2 proc. Vienintelė energetiniu požiūriu nepriklausoma ES valstybė yra Danija, kurios priklausomybė nuo energijos išteklių — 53,5 proc. (Eurostat, Energy, issue no. 5/2006).

(8)  Žr. OL C 65, 2006 3 17, pranešėjas Gerd Wolf.

(9)  COM(2005) 119 final — SEC(2005) 430/431, 2005 4 6.

(10)  Žr. OL C 65 2006 3 17 1.11 punktą, pranešėjas Gerd Wolf.

(11)  Žr. OL C 65 2006 3 17 1.13 ir 4.15.2 punktus, pranešėjas Gerd Wolf.

(12)  Tarybos reglamentas Euratom 2322/2002.

(13)  COM(2005) 705 final; 2005 12 23.

(14)  Žr. R/CESE 557/2006 (INT/309) — pranešėjas Gerd Wolf.

(15)  Žr. R/CESE 557/2006 4.6 punktą — (INT/309) — pranešėjas Gerd Wolf.

(16)  Žr. 9 išnašą.

(17)  Žr. CESE 557/2006, 4.11.2 punktą (INT/309).

(18)  Žr. nuomonę CESE 1610/2003, 2003 12 10, dėl IDABC (Visos Europos elektroninės vyriausybės paslaugų teikimo viešojo administravimo įstaigoms, įmonėms ir piliečiams programa).

(19)  Žr. nuomonę CESE 46/2006, pranešėjas Antonello Pezzini.

(20)  CESE 1484/2005; pranešėjas Gerd Wolf, 6.1 punktas ir kt.

(21)  Žr. 10 išnašą.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/46


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas

COM(2005) 651 final/2 — 2005/0264 (CNS)

(2006/C 309/10)

Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 83 straipsniu, 2006 m vasario 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 30 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja dr. Anna Bredima-Savopoulou.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria siūlomam Reglamento Nr. 1/2003 procedūrinių konkurencijos taisyklių išplėtimui, įtraukiant trampo ir kabotažo sektorius  (1). Jis pritaria diskusijoms tarp Europos Komisijos ir laivybos pramonės atstovų dėl 81 ir 82 straipsnių taikymo trampinei laivybai. Nesant skundų ar teisinių precedentų trampo sektoriuje, reikės daugiau informacijos apie šio sektoriaus funkcionavimą ir jo susitarimus. Todėl EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti trampo sektoriaus ekonominių ir teisinių ypatumų tyrimą. Siekdamas teisinio apibrėžtumo, EESRK ragina Komisiją pateikti įvairių bendradarbiavimo sutarčių formų trampo sektoriuje suderinamumo su ES konkurencijos įstatymu savarankiško įvertinimo gaires (prieš panaikinant Reglamento Nr. 1/2003 išimtį).

1.2

Dėl lainerių sektoriaus EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą EB sutarties konkurencijos taisyklėse panaikinti bendrąją išimtį linijinės laivybos konferencijoms remiantis tuo, kad EB sutarties 81 straipsnio 3 dalyje numatytos keturios sąlygos nebetenkinamos. Komisijos nuomone, toks panaikinimas sumažins transportavimo kainas kartu išlaikant visų maršrutų paslaugų patikimumą, pagerinant Europos pramonės konkurencingumą. EESRK nepateikia savo nuomonės, norėdamas išsiaiškinti, ar siūlymas panaikinti išimtį turės ilgalaikio poveikio.

1.3

EESRK rekomenduoja, kad Komisija panaikindama bendrąją išimtį linijinės laivybos konferencijoms, greta vien su konkurencingumu susijusių veiksnių taip pat atsižvelgtų ir į saugumo aspektą (dėl ES laivų vėliavos pakeitimo sumažėjusi laivybos kokybė).

1.4

EESRK rekomenduoja, kad Komisija, panaikindama bendrąją išimtį lainerių laivybos konferencijoms, be grynai su konkurencingumu susijusių veiksnių, taip pat atsižvelgtų į žmogiškųjų išteklių aspektą (poveikį Europos jūrininkų užimtumui).

1.5

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą išleisti tinkamas konkurencijos jūrų sektoriuje gaires, siekiant sklandžiau įvykdyti perėjimą prie visiškai konkurencinio režimo. Komisija planuoja paskelbti gaires iki 2007 m. pabaigos. Prieš paskelbdama gaires Komisija, jas rengdama, imsis laikino pobūdžio veiksmų ir 2006 m. rugsėjo mėn. paskelbs dokumentą dėl linijinės laivybos. EESRK ragina Komisiją rengiant gaires glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir apie tai pranešti atitinkamoms ES institucijoms.

1.6

Komisijos pasiūlymas — tai peržiūros proceso, kuris prasidėjo 2003 m. ir kuriame dalyvavo visos atitinkamos ES institucijos ir suinteresuotos šalys, rezultatas. Komisija taip pat užsakė tris nepriklausomų konsultantų tyrimus, kuriuose buvo išnagrinėti bendrosios išimties režimo panaikinimo padariniai ir kurių išvados paskelbtos Konkurencijos generalinio direktorato tinklavietėje.

1.7

EESRK taip pat atsižvelgė į tai, kad Komisijos pasiūlymas panaikinti bendrąją išimtį linijinei laivybai remiasi tik EB sutarties 83 straipsniu (konkurencijos taisyklėmis), o teisinis Reglamento Nr. 4056/86 pagrindas buvo EB sutarties 83 straipsnis (konkurencijos taisyklės) kartu su 80 straipsnio 2 dalimi (transporto politika). EESRK pageidauja gauti informacijos iš Europos Parlamento Teisės tarnybos apie tai, ar transporto aspektai yra pagalbinio pobūdžio konkurencijos aspektų atžvilgiu ir ar Teisės tarnyba laikosi savo ankstesnės nuomonės dėl dvejopo teisinio pagrindo (2).

1.8

EESRK, numatydamas potencialius įstatymų konfliktus ateityje, galinčius kilti dėl kitų teisės sistemų teisinių priemonių, ragina Komisiją įtraukti į gaires nuostatą šioms problemoms spręsti. Tokia nuostata dėl konsultacijų kiek įmanoma sumažins nesutarimus ir padės priimti tarpusavyje priimtinus spendimus tarptautiniu mastu.

1.9

EESRK pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog konkurencijos įstatymas nėra vienodai taikomas visose jurisdikcijose visame pasaulyje ir kad esama skirtumų. Komisija taip pat pripažįsta, kad didėja konkurencijos įstatymo įgyvendinimą užtikrinančių valdžios institucijų tarptautinio bendradarbiavimo svarba.

1.10

EESRK pritaria Komisijos vykdomai dvigubai glaudaus dvišalio bendradarbiavimo su ES pagrindiniais prekybos partneriais politikai ir būdų skatinti daugiašalį bendradarbiavimą konkurencijos srityje paieškai. Todėl EESRK skatina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas ir dialogas padėtų nustatyti galimas problemas, kurias gali sukelti Reglamento Nr. 4056/86 panaikinimas ES, ir jas konstruktyviai išspręsti gerbiant valstybių teisinių sistemų ypatumus. Linijinių paslaugų teikimo darna tarp įvairių valstybių yra gyvybiškai svarbi tarptautinei prekybai.

1.11

EESRK ragina Komisiją rengiant konkurencijos jūrų sektoriuje gaires atsižvelgti į jos dialogo ir bendradarbiavimo su savo pagrindiniais prekybos partneriais rezultatus.

1.12

EESRK pripažįsta, kad Komisijos aiškinamajame memorandume paminėti šie elementai, ir teigia, kad į juos reikėtų atsižvelgti rengiant konkurencijos jūrų sektoriuje gaires:

Pripažįstama, kad jūrų transporto paslaugos turi ypatingą reikšmę ES ekonomikos vystymui, jūrų transportu gabenant 90 proc. jos išorinės prekybos krovinių ir 43 proc. ES vidaus prekybos krovinių.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 4056/86, vis daugiau vežant konteineriais iš esmės pasikeitė linijinis gabenimas. Dėl šios priežasties padidėjo sekcinių specializuotų konteinervežių skaičius ir dydis, taip pat pasaulinių maršrutų tinklų svarba. Dėl to išpopuliarėjo naujos veiklos sutartys, o lainerių konferencijų svarba sumažėjo.

Konferencijų sistema, veikianti jau 150 metų, vis dar yra daugiašalių ir dvišalių susitarimų, kurių susitariančios šalys — ES valstybės narės ir Europos bendrija, sudarymo pagrindas. EESRK pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog dėl šių susitarimų tų Reglamento Nr. 4056/86 nuostatų (t. y. 1 straipsnio 3 dalies b ir c punktų, 3–8 ir 26 straipsnių) panaikinimo datą reikėtų atidėti dvejiems metams, kad būtų galima denonsuoti arba peržiūrėti šias sutartis su trečiosiomis šalimis.

1.13

EESRK mano, kad Komisija, panaikindama Reglamentą Nr. 4056/86, taip pat turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių interesus. Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro ES ekonomikos stuburą ir atlieka svarbų vaidmenį pertvarkytos Lisabonos strategijos kontekste. Rinkos ir toliau turi likti atviros dabartinei ir galimai konkurencijai, įskaitant mažus ir vidutinius laivybos operatorius.

1.14

EESRK įsitikinęs, kad nors konsolidacija gali turėti teigiamą poveikį ES pramonei (pajamų prieaugis dėl didesnio produktyvumo,, masto ekonomija, sąnaudų sumažėjimas), reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti, kad konsolidacija, kuri gali atsirasti panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86, nesumažintų žaidėjų atitinkamose rinkose skaičiaus, t. y. nesumažėtų konkurencija.

1.15

Naujo režimo sąlygomis EESRK kviečia dvi Europos lygiu suinteresuotas šalis — siuntėjus ir vežėjus — dalyvauti diskusijose abiem pusėms svarbiais ir reikšmingais klausimais.

2.   Įžanga

2.1   Šiuolaikinės tendencijos ir teisėkūra

2.1.1

Jūrų transporto paslaugos turi ypatingą reikšmę ES ekonomikos plėtrai, jūrų transportu gabenant 90 proc. jos išorinės prekybos krovinių ir 43 proc. ES vidaus prekybos krovinių. Jūrų transportas nuo seno yra tarptautinės ir globalizuotos veiklos rūšis. Jo paslaugos daugiausia teikiamos dviem būdais — linijiniu ir trampo, šie būdai atitinka jūrų autobusų ir taksi funkcijas. Su ES vėliava plaukiojantys laivai sudaro 25 proc. visų pasaulio laivų, o ES laivų savininkai kontroliuoja daugiau kaip 40 proc. visų pasaulio laivų. Dar 40 proc. pasaulio laivų priklauso Ramiojo vandenyno baseino šalims. ES laivyba ir jos klientai (frachtuotojai/siuntėjai) dirba labai konkurencingoje užjūrio ir Europos rinkų aplinkoje.

2.1.2

Reglamentas Nr. 4056/86 nustato išsamias konkurencijos taisyklių taikymo taisykles (Sutarties 81 ir 82 straipsniai) linijinės laivybos paslaugoms, teikiamoms į Europos bendrijos uostus ir iš jų. Tačiau trampinių laivų teikiamos paslaugos į Reglamento Nr. 4056/86 taikymo sritį nebuvo įtrauktos. Pradžioje šiame reglamente buvo numatytos dvi funkcijos. Jame buvo numatytos ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimo jūrų transporto sektoriuje procedūrinės nuostatos. Ši funkcija tapo nebereikalinga po 2004 m. gegužės 1 d., kai linijiniam transportui pradėjo galioti Reglamento Nr. 1/2003 bendrosios konkurencijos įgyvendinimo užtikrinimo taisyklės. Tačiau Reglamentas Nr. 1/2003 netaikomas tarptautinėms trampinių laivų teikiamoms paslaugoms ir kabotažo paslaugoms. Be to, Reglamente Nr. 4056/86 išdėstomos kai kurios konkrečios esminės konkurencijos jūrų sektoriuje nuostatos, o svarbiausia — bendroji išimtis lainerių konferencijoms, leidžiančios tam tikromis sąlygomis nustatyti kainas ir reguliuoti pajėgumus.

2.2   Lainerių sektorius

2.2.1

Linijinės laivybos rinka nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 4056/86, smarkiai pasikeitė. Vis daugiau vežant konteineriais ir pasikeitus pasauliniams prekybos modeliams, padidėjo sekcinių specializuotų konteinervežių skaičius ir dydis bei pasaulinių maršrutų tinklų svarba. Dėl to išpopuliarėjo naujos veiklos priemonės, lainerių konferencijų svarba mažėjo, o galingų autsaiderių gerokai padaugėjo. Kitose pasaulio dalyse, tokiose kaip JAV, 1999 m. Vandenynų laivybos reformos akto (angl. Ocean Shipping Reform Act (OSRA)) įvedimas pakeitė konferencijų, teikiančių paslaugas JAV maršrutams, taisykles, kuriomis buvo leidžiama sudaryti konfidencialias paslaugų teikimo sutartis. Šiandien pasauliniai linijiniai vežėjai daugiausia vykdo veiklą maršrutais Rytai–Vakarai ir Šiaurė–Pietūs, o maži ir vidutiniai vežėjai — maršrutais Šiaurė–Pietūs bei trumpuose Europos jūrų laivybos reisuose.

2.2.2

JTKPVK (Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos) lainerių konferencijų elgesio kodeksas pradžioje buvo sukurtas siekiant reguliuoti lainerių konferencijų sistemą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių (3). Šį elgesio kodeksą ratifikavo, priėmė arba prie jo prisijungė trylika ES valstybių narių ir Norvegija, Malta jį pasirašė, bet neratifikavo. Jis nurodomas (4) keliuose ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei Bendrijos acquis communautaire (Reglamentai Nr. 954/79, Nr. 4055/86, Nr. 4056/86, Nr. 4058/86). Nors jūrų linijiniuose maršrutuose JTKPVK kodeksas faktiškai nereikalingas, jis vis dar tebeegzistuoja.

2.2.3

Transporto vartotojai (siuntėjai ir krovinio ekspeditoriai) nuolatos reiškė abejones dėl konferencijų sistemos, nes ji, jų nuomone, neteikia deramų, veiksmingų ir patikimų, jų poreikius atitinkančių paslaugų. Visų pirma ESC (5) mano, kad bendrosios išimties konferencijoms panaikinimas leis patobulinti pirkėjo–teikėjo ūkines bendrijas, daugiausia dėmesio skiriant logistiniams sprendimams, padedantiems ES įmonėms konkuruoti tarptautiniu mastu. Panašios naudos turėtų vartotojai dėl šiek tiek sumažintų kainų, kai į ES įvežamų produktų apmokestinimo įkainiai sumažėjo. Laivų savininkai, priešingai, laikėsi nuomonės, kad lainerių konferencijos prisidėjo prie paslaugų stabilumo ir kad konferencijų režimas sudarė jiems sąlygas (tiek pasaulio, tiek regiono mastu) įveikti pusiausvyros sutrikimus (sezoninio ar geografinio pobūdžio ar dėl klimato sąlygų) daugelyje maršrutų. O pasauliniai vežėjai (ELAA nariai (6)) ir ESC užmezgė dialogą su Komisija, padėdami jai parengti alternatyvią sistemą, atitinkančią Europos bendrijos konkurencijos taisykles.

2.2.4

2003 m. Komisija pradėjo iš naujo svarstyti Reglamentą Nr. 4056/86, siekdama nustatyti, ar naudojant ne tokias ribojančias priemones kaip horizontalusis kainos nustatymas ir pajėgumų reguliavimas galimos patikimos reguliarios jūrų transporto paslaugos. Tuo tikslu 2003 m. kovo mėn. Komisija paskelbė konsultacinį dokumentą ir 2003 m. gruodžio mėn. suorganizavo viešą svarstymą dalyvaujant atitinkamoms suinteresuotoms šalims. Be to, Komisija 2004 m. birželio mėn. išleido diskusijų dokumentą, o 2004 m. spalio mėn. — baltąją knygą, po kurių buvo surengtos išsamios konsultacijos, dalyvaujant suinteresuotoms šalims. Europos Parlamentas (7) ir EESRK (8) savo nuomones dėl Baltosios knygos atitinkamai pateikė 2005 m. gruodžio 1 d. ir 2004 m. gruodžio 16 d. Abi šios institucijos buvo vienos nuomonės, kad persvarstymas yra labiau pageidautinas nei panaikinimas. 2005 m. gruodžio mėn. Komisija galiausiai pateikė pasiūlymą dėl reglamento, panaikinančio Reglamentą Nr. 4056/86.

2.3   Trampo sektorius

2.3.1

Nors beveik 80 proc. viso biriųjų ir pilamųjų prekių jūrų transporto visame pasaulyje veikia trampiniu pagrindu, šis didelis sektorius daugeliui yra terra incognita. Pagrindiniai trampinės laivybos ypatumai: pasaulinio masto rinkos konkurencija, beveik tobulas konkurencijos modelis, nepastovi ir neprognozuojama paklausa, daug mažų verslo įmonių, pasauliniai prekybos modeliai, atvykimo ir išvykimo paprastumas, ypatingas išlaidų veiksmingumas ir jautrus reagavimas į rinkos plėtrą bei siuntėjų poreikius. Trampinių paslaugų rinka labai suskaldyta ir apskritai tenkina tiek frachtuotojus, tiek siuntėjus, nesukeldama jokių didelių problemų dėl konkurencijos taisyklių nei tarptautiniu, nei ES lygiu. Tai, kad šiuo sektoriumi niekas nesiskundžia, dar kartą įrodo, jog jis yra labai konkurencingas ir jo veikimas tenkina poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, galima sakyti, kad Reglamente Nr. 4056/86 numatoma, jog trampinės laivybos paslaugos– tai veiklos rūšis, kuriai šis reglamentas netaikomas. Šiam sektoriui tiesiogiai taikomos EB sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatos. Be to, tarptautinės trampinių laivų teikiamos paslaugos (ir kabotažo paslaugos) nepatenka į Reglamento Nr. 1/2003 (procedūrinių konkurencijos taisyklių) taikymo sritį.

2.4   Komisijos pasiūlymas

2.4.1

Atsižvelgdama į rinkos ir pramonės struktūros pokyčius po 1986 m., Europos Komisija daro išvadą, kad EB sutarties 81 straipsnio 3 dalyje numatytos keturios sąlygos dėl bendrosios išimties lainerių konferencijoms suteikimo nebetenkinamos. Dėl šios priežasties Komisija pateikė pasiūlymą dėl viso Reglamento Nr. 4056/86, o ypač — bendrosios išimties lainerių konferencijoms (3–8, 13 ir 26 straipsnių), panaikinimo. Kai kurios perteklinės nuostatos taip pat panaikinamos, vadovaujantis Europos bendrijos bendrąja politika mažinti Bendrijos teisėkūros apimtis (2 ir 9 straipsniai). Komisijos nuomone, dėl šio panaikinimo sumažės transporto išlaidos, išlaikant visų maršrutų paslaugų patikimumą ir pagerinant Europos pramonės konkurencingumą.

2.4.2

Prieš panaikindama bendrąją išimtį lainerių konferencijoms Komisija, siekdama sklandžiau įvykdyti perėjimą prie visiškai konkurencinio režimo, planuoja išleisti konkurencijos jūrų sektoriuje gaires. Komisija planuoja paskelbti šias gaires iki 2007 m. pabaigos. Prieš paskelbdama gaires Komisija jas rengdama imsis laikino pobūdžio veiksmų ir 2006 m. rugsėjo mėn. paskelbs dokumentą dėl linijinės laivybos.

2.4.3

Į Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento Nr. 4056/86 panaikinimo taip pat įeina pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1/2003, siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tarptautines trampinių laivų teikiamas paslaugas ir kabotažo paslaugas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK mano, kad nagrinėjamas klausimas vertas subalansuoto požiūrio, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: naudą, kurią konkurencija teikia ES pramonės konkurencingumui, kintančius pasaulio prekybos modelius ir jos poveikį transporto paslaugų teikimui, tarptautinio transporto poveikį pagrindiniams ES prekybos partneriams ir besivystančioms šalims, pasaulio siuntėjų ir vežėjų nuomonę, mažų ir vidutinių vežėjų bei siuntėjų nuomonę.

3.2   Trampo ir kabotažo sektoriai

3.2.1

Trampinė laivyba funkcionuoja pasaulio rinkoje tobulos konkurencijos sąlygomis. Ši unikali tiek praktikų, tiek mokslininkų pripažinta trampo sektoriaus savybė įvardyta ir ES Reglamente Nr. 4056/86. EESRK supranta poreikį įtraukti šį sektorių į Reglamento Nr. 1/2003 procedūrinių konkurencijos taisyklių taikymo sritį, todėl pritaria siūlomam požiūriui. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti trampo sektoriaus ekonominių ir teisinių ypatumų tyrimą. Siekdamas teisinio apibrėžtumo, EESRK ragina Komisiją pateikti įvairių bendradarbiavimo sutarčių formų trampo sektoriuje suderinamumo su ES konkurencijos įstatymu savarankiško įvertinimo gaires (prieš panaikinant Reglamento Nr. 1/2003 išimtį). Tai, kad trampo sektoriuje nėra skundų ar teisinių precedentų, įrodo, kad veikla šiame sektoriuje vykdoma tobulos konkurencijos sąlygomis. Norint pateikti teisinius kriterijus šio sektoriaus savarankiškam įvertinimui pagal EB konkurencijos taisykles, reikės daugiau informacijos apie jo funkcionavimą ir susitarimus. Be to, EESRK pritaria šiuo metu vykstančioms diskusijoms tarp Komisijos ir laivybos pramonės atstovų dėl 81 ir 82 straipsnių taikymo trampinei laivybai.

3.2.2

EESRK sutinka su siūlomu jūrų kabotažo vertinimu, t. y. kad kabotažui turi būti pradėtos taikyti Reglamento Nr. 1/2003 procedūrinės taisyklės. Daugelis susitarimų šiame sektoriuje neturės poveikio ES vidaus prekybai ir nesukurs apribojimų konkurencijai.

3.2.3

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, EESRK sutinka su Komisijos požiūriu į būsimą trampo ir kabotažo sektorių vertinimą.

3.3   Lainerių sektorius

3.3.1

Kalbėdamas apie lainerių sektorių, EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą EB sutarties konkurencijos taisyklėse panaikinti bendrąją išimtį linijinės laivybos konferencijoms, remiantis tuo, kad EB sutarties 81 straipsnio 3 dalyje numatytos keturios sąlygos nebetenkinamos. Komisijos nuomone, toks panaikinimas sumažins vežimo kainas kartu išlaikant visų maršrutų paslaugų patikimumą, pagerinant Europos pramonės konkurencingumą. EESRK nepateikia savo nuomonės, norėdamas išsiaiškinti, ar siūlymas panaikinti išimtį turės ilgalaikio poveikio.

3.3.2

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą išleisti tinkamas konkurencijos jūrų sektoriuje gaires, siekiant sklandžiau įvykdyti perėjimą prie visiškai konkurencinio režimo. EESRK ragina Komisiją rengiant gaires glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir apie tai pranešti atitinkamoms ES institucijoms.

3.3.3

Komisijos pasiūlymas — tai peržiūros proceso, kuris prasidėjo 2003 m. ir kuriame dalyvavo visos atitinkamos ES institucijos ir suinteresuotos šalys, rezultatas. Komisija taip pat užsakė tris nepriklausomų konsultantų tyrimus, kuriuose buvo išnagrinėti bendrosios išimties režimo panaikinimo padariniai ir kurių išvados paskelbtos Konkurencijos generalinio direktorato tinklavietėje.

3.3.4

Be to, EESRK atkreipė dėmesį, kad Komisijos pasiūlymas panaikinti bendrąją išimtį linijinei laivybai remiasi tik EB sutarties 83 straipsniu (konkurencijos taisyklėmis), o teisiniu Reglamento Nr. 4056/86 pagrindu buvo EB sutarties 83 straipsnis (konkurencijos taisyklės) kartu su 80 straipsnio 2 dalimi (transporto politika).

3.3.5

EESRK pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog konkurencijos įstatymas netaikomas vienodai visose jurisdikcijose visame pasaulyje ir kad esama skirtumų. Komisija taip pat pripažįsta, kad didėja konkurencijos įstatymo įgyvendinimą užtikrinančių valdžios institucijų tarptautinio bendradarbiavimo svarba.

3.3.6

EESRK pritaria Komisijos vykdomai dvigubai glaudaus dvišalio bendradarbiavimo su ES pagrindiniais prekybos partneriais politikai ir būdų skatinti daugiašalį bendradarbiavimą konkurencijos srityje paieškai. Todėl EESRK skatina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas ir dialogas padėtų nustatyti galimas problemas, kurias gali sukelti Reglamento Nr. 4056/86 panaikinimas ES, ir jas konstruktyviai išspręsti gerbiant valstybių sistemų/jurisdikcijų ypatumus. Linijinių paslaugų teikimo darna tarp įvairių valstybių yra gyvybiškai svarbi tarptautinei prekybai.

3.3.7

EESRK ragina Komisiją rengiant konkurencijos jūrų sektoriuje gaires atsižvelgti į jos dialogo ir bendradarbiavimo su savo pagrindiniais prekybos partneriais rezultatus.

3.3.8

EESRK pripažįsta, kad Komisijos aiškinamajame memorandume buvo paminėti šie elementai ir teigia, kad į juos reikėtų atsižvelgti rengiant konkurencijos jūrų sektoriuje gaires:

Pripažįstama, kad jūrų transporto paslaugos turi esminę reikšmę ES ekonomikos vystymuisi, jūrų transportu gabenant 90 proc. jos išorinės prekybos krovinių ir 43 proc. ES vidaus prekybos krovinių.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 4056/86, vis daugiau vežant konteineriais iš esmės pasikeitė linijinis gabenimas. Dėl šios priežasties padidėjo sekcinių specializuotų konteinervežių skaičius ir dydis, taip pat pasaulinių maršrutų tinklų svarba. Dėl to išpopuliarėjo naujos veiklos sutartys, o lainerių konferencijų svarba sumažėjo..

Konferencijų sistema, veikianti jau 150 metų, vis dar yra daugiašalių ir dvišalių susitarimų, kurių susitariančios šalys — ES valstybės narės ir (arba) Europos bendrija, sudarymo pagrindas. EESRK pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog dėl šių susitarimų tų Reglamento Nr. 4056/86 nuostatų (t. y. 1 straipsnio 3 dalies b ir c punktų, 3–8 ir 26 straipsnių) panaikinimo datą reikėtų atidėti dvejiems metams, kad būtų galima denonsuoti arba peržiūrėti šias sutartis su trečiosiomis šalimis.

3.3.9

EESRK rekomenduoja, kad Komisija, panaikindama bendrąją išimtį lainerių laivybos konferencijoms, be grynai su konkurencingumu susijusių veiksnių, taip pat atsižvelgtų į žmogiškąjį elementą (poveikį Europos jūrininkų užimtumui). EESRK taip pat ragina Komisiją įvertinti poveikio mastą, visų pirma konsultuojantis su Socialinio dialogo jūrų transporto sektoriuje komitetu.

3.3.10

EESRK rekomenduoja, kad Komisija panaikindama bendrąją išimtį linijinės laivybos konferencijoms, greta vien su konkurencingumu susijusių veiksnių taip pat atsižvelgtų ir į saugumo aspektą (dėl ES laivų vėliavos pakeitimo sumažėjusi laivybos kokybė).

3.3.11

EESRK mano, kad Komisija, panaikindama Reglamentą Nr. 4056/86, taip pat turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių interesus. Mažosios ir vidutinės įmonės „sudaro ES ekonomikos stuburą“ ir atlieka svarbų vaidmenį pertvarkytos Lisabonos strategijos kontekste. Rinkos ir toliau turi likti atviros dabartinei ir galimai konkurencijai, įskaitant mažus ir vidutinius laivybos operatorius ir siuntėjus.

3.3.12

EESRK įsitikinęs, kad nors konsolidacija gali turėti teigiamą poveikį ES pramonei (pajamų prieaugis dėl didesnio produktyvumo,, masto ekonomija, sąnaudų sumažėjimas), reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti, kad konsolidacija, kuri gali atsirasti panaikinus Reglamentą Nr. 4056/86, nesumažintų žaidėjų atitinkamose rinkose skaičiaus, t. y. nesumažėtų konkurencija.

3.3.13

Naujo režimo sąlygomis EESRK kviečia dvi Europos lygiu suinteresuotas šalis — siuntėjus ir vežėjus — dalyvauti diskusijose abiem pusėms svarbiais ir reikšmingais klausimais.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Teisinis pagrindas

4.1.1

EESRK pastebi, kad Reglamento Nr. 4056/86 teisinis pagrindas buvo dviejų dalių (80 straipsnio 2 dalis ir 81, 82 bei 83 straipsniai, atitinkamai susiję su transporto politika ir konkurencija), o pasiūlyme palaikoma tik viena iš jų (81 ir 82 straipsniai). Be to, EESRK pažymi, kad vieną teisinį pagrindą palaiko Tarybos teisės tarnyba. EESRK pageidauja sužinoti iš Europos Parlamento teisės tarnybos, ar transporto aspektai yra pagalbinio pobūdžio konkurencijos aspektų atžvilgiu ir ar Teisės tarnyba laikosi savo ankstesnės nuomonės dėl dvejopo teisinio pagrindo (2005 m. gruodžio mėn.).

4.2   Įstatymų konfliktas

4.2.1

Komisija siūlo panaikinti Reglamento Nr. 4056/86 9 straipsnį remdamasi tuo, kad ji nemano, jog bendrosios išimties lainerių konferencijoms panaikinimas sukeltų galimo tarptautinės teisės konflikto pavojų. Komisija savo siūlymą grindžia tuo, kad įstatymų konfliktas galimas tik tuo atveju, jei viena jurisdikcija uždraustų tai, ko reikalautų kita jurisdikcija. Komisijai nežinoma jurisdikcija, kuri įvestų tokią prievolę linijinės laivybos operatoriams.

4.2.2

EESRK, numatydamas potencialius įstatymų konfliktus ateityje, galinčius kilti dėl kitų teisės sistemų teisinių priemonių, ragina Komisiją įtraukti į gaires nuostatą šioms problemoms spręsti. Tokia nuostata dėl konsultacijų kiek įmanoma sumažins nesutarimus ir padės priimti tarpusavyje priimtinus spendimus tarptautiniu mastu.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 21 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1). EESRK nuomonė: OL C 155/2001; p. 73.

(2)  A6-0314/2005, 2005 12 1.

(3)  Daugiau apie JTKPVK lainerių kodeksą ir Reglamentą Nr. 954/79 žr. EESRK nuomonę OL C 157, 2005 6 28, p. 130.

(4)  Žr. JTKPVK sekretoriato paskelbtą dokumentą dėl daugiašalių sutarčių statuso:

http://www.unctad.org/en/docs/tbinf192.en.pdf (4 p.).

(5)  ESC — Europos siuntėjų taryba (angl. European Shippers' Council).

(6)  ELAA — Europos lainerių atstovų asociacija (angl. European Liner Affairs Association).

(7)  A6-0314/2005, 2005 12 1.

(8)  EESRK nuomonė: OL C 157, 2005 6 28, p. 130.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/51


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Skrydžių saugos

(2006/C 309/11)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. sausio 19 d. nusprendė parengti nuomonę dėl Skrydžių saugos

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 30 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Thomas McDonogh.

428 –ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (2006 m. liepos 5 d. posėdis), Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 155 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1

Orlaivio palydovus turėtų sertifikuoti arba išduoti licenciją kompetentinga institucija, kad užtikrintų kokybišką pareigų atlikimą (sauga, saugumas, medicininiai aspektai, keleivių valdymas, kt.) bei techninę kompetenciją kiekvieno tipo orlaivio, kuriame jiems tenka dirbti, atveju.

1.2

Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), prieš leisdama įrenginių tiekėjams savarankiškai tvirtinti detalių projektus, nesikreipiant į EASA ar orlaivių gamintojus, turi kruopščiai apsvarstyti šį klausimą.

1.3

EASA, prieš leisdama ne Europos oro linijų orlaiviams įskristi į ES oro erdvę arba ja skristi, turėtų šias oro linijas patvirtinti.

1.4

Turėtų būti tik viena taisykles rengianti institucija ir tai turėtų būti EASA; laikantis tokios tvarkos, ateityje būtų galima suderinti aerodromų darbą reglamentuojančius aktus ir kuo labiau vengti konkurencijos iškraipymo tarp ES ir ne ES oro uostų. EASA turėtų būti sustiprinta suteikiant jai daugiau įgaliojimų, panašių į Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAK).

1.5

EASA turėtų apsvarstyti, kaip pramonė galėtų geriau apsaugoti ryšio sistemų saugumą ir vientisumą, duomenų jungtis ir orlaivių avionikos sistemas, pvz., elektroninę skrydžių valdymo įrangą (EFB), apsaugančią nuo įsilaužimų į duomenų bazes.

1.6

EASA turi užtikrinti, kad tokių orlaivių, kaip reaktyviniai lengvieji verslo klasės lėktuvai (RLVK), kūrimas ateityje būtų reglamentuojamas užtikrinant, jog savininkai ir lakūnai būtų skraidę pakankamai valandų prieš leidžiant jiems užsiimti skrydžių veikla. RLVK didžiausias aukštis bus 25 000 pėdos arba daugiau ir reikėtų, kad jie atitiktų didesnių reaktyvinių komercinių lėktuvų priežiūros ir techninio naudojimo standartus.

1.7

EASA, prieš svarstydama galimybę patvirtinti nepilotuojamų oro transporto priemonių (NOTP) skrydžius už rezervuotos oro erdvės ribų, turi būti parengusi būtinus protokolus.

1.8

Skrydžių įgulos nariai ir orlaivių palydovai atsitiktinės atrankos būdu turi būti tikrinami dėl narkotikų ir alkoholinių gėrimų vartojimo.

1.9

EASA turėtų užtikrinti, kad vietos reglamentuojančios institucijos būtų pakankamai kvalifikuotos, joms pakaktų darbuotojų ir lėšų.

1.10

EASA turėtų atlikti išsamų mokslinį tyrimą apie nuovargio, streso ir giliųjų venų trombozės (DVT) poveikį skrydžio įgulai ir orlaivio palydovams.

1.11

Reikėtų persvarstyti bendrosios aviacijos lakūnams išduodamų licencijų ir bendrosios aviacijos orlaivių sertifikavimo politiką ir tvarką.

1.12

EASA turėtų užtikrinti, kad būtų įvesta Europos bendrosios aviacijos licencija, numatant patvirtinimus ir kvalifikacijas, susijusias su patvirtintu orlaiviu, kuris bus pilotuojamas.

1.13

Įgulos ir keleivių sauga turi būti svarbesnė už politinius argumentus uždraudžiant oro linijų bendroves, kurios naudojasi Europos oro erdve.

2.   Įžanga

2.1

Valstybėms narėms ir jų specialistams bendradarbiaujant, buvo paskelbtas juodasis sąrašas, kuriame įrašytos 96 oro linijų bendrovės. Iš jų 93 uždrausta vykdyti bet kokią veiklą, o trijų veikla apribojama iš dalies. Prancūzija svarsto galimybę įdiegti atskirą naują saugos etikečių, kurios galėtų būti naudojamos reklamoje, sistemą.

2.2

Europa buvo priversta patobulinti savo teisės aktus dėl orlaivių skrydžių saugos po to, kai 2004 m. pradžioje į Raudonąją jūrą nukrito užsakomojo skrydžio Flash Airlines priklausantis orlaivis ir žuvo 148 žmonės, kurių dauguma buvo prancūzai turistai. Po šios avarijos tapo aišku, kad vyriausybėms stinga tarpusavio koordinavimo dalijantis informacija apie saugą, nes tik tada paaiškėjo, kad Šveicarijos aviacijos administracija jau anksčiau buvo uždraudusi Flash skrydžius.

2.3

Kad juodasis sąrašas būtų veiksmingas, itin svarbu, kad valstybių narių oro linijų bendrovių veiklos standartai būtų nuoseklūs ir suderinti. Valstybės narės turėtų vengti atvejų, kai kuri nors valstybė dėl ekonominių ir socialinių sumetimų nusprendžia, kad į juodąjį sąrašą įrašyta oro linijų bendrovė „iš dalies galinti“ vykdyti veiklą jos oro uostuose, o kitoms valstybės narėms tos oro linijų bendrovės standartai būna nepriimtini.

2.4

Į kai kuriuos ginčus Briuselis buvo paprašytas įsikišti, pirmiausia tada, kai Turkiją papykdė kai kurių Europos valstybių vyriausybių, vadovaujant Nyderlandams, iniciatyva saugos sumetimais laikinai atimti iš Turkijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės Onur Air nusileidimo teises. Graikija yra priversta tęsti bylą dėl Helios Airways orlaivio, skridusio iš Larnakos Kipre, avarijos nagrinėjimą.

2.5

Labiausiai rūpimos sritys yra bendrieji techninės priežiūros standartai, įgulų rengimas, įgulų skraidymo valandos ir poilsio laikotarpiai bei degalų taupymo metodai, įsipareigojimai dėl triukšmo ir skrydžių valdymas.

2.6

Nuo tada, kai konkurencija aviacijos sektoriuje padidėjo ir daugelio oro linijų bendrovių finansinė būklė tapo pavojinga, įgulos susidūrė su įtampa orlaivių pakilimo metu, kuri didesnė nei įprasta; be to, jos turi skraidinti orlaivius, kurie nėra visiškai tinkami skraidyti. Įgulos jaučia vis didesnę įtampą pakilimo metu, nes oro linijų bendrovės pagal ES reglamentus turi arba suteikti keleiviams nakvynę, arba kompensuoti už vėlavimus. Visa tai kenkia saugai. Dar viena problema yra ta, kad daug nacionalinių aviacijos administracijų stengiasi nepastebėti, jog nacionalinės oro linijų bendrovės daugelio norminių aktų nevykdo.

2.7

Nepaisant draudimo saugos sumetimais, kurį taiko nemažai Europos šalių, tam tikra oro linijų bendrovė vis dar vykdo skrydžius į Briuselį ir Paryžių. Šveicarija, besilaikanti griežtų verslo konfidencialumo principų, 23 orlaiviams uždraudė įskristi į savo erdvę, nors tų bendrovių pavadinimai ir jų skaičius toliau laikomi paslaptyje.

3.   Nuovargio poveikis ir skrydžių sauga

3.1

Jau kurį laiką daugelio aviacijos avarijų priežastimi buvo laikomas nuovargis, ir su šia problema susiduria įvairių dydžių orlaivius skraidinančios įgulos. Bet kaip orlaivio pilotas gali pasakyti, kada jis (ji) perdaug pavargęs (-usi) skristi? Kaip galima pagal miego ciklus, dehidrataciją, mitybą ir ligą nustatyti, kad tai yra nuovargis ir kokia būna reakcija į nuovargį esant tokioms sąlygoms?

3.2

Įvairias laiko juostas kertantys pilotai negali nejausti nuovargio, sumažėja jų gebėjimas priimti sprendimus. Prieš ilgus skrydžius jiems būtina pailsėti, bet tam reikalingos tinkamos patalpos, kuriose įrengtos lovos ir t.t.

3.3

Yra nemažai įrodymų, kad nuovargis yra veiksnys, darantis įtaką saugai. Paskutiniame savo pranešime apie 2004 m. spalio 19 d. įvykusią avariją Kirksvilyje, Misūrio valstijoje, Nacionalinė transporto saugos valdyba pabrėžė, kad jeigu nakties poilsio laikas yra trumpesnis už optimalų, į darbą atvykstama anksti, darbo dienos trukmė yra ilga, yra daug skrydžio etapų, darbo sąlygos sunkios (netiksli tūpimo vieta pilotuojant rankiniu būdu, kai aukščio riba yra žema, o matomumas sumažėjęs), esant ilgos trukmės darbo dienoms, nuovargis gali sumažinti piloto skrydžio kokybę ir gebėjimą priimti sprendimus.

3.4

Bet kuriuo atveju, nė vienas vidutinę patirtį turintis pilotas negali paneigti, kad retkarčiais jam yra tekę kovoti su nuovargiu arba kad nuovargis šiek tiek turėjo įtakos jo darbui. Miego kokybė poilsio metu yra labai svarbi.

3.5

Mityba ir maistas taip pat yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, bet kuris pilotas (nuo ką tik mokslus baigusio studento iki į pensiją susirengusio laivo vado) pasakytų, kad mėgiamiausias pilotų gėrimas yra kava. Nors kava yra stimuliuojantis gėrimas ir laikinai šiek tiek padidina budrumą, dėl nuovargio jis paprastai sumažėja. Be to, kava yra diuretikas, pašalinantis iš organizmo daugiau skysčių negu suvartojama, o tai lemia dehidrataciją, dėl kurios atsiranda nuovargis.

3.6

Monotoniškumas, lydimas nuovargio ilgų skrydžių metu, kai orlaiviai paprastai būna valdomi automatiškai, yra dar viena svarbi problema. Kad įgula išliktų budri, kai kurios oro linijų bendrovės skrydžiuose Sibiro regione reikalauja, kad autopilotas būtų nustatomas iš naujo kas valandą.

3.7

Dauguma avarijų aviacijoje įvyksta dėl piloto klaidos, o nuovargis yra didžiausia tokių klaidų priežastis.

3.8

Planuojama, kad EASA perims licencijų išdavimo procesą ir šioje srityje pakeis dabartinę JAT, tačiau Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) licencijoms, išduotoms JAV ir pilotų naudojamoms Europoje, gali ir neturėti įtakos toks pasikeitimas.

4.   Orlaivio palydovai

4.1

Visos padėtį pagerinančios priemonės, susijusios su skrydžio įguloms taikomų poilsio reikalavimų, turėtų būti taikomos ir orlaivio palydovams, kurie privalo būti visapusiškai budrūs ir užkirsti kelią bet kokioms situacijoms, galinčios pakenkti saugai ir (arba) saugumui, o taip pat avarinės situacijos atveju.

4.2

Orlaivių palydovai turėtų būti tinkamai parengti gaivinti žmones ir puikiai kalbėti savo gimtąja kalba, žinoti bent ICAO 4 lygio anglų kalbą, kad lengviau bendrautų su keleiviais avarinės situacijos atveju.

5.   Skrydžių vadovas

5.1

EESRK jau yra pareiškęs savo nuomonę dėl skrydžių valdymo (SV) ir su juo susijusių problemų (1). Siūloma SESAR sistema, jeigu bus įdiegta, turėtų pagerinti saugą. Tai jau kito EESRK dokumento (2) tema, tačiau dėl to nesumažėja būtinybė Europai turėti vienodą skrydžių valdymo sistemą, peržengiančią visų šalių sienas, kuri Eurokontrolę pripažintų „federaliniu reguliuotoju“, panašiu, pavyzdžiui, į JAV Federalinę aviacijos administraciją (FAA). Džiaugiamasi pirmąja pagal Eurokontrolės TMA2010+ programą sudaryta sutartimi.

5.2

Labai svarbu, kad visoje Europoje siekiant saugos būtų standartizuotas skrydžių valdymas ir įdiegtos integruotos sistemos.

5.3

Pageidautina taip pat įvesti atitinkamą skrydžių saugos elektronikos specialistų (SSES) sertifikavimą.

6.   Orlaivių techninė priežiūra

6.1

Kai kurioms valstybėms narėms pasirodė per sunku savo nacionalines taisykles pataisyti pagal Europos standartų 66 dalį. Techninės priežiūros licencijoms, kurias valstybės išdavė pagal Jungtinės aviacijos tarnybos (JAT) nustatytus reikalavimus ir buvo perkeltos į nacionalinę teisę, turėtų būti suteikta juridinė galia. Vis tik pagal EASA sistemą licencijavimo taisyklės yra reglamentuojamos pagal Europos Sąjungos teisę. Jų vykdymo užtikrinimas yra ilgas procesas ir gali būti skundžiamas.

6.2

2005 m. visos 25 ES valstybės narės pasinaudojo išlygos galimybe, suteikiančia joms laiko iki 2005 m. rugsėjo mėn. įvykdyti 66 dalies reikalavimus. EASA terminų, nustatytų valstybėms pradėti laikytis saugos taisyklių, turi būti laikomasi arba bent jau reikėtų su visomis šalimis susitarti dėl datų, kad nebereikėtų pratęsti galutinius terminus arba pereinamuosius laikotarpius.

6.3

EESRK norėtų sužinoti, ar yra nuostata, numatanti, kad EASA prireikus turi stebėti pigių skrydžių bendrovių atliekamą techninės priežiūros įmonių paslaugų pirkimą techninei priežiūrai trečiosiose šalyse atlikti.

6.4

Antžeminėms tarnyboms orlaiviams apžiūrėti turi būti skirta pakankamai laiko, pirmiausia įlaipinant (išlaipinant) keleivius ir pakraunant (iškraunant) bagažą iš orlaivio. Bet kokiu atveju vidutiniškai skiriamos 25 minutės trumpos trukmės skrydžių atvejais nėra pakankamas laikas.

6.5

Reikėtų skirti ir pakankamai lėšų, ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie orlaivio techninei priežiūrai naudotų tik sertifikuotas detales.

6.6

Nacionalinė aviacijos administracija turėtų vykdyti patikrinimus atsitiktinės atrankos būdu ir auditą, kad įsitikintų, jog tų standartų laikomasi.

7.   Oro linijų bendrovės

7.1

Oro linijų bendrovės turi būti finansiškai mokios ir tinkamai finansuojamos prieš išduodant joms licenciją veiklai vykdyti; iš valstybių turėtų būti reikalaujama nuolat stebėti jų finansinės veiklos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog neatliekamos jokios machinacijos.

7.2

Jos turi turėti patirties ir kompetentingą vadovybę.

8.   Europos aviacijos saugos agentūros kompetencijos sritys

8.1

Šiuo metu Europos Komisija ketina išplėsti EASA kompetenciją oro uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacijos paslaugų reglamentavimo srityje (įskaitant saugą ir sąveiką).

8.2

Pritariame EASA, kuri buvo įsteigta pagal Reglamentą 1592/2002/EB, ir tikime, kad Europos procedūrų ir vienos tarnybos išduodamų leidimų, skirtų orlaiviams ir prietaisams, struktūra gal būt padidins aviacijos saugą ir veiksmingumą Europoje.

8.3

EASA turi galimybę spręsti standartų ir rekomenduojamos praktikos (SARPS) klausimą bei netipiškus atvejus, numatytus „Rekomenduojamoje praktikoje“ ir „Standartinėje praktikoje“, kurias galima rasti ICAO priedo dokumentuose.

9.   Bendrosios aviacijos pilotų licencijavimas

9.1

Privačių pilotų licencijavimo tarnybos (PPL), dirbančios pagal FAA licencijas Europos oro erdvėje, licencijoje turėtų būti EASA patvirtinimas.

9.2

Visi bendrosios aviacijos (BA) orlaiviai, prieš leidžiant jiems įskristi į Europos oro erdvę, turi atitikti EASA nustatytus ES standartus.

10.   Avionikos sauga

10.1

EASA turėtų parengti gaires ir (arba) taisykles, kaip apsaugoti konkrečius įrenginius ar tinklus nuo „neteisėtų veiksmų“, kaip apibūdina ICAO.

10.2

Be to, kad bus dažniau naudojamasi eternetu (LAN) ir IP, kitos pažeidžiamos sritys yra šios:

dažniau taikomos oro ir žemės duomenų sąsajų technologijos keleivių, oro linijų bendrovių ir skrydžių vadovų pranešimams perduoti;

plačiau bus naudojamasi duomenų ir programinės įrangos perdavimu, pasinaudojant tarp orlaivių ir antžeminių tarnybų esančiais tinklais pateikimo, pristatymo, techninės priežiūros ar atnaujinimo tikslais;

kompiuterinių virusų plitimas ir kompiuterinių įsilaužimų dažnėjimas, per tarpusavyje sujungtus tinklus ieškant konfidencialios informacijos.

11.   Nepilotuojami orlaiviai (NO)

11.1

EASA turi būti suteikti būtini įgaliojimai šiai pramonės sričiai reguliuoti ne tik tinkamumo skraidyti ir projektavimo, bet ir antžeminių tarnybų operatorių, paleidimo sistemų sertifikavimo srityje.

11.2

Visi tradicinius orlaivius reglamentuojantys norminiai aktai turi būti privalomi ir NO, o visi oro erdvės naudotojai turi konsultuotis, jeigu tokia veikla galėtų turėti jiems įtakos.

12.   EASA

12.1

EASA yra bendra ES lygiu reglamentuojanti instancija. Ji nustato ES skrydžių saugos principus ir taisykles. Ji pernelyg mažai finansuojama, neturi pakankamai darbuotojų ir neturi vykdomosios galios.

12.2

Kad įvairios taisyklės ir normos būtų vykdomos, lemia įvairūs nacionaliniai reglamentuotojai.

12.3

Tai prilygsta savireguliavimui. Nė viena reglamentuojanti instancija nenorės apriboti jos kompetencijai priklausančių oro linijų bendrovių, jeigu nebuvo iškilusi kokia nors itin rimta problema.

12.4

Nacionalinės reglamentuojančios instancijos atsako ž visus orlaivius, kurie registruoti jų šalyse ir kurių bendrovės čia turi savo skyrius. Šie orlaiviai ir įgulos dažnai būna įsikūrusios ir veiklą vykdo kitose ES šalyse. Dėl to kyla su tinkamu reglamentavimu susijusios problemos.

12.5

EASA reikalavimas, kad nacionalinės reglamentuojančios instancijos įgyvendintų jos sprendimus, dėl skirtingų aiškinimų gali lemti nevienodą taisyklių ir normų įgyvendinimą ES. Dėl tokios tvarkos oro linijų pramonėje gali būti siekiama patogios valstybės vėliavos, kai viena šalis ne taip griežtai aiškina normas kaip kitos.

12.6

Šiuo metu ECAC, oro uostų apsaugą reglamentuojanti institucija, turi įgaliojimus tikrinti, kaip vietos lygiu laikomasi normų. EASA turėtų turėti tokią prerogatyvą.

12.7

Šiuo metu EASA finansuojama iš sertifikavimo veiklos gaunamų lėšų, dėl to prognozuojama, kad 2006 m. ji patirs 15 mln eurų nuostolį. Labai svarbu, kad ji gautų būtiną finansavimą iš centrinės vyriausybės EASA ateičiai užtikrinti.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Oro transportas: Bendrijos skrydžių vadovų licencija, Bendro Europos dangaus paketas (pranešėjas McDonogh) OL C 234, 22/09/2005, p. 0017-0019,

(2)  Bendra įmonė CESAR. CESE 379/2006, pranešėjas McDonogh.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/55


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų

COM(2005) 667 final — 2005/0281 (COD)

(2006/C 309/12)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2006 m. vasario 24 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Stéphane Buffetaut.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (2006 m. liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 144 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK remia Komisijos siekį modernizuoti, supaprastinti ir suderinti atliekas reglamentuojančius teisės aktus. Jis remia atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos kryptis ir patį principą. Noras pasiekti, kad teisės aktai būtų taikomi bendrai ir vienodai, turi būti remiamas, siekiant išvengti iškraipymų aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse bei konkurencijos iškraipymų atliekų rinkoje. Jis pabrėžia apibrėžimų ir priedų aiškumo bei tikslumo svarbą siekiant išvengti kreipimosi į teismą ir teisminių procedūrų. Tačiau apgailestauja dėl aukštesnių tikslų dokumente trūkumo atliekų prevencijos srityje. Komitetas pabrėžia, kad bet kokios pastangos įgyvendinti tvarųjį vystymąsi reikalauja veiksmingos atliekų prevencijos ir atnaujinimo politikos, mažėjant ir brangstant žaliavų ištekliams, todėl rekomenduoja Europos lygiu parengti priemones, siekiant užtikrinti nustatytų tikslų įgyvendinimą tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu. Šis aspektas yra silpnoji dokumento vieta. Be to, atrodo, kad Komisijos manymu, palengvinant leidimo naudoti atliekų tvarkymo įrenginius gavimo tvarką būtų skatinamas atliekų perdirbimas. Toks požiūris yra klaidingas ir jo laikymasis turės neigiamų pasekmių aplinkai ir kels pavojų sveikatai. Be to, jis nesuderinamas su Orhuso konvencijos nuostatomis, susijusiomis su visuomenės informavimu atliekų klausimu. Iš tikrųjų leidimų išdavimas apima su aplinkos apsauga susijusius techninius aspektus; jis yra viešo pobūdžio ir vykdomas laikantis informavimo ir kontrolės reikalavimų. Jis visiškai nėra kliūtis atliekų apdorojimo ir perdirbimo plėtojimui, o priešingai — suteikia būtinas garantijas, kadangi kontroliuojama ar laikomasi standartų ir ar administracijos diegia geriausias šiuolaikines technologijas.

1.2

Be to, būvio ciklo sąvokos įtraukimas į atliekų politiką, požiūris į sąvartynų mažinimą, komposto ir energijos atnaujinimą, ekologišką perdirbimą bei atliekų prevenciją, atrodo visiškai tikslingas.

1.3

Kalbant apie pasiūlymą priimti direktyvą, EESRK mano, kad kategoriškai skelbtas siekis atsižvelgti į subsidiarumo principą gali prieštarauti tikslui visoje Europos Sąjungoje taikyti bendrus ir suderintus teisės aktus.

1.4

Komitetas primygtinai prašo, kad dėl pavojingų atliekų direktyvos sujungimo/panaikinimo nesumažėtų kontrolė ir nesusilpnėtų visuomenės sveikatos apsauga bei mano, kad dabartinėje dokumento redakcijoje nepateikiamos pakankamos garantijos. Reikėtų bent jau patikslinti, kad šiai atliekų rūšiai pavojingos mišrios atliekos yra neleidžiamos ir privaloma turėti leidimą. Iš tiesų vadovaujantis skirstymu į „pavojingas“ ar „nepavojingas“ atliekas imamasi specialių atsargumo priemonių ir įsipareigojimų transporto ir atliekų tvarkymo srityje. Bet koks perdėtas supaprastinimas šioje srityje negali būti laikomas pažanga aplinkos apsaugos srityje.

1.5

Jis pabrėžia, kad turi būti skatinamas toks perdirbimas, kuris nedaro žalos aplinkai ir leidžia veiksmingai atnaujinti žaliavas.

1.6

Jis iš tiesų abejoja dėl komitologijos procedūros tinkamumo, apibrėžiant kai kuriuos specifinius kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kada atliekos nebelaikomos atliekomis.

1.7

Jis mano, kad kai kurios sąvokos išlieka nekonkrečios (ypač sąvokos „gamintojas“ ir „gavyba“). Iš tiesų pirmiausia reikėtų apibrėžti „medžiagų“ atnaujinimą, kurio metu vyksta „medžiagų perdirbimas“ ir atsiranda galimybė atskirus atliekų srautus paversti ne atliekomis, ir taip pat — energijos gavybą, kai nepavyksta išvengti atliekų, siekiant visoms termiškai perdirbamoms, tiek deginimo, tiek bendro deginimo būdu, atliekoms tolygiai taikyti direktyvą dėl deginimo. Deginant atliekas, derėtų siekti aukšto energijos gavybos našumo, kad gavyba taptų kokybiška, tačiau stebina tai, jog ši nuostata taikoma tik deginimui, o kitiems energijos gavybos būdams — ne. Tokiu atveju atliekų deginimą reikėtų laikyti gavyba tik tuo atveju, jei jo metu pasiekiamas aukštas energetinis efektyvumas.

1.8

Jis labai apgailestauja, kad nieko nepasiūlyta dėl visai Europos Sąjungai bendrų finansinių priemonių.

1.9

Jis apgailestauja, kad dokumente neįtvirtintos jokios nuostatos dėl darbo sąlygų bei šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų sveikatos.

2.   Įžanga

2.1

Atliekų politika yra viena iš seniausių Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos krypčių, kadangi dabartinė pagrindų direktyva yra priimta 1975 m. Tačiau per trisdešimt metų bendros ekonominės ir socialinės aplinkybės, praktika, technologijos, nacionalinė ir vietos politika, bendras sąmoningumas, kalbant apie atliekų problemą, labai pasikeitė. Europos Sąjungos teisės aktų atliekų srityje priėmimas, kuris nuo 1975 m. vyko lėtai, pagreitėjo dešimtajame dešimtmetyje, 1991 m. iš dalies pakeitus pagrindų direktyvą, po kurios buvo priimta keletas direktyvų dėl tam tikrų apdirbimo procedūrų ir kai kurių atliekų srautų tvarkymo.

2.2

Galiojantys teisės aktai turėjo išlaikyti laiko išbandymą; atsirado spragų bei netikslumų, ginčai ir teisminė praktika atskleidė aiškinimo problemas bei teisės aktų kompleksiškumą, kurį iš dalies lemia tai, kad teisės normos įtvirtintos skirtinguose teisės aktuose, kurie vieni kitais remiasi.

2.3

Kartu išsivystė tikra atliekų ekonomika. Atliekų tvarkymo ir perdirbimo veikla tapo sparčiai augančiu ekonomikos sektoriumi, kurio apyvarta 25 valstybių narių Europos Sąjungoje siekia apie 100 milijardų eurų.

2.4

Galiausiai Europos Sąjunga išsiplėtė ir dar plėsis. Naujai prisijungusiose valstybėse narėse šioje srityje susiklostė ganėtinai sudėtinga padėtis, kadangi į sąvartynus patenka daug atliekų. Taigi natūralu, kad Europos Komisija imasi spręsti atliekų klausimą iš naujo, tačiau neatsisakydama jau galiojančių teisės aktų principų, o iš esmės pakeisdama jų struktūrą.

2.5

Todėl ji neseniai paskelbė komunikatą dėl teminės strategijos, skirtos atliekų prevencijai ir perdirbimui (1), ir pasiūlė direktyvą dėl atliekų (2), iš kurių pirmajame dokumente nustatytos bendrosios Komisijos politikos kryptys ir požiūris, o antrajame pateikiama jų teisinė išraiška.

3.   Atnaujinta politika

3.1

Komisijos svarstymuose, kurie yra teminės strategijos pagrindas, konstatuojama, jog per trisdešimt metų atliekų srityje buvo pasiekta didelės pažangos, tačiau atliekų kiekiai ir toliau auga, perdirbimo ir panaudojimo lygis yra nepakankamas, o atitinkamos rinkos vystosi lėtai. Taip pat be specifinių, su atliekomis susijusių teisės aktų, TIPK direktyvos turėjo teigiamos įtakos.

3.2

Be to, atliekų tvarkymas tam tikra prasme padeda spręsti aplinkos apsaugos problemas ir yra susijęs su ekonominėmis išlaidomis.

3.3

Galiausiai Europos Sąjungos teisės aktai išlieka nekonkretūs kai kuriais klausimais, dėl to kyla ginčai ir atsiranda skirtumų juos taikant skirtingose šalyse.

3.4

Kaip šiandien tvarkomos miesto atliekos? Geriausia statistika yra susijusi su miesto atliekomis, kurios sudaro apie 14 proc. visų atliekų: 49 proc. išvežama į sąvartynus, 18 proc. sudeginama, 33 proc. perdirbama ir kompostuojama. Be to, padėtis kai kuriose valstybėse narėse labai skiriasi: vienose 90 proc. atliekų išvežama į sąvartynus, kitose ten išvežama tik 10 proc. Panaši padėtis yra ir su kitomis atliekų kategorijomis.

3.5

Taigi apskritai Europos Sąjungoje susiklostė tokia situacija, kad nepaisant tam tikros pažangos bendros atliekų apimtys auga ir bendras į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis nemažėja arba mažėja labai nežymiai, nors jų perdirbimas ir sudeginimas didėja. Kalbant apie atliekų prevenciją, galima konstatuoti, kad vykdoma politika nedavė apčiuopiamų rezultatų.

3.6

Todėl aišku, kad šiuo metu Bendrijos vykdomos politikos tikslai išlieka tie patys: riboti atliekas, skatinti jų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir jų panaudojimą, siekiant sumažinti neigiamą jų poveikį aplinkai bei siekti geresnio išteklių naudojimo; tačiau būtina padidinti priemonių veiksmingumą.

3.7

Todėl Komisija siūlo veiklos būdus, susijusius su teisėkūros technika, svarstymais ir pačia koncepcija apie tai, kokia turėtų būti atliekų politika, kaip gerinti informavimą ir nustatyti bendrus standartus. Taigi strategijoje dėl atliekų prevencijos ir perdirbimo ji ragina:

kurti perdirbimo visuomenę, vengiančią gaminti atliekas, kai tai įmanoma, ir visiškai išnaudojančią atliekose esančius žaliavų ir energijos išteklius,

reikalauti, kad teisės aktai būtų taikomi bendrai, siekiant išvengti jų aiškinimo ir taikymo skirtumų bei užtikrinti, kad galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintus tikslus valstybės narės pasiektų laiku,

supaprastinti ir modernizuoti galiojančius teisės aktus,

į atliekų politiką įtraukti būvio ciklo sąvoką, kad būtų atsižvelgiama į jos galimą įtaką mažinant išteklių panaudojimo poveikį aplinkai,

įgyvendinti aukštų tikslų siekiančią ir veiksmingesnę atliekų prevencijos politiką,

gerinti informavimą ir žinių sklaidą prevencijos srityje,

rengti bendrus privalomus standartus, siekiant sutvarkyti Europos perdirbimo rinką,

plėtoti perdirbimo politiką.

3.8

Komisija tikisi, kad šie teisės aktai ir atliekų politikos koncepcijos pakeitimai padės sumažinti į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį, iš atliekų geriau išgauti kompostą ir energiją, kokybine ir kiekybine prasme pagerinti perdirbimą. Taip tikimasi platesnio atliekų panaudojimo, taigi ir augimo vadinamojoje „atliekų hierarchijoje“, taip pat atliekų politikos indėlio geriau panaudojant išteklius.

Kokia yra pirmoji teminėje strategijoje numatytų tikslų įstatyminė išraiška?

4.   Pasiūlymas priimti direktyvą dėl atliekų: pasikeitimas, bet ne perversmas

4.1

Pirmame pasiūlymo straipsnyje skelbiami Komisijos tikslai. Jie yra du ir tarpusavyje susiję:

pirmiausia „nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bendrą poveikį aplinkai, susijusį su išteklių naudojimu, atliekų gamyba ir tvarkymu“,

be to, tais pačiais tikslais kiekvienai valstybei narei nustatomas prioritetinis tikslas imtis atliekų gamybos ir jos žalingumo prevencijos ar sumažinimo priemonių ir, antra, atliekų naudojimo priemonių „pasitelkiant pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitus naudojimo būdus“.

4.2

Komisija mano, kad norint pasiekti šio tikslo nebūtina iš esmės keisti galiojančius teisės aktus, pakanka atlikti dalinius pakeitimus, siekiant pagerinti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir pašalinti esamas spragas. Pasiūlymas priimti direktyvą yra tik vienas iš strategijos įgyvendinimo aspektų, kiti su juo susiję pasiūlymai bus pateikti ateityje. Visais atvejais Europos Sąjungos politika atliekų srityje yra neišvengiamai pagrįsta subsidiarumu. Tam, kad ji būtų veiksminga, būtina imtis veiksmų, pradedant Europos Sąjungos ir baigiant bendruomenės lygiu, kur praktiškai yra daug nuveikta. Komisija mano, kad subsidiarumo principo laikymasis visiškai nereiškia aukštų tikslų sumažėjimo aplinkos apsaugos srityje.

4.3

Taigi pasiūlymas pateikiamas kaip Direktyvos 75/442/EEB peržiūrėjimas. Jis sujungia Direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų su pagrindų direktyva ir taip pat ją panaikina. Jis taip pat panaikina Direktyvą 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo, tačiau į pagrindų direktyvą įtraukia specialią nuostatą dėl jų surinkimo.

4.4

Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su:

aplinkos apsaugos tikslo nustatymu,

aiškesniu naudojimo ir šalinimo sąvokų apibrėžimu,

aiškesniu pavojingų atliekų maišymo sąlygų nustatymu,

procedūros, išaiškinančios, kada tam tikrų atliekų srautų atliekos nebelaikomos atliekomis, įvedimu,

tam tikrų atliekų tvarkymo operacijų minimalių standartų ar tokių standartų nustatymo tvarkos įvedimu,

reikalavimo parengti nacionalines atliekų prevencijos programas įvedimu.

4.5

Taigi būtina žinoti, ar pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimų leis pasiekti bendrus tikslus, numatytus strategijoje, ir pataisyti dabartinius trūkumus ir netikslumus.

5.   Bendrosios pastabos dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl atliekų

5.1

Šio naujo pasiūlymo buvo ilgai laukiama ir jis visoms suinteresuotosioms šalims (valstybėms narėms, NVO, piliečiams ir specialistams) turėjo tapti Europos aplinkos apsaugos politikos atliekų tvarkymo srityje pagrindu. Todėl EESRK ir siūloma atlikti analizę. Rengiant šį naują teisės aktą buvo tikimasi, kad jis, atsižvelgiant į nuo 1991 m. sukauptą patirtį, pagerins dabartinę padėtį, susijusią su senojo teisės akto spragomis ir būtinybe priimti tvaraus vystymosi strategiją, kuri suponuoja atliekų tvarkymo, atnaujinimo, perdirbimo bei panaudojimo politiką, mažėjant pirminėms žaliavoms ir energijos ištekliams.

5.2

Šiuo metu galiojantys teisės aktai buvo dažnai kritikuojami dėl tikslumo ir aiškumo trūkumo (ypač jų prieduose ir apibrėžimuose). Taip pat dažnai buvo nuogąstaujama dėl nevienodo direktyvų bei reglamentų taikymo Europos Sąjungoje ir skirtingo valstybių narių požiūrio. Neseniai įvykęs reglamento dėl atliekų tarpvalstybinio pervežimo peržiūrėjimas atskleidė su tuo susijusias problemas.

5.3

Kokį siūlomo pagrindų direktyvos teksto aiškinimą ir kokią analizę gali atlikti EESRK? Galima kelti klausimą, ar Komisijos siekiami tikslai nėra mažesni, lyginant su 2003 m. komunikate Teminės strategijos, skirtos atliekų prevencijai ir perdirbimui, link  (3) siektais tikslais. Įtvirtinta subsidiarumo koncepcija atrodo truputį minimalistinė, todėl teisės aktai gali būti taikomi skirtingai. Be to, neužsimenama apie ekonominius ir socialinius veiksmus, kurių šioje srityje galėtų imtis suinteresuotos.

5.4   Dėl teisės aktų supaprastinimo:

5.4.1

Siūloma direktyvą dėl pavojingų atliekų sujungti su pagrindų direktyva. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų žymiai griežčiau reglamentuojamos nei kitos atliekos, ypač tuo atveju, kuomet lygiagrečiai visoms rinkoje esančioms medžiagoms turės būti taikomas REACH. Direktyva dėl naudotų alyvų yra tiesiog visai panaikinama, kadangi praktiškai šio teisės akto nauda aplinkos apsaugai nebuvo nustatyta (kalbant apie šių alyvų perdirbimą). Tačiau nuostatos, susijusios su jų surinkimu, išsaugotos.

5.4.2

Taip pat galima pasakyti, kad nuo to laiko, kai buvo nustatyti pavojingumo kriterijai, Komisija taip ir nepriėmė būtinų papildomų dokumentų: dėl standartizuotų bandymų, koncentracijos ribų, skirtų tinkamai atliekų sąrašo eksploatacijai.

5.4.3

Tekste numatyti pasiūlymai dėl išimčių, taikomų naudojimo operacijoms, atrodo nepatikimi ir, kalbant apie kai kuriuos sektorius, jie turėtų būti iš naujo apsvarstyti. Iš tiesų kiekvienas atsimena incidentus dėl pavojingų atliekų sumaišymo su gamtinėmis medžiagomis, gaminant maistą gyvuliams. Tokių atvejų galėtų pasitaikyti dažniau, jei būtų atsisakyta tinkamam atliekų tvarkymui būtino stebėjimo ir kontrolės. Galiausiai reikėtų, kad Komisija išsiaiškintų ar siūlomos išimtys (2 poskirsnis — Išimtys) neprieštarauja Aarhuso konvencijos dėl visuomenės galimybių gauti informaciją bei teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl atliekų tvarkymo nuostatoms.

6.   Specialiosios pastabos

6.1   Geresni apibrėžimai

6.1.1

Dabartinei direktyvai trūko gerų apibrėžimų tam tikrais klausimais. Europos Teisingumo Teismui pateiktų skundų skaičius pakankamai iškalbingas, kad tuo įsitikintume. Ar naujasis tekstas šiuo požiūriu geresnis? Tam tikrais atžvilgiais galima tuo abejoti.

6.1.2

Iš ankstesniojo teksto perimtas gamintojo apibrėžimas (4), turi būti keičiamas. Iš tiesų kaip pripažinti, kad atliekas perdirbantis asmuo tampa naujuoju „gamintoju“? Jis yra paprasčiausias „perdirbėjas“ ir kaip toks turi tapti atsekamumo grandinės dalimi. Priešingu atveju nebelieka kliūčių ir atliekos gali būti „nerūšiuojamos“, o tikrojo atliekų gamintojo atsakomybė išnykti. Dar daugiau — turėtų būti užsimenama bent jau apie gamintojo atsakomybės išplėtimą (už į rinką patenkančius gaminius).

6.1.3

Tarptautinio reglamentavimo, kuriuo siekiama išlaikyti eksportą (5), srityje Komisija primygtinai reikalavo, atliekant „tarpines operacijas“, kurios apibrėžiamos ne daugiau negu tame pačiame reglamente minimi „dileriai ir brokeriai“.

6.1.4

Perdirbimas yra apibrėžtas, tačiau atnaujinimo apibrėžimas, susijęs su naudojimu, yra neaiškus. Reikėtų apibrėžti, viena vertus, „medžiagos“ atnaujinimą, kuris veda į „medžiagos perdirbimą“ ir energijos naudojimą. Iš tiesų pirmuoju atveju apdorojimo ciklas gali baigtis atliekos statuso praradimu, tuo tarpu energijos naudojimui tai netaikoma. Iš tiesų atliekų energetinį naudojimą aplinkos apsaugos sferoje reglamentuoja Atliekų deginimo direktyva. Jeigu atliekos netenka atliekų statuso, aplinkos apsaugos taisyklės joms nebus taikomos.

6.2   Dalykas

6.2.1

Direktyvos objektu yra ir turi likti aplinkos ir sveikatos apsauga.

6.2.2

Komisija apskritai linkusi daug dėmesio skirti rinkos atvėrimui, kuris tėra vienas iš atliekų tvarkymo politikos aspektų.

6.2.3

EESRK mano, kad reikia išsiaiškinti klausimą dėl teisinio pagrindo, kuris leistų rinkos mechanizmams atliekų tvarkymą pastūmėti link aplinkos gerinimo, plėtojant mūsų gamybos ir paslaugų veiklos ekologinio paveikumo ir ekologinio valdymo koncepcijas. Iš tiesų atliekų tvarkymo rinka yra reguliuojama ir reglamentuojama rinka, kurios pirmaeiliai tikslai — aplinkos ir sveikatos apsauga bei išteklių saugojimas, atsižvelgiant į ekonominį, socialinį ir aplinkai daromą poveikį. Aplinkos apsauga yra esminis elementas, skatinantis darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, sudarantis sąlygas diegti naujoves ir atverti naujas rinkas. Galime kelti klausimą, ar subsidiarumas yra tinkamiausias principas. Be to, dažnai tenka konstatuoti, kad pati Komisija savo komunikate dėl teminės strategijos sutinka, kad kai kurios perdirbimo operacijos gali būti kenksmingos aplinkai; ir vis dėlto ji siūlo valstybėms narėms elgtis taip, kad visos atliekos būtų perdirbamos siekiant pakartotinai jas naudoti. Taigi reikia pažymėti, kad Europos lygiu rengiant bendruosius reikalavimus, reikia skatinti plėtoti švaraus perdirbimo rinką.

6.2.4

Kalbant apie „hierarchiją“, ji taip pat „pamiršta“ nurodyti, kaip kad buvo padaryta ankstesniame tekste, kad šalinimas nustatytomis sąlygomis gali būti naudingas aplinkai, net jeigu ji nekeis savo veiklos nuostatų šioje srityje. Iš to išplaukia, kad šis klausimas naujajame tekste yra išdėstytas ne taip aiškiai kaip ankstesniajame.

6.2.4.1

Pagrindų direktyva turi likti veiksmingo ir tinkamo atliekų tvarkymo pagrindu visose srityse: jos įgyvendinimą ir perdirbimo strategijos tobulinimo priemones dar reikia apibrėžti.

6.2.5

Joje buvo siūloma apsvarstyti galimybę sukurti finansines priemones siekiant paremti ir skatinti veiksmingą atliekų tvarkymą, perdirbimą ir naudojimą. Tokių priemonių taikymas Europos mastu iš tiesų galėtų būti skatinamas su sąlyga, kad bus nuoseklus. Šioje srityje neteikiami jokie pasiūlymai, kadangi sunku tikėtis vieningo Tarybos sprendimo. Pasirinkimas šioje srityje neteikti jokių pasiūlymų, be abejo, realistiškas, tačiau atskleidžia tam tikrą Komisijos, kuri galėjo pasiūlyti plėtoti atvirą koordinavimo metodą, neryžtingumą.

6.3   Pavojingos atliekos

6.3.1

Sujungimo/panaikinimo tema buvo aptarta bendruosiuose svarstymuose apie patį sujungimo/panaikinimo principą.

6.3.2

Įdomu pastebėti, kad straipsnyje apie tokių atliekų atskyrimą, minimi tik mišiniai.

6.3.3

Tokios atliekos labiau negu visos kitos turi būti apibrėžtos įstatymuose, o jų kilmė lengvai nustatoma. Reglamentavimas turi padaryti jų sklidimą aplinkoje neįmanomą. Be to, reikia stebėti, kad direktyvos dėl pavojingų atliekų sujungimas/panaikinimas nesumažintų visuomenės sveikatos apsaugos lygio. Galėtų būti bent jau aiškiai nurodyta, kad pagal apibrėžimą bet koks „mišinys, kurio sudėtyje yra pavojingų atliekų“, pats bus laikomas pavojingu, išskyrus atvejus, kai rezultatas yra realus cheminis nukenksminimas. Bet koks skiedimas turi būti uždraustas.

6.4   Šalinimo įrenginių tinklas

6.4.1

Dokumente siūloma, kad valstybės narės suderintų pastangas ir parengtų šalinimo įrenginių tinklą. Kaip paprašyti, kad į šią sritį būtų investuojama, jei, kita vertus, valstybės narės negali sukurti priemonių, kad šie įrenginiai neliktų beveik nenaudojami. Iš tiesų operatorius galėtų „eksportuoti“ atliekas, kad jos būtų panaudotos kitoje šalyje. Taigi reikia, kad šioje srityje taikomos taisyklės būtų ypač tikslios ir neturėtų neigiamų pasekmių.

6.4.2

Reikia išnagrinėti artimumo principą ir paaiškinti jį remiantis ekonominio savarankiškumo principu. Iš tiesų norint įvesti tvarų atliekų tvarkymą, abu šie principai neatskiriami vienas nuo kito.

6.5   Prevencija

6.5.1

Direktyvoje nenumatyti jokie įsipareigojimai valstybėms narėms, kurie būtų susiję su socialine prevencijos plotme. Pastaroji suponuotų, kad reikia atsižvelgti į galimą įtaką darbo sąlygoms ir darbuotojų sveikatai ir kad turi būti parengtos informacijos kampanijos. Prevencija — tai ir pilietiškumo reikalas. Pageidautina toliau svarstyti du problemos aspektus — kokybinį ir kiekybinį, kadangi ekonomikos srityje kokybinis aspektas, ne toks dogmatiškas kaip kiekybinis, yra pažangos ir aukštų rezultatų generatorius.

6.6   Priedai

6.6.1

Padaryta nedaug pakeitimų, išskyrus požiūrį į buitinių atliekų deginimo įrenginių energetinį efektyvumą. Įdomu, kad visiškai neužsimenama apie kitų su deginimo procesu susijusių dalyvių prievoles. Be to, buitinių atliekų deginimą galima laikyti panaudojimu tik tuo atveju, jei jo metu pasiekiama aukšto energetikos efektyvumo. Iš tiesų, jeigu kai kurios atliekos negali būti atnaujintos, reikėtų vengti, kad, atnaujinant naudingą energiją, primityviems ir neveiksmingiems deginimo įrenginiams būtų taikomos su panaudojimu susijusios nuostatos. Priešingu atveju, deginimas taptų paprastu sprendimu, sudarant sąlygas atliekų eksportui, ko būtent reikėtų vengti.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 666 final.

(2)  COM(2005) 667 final.

(3)  COM(2003) 301 final.

(4)  1991 3 18 Tarybos Direktyva 91/156/EEB, keičianti atliekų tvarkymo direktyvą 75/442/EEB.

(5)  1993 2 1 Tarybos reglamentas (EEB) nr. 259/93 dėl atliekų perkėlimo priežiūros ir kontrolės įvažiuojant ir išvažiuojant iš Europos Bendrijos.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/60


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams

COM(2005) 647 final

(2006/C 309/13)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2006 m. sausio 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gabriel Sarró Iparraguirre.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 164 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Kaip Komisijai pranešta ankstesnėse nuomonėse, EESRK remia Bendrijos teisės aktų supaprastinimo procesą ir džiaugiasi, kad paskelbtas Bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos planas 2006–2008 metams. Šia nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos planuojamo ypač svarbaus Bendrijos žuvininkystės politikos tobulinimo darbo.

1.2

Komitetas mano, kad siekiant, jog supaprastinimo procesas būtų sėkmingas, turi būti glaudžiai bendradarbiaujama su žuvininkystės sektoriumi. Todėl reikėtų remti ir stiprinti ryšius su Komisijos patariamaisiais organais, t. y. su regioninėmis patariamosiomis tarybomis (RPT), Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu (ŽAPK) ir Žuvininkystės sektoriaus Socialinio dialogo komitetu.

1.3

EESRK mano, kad pirmiausia Komisija turėtų konsoliduoti dabartinius teisės aktus. Tik po to Komisija turi siekti įgyvendinti savo komunikate numatytus tikslus, kuriems Komitetas visiškai pritaria:

a)

siekti esamų dokumentų aiškumo, t. y., kad jie būtų paprastesni ir suprantamesni;

b)

sumažinti administracinius apribojimus ir viešajam administravimui skirtas išlaidas;

c)

sumažinti administracines išlaidas ir žvejų suvaržymus.

1.4

EESRK taip pat pritaria veiklos plane parinktoms dviem sritims ir teisinėms priemonėms: žuvų išteklių valdymui ir apsaugai bei žuvininkystės veiklos kontrolei. Vėliau Komisija turės toliau tobulinti ir supaprastinti kitas BŽP dalis.

1.5

Komitetas laiko tinkamomis 1 lentelėje (bendras sugauti leidžiamas kiekis ir kvotos, žvejybos pastangos) nurodytas priemones: atskirti įvairius žuvų išteklių apsaugos politikos aspektus, taikyti atitinkamus sprendimus vienodoms grupėms ir įgyvendinti atitinkamus aspektus pagal daugiamečius valdymo planus. Vis dėlto Komitetas mano, kad laikotarpis nuo mokslinių nuomonių pateikimo dienos iki gruodžio mėn. Tarybos posėdžio, kuriame nustatomas bendras sugauti leidžiamas kiekis, kvotos ir kitos ypač svarbios valdymo priemonės, labai trumpas ir nepakankamas visoms reikalingoms konsultacijoms surengti ir susitarimui pasiekti. Dėl šios priežasties Komitetas ragina pailginti laikotarpį tarp mokslinių nuomonių pateikimo ir galutinio sprendimo priėmimo.

1.6

Kalbėdamas apie 2 lentelę, kurioje pateiktas pasiūlymas dėl techninių priemonių supaprastinimo, EESRK reiškia susirūpinimą, kad Europos Komisija perims įgaliojimus, kurie šiuo metu suteikti Tarybai.

1.7

Be to, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į 2 lentelėje numatytą papildomą galimybę įgalioti valstybes nares priimti vietos lygmens technines priemones, Taryba taip pat turėtų pritarti valstybių narių pateiktiems prašymams siekiant išvengti nevienodų ir skirtingų šalių žvejus diskriminuojančių sąlygų.

1.8

Komitetas pritaria Komisijos 3, 4 ir 5 lentelėse nurodytoms priemonėms dėl duomenų rinkimo ir tvarkymo supaprastinimo ir dėl kontrolės priemonių veiksmingumo didinimo. Jis mano, kad šioms priemonėms rengti ypatingos svarbos turėtų turėti Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimas. EESRK nuomone, turėtų būti nustatytas informacinėms technologijoms įdiegti skirtas pereinamasis laikotarpis. To reikia siekiant apibrėžti atitinkamą procesą technikos specialistų, žvejų ir valstybių narių sutarimu, patikimai užtikrinti verslo paslapčių išsaugojimą, užsitikrinti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir paramą, išbandyti procesą praktikoje, padengti dalį išlaidų, išaugusių dėl naujos įrangos įsigijimo, ir, galiausiai, užtikrinti supaprastinimo reformos sėkmę.

1.9

EESRK labai palaiko Komisijos 6 lentelėje pateiktą pasiūlymą panaikinti visus nelabai reikalingus arba nesvarbius ataskaitų teikimo įpareigojimus, kad būtų sumažintas žvejų ir valstybių narių darbo krūvis.

1.10

Komiteto nuomone, 7 lentelėje pateiktos priemonės yra reikalingos, todėl jis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti standartinę susitarimo formą, kuri galėtų būti susitarimų žuvininkystės srityje su trečiosiomis šalimis pagrindas. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę suteikti žvejybos licencijas elektroninėmis priemonėmis.

1.11

EESRK mano, kad vienas iš BŽP tikslų — kova su neteisėta, nereglamentuota žvejyba ir žvejyba, apie kurią nepranešta, (NNN) — taip pat turėtų būti paminėtas veiklos plane, t. y. būtų apibrėžtas tikslas sukurti nesudėtingas ir kuo veiksmingesnes kovos su NNN žvejyba priemones. EESRK įsitikinęs, kad šio proceso metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama produkcijos patekimui į vartotojų rinkas stiprinant atitinkamų uostus turinčių valstybių įgaliojimus ir uždraudžiant laivų perkrovimą atviroje jūroje.

1.12

Galiausiai EESRK mano, kad 2006–2008 metų veiklos plane numatytų darbų yra tiek daug, kad jo neįmanoma įgyvendinti per trejus metus. Todėl jis rekomenduoja Komisijai planą pakartotinai apsvarstyti iki 2007 m. pabaigos.

2.   Priežastys

2.1

Nuo XXI-ojo amžiaus pradžios Europos Sąjunga užsibrėžė aukštą tikslą patobulinti visą teisinę aplinką, kad ji taptų veiksmingesnė ir skaidresnė.

2.2

Dėl Europos Sąjungos vystymosi praeito šimtmečio antroje pusėje ši teisinė aplinka tapo esminiu Bendrijos teisės, sudarančios Bendrijos acquis, veiksniu.

2.3

Bendrijos acquis vis didėjo, nes buvo priimama vis daugiau su įvairiomis Bendrijos politikos kryptimis susijusių teisės aktų, sudarančių Bendrijos politikos teisinę aplinką.

2.4

Remdamasi Europos Vadovų Tarybos nurodymais, šiuo metu Komisija kartu su kitomis Bendrijos institucijomis dalyvauja koordinuotoje Bendrijos teisinės bazės supaprastinimo ir tobulinimo veikloje.

2.5

Ši Bendrijos teisės aktų paprastinimo ir tobulinimo veikla — neatskiriama pakartotinai svarstytos Lisabonos strategijos dėl ekonomikos augimo ir užimtumo Europoje dalis ir dėl to labiausiai susijusi su Bendrijos acquis sritimis, kurios daro įtaką ES verslo konkurencingumui.

2.6

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir kad jose dirba du trečdaliai visų dirbančiųjų, joms ypač svarbu, kad Bendrijos teisės aktai būtų supaprastinti ir patobulinti, nes tai sumažintų jas slegiančią teisinę ir administracinę naštą.

2.7

Kaip Bendrijos teisinės bazės supaprastinimo ir patobulinimo veiklos dalį Komisija numatė parengti nuolatinę supaprastinimo programą, apimančią žemės ūkio, aplinkos, sveikatos apsaugos darbo vietoje, žuvininkystės, mokesčių, muitų, statistikos ir darbo teisės aktų sritis.

2.8

Šioje nuomonėje nagrinėjamame Tarybai ir Europos Parlamentui skirtame Komisijos Komunikate dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams svarstoma su žuvininkystės sektoriumi susijusi daugiametė nuolatinė 2006–2008 metų programa, skirta supaprastinti ir patobulinti BŽP.

2.9

EESRK, kaip organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, jau išreiškusi paramą Komisijai dėl ketinimo supaprastinti Europos teisėkūros procesą, remia paskelbtą veiklos planą. Šios nuomonės tikslas yra prisidėti prie Komisijos planuojamo ypač svarbaus darbo ir paskatinti ją tęsti savo daugiametę programą.

3.   Pagrindas

3.1

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti tolesnės koordinuotos veiklos, susijusios su reglamentavimo aplinkos supaprastinimu, planą. Vėliau šį įpareigojimą patvirtino Stokholmo (2001 m. kovo 23 ir 24 d.), Lakeno (2001 m. gruodžio 8 ir 9 d.) ir Barselonos (2002 m. kovo 15 ir 16 d.) Europos Vadovų Tarybos.

3.2

Šiuo tikslu Komisija parengė Europos valdymo baltąją knygą, kuri buvo priimta 2001 m. liepos mėn. (1) ir į kurią buvo įtrauktas skirsnis dėl teisės aktų kokybės gerinimo. Plačios konsultacijos dėl baltosios knygos buvo baigtos 2002 m. kovo 31 d.

3.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėje dėl baltosios knygos pareiškė, kad Komitetas remia baltojoje knygoje pateiktą pasiūlymą supaprastinti ir pagreitinti Europos teisėkūros procesą, kadangi Bendrijos teisės aktai darosi vis sudėtingesni ir kartais tampa nacionalinių teisės aktų priedu, užuot juos supaprastinę ir suderinę (2).

3.4

Pagal šią programą 2002 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisinės aplinkos supaprastinimo ir tobulinimo veiklos plano. Šis pasiūlymas buvo pateiktas svarstyti kitoms Bendrijos institucijoms (3).

3.5

Veiklos plane aiškiai reikalaujama, kad užbaigus tris pagrindines teisėkūros pakopas (Komisijos parengto teisės akto pasiūlymo rengimas, pasiūlymo svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje ir įgyvendinimas valstybėse narėse) būtų pasiektas institucinis susitarimas dėl Bendrijos teisės aktų kokybės gerinimo.

3.6

Prieš keletą metų prasidėjęs ES teisės aktų supaprastinimo procesas įgavo pagreitį 2003 m. vasario mėn., kai Komisija paskelbė komunikatą dėl Bendrijos acquis atnaujinimo ir supaprastinimo (4). Remdamasi šiuo komunikatu, Komisija pradėjo ir iki šiol vykdo plačią programą, skirtą nustatyti teisės aktus, kurie galėtų būti supaprastinti, konsoliduoti ir susisteminti.

3.7

2005 m. kovo mėn. paskelbtas Komisijos komunikatas dėl reglamentavimo gerinimo augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti (5) tapo nauju institucijų susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kurį 2003 m. gruodžio 16 d. pasirašė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, postūmiu. Pagrindinis jo tikslas — gerinti Bendrijos teisės aktus ir perkelti juos į nacionalinę teisę (6).

3.8

Galiausiai 2005 m. spalio mėn. Komisija paskelbė komunikatą Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija (7), kuriuo buvo inicijuoti veiklos planai, skirti nuolatinėms supaprastinimo programoms įvairiose Bendrijos politikos srityse vykdyti.

3.9

Kartu su intensyviomis priemonėmis, skirtomis tinkamai organizuoti platų Bendrijos teisės aktų ir teisėkūros proceso supaprastinimo ir tobulinimo darbą, Komisija pateikė Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrąją žuvininkystės politiką reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo perspektyvos (8).

3.10

Pastarasis komunikatas ir Komunikatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams ir yra šios nuomonės rengimo pagrindas.

3.11

EESRK, atsižvelgdamas į Bendrijos tesės aktų tobulinimo ir supaprastinimo veiklos sudėtingumą, ragina Komisiją tęsti pradėtą darbą ir laikytis nustatytų terminų, kad tikslai būtų pasiekti.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktai 1983–2002 m.

4.1.1

Nuo 1983 m. Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktai buvo bendrosios žuvininkystės politikos dalis. Tuo metu žuvininkystės politikai taikytos nuostatos buvo nepakankamos, nes žuvininkystės valdymo srityje mokslinių tyrimų išvados buvo paprasčiausiai perkeliamos į teisės aktų nuostatas visiškai nesitariant su Bendrijos žuvininkystės sektoriumi. Be to, dėl daug pastangų reikalaujančio teisėkūros proceso, kuriame dalyvavo Komisija, Taryba ir Parlamentas, teisės aktai buvo labai sudėtingi.

4.1.2

Įvertinant praeitį ir dabartį, turi būti atsižvelgta į faktą, kad šios srities teisės aktai taikomi įvairioms žuvininkystės grupėms ir susiję su keliais skirsniais: struktūra, apsauga ir aplinka, išorės ištekliais, rinkomis ir kontrole. Šios įvairovės rezultatas — daug teisės aktų arba kai kuriais atvejais didelės apimties teisės aktai, kuriuos sudėtinga aiškinti.

4.1.3

Be to, Tarybos sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią kiekvienų metų pabaigoje nustatomas bendras sugauti leidžiamas kiekis ir kvotos, suvaržo galimybę surengti visas reikalingas konsultacijas ir laiku priimti sprendimus dėl įsigaliosiančių priemonių. Dėl šios priežasties dažnai tenka iš dalies keisti paskelbtus teisės aktus.

4.1.4

Šis neišvengiamas BŽP skirtų teisės aktų dalinių pakeitimų kaupimasis reiškia, kad nei nespecialistai, nei žvejai negali lengvai suprasti ekspertų parengtų tekstų, nes jie dažniausiai būna pagrįsti taip pat nelabai suprantamais moksliniais dokumentais.

4.1.5

Tarybos ir Europos Parlamento derybų metu kartais parengiami už pirminį pasiūlymą daug sudėtingesni galutiniai dokumentai.

4.1.6

Galiausiai, atsižvelgiant į teisinius ir politinius aspektus, kai kurios teisinės priemonės buvo griežtesnės, nei būtina, todėl jas buvo sunkiau iš dalies keisti ir supaprastinti.

4.1.7

EESRK supranta, kad, nors daug svarbių priežasčių tebėra, Komisija jas žino ir imasi priemonių šalinti. Tai daryti pradėta 1992 m. iš dalies keičiant 1983 m. BŽP ir tęsiama 2006–2008 m. veiklos plane, kuris tęsia 2002 m. gruodžio 31 d. pradėtą BŽP reformą.

4.2   Galiojantys Bendrijos žuvininkystės teisės aktai

4.2.1

Supaprastinimas yra savaime suprantama 2002 m. gruodžio 31 d. (9) bendrosios žuvininkystės politikos reformos dalis. Jau imtasi įvairių veiksmų — panaikinami, paskelbiami pasenusiais teisės aktai ir nuolat tiriama teisinė aplinka.

4.2.2

Pasiūlymas dėl reglamento dėl naujojo Europos žuvininkystės fondo įsteigimo (10), apie kurį Komitetas pateikė palankią nuomonę, yra geras supaprastinimo iniciatyvos planavimo pavyzdys, nes taip vieninteliame reglamente būtų pakeistos arba sujungtos keturių reglamentų, sudarančių Daugiametes orientavimo programas (MAGP) ir Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę, nuostatos.

4.2.3

2004 m. ir 2005 m. Komisija palaipsniui rengė teisės aktus, kurie svarbūs supaprastinant ir reformuojant BŽP. Reikėtų apimti:

Europos žuvininkystės fondą,

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą,

regioninių patariamųjų tarybų sukūrimą,

Bendrijos finansines priemones bendrajai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti.

Be to, palaikant įvairius ryšius, vyko plačios diskusijos ir debatai, kurių rezultatas buvo pirmiau minėtas Komunikatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano (8).

4.2.4

Komunikate nurodoma, kad, siekiant gerinti Bendrijos žuvininkystės politikos reglamentavimą, nepakanka tiesiog sumažinti reglamentų skaičių; kartu reikia:

padaryti dabartinius teisės aktus aiškesnius ir gerinti galimybes gauti informaciją,

sumažinti administravimo institucijoms tenkančius suvaržymus ir išlaidas,

sumažinti žvejams tenkančius suvaržymus ir administracines išlaidas.

4.2.5

EESRK laikosi nuomonės, kad, siekiant padaryti teisės aktus aiškesnius, juos reikia konsoliduoti. Dėl dažnų nuorodų į kitus ankstesnių metų reglamentus dokumentai yra sunkiai suprantami.

4.2.6

Šis komunikatas parodė, kad kai kurios BŽP sritys yra ypač sunkiai įgyvendinamos; tai susiję, pvz., su žuvininkystės veiklos kontrolės vykdymu dėl esamų su įgyvendinimu susijusių skirtumų valstybėse narėse ir su priemonėmis ištekliams išsaugoti dėl bendro skirtingų valdymo priemonių įgyvendinimo.

4.2.7

Bendra analizė rodo, kad, nors BŽP valdymas iš esmės yra kompleksiškas, galiojančios taisyklės palaipsniui tapo pernelyg sudėtingos.

4.2.8

EESRK nuomone, Komisija, tobulindama ir supaprastindama BŽP teisės aktus, turėtų ypač pabrėžti žuvininkystės veiklos kontrolę ir išteklių išsaugojimo priemones. Neseniai įsteigta Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turėtų imtis atitinkamų veiksmų.

4.3   Bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo planas 2006–2008 metams

4.3.1

Remdamasi visa veikla, kuri yra pirmiau minėtų komunikatų pagrindas, Taryba pakvietė Komisiją parengti daugiametį veiklos planą, kuris numatytų visas būtinas sąlygas, kad būtų galima supaprastinti ir patobulinti BŽP. Atsakydama į tai, 2005 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Komunikatą dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos planą 2006–2008 metams (11).

4.3.2

Komisijos pateiktame veiklos plane 2006–2008 metams

pateikiama BŽP tobulinimo ir supaprastinimo metodika,

nurodomos iniciatyvos, kurias reikėtų tobulinti ir supaprastinti pirmiausia.

4.3.3

Veiklos plano pasiūlymas yra nesudėtingas. Išvardijamos visos sritys (kontrolė, žvejybos pastangos, finansavimas, kt.), kuriose turi būti imtasi teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo veiksmų. Kiekvienai sričiai nurodomos reikalingos priemonės, kas turėtų dalyvauti supaprastinimo procese, ir atitinkami terminai 2006–2008 m. laikotarpiu. Galiausiai kiekvienai sričiai nustatomos trys teisės aktų rūšys:

teisės aktai, kuriuos jau pradėta svarstyti iš naujo,

nauji ateityje rengtini teisės aktai ir

kai kurie galiojantys teisės aktai, kurie turi būti supaprastinti pirmiausia.

4.3.4

Pradedant įgyvendinti BŽP supaprastinimo planą 2006–2008 metams, daugiausia dėmesio turi būti skiriama dabar galiojantiems teisės aktams. Visi jie susiję su valdymo ir žuvininkystės veiklos kontrolės priemonėmis.

4.3.5

EESRK mano, kad šios dvi sritys prioritetinėms priemonėms įgyvendinti plane pasirinktos teisingai, nes jų dabartiniai teisės aktai yra sudėtingiausi. Vėliau Komisija tęs likusios BŽP tobulinimo ir supaprastinimo procesą.

4.3.6

Teisės aktai, kuriuos jau pradėta persvarstyti ir kuriems jau yra pritaikyti tam tikri supaprastinimo principai, bus toliau nagrinėjami pagal reglamentavimo gerinimo planą. Tai susiję su Europos žuvininkystės fondo nuostatomis arba bendrosiomis nuostatomis dėl leidimo žvejoti trečiosios šalies vandenyse pagal žvejybos susitarimą. Abu šie teisės aktai, kuriuos Komisija jau supaprastino, buvo teigiamai įvertinti Komiteto nuomonėse.

4.3.7

Veiklos planas numato, kad ateityje rengiant naujus teisės aktus turi būti nuolat laikomasi supaprastinimo tikslų.

4.3.8

EESRK pritaria bendrai veiklos plano 2006–2008 metams koncepcijai ir laiko jį tinkamu. Vis dėlto, siekiant numatytais terminais įgyvendinti veiklos plano priede nurodytas supaprastinimo priemones, reikės didelių pastangų. Todėl ypač svarbu sujungti bendras valstybių narių, Europos Parlamento ir žuvininkystės sektoriaus (per jo regionines patariamąsias tarybas ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą bei Žuvininkystės sektoriaus Socialinio dialogo komitetą) pastangas, kurios remtųsi tarpusavio supratimu.

4.3.9

Veiklos plano įgyvendinimas pirmiausia turi apimti šias sritis ir teisės aktus:

Žuvininkystės išteklių išsaugojimas:

Bendras sugauti leistinas kiekis ir kvotos, žvejybos pastangos.

Techninės jūrų gyvūnų jauniklių apsaugos priemonės.

BŽP vykdyti būtinų duomenų rinkimas ir tvarkymas.

Žuvininkystės veiklos kontrolė:

Kontrolė — teisės aktų rinkinys.

Kontrolė — kompiuterizavimas.

Įpareigojimai teikti ataskaitas.

Leidimai žvejoti ne Bendrijos vandenyse.

4.3.10

Kiekviena iš šių septynių teisinių priemonių smulkiai paaiškinama veiklos plano priedo lentelėse aprašant planuojamus supaprastinimo veiksmus, kurių turi būti imtasi siekiant tobulinti esamus teisės aktus ir atitinkamas administravimo sąlygas. Lentelėse numatomas kiekvienos priemonės kalendorinis planas nurodant dalyvius ir teisės aktų, kurie turi būti supaprastinti, sąrašą, naudingas nuorodas į dokumentus.

4.3.11

EESRK nori pranešti Komisijai, kad išsamiai išnagrinėjo kiekvieną lentelę ir padarė išvadą, kad požiūris į reformą ir supaprastinimą yra tinkamas ir kad veiklos planas 2006–2008 metams (jei visi kiekvienoje šių lentelių nurodyti veiksmai bus atlikti laikantis numatytų terminų) gerokai patobulins Bendrijos žuvininkystės teisės aktus.

4.3.12

Veiklos plano 1 lentelėje pateikiami veiksmai, susiję su bendru sugauti leistinu kiekiu ir kvotomis bei žvejybos pastangomis. Iš esmės kalbama apie metinius Tarybos reglamentus, kuriais nustatomos (kitiems metams) žvejybos galimybės; siūloma nuostatų, nustatančių žuvų išteklių naudojimo sąlygas, struktūrą pakeisti taip, kad sprendimai būtų taikomi vienodoms grupėms, ir rengti daugiamečius valdymo planus.

4.3.13

EESRK mano, kad 1 lentelėje siūlomi supaprastinimo veiksmai, atskirai nagrinėjant įvairius apsaugos politikos aspektus ir taikant nuostatas vienodoms grupėms, yra tinkami ir turi būti įtraukti į daugiamečius valdymo planus.

4.3.13.1

Vis dėlto Komitetas mano, kad dėl pernelyg trumpo laiko tarp mokslinės nuomonių pateikimo datos ir Tarybos gruodžio mėnesio posėdžio, kuriame nustatomas bendras sugauti leistinas kiekis ir kvotos bei kitos svarbios valdymo priemonės, pvz., žvejybos pastangų apribojimai, bus sudėtinga surengti visas reikiamas konsultacijas ir pasiekti susitarimą. Nuostatos, priimtos tokio spartaus ir sudėtingo teisėkūros proceso metu, gali turėti techninių arba teisinių trūkumų, dėl kurių reikės iš dalies keisti reglamentus; dėl to nuostatos ir jų įgyvendinimas taptų dar sudėtingesni. Dėl konsultacijų su žvejais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis stokos stipriai nukentėtų šių nuostatų supratimas, pripažinimas, taikymas ir veiksmingumas.

4.3.13.2

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad teisėkūros procesas, kuriame priimamos nuostatos, susijusios su regioninėmis žvejybos organizacijomis, taip pat nukenčia dėl pernelyg trumpo laiko tarp mokslinių nuomonių pateikimo datos ir sprendimą priimančio organo posėdžio. Šio laiko trūkumo pasekmės tokios pačios, kaip aprašyta ankstesniame punkte.

4.3.13.3

Komisijos pasiūlymą dėl „vienodų grupių“ EESRK laiko visiškai tinkamu, ypač jeigu, kaip jis tikisi, tai reiškia „vienodą žuvininkystę“ ir dvejopą reglamentavimą: horizontalų pagrindų reglamentą ir įgyvendinimo reglamentą kiekvienai žuvininkystės sričiai.

4.3.13.4

Be to, Komiteto nuomone, patirtis rodo, kad išteklių atkūrimo planai ir daugiamečiai valdymo planai yra susiję su plačiomis diskusijomis ir susitarimais. Patvirtinus tokius planus, jie palengvina sprendimų priėmimo procesą jų taikymo laikotarpiu. Vis dėlto Komitetas mano, kad turi būti laikomasi Tarybos ir Komisijos kompetencijos padalijimo, be to, turėtų būti numatyta galimybė planus persvarstyti, nes kinta atitinkamų žuvų išteklių padėties vertinimo kriterijai.

4.3.14

EESRK mano, kad, siekiant pagerinti sprendimų dėl išteklių valdymo priemonių priėmimo procedūrą, kuri užtikrina nuostatų supaprastinimą ir padidina jų veiksmingumą, turi būti nustatytas ankstesnis mokslinių nuomonių ir rekomendacijų (regioninių patariamųjų tarybų (RPT) ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto (ŽAPK) Bendrijos vandenims ir regioninių žuvininkystės organizacijų ne Bendrijos vandenims) pateikimo terminas, kad galėtų būti surengtos realios konsultacijos su RPT ir ŽAPK. Gali prireikti bendro sugauti leistino kiekio ir kvotų paketą paskirstyti keliems Tarybos posėdžiams, taip pat koreguoti valdymo metus geriau priderinant prie biologinių metų ir taip labiau atsižvelgti į prisitaikymą prie rinkos. Taigi tai visapusis procesas, ir jis neapsiriboja vien tik įprastomis priemonėmis. EESRK mano, kad kiekvienas aspektas turi būti išsamiai išnagrinėtas ir plačiai aptartas su valstybėmis narėmis, žvejais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

4.3.15

2 lentelės tikslas yra pertvarkyti esamus teisės aktus dėl jūrų gyvūnų jauniklių apsaugos palaipsniui pergrupuojant technines priemones pagal žūklės zonas. EESRK pritaria šiam pasiūlymui dėl žūklės zonų, tačiau mano, kad jis visų pirma taikytinas techninėms priemonėms. Komisijos pasiūlyta sistema yra pagrįsta teisės normų, susijusių su techninėmis priemonėmis, struktūros pertvarkymu; pagal ją Taryba rengtų bendrąsias gaires, o Komisijos teisės aktai išsamiau reglamentuotų techninius aspektus. EESRK kelia abejonių supaprastinimas, nes jis reikštų, kad Komisijai tenka įstatymų leidybos teisė ir įgaliojimai, kurie šiuo metu priklauso Ministrų Tarybos kompetencijai. Taigi, EESRK mano, kad, nors teisės aktai turėtų būti rengiami taikant pasiūlytą supaprastinimo priemonę, galutinį sprendimą turėtų priimti Taryba.

4.3.16

Kalbant apie galimybę leisti valstybėms narėms taikyti tam tikras vietos lygmens technines priemones, kaip numatyta 2 lentelėje, EESRK mano, kad dėl to gali atsirasti skirtingų ES valstybių narių žvejų nelygybė ir diskriminacija, jei ta galimybe būtų piktnaudžiaujama ar ji būtų nepakankamai kontroliuojama; tai prieštarautų BŽP normų suderinimo tikslui. Taigi, atitinkamiems valstybių narių prašymams turėtų pritarti Taryba.

4.3.17

Komisija mano, kad, siekiant įgyvendinti pasiūlytas priemones, pirmiausia reikia daugiau dėmesio skirti išankstinėms konsultacijoms su sektoriaus atstovais, atlikti įgyvendintų techninių priemonių įvertinimą, tam tikras esamas nuostatas padaryti aiškesnes, leisti žvejams skirtus lankstinukus ir dokumentus, pasitelkti informacines technologijas ir mažinti žvejų įpareigojimus teikti ataskaitas. EESRK, pritardamas visų šių priemonių būtinumui, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad informacinių technologijų naudojimas duomenims rinkti ir tvarkyti neišvengiamai siejasi ir su finansine parama, kurios reikia, kad naujosios technologijos būtų įdiegtos laivuose. Taip pat reikalingas atitinkamas pereinamasis laikotarpis siekiant apibrėžti atitinkamą procesą technikos specialistų, žvejų ir valstybių narių sutarimu, visiškai garantuoti verslo paslapčių išsaugojimą, užsitikrinti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir paramą, išbandyti procesą praktikoje, padengti dalį išlaidų, išaugusių dėl naujos įrangos įsigijimo ir, galiausiai, užtikrinti supaprastinimo reformos sėkmę.

4.3.18

3 lentelėje pateiktas pasiūlymas sumažinti galiojančių teisės aktų dėl BŽP duomenų tvarkymo skaičių. Kaip ir 2 lentelėje, supaprastinant siekiama pertvarkyti esamą normų struktūrą Tarybos reglamentu nustatant pagrindinius principus ir bendrą metodą, o Komisijos reglamentu reglamentuojant techninius ir administracinius aspektus. EESRK pakartotinai išreiškia abejonę, nurodytą 4.3.14 punkte, dėl įgaliojimų, kuriuos Komisija siūlo perduoti Tarybai.

4.3.19

Kaip supaprastinimo programos dalį 3 lentelėje Komisija siūlo daugiametę programą, kad būtų sumažinti valstybių narių administraciniai įpareigojimai. Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymas, atsižvelgiant į 4.3.17 punkte pateiktas pastabas, reikalingas ir pateiktas laiku.

4.3.20

4 lentelėje yra numatytas esamo kontrolės srities teisės aktų rinkinio pertvarkymas ir jo suderinimas su BŽP reforma. EESRK nuomone, kontrolės srities teisės aktų rinkinio pertvarkymas yra ypatingos svarbos uždavinys siekiant suderinti įvairias nuostatas ir išvengti jų skirtingo aiškinimo. Visos tikrinimo ir stebėsenos nuostatos turi labai tiksliai apibrėžti tikrinimą, jo praktinius įgyvendinimo būdus ir formas. Komisija turi užtikrinti, kad, supaprastinant kontrolės srities teisės aktus, būtų visuomet atsižvelgiama į tai, jog veikia Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra.

4.3.21

5 lentelėje Komisija pateikia pasiūlymą pakartotinai svarstyti visas kontrolės ir kompiuterizavimo nuostatas. Joje numatyta parengti teisės aktus vadovaujantis Tarybos sprendimu dėl Komisijos pasiūlymo dėl duomenų, susijusių su žvejybos veikla, registravimo ir perdavimo bei nuotolinio aptikimo įtaisų (12). Joje taip pat numatyta atlikti žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis valdymo sistemos pertvarkymus, kurie turi sudaryti galimybę kompiuterizuotai tvarkyti atitinkamas žvejybos licencijas ir su šia veikla susijusius duomenis apie sugavimą ir pastangas. EESRK sutinka, kad reikia kompiuterizuoti kontrolės sistemą, tačiau norėtų pakartoti 4.3.16 punkte pateiktą pastabą dėl pereinamojo laikotarpio, būtino informacinėms technologijoms diegti.

4.3.22

6 lentelėje numatyta supaprastinti visą BŽP teisės aktų rinkinį siekiant panaikinti nuostatas, nustatančias gerai BŽP vykdyti nelabai reikalingus ar nereikšmingus ataskaitų teikimo įpareigojimus. EESRK mano, kad šių nuostatų panaikinimas — reikalinga supaprastinimo proceso dalis. Tai sumažintų suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių darbo krūvį.

4.3.23

Galiausiai 7 lentelėje numatyta supaprastinti leidimų žvejybai ne Bendrijos vandenyse suteikimą pertvarkant nuostatas dėl žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis valdymo. Supaprastinimas apima esamos teisinės struktūros pertvarkymą siekiant pagrindinius principus palikti Tarybai, o techninius ir administracinius aspektus — Komisijai. Komiteto nuomone, šio supaprastinimo reikia, todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti standartinę susitarimo formą, kuri galėtų būti susitarimų žuvininkystės srityje su trečiosiomis šalimis pagrindas. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę suteikti žvejybos licencijas elektroninėmis priemonėmis.

4.3.24

EESRK įsitikinęs, kad, supaprastinant ir patobulinant BŽP dalį, skirtą laivams, dirbantiems ne Bendrijos vandenyse, reikia remtis atskirų žuvininkystės sričių koncepcija ir konkrečiai atsižvelgti į visus jų aspektus: laivyno dydį, teises, licencijas, leidimus, deklaracijas ir t. t. EESRK įsitikinęs, kad su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, dirbantiems ne Bendrijos vandenyse, turėtų būti taikomos atitinkamiems ištekliams ir teritorijai, kurioje jie žvejoja, apibrėžtos teisės ir pareigos. Dėl to EESRK ragina Komisiją šį tikslą įtraukti į veiklos planą, kuris neturėtų apsiriboti vien tik „žuvininkystės susitarimais“ (arba partnerystės susitarimais). Turėdamas tai omenyje, EESRK norėtų pabrėžti, jog būtina laikytis socialinių sąlygų straipsnio, kuriam pritarė Bendrijos socialiniai partneriai.

4.3.25

Galiausiai EESRK mano, kad vienas iš BŽP tikslų — kova su neteisėta, nereglamentuota ir tokia žvejyba, apie kurią nepranešta, (NNN) — taip pat turėtų būti paminėtas veiklos plane, t. y. būtų apibrėžtas tikslas sukurti nesudėtingas ir kuo veiksmingesnes kovos su NNN žvejyba priemones. EESRK įsitikinęs, kad šio proceso metu daugiausia dėmesio turėtų būti skirta produkcijos patekimui į vartotojų rinkas sustiprinant atitinkamų uostus turinčių valstybių galias ir uždraudžiant laivų perkrovą atviroje jūroje.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Komisijos komunikate pateiktas veiklos planas 2006–2008 metams yra labai svarbus siekiant tobulinti Bendrijos žuvininkystės teisės aktus. Kontrolės arba išteklių valdymo srityse nebuvo rasta jokių kitų svarbių teisės aktų, kuriais reikėtų papildyti Komisijos pasiūlytus teisės aktus. Taigi Komitetas ragina Komisiją nedelsiant juos įgyvendinti.

5.2

Komitetas mano, kad tarp visų pasiūlytų tobulinti ir supaprastinti teisės aktų rengiant daugiamečius valdymo planus, ypač svarbios yra teisinės priemonės, susijusios su bendru sugauti leistinu kiekiu ir kvotomis bei žvejybos pastangomis.

5.3

Vykdant 2006–2008 metų veiklos planą, Komisijai gali reikėti parengti naujus įgyvendinimo reglamentus. EESRK nemano, kad tai galėtų sukelti kokių nors problemų. Daug svarbiau yra tai, kad šie reglamentai, net jei padidėtų Bendrijos aquis, būtų aiškūs, susiję su atitinkamomis žvejybos zonomis, lengvai suprantami ir kaip galima labiau konsoliduoti.

5.4

Kalbant apie pastarąjį aspektą, Komitetas norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad esamus žuvininkystės teisės aktus sunku suprasti dėl dažnų nuorodų į kitus reglamentus, direktyvas ir komunikatus. Dokumentų konsolidacija yra labai svarbi siekiant, kad juos būtų lengviau skaityti ir suprasti.

5.5

Labai didelę reikšmę turi Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros veiklos koordinavimas taikant nuostatas dėl kontrolės. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turės standartizuoti kriterijus, kad žuvininkystės kontrolės teisės aktai nebūtų skirtingai aiškinami valstybėse narėse (tai dažna žvejų nepasitenkinimo priežastis).

5.6

Galiausiai Komitetas mano, kad Bendrijos žuvininkystės teisės aktų kompiuterizavimas yra svarbi galimybės susipažinti su Bendrijos dokumentais elektroninėmis priemonėmis prielaida. Vis dėlto informacinių technologijų diegimas laivuose turėtų būti laipsniškas ir nesudaryti papildomų išlaidų žvejams, nes kai kurie kompiuteriniai metodai gali jiems netikti.

5.7

Komitetas ragina Komisiją išspręsti visus galimus su 2006–2008 metų veiklos planu susijusius sunkumus, nes šis planas, Komiteto nuomone, yra būtinas ir bus naudingas Bendrijos žuvininkystės sektoriui.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2001) 428 final, 2001 7 30.

(2)  OL C 125, 2002 5 27, p. 61 (COM(2001) 428 final, Europos valdymo baltoji knyga).

(3)  COM(2002) 278 final, 2002 6 5 — Veiklos planas „Reglamentavimo normų supaprastinimas ir tobulinimas“.

(4)  COM(2003) 71, 2003 2 11.

(5)  COM(2005) 97, 2005 3 16.

(6)  OL C 321, 2003 12 31 ir klaidų atitaisymas OL C 4, 2004 1 8.

(7)  COM(2005) 535, 2005 10 25.

(8)  COM(2004) 820, 2004 12 15.

(9)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002.

(10)  COM(2004) 497 final.

(11)  COM (2005) 647 final, 2005 12 8.

(12)  COM(2004) 724 final.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/67


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos

COM (2005) 670 final — [SEC(2005) 1683 + SEC(2005) 1684]

(2006/C 309/14)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. gruodžio 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 157 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 6 susilaikius.

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

EESRK iš esmės palankiai vertina Komisijos parengtą komunikatą Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija ir pritaria jame įtvirtintam tikslui gerinti išteklių naudojimo našumą ir efektyvumą, t. y. ir toliau siekti ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo ir kartu mažinti išteklių naudojimo poveikį aplinkai.

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į savo prieš dvejus metus Komisijai pareikštą nuomonę, kad ši Komisijos strategija taip pat turėtų išsamiai aptarti neatsinaujinančių išteklių klausimą. EESRK labiausiai kritikuoja tai, kad Komisija kaip tik šio klausimo nenagrinėja.

1.3

EESRK nuomone, strategijoje taip pat reikėtų išdėstyti aiškų požiūrį į neatsinaujinančius išteklius, kuris neturėtų apsiriboti vien numatyta strategijos trukme (25 m.). Todėl EESRK mano, kad strategiją reikėtų papildyti ir pratęsti 50–100 metų laikotarpiui, savaime suprantama, numatant tarpinius etapus.

1.4

Kita vertus, reikia pažymėti, kad nebegalima ilgiau gaišti norint išsaugoti kai kuriuos gamtinius išteklius (pvz., žuvų išteklius), t. y., būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų.

1.5

Kad tikroji strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, pirmiausia būtina įvardyti aiškius ir realius tikslus, kurių siekiama taikant konkrečias ir aiškiai apibrėžtas priemones (o tai ir yra tikroji strategijos esmė). Tačiau Komisijos dokumente, deja, neįvardijami nei aiškūs tikslai, nei konkrečios priemonės veikiausiai dėl to, kad vienoje visapusiškoje strategijoje neįmanoma aptarti gausybės natūralių išteklių. Tuo tikslu veikiau reikėtų parengti įvairias konkrečių sektorių strategijas, kurias Komisija iš dalies jau pradėjo ruošti.

1.6

Todėl EESRK Komisijos komunikatą vertina ne kaip tikrą strategiją, o kaip labai sveikintinas ir teisingas principines nuostatas, kurių nebus įmanoma įgyvendinti vien kuriant siūlomas duomenų bazes ir ekspertų grupes.

2.   Pagrindiniai nuomonės aspektai ir kontekstas

2.1

2003 m. spalio 1 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui Rengiant tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminę strategiją (1). Šiame dokumente aptariami atitinkamos strategijos pagrindai ir pradedamas pirmasis konsultavimosi su susijusiomis ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis etapas.

2.2

Dar 2004 m. balandžio 28 d. nuomonėje dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo (2) EESRK iš esmės palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą parengti atitinkamą strategiją.

2.3

2005 m. gruodžio 21 d. Komisija šią Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminę strategiją pateikė Tarybai, Europos Parlamentui, EESRK ir RK. Šioje nuomonėje nagrinėjamas minėtas Komisijos dokumentas (3).

2.4

Ir šį kartą EESRK, savaime suprantama, palankiai vertina pateiktą „strategiją“, kuri taip pat susijusi su tvaraus vystymosi strategija. Komiteto nuomone, europinė įvairių atsinaujinančių ir neatsinaujinančių gamtinių išteklių išsaugojimo strategija būtina visų pirma tam, kad ateityje būtų galima įveikti kylančius iššūkius. Be abejonės, komunikatas nukreiptas tinkama linkme, tačiau jame aprašytų iniciatyvų ir veiksmų, EESRK nuomone, nepakanka.

3.   Pastabos dėl Komisijos komunikato nuostatų

3.1

Akivaizdu, kad abiejuose Komisijos komunikatuose spręstinų problemų analizė nesiskiria. Joje nurodoma, kad

geras mūsų ekonomikos veikimas priklauso nuo to, ar yra atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių ir nuo jų kiekio,

gamtiniai ištekliai svarbūs mūsų gyvenimo kokybei,

nebegalima taikyti dabartinių išteklių naudojimo modelių nepaisant to, „kad Europa ėmė gerokai našiau naudoti medžiagas“,

dėl to ekonomikos augimą būtina dar labiau atsieti nuo išteklių naudojimo ir suvartojimo ir

nenašiai naudojant išteklius ir pereikvojant atsinaujinančius išteklius, ilgam sulėtės ekonomikos augimas.

3.2

Tačiau pateiktame dokumente labiau pabrėžiama būtinybė ne tik atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, bet ir mažinti (apriboto arba ribotino) išteklių naudojimo poveikį aplinkai, taigi, t. y. savotiška dviguba strategija, kurią Komisija prieš daugelį metų, dar prieš priimant tvarumo strategiją, apibrėžė kaip „koeficiento 10 koncepciją“.

3.3

Galima pateikti tokį pavyzdį: modernios akmens anglis naudojančios jėgainės, kurių gamybos efektyvumas yra didesnis, vieną kilovatvalandę elektros energijos pagamina sunaudodamos mažiau išteklių. Tačiau šiuo metu stengiamasi dar labiau sumažinti aplinkos taršą, pvz., toliau mažinant kiekvienos sunaudotos anglių tonos poveikį aplinkai inter alia kuriant vadinamąsias „ekologiškas“ jėgaines, kuriose sujungiamas susidarantis CO2 ir vėliau laikomas po žeme.

3.4

Pateiktoje „strategijoje“ nurodoma, kad efektyvus visų gamtinių išteklių naudojimas turi tapti principu, EESRK tam labai pritaria.

Kritinės EESRK pastabos

3.5

Nors EESRK visiškai pritaria tokiam Komisijos požiūriui, tačiau jis turi keletą labai kritinių pastabų dėl pateiktos „strategijos“.

3.6

Nagrinėjamame komunikate Komisija nurodo, kad reikia skirti atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius ir kad dauguma problemų susijusios su atsinaujinančiais ištekliais (pvz., žuvų ištekliais, gėlu vandeniu).

3.7

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad išteklių naudojimo klausimas jau trisdešimt metų yra (iki šiol) Europos aplinkos politikos diskusijų objektas, o „XX a. aštuntajame dešimtmetyje, po pirmųjų naftos krizių, didžiausią nerimą kėlė gamtinių išteklių stygius ir augimo ribos“. Tačiau „nebuvo įrodyta, kad dėl stygiaus kiltų tiek aplinkos problemų, kiek buvo pranašaujama. Pasauliui iškastinio kuro nepritrūko, o rinkoje stygius buvo reguliuojamas kainų mechanizmu.“

3.8

Iš tikrųjų, pagrindinė aplinkosaugos problema yra susijusi ne tiek su neatsinaujinančių išteklių stygiumi, dar pakankamu arba nebepakankamu jų kiekiu, kiek su išteklių naudojimo arba pereikvojimo padariniais, pvz., mūsų klimatui. Taip įvardytą problemą Komisija laiko savo analizės atsparos tašku. Tad besibaigianti naftos, akmens anglies ar dujų pavidalu sukaupta saulės energija nelaikytina ekologine problema. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad gresiantis neatsinaujinančių išteklių stygius taps rimta mūsų ekonomikos, o kartu ir socialine problema, turinčia svarbių pasekmių žmonių gyvenimo lygiui. Atsižvelgiant į tai, svarbūs ne tik išteklių naudojimo padariniai aplinkai, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama potencialioms dabartinės ir ateities kartų galimybėms naudotis gamtiniais ištekliais. Todėl išteklių užtikrinimas ateities kartoms yra vienas iš diskusijų dėl tvarumo aspektų ir vienas iš pagrindinių artimiausių dešimtmečių iššūkių. EESRK manymu, augantis išteklių stygius yra ne vien aplinkos, bet ir tvarumo, kaip žinoma, apimančio aplinkos, socialinius ir ekonominius kriterijus, klausimas.

3.9

Komisija teisingai atkreipia dėmesį į „rinką“, kuri į mažėjančią pasiūlą reaguoja didindama kainas. Kai kuriais atvejais pastaraisiais mėnesiais užfiksuoti ypač dideli naftos kainos šuoliai, padarę pastebimą įtaką Europos ekonomikai, žinoma, susiję ne tik su ateityje prognozuojamu atitinkamų atsinaujinančių išteklių mažėjimu, bet ir su tiekėjų įtaka rinkoje, kai kuriais atvejais monopolistine, bei nestabilia politine padėtimi šalyse, kuriose yra didžiausi šių išteklių telkiniai.

3.10

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į savo pastabas, jau prieš dvejus metus išsakytas nuomonėje dėl dokumento projekto: jei šiuo metu būtų pateikta „strategija“, kuri skirta tik 25 metų laikotarpiui ir nesprendžia arba nepakankamai sprendžia ateityje numatomo realaus tam tikrų svarbiausių neatsinaujinančių išteklių (pvz., iškastinio kuro) stygiaus arba išeikvojimo klausimą, tai būtų klaidingas ženklas visuomenei. EESRK nuomone, pakankamas neatsinaujinančių išteklių kiekis yra esminis kriterijus atsakomybei už reikalaujamus tvarumo kriterijus prisiimti.

3.11

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas primena, kad daugelis ekonomikos sektorių yra priklausomi ne tik nuo turimų iškastinių energijos išteklių apskritai, bet ir nuo galimybės juos įsigyti už nedidelę kainą. Šalys, turinčios tokią ekonomikos struktūra, ateityje susidurs su labai dideliais prisitaikymo prie pasikeitusios padėties sunkumais. Todėl EESRK dar kartą pritaria Komisijos išsakytai minčiai, kad „jeigu ištekliai bus naudojami nenašiai, […] augimas sustos“.

3.12

Kol kas kylančias išteklių kainas galima iš dalies kompensuoti efektyvaus naudojimo priemonėmis. Tačiau daugelyje sektorių, pvz., transporto ir energijos srityse, dėl išteklių stygiaus arba nepaprastai didelės jų kainos gali reikėti didesnių struktūrinių permainų. Kadangi tai gali būti susiję su labai didelėmis investicijomis, siekiant išvengti netinkamo jų paskirstymo, kuo anksčiau reikėtų numatyti būtinas gaires.

3.13

Vienas iš tinkamo strateginio toliaregiško mąstymo pavyzdžių — Švedijos vyriausybės išreikštas ketinimas atsisakyti branduolinės energijos ir nebenaudoti naftos. Žinoma, tokį tikslą galima pasiekti tik tolimoje perspektyvoje, tačiau reikia kuo anksčiau imtis priemonių, kad vėliau būtų galima išvengti ekonomikos ir visuomenės lūžių.

3.14

Todėl EESRK mano, kad šie klausimai turėtų būti išsamiai aptariami ES strategijoje, tačiau, deja, taip nėra. Komitetui kyla klausimas, ar tokia padėtis susiklostė ne dėl to, kad ES Komisijos strategijai numatytas 25 metų laikotarpis vis dėlto yra (gerokai) per trumpas. EESRK negali pritarti Komisijos pastabai, kad per šį laikotarpį sunkiai tikėtinas didelis neatsinaujinančių išteklių stygius ir tarsi dėl to nenagrinėjamas neatsinaujinančių išteklių klausimas. Komisija turi išreikšti aiškią nuomonę dėl neatsinaujinančių išteklių perspektyvų pasibaigus dabartinės strategijos laikotarpiui. Todėl iš pat pradžių būtina pratęsti strategijos trukmę, pvz., 50 arba netgi 100 metų, o išteklių naudojimo požiūriu tai juk yra gana trumpas laiko tarpas. Žinoma, kai laikotarpis ilgas, reikia numatyti tarpinius ilgalaikių tikslų etapus. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2005 m. komunikate numatė būtent tokį veikimo būdą (4).

3.15

Komisija dokumente nurodo bendrą strategijos tikslą — „sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl išteklių naudojimo augančios ekonomikos šalyse“. Vargu ar Europoje kas nors prieštarautų tokiam bendro pobūdžio, tačiau kartu ir nekonkrečiam tikslui.

3.16

Komisija sąmoningai nenustato strategijos „pradinio etapo … kiekybinių tikslų“. EESRK nuomone, tai iš esmės neteisinga. Pirma, mums tai ne pradinis etapas, o problemos, žinomos metų metus, kai kuriais atvejais net dešimtmečius. Antra, EESRK ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant iš tikrųjų sėkmingos strategijos, būtina nubrėžti aiškius tikslus. Strategija — tai planas iškeltiems tikslams pasiekti. Jei tikslai nėra apibrėžti arba suformuluoti visiškai neįpareigojančiai arba nekonkrečiai, politika taip pat netenka kryptingumo, kur ir kokias politines priemones taikyti.

3.17

Todėl EESRK mano, kad pateikta Tausaus gamtinių išteklių teminė strategija yra ne tiek strategija, kiek — tą reikia aiškiai pabrėžti — absoliučiai teisingos principinės atskiros įgyvendinimo strategijos, kuri turi būti parengta konkretiems gamtiniams ištekliams, nuostatos.

3.18

EESRK taip pat visiškai pripažįsta, kad vargu ar įmanoma vienoje strategijoje išsamiai ir visapusiškai aptarti visus gamtinius išteklius. Klausimas yra pernelyg kompleksiškas, todėl šiomis teisingomis principinėmis nuostatomis būtina grįsti atskiras strategijas arba bendrąją politiką. Būtent dėl šios priežasties Komisija beveik tuo pačiu metu, kai buvo pateikta ši „strategija“, pateikė ir teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją (5) (netiesiogiai atliekos taip pat laikomos gamtiniais ištekliais) bei teminę dirvožemio apsaugos strategiją. Strateginiai, į tikslą nukreipti sprendimai visų pirma turi būti įtvirtinti konkretaus sektoriaus politikoje.

3.19

Tai padėtų suinteresuotiems subjektams geriau suprasti, kur pradedama taikyti kokia strategija. Konkretūs pavyzdžiai leistų sukurti sąsajas su kitomis strategijomis ir įvairių sričių politika tiek ES, tiek valstybių narių lygiu ir taip aiškiau apibrėžti atsakomybę, o tai galėtų geriau užtikrinti strateginių tikslų įgyvendinimą.

3.20   Keturios tikslų įgyvendinimo iniciatyvos

Komunikate Komisija nurodo keturias naujas iniciatyvas, kurios turėtų padėti sukurti strategijos pamatus artimiausiems 25 metams:

„žinių bazės kūrimas“, t. y. „duomenų centro politiką formuojantiems asmenims“ steigimas;

„pažangos vertinimas“, suprantamas kaip įvairių rodiklių kūrimas iki 2008 m.;

„vidaus aspektai“, šioje srityje Komisija rekomenduoja, pirma, valstybėms narėms rengti tausaus gamtinių išteklių naudojimo priemones ir programas, antra, įsteigti „aukšto lygio forumą, sudarytą iš aukštesnio rango pareigūnų“, kuris būtų atsakingas „už gamtinių išteklių politikos kūrimą valstybėse narėse“; šis forumas taip pat turėtų būti sudarytas iš Komisijos atstovų ir „prireikus“ (kaip tai bebūtų suprantama) iš vartotojų organizacijų, aplinkos NVO, pramonės, akademinio mokslo įstaigų ir t. t.;

„visuotiniai aspektai“, šioje srityje siūloma „įsteigti tarptautinę […] komisiją“.

3.21

EESRK neabejoja tokių duomenų bazių ar naujų komisijų tikslingumu ir nauda. Kuo daugiau žinosime ir kuo daugiau žmonės, visų pirma, politikai domėsis šiais klausimais, tuo bus geriau.

3.22

Tačiau EESRK norėtų iš Komisijos sužinoti, ar ji mano, jog iš tikrųjų parengė „strategiją“, kuri turės realios įtakos politikai, nes aprašytomis priemonėmis negalima išspręsti minėtų problemų.

3.23

Tokie pareikšti ketinimai veikiau sudaro įspūdį, jog pirmiausia reikia išplėsti žinių bazę, kad būtų galima sukurti politinių veiksmų pamatą. EESRK nuomone, šis dokumentas yra ne nuoseklių veiksmų, o veikiau politinių sprendimų vilkinimo strategija. Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad toks įspūdis nesusidarytų.

3.24

Pavyzdžiui, jau daug metų žinoma, kad visiškai pereikvoti žuvų gamtiniai ištekliai. Į grėsmingą padėtį Komisija reaguoja kasmet visiškai teisėtai reikalaudama numatyti mažesnes žvejybos kvotas, pvz., siekiant užkirsti kelią pernelyg intensyviai menkių žvejybai (6). Deja, nesėkmingai. Šios problemos ateityje nepajėgs išspręsti nei nauja duomenų bazė, nei naujos komisijos.

3.25

Todėl EESRK tikisi, kad apie tam tikrus gamtinius išteklius bus ne vien kalbama, bet, galiausiai, imamasi priemonių, pvz., žuvų ištekliams išsaugoti.

3.26

Šiuo teiginiu EESRK norėtų dar kartą pabrėžti, kad, jo manymu, jokiu būdu nepakanka Komisijos strategijoje numatytų vadinamųjų „priemonių“.

3.27

Jau savo nuomonėje dėl Komisijos parengiamųjų dokumentų ir įvairiose kitose nuomonėse, pvz., tvaraus vystymosi arba energetikos ar transporto politikos klausimais, Komitetas ragino Komisiją:

pirma, įvardyti aiškius, t. y. kiekybinius tikslus, kurių politika nori pasiekti,

antra, aiškiai įvardyti priemones — taip pat ir mokestines –, kurios turėtų padėti pasiekti tikslus. Pavyzdžiui, Komitetas ne kartą prašė Komisijos paaiškinti, kaip ji ketina užtikrinti išsamiai svarstomą galimybę išorės sąnaudas įtraukti į vidaus išlaidas (internalizuoti).

3.28

Iki šiol Komisija nepateikė nė menkiausios nuorodos apie tai. Atsisakyta tiek konkrečių tikslų, pvz., „koeficiento 10 koncepcijos“ (7), tiek priemonių apibrėžimo ir svarstymo.

3.29

Todėl, EESRK manymu, Komisija turi aiškiai nurodyti, kokiais politiniais veiksmais ir būtinomis priemonėmis ji ketina pasiekti aiškiai apibrėžtų tikslų, kai kalbama apie „strategiją“.

3.30

Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į savo 2006 m. gegužės mėn. priimtą nuomonę „Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa“ (8), kurioje jis taip pat nagrinėja minėtą problemą.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2003) 572 final, 2003 10 1.

(2)  OL C 117, 2004 4 30.

(3)  COM(2005) 670 final, 2003 12 21.

(4)  COM(2005) 37 final, plg. atitinkamas nuorodas, pateiktas EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tvaraus vystymosi strategijos peržiūros. Veiksmų programa (CESE 361/2006).

(5)  COM(2005) 666 final.

(6)  Tačiau Europos institucijos neskuba išbraukti iš savo valgyklų valgiaraščio menkės, kuriai gresia išnykimas.

(7)  Plg. COM(1999) 543, 1999 11 24, p. 16, 4.4 punktą Veiksmingas išteklių naudojimas ir valdymas bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos aplinkos: ateities gairės. Bendras Europos Bendrijos aplinkos politikos programos ir priemonių įvertinimas tvaraus ir aplinkosaugos vystymosi požiūriu — siekiant tvaraus ir aplinkosaugos vystymosi, OL C 204, 2000 7 18, p. 59–67.

(8)  COM(2005) 658, NAT/304 — nuomonės projektas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tvaraus vystymosi strategijos peržiūros. Veiksmų programa projektas (CESE 361/2006).


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/71


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl kaliforninio skydamario kontrolės

COM(2006) 123 final — 2006/0040 (CNS)

(2006/C 309/15)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 ir 94 straipsniais, 2006 m. gegužės 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl kaliforninio skydamario kontrolės

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Martin Siecker.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 166 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 1 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1969 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 69/466/EEB dėl kaliforninio skydamario kontrolės. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos; šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame šie aktai tik sujungiami, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

2.   Bendros pastabos

2.1

Komitetas mano, kad yra labai naudinga visus tekstus sujungti į vieną direktyvą. Kuriant Žmonių Europą, Komitetas, kaip ir Komisija, didelį dėmesį skiria tam, kad Bendrijos teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

2.2

Buvo užtikrinta, kad atliekant šį nuostatų sujungimą nebus daroma jokių esminių pakeitimų ir kad vienintelis sujungimo tikslas — pateikti Bendrijos teisės aktus aiškia ir skaidria forma. Komitetas visiškai pritaria šiam tikslui ir, atsižvelgdamas į šiuos patikinimus, sutinka su šiuo pasiūlymu.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/72


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl Rizikos ir problemų, susijusių su žaliavų tiekimu Europos pramonei

(2006/C 309/16)

2005 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę dėl Rizikos ir problemų, susijusių su žaliavų tiekimu Europos pramonei

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. gegužės 22 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bernd Voss, antrasis pranešėjas Enrico Gibellieri.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 157 nariams balsavus už ir 7 susilaikius.

1.   Santrauka ir rekomendacijos

1.1

Šias rekomendacijas reikia laikyti gairėmis rengiantis priimti politinius sprendimus, kuriais siekiama įgyvendinti tvarią, į ateitį orientuotą išteklių, mokslinių tyrimų ir vystymo bei išorės politiką, veiksmingą tiek ES, tiek ir valstybių narių lygiu. Lisabonos tikslų, pagal kuriuos Europos Sąjunga iki šio dešimtmečio pabaigos turėtų tapti konkurencingiausios ir dinamiškiausios ekonomikos erdve, įgyvendinimui reikalinga naujoviška pramonės politika, deranti su socialiniais ir aplinkosaugos reikalavimais, kurioje numatyta įvykdyti struktūrinius pokyčius. Būtini struktūriniai pokyčiai turi būti formuojami iniciatyviai ir tokiu būdu, kad atspindėtų tvaraus vystymo strategiją. Tai reiškia, kad pridėtinės vertės kūrimo procesus reikia organizuoti taip, kad juose būtų našiau naudojamos žaliavos ir taupomi visi ištekliai, arba stengtis palaipsniui keisti baigtinius išteklius kitais, atsinaujinančiais ištekliais. Abi šios strategijos padės įgyvendinti naujos, technologinių naujovių pagrindu kuriamos pramonės perspektyvą. Tai padės sukurti kokybiškas ir saugias darbo vietas pramonėje ir su ja susijusių paslaugų srityje.

1.2

Rinkos ekonomikos sąlygomis už žaliavų tiekimo užtikrinimą pirmiausia yra atsakingas privatus sektorius. Tačiau vyriausybės privalo sukurti bazę, užtikrinančią aukšto lygio tiekimo saugumą ir vykdyti tokią pramonės, mokslinių tyrimų užimtumo ir aplinkos politiką, kuri leistų pasiekti tvarų žaliavų tiekimą. Aktyvus technologinių naujovių skatinimas ne tik palankiai veikia konkurencingumą ir darbo vietų skaičiaus augimą, bet ir padeda pereiti prie tvarios ekonomikos.

1.3

Tvarios žaliavų politikos pagrindas — būvio ciklo tyrimai — padeda pasiekti, kad mineralinių ir metalingųjų žaliavų išgavimas vyktų efektyviau ir darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Jie taip pat skatina vystyti perdirbimo procesus ir laipsniškai, kiek tai technologiškai įmanoma, pereiti nuo šiltnamio efektą sukeliančių išteklių, kurių atsargos ribotos, naudojimo prie mažai anglių turinčių, atsinaujinančių ir poveikio klimatui nedarančių energijos šaltinių arba prie technologijų, kurios užtikrina iškastinių energijos šaltinių naudojimą apribojant anglies dvideginio išmetimą. Siekiant šio tikslo, ES ir valstybių narių vyriausybėms būtina vykdyti tinkamai orientuotą politiką. Komitetas mano, kad abi šios strategijos (efektyvumo didinimas ir vienų išteklių keitimas kitais) suteikia galimybę sumažinti priklausomybę nuo žaliavų tiekimo.

1.4

Sparčiai augant žaliavų naudojimui pasaulyje, ateityje bus susiduriama su tam tikrų žaliavų tiekimo problemomis. Pasaulio rinkoje vykstantys pokyčiai verčia ES ir valstybes nares vykdyti iniciatyvią ekonominę politiką. Žaliavų tiekimą, kurį pirmiausia valdo pramonė, gali padėti užtikrinti ES institucijos, vykdydamos iniciatyvią politiką prekybos, mokslinių tyrimų ir išorės santykių srityse, o valstybės narės savo nacionalinės energetikos ir žaliavų politikos veiksmais gali sustabdyti gamybos įmonių perkėlimo į užsienį procesą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina Sąjungos valstybes nares dalyvauti nustatant pagrindinius Europos energetikos ir žaliavos politikos principus ir vykdyti savo įsipareigojimus tvarios Europos žaliavų politikos atžvilgiu.

1.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir visomis suinteresuotų subjektų grupėmis, privalo stebėti, kad nekiltų žaliavų tiekimo Europos pramonei sutrikimų grėsmė ir kad žaliavos pasaulinėje rinkoje būtų parduodamos prieinamomis kainomis. Siekiant šių tikslų, Europos Sąjunga privalo kovoti su nesąžiningos konkurencijos atvejais ir protekcionizmo tendencijomis tiek per daugiašales organizacijas EBPO, PPO ir TDO, tiek ir dvišalių santykių lygiu. Pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti yra intensyvus dialogas su įtakingais žaliavų rinkos politikos ir pramonės dalyviais.

1.6

Komitetas įsitikinęs, kad Europos pramonė yra tikrai pajėgi ryžtingai spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius, iškylančius vykstant struktūriniams pokyčiams pasaulinės konkurencinės kovos sąlygomis. Europa yra konkurencingas pramoninis regionas, ir ji išlaikys šią poziciją ateityje, tapdama taip pat ir tvarios ekonomikos regionu, jei bus nuosekliai vykdoma kompleksinė naujovių diegimo politika, kurioje bus skiriamas dėmesys tiek ekonominiam suklestėjimui, tiek ir socialiniams bei aplinkos apsaugos aspektams.

1.7

Pabaigai būtina pabrėžti, kad Europai, dėl jos aukšto industrializacijos lygio, žaliavų tiekimas yra nepaprastai svarbus Lisabonos tikslų įgyvendinimo požiūriu. Santykinai didelė Europos priklausomybė nuo įvežamų iškastinių metalingųjų ir mineralinių žaliavų pavojinga ne vien todėl, kad gali kilti tiekimo nutrūkimo grėsmė, bet ir todėl, kad pasaulinis sunaudojimo lygis skatina žaliavų kainų kilimą. Šio pavojaus galima išvengti ekonominiais ir politiniais metodais imantis aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama efektyviau naudoti išteklius, skatinti technologines naujoves žaliavų ir perdirbimo srityse, pakeisti neatsinaujinančias žaliavas atsinaujinančiomis ir paįvairinti žaliavų pasiūlą intensyviau eksploatuojant Europoje esančius žaliavų šaltinius. Dėl anglių naudojimo turėtų būti ištirta, ar yra galimybė įgyvendinti klimatui poveikio nedarančią švariųjų anglių („clean coal“) technologiją. Juk nepakanka tiktai imtis priemonių, užtikrinančių pakankamą žaliavų pasiūlą rinkoje už prieinamas kainas. Kalbant apie išorės aspektus, bendra politinė užduotis yra labai apriboti didėjantį iškastinių energijos šaltinių naudojimą. Artimiausiais mėnesiais Europos Sąjunga turi priimti sprendimą dėl savo vaidmens šiame procese.

2.   Pagrindinės problemos

2.1

Sudėtingoje pridėtinės vertės kūrimo grandinėje žaliavos yra pirmoji grandis. Augant globalizacijos mastams, jos tampa esmine kiekvienos nacionalinės ekonomikos funkcionavimo, vystymosi ir jos ilgalaikio augimo užtikrinimo sąlyga. Tiek energijos šaltiniai, tiek metalingosios, mineralinės ir biologinės žaliavos pramonei yra nepakeičiama pirminė medžiaga. Šiuo požiūriu Europa yra priklausoma nuo daugelio žaliavų įvežimo; iki šiol tam nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, tačiau, kylant jų kainoms, tai įsisąmoninama vis labiau. Konkretus pavyzdys — staigus iškastinių energijos šaltinių, anglių ir plieno kainų padidėjimas.

2.2

Dažniausiai menkai žinoma, kokios svarbios yra konkrečios žaliavos. Tikriausia taip yra todėl, kad žaliavų, palyginti su kitų veiksnių visuma, svarba yra antraeilė, nors bent jau artimiausiu metu žaliavų, skirtingai nuo kitų gamybos veiksnių, nėra kuo pakeisti. Aprūpinimo sutrikimai, jau nekalbant apie visišką tiekimo nutrūkimą, dažnai tampa gamybos apimties sumažėjimo priežastimi. Žaliavų rinkos kainų šuoliai nevaldomai daro įtaką tolesnėje gamybos grandinėje esančių sektorių sąnaudoms tuo pačiu darydami poveikį visai ekonomikai. Šiuo požiūriu būtina atsižvelgti ir į socialinius šių reiškinių aspektus.

2.3

Pastarąjį dešimtmetį sparčiai vystantis kitų pasaulio regionų (Kinijos, Indijos ir t. t.) ekonomikai imta intensyviau eksploatuoti energijos šaltinius ir išaugo pramoninių žaliavų paklausa.

2.4

Reikia pabrėžti, kad žaliavų pasiskirstymas geografiniuose regionuose yra netolygus, o jų perdirbimo vietas nuo telkinių vietų skiria dideli atstumai. Šiuo požiūriu Europa yra regionas, kuriame jau šiandien yra didelis įvežamų žaliavų ir iškastinių energijos šaltinių poreikis ir kuris laikui bėgant vis labiau priklausys nuo jų įvežimo.

2.5

Energijos tiekimas yra šiuolaikinės Europos ekonomikos varomoji jėga. Europai iškyla su energijos tiekimu susiję pavojai, nes daugelis energijos šaltinių yra neatsinaujinantys, kainų lygis nuolat kyla, politiniai įvykiai ir konfliktai daro poveikį tiekimo patikimumui, o šalių nacionalinė „energijos politika“ pasaulio mastu dažnai nepakankamai veiksminga.

3.   Padėtis pasaulyje

3.1

Kaip pavyzdį toliau esančiuose nuomonės punktuose išnagrinėsime energijos šaltinių klausimą (nors visi teiginiai tinka ir daugeliui kitų žaliavų), nes būtent su jomis susiję pastaruoju metu vykstantys kritiniai pokyčiai (naftos kainų šuoliai, gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimai), sukaupta gausi informacija ir jau apsvarstytos atitinkamos politinės priemonės.

3.2

Pasaulinė naftos gamybos apimtis 2004 m. pasiekė 3 847 milijonus tonų. Nuo naftos išgavimo pradžios iki 2004 m. pabaigos pasaulio mastu išgauta maždaug 139 milijardai tonų, pusė kurių — per pastaruosius 22 metus. Tai reiškia, kad išgauta jau 46proc. iki šiol išžvalgytų standartinės žalios naftos atsargų.

3.3

Būtina pabrėžti vaidmenį, kuris šiomis aplinkybėmis tenka Kinijai, kuri per pastaruosius 20 metų iš žalios naftos eksportuotojo virto tik jos importuotoju ir kuri, siekdama tenkinti sparčiai augančios ekonomikos poreikius, ateityje dar intensyviau naudos visus pasaulyje esančius išteklius.

3.4

Be to, tokie įvykiai kaip karas Irake, uraganai Amerikoje, investicijų sąstingis, dėl kurio sumažėjo išgavimo bei transportavimo apimtis, laikini tiekimo nutrūkimai dėl streikų ir spekuliacija sukėlė pastebimą žalios naftos, o vėliau — ir gamtinių dujų kainų augimą. Vis dėlto realus šių kainų lygis (atsižvelgiant į infliaciją) išliko žemesnis nei devintojo dešimtmečio pradžioje.

3.5

Taip kylant kainoms, neišvengiamai iškyla ir iškastinių energijos šaltinių turimų atsargų klausimas. 2004 m. pabaigoje standartinės žalios naftos atsargų iš viso pasaulyje buvo maždaug 381 milijardai tonų. Regionais šios atsargos pasiskirsčiusios taip: Artimųjų rytų šalyse yra maždaug 62 proc. pasaulio atsargų, Amerikoje maždaug 13 proc. ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS) — 10 proc.. Reikia pastebėti, kad Šiaurės Amerikoje jau išgauta beveik du trečdaliai visų atsargų, tuo tarpu NVS išgauta tik trečdalis, o Artimuosiuose Rytuose — vos ketvirtadalis atsargų.

3.6

Panaši padėtis ir gamtinių dujų sektoriuje. Pasaulinės standartinių gamtinių dujų atsargos sudaro apie 461 tūstančiais milijardų kubinių metrų — energijos požiūriu tai maždaug tiek pat, kiek visos išžvalgytos naftos atsargos. Daugiau kaip pusė gamtinių dujų atsargų yra trijose šalyse (Rusijoje, Irane ir Katare). Tikimasi, kad papildomų gamtinių dujų išteklių yra dar 207 000 milijardų kubinių metrų. Iki šiol išgauta vos 18 proc. išžvalgytų gamtinių dujų atsargų. 2004 m. gamtinių dujų suvartojimas pasiekė aukščiausią istorijoje lygį — apytikriai 2,8 tūkstančius milijardų kubinių metrų. Daugiausia gamtinių dujų suvartojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, po jų — Rusijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Irane ir Italijoje.

3.7

Iš visų turimų išteklių didžiausios yra anglių atsargos. Vertinant pagal 2004 m. pasaulinę anglių suvartojimo apimtį, 2005 m. pradžioje išžvalgytų akmens anglių atsargų turėtų pakakti dar 172 metams, o rusvosios anglių atsargų — 218 metų. 2004 m. pasaulyje anglys sudarė 27 proc. visų pirminės energijos šaltinių. Sunaudojimo apimtimis ją pralenkė tik nafta. Šiuose 27 proc. akmens anglims tenka 24 proc., o rusvosioms anglims — 3 proc.. 2004 m. apytikriai 37 proc. visos elektros energijos buvo pagaminta naudojant anglis, kuri tapo pagrindiniu šios energijos šaltiniu pasaulyje.

3.8

Anglių klodai pasiskirstę tolygiau nei žalios naftos ir gamtinių dujų telkiniai. Nors ir šiuo atveju Rusija valdo didelę pasaulinių atsargų dalį, bet Šiaurės Amerikos, Azijos, Australijos ir Pietų Afrikos regionuose, kuriuose daug mažiau žalios naftos ir gamtinių dujų telkinių, taip pat yra didelių anglių klodų. Tačiau pasaulinės anglių atsargos pasiskirsčiusios labai koncentruotai. Beveik trys ketvirtadaliai atsargų yra tik keturiose šalyse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje. Taip pat ir Europos Sąjungoje, stokojančioje naftos ir gamtinių dujų, yra didelių anglių telkinių. Tačiau reikia pastebėti, kad anglies kokybė labai skirtinga. Koksinės akmens anglys, kurių pasaulinė paklausa yra santykinai tolygi, išgaunamos tik nedaugelyje regionų, ir 35 proc. visos produkcijos parduodama tarptautinėje rinkoje. Šiandien tik 16 proc. visų pasaulyje išgaunamų anglių parduodama tarptautinėje rinkoje. Kalbant apie anglių pasiūlą, eksportuojančių ją šalių skaičius nedidelis ir šios pramonės įmonės vis labiau koncentruojasi. Pavyzdžiui, 60 proc. visos koksinių akmens anglių eksportuoja Australija, o 50 proc. kokso — Kinija.

3.9

Anglių kainos pastaraisiais dešimtmečiais kilo panašiai kaip žalios naftos ir gamtinių dujų, tačiau energijos vertės požiūriu jos liko daug žemesnės. Kalbant apie žaliavas negalima pamiršti, kad anglys gali būti naudojamos ne tik kaip energijos šaltinis ir reduktorius, būtinas geležies lydinių gamybai, bet ir daugelyje kitų pramonės sektorių — degalų, chemijos ar statybinių medžiagų gamyboje. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad, saugant aplinką, anglims perdirbti turi būti naudojamos kiek įmanoma naujoviškesnės, neteršiančios ir našios technologinės priemonės, ypač tos, kurios sulaiko ir kaupia CO2, nes anglys išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

3.10

Norėdami pabrėžti tiekimo patikimumo užtikrinimo svarbą, pasitelksime Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) 2005 m. lapkričio mėn. pranešimą World Energy Outlook (Pasaulio energijos perspektyvos), kuriame nurodoma, kad pasauliniai energijos vartojimo tempai nuolat auga. Tai reiškia, kad, jei vartotojų elgsena nesikeis, iki 2030 m. energijos paklausa pasaulio lygiu išaugs dvigubai ir pasieks 16,3 milijardo tonų naftos ekvivalentą. 2006 m. pradžios įvykiai, kai, Rusijai laikinai nutraukus dujų tiekimą Ukrainai, sumažėjo tiekimas Centrinei ir Vakarų Europai, gali būti laikomi pirmuoju pavyzdžiu, koks bus ateities tiekimo scenarijus, jei Europos priklausomybė nuo energijos žaliavų importo didės ir toliau. Todėl Komisijos žaliųjų knygų Tiekimo patikimumas ir Energijos vartojimo efektyvumas rengimas ir plačiu mastu organizuojama konstruktyvi diskusija dėl naujos žaliosios knygos Europos energetinė strategija turi būti laikomi prioritetiniais tikslais.

3.11

Reikia pastebėti, kad IEA prognozės nesuderinamos su klimato apsaugos tikslais. Užuot, siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos, būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas, AIE prognozuoja, kad iki 2030 m. išmetamųjų CO2 dujų kiekis gali padidėti mažiausia 52proc.. Todėl bendra politinė užduotis — kuo labiau apriboti didėjantį iškastinių degalų naudojimą. Artimiausiais mėnesiais Europos Sąjunga turi priimti sprendimą dėl savo vaidmens šiame procese.

3.12

Daugelis branduolinę energiją laiko vienu iš galimų šiltnamio efekto problemos sprendimų. Tačiau, be su šia energija susijusių pavojų, turi būti apsvarstytas ir jos žaliavų tiekimo patikimumo klausimas. Pasaulinės urano atsargos pasiskirsčiusios nedaugelyje šalių. Šiandien pagrindiniai urano gavybos regionai yra Australija, Šiaurės Amerika, keletas Afrikos valstybių ir NVS šalys. Tikimasi rasti urano telkinių Kinijoje ir Mongolijoje. Jei pasaulis, ir ypač Kinija, ims vystyti branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais, urano gali pritrūkti jau po 30 metų.

3.13

Apytikriai 12 proc. visos žalios naftos sunaudojama naftos chemijos pramonės produktams gaminti. Didelė naftos chemijos pramonės produktų dalis yra sintetinės medžiagos. 2004 m. pasaulyje buvo pagaminta 224 milijonai tonų plastiko. 23,6 proc. šios apimties tenka Vakarų Europai. Numatoma, kad pasaulinis sintetinių medžiagų suvartojimas augs: 2010 m. vienam žmogui jų teks 4,5 proc. daugiau nei šiandien. Augimo tempai bus didžiausi Rytų Europos ir Pietryčių Azijos rinkose.

3.14

Be iškastinių energijos šaltinių, vienos svarbiausių Europos ekonomikai žaliavų yra rūdos. Ypač svarbi yra geležies rūda. 2004 m. pasaulyje pagaminta daugiau kaip milijardas tonų plieno. Palyginti su kitomis medžiagomis, plieno pagaminama daug daugiau. 2004 m. sunaudota 1,25 milijardai tonų geležies rūdos, kai tuo tarpu kitų rūdų sunaudota dešimt ar dvidešimt kartų mažiau: boksito — 146 milijonai tonų, chromo rūdos — 15,5 milijonai tonų, cinko rūdos — 9 milijonai tonų ir mangano rūdos — 8,2 milijonai tonų.

3.15

2005 m. JAV geologijos tarnyba atliko ekonomiškai tinkamų eksploatuoti geležies rūdos atsargų tyrimą ir nustatė, kad iš jų galima išgauti 80 milijardų tonų geležies, o tai daugiau kaip šimtą kartų viršija dabartinius poreikius. Skaičiuojant kartu su šiuo metu ekonomiškai netinkamomis eksploatuoti atsargomis, iš viso jų apimtis siekia 180 milijardų tonų geležies. Nors atsargos didelės, spėjama, kad ateityje geležies rūdos rinkos kaina išaugs. Neabejotina šio augimo priežastis yra ta, kad rinką valdo trys didelės įmonės (CVRD, BHP ir Rio Tinto), kurioms tenka ne mažiau 75 proc. pasaulinės geležies rūdos gavybos apimties. Be to, reikia atsižvelgti į ribotas jūrų transporto galimybes, dėl kurių didės transporto išlaidos, o tuo pačiu ir rūdos, tiekiamos Europos plieno gamybos pramonei, pardavimo kainos.

3.16

Siekiant užtikrinti Europos geležies ir plieno gamybos pramonės patikimumą, būtina išnagrinėti turimas kokso ir koksinių akmens anglių tiekimo galimybes. Iš JAV įvežamų koksinių akmens anglių kiekis mažės, todėl rinkoje stiprės Kanados ir Australijos pozicija. Tačiau, siekiant užtikrinti patikimą tiekimą pasaulio mastu, šioms šalims tektų nuolat didinti gamybos pajėgumus. Kinija, jei ji padidins kokso gamybos įmonių skaičių, taps viena didžiausių kokso tiekėjų, nors ir kitos šalys taip pat ėmė vystyti naujus kokso gamybos pajėgumus savo nacionalinių rinkų poreikiams patenkinti.

3.17

Metalo laužas taip pat yra svarbi plieno gamybos žaliava. Pastaraisiais metais prekybos metalo laužu apimtys labai išaugo. Tačiau dėl to, kad plieno gaminiai ilgalaikiai, metalo laužo pasiūlos nepakanka patenkinti paklausai, todėl metalo laužo rinka, kurioje padėtis jau šiandien labai įtempta, dar labiau plėsis. Spėjama, kad nors pastaraisiais mėnesiais įtampa sumažėjo, metalo laužo kainos, kurios nuo 2002 iki 2004 m. padidėjo trigubai, ilgalaikėje perspektyvoje vėl didės.

3.18

Kitos metalingosios žaliavos — manganas, chromas, nikelis, varis, titanas ir vanadis — taip pat yra svarbūs lydiniai, iš esmės veikiantys pagrindinio metalo savybes. Šie metalai, pavyzdžiui, paladis — svarbi žaliava, naudojama aukštųjų technologijų srityje, yra importuojami į Europą.

3.19

Tiek šių, tiek daugelio kitų žaliavų turimos atsargos pakankamai didelės, todėl dabartinis jų kainų kilimas nereiškia, kad šios atsargos bus išeikvotos artimiausiu metu. Tačiau tai nereiškia, kad nesikeis paklausos ir pasiūlos santykis, o kainų šuoliai yra tik atsitiktinis reiškinys. Iš tikrųjų, žaliavų pasiūla nepajėgia per trumpą laiką patenkinti padidėjusios paklausos, nes šių žaliavų gavybos padidinimo projektų įgyvendinimas trunka ilgai ir reikalauja didelių investicijų. Todėl didelės žaliavų paklausos sąlygomis galima tikėtis, kad jų ims trūkti ir kainos kils. Šis pastebėjimas galioja ir transportui, nes ribotos jo galimybės riboja ir žaliavų (įvežamų) tiekimą. Be abejo, pakankamos pasaulinės atsargos ir ištekliai apsaugo nuo tiekimo sumažėjimo pavojaus, tačiau neapdraudžia nuo kainų kilimo artimiausiu metu ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Todėl atliekant bendrą visų pavojų, susijusių su tiekimo ir kainų svyravimais tarptautinėse žaliavų rinkose, įvertinimą, negalima neatsižvelgti į politinių įsikišimų poveikį ir į monopolistinę ar oligopolinę tam tikrų dominuojančią padėtį rinkoje užimančių įmonių taktiką.

3.20

Atsižvelgti į tai būtina tuo labiau, kad didžioji ne tik svarbių energijos išteklių, bet ir metalingųjų žaliavų gavybos dalis yra sukoncentruota kelete pasaulio regionų ir ją vykdo keletas įmonių; nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ši koncentracija, bent jau metalingųjų žaliavų gavybos sektoriuje, dar labiau padidėjo. Pvz., Čilė nuo 1990 m. trigubai padidino vario gamybą, o Australijai tenka 40 proc. pasaulinės boksitų gavybos. Brazilija taip pat sustiprino savo boksito tiekėjo vaidmenį užėmusi antrą vietą pasaulyje pagal gavybos apimtis; taigi, Pietų Amerika tapo vienu svarbiausių metalo rūdų tiekėju, nes beveik 30 proc. pasaulio geležies rūdos išgaunama Brazilijoje. Iš visų Europos Sąjungos valstybių narių paminėti verta tik Švedijos geležies rūdos gavybą, bet jos apimtis prilygsta tik 1,6 proc. pasaulinės gavybos.

4.   Europos pramonė

4.1

Šiandien Europos ekonomikoje svarbiausias vaidmuo vis dar tenka pramonei, kuriančiai naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę. Materialiųjų vertybių gamybos grandinėje ji yra pagrindinis pridėtinės vertės kūrimo elementas. Be materialiųjų pramonės gaminių nebūtų įmanomas daugelio paslaugų teikimas. Tai reiškia, kad pramoninė gamyba nepraras savo pagrindinio gerovės kūrėjos vaidmens. Todėl būtina užtikrinti patikimą žaliavos tiekimą pramonei. Daugelio iškastinių ir tam tikrų metalingųjų žaliavų telkinių ir jų sunaudojimo santykis labai netolygus. Todėl žaliavas tiekiančių šalių oligopolinių struktūrų veiksmai gali sukelti krizes, darančias poveikį ir Europos rinkai. Siekiant ateityje sumažinti Europos priklausomybę nuo importo, būtina jo atžvilgiu imtis visų atitinkamų priemonių, kurių reikalaujama žaliojoje knygoje Energijos tiekimo patikimumas.

4.2

Statistiniai duomenys rodo, kad tiek žaliavų naudojimo efektyvumo, tiek energijos suvartojimo efektyvumo rodikliai įvairiose Europos pramonės sektoriaus įmonėse labai skirtingi. Todėl galima tvirtinti, kad Europoje yra potencialių energijos taupymo galimybių, kurias, siekiant sumažinti bendrą priklausomybę ir paskatinti veiklos vystymą, būtina skubiai įgyvendinti.

4.3

Yra vienas sektorius, kuris, nors ir priklauso nuo įvežamų žaliavų, užtikrintai žengia į ateitį. Europos plieno pramonė yra konkurencinga pasaulio rinkoje, nes joje jau įvykdyti būtini struktūriniai pokyčiai ir gerai įsisavinta šio proceso patirtis. Įvykdžius konsolidacijos procesą, sukurta tokia struktūra, kurioje įmonės net ir ekonomiškai nepalankiausiais laikotarpiais gali užsitikrinti pakankamą pelną. Tuo tarpu tokios šalys kaip Kinija ir Indija dar tik turės įvykdyti būtinus savo pramonės struktūrinius pokyčius.

4.4

Plieno pramonė tiekia produkciją pačioje Europos Sąjungoje esančioms ir našiai dirbančioms pridėtinės vertės kūrimo grandinėms, kuriose plienui tenka pagrindinis vaidmuo. Padeda ir infrastruktūros bei logistikos pranašumai: Europos plieno rinkos gamintojai ir užsakovai bendrauja santykinai nedideliame regione, turinčiame kokybišką geležinkelio, vidaus vandenų ir kelių transporto tinklą — visa tai užtikrina papildomą konkurencinį pranašumą.

4.5

Šalia to, Europos plieno pramonės įmonės įdėjo labai daug pastangų ir investavo nemažai lėšų aplinkai apsaugoti ir energijos vartojimo efektyvumui padidinti. Perdirbimo lygis jose nusileidžia tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms, t. y., savo gamybos procese jos naudoja labai daug metalo laužo taip taupydamos išteklius. Aukštakrosnėse jos naudoja daug mažiau cheminių reduktorių, nei dauguma už Europos ribų esančių šalių.

4.6

Vis dėlto, nors Europos plieno pramonėje vyrauja optimistinė nuotaika, būtina atsižvelgti į tai, kad dėl priklausomybės nuo įvežamų žaliavų, aukštų energijos kainų ir aplinkosaugos reikalavimų griežtėjimo artimiausiu metu liejimo procesai Europoje taps negalimi, ir šios operacijos bus perkeltos į regionus, kuriuose patikimesnis žaliavų tiekimas ir žemesnės energijos kainos. Kadangi tai susiję ne tik su geležies, bet ir su aliuminio bei kitų metalų gamyba, Europa prarastų labai daug darbo vietų, kurias kompensuoti būtų įmanoma tik vykdant mokslinius tyrimus ir vystant veiklą našaus išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, taip pat skatinant naujoviškų pramonės gaminių ir paslaugų plėtrą. Liejimo operacijų perkėlimas į šalis, kuriose aplinkosaugos normos yra ne tokios griežtos, o energijos kainos žemesnės, pasaulio mastu nepadarys veiksmingo poveikio tvariam vystymuisi, o tik pablogins Europos padėtį.

5.   Alternatyvūs apsirūpinimo žaliavomis scenarijai ir technologinės tendencijos

5.1

Jei, kaip iki šiol, pasaulio ekonomikos augimas vyks intensyviai vartojant iškastines žaliavas, reikia tikėtis, kad, dar prieš išsenkant ištekliams, bus susidurta su klimato kaitos problemomis, nes padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. IAE savo pranešime „World Energy Outlook 2006“ numato, kad, palyginti su 2004 m., 2030 m. išmetamųjų CO2 dujų kiekis bus 52 proc. didesnis. Tuo tarpu kitų vertinimų duomenimis, jei norime, kad klimato kaitos procesai išliktų žmonėms ir aplinkai nekenksmingo lygio, išsivysčiusio pasaulio šalys privalo iki 2050 m. 80 proc. sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Todėl būtina vystyti technologijas, leidžiančias kuo labiau apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

5.2

Dažnai pirmoji alternatyva, kuri siūloma siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, yra intensyvesnis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. ES yra šios srities pradininkė, nes savo baltojoje knygoje Atsinaujinantys energijos šaltiniai (1) ji nurodė tikslą — iki 2010 m. pasiekti, kad 12 proc. pirminės energijos būtų išgaunama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Vis dėlto šiam tikslui pasiekti nepakanka sukurti naujus biomasės, vėjo ir saulės energiją eksploatuojančius įrenginius. Būtina radikaliai apriboti iki šiol nuolat augančius energijos suvartojimo tempus. Reikia visais pridėtinės vertės kūrimo, vartojimo ir atliekų šalinimo procesų lygiais išnaudoti potencialias energijos taupymo galimybes. Kryptingas techninės pažangos skatinimas taip pat suteikia galimybę ateityje apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o kartu padidinti Europos pramonės konkurencingumą.

5.3

2005 m. Europos aplinkos agentūra nustatė, kad 2030 m. bus įmanoma pateikti naudojimui nuo 230 iki 300 milijonų tonų biomasės per metus (nuo 9,6 iki 12,6 x 1019 džaulių ekvivalentas) nedarant žalingo poveikio aplinkai ir užtikrinant ES apsirūpinimą žemės ūkio produktais. Šis kiekis atitinka 20 proc. šiandien 25 valstybių Europos Sąjungos suvartojamos pirminės energijos. 100 milijonų tonų biomasės per metus būtų išgaunama iš atliekų, 40-60 milijonų tonų iš miško produktų ir 90-140 milijonų tonų — iš žemės ūkio produktų. Biogeninės žaliavos gali būti ne tik energijos šaltinis, iš jų galima gaminti įvairius gaminius, kurie šiuo metu dėl jų kainų lygio užima tik tam tikras rinkos nišas. Protingai derinant žaliavas, perdirbimo procesus ir naujas pritaikymo strategijas būtų galima padaryti konkurencingais, pavyzdžiui, gaminius iš biologinių sintetinių medžiagų.

5.4

Būtina pasaulio mastu padidinti atsinaujinančių žaliavų naudojimą. Iki šiol, skatinant technologijų vystymą ir mokslinius tyrimus, vis dar nepakankamai dėmesio buvo skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir žaliavoms. Dabar, naujomis kainų ir sąnaudų santykio sąlygomis, įvairiomis pateikimo rinkai priemonėmis galima užtikrinti intensyvesnį šios rinkos ir technologijų vystymą.

5.5

Svarstant biomasės iš žemės ūkio produktų potencialą, būtina atsižvelgti į tai, kad vienam pasaulio gyventojui tenkantis dirbamos žemės plotas nuolat mažėja. Šiandien grūdinėms kultūroms auginti tinkamų plotų turima maždaug tiek pat, kiek 1970 m., tačiau tada žmonija buvo trimis milijardais žmonių mažesnė; tai reiškia, kad 1970 m. vienam žmogui teko 0,18 hektaro dirbamos žemės, o šiandien jau tik 0,11 hektaro. Ši tendencija stiprės, nes kiekvienais metais dėl dirvos erozijos, druskėjimo ir sausros prarandama apytikriai septyni milijonai hektarų žemės ūkio paskirties žemės, o šiuo metu jau gresia pavojus prarasti daugiau kaip ketvirtadalį visų dirbamos žemės plotų.

5.6

FAO (JT maisto ir žemės ūkio organizacijos) duomenimis per artimiausius dvidešimt metų grūdinių kultūrų įvežimas į besivystančias šalis turėtų padidėti dvigubai. Todėl ateityje grūdinės kultūros taps sunkiau prieinamos ir jų kainos išaugs. Besivystančių šalių maistinių kultūrų poreikis vis labiau varžysis su išsivysčiusių šalių pašarinių kultūrų ir atsinaujinančių žaliavų poreikiais. Pašarų poreikį galima būtų sumažinti ribojant mėsos suvartojimą; taip turėtume daugiau maistinės kilmės kalorijų, nes nustatyta, kad sušeriant pašarus prarandama apytikriai 90 proc. juose slypinčios energijos. Todėl labai svarbu skatinti tinkamiau naudoti lignoceliuliozės turinčius augalus, jų produktus ir šalutinius produktus (klasikiniai pavyzdžiai — mediena, šiaudai, žolė). Kadangi šioje srityje būtinai reikia vykdyti mokslinius tyrimus ir vystymą, svarbu, kad ES mokslinių tyrimų pagrindų programa radikaliai pakeistų orientyrus siekdama skatinti atsinaujinančios energijos ir atsinaujinančių žaliavų šaltinius ir efektyvų vartojimą.

5.7

Šiomis aplinkybėms aišku, kad atsinaujinančių energijos šaltinių ir atsinaujinančių pramoninių žaliavų naudojimas yra tik dalinis problemos sprendimas. Būtina įdiegti technologijas, kurios daug mažesnėmis nei šiandien energijos ir žaliavų sąnaudomis gamintų ir teiktų lygiavertes paslaugas. Šitaip plieno pramonėje per pastaruosius keturiasdešimt metų energijos suvartojimas ir išmetamųjų CO2 dujų kiekis sumažinti apytikriai 50proc.. Siekiant išnaudoti kitas potencialias taupymo galimybes, Europos plieno pramonė kartu su mokslinių tyrimų organizacijomis inicijavo ULCOS (Ultra Low CO 2 Steel Making) projektą, kuriame numatoma labai sumažinti išmetamųjų dujų ir taip radikaliai žengti efektyviai energiją vartojančio plieno gamybos proceso link. Jau šiandien, naudojant devintajame dešimtmetyje sukurtą redukcinio lydymo technologiją, galima, naudojant žemesnės kokybės anglis, beveik 30 proc., palyginti su aukštakrosnių procesu, sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį.

5.8

Efektyvumo padidėjimas yra akivaizdi tinkamos sąnaudų mažinimo, išteklių tausojimo ir užimtumo užtikrinimo strategijos sėkmė. Juk perdirbimo išlaidos žaliavoms pramonės įmonėse sudaro vidutiniškai 40 proc. visų sąnaudų ir yra pagrindinis sąnaudų veiksnys. Efektyviai naudojant žaliavas galima, išlaikant lygiavertį našumą, sumažinti gamybos sąnaudas ir, taupiau naudojant išteklius, saugoti aplinką. Įmones galima paskatinti išnaudoti šį potencialą nacionalinėmis iniciatyvomis ir programomis, skirtomis efektyvumui gerinti, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų projektais ir konkursais. Ypač mažosios ir vidutinės įmonės turėtų būti raginamos įsisąmoninti galimą žaliavų taupymo ir efektyvaus naudojimo potencialą skatinant jas įdiegti tinkamą valdymo metodiką — EMAS ar ISO 14001.

5.9

Europos Sąjungoje esantys žaliavų, ypač anglių, telkiniai turi būti eksploatuojami naudojant pačias pažangiausias technines priemones. Tolesnis perdirbimo apimčių didinimas gali būti skatinamas tik tuo atveju, jeigu, siekiant stabdyti klimato kaitos procesus, bus taikoma ir švariųjų akmens anglių („clean coal“) technologija.

5.10

Atliekų perdirbimo apimties didinimas nėra tinkamas būdas išvengti priklausomybės nuo žaliavų įvežimo. Šioje srityje efektyvesnį žaliavų naudojimą reikia sieti su naujoviškų produktų gamybos vystymu. Ši perspektyva žada pakeisti paklausos pobūdį rinkoje skirtingų žaliavų atžvilgiu. Taip būtų įmanoma sukurti mokslinių tyrimų skatinamą pramonės augimo potencialą, kuris gamybos, užimtumo ir aplinkos apsaugos požiūriu būtų daug pranašesnis už senuosius gamybos procesus.

5.11

Negalima pamiršti kad, šalia energijos taupymo galimybių pramonėje, buities ir transporto sektoriuose taip pat yra didelis taupymo potencialas. Mažai energijos arba pasyvią energiją vartojantys būstai leidžia sutaupyti labai daug pirminės energijos, skirtos tiek šildymui, tiek šaldymo tikslams. Derinant tai su veiksmingomis energijos teikimo technologijomis, tokiomis kaip kondensaciniai boileriai ar šiluminiai siurbliai, potencialiai įmanoma sutaupyti iki 90 proc. šiuo metu suvartojamos energijos. Visiškai realu, optimizavus variklių technologijas ir pakeitus vartotojų elgseną, pasiekti, kad taip pat ir privataus transporto srityje energijos būtų suvartojama keturis kartus mažiau, nei šiuo metu.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Komisijos Komunikatas Ateities energijaatsinaujinantys energijos šaltiniai (Bendrijos strategijos ir veiksmų plano baltoji knyga).


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/78


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS)

COM(2006) 11 final — 2006/0156 (COD)

(2006/C 309/17)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2006 m. vasario 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS)

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. birželio 2 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Sylvia Sciberras.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 162 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1

EESRK pažymi, kad siekiant sustiprinti Lisabonos strategijos socialinę dimensiją, valstybės narės taikydamos naująją sistemą turėtų teikti daugiau politinės svarbos socialinės apsaugos modernizavimo ir tobulinimo tikslui. Socialinė dimensija labai svarbi sprendžiant dėl globalizacijos ir gyventojų senėjimo kylančias problemas. Įvairūs Lisabonos strategijos tikslai, konkrečiai, tvarus ekonominis augimas, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnė socialinė sanglauda, turi būti vienodai svarbūs ir išsaugoti (1).

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistema (ESSPROS) yra svarbi atviro koordinavimo metodo socialinės įtraukties ir pensijų srityse.

1.3

Būtinas analitinis požiūris, paremtas patikimais ir palyginamais rodikliais. Tai labai svarbu, norint susidaryti patikimą pažangos, padarytos siekiant tikslų, vaizdą. EESRK yra įsitikinęs, kad be statistikos supaprastinimo, dar turi būti sukurti ir kokybiniai rodikliai.

1.4

Valstybei narei gali būti sunku finansuoti būtinos statistikos rinkimą. Todėl reikėtų pasvarstyti apie valstybių narių gebėjimus rinkti informaciją. Be to, reikėtų iš anksto preliminariai apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės tokio nefinansuojamo įgaliojimo vykdymo sąnaudas, nors jos ir būtų minimalios.

1.5

Taip pat svarbu, kad tarp pasirinktų kriterijų būtų ir nepiniginiai kriterijai, atspindintys žmogiškuosius poreikius, būtent galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, kokybė ir dalyvavimas visuomenės gyvenime. (2)

1.6

Tikslus statistikos palyginimas yra labai svarbus valstybių narių vyriausybėms, sudarantis joms galimybę dabartines socialinės apsaugos sistemas priderinti prie atitinkamų visuomenių poreikių ir tenkinti visuomenės grupių, kurios nepatenka į socialinės apsaugos sistemą, poreikius.

1.7

Tai taip pat prisideda prie tikslinių programų, skirtų pažeidžiamoms ir atskirtoms socialinėms grupėms, kūrimo ir geresnio informavimo apie jas, kurių tikslas pirmiausiai kovoti su vaikų skurdu.

1.8

Pastaraisiais metais padaryta didžiulė pažanga valstybėms narėms bendradarbiaujant socialinės apsaugos politikos srityje. Siūlomų veiksmų tikslą suderinti Bendrijos socialinės apsaugos duomenis gali įgyvendinti tik Bendrija, o ne valstybės narės veikdamos atskirai.

1.9

Lisabonos strategijos rezultatai gali būti vertinami remiantis rodikliais ir ekonominės veiklos rezultatų, darbo vietų kūrimo ir augimo programų įvertinimais. Būtina šiuos rodiklius susieti su socialinės apsaugos rodikliais. Tai geriausias Lisabonos strategijos rezultatų įvertinimo būdas.

2.   Įvadas

2.1

Norint pasiekti Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus, socialinės apsaugos dimensija turi būti analizuojama, o jos atskiros užduotys ir dalys turi būti matomos ir palyginamos. Komisijos naujoji socialinės apsaugos atvirojo koordinavimo sistema yra valstybių narių ir ES veiksmų priemonė šiame procese. Savo nuomonėje dėl Socialinės apsaugos atviro koordinavimo strategijos (3) Komitetas nurodė, kad šiai priemonei būtina sukurti tinkamus rodiklius.

2.2

Visose valstybės narėse socialinės pasaugos sistemų raidą lėmė valstybės istorija ir įvairios aplinkybės, ir todėl skirtingų valstybių sistemos yra skirtingos.

2.3

Socialinė apsauga apima visus viešųjų ar privačių organizacijų veiksmus, skirtus palengvinti visuomenės, nesvarbu, ar tai būtų namų ūkiai ar atskiri asmenys, naštą, susijusią su apibrėžta grupe rizikų ar poreikių. (4)

2.4

Socialinė apsauga labai smarkiai pakito nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai kilo sumaištis priėmus dvi Tarybos rekomendacijas, vieną (92/442), skirtą suderinti socialinės apsaugos tikslus ir politiką, kitą (92/441), skirtą nustatyti bendrus kriterijus, užtikrinančius pakankamas lėšas visų ES valstybių narių sistemose. (5)

2.5

Tolesni komunikatai dėl socialinės apsaugos pastūmėjo socialinę apsaugą Europos darbotvarkėje aukštyn „ir padėjo rasti bendrą kalbą Europos socialinės apsaugos srityje“ (de la Porte 1999 a). (6)

2.6

Todėl iškilo veiksmingos lyginamosios analizės, pagrįstos bendradarbiavimu (jau vyksta) ir koordinavimu, kurį iš esmės sudaro keitimasis nuomonėmis ir rekomendacijomis, grindžiamomis geriausia praktika, būtinybė.

2.7

Jautriausias klausimas, kurį dar reikėjo išspręsti, buvo bendrai priimtinų rodiklių nustatymas. Reikėjo persvarstyti esamas lyginamosios statistikos sistemas. Reikėjo išanalizuoti socialinės atskirties ypatumus, priežastis ir raidą bei pagerinti duomenų kokybę.

2.8

Lisabonos strategijos rezultatai gali būti vertinami remiantis rodikliais ir ekonominės veiklos rezultatų, darbo vietų kūrimo ir augimo programų įvertinimais. Būtina šiuos rodiklius susieti su socialinės apsaugos rodikliais. Tai geriausias visos Lisabonos strategijos rezultatų įvertinimo būdas.

3.   Komisijos dokumento santrauka

3.1

Socialinės apsaugos sistemų lygis ES yra labai aukštas. Šių sistemų sąranga ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai.

3.2

ES tenka išskirtinis vaidmuo garantuoti piliečiams apsaugą visose valstybėse narėse ir jų piliečiams, jiems persikeliant iš vienos valstybės į kitą, remiantis ES teisės aktais, koordinuojančiais nacionalines socialinės pasaugos sistemas.

3.3

Todėl būtina susitarti dėl bendrų rodiklių paketo, o tam reikia, kad valstybės narės įsipareigotų sukurti pagrindinius instrumentus, kaip, pvz., ESSPROS. ESSPROS teisinė sistema, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme „pagerins dabartinio duomenų rinkimo naudingumą savalaikiškumo, apimties ir palyginamumo požiūriais.“

3.4

2003 m spalio mėn. Europos Vadovų Taryba (7) susitarė, kad metinė bendra socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos ataskaita taps svarbiausia ataskaitų teikimo priemone supaprastinant atviro koordinavimo metodą (AKM) (8).

3.5

Komisijos komunikate dėl naujos atviro socialinės apsaugos koordinavimo sistemos ir Europos Sąjungos įtraukties politikos išsamiai išaiškinta, kad norint sutvirtinti AKM ir padaryti jį labiau matomu, būtina apibrėžti naują sistemą (9).

3.6

Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ESSPROS akcentuojama socialinės dimensijos, kaip vieno iš Lisabonos strategijos ramsčio, svarba.

3.7

Reglamento tikslas — sukurti valstybių narių socialinės apsaugos duomenų palyginimo sistemą, kadangi šiuo metu palyginimas atliekamas skirtingais būdais, o kadangi apibrėžtys visose valstybėse narėse yra skirtingos, duomenų palyginti neįmanoma. Toks lyginimas mažina šių duomenų naudingumą analizuojant socialinės apsaugos sistemas ES.

3.8

Komisijos pasiūlymo tikslus bus galima geriau įgyvendinti, jei statistika ir jos analizė bus atliekama ES lygmeniu, remiantis suderintu duomenų rinkimu skirtingose valstybėse narėse.

3.9

EESRK sutinka, kad EESPROS teisinė sistema padės įvykdyti konkurencingumo, užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje, ir tokiu būdu padės patobulinti socialinės apsaugos sistemas skirtingose valstybėse narėse.

3.10

Atvirojo koordinavimo metodo (AKM), kuris taip pat palengvins darbą socialinės apsaugos srityje, taikymui būtina palyginama ir patikima statistika socialinės politikos srityje. (10)

3.11

Komisijos reglamentų pagrindiniai aspektai yra šie:

Pagrindinė ESSPROS sistema, kuri apima socialinės apsaugos išlaidų ir pajamų finansinius srautus.

Be pagrindinių sistemų bus taikomi ir papildomi pensijų išmokų gavėjų ir grynųjų socialinių išmokų gavėjų moduliai.

4.   ESSPROS metodika

4.1

ESSPROS metodika buvo sukurta 8-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip atsakas į poreikį sukurti specialų instrumentą socialinės apsaugos ES valstybėse narėse statistinei stebėsenai (11)

4.2

1996 m. ESSPROS vadove išdėstyta labai išsami socialinių išmokų klasifikavimo sistema.

4.3

ESSPROS vadove pateikta persvarstyta metodika suteikia daugiau lankstumo, kurio tam tikru mastu trūksta Eurostatui kaupiant statistiką.

4.4

Perėjimas prie pagrindinės sistemos ir modulių yra vienas iš lankstumo didinimo būdų. (12)

4.5

Pagrindinė sistema atitinka Eurostato kasmet skelbiamą standartinę informaciją apie socialinės apsaugos pajamas ir išlaidas.

4.6

Moduliuose pateikiama papildoma statistinė informacija apie tam tikrus socialinės apsaugos aspektus. Temos, kurias apima moduliai, nustatomos remiantis Komisijos ir skirtingų valstybių narių reikalavimais (13).

4.7

Nors ESSPROS tikslai leidžia susidaryti išsamų socialinės apsaugos ES valstybėse narėse vaizdą, ESSPROS metodika neapima tokių svarbių sričių kaip sveikatos apsaugos, būsto, skurdo, socialinės atskirties ir imigracijos statistikos. Svarbų šios statistikos lyginimą atlieka Eurostatas, o valstybės narės, remdamosi MISSOC (14), keičiasi informacija, susijusia su socialine apsauga. Tačiau ESSPROS teisinė sistema užtikrintų išsamesnį ir realistiškesnį socialinės apsaugos valstybėse narėse vaizdą.

5.   Socialinės apsaugos raidos tendencijos

5.1   Būstas

5.1.1

Apsirūpinimo būstu galimybės yra viena iš sričių, reikalaujančių įvertinimo. Realių apsirūpinimo būstu galimybių įvertinimas turi būti gana išsamus.

5.1.2

Tokie klausimai dar geriau parodo valstybių narių socialinių ir ekonominių duomenų lyginimo svarbą visuomenei; tvarumo rodikliai turėtų būti išsaugoti kaip įspėjimas.

5.2   Pensijos

5.2.1

Šios srities statistikos lyginimas atliekamas daugelyje ES šalių.

5.2.2

Tačiau įvertinti prognozuojamus gyventojų raidos pokyčius yra sunkiau, kadangi problemų kelia imigrantų skaičiaus nustatymas. Gali būti svarbu įtraukti prognozuojamą imigrantų skaičių ir galimą poveikį valstybės finansuojamų pensijų fondų tvarumui. Todėl, kuo tikslesni duomenys, susiję su imigracijos srautais, tuo statistika geriau padėtų priimti tinkamus sprendimus.

2006 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Dirbkime kartu, dirbkime geriau: nauja atviro socialinės apsaugos koordinavimo sistema ir Europos Sąjungos įtraukties politika. Pranešėjas M. Olsson. OL C 185, 2006 08 08.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Social Benchmarking policy making, Caroline de la Porte.

(5)  Definition from ESSPROS MANUAL (1996).

(6)  Social Benchmarking policy making, Caroline de la Porte.

(7)  Briuselio Europos Vadovų Taryba, 2003 m. spalio 16-17 d., Pirmininkavimo išvados.

(8)  COM(2006) 11 final, 2006/2004 (COD).

(9)  COM(2005) 706 final.

(10)  COM(2003) 261 final.

(11)  COM(2003) 261 final.

(12)  1996 m. ESSPROS vadovas.

(13)  1996 m. ESSPROS vadovas.

(14)  MISSOC 2004 m. vadovas.


16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/81


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Andų bendrijos santykių

(2006/C 309/18)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. liepos 14 d., nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl ES ir Andų bendrijos santykių

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. birželio 1 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Juan Moreno Preciados.

428-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. liepos 5–6 d. (liepos 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 10 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių pilietinės visuomenės organizacijų trečiojo susitikimo baigiamojoje deklaracijoje buvo siūloma sukurti autentišką partnerystę, paremtą susitarimų tarp Europos Sąjungos (ES) ir įvairių regione veikiančių organų sistema, ir raginama pradėti derybas su Andų bendrija (1).

1.2

Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime (2) priimtoje Gvadalacharos deklaracijoje teigiama, kad jų „bendras strateginis tikslas“ yra siekti ES ir Andų bendrijos asociacijos sutarties (toks susitarimas jau pasiektas su Meksika ir Čile, šiuo metu deramasi su Mercosur), kuri apimtų laisvąją prekybos zoną.

1.3

Šiame Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta atlikti bendrą Andų bendrijos ekonominės integracijos, kuri prasidėjo 2005 m. sausio mėn., padėties įvertinimą.

1.4

ES valstybės narės iki šiol nepasinaudojo Andų bendrijos ekonomikos ir prekybos potencialu ir nežiūrint to, kad ES yra antra pagal dydį Andų bendrijos prekybos partnerė po JAV, prekyba su ja dar nepasiekė reikšmingo lygmens. Andų bendrijos tolesnės integracijos bandymai (nepaisant šiame dokumente minimų sunkumų ir apribojimų) didina perspektyvą ateityje sudaryti asociacijos sutartį, kuri galėtų labai paskatinti prekybą tarp ES ir Andų bendrijos, kaip jau įvyko kitose vietovėse.

1.5

Be to, atsižvelgdamas į savo santykius su Andų pilietine visuomene, EESRK palaiko reguliarius ryšius su dviem institucijomis, atstovaujančiomis viso regiono socialiniams dalyviams: Andų darbo patariamąja taryba (Consejo Consultivo Laboral Andino — CCLA) ir Andų verslo patariamąja taryba (Consejo Consultivo Empresarial Andino — CCEA).

1.6

2006 m. vasario 6–7 d. EESRK, kartu su Andų bendrijos generaliniu sekretoriatu, Limoje surengė klausymą. Jame dalyvavo darbo ir verslo patariamosios tarybos ir kitos Andų pilietinės visuomenės asociacijos, kurių svarus indėlis buvo įtrauktas į šį dokumentą. Dalyviai pritarė tam, kad būtų pradėtos derybos su ES, tačiau perspėjo, kad bendraujant su Europos Sąjunga reikėtų atsižvelgti į skirtumus tarp šių dviejų regionų, vengti priklausomybe grindžiamo vystymosi modelių ir padėti sumažinti socialinį įsiskolinimą regione bei skatinti veiksmingą socialinę sanglaudą.

1.7

Ši nuomonė padės informuoti valdžios institucijas apie organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į santykius su Andų bendrija ir 2006 m. balandžio mėn. Vienoje surengto Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių pilietinės visuomenės organizacijų ketvirtojo susitikimo baigiamosios deklaracijos pasiūlymus (kuriuose dar kartą minima ES pagalbos būtinybė siekiant stiprinti integracijos procesus) bei ES ir Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo (2006 m. gegužės mėn.) baigiamąsias rekomendacijas dėl galimybės sudaryti ES ir Andų bendrijos asociacijos sutartį, pateiktus baigiamojoje deklaracijoje:

„Prisimindami Guadalacharos deklaracijoje užsibrėžtą bendrą strateginį tikslą, džiaugiamės Europos Sąjungos ir Andų bendrijos priimtu sprendimu 2006 m. pradėti derybų dėl asociacijos sutarties procesą, kuris apimtų politinį dialogą, bendradarbiavimo programas ir prekybos susitarimą“.

2.   Penkių Andų tautų padėtis

2.1

Sunku pateikti glaustą santrauką apie situaciją penkiose šalyse, kuriose, nepaisant bendros geografinės jų padėties (Andų kalnai), labai skiriasi ekonomikos lygis, demografija, politikos tendencijos ir kt. Todėl šiame dokumente bus pabrėžiami tik kai kurie iš pažymėtinų dabartinės kiekvienoje šalyje susidariusios padėties aspektų.

2.2

Bolivija yra neturtingiausia iš penkių Andų partnerių, ji — viena iš menkiausiai išsivysčiusių šalių visoje Lotynų Amerikoje. Iš dalies taip atsitiko todėl, kad šalis neturi tiesioginio priėjimo prie jūros, nors yra ir kitų papildomų veiksnių, pavyzdžiui, nedidelis jos gyventojų skaičius (vis daugiau ir daugiau jų emigruoja), konkurencingam ūkininkavimui tinkamos žemės trūkumas, tradicinė priklausomybė nuo įvairovės stokojančių gamtinių išteklių, vietinių tautų (kurios sudaro daugiau nei pusę gyventojų) atskirtis ir didėjanti įtampa tarp tradicinio politinės valdžios centro plynaukštėje ir ekonominės galios zonų, atsirandančių rytinėse lygumose. Bolivijai pavyko rasti demokratinius sprendimus, bet užsitęsusi nežinomybė sukliudė ekonominiam šalies vystymuisi. Naujoji vyriausybė, kuri atėjo į valdžią 2006 m. sausio mėn., vykdo plataus masto reformas siekdama atrasti tinkamą vystymosi kelią, bet nepažeisti teisinio saugumo, susijusio su investicijomis, tarptautinių susitarimų ir galiojančių dvišalių sutarčių laikymusi.

2.3

Padėtis Ekvadore turi daug bendra su Bolivija, jame taip pat didelis vietinių gyventojų skaičius ir nemaži politiniai ir kultūriniai skirtumai tarp pakrančių lygumų ir plynaukščių. Nors pastaraisiais metais šalis nepatyrė tokio paties lygio atviro socialinio konflikto, čia politinis nestabilumas buvo netgi didesnis. 49 proc. (3) gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Paskutiniojo dešimtmečio ekonominės krizės ir ekonomikos „dolerizacija“, taip pat 10 proc. veiklių gyventojų emigracija turėjo įtakos šalies skurdo lygmens augimui. Pinigų pervedimai, kurie 2004 m. siekė 1,74 milijardo JAV dolerių, yra antras pagal dydį pajamų užsienio valiuta šaltinis po naftos gavybos.

2.4

Peru ėjo kitokiu keliu ir pergyveno terorizmo laikotarpį (devinto dešimtmečio pabaigoje ir dešimto pradžioje), po kurio šalį valdžiusi vyriausybė (Alberto Fujimori prezidentavimo laikotarpiu) tapo autoritarinė ir korumpuota. Nors ekonomika auga gana greitai, dabartinei vyriausybei nepavyko sukurti rimtos politinių ir socialinių reformų programos ir visuomenė jos neremia. Andų bendrijos, kurios generalinis sekretoriatas įsikūręs Limoje, klausimu Peru pademonstravo nepritarimą kai kuriems regionų integracijos aspektams.

2.5

Venesuelos atvejis (4) yra stebimas visame regione ir kitose pasaulio dalyse: pastaraisiais metais šalis patyrė didelę socialinę ir politinę įtampą dėl intensyvios kovos tarp prezidento Hugo Chavez šalininkų ir priešininkų. Venesuelos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo naftos, kurios tarptautinė kaina yra aukšta, eksporto, o tai leidžia vyriausybei vystyti aktyvią tarptautinę politiką ir didelę dalį biudžeto lėšų skirti vidaus politikos krypčių įgyvendinimui.

2.6

Nepaisant patiriamo didelio politinio ir socialinio smurto, kurį dar padidina prekyba narkotikais, Kolumbijai pavyko išlaikyti demokratinę savo institucijų struktūrą, o tai Lotynų Amerikai nebūdingas bruožas. Be šių pastangų politikos srityje, derėtų atkreipti dėmesį ir į žymiai pagerėjusius ekonominės veiklos rodiklius. Tačiau, nežiūrint Kolumbijoje iš dalies sumažėjusio smurto, profesinių sąjungų atstovai, žurnalistai, verslininkai ir kiti žmogaus teisių asociacijų nariai ir toliau žudomi ir grobiami.

3.   Andų integracija

3.1   Institucinė raida

3.1.1

Andų bendrija yra seniausias integracijos modelis Pietų Amerikoje. Jos šalys steigėjos (Bolivija, Kolumbija, Čilė, Ekvadoras ir Peru) 1969 m. pasirašė Kartachenos susitarimą ir sukūrė vadinamąjį Andų paktą. Po trejų metų prie pakto prisijungė Venesuela, o 1976 m. iš jo pasitraukė Čilė. Penkių dabartinių narių (Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Peru ir Venesuela) bendras gyventojų skaičius yra 120 milijonų žmonių, o jungtinis BVP apytikriai siekia 265 milijardų JAV dolerių. Vidaus rinkos vertė sudaro apie 8,6 milijardų JAV dolerių.

3.1.2

Protekcionistinį modelį (kai įvežamos prekės keičiamos savomis), įprastą XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais, per 35 metus ši bendrija pakeitė į „atvirąjį regionalizmą“ orientuotu modeliu. Kita vertus, ji patyrė įvairių institucinių reformų, įvykdytų siekiant įgyvendinti kiek įmanoma jai artimesnį integracijos modelį ir pasibaigusių Andų bendrijos sukūrimu 1997 m. Dėl šios priežasties, Andų bendrija turi labai išvystytą institucinę struktūrą ir gana visapusišką Bendrijos teisės aktų leidybos instituciją.

3.1.3

Andų integracijos sistemos (Sistema Andino de Integración — SAI) (5) tikslas, kuris pagal Trujillo protokolą buvo nustatytas 1996 m., yra užtikrinti jos institucijų koordinavimą siekiant pagilinti ir sustiprinti Andų integraciją. Sistemą sudaro tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos, kurios turi įstatymų vykdomąją, leidžiamąją, teisminę, sprendimų priėmimo ir apmokestinimo galią.

3.1.4

Sistema apima dvi pagrindines sprendimų priėmimo institucijas: Andų užsienio reikalų ministrų tarybą ir Andų bendrijos komisiją. Jos abi yra tarpvyriausybinės. Komisijos vaidmuo yra parengti ekonomikos, prekybos ir investicijų teisės aktus. Andų užsienio reikalų ministrų taryba nagrinėja visus tuos aspektus, kurie nepatenka į Komisijos kompetencijos sritį, visų pirma politines, socialines ir aplinkosaugos problemas, migracijos politikos, laisvo žmonių judėjimo ir išorės veiklos koordinavimo klausimus skirtingose Bendrijos institucijose.

3.1.5

Aukščiausias Andų integracijos sistemos politinis organas yra Andų prezidentinė taryba, kurią sudaro valstybių narių vadovai. Ji išreiškia savo nuomonę deklaracijose arba gairėse, kuriose pateikiamos nuorodos kitiems sistemos organams ir institucijoms. Andų prezidentinei tarybai pirmininkaujanti valstybė keičiasi abėcėlės tvarka kiekvienų metų viduryje, ši rotacija taip pat taikoma kitose tarpvyriausybinėse institucijose.

3.1.6

Iš kitų Andų integracijos sistemai priklausančių Bendrijos organų ir institucijų derėtų išskirti Andų bendrijos generalinį sekretoriatą (Secretaría General de la Comunidad Andina — SG-CAN). Sekretoriato buveinė yra Limoje (Peru) (6), jis veikia kaip techninę paramą tarpvyriausybinėms institucijoms teikiantis organas. Tam tikrose srityse jis turi įstatymų leidybos galią (rezoliucijų priėmimas), iniciatyvos teisę ir kitų konkrečių uždavinių.

3.1.7

Kiti Bendrijos organai yra Andų bendrijos Teisingumo Teismas ir Andų parlamentas, o pripažintos papildomos institucijos — Andų darbo patariamoji taryba, Andų verslo patariamoji taryba, Andų plėtros korporacija (Corporación Andina de Fomento — CAF), Lotynų Amerikos rezervo fondas (Fondo Latinoamericano de Reservas — FLAR), Simón Rodríguez ir Hipólito Unanue susitarimai bei Andų Simón Bolívar universitetas.

3.2   Dabartinė Andų integracijos padėtis

3.2.1

Atliekant bet kokį Andų integracijos įvertinimą, reikia turėti omenyje du dalykus. Pirma, nors Andų bendrija jau gyvuoja daugiau nei tris dešimtmečius, ją vis dar sudaro penkios besivystančios valstybės (vidutiniškai vienam gyventojui tenka 2 364 eurų pajamų, o ES-25 valstybių vidurkis yra 20 420 eurų) su visomis dėl to atsirandančiomis institucinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis.

3.2.2

Antra vertus, atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus, įprasti integracijos aspektai (susiję su bendros rinkos sukūrimu) Andų bendrijoje gal ir nėra itin ryškūs, tačiau kitos sritys — gana gerai išvystytos. Nepaisant sunkumų, trukdančių vykti prekybos integracijai, kiti Andų bendrijos aspektai (kultūriniai, socialiniai, finansiniai ir kt.) sustiprėjo.

3.2.3

Norint suprasti, kaip veikia Andų bendrija, paprastai pradedama nuo ekonominės integracijos. Šiuo atžvilgiu, Andų bendrijos istorija buvo sudėtinga. Iki 1993 m. Andų bendrijai nepavyko sukurti laisvosios prekybos zonos, Peru iš karto atsisakius joje dalyvauti. Planas sukurti bendrąjį išorės tarifą visiems nariams dar nėra iki galo įgyvendintas, nors siekiant suderinti prekybą yra pasiekta pažangos. Šiuo atveju, norint, kad abi pusės gautų kuo daugiau naudos, yra būtina, jog Andų bendrijos šalys būsimojoje ES ir Andų bendrijos asociacijos sutartyje sukurtų tikrą muitų sąjungą.

3.2.4

Ši ribota pažanga, pasiekta naudojantis kontrolės struktūra, sumažino prekybos tarp Bendrijos narių lygį, kuris kasmet yra vis kitoks. XX a. dešimtajame dešimtmetyje prekyba tarp Andų bendrijos narių labai padidėjo: nuo 4,1 proc. 1990 m. iki 14,2 proc. 1998 m. (7) Tačiau šiuos duomenis palyginus su aštuntojo dešimtmečio prekybos rodikliais, šis skaičius vis dar yra nedidelis ir nesiekia Lotynų Amerikos vidurkio (20,2 proc.) Nuo 1998 m. prekyba Andų bendrijoje mažėja (10,4 proc. 2004 m.), nors 2005 m. buvo užregistruotas pakilimas.

3.2.5

Andų bendrijos vidaus prekyba buvo menkesnė nei prekyba su JAV (46,6 proc. visos prekybos 2004 m.) ir beveik prilygsta prekybai su Europos Sąjunga (11,0 proc. 2004 m.). Trijų iš penkių dabartinių Andų bendrijos partnerių eksportas į regioninę rinką sudaro mažiau nei 12 proc.

3.2.6

Nors vykdant integraciją buvo pasiekta pažangos, iškilo daug sunkumų, kuriuos iš dalies sukėlė politinės valios trūkumas ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rinkos struktūra, ekonominių modelių skirtumai, skirtingas ekonomikos išsivystymo lygis, geografinė padėtis (kuri apsunkina prekybą su Bendrija) ir politinės vidaus problemos. Nepaisant to, Andų bendrijai pavyko ilgiau nei tris dešimtmečius eiti šiuo keliu integracijos link. Viena didžiausių kliūčių, trukdančių pabaigti vidaus rinkos kūrimą ir stabdančių bendrąjį Andų bendrijos vystymąsi — modernios ryšių ir transporto infrastruktūros, kuri sujungtų penkias Andų šalis, nebuvimas.

3.2.7

Svarbu ir tai, kad Andų bendrijos šalys menkai laikosi įsipareigojimų, kai reikia koordinuoti jų išorės santykius. Bolivija ir Venesuela suartėjo su Mercosur, o Peru ir Kolumbija pasirašė laisvosios prekybos sutartis su JAV.

3.2.8

Šie skirtumai išryškėjo 2006 m. balandžio 22 d., kai Venesuela paskelbė pasitraukianti iš Andų bendrijos. Šis faktas ir laisvosios prekybos sutarčių pasirašymas sukėlė gilią politinę krizę Andų bendrijoje, jie bus nagrinėjami neeiliniame aukščiausio lygio susitikime.

3.3   Socialinės sanglaudos iššūkiai

3.3.1

Nepaisant to, kaip ir buvo anksčiau pabrėžta šioje nuomonėje, Andų tautų bendrija neapsiriboja prekybine integracija. Visada buvo plačiu mastu siekiama į Andų integracijos procesą įtraukti politinius ir socialinius aspektus. Šis siekis atspindi ir neseniai vykusią kovą už demokratiją, kurią patyrė daugelis šalių, ir būtinybę sustiprinti Andų balsą tiek Lotynų Amerikoje, tiek už jos ribų. Jis taip pat yra Andų socialinės ir ekonominės tikrovės padarinys.

3.3.2

Statistiniai duomenys apie socialinės sanglaudos trūkumą yra pribloškiantys: 50 proc. Andų gyventojų — apie 60 milijonų žmonių — gyvena žemiau skurdo ribos. Penkios Andų bendrijos tautos yra tarp didžiausią nelygybę patiriančių šalių pasaulyje (remiantis Gini indeksu) ne tik pajamų, bet ir kitų atskirties formų atžvilgiu, t. y., pagal etninę priklausomybę, rasę, kilmės vietą ir kt.

3.3.3

Šiuo atveju yra svarbu pabrėžti aukštą neoficialaus darbo lygį, vidaus ir išorės migraciją (kuri labai paveikia moteris) ir kitus reiškinius, pavyzdžiui, vietinių gyventojų, sudarančių svarbią mažumą (Ekvadore ir Peru) arba daugumą (Bolivijoje), marginalizaciją regione. Šiame regione pagaminama didžioji pasaulyje suvartojamo kokaino dalis, taigi daugėja neteisėtų ūkių ir didėja gyventojų išstūmimo, smurto ir korupcijos lygis, o tai, Kolumbijos atveju, yra ilgos ginkluotų konfliktų istorijos dalis.

3.3.4

Tokiomis aplinkybėmis prekybos liberalizavimas negali būti vienintelė priemonė Andų šalių sanglaudai skatinti. Naujajame strateginiame projekte, kurį inicijavo Andų bendrijos generalinis sekretoriatas, (8) mažiau pabrėžiamas tarifų panaikinimo klausimas, o daugiau akcentuojami kiti iššūkiai, pavyzdžiui, konkurencijos gerinimas, intelektinė nuosavybė, netarifinių kliūčių pašalinimas, infrastruktūros, laisvas žmonių judėjimas, energetika, aplinkosauga ir saugumas.

3.3.5

Vienas iš šio naujojo strateginio plano, kuriame integracija siūloma vystymosi ir globalizacijos tikslais, aspektų yra socialinė plėtra. Todėl viena iš svarbiausių neseniai pradėtų Andų bendrijos iniciatyvų yra jos integruotas socialinės plėtros planas (9) (Plan Integrado de Desarrollo Social — PIDS), kuris buvo priimtas 2004 m. rugsėjo mėn. siekiant spręsti skurdo, atskirties ir socialinės nelygybės problemas šioje vietovėje. Po kurio laiko integruotas socialinės plėtros planas galėtų sudaryti pagrindą bendrajai socialinės (ir ekonominės) sanglaudos strategijai. Atvirasis komunikacijos metodas, ES naudojamas socialiniame kontekste, kelia didelį Andų bendrijos susidomėjimą. Idėja apie socialinį fondą, panašų į ES struktūrinius fondus, taip pat yra patraukli galimybė. Tai reiškia, kad Andų bendrija yra pirmasis regionas, ketinantis įsisavinti Europos socialinio modelio aspektus.

3.3.6

Socialinis matmuo nuo 1999 m nuolat pabrėžiamas politinėse deklaracijose ir Andų bendrijos sprendimuose (10), o per pastaruosius penkerius metus kai kurios konkrečios iniciatyvos įgavo tam tikrą formą.

3.3.7

Andų prezidentinio dialogo dėl integracijos, plėtros ir socialinės sanglaudos metu buvo pripažinta, kad Andų ekonominis ūkis, atsižvelgiant į pastangas jį internacionalizuoti, turėtų stengtis įvairinti gamybą ir siekti visapusio konkurencingumo, kuris apimtų labai mažas, nedideles ir vidutinio dydžio įmones, skatinti kooperacinę ir bendruomeninę veiklą ir sudaryti palankias sąlygas vietos vystymuisi ir regionalizacijai pasinaudojant teritorinės plėtros metodais.

3.3.8

Andų bendrijos generalinis sekretoriatas teigia, kad pagrindiniai Bendrijos tikslai yra globalizacija per integraciją, plėtra per konkurenciją ir socialinę integraciją ir socialinė sanglauda stiprinant demokratinį valdymą. Laukiama socialinė darbotvarkė apima visus šiuos klausimus ir bus perspektyvi, jei Andų regionui bus teikiamas prioritetas derybose su trečiosiomis šalimis dėl prekybos liberalizavimo, ypač tose derybose, kurios iš esmės galėtų sukelti dar didesnę pusiausvyros stoką regione ir Andų visuomenėse (kurioms yra būdinga tam tikrų sluoksnių atskirtis dėl etninės priklausomybės ar lyties.)

4.   Pilietinės visuomenės dalyvavimas Andų institucinėje struktūroje

4.1   Andų verslo ir darbo patariamosios tarybos

4.1.1

Nors Andų integracijos procesas vyksta jau keletą dešimtmečių, apie pilietinės visuomenės dalyvavimą oficialiai prabilta tik pačiais paskutiniais Andų bendrijos istorijos etapo metais, sukūrus Andų darbo ir verslo patariamąsias tarybas. Anksčiau darbdaviai ir profesinės sąjungos turėjo nedaug galimybių dalyvauti veikloje regionų lygiu kaip Andų integracijos proceso dalyviai, nors jie į Andų integraciją buvo įsitraukę per nacionalines vyriausybes.

4.1.2

Andų darbo patariamoji taryba (CCLA) buvo sukurta sprendimu Nr. 441 (11), ją sudaro keturi delegatai iš kiekvienos Andų šalies. Šie aukščiausio lygio delegatai ir jų pakaitiniai nariai yra parenkami iš darbo sektoriuje veikiančių atstovaujamųjų organizacijų, kurias skiria kiekviena šalis, vadovų. Andų darbo patariamojoje taryboje dalyvauja daugiausiai atstovaujamos profesinių sąjungų federacijos ir konfederacijos iš kiekvienos šalies. Šiuo metu yra atstovaujama 16 federacijų iš penkių valstybių (12).

4.1.3

Andų verslo patariamoji taryba (CCEA) buvo sukurta sprendimu Nr. 442 ir ją sudaro Andų regione veikiančios darbdavių organizacijos. Tarybai priklauso keturi aukščiausio lygio delegatai, išrenkami iš kiekvienos Andų šalies darbdavius atstovaujančių organizacijų vadovų.

4.1.4

Abiejų patariamųjų tarybų uždaviniai buvo iš naujo nustatyti sprendimu Nr. 464 (13), kuriame teigiama, kad jos gali išreikšti savo nuomonę Andų užsienio reikalų ministrų tarybai, Komisijai arba generaliniam sekretoriatui, dalyvauti Andų užsienio reikalų ministrų tarybos ir Andų bendrijos komisijos posėdžiuose bei vyriausybės ekspertų arba darbo grupių, susijusių su Andų integracijos procesu, posėdžiuose, kuriuose jų atstovai turi teisę pasisakyti.

4.1.5

Andų darbo patariamasis komitetas parengė daug naujų nuomonių. Kai kurios iš jų yra susijusios su Andų bendrijos socialinių reikalų arba išorės santykių darbotvarkėmis. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į nuomonę Nr. 27 (14) dėl tolesnės veiklos pasirašius galimą asociacijos sutartį tarp ES ir Andų bendrijos, kurioje Andų darbo patariamasis komitetas puoselėja bendrus pažangos lūkesčius siekiant politinės, ekonominės ir socialinės bendrystės su ES.

4.1.6

Be to, vienoje savo deklaracijų Andų verslo patariamoji taryba pabrėžė (15), kad asociacijos su ES klausimas yra esminis; šioms deryboms su ES teikiamas viešumas turi būti atsargiai numatytas taip, kad nekeltų grėsmės šioms deryboms.

4.1.7

Andų verslo ir darbo patariamosios tarybos pabrėžė būtinybę viena vertus padidinti bendradarbiavimą su kitais pilietinės visuomenės dalyviais Andų regione, o kita vertus, ir su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK), siekiant suderinti bendras pozicijas ir skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama garantuoti esminius darbo standartus visuose susitarimuose tarp ES ir Andų bendrijos.

4.2   Kiti dalyvavimo metodai

4.2.1

Be pirmiau minėtų pilietinės visuomenės institucinio atstovavimo forumų, Andų bendrija turi kitų dalyvavimo socialinėje politikoje priemonių, pavyzdžiui, Simón Rodríguez susitarimą (1973 m.; vienas iš socialinių susitarimų) (16), kurį sudaro trišalis forumas, skirtas diskusijoms, dalyvavimui ir darbo ministrų, darbdavių ir darbuotojų veiklos koordinavimui siekiant išnagrinėti socialinę ir užimtumo politiką regionų lygiu.

4.2.2

Šis susitarimas buvo viena pirmųjų Andų socialinės ir profesinės integracijos priemonių, jame buvo tiesiogiai nagrinėjamos socialinės plėtros ir darbo problemos. Sutarties įgyvendinimas buvo gana sėkmingas, dominantis visus visuomenės sluoksnius, kurie pasiekė pažangos socialinėje ir profesinėje srityje. Tačiau, viską susumavus, yra aišku, kad nepalankios — daugiausia institucinio pobūdžio aplinkybės — stipriai paveikė integracijos procesą, ir 1983 m. susitarimo įgyvendinimas buvo sustabdytas.

4.2.3

Susitarimas įgavo savo dabartinį pavidalą 2001 m. birželio 24 d. Andų prezidentinei tarybai priėmus Simón Rodríguez susitarimo pakaitinį protokolą. Susitarimu siekiama:

a.

„Iškelti ir aptarti pasiūlymus temomis, susijusiomis su socialinėmis ir darbo sąlygomis. Tai gali būti ženklus indėlis į Regionų socialinės darbotvarkės plėtotę, prisidedantis prie kitų Andų integracijos sistemos organų veiklos.