30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/1

Euro kursas (1)

2006 m. lapkričio 29 d.

(2006/C 291/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3157
JPY	Japonijos jena	153,01
DKK	Danijos krona	7,4547
GBP	Svaras sterlingas	0,67430
SEK	Švedijos krona	9,0801
CHF	Šveicarijos frankas	1,5889
ISK	Islandijos krona	90,61
NOK	Norvegijos krona	8,2520
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5780
CZK	Čekijos krona	27,988
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	257,16
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6978
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8243
RON	Rumunijos lėja	3,4610
SIT	Slovėnijos tolaras	239,65
SKK	Slovakijos krona	35,531
TRY	Turkijos lira	1,9330
AUD	Australijos doleris	1,6800
CAD	Kanados doleris	1,4953
HKD	Honkongo doleris	10,2303
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9398
SGD	Singapūro doleris	2,0333
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 224,39
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,3790
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,3036
HRK	Kroatijos kuna	7,3532
IDR	Indijos rupija	12 060,36
MYR	Malaizijos ringitas	4,7727
PHP	Filipinų pesas	65,430
RUB	Rusijos rublis	34,6550
THB	Tailando batas	47,477

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/2

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2005 m. gegužės 30 d. 391-ame posėdyje Dėl sprendimo projekto byloje COMP/A.37.507/B2 — AstraZeneca

(2006/C 291/02)

1.	Patariamojo komiteto nariai pritaria Komisijos ketinimams taikyti ir EB sutarties 82 straipsnį, ir EEE susitarimo 54 straipsnį.

2.	Patariamojo komiteto nariai pritaria Komisijos pateiktam atitinkamo produkto rinkos apibrėžimui (t. y. receptinių geriamų protonų siurblio inhibitorių rinka, taip iš jos pašalinant H2 blokatorius).

3.	Patariamojo komiteto nariai pritaria Komisijos pateiktam atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimui (ypač dėl nacionalinio rinkos pobūdžio).

4.	Patariamojo komiteto nariai sutinka su Komisija, kad AstraZeneca užima dominuojančią padėtį kiekvienoje atitinkamoje rinkoje.

Patariamojo komiteto narių dauguma pritaria Komisijos nuomonei, kad AstraZeneca piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ilgą laiką sąmoningai pateikdama klaidingą informaciją patentų biurams Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje ir nacionaliniams teismams Vokietijoje ir Norvegijoje, atsižvelgdama į tai, kad klaidingos informacijos teikimas buvo naudojamas kaip AstraZeneca strategijos dėl omeprazole produkto dalis. Narių mažuma susilaiko.

Patariamojo komiteto narių dauguma pritaria Komisijai, kad AstraZeneca piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi sistemingai netinkamai taikydama vaistinių produktų leidimų registravimo procedūras, atrankos būdu išregistruodama Losec kapsules Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, tuo pačiu metu pereidama nuo Losec kapsulių naudojimo prie Losec MUPS tablečių, tai atlikdama kaip AZ LPPS strategijos dalį. Narių mažuma susilaiko ir kita narių mažuma nesutinka.

7.	Patariamojo komiteto nariai pritaria Komisijai dėl pažeidimo sunkumo.

8.	Patariamojo komiteto nariai sutinka su Komisijos svarstymais dėl lengvinančių aplinkybių buvimo (tai yra nauji bruožai).

9.	Patariamojo komiteto nariai prašo Komisijos atsižvelgti į visus kitus diskusijų metu iškeltus klausimus.

10.	Patariamojo komiteto nariai prašo Komisijos šią nuomonę paskelbti.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/3

Bylas nagrinėjančio pareigūno galutinė ataskaita byloje COMP/A/37.507 — AstraZeneca

(pagal 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo (2001/462/EB, EAPB) dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose 15 straipsnį — OL L 162, 2001 6 19, p. 21.)

(2006/C 291/03)

Sprendimo projektas minėtoje byloje suteikia pagrindą tokiems pastebėjimams:

Tyrimas buvo pradėtas įmonei Generics Ltd (JK) ir įmonei Scandinavian Pharmaceuticals Generics AB (abi įmonės toliau — Generics arba skundą pateikęs asmuo) 1999 m. gegužės 12 d. pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį pateikus skundus dėl vaistus gaminančių įmonių Astra AB (šiuo metu — AstraZeneca AB) ir AstraZeneca Plc (abi įmonės toliau — AstraZeneca) (1) pagal Tarybos reglamento Nr. 17/62 (2) 3 straipsnį.

Skundas yra susijęs su AstraZeneca pažeidžiamomis vyriausybės procedūromis siekiant nepatentuotų vaistų gamintojams ir lygiagrečia veikla besiverčiantiems prekybininkams užkirsti kelią konkuruoti su AstraZeneca gaminamu produktu Losec. Patentų biurams buvo sąmoningai pateikiama klaidinga informacija siekiant gauti Losec papildomos apsaugos sertifikatus. Taip pat buvo piktnaudžiaujama leidimų prekiauti vaistais sistema išregistruojant leidimus prekiauti Losec originaliomis kapsulėmis atitinkamose šalyse, siekiant užkirsti kelią gauti leidimus nepatentuotiems Losec vaistams gaminti ir suvaržyti lygiagrečią prekybą.

2003 m. liepos 29 d.AstraZeneca buvo nusiųstas prieštaravimų pareiškimas pagal Reglamento Nr. 2842/98 (3) 2 straipsnį. Tuo pačiu metu AstraZeneca buvo perduotas Komisijos dokumentų rinkinyje esančių dokumentų sąrašas kartu su dokumentų, su kuriais galima susipažinti, kopijomis dviejų kompaktinių diskų laikmenose.

2003 m. gruodžio 3 d. (gavimo data) AstraZeneca pateikė bendrą atsakymą ir paprašė surengti žodinio nagrinėjimo posėdį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2842/98 5 straipsnį.

Atsižvelgdamas į įmonės teisę susipažinti su dokumentų rinkiniu, turiu paminėti, kad AstraZeneca laikėsi nuomonės, kad Komisijos tarnybų atstovai buvo įpareigoti užsirašinėti pastabas apie susitikimą su skundą pateikusiu asmeniu, ir tos pastabos turėjo būti įtrauktos į dokumentų rinkinį. Konkurencijos GD pareiškė, kad priimant galutinį sprendimą bus išimtinai remiamasi raštu pateiktais duomenimis, kuriuos skundą pateikęs asmuo perdavė minimo susitikimo metu. Konkurencijos GD atstovai mano, kad jie nebuvo įpareigoti užsirašinėti pastabų apie tuos susitikimus, nebent tos pastabos būtų naudojamos kaip įrodymai priimant galutinį sprendimą. Manau, kad toks požiūris yra pagrįstas Pirmosios instancijos teismo praktika (jungtinėse bylose T-191/98 ir T-212/98 — T-214/98 — Atlantic Container Line, paragrafai 377, 386, 394-395). Remiantis teismo praktika, pastabos, kurias Komisija gali užsirašyti arba neužsirašyti apie susitikimus su skundą pateikusiu asmeniu, yra laikomos vidiniais dokumentais, kurie iš esmės neturi būti atskleisti, nebent Komisija jais remiasi priimdama galutinį sprendimą.

2003 m. lapkričio 7 d. skundą pateikusiam asmeniui buvo perduotas neslaptas prieštaravimų pareiškimo variantas, o 2004 m. sausio 8 d. buvo perduotas neslaptas AstraZeneca atsakymo variantas. 2003 m. gruodžio 16 d. skundą pateikęs asmuo pateikė pastabas apie prieštaravimų pareiškimą. Jos buvo perduotos AstraZeneca.

Siekiant dviems buvusiems AstraZeneca darbuotojams suteikti galimybę dalyvauti žodinio nagrinėjimo posėdyje, jis buvo atidėtas. Posėdis vyko 2004 m. vasario 16–17 d. Jame dalyvavo AstraZeneca ir Generics atstovai. Prieš žodinio nagrinėjimo posėdį ir po jo, 2004 m. kovo 9 d.AstraZeneca pateikė naują informaciją, ypač siekdama pateikti tolesnius atsakymus į žodinio nagrinėjimo posėdyje iškeltus klausimus.

2004 m. lapkričio 23 d. laišku Komisija suteikė AstraZeneca galimybę pateikti pastabas apie faktinius elementus ir svarstymus, kurie nebuvo aiškiai paminėti prieštaravimų pranešime, kuriuo Komisija galėtų remtis priimdama galutinį sprendimą dėl AstraZeneca („faktų pranešimas“). Atsižvelgdamas į šį prašymą, aš pratęsiau laikotarpį, per kurį galima teikti pastabas apie šį pranešimą, iki 2005 m. sausio 13 d. Be to, pasirūpinau, kad AstraZeneca gautų visus papildomus neslaptus dokumentus, įtrauktus į Komisijos dokumentų rinkinį po to, kai buvo pateiktas prieštaravimų pareiškimas. 2005 m. sausio 21 d. laiške AstraZeneca pateikė savo pastabas apie faktų pranešimą.

Mano nuomone, sprendimo projekte pateikiami tik tie prieštaravimai, apie kuriuos šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

Atsižvelgdamas į minėtus argumentus, darau išvadą, kad šioje byloje visų dalyvių teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista.

Briuselis, 2005 m. gegužės 31 d.

Serge DURANDE

(1) 1999 m. balandžio 6 d. įsigaliojus Astra AB susijungimui su įmone Zeneca Group Plc, susidarė nauja Jungtinės Karalystės įmonė AstraZeneca Plc.

(2) 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentas Nr. 17, Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis EB Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL L 13, 1962 2 21, p. 204).

(3) 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas Nr. 2842/98/EEB dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal EB steigimo sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL L 354, 1998 12 30, p. 18–21).

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/5

VALSTYBĖS PAGALBA — JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Valstybės pagalba Nr. C 39/2006 (ex NN 94/2005)

Asmenims, siekiantiems pirmą kartą tapti akcininkais, taikoma schema

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 291/04)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu 2006 m. rugsėjo 13 d. autentiška kalba parengtu laišku Komisija pranešė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto laiško paskelbimo šiuo adresu:

European Commission

Directorate General for Fisheries

DG FISH/D/3 „Legal Issues“

B-1049 Brussels

Faksas (32 2) 295 19 42

Šios pastabos bus perduotos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinei Karalystei. Pastabas pateikianti suinteresuotoji šalis gali raštu paprašyti neatskleisti jos tapatybės, nurodydama tokio prašymo priežastis.

SANTRAUKA

2004 m. birželio mėn. Komisija buvo informuota apie pagalbą, kurią žuvininkystės sektoriui suteikė Jungtinės Karalystės Šetlando salų valdžios institucija — Šetlando salų taryba — ir kuri gali būti susijusi su neteisėta valstybės pagalba.

Pagal šią schemą asmenims, siekiantiems pirmą kartą tapti akcininkais, buvo suteiktos nuosavą finansinį įnašą papildančios subsidijos esamo ar naujo žvejybos laivo nuosavybės daliai įsigyti. Vyresniems nei 18 metų asmenims, dar neturintiems žvejybos laivo nuosavybės dalies, buvo suteikta 50 % nuosavybės dalies įsigijimo vertės (tačiau ne daugiau nei 25 % laivo vertės) pagalba; maksimali pagalbos suma įsigyjant esamo laivo nuosavybės dalį — 7 500 GBP, o naujo laivo — 15 000 GBP. Pagalba buvo suteikta su sąlyga, kad artimiausius penkerius metus laivas bus naudojamas žvejybai visą darbo laiką ir kad gavėjas išsaugos įsigytą laivo nuosavybės dalį penkerius metus nuo pagalbos gavimo.

Pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie planus teikti pagalbą ar keisti jos pobūdį. Jungtinė Karalystė teigia, kad ši schema buvo taikoma nuo 1982 m. iki 2005 m. sausio 14 d. Tačiau Jungtinė Karalystė patvirtino, kad Komisija apie šią schemą nebuvo informuota, todėl pagalbos priemonė turi būti vertinama kaip nauja pagalba.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 695/1999 (1) nėra nustatytas laikotarpis, per kurį būtina išnagrinėti neteisėtos pagalbos atvejį. Tačiau minėto reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai gavėjui suteikiama tokia pagalba, ir kad senaties terminas nutrūksta, kai Komisija imasi kokių nors veiksmų. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju nebūtina nagrinėti pagalbos, jei Komisija ėmėsi kokių nors priemonių praėjus daugiau nei dešimčiai metų po to, kai tokia pagalba buvo teikiama. Komisija mano, kad senaties terminas nutrūko, kai 2004 m. rugpjūčio 24 d. ji nusiuntė prašymą Jungtinei Karalystei pateikti informaciją. Todėl senaties terminas taikomas pagalbai, kuri gavėjams buvo suteikta iki 1994 m. rugpjūčio 24 d., ir Komisija toliau vertina tik pagalbą, suteiktą remiantis sprendimais, priimtais nuo 1994 m. rugpjūčio 24 d. iki 2005 m. sausio 14 d. Remiantis Komisijos turimais duomenimis galima teigti, kad tuo laikotarpiu pagal šią schemą buvo suteikta apie 8 000 000 GBP paramos.

Priemonės atitinka valstybės pagalbos apibūdinimą pagal EB sutarties 87 straipsnį. Valstybės pagalba gali būti vertinama kaip neprieštaraujanti bendrajai rinkai, jei ji atitinka vieną iš EB sutartyje numatytų išimčių. Gali būti laikoma, kad valstybės pagalba žuvininkystės sektoriui neprieštarauja bendrajai rinkai, jei ji atitinka pagalbos teikimo metu taikomas Gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (2).

Pagal 1994, 1997 ir 2001 m. gaires gali būti laikoma, kad pagalba naudoto laivo nuosavybės daliai įsigyti neprieštarauja bendrajai rinkai, jei teikiant pagalbą siekiama sudaryti sąlygas jūros žvejams įsigyti nuosavybės dalį ar pakeisti visiškai prarastą laivą, jei laivas yra ne senesnis nei 20 metų ir jei jis gali būti naudojamas dar bent 10 metų. Griežtesnės 2004 m. gairės yra susijusios su Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 12 straipsnio 3 dalies d punkte ir 12 straipsnio 4 dalies f punkte išdėstytomis sąlygomis dėl papildomų reikalavimų, taikomų gavėjo amžiui ir bendram laivo ilgiui. Pagal 1994 ir 1997 m. gaires bendra teiktinos pagalbos suma negali viršyti 30 % faktinių laivo įsigijimo sąnaudų. Pagal 2001 m. gairės šis rodiklis sumažintas iki 20 %.

Šiuo metu darytina prielaida, kad pagalba, suteikta naudoto laivo nuosavybės daliai įsigyti, neatitinka minėtų gairių sąlygų. Be to, pagal schemą leidžiama teikti iki 25 % faktinių laivo įsigijimo sąnaudų dydžio pagalbą, o tai prieštarauja 2001 m. gairių reikalavimams.

Vertinant pagalbą naujo laivo nuosavybės daliai įsigyti, pagal 1994 ir 1997 m. gairių 2.2.3.1 punktą gali būti laikoma, kad pagalba naujų žvejybos laivų statybai neprieštarauja bendrajai rinkai, jei ji atitinka Reglamento (EB) Nr. 3699/93 sąlygas. Laivai turi būti statomi laikantis daugiametės orientavimo programos (MAGP) tikslo reikalavimų ir atitikti higienos ir saugos reglamentus bei direktyvas ir Bendrijos nuostatas dėl laivų matmenų. Laivai turi būti registruojami laivyno registre.

Pagal 2001 m. gaires pateikiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, kuriame teigiama, kad įsigijus naujų pajėgumų turėtų būti panaikinti be viešosios pagalbos įgyti pajėgumai, kurie yra ne mažesni už naujuosius atitinkamame segmente įdiegtus pajėgumus. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. taikyta nuostata, kad, jei minėtų tikslų dar nebuvo laikomasi, turėjo būti panaikinami pajėgumai, kurie buvo bent 30 % didesni už naujuosius pajėgumus. Taip pat taikoma sąlyga, kad pagalba gali būti suteikta tik jei valstybė narė pateikė informaciją dėl daugiametės orientavimo programos (MAGP) taikymo, kaip reikalaujama minėto reglamento 5 straipsnyje, laikėsi savo įsipareigojimų pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2930/86 dėl žvejybos laivų charakteristikų, įgyvendino Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 6 straipsnyje numatytą tvarką ir laikėsi bendrųjų MAGP tikslų.

Kadangi schemoje nepateikiama nuoroda nei į orientacinį žvejybos laivyno dydį, nei į higienos bei saugos reikalavimus ir kadangi nėra įpareigojimo registruoti laivą laivyno registre, Komisija šiuo metu labai abejoja, ar pagalba, suteikta po 2001 m. liepos 1 d. naujo laivo nuosavybės daliai įsigyti, yra atitinka taikomus reikalavimus.

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą įvertinimą, Komisija nusprendė neprieštarauti šiai pagalbos schemai dėl pagalbos, suteiktos iki 2001 m. liepos 1 d. naujo laivo nuosavybės daliai įsigyti. Tačiau šiuo metu Komisija labai abejoja, ar pagalba, pagal šią schemą suteikta po 2001 m. liepos 1 d. naujo laivo nuosavybei daliai įsigyti, ir visa pagalba naudotų laivų nuosavybės daliai įsigyti neprieštarauja bendrajai rinkai.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį neteisėta pagalba gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„(1)	The Commission wishes to inform the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that, having examined the information supplied by your authorities on the measure referred to above, it has decided to initiate the procedure laid down in Article 88 (2) of the EC Treaty.

1. PROCEDURE

(2)

By letter of 15 June 2004 the Commission was informed by a citizen of the UK of unlawful aid granted by the authorities of the Shetland Islands of the UK. By letters of 24 August 2004, 4 February, 11 May and 16 December 2005 the Commission has requested the UK authorities to provide information about these measures, to which the UK authorities responded by letters of 10 December 2004, 6 April, 8 September 2005 and 31 January 2006.

2. DESCRIPTION

(3)

The Shetland Islands Council (SIC), the public authority in Shetland, has made payments to the fisheries sector under the scope of two general aid measures named “Aid to the Fish Catching and Processing Industry” and “Aid to the Fish Farming Industry”, which actually consisted of several different types of aid schemes. One of these schemes is the so-called First time shareholders scheme. Under the First time shareholders scheme, which was applied from 1982 until 14 January 2005, grants could be given as contribution to matching own financial contribution for the purchase of a share in an existing or new fishing vessel. Aid was only granted to persons over 18 years old that did not yet own a share in a fishing vessel.

(4)

Aid was granted for 50 % of the acquisition costs of the share, with a maximum of GBP 7 500 in case of an existing vessel and GBP 15 000 in case of a new vessel. The other 50 % may only be financed by the beneficiaries own contribution, derived either from his own savings or from any interest-free family loan. The amount of aid may never exceed 25 % of the value of the vessel.

(5)	The aid was granted under the condition that the vessel is used for full time fishing for the next 5 years and that the beneficiary retained his share in the vessel for a period of five years from receipt of the aid.

3. COMMENTS FROM THE UNITED KINGDOM

(6)	The United Kingdom states that the aid measures concerned have already been applied already before the accession of the United Kingdom to the European Economic Community. The United Kingdom is however not able to provide any evidence of the existence of these measures at the time of accession.

(7)

The United Kingdom confirms that the aid measures have been changed over the years and that these changes have not been notified to the Commission in accordance with Article 88(3) of the EC Treaty (former Article 93(3)). The United Kingdom states however that the expenditure and application of the measures have been reported yearly to the Commission by way of the annual State aid inventory and that the officials responsible for the aids believed that by transmitting the annual reports no notification of the aid would be necessary.

(8)

Finally the United Kingdom states that where the measures and the amendments to the schemes might have been applied without prior notification to the Commission, they were applied in accordance with the conditions laid down in the Guidelines for the examination of State aid to fisheries and aquaculture applicable at the time aid was granted under the measures.

(9)

In addition, with regard to the First time shareholder scheme the United Kingdom states that the scheme was in operation until 14 January 2005, but that actually no assistance has been awarded during the financial years 2003/2004 and 2004/2005 as there were no applications. Furthermore, they state that they consider the aid to have been compatible with Guidelines for the examination of State aid to fisheries and aquaculture applicable at the times concerned.

4. ASSESSMENT

(10)	It must be determined first if the scheme can be regarded as State aid and if this is the case, if this aid is compatible with the common market.

(11)

Aid has been granted to a limited number of companies within the fisheries sector and is thus of a selective nature. The aids have been granted by the Shetland Islands Council, the public authority of Shetland, from State resources and are in the benefit of these companies which are in direct competition with other companies in the fisheries sector of both within the United Kingdom as well as in other Member States. Therefore, the measures distort or threaten to distort competition and appear to be State aid in the sense of Article 87 of the EC Treaty.

4.1. Legality

(12)

According to the United Kingdom, the two general schemes have been applied before the accession of the United Kingdom to the European Economic Community. However, the Commission notes that according to the provided information, the First time shareholders scheme was put in place only 1982. In any event, due to the absence of past records, the United Kingdom acknowledged that it is not able to provide evidence that the aid measures existed already before the United Kingdom joined the union and thus would have to be regarded as existing aids. In addition, the United Kingdom confirmed that the aid schemes have been changed over the years and that these changes have not been notified to the Commission in accordance with Article 88(3) of the EC Treaty (former Article 93(3)). As a result, the aid measures have to be considered as new aid.

(13)

The Commission regrets that the United Kingdom did not respect Article 88(3) of the EC Treaty, under which Member State are obliged to inform the Commission of any plans to grant or alter aid. In this respect the United Kingdom has stated that its authorities were mistakenly convinced that the inclusion of the measures into the annual State aid inventory, yearly submitted to the Commission, would be sufficient to inform the Commission of the aid in question. It must be noted however that such reporting to the Commission can not be considered as notification of the aid as required under Article 88(3) of the EC Treaty.

4.2. Basis for the assessment

(14)

Council Regulation (EC) No 659/1999 (3) does not lay down any limitation period for the examination of unlawful aid within the meaning of Article 1(f) thereof, i.e. aid implemented before the Commission is able to reach a conclusion about its compatibility with the common market. However, Article 15 of that Regulation stipulates that the powers of the Commission to recover aid is subject to a limitation period of ten years, that the limitation period begins on the day on which the aid is awarded to the beneficiary and that that limitation period is interrupted by any action taken by the Commission. Consequently, the Commission considers that it is not necessary in this case to examine the aid covered by the limitation period, i.e. aid granted more than ten years before any measure taken by the Commission concerning it.

(15)

The Commission considers that in this case the limitation period was interrupted by its request for information sent to the United Kingdom on 24 August 2004. Accordingly, the limitation period applies to aid granted to beneficiaries before 24 August 1994. Consequently, the Commission will asses below only the aid granted by decisions taken between 24 August 1994 and January 2005. It seems that during that time approximately GBP 8 000 000 have been granted under the scheme.

(16)

State aid can be declared compatible with the common market if it complies with one of the exceptions foreseen in the EC Treaty. As regards the State aid to the fisheries sector, State aid measures are deemed to be compatible with the common market if they comply with the conditions of Guidelines for the examination of State aid to fisheries and aquaculture. According to point 5.3 of the current Guidelines (4) an “unlawful aid” within the meaning of Article 1(f) of Regulation (EC) No 659/1999 will be appraised in accordance with the guidelines applicable at the time when the administrative act setting up the aid has entered into force. The aid is thus to be assessed on the compatibility with the Guidelines of 1994, 1997 and 2001 (5).

4.3. Used vessels

4.3.1. Guidelines of 1994, 1997 and 2001

(17)

With regard to aid for the acquisition of a share in a second hand vessel, according to point 2.2.3.3 of the 1994, 1997 and 2001 Guidelines, such aid may be deemed compatible with the common market when the vessel can be used for at least another 10 years. Under the 1994, 1997 Guidelines the vessel has to be at least 10 years old, under the 2001 Guidelines 20 years. According to all guidelines the aid should be intended to enable sea-fishermen to acquire part ownership or to replace a vessel after its total loss.

(18)

With regard to the aid rate, under the 1994 and 1997 Guidelines the total amount of aid to be granted may not exceed 50 % of the participation rate provided for in Annex IV to Regulation (EC) No 3699/93, applying the scale relating to construction aid set out in that Annex. As Shetland is an Objective I region, the maximum participation rate is set at 60 %. Thus the aid for sea-fishermen to acquire part ownership of a second hand vessel may not exceed 30 % of the actual costs of the acquisition of the vessel.

(19)	Under the 2001 Guidelines this provision is amended and it is stated that the rate of the aid may not exceed in subsidy equivalent 20 % of the actual cost of the acquisition of the vessel.

4.3.2. Compatibility

(20)

Under the scheme aid was granted for individuals who acquired for the first time a share in a second hand vessel. According to the Guidelines aid could only be granted with regard to vessels, not older than 20 years, that could be used for at least another 10 years. The scheme does not contain any conditions with regard to the age of the vessels. The fact that the beneficiaries of the aid are obliged to keep their share in the vessel for at least another five years and to use the vessel for fishing during those years seems to insure that aid is granted for vessels that are still operational and to be used for some years. However, this condition is insufficient to comply with the requirements established in point 2.2.3.3. of the 1994, the 1997 as well as the 2001 Guidelines.

(21)

In addition, according to the information provided, under the scheme the aid may not exceed 25 % of the value of the vessel. Under to the 1994 and 1997 Guidelines, applicable until 1 July 2001, it is allowed to grant aid with a maximum of 30 % of the actual costs of the acquisition of the vessel and thus the aid rate of the scheme of 25 % is compatible with that condition.

(22)

However the 2001 Guidelines, which Member States were to apply as from 1 July 2001, require that the aid shall not exceed 20 % of the actual costs of the acquisition of the vessel. The aid rate of the scheme of 25 % therefore no longer complies with the conditions established under the Guidelines. Therefore, from 1 July 2001, the aid rate of the scheme of 25 % exceeds seems no longer compatible.

(23)	With regard to the above, the Commission at this stage has serious doubts on the compatibility with the common market of the aid granted for the acquisition of a share in used vessels.

4.4. New vessels

4.4.1. Guidelines of 1994 and 1997

(24)

With regard to aid for the acquisition of a share in new vessels, point 2.2.3.1 of the 1994 and the 1997 Guidelines apply. According to those guidelines, aid for the construction of new fishing vessels may be deemed compatible with the common market provided that it complies with the relevant conditions of Regulation (EC) No 3699/93 (6).

Regulation (EC) No 3699/93

(25)

According to the conditions laid down in Articles 7 and 10 and Annex III (paragraph 1.3) of Regulation (EC) No 3699/93, the vessels must be built in compliance with the objectives set for the size of the fishing fleet of the Member State concerned under the mulitannual guidance programme (MAGP) and must comply with the regulations and directives governing hygiene and safety and Community provisions concerning the dimension of vessels. The vessels have to be registered in the fleet register.

4.4.2. Guidelines of 2001

(26)

With regard to aid for the acquisition of a share in new vessels, point 2.2.3.1 of the 2001 Guidelines applies. According to those guidelines, aid for the construction of new fishing vessels may be deemed compatible with the common market provided that it complies with the relevant conditions of Regulation (EC) No 2792/1999 (7).

Regulation (EC) No 2792/1999

(27)

Articles 6, 7, 9 and 10 and Annex III (point 1.3) of Regulation (EC) No 2792/1999 (8), as applicable until 1 January 2003, require that the entry of new capacity is compensated by the withdrawal of a capacity without public aid which is at least equal to the new capacity introduced in the segments concerned. Until 31 December 2001, where the objectives were not yet respected, the withdrawal of capacity should at least be 30 % more than the new capacity introduced.

(28)

The aid may only be granted where the Member State has submitted the information concerning the application of the Multi-annual Guidance Programme (MAGP) as required under Article 5 of that Regulation and furthermore, has complied with its obligations under Regulation (EEC) No 2930/86 concerning the characteristics of fishing vessels, has implemented the arrangements under Article 6 of Regulation (EC) No 2792/1999 and has complied with the overall MAGP-objectives.

(29)	When the vessel is deleted from the fishing vessel register of the Community, within 10 years from construction, the aid should be recovered pro rata temporis.

(30)	Finally, the vessels must be built to comply with the regulations and directives governing hygiene and safety and Community provisions concerning the dimension of vessels. The vessels have to be registered in the fleet register and must be entered in the Community fishing fleet register.

(31)	With regard to the compatibility of aid for the construction of new fishing vessels with the common market, the 2001 Guidelines aid also make reference to the provisions of Regulation (EC) No 2792/1999 as mentioned above.

Regulation (EC) No 2369/2002

(32)

However, on 1 January 2003 the relevant Articles and Annex of Regulation (EC) No. 2792/1999 were amended by Regulation (EC) No 2369/2002 (9). This amendment introduced the phasing out of aid for construction of new fishing vessels. According to the amended provisions, the conditions have been broadened in the sense that aid for the renewal of fishing vessels may only be granted until 31 December 2004 and for vessels of less than 400 GT.

4.4.3. Compatibility

(33)

Under the scheme grants can be given for the purchase of a share in a new fishing vessel. Aid can only be granted to persons over 18 years old that do not yet own a share in a fishing vessel. The beneficiary is obliged to use the vessel for fishing for the following 5 years and must retain their share in the vessel for at least the same period. In case of breach of the conditions under the scheme the authorities can require pro rata temporis repayment of the aid.

(34)

As the scheme seems to make no reference to the reference level for the size of the fishing fleet nor to the hygiene and safety requirement and there is obligation for the registration of the vessel in the fleet register, the Commission at this stage has serious doubts that the conditions for the acquisition of a share in a new vessel during the period starting from 1 July 2001 can be considered compatible with the Guidelines for the examination of State aid to fisheries and aquaculture.

(35)

Furthermore the scheme does not seem to contain any provisions with regard to the additional requirements introduced by Regulation (EC) No 2369/2002 (point 32), applicable as from 1 January 2003. Although the United Kingdom has stated that no aid has been granted under the scheme during the financial years 2003/2004 and 2004/2005, aid has been granted during the financial year 2002/2003 which could include aid granted after 1 January 2003. Therefore at this stage the Commission also has doubts whether the additional conditions established by Regulation (EC) No. 2369/2002 have been complied with.

(36)

With regard to the above, the Commission at this stage has serious doubts on the compatibility with the common market of the aid granted for the acquisition of a share in new vessels after 1 July 2001. Aid granted before that date however is deemed to be compatible with the guidelines in force at the time the aid was granted and thus compatible with the common market.

5. DECISION

(37)	In view of the foregoing analysis the Commission has decided not to raise any objections to this aid scheme as far as it concerns the aid granted for the acquisition of a share in a new vessel granted before 1 July 2001.

(38)

With regard to the aid granted under the scheme for the acquisition of a share in a new vessel after 1 July 2001 and all aid granted for the acquisition of a share in second hand vessels, the Commission observes that there exist, at this stage of the preliminary examination, as provided for by Article 6 of Council Regulation (EC) No 659/1999 of 22 March 1999 laying down detailed rules for the application of Article 88 of the EC Treaty, serious doubts on the compatibility of these aids with the Guidelines for the examination of State aid to Fisheries and aquaculture and, therefore, with the EC Treaty.

(39)

In the light of the foregoing conditions, the Commission, acting under the procedure laid down in Article 88 (2) of the EC Treaty and Article 6 of Regulation (EC) No 659/1999, requests the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland to submit its comments and to provide all such information as may help to further assess the aid, within one month of the date of receipt of this letter. It requests your authorities to forward a copy of this letter to the recipients of the aid immediately.

(40)

The Commission wishes to remind the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that Article 88 (3) of the EC Treaty has suspensory effect and would draw your attention to Article 14 of Council Regulation (EC) No 659/1999, which provides that all unlawful aid may be recovered from the recipient.

(41)

The Commission warns the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that it will inform interested parties by publishing this letter and a meaningful summary of it in the Official Journal of the European Union. It will also inform interested parties in the EFTA countries which are signatories to the EEA Agreement, by publication of a notice in the EEA Supplement to the Official Journal of the European Union and will inform the EFTA Surveillance Authority by sending a copy of this letter. All such interested parties will be invited to submit their comments within one month of the date of such publication.“

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83 1999 3 27, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2) OL C 260, 1994 9 17, p. 3. OL C 100, 1997 3 27, p. 12 ir OL C 19, 2001 1 20, p. 7. OL C 229, 2004 9 14, p. 5.

(3) Council Regulation (EC) No 659/1999 of 22 March 1999 laying down detailed rules for the application of Article 93 of the EC Treaty, OJ L 83, 27.3.1999, p. 1. Regulation as amended by the Act of Accession of 2003.

(4) OJ C 229, 14.9.2004, p. 5.

(5) OJ C 260, 17.9.1994, p. 3; OJ C 100, 27.3.1997, p. 12 and OJ C 19, 20.1.2001, p. 7.

(6) Council Regulation (EC) 3699/93 of 21 December 1993 laying down the criteria and arrangements regarding Community structural assistance in the fisheries and aquaculture sector and the processing and the marketing of its products, OJ L 346, 31.12.1993, p. 1.

(7) Council Regulation (EC) No 2792/1999 of 17 December 1999 laying down the detailed rules and arrangements regarding Community structural assistance in the fisheries sector OJ L 337, 30.12.1999, p.10, as last amended by Regulation (EC) No 485/2005, OJ L 81, 30.3.2005, p. 1.

(8) Council Regulation (EC) No 2792/1999 of 17 December 1999 laying down the detailed rules and arrangements regarding Community structural assistance in the fisheries sector OJ L 337, 30.12.1999, p.10, as last amended by Regulation (EC) No 485/2005, OJ L 81, 30.3.2005, p. 1.

(9) OJ L 358, 31.12.2002, p. 49.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/10

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2006/C 291/05)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Įregistravimo paraiška pagal 5 straipsnį ir 17 straipsnio 2 dalį

„RISO DI BARAGGIA BIELLESE E VERCELLESE“

EB Nr.: IT/PDO/005/0337/26.02.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Ši santrauka yra parengta tik informacijai. Suinteresuotosioms šalims rekomenduojama susipažinti su nesutrumpinta produkto specifikacija, kurią galima gauti 1 dalyje nurodytose nacionalinėse institucijose arba Europos Komisijoje (1).

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:	Ministero delle Politiche Agricole e Forestali
Adresas:	Via XX Settembre n. 20 — I-00187 Roma
Telefonas	(39-06) 481 99 68
Faksas	(39-06) 42 01 31 26
El. paštas	qtc3@politicheagricole.it

2. Grupė:

Pavadinimas:	Associazione Riso di Baraggia Biellese e Vercellese
Adresas:	Via F.lli Bandiera, 16 — c/o Consorzio di Bonifica della Baraggia Biellese e Vercellese — I-13100 Vercelli
Telefonas	(39-0161) 28 38 11
Faksas	(39-0161) 25 74 25
El. paštas	—
Sudėtis:	gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

Klasė 1.6: natūralūs ar perdirbti vaisiai, daržovės, grūdai, išvardyti II priede. Ryžiai

4. Specifikacijos aprašymas (4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų santrauka)

4.1 Pavadinimas: „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“

4.2 Apibūdinimas: SKVN „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ taikoma tik ryžių produktams, gautiems perdirbus žaliavinius ryžius į „lukštentus“, „nulukštentus“ ar „plikytus“ ryžius.

Šiai SGN priklausančios ryžių veislės yra nurodytos lentelėje kartu su atitinkamu apibūdinimu:

Šių veislių ryžių biometrinės nuorodos ir fizinės cheminės charakteristikos bei jau prieš tai minėti parametrai pateikiami šioje lentelėje:

4.3 Geografinė vietovė: Nustatyta „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ saugomos kilmės vietos nuorodos vietovė yra į šiaurės rytus nuo Piemonto, Biella ir Vercelli provincijose; į ją patenka savivaldybės ir jų dalys: Albano Vercellese, Arborio, Balocco, Brusnengo, Buronzo, Carisio, Casanova Elvo, Castelletto Cervo, Cavaglià, Collobiano, Dorzano, Formigliana, Gattinara, Ghislarengo, Gifflenga, Greggio, Lenta, Massazza, Masserano, Mottalciata, Oldenico, Rovasenda, Roasio, Salussola, San Giacomo Vercellese, Santhià, Villanova Biellese, Villarboit.

4.4 Kilmės įrodymas: Visus gamybos proceso etapus kontroliuoja 4.7 punkte nurodyta kontrolės institucija remdamasi kontrolės plano, kuriame numatyta kiekvieno produktų priėmimo ir išvežimo etapo dokumentacija, nuostatomis. Tokiu būdu, kaip ir įregistruojant augintojus, perdirbėjus, fasuotojus ir kadastrinius sklypus, kuriuose auginama, į kontrolės institucijos ad hoc registrus bei laiku deklaruojant pagamintą, supakuotą ir paženklintą kiekį, užtikrinamas produkto atsekamumas. Visus į skirtingus registrus įrašytus fizinius ir juridinius asmenis tikrina kontrolės institucija pagal specifikacijos aprašyme nustatytas taisykles ir atitinkamą kontrolės planą.

4.5 Gamybos būdas: Specifikacijos aprašyme taip pat numatyta, kad tręšiant trąšomis turi būti siekiama išaugint sveiką ir visiškai subrendusį produktą. Draudžiama naudoti azotines trąšas ir trąšas ar preparatus, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų. Nepažeidžiant galiojančių standartų augalų apsaugos srityje, augalų apdorojimas fungicidais ar insekticidais atliekamas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki derliaus nuėmimo. Naudojamos sėklos turi būti patvirtintos E.N.S.E. (Nacionalinė atrinktų sėklų įstaiga), taip užtikrinant veislės grynumą, grybelinių parazitų nebuvimą ir gebėjimą subręsti.

Žaliaviniai ryžiai turi būti džiovinami naudojant tokias priemones ir metodus, kad ryžių luobelės nebūtų užterštos kuro liekanomis ar pašaliniais kvapais arba tokia galimybė būtų kiek įmanoma sumažinta. Pageidautina naudoti džiovyklas su netiesiogine ugnimi, kurioms nauojamas metanas, suskystintos dujos ar kitas kuras.

Sandėliuojamų ar parduodamų perdirbti žaliavinių ryžių drėgnumo laipsnis neturi būti didesnis nei 14 %.

Saugant žaliavinius ryžius, ryžių augintojas imasi visų reikalingų priemonių, kad ryžiuose neatsirastų gyvulinės kilmės ar grybelinių parazitų ir nevyktų anomalinė fermentacija. Vasarai baigiantis, prieš derliaus nuėmimą ir žaliavinių ryžių patalpinimą į sandėlius, silosines ar kitas panašaus pobūdžio patalpas, reikia:

Operacijos, leidžiamos žaliaviniams ryžiams perdirbti:

Lukštentiems ryžiams paruošti arba vėliau produktą rafinuoti

Lukštenimas — išorinių „lolla“ ryžių lukštų pašalinimas ir ryžių dydžio nustatymas.

Nulukštentų ryžių paruošimas

Rafinavimas — operacija, kurios metu šlifuojant nuo ryžių grūdų pašalinamas ląstelinis apyvaisio sluoksnis: operacija turi būti atliekama taip, kad būtų gaunamas II laipsnio rafinavimas.

Rafinavimo technika pasirenkama taip, kad būtų išvengta ryžių grūdelių mikroįtrūkimų.

4.6 Sąsaja: Galima teigti, kad 4.3 punkte nurodyta gamybos vietovė yra vientisa; jai būdinga tai, kad joje sunku suniveliuoti dirvožemį dėl jo sudėties (daug molio ir geležies), o tai sudaro nevienodas užtvindymo sąlygas. Kita savybė yra susijusi su klimatu, kuriam būdingi vėsūs vasaros mėnesiai ir dažni temperatūros svyravimai dėl iš kalnų pučiančio vėjo. Be to, dėl Alpių papėdėje esančių šalto vandens telkinių ši vietovė yra pati pirma, kurią drėkina kalnų šaltiniai.

Dėl šių auginimo vietovės savybių Baraggia Biellese e Vercellese ryžiai pasižymi tinkamumu virti, didele konsistencija ir yra mažai lipnūs. Šias savybes, kurios būdingos dėl nedidelio derliaus ir ilgesnio auginimo laikotarpio, palyginti su kitose vietovėse auginamomis veislėmis, vieningai pripažįsta vartotojai.

Pradedant pirmaisiais praėjusio amžiaus metais, ryžiai, istorinė Baraggia kultūra, buvo naudojami kaip simbolis įvairių, taip pat ir sportinių, renginių metu, per dviračių varžybas, ypač per tas varžybas, kuriose dalyvavo čempionai Coppi, Baratali ir Magni ir kiti.

Baraggia ir jos ryžių savitumas 50 metų buvo pažymimas „Giornale di Risicoltura“ (Ryžių auginimo žurnale), kurį nuo 1912 m. iki 1952 m. kas mėnesį leido Vercelli eksperimentinis ryžių auginimo institutas, dažnai skelbdavęs techninius ir mokslinius straipsnius, aprašančius ypatingas Baraggia vietovės ir joje išaugintų ryžių savybes. 1931 m. minėtasis institutas įsigijo ryžių auginimo ūkį Villarboit apylinkėse (centrinėje ryžių auginimo Baraggia vietovėje) ir pavertė jį mokslinių tyrimų centru siekdamas patobulinti ryžių auginimo Baraggia ypatybes. Nuo 1952 m. mėnraštis „Il Riso“ („Ryžiai“), kurį leidžia Ente Nazionale Risi (E.N.R), spausdina įvairius straipsnius, pažyminčius ypatingas šioje vietovėje išaugintų ryžių kokybines savybes.

Nustatytoje Baraggia vietovėje ryžiai auginami nuo XVI a. pradžios, jų auginimas 1606 m. minimas Salussola savivaldybės, esančios toje vietovėje, notariniuose dokumentuose.

4.7 Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:	Ente Nazionale Risi
Adresas:	Piazza Pio XI — I-20123 Milano
Telefonas	(39-02) 885 51 11
Faksas	—
El. paštas	—

4.8 Ženklinimas: SKVN produktas„Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ vartotojams pateikiami pakuotėje, ant kurios yra nurodytas aiškus toje vietovėje auginamos, o ne panašios, net jei tą leidžia galiojantys teisės aktai, veislės pavadinimas. Priklausomai nuo paskirties rinkos, naudojamos kelios fasavimo ir pakuočių rūšys. SKVN „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ vartotojams skirtų pakuočių svoris (kg) turi būti: 0,250–0,500–1,0–2,0–5,0–10,0–25,0; tai turi būti medžiaginiai ar plastikiniai maišai ar maišeliai, atitinkantys maisto produktams taikomas higienos taisykles, arba dėžės, pagamintos iš įvairių medžiagų, leistinų pagal įstatymus dėl maisto produktams taikomų sanitarijos ir higienos sąlygų.

Ant pakuotės turi būti nurodoma:

Europos Bendrijos etiketė (SKVN);

SKVN „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ logotipas, aiškiai matomas ant pakuotės kartu su minėta etikete dėl šrifto dydžio ir spalvos;

ryžių ir ryžių glazūravimo įmonių žymos, jų pavadinimas ir veislės nuorodos.

Reklaminio ar klaidinančio pobūdžio nuorodos draudžiamos.

Produktai, į kurių sudėtį įeina SKVN Riso di Baraggia Biellese e Vercellese, įskaitant apdorotus ir perdirbtus produktus, gali būti pateikti vartotojui pakuotėse su SKVN nuoroda be Bendrijos logotipo su sąlyga, kad:

patvirtintas saugomos kilmės vietos nuorodos produktas yra pagrindinė atitinkamos prekių kategorijos sudėtinė dalis;

saugomos nuorodos produkto naudotojams tą leidžia intelektinės nuosavybės teisių, kurias suteikia SKVN įregistravimas, turėtojai, priklausantys Žemės ūkio politikos ministerijos (it. MIPAAF) sudarytai grupei. Ši grupė atsakinga už jų įregistravimą į specialius registrus ir už tinkamą saugomos nuorodos naudojimą. Nesant tokios grupės, minėtas funkcijas atliks MIPAAF, kaip už Reglamento (EB) Nr. 2081/92 įgyvendinimą atsakinga nacionalinė institucija.

Pavadinimo „RISO DI BARAGGIA Biellese e Vercellese“ logotipo, kurio spalvinės charakteristikos nustatytos specifikacijos aprašyme, forma yra apvali, jo apačioje, pirmame plane, vienas šalia kito pavaizduoti trys nulukštentų ryžių grūdeliai, kokius juos paprastai mato vartotojas. Grūdelių viršuje matomas nedidelis tarpelis, kur prieš rafinavimą buvo ryžio daigelis.

Baltame logotipo fone matomas stilizuotas Monte Rosa kalnų masyvas, iš kurio ledynų atitekantis vanduo drėkina Baraggia, išskirtinės „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“ auginimo vietovės, ryžių laukus.

Viršutinėje logotipo dalyje matomas pavadinimas „RISO DI BARAGGIA“, o apačioje — administracinio teritorinio vieneto Biellese e Vercellese pavadinimas.

4.9 Nacionaliniai reikalavimai: —

(1) Europos Komisija, Žemės ūkio generalinis direktoratas, žemės ūkio produktų kokybės skyrius, B-1049 Briuselis.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/15

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 291/06)

Sprendimo priėmimo data

2006 10 12

Pagalbos Nr.

N 131/06

Valstybė narė

Nyderlandai

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Groeifaciliteit

Teisinis pagrindas

Wet van 29 februari 1996, houdende vaststelling van regels inzake de verstrekking van subsidies door de Minister van Economische Zaken (Kaderwet EZ-subsidies);

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Mažos ir vidutinės įmonės

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 900 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

Priemonė nėra pagalba

Trukmė

2006 12 1 — 2012 12 1

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministry of Economic Affairs

Bezuidenhoutseweg 20

Postbus 20101

2500 EC Den Haag

Nederland

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 10 12
Pagalbos Nr.	N 349/06
Valstybė narė	Prancūzija
Regionas	Ile-de-France
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Aide à la formation en faveur de Rioglass France SA
Teisinis pagrindas	Protocole d'accord pour la formation des salariés Thomson Vidéoglass Bagneaux-sur-Loing du 21 octobre 2005
Pagalbos priemonės rūšis	Individuali pagalba
Tikslas	Mokymas
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma: 1,5 mln. EUR
Trukmė	2005 11 1 — 2007 4 1
Ekonomikos sektorius	Apdirbamoji pramonė
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministère de l'emploi, de la cohésion sociale et du logement + Conseil régional Ile-de-France

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 1 11
Pagalbos Nr.	N 613/05
Valstybė narė	Čekija
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Změna úlevy spotřební daně a provozních subvencí na bionaftu (Česká republika)
Teisinis pagrindas	Nařízení vlády ze 7. prosince 2005, kterým se mění nařízení vlády č. 148/2005
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Aplinkos apsauga
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 77 mln. EUR
Trukmė	2006 1 1 — 2006 12 31
Ekonomikos sektorius	Energetika

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2006 10 20

Pagalbos Nr.

N. 625/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Piemonte

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Bando regionale sulla ricerca industriale e attività di sviluppo precompetitivo

Teisinis pagrindas

Determinazione dirigenziale n. 501 del 25.7.2006

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 32 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

50 %

Trukmė

2008 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Regione Piemonte

Piazza Castello 165

Torino (Italia)

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 1 19
Pagalbos Nr.	N 643/05
Valstybė narė	Nyderlandai
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Milieu-investeringsaftrek (MIA)
Teisinis pagrindas	Artikel 3.42a van de Wet inkomstenbelasting 2001
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Aplinkos apsauga
Pagalbos forma	Mokestinės bazės mažinimas
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 91 — 123 mln. EUR
Trukmė	2006 12 1 — 2009 12 31

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 9 26
Pagalbos Nr.	N. 51/06
Valstybė narė	Italija
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	Poste Italiane SpA: compensation versée par l'Etat en contrepartie des obligations du service postal universel 2000-2005
Teisinis pagrindas	Contratto di programma 2000-2002 tra il Ministero del tesoro, del bilancio e della programmazione economica e le Poste italiane SpA, Contratto di programma 2003-2005 tra il Ministero delle comunicazioni di concerto con il Ministero dell'economia e delle finanze e la società per azioni Poste Italiane
Priemonės rūšis	Suderinama pagalba
Tikslas	Bendros ekonominės svarbos paslaugos
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	2,4 mlrd. EUR per šį laikotarpį
Trukmė	2000–2005 m.
Ekonomikos sektoriai	Paštas
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministero dell'economia e delle finanze

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 11 8
Pagalbos Nr.	NN 54/06
Valstybė narė	Čekija
Regionas	Olomouc
Pagalbos	Vysoká škola logistiky, o.p.s
Teisinis pagrindas	Ad hoc sutartys
Pagalbos priemonės rūšis	Priemonė nėra pagalba
Biudžetas	229 000 EUR
Pagalbos intensyvumas	Priemonė nėra pagalba
Ekonomikos sektorius	Švietimas
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Magistrát města Přerova, Česká republika

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/19

Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės okoumé fanerai, peržiūros inicijavimą

(2006/C 291/07)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau — pagrindinis reglamentas) (1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (2), 11 straipsnio 3 dalį Komisija gavo prašymą pradėti dalinę tarpinę peržiūrą. Atliekant peržiūrą bus nagrinėjama tik prekės apibrėžimo sritis.

Prašymą pateikė Europos faneros pramonės federacija (FEIC) (toliau — pareiškėjas).

1. Prekė

Aptariama prekė — tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės okoumé fanera, apibrėžta kaip fanera, kurią sudaro tik ne storesni nei 6 mm storio medienos sluoksniai, kurių bent vienas išorinis okoumé sluoksnis nepadengtas nuolatine kitos medžiagos plėvele (toliau — svarstomoji prekė), kuri šiuo metu klasifikuojama priskiriant KN kodą ex 4412 13 10. Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija.

2. Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės — tai galutinis antidempingo muitas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1942/2004 (3) nustatytas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės okoumé fanerai, apibrėžtai kaip fanera, kurią sudaro tik ne storesni nei 6 mm storio medienos sluoksniai, kurių bent vienas išorinis okoumé sluoksnis nepadengtas nuolatine kitos medžiagos plėvele, kuri klasifikuojama priskiriant KN kodą ex 4412 13 10 (TARIC kodas 4412131010).

3. Peržiūros pagrindas

Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos, įrodančios, kad esamos priemonės taikymo aprėpties nebepakanka žalą sukeliančiam dempingui pašalinti.

Pareiškėjas teigia, kad rinkoje pasirodė naujos prekės rūšys, t. y. fanera, kurią sudaro tik ne storesni nei 6 mm storio medienos sluoksniai, kurių bent vienas išorinis bintangor, red canarium, kedondong ar kitos rūšies sluoksnis nepadengtas nuolatine kitos medžiagos plėvele, ir kuri klasifikuojama priskiriant KN kodus ex 4412 13 10, ex 4412 13 90 ir ex 4412 14 00. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija. Šioms prekėms reikėtų taikyti priemones, nes jų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei galutinis panaudojimas yra toks pat kaip ir prekės, kuriai taikomos galiojančios priemonės. Todėl tiek svarstomoji prekė, tiek naujos prekės rūšys turėtų būti laikomos viena preke.

4. Tvarka

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros iniciavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, inicijuoja peržiūrą apsiribodama svarstomosios prekės apibrėžimu. Tyrimu bus nustatyta, ar reikia iš dalies keisti galiojančių priemonių taikymo sritį.

a) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus pareiškėjui, importuotojams, vartotojams, Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantiems gamintojams, eksportuotojams ir atitinkamos eksportuojančios šalies valdžios institucijoms. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turėtų gauti per 5 dalies a punkte nustatytą laikotarpį.

b) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei atsakymai į klausimyno klausimus informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 5 dalies a punkte nustatytą laikotarpį.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Tokį prašymą privalu pateikti per 5 dalies b punkte nustatytą laikotarpį.

5. Terminai

a) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti atsakymus į klausimyno klausimus ir kitą informaciją

Visos suinteresuotosios šalys, jei tyrimo metu reikia atsižvelgti į jų pastabas, privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti atsakymus į klausimyno klausimus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis pranešė apie save.

b) Išklausymas

Per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys taip pat gali kreiptis prašydamos, kad Komisija jas išklausytų.

6. Rašytiniai pareiškimai, atsakymai į klausimyno klausimus ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai turi būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), būtinai nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, atsakymus į klausimyno klausimus ir slaptą suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ (4) grifu, ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SUSIPAŽINTI“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction B

Bureau J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 295 65 05

7. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį, arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, ir remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus tai suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

8. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2) OL L 340, 2005 12 23, p. 17.

(3) OL L 336, 2004 11 12, p. 4.

(4) Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Susitarimo dėl antidempingo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/21

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)

Neapmokestinamas investicinis auksas

Auksinių monetų sąrašas pagal kriterijus, nustatytus 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Direktyvos 77/388/EEB su pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 12 d. Tarybos Direktyva 98/80/EB (Speciali schema investiciniam auksui), 26b straipsnio A dalies ii punkte

(2006/C 291/08)

Galioja 2007 metams

PAAIŠKINIMAS

a)	Pateikiamas įnašų sąrašas, kurį valstybės narės išsiuntė Komisijai per Šeštosios direktyvos (su pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 12 d. Direktyva 98/80/EB) 26b straipsnio A dalyje nustatytą terminą.

b)	Sąraše išvardytos monetos atitinka 26b straipsniu nustatytus kriterijus ir yra laikomos investiciniu auksu tose valstybėse narėse. Todėl jų tiekimas nėra apmokestinamas PVM visiems 2007 kalendoriniams metams.

c)	Mokestis netaikomas tik sąraše išvardytoms monetoms, išskyrus tas monetas, kurių praba yra mažesnė nei 900 tūkstantųjų dalių.

d)	Jeigu monetos pavadinimas nėra paminėtas sąraše, bet ji atitinka Šeštojoje direktyvoje nustatytus kriterijus, tada jos atsargos nebus apmokestinamos.

e)	Sąrašas yra sudarytas abėcėlės tvarka, pateikiant šalių ir monetų pavadinimus. Monetos, priklausančios tai pačiai kategorijai, sąraše pateikiamos valiutų vertės didėjimo tvarka.

f)	Sąraše išvardytų monetų pavadinimai pateikiami taip, kaip jie yra parašyti ant monetos. Jeigu monetų pavadinimas yra parašytas ne lotyniškomis raidėmis, jų pavadinimas yra pateikiamas skliausteliuose.

IŠDAVIMO ŠALIS	MONETOS
AFGANISTANAS	(20 AFGHANI) 10 000 AFGHANI ( AMANI) (1 AMANI) (2 AMANI) (4 GRAMS) (8 GRAMS) 1 TILLA 2 TILLAS
ALBANIJA	50 LEKE 100 LEKE 200 LEKE 500 LEKE
ALDERNIS	25 POUNDS
ANDORA	50 DINERS 100 DINERS 250 DINERS 1 SOVEREIGN
ANGILIJA	5 DOLLARS 10 DOLLARS 20 DOLLARS 100 DOLLARS
ARGENTINA	1 ARGENTINO
AUSTRALIJA	5 DOLLARS 15 DOLLARS 25 DOLLARS 50 DOLLARS 150 DOLLARS 200 DOLLARS 250 DOLLARS 500 DOLLARS 1 000 DOLLARS 2 500 DOLLARS 3 000 DOLLARS 10 000 DOLLARS 1/2 SOVEREIGN (= POUND)
AUSTRIJA	20 CORONA (= 20 KRONEN) 100 CORONA (= 100 KRONEN) ( 4 DUCATS ) 10 EURO 25 EURO 50 EURO 100 EURO 4 FLORIN = 10 FRANCS (= 4 GULDEN) 8 FLORIN = 20 FRANCS (= 8 GULDEN) 25 SCHILLING 100 SCHILLING 200 SCHILLING 1 000 SCHILLING 2 000 SCHILLING
BAHAMAI	10 DOLLARS 20 DOLLARS 25 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS 150 DOLLARS 200 DOLLARS 2 500 DOLLARS
BELGIJA	10 ECU 25 ECU 50 ECU 100 ECU 100 EURO 5 000 FRANCS
BELIZAS	25 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS 250 DOLLARS
BERMUDAI	10 DOLLARS 25 DOLLARS 50 DOLLARS 60 DOLLARS 100 DOLLARS 200 DOLLARS 250 DOLLARS
BOLIVIJA	4 000 PESOS BOLIVIANOS
BOTSVANA	5 PULA 150 PULA 10 THEBE
BRAZILIJA	300 CRUZEIROS (4 000 REIS) (5 000 REIS) (6 400 REIS) (10 000 REIS) (20 000 REIS)
BRITŲ MERGELĖS SALOS	100 DOLLARS
BULGARIJA	10 LEVA 100 LEVA
BURUNDIS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
BUTANAS	1 SERTUM 2 SERTUMS 5 SERTUMS
ČADAS	3 000 FRANCS 5 000 FRANCS 10 000 FRANCS 20 000 FRANCS
ČEKIJA	1 000 KORUN (1 000 Kč) 2 000 KORUN (2 000 Kč) 2 500 KORUN (2 500 Kč) 5 000 KORUN (5 000 Kč) 10 000 KORUN (10 000 Kč)
ČEKOSLOVAKIJA	1 DUKÁT 2 DUKÁT 5 DUKÁT 10 DUKÁT
ČILĖ	2 PESOS 5 PESOS 10 PESOS 20 PESOS 50 PESOS 100 PESOS 200 PESOS
DOMINIKOS RESPUBLIKA	30 PESOS 100 PESOS 200 PESOS 250 PESOS
DRAMBLIO KAULO KRANTAS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
DŽERSIS	1 POUND 2 POUNDS 5 POUNDS 10 POUNDS 20 POUNDS 25 POUNDS 50 POUNDS 100 POUNDS 1 SOVEREIGN
EKVADORAS	1 CONDOR 10 SUCRES
ETIOPIJA	400 BIRR 600 BIRR 10 (DOLLARS) 20 (DOLLARS) 50 (DOLLARS) 100 (DOLLARS) 200 (DOLLARS)
FIDŽIS	200 DOLLARS 250 DOLLARS
FILIPINAI	1 000 PISO 1 500 PISO 5 000 PISO
GABONAS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS 1 000 FRANCS 3 000 FRANCS 5 000 FRANCS 10 000 FRANCS 20 000 FRANCS
GAMBIJA	200 DALASIS 500 DALASIS 1 000 DALASIS
GERNSIS	1 POUND 5 POUNDS 10 POUNDS 25 POUNDS 50 POUNDS 100 POUNDS
GIBRALTARAS	2 CROWNS 25 POUNDS 50 POUNDS 100 POUNDS 1/25 ROYAL 1/10 ROYAL 1/5 ROYAL 1/2 ROYAL 1 ROYAL
GVATEMALA	5 QUETZALES 10 QUETZALES 20 QUETZALES
GVINĖJA	1 000 FRANCS 2 000 FRANCS 5 000 FRANCS 10 000 FRANCS
HAITIS	20 GOURDES 50 GOURDES 100 GOURDES 200 GOURDES 500 GOURDES 1 000 GOURDES
HONDŪRAS	200 LEMPIRAS 500 LEMPIRAS
HONKONGAS	1 000 DOLLARS
INDIJA	1 MOHUR 15 RUPEES 1 SOVEREIGN
INDONEZIJA	2 000 RUPIAH 5 000 RUPIAH 10 000 RUPIAH 20 000 RUPIAH 25 000 RUPIAH 100 000 RUPIAH 200 000 RUPIAH
IRAKAS	(5 DINARS) (50 DINARS) (100 DINARS)
IRANAS	(1/2 AZADI) (1 AZADI) (1/4 PAHLAVI) (1/2 PAHLAVI) (1 PAHLAVI) (2 1/2 PAHLAVI) (5 PAHLAVI) (10 PAHLAVI) 500 RIALS 750 RIALS 1 000 RIALS 2 000 RIALS
ISLANDIJA	500 KRONUR
ISPANIJA	10 (ESCUDOS) 10 PESETAS 5 000 PESETAS 10 000 PESETAS 20 000 PESETAS 40 000 PESETAS 80 000 PESETAS 100 (REALES)
IZRAELIS	20 LIROT 50 LIROT 100 LIROT 200 LIROT 500 LIROT 1 000 LIROT 5 000 LIROT 5 NEW SHEQALIM 10 NEW SHEQALIM 20 NEW SHEQALIM 5 SHEQALIM 10 SHEQALIM 500 SHEQEL
JAMAIKA	100 DOLLARS 250 DOLLARS
JAV	25 DOLLARS 50 DOLLARS
JORDANIJA	2 DINARS 5 DINARS 10 DINARS 25 DINARS 50 DINARS 60 DINARS
JUGOSLAVIJA	20 DINARA 100 DINARA 200 DINARA 500 DINARA 1 000 DINARA 1 500 DINARA 2 000 DINARA 2 500 DINARA
JUNGTINĖ KARALYSTĖ	(1/3 GUINEA) (1/2 GUINEA) 50 PENCE 2 POUNDS 5 POUNDS 10 POUNDS 25 POUNDS 50 POUNDS 100 POUNDS (2 SOVEREIGNS) (5 SOVEREIGNS)
JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI	(500 DIRHAMS) (750 DIRHAMS) (1 000 DIRHAMS)
KAIMANŲ SALOS	25 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS 250 DOLLARS
KANADA	1 DOLLAR 2 DOLLARS 5 DOLLARS 10 DOLLARS 20 DOLLARS 50 DOLLARS 175 DOLLARS 200 DOLLARS 350 DOLLARS
KATANGA	5 FRANCS
KENIJA	100 SHILLINGS 250 SHILLINGS 500 SHILLINGS
KINIJA	5 (YUAN) 10 (YUAN) 25 (YUAN) 50 (YUAN) 100 (YUAN) 150 (YUAN) 200 (YUAN) 250 (YUAN) 300 (YUAN) 400 (YUAN) 450 (YUAN) 500 (YUAN) 1 000 (YUAN)
KIPRAS	50 POUNDS
KIRIBATIS	150 DOLLARS
KOLUMBIJA	1 PESO 2 PESOS 2 1/2 PESOS 5 PESOS 10 PESOS 20 PESOS 100 PESOS 200 PESOS 300 PESOS 500 PESOS 1 000 PESOS 1 500 PESOS 2 000 PESOS 15 000 PESOS
KONGAS	10 FRANCS 20 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
KOSTA RIKA	5 COLONES 10 COLONES 20 COLONES 50 COLONES 100 COLONES 200 COLONES 1 500 COLONES 5 000 COLONES 25 000 COLONES
KUBA	4 PESOS 5 PESOS 20 PESOS 50 PESOS 100 PESOS
KUKO SALOS	100 DOLLARS 200 DOLLARS 250 DOLLARS
LATVIJA	100 LATUS
LENKIJA	50 ZLOTY (Golden Eagle) 100 ZLOTY (Golden Eagle) 100 ZLOTY 200 ZLOTY (Golden Eagle) 200 ZLOTY 500 ZLOTY (Golden Eagle)
LESOTAS	1 LOTI 2 MALOTI 4 MALOTI 10 MALOTI 20 MALOTI 50 MALOTI 100 MALOTI 250 MALOTI 500 MALOTI
LIBERIJA	12 DOLLARS 20 DOLLARS 25 DOLLARS 30 DOLLARS 100 DOLLARS 250 DOLLARS
LIUKSEMBURGAS	5 EURO 20 FRANCS
MAKAO	500 PATACAS 1 000 PATACAS
MALAIZIJA	100 RINGGIT 200 RINGGIT 250 RINGGIT 500 RINGGIT
MALAVIS	250 KWACHA
MALIS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
MALTA	5 (LIRI) 10 (LIRI) 20 (LIRI) 25 (LIRI) 50 (LIRI) 100 (LIRI)
MARŠALO SALOS	20 DOLLARS 50 DOLLARS 200 DOLLARS
MAURICIJUS	100 RUPEES 200 RUPEES 250 RUPEES 500 RUPEES 1 000 RUPEES
MEKSIKA	2 PESOS 2 1/2 PESOS 5 PESOS 10 PESOS 20 PESOS 50 PESOS 250 PESOS 500 PESOS 1 000 PESOS 2 000 PESOS 1/20 ONZA 1/10 ONZA 1/4 ONZA 1/2 ONZA 1 ONZA
MENO SALA	1/20 ANGEL 1/10 ANGEL 1/4 ANGEL 1/2 ANGEL 1 ANGEL 5 ANGEL 10 ANGEL 15 ANGEL 20 ANGEL 1/25 CROWN 1/10 CROWN 1/5 CROWN 1/2 CROWN 1 CROWN 1 POUND 2 POUNDS 5 POUNDS 50 POUNDS (1/2 SOVEREIGN ) (1 SOVEREIGN) (2 SOVEREIGNS) (5 SOVEREIGNS)
MONAKAS	20 FRANCS 100 FRANCS 200 FRANCS
MONGOLIJA	750 ( TUGRIK ) 1 000 ( TUGRIK )
NAUJOJI ZELANDIJA	10 DOLLARS 150 DOLLARS
NEPALAS	1 ASARPHI 1 000 RUPEES
NYDERLANDAI	(2 DUKAAT) 1 GULDEN 5 GULDEN
NYDERLANDŲ ANTILAI	5 GULDEN 10 GULDEN 50 GULDEN 100 GULDEN 300 GULDEN
NIGERIS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
NIKARAGVA	50 CORDOBAS
NORVEGIJA	1 500 KRONER
OMANAS	25 OMANI RIALS 75 OMANI RIALS
PAKISTANAS	3 000 RUPEES
PANAMA	100 BALBOAS 500 BALBOAS
PAPUA NAUJOJI GVINĖJA	100 KINA
PERU	1/5 LIBRA 1/2 LIBRA 1 LIBRA 5 SOLES 10 SOLES 20 SOLES 50 SOLES 100 SOLES
PIETŲ AFRIKA	1/10 KRUGERRAND 1/4 KRUGERRAND 1/2 KRUGERRAND 1 KRUGERRAND 1/10 oz NATURA 1/4 oz NATURA 1/2 oz NATURA 1 oz NATURA 1/10 PROTEA 1 PROTEA 1 RAND 2 RAND 1/2 SOVEREIGN (= POUND) 1 SOVEREIGN (= 1 POUND)
PIETŲ KORĖJA	2 500 WON 20 000 WON 30 000 WON 50 000 WON
PORTUGALIJA	100 ESCUDOS 200 ESCUDOS 500 ESCUDOS 10 000 REIS
PRANCŪZIJA	10 EURO 20 EURO 50 EURO 5 FRANCS 40 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
PUSIAUJO GVINĖJA	250 PESETAS 500 PESETAS 750 PESETAS 1 000 PESETAS 5 000 PESETAS
RODEZIJA	10 SHILLINGS 1 POUND 5 POUNDS
RUANDA	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
RUSIJA	25 ROUBLES 50 (ROUBLES) 200 (ROUBLES)
SALIAMONO SALOS	10 DOLLARS 25 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS
SALVADORAS	25 COLONES 50 COLONES 100 COLONES 200 COLONES 250 COLONES
SAN MARINAS	1 SCUDO 2 SCUDI 5 SCUDI 10 SCUDI
SAUDO ARABIJA	1 GUINEA (= 1 SAUDI POUND)
SEIŠELIAI	1 000 RUPEES 1 500 RUPEES
SENEGALAS	10 FRANCS 25 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS 250 FRANCS 500 FRANCS 1 000 FRANCS 2 500 FRANCS
SERBIJA	10 DINARA
SIERA LEONĖ	1/4 GOLDE 1/2 GOLDE 1 GOLDE 5 GOLDE 10 GOLDE 20 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS 250 DOLLARS 500 DOLLARS
SINGAPŪRAS	1 DOLLAR 2 DOLLARS 5 DOLLARS 10 DOLLARS 20 DOLLARS 25 DOLLARS 50 DOLLARS 100 DOLLARS 150 DOLLARS 250 DOLLARS 500 DOLLARS
SIRIJA	(1/2 POUND) (1 POUND)
SLOVĖNIJA	5 000 TOLARS 20 000 TOLARS
SOMALIS	20 SHILLINGS 50 SHILLINGS 100 SHILLINGS 200 SHILLINGS 500 SHILLINGS 1 500 SHILLINGS
SUDANAS	25 POUNDS 50 POUNDS 100 POUNDS
SURINAMAS	100 GULDEN
SVAZILENDAS	2 EMALANGENI 5 EMALANGENI 10 EMALANGENI 20 EMALANGENI 25 EMALANGENI 50 EMALANGENI 100 EMALAGENI 250 EMALAGENI 1 LILANGENI
ŠVEICARIJA	10 FRANCS 50 FRANCS 100 FRANCS
TAILANDAS	(150 BAHT) (300 BAHT) (400 BAHT) (600 BAHT) (800 BAHT) (1 500 BAHT) (2 500 BAHT) (3 000 BAHT) (4 000 BAHT) (5 000 BAHT) (6 000 BAHT)
TANZANIJA	1 500 SHILINGI 2 000 SHILINGI
TERKSO IR KAIKOSO SALOS	100 CROWNS
TONGA	1/2 HAU 1 HAU 5 HAU 1/4 KOULA 1/2 KOULA 1 KOULA
TUNISAS	2 DINARS 5 DINARS 10 DINARS 20 DINARS 40 DINARS 75 DINARS 10 FRANCS 20 FRANCS 5 PIASTRES
TURKIJA	(25 KURUSH) (= 25 PIASTRES ) (50 KURUSH) (= 50 PIASTRES ) (100 KURUSH) (= 100 PIASTRES ) (250 KURUSH) (= 250 PIASTRES ) 1/2 LIRA 1 LIRA 500 LIRA 1 000 LIRA 10 000 LIRA
TUVALU	50 DOLLARS
UGANDA	50 SHILLINGS 100 SHILLINGS 500 SHILLINGS 1 000 SHILLINGS
URUGVAJUS	5 000 NUEVO PESOS 20 000 NUEVO PESOS 5 PESOS
VAKARŲ SAMOA	50 TALA 100 TALA
VATIKANAS	20 LIRE
VENESUELA	(20 BOLIVARES) (100 BOLIVARES) 1 000 BOLIVARES 3 000 BOLIVARES 5 000 BOLIVARES 10 000 BOLIVARES 5 VENEZOLANOS
VENGRIJA	1 DUKÁT 8 FORINT = 20 FRANCS 50 FORINT 100 FORINT 200 FORINT 500 FORINT 1 000 FORINT 5 000 FORINT 10 000 FORINT 20 000 FORINT 50 000 FORINT 100 000 FORINT 20 KORONA 100 KORONA
ZAIRAS	100 ZAIRES
ZAMBIJA	250 KWACHA

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/34

Pranešimas apie antidempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosilicio importo inicijavimą

(2006/C 291/09)

Komisija gavo skundą, pateiktą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau — pagrindinis reglamentas) (1) 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės (toliau — tiriamosios šalys) ferosilicis yra importuojamas dempingo kaina ir dėl to daroma materialinė žala Bendrijos pramonei.

1. Skundas

2006 m. spalio 16 d.Comité de liaison des industries ferro-alliages (EUROALLIAGES) (toliau — skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso ferosilicio Bendrijoje, vardu pateikė skundą.

2. Produktas

Tariamai dempingo kaina importuojamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosilicis (toliau — svarstomasis produktas), paprastai deklaruojamas nurodant šiuos KN kodus 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

3. Įtarimas dėl dempingo

Įtarimas dėl dempingo Egipto ir Rusijos atžvilgiu grindžiamas normaliosios vertės, nustatytos remiantis kainomis šalies vidaus rinkoje, palyginimu su svarstomojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Įtarimas dėl dempingo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos atžvilgiu grindžiamas apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimu su svarstomojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Remdamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, skundo pateikėjas pagal apskaičiuotą normaliąją vertę 5.1 dalies d punkte minimoje rinkos ekonomikos šalyje nustatė normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikai ir Kazachstanui. Įtarimas taikius dempingą grindžiamas taip apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimu su svarstomojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Taigi yra didelis visoms susijusioms eksportuojančioms šalims apskaičiuotas dempingo skirtumas.

4. Įtarimas dėl žalos

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad apskritai išaugo svarstomojo produkto importas iš Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos, vertinant absoliučiais skaičiais ir užimama rinkos dalimi.

Tvirtinama, kad svarstomojo importuojamo produkto kiekis bei kainos, be kitų neigiamų padarinių, darė neigiamą poveikį Europos pramonės rinkos daliai, parduotam kiekiui bei kainų lygiui, ir dėl to turėjo neigiamo poveikio bendriems Bendrijos pramonės veiklos rezultatams ir finansinei padėčiai.

5. Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad Bendrijos pramonė pateikė skundą arba toks skundas buvo pateiktas jos vardu, ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių procedūros inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

5.1. Dempingo ir žalos nustatymo procedūra

Per tyrimą bus nustatyta, ar Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės svarstomasis produktas yra parduodamas dempingo kaina, ir ar šis dempingas padarė žalos.

a) Atranka

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį šiame tyrime dalyvaujančių šalių skaičių, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, gali nuspręsti taikyti atranką.

i) Importuotojų atranka

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų importuotojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma Komisijai pranešti apie save ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį bei 7 dalyje nustatyta forma pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

—	pavadinimas, adresas, e. pašto adresas, telefono ir fakso numeriai bei kontaktinis asmuo;

—	visa bendrovės apyvarta eurais nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d.,

—	bendras darbuotojų skaičius;

—	tiksliai apibūdinta bendrovės veikla, susijusi su svarstomuoju produktu;

—	Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės svarstomojo produkto importo į Bendrijos rinką ir perpardavimo joje nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. kiekis tonomis ir vertė eurais,

—	visų susijusių bendrovių (2), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant svarstomąjį produktą, pavadinimas ir tiksliai apibūdinta veikla;

—	kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves;

—

pateikdama nurodytą informaciją, bendrovė sutinka būti atrinkta. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės pateikti klausimyno atsakymus ir leisti atlikti tyrimą vietoje. Jeigu bendrovė nurodys, kad nesutinka būti atrinkta, tai bus aiškinama kaip atsisakymas bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsisakymo bendradarbiauti pasekmės išdėstytos 8 dalyje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atliekant importuotojų atranką, Komisija taip pat kreipsis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

ii) Galutinė atranka

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nori pateikti bet kokios atrankai svarbios informacijos, privalo tai padaryti per 6 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Galutinę atranką Komisija ketina atlikti pasitarusi su atitinkamomis šalimis, kurios pareiškė norą būti atrinktos.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį ir privalo bendradarbiauti vykstant tyrimui.

Jei bus bendradarbiaujama nepakankamai, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsniu, gali padaryti išvadą remdamasi turimais faktais. Kaip paaiškinta 8 dalyje, išvada, padaryta remiantis turimais faktais, atitinkamai šaliai gali būti ne tokia palanki.

b) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Bendrijos pramonės įmonėms ir gamintojų asociacijoms, Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, atrinktiems importuotojams, skunde nurodytoms importuotojų asociacijoms ir atitinkamos eksportuojančios šalies valdžios institucijoms.

Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai

Visos šios suinteresuotosios šalys nedelsdamos turėtų faksu kreiptis į Komisiją, kad sužinotų, ar jos minimos skunde, ir prireikus prašyti klausimyno per šio pranešimo 6 dalies a punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad šio prašymo 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytas laikotarpis taikomas visoms šioms suinteresuotosioms šalims.

c) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei klausimyno atsakymai informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

d) Rinkos ekonomikos šalies parinkimas

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu tinkama rinkos ekonomikos šalimi siekiant nustatyti normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje ir Kazachstane numatyta pasirinkti Norvegiją. Per laikotarpį, nurodytą šio pranešimo 6 dalies c punkte, suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas, ar šis pasirinkimas yra tinkamas.

e) Rinkos ekonomikos statusas

Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano eksportuotojams ir (arba) gamintojams, teigiantiems ir pateikusiems pakankamai įrodymų, kad jie veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. kad atitinka kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, normalioji vertė bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Eksportuotojai ir (arba) gamintojai, kurie ketina pateikti tinkamai pagrįstus prašymus, privalo tai padaryti per šio pranešimo 6 dalies d punkte nustatytą laikotarpį. Komisija išsiųs prašymo formas visiems skunde nurodytiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, atrinktiems Kazachstano eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms skunde nurodytoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms bei Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano valdžios institucijoms.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir įrodžius, kad vykdomas dempingas ir padaryta žala, bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštaraus Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties, jei Bendrijos pramonė, importuotojai, jiems atstovaujančios asociacijos, vartotojų atstovai ir vartotojų organizacijų atstovai įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir svarstomojo produkto, per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytus bendruosius laikotarpius gali pranešti apie save ir Komisijai pateikti informaciją. Šalys, veikusios pirmiau pateiktame sakinyje nustatyta tvarka, per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį gali prašyti būti išklausytos, bet turi nurodyti konkrečias tokio prašymo priežastis. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Bendri terminai

i) Laikotarpis, per kurį šalys turi prašyti klausimyno ar kitų prašymo formų

Visos suinteresuotosios šalys turi prašyti klausimyno ar kitų prašymo formų kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ii) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti klausimyno atsakymus ir kitą informaciją

Visos suinteresuotosios šalys, jei atliekant tyrimą reikia atsižvelgti į jų pastabas, privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis pranešė apie save.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nurodytą laikotarpį.

iii) Išklausymas

Per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad ši jas išklausytų.

b) Konkretus laikotarpis, susijęs su atranka

5.1 dalies a punkto i papunktyje nurodytą informaciją Komisija turėtų gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nes per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija ketina tartis dėl galutinės atrankos su atitinkamomis šalimis, kurios pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

ii)	Visą kitą svarbią atrankai informaciją, kaip nurodyta 5.1 dalies a punkto ii papunktyje, Komisija turi gauti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

iii)	Atrinktų šalių klausimyno atsakymus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo pranešimo apie jų įtraukimą į atranką dienos.

c) Konkretus laikotarpis, per kurį turi būti pasirinkta rinkos ekonomikos šalis

Tiriamosios šalys gali pateikti pastabas dėl Norvegijos, minimos šio pranešimo 5.1 pastraipos d punkte, ir numatytos rinkos ekonomikos šalimi nustatant normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje ir Kazachstane, tinkamumo. Šias pastabas Komisija privalo gauti per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos.

d) Konkretus laikotarpis, skirtas pateikti prašymus suteikti rinkos ekonomikos statusą ir (arba) taikyti individualų režimą

Tinkamai pagrįstus prašymus suteikti rinkos ekonomikos statusą (minimą šio pranešimo 5.1 dalies e punkte) ir (arba) taikyti individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį Komisija turi gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos.

7. Rašytiniai pareiškimai, klausimyno atsakymai ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių medžiaga ir prašymai turi būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, klausimyno atsakymus ir slaptą suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ (3) grifu, ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction B

Bureau J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faks. (32 2) 295 65 05.

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (laikinos arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) Norėdami sužinoti susijusių bendrovių sąvokos apibrėžtį, žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 143 straipsnį (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(3) Tai reiškia, kad dokumentas yra skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Susitarimo dėl antidempingo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/38

Prancūzija persvarsto su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus dėl reguliaraus oro susisiekimo paslaugų tarp Paryžiaus (Orli) ir Bezjė

(2006/C 291/10)

Prancūzija nusprendė persvarstyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus dėl reguliaraus oro susisiekimo tarp Paryžiaus (Orli) ir Bezjė oro uostų, apie kuriuos skelbta 2002 m. balandžio 19 d. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje Nr. C 95 pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

2. Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai yra šie:

2.1. Dažnumas

Paslaugos turi būti teikiamos ne valstybinių švenčių dienomis ne mažiau kaip:

—	visus metus nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną dieną du skrydžius į abi puse;

—	visus metus sekmadieniais po vieną skrydį į abi puses;

—	13 savaičių per metus papildomai trys skrydžiai per savaitę į abi puse;

—	13 savaičių per metus papildomai vienas skrydis per savaitę į abi puses šeštadienį arba sekmadienį;

Ne valstybinių švenčių dienomis turi būti pasiūlytas ne mažiau kaip vienas skrydis į abi puses.

2.2. Naudojamų orlaivių tipas ir keleivių vietų skaičius

Paslaugos turi būti teikiamos ne mažiau kaip 48 keleivių vietas turinčiais hermetizuotais orlaiviais.

2.3. Skrydžių tvarkaraščiai

Nuo pirmadienio iki penktadienio tvarkaraštis turi būti sudarytas taip, kad keleiviai galėtų nuskristi ir grįžti tą pačią dieną, paskirties vietoje praleisdami ne mažiau kaip septynias valandas Paryžiaus ar Bezjė miestuose.

2.4. Skrydžių užsakymas

Turi būti sudaryta galimybė įsigyti lėktuvų bilietus bent per vieną kompiuterinę bilietų rezervavimo sistemą.

2.5. Teikiamos paslaugos tęstinumas

Išskyrus force majeure atvejus, per metus dėl tiesioginės vežėjo kaltės atšauktų skrydžių skaičius neturi viršyti 3 % minimalaus numatytų skrydžių skaičiaus.

Vežėjas turi teisę nutraukti oro susisiekimo paslaugų teikimą, jeigu apie tai įspėja prieš šešis mėnesius.

Vežėjams pranešta, kad nevykdant su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taikomos administracinės ir (arba) teisminės sankcijos.

Laiko tarpsniai reguliariems skrydžiams maršrutu Paryžius (Orli)–Bezjė rezervuojami Paryžiaus (Orli) oro uoste pagal 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93, nustatančio bendrąsias laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose taisykles, 9 straipsnio nuostatas. Oro vežėjai, susidomėję šiuo maršrutu, informaciją apie laiko tarpsnių paskyrimą gali gauti iš Paryžiaus oro uostų koordinatoriaus.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/39

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui

(2006/C 291/11)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.

XT 38/06

Valstybė narė

Graikija

Regionas

Visa šalies teritorija

Pagalbos schemos arba bendrovės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Graikijos technologijos grupių iniciatyva yra įteisinta veikla, kurios vykdymą remia Graikijos vystymosi ministerija; jos tikslas — konkurencingų technologijos grupių kūrimas ir vystymas specializuotuose į eksportą nukreiptuose segmentuose, kuriems būdingas žinių naudojimo intensyvumas. Atrinktas grupes daugiausia sudaro MVĮ

Teisinis pagrindas

Νόμος 1514/85 όπως τροποποιήθηκε από το Νόμο 2919/01. Ο ρόλος του Ερευνητικού Κέντρου «Αθηνά» περιγράφεται στο Άρθρο 8 του Νόμου 2919/01 και το Προεδρικό Διάταγμα 145/03 όπως τροποποιήθηκαν από το άρθρο 9 του Νόμου 3438/06 και το άρθρο 15 του Νόμου 3460/06.

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra bendrovei suteiktos individualios pagalbos suma

Metinė bendra suma

2006 m.: 200 000

2007 m.: 200 000

2008 m.: 106 000

Visa pagalbos suma.

Kiekvienų metų konkrečios sumos gali skirtis, bet bendra suma yra fiksuota

287 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Didžiausias pagalbos intensyvumas neviršys didžiausių ribų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 68//2001 su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 363/2004

Įgyvendinimo data

Pirmas kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2006 m. rugpjūčio mėn. pradžioje

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

Iki 2008 m. gruodžio 31 d. Teisiniai įsipareigojimai iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas

Pagal Graikijos technologijos grupių iniciatyvos programą trumpą laiką (2006–2008 m.) subsidijų forma bus teikiama parama bendrajam mokymui ir specializuotam mokymui MVĮ ir įmonėms, kurios nepatenka į MVĮ kategoriją. Pagalbos tikslas — padėti plėtoti grupių narių veiklą, skatinti technologijų ir pažangiosios patirties sklaidą tarp grupės narių, sutelkti dėmesį į talentingų žmonių potencialo naudojimą ir susijusių įmonių įgūdžių tobulinimą

Ekonomikos sektoriai

Mikroelektronika ir įterptosios sistemos, išskyrus įmones, kurių veikla susijusi su gamyba, tvarkymu arba prekyba gaminiais, įrašytais į Europos bendrijos steigimo sutarties I priedą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Υπουργείο Ανάπτυξης, Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας, Ερευνητικό Κέντρο „Αθηνά“

Γ. Αναστασίου 13

GR-11527 Αθήνα

(Vystymosi ministerija, Mokslinių tyrimų ir technologijų generalinis sekretoriatas, Mokslinių tyrimų centras „Athena“

G. Anastasiou 13

GR-11527 Atėnai)

Kita informacija

Ši schema atitinka Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 363/2004. Pagalba susijusi su konkurencingumo veiklos programos, kuri yra bendrai finansuojama iš struktūrinių fondų, 4.6.3 veiksmu

Pagalbos numeris

XT 47/06

Valstybė narė

Austrija

Regionas

Kärnten

Pagalbos schemos arba bendrovės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Verslo mokymų kampanija Karintijos regiono įmonėms

Teisinis pagrindas

Ziel-2-Programm Kärnten 2000 — 2006

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma (Subsidija)

ca. 1,2 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Bendrasis mokymas

—	Didelėms įmonėms: 50 %

—	Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ): 70 %

—	Didžiausias pagalbos intensyvumas: 70 % reikalavimus atitinkančių išlaidų

Specialusis mokymas

—	Didelėms įmonėms: 25 %

—	Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ): 35 %

—	Didžiausias pagalbos intensyvumas: 35% reikalavimus atitinkančių išlaidų

Įgyvendinimo data

Nuo 2004 6 1

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė

Iki 2007 12 31

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Žmogiškųjų išteklių potencialo stiprinimas rengiant mokymus,

įmonių augimo galimybių stiprinimas rengiant į ateitį orientuotas darbo jėgos plėtotės strategijas

Specialusis mokymas

Ekonomikos sektoriai

Atskiri sektoriai

Taip

Kita apdirbamoji pramonė

Mašinų ir įrangos gamyba (NACE 29, 34, 35)

Medienos ir medienos dirbinių gamyba (NACE 20)

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba (NACE 24)

Mokslo ir tiriamoji veikla (NACE 73)

Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba (NACE 21)

Kitos paslaugos

Elektroniniai įrenginiai, programinė arba techninė įranga ir duomenų perdavimas (NACE 30–33, 72)

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Amt der Kärntner Landesregierung, Unterabteilung 6 — Bildungs- und Arbeitsmarktpolitik

Mießtaler Straße 12

A-9020 Klagenfurt

Didelė individuali pagalba

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/41

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 291/12)

Sprendimo priėmimo data

2006 9 18

Pagalbos Nr.

N 556/06

Valstybė narė

Jungtinė Karalystė

Regionas

Velsas

Pagalbos gavėjo pavadinimas

Jautienos kokybė

Teisinis pagrindas

Section 1 of The Welsh Development Agency Act 1975 (as amended)

Pagalbos priemonės tipas

Schema

Tikslas

Kokybė

Pagalbos forma

Dotacija

Biudžetas

0,41 mln. GBP (0,6 mln. EUR)

Intensyvumas

40 %

Trukmė (laikotarpis)

2 metai

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Hybu Cig Cymru

Aberystwyth

Ceredigion SY233YA

United Kingdom

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 10 2
Pagalbos Nr.	N 18/06
Valstybė narė	Ispanija
Pavadinimas	Pagalba, skirta MVĮ ir jų asociacijų plėtrai arklininkystės sektoriuje
Teisinis pagrindas	Real Decreto 1200/2005, du 10 de octubre, por el que se establecen las bases reguladoras de las subvenciones estatales destinadas al sector equino Proyecto de Real Decreto …./2006, por el que se modifica el Real Decreto 1200/2005
Priemonės tipas	Schema
Tikslas	Investicija, techninė pagalba, kokybiški produktai, gamintojų grupės, reklama
Pagalbos forma	Dotacija
Biudžetas	7,35 mln. EUR
Intensyvumas	Kintamas
Trukmė (laikotarpis)	5 metai
Ekonomikos sektoriai	Žemės ūkis
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Autoridades competentes de las 17 Comunidades Autónomas del Reino de España

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 9 18
Pagalbos numeris	N 154/06
Valstybė narė	Italija
Regionas	Venecija
Pagalbos gavėjo pavadinimas (arba pavardė)	Pagalba stichinių nelaimių nuniokotose žemės ūkio zonose (2005 m. birželio 29 d. — liepos 31 d. kruša, audra, liūtys Venecijos regione, Padujos, Vičencos ir Veronos provincijose)
Teisinis pagrindas	Decreto legislativo n. 102/2004
Pagalbos priemonės tipas	Individuali pagalba
Tikslas	Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų žemės ūkio struktūrų patirtai žalai kompensuoti
Biudžetas	560 000 EUR
Intensyvumas	Iki 100 % nuostolių
Trukmė	Komisijos patvirtinta pagalbos schemos taikymo priemonė
Ekonomikos sektoriai	Žemės ūkis
Papildoma informacija	Komisijos patvirtintos schemos taikymo priemonė pagal valstybės pagalbos bylą NN 54/A/2004 (2005 m. birželio 7 d. Komisijos laiškas K(2005)1622galutinis)

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data	2006 10 2
Pagalbos numeris	N 474/06
Valstybė narė	Italija
Regionas	Kampanija
Pagalbos gavėjo pavadinimas (arba pavardė)	Pagalba stichinių nelaimių nuniokotose žemės ūkio zonose (2006 m. sausio 25 ir 26 d. šalnos kai kuriose Salernos provincijos savivaldybėse, Kampanijoje)
Teisinis pagrindas	Decreto legislativo n. 102/2004
Pagalbos priemonės tipas	Pagalbos schema
Tikslas	Blogos klimatinės sąlygos
Pagalbos forma	Subsidijos
Biudžetas	Žr. bylą NN 54/A/04
Intensyvumas	Iki 100 %
Trukmė	Iki mokėjimų pabaigos
Ekonomikos sektoriai	Žemės ūkis

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/43

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.4415 — Motorola/Symbol)

(2006/C 291/13)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. lapkričio 23 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Motorola Inc.“ (toliau — „Motorola“, JAV) pirkdama akcijas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įgyja visą įmonės „Symbol Technologies Inc.“ (toliau — „Symbol“, JAV) kontrolę.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

—	„Motorola“: belaidžiai telefonai, ryšio ir tinklo sistemos, plačiajuosčiai produktai;

—	„Symbol“: nešiojamieji padidinto atsparumo kompiuteriai, duomenų rinkikliai ir skaitytuvai, belaidžio vietinio tinklo infrastruktūra, radijo dažnių atpažinimas.

3.	Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

Komisija kviečia suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4415 — Motorola/Symbol šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/44

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.4481 — Onex Corporation/Sitel Corporation)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2006/C 291/14)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. lapkričio 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Onex Corporation“ (toliau — „Onex“, Kanada) per jai priklausančią pavaldžiąją įmonę „ClientLogic Corporation“ (toliau „ClientLogic“, Kanada) pirkdama akcijas siūlo įgyti, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „Sitel Corporation“ (toliau — „Sitel“, JAV) kontrolę.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

—	„Onex“: kapitalo dalių įvairiausių rinkų įmonėse įsigijimas, administravimas ir pardavimas;

—	„ClientLogic“: užsakomųjų verslo paslaugų teikimas klientų aptarnavimo sektoriuje;

—	„Sitel“: užsakomųjų verslo paslaugų teikimas klientų aptarnavimo sektoriuje.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4481 — Onex Corporation/Sitel Corporation šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/45

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4421 — OJSC Novolipetsk Steel/Duferco/JV)

(2006/C 291/15)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. lapkričio 20 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4421 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/45

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4293 — Nordic Capital Fund VI/ICA MENY)

(2006/C 291/16)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. rugsėjo 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4293 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/46

Gairės dėl poveikio prekybos koncepcijai pagal EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius

(2006/C 291/17)

A.	Šis pranešimas išleistas remiantis Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau — EEE susitarimas) ir ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau — Institucijos ir Teismo susitarimas) nuostatomis.

Europos Komisija (toliau — Komisija) išleido pranešimą „Gairės dėl poveikio prekybos koncepcijai pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius“ (1). Tame neprivalomame akte pateikiami principai EB Sutarties 81 ir 82 straipsniuose išdėstytos poveikio prekybai koncepcijos aiškinimui. Pranešime taip pat nustatomi poveikio prekybai koncepcijos taikymo metodai ir pateikiami patarimai dėl jos taikymo.

ELPA priežiūros institucija laiko minėtą aktą svarbiu EEE. Siekiant išlaikyti lygias konkurencijos sąlygas ir užtikrinti vienodą EEE konkurencijos taisyklių taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje, Institucija, remdamasi Institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktu jai suteiktomis galiomis, priima šį pranešimą. Taikydama atitinkamas EEE taisykles konkrečiais atvejais, Institucija ketina laikytis šiame pranešime nustatytų principų ir taisyklių (2).

D.	Pranešime be kita ko išdėstomi principai EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniuose išdėstyto poveikio prekybai koncepcijos aiškinimui. Pranešimu taip pat siekiama nustatyti poveikio prekybai koncepcijos taikymo ELPA lygmeniu metodus ir pateikti patarimus dėl jos taikymo.

E.	Šis pranešimas taikomas atvejams, kuriais Institucija yra kompetentinga priežiūros institucija pagal EEE susitarimo 56 straipsnį.

1. ĮŽANGA

1.	EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniai yra taikomi įmonių horizontaliesiems ir vertikaliesiems susitarimams ir veiksmams, galintiems „paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą“.

2.	ELPA teismas, aiškindamas EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, ir Bendrijos teismai, aiškindami atitinkamus EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, iš esmės jau išaiškino poveikio EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių (toliau — EEE valstybės) tarpusavio prekybai koncepcijos turinį ir apimtį (3).

Šiose gairėse išdėstomi ELPA teismo ir Bendrijos teismų parengti principai dėl poveikio prekybai koncepcijos pagal EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius ir atitinkamas EB sutarties nuostatas aiškinimo. Jose toliau aiškinama taisyklė, kada susitarimai apskritai negali pastebimai paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos (nepastebimo poveikio prekybai taisyklė arba NPP taisyklė). Išsamumas nėra gairių tikslas. Jomis siekiama išdėstyti metodus taikyti poveikio prekybai koncepciją ir pateikiami patarimai, kaip jas taikyti dažnai pasitaikančiose situacijose. Nors šios gairės nėra įpareigojančios, jomis siekiama patarti ELPA valstybių teismams ir valdžios institucijoms, kaip taikyti poveikio prekybai koncepciją pagal 53 ir 54 straipsnius.

Šiose gairėse nėra nurodoma, kas pastebimai riboja konkurenciją pagal 53 straipsnio 1 dalį. Šis klausimas, kuris skiriasi nuo susitarimų gebėjimo padaryti pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai, yra nagrinėjamas ELPA priežiūros institucijos pranešime dėl mažareikšmių susitarimų, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį (4) (de minimis taisyklė). Gairėse taip pat nepatariama dėl poveikio prekybai koncepcijos pagal EEE susitarimo dėl valstybės pagalbos 61 straipsnio 1 dalį.

5.	Šios gairės, įskaitant NPP taisyklę, nepažeidžia EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių aiškinimo, kurį gali pateikti ELPA teismas, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas.

2. POVEIKIO PREKYBAI KRITERIJUS

2.1. Bendrieji principai

53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kaip nesuderinami su šio Susitarimo veikimu yra draudžiami: visi susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra trukdymas konkurencijai, jos ribojimas arba iškraipymas šiuo Susitarimu apimamoje teritorijoje.“ Siekiant paprastumo, terminai „susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai“ bendrai vadinami „susitarimais“.

54 straipsnyje nustatyta, kad „kaip nesuderinamas su šio Susitarimo veikimu draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi šio Susitarimo apimamoje teritorijoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybą.“ Toliau kalbant apie dominuojančių įmonių elgesį vartojamas terminas „veiksmai“. Terminas „veiksmai“ reiškia dominuojančių įmonių vykdomą veiklą.

8.	Poveikio prekybai kriterijų taip pat apibrėžia Institucijos ir Teismo susitarimo 4 protokolo II skyriaus 3 straipsnio (toliau — II skyriaus) dėl EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniuose nustatytų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo (5).

II skyriaus 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybių narių konkurencijos institucijos ir teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams arba suderintiems veiksmams pagal EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį, kurie gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą pagal šią nuostatą, privalo taikyti Susitarimo 53 straipsnį tokiems susitarimams, sprendimams arba suderintiems veiksmams. Jei ELPA valstybių konkurencijos institucijos ir teismai taiko nacionalinius konkurencijos įstatymus EEE susitarimo 54 straipsniu draudžiamo piktnaudžiavimo atžvilgiu, jie taip pat privalo taikyti EEE susitarimo 54 straipsnį. Taigi, kai ELPA valstybių konkurencijos institucijos ir teismai taiko nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimų ir piktnaudžiavimo, galinčio paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, atžvilgiu, 3 straipsnio 1 dalimi jie taip pat įpareigojami taikyti 53 ir 54 straipsnius. Kita vertus, 3 straipsnio 1 dalis neįpareigoja ELPA valstybių nacionalinių konkurencijos institucijų ir teismų taikyti nacionalinių konkurencijos įstatymų taikant 53 ir 54 straipsnius susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams bei piktnaudžiavimui, galinčiam paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tokiais atvejais jie gali savarankiškai taikyti EEE konkurencijos taisykles.

10.

3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikant nacionalinius konkurencijos įstatymus negalima uždrausti susitarimų, įmonių asociacijų sprendimų arba suderintų veiksmų, kurie gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, bet neriboja konkurencijos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje, arba atitinka EEE susitarimo 53 straipsnio 3 dalies sąlygas, arba kurie yra nustatyti teisės akte, tapačiame Bendrijos reglamentui dėl EB Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodytame EEE susitarimo XIV priede. Vis dėlto II skyrius nedraudžia ELPA valstybėms priimti ir taikyti savo teritorijose griežtesnių nacionalinių įstatymų, kuriais uždraudžiami įmonių vienašaliai veiksmai arba jiems taikomos sankcijos.

11.

Galiausiai reikėtų paminėti, kad II skyriaus 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant bendrųjų principų ir kitų EEE teisės nuostatų, 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra netaikomos, jei ELPA valstybių konkurencijos institucijos ir teismai taiko nacionalinius susijungimų kontrolės įstatymus ir neprieštarauja nacionalinių įstatymų nuostatų taikymui, kurių tikslas aiškiai skiriasi nuo EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniuose nustatytų tikslų.

12.

Poveikio prekybai kriterijus yra savarankiškas EEE teisės kriterijus, kurį reikia atskirai įvertinti kiekvienu atveju. Tai yra jurisdikcinis kriterijus, kuris apibrėžia EEE konkurencijos teisės taikymo apimtį (6). EEE konkurencijos teisė netaikoma susitarimams ir veiksmams, kurie negali pastebimai paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos.

13.	Poveikio prekybai kriterijus apriboja 53 ir 54 straipsnių taikymo sritį iki susitarimų ir veiksmų, galinčių turėti minimalų tarpvalstybinį poveikį EEE susitarimu apimamoje teritorijoje (toliau — EEE). Susitarimo arba veiksmo gebėjimas paveikti EEE valstybių prekybą privalo būti „pastebimas“ (7).

14.

Pagal EEE susitarimo 53 straipsnį tai yra susitarimas, galintis paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Nėra būtina, kad kiekviena atskira susitarimo dalis, įskaitant bet kokį konkurencijos ribojimą, galintį atsirasti dėl susitarimo, galėtų padaryti tokį poveikį (8). Jei susitarimas kaip visuma gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, EEE teisės jurisdikcija galioja viso susitarimo atžvilgiu, taip pat susitarimo dalims, kurios atskirai nedaro poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai. Jei sutartiniai santykiai tarp tų pačių šalių apima kelias veiklos rūšis, šios veiklos rūšys, siekiant sudaryti to paties susitarimo dalį, turi būti tiesiogiai susietos ir būti neatskiriama to paties bendro verslo susitarimo dalis (9). Kitu atveju kiekvienai veiklai sudaromas atskiras susitarimas.

15.	Taip pat nėra svarbu, ar konkrečios įmonės dalyvavimas susitarime daro pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai (10). Įmonė negali išvengti EEE teisės jurisdikcijos tik dėl to, kad jos indėlis į susitarimą, kuris pats gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, yra nereikšmingas.

16.

Siekiant nustatyti EEE teisės jurisdikciją, nėra būtina nustatyti ryšio tarp tariamo konkurencijos ribojimo ir susitarimo gebėjimo paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Konkurencijos neribojantys susitarimai taip pat gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Pavyzdžiui, pasirinktinio platinimo susitarimai, grindžiami tik kokybiniais atrankos kriterijais, patvirtintais pagal produktų pobūdį, kurie neriboja konkurencijos pagal 53 straipsnio 1 dalį, vis dėlto gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tačiau dėl susitarimo atsirandantis tariamas konkurencijos ribojimas gali būti aiškus rodiklis, kad susitarimas gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Pavyzdžiui, eksportą draudžiantis platinimo susitarimas pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, nors nebūtinai pastebimu mastu (11).

17.

Pagal 54 straipsnį tai yra piktnaudžiavimas, turintis paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną elgesio elementą reikia vertinti izoliuotai. Elgesį, esantį dominuojančios įmonės bendros strategijos dalimi, reikia vertinti pagal jo bendrą poveikį. Kai dominuojanti įmonė atlieka įvairius veiksmus siekdama to paties tikslo, pavyzdžiui, veiksmus, kuriais siekiama pašalinti konkurentus arba neleisti jiems patekti į rinką, tam, kad 54 straipsnis būtų taikomas visiems veiksmams, kurie yra šios bendrosios strategijos dalis, pakanka bent vieno iš šių veiksmų gebėjimo paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą (12).

18.

Pagal EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių formuluotę ir Bendrijos teismų praktiką, taikant poveikio prekybai kriterijų reikia išskirti tris elementus:

a)	„Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybos“ koncepciją,

b)	„galėjimo paveikti“ sąvoką ir

c)	pastebimumo koncepciją.

2.2. „Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybos“ koncepcija

19.

„Prekybos“ koncepcija nėra apribota tradiciniais prekių ir paslaugų mainais tarp valstybių (13). Tai platesnė koncepcija, apimanti visą tarpvalstybinę ūkinę veiklą, įskaitant įsisteigimą (14). Toks aiškinimas atitinka pagrindinį EEE susitarimo tikslą skatinti laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą.

20.

Remiantis nuolatine teismų praktika, „prekybos“ koncepcija taip pat apima atvejus, kai susitarimai arba veiksmai paveikia rinkos konkurencinę struktūrą. Susitarimai ir veiksmai, darantys poveikį EEE konkurencinei struktūrai, pašalinant arba grasinant pašalinti EEE veikiantį konkurentą, gali būti EEE konkurencijos taisyklių objektas (15). Kai įmonė yra arba rizikuoja būti pašalinta, paveikiama EEE konkurencinė struktūra ir ūkio sritis, kurioje veikia įmonė.

21.

Reikalavimas paveikti „Susitariančiųjų Šalių tarpusavio“ prekybą reiškia, kad turi būti poveikis mažiausia dviejų EEE valstybių tarpvalstybinei ūkinei veiklai. Nėra privaloma, kad susitarimas arba veiksmas paveiktų visą EEE valstybę ir visą kitą EEE valstybę. 53 ir 54 straipsnius galima taikyti ir tuo atveju, kai daromas poveikis EEE valstybės daliai, jei poveikis prekybai yra pastebimas (16).

22.	Poveikio prekybai kriterijaus taikymas nepriklauso nuo atitinkamų geografinių rinkų apibrėžimo. EEE valstybių tarpusavio prekybą galima paveikti ir tais atvejais, kai atitinkama rinka yra nacionalinė arba regioninė (17).

2.3. „Galėjimo paveikti“ sąvoka

23.

„Galėjimo paveikti“ sąvoka skirta apibrėžti reikiamo poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai pobūdį. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo parengtą standartinį tyrimą „galėjimo paveikti“ sąvoka reiškia, kad remiantis objektyviais įstatymo veiksniais arba faktu turi būti įmanoma numatyti esant pakankamam tikėtinumo laipsniui, kad susitarimas arba veiksmas gali turėti tiesioginį arba netiesioginį, faktinį arba galimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui (18) (19). Kaip minėta 19 punkte, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat parengė tyrimą, pagrįstą tuo, ar susitarimas arba veiksmas paveikia konkurencinę struktūrą. Jei susitarimas arba veiksmas gali paveikti EEE konkurencinę struktūrą, taikoma EEE teisės jurisdikcija.

24.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo parengtas „prekybos modelio“ tyrimas apima šiuos tolesniuose skyriuose aptariamus pagrindinius elementus:

a)	„pakankamas tikėtinumo laipsnis remiantis objektyviais įstatymo veiksniais arba faktu“,

b)	poveikis „EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui“,

c)	„tiesioginis arba netiesioginis, faktinis arba galimas poveikis“ prekybos modeliui.

2.3.1. Pakankamas tikėtinumo laipsnis remiantis objektyviais įstatymo veiksniais arba faktu

25.

Poveikio prekybai vertinimas remiasi objektyviais veiksniais. Subjektyvūs atitinkamų įmonių ketinimai nėra būtini. Vis dėlto, jei yra įrodymų, kad įmonės ketino paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, pavyzdžiui, kad jos siekė trukdyti eksportui arba importui iš kitų EEE valstybių, tai yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

26.

Formuluotė „gali paveikti“ ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo rėmimasis „pakankamu tikėtinumo laipsniu“ reiškia, kad tam, kad EEE teisės jurisdikcija galiotų, nėra būtina, kad susitarimas arba veiksmas faktiškai darytų arba būtų padaręs poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai. Pakanka, kad susitarimas arba veiksmas „galėtų“ padaryti tokį poveikį (20).

27.

Nėra prievolės arba poreikio apskaičiuoti faktinę susitarimu arba veiksmu paveiktos EEE valstybių tarpusavio prekybos apimtį. Pavyzdžiui, jei susitarimais uždraudžiamas eksportas į kitas EEE valstybes, nėra poreikio nustatyti, koks būtų buvęs lygiagrečios prekybos lygis tarp atitinkamų EEE valstybių nesudarius susitarimo. Šis aiškinimas atitinka poveikio prekybai kriterijaus jurisdikcinį pobūdį. EEE teisės jurisdikcija galioja ir tokioms susitarimų ir veiksmų kategorijoms, kurios gali padaryti tarpvalstybinį poveikį, nepriklausomai nuo to, ar konkretus susitarimas arba veiksmas faktiškai turi tokį poveikį.

28.	Vertinimas pagal poveikio prekybai kriterijų priklauso nuo kelių veiksnių, kurie atskirai gali būti nelemiami (21). Svarbūs veiksniai yra susitarimo ir veiksmo pobūdis, produktų, kuriems taikomas susitarimas arba veiksmas, pobūdis ir atitinkamų įmonių padėtis ir svarba (22).

29.

Susitarimo ir veiksmo pobūdis kokybės atžvilgiu yra susitarimo arba veiksmo gebėjimo paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą rodiklis. Kai kurie susitarimai ir veiksmai pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, tuo tarpu kitus susitarimus ir veiksmus reikia analizuoti išsamiau. Tarpvalstybiniai karteliai yra pirmiau minėtų susitarimų ir veiksmų pavyzdys, o bendros įmonės, apsiribojančios vienos EEE valstybės teritorija, yra pastarųjų susitarimų ir veiksmų pavyzdys. Šis aspektas išsamiau nagrinėjamas 3 skyriuje, kuriame aptariamos įvairios susitarimų ir veiksmų kategorijos.

30.

Produktų, kuriems taikomi susitarimai arba veiksmai, pobūdis taip pat yra rodiklis, ar EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta. Kai dėl produktų pobūdžio jais prekiauti tarpvalstybiniu mastu yra nesunku arba jie yra svarbūs įmonėms, norinčioms patekti arba plėsti veiklą EEE valstybėse, EEE jurisdikcijos taikymą pagrįsti yra paprasčiau nei tais atvejais, kai dėl produktų pobūdžio tiekėjų iš kitų EEE valstybių siūlomų produktų poreikis yra ribotas, arba kai produktai nėra populiarūs dėl tarpvalstybinio padalinio įsteigimo arba ekonominės veiklos, vykdomos iš tokios padalinio vietos, plėtimo (23). Steigimas — tai įmonės vienoje EEE valstybėje agentūrų, skyrių arba pavaldžiųjų bendrovių steigimas kitoje EEE valstybėje.

31.	Atitinkamų įmonių padėtis rinkoje ir jų pardavimų apimtys kiekybiniu požiūriu rodo, ar atitinkamas susitarimas arba veiksmas gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Šis aspektas, kuris yra pastebimumo vertinimo dalis, yra nagrinėjamas 2.4 skyriuje.

32.

Be jau minėtų veiksnių reikia atsižvelgti į faktinę susitarimo arba veiksmo aplinką. Atitinkamas ekonominis ir teisinis kontekstas rodo, ar yra galimybė paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Jei yra neabejotinų kliūčių EEE valstybių tarpvalstybinei prekybai, atsiradusių ne dėl susitarimo arba veiksmo, prekyba gali būti paveikta tik tuo atveju, jei tos kliūtys būtų panaikintos netolimoje ateityje. Jei kliūtys nėra neabejotinos, o tik apsunkina tarpvalstybinę veiklą, svarbiausia yra užtikrinti, kad susitarimai ir veiksmai toliau netrukdytų tai veiklai. Tokie susitarimai ir veiksmai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą.

2.3.2. Poveikis „EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui“

33.	Tam, kad būtų taikomi 53 ir 54 straipsniai, turi būti poveikis „EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui“.

34.

Terminas „prekybos modelis“ yra neutralus. Nėra sąlygos, kad prekyba būtų ribojama arba mažinama (24). Prekybos modelis taip pat gali būti paveiktas, jei dėl susitarimo arba veiksmo išauga prekyba. Iš tikrųjų EEE teisės jurisdikcija taikoma, jei tikėtina, kad EEE valstybių tarpusavio prekyba esant susitarimui arba veiksmui plėtojasi kitaip, nei tikriausiai būtų besiplėtojusi nesudarius susitarimo arba neatlikus veiksmo (25).

35.	Šis aiškinimas atspindi faktą, kad poveikio prekybai kriterijus yra jurisdikcinis, kuris atskiria susitarimus ir veiksmus, galinčius daryti tarpvalstybinį poveikį, t. y. tokius, kuriuos reikia patikrinti pagal EEE konkurencijos taisykles, nuo tokio poveikio nedarančių susitarimų ir veiksmų.

2.3.3. „Tiesioginis arba netiesioginis, faktinis arba galimas poveikis“ prekybos modeliui

36.	Susitarimų ir veiksmų poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui gali būti „tiesioginis arba netiesioginis, faktinis arba galimas“.

37.

Tiesioginis poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai dažniausiai atsiranda dėl produktų, kuriems taikomas susitarimas arba veiksmas. Pavyzdžiui, kai konkretaus produkto gamintojai skirtingose EEE valstybėse sutaria pasidalinti rinkas, padaromas tiesioginis poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai atitinkamų produktų rinkoje. Kitas tiesioginio poveikio pavyzdys yra tiekėjo ribojimas platintojui taikyti nuolaidas produktams, parduodamiems EEE valstybėje, kurioje platintojai turi padalinį. Dėl tokių veiksmų padidėja santykinė eksportui skirtų produktų kaina, o eksporto pardavimai tampa ne tokie patrauklūs ir ne tokie konkurencingi.

38.

Netiesioginis poveikis dažniausiai padaromas produktams, kuriems yra taikomas susitarimas arba veiksmas. Netiesioginis poveikis gali atsirasti, pavyzdžiui, tada, kai susitarimas arba veiksmas turi poveikį įmonių, naudojančių arba kitaip priklausančių nuo produktų, kuriems taikomas susitarimas arba veiksmas, tarpvalstybinei ūkinei veiklai (26). Pavyzdžiui, toks poveikis gali atsirasti, kai susitarimas arba veiksmas yra susijęs su tarpiniu produktu, kuriuo nėra prekiaujama, bet kuris yra naudojamas tiekiant galutinį produktą, kuriuo yra prekiaujama. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagal atitinkamą EB sutarties 81 straipsnį nusprendė, kad EB valstybių narių tarpusavio prekyba galėjo būti paveikta tuo atveju, jei susitarimas dėl fiksuotų spirito kainų buvo taikomas gaminant konjakąv. Kadangi žaliava eksportuojama nebuvo, o galutinis produktas, t. y. konjakas, buvo eksportuojamas (27). Tokiais atvejais EEE konkurencijos teisė yra taikoma, jei prekyba galutiniu produktu gali būti pastebimai paveikta.

39.

Netiesioginis poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai taip pat gali atsirasti produktų, kuriems taikomas susitarimas arba veiksmas, atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarimai, kai gamintojas apriboja garantiją produktams, kuriuos platintojai parduoda EEE valstybėje, kurioje turi padalinį, sudaro kliūtis kitos EEE valstybės vartotojams pirkti produktus, nes jie negalės gauti garantijos (28). Oficialiems platintojams ir lygiagretiems prekiautojams tampa sunkiau eksportuoti, kadangi neturintys gamintojo garantijos produktai vartotojui nėra tokie patrauklūs (29).

40.

Faktinis poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai yra toks, kuris atsiranda sudarius susitarimą arba atlikus veiksmą. Susitarimas tarp tiekėjo ir platintojo toje pačioje EEE valstybėje, pavyzdžiui, eksportą į kitas EEE valstybes draudžiantis susitarimas, gali padaryti faktinį poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai. Nesudaręs susitarimo, platintojas būtų galėjęs netrukdomai užsiimti eksporto pardavimais. Reikia priminti, kad nėra būtina faktinį poveikį įrodyti. Pakanka, kad susitarimas arba veiksmas galėtų padaryti tokį poveikį.

41.

Galimas poveikis yra toks, kuris gali atsirasti ateityje dėl pakankamo tikėtinumo laipsnio. Kitaip tariant, reikia atsižvelgti į numatomus rinkos pokyčius (30). Net jei prekyba negali būti paveikta sudarant susitarimą arba įgyvendinant veiksmą, 53 ir 54 straipsniai toliau taikomi, jei tikėtina, kad veiksniai, dėl kurių buvo sudarytas susitarimas, gali pasikeisti netolimoje ateityje. Yra svarbu atsižvelgti į EEE susitarime numatytų arba atitinkamos EEE valstybės priimtų liberalizavimo priemonių poveikį ir kitas numatomas priemones, kuriomis siekiama panaikinti teisines kliūtis prekybai.

42.

Be to, jei esamu momentu rinkos sąlygos yra nepalankios tarpvalstybinei prekybai, pavyzdžiui, dėl panašių kainų tam tikrose EEE valstybėse, prekyba vis dėlto gali būti paveikta, jei situacija pasikeistų dėl pasikeitusių rinkos sąlygų (31). Svarbu tai, kad susitarimas arba veiksmas gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, o ne tai, ar toks poveikis yra konkrečiu momentu.

43.

Netiesioginio ir galimo poveikio įtraukimas į poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai analizę nereiškia, kad analizę galima pagrįsti menku arba hipotetiniu poveikiu. Konkretaus susitarimo tikimybę daryti netiesioginį arba galimą poveikį privalo pagrįsti institucija arba šalis, tvirtinanti, kad EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti pastebimai paveikta. Hipotetinio arba spėjamo poveikio neužtenka, kad būtų taikoma EEE teisės jurisdikcija. Pavyzdžiui, susitarimas, kuriuo padidinama neapyvartinio produkto kaina, sumažina vartotojų disponuojamas pajamas. Kadangi vartotojai turi mažiau pinigų, jie gali įsigyti mažiau produktų, importuojamų iš kitų EEE valstybių. Vis dėlto, apskritai ryšys tarp tokio pajamų poveikio ir EEE valstybių tarpusavio prekybos yra per daug nutolęs, kad būtų taikoma EEE teisės jurisdikcija.

2.4. Pastebimumo koncepcija

2.4.1. Bendrasis principas

44.

Poveikio prekybai kriterijus apima kiekybinį elementą, ribojantį EEE teisės jurisdikciją susitarimams ir veiksmams, galintiems padaryti žymų poveikį. 53 ir 54 straipsniai netaikomi susitarimams ir veiksmams, jeigu jie daro tik nežymų poveikį dėl įmonės silpnos padėties tam tiktų produktų rinkoje (32). Pastebimumą galima įvertinti visų pirma pagal konkrečių įmonių padėtį ir svarbą susijusių produktų rinkoje (33).

45.

Pastebimumo vertinimas priklauso nuo aplinkybių kiekvienu konkrečiu atveju, ypač nuo susitarimo ir veiksmo pobūdžio, susijusių produktų pobūdžio ir konkrečių įmonių padėties rinkoje. Jei pagal savo pobūdį susitarimas arba veiksmas gali daryti poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai, pastebimumo riba yra žemesnė nei tuo atveju, jei susitarimai arba veiksmai pagal savo pobūdį negali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos. Kuo stipresnė įmonės padėtis rinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad susitarimo arba veiksmo, galinčio paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, poveikis bus pastebimas (34).

46.

Daugelyje su importu ir eksportu susijusių bylų Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad pastebimumo reikalavimas buvo įvykdytas, jei susijusių įmonių pardavimai rinkoje sudarė apie 5 % (35). Vis dėlto rinkos dalis ne visada yra lemiamas veiksnys. Taip pat yra svarbu atsižvelgti į įmonių prekybos atitinkamais produktais apyvartą (36).

47.

Pastebimumą galima vertinti absoliučiais dydžiais (apyvarta) ir santykiniais dydžiais, palyginant įmonės (įmonių) padėtį su kitų rinkos dalyvių padėtimi (rinkos dalis). Dėmesio sutelkimas į įmonių padėtį ir svarbą atitinka „galėjimo paveikti“ koncepciją, kuri reiškia, kad vertinimas labiau grindžiamas susitarimų ir veiksmų gebėjimu paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, o ne poveikiu faktiniams prekių ir paslaugų srautams abipus sienų. Įmonių padėtis rinkoje ir atitinkamų produktų apyvarta rodo susitarimo arba veiksmo gebėjimą paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Šie du elementai yra išdėstyti 52 ir 53 punktuose.

48.

Atliekant pastebimumo tyrimą nėra būtina, kad būtų apibrėžtos atitinkamos rinkos ir apskaičiuotos rinkos dalys (37). Įmonės pardavimų absoliučiais skaičiais gali pakakti pagrįsti išvadą, kad poveikis prekybai yra pastebimas. Tai ypač aktualu susitarimams ir veiksmams, kadangi jie pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, pavyzdžiui, dėl to, kad jie yra susiję su importu arba eksportu arba dėl to, kad apima kelias EEE valstybes. Faktą, kad tokiomis aplinkybėmis produktų, kuriems taikomas susitarimas, apyvarta gali būti pakankamas rodiklis, leidžiantis daryti išvadą, kad EEE valstybių tarpusavio prekybai daromas pastebimas poveikis, atspindi teigiama prielaida 53 punkte.

49.

Susitarimus ir veiksmus visada reikia vertinti atsižvelgiant į jų ekonominį ir teisinį kontekstą. Vertikaliųjų susitarimų atveju gali reikėti atsižvelgti į lygiagrečiai veikiančių panašių susitarimų bendruosius poveikius (38). Net jei atskiras susitarimas arba susitarimų grupė negali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos, lygiagrečiai veikiantys susitarimai apskritai tokį poveikį padaryti gali. Vis dėlto tam reikia, kad atskiras susitarimas arba susitarimų grupė darytų didelį bendrą poveikį prekybai (39).

2.4.2. Kiekybinis pastebimumo nustatymas

50.

Neįmanoma nustatyti visoms susitarimų kategorijoms galiojančių bendrų kiekybinių taisyklių, pagal kurias būtų galima spręsti, ar EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti pastebimai paveikta. Vis dėlto yra įmanoma nurodyti, kada prekyba paprastai negali būti pastebimai paveikta. Pirmiausia, pranešime dėl mažareikšmių susitarimų, pastebimai neribojančių konkurencijos pagal EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį (de minimis taisyklė) (40), ELPA Priežiūros institucija pareiškė, kad susitarimai tarp mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kaip nurodyta 1996 m. rugsėjo 11 d. Institucijos sprendime Nr. 112/96/COL (41), paprastai negali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos. Tokios prielaidos priežastis yra faktas, kad mažųjų ir vidutinių įmonių veikla paprastai yra vietinė arba daugiausia regioninė. Vis dėlto mažosios ir vidutinės įmonės gali patekti į EEE teisės jurisdikciją, ypač jei jos užsiima tarpvalstybine ūkine veikla. Antra, Institucija mano, kad reikia nustatyti bendruosius principus, rodančius, kada prekyba paprastai negali būti pastebimai paveikta, t. y. standartą, apibrėžiantį pastebimo poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai nebuvimą (NPP taisyklė). Taikydama 53 straipsnį, Institucija laikys šį standartą neigiama paneigiama prielaida, taikoma visiems susitarimams pagal 53 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į susitarime esančių ribojimų pobūdį, įskaitant ribojimus, kurie buvo nustatyti kaip pagrindiniai ribojimai aktuose, atitinkančiuose Komisijos bendrosios išimties reglamentus, nurodytus EEE susitarimo XIV priede. Tais atvejais, kai taikoma ši prielaida, Institucija paprastai nepradės tyrimo nei gavusi prašymą, nei savo iniciatyva. Jei įmonės sąžiningai mano, kad susitarimui galioja ši neigiama prielaida, Institucija neskirs baudos.

51.	Nepažeidžiant 53 punkto, šis neigiamas pastebimumo apibrėžimas nereiškia, kad susitarimai, neatitinkantys toliau išdėstytų kriterijų, automatiškai gali padaryti pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai. Reikia nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį.

52.

ELPA Priežiūros institucija mano, kad iš principo susitarimai negali pastebimai paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	bendra susitarimu paveiktos šalių rinkos dalis atitinkamoje EEE rinkoje neviršija 5 %;

horizontaliųjų susitarimų atveju, bendra metinė atitinkamų įmonių (42) prekybos EEE produktais, kuriems taikomas susitarimas, apyvarta neviršija 40 mln. EUR. Susitarimų dėl bendro produktų pirkimo atveju, atitinkama šalių apyvarta nustatoma vertinant bendrą produktų, kuriems taikomas susitarimas, įsigijimą.

Vertikaliųjų susitarimų atveju, tiekėjo produktų, kuriems taikomas susitarimas, bendra metinė apyvarta EEE neviršija 40 mln. eurų. Licencijų susitarimų atveju, atitinkama apyvarta yra licencijos turėtojų produktų bendra apyvarta, įskaitant licencijuotą technologiją ir licencijos išdavėjo tokių produktų apyvartą. Tais atvejais, kai įtraukiami susitarimai tarp pirkėjo ir kelių tiekėjų, atitinkama apyvarta yra pirkėjo sujungti produktų, kuriems taikomi susitarimai, įsigijimai.

Institucija taikys tą pačią prielaidą, jei dvejus kalendorinius metus paeiliui pirmiau minėta apyvartos riba nebus viršijama daugiau nei 10 % ir rinkos riba nebus viršijama daugiau nei 2 procentiniais punktais. Jei susitarimas yra susijęs su dar nesančios rinkos atsiradimu, kurioje šalys nei siekia atitinkamos apyvartos, nei sudaro svarbią rinkos dalį, Institucija šios prielaidos netaikys. Tokiais atvejais pastebimumą galima įvertinti remiantis šalių padėtimi susijusių produktų rinkoje arba jų technologiniais pajėgumais, susijusiais su susitarimu.

53.

ELPA priežiūros institucija taip pat laikysis nuomonės, kad jei susitarimas dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, pavyzdžiui, dėl to, kad jis yra susijęs su importu arba eksportu arba apima kelias EEE valstybes, jis yra paneigiama teigiama prielaida, kad toks poveikis prekybai yra pastebimas, jei šalių produktų, kuriems taikomas susitarimas, kaip nurodyta 52 ir 54 punktuose, apyvarta viršija 40 mln. eurų. Jei susitarimai dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, dažnai galima daryti prielaidą, kad toks poveikis yra pastebimas, jei šalių rinkos dalis viršija pirmesniame punkte nustatytą 5 % ribą. Vis dėlto ši prielaida nėra taikoma, jei susitarimas apima tik EEE valstybės dalį (žr. 90 punktą).

54.

Atsižvelgiant į 40 mln. eurų ribą (plg. 52 punktą), apyvarta yra apskaičiuota remiantis bendrais pardavimais EEE, atskaičius susijusių įmonių mokestį praėjusiais finansiniais metais už susitarimo produktus (susitarimo kilmės produktai). Į pardavimus tarp subjektų, kurie yra tos pačios įmonės dalis, neatsižvelgiama (43).

55.

Siekiant taikyti rinkos dalies ribą, reikia apibrėžti atitinkamą rinką (44). Ją sudaro atitinkama prekės rinka ir atitinkama geografinė rinka. Rinkos dalis reikia apskaičiuoti remiantis duomenimis apie pardavimų vertę arba, prireikus, duomenimis apie pirkimų vertę. Jei duomenų apie vertę nėra, galima daryti apskaičiavimus remiantis kita patikima rinkos informacija, įskaitant apimties duomenis.

56.	Jei susitarimus sudarė tas pats tiekėjas su skirtingais platintojais, atsižvelgiama į visus pardavimus.

57.	Sutartys, esančios to paties bendrojo verslo susitarimo dalimi, vertinamos kaip vienas susitarimas dėl NPP taisyklės (45). Įmonės negali pasirūpinti, kad neviršytų šios ribos paskirstydamos susitarimą, kuris, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, yra visuma.

3. PIRMIAU MINĖTŲ PRINCIPŲ TAIKYMAS BŪDINGIAUSIOMS SUSITARIMŲ RŪŠIMS IR PIKTNAUDŽIAVIMUI

58.	ELPA priežiūros institucija taikys pirmesniame skyriuje nustatytą neigiamą prielaidą visiems susitarimams, įskaitant susitarimus, kurie pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą ir susitarimus, kurie apima prekybą su trečiosiose šalyse esančiomis įmonėmis (plg. 3.3 skyrių).

59.

Už šios neigiamos prielaidos ribų, ELPA Priežiūros institucija atsižvelgs į kokybinius elementus, susijusius su susitarimo arba veiksmo pobūdžiu ir susijusių produktų pobūdžiu (žr. 29 ir 30 punktus). Susitarimo pobūdžio svarbą taip pat atspindi 53 punkte nustatyta teigiama prielaida dėl pastebimumo tuo atveju, jei susitarimai pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Siekiant suteikti papildomos informacijos apie poveikio prekybai koncepcijos taikymą, naudinga apžvelgti skirtingas dažnai pasitaikančias susitarimų ir veiksmų rūšis.

60.

Kituose skyriuose parodomas pagrindinis skirtumas tarp susitarimų ir veiksmų, galiojančių keliose EEE valstybėse ir susitarimų ir veiksmų, apsiribojančių atskira EEE valstybe arba atskiros EEE valstybės dalimi. Šios dvi kategorijos yra skirstomos į pakategores pagal susitarimo arba veiksmo pobūdį. Taip pat nagrinėjami susitarimai ir veiksmai, į kuriuos yra įtrauktos trečiosios šalys.

3.1. Susitarimai ir piktnaudžiavimas, apimantys arba taikomi keliose EEE valstybėse

61.

Susitarimai ir veiksmai, apimantys kelias EEE valstybes arba taikomi keliose EEE valstybėse, beveik visada pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Jei atitinkama apyvarta viršija 53 punkte nurodytą ribą, daugeliu atvejų nereikia atlikti išsamios analizės, ar EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta. Vis dėlto, taip pat ir tais atvejais norint pateikti gaires ir iliustruoti 2 skyriuje išdėstytus principus, naudinga paaiškinti, kokie yra faktoriai, paprastai naudojami EEE teisės jurisdikcijos išvadoms pagrįsti.

3.1.1. Susitarimai dėl importo ir eksporto

62.

Susitarimai tarp įmonių dviejose arba daugiau EEE valstybių dėl importo ir eksporto pagal savo pobūdį gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tokie susitarimai, nepriklausomai nuo to, ar jie riboja konkurenciją, daro tiesioginį poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui. Pavyzdžiui, Kerpen & Kerpen byloje dėl Prancūzijos gamintojo ir Vokietijos platintojo susitarimo, apimančio daugiau nei 10 % cemento eksporto iš Prancūzijos į Vokietiją, sudarančio 350 000 tonų per metus, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad negalima laikyti, kad toks susitarimas negalėjo (pastebimai) paveikti EB valstybių narių tarpusavio prekybos (46).

63.

Šiai kategorijai priklauso susitarimai, ribojantys importą ir eksportą, įskaitant aktyvaus ir pasyvaus pardavimo ribojimą ir pirkėjų perpardavimą klientams kitose EEE valstybėse (47). Tokiais atvejais yra neatskiriamas ryšys tarp tariamo konkurencijos ribojimo ir poveikio prekybai, kadangi tikrasis ribojimo tikslas yra trukdyti prekių ir paslaugų tarp EEE valstybių srautus, kurie kitu atveju būtų galimi. Nesvarbu, ar susitarimo šalys yra įsikūrusios toje pačioje, ar skirtingose EEE valstybėse.

3.1.2. Kelias EEE valstybes apimantys karteliai

64.

Karteliniai susitarimai, kai nustatomos kainos ir rinkos pasidalijimas apima kelias EEE valstybes, dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tarpvalstybiniai karteliai harmonizuoja konkurencijos sąlygas ir paveikia prekybos integravimąsi sutvirtindami tradicinį prekybos modelį (48). Jei įmonės sutinka paskirstyti geografines teritorijas, pardavimai iš kitų sričių į paskirstytas teritorijas gali būti pašalinti arba sumažinti. Jei įmonės sutinka nustatyti fiksuotas kainas, jos pašalina konkurenciją ir kainų skirtumus, galinčius pritraukti konkurentus ir klientus dalyvauti tarpvalstybinėje prekyboje. Jei įmonės susitaria dėl pardavimo kvotų, tradicinis prekybos modelis yra išlaikomas. Atitinkamos įmonės nedidina našumo ir todėl neteikia paslaugų galimiems klientams kitose EEE valstybėse.

65.	Dėl savo pobūdžio tarpvalstybinių kartelių poveikis prekybai paprastai yra pastebimas dėl kartelio šalių padėties rinkoje. Paprastai karteliai yra sudaromi tik tada, kai dalyvaujančios įmonės kartu sudaro didelę rinkos dalį, kadangi tai leidžia joms padidinti kainas arba sumažinti gamybą.

3.1.3. Kelias EEE valstybes apimantys horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai

66.

Šiame skyriuje kalbama apie skirtingas horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų rūšis. Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali būti, pavyzdžiui, susitarimai, kai dvi ar daugiau įmonių bendradarbiauja atlikdamos tam tikrą ūkinę veiklą, pavyzdžiui, gamyba ir platinimas (49). Tokie susitarimai dažnai vertinami kaip bendros įmonės. Vis dėlto bendroms įmonėms, kurios nuolat vykdo visas nepriklausomo ūkio subjekto funkcijas, taikomas Susijungimų reglamentas (50). EEE lygmeniu tokios visas funkcijas atliekančios bendros įmonės nepatenka į EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių taikymo sritį, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma Susijungimų reglamento 2 straipsnio 4 dalis (51). Todėl šiame skyriuje nėra kalbama apie visas funkcijas vykdančias bendras įmones. Jei bendros įmonės nevykdo visų funkcijų, bendras subjektas rinkoje nevykdo veiklos kaip atskiras tiekėjas (arba pirkėjas). Jos tik teikia paslaugas pagrindinėms įmonėms, kurios pačios vykdo veiklą rinkoje (52).

67.

Bendros įmonės, kurios dalyvauja veikloje dviejose ar daugiau EEE valstybių, arba kurių produkciją parduoda pagrindinės įmonės dviejose ar daugiau EEE narių, paveikia šalių komercinę veiklą tose EEE srityse. Todėl tokie susitarimai pagal savo pobūdį paprastai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą palyginti su situacija nesant tokio susitarimo (53). Prekybos modelis yra paveikiamas, jei įmonės savo veiklą pakeičia bendros įmonės veiklos forma arba pasinaudoja bendra įmone naujam tiekimo šaltiniui EEE sukurti.

68.

Prekyba taip pat gali būti paveikta, jei bendra įmonė gamina produkciją pagrindinėms įmonėms, kuri paskui yra toliau apdorojama arba įtraukiama į pagrindinių įmonių produktą. Taip gali būti tais atvejais, kai atitinkamos produkcijos šaltinis pirmiau buvo tiekėjai kitose EEE valstybėse, kai pagrindinės įmonės pirmiau gamino produkciją kitose EEE valstybėse arba kai galutiniu produktu prekiaujama daugiau nei vienoje EEE valstybėje.

69.	Vertinant pastebimumą svarbu atsižvelgti į pagrindinių įmonių su susitarimu susijusių atitinkamų produktų pardavimą, o ne tik į susitarimu sudaryto bendro subjekto pardavimą, turint omeny tai, kad bendra įmonė neveikia rinkoje kaip nepriklausomas subjektas.

3.1.4. Keliose EEE valstybėse įgyvendinami vertikalieji susitarimai

70.

Keliose EEE valstybėse įgyvendinami vertikalieji susitarimai ir panašių vertikaliųjų susitarimų grupės paprastai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, jei dėl jų prekyba nukreipiama tam tikru būdu. Pasirinktinio platinimo susitarimai, įgyvendinami, pavyzdžiui, dviejose ar daugiau EEE valstybių, nukreipia prekybą tam tikru būdu, kadangi jie riboja susitarimo grupės narių prekybą, paveikdami prekybos modelį palyginti su situacija nesant susitarimo (54).

71.

EEE valstybių tarpusavio prekybą taip pat gali paveikti vertikalieji susitarimai, turintys teisių ribojimo poveikį. Pavyzdžiui, tai gali būti susitarimai, kai platintojai keliose EEE valstybėse sutinka pirkti tik iš konkretaus tiekėjo arba prekiauti tik jo produktais. Tokie susitarimai gali riboti EEE valstybių, kuriose susitarimai yra įgyvendinami, tarpusavio prekybą arba prekybą iš EEE valstybių, kurioms susitarimai nėra taikomi. Teisių ribojimą gali sąlygoti atskiri susitarimai arba susitarimų grupės. Jei susitarimas arba susitarimų grupės, apimančios kelias EEE valstybes, turi teisių ribojimo poveikį, savo pobūdžiu susitarimo arba susitarimų gebėjimas paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą paprastai yra pastebimas.

72.

Tiekėjų ir platintojų susitarimai, kuriais nustatomas perpardavimo kainos išlaikymas (PKI) ir kurie apima dvi ar daugiau EEE valstybių, paprastai dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą (55). Tokiais susitarimais keičiamas kainų, galėjusių būti nesant susitarimo, lygis ir todėl tokie susitarimai paveikia prekybos modelį.

3.1.5. Kelias EEE valstybes apimantis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

73.

Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atveju yra naudinga skirti piktnaudžiavimą, kuris sudaro kliūtis patekti arba pašalina konkurentus (antikonkurencinis piktnaudžiavimas), ir piktnaudžiavimą, pagal kurį dominuojanti įmonė išnaudoja savo ekonominę galią, pavyzdžiui, nustatydama per dideles arba diskriminacines kainas (išnaudotojiškas piktnaudžiavimas). Abi piktnaudžiavimo rūšys atsiranda arba dėl susitarimų, kurie yra 53 straipsnio 1 dalies objektas, arba dėl vienašalių veiksmų, kurie, kol yra susiję su EEE konkurencijos teise, yra tik 54 straipsnio objektas.

74.	Išnaudotojiško piktnaudžiavimo, kaip antai diskriminacinės nuolaidos, atveju, poveikis daromas vertikaliai žemyn esantiems prekybos partneriams, kuriems tai gali būti naudinga arba ne, keičiant jų konkurencinę padėtį ir paveikiant EEE valstybių tarpusavio prekybos modelį.

75.

Kai dominuojanti įmonė atlieka antikonkurencinius veiksmus daugiau nei vienoje EEE valstybėje, toks piktnaudžiavimas paprastai savo pobūdžiu gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tokie veiksmai daro neigiamą poveikį konkurencijai srityje, apimančioje daugiau nei vieną EEE valstybę, ir gali nukreipti prekybą tokia eiga, kurios nebūtų nesant piktnaudžiavimo. Pavyzdžiui, prekybos modelis gali būti paveiktas, jei dominuojanti įmonė suteikia lojalumo nuolaidas. Tikėtina, kad klientai, kuriems taikoma antikonkurencinė nuolaidų sistema, iš konkurentų dominuojančios firmos pirks mažiau, nei būtų pirkę esant kitokiai situacijai. Antikonkurenciniai veiksmai, kuriais tiesiogiai siekiama pašalinti konkurentą, pvz., grobikiškas kainų nustatymas, taip pat gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą dėl poveikio konkurencinei rinkos struktūrai EEE (56). Kai dominuojanti bendrovė dalyvauja veiksmuose siekiant pašalinti konkurentą, veikiantį daugiau negu vienoje EEE valstybėje, prekyba gali būti paveikta keliais būdais. Pirmiausia, yra rizika, kad paveiktas konkurentas nebetieks EEE. Net jei tikslinė įmonė nėra pašalinama, jos būsimi konkurenciniai veiksmai gali būti paveikti, o tai gali taip pat daryti poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai. Antra, piktnaudžiavimas gali daryti poveikį kitiems konkurentams. Piktnaudžiaujantys dominuojančios įmonės veiksmai gali būti ženklas konkurentams, kad ji baus bandymus pradėti tikrą konkurenciją. Trečia, konkurento pašalinimo fakto gali pakakti, kad EEE valstybių tarpusavio prekyba galėtų būti paveikta. Tai gali būti atvejis, net kai įmonė, rizikuojanti būti pašalinta, daugiausia eksportuoja į trečiąsias šalis (57). Jei yra pavojus, kad veiksmingos konkurencingos rinkos struktūrai EEE toliau kenkiama, tai priklauso EEE teisės jurisdikcijai.

76.

Jei dominuojanti įmonė imasi išnaudotojiško arba antikonkurencinio piktnaudžiavimo daugiau nei vienoje EEE valstybėje, dėl savo pobūdžio piktnaudžiavimo gebėjimas paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą paprastai bus pastebimas. Atsižvelgiant į dominuojančios įmonės padėtį rinkoje ir faktą, kad piktnaudžiaujama keliose EEE valstybėse, piktnaudžiavimo mastas ir jo tikėtinas poveikis prekybos modeliui paprastai yra toks, kad EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti pastebimai paveikta. Išnaudotojiško piktnaudžiavimo, pvz., kainų diskriminacijos atveju, piktnaudžiavimas keičia prekybos modelio konkurencinę padėtį keliose EEE valstybėse. Antikonkurencinio piktnaudžiavimo atveju, įskaitant piktnaudžiavimą, kuriuo siekiama pašalinti konkurentą, paveikiama ūkinė veikla, kurios konkurentai ėmėsi keliose EEE valstybėse. Dominuojančios padėties buvimas keliose EEE valstybėse reiškia, kad konkurencija didelėje bendrosios rinkos dalyje jau yra susilpninta (58). Jei dominuojanti įmonė toliau silpnina konkurenciją piktnaudžiaudama, pavyzdžiui, pašalindama konkurentą, piktnaudžiavimo gebėjimas paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą paprastai yra pastebimas.

3.2. Susitarimai ir piktnaudžiavimas vienoje EEE valstybėje arba jos dalyje

77.

Jei susitarimai arba piktnaudžiavimo veiksmai apima vienos EEE valstybės teritoriją, gali reikėti atlikti išsamesnį tyrimą siekiant nustatyti susitarimų arba piktnaudžiavimo veiksmų gebėjimą paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Reikėtų priminti, kad prekyba nebūtinai turi būti sumažinta, kad būtų padarytas poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai. Pakanka, kad EEE valstybių tarpusavio prekybos modelis galėtų būti pastebimai pakeistas. Nepaisant to, daugeliu atvejų, kai tai yra susiję su viena EEE valstybe, tariamo pažeidimo pobūdis, ypač jo polinkis atimti prieigą prie nacionalinės rinkos, yra geras susitarimo arba veiksmo gebėjimo paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą rodiklis. Toliau nurodyti pavyzdžiai nėra išsamūs. Tai tik pavyzdžiai atvejų, kai vienos EEE valstybės teritorijoje taikomus susitarimus galima vertinti kaip galinčius paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą.

3.2.1. Vieną EEE valstybę apimantys karteliai

78.

Visą EEE valstybę apimantys horizontalieji karteliai paprastai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Bendrijos teismai daugelyje bylų nusprendė, kad visą EB valstybės narės teritoriją apimantys susitarimai dėl savo pobūdžio turi poveikį sustiprinti rinkų padalijimą nacionaliniu pagrindu, trukdydami EB Sutartyje nustatytam ekonominiam skverbimuisi (59).

79.

Tokių susitarimų gebėjimas padalyti vidaus rinką atsiranda dėl to, kad įmonės, dalyvaujančios karteliuose tik vienoje EEE valstybėje, paprastai turi imtis veiksmų, kad pašalintų konkurentus iš kitų EEE valstybių (60). Jei ne, o produktas, kuriam taikomas susitarimas, yra apyvartinis (61), karteliui gali pakenkti kitų EEE valstybių įmonių konkurentai. Paprastai tokie susitarimai dėl savo pobūdžio gali turėti pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai dėl tokių kartelių veiksmingumui reikalingos rinkos dalies.

80.

Atsižvelgiant į faktą, kad poveikio prekybai koncepcija apima galimą poveikį, nėra aišku, ar toks veiksmas prieš konkurentus iš kitų EEE valstybių buvo. Jei kartelio kainos yra panašios į kitose EEE valstybėse vyraujančias kainas, kartelio narėms gali nebūti skubaus poreikio imtis veiksmų prieš konkurentus iš kitų EEE valstybių. Svarbu yra tai, ar jos imtųsi tokių veiksmų, jei rinkos sąlygos pasikeistų. Veiksmų prieš konkurentus tikimybė priklauso nuo natūralių kliūčių prekybai rinkoje, ypač nuo to, ar atitinkamas produktas yra apyvartinis. Byloje dėl tam tikrų mažmeninės bankininkystės paslaugų (62) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, nusprendė, kad prekyba negalėjo būti pastebimai paveikta dėl to, kad prekybos susijusiais konkrečiais produktais galimybės buvo labai ribotos ir dėl to, kad jie nebuvo svarbus faktorius įmonių iš kitų EB valstybių narių pasirinkimui, įsikurti atitinkamoje EB valstybėje narėje, ar ne (63).

81.

Kartelio apimamų produktų apyvartumą gali rodyti tai, kiek kartelio narės stebi kainas ir konkurentus iš kitų EEE valstybių. Stebėjimas leidžia manyti, kad konkurencijoje ir konkurentuose iš kitų EEE valstybių įžvelgiama galima grėsmė karteliui. Be to, jei yra įrodymas, kad kartelio narės nustatė kainų lygį sąmoningai atsižvelgdamos į kitose EEE valstybėse vyraujančias kainas (ribotas kainų nustatymas), tai rodo, kad atitinkami produktai yra apyvartiniai ir EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.

82.

Prekyba paprastai taip pat gali būti paveikta, kai nacionalinio kartelio narės varžo konkurenciją konkurentams iš kitų EEE valstybių, priversdamos prisijungti juos prie konkurenciją ribojančio susitarimo arba jei jų pašalinimas iš susitarimo sudarytų konkurentams nepalankias konkurencijos sąlygas (64). Tokiais atvejais susitarimas arba sutrukdo šiems konkurentams pasinaudoti turimu konkurenciniu pranašumu, arba padidina jų išlaidas, taip darydamas neigiamą poveikį jų konkurencingumui ir pardavimo apimčiai. Abiem atvejais susitarimas sudaro kliūtis konkurentų iš kitų EEE valstybių veiklai atitinkamoje nacionalinėje rinkoje. Taip pat yra ir tuomet, kai vienai EEE valstybei taikomą kartelinį susitarimą sudaro įmonės, perparduodančios iš kitų EEE valstybių importuotus produktus (65).

3.2.2. Vieną EEE valstybę apimantys horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai

83.

Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai ir ypač ne visas funkcijas atliekančios bendros įmonės (žr. 66 punktą) vienoje EEE valstybėje, kurios nėra tiesiogiai susijusios su importu ir eksportu, nepriklauso susitarimų kategorijai, kurie dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Todėl gali reikėti atidžiai patikrinti atskiro susitarimo gebėjimą paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą.

84.

Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą ypač tuomet, kai jie turi teisių ribojimo poveikį. Tai gali būti tokiu atveju, kai susitarimais standartizuojamas visas sektorius ir nustatoma sertifikavimo tvarka, pagal kurią įmonės iš kitų EEE valstybių arba pašalinamos, arba sudaromos palankesnės sąlygos įmonėms iš atitinkamos EEE valstybės dėl to, kad minėta tvarka yra pagrįsta nacionalinėmis taisyklėmis ir tradicijomis. Tokiomis aplinkybėmis susitarimai apsunkina įmonių iš kitų EEE valstybių įsiskverbimą į nacionalinę rinką.

85.

Prekyba taip pat gali būti paveikta, jei įmones iš kitų EEE valstybių nuo svarbaus platinimo kanalo arba paklausos šaltinio atskiria bendra įmonė. Jei, pavyzdžiui, du ar daugiau platintojų, įsikūrę toje pačioje EEE valstybėje, kurie užima didelę atitinkamų produktų importo dalį, įkuria bendrą pirkimo įmonę, kuri bendrai perka tuos produktus, dėl platintojų skaičiaus sumažėjimo tiekėjams iš kitų EEE valstybių apribojama galimybė patekti į nacionalinę rinką. Todėl prekyba gali būti paveikta (66). Prekyba taip pat gali būti paveikta, jei įmonės, anksčiau importavusios konkretų produktą, sudaro bendrą įmonę, kuri tą patį produktą gamina. Tokiu atveju dėl susitarimo atsiranda pokyčių EEE valstybių tarpusavio prekybos modelyje palyginti su padėtimi iki susitarimo.

3.2.3. Vieną EEE valstybę apimantys vertikalieji susitarimai

86.

Visą EEE valstybę apimantys vertikalieji susitarimai gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos modelį ypač tada, jei jie apsunkina įmonių iš kitų EEE valstybių įsiskverbimą į atitinkamą nacionalinę rinką arba eksportuojant, arba įsisteigiant (teisių ribojimo poveikis). Jei dėl vertikaliųjų susitarimų atsiranda toks teisių ribojimo poveikis, tai prisideda prie rinkų padalijimo nacionaliniu pagrindu ir trukdo EEE susitarime numatytam ekonominiam integravimuisi (67).

87.

Teisių ribojimas pasireiškia, pavyzdžiui, tada, kai tiekėjai nustato pirkėjams išimtinio pirkimo įsipareigojimus (68). Delimitis byloje (69) dėl susitarimų tarp aludario ir patalpų, kuriose alus buvo vartojamas, savininko, kuriais patalpų savininkas įsipareigojo pirkti alų vien tik iš šio aludario, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas apibrėžė teisių ribojimą kaip realių ir konkrečių galimybių patekti į rinką nebuvimą dėl susitarimų. Paprastai susitarimai gali sudaryti rimtų kliūčių patekti į rinką, jei jie apima žymią rinkos dalį. Šiuo atžvilgiu užimamos rinkos dalis gali būti rodiklis. Atliekant vertinimą reikia atsižvelgti ne tik į konkretų susitarimą arba susitarimų grupę, bet taip pat ir į kitus panašų poveikį turinčius lygiagrečius susitarimus (70).

88.

Visai EEE valstybei taikomi vertikalieji susitarimai, susiję su apyvartiniais produktais, taip pat gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, net jei jie nesudaro tiesioginių kliūčių prekybai. Susitarimai, kuriais įmonės išlaiko perpardavimo kainas (PKI), gali padaryti tiesioginį poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai, padidindami importą iš kitų EEE valstybių ir sumažindami eksportą iš atitinkamos EEE valstybės (71). Susitarimai, kuriais išlaikoma perpardavimo kaina, gali paveikti prekybos modelį tiek pat, kiek ir horizontalieji karteliai. Jei kaina dėl PKI yra didesnė nei vyraujanti kitose EEE valstybėse, šį kainų lygį galima išlaikyti tik tada, jei importą iš kitų EEE valstybių galima kontroliuoti.

3.2.4. Dalį EEE valstybės apimantys susitarimai

89.

Kokybės atžvilgiu dalį EEE valstybės apimantys susitarimai vertinami taip pat, kaip visą EEE valstybę apimantys susitarimai. Tai reiškia, kad taikoma 2 skyriuje nurodyta analizė. Vertinant pastebimumą vis dėlto reikia skirti dvi kategorijas, nes reikia atsižvelgti į tai, kad susitarimas apima tik dalį EEE valstybės. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kokia nacionalinės teritorijos dalis yra imli prekybai. Jei, pavyzdžiui, dėl transporto išlaidų arba įrangos veiklos spindulio įmonėms iš kitų EEE valstybių ekonomiškai yra nenaudinga aptarnauti visą kitos EEE valstybės teritoriją, prekyba gali būti paveikta, jei susitarimu atimama prieiga prie dalies EEE valstybės teritorijos, kuri yra imli prekybai, jei ši dalis nėra nereikšminga (72).

90.

Jei susitarimu ribojamas patekimas į regioninę rinką, tam, kad būtų pastebimai paveikta prekyba, paveiktų pardavimų apimtis turi būti žymi palyginti su visa susijusių produktų atitinkamoje EEE valstybėje pardavimo apimtimi. Tokio vertinimo negalima pagrįsti vien tik geografine aprėptimi. Taip pat reikia šiek tiek atsižvelgti į susitarimo šalių rinkos dalį. Net jei šalys sudaro didelę rinkos dalį deramai apibrėžtoje regioninėje rinkoje, tos rinkos dydis vertinant pagal apimtį gali būti nereikšmingas palyginti su visu produktų pardavimu atitinkamoje EEE valstybėje. Todėl apskritai geriausias susitarimo gebėjimo (pastebimai) paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą rodiklis yra nacionalinės rinkos dalis, į kurią ribojamas patekimas, vertinant pagal apimtį. Todėl susitarimai, taikomi sritims, kuriose yra didelė paklausos koncentracija, turės didesnę reikšmę nei susitarimai, taikomi sritims, kuriose paklausos koncentracija yra mažesnė. Tam, kad būtų pradėta taikyti EEE jurisdikcija, nacionalinės rinkos dalis, kurioje ribojamas patekimas, turi būti didelė.

91.

Dėl savo pobūdžio vietiniai susitarimai negali pastebimai paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybos, taip pat ir tada, kai vietinė rinka yra pasienio regione. Ir atvirkščiai, jei nacionalinės rinkos dalis, į kurią ribojamas patekimas, yra didelė, prekyba gali būti paveikta ir tuo atveju, jei rinka nėra pasienio regione.

92.

Šios kategorijos atvejais kai kurias gaires galima gauti iš teismų praktikos dėl atitinkamo EB Sutarties 82 straipsnio koncepcijos dėl didelės bendrosios rinkos dalies (73). Susitarimus, kurie, pavyzdžiui, trukdo konkurentams iš kitų EEE valstybių patekti į EEE valstybės dalį, kuri sudaro didelę EEE dalį, reikėtų vertinti kaip turinčius pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai.

3.2.5. Vieną EEE valstybę apimantis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

93.

Jei dominuojančią padėtį, apimančią visą EEE valstybę, užimanti įmonė imasi antikonkurencinio piktnaudžiavimo, paprastai EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta. Tokie piktnaudžiavimo veiksmai paprastai apsunkina konkurentų iš kitų EEE valstybių narių įsiskverbimą į rinką. Tuo atveju prekybos modelis gali būti paveiktas (74). Pavyzdžiui, Michelin byloje (75) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad lojalumo nuolaidų sistema atėmė iš konkurentų iš kitų EB valstybių narių naudojimosi teisę ir todėl paveikė EB valstybių narių tarpusavio prekybą pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Rennet byloje (76) Teisingumo Teismas panašiai nusprendė, kad dėl piktnaudžiavimo — klientams primesto išimtinio pirkimo įsipareigojimo, buvo neleista patekti į rinką produktams iš kitų EB valstybių narių.

94.

Antikonkurencinis piktnaudžiavimas, kuris paveikia konkurencinės rinkos struktūrą EEE valstybėje, pavyzdžiui, kai pašalinamas konkurentas arba grasinama jį pašalinti, gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Jei įmonė, kuriai gresia būti pašalintai, veikia vienoje EEE valstybėje, piktnaudžiavimas paprastai nepaveiks EEE valstybių tarpusavio prekybos. Vis dėlto, EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta, jei tikslinė įmonė eksportuoja į kitas EEE valstybes arba iš jų importuoja (77) ir jei ji taip pat veikia kitose EEE valstybėse (78). Poveikis prekybai gali atsirasti dėl piktnaudžiavimo atgrasančio poveikio kitiems konkurentams. Jei pakartotinais veiksmais dominuojanti įmonė įgijo antikonkurencinius veiksmus prieš tiesiogiai konkuruoti bandančius konkurentus vykdančios įmonės reputaciją, tikėtina, kad konkurentai iš kitų EEE valstybių konkuruos ne taip agresyviai. Taip prekyba gali būti paveikta, net jei auka šiuo atveju nėra iš kitos EEE valstybės.

95.

Išnaudotojiško piktnaudžiavimo, kaip antai kainų diskriminacijos ir pernelyg didelių kainų nustatymo atveju, situacija gali būti sudėtingesnė. Kainų diskriminacija šalies vidaus klientų atžvilgiu paprastai nepaveikia EEE valstybių tarpusavio prekybos. Vis dėlto, prekyba gali būti paveikta, jei pirkėjai vykdo eksportą ir diskriminacinis kainų nustatymas jiems yra nepalankus arba jei tokia praktika yra naudojama užkirsti kelią importui (79). Veiksmai, kai mažiausios kainos siūlomos klientams, kurie greičiausiai importuos produktus iš kitų EEE valstybių, gali apsunkinti konkurentų iš kitų EEE valstybių patekimą į rinką. Tokiais atvejais EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.

96.

Kol įmonė užima dominuojančią padėtį, kuri apima visą EEE valstybę, paprastai nesvarbu, ar dominuojančios įmonės konkretus piktnaudžiavimas apima tik dalį jos teritorijos, ar paveikia tam tikrus pirkėjus visoje valstybės teritorijoje. Dominuojanti įmonė gali smarkiai apsunkinti prekybą ėmusi piktnaudžiauti tose srityse arba tų klientų atžvilgiu, kurie greičiausiai yra konkurentų iš kitų EEE valstybių tikslinė grupė. Pavyzdžiui, gali būti, kad tam tikras platinimo kanalas yra ypač svarbus dėl prieigos prie įvairių vartotojų kategorijų. Trukdymas gauti prieigą prie tokių kanalų gali padaryti didelį poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai. Vertinant pastebimumą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad visą EEE valstybę apimančios dominuojančios įmonės buvimas gali apsunkinti skverbimąsi į rinką. Todėl bet kokį piktnaudžiavimą, apsunkinantį patekimą į nacionalinę rinką, reikėtų laikyti galinčiu pastebimai paveikti prekybą. Dominuojančios įmonės rinkos padėties ir jos veiksmų antikonkurencinio pobūdžio derinys reiškia, kad toks piktnaudžiavimas dėl savo pobūdžio paprastai daro pastebimą poveikį prekybai. Vis dėlto, jei piktnaudžiavimas yra vien tik vietinio pobūdžio arba apima tik nedidelę dominuojančios įmonės pardavimų dalį atitinkamoje EEE valstybėje, prekyba negali būti pastebimai paveikta.

3.2.6. Tik EEE valstybės dalį apimantis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

97.

Jei dominuojanti padėtis apima tik dalį EEE valstybės, kaip ir susitarimų atveju, 54 straipsnyje nustatyta sąlyga, kad dominuojanti padėtis turi apimti didelę EEE dalį. Jei dominuojanti padėtis apima EEE valstybės dalį, kuri sudaro didelę EEE dalį ir piktnaudžiavimas apsunkina konkurentų iš kitų EEE valstybių patekimą į rinką, kurioje įmonė dominuoja, EEE valstybių tarpusavio prekyba paprastai turi būti vertinama kaip galinti būti pastebimai paveikta.

98.

Taikant šį kriterijų, reikia ypač atsižvelgti į atitinkamos rinkos dydį. Regionai ir net EEE valstybėje esantis uostas arba oro uostas, priklausomai nuo jo svarbos, gali sudaryti didelę EEE rinkos dalį (80). Pastaraisiais atvejais reikia atsižvelgti į tai, ar konkreti infrastruktūra yra naudojama teikti tarpvalstybines paslaugas ir jei taip, kokiu mastu. Jei infrastruktūros, kaip antai oro uostai ir uostai yra svarbūs teikiant tarpvalstybines paslaugas, EEE valstybių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.

99.	Kaip ir dominuojančios padėties visoje EEE valstybėje atveju (plg. 95 punktą), prekyba negali būti pastebimai paveikta, jei piktnaudžiavimas yra tik vietinės reikšmės arba apima tik nereikšmingą dominuojančios įmonės pardavimų dalį.

3.3. Susitarimai ir piktnaudžiavimas, susiję su importu ir eksportu į trečiosiose šalyse esančias įmones, ir susitarimai ir veiksmai, susiję su trečiosiose šalyse esančiomis įmonėmis

3.3.1. Bendrojo pobūdžio pastabos

100.

EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniai taikomi susitarimams ir veiksmams, galintiems paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą, net jei viena ar daugiau šalių yra už EEE ribų (81). 53 ir 54 straipsniai yra taikomai nepriklausomai nuo įmonių įsikūrimo arba susitarimo sudarymo vietos, jeigu susitarimas arba veiksmas yra įgyvendinamas EEE (82), arba daro poveikį EEE (83). 53 ir 54 straipsniai taip pat gali būti taikomi susitarimams ir veiksmams, apimantiems trečiąsias šalis, jeigu jie gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. 2 skyriuje nustatytas bendrasis principas, pagal kurį susitarimas arba veiksmas turi galėti padaryti tiesioginį arba netiesioginį, faktinį arba galimą pastebimą poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybos modeliui, taip pat taikomas susitarimams ir piktnaudžiavimui, susijusiems su įmonėmis trečiosiose šalyse arba su importu arba eksportu į trečiąsias šalis.

101.

Tam, kad būtų pradėta taikyti EEE teisės jurisdikcija, pakanka, kad su trečiosiomis šalimis arba įmonėmis, esančiomis trečiosiose šalyse, susijęs susitarimas arba veiksmas galėtų paveikti EEE tarpvalstybinę ūkinę veiklą. Importas į vieną EEE valstybę gali būti tokio pobūdžio poveikio priežastimi. Importas gali paveikti konkurencijos sąlygas importuojančioje EEE valstybėje, kurios savo ruožtu gali turėti poveikį konkuruojančių produktų eksportui ir importui į ir iš kitų EEE valstybių. Kitaip tariant, importas iš trečiųjų šalių pagal susitarimą arba veiksmą gali sukelti EEE valstybių tarpusavio prekybos pokyčius ir taip paveikti prekybos modelį.

102.	Taikant poveikio prekybai kriterijų pirmiau minėtiems susitarimams ir veiksmams yra svarbu patikrinti, inter alia, susitarimo arba veiksmo objektą, kaip nurodyta pagal jo turinį arba susijusių įmonių pagrindinį tikslą (84).

103.

Jei susitarimu siekiama riboti konkurenciją EEE, būtinas poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai atsiranda greičiau nei tuo atveju, jei pagrindinis tikslas yra konkurencijos reguliavimas už EEE ribų. Pirmiau minėtu atveju susitarimas arba veiksmas iš tikrųjų turi tiesioginį poveikį konkurencijai EEE ir EEE valstybių tarpusavio prekybai. Tokie susitarimai ir veiksmai, kurie gali būti taikomi tiek importui, tiek eksportui, paprastai dėl savo pobūdžio gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą.

3.3.2. Susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas EEE

104.

Importo atveju, į šią kategoriją įeina susitarimai, kurie sukelia izoliaciją EEE susitarimu apimamoje teritorijoje (85). Tai yra, pavyzdžiui, susitarimai, kai konkurentai EEE ir trečiosiose šalyje pasidalija rinkomis, pvz., susitaria neprekiauti vienas kito vidaus rinkoje arba sudaro abipusio (išimtinio) platinimo susitarimus (86).

105.

Eksporto atveju į šią kategoriją įeina atvejai, kai įmonės, konkuruojančios dviejose arba daugiau EEE valstybių, susitaria eksportuoti tam tikrą (perteklinį) kiekį į trečiąsias šalis, siekdamos koordinuoti savo rinką EEE. Tokie eksporto susitarimai mažina kainų konkurenciją ribodami išeigą EEE, taip paveikdami EEE valstybių tarpusavio prekybą. Nesant eksporto susitarimo, šie kiekiai galėjo būti parduoti EEE (87).

3.3.3. Kiti susitarimai

106.	Susitarimų ir veiksmų, kuriais nesiekiama riboti konkurencijos EEE, atveju paprastai reikia išsamesnės analizės, ar EEE tarpvalstybinė ūkinė veikla ir dėl to EEE valstybių tarpusavio prekybos modelis gali būti paveiktas.

107.

Todėl yra svarbu patikrinti susitarimo arba veiksmo poveikį klientams ir kitiems subjektams EEE, priklausantiems nuo įmonių, kurios yra susitarimo arba veiksmo šalys, produktų (88). Compagnie maritime belge (89) byloje dėl susitarimų tarp laivybos bendrovių, veikiančių tarp Bendrijos ir Vakarų Afrikos uostų, buvo nuspręsta, kad susitarimai galėjo netiesiogiai paveikti EB valstybių narių tarpusavio prekybą, nes jie pakeitė Bendrijos uostų, kuriems taikomi susitarimai, baseinus ir paveikė kitų įmonių veiklą tose srityse. Kalbant konkrečiau, susitarimai paveikė įmonių, priklausiusių nuo šalių transportavimo paslaugų, veiklą arba todėl, kad šių paslaugų reikėjo transportuoti trečiosiose šalyse įgytoms arba ten parduotoms prekėms, arba dėl to, kad šios paslaugos buvo svarbi uostų teikiamų paslaugų dalis.

108.

Prekyba taip pat gali būti paveikta, jei susitarimas užkerta kelią grįžtamajam importui EEE. Pavyzdžiui, tai gali būti vertikaliųjų susitarimų tarp EEE tiekėjų ir platintojų iš trečiųjų šalių atveju, kai ribojamas perpardavimas už paskirtos teritorijos ribų, įskaitant EEE. Jei nesant susitarimo perparduoti į EEE būtų įmanoma ir galima, toks importas gali paveikti prekybos modelį EEE (90).

109.

Vis dėlto kad toks poveikis galėtų būti, turi būti pastebimas produktų kainų EEE ir už jos ribų skirtumas ir šio kainų skirtumo neturi panaikinti muitai ir transporto išlaidos. Be to, eksportuotų produktų apimtis palyginti su visa tų produktų rinka EEE rinkos teritorijoje turi nebūti nereikšminga (91). Jei šių produktų apimtis yra nereikšminga palyginti su EEE parduotų produktų apimtimi, bet kokio grįžtamojo importo poveikis EEE valstybių tarpusavio prekybai laikomas nepastebimu. Atliekant tokį vertinimą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į individualius šalių susitarimus, bet ir į panašių susitarimų tarp to paties ir konkuruojančių tiekėjų bendrąjį poveikį. Pavyzdžiui, gali būti, kad produktų apimtis, kuriai taikomas atskiras susitarimas, yra pakankamai nedidelė, bet produktų apimtis, kuriai taikomi keli tokie susitarimai, yra didelė. Tokiu atveju susitarimai kaip visuma gali pastebimai paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Vis dėlto reikėtų priminti, kad (plg. 49 punktą) individualaus susitarimo arba susitarimų grupės indėlis į bendrą poveikį prekybai turi būti reikšmingas.

(1) OL C 101, 2004 4 27, p. 81.

(2) Kompetencija nagrinėti pavieniais atvejais kylančius klausimus dėl EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių dalinasi ELPA Priežiūros institucija ir Komisija pagal EEE susitarimo 56 straipsnyje nustatytas taisykles. Nagrinėti bet kurį pavienį atvejį gali tik viena iš šių dviejų priežiūros institucijų.

(3) EEE susitarimo 6 straipsnis numato, kad, nepažeidžiant tolesnės precedentų teisės plėtotės, įgyvendinant ir taikant Susitarimo nuostatas, savo esme tolygias atitinkamoms Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties taisyklėms bei teisės aktams, priimtiems taikant šias dvi sutartis, jos yra aiškinamos pagal atitinkamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nutartis, priimtas prieš pasirašant EEE susitarimą. Be to, Institucijos ir Teismo susitarimo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad ELPA priežiūros institucija ir ELPA teismas, aiškindami ir taikydami Susitarimo nuostatas, privalo deramai atsižvelgti į Teisingumo Teismo nutartyse, priimtose po EEE susitarimo pasirašymo, nustatytus principus.

(4) ELPA priežiūros institucijos pranešimas dėl mažareikšmių susitarimų, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį (de minimis), OL C 67, 2003 3 20, p. 20 ir OL Nr. 15 EEE priedas, 2003 3 20, p. 11.

(5) Įsigaliojus 2004 m. rugsėjo 24 d. susitarimui, iš dalies keičiančiam ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, Institucijos ir Teismo susitarimo 4 protokolo II dalis didžiąja dalimi bus atspindėta ELPA lygmeniu Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(6) Žr., pvz., sujungtas bylas 56/64 ir 58/64, Consten ir Grundig, [1966] Rink. p. 429, ir sujungtas bylas 6/73 bei 7/73, Commercial Solvents, [1974] Rink. p. 223.

(7) Žr. bylą 22/71, Béguelin, [1971] Rink. p. 949, 16 punktas ir ELPA Priežiūros institucijos sprendimą byloje NSF, OL L 284, 1997 10 16, p. 68, 77 punktas.

(8) Žr. bylą 193/83, Windsurfing, [1986] Rink. p. 611, 96 punktas, ir bylą T-77/94, Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwekerijprodukten, [1997] Rink. II-759, 126 punktas.

(9) Žr. ankstesnėje išnašoje nurodytą sprendimą Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwekerijprodukteten byloje, 142–144 punktai.

(10) Žr., pvz., bylą T-2/89, Petrofina, [1991] Rink. II-1087, 226 punktas.

(11) Pastebimumo koncepcija nagrinėjama 2.4 skyriuje.

(12) Žr. bylą 85/76, Hoffmann-La Roche, [1979] Rink. p. 461, 126 punktas.

(13) Šiose gairėse terminas „produktai“ reiškia prekes ir paslaugas.

(14) Žr. bylą 172/80, Züchner, [1981] Rink. p. 2021, 18 punktas. Taip pat žr. bylą C-309/99, Wouters, [2002] Rink. I-1577, 95 punktas, bylą C-475/99, Ambulanz Glöckner, [2001] Rink. I-8089, 49 punktas, sujungtas bylas C-215/96 ir 216/96, Bagnasco, [1999] Rink. I-135, 51 punktas, bylą C-55/96, Job Centre, [1997] Rink. I-7119, 37 punktas, ir bylą C-41/90, Höfner and Elser, [1991] Rink. I-1979, 33 punktas.

(15) Žr., pvz., sujungtas bylas T-24/93 ir kitas, Compagnie maritime belge, [1996] Rink. II-1201, 203 punktas, ir 6 išnašoje nurodytą sprendimą Commercial Solvents byloje, 23 punktas.

(16) Žr., pvz., sujungtas bylas T-213/95 ir T-18/96, SCK ir FNK, [1997] Rink. II-1739, bei paskesnius 3.2.4 ir 3.2.6 skyrius.

(17) Žr. toliau esantį 3.2 skyrių.

(18) Žr., pvz., 14 išnašoje nurodytą sprendimą Züchner byloje ir bylą 319/82, Kerpen & Kerpen, [1983] Rink. 4173, sujungtas bylas 240/82 ir kitas, Stichting Sigarettenindustrie, [1985] Rink. p. 3831, 48 punktas, bei sujungtas bylas T-25/95 ir kitas, Cimenteries CBR, [2000] Rink. II-491, 3930 punktas.

(19) Kai kuriuose sprendimuose, daugiausia dėl vertikaliųjų susitarimų, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pridėjo formuluotę, kad susitarimas galėjo sutrukdyti pasiekti EB valstybių narių bendrosios rinkos tikslus, žr., pvz., bylą T-62/98, Volkswagen, [2000] Rink. II-2707, 179 punktas, ir 14 išnašoje nurodytą sprendimą Bagnasco byloje, 47 punktas, bei bylą 56/65, Société Technique Miničre, [1966] Rink. 337. Todėl susitarimo poveikis EEE susitarimo veikimui yra veiksnys, į kurį galima atsižvelgti.

(20) Žr., pvz., bylą E-7-01, Hegelstad Eiendomsselskap Arvid B. Hegelstad ir kiti ir Hydro Texaco AS, [2002] ELPA Teismo ataskaitos, p. 310 ir bylą T-228/97, Irish Sugar, [1999] Rink. II-2969, 170 punktas ir bylą 19/77, Miller, [1978] Rink. 131, 15 punktas.

(21) Žr., pvz., bylą C-250/92, Gųttrup-Klim. [1994] Rink. II-5641, 54 punktas.

(22) Žr., pvz., bylą C-306/96, Javico, [1998] Rink. I-1983, 17 punktas, ir 7 išnašoje nurodytą sprendimą Béguelin byloje, 18 punktas.

(23) Plg. 14 išnašoje nurodytus sprendimus Bagnasco ir Wouters bylose.

(24) Žr., pvz., bylą T-141/89, Tréfileurope, [1995] Rink. II-791, bylą T-29/92, Vereniging van Samenwerkende Prijsregelende Organisaties in de Bouwnijverheid (SPO), [1995] Rink. II-289, kiek tai susiję su eksportu, ir Komisijos sprendimą Volkswagen (II) byloje, OL 262 L 264, 2001 10 2, p. 14.

(25) Žr. bylą 71/74, Frubo, [1975] Rink. 563, 38 punktas, sujungtas bylas 209/78 ir kitas, Van Landewyck, [1980] Rink. 3125, 172 punktas, bylą T-61/89, Dansk Pelsdyravler Forening, [1992] Rink. II-1931, 143 punktas, ir bylą T-65/89, BPB Industries ir British Gypsum, [1993] Rink. II-389, 135 punktas.

(26) Žr. bylą T-86/95, Compagnie Générale Maritime ir kiti, [2002] Rink. II-1011, 148 punktas, ir 15 išnašoje nurodytą sprendimą Compagnie maritime belge byloje, 202 punktas.

(27) Žr. bylą 123/83, BNIC v Clair, [1985] Rink. 391, 29 punktas. Taip pat žr. ELPA Priežiūros institucijos sprendimą byloje NSF, 79 punktas, 7 išnaša.

(28) Žr. Komisijos sprendimą Zanussi byloje, OL L 322 1978 11 16, p. 36, 11 punktas.

(29) Žr. bylą 31/85, ETA Fabrique d'Ebauches, [1985] Rink. 3933, 12 ir 13 punktai.

(30) Žr. sujungtas bylas C-241/91 P ir C-242/91 P, RTE (Magill), [1995] Rink. I-743, 70 punktas, ir bylą 107/82, AEG, [1983] Rink. 3151, 60 punktas.

(31) Žr. pirmesnėje išnašoje nurodytą sprendimą AEG byloje, 60 punktas.

(32) Žr. bylą 5/69, Völk, [1969] Rink. 295, 7 punktas.

(33) Žr., pvz., sprendimą Javico byloje, nurodytą 22 išnašoje, 17 punktas, ir sprendimą BPB Industries ir British Gypsum byloje, nurodytą 25 išnašoje, 138 punktas.

(34) Žr. 25 išnašoje nurodytą sprendimą BPB Industries ir British Gypsum byloje, 138 punktas.

(35) Žr., pvz., 20 išnašoje nurodytą sprendimą Miller byloje, 9–10 punktai ir 30 išnašoje nurodytą sprendimą AEG byloje, 58 punktas.

(36) Žr. sujungtas bylas 100/80 ir kitas, Musique Diffusion Franēaise, [1983] Rink. p. 1825, 86 punktas. Šioje byloje konkretūs produktai sudarė tik daugiau nei 3 % pardavimų atitinkamoje nacionalinėje rinkoje. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad lygiagrečiai prekybai trukdę susitarimai galėjo pastebimai paveikti EB valstybių narių tarpusavio prekybą dėl didelės šalių apyvartos ir atitinkamos produktų padėties rinkoje, palyginti su konkuruojančių tiekėjų gaminamais produktais.

(37) Žr. 16 išnašoje nurodytą sprendimą Volkswagen byloje, 179 ir 231 punktai, ir bylą T-213/00, CMA CGM ir kiti, [2003] Rink. I-, 219 ir 220 punktai.

(38) Žr., pvz., bylą T-7/93, Langnese-Iglo, [1995] Rink. II-1533, 120 punktas.

(39) Žr. 8 išnašoje nurodytą sprendimą Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwekerijprodukten byloje, 140 ir 141 punktai. Žr. 20 išnašoje nurodytą sprendimą Hegelstad byloje.

(40) Žr. ELPA priežiūros institucijos pranešimą dėl mažareikšmių susitarimų, 4 išnaša, 3 punktas.

(41) Šiame sprendime remiamasi Europos Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB (OL L 107, 1996 4 30, p. 4) pateiktu mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimu. Nuo 2005 m. sausio 1 d. šią rekomendaciją pakeitė Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, OL L 124, 2003 5 20, p. 36, kuri 2004 m. rugsėjo 25 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 131/2004 (OL L 64, 2005 3 10, p. 67 ir OL EEE priedas, 2005 3 10, p. 49) buvo įtraukta į EEE susitarimą.

(42) Terminas „atitinkamos įmonės“ apima susijusias įmones, kaip apibrėžiama ELPA Priežiūros institucijos pranešimo dėl mažareikšmių susitarimų 12.2 punkte, žr. 4 išnašą.

(43) Žr. ankstesnę išnašą.

(44) Apibrėžiant atitinkamą rinką, reikia atsižvelgti į pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo EEE konkurencijos teisėje, (OL L 200, 1998 7 16, p. 48 ir OL Nr. 28 EEE priedas, 1998 7 16, p. 3).

(45) Taip pat žr. 14 punktą.

(46) Žr. 18 išnašoje nurodytą sprendimą Kerpen & Kerpen byloje, 8 punktas. Reikia pažymėti, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas remiasi ne rinkos dalimi, bet Prancūzijos eksporto dalimi ir susijusių produktų apimtimi.

(47) Žr., pvz., 16 išnašoje nurodytą sprendimą Volkswagen byloje ir bylą T-175/95, BASF Coatings, [1999] Rink. II-1581. Dėl horizontaliojo susitarimo siekiant užkirsti kelią lygiagrečiai prekybai žr. sujungtas bylas 96/82 ir kitas, IAZ International, [1983] Rink. 3369, 27 punktas.

(48) Žr., pvz., bylą T-142/89, Usines Gustave Boėl, [1995] Rink. II-867, 102 punktas.

(49) Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai nagrinėjami ELPA Priežiūros institucijos pranešime dėl EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairių (OL C 266, 2002 10 31, p. 1 ir OL Nr. 55 EEE priedas, 2002 10 31, p. 1). Šiose gairėse nagrinėjamas įvairių susitarimų rūšių esminis konkurencijos vertinimas, bet nenagrinėjamas poveikis prekybai.

(50) Žr. aktą, nurodytą EEE susitarimo XIV priedo 1 punkte (Reglamentas (EB) Nr. 139/2004) dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas), OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (kurio nuostatos 2004 m. birželio 4 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 78/2004 įtrauktos į EEE susitarimą, OL L 219, 2004 6 19, p. 13 ir OL Nr. 32 EEE priedas, 2004 6 19, p. 1).

(51) Komisijos pranešime dėl visas funkcijas atliekančių bendrų įmonių koncepcijos pagal Susijungimų reglamentą, OL C 66, 1998 3 2, p. 1, pateikiamos gairės dėl šios koncepcijos apimties. Kol kas ELPA priežiūros institucija nepriėmė jokių pranešimų koncentracijų srityje. Tačiau, kai tinkama, Institucija taiko Komisijos susijungimų pranešimuose pateikiamus principus.

(52) Žr., pvz., Komisijos sprendimą Ford/Volkswagen byloje, OL L 20, 1993 1 28, p. 14.

(53) Žr. 26 išnašoje nurodytą sprendimą Compagnie Générale Maritime byloje, 146 punktas.

(54) Žr. sujungtas bylas 43/82 ir 63/82, VBVB ir VBBB, [1984] Rink. 19, 9 punktas.

(55) Žr. bylą T-66/89, Publishers Association, [1992] Rink. II-1995.

(56) Žr. 6 išnašoje nurodytą sprendimą Commercial Solvents byloje, 12 išnašoje nurodytą sprendimą Hoffmann-La Roche byloje, 125 punktas, ir 30 išnašoje nurodytą sprendimą RTE ir ITP byloje, taip pat bylą 6/72, Continental Can, [1973] Rink. 215, 16 punktas, ir bylą 27/76, United Brands, [1978] Rink. 207, 197–203 punktai.

(57) Žr. 7 išnašoje nurodytą sprendimą Commercial Solvents byloje, 32 ir 33 punktai.

(58) Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, dominavimas yra įmonės užimama ekonominio pajėgumo pozicija, sudaranti sąlygas užkirsti kelią veiksmingos konkurencijos išlaikymui atitinkamoje rinkoje, suteikdama galią veikti pastebimai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų, žr. pvz. 12 išnašoje nurodytą sprendimą Hoffmann-La Roche byloje, 38 punktas.

(59) Žr. 14 išnašoje nurodytą sprendimą Wouters byloje, 95 punktas.

(60) Žr., pvz., bylą 246/86, Belasco, [1989] Rink. 2117, 32–38 punktai.

(61) Žr. pirmesnėje išnašoje nurodytą Belasco sprendimą, 34 punktas ir pastarąsias sujungtas bylas T-202/98 a.o., British Sugar, [2001] Rink. II-2035, 79 punktas. Kita vertus, tai nėra taip, kai rinka nėra imli importui, žr. 14 išnašoje nurodytą sprendimą Bagnasco byloje, 51 punktas.

(62) Garantijos einamosios sąskaitos kreditams.

(63) Žr. 14 išnašoje nurodytą sprendimą Bagnasco byloje, 51 punktas.

(64) Žr. bylą 45/85, Verband der Sachversicherer, [1987] Rink. 405, 50 punktas, ir bylą C-7/95 P, John Deere, [1998] Rink. I-3111. Taip pat žr. 25 išnašoje nurodyto sprendimo Van Landewyck byloje 172 punktą, kur Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pabrėžė, kad konkretus susitarimas pastebimai sumažino paskatą prekiauti importuotais produktais.

(65) Žr., pvz., 18 išnašoje nurodytą sprendimą Stichting Sigarettenindustrie byloje, 49 ir 50 punktai.

(66) Žr. bylą T-22/97, Kesko, [1999] Rink. II-3775, 109 punktas.

(67) Žr., pvz., bylą T-65/98, Van den Bergh Foods, [2003] Rink. II-, ir 38 išnašoje nurodytą sprendimą Langnese-Iglo byloje, 120 punktas.

(68) Žr., pvz., 2000 12 7 sprendimą, byla C-214/99, Neste, [2000] Rink. I-11121.

(69) Žr. 1991 2 28 sprendimą, byla C-234/89, Delimitis, [1991] Rink. I-935.

(70) Žr. 38 išnašoje nurodytą sprendimą Langnese-Iglo byloje, 120 punktas. Žr. 20 išnašoje nurodytą sprendimą Hegelstad byloje.

(71) Žr., pvz., 24 išnašoje nurodytą Komisijos sprendimą Volkswagen (II) byloje, 81 ir tolesni punktai.

(72) Žr. 16 išnašoje nurodytą sprendimą SCK ir FNK byloje, 177–181 punktai.

(73) Žr. 14 išnašoje nurodytą sprendimą Ambulanz Glöckner byloje, 38 punktas, bylą C-179/90, Merci convenzionali porto di Genova, [1991] Rink. I-5889, ir bylą C-242/95, GT-Link, [1997] Rink. I-4449.

(74) Žr., pvz., 25 išnašoje nurodytą sprendimą BPB Industries ir British Gypsum byloje, 135 punktas.

(75) Žr. bylą 322/81, Nederlandse Banden Industrie Michelin, [1983] Rink. 3461.

(76) Žr. bylą 61/80, Coöperative Stremsel- en Kleurselfabriek, [1981] Rink. p. 851, 15 punktas.

(77) Žr. 20 išnašoje nurodytą sprendimą Irish Sugar byloje, 169 punktas.

(78) Žr. 30 išnašoje nurodytą sprendimą RTE (Magill) byloje, 70 punktas.

(79) Žr. 20 išnašoje nurodytą sprendimą Irish Sugar byloje.

(80) Žr., pvz., 73 išnašoje nurodytą teismų praktiką.

(81) Žr. bylą 28/77, Tepea, [1978] Rink. 1391, 48 punktas, ir 56 išnašoje nurodytą sprendimą Continental Can byloje, 16 punktas.

(82) Žr. sujungtas bylas C-89/85 ir kitas, Ahlström Osakeyhtiö (Woodpulp), [1988] Rink. 651, 16 punktas.

(83) Žr. bylą T-102/96, Gencor, [1999] Rink. II-753, susijusią su poveikio tyrimu susijungimų srityje.

(84) Žr. 22 išnašoje nurodytą sprendimą Javico byloje, 19 punktas.

(85) Žr. bylą 51/75, EMI v CBS, [1976] Rink. 811, 28 ir 29 punktai.

(86) Žr. Komisijos sprendimą Siemens/Fanuc byloje, OL L 376, 1985 12 31 p. 29.

(87) Žr. sujungtas bylas 29/83 ir 30/83, CRAM ir Rheinzinc, [1984] Rink. 1679, ir sujungtas bylas 40/73 ir kitas, Suiker Unie, [1975] Rink. 1663, 564 ir 580 punktai.

(88) Žr. 22 išnašoje nurodyto sprendimo Javico byloje 22 punktą.

(89) Žr. 15 išnašoje nurodyto sprendimo Compagnie maritime belge byloje 203 punktą.

(90) Žr. 22 išnašoje nurodytą sprendimą Javico byloje.

(91) Žr. 22 išnašoje nurodyto sprendimo Javico byloje 24–26 punktus.

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/66

EMAS

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

Norvegijoje registruotų teritorijų sąrašas pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001

(2006/C 291/18)

Registracijos numeris

Bendrovės pavadinimas ir adresas

Telefono Nr.

Fakso Nr.

El. pašto adresas

Kontaktinis asmuo

Pramonės sektorius

NO-000005

Kraft Foods Norge AS, avd Disenå

N-2114 Disenå

(47) 62 96 82 00

(47) 62 96 82 50

kmellem@krafteurope.com

Kari Benterud Mellem

15.31

NO-000015

Rescon Mapei AS

Vallsetveien 6

N-2120 Sagstua

(47) 62 97 20 00

(47) 62 97 20 99

alan.ulstad@resconmapei.no

Alan K. Ulstad

24.66

NO-000016

Håg ASA

Sundveien

N-7460 Røros

(47) 72 40 72 00

(47) 72 40 72 72

mbf@hag.no

Maj Britt Fjerdingen

36.11

NO-000017

Gyproc AS

Habornv 59

N-1631 Gamle Fredrikstad

(47) 69 35 75 00

(47) 69 35 75 01

gyprocno@gyproc.com

Jon Gjerløw

26.62

NO-000034

Savo AS

Fyrstikkbakken 7

N-0667 Oslo

(47) 22 91 67 00

(47) 22 63 12 09

Birgit Madsen

31.11

NO-000044

Hydro Aluminium Profiler AS, Magnor

Gaustadveien

N-2240 Magnor

(47) 62 83 34 15

(47) 62 83 33 00

oyvind.aasen@hydro.com

Øyvind Aasen

27.422

NO-000059

Ørsta Gruppen AS

N-6151 Ørsta

(47) 70 04 70 00

(47) 70 04 70 04

firmapost@orstastaal.no

Rolf O. Hjelle

28.1

NO-000063

Pyrox AS

N-5685 Uggdal

(47) 53 43 04 00

(47) 53 43 04 04

Eirik Helgesen

29.2

NO-000071

Forestia AS

Avd Kvam

N-2650 Kvam

(47) 62 42 82 00

(47) 61 29 25 30

kvam@forestia.com

Harvey Rønningen

20.200

NO-000083

Total E & P Norge AS

Finnestadveien 44

N-4029 Stavanger

(47) 51 50 39 18

(47) 51 50 31 40

firmapost@ep.total.no

Ulf Einar Moltu

11.100

NO-000085

Kährs Brumunddal AS

Nygata 4

N-2380 Brumunddal

(47) 62 36 23 00

(47) 62 36 23 01

Knut Midtbruket

20.200

NO-000086

Grøset Trykk AS

N-2260 Kirkenær

(47) 62 94 65 00

(47) 62 99 65 01

firmapost@groset.no

Mari L Breen

22.22

NO-000087

Norske Skogindustrier ASA

Follum

N-3505 Hønefoss

(47) 32 11 21 00

(47) 32 11 22 00

astrid.broch-due@norske-skog.com

Astrid Broch-Due

21.12

NO-000090

AS Oppland Metall

Mattisrudsvingen 2

N-2827 Hunndalen

(47) 61 18 76 70

(47) 61 17 04 71

firmapost@opplandmetall.no

Knut Sørlie

37.00, 60.2

NO-000092

Forestia AS

Braskereidfoss

N-2435 Braskereidfoss

(47) 62 42 82 00

(47) 62 42 82 78

braskeriedfoss@forestia.com

Per Olav Løken

20.200

NO-000095

Grip Senter

Storgata 23 C

N-0184 Oslo

(47) 22 97 98 00

(47) 22 42 75 10

eva-britt.isager@grip.no

Eva Britt Isager

74.2

NO-000096

Gjøvik Land og Toten Interkommunale Avfallsselskap DA

Dalborgmarka 100

N-2827 Hunndalen

(47) 61 14 55 80

(47) 61 13 22 45

post@glt-avfall.no

Bjørn E. Berg

NO-000097

Hydro Polymers AS

Rafnes

N-3966 Stathelle

(47) 35 00 60 94

(47) 35 00 52 98

nils.eirik.stamland@hydro.com

Nils Eirik Stamland

24.140

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/68

ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo pakeitimai

(2006/C 291/19)

Susitarimai, iš dalies keičiantys ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 4 Protokolą, pasirašyti 2005 m. kovo 11 d. ir 2006 m. kovo 10 d. Briuselyje, įsigaliojo 2006 m. kovo 27 d.

Šie susitarimai ir ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo naujausia suvestinė redakcija buvo paskelbti ELPA sekretoriato tinklalapyje.

Tekstus galima rasti pagal šias nuorodas:

http://secretariat.efta.int/Web/legaldocuments/ESAAndEFTACourtAgreement/Amendments

http://secretariat.efta.int/Web/legaldocuments/ESAAndEFTACourtAgreement/Documents/

30.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/69

EEE ELPA valstybių 2005 m. antrajam pusmečiui išduotų leidimų prekiauti sąrašas

(2006/C 291/20)

Remiantis 1999 m. gegužės 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 74/1999, EEE jungtinis komitetas raginamas 2006 m. birželio 2 d. susitikime nurodyti šiuos 2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. leidimų prekiauti vaistais sąrašus:

I priedas	Naujų leidimų prekiauti sąrašas
II priedas	Atnaujintų leidimų prekiauti sąrašas
III priedas	Pratęstų leidimų prekiauti sąrašas
IV priedas	Panaikintų leidimų prekiauti sąrašas
V priedas	Sustabdytų leidimų prekiauti sąrašas

I PRIEDAS

1. Nauji leidimai prekiauti:

2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. EEE ELPA valstybėse išduoti šie leidimai prekiauti:

ES numeris	Produktas	Šalis	Leidimo išdavimo data
EU/1/00/129/001-003	Azopt	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/00/131/001-030	PegIntron	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/134/008-011	Lantus	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/135/002	DaTSCAN	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/142/009-010	NovoMix	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/142/011-016	NovoMix	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/142/017-022	NovoMix	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/01/198/007-010	Glivec	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/02/215/001/NO-010/NO	Pritor Plus	Norvegija	2005 9 7
EU/1/02/227/003	Neulasta	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/02/228/003	Neupopeg	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/03/255/001-003	Ventavis	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/03/258/013-014	Avandamet	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/03/263/001-003/IS	Dukoral suspensija vakcinai ir šnypščiosios granulės geriamajam tirpalui	Islandija	2005 10 06
EU/1/03/265/003-004	Bonviva	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/03/266/003-004	Bondenza	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/03/269/001	Faslodex	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/03/270/003	Kentera	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/04/276/021-032	Abilify	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/04/276/033-035	Abilify	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/04/279/030-032	Lyrica	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/04/280/007	Yentreve	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/04/283/007	Ariclaim	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/04/289/002	Angiox	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/04/296/005-006	Cymbalta	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/04/297/005-006	Xeristar	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/05/310/001/NO-005/NO	Fosavance	Norvegija	2005 9 6
EU/1/05/310/001-005	Fosavance	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/05/310/001-005/IS	Fosavance tabletės	Islandija	2005 9 20
EU/1/05/311/001/NO-003/NO	Tarceva	Norvegija	2005 9 26
EU/1/05/311/001-003	Tarceva	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/05/311/001-003/IS	Tarceva	Islandija	2005 10 18
EU/1/05/312/001/IS	Xyrem	Islandija	2005 11 18
EU/1/05/312/001/NO	Xyrem	Norvegija	2005 11 18
EU/1/05/313/001/NO-009/NO	Vasovist	Norvegija	2005 10 14
EU/1/05/313/001-009	Vasovist	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/313/001-009/IS	Vasovist	Islandija	2005 11 2
EU/1/05/314/001	Kepivance	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/314/001/IS	Kepivance	Islandija	2005 11 24
EU/1/05/314/001/NO	Kepivance	Norvegija	2005 11 22
EU/1/05/315/001	Aptivus	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/315/001/IS	Aptivus	Islandija	2005 11 25
EU/1/05/315/001/NO	Aptivus	Norvegija	2005 11 2
EU/1/05/316/001/NO-014/NO	Procoralan	Norvegija	2005 11 10
EU/1/05/316/001-014	Procoralan	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/316/001-014/IS	Procoralan	Islandija	2005 11 24
EU/1/05/317/001/NO-014/NO	Corlentor	Norvegija	2005 11 10
EU/1/05/317/001-014	Corlentor	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/317/001-014/IS	Corlentor	Islandija	2005 11 24
EU/1/05/318/001	Revatio	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/318/001/IS	Revatio	Islandija	2005 11 28
EU/1/05/318/001/NO	Revatio	Norvegija	2005 11 11
EU/1/05/319/001/NO-002/NO	Xolair	Norvegija	2005 11 7
EU/1/05/319/001-002	Xolair	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/319/001-002/IS	Xolair	Islandija	2005 11 25
EU/1/05/320/001	Noxafil	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/320/001/IS	Noxafil	Islandija	2005 11 20
EU/1/05/320/001/NO	Noxafil	Norvegija	2005 11 23
EU/1/05/321/001	Posaconazole SP	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/05/321/001/IS	Posaconazole SP	Islandija	2005 11 24
EU/1/05/321/001/NO	Posaconazole SP	Norvegija	2005 11 23
EU/2/01/030/003-004	Virbagen Omega	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/04/047/001-002/IS	Purevax RCPCh Fel V milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/04/048/001-002/IS	Purevax RCP Fel V milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/04/049/001-002/IS	Purevax RCCh milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/04/050/001-002/IS	Purevax RCPCh milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/04/051/001-002/IS	Purevax RC milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/04/052/001-002/IS	Purevax RCP milteliai ir tirpiklis injekcinei suspensijai ruošti	Islandija	2005 6 30
EU/2/05/053/001	Naxcel	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/2/05/053/001/IS	Naxcel injekcinė suspensija	Islandija	2005 6 09
EU/2/05/053/001/NO	Naxcel	Norvegija	2005 6 17
EU/2/05/054/001/NO-017/NO	Profender	Norvegija	2005 8 30
EU/2/05/054/001-017	Profender	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/05/054/001-017/IS	Profender užlašinamasis tirpalas	Islandija	2005 8 26
EU/2/05/055/001/NO-002/NO	Equilis Te	Norvegija	2005 8 12
EU/2/05/055/001-002	Equilis Te	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/05/055/001-002/IS	Equilis Te injekcinė suspensija	Islandija	2005 8 2
EU/2/05/056/001/NO-002/NO	Equilis Prequenza	Norvegija	2005 8 12
EU/2/05/056/001-002	Equilis Prequenza	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/05/056/001-002/IS	Equilis Prequenza injekcinė suspensija	Islandija	2005 8 2
EU/2/05/057/001/NO-002/NO	Equilis Prequenza Te	Norvegija	2005 8 12
EU/2/05/057/001-002	Equilis Prequenza Te	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/05/057/001-002/IS	Equilis Prequenza Te injekcinė suspensija	Islandija	2005 8 2
EU/2/97/004/011	Metacam	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/2/97/004/012-013	Metacam	Lichtenšteinas	2005 9 30

II PRIEDAS

2. Atnaujinti leidimai prekiauti

2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. EEE ELPA valstybėse atnaujinti šie leidimai prekiauti:

ES numeris	Produktas	Šalis	Atnaujinimo data
EU/1/00/129/001/NO-003/NO	Azopt	Norvegija	2005 6 30
EU/1/00/129/001-003/IS	Azopt 1 % akių lašai, suspensija	Islandija	2005 6 30
EU/1/05/131/001/NO-005/NO	PegIntron	Norvegija	2005 6 24
EU/1/00/131/001-050/IS	PegIntron	Islandija	2005 6 28
EU/1/00/131/031-050	PegIntron	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/05/132/001/NO-005/NO	ViraferonPeg	Norvegija	2005 6 24
EU/1/00/132/001-050	ViraferonPeg	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/00/132/001-050/IS	ViraferonPeg	Islandija	2005 6 28
EU/1/00/133/001/NO-008/NO	Optisulin	Norvegija	2005 7 27
EU/1/00/133/001-008	Optisulin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/133/001-008/IS	Optisulin	Islandija	2005 8 29
EU/1/00/134/001/NO-029/NO	Lantus	Norvegija	2005 7 27
EU/1/00/134/001-007, 012-029	Lantus	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/134/001-029/IS	Lantus	Islandija	2005 8 29
EU/1/00/135/001	DaTSCAN	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/135/001/NO-002/NO	DaTSCAN	Norvegija	2005 9 20
EU/1/00/135/001-002/IS	DaTSCAN	Islandija	2005 10 11
EU/1/00/137/001/NO-012/NO	Avandia	Norvegija	2005 7 27
EU/1/00/137/001-012	Avandia	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/137/001-012/IS	Avandia	Islandija	2005 9 16
EU/1/00/140/001	Visudyne	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/00/140/001/IS	Visudyne 15 mg milteliai injekciniam tirpalui	Islandija	2005 7 14
EU/1/00/140/001/NO	Visudyne	Norvegija	2005 7 27
EU/1/00/141/001	Myocet	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/141/001/IS	Myocet	Islandija	2005 10 13
EU/1/00/141/001/NO	Myocet	Norvegija	2005 9 28
EU/1/00/142/004/NO-005/NO	NovoMix Penfill	Norvegija	2005 10 13
EU/1/00/142/004-005	NovoMix	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/142/004-005/IS	NovoMix 30 Penfill	Islandija	2005 10 21
EU/1/00/142/009/NO-010/NO	NovoMix Flexpen	Norvegija	2005 10 13
EU/1/00/142/009-010/IS	NovoMix 30 FlexPen	Islandija	2005 10 21
EU/1/00/143/001/NO-006/NO	Kogenate Bayer	Norvegija	2005 9 7
EU/1/00/143/001-006	Kogenate	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/143/001-006/IS	Kogenate Bayer	Islandija	2005 10 7
EU/1/00/144/001/NO-003/NO	Helixate NexGen	Norvegija	2005 9 7
EU/1/00/144/001-003	Helixate	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/144/001-003/IS	Helixate NexGen	Islandija	2005 10 7
EU/1/00/145/001	Herceptin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/145/001/IS	Herceptin	Islandija	2005 11 28
EU/1/00/145/001/NO	Herceptin	Norvegija	2005 9 23
EU/1/00/146/001/NO-029/NO	Keppra	Norvegija	2005 8 8
EU/1/00/146/001-029	Keppra	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/00/146/001-029/IS	Keppra	Islandija	2005 9 12
EU/1/00/148/001/NO-004/NO	Agenerase	Norvegija	2005 12 12
EU/1/00/148/001-004	Agenerase	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/148/001-004/IS	Agenerase	Islandija	2005 12 16
EU/1/00/149/001	Panretin	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/149/001/IS	Panretin	Islandija	2005 12 16
EU/1/00/149/001/NO	Panretin	Norvegija	2005 12 9
EU/1/00/150/001/NO-015/NO	Actos	Norvegija	2005 11 2
EU/1/00/150/001-015	Actos	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/150/001-015/IS	Actos	Islandija	2005 11 11
EU/1/00/151/001/NO-013/NO	Glustin	Norvegija	2005 11 2
EU/1/00/151/001-013	Glustin	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/151/001-013/IS	Glustin	Islandija	2005 11 11
EU/1/00/152/001-018	Infanrix hexa	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/153/001-010	Infanrix penta	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/153/001-010/IS	Infanrix penta	Islandija	2005 12 16
EU/1/00/153/001-010/NO	Infanrix penta	Norvegija	2005 12 7
EU/1/00152/001-018/NO	Infanrix hexa	Norvegija	2005 12 7
EU/1/95/001/001, 003-005, 009, 012, 021-022, 025-028, 031-035/IS	Gonal-F	Islandija	2005 11 15
EU/1/95/001/001/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/003/NO-006/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/009/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/012/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/021/NO-022/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/025/NO-028/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/95/001/031/NO-035/NO	Gonal-F	Norvegija	2005 11 11
EU/1/98/093/002	Forcaltonin	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/99/127/001/NO-044/NO	IntronA	Norvegija	2005 6 20
EU/1/99/127/001-044	IntronA	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/99/127/001-044/IS	IntronA	Islandija	2005 6 27
EU/1/99/128/001/NO-037/NO	Viraferon	Norvegija	2005 6 20
EU/1/99/128/001-037	Viraferon	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/99/128/001-037/IS	Viraferon	Islandija	2005 6 27
EU/2/00/018/001	Incurin	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/2/00/018/001/NO	Incurin	Norvegija	2005 6 16
EU/2/00/022//002b-03a	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/022/001/NO-017/NO	Ibaflin	Norvegija	2005 8 31
EU/2/00/022/001-017/IS	Ibaflin	Islandija	2005 7 15
EU/2/00/022/001a	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/022/001b-02a	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/022/003b-04a	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/022/004b	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/022/005-017	Ibaflin	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/2/00/024/001/IS	Pruban	Islandija	2005 12 16
EU/2/99/016/001/NO-006/NO	Porcilis Pesti	Norvegija	2005 7 18
EU/2/99/016/001-006	Porcilis Pesti	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/2/99/016/001-006/IS	Porcilis Pesti	Islandija	2005 7 13
EU/2/99/017/001/NO-006/NO	Ibraxion	Norvegija	2005 6 2

III PRIEDAS

3. Pratęsti leidimai prekiauti

2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. EEE ELPA valstybėse pratęsti šie leidimai prekiauti:

ES numeris	Produktas	Šalis	Pratęsimo data
EU/1/00/142/011/NO-013/NO	NovoMix Penfill 50	Norvegija	2005 11 1
EU/1/00/142/001-013/IS	NovoMix 50 Penfill injekcinė suspensija	Islandija	2005 10 5
EU/1/00/142/014/NO-016/NO	NovoMix Flexpen 50	Norvegija	2005 11 1
EU/1/00/142/014-016/IS	NovoMix 50 FlexPen injekcinė suspensija	Islandija	2005 10 5
EU/1/00/142/017/NO-019/NO	NovoMix Penfill 70	Norvegija	2005 11 1
EU/1/00/142/017-019/IS	NovoMix 70 Penfill injekcinė suspensija	Islandija	2005 10 5
EU/1/00/142/020/NO-022/NO	NovoMix Flexpen 70	Norvegija	2005 11 1
EU/1/00/142/020-022/IS	NovoMix 70 FlexPen injekcinė suspensija	Islandija	2005 10 5
EU/1/03/265/003/NO-004/NO	Bonviva plėvele dengtos tabletės	Norvegija	2005 9 28
EU/1/03/265/003-004/IS	Bonviva plėvele dengtos tabletės	Islandija	2005 10 25
EU/1/03/266/003/NO-004/NO	Bondenza plėvele dengtos tabletės	Norvegija	2005 9 28
EU/1/03/266/003-004/IS	Bondenza plėvele dengtos tabletės	Islandija	2005 10 21
EU/1/04/276/021/NO-023/NO	Abilify 5 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Norvegija	2005 7 18
EU/1/04/276/021-023/IS	Abilify 5 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Islandija	2005 7 14
EU/1/04/276/024/NO-026/NO	Abilify 10 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Norvegija	2005 7 18
EU/1/04/276/024-026/IS	Abilify 10 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Islandija	2005 7 14
EU/1/04/276/027/NO-029/NO	Abilify 15 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Norvegija	2005 7 18
EU/1/04/276/027-029/IS	Abilify 15 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Islandija	2005 7 14
EU/1/04/276/030/NO-032/NO	Abilify 30 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Norvegija	2005 7 18
EU/1/04/276/030-032/IS	Abilify 30 mg burnoje disperguojamoji tabletė	Islandija	2005 7 14
EU/1/04/276/033/NO-035/NO	Abilify 1mg/ml geriamasis tirpalas	Norvegija	2005 11 9
EU/1/04/276/033-035/IS	Abilify 1 mg/ml geriamasis tirpalas	Islandija	2005 12 01
EU/1/96/026/002/IS	Invirase 500 mg plėvele dengta tabletė	Islandija	2005 7 19
EU/1/96/026/002/NO	Invirase	Norvegija	2005 6 9
EU/2/97/004/012/NO-013/NO	Metacam 0,5 mg/ml geriamoji suspensija šunims	Norvegija	2005 9 5
EU/2/97/004/012-013/IS	Metacam 0,5 mg/ml geriamoji suspensija šunims	Islandija	2005 9 2

IV PRIEDAS

4. Panaikinti leidimai prekiauti

2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. EEE ELPA valstybėse panaikinti šie leidimai prekiauti:

ES numeris	Produktas	Šalis	Panaikinimo data
EU/1/00/158/001-034/IS	Opulis	Islandija	2005 9 9
EU/1/00/168/001/NO-006/NO	Tenecteplase	Norvegija	2005 8 9
EU/1/00/168/001-006	Tenecteplase	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/02/208/001-008/IS	Xapit	Islandija	2005 9 9
EU/1/02/210/001/NO-008/NO	Rayzon	Norvegija	2005 7 22
EU/1/02/210/001-008	Rayzon	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/02/210/001-008/IS	Rayzon	Islandija	2005 7 5
EU/1/02/242/001-024	Valdyn	Lichtenšteinas	2005 9 30
EU/1/02/242/001-024/IS	Valdyn plėvele dengtos tabletės	Islandija	2005 7 5
EU/1/02/244/001/NO-024/NO	Valdyn	Norvegija	2005 7 22
EU/1/02/244/001-024/IS	Valdyn	Lichtenšteinas	2005 7 31
EU/1/96/009/010/NO-017/NO	Zerit	Norvegija	2005 9 30
EU/1/96/009/010-017/IS	Zerit pailginto atpalaidavimo kapsulės	Islandija	2005 11 29
EU/1/96/023/001	Cea-Scan	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/96/023/001/IS	CEA-Scan	Islandija	2005 11 9
EU/1/97/048/001-014/IS	Infanrix HepB injekcinė suspensija	Islandija	2005 06 15
EU/2/00/023/001-003	Pulsaflox	Lichtenšteinas	2005 11 30

V PRIEDAS

5. Sustabdyti leidimai prekiauti

2005 m. birželio 1 d. — gruodžio 31 d. EEE ELPA valstybėse sustabdyti šie leidimai prekiauti:

ES numeris	Produktas	Šalis	Leidimo sustabdymo data
EU/1/00/147/001/NO-012/NO	Hexavac	Norvegija	2005 11 17
EU/1/00/147/001-008	Hexavac	Lichtenšteinas	2005 11 30
EU/1/00/147/001-008/IS	Hexavac	Islandija	2005 11 17

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 291

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. lapkričio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2006/C 291/1	Euro kursas	1

2006/C 291/2	Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2005 m. gegužės 30 d. 391-ame posėdyje Dėl sprendimo projekto byloje COMP/A.37.507/B2 — AstraZeneca	2

2006/C 291/3	Bylas nagrinėjančio pareigūno galutinė ataskaita byloje COMP/A/37.507 — AstraZeneca (pagal 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo (2001/462/EB, EAPB) dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose 15 straipsnį — OL L 162, 2001 6 19, p. 21.)	3

2006/C 291/4	Valstybės pagalba — Jungtinė Karalystė — Valstybės pagalba Nr. C 39/2006 (ex NN 94/2005) — Asmenims, siekiantiems pirmą kartą tapti akcininkais, taikoma schema — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	5

2006/C 291/5	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	10

2006/C 291/6	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	15

2006/C 291/7	Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės okoumé fanerai, peržiūros inicijavimą	19

2006/C 291/8	Pridėtinės vertės mokestis (PVM) — Neapmokestinamas investicinis auksas — Auksinių monetų sąrašas pagal kriterijus, nustatytus 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Direktyvos 77/388/EEB su pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 12 d. Tarybos Direktyva 98/80/EB (Speciali schema investiciniam auksui), 26b straipsnio A dalies ii punkte	21

2006/C 291/9	Pranešimas apie antidempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosilicio importo inicijavimą	34

2006/C 291/0	Prancūzija persvarsto su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus dėl reguliaraus oro susisiekimo paslaugų tarp Paryžiaus (Orli) ir Bezjė	38

2006/C 291/1	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui ( 1 )	39

2006/C 291/2	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	41

2006/C 291/3	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4415 — Motorola/Symbol) ( 1 )	43

2006/C 291/4	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4481 — Onex Corporation/Sitel Corporation) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	44

2006/C 291/5	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4421 — OJSC Novolipetsk Steel/Duferco/JV) ( 1 )	45

2006/C 291/6	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4293 — Nordic Capital Fund VI/ICA MENY) ( 1 )	45

	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
	ELPA priežiūros tarnyba
2006/C 291/7	Gairės dėl poveikio prekybos koncepcijai pagal EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius	46

	Nuolatinis ELPA valstybių komitetas
2006/C 291/8	EMAS — Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos — Norvegijoje registruotų teritorijų sąrašas pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001	66

2006/C 291/9	ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo pakeitimai	68

2006/C 291/0	EEE ELPA valstybių 2005 m. antrajam pusmečiui išduotų leidimų prekiauti sąrašas	69