—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM (2005)0214) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0155/2005),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6-0270/2005),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina iš esmės keisti arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0158) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0177/2005),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0258/2005),

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0159) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0173/2005),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0259/2005),

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kroatijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0106) (1),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. vasario 10 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 297/95 (2) 12 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0137/2005),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0264/2005),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

prašo Tarybą vėl konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(4a)

Siekiant proporcingumo, metinis mokestis turėtų būti sumažintas vaistiniams preparatams, kurių veikliosios medžiagos buvo plačiai taikomos medicinoje Bendrijoje bent dešimt metų.

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (KOM(2005)0187) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0154/2005),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0260/2005),

1.

pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir pritaria protokolo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Komorų Sąjungos parlamentams ir vyriausybėms.

—

atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimų,

(2a)

Svarbu pagerinti Europos Parlamentui pateikiamą informaciją . Šiuo tikslu Komisija turėtų rengti metų pranešimą dėl susitarimo įgyvendinimo;

—

atsižvelgdamas į Kipro Respublikos generalinio prokuroro prašymą atšaukti Marios Matsakis imunitetą, pateiktą 2004 m. rugsėjo 20 d. ir paskelbtą 2004 m. spalio 13 d. plenariniame posėdyje,

—

atsižvelgdamas į raštą, paskelbtą 2004 m. spalio 14 d. plenariniame posėdyje, kuriame Marios Matsakis suabejojo generalinio prokuroro įgaliojimais teikti prašymą atšaukti jo imunitetą,

—

atsižvelgdamas į du raštus, patvirtinančius generalinio prokuroro įgaliojimus teikti prašymą atšaukti Kipro EP nario imunitetą, kuriuos 2004 m. spalio 13 d. ir 2005 m. vasario 10 d. Europos Parlamento Pirmininkui atsiuntė nuolatinis Kipro Respublikos atstovas,

—

atsižvelgdamas į raštą, kurį 2005 m. birželio 16 d. atsiuntė Kipro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,

—

išklausęs Marios Matsakis pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į Kipro Respublikos Konstitucijos 83 ir 113 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, ypač į jo 4 dalį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0268/2005),

1.

atkreipia dėmesį, kad pagal Kipro Respublikos Konstitucijos 83 ir 113 straipsnius Kipro Respublikos generalinis prokuroras yra kompetentinga institucija, turinti teisę teikti prašymą atšaukti nario imunitetą;

2.

nusprendžia atšaukti Marios Matsakis imunitetą, su sąlyga, kad toks atšaukimas bus taikomas tik jau pradėtai baudžiamojo persekiojimo bylai ir tik iki tol, kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas; Marios Matsakis išsaugomas imunitetas nuo bet kokio sulaikymo, kardomojo įkalinimo ar kitos priemonės, kuri jam galėtų užkirsti kelią atlikti Europos Parlamento nario mandatu numatytas pareigas;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir Parlamento atsakingo komiteto pranešimą Kipro Respublikos generaliniam prokurorui.

—

atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos, Airijos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą (8958/2004) (1),

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0198/2004),

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93, 51 ir 35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0174/2005),

1.

atmeta Prancūzijos Respublikos, Airijos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą;

2.

ragina Prancūzijos Respubliką, Airiją, Švedijos Karalystę ir Jungtinę Karalystę atsiimti savo iniciatyvą;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Prancūzijos Respublikos, Airijos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės vyriausybėms.

—

atsižvelgdamas į Tarybos projektą (14203/2004) (1),

—

atsižvelgdamas į Tarybai pateiktą pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2002)0326) (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 20 d. savo poziciją (3),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0200/2004),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 41 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0222/2005),

1.

pritaria Tarybos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketintų nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

pasilieka sau teisę iškelti bylą Teisingumo Teisme, kad būtų patikrintas pasiūlymo teisėtumas ir jo suderinamumas su pagrindinėmis teisėmis;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1a)

Kiekviena valstybė narė sukuria visapusišką nacionalinę prieglobsčio teisinę sistemą, kuri užtikrintų bent jau pagrindinę tarptautinėje prieglobsčio teisėje numatytą apsaugą;

(2)

1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą visapusišku ir visiems galiojančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau — Ženevos konvencija), taikymu, patvirtinant negrąžinimo principą ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžinamas persekiojimui .

(2)

1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą neribotu ir visapusišku1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau — Ženevos konvencija), taikymu, laikantis negrąžinimo principo ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų išsiunčiamas į šalis ar teritorijas, kuriose jo gyvybei ar laisvei galėtų kilti pavojus .

(3a)

Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Hagoje vykusio susitikimo metu patvirtino Tamperėje priimtą pasiūlymą ir susitarė iki 2010 m. sukurti bendrą prieglobsčio procedūrą ir numatyti vienodą statusą asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga.

(5)

Pagrindinis šios direktyvos tikslas — Europos bendrijoje sukurti būtiniausią pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarkos sistemą.

(5)

Pagrindinis šios direktyvos tikslas — Europos bendrijoje sukurti būtiniausius reikalavimus pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarkos sistemai, užtikrinančius, kad nė viena valstybė narė neišsiųstų arba kitaip negrąžintų prieglobsčio prašančio asmens į pasienio teritorijas, kur jo gyvybei ar laisvei kiltų grėsmė dėl jo rasės, lyties, religinių įsitikinimų, tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba mažumai, politinių pažiūrų, laikantis tarptautinių standartų, ypač Ženevos konvencijos ir Tamperės išvadų dėl prieglobsčio politikos.

(8)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(8)

Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, kurie pripažinti visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje kaip Bendrijos teisės bendrieji principai ir atitinka visus galiojančius tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma Ženevos konvencijos įsipareigojimus.

(9)

Dėl asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalimis jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją.

(9)

Asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, atžvilgiu valstybės narės laikosi iš tarptautinių sutarčių kylančių įpareigojimų, kurių šalimis jos yra ir kurios draudžia bet kokią diskriminacijos formą.

(11)

Tiek valstybės narės, tiek prieglobsčio prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl prieglobsčio prašymų būtų priimami kuo skubiau. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo organizavimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai, kad pagal savo nacionalinius poreikius jos galėtų tam tikrų prašymų nagrinėjimui skirti pirmenybę ar jį paspartinti atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus.

(11)

Tiek valstybės narės, tiek prieglobsčio prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl prieglobsčio prašymų būtų priimami kuo skubiau, todėl būtina sukurti skubias ir veiksmingas procedūras, trunkančias ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo organizavimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai, kad jos, remdamosi nacionaliniais poreikiais, galėtų nagrinėti prašymus skubos ar pirmumo tvarka atsižvelgdamos į šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus.

(13)

Siekiant teisingai pripažinti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, kiekvienam prašytojui, taikant tam tikras išimtis , turėtų būti leista veiksmingai pasinaudoti procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir susisiekti su kompetentingomis institucijomis siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus bei suteiktos pakankamos procedūrinės garantijos išdėstyti savo argumentus visais procedūros etapais ir visos procedūros metu. Be to, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje paprastai turėtų būti numatyta bent jau prašytojo teisė pasilikti, kol bus priimtas sprendžiančiosios institucijos sprendimas, pasinaudoti vertėjo paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia valdžios institucijos, galimybė susisiekti su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro (JTPRVK) atstovu ar su kita jo vardu dirbančia organizacija, teisė gauti atitinkamą pranešimą apie sprendimą, to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybė konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju, teisė būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jis turėtų suprasti.

(13)

Siekiant teisingai pripažinti asmenis reikalingais apsaugos pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, kiekvienam prašytojui turėtų būti leista veiksmingai pasinaudoti procedūromis ir suteikta galimybė bendradarbiauti ir tinkamai bendrauti su kompetentingomis institucijomis, kad galėtų joms išdėstyti prieglobsčio suteikimui svarbias aplinkybes, jam taip pat turėtų būti užtikrinamos procesinės garantijos, kad jo prašymas galės būti nagrinėjamas visose prieglobsčio procedūros instancijose. Be to, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra turėtų numatyti bent jau prašytojo teisę pasilikti, kol bus priimtas sprendžiančiosios institucijos sprendimas, pasinaudoti vertėjo paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia institucijos, galimybę susisiekti su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro (JTPRVK) atstovu ar su kita jo pavedimu veikiančia organizacija, teisę būti tinkamai informuotam apie sprendimą ir to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybę konsultuotis su teisės ar kitu patarėju, teisę būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią jis supranta.

(žodžių junginio „kaip pagrįstai manoma, jis turėtų suprasti“ pakeitimas žodžių junginiu „jis supranta“ taikomas visam tekstui)

(14)

Be to, reikėtų nustatyti konkrečias procedūrines garantijas nelydimiems nepilnamečiams dėl jų pažeidžiamumo. Todėl valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus.

(14)

Be to, reikėtų numatyti konkrečias procesines garantijas nelydimiems vaikams dėl jų pažeidžiamumo. Todėl valstybės narės per visą prieglobsčio procedūrą pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus kaip numatyta JT Vaiko teisių konvencijos (VKT) 3 straipsnyje .

(16)

Daugelis prieglobsčio prašymų paduodami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų sugebėti esamas procedūras priderinti prie konkrečios šių prašytojų padėties pasienyje. Reikėtų apibrėžti bendras taisykles, reglamentuojančias šiomis aplinkybėmis galimas garantijų, kurios paprastai suteikiamos prašytojams, išimtis. Pasienio procedūros iš esmės turėtų būti taikomos tiems prašytojams, kurie netenkina atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų.

(16)

Daugelis prieglobsčio prašymų paduodami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę ir toliau taikyti esamas procedūras, pritaikytas specifinei šių prašytojų padėčiai pasienyje. Pasienio procedūros visų pirma turėtų būti taikomos tiems prašytojams, kurie netenkina atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų.

(17a)

Prekyba žmonėmis yra vienas pagrindinių būdų, kaip prašytojai patenka į Bendriją. Turint omenyje, jog būtina atsižvelgti į prieglobsčio prašytojo interesus, prieglobsčio prašytojai neturi būti niekaip diskriminuojami už tai, kad pateko į valstybę narę tokiu būdu.

(18)

Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo saugioms kilmės šalims kriterijus.

(18)

Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, kuriais remiantis trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo saugioms kilmės šalims kriterijus ir užtikrinti teisingą ir veiksmingą jų įvertinimą ir įgyvendinimą.

(19)

Tarybai įsitikinus, kad laikomasi minėtų konkrečiai kilmės šaliai nustatytų kriterijų, ir dėl tos priežasties tą šalį įtraukus į minimalų bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, patvirtintiną pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos svarstyti tos šalies pilietybę turinčių asmenų ar anksčiau toje šalyje nuolat gyvenusių asmenų be pilietybės prašymus remdamosi ginčijama tos šalies saugumo prezumpcija. Atsižvelgdama į priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, ypač į žmogaus teisių padėties kilmės šalyje įvertinimo poveikį bei jos reikšmę Europos Sąjungos išorės santykių politikos kryptims, Taryba turėtų priimti sprendimus dėl sąrašo nustatymo ar keitimo pasikonsultavusi su Europos Parlamentu .

(19)

Tarybai įsitikinus, kad tam tikra kilmės šalis laikosi šių kriterijų, ir dėl tos priežasties tą šalį įtraukus į bendrą saugių kilmės šalių sąrašą , sudarytiną pagal šią direktyvą, valstybės narės gali svarstyti tos šalies pilietybę turinčių asmenų ar anksčiau toje šalyje nuolat gyvenusių asmenų be pilietybės prašymus remdamosi paneigiama tos šalies saugumo prezumpcija. Atsižvelgdama į priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, ypač į žmogaus teisių padėties kilmės šalyje įvertinimo poveikį bei reikšmę Europos Sąjungos išorės santykiams, taikant bendrą sprendimo priėmimo procedūrą Taryba kartu su Europos Parlamentu turėtų priimti sprendimus dėl sąrašo parengimo ar keitimo.

(20)

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos, kaip šalių kandidačių stoti į Europos Sąjungą statuso ir šių šalių pažangos, padarytos siekiant narystės, statuso šioje direktyvoje jos turėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis iki jų įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

(21)

Šioje direktyvoje trečiosios šalies priskyrimas saugioms kilmės šalims tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Dėl paties priskyrimui būtino įvertinimo pobūdžio galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies civilines, teisines ir politines aplinkybes bei tai, ar persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo vykdytojams, juos pripažinus atsakingais už šiuos veiksmus konkrečioje šalyje, praktikoje yra taikomos sankcijos. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, kad yra rimtų priežasčių manyti, kad jo konkrečiomis aplinkybėmis šalis nėra saugi, su juo tos šalies priskyrimas saugioms šalims nebebūtų siejamas.

(21)

Trečiosios šalies priskyrimas saugioms kilmės šalims šios Direktyvos prasme tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Atliekant vertinimą, kuriuo grindžiamas šalies priskyrimas, paprastai galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies su pilietybe susijusias, teisines ir politines aplinkybes, ypač į tai, kaip yra laikomasi tarptautinės teisės normų, susijusių su žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir pabėgėlių apsauga, taip pat į tai, ar asmenys, kurie konkrečioje šalyje buvo pripažintai kaltais dėl persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, buvo nubausti realia bausme. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, jog yra rimtų priežasčių manyti, kad jam šalis nėra saugi, tokio asmens atžvilgiu konkrečios šalies priskyrimas saugioms šalims nebetenka galios.

(22)

Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t.y., įvertinti, ar konkretus prašytojas tenkina reikalavimus, pagal kuriuos jis laikomas pabėgėliu pagal Tarybos direktyvą 2004/83/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ar asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais ar asmenimis, kuriems dėl kitų priežasčių būtina tarptautinė apsauga, reikalavimus jų statusui bei suteiktos apsaugos turiniui, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip, pirmiausia, kai galima pagrįstai manyti, kad kita šalis prašymus išnagrinėtų ar suteiktų pakankamą apsaugą. Pirmiausia, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio prašymo turinio, kai pirmoji prieglobsčio šalis suteikia prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą pakankamą apsaugą ir prašytojas bus priimtas į tą šalį.

(22)

Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t.y., įvertinti, ar konkretus prašytojas tenkina reikalavimus, kuriais remiantis jis laikomas pabėgėliu pagal Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, išskyrus atvejus, kai numatyta , kad kita šalis yra kompetentinga išnagrinėti prašymus ir gali suteikti veiksmingą, lygiavertę ir adekvačią apsaugą atsižvelgiant į 2003 m. vasario 18 dienos Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (4). Valstybės narės visų pirma neturėtų būti įpareigotos nagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, jei pirmoji prieglobsčio šalis suteikė prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą veiksmingą apsaugą ir yra užtikrinta jo readmisija į šią šalį.

(Žodžių junginio „pakankama apsauga“ pakeitimas žodžių junginiu „veiksminga apsauga“ taikomas visam tekstui).

(23)

Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio prašymo turinio, kai galima pagrįstai manyti, kad dėl ryšio su trečiąja šalimi, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prašytojas prašys apsaugos toje trečiojoje šalyje. Valstybės narės turėtų veikti remdamosi šiuo pagrindu tik tada, kai šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. Siekiant išvengti papildomo prašytojų judėjimo, reikėtų nustatyti bendrus principus, pagal kuriuos valstybės narės svarstytų trečiųjų šalių saugumą ar priskirtų jas saugioms šalims.

(24)

Be to, tam tikrų Europos trečiųjų šalių, kurios laikosi ypač aukštų žmogaus teisių ir pabėgėlių apsaugos reikalavimų, atžvilgiu valstybėms narėms turėtų būti leista nenagrinėti arba tik iš dalies nagrinėti prieglobsčio prašymus, paduotus prašytojų, atvykusių į jų teritoriją iš tokių Europos trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į galimus riboto ar neatlikto nagrinėjimo padarinius prašytojams, tokia saugios trečiosios šalies sąvoka turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kurie yra susiję su trečiosiomis šalimis, kuriose, Tarybos įsitikinimu, tenkinami aukšti atitinkamos trečiosios šalies saugumo reikalavimai, kaip išdėstyta šioje direktyvoje. Taryba turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(25)

Dėl bendrų reikalavimų, susijusių su abiem šioje direktyvoje išdėstytomis saugios trečiosios šalies sąvokomis , pobūdžio, praktinis sąvokų poveikis priklauso nuo to, ar konkreti trečioji šalis įleidžia konkretų prašytoją į savo teritoriją.

(25)

Dėl bendrų reikalavimų, susijusių su šioje direktyvoje išdėstyta saugios trečiosios šalies sąvoka , pobūdžio, praktinis sąvokos poveikis priklauso nuo to, ar konkreti trečioji šalis įleidžia konkretų prašytoją į savo teritoriją.

(26)

Pabėgėlio statuso panaikinimo atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie naudojasi pabėgėlio statusu, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso persvarstymą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą. Vis dėlto, be šių garantijų galima apsieiti, jei pabėgėlio statuso panaikinimo priežastys nėra susijusios su sąlygų, kuriomis buvo grindžiamas pripažinimas, pasikeitimu.

(26)

Kalbant apie pabėgėlio statuso panaikinimą, valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie naudojasi pabėgėlio statusu, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso persvarstymą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą.

(27)

Pagrindinį Bendrijos teisės principą atspindi tai, kad sprendimus, priimtus dėl prieglobsčio prašymų ir dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, turi būti galima veiksmingai apskųsti teisme, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnyje. Šios teisės gynimo priemonės veiksmingumas bei susijusių faktų nagrinėjimas priklauso nuo visos kiekvienos valstybės narės administracinės ir teisinės sistemos.

(27)

Vadovaujantis pamatiniu Bendrijos teisės principu, sprendimus, priimtus dėl prieglobsčio prašymų ir dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, turi būti galima apskųsti teisme, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnyje. Turėtų būti suteikta galimybė sprendimus dėl prieglobsčio prašymo peržiūrėti apeliacine tvarka, teismui patikrinant ir faktines, ir teisines aplinkybes. Apeliacinio nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas neturėtų būti išsiunčiamas, kol teismas nepriims sprendimo dėl teisės pasilikti šalyje.

(28)

Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 64 straipsnį ši direktyva neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

(29a)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis (5) ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo turėtų būti taikoma asmens duomenims, tvarkomiems taikant šią Direktyvą. Direktyva 95/46/EB taip pat turėtų būti taikoma duomenims, kuriuos valstybės narės perduoda JTPRVK, vykdančiam savo įgaliojimus pagal Ženevos konvenciją,. Šie duomenys perduodami laikantis JTPRVK tinkamu pripažinto asmens duomenų apsaugos lygio.

(29b)

Valstybės narės turėtų numatyti sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia Direktyva, pažeidimus.

e)

„sprendžiančioji institucija“ — bet kokia pusiau teisminė arba administracinė institucija valstybėje narėje, atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus tokiais atvejais, laikantis I priede nurodytos tvarkos;

e)

„sprendžiančioji institucija“ — valstybės narės teisminė ar administracinė institucija, atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus dėl prašymų, kaip nurodyta I priede;

g)

„pabėgėlio statusas“ — valstybės narės pripažinimas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėliu;

g)

„pabėgėlio statusas“ — valstybės narės pripažįstamas tokio statuso suteikimas prašytojui ;

h)

„nelydimas nepilnametis “ — aštuoniolikos metų nesulaukęs asmuo, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal įstatymus arba papročius už jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti; prie nelydimų nepilnamečių priskiriami ir nepilnamečiai, be priežiūros palikti atvykę į valstybių narių teritoriją;

h)

„nelydimas vaikas “ ar „nuo šeimos atskirtas vaikas“ — aštuoniolikos metų nesulaukęs asmuo, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal įstatymus arba paprotinę teisę už jį atsakingo suaugusio asmens, kol toks asmuo nepradeda jo prižiūrėti de facto; prie nelydimų nepilnamečių priskiriami ir vaikai , atvykus į valstybių narių teritoriją palikti be priežiūros; „nelydimas vaikas“ — vaikas, atskirtas nuo abiejų tėvų ir kitų giminaičių arba įstatymo ar institucijų paskirtų globėjų; „nuo šeimos atskirtas vaikas“ — vaikas, lydimas suaugusiojo, kuris nenori ar negali prisiimti atsakomybės už ilgalaikę vaiko priežiūrą. Šioje direktyvoje sąvoka „nelydimas nepilnametis“ apima sąvokas „nelydimas vaikas“ ir „nuo šeimos atskirtas vaikas“;

b)

priima sprendimą dėl prašymo, atsižvelgdama į nacionalinio saugumo nuostatas, jeigu prieš priimant tokį sprendimą buvo pasitarta su sprendžiančiąja institucija, ar prašytojas pripažįstamas pabėgėliu pagal Tarybos direktyvą 2004/83/EB;

b)

priima sprendimą dėl prašymo, atsižvelgdama į nacionalinio saugumo nuostatas, taip pat į tarptautines konvencijas ir Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių chartiją, jeigu prieš priimant tokį sprendimą buvo kreiptasi į sprendžiančiąją instituciją informacijos, ar prašytojas pripažįstamas pabėgėliu pagal Tarybos direktyvą 2004/83/EB;

e)

atsisako išduoti leidimą atvykti į šalį pagal 35 straipsnio 2—5 dalyse numatytą tvarką, taikant šiose straipsnio dalyse nustatytas sąlygas ir nuostatas;

e)

atsisako išduoti leidimą atvykti į šalį pagal 35 straipsnyje numatytą tvarką, taikant tame straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuostatas;

f)

nustato, kad prašytojas siekia atvykti arba atvyko į valstybę narę iš saugios trečiosios šalies pagal 35A straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuostatas.

c)

atvejus, kai laikoma, kad prieglobsčio prašymo pateikimas taip pat apima prieglobsčio prašymo nevedusiam nepilnamečiui pateikimą.

a)

prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai;

a)

prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai, remiantis šia Direktyva ir tarptautine žmogaus teisių ir pabėgėlių teise;

b)

būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK), apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingam personalui;

b)

būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK) ir kitų visuomeninių pilietinių organizacijų, veikiančių prašytojų kilmės šalyse , apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse piliečių, teisės ir politikos požiūriu, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinių laisvėms požiūriu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingam personalui;

c)

prašymus nagrinėjantis ir sprendimus priimantis personalas turėtų žinių apie atitinkamas teisės normas, taikytinas prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje.

c)

prašymus nagrinėjantis ir sprendimus priimantis personalas išmanytų , būtų apmokytas ir gavęs nurodymus dėl atitinkamų teisės normų, taikytinų prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje.

b)

jei būtina, jiems turi būti suteiktos vertimo žodžiu paslaugos pateikiant jų argumentus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės mano, kad būtina suteikti tokias paslaugas bent jau tuomet, kai sprendžiančioji institucija kviečia prašytoją pokalbio, kaip nurodyta 10 ir 11 straipsniuose, ir tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus šių paslaugų. Šiuo atveju ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, paslaugos apmokamos valstybės lėšomis;

b)

prireikus jiems turi būti suteiktos kvalifikuoto ir nešališko vertimo žodžiu paslaugos jų argumentams kompetentingoms institucijoms pateikti. Valstybės narės garantuoja šias paslaugas visų asmeninių pokalbių, apeliacijos nagrinėjimo ir kito žodinio bendravimo su kompetentingomis institucijomis metu, visų pirma kaip nurodyta 10 ir 11 straipsniuose, ir kai tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus šių paslaugų. Šiais ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, paslaugos apmokamos valstybės lėšomis;

c)

jiems neturi būti atimta galimybė bendrauti su JTVPRK arba bet kokia kita organizacija, dirbančia JTVPRK vardu, valstybės narės teritorijoje, vadovaujantis susitarimu su ta valstybe nare;

c)

jiems turi būti suteikta veiksminga galimybė bendrauti su JTVPRK arba bet kokia kita JTVPRK pavedimu ar nepriklausomai valstybės narės teritorijoje su prieglobsčio prašytojais dirbančia organizacija;

d)

jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl prieglobsčio prašymo per pagrįstą laiko tarpą . Jeigu prašytojui teisiškai atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas, valstybė narė gali pasirinkti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne prieglobsčio prašytojui;

d)

jiems ne vėliau kaip per 6 mėnesius turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl prieglobsčio prašymo. Jeigu prašytojui atstovauja advokatas ar teisės patarėjas, valstybė narė gali nuspręsti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne prieglobsčio prašytojui;

(d)

kompetentingos institucijos gali atlikti prašytojo ir daiktų, kuriuos jis turi su savimi, kratą;

(d)

kompetentingos institucijos gali įsitikinti, kad prašytojas nekelia pavojaus ir patikrinti jo turimus daiktus;

aa)

kompetentinga institucija negali surengti pokalbio, nes prašytojas neatvyksta be pateisinamų priežasčių;

ab)

asmuo turi dvasinių ar emocinių sutrikimų, kurie apsunkina normalų jo (ar jos) bylos nagrinėjimą;

b)

kompetentinga institucija jau buvo susitikusi su prašytoju tam, kad padėtų jam užpildyti prašymą ir pateikti esminę informaciją dėl prašymo, remiantis Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi; arba

c)

remdamasi išsamiai išnagrinėta prašytojo pateikta informacija, sprendžiančioji institucija laiko prašymą nepagrįstu tais atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a, c, g, h ir j punktuose minimos aplinkybės.

a)

užtikrina, kad pokalbį vedantis asmuo būtų pakankamai kompetentingas, kad kiek įmanoma atsižvelgtų į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę ar pažeidžiamumą, ir

a)

užtikrina, kad pokalbį vedantis asmuo ir vertėjas žodžiu turėtų tinkamą išsilavinimą ir profesinę kompetenciją bei gebėtų sąžiningai ir tiksliai įvertinti prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę ar pažeidžiamumą, ir

b)

parenka vertėją žodžiu, kuris galėtų užtikrinti tinkamą prašytojo ir pokalbį vedančio asmens bendravimą. Bendraujama nebūtinai prieglobsčio prašytojo pasirinkta kalba, jeigu pagrįstai manoma, kad jis gali pakankamai gerai suprasti kitą kalbą ir ja gali bendrauti.

b)

parenka vertėją žodžiu, kuris galėtų užtikrinti tinkamą prašytojo ir pokalbį vedančio asmens bendravimą. Bendraujama nebūtinai prieglobsčio prašytojo pasirinkta kalba, jeigu jis gali suprasti kitą kalbą ir ja bendrauti.

a)

pagal V skyrių tik byloms, kurias nagrinėja teismai, bet ne tolimesnėms nacionalinės teisės aktų numatytoms apeliacijoms arba peržiūroms, įskaitant apeliacijos persvarstymą po tolimesnės apeliacijos arba peržiūros; ir (arba)

b)

tik tiems, kurie neturi pakankamai lėšų; ir/arba

c)

tik teisės arba kitiems patarėjams, pagal nacionalinės teisės aktus specialiai paskirtiems padėti prieglobsčio prašytojams ir (arba) jiems atstovauti; ir/arba

d)

tik jeigu apeliacija arba peržiūra gali būti sėkminga.

a)

nustatyti piniginius ir (arba) laiko apribojimus nemokamos teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo teikimui , jeigu tokie apribojimai savavališkai neapriboja galimybės gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą.

a)

apriboti teisin ę pagalb ą iki vidutinių išlaidų už teisinę pagalbą kiekvienoje prieglobsčio teikimo procedūros stadijoje, jeigu tokie apribojimai savavališkai nesuvaržo galimybės gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą.

b)

užtikrina, kad atstovui būtų suteikta galimybė pranešti nelydimam nepilnamečiui apie asmeninio pokalbio reikšmę ir galimas pasekmes ir tam tikrais atvejais, kaip pasirengti tokiam asmeniniam pokalbiui. Valstybės narės leidžia atstovui dalyvauti pokalbyje ir užduoti klausimus bei išsakyti komentarus, neperžengiant pokalbį vedančio asmens nustatytų ribų.

b)

užtikrina, kad atstovui būtų suteikta galimybė pranešti nelydimam vaikui apie asmeninio pokalbio reikšmę ir galimus padarinius, o tam tikrais atvejais — kaip pasirengti tokiam asmeniniam pokalbiui. Valstybės narės leidžia atstovui dalyvauti pokalbyje ir užduoti klausimus bei išsakyti komentarus.

a)

greičiausiai sulauks brandos amžiaus iki to laiko, kol bus priimtas pirmosios instancijos sprendimas; arba

c)

yra arba buvo vedęs.

a)

turėti galimybę susisiekti su prieglobsčio prašytojais, įskaitant sulaikytuosius bei esančius oro uosto arba uosto tranzito zonose;

a)

turėti galimybę susisiekti su prieglobsčio prašytojais, įskaitant sulaikytuosius bei esančius oro uosto arba uosto tranzito zonose;

b)

turėti galimybę naudotis informacija apie atskirų asmenų prieglobsčio prašymus, apie procedūros eigą ir apie priimtus sprendimus, jeigu prieglobsčio prašytojas su tuo sutinka;

b)

turėti galimybę naudotis informacija apie atskirų asmenų prieglobsčio prašymus, apie procedūros eigą ir apie priimtus sprendimus, jeigu prieglobsčio prašytojas su tuo sutinka;

c)

vykdant savo priežiūros pareigą pagal Ženevos konvencijos 35 straipsnį, pateikti savo nuomonę bet kokiai kompetentingai institucijai dėl atskirų asmenų prieglobsčio prašymų bet kuriame procedūros etape.

c)

vykdant savo priežiūros pareigą pagal Ženevos konvencijos 35 straipsnį, pateikti savo nuomonę bet kokiai kompetentingai institucijai dėl atskirų asmenų prieglobsčio prašymų bet kuriame procedūros etape.

a)

tiesiogiai neatskleidžia informacijos dėl atskirų prieglobsčio prašymų arba to, kad toks prašymas yra pateiktas, įtariamam (įtariamiems) prieglobsčio prašytojo persekiotojui (persekiotojams)..

a)

neatskleidžia informacijos dėl atskirų prieglobsčio prašymų arba to, kad toks prašymas yra pateiktas, įtariamam (įtariamiems) prieglobsčio prašytojo persekiotojui (persekiotojams).

b)

nesiekia gauti informacijos iš įtariamo (įtariamų) persekiotojo (persekiotojų) pasinaudodamos tokiu būdu, kad toks (tokie) persekiotojas (persekiotojai) būtų tiesiogiai informuotas (informuoti) apie tai, kad atitinkamas prašytojas yra pateikęs prašymą, o prašytojui ir jo išlaikytiniams kiltų fizinio susidorojimo grėsmė, arba tokia grėsmė kiltų jo šeimos narių, tebegyvenančių jo kilmės šalyje, laisvei ir saugumui .

b)

nesiekia gauti informacijos iš įtariamo (įtariamų) persekiotojo (persekiotojų).

b)

jam paprašius, būtų suteikta informacija apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Tokia informacija neįpareigoja valstybės narės priimti sprendimo dėl atitinkamo prašytojo per tą laikotarpį.

b)

jam paprašius, būtų suteikta informacija apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo , kuris negali viršyti 3 mėnesių .

a)

prašytojas pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktą, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs arba yra mažai svarbūs nagrinėjant, ar jis gali būti laikomas pabėgėliu, remiantis Tarybos direktyva 2004/83/EB; arba

a)

prašytojas pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktą, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs nagrinėjant, ar jis gali būti laikomas pabėgėliu, remiantis Tarybos direktyva 2004/83/EB; arba

d)

prašytojas suklaidino valdžios institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją ar netikrus dokumentus arba nepateikdamas svarbios informacijos ar dokumentų apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę , kurie galėjo neigiamai paveikti sprendimą ; arba

d)

prašytojas nesąžiningais ketinimais suklaidino valdžios institucijas, pateikdamas netikrus dokumentus apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę; arba

e)

prašytojas pateikė kitą prieglobsčio prašymą, nurodydamas kitus asmens duomenis; arba

e)

prašytojas nesąžiningais ketinimais pateikė kitą prieglobsčio prašymą, nurodydamas kitus asmens duomenis; arba

f)

prašytojas nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti jo tapatybę ar pilietybę, arba tikėtina, kad jis, turėdamas negerų ketinimų, sugadino tapatybės arba kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba tokio dokumento atsikratė; arba

f)

prašytojas nesąžiningais ketinimais nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti jo tapatybę ar pilietybę, arba tikėtina, kad jis, turėdamas negerų ketinimų, sugadino tapatybės arba kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba tokio dokumento atsikratė; arba

g)

prašytojas pateikė nenuoseklius, prieštaringus, neįtikimus arba nepakankamus nusiskundimus, dėl kurių reikalavimai yra akivaizdžiai neįtikinami dėl to, kad jis tapo persekiojimo objektu pagal Tarybos direktyvą 2004/83/EB; arba

o)

prašymą pateikė nevedęs nepilnametis, kuriam taikomas 5 straipsnio 4 dalies c punktas, po to, kai sprendimu buvo atmestas nepilnametį globojančių tėvų arba tėvo prašymas ir neatsirado jokių svarbių naujų elementų jo/jos konkrečių aplinkybių arba padėties jo/jos kilmės šalyje atžvilgiu.

o)

prašymą pateikė nepilnametis, kuriam taikomas 5 straipsnio 4 dalies c punktas, po to, kai sprendimu buvo atmestas nepilnametį globojančių tėvų arba tėvo prašymas ir neatsirado jokių svarbių naujų elementų jo/jos konkrečių aplinkybių arba padėties jo/jos kilmės šalyje atžvilgiu.

a)

preliminarų nagrinėjimą, skirtą byloms, svarstomoms pagal IV skirsnyje nurodytas nuostatas, svarstyti;

b)

procedūras, skirtas byloms, svarstomoms pagal V skirsnį, svarstyti.

c)

vadovaujantis 27 straipsniu, šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi;

f)

prašytojas pateikė identišką prašymą po galutinio sprendimo;

fa)

prašytojas, kai jį planuojama išsiųsti iš teritorijos, kur jis gyvena nelegaliai, pateikia prašymą suteikti galimybę pasinaudoti prieglobsčio teise.

a)

gyvybei ir laisvei negrės pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, narystės tam tikroje socialinėje grupėje arba politinės nuomonės ; ir

a)

yra ratifikuota ir praktiškai įgyvendinama Ženevos konvencija ir kitos tarptautinės žmogaus teisių sutartys, ypač atsižvelgiant į pabėgėlių negrąžinimo principą ; ir

b)

pagal Ženevos konvenciją laikomasi pabėgėlių negrąžinimo principo; ir

b)

pagal Ženevos konvenciją ypač laikomasi pabėgėlių negrąžinimo principo; ir

a)

taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp prieglobsčio siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų sąsaja , kuria remiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį;

a)

taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp prieglobsčio siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų svarbus ryšys , kuriuo remiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį;

c)

taisykles, pagal tarptautinius teisės aktus, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, o tai bent jau turi leisti prašytojui ginčyti saugios trečiosios šalies sąvokos taikymą, remiantis tuo, kad jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba bausmę .

c)

taisykles, pagal tarptautinius teisės aktus, ypač Ženevos konvenciją, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui.

ca)

teisės normos, suteikiančios galimybę prieglobsčio prašytojams atmesti saugumo prielaidą, įskaitant pirmąją instanciją, net jei prieglobsčio prašymas nagrinėjamas prioritetine arba paspartinta tvarka.

–1.

a)

persekiojimas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnyje; arba

b)

kankinimai, žiaurus arba žeminantis elgesys arba bausmė.

—

turi gauti leidimą pasilikti valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, nepažeidžiant 6 straipsnio; ir

—

privalo būti nedelsiant informuoti apie savo teises ir pareigas, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies a punkte; ir

—

jeigu reikia, turi turėti galimybę gauti vertimo žodžiu paslaugas, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies b punkte; ir

—

prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą tokios procedūros metu, būtų apklausiami per pokalbį dėl prieglobsčio prašymo asmenų, turinčių pakankamų žinių apie atitinkamus reikalavimus, taikomus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės aktų srityje, kaip nurodyta 10–12 straipsniuose; ir

—

galėtų pasitarti su patarėju teisės klausimais arba patarėju, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ir turi leidimą užsiimti tokia veikla, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje; ir

—

turi turėti paskirtą atstovą nelydimo nepilnamečio atveju, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, jeigu netaikoma 15 straipsnio 2 arba 3 dalis.