10.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/1

10.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/2

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4203 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://ec.europa.eu/eur-lex/lex)

10.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/3

1.

2006 m. birželio 1 d. Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonė „Berkshire Hathaway Inc.“ (toliau — „Berkshire“, JAV), įsigydama akcijų, perima teisę kontroliuoti visą įmonių grupę „Metalworking IMC International Metalworking Companies“ (toliau — IMC, Izraelis), kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Šių įmonių veikla:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Atsižvelgiant į Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija prašo suinteresuotas trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Komisija turi gauti pastabas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu ((32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4251 — BErkshire/Iscar Metalworking Companies šiuo adresu:

10.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/4

Commission européenne

Direction générale de la concurrence

Consultation sur de minimis (HT 368)

Greffe des Aides d'État

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 296 12 42

El. paštas stateaidgreffe@ec.europa.eu

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją reglamentu nustatyti pagalbos dydį, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to jai netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2)

Komisija taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius daugelyje sprendimų, ypač išaiškindama „pagalbos“ sąvoką, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Savo politiką dėl de minimis ribos, už kurią mažesnei pagalbai Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, Komisija taip pat yra išdėsčiusi pranešime apie de minimis taisyklę valstybės pagalbai (3) ir 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (4). Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo patirtį ir į infliacijos bei bendrojo vidaus produkto kitimą Bendrijoje, tikslinga peržiūrėti kai kurias Reglamente (EB) Nr. 69/2001 išdėstytas sąlygas ir jį pakeisti kitu reglamentu.

(3)

Atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros ir transporto sektoriuose (5), bei į riziką, kad netgi labai nedidelė pagalba tuose sektoriuose gali atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems sektoriams. Tačiau atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos panašumus, šis reglamentas vis dėlto turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės buvo įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį, taip pat de minimis pagalbai, kuri būtų susieta su pagrindinių gamintojų prievole ją dalintis.

(4)

Pagal šį reglamentą neturėtų būti teikiama išimtis eksporto pagalbai arba pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams nei importuotiems gaminiams. Be to, išimtis neturėtų būti taikoma pagalbai, naudojamai finansuoti platinimo tinklų kūrimą ir veikimą kitose Bendrijos valstybėse narėse. Pagalba, teikiama padengti dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų išlaidas dėl naujo arba esamo gaminio pristatymo naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(5)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 200000 EUR ribos per bet kurį trejų metų laikotarpį, nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Todėl metai, į kuriuos yra atsižvelgiama, yra atitinkamose valstybėse narėse apmokestinimo tikslais naudojami fiskaliniai metai. Santykinis trejų metų laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais, kad kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą būtų nustatytas bendras per atitinkamus praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus suteiktos de minimis pagalbos dydis. Todėl būtina atsižvelgti į bet kokių valstybės valdžios institucijų ar valstybinių organų suteiktą pagalbą, net jeigu ji buvo visa arba dalinai finansuojama Bendrijos lėšomis.

(6)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai pagalbos gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti. De minimis taisyklė nepanaikina galimybės įmonėms gauti Komisijos patvirtintos arba pagal bendrosios išimties reglamentą skirtos valstybės pagalbos.

(7)

Siekiant skaidrumo, vienodo aiškinimo ir teisingo de minimis pagalbos aukščiausios ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į de minimis taisyklės taikymo dabartinę praktiką, reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. [Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidrioms pagalbos priemonėms, kurių pagalbos vertė gali būti lengvai nustatyta.] Apskaičiuojant skaidrios pagalbos subsidijos ekvivalentą, išskyrus subsidijas arba dalimis mokamą pagalbą, būtina remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje vyravusiomis palūkanų normomis. Siekiant vienodo, skaidraus ir paprasto valstybės pagalbos taisyklių taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normos turėtų būtų laikomos orientacinėmis palūkanų normomis. Orientacinės palūkanų normos yra tos, kurias remdamasi objektyviais kriterijais reguliariai nustato Komisija ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete.

(8)

Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių būtų laikomasi, visų pirma, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų jos teikimo sąlygas. Remdamosi Sutarties 10 straipsnyje nurodytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagalbos suma, suteikta tam pačiam pagalbos gavėjui pagal de minimis taisyklę, neviršytų 200000 EUR ribos per trejų metų laikotarpį. Todėl reikėtų, jog teikdamos de minimis pagalbą valstybės narės informuotų atitinkamą įmonę, kad pagalba yra de minimis, darydamos nuorodą į šį reglamentą, gautų visą informaciją apie kitą gautą de minimis pagalbą per pastaruosius trejus fiskalinius metus, ir nuodugniai patikrintų, ar suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi nustatytų ribų, yra centrinis registras.

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 netenka galios 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(10)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, ypač į tai, kad dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių tikslinimo laikotarpis dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas,

a)

transporto sektorių (6);

b)

veiklą, susijusią su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (7);

c)

veiklą, susijusią su Sutarties I priede numatytų žemės ūkio produktų pagrindine gamyba (auginimu);

d)

įmonėms, kurios verčiasi veikla, susijusia su Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio gaminių perdirbimu ir prekyba, teikiamą pagalbą, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį, arba pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar bus dalinai arba visa skirta pagrindiniams gamintojams (ūkininkams);

e)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, t. y., pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, ir pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės, ar importuotos prekės;

f)

platinimo tinklo kūrimui ir veikimui arba bet kurioms kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla kitose valstybėse narėse.

a)

žemės ūkio produktai — tai produktai, išvardyti EB sutarties I priede, išskyrus žuvininkystės produktus;

b)

žemės ūkio produktų perdirbimas — su žemės produktais atliekama operacija, kurios metu gaunamas taip pat žemės ūkio produktas;

c)

prekyba žemės ūkio produktais — laikymas arba eksponavimas, skirtas pardavimui, pasiūlai, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką.