ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 110

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

49 tomas
2006m. gegužės 9d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Parengiamieji aktai

 

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 ir 16 d.

2006/C 110/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Turizmo ir kultūros: dvi jėgos, skatinančios augimą

1

2006/C 110/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos SEC(2005) 805 final

8

2006/C 110/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos standartizacijos finansavimo COM(2005) 377 final — 2005/0157 (COD)

14

2006/C 110/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos, skirtos ES investicinių fondų sistemos pagerinimui COM(2005) 314 final

19

2006/C 110/5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl e. prieinamumo COM(2005) 425 final

26

2006/C 110/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nuostatas, susijusias su hidrochlorfluorangliavandenilių kvotų paskirstymo metais, atsižvelgiant į 2004 m. gegužės 1 d. įstojusias valstybes nares COM(2004) 550 final — 13632/05 ADD 1 + COR 1

33

2006/C 110/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Socialinio kultūros aspekto

34

2006/C 110/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Jungtinės iniciatyvos JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms)

39

2006/C 110/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos reglamento (EB, Euratomas) projekto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles SEC(2005) 1240 final

46

2006/C 110/0

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Ataugančių žaliavinių kultūrų — medžiagų ir energijos gamybos vystymo perspektyvos

49

2006/C 110/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Medienos — besiplečiančios Europos energijos šaltinio

60

2006/C 110/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Kinijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

68

2006/C 110/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos. Kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdai ir nepilnamečių justicijos sistemos vaidmuo Europos Sąjungoje

75

2006/C 110/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui i2010 — Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti COM(2005) 229 final

83

2006/C 110/5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Šeiminio smurto prieš moteris

89

LT

 


II Parengiamieji aktai

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 ir 16 d.

9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Turizmo ir kultūros: dvi jėgos, skatinančios augimą

(2006/C 110/01)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 punktu, 2005 m. liepos 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl Turizmo ir kultūros: dvi jėgos, skatinančios augimą.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Patrizio Pesci.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 135 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Turizmas yra svarbi ES ekonomikos šaka, kadangi jis sudaro 5,5 proc. BVP (skirtingose valstybėse narėse šis skaičius svyruoja nuo 3 iki 8 proc.), kurį sukuria daugiau nei du milijonai įmonių, kuriose dirba apie devynis milijonus žmonių. Be to, turizmas yra kitų ekonomikos sektorių, įskaitant pramonę (ypač su mada susijusius sektorius), transportą, žemės ūkio maisto produktų gamybą, prekybą ir kitas paslaugų rūšis, varomoji jėga.

1.2

Daugiau nei 80 proc. Europos turizmo sudaro privačių asmenų ir šeimų kelionės, o likusi dalis tenka įmonių finansuojamam verslo turizmui. Europos šeimos skiria apie aštuntadalį savo asmeninių išlaidų su turizmu susijusioms vartojimo prekėms ar paslaugoms.

1.3

Europa vis dar yra labiausiai turistų lankomas pasaulio kraštas. Iš tiesų, nuolat didėja į Europos Sąjungą atvykstančių turistų srautai, pavyzdžiui, iš Rusijos, Kinijos ir Indijos, kadangi, dėl spartaus šių šalių ekonomikos vystymosi, vis daugiau gyventojų gali pasinaudoti šios rūšies vartojimo prekėmis ir paslaugomis.

1.4

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, Europos turizmo sektorius kasmet susiduria su vis stipresne naujų sparčiai augančios ekonomikos šalių konkurencija. Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas — atkreipti Europos institucijų dėmesį į tai, kad kultūra gali turėti teigiamos įtakos Europos turizmui, ir paraginti jas labiau vertinti ir saugoti senojo kontinento kultūros paveldą. Šis turtas, kuris nuo kitų pramonės sektorių skiriasi tuo, kad jo neįmanoma nei perkelti į kitą vietą, nei iš naujo sukurti, gali būti lemiamas veiksnys, leisiantis laimėti konkurencinę kovą prieš kitus pasaulio kraštus.

1.5

Rengiant šią nuomonę įvyko keletas susitikimų su įvairių Komisijos generalinių direktoratų, nagrinėjančių turizmo ir kultūros klausimus, vadovais ir su Europos Parlamento atstovais. Be to, 2005 m. lapkričio 18 d. vienoje įspūdingiausių Europos archeologinių vietovių Paestum įvyko viešas klausymas, kuriame dalyvavo daug valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų (UNESCO), kultūros asociacijų ir privačių turizmo bendrovių atstovų. Šis klausymas buvo surengtas vykstant 8-ajai Viduržemio jūros regiono archeologinio turizmo parodai ir todėl jame taip pat galėjo dalyvauti Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių atstovai.

2.   Naujas impulsas Lisabonos darbotvarkei

2.1

2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją, Tarybą ir valstybes nares atnaujinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti ir aktyviai dalyvauti siekiant jos tikslų: turizmas ir kultūra neabejotinai gali įnešti svarų indėlį skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Iš tiesų, nagrinėjant augimą, turizmas yra vienas iš ekonomikos sektorių, kuris ateinančiais metais vystysis labai sparčiai: numatoma, kad 2006–2015 m. laikotarpiu vidutinis augimo lygis sudarys 3,1 proc. Turizmo pramonė taip pat plečiasi ir darbo vietų kūrimo srityje gali labai padėti kovoti su nedarbu. Kadangi šioje pramonėje dirba labai daug moterų, turizmas taip pat gali prisidėti įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą padidinti dirbančių moterų skaičių (1). Nors prognozuojama, kad per ateinančius 25 metus Europos turizmas išaugs dvigubai, šiuo metu jo augimo lygis yra mažesnis už pasaulio vidurkį ir ypač atsilieka nuo šio lygio kai kuriose sparčiai augančios ekonomikos šalyse. Visos institucijos turi įgyvendinti atitinkamas iniciatyvas, kad ES turizmo sektorius būtų dar labiau plėtojamas ir vėl taptų sparčiausiai augančiu turizmo sektoriumi pasaulyje.

3.   Kultūrinis turizmas

3.1

Viena sparčiausiai augančių turizmo sektoriaus sričių yra kultūrinis turizmas, t.y. turizmas, susijęs su meno vertybėmis ir gamta, kelionėmis į paveldo turinčius miestus ir į sritis, kuriose itin didelė istorinių objektų ir vietos tradicijų koncentracija. Šioje nuomonėje siekiama ne nagrinėti su kultūra susijusias temas, bet įvertinti potencialų kultūros indėlį skatinant turizmą.

3.2

Šioje konkrečioje turizmo sektoriaus srityje Europos Sąjunga turi itin palankias sąlygas, kadangi jos kultūrinio paveldo koncentracija yra didesnė negu bet kuriame kitame pasaulio krašte. Iš tikrųjų 25 ES valstybėse narėse yra 300 iš 812 kultūros ir gamtos paminklų, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 137 šalyse. Keturioms šalims kandidatėms (Bulgarijai, Kroatijai, Rumunijai ir Turkijai) prisijungus prie ES (2), šis skaičius išaugs iki 331. Antrojoje Europos kultūrinio turizmo tinklo metinėje konferencijoje buvo atskleistas labai svarbus faktas, kad turistų srautą iš Kinijos ir Indijos į Europą lemia vien tik šių šalių piliečių susidomėjimas Europos kultūros ir architektūros paveldu. Todėl ES ir valstybės narės privalo investuoti į savo turtingo kultūros paveldo išsaugojimą ir kultūrinio turizmo skatinimą.

3.3

Be ekonominės naudos, kultūrinis turizmas taip pat yra labai svarbus ugdant socialines ir pilietines vertybes ir skatinant Europos integraciją ir tautų bei kultūrų dialogą. Europos savimonės kūrimas neįmanomas be gilesnio šalių, kultūros tradicijų ir skirtumų, sudarančių įvairiaspalvę Europos mozaiką, pažinimo. Šiuo laikotarpiu, kuris apibūdinamas kaip europinio sąmoningumo krizė, Europos kultūros vertybių puoselėjimas gali būti optimizmo ir pasitikėjimo ženklas Europos ateičiai (3).

3.4

Be to, šiuo daugiakultūriškumui sunkiu laikotarpiu Europos Sąjunga privalo įsipareigoti plėtoti kultūrų ir religijų dialogą su kitomis tautomis, be kita ko, skatindama kultūrinį turizmą. Todėl labai laiku buvo priimtas ES sprendimas paskelbti 2008 metus Europos kultūrų dialogo metais.

3.5

Kultūrinio turizmo vystymas, supažindinant Europos meno paveldo istorine ir socialine raida ir puoselėjant aplinką, padės visų šalių turistams susipažinti su autentiška Europos kultūros istorija.

4.   Europos institucijų vykdomos priemonės

4.1

Europos Sąjunga jau daugelį metų aktyviai rūpinasi turizmu ir saugo bei remia kultūros paveldą, nors ji niekada negalėjo tiesiogiai finansuoti turistinės veiklos, kadangi tam nebuvo tinkamo teisinio pagrindo. Šiuo metu pagaliau teisinis pagrindas yra nustatytas naujame Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte, nors ši sutartis, deja, dar turi būti ratifikuota. Didindama turizmo potencialą iki šiol ES taikė iš esmės horizontalų metodą: kartais turizmui skatinti būdavo naudojami struktūriniai fondai, kartais šis sektorius netiesiogiai gaudavo naudos iš projektų, susijusių su kitais sektoriais, pavyzdžiui aplinkos apsaugos ar mokslinių tyrimų. Nors tai galima vertinti kaip teigiamą aplinkybę, sunkumai, su kuriais susiduria Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas (turizmo skyrius), veiksmingai koordinuoti darbą su kitais, tiesiogiai ar netiesiogiai su turizmu susijusiais generaliniais direktoratais, gali paversti niekais bet kokią įvairių Europos iniciatyvų naudą turizmo sektoriui.

4.2

2000–2006 m. laikotarpiu iš struktūrinių fondų ES skyrė apie 7 milijardus eurų tiesiogiai arba netiesiogiai su turizmo sektoriumi susijusiems projektams ir apie 2 milijardus eurų kultūros projektams (Interreg III, Leader+ ir Urban programoms). Iš viso 9 milijardai eurų buvo skirti turizmui ir kultūrai finansuoti, tačiau šios lėšos gali ir nebūti tinkamai panaudotos, kadangi šių dviejų sektorių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, valdymo koordinavimas nėra optimalus.

4.3

Viena iš itin sėkmingų ES iniciatyvų, skirtų kultūros paveldui remti, yra Europos kultūros sostinių (EKS) projektas. Neseniai atliktas tyrimas (4), kurį užsakė Kultūros generalinis direktoratas, parodė, jog ši programa lėmė tai, kad renginio metais turizmas Europos kultūros sostine paskelbtame mieste vidutiniškai išaugdavo 12 proc., o kitais metais turistų srautai vis dar būdavo didesni negu prieš renginį buvusių metų vidurkis. Remiantis tuo pačiu tyrimu, dėl renginio atsiradęs augimo potencialas vis dar yra aukštas ir tikslinga geriau jį išnaudoti. Šiuo tikslu Kultūros generalinis direktoratas parengė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama ateityje nustatyti naujus, aiškesnius miestų kandidatų atrankos kriterijus, skatinti konkurenciją ir varžymąsi tarp jų ir pabrėžti būtinybę kultūros programose išryškinti Europos dimensiją bei tvarų šių programų pobūdį ir, pagaliau, skatinti geros praktikos skleidimą kultūros renginių administravimo srityje. Pasiūlyme taip pat raginama patrigubinti Europos indėlį, skirtą Europos kultūros sostinių programai, kuris šiuo metu siekia 500 000 eurų.

4.4

2005 m. gruodžio pradžioje EP Biudžeto kontrolės komitetas, siekdamas kuo labiau remti turizmo ir kultūros potencialą, pirmą kartą patvirtino 1 milijardo eurų vertės asignavimus projekto, lankomiausioms Europos turistinėms vietoms populiarinti, vystymui.

4.5

Savo ruožtu Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas įsteigė Tvaraus turizmo grupę (TTG), kuriai priklauso institucijų ekspertai ir įvairios veiklos kategorijų atstovai ir kurios užduotis — parengti pasiūlymus Komisijai, siekiant kurti tvarų turizmą numatant iki 2007 m. parengti turizmui skirtą darbotvarkę 21. EESRK pritaria Komisijos ir Parlamento nuomonei, kad reikia skatinti vienintelę turizmo rūšį — tvarų turizmą.

4.6

Be to, Europos Komisijos narys Günter Verheugen 4-ajame Europos turizmo forume, įvykusiame 2005 m. spalio 20 d. Maltoje, paskelbė, kad 2006 m. pradžioje pradės veikti Europos turizmo portalas, kuriame bus nuorodos į nacionalinių turizmo organizacijų tinklalapius, kad visame pasaulyje būtų labiau populiarinamos Europos turistinės vietos.

4.7

Galiausiai, Komisijos Įmonių generalinis direktoratas neseniai pradėjo tyrimą dėl kultūros ir sporto renginių poveikio į turizmą orientuotoms MVĮ, o Kultūros generalinis direktoratas — Europos kultūrinės ekonomikos apžvalgą.

5.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veikla

5.1

Suvokdamas turizmo sektoriaus svarbą Europai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas jau daugelį metų nagrinėja su turizmu susijusias sritis, tokias kaip turizmo politika išsiplėtusioje ES, turizmas ir socialinis bei ekonominis pagyvėjimas nuosmukio teritorijose, turizmas ir privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, turizmas ir sportas ir pan. (5)

5.2

Kartu su 4.7 punkte nurodytais dviem dokumentais ir 5.1 punkte minimomis nuomonėmis, šia nuomone siekiama prisidėti prie būsimųjų turizmo politikos gairių kūrimo Europos lygiu.

6.   Visuomenės kultūrinio sąmoningumo ugdymas

6.1

Skatinant kultūrines vertybes, reikia visų pirma supažindinti vietos žmones su jų vietovės istorijos, meno ir aplinkos paveldo turtingumu (6). Iš tiesų, kai šie žmonės gerai pažins vietos paveldą, jie galės tapti svarbūs veikėjai puoselėjant ir populiarinant savo vietovę ir remiant valdžios institucijų darbą.

6.2

Kad kultūrinis sąmoningumas plačiai paplistų, mokyklose reikia diegti naujas programas, kurios supažindintų jaunimą su vietos istorijos, meno ir aplinkos paveldu, ir numatyti iniciatyvas, kurios skatintų jaunus žmones aktyviai dalyvauti juo naudojantis (7).

7.   Kultūrinio turizmo sritys

7.1

Siekiant veiksmingai populiarinti kultūrinį turizmą ir daryti jį įdomesnį net ir kultūrai abejingam turistui reikia ištirti ir vystyti įvairias kultūrinio turizmo sritis bei nustatyti bendras tendencijas ir tolesnio vystymosi galimybes. Pagrindinės kultūrinio turizmo sritys yra šios: meno paveldas, parodos, festivaliai ir kiti renginiai, gastronomija ir vynininkystė, kino turizmas ir teminiai kultūros parkai.

7.2   Meno paveldas

7.2.1

Pati tradiciškiausia kultūrinio turizmo sritis — tai materialus meno paveldas, kurį sudaro istoriniai miestų centrai, muziejai ir archeologinės vietovės. Šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti didesnei integracijai tarp kultūros vertybių valdymo ir turizmo paslaugų teikimo administravimo, kad turistai būtų skatinami naudotis šiuo paveldu. Reikia taikyti integruotą „kultūrinio turizmo“ paslaugų valdymo metodą, skatinti jungtinių meno ir gamtos objektų integruotą administravimą, net jeigu tokie objektai priklauso skirtingoms valstybinėms institucijoms ar privatiems asmenims, arba skatinti tokią objektų darbo laiko ir bilietų kainų politiką, dėl kurios lankytinos vietos taptų kuo prieinamesnės ir gautų daugiau pajamų, galinčių padengti administracines išlaidas. Be to, kultūros paveldą reikia „atgaivinti“, pavyzdžiui, muziejuose, rūmuose arba pilyse rengiant laikinas parodas, kuriomis konkrečiai siekiama populiarinti šiuolaikinį meną.

7.2.2

Buvo įgyvendintos įdomios iniciatyvos, pavyzdžiui, kai kuriuose Europos miestuose galiojanti „turisto kortelė“, suteikianti galimybę ją įsigijusiam naudotis transporto paslaugomis ir lankyti į muziejus bei archeologines vietas.

7.2.3

„Kultūros rajonai“ labai tinka mažesniems meno paveldo centrams, kurie integruoja turizmo ir kultūros paslaugas iš keleto panašių rajonų sudarytuose regionuose, derina finansavimą, gaunamą iš valdžios institucijų ir privačių asmenų, ir yra bendrai reklamuojami. Be to, Komitetas mano, kad regionų turizmo įstaigos turėtų bendradarbiauti plėtojant ir kuriant kultūros rajonus, įskaitant ir tarpvalstybinio pobūdžio.

7.2.4

Be to, skirtingose šalyse galima būtų sukurti kultūros vietovių „tinklus“ (8) arba maršrutus, pavyzdžiui, pilių ar istorinės vertės turinčių rūmų tinklus, archeologinių vietovių tinklus (tokius kaip miestų tinklas Magne Grecia) (9) arba tam tikros rūšies muziejų tinklus, pavyzdžiui, „amatų muziejų“, arba transeuropinius maršrutus (10), tokius kaip Via Francigena. Šiems tinklams ir maršrutams turėtų būti suteiktas bendras ženklas ir juos reikėtų tinkamai pažymėti kelio ženklais. Be to, jiems priklausančius objektus reikėtų kartu reklamuoti. Kai įmanoma, teikiamos turizmo paslaugos taip pat turėtų būti vienodos.

7.3   Parodos, spektakliai ir kiti renginiai

7.3.1

Kita svarbi kultūrinio turizmo sritis — tai renginiai: parodos, koncertai, festivaliai ir kiti specialūs renginiai. Per pastaruosius 10–15 metų kultūros renginiai tapo galingais, skatinančiais turizmą traukos centrais. Vis daugiau gerbėjų, ypač jaunų žmonių, keliauja aplankyti didelių parodų, dalyvauti koncertuose bei festivaliuose arba specialiuose renginiuose, tokiuose kaip „Baltosios naktys“, kurios tampa vis populiaresnės daugelyje miestų, pavyzdžiui, Paryžiuje, Versalyje, Briuselyje, Romoje, Vienoje ir Varšuvoje.

7.3.2

Kad ši sritis būtų sėkmingai plėtojama, reikia sukurti infrastruktūrą arba pritaikyti ją, kad lankytinos vietos būtų tinkamos rengti parodas ir festivalius; taip pat būtinas planavimas reklamos bei informacinių kampanijų srityje. Europos Sąjunga galėtų sudaryti sąlygas sukurti bendrą kultūros renginių kalendorių, skatinti skirtingų šalių ir kultūros institucijų bendradarbiavimą ir, pagaliau, remti iniciatyvas tose šalyse, kurios šioje srityje turi mažiau patirties ir tradicijų, ypač dešimtyje naujų valstybių narių.

7.4   Gastronomija, vynininkystės tradicijos ir kaimo turizmas

7.4.1

Trečia svarbi kultūrinio turizmo sritis yra susijusi su gastronomija ir vynininkystės tradicijomis skirtingose šalyje: ji priklauso „materialiai kultūrai“, kurios svarba pastaraisiais metais nuolat auga ir kuri sukūrė autentišką kultūrinį ir ekonominį judėjimą, skatinantį tradicinių vietos produktų vartojimą (11).

7.4.2

Šioje srityje taip pat reikėtų remti „gastronomijos ir vynininkystės maršrutų“ kūrimą, į juos įtraukiant ir meno bei kultūros pramogas, suteikiant galimybę pasinaudoti integruotu pramogų paketu, kuriame siūloma aplankyti kultūros paminklus, degustuoti maisto produktus ir vyną bei susipažinti su kaimo gyvenimo patirtimi, taip susiejant meno istoriją su galimybe susipažinti su tradiciniais regiono ar vietovės maisto produktais ir vyno tradicijomis.

7.4.3

Europos Sąjunga galėtų populiarinti Europos gastronomijos, vynininkystės ir kaimo turizmo maršrutus, ypač daug dėmesio skirdama tarpvalstybiniams maršrutams, kurie padėtų susipažinti su dviejų ar trijų šalių tradicijomis: tai galėtų parodyti, kad daugelis tradicijų ir „skirtumų“ turi bendras šaknis.

7.5   Kino turizmas

7.5.1

Ketvirtoji kultūrinio turizmo sritis, kuri pasirodo yra svarbus turistų srautų šaltinis, yra susijusi su filmų ir televizijos serialų kūrimu. Daugelyje regionų pastebima, kad į juos atvykstančių turistų skaičius auga, kadangi vis daugiau žmonių lankosi filmavimo aikšteles ir vietoves, kuriose buvo statomi sėkmės sulaukę filmai ir televizijos serialai. Pavyzdžiui, Alnviko pilis Nortumberlando grafystėje (Šiaurės Anglija), kurioje buvo statomi filmai pagal J. K. Rowling romanus apie Harį Poterį, staiga tapo viena populiariausių JK lankomų vietų, pritraukianti turistų, kurių išlaidos sudaro 13 milijonų eurų per metus, srautus. Italijoje Agliè pilyje Pjemonto srityje, kur buvo filmuojamas televizijos serialas Elisa di Rivombrosa vidutinis pilies lankytojų skaičius per savaitę taip pat išaugo nuo 100 iki 3 500. Be to, šlovės efektas yra veiksmingas ir filmams, kurie šiuo metu dar tik yra statomi: nedideliame Anglijos Linkolno miestelyje, kur šiuo metu statomas filmas Da Vinčio kodas pagal vieną perkamiausių to paties pavadinimo Dan Brown romaną, jau dabar apsilanko labai daug turistų.

7.5.2

2005 m. rugpjūčio mėn. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 27 proc. suaugusiųjų ir mažiausiai 45 proc. nuo 16 iki 24 metų amžiaus jaunimo atostogų vietos pasirinkimui turi įtakos kine ar per televiziją matyti filmai. Dėl šios priežasties organizacija, skatinanti Britanijos turizmą, VisitBritain akylai stebi statomus filmus ir savo interneto tinklalapyje pateikia labai detalius su filmais susijusius žemėlapius, kuriuose nurodomos visos vietos, kuriose filmuojami nauji filmai, paaiškinama, kaip ten nuvykti, ir aprašydama turistams teikiamas paslaugas.

7.6   Teminiai kultūros parkai

7.6.1

Penktąją kultūrinio turizmo sritį galima susieti su istorijos ir meno teminių parkų kūrimu papildomai prie apsilankymų muziejuose, istoriniuose miestų centruose ir archeologinėse vietovėse. Parkai, kuriuos būtų galima kurti prie žinomų turistinių objektų, turėtų būti papildoma priemonė, suteikianti lankytojams galimybę išsamiai susipažinti su istorija, į kurią jie „pasineria“ (12). Panašius parkus galima būtų sukurti didžiuosiuose Europos kultūros rajonuose (13) ir ES galėtų remti tokių informacijos ir pramogų (angl. info-tainment) infrastruktūrų, kurios gali pritraukti daugiau turistų, kūrimą.

8.   Naujų technologijų naudojimas

8.1

Naujos informacijos ir komunikacijos technologijos gali būti labai naudingos kultūros paveldo naudojimui turizmo tikslais: interneto svetainių kūrimas, palydovinės ir skaitmeninės televizijos kanalai, garso ir vaizdo įrašų naudojimas naujausios kartos mobiliems telefonams, istorinės ir meninės vertės turinčių paminklų ir vietovių atkūrimas virtualios realybės priemonėmis (14).

8.2

Šioje konkrečioje srityje naujas technologijas būtų galima naudoti tvariam turizmui skatinti ir populiariausioms meno paveldo vietoms, kurioms masinis turizmas gali pakenkti, išsaugoti: informacinės technologijos suteikia naujus metodus turistų srautams numatyti, juos stebėti, skirstyti ir aplinkos veiksniams (pavyzdžiui, drėgmei muziejų patalpose), galintiems pakenkti meno kūriniams, automatiškai stebėti. Taipogi, internetinės registracijos ir „apsilankymo datos paskyrimo“ sistemos gali paskatinti žmones apsilankyti tose vietose, kurias vienu metu gali aplankyti tik nedidelės turistų grupės.

8.3

Galiausiai, šiuolaikinės technologijos gali būti labai naudingos kuriant struktūras ir sistemas, skirtas įveikti architektūrines kliūtis, kurios dar vis pernelyg dažnai yra neįveikiamos mažiau judiems žmonėms. Šio dalyko nereikėtų pamiršti.

8.4

Europos Sąjunga, kuri savo Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje teigia, kad mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima panaudoti remiant turizmo sektorių ir skatinant domėjimąsi kultūros paveldu, palengvinant praktiškai įgyvendinti šios rūšies iniciatyvas, galbūt Bendrijos lygiu sudarant naudotinų technologijų ir geros praktikos pavyzdžių sąrašą, kuris suteiktų naudingos informacijos skirtingų šalių suinteresuotiems subjektams.

8.5

Reklamuojant kultūrinio turizmo lankytinas vietas tiek ES, tiek ir už jos ribų, technologijų naudojimas yra labai svarbus. Šioje srityje taip pat reikėtų užregistruoti skirtingose šalyse įgyvendinamas iniciatyvas. Be to, Europos Sąjunga galėtų papildyti Europos turizmo portalą palydovinės televizijos kanalu, skirtu populiarinti turizmą Europoje ir už jos ribų.

9.   Kultūros paveldo valdymas ir darbuotojų mokymai

9.1

Veiksminga kultūros paveldo naudojimo sistema turizmo tikslais yra susijusi su kultūros vertybių valdymo klausimu. Tam tikra kultūros objektų dalis yra viešoji (valstybės arba vietos valdžios institucijos) nuosavybė, kiti objektai priklauso religinėms arba pelno nesiekiančioms organizacijoms arba nuosavybės teise — privatiems asmenims. Kai kuriose naujosiose valstybėse narėse padėtis yra itin sudėtinga, kadangi ankstesniais dešimtmečiais vykusi priverstinė nacionalizacija sukūrė netikrumo jausmą dėl nuosavybės teisių ir dėl to nukentėjo daugelio kultūros paminklų išsaugojimo lygis.

9.2

Todėl reikia įteisinti tokius valdymo metodus, kurie nepažeisdami meno ar kultūros vertybių egzistuojančių nuosavybės formų ir suteikdami joms kuo didesnes apsaugos garantijas, leistų darniai valdyti integruotus kultūrinio turizmo objektus ir skatintų dalintis viešosiomis ir privačiomis investicijomis, įskaitant ir atitinkamas mokesčių lengvatų priemones.

9.3

Europos Sąjunga galėtų atlikti įvairiose Europos šalyse egzistuojančių valdymo sistemų patikrinimą, įvertinant jų veiksmingumą, ir skatinti tokį patikrinimą kitose šalyse arba ES galėtų pasiūlyti novatoriškas mokesčių ir kitas sistemas, padedančias ugdyti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą vykdant valdymą.

9.4

Su valdymu susijęs ir kultūros paveldo vietose dirbančių darbuotojų mokymo klausimas: šiuo metu be meno istorijos žinių jie dar privalo išmanyti vadybą ir rinkodarą, sugebėti naudotis naujomis technologijomis, o tiesiogiai su turistais bendraujantis personalas ( viešbučių, parduotuvių darbuotojai, viešųjų paslaugų darbuotojai, kt.) be kalbos žinių, turi turėti praktinių įgūdžių ir gerbti turistų kultūrų skirtumus. Šioje srityje Europos Sąjunga taip pat galėtų surinkti informaciją apie sėkmingiausią šio sektoriaus mokymų praktiką ir taip palengvinti pasikeitimą patirtimi, lyginamąją veiklą ir geriausios praktikos skleidimą, siekdama skatinti kokybišką turizmą.

10.   Kultūrinio turizmo ir kitų turizmo sričių integracija

10.1

Veiksmingas kultūrinio turizmo valdymas gali būti naudingas ir kitoms turizmo sritims, pavyzdžiui, pajūrio ir kalnų turizmui ir netgi verslo turizmui bei pagyvenusiems žmonėms pritaikytam turizmui.

10.2

Meno maršrutai, parodos, koncertai, festivaliai, maisto produktų ir vyno degustacijos galėtų paskatinti turistus rinktis konkrečias Europos lankytinas vietas ir taip padėti kurortams konkuruoti su turistiniais objektais besivystančiose šalyse, kurios, nepaisant jų didesnio konkurencingumo dėl gamtos išteklių ir kainų, negali Europos kolegoms prilygti kultūros vertybėmis.

10.3

Be to, verslo turizmo srityje, dėl galimybės suderinti komandiruotę su kultūriniu turizmu, kelionė gali būti pratęsta keliomis dienomis (galbūt įskaitant savaitgalį) ar netgi tapti šeimos atostogomis, pasikviečiant sutuoktinį ar vaikus.

10.4

Kadangi šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė yra didesnė nei anksčiau, kultūrinis turizmas atsižvelgia ir į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, kadangi ši visuomenės dalis skiria vis daugiau savo laisvalaikio susipažinti su naujomis kultūromis. Be to, tai labai suderinama su būtinybe skatinti turizmą ne sezono metu.

10.5

Nėra abejonės, kad Europos Sąjunga taip pat gali būti varomąja jėga atliekant šį kultūrinio turizmo ir kitų turizmo sričių integracijos skatinimo darbą.

11.   Išvados ir pasiūlymai

11.1

Atsižvelgiant į tai, kad kultūra gali suteikti stiprų impulsą turizmo vystymuisi, ypač turint omenyje tai, kad pastarasis yra ne tik kitų ekonomikos sektorių varomoji jėga, bet ir yra labai svarbi įgyvendinant Lisabonos strategijos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus, pagrindinis šios nuomonės savo iniciatyva tikslas, kaip buvo minėta anksčiau, — suteikti Europos institucijoms papildomos informacijos šiam sektoriui, kuris vis dar yra dinamiškas, tačiau susiduria su stipria kitų kontinentų konkurencija, remti.

11.2   Informacija ir integruotos reklamos kampanijos

11.2.1

Siekiant veiksmingai plėtoti Europos kultūrinį turizmą, reikia veiksmingesnio informacijos teikimo ir integruotų reklamos kampanijų, nušviečiančių Europą ir jos lankytinas vietas. Taip pat reikia palengvinti pasikeitimą geriausia praktika apsaugos, naudojimo, valdymo ir mokymo srityse. Šioje srityje Europos turizmo portalas, be abejonės, bus labai naudingas, ypač jeigu:

valstybių narių turizmo įstaigos iš tiesų portalui teiks veiksmingą, praktišką, nuolat atnaujinamą informaciją pagal vienodą sistemą;

jame bus tiksli informacija ir reklama apie nacionalinių ir visos Europos kultūrinio turizmo objektų tinklus ir maršrutus;

juo taip pat galės naudotis sektoriaus veikėjai, kad neatsiliktų nuo geriausios praktikos kultūrinio turizmo sistemų administravimo srityje ir valdant kultūros paveldą, ir kad susipažintų su naujomis iniciatyvomis ir renginiais bei šiuolaikišku darbuotojų mokymu;

jame bus pateikta Europos lygmens informacija, pavyzdžiui Europos kultūros renginių kalendorius ir gastronomijos ir vynininkystės maršrutų ir kaimo turizmo vietų vadovas;

bus užtikrintas Europos turizmo ir kultūros portalų koordinavimas ir sąveika.

11.3   Lenktyniavimo ir apdovanojimų sistemos geriausiai praktikai skatinti

11.3.1

Europos Sąjunga savo programose galėtų naudoti lenktyniavimo ir apdovanojimų sistemas geriausiai praktikai skatinti kultūrinio turizmo paslaugų administravimo srityje, ypač vykdant Europos kultūros sostinių programą (15) ir būsimą lankomiausių Europos turistinių vietų programą. ES taip pat galėtų teikti konsultacijas miestams ir regionams, nusprendusiems teikti paraiškas dalyvauti šiose dvejose programose, ir skirti jiems didesnį nei šiuo metu finansavimą ir galbūt net preferencinę galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų asignavimais. Nacionaliniu lygiu būtų tikslinga skatinti sveiką konkurenciją tarp miestų ir kultūrinio turizmo objektų, kurie ketina dalyvauti šiose dvejose programose taikant konkrečius, Europos lygiu nustatytus kriterijus: valdymo sistemos, bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, turizmo ir kultūros paslaugų integracija, reklamos ir informacijos kampanijos, nušviečiančios renginius ir kt. — Europos kultūros sostinėms; ir tvarumas, turistinio sezono ilginimas, „kamščių“ mažinimas, valdymo sistemos, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, paslaugų integracija ir pan. — lankomiausioms Europos turistinėms vietoms.

11.4   Kultūrų dialogo puoselėjimas

11.4.1

Kultūrų dialogo puoselėjimas tiek tarp ES šalių (ypač greitai prie jos prisijungsiant keturioms šalims kandidatėms), tiek ir tarp ES ir kitų pasaulio kraštų, turėtų būti prioritetas taip pat ir kultūrinio turizmo programose. Šiuo požiūriu, kaip jau buvo pabrėžta anksčiau, labai laiku buvo priimtas ES sprendimas paskelbti 2008 metus Europos kultūrų dialogo metais. Vis dėlto, būtų naudinga dar prieš 2008 m. pradėti keletą mokykloms skirtų projektų, pavyzdžiui, sudarant galimybes pasinaudoti tarptautinėmis studentų mainų programomis, tokiomis kaip Erasmus, ir vidurinių mokyklų moksleiviams bei tarp įvairių šalių skatinant klasių-dvynių projektus. Siekiant skatinti kultūrų dialogą, būtų taip pat galima parengti ir konkrečius projektus vyresnio amžiaus žmonėms. Taip 2008 metais būtų galima pristatyti jau pradėtas iniciatyvas ir suteikti impulsą kitoms iniciatyvoms.

11.5   Europos turizmo agentūros įsteigimas

11.5.1

Kadangi ES neturi tiesioginių veikiančių kultūrinio turizmo priemonių dėl, deja, neegzistuojančios teisinės bazės, būtų naudinga imtis veiksmų stiprinant koordinavimą valdymo srityje siekiant skatinti jau pradėtus ir būsimus projektus šiame sektoriuje. EESRK pritartų, kad tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą kuo greičiau būtų įsteigta Europos turizmo agentūra, kuri galėtų veikti kaip Europos turizmo stebėsenos centras ir teikti Bendrijai ir valstybėms narėms patikimus lyginamuosius duomenis apie turizmą. Toks pasiūlymas jau buvo pateiktas anksčiau priimtoje nuomonėje savo iniciatyva dėl Turizmo ir kultūros: ateities iššūkiai Europai.

11.6   Kultūrinio turizmo veiklos politinio suderinimo skatinimas

11.6.1

EESRK pritaria Komisijos nario Günter Verheugen pasiūlymams, paskelbtiems 4-ajame Europos turizmo forume Maltoje ir neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje (16), pavesti Įmonių ir pramonės generaliniam direktoratui koordinuoti įvairias Bendrijos iniciatyvas, darančias įtaką turizmo sektoriui.

11.7

EESRK pavadino šią nuomonę Paestum deklaracija, prisimenant 2005 m. lapkritį surengtą viešą klausymą šioje įspūdingoje Italijos archeologinėje vietovėje.

2006 m. vasario 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Remiantis EKTT (Europos kultūrinio turizmo tinklo) duomenimis, kultūrinis turizmas turi tiesioginės naudos trijose Lisabonos strategijoje nustatytose srityse: 8 sritis – daugiau darbo vietų, 9 sritis – darbo jėga, 10 sritis – švietimas. EKTT, kuris buvo įsteigtas 2003 m. bendradarbiavimui tarp skirtingų kultūrinio turizmo sričių skatinti, – tai su Europos Sąjunga bendrai finansuojamas projektas.

(2)  Į UNESCO (Jungtinių Tautų agentūros, atsakingos už kultūrą) sąrašą įtrauktų objektų pasiskirstymas 25 ES valstybėse narėse: Austrija – 8, Belgija – 10, Kipras – 3, Danija – 4, Estija – 2, Suomija – 6, Prancūzija – 30, Vokietija – 31, Graikija – 16, Airija – 2, Italija – 42 (įskaitant du Vatikano miesto objektus), Latvija – 2, Lietuva – 4, Liuksemburgas – 1, Malta – 3, Nyderlandai –7, Lenkija – 12, Portugalija – 13, Jungtinė Karalystė – 26, Čekija – 12, Slovakija – 5, Slovėnija – 1, Ispanija – 38, Švedija – 14, Vengrija – 8.

(3)  Europa Nostra (Europos kultūros paveldo federacija, kurios tikslas yra puoselėti ir saugoti Europos kultūros paveldą, kuriai priklauso 40 Europos šalių ir daugiau kaip 200 asociacijų, saugančių ir puoselėjančių Europos paveldą) mano, kad Europos kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant ir skatinant Europos savimonę ir Europos pilietiškumą.

(4)  Palmer/Rae Associates, Tarptautiniai patarėjai kultūros srityje, „Europos miestai ir kultūros sostinės“, Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas, 2004 m. rugpjūčio mėn.

(5)  Su turizmu susijusios temos, kurias nagrinėjo EESRK: Turizmo politika išsiplėtusioje ES, dėl Turizmo indėlio į nuosmukio teritorijų socialinį ir ekonominį pagyvėjimą, Turizmo politika ir bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektorių (pranešėjas Mendoza Castro) ir Turizmas ir sportas: ateities iššūkiai Europai (pranešėjas Patrizio Pesci).

(6)  Reikia paminėti Belgijos miesto Antverpeno savivaldybės iniciatyvą, kuri suteikia Antverpeno gyventojams teisę nemokamai lankytis miesto muziejuose.

(7)  Pavyzdžiui, Italijoje buvo sukurta keletas įdomių iniciatyvų šioje srityje: kiekvienais metais ankstyvą pavasarį Italijos aplinkos fondas (Fondo Ambiente Italiano) skatina atverti turistinius objektus, kurie yra mažai žinomi arba paprastai uždaryti, ir siūlo vietovės mokyklų moksleiviams tapti „vienadieniais ekskursijų vadovais“ ir vesti lankytojams ekskursijas šiuose objektuose.

(8)  Įdomus pavyzdys – Miestų-tvirtovių tinklas. Kento grafystė (Jungtinė Karalystė), Šiaurės-Pa de Kalė departamentas (Prancūzija) ir Vakarų Flandrijos provincija (Belgija) sujungė 17 istorinės reikšmės turinčias vietoves į vieną tinklą ir taip populiarina šios teritorijos turtingą bendrą paveldą.

(9)  Kaip 2005 m. lapkričio 18 d. Paestum vykusio viešo klausymo metu siūlė keletas Kampanijos srities ir Graikijos regionų tarybos narių, atsakingų už turizmą.

(10)  Yra daug labai įdomių pavyzdžių:

Europos gotikinių plytų architektūros kelias – tai projektas, apimantis septynias šalis (Švediją, Daniją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją), 26 miestus ir du regionus;

Europos žydų kultūros paveldo kelias – programa, kurią Europos Taryba apdovanojo „Europos Tarybos didžiojo kultūros maršruto“ diplomu (2005 m. gruodžio 5 d.).

(11)  Kalbant apie iniciatyvas, skatinančias tradicinių produktų vartojimą, svarbu paminėti Carlo Petrini įsteigtą „Lėto maisto“ (angl. „Slow Food“) asociaciją, kurioje šiuo metu yra 83000 narių, turinčią būstines Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Prancūzijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ir atstovybės 122 šalyse. „Lėtas maistas“ nepritaria skonio standartizavimui, gina būtinybę informuoti vartotojus, ir saugo kultūrinį tapatumą maisto ir gastronominių tradicijų srityje. Tarp kitų ryškiausių Europos tipiškų produktų skatinimo iniciatyvų galima paminėti Viskio degustacijos kelią Škotijoje — vienintelį kelią pasaulyje, visiškai skirtą salyklinio viskio degustacijai, „Trappist“ alaus degustaciją Belgijoje ir Nyderlanduose bei austrių degustacijos kelius Bretanėje, kt.

(12)  Įdomi Maltos patirtis: valandos trukmės filmas pasakoja salos ir joje gyvenusių tautų istoriją nuo pat jos atsiradimo.Tokiu būdu net ir jauniausias lankytojas gali gerai suprasti jį supančią istoriją.

(13)  Pavyzdžiui, netoli Pompėjos archeologinės vietovės būtų galima sukurti virtualų senovės Pompėjos parką, kuriame būtų vaizduojamas kasdienis gyvenimas romėnų laikais, o galbūt net atkuriamas Vezuvijaus išsiveržimas, kuris sunaikino šį miestą. Panašus parkas taip pat galėtų būti sukurtas Vaterlo (Belgijoje), kad turistai geriau suprastų žinomiausių istorijos mūšių eigą.

(14)  Seminare Kultūrinis turizmas: iššūkis Europos integracijai, kurį 2005 m. balandžio mėn. surengė ES pirmininkavęs Liuksemburgas, buvo pateikta keletas įdomių pavyzdžių, kaip taikyti naujas technologijas, įskaitant delninių (angl. „palm-top“) kompiuterių naudojimą, teikiant lankytojui informaciją apie jo lankomas vietoves (šis pavyzdys buvo susijęs su piligrimais, keliaujančiais maršrutu Via Francigena).

(15)  Iki 2005 m. programa rėmėsi tarpvyriausybiniais susitarimas.

(16)  Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus Europos turizmo naujų perspektyvų ir iššūkių.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/8


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos

SEC(2005) 805 final

(2006/C 110/02)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. birželio 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Henri Malosse.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 2 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Sąjungos konkurencijos politika ilgą laiką buvo tarsi Europos integracijos puošmena ir acquis, kuriuo nebuvo galima abejoti. Tačiau diskusijų dėl Konstitucinės sutarties metu iškilo abejonių dėl politikos, skirtos užtikrinti „laisvą ir neiškreiptą konkurenciją“, pagrįstumo. Po susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kontrolės priemonių reformos Europos Komisija ėmėsi valstybės pagalbos reglamentavimo reformos, parengdama veiksmų planą. Pristatoma 2004 m. ataskaita suteikia EESRK galimybę iš esmės apsvarstyti Bendrijos konkurencijos politikos tikslus ir metodus, ypač atsižvelgiant į:

prekybos globalizaciją;

ES plėtrą ir didėjančius išsivystymo skirtumus;

didėjantį Europos Sąjungos atsilikimą augimo ir užimtumo gerinimo srityje, palyginti su jos pagrindiniais ekonomikos konkurentais;

teisėtą piliečių norą turėti geresnę valdžią, labiau pagrįstą politiką ir daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus.

1.2

Konkurencijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui pristačius „politikos gaires“, toliau ataskaitoje pateikiama Komisijos veiklos apžvalga:

draudžiamų susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi srityje (Sutarties 81 ir 82 straipsniai), apžvelgiant keletą Bendrijos ir ES valstybių narių teismų priimtų sprendimų,

susijungimų srityje, pateikiant tam tikrų sektorių įvertinimą,

valstybės pagalbos kontrolės srityje, įskaitant teisės aktus ir aiškinimo taisykles bei keletą Europos teismų priimtų sprendimų;

plėtros srityje, apžvelgiant tiek dvišalį, tiek daugiašalį bendradarbiavimą.

2004 metai — Sąjungos išplėtimo dešimčia valstybių narių metai — svarbūs ir tuo, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrijos konkurencijos teisės reforma.

2.   Pamąstymai apie Europos Sąjungos konkurencijos politiką

2.1

Ataskaitoje pabrėžiamas ryšys tarp konkurencijos politikos ir atnaujintos Lisabonos strategijos: konkurencingumo, augimo, užimtumo bei darnaus vystymosi. Komisija siekia nukreipti savo veiksmus į esminius vidaus rinkos ir Lisabonos darbotvarkės sektorius, pabrėždama konkurencijos kliūčių pašalinimo svarbą neseniai liberalizuotuose sektoriuose bei kai kuriuose kituose reglamentuojamuose sektoriuose, pavyzdžiui, telekomunikacijų, pašto tarnybų, energetikos ir transporto. Vis dėlto ryšys su Lisabonos darbotvarke turėtų būti labiau motyvuotas ir paaiškintas.

2.2

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar konkurencijos politika turi atspindėti konjunktūros politikos prioritetus, ar ji veikiau privalo turėti savo atskirą, nepriklausomą logiką. EESRK teikia pirmenybę antrajam variantui dėl šių motyvų:

2.2.1

Įmonėms, vartotojams ir ūkio bei socialiniams subjektams reikalingas stabilus ir numatomas teisinis reglamentavimas. Jei konkurencijos politika kis atsižvelgiant į momentinius prioritetus, ji taps teisinio nestabilumo šaltiniu ir todėl vargu ar skatins investicijas ir užimtumą.

2.2.2

Laisvą ir neiškreiptą konkurenciją gyvybiškai svarbu sukurti ne dėl konjunktūros strategijos, o norint užtikrinti sklandų bendros Europos rinkos veikimą. Priešingu atveju ši rinka neteks reikšmės ir naudos, kurios ji gali duoti Europos ekonomikai, t. y. paklausos skatinimas, pasiūlos plėtra, 450 milijonų vartotojų rinkos galia.

2.2.3

Dabar, kai ES išsiplėtė, valstybių narių ekonominės ir socialinės sąlygos labai skiriasi. Dėl šios priežasties konkurencijos politikai tenka ypatinga svarba. Kitaip tariant, visiškai laisvos ir neiškreiptos konkurencijos sukūrimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar ūkio ir socialiniams subjektams (tiek iš turtingesnių, tiek iš mažiau pažengusių šalių) bus užtikrinamos lygios galimybės ir vienodas požiūris ir ar bus sukurtos tinkamos sąlygos Sąjungos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti.

2.2.4

Turi būti išlaikytas ir sustiprintas konkurencijos politikos savarankiškumas. Ji taip pat privalo orientuotis į kitas ES politikos sritis, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos politiką, priemones ekonomikos augimui pagyvinti, naujovių diegimą, augimą, užimtumą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą. Dabartinėmis ir būsimomis konkurencijos politikos reformomis turi būti užtikrinamas globalus požiūris. Todėl Komisija neišvengiamai turi siekti nuolatinės pusiausvyros, galinčios geriausiai apsaugoti vartotojus, įmones ir bendrą Europos Sąjungos interesą. Dėl šios priežasties ginčų nagrinėjimo gairės turėtų būti susietos su tam tikromis sąlygomis:

toliau griežtai taikyti konkurencijos normas, ypač valstybės pagalbos srityje, siekiant išvengti bet kokio pataikavimo valstybių narių „nacionalinių rinkos lyderių“ ar monopoliją turinčių įmonių rėmimo politikai, kuri, ypač mažų ir vidutinių įmonių nenaudai, galėtų slopinti konkurenciją nacionaliniu ir Europos lygiu. Priešingai, reikia palaikyti valstybių pastangas naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui remiant didelius vienijimąsi skatinančius Europos projektus bei mažų ir vidutinių įmonių naujovių potencialą. Užimtumo skatinimo politika turėtų taip pat teikti pirmenybę asmenims skirtoms paslaugoms (visą gyvenimą trunkantis mokymasis, vaikų priežiūra, judumas, kova su visomis diskriminacijos formomis), o ne tiesioginei pagalbai įmonėms, kuri gali lemti konkurencijos iškreipimą;

kovoti su naujomis „antikonkurencinėmis nišomis“, tokiomis kaip valstybės monopolio pakeitimas privačiu monopoliu, vienos ekonominės veiklos dominuojanti padėtis rinkoje (pavyzdžiui, prekyba gamintojų atžvilgiu ir atvirkščiai). Taip pat reikėtų geriau suvokti mažų ir vidutinių įmonių — augimo Europoje varomosios galios kurių steigimą ar plėtrą dažnai apsunkina diskriminaciniai veiksmai (valstybės pagalba, monopoliai, dominuojantis padėtis rinkoje), ypatumus. Visų pirma turėtų būti skatinamas MVĮ ir šių įmonių grupių bendradarbiavimas, kadangi jos dažnai neturi kitų priemonių, padedančių prilygti konkurentams;

užtikrinti vartotojams masto ekonomijos bei Europos vidaus rinkos potencialo teikiamą naudą;

2.2.5

Reikia atsižvelgti į specifinį visuotinės svarbos paslaugų pobūdį, visų pirma sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, gerbiant socialinės lygybės vertybes ir skaidrumo principą bei laikantis atskirų valstybių narių tradicijų ir procedūrų. Tuo atveju, kai privatiems subjektams visiškai ar iš dalies pavedama įgyvendinti bendrus ekonominius įsipareigojimus, konkurencijos tarnybos turi užtikrinti, kad visi potencialūs subjektai būtų vertinami vienodai ir kartu užtikrinamas paslaugų veiksmingumas, tęstinumas bei kokybė. Komitetas teigiamai vertina Komisijos darbą šioje srityje, kurios pagrindinė užduotis nuo Altmark sprendimo priėmimo — nustatyti tikslias bendrų ekonominių įsipareigojimų finansavimo taisykles, padedančias užtikrinti skaidresnį visuotinės ekonominės svarbos paslaugų administravimą.

2.2.6

Apskritai, Bendrijos konkurencijos politikos problema ta, kad ji grindžiama hipoteze, jog vidaus rinka veikia optimaliai: rinkos dalyviai informuojami optimaliai ir nemokamai, įmonės laisvai įeina ir išeina iš rinkos, rinkų yra tiek, kiek subjektai gali arba nori sukurti, vien augantis produktyvumo mastas nedidina pelningumo, nėra dominuojančią padėtį rinkoje turinčių subjektų. Tačiau tikrovė yra kitokia, visų pirma dėl kai kurių valstybių narių veiksmų, kurios ir toliau mąsto „nacionaliniu mastu“.

2.2.7

Tuo tikslu Konkurencijos generalinis direktoratas turėtų parengti ekonomines ir socialines studijas tolesniam jos išnagrinėtų bylų stebėjimui ir atlikti savo svarbiausių sprendimų poveikio vertinimą ekonomikos srityje be kita ko atsižvelgiant į ES tarptautinio konkurencingumo aspektą bei socialinėje ir tvaraus vystymosi srityse.

3.   Pastebėjimai dėl konkurencijos politikos įgyvendinimo Europos Sąjungoje 2004 m.

3.1

Pateikta ataskaita būtų dar aiškesnė, o jos sistema labiau suprantama, jei į ją būtų įtrauktas sprendimų, ypač dėl valstybės pagalbos, sąrašas, kuriuose nebuvo prieštaraujama pagalbos skyrimui, paaiškinant, kodėl kai kuriais atvejais pagalbai netaikoma 87 straipsnio 1 dalis. Tokia lentelė būtų geros praktikos pavyzdys, kuria valstybės narės galėtų vadovautis skirdamos paramą.

3.2

Kadangi 2004 metai svarbūs dėl plėtros, todėl tenka apgailestauti, kad ataskaitoje pateikiama mažai informacijos apie Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimą naujosiose valstybėse narėse. Taigi Komitetas tikisi, kad 2005 metų ataskaitoje bus pateikta išsamesnė ir atnaujinta informacija.

3.3   Kartelius draudžiančių taisyklių taikymas

3.3.1

Iš ataskaitos galima daryti išvadą, kad ekonominė analizė tapo konkurencijos politikos sudedamąja dalimi, kaip EESRK ne kartą reikalavo. Šiuo požiūriu konkurencijos teisės raidai (81 ir 82 straipsniai) būdinga ypatinga ir pragmatiška pažanga, kurios esmė yra aiškesnis rinkos apibrėžimas bei horizontalių ir vertikalių veiksmų koncepcijos tobulinimas.

3.3.1.1

Dėl 81 straipsnio 3 dalies (konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo išimtys) galima pažymėti, kad ekonominė analizė buvo visų pirma praturtinta tuo, kad atsižvelgiama į efektyvumo naudą. Pavyzdžiui, įmonės gali nurodyti, kad taiko naujas technologijas ir tinkamesnius gamybos metodus, gauna naudos bendrai naudodamos aktyvus, ir iš masto ekonomijos, arba gali pabrėžti techninę ir technologinę pažangą, kurią lemia, pavyzdžiui, bendri susitarimai dėl tyrimų ir plėtros.

3.3.2   Atleidimo nuo baudų politika

3.3.2.1

Kaip rodo ataskaitoje minimos bylos, atleidimo nuo baudų politika taikoma sėkmingai. Priminsime, kad šis mechanizmas pagrįstas įmonių, kurios yra draudžiamo susitarimo šalys, skatinimu pranešti apie šį susitarimą konkurencijos tarnyboms, už ką jos savo ruožtu visiškai arba iš dalies atleidžiamos nuo joms skirtinų baudų. Šiuo tikslu Komisija ir kai kurios valstybės narės parengė atleidimo nuo baudų programas, nustatančias šios politikos taikymo sąlygas. Tokios programos ypatingai svarbios įmonėms, kadangi joms — net ir nesudarius faktinio susitarimo — neretai tenka konstatuoti, kad jų ir kitų įmonių prekybos atstovai, susirašinėdami faksais arba elektroniniu paštu, be jų žinios sudarė plataus masto susitarimą.

3.3.2.2

Tačiau ataskaitoje nepakankamai aiškiai aptariamos kai kurios užslėptos veikimo problemos: ES atleidimo nuo baudų programos yra labai įvairialypės tiek atleidimo nuo baudų sąlygų, tiek procedūriniu požiūriu; be to, ne visos nacionalinės konkurencijos tarnybos, o tik aštuoniolika (ir Komisija) parengė atleidimo nuo baudų programas (1).

3.3.2.3

Galiausiai prašymas atleisti nuo atsakomybės, pateiktas vienai institucijai, negalioja kitai institucijai. Tokiomis aplinkybėmis suinteresuota įmonė, norėdama gauti imunitetą, turi kreiptis į visas atsakingas konkurencijos tarnybas. EESRK mano, kad dėl to labai svarbu optimizuoti mechanizmą, kai prašymus pateikia keletas įmonių. Siekiant sukurti pranešimų apie susitarimus suderinimo sistemą, tuo automatiškai užkertant kelią bet kokiam dalyvavimui sudarant draudžiamuosius susitarimus, būtina supaprastinti esamą tvarką.

3.3.3   Europos konkurencijos tinklas (EKT)

3.3.3.1

Remiantis ataskaita, atrodo, kad pirmieji EKT pasiekti rezultatai patenkinami. Jam tarpininkaujant Europos Komisija ir visų ES valstybių narių konkurencijos tarnybos bendradarbiauja, informuodamos vienos kitas apie naujas bylas ir sprendimus. Prireikus, jos koordinuoja tyrimus, teikdamos pagalbą ir keisdamosi įrodymais.

3.3.3.2

Šis bendradarbiavimas sukuria veiksmingą mechanizmą, leidžiantį kovoti su įmonėmis, kurios vykdo tarpvalstybinę konkurenciją ribojančią veiklą, ir padeda pašalinti iš rinkos įmones, pažeidžiančias rinkos taisykles bei darančias didelę žalą konkurencijai ir vartotojams.

3.3.3.3

Esminis klausimas yra informacijos konfidencialumas. Jį užtikrina specialios ADO pareigos (už slaptą informaciją atsakingas pareigūnas, angl. Authorised Disclosure Officer (ADO)), kurias eina vienas ar keli asmenys, galintys dalyvauti perduodant konfidencialią informaciją. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. šie mechanizmai paprastai Komisijoje buvo taikomi daugelį kartų ir, atrodo, sėkmingai.

3.3.3.4

Nors EKT veikla ūkio subjektams teikia labai didelę naudą, vis dėlto EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl augančio bylų skaičiaus ateityje gali iškilti sunkumų visiškai apsaugoti konfidencialios informacijos mainus.

3.4   82 straipsnis — piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

3.4.1

Sutarties 82 straipsnis draudžia įmonei bet kokį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (nesąžiningos kainos, rinkos pasidalijimas sudarant išskirtines pardavimo sutartis, lojalumo premijos, skirtos nuvilioti tiekėjus nuo konkurentų ir t.t.). Be to, ši nuostata taikoma susijungimų kontrolei tuomet, kai susijungimas jį inicijuojančiai įmonei sudaro sąlygas piktnaudžiauti stiprinant dominuojančią padėtį. Šis straipsnis, kuris yra pagrindinė kartelius draudžiančių taisyklių grandis, kai kada aiškinamas nevienodai, ką galima pastebėti analizuojant įmonių elgesį ir jų komercinės praktikos poveikį. Kitaip tariant, kol kas nėra aiškiai apibrėžtos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi koncepcijos, ir todėl įmonėms kartais labai sunku nustatyti leistinas ribas. Pavyzdžiui, kainų piktnaudžiavimo, pvz., grobuoniškų kainų ar nuolaidų, atveju tam tikras elgesys gali sukelti skirtingas pasekmes: labai efektyviai dirbantis konkurentas gali klestėti rinkoje, kurioje dominuojanti įmonė taiko tam tikras kainas, o „ne taip efektyviai“ dirbantis konkurentas gali būti išstumtas iš rinkos. Ar šiuo atveju konkurencijos politika turėtų pastarąjį saugoti? O gal veikiau reikėtų parengti taisykles, grindžiamas principu, kad piktnaudžiavimu laikomas tik „pajėgių“ konkurentų išstūmimas?

3.4.2

EESRK pritaria Komisijos neseniai paskelbtam 82 straipsnio įgyvendinimo gairių projektui. Tokiu būdu Komisija tikisi sukurti metodą dažnai pasitaikančią praktikai vertinti, pvz., susietus pardavimus, sumažintas kainas ir nuolaidas, galinčias susilpninti konkurenciją (2). EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas sutelkti kiek įmanoma daugiau išteklių, kad ištirtų praktiką, galinčią pakenkti vartotojams, siekdama užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą ir kartu aiškiai apibrėžti, kas įeina į piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoką. Komitetas tikisi, kad šis šiuo metu rengiamas projektas leis rinkoje dominuojančioms įmonėms įvertinti, ar jų elgesys yra teisėtas, ir primena, kad apmąstymo procesą reikia užbaigti dialogu su suinteresuotais subjektais (įmonėmis, visų pirma MVĮ, vartotojais, socialiniai partneriais ir t.t.).

3.5   Susijungimų kontrolė

3.5.1

EESRK palankiai vertina pragmatišką pažangą, pasiektą įdiegus vieno langelio sistemą pranešimams apie vykdomus susijungimus ir patobulinus neišvengiamu tapusį konkurencingumo tyrimą, kadangi šis tyrimas artimesnis ekonominei tikrovei ir labiau suderintas su visame pasaulyje galiojančiomis pagrindinių susijungimų kontrolės sistemų taisyklėmis. Galiausiai, nors kol kas sunku praktiškai įrodyti susijungimų teikiamą efektyvumo naudą, tačiau galima tikėtis, kad pagerėjus sąlygoms, susijungimų kontrolė galės ilgainiui tarnauti Europos vartotojo interesams.

3.5.2

Kalbant apie didžiųjų prekybos įmonių ir mažų parduotuvių santykį, pažymėtina, kad keletą pastarųjų metų stebimas stambaus masto susijungimų fenomenas, mažinantis mažų parduotuvių rinkos dalį didžiųjų prekybos įmonių naudai. Atsižvelgiant į kartais konkurenciją labai ribojančių prekybos praktikų ir kainų politikos raidą bei tendencijas nuo prekių kieko teikti nuolaidas, mažos parduotuvės savo kainomis sunkiai gali konkuruoti su didžiosiomis prekybos įmonėmis, turinčiomis didelę veiksmų laisvę ir dėl to patraukliomis. Be to, šiomis sąlygomis gamintojams kartais daromas pernelyg didelis spaudimas. Galiausiai augant susijungimų skaičiui neišvengiamai turi būti suderinti konkurencijos ir vartotojų politikos tikslai, kad būtų galima užtikrinti tolygų rinkų aprūpinimą, pasiūlos įvairovę įvairių vartotojų aprūpinimo ir asortimento kokybės atžvilgiu. Tuo pat metu nereikėtų riboti mažųjų įmonių bendradarbiavimo, kol jų dalis pasaulio rinkoje šioje srityje nėra reikšminga.

3.6   Konkurencijos generalinio direktorato pertvarkymas

3.6.1

Reaguojant į visuomenės kritiką Komisijai dėl tam tikrų bylų (Airtour s/ First Choice, Tetra Laval/Sidel ir Schneider/Legrand), ataskaitoje teigiamai vertinami Konkurencijos generalinio direktorato pertvarkymo rezultatai.

3.6.2

Vyriausiojo ekonomisto, kuriam padeda keletas ekonomistų, pareigybės įkūrimas (angl. Chief Competition Economist), patyrusių tarnautojų grupės, atsakingos už Konkurencijos generalinio direktorato tyrėjų išvadų dėl probleminių susijungimų įvertinimą iš neutralių pozicijų, sudarymas, bylas tiriančio pareigūno vaidmens stiprinimas susijungimų kontrolės procese — tai priemonės, tarnaujančios bendram tikslui sugriežtinti susijungimų kontrolės tyrimo procedūrą ir padaryti ją skaidresnę. Šios priemonės tenkina nuolatinius EESRK prašymus ir todėl yra sveikintinos.

3.6.3

Nors EESRK pritaria tam, kad atstovauti vartotojams Konkurencijos generaliniame direktorate buvo paskirtas asmuo, „atsakingas už santykius su vartotojais“, tačiau apgailestauja, kad praėjus beveik metams nuo jo paskyrimo ataskaitoje nėra detaliai aptariamas faktinis su Europos vartotojais užmegztas dialogas. EESRK tikisi, kad 2005 m. ataskaitoje bus pateikti apčiuopiami duomenys, kurie leistų įvertinti šio dialogo veiksmingumą. Be to, šiuo klausimu EESRK pradėjo rengti nuomonę savo iniciatyva.

3.6.4

Paskutinėse EESRK nuomonėse į viešumą buvo iškeltas klausimas dėl Europos Komisijos turimų priemonių, visų pirma susijungimų stebėjimo srityje, kurios vertinamos kaip pernelyg menkos, palyginti su ištekliais, kuriuos galėtų sutelkti suinteresuoti subjektai. Šis klausimas lieka neišspręstas: atrodo, kad Konkurencijos generaliniam direktoratui trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių nagrinėti tam tikrų valstybių narių, visų pirma naujųjų valstybių narių, bylas. EESRK reiškia savo susirūpinimą ir nuostabą dėl tokio Komisijos trumparegiškumo žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu ir ragina skubiai imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti.

3.6.5

Galiausiai EESRK pažymi, kad, nepaisant pastaruoju metu dėtų pastangų užtikrinti skaidrumą, nėra suformuota aktyvaus suinteresuotų subjektų konsultavimo politika: atsižvelgiant į Konkurencijos generalinio direktorato nagrinėjamas kelis sektorius apimančias bylas, pasakytina, kad vien tik Komisijos tinklalapyje visuomenei pateikiama informacija apie įmonių susijungimų atvejus negali būti laikoma pakankama pilietinės visuomenės ir įvairių suinteresuotų organizacijų nuomonei sužinoti, siekiant gerai taikyti konkurencijos teisės nuostatas.

3.6.6

Dėl nacionalinių institucijų sprendimų paskelbimo konkurencijai skirtoje Komisijos tinklalapio dalyje pasakytina, kad užsibrėžti informavimo ir švietimo tikslai nebuvo pasiekti (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 15 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, pastebėta, kad tinklalapyje naudojama sistema veikia tik iš dalies. Pavyzdžiui, naujosios valstybės narės nesiunčia jokių arba beveik jokių savo nacionalinių teismų sprendimų kopijų. Tokia padėtis neleidžia susidaryti aiškios nuomonės apie konkurencijos teisės taikymą šiose šalyse ir turi neigiamos įtakos pageidaujamam jos suderinimui. Kita vertus, nacionaliniai teismų sprendimai, jei apskritai jų yra, egzistuoja tik tos šalies kalba, todėl neįmanoma arba nepaprastai sunku su jais susipažinti, nors jie, atsižvelgiant į naujas, šiuose sprendimuose aptariamas problemas, neabejotinai duotų didelės praktinės naudos.

3.7   Valstybės pagalbos kontrolė

2005 m. kovo mėnesį Taryba priminė tikslą ir toliau mažinti bendrą valstybės pagalbos lygį, vis dėlto leidžiant išimtis galimų rinkos veikimo sutrikimų atvejais.

3.7.1

2005 m. birželio 7 d. Europos Komisija pristatė Valstybės pagalbos veiksmų planą, dėl kurio EESRK parengė nuomonę (3) ir kuriuo šiame dokumente remiamasi. Iš 2004 m. ataskaitos analizės išplaukia tam tikros bendro pobūdžio pastabos:

3.7.2

Būtina padidinti įmonėms, gaunančioms individualią pagalbą, teikiamos informacijos skaidrumą (pranešimo data, valstybių narių pateikiami pagrįstumo įrodymai). Toks skaidrumas yra būtinas ir todėl, kad įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms ar net labai mažoms, tenka pareiga grąžinti neteisėtą pagalbą, nors pranešimo procedūrą vykdė valstybė narė!

3.7.3

Nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už įvertinimą, ar pagalba atitinka būtinus kriterijus, ne visada turi pakankamai žinių, reikalingų su pranešimo procedūra susijusiai ekonominei analizei atlikti; dažnai pagalbą, pavyzdžiui, užimtumo ar aplinkos apsaugos srityse, suteikia savivaldos institucijos, neatlikusios nuodugnios rinkos dalių analizės, o tai lemia didelį įmonių finansinį neužtikrintumą dėl galimo pagalbos neteisėtumo.

3.7.4

Restruktūrizacijos ar įmonių gelbėjimo pagalbos tikrinimo atvejais galima pastebėti, kad Bendrijos politika daugiausia dėmesio skiria ekonominiams padariniams, su kuriais susiduria valstybės pagalbą gavusios įmonės konkurentai ir ypač priemonės, leidžiančioms „atlyginti“ jiems žalą. Iš tiesų, norėdama išvengti konkurencijos iškreipimo, pagalbą gaunančioms įmonėms Komisija nustato tam tikrus apribojimus: tai gali būti, pavyzdžiui, rinkos procentinės dalies tam tikroje apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ribojimas, kaip byloje Thomson Multimédia, arba įpareigojimas pagalbą gaunančiai įmonei užmegzti partnerystę su savo konkurentais.

3.7.5

EESRK apgailestauja, kad tai užgožia kitą taip pat esminį aspektą, t. y. tokių veiksmų poveikį galutiniam vartotojui (klientui ir mokesčių mokėtojui), kadangi Komisija nepakankamai nuodugniai tiria, ar pagalba neužkirs kelio kainų mažėjimui, platesniam produkcijos ar paslaugų asortimentui arba geresnei kokybei. Vartotojų interesai yra konkurencijos politikos dėmesio centre, o valstybės pagalbos taisyklėms turi būti taikomi tie patys griežti reikalavimai, kaip kad ilgalaikė analizė, kurie šiandien taikomi kartelių ar susijungimų atvejais.

3.7.6

Apskritai, EESRK pabrėžia savo susirūpinimą dėl konkurencijos iškreipimo, kuris galėtų kilti dėl skirtumų tarp įvairių valstybių narių valstybės pagalbos srityje. EESRK yra ypač susirūpinęs dėl dažnai labai diskriminacinio valstybės pagalbos pobūdžio. Iš tiesų, valstybės narės dažnai imasi priemonių, skirtų investicijoms į dideles įmones ir jų gelbėjimui, neatsižvelgdamos į mažas ir vidutines įmones (kurios iš tikrųjų sukuria keturias iš penkių darbo vietų Europos Sąjungoje), ir suteikia pranašumų tam tikriems sektoriams ar įmonių rūšims. Ši padėtis neigiamai veikia verslumo dvasios raidą bei skatina verslo klimato, kuris ir taip yra nepakankamai dinamiškas bei nepalankus naujiems rinkos dalyviams, sąstingį.

4.   Pasiūlymai dėl konkurencijos politikos stiprinimo

Išanalizavęs EESRK teikia šias rekomendacijas:

4.1   Techniniai aspektai

4.1.1

Kitose savo ataskaitose Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į plėtros padarinius ar net paskirti atskirą skirsnį tiek teisėkūros raidai, tiek Bendrijos teisės taikymo kontrolei.

4.1.2

Atleidimo nuo baudų sistemos supaprastinimas labai svarbus didesniam teisiniam tikrumui užtikrinti. Atsižvelgiant į pateiktinos informacijos konfidencialumą ir į sunkumus, kylančius dėl būtinybės tas pačias procedūras iš naujo atlikti skirtingose atsakingose institucijose (draudžiami susitarimai, sukeliantys padarinius keletui valstybių narių), būtų naudinga reforma, įvedant abipusį pripažinimą arba vieno langelio sistemą.

4.1.2.1

Be to, pageidautina lanksčiai ir netiesiogiai suderinti nacionalines atleidimo nuo baudų programas, pavyzdžiui, vadovaujantis geriausios praktikos principu.

4.1.3

Kadangi šiuo metu, remiantis gairių projektu, peržiūrima Komisijos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi politika, reikėtų išsiaiškinti kai kuriuos klausimus, kad vertinant tokį piktnaudžiavimą būtų atsižvelgiama ir į neigiamus padarinius vartotojui. Komisija turės patikslinti, kaip reikėtų suprasti dominuojančią padėtį, visų pirma, kas yra piktnaudžiavimas ir kokios jo rūšys. Galiausiai ji turės nubrėžti aiškią liniją tarp teisėtos, į rezultatus orientuotos ir neteisėtos (iškreipimą sukeliančios), o kartu ir vartotojams kenkiančios konkurencijos.

4.1.4

Susijungimų kontrolės srityje, siekiant įvertinti, kokių rezultatų duos efektyvumo naudos paisymas, Komisija ateityje savo ataskaitose galėtų įvertinti atitinkamų procesų eigą ir jų padarinius vartotojams.

4.1.5

Siekiant užtikrinti didesnę pusiausvyrą tarp gamybos ir prekybos bei tarp pačių prekybininkų (siekiant išvengti, kad visiškai neišnyktų prekyba kaimo ar neišsivysčiusiose miesto vietovėse arba mažai apgyvendintuose regionuose), turėtų būti apsvarstytos konkurencijos, prekybos reglamentavimo arba mažųjų įmonių rėmimo priemonės, kad potencialiems subjektams nebūtų trukdoma patekti į rinką, o MVĮ būtų sudarytos sąlygos gauti valstybės pagalbą.

4.1.6

Būtų naudinga kitose ataskaitose apibrėžti ryšį tarp asmens, „atsakingo už santykius su vartotojais“, ir vartotojų organizacijų nagrinėjant bylas — ar pastarosios prireikus galėtų pateikti savo nuomonę arba suteikti informacijos Komisijai susijungimų, draudžiamų susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose? Ypatingai svarbu parodyti, kad už santykius su vartotojais atsakingo asmens ir vartotojų bendradarbiavimas vyksta veiksmingai.

4.1.7

Siekiant, kad nacionalinių sprendimų publikavimo sistema veiktų geriau, tikslinga įsteigti korespondentų, atsakingų už nacionalinių teismų sprendimų rinkimą, tinklą, kad dabartinė sistema veiksmingiau veiktų realiu laiku. Šiai priemonei reikia skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

4.2   Politiniai ir ekonominiai aspektai

4.2.1   Gilesnė sunkiausių konkurencijos iškreipimų analizė

4.2.1.1

Konkurencijos politikos veiksmingumo įvertinimas turi leisti nustatyti, ar ji iš tikrųjų skatina „laisvą ir neiškreiptą konkurenciją“ ES, ar efektyviai kovoja su de facto monopolijomis bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir kokios įtakos turi naujų įmonių steigimui bei verslumo dvasiai. Komisija neturėtų riboti MVĮ susitarimų, kad jos galėtų pasipriešinti didžiųjų integruotų įmonių grupių konkurencijai, ji taip pat turėtų skirti daugiau lėšų veiksmingesnei kovai su sunkiais konkurencijos iškreipimais.

4.2.1.2

Kalbant apie laisvąsias profesijas pažymėtina, kad 2004 m. vasario 9 d. priėmusi komunikatą Komisija paskelbė ataskaitą dėl konkurencijos šiame sektoriuje (4), kurioje pastebima pažanga šalinant nebūtinus konkurenciją ribojančius veiksnius, pvz., privalomas fiksuotas kainas, reklamos taisykles, kliūtis verstis tam tikra profesine veikla ir tam tikras privalomas funkcijas. EESRK ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo ir patvirtina savo nuomonėje dėl 2003 m. konkurencijos politikos ataskaitos suformuluotą požiūrį, kad numačius konkurencijai palankesnes priemones laisvosios profesijos galėtų pagerinti savo paslaugų kokybę ir pasiūlą, o tai bus tiesiogiai naudinga vartotojams ir įmonėms.

4.2.2   Kova su rinkos susiskaidymu ir ekonominių bei socialinių tyrimų skatinimas

4.2.2.1

EESRK mano, kad konkurencijos politikos klausimus reikėtų įvertinti bendros Sąjungos sanglaudos požiūriu bei išsiaiškinti, ar tik vis dar į nacionalinius interesus pernelyg orientuotas elgesys (tiesioginė ar užslėpta valstybės pagalba „nacionalinės rinkos lyderiams“, pagalba pritraukiant investicijas, diskriminaciniai veiksmai, de facto monopolijų egzistavimas, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir kt.) nepadeda išlaikyti vieningos rinkos susiskaidymo ir nestabdo Sąjungos ūkio subjektų suartėjimo. Šiuo klausimu Komisija turėtų taip pat atlikti ekonomines ir socialines konkurencijos iškreipimo analizes dėl bendro savo politinių sprendimų poveikio ir į šį procesą įtraukti Tarybą bei valstybes nares siekdama, kad pakistų elgesys bei susiskaidymo praktika, kuri kenkia ekonominių ir socialinių subjektų interesams.

4.2.3   Optimalaus informavimo ir konsultavimo užtikrinimas

4.2.3.1

EESRK siūlo savo paslaugas Komisijai, siekiant pagalvoti apie tai, kaip — laikantis verslo konfidencialumo ribų — su konkurencijos politika susijusiems subjektams, t. y. įmonėms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vartotojams ir kitiems pilietinės visuomenės subjektams, būtų galima užtikrinti didesnį skaidrumą. Pavyzdžiui, visų pirma tikrinant įmonių susijungimo atvejus, turėtų būti apsvarstyta suinteresuotų šalių galimybė aktyviau dalyvauti procese taikant konsultavimosi arba nuomonės išklausymo procedūrą, o tai atitiktų gero valdymo ar dalyvaujamosios demokratijos siekius. Apskritai, reikėtų sukurti vietos informacijos tinklą, kad būtų galima geriau informuoti apie konkurencijos politikos prioritetus, o įmonės ir vartotojai galėtų susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis. Jis remtųsi Įmonių generalinio direktorato Euro–Info centro tinklu, prekybos ir pramonės rūmų bei vartotojų organizacijų tinklais. Toks nuolatinis ir veiksmingas informavimas yra gyvybiškai svarbus, ypač naujosioms valstybėms narėms ir šalims kandidatėms.

4.2.4   Bendros konkurencijos politikos atitikties kitoms ES politikos sritims užtikrinimas

4.2.4.1

Konkurencijos politika yra pamatinė veiksmingo Europos vidaus rinkos veikimo prielaida. Jos veikimo trūkumai rodo neišvengiamą būtinybę užbaigti vieningos rinkos kūrimą ir užkirsti kelią praktikai, kuria siekiama sistemiškai apriboti rinką. Tačiau siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos sėkmės ir vartotojų apsaugos politikos veikmingumo, tokia politika pati savaime, nederinant su kitomis ES politikos sritimis, yra nepakankama. Bet kuriuo atveju primygtinai rekomenduojama parengti Sąjungos ekonominės ir socialinės sanglaudos projektą, kurio pagrindu konkurencijos politika ir toliau atliktų savo specifinį vaidmenį ir įgautų iš naujo pagrįstą teisėtumą: lygios galimybės patekti į vidaus rinką turi būti užtikrinamos visiems, kad vartotojai, įmonės ir darbuotojai faktiškai galėtų pasinaudoti didžiausios pasaulio rinkos teikiamais privalumais.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Airija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

(2)  Konkurencijos generalinio direktorato diskusijų dokumentas dėl Sutarties 82 straipsnio taikymo piktnaudžiavimui trukdant. Konsultacijos su visuomene, 2005 m. gruodžio mėn.

(3)  OL C 65, 2006 3 17, pranešėjas A. Pezzini.

(4)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui COM(2004) 83 final, 2004 m. vasario 9 d., (SEC(2005) 1064).


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/14


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos standartizacijos finansavimo

COM(2005) 377 final — 2005/0157 (COD)

(2006/C 110/03)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2005 m. rugsėjo 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos standartizacijos finansavimo

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Antonello Pezzini.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 140 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama sukurti patikimą, aiškų ir skaidrų teisinį pagrindą standartizacijos finansavimui atsižvelgiant į jo svarbą geram vidaus rinkos veikimui ir Europos pramonės konkurencingumui, taip pat į Europos techninių standartų vaidmenį remiant Bendrijos teisės aktus ir politikos kryptis.

1.2

Komitetas pabrėžia, kad Europos standartizacija yra ir turi likti savanoriška veikla, kurią savo naudai vykdo suinteresuotos šalys, kryptingai siekdamos nustatyti standartus ir kitus standartizacijos produktus priklausomai nuo jų poreikio.

1.3

Komitetas rekomenduoja Tarybai, Europos Parlamentui ir Komisijai taikyti Europos standartizacijos politikos srityje iniciatyvesnį požiūrį. Atsižvelgiant į paskutinius Lisabonos darbotvarkėje padarytus pakeitimus, šią strategiją reikėtų laikyti viena svarbiausių Sąjungos politikos krypčių, Europos ir nacionalinės institucijos ir įmonės turėtų padėti plėtoti tikrą „standartų kultūrą“ kaip strateginį nacionalinio ir tarptautinio lygmens elementą.

1.4

Komiteto manymu labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys, o ypač nevyriausybinės organizacijos, MVĮ, vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijos, aktyviai dalyvautų griežtų Europos standartų sistemoje, užtikrinant įvairią, taip pat ir finansinę, paramą aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimui.

1.5

Komitetas pabrėžia, kad Europos standartizacija yra esminis vidaus rinkos veikimo ir įtvirtinimo veiksnys (tai ypač atsispindi vadinamose „naujojo požiūrio“ sveikatos, saugumo, aplinkos ir vartotojų apsaugos sektorių direktyvose) ar faktorius, užtikrinantis įvairių sričių, ypač transporto ir telekomunikacijų, sąveiką. Sudarydama palankias sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui vidaus ir pasaulio rinkoje, ji leidžia padidinti įmonių konkurencingumą.

1.6

Komiteto nuomone, Europos standartizacijos sistema yra svarbus strateginis šaltinis, todėl reikia užtikrinti tinkamą ir nenutrūkstamą finansuojamos veiklos administravimą, galimybę įgyvendinti bendrus bendradarbiavimo tikslus ir būtinas administravimo ir finansines sąlygas siekiant išsaugoti sistemos savarankiškumą ir neutralumą bei stiprinant jos veiksmingumą ir skatinant standartų rengimą.

1.7

Komitetas mano, jog bendra siūloma suma yra nepakankama, kad artimiausius penkerius metus būtų galima išlaikyti Europos standartizacijos sistemą, todėl reikėtų dabartinę ribą padidinti 2 proc. siekiant užtikrinti laisvą standartų rengimą ir propagavimą, kad būtų galima juos taikyti iki 25 valstybių narių išsiplėtusioje ES ir įstojus valstybėms kandidatėms.

1.8

Komitetas pabrėžia, kad svarbūs šie elementai:

užtikrinti Europos standartizacijos pagrindinių struktūrų kuo didesnį finansavimo skaidrumą ir patikimumą, nustatant reikalavimus atitinkančias išlaidas Europos standartizacijos institucijų (ESI) infrastruktūroms ir jų teikiamoms procedūrų paslaugoms kuriant standartus, kurie yra techninių komitetų darbo rezultatas,

supaprastinti ir paspartinti finansavimo tvarką užtikrinant reikalavimus atitinkančių ir nustatyto dydžio vieneto išlaidų tinkamumą siekiant išvengti sudėtingų finansinių procedūrų, kadangi jos sudaro apie 30 proc. paskirto finansavimo,

tokioms, kaip ESI teikiamoms paslaugoms, numatyti viešųjų pirkimų tvarką, kuri realiai atitiktų „lygiateisės partnerystės“ sąlygas tarp ESI ir Europos Komisijos arba, kitais žodžiais tariant, sąlygas tarp paslaugos teikėjo ir jos gavėjo. Šis elementas visiškai nebus taikomas savanoriškai sukurtiems standartams, kurie yra standartizacijos institucijų nuosavybė.

1.9

ESI suteikia standartų rengimui reikalingas infrastruktūras ir paslaugas, tačiau pačios jų nekuria: standartai — technikos ekspertų darbo vaisius. EESRK mano, kad šis svarbus punktas turėtų būti akcentuojamas konstatuojamojoje dalyje.

1.10

2006–2010 m. laikotarpiui Komisijos pasiūlyta bendra 134 milijonų eurų suma atrodo vos pakankama.

2.   Pagrindimas

2.1

Atsižvelgiant į visuomenės ir įmonių poreikius, Komitetas visuomet palankiai vertino platesnį Europos standartizacijos taikymą Sąjungos politikoje ir teisėkūroje, skatindamas plačiau taikyti techninį standartizavimą naujose paslaugų, informacijos ir ryšių technologijų, transporto, vartotojų ir aplinkos apsaugos srityse.

2.2

Įmonių vadovai ir kitos suinteresuotos šalys vis geriau supranta standartizacijos privalumų reikšmę verslui. Tai rodo pagrindinių Europos standartizacijos struktūrų (CEN, CENELEC, ETSI) stiprinimas ir lygiateisis visų suinteresuotų šalių, o ypač mažų ir vidutinių įmonių, dalyvavimas standartų rengimo procese.

2.2.1

Atsižvelgiant į šių institucijų potencialą įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, EESRK norėtų, kad organizuota pilietinė visuomenė būtų labiau atstovaujama šių institucijų administracinėse tarybose.

2.3

Siekiant paskatinti įvairių pilietinės visuomenės veikėjų įsitraukimą į standartų rengimo procesus, ANEC, ETUI-REHS ir neseniai prisijungusi 2002 m. lapkričio mėn. įkurta ECOS (1) institucija pilnateisiškai dalyvauja standartizacijos procesuose drauge su CEN, CENELEC ir ETSI (2) institucijomis.

2.4

Komitetas ne kartą pasisakė (3) už galiojančio su standartizacija susijusio teisinio pagrindo peržiūrą, kad jis būtų labiau pritaikytas naujoms vystymosi tendencijoms ir keliamiems iššūkiams Europos techninių standartų ir teisėkūros požiūriu bei labiau atitiktų geresnės teisėkūros  (4) principą, išsiplėtusios Europos pramonės politikos  (5) gaires ir vidaus rinkos strategijos 2003–2006 m. prioritetus (6).

2.5

Komitetas taip pat palankiai įvertino stabilios finansinės sistemos, leidžiančios apibrėžti tvirtą teisinę Europos standartizacijos bazę, priėmimą. Komitetas mano, kad reikėtų užtikrinti bendrą Komisijos ir valstybių narių finansavimą standartizacijos veiklai, Europos infrastruktūroms ir priemonėms, leidžiančioms sustiprinti sąveiką tarp ESI, siekiant padidinti jų veiksmingumą Europos techninių standartų nustatymo bei tarptautinių standartų propagavimo procese.

2.5.1

Aktyvesnis valstybių narių atstovų dalyvavimas galėtų pagerinti suinteresuotoms šalims skirtų standartų kūrimą ir jį aiškiau apibrėžti.

2.6

Europos techninių reglamentų praktikos plėtojimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti 25 valstybių narių Sąjungoje veiksmingą ir subalansuotą vidaus rinkos veikimą. Taip pat labai svarbu Europos lygiu sukurti struktūras, atitinkančias:

naujojo požiūrio“ keliamus reikalavimus,

rinkų sąveikos reikalavimus,

konkurencijos, kuri tampa vis ryškesnė tarptautinėse rinkose, prieštaravimus ir galimybes.

2.7

2004 m. CEN parengė apie 1 200 Europos standartų, o CENELEC — apie 400. Iš viso šios abi institucijos jau parengė apie 15 000 Europos standartų.

2.8

Komitetas mano, kad reikėtų ir toliau tęsti šį sėkmingą procesą ir, reikalui esant, jį išplėsti. Komiteto nuomone, nauja teisinė bazė, pagrįsta Sutarties 95 ir 157 straipsniais, reglamentuojančiais standartizacijos veiklos finansavimą, jokiu būdu neturi kelti kliūčių standartizacijos procesui ir jo pobūdžiui. Jis turi likti nepriklausomas, savanoriškas ir vieningas.

2.9

Be to, Komitetas supranta, kad svarbu racionalizuoti, sustiprinti ir ateityje užtikrinti Europos pagrindinių struktūrų finansų sistemos saugumą, kadangi pastebima, kad pastaraisiais metais vis dažniau taikomi techniniai standartai.

2.9.1

Pasitelkiant standartizacijos sistemą, galinčią palaikyti produktų, paslaugų ir Europos pramonėje vykstančių procesų konkurencingumą, siekiama išvengti naujų kliūčių prekybos srityje siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus ekonominius, socialinius ir aplinkos vystymosi aspektus.

2.10

Šiuo metu nėra nei vienos teisinės nuorodos Europos lygiu, aiškiai reglamentuojančios techninės standartizacijos finansavimo sistemą ir leidžiančios Komisijai iš papildomų šaltinių finansiškai paremti visas standartizacijos veiklos sritis.

2.10.1

Ši veikla apima informacijos ir ryšių technologijų, „naujų produktų (7), transporto sektoriaus, aplinkos ir vartotojų apsaugos, maisto produktų ir jų gamybos proceso saugumo, išankstinio ir bendro norminimo tyrimų bei paslaugų sritis.

2.11

Be to, reikėtų pagerinti CEN, CENELEC ir ETSI pagrindinių struktūrų ryšį ir jų stabilumą, ypač įstojus naujoms valstybėms narėms ir numatant būsimą Sąjungos plėtrą.

2.12

Nacionalinėms standartizacijos institucijoms gali būti suteiktas tiesioginių pajamų už produktus ir paslaugas finansavimas, tuo tarpu Bendrijos institucijos gali naudotis tik narių mokesčiais ir papildomais ES ir ELPA ištekliais, kurių daugeliu atžvilgių nepakanka norint užtikrinti Europos standartizacijos sistemos veiksmingumą ir tvirtumą.

2.13

2002 m. išvadose Taryba paragino valdžios institucijas suteikti standartizacijai strateginę reikšmę ir pradėti veiklą šioje srityje, ypač konkrečiais veiksmais prisidedant prie veiksmingų standartizacijos infrastruktūrų išlaikymo.

2.14

2004 m. gruodžio mėn. Taryba susipažino su Komisijos iniciatyva, kuria siekiama reformuoti institucinę sistemą ir pasiūlyti naują teisinį pagrindą Europos standartizacijos finansavimui (8). Taryba taip pat paragino Komisiją, valstybes nares ir nacionalines ir Europos standartizacijos institucijas išnagrinėti Europos standartizacijos sistemos pagerinimo galimybę siekiant kuo geriau panaudoti turimus išteklius ir išanalizuoti kitas galimybes, galinčias užtikrinti veiksmingą standartizacijos veikimą Europoje (9).

2.15

Komisija parengė įvairių pasiūlymų (10) dėl galimų Europos standartizacijos sistemos finansavimo variantų:

nesikišimo,

išimtinio pramonės ir suinteresuotų šalių skiriamo finansavimo,

išimtinio valstybių narių ir nacionalinių standartizacijos institucijų teikiamo finansavimo,

pridėtinės vertės varianto, numatančio finansinį Bendrijos dalyvavimą.

2.16

Išimtinio pramonės ir kitų suinteresuotų šalių teikiamo finansavimo trūkumas būtų tas, kad jis beveik išimtinai apsiribotų rinkai skirtų techninių standartų, kurių tikslas — padidinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulio rinkoje, kūrimu.

2.16.1

Tokio pobūdžio finansavimo privalumas būtų tas, kad lėšos ateitų tiesiogiai iš įmonių, atspindėtų rinkos poreikius ir nebūtų sąlygojamas išorės veiksnių. Be to, jis galėtų daryti didelį poveikį visų atstovaujamųjų interesų, daugiausia MVĮ, apsaugai, o ypač subalansuotai apsaugai.

2.17

Išimtinis valstybių narių teikiamas finansavimas per ESI, kurios yra CEN, CENELEC ir ETSI institucijų narės, galėtų pakenkti koordinavimui Europoje ir Europos standartizacijos sistemos vientisumui.

2.17.1

Kita vertus, tokia finansavimo forma leistų geriau taikyti Sutartyje numatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus.

2.18

Aktyvesnis Komisijos dalyvavimas galėtų suteikti Europos standartizacijai didelę pridėtinę vertę, kadangi tai leistų panaikinti nesuderintus nacionalinius standartus ir pagerinti bendrosios rinkos veikimą, o ypač Europos pramonės gamybos masto ekonomiją.

2.18.1

Komisija galėtų daryti įtakos standartizacijos procesui, jį nukreipti Bendrijos nuostatas atitinkančia kryptimi ir, prireikus, pagerinti jo matomumą, vientisumą ir veiksmingumą remiant jos politikos kryptis.

2.19

Neseniai atlikti išlaidų tyrimai (11) rodo, kad CEN, CENELEC ir ETSI standartizacijos sistemos metinės sąnaudos sudaro apie 700 milijonų eurų ir yra skirtos:

26 proc. — ESI institucijoms,

2 proc. — CEN valdymo centro (CMC) administravimui,

72 proc. — nacionalinių ekspertų dalyvavimo standartizacijos komitetuose išlaidoms padengti.

2.20

Kalbant apie pajamas, pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra šie:

2 proc. — ES ir ELPA,

8 proc. — nacionalinių vyriausybių įnašai,

90 proc. — pramonės ir suinteresuotų šalių įmokos.

2.21

Šiuo metu finansinė parama Europos standartizacijai grindžiama keletu teisės aktų, kurių nuostatos dėl finansavimo sąlygų daugeliu atvejų nėra pakankamai aiškios ir konkrečios. Šie aktai yra pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija prašo Europos standartizacijos institucijų (CEN, CENELEC, ETSI) sukurti Europos politikos kryptis remiančius standartus.

2.22

Finansinė parama Europos standartizacijai teikiama pagal Komisijos, ELPA ir Europos standartizacijos institucijų nustatytus partnerystės ryšius, kaip tai numatyta 2003 m. kovo 28 d. šių institucijų pasirašytose Bendrosiose bendradarbiavimo gairėse.

2.23

Europos standartizacijos veiklos finansavimu siekiama:

metinių veiklos susitarimų su ESI, siekiant geresnės, darnesnės, veiksmingesnės, kokybiškesnės ir labiau matomos jų centrinių sekretoriatų veiklos,

gerinti Europos standartizacijos kokybę, išorės konsultantams įvertinant darniųjų standartų projektus ir išverčiant jų galutinę redakciją, jei yra toks poreikis,

rengti Europos standartus ar kitus standartizacijos produktus, remiančius Bendrijos teisėkūrą ir jos politikos kryptis,

Europos standartizacijos sistemos ir Europos standartų propagavimo ir matomumo,

techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis bei tarptautinio bendradarbiavimo.

2.23.1

Standartizacija taip pat padeda mažinti technines kliūtis tarptautinėje prekyboje PPO sutartimis, pavyzdžiui TABD (Trans Atlantic Business Dialogue) ir MEBF (Mercosur European Business Forum) ir perkeliant Europos techninius standartus į tarptautinius standartus (ISO, IEC, ITU).

3.   Konkrečios pastabos

3.1

Siekiant išsaugoti Europos standartizacijos sistemai būtiną savanorišką, vieningą ir į rinką orientuotą pobūdį, Komitetas mano, kad konstatuojamąją dalį reikėtų suformuluoti taip:

Standartizacijos procesas turi likti savanoriškas, vieningas ir orientuotas į rinką. Šios savybės turėtų būti išsaugotas ir išryškintos kuriant naują Europos standartizacijos finansavimo teisinį pagrindą, susijusį su Europos standartizacijos veiksmų planu, kurį 2005 m. spalio mėnesį patvirtino Komisija. Šis planas, pritarus ESI ir suinteresuotoms šalims, turi būti atnaujinamas kiekvienais metais.

3.2

Komitetas mano, kad sparčia technologijų raida negalima pateisinti pramonės sektoriuje plintančių konsorciumų ir forumų, kuriančių technines specifikacijas lygiagrečiai oficialiam Europos standartizacijos procesui. Tokia padėtis iš tiesų gali susilpninti Europos teisėkūros pagrindus: atvirą visų ekspertų dalyvavimą (ypač mažų įmonių), proceso skaidrumą ir pagrindinio elemento — savanoriško bendro sprendimo — išplėtimą. Komitetas mano, kad svarbu į konstatuojamąją dalį įtraukti tokį naują tekstą:

Naujas finansavimo teisinis pagrindas turi padaryti standartizaciją veiksmingesnę ir ją sustiprinti, kad, atitikdama skaidraus, atviro ir savanoriško proceso pobūdį, ji galėtų atitikti „naujų produktų“reikalavimus (technines specifikacijas, technines ataskaitas ir vadovus). ESI turėtų kontroliuoti šiuos naujus produktus (12) siekiant patenkinti visų suinteresuotų, ypač mažų ir mažiausiai struktūruotų, šalių poreikius ir teisėtus vartotojų organizacijų prašymus.

3.3

Komitetas mano, kad reikėtų pakeisti konstatuojamosios dalies 4 punktą, kadangi siekiama suteikti teisinį pagrindą ne tik „Bendrijai finansuojant bet kokią Europos standartizacijos veiklą, būtiną Bendrijos politikai įvairiose srityse ir jos teisės aktams įgyvendinti“, bet ir stiprinti Europos standartizacijos procesą, kaip esminę Europos pramonės konkurencingumo, vartotojų ir sveikatos apsaugos bei Europos piliečių gerovės, sąlygą:

Būtina suteikti aiškų ir išsamų teisinį pagrindą Bendrijai finansuojant bet kokią Europos standartizacijos veiklą, būtiną Bendrijos politikai įvairiose srityse ir jos teisės aktams įgyvendinti ir stiprinti Europos standartizacijos sistemą, kaip esminę Europos pramonės konkurencingumo, naujų inovacinių technologijų diegimo, vartotojų ir sveikatos apsaugos ir Europos piliečių gerovės sąlygą.

3.4

Komiteto manymu reikėtų patikslinti, kad ESI nekuria techninių standartų, bet teikia Europos infrastruktūros paslaugą, leidžiančią susijusioms šalims atstovaujantiems ekspertams kurti standartus. Taip pat reikėtų po 8 konstatuojamosios dalies punkto įterpti naują punktą:

Europos standartizacijos institucijos daugiausia teikia infrastruktūros paslaugas techninių standartų kūrimui, kurie pirmiausiai yra nepriklausomo ir vieningo suinteresuotų šalių atstovų techninio darbo rezultatas.

3.5

EESRK siūlo po sprendimo pasiūlymo Bendrijos finansavimo reikalavimus atitinkanti standartizacijos veikla 3 straipsnio pirmosios dalies įterpti du naujus punktus g ir h.

3.5.1

Kaip EESRK pabrėžė 1.4 punkte, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas su standartizacija susijusių veikėjų rengimui. Tad 3 straipsnio naujas g punktas galėtų būti suformuluotas taip:

Rengti paslaugų ir platinimo sektoriaus, mažesnių įstaigų, ypač mažų įmonių, suinteresuotų šalių atstovus apskritai standartizacijos proceso srityje, ir skatinant bendrą Europos ir tarptautinių standartų kūrimą.

3.5.2

Siekiant užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą standartizacijos procese būtina skatinti jų įtraukimą į tinklo veiklą. 3 straipsnio naują h punktą būtų galima suformuluoti taip:

Stiprinti metodų, procedūrų ir politikos krypčių, interaktyvių Europos informatikos tinklų tarpdisciplininį koordinavimą tarp nacionalinių ir regionų standartizacijos institucijų.

3.6   Finansavimo tvarka

3.6.1

Standartizacijos institucijų veiklą būtų galima palyginti su bendro pobūdžio ekonomine veikla todėl, kad ji kuria sveikatai, aplinkai ir tvariam vystymui būtinas paslaugas.

3.6.2

EESRK mano, kad Europos standartizacijos centrinių sekretoriatų veikla galėtų būti finansuojama ne tik skiriant dotacijas veiksmams ir veiklai (13), bet ir skatinant teikti pasiūlymus laikantis atvirų konkursų skelbimo procedūros. Kitaip tariant, šioje srityje reikėtų laikytis labai lankstaus požiūrio.

3.6.3

Komitetas mano, kad 5 straipsnio „Finansavimo tvarka“ 5 dalyje minimi Komisijos ir ESI pasirašyti pamatiniai partnerystės susitarimai turėtų būtų tikros lygiateisės partnerystės rezultatas, o ne primesti vienos šalies. Taip pat reikėtų taikyti lankstesnes procedūras ir administracinę kontrolę, stengiantis išvengti sudėtingos priskirtų išlaidų sertifikavimo ir tikrinimo sistemos ir taikyti vienodas taisykles papildomoms išlaidoms.

3.7   Aplinkosaugos aspektai

3.7.1

Be pagrindinių standartų kūrimui keliamų tikslų — skatinti prekybą, gerinti gyvenimo kokybę, prisidėti prie sveikatos ir procesų saugumo bei paslaugų gerinimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas su aplinkos sritimi susijusiems klausimams.

3.7.2

Galima pateikti integruotos produktų politikos, nukreiptos į aplinkosauginį būvio ciklą (14), pavyzdį. Aplinkos aspektų nagrinėjimas įmonių lygiu buvo įtrauktas į standartą EN/ISO 14.001, kuris patvirtintas kaip europinis standartas. Kiti ISO 14.000 (aplinkos apsaugos valdymo) serijos standartai taip pat yra naudojami Europos praktikoje: ISO 14.020 (aplinkosauginio ženklinimo ir deklaravimo), ISO 14.030 (aplinkosaugos tyrimų rezultatų), ISO 14.040 (būvio ciklo įvertinimo (LCA — Life Cycle Assessment)).

3.8   Valdymo, įgyvendinimo ir priežiūros tvarka

3.8.1

Komitetas mano, kad reikėtų suderinti 6 straipsnio 2 dalį su nauja iš dalies pakeista 4 konstatuojamąja dalimi.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  ANEC – vartotojams atstovaujanti institucija. ETUI-REHS (buvęs TUTB) – darbuotojams atstovaujanti institucija. NORMAPME – mažų ir vidutinių įmonių atstovas. ECOS - aplinkos apsaugos organizacijų konsorciumas.

(2)  CEN – Europos standartizacijos komitetas. CENELEC – Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas. ETSI = Europos telekomunikacijos standartų institutas.

(3)  OL C 48, 2002 2 21 ir OL C 74, 2005 3 23

(4)  COM(2002) 278 final

(5)  COM(2002) 714 final

(6)  COM(2003) 238 final

(7)  Nauji produktai yra techninės specifikacijos, kurioms taikoma paprastesnė ir greitesnė susitarimo tvarka. Jomis siekiama greitai sumažinti rinkos neaiškumus nesilaikant oficialių, ilgesnių ir sudėtingesnių standartų. Jų galiojimo laikas yra ribotas, jomis naudojamasi informacinėje visuomenėje. Jos buvo parengtos CEN seminarų susitarimuose (Workshop Agreements).

(8)  2004 12 21 Tarybos išvados

(9)  2004 12 21 Tarybos rekomendacija B2

(10)  SEC(2005) 2005 8 19 (ex-ante įvertinimas)

(11)  Ronald Berger & Partners GMBH, 2000 m. gruodis.

(12)  Žr. 7-ą išnašą

(13)  COM(2005) 377 5str. 2 dalis.

(14)  COM(2003) 302 final


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/19


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos, skirtos ES investicinių fondų sistemos pagerinimui

COM(2005) 314 final

(2006/C 110/04)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. liepos 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Žaliosios knygos, skirtos ES investicinių fondų sistemos pagerinimui.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Angelo Grasso.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo. 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 4 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Visiškos Europos Sąjungos finansų rinkų integracijos perspektyvoje Europos Komisijos žalioji knyga suteikia itin svarbios strateginės informacijos. Kaip žinia, Europos šalių ekonominis vystymasis ir augimas yra glaudžiai susijęs su finansų rinkų plėtojimu ir integracija, kuri sutampa ir su visišku Europos Sąjungos trečiojo plėtros etapo užbaigimu.

1.2

Be akademinių debatų siekiant išsiaiškinti, ar finansinis vystymasis vyksta pirma ekonominio vystymosi, ar yra jo pasekmė, svarbu pabrėžti, kad, kalbant apie modelio, orientuoto į bankus ir į finansų rinkas, dvilypumą, kuris būdingas anglosaksų modeliui (ypač JAV) ir svetimas Europos modeliui, veikiančiais teisės aktais ir Sąjungos gairėmis, atrodo, siekiama visiškos šių dviejų mūsų ekonominės sistemos krypčių integracijos.

1.3

Finansų rinkos ir institucijos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, kadangi jos, vadovaudamosi finansavimo efektyvumo ir racionalumo kriterijais paremtomis taisyklėmis, susaisto nuostolingus ir pelningus subjektus. Be to, negalima pamiršti, kad sveika įmonių konkurencija ir konkurencingumas kapitalo ir kredito rinkoje įsivyrauja anksčiau negu materialių prekių rinkoje.

2.   KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų) rinka ES ir derinimo būtinybė

2.1

Direktyva 85/611/EEB, nustatanti pagrindines sektoriaus plėtojimo gaires, pastaraisiais metais buvo Europos norminių aktų, skirtų bendram fondų valdymui ir ypač KIPVPS, pagrindas. Nors Europos Sąjungoje produktų įtvirtinimui ir pardavimui kitoje valstybėje norminiais aktais nustatytos kliūtys dar visiškai nepanaikintos, KIPVPS rinkos veikimas reglamentuojamas suderintais teisės aktais.KIPVPS rinka nuolat auga.

2.2

Pastaraisiais metais grynasis valdomas turtas padidėjo dviem skaičiais. European Fund and Asset Management Association, Investment Company Institute, and other Mutual Fund Association duomenimis 1996–2005 m. rinkoje apimančioje ES, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Norvegiją ir Šveicariją, užfiksuotas bendras 14,5 proc. metinis augimas, grynajam turtui išaugus nuo 1 450 milijardų eurų iki daugiau kaip 4 900 milijardų eurų.

2.3

Paskelbta (1) metinė fondų skaičiaus ir bendro fondų kapitalo pasaulio mastu raida aiškiai parodo, kad tiek fondų skaičius, tiek jų dydis nuolat auga.

2.4

EESRK nuomone, labai svarbu išspręsti mokesčių konvergencijos problemą siekiant paskatinti KIPVPS plėtrą, nors, suprantama, tai padaryti sunku. Šio sektoriaus internacionalizacijos strategijoms poveikį gali turėti tiek įvežimo tiek išvežimo kliūtys. Išvežimo kliūtys sukuriamos, kai fondų savininkai ne rezidentai apmokestinami pagal šalies, kurioje įsteigtas fondas, įstatymus;įvežimo kliūtis sukuria tos šalies, kurios rezidentas yra fondo savininkas, įstatymai. .

2.5

Europoje KIPVPS apmokestinimo tvarka beveik visur grindžiama investavimo per fondus neutralumo tiesioginių investicijų atžvilgiu principu. Beveik visos Europos šalys formaliai arba faktiškai taiko apmokestinimo skaidrumo modelį, pagal kurį investuotojų pajamos apmokestinamos tiesiogiai. Skaidrumo modelis leidžia taikyti kapitalo išvežimo neutralumo principą, o kai pajamos, gautos iš fondų, neapmokestinamos prie šaltinio, investuotojai apmokestinami pagal gyvenamosios vietos principą.

3.   Pastabos dėl skyriaus „Bendras vertinimas“

3.1

Europos finansų sektoriuje KIPVPS dydis vidutiniškai sudaro mažiau negu trečdalį tokių pat subjektų JAV dydžio;Todėl fondų valdyme nebuvo pasinaudota visa, masto ekonomijos teikiama nauda, dėl ko sumažėjo ir grynoji investicijų grąžą galutiniams investuotojams.

3.2

Vis dėlto, net jei Bendrijos įstatymų leidėjo pagrindinis tikslas yra parengti produktų finansus reguliuojančius norminius aktus, EESRK laikosi nuomonės, kad realus investuotojų pelnas priklauso nuo bendro finansų sistemos reglamentavimo (taigi taip pat ir nuo produktų i ir paslaugų finansavimo reglamentavimo).

3.3

Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad tam tikrų išorės paslaugų pirkimas ir perėjimas prie atviresnės struktūros gali lemti didesnę veiklos riziką ir interesų konflikto atsiradimą. EESRK nuomone, šis susirūpinimas yra pagrįstas ir reikėtų imtis atitinkamų įstatyminių priemonių.

3.4

Kai procesas suskaidomas į atskiras dalis ir perduodamas skirtingoms organizacijoms, problemų gali kilti ne tiek dėl techninių tokio suskaidymo aspektų, kiek dėl naujos rinkos, reguliuojančios pirkėjo — pardavėjo santykius vystymosi pusiausvyros. Kaip pavyzdį galima paminėti finansinės analizės industriją. Šiuo metu paprastai finansinės analizės yra perkamos ar parduodamos ne kaip atskira paslauga, o yra įtraukiamo į kitas su veikla susijusias paslaugas. Vertybinių popierių makleris yra linkęs platinti atskirų vertybinių popierių analizę mainais už veiklos, už kurią mokamas komisinis atlyginimas, į kurį įtraukiama ir analizės kaina, tęstinumą.

3.5

Informacija (analizė) tokiu būdu platinama remiantis „viešosios prekės“ rinkos logika: suteikiamas reikiamas informacijos kiekis, o kaina yra skirtingų pirkėjų sumokėtų kainų suma. Tačiau tik nedaugelis iš šių pirkėjų realiai kiek nors sumoka.. Poveikis yra mažių mažiausiai destabilizuojantis. Analizės atlikimas yra nepakankamai apmokama veikla ir tai skatina masto ekonomijos vystymąsi šiame sektoriuje, neišvengiamą kokybės prastėjimą ir polinkį pasinaudoti pelnu, gaunamu iš interesų konflikto (kaip pavyzdį galima būtų paminėti Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų sektoriaus (FSA) įsikišimą dėl komisinių natūra (soft commission) tarp besiderančių brokerių ir turto valdytojų). EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų nustatyti taisykles, padėsiančias kuo mažiau painioti kainų nustatymo mechanizmus finansinio kapitalo rizikos tarpininkavimo sektoriuje, su kainų nustatymo mechanizmu investavimo rizikos tarpininkavimo ir (arba) transformacijos sektoriuje.

4.   Atsakymai į iškeltus klausimus

4.1   1 klausimas. Ar pirmiau nurodytos iniciatyvos suteiks pakankamą teisinį apibrėžtumą direktyvos įgyvendinimui?

A.

Pašalinti neaiškumus dėl fondų, sukurtų pereinant nuo KIPVPS I prie KIPVPS III, pripažinimo.

B.

Supaprastinti pasą turinčių fondų pranešimo procedūrą.

C.

Remti Komisijos rekomendacijų dėl išvestinių priemonių ir supaprastinto prospekto įgyvendinimą.

D.

Išaiškinti turto, kurį gali įsigyti KIPVPS, apibrėžimą.

4.1.1

Norint atsakyti į šį klausimą reikėtų atskirti dvi sąvokas: produktų finansai ir paslaugų finansai. Pirmu atveju siekiama nustatyti veiklos priemones, suvedančias kartu finansinio kapitalo tiekėjus ir gavėjus, antru atveju ieškoma priemonių, geriausiai atitinkančių fondų investuotojų ir fondų dalyvių poreikius ir tuo atveju, kai nėra tinkamo produkto, nurodoma, ko trūksta.

4.1.2

Į bankus orientuotos finansų sistemos transformavimas į sistemą, orientuotą į rinkas, pakeitė finansinio tarpininko vaidmenį, kuris vis dažniau turi tarpininkauti rizikos ir finansinio kapitalo valdymo srityse. Tarpininkavimas rizikos valdyme yra pelningas tik tuo atveju, jei tarpininkas sugeba tai daryti mažesne kaina negu investuotojas. Todėl reikėtų iškelti klausimą, ar norminiai aktai, kuriais siekiama absoliutaus rizikos sumažinimo, yra veiksmingesni už tuos, kuriais siekiama užtikrinti rizikos valdymo proceso atitinkamą efektyvumą.

4.1.3

Nereikia pamiršti, kad netgi efektyviose finansų rinkose bendra investicijos rizika turėtų būti padalinta į dvi dalis: atsiperkamumo ( pay-off ) rizika ir rizika, susijusi su informacija. Pirmosios rizikos atveju įvertinamas investicijos atsiperkamumo kintamumas Antruoju atveju įvertinamas teisingo atsipirkimo rizikos įvertinimo sunkumas, kuris labiausiai priklauso nuo ekonominių veikėjų informacijos trūkumo. Reikia turėti omenyje, kad premij už riziką ūkio subjektai apskaičiuoja remdamiesi abiem šiais rizikos tipais, tačiau ne paprasčiausiai sudėdami šiuos du rizikos tipus, o taikydami įvairaus lygio koreliaciją.

4.1.4

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK į iškeltą klausimą atsakytų teigiamai, tačiau tik, kai kalbama apie produktų finansavimą. Kalbant apie paslaugų finansavimą, reikėtų padidinti investicinių paslaugų teikimo laisvę, pavyzdžiui, panaikinant dabartinius finansinio pobūdžio reklamos suvaržymus, kurie ne visai atitinka kilmės šalies kontrolės principą.

4.1.5

Šio susirūpinimo priežastis aiški: reikia užkirsti kelią bandymams išvengti taisyklių, steigiant reklamos tinklus tose valstybėse, kuriose palankesnės sąlygos. EESRK nuomone, tokia logika yra iš esmės ydinga., jau pats faktas, kad galima išvengti taisyklių, rodo, jog tos taisyklės nėra visur vienodos..

4.1.6

Todėl, EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų suteikti daugiau judėjimo laisvės paslaugų finansavimo sektoriui, kuri skatintų valstybes nares suvienodinti Bendrijos direktyvų investicijų ir perleidžiamų vertybinių popierių srityje (įskaitant ir KIPVPS III) taikymą.

4.2   2 klausimas. Ar yra kitų problemų, susijusių su kasdieniu direktyvos taikymu, kurias reikėtų spręsti prioritetine tvarka?

4.2.1

Norminių aktų konvergencija turėtų būti papildyta priemonėmis, skirtomis suderinti šiame sektoriuje taikomas apmokestinimo taisykles. Šiuo metu, kaip ir visose kitose finansų srityse, Europos rinkoje kartu egzistuoja įvairios nacionalinės sistemos; kai kuriais atvejais taisyklės nustatomos dvišalėmis sutartimis siekiant išvengti advigubo apmokestinimo.

4.2.2

Mokesčių įstatymų margumynas sukelia konkurencijos iškreipimą, dvigubą apmokestinimą, nepalieka be darbo arbitražo ir yra sukčiavimo bei mokesčių vengimo šaltinis. Atsižvelgiant į didėjančią rinkos internacionalizaciją, iškyla didesnio nacionalinės teisėkūros veiksmingumo poreikis.

4.2.3

Apmokestinimas yra puiki valstybių narių protekcionistinė ir reklaminė priemonė. Skirtingas KIPVPS mokesčių poveikio aiškinimas skirtingose ES valstybėse narėse leidžia taikyti mažiau naudingą mokesčių sistemą ir tokiu būdu sukuriama tam tikra kapitalo įvežimo kliūtis. EESRK supranta, kad mokesčių suderinimas per trumpą laiką yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys iš dalies todėl, kad šioje srityje reikalingas balsų vieningumas. Todėl Komitetas siūlo pagalvoti apie ES mokesčių sistemos sukūrimą investiciniams produktams tiek mokesčių nustatymo, tiek jų surinkimo požiūriais.

4.3   3 klausimas. Jei valdymo įmonių paso veikimas būtų efektyvus, ar tai duotų didelės papildomos ekonominės naudos palyginti su valdymo perdavimu? Nurodykite numatomos naudos dydį ir šaltinius.

4.3.1

Pasas ir supaprastintas prospektas yra tinkamos priemonės siekiant įveikti problemas, susijusias su rinkos susiskaldymu ir kliūtimis, trukdančiomis laisvam kapitalo judėjimui, rinkos sukūrimui ir pakankamo teisinio apibrėžtumo įtvirtinimui. Be to, EESRK nuomone, yra būtina toliau sklaidyti abejones dėl fondų, sukurtų pereinant nuo KIPVPS I prie KIPVPS III, pripažinimo.

4.4   4 klausimas. Ar atsakomybės už valdymo įmonių ir fondų priežiūrą pasidalijimas tarp dviejų skirtingų valstybių narių padidintų veiklos riziką ir sukeltų problemų dėl priežiūros? Nurodykite problemų šaltinius ir priemones, kuriomis būtų galima tokią riziką veiksmingai valdyti.

4.4.1

EESRK supranta, kad ES egzistuoja du finansiniai modeliai — angliškasis ir kontinentinis, ir kad per trumpą laiką juos suderinti bus sunku. Vis dėlto, jis tikisi, kad naujose taisyklėse bus numatyta taikyti tik vieną reglamentavimo šaltinį siekiant palengvinti konvergencijos procesą, kadangi Komitetas yra įsitikinęs, jog įstatyminių kliūčių sukūrimas siekiant neleisti institucijoms rinktis norminės bazės tik sudarytų sąlygas tolesniam tokios padėties egzistavimui.

4.4.2

EESRK yra įsitikinęs, kad dviems šalims narėms pasidalijus atsakomybę už valdymo įmonės ir fondo priežiūrą, būtų sunkiau vykdyti kontrolę ir jų intervencija būtų ne tokia veiksminga. Be to, reikėtų numatyti, kad atsakomybė investuotojo atžvilgiu turėtų ir toliau tekti fondui, įsteigtam investuotojo šalyje, net jei valdymo įmonė yra užsienio įmonė.

4.5   5 klausimas. Ar didesnis fondo lėšų panaudojimo skaidrumas, palyginamumas ir dėmesys investuotojų poreikiams gali dideliu mastu pagerinti Europos investicinių fondų rinkų veikimą ir užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį? Ar šį klausimą reikėtų spręsti prioritetine tvarka?

4.5.1

Siekiant pagerinti fondų rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, neužtenka reglamentuoti finansinius instrumentus tik kaip produktą. Jei norima, kad investuotojai galėtų rinktis būdami gerai informuoti, deramą dėmesį reikia skirti fondų paskirstymui ir jo skaidrumo didinimui.

4.5.2

Investuotojams teikiama informacija negali būti visiškai atsieta nuo aplinkos ir kultūrinio konteksto, tos šalies, kurioje jie įsikurę. Į Europos Sąjungą įstojus valstybėms, kurios prieš penkiolika metų dar nedalyvavo rinkos ekonomikoje, iškilo klausimas, ar naudinga išlaikyti vienintelį informacijos modelį. EESRK nuomone, reikėtų apie tai pagalvoti atsižvelgiant į tai, kad reikalinga kuo paprastesnė ir nuoseklesnė norminė bazė ir kad kai kurių valstybių narių ekonominė ir finansinė kultūra yra skirtinga.

4.6   6 klausimas. Ar savo investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams parduodančių įmonių „elgesio taisyklių“ išaiškinimas galėtų didele dalimi prisidėti siekiant šio tikslo? Ar nereikėtų apsvarstyti kitų priemonių (pvz., išsamesnės informacijos pateikimas)?

4.6.1

EESRK yra įsitikinęs, kad pravartu investuotojams išaiškinti taikomas elgesio taisykles. Tačiau negalima neįvertinti problemų, kylančių dėl direktyvos taikymo rizikos valdymo ir komisinių atlyginimų skaidrumo srityje, ikurias ne visada lengva išspręsti.

4.6.2

Pavyzdžiui, iškyla techninio pobūdžio problema dėl veiklos rezultatų (benchmark), ataskaitos. Ji priklauso nuo to, ar valdytojas siekia viršyti užsibrėžtą rodiklį, ar tik jį pasiekti; Taikant tą patį techninį instrumentą, tam tikras delegavimo procesas reikalauja prisiimti skirtingo lygio riziką, darant prielaidą, kad norint viršytį užsibrėžtą rodiklį, valdytojui reikia suteikti tam tikrą laisvę pasirenkant investavimo kryptis, o tai susiję su didesne rizika.

4.6.3

Šiuo požiūriu EESRK siūlo priimti norminius aktus, skirtus portfelių investicijų apytakos proceso (o ne kiekio) skaidrumui gerinti. Esant venodiems bendriesiems veiklos rezultatams, svarbiausių didžiausių portfelių apytaka susijusi su didesnėmis sandorių kainomis ir dėl to sumažėja kliento grynasis pelnas. Tai labai aktuali problema, ypač, jei dalį sandorių kainos tenka padengti patiems valdytojams.

4.7   7 klausimas. Ar yra kokių nors tik fondams būdingų aspektų, į kuriuos neatsižvelgta svarstant Finansinių priemonių rinkų direktyvos nustatytų elgesio taisyklių įgyvendinimo problemas?

4.7.1

Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD) gali būti svarbus teisinis pagrindas, ypač norint pasiekti aukštą KIPVPS paskirstymo proceso skaidrumo lygį.

4.7.2

Tačiau, FPRD nereglamentuoja obligacijų apyvartos skaidrumo, o šioje srityje skaidrumo gali labai trūkti. Todėl, EESRK nuomone, ši direktyva negali būti laikoma kaip visas KIPVPS norminės bazės spragas užpildanti ir pašalinanti priemonė.

4.8   8 klausimas. Ar kelių šalių fondų jungimas yra komerciškai arba ekonomiškai pagrįstas (t. y. ar tokie susijungimai teikia grynosios naudos)? Ar tokią naudą iš esmės būtų galima gauti fondus racionalizavus šalies viduje?

4.8.1

Europos fondai vis dar santykinai maži: 2004 m. Europoje jie sudarė 195 milijonus dolerių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — 628 milijonus dolerių. Tai turi įtakos galimybėms pasiekti masto ekonomiją, investicijų grąžai ir fondą valdančios organizacijos rentabilumui.

4.8.2

Visiems žinoma, kad viena iš finansinių ekonomikos globalizacijos pasekmių yra absoliutaus rizikos lygio sumažėjimas, susijęs su nauju sisteminės rizikos (augančios) ir specifinės rizikos (mažėjančios) santykiu. Nors skirtingose šalyse įsteigtų fondų jungimas gali padidinti masto ekonomiją, reikia apriboti fondų jungimą, juos taikant tik tiems produktams, kuriems fondų jungimas tikrai užtikrina sėkmę, t. y. taikyti tik tuose fondų valdymo sektoriuose, kuriuose produktyvumas svarbiau už efektyvumą. Priešingai, tuose sektoriuose, kuriuose efektyvumas yra per mažas, aglomeracijos procesai galėtų turėti neigiamų pasekmių.

4.9   9 klausimas. Ar norimą naudą galima būtų gauti fondų sutelkimu(pooling)?

4.9.1

Centralizuotas įvairių labai panašaus pobūdžio fondų turto valdymas akivaizdžiai leidžia pasiekti masto ekonomiją, ir šią priemonę jau taiko valdymo bendrovės investicijų valdymui gerinti. Kita vertus, centralizuotas skirtingų šalių investicinių fondų valdymas susiduria su pirmiau aptartomis mokestinėmis ir įstatyminio pobūdžio problemomis. Todėl, EESRK nuomone, fondų sutelkimas (pooling) negali būti alternatyvia priemone siekiant išvengti teisinių ir institucinių kliučių investicinių fondų konsolidacijai.

4.10   10 klausimas. Ar konkurencija fondų valdymo ir (arba) paskirstymo lygmeniu gali viena pati užtikrinti investuotojams masto ekonomiją ir (arba) mažesnes sąnaudas?

4.10.1

Atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, kaip rodo JAV rinkos patirtis. Šioje rinkoje investiciniai fondai jau veikia šešiasdešimt metų. Nepaisant milžiniško fondų skaičiaus ir jų dydžio augimo, fondų ir investuotojų išlaidos beveik padvigubėjo (2). Tai pasireiškė aiškiai nepatenkinamais veiklos rezultatais, palyginti su atskaitos rodikliu (benchmark): 1945 m. — 1965 m. laikotarpiu atskaitos rodiklis kasmet viršydavo fondų veiklos efektyvumo rodiklį vidutiniškai 1,7 proc., 1983 m. — 2003 m. šis atotrūkis išaugo ir siekė 2,7 proc. per metus.

4.11   11 klausimas. Jei būtų suteikta galimybė pasirinkti depozitoriumą kitoje valstybėje narėje, kokius pranašumus ir trūkumus (susijusius su priežiūra arba komercine rizika) tokia galimybė teiktų? Kokia apimtimi įgaliojimas ar kitos priemonės galėtų pakeisti teisines šių klausimų sprendimo priemones?

4.11.1

Galimybė pasirinkti kitos valstybės narės depozitoriumą, o ne fondo valdymo įmonės šalies depozitoriumą galėtų padidinti konkurenciją tarp depozitoriumų, kartu sumažinti fondo veiklos sąnaudas.

4.11.2

Tai taip pat padidintų priežiūros riziką, jeigu nėra pakankamo reguliavimo institucijų bendradarbiavimo ir konvergencijos.

4.11.3

Depozitoriumo komisiniai, nors ir nemenki, yra mažesni už kitas sąnaudas, pavyzdžiui, už paskirstymo išlaidas. Todėl EESRK siūlo atidžiai pasverti pasiūlymo dėl teisės akto privalumus ir trūkumus šioje srityje.

4.12   12 klausimas. Ar, Jūsų nuomone, sektoriuje vykstantis standartizavimo procesas gali duoti naudos per pakankamai pagrįstą laiką? Ar reikia į šį procesą įtraukti valdžios institucijas?

4.12.1

Užsakymų pateikimo ir fondų likvidavimo standartizavimas, automatizavimas ir kompiuterizavimas yra būtinos prielaidos, jeigu siekiama, kad paskirstytojai išplėstų savo produktų spektrą ir padidintų konkurenciją.

4.12.2

Tačiau tam reikėtų iš esmės keisti taisykles ir standartus, reguliuojančius veiklos ir IT procedūras, o tai sudarytų didelių išlaidų operatoriams. Nereikia pamiršti, kad žemyninėje Europoje fondų valdymo įmonės ir paskirstytojai dažnai sudaro tą pačią grupę. Šiomis aplinkybėmis operatorių mažai kas skatina prisiimti konkurencijos didinimo sąnaudas paskirstymo lygmenyje. Todėl, galimas dalykas, kad įsikišus valdžios institucijoms šis procesas suaktyvėtų ir pagreitėtų.

4.13   13 klausimas. Ar oficialiai nustatytos investavimo ribos užtikrina aukštą investuotojų apsaugos lygį?

4.13.1

Ekonomikos pasaulyje visada buvo daug ginčijamasi dėl griežtų elgesio taisyklių veiksmingumo rizikos valdymo srityje, ypač sprendžiant iš patirties, įgytos po Bretton Woods valiutos kurso susitarimo. Taip yra dėl skirtingo ekonominės rizikos pobūdžio laiko atžvilgiu: trumpu laikotarpiu svyravimas esant apibojimui sukuria riziką. Ilguoju laikotarpiu — atvirkščiai, rizika sukuriama, kai taisyklės lieka nelanksčios, o sistema vystosi. Todėl nelankstumas dėl oficialių apribojimų būtų naudingas trumpuoju laikotarpiu, bet būtų labai rizikingas ilguoju laikotarpiu.

4.13.2

Taip pat reikėtų paminėti paskutines taip vadinamo „elgsenos finansų“ sektoriaus studijas: atskirų ūkio subjektų elgesiui ir sprendimams didelę įtaką turi rizikos laipsnis. Didėjant rizikai, į aplinkybes reaguojama greičiau ir atvirkščiai. Todėl EESRK neigiamai žiūri į per nelyg griežtas normas nustatančius teisės aktus, kurie ilguoju laikotarpiu gali turėti dvejopą poveikį t. y., šios priemonės padidintų veiklos riziką, o ūkio subjektai negalėtų atitinkamai reaguoti. Reikia nustatyti tokios padėties išdavas, tačiau jau dabar aišku, kad jos bus neigiamos. Antra vertus, suvokimas, kad „tikrai prarandamas“ kapitalas, gali būti veiksmingiausias akstinas jį apsaugoti.

4.13.3

Dėl šio reiškinio dar labiau iškreipiama rinka: sukuriami lūkesčiai kad, jei rizika pasiteisins, investuotojas turės naudos, o jei nepasiteisins — visus nuostolius absorbuos rinka.

4.14   14 klausimas. Ar jūsų nuomone valdymo bendrovės ir depozitoriumo lygmeniu numatytos apsaugos priemonės yra pakankamai veiksmingos išspręsti su naujai iškylančia KIPVPS valdymo ir administravimo rizika susijusius klausimus? Kokios būtų kitos tinkamos priemonės aukštam investuotojų apsaugos lygiui išlaikyti?

4.14.1

EESRK siūlo trumpalaikę intervenciją, prireikus — griežtas ir oficialias taisykles, bet vieninteliu tikslu — sulaužyti kartelinius susitarimus. Tokiu atveju rinka bus brandesnė ir nebereikės griežtų suvaržymų. Ypač įdomi šiuo požiūriu yra atskaitomybė. Labai dažnai ataskaitų pateikimui nustatyti terminai neatitinka finansinių produktų terminų (per trumpi) ir todėl sunku įvertinti tam tikrų investicijų diversifikacijos naudą.

4.14.2

Siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, EESRK siūlo pagalvoti apie specialaus garantijų fondo įsteigimą, kuris galėtų būti finansuojamas ir iš priežiūros institucijų paskirtų baudų gaunamų pajamų. Suprantama, šis fondas neturėtų padengti rinkos rizikos, susijusios su KIPVPS investicijomis. Kita vertus, jis turėtų padėti atlyginti investuotojų patirtą žalą, kai tarpininkai nesilaiko taisyklių.

4.15   15 klausimas. Ar yra investuotojų pasirinkimo iškreipimo atvejų, į kuriuos ES ir (arba) nacionalinės politikos formuotojai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį?

4.15.1

Investiciniai fondai konkuruoja su finansiniais produktais, pavyzdžiui, su investiciniais vienetais susijusiais polisais, kuriuos investuotojai laiko lygintinais, nors juos reglamentuoja skirtinga teisinė bazė.

4.15.2

Tokia padėtis gali iškreipti investuotojų pasirinkimą ir atsiliepti investicijų kainai bei rizikai. Komitetas mano, kad negalima kovoti su šia problema mažinant konkurenciją ar mažinant investiciniams fondams taikomus suvaržymus ir garantijas, kurias jie turi suteikti. Priešingai, pageidautina šiuos reikalavimus didinti, kad finansiniams produktams, kurie laikomi tiesiogine alternatyva investiciniams fondams, būtų taikomi panašūs teisiniai reikalavimai.

4.16   16 klausimas. Kokiu mastu patekimo į rinką problemos priklauso nuo norminės bazės suskaldymo, kurių sprendimui yra būtina bendra ES pozicijadėl a) privataus investicinio kapitalo; b) rizikos draudimo fondų ir rizikos draudimo fondų lėšų?

4.16.1

Norint išaiškinti šiame klausime pavartotus terminus ir ankstesniame klausime iškeltą problemą, mūsų atsakymą į šį klausimą reikėtų pradėti taip: Komisija turi aiškiai apibrėžti perleidžiamųjų vertybinių popierių sąvoką. Tai būtina padaryti norint išsklaidyti dvejones, ar ši sąvoka reiškia, kad finansinė priemonė yra likvidi, ar ne. Panašu, kad abi šios sąvokos vartojamos sinonimiškai mėginant parodyti, kad perleidžiamų vertybinių popierių sąvoką neturi alternatyvios investicijos ar KIPVPS pakaitalo konotacijos. EESRK nuomone, šis klaidingas supratimas gali turėti rimtų pasekmių todėl, kad gali būti painiojami du labai skirtingi finansų rinkos teorijos principai, t. y., produktyvumas ir užbaigtumas (finansų rinkos sukūrimas).

4.16.2

Finansų rinka yra produktyvi, jeigu ji pati gali padengti investicinių sandorių sąnaudas. Finansų rinka laikoma sukurta, kai ją sudaro visos įmanomos investicijos.

4.16.3

Investiciniai fondai ir rizikos draudimo fondai turi būti vertinami pagal efektyvumą (gebėjimas pasirinkti geriausias investicijas), o ne pagal produktyvumą (gebėjimas pasiekti masto ekonomiją sąnaudų požiūriu). Taigi tai nepriklauso nuo fondo dydžio. Atvirkščiai, problemos, susijusios su efektyvumu (gebėjimas greitai reaguoti rinkoje nedarant poveikio jos raidai) ir su sistemos rizikos mažinimu (prisiminkime LTCM fondo išgelbėjimą 1998 m.) parodo, kad geriau neskatinti perdėto fondo didinimo.

4.17   17 klausimas. Ar yra ypatingos rizikos sričių (investuotojų apsaugos arba rinkos stabilumo požiūriu), susijusių su privataus kapitalo arba rizikos draudimo fondų veikla, kurioms reikėtų skirti ypač didelį dėmesį?

4.17.1

Be pay-off (visiškas atsiskaitymas laiku) rizikos, šioms investicijoms būdinga didelė informacijos rizika. Galima ją reglamentuoti, ypač siekiant apriboti sukčiavimo riziką, bet būtų klaidinga bandyti ją perdaug sumažinti. Iš tiesų, jeigu šie fondai taptų visiškai skaidrūs, kiltų pavojus, jog per mažai svarbos būtų teikiama valdytojo kompetencijai, nuo kurios iš esmės priklauso investicijų grąža, kadangi pajamingumas nedaug priklauso nuo rinkos.

4.17.2

Komitetas mano, kad yra nerealu ir nereikalinga mėginti išaiškinti sudėtingą procesą. Verčiau reikia paaiškinti „paprastam“ investuotojui, kad alterantyvioms investicijoms reikia labai specialių žinių ir, jeigu jis jų neturi, reikia pasitelkti specialistą.

4.18   18 klausimas. Kokiu mastu bendras režimas, taikomas uždaram platinimui, galėtų padėti panaikinti kliūtis alternatyvių investicijų siūlymui kitų šalių kvalifikuotiems investuotojams? Ar šis rinkodaros ir pardavimo procedūrų išaiškinimas gali būti atliktas be papildomų priemonių fondo valdytojo lygmeniu?

4.18.1

Bendro uždaro platinimo kvalifikutoiems investuotojams režimo įdiegimas galėtų būti didelis šuolis privataus kapitalo fondų vystyme Europos Sąjungoje.

4.18.2

Patyrę investuotojai privalo turėti techninių įgūdžių ir būtinų turto valdymo gebėjimų, kad galėtų imtis didelės rizikos investicijų, pvz., į privatų kapitalą. Todėl reikia daryti prielaidą, kad jie sugeba įvertinti valdytojų gebėjimus ir patikimumą. Be to, kadangi privataus kapitalo fondų pobūdis užtikrina tam tikrą rizikos įvairovę, nereikia papildomų priemonių, kurios per daug griežtai reglamentuotų valdymo įmonės veiklą.

4.19   19 klausimas. Ar dabartiniai produktais pagrįsti norminiai KIPVPS teisės aktai sudaro gyvybingą ir ilgalaikį pagrindą gerai kontroliuojamos ir integruotos Europos investicinių fondų rinkos veikimui? Esant kokioms sąlygoms ir kuriame etape būtų galima svarstyti perėjimą prie principais ir rizika grindžiamos teisinės sistemos?

4.19.1

Dabartinės sistemos trūkumus rodo daugelis pavyzdžių. Pvz., biržoje kotiruojamus fondus (Exchange traded Funds), kuriems būdingos teigiamos fondo savybės (didelė įvairovė) ir vertybinių popierių savybės (visada galima parduoti ir pirkti rinkoje). Direktyva skatina naudotis šia priemone — -turint omenyje jos KIPVPS statusą– kadangi leidžia pasinaudoti pasu. Antra vertus, kitam KIPVPS, turinčiam pasą joje numatyti apribojimai, kadangi pasas jau laikomas akcijų nuosavybės pažymėjimu.

4.19.2

Atsižvelgiant į pastabas, pateiktas dėl alternatyvių investicijų, ir į svarbą skirti dėmesį ne tik produktų, bet ir paslaugų finasams, EESRK mano, kad pageidautina pereiti prie principais pagrįsto reguliavimo. Be to, jo nuomone teisinė bazė turi būti peržiūrima laipsniškai,kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp konsultavimuisi skirto laiko ir peržiūros proceso užbaigimo.

5.   Būsimi iššūkiai

5.1

Kaip matome, Europos KIPVPS sistema vis dar yra susiskaldžiusi, sudaryta iš santykinai mažų bendrovių, palyginti su JAV, o tarptautinis bendradarbiavimas ir srautai tam tikra prasme dar yra lėti ir tai neleidžia pasiekti masto ekonomijos ir tokiu būdu sumažinti sąnaudų.

5.2

Be to, per daug sureikšminus turto, kurį gali įsigyti KIPVPS, apibrėžimą, kaip tai daroma Žaliojoje knygoje (3), įpareigojant fondus pirmiausia investuoti į likvidžias finansines priemones, būtų užkirstas kelias dalyvauti i nereglamentuojamose rinkose.

5.3

Pageidautina pagalvoti apie galimybę imtis privataus kapitalo operacijų. Tokia pozicija atitiktų tikslą atverti MVĮ kapitalą rizikos kapitalo operacijoms ir tokiu būdu privataus akcinio kapitalo dalyvavimui.

5.4

Europos ekonomikos sistemai būdingos mažosios ir vidutinės įmonės, kurioms dažnai nepakanka kapitalo, kadangi jų pagrindinis finansavimo šaltinis yra bankai.

5.5

Kapitalo nepakankamumoas dažnai tampa pernelyg didelio įsiskolinimo, ypač trumpalaikių skolų forma, priežastimi turint daug komercinių skolų ir kreditų, kadangi to paties sektoriaus įmonės labai viena nuo kitos priklauso. Tai galima paaiškinti ir tipišku šeimyninio kapitalizmo nuosavybės pobūdžiu, kur verslininko turtas ir įmonės kapitalas dažnai yra tarpusavyje labai susiję.

5.6

Šios verslo problemos ir būtinybė įgyvendinti bendresnius „gamybos sistemos“ tikslus Europos mastu, reikalauja išspręsti MVĮ finansines problemas. Šiuos tikslus galima suskirtyti į tris dalis, kurias galima trumpai apibendrinti taip:

skatinti verslo kultūrą, kuri atvertų MVĮ kapitalą trečiųjų šalių ir finansinių organizacijų rizikos kapitalui,

skatinti naujoves kaip konkurencingumo priemones globalizuotose rinkose,

teikti paramą verslo tęstinumui užtikrinti (ir paveldėjimui), kadangi nutrūkus veiklai iškyla pavojus verslo įmonės gyvavimui.

5.7

Šiame kontekste Europos teisės aktų leidėjai turėtų didžiausią dėmesį skirti svarbiam privataus kapitalo sektoriui, kadangi Europoje privataus kapitalo sektorius dar per mažai išvystytas .

5.8

Be to, Komitetas mano, kad svarstant investicinių fondų reglamentavimą, taip pat turi būti rūpestingai išnagrinėtas socialiai atsakingų finansų vystymo klausimas, kai pelnui neaukojamas socialinio sektoriaus vystymas ir aplinkos apsauga. 2003 m. „etiški fondai“ sudarė maždaug 0,37 proc. viso Europos KIPVPS (4) valdomo turto. Palyginti su JAV rinka, kurioje 2003 m. 11,3 proc. viso KIPVPS turimo turto priklausė etiškiems fondams, galima teigti, kad Europoje socialiai atsakingų finansų augimo galimybės dar yra labai didelės.

5.9

Siekiant pagreitinti „socialiai atsakingų finansų“ vystymą, valstybės narės galėtų numatyti mokesčių paskatas, iš dalies panaikindamos iš šių investicijų gaunamų pajamų apmokestinimą priklausomai nuo kai kurių valstybių narių nuostatų, leidžiančių išskaičiuoti iš mokesčių savanoriškai sumokėtas įmokas socialiai naudingoms organizacijoms. Be to, mokesčių našta turėtų būti sumažinama fondams, kurie, prireikus, reinvestuoja į socialiai naudingas organizacijas.

5.10

Kadangi šis pasiūlymas labai novatoriškas, Komitetas pageidauja, kad klausimas būtų išnagrinėtas išsamiau ir kad būtų atlikta galimybių studija, kurioje būtų išnagrinėta ir jau turima geriausia praktika.

5.11

Todėl iškylantys vidutinės trukmės ir ilgalaikiai iššūkiai yra šie:

apsvarstyti naujus produktus, kuriuos neišvengiamai „sukuria“ finansų naujovės, ypač alternatyvias investicijas, kurios yra vis labiau būtinos MVĮ naujovėms finansuoti,

išspręsti, įskaitant fondų jungimo keliu, problemas, susijusias su Europos fondų nedidele apimtimi, dėl kurios tokių fondų veiklos sąnaudos yra nekonkurencingos; kartu padėti susiformuoti informacijos ir analizės rinkai,

sukurti rinką, kurioje „produktų finansai“ ir „paslaugų finansai“ būtų reglamentuojami.

5.12

Teisinga informacija apie riziką ir su ja susijusius produktus, valdytojų patikimumas sandorių apimties ir tvarkymo būdų požiūriu yra veiskniai, galintys, kartu su būtinomis taisyklėmis, padaryti rinką patikimą, sąžiningą ir veikiančią pagal elgesio taisykles. Tai yra lemiami rinkos produktyvumo ir efektyvumo paskirstant lėšas veiksniai.

5.13

Galiausia, rinkos produktyvunui ir efektyvumui pagerinti reikia suderinti mokesčių įstatymus, skatinti fondų jungimąsi, leisti bendrai valdyti fondus (pooling), skatinti konkurenciją produktų ir paslaugų valdymo ir paskirstymo sektoriuje, nereikalauti, kad fondo valdytojas ir depozitoriumas priklausytų tai pačiai valstybei narei, mažinti didelių „sandorių kainas“, panaikinant akcijų pasirašymo ir kompensavimo procedūrų suskaldymą.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Šaltinis. European Fund and Asset Management Association, Investment Company Institute, and other Mutual Fund Association.

(2)  Bogle J. C. (2005), „The mutual Fund Industry 60 years later: For Better ou Worse?“, Financial Analysts Journal, sausis/vasaris.

(3)  COM(2005) 314 final, 5 puslapis, 4 punktas.

(4)  Sustainable Investment Research International (SiRi) Group.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/26


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl e. prieinamumo

COM(2005) 425 final

(2006/C 110/05)

2005 m. rugsėjo 13 d. Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl e. prieinamumo

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu parengimą, 2006 m. vasario 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Miguel Ángel Cabra de Luna.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė savo nuomonę 142 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Paaiškinimas

1.1

Būtina užtikrinti, kad darni prieinamų IRT produktų ir paslaugų rinka kuo greičiau pradėtų sėkmingai veikti Europoje ir visame pasaulyje.

1.2

IRT pramonė atsigręžia į neišnaudotų galimybių rinką - neįgalius vartotojus, vyresnio amžiaus gyventojus, kurių nuolat daugėja ir kuriems būtų labai naudinga, jei šio sektoriaus prekės ir paslaugos jiems taptų prieinamos.

1.3

ES valstybės narės drauge ir pavieniui deda vis daugiau pastangų siekdamos tiek įstatymais, tiek savanoriškomis priemonėmis išspręsti skaitmeninės atskirties problemą ir skatinti e. įtrauktį ir e. prieinamumą. Šis procesas turi būti koordinuojamas ES lygiu, kad rinka nebūtų tokia susiskaldžiusi kaip dabar ir ateityje dar labiau nesusiskaidytų, taip pat norint išvengti praeities klaidų, kai pagrindinės IRT buvo prieinamos ne visiems, o pagalbinės technologijos nebuvo suderintos su pagrindiniais produktais ir paslaugomis. Dėl šių priežasčių daugelis potencialių vartotojų buvo atskirti nuo rinkos. Tokios klaidos padarė didelės ekonominės žalos: daugelis asmenų buvo pasmerkti socialinei atskirčiai ir negalėjo dalyvauti darbo rinkoje.

1.4

Europos Komisijos komunikate dėl e. prieinamumo nurodomi pagrindiniai prioritetai. Juos reikia apsvarstyti ir įgyvendinti, jei norima išvengti rinkos susiskaldymo, jei siekiama suvienyti šį sektorių ir paskatinti jo augimą.

2.   Komunikato dėl e. prieinamumo pagrindimas

2.1

Komisijos komunikatu dėl e. prieinamumo siekiama paremti svarbiausią Europos informacinės visuomenės strateginę programą, paskelbtą 2005 m. birželio mėn. komunikate dėl i2010 (1).

2.2

Pagrindinis šio komunikato tikslas — skatinti valstybėse narėse ir pramonėje nuosekliau įgyvendinti e. prieinamumui skirtas iniciatyvas.

2.3

Komunikate išsamiai apibūdinama tiek naujų technologijų neįgaliems asmenims teikiama nauda, tiek problemos ir naujos kliūtys, su kuriomis susiduriama kuriant tokias technologijas.

2.4

Komunikate išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad prieinamų technologijų rinka yra susiskaldžiusi ir esama pavojaus, jog problemos dar paaštrės, jei ši rinka stokos darnos ir sąveikos.

2.5

Komunikate pateikiami trys būdai, padedantys spręsti šias problemas:

skatinti taikyti prieigos reikalavimus viešiesiems pirkimams,

sertifikuoti prieigą,

veiksmingiau taikyti galiojančius teisės aktus.

3.   Neįgalūs asmenys ir informacinė visuomenė

3.1

Vis geriau suvokiama, kad informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pažanga turi atitikti visų visuomenės narių (ypač tų, kuriems labiausiai gresia socialinė atskirtis) poreikius, kad neatsirastų skaitmeninė atskirtis ir visuomenė nebūtų padalinta į dvi dalis.

3.2

Visų pirma reikia pripažinti neįgalių asmenų prieigos prie informacijos teisę. Neįgalūs asmenys, sudarantys 10 proc. ES gyventojų, turi tokias pat teises naudotis prekėmis ir paslaugomis (tarp jų ir IRT prekėmis ir paslaugomis) kaip ir kiti piliečiai.

3.3

Be to, esama svarbių ekonominių priežasčių, dėl kurių valdžia ir pramonė turėtų rimtai nagrinėti šį klausimą. Jei neįgalių asmenų sunkumai, susiję su IRT prieiga, bus sprendžiami ir bus ieškoma išeities, tai bus naudinga visiems vartotojams, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kurių nuolat daugėja, taip pat vaikams ir laikiną negalią turintiems asmenims.

3.4

Neįgalieji — tai labai skirtingų žmonių grupė. Tačiau galima pagrįstai teigti, kad norėdamos pasinaudoti IRT daugiausia sunkumų patiria šios neįgaliųjų grupės: asmenys, turintys pažinimo ir mokymosi sunkumų, jutimo negalią turintys asmenys (kurtieji ir neprigirdintieji, aklieji ir silpnaregiai, akli kurtieji, kalbos sutrikimų turintys asmenys) ir fizinę negalią turintys asmenys.

3.5

Pagrindinių ir pagalbinių informacijos ir ryšių technologijų pažanga suteikė neįgaliems asmenims įvairių galimybių, pavyzdžiui:

tekstinių trumpųjų žinučių paslaugos patogios kurtiesiems; tiesa, ši paslauga dar nesuteikia tikralaikio ryšio galimybės;

aklieji ir silpnaregiai kompiuterių naudotojai gali naudotis kalbančia ir padidinamąja programine įranga;

balso atpažinimo sistemos.

3.6

Tačiau atsiranda ir naujų kliūčių, pavyzdžiui:

tobulėjant kompiuterių technologijoms pastebimai sumažėjo aklųjų galimybės naudotis asmeniniais kompiuteriais: 1990 m. asmeniniais kompiuteriais galėjo naudotis 99 proc. aklųjų, o dabar — tik trečdalis. Tokį pasikeitimą galima paaiškinti tuo, kad pastaraisiais metais daugėja grafinių sąsajų (2).

Kadangi mobilieji telefonai tampa vis sudėtingesni ir vis plačiau naudojamas ekraninis valdymas, atsiranda kliūčių tiek neįgaliems, tiek ir sveikiems vartotojams.

Europoje veikia teksto telefonijos sistemos, iš kurių nė viena nėra suderinta su kitomis. Kurtieji ir neprigirdintieji esamomis telekomunikacijų sistemomis negali palaikyti tikralaikio ryšio nei Europoje, nei pasaulyje.

Skaitmeninė televizija — vis didesnę reikšmę įgyjanti interaktyvaus ryšio ir visuomenės informavimo technologija. Neįgaliems asmenims ji pritaikyta prasčiau už analoginę televiziją. Skaitmeninė televizija — tai technologija, labai priklausanti nuo ekrano, vaizdinių komandų. Ja naudotis labai sudėtinga, todėl dėl ribotos prieigos televizijos žiūrovų gali sumažėti dar 4,4 proc. (3)

Europos Komisijos komunikate pateikiama nemažai pavyzdžių, susijusių su IRT prietaisų ir sistemų sąveikos sunkumais.

4.   E. prieinamumo ir e. įtraukties ekonominiai ir verslo aspektai

4.1

Lisabonos strategijoje pabrėžiama būtinybė užtikrinti visų žmonių socialinę ir ekonominę integraciją, suteikiant jiems galimybę dirbti. Tačiau jeigu informacijos ir ryšių technologijos nebus pritaikytos neįgaliems asmenims, jie bus vis labiau atskiriami nuo pagrindinės darbo rinkos. Ekonominė ir socialinė neįgalių asmenų integracija bus įmanoma tik visiškai ir veiksmingai įgyvendinus e. prieinamumo principus ir praktiką. Laikantis e. prieinamumo principų, reikia laikytis ir aplinkos apsaugos nuo žalingo poveikio reikalavimų (pavyzdžiui, išspręsti elektronikos trikdžių ir triukšmo problemą, kylančią žmonėms su klausos aparatais naudojantis mobiliaisiais telefonais). Vidutinis asmenų, turinčių negalią, užimtumo lygis ES yra mažiau nei 35 proc., tuo tarpu sveikų žmonių užimtumo lygis ES siekia 70 proc. Komisijos vertinimu, jeigu būtų imtasi tinkamų priemonių, leidžiančių pašalinti neįgalių asmenų integracijos kliūtis, darbo rinką galėtų papildyti apytikriai 2–3,5 milijono žmonių su negalia (4). Neįgalių asmenų integracija bus naudinga visai Europos visuomenei ir ūkiui, be to, ji leis daugeliui neįgalių asmenų gyventi savarankiškai.

4.2

IRT pramonės įmonės, turi suvokti naudą, kurią ekonomikai ir verslui gali suteikti išspręstos neįgalių ir vyresnio amžiaus vartotojų problemos, jei bus kuriami jų poreikiams pritaikyti produktai ir paslaugos. Visame pramonės sektoriuje reikėtų aktyviau ir plačiau propaguoti šią naudą. Kad būtų labiau atsižvelgiama į didėjančius poreikius, būtina šios šakos įmonių darbuotojams (vadovams, techninės srities specialistams ir darbuotojams, dirbantiems su klientais tiesiogiai) teikti daugiau informacijos apie prieinamumo reikalavimus ir pobūdį.

4.3

10–12 proc. Europos gyventojų yra neįgalūs. Europoje vyksta didelės demografinės permainos, viena didžiausių — Europos gyventojų senėjimas. 2050 metais 34,5 proc. Europos gyventojų bus vyresni nei 60 metų amžiaus.

4.4

Neįgalūs, laikiną negalią turintys ir vyresnio amžiaus asmenys drauge sudaro 30 proc. Europos gyventojų (5). Jei technologijos bus prieinamos, tai bus naudinga visiems vartotojams, tarp jų ir vaikams, ir asmenims, nesusipažinusiems su naujomis technologijomis, ir didesnėms socialiniu požiūriu atskirtoms grupėms. Vienas iš pavyzdžių — tikralaikis teksto ryšys, galintis sudaryti rinką, kuri apims ne vien neįgaliųjų bendruomenę.

4.5

Neįgalūs ir vyresnio amžiaus asmenys — tai dar neatrasta rinka, kurią pramonė privalo geriau išnaudoti parduodama tokiems vartotojams savo prekes, kitaip nei lig šiol. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, jog 48 proc. vyresnių nei 50 metų asmenų mano, kad IRT produktai ir paslaugos nevisiškai pritaikyti jų amžiaus grupei (6). Be to, neseniai atliktas „Microsoft“ tyrimas parodė, kad 50 proc. vyresnių nei 59 metų amžiaus gyventojų būtų labai naudinga, jei jie galėtų naudotis IRT. Visiems pritaikytos ir tinkamos technologijos leido sukurti darbo vietų pačiame IRT sektoriuje, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios praskynė kelią naujovėms, diegiamoms neįgaliems asmenims pritaikytų technologijų srityje, be to, padaryta pažanga naujose srityse ir atsirado naujų profesijų.

5.   Bendrosios pastabos

EESRK pritaria Europos Komisijos komunikatui dėl e. prieinamumo, kuriame pateikiami svarbūs pasiūlymai viešųjų pirkimų, sertifikavimo ir teisės aktų srityje ir įsipareigojimai. Šis komunikatas dėl e. prieinamumo — svarbus dokumentas, papildantis Komunikatą i2010Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti.

EESRK ragina ES institucijas komunikate dėl e. prieinamumo siūlomus veiksmus įtraukti į svarbiausių Europos informacinės visuomenės strateginės programos klausimų sąrašą. E. prieinamumo ir e. įtraukties skatinimo tikslams ir uždaviniams reikia skirti nepalyginamai daugiau dėmesio i2010 programoje.

EESRK pripažįsta, kad daugelis asmenų ir šeimų dėl ribotų pajamų negali nuolat naudotis telefonijos paslaugomis. Papildoma IRT įranga ir paslaugos (pvz., prieiga prie interneto) šiems žmonėms, tarp jų neįgaliems ir vyresnio amžiaus asmenims, gali būti neleistinai brangios; EERK ragina valstybių narių vyriausybes teikti ekonominę paramą, kuri palengvintų pažeidžiamų ir socialiniu požiūriu atskirtų visuomenės grupių prieigą prie IRT produktų ir paslaugų.

EESRK yra susipažinęs su Europos Komisijos vadovaujamų Integruojančių komunikacijų grupės (INCOM) ir TCAM (7) darbo grupių veikla ir jai nuoširdžiai pritaria. Šios darbo grupės subūrė visus reikalingus socialinius partnerius, kad nustatytų svarbiausius, su e. prieinamumu (prieiga prie prekių ir paslaugų) susijusius prioritetus ir veiklos sritis.

EESRK primena, kad visuotinio e. prieinamumo principą ir prekių bei paslaugų pritaikymo neįgaliems asmenims būtinybę jis jau ne kartą yra išsakęs ir parėmęs savo nuomonėse, pavyzdžiui:

EESRK nuomonėje dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) COM(2001) 271 final — 2001/0116 (CNS), CES 1064/2001;

EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl e. Europos 2002 m.: viešųjų tinklalapių ir jų turinio prieinamumas COM(2001) 529 final, CES 1546/2001;

EESRK nuomonėje dėl neįgalių asmenų integravimo į visuomenę (CES 853/2002);

EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žmonių su negalia lygių galimybių: Europos veiksmų planas (COM(2003) 650 final), CESE 311/2004;

EESRK nuomonėje dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl riboto judrumo asmenų teisių keliaujant oru (CESE 730/2005).

6.   EESRK bendrosios pastabos dėl pagrindinių komunikato pasiūlymų

6.1   Darnieji standartai ir sąveika

6.1.1

EESRK kaip ir Europos Komisija yra susirūpinęs dėl to, kad e. prieinamumo srityje trūksta suderintų sprendimų. IRT pramonė plėtojama visame pasaulyje, todėl būtina užtikrinti, kad esami ir iš naujo kuriami pavienių valstybių narių sprendimai nesusiskaldytų Europos rinkos. Tačiau siekiant masto ekonomijos ir norint vartotojams suteikti kuo didesnį pasirinkimą, būtina vengti pasaulinės rinkos susiskaldymo, kurs atsiranda įvedus specifinius regioninius reikalavimus.

6.1.2.

Nors EESRK mano, kad IRT pramonėje vis labiau imama suprasti, kad neįgalių ir vyresnio amžiaus vartotojų rinka Europoje ir pasaulyje nėra išnaudota, tačiau reikia aktyviau propaguoti ir remti šią idėją.

6.1.3

EESRK nuoširdžiai pritaria tam, kad būtų sukurti Europos e. prieinamumo standartai (atviri, suderinti ir objektyvūs), atsižvelgiantys į padėtį visame pasaulyje ir papildantys tarptautinius standartus. Jeigu Europos ir tarptautiniai standartai nepapildys vieni kitų, kils sumaištis ir nusivylimas tiek tarp neįgalių vartotojų, tiek ir pramonėje.

6.1.4

Į standartizacijos procesą reikia aktyviai įtraukti vartotojus; priimant sprendimus dėl Europos e.prieinamumo standartų turi dalyvauti atstovaujamosios neįgaliųjų organizacijos.

6.1.5

EESRK manymu, būtina reikalauti, kad Europos standartizacijos organizacijos kurdamos standartus įtrauktų į juos e. prieinamumą.

6.2   Viešieji pirkimai

6.2.1

Prieinamumo reikalavimų įtraukimas į viešųjų pirkimų konkursus — labai veiksminga priemonė, raginanti į vieną visumą sujungti visiems vartotojams pritaikytų technologijų dizainą, taip pat skatinanti užimtumą ir augimą. Viešieji pirkimai gali pakeisti požiūrį į e. prieinamumą ir suteikti pramonei realų akstiną juo vadovautis savo veikloje. Be to, EESRK ragina Komisiją imtis naujos iniciatyvos dėl e. viešųjų pirkimų, nes taip būtų skatinama pirkti internetu, ir ši sistema būtų visiškai prieinama neįgaliems asmenims ir atitiktų e. prieinamumo tikslus ir uždavinius, taip pat būtų išvengta neleistinų veiksmų ir korupcijos.

6.2.2

Padarius ES viešųjų pirkimų direktyvų pakeitimą, atsirastų galimybė įtraukti prieinamumo kriterijų į viešųjų pirkimų reikalavimus IRT įrangai ir paslaugoms. Nepamirškime, kad viešieji pirkimai sudaro 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto, t. y. 1500 milijardų eurų, iš kurių IRT sektoriui tenka 6 proc. Europos viešasis sektorius IRT išleidžia vidutiniškai 0,8 proc. BVP, o tai sudaro 76 milijardus eurų. Esant tokiam investicijų lygiui, būtina, kad viešieji pirkimai užtikrintų ilgalaikę ir tvarią pirkimų politiką, numatančią, kad teikiami produktai ir paslaugos būtų prieinami visiems visuomenės nariams. Tik tokia e. įtraukties politika gali paskatinti vietos ūkį veiksmingai veikti ir remti visų piliečių gerovę ir savarankiškumą.

6.2.3

Todėl EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos pasiūlymui toliau bendradarbiauti su Europos standartizacijos institucijomis ir parengti Europos e. prieinamumo reikalavimus, privalomus organizuojant IRT produktų ir paslaugų viešuosius pirkimus. Tačiau šiuos reikalavimus būtina suderinti su vartotojų ir pramonės poreikiais, jais turi vadovautis valdžios institucijos ir jie turi užkirsti kelią Europos ir, jei įmanoma, pasaulinės rinkos susiskaldymui.

6.2.4

Be to, ateityje papildant ES viešųjų pirkimų direktyvą (8), EESRK pritartų, kad būtų sugriežtintos direktyvos nuostatos apie privalomų e. prieinamumo reikalavimų taikymą viešuosiuose pirkimuose.

6.3   Sertifikavimas: trečiosios šalies atliekamas sertifikavimas arba gamintojo deklaracija

6.3.1

IRT pramonė turi aiškiau informuoti vartotoją apie savo pagrindinių produktų ir paslaugų prieinamumą ir tinkamumą visiems.

6.3.2

EESRK atrodo įdomus Europos Komisijos pasiūlymas išnagrinėti sertifikavimo ir gamintojo deklaracijų programas ir skatinti e. prieinamumo skaidrumą ir platesnį pripažinimą, be kitų priemonių apsvarstant tinkamas e. prieinamumo sertifikavimo programas, skirtas produktų ir paslaugų e. prieinamumui ženklinti.

6.3.3

EESRK mano, kad ateityje ištyrus įvairias galimybes ir surinkus duomenis bus galima surasti geriausią sprendimą. Visų pirma pritariame būsimai (-oms) ES konferencijai (-oms) ir iniciatyvoms šiuo klausimu.

6.4   Teisės aktų taikymas

6.4.1

Europos Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį į galiojančius ES teisės aktus, kuriuos galima taikyti e. prieinamumui skatinti ir įgyvendinti.

6.4.2

Savanoriški pramonės įmonių įsipareigojimai yra labai sveikintini ir skatintini. Tokie savanoriški įsipareigojimai atskleidžia pramonės suinteresuotumo lygį ir dėmesį, kurį ji skiria kuriamų produktų ir paslaugų prieinamumui. Vis dėlto įrodyta, jog vien savanoriškų įsipareigojimų nepakanka norint tinkamai įgyvendinti prieinamumo reikalavimus, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis neįgalūs asmenys susiduria naudodamiesi pagrindinėmis technologijomis. Savanoriškus įsipareigojimus turėtų papildyti ir teisėkūros iniciatyvos, taip pat ir viešųjų pirkimų srityje.

6.4.3

Svarbu, kad ES skiriamas dėmesys e. integracijai ir e. prieinamumui būtų aiškiai pripažintas ir perimamas visose kitose susijusiose ES iniciatyvose.

6.4.4

Pavyzdžiui, dabar galiojančios viešųjų pirkimų ir elektroninių ryšių teisės aktų nuostatos taip pat taikomos ES teisės aktuose dėl nediskriminavimo užimtumo srityje. Tai suteikia gerą galimybę pagerinti IRT prieinamumą neįgaliems asmenims.

Komisija ir valstybės narės privalo reguliariai ir visapusiškai tikrinti, ar veiksmingai įgyvendinamos e. prieinamumo teisės aktų nuostatos.

Reikia išanalizuoti, kaip ateityje būtų galima iš naujo išnagrinėti ir patobulinti dabar galiojančius teisės aktus, kad e. prieinamumo nuostatos taptų griežtesnės ir platesnės. ES struktūrinių fondų reglamentai ir ES bendroji mokslinių tyrimų programa (2007–2013 m.) turi aiškiai remti ir skatinti e. prieinamumą.

ES institucijos turi leisti griežtesnius ir aiškesnius teisės aktus dėl neįgalių asmenų prieigos prie prekių ir paslaugų, ypač IRT srityje, kad ES užtikrintų, jog yra laikomasi žmogaus teisių ir neįgalių žmonių socialinių teisių bei neįgalių žmonių vienodų galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis.

ES direktyvų dėl elektroninių ryšių pakete prieinamumo nuostatų taikymo sritis turi būti sugriežtinta ir išplėsta.

6.4.5

Šiuo metu Universaliųjų paslaugų direktyvoje (9) numatoma neįgaliems asmenims pritaikyti taksofonų ir viešąsias telefono ryšio paslaugas, pavyzdžiui, pagalbos tarnybų ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugas. EESRK apgailestauja, kad direktyvos taikymo sritis neapima mobiliųjų telefonų ir plačiajuosčio ryšio. Universaliųjų paslaugų direktyvos taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad joje būtų numatyti mobilieji telefonai ir plačiajuostis ryšys (10). Taip pat turi būti užtikrintos lygios galimybės naudotis tinklais ir paslaugomis, nustatant sąžiningus, o prireikus ir socialinius įkainius.

6.4.6

Daugelis neįgalių asmenų vis dar susiduria su didelėmis naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis problemomis. Kurtiems ir neprigirdintiems, kalbos sutrikimų turintiems asmenoms ir akliems kurtiesiems reikalingas tikralaikis interaktyvus mobilusis ryšys; jiems turi būti suteiktos lygios galimybės su sveikaisiais naudotis interaktyvaus mobiliojo ryšio paslaugomis. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į jų poreikius, paslaugos ir įranga turi būti kokybiški, būtina taip pat atsižvelgti į pasirinkimo, tinkamumo ir kainos kriterijus.

6.4.7

Reikia atsižvelgti į esamų sistemų, kuriomis naudojasi jutimo negalią turintys asmenys, tarpusavio sąveiką. Neįgaliems asmenims neturėtų būti sunku susisiekti tikralaikiu Europos ir tarptautiniu ryšiu.

6.4.8

Internetas vis plačiau naudojamas kaip viešoji paslauga ir ryšio priemonė, tačiau internetu pasinaudoti norintys neįgalūs asmenys vis dar susiduria su rimtomis prieigos problemomis. Vienas iš naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu problemų pavyzdys: į naujas balso paslaugas, pvz., balso per interneto protokolą (VOIP), jau įtrauktos plačiajuostės telefonijos paslaugos — pigios ir naudotojams labai patrauklios (ypač ryšiui su užsieniu). Tačiau negarantuojama, kad per VOIP galima naudotis pagalbos arba informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis. Į tai reikėtų atsižvelgti.

7.   Konkretūs EESRK pasiūlymai

Atsižvelgdamas į minėtus tikslus ir problemas, EESRK mano, kad toliau išvardyti konkretūs pasiūlymai bus naudingi siekiant bendrų tikslų:

7.1   Darnieji standartai ir tarpusavio sąveika

7.1.1

EESRK ragina priversti Europos standartizacijos organizacijas rengiant bet kokius IRT standartus apsvarstyti prieinamumo klausimą.

7.1.2

EESRK ragina priimti ES standartus ir teisės aktų nuostatas, kad būtų suderinti neįgaliųjų prieigos reikalavimai, visų pirma šiose srityse:

pagalbos tarnybų prieinamumo IP tinkluose;

tikralaikio ryšio plėtros visų pirma kurtiems ir neprigirdintiems asmenims;

prieigos prie dialoginės skaitmeninės televizijos;

neįgaliems asmenims prieinamų paslaugų susiejimo su prieiga prie įrangos ir galimybe ja naudotis.

7.2   Sertifikavimas: trečiosios šalies atliekamas sertifikavimas arba gamintojo deklaracija

7.2.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui išnagrinėti sertifikavimo sistemos, produktų ženklinimo ir gamintojo atitikties deklaracijų galimybę, taip pat privalomo arba savanoriško šių procesų pobūdžio idėjai ir sutinka, kad šioje veikloje turėtų dalyvauti visi socialiniai partneriai ir visų prima atstovaujamosios neįgaliųjų organizacijos. Europos Komisija turėtų pateikti Komitetui išvadas 2007 m.

7.3   Viešieji pirkimai

7.3.1

EESRK ragina ES valstybes nares direktyvas dėl viešųjų pirkimų nedelsiant visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų įtrauktos griežtos nuostatos dėl neįgaliųjų prieigos.

7.3.2

EESRK ragina visas viešosios valdžios institucijas į savo viešųjų pirkimų konkursų procedūras įtraukti neįgaliųjų prieigos kriterijus.

7.3.3

EESRK ragina ateityje įtraukti į viešųjų pirkimų direktyvas privalomas nuostatas dėl IRT produktų ir paslaugų prieinamumo. Taip valdžios institucijoms būtų teisiškai uždrausta naudotis programine ir kompiuterine įranga ir kitais IRT produktais ir paslaugomis, kurie neatitinka galiojančių prieinamumo standartų.

7.3.4

Atsižvelgdamas į Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartizacijos įgaliojimus, suteiktus pagal Europos prieinamumo reikalavimus, taikomus IRT produktų ir paslaugų viešiesiems pirkimams, EESRK ragina ES valstybes nares parengti veiksmų planą, leisiantį įprastu būdu ir nuosekliai europinius standartus veiksmingai taikyti nacionaliniu lygiu.

7.4   Vyraujanti kryptis

7.4.1

EESRK ragina, kad visuose atitinkamuose pasiūlymuose dėl ES įstatymo galią turinčių teisės aktų ir įstatymo galios neturinčių teisės aktų, ypač pagrindiniuose ES dokumentuose dėl informacinės visuomenės ir struktūrinių fondų reglamentuose, finansavimo priemonėse naujai stojančioms šalis ir 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje būtų aiškiai pripažįstama e. prieinamumo bei IRT projektavimo ir ergonominė IRT svarba.

7.5   Prieiga prie viešųjų tinklaviečių

7.5.1

EESRK ragina visas valstybes nares oficialiai priimti Interneto prieinamumo iniciatyvos gairių 2-ąją versiją tokią, kokia ji yra, ir įtraukti ją į visas viešąsias tinklavietes.

7.5.2

EESRK ragina taikyti W3C-WAI tinklaviečių kūrimo prieinamumo gairių 2-osios versijos 2-ojo pritarimo lygį, kuris reiškia aukštesnįjį prieinamumo lygį, taikomą visiems tinklaviečių ištekliams.

7.5.3

EESRK ragina atkreipti dėmesį, jog skubiai reikia sukurti ir padaryti lengvai prieinamas tinklaviečių kūrimo priemones (11), kuriomis tinklaviečių kūrėjai galėtų naudotis, siekiant užtikrinti, kad jų tinklavietės atitiktų W3C-WAI WCAG 2.0. Šios priemonės turėtų atitikti Tinklaviečių kūrimo priemonės W3C WAI prieinamumo gairių ATAG 2-ąją versiją.

7.6   Teisės aktai

7.6.1

Europos Komisija turi imtis aktyvesnių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų savo įsipareigojimus neįgaliesiems pagal esamas elektroninių ryšių direktyvas ir jų laikytųsi. Iš Komisijos gautų atsakymų į INCOM anketą dėl Elektroninių ryšių paketo matyti, kad valstybės narės šių įsipareigojimų laikėsi netinkamai.

7.6.2

Jei valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų pagal ES teisę, EESRK ragina Europos Komisiją tokių valstybių narių atžvilgiu pradėti ES teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, siekiant užtikrinti visišką atitiktį.

7.6.3

EESRK ragina ateityje peržiūrint ES teisės aktus dėl elektroninių ryšių, siekiant labai sugriežtinti prieigą reglamentuojančias nuostatas ir padaryti jas privalomas.

7.6.4

EESRK ragina Europos Komisiją paskelbti lyginamąją ataskaitą apie valstybių narių veiklos e. prieinamumo srityje padėtį bei teisinius veiksmus, kurių reikia imtis, jei valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų pagal atitinkamas elektroninių ryšių direktyvas.

7.6.5

EESRK ragina sustiprinti ir išplėsti ES elektroninių ryšių direktyvų prieigos nuostatas, ypač

išplėsti Universaliųjų paslaugų direktyvos taikymo sritį, kad ji aprėptų mobilaus ir plačiajuosčio ryšio technologijas;

peržiūrėti Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyvą, į ją įtraukiant elektroninės įrangos prieinamumui taikomus reikalavimus.

7.7   Naujoji Europos informacinės visuomenės strategija

7.7.1

EESRK pažymi, kad Europos Komisijos Informacinės visuomenės strategijoje (12) reikalaujama, kad valstybės narės kartą per metus praneštų apie padarytą pažangą ir apie tai, kaip jos įgyvendins nacionalines reformų programas.

7.7.2

EESRK ragina valstybes nares į savo metines ataskaitas įtraukti specialų e. prieinamumo ir e. įtraukčiai skirtą skyrių, ir prašo Europos Komisiją paremti šį raginimą.

7.7.3

EESRK ragina valstybes nares užsibrėžti nacionaliniuose veiksmų planuose aiškius ir tikslius e. prieinamumo nuostatų diegimo uždavinius bei tvarkaraščius.

7.8   Tinklo naudotojų dalyvavimas

7.8.1

EESRK ragina ES sprendžiamąsias institucijas užtikrinti visapusišką ir lygiateisišką neįgaliųjų organizacijoms priklausančių naudotojų konsultavimą ir sistemišką jų įtraukimą į prekių ir paslaugų kūrimo bei projektavimo procesus ir standartų rengimą. Siekdamos užtikrinti, kad neįgalieji naudotojai galėtų tinkamai dalyvauti procese, ES institucijos turi skirti papildomų lėšų.

7.9   Visiems tinkama mokymo ir ugdymo programa

7.9.1

EESRK ragina vyriausybes ir pramonę rengti ir remti priemones neįgaliesiems ir tam tikroms vyresnio amžiaus asmenų grupėms pagal mokymosi visą gyvenimą gaires, taip pat kitoms atskirtoms visuomenės grupėms mokyti ir ugdyti, kad tokios technologijos būtų jiems patogesnės, lengviau naudojamos, pigesnės ir prieinamesnės.

7.9.2

Informavimo priemonės, pavyzdžiui, Visiems tinkama Europos programa, ypač tinka gerinti supratimą apie prieinamumo reikalavimus ir jų laikymąsi IRT.

7.9.3

EESRK ragina Europos Komisiją, visas valstybes nares ir pramonę aktyviai propaguoti Visiems tinkamą programą ir įtraukti ją į visas IRT mokymo ir ugdymo programas.

7.9.4

EESRK ragina pramonės įmones užtikrinti sistemingus darbuotojų mokymus įmonėje ir už jos ribų e. prieinamumo klausimais.

7.10   EESRK vidaus veikla

7.10.1

EESRK įsipareigoja „susitvarkyti savo namus“ ir užtikrinti, kad rengdamas viešuosius pirkimus vadovausis prieinamumo principais bei praktika.

7.10.2

EESRK išanalizuos, kaip reikėtų patobulinti EESRK tinklalapį, programinės įrangos sistemas ir IRT įrangą, kad neįgalūs asmenys galėtų jais naudotis lygiai taip pat kaip ir sveikieji.

7.10.3

EESRK įsives vidaus tvarką, užtikrinsiančią visų jo dokumentų prieinamumą.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 229 final.

(2)  Šaltinis: Europos aklųjų sąjunga.

(3)  Digital Television For All. A report on usability and accessible design for the UK's Digital Television Project by the Generics Groups.

(4)  Europos Komisijos pranešimas „Aktyvios darbo rinkos programos neįgaliesiems“ (2002 m.).

(5)  OECD-EXMT Study „Improving Transport for People with Mobility Disabilities“ 1999, dates before UE-15.

(6)  Tyrimo ieškokite adresu: www.seniorwatch.de.

(7)  Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komitetas

(8)  Direktyva 2004/18/EB ir Direktyva 2004/17/EB.

(9)  Direktyva 2002/22/EB.

(10)  EESRK pažymi, kad mobilaus telefono ryšio išankstinio apmokėjimo sistema labai padėjo mažas pajamas gaunantiems žmonėms plačiau naudotis telefonijos paslaugomis ir pateikė vartotojams geresnes galimybes nei nacionaliniai operatoriai.

(11)  Terminas „tinklaviečių kūrimo priemonės“ apima programinę įrangą, leidžiančią kurti tinklaviečių turinį.

(12)  COM(2005) 229 final.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/33


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nuostatas, susijusias su hidrochlorfluorangliavandenilių kvotų paskirstymo metais, atsižvelgiant į 2004 m. gegužės 1 d. įstojusias valstybes nares

COM(2004) 550 final — 13632/05 ADD 1 + COR 1

(2006/C 110/06)

Taryba, vadovaudamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi, 2005 m. lapkričio 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 27 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Giacomina Cassina.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 139 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 6 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1

EESRK pritaria daliniam Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 pakeitimui (4 straipsnio 3 dalies naujas i punktas), Europos Parlamento, kaip teisės aktų leidėjo, įtraukimui į šio reglamento pavadinimą ir siūlomam teisinio pagrindo pakeitimui.

2.   Siūlomų pakeitimų turinys ir įvertinimas

2.1

Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 siūloma iš dalies pakeisti 4 straipsnio 3 dalyje papildomai įrašant i punktą, kuriame numatyta pakeisti pagrindinę hidrochlorfluorangliavandenilių kvotų paskirstymo datą 2004 m. gegužės 1 d. įstojusioms valstybėms narėms. Šios kvotos bus nustatomos remiantis nebe 1999 m. kvotomis, o pagal 2002 ir 2003 m. rinkos dalies vidurkį.

2.1.1

Pagrindinė data pakeista atsižvelgiant vien į komercinius reikalavimus. Tai leidžia įmonėms, dalyvaujančioms rinkoje tik nuo 1999 m., tęsti savo veiklą ir daro tik nedidelį poveikį bendram kvotų paskirstymui, kurios kiekybiškai nesikeičia, taigi aplinkai nedaromas joks poveikis. Šis pakeitimas leidžia pasirengti galimiems ginčams, susijusiems su nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimais.

2.2

EESRK susipažino ir pritaria Europos Parlamento, bendrai su Taryba leidžiančio teisės aktus, įtraukimui į šio reglamento pavadinimą.

2.3

Galiausiai, EESRK pritaria šio reglamento teisinio pagrindo pakeitimui, t.y. perėjimui nuo Stojimo sutarties 57 straipsnio 2 dalies prie EB sutarties 175 straipsnio 1 dalies pagal 1 papildymą, 1 klaidų atitaisymą ir 2005 m. spalio 21 d. Aplinkos grupės sprendimą.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/34


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Socialinio kultūros aspekto

(2006/C 110/07)

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių taikymo nuostatų 29 straipsniu, 2004 m. rugsėjo 16 d.parengė papildomą nuomonę dėl Socialinio kultūros aspekto

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 22 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Daniel le Scornet.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 137 nariams balsavus už, 3 - prieš ir 6 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1

Šios papildomos nuomonės tikslas yra pasiūlyti keletą tolesnių veiksmų ir veikimo priemonių, atitinkančių EESRK 2004 m. kovo 31 d. priimtą nuomonę dėl Socialinio kultūros aspekto.

1.2

Ja bandoma patikslinti „socialinio kultūros aspekto“ koncepciją remiantis trim pagrindiniais prasminiais žodžiais. Mūsų Komitetui artimiausi prasminiai žodžiai, kuriais jis nuolat grindžia savo analizes, yra šie: „žinių visuomenė“, „ekonomikos globalizacija“ ir „pilietinė visuomenė“.

1.3

Komitetas nesiekia toliau nagrinėti pirmojoje nuomonėje suformuluotos minties steigti naujas struktūras: „stebėsenos centrus“, „laboratorijas“, „darbo grupes“.

1.4

Tačiau Komitetas prašo Komisijos patikslinti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kurie jam leistų teigti, kad dabartinių Bendrijos priemonių pakanka įvertinti:

pažangą užimtumo kultūros ir meno srityje Europos Sąjungoje, jo kiekybinį ir kokybinį poveikį užimtumui apskritai, ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą, visų, ypač nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių ir kategorijų, pripažinimą ir dalyvavimą;

kultūrų dialogo išvystymo mastą ne tik daugybės mainų, įvairiausių iniciatyvų struktūrine prasme, bet ir labiau apčiuopiama prasme. Komitetas rūpinasi atskirties, rasizmo (net Nyderlanduose ar Prancūzijoje, kur atrodė, kad integracijos ir (arba) daugiakultūriškumo politika leido sukurti stabilių modelių), individualių ir bendrų interesų atitrūkimo, susiskaldymo reiškinių plitimu, o ne panašumų ieškojimu.

1.5

Nuomonėje Komisijai siūloma, ypač 2008 m. — kultūrų dialogo metų — proga pateikti ypač smulkų pranešimą apie šį reiškinį ir šį tikslą. EESRK yra pasiruošęs labai aktyviai dalyvauti rengiant šį pranešimą.

1.6

Nuomonėje siūloma pradėti iš naujo svarstyti kultūros klausimus. Todėl, kad, atrodo, pernelyg daug diskutuojama apie paveldo, jo išsaugojimo koncepcijas ir per mažai apie kūrybą, vykstančius procesus, naujus vaizduotės kūrinius. Todėl, kad skiriama per mažai dėmesio kultūros skatinimui, būdingiems socialiniams, ekonomikos ir aplinkos klausimams.

1.7

Nuomonėje išreiškiamas pageidavimas, kad šiose srityse būtų taikomi Dublino fondo darbai. Joje taip pat siūloma, kad, EESRK svarstant „kultūros revoliucijų“, „mentaliteto pasikeitimo“, „paveldėtų paradigmų pakeitimo“ būtinybės klausimus, šios sąvokos būtų konkrečiai išanalizuotos, t. y. joms būtų skirta bent jau atskira dalis.

1.8

Nuomonėje pabrėžiama, kad „geros ar geriausios praktikos“ metodas, jei jis nebūtų naudojamas tokiu retoriniu aspektu, kaip dažnai atsitinka, galėtų būti viena pagrindinių priemonių žinių ir kultūrų dialogui, mainams ir perdavimui.

2.   Įžanga

Europos Parlamento prašymu 2004 m. kovo 31 d. buvo patvirtinta nuomonė dėl socialinio kultūros aspekto.

2.1

Nuomonėje iškeliama keletas minčių:

2.2

stiprinti EESRK kultūrinį vaidmenį nepaisant to, kad mūsų institucija šioje srityje iki šiol neturėjo didelių oficialių įgaliojimų;

2.2.1

padėti pamažu kurti Europos kultūrinio bendradarbiavimo stebėsenos centrą, kuris drauge su Europos Parlamentu galėtų pateikti savo metinį pranešimą;

2.2.2

siekti Europos Parlamento ir EESRK glaudaus bendradarbiavimo, kuris padėtų ne tik įsteigti minėtą stebėsenos centrą, bet ir „užsibrėžti tikslą kasmet propaguoti mažiausiai vieną visiems bendrą kultūros vertybę“;

2.2.3

įsteigti kultūros pokyčių laboratoriją, kuri analizuotų socialinius, ekonomikos ir aplinkos klausimus;

2.2.4

įsteigti Europos darbo grupę, kuri galėtų skatinti kultūrinius ir meno mainus konfliktų zonose.

2.3

Ši papildoma nuomonė yra reikalinga todėl, kad ankstesnė nuomonė turėjo būti parengta skubiai. Europos Parlamentas savo kadencijos pabaigoje paprašė mūsų pradėti EESRK ir EP bendradarbiavimo procesą. Mūsų Komitetas labai entuziastingai ėmėsi šio darbo, nes Europos Sąjungos institucijose pati kultūros aspekto koncepcija buvo „dvigubas postūmis“.

2.3.1

Pirmose Komisijos pirmininko J.M. Barroso deklaracijose išsakyti teiginiai, kad dabar atėjo „kultūros metas“, kad vertybių skalėje kultūros vertybės yra aukščiau už ekonomines vertybes (1), atrodė labai drąsinantys ir reiškė esminį posūkį. Mums tai buvo pirmas postūmis.

2.3.2

Antras postūmis — tai pačiame EESRK vieningai priimta pirmininkės Anne-Marie Sigmund pristatyta programa, kurioje kultūra pateikta kaip pagrindinis jos kadencijos prioritetas.

2.3.3

Tačiau tenka konstatuoti, kad šios pastangos dar netvirtos. Iš tiesų, naujosios Europos Komisijos pateiktoje programoje toks posūkis nėra konkrečiai įvardytas. Joje net aiškiai nenurodoma, kad naujoje vertybių skalėje akcentuojama kultūra! Mūsų institucijos nebuvo paprašyta pagal galiojančią procedūrą pateikti nuomonę dėl Komisijos pristatytos Kultūros programos 2007–2013 m. Todėl mums nedera šioje nuomonėje jos komentuoti. Tačiau toje programoje neatsižvelgiama į socialinį kultūros aspektą. Ir jos biudžete toli gražu nėra tiek lėšų, kiek, Europos Parlamento pageidavimu, turėjo būti skirta programai. Tačiau, net kalbant apie EESRK programoje teikiamą prioritetą kultūrai, būtų per drąsu tvirtinti, kad jau imtasi konkrečių ir reikšmingų veiksmų.

2.3.4

Be to, Prancūzijai ir Nyderlandams atmetus Sutartį dėl Konstitucijos Europai projekto (sutartį, kuri iškelia kultūrą kaip vieną Europos Sąjungos tikslų (I-3.3 str.) ir iš dalies pakeičia sprendimų kultūros srityje priėmimo mechanizmą ir dažnai leidžia išvengti paralyžuojančios vienbalsiškumo taisyklės (I-17 ir III-280 str.), Tarybos nustatytas apmąstymų laikotarpis, kompromiso dėl Sąjungos finansinių perspektyvų ribotos galimybės palieka nežinioje kultūros vietą, o juo labiau — socialinį kultūros aspektą atkuriant Europos Sąjungą.

3.   Reikia toliau aiškinti socialinio kultūros aspekto koncepciją, ieškoti pagrindinių gairių, kurios turėtų būti įtrauktos į Europos politikos sritis

3.1

Mūsų Komiteto priimtoje nuomonėje dėl socialinio kultūros aspekto išskirtos trys pagrindinės apmąstymų temos:

nauja ekonominės, socialinės ir aplinkos praktikos sąveikų kultūra;

pokyčių darbo rinkoje poveikis visuomenės struktūrai ir kultūros vertybėms;

nauja demokratijos kultūra.

3.2

Šia papildoma nuomone norima prisidėti prie pagrindinių gairių, „prasminių žodžių“, leisiančių kuo paprasčiau išreikšti šiuos pirmuosius apmąstymus dabartinėje Bendrijos politikoje, paieškų.

3.3   Pirmasis prasminis žodis yra „žinių visuomenė“

3.3.1

Kaip patikslinama mūsų nuomonėje dėl socialinio kultūros aspekto, jaučiama universali tendencija „suintelektualinti“ visas darbo sritis, įskaitant ir vartojimo „darbą“, o išaugęs ryšių, stilistikos ir kūrybinių kriterijų vaidmuo jau yra ir ateityje vis labiau bus konkurencingumo, patrauklumo, tarpusavio pagarbos ir verslumo skirtumų centre įvairiose pasaulio geologinės kultūros zonose. Europa turi ir gali remtis „kūrybine ekonomika“.

3.3.2

Todėl EESRK pageidauja, kad darbo, užimtumo kultūros ir meno srityse, kultūros ekonomikos klausimams, kurie nuomonėje pabrėžiami, būtų taikomi Dublino fondo darbai. Būtų naudinga paanalizuoti, kokią įtaką kultūros ir meno darbų formoms turi kūrybiškesnis viso darbo vertinimas ir kaip jis prisideda prie žinių visuomenės.

3.3.3

Mūsų Komitetas nesutiks, kad „aukštosios kultūros“ ir kultūrinio aspekto technikos, ekonomikos, socialinės, sveikatos, aplinkos sritys būtų pernelyg viena nuo kitos nutolusios. Komitetas, nuolat siekiantis įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, formuoti „besimokančią“ visuomenę, ryžtingai prisideda prie šių dviejų aspektų artinimo.

3.3.4

Didžiulis praktikos, saugaus ir kartu lankstaus darbo poreikis ryšių, žiniasklaidos, meno ir jo atstovavimo įvairiausiomis formomis, žinių apie žinias srityse susiduria su įdarbinimo modeliais, kurie paradoksaliai yra nelankstūs ir nesaugūs.

3.3.5

Paveldėtos hierarchijos nelankstumas profesinio pripažinimo srityje taip pat gali būti kliūtis naujų profesijų atsiradimui. Apskritai reikia pažymėti, kad tikras nematerialus turtas nevirsta ekonominiais rezultatais, menininkai ir kultūros specialistai bei jų darbai ir kūriniai mažai juda Europoje. Taip pat reikia pažymėti, kad mažai kaupiama ir skleidžiama kultūros naujovių, kurios leistų neeksperimentuoti jau žinomoje srityje.

3.3.6

Programų ERASMUS ir Televizija be sienų sėkmė, Europos indėlis atstatant nusiaubtas sritis, dinamiškumo suteikimas dideliems urbanistiniams centrams meninės veiklos dėka, ilgalaikės pajamos, kuriomis naudojasi Europos kultūros sostinės, jau parodo, ką reikia vadinti „socialiniu kultūros aspektu“. Tai, kad Europos Sąjunga, kurios įgaliojimais siekiama tik prisidėti prie nacionalinių politikos sričių, dažnai būna lemiamas veikėjas daugeliui kultūros ir meno įvykių, dar kartą parodo, kad ES atlieka „sverto“ vaidmenį. Nuolatinis žinių apie žinias „banko“ pildymas galėtų turėti didžiulį daugiafunkcinį poveikį.

3.3.7

Kita vertus, dideli pajamų, ryšių vystymo nuostoliai, kurie ekonomikoje ir socialinėje sferoje susidaro net trumpam nustojus rengti festivalius, kultūros renginius, rodo holistinio našumo įtaką darniam vystymuisi, užimtumui ir praktikai meno, kultūros ir žiniasklaidos srityse, jų laisvam judėjimui bei visapusiškam puoselėjimui.

3.4   Antras prasminis žodis yra „ekonomikos globalizacija“

3.4.1

EESRK nuomone, Lisabonos strategijos rezultatai, palyginti su aukštais tikslais, vidutiniški yra todėl, kad buvo neįvertintas žmogiškasis, kultūrinis, dalyvaujamasis faktorius. „Globalizuotoje ekonomikoje“ vien tik europietiškos kultūros propagavimas nebeskiriant, nebeskirstant pagal hierarchiją ekonominių, socialinių ir aplinkos faktorių Europoje gali sustabdyti ar net apversti vystymosi skirtumą, kuris didėja palyginti su kitais pasaulio regionais.

3.4.2

Ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse kultūros pramonės ir kūrybos ekonominė reikšmė yra neginčijama ir įrodyta daugeliu pranešimų, tyrimų ir skaičiais pagrįstų vertinimų. Šiose srityse pastaraisiais metais buvo įsteigta daug įmonių, vadinasi, sukurta ir darbo vietų. Negalima paneigti, kad šiuo požiūriu ryškiausia yra mažų įmonių, mikroįmonių ir vieno asmens įmonių kūrimosi tendencija ir kad šios tendencijos socialinės pasekmės yra sudėtingos.

Pavyzdžiui, būtina kurti tinklus, nes dėl mažos įmonių apimties dažnai tenka dalintis darbu. Todėl reikia, kad susiję dalyviai būtų kompetentingi komunikacijos technologijų, derybų, pristatymo srityse, išmanytų sutarčių teisę ir licencijų išdavimo tvarką ir t.t.

Dėl visoms šiuolaikinėms įmonėms būtinos kompetencijos stokos mažos įmonės kartais susiduria su didelėmis problemomis, nes kartais neturi patirties arba turi jos labai mažai, o profesinės užduotys dažnai yra per sunkios įmonės finansinėms galimybėms, net jei kai kurios mažos ir vidutinės įmonės šiose srityse yra pasiekusios puikių rezultatų.

Socialinė politika savo ruožtu turi ieškoti atsakymų į socialinės apsaugos klausimus (pavyzdžiui, sveikatos draudimas, pensijų draudimas ir nedarbo draudimas ), kurie kyla kuriantis naujos struktūros įmonėms, atsirandant naujoms darbo formoms ir t.t.

3.4.3

Kitas socialinis aspektas pasireiškia todėl, kad naujuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, kūrybos pramonėje, dirbančios įmonės dažnai būna izoliuotos, nes dirba tose srityse, kuriose visai nėra arba trūksta pamatinės vertės, sutarčių modelių, sektorių rodiklių ir t.t. Šis aspektas taip pat svarbus kūrybos pramonės vystymuisi ateityje ir į jį turėtų būti deramai atsižvelgta, nes, didėjant globalizacijai ir esant būtinybei atsispirti tarptautinei konkurencijai, ši esminė informacija turi lemiamos reikšmės ekonomikos pažangai.

3.4.4

Europos Sąjunga gali suprasti, kaip ekonominė globalizacija daro ir darys įtaką naujų pasaulio kultūros vertybių formavimui, nes pati ES turi iš naujo apmąstyti savo tikslus. Ji nėra ir nebegali būti klubas, nedidelė ekonomine, kultūros ir dvasine prasme „pažengusių“, sąlyginai vienalyčių valstybių federacija. Dabar ji visiškai atvira protestantams, stačiatikiams ir islamą išpažįstančioms tautoms; ji pradeda derybas dėl Turkijos stojimo, kurios integracijos procesas, jei baigsis sėkmingai, labai skirsis nuo ankstesnių. Ir visa tai dabar, kai ji metodiškai mezga ryšius su artimiausiomis kaimynėmis ir turi apgalvoti iš naujo savo vietą, savo ypatingą pareigą globalizacijos procese, kur žaidimo taisyklės taip pat labai greitai pasikeitė (2).

3.4.5

„Kultūros Europa“, gimusi iš valstybių nacijų, kurios istorijoje buvo karų, kolonizacijos ir imperijų kūrimo lyderės, šiandien yra galbūt tinkamiausia „galingos Europos“ forma, galinti eksportuoti, skleisti, tobulinti „taikos, tarpusavio pagarbos ir kokybės kultūrą“. Tai grįžimas prie pačios pirmosios idėjos, kilusios prieš Europos kūrimą. Tai noras remti taiką, ryšius ir vertybių mainus bei technikos globalizavimą, o ne dominavimą ir hierarchiją.

3.5   Trečias prasminis žodis yra „pilietinė visuomenė“

3.5.1

Tai, kad EESRK, kurio formalūs įgaliojimai kultūros srityje nėra išplėsti, priėmė pirmininkės pateiktą bendrą veiksmų planą, prioritetą teikiantį kultūrai  (3), yra tikras politinis manifestas.

3.5.2

Tai gali būti vertinama kaip tam tikras kultūros stiprinimas nepaisant mąstymo hegemonijos, pagrįstos vien tik ekonomikos, gamybos ar net tik socialiniais ir aplinkos kriterijais. Šis teiginys labai taiklus, nes jį iškėlė Europos Sąjungos ekonomikos ir socialiniai veikėjai, organizuota pilietinė visuomenė, visi gamybos, vartojimo ir tiekimo sektoriai.

3.5.3

Ši besivystanti Europos kultūra, naujai besivienijanti vykdydama istorinius plėtros procesus, yra niekam kitam (4) neprilygstantis ypatingas istorinis vaisius. Ji reikalinga tam, kad nugalėtume tai, ko negalime paslėpti ar neįvertinti: „valstybių narių gyventojai rodo mažai susidomėjimo ir smalsumo ar yra net abejingi kitoms Sąjungos šalims (5)“. Skatinimo politika (Europos Sąjungos kultūros programos) iš tikrųjų gali daryti nemažą poveikį, tačiau problemai išspręsti pakaktų holistinės kultūros vizijos, visiško socialinio kultūros aspekto pripažinimo.

3.5.4

Daugybę iškylančių tikslų reikėtų nagrinėti ne tik institucijose, bet ir drauge su socialiniu judėjimu, kultūros tinklais, socialiniais partneriais, kad būtų tikra socialinė ir kultūrinė demokratija. Visų partnerių bendradarbiavimo etikos ir technologijos įgyvendinimas, be abejo, yra vienas pagrindinių iššūkių, kad būtų veikiama konstruktyviai siekiant pereiti prie pasaulio kultūros visumos, pagrįstos ne smurtu.

3.5.5

Mūsų visuomenė nebegali neįtraukti ir nepripažinti visų veikėjų ir jų aplinkos. Kaip tai parodė „Europos žmonių su negalia metai“ ir EESRK nuomonės bei iniciatyvos šia tema ir visais su diskriminacija ir dideliu skurdu susijusiais klausimais, visuomenė bus vertinama pagal vietą ir vaidmenį, kuriuos skirs labiausiai skurstantiems ir atskirtiems. Turi atsirasti vietos visiems, o kovos su skurdu kultūrinis įnašas turi daryti poveikį žmonijai ir leisti atnaujinti modernųjį humanizmą. Ar nereikėtų šiandien tokioms klasikinėms hierarchizuoto įsakymo ir „padedamosios priklausomybės“ formoms (įvairios gerovės valstybės formos) duoti kelią kiekvieno žmogaus aktyviam dalyvavimui įtraukiant ekonomikos, socialinės, šeimos ir kultūros sričių veikėjus? Tai reiškia, kad „pilietinė visuomenė“, nors ir neturi tiesioginio pašaukimo eiti į valdžią, nebegali būti pristatoma kaip šalutinė ar kaip paprasčiausia besipriešinanti jėga naujoje demokratijos sampratoje, kurios reikia globalizuotai ekonomikai. Geresnės ateities vardan ji turi saugotis sauvalės, propaguoti savo solidarumo vertybes ir išsaugoti „kolektyvinio mąstymo“ gebėjimą ir garantijas.

4.   Pastangos pateikti pasiūlymų ir tęsti socialinio kultūros aspekto koncepcijos tyrimą

4.1

EESRK atkreipia dėmesį, kad jo instituciniams partneriams (Komisijai, Parlamentui) ir iš dalies jam pačiam, bent jau šiuo metu, naujų struktūrų („stebėsenos centrų“, „laboratorijų“, „darbo grupių“) kūrimas atrodo arba nereikalingas, arba pirmalaikis, arba neįmanomas.

4.2

Europos Komisijos, ir, atrodo, Parlamento nuomone, struktūrų, ypač jau egzistuojančių įvairių tipų stebėsenos centrų tinklų, kūrimas gali duoti įtikinamų rezultatų Europos kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir nereikalautų kitų priemonių.

4.3

Tačiau EESRK prašo Komisijos pateikti kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir paaiškinti jau esančius rodiklius, kurie leistų argumentuoti, įvertinti ir vadovauti kultūrų dialogo pažangos, menininkų ir kūrinių judėjimo, žinių ir koncepcijų perkėlimo į kitas, iki šiol nepaprastai uždaras sritis, tikslams.

4.4

EESRK svarbu ne tik šių tikslų kiekybinės raidos vertinimas ex post. Gali tik daugėti kontaktų ir kultūrinių renginių išsiplėtusioje Europoje, labiau išvystytoje vienoje rinkoje, ypač paslaugų srityje.

Svarbu žinoti, ar ekonomiškai pamatuojamas kultūrinio vartojimo, turizmo skatinamas mainų augimas reiškia pasisekimą žinių, dėmesio kitam, kultūros srityse. Daugėja atskirties, rasizmo (net tokiose šalyse, kaip Nyderlandai ar Prancūzija, kur atrodė, kad ilgalaikė integracijos ir (arba) daugiakultūriškumo politika leido sukurti stabilių modelių), individualių ir bendrų interesų išsiskyrimo, susiskaldymo, o ne panašumų ieškojimo reiškinių, kurie turi būti ne tik įvertinti kiekybiškai ir kokybiškai, bet ir suprasti.

4.5

Be to, visiems aišku, kad daugelio nacionalinių kultūrų politika, net labai geranoriška, net panašiai vykdoma keletą dešimtmečių, į Europos Sąjungą įstojusiose šalyse beveik nepakeitė paveldėtos socialinės struktūros.

4.6

Štai kodėl EESRK pasisako už tai, kad Europos Sąjunga virstų forumu, kuris mąstytų ir diskutuotų apie kultūros politiką kiekvienoje valstybėje narėje, kad ES būtų palanki erdvė naujiems kultūriniams apmąstymams apie kultūrą. Rengimasis kultūrų dialogo metams (2008 m.) turėtų būti proga Komisijai pateikti labai išsamų pranešimą apie tikrą šio dialogo mastą, tebeesančias senas ar sutinkamas naujas kliūtis, naujas hipotezes, kurios galėtų būti suformuluotos siekiant realiai vystyti dialogą. EESRK pasirengęs padėti rengti tokį pranešimą, ypač socialinio kultūros aspekto klausimais, ir nagrinėti „socialinių reikalų kultūros aspektą“, ypač „kartų santykių“ atžvilgiu.

4.7

Šia papildoma nuomone be kita ko siūloma:

4.7.1

nuolatinė „kultūros higiena“ mūsų Komitete: kai nuomonėje nagrinėjamas klausimas, kuriame kultūros aspektas yra pagrindinė tema, nuomonę rengiantis skyrius turi išsamiai išnagrinėti šį aspektą. Nebegalima pasitenkinti abstrakčiai užsimenant apie būtinas „kultūros revoliucijas“, reikalingus „mentaliteto pasikeitimus“, neišvengiamus paveldėtų ir jau pasenusių paradigmų pakeitimus. Reikia kuo konkrečiau išnagrinėti, kokių sąlygų reikia siekiant tokių kultūros pokyčių.

4.7.2

daugiau dėmesio skirti atviram koordinavimo metodui ir „pažangios praktikos“ naudojimui.

Ar nereikėtų „sugriežtinti“ šių koncepcijų ir procedūrų, kad jomis būtų galima pasiekti konkretesnės veiklos? Tai padėtų užtikrinti, kad žinių nustatymas ir perkėlimas bei kultūros pokyčiai paskatins veiksmingesnes, ekonomiškesnes ir labiau konvergentiškas reformas, kurias bus galima suprantamai išaiškinti, priderinti ir kurioms bus galima prieštarauti.

4.7.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kuris yra ideali susitikimų vieta nacionalinėms, profesinėms ir socialinėms bei visuomeninėms kultūros apraiškoms, pradėti ieškoti konkrečiuose sektoriuose, ką galima perkelti iš vienos praktikos srities į kitą. Pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo sektoriuose, kurie yra susiję su vykstančiais ir pageidautinais kultūros pokyčiais, iš naujo sureguliuoti šias sudėtingas sistemas, kad būtų daugiau sugretinimų, daugiau mainų ir dalijimosi. Pavyzdžiui, daugiadisciplininio komandinio darbo skatinimas padėtų sukurti bendrą įvairių profesijų, kurios paprastai viena nuo kitos atskirtos, pagrindą. Tai turėtų padėti sumažinti disciplinos kliūtis ir beatodairiškus poelgius. Tokia pažanga kurioje nors srityje greičiau ir daugiau negu paprastai galėtų naudotis ir kiti. Tada sisteminė kultūra neatskirtų ekonominio, socialinio ir aplinkos aspektų ir stiprėtų, nes kultūrinė Europos vienybė yra įvairovėje ir vis gerėjančiose jos tautų gyvenimo sąlygose.

2006 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Kalba, pasakyta Berlyne 2004 m. lapkričio 26 d. konferencijos „Europa ir kultūra“ metu.

(2)  Mes neįsivaizdavome ne tik tokio staigaus valstybių žemynų, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos, Rusijos, Brazilijos ir t.t. kilimo (augimo greitis peržengia visas mūsų vaizduotės galimybes), bet ir to kilimo pobūdžio (sugriautas klasikinis tarptautinio darbo supratimas, pagal kurį „pažengusi“ Europa steigia savo padalinius už jos ribų); sukrečiantis yra ir ekologinės „rizikos“ bei kultūrinių konfliktų augimas.

(3)  2004 m. gruodžio 15 ir 16 d. vykusios EESRK plenarinės sesijos metu priimta programa.

(4)  Dublino fondo tyrimas kaip pagerinti gyvenimo Europoje sąlygas patikslina, kad Europos gyventojai (tada 15 valstybių) yra 80 % patenkinti gyvenimo lygiu, o tai patvirtina hipotezę, kad yra europietiškas nuoseklus ir kokybinis mąstymo būdas ir specifinis europietiškas gyvenimo būdas.

(5)  Tyrimas dėl mobilumo ir laisvo žmonių ir produktų judėjimo kultūros sektoriuje. Olivier Audiard, 2002 m. balandis, Paryžiaus X universitetas.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/39


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Jungtinės iniciatyvos JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms)

(2006/C 110/08)

2005 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos narė Margot Wallström Europos Komisijos vardu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl jungtinės JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms).

Ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Antonello Pezzini.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 142 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas labai susidomėjęs priėmė ir teigiamai vertina dokumentą, kuriame pristatoma JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms) programa (1).

1.1.1.

EESRK dėkoja Europos Komisijos narei, atsakingai už regioninę politiką, Danutai Hübner, REGIO generalinio direktorato ir EIB tarnyboms už pastangas rengiant šią atidumo reikalaujančią programą ir už Komiteto veiklai teikiamą paramą.

1.1.2.

EESRK visada rėmė Komisijos iniciatyvas, palengvinančias mikroįmonėms ir MVĮ gauti kreditus, nes yra įsitikinęs (kaip ir Europos Parlamentas), kad galimybė gauti kreditus visada buvo silpnoji mažesnių įmonių vieta.

1.1.3.

Smulkiojo verslo stiprinimas yra pagrindinis Lisabonos strategijos veiksnys, nes jis yra susijęs su naujovėmis, lemia stabilų užimtumą ir prisideda prie nuolatinio darbo jėgos mokymo.

1.1.4.

Daugelyje savo nuomonių, ypač parengtų po 1982 m. (2), EESRK pabrėžė Komisijos (konkrečiai XXIII generalinio direktorato (3)) pastangas padėti įmonėms gerinti santykius su kreditavimo sistema, ypač su bankais.

1.1.5.

EESRK taip pat pabrėžė, kad sprendžiant visas su įmonėmis susijusias problemas, ypač kreditavimo problemas, reikia nuolat įtraukti socialinius partnerius, nes šios problemos daro didelį poveikį socialinei gerovei ir vystymuisi.

1.2.

Paskutiniajame dešimtmetyje XXIII generalinis direktoratas (4) bandė spręsti kreditavimo problemas glaudžiai bendradarbiaudamas su organizacijomis, atstovaujančiomis amatų sektoriui ir MVĮ. Surengtos amatų ir smulkiojo verslo (MVĮ) (5) konferencijos bei daugybė parengiamųjų susitikimų (vidutiniškai 10 prieš kiekvieną konferenciją dalyvaujant šimtams smulkiojo verslo atstovų):

padėjo užbaigti Europos investicijų banko (EIB) investicinę veiklą MVĮ naudai;

sudarė sąlygas, kad galėtų būti įsteigtas Europos investicijų fondas (EIF) (6), kurio veikla, ypač šiandien, yra labai naudinga smulkiajam verslui ir MVĮ;

nulėmė teisės aktų dėl mokėjimo terminų leidybą;

paskatino neeilinę Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybą remti ir skatinti Europos užimtumą, be kita ko, įgyvendinant konkrečiai mažoms įmonėms skirtas kreditavimo iniciatyvas (7);

sudarė sąlygas Komisijai, tiesiogiai dalyvaujant EIB ir EIF, pradėti vykdyti programą „Iniciatyvos augimui ir užimtumui skatinti (1998–2000 m.)“ taikant Liuksemburge patvirtintas priemones;

suteikė galimybę parengti įmonėms ir verslovėms (ypač MVĮ) skirtas daugiametes programas, kuriose daug dėmesio skiriama paskoloms. Ketvirtoji tokia programa (2005–2005 m.), kuri buvo papildyta, kad apimtų visus 2006 m., buvo priimta 2000 m. gruodžio 20 d.;

padėjo Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos (KNP) (8), skirtos MVĮ ir turinčios aiškius tikslus, rengimo pagrindus;

išaiškino MVĮ jungimosi į susivienijimus naudą siekiant didelio masto ekonomijos, didesnio skverbimosi į rinką pajėgumo ir, pagaliau, siekiant suformuoti svarias pajėgas tiek naujovių diegimo procesams įgyvendinti, tiek ir savo įtakai bendraujant su finansinėmis institucijomis didinti. Daug kas dar turėtų būti atlikta vienijimosi srityje.

1.2.1

Remdamasis pirmiau minėta patirtimi, EESRK mano, kad atsižvelgiant į naują 2007–2013 m. planavimo laikotarpį ir Lisabonos strategijos tikslus, reikėtų plačiau skleisti informaciją apie naujas programas, ypač skirtas mikroįmonėms ir mažoms įmonėms, valstybėms narėms rengiant susitikimus su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais.

1.2.2

Tačiau, nepaisant visų pastarųjų 20 metų intervencijos ir pastangų, daugelis ES-25 regionų, ypač esančių nepalankioje padėtyje, neturi projekto, pagal kurį būtų galima koordinuoti ir tinkamai suderinti dabartines kreditavimo priemones.

1.2.2.1

Beveik keturi milijonai įmonių, t. y. 20 proc. visų įmonių, laikosi nuomonės, kad ribota galimybė naudotis finansavimo šaltiniais yra rimta kliūtis jų augimui (9).

1.2.2.2

Tik kelios dešimtys iš tūkstančių įmonių galėjo pasinaudoti Bendrijos finansavimo priemonėmis (10). Taigi, yra didelis atotrūkis tarp padėties pateikimo ir praktinių rezultatų. Tai skatina apmąstyti praktinių sistemų, galinčių suaktyvinti finansinių institucijų dalyvavimą, įsikišimo galimybes ir pagerinti rezultatus.

1.2.2.3

EESRK supranta, kad būtina didinti pastangas tobulinant informaciją apie Komisijos, EIB, EIF, EPRB bei nacionalinių ir regionų valdžios institucijų teikiamas kreditavimo galimybes. Mikroįmonės ir mažos įmonės labai dažnai nepasiekia informacijos kanalų, iš dalies dėl savo kaltės.

1.3

Dėl to JEREMIE būtų puiki priemonė esamoms galimybėms koordinuoti ir racionalizuoti.

1.3.1

JEREMIE iniciatyva priklauso Strateginės Bendrijos sanglaudos politikos gairėms augimui ir užimtumui skatinti. Komiteto poziciją galima apibendrinti taip:

būtina remti subsidijų priemones, pavyzdžiui, paskolas, paskolas su garantijomis antraeiliams įsiskolinimams, konvertuojamosios priemonės (sutvirtinamasis įsiskolinimas) ir rizikos kapitalas (pavyzdžiui, pradinis kapitalas);

subsidijos turi būti naudojamos infrastruktūrai, lengvinančiai finansavimo šaltinių prieinamumą (technologinių mainų įstaigų, inkubatorių, „verslo angelų“ sąjungų, pasiruošimo investicijoms programų), kurti ir remti;

garantijos ir abipusės garantijos priemonės taip pat turėtų būti remiamos, ypač gerinant MVĮ galimybes gauti mikrokreditus. Svarų indėlį į šį reikalą galėtų įnešti EIB ir EIF (11);

svarbu sukurti specifines kategorijas, pavyzdžiui, jauni verslininkai, moterys verslininkės, verslininkai, kilę iš nepalankioje padėtyje esančių grupių (įskaitant ir etnines mažumas);

siekiant suteikti MVĮ reikalingą paramą, svarbu artimai bendradarbiauti su EIF, kaip su per daugelį metų didelės patirties įgijusiu ekspertu, ir kartu vystyti Europos rizikos kapitalo rinkas;

siekiant populiarinti kreditavimo konsorciumo paskolų teikimo galimybes, reikėtų remti ir plėsti įsiskolinimų pavertimo investicijomis (12) naudojimą.

1.3.2

Komitetas pabrėžia Komisijos paramos JEREMIE iniciatyvai svarbą, ne tik išorės, bet ir vidaus, koordinuojant paslaugų valdymą taip, kad būtų remiamos mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės nustatant „Svarbiausią JEREMIE tikslą“ — veikti kaip institucijai, informuojančiai ir koordinuojančiai įvairias priemones, kad būtų pasiekti optimalūs rezultatai.

1.3.3

EESRK nuomone, Komisija kas dveji metai turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie programos vykdymą ir veiksmingumą, kad būtų galima šią svarbią praktiką išplėsti ir kitiems sektoriams.

1.3.4

Galiausiai Komitetas rekomenduoja užtikrinti visišką ekonomikos principų, veiksmingumo ir skaidrumo laikymąsi siūlant ir pasirenkant procedūras, valdant regionų fondus ir akredituojant finansinius tarpininkus projektams valdyti. Turi būti užtikrintas visiškas suderinamumas su atitinkamais Bendrijos teisės aktais net ir išskirtinių teisių atveju. Turi būti įmanoma skirti baudas, nutraukti neveiksmingai dirbančių fondų veiklą ir persvarstyti akredituotų finansinių tarpininkų sąrašus.

2.   Priežastys

2.1

EESRK pakartotinai pabrėžė ne tik ekonominę, bet ir socialinę mažų įmonių svarbą Sąjungos šalims, ir konkrečiai išreiškė savo požiūrį keliose nuomonėse, įskaitant ir nuomones, priimtas 1992 m. (13), 1997 m. (14), 2001 m. (15) ir 2003 m. (16), bei nuomones dėl Europos mažųjų įmonių chartijos (17).

2.1.1

Mikroįmonės ir mažos įmonės Europos ekonomikoje atlieka svarbų vaidmenį. Jų yra apie 25 milijonai (tai sudaro 99 proc. visų įmonių), jose dirba beveik 95 milijonai žmonių, t. y. 55 proc. visų darbuotojų privačiame sektoriuje (18).

2.1.2

Šie skaičiai rodo MVĮ svarbą Lisabonos strategijai, taip pat ir būtinybę užmegzti tvirtus ryšius su socialinių partnerių atstovais, kad būtų galima kurti naujas bendradarbiavimo formas (19), kurių tikslas — praktiškai įgyvendinti socialines ir ekonomines vertybes, kurios yra Europos kaip socialinės rinkos ekonomikos pagrindas (20).

2.1.3

Pagrindinės problemos, kylančios mikroįmonių ir mažų įmonių steigimo ir vystymosi stadijose, svarbos tvarka yra šios:

finansavimo ir kreditavimo aplinkybės,

lėta ir brangiai kainuojanti biurokratija,

su darbo rinka susijusios problemos (profesinių profilių apibrėžimas ir profesinio mokymo, reikalingo darbo jėgos tobulėjimui ir plečiant įmonės veiklos mastą bei kuriant naujas darbo vietas, stiprinimas).

2.1.4

Kredito prieinamumas yra verslo įkūrimo prielaida ir pagrindinė mikroįmonių ir mažų įmonių, daug aiškiau ir stipriau už stambias įmones jaučiančių kreditavimo sistemos suvaržymus, augimo ir vystymosi sąlyga.

2.1.5

Tiesioginis ryšys su įmonėmis ir jų problemomis ir tai, kad pačios įmonės suprastų kreditavimo sistemos teikiamas galimybes (ypač įmonės veiklos teritorijoje), yra vienintelis būdas pasinaudoti teigiamais kreditavimo rezultatais. Tai apsaugotų nuo perdėto fondų nelankstumo ir iš to kylančio rizikos didėjimo, net ir įgyvendinant Bazelio susitarimus. Todėl įmonės privalo pačios pasiekti finansinį stabilumą ir nustatyti reikiamas priemones.

2.1.6

Finansavimas iš savo fondų yra ypač svarbus, net jeigu mažos įmonės, naudodamosi šią priemonę, retai kada gali įgyvendinti savo investicinius planus. 90 proc. visų atvejų reikia:

naudotis informacinėmis ir konsultacinėmis iniciatyvomis, kad būtų lengviau pasirinkti geriausią kapitalo tipą (rizikos kapitalas, paskolos priemonės ar sutvirtinamasis įsiskolinimas);

rasti priimtinas finansavimo priemones ir būdus.

2.1.7

Dažnai mažos įmonės įtariai žiūri į rizikos kapitalą. Tik 5 ar 6 proc. iš daugybės mikroįmonių (21) ir mažų įmonių (22) (iš kurių 90 proc. yra individualiosios įmonės) naudoja rizikos kapitalą. Jei susidomėjimas ir toliau bus toks nedidelis, bus būtina surasti naujas rizikos kapitalo formas, tinkamas individualiosioms įmonėms.

2.1.8

Nustatytus prioritetus, galinčius sumažinti atotrūkį tarp finansinių institucijų ir mažų įmonių, galima būtų apibendrinti taip:

užtikrinimas, kad kreditavimo sistema teiktų kokybiškesnes paslaugas;

svarbesnio vaidmens skyrimas kreditavimo įstaigoms, konsultuojančioms įmones visą jų veiklos laiką ir skatinančioms įmonės buhalterijos skaidrumą ir viešumą. Tokia pagalba ypač reikalinga, kai mažos įmonės tampa akcinėmis bendrovėmis arba ruošiasi panaudoti rizikos kapitalą, ir, kai kurioms iš jų, siekiant patenkinti biržai skirtus aspektus (23);

paskolų skyrimo garantijų nekilnojamu turtu laipsnio mažinimas. Tai suteikia didesnes galimybes naudoti finansų inžinerijos priemones. Tokios geriausios praktikos pavyzdžiu galėtų būti daugelyje Europos šalių veikiantys kredito konsorciumai. Net jei jie ir priklauso nuo banko paskolų, šios priemonės turi būti skatinamos ir remiamos ir gali būti labai naudingos JEREMIE iniciatyvai;

paskolų išlaidų priartinimas prie standartų, taikomų didelėms įmonėms (24).

2.1.9

Poreikių ir potencialo analizė, numatyta parengiamajame JEREMIE etape, turėtų būti atliekama atskiruose ES regionuose veiksmingai įtraukiant atitinkamus ekonominius ir socialinius partnerius, dalyvaujančius veiksmingoje ir atsakingoje partnerystėje.

2.2   Regionų aspektas

2.2.1

Pirmiau aprašytos sudėtingos paskolų gavimo sąlygos skiriasi atsižvelgiant į ekonomikos ir rinkos išsivystymą. Konvergencijos siekiantys regionai, (25) kuriems labiausiai reikia kreditavimo priemonių užimtumui ir verslumui skatinti, iš tikrųjų yra tie regionai, kuriuose galimybės gauti kreditus yra prasčiausios, o palūkanų normos yra aukštesnės nei labiau išsivysčiusiuose regionuose (26).

2.2.2

EIB paskolos, paeiliui teikiamos bankams patikėtiniams (27), kad būtų paskirstytos ir išdalytos MVĮ pagal skirtingas, bet ribotas palūkanų normas (28), pirmiausia yra naudojamos bankų, veikiančių išsivysčiusiuose regionuose, kuriuose bankų konkurencija yra didesnė ir EIB paskolos yra priemonė pritraukti ir išlaikyti ištikimus klientus.

2.2.3

Kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose bankų, teikiančių kooperuotų ar kitų populiarių tipų kreditus, yra mažiau, konkurencija bankų sektoriuje yra nedidelė ir mažiau žinoma apie mažesnes įstaigas; dėl to tokiuose regionuose retai naudojamasi EIB teikiamomis priemonėmis.

2.2.4

Trumpiau tariant, jei nebus dedama pastangų šiai tendencijai sustabdyti naudojantis finansinio tarpininkavimo priemonėmis, kurias JEREMIE gali taikyti kartu su įprastomis EIB ir EIF (29)priemonėmis, mažiau išsivystę regionai bus pasmerkti ilgalaikiam skurdui.

2.2.5

Siekiant suteikti paramą paskolomis, ypač konvergencijos siekiančiuose regionuose, EIF galėtų būti įkurtas JEREMIE informacinis biuras, kuris per kreditavimo konsorciumus ar kitas institucijas, veikiančius būtent mažiau palankiuose regionuose, tvirtintų garantijas bankų paskoloms su garantiniais raštais.

2.3   Kreditavimo ir finansavimo inžinerijos socialinis aspektas

2.3.1

Kreditų gavimo problemos, iškylančios mikroįmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, atskleidžia daug rinkos trūkumų:

finansinės institucijos yra atskaitingos savo administracinėms valdyboms: nenuostabu, kad šios valdybos dažnai nėra linkusios suteikti paskolų mažoms, mažai žinomoms įmonėms, kurios netvarko apskaitos ar tvarko ją abejotinai ir todėl yra potencialiai nemokioms;

banko tarnautojai dažnai nėra susidūrę su „verslo rizika“ ir geriau jaučiasi teikdami paskolas su faktinėmis garantijomis (už įkeistą nekilnojamą turtą ar asmeniškai laidavus giminėms ar kitiems tretiesiems asmenims). Asmeninis laidavimas yra labai (galbūt net per daug) paplitęs, ypač teikiant paskolas moterims ar jauniems verslininkams;

bendros kreditinių lėšų sumos skirstymas daugeliui mažų įmonių bankui kainuoja daug brangiau (darbo jėgos ir administravimo požiūriu), nei didelių paskolų, suteiktų kelioms didelėms, gerai žinomoms įmonėms, turinčioms daug nekilnojamojo turto, valdymas;

finansinių institucijų konkurencija, padedanti padidinti rinkoje esančių produktų vertę, yra stipri turtinguose regionuose, tačiau silpna konvergencijos siekiančiuose regionuose, t. y. kaip tik ten, kur didesnė pasiūla žemesne palūkanų norma būtų labiausiai naudinga siekiant patenkinti dažnai smulkių ir silpnų vietos verslininkų poreikius.

2.3.2

Todėl keliamas tikslas įveikti rinkos trūkumus veiksmais, kurie:

yra suderinami su valstybės pagalbos priemonėmis;

gali būti atliekami pasitelkiant finansų inžineriją ir naudojant fondus, numatytus EIF valdomoje daugiametėje programoje (30),

jau yra Konkurencijos ir naujovių pagrindų programos (KNP) dalis,

yra numatyti struktūriniuose fonduose ir

visi yra koordinuojami JEREMIE.

2.3.3

Lisabonos strategija buvo Europos Vadovų Tarybos atnaujinta 2005 m. kovo mėn. ir vyriausybės bei ekonominiai ir socialiniai partneriai buvo primygtinai paraginti dirbti trijose prioritetinėse srityse:

užtikrinti, kad žinios ir naujovės būtų tvaraus augimo varikliai;

daryti ES patrauklia vieta investuoti ir dirbti;

skatinti užimtumą ir verslininkystę, kad būtų išplėtota sanglauda.

2.3.4

Bendrijos narių išlaidos užimtumui skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti kartais kelia abejonių, bet yra vertinamos pagal socialinius rezultatus (31). Suteikus universalią 20 000 EUR paskolą pusei ES-25 MVĮ (t. y. apie 12 milijonų įmonių), tikėtini nuostoliai dėl nemokumo (32) neviršytų 6,5 milijardų eurų, tai sudaro 0,07 proc. ES-25 BVP, tačiau visuotinis paskolų teikimas leistų įmonėms sustiprinti savo pozicijas ir atnaujinti procesus bei produktus.

2.3.5

Jei paskolos buvo suteiktos tarpininkaujant kreditavimo konsorciumui, galinčiam padengti 50 proc. nuostolių dėl klientų nemokumo, nuostoliai būtų padalijami vienodai (50 — 50 proc.) tarp tiesiogiai susijusio konsorciumo ir banko.

2.3.6

Principas, pripažįstantis socialinę kreditavimo funkciją, leidžia reikalingas finansų inžinerijos priemones kurti naudojant viešąsias, Europos ir solidarumo fondų lėšas, kurias kreditavimo konsorciumui perveda patys verslininkai, įstodami į konsorciumą arba mokėdami banko palūkanų normos dalį (33).

2.4   Kreditavimo konsorciumo, finansų inžinerijos ir JEREMIE funkcijos

2.4.1

Teikiant daug mažų paskolų, kaip reikalauja pradedantys verslininkai bei mikroįmonės ir mažosios Europos įmonės, reikia:

kad kapitalo rinkoje būtų lėšų už priimtiną kainą;

kad kreditavimo įstaigos veiktų visoje teritorijoje, o jų biurai būtų įkurti kuo arčiau įmonių;

kad banko tarnautojai atsižvelgtų į mažų įmonių poreikius;

rizikos pasidalijimo su kitais partneriais galimybės (finansų inžinerija);

galimybės kontroliuoti administravimo išlaidas, kad būtų galima sumažinti teikiamų paskolų palūkanų normas.

2.4.2

Kai kurias iš šių problemų galima išspręsti esamomis priemonėmis, tačiau jas reikia plačiau ir geriau naudoti:

EIB fondai ten, kur jie buvo naudojami, pasirodė esantys labai veiksmingi gerinant mikroįmonių ir mažų įmonių galimybes gauti kreditus. Tie bankai, kurie pareiškė norą tapti „EIB patikėtiniais“, gavo paskolas (pagal eilę) palankiomis palūkanų normomis (34). Sumažintas pirkimo ir pardavimo kursų skirtumas (115 verslo vienetų) lėmė, kad tik bankai, veikiantys turtinguose regionuose, kur yra stipri konkurencija, pasinaudojo šia palankia įmonėms, bet nuostolinga bankui finansavimo forma. Faktas, kad taip neįvyko konvergencijos siekiančiuose regionuose, tik patvirtina požiūrį, kad skurdesnės zonos rečiau pasinaudoja vystymosi galimybėmis nei turtingesnės.

Kooperatinių kredito bankų susitarimai yra labiau būdingi aukštesnio ekonominio išsivystymo regionams. Šis faktas yra antra rimta kliūtis gauti kreditus atsiliekančiuose regionuose. JEREMIE, naudodama finansų inžineriją ir įtraukdama sektoriaus organizacijas, galėtų padėti sukurti, palaikyti ir pristatyti kreditavimo formas tuose regionuose, kur mokymas ir kreditavimo sistema yra vystymosi pagrindas.

Siekiant informuoti mažas įmones, labai svarbu remti sektoriaus organizacijų (ypač dalyvaujančių socialiniame dialoge) pastangas, kad būtų galima jų teigiamą patirtį, daugelį kartų patikrintą turtingesniuose regionuose, pritaikyti mažiau pasiturinčiuose. JEREMIE taip pat galėtų aktyviai dalyvauti tokiuose veiksmuose.

Kreditavimo konsorciumai (tose šalyse, kuriose jie yra) yra svarbiausias finansų inžinerijos įgyvendinimo veiksnys, ugdantis supratimą apie socialinę kreditavimo funkciją, kuriančią Europą kaip vienalytę socialinę rinkos ekonomiką, kurios kertinis akmuo yra užimtumas (35). Jei JEREMIE galėtų racionaliai naudoti ir plėtoti tai, ką ES jau daro EIB ir EIF veiklos dėka, ji galėtų išgelbėti daugelį įmonių, kurios dabar kiekvienais metais yra priverstos užsidaryti (20 proc.).

Kreditavimo konsorciumų atliekamas rizikos įvertinimas ir 50 proc. suteiktų paskolų nemokumo padengimas praktiškai palengvina dalį bankų naštos, sumažina rizikos laipsnį, taigi sumažina ir kreditavimo palūkanų normą. (36)

2.5   Koeficientų funkcija kreditų valdymo srityje ir JEREMIE funkcija

2.5.1

Būtent per pastaruosius keletą metų, siekiant išplėsti kreditavimo galimybes (37), koeficientų priemonę analizavo ir naudojo tiek kreditavimo konsorciumai, tiek bankai. Kruopšti nemokumo analizė, ypač konvergencijos siekiančiuose regionuose, leidžia taikyti koeficientus pagal vietos padėtį. Nemokumo procentas, žinoma, yra didesnis mažiau pasiturinčiuose regionuose (gali pasiekti net 10 proc.), tuo tarpu turtingesniuose regionuose mikroįmonių ir mažų įmonių nesėkmių procentas yra apie 2,5 proc.

2.5.2

JEREMIE gali panaudoti savo potencialą visų pirma konvergencijos siekiančiuose regionuose suteikiant laidavimo garantijas kreditavimo konsorciumams ir gerinant paskolų pavertimo investicijomis procesus, kad būtų padidintos kreditavimo galimybės ir kompensuota koeficiento silpnoji vieta.

2.6   JEREMIE ir KNP

2.6.1

Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (2007–2013) (38) (KNP) jungia įvairias Bendrijos priemones ir programas, įskaitant šias:

priemones Europos pramonės konkurencingumui stiprinti (39) ir daugiametę įmonių ir verslininkystės programą, skirtą visų pirma MVĮ (40),

aplinkos finansinį instrumentą (LIFE) (41),

daugiametę e.Europos 2005 veiksmų plano stebėsenos programą (42),

daugiametę Bendrijos programą Europos skaitmeninio turinio plėtrai ir naudojimui pasauliniuose tinkluose skatinti (43),

bendrąsias Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje taisykles (44),

transeuropinių telekomunikacijos tinklų gaires (45),

daugiametę veiksmų programą „Pažangi energetika Europai“ (46).

2.6.2

Taip pat turėtų būti atlikta analizė finansinių priemonių, įtrauktų į Ketvirtąją daugiametę programą (MAP) (2000–2005 m., pratęsta iki 2006 m. gruodžio 31 d.), kurios biudžetas sudaro 531,5 milijonų eurų (47) ir kuri turėtų būti prijungta prie KNP ir JEREMIE strategijos.

2.6.2.1

MAP yra sudaryta pagal tris ramsčius:

 

1. verslo plėtros politika;

 

2. Euro infocentrų (EIC) tinklas;

 

3. finansinės priemonės.

2.6.2.2

MAP finansinių priemonių taikymo analizė atskleidžia, kurios jų davė geriausius rezultatus ir kurios gali būti įtrauktos į JEREMIE strategiją. Šios priemonės sudaro didžiausią ketvirtosios MAP išlaidų dalį; pavyzdžiui, 2003 m. jos sudarė 67 proc. bendro programos biudžeto (48). Šioms finansinėms priemonėms ištekliai paskirstomi taip:

MVĮ garantijų schema (49) — 90 proc. (50);

ETF verslo pradžios programa (51) — 10 proc.

2.6.2.3

Šios priemonės buvo naudojamos 1998–2000 m. kartu su kitomis priemonėmis pagal iniciatyvų programą augimui ir užimtumui skatinti:

pradinio kapitalo schemos (SCA) pagal MAP 1997–2000 m. CREA (pranc. C apital- R isque pour les E ntreprises en phase d' A morçage, rizikos kapitalas pradedančioms įmonėms) bandomasis variantas;

bendrosios Europos įmonės (JEV — angl. Joint European Venture), pradėjusios dirbti 1997 m. ir baigusios veiklą 2004 m. gruodžio 29 d. (52).

2.6.2.4

Nei SCA, nei JEV kol kas svarių rezultatų nepasiekė.

2.6.2.5

Apytiksliai 178 000 MVĮ iki 2003 m. pabaigos žinojo apie MVĮ garantijų priemonę (53) (136 000 iš augimo ir užimtumo programos, 32 000 iš kreditų garantijų programos ir 10 000 iš mikrokreditų programos).

2.6.2.6

Per tą patį laikotarpį 240 000 MVĮ (54) pasinaudojo ETF verslo pradžios programa.

2.6.3

Todėl JEREMIE galėtų tęsti šių dviejų finansinių priemonių naudojimo plėtrą didindama jomis pasinaudojusių MVĮ skaičių, ypač konvergencijos siekiančiuose regionuose.

2.6.4

Reikėtų turėti omenyje, kad tik 0,18 proc. Europos MVĮ per pastaruosius metus pasinaudojo jungtinėmis Įmonių GD, Ekonomikos ir finansinių reikalų GD ir EIF intervencijomis.

2.6.5

Tačiau yra svarbu, kad JEREMIE ieškotų naujų būdų, įskaitant ir jau numatytus naujose programose, ypač šiose srityse:

MVĮ garantijos, t.y. abipusių garantijų priemonė, jau aptarta skyriuje apie kreditavimo konsorciumus;

stiprinamasis kreditavimas, (55) pasiekiamas naudojant MVĮ garantijų schemą; ši priemonė yra labai svarbi verslininkams, nes nėra reikalavimo perleisti dalį kapitalo ir gali būti naudinga pertvarkant įmonę;

bankų ir kreditavimo konsorciumų rizikos fondų pavertimas investicijomis (56);

SBIC (smulkiojo verslo investicinių bendrovių programos), panašios į veikusias JAV 1958 m., kurios siūlo indėlius bei ilgalaikius kreditus ir veikia komerciniu principu licencijos, išduotos smulkiojo verslo administratoriaus, pagrindu.

2.6.6

Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria šios intervencijos, yra informacija ir mokymas. Ieškant šios problemos sprendimo, turėtų dalyvauti finansinės institucijos ir organizacijos, atstovaujančios verslininkams ir darbuotojams, besivadovaujantiems bendrosios socialinės atsakomybės principais ir socialiniais kreditavimo tikslais.

2.7.   JEREMIE bei sutarčių sudarymo ir akreditavimo procedūros

2.7.1

Komiteto požiūriu yra gyvybiškai svarbu, kad būtų visiškai laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl viešųjų pirkimų paslaugų srityje siekiant užtikrinti JEREMIE iniciatyvos sėkmę.

2.7.2

Bet kuriuo atveju, Komisijos JEREMIE tarnyba ir (arba) EIF privalo užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros atitiktų ekonomijos, veiksmingumo, nešališkumo, lygybės ir skaidrumo principus. Iš anksto Komisijos sudaryti konkurso dokumentai privalo nustatyti norinčioms jame dalyvauti įmonėms arba konsorciumams tokius tinkamumo kriterijus:

sėkmingas panašios veiklos vykdymas bent penkerius pastaruosius metus;

teikiamų paslaugų ir CEN techninių standartų atitikimas;

būtinų techninių ir profesinių bei ekonominių ir finansinių gebėjimų turėjimas vertinant pagal objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus.

2.7.2.1

Piniginio fondo ir 2007–2015 m. valdymo programos susitarimų atveju turi būti numatytos baudos, piniginio fondo panaikinimas arba paleidimas dėl neveiksmingumo, tvarkos nesilaikymo ar įsipareigojimų nevykdymo. Valdymas turėtų būti stebimas du kartus per metus remiant regionų ekonominiams ir socialiniams partneriams, esant skaidrioms ataskaitų, kurios turėtų būti siunčiamos centrinėms šalies valdžios institucijoms, Europos Parlamentui, EESRK ir Regionų komitetui, publikavimo procedūroms.

2.7.3

Turi būti leidžiama finansines institucijas arba konsorciumus, įkurtus kitoje Sąjungos šalyje arba vienoje iš šalių, pasirašiusių susitarimus dėl viešųjų pirkimų, kaip nurodyta PPO sutarties priede, vertinti laikantis tų pačių sąlygų kaip ir vietinius dalyvius pagal atitinkamų šalių įstatymus atitinkančius dokumentus, įrodančius, kad visi kvalifikacijos reikalavimai yra įvykdyti.

2.7.4

Šios atsargumo priemonės turėtų būti taikomos ir finansinio tarpininkavimo institucijų akreditavimo procedūroms: turėtų būti atliekamas sistemingas jų stebėjimas, nustatomas bendradarbiaujant su tiesiogiai susijusiais ekonominiais ir socialiniais partneriais, ir periodiškai atnaujinama akreditacija. Visais atvejais turi būti užtikrinta, kad kartą per trejus metus dalis akredituotų įstaigų bus pakeičiama.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  JEREMIE – tai REGIO generalinio direktorato ir EIB grupės jungtinė iniciatyva, skirta sudaryti sąlygas gauti geresnį MVĮ ir mikroįmonių vystymo regionuose finansavimą (2005 m. lapkričio 21 d., dokumentas Nr. 2) ir pristatyta konferencijoje „Augimo ir sanglaudos finansavimas išsiplėtusioje ES“, įvykusioje 2005 m. lapkričio 24 d. Briuselyje.

(2)  1982 m. buvo paskelbti Europos MVĮ ir smulkiojo verslo metais.

(3)  1982 m. kilus tam tikrų problemų, Komisija, siekdama pritaikyti Europos veiklos kryptis prie MVĮ poreikių, sukūrė specialią darbo grupę, vadovaujamą Komisijos narės Edith Cresson. Antrojoje devinto dešimtmečio pusėje specialioji darbo grupė tapo XXIII generaliniu direktoratu.

(4)  Dabar Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas.

(5)  Vykusios 1990 m. Avinjone, 1994 m. Berlyne ir 1997 m. Milane.

(6)  Žr. 28 išnašą.

(7)  1997 m. lapkričio 20–21 d. neeilinė Liuksemburgo Europos Vadovų Taryba, kurios darbotvarkėje tebuvo vienas klausimas – užimtumas, įteisino, be kita ko, tris praktines pagalbos verslininkams išsaugoti konkurencingumą rinkoje iniciatyvas ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sužadinti verslo sektorių ir paskatinti užimtumą šioje srityje. Minėtos trys iniciatyvos – tai ETF verslo pradžios programa, Bendros Europos įmonės (JEV) ir MVĮ garantijų schema.

(8)  Plg. COM(2005) 121 final.

(9)  Konsultacinis dokumentas dėl Bendrijos programos įmonėms ir konkurencingumui, 2006/2010, Įmonių GD, 2004 m., 46 punktas, http://europa.eu.int/yourvoice/consultations/index_htm#open.

(10)  Ibid., 118 punktas.

(11)  Žr. 29 išnašą.

(12)  Susitarimas, pagal kurį vienos šalies rizikos kapitalas gali būti parduotas kitai šaliai kartu padidinant pirmosios šalies MVĮ kreditavimo pajėgumą. Taip pat žr. 56 išnašą.

(13)  MVĮ ir amatai Europoje, OL C 221, 1992 12 16.

(14)  Amatai ir MVĮ, OL C 158, 1997 05 26.

(15)  OL C 221, 2001 08 07

(16)  Mikroįmonių ir mažų įmonių vaidmuo Europos ekonominiame gyvenime ir jų poveikis gamybos produktyvumui, OL C 220, 2003 09 16.

(17)  OL C 48, 2002 12 21.

(18)  Europos MVĮ stebėjimo centras, 2003/7, ES-25.

(19)  Plg., pavyzdžiui, dvišaliai susitarimai Italijoje ir kitose Europos šalyse.

(20)  Žr. EESRK nuomonę dėl Partnerystės struktūrinių fondų įsisavinimo, OL C 10, 2004 01 14, p. 21.

(21)  23 milijonai ES-25, MVĮ stebėjimo centras, 2005 m.

(22)  18 milijonų, MVĮ stebėjimo centras, 2005 m.

(23)  Italijoje MVĮ indeksas vadinamas STAR.

(24)  Išvengiant perpardavinėjimo.

(25)  ES-25 yra 254 II lygio pagal NUTS regionai. Juose (iš jų apie 100 siekia konvergencijos) pajamų lygis yra mažesnis nei 75 proc. Bendrijos vidurkio.

(26)  Palūkanų normos mažiau išsivysčiusiuose regionuose yra didesnės vidutiniškai 3 proc. nei labiau išsivysčiusiuose regionuose (šaltinis – Artigiancassi, Italija).

(27)  Paprastai atnaujinamomis sumomis po 30 ar 50 milijonų EUR.

(28)  Paprastai vieno procentinio punkto virš 6 mėn. Euroboro.

(29)  EIF (Europos investicijų fondas) buvo įkurtas 1994 m. siekiant dviejų tikslų: 1) remti Europos tinklus ir 2) gerinti galimybes gauti kreditus mažoms ir vidutinėms įmonėms. EIF akcininkai yra EIB, Europos Komisija ir daug Europos bankų. Būtent pastaraisiais metais parama mikroįmonėms ir mažoms įmonėms buvo EIF skiriamasis bruožas (plg., be kita ko, su MVĮ garantijų programa, kuri kartu su JEV ir ETF verslo pradžios programa buvo pradėta po 1997 m. Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybos.

(30)  EIF šiuo metu administruoja tris projektus: 1) pirminė pagalba verslą pradedančioms įmonėms; 2) ETF verslo pradžia (Europos pagalba pažangias technologijas naudojančioms įmonėms), pagalba įmonės fondams, stiprinamosios investicijos, 3) MVĮ garantijos (paskolos garantijos, mikrokreditai, nuosavi fondai, įsiskolinimo apsauga).

(31)  „Svilupo Italia“, oficiali institucija, susijusi su naujų darbo vietų kūrimu Italijos pietuose, Italijos valstybės pavedimu suskaičiavo, kad vienos darbo vietos sukūrimas kainuoja vidutiniškai 40 000 eurų.

(32)  Vidutiniškai mikroįmonių ir mažų įmonių nemokumas neviršija 3 proc. suteiktų paskolų.

(33)  Paprastai 0,50 proc.

(34)  Vidutiniškai 15 verslo vienetų žemiau nei 6 mėn. Euriboras įsipareigojant suteikti paskolas įmonėms ne aukštesnėmis nei 100 verslo vienetų (vienu punktu) virš 6 mėn. Euriboro palūkanomis.

(35)  Observatorio imprese (Verslo apžvalgos) atliktas tyrimas rodo, kad verslo nesėkmių norma yra artima 20 proc. per metus ir kad pagrindinės nesėkmės priežastys gali būti siejamos su kreditavimo problemomis (valdymas, plėtra, naujovių poreikis).

(36)  Apie 2 proc.

(37)  Koeficientai leidžia padidinti kreditų suteikimo galimybes proporcingai apytikriam nemokumo procentui konkrečioje teritorijoje ir paskoloms suteiktoms garantijoms. Jei teritorijoje su paskolomis susijusio nemokumo istorijos analizė parodo esant mažesnę nei 5 proc. normą, įmanoma turint 1 milijono eurų fondą suteikti paskolų iki 20 milijonų eurų, nes 1 milijonas eurų sudaro nemokumo kompensavimo galimybę: t.y. 5 proc. nuo 20 milijonų yra lygu vienam milijonui. Šiuo atveju koeficientas yra 20. Jei kreditavimo konsorciumo suteiktos garantijos padengia 50 proc. nemokumo atvejų, likusius 50 proc. palikdamos bankų atsakomybei, koeficientas pakyla iki 40, t.y. turint 1 milijoną eurų, gali būti suteikta atitinkamai paskirstytų paskolų už 40 milijonų EUR.

(38)  COM(2005) 121 final, 2005 m. balandžio 6 d.

(39)  OL L 167, 2005 07 06.

(40)  OL C 333, 2000 12 29, iš dalies pakeistas OL L 268, 2004 08 16.

(41)  OL L 192, 2000 07 28, iš dalies pakeistas OL L 308, 2004 10 05.

(42)  Sprendimas Nr. 2256/2003/EK.

(43)  Sprendimas Nr. 2001/48/EK.

(44)  Reglamentas Nr. 2236/95.

(45)  OL L 183, 1997 07 11, iš dalies pakeistas OL L 200, 2002 07 30.

(46)  OL L 176, 2003 07 15.

(47)  Plg. INT/261, 2005 m., pranešėjas Antonello Pezzini.

(48)  Plg. Išvados iš rekomendacijos, p. 6, 15 išnaša.

(49)  SMEG, MVĮ garantijų schema.

(50)  Šaltinis. EIF metinė ataskaita.

(51)  ETF – Europos technologijos schema, verslo pradžios schema.

(52)  Sprendimas Nr. 593/2004/EC, 2004 m. liepos 21 d.

(53)  Šaltinis. Ketvirtoji EIF ataskaita, pirmasis 2004 m. ketvirtis.

(54)  Ibid, stiprinamojo finansavimo gavimo galimybės.

(55)  Stiprinamasis kreditas yra pagrįstas labiau įmonės gavėjos laukiamomis įplaukomis nei realiomis garantijomis. Jis gali veikti dviem būdais: 1) antraeilio įsiskolinimo (paskolos fiksuota ar su indeksu susieta palūkanų norma); 2) akcijų pasiūlymo (skolintojui / investuotojui suteikiama teisė į dalį akcijų nuo padidėjusios turto, kuriam skiriama paskola, vertės). Stiprinamasis finansavimas grąžinamas laikotarpiu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

(56)  Įsiskolinimo tapimas investicija veikia kredito konsorciumui (ar bankui) perleidžiant dalį ar visą įsiskolinimą specializuotoms finansinėms institucijoms siekiant leisti būtent kredito konsorciumams reklamuoti kreditų garantijas, kurias jie gali suteikti.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/46


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos reglamento (EB, Euratomas) projekto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles

SEC(2005) 1240 final

(2006/C 110/09)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2006 m. spalio 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Umberto Burani.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 146 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK sveikina Komisiją atlikus sudėtingą ir kruopštų administracinių procedūrų supaprastinimo darbą, tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrą prieštarą tarp to, kas teigiama įvadinėje projekto dalyje („šiame reglamento ... projekte pateikiami techniniai pakeitimai, kurie gali būti priimti pagal dabartinį Finansinį reglamentą“) ir konkretaus įvairių nuostatų taikymo.

1.1.1

Dauguma techninių pakeitimų, susijusių su verslo subjektų ir visuomenės santykiais, savo pobūdžiu ir taikymo sritimi yra politiniai: didesnis skaidrumas, supaprastintos procedūros, spartesni atsakomieji veiksmai ir didesnis pasitikėjimas socialiniais partneriais yra sveikintinos pažangos ženklai viešajame administravime.

1.2

Be to, EESRK pabrėžia būtinybę būti apdairiems: norint pasitarnauti socialiniams partneriams, negalima pamiršti, kad viešųjų finansų valdymo lankstumas privalo turėti ribas, t. y. galimi nuostoliai turi būti gretinami su faktinėmis santaupomis, vadovaujantis sudėtingu, bet būtinu skaičiavimu, taip vadinamu rizikos įvertinimu. Oficialiems pareigūnams šis skaičiavimas gali labai nepatikti, tačiau tai yra vienintelis protingas veikimo būdas.

2.   Įvadas

2.1

Nagrinėjamu dokumentu nustatomos šiuo metu galiojančio Finansinio reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisyklės atsižvelgiant (siekiant sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį) į kai kuriuos techninius pakeitimus, padarytus naujame pasiūlyme dėl Tarybos reglamento dėl finansinio reglamento (1), kuris šiuo metu priimamas. EESRK jau pareiškė nuomonę dėl šio dokumento (2).

2.2

Kaip ir savo ankstesnėje nuomonėje, EESRK atsisako komentuoti techninius apskaitos aspektus, kuriuos daug geriau galėtų pakomentuoti techniškai kvalifikuotos, tiesioginės patirties šioje srityje turinčios ES institucijos. Kaip ir ankstesnėje nuomonėje, jis daugiausia dėmesio skiria taisyklėms, galinčioms paveikti trečiąsias šalis (pilietinės visuomenės organizacijas), turinčias ryšių su Europos institucijomis.

2.3

Trys techninės apskaitos principai — vieningumas, metinis periodiškumas, apskaitos vienetas — iš esmės išlieka nepakitę, o tik pakeisti ar paaiškinti. Pasiūlytas ketvirtasis principas — patikimas finansų valdymas — yra pagrįstas esamais kriterijais, tačiau paaiškina ex ante vertinimo turinį ir pateikia aiškesnes gaires apie ex ante, tarpinio bei ex post vertinimų taikymo sritis, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą. EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pakeisti vertinimo prioritetus, „kad daugiausia dėmesio būtų skiriama pasiūlymams, kurie daro realų poveikį verslui ir piliečiams“.

2.4

Tęsdama verslo ir visuomenės lūkesčių temą, nors didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas racionaliam viešųjų lėšų panaudojimui užtikrinti, Komisija pažymi, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai turėtų būti vertinami tuo atveju, jei jie bus tęsiami kaip programos. Tačiau, siekiant supaprastinti procedūras, jau įvertintų projektų arba veiksmų, kaip Komisijos ir valstybių narių bendros veiklos atveju, vertinimas neturėtų būti dubliuojamas.

3.   Bendro pobūdžio pastabos

3.1

EESRK pastebėjimai nuomonėje dėl reglamento pasiūlymo, žinoma, susiję ir su įgyvendinimo taisyklėmis. Nors supaprastintos procedūros ir lankstūs taisyklių taikymo kriterijai yra sveikintini, būtų nepriimtina, jei bet kurią nustatytą ribą viršijančią sumą taptų įprasta laikyti nereikšminga. Kitaip tariant, EESRK sutinka, kad ribos, kurias peržengus yra taikomos supaprastintos procedūros, turėtų būti išplėstos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to reikėtų užimti laisvesnę poziciją arba sumažinti išlaidų kontrolės lygį ta dingstimi, kad bet kokie materialūs nuostoliai praktiškai neturės jokios įtakos bendram biudžetui.

3.2

Visiškai nenorėdamas priminti iškreiptų ir pernelyg išryškintų visuomenės dorovės principų, EESRK atkreipia dėmesį į pavojų, kuris iškiltų ne taip atidžiai stebint išlaidų sandorių, susijusių su vadinamomis mažomis sumomis, ypač konkursų arba dotacijų atveju, teisėtumui. Visuomenė neturėtų susidaryti įspūdžio, kad dėl supaprastintų procedūrų bus įmanoma rasti neteisėtų būdų gauti lėšų iš valdžios institucijų: tokia nuomonė labai pakenktų Europos įvaizdžiui.

3.3

EESRK nuomone, Komisijos apskaitos pareigūnams naudinga būtų kruopščiai išnagrinėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitas siekiant išsiaiškinti esamų ir būsimų supaprastinimų teisėtumą bei galimas jų spragas. Taip jie galėtų gauti vertingos informacijos apie išaiškintus sukčiavimo atvejus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Naujajame 85(a) straipsnyje aptariamos trečiųjų šalių apeliacijų dėl Komisijos sprendimo, nustatančio baudas, apribojimus ar nuobaudas, pateikimo procedūros. Siekdamas apsaugoti Bendrijos interesus, apskaitos pareigūnas privalo pareikalauti ieškovo kuriam laikui įnešti mokėtinas sumas arba, kaip alternatyvą, pateikti finansinę garantiją (specialiu terminu — laiduoti finansiškai). Garantijoje turi būti numatyta sąlyga, kad, atmetus apeliaciją, garantas sumokės institucijos pareikalautą sumą nedelsiant, besąlygiškai ir išvengdamas skolininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Formaliai tai finansinis laidavimas, kuris turi būti grąžinamas po pirmo pareikalavimo remiantis daugelio mokesčių institucijų bei paprastai konkursuose naudojamu estoppel principu.

4.1.1

EESRK neturi konkrečių priežasčių tokio pobūdžio garantijai nepritarti. Jis tik pastebi, kad finansinis laidavimas, kuris turi būti grąžinamas pirmą kartą pareikalavus, suteikia daugiau prievolių už įprastą finansinį laidavimą ir kad komisiniai yra proporcingi garantijos galiojimo laikotarpiui. Ieškovo, kuriam priklauso ši našta, atžvilgiu apeliacijų svarstymo procedūros turėtų būti šiek tiek operatyvesnės nei dabar. Nors su finansiniu reglamentu ar jo įgyvendinimo taisyklėmis tai tiesiogiai ir nesusiję, šis tam tikrų socialinių partnerių nevykusiu laikomas aspektas užtikrina nuodugnų administracinių institucijų santykių su trečiosiomis šalimis tyrimą.

4.2

Naujas 90 straipsnis, kaip tik nustato, kad, kai kalbama apie viešuosius pirkimus ir dotacijas, susijusias su sektorių programomis, pats metinės programos priėmimas tampa finansiniu sprendimu, būtinu įtraukiant išlaidas į Bendrijos biudžetą. Nors tai yra vidaus apskaitos priemonė, ji gali paspartinti lėšų paskirstymo procedūras, todėl EESRK mano, kad tai galėtų būti naudinga kreditoriams arba gavėjams.

4.3

129 straipsnyje teigiama, kad mažesnės už nustatytas ribas vertės sutarčių valdymas turėtų būti paprastesnis. Praktikoje, kai mokėtinos sumos yra nedidelės, institucijoms leidžiama taikyti „derybų procedūrą“ (arba, tiksliau tariant, nerengti konkurso), tik pasikonsultavus su keletu kandidatų:

kai sutarties vertė yra mažesnė arba lygi 60 000 eurų, — su penkiais kandidatais;

kai sutarties vertė yra mažesnė arba lygi 25 000 eurų, — su trimis kandidatais;

kai sutarties vertė yra 3 500 eurų arba mažesnė, ji gali būti sudaroma remiantis vienintele paraiška.

Šiame naujame straipsnyje faktiškai nesiūloma jokių naujų elementų, tiesiog, atnaujinus taisykles, išplečiamos ankstesnių taisyklių nustatytos ribos.

4.3.1

130 ir 134 straipsniuose siūloma keletas supaprastinimų. 130 straipsnis nustato, kad, sudarant sutartis, kurių vertė yra mažesnė arba lygi 60 000 eurų, perkančioji institucija gali reikalauti tik tokių konkursui skirtų dokumentų, „kurie būtinai reikalingi“ (žinoma, remiantis savais kriterijais ir savo atsakomybe). 134 straipsnis numato, kad tinkamumo dalyvauti konkurse patvirtinamieji dokumentai gali būti pakeisti kandidato arba dalyvio sąžiningumo deklaracija paliekant institucijai teisę ateityje pareikalauti įrodymų, patvirtinančių šią pradinę deklaraciją.

4.3.2

Kitas 134 straipsnyje numatytas supaprastinimas yra atsisakymas reikalauti pateikti patvirtinamuosius dokumentus, jei jie jau buvo pateikti vienai ar kitai perkančiajai institucijai kitu tikslu ir ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Tokiu atveju patvirtinamieji dokumentai taip pat pakeičiami kandidato arba dalyvio sąžiningumo deklaracija.

4.3.3

135 straipsnyje daromos nuolaidos, susijusios su kandidato arba dalyvio finansinį, ekonominį, techninį ir profesinį pajėgumą patvirtinančiais dokumentais. Straipsnyje numatoma, kad institucija, remdamasi savo atliktu rizikos vertinimu, gali nuspręsti nereikalauti šių įrodymų. Tačiau ši sąlyga taikoma tik sutartims, kurių vertė yra lygi arba mažesnė negu 60 000 eurų ir kurių gavėjas yra pati institucija, arba įvairios vertės sutartims (atsižvelgiant į atvejį), kurių gavėjas yra trečioji šalis. Dar viena sąlyga — tai draudimas vykdyti išankstinį finansavimą ar tarpinius mokėjimus, kai nusprendžiama nereikalauti įrodymų. Tai garantija institucijai ir kartu sąlyga kitai šaliai, kuri vis dėlto gali nuspręsti pateikti dokumentinių įrodymų, kad išvengtų didelių išlaidų.

4.3.4

EESRK pritaria visoms nuostatoms, palengvinančioms laimėtojo nustatymo procesą, kuris reikalauja daug kandidatų ir institucijos pastangų, kai tai susiję su palyginti nedidelėmis sumomis. Tačiau jis pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui, kadangi kuo lankstesnės procedūros, tuo didesnė pagunda jomis piktnaudžiauti.

4.4

Įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į — kiek apskritai galima spręsti iš nuostatų — specifinio pobūdžio gavėjus, lanksčiai traktuojamos dotacijos socialinių partnerių atžvilgiu. Kaip pirminė išlyga, 164 straipsnyje numatoma, kad dotacijoms, kurių vertė mažesnė arba lygi 25 000 eurų, leidimus duodantis pareigūnas gali pareikalauti pateikti labai supaprastintus patvirtinančius dokumentus. EESRK remia šią procedūrą, nors ir atkreipia dėmesį į didelę leidimus duodančio pareigūno prisiimamą atsakomybę bei gresiantį pavojų, kad tam tikrais atvejais supaprastintos taisyklės neteks prasmės, jei leidimus duodantis pareigūnas nenorės šios atsakomybės prisiimti.

4.5

Daugelis kitų nuostatų pagerina arba suteikia galimybę įvairioms institucijoms pasinaudoti Bendrijos lėšomis. Iš de jure arba de facto monopolinių institucijų 168 straipsniu reikalaujama tik neformalaus tyrimo, kuris pateikiamas kaip leidimus duodančio pareigūno motyvuotas pareiškimas. 162 straipsniu numatomos apyvartinės dotacijos — atnaujinimo atveju nemažėjančios — institucijoms, siekiančioms Europos visuotinės svarbos tikslų, išplečia galimų gavėjų sąrašą, įtraukiant institucijas, susijusias su tyrimais, naujovių diegimu ir skatinančias Sąjungos pilietybę. 172 straipsniu suteikiama teisė leidimus duodantiems pareigūnams priimti bendrą finansavimą natūra (pvz., savanorišku darbu) kaip institucijų, gaunančių finansavimą, įnašus.

4.5.1

EESRK pritaria visoms šioms nuostatoms, tačiau dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad lankstesnės taisyklės kelia didesnį pavojų Bendrijos biudžetui, didina leidimus duodančių pareigūnų atsakomybę ir dėl to būtina griežtesnė jų kontrolė.

4.6

Esama nemažai kitų procedūras supaprastinančių nuostatų. Anksčiau ši nuostata buvo naudinga tik bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigoms, o dabar nė vienos švietimo įstaigos finansinis pajėgumas neturėtų būti tikrinamas (176 straipsnis). Kai dotacijų vertė yra mažesnė arba lygi 25 000 eurų, leidimus duodantis pareigūnas gali parengti supaprastintą susitarimą dėl dotacijos (164 straipsnis). Be to, 173 straipsniu susitarimai dėl dotacijų, kurių vertė mažesnė negu 750 000 eurų,susitarimai įgyvendinti veiksmams, kurių vertė mažesnė negu 100 000 eurų, bei susitarimai su keliais gavėjais, pasirašiusiais solidariosios atsakomybės dokumentą, atleidžiami nuo prievolės pateikti išorės audito išvadą.

4.6.1

EESRK supranta, kodėl Komisija nori kiek įmanoma labiau supaprastinti procedūras, ir iš esmės tam pritaria. Tačiau jam kyla klausimas, ar Komisija ne pernelyg daug siekia: atleisti šalis nuo daug išlaidų reikalaujančių ir kartais pernelyg gausių dokumentų yra viena, tačiau nereikalauti iš dotacijų gavėjų deklaruoti savo finansinės padėties, kai nustatytos pernelyg aukštos ribos, — ypač 173 straipsnyje numatytais atvejais — yra visai kas kita. Visuomet reikėtų siekti tinkamos pusiausvyros tarp laukiamos naudos (ir Komisijos, ir visuomenės laiko bei pinigų taupymo) ir galimų sąnaudų (atsižvelgiant į galimos rizikos tikimybę ir dydį įvertintos prarastos viešosios lėšos).

4.7

Tačiau apdairumo ir rizikos įvertinimo kriterijus, pirmiau minėtas 4.6.1 punkte, priimtas siejant jį su išankstiniu finansavimu. Laidavimo (garantija ar kitokia garantijos forma) yra reikalaujama visais išankstinio finansavimo atvejais, kurių vertė lygi dotacijai, bei visais atvejais, kai išankstinis finansavimas viršija 80 proc. visos dotacijos sumos ir 60 000 eurų.

4.7.1

EESRK mano, kad pirmiau minėta nuostata yra grindžiama apgalvotu apdairumo principu, kaip nurodoma 4.6.1 punkte, tačiau klausia, ar šie kriterijai negalėtų būti taikomi ir tikrosioms dotacijoms (pvz., 4.6 punkte minėtais atvejais), juolab kad faktinės rizikos požiūriu skirtumas tarp išankstinio finansavimo ir dotacijos dažnai yra daugiau administracinio pobūdžio negu realus, net jei kartais pasitaiko didesnių išimčių.

4.8

165 straipsnyje nustatytas visiškai priimtinas kriterijus, tačiau į kurį praeityje ne visada buvo atsižvelgiama: kai dotacijų gavėjai yra institucijos, siekiančios Europos visuotinės svarbos tikslų, Komisija turi teisę susigrąžinti metinio pelno procentinę dalį, atitinkančią Bendrijos įnašą į atitinkamų institucijų biudžetą. Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai likusioji institucijos biudžeto dalis finansuojama valstybių narių institucijų, kurios pačios turi susigrąžinti savo pelno dalį.

4.8.1

EESRK visiškai pritaria šiai nuostatai, turint omenyje teksto turinį, tačiau jam sunku patikėti, kad Komisijos vykdomas pelno dalies susigrąžinimas nėra numatytas dar ir tais atvejais, kai likusioji biudžeto dalis yra finansuojama ne valdžios institucijų, o privačių subjektų.

2006 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  COM(2005) 181 final

(2)  CESE 1259/2005 2005 m. spalio 26 d.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/49


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Ataugančių žaliavinių kultūrų — medžiagų ir energijos gamybos vystymo perspektyvos

(2006/C 110/10)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 str. 2 dalies nuostatomis, 2005 m. liepos 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo dėl Ataugančių žaliavinių kultūrų — medžiagų ir energijos gamybos vystymo perspektyvos

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 27 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bernd Voss.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 95 nariams balsavus už, 19 prieš ir 15 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Iš naujo pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją, tvarumo kriterijai buvo įtvirtinti svarbiausiuose ES politikos tiksluose. EESRK mano, kad ši nuomonė savo iniciatyva dėl ataugančių žaliavinių kultūrų gali suteikti naujų postūmių svarbioms sritims, turinčioms bendrų sąlyčio taškų:

tvari, aplinkai nekenkianti žaliavų bazė, užtikrinanti darbo vietas Europos regionuose;

Europa kaip dinamiška, žiniomis paremta ekonominė erdvė, taikanti perspektyvias technologijas, kurių paklausa didėja visame pasaulyje;

didėjantys saugumo ir vystymosi politikos reikalavimai, ieškant tvarių sprendimų;

žaliavų tiekimo ir įvairovės Europoje užtikrinimas;

posūkis žaliavų srityje kaip klimato apsaugos strategijos sudėtinė dalis, padedanti užtikrinti biologinę įvairovę,

1.1.1

Netgi didėjant ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimui, tausus ir veiksmingas žaliavų naudojimas visose srityse lieka svarbiausias būsimo vystymosi iššūkis.

1.1.2

Komitetas įžvelgia didžiules darbo vietų kūrimo galimybes regionuose plėtojant ataugančių žaliavinių kultūrų ūkį, taip pat atitinkamos politikos, kuri tenkintų mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį visų sričių, susijusių su ataugančių žaliavinių kultūrų auginimu ir naudojimu, darbuotojams ir įmonėms.

1.2

Komitetas pastebi, kad labai daug Komisijos tarnybų remdamosi joms tenkančia kompetencija, nagrinėja šią temą. Tačiau Komitetas pasigenda aiškios koordinavimo įstaigos arba darbo grupės, dirbančios šioje ES politikos srityje. Todėl jis ragina Komisiją sukūrus naują tinkamą struktūrą nustatyti ataugančių žaliavinių kultūrų politikos kryptį.

1.3

Atsiejus tiesiogines išmokas pagal 2003 m. Liuksemburge priimtą ES žemės ūkio reformą ir priėmus EŽŪKPF reglamentą, taip pat ateityje dar priskyrus cukrinius runkelius prie ataugančių žaliavinių kultūrų, buvo nustatytos pagrindinės gairės didesniems jų auginimo plotams Europoje.

1.3.1

Pakartotinio priemokų už energetines kultūras svarstymo metu 2006 m. turėtų būti suderinti šie punktai:

galimybė teikti paraišką priemokoms gauti naujose valstybėse narėse taikant supaprastintą BŽŪP tvarką,

taip pat atskirai numatyta galimybė jas gauti už plotus, kurie dėl permainų proceso jų negauna,

administravimo supaprastinimas,

priemokų dydis.

1.4

Komitetas tikisi, kad taip pat skirstant struktūrinių fondų lėšas, bus tinkamai atsižvelgta į šios ūkio srities vystymą ir nustatomos didelės finansinių išteklių sumos.

1.5

6-joje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje buvo skirta labai mažai dėmesio ataugančių žaliavinių kultūrų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Todėl EESRK reikalauja 7-joje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje ne tik skirti lėšų iš biomasės gaunamos energijos gamybai, bet ir numatyti konkrečias ataugančioms žaliavinėms kultūroms skirtas ir ataugančių žaliavų naudojimo medžiagų gamyboje priemones.. Tam reikia skirti gerokai didesnį finansavimą.

1.6

Komitetas pastebi, kad ribojantis veiksnys šiuo metu yra ne ataugančių žaliavų kiekiai, kurie jau užauginti ar kuriuos įmanoma šiandien užauginti. Atsilieka technologijų, galinčių perdirbti šias žaliavas į rinkai tinkamus produktus, lygis.

1.7

Komitetas džiaugiasi netrukus pasirodysiančiu ES biomasės veiksmų planu. Jis apgailestauja, kad nenagrinėjama medžiagų gamyba iš biomasės, o tik iš biomasės gaminama energija, ir tikisi, jog bus įvertintas veiksmų planas, suteiksiantis naujų impulsų nacionaliniams ir regioniniams veiksmų planams.

1.7.1

Atsinaujinančios energijos, ypač iš biomasės, potencialas daugelyje valstybių narių yra nepakankamai išnaudojamas dėl tinkamų bendrųjų teisinių sąlygų stokos. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir Tarybą šioje srityje taikyti veiksmingesnę politiką.

1.8

EESRK aiškiai pasisako už tai, kad ES aiškiai suformuluotų tikslus dėl ataugančių žaliavinių kultūrų šaltinių procentinio kiekio. Jis siūlo nustatyti tokį tikslą: 4x25 iki 2020 m., t. y., po 25 proc. elektrai, šiluminei energijai, kurui ir naujoms medžiagoms, pvz., kompozitams, natūraliais pluoštais sutvirtintiems plastikams,, arba kitiems naftos chemijos produktams.

1.9

Komitetas pabrėžia, kad visose naudojimo srityse (elektra, šiluminė energija, kuras ir medžiagų gamyba) yra svarbiausia sukurti ir įgyvendinti veiksmingas pateikimo rinkai priemones. Kaip sėkmingą pavyzdį galima paminėti keleto valstybių narių perteklinės energijos naudojimo įstatymus. Svarbus lankstus taikymas, užtikrinantis investicijų saugumą ir skatinantis diegti naujas technologijas, atsižvelgiantis į skirtingą pradinę padėtį, susijusią su technologija ir išlaidų mažinimu.

1.10

Įvardijant politikos požiūrius ir politines kliūtis, nuomonėje nagrinėjami įvairūs kiti klausimai: emisijos ir atliekų teisės aktai, pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva ir naudotų automobilių reglamentas, mokesčių teisė, pluoštinių augalų standartizavimo ir rinkos reguliavimo sistema. Priėmus Tarybos reglamentą dėl cheminių medžiagų registracijos, analizės, įvertinimo, leidimo ir draudimo (REACH), šioje srityje atsivėrė naujos perspektyvos metodams, pagrįstiems biomasės naudojimu. Dėl skirtingo politikos įgyvendinimo ir sistemų politinės ir administracinės kliūtys 25 valstybėse narėse yra labai sudėtingos. Komitetas ragina Komisiją įvardyti politines kliūtis ir pateikti pasiūlymų joms įveikti.

1.11

Komitetas auginimui kelia reikalavimus, susijusius su konkurencija dėl auginimo plotų poreikio maistinėms kultūroms, taip pat susijusius su energijos ir ekologine pusiausvyra, gamtos, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Jis siūlo diegti akreditacijos sistemą, pagal kurią būtų ženklinama produktų kilmė ir perdirbimas.

1.12

Kalbant apie tarptautinę dimensiją, ši nuomonė pabrėžia ES galimybes technologijų eksporto srityje. Tačiau EESRK reikalauja tarptautinei prekybai biologiniais energijos šaltiniais taikyti tiksliai apibrėžiančias PPO taisykles. Jose turi būti atsižvelgta pirmiausia į maisto produktų gamybos nepriklausomumą ir ekologinius bei socialinius standartus.

1.13

Komitetas savo atskiroje nuomonėje aptars Bendrijos biomasės veiksmų planą.

2.   Ataugančių žaliavų pradinės padėties paaiškinimas ir trumpa padėties apžvalga

2.1

ES politikos tikslai. Iš naujo pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją ir taikant tvarumo kriterijus, daugelyje šių svarbių, tarpusavyje susijusių sričių trūksta perspektyvinio vystymosi postūmių:

tvari, aplinkai nekenkianti žaliavų bazė, užtikrinanti darbo vietas Europos regionuose,

Europa kaip dinamiška, žiniomis paremta ekonominė erdvė, taikanti perspektyvias technologijas, kurių paklausa didėja visame pasaulyje;

didėjantys saugumo ir vystymosi politikos reikalavimai, ieškant tvarių sprendimų;

didesnis ekonominis nepriklausomumas, užtikrinus apsirūpinimą žaliavomis ir žaliavų įvairovę, naudojant Europos žaliavų išteklius;

žaliavų bazės pertvarkymas kaip klimato apsaugos priemonė, tuo pat metu užtikrinant biologinę įvairovę.

Ši nuomonė savo iniciatyva turėtų nustatyti pagrindines gaires, žvelgiant iš Europos pilietinės visuomenės pozicijų.

2.2

Apibrėžtis. Ataugančios žaliavinės kultūros apibūdinamos kaip žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai, kurie vartojami ne žmonių maistui ir ne gyvulių pašarui. Taigi šiai sričiai priskirtini visi produktai, kurie atsiranda fotosintezės ir po jos sekančių gyvybinių procesų metu, pvz., sukaupta saulės energija. Biomasė gali būti naudojama medžiagų arba energijos gamybai.

2.3

Istorija. Ataugančių žaliavinių kultūrų gamyba, šalia maisto ir pašarų gamybos, yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio uždavinių. Šių žemės ūkio produktų išstūmimas prasidėjo tuo pat metu kaip ir pramonės revoliucija. Naftos chemijos produktai iš esmės pakeitė biomasės pagrindu sukurtus produktus tik XX a. viduryje. Remiantis tradicinėmis žiniomis, pasitelkiant į pagalbą naująsias technologijas ir kūrybingus mokslininkus, šiandien atsiranda naujų naudojimo galimybių energijos, farmacijos, chemijos, statybos ir transporto srityse.

2.4

Išteklių politikos bendrosios pasaulinės sąlygos. ES šalių ekonomika yra labai priklausoma nuo pasaulinio energijos ir žaliavų išteklių importo. Nuolat didėjantis iškastinių žaliavų šaltinių vartojimas ir priklausomumas nuo jų, pvz., nuo naftos, gamtinių dujų, taip pat ir nuo anglių, jau pasiekė ribą ir sukėlė begalę neigiamų padarinių.

2.4.1

Stokojama naujoviško vystymosi ir investicijų, kurių reikia, kad išsivysčiusiose šalyse įvyktų lūžis žaliavų srityje, — tai politikos vienpusės orientacijos rezultatas. Šalia vėlesnių aplinkosaugos pažeidimų ir globalių klimato pokyčių, iškilo užsienio ir saugumo politikos grėsmių — visa tai dramatiški šalutiniai reiškiniai, sąlygojami priklausomumo nuo iškastinių žaliavų.

2.4.2

Pasaulinės klimato kaitos padariniai, energijos kainų šuolis ir efektyvių alternatyvų stoka yra kiti netinkamo vystymo daliniai aspektai, inter alia, lemiantys skurdą besivystančiose šalyse.

2.4.3

Dramatiški klimato kaitos padariniai, sunkumai, susiję su Kioto protokolo įgyvendinimu pasauliniu mastu, taip pat didžiuliai lūkesčiai, siejami su Monrealio klimato apsaugos konferencija, ir menki jos rezultatai plačiai svarstomi EESRK dokumentuose. Kasdien pasigirsta raginimų ieškoti sprendimo būdų Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

2.5

Ataugančios žaliavos — tai nuolat atsinaujinantis žaliavų ir energijos šaltinis. Remiantis teigiama ekologine pusiausvyra, jos gali sumažinti aplinkos taršą, ypač padidėjusį CO2 kiekį. Jos suteikia galimybių kurti regionuose ekonomikos ir pridėtinės vertės grandinę. Jos padeda kurti ir išsaugoti darbo vietas Europos kaimo vietovėse ir gali tapti naujo ekonomikos vystymosi varikliu tiek šioje srityje, tiek ir su žemės ūkiu bei miškininkyste susijusiose srityse. Jos gali paįvairinti sėjomainą žemės ūkyje ir tuo padėti didinti biologinę įvairovę. Jos teikia naujovių potencialą ir įvairiapuses taikymo galimybes ir sudaro platų žaliavinių medžiagų pagrindą chemijos produktų gamybai.

2.6

ES šalių nacionalinė politika reaguoja į besikeičiančią padėtį žaliavų rinkose

Daugelis Europos valstybių yra priėmusios teisės aktus dėl elektros srovės, gaminamos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, supirkimo. Čia supirkimo kaina yra nustatoma aukštesnė atsižvelgiant į skirtingus technologinius ir ekonominius kriterijus. Tai padeda didinti gamybą ir diegti rinkose naujas technologijas, mažinti išlaidas, taikant turtingą gamybos patirtį ir tobulinant technologijas. Tačiau kaip seka iš Komisijos Komunikatų COM(2005) 627 ir 628, daugelyje Europos šalių būtina daug nuveikti, siekiant suteikti veiksmingų impulsų jų vystymui ir pateikimui į rinką.

2.7

Pasaulinės politikos kryptys. Ataugančios žaliavos įvairiose kultūrose ir šalyse, ypač kaimo regionuose, vaidina vis didesnį vaidmenį. Galima paminėti politikos ir ekonomikos iniciatyvas, pavyzdžiui, etanolio programą Brazilijoje, bandymus su jatrofos riešutais (aliejinis augalas) sausringuose Indijos ir Afrikos regionuose. Tačiau esama ir pavojingų vystymosi tendencijų, pvz., Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje, kur iškertami miškai, siekiant patenkinti didėjančią kuro alyvos paklausą visame pasaulyje. Šiuo atveju labai neigiami yra ne vien klimato pokyčiai. JAV planuoja naują energetikos politiką, kurią jau seniai reikėjo pradėti įgyvendinti. JAV ketina iki 2030 metų biomasės pagrindu gaminti 20 proc. degalų ir 25 proc. chemikalų. JAV prezidentas ir Kongresas šiuo metu rengiasi įteisinti energijos saugos įstatyme biomasės ūkį kaip vieną iš pagrindinių JAV ekonomikos ramsčių.

2.8

Ataugančios žaliavinės kultūros ES veikloje. Daugiau kaip dešimt įvairių ES Komisijos generalinių direktoratų gvildena šią temą skirtingais aspektais. Pagrindinį darbą atlieka Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Energetikos, Transporto generaliniai direktoratai. Tačiau šioje srityje taip pat dirba Įmonių, Pramonės, Vystymo, Mokslinių tyrimų, Regioninės politikos, Prekybos, Konkurencijos ir Mokesčių direktoratai. Europos aplinkosaugos agentūra Kopenhagoje taip pat įneša svarų indėlį.

2.8.1

ES iniciatyvos dėl ataugančių žaliavinių kultūrų vystymo:

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte;

Tarybos direktyva 2003/96 EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70 EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės;

Europos Komisijos baltoji knyga dėl reikalavimo iki 2010 metų padvigubinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių kiekius;

Pluoštinių augalų rinkos reguliavimo reforma;

ES dirbamos žemės plotų „atidėjimas“ nuo 1992 m., pradėjus juose auginti ne maisto produktų žaliavas;

2003 m. Liuksemburge priimta politinė žemės ūkio reforma: dirbamos žemės plotų „atidėjimas“ paliekant galimybę auginti kitas kultūras, žemės „atidėjimas“ suteikia galimybę iš esmės laisvai pasirinkti auginamą kultūrą ir nepatirti dėl to nuostolių gaunant tiesiogines išmokas; naujas dalykas yra parama, susieta su 1,5 mln. ha ataugančių žaliavinių kultūrų auginimu ES;

EŽŪKPF reglamentas dėl žemės ūkio plėtros taip pat numato ir šios politinės srities rėmimą;

Struktūriniai fondai;

Šeštoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa.

2005 m. gruodžio 7 d.Komisija paskelbė:

Biomasės naudojimo veiksmų planą COM(2005) 628;

Komisijos komunikatą dėl paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti COM(2005) 627.

Europos institucijos šiuo metu priima šiuos sprendimus:

ES kaimo plėtros strateginės gairės;

Cukrinių runkelių įvardijimas kaip energetinės kultūros, laikantis naujosios cukraus rinkos reformos;

Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa;

Komisijos komunikatas dėl biodegalų (2006 m.);

Tarybos reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos (REACH) (naujos perspektyvos, susijusios su ataugančių žaliavų naudojimu, ypač pakeitimu kitomis medžiagomis).

3.   Bendros pastabos

3.1

EESRK vis dėlto pabrėžia esminę ataugančių žaliavinių kultūrų reikšmę tvariam ekonomikos vystymuisi. Kartu Komitetas pastebi, kad žemės ūkio gaminių energinė vertė yra aukštesnė nei maisto ar pašarų vertė. Nors ir nesiekiama pradėti diskusijų apie vertes, tačiau energijos kaina šiuo metu dažnai nulemia žemą žemės ūkio kainų lygį. Turint visa tai omenyje, atsiranda naujos medžiagų ir energijos gamybos alternatyvos, ypač būtina kurti ir diegti naujas technologijas.

3.2

Integruotas žemės plotų naudojimas. Komitetas iš esmės pastebi, kad atsiranda konkurencija dėl skirtingo plotų naudojimo poreikio atsižvelgiant į maistines kultūras, biologinės įvairovės užtikrinimą, gamtos ir aplinkos apsaugą, pašarines kultūras ir nemaistines žaliavas. Ši konkurencija regionuose yra labai nevienoda, ateityje ji vystysis taip pat labai skirtingai. Todėl vienareikšmiškai negalima pasakyti, kiek dirbamos žemės naudojama šioms gamybos sritims.

3.2.1

Dėl didėjančio našumo ir mažėjančio maisto produktų vartojimo ES tikimasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu iš 104 mln. ha dirbamos žemės bus galima naudoti dar 13,7 mln. ha. Dar reikia priskaičiuoti ir tuos plotus, kurie nenaudojami laikantis BŽŪP nuostatų pagal „atidėtos žemės režimą“. Esant dabartiniam perdirbtų gyvulinės kilmės produktų suvartojimui, tuo pat metu didelė Europos ariamos žemės dalis bus naudojama pašarų gamybai.

3.2.2

Tačiau iš Europos perspektyvos galima teigti, kad žemės ir miškų ūkio plotai yra nedideli. Europa pirmauja pasaulyje pagal maisto produktų ir pašarų importą. EESRK labai susirūpinęs dėl ariamos žemės plotų mažėjimo visame pasaulyje. Kasmet visame pasaulyje žemės ūkio naudmenų plotas sumažėja apie 7 mln. ha. 25 procentai visų naudojamų plotų laikomi pažeistais. 1970 metais visame pasaulyje vienam gyventojui teko 0,18 ha ariamos žemės, šiandien atitinkamai tik 0,11 ha. Dar verta paminėti, kad dėl pasaulinės klimato kaitos visame pasaulyje mažėja derlingumas ir patiriama derliaus nuostolių, dėl to esama daug netikrumo.

3.2.3

Komitetas daro išvadą, kad šalia derlingumo didinimo ypač svarbu pabrėžti lignoceliuliozinių augalų, tokių kaip žolės ir krūmai, ir žemės ūkio šalutinių produktų, tokių kaip šiaudai, veiksmingo naudojimo svarbą. Be to, medžiagų apytakos atliekas ir šalutinius produktus, pvz., srutas, reikėtų nuvežti į biologinių dujų įrenginius, kuriuose jie bus panaudoti energijos gamybai. Reikia kelti naujus aukštus reikalavimus veiksmingesnių naudojimo ir konversijos technologijų kūrimui. Dabartiniu metu susiduriama su dideliais iššūkiais, kurie turi tapti neatskiriama Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos dalimi.

3.2.4

Komitetas konstatuoja, kad naujosiose Vidurio ir Rytų Europos ES šalyse yra labai daug žemės ūkio naudmenų plotų. Dėl to didelė dalis struktūrinių fondų lėšų tenka šioms šalims. Taigi ES ir valstybių narių nacionalinei politikai yra geros sąlygos sukurti paskatas investicijoms ir naujovėms ataugančių žaliavinių kultūrų srityje. EESRK primygtinai reikalauja ES ir valstybių narių užtikrinti, kad priėmus atitinkamus teisės aktus ir planus didelė struktūrinių fondų išteklių dalis bus panaudota ataugančių žaliavinių kultūrų srityje.

3.2.4.1

Kai kuriose valstybėse narėse po įvykdytų reformų yra daug nedirbamos žemės plotų. Kadangi laikantis BŽŪP nuostatų nenumatyta teisė už šiuos plotus gauti tiesiogines išmokas, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkaujant šiuose plotuose jų konkurencingumas yra mažesnis. Todėl jis ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares ištirti tikslingą struktūrinių fondų naudojimą, kad šie plotai galėtų sudaryti regionuose atskiras struktūras, kuriančias darbo vietas.

3.2.4.2

2003 m. Liuksemburgo sprendimuose dėl ES žemės ūkio reformos nustatytos priemokos už energetines kultūras (45 eurai/ha) 1,5 mln ha, jau 2006 m. pabaigoje bus pakartotinai svarstomos. EESRK reikalauja, kad Komisija atkreiptų dėmesį į tai, ar yra pakankamas priemokų dydis. Komitetas mano, kad dabartinė paraiškų teikimo tvarka yra pernelyg biurokratiška ir siūlo skubiai atlikti administracinius suderinimus. Šiuo metu naujose šalyse negali būti teikiamos paraiškos priemokoms už energetines kultūras gauti, kadangi jos pasirinko supaprastintą BŽŪP tvarką (8 iš 10 naujų valstybių narių). Komitetas reikalauja, kad pagal šį suderinimą nuo 2006 m. būtų sudaryta galimybė ir šioms šalims gauti tokias priemokas už plotą. Kalbant apie dydį turėtų būti persvarstytas atskiras pakeitimas dėl plotų, kurie dėl permainų proceso negalėjo gauti paramos.

3.3   Pridėtinės vertės kūrimas regionuose — naujų darbo vietų kūrimas

3.3.1

Stiprinant kaimo vietovių regioninę ekonomiką, EESRK nuomone, būtina siekti, kad pirmieji žaliavų perdirbimo etapai liktų regione. Šia prasme decentralizuotos technologijos teikia dideles regionų plėtros ir stiprinimo galimybes, kad, viena vertus, būtų sumažintos biogeninių žaliavų transportavimo išlaidos, kita vertus, kad perdirbant ir naudojant žaliavas pridėtinė vertė liktų regione. Esant tokiam regiono ekonominiam ciklui darbo vietos išliks žemės ūkio sektoriuje, be to, dar bus sukurta papildomų darbo vietų su žemės ūkio produkcijos perdirbimu susijusiose šakose.

3.3.1.1

Padidinus iki 2010 metų atsinaujinančių energijos šaltinių dalį 5 proc., vien tik biomasės naudojimo srityje būtų galima sukurti 250 000–300 000 naujų darbo vietų, daugumą jų kaimo vietovėse, su sąlyga, kad 70–90 proc. biomasės bus pagaminama Europoje. Biodegalai, palyginti su iškastiniu kuru, reikalauja nuo 50 iki 100 kartų daugiau darbo vietų. Elektros gamybai iš biomasės reikia 10–12 kartų daugiau darbo vietų, o šiluminės energijos gamybai - dvigubai daugiau darbo vietų. Tačiau čia dar reikia priskaičiuoti daugybę darbo vietų, kurios reikalingos pertvarkant ir įrengiant šildymo sistemas, tad daugelyje regionų šilumos energijos naudojimo srityje galima tikėtis didžiausio efekto. 2003 m. MITRE Syntesis Report buvo apskaičiuota, kad taikant aukštų tikslų siekiančią ES žaliavų strategiją, paremtą atsinaujinančios energijos naudojimu, vien tik ES teritorijoje iki 2020 metų būtų galima papildomai sukurti beveik 2,5 mln. darbo vietų. Daroma prielaida, kad apie du trečdaliai jų būtų susiję su biomasės naudojimu. EESRK pabrėžia, kad biomasės naudojimo sritis pasižymi didelėmis užimtumo galimybėmis, jei bus sukurta atitinkama paskatų politika, atsižvelgiant į didesnes nei tikimasi išlaidas. Būtina sudaryti dinamiškai besivystančias, tačiau ir patikimas bendrąsias sąlygas.

3.3.1.2

Šios teigiamos užimtumo perspektyvos pirmiausia bus naudingos kaimo vietovėms. Viena vertus, atsiranda naujas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse. Apskaičiuota, jog reikės apie 400 000 tokių specialistų. Kartu reikia ir tokios darbo jėgos, kurios pradinė kvalifikacija yra žema arba menka. Apskritai reikia plataus spektro naujų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo priemonių tiek gamintojams, tiek ir vartotojams visose srityse.

3.3.1.3

EESRK pastebi, kad tokiose srityse kaip mokslinių tyrimų įstaigos, aukštosios mokyklos, pramonė, amatai, žemės ūkis, administracija, masinės informacijos priemonės ir vartotojų apsauga reikia siūlyti daugiau mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybių, susijusių su atsinaujinančiomis žaliavomis.

3.3.2

Atsižvelgiant į struktūrinę kaitą kaimo vietovėse, pvz., vykdant cukraus rinkos organizavimo reformą, Komitetas primygtinai reikalauja išnaudoti turimą verslo ir pramonės potencialą ir jį taip pat taikyti ataugančių žaliavinių kultūrų perdirbimui. Tinkamas instrumentas kurti naują struktūrą yra restruktūrizacijos fondai, o naujų verslo ir pramonės objektų įsisavinimui yra skirti ES struktūriniai fondai. EESRK apgailestauja, kad restruktūrizacijai skiriamos lėšos nėra siejamos su pramonės ir verslo vietų koncepcijomis, pasižyminčiomis naujovėmis ir kuriančiomis darbo vietas.

3.4   Ataugančių žaliavinių kultūrų pakopinis naudojimas

Ataugančias žaliavines kultūras galima naudoti medžiagų ir energijos gamybai. Naudojimo alternatyvos turėtų būti taikomos, laikantis pakopinio principo. Todėl reikia pirmiausia ištirti galimybes naudoti šias žaliavas medžiagų gamybai, o tik po to - energijos gamybai. Tokiuose perdirbimo procesuose šiuo metu sunaudojama 80 procentų alyvos ir 59 procentai biomasės. Kaip ir taikant pakopinį principą, būtina nustatyti šiuos naudojimo sekos reikalavimus: maisto produktai, atitinkamos vertinės išraiškos medžiagų gamyba, antrinės žaliavos arba energetinės žaliavos energijos srityje arba pašarai (aliejinės išspaudos), žemą energinę vertę turinčių žaliavų naudojimas su lignoceliulioze, trąšos.

3.4.1   Ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimas medžiagų gamyboje

Medžiagų gamybos srityje EESRK įžvelgia daugybę ataugančių žaliavinių kultūrų panaudojimo galimybių. Vokietijos automobilių pramonėje natūralių pluoštų naudojimas nuo 1996 iki 2003 m. padidėjo nuo 10 000 t iki 45 000 t. Mediena ir natūralūs pluoštai, naudojami kaip statybinė medžiaga, pasižymi ekologinės statybos pranašumais ir padeda taupyti energiją. Biologiškai skaidūs tepalai augalinių aliejų pagrindu pasižymi biologiniu skaidumu ir padeda išvengti gamtai daromos žalos. Ataugančios žaliavinės kultūros yra plovimo ir valymo priemonių, dažų ir tekstilės pagrindinės medžiagos. Automobilių pramonėje medžio ir natūralių pluoštų naudojimas pagerina atliekų šalinimo savybes, galima sumažinti naudojamų medžiagų svorį. Naudojant trumpaamžes ir ilgaamžes plastmases, pagamintas ataugančių žaliavinių kultūrų pagrindu, atliekų naudojime taip pat atsiveria visiškai naujų perspektyvų, nes vadinamąsias biologiškai skaidžias medžiagas (BSM) galima kompostuoti ir naudoti energetiniu požiūriu prasmingiau — šilumos gamybai arba biologinių dujų įrenginiuose šilumos ir elektros gamybai. Biologiškai skaidžių medžiagų žaliavos visų pirma yra krakmolo turinčios medžiagos, taip pat cukrus, aliejus ir lignoceliuliozė. Nuo 1995 m. jų naudojimas visame pasaulyje padidėjo iki 350 000 t, daugiausia jos pagamintos iš ataugančių žaliavinių kultūrų.

3.4.1.1

Komiteto vertinimu, statybos srityje galima dar tobulinti daugybę naujų medienos naudojimo galimybių. Vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos dalykus planuojant miškininkystę. Nors nemažai produktų buvo perdirbti tiek, kad juos jau buvo galima pateikti į rinką minėtose panaudojimo srityse, tačiau tam reikalinga perdirbimo procesų technika dar turi būti tobulinama.

3.4.1.2

Komitetas mano, kad įgyvendinant REACH reglamentą, bus galima numatyti naujas chemijos, susijusios su biomasės perdirbimu, tolesnio tobulinimo kryptis, kurios dar tik pradedamos tobulinti ir reikės intensyvių mokslinių tyrimų. Nustačius problemines medžiagas, įgyvendinant REACH reglamentą, teks kurti alternatyvas ir tai bus perspektyvios ataugančių žaliavinių kultūrų mokslinių tyrimų sritys. Pavyzdžiui, Vokietijoje ataugančių žaliavinių kultūrų dalis chemijos pramonėje nuo 1991 iki 2005 m. padidėjo nuo 8 proc. iki 10,4 proc. (tik chemijos ir farmacijos pramonėje, neskaitant popieriaus ir natūralių pluoštų perdirbimo pramonės).

3.4.1.3

Komitetas pabrėžia šiuos tikslus kuriant produktų linijas biomasės pagrindu:

tausesnis medžiagų ir energijos naudojimas,

iškastinių ir kitų baigtinių išteklių pakeitimas kitais,

aplinkai daromos žalos mažinimas,

biologinės skaidos taikymas,

svorio mažinimas naudojant lengvas statybines konstrukcijas,

ekologinės statybos pranašumų naudojimas,

darbų saugos užtikrinimas.

3.4.1.4

Daugelio produktų linijų gamybai šiuo metu iškyla kliūčių dėl to, kad daug kur nepavyko sumažinti išlaidų. To priežastis — nepakankamas produktų ir jų pateikimo į rinką rėmimas, taip pat nepakankamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas. Be to, šios žaliavos kai kuriose šalyse yra papildomai apmokestintos. Todėl šių žaliavų naudojimui Komitetas siūlo, taikyti analogiškas nuostatas kaip ir perteklinės elektros energijos supirkimo atveju, kad pritaikius lengvatas žaliavos galėtų greičiau įsitvirtinti rinkoje ir būtų konkurencingos.

3.4.2   Šiluminės energijos rinka

Komiteto nuomone, šilumos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių klimato politikos požiūriu vaidina ypač svarbų vaidmenį. Apie 60 procentų galutinės energijos suvartojimo tenka šiam sektoriui. Reikia tik pasiekti žemų energijos sąnaudų, tiek produkto, tiek ir žaliavos. EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad 35 proc. per metus užaugusios medienos ES miškuose lieka nepanaudota, net ir įvertinus reikiamą likutinės medienos kiekį (išskyrus Natura 2000 tinklą). Dar vienas papildomas aspektas, kurį reikia tinkamai įvertinti, yra mažesnis miškų gaisrų pavojus, jei miškuose bus mažiau medienos likučių; intensyvesnis miško naudojimas teikia postūmių regiono ūkio vystymui. Naftos ir gamtinių dujų pakeitimas šilumos rinkoje yra techniškai labiau pažengęs į priekį ir ekonominiu požiūriu daug paprasčiau įgyvendinamas nei kituose sektoriuose, kaip tik todėl jis tampa aplinkosaugos ir ekonomikos politikos būtinybė. Vis dėlto biomasės naudojimas šilumos gamybai didėja labai lėtai.

3.4.2.1

Kitaip nei elektros energijos ir degalų srityje, dar nėra parengta teisės aktų, skirtų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui šilumos ūkyje. Siekiant paspartinti šilumos gamybą biologinės masės pagrindu Europos lygmeniu, Komitetas reikalauja teikti kitas teisės aktų iniciatyvas dėl šilumos gamybos ir vartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių. EESRK mano, kad teisės aktai, panašiai kaip perteklinės energijos supirkimo įstatymai, galėtų pagreitinti jų įgyvendinimą.

3.4.2.2

Šiuo metu apie 56 mln. ES gyventojų naudojasi centralizuoto šildymo sistema, 61 proc. iš jų gyvena naujosiose ES valstybėse narėse. EESRK reikalauja tikslingai skirti struktūrinių fondų lėšas šių sistemų plėtrai ir atnaujinimui bei naudoti jose ataugančias žaliavas. Šiuo atveju reikia spartinti kombinuotą šilumos ir energijos gamybą.

3.4.2.3

Kadangi investicijos į šildymo techniką, elektrinių techniką, centrinį šildymą ir šilumos tiekimo sistemas yra ilgalaikės, Komitetas laikosi nuomonės, jog artimiausiu metu reikia atlikti gerokai daugiau darbų. Čia reikia skubiai imtis ne tik informavimo, bet ir visų pirma administracinio derinimo.

3.4.2.4

Dėl skirtingos miškininkystės ir nuosavybės teisinės padėties valstybėse narėse pavieniams šeimų ūkiams yra sudėtinga pasinaudoti miškuose esančiomis medienos atliekomis. Atsižvelgiant į naują paklausos situaciją reikėtų siekti sukurti nebiurokratines taisykles.

3.4.3   Degalų rinka

3.4.3.1

ES apytikriai 30 procentų energijos sąnaudų tenka transportui. Benzino alternatyva yra augalinis aliejus, biodyzelinas, etanolis, sintetiniai degalai iš biomasės. EESRK pastebi, kad biokuro direktyva įgyvendinama pernelyg lėtai. Buvo numatyta, kad iki 2010 m biodegalai užims 5,75 proc. rinkos, santykinis 2 proc. dydis, kuris buvo numatytas 2005 m., yra gerokai mažesnis ir sudaro mažiau nei 1,4 proc. Komitetas ypač remia programoje „Pažangi energetika Europai (PEE)“, pateiktoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1230/2003 (EB), suformuluotus tikslus:

su degalais susiję teisės aktai, mokesčiai, standartai arba normos;

tiekimo grandinių pagerinimas;

rinkos paklausa automobiliams, naudojantiems alternatyvų kurą;

papildomos priemonės.

3.4.3.2

Šiuo metu plėtojant Europoje etanolio gamybą, PPO derybose reikalaujama nustatyti etanolio importo kvotas. Tik šitaip ši jauna ūkio šaka, pakeičianti Oto variklių degalus (benziną), ateityje galės taip pat ir tapti perspektyvia šaka ES.

3.4.3.3

Tiek ES Komisija, tiek valstybės narės, skatindamos naudoti atsinaujinančius degalus, planuoja mokesčių lengvatas pakeisti nustatytomis degalų mišinių kvotomis. EESRK kelia rūpestį tai, kad dėl to kiltų grėsmė daugeliui naujų investicijų į šią jauną ūkio šaką, todėl reikalauja daugiau politinio patikimumo. Be to, jis pabrėžia, kad kaip tik dėl mokesčių lengvatų biologinių degalų srityje atsiras regionų lygiu pritaikytų investicijų.

3.4.3.4

Tačiau net ir palankiausių prognozių vertinimais, ne daugiau kaip 35 proc. dabar sunaudojamų degalų kada nors bus galima pakeisti augaliniais degalais. Antrosios kartos BTL (angl. biomas-to-liquid) degalai dar turi būti gerokai patobulinti technikos bei pateikimo į rinką požiūriu. Sudarant tokias prognozes, reikia atsižvelgti į tai, kad plotą galima naudoti tik vieną kartą ir vienam tikslui. Komitetas pabrėžia, kad veiksmingesnė transporto politika ir gerokai mažesnis degalų suvartojimas turi ir toliau likti svarbiausi tikslai, siekiant užtikrinti mūsų ekonomikos ateitį.

3.4.4   Elektros energijos rinka

3.4.4.1

Per artimiausius tris dešimtmečius Europoje reikės pakeisti elektrinių pajėgumus, kurių bendra galia siekia 200 000 MW. Bendra investicijų suma sudarys ne mažiau kaip 200 milijardų eurų. Tai padės nustatyti svarbias būsimos energetinės bazės gaires. Komiteto nuomone, čia esama galimybių pereiti prie kombinuotos šilumos ir energijos gamybos sistemos, priderinus jėgainių pajėgumus. Šitaip galima gerokai padidinti energetikos efektyvumą.

3.4.4.2

Lig šiol elektros energijos gamybai naudojama biomasė daugiausia buvo medienos atliekos, srutos, biologinės atliekos bei kitos gyvulinės ir augalinės kilmės atliekos. Biomasės naudojimas elektros energijos gamybai didėja labai iš lėto. Nepradėjus daugiau naudoti biomasės, nebus pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/77/EB numatytas tikslas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

3.4.4.3

Kadangi elektros energijos srityje kyla sunkumų, susijusių su elektros energijos paskirstymu, galima veiksmingai taikyti pastovias perteklinės energijos supirkimo sąlygas. EESRK nuomone, šie aspektai yra ypač svarbūs: inovacinių investicijų patikimumas, elektros kainos turi būti nustatomos diferencijuotai, atsižvelgiant į savikainą ir į turimą techniką, 5 metų patirties įvertinimas pritaikant supirkimo kainas prie naujų, pažangias technologijas taikančių investicijų, nuolaidų sistema už naujų technologijų taikymą, šiluminės energijos naudojimas, mažesnės, regionų mastelį labiau atitinkančios sistemos. Prasminga taikyti nuolaidų sistemą atsižvelgiant į naudojamas žaliavas. Komitetas laiko būtina taikyti nuolaidų sistemą visų pirma pievoms ir tarpinėms kultūroms, šalutiniams produktams, tokiems kaip šiaudai, bet taip pat ir antriniams produktams, kaip aliejinės išspaudos ir žlaugtai.

3.4.5   Tikslai

ES nustatė biodegalų ir elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo tikslus. Atsižvelgiant į dabartines kainų tendencijas iškastinių energijos šaltinių rinkose, juos reikėtų nustatyti iš naujo. Komitetas yra tos nuomonės, kad medžiagų gamybos ir šilumos naudojimo srityje Europos Sąjunga taip pat turėtų nustatyti bendrus tikslus ir bendrą veiksmų planą.

3.4.5.1

Formuluojant tikslus, Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia nustatyti tokį tikslą: 4 x 25 iki 2020 metų. Atsižvelgiant į būsimą biomasės naudojimą tai reikštų, kad 25 proc. elektros energijos, 25 proc. šiluminės energijos, 25 proc. degalų ir 25 proc. medžiagų, gaminamų iš žalios naftos, pvz., plastmasė, turi būti gaminama iš ataugančių žaliavinių kultūrų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Pagrindas yra šiandien suvartojami iškastiniai energijos šaltiniai. Net ir laikantis naujo, į šių tikslų realizavimą nukreipto požiūrio į atsinaujinančius išteklius, efektyvus visų išteklių naudojimas turi didžiausią reikšmę šalių ekonomikos vystymuisi. Plačiam įgyvendinimui tai reiškia, kad tiesiog būtina labiau padidinti medžiagų ir energijos naudojimo efektyvumą Europos Sąjungoje.

3.5   Politinių kliūčių kuriant produktų linijas įvardijimas

Dėl skirtingo politikos įgyvendinimo ir skirtingų teisės aktų politinės ir administracinės kliūtys 25 valstybėse narėse yra labai sudėtingos. Toliau šiame dokumente nagrinėjamos sritys, kuriose naudojant ataugančias žaliavines kultūras tiek ES, tiek valstybės narės turi patikrinti nepateisintą ir vystymąsi stabdantį poveikį.

3.5.1   Pluoštiniai augalai

Investuotojų požiūriu, šalims skirtos pluoštinių augalų, trumpo arba ilgo pluošto, kvotos yra kliūtis investicijoms. Kalbant apie paramos dydį trumpų pluoštų perdirbimui, Komitetas remia ES užsakymu parengtą Ernst & Young studiją apie kanapių ir linų rinkos reguliavimo sistemą. Šioje studijoje siūloma išlaikyti paramą trumpapluoščiams augalams ir pakeisti ją parama, teikiama visų rūšių pluoštams. Siekiant užtikrinti spartų natūralių pluoštų ūkio vystymą ES, Komitetas reikalauja šioje rinkos reguliavimo srityje užtikrinti patikimą planavimą.

3.5.2   Statybinės medžiagos

Statybos teisės aktuose statybos leidimų išdavimo praktiką būtina suderinti taip, kad pirmenybė būtų teikiama ataugančių žaliavinių kultūrų kaip statybinių medžiagų naudojimui, nes teigiamai vertintinos jų kaip produkto ir perdirbimo savybės. Komitetas reikalauja, kad Komisija ištirtų, kokiu mastu bendrosios teisinės sąlygos neleidžia jų naudoti statybos sektoriuje ir ragina ją teikti pasiūlymus, kaip ištaisyti padėtį.

3.5.3   Emisijos ir atliekų teisės aktai

Emisijos, ypač mažų atliekų deginimo įmonių taisyklės, taip pat atliekų perdirbimo teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos gamybą iš biomasės ir biologiškai skaidžių medžiagų, daug kur yra kliūtis įgyvendinti ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimą. Šiame kontekste Komitetas reikalauja bendrąsias aplinkosaugos sąlygas suformuluoti taip, kad būtų galima sparčiai pateikti šiuos produktus į rinką arba padidinti biomasės naudojimą nedarant žalos aplinkai. Tai pasakytina ir apie švaraus oro politikos direktyvos taikymą. Komitetas taip pat ragina suderinti nebenaudojamų automobilių direktyvą, siekiant geresnio atliekų perdirbimo ir šioje srityje ypač įvertinti naujų medžiagų ir lengvų konstrukcijų energetinį efektyvumą ir perdirbimo savybes.

3.5.4   Mokesčių teisė

Kalbant apie mokesčių sistemos suvienodinimą Europos mastu, Komitetas reikalauja mokesčių sistemas pertvarkyti labiau atsižvelgiant į aplinkosaugos ir išteklių aspektus. Šiame kontekste reikia siekti taip pat mažinti mokesčių lengvatas, jei naudojamos iškastinės žaliavos. Ir atvirkščiai: reikia peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio mažinimą, pvz., natūralių pluoštų srityje. Taip pat reikia paminėti apyvartos mokesčio mažinimą naudojant ataugančias žaliavas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms.

3.5.5   Europos standartai

Net jei perdirbimo standartus reglamentuoja teisės aktai, būtina nuolat tikrinti ir spartinti standartizavimo sistemų derinimą ir tobulinimą, pritaikant jas naujoms medžiagoms ir technologijoms biomasės srityje. Būtina užtikrinti teigiamą kilmės balansą standartizuojant procesus. Taip pat reikalaujama įvesti akreditavimą. Pavyzdžiui, kalbant apie anglies balansą, tropinio miško iškirtimas ir po to sekanti palmių aliejaus gamyba reiškia neigiamą anglies balansą artimiausius 30 metų. Be to, Europos lygmeniu reikia papildyti standartizacijos sistemas įtraukiant teigiamas biomasės kaip produkto ir atliekų šalinimo savybes.

3.6   Politiniai metodai ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimui ES didinti

EESRK reiškia susirūpinimą, kad šiuo metu nėra jokios pažangos siekiant veiksmingesnės Europos energetikos ir žaliavų politikos.

Komitetas kritiškai pastebi, kad labai daug Komisijos tarnybų nagrinėja ataugančių žaliavinių kultūrų problematiką, tarpusavyje nederindamos šios veiklos. Kadangi politinės nuostatos turi esminę reikšmę, Komitetas ragina prie Komisijos įkurti koordinavimo įstaigą arba darbo grupę. Kaip minėta 3.4.5.1 punkte, būtina nustatyti aukštus tikslus.

3.6.1   Biomasės naudojimo veiksmų planas

3.6.1.1

EESRK pritaria Komisijos ketinimui parengti ES biomasės veiksmų planą. Remiantis šiuo veiksmų planu, būtina parengti nacionalinius arba regioninius veiksmų planus. Šiam tikslui pasiekti būtina stebėsena. EESRK džiaugiasi, kad veiksmų plane nagrinėjamas šilumos energijos potencialas, kurio didelė dalis neišnaudojama. Kartu Komitetas apgailestauja, kad biomasės veiksmų planas nagrinėja biomasės naudojimą tik energijos gamybai. Todėl jis reikalauja biomasės naudojimo planą papildyti medžiagų gamybos sritimi bei naujų jos taikymo sričių tyrimais ir paspartinti informavimo, darbo su visuomene ir konsultacinį darbą. Ekonomikos politikoje būtina pradėti įgyvendinti verslo steigimo iniciatyvą ataugančių žaliavinių kultūrų srityje, kad būtų galima visų pirma paremti mažąsias ir vidutines įmones, turinčias sunkumų pritraukiant rizikos kapitalą. Komitetas apgailestauja, kad veiksmų plane nesiūloma atitinkamai pritaikyti patekimo į rinką sąlygas, kad būtų galima spręsti pasaulio prekybos problemas.

3.6.1.2

Komisijos Komunikate dėl paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti (COM(2005) 627, 2005 12 7) išdėstyta, kad ypač dėl bendrųjų teisinių sąlygų stokos biomasės ir biodujų potencialas daugelyje Europos šalių nepakankamai išnaudojamas. Praktikoje pasirodė esančios labai veiksmingos perteklinės energijos supirkimo sistemos, kurių kainos orientuojamos į išlaidas. EESRK tikisi, kad Komisija, remdamasi šiuo pranešimu, pateiks išsamesnių nurodymų.

3.6.2   Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

3.6.2.1

Komitetas dar nepastebi, kad Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje biomasės naudojimui būtų skiriama itin svarbi vieta. Tiek energijos tyrimuose, tiek ir ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimo medžiagų gamybai būtinos išsamesnės mokslinių tyrimų programos. EESRK primena, kad reikia rasti bendrus sąlyčio taškus su kitomis mokslinių tyrimų sritimis, pvz., medžiagotyra, chemijos mokslo tyrimais ir nanotechnologija. Jo nuomone, priėmus REACH reglamentą, atsirado dar viena priežastis spartinti mokslinius tyrimus biomasę nagrinėjančiose chemijos mokslo šakose .

3.6.2.2

Nepakeitus naujojoje bendrųjų tyrimų programoje Komiteto reikalaujamų esminių paradigmų, bus nelengva sulaukti ES būtinų permainų žaliavų srityje. Šiuo metu ribojantis veiksnys yra ne ataugančių žaliavų kiekiai, kurie jau užauginti ar kuriuos įmanoma užauginti. Veikiau priešingai: atsilieka rinkos arba perdirbamo produkto tolesnio perdirbimo arba konversijos technologijų lygis. Šioje srityje būtina sustiprinti mokslinius tyrimus.

3.5.4   Struktūriniai fondai

Komitetas tikisi, kad naudojant struktūrinių fondų lėšas artimiausiu finansavimo laikotarpiu bus skiriama bent minimali investicijų dalis ataugančioms žaliavinėms kultūroms.

3.7   Apsaugoti aplinką, gamtą ir kraštovaizdį — užtikrinti biologinę įvairovę

Komitetas mano, kad didėjantis ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimas nenustelbs kitų ekologinių tikslų. Todėl jis rekomenduoja atsižvelgti į šiuos principus:

Ataugančių žaliavinių kultūrų auginimui taikytini tie patys geros specializuotos maisto produktų gamybos praktikos principai.

Plotai, kuriuose auginamos ne maisto produktų žaliavos laikantis 3.2–3.2.3 punktuose nurodytos tvarkos, turi būti vėliau tinkami auginti maisto produktų žaliavas.

Ataugančias žaliavines kultūras reikia auginti anksčiau žemės ūkio reikmėms naudotuose plotuose ir „atidėtose“ žemėse. Prie jų priskirtini plotai, kurie laikinai nedirbami, pvz., dėl vykstančios žemės ūkio reformos. Dėl to neturi sumažėti nuolatinių ganyklų plotai.

Norint mažinti pervežimus, kurių neigiama įtaka aplinkai patvirtinama dokumentais, reikia plėtoti gamybą regionų arba vietos lygio ciklais.

Ekologiniu požiūriu vertingi žemės plotai turi išlikti kaip saugomos teritorijos ir ūkinė veikla juose vykdoma atsižvelgiant į gamtosaugos tikslus.

Reikia visų pirma remti ir auginti tas ataugančias žaliavines kultūras, kurios pasižymi tinkama ekologine pusiausvyra.

Šie principai turi būti nacionalinių ir tarptautinių akreditavimo normų pagrindas.

Jei bus atsižvelgiama į šiuos principus, bus galima užtikrinti, kad ataugančių žaliavų gamyba yra naudinga koncepcija ekonomikos ir aplinkosaugos vystymui: Tarpusavyje susiję tikslai turi būti iškeliami vienu metu.

3.8   Tarptautinė dimensija plėtojant ataugančių žaliavinių kultūrų auginimą

Įvertinus dėl žaliavų, pvz., dėl naftos gresiančius konfliktus, ataugančių žaliavinių kultūrų plėtojimas Europoje įgauna svarbų užsienio politikos, vystymosi politikos ir taikos stiprinimo aspektą.

3.8.1

Visose šalyse gyventojų aprūpinimas maisto produktais turi būti svarbiausias prioritetas. Todėl Komitetas, atsižvelgdamas į tarptautinę prekybą, reikalauja, kad bioenergetinių kultūrų auginimas ir eksportas nedarytų žalos šalies apsirūpinimui maisto produktais. PPO taisykles ir šiuo atveju taip pat būtina išsamiau apibrėžti. Atitinkamos vyriausybės privalo numatyti reikiamas politines priemones, užtikrinančias šalies apsirūpinimą maisto produktais. EESRK taip pat įžvelgia būtinumą nustatyti socialines darbo normas ir ekologinius standartus Pasaulio prekybos organizacijos taikomose netarifinėse prekybos taisyklėse, kurios bus taikomos atsinaujinančioms žaliavoms tarptautinėje prekyboje. Komitetas remia tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros (IRENA) įsteigimą ir reikalauja daugiau skaidrumo tarptautiniame žaliavų ūkyje.

3.8.2

EESRK pabrėžia, kad ES ekonomika yra priklausoma nuo pažangių technologijų vystymo ir eksporto (1). Pažangūs ataugančių žaliavinių kultūrų metodai ir produktai sudaro pagrindą ateities technologijų srityje vaidinti svarbiausią vaidmenį pasaulinėje prekyboje. Todėl plėtojant ataugančių žaliavinių kultūrų sektorių bendrosios politinės sąlygos yra ypač svarbios vystant Europos Sąjungos ekonomiką.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  EESRK nuomonė, OL C 241, 2004 09 28, 44–48 p.


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos balsavo daugiau nei ketvirtadalis balsavusių narių, buvo atmesti:

1.8 punktas. Išbraukti.

EESRK aiškiai pasisako už tai, kad ES aiškiai suformuluotų tikslus dėl ataugančių žaliavinių kultūrų šaltinių procentinio kiekio. Jis siūlo nustatyti tokį tikslą: 4 × 25 iki 2020 m., t. y., po 25 proc. elektrai, šiluminei energijai, kurui ir naujoms medžiagoms, pvz., kompozitams, plastikams, sutvirtintoms natūraliais pluoštais, arba kitiems aliejinės chemijos produktams.

Paaiškinimas

Siūlomas tikslas iki 2020 m. pasiekti proporciją 4 × 25 yra pernelyg aukštas ir neatsižvelgia į energijai imlių pramonės šakų, pvz., popieriaus arba chemijos pramonės, interesus.

Balsavimo rezultatai:

Už: 43

Prieš: 66

Susilaikė: 14

3.4.5.1 punktą pakeisti taip:

Formuluojant tikslus, Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia nustatyti tokį tikslą: 4 × 25 iki 2020 metų. Atsižvelgiant į būsimą biomasės naudojimą tai reikštų, kad 25 proc. elektros energijos, 25 proc. šiluminės energijos, 25 proc. degalų ir 25 proc. medžiagų, gaminamų iš žalios naftos, pvz., plastmasė, turi būti gaminama iš ataugančių žaliavinių kultūrų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Pagrindas yra šiandien suvartojami iškastiniai energijos šaltiniai. Net ir laikantis naujo, į šių tikslų realizavimą nukreipto požiūrio į atsinaujinančius išteklius, eEfektyvus visų išteklių naudojimas ir toliau turi didžiausią reikšmę šalių ekonomikos vystymui. Plačiam įgyvendinimui tai reiškia, kad tiesiog būtina labiau padidinti medžiagų ir energijos naudojimo efektyvumą Europos Sąjungos teritorijoje.

Paaiškinimas

Siūlomas tikslas iki 2020 m. pasiekti proporciją 4 × 25 yra pernelyg aukštas ir neatsižvelgia į energijai imlių pramonės šakų, pvz., popieriaus arba chemijos pramonės, interesus.

Balsavimo rezultatai:

Už: 44

Prieš:

70

Susilaikė: 12


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/60


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Medienos — besiplečiančios Europos energijos šaltinio

(2006/C 110/11)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, savo narių Olli Rehn, Mariann Fischer Boel ir Andris Piebalgs vardu, 2005 m. liepos 11 d. paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl Medienos — besiplečiančios Europos energijos šaltinio

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 27 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Seppo Kallio.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 130 narių balsavus už ir 6 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad medienos kuras yra vienas iš neišnaudotų Europos energijos šaltinių (1), kurį naudojant būtų galima sumažinti anglies dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, emisiją. Svarbu nepamiršti miškų vaidmens apsaugant visuomeninius interesus (apsaugos funkcija ir biologinė įvairovė). Vis dažniau naudojant medienos kurą, pramoniniam perdirbimui būtų galima naudoti nepanaudotą žaliavą. Medienos energijos naudojimas padeda kovoti su klimato kaita, gerina prastą ES aprūpinimą energijos ištekliais ir padidina tiekimo patikimumą, t. y., sprendžia ES energetikos politikos uždavinius. Naudojant medieną galima tik iš dalies spręsti energetikos problemas. Be to, būtina sukurti alternatyvius energijos šaltinius ir imtis veiksmų taupyti energiją (apšiltinti pastatus). Augdamas medis iš oro pasiima anglies dioksidą: vienas kubinis metras miško sujungia vidutiniškai 800 kg anglies dioksido. Iš esmės, dideli miško ištekliai yra labai svarbūs ilgam laikui užtikrinant anglies išskyrimą miške. Tinkama miškotvarka ir miškų augimo užtikrinimas didina anglies atsargas. Didesnis medienos energijos naudojimas pakeistų neatsinaujinančios energijos atsargas, kartu sumažinant iškastinio kuro emisijas. Medienos naudojimas energijos tikslais prisidėtų prie veiksmingesnės miškotvarkos ir ilgainiui — didesnių miško išteklių.

1.2

EESRK taip pat mano, kad, norint dažniau naudoti medienos kurą, reikalinga ilgalaikė šio kuro naudojimo strategija, kurioje būtų atsisakyta draudžiančių ir ribojančių taisyklių, trukdančių jį naudoti plačiau. Turi būti sukurtos vienodos medienos energijos naudojimo sąlygos panaikinant mokesčius ir pagalbos priemones iškastiniam kurui. Paskelbtos kietojo medienos kuro Europos kuro specifikacijos ir klasės — CEN/TS 14961.

1.3

EESRK mano, kad kiekvienoje šalyje turėtų būti skatinamas tvarus medienos naudojimas ir turi būti atverta pramonės šalutinių produktų, energijai gaminti naudojamos miško medienos ir perdirbtos medienos kuro rinka. Kuro gamyba ir naudojimas dažnai būna glaudžiai susiję su miškininkystės ir medienos pramone. Atsiranda naujų medienos kuro rūšių, pavyzdžiui, medžio granulių, briketų ir skystojo biokuro tarptautinė rinka. Medienos kuro rinkai plėstis būtinos ekonominės priemonės, kad nauji operatoriai galėtų patekti į rinką. Ekonominės priemonės taip pat padės didinti medienos paklausą ir pasiūlą. Apmokestinus iškastinį kurą mokesčiais atsižvelgiant į anglies dioksido emisiją ir žemo tarifo PVM taikymas medienos kurui skatintų medienos energijos paklausą. Investicinė pagalba gali padidinti energijos gamintojų poreikį medienos kurui. Be to, reikėtų skatinti medienos kuro reklamą, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą. Ekonominės priemonės visų pirma turėtų būti taikomos visose veiklos srityse, išskyrus prekybos emisijų leidimais sektorių. Technologijų ir geros praktikos perdavimas ir komunikacijos strategijos sukūrimas būtų patys geriausi paramos naujosioms valstybėms narėms būdai.

1.4

EESRK mano, kad sėkmingas šių nepanaudotų išteklių įsisavinimas ir telkimas priklauso nuo operatorių, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti ekonominę veiklą tinkamai veikiančioje rinkoje. Kad operatoriai ekonominę veiklą galėtų vykdyti šalyse, kuriose rinka nėra išplėtota, jiems reikėtų teikti laikiną pagalbą, pavyzdžiui, iš Kaimo plėtros fondo lėšų. Labai svarbu paremti miškų savininkų organizacijas, vietos įmones ir smulkiąją pramonę.

1.5

EESRK pasigenda pastangų didinti medienos kuro paklausą taikant aplinką tausojančias ekonomines priemones, pagal kurias skirtingiems vartotojams būtų taikomos vienodos sąlygos ir skatintų kurui naudoti medieną visose rinkos dalyse: medienos ir perdirbtos medienos kurą namų šildymui; didelių atskirų pastatų šildymui; centrinio šildymo katilinėse, tiekiančiose šilumą ir elektros energiją kaimų, savivaldybių ir miestelių žmonėms; ir, žinoma, miškininkystės pramonėje ir kitose vietos ir regiono pramonės įmonėse, kurios naudoja vietos ir regiono medienos išteklius šilumos ir elektros energijos gamybai. Didesnius medienos kiekius kaip energijos šaltinį galima naudoti tik tada, kai išnaudotos visos šilumos izoliacijos galimybės ir parengta šilumos koncepcija naudojant kitas alternatyvias energijos rūšis (pirmiausia saulės energiją).

1.6

EESRK mano, kad beveik visose valstybėse narėse, ypač naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kur miško valdos yra mažos, miškų savininkai nėra susivieniję į organizacijas ir miško išteklių naudojimo lygis yra žemas, reikalingos ypatingos iniciatyvos medienos kuro ir šilumos bei elektros energijos gamybos verslo skatinimo priemonėms įgyvendinti. Dažnai naujiems operatoriams keliami pernelyg dideli reikalavimai. Mažinant tokius reikalavimus verslas taptų aktyvesnis ir būtų skatinama kurti ir vystyti naujas rinkas. Norint pradėti verslą ir kurti vietos ir regionų rinkas, turi būti naudojama ES struktūrinių fondų parama.

1.7

EESRK laikosi nuomonės, kad nė vienai biomasės kuro rūšiai neturėtų būti daromos išimtys. Medienos konkurencingumui, palyginti su kitomis biomasės kuro rūšimis, neturėtų trukdyti kitų ES politikos sričių priemonės. Esant šiuolaikinėms technologijoms, medienos biomasė tinka įvairioms energijos rūšims gaminti, taip pat ji gali būti žaliava transporto kurui gaminti.

1.8

EESRK nuomone, turėtų būti atsisakyta visų susitarimų ir nuostatų, varžančių medienos kuro laisvą judėjimą, ir pašalintos kitos kliūtys prekiauti tokiu kuru Europos Sąjungoje. Mediena gali turėti didelės reikšmės skatinant energetikos sektoriaus konkurencingumą. Ji gali ypač sėkmingai konkuruoti su kitais energijos ištekliais vietos ir regionų lygiu.

1.9

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nedaug žinoma apie medienos kuro išteklių Europos Sąjungoje galimybes ir naudojimą. Visos valstybės narės ir šalys kandidatės turėtų tobulinti medienos energijos išteklių apskaitą, nes tai yra tvarios plėtros pagrindas. To siekiant reikėtų taikyti įvairius metodus. Taigi, dideliuose Vidurio Europos lapuočių miško plotuose reikia palikti pakankamai medyno, kad būtų užtikrinta miškų biologinė įvairovė. Nepakanka informacijos apie miško išteklius, kuriais pramonė negali pasinaudoti dėl jų buvimo vietos. Todėl būtina tokius išteklius tiksliai apibrėžti, suklasifikuoti ir standartizuoti siekiant išvengti ES prekybos mediena iškraipymų. Reikalingi medienos kuro potencialo ir jo naudojimo stebėjimo nacionaliniai aprašai, ir jų galimybės turėtų būti ištirtos atidžiau laikantis vienodų reikalavimų. Taip būtų suvienodinti tikslai ir įvertinti įvairių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

1.10

EESRK mano, kad didesnis medienos naudojimas kurui yra svarbus veiksnys reguliuojant miškų gaisrus, kuriuos sukelia žmonės kultivuojamose spygliuočių monokultūrose. Intensyvesnis medienos naudojimas, ypač energijos gamybai, galbūt leistų sumažinti miško gaisrų pavojų ir dažnumą.

1.11

Į medienos kaip energijos šaltinio naudojimo programą reikėtų įtraukti mokslinius tyrimus, susijusius su efektyviomis rūšimis ir ekotipais, intensyvaus auginimo metodais ir gamybos ciklo trumpinimu. Reikėtų plėtoti miškų medynų aspektą. Veiksmingų metodų paieška, kaip gauti energiją iš medienos, neturėtų sukelti neigiamų padarinių, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu, ir vietos ir regionų vandens išteklių vandentvarkos problemų. EESRK mano, kad turi būti kuriamos miško medienos kuro naudojimo bei deginimo technologijos ir logistikos priemonės. Ilgalaikių rezultatų galima tikėtis tik remiant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, informacijos sklaidą ir technologijų perdavimą. Siekiant išvengti konkurencijos iškreipimų, turi būti nustatyti bendri mažų kietojo kuro katilų Europos standartai.

1.12

EESRK mano, kad turi būti teikiama daugiau informacijos apie galimą dar neįgyvendintą medienos energijos naudojimą. Tai tinka visam šiam sektoriui, pradedant individualių namų šildymu ir baigiant didelėmis pramoninėmis ir visuomeninėmis katilinėmis, kuriose deginamos medienos skiedros ir šalutiniai produktai. Daugelyje šiuolaikinių, šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas taikančių katilinių kartu gali būti deginamas ir kitas kietasis kuras.

1.13

Medienos kuro, miškininkystės pramonės šalutinių produktų ir medienos ruošos atliekų (šakų, medžių viršūnių, kelmų ir žemos kokybės medienos po išretinimo) naudojimas padidintų tvarios miškininkystės pelningumą ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, nesumažindamas žaliavų miško pramonės įmonėms arba darbo vietų miškininkystės sektoriuje ir medienos pramonės įmonėse. Padidėjęs medienos energijos naudojimas taip pat būtų svarbus miškininkystės sektoriaus indėlis siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

1.14

Energijos gamybai skirtai medienai gauti pirmiausia turi būti numatyti tie plotai, kurie yra netinkami žemės ūkiui (apželdinimas mišku, skirtu energijos gamybai).

2.   Bendros pastabos

2.1

Europos Sąjunga neturi bendros energetikos politikos. Pastaraisiais metais buvo priimti sprendimai dėl elektros energijos rinkos (96/92/EB (2)) ir gamtinių dujų (98/30/EB (3)), tiekimo saugumo, dažnesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimų, susijusių su energijos gamyba. Bandymas vienodinti iškastinio kuro mokesčius anglies dvideginio dujų emisijų pagrindu, kuris turėjo gerokai paskatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, nebuvo sėkmingas.

2.2

1997 m. baltojoje knygoje (4) nustatytas tikslas padidinti atsinaujinančios energijos kiekį nuo 45 Mtoe 1995 m. iki 135 Mtoe 2010 m. Buvo numatyta iki 2010 m. Europoje (ES 15) padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą nuo 5,2 proc. iki 12 proc. 2001 m. jis siekė 6 proc. Geriausiu atveju ši dalis galėtų būti 10 proc., blogiausiu — 8 proc. Tai rodo, kad nepakanka priemonių pakankamai sparčiai nukreipti energetikos plėtrą tinkama linkme. Komisijos komunikate (5) pateiktas panašus vertinimas.

2.3

2000 m. žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo saugumo strategija“ (6) Komisija išreiškė didelį norą sumažinti Europos energijos išteklių importą ir padidinti apsirūpinimą vidaus energijos ištekliais. Apsirūpinimas vidaus energijos ištekliais šiuo metu yra šiek tiek didesnis negu 50 proc., o tai strateginiu požiūriu yra per mažai.

2.4

Direktyvoje 2001/77/EB (7) dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, teigiama, kad iki 2010 m. elektros energijos gamyba, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius, turėtų siekti 22 proc. Įvertinus įgyvendinamas priemones ir rezultatus matyti, kad iki nustatytos datos bus pasiekta tik 18–19 proc. Aiškiai padidėjo iš biomasės gaunamos elektros energijos gamyba. Tačiau šie skaičiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

2.5

Direktyvoje 2003/30/EB (8) numatyta, kad iki 2010 m. biokuro dalis turėtų sudaryti 5,75 proc. viso sunaudojamo kuro. Iki 2005 m. tarpinis tikslas buvo 2 proc., tačiau įvykdyta tik 1,4 proc.

2.6

Direktyva dėl energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių (2003/96/EB (9)) numato, kad valstybės narės medienos kuro gali neapmokestinti arba taikyti mažesnius mokesčius. Tai leidžia visiškai arba iš dalies atsisakyti mokesčių visoms biokuro rūšims, o visi įstatymų numatyti minimalūs mokesčiai gali būti dar labiau sumažinti. Leidimas netaikyti mokesčio gali būti suteikiamas daugiausia šešerius metus iš eilės. Atleidimas nuo mokesčio negali būti taikomas po 2012 m. gruodžio 31 d., o atleidimas, suteiktas vadovaujantis minėta direktyva, galioja iki 2018 m.

2.7

Europos Sąjungos direktyva dėl emisijos leidimų sistemos (2003/87/EB (10)) buvo priimta 2003 m. rudenį. Vadinamojoje pereinamojoje direktyvoje (2004/101/EB (11)), kuri buvo priimta 2004 m. rugsėjo mėn., numatytos galimybės prekiauti emisijų leidimais vykdant projektus už Europos Sąjungos ribų (ŠPM — Švarios plėtros mechanizmas) arba tarp pramoninių valstybių (BĮ — bendras įgyvendinimas).

2.8

2005 m. gruodžio mėn. Komisija parengė Biomasės naudojimo veiksmų planą  (12), kuriuo siekiama spartinti ir didinti valstybėse narėse biokuro naudojimą.

2.9

Didžioji dalis energijos gamybai suvartojamos biomasės naudojama šilumos gamybai. Turėtų būti parengta direktyva dėl biomasės naudojimo šilumos gamybai.

2.10

Geriausias būdas siekti energijos efektyvumo yra gaminti elektros energiją ir šilumą toje pačioje jėgainėje. Vienalaikė gamyba ypač svarbi centralizuoto šildymo katilinėse ir siekiant naudoti kurui daugiau biomasės. Direktyva 2004/8/EB (13) skirta skatinti bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą.

2.11

Šiuo metu rengiama Europos Sąjungos septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa (2007–2013 m.). Europos miškininkystės sektoriaus sukurta „Miškininkystės sektoriaus technologijų platforma“ taip pat numato mokslinių tyrimų programą, pagal kurią bus investuojama į medienos energijos gamybos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

2.12

Konkurencija energetikos rinkoje įvairiose Europos valstybėse vystėsi labai skirtingai. Tai pasakytina ne tik apie gamybą ir paskirstymą, ypač elektros energijos sektoriuje, bet dažnai ir apie prekybą iškastiniu kuru. Konkurencija energetikos sektoriuje nėra pakankama. Mediena, kaip vietinės ir regioninės reikšmės kuras, gali sukurti didesnę rinkos konkurenciją.

2.13

Naujiems, ypač mažiesiems, energetikos sektoriaus operatoriams sunku patekti į elektros energijos tiekimo rinką vienodomis sąlygomis su kitais operatoriais. Šiuo požiūriu padėtis įvairiose valstybėse narėse yra labai skirtinga.

2.14

2005 m. rugsėjo 30 d. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje nustatytas tikslas iki 2020 m. padidinti atsinaujinančios energijos kiekį iki 20 proc. Rezoliucijoje pripažįstama, kad atsinaujinantys energetikos šaltiniai negali laisvai patekti į rinką. Joje tvirtinama, kad turėtų būti panaikintos atsinaujinančios energijos augimui trukdančios administracinės priemonės. Siūloma į energijos savikainą įskaičiuoti iškastinio kuro poveikio aplinkai kainą, palaipsniui šalinti kenksmingoms įprastoms energijos formoms teikiamą paramą ir netaikyti mokesčių, trukdančių naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

2.15

Piliečių organizacijos Europoje imasi veiklos dėl atsinaujinančios energijos, reikalaudamos ženklinti elektrą pagal jos poveikį aplinkai. Mediena, priklausanti atsinaujinantiems gamtos ištekliams, atitinka tvariai energijos gamybai keliamus reikalavimus. Energijos iš medienos gamyba tobulina tvarios miškininkystės pagrindą. Tvarumo požiūriu svarbu, kad miško nebūtų iškertama daugiau, negu jo išauginama. Tvari miškininkystė remiasi ir yra reglamentuojama Ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje (MCPFE) sprendimų dėl tvarios miškotvarkos Europoje. Miškotvarkos tvarumą taip pat apsaugo miškų sertifikavimo sistemos. Pagal Lisabonoje miškininkystės ministrų priimtus tvarios miškotvarkos reikalavimus, išgaunant biomasę miško teritorijose energijos gamybos tikslais turi būti saugomi dirvožemio anglies ištekliai ir jų ciklai. Todėl reikia saugoti dirvožemį, užtikrinant evoliuciją, maistingųjų medžiagų tiekimą ir fizines bei chemines sąlygas. Šiame etape būtina sutelkti pastangas didinant medienos naudojimą, jo neribojant. Tuo pat metu turi būti ieškoma geriausių medienos energijos gamybos būdų. Daug ES šalių turi geras medienos energijos ženklinimo sistemas, kurios garantuoja energijos gamybos kontrolę, o vartotojams — informaciją apie aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.

2.16

2004 m. 10 naujų valstybių tapus ES narėmis, miško ištekliai Europoje padidėjo maždaug 30 proc. Šiuo metu ES miškai ir miškų plotai sudaro 140 milijonų hektarų; dar 22 milijonai hektarų jų yra narystės siekiančiose šalyse. Visų ES valstybių narių komerciniais tikslais naudojamo miško plotai (t.y. medienos turintys miškai — miškų plotai, kuriems taikomi įstatymų, ekonominiai ir aplinkosaugos reikalavimų apribojimai neturi didelės reikšmės medienos produkcijai) sudaro 117 milijonų hektarų ir dar 19 milijonų hektarų yra narystės siekiančiose šalyse. Grynas metinis medynų tūrio prieaugis (iš bendrojo prieaugio atėmus natūraliai prarastus medžius) ES sudaro 560 milijonų m3. 2002 m. buvo iškirsta 350 milijonų m3, iš jų 41 mln m3 sudarė tradiciniai kirtimai malkoms. Apvaliosios medienos grynas importas į ES sudaro apie 25 milijonų m3. Pramonei ir namų ūkiui bendrai sunaudojama 62 proc. metinio prieaugio, iš jų daugiau 7 proc. kaip sudaro namuose naudojama mediena. Maždaug 10 proc. viso prieaugio yra saugomuose miškuose arba kitokiuose komerciniams tikslams nenaudojamuose plotuose.

2.16.1

Tai reiškia, kad 30 proc. šio prieaugio nėra sunaudojama, todėl galima teigti, kad miško ištekliai ES šiuo metu atsinaujina taip pat sparčiai kaip ir per pastaruosius 50 metų. Dalį šios nenaudojamos medienos (170 milijonų m3) sudaro žemos kokybės mediena, kuri tinka tik kurui. Iš šio kiekio 30 milijonų m3 gali būti naudojama kaip medienos kuras, ne tik kaip žaliava. Kiekvienais metais miškuose lieka 173 milijonai m3 medienos ruošos ir kertamo miško atliekų, tinkamų kurui. Atsižvelgiant į techninius, ekonominius ir ekologinius apribojimus, manoma, kad iš jų 70 milijonų m3, kurias sudaro kertamo miško atliekos ir kelmai, galima būtų panaudoti.

2.16.2

Šalutiniai miško pramonės produktai (juodasis šarmas, žievė, pjuvenos, kt.) ir regeneruota mediena yra dideli ištekliai ir jau yra veiksmingai naudojami daugelyje šalių, visų pirma atsižvelgiant į integruotą miškininkystės pramonę. Šalutinių produktų ir regeneruotos medienos naudojimas kurui gali sudaryti iki 30-50 proc. apvaliosios medienos sunaudojimo (tai sudaro 100–167 milijonų m3 apvaliosios medienos).

2.16.3

Tai reiškia, kad tvarų ES medienos kuro potencialą sudaro 267 milijonų m3; dalis į šį skaičių įeinančių šalutinių produktų jau yra naudojama. Medienos kiekis atitinka 50 Mtoe energijos. ES miškai turi ne mažiau kaip 100 milijonų m3 medienos kuro nepanaudotą potencialą. Šalutinių produktų kiekis didėja, taip pat didėja apvaliosios medienos naudojimas miškų pramonėje. Nedideli medienos kuro kiekiai gali būti gauti tvarkant kultūrinį kraštovaizdį. FAO ir JT EEK (Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos) medienos komitetas šiuo metu rengia 10 šalių skirtas medienos kuro kontrolės priemones ir priemones duomenų rinkimo sistemai patikrinti.

2.16.4

2001 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarė tik 101,3 Mtoe visos Europos (ES 25) suvartotos 1,668 Mtoeenergijos. Daugelyje valstybių (išskyrus keturias) didžiausią atsinaujinančios energijos dalį sudaro biomasė. Vienuolikoje valstybių ši dalis sudarė daugiau negu 75 proc. Ši proporcija ypač didelė naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Maltą ir Kiprą.

3.   Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir medienos kaip pakaito naudojimas

3.1

Pagrindinės netiesioginės iškastinio kuro energijos išlaidos susijusios su klimato kaita. Anglies dioksidas yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Kai kurios šalys bando šią problemą spręsti taikydamos CO2 emisijos mokesčius. Siera, azoto oksidas ir sveikatai žalingų dalelių emisijos taip pat susijusios su išorės išlaidomis. Medienos kuras anglies dioksido dujų išskyrimo požiūriu yra neutralus, t. y. jis nedidina bendrųjų emisijų į atmosferą. Medienoje yra mažai sieros ir azoto palyginti su kitomis kuro rūšimis, ir pagrindinė sveikatai žalingų dalelių emisija paprastai būna nedidelė.

3.2

Šiandienos planetos gerovė beveik be išimties priklauso nuo neatsinaujinančių gamtos išteklių. Tai ypač pasakytina apie energijos gamybą ir vartojimą, daugiausiai naudojant iškastinį kurą: lignitą, anglis, naftą, naftinguosius skalūnus ir gamtines dujas.

3.3

Pasaulyje didžiausias šiltnamio dujų emisijų kiekis (59 %) išskiriamas energijos gamyboje. Energijos gamybos pagrindinę emisijų dalį sudaro anglies dioksidas, kurio koncentracija ore didėja daugelį dešimtmečių.

3.4

Naudojant iškastinį kurą, į aplinką patenka ir kitų jai žalingų medžiagų: sieros dioksido, azoto oksidų ir įvairaus dydžio kietųjų dalelių. Naudojant medieną kaip pakaitalą, šias emisijas galima sumažinti. Energijos gamybai naudojamas medienos kuras gali pakeisti iškastinį kurą, kurio poveikis aplinkai yra gerokai didesnis.

3.5

Įvairių medžio produktų naudojimas yra veiksmingas būdas mažinti CO2 emisiją dar ir todėl, kad medienos kuro paruošimui, palyginti su kitomis kuro rūšimis, reikia daug mažesnių energijos sąnaudų. Mediena kaip medžiaga gali būti naudojama siekiant pakeisti neatsinaujinančius gamtos išteklius. Dėl prekybos emisijų leidimais didėja medienos produktų, palyginti su energijai imliais produktais kaip plienas ir betonas, konkurencingumas.

3.6

Vietoje iškastinio kuro naudojant atsinaujinančią energiją mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Mažėjimas priklauso nuo to, kokį kurą ir kokius gamybos metodus šiuo atveju pakeičia atsinaujinanti energija. Įvairios iškastinio kuro rūšys turi skirtingus CO2 emisijos koeficientus. Siekiant mažinti emisijas, ypač svarbu pasirinkti tokius energijos gamybos būdus, kuriuos naudojant energijos vieneto kaina būtų nedidelė.

3.7

Gaminti elektros energiją naudojant iškastinį kurą aplinkos apsaugos požiūriu yra netinkamas sprendimas. Daugelyje pramonės procesų numatyti šilumos, garo ir elektros energijos gamybos reikalavimai, todėl yra ypač tikslinga elektros energiją gaminti naudojant pramoninį procesą.

3.8

Pramonės įmonėse, kur mediena yra apdorojama mechaniškai ir chemiškai, mediena pirmiausia naudojama medžio ir popieriaus gaminių gamybai. Šio proceso metu gaunami įvairūs šalutiniai produktai, kurie kaip kuras labai tinka energijos gamybai. Šiuolaikinės cheminės ir pjautinės medienos pramonės šakos yra pagrindinės energijos išteklių gamintojos, t. y. jos gali pagaminti daugiau energijos, negu pačios suvartoja. Šalutiniai produktai, kurie savaime nėra reikalingi energijos gamybai, gali būti parduodami biomasės kuro rinkoje.

3.9

Pagrindinės celiuliozės gamyklų atliekos yra lignino prisodrintas juodasis šarmas, kuris gali būti naudojamas elektros ir šilumos gamybai. Juodasis šarmas ateityje taip pat gali būti naudojamas kaip žaliava transporto priemonių kuro gamybai. Tam būtini tolesni moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Iš celiuliozės lignino gaunamas etanolis, dujos ir sintetinio dyzelino gamyba yra kiti galimi energijos šaltiniai.

3.10

Naujos valstybės narės turi nemažą Europos Sąjungos miškininkystės pramonės plėtros ir energijos gamybai ir medienos produktams naudojamos miško žaliavos potencialą.

3.11

Biomasės kuro rinka paprastai yra vietinės arba regioninės reikšmės, kadangi tai susiję, pavyzdžiui, su transporto išlaidomis. Tačiau baldų arba pjautinės medienos pramonės šalutinių produktų perdirbimas į granules, pirolizės būdu gautą bionaftą ar briketus, sudarytų sąlygas atverti naujas platesnes rinkas. Taigi turėtų būti skatinamas ir užtikrinamas paskirstymo tinklų veikimas, kad vartotojais taptų ir visuomenė. Atsiradus naujai CEN klasifikacijai, palengvėjo paskirstymas ir prekyba.

3.12

Didelių problemų kelia miškų gaisrai, ypač Viduržemio jūros valstybėse — Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje. Šiaurės Europos šalyse šis pavojus yra mažesnis. Tvarkant tokius plotus ir renkant medžiagas, didinančias miško gaisrų pavojų ir galimą žalą, galima sumažinti ekonominius nuostolius. Yra daugybė gaisrų priežasčių, tačiau trys iš jų yra pagrindinės: miškų būklė — norint sumažinti gaisrų pavojų, reikėtų šalinti miško valymo liekanas; žmonių elgesys ir priežiūros bei gesinimo sistemų nebuvimas. Miško gaisrai yra stichinės nelaimės ir turi būti imamasi visų prevencinių priemonių, kad jų nebūtų nei valstybėse narėse, nei visoje ES.

4.   Tarptautinė politika ir plėtra

4.1

2005 m. energetikos rinka patyrė smarkų smūgį pakilus naftos kainoms ir trūkstant naftos produktų gamybos pajėgumų. Kartu pakilo ir elektros kaina. Viena iš priežasčių buvo prekyba emisijų leidimais, kurios bendrų padarinių iki šiol neįmanoma nustatyti. Be to, ne itin daug buvo panaikinta elektros energijos prekybos rinką reglamentuojančių nuostatų.

4.2

Tarptautinis politinis klimatas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didėjantį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Europos Sąjunga, laikydamasi Kioto protokolo (įsigaliojo 2005 m. vasario 18 d.), įsipareigojo sumažinti CO2 emisiją 8 proc., palyginti su 1992 m. rodikliais. Tai susiję su visomis valstybėmis narėmis ir jų galimybėmis sumažinti emisijas savo šalyse. ES prekybos emisijų leidimais sistema yra viena Europos Sąjungos klimato strategijos sudedamųjų dalių ir tik iš dalies yra susijusi su Kioto protokolu.

4.3

Prekyba emisijų leidimais Europos Sąjungoje prasidėjo 2005 m. sausio 1 d. Pradinis etapas apima 2005–2007 m. ir taikomas tik CO2. Pasiskirstymas ES viduje priklausys nuo visų ES 15 valstybių sėkmės mažinti emisijas; nepasiekus numatyto tikslo, kiekviena iš ES 15 valstybių narių turės užtikrinti, kad emisija bus sumažinta 8 proc. Kai kurios valstybės narės 2008–2012 m. kelia dar aukštesnius reikalavimus. Tarptautinė padėtis po 2012 m. lieka neaiški. Atskiros ES valstybės narės yra paskelbusios skirtingus Europos Sąjungos apskritai ir savo šalių uždavinius.

4.4

Europos Sąjunga neturi bendros miškininkystės politikos, o valstybės narės vykdo savo nacionalines miškininkystės programas ir politiką. 1998 m. ES Ministrų Taryba patvirtino ES miškininkystės strategiją Ji yra paremta subsidiarumo principu, kuriuo vadovaujantis miškininkystės politika iš esmės yra palikta valstybių narių kompetencijai. 2005 m. kovo mėn. buvo priimtas Komisijos komunikatas dėl miškininkystės strategijos įgyvendinimo (14), kuriame pabrėžiama, kad energijos gamybos, kuriai naudojamas medienos kuras, priemonės teikia pridėtinę vertę Europos Sąjungos tvarios plėtros politikai. 2005 m. spalio mėn. EESRK paskelbė nuomonę (15), pritariančią Komisijos komunikatui. Šiuo metu Komisija rengia tvarios miškininkystės Europoje veiksmų planą, kuris turi būti užbaigtas 2006 m.

4.5

Nuo 1998 m. Europos Sąjungos miško plotai padidėjo 20 proc., o privačių miškų savininkų skaičius išaugo nuo 12 iki 16 milijonų. Daugumoje naujųjų valstybių narių pagrindinis miškų savininkas tebėra valstybė. Labai svarbu yra plėsti privačios miškininkystės pajėgumus naujosiose ir būsimosiose valstybėse narėse. Daugelyje šalių medienos rinkos menkai išvystytos. Su mišku susijusios ekonominės veiklos rūšys šiose šalyse tik pradedamos vystyti, bet miškininkystės tobulinimo perspektyvos yra geros, jeigu šios šalys suformuos veiksmingą ir dalykišką miškininkystės politiką. Be to, turi būti dedamos pastangos skatinti domėjimąsi medienos energijos gamyba. Medienos energijos gamybai reikia sutelkti viso miškininkystės sektoriaus pastangas, ypač pradedant gamybos grandinę.

4.6

Europos Sąjungoje yra daug mažų miško valdų. Reikėtų priemonių, kurios skatintų mažų miško valdų savininkus burtis į organizacijas ir bendradarbiauti plėtojant miškininkystę ir veiksmingą medienos energijos gamybą. ES galėtų prisidėti padėdama miškininkystės sektoriaus organizacijoms didinti įgūdžius ir gebėjimus.

4.7

Konkuruojančių energijos rūšių vystymas dažnai vyksta sąlygomis, kai nėra konkurencijos, ir yra sudėtinga sukurti tinkamai veikiančią vietos ir regioninę medienos kuro rinką.

4.8

Kuro rinka yra pasaulinė ir milžiniški elektros kiekiai perduodami kertant šalių sienas. Tačiau nepaisant to, Europai nepakanka ir negali pakakti tik jos pačios pagaminamos energijos. Siekiant pagerinti Europos Sąjungos energijos tiekimą, daugiau dėmesio reikėtų skirti tikslams didinti ES gaminamos energijos dalį ir mažinti priklausomybę nuo importo.

5.   Medienos kuro rūšys ir jų naudojimo skatinimas

5.1

Medienai tenka didelis vaidmuo apsirūpinant energija tose šalyse, kuriose yra dideli miškų plotai. Kadangi pramonėje naudojama tik šiek tiek daugiau negu 50 proc. miško išteklių, reikės pastangų siekiant nepanaudotus miško išteklius ir šalutinius medienos ruošos produktus taikyti energijos gamyboje. Tvarios plėtros požiūriu, atsinaujinančios energijos gamyba naudojant medienos kurą visada yra labiau pageidautina nei jos gamyba naudojant iškastinę žaliavą. Taip pat tai palaiko gerą tvarios miškotvarkos praktiką, ypač regeneruojant miškus ir retinant jaunus medynus.

5.2

Medis jau savaime yra atsinaujinanti žaliava, o medienos produktai kaupia anglį. Medienos produktų perdirbimas tebeauga.

5.3

Perdirbimo ciklo pabaigoje medienos produktai gali būti naudojami energijai gaminti. Kaip žaliava energijos gamybai gali būti naudojami ir visi miškininkystės ir medienos pramonės gamybos šalutiniai produktai. Taigi miškininkystės pramonė ir energijos gamyba yra sudėtingas, aplinką tausojantis derinys.

5.4

Mediena kaip kuras gali būti naudojama gaminti energiją individualiems ir daugiabučiams namams, centralizuotam šildymui ir pramonėje. Elektros energija veiksmingiausiai gali būti gaminama, susiejant ją su centralizuotu arba pramoniniu šildymu ir garo gamyba („bendras šilumos ir elektros energijos gamybos technologinis ciklas“ (angl. CHP — combined heat and power).

5.5

Mokesčio už anglies dioksido emisiją įvedimas būtų gera priemonė iš medienos gaunamos energijos konkurencingumui energetikos rinkoje skatinti. Be to, medienos naudojimas energijai gaminti galėtų būti skatinamas teikiant paramą kuro gamybai, pavyzdžiui, remiant miškų savininkus atsižvelgiant į susijusias su projektais medienos ruošos išlaidas, kurios negali konkuruoti su žaliavos tiekimo pramonei išlaidomis. Tačiau dėl šio mokesčio neturėtų mažėti miško išteklių, nes būtų susilpninamas miškų vaidmuo mažinant anglies dioksido kiekį. Miškų savininkams taip pat turėtų būti taikomos mokesčių lengvatos už atsargų didinimą ir su tuo susijusį anglies dioksido absorbavimą.

5.6

Priemonės, kurios skatina medienos kuro naudojimą, taip pat didina paklausą įvairioms medienos žaliavoms, kurios gali būti perdirbamos į statybos pramonei skirtas medienos plokštes. Šilumos gamyba vyksta tose vietose, kur yra energijos poreikis, todėl miškininkystės pramonė, medieną apdirbanti mechaniškai, kuri taip pat gali naudoti regeneruotą medieną, turėtų būti vystoma kartu su energijos gamyba.

5.7

Miškininkystės pramonė turi tokį pranašumą, kad gamyklose jau yra logistikos išteklių, kurie gali būti naudojami medienos kurui įsigyti ir naudoti.

5.8

Energijos, gaunamos naudojant medieną, konkurencingumą galima didinti mažinant mokesčius, pvz., pridėtinės vertės mokestį medienos granulių gamybai arba prekybai malkomis arba elektros energijos, naudojant medienos kurą, gamybai.

5.9

Siekiant didinti medienos suvartojimą elektros energijos gamyboje, elektros gamintojams galėtų būti mokamos konkurencinės kainos. Gamykloms, kurios planuoja kurui naudoti medieną, turi būti suteikta galimybė įvertinti atsinaujinančios medienos kuro išteklius ir investicijų į tokį elektros gaminimo būdą pelningumą.

5.10

Siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą elektros energijos rinkoje, kai kurios valstybės narės vykdo paramos programas, taikydamos kvotas ir tvirtą fiksuotą kainą už atsinaujinančią elektros energiją. Daugelyje šalių šios programos yra labai svarbios skatinant naudoti medienos kurą. Teigiamas postūmis turėtų būti atsinaujinančios energijos ekologinis ženklinimas, ypač elektros energijos, kuri yra pagaminta vartojant medienos kurą.

5.11

Pradiniame etape investicinė pagalba turėtų būti teikiama medienos kurą naudojančioms katilinėms ir mechanizmams bei kitoms gamybos technologijoms, nes tokioms katilinėms įrengti reikia didelių lėšų.

5.12

Pagalba taip pat turi būti teikiama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Tai ypač svarbu miškotvarkai, technologijoms, energijos gamybai ir medienos kuro naudojimui. Turi būti parengti miškotvarkos veiksmų planai ir prognozės, užtikrinančios bendrą miškų tvarumą, atsižvelgiant į jų reikšmę biologinei įvairovei. Moksliniai tyrimai būtini ir celiuliozės pramonei, šalutinius produktus perdirbant į skystąjį kurą, kuris naudojamas transporto priemonėse.

5.13

Naudoti medieną kurui gali būti skatinama griežčiau ribojant leistinas emisijas, pvz., sieros emisiją. Panašiai medienos naudojimas kurui gali būti skatinamas apmokestinant kitų kuro rūšių emisijas, pelenus ar kitokias gamybos atliekas.

5.14

Medienos kuro ir ypač malkų rinka yra vietinė, tačiau didesnis medienos naudojimas energijai gaminti Europos Sąjungoje sukurtų daugiau darbo vietų mašinų ir įrenginių rinkoje, kadangi mechanizuoto medienos surinkimo iš miško įrenginiai visose šalyse yra labai panašūs. Specialios mašinos ir įrenginiai yra reikalingi granulių, briketų ir kitokio medienos kuro gamybai. Energijos gamybai reikia daugybės katilų ir kitų brangių įrenginių, kurių gamyba turi didelį augimo potencialą. Pradėjus naudoti daugiau medienos energijos, padaugės galimybių eksportuoti technologijas į kitas pasaulio šalis.

5.15

Išsamios informavimo kampanijos gali padėti perduoti technologijas ir skleisti žinias ES valstybėse narėse. Šią veiklą turi vykdyti įvairios nepriklausomos organizacijos. Informavimo kampanijos gali būti iš dalies ar visiškai finansuojamos iš viešųjų lėšų.

5.16

Optimalaus ekonominių priemonių naudojimo galima siekti priimant sprendimus valstybėse narėse, tačiau Europos Sąjunga turi imtis koordinatoriaus vaidmens.

6.   Užimtumas ir kaimo plėtra

6.1

Mediena yra svarbus atsinaujinantis gamtos išteklius, kurį reikia panaudoti skatinant kaimo plėtrą ir kuriant darbo vietas. Tiesioginis poveikis užimtumui tradiciniais vertinimais sudaro 1 000, o galutiniu vertinimu — 1 500–2 000 asmens darbo metų/1 milijonui m3  (16). Šie skaičiai nesusiję su namų ūkiuose naudojama mediena.

6.2

Vietoj importuoto kuro naudojant medienos kurą, dalį kuro išlaidų, kurias sudaro užsienio kapitalas, pakeičia vietos darbas ir kitos vietos ir regioninės iniciatyvos. Bendras poveikis priklausys nuo to, kiek vietoje ar regione pagaminto kuro galės būti naudojama vietoj importuojamo kuro.

6.3

Keičiant importuojamą kurą mediena, kaimo gyventojai, be viso kito, yra aprūpinami darbo vietomis. Įmonės yra nedidelės ir gali plėstis tik tobulinant įgūdžius ir didinant investicinę paramą. Medienos ruošos įmonių kūrimas ir verslo modeliai turi lemiamą reikšmę didinant medienos vartojimą ir energijos gamybą, naudojant medienos kurą.

6.4

Malkos iki šiol kaimo vietovių namų ūkiuose dažnai naudojamos naujosiose valstybėse narėse, kurios turi didžiulius miškų išteklius ir jų panaudojimas pramonės tikslams yra labai nedidelis. Iš medienos gaunamos energijos naudojimas būtų naudingas nedidelėms lentpjūvėms, kuriose būna šalutinių produktų.

6.5

Siekiant įtraukti milijonus mažųjų Europos miškų savininkų į medienos energijos rinką, turi būti skatinamas į rinką orientuotas bendradarbiavimas, pvz., per asociacijas ir bendras įmones. Šis būdas panaudoti nepanaudotus miško išteklius yra laikomas ypač perspektyviu. Taip pat būtų ypač naudingas pradinių medienos gamybos grandžių operatorių bendradarbiavimas. Daugelio naujųjų valstybių narių ir šalių kandidačių miškų savininkų organizacijos yra dar gana silpnos. Daugelyje senųjų valstybių narių miškų savininkų ir jų organizacijų veikla įrodė, kad tai yra pats veiksmingiausias miškų savininkų mokymo ir motyvavimo didinti atsinaujinančios energijos gamybą naudojant medienos kurą būdas. Efektyvus bendradarbiavimas gali labai sumažinti išlaidas įsigyjant medienos žaliavą.

6.6

Esant dideliam medienos kuro poreikiui ir gamybai, daug naujų darbo vietų gali būti sukurta mašinų ir staklių gamybos pramonėje.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Direktyva 2001/77/EB, OL L 283, 2001 10 27, p. 35, 2 straipsnio b punktas.

(2)  Direktyva 96/92/EB, OL L 27, 1997 1 30, p. 20-29.

(3)  Direktyva 98/30/EB, OL L 204, 1998 7 21, p. 1-2.

(4)  COM(97) 599 final, 1997 11 26.

(5)  COM(2004) 366 final, 2004 5 26.

(6)  COM(2000) 769 final, 2000 12 1.

(7)  Direktyva 2001/77/EB, OL L 283, 2001 10 27, p. 33-40.

(8)  Direktyva 2003/30/EB, OL L 123, 2003 5 17, p. 42-46.

(9)  Direktyva 2003/96/EB, OL L 283, 2003 10 31, p. 51-70.

(10)  Direktyva 2003/87/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32-46.

(11)  Direktyva 2004/101/EB, OL L 338, 2004 11 13, p. 18-23.

(12)  COM(2005) 628 final, 2005 12 7.

(13)  Direktyva 2004/8/EB, OL L 52, 2004 2 21, p. 50-66.

(14)  COM(2005) 84 final, 2005 3 10.

(15)  CES 1252/2005 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(16)  Žr. Priede pateikiamą šaltinių sąrašą.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/68


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Kinijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

(2006/C 110/12)

Pirmininkaujančioji JK, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. vasario 7 d. laišku paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl ES ir Kinijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, priėmė savo nuomonę 2006 m. vasario 20 d. Pranešėjas Madi Sharma, antrasis pranešėjas — Tom Etty.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 93 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Paaiškinimas

1.1

Ši tiriamoji nuomonė parengta pirmininkaujančios JK prašymu. Strateginės partnerystės su Kinija sukūrimas yra vienas iš pirmininkaujančios Britanijos prioritetų. Komisijos narys Peter Mandelson taip pat pabrėžė būtinybę kurti su Kinija santykius, grindžiamus žmogaus teisėmis ir labiau pliuralistinės pilietinės visuomenės koncepcija.

1.2

ES yra sukurta remiantis visų valstybių narių bendromis vertybėmis, kurias ji patvirtina ir skleidžia bendraudama su visu pasauliu. Į šių vertybių sąrašą įeina pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisių laikymasis. Remdamasi šiomis vertybėmis, Europos Sąjunga siekia kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis, regioninėmis ar pasaulinėmis organizacijomis, kurios laikosi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principų.

1.3

Europa yra politiškai ir ekonomiškai suinteresuota remti sėkmingą Kinijos tapsmą stabilia, klestinčia ir atvira šalimi, kuri visapusiškai laikosi demokratijos, laisvos rinkos ir teisinės valstybės principų.

1.4

Itin spartus Kinijos ekonominis augimas ir socialiniai struktūriniai pokyčiai turėjo įtakos gyventojų grupių pajamų augimui, tačiau lėmė didėjančią gyvenimo, aplinkos, sveikatos priežiūros ir darbo sąlygų nelygybę, nes mažiau palankioje padėtyje esančios grupės dar labiau nuskurdo. Kadangi nėra tvarkos, pagal kurią nukentėję asmenys galėtų teisėtai ir veiksmingai pareikšti savo teises ir siekius, kilo socialinių neramumų banga, kuri gali sužlugdyti Kinijos vyriausybės viltis sukurti klestinčią ir darnią visuomenę, o šioms viltims visiškai pritaria ir ES.

1.5

Komitetas jau anksčiau pareiškė savo nuomonę, kad tvirta ir nepriklausoma pilietinė visuomenė gerokai prisideda prie tinkamo valdymo ir politinio, ekonominio bei socialinio stabilumo. Jo ryšiai su pilietine visuomene už ES ribų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse patvirtina šį įsitikinimą. Dėl to Komitetas parėmė laisvų, nepriklausomų ir atstovaujamų darbdavių, darbuotojų, ūkininkų, vartotojų, aplinkos apsaugos, kooperatyvų ir kitų nevyriausybinių organizacijų kūrimą. Jis ragina priimti teisės aktus, užtikrinančius šių organizacijų teises, bei ratifikuoti ir įgyvendinti šias teises reglamentuojančius tarptautinius dokumentus teisėje ir praktikoje. Šis esminis požiūris pabrėžia itin didelį Komiteto pasiryžimą bendradarbiauti su pripažinta, nors dar tik besiformuojančia Kinijos pilietine visuomene. Komitetas sieks į šia veiklą įtraukti į jį įeinančias Europos organizacijų federacijas.

1.6

Šioje nuomonėje siekiama išanalizuoti Kinijos pilietinės visuomenės organizacijų pobūdį, funkcijas ir veiklos struktūrą bei parengti rekomendacijas, kad ES ir Kinijos pilietinės visuomenės pagerintų ES ir Kinijos tarpusavio santykius. Prieš trumpai aptardamas pagrindinius klausimus, Komitetas nori nurodyti, kad savo pastabas pateiks laikydamasis abipusės pagarbos principo. Reikia pažymėti, kad tarptautinės normos yra privalomos tiek ES, tiek Kinijai ir jų pažeidimas negali būti laikomas kurios nors šalies vidaus reikalu. Atsakomybė, kad teisės normų būtų laikomasi ir praktikoje, yra bendra ir tenka tarptautinei bendruomenei.

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

2.1.1   NVO padėtis Kinijoje

2.1.1.1

NVO Kinijoje susiformavo tik prasidėjus 1978 m. reformoms. Iki 2004 m. pabaigos Kinijoje buvo 289 476 registruotos NVO. Nėra žinoma, kiek iš jų yra pakankamai stiprios būti ES institucijų partnerėmis. Be to, šiuo metu Kinijoje yra nuo 3 000 iki 6 500 užsienio NVO.

2.1.1.2

Pagal Kinijos NVO apibrėžimą, tai yra socialinės ir ekonominės srities organizacijos, ir todėl prekybos ir pramonės asociacijos taip pat priskiriamos NVO. Komitetas mano, kad darbdavių federacijos ir profsąjungos yra svarbi organizuotos pilietinės visuomenės dalis, nors jos nėra NVO tikrąja šio žodžio prasme.

2.1.1.3

Kinijos NVO yra suskirstytos į „socialines organizacijas“, kurios yra narystės organizacijos, ir „privačius ne ūkio subjektus“, kurie nėra grindžiama naryste, ne pelno socialinių paslaugų organizacijos, pavyzdžiui, privačios mokyklos ir ligoninės.

2.1.1.4

Yra aštuonios didelės nacionalinės socialinės organizacijos, kurios dažniau vadinamos „liaudies organizacijomis“ arba „liaudies masių organizacijomis“. Šias organizacijas, kurios apima Visos Kinijos profsąjungų federaciją (ACFTU), Jaunųjų komunistų lygą (CYL) ir Visos Kinijos moterų federaciją (ACWF), iš esmės įkūrė valstybė, kurios vardu jos atlieka administracines ir kitas funkcijas. ACFTU, CYL ir ASWF yra darbininkų, jaunimo ir moterų Komunistų partijos skyriai. Dėl to tokias organizacijas vadinti NVO yra klaidinga.

2.1.1.5

Kad Kinijos NVO galėtų veikti teisiškai, jas turi patvirtinti ir įregistruoti Civilinių reikalų ministerija arba jos vietos filialai. NVO registraciją reglamentuoja trys teisės aktai:

Socialinių organizacijų registracijos ir valdymo taisyklės (1998 m.).

Laikinosios privačių ne ūkio subjektų registracijos ir valdymo taisyklės (1998 m.).

Fondų valdymo nuostatai (2004 m.)

2.1.1.6

Pagal dabartinių teisės aktų nuostatas kai kurias NVO sunku įregistruoti. Taip yra dėl dviejų priežasčių:

reikalaujama, kad NVO surastų „profesinio valdymo subjektą“, kuris taptų jos priežiūros agentūra. Tik gavusi priežiūros agentūros pritarimą, NVO gali pateikti registracijos paraišką civilinių reikalų skyriams. Priežiūros agentūra turi būti valstybės organas arba tokio organo leidimą turinti organizacija. Ji taip pat turi būti susijusi su NVO siūloma veikla, t. y. vykdyti veiklą toje pačioje srityje, kurioje dirba NVO. Pavyzdžiui, literatūros draugiją turėtų prižiūrėti Kultūros valdyba, o ne Švietimo komisija. Antra vertus, valstybės organai pagal savo kompetencijos sritį ir neprivalo priimti iš NVO rėmimo paraiškų. Pavyzdžiui, Kultūros biuras gali atsisakyti remti kurią nors registracijos siekiančią literatūros draugiją.

Panašios kompetencijos NVO negali veikti toje pačioje geografinėje teritorijoje. Pavyzdžiui, jeigu Pekine jau veikia neįgaliųjų asociacija, Pekine nebus leista įregistruoti dar vienos tokios organizacijos.

2.1.1.7

Pagal šias taisykles daug pilietinių NVO negali būti įregistruotos dėl to, kad neranda valstybinių įstaigų, norinčių būti jų profesinio valdymo subjektais, arba dėl to, kad toje geografinėje teritorijoje, kur jos ketina vykdyti veiklą, jau veikia kitos panašius uždavinius išsikėlusios NVO. Norėdamos veikti teisiškai, kai kurios NVO įsiregistravo pramonės ir prekybos biuruose kaip įmonės, nors užsiima visuomenei naudinga veikla ir pelno negauna.

2.1.1.8

Kai kurios NVO nusprendžia visiškai nesiregistruoti. Nors neįregistruotų NVO veikla yra nelegali, vyriausybė netrukdo tokioms organizacijoms, nes mano, kad jų veikla nežalinga. Tačiau nelegalus NVO statusas reiškia, kad tokios NVO gali būti lengvai panaikintos vyriausybei imantis reguliariai „švarinti ir gryninti“ NVO sektorių. Esama nemažai įrodymų, kad pastaraisiais metais Kinijos valdžios institucijos vis aktyviau kišasi norėdamos stebėti ir kontroliuoti tokių NVO veiklą, nes, jų nuomone, neleistinos nevyriausybinės organizacijos iš tikrųjų yra arba gali būti antivyriausybinės organizacijos ir destabilizuojanti jėga.

2.1.1.9

Komitetui žinoma, kad šiuo metu rengiamas naujas teisės aktas dėl NVO. Pirmą kartą bus reikalaujama įsiregistruoti visoms užsienio NVO.

2.1.1.10

Kinijoje „valstybinės“ NVO dažnai atskiriamos nuo „populiarių“ NVO. Ankstesnes NVO (GONGO) inicijavo vyriausybė ir jos gaudavo valstybės subsidijas. Jų darbuotojai dažnai būna įrašyti į vyriausybės algalapius, o vadovų pareigas paprastai eina į pensiją išėję valstybės pareigūnai. Populiarias NVO inicijuoja pavieniai piliečiai ir tokioms NVO valstybės subsidijos neskiriamos. Jų darbuotojai nėra valstybės tarnautojai, o į vadovaujančias pareigas neskiriami pareigūnai.

2.1.1.11

GONGO kartais yra užmezgusios glaudesnius ryšius su valdžia. Esant tokiems ryšiams, vyriausybė gali labiau pasitikėti GONGO ir laikytis nesikišimo politikos suteikdama joms daugiau de facto savarankiškumo. GONGO turi geresnes galimybes kreiptis į vyriausybę ir dalyvauti priimant sprendimus.

2.1.1.12

Dauguma populiarių NVO siekia dirbti kartu su vyriausybe, o ne pabrėžti savo nepriklausomybę. Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai rinkos reformos metų, Kinijos vyriausybė mažiau tiesiogiai kontroliuoja ekonominę ir socialinę veiklą, tačiau šias sritis ji vis dar stipriai laiko savo rankose. Be tam tikro valstybinių įstaigų ir pareigūnų pritarimo ir paramos negalėtų tinkamai veikti nė viena NVO. Galimybė kreiptis į vyriausybę yra vienintelis būdas, kad NVO galėtų veiksmingai dirbti, todėl Kinijos NVO apskritai vertina šią galimybę ir įtaką, o ne savo nepriklausomumą nuo vyriausybės, žinodamos, kad vyriausybė vis dar gali jas kontroliuoti ir šią savo galią panaudos, jeigu NVO peržengs tam tikras ribas.

2.1.1.13

Administruodama NVO, Kinijos vyriausybė „blaškosi“ tarp vienas kitam prieštaraujančių tikslų. Viena vertus, ji skatina augti NVO, kad perduotų joms tam tikras funkcijas, kurias ji pati vykdė pagal planuojamos ekonomikos modelį. Pavyzdžiui, ji tikisi, kad NVO galės pasidalyti socialinės apsaugos naštą ir padės sutelkti visuomeninius išteklius valstybinėms socialinėms išlaidoms padengti. Antra vertus, vyriausybė budriai saugo NVO, kad jų aktyvi veikla neperaugtų į socialinį judėjimą, galintį kelti politines problemas ir lemti nestabilumą. Dėl šios priežasties per pastaruosius keletą dešimtmečių vyriausybė yra surengusi keletą „švarinimo ir gryninimo“ kampanijų, kad įtvirtintų NVO veiklos kontrolę, kadangi pajuto, jog šios slysta jai iš rankų. Nepaisant šių reguliarių kampanijų, pilietinės visuomenės augimo tendencija nesiliauja, nes NVO nuolat daugėja.

2.1.1.14

Oficialiuose leidiniuose vyriausybė nurodė, kad ji padeda dirbti šimtams užsienio NVO, veikiančių daugiau kaip dvidešimtyje skirtingų sričių Kinijoje, nes suteikė joms teisinį statusą.

Tačiau ji pareiškė, kad yra gerokai susirūpinusi užsienio NVO ir jų Kinijos partnerių organizacijomis. Kai kurios Kinijos NVO pranešė, kad jos tapo intensyvios kontrolės objektu. Jos atkreipė dėmesį ir į tai, kad valdžios institucijos aplinkos ir lyčių klausimus laiko „opiais“ .

2.1.1.15

Vyriausybė dažniausiai teisinasi, kad socialinis stabilumas ir „darnios visuomenės“ sukūrimas yra didžiausi prioritetai. Tos pačios priežastys buvo nurodytos suimant disidentus ir cenzūruojant internetą. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Vakarų bendrovės pardavė Kinijai apsaugos priemonių ir ugniasienių, kad būtų kontroliuojama ir ribojama žodžio ir informacijos laisvė. Kai kurios bendrovės pažengė dar toliau — jos pasirašė pasižadėjimus dėl savidrausmės pažadėdamos laikytis Kinijos cenzūros įstatymų.

2.1.1.16

Stulbina tai, kad, nors korupcija Kinijoje yra plačiai paplitusi ir yra aktualus jai klausimas, vietos NVO šio klausimo dar nepradėjo svarstyti.

2.1.1.17

Mokslininkai yra svarbūs ryšiams su užsienyje ir Kinijoje įsikūrusiomis NVO palaikyti. Užsienio NVO ir Europos Komisija dažnai bendradarbiauja su jais ir remia jų mokslinę tiriamąją veiklą.

2.1.1.18

Honkongo NVO bendruomenė, kuri aktyviai teikia paslaugas ir palaiko, ir toliau klesti. Abiejose srityse ji palaiko ryšius su žemyninės Kinijos kaimyninių regionų NVO.

2.2   Pilietinės visuomenės svarba ES ir Kinijos santykiams

2.2.1

Ir ES, ir Kinija paskelbė norinčios skatinti abipusį atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą. 2003 m. Kinijos ES politikos dokumente teigiama, kad turėtų būti skatinami mainai tarp Kinijos ir ES fizinių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų.

2.2.2

Nors tarp ES ir Kinijos pilietinės visuomenės organizacijų vyko mainai, jie kol kas nepadarė kokio nors didesnio poveikio dvišaliams santykiams. 2003 m. parengtoje EESRK nuomonėje dėl ES ir Kinijos santykių buvo pateikta keletas rekomendacijų, kaip stiprinti pilietinės visuomenės dialogus. Pavyzdžiui, 4.7 punkte siūloma ES remti ir intensyvinti Kinijos ir ES organizuotos pilietinės visuomenės ir ekonominių ir socialinių interesų grupių dialogą socialinio teisingumo klausimais (skurdo mažinimo, lyčių, aktyvesnio dalyvavimo, aplinkos apsaugos klausimais ir kt.) ir įtraukti dialogą tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės, geras valdymas ir tautinių mažumų politika.

2.2.3

4.14 punkte siūloma, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto būsimi apsilankymai Kinijoje ne tik stiprintų ryšius su Kinijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, bet ir atnaujintų bei išplėstų ryšius su Kinijos NVO (svarbiausia su tų, kurios yra laisvos ir nepriklausomos) bendruomene, dirbančia sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse, laikantis tų pačių principų, kaip ir 2002 m. liepos mėn. vykusio apsilankymo metu.

2.2.4

Kol kas nepasiekta svarbios pažangos šiose srityse. 2005 m. spalio mėn. EESRK apsilankymo Kinijoje metu EESRK ir KESRT pirmininkai pasirašė 2002 m. bendros deklaracijos priedą. Priede siūloma nustatyti metinių posėdžių dėl ES ir Kinijos pilietinės visuomenės ryšių suintensyvinimo tvarką. Jame taip pat siūloma kitame ES ir Kinijos vadovų susitikime paprašyti pradėti rengti ES ir Kinijos pilietinės visuomenės apskritojo stalo susitikimus.

2.2.5

Šie pasiūlymai yra konkrečios priemonės ES ir Kinijos pilietinės visuomenės ryšiams stiprinti. Jos gali padėti pilietinei visuomenei vaidinti svarbesnį vaidmenį ES ir Kinijos santykiuose, įskaitant SAR Honkongą ir Makao.

2.2.6   Darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės, trišalis principas ir darbo santykiai

2.2.7

Kinijos teisės aktai dėl darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių yra kur kas labiau ribojantys nei teisės aktai dėl NVO. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir pats Komitetas jau ne kartą atkreipė dėmesį į šiuos apribojimus, pažeidžiančius tarptautines darbo normas, kurių ES valstybės narės ir Kinija turi laikytis. Pirmiausia Kinija nuolat pažeidžia TDO 87 ir 98 konvencijų tarptautines normas dėl laisvės jungtis į organizacijas ir dėl kolektyvinių derybų vedimo.

2.2.8

Kinijos vyriausybė teigia, kad yra išsamių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, tačiau esama nemažo atotrūkio tarp teisės aktų ir vyraujančios praktikos. Kinijos vyriausybė šitą faktą pripažino tik visai neseniai. Kinijos liaudies kongreso komitetas išanalizavo 200 įmonių susiklosčiusią padėtį ir padarė išvadą, kad 80 % šių bendrovių teisės aktuose numatytos darbuotojų teisės yra labai pažeistos. Aštriausios problemos yra lengvosios pramonės srityje, kelių tiesimo ir statybos bei kasybos sektoriuose.

2.2.9

Komiteto nuomone, išsamioje diskusijoje apie pilietinės visuomenės svarbą ES ir Kinijos santykiams turi būti aptariami ir šie sunkumai. Svarbu, kad Komitetas pareikštų savo nuomonę šiais klausimais ir pateiktų pasiūlymus dėl ES ir Kinijos bendradarbiavimo šioje srityje, kurie leistų pagerinti padėtį. Šie pasiūlymai turėtų būti nagrinėjami ir svarstomi EESRK ir KESRT bendradarbiaujant.

2.2.10

Kinija, TDO narė, privalo laikytis 87 ir 98 konvencijose nustatytų teisių. Šios teisės įrašytos į Filadelfijos deklaraciją, kuri yra TDO įstatų dalis. Valstybių narių, dar neratifikavusių 87 ir 98 konvencijų, teisių pažeidimai gali būti svarstomi pagal TDO priežiūros sistemos nuostatas, konkrečiau — Valdymo tarybos asociacijų laisvės komitete. Vertindamas, Komitetas remiasi plačia precedentų teise dėl laisvės jungtis į organizacijas ir dėl kolektyvinių derybų vedimo, kuri buvo rengiama keletą dešimtmečių ir visuotinai laikoma objektyvios, nešališkos ir nepriklausomos teisinės analizės rezultatu.

2.2.11

Pastaruosius keletą metų Kinija buvo ne kartą kritikuota, kartais net griežtai, dėl 87 ir 98 konvencijose nustatytų teisių pažeidimų. Didžiausias neatitikimas tarp Kinijos profsąjungų teisės aktų ir 87 konvencijos yra Visos Kinijos profsąjungų federacijai (ACFTU) suteiktas profsąjungų monopolis. Konvencijoje neatmetama vienos bendros profsąjungos, atstovaujančios darbuotojų interesams, galimybė, jeigu to nori darbuotojai, ir tokia nuostata atitinka TDO normą. Tačiau nuostata dėl profsąjungų monopolio sukūrimo prieštarauja Konvencijai, nes draudžia darbuotojams įsteigti alternatyvią organizaciją, nepriklausančią ACFTU.

2.2.12

Profsąjungų įstatymas apibūdina ir atskiros profsąjungos politinę orientaciją, be kita ko, numatydamas, kad ji turi remti Kinijos komunistų partijos vadovavimą. Be to, jame numatytas „demokratinio centralizmo“ principas, kuris, taikomas Kinijoje, yra nepriimtinas jokiai demokratinei organizacijai.

2.2.13

Kinija nėra priėmusi kolektyvinių derybų įstatymo. Priimti norminiai aktai dėl kolektyvinių sutarčių, kurie yra labiau konsultacinio nei derybų pobūdžio. „Kolektyvinės konsultacijos“ laikomos tinkama priemone skirtingiems darbuotojų ir darbdavių interesams suderinti. Nė viena šių norminių aktų nuostata neatspindi svarbiausių TDO 98 konvencijos dėl teisės vesti kolektyvines derybas nuostatų, pavyzdžiui, vyriausybės skatinimo vesti kolektyvines derybas ir principo, kad besiderančios šalys negali kištis į viena kitos vidaus reikalus.

2.2.14

Kalbant apie teisės jungtis į organizacijas taikymą, Kinijoje apskritai neleidžiamos nepriklausomos profsąjungos ir griežtai užgniaužiamos visos pastangos jas kurti. Tokias pastangas inicijuojantys asmenys yra suimami, jiems paprastai paskiriama įkalinimo bausmė, o kartais jie „perauklėjami darbo stovyklose“ arba uždaromi psichiatrijos ligoninėse. Nepaisant represijų, matyti aiški tendencija imtis kolektyvinių veiksmų už ACFTU ribų, įskaitant organizacinę veiklą. Nepriklausomi aktyvistai ir NVO, kurie rėmė įstatymų numatytas teises ginančius darbuotojus, vaidino svarbų vaidmenį remiant teisinės valstybės principus Kinijoje, tačiau 2005 m. jautė didėjantį administracinį ir policijos spaudimą.

Pirmiau nurodytame Liaudies kongreso komiteto pranešime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad taikant 1995 m. įstatymą dėl kolektyvinių sutarčių, 80 proc. privataus sektoriaus bendrovių sutarčių nesudarė, nors pagal įstatymą jų reikalaujama. Jeigu sutartis sudaryta, ji paprastai galioja trumpiau nei vienerius metus. Sutartyse yra daugiau straipsnių dėl darbuotojų pareigų, o ne dėl jų teisių. Pranešime nurodoma, kad valstybinėse bendrovėse padėtis šiek tiek geresnė.

2.2.15

Darbuotojų teisių sritis dėl darbo sąlygų, kuri dažnai minima viešai ir kurioje stinga profesinių sąjungų veiklos, yra darbuotojų sveikata ir sauga. Gerai žinomas pavyzdys yra kasybos pramonė.

2.2.16

Tai dar viena įdomi svarstymo ir bendradarbiavimo sritis tiriant galimą pilietinės visuomenės svarbą ES ir Kinijos santykiams. Darbuotojų sveikatos ir saugos klausimas, aišku, skiriasi nuo pagrindinių darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių klausimo. Kinija neratifikavo nė vienos svarbios TDO konvencijos; daugelio iš jų dar nėra ratifikavusios ir ES valstybės narės. Akivaizdu, kad teisė jungtis į organizacijas yra svarbi siekiant įgyvendinti tam tikras darbuotojų sveikatos ir saugos politikos nuostatas.

2.2.17

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Komitetas pritaria Kinijos vyriausybės sprendimui skirti 100 000 saugos darbuotojų į 24 000 Kinijos anglies kasyklų ir norui padėti juos parengti.

2.2.18

Kalbėdama apie darbuotojų ir profsąjungų teises, Jungtinių Tautų ekonominė ir socialinė taryba savo atsakyme į Kinijos pirmąjį pranešimą dėl Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto įgyvendinimo atkreipė dėmesį į šiuos svarbiausius susirūpinimą keliančius klausimus, taip pat apie teisės jungtis į organizacijas draudimą ir pavojingas darbo sąlygas:

diskriminaciją darbe ir dėl profesinės veiklos;

prievartinio darbo kaip taisomosios priemonės taikymą nepaskiriant bausmės, be teismo ar klausimo persvarstymo;

pavojingą vaikų darbą;

vidaus migrantų darbuotojų teisių pažeidimą;

nepakankamą atlyginimą tinkamam gyvenimo lygiui užtikrinti, pirmiausia kaimo vietovėse, ir nuolatinę įsiskolintų atlyginimų problemą, pirmiausia statybos sektoriuje.

2.3   Darbdavių teisių organizacijos

2.3.1

TDO 87 ir 98 konvencijos gina ne tik darbuotojų, bet darbdavių teises. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Kinijos darbdavių konfederacija (KDK) stengiasi parengti keletą pagrindinių darbdaviams atstovaujančios organizacijos funkcijų. Pažanga daroma, tačiau tai vyksta lėtai, nors ir ne dėl vyriausybės kišimosi. Silpna finansinė padėtis, didelių valstybinių įmonių dominavimas ir tai, kad nėra darbo santykių sistemos, kurioje ji galėtų pasireikšti, yra svarbiausios priežastys, lemiančios jos ribotą įtaką. Užsienyje įsikūrusios tarptautinės dukterinės įmonės nevaidina jokio vaidmens KDK.

2.3.2

Atrodo, kad KDK nelinkusi visapusiškai atstovauti savo narių interesams. Ji mano, kad partija gali atstovauti visiems interesams Kinijoje nesukeldama interesų prieštaravimo, ir dėl to savo vaidmenį apibūdina kukliai: vadovauti nariams, kad jie laikytųsi vyriausybės mikropotvarkių ir makropotvarkių, padėti spręsti konkrečias problemas ir, prireikus, prašyti taikyti vienodas sąlygas. Kita svarbi darbdavių organizacija — Visos Kinijos pramonės ir prekybos asociacija — laikosi tokios pačios nuomonės.

Vis tik įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad daug naujų organizacijų, pavyzdžiui, Visos Kinijos verslo savininkų federacija, atstovauja „naujųjų kapitalistų“ interesams. Yra nemažai socialinių ir profesinių organizacijų, atstovaujančių mokslininkų ir specialistų interesams ir užtikrinančių glaudų specialistų ir vyriausybės ryšį, kurios tampa susitikimų vieta idėjoms ir padarytai pažangai aptarti.

2.4   Darbo santykiai ir trišalis principas

2.4.1

Atsižvelgdamas į šias sąlygas, Komitetas privalo pakartoti savo susirūpinimą nuolatiniu didėjančiu socialiniu nepasitenkinimu ir neramumais. Remiantis oficialiais duomenimis, 2004 m. įvyko apie 74 000 didesnių darbuotojų protestų, kuriuose dalyvavo 3,7 milijono žmonių. 2003 m. vyriausybė suskaičiavo 58 000 akcijų. Nuo 1994 m., kai vyko 10 000 protestų, jų skaičius nuolat auga. Plataus masto socialiniai neramumai kelia didžiausią pavojų stabilumui. Akivaizdu, kad partija ir vyriausybė vis dar mano, jog nuolatinis didelis ekonominis augimas ir siūlomos pastangos sumažinti akį rėžiančius skirtumus patenkins Kinijos darbo jėgą. Iš esmės, jos stovi ant bedugnės krašto — tarp spartaus vystymosi ir stabilumo.

2.4.2

Komitetas ir toliau įsitikinęs, kad viena svarbiausių stabilaus ekonominio perėjimo apsaugos priemonių — kuo anksčiau sukurti šiuolaikinę darbo santykių sistemą, kurios dalyviai yra laisvi ir nepriklausomi. Trišalės konsultacijos pagal TDO 144 konvencijoje nurodytą apibrėžimą, kuris remiasi nepriklausomų darbuotojų ir darbdavių organizacijų sąvoka, galėtų būti tokios sistemos kertinis akmuo.

2.4.3

Esant dabartinėms sąlygoms, pilietinės visuomenės vaidmuo kuriant tokią sistemą yra labai menkas.

Žvelgiant iš darbdavių pozicijos, užsienio tarptautinės dukterinės įmonės ir Europos prekybos rūmai Pekine galėtų aktyviau dalyvauti tame procese. Tačiau kol kas jie didelio ryžto nerodo. Galbūt įmonių socialinės atsakomybės priemonė, kuria Kinijos vyriausybė šiek tiek susidomėjo, bus svarbi.

Apskritai, ES profsąjungos nenoriai bendradarbiauja su ACFTU, nes ši organizacija nėra nusiteikusi atstovauti savo narių interesams. Esama susidomėjimo remti Kinijoje veiklą, informuojančią darbuotojus apie jų teises, jų rengimą darbuotojų sveikatos ir saugos srityse bei teikiant teisinę pagalbą teismuose. Kartais jos bendradarbiauja su vietos NVO. Jeigu tokia veikla galiausiai lems tinkamos darbo santykių sistemos sukūrimą, tai bus pirmi (ir būtinai labai atsargūs) žingsniai labai ilgame kelyje.

3.   Išvados ir rekomendacijos

3.1

Akivaizdu, kad nebus lengva ES ir Kinijos pilietinėms visuomenėms veiksmingai bendradarbiauti. Labai skiriasi šios dvi kultūros ir politinės sistemos, be to, kol kas dar ne itin gerai suprantame vienas kitą. Nors taip ir yra, nuogąstaujama, kad Kinija į ES susirūpinimą atsakys, jog mūsų patirtis nėra tinkama atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį; neverta jiems sakyti, kad būtų panašesni į mus. Tačiau bendradarbiauti būtų naudinga ir bendradarbiavimą reikia vystyti.

3.2

ES būtina daugiau sužinoti apie sudėtingą pilietinės visuomenės vystymąsi Kinijoje. Nors nesunku suprasti norą nuolat pabrėžti siekį dirbti su iš tikrųjų nepriklausomomis Kinijos pilietinės visuomenės organizacijomis ir teikti joms paramą ir, kad tokia veikla turėtų būti tęsiama, ES būtina pripažinti, kad net populiarios (palyginti su valstybės organizuotomis) NVO palaiko neoficialius ryšius su vyriausybe ir didesnę reikšmę teikia galimybei bendrauti su vyriausybe nei savo nepriklausomybei. Europos Komisija turėtų toliau tirti kai kurių „liaudies masių organizacijų“, pavyzdžiui, Visos Kinijos moterų federacijos (ACWF), galimybes siekiant skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus Kinijoje. Pastaraisiais metais GONGO, liaudies masių organizacijos ir jų vietos skyriai pradėjo įgyvendinti keletą naujų iniciatyvų ir naujoviškų projektų šiose srityse.

3.3

Dėl to rekomenduojama, kad ES patvirtintų įvairiapusį požiūrį ir dirbtų kartu su įvairiomis NVO įtraukdama jas į veiklą skirtingais būdais ir atsižvelgdama į jų stipriąsias savybes bei kompetenciją. Ji turėtų plėsti savo ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis regionų ir vietos lygiu.

Papildomu susitarimu dėl Europos ESRT ir Kinijos ESRT bendradarbiavimo didinimo siekiama suintensyvinti jų darbo santykius kasmet pirmininkų lygiu surengiant susitikimus ir į kiekvienos šalies delegaciją įtraukiant delegatus, atstovaujančius organizuotos pilietinės visuomenės ekonominėms ir socialinėms sritims. Jame taip pat numatytas bendras požiūris prašyti ES ir Kinijos vadovų susitikimo įkurti dvišalį apskritąjį stalą remiantis dabartiniu Europos ir Kinijos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bendradarbiavimu. Rekomenduojama, kad, pritarus šiam pasiūlymui, į Kinijos delegatų sąrašą būtų įrašyti ne tik vyriausybinių organizacijų, bet ir nemažai pilietinės visuomenės organizacijų atstovų, skirti delegatams patalpas apskritojo stalo susitikimams su nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

3.4

Kalbant apie Kinijos teisinę valstybę, daug pilietinės visuomenės atstovų, kurie buvo susitikę su EESRK delegacija, prioritetą siūlė teikti esamų įstatymų vykdymui, o ne naujų įstatymų rengimui. Daug valdymo, žmogaus teisių apsaugos ir demokratizavimo problemų ir trūkumų lemia esamų teisės normų nepaisymas ir nesilaikymas. Remiant šių sričių tobulinimą, rekomenduojama, kad ES daugiau pabrėžtų būtinybę laikytis esamų įstatymų. Prašymas Kinijos vyriausybės laikytis pačios parengtų įstatymų gali sustiprinti ES paramą.

3.5

EESRK pripažįsta, kad Kinijos vyriausybė ir toliau yra susirūpinusi, kaip išlaikyti politinį ir socialinį stabilumą, ir bijo, kad nevaržoma NVO veikla gali lemti nestabilumą. Rekomenduojama, kad ES ir toliau nuolat pabrėžtų Kinijos vyriausybei, kad stabilumas ir gyvybinga pilietinė visuomenė nėra nesuderinamos sąvokos, jeigu laikomasi teisinės valstybės principų. Ji gali Kinijos vyriausybei parodyti, kad tai įmanoma, pateikdama savo pavyzdžių, visų pirma susijusių su naujosiomis valstybėmis narėmis iš Centrinės ir Rytų Europos, apie tai, kad tinkamai išsivysčiusi pilietinė visuomenė gali pagerinti valdymą ir padidinti stabilumą.

3.6

Atsižvelgiant į itin opius darbo klausimus dabartinėje Kinijoje, Kinijos vyriausybė gali būti nepasirengusi sušvelninti kontrolės darbo organizacijoms. Tik nuolat tarptautinio dialogo su Kinija metu pabrėžiant svarbiausią — laisvės jungtis į organizacijas — klausimą, galima tikėtis, jog vyriausybė sušvelnins savo kontrolę profsąjungoms.

3.7

Atsižvelgiant į Kinijos vyriausybės norą siekti pramonės ir prekybos asociacijų vystymosi, ES rekomenduojama pasinaudoti šia galimybe ir padėti Kinijos prekybos ir pramonės asociacijoms pasimokyti iš savo Europos kolegų patirties. Galiausiai, bet kurios pilietinės visuomenės grupės teigiama raida gali turėti įtakos kitoms visuomenės grupėms.

3.8

Atsižvelgdami į galimą ES pagalbos Kinijos vystymuisi sumažinimą, ir Kinijos NVO vadovai, ir užsienio NVO Kinijoje atstovai įrodinėja, kad Kinijos pilietinės visuomenės organizacijoms ES turėtų teikti bent jau nustatyto dydžio finansinę paramą. Šiuo metu Kinijos vyriausybė pilietinės visuomenės organizacijoms teikia labai ribotą finansinę pagalbą; privataus sektoriaus parama NVO veiklai irgi nepakankama. Dėl to rekomenduojama ES apsvarstyti galimybę Kinijos pilietinės visuomenės organizacijoms teikti nustatyto dydžio finansinę paramą arba ją padidinti skiriant priemonėms, kuriomis būtų siekiama skatinti laikytis pagrindinių ir darbuotojų teisių. EESRK pritaria Komisijos teikiamoms ir siūlomoms paramos programoms, skirtoms Kinijos pilietinei visuomenei vystyti, ir rekomenduoja ES apsvarstyti galimybę padidinti savo finansinę paramą Kinijos pilietinės visuomenės organizacijoms, tačiau norėtų pabrėžti, kad svarbu remti liaudies organizacijas skiriant joms mažas dotacijas pagal supaprastintą paraiškų teikimo tvarką, įskaitant techninę paramą tokioms paraiškoms rengti.

3.9

Labai svarbi ir nuolatinė ES programų, skirtų Kinijos NVO gebėjimams ugdyti, parama. Rekomenduojama pagerinti tokių programų rengimą, kad jos atitiktų konkrečius Kinijos NVO poreikius ir jose būtų numatytos konsultacijos su jomis.

3.10

Kinijos pilietinės visuomenės atstovai įtikinėja, kad ES turėtų panaudoti savo įtaką skatinant valstybinių NVO ir įmonių NVO partnerystes Kinijoje. Ji turėtų skatinti Kinijos vyriausybę kurti forumus, kuriuose NVO išsakytų vyriausybei savo nuomonę visuomeniniais klausimais. Tai klausimas, kurį ES turėtų imtis spręsti. EESRK savo 2003 m. nuomonėje dėl ES ir Kinijos santykių nurodė, kad NVO prasmingai atstovaus interesams tik tuomet, kai bus remiamasi laisve jungtis į organizacijas (3.13 punktas). Nors šiuo metu Kinijoje laisvė jungtis į organizacijas yra ribota, NVO gali aktyviau dalyvauti priimant sprendimus. ES gali parodyti Kinijos vyriausybei ir NVO, kaip Europos pilietinės visuomenės organizacijos atlieka rėmimo funkcijas, prižiūri valstybės valdymą ir prisideda rengiant valstybės politiką, kad Kinija pasisemtų patirties iš Europos.

3.11

Nepaisant įvairių spaudos laisvės apribojimų, Kinijos žiniasklaidos vaidmuo pastaraisiais metais buvo itin svarbus skatinant pilietinės visuomenės augimą. ES rekomenduojama ištirti būdus, kaip nuolat remti aktyvų Kinijos žiniasklaidos vaidmenį, įskaitant galimus žurnalistų mainus tarp ES ir Kinijos.

3.12

EESRK pripažįsta, kad Honkongo pilietinė visuomenė ir toliau gina demokratiją ir žmogaus teises Honkonge ir yra svarbus žemyninės Kinijos pilietinės visuomenės įkvėpimo ir paramos šaltinis. Rekomenduojama toliau palaikyti ryšius su Honkongo pilietine visuomene ir bendradarbiauti su ja.

3.13

EESRK ir kitoms atitinkamoms Europos pilietinės visuomenės organizacijoms rekomenduojama stebėti ir skatinti Komisiją, kartu su Europos Parlamentu ir KESRT, atitinkamai stebėti pagrindinių teisių pažeidimus.

3.14

Diskusijos apie teisę jungtis į organizacijas ir kolektyvinių derybų teisę turėtų būti svarbiausias Komiteto darbo su KESRT žmogaus teisių srityje klausimas.

Komisija turi tęsti dialogą su Kinijos vyriausybe siekdama padėti jai įveikti įsišaknijusį įtarimą dėl antivyriausybinių organizacijų, Solidarnosc poveikio ir įvairiaspalvių revoliucijų. Ji turėtų pasistengti teigiamai apibūdinti „įvairų darbo jėgos bendradarbiavimą“, kurį kaip svarbų klausimą Kinijos vyriausybė nurodė 2003 m. spalio mėn. ES politikos dokumente savo pasiūlymuose dėl ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos .Struktūruotas ES ir Kinijos dialogas darbo jėgos, užimtumo ir socialinių reikalų klausimais, dėl kurio susitarė Komisijos narys Vladimir Špidla ir Kinijos darbo ir socialinės apsaugos ministras, galėtų būti gera galimybė šiam bendradarbiavimui įgyvendinti. Komitetas pasistengs panašiai panaudoti savo ryšius su KESRT.

3.15

EESRK ištirs, koks yra įmonių socialinės atsakomybės vaidmuo ir daugiašalėms įmonėms skirtų tarptautinių elgesio kodeksų (ypač EBPO gairių) vaidmuo padedant užsienio bendrovėms kurti Kinijos darbo santykių sistemą.

Rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti profsąjungų, darbdavių organizacijų vaidmeniui, o kai kuriais atvejais NVO galėtų skatinti saugesnes ir sveikesnes darbo sąlygas darbo vietose.

2006 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Ann –Marie SIGMUND


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/75


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos. Kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdai ir nepilnamečių justicijos sistemos vaidmuo Europos Sąjungoje

(2006/C 110/13)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. vasario 10 d. nusprendė parengti nuomonę savo dėl Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos. Kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdai ir nepilnamečių justicijos sistemos vaidmuo Europos Sąjungoje.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 22. d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Zufiaur Narvaiza.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 98 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Šiuo metu nepilnamečių nusikalstamumas yra vis dažniau Europos visuomenę neraminančio nusikalstamumo aspektas, kuris jau nuo praėjusio šimtmečio yra atidžiai stebimas tarptautiniu mastu. Reikėtų pažymėti, kad jaunimo elgesys, ypač negatyvus, neretai turi didesnį poveikį visuomenei nei suaugusiųjų ir formuoja ypač neigiamą visuomenės požiūrį į jaunus įstatymo pažeidėjus. Taip pat reikia pažymėti, kad nepilnamečių nusikaltėlių aukomis dažnai tampa pats jaunimas. Todėl svarba, kurią Europos visuomenė teikia jaunimo nusikalstamumui, reiškia, kad turi būti rastos veiksmingos reagavimo priemonės, iš esmės paremtos trimis principais — prevencija, baudžiamosiomis auklėjamosiomis priemonėmis ir nepilnamečių bei jaunų pažeidėjų socialine integracija ar reintegracija.

1.2

EESRK mano, kad sukurti bendrą kovos su nepilnamečių nusikalstamumu strategiją turėtų būti vienas pagrindinių Europos Sąjungos uždavinių, kuriam turi būti teikiamas didžiausias dėmesys ne vien todėl, kad tai susiję su ypač pažeidžiamų gyventojų dalimi (nepilnamečiai ir jaunimas dažnai priklauso socialinės atskirties rizikos grupei), bet ir todėl, kad šiuo metu vykdoma jauniems pažeidėjams skirta prevencija siekiant ne tik juos socialiai reabilituoti, bet ir užkirsti kelią suaugusiųjų nusikaltimams ateityje. Nors esama nemažai projektų ir Europos politikos krypčių, galinčių daryti netiesioginį poveikį nepilnamečių nusikalstamumui (1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybos priimta Europos užimtumo strategija, 2000 m. gruodžio mėn. Nicos Europos Vadovų Tarybos priimta Europos socialinė darbotvarkė, 2005 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybos priimtas Europos jaunimo ir aktyvaus pilietiškumo skatinimo paktas ir kt.), jaunimui skirtų susitarimų ir rezoliucijų (1), skatinančių normalią šios gyventojų dalies integraciją į visuomenę, vis dėlto dokumentų ir priemonių, skirtų konkrečiai nepilnamečių nusikalstamumui, dar nėra pakankamai.

1.3

Analizuoti padėtį ES šalyse nėra paprasta, nes kiekviena šalis turi savo nepilnamečių nusikalstamumo apibrėžimą, paremtą įvairiais veiksniais. Kai kuriose šalyse ši sąvoka apima nepilnamečių elgesį pagal tų šalių įstatymuose arba baudžiamajame kodekse įtvirtintus elgesio rūšių apibrėžimus. Kitose šalyse, kur nepilnamečių justicijos sistema paremta auklėjimo arba gerovės modeliu, teisinė atsakomybė nepilnamečiams užtraukiama net ir už tokius veiksmus, kurie suaugusiesiems užtrauktų tik administracinę arba civilinę atsakomybę, o kartais — jokios (2). Be to, smarkiai skiriasi baudžiamosios sistemos: vienos šalys parengė baudžiamąją nepilnamečių teisę su ypatingomis baudžiamosiomis priemonėmis, kitos skiria nepilnamečiams tas pačias bausmes kaip ir suaugusiems, bet jas riboja ir sušvelnina. Be to, skiriasi ir amžius, nuo kurio nepilnamečiai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn: nors dažniau sutariama dėl viršutinės amžiaus ribos (18 metų, nors kai kuriose po plėtros priimtose šalyse jis gali būti padidintas iki 21 metų), žemutinė amžiaus riba gerokai svyruoja — nuo 7 iki 16 metų (3).

1.4

Atsižvelgiant į ribojimus, kuriuos lemia tokie skirtumai, reikėtų pabrėžti, kad pagal ES valstybių narių lyginamąją statistiką nepilnamečių nusikalstamumas sudaro vidutiniškai 15 proc. bendro nusikalstamumo, nors kai kuriose šalyse jis gali siekti iki 22 proc. Bet kokiu atveju, reikėtų paminėti, kad vadinamasis latentinis nusikalstamumas (nusikaltimų, neregistruotų oficialiose socialinės kontrolės institucijose, t. y. policijoje ir teismuose, procentas arba skaičius) sudaro didžiąją nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų dalį. Taip dažniausiai būna dėl to, kad pažeidimai paprastai nebūna sunkūs ir aukos dažnai būna patys nepilnamečiai, todėl mažai tikėtina, kad jie kreipsis į atitinkamas institucijas.

1.5

Nepaisant bet kuriuo metu pagal statistikos duomenis apibūdintos padėties, visos Europos šalys suvokia, kad nepilnamečių nusikalstamumas auga, o nusikaltimai tampa vis sunkesni. Esant tokioms aplinkybės, visuomenė reikalauja veiksmingesnių kontrolės mechanizmų, skatinančių daugelį šalių griežtinti jaunimui taikomus teisės aktus. Tokia nuostata pabrėžia koordinavimo ir orientavimo priemonių siekiant palengvinti šio reiškinio valdymą Europos lygiu ir gerai parengtos informavimo politikos būtinybę, kad būtų tinkamai išdėstytas nuomonės pirmame punkte pernelyg dramatizuojamas klausimas.

1.6

Nenorint kokiu nors būdu sumenkinti nepilnamečių nusikalstamumo priežasčių (nurodytų tolesniuose skirsniuose, nors ir apibendrintai) tyrimo svarbos ar poreikio detaliai išnagrinėti prevencinės politikos kryptis (minimas šiame dokumente ir kurios bet kokiu atveju turi būti skirtos kovai su nusikalstamumo priežastimis), pagrindinis šios nuomonės tikslasištirti padėtį, susijusią su nepilnamečiais, kuriems dėl baudžiamosios teisės pažeidimo yra taikomos įvairios nepilnamečių justicijos sistemos ir intervencinė tvarka, juos ginti, perauklėti ir iš naujo integruoti į visuomenę siekiant užkirsti kelią recidyvams.

2.   Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys

2.1

Nepilnametį įvykdyti nusikaltimą gali pastūmėti daug įvairių priežasčių ir aplinkybių; šios srities specialistai nėra vieningos nuomonės. Vis dėlto, remdamiesi dažniausiai pripažįstamomis priežastimis ir skirdami dėmesį toms priežastims, kurios susijusios su ekonominiais ir socialinės aplinkos veiksniais (jeigu jie bus įdomūs šioje nuomonėje), galime išskirti šias priežastis.

2.1.1

Iširusi šeima arba suaugusiųjų nesugebėjimas suderinti šeimos gyvenimo su darbu lemia menką dėmesį vaikams netaikant jiems jokių suvaržymų ir jų nekontroliuojant. Neretai tokiais atvejais paaugliai šias spragas užpildo įstodami į jaunimo gaujas, kurios buriasi pagal tam tikrus bendrus principus (ideologinius, muzikinius, etninius, susijusius su sportu, kt.), tačiau dažniausiai jos būna nusikalstamo pobūdžio. Šios gaujos dažniausiai ir būna asocialaus elgesio kaltininkės (užsiima vandalizmo aktais, grafiti) arba tiesiog smurtauja ir vykdo kitus nusikaltimus.

2.1.2

Dėl socialinės ir ekonominės atskirties ar skurdo paaugliui sunku tinkamai integruotis į visuomenę. Tokie atskirties atvejai dažnesni tarp jaunimo iš migrantų šeimų (vaikai migrantai be lydinčiųjų asmenų būna itin pažeidžiami) ir tam tikruose didžiųjų miestų „getuose“. Tokios vietovės dažnai pasižymi laukine paversta miestų aplinka, sukeliančia gyventojų neviltį ir agresiją.

2.1.3

Jeigu mokinys praleidinėja pamokas ir jam nesiseka mokytis, mokykloje jam netrukus užklijuojama etiketė, jis sulaukia socialinio pasmerkimo, o tai neretai būna tiesiausias kelias į asocialų elgesį arba nusikalstamą veiką.

2.1.4

Nedarbas, kurio lygis jaunimo tarpe yra didžiausias, dažnai lemia jaunų žmonių nusivylimą, sudarydamas puikias sąlygas nusikalstamam elgesiui (4).

2.1.5

Smurto vaizdų ir smurtinio elgesio demonstravimas tam tikromis žiniasklaidos priemonėmis arba nepilnamečiams skirti vaizdo žaidimai formuoja tokią jaunų žmonių vertybių sistemą, kurioje prievarta laikoma normaliu dalyku.

2.1.6

Narkotikų ir toksiškų medžiagų vartojimas būna dažna narkomanų įvykdomų nusikaltimų priežastis — noras gauti narkotikų. Be to, dėl šių medžiagų poveikio arba dėl jaučiamos abstinencijos jų nepavartojus įprastų vidinių stabdžių nelieka — jie būna prislopinti ar net išnykę. Paminėtinas ir besaikis alkoholio vartojimas (net ir atsitiktinis) — alkoholis dažnai būna vandalizmo arba pavojingo vairavimo priežastis.

2.1.7

Priklausomai nuo ankstesniame punkte nurodytų veiksnių arba atskirai egzistuoja ir asmenybės bei elgesio sutrikimai, kurie dažnai susiję su kitais socialiniais ar aplinkos veiksniais, lemiančiais impulsyvų ar neapgalvotą jaunimo elgesį nesilaikant jokių visuomenėje pripažintų elgesio taisyklių.

2.1.8

Nepakankamas socialinių ir pilietinių vertybių, pvz., gyvenimo pagal taisykles, solidarumo, kilnumo, tolerancijos, pagarbos kitiems, kritinės savimonės, jautrumo kitiems, pagarbos darbui ir kt., mokymas ir perdavimas, jų pakeitimas praktiškesnėmis vertybėmis, pavyzdžiui, individualizmu, konkurencingumu ir vartotojiškumu, mūsų „globalizuotose“ visuomenėse tam tikromis aplinkybėmis gali lemti palaipsnį atsiskyrimą nuo visuomenės.

2.2

Šie veiksniai daugiau ar mažiau pasireiškia visose pasiturinčiose ES visuomenėse, tačiau jų socialinis irimas lemia antivisuomeninį ar nuo normų nukrypstantį elgesį.

2.3

Siekdama užkirsti kelią smurtui ir kovoti su nepilnamečių nusikalstamumu, visuomenė turi sukurti strategiją, kurioje būtų derinamos prevencinės priemonės, aktyvi intervencija ir bausmė. Prevencinės ir aktyvios intervencinės priemonės turi būti skirtos visų nepilnamečių ir jaunų žmonių socialinei integracijai užtikrinti su šeimos, bendruomenės, bendraamžių grupių, mokyklų, profesinio mokymo ir darbo rinkos pagalba.

Teisminės ir baudžiamosios priemonės ar reakcijos turi būti pagrįstos lygybės prieš įstatymą, nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą, sąžiningo bylos nagrinėjimo, pagarbos privačiam gyvenimui, proporcingumo ir lankstumo principais. Ir pats teisminis procesas, ir pasirinktos priemonės bei paskesnis jų įgyvendinimas, turėtų remtis vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (5).

3.   Tradicinės nepilnamečių justicijos sistemos trūkumai

3.1

Tradicinėms nepilnamečių justicijos sistemoms teko susidurti su daugybe sunkumų reaguojant į esamą nusikalstamumą ir prisitaikant prie šiuolaikinės nusikalstamumo tikrovės. Europos nepilnamečių baudžiamosios justicijos sistemos vystėsi labai lėtai, neveiksmingai, jos buvo ekonomiškai neperspektyvios: įprasti ilgi laukimo laikotarpiai, labai aukštas jaunųjų pažeidėjų pakartotinio nusikalstamumo lygis. Kartu palaipsniui silpnėjo tradiciniai neoficialios socialinės kontrolės šaltiniai (mokykla, šeima, darbovietė ir kt.).

3.2

Kai kurios šalys (visų pirma Skandinavijos) nutolo nuo paternalistinio apsaugos modelio, susiformavusio XX amžiaus pirmoje pusėje, pagal kurį jaunieji pažeidėjai buvo laikomi socialiai sergančiais (jie nebuvo atskiriami nuo kitų nepilnamečių ar kaip nors išskiriami), ir perėjo prie auklėjamojo arba gerovės modelio — socialinio arba bendruomenės modelio, skirto nepilnamečių nusikalstamumui, nepriklausančio teisminei sistemai ir nesuteikiančio nepilnamečiams būtinos teisinės apsaugos.

3.2.1

Nuo devintojo dešimtmečio įvairūs tarptautiniai susitarimai ir sutartys dėl nepilnamečių justicijos (1985 m. Jungtinių Tautų standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (Pekino taisyklės), 1990 m. Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės), 1990 m. Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 20 Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą), kuriuose diegiamas atsakomybės modelis, paskatino palaipsnes Europos šalių nepilnamečių justicijos sistemų permainas. Ypač svarbi 1989 m. lapkričio 20 d. priimta Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavo ir kurios privalo laikytis visos ES valstybės narės. Konvencijos 37 ir 40 straipsniai reglamentuoja šį klausimą. Pagal atsakomybės modelį nepilnamečio teisinė padėtis tampa tvirtesnė, o nepilnamečių justicijos sistema labiau priartėja prie suaugusiųjų baudžiamosios justicijos sistemos suteikdama nepilnamečiams tokias pačias teises ir garantijas. Taikant ginamąjį modelį ir priemones, kurios yra aiškiai auklėjamojo pobūdžio, siekiama suvienyti auklėjimo ir teisminius aspektus. Trumpai tariant, modelio tikslas yra „mokyti atsakomybės“.

3.3

Šis modelis, parengtas pagal pirmiau minėtas tarptautines normas, buvo pamažu įtrauktas į 25 ES valstybių narių įstatymus.

3.3.1

Atsakomybės modelis yra paremtas toliau pateiktais principais:

prevencija prieš imantis griežtesnių priemonių: geriausias kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdas yra užkirsti kelią jaunų pažeidėjų atsiradimui, o tam reikia tinkamų socialinių, darbo, ekonominių ir švietimo pagalbos programų (įskaitant programas, skatinančias ir padedančias tinkamai leisti laisvalaikį ir sudarančias laisvalaikio galimybes);

kuo retesnis tradicinės justicijos sistemos taikymas sukuriant naujas justicijos sistemas, visų pirma, skirtas nepilnamečių nusikalstamumui, kitus atvejus, galinčius paveikti nepilnamečius (pavyzdžiui, pamestus, patyrusius šiurkštų elgesį ar neprisitaikančius), paliekant kitoms tarnyboms (socialinei apsaugai);

valstybės baudžiamosios intervencijos sumažinimas kartu įgyvendinant vaikų socialinės paramos, socialinės politikos, darbo rinkos, laisvalaikio leidimo prevencinės strategijos kryptis ir savivaldos politiką apskritai, taip pat platesnis bendruomenės ir kitų socialinių grupių įtraukimas sprendžiant konfliktus ir ieškant perspektyvių alternatyvų, pavyzdžiui, šeimos, socialinių darbuotojų, mokyklos, bendruomenės, socialinių organizacijų ir kt;

laisvės atėmimo priemonių ar bausmių jauniems žmonėms sumažinimas jas taikant tik išimtiniais atvejais;

lankstesnė ir įvairiapusiškesnė drausminė atsakomybė naudojant priemones, kurios, atsižvelgiant į sąlygas ir pažangą, padarytą veikiant ar taikant tam tikrą alternatyvią įkalinimui priemonę, gali būti specialiai pritaikomos nepilnamečiams;

tokių pačių teisių ir garantijų jauniems pažeidėjams suteikimas baudžiamosiose bylose kaip ir suaugusiems (sąžiningas ir teisingas bylos nagrinėjimas);

oficialių socialinės kontrolės organų, dalyvaujančių nepilnamečių justicijos sistemoje, aprūpinimas specialistais. Esant tokioms sąlygoms, turi būti numatytas specialus visų subjektų (policijos, teisėjų, prokurorų, advokatų ir specialistų, vykdančių įvairias sankcijas), dalyvaujančių administruojant justiciją nepilnamečiams, mokymas.

4.   Naujos nepilnamečių justicijos tendencijos

4.1

Yra ir kitokių kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdų — ne tik tradicinis įkalinimas. Tarptautiniu mastu pastebimos papildomų sistemų kūrimo tendencijos; šios sistemos leistų žymiai veiksmingiau rūpintis nepilnamečiais ir jiems patiems bei jų socialiniam ir profesiniam ugdymui pasitarnautų žymiai labiau net ir tada, kai įkalinimas neišvengiamas.

4.2

Europos nepilnamečių justicijos gera praktika apima tris pagrindines sritis: prevenciją, pedagoginį auklėjimą vietos bendruomenėse ir centruose bei socialinę ir profesinę integraciją.

4.2.1

Be minėtų prevencinių priemonių, pedagoginis auklėjimas galėtų būti taikomas pasitelkiant tos pačios socialinės srities, kuriai priklauso ir šie nepilnamečiai, išteklius arba institucijas, kad jauniems nusikaltėliams būtų išugdyti reikiami įgūdžiai ar žinios, kurių neturėdami jie ir nusižengė įstatymams. Šiuos nepilnamečius turėtų visapusiškai egzaminuoti įvairių sričių specialistai ir nustatyti jų mokymo spragas bei tai, kokiu būdu jie galėtų įgyti reikiamų įgūdžių, kurie sumažintų pakartotinių nusikaltimų pavojų. Panašus darbas turėtų būti atliekamas su šeimomis, kad būtų užtikrintas jų bendradarbiavimas ir įsipareigota šiuos nepilnamečius auklėti bei grąžinti į visuomenę.

4.2.2

Be to, jauni nusikaltėliai kartu su kitomis grupėmis, pavyzdžiui, neįgaliaisiais, etninėmis mažumomis, senyvo amžiaus žmonėmis ir kt., dažnai priklauso socialiai atskirtoms grupėms arba gali tapti socialiai atskirtų žmonių grupėmis, kitaip sakant, siekiant patenkinti jų konkrečius poreikius ir padėti išspręsti sunkumus, reikia tikslinės pagalbos, kuri padėtų jiems tapti savarankiškais. Priešingu atveju, jiems vėl nepasiseks — jie nesugebės integruotis į savo aplinką, didės pakartotinių nusikaltimų pavojus ir galiausiai pavojus būti sulaikytiems tuomet, kai jiems bus taikoma suaugusiųjų baudžiamosios justicijos sistema.

4.2.3

Todėl šiems jauniems žmonėms reikia padėti ir vadovauti jų integracijos procesui taikant daug įvairių būdų (pavyzdžiui, socialinę, kultūrinę ir kalbinę integraciją). Nėra vieno būdo, kuris galėtų užtikrinti jaunų pažeidėjų integraciją. Taip pat nėra paprastų priemonių, kurios užtikrintų, kad visiškai integravęsis asmuo nesielgs asocialiai. Vis dėlto, remiantis plataus masto susitarimu, užimtumas laikomas viena iš pagrindinių priemonių, skirtų integruoti jaunus pažeidėjus į ekonominę ir socialinę sritį ir užtikrinti stabilumą.

4.3

Atsižvelgiant į nepilnamečių justicijos sistemos vystymą ir pirmiau nurodytuose 3.2 ir 3.3 punktuose aptartus klausimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad, remiantis baudžiamojo teisingumo (atlyginti už padarytą žalą) koncepcija, justicijos sistemą buvo pradėta vertinti kaip restoratyvinę arba atkuriamąją sistemą, kadangi baudžiamoji politika skiria vis daugiau dėmesio aukoms (viktimologija) ir didėjančiai aukų reikšmei baudžiamajame procese. Pagal atkuriamąjį teisingumą, nukentėjęs asmuo, nusikaltėlis ir bendrija įtraukiami į sprendimų dėl nusikaltimo sukeltų padarinių paiešką. Taip siekiama paskatinti atlyginti žalą, sutaikinti šalis ir sustiprinti kolektyvinio saugumo jausmą. Atkuriamuoju teisingumu siekiama, viena vertus, apginti nukentėjusiojo (nusikaltėlis turi pripažinti padaręs žalą nukentėjusiam asmeniui ir pasistengti ją atlyginti), antra vertus, bendruomenės (siekiant užtikrinti teisių grąžinimą nusikaltėliui užkertant kelią jam dar kartą nusikalsti ir sumažinti baudžiamojo proceso išlaidas) ir nusikaltėlio (kuris tokiu atveju nebūna įtrauktas į baudžiamojo teisingumo ratą ir kurio konstitucinės garantijos išsaugotos) interesus.

4.4

Žalos atlyginimas daro konkretų auklėjamąjį poveikį, kadangi akistata su aukomis verčia pažeidėjus apgalvoti savo kaltę. Tokia tvarka gali atgrasyti juos nuo panašaus elgesio ateityje. Dėl šios priežasties ši tvarka yra idealus nepilnamečių justicijos sistemos modelis, kadangi ji mažiau susieta su gėdinimu, daro didelį auklėjamąjį poveikį ir yra šiek tiek mažiau baudžiamojo pobūdžio.

4.5

Trumpai tariant, per pastaruosius dvidešimtį metų labai pasikeitė nepilnamečių justicijos sistemos procedūros, pataisos priemonės ir bausmės. Daugėja nebaudžiamųjų priemonių, pavyzdžiui, visuomenei naudingo darbo, kompensacijų ir nuostolių atlyginimo, tarpininkavimo santykiuose su auka arba visuomene, profesinio, praktinio mokymo arba specialaus gydymo nuo priklausomybės nuo narkotikų arba kitų priklausomybės rūšių, pavyzdžiui, alkoholizmo. Ši priemonių rūšis reikalauja kontrolės ir nuolatinio nepilnamečio pažangos ir laimėjimų stebėjimo. Šios priemonės taikomos vis dažniau; ypač dažnai tai būna atviras arba pusiau atviras sulaikymas, kontrolė ir nuolatinis stebėjimas, lygtinis nuteisimas, elektroninis pasaitas ir kt., arba kelios priemonės vienu metu. Vis dėlto įkalinimas sulaikymo centre arba kalėjime pasitaiko gana dažnai.

4.6

Priešingai — naujų reiškinių, pirmiausia atsiradusių didžiuosiuose Europos miestuose (organizuotas nusikalstamumas, jaunimo gaujos, vandalizmas viešosiose vietose, smurtas sporte, chuliganizmas mokyklose, smurtas prieš tėvus, ekstremistinės grupuotės ir ksenofobija, ryšys tarp naujų nusikaltimų rūšių ir migracijos, priklausomybė nuo narkotikų ir kt.), poveikis visuomenei pastaraisiais metais paskatino Europos valstybes sugriežtinti nepilnamečiams taikomus baudžiamuosius įstatymus, t. y., padidinti bausmes nepilnamečiams ir sulaikymo centruose įvesti įvairių rūšių sulaikymo formas ir netgi reikalauti tėvų prisiimti atsakomybę už jų vaikų padarytus tam tikrus nusikaltimus.

4.6.1

Šiuo požiūriu, svarbu atkreipti dėmesį į 1995 m. Nyderlanduose ir 1996 m. Prancūzijoje įvykdytas nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų įstatymų reformas, taip pat į 1994 m. JK baudžiamosios justicijos ir viešosios tvarkos aktą, kuriame nuo vienerių iki dvejų metų buvo padidinta laisvės atėmimo bausmė, taikoma nepilnamečiams, kurių amžius 15–18 metų, ir kuriuose buvo įvesta 6–24 mėnesių kardomojo įkalinimo bausmė 12–14 metų amžiaus nepilnamečiams. Taip pat buvo įvesti „vaikų auklėjimo įsakymai“, kuriuose reikalaujama, kad padariusių nusikaltimą arba pamokų nelankančių nepilnamečių tėvai lankytų iki trijų mėnesių trunkančius savaitinius kursus. Tėvai, kurie nesugeba vykdyti auklėjimo pareigų, gali būti nubausti 1000 svarų sterlingų bauda.

4.6.2

Su šios rūšies priemonėmis susijusi problema yra ta, kad panaikinama atsakomybė už nepilnamečių padarytus nusikaltimus — pagal naujausias į atsakomybę orientuotas baudžiamosios teisės koncepcijas iš nepilnamečių turi būti reikalaujama kompensuoti arba ištaisyti padarytą žalą. Be to, tam tikrais atvejais tėvai (pirmiausia nepasiturintys ir dėl to turintys mažiau galimybių rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus) gali jaustis neteisingai nubausti, jei jie negali pateikti savo nekaltumo įrodymų. Iš tikrųjų patiems tėvams reikia padėti tinkamai auklėti vaikus, užuot kaltinus dėl nesugebėjimo jų auklėti.

4.6.3

Kai kurios šalys vėl grįžta prie koncepcijų, kurios devintajame dešimtmetyje buvo laikomos pasenusiomis, pavyzdžiui, laikymas saugos centruose, kurie taip pat teikdavo paramą neprižiūrimiems nepilnamečiams. Kitaip sakant, grįžtama prie tvarkos, kai nepilnamečiai, kurie dalyvauja paramos sistemoje, būna kartu su tais nepilnamečiais, kurie yra atsidūrę nepilnamečių justicijos sistemos akiratyje.

5.   Dabartinė ES taikoma tvarka

5.1

Nors Europos Taryba jau keletą kartų konkrečiai nagrinėjo nepilnamečių justicijos klausimą (ypač anksčiau minėtoje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R (87) 20 Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą ir visai neseniai Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R (2003) 20 Dėl naujų nepilnamečių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų ir nepilnamečių justicijos vaidmens  (6)), to negalima pasakyti apie ES institucijas, kurios tik užsiminė apie šį klausimą nagrinėdamos kitus, pavyzdžiui, nusikaltimų prevencijos, klausimus.

5.2

Pagrindiniuose Europos Sąjungos ir Europos bendrijos dokumentuose pateiktos dvi šio klausimo koncepcijos: Europos Sąjungos sutarties (ESS) VI antraštinė dalis Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatos ir Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties (EEBSS) XI antraštinė dalis Socialinė politika, švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas.

5.2.1

Policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose turėtų reglamentuoti ESS 29 straipsnio nuostatos, kuriomis siekiama suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Šios nuostatos nustato policijos ir teismų tarpvyriausybinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose būdus, įskaitant aspektus, susijusius su nusikalstamumo, ir organizuoto, ir neorganizuoto, prevencija ir kova su juo. Šiuo klausimu 2004 m. balandžio 30 d. Komisija pristatė žaliąją knygą dėl Baudžiamųjų sankcijų suderinimo, abipusio pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje. Šio Komisijos konsultacinio leidinio tikslas — išanalizuoti, ar skirtingos ES esamos sistemos apsunkina valstybių narių teisinį bendradarbiavimą, ir nustatyti kliūtis, trukdančias taikyti abipusio pripažinimo principą. Dokumente neužsimenama apie nepilnamečių nusikalstamumą arba apie nepilnamečių justicijos sistemą, tačiau, siekiant įžangoje išvardytų tikslų, nebūtų jokių kliūčių tai susieti su šiais aspektais: įkalinimu, alternatyviomis bausmėmis ir tarpininkavimu.

5.2.2

Be to, vertėtų paminėti 2002 m. birželio 22 d. Europos Komisijos priimtą AGIS pagrindų programą (7). Programa skatina policijos, muitinės ir teismų bendradarbiavimą ir remia specialistų darbą, skirtą padėti įgyvendinti šios srities Europos politiką. Remiantis programa, buvo sukurta daug iniciatyvų dėl abipusio teisės aktų ir geros praktikos pripažinimo nepilnamečių nusikalstamumo ir justicijos srityje.

5.2.3

Kalbant apie ESS VI antraštinę dalį, reikėtų paminėti ir 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą, įkuriantį Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (8), skirtą visų rūšių nusikaltimų prevencijai, bet ypač daug dėmesio skiriantį jaunimo (9), miesto gyventojų ir su narkotikais susijusiems nusikaltimams.

5.2.4

Kalbant apie socialinę politiką, švietimą, profesinį mokymą ir jaunimą, EBSS 137 straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Bendrijos institucijų veiklą, skirtą tolesnei nepatekusių į darbo rinką asmenų integracijai ir kovai su socialine atskirtimi. Remiantis ankstesniaisiais punktais, reikėtų pabrėžti, kad socialinė ir profesinė integracija, be jokios abejonės, yra du svarbiausi kovos su jaunimo nusikalstamumu ir jo prevencijos elementai. Paskesniuose Tarybos posėdžiuose (taip pat ir Bendrijos institucijose) buvo priimta daug su šia sritimi susijusių strategijų, darbotvarkių ir projektų; keletas iš jų nurodyti 1.2 punkte. Žinomiausia jų, nes yra arčiausiai jaunų nusikaltėlių, — Operatyvinė kovos su diskriminacija programa  (10), kuri priklauso Europos socialinio fondo 1 tikslui.

5.3

Europos Parlamentas, savo ruožtu, parengė, nors ir bendro pobūdžio, įvairias nepilnamečių apsaugos priemones ir priėmė daug rezoliucijų, įskaitant ir 1992 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje A3-0172/1992 priimtą Europos vaiko teisių chartiją. Šios chartijos 8.22 ir 8.23 punktuose apibrėžtos dėl nusikalstamos veiklos sulaikytų nepilnamečių apsaugos priemonės ir kriterijai, kurie turėtų būti taikomi visoms skiriamoms sankcijoms, be to, lėšos, kurios turėtų būti skirtos jaunųjų nusikaltėlių klausimams spręsti.

6.   Naudinga Europos nepilnamečių justicijos sistemos struktūra

6.1

Kaip jau minėta, nepilnamečių nusikalstamumas kelia susirūpinimą daugeliui Europos piliečių. Be to, visi aiškiai supranta, kad tai bendra Europos valstybių problema ir kad būtų naudinga, jei šiuos klausimus spręstų ES institucijos. Tai atsispindėjo 2001 m. Eurobarometre (pirmasis skirtas valstybių narių vidaus saugumo klausimams). Remiantis apklausa, 45 proc. Europos piliečių mano, kad kovos su jaunimo nusikalstamumu politika turėtų priklausyti bendrai nacionalinių valdžios institucijų ir ES institucijų kompetencijai.

6.2

Kaip minėta anksčiau, JT ir Europos Taryba jau parengė keletą tarptautinių normų, susijusių su nepilnamečių nusikalstamumu ir nepilnamečių justicijos sistema. Vis dėlto jos turi ribotą privalomą galią arba nėra privalomos iš viso (išskyrus pirmiau minėtą Vaiko teisių konvenciją) ir tėra visai tarptautinei bendrijai skirtų minimalių taisyklių rinkinys. ES, taikydama šiuos principus kaip atskaitos tašką ir atsižvelgdama į savo išsivystymo lygį bei didesnį vidaus tolygumą, turėtų aktyviai siekti tobulinti tarptautinius principus, kad jie būtų veiksmingiau taikomi jos teritorijoje.

6.3

Be to, kiekviena ES valstybė, rengdama savo politikos kryptis dėl įvairių su nepilnamečių nusikalstamumu susijusių klausimų (prevencijos, teisingumo, apsaugos ir integracijos) sprendimo, galėtų remtis kitų valstybių narių patirtimi ir jų gera praktika, juo labiau, kad įvairios nepilnamečių nusikalstamumo priežastys ir apraiškos šiose šalyse vis labiau panašėja (priklausomybė nuo narkotikų, ksenofobiškas elgesys, su sportu susijęs smurtas, naujų technologijų naudojimas nusikalstamais tikslais, vandalizmas miestuose ir kt.).

6.4

Nepilnamečių justicijos sistemos bendrų taisyklių sukūrimo idėją taip pat galima pagrįsti ir su tebesitęsiančia Europos integracija susijusiais veiksniais, pavyzdžiui, sienų apsaugos panaikinimu ir laisvu asmenų judėjimu — jaunimas gali nevaržomai judėti iš vienos Bendrijos valstybės į kitą, jau nekalbant apie pasienio regionus, kurie tarp 25 valstybių narių tęsiasi tūkstančius kilometrų. Labiau suvienodinus ir (arba) geriau derinant atitinkamus nacionalinius įstatymus ir politikos kryptis būtų galima sumažinti arba išvengti pavojų, susijusių su didesniu judumu (pavyzdžiui, galimybė nuteisti vienoje valstybėje narėje gyvenantį jauną nusikaltėlį už kitoje ES valstybėje padarytą nusikaltimą).

6.5

Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės nepilnamečių justicijos sistemą dažnai naudoja suaugusiųjų baudžiamosios teisės būsimų sistemų reformoms patikrinti, nepilnamečių justicijos sistemų koordinavimas ir derinimas savo ruožtu galėtų sudaryti sąlygas nacionalinėms baudžiamosios teisės sistemoms suartėti. Kaip jau minėta anksčiau, šis tikslas yra vienas ES tikslų, kurio įgyvendinimas jau gerokai pasistūmėjo į priekį (Europos arešto orderis, abipusis pripažinimas, bausmių vykdymas ir kt.). Be to, su jaunimo nusikalstamumu susiję teisės aktai yra santykinai nauji (seniausi iš jų sukurti XX amžiaus pradžioje) ir juos derinant nekiltų tiek daug prieštaravimų arba sunkumų kaip derinant suaugusiųjų baudžiamąsias justicijos sistemas, turinčias gilias istorines tradicijas, kurioms įtaką darė ir istoriniai, ir kultūriniai, ir teisiniai veiksniai.

6.6

Taip pat svarbu pripažinti, kad Bendrijos struktūra galėtų daryti poveikį regresyvioms nepilnamečių nusikalstamumo ir nepilnamečių justicijos sistemos vertinimo tendencijoms, kurios, kaip jau minėta, pastebimos kai kuriose ES valstybėse narėse.

6.7

Aišku, tiek prevenciniu ir socialiniu, tiek represiniu ir teisminiu požiūriu, dėl ES valstybėms bendrų šios srities reiškinių yra būtina bendra programa šiam klausimui spręsti. Iš tikrųjų vienoje savo rekomendacijų Europos Taryba aiškiai patvirtina „būtinybę sukurti atskiras ir aiškias Europos taisykles dėl Bendrijos sankcijų ir priemonių ir Europos kalėjimo taisyklių nepilnamečiams“.

7.   Pasiūlymai dėl Europos nepilnamečių justicijos politikos

7.1.1

Visos ES valstybės narės, tik skirtingu mastu, susiduria su beveik panašiais reiškiniais: tradicinių neoficialios socialinės kontrolės priemonių (šeima, mokykla, darbas) krizė, getų atsiradimas pagrindiniuose miestų centruose, kur didelei gyventojų daliai gresia socialinė atskirtis, naujos nepilnamečių nusikalstamumo formos (smurtas namuose ir mokykloje, jaunimo gaujos, vandalizmas miestuose), narkotikai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt., kuriems įveikti reikia panašių reagavimo priemonių.

7.1.2

ES valstybių narių nepilnamečių justicijos modeliai 1970–1980 m. palaipsniui susilieja pasirodžius 3.2.1 punkte minėtiems tarptautiniams teisiniams dokumentams. Vis populiaresnis tampa atsakomybės modelis, paprastai derinamas su restoratyviniu arba atkuriamuoju teisingumu. Tačiau tarp valstybių narių išlieka nemenki skirtumai (svarbiausias — amžius, nuo kurio jaunimas tampa atsakingas pagal baudžiamąją tvarką, kaip matyti iš pirmiau nurodytų nuostatų).

7.1.3

Nemaža dalis šiame dokumente aptartų priežasčių — panašios valstybių narių socialinės ir ekonominės bei politinės aplinkybės, kartais labai panašios teisinės tradicijos, o kartais teisinės tradicijos bent jau nėra nesuderinamos tarpusavyje, nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai įtaką darančios socialinės politikos kryptys, kurios jau finansuojamos ar remiamos iš Bendrijos biudžeto — lemia būtinybę palaipsniui suvienodinti prevencijos, apsaugos, intervencijos ir koncepcijos, susijusios su nepilnamečių nusikalstamumu ir nepilnamečių justicija, modelius ir sistemas.

7.1.4

Galiausiai, yra dar keletas veiksnių, paremiančių idėją dėl didesnio suvienodinimo, derinimo ir mainų:

7.1.4.1

Su nepilnamečių nusikalstamumu ir nepilnamečių justicija susijusi veikla neapsiriboja tik teismine sritimi (kai skirtingi teisiniai modeliai ir tradicijos gali tapti kliūtimi). Siekiama, kad ji taptų daugiašake ir joje dalyvautų daug institucijų kartu sujungiant kitas mokslo šakas — socialinius ir elgsenos mokslus — ir labai skirtingas institucijas, valdžios įstaigas ir organizacijas (nacionalines, regionų ir vietos administracijas, įvairias socialines tarnybas, policiją ir teismų struktūras, ne pelno organizacijas, privačias bendroves, vykdančias įmonių socialinės atsakomybės projektus, šeimos asociacijas, ekonominius ir socialinius dalyvius ir kt.), kurios dažnai veikia nekoordinuotai.

7.1.4.2

Informacinė visuomenė, technologijų pažanga, sienų atvėrimas ir kiti panašūs veiksniai, aišku, gerokai prisideda, kad 7.1.1 punkte (11) nurodyti reiškiniai plistų, nors nereikėtų pamiršti ir paprasčiausio tokio elgesio pamėgdžiojimo efekto (efektas dar labiau sustiprėja transliuojant per žiniasklaidos priemones); visi šie pokyčiai vyksta nepaprastai greitai ir Europos šalys neturėtų jų ignoruoti.

7.2

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas nuostatas, EESRK mano, kad Bendrijos politikos nepilnamečių nusikalstamumo ir nepilnamečių justicijos srityje vystymui reikalingi šie veiksmai:

7.2.1

Visų pirma, labai svarbu turėti naujausius palyginamuosius statistinius duomenis apie nepilnamečių nusikalstamumo padėtį 25 ES valstybėse narėse, kad būtų galima gauti patikimos informacijos apie problemą, jos tikrąjį mastą ir kaip ją spręsti turint omenyje, be kitų veiksnių, berniukų ir mergaičių kelio į nepilnamečių nusikalstamumą skirtumus.

7.2.2

Kokybės požiūriu, Komitetas įsitikinęs, kad tarp valstybių narių turėtų būti nustatyta nemažai minimalių standartų ar gairių, apimančių visus veiklos aspektus — pradedant tvarka, kurios laikydamasi policija ir teismai imasi spręsti jaunimo, pažeidžiančio baudžiamąja teisę, problemą ir baigiant jaunimo perauklėjimu ir pakartotine integracija į visuomenę. Šie standartai turėtų būti parengti pagal Vaiko teisių konvencijos pirmiausia 37 ir 40 straipsniuose ir 3.2.1 punkte cituojamų konvencijų tarptautinėse gairėse nustatytus principus, kurie būtų atskaitos taškas pradėti juos tobulinti ir įgyvendinti.

7.2.3

Rengiant šiuos minimalius standartus visų pirma reikėtų įgyti kuo daugiau žinių apie skirtingą kiekvienos valstybės narės padėtį ir patirtį. Tokios žinios galėtų būti įgyjamos įvairiais būdais, tačiau vienas jų galėtų būti informacijos rinkimas išsiunčiant visoms valstybėms narėms klausimynus, o vėliau surengiant ekspertų ir specialistų susitikimus pasikeitimo patirtimi ir geriausios praktikos klausimais. Šie susitikimai galėtų vykti nuolat, sukuriant specialistų tinklą, kurio sudėtis ir funkcijos atitiktų konkretų numatytą tikslą. Komisijai vertėtų paskelbti žaliąją knygą šiuo klausimu, kad būtų tiksliau nustatyti svarstymų ir diskusijų klausimai bei įtraukta kuo daug institucijų, organizacijų ir asmenų.

7.2.4

Kartu su pirmiau nurodytomis priemonėmis arba bent jau kitas žingsnis toliau nagrinėjant valstybių narių nepilnamečių justicijos modelius ir juos derinant, galėtų būti įkurta Europos nepilnamečių nusikalstamumo observatorija. Ji padėtų ne tik nagrinėti šį klausimą, bet ir skleisti rezultatus, konsultuoti ir remti tam tikras valdžios institucijas ir organizacijas priimant sprendimus. Kitaip sakant, būtina užtikrinti, kad šių mokslinių tyrimų rezultatai ir studijos neatsidurtų mokslininkų stalčiuose, o padėtų priimti praktines politikos kryptis ir strategijas (12).

7.3

Nepažeidžiant pirmiau nurodytų nuostatų ir atsižvelgiant į tai, kad įvairūs nepilnamečių nusikalstamumo ir nepilnamečių justicijos sistemos klausimai būtų nagrinėjami atskirai pagal įvairias Sąjungos politikos kryptis (laisvės, teisingumo ir saugumo; jaunimo; švietimo ir mokymo; užimtumo ir socialinius klausimus), visos dalyvaujančios tarnybos ir agentūros savo veiklą turėtų koordinuoti taip, kad nepilnamečių nusikalstamumo klausimai būtų sprendžiami tarpšakiniu ir daugiainstituciniu pagrindu, kaip jau ne kartą buvo minėta šioje nuomonėje.

7.4

Atsižvelgiant į konkrečius nepilnamečių nusikalstamumo ypatumus bei jo dinamišką ir kintantį pobūdį, labai svarbu, kad su jaunimu dirbantys žmonės: teisėjai, prokurorai, advokatai, policininkai, tarpininkai, socialiniai darbuotojai, lygtinai nuteistus asmenis prižiūrintys inspektoriai ir kt. įgytų kuo tinkamesnį specialų išsilavinimą, o mokslo žinios būtų nuolat atnaujinamos. Bendrijos institucijoms šioje srityje tenka pagrindinis vaidmuo ir jos savo užduotis atlieka pasitelkdamos pirmiau nurodytas priemones (ekspertų tinklus, observatoriją, kt.) bei valstybių narių specialistų mainų programas, sukurtus tinklus, naujus nuotolinio mokymosi metodus (e.mokymąsi ir kt.) Turėtų būti parengtos Bendrijos programos šiems konkretiems mokymo poreikiams tenkinti. Be to, nepilnamečių justicijos srities pažanga ES pagilintų šios srities žinias ir paskatintų specialius mokslinius tyrimus Europos universitetuose, kurie turi būti įtraukti į šį procesą.

7.5

Atsižvelgiant į tai, kad yra akivaizdus šio klausimo socialinis ir pilietinis aspektas, nereikėtų pamiršti visų tiesiogiai susijusių pilietinės visuomenės organizacijų ir šiame procese dalyvaujančių specialistų („trečiojo sektoriaus“ organizacijų, asociacijų, šeimų. NVO, kt.), nes jos gali padėti rengti ir vėliau įgyvendinti visas ES programas ir strategijos kryptis.

7.6

Kalbant apie nepilnamečių ir jaunų nusikaltėlių socialinę integraciją ir reintegraciją (trečiasis 1.1 punkte nurodytas ramstis) ir rengiant socialiai atskirtų nepilnamečių socialinės ir profesinės integracijos bei reintegracijos planą, visose būsimose Bendrijos politikos kryptyse reikės atsižvelgti ir į profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų vaidmenį ir jų savitus dialogo palaikymo būdus. Todėl visi susiję dalyviai turi būti atsidavę šiam darbui, nes socialinė ir profesinė integracija yra viena iš gyvybiškai svarbių priemonių, kad šie nepilnamečiai būtų integruoti į visuomenę

7.7

Galiausiai, EESRK žino, kad jeigu visos šios politikos kryptys turi būti įgyvendinamos, joms turi būti skirtos atitinkamos biudžeto lėšos. Todėl Europos Komisija turėtų įrašyti biudžeto eilutes siekdama padėti apsaugoti nepilnamečius ir užkirsti kelią nepilnamečių nusikalstamumui, dirbti su jaunais nusikaltėliais vykdant esamus projektus ar iniciatyvas (pavyzdžiui, skirtas socialinei atskirčiai panaikinti ir jaunimo integracijai į visuomenę ir darbinę veiklą paremti) (13) arba konkrečiai tam tikslui skirtas programas.

2006 m kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų posėdžio rezoliucija dėl socialinės jaunimo integracijos (OL C 374, 2000 12 28); 2002 m. birželio 27 d. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų posėdžio rezoliucija dėl jaunimo socializacijos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje programos (OL C 168, 2002 7 13); Europos Komisijos baltoji knyga „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (COM(2001) 681 final); Komisijos komunikatas Tarybai dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių (COM(2005) 206 final).

(2)  Taikoma atvejais, žinomais kaip „nusižengimai statusui“, pvz., bėgimas iš namų, nakvojimas lauke ir pan.

(3)  ES šalyse viršutinė riba yra daugiau mažiau panaši: jaunimo nusikalstamumo sistema visais atvejais visapusiškai taikoma iki 18 metų, nors yra šalių, kuriose skirtingu mastu ir atsižvelgiant į konkretų atvejį, sistema taikoma jaunimui iki 21 metų (Austrija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai ir Portugalija). Minimalus amžius tapti atsakingu baudžiamąja tvarka skiriasi labiau: Airijoje – 7 metai, Graikijoje ir Škotijoje – 8 metai; Anglijoje, Velse ir Prancūzijoje– 10 metų; Nyderlanduose ir Portugalijoje – 12 metų; Lenkijoje – 13 metų; Austrijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje – 14 metų; Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Slovakijoje ir Švedijoje – 15 metų, o Belgijoje – 16 metų. Tačiau, nereikėtų pamiršti, kad dažniausiai asmenims, kurie yra 7 metų ir 13-15 metų, numatytos priemonės nėra tikros baudžiamosios arba mažiau griežtos nei tos, kurios numatytos 13-15 metų ir 18-21 metų grupėms; apie sulaikymo centruose tvarką net nekalbama.

(4)  Cf., kalbant apie šį veiksnį ir 2.1.2 punkte nurodytą skurdą, šiuo metu Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generalinis departamentas rengia Teminę politinių priemonių dėl nepalankioje padėtyje atsidūrusio jaunimo studiją, kurią koordinuoja Regionų naujovių ir socialinių tyrimų institutas (IRIS).

(5)  Vaiko teisių konvencijos, priimtos JT Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d., 40 straipsnis.

(6)  Taip pat galima paminėti Rezoliuciją (66) 25 dėl trumpalaikių bausmių nepilnamečiams nusikaltėliams iki 21 metų, Rezoliuciją (78) 62 dėl socialinių permainų ir nepilnamečių nusikalstamumo, Rekomendaciją (88) 6 dėl socialinių reakcijų į nepilnamečių, kilusių iš imigrantų šeimų, nusikalstamumą ir Rekomendaciją (2000) 20 dėl ankstyvų psichosocialinių priemonių vaidmens siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui.

(7)  Šia programa tęsiama ir išplečiama ankstesnių remiantis VI antraštine dalimi sudarytų programų veikla: Grotius II – Criminal, Oisin II, Stop II, Hippokrates ir Falcone.

(8)  OL L 153, 2001 6 8.

(9)  Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo atlikto darbo pavyzdys yra A review of the knowledge on juvenile violence: trends, policies and responjses in the EU Member States (Informacijos apie smurtaujantį jaunimą apžvalga: tendencijos, politikos kryptys ir reagavimo priemonės ES valstybėse narėse), Fitzgerald, Stevens ir Hale, 2004 m.

(10)  Nepilnamečių justicijos sistemos taikymo pavyzdys: Ispanijos NVO Fundación Diagrama (institucija, susijusi su jauniesiems nusikaltėliams iš daugelio autonominių regionų teismų skirto kardomojo įkalinimo vykdymu) kartu su regioninėmis institucijomis vykdo veiklos programą, skirtą jauniems žmonėms, kurie atlieka arba atliko bausmę kardomajame kalėjime arba kuriems buvo taikytos nepilnamečių justicijos sistemos priemonės. Šios programos tikslas – sukurti asmeniniams poreikiams pritaikytas ir išsamias gaires, skirtas jaunimo grąžinimui į visuomenę (pradedant paleidimu į laisvę). Programa duoda puikių rezultatų.

(11)  Vertėtų nurodyti akivaizdžiai svarbų vaidmenį, kurį 2005 m. lapkričio mėn. Prancūzijos miestuose suvaidino pokalbių paslaugos, elektroniniai laiškai, internetiniai dienoraščiai, mobilūs telefonai, kt.

(12)  Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos (B5-0155/2003) dėl Europos nepilnamečių nusikalstamumo stebėsenos centro sukūrimo pateikė didelė parlamentarų grupė dar 2003 m. vasario 21 d.

(13)  Tarp tokių šiuo metu rengiamų projektų ir programų yra AGIS, Daphne II, Equal ir veiksmų programa kovai su diskriminacija.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/83


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui i2010 — Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti

COM(2005) 229 final

(2006/C 110/14)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 262 straipsniu, 2005 m. birželio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. sausio 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Göran Lagerholm.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 1 — prieš ir 5 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) vertina Komisijos komunikatą i2010 kaip svarbią būsimos ES informacinės visuomenės strategijos sudėtinę dalį. EESRK visiškai pritaria trims pasiūlytiems prioritetams: pirma, sukurti Europos informacinę erdvę, užtikrinančią universalią prieigą ir įvairialypį skaitmeninį turinį, antra, gerinti informacijos ir ryšių technologijų (IRT) tyrimų ir naujovių diegimo rezultatus ir, trečia, remti visus gyventojų sluoksnius apimančią ir gyvenimo kokybę gerinančią informacinę visuomenę.

1.2

Kadangi IRT tokios svarbios Lisabonos procesui, Komitetas norėtų pabrėžti būtinybę dėti daugiau pastangų ir aktyviau remti valstybes nares, tačiau tuo pačiu ir padidinti joms (visų pirma atsiliekančioms valstybėms) spaudimą siekiant paspartinti šio sektoriaus raidą ir sukurti sąlygas iki 2010 m. įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Gerokai nepadidinus lėšų, visų pirma moksliniams tyrimams ir plėtrai bei IRT sektoriui, nebus galima pasiekti komunikate nustatytų tikslų. Mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių diegimo priemonės yra nepaprastai svarbios tiek IRT sektoriui, tiek patiems IRT vartotojams. Ne mažiau svarbu nei padidinti lėšas — užtikrinti visapusį mokslinių tyrimų ir plėtros projektų poveikį šiam sektoriui ir tuo pačiu maksimalią naudą Sąjungos piliečiams.

1.3

Komunikate visiškai pagrįstai iškeliamas suartėjimo ir tarpusavio sąveikos klausimas. Tai yra vieni svarbiausių galutiniam vartotojui skirtos strategijos aspektų. EESRK nuomone, reglamentavimas turi skatinti tarpusavio sąveiką, o tuo pačiu ir techninį neutralumą; nepaisant visų sunkumų, reikėtų stengtis panaikinti galimus tarpusavio sąveikos ir techninio neutralumo neatitikimus. Komiteto nuomone, šios srities moksliniai tyrimai, plėtra ir standartizavimas duoda gerų rezultatų, tačiau šie procesai ir toliau turėtų būti reguliuojami rinkos, o juose dalyvauti visi suinteresuoti subjektai.

1.4

EESRK pažymi, kad skaitmeninės atskirties įveikimas yra neišengiama IRT teikiamų socialinių ir ekonominių galimybių išnaudojimo prielaida. Skaitmeninę atskirtį galima įveikti tik išsprendus techninės ir teisinės prieigos prie informacijos, visuotinės prieigos prie plačiajuosčio ryšio už prieinamą kainą, IT taikymo gebėjimų ir programų naudojimo patogumo klausimus. Tai taip pat reiškia, kad formuojant politiką reikia atsižvelgti į specifinius nepalankioje socialinėje padėtyje esančių visuomenės grupių poreikius, kad būtų galima užtikrinti lygiateisę visus gyventojų sluoksnius apimančią informacinę visuomenę.. Taip pat būtina sukurti kultūrą, kuri padėtų atrinkti informaciją ir leistų patikrinti jos patikimumą. Iki šiol Europos švietimo sistemos neatitinka skaitmeninės eros keliamų reikalavimų . Todėl EESRK rekomenduoja glaudžiau ir veiksmingiau sieti strategijos i2020 derinimą su Europos švietimo sistemų gerinimu, visų pirma, taip pat didinti jų finansavimą. Tik sudarius pirmiau minėtas sąlygas, būtų galima išnaudoti ne tik informacinės visuomenės augimo ir užimtumo, bet ir kiekvieno individo lavėjimo galimybes.

1.5

Siekiant pagrįsti visuotinės prieigos už prieinamą kainą koncepciją, taip pat reikia imtis konkrečių priemonių — gerinti ir tobulinti telekomunikacijų infrastruktūrą, sudarančią informacinės visuomenės pagrindą. Komitetas pabrėžia, kad lemiamos reikšmės turi ir gilesnis saugumo svarbos suvokimas, kadangi pasitikėjimas IRT yra pagrindinė sąlyga, lemianti, kaip dažnai bus naudojamos šios technologijos, ir ypatingai svarbus tam, kad būtų išnaudotas visas interneto potencialas. Siekiant gilesnio saugumo svarbos suvokimo, valstybinės institucijos vietos, nacionaliniu ir Europos lygiu turėtų skatinti bendradarbiavimą su verslo subjektais kovojant su elektroniniais nusikaltimais.

2.   Įžanga — svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

2.1

Šiuo pasiūlymu (COM(2005) 229 final) Komisija siekia pritarti eEurope 2005  (1) veiksmų planui, kuris yra atnaujinta eEurope 2002  (2) veiksmų plano versija. eEurope 2002 veiksmų planas buvo pateiktas 2000 m. siekiant paremti Lisabonos strategiją, numatančią, jog iki 2010 m. Europos Sąjunga turėtų tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomine erdve pasaulyje, galinčia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą. Atsižvelgiant į netrukus pasibaigsiantį eEurope 2005 veiksmų planą, naujus vis tobulėjančių ir sparčiai besiplečiančių IRT iššūkius ir Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio įvertinimą, būtina nedelsiant parengti išsamią šios srities augimo skatinimo strategiją.

2.2

Komisijos nuomone, informacinės ir ryšių technologijos yra galinga augimo ir užimtumo varomoji jėga ir todėl nepaprastai svarbi ES politikos formavimui. Tuo pačiu ji pripažįsta, kad informacinės visuomenės ir žiniasklaidos tarnybų, tinklų ir įrenginių skaitmeninis suartėjimas yra milžiniškas iššūkis, su kuriuo susiduriama priimant politinį sprendimą, bet kartu reikalauja toliaregiškos ir integruotos politikos, politinio suartėjimo ir pasiryžimo nedelsiant pritaikyti reglamentuojančius teisės aktus.

2.3

Komisija siūlo naują strateginę programą i2010Europos informacinė visuomenė 2010, nustatančią bendrąsias politikos kryptis. Ji skatina atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ir pabrėžia IRT kaip integracijos varomosios jėgos svarbą integracijos raidai ir geresnei gyvenimo kokybei. Vadovaujantis i2010 iniciatyva — pagrindiniu atnaujintos Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti elementu — bus kuriama ES bendroji integruota informacinės visuomenės bei garso ir vaizdo žiniasklaidos politikos koncepcija.

2.4

Vadovaudamasi išsamia iššūkių, su kuriais susidurs informacinė visuomenė, analize ir remdamasi išsamiomis visų dalyvių konsultacijomis iki šiol taikytų iniciatyvų ir priemonių klausimais (3), Komisija pateikia tris prioritetus. 1-asis tikslas — sukurti bendrą Europos informacinę erdvę, siūlančią saugų, didelės spartos plačiajuostį ryšį už prieinamą kainą, gausų ir įvairų turinį bei skaitmenines paslaugas užtikrinant įrenginių ir platformų tarpusavio sąveiką. 2-asis tikslas — pasiekti pasaulinio lygio IRT tyrimų ir plėtros rezultatus. 3–iuoju tikslu siekiama taip paveikti informacinės visuomenės raidą, kad ji apimtų visus gyventojų sluoksnius, teiktų aukštos kokybės visuomenines paslaugas ir gerintų gyvenimo kokybę.

3.   Bendros pastabos

3.1

Savo nuomonėje dėl eEurope veiksmų plano (4), kuris yra siūlomo i2010 veiksmų plano pirmtakas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, inter alia, konstatuoja:

Komitetas džiaugiasi eEurope iniciatyva ir laiko ją svarbiausiu ir sunkiausiu Europos Sąjungos siekiu savo įmones ir piliečius supažindinti su naujovėmis, atsiradusiomis prasidėjus skaitmeninei ir „naujosios ekonomikos“ erai, ir padėti prie jų prisitaikyti. Šią iniciatyvą jis laiko projektu, esančiu ne vien tik minėto supažindinimo ir prisitaikymo proceso atspirties tašku ar pradžia. Tai veikiau siekis, reikalaujantis atitinkamų pastangų, kurios, nors ir labai vangiai, jau yra telkiamos rinkos ir socialinių reikalų srityje (5).

Komiteto nuomone, svarbu konstatuoti, jog rengiant bet kokias priemones, skatinančias naudotis internetu, kurti žinių visuomenę ir įgyvendinti naują strateginį Europos Sąjungos tikslą, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama žmogui ir jo poreikiams, Europos piliečiams, jos visuomenei ir ekonomikai. Tik įgyvendinus šį principą, informacinės visuomenės, esančios pradine žinių visuomenės kūrimo pakopa, sukūrimas įgis tikrąją prasmę (6).

Komitetas aiškiai suvokia galimų, pvz., su veiksmų plano įgyvendinimu susijusių, problemų mastą ir sudėtingumą. Komitetas visų pirma gerai suvokia, su kokiais pavojais susiję bandymai įveikti atsilikimą ir užpildyti spragas, atsiradusias Europai per vėlai pradėjus kovoti su naujais technologijų sunkumais (7).

Komiteto nuomone, pavieniams asmenims, asmenų grupėms arba netgi ištisiems regionams nesudarius sąlygų prisijungti prie tokių iniciatyvų, kiltų didelė ir įvairialypė grėsmė, nes didėjant kompiuterizuotų paslaugų pasiūlai bus vis mažiau galimybių ne elektroniniu būdu naudotis universaliosiomis paslaugomis. Todėl Komitetas taip pat pritaria, kad bendra programa, taip pat kaip ir konkrečios priemonės turi numatyti šios rizikos prevencijos priemones (8).

3.2

Vadovaudamasis šiomis ir tolesnėmis savo pastabomis (9) dėl veiksmų plano eEurope 2002 baigiamojo pranešimo bei kitų su šiuo planu susijusių Komisijos dokumentų, Komitetas, išanalizavęs Komisijos komunikatą i2010Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti, pateikia šias išvadas:

3.3

Komitetas džiaugiasi Komisijos komunikatu i2010. Šis dokumentas — svarbus žingsnis siekiant ateityje parengti ES informacinės visuomenės strategiją.

3.4

Komitetas pritaria Komisijos ketinimams. tęsti bei plėtoti eEurope iniciatyvą po 2005 m.

3.5

Per pastaruosius dešimt metų Europa padarė didelę pažangą naujų modernių informacinių technologijų srityje tiek jas taikydama, tiek išlaikydama stiprią IT ir telekomunikacijų pramonę. Tokią tendenciją lėmė reikšmingos politinės Komisijos iniciatyvos. Veiksmų planai eEurope taip pat didele dalimi paskatino šią tendenciją. Tačiau dar reikia nemažai nuveikti, kad platieji visuomenės sluoksniai galėtų pasinaudoti visais besiformuojančios informacinės ir žinių visuomenės teikiamais privalumais.

3.6

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad skirtingą JAV ir Europos produktyvumo augimą iš dalies lėmė investicijos į IRT bei šios srities moksliniai tyrimai ir kad padidinus investicijas į IRT Europoje taip pat paspartėtų produktyvumo augimas, o tai galėtų užtikrinti ekonomikos augimą, aukštesnį užimtumo lygį ir gerovę.

3.7

Dėl globalizacijos ES susiduria su naujais iššūkiais. Sparčiai auga Kinijos, Indijos ir Pietų Amerikos ekonomika. Be to, greitai tobulėja informacinių ir ryšių technologijų pramonė. Norėdama išsilaikyti pasaulinėje konkurencinėje kovoje, ES taip pat turėtų parengti rimtas IRT strategijas.

3.8

Lisabonos strategijoje nurodyta IRT svarba Europos konkurencingumo stiprinimui. Komitetas teigiamai vertina i2010 iniciatyvą, esančią kertiniu akmeniu siekiant Lisabonos tikslų ir numatančią, jog iki 2010 m. Europos Sąjunga turėtų tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomine erdve pasaulyje, galinčia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą.

3.8.1

Kadangi IRT yra labai svarbios Lisabonos procesui, Komitetas pabrėžia būtinybę dėti daugiau pastangų, aktyviau remti ir didinti spaudimą (visų pirma atsiliekančioms) valstybėms narėms siekiant paspartinti šio sektoriaus raidą ir sukurti sąlygas iki 2010 m. įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

3.9

IRT yra „universaliosios technologijos“, kurios praktiškai gali lemti visos visuomenės pokyčius, nes taikomos daugelyje, neretai integruotų, programų. Kitas XX. amžiaus universalių technologijų pavyzdys — vidaus degimo variklis. Išradus automobilį, ne automobilių pramonė, o infrastruktūra, kurta automobiliams naudoti — pradedant keliais, naujais paslaugų sektoriais ir baigiant iš pagrindų pasikeitusiu gyvenimo būdu ir prekių realizavimo sistemomis — buvo ta varomoji jėga, kuri XX amžiuje paskatino ilgalaikį Vakarų ekonomikos augimą.

3.9.1

Naujos technologijos sukūrimas pats savaime nesukuria pridėtinės vertės ar naudos; jos nauda išaiškėja tik pertvarkius darbo ir gamybos procesą. Produktyvumas dažnai pradeda augti tik per ilgesnį laiką pasiteisinus naujovei. Tas pats pasakytina ir apie IRT. Visą IRT („universaliųjų technologijų“) potencialą galima užtikrinti tik dideliu mastu visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant įmones, darbuotojus, privačius asmenis ir visų administracinių lygių institucijas, perimant šias technologijas. EESRK pažymi, kad IRT potencialą galima išnaudoti įveikus skaitmeninę atskirtį.

3.10

Komisija savo komunikate visų pirma pabrėžia būtinybę daugiau investuoti į pasiūlos didinimą. Komiteto nuomone, Komisija taip pat turėjo išsamiau panagrinėti, kokias sąlygas reikia sukurti tokioms investicijoms. Jo nuomone, šiame kontekste svarbus gebėjimas diegti naujoves ir technologijų sklaida.

3.10.1

Viena efektyvumo ir produktyvumo didinimo naujomis technologijomis prielaidų — geresnis naujų technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas darbo proceso metu. Tuo tikslu turi būti keičiamas įmonės valdymas, o plėtojant socialinį dialogą turi būti sukurtos atviros ir naujoviškos darbo struktūros. Taip darbuotojams taip pat sudaromos galimybės prisiimti didesnę atsakomybę ir išplečiama profesijos samprata. Komisijai būtų tikslinga išsamiau panagrinėti šį aspektą.

3.10.2

Norint sukurti žiniomis pagrįstą visuomenę ir ekonomiką, būtina IRT taikymą gamybos ir paslaugų pramonėje vertinti atsižvelgiant į bendrą kintančių gamybos ir darbo sąlygų kontekstą. Sėkmingai pradėjusių taikyti IRT įmonių pavyzdžiai rodo, kad sėkmę visuomet lemia prieš tai atliktas darbo pertvarkymas ir horizontalių hierarchijos struktūrų sukūrimas, pasitikėjimas darbuotojų patirtimi ir dalykinėmis žiniomis bei glaudi dalykinių žinių ir sprendimo priėmimo proceso sąsaja.

3.10.3

Savo strategijoje Komisija daugiausiai dėmesio skiria investicijų didinimui siekiant pagerinti paklausą. Būtų tikslinga išsamiau padiskutuoti apie būtinas bendras sąlygas ir vartotojų reikalavimus, kad investicijos galėtų tapti sėkmingomis naujovėmis.

3.11

Komiteto nuomone, Komisija savo komunikate turėjo iškelti statistinių duomenų apie informacinę visuomenę rinkimo klausimą. Iki šiol taikytas statistikos priemones vargu ar galima taikyti ryšių technologijoms ir jų pramonės šakoms. Šio sektoriaus politika turėtų būti paremta standartizuotais tarptautiniu mastu palyginamais duomenimis apie paslaugų ir technologijų taikymą ir jų tobulinimą. Nors komunikate šis klausimas nėra nagrinėjamas, tačiau Komitetas su džiaugsmu atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos šia linkme.

4.   Specialios pastabos

4.1

Komitetas atkreipia dėmesį į svarbiausią Komisijos komunikate įtvirtintų tikslų įgyvendinimo prielaidą — telekomunikacijų infrastruktūros, informacinės visuomenės pagrindo, gerinimą ir tolesnį tobulinimą. Rengiant naujas politines iniciatyvas daugiausia dėmesio turėtų būti teikiama investicijų ir veiksmingos konkurencijos atskiruose sektoriuose ir tarp visų rinkos dalyvių skatinimo priemonėms visiems dalyviams užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas. EESRK pabrėžia būtinybę atsižvelgti į tai, ar yra dominuojančių subjektų, ir į specialias IRT sektoriaus, o visų pirma programinę įrangą kuriančių, gaminančių ir į rinką teikiančių įmonių konkurencijos sąlygas.

4.2

EESRK pabrėžia, kad reikia plėtoti plačiajuosčio ryšio paslaugas nesudarant kliūčių ir toliau taikyti naujas technologijas.

4.2.1

Nors sudėtinga, tačiau būtina rasti tikslią ir visuotinai pripažintą plačiajuosčio ryšio apibrėžtį, kad būtų galima pradėti turiningą diskusiją apie jo tobulinimą. Tą Komisija savo komunikate turėjo pabrėžti aiškiau. EESRK nuomone, plačiajuosčiu ryšiu turėtų būti laikoma didesnė nei 2 MB/s asinchroninio duomenų perdavimo sparta, o išimtiniais atvejais — 512Kbit/s sparta.

4.3

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui atlikti bendrųjų teisinių elektroninio ryšio sąlygų peržiūrą. Peržiūra būtina siekiant paskatinti investicijas ir naujovių diegimą.

4.4

EESRK norėtų pabrėžti, kad skaitmeninis suartėjimas kelia naujų reikalavimų formuojamai politikai, kad būtų dažniau taikomos informacinės technologijos. Suartėjimo tikslas — sudaryti vartotojams prieigos prie to paties turinio ir paslaugų (balso, didelės spartos duomenų ir vaizdo perdavimas) sąlygas naudojantis plačiu įvairių platformų spektru (ADSL, kabelis, satelitas, programuojami valdikliai, trečiosios kartos ryšio įrenginiai G3 ir t.t.) ir įvairiausiais galiniais įrenginiais pradedant tradiciniais kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, televizoriais ir baigiant automobiliuose ar buitiniuose prietaisuose integruotais mikroprocesoriais bei daugeliu kitų programų. Suartėjimo privalumai — klientams siūlomas platus paslaugų spektras ir suteikiama prieiga prie didelės spartos duomenų perdavimo tinklų.

4.4.1

Rengiant naujus teisės aktus ir standartus būtina atsižvelgti į sparčiai kuriamas naujas programas bei atsirandančias revoliucines technologijas, pvz., vadinamąsias intelektines žymes (smart tags) bei balso perdavimo internetu (voice over IP) technologijas. EESRK nuomone, teisės nuostatos turėtų skatinti tarpusavio sąveiką, kuri galutiniam vartotojui yra pats svarbiausias aspektas. Tuo pačiu vis dėlto reikėtų laikytis techninio neutralumo ir, nepaisant visų sunkumų, stengtis panaikinti galimus tarpusavio sąveikos ir techninio neutralumo neatitikimus.

4.5

Šiuo metu IRT sektoriuje vyksta esminės permainos, leidžiančios jam spręsti suderinamumo problemas. Šios permainos — tai tolesnė plačiajuosčio ryšio paslaugų sklaida, techniniai pokyčiai, pakitęs vartotojų elgesys, nauji įmonių modeliai ir didėjanti atskirų platformų konkurencija.

4.5.1

Komunikate visiškai pagrįstai keliamas suderinamumo ir tarpusavio sąveikos klausimas. Komiteto nuomone, šios srities tyrimai, raida ir standartizavimas gali duoti gerų rezultatų, tačiau standartizavimą ir toliau turėtų reguliuoti rinka, į šį procesą turi būti įtraukti visi suinteresuoti subjektai ir atsižvelgiama į vartotojų poreikius. Kaip pavyzdį būtų galima nurodyti ankstesnę patirtį, susijusią su GSM standartu ir interneto protokolu.

4.6

Labiau integruotų, internetu pagrįstų tinklų raida tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje turėjo didelės įtakos visų šalių — įmonių, institucijų ir piliečių — tarpusavio sąveikai. Pavyzdžiui, telekomunikacijų rinkos dalyviai turėtų daugiau investuoti, kad būtų galima užtikrinti reikalaujamą suderinamumą, plėtoti esamus tinklus, supaprastinti tinklų veikimo architektūrą ir tobulinti naujos kartus tinklus. EESRK nuomone, Europos informacinės visuomenės raidai lemiamos reikšmės turi tai, kad, siekdamos pritraukti dideles investicijas, Bendrija ir valstybės narės kuria palankią verslo aplinką.

4.7

Saugumas yra pagrindinis diskusijos apie informacinę visuomenę klausimas, siekiant užtikrinti tinkamą požiūrį į informacinių technologijų taikymą ir pasitikėjimą jomis. Nuo elektroninės prekybos saugumo lygio priklauso įmonių apsisprendimas savo veikloje naudoti IRT. Nuo elektroninių sandorių saugumo lygio taip pat labai priklauso vartotojų pasiryžimas interneto tinklalapyje paskelbti savo kretinės kortelės duomenis. Vartotojų pasitikėjimas IRT yra viena iš pagrindinių sąlygų, lemiančių, ar pasiteisins elektroninės valdžios ir tolesnės jos sklaidos koncepcija.

4.7.1

Įmonės, administracijos, darbuotojai ir vartotojai susiduria su vis opesne informacijos saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais problema. EESRK pabrėžia būtinybę taip formuoti informacinės visuomenės politiką, kad augtų pasitikėjimas ja, ir visi subjektai ryžtųsi naudotis visomis tinklo teikiamomis galimybėmis (10).

4.7.2

Atsižvelgiant į tai, kad vis labiau integruojami informaciniai tinklai, mūsų visuomenė tampa labiau priklausoma nuo nepertraukiamai veikiančių informacinių sistemų. Todėl abejonės informacijos ir tinklo saugumu kelia pavojų materialiosios infrastruktūros veikimui. Dėl to turi būti užtikrintas sistemų perteklumas.

4.7.3

IRT vartotojai labiausiai suinteresuoti, kad, jei tai įmanoma, pasauliniu mastu suderintais veiksmais būtų pažaboti elektroniniai nusikaltimai ir griežtai taikomi teisės aktai siekiant parodyti, kad neverta užsiimti nusikalstama veika. Tačiau rengiant kovos su elektroniniai nusikaltimais iniciatyvas reikia apsvarstyti, ar jos nebus įgyvendinamos įmonių ir (arba) pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į privatumą, sąskaita. Šie aspektai, be kita ko, svarbūs šiuo metu vykstančiai diskusijai apie griežtesnius sustiprinto duomenų saugojimo reikalavimus (11).

4.7.4

Komunikatuose ir rekomendacijose Komisija yra ne kartą iškėlusi saugumo problemą, kurios aktualumą patvirtina ir tai, kad buvo įsteigta Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra (ETISA, angl. ENISA). Komiteto nuomone, padedant agentūrai turėtų būti sukurtos vienodos sąlygos, kuriomis, siekdami apsaugoti savo informacines sistemas, galėtų bendradarbiauti viešieji ir privatūs subjektai, nuolat būtų atsižvelgiama į vis spartesnius technologijų pokyčius ir nekuriamos neproporcingai didelės biurokratinės ir finansinės kliūtys.

4.7.5

Komiteto nuomone, gilesnis saugumo svarbos suvokimas turi lemiamos reikšmės informacijos ir tinklų saugumo gerinimui. Todėl valstybinės institucijos, siekdamos kovoti su elektroniniais nusikaltimais, vietos, nacionaliniu ir Europos lygiu turėtų skatinti intensyvesnį bendradarbiavimą su verslo subjektais.

4.8

Pasitikėjimas elektroniniais sandoriais turėtų būti didinamas ir kitais požiūriais. Elektroninę prekybą ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių direktyvų ir nacionalinių įstatymų gausa nepadeda piliečiams suprasti, kas leidžiama, o kas — draudžiama. Juo labiau, kad galiojantys šios srities teisės aktai ir teismų sprendimai dar nėra pakankamai įgyvendinami.

4.8.1

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui įvertinti elektroninės prekybos ir asmens duomenų apsaugos direktyvas. Jas dažnai galima supaprastinti, o tai, savo ruožtu, užtikrina didesnį skaidrumą. Taip pat prasminga suvienodinti reikalavimus, keliamus, pavyzdžiui, valstybių narių kovos su elektroninėje komunikacijoje nepageidaujamais elektroninių laiškų antplūdžiais priemonėms.

4.9

Tačiau didžiausias kliūtis vidutinėms ir smulkioms įmonėms pasinaudoti visomis tobulinamų IRT teikiamomis galimybėmis sudaro ne saugumo aspektai ar nepakankamas esamų taisyklių išmanymas, o vartotojo poreikiams atitinkamai pritaikytų programų stoka. EESRK nuomone, MVĮ skirtų IRT produktų ir paslaugų tobulinimo skatinimas, visų pirma remiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, standartizavimą ir mokymo projektus, galėtų tapti esminiu Europos konkurencingumo stiprinimo veiksniu.

4.10

Mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių diegimo priemonės yra nepaprastai svarbios tiek IRT sektoriui, tiek patiems IRT vartotojams. Todėl reikėtų ne tik didinti lėšas moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui, bet ir iš mokslinių tyrimų ir plėtros projektų siekti kuo didesnės naudos Sąjungos piliečiams. Šiuos tikslu į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus reikia įtraukti visus svarbiausius subjektus, o pirmiausia tuos, kurie turi didžiausios įtakos galutiniam technologijų naudojimui: tam tikrų šakų įmones, gamintojus ir paslaugų teikėjus.

4.11

Nepriklausomų ekspertų grupė, rengusi ES tyrimų programų penkerių metų įvertinimą (The Five-Year Assessment Panel of IST-RTD (1999–2003)), neseniai savo pranešime apie informacinei visuomenei skirtas technologijas konstatavo, kad moksliniai Europos informacinei visuomenei skirtų technologijų tyrimai ir jų plėtra yra labai svarbūs siekiant, kad ES taptų konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomine erdve. Tačiau Europa taip pat turi aktyviau investuoti, jei nori pasiekti šių technologijų „kritinę masę“. Šiame pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina panaikinti biurokratines kliūtis, jau pradiniame etape galinčias sužlugdyti mokslinius tyrimus. EESRK pritaria šiam įvertinimui.

4.12

Komiteto nuomone, IRT naudojimas plačiąja prasme viešajame valdyme yra vienas kertinių IRT politikos akmenų. Viešasis valdymas, paprastai reiklus ir išmanantis IRT vartotojas ir pirkėjas, yra pagrindinis politinis atspirties taškas siekiant i2010 veiksmų plano tikslų. Yra sukurtas platus priemonių spektras pradedant viešaisiais pirkimais internetu, IRT diegimu siekiant sumažinti įmonių administracines sąnaudas (elektroninė valdžia) ir baigiant elektroninėmis sveikatos apsaugos, elektroninio mokymo paslaugomis bei viešosiomis išlaidomis mokslinių tyrimų ir plėtros projektams.

4.13

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas „skaitmeninės atskirties“ ir intensyvesnio IRT diegimo poveikiui, kuris sukelia ekonomines, socialines ir kultūrines pasekmes. Kad būtų galima pasinaudoti visomis informacinės visuomenės teikiamomis galimybėmis, įmonės, privatūs asmenys ir darbuotojai turi tobulinti savo informacinių technologijų gebėjimus. Tai susiję su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi bei įgūdžių įsisavinimu.

4.14

EESRK, remdamasis savo ligšioliniais šios srities darbais, mano, kad kuriant integruotą ir efektyviai veikiančią, žiniomis pagrįstą visuomenę, kuri nuties kelią į žinių Europą, didžiausi sunkumai susiję su tuo, kad dauguma Europos gyventojų klaidingai supranta patikimos informacijos ir žinių vaidmenį, vertę ir galimybes kuriant šiuolaikines gamybos ir rinkos sąlygas; nebuvo sukurta sistemiška ir visa apimanti žinių kultūra, kuri padėtų atsirinkti informaciją ir leistų patikrinti žinių patikimumą (12), t. y., tokia žinių kultūra, kuri padėtų išsklaidyti sąmyšį, kilusį dėl dabartinio neregėto informacijos perdavimo masto ir greičio;

4.14.1

EESRK pastebi, kad minėti sunkumai atsiranda dėl to, kad Europos švietimo sistemos nesugeba tinkamai reaguoti į skaitmeninės eros keliamus reikalavimus. Todėl jis rekomenduoja glaudžiau ir veiksmingiau sieti strategijos i2020 derinimą su Europos švietimo sistemų gerinimu, visų pirma didinant jų finansavimą.

4.14.2

Šį procesą veikiausiai būtų galima paspartinti dvigubai padidinus darbuotojų, mokomų skirtingais lygiais naudoti informacines technologijas, skaičių. Mokymo procese turėtų vienodai dalyvauti tiek mažesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka ir darbdaviams, ir darbuotojams.

4.14.3

Valstybiniam sektoriui įvairiuose lygmenyse taip pat tenka svarbi užduotis skatinti ir integruoti visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepciją, kuri akivaizdžiai susijusi su Lisabonos proceso nubrėžtais globaliais politiniais ES tikslais ir apima tvarų vystymąsi. Tuo pačiu bedarbiams taip pat turėtų būti užtikrinama galimybė naudotis valstybės lėšomis finansuojamomis IT įgūdžių tobulinimo programomis siekiant jiems padėti užmegzti naujus darbo santykius.

4.14.4

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas dar kartą patvirtina savo jau anksčiau išdėstytą požiūrį (13) ir aiškiai pabrėžia būtinybę įvairiais švietimo lygmenimis sukurti geresnes sąlygas elektroniniam mokymui skatinti.

4.15

Tačiau siekiant nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms visuomenės grupėms užtikrinti interneto prieigą, vien mokymo nepakanka. Dėl ekonominių ar geografinių priežasčių arba specifinių (pvz., regos negalią turinčių ar pagyvenusių asmenų) poreikių įvairios visuomenės grupės neretai neturi galimybių naudotis moderniomis ryšio priemonėmis. Šių kliūčių pašalinimas yra esminis kriterijus lygybės principu paremtai informacinei visuomenei sukurti.

4.15.1

Dar vienas iššūkis — visa apimančios Europos informacinės erdvės, stiprinančios visų piliečių dalyvavimo teises ir remiančios kultūrų ir kalbų įvairovę, sukūrimas. Tuo tikslu reikia demokratizuoti informacijos srautus ir naujovių diegimo procesus bei užtikrinti nekliudomą prieigą prie žinių. Atsižvelgiant į informacinės erdvės skaitmeninimo procesą ir naujas informacijos srautų priežiūros ir ribojimo technologijas, būtina teisiškai užtikrinti galimybę laisvai naudotis visuomenine informacija ir atsižvelgti į visuomeninius interesus, susijusius su autorių teisių saugoma informacija.Taisyklės, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės apsaugą, pradedant patentais, autorių teisėmis ir baigiant programinės įrangos ir duomenų bankų apsauga, gali turėti ilgalaikės įtakos gebėjimui diegti naujoves. Intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklės ir asmeninės teisės į prieigą prie kultūros šaltinių ir žinių rinkinių turi būti suderintos taip, kad būtų sudarytos sąlygos laikinai apsaugai siekiant skatinti naujoves ir investicijas, o tuo pačiu ir visokeriopą prieigą prie informacijos ir žinių, kaip numatyta Lisabonos strategijoje.

4.16

„Skaitmeninę atskirtį“ galima įveikti tik išsprendus techninės ir teisinės prieigos prie informacijos, universaliosios prieigos prie plačiajuosčio ryšio už prieinamą kainą, IT taikymo gebėjimų ir programų naudojimo patogumo klausimus. Tik tuomet galima išnaudoti informacinės visuomenės augimo ir užimtumo, taip pat ir kiekvieno individo lavinimosi galimybes.

2006 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  eEurope 2005 – informacinė visuomenė visiems (COM(2002) 263 final).

(2)  eEurope 2002 – prieiga prie viešųjų tinklalapių ir jų turinio (COM(2001) 529 final).

(3)  T. y. e.Europos iniciatyvos ir komunikatas dėl Europos garso ir vaizdo reguliavimo politikos ateities, COM(2003) 784.

(4)  Nuomonės pranešėjas Christoforos Koryfidis.

(5)  OL C 123, 2001 4 25, p. 36.

(6)  žr. ten pat 3.1.4 punktą.

(7)  žr. ten pat 3.2 punktą.

(8)  žr. ten pat 3.2.2 punktą.

(9)  žr. svarbias nuomones, pvz., OL C 123, 2001 4 25; OL C 139, 2001 5 11; OL C 80, 2002 4 3; OL C 94, 2002 4 18, OL C 116, 2000 4 20; OL C 61, 2003 3 14; OL C 133, 2003 6 6; OL C 36, 2002 2 8; OL C 311, 2001 11 7; OL C 85, 2003 4 8, OL C 36, 2002 2 8; OL C 241, 2002 10 7, OL C 221, 2001 8 7; OL 133, 2003 6 6 ir t.t.

(10)  Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į atvirųjų operacinių sistemų ir programinės įrangos saugumą kovojant su piratavimu ir įsilaužimais į tinklą.

(11)  OL C 68/16, 2006 3 21, (pranešėjas Bernardo Hernández Bataller).

(12)  Turimos omenyje ugdymo proceso metu kuriamos individualios priemonės, kurios leidžia kiekvienam filtruoti informaciją ir patikrinti jos autentiškumą . OL C 157, 1998 5 25, (2.3.8 punktas).

(13)  Komitetas savo nuomonėje dėl Bendrojo lavinimo Europos matmens – pobūdis, esmė ir perspektyvos (pranešėjas Christoforos Koryfidis, OL C 139, 2001 5 11 (4.5 punktas) atkreipia dėmesį į tokį aspektą: Elektroninio mokymo iniciatyvą (eLearning) Komitetas laiko pagrindinėmis Europos pastangomis Europos piliečius supažindinti su skaitmenine era, visų pirma metodu, skatinančiu naudotis internetu, tinklu susieti lavinimo įstaigas ir gerinti virtualųjį judumą. Dėl šių priežasčių jis ragina nedelsiant pašalinti kliūtis, trukdančias veiksmingai įgyvendinti šią iniciatyvą. Vienos iš svarbiausių kliūčių yra atitinkamos elektroninės infrastruktūros sąnaudos ir kokybė, telekomunikacijų sąnaudos tinklams, skaitmeninis turinys ir kalbinė situacija internete.


9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/89


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Šeiminio smurto prieš moteris

(2006/C 110/15)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. liepos 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo dėl Šeiminio smurto prieš moteris

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. vasario 22 d. priėmė šią nuomonę. Pranešėja Renate Heinisch.

425-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 99 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Šeiminis vyrų smurtas prieš moteris, tiek fizinis, tiek moralinis, yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, t. y. — teisės į gyvenimą, fizinį ir psichinį neliečiamumą. Kadangi tokio smurto prielaida yra nevienodas lyčių jėgų pasiskirstymas, vis dar būdingas mūsų visuomenei, su šia problema susiduria moterys visuose visuomenės sluoksniuose. Taip stabdoma visos demokratinės visuomenės raida. Todėl viena iš svarbiausių Europos politikos, grindžiamos pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, užduočių — užkirsti kelią tokiems prievartos veiksmams ir sukurti veiksmingus prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir paramos mechanizmus.

1.2

Saugumas ir lygios moterų galimybės - neatsiejama pagrindinių žmogaus teisių dalis - turi būti pagrindinės visų ES valstybių ir narystės siekiančių šalių gairės ir būtinieji standartai. Todėl EESRK primygtinai ragina visas ES Tarybai pirmininkaujančias valstybes toliau ryžtingai spręsti smurto prieš moterį šeimoje klausimą.

Skirta Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Komisijai.

1.3

Už kovą su šeiminiu smurtu pirmiausia atsakingos valstybės narės, tačiau, kadangi valstybės narės imasi labai skirtingų priemonių, EESRK nuomone, reikia nedelsiant parengti bendrą Europos strategiją.

Atsižvelgiant į tai, kad šeiminis smurtas prieš moteris ne tik rodo lyčių nelygybę, bet ją ir skatina, EESRK ragina Komisiją jau galiojančių susitarimų nuostatų pagrindu parengti išsamią kovos su šiuo reiškiniu strategiją.

Pirmasis ES tyrimas apie šeiminio smurto prieš moteris mastą, jo pasekmes moterims ir visuomenei bei finansines sąnaudas turi tapti šios bendros Europos strategijos pagrindu.

Kadangi šeiminis smurtas yra lyčių lygybės (angl. gender equality) problema ir už tai atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas, siūloma šį direktoratą paskirti Komisijoje atsakingu už bendros Europos strategijos sukūrimą.

Skirta Komisijai, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniam direktoratui.

1.4

Tik atitinkamu nacionaliniu lygiu galima sėkmingai kovoti su šeiminiu smurtu. Todėl kiekviena valstybė narė, plėtodama bendrą Europos strategiją, turėtų parengti nacionalinį kovos su šeiminiu smurtu prieš moteris veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs praktinio strategijos įgyvendinimo veiks