1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/1

---

ŠVIETIMO IR MOKYMO MODERNIZAVIMAS — GYVYBIŠKAI SVARBUS GEROVĖS IR SOCIALINĖS SANGLAUDOS EUROPOJE VEIKSNYS

TARYBOS IR KOMISIJOS 2006 M. BENDRAS TARPINIS PRANEŠIMAS APIE PAŽANGĄ, PADARYTĄ ATSIŽVELGIANT Į DARBO PROGRAMĄ„ŠVIETIMAS IR MOKYMAS 2010“

(2006/C 79/01)

1.   ĮVADAS

2004 m. bendrame tarpiniame pranešime (1) Taryba (Švietimas) ir Europos Komisija paragino skubiai reformuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas, nes tik taip bus galima pasiekti socialinius ir ekonominius Sąjungos tikslus. Jos įsipareigojo kas dvejus metus peržiūrėti darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“, kuri taip pat apima su profesiniu švietimu ir mokymu susijusį Kopenhagos procesą bei aukštajam mokslui skirtus veiksmus, įgyvendinimo pažangą. Šis pranešimas yra pirmasis šio naujo ciklo pranešimas. „Švietimas ir mokymas 2010“ taip pat itin prisideda įgyvendinant naująsias jungtines augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2), įskaitant Europos jaunimo paktą.

Neseniai Lisabonos strategijos tarpinės peržiūros metu buvo patvirtinta, kad švietimas ir mokymas užima pagrindinę vietą darbo vietų kūrimui bei ekonominiam augimui skirtoje Europos Sąjungos darbotvarkėje. Jungtinėse gairėse valstybės narės kviečiamos plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą bei pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų kompetencijai keliamų reikalavimų. Todėl Europos Vadovų Taryba išreiškė pageidavimą, kad toliau visapusiškai būtų įgyvendinama darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“.

Taryba nuolat pabrėždavo dvejopą — socialinį ir ekonominį — švietimo ir mokymo sistemų vaidmenį. Švietimas ir mokymas yra lemiami veiksniai vystant kiekvienos šalies tobulinimosi, novatoriškumo ir konkurencingumo potencialą. Tuo pat metu švietimas ir mokymas yra neatskiriama Europos socialinės dimensijos dalis, kadangi būtent tokiu būdu yra perteikiamos solidarumo, lygių galimybių ir visuomenės dalyvavimo vertybės, taip pat pasiekiami teigiami rezultatai sveikatos, nusikalstamumo, aplinkos, demokratizacijos srityse bei gerinant bendrą gyvenimo kokybę. Mokydamiesi visą gyvenimą visi piliečiai turi įgyti ir nuolat atnaujinti žinias, įgūdžius ir kompetenciją, be to, reikia atsižvelgti į asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, konkrečius poreikius. Tai padės padidinti dirbančiųjų skaičių ir ekonominį augimą, tuo pačiu užtikrinant socialinę sanglaudą.

Investicijos į švietimą ir mokymą kainuoja, tačiau vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu didelė asmeninė, ekonominė bei socialinė nauda viršija išlaidas. Dėl to reformomis reikėtų toliau siekti ekonominės ir socialinės politikos tikslų, kurie iš esmės yra vienas kitą papildantys, sinergijos.

Šie argumentai yra labai svarbūs šiuo metu Sąjungoje svarstant numatomą Europos socialinio modelio kūrimą. Europa susiduria su didžiulėmis socialinėmis ir ekonominėmis bei demografinėmis problemomis, susijusiomis su senėjančia visuomene, dideliu žemos kvalifikacijos suaugusiųjų skaičiumi, dideliu jaunimo nedarbo lygiu ir t. t. Tuo pat metu nuolat didėja poreikis gerinti kompetencijos lygį ir kelti kvalifikaciją darbo jėgos rinkoje. Siekiant sustiprinti ilgalaikį Europos socialinių sistemų tvarumą, būtina spręsti pirmiau minėtas problemas. Švietimas ir mokymas gali iš dalies padėti išspręsti šias problemas.

2.   „ŠVIETIMAS IR MOKYMAS 2010“ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

Tolesniuose skirsniuose pirmą kartą pateikiama Lisabonoje inicijuoto Europos švietimo ir mokymo sistemų modernizavimo pažangos apžvalga. Analizė visų pirma yra paremta valstybių narių, ELPA ir EEE šalių, stojančiųjų šalių bei šalių kandidačių 2005 m. pranešimais (3). Juose parodoma, kaip reformos buvo vykdomos 2004 m. bendrame tarpiniame pranešime nustatytose prioritetinėse veiklos srityse (4). Siekiant palengvinti abipusį mokymąsi skliaustuose pateikiamos nuorodos į šalis, rodančias geros praktikos pavyzdį.

2.1.   Nacionaliniu lygiu: toliau tęsiamos reformos

Iš nacionalinių pranešimų matyti, kad darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“ tapo aiškesne nacionalinės politikos dalimi. Visos valstybės narės, nors ir nevienodu mastu, pripažįsta, kad Lisabonos strategija yra nacionalinės švietimo ir mokymo politikos vystymo veiksnys.

Siekdamos įgyvendinti darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ bei konsultuotis su suinteresuotais subjektais — pavyzdžiui, socialiniais partneriais, vis daugiau šalių susitaria vykdyti tam tikrą koordinavimą tarp ministerijų (ypač tarp švietimo ir užimtumo ministerijų). Daugelis šalių, nors ir skirtingu mastu, yra nustačiusios arba šiuo metu siekia nustatyti tikslus, susijusius su Europos švietimo ir mokymo vidurkio rodikliais (gairėmis). Tai ypač svarbu įgyvendinant Europos užimtumo strategiją (5).

2.1.1   Prioritetais ir investicijomis siekiama didesnio veiksmingumo ir kokybės

Nuo 2000 m. bendrų investicijų į pagrindinius žinių ekonomikos sektorius skirtumas tarp Europos šalių ir jų konkurenčių, pavyzdžiui, JAV, nesumažėjo. Kai kurios Azijos šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, sparčiai vejasi lyderes.

Nepaisant to, švietimui skirtas valstybės finansavimas, išreikštas BVP procentine dalimi, didėja kone visose ES šalyse (ES vidurkis: 2000 m. — 4,9 %, 2002 m. — 5,2 %).

2000–2002 m. pastebėta auganti tendencija yra perspektyvus ženklas, kad vyriausybės prioritetu laiko švietimui skirtas viešąsias išlaidas. Vis dėlto skirtumai tarp šalių išlieka dideli — švietimui skiriama nuo 4 iki 8 % BVP. Atrodo, dauguma vyriausybių pripažįsta, kad esant dabartiniam investicijų lygiui ir modeliui, būtinų reformų įvykdyti neįmanoma.

Daugelis šalių skatina privačias asmenų ir namų ūkių investicijas, ypač srityse, kuriose privačių investicijų grąža yra didelė, pavyzdžiui, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip individualios tikslinės išmokos mokymuisi (pvz., AT, NL, UK (6)) (7), mokesčių lengvatos (pvz., CY, FI, HU, LT, PT, SI) bei mokesčiai už mokslą (pvz., AT,CY, PL, RO, UK). Požymių, rodančių darbdavių investicijų į tęstinį mokymą bendrą padidėjimą, yra nedaug. Todėl reikia labiau stengtis skatinti darbdavius daugiau investuoti.

Veiksmingumo didinimas gerinant kokybę — svarbiausias reformų objektas daugeliui šalių, taip pat pabrėžiama decentralizavimo ir institucinio valdymo tobulinimo reikšmė. Nors dauguma šalių, vertindamos savo sistemos veikimą, naudoja palyginamuosius įvairių šalių duomenis apie rezultatus, vis dar yra šalių, neturinčių atitinkamų veiklos nacionaliniu mastu rodiklių ar būdo būtiniems duomenims surinkti. Taigi, įvertinti įgyvendintų veiksmų poveikį yra sunku.

Visos šalys pabrėžia, kad būtina formuoti įgūdžius, reikalingus žinių ekonomikoje ir visuomenėje bei užtikrinančius ekonomikos konkurencingumą. Daugelio šalių svarbiausi prioritetai — didesnė aprūpinimo kokybė ir standartų gerinimas, taip pat mokytojų rengimas, dalyvavimo aukštajame moksle skatinimas, Bolonijos proceso reformų įgyvendinimas (8), profesinio švietimo ir mokymo patrauklumo didinimas ir galimybės naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis užtikrinimas.

Siekdamos socialinės įtraukties visos šalys nurodo, kad esminiai jų vykdomos politikos elementai yra tikslinių grupių prieiga prie darbo rinkos ir jų užimtumo galimybės. Daugelis šalių (pvz., CY, CZ, EL, ES, LV, MT, PT, RO) pabrėžia, kad finansiniai suvaržymai riboja jų galimybes įgyvendinti visas būtinas politikos sritis.

Kai kurios šalys pabrėžia, kad jų švietimo ir mokymo politika vykdoma abipusiai derinant ekonominius ir socialinius tikslus. Yra tvirtinančių, kad sėkmingai vykdant ekonomikos ir užimtumo uždavinius, būtų galima lengviau siekti socialinių tikslų (teisingumo ir socialinės įtraukties). Šie klausimai yra labai svarbūs aptariant Europos socialinį modelį.

2.1.2.   Nustatant mokymosi visą gyvenimą strategijas daroma pažanga, tačiau jų įgyvendinimas tebėra problemiškas.

Nuo 2003 m. buvo padaryta tam tikra pažanga siekiant tikslo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba — mokymosi visą gyvenimą strategijas (9) visos valstybės narės turėtų įgyvendinti iki 2006 m. (10) Tai yra svarbiausias naujų Lisabonos jungtinių gairių aspektas. Daugelis šalių (tačiau dar ne visos) yra parengusios mokymosi visą gyvenimą politikos metmenis, pavyzdžiui, strateginius dokumentus ar nacionalinius veiksmų planus. Kai kurios šalys priėmė pagrindinius teisės aktus (pvz., EL, ES, FR, RO).

Tačiau reikia pažymėti, kad, kaip paaiškėjo 2003 m., strategijos yra nesuderintos. Vyrauja tendencija visą dėmesį skirti užimtumo arba iš ugdymo proceso „iškritusių“ asmenų reintegracijos į sistemą problemai spręsti. Kai kurios šalys — Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija — jau yra gerokai pažengusios rengdamos nuoseklius ir išsamius nacionalinius planus ir daro didelę pažangą juos įgyvendindamos.

Vis dėlto vilčių teikia tai, kad Europoje vis svarbesnėmis tampa kertinės mokymosi visą gyvenimą politikos sritys. Pavyzdžiui, kai kurios šalys (FI, FR, PT) turi gerai veikiančias neformalaus ir neinstitucinio mokymosi įteisinimo sistemas, kai kurios kitos šalys neseniai įvedė atitinkamas priemones arba rengiasi tai padaryti (pvz., BE, DK, ES, NL, NO, SE, SI, UK). Vis daugiau šalių imasi spręsti visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo klausimą (pvz., BE, DK, FR, IE, IS, LI) bei rengia vienodas nacionalines kvalifikacijų sistemas (pvz., IE). Pastarąjį klausimą prioritetiniu laiko kai kurios naujos valstybės narės ir šalys kandidatės (pvz., CY, EE, HR, LV, PL, RO, SI, TK).

Mokymesi visą gyvenimą dalyvauja maždaug 11 % 25–64 m. (11) suaugusiųjų — tai rodo, kad nuo 2000 m. buvo padaryta tam tikra pažanga. Skirtingose šalyse ši proporcija gerokai skiriasi.

Poreikis padidinti dalyvavimą tolesniame mokymesi išlieka svarbiausiu uždaviniu Europoje, ypač pietinėse Europos šalyse ir naujose valstybėse narėse. Didesnis mokymesi visą gyvenimą dalyvaujančių suaugusiųjų skaičius padidintų aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir prisidėtų prie socialinės sanglaudos stiprinimo.

Visoje Europoje nepakankamai dėmesio ir finansavimo skiriama didinti suaugusiųjų, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų, kurių skaičius iki 2030 m. gali išaugti iki maždaug 14 mln., ir žemos kvalifikacijos darbuotojų mokymosi galimybes. Dauguma šalių, kuriose dalyvavimo lygis yra aukštas, suaugusiųjų mokymosi strategijas laiko prioritetinėmis integruotos ir išsamios mokymosi visą gyvenimą strategijos dalimis.

Beveik 15 % ES jaunuolių nebaigia mokyklos — padaryta gana nedidelė pažanga siekiant nustatyto 10 % orientyro ES mastu 2010 m.

Beveik 20 % penkiolikmečių ir toliau turi sunkumų skaitydami — šioje srityje nuo 2000 m. nebuvo padaryta jokios pažangos, nors buvo nutarta siekti sumažinti šį ES rodiklį penktadaliu.

Aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą įgyja apie 77 % 18–24 m. amžiaus asmenų; nors kai kuriose šalyse daroma sparti pažanga, iki ES rodiklio — 85 % — dar toli.

Mokyklą baigusių jaunų žmonių, neturinčių pagrindinių įgūdžių ir kompetencijos, skaičius išlieka didelis, ir tai yra rimtas signalas, kad pradinio švietimo sistemos ne visada sukuria deramą pagrindą mokymuisi visą gyvenimą. Šis klausimas sprendžiamas ir naujosiose jungtinėse Lisabonos gairėse bei Europos jaunimo pakte. Kai kurios šalys šią problemą spręsti imasi pertvarkydamos mokymo ir studijų programas, siekdamos užtikrinti, kad visi įgytų pagrindinių sričių, įvairias disciplinas apimančią kompetenciją (pvz., AT, CY, DE, FR, IT, NO, UK) ir kad jaunimas (ypač esantys nepalankioje padėtyje) būtų įtraukti į šią sistemą (taip pat žr. 2.1.4. skirsnį).

2.1.3.   Aukštojo mokslo reformos vis labiau remia Lisabonos darbotvarkę

Bolonijos procesas ir toliau yra aukštojo mokslo struktūrų reformų varomoji jėga — tai ypač susiję su trijų pakopų laipsnių suteikimo sistemos įvedimu bei geresniu kokybės užtikrinimu. Atrodo, kad Bolonijos procesas, o ne Lisabonos strategija, tampa šio sektoriaus nacionalinės politikos formavimo pagrindu. Vis dėlto, yra aiškių ženklų, kad šalys imasi spręsti valdymo, finansavimo ir patrauklumo didinimo uždavinius, o tai turėtų padėti užtikrinti, kad universitetai prisidės prie konkurencingumo, darbų vietų kūrimo ir ekonomikos augimo (12). Kai kuriose (pvz., AT, BE, DE, DK, FI, FR, IT, NO) šalyse minimos iniciatyvos įsteigti tobulinimosi centrus ar polius.

Siekdamos pagerinti valdymą, daugelis šalių įvedė įvairias sutartinių įsipareigojimų sudarymo formas, reglamentuojančias aukštojo mokslo institucijų ir valstybės santykius bei sudarančias pagrindą vidaus išteklių paskirstymui (pvz., AT, CZ, DE, DK, FR, IS, LI, SK). Kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys bando išspręsti aukštojo mokslo sistemos susiskaidymo problemą įvesdamos naują institucijų valdymo sistemą, neretai į šį procesą įtraukdamos suinteresuotus subjektus iš išorės.

2001 m. ES bendros (viešosios ir privačiosios) investicijos į aukštąjį mokslą sudarė 1,28 % BVP, tuo tarpu Kanadoje ir JAV atitinkamai — 2,5 % ir 3,25 % (13). Trys daugiausiai investuojančios ES šalys yra Danija (2,8 %), Švedija (2,3 %) bei Suomija (2,1 %). Norint sumažinti išlaidų skirtumą tarp JAV ir ES, Sąjunga turėtų įsipareigoti papildomai skirti 180 mlrd. eurų per metus, ypač užtikrindama didėjančias reikšmingas privačiojo sektoriaus investicijas.

Daugeliui šalių finansavimas išlieka pagrindine problema ir kliūtimi įgyvendinant modernizavimo darbotvarkę.

Atrodo, kad atvykstančiųjų mobilumo skatinimas yra bene labiausiai paplitusi priemonė didinti aukštojo mokslo patrauklumą Europoje. Vos keletas šalių (pvz., DE, FI, FR, IE, NL, UK) toliau vykdo aktyvią rinkodarą ar planingą tarptautinį įdarbinimą. Kai kurios naujosios valstybės narės siekia šį klausimą išspręsti nustatydamos partnerystes su užsienio universitetais dėl jungtinių mokslo laipsnių teikimo.

Daugelis šalių pripažįsta, kad aukštojo mokslo ir pramonės bendradarbiavimo stiprinimas yra pagrindinis reikalavimas siekiant novatoriškumo ir didesnio konkurencingumo, tačiau vos keletas šalių laikosi nuoseklaus požiūrio šiuo klausimu. Iš dalies problemą sudaro tai, kad aukštojo mokslo reformos dažnai nėra įtraukiamos į nacionalines inovacijų strategijas.

Daugelis šalių ragina universitetus imtis iniciatyvos ir praktiškai įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, plečiant galimybes netradiciniais būdais besimokantiesiems, pavyzdžiui, esantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje, be kita ko, kuriant neformalaus ir neinstitucinio mokymosi įteisinimo sistemas. Taip visoje Europoje siekiama padidinti besimokančių aukštosiose mokyklose asmenų skaičių. Labai daug universitetų siūlo nuolatinį profesinį tobulinimąsi, be to, vis labiau populiarėja atvirieji universitetai, kuriuose naudojami nuotolinio ir mišriojo mokymosi bei informacinėmis ir ryšių technologijomis paremto mokymosi metodai.

2.1.4.   Padėtis profesinio švietimo ir mokymo srityje palaipsniui gerėja, tačiau dar reikia daug ką nuveikti

Atrodo, kad profesinio švietimo ir mokymo reformos nacionaliniai prioritetai iš esmės atspindi Kopenhagos proceso prioritetus. Jau pradėti įgyvendinti Europos lygiu nustatyti (pvz., neformalaus mokymosi įteisinimo, kokybės užtikrinimo, profesinio orientavimo) bendrieji principai ir orientacinis lygis, tačiau šalys pabrėžia, kad kol kas dar per anksti tikėtis konkrečių rezultatų.

Kai kuriose šalyse (pvz., AT, CZ, DE, FI) tokie veiksniai kaip „dvinarė sistema“ (t. y. pakaitinis mokymas), dviguba kvalifikacija (apimanti tiek bendrąjį, tiek profesinį švietimą) bei naujausios priemonės, kurių imtasi siekiant padidinti aukštojo mokslo prieinamumą, sukūrė teigiamą profesinio švietimo ir mokymo įvaizdį. Vis dėlto tenka pripažinti, kad pernelyg dažnai profesinis išsilavinimas vertinamas kaip mažiau patrauklus nei akademinis. Pagrindine problema ateityje išliks profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas.

Siekdamos padidinti profesinio švietimo ir mokymo patrauklumą daugelis šalių sutelkia dėmesį į aukštesnįjį vidurinį ugdymą, įskaitant mokymo planų ir gamybinės praktikos rengimą, lanksčius pažangos ir perėjimo būdus, ryšius su darbo rinka bei profesinį orientavimą. Kai kurios šalys turi gerai nusistovėjusius būdus, kaip pereiti nuo profesinio švietimo ir mokymo prie aukštojo mokslo (pvz., CY, CZ, ES, FR, IS, IE, NL, PT, UK), o kitos atsižvelgdamos į rengiamas mokymo visą gyvenimą strategijas teikia pirmenybę bendrojo ir aukštojo švietimo masto didinimui (pvz., AT, CZ, DE, ES, SK).

Profesinio švietimo ir mokymo aktualumo darbo rinkoje didinimas, santykių su darbdaviais ir socialiniais partneriais gerinimas yra svarbūs veiksniai daugeliui šalių, siekiančių padidinti švietimo kokybę ir patrauklumą. Profesinio švietimo ir mokymo struktūros tobulinimas, galimybė atlikti gamybinę praktiką bei profesinio švietimo ir mokymo standartų pertvarkymas šioje situacijoje yra lemiami. Įgūdžių ir kvalifikacijos poreikių numatymas išlieka svarbiausia problema, kuri reikalauja labiau įtraukti suinteresuotus subjektus, daugiau taikyti sektorių požiūrį bei tobulinti duomenų surinkimą.

Dauguma šalių išreiškė rūpestį dėl žemos kvalifikacijos žmonių poreikių (šiuo metu Sąjungoje yra beveik 80 mln. tokių žmonių), pabrėždamos darbo jėgos dalyvavimo svarbą ir profesinio švietimo ir mokymo sistemos vaidmenį, kaip pagrindines priemones, padedančias užtikrinti socialinę įtrauktį.

Esant tokioms aplinkybėms, dauguma šalių sutelkia dėmesį į tikslines gyventojų grupes, ypač į jaunimą, nes šiuo atveju profesinio švietimo ir mokymo programos mažina nebaigusių mokyklos asmenų skaičių. Kita vertus, suaugusiems ir vyresnio amžiaus darbuotojams ir toliau neskiriama pakankamai dėmesio.

Reali problema daugelyje šalių išlieka profesinio rengimo mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas.

2.1.5.   Europinė dimensija nacionalinėse sistemose — vis svarbesnė, tačiau nepakankamai

Visos šalys pritaria, kad yra svarbu padidinti mobilumą švietime ir mokyme nuo pradinio iki aukščiausio lygio, įskaitant mokytojų ir instruktorių mobilumą kaip jų profesinio tobulėjimo dalį. Vis dėlto, nepaisant kai kurių perspektyvių iniciatyvų, pavyzdžiui, susijusių su mobilumo kokybe (pvz., AT, BG, CZ, EL, IE, LV), nacionalinių strategijų parengta nepakankamai. Pagrindinė parama ir toliau gaunama iš ES programų. Paprastai šalys yra linkusios atvykstančiųjų studentų mobilumą skatinti labiau nei išvykstančiųjų. Visoje Europoje diegiamas Europass — pagrindinė mobilumą palengvinanti priemonė (14).

Vis aktualesniu laikomas europinės ar tarptautinės dimensijos įvedimas į nacionalines švietimo ir mokymo sistemas — tokiu būdu skatinamos didesnės jaunų žmonių žinios apie Europos Sąjungą. Kai kuriose šalyse (pvz., EE, EL, FI, LU, NL, UK) europinė ar tarptautinė dimensija sudaro aiškią mokymo programų dalį, o kai kurios kitos šalys rengia atitinkamas teisines reformas. Kitos šalys taip pat skatina europinę dimensiją dalyvaudamos bendradarbiavimo projektuose regionų ir vietos lygiu (pvz., DE, ES, IT). Daugelis šalių pabrėžia užsienio kalbų mokymosi svarbą. Vis dėlto, politikos sritys ir veiksmai yra gana nenuoseklūs ir pagrindine problema išlieka tai, kad vidurinį išsilavinimą gavę mokiniai turėtų pakankamai Europos piliečiui būtinių žinių ir kompetencijos. Toks tikslas buvo pabrėžtas 2004 m. bendrame tarpiniame pranešime.

2.2.   Europos lygiu: gerinamas darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ valdymas

2004–2005 m. Taryba (Švietimas) priėmė daug bendrų priemonių, principų ir sistemų, susijusių, pavyzdžiui, su mobilumu, kokybės užtikrinimu, neformaliu mokymusi ir profesiniu orientavimu. Kaip pažymėta 2004 m. bendrame tarpiniame pranešime, tokie susitarimai gali palankiai veikti nacionalinės veiklos kryptis ir reformas bei prisidėti didinant abipusį pasitikėjimą. Mastrichto komunikate (2004 m. gruodžio mėn.) (15) buvo numatyti nauji profesinio švietimo ir mokymo srities prioritetai nacionaliniu ir ES lygiu. Be to, Komisija priėmė keletą komunikatų, pavyzdžiui, dėl aukštojo mokslo, įgyvendinant Lisabonos strategiją bei dėl Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus (16), taip pat keletą Tarybos ir Europos Parlamento rekomendacijų projektų, pavyzdžiui, dėl pagrindinių kompetencijų mokymesi visą gyvenime.

Siekiant racionalizuoti procesą, padidinti nuoseklumą bei sustiprinti valdymą, buvo suburta darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ koordinavimo grupė, kuriai priklauso ministerijų atstovai švietimo ir mokymo reikalams bei Europos socialiniai partneriai. Reguliariai rengiamas pranešimas apie rodiklius ir lyginamuosius standartus taip pat padeda vykdyti pažangos stebėseną.

Siekiant palengvinti įgyvendinimą nacionaliniu lygiu tai pat buvo atnaujinti darbo metodai. Darbo grupes (17), vykdžiusias pirmąjį darbo programos etapą, šiuo metu keičia šalių, siekiančių išspręsti pagrindinius su nacionaliniais prioritetais ir interesais susijusius klausimus, grupės. Šios šalių grupės 2005–2006 m. organizuoja konkrečią „to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymosi“ (angl. peer learning) veiklą, kurios metu šalys nustato sėkmės veiksnius ir dalijasi gera praktika, tokiu būdu remdamos viena kitą įgyvendinant reformas.

Europos švietimo ir mokymo erdvė yra ir toliau stiprinama, ypač kuriant Europos kvalifikacijų sistemą (EKS). Pradėtas pirmasis konsultacijų dėl EKS proceso etapas, o Komisija 2006 m. pateiks pasiūlymą dėl Tarybos ir Europos Parlamento rekomendacijos projekto. 2006 m. pradžioje Komisija taip pat pateiks Tarybos ir Europos Parlamento rekomendacijos dėl mokytojų rengimo kokybės projektą, o 2006 m. pabaigoje — komunikatą dėl suaugusiųjų mokymosi.

3.   IŠVADA: SIEKIANT VEIKSMINGIAU PRISIDĖTI PRIE LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO BEI SUSTIPRINTI EUROPOS SOCIALINĮ MODELĮ, BŪTINA PADIDINTI REFORMŲ TEMPĄ

Toliau tęsiamos nacionalinės reformos. Jau atsiranda ženklų, rodančių, kad visoje Sąjungoje dedamos ilgalaikės valstybių pastangos kai kuriose srityse jau ima duoti naudos. Tokie pokyčiai teikia vilčių, ypač atsižvelgiant į tai, kad švietimo reformos yra įgyvendinamos lėtai, bei į didžiulius išsiplėtusios Sąjungos valstybių narių padėties ir atspirties taško skirtumus.

Ilgalaikis Europos socialinio modelio tvarumas didele dalimi priklausys nuo šių nuodugnių ir įvairiapusiškų reformų veiksmingumo užtikrinant aktyvų visų — įvairaus išsilavinimo lygio ir skirtingos socialinės padėties — piliečių dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Būtent dėl to ypatingą nerimą kelia tai, kad nors ir gana anksti buvo pasiektos ES gairės dėl matematikos, mokslo ir technologijų absolventų skaičiaus padidinimo, padaryta per maža pažanga siekiant labiausiai su socialine įtrauktimi susijusių gairių. Jei nebus dedama daugiau pastangų sprendžiant problemas, susijusias su mokyklos nebaigusiaisiais, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo įgijimu ir pagrindiniais gebėjimais, dar didesnė ateinančios kartos dalis susidurs su brangiai kainuosiančia jiems patiems, ekonomikai bei visuomenei socialine atskirtimi. 2005 m. kovo mėn. priimdama Europos jaunimo paktą Europos Vadovų Taryba pabrėžė ypatingą šių programos „Švietimas ir mokymas 2010“ sričių svarbą jauniems žmonėms.

2004 m. bendrame tarpiniame pranešime numatytos prioritetinės veiklos sritys, taip pat nurodymas, kad būtina didinti reformų tempą, ir toliau išlieka svarbiais tikslais. Pažanga bus ir toliau atidžiai sekama ir vertinama kitame 2008 m. bendrame pranešime.

3.1.   Vykdant reformas, būtina skirti ypatingą dėmesį teisingumo ir valdymo klausimams

Iš nacionalinių pranešimų matyti, kad vyriausybės supranta su švietimo ir mokymo modernizavimu susijusias problemas. Ypač pabrėžiami sunkumai užtikrinant būtinas viešąsias ir privačias investicijas bei reformuojant sistemų struktūrą ir administravimą. Esant tokiai padėčiai ir norint, kad vykdomos reformos būtų sėkmingos, ypatingą dėmesį reikia skirti pagrindinėms sritims — teisingumui ir valdymui, įskaitant atitinkamų paskatų rengimą. Komisija parems nacionalines pastangas, suteikdama prioritetą šiose srityse būsimai to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymosi veiklai ES lygiu.

3.1.1.   Vykdyti reformas, užtikrinančias sistemų veiksmingumą ir teisingumą

Pozityvia tendencija galima laikyti tai, kad vis labiau pabrėžiamas viešųjų investicijų į švietimą ir mokymą veiksmingumas. Vis dėlto reikia skirti deramą dėmesį bendrai mokymosi visą gyvenimą aplinkai, o sistemų veiksmingumo, kokybės ir teisingumo tikslus laikyti vienodai svarbiais. Tai yra sine qua non siekiant Lisabonos tikslų ir tuo pat metu stiprinant Europos socialinį modelį.

Teisingų sistemų užtikrinimas reiškia, kad švietimo ir mokymo rezultatai bei teikiama nauda turėtų būti nepriklausomi nuo socialinių ir ekonominių aplinkybių bei kitų veiksnių, galinčių sudaryti nepalankias sąlygas švietimo atžvilgiu. Galimybė mokytis turi būti suteikta visiems, o nustatyta tvarka turėtų būti diferencijuojama atsižvelgiant į konkrečių asmenų mokymosi poreikius.

Tyrimai rodo, kad negalima siekti veiksmingumo teisingumo sąskaita (ar atvirkščiai), kadangi šie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys. Nuolat didėjančios švietimo ir mokymo galimybės visiems, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes ir vyresnio amžiaus darbuotojus, prisidės prie aktyvių gyventojų skaičiaus augimo, kuris tuo pat metu skatina augimą ir mažina nelygybę. Teisingumo ir veiksmingumo klausimą Komisija aptars 2006 m. planuojamame priimti komunikate, o 2008 m. bendrame pranešime šiai sričiai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Be to, tobulinimosi, įskaitant naudojimąsi geresniais švietimo ir mokslinių tyrimų ryšiais, turėtų būti siekiama kartu siekiant prieigos bei socialinės įtraukties didinimo.

Investicijos turi būti nukreipiamos į sritis, kuriose gaunama didžiausia socialinė ir ekonominė nauda, tokiu būdu veiksmingai derinant veiksmingumą ir teisingumą. Šiuo atžvilgiu ateinančiais metais reikia sustiprinti valstybių narių pastangas pasiekti ES gaires sprendžiant problemas, susijusias su nebaigiančiaisiais mokyklos, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo įgijimu bei pagrindiniais gebėjimais. Ypatingai svarbios yra investicijos į ikimokyklinį ugdymą, nes taip galima užkirsti kelią nesugebėjimui mokytis mokykloje ir socialinei atskirčiai bei sukurti pagrindą tolesniam mokymuisi.

Be to, investicijos į mokytojų ir instruktorių mokymą bei švietimo ir mokymo įstaigų vadovaujančio vaidmens stiprinimas yra labai svarbūs gerinant švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumą.

3.1.2.   Įvairios su mokymusi susijusios partnerystės — būdas mobilizuoti dalyvius ir išteklius

Reformų vykdymą palengvina palanki ekonominė ir socialinė aplinka ir tai, kad deramos viešosios bei privačiosios investicijos į žinias, įgūdžius ir kompetenciją, taip pat tai, kad sistemų valdymo būdai yra nuoseklūs ir suderinti. Veiksmingas ministerijų bendradarbiavimas „žinių politikos srityse“ (švietimas, mokymas, užimtumas ir socialiniai reikalai, tyrimai ir t. t.), ryžtingas socialinis dialogas bei kitų pagrindinių dalyvių (tėvų, mokytojų ir instruktorių, savanoriškai pagalbą teikiančių bei vietos dalyvių) supratimas ir aktyvus dalyvavimas — visa tai didina sutarimą dėl politikos tikslų ir būtinų reformų. Vis dėlto tokia valdymo forma nėra plačiai paplitusi.

Prioritetine valdymo gerinimo sritimi turėtų būti laikomos su mokymusi susijusios partnerystės, ypač regionų ir vietos lygiu, kurias taikant atitinkami dalyviai (įstaigos, valdžios institucijos, socialiniai partneriai, įmonės, atskirų sektorių organizacijos ir t. t.) dalijasi atsakomybę ir išlaidas.

Tokias partnerystes turėtų sudaryti mokytojai ir instruktoriai — svarbiausia jėga, galinti pakeisti sistemas. Jie taip pat turėtų skatinti aktyvesnį darbdavių dalyvavimą užtikrinant mokymosi visą gyvenimą tinkamumą.

3.2.   „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo stiprinimas

3.2.1.   Nacionaliniu lygiu

Nors padaryta tam tikra pažanga, formuojant nacionalinę politiką reikia labiau atsižvelgti į darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ prioritetus. Valstybės narės turėtų ypač užtikrinti, kad:

—	nacionalinėse Lisabonos reformos programose, struktūriniams fondams skirtoje nacionalinėje strateginėje programoje bei socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties nacionalinėse strategijose švietimui ir mokymui būtų skiriamas pagrindinis dėmesys;

—	visos šalys būtų parengusios darbo programos koordinavimo ir įgyvendinimo nacionaliniu lygiu mechanizmus, kuriuose dalyvautų atitinkamos ministerijos ir pagrindiniai suinteresuoti subjektai, ypač socialiniai partneriai;

—	nacionalinės politikos sritys aktyviai prisidėtų siekiant programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ numatytų gairių bei tikslų. Toliau turėtų būti vystomi nacionaliniai tikslai ir rodikliai atsižvelgiant į šiuos Europos rodiklius;

—	pagerėtų politikos sričių vertinimas sudarant galimybes geriau vykdyti pažangos stebėseną bei būtų sukurta vertinimo kultūra visapusiškai panaudojant tyrimo duomenis. Todėl būtina kurti kokybiškas statistikos priemones ir infrastruktūrą;

—	įvairūs Europos susitarimai (pvz., Tarybos rezoliucijos ar išvados dėl bendrų nuorodų ir principų), kurie buvo priimti atsižvelgiant į darbo programą, būtų naudojami kaip svarbūs atskaitos taškai rengiant nacionalines reformas.

3.2.2.   Europos lygiu

Komisija užtikrins, kad darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ rezultatai būtų įtraukti į integruotų Lisabonos gairių įgyvendinimo procesą bei į ES sanglaudos politikai skirtas gaires bei į tolesnius veiksmus, susijusius su Europos socialinio modelio ateitimi, kurie buvo aptarti neoficialiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Hampton Court rūmuose. Todėl struktūrinių fondų prioritetu turėtų būti investicijos į žmogiškąjį kapitalą.

Siekiant stiprinti darbo programos įgyvendinimą, ypatingas dėmesys bus skiriamas:

—

kryptingos ir aktualios to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymosi veiklos programos rengimui, remiantis nauja integruota programa mokymosi visą gyvenimą srityje ir atsižvelgiant į patirtį bei politikos prioritetus, dėl kurių buvo susitarta 2005 m. To paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymosi veikla bus vykdoma tose srityse, kurias reformuoti reikia labiausiai (srityse, kurias apima ES gairės; mokymosi visą gyvenimą strategijų, veiksmingumo ir teisingumo, valdymo ir mokymosi partnerysčių, aukštojo mokslo, profesinio švietimo ir mokymo);

—	sustiprinti mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėsenai. Šis klausimas bus pagrindinis 2008 m. bendro pranešimo prioritetas, ypač pabrėžiant mokymosi visą gyvenimą vaidmenį stiprinant Europos socialinį modelį;

—	tam, kad būtų susitarta dėl Europos kvalifikacijų sistemos (EKS) rekomendacijos, taip pat dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl pagrindinių kompetencijų mokymesi visą gyvenime projekto ir kad būtų toliau dirbama mokytojų rengimo kokybės srityje;

—	geresniam informavimui ir keitimuisi patirtimi, susijusia su švietimo ir mokymo vystymui remti skirtų finansinių išteklių ir struktūrinių fondų bei Europos investicijų banko naudojimu siekiant geriau panaudoti šiuos išteklius ateityje.

---

(1)  Švietimas ir mokymas 2010 – Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo skubių reformų, 2004 m. kovo 3 d. (Tarybos dokumentas 6905/04 EDUC 43).

(2)  Šį jungtinį paketą sudaro bendrosios ekonominės politikos gairės ir užimtumo gairės (2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2005/600/EB), OL L 205, 2005 8 6, ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005–2008 m.) (2005/601/EB)).

(3)  Analizė taip pat buvo grindžiama 2005 m. pranešimu apie pažangą įgyvendinant gaires (Komisijos tarnybų darbo dokumentas: „Pažanga siekiant su švietimu ir mokymu susijusių Lisabonos tikslų“ (SEK (2005) 419)). Nacionaliniai pranešimai bus pateikti „Švietimo ir mokymo 2010“ tinklavietėje nuo 2005 m. lapkričio mėn.

(http://www.europa.eu.int/comm/education/policies/2010/et_2010_en.html).

(4)  Daugiau informacijos pateikiama priede, kuriame nurodomi statistiniai duomenys. Išsamią nacionalinių pranešimų ir pokyčių ES lygiu analizę galima rasti prie šio komunikato pridedamame tarnybų darbo dokumente.

(5)  Trys iš penkių lyginamųjų standartų taip pat yra ES užimtumo gairių tikslai.

(6)  Taikoma tik Škotijai ir Velsui.

(7)  Šalių pavadinimai pagal sutrumpinimus nurodomi priede, kuriame pateikiami statistiniai duomenys.

(8)  Bolonijos procesas yra tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir tokiu būdu sustiprinti piliečių užimtumą ir mobilumą bei padidinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Daugiau informacijos rasite adresu:

http://europa.eu.int/comm/education/policies/educ/bologna/bologna_en.html.

(9)  Mokymasis visą gyvenimą apibrėžiamas kaip „mokymasis, kuris tęsiamas visą gyvenimą, siekiant asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su užimtumu susijusioje plotmėje patobulinti žinias, įgūdžius ir kompetenciją.“ (Komisijos komunikatas „Visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvės Europoje kūrimas“, KOM (2001) 678 galutinis).

(10)  2004 m. bendras tarpinis pranešimas, op cit.; Europos Vadovų Tarybos išvados, 2004 m., 2005 m.

(11)  Gyventojų, kurie keturias savaites prieš tyrimą dalyvavo švietime ir mokymesi, dalis.

(12)  Žr. Komisijos komunikatą „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos“. KOM (2005) 152 galutinis

(13)  r. „Pagrindiniai 2005 m. mokslo, technologijų ir inovacijų duomenys: Europos žinių erdvės link“, Europos Komisija.

(14)  http://www.europa.eu.int/comm/education/programmes/europass/index_en.html

(15)  http://www.europa.eu.int/comm/education/policies/2010/vocational_en.html

(16)  KOM(2005) 356 galutinis

(17)  Darbo grupių 2004 m. gegužės mėn. išvados pateiktos „Švietimo ir mokymo 2010“ tinklavietėje:

http://www.europa.eu.int/comm/education/policies/2010/objectives_en.html

---

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/20

---

Euro kursas (1)

2006 m. kovo 31 d.

(2006/C 79/02)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2104
JPY	Japonijos jena	142,42
DKK	Danijos krona	7,4624
GBP	Svaras sterlingas	0,6964
SEK	Švedijos krona	9,4315
CHF	Šveicarijos frankas	1,5801
ISK	Islandijos krona	86,06
NOK	Norvegijos krona	7,9675
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,576
CZK	Čekijos krona	28,595
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	265,74
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6961
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,9425
RON	Rumunijos lėja	3,5198
SIT	Slovėnijos tolaras	239,56
SKK	Slovakijos krona	37,63
TRY	Turkijos lira	1,6323
AUD	Australijos doleris	1,6997
CAD	Kanados doleris	1,4084
HKD	Honkongo doleris	9,3923
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9774
SGD	Singapūro doleris	1,9582
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 176,09
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,5066
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,7038
HRK	Kroatijos kuna	7,342
IDR	Indijos rupija	10 972,28
MYR	Malaizijos ringitas	4,458
PHP	Filipinų pesas	61,888
RUB	Rusijos rublis	33,546
THB	Tailando batas	47,008

---

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/21

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Bylos Nr. COMP/M.3998 — Axalto/Gemplus)

(2006/C 79/03)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2006 m. kovo 24 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir klausimą perdavus svarstyti pagal 4 straipsnio 5 dalį, kurios metu įmonė „Axalto Holding NV“ (toliau — „Axalto“, Nyderlandai), įsigydama akcijų, perima teisę kontroliuoti visą įmonę „Gemplus International SA“ (toliau — „Gemalus“, Liuksemburgas), kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.	Abi minimos įmonės tiekia įvairioms sritims skirtas apsaugotas plastikines korteles ir susijusią programinę bei techninę įrangą ir paslaugas (SIM korteles, mokėjimo korteles, ir kt.).

3.	Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos. Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3998 — Axalto/Gemplus šiuo adresu: Commission européenne Direction générale de la Concurrence, Greffe Fusions J-70 B-1049 Bruxelles

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/22

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4136 — Deutsche Post/Williams Lea)

(2006/C 79/04)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. kovo 14 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4136 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/23

---

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 79/05)

(Tekstas svarbus EEE)

Priėmimo data:

Valstybė narė: Lenkija

Pagalbos Nr.: N 61/2005

Pagalbos pavadinimas: Program pomocy na restrukturyzację udzielanej w procesach prywatyzacji

Tikslas: Ekonominių sunkumų turinčių firmų restruktūrizavimas [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Ustawa o komercjalizacji i prywatyzacji (art. 52, Dz.U. z 2002 r. nr 171, poz. 1397 ze zm.), Rozporządzenie Rady Ministrów w sprawie pomocy udzielanej w procesach prywatyzacji oraz Rozporządzenie Rady Ministrów w sprawie warunków spłaty należności za korzystanie z przedsiębiorstwa (Dz.U. z 2004 r. nr 269, poz. 2667)

Biudžetas: Bendra suteiktos pagalbos suma: 40 000 000 PLN

Trukmė: Galutinė data: 2010 12 31

Kita informacija: Pagalbos schema — Sandoris ne rinkos sąlygomis

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Šlėzvigas-Holšteinas)

Pagalbos Nr.: N 165/2004

Pavadinimas: Biomasė ir energija — valstybės pagalbos Nr. N 680/2000 pratęsimas

Tikslas: Aplinkosauga

Teisinis pagrindas: Richtlinie zur Förderung der energetischen Nutzung von Biomasse im ländlichen Raum durch das Land Schleswig-Holstein

Biudžetas: Vidutiniškai apie 1,5 mln. EUR kasmet

Intensyvumas arba suma: 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų

Trukmė: iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija

Pagalbos Nr.: N 185/2004

Pavadinimas: Laikino atleidimo nuo mokesčių pakeitimas kai kurioms kombinuoto ciklo dujų turbinų jėgainėms

Tikslas: Pagalba aplinkosaugai

Teisinis pagrindas: Gesetz zur Änderung des Mineralölsteuergesetzes

Biudžetas: Nėra apskaičiuota

Trukmė: penkeri metai po įrengimo veiklos pradžios

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Austrija

Pagalbos Nr.: N 192/2005

Pagalbos pavadinimas: Garantie der aws Austria Wirtschaftsservice GmbH für das Mittelstandsportfolio der Investkreditbank AG

Tikslas: Inovacijos (Visi sektoriai)

Teisinis pagrindas: §§ 13 und 14 Garantiegesetz 1977 BGBl 296/1977 idf BGBl I 68/2004; Richtlinien für kapitalmarktbezogene und fondsgebundene Garantien („Kapitalgarantien“) der aws, Fassung November 1998

Trukmė: 2006 — 2016

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Nyderlandai

Pagalbos Nr.: N 213/2005

Pavadinimas: Pagalbos schema, skirta vidaus vandenų kelių laivuose naudojamų dyzelinių variklių keitimui ir modernizavimui

Tikslas: Pasiekti, kad esamo vidaus vandenų kelių laivyno NOx išmetamųjų teršalų kiekiai būtų iš esmės sumažinti

Teisinis pagrindas: Wet Milieubeheer, artikel 15.13 en de Subsidieregeling dieselmotoren voor binnenvaartschepen

Biudžetas: 20 000 000 EUR

Trukmė: 2005 — 2010

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Lenkija [Śląskie]

Pagalbos Nr.: N 242a/2005

Pagalbos pavadinimas: Program pomocy regionalnej dla przesiebiorców inwestujących na terenie części jednostki strukturalnej imienia Mikołaja Kopernika (nieruchomości zabrzańskie)

Tikslas: Regioninė plėtra [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Ustawa o samorządzie gminnym z dnia 8 marca 1990 r.; Ustawa o podatkach i opłatach lokalnych z dnia 12 stycznia 1991 r.; Projekt Uchwały Rady Miejskiej w Zabrzu w sprawie określenia zwolnień z podatku od nieruchomości, nieruchomości zabrzańskich, położonych na obszarze części jednostki strukturalnej im. Mikołaja Kopernika

Biudžetas: Bendra suteiktos pagalbos suma: 75 mln. PLN

Trukmė: Galutinė data: 2006 12 31

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 %

Kita informacija: Pagalbos schema — Mokesčių lengvata

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Lenkija [Śląskie]

Pagalbos Nr.: N 242b/2005

Pagalbos pavadinimas: Program pomocy regionalnej dla przedsiębiorców inwestujących na terenie Katowickiej Specjalnej Strefy Ekonomicznej (nieruchomości zabrzańskie)

Tikslas: Regioninė plėtra [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Ustawa o samorządzie gminnym z dnia 8 marca 1990 r.; Ustawa o podatkach i opłatach lokalnych z dnia 12 stycznia 1991 r.; Projekt Uchwały Rady Miejskiej w Zabrzu w sprawie określenia zwolnień z podatku od nieruchomości, nieruchomości zabrzańskich położonych na terenie Katowickiej Specjalnej Strefy Ekonomicznej

Biudžetas: Bendra suteiktos pagalbos suma: 2,5 mln. PLN

Trukmė: Galutinė data: 2006 12 31

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 %

Kita informacija: Pagalbos schema — Mokesčių lengvata

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Lenkija [Wielkopolska]

Pagalbos Nr.: N 243/2005

Pagalbos pavadinimas: Program pomocy regionalnej dla przedsiębiorców inwestujących na terenie gminy i miasta Nowe Skalmierzyce

Tikslas: Regioninė plėtra [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Ustawa o podatkach i opłatach lokalnych z dnia 12 stycznia 1991 r.; Projekt Uchwały Rady Gminy i Miasta Nowe Skalmierzyce w sprawie tworzenia preferencji dla przedsiębiorców zwiększających zatrudnienie i inwestujących na obszarze Gminy i Miasta Nowe Skalmierzyce oraz zwolnień w podatku od nieruchomości; Projekt programu pomocy regionalnej na tworzenie nowych miejsc pracy związanych z nową inwestycją na obszarze Gminy i Miasta Nowe Skalmierzyce, stanowiący załącznik nr 3 do ww. projektu uchwały

Biudžetas: Bendra suteiktos pagalbos suma: 1,2 mln. PLN

Trukmė: Galutinė data: 2006 12 31

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 %

Kita informacija: Pagalbos schema — Mokesčių lengvata

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Brandenburgas)

Pagalbos Nr.: N 310/2004

Pavadinimas: Brandenburgo ERPF rizikos kapitalo fondas

Tikslas: Rizikos kapitalas MVĮ

Teisinis pagrindas: Beteiligungsgrundsätze der BC Fonds Brandenburg GmbH

Biudžetas: Iki 50 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Iki 1 mln. EUR investicijų dalies EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytoms sritims ir iki 750 000 EUR EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte išvardytoms sritims

Laikotarpis:

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė

Pagalbos Nr.: N 319/2005

Pagalbos pavadinimas: Grant for Collaborative R&D. Revision of aid scheme N 761/2002

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (Visi sektoriai)

Teisinis pagrindas: Science and Technology Act 1965

Biudžetas: 200 mln. GBP per metus

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Trukmė: 2006 1 1 — 2011 12 31

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija (Madrido bendruomenė)

Pagalbos Nr.: N 342/2005

Pavadinimas: „Madrido įmonių inovacijų plano“ pagalbos schemos pratęsimas

Tikslas: Investicinė ir konsultacinė pagalba MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagalba

Teisinis pagrindas: Orden de la Consejería de Economía y Empleo por la que se regula el Plan de Innovación Empresarial de la Comunidad de Madrid

Biudžetas: 18,03 mln. EUR per metus

Intensyvumas arba suma: Nepakeista

Trukmė: 2006 — 2009 m.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Nyderlandai

Pagalbos Nr.: N 358/2005

Pagalbos pavadinimas: Microdruppels

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (Visi sektoriai)

Teisinis pagrindas: Wet van 29 februari 1996, houdende vaststelling van regels inzake de verstrekking van subsidies door de Minister van Economische Zaken (Kaderwet EZ-subsidies)

Biudžetas: 1 390 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 60 %

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė nar: Ispanija [Murcia]

Pagalbos Nr.: N 363/05

Pavadinimas: Pagalba, skirta elektros energijos tiekimo paslaugos kokybei Mursijos regione gerinti

Tikslas: Regioninė plėtra [Elektros energija]

Teisinis pagrindas: Ley 54/1997, de 27 de noviembre del sector eléctrico, Real Decreto 1955/2000, de 1 de diciembre, Real Decreto 1802/2003, de 26 de diciembre y borrador del Convenio específico de colaboración entre el Ministerio de Industria, Turismo y Comercio, la Comunidad Autónoma de la Región de Murcia e Iberdrola Distribución Eléctrica, S.A.

Intensyvumas arba suma: 1 149 000 EUR

Trukmė: Iki 2005 12 31

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Estija

Pagalbos Nr.: N 392/2005

Pagalbos pavadinimas: Ettevõtluse infrastruktuuri arendamise toetamine

Tikslas: Regioninė plėtra [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Eesti riikliku arengukava Euroopa Liidu struktuurifondide kasutuselevõtuks — ühtne programmdokument aastateks 2004-2006; meetme 2.2 “Ettevõtluse infrastruktuuri arendamise toetamine”, RTL 2004, 43, 725

Biudžetas: Planuojamos metinės išlaidos: 67,3 mln. EEK

Bendra suteiktos pagalbos suma: 201,9 mln. EEK

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 %

Trukmė: Galutinė data: 2006 12 31

Kita informacija: Pagalbos schema — Tiesioginė dotacija

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Italija [Valle d'Aosta]

Pagalbos Nr.: N 394/2005

Pagalbos pavadinimas: Aiuto all'organizzazione della protezione civile — Proroga del regime N 433/2000

Tikslas: Kompensacija už gamtos stichijos arba ypatingų aplinkybių padarytą žalą [Visi sektoriai]

Teisinis pagrindas: Legge regionale 18 gennaio 2001, n. 5 «Organizzazione delle attività regionali di protezione civile»

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 70 %

Trukmė: Galutinė data: 2011 12 31

Kita informacija: Pagalbos schema — Tiesioginė dotacija

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija

Pagalbos Nr.: N 453/2005

Pagalbos pavadinimas: Förderschwerpunkt „Wohnen“

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (Visi sektoriai)

Teisinis pagrindas: Bundeshaushalt, Kapitel 3006, Titel 68342

Biudžetas: 5 000 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 75 %

Trukmė: 1.1.2005 — 31.12.2008

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija

Pagalbos Nr.: N 496/2003

Tikslas: Skatinti intermodalumo plėtrą, skiriant subsidijas krovinių gabenimo keliais bendrovėms, kurios naudoja ne kelių, o jūrų transportą

Pavadinimas: Pagalba logistikos grandinių plėtrai ir intermodalumo gerinimui.

Teisinis pagrindas: Articolo 3, comma 2-ter della Legge n. 265 del 22 novembre 2002

Biudžetas: 240 mln. EUR

Trukmė: 3 metai

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Slovėnija

Pagalbos Nr.: N 536/A/04

Pavadinimas: Žiniasklaidos programų kūrimo bendrasis finansavimas

Tikslas: Garso ir vaizdo sektorius bei žiniasklaida

Teisinis pagrindas: „Uredba o izvedbi rednega letnega javnega razpisa za sofinanciranje ustvarjanja programskih vsebin in razvoja tehnične infrastrukture na področju medijev“, paskelbtas 2004 m. balandžio 9 d., įsigaliojęs 2004 m. balandžio 10 d.

Biudžetas: ne daugiau kaip 230 mln. Slovėnijos tolarų per metus (apie 960 954 EUR per metus) 6 metų laikotarpiui, (t. y. maždaug 5,8 mln. EUR iš viso)

Pagalbos intensyvumas: kintamas, paprastai mažesnis nei 50 %

Trukmė: iki 2010 m. pabaigos

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Slovakija

Pagalbos Nr.: N 542/05

Pavadinimas: Vydavetel'stvo spolku slovenských spisovatel'ov s.r.o., (Individuali pagalba savaitiniam literatūriniam žurnalui)

Tikslas: remti literatūrinio žurnalo leidimą

Teisinis pagrindas: Zákon č. 523/2004 Z. z. o rozpočtových pravidlách verejnej správy v znení neskorších predpisov,

Zákon č. 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci v znení zákona č. 203/2004 – § 4 ods. 1, písm. d),

Výnos MK SR – 480/2004 – 1 o poskytovaní dotácií v pôsobnosti MK SR

Biudžetas: 2 500 000 SKK

Pagalbos intensyvumas arba suma: 38,8 %

Trukmė: 2005 m.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Čekijos Respublika

Pagalbos Nr.: N 579/2005

Pagalbos pavadinimas: Centra základního výzkumu (změna N 535/2004)

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (Visi sektoriai)

Biudžetas: 94 000 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Trukmė:

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Čekijos Respublika

Pagalbos Nr.: N 581/2005

Pagalbos pavadinimas: Výzkumná centra (změna CZ 123/2004)

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (Visi sektoriai)

Biudžetas: 141 000 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %, 50 %, 25 %

Trukmė:

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Danija

Pagalbos Nr.: N 652/2005

Pavadinimas: Pagalbos darbo sąlygų moksliniams tyrimams pratęsimas

Tikslas: Skatinti darbo aplinkos mokslinius tyrimus Danijoje rengiant mokslinių tyrimų strategiją ir teikiant pagalbą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai.

Teisinis pagrindas: Finansloven, tekstanmærkning nr. 124 § 17 og Bekendtgørelse nr. 610 af 25. juni 2003

Biudžetas: Iš viso 2003 — 2008 m. laikotarpiu 207,8 mln. DKK (27,7 mln. EUR)

Intensyvumas arba suma: 100 %

Trukmė: 2 metai

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/28

---

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 79/06)

(Tekstas svarbus EEE)

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Nyderlandai

Pagalbos numeris: N 75/2003

Pavadinimas: Skatinti veiklą moliuskų sektoriuje

Tikslas: Finansuoti veiklą moliuskų sektoriuje pasinaudojant tariamuoju iždo mokesčiu

Teisinis pagrindas:

—	Instellingsverordening Productschap Vis

—	Wet op de bedrijfsorganisatie

—	Verordening financiering mosselpromotie 2003

—	Verordening instelling van een fonds voor mosselpromotie

Biudžetas: 449 300 EUR 2003 m

Trukmė: 2003 ir kiti metai

Intervencijos forma ir intensyvumas: Suma skiriama pagal normas, nustatytas Valstybės pagalbos tyrimo žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje gairėse (OL C 19, 2001 1 20, p. 7)

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Nyderlandai

Pagalbos numeris: N 160/2003

Pavadinimas: Skatinti veiklą krevečių sektoriuje

Tikslas: Finansuoti reklaminę veiklą krevečių sektoriuje pasinaudojant tariamuoju iždo mokesčiu

Teisinis pagrindas:

—	Instellingsverordening Productschap Vis

—	Wet op de bedrijfsorganisatie

—	Verordening financiering kosten van een promotiecampagne garnalen 2003

—	Verordening instelling van een fonds voor garnalenpromotie

Biudžetas: 480 000 EUR 2003 m.

Intervencijos forma ir intensyvumas: Suma skiriama pagal normas, nustatytas Valstybės pagalbos ištyrimo žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje gairėse (OL C 19, 2001 1 20, p. 7)

Trukmė: 2003 ir kiti metai

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Latvijos Respublika

Pagalbos Nr.: N 177/2005

Pavadinimas: Pagalba žuvininkystės sektoriui, siekiant kompensuoti audros padarytus nuostolius

Tikslas: Schemos tikslas yra kompensuoti 2005 m. sausio 8 d. ir 9 d. Latvijoje siautėjusios audros padarytus nuostolius žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui

Teisinis pagrindas: Latvijas Ministru Kabineta 2005. gada 25. janvāra Noteikumi Nr. 70 par valsts atbalstu lauksaimniecībai 2005. gadā un par kārtību šāda atbalsta piešķiršanai

Biudžetas: Visas schemos biudžetas yra 20 000 LVL (28 500 EUR)

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Maksimalus pagalbos intensyvumas yra 50 %

Trukmė: Iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Kita informacija: Ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija

Pagalbos nr.: N 405/2002

Pavadinimas: Struktūrinių priemonių taikymas akvakultūros sektoriuje (Molizė)

Tikslas: Struktūrinių priemonių taikymas akvakultūros srityje Bendrijų paramos sistemoje

Teisinis pagrindas: Deliberazione della Giunta Regionale del Molise n. 46 del 14 gennaio 2002 avente ad oggetto «POR Molise 2000-2006 Misura 4.16 Aiuti agli investimenti nel settore della Pesca — Norme per la corresponsione di aiuti a privati nel settore dell'aquacoltura»

Biudžetas: 533 500 EUR

Intensyvumas: Pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/99 numatytas normas

Trukmė: 2000 — 2006

Kita informacija: Įgyvendinimo ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Paramos Nr.: N447/2002

Pavadinimas: Perdirbimas ir prekyba — Žvejybos sektorius

Tikslas: Skatinti ekonominį ir techninį žvejybos sektoriuje veikiančių įmonių valdymą, tiekiant konsultacijas šioje srityje

Teisinis pagrindas: Orden por la que se establecen las bases reguladoras de las subvenciones para planes de asistencia técnica y de gestión en los sectores de transformación y comercialización de los productos agrarios, silvícolas, de la pesca, la acuicultura y la alimentación, y se convocan para el ejercicio 2002 (Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación)

Biudžetas: 811 366 EUR 2002 metams. Ši suma skiriama visoms teisiniu pagrindu numatytoms sritims: žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai ir maisto pramonei

Trukmė: Nenustatyta.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Pagalbos Nr.: N 457/2002

Pavadinimas: Šiaurės jūrų lydekos žvejybos sustabdymas(Kantabrija)

Tikslas: Kompensacija laivų savininkams ir žvejams, susijusi su laikinu veiklos nutraukimu dėl skubaus laikino jūrų lydekos žvejybos sustabdymo šiame regione

Teisinis pagrindas: Orden de la Consejería de Ganadería, Agricultura y Pesca por la que se establece una parada biológica de la flota que dirige su actividad a la merluza en el área de NEAFC (North East Atlantic Fisheries Commission), y se regula la concesión de indemnizaciones a los pescadores y propietarios de buques afectados

Biudžetas: 425 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Laikantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/99 nustatytų normų

Trukmė: Keturiasdešimt penkios dienos per 2002 metus

Kita informacija: Įgyvendinimo ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija

Pagalbos Nr.: N 459/2002

Pavadinimas: Aplinkraštis dėl pagalbos, skirtos paremti vidaus žvejybos sektoriaus investicijas, akvakultūrą ir žuvininkystės produktų Heseno žemėje skatinimą, skyrimo (bendras finansavimas su ŽOFI )

Tikslas: Pagerinti Heseno žemės akvakultūros ir vidaus žvejybos sektoriaus įmonių konkurencingumą ir prisidėti prie aplinką tausojančio valdymo ir šios srities produkcijos kokybės gerinimo

Teisinis pagrindas: Landeshaushaltsordnung § 44

Biudžetas: Apie100 000 EUR per metus

Trukmė: 2000 — 2008 metai

Pagalbos forma ir intensyvumas: Neviršijant Reglamente (EB) Nr. 2792/1999 nustatytų sumų ribų

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Portugalija

Pagalbos nr.: N 690/2002

Pavadinimas: Sektoriaus darbuotojų įgyvendinama veikla ir novatoriška veikla. Žvejybos sektorius (Azorų salos)

Tikslas: Struktūrinių priemonių taikymas sektoriaus darbuotojų įgyvendinamoje ir novatoriškoje veikloje, integruotoje į Bendrijos paramos sistemą, naudojamą šiame regijone

Teisinis pagrindas: Portarias da Secretaria Regional da Agricultura e Pescas da Região Autónoma dos Açores

Biudžetas: 137 000 EUR

Intensyvumas: Laikantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/99 nustatytų normų

Trukmė: 2000 — 2006

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Pagalbos Nr.: NN 64/2000

Pavadinimas: laikinai sustabdytos pagalbos pasibaigus susitarimui su Maroku pratęsimas

Tikslas: padengti laivų, žvejojančių Maroko teritoriniuose vandenyse, savininkų ir darbuotojų nuostolius, susijusius su laikinu veiklos sustabdymu, pasibaigus susitarimo su Maroko Karalyste galiojimo laikotarpiui

Teisinis pagrindas: Orden de 3 de mayo de 2000, por la que se amplían las ayudas a los armadores de buques de pesca que faenan en el caladero de Marruecos por paralización de su actividad y Orden de 18 de mayo de 2000 por la que se prorroga la vigencia de la de 1 de diciembre de 1999, reguladora de la concesión de ayudas a los trabajadores y armadores de buques de pesca, de todas las modalidades, que faenaban al amparo del Acuerdo de Cooperación en Materia de Pesca Marítima, suscrito entre la Unión Europea y el Reino de Marruecos, afectados por la expiración del mismo desde el 1 de diciembre de 1999

Biudžetas: 4.950 milijonų pesetų pagalbai laivų savininkams (± 29 750 100 EUR).

5 190 295 812 pesetų pagalbai laivų darbuotojams (± 31 194 306 EUR)

Pagalbos intensyvumas arba dydis: skalės ir procentiniai dydžiai, numatyti pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tyrimo gairių nuostatose ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2468/98 laivų savininkams skirtoms kompensacijoms, ir socialinės apsaugos įmokos, atitinkančios jų darbuotojams skiriamą pagalbą; ir 151 000 pesetų (± 908 EUR) kas mėnesį pagalbai darbuotojams

Trukmė: 2000 m. birželio — gruodžio mėn.

Kita informacija: įgyvendinimo ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/31

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2006 m. kovo 24 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. bei iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 ir tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių

(CON/2006/18)

(2006/C 79/07)

2006 m. kovo 6 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. bei iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 ir tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (toliau — pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka, kadangi pasiūlytas reglamentas priklauso ECB kompetencijai. Remdamasi ECB darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1.	ECB pritaria pasiūlytam reglamentui, kurio tikslas — nustatyti bendrą statistini Bendrijos ekonomines veiklos rūšių klasifikatorių (toliau — NACE 2 red.). ECB neprieštarauja nei naujai NACE struktūrai, nei jo detaliai klasifikacijai.

1.2.

ECB pritaria principams, kuriais remiasi NACE 2 red., t. y. (i) ekonominės tikrovės atitikimui (klasifikatoriaus taikymui paslaugų sektoriui); ir (ii) palyginamumui su kitais tarptautiniais klasifikatoriais, ypač su Tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (TSGK) 4 red.; ir (iii) ankstesnių klasifikatorių tęstinumui. ECB taip pat mano, kad reikėtų dėti visas būtinas pastangas ir nustatyti visas reikiamas teisines nuostatas siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnį nuoseklumą su kitais tarptautiniais klasifikatoriais ir statistikos standartais.

1.3

Be to, ECB pritaria įgyvendinimo priemonėms pasiūlytame reglamente pagrindinei mėnesinei, ketvirtinei ir metinei statistikai, ypač 12 ir 16 straipsniams dėl trumpojo laikotarpio statistikos ir darbo kaštų indekso. Tačiau šias įgyvendinimo priemones bei Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje įgyvendinimo taisykles būtina apibrėžti, siekiant užkirsti kelią žalingam informacijos praradimui, pvz. laiko eilučių lūžiams ir iš to kylančiam ilgo laiko eilučių nepasiekiamumui.

1.4

Be to, euro zonos ir Europos Sąjungos statistikai, kurią rengiant šalies informacija yra pagrindinis šaltinis, tuo pačiu metu vykdomas įgyvendinimas valstybėse narėse yra ypač svarbus. Kol visos valstybės narės nebus visiškai parengusios naujo klasifikatoriaus ir atitinkamai neperžiūrėjusios savo laiko eilučių, skirtingas NACE 2 red. įgyvendinimo grafikas Europos Sąjungoje sukeltų labai neigiamų padarinių euro zonos ir ES agreguotos statistikos kokybei ir prieinamumui. Todėl ECB siūlo paaiškinti 9 konstatuojamąją dalį ir 6 straipsnio c punktą siekiant užtikrinti visiškai suderintą NACE 2 red. įgyvendinimą valstybėse narėse ir nuoseklumą tarp statistikos sričių.

2.   Projekto rengimo pasiūlymai

ECB siūlomi pakeitimai pateikiami šios nuomonės Priede.

---

---

1.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/s3

---

PRANEŠIMAS

2006 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 80 A bus paskelbtas „Bendrasis žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogas — 24-ojo pilno leidimo pirmasis papildymas“.

Oficialiojo leidinio prenumeratoriai gaus tiek nemokamų šio Oficialiojo leidinio kopijų ir kalbinių versijų, kiek prenumeruoja. Jie prašomi grąžinti pridėtą užsakymo blanką deramai užpildytą ir su nurodytu savo prenumeratos registracijos numeriu (kodas, esantis kiekvienos etiketės kairėje pusėje ir prasidedantis O/...). Šį Oficialųjį leidinį bus galima gauti nemokamai vienerius metus nuo jo išleidimo datos.

Ne prenumeratoriai gali užsisakyti šį Oficialųjį leidinį už mokestį viename iš mūsų pardavimo biurų (žr. http://publications.eu.int/others/sales_agents_lt.html).

Šį Oficialųjį leidinį, kaip ir visus Oficialiuosius leidinius (L, C, CA, CE), galite rasti nemokamai internete http://europa.eu.int/eur-lex/lex.

---