4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/1

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/2

1.

2006 vasario 24 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonės „Sony Corporation“ (toliau — „Sony“, Japonija) ir NEC (toliau — NEC, Japonija), įsigydamos akcijų įgyja bendrą naujos bendros įmonės (toliau — BĮ) kontrolę, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01, 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4139 — Sony/NEC/JV šiuo adresu:

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/3

1.

2006 vasario 24 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonės „Mellon Financial Corporation“ (toliau — „Mellon“, JAV) ir „WestLB AG“ (toliau — „WestLB“, Vokietija), įsigydamos akcijų įgyja bendrą naujos bendros įmonės (toliau — BĮ) kontrolę, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Atsižvelgiant į Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01, 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4133 — Mellon/West LB šiuo adresu:

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/4

1.

2006 m. vasario 27 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonė „BNP Paribas S.A.“ (toliau — BNPP, Prancūzija), įsigydama akcijų perima teisę kontroliuoti įmonę „Banca Nazionale del Lavoro SpA“ (toliau — BNL, Italija), kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu (faks.: (32-2) 296 43 01, 296 72 44) arba paštu, nurodant numerį COMP/M.4155 — BNP Paribas/BNL, šiuo adresu:

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/5

1.

2006 m. vasario 23 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonės „Robert Bosch GmbH“ (toliau — „Bosch“, Vokietija) ir „Mann + Hummel GmbH“ (toliau — „Mann + Hummel“, Vokietija), įsigydamos turto perima bendrą įmonės „ArvinMeritor, Inc.“ PPNA filtravimo produktų verslo įmonės Šiaurės Amerikoje (toliau — „Įmonės“, JAV) kontrolę, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Atsižvelgiant į Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu ([32-2] 296 43 01, 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M. 4171- Bosch/Mann + Hummel/ArvinMeritor Purolator šiuo adresu:

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/6

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4123 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/7

Europos Komisija

DG Enterprise and Industry, Unit C3

B-1049 Brussels

el. paštas: Dir83-189-Central@cec.eu.int

BELNotif

Qualité et Sécurité

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie

NG III — 4ème étage

boulevard du Roi Albert II/16

B-1000 Bruxelles

P. Pascaline Descamps

Tel.: (32) 2 277 80 03

Faksas: (32) 2 277 54 01

El. paštas: pascaline.descamps@mineco.fgov.be

paolo.caruso@mineco.fgov.be

Bendrasis el. paštas: belnotif@mineco.fgov.be

Svetainė: http://www.mineco.fgov.be

Czech Office for Standards, Metrology and Testing

Gorazdova 24

P.O. BOX 49

CZ-128 01 Praha 2

P. Miroslav Chloupek

Director of International Relations Department

Tel.: (420) 224 907 123

Faksas: (420) 224 914 990

El. paštas: chloupek@unmz.cz

P. Lucie Růžičková

Tel.: (420) 224 907 139

Faksas: (420) 224 907 122

El. paštas: ruzickova@unmz.cz

Bendrasis el. paštas: eu9834@unmz.cz

Svetainė: http://www.unmz.cz

Erhvervs- og Byggestyrelsen

(National Agency for Enterprise and Construction)

Dahlerups Pakhus

Langelinie Allé 17

DK-2100 København Ø (arba DK-2100 Copenhagen OE)

P. Bjarne Bang Christensen

Legal adviser

Tel.: (45) 35 46 63 66 (tiesioginis)

El. paštas: bbc@ebst.dk

P. Birgit Jensen

Principal Executive Officer

Tel.: (45) 35 46 62 87 (tiesioginis)

Faksas: (45) 35 46 62 03

El. paštas: bij@ebst.dk

Bendrasis adresas informavimo pranešimams — noti@ebst.dk

Svetainė: http://www.ebst.dk/Notifikationer

Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie

Referat XA2

Scharnhorststr. 34 — 37

D-10115 Berlin

P. Christina Jäckel

Tel.: (49) 30 20 14 63 53

Faksas: (49) 30 20 14 53 79

El. paštas: infonorm@bmwa.bund.de

Svetainė: http://www.bmwa.bund.de

Ministry of Economic Affairs and Communications

Harju str. 11

EE-15072 Tallinn

P. Karl Stern

Executive Officer of Trade Policy Division

EU and International Co-operation Department

Tel.: (372) 6 256 405

Faksas: (372) 6 313 029

El. paštas: karl.stern@mkm.ee

Bendrasis el. paštas: el.teavitamine@mkm.ee

Svetainė: http://www.mkm.ee

Ministry of Development

General Secretariat of Industry

Mesogeion 119

GR-101 92 ATHENS

Tel.: (30) 210 696 98 63

Faksas: (30) 210 696 91 06

ELOT

Acharnon 313

GR-111 45 ATHENS

P. Evangelia Alexandri

Tel.: (30) 210 212 03 01

Faksas: (30) 210 228 62 19

El. paštas: alex@elot.gr

Bendrasis el. paštas: 83189in@elot.gr

Svetainė: http://www.elot.gr

S.G. de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones y de Medio Ambiente

D.G. de Coordinación del Mercado Interior y otras PPCC

Secretaría de Estado para la Unión Europea

Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

Torres „Ágora“

C/ Serrano Galvache, 26-4a

E-20033 Madrid

P. Angel Silván Torregrosa

Tel.: (34) 91 379 83 32

P. Esther Pérez Peláez

Technical Advisor

El. paštas: esther.perez@ue.mae.es

Tel.: (34) 91 379 84 64

Faksas: (34) 91 379 84 01

Bendrasis el. paštas: d83-189@ue.mae.es

Délégation interministérielle aux normes

Direction générale de l'Industrie, des Technologies de l'information et des Postes (DiGITIP)

Service des politiques d'innovation et de compétitivité (SPIC)

Sous-direction de la normalisation, de la qualité et de la propriété industrielle (SQUALPI)

DiGITIP 5

12, rue Villiot

F-75572 Paris Cedex 12

P. Suzanne Piau

Tel.: (33) 1 53 44 97 04

Faksas: (33) 1 53 44 98 88

El. paštas: suzanne.piau@industrie.gouv.fr

P. Françoise Ouvrard

Tel.: (33) 1 53 44 97 05

Faksas: (33) 1 53 44 98 88

El. paštas: francoise.ouvrard@industrie.gouv.fr

Bendrasis el. paštas: d9834.france@industrie.gouv.fr

NSAI

Glasnevin

Dublin 9

Ireland

P. Tony Losty

Tel.: (353) 1 807 38 80

Faksas: (353) 1 807 38 38

El. paštas: tony.losty@nsai.ie

Svetainė: http://www.nsai.ie

Ministero delle attività produttive

Direzione Generale per lo sviluppo produttivo e la competitività

Ufficio F1 — Ispettorato tecnico dell'industria

Via Molise 2

I-00187 Roma

P. Vincenzo Correggia

Tel.: (39) 06 47 05 22 05

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: vincenzo.correggia@attivitaproduttive.gov.it

P. Enrico Castiglioni

Tel.: (39) 06 47 05 26 69

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: enrico.castiglioni@attivitaproduttive.gov.it

Bendrasis el. paštas: ucn98.34.italia@attivitaproduttive.gov.it

Svetainė: http://www.minindustria.it

Cyprus Organization for the Promotion of Quality

Ministry of Commerce, Industry and Tourism

13-15, A. Araouzou street

CY-1421 Nicosia

Tel.: (357) 22 40 93 10

Faksas: (357) 22 75 41 03

P. Antonis Ioannou

Tel.: (357) 22 40 94 09

Faksas: (357) 22 75 41 03

El. paštas: aioannou@cys.mcit.gov.cy

Bendrasis el. paštas: dir9834@cys.mcit.gov.cy

Svetainė: http://www.cys.mcit.gov.cy

Ministry of Economics of Republic of Latvia

Trade Normative and SOLVIT Notification Division

SOLVIT Coordination Centre

55, Brīvības Street

LV-1519 Riga

Reinis Berzins

Deputy Head of Trade Normative and SOLVIT Notification Division

Tel.: (371) 701 32 30

Faksas: (371) 728 08 82

Zanda Liekna

Senior Officer of Division of EU Internal Market Coordination

Tel.: (371) 7013236

Tel.: (371) 7013067

Faksas: (371) 728 08 82

El. paštas: zanda.liekna@em.gov.lv

Bendrasis el. paštas: notification@em.gov.lv

Lithuanian Standards Board

T. Kosciuškos g. 30

LT-01100 Vilnius

P. Daiva Lesickienė

Tel.: (370) 5 270 93 47

Faksas: (370) 5 270 93 67

El. paštas: dir9834@lsd.lt

Svetainė: http://www.lsd.lt

SEE — Service de l'Energie de l'Etat

34, avenue de la Porte-Neuve B.P. 10

L-2010 Luxembourg

P. J.P. Hoffmann

Tel.: (352) 46 97 46 1

Faksas: (352) 22 25 24

El. paštas: see.direction@eg.etat.lu

Svetainė: http://www.see.lu

Hungarian Notification Centre —

Ministry of Economy and Transport

Industrial Department

Budapest

Honvéd u. 13-15.

H-1880

P. Zsolt Fazekas

Leading Councillor

El. paštas: fazekas.zsolt@gkm.gov.hu

Tel.: (36) 1 374 2873

Faksas: (36) 1 473 1622

El. paštas: notification@gkm.gov.hu

Svetainė: http://www.gkm.hu/dokk/main/gkm

Malta Standards Authority

Level 2

Evans Building

Merchants Street

VLT 03

MT-Valletta

Tel.: (356) 21 24 24 20

Tel.: (356) 21 24 32 82

Faksas: (356) 21 24 24 06

P. Lorna Cachia

El. paštas: lorna.cachia@msa.org.mt

Bendrasis el. paštas: notification@msa.org.mt

Svetainė: http://www.msa.org.mt

Ministerie van Financiën

Belastingsdienst/Douane Noord

Team bijzondere klantbehandeling

Centrale Dienst voor In-en uitvoer

Engelse Kamp 2

Postbus 30003

9700 RD Groningen

Nederland

P. Ebel van der Heide

Tel.: (31) 50 5 23 21 34

P. Hennie Boekema

Tel.: (31) 50 5 23 21 35

P. Tineke Elzer

Tel.: (31) 50 5 23 21 33

Faksas: (31) 50 5 23 21 59

Bendrasis el. paštas:

Enquiry.Point@tiscali-business.nl

Enquiry.Point2@tiscali-business.nl

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Abteilung C2/1

Stubenring 1

A-1010 Wien

P. Brigitte Wikgolm

Tel.: (43) 1 711 00 58 96

Faksas: (43) 1 715 96 51 arba (43) 1 712 06 80

El. paštas: not9834@bmwa.gv.at

Svetainė: http://www.bmwa.gv.at

Ministry of Economy and Labour

Department for European and Multilateral Relations

Plac Trzech Krzyży 3/5

PL-00-507 Warszawa

P. Barbara Nieciak

Tel.: (48) 22 693 54 07

Faksas: (48) 22 693 40 28

El. paštas: barnie@mg.gov.pl

P. Agata Gągor

Tel.: (48) 22 693 56 90

Bendrasis el. paštas: notyfikacja@mg.gov.pl

Instituto Portugês da Qualidade

Rua Antonio Gião, 2

P-2829-513 Caparica

P. Cândida Pires

Tel.: (351) 21 294 82 36 arba 81 00

Faksas: (351) 21 294 82 23

El. paštas: c.pires@mail.ipq.pt

Bendrasis el. paštas: not9834@mail.ipq.pt

Svetainė: http://www.ipq.pt

SIST — Slovenian Institute for Standardization

Contact point for 98/34/EC and WTO-TBT Enquiry Point

Šmartinska 140

SLO-1000 Ljubljana

P. Vesna Stražišar

Tel.: (386) 1 478 3041

Faksas: (386) 1 478 3098

El. paštas: contact@sist.si

P. Kvetoslava Steinlova

Director of the Department of European Integration,

Office of Standards, Metrology and Testing of the Slovak Republic

Stefanovicova 3

SK-814 39 Bratislava

Tel.: (421) 2 5249 35 21

Faksas: (421) 2 5249 10 50

El. paštas: steinlova@normoff.gov.sk

Kauppa-ja teollisuusministeriö

(Ministry of Trade and Industry)

Adresas lankytojams:

Aleksanterinkatu 4

FIN-00171 Helsinki

ir

Katakatu 3

FIN-00120 Helsinki

Pašto adresas:

PO Box 32

FIN-00023 Government

P. Leila Orava

Tel.: (358) 9 1606 46 86

Faksas: (358) 9 1606 46 22

El. paštas: leila.orava@ktm.fi

P. Katri Amper

Tel.: (358) 9 1606 46 48

Bendrasis el. paštas: maaraykset.tekniset@ktm.fi

Svetainė: http://www.ktm.fi

Kommerskollegium

(National Board of Trade)

Box 6803

Drottninggatan 89

S-113 86 Stockholm

P. Kerstin Carlsson

Tel.: (46) 86 90 48 82 arba (48) 86 90 48 00

Faksas: (46) 8 690 48 40 arba (46) 83 06 759

El. paštas: kerstin.carlsson@kommers.se

Bendrasis el. paštas: 9834@kommers.se

Svetainė: http://www.kommers.se

Department of Trade and Industry

Standards and Technical Regulations Directorate 2

151 Buckingham Palace Road

London SW1 W 9SS

United Kingdom

P. Philip Plumb

Tel.: (44) 20 72 15 14 88

Faksas: (44) 20 72 15 15 29

El. paštas: philip.plumb@dti.gsi.gov.uk

Bendrasis el. paštas: 9834@dti.gsi.gov.uk

Svetainė: http://www.dti.gov.uk/strd

EFTA Surveillance Authority

Rue Belliard 35

B-1040 Bruxelles

P. Adinda Batsleer

Tel.: (32) 2 286 18 61

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: aba@eftasurv.int

P. Tuija Ristiluoma

Tel.: (32) 2 286 18 71

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: tri@eftasurv.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGESA@eftasurv.int

Svetainė: http://www.eftasurv.int

EFTA

Goods Unit

EFTA Secretariat

Rue Joseph II 12-16

B-1000 Bruxelles

P. Kathleen Byrne

Tel.: (32) 2 286 17 49

Faksas: (32) 2 286 17 42

El. paštas: kathleen.byrne@efta.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGEFTA@efta.int

Svetainė: http://www.efta.int

Undersecretariat of Foreign Trade

General Directorate of Standardisation for Foreign Trade

Inönü Bulvari no 36

TR-06510

Emek — Ankara

P. Mehmet Comert

Tel.: (90) 312 212 58 98

Faksas: (90) 312 212 87 68

El. paštas: comertm@dtm.gov.tr

Svetainė: http://www.dtm.gov.tr

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/13

1.

Remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktais, Komisija valstybės pagalbą, skirtą tam tikrų nepalankioje padėtyje esančių Europos Sąjungos regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali laikyti neprieštaraujančia bendrajai rinkai. Tokia valstybės pagalba vadinama nacionaline regionine pagalba. Nacionalinė regioninė pagalba yra didelėms bendrovėms suteikta investicinė pagalba arba tam tikromis ribotomis aplinkybėmis pagalba veiklai, kai abiejų rūšių pagalba yra skirta konkretiems regionams, siekiant pašalinti regioninius skirtumus. Didesnė investicinė pagalba, suteikta mažoms ir vidutinėms įmonėms palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, viršijanti leistiną kitose teritorijose pagalbą, taip pat laikoma regionine pagalba.

2.

Nacionalinė regioninė pagalba yra skirta spręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemoms, tačiau kartu ji skatina valstybių narių ir visos Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Būtent geografiniu išskirtinumu regioninė pagalba skiriasi nuo kitų horizontalios pagalbos formų, pvz., pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, užimtumui, mokymui ar aplinkos apsaugai, kuriomis siekiama kitų bendrojo intereso tikslų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį, nors kartais palankių sąlygų neturinčiose teritorijose, pripažįstant ypatingus jose patiriamus sunkumus, pagalbos koeficientai yra didesni (1).

3.

Nacionalinės regioninės investicinės pagalbos tikslas yra, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą, padėti mažiausiai išsivysčiusių regionų plėtrai. Ja remiama įmonių, įsisteigusių mažiau palankiuose regionuose, ekonominės veiklos plėtra ir diversifikacija, ypač skatinant įmones steigti naujus padalinius tuose regionuose.

4.

Nagrinėjant nacionalinės regioninės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, Komisijos taikyti kriterijai buvo susisteminti 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (2), kurios taikomos 2000–2006 m. (3) Konkrečios pagalbą dideliems investicijų projektams reglamentuojančios taisyklės susistemintos 2002 m. Daugiasektorinėje programoje (4). Tačiau dėl svarbių politinių ir ekonominių pokyčių nuo 1998 m., įskaitant Europos Sąjungos plėtrą 2004 m. gegužės 1 d., planuojamą Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą bei spartesnę integraciją po bendros valiutos įvedimo, atsirado poreikis visapusiškai persvarstyti senąsias gaires ir parengti naujas, kurios bus taikomos 2007–2013 m.

5.

Regioninė pagalba gali būti veiksminga tik tuomet, jei ji taikoma tinkamai ir proporcingai ir yra nukreipta į nepalankiausias sąlygas turinčius Europos Sąjungos regionus. Ypač aukščiausios leistinos pagalbos ribos turėtų atspindėti atitinkamą sunkumų, darančių įtaką atitinkamų regionų ekonominei plėtrai, rimtumą. Be to, pagalbos mažiau išsivysčiusių regionų ekonominei plėtrai privalumai turi nusverti iš to kylančius konkurencijos iškraipymus (5). Pagalbos privalumų svarba gali skirtis atsižvelgiant į pritaikytą leidžiančią nukrypti nuostatą, todėl nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atveju gali būti leistinas didesnis konkurencijos iškraipymas pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą nei pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą (6).

6.

Tam tikrais labai retais, aiškiai apibrėžtais atvejais struktūriniai regiono sunkumai gali būti tokie dideli, kad regioninės investicinės pagalbos kartu su visapusiu horizontalios pagalbos režimu gali nepakakti išjudinti regioninės plėtros procesą. Tik tokiais atvejais regioninę investicinę pagalbą galima papildyti regionine pagalba veiklos išlaidoms.

7.

Vis daugėja įrodymų, kad Bendrijoje yra rimtų kliūčių steigti naujoms įmonėms, kurios palankių sąlygų neturinčiuose regionuose yra dar didesnės. Todėl Komisija nusprendė šiose gairėse numatyti naują pagalbos priemonę, skirtą skatinti mažų įmonių steigimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nustatant diferencijuotas aukščiausias pagalbos ribas atitinkamuose regionuose.

8.

Komisija šias gaires taikys regioninei pagalbai, suteikiamai visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus žuvininkystės sektorių ir anglies pramonę (7) — jiems taikomos specialios konkrečiuose teisės aktuose nustatytos taisyklės.

Žemės ūkio sektoriuje šios gairės netaikomos Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų gamybai. Jos taikomos šių produktų perdirbimui ir prekybai jais, bet tik tiek, kiek nustatyta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (8) arba atitinkame gairių pakeitime.

Be to, kai kuriems kitiems sektoriams taip pat taikomos specialios taisyklės, kuriose atsižvelgiama į ypatingą atitinkamų sektorių padėtį ir kurios gali visiškai ar iš dalies nukrypti nuo šių gairių (9).

Kalbant apie plieno pramonę, vadovaudamasi seniai nusistovėjusia praktika, Komisija regioninę pagalbą plieno pramonei, kaip apibrėžta I priede, laiko nesuderinama su bendrąja rinka. Su bendrąja rinka taip pat nesuderinamos didelės individualios pagalbos dotacijos šiame sektoriuje mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 70/2001 6 straipsnyje (10) arba bet kuriame paskesniame reglamente, kurioms netaikoma išimtis pagal tą patį reglamentą.

Be to, dėl specifinių ypatybių, regioninė investicinė pagalba negali būti suteikta sintetinio pluošto sektoriuje, kaip apibrėžta II priede.

9.

Pagalba gali būti suteikta tik sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (11), vadovaujantis pastarosiomis gairėmis (12).

10.

Paprastai regioninė pagalba turėtų būti suteikiama pagal daugiasektorinės pagalbos schemą, kuri sudaro neatskiriamą regioninės plėtros strategijos su aiškiai apibrėžtais tikslais dalį. Ši schema taip pat gali sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms investicinius projektus suskirstyti pagal svarbą atitinkamam regionui. Kai išskirtiniais atvejais numatoma suteikti individualią ad hoc pagalbą atskirai įmonei arba tik vienai veiklos sričiai skirtą pagalbą, valstybės narės atsako už tai, kad būtų įrodyta, jog projektas yra naudingas nuosekliai regioninės plėtros strategijai bei dėl savo pobūdžio ir dydžio nesukels nepageidautino konkurencijos iškraipymo. Jei pagal schemą suteikta pagalba yra per daug koncentruota tam tikrame veiklos sektoriuje, Komisija gali peržiūrėti šią schemą pagal 1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 dėl EB sutarties 93 straipsnio taikymo tvarkos (13) 17 straipsnį ir pasiūlyti ją panaikinti pagal šio reglamento 18 straipsnio c punktą.

11.

Valstybės narės nėra įpareigotos pranešti apie nacionalinės regioninės pagalbos schemas, kurios atitinka visas sąlygas, nustatytas bendrosios išimties reglamentuose, priimtuose Komisijos pagal 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (14) 1 straipsnį .

12.

Atsižvelgdama į regioninės pagalbos išskirtinumo principą, Komisija laikosi nuomonės, kad visa remiamų Bendrijos regionų gyventojų aprėptis turi būti žymiai mažesnė nei neremiamų regionų.

13.

Atsižvelgdama į įvairių Europos Vadovų Tarybų išvadas, kuriose raginama sumažinti visos valstybės pagalbos lygį, ir į bendrą susirūpinimą dėl konkurenciją iškraipančio investicinės pagalbos didelėms įmonėms poveikio, Komisija mano, kad bendra gyventojų aprėptis 2007–2013 m. regioninės pagalbos gairėse turėtų būti apribota iki tiek, kiek būtina siekiant aprėpti nepalankiausius regionus bei ribotą skaičių tų regionų, kurie neturi palankių sąlygų, palyginti su nacionaliniu atitinkamos valstybės narės vidurkiu. Todėl Komisija nusprendė nustatyti bendros gyventojų aprėpties ribą, kuri negali apimti daugiau kaip 42 % dabartinės 25 valstybių narių Bendrijos gyventojų, o tai apytiksliai atitinka ribą, nustatytą 1998 m. 15 valstybių narių turinčiai Bendrijai. Ši riba užtikrina tinkamą regioninės pagalbos koncentracijos lygį ES-25 ir suteikia pakankamai lankstumo Bulgarijos ir Rumunijos įstojimui, kurių tikriausiai visa teritorija atitiks regioninės pagalbos reikalavimus (15).

14.

Nepaisant to, siekdama užtikrinti dabartinėms valstybėms narėms pakankamą tęstinumą, Komisija nusprendė taikyti papildomą apsauginį tinklą, užtikrindama, kad nė viena valstybė narė neprarastų daugiau kaip 50 % gyventojų aprėpties 2000–2006 m. laikotarpiu (16).

15.

87 straipsnio 3 dalies a punkte numatoma, kad pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Kaip Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, „87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančioje nukrypti nuostatoje vartojami žodžiai „neįprastai“ ir „didelis“ rodo, kad ji taikoma tik toms sritims, kurių ekonominė padėtis yra ypač nepalanki, palyginti su Bendrija apskritai“ (17).

16.

Atitinkamai Komisija mano, kad nustatytų sąlygų yra laikomasi, jei regiono, kuris yra NUTS (18) II lygio geografinis vienetas, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, matuojant perkamosios galios standartais (PGS), sudaro mažiau kaip 75 % Bendrijos vidurkio (19). Kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui (20) ir Bendrijos vidurkį, kurie naudojami analizuojant, nustato Europos Bendrijų statistikos biuras. Siekdama kuo nuosekliau nurodyti regionus, atitinkančius 87 straipsnio 3 dalies a punkto nukrypti leidžiančios nuostatos reikalavimus pagal regioninės pagalbos gaires, ir regionus, atitinkančius suartėjimo tikslo reikalavimus pagal struktūrinių fondų reglamentus, Komisija naudoja tuos pačius BVP vienam gyventojui duomenis, nurodydama tiek regionus pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, tiek suartėjimo regionus pagal struktūrinių fondų reglamentus (21).

17.

Pripažindama ypatingus sunkumus dėl jų atokumo ir specifinių suvaržymų integruojantis į vidaus rinką, Komisija mano, kad regioninei pagalbai atokiausiems regionams, kuriems taikoma Sutarties 299 straipsnio 2 dalis (22), taip pat turi būti taikoma 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžianti nukrypti nuostata, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamų regionų BVP vienam gyventojui mažesnis už 75 % Bendrijos vidurkį, ar ne.

18.

Tam tikrų regionų BVP vienam gyventojui viršija 75 % Bendrijos vidurkio tik dėl statistinio plėtros poveikio. Tai yra NUTS II lygio regionai, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 75 % ES-25 vidurkio, bet mažiau kaip 75 % ES-15 vidurkio (23)  (24).

19.

Siekdama užtikrinti, kad per greiti pagalbos intensyvumo ir pagalbos veiklos išlaidoms buvimo pokyčiai nesustabdytų anksčiau pasiektos šių regionų pažangos, Komisija mano, kad jie pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir toliau turėtų būti laikomi atitinkančiais 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimus.

20.

2010 m. Komisija persvarstys šių regionų poziciją, remdamasi naujausių Eurostato turimų duomenų apie BVP trejų metų vidurkiu. Jei kurio nors iš šių regionų santykinis BVP vienam gyventojui sumažėjo ir yra mažesnis už 75 % ES-25 BVP vienam gyventojui vidurkio, atitinkami regionai ir toliau bus laikomi atitinkančiais 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimus. Kitaip statistinio poveikio regionai galės gauti pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiančią nukrypti nuostatą nuo 2011 m. sausio 1 d.

21.

Teisingumo Teismas byloje 248/84 (25) nuomonę dėl keleto problemų, kurias apima ši leidžianti nukrypti nuostata, ir dėl šios nuostatos interpretavimo išreiškė taip: „Kita vertus, [87 straipsnio 3 dalies c punkto] leidžianti nukrypti nuostata yra platesnė, kadangi ji suteikia galimybę plėtoti tam tikras sritis, neapsiribojant [87 straipsnio 3 dalies a punkte] nustatytomis ekonominėmis sąlygomis, jei tokia pagalba“ netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui„. Ši nuostata suteikia Komisijai teisę patvirtinti pagalbą, skirtą remti valstybės narės sričių, kurios turi nepalankias sąlygas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, ekonominę plėtrą“.

22.

Tačiau regioninė pagalba, kuriai taikoma 87 straipsnio 3 dalies c punkto nukrypti leidžianti nuostata, turi būti valstybės narės aiškiai apibrėžtos regioninės politikos dalis ir tvirtai laikytis geografinio koncentruotumo principo. Kadangi ją numatoma skirti regionams, kurių sąlygos nėra tokios nepalankios kaip tų, kuriems taikomas 87 straipsnio 3 dalies a punktas, išimties geografinė apimtis ir suteikiamos pagalbos intensyvumas turi būti griežtai ribotas. Taigi tik maža valstybės narės nacionalinės teritorijos dalis paprastai gali turėti teisę į tokią pagalbą.

23.

Kad nacionalinėms valdžios institucijoms būtų suteikta pakankamai laisvės parenkant reikalavimus atitinkančius regionus, bet nesumažinant tikrinimo ir kontrolės, kurią šios rūšies pagalbai vykdo Komisija, sistemos veiksmingumo ir laikantis vienodo požiūrio į visas valstybes nares, regionai, turintys teisę į aptariamą nukrypti leidžiančią nuostatą, turėtų būti parenkami dviem etapais: pirma, Komisija kiekvienai valstybei narei (26) nustato didžiausią gyventojų aprėptį, pagal kurią gali būti skirta tokia pagalba, ir, antra, parenkami reikalavimus atitinkantys regionai.

24.

Pirmiausia šalies gyventojų aprėptis, atitinkanti pagalbos pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiančią nukrypti nuostatą reikalavimus, turi būti nustatyta taikant objektyvų, teisingą ir skaidrų metodą. Be to, galutinis rezultatas turi neviršyti bendros regioninės pagalbos aprėpties ribos, kurią Komisija nustatė 3.1 skirsnyje, taip pat atsižvelgdama į apsauginį tinklą. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi žemiau nurodytu metodu, nustato aukščiausią gyventojų aprėpties ribą kiekvienai valstybei narei.

25.

Pirma, valstybėms narėms automatiškai suteikiamas paskirstymas, atitinkantis gyventojų skaičių visuose regionuose, kurie anksčiau atitiko pagalbos pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančią nukrypti nuostatą reikalavimus, bet kurie jau nebeatitinka tų sąlygų pagal tą straipsnį ir kurių neapima priemonės statistinio poveikio regionams, apibūdintiems 3.3 skirsnyje. Tai yra regionai, kurių BVP vienam gyventojui buvo mažesnis už 75 % ES-15, kai 1998 m. regioninės pagalbos gairės buvo priimtos, bet kurie dėl savo ekonominės plėtros daugiau nebeatitinka tos sąlygos ES-15 pagrindu. Kadangi šie regionai (27) anksčiau gaudavo palyginti daug pagalbos, Komisija mano, kad, esant valstybių narių pageidavimui, būtina joms sudaryti sąlygas būti lanksčioms, toliau remiant šiuos regionus pagal 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą (28), kol galios šios gairės.

26.

Antra, siekiant sudaryti sąlygas ir toliau remti mažo gyventojų tankio regionus, atitinkamos valstybės narės taip pat gauna dalį remiantis mažo gyventojų tankio regionų gyventojų skaičiumi (29).

27.

Atėmus gyventojų aprėptį, gautą taikant 3.2 ir 3.3 skirsniuose nustatytus objektyvumo kriterijus, ir paskirstymus pagal du pirmesnius punktus, iš 42 % ES-25 gyventojų skaičiaus ribos, nustatytos 3.1 skirsnyje, valstybėms narėms galima paskirstyti likutį paskirstymo būdu, kurį taikant atsižvelgiama į BVP vienam gyventojui ir nedarbo pokyčius regionuose tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygiu. Išsami formulė pateikiama IV priede (30).

28.

Galiausiai, kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, apsauginis tinklas yra taikomas siekiant užtikrinti, kad nė viena valstybė narė neprarastų daugiau kaip 50 % savo gyventojų aprėpties pagal 1998 m. gaires.

29.

Galutiniai paskirstymai pateikiami V priede, kartu su regionų, turinčių teisę į paramą pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, sąrašu, statistinio poveikio regionais ir ekonominės plėtros regionais.

30.

Valstybių narių vykdomos regionų atrankos tinkamumo kriterijai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų įmanoma pagrįsti labai įvairiomis sąlygomis suteikiamą nacionalinę regioninę pagalbą, kurie kartu būtų skaidrūs ir suteiktų pakankamas garantijas, kad suteikta regioninė pagalba neiškraipys prekybos ir konkurencijos tiek, kad pakenktų bendram interesui. Atitinkamai Komisija mano, kad atitinkamų valstybių narių vykdomos atrankos suteikti regioninę investicinę pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą reikalavimus gali atitikti šie regionai (32):

31.

Be to, tam, kad valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos lanksčiau skirti paramą labai lokalizuotiems regioniniams skirtumams šalinti, žemesniu už NUTS-III lygiu, valstybės narės taip pat gali nurodyti kitas mažesnes teritorijas, kurios neatitinka pirmiau apibūdintų sąlygų, jei jų minimalus gyventojų skaičius yra 20 000 (35). Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, remdamosi pripažintais ekonominiais rodikliais kaip BVP vienam gyventojui, užimtumo ar nedarbo lygis arba vietinio našumo ar įgūdžių rodikliai privalės įrodyti, kad siūlomoms teritorijoms ekonominė plėtra yra santykinai svarbesnė nei kitoms to regiono teritorijoms. Šiose teritorijose Komisija patvirtins regioninę pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat bus taikoma atitinkama MVĮ priemoka. Tačiau kadangi konkurencija potencialiai iškraipoma dėl pasklidimo poveikio į labiau išsivysčiusius aplinkinius regionus, Komisija nepatvirtins investicinės pagalbos didelėms įmonėms tose teritorijose ar investicinės pagalbos, kai reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 25 mln. EUR.

32.

Ar laikomasi kiekvienai valstybei narei leistinos bendros aprėpties, nustatoma pagal faktinį atitinkamų regionų gyventojų skaičių, remiantis naujausia turima pripažinta statistine informacija.

33.

Regioninė investicinė pagalba yra pagalba, suteikiama pradinių investicijų projektui.

34.

Pradinė investicija — tai investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusi su:

„Materialusis turtas“ yra žemė, pastatai ir gamybos priemonės/įrengimai. Įsigyjant įmonę, reikia atsižvelgti tik į turto pirkimo išlaidas iš trečiųjų šalių, jei sandoris buvo atliktas rinkos sąlygomis.

„Nematerialusis turtas“ reiškia technologijų perdavimą, vykdomą įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias.

Investicijos, skirtos atnaujinimui, neatitinka nė vienos iš šių sąlygų, todėl ši sąvoka jų neaprėpia (36).

35.

Tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimą galima vertinti kaip pradinę investiciją, jei įmonė užsidarė arba būtų užsidariusi, jei nebūtų nupirkta ir jei ją įsigijo nepriklausomas investuotojas (37).

36.

Regioninė investicinė pagalba skaičiuojama arba pagal pradinių investicijų projekto materialines ir nematerialines investicines sąnaudas, arba pagal (apskaičiuotas) išlaidas darbo užmokesčiui investicinio projekto tiesiogiai sukurtose darbo vietose (38).

37.

Pagalbos forma yra įvairi. Tai gali būti, pvz., dotacijos, paskolos su mažomis palūkanomis arba palūkanų nuolaidos, valstybinės garantijos, akcijų įsigijimas arba kitoks kapitalo suteikimas palankiomis sąlygomis, atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, atleidimas nuo socialinio draudimo mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų arba jų sumažinimas, ų, žemės, paslaugų suteikimas ar prekių tiekimas palankiomis kainomis.

38.

Svarbu užtikrinti, kad regioninė pagalba skatintų investicijas, kurių kitu atveju remiamose teritorijose nebūtų. Todėl pagalbą pagal pagalbos schemas galima suteikti tik tada, jei gavėjas pateikė paraišką pagalbai ir už schemos administravimą atsakinga valdžios institucija raštu patvirtino (39), kad, remiantis išsamiu patikrinimu, projektas iš esmės atitinka schemoje nustatytus reikalavimus prieš pradedant projekto darbus (40). Visose pagalbos schemose taip pat turi būti aiškiai nurodomos abi sąlygos (41). Ad hoc pagalbos atveju kompetentinga institucija turi prieš pradedant projekto darbus pateikti ketinimų raštą dėl pagalbos suteikimo, kuris priklauso nuo to, ar Komisija pagalbą patvirtina. Jei darbai pradedami anksčiau, nei išpildomos šiame punkte nustatytos sąlygos, laikoma, kad visas projektas neatitinka reikalavimų pagalbai gauti.

39.

Jei pagalba yra skaičiuojama pagal materialines arba nematerialines investicines sąnaudas arba pagal 35 punkte nurodytas įsigijimo sąnaudas, siekiant užtikrinti, kad investicija būtų perspektyvi ir patikima, atsižvelgiant į taikomas aukščiausias pagalbos ribas, pagalbos gavėjo finansinis indėlis turi būti mažiausiai 25 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų — nuosavi ištekliai arba išorės finansavimas, kurioms nesuteikiama jokia valstybės parama (42).

40.

Siekiant užtikrinti, kad investicijų nauda regioninei plėtrai būtų reali ir tvari, pagalba turi būti suteikiama su sąlyga, kad, pagalbai taikant specialias sąlygas arba išmokėjimo metodą, tos investicijos būtų išlaikomos atitinkamame regione minimalų mažiausiai penkerių metų laikotarpį užbaigus investicijas (43). Be to, kai pagalba skaičiuojama atsižvelgiant į išlaidas darbo užmokesčiui, tos darbo vietos turi būti užimtos per trejus metus nuo darbų pabaigos. Kiekviena iš darbo vietų, sukurtų investicijų dėka, turi būti išsaugoma atitinkamame regione penkerių metų laikotarpį nuo tos dienos, kai darbo vieta užimta pirmą kartą. Valstybės narės gali sutrumpinti šį penkerių metų laikotarpį MVĮ investicijoms arba jose sukurtoms darbo vietoms iki ne mažiau kaip trejų metų.

41.

Pagalbos lygis yra išreiškiamas intensyvumu, lyginant su reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis. Pagalbos intensyvumas turi būti paskaičiuotas bendrosios subsidijos ekvivalentais (BSE) (44). Pagalbos intensyvumas bendrosios subsidijos ekvivalentu yra diskontuota pagalbos vertė, išreikšta reikalavimus atitinkančių sąnaudų diskontuotos vertės procentine dalimi. Pagalbos, apie kurią Komisijai pranešama atskirai, bendrosios subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas pranešimo metu. Kitais atvejais reikalavimus atitinkančios investicinės sąnaudos diskontuojamos pagal jų vertę pagalbos suteikimo metu. Pagalba, išmokama per keletą dalių, diskontuojama pagal jos vertę, atitinkamai kai tik apie ją pranešama arba ji suteikiama. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, sumą, naudojamos pagalbos suteikimo metu galiojusios orientacinės palūkanų normos. Tais atvejais, kai pagalba suteikiama atleidžiant nuo ateityje privalomų mokėti mokesčių arba sumažinant mokesčius, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis orientacinėmis palūkanų normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.

42.

Pagalbos intensyvumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į spręstinų regioninių problemų pobūdį ir mastą. Kitaip tariant, leistinas pagalbos intensyvumas iš pat pradžių yra mažesnis tuose regionuose, kuriems suteikiama teisė naudotis 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančia nukrypti nuostata, negu tuose, kurie turi teisę naudotis 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančia nukrypti nuostata.

43.

Komisija taip pat turi atsižvelgti į tai, kad po paskutinius kartus įvykusios plėtros regionų, turinčių teisę naudotis pagalba pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, santykinės gerovės skirtumai žymiai padidėjo. Iš tikrųjų daug regionų ir net visų valstybių narių BVP vienam gyventojui dabar yra mažiau kaip 45 % ES-25 vidurkio — to nebuvo 1998 m. Esant dideliems gerovės skirtumams Bendrijoje, Komisija turi atitinkamus regionus tiksliau skirstyti į kategorijas.

44.

Taigi, kai regionai atitinka 87 straipsnio 3 dalies a punktą, Komisija mano, kad regioninės pagalbos intensyvumas neturi viršyti:

45.

Pripažįstant konkrečius jiems būdingus sunkumus, atokiausi regionai turės teisę gauti papildomas priemokas: 20 % BSE, jei jų BVP vienam gyventojui nukrenta iki mažiau kaip 75 % ES-25 vidurkio, ir 10 % BSE kitais atvejais.

46.

Statistinio poveikio regionai, atitinkantys reikalavimus pagal 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą, nuo 2011 m. sausio 1 d. turės teisę gauti 20 % intensyvumo pagalbą.

47.

Kitiems regionams pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą aukščiausia nustatyta regioninės pagalbos riba neturi viršyti 15 % BSE. Ji sumažinamas iki 10 % BSE regionams, kurių tiek BVP vienam gyventojui yra didesnis už 100 % ES-25 vidurkio, tiek nedarbo lygis yra mažesnis už ES-25 vidurkį, skaičiuojant NUTS-III lygiu (remiantis paskutinių trejų metų vidurkiu, Eurostato duomenimis) (45).

48.

Vis dėlto mažo gyventojų tankio regionai ir regionai (NUTS-III lygio arba mažesni), kurie ribojasi su regionu, kuriam taikomas 87 straipsnio 3 dalies a punktas ir kuriuos valstybės narės atrenka kaip turinčius teisę gauti pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat NUTS-III regionai arba jų dalys, kurie turi bendrą sausumos sieną su šalimi, kuri nėra Europos ekonominės erdvės arba ELPA valstybė narė, visuomet turi teisę į 15 % BSE intensyvumo pagalbą.

49.

Kai pagalba suteikiama mažoms ir vidutinėms įmonėms (46), 4.1.2 skirsnyje nustatytos aukščiausios ribos gali būti padidintos 20 % BSE pagalbą suteikiant mažoms įmonėms ir 10 % BSE — vidutinėms (47).

50.

Pagalbos pradinėms investicijoms reikalavimus atitinka išlaidos žemei, pastatams ir gamybos priemonėms/įrengimams (48).

51.

MVĮ atveju į išlaidas parengiamiesiems tyrimams ir konsultacijoms, susijusioms su investicijomis, taip pat gali būti atsižvelgiama su sąlyga, kad pagalbos intensyvumas neviršytų 50 % faktinių patirtų išlaidų.

52.

35 punkte nurodyto įsigijimo atveju, turėtų būti atsižvelgiama tik į išlaidas turtui pirkti (49) iš trečiųjų šalių (50). Sandoris turi vykti rinkos sąlygomis.

53.

Į išlaidas, susijusias su turto, išskyrus nuomojamą žemę ir pastatus, įsigijimu galima atsižvelgti tik tuomet, jei nuoma yra finansinė išperkamoji nuoma ir į sutartį įtrauktas įsipareigojimas nupirkti tą turtą pasibaigus nuomos sutarčiai. Žemės ir pastatų nuomos atveju nuomos sutartis turi galioti mažiausiai penkerius metus nuo numatomos investicijų projekto užbaigimo datos didelėms įmonėms ir mažiausiai trejus metus MVĮ.

54.

Išskyrus su MVĮ ir (įmonės) perėmimu susijusius atvejus, įsigyjamas turtas turėtų būti naujas. Kai įmonė perimama, turtas, kuriam įsigyti jau buvo paskirta pagalba prieš jo pirkimą, turėtų būti išskaičiuojamas.

55.

Visuomet gali būti atsižvelgta į MVĮ visas investicijų į nematerialųjį turtą, susijusių su technologijų perdavimu įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias, išlaidas. Tokios didelių įmonių išlaidos atitinka reikalavimus tik iki 50 % visų reikalavimus atitinkančių projekto investicinių išlaidų ribos.

56.

Visais atvejais reikalavimus atitinkantis nematerialusis turtas turi atitikti būtinas sąlygas, užtikrinančias, kad jis ir toliau bus susijęs su pagalbą gaunančiu regionu, turinčiu teisę į regioninę pagalbą, ir kad šio turto negalima perduoti kitiems regionams, ypač tiems, kurie neturi teisės į regioninę pagalbą. Todėl reikalavimus atitinkantis nematerialusis turtas turi atitikti visų pirma šias sąlygas:

57.

Kaip nurodyta 4.1.1 skirsnyje, regioninė pagalba taip pat gali būti apskaičiuojama pagal numatomas išlaidas darbo užmokesčiui (51), susijusias su pradinių investicijų projekto sukurtomis darbo vietomis.

58.

Darbo vietų kūrimas — tai grynasis tiesiogiai įdarbintų darbuotojų skaičiaus (52) didėjimas konkrečioje įmonėje, palyginti su vidurkiu per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį. Todėl bet kuri darbo vieta, panaikinta per tą 12 mėnesių laikotarpį, turi būti atimama iš tikrojo darbo vietų, sukurtų per tą patį laikotarpį, skaičiaus (53).

59.

Pagalbos dydis neturi viršyti tam tikros samdomo asmens darbo užmokesčio išlaidų procentinės dalies, apskaičiuotos per dvejų metų laikotarpį. Ta dalis yra lygi intensyvumui, nustatytam investicinei pagalbai konkrečioje teritorijoje.

60.

Šiose gairėse didelis investicijų projektas yra pradinės investicijos, kaip apibrėžta šiose gairėse, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 50 mln. EUR (54). Tam, kad dideli investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus, siekiant išvengti šių gairių nuostatų taikymo, didelis investicinis projektas bus laikomas vienu investiciniu projektu, kai pradines investicijas, kurias per trejų metų laikotarpį įgyvendina viena ar daugiau įmonių, sudaro ekonomiškai nepadalijamas ilgalaikis turtas (55).

61.

Apskaičiuojant, ar reikalavimus atitinkančios išlaidos dideliems investicijų projektams siekia šiose gairėse nustatytas skirtingas ribas, atsižvelgiama į tas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios yra didesnės: arba tradicines investicines sąnaudas, arba darbo užmokesčio išlaidas.

62.

Dviejose viena po kitos sekusiose Daugiasektorinėse regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programose 1998 m. (56) ir 2002 m. (57) Komisija didžiausią pagalbos intensyvumą dideliems investiciniams projektams sumažino tiek, kad būtų apriboti konkurencijos iškraipymai. Siekdama paprastumo ir skaidrumo, Komisija nusprendė 2002 m. Daugiasektorinės programos (DSP-2002) nuostatas įtraukti į 2007–2013 m. laikotarpio Regioninės pagalbos gaires.

63.

Todėl DSP-2002 nebebus taikoma pagalbai, kuri suteikta arba apie kurią pranešta (58) po 2006 m. gruodžio 31 d., ir bus pakeista šiomis gairėmis (59).

64.

Valstybės narės Komisijai turi atskirai pranešti apie bet kokią pagalbą, kuri bus suteikiama pagal esamą pagalbos schemą investiciniams projektams, jei bendra pagalbos suma iš visų šaltinių viršija didžiausią leistiną pagalbos sumą, kurią gali gauti investicinis projektas, kurio reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR, pagal 67 punkte nustatytą skalę ir taisykles (60).

Toliau lentelėje pateikiamos ribinės sumos skirtingiems regionams ir dažniausiai pasitaikantis pagalbos intensyvumas pagal šias gaires, nuo kurių reikia pranešti apie pagalbą.

65.

Kai regioninė pagalba pagal esamas pagalbos schemas suteikiama dideliems investicijų projektams, apie kuriuos nereikia pranešti, valstybės narės privalo per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija suteikė pagalbą, Komisijai pateikti reikalingą informaciją standartinėje formoje, pateiktoje III priede. Komisija glaustą informaciją paskelbs savo tinklalapyje (http://europa.eu.int/comm/competition/).

66.

Valstybės narės turi išsamiai registruoti duomenis, susijusius su pagalbos suteikimu visiems dideliems investiciniams projektams. Šie duomenys, kurie turi apimti visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi didžiausio leistino pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo tos dienos, kai pagalba buvo suteikta.

67.

Regioninei investicinei pagalbai dideliems investiciniams projektams pakoreguota regioninės pagalbos aukščiausia riba (61) taikoma taip:

Taigi leistinas pagalbos dideliam investiciniam projektui dydis bus apskaičiuotas pagal šią formulę: didžiausia pagalbos suma = R × (50 + 0.50 × B + 0.34 × C), čia R — nepakoreguota regioninės pagalbos aukščiausia nustatyta riba; B — reikalavimus atitinkančios išlaidos tarp 50 mln. EUR ir 100 mln. EUR ir C — reikalavimus atitinkančios išlaidos viršijančios 100 mln. EUR. Šie skaičiavimai atliekami pagal oficialius valiutų keitimo kursus pagalbos suteikimo dieną arba pranešimo dieną tuo atveju, kai apie pagalbą turi būti pranešta atskirai.

68.

Kai bendra pagalbos suma iš visų šaltinių sudaro daugiau nei 75 % didžiausios pagalbos sumos, kuri galėtų būti suteikta investiciniam projektui, kurio reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR, pagal pagalbos suteikimo dieną galiojančią didelėms įmonėms aukščiausią standartinę ribą, nustatytą patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, ir kai

69.

Atitinkamas produktas paprastai yra investicinio projekto produktas (64). Kai projektas yra susijęs su tarpiniu produktu ir didelė produkcijos dalis neparduodama rinkoje, atitinkamas produktas gali būti tolesnių gamybos etapų produktas. Atitinkama produkto rinka apima atitinkamą produktą ir jo pakaitalus, kuriuos tokiais laiko arba vartotojas (dėl produktui būdingų požymių, kainų ir numatyto naudojimo būdo), arba gamintojas (dėl gamybos įrangos lankstumo).

70.

Įrodyti, kad 68 punkto a ir b papunkčiuose nurodyta padėtis nėra susidariusi, privalo valstybė narė (65). Taikant a ir b papunkčius, pardavimai ir tikrasis vartojimas bus nustatomi pagal atitinkamą Prodcom klasifikacijos lygį (66), paprastai EEE, arba, jei tokios informacijos nėra arba ji nėra svarbi, remiantis bet kuria kita bendrai priimta rinkos segmentacija, apie kurią statistiniai duomenys lengvai prieinami.

71.

Pirmiau 4.1 ir 4.3 skirsniuose nustatyta aukščiausia pagalbos intensyvumo riba yra taikoma visai pagalbai:

72.

Kai pagalba, skaičiuojama remiantis materialinėmis ar nematerialinėmis investicinėmis išlaidomis, teikiama kartu su pagalba, skaičiuojama remiantis išlaidomis darbo užmokesčiui, turi būti laikomasi konkrečiam regionui nustatytos aukščiausios intensyvumo ribos (67).

73.

Kai visos regioninės pagalbos reikalavimus atitinkančios išlaidos arba jų dalis atitinka ir kitokiai pagalbai keliamus reikalavimus, bendrajai jos daliai turi būti nustatyta palankiausia aukščiausia riba pagal taikomas taisykles.

74.

Kai valstybė narė nustato, kad valstybės pagalba pagal vieną schemą gali būti sujungiama su pagalba, teikiama pagal kitas schemas, valstybė narė kiekvienai schemai privalo tiksliai apibrėžti metodą, kuriuo bus užtikrinamas pirmiau išvardytų sąlygų laikymasis.

75.

Regioninė investicinė pagalba nesudedama su de minimis parama, atsižvelgiant į tokias pačias reikalavimus atitinkančias išlaidas, siekiant apeiti šiose gairėse nustatytą didžiausią pagalbos intensyvumą.

76.

Regioninė pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms apmokėti (pagalba veiklai), paprastai yra draudžiama. Tačiau išimtiniais atvejais tokia pagalba gali būti suteikiama regionams, kurie turi į ją teisę pagal 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančią nukrypti nuostatą, su sąlyga, kad: i) tai pagrįsta jos nauda regioninei plėtrai bei pobūdžiu ir ii) jos lygis proporcingas tiems sunkumams, kuriuos siekiama palengvinti (69). Pati valstybė narė turi parodyti visus esamus sunkumus ir jų svarbą (70). Be to, tam tikros konkrečios pagalbos veiklai formos gali būti leistinos mažo gyventojų tankio regionuose ir rečiausiai apgyvendintose srityse.

77.

Pagalba veiklai iš principo turėtų būti suteikiama tik iš anksto nustatytoms kai kurioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms arba sąnaudoms (71) ir neviršyti tam tikros šių sąnaudų proporcijos.

78.

Dėl ypatingo finansinės ir grupių vidaus veiklos pobūdžio, kaip apibrėžta NACE J (65, 66 ir 67 kodai) ir grupių vidaus veiklos K (74 kodas) sekcijose, labai mažai tikėtina, kad šioms veiklos sritims suteikiama pagalba veiklai skatintų regioninę plėtrą, bet konkurencijos iškraipymo rizika yra labai didelė, kaip išdėstyta Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (72). Todėl Komisija pagal šias gaires nepatvirtins jokios pagalbos veiklai, kuri skirta finansinių paslaugų sektoriui arba grupių vidaus veiklai, nebent jei pagalba suteikiama pagal bendrąsias schemas, kurios yra atviros visiems sektoriams ir kurių tikslas yra kompensuoti papildomas transporto arba užimtumo išlaidas. Pagalba veiklai, skirta eksportui skatinti, taip pat neleistina.

79.

Kadangi pagalba veiklai skirta įveikti vėlavimus ir kliūtis regioninės plėtros srityje, išskyrus 80 ir 81 punktuose nurodytais atvejais, pagalba veiklai visada turėtų būti laikina ir laikui bėgant mažinama bei turėtų būti laipsniškai nutraukiama, atitinkamiems regionams pasiekus realią konvergenciją su labiau išsivysčiusiomis ES teritorijomis (73).

80.

Nukrypstant nuo pirmesnio punkto, pagalba veiklai, kuri nėra nei laipsniškai mažinama, nei ribotos trukmės, gali būti leidžiama tik:

81.

Be to, atokiausiuose regionuose ir mažo gyventojų tankio regionuose pagalba, kuri nėra laipsniškai mažinama, nei ribotos trukmės ir kuri skirta iš dalies kompensuoti papildomas transporto išlaidas, gali būti leidžiama tik tokiomis sąlygomis:

82.

Visais atvejais pagalbos veiklai poreikis ir dydis turėtų būti reguliariai iš naujo persvarstomi, siekiant užtikrinti, kad atitinkamam regionui ji būtų aktuali ateityje. Todėl Komisija pagalbos veiklai schemas patvirtins tik šių gairių galiojimo laikotarpiui.

83.

Siekiant patikrinti pagalbos veiklai schemų poveikį prekybai ir konkurencijai, valstybės narės turės kiekvienais metais pateikti atskirą ataskaitą apie kiekvieną NUTS-II regioną, kuriame suteikiama pagalba veiklai, ir toje ataskaitoje pateikti bendras išlaidas arba apskaičiuoti negautas pajamas, susijusias su kiekviena tame regione patvirtinta pagalbos veiklai schema, ir nurodyti dešimt didžiausių pagalbos veiklai gavėjų tame regione (76), patikslinant jų veiklos sektorių (-ius) ir kiekvieno iš jų gautos pagalbos sumą.

84.

Nors naujai įkurtos mažos įmonės susiduria su sunkumais ES, atrodo, kad remiamų regionų ekonominei plėtrai trukdo palyginti žemas verslumo lygis ir ypač mažesnis nei vidutinis naujai steigiamų įmonių skaičius. Todėl būtina sukurti naują pagalbos formą, kurią būtų galima suteikti papildomai prie regioninės investicinės pagalbos, siekiant paskatinti remtinose teritorijose steigti naujas įmones ir mažų įmonių plėtrą ankstyvojoje stadijoje.

85.

Siekiant užtikrinti, kad pagalba yra nukreipiama teisingai, šią pagalbos rūšį reikia skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno regiono sunkumus. Be to, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų nepriimtinos rizikos, įskaitant riziką išstumti esančias įmones, pagalba turėtų būti bent pradinį laikotarpį teikiama tik mažoms įmonėms, ribotos sumos ir palaipsniui mažinama.

86.

Atitinkamai Komisija patvirtins pagalbos schemas, pagal kurias pagalba, neviršijanti bendros 2 mln. EUR sumos vienai įmonei (77), yra suteikiama mažoms įmonėms, kurių ekonominė veikla yra regionuose, turinčiuose teisę pasinaudoti 87 straipsnio 3 dalies a punkto nukrypti leidžiančia nuostata, ir pagalba, neviršijanti 1 mln. EUR vienai įmonei, yra suteikiama mažoms įmonėms, kurių ekonominė veikla yra regionuose, turinčiuose teisę pasinaudoti 87 straipsnio 3 dalies c punkto nukrypti leidžiančia nuostata. Metinė suteiktos pagalbos suma naujai įkurtoms mažoms įmonėms turi neviršyti 33 % pirmiau minėtos pagalbos įmonei visos sumos.

87.

Reikalavimus atitinkančios išlaidos yra teisinio, patariamojo, konsultacinio ir administracinio pobūdžio sąnaudos, tiesiogiai susijusios su įmonės įkūrimu, ir kitos sąnaudos, faktiškai susidariusios per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įkūrimo: (78)

88.

Pagalbos intensyvumas negali viršyti

89.

Šis intensyvumas padidinamas 5 % regionuose pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 60 % ES-25 vidurkio, regionuose, kurių gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, mažose salose, kuriose gyventojų skaičius mažesnis kaip 5 000 ir kitose panašaus dydžio bendruomenėse, kenčiančiose nuo panašios izoliacijos.

90.

Valstybė narė turi sukurti reikalingą sistemą, siekdama užtikrinti, kad nebūtų viršytos pagalbos sumos viršutinės ribos ir atitinkamas pagalbos intensyvumas pagal reikalavimus atitinkančias sąnaudas. Suteikta pagalba šiame skyriuje nesudedama su kita valstybės pagalba (įskaitant de minimis paramą), siekiant apeiti didžiausią pagalbos intensyvumą arba nustatytas sumas.

91.

Pagalbos teikimas tik naujai įkurtoms mažoms įmonėms gali paskatinti mažas įmones užsidaryti ir vėl atsidaryti, taip siekiant gauti šią pagalbą. Valstybės narės turėtų žinoti, kad tokia rizika egzistuoja, ir sudaryti pagalbos schemas taip, kad būtų išvengta šios problemos, pavyzdžiui, apribojant neseniai uždarytų įmonių savininkų paraiškų priėmimą.

92.

Kai, įgyvendinant šias gaires, didžiausias pagalbos intensyvumas bus sumažinamas daugiau kaip 15 procentinių punktų (nuo grynosios iki bendrosios vertės (79)), tai gali būti įgyvendinama dviem etapais: 2007 m. sausio 1 d. pirmiausia sumažinama mažiausiai 10 procentinių punktų ir 2011 m. sausio 1 d. sumažinama likusiais procentiniais punktais.

93.

Jei valstybė narė siūlo atitinkamas teritorijas kaip atitinkančias regioninės pagalbos reikalavimus pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą visą 2007–2013 m. laikotarpį, pagalbos intensyvumo sumažinimas ekonominės plėtros regionuose gali vykti dviem etapais. 2007 m. sausio 1 d. sumažinama mažiausiai 10 procentinių punktų (nuo grynosios iki bendrosios vertės). Kadangi būtina taikyti naują pagal šias gaires leistiną pagalbos intensyvumą, galutinis mažinimas turėtų būti taikomas vėliausiai nuo 2011 m. sausio 1 d. (80).

94.

Regionams, kurie praranda teisę suteikti pagalbą veiklai, nes jie nebeatitinka reikalavimų pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, Komisija gali pritarti linijiniam laipsniškam pagalbos veiklai schemų nutraukimui per dvejų metų laikotarpį nuo tos dienos, kai nebetenkama teisės suteikti tokią pagalbą.

95.

Įsigaliojus šioms gairėms, tam tikri regionai neteks teisės į regioninę investicinę pagalbą. Siekiant palengvinti šių regionų perėjimą prie reformuoto horizontalios valstybės pagalbos režimo, kuris laipsniškai taikomas įgyvendinant valstybės pagalbos veiksmų planą, valstybės narės gali išimtiniais atvejais nustatyti papildomus regionus, turinčius teisę gauti regioninę pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą iki 2009 m. sausio 1 d., jei įvykdomos šios sąlygos:

96.

Valstybės narės regionai, turintys teisę į regioninę investicinę pagalbą pagal nukrypti leidžiančias nuostatas ir aukščiausios pagalbos pradinėms investicijoms intensyvumo ribos (82), nustatytos kiekvienam regionui, sudaro valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapį. Regioninės pagalbos žemėlapyje taip pat nustatomi regionai, turintys teisę suteikti pagalbą naujai įkurtoms įmonėms. Pagalbos veiklai schemų regioninės pagalbos žemėlapiai neapima, ir kiekviena iš jų yra vertinama atskirai, remiantis atitinkamos valstybės narės pranešimu pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

97.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimai, kuriais Komisija priima kiekvienos valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapius, turėtų būti suprantami kaip neatskiriama regioninės pagalbos gairių dalis ir kaip saistantys tik su sąlyga, kad valstybės narės jiems yra pritarusios (83).

98.

Be to, reikėtų priminti, kad regioninės pagalbos žemėlapiuose taip pat nurodoma bet kokių bendrųjų išimčių, kuriomis atleidžiama nuo prievolės pranešti apie regioninę pagalbą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, taikymo sritis, nepaisant to, ar ši pagalba suteikiama remiantis Reglamentu (EB) Nr. 70/2001 (84), ar remiantis galimu būsimu išimčių reglamentu dėl kitų regioninės pagalbos formų. Reglamento (EB) 994/1998 (85) 1 straipsnio 1 dalies b punkte daroma išimtis tik pagalbai, „kuri suderinta su Komisijos patvirtintu kiekvienai valstybei narei regioninės pagalbos žemėlapiu“.

99.

Pagal šias gaires, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę valstybių narių padėtį, regioninės pagalbos žemėlapį sudarys:

100.

Žinoma, su sąlyga, kad jos laikysis šiose gairėse nustatytų sąlygų, pačios valstybės narės savo atsakomybe turi nuspręsti, ar jos nori teikti regioninę investicinę pagalbą ir kokiu mastu. Kuo greičiau nuo šių gairių paskelbimo kiekviena valstybė narė, laikydamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalies, turėtų atitinkamai pranešti Komisijai bendrą regioninės pagalbos žemėlapį, apimantį jos visą nacionalinę teritoriją.

101.

Komisija išnagrinės pranešimus pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą. Baigusi nagrinėjimą, patvirtintus regioninės pagalbos žemėlapius ji paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šie žemėlapiai įsigalios 2007 m. sausio 1 d., arba jų paskelbimo dieną, jei vėliau, ir bus laikomi neatskiriama dabartinių gairių dalimi.

102.

Pranešime turėtų būti aiškiai nurodyti siūlomi regionai, atitinkantys reikalavimus pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą arba c punktą, ir pagalbos intensyvumas, numatomas didelėms įmonėms, atsižvelgiant į aukščiausios nustatytos regioninės pagalbos ribos dideliems investiciniams projektams koregavimus. Jei tam tikriems regionams bus taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės arba numatytas pagalbos intensyvumo pakeitimas, atitinkami laikotarpiai ir pagalbos intensyvumai turėtų būti nurodyti išsamiai.

103.

Kadangi regionai, turintys teisę į pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, ir statistinio poveikio regionai išoriškai nustatomi kaip NUTS-II lygio, paprastai nereikės pateikti išsamių patvirtinamųjų socialinių ir ekonominių duomenų. Kita vertus, išsami patvirtinamoji informacija turėtų būti pateikta, siekiant paaiškinti regionų pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą, išskyrus ekonominės plėtros, mažo gyventojų tankio ir pasienio regionus, paskyrimą, įskaitant detalų atitinkamų regionų nustatymą, duomenis apie gyventojų skaičių, informaciją apie BVP ir nedarbo lygį atitinkamuose regionuose ir bet kokią kitą susijusią informaciją.

104.

Siekiant užtikrinti tęstinumą, kuris yra nepaprastai svarbus ilgalaikei regioninei plėtrai, regionų, apie kuriuos praneša valstybės narės, sąrašas iš principo turėtų būti taikomas visą 2007–2013 m. laikotarpį. Tačiau būtų galima jį persvarstyti gairių galiojimo laikotarpio viduryje 2010 m. Bet kuri valstybė narė, norinti iš dalies pakeisti regionų, turinčių teisę į pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą, sąrašą arba taikytiną pagalbos intensyvumą, privalo pateikti Komisijai pranešimą ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. Bet kokie regiono pakeitimai šiuo atžvilgiu negali viršyti 50 % bendros aprėpties, kuri leistina valstybei narei pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Išskyrus statistinio poveikio regionus, regionai, netekę teisės į regioninę pagalbą dėl vidurio laikotarpio persvarstymo, nebus tinkami gauti pereinamojo laikotarpio paramą. Be to, valstybės narės gali bet kada pateikti Komisijai prašymą į sąrašą įtraukti daugiau regionų, kol bus pasiekta atitinkama gyventojų aprėptis.

105.

Komisija ketina šias gaires taikyti visai regioninei pagalbai, kuri bus suteikta po 2006 m. gruodžio 31 d. Regioninė pagalba, kuri yra suteikta arba bus suteikta iki 2007 m., bus vertinama pagal 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires.

106.

Kadangi pranešimai apie regioninės pagalbos schemas arba apie ad hoc pagalbą, suteiktiną po 2006 m. gruodžio 31 d., turi būti suderinti su regioninės pagalbos žemėlapiu, paprastai jie negali būti laikomi išsamiais, kol atitinkamai valstybei narei 8 skirsnyje aprašyta tvarka nebus priimtas regioninės pagalbos žemėlapis. Atitinkamai Komisija paprastai nenagrinės pranešimų apie regioninės pagalbos schemas, kurios bus taikomos po 2006 m. gruodžio 31 d., arba ad hoc pagalbos, suteiktinos po šios datos, iki tol, kol nebus priimtas regioninės pagalbos žemėlapis atitinkamai valstybei narei (86). Tas pats galioja pagalbos naujai įkurtoms mažoms įmonėms schemoms, kurioms taikomas šių gairių 6 skirsnis.

107.

Komisija laikosi nuomonės, kad šių gairių įgyvendinimas iš esmės pakeis regioninei pagalbai taikytinas taisykles visoje Bendrijoje. Be to, atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines ir socialines sąlygas Europos Sąjungoje, būtina peržiūrėti visų rūšių regioninės pagalbos schemų, įskaitant tiek investicinės pagalbos, tiek pagalbos veiklai schemas, tolesnį pagrįstumą ir veiksmingumą. Dėl šių priežasčių Komisija pasiūlys valstybėms narėms tokias atitinkamas priemones pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalį:

Komisija ragins valstybes nares per mėnesį pranešti, ar jos sutinka su šiais pasiūlymais.

108.

Be to, Komisijos nuomone, siekiant padidinti regioninės pagalbos skaidrumą išsiplėtusioje ES, reikia papildomų priemonių. Visų pirma yra būtina užtikrinti, kad valstybės narės, ūkio subjektai, suinteresuotosios šalys ir būtent pati Komisija galėtų lengvai gauti visą visų taikytinų regioninės pagalbos schemų Europos Sąjungoje tekstą. Komisija mano, kad šį tikslą paprasta pasiekti sukuriant susijusius tinklalapius internete. Todėl, nagrinėdama regioninės pagalbos schemas, Komisija sistemingai sieks valstybės narės įsipareigojimo, kad visas galutinės pagalbos schemos tekstas būtų paskelbtas internete ir kad apie tą interneto adresą būtų pranešta Komisijai. Projektai, kurių išlaidos patirtos prieš paskelbiant schemą internete, neatitinka regioninės pagalbos reikalavimų.

109.

Komisija gali nuspręsti šias gaires bet kuriuo metu peržiūrėti arba iš dalies pakeisti, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba atsižvelgiant į kitas Bendrijos veiklos kryptis ir tarptautinius įsipareigojimus.

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/45

4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/47