ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 267

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. spalio 27d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Parengiamieji aktai

 

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

417-ojoje plenarinė sesija 2005 m. gegužės 11 d. ir 12 d. posėdis

2005/C 267/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (KOM(2004) 599 galutinis — 2004/0217 COD)

1

2005/C 267/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pramonės permainų mechaninės inžinerijos sektoriuje

9

2005/C 267/3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų KOM(2004) 607 galutinis — 2004/0209/COD

16

2005/C 267/4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tvaraus vystymosi reikšmės būsimose finansinėse perspektyvose

22

2005/C 267/5

Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del finansu sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigu plovimui, iskaitant teroristu finansavima KOM(2004) 448 galutinis

30

2005/C 267/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Indijos ir ES santykių

36

2005/C 267/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 77/388/EEB siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą ir Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų, diegiant vieno langelio schemą, ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarkos KOM(2004) 728 galutinis — 2004/0261 (CNS) — 2004/0262 (CNS)

45

2005/C 267/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo KOM(2004) 497 galutinis — 2004/0169 (CNS)

50

2005/C 267/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos KOM(2004) 501 galutinis — 2004/0170 (CNS)

57

LT

 


II Parengiamieji aktai

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

417-ojoje plenarinė sesija 2005 m. gegužės 11 d. ir 12 d. posėdis

27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004

(KOM(2004) 599 galutinis — 2004/0217 COD)

(2005/C 267/01)

2004 m. lapkričio 12 d. Taryba, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šia tema, 2005 m. balandžio 20 d. priėmė šią nuomonę. Pranešėjas — p. BRAGHIN.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje (2005 m. gegužės 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas vienbalsiai priėmė šią nuomonę.

1.   Komiteto rekomendacijų santrauka:

1.1

EESRK mano, kad pediatrijoje naudojamus vaistus vartojančių gyventojų apsauga yra pagrindinis prioritetas, nes tai yra pažeidžiama visuomenės dalis, pasižyminti specifinėmis fiziologinėmis, psichologinėmis ir organizmo vystymosi savybėmis. Dėl šios priežasties komitetas mano, kad sprendimas atlikti pediatrinius tyrimus turėtų būti pagrįstas aiškiai nustatytu, moksliškai pagrįstu poreikiu ir tuo, kad būtų laikomasi tokių tyrimų etikos normų.

1.2

EESRK pritaria pasiūlymui įsteigti Pediatrijos komitetą, kuris priklausytų EMEA (Europos vaistų vertinimo agentūrai), manydamas, kad tai yra tinkama priemonė užtikrinti kokybiškus pediatrinius tyrimus, atitinkančius mokslo ir etikos principų reikalavimus. Jis rekomenduoja išplėsti pediatrijos (vaikams skirtų vaistų kūrimą ir naudojimą) sritį ir padidinti Komisijos patvirtintų ekspertų skaičių.

1.3

EESRK mano, kad Pediatrijos komitetui iš karto turėtų būti suteikta didesnė atsakomybė. Jis ypač rekomenduoja, kad komiteto vaidmuo būtų stiprinamas atsižvelgiant į Europos pediatrijos mokslo darbuotojų ir pediatrinių tyrimų centrų veiklą. Toliau jis rekomenduoja patikėti komitetui vadovauti Vaistų tyrinėjimų Europos vaikams (MICE) programai, kurią Komisija siūlo vykdyti pagal atitinkamą iniciatyvą.

1.4

Europos EESRK džiaugiasi pasiūlyta leidimų vaistams išdavimo tvarka ir ypač palaiko naująją PUMA (leidimo prekiauti pediatrijoje naudojamais vaistais) procedūrą, numatytą vaistams, kuriais jau yra prekiaujama. Jis rekomenduoja pradėti taikyti supaprastintą centralizuotą procedūrą tais atvejais, kai tai yra pateisinama, remiantis saugumo duomenimis, ypač pateiktais reguliariai atnaujinamose saugumo ataskaitose. Jis taip pat siūlo nurodyti, kad tais atvejais, kai yra pagrindo laikytis retųjų vaistų tam tikroms pediatrijos pacientų kategorijoms išdavimo tvarkos, atsakinga institucija galėtų rinktis bet kurią iš dviejų numatytų procedūrų.

1.5

Atsižvelgdamas į pediatriniams tyrimams reikalingą laiką ir lėšas, taip pat jautrias etikos normas ir įstatymus, susijusius su pediatrijos pacientų specifika, EESRK pritaria pasiūlymui nustatyti lengvatų ir paskatų sistemą, tačiau ją stiprinti siūlo tik tam tikrais konkrečiais atvejais.

1.6

EESRK palaiko pasiūlymą kaupti pediatrijos sektoriuje vartojamų vaistų informaciją medicinos ir sveikatos darbuotojams prieinamoje duomenų bazėje EudraCT (1). Jis rekomenduoja priimti platesnę komunikacijos strategiją, kuri įgalintų saugesnį ir veiksmingesnį vaikams skirtų vaistų vartojimą.

1.7

EESRK mano, kad yra būtina atlikti išsamią studiją dėl epidemiologinės kūdikių situacijos, medicinos vaistų terapinio poveikio ir esamų trūkumų įvertinimo, taip pat išsamią studiją dėl suaugusiesiems skirtų vaistų vartojimo pediatrijoje.

1.8

Todėl EESRK rekomenduoja didinti Komisijos vaidmenį, kuriant tinklą, kuris susietų atsakingas valdžios institucijas ir specializuotus mokslinio tyrimo centrus, siekiant gilinti bendrą supratimą apie vaistų paklausos ir geresnės terapijos praktikos mechanizmus.

1.9

Pagaliau EESRK rekomenduoja toliau stiprinti bendradarbiavimą su PSO ir dialogą su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, siekiant paspartinti pediatrijoje naudojamų vaistų leidimų išdavimo procedūrą ir išvengti klinikinių tyrimų dubliavimo ir nereikalingo kartojimosi.

2.   Įžanga

2.1

Pediatrijoje naudojamus vaistus vartojantys gyventojai — pažeidžiama visuomenės dalis, nuo suaugusiųjų besiskirianti specifinėmis organizmo vystymosi, fiziologinėmis ir psichologinėmis savybėmis, todėl ypač didelę reikšmę įgauna skirtingoms amžiaus grupėms ir skirtingiems organizmo augimo etapams skirtų vaistų kūrimas. Lyginant suaugusiesiems ir vaikams skirtus vaistus, matyti, kad padėtis smarkiai skiriasi: daugiau kaip 50 proc. Europoje vaikų gydymui naudojamų vaistų poveikis vaikų sveikatai niekada nebuvo tinkamai ištirtas, ir jie nėra pritaikyti vaikų gydymui; dėl to gali pablogėti Europoje gyvenančių vaikų sveikata ir jų gyvenimo kokybė.

2.2

Nors gali būti reiškiamas susirūpinimas dėl tyrimų, atliekamų nustatant vaistų poveikį vaikų sveikatai, turėtų būti įvertinti ir tie etikos aspektai, kurie yra susiję su vaistų vartojimu tuo atveju, kai vaistų poveikis sveikatai — teigiamas ar neigiamas — nėra visiškai ištirtas. ES direktyva dėl klinikinių tyrimų (2) nustato konkrečius reikalavimus, kad būtų apsaugoti ES atliekamuose klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantys vaikai.

2.3

Bendrieji pasiūlymo tikslai yra šie:

skatinti vaistų, naudojamų vaikų gydymui, kūrimą;

užtikrinti, kad vaistų, naudojamų vaikų gydymui, poveikis būtų moksliškai ištirtas;

užtikrinti, kad vaistams, naudojamiems vaikų gydymui, būtų suteikti reikalingi leidimai;

suteikti daugiau informacijos apie vaikų gydymui naudojamus vaistus ir

siekiant šių tikslų, vengti nebūtinų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja vaikai, kaip tai numato ES klinikinių tyrimų direktyva.

2.4

Siekiant šių tikslų, pasiūlyme numatyta daugybė priemonių. Svarbiausios yra šios:

2.4.1

Europos vaistų agentūroje (EMEA) įsteigti Pediatrijos komitetą. Pediatrijos komitetas turėtų būti atsakingas už pediatrinių tyrimų planų vertinimą ir tvirtinimą bei paraiškų sistemą dėl išimčių suteikimo ar atidėjimo. Be to, jis turėtų atlikti vertinimus, kaip dokumentacijoje laikomasi pediatrinių tyrimų planų ir Bendrijos įstatymų; įvertinti pediatrijos pacientų gydymo tikslus ir kaupti informaciją dėl įvairiose pediatrijos srityse naudojamų vaistų saugumo, siekiant inter alia išvengti nereikalingų tyrimų ar jų pasikartojimo.

2.4.2

Pediatrijos komiteto tvirtinamas pediatrinių tyrimų planas — tai dokumentas, kuriuo remiantis būtų atliekami tyrimai apie poveikį vaikų sveikatai. Vertindamas tokius planus Pediatrijos komitetas turėtų laikytis dviejų pagrindinių principų: pirma, tyrimai vykdomi tik tuo atveju, jei tikimasi potencialios terapinės naudos vaikų sveikatai (vengiant tyrimų dubliavimo). Antra, tyrimams su vaikais keliami reikalavimai neturėtų vilkinti leidimų išdavimo vaistams, skirtiems kitoms pacientų grupėms.

2.4.3

Visi tyrimai, atlikti pagal išsamų, patvirtintą pediatrinių tyrimų planą, turės būti pristatyti, teikiant paraiškas dėl naujų aktyvių medžiagų, įeinančių į vaistų sudėtį, naujų indikacijų, naujų farmacijos formų arba pripažintų vaistų naudojimo kitose srityse, išskyrus atvejus, kai Pediatrijos komitetas suteikia išimtis arba tyrimus atideda.

2.4.4

Siekiant paskatinti kurti nepatentuotus vaikams skirtus vaistus, siūloma įvesti naują leidimų rūšį — PUMA. Jis bus suteikiamas, laikantis galiojančios leidimų prekiauti išdavimo tvarkos, tačiau tik specialiai vaikams sukurtiems vaistams.

2.4.5

Kadangi pasiūlymuose numatyti reikalavimai yra susiję su Bendrijos lygiu numatytomis paskatomis, didinant vaikų gydymui skirtų vaistų prieinamumą ir siekiant išvengti bendros laisvosios prekybos iškraipymų, siūloma, kad paraiška dėl leidimo prekiauti, kurioje yra bent viena pediatrinė indikacija, pagrįsta patvirtinto pediatrinių tyrimų plano vykdymo rezultatais, būtų nagrinėjama pagal centralizuotą Bendrijos procedūrą.

2.4.6

Jei nauji, patentuoti ar Papildomą apsaugos liudijimą (PAL) turintys vaistai atitinka visus pediatrinių tyrimų plane numatytus reikalavimus, taip pat jei leidimai prekiauti šiuo vaistu yra išduoti visose valstybėse narėse ir jei informacijoje apie vaistą nurodomi su juo susiję atliktų tyrimų duomenys, PAL galiojimas pratęsiamas šešiems mėnesiams.

2.4.7

Panašios lengvatos siūlomos ir retiesiems vaistams, visiškai atitinkantiems reikalavimus dėl poveikio vaikų sveikatai, kurių 10 metų rinkos išimtinumas gali būti pratęstas dvejiems metams.

2.4.8

Vaistams, kurie turės prekybos leidimus, bus naudinga duomenų apsaugos, susijusios su naująja leidimo prekiauti pediatrijoje naudojamais vaistais (PUMA), procedūra.

2.5

Vadovaujantis klinikinių tyrimų direktyva, buvo sukurta Bendrijos klinikinių tyrimų duomenų bazė (EudraCT). Siūloma šioje duomenų bazėje kaupti informaciją apie visus tiek Bendrijoje, tiek trečiosiose šalyse vykdytus arba nutrauktus pediatrinius tyrimus.

2.6

Komisija, atsižvelgdama į esamas Bendrijos programas, norėtų apsvarstyti galimybę parengti pediatrijos studijų programą — Vaistų tyrinėjimai Europos vaikams (MICE).

2.7

Buvo pasiūlyta sukurti Bendrijos tinklą, kuris sujungtų nacionalinius tinklus ir klinikinių tyrimų centrus, siekiant sukaupti reikiamą kompetenciją Europos lygiu ir palengvinti tyrinėjimus, taip pat stiprinti bendradarbiavimą ir išvengti tyrimų dubliavimo.

2.8

Pasiūlymas yra pagrįstas EB sutarties 95 straipsniu. 95 straipsnyje numatoma sprendimų priėmimo procedūra, kuri apibrėžta 251 straipsnyje, ir yra teisinis pagrindas, siekiant Sutarties 14 straipsnyje numatytų tikslų — taip pat ir užtikrinti prekių (14 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju žmonėms skirtų vaistų, laisvą judėjimą.

3.   Bendrieji komentarai

3.1   Pediatrinės sveikatos ir klinikinių tyrimų su vaikais apsauga

3.1.1

Komitetas mano, kad pediatrijos pacientų apsauga yra pagrindinis prioritetas, nes tai yra pažeidžiama visuomenės dalis, pasižyminti specifinėmis organizmo vystymosi, fiziologinėmis ir psichologinėmis savybėmis. Siekiant šio pagrindinio pediatrijos srityje naudojamų vaistų tyrimų tikslo, turi būti laikomasi šių sąlygų:

turėtų būti vykdomi tik būtini klinikiniai tyrimai su vaikais, vengiant bet kokio nereikalingo jų dubliavimo;

klinikiniai tyrimai turi būti tinkamai kontroliuojami, prižiūrimi ir vykdomi, vadovaujantis etikos motyvais užtikrinti maksimalią pediatrijos pacientų apsaugą;

tinkami informacijos ir komunikacijos veiksmai turi užtikrinti gilesnį šiai pacientų daliai taikomo terapinio poveikio supratimą;

aktyvūs farmakologinio budrumo mechanizmai turėtų užtikrinti nuolatinę ir moksliškai pagrįstą pediatrijos terapijos pažangą.

3.1.2

EESRK mano, kad sprendimas reikalauti atlikti klinikinius tyrimus turėtų būti pagrįstas aiškiai apibrėžtais tyrimų poreikiais. Todėl turi būti įrodyta, kad:

dabartinė farmacijos produkto informacija neužtikrina saugaus ir veiksmingo jo naudojimo vaikų gydymui (3);

vaisto naudojimo apimtis (dabartinė arba potenciali) vaikų gydymui yra didelė (4);

yra įrodyta vaisto nauda;

papildoma mokslinė ir medicinos informacija, gauta naudojant vaistą pagal dabartinį leidimą, būtų naudinga pediatrijai.

3.1.3

Dėl šių priežasčių EESRK mano, kad etikos normos ir atitinkami nepilnamečių apsaugos nuostatai, numatyti direktyvoje dėl tinkamos klinikinės praktikos, vykdant klinikinius tyrimus (5) turi būti minimi Direktyvos straipsniuose, o ne tik konstatuojamoje dalyje. Pediatrijos komiteto bendrieji kriterijai tvirtinant pediatrinių tyrimų planą (PTP) turėtų atsižvelgti į tarptautinės konferencijos dėl suderinimo (6) rekomendacijas ir direktyvą Nr. 2001/20/EB dėl klinikinių tyrimų, siekiant užtikrinti, kad vykdant tyrimus, būtų laikomasi etikos normų.

3.1.4

Todėl EESRK reikalauja, kad visas pasiūlymo dėmesys būtų sutelktas į pediatrijos pacientą ir jo sveikatos poreikius. Iš šios perspektyvos reikėtų svarstyti visus klausimus, susijusius su medikams bei kitiems sveikatos apsaugos darbuotojams reikalinga klinikine ir terapine informacija, būtina pacientų gydymui.

3.2   Duomenų apie vaistų vartojimą trūkumas

3.2.1

EESRK mano, kad dabartinės padėties, priežasčių ir rizikos vertinimas yra nepakankamas. IPĮ tam skiriama tik keletas puslapių, o pasiūlymo aiškinamajame memorandume tai iš viso neminima.

3.2.1.1

Būtų buvę gerai atlikti studiją, kokios informacijos trūksta kūdikių epidemiologijos srityje, įvertinti turimas šiuolaikines terapijos priemones ir šitaip tinkamai toliau formuoti tyrimų kryptis, siekiant nustatyti tyrimų prioritetus, kurie gali būti palaikomi Bendrijos finansavimu (diskusijos dėl 7 mokslinių tyrimų pagrindų programos). Be to, tokioje studijoje buvo galima pateikti Vaistinių preparatų komiteto (CHMP) pediatrijos ekspertų grupės parengtą 65 nepatentuotų aktyvių medžiagų, kurios laikomos pediatrijos srities tyrimų prioritetais, sąrašą. Ji būtų paspartinusi pastangas, įgyvendinant minėtą pediatrijos studijų programą MICE.

3.2.1.2

Kadangi galima investicijų grąža yra didelė, vaistų paplitusioms pediatrijos ligoms gydyti rinka yra plati, todėl farmacijos pramonė turi motyvaciją tirti naujas indikacijas ir kurti specialiai vaikų gydymui skirtų vaistų formules. Tačiau retesnių ligų ar tam tikrų vaikų amžiaus grupės ligų vaistų kūrimo kaštai yra didesni negu investicijų grąža. Pramonė (ypač mažosios ir vidutinės Europos įmonės) negali padengti minėtų kaštų, jei tyrimams netaikomos tam tikros lengvatos arba jie nėra papildomai finansuojami. Naudojant papildomas priemones, turėtų būti remiami būtent tokių retų tam tikro amžiaus grupių susirgimų gydymui skirtų pediatrinių vaistų tyrimai, siekiant kompensuoti pediatrijos tyrimų personalo, laiko ir finansines išlaidas.

3.2.2

Komitetas mano, kad reikėjo atlikti išsamesnę studiją dėl vaistų, kurie yra naudojami tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gydymui, pritaikymo pediatrijos srityje. Tokia studija būtų įvertinusi vaistų naudojimo apimtis ir neigiamas pasekmes, susijusias su netinkamu vaistų vartojimu. Geresnis padėties įvertinimas būtų padėjęs atlikti pagrįstesnę galimų priemonių ir lengvatų analizę.

3.2.2.1

EESRK supranta, kad duomenys yra labai įvairūs, o jiems surinkti įvairios valstybių narių institucijos naudojo labai skirtingas, nepilnas ir duomenis galinčias iškraipyti procedūras. Todėl vargu, ar bus galima veiksmingai palyginti ar ekstrapoliuoti duomenis ir daryti moksliškai pagrįstas išvadas. Nepaisant to, vaistų reguliavimo ir vartojimo studija suteiktų preliminarų, nors ir schematišką vaizdą apie įvairių terapijos rūšių ar aktyvių medžiagų, įeinančių į vaisto sudėtį, naudojimą neturint tam pakankamo mokslinio pagrindo, ir tokio naudojimo apimtis.

3.2.2.2

Kitas akivaizdus trūkumas yra medicininės praktikos skirtumai įvairiose valstybėse narėse, kas, be abejo, svarbu, analizuojant surinktus duomenis apie įvairių ligų gydymui skirtas vaistų rūšis. EESRK mano, kad tokia studija neturėtų būti ilgiau atidėliojama ir būtų ypač veiksminga, saugant visuomenės sveikatą — pagrindinį visuomenės turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad profesinis mokymas, sveikatos apsaugos procedūros, taip pat gydymo ir vaistų administravimas priklauso valstybių narių kompetencijai, EESRK mano, kad atviras koordinavimo būdas turėtų būti pritaikytas ir vaistų naudojimo srityje. Jis taip pat mano, kad saugant visuomenės sveikatą, turėtų būti sudarytas gerai suformuluotų ir koordinuojamų rekomendacijų sąrašas dėl geriausios medicininės praktikos įvairiose terapijos srityse, įvairiems pacientų sluoksniams, kuris būtų parengtas tinkamu laiku ir aktyviai dalyvaujant medicinos darbuotojų ir pacientų organizacijoms.

3.2.3

Lygiagrečiai turėjo būti atlikta studija dėl stebėsenos išvadų ir farmakologinio budrumo mechanizmų — srities, kurioje Europos įstatymai yra neabejotinai pažangiausi. Iš tikrųjų farmakologinio budrumo tinklai užregistravo netinkamo naudojimo atvejus ir netiesiogiai — terapijos trūkumus, dėl kurių ES institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamomis valstybių narių institucijomis, jau laikosi atitinkamos informacijos politikos.

3.2.4

Turint galvoje vaistų, kurie naudojami tiek suaugusių, tiek vaikų gydymui, paplitimą, reikia kelti klausimą, kiek veiksmingas požiūris, pagrįstas leidimų išdavimo procedūra (kaip rekomenduojama svarstomame pasiūlyme). Komitetas mano, kad būtų naudinga imtis lygiagrečių veiksmų ir skatinti gydytojus ir kitus sveikatos darbuotojus laikytis geros vaikų gydymui skirtų vaistų vartojimo praktikos, taip pat šviesti tėvus, kurių suprantamas noras sumažinti vaiko skausmus dažnai verčia gydytoją skirti trumpalaikio pobūdžio gydymo priemones, kurios ne visada atitinka tikruosius vaiko sveikatos poreikius.

3.2.5

Kitas aspektas, į kurį nebuvo atsižvelgta, yra vaistininko vaidmuo, priimant sprendimą pirkti vaistą ir suteikiant patarimą dėl atitinkamo vaisto vartojimo. Ši sveikatos darbuotojų kategorija gali daug prisidėti prie aktyvaus švietimo ir farmakologinio budrumo stiprinimo.

3.2.6

Būtų naudinga toliau gilinti duomenų dėl saugaus vaistų vartojimo analizę, ypač stiprinti farmakologinį budrumą, siekiant įvertinti, kokią įtaką vaistų vartojimui ir nepalankioms reakcijoms turi skirtingose valstybėse narėse naudojama vaistų skyrimo pagal receptus praktika arba skirtingos farmakologinės klasifikacijos naudojimas.

3.2.7

EESRK supranta, kad šių klausimų apimtis yra didesnė negu svarstomo pasiūlymo apimtis, tačiau vis tiek rekomenduoja Komisijai imtis aktyvaus vaidmens, kuriant tinklą, siejantį institucijas ir specialius tyrimų centrus; stiprinti bendrą supratimą apie mechanizmus, turinčius įtakos vaistų paklausai, jų racionaliam naudojimui ir kitiems panašiems klausimams, siekiant užtikrinti vaistų vidaus rinkos suderinimą.

3.3   Pediatrijos komitetas ir klinikiniai tyrimai

3.3.1

EESRK pritaria pasiūlymui steigti Pediatrijos komitetą, kuris priklausytų EMEA. Šio Komiteto atsakomybės sritis būtų labai plati: nuo pediatrinių tyrimų planų turinio tvirtinimo ir modifikacijų vertinimo iki potencialios naudos pediatrijos pacientams numatymo; nuo mokslinės paramos sudarant planus, atitinkančius geriausią klinikinių tyrimų praktiką, iki terapijos priemonių registravimo, taip pat parama ir konsultacijos, kuriant europinį pediatrijos tyrimų darbuotojų ir centrų tinklą. Be to, komitetas būtų atsakingas už tai, kad būtų išvengta bet kokio tyrimų dubliavimo.

3.3.2

Atsižvelgdamas į Pediatrijos komiteto atsakomybę EESRK mano, kad 4 straipsnio 1 dalyje numatyti Pediatrijos komiteto įgaliojimai nėra pakankami, ypač ikiklinikinio ir klinikinio kūrimo (visų pirma kalbant apie su svarbiausiomis terapinėmis grupėmis susijusių pediatrijos sričių farmakologijos ir toksikologijos, farmakokinetikos, biometrikos ir biostatistikos specialistus (įskaitant neonatologus) ir farmakoepidemiologijos specialistus metodologijos klausimais. Be to, EESRK rekomenduoja, kad Komisijos skiriamų ekspertų skaičius būtų padidintas, siekiant, kad tarp jų būtų ir vaikų gydymo įstaigų atstovų.

3.3.3

EESRK pažymi, kad pediatrijos pacientų apibrėžime yra nurodyta, kad tai yra „gyventojų amžiaus grupė nuo gimimo iki 18 metų“ (2 straipsnis), ir suvokia, kad dėl šio apibrėžimo iki šiol nebuvo susitarta. EESRK taip pat mano, kad atliekant atitinkamus kiekvienos amžiaus grupės tyrimus Pediatrijos komitetas galėtų padėti išvengti nebūtinų tyrimų, atliekamų su tomis vaikų amžiaus grupėmis, kurių sveikatai jie gali kelti pavojų.

3.3.4

EESRK remia principą, kad pediatrijos tyrimų planai turėtų būti pateikti naujo vaisto kūrimo etape ir džiaugiasi, kad tai sustiprins Komisijos ir gamintojo dialogą. Tačiau EESRK reiškia susirūpinimą tuo, kad prašymas turi būti pateiktas „ne vėliau, kaip atlikus farmakokinetinius tyrimus su suaugusiais, jei kitas pateikimo laikas nėra pagrįstas“ (17 straipsnio 1 dalis). Faktiškai kaip tik šiame etape, neatlikus suaugusių pacientų sveikatos tyrimų, vaisto saugumas negali būti aiškiai apibrėžtas. Dėl to nebus įmanoma kurti išsamių, tinkamai suformuluotų pediatrijos tyrimų planų (ypač numatytų įvairioms pediatrijos pacientų kategorijoms). Tad ateityje galbūt būtų imamasi nebūtinų tyrimų arba pradedama juos kartoti, pvz., naudojant ne tokio paties, kaip buvo numatyta iš pradžių, stiprumo vaistus.

3.3.5

EESRK yra susirūpinęs, kad toks prašymas gali sutrukdyti suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimo eigą, žinodamas, kad vėlesniame etape yra lengviau nustatyti gyventojų, tarp jų ir pediatrijos pacientų, rizikos grupes; susitelkti ties tyrimais, kurie leistų surinkti trūkstamą informaciją ir rengti geriau pagrįstus farmakologinio budrumo planus.

3.3.6

EESRK reiškia susirūpinimą dėl pasiūlymo, kad „bet kokiems iki siūlomo teisės akto priėmimo atliktiems tyrimams nebus galima taikyti jokių ES galiojančių paskatų ar lengvatų. Tačiau pasiūlyme nustatyti reikalavimai jiems bus taikomi, o priėmus siūlomą teisės aktą, tyrinėjimus atlikusios įmonės privalės jų rezultatus pateikti kompetentingoms institucijoms“ (7). Tokios pasiūlymo nuostatos sudaro sąlygas sulėtinti ar sumažinti projektus, kuriuos jau vykdo arba numato vykdyti farmacijos įmonės, laukiant galutinės reglamento versijos, kuri pradės galioti Europos Sąjungoje.

3.4   Lengvatų priemonės

3.4.1

EESRK sutinka, kad reikia sukurti atitinkamas lengvatas, kad pediatriniai klinikiniai tyrimai būtų vykdomi laikantis geriausios praktikos principų ir etikos normų ir kad pediatrai, pediatrijos klinikos ir palatos būtų aprūpintos geresnėmis terapijos priemonėmis, įskaitant saugius, veiksmingus, aukštos kokybės vaistus, skirtus vaikų gydymui, laikantis 2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos rezoliucijos nuostatų ir atsižvelgiant į patirtį, sukauptą Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadovaujantis šioje šalyje priimtu įstatymu (8).

3.4.2

Šios rūšies tyrimams reikalingas laikas ir lėšos, taip pat dėmesys etikos normoms ir įstatymų reikalavimams paaiškina, kodėl rinkos priemonių nepakanka, siekiant sukurti vaistus, kuriuos galima priskirti „pediatrinių“ vaistų kategorijai. Atsižvelgdamas į šį faktą EESRK mano, kad ne visuomet pakanka tam tikrais atvejais suteiktų lengvatų ir paskatų.

3.4.2.1

Papildomos apsaugos liudijimas, kurio galiojimas gali būti pratęstas šešiems mėnesiams, nekompensuoja visų padidėjusių išlaidų ir nuostolių dėl rizikos ir vėlavimo, rengiant dokumentaciją siekiant gauti leidimą naudoti vaistą pediatriniams tyrimams. Reikia pripažinti, kad reikėjo numatyti atitinkamas išimtis ir atidėjimo priemones. Tačiau jei pediatriniai tyrimai taptų privalomi, įsipareigojimai kainuotų ypač brangiai ir truktų ypač ilgai.

3.4.2.2

EESRK su susirūpinimu pažymi tendenciją sutelkti tyrimų ir vaistų kūrimo pastangas į tas veikliąsias medžiagas, kurios turi dideles rinkos galimybes ir kurioms skiriamas vis didesnis mokslinių tyrimų finansavimas, o medžiagoms, turinčioms mažesnį rinkos potencialą arba užimančioms specialią nišą, skiriamas antraeilis dėmesys. Jei toks mechanizmas būtų taikomas naujiems pediatrijos vaistams, nebūtų galima per gana trumpą laiką sukurti naujoviškų ir įvairių pediatrijai skirtų vaistų. EESRK ragina atidžiai stebėti ir vertinti minėtą riziką atsižvelgdamas į siūlomą pranešimą dėl šio reglamento įgyvendinimo.

3.4.3

III antraštinės dalies II skyriuje apibūdinta leidimo prekiauti pediatrijoje naudojamais vaistais (PUMA) procedūra, kai vaistai nėra apsaugomi patentais arba papildomos apsaugos liudijimais, yra reikšminga ir perspektyvi naujovė, išduodant leidimus prekiauti pediatrijoje naudojamais vaistais. Galimybė naudoti centralizuotą procedūrą, net ir tais atvejais, kai pradinis leidimas suaugusiesiems skirtiems vaistams buvo gautas, laikantis valstybėse narėse numatytų procedūrų, yra didelis pranašumas.

3.4.4

Sveikina pažangą, kurios buvo pasiekta, siekiant procedūrinio lankstumo, ypač galimybę remtis duomenimis, nurodytais vaisto dokumentacijoje (31 straipsnio 4 dalis) ir galimybę naudotis žinomu pavadinimu, prie užrašo pridedant raidę „P“ (31 straipsnio 5 dalis). Tokiais atvejais EESRK rekomenduoja, kad pediatrijos vaisto matomoje pakuotės vietoje būtų nurodytas farmacinis vaisto pavadinimas ir jo stiprumas.

3.4.5

Tačiau EESRK pažymi, kad šalia lankstumo yra ir požymių, kurie stabdo pediatrijos srities tyrimus, pvz., būtinybė gauti leidimą visose valstybėse narėse, siekiant pratęsti Papildomo apsaugos liudijimo (PAL) galiojimą. Komitetas mano, kad toks reikalavimas yra nereikalingas, ypač išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Jis mano, kad tokia nuostata naudinga tik didžiosioms farmacinėms bendrovėms, kurios gamina pačius populiariausius vaistus.

3.4.6

Kelia susirūpinimą tvirtinimas, kad visi duomenys, susiję su tyrimais, turi būti skelbiami, nes tai keičia įstatymus dėl informacijos ir duomenų, susijusių su teisės prekiauti vaistais, atskleidimo. Šitoks požiūris taip pat veikia kaip priemonė, mažinanti suinteresuotumą pradėti tyrimus, kuriant naujos kartos vaistus ir nustatant pediatrijoje naudojamų vaistų stiprumą.

3.5   Informacija apie vaistų naudojimą vaikų gydymui

3.5.1

Vienas iš pasiūlymo tikslų — pateikti daugiau informacijos apie vaistų naudojimą pediatrijos srityje. EESRK pritaria nuomonei, kad didesnis informacijos prieinamumas gali padėti sustiprinti saugų ir veiksmingą vaistų, skirtų vaikams, vartojimą ir skatinti visuomenės sveikatos apsaugos plėtrą. Be to, informacijos prieinamumas gali padėti išvengti nereikalingo tyrimų dubliavimo arba nereikalingų tyrimų su vaikais.

3.5.2

Dėl šios priežasties EESRK taip pat remia pasiūlymą naudoti Bendrijos klinikinių tyrimų duomenų bazę (EudraCT), sukurtą pagal Klinikinių tyrimų direktyvą — pagrindinį informacijos šaltinį apie visus kada nors Bendrijoje arba trečiosiose šalyse vykusius arba nutrauktus pediatrinius tyrimus.

3.5.2.1

Tačiau naudojimosi šia duomenų baze sąlygos nėra pakankamai aiškios: nėra apibrėžta, kas gali ja naudotis, kokių duomenų naudojimas yra leidžiamas arba ribojamas, remiantis asmens privatumo apsauga arba poreikiu apsaugoti jautrią arba slaptą gamintojo informaciją.

3.5.2.2

Panašiai nebuvo nubrėžta aiški riba tarp turimos techninės informacijos, skirtos sveikatos apsaugos srities profesijų atstovams, ir informacijos vartotojams, nurodytos pakuotėje esančiame aprašyme. Pediatrijos rinkoje ypač svarbų vaidmenį atlieka pakuotėje esantis informacinis aprašymas, kuris gali padėti išvengti galimos žalos pediatrijos pacientui.

3.5.3

VI antraštinėje dalyje apibūdinama daugybė veiksmų ir įsipareigojimų dėl duomenų perdavimo ir koordinavimo (pvz., kad visi turimi duomenys apie pediatrinės gyventojų grupės gydymui naudojamus vaistus turi būti renkami dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos — 41 straipsnis). Tačiau joje nesvarstomas tinkamo vaistų naudojimo pediatrijos poreikiams klausimas ir reikalingos priemonės, kurios leistų suartinti sveikatos apsaugos darbuotojus su visuomene.

4.   Galutinės išvados

4.1

EESRK dar kartą pabrėžia, kad iš principo pritaria pasiūlytam reglamentui, tačiau svarsto, ar jo teisinė bazė, o būtent EB sutarties 95 straipsnis, labiausiai tinka įgyvendinti 14 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus (laisvas prekių judėjimas) toje srityje, kur poveikis visuomenės sveikatai yra itin didelis. Nors farmacijos sektoriui taikomi įstatymai yra pagrįsti minėto straipsnio reikalavimais, reikia atsižvelgti į tai, kad svarstomu atveju pagrindinis prioritetas yra pediatrijos pacientų sveikata ir jos apsauga.

4.2

EESRK ragina Komisiją pateikti kitą pasiūlymą, kuriame būtų aptariamas ne tiek farmacijos produktų poreikis, kiek jų pasiūla. Tikslas būtų sukurti veikiantį įrankį, kuris įgalintų rinkti ir paskirstyti duomenis apie vaistus ir jų panaudojimą; duomenų bazių apie epidemiologinės paskirties ir pagal receptus naudojamų vaistų sudarymą; taip pat kurti rekomendacijas, kaip į šį darbą įtraukti sveikatos apsaugos darbuotojus ir pacientus vienijančias organizacijas; tokiu būdu išplečiant atvirą šio sektoriaus koordinavimo būdą.

4.3

Duomenų perdavimo ir koordinavimo procesas, numatytas VI antraštinėje dalyje, turi daug apribojimų. EESRK rekomenduoja, kad būtų parengta ir įgyvendinta platesnė duomenų perdavimo strategija, kuri leistų racionaliau ir veiksmingiau naudoti vaistus pediatrijos tikslams. Be to, gydytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams turėtų būti suteiktos visos galimybės naudotis jų darbui reikalingomis informacijos priemonėmis. Tuo vadovaudamiesi, turėtume iš naujo svarstyti, pagal kokią tvarką mokslininkai ir gydytojai galėtų naudotis klinikinių tyrimų informacija, esančia Europos klinikinių tyrimų duomenų bazėje (EudraCT).

4.4

EESRK džiaugiasi pasiūlymu sukurti pediatrijos studijų programą „Vaistų tyrinėjimai Europos vaikams“ (MICE) ir suteikti Bendrijos finansavimą tiems mokslinių grupių, įmonių ir pediatrijos ligoninių tinklų tyrimams, kurie skirti nepatentuotų vaistų naudojimui pediatrijos srityje, taip pat atliekant vaistų tyrimus poregistraciniame etape. EESRK norėtų Pediatrijos komiteto funkcijų orientacinių rekomendacijų ir tikslesnio apibrėžimo šioje srityje. Tai padėtų išvengti ilgai trunkančių diskusijų dėl to, kas nustato prioritetines terapijos sritis, renkant duomenis dėl vaistų naudojimo pediatrijos tikslams, įvertinti prioritetinius poreikius numatyti reikalingus tyrimus, ypač atsižvelgiant į valstybėse narėse esančius didelius medicinos praktikos skirtumus.

4.5

Todėl EESRK rekomenduoja, kad šie įgaliojimai būtų suteikti Pediatrijos komitetui pagal reglamento 7 straipsnį, siekiant paspartinti Pediatrijos komiteto tarpinstitucinių veiksmų įgyvendinimą ir geresnį jų koordinavimą.

4.6

Kartu EESRK tikisi, kad kuriant Europos tyrėjų ir tyrimų centrų, vykdančių pediatrijos vaistų tyrimus, kaip tai numatyta 43 straipsnyje, tinklą Pediatrijos komitetas agentūroje turės ne tik patariamąjį balsą. Jis turės imtis aktyvaus vaidmens, organizuojant forumą, kuriame dalyvautų visų valstybių narių ekspertai, pradedant akademiniais mokslininkais ir baigiant žemesniosios grandies pediatrijos specialistais. Be to, EESRK rekomenduoja, jei to reikia, į konkrečius atliekamų tyrimų protokolus įtraukti tyrėjus, atstovaujančius bendrovėms, gaminančioms protokole nurodytus vaistus, nes pastarieji yra geriausiai susipažinę su šių vaistų savybėmis.

4.7

Tai, kad Pediatrijos komiteto pagrindinė funkcija yra tvirtinti pediatrinių tyrimų planus (PTP), kas iš esmės ir numatoma šiame pasiūlyme, leidžia EESRK nuogąstauti, kad bus laikomasi formalaus požiūrio į klinikinius pediatrijos tyrimus, užuot įgyvendinus tam tikrus tikslus, pvz., laikiusis tam tikrų anksčiau minėtų etikos normų, įskaitant ir nereikalingą pediatrinių tyrimų dubliavimą.

4.8

EESRK siūlo, kad poreikis analizuoti EudraCT duomenų bazės informaciją ir atlikti išsamų duomenų saugumo ataskaitų vertinimą (kaip tai numatoma naujausiuose įstatymų pakeitimuose) taip pat turėtų būti Komisijos kompetencijoje. Šiuose pranešimuose turėtų būti epidemiologinių tyrimų, pagal receptą naudojamų vaistų analizės duomenys ir paskelbtų tyrimų rezultatai, kurie padėtų sumažinti klinikinių tyrimų apimtį ir trukmę ateityje, o tam tikrais atvejais — pagrįsti, kad tokie tyrimai yra nereikalingi.

4.9

Žinant, kad tokia dokumentacija įvertina visus vaistų saugumo duomenis (gautus laikantis farmakologinio budrumo reikalavimų, iš informacinių pranešimų bei iš reguliariai atnaujinamų saugos duomenų ataskaitų) apie vaikų gydymui skirtas farmacines vaistų formas ir jų stiprumą, procedūriniu požiūriu būtų paprasčiau taikyti trumpesnę ir paprastesnę (nors ir centralizuotą) pakuotėje esančio informacinio aprašymo duomenų keitimo procedūrą, o ne naudoti brangią ir ilgai trunkančią procedūrą PUMA (9).

4.10

Procedūriniu požiūriu EESRK mano, kad yra būtina nurodyti, kad leidimą prekiauti vaistu kompetentinga įstaiga gali suteikti, laikydamasi bet kurios iš šių dviejų procedūrų tais atvejais, kai leidimas suteikiamas retiesiems vaistams, skirtiems tam tikrų pediatrijos pacientų kategorijų gydymui.

4.11

EESRK pabrėžia tyrimų duomenų ir pakeitimų pakuotės informaciniame aprašyme skelbimo svarbą, taip pat būtinybę skelbti nepatentuotų vaistų, kuriuos sudaro tos pačios aktyviosios sudėtinės medžiagos, pediatrinę informaciją.

4.12

ES yra pripažinta tarptautinį vaistų registravimą reglamentuojanti institucija, įskaitant ir vaistų registravimą besivystančiose šalyse, su ja konsultuojasi PSO, vertindama vaistus, kurie gali būti tose šalyse registruojami. Reikia manyti, kad operatyvus šio reglamento įgyvendinimas ES turės teigiamos įtakos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse taikomiems pediatrijos terapijos būdams. EESRK mano, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su PSO bus ir toliau stiprinamas, o Komisija išlaikys sisteminį dialogą su tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų paspartinta naujų vaikų gydymui skirtų medžiagų ir indikacijų, farmacinių formų ir vaistų stiprumo tvirtinimo procedūra, siekiant išvengti nebūtino ir nereikalingo klinikinių tyrimų dubliavimo ir kartojimosi.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Europos klinikinių tyrimų duomenų bazė

(2)  OL L 121, 2001 5 1.

(3)  JAV vartotojų teisių apsaugos agentūra FDA gali reikalauti atlikti vaikų gydymui skirtų vaistų tyrimus, jei vaistų žymėjimo trūkumai kelia pavojų pacientų sveikatai.

(4)  JAV vartotojų teisių apsaugos agentūra FDA „didele“ laiko apimtį, kuri yra daugiau kaip 50 000 pacientų. Esant tokiai apimčiai, iš bendrovės gali būti pareikalauta atlikti pediatrinius tyrimus.

(5)  OL L 121, 2001 5 1.

(6)  Reikėtų pateikti nuorodą į tarptautinės konferencijos dėl suderinimo rekomendaciją E 11, kurioje teigiama: „Atsvara etikos motyvams kaupti informaciją dėl pediatrijos pacientams skirtų vaistų turi būti etikos motyvas saugoti paciento sveikatą, vykdant klinikinius tyrimus“.

(7)  Žr. Aiškinamąjį memorandumą, Informacija apie vaistų vartojimą vaikų gydymui, p. 8.

(8)  Best Pharmaceuticals for Children Act, 1 April 2002, Public Law n. 107-109.

(9)  Jungtinėse Valstijose veikia panašus supaprastintas mechanizmas. 33 produktų informaciniuose aprašymuose nurodyta pediatrinė informacija, šie duomenys buvo gauti, atliekant poregistracinius klinikinius tyrimus (jie atliekami, nes duomenų saugos ataskaitos JAV nenaudojamos). Tuo tarpu 53 produktai, remiantis išsamaus klinikinių studijų plano duomenimis, yra skirti tik pediatriniam naudojimui.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/9


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pramonės permainų mechaninės inžinerijos sektoriuje

(2005/C 267/02)

2004 m. liepos 1 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl Pramonės permainų mechaninės inžinerijos sektoriuje.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu parengimą, 2005 m. balandžio 27 d. patvirtino savo nuomonę. Pranešėjas buvo J. van Iersel, antrasis pranešėjas — J. L. Castañeda.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 11-12 d. (2005 m. gegužės 11 d. posėdyje) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 211 narių balsavus „prieš“ ir 4 nariams susilaikius priėmė šią nuomonę.

Santrauka

Mechaninės inžinerijos sektorius yra atskiras sektorius, tačiau, tiekdamas gamybos priemones ir bendras technologijas įvairioms kitoms pramonės šakoms, jis atlieka ir technologijų skleidėjo funkciją, todėl turi reikšmės daug didesniam Europos sektorių skaičiui. Mechaninė inžinerija yra svarbiausia naujovių pramonės šaka, todėl bet kurioje Europos pramonės politikoje ji turi būti laikoma strateginiu sektoriumi. Šiam sektoriui labai tiktų konkreti regioninio, nacionalinio ir ES lygiu nustatytų uždavinių programa, kuria siekiama įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę. Tam reikia ir horizontaliosios, ir konkrečiai šiam sektoriui skirtos politikos, taip pat ir atitinkamo jų derinio. Bet kuri tokios politikos kryptis turėtų padėti sektoriui tobulėti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiuo metu vykstant konsultacijų ir politikos formavimo ES lygu procesui reikia apsvarstyti daug klausimų (mechaninės inžinerijos srityje), kurie paskatins panašius procesus nacionaliniu ir regioniniu lygiu visoje Europoje. Tarp konkrečių sąlygų, kurios turi būti įvykdytos ES lygiu, yra šios: geresnė teisėkūra, įskaitant reguliavimo poveikio įvertinimą iki reguliavimo pradžios ir tinkamą galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą; veiksminga rinkos priežiūra; technologijų platformos įkūrimas, siekiant užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų centrų ir universitetų bei pramonės; vis didėjančio atotrūkio tarp Europos finansuojamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos ir pramonės poreikių sumažinimas; konkurencijos politika, sudaranti palankias sąlygas MVĮ plėtrai ir naujovėms; galimybių pasinaudoti finansų rinkomis padidinimas ir prekybos politika, garantuojanti laisvę investuoti į trečiųjų šalių rinkas. Taip pat labai svarbu pritaikyti įgūdžius pagal dabartinius standartus.

Komisijos ir visų suinteresuotų asmenų dialogas ES lygiu dėl pasekmių pramonei gali mechaninei inžinerijai sukurti tvirtą pagrindą ES ir paskatinti kurtis ir vystytis tvirtas regionų grupes. Visiems šiems tikslams pasiekti reikia aktyvaus Europos institucijų, ypač Komisijos, įsipareigojimo.

1.   Įžanga

1.1

Europos Komisija kuria „naujovišką“ pramonės politiką. Ši politika paremta trimis ramsčiais: geresniu reguliavimu, į konkrečius sektorius orientuotu požiuriu ir integruotu požiūriu ES lygiu. Ji yra tiesiogiai susijusi ir su Lisabonos strategija, ir su šiuo metu atliekamu pakartotiniu gamybos sektoriaus indėlio į Europos ekonomiką vertinimu.

1.2

Daugelyje sektorių šis pramonės politikos atgaivinimas ES lygu yra vertinamas labai palankiai. EESRK visapusiškai remia „naujoviškos“ pramonės politikos, kurios sėkmė labiausiai priklausys nuo horizontaliųjų ir sektorių veiksmų derinio, principus (1) dėl šių priežasčių:

pramonės sektoriai labai skirtingi;

daugelyje sričių sektorius yra tinkamiausias lygis suburti pramonės atstovus, tarp jų atitinkamus socialinius partnerius, valdžios pareigūnus ir politikos rengėjus (Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas), ir kitus svarbius suinteresuotus asmenis: užsakovus, švietimo ir mokymo įstaigas, mokslo ir technologijų institutus, o taip pat bankus.

1.3

Egzistuoja visuotinis politinis sutarimas, kad Europa turi priimti ateities iššūkius, tapdama stipria lydere globalizuotame pasaulyje. Šiandien labiau nei bet kada svarbu įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę. Todėl Europa turi ne tik nugalėti pastebėtus savo pačios trūkumus (palyginti su savo prekybos partneriais), bet ir remti ir plėtoti savo stipriąsias puses. Inžinerijos prekių pramonė tiekia daug technologijos išteklių, nes ji valdo ne tik savo produktų gamybos technologijas, bet ir savo klientų procesų technologijas, tarp kurių — visa likusioji apdirbamoji pramonė ir pagrindinės komunalinės paslaugos — energijos, vandens, transporto ir ryšių.

1.4

Atnaujinuss Lisabonos darbotvarkę ir atsižvelgiant į ypatingą svarbą, kuri šiuo metu teikiama augimui ir darbo vietoms, Komisija teisingai pabrėžia, kad apdirbamoji pramonė, ypač MVĮ, atlieka pagrindinį vaidmenį. Todėl bet kurioje Europos pramonės politikoje mechaninė inžinerija turi būti laikoma strateginiu sektoriumi, kuris, beje, šiuo metu klesti. Iš tikrųjų, dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tiems sektoriams, kuriems tenka neatidėliotinai spręstini iššūkiai, ne mažiau dėmesio turi būti skiriama ir sėkmingai dirbantiems sektoriams.

1.4.1

Mechaninės inžinerijos sektorius yra ne tik atskiras sektorius, bet, tiekdamas gamybos priemones ir bendras technologijas įvairioms kitoms pramonės šakoms, jis atlieka ir technologijų skleidėjo funkciją, todėl turi reikšmės daug didesniam Europos sektorių skaičiui.

1.4.2

Mechaninės inžinerijos sektorius, kaip įgalinančių technologijų tiekėjas visiems kitiems ūkio sektoriams, tiekia pagrindinę pramonės infrastruktūrą, kuri yra Europos ekonomikos pamatas.

1.4.3

Be to, mechaninė inžinerija yra vienas iš daugiausia eksportuojančių sektorių, jo produkcija sudaro apie 15 proc. viso ES pagamintų prekių eksporto.

1.5

Mechaninei inžinerijai daug naudos davė vidaus rinka, kuri Europos gamintojams užtikrino didelę vidaus bazę. Tačiau nors šiam sektoriui reikia proporcingo darnių tarptautinių standartų lygio ir europinio reguliavimo, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad dėl pernelyg didelio reguliavimo nenukentėtų jo konkurencingumas. Tuo pat metu reikalingas didesnis dėmesys reguliavimui įgyvendinti ir užtikrinti.

1.6

Tam reikia ir horizontaliosios, ir konkrečiai šiam sektoriui skirtos politikos, taip pat ir atitinkamo jų derinio.

2.   Strateginė svarba

2.1

Mechaninės inžinerijos sektorius atlieka lemiamą vaidmenį Europos ekonomikoje dėl šių priežasčių:

2.1.1

Mechaninė inžinerija yra strateginė pramonė: sukurianti daug pridėtinės vertės ir taikanti daug žinių, ji visiems kitiems ūkio sektoriams tiekia mašinas, gamybos sistemas, sudedamąsias dalis ir su tuo susijusias paslaugas bei jiems reikalingas technologijas ir žinias. Ji taip pat laikoma svarbiu veiksniu tvariam vystymuisi, nes ji gali sąlygoti veiksmingesnę gamybą, tokiu būdu atskiriant išteklių panaudojimą nuo ekonominio augimo. Mechaninė inžinerija yra ne vienarūšė, o labai įvairiapusė pramonė, apimanti daug įvairių šakų, tarp jų kėlimo ir krovimo įrangą, stakles, medžio apdirbimo stakles, pramoninę vėsinimo ir vėdinimo įrangą, siurblius ir kompresorius, kasybos, karjerų eksploatavimo ir statybos įrangą, guolius, pavaras, pavarų perjungimo ir varančiuosius elementus, sriegiklius ir sklendes, variklius ir turbinas, žemės ūkio ir miško mašinas, tekstilės, drabužių ir odos gaminių įrangą, maisto, gėrimų ir tabako perdirbimo įrangą, žemės ūkio mašinas, popieriaus ir kartono gamybos įrangą, pramonines krosnis ir krosnių degiklius, metalurgijos pramonės įrangą, ir kt. Be to, yra ir bendros technologijos, pvz., mechatronika, kuri yra mechanikos ir elektronikos derinys.

2.1.2

Mechaninė inžinerija tiekia ne tik įrangą, bet ir įgūdžius ir žinias, reikalingas esamiems procesams ir produktams tobulinti ir naujiems produktams kurti visose šakose. Tai yra ypač svarbu galvojant apie ūkio augimą išsiplėtusioje Europoje ir ne tik.

2.1.3

Europos mechaninė inžinerija, pagaminanti 41 proc. viso pasaulio produkcijos, yra pasaulio lyderė, todėl Europa yra didžiausia pasaulyje mašinų gamintoja ir eksportuotoja (2002 m. 261 707 milijonai eurų), įskaitant sukomplektuotų agregatų eksportą. Jei Europa siekia turėti konkurencingiausią, žiniomis paremtą ekonomiką pasaulyje, šią pirmaujančią padėtį labai svarbu išsaugoti.

2.1.4

Mechaninė inžinerija yra svarbi pramonė: ji ne tik viena didžiausių Europos pramonės sektorių, kurioje pagaminama 8 proc. visos produkcijos, bet ir viena didžiausių darbdavių, turinti 140 000 bendrovių (iš kurių 21 600 turi daugiau kaip 20 darbuotojų), kuriose dirba 2,49 milijono, daugiausia labai kvalifikuotų, darbuotojų. Stipri Europos vidaus rinkos dalis, kurią užima mechaninė inžinerija (2003 m.: ES-15 — 285 mlrd. eurų; ES-25 — 305 mlrd. eurų), sudaro 70 proc. visos vidaus rinkos produkcijos ir sutvirtina ir šios pramonės konkurencingumą, ir užimtumo sektoriaus stabilumą. Todėl ši pramonė yra labai svarbi siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

2.1.5

Mechaninė inžinerija yra pagrindinė naujovių pramonė: Europoje ji ypač stipri individualiems vartotojams pritaikytų įrenginių srityje ir rinkos nišose, o tai labai svarbu visų kitų ūkio sektorių gebėjimams kurti naujoves. Tai gyvybiškai svarbu ir kitų ūkio sektorių gebėjimams kurti didelę pridėtinę vertę, nes taip pasiekiamas konkurencinis pranašumas, kompensuojantis Europos trūkumus kitose srityse, pvz., darbo sąnaudų. Mechaninė inžinerija yra naujovių variklis ir iniciatorė, taikanti naujoves ir jas diegianti į savo produktus ir procesus. Nereikėtų pamiršti, kad mechaninė inžinerija yra jungtis — ir labai dažnai pirmoji — vertės kūrimo grandinėje: jei trūks viena šios grandinės grandis, nukentės ji visa.

2.1.6

Mechaninė inžinerija yra verslininkų pramonė, kurioje dominuoja MVĮ (2) — daugiausia esančios šeimos verslas — ir kurioms tenka visi su tuo susiję iššūkiai bei kurių dauguma veikia pasaulio mastu. Todėl mechaninė inžinerija įkūnija verslininkystės dvasią, labai svarbią Lisabonos uždaviniams įgyvendinti.

2.1.7

Tarp kitų mechaninės inžinerijos ypatumų yra šie:

tai nėra kapitalui imli veikla, palyginti su kitais gamybos sektoriais, tačiau čia įdarbinami aukštos kvalifikacijos darbuotojai individualiems vartotojams pritaikytoms mašinoms ir pramoniniams įrenginiams kurti ir gaminti;

pažanga, pasiekta šioje srityje per pastaruosius dešimtmečius, pagrįsta naujovių nulemtu didėjančiu pritaikomumu, leidžiančiu integruoti įvairias konkurencines sudedamąsias dalis ir po to jomis prekiauti visame pasaulyje;

kadangi mašinos atlieka universalų vaidmenį visuose gamybos procesuose, šiame sektoriuje yra privalomas labai didelis patikimumas, neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto stipraus Europos pramonės tradicijos įvaizdžio.

2.2

Mechaninės inžinerijos bendrovės palaiko ypač glaudžius santykius su klientais, kadangi automatizuota prekių gamyba paprastai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ypatingų inžinerijos įgūdžių ir nuolatinės techninės priežiūros bei aptarnavimo, kurį teikia įrangos gamintojas. Tai yra esminė pramonės struktūros dalis ir sėkmingų grupių pagrindas, kai tarp gamintojo ir galutinių vartotojų yra geografinis artumas, kaip pvz. Badene–Viurtemberge, Reino krašte–Pfalce, Pjemonte, Lombardijoje, Ronos Alpėse, JK Midlenduose ir Eindhovene–Achene. Šie pavyzdžiai pabrėžia dažnai sėkmingą ir nepakeičiamą regionų ir vietos vadžios institucijų indėlį.

2.3

Gamindama vandens, dirvos, oro, atliekų ir mėšlo tvarkymo ir perdirbimo įrangą, mechaninė inžinerija atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant aplinką. Ji taip pat prisideda prie atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo skatinimo.

2.4

Mechaninės inžinerijos sektorius yra pasaulio lyderis, kuriuo remiasi Europos gamyba ir eksportas, todėl jis yra viena iš stipriųjų Europos pusių.

Mechaninės inžinerijos vystymo priemonių įdiegimas turėtų padėti šiam sektoriui tobulėti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu.

2.5

Labai geras argumentas daugiau paramos skirti šiam sektoriui yra JAV administracijos neseniai pabrėžta mechaninės inžinerijos svarba. Tokios šalys kaip JAV vis labiau pripažįsta apskritai gamybos, o ypač mechaninės inžinerijos sektoriaus, svarbą ekonomikai ir nacionaliniam saugumui (3).

3.   Ką reikia padaryti Europos lygiu

3.1   Pramonės permainos ir naujovės

3.1.1

Pramonės permainos ir naujovės gamybos ir perdirbimo srityje yra įtrauktos į šiandienių darbų sąrašą. Paprastesnės gamybos paslaugos, kurioms nereikia ypač kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau perkamos iš kitų pasaulio šalių. Norint išsaugoti ir sustiprinti šio sektoriaus padėtį šalių vidaus rinkose bei užsienyje, jame reikia nuolatinio pritaikymo ir naujovių. Tuo turėtų susirūpinti visos atitinkamos institucijos regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiu.

3.1.2

Šis sektorius ES reglamentuotojų dėmesio susilaukė jau 1994 m., kai jie parengė Komunikatą (4), po kurio sekė Tarybos rezoliucija (5). Nei Europos Komisija, nei valstybės narės nerodė didelio noro įgyvendinti siūlomas Komunikato ir Tarybos rezoliucijos įgyvendinimo priemones. Tokį pasyvumą vargu ar galima laikyti pozityviu politikos įgyvendinimu. Suformavus naują Komisiją, šis neryžtingas bendras požiūris pasikeitė, nes Lisabonos strategijoje gamybos konkurencingumas buvo priskirtas prie prioritetų. Tai būtų galėję sukurti palankas sąlygas tikrai partnerystei ES lygiu, skatinusiai pozityvią sąveiką tarp įvairių dalyvių nacionaliniu ar vietos lygiu. Deja, atrodo, kad Komisija šiandien visą dėmesį skiria keliems vadinamiems pavyzdiniams sektoriams, tarp kurių mechaninės inžinerijos kol kas nėra.

3.1.3

„Naujoviškoji“ pramonės politika siekia įveikti kliūtis, kurios tiek ilgai trukdė viešojo ir privačiojo sektorių santykiams. Dalyviai turi suvokti, kad visi jie siekia bendrų tikslų. Tokia pramonės politika siekiama suburti žmones ir organizacijas, kad būtų užpildytos spragos, dėl kurių anksčiau naujovių buvo kuriama per mažai.

3.1.4

Plati specializuotų ir dažnai pažangias technologijas taikančių MVĮ įvairovė šiame sektoriuje kelia didelius gamybos procesų organizavimo ir valdymo reikalavimus. Skirtingai nuo kai kurių kitų sektorių, kuriuose yra gana nedaug pirmaujančių bendrovių, turi būti numatytos konkrečios priemonės ir metodai. Vienas tokių konkrečių metodų galėtų būti, pvz., technologijų platformos įgalinančioms gamybos pramonėms sukūrimas arba konkrečios programos, kuri galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį šiuo požiūriu, parengimas (6). Reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

3.1.5

Technologijų platforma ar konkreti programa galėtų semtis įgūdžių, kuriuos suformavo ilgametės Europos tradicijos mechaninės inžinerijos srityje, ir sudaryti paramos Europos mokslinių tyrimų programoms, pramonės žinių, sukauptų mechaninės inžinerijos grupėse, ir specializuotų Europos mokslinių tyrimų institutų stipriųjų pusių aljansą.

3.1.6

Tokiose mechaninei inžinerijai skirtose programose turi būti atsižvelgiama į šakų įvairovę ir jų tarpusavio sąveiką, pvz., bendras naujoves, technologijų derinius, taigi ir į poreikį plėtoti veiksmingą žinių skleidimą gamybos ir verslo paslaugų srityje.

3.1.7

Viena vertus, reikia užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, ir, kita vertus, rinkos sektoriaus. Žinoma, Europos mokslinių tyrimų ir plėtros programos neturėtų būti orientuotos tik į mokslą ir ilgalaikę perspektyvą, o turėtų siekti pusiausvyros skirdamos lėšų taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie padeda atsirasti naujoviškiems produktams.

3.1.8

Technologijų platforma turėtų labai pagerinti visų tipų mokslinių tyrimų centrų ir mašinų pramonės tarpusavio supratimą, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas panašiems forumams valstybėse narėse.

3.1.9

Tai, kad šiame sektoriuje yra tiek daug MVĮ ir vidutinio dydžio bendrovių, pabrėžia būtinybę sumažinti apribojimus ir administravimą ir padidinti jų galimybes pasinaudoti ES programomis.

3.1.10

Suprantama, norint įgyvendinti didelius pramonės projektus, reikia, kad mokslinių tyrimų ir plėtros programos būtų orientuotos į pažangiausias technologijas. Jos turi domino poveikį visai vertės grandinei. Tačiau yra svarbu pasiekti teisingą pusiausvyrą finansuojant didelius projektus ir MVĮ.

3.1.11

Visa tai turės teigiamą poveikį ir nacionalinėms programoms. Aplinkoje, kur dominuoja tarpusavio sąveika ir lyginamoji analizė pagal atskaitos tašką, reikia atsižvelgti į geriausią praktiką. Dėl didžiulio MVĮ skaičiaus šioje srityje aktyvų vaidmenį turėtų atlikti nacionaliniai organizacijų skyriai.

3.2   Pramonės permainos ir įgūdžiai

3.2.1

„Naujoviška“ pramonės politika, naujovės, kūrybingumo produktyvumas ir įgūdžiai yra glaudžiai susiję.

3.2.2

Šiandien jaunimas mažiau linkęs mokytis ir dirbti technikos pramonėje — šis reiškinys iš dalies susijęs su pasenusiu pramonės įvaizdžiu. Pati pramonė turėtų imtis priemonių, orientuotų į naujas technologijas, o kultūrinį postūmį galėtų duoti nacionalinė ir Bendrijos žiniasklaida, kuri padėtų pakeisti visuomenės nuomonę. Lemiamą reikšmę turi geras bendrovių ir visuomenės, ypač jaunimo, bendravimas. Norint pakeisti dabartines tendencijas, reikia pakeisti mąstyseną ir požiūrį. Reikalingas geresnis tikrosios mechaninės inžinerijos padėties suvokimas. Tai pasakytina apie bendrąjį technologijos procesą, verslo paslaugas, tarpusavyje susijusias technologijas, perdirbimą, rinkodarą, internacionalizaciją, ir kt. Kuo geriau šie tarpusavio santykiai ir įspūdingi procesai bus pristatyti, tuo labiau jie skatins plačiosios visuomenės ir pirmiausia jaunimo tarpusavio susidomėjimą.

3.2.3

Visi teigiami poslinkiai prasideda nuo naujoviškų ir metančių iššūkį švietimo sistemų. Turi būti sukurti šiuolaikiški moduliai, taip pat ir pačiose bendrovėse. Pramonė turi būti skatinama glaudžiai bendradarbiauti su švietimo institutais, aukštojo mokslo įstaigomis ir profesinio lavinimo centrais. Turi būti skatinamas tiesioginis vadovų dalyvavimas atitinkamose lavinimo programose, o mokytojams mainais turi būti suteikta galimybė sąveikauti su pramone. Mokyklos turi būti skatinamos dalyvauti (tarptautinėse) verslo mugėse.

3.2.4

Prie technikos universitetų turėtų būti kuriami ar aktyviau plėtojami verslo ir technologijų parkai. Verta akcentuoti tokius sėkmingus pavyzdžius kaip Kembridžo universitetas, Eindhoveno ir Acheno universitetai ir kitus.

3.2.5

Dėl sparčiai besivystančių produktų ir paslaugų ciklų, mokymasis visą gyvenimą, taigi ir darbuotojų sugebėjimas keistis, bendrovėms turi tapti įprastu dalyku.

3.2.6

Veiksmingas pramonės (vadovų, profesinių sąjungų, darbuotojų) ir švietimo įstaigų koordinavimas visais lygiais sustiprins regionų ypatumus, taigi skatindamas formuotis ir plėstis tvirtoms regionų grupėms. Šis koordinavimas daugiausia būtų regioninis ir net tik dėl didžiulio dalyvaujančių bendrovių skaičiaus, bet ir dėl regionų ypatumų bei skirtingų kultūrų poveikio.

3.2.7

Dialogas tarp socialinių partnerių apie pramonės reikšmę ES lygiu galėtų duoti teigiamų rezultatų. Iliustruojantys pavyzdžiai, palyginimai ir lyginamosios analizės ES lygiu galėtų sudaryti palankias sąlygas ir nurodyti ar įtvirtinti nacionalinių ir regioninių programų kryptis. Labai gražus tokias sąlygas sukuriančio dialogo pavyzdys yra 2003 m. WEM-EMF ad hoc darbo grupės vestas dialogas (7). Vertėtų įvertinti pačių įvairiausių iniciatyvų rezultatus ir nustatyti geriausią praktiką, nes tai galėtų padidinti kitų regionų dinamiškumą.

3.2.8

Šis procesas gali būti pagilintas, ypač įsitraukus naujosioms valstybėms narėms, ir galėtų būti išplėstas įtraukiant švietimo įstaigas.

3.2.9

Nors inžinierių ir inžinerijos specialistų mobilumas ES dar toli gražu nepakankamas, Bolonijos procesas ir didėjanti Europos inžinerijos universitetų, profesinio lavinimo centrų ir inžinierių profesinių institucijų mokymo programų konvergencija veda Europos darbo rinkos inžinerijos įgūdžių susiformavimo link.

3.3   Pagrindinės sąlygos

Pagrindinės sąlygos, kuriomis dirba įmonės, yra nepaprastai svarbios. Tai:

3.3.1   Vidaus rinka

Vidaus rinka turėtų užtikrinti patekimą į ES–EEE rinką vienodomis sąlygomis ir taip padidinti Europos konkurencingumą. Deja, produktų vidaus rinka dar nėra visiškai susiformavusi, todėl reikia šalinti įvairius trūkumus, ypač šiuos:

3.3.1.1   Reguliavimas

Geresnė teisėkūra yra svarbiausia būtina sąlyga visoms bendrovėms, o ypač MVĮ.

Teisės aktai turėtų būti taikomi tik tuomet, kai jie tikrai būtini, kitaip tariant, atlikus išsamų poveikio vertinimą, įskaitant visapusį konsultavimąsi su suinteresuotaisiais asmenimis.

Teisės aktai turėtų būti paprasti, neužkraunantys pernelyg daug administracinės naštos. Tai ypač pasakytina apie MVĮ, kurios sudaro didžiąją daugumą Europos mechaninės inžinerijos bendrovių (8). Deja, pernelyg dažnai pasitaiko, kad ES reglamentuotojai, nepaisant savo gerų ketinimų, nepastebi, kokią didelę ir nereikalingą administracinę naštą užkrauna reguliavimas.

Labai svarbūs yra reguliavimo poveikio įvertinimai: juos turėtų atlikti visos ES ir nacionalinės institucijos ir ne tik tuomet, kai pateikiamas pirmas pasiūlymas, bet per visą teisės akto priėmimo procesą ir dar tam tikrą laiką po teisė akto įsigaliojimo. Tai leistų įvertinti, kiek sėkmingai buvo įgyvendinti politikos uždaviniai.

Turėtų būti tinkamai įgyvendinami galiojantys ES teisės aktai ir užtikrintas jų vykdymas: Komisija turėtų pagerinti jos vykdomą įgyvendinimo priežiūrą ir užtikrinti suderintą įgyvendinimą. Visi atitinkami dalyviai turėtų būti skatinami dalyvauti minėtame procese ir jį stebėti.

Turi būti suderinti visi reikalavimai, nustatyti įvairiose direktyvose, ir suvienodintos visos direktyvose vartojamos gamybos sąvokos.

Reikėtų vengti nustatyti kokius nors papildomus nacionalinius reikalavimus. Jau ir taip pernelyg skiriasi valstybių narių reikalavimai produktams, o nevienodas teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę dar labiau padidina skirtumus. Toks „paauksinimas“, kaip tai dažnai vadinama, tik suskaldo vidaus rinką ir todėl kenkia konkurencingumui.

3.3.1.2   Rinkos priežiūra

Labai svarbu padidinti rinkos priežiūrą: šiuo metu Europoje ji yra nepakankama, todėl susidaro nevienodos galimybės9. Muitinės turėtų padidinti kontrolę ir būti nustatyti reikalingi metodai ir aprūpintos priemonėmis, kad galėtų užtikrinti, jog visų galiojančių taisyklių neatitinkantys produktai nepatektų į rinką.

Siekiant kovoti su klastotėmis, kurios yra rimta ir vis didėjanti problema, turinti reikšmės 5 proc. visos ES parduodamos įrangos, turėtų būti sugriežtinta ir inžinerijos produktų kontrolė prie ES sienų. Nepriimtina, kai valstybės narės imasi veiksmų tik įvykus nelaimei.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkos priežiūrą vykdo nacionalinės institucijos, taikydamos skirtingus kriterijus, būtinas derinimas. Tai būtų galima pasiekti, jei Komisija visoms valstybėms narėms išleistų rinkos priežiūros vadovą.

3.3.2   Prekyba

Pagrindinis uždavinys — užtikrinti Europos bendrovių patekimą į rinką nepakenkiant pačios Europos standartams vidaus rinkoje. Eksportuodama mašinų ir įrangos už 129 milijardus eurų, ES yra lyderė pasaulinėje mechaninės įrangos rinkoje. Todėl laisvė patekti ir investuoti į trečiųjų šalių rinkas mechaninės inžinerijos pramonei yra ypač svarbi.

Kitas svarbus klausimas — pasaulinės prekybos inžinerijos gaminiais ir paslaugomis (įskaitant prekybą dauguma jų vidaus rinkoje) liberalizavimas. Europos mechaninė inžinerija buvo pirmoji pretendentė į tarifinių ir ne tarifinių prekybos kliūčių panaikinimą Urugvajaus ir Dohos derybose. Komisija turėtų tęsti derybas dėl daugiašalės, regioninės ir dvišalės prekybos, siekdama paskatinti techninių prekybos kliūčių panaikinimą, liberalizuoti investicijas ir steigimąsi svetur, verslo paslaugas ir laipsniškai panaikinti importo mokesčius inžinerijos produktams pagal abipusiškumo sąlygą.

O dėl verslo paslaugų, pagrindinis uždavinys būtų užtikrinti laisvę nuo įsikišimo tiekiant gaminius ir su jais susijusias paslaugas.

3.3.3   Konkurencijos politika

Jei jau ES siekia turėti dinamiškiausią pasaulyje ekonomiką, svarbu ne tik kurti naujas technologijas, bet ir labai skatinti spartų jų skleidimą. Todėl svarbu sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas konkurencijos politikos lygiu, kad technologijas būtų galima perduoti trečiosioms šalims. Kai kuriama novatoriška technologija — o Europos mechaninė inžinerija dažnai specializuojasi rinkos nišose — rinkos slenksčiai, kuriuos taip mėgsta Europos konkurencijos tarnybos, norėdamos nustatyti konkrečius antikonkurencinius padarinius, yra netinkamas sprendimas.

3.3.4   Mokesčiai ir finansavimas

Europos Sąjungoje mokesčiai paprastai yra labai dideli. Be to, kad gamybos priemonių rinkai naudingiausias būtų pelno mokesčio sumažinimas, teigiamą postūmį duotų ir kitos priemonės, pvz., investicijų mokesčio lengvatos.

3.3.5   Bankai

Finansinių institucijų vaidmuo dažnai yra nuvertinamas, tačiau jos, prisiimdamos arba atmesdamos riziką ir suteikdamos galimybes pasinaudoti jų paslaugomis, atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pramonės politikos uždavinius. Atrodo, kad kai kurių šalių, pvz., Vokietijos ir Prancūzijos, praktika yra labiau skatinanti nei kitų šalių. EESRK pritaria, kad šis aspektas būtų atspindėtas pramonės politikoje, ypač skirtoje šiam sektoriui, kuris yra toks svarbus MVĮ. Tai galėtų pagerinti praktiką visoje Europoje. Kiti aspektai, kaip pvz. Bazelio II nuostatos, vis labiau trukdo pasinaudoti lėšomis, reikalingoms investicijoms į mokslinius tyrimus, orientuotus į novatoriškų produktų kūrimą ar apskritai į verslo įmonių augimą.

3.4   Nuolatinė analizė ir visų šiame procese dalyvaujančių šalių, ypač socialinių partnerių, dialogas apie pramonės reikšmę ES lygiu (taip pat ir nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu) tikrai duos postūmį šiems procesams.

4.   Rekomendacijos

4.1

EESRK mano, kad, kuriant pramonės politiką, kalbas turi lydėti darbai. Vadinamosios „ne Europos“ sąnaudos mechaninėje inžinerijoje gali būti ypač didelės, nes šiam sektoriui, nepaisant to, kad jis yra pirmaujantis ir turi svarbių esminių kompetencijų, tenka daug iššūkių, kurie yra ne tik cikliniai, bet ir struktūriniai. Šiuos klausimus reikia spręsti ir šiuo požiūriu labai svarbu apsvarstyti toliau išdėstytus apsektus:

4.2

Šiam sektoriui labai tiktų konkreti regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiu nustatytų uždavinių programa, kuria būtų siekiama įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę.

4.3

EESRK nuomone, ES įsipareigojimo reikšmė būtų dvejopa:

reikia parengti bendrą darbotvarkę kokybiniam mechaninės inžinerijos veiklos sustiprinimui Europoje; ir

ES lygiu reikia įvykdyti konkrečias sąlygas, susijusias su reguliavimu, moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, prekyba, lyginamąja analize pagal atskaitos tašką ir kt.

4.3.1

Atsakomybė už tai tektų Komisijai ir Konkurencingumo tarybai, glaudžiai bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais. Pageidautina reguliariai rengti sektoriaus atstovų, įskaitant atitinkamus socialinius partnerius ir Komisiją, susitikimus. Šiuo tikslu, organizuojant ES politikos paramos infrastruktūras, ypač Įmonių ir pramonės generaliniame direktorate, reikėtų deramai atsižvelgti į mechaninės inžinerijos sektoriaus poreikius.

4.3.2

EESRK taip pat pritaria tam, kad reikia užtikrinti, jog Komisija turėtų pakankamai praktinių žinių ir kompetencijos mechaninės inžinerijos sektoriuje.

4.4

EESRK mano, kad dėl didžiulio jame esančio MVĮ skaičiaus, šiam sektoriui ES lygiu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo atžvilgiu verta ypač pabrėžti šiuos aspektus:

4.4.1

Dėl mokslinių tyrimų ir naujovių, norint suderinti pretenzingą tikslą — padidinti konkurencingumą su vienodai pretenzingomis finansinėmis priemonėmis atitinkamose ES biudžeto eilutėse, reikėtų spręsti didėjančio atotrūkio tarp Europos finansuojamos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos ir mechaninės inžinerijos pramonės poreikių klausimą bei sudaryti geresnes sąlygas bendrovėms dalyvauti. Dauguma bendrovių yra MVĮ ir vidutinio dydžio bendrovės, o šiuo metu Europos pramonės mokslinių tyrimų projektuose nepakankamai gerai atsižvelgiama į jų poreikius ir dėl to bendrovėms sunku dalyvauti.

4.4.2

Konsultuojantis su sektoriumi reikia gerinti pagrindines reguliavimo sąlygas ES, nes pernelyg didelis reguliavimas ir didėjanti biurokratija ne skatina dinamišką verslininkystę, o jai kenkia.

4.4.3

Reikėtų padidinti rinkos priežiūrą, kad Europos bendrovėms, kaip ir Europos gamintojams ir importui iš trečiųjų šalių, būtų užtikrintos vienodos galimybės.

4.4.4

Turi būti pagerintos sąlygos šioms bendrovėms pasinaudoti finansų rinkomis.

4.4.5

Prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis turi užtikrinti laisvę patekti ir investuoti į trečiųjų šalių rinkas.

4.4.6

Konkurencijos politika turi būti palanki MVĮ plėtrai ir novacijoms bei technologijoms.

4.4.7

Socialinių partnerių ir Komisijos diskusija ES lygu apie tai, kaip padidinti produkciją, įgūdžius ir lavinamojo mokymo sistemas, gali padėti vertingą pagrindą konkrečiam panašių dialogų realizavimui valstybėse narėse, ypač regionų lygiu.

4.5

Išgyvenanti pereinamąjį laikotarpį mechaninė inžinerija iš orientuotos į produktą pramonės sparčiai virsta „vertės (prieigos) teikėja“, integruojanti nuolat didėjantį paslaugų turinį ir savo klientams teikianti absoliučius sprendimus. Šis svarbus iššūkis, turintis didžiausią reikšmę tvaraus augimo ir stiprios pozicijos pasaulio rinkose išsaugojimui, turi būti priimtas parengiant atitinkamą ES politiką.

EESRK tikisi, kad Komisija atsižvelgs į jo rekomendacijas ir į visas atitinkamas priemones, kad Europa pasiektų tai, kas, pasak jos pirmininko J. M. Barosso, yra vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų — Lisabonos strategijos įgyvendinimą.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Plg. EESRK nuomonė dėl struktūrinių pokyčių skatinimo: išsiplėtusios Europos pramonės politika (KOM(2004) 274 galutinis, 2004.4.21), priimta 2004 12 15; pranešėjas J. van Iersel.

(2)  Tik 21 600 šių bendrovių turi 20 ar daugiau darbuotojų ir tik apie 4 500 šių bendrovių turi 100 ar daugiau darbuotojų.

(3)  Žr. Gamyba Amerikoje – JAV prekybos departamentas. Kitas konkretus mechaninės inžinerijos strateginės svarbos pavyzdys – lėšos, numatytos 2004 biudžetiniams metams JAV gynybos įstatyme, kuriame JAV gynybos sutarčių vykdytojai skatinami šioms sutartims vykdyti naudoti JAV pagamintas mašinas. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad manoma, jog gynybos, saugumo ir politiniais sumetimais labai svarbu išsaugoti savus mašinų gamybos pajėgumus.

(4)  Komisijos komunikatas Tarybai, Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos mašinų gamybos pramonės konkurencingumo stiprinimo (KOM(94) 380 galutinis, 1994 m. spalio 25 d.).

(5)  1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos mechaninės inžinerijos pramonės konkurencingumo stiprinimo, paskelbta OL C 341, 1995 12 19, p. 1–2.

(6)  Be kita ko, EESRK nuomonė dėl mokslo ir technologijų, CESE 1647/2004, pranešėjas prof. K. Wolf, ir papildanti nuomonė dėl mokslo ir technologijų, pranešėjas J. van Iersel.

(7)  Europos metalo pramonės darbdavių organizacijos ir Europos metalo pramonės darbininkų federacijos ad hoc darbo grupė „Svarbiausieji pasikeitimo nacionaliniais pavyzdžiais rezultatai“, 2003 m. sausio mėn.

(8)  Pavyzdys: REACH pasiūlymas dėl chemijos produktų ir pasiūlyta direktyva, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems produktams, kurią įmonėms, jei ji liks dabartinės formuluotės, yra sudėtinga įgyvendinti.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/16


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų

KOM(2004) 607 galutinis — 2004/0209/COD

(2005/C 267/03)

2004 m. spalio 20 d. Taryba, vadovaudamasi EB sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl: Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šiuo klausimu, 2005 m. balandžio 21 d. priėmė nuomonę. Pranešėja — p. Engelen-Kefer.

Savo 417-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 11-12.d. (gegužės 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, 160 narių balsavus „už“, 101 „prieš“ ir 8 susilaikius, priėmė šią nuomonę.

1.   Įžanga

1.1

2004 m. rugsėjo 22 d. Europos Komisija pateikė Pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų  (1).

1.2

Viena vertus, pasiūlymą persvarstyti Komisija pagrindžia tuo, kad tai įpareigoja pati direktyva. Dviejose jos nuostatose numatyta peržiūrą atlikti iki 2003 m. lapkričio 23 d. Šios nuostatos apibrėžia nuo pamatinio laikotarpio leidžiančias nukrypti nuostatas taikant 6 straipsnį (maksimalus savaitės darbo laikas), ir taip pat galimybę netaikyti minėto straipsnio, kai suinteresuotas darbuotojas su tuo sutinka (individuali galimybė pasirinkti, 22 straipsnis). Antra vertus, Komisija tvirtina, jog Europos Teisingumo Teismo direktyvos išaiškinimas turi didelės įtakos „darbo laiko“ sąvokai ir, žinoma, pagrindinėms direktyvos nuostatoms, kurias vėliau reikėtų peržiūrėti.

1.3

Pagal sutartį numatytos dviejų pakopų konsultacijos su socialiniais partneriais lėmė, kad jie atmetė ES Komisijos kvietimą pradėti derybas šiuo klausimu. Vietoj to, jie paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl direktyvos.

1.4

Be to, Komisija teigia, jog susidariusiai situacijai išspręsti reikia suderinto sprendimo, apimančio socialiniams partneriams apsvarstyti pateiktas pagrindines problemas ir atitinkančio tam tikrus kriterijus. Ji „turi:

atsižvelgiant į darbo laiką, užtikrinti geresnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą;

įmonėms ir valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo organizuojant darbo laiką;

suteikti galimybę geriau suderinti šeimą ir darbą;

vengti nepagrįstai suvaržyti įmones, ypač MVĮ“ (2).

1.5

Komisija mano, kad pateiktame pasiūlyme į šiuos kriterijus yra atsižvelgiama.

2.   Pasiūlymo esmė

2.1   Sąvokų apibrėžimas (2 straipsnis) (3)

2.1.1

Darbo laiko apibrėžimas nekeičiamas. Bus pradėti naudoti du nauji apibrėžimai: „budėjimas“ ir „neaktyvus budėjimo laiko periodas“. Pastarasis apibrėžiamas kaip laikas, kai darbuotojas budi, „bet nėra savo darbdavio paprašytas atlikti arba įvykdyti darbo užduotis“ (2 straipsnio 1b punktas).

2.1.2

Tuo pačiu metu nustatoma, jog neaktyvus laikas budėjimo metu „nebus traktuojamas kaip faktinis darbo laikas, jei neaktyvus budėjimo laiko periodas nėra darbo laikas, nebent nacionaliniuose teisės aktuose arba pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką kolektyvinėje sutartyje ar darbdavių ir darbuotojų susitarime yra numatyta kitaip“.

2.2   Pamatiniai laikotarpiai (16 ir 19 straipsniai), leidžiančios nukrypti nuostatos (17 straipsnis)

2.2.1

Maksimalus savaitės darbo laikas pagal 6 straipsnį lieka iš esmės ribotas, t. y. „iki keturių mėnesių“. Bus siūlomas papildymas, kuriame nustatoma, jog valstybės narės minimą pamatinį laikotarpį teisinėmis ir administracinėmis nuostatomis dėl objektyvių ir techninių priežasčių arba dėl darbo organizacinių priežasčių, (gali pratęsti) pratęsia iki dvylikos mėnesių (16 straipsnio b punktas). Tuo pačiu turi būti laikomasi bendrųjų principų dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos, socialinių partnerių konsultacijų, taip pat turi būti skatinamas socialinis dialogas.

2.2.2

Nukrypstant nuo pamatinio maksimalaus savaitės darbo laiko periodo, kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, dabartinė šešių mėnesių riba netaikoma. Tačiau laikydamosi bendrųjų principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, valstybės narės gali leisti dėl objektyvių arba techninių, arba darbo organizavimo priežasčių „kolektyvinėse sutartyse arba susitarimuose, sudarytuose tarp darbdavių ir darbuotojų, nustatyti jokiu būdu ne ilgesnius kaip 12 mėnesių pamatinius laikotarpius, susijusius su maksimalia darbo savaitės trukme“ (19 straipsnis). Tuo pačiu turi būti laikomasi bendrųjų principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos.

2.2.3

Pagal direktyvos 3 ir 5 straipsnius, yra nustatytas nepertraukiamas 11 valandų kasdienis poilsis 24 paros valandų laikotarpiu ir savaitinis 24 valandų nepertraukiamas poilsis po septynių dienų laikotarpio, papildomai prie numatyto kasdienio poilsio. Jei nuo numatyto poilsio laiko yra nukrypstama, darbuotojams privalo būti suteiktos lygiavertės papildomos poilsio pertraukos. Atsižvelgiant į galimybę nukrypti nuo minimalių direktyvos reikalavimų atliekant tam tikrus darbus ir šią tvarką taikant tam tikroms darbuotojų grupėms, taip pat sveikatos sektoriui, siekiant „neperžengti šių 72 valandų laikotarpio“ (17 straipsnis 2 dalis), bus patvirtintas deramas laikotarpis, užtikrinantis kompensuojamo poilsio suteikimą.

2.3   Individuali galimybė pasirinkti (22 straipsnis)

2.3.1

Pagal galiojančią direktyvą, valstybės narės, esant tam tikroms sąlygoms, gali netaikyti 6 straipsnio dėl maksimalaus savaitės darbo laiko, jeigu darbuotojas su tuo sutinka. Siūlomame pakeitime paliekama ši individuali galimybė pasirinkti, tačiau naudojimasis šia galimybe aiškiai susiejamas su tuo, ar tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Jei nėra tokios galiojančios kolektyvinės sutarties ir jei nėra interesų atstovavimo įmonėje, tokiu atveju, 6 straipsnio dėl maksimalaus savaitės darbo laiko netaikymą gali pakeisti individualus darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Būtina laikytis bendrųjų principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos.

2.3.2

Kartu su galiojančia direktyva atsiranda tokios naudojimosi individualia galimybe pasirinkti sąlygos:

Būtinas darbuotojo sutikimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus. Šis galiojimas gali būti pratęstas. Jeigu sutikimas duodamas darbo sutarties pasirašymo metu arba bandomojo laikotarpio metu, tai jis yra negaliojantis.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad nei vienas darbuotojas neviršytų 65 per savaitę dirbti leistinų valandų, jei kitaip nenumatyta kolektyvinėje sutartyje ar susitarime su socialiniais partneriais.

Darbdavių pildomi faktinio darbo laiko apskaitos lapai turi atspindėti faktiškai dirbtas valandas. Šiuos lapus darbdavys turi pristatyti atsakingoms institucijoms, joms paprašius.

2.3.3

Pasiūlymas dėl direktyvos pakeitimo numato, kad Europos Komisija ne vėliau kaip per penkerius metus nuo direktyvos įsigaliojimo pateiks įgyvendinimo ataskaitą, ypač dėl individualios galimybės pasirinkti.

3.   Bendras įvertinimas

3.1

Europos socialiniai partneriai nepasinaudojo EB sutarties 139 straipsnyje numatyta galimybe sudaryti susitarimą, kadangi labai skiriasi pozicijos dėl direktyvos peržiūrėjimo. Skirtingos pozicijos, kurios buvo antrojo Europos Komisijos klausymo rezultatas, pateikiamos Europos Komisijos siūlomo pakeitimo paaiškinime. Kai EPSK (Europos profesinių sąjungų konfederacija) buvo pasirengusi deryboms, „UNICE (Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga), atsižvelgdama į EPSK reakciją dėl Komisijos konsultacijų dokumentų, nematė galimybės (...) pasiekti susitarimą dėl direktyvos peržiūros socialinio dialogo derybomis“ (4). EESRK apgailestauja, kad neįvyko socialinių partnerių derybos, tačiau nemano turįs jas pakeisti. Priešingai — EESRK dar kartą pabrėžia, jog socialiniams partneriams tenka labai svarbus vaidmuo kalbant apie darbo laiką (5). EESRK nuomone, Komisija ir Taryba teisingai elgiasi, kartu su Europos Parlamentu ieškodamos kompromiso, kuriuo deramai būtų atsižvelgta į abiejų socialinių partnerių interesus. Todėl Komitetas savo nuomonėje daugiausiai dėmesio skirs bendriems Europos Komisijos siūlomo pakeitimo svarstymams ir vertinimams.

3.2

Rinkos ir gamybinių ryšių globalizavimas ir su tuo susijęs padidėjęs tarptautinis darbo pasidalijimas įmonėms ir bendrai Europos ekonomikai kelia naujų išbandymų. Neabejotinai globalizacija lems tarptautinės konkurencijos padidėjimą ir būtinybę prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Šie pokyčiai daro spaudimą Europos socialiniam modeliui, kuris išsiskiria tuo, kad ekonominis našumas sutampa su socialine pažanga. Europos vystymosi modelis, kuris pateikiamas Lisabonos strategijoje, remiasi integruota strategija ekonominei veiklai, investavimui į žmones, socialinei sanglaudai, darbo kokybei, aukštam socialinės apsaugos lygiui bei socialinio dialogo svarbos pripažinimui skatinti. Minimalūs socialiniai standartai, kaip pagrindinis Europos socialinės politikos instrumentas, turi padėti gerinti apsaugos lygį ir taip apriboti konkurenciją socialinių standartų srityje ir tuo pačiu metu išvengti konkurencijos iškraipymo. Direktyvos dėl darbo laiko peržiūrėjimas dėl šios priežasties turėtų būti patikrintas ir įvertintas, ar jis atitinka šį tikslą.

3.3

Europos Sąjungos direktyva dėl darbo laiko nustato minimalius reikalavimus, skirtus Bendrijos socialiniams tikslams pasiekti, kaip numatyta Sutartyje. Sutarties socialinėse nuostatose suformuluotas tikslas — „kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“ (EB sutarties 136 straipsnis). Čia labai aiškiai atkreipiamas dėmesys į 1961 m. Europos socialinę chartiją ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, į kurias būtina atsižvelgti, siekiant Bendrijos socialinių tikslų. Pagal 1989 m. EB darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos „tinkamos sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos“, ir turi būti imamasi priemonių, kad „siekiant pažangos, būtų tęsiamas dabartinių sąlygų šioje srityje suderinimas“ (6). 1961m. Europos Tarybos Europos socialinėje chartijoje (peržiūrėta 1996 m.), kurią pripažino visos Europos Sąjungos valstybės narės, socialinė teisė suformuluojama kaip teisingų darbo sąlygų samprata. Čia yra išlaikoma prievolė Sutarties šalims „pasirūpinti tinkamu kasdieniu ir savaitiniu darbo laiku ir palaipsniui sutrumpinti savaitės darbo laiką“ bei „užtikrinti savaitinį poilsį“ (2 straipsnis). Abi chartijos nustato, kad apribojimas ir laipsniškas darbo laiko sutrumpinimas atspindi pagrindinę socialinę teisę ir kad minimalių reikalavimų suderinimas Europos lygiu turi padėti siekti socialinės pažangos.

3.4

Su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri yra būsimos ES Konstitucijos dalis, pagalba teisė apriboti maksimalią darbo trukmę tampa Europos Sąjungai privaloma pagrindine socialine teise. Pagrindinė teisė į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas yra patikslinama taip: „Kiekvienas darbuotojas ir kiekviena darbuotoja turi teisę į maksimalios darbo laiko trukmės apribojimą, į kasdienį ir savaitinį poilsį bei į apmokamas kasmetines atostogas“ (7). EESRK mano, jog Europos Komisijos siūlomo pakeitimo įvertinimo pagrindas turi būti šie pokyčiai Europos mastu siekiant pagrindinės socialinės teisės ir atsižvelgiant į šias sąlygas. Kyla klausimas, ar direktyvos pakeitimo pasiūlymas padeda siekti, kad šią pagrindinę socialinę teisę pakeistų minimalūs reikalavimai Europos mastu, o gal greičiau padidinamas lankstumas ekonominių interesų labui, neatsižvelgiant į darbuotojų saugumo poreikius? Šiuo atveju būtų nelengva priimti tinkamą sprendimą dėl reikalingų naujovių aktualumo kalbant apie veiklos lankstumą ir darbuotojų saugumo užtikrinimą, kurio paslaugų bei žinių visuomenė reikalauja visoms įmonėms, ypač MVĮ, bei socialinei ekonomikai.

3.5

Be to, siūlymą pakeisti direktyvą reikia vertinti pagal tai, kiek pasiekiami yra pačios Europos Komisijos nustatyti tikslai. Siekiama sveikatos ir darbo apsaugos gerinimo, suteikiant daugiau lankstumo organizuojant darbo laiką, ypač siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinamumo, tuo pačiu išvengiant pernelyg didelės naštos MVĮ. EESRK savo nuomonėje dėl ES Komisijos komunikato dėl „Direktyvos, nustatančios darbo laiką, peržiūros“ (8) jau nagrinėjo šiuos tikslus ir nustatė, kad „direktyva leidžia lanksčiai rasti sprendimą derybų pagrindu“ (9). Tuo pačiu metu nustatė, kad „atskirų valstybių teisės aktai, nustatantys darbo laiką (...) (remiasi) bendra darbuotojų ir darbdavių atsakomybe, nustatant abi puses tenkinantį darbo laiką. Remiantis nuostatomis dėl darbo laiko ir pagal kolektyvines sutartis, valstybių narių socialiniams partneriams įvairiais lygiais būtina išspręsti su darbo laiku susijusius klausimus, iškylančius darbo vietoje“ (10). EESRK mano, jog pirmiausiai tai yra valstybių narių atsakomybė, panaudojant įstatyminius maksimalios savaitės darbo trukmės apribojimus, pasirūpinti bendra darbo ir sveikatos apsauga. Tačiau kolektyvinės sutarties šalys gali pagal įstatymo ir kolektyvinės sutarties nustatytas maksimalias ribas susitarti dėl lankstesnių darbo laiko organizavimo formų, kuriomis būtų atsižvelgiama į vieną sritį ir tuo pačiu užtikrinama darbo ir sveikatos apsauga, ir taip lankstumas suderinamas su socialine apsauga. EESRK nuomone, kalbama apie subalansuotą santykį tarp lankstumo ir socialinės apsaugos, o tai geriausiai gali užtikrinti kolektyvinėse sutartyse numatytos taisyklės.

3.6

Galiojanti direktyva leidžia prailginti pamatinį keturių mėnesių viršvalandžių laikotarpį tik tuo atveju, jei sudaroma kolektyvinė sutartis. Siūlomu direktyvos pakeitimu valstybėms narėms pradžioje leidžiama pamatinį laikotarpį, naudojant teisines ir administracines priemones pratęsti iš viso iki dvylikos mėnesių.

EESRK savo ankstesnėje nuomonėje svarstė šį klausimą ir nustatė: „kadangi sudarant kolektyvines sutartis, dvylikos mėnesių pamatinis laikotarpis jau taikomas daugelyje valstybių narių, EESRK mano, kad dabartinė taisyklė, leidžianti prailginti pamatinį laikotarpį sudarant kolektyvines sutartis, socialiniams partneriams suteikia reikalingą lankstumą, siekiant pritaikyti darbo laiką prie esamos valstybių narių, sektorių ir įmonių padėties. Todėl ši taisyklė turėtų būti išsaugota“ (11). EESRK nuomone, lankstūs darbo laiko modeliai pagal galiojančią direktyvą ir remiantis kolektyvinėmis sutartimis, taip pat atitinka darbuotojų interesus dėl galimybės geriau kontroliuoti savo laiką, o ypač dėl geresnio šeimos ir darbo suderinamumo. Be to, jie leidžia gerbti labai svarbią darbuotojų sveikatos ir darbo apsaugą.

3.7

Europos Komisijos siūlymu, vadinamasis neaktyvus budėjimo laikas neturi būti traktuojamas kaip darbo laikas, tačiau atskyrimo kriterijus yra darbdavio raginimas atlikti užduotį. Budėjimo apibrėžimo naudojimas, ir, visų pirma, neaktyvaus laiko budėjimo metu apibrėžimas nesutampa su Teisingumo Teismo sprendimais dėl Simap, Sergas, Jaeger ir Pfeiffer bylų, kai buvo nustatyta, kad „buvimas darbo vietoje“ yra darbas ir todėl turi būti laikomas darbo laiku (12). Šios teisminės praktikos pagrindas yra ne tik galiojančios direktyvos žodinė interpretacija, bet taip pat jos prasmė ir tikslas, įskaitant tarptautinius teisinius pagrindus, kaip pvz. TDO konvencijas 1 (verslas) ir 30 (prekyba, biurai) bei Europos socialinę chartiją. Tai reiškia, kad valstybės narės galiojančios direktyvos darbo laiko sąvokos išaiškinimą, kurį pateikė Europos Teisingumo Teismas, turėjo taikyti savo nacionaliniuose teisės aktuose dėl darbo laiko.

3.7.1

Remiantis darbdavio raginimu daroma išvada, kad „buvimas dispozicijoje“ darbo vietoje nebeatspindi darbo našumo. Neįvertinamas faktas, kad darbuotojai budėjimo metu darbo vietoje nėra laisvi ir negali pareikalauti nei laisvalaikio, nei poilsio. Toks yra budėjimo pobūdis, kad darbuotojas negali laisvai disponuoti savo darbo laiku, tačiau prireikus turi pradėti darbą, būti darbo vietoje, būti pasiruošęs, taigi būti kažkieno dispozicijoje. Šią ypatingą situaciją prilyginus „poilsiui“, būtų dirbama pernelyg ilgą laiką, o tai keltų grėsmę darbuotojų sveikatos ir darbo apsaugai. Taigi atrodo, jog praktikoje beveik neįmanoma neaktyvų laiką susieti su aiškaus kvietimo dirbti nebuvimu, kadangi konkrečios veiklos pradžią lemia būtinybė likti darbo vietoje, o ne darbdavio kvietimas, pavyzdžiui, ligoninių ar gaisrinių iškvietimų atvejais.

3.7.2

EESRK jau savo ankstesnėje nuomonėje nustatė, jog „darbo laiko taisyklių numatymas kolektyvinėse sutartyse yra esminis socialinių partnerių, kurie šioje srityje turi specialiųjų žinių ir patirties, interesas“ (13). EESRK nuomone, tai ypač taikytina nustatant darbo laiko organizavimo taisykles budėjimams. Todėl tai turėtų likti kolektyvinės sutarties šalių, kurios turi vadovautis joms taikomais esminiais dokumentais, išvardintais 3.7 punkte, prerogatyva.

3.7.3

EESRK yra žinoma, kad įvairiuose sektoriuose, profesijose ir įmonėse egzistuoja skirtingos užimtumo sąlygos budėjimo metu. EESRK mano, jog Komisijos pasiūlymas budėjimo laiką suskirstyti į aktyvią ir neaktyvią budėjimo dalį, šios praktinės problemos neišsprendžia. Budėjimams, kaip ypatingo pobūdžio darbo laikui, reikia specialių, tam tikrai sričiai ar veiklai pritaikytų taisyklių, kurias turi priimti kolektyvinės sutarties šalys. Šioje srityje yra daug gerų kolektyvinių sutarčių sudarymo pavyzdžių.

3.8

Atsižvelgiant į suteikiamą lygiavertį kompensuojamą poilsio laiką, kai nukrypstama nuo minimalių poilsio laikui keliamų reikalavimų, galiojančioje direktyvoje nenumatomi jokie terminai. Tačiau pasiūlyme pakeisti direktyvą pateiktas patikslinimas, kuris neatitinka Teisingumo Teismo sprendimo. Jaeger byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad kompensuojamas poilsis turi būti suteikiamas nedelsiant. EESRK mano, kad ribojamas lankstumas suteikiant kompensuojamą poilsį, kaip numatoma pasiūlyme dėl direktyvos pakeitimo, gali būti naudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams, jei tuo pat metu bus atsižvelgta į sveikatos ir darbo apsaugą. Taip ir šiuo atveju kolektyvinės sutarties šalys turėtų tinkamu lygiu ir atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, priimti sprendimus, atitinkančius tam tikros įmonės poreikius.

3.9

Individuali galimybė pasirinkti yra bendra minimalių direktyvos dėl maksimalios savaitės darbo trukmės reikalavimų išimtis. Pasiūlyme pakeisti direktyvą bus suformuluota keletas papildomų sąlygų, galinčių apriboti piktnaudžiavimą. Faktas, jog individualią galimybę pasirinkti, iš esmės, nustato kolektyvinė sutartis, visgi neturi klaidinti, kad už sveikatos ir darbo apsaugą įstatymiškai ribojant maksimalią savaitės darbo trukmę atsakys jau ne valstybės narės, bet kolektyvinės sutarties šalys. Be to, šia nukrypti leidžiančia nuostata galima pasinaudoti tais atvejais, kai negalioja jokios kolektyvinės sutartys ir kai nėra interesų atstovavimo bendrovėje ar įmonėje.

3.9.1

EESRK savo ankstesnėse nuomonėse jau analizavo galimas šios išimties pasekmes sveikatos ir darbo apsaugai ir nurodė, kad ši nukrypti leidžianti nuostata „gali būti panaudota tik tuomet, kai valstybė narė gerbs „visaapimančius darbuotojų sveikatos ir saugumo“ principus“ (14). EESRK pripažįsta, kad Europos Komisija, siūlydama pakeisti direktyvą, bando apriboti piktnaudžiavimą. Tačiau abejoja, ar pasiūlytos papildomos sąlygos yra tam tinkamos. EESRK išreiškia susirūpinimą, kad jei bus palikta individuali galimybė pasirinkti, ji prieštaraus pačiai direktyvai, kaip Europos lygmens minimaliam reikalavimui dėl darbuotojų sveikatos ir saugumo užtikrinimo. Tai, kad Komisija taip pat susirūpinusi, galima suprasti iš jos komunikato, parengto pirmame konsultacijų su socialiniais partneriais etape, kuriame nustatoma: „18 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje pateiktos nuostatos, sudarančios galimybę savanorišku ir individualiu pagrindu vidutiniškai per tam tikrą laiką dirbti daugiau nei 48 valandas per savaitę, gali versti abejoti direktyvos dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugumo tikslu“ (15). Toliau nustatoma: „Be to, galima atpažinti nelauktą poveikį: sudėtinga užtikrinti (arba bent jau kontroliuoti), kad darbuotojai, kurie pasirašė susitarimą dėl galimybės pasirinkti, laikysis kitų direktyvos nuostatų“ (16). EESRK norėtų pateikti klausimą, kodėl Komisija nepasinaudojo galimybe pasirinkti, kurią ji pateikė savo Konsultacijų dokumente, paremtą antruoju konsultacijų su socialiniais partneriais etapu, būtent pasinaudoti Europos Parlamento pasiūlymu ir „kuo skubiau užbaigti taikyti galimybę pasirinkti ir tuo pačiu metu nustatyti griežtesnes sąlygas 18 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymui, siekiant užtikrinti savanorišką pobūdį ir piktnaudžiavimo prevenciją praktikoje“ (17).

3.10

Siūlydama keisti direktyvą, Komisija taip pat siekia padėti geriau suderinti šeimą ir darbą. Šiame kontekste Komisija pateikia nuorodą į pakeitimus, siūlomus dėl 22 straipsnio 1 dalies (galimybė pasirinkti), taip pat į 6-ąją konstatuojamąją dalį, kurioje numatytas raginimas socialiniams partneriams sudaryti atitinkamus susitarimus. EESRK mano, kad Komisija į šias nuorodas kreipia per mažai dėmesio. Siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinimo, reikia iš anksto suplanuoti ir apskaičiuoti darbo laiką, t.y. lankstumo, kuris ne vienpusiškai patenkina įmonės interesus, bet suteikia suinteresuotiems tėvams galimybę, atsižvelgiant į šeimyninius poreikius, geriau paskirstyti darbo laiką. Individuali galimybė pasirinkti šiuo tikslu nepadeda, kadangi tai leidžia prailginti dienos ir savaitės darbo laiką viršijant minimalų direktyvos reikalavimą. EESRK savo ankstesnėje nuomonėje nustatė: „Galimybė pasirinkti atrodo taip pat turinti neigiamą poveikį lygioms vyrų ir moterų galimybėms“ (18) EESRK nuomone, galiojanti direktyva numato pakankamai lankstumo, siekiant atsižvelgti į svarbiausius šeimos poreikius, tačiau individuali galimybė pasirinkti yra greičiau apsunkinanti, nei palengvinanti.

4.   Išvados

4.1

Apsvarsčius bendrą siūlomo pakeitimo įvertinimą, EESRK mano, kad kyla pagrįsta abejonė, ar Komisijos pasiūlytas pakeitimas yra tinkamas realiai siekti užsibrėžtų tikslų. Ši abejonė yra ypač susijusi su siekiamu subalansuotu santykiu tarp lankstumo ir darbo bei sveikatos apsaugos ir kartu darbo bei šeimos suderinamumo. Jei bus padaryta išvada, kad šis pasiūlymas nesusieja šių tikslų, tai logiška, jog reikės pakeisti Komisijos siūlymą. EESRK mano, kad Europos Parlamento užduotis yra pateikti būtinus pakeitimus įstatymų leidimo procese. Šiuo atveju EESRK mano, kad galima iškelti klausimą, ar individuali galimybė pasirinkti, kuri leidžia panaikinti minimalius direktyvos reikalavimus dėl maksimalios savaitės darbo trukmės, atitinka naujos ES Konstitucijos tikslus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis.

4.2

EESRK norėtų dar kartą pažymėti, kad kolektyvinės sutarties šalių svarbiausia užduotis nacionaliniu lygiu yra gerbiant pagrindines teises, susitarti dėl lanksčių darbo laiko modelių, atitinkančių specifinius poreikius. Tai, žinoma, galioja ir budėjimo, kaip ypatingos darbo formos, taisyklėms.

4.3

EESRK kreipiasi į Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą su prašymu, peržiūrint direktyvą, vadovautis šiais punktais:

svarbiausias kolektyvinės sutarties šalių vaidmuo tikrinant pamatinį laikotarpį dėl maksimalios savaitės darbo trukmės apskaičiavimo ir laikymosi neviršijant direktyvos nustatytų ribų;

Teisingumo Teismo sprendimą atitinkančio budėjimui taikomo metodo, kuris pirmenybę teikia kolektyvinėse sutartyse numatytiems sprendimams, užtikrinimas;

tinkamos darbo laiko organizavimo priemonės, skirtos geriau suderinti šeimą ir darbą;

individualios galimybės pasirinkti patikrinimas, atsižvelgiant į tai, ar jos išsaugojimas neprieštarauja pačios direktyvos esmei ir tikslui.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  KOM(2004) 607 galutinis – 2004/209 (COD).

(2)  KOM(2004) 607 galutinis – 2004/209 (COD), p. 3–4.

(3)  2.1, 2.2. ir 2.3. punktuose minimi straipsniai remiasi Direktyva 2003/88/EB.

(4)  UNICE laiškas komisarui Dimas, 2004 06 02.

(5)  2004 m. birželio .30 d. EESRK nuomonė dėl „Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui bei Bendrijos socialiniams partneriams dėl Direktyvos 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų peržiūros“, 2.2.5 punktas (OL C 302, 2004 12 7, p. 74).

(6)  EB darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, 19 punktas.

(7)  ES pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnis, Konstitucijos projekto II-91 straipsnis.

(8)  2004 1 15 Komisijos komunikatas (KOM(2003) 843 galutinis).

(9)  Žr. 5 išnašoje paminėtą EESRK nuomonę (2.2.8 punktas).

(10)  Tas pats 2.2.7 punkte.

(11)  Tas pats 3.1.7 punkte.

(12)  Tas pats 3.2.2 punkte.

(13)  Tas pats 2.2.6 punkte.

(14)  Tas pats 3.3.2 punkte.

(15)  KOM(2003) 843 galutinis, 2003 12 30, p. 25 (kai kurios kalbinio pobūdžio klaidos pataisytos cituojant). Cituojamas straipsnis remiasi Direktyva 93/104/EB.

(16)  Tas pats p. 25.

(17)  Europos Komisijos konsultacijų dokumentas: Antrasis konsultacijų su Europos socialiniais partneriais Bendrijos lygiu dėl Direktyvos 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko apibrėžimo aspektų, peržiūrėjimo etapas, p. 13 (citata paremta angliška ir prancūziška versijomis, vokiškas vertimas netikslus). Cituojamas straipsnis remiasi Direktyva 93/104/EB.

(18)  Žr. 5 išnašoje paminėtą EESRK nuomonę (3.3.6 punktas).


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Toliau pateiktas pakeitimas buvo atmestas, tačiau už jį balsavo daugiau kaip ketvirtadalis asmenų:

(ATSAKOMOJI NUOMONĖ)

Nuomonės tekstą pakeisti šiuo tekstu:

Komitetas iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymui, iš dalies keičiančiam Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų.

Šis pasiūlymas remiasi Europos bendrijos steigimo sutarties 137 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią priimtos direktyvos turėtų „visų pirma gerinti darbo aplinką, siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga“, tuo pačiu vengiant „nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų bei vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą“. Komitetas mano, kad pasiūlymas užtikrina aukštą darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį, tuo pačiu sudarydamas sąlygas įmonėms lanksčiai organizuoti darbo laiką.

Komitetas visiškai pritaria kriterijams, kuriuos, kaip nurodo Komisija, turi atitikti kiekvienas būsimas pasiūlymas:

atsižvelgiant į darbo laiką, užtikrinti didesnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą;

įmonėms ir valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo organizuojant darbo laiką;

suteikti galimybę geriau suderinti šeimą ir darbą;

vengti nepagrįstai suvaržyti įmones, ypač MVĮ.

Komisija teisėtai pabrėžia valstybių narių ir socialinių partnerių vaidmens svarbą nacionaliniu, sektoriaus ar įmonės lygiu.

Konkrečiau, Komitetas pažymi, kad daugelis valstybių narių jau taiko 12 mėn. pamatinį laikotarpį, todėl mano, kad dabartinės nuostatos turi skatinti kasmetinį pamatinio laikotarpio perskaičiavimą.

Budėjimo laiko atžvilgiu Komitetas nurodo, kad kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktuose ir praktikoje yra numatytos taisyklės, taikomos budėjimo laikui įvairiuose sektoriuose, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje. Šios taisyklės skiriasi viena nuo kitos, tačiau visais atvejais joms būdinga tai, kad budėjimo laikas arba iš viso nelaikomas darbo laiku, arba juo laikomas tik iš dalies.

Komitetas pritaria Komisijai, kad neaktyvi budėjimo laiko dalis neturėtų būti laikoma darbo laiku. Tai yra labai svarbu visų įmonių, ypač MVĮ, veiklai bei tolimesniam socialinės ekonomikos vystymuisi.

Be to, Komitetas mano, kad budėjimo laikas neturėtų būti laikomas poilsiu, kadangi tai lemtų pernelyg ilgas darbo valandas, kurios gali trukdyti suderinti darbą ir šeimą bei pakenkti darbuotojų sveikatai ir saugai.

Jei būtina, neaktyviam budėjimo laikui galėtų būti nustatomas darbo valandų vidurkis, kad taip būtų galima atsižvelgti į skirtingus įvairių sektorių ir įmonių poreikius.

Komitetas mano, kad turi būti išsaugota galimybė pasirinkti, o kolektyvinė galimybė pasirinkti turi būti tokia pati, kaip ir individuali. Tai yra svarbu norint atsižvelgti į skirtingą darbo santykių praktiką išsiplėtusioje ES, įmonių poreikius bei darbuotojų, kurie tam tikrais gyvenimo tarpsniais norėtų dirbti ilgiau, pageidavimus.

Nepaisant to, turi būti užtikrinama, kad šia galimybe bus naudojamasi savanoriškai, kad ja nebus piktnaudžiaujama ir kad darbuotojas, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, galės atsiimti savo sutikimą dirbti. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pritaria Komisijos pasiūlyme pateiktoms papildomoms, su galimybe pasirinkti susijusioms sąlygoms.

Balsavimo rezultatai:

balsavo „už“

:

109,

balsavo „prieš“

:

156,

susilaikė

:

7.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/22


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tvaraus vystymosi reikšmės būsimose finansinėse perspektyvose

(2005/C 267/04)

2004 m. lapkričio 29 d. vėliau Tarybai pirmininkausiantis Liuksemburgas, pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsnį nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dė Tvaraus vystymosi reikšmės būsimose finansinėse perspektyvose

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuriam buvo pavestas parengiamasis darbas, savo nuomonę priėmė 2005 m. balandžio 18 d. Pranešėja — p. SIRKEINEN, kiti pranešėjai — p. EHNMARK ir p. RIBBE.

Savo 417-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 11-12 d. (2005 m. gegužės 11 d. posėdis), Komitetas, 151 nariui balsavus „už“, 1 — „prieš“ ir 8 susilaikius, priėmė šią nuomonę:

1.   Įžanga

1.1

ES tvaraus vystymosi strategiją EESRK nuodugniai išnagrinėjo ankstesnėse nuomonėse. Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo pavedimu šioje tiriamojoje nuomonėje EESRK nagrinėja tvaraus vystymosi ir finansinių perspektyvų santykį, arba tiksliau: ko gali ir turi imtis už biudžetą atsakingi politikai, kad tvarus vystymasis būtų geriau integruotas ir patobulintas. Ši nuomonė suskirstyta pagal komunikato dėl finansinių perspektyvų punktus arba prioritetus.

1.2

Santykis tarp ES biudžeto ir tvaraus vystymosi tikslo yra sudėtingas. Šioje nuomonėje EESRK bando nagrinėti šią temą, tačiau negali aprėpti visų detalių. Todėl yra svarbu plačiu mastu surinkti ir išanalizuoti kuo daugiau žinių ir nuomonių šiomis temomis.

1.3

Šiam darbui EESRK yra pasirengęs ir nori aktyviai dalyvauti tęsiant savo darbą tvaraus vystymosi srityje. Šiuo klausimu Komitetas gali įnešti itin didelį indėlį, atsižvelgiant į 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos Komitetui suteiktus įgaliojimus. Dialoginis tinklas su pilietine visuomene ir suinteresuotomis šalimis, kurį jis turi įdiegti, bus tinkama svarstymų priemonė, su kurios pagalba bus galima atlikti veiksmingą, daugiamatį (ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos dimensijos) ir skaidrų įvertinimą, kartu prisidedant prie vietos lygio veikėjų sustiprinto dalyvavimo Bendrijos politikoje.

2.   Komisijos komunikatas dėl 2007-2013 m. biudžeto išteklių

2.1

2004 m. vasario 10 d. komunikate Mūsų bendros ateities kūrimasIšsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.  (1) Komisija pristatė savo prioritetus išsiplėtus Europos Sąjungai, taip pat pasiūlymus dėl finansų poreikio, instrumentus, valdymą, naują finansinę programą bei finansavimo sistemą. Trys būsimų finansinių perspektyvų prioritetai:

vidaus rinkos sukūrimas, kad ji, atsižvelgiant į daugiau apimantį tvaraus vystymosi tikslą, galėtų visiškai atlikti savo vaidmenį,

politinė Sąjungos pilietybės koncepcija, kuri remiasi laisvės, teisingumo ir saugumo erdvės sukūrimu ir galimybe naudotis bendrus interesus tenkinančiomis paslaugomis, ir

Europos, kaip partnerio pasauliniu mastu, įsipareigojimas būti nuosekliai, skatinti tvarų vystymąsi ir padėti užtikrinti saugumą.

2.1.1

Pasiūlymą dėl naujos finansinės programos sudaro šie punktai (lentelė pateikiama priede):

1.

Tvarus augimas

1a.

Konkurencingumas siekiant augimo ir užimtumo

1b.

Sanglauda siekiant augimo ir užimtumo

2.

Gamtinių išteklių valdymas ir apsauga, įskaitant žemės ūkį

3.

Sąjungos pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

4.

ES kaip visuotinis partneris

5.

Valdymas

2.1.2

Komisija siūlo labiau padidinti išlaidas pirmam prioritetui. Siūloma įsipareigojimų asignavimus padidinti nuo 120,7 mln. eurų 2006 m. iki 158,4 mln. 2013 m. Tai turi būti finansuojama per mokėjimus, kurių dydis 1,24 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), įskaitant 0,10 % maržą.

2.1.3

Savo nuomonėje dėl 2007-2013 m. finansinių perspektyvų EESRK iš esmės pritaria komunikatui, kurį jis laiko įtikinamu. Komunikato pagrindas yra pagrįstos bei įžvalgios politinės prielaidos; komunikatas nustato aiškius ir logiškus politinės praktikos prioritetus ir galimybes bei pasižymi jų suderinamumu. Kalbant apie Bendrijos biudžeto nuosavus išteklius Komitetas pasisako už „Bendrijos biudžeto nuosavų išteklių padidinimą naujam programavimo laikotarpiui 2007-2013 m., lyginant su dabartine finansine programa, maksimaliai 1,30 % BVP“ .

3.   Bendros pastabos

3.1

Ypač svarbu, kad naujosios finansinės perspektyvos — ES biudžetų nuo 2007 iki 2013 m. pagrindas — būtų sudarytos aiškiai atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus, o ypač Lisabonos tikslus ir tvarų vystymąsi. Šiuo tikslu turi būti aiškiai perskirstytos išlaidos. Jei gana ilgam laikui numatytos finansinės perspektyvos nesuteiks Sąjungos vystymuisi teisingos krypties, praktiškai negalima tikėtis, kad tai bus galima pasiekti kitomis politikos sritimis ar vėlesnėmis pagerinančiomis finansinėmis priemonėmis.

3.2

Šioje nuomonėje EESRK išsamiai neanalizuoja nuosavų išteklių temos, kadangi ji buvo nuodugniai analizuojama 2.1 punkte paminėtoje nuomonėje, kuri buvo neseniai priimta. Tačiau reikia būtinai paminėti, kad „Europa“ negalės nei laikytis savo prioritetų, nei patenkinti savo piliečių poreikių ir vilčių, jei nebus atitinkamo finansavimo. ES finansavimas gali turėti didelį dauginamąjį poveikį visiems ištekliams, skirtiems tam tikriems tikslams pasiekti, ir šį potencialą reikėtų visiškai išnaudoti. Šiuo metu vyrauja įtampa tarp neto įmokas mokančių valstybių narių ir dabartinių daugiausiai naudos gaunančių šalių; be to, taip pat jaučiama įtampa tarp politinių įsipareigojimų naujų valstybių narių ir jų piliečių atžvilgiu bei būtinybės perskirstyti lėšas naujų ES veiklos prioritetų naudai. Komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus, būtina perskirstyti išlaidas, nepriklausomai nuo pagaliau nustatyto nuosavų išteklių dydžio.

4.   Tvaraus vystymosi koncepcija

4.1

ES tvaraus vystymosi strategijos pagrindas yra vadinamųjų „trijų ramsčių“ ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų glaudus susijimas, savitarpio priklausomumas ir nuoseklumas. Tvarų vystymąsi sudaro tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai aspektai. Priimant politinius sprendimus tuo pačiu metu būtina atsižvelgti į visus tris aspektus. Politikos kryptys, skirtos vienai šių sričių, arba kitos politikos kryptys turi būti suderintos su likusių sričių tikslais.

4.2

Tvariam vystymuisi būdingi ilgalaikiškumo ir visuotinumo aspektai. Teisingumas tarp kartų reiškia, kad dabartinės kartos negali gyventi būsimų kartų sąskaita. O visuotinis paskirstymo teisingumas draudžia gyventi kitos visuomenės sąskaita arba trukdyti jai kurti gerovę, ar mažinti visuotinį skurdą.

4.3

Tvaraus vystymosi strategija skiriasi nuo plačiai vartojamo „strategijos“ apibrėžimo, kadangi neapibrėžiamas tikslas ir nenumatoma priemonių programa jam pasiekti, tačiau apibrėžiamas pagrindinis tikslas — pats strateginės plėtros tvarumas. Tačiau negalima nustatyti galutinio tvaraus vystymosi punkto. Tvarų vystymąsi reikėtų suprasti labiau kaip procesą, o ne kaip tikslą. Svarbu, jog būtų pasirūpinta, kad visų pirma ilgalaikiai pokyčiai būtų suderinti ir tikrai vyktų siekiant atitikti kriterijus, paminėtus 4.1 ir 4.2 punktuose. Tai yra tikras tvaraus vystymosi iššūkis, kadangi to negalima pasiekti politikos kryptimi, kuri siekia konkrečių tikslų, net jei platūs užmojai (pavyzdžiui, pažanga siekiant tūkstantmečio tikslų) turi būti realūs.

4.4

Tvariam vystymuisi pasiekti būtinas politinis nuoseklumas tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Bendras pastangas sudaro mažai ir dideli žingsniai, kartu jie sudaro procesą, kuris neslopina tvarių pokyčių ir skatina permainas, atitinkančias tarpšakinius tikslus. Taikant šį metodą susiduriama su vienu iš didžiausių kriterijų, kuris tinkamai atspindėtų pokyčius, kūrimo sunkumu.

4.5

Šiuo metu ES tvarumo strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas kelioms visuomenei svarbioms aktualijoms: klimato kaita, transportas, sveikatos apsauga ir gamtiniai ištekliai. Kitų, tokių kaip skurdo mažinimas ir gyventojų senėjimas, buvo atsisakyta, tačiau jos bus įtrauktos vėliau.

4.6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo ankstesnėse nuomonėse dėl tvarumo pasisakė už veiksmus tam tikrose politikos srityse. Tai yra: privačių ir viešų investicijų į naujas ir švarias technologijas skatinimas, pastangos gerinti darbo kokybę, kainų nustatymas gamtinių išteklių naudojimui bei strategijos, skirtos mažinti priklausomumą nuo iškastinio kuro.

4.7

Vien politinių priemonių, kokios svarbios jos bebūtų, šiose srityse neužteks, kad būtų galima pasiekti tvaraus vystymosi tikslą. Visose politikos srityse turėtų būti atsižvelgiama į tvarumo tikslą ir kriterijus. Taigi atskiros ES politikos kryptys turi būti susietos į vieną darnią visumą.

4.8

Galbūt atėjo laikas persvarstyti ES požiūrį į tvarų vystymąsi. Ateityje peržiūrint tvarumo strategiją reikės pagalvoti apie geriausius visaapimančio tvaraus vystymosi principo įgyvendinimo būdus.

5.   Finansinės perspektyvos ir tvarus vystymasis

5.1

Biudžeto struktūra ir turinys yra labai svarbūs pokyčių Europos Sąjungoje krypčiai. Nauja biudžeto struktūra ir naujos prioritetinės biudžeto eilutės rodo, kad tvaraus vystymosi reikšmė yra pripažįstama. EESRK tikisi, kad tai konkrečiai atsispindės vykdant biudžetą, bet nebus paprasčiausiai vykdoma ta pati veikla pagal naujas biudžeto eilutes.

5.2

EESRK pritaria Komisijos pozicijai, kad atsižvelgiant į Lisabonos tikslus, iki 2010 m. daugiausiai dėmesio turi būti skiriama augimui ir užimtumui. Augimą reikia suprasti kaip ekonomikos augimą, atsižvelgiant į svarbiausias Europos vertybes, ypač socialinę integraciją, sveikatos ir aplinkos apsaugą. Konkurencingumas ir ekonomikos augimas — tai nėra tikslai, tačiau įrankiai, skirti tikslams socialinėje ir aplinkos srityse skatinti. Tačiau problema yra vis mažėjantis augimas ir ES konkurencingumas lyginant su kitomis ekonomikos erdvėmis, o dėl šios priežasties kyla pavojus socialiniam Europos modeliui ir ekologinėms mūsų vertybėms.

5.3

Priimant sprendimus dėl biudžeto reikia nepamiršti, kad socialinis ir aplinkos vystymasis taip pat padeda didinti ekonomikos augimą.

5.4

ES nėra vienoda pagal pažangos lygį siekiant tvaraus vystymosi. Valstybių narių padėtis yra labai skirtinga. Nedaugeliui valstybių narių pavyko sėkmingai suderinti didelį ekonomikos augimą ir aukštą socialinės ir aplinkos apsaugos lygį. Atrodo, kad šiuo atveju sėkmingai įvyko sąveika tarp pokyčių įvairiose srityse. Tačiau kitų valstybių narių padėtis yra visiškai priešinga. Joms būdingas labai nedidelis ekonomikos augimas, sunkumai sprendžiant socialines problemas ir atsilikimas aplinkos apsaugos srityje. Naujųjų valstybių narių padėtis skiriasi nuo senųjų valstybių narių. Joms būdingas augimas bei aiški pažanga kitų „ramsčių“ kontekste, nors iš pradžių jų padėtis buvo problematiška.

5.5

Paskutiniaisiais metais didžiausią įtaką ES padarė ES plėtra; ir finansinių perspektyvų laikotarpiu 2007-2013 m. plėtra vaidins svarbų vaidmenį. Žinoma, plėtra daro didelę įtaką ir biudžetui, ypač sanglaudai skirtoms išlaidoms. EESRK tokias temas, kaip plėtra, sanglauda ir finansavimas svarstė ir kitais atvejais. Nėra abejonės, kad stojimas į ES yra didelis iššūkis, atsižvelgiant į atskirų politikos krypčių kūrimą tvaraus vystymosi linkme ir dalyvavimą bendrose ES priemonėse ir siekiant tikslų. Vėliau tvarumo kryptį vystymuisi aplinkos, sveikatos, socialinių reikalų ir kitose srityse suteikia aquis communautaire, kadangi aquis skatina tvarų vystymąsi (kuris nėra aiškiai numatytas aquis). Tačiau dar labai daug ką reikia padaryti siekiant tvarumo. Paramos programos, materialinė pagalba ir žinių perdavimas gali ir turi padėti šioms visuomenėms siekti tvaraus vystymosi.

5.6

Tvaraus vystymosi strategijos prioritetus bei kitas sritis, kurioms būdingos, kaip įrodyta, netvarumo tendencijos ir kurios buvo paminėtos 4.4 ir 4.5 punktuose, ir biudžeto politikoje reikia suprasti kaip veiklos prioritetus.

5.7

Pati biudžeto eilutė dažniausiai nėra nei „tvari“, nei „netvari“. Jos įtaka tvariam vystymuisi priklauso nuo to, kaip sudaromos atskirų remtinų projektų programos, nustatomi tikslai ir kriterijai.

5.8

Poveikio įvertinimas yra pagrindinis instrumentas užtikrinant politinį Lisabonos strategijos ir tvarumo tikslų atitikimą. Šiuo klausimu visi dalyviai, įskaitant ir Komisiją, yra vienos nuomonės. Tačiau buvo imtasi tik neryžtingų veiksmų, kad visi tikrintini pasiūlymai būti sistemingai, nepriklausomai ir profesionaliai įvertinti. EESRK mano, kad naujų finansinių perspektyvų rengimas ir įgyvendinimas yra gera proga pradėti taikyti sistemingą įvertinimą.

5.9

Turi būti atliekamas kiekvienos biudžeto programos, įskaitant ir jų tikslų, poveikio įvertinimas. Ypač pagalbos teikimas netvariai veiklai srityse, kurios yra nurodytos tvaraus vystymosi strategijoje ir EESRK nuomonėse, turi būti nutrauktas. Poveikio įvertinimas, atsižvelgiant į ilgalaikį tvarų vystymąsi bei ankstesnes EESRK rekomendacijas, turėtų būti įtrauktas ir į Lisabonos strategiją.

5.10

Iš įvairių biudžeto eilučių finansuojamiems projektams ir programoms atrinkti turi būti nustatyti aiškūs ir skaidrūs kriterijai. Turėtų būti įtraukti ir tvarumo kriterijai: atitinkamo projekto poveikis aplinkai, sveikatai, darbo vietų sukūrimui ar sumažinimui bei ES konkurencingumui.

5.11

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo lėšoms, išlaidoms žemės ūkiui ir transeuropinių tinklų programoms. Dėl šių ES veiklos sričių, kurioms tenka didžioji Bendrijos lėšų dalis, būtina sistemingai priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiktų tvaraus vystymosi kriterijus.

5.12

Šiose srityse būtina vykdyti geresnę rezultatų ir panaudotų lėšų poveikio kontrolę. Neužtenka stebėti vien tik išlaidų dydį ir kaip laikomasi administracinių ir techninių procedūrų. Kad vystymasis vyktų teisinga kryptimi, pagal tvaraus vystymosi kriterijus turi būti atliktas išsamus poveikio įvertinimas.

5.13

Ne visada galima priimti sprendimą vien tik atlikus siūlomų priemonių poveikio įvertinimo studijas. Kai kuriais atvejais būtina apsvarstyti ir neveikimo pasekmes, kurias būtina įvertinti lyginant su įvairių galimų priemonių poveikiu.

6.   Pastabos dėl finansinių perspektyvų prioritetų

6.1   A) Tvarus augimas — Konkurencingumas siekiant augimo ir užimtumo

6.1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria pagrindiniams Komisijos pasiūlymo dėl konkurencingumo siekiant augimo ir užimtumo tikslams: įmonių konkurencingumo skatinimas visiškai integruotoje bendroje rinkoje, Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros stiprinimas, Europos tinklų kūrimas, bendrojo ir profesinio mokymo kokybės gerinimas bei socialinės politikos darbotvarkė, kuri Europos visuomenei padės laiku atpažinti pokyčius ir juos valdyti.

6.1.2

Atsižvelgdamas į šiuos aspektus, EESRK ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausią vaidmenį vaidina žinios, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei naujos technologijos. Nagrinėdama šią temą kaip esminę ir skirdama jai atitinkamas lėšas Europa turi ypatingą galimybę pagerinti produktyvumą, konkurencingumą ir užimtumą, atsižvelgiant į stiprią kitų pasaulio šalių konkurenciją ir tuo pačiu sukurdama ekologiniu požiūriu veiksmingesnes technines priemones, kurios patenkins jos piliečių poreikius, saugos jų sveikatą ir užtikrins saugumą, gali sumažinti spaudimą aplinkai ir gamtiniams ištekliams.

6.1.3

Kaip buvo pabrėžta neseniai įvykusiame suinteresuotų asmenų forume dėl tvaraus vystymosi ES, kurį balandžio 14-15 d. EESRK surengė kartu su Komisija, tvarus vystymasis — tai visaapimantis Europos Sąjungos tikslas. Todėl būtinos sistemingos ir ilgalaikės pastangos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, apimančioje visus tris (ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos pažangos) ramsčius. Daugelis ES universitetų ir mokslo įstaigų išvystė tinklus, skirtus suderintiems tvaraus vystymosi moksliniams tyrimams. Finansinės perspektyvos suteikia gerą progą paremti šias ir kitas iniciatyvas.

6.1.4

Stiprėjanti visuotinė kova dėl naudingųjų iškasenų ir naftos — užtenka ir dviejų pavyzdžių — ir jos įtaka išlaidoms rodo, kad turi būti kuriamos naujos medžiagos, nauji gamybos būdai ir bendrąja prasme išteklius labiau tausojančios technologijos.

6.1.4.1

Todėl EESRK dar kartą išreiškia pritarimą Komisijos pasiūlymams sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, padvigubinti lėšas 7-ajai pagrindų programai ir įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą. Būsimose nuomonėse dėl 7-osios pagrindų programos ir konkrečių programų EESRK planuoja svarstyti ir tvaraus vystymosi aspektą.

6.1.5

Šioje finansinių perspektyvų dalyje, kurioje be mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros nagrinėjamos ir inovacijos bei transeuropiniai tinklai, energetikai ir transportui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Prioritetas turi būti skiriamas technologijų plėtrai ir atsinaujinančios energijos pateikimui į rinką, energijos efektyvumui ir švarios energijos sprendimams. Transeuropinių tinklų projektai, dėl kurių išaugs transporto apimtys, neatitinka tvarumo principo.

6.1.6

Daugelyje nuomonių EESRK priminė, kad ypač transporto ir energetikos srityse reikia dėti daugiau pastangų, kad vystymasis vyktų tvarumo linkme. Šiuo tikslu Komitetas buvo pasiūlęs ir politinius nurodymus. Iš komunikato dėl finansinių perspektyvų nevisiškai aišku, ar šiam tikslui bus numatyta pakankamai lėšų.

6.1.7

ES, prisitaikydama prie vis konkurencingesne tampančios pasaulio bendruomenės, finansinėse perspektyvose turi atsižvelgti į du visiškai priešingus iššūkius: didelio nedarbo lygio daugelyje ES šalių ir jau dabar numatomo darbo jėgos trūkumo. Komitetas jau yra pateikęs rekomendacijų keliose savo neseniai parengtose nuomonėse „Užimtumo politika: EESRK vaidmuo po plėtros ir Lisabonos proceso perspektyvoje“„Įmonių konkurencingumas“ ir „Lisabonos strategijos įgyvendinimo gerinimas“.

6.1.8

Ypač EESRK pritaria naujam visą gyvenimą trunkančio mokymosi metodui, kadangi tai yra instrumentas, kuriuo galima pagerinti ir užimtumo padėtį, ir padidinti sąmoningumą tvaraus vystymosi atžvilgiu. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra esminė jungiamoji grandis, kurios nėra priemonėse, skirtose Lisabonos strategijai įgyvendinti. Rimti įsipareigojimai siekti tvaraus vystymosi negalimi be atitinkamo socialinių partnerių bendradarbiavimo bei papildomos finansinės valstybių narių paramos.

6.2   B) Sanglauda siekiant augimo ir užimtumo

6.2.1

Gilinant integracijos procesą sanglauda buvo būtina. EESRK pritaria Komisijos bandymui sanglaudos priemones nukreipti tvaraus vystymosi tikslų linkme.

6.2.2

Sanglaudos politikos tikslas turi būti ekonominės veiklos gerinimas ir daugiau bei geresnių darbo vietų sukūrimas, tam tikslui mobilizuojant nepanaudotus išteklius. ES lėšos negali būti naudojamos bankrutuojančioms įmonėms remti, nes tai gali iškraipyti konkurenciją arba paskatinti darbo vietas perkelti iš vienos ES dalies į kitą. Priemonės pirmiausiai turi būti skirtos naujų tvarių darbo vietų sukūrimui remti, kad taip būtų skatinamas konkurencingumas, žmogiškiesiems ir fiziniams ištekliams, bendros rinkos konsolidavimui bei darbuotojų mobilumui gerinti.

6.2.3

Parama turi būti skiriama lėšų sutelkimui atsiliekantiems regionams (1 tikslas), siekiant geresnės bendrųjų strateginių ES tikslų tvaraus vystymosi atžvilgiu atitikties. Šiame procese taip pat turi būti labiau remiamas pasienio bendradarbiavimas, siekiant didesnės bendros rinkos integracijos.

6.2.4

Regionams, kuriuose dėl statistinio plėtros poveikio BVP vienam gyventojui yra didesnis nei 75 % Bendrijos vidurkio, būtinas pereinamasis laikotarpis. Tačiau subsidijos palaipsniui turi būti mažinamos.

6.2.5

Ir šiuo atveju reikalingi aiškūs kokybės patikrinimai. Kadangi buvo skirta „pinigų iš Briuselio“, daug lėšų buvo skirta planavimui, kurias geriau būtų buvę investuoti. Parama regionams ne visada sukurdavo naujas darbo vietas Europoje.

6.2.6

Vietos ir regionų lygiu turi būti išugdytas stipresnis atsakomybės jausmas konkrečioms tvaraus vystymosi priemonėms. Komitetas rekomenduoja sanglaudos projektus įvertinti ne tik dėl jų svarbos augimui bei užimtumui, bet ir jų poveikio ilgalaikiam tvariam regiono vystymuisi.

6.3   Gamtinių išteklių valdymas ir apsauga

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)

6.3.1

Komitetas savo nuomonėje „BŽŪP ateitis“ (2) išsamiai pateikė ir pakomentavo įvairias ES žemės ūkio politikos reformas bei atkreipė dėmesį į sudėtingą Europos žemės ūkio tvaraus vystymosi padėtį globalizuotų rinkų sąlygomis. Jis pastebėjo, kad prieš reformų vykdymą vėl ir vėl būdavo pateikiama kritiškų pastabų ir kildavo diskusijų, ar išlaidos žemės ūkiui yra suderintos ir teisėtos socialine prasme bei kokios buvo su jomis susijusios pasekmės ekologijai. Liuksemburge priėmus reformos nuostatas, šie debatai nesibaigė.

6.3.2

Todėl Komisija kas kartą pateikia pasiūlymus iš naujo nustatyti žemės ūkio išlaidas, kad būtų pasiekta „daugiau tvarumo“. Taigi, pavyzdžiui, tuometinis žemės ūkio komisaras p. Fischler visų pirma pasiūlė nustatyti viršutinę ribą, o vėliau — palaipsniui mažėjančia tvarka diferencijuoti mokėjimus, kad parama būtų „teisingiau“ paskirstoma. Komisarai p. McSharry ir p. Fischler jau daug kartų aptarė ir privalomą tiesioginės paramos susiejimą su įsigaliojusią teisę viršijančiais aplinkosaugos apribojimais, kad paskirstytos lėšos būtų įvertintos atsižvelgiant ir į ekologinį aspektą. Tačiau Taryba dauguma balsų šiems pasiūlymams nepritarė.

6.3.3

2003 m. vasarą priimta žemės ūkio reforma iš principo valstybėms narėms suteikia dvi galimybes nustatant ūkiui skirtą išmoką, su kurios pagalba bus įgyvendinamos naujų tiesioginių išmokų mokėjimo procedūros: tai arba ūkiui skirta išmoka, kurios dydis priklausys nuo ankstesnių mokėjimų ūkiui, arba ūkiui skirta išmoka, kuri apskaičiuojama remiantis išmokomis už ūkio plotą ar bent jau jos yra įtraukiamos į šį apskaičiavimą (vadinamoji regionalizacija).

6.3.4

Būsimų mokėjimų susiejimas su darbo vietų išlaikymu ir (arba) sukūrimu ir šį kartą nė vienu numatytu atveju nėra privalomas. Dėl šios priežasties diskusijų dėl tvarumo kontekste vėl gali kilti naujos diskusijos visuomenėje, kaip ir dėl ekologinio komponento, kuris yra susijęs su mokėjimais.

6.3.5

Kadangi vadinamieji „kompleksinio paramos susiejimo standartai“ (cross-compliance standards), kuriuos turi atitikti žemės ūkio įmonės, nedaug viršija dabartinius įstatymus, tačiau reformos perkėlimas į nacionalinę politiką kai kuriose valstybėse narėse sąlygojo intensyvias diskusijas.

6.3.6

EESRK yra aišku, kad valstybinių lėšų skyrimas turi būti visada susietas su visuomenine nauda. Mokėjimus reikia pagrįsti, įteisinti ir tam turi pritarti visuomenė. Būtų naudingas aiškiai suprantamas BŽŪP susisiejimas su Geteborgo ir Lisabonos strategijų tvarumo tikslais (sukurti darbo vietų, skatinti socialinį teisingumą, saugoti aplinką), tačiau šiuo metu bent jau didžiajai visuomenės daliai kaip toks dar nėra atpažįstamas. Tai turėtų sukelti diskusijas dėl bendros mokėjimo prasmės ir ūkininkų vaidmens įgyvendinant šiuos tikslus. Atliekant BŽŪP reformos, kuri buvo atlikta prieš daugumos ūkininkų ir gyvulių augintojų valią, pusės laikotarpio įvertinimą, daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama tvarių šeimyninių žemės ūkio įmonių Europoje stiprinimui, kaip šių įmonių socialinio įteisinimo pagrindui.

6.3.7

Mokėjimai pagal I BŽŪP ramstį, visų pirma tiesioginės išmokos, daugeliui ūkininkų, be abejonės, yra gyvybiškai svarbūs. Nesusietomis tiesioginėmis išmokomis nesuteikiama politinė kryptis siekiant tvarios gamybos, tai daugiau atspindi pajamų išsaugojimo politiką, kuri ne visiems ūkininkams yra naudinga.

6.3.8

Pagal II ramstį — parama kaimo plėtrai — lėšos skiriamos tik esant aiškiai apibrėžtai „atsakomajai paslaugai“, kurią nustato Bendrijos lygiu sukurtos programos. Reikia paminėti ir agrarinės aplinkosaugos programas, ekologinės žemdirbystės skatinimą, žemės ūkio veiklos įvairinimą (pvz. sustiprintas žaliavų apdorojimas ir pardavimas), mikroįmones ir mažas įmones kaimo vietovėse.

6.3.9

Taip pat reikšminga, kad naujoji žemės ūkio komisarė Fischer Boel Berlyne įvykusios Žaliosios savaitės atidarymo proga 2005 m. sausio 20 d. paragino „siekti, kad kaimo plėtra taptų pagrindine Lisabonos strategijos dalimi“. Šiame kontekste įdomūs kiti komisarės kabineto pasisakymai: nesitikima, kad pagal pirmąjį ramstį bus sukurta daug darbo vietų, tačiau manoma, kad kaimo plėtros politika turi didelį potencialą. EESRK labai pritartų, jei Komisija laukiamą abiejų žemės ūkio politikos ramsčių poveikį darbui, aplinkai ir socialiniams reikalams kuo greičiau pagrįstų tyrimais.

6.3.10

Šiuo metu dar diskutuojama dėl naujojo reglamento dėl kaimo plėtros projekto, kuriame numatoma kaimo plėtrai priskirti papildomas užduotis (pvz. NATURA 2000 teritorijų finansavimas, vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimas). Taip kaimo plėtra vis labiau tampa svarbiu politiniu instrumentu, nukreipiančiu tvarumo link, ir EESRK tam pritaria.

6.3.11

Remiantis Komisijos planais, 2007-2013 m. kaimo plėtrai skirtas biudžetas visgi liks tokio paties dydžio. EESRK tai reiškia, kad jau ES finansinėse perspektyvose kaimo plėtrai, atsižvelgus į jai patikėtus uždavinius, skiriama per mažai lėšų.

6.3.12

Atsižvelgiant į tai, kad kaimo plėtrai skirtos priemonės siekiant tvarumo yra ypač svarbios, EESRK yra visiškai nesuprantami šiuo metu Taryboje šešių neto mokėtojų inicijuoti debatai dėl kuo didesnio šios biudžeto eilutės sumažinimo.

6.4   Sąjungos pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

6.4.1

Kad Europos piliečiai tikrai galėtų gyventi laisvoje, saugioje ir teisingoje Europoje, Bendrijos lygiu būtinos priemonės, kurios užtikrintų finansinės naštos veiksmingumą ir paskirstymą. Sėkminga imigrantų integracija yra tiek socialinės sanglaudos klausimas, tiek ekonominio veiksmingumo prielaida. EESRK pritaria Europos sienų apsaugos agentūros įsteigimui, bendrai prieglobsčio ir imigracijos politikai, priemonėms, skirtoms legaliems imigrantams arba trečiųjų šalių piliečiams, kurie neseniai atvyko į vieną iš ES valstybių narių, nelegalios imigracijos užkirtimui ir nelegalių imigrantų išsiuntimui.

6.4.2

Vienas pagrindinių Europos Sąjungos iššūkių — prevencija ir kova su nusikalstamumu bei terorizmu. Pakankami ištekliai būtinam saugumui užtikrinti yra mūsų visuomenių administracinio, socialinio ir ekonominio tvarumo sąlyga.

6.4.3

Saugumas ir apsauga kasdieniniame gyvenime, įskaitant ir kasdieninius poreikius, Europos piliečiams yra labai svarbūs. Iš Europos Sąjungos piliečiai tikisi aukšto lygio apsaugos nuo stichinių nelaimių, sveikatos ir aplinkos krizių bei kitų didelių grėsmių. Europos Sąjunga turi nuolat stebėti ir imtis priemonių dėl grėsmės sveikatai, kylančios dėl aplinkoje arba maiste esančių pavojingų medžiagų bei saugumo standartų, ypač energetikos ir transporto ūkyje.

6.4.4

Turi būti tinkamai užtikrinamos pagrindinės bendrus interesus tenkinančios paslaugos, pvz. tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimas, energetika, transportas ir komunikacijos. Kai kuriose srityse, kaip pvz. energetika ir transportas, fizinis tiekimo saugumas yra svarbus aspektas vidaus rinkos ir daugiašalės bei dvišalės prekybos ir kitų išorės ryšių vystymesi.

6.4.5

Tvarus vystymasis palaipsniui daro pažangą su atskirų piliečių ir grupių suvokimo, nusistatymo ir veiksmų pagalba — šių faktorių nebegalima pakeisti vien tik intervencijomis „iš viršaus“, kurias nustato sistemų, organizacijų ir insitucijų vadovai. Europa gali didžiuotis savo gerai organizuotomis ir veikiančiomis visuomenėmis, savo gerai išsilavinusiais ir aktyviais piliečiais bei aukšto lygio pilietinės visuomenės organizacijų struktūra. Šie faktoriai galbūt yra pats geriausias tolimesnio tvaraus vystymosi kultūrinis pagrindas.

6.4.6

Dėl ES plėtros vėl padidėjo Europos kultūrinė įvairovė. Tai gali praturtinti kiekvieno gyvenimą, tačiau būtina skatinti pastangas siekti abipusio supratimo. Taip pat būtina skatinti pasikeitimą ekonominėmis, politinėmis ir kasdieninio gyvenimo žiniomis ir patirtimi, įskaitant ir klausimą kaip siekti daugiau tvarumo. Tai būtų naudinga ne tik naujoms valstybėms narėms, bet ir visai Europai ir visiems jos piliečiams.

6.5   Europos Sąjunga kaip visuotinis partneris

6.5.1

Johanesburgo JT Pasaulio viršūnių susitikime dėl tvaraus vystymosi ES save apibūdino kaip dinamišką ir rezultatų siekiantį partnerį. Dėl naujų uždavinių sprendimo, tarp jų vandens ir energetikos problemų sprendimo iniciatyvų („pasiryžusiųjų koalicija“) Europos Sąjunga sulaukė daug simpatijų.

6.5.2

Jungtinių Tautų lygiu pastebima Johanesburgo konferencijos 52 psl. apimties veiksmų plano įgyvendinimo pažanga. Tai yra ilgas procesas, kurio eigoje dalyvaujančios valstybės turi įveikti nemažus sunkumus, kad jų pažadai ir planai taptų realybe.

6.5.3

Europos Sąjunga turi susidoroti su savo pažadais ir lyderio vaidmeniu, kurį vaidino Pasaulio viršūnių susitikime dėl tvarumo. Tai turėtų atsispindėti finansinių perspektyvų lėšų skirstyme.

6.5.4

ES turės dėti daugiau pastangų skatinant priemones mažiausiai išsivysčiusioje šalyse. Svarbiausios yra pagrindinės reikmės, kaip pvz. vanduo, energija, sveikatos priežiūra, maisto sauga, pradinis mokymas ir švietimas bei žemės ūkio plėtra.

6.5.5

Kai kurios ES valstybės narės yra parengusios mažiausiai išsivysčiusioms šalims, pirmiausiai Afrikos šalims, ambicingus pagalbos programų planus. Tačiau vystymosi programų forma ir įgyvendinimas turėtų būti geriau koordinuojami ES ir nacionaliniu lygiu. Kotonu susitarimas pasirodė esąs vertingas instrumentas įtraukiant AKR šalių (Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys) socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę.

6.5.6

Šiose vystymosi programose iš dalies atsižvelgiama į tvarų vystymąsi. Tačiau laikantis Johanesburge priimto veiksmų plano jam turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio.

6.5.7

Kad būtų galima geriau koordinuoti pastangas ir sustiprinti tvaraus vystymosi dimensiją, EESRK rekomenduoja tolimesnes ES iniciatyvas, ypač sudarant „pasiryžusiųjų koalicijas“ tokiose konkrečiose vystymosi srityse kaip vanduo, energija, maisto sauga ir sveikatos apsauga.

7.   Išvados

7.1

Nauja biudžeto struktūra ir naujos jo prioritetinės biudžeto eilutės rodo, kad tvaraus vystymosi reikšmė yra pripažįstama. EESRK tikisi, kad tai konkrečiai atsispindės vykdant biudžetą, o nebus paprasčiausiai vykdoma ta pati veikla, tik pagal naujas biudžeto eilutes. Komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos prioritetus, būtina perskirstyti išlaidas, nepriklausomai nuo pagaliau nustatyto nuosavų išteklių dydžio.

7.2

Ypač svarbu, kad naujosios finansinės perspektyvos — ES biudžetų nuo 2007 iki 2013 m. pagrindas — būtų sudarytos aiškiai atsižvelgiant į Europos Sąjungos prioritetus, o ypač Lisabonos tikslus ir tvarų vystymąsi. Šiuo tikslu turi būti aiškiai perskirstytos išlaidos. Jei gana ilgam laikui numatytos finansinės perspektyvos nesuteiks Europos Sąjungos vystymuisi teisingos krypties, praktiškai negalima tikėtis, kad tai bus galima pasiekti kitomis politikos sritimis ar vėlesnėmis pagerinančiomis finansinėmis priemonėmis.

7.3

EESRK pritaria Komisijos pozicijai, kad atsižvelgiant į Lisabonos tikslus, iki 2010 m. daugiausiai dėmesio turi būti skiriama augimui ir užimtumui. Augimą reikia suprasti kaip ekonomikos augimą, atsižvelgiant į svarbiausias Europos vertybes, ypač socialinę integraciją, sveikatos ir aplinkos apsaugą. Konkurencingumas ir ekonomikos augimas — tai ne tikslai, bet įrankiai, skirti tikslams socialinėje ir aplinkos srityse skatinti. Tačiau problema yra vis mažėjantis augimas ir ES konkurencingumas lyginant su kitomis ekonomikos erdvėmis, o dėl šios priežasties kyla pavojus socialiniam Europos modeliui ir ekologinėms mūsų vertybėms.

7.4

Tvaraus vystymosi strategijos prioritetus bei kitas sritis, kurioms būdingos, kaip įrodyta, netvarumo tendencijos — klimato kaita, transportas, sveikatos apsauga, gamtiniai ištekliai, skurdo mažinimas, gyventojų senėjimas, priklausomumas nuo iškastinio kuro — ir biudžeto politikoje reikia suprasti kaip veiklos prioritetus.

7.5

Pati biudžeto eilutė dažniausiai nėra nei „tvari“, nei „netvari“. Jos įtaka tvariam vystymuisi priklauso nuo to, kaip atskirų projektų, kurie gali gauti paramą, sudaromos programos, nustatomi tikslai ir kriterijai.

7.6

Poveikio įvertinimas yra pagrindinis instrumentas užtikrinant politinį Lisabonos strategijos ir tvarumo tikslų atitikimą. Būtina atlikti kiekvienos biudžeto programos, įskaitant ir jų tikslų, poveikio įvertinimą. Pirmiausiai čia kalbama apie pagalbos teikimo netvariai veiklai nutraukimą.

7.7

Iš įvairių biudžeto eilučių finansuojamiems projektams ir programoms atrinkti turi būti nustatyti aiškūs ir skaidrūs kriterijai. Turėtų būti įtraukti ir tvarumo kriterijai: atitinkamo projekto poveikis aplinkai, sveikatai, darbo vietų sukūrimui ar sumažinimui bei ES konkurencingumui.

7.8

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas struktūrinių fondų, sanglaudos fondo lėšoms, išlaidoms žemės ūkiui ir transeuropinių tinklų programoms. Šiose ES veiklos srityse, kurioms tenka didžioji Bendrijos lėšų dalis, būtina sistemingai priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiktų tvaraus vystymosi kriterijus.

7.9

EESRK ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausią vaidmenį vaidina žinios, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei naujos technologijos. Nagrinėdama šią temą kaip esminę ir skirdama jai atitinkamas lėšas, Europa turi ypatingą galimybę pagerinti produktyvumą, konkurencingumą ir užimtumą, atsižvelgiant į stiprią kitų pasaulio šalių konkurenciją ir tuo pačiu sukurdama ekologiniu požiūriu veiksmingesnes technines priemones, kurios patenkins jos piliečių poreikius, saugos jų sveikatą ir užtikrins saugumą, gali sumažinti spaudimą aplinkai ir gamtiniams ištekliams.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  KOM(2004) 101 galutinis.

(2)  OL C 125, 2002 5 27, p. 87-99.


1 PRIEDAS

dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Šis pakeitimas plenarinėje sesijoje buvo atmestas, tačiau už jį balsavo daugiau kaip ketvirtadalis balsavusių asmenų:

4.5 punktą

pakeisti taip:

Šiuo metu ES tvarumo strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas kelioms visuomenei turbūt svarbiausioms aktualijoms: klimato kaita, transportas, sveikatos apsauga ir ištekliai. Kitų, tokių kaip Didelio skurdo ir vargo mažinimo, demografinės evoliucijos klausimai ir gyventojų senėjimas, buvo atsisakyta, tačiau jos bus įtrauktos vėliau. turi būti sprendžiami tuo pat metu. Vienas iš pagrindinių pokyčių, kurių reikalauja ir kuriuos leidžia tvaraus vystymosi strategija, yra įveikti tą prioritetų nuostatą ir kartu nelikti beginkliais, kai reikia imtis veiksmų, netgi pagal sektorius.

Paaiškinimas

Kalbama apie pasiūlymus, kuriais siekiama to paties tikslo. Svarbiausius kultūrinius pokyčius, kurie yra būtini tvaraus vystymosi strategijai ir suvokimui, reikia pateikti aiškiau, nei tai padaryta tiriamojoje nuomonėje.

Reikia pabrėžti, kad visuomenėje ir atskirais atvejais yra tam tikrų kultūrinių pokyčių, dėl kurių tvaraus vystymosi strategija, nekreipiant dėmesio į didžiausius nuogąstavimus, kurie ateityje galėtų išsipildyti, o suteikiant atitinkamą paramą (taigi Finansinių perspektyvų dėka) iš tikrųjų gali būti veiksminga.

Balsavimo rezultatai

Balsavo „už“

:

51

Balsavo „prieš“

:

54

Susilaikė

:

26


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/30


Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del finansu sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigu plovimui, iskaitant teroristu finansavima

KOM(2004) 448 galutinis

(2005/C 267/05)

2004 m. spalio 21 d. Europos Komisija, remdamasi EB sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui, įskaitant teroristų finansavimą

Ekonominės ir pinigų sąjungos bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šia tema, 2005 m. balandžio 15 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas — Brian Simpson.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 11-12 d. (2005 m. gegužės 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 107 nariams balsavus „už“ ir vienam susilaikius, priėmė šią nuomonę.

1.   Santrauka

1.1

Šis direktyvos projektas bus trečiasis, susijęs su pinigų plovimo prevencija, po pirmosios direktyvos, priimtos 1991 m. (91/308/EEB) ir antrosios, priimtos 2001 m. (2001/97/EB).

1.2

Pagrindinės šios direktyvos priėmimo priežastys yra šios: 1) konkrečių nuorodų į teroristų finansavimą įtraukimas, nors valstybės narės ankstesnėje direktyvoje sutiko tai įtraukti į sunkių nusikaltimų sąvoką, ir 2) „Keturiasdešimt rekomendacijų“, persvarstytų Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (angl. FATF) (1) ir paskelbtų 2003 m. birželio mėn.

2.   Bendrieji komentarai

2.1

Pagrindinės grupės, susijusios su įsipareigojimais, kurie bus apibrėžti direktyvos projekte, yra šios:

a)

verslo veikla sektoriuose, kuriuose privaloma laikytis direktyvos reikalavimų („reglamentuojamas sektorius“);

b)

reglamentuojamo sektoriaus paslaugų vartotojai (pvz., jų pirkėjai ir klientai);

c)

asmenys, pranešantys apie įtarimą dėl pinigų plovimo;

d)

įstatymų įgyvendinimo institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai („FŽP“), gaunantys ir naudojantys pranešimų apie pinigų plovimą informaciją; bei

e)

nusikalstamo pasaulio atstovai — tie, kurie atlieka „sunkius nusikaltimus“ (apibrėžtus direktyvos projekto 3 straipsnio 7 dalyje), kai iš šių nusikaltimų gaunamos pajamos, ar kai juos atliekant naudojamos lėšos, susijusios su nuskalstama veikla.

2.2

Direktyvos projektu ketinama pakeisti dabartines direktyvas, kurios bus panaikintos.

2.3

Pagrindiniai pakeitimai, palyginti su pirmąja ir antrąja direktyvomis, yra šie:

i.

Minint „sunkius nusikaltimus“ įtrauktos konkrečios nuorodos į teroristų finansavimą ir kitos detalės.

ii.

Praplėsta trestų ir bendrovių paslaugų teikėjų ir didelės vertės prekių bei paslaugų prekiautojų aprėptis.

iii.

Žymiai išplėsta išsami informacija, susijusi su kruopščiu pirkėjų tikrinimu ir tapatybės nustatymu, įskaitant tikrojo pinigų savininko nustatymą.

iv.

Nuostatos dėl darbuotojų, pranešančių apie pinigų plovimą, apsaugos

v.

Draudimas informuoti klientą apie pateiktą pranešimą.

vi.

ES teisės normų taikymo už ES ribų esančiuose filialuose ir pavaldžiosiose įmonėse reikalavimas.

2.4

Direktyvos projektas numato tolesnę konvergenciją su valstybėmis, kuriose yra ar bus taikomos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) rekomendacijos.

2.5

Aiškumą didina ir naujojoje direktyvoje sujungti pirmosios ir antrosios direktyvos reikalavimai.

2.6

Trečioji direktyva labai artima antrajai direktyvai, kurioje jau buvo stipriai išplėstos nuostatos prieš pinigų plovimą ir sektorių, kuriems taikoma direktyva, aprėptis. Komitetas pastebi, kad nebuvo pakankamai laiko įvertinti 2001 m. direktyvos poveikio ir kad kol kas nėra atlikta išsamių dabartinio režimo veiksmingumo ar jo proporcingumo tyrimų ir nėra įvertinta, ar valstybių narių vyriausybių investicijos atitinka reglamentuojamo sektoriaus investicijas.

2.7

EESRK pritaria priemonėms, trukdančioms pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Remdamas kardomųjų priemonių taikymą visoje ES EESRK pripažįsta, kad pinigų plovėjai stengsis išnaudoti silpnąsias kontrolės sistemų vietas ir kad pinigai bus nukreipiami į silpniausius priežiūros sistemos taškus. Dėl šios priežasties valstybės narės turi įtvirtinti griežtas normas visoje Europos Sąjungoje ir skatinti jų įtvirtinimą kituose kraštuose.

2.8

Šioje nuomonėje išsamiau aptariami tam tikri direktyvos projekto aspektai.

3.   Pagrindinių pakeitimų konkrečių sričių komentarai

3.1   Terorizmas ir sunkūs nusikaltimai

3.1.1

ESRK pritaria teroristų finansavimo įtraukimui į direktyvos projektą.

3.1.2

Tikslesnis sunkių nusikaltimų ir pinigų plovimo apibrėžimas padės tiems, kuriems taikoma ši direktyva, tiksliau suprasti konkrečias direktyvos sąvokas ir kartu leis užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą įstatymo įgyvendinimą.

3.1.3

Svarbu aiškiai išdėstyti reikalavimą dėl baudžiamosios teisės išmanymo lygio, faktiškai reikalingo reglamentuojamame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurių dauguma šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai neturi. Direktyvos projekto 3 straipsnio 7 dalyje pateiktas išsamus „sunkių nusikaltimų“ apibrėžimas, tačiau mes siūlome jį patikslinti, kad būtų aišku, ar nusprendęs pateikti pranešimą dėl pinigų plovimo reglamentuojamame sektoriuje dirbantis asmuo turi remtis tik baudžiamosios teisės išmanymu ir įgūdžiais, kurių tikimasi šias pareigas einantį asmenį turint. Antraip reglamentuojamam sektoriui bus užkrauta neproporcingai didelė našta (ir personalo apmokymų, ir jų veiksmų kontrolės požiūriu) su visais kaštų padidėjimo pavojais ir nepagrįstu trukdymu su tuo susijusiems pirkėjams ir klientams. Be to, tai gali sukelti nereikalingą pavojų reglamentuojamame sektoriuje dirbantiems asmenims.

3.1.4

„Sunkus nusikaltimas“ (apimantis „bent“ 3 straipsnio 7 dalyje išvardytas veikas) yra apibrėžtas kaip būtiniausias reikalavimas. Ligšiolinis dabartinių direktyvų taikymas rodo, kad valstybės narės taikė skirtingus režimų modelius, apimančius visus nusikaltimus arba apimančius tik sunkius nusikaltimus.

3.1.5

Reiktų apsvarstyti šio pasirinkimo apribojimo valstybėms narėms galimybę, kad būtų skatinamas bendras kovos su pinigų plovimu reglamento taikymas ir kartu visoje Europos Sąjungoje sudarytos vienodos galimybes reglamentuojamam sektoriui. Jei valstybės narės pageidauja direktyvos projektą taikyti plačiau, EESRK rekomenduoja remtis režimo modeliu, kai pranešti būtina tik apie sunkius nusikaltimus (būtiniausi reikalavimai), tačiau paliekama laisvė pateikti savanoriškus pranešimus, kurių pranešėjams bus suteikiama tokia pati įstatyminė apsauga kaip ir privalomųjų pranešimų apie kitus nusikaltimus atveju.

3.1.6

Pranešimų apie „visus nusikaltimus“ režimo modelis, ypač, kur jis buvo susijęs su specifiniais teritoriniais pranešimų pateikimo reikalavimais, vertingo privataus sektoriaus sutrikdymo rizika ir įstatymų įgyvendinimo pajėgomis, gerų rezultatų nedavė. Jungtinės Karalystės poreikis naudoti „riboto informacijos kiekio“ pranešimų sistemą, sukurtą siekiant sumažinti reglamentuojamo sektoriaus ir įstatymų įgyvendinimo institucijų pastangas nagrinėjant atvejus, nesusijusius ar mažai susijusius su įstatymų įgyvendinimu (ir tuos atvejus, apie kuriuos jau pranešta atitinkamai institucijai), gerai kai kuriuos privalomų „pranešimų apie visus nusikaltimus“ spąstus.

3.1.7

Komitetas mano, kad fiksuotas pinigų limitas de minimis nustatytas 6 straipsnio b punkte (15 000 eurų), yra priimtinas, turint omenyje, kad šis limitas gali būti pasiekiamas viena ar keliomis perlaidomis, kurios gali būti kokiu nors būdu susijusios tarpusavyje.

3.1.8

Siekiant pastovumo įtrauktas kitas reikalingas išaiškinimas, patikslinantis, kad pinigų plovimo apibrėžimas, pateiktas antrosios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies c punkte (pakartotas direktyvos projekto 1 straipsnio 2 dalies c punkte), apima ir iš nusikaltėlio įvykdytų nusikaltimų gautų lėšų turėjimą, net jei nebuvo būtinas tolesnis sandoris.

3.1.9

2.1 straipsnio 3 dalies b punkte pateiktos penkios nepriklausomų teisininkų, kuriems taikoma ši direktyva, vykdomų sandorių kategorijos. Komitetas siūlo įtraukti šeštą kategoriją: vi) konsultavimą mokesčių klausimais.

3.2   Trestų ir bendrovių paslaugų teikėjai ir didelės vertės sandorių prekiautojai

3.2.1

3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiami „trestų ir bendrovių paslaugų teikėjai“, o 2.1 straipsnio 3 dalies f punkte apibrėžiami „prekiautojai didelės vertės prekėmis“. Priimtini apibrėžimų paaiškinimai, ypač „paslaugų“ įtraukimas į 2.1 straipsnio 3 dalies f punktą. Pinigai gali būti plaunami stambių sandorių metu, kai grynaisiais mokama už paslaugas, o ne tik stambių sandorių metu, kai grynaisiais mokama už prekes.

3.3   Kruopštus pirkėjų tikrinimas ir tapatybės nustatymas, įskaitant tikrojo pinigų savininko nustatymą

3.3.1

Straipsniai šiais klausimais turi būti aiškūs, kad juos būtų galima taikyti rizikos įvertinimo procedūromis paremtoje sistemoje. Šių pinigų plovimo reglamento aspektų sutvarkymas padėtų sureguliuoti atitikties sąnaudas, taip pat jis turi tiesioginį poveikį pirkėjams ir klientams.

3.3.2   Tikrojo savininko apibrėžimas

3.3.2.1

3 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama, kad tikrasis savininkas yra fizinis asmuo, kuris galiausiai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja 10 proc. ar daugiau juridinio asmens akcijų ar balso teisių ar fondo, tresto ar panašaus juridinio darinio arba kuris kitaip daro atitinkamą įtaką, pvz., juridinio asmens valdymui. Komiteto nuomone, ši riba per maža, traktuojant kartu su 7.1 straipsnio b dalimi su nuoroda į 7.2 straipsnį rizikos įvertinimo priemones.

3.3.2.2

Direktyvos projekte turėtų būti vadovaujamasi tapatybės nustatymo reikalavimų principais ir išreikštas reikalavimas valstybėms narėms parengti rekomendacijas (tiesiogiai ar suteikiant šį įgaliojimą atsakingoms profesinėms institucijoms), kurios būtų paremtos rizikos įvertinimo procedūromis ir pagal kurias tapatybė būtų nustatoma vadovaujantis skirtingo lygio tikrojo savininko nustatymo reikalavimais priklausomai nuo aplinkybių.

3.3.2.3

Nors mes suprantame griežtų reikalavimų nustatymo motyvus, praktikoje universalus jų taikymas neatsižvelgiant į rizikos laipsnį sudarytų bereikalingų sunkumų teisėtiems pirkėjams ir klientams, t. y., padidintų jų išlaidas, reikalautų daugiau pastangų ir reikštų komercinio konfidencialumo praradimą atliekant planuojamus sandorius, tuo tarpu neteisėtai veiklai šios priemonės turėtų mažai įtakos arba visai neturėtų.

3.3.2.4

Komitetas siūlo nustatyti fizinio asmens ar grupės, veikiančios kaip „jungtinė grupė“, tapatybės nustatymo reikalavimo 25 proc. minimumą.

3.3.3   Politiškai pažeidžiami asmenys

3.3.3.1

Komitetas nusprendė, kad 3 straipsnio 10 dalyje pateiktas politiškai pažeidžiamų asmenų apibrėžimas yra per platus ir taisytinas po frazės „fiziniai asmenys“ įterpiant frazę „kurie nėra ES piliečiai“. Politiškai pažeidžiamiems Europos Sąjungos piliečiams (netgi nebūtinai susijusiems su korupcijos galimybe) taikytinos veiksmingos demokratinės kontrolės priemonės, tad 11 straipsnio 1 dalyje numatyti sugriežtinto kruopštaus tikrinimo reikalavimai nereikalingi.

3.3.4   Kruopštus pirkėjų tikrinimas ir tapatybės nustatymas

3.3.4.1

„Kruopštus pirkėjų tikrinimas“ yra direktyvos projekto sritis, kur aiškumo sumetimais būtina patikslinti terminus. Terminai „kruopštus tikrinimas“, „nuodugnus“ ir „patvirtinimas“ gali būti skirtingai interpretuojami skirtingose reglamentuojamo sektoriaus dalyse ir atskirose valstybėse narėse, tad siekiant bendro supratimo juos būtina patikslinti.

3.3.4.2

Dėl tapatybės nustatymo komitetas rekomenduoja direktyvos projekte numatyti reikalavimą valstybėms narėms pateikti aiškias, rizikos įvertinimo procedūromis paremtas rekomendacijas, kuriomis būtų vadovaujamasi jų teritorijoje.

3.3.4.3

6 straipsnio c dalyje reikalaujama atlikti pirkėjų kruopštaus tikrinimo procedūrą, kai yra įtarimas dėl pinigų plovimo, nepaisant jokio nukrypimo, išimties ar ribos. Tai gali būti neįmanoma, nes atliekant šias procedūras kilus įtarimui, apie tokį tikrinimą gali sužinoti įtariamas asmuo ar asmenys. 6 straipsnio c dalies išlyga turėtų būti patikslinta įtraukiant nuorodą, kad šios procedūros turėtų būti atliekamos tik tais atvejais, kai galima išvengti įtariamų asmenų informavimo.

3.3.4.4

Atsižvelgdamas į supaprastintą pirkėjų kruopštaus tikrinimo procedūrą, aprašytą 10.3 straipsnio c dalyje, komitetas siūlo papildyti paskutinę dalį pridedant šiuos kursyvu atspausdintus žodžius: „pensijos, senatvės pensijos ar panašios sistemos, kurios numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų ir/arba iš darbdavių ...“

3.3.4.4.1

11 straipsnio 2 dalyje siūloma uždrausti kredito įstaigoms užmegzti korespondentinės bankininkystės santykius su banku respondentu, kuris leidžia prieglobsčio bankams naudotis savo sąskaitomis. Kredito įstaigai ne visada gali būti paprasta nustatyti, ar bankas respondentas tai praktikuoja. Turėtų būti aišku, kad iš įstaigų tikimasi, jog jos imsis reikiamų atsargumo priemonių santykiuose su savo bankais respondentais, kad galėtų įvertinti pastarųjų politiką prieglobsčio bankų atžvilgiu.

3.3.4.5

11.1 straipsnio a dalyje, kur kalbama apie dokumentų panaudojimą tapatybei nustatyti, žodis „papildomi“ nereikalingas ir galėtų būti išbrauktas.

3.3.4.6

12 straipsnyje leidžiama perduoti kruopštaus pirkėjų tikrinimo procedūros atlikimą trečiosioms šalims, tačiau nurodoma, kad galutinė atsakomybė už šių procedūrų atlikimą tenka įstaigoms ar asmenims, kuriems taikoma ši direktyva. Komitetas siūlo pašalinti paskutinę 12 straipsnio dalį „galutinė atsakomybė tenka trečiąja šalimi besiremiančiai įstaigai ar asmeniui, kuriam taikoma ši direktyva“ ir vietoj jos įrašyti šios direktyvos 20 konstatuojamosios dalies, esančios 11 puslapyje, principą (siekiant išvengti darbų dubliavimosi pasitikint tapatybės nustatymo procedūromis, atliktomis trečiųjų šalių, kurios yra reglamentuojamos). Pagal šį principą nebus išvengta darbų dubliavimosi, kol nebus suteiktas pasitikėjimas, jeigu reikia imtis reikiamų priemonių trečiosios šalies bona fidae nustatyti.

3.3.4.7

13.2 straipsnį, kuriame reikalaujama informuoti apie įtarimus, galima išplėsti pridėjus papildomą sakinį: „Komisija ištiria perduotą informaciją ir praneša valstybėms narėms tyrimo išvadas“.

3.3.4.8

Siekiant pašalinti abejones dėl 14 straipsnio suderinamumo su privatumo reglamentais, galiojančiais kai kuriose valstybėse narėse, iš 14 straipsnio reiktų išbraukti terminą „iškart“ ir trečiajai šaliai turėtų būti leidžiama kreiptis į asmenis, kurių duomenys bus atskleidžiami, dėl sutikimo davimo. Žodis „iškart“ keistinas žodžiu „nedelsiant“.

3.4   Draudimas atskleisti informaciją

3.4.1

Komitetas siūlo tiksliau paaiškinti „teisės neturėjimo“ sąvoką, minimą 25 straipsnio pirmojoje dalyje. Kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad reglamentuojamo sektoriaus personalas teiktų ataskaitas tam tikroms priežiūros ar teisėtvarkos institucijoms bei FŽB [finansinės žvalgybos padaliniams], antra vertus, kovai su pinigų plovimu gali būti praktikuojamas kruopštus keitimasis informacija tarp šalių, neįtrauktų į pinigų plovimą. Šioms teigiamoms informacijos atskleidimo formoms įteisinti, mes siūlome pakeisti straipsnį taip, kad būtų aišku, jog draudžiama atskleisti informaciją tik tais atvejais, kai ją gali sužinoti įtariamasis ar kai tai gali pakenkti pinigų plovimo tyrimui.

3.5   Sąžininga konkurencija užsienio versle

3.5.1

23 konstatuojamojoje dalyje 11 puslapyje bei 27 straipsnyje siūloma Bendrijos standartus taikyti trečiosiose šalyse, kur yra Bendrijos kredito ir finansų įstaigos filialų ir pavaldžių bendrovių, kuriose jos turi daugumą akcijų, ir kur teisiniai aktai, susiję su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, yra netobuli.

3.5.2

Komitetas nerimauja, kad tokia nuostata gali trukdyti Bendrijos kredito ir finansų įstaigų filialams ir pavaldžiosioms bendrovėms, kuriose jos turi daugumą akcijų, veiksmingai ir konkurencingai dirbti šalyse, kuriose su pinigų plovimu susiję įstatymai neatitinka ES standartų. Todėl, nors gali būti skatinama lakytis ES lygio ar atitinkamų standartų, tačiau absoliutus reikalavimas jų laikytis užsienyje gali būti pernelyg skubotas. Šiose situacijose būtų pageidautina, kad įstaigos informuotų kitų šalių kompetentingas valdžios institucijas, siekdamos galimos jų pagalbos savo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priežiūros srityje.

3.5.3

Europos Sąjungai labiau tiktų įtvirtinti gerų ir pasauliniu mastu pripažintų standartų taikymą ir nuorodą į ES reikalavimų taikymą pakeisti FATF 40 rekomendacijų taikymu. Tai užkirstų kelią bet kokioms išvadoms, neva ES siekianti įgyvendinti savo reikalavimus konkrečioms teritorijoms, kur galioja labai panašaus veiksmingumo pasauliniai standartai.

3.6   Darbuotojų apsauga

3.6.1

Komitetas pritaria darbuotojų apsaugos reikalavimo įtraukimui į 24 straipsnį ir skatina Komisiją jį dar išplėsti, įtraukiant nuorodą į teisinius procesus ir policijos įstaigų vaidmenį suteikiant apsaugą. Sklandžiai ir visapusiškai pranešimų sistemos veiklai būtina aiški nuostata dėl pranešimo apie pinigų plovimą šaltinio konfidencialumo. 24 straipsnis turi būti taikomas ne tik darbuotojams, bet ir darbuotojų organizacijoms; taip pat jame turi būti konkreti nuoroda, kad valstybė narė įsipareigoja saugoti pranešėjo konfidencialumą, kiek tai leidžia valstybės narės baudžiamoji ir civilinė teisė. Direktyvoje turi būti konkrečiai nurodyta, kad pranešėjo tapatybė išlieka griežtai konfidenciali, išskyrus atvejus, kai gautas leidimas ją atskleisti ar kai tai būtina nešališkai teisinei baudžiamųjų procesų eigai.

3.6.2

24 straipsnis taisytinas nurodant, kad apsaugos nuostatos taikomos ir atskiriems asmenims, ir smulkioms įmonėms.

3.7   Kiti komentarai

3.7.1   Siūlomos direktyvos taikymas sektoriams

3.7.1.1

Jeigu nenurodyta kitaip, visi direktyvos projekto sisteminiai reikalavimai taikomi visoms įstaigoms ir asmenims, apibrėžtiems 2 straipsnyje. Kadangi reglamentuojamas sektorius dabar įvairialypis, būtina išnagrinėti įstaigų ir profesionalų situaciją, kurių veiklai tik iš dalies taikomi direktyvos projekto reikalavimai, nes jiems reikia paaiškinimo, kuriuo būdu nustatoma, kokios nuostatos taikytinos vienoms ar kitoms jų verslo dalims.

3.7.1.2

Neaišku, kodėl 2 straipsnis riboja direktyvos projekto taikymą tik tam tikrai notarų ir kitų nepriklausomų teisininkų veiklai, kai tuo tarpu kitų laisvųjų profesijų, kurių atstovams taikomi nemažesni etikos ir kompetencijos reikalavimai, įtrauktos visos paslaugos. Komitetas supranta, kad kai kuriose valstybėse narėse tik notarams ir kitiems profesionaliems teisininkams priskiriama tam tikra veikla (paprastai susijusi su advokatavimu teisinių procesų metu) ir kad tose veiklos srityse teisininkus galima pagrįstai išskirti iš kitų laisvųjų profesijų atstovų, tad šitai gali būti laikoma jų išbraukimo iš direktyvos aprėpties argumentu. Tačiau komiteto nuomone, jiems turėtų būti taikoma direktyva, kai jų vykdoma veikla nėra priskiriama tik profesionaliems teisininkams ir kai šioms paslaugoms būtų taikomi direktyvos reikalavimai, jei jas atliktų kita atitinkamai reglamentuojama firma.

3.7.2   Atskaitomybės įpareigojimai

3.7.2.1

17 straipsnyje reikalaujama, kad kredito įstaigos ir finansų institucijos, kurioms taikomas direktyvos projektas, ypač atidžiai ištirtų bet kokią veiklą, kuri gali būti susijusi su pinigų plovimu.

3.7.2.2

Dėl šio reikalavimo įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, gali tekti atlikti svarbias papildomas procedūras, o kartu padidėtų „informacijos nutekėjimo“ pavojus atliekant specialiąsias procedūras.

3.7.2.3

Komiteto nuomone, atlikti aiškiai 17 straipsnyje išdėstytus tyrimus neturėtų būti reglamentuojamo sektoriaus tikslas. Šio sektoriaus tikslas suformuluoti įtarimą, remiantis informacija, gauta įprastinės verslo veiklos metu ir šią informaciją perduoti įstatymų vykdymo institucijų tyrimui.

3.7.3   Valstybių narių griežtesnių reikalavimų pasirinkimo galimybės

3.7.3.1

4 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas nei pateiktos direktyvos projekte.

3.7.3.2

Materialiniai reikalavimų griežtumo skirtumai įvairiose valstybėse narėse gali pažeisti bendrosios rinkos principą, sutrikdyti sąžiningą konkurenciją ir paskatinti nusikaltėlius perkelti savo pinigų plovimo veiklą į valstybes nares, kuriose taikomi mažiau griežti reikalavimai.

3.7.3.3

Komitetas siūlo apriboti vietinių skirtumų galimybes sritimis, kur tokie skirtumai (pagrįsti ne valstybės narės pageidavimu, o greičiau būtinybe) reikalingi konkrečioms vietos sąlygoms atspindėti.

3.7.4   Konkrečių pastraipų komentarai

3.7.4.1

Komitetas pritaria valstybėms narėms priskirtą įsipareigojimą teikti atsiliepimus (31.3 straipsnis) ir rekomendacijas, nes tai paprastai yra FŽB pareiga. Atsiliepimai naudingi, nes jais remiantis bus galima geriau ir veiksmingiau taikyti teisės aktus ateityje.

3.7.4.2

19.1 straipsnio b dalyje reikalaujama, kad institucijos ir asmenys, kuriems taikomi direktyvos reikalavimai, taikomuose teisės aktuose nustatyta tvarka finansinės žvalgybos padaliniui pateiktų visą reikiamą informaciją. Komitetas norėtų pastebėti, kad įstatymų įgyvendinimo institucijų „visos reikiamos informacijos pateikimo“ samprata gali būti labai plati, tad reglamentuojamam sektoriui gali būti neįmanoma laikytis tokio reikalavimo. Mes siūlome terminą „visą reikiamą“ pakeisti formuluote, leidžiančia valstybei narei su savo reglamentuojamais sektoriais nustatyti, kokios papildomos informacijos gali būti reikalaujama, kad tai netaptų bereikalinga našta, ir saugos priemones, neleisiančias FŽP viršyti šių įgaliojimų.

3.7.4.3

20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatyta, kad įtarimams, kilusiems teikiant teisines konsultacijas (notarų, nepriklausomų teisės patarėjų, auditorių, sutartinių apskaitininkų ar patarėjų mokesčių klausimais), neturi būti taikomas reikalavimas pranešti apie įtarimus. Dabartinė šios pastraipos formuluotė yra labiau ribojanti; joje sakoma, kad reikalavimas netaikytinas tik konsultavimo veiklai, vykdomai nustatant savo kliento teisinę padėtį prieš teismo procesus. Tai būtų nepateisinamas žmogaus teisių pažeidimas, neleidžiantis klientams gauti konfidencialios teisinės konsultacijos.

3.7.4.4

23 straipsnio nuostata, kad kai atskleidžiama informacija pagal šio direktyvos projekto reikalavimus, nemanoma, kad tokiu būdu buvo pažeistas koks nors informacijos atskleidimo ribojimas, ir kad ši informacija turėtų būti atskleidžiama „garbingai“, kad būtų užtikrinta apsauga. Tai numatyta antrojoje direktyvoje. Šios sąlygos taikymas turėtų būti grąžintas siekiant pabrėžti, kad reglamentuojamas sektorius privalo veikti atsakingai ir garbingai, kad turėtų teisę naudotis reikalinga įvairiapuse įstatymine apsauga. Kitokia formuluotė kelia pavojų, kad bus pažeista asmenų teisių ir jų teisės į teisingumą pusiausvyra.

4.   Išvados

4.1

Nors komitetas remia dvejopus visapusiško pasaulinių standartų taikymo užtikrinimo ES tikslus, kaip išdėstyta FATF paskelbtose „40 rekomendacijų“, ir aiškų teroristų finansavimo įtraukimą, jis apgailestauja, kad trečioji Pinigų plovimo direktyva, parengta prieš atsirandant galimybei iki galo įvertinti antrosios direktyvos, priimtos 2001 m., privalumus ir trūkumus. Spaudimas parengti trečiąją direktyvą taip greitai po antrosios ir be reikšmingo įvertinamojo laikotarpio, per kurį būtų buvę galima apsvarstyti antrosios direktyvos taikymo duotas pamokas, atrodo skubotas.

4.1.1

Trečiosios direktyvos parengimui šiuo laiku pateisinti, svarbu ją patobulinti palyginti su antrąja direktyva ir jos taikymu kitais būdais. Ypač pritariame šioms naujoms nuostatoms, kurios:

panaikins tam tikrus bereikalingai apsunkinančius antrosios direktyvos aspektus, kurių reikalavimų įvykdymas nėra lygiaverčiai naudingas įstatymų įgyvendinimo ir kovos su nusikalstamumu atžvilgiais;

sumažins kovos su pinigų plovimu reikalavimų ir praktikos neatitikimus ES teritorijoje (kurių pasitaikydavo ir skirtingose valstybėse narėse, ir skirtingose reglamentuojamo sektoriaus dalyse, ir kituose sektoriuose, kurie nėra apsaugoti nuo pinigų plovimo) ir tarp ES bei trečiųjų šalių (tai ypač pasakytina apie valstybėms narėms šios direktyvos suteikiamų pasirinkimo savo nuožiūra galimybių, sumažinimą, kurios gali sąlygoti direktyvos taikymo variantų atsiradimą); ir

aiškiau apibrėš pranešimus teikiančių institucijų darbuotojų apsaugos aspektus

4.2

Šioje nuomonėje pateikti pasiūlymai skirti patobulinti direktyvą, kad jos sveikintini tikslai būtų įgyvendinami nuosekliais būdais. Kituose pakeitimuose, pateiktuose derybų dėl direktyvos galutinėse stadijose, turėtų būti vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais.

4.3

Atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, praėjusį po antrosios direktyvos įsigaliojimo, daugumoje valstybių narių trečiosios direktyvos įgyvendinimui turėtų būti skirtas santykinai ilgas laikotarpis.

4.4

Kai bus sukaupta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvų administravimo patirties, Europos Sąjungai galbūt reikės nustatyti tam tikrus saitus ir politikos sąsajas su kitais nusikalstamos veiklos aspektais ir jos kardymo priemonėmis. Komitetas pažymėjo pasiūlymus dėl:

direktyvos projekto palyginimo su Europos Tarybos darbo baudžiamosios teisės srityje;

iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų konfiskavimo tvarkos išaiškinimo;

didesnės pagalbos trečiosioms šalims sprendžiant organizuoto nusikalstamumo problemas;

konkrečių pažeidžiamų sričių, pvz., vengimo mokėti mokesčius tarptautiniu mastu

4.5

Komitetas pritaria tolesnei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių plėtotei, kaip Europos Sąjungos simboliui, užtikrinančiam aukštus sąžiningumo standartus, turinčius atsispindėti viešoje ir privačioje veikloje. Ši direktyva yra ir praktinis žingsnis į finansinių reikalų valdymą, ir reiškia Europos Sąjungos stiprėjimą.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  FATF yra tarpvyriausybinis organas, kuris nustato standartus, kuria ir vykdo politikos kryptis, skirtaskovoti prieš pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Interneto svetainė: www.fatf-gafi.org


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/36


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Indijos ir ES santykių

(2005/C 267/06)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 punktu, 2004 m. sausio 27 d. plenarinės sesijos metu nusprendė parengti nuomonę dėl ES–Indijos santykių.

Išorės ryšių skyrius, kuris buvo atsakingas už komiteto darbo šiuo klausimu parengimą, 2005 kovo 14 d. patvirtino savo nuomonę. Pranešėjas buvo p. Sukhdev Sharma.

Savo 417-osios plenarinės sesijos metu (2005 m. gegužės 12 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (vienbalsiai) 145 nariams balsavus „už“ ir 2 susilaikius, priėmė šią nuomonę.

1.   Įžanga

1.1

Išorės ryšių skyrius patvirtino pirmą informacinę ataskaitą apie „Indijos ir ES santykius“ (CES 947/2000) 2000 m. gruodžio mėnesį, kai buvo rengiamasi pirmajam Indijos ir ES Apskrito stalo susirinkimui, įvykusiam 2001 m. sausio mėnesį Naujajame Delyje. Apskrito stalo nariai iš Europos Sąjungos buvo atrinkti iš EESRK, o nariai iš Indijos atstovavo visus organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnius (žr. pirmą priedą).

1.2

Apskritas stalas buvo ir yra svarbi tolesnei ES ir Indijos santykių plėtotei institucija nuo pat jo įsteigimo 2001 m. Šio stalo septintasis susirinkimas įvyko 2004 m. birželio mėnesį Srinagare, Kašmyre, o aštuntasis — 2004 m. gruodžio mėnesį Londone. Šių susitikimų metu atvirai, tačiau konstruktyviai buvo aptariami tokie klausimai, kaip vaikų darbas ir lyčių lygybė darbo vietoje. (Žr. penktą skyrių: ES ir Indijos pilietinės visuomenės dialogas iki šiol.)

1.3

Ši nuomonė savo iniciatyva apie ES ir Indijos santykius buvo parengta atsižvelgiant į šių santykių didėjančią svarbą nuo 2000 m. Šią svarbą atspindi daugybė 2004 m. įvykių.

1.4

Todėl šioje savo iniciatyva parengta nuomonėje neapsiribojama tik 2000 m. patvirtintos Informacinės ataskaitos apie Indijos ir ES santykių atnaujinimu. Joje taip pat pabrėžiama būtinybė, kad, glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos ir Indijos pilietinių visuomenių labui, EESRK visiškai išnaudotų stiprią ES institucijų ir Indijos vyriausybės paramą. Šiuo tikslu šioje savo iniciatyva parengtoje nuomonėje pažymimas EESRK indėlis į prasmingo dialogo tarp Indijos ir Europos Sąjungos pilietinių visuomenių užmezgimą. Joje nurodomas tolesnis EESRK indėlis, ypatingai į ES ir Indijos strateginei partnerystei skirto Bendrų veiksmų plano parengimą, ypač Apskrito stalo pagalba.

1.5

Europos Komisija 2004 m. birželio mėnesį pateikė Tarybai, Europos Parlamentui ir EESRK plačios apimties savo pasiūlymus dėl strateginės partnerystės su Indija, atsižvelgdama, kad Indijos ir ES santykių „apimtis ir intensyvumas proporcingai didėjo pastaraisiais metais“. Komisija paragino, kad šeštojo Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimo 2005 m. metu šis Veiksmų planas butų patvirtintas.

1.6

Indijos vyriausybės atsakymas į Komisijos birželio 16 d. pranešimą buvo teigiamas. Atsakyme buvo pasiūlyta įsteigti ministrų lygio komitetą, kad šeštojo aukščiausio lygio susitikimo metu būtų galima tvirtinti Veiksmų plano projektą, kurį parengtų šis komitetas.

1.7

ES Taryba spalio mėnesį priimtose savo išvadose „pasveikino nuodugnų ir išsamų“ Komisijos pranešimą. Taryba visiškai parėmė jo bendrus siekinius ir įsipareigojo „dirbti kartu su Komisija, kad jie būtų įgyvendinti“.

1.8

Europos Parlamentas spalio mėnesį rekomendavo Tarybai „priimti sprendimą pakelti Indijos ir ES santykius į aukštesnį Strateginės partnerystės lygį“, o taip pat imtis „reikalingų praktinių veiksmų“ šiam tikslui pasiekti.

1.9

Lapkričio mėnesį įvykusio penktojo Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimo metu abi pusės buvo paragintos „kartu parengti išsamų strateginei partnerystei skirtą Indijos ir ES Veiksmų planą ir naują Bendrą politinę deklaraciją, paremtą Komisijos pranešimu, Tarybos išvadomis ir Indijos atsakomuoju aktu, kuriuos patvirtintų šeštasis vadovų aukščiausio lygio susitikimas“.

1.10

Apskrito stalo susirinkimo gruodžio mėnesį Londone metu priimtose Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimui 2005 m. skirtose rekomendacijose, „pripažįstama, kad Indijos ir ES strateginė partnerystė įgalino pagerinti ir išplėsti pilietinės visuomenės vaidmenį šioje partnerystėje per Apskrito stalo forumą“. Apskritas stalas pabrėžė, kad „pilietinė visuomenė turi būti šios naujos partnerystės neatskiriama dalis“ ir pareiškė, kad „nori aktyviai prisidėti prie Bendro veiksmų plano“.

1.11

Europos Komisijos dokumento ir Indijos Vyriausybės atsakymo apimtis leistų teigti, kad dar daug reikia atlikti Indijos ir ES santykių stiprinimo atžvilgiu. Realybėje jos jau dabar džiaugiasi artimais santykiais, kurių pagrindas „bendromis vertybėmis ir įsitikinimais tvirtai pagrista partnerystė“, teigiama vadovų aukščiausio lygio susitikimo pareiškime. Iš tiesų minėti trys dokumentai aiškiai parodo, kiek daug jau yra pasiekta.

1.12

Indijos ir ES partnerystė daugelį metų vystėsi nuo ekonominio ir vystymuisi skirto bendradarbiavimo ir įgijo aukštesnius politinius ir strateginius matmenis, atsižvelgiant, kad Indija ir ES yra svarbios globalios arenos veikėjos, kartu remiančios daugiapusiškumu pagristą pasaulio tvarką. Jų politinis dialogas dabar apima kasmetinius vadovų aukščiausio lygio susitikimus, kasmetinius ministrų „troikos“ tipo susitikimus, o 2001 m. priėmus Indijos ir ES Bendrą deklaraciją dėl terorizmo, — ir kovos su terorizmu politinių darbo grupių susitikimus du kartus per metus. Institucinė struktūra taip pat apima du kartus metuose vykstančius aukščiausių ES ir Indijos pareigūnų susitikimus nuo 2000 m., o taip pat kas pusmetį rengiamą Indijos ir ES Apskritą stalą.

1.13

Prekyba ir investicijos išlieka Indijos ir ES santykių ketiniu akmeniu. ES yra Indijos didžiausia prekybos partnerė ir pagrindinis investicijų iš užsienio šaltinis. Nors prekyba ir investicijos aiškiai atsilieka nuo savo galimybių, Indijos ir Europos Sąjungos ekonominiai operatoriai rekomendavo bendros iniciatyvos, skirtos gerinti prekybą ir investicijas, pagrindu imtis veiksmų aštuoniuose sektoriuose. Šių rekomendacijų pagrindu bus parengta 13,4 milijonų eurų vertės prekybos ir investicijų vystymo programa. Šiuo metu ES ir Indija yra sudariusios muitinių bendradarbiavimo susitarimą, skirtą gerinti prekių srautus o taip pat derasi dėl jūrų susitarimo, kuris skatintų Indijos ir Europos Sąjungos laivininkystės bendrovių veiklos vystymąsi.

1.14

Indijos informacinių technologijų (IT) eksportas į ES viršijo 2 milijardus eurų 2003 m. ir sudarė 20 % šalies visos programinės įrangos eksporto. Maždaug 900 Indijos ir Europos Sąjungos bendrovių bei organizacijų dalyvavo 2004 m. surengtame Europos ir Indijos bendradarbiavimo informacinės visuomenės klausimais forume, kuris įvyko 2004 m. kovo mėnesį Naujajame Delyje. Tuo pačiu metu 2001 m. priimto Bendro Indijos ir ES pareiškimo dėl informacinės visuomenės ir informacinių bei ryšio technologijų vystymo vizijos pagrindu prasidėjo Informacinės visuomenės dialogas. Jis numato mokslinius tyrimus šešiuose sektoriuose, kuriems teikiama pirmenybė, ir išsamų dialogą dėl Informacinės visuomenės ir elektroninių ryšių reguliavimo pagrindų.

1.15

Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje prasidėjęs bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje tapo viena iš daugiausiai žadančių Indijos ir ES bendradarbiavimo sričių. Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas (2002 m.) nustatė teisinius pagrindus, sudarančius sąlygas Indijos ir Europos Sąjungos mokslininkams dalyvauti vieni kitų programose. Pagal ES šeštosios bendrosios mokslinių tyrimo programos tarptautinius pagrindus Indija tai pat yra „tikslinė šalis“ bendradarbiavimui.

1.16

Indija ir ES rengia su ES „Galileo“ palydovinės navigacijos projektu susijusį bendradarbiavimo susitarimo projektą. Atsižvelgiant į Indijos gebėjimus palydovų ir susijusios veiklos srityje, šis susitarimas skatins pramoninį bendradarbiavimą daugelyje aukštųjų technologijų sričių. Indija ir ES jau seniai bendradarbiauja per atitinkamas kosmoso agentūras — ESA ir ISRO, kosmoso taikaus tyrimo ir panaudojimo srityje. Tuo pačiu metu ES jau susidomėjo Indijos bepilote Mėnulio tyrimo misija „Chandrayaan-1“.

1.17

Atsiranda naujas požiūris į vystymuisi skirtą bendradarbiavimą. Indija tampa netipine veikėja, kurios atsirandančioje vystymosi politikoje ji yra gavėja ir donorė. Šis pokytis aiškiai matėsi, kai 2004 m. gruodžio 26 d. cunamis nuniokojo Indijos vandenyno regiono šalis. Indija atsisakė ekstremaliai padėčiai skirtos paramos iš užsienio, o pati teikė Šri Lankai didelės apimties ekstremaliai padėčiai skirtą paramą. Kaip gavėja, Indija dabar siekia vystymuisi skirtos paramos iš riboto donorių rato, kuriame yra ES, JK, Vokietija, Rusija ir Japonija. ES teikia Indijai 225 milijonų eurų dydžio subsidijas 2001–2006 m. laikotarpiui, kurių keturi penktadaliai skirti mažinti skurdą. Vystymuisi skirtas bendradarbiavimas dėmesį sutelks ties Rajasthan ir Chattisgarh valstijoms, ir daugiausiai bus skirtas švietimo ir sveikatos priežiūros programoms.

1.18

EESRK privalo veiksmingai reaguoti į šį politiškai svarbių pasiekimų, įvykusių per šešis mėnesius pirmoje 2005 m. pusėje, proveržį. Birželio mėnesio pranešime Europos Komisija iš tiesų pasiūlė visiškai integruoti Apskritą stalą į Indijos ir ES institucinę struktūrą. Šio stalo bendri pirmininkai būtų kviečiami teikti teisiškai neprivalomas politikos rekomendacijas vadovų aukščiausio lygio susitikimui. Taryba remia Komisijos pasiūlymus didinti tarpusavio supratimą „didesnio politinių partijų, profesinių sąjungų, verslo asociacijų universitetų ir pilietinių visuomenių bendradarbiavimo“ pagalba. O Hagoje įvykusio vadovų aukščiausio lygio susitikimo metu buvo susitarta „skatinti didesnį politinių partijų, profesinių sąjungų, verslo asociacijų universitetų ir pilietinių visuomenių bendradarbiavimą“.

1.19

Šioje savo iniciatyva parengtoje nuomonėje taip pat ieškoma būdų, kaip Apskritas stalas galėtų tapti veiksmingesniu, o jo tinklalapis — Indijos ir ES pilietinės visuomenės interneto forumas — naudojamas taip, kad didintų Apskrito stalo veiksmingumą ir pasiektų kuo daugiau ir įvairesnių Indijos ir Europos Sąjungos pilietinės visuomenės organizacijų.

2.   Indėlis į Indijos ir ES strateginę partnerystę

2.1

Apskritas stalas pasveikino Indijos ir ES strateginę partnerystę, kai susirinko 2004 m. gruodžio mėnesį Londone, ir įsipareigojo prisidėti prie Bendro veiksmų plano, kuris bus parengtas 2005 m. iki šeštojo Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimo. Jis deklaravo ketinimą „teikti pasiūlymus tose srityse, kuriose pilietinė visuomenė gali įnešti tikrą pridėtinę vertę, ypač, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, skatinama tvari plėtra ir valdoma globalizacija“. Apskrito stalo dalyviai taip pat įsipareigojo nagrinėti, kaip pilietinė visuomenė galėtų padėti įgyvendinti Bendrą deklaraciją dėl kultūrinių santykių.

2.2

Apskritas stalas, kaip ir EESRK, turi geras galimybes prisidėti prie Indijos ir ES strateginės partnerystės. Nuo inauguracinio susirinkimo 2001 m. Naujajame Delyje Apskritas stalas (1) aptarė daugelį Komisijos birželio 16 d. pranešime nurodytų temų ir (2) pateikė rekomendacijas Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimams įvairiais klausimais. Susirinkimo Londone metu jis pripažino, kad kylanti strateginė partnerystė „suteikė galimybes gerinti ir plėsti pilietinės visuomenės vaidmenį per Apskrito forumą“. Apskritas stalas 2001 m. birželio mėnesį įvykusio susirinkimo Briuselyje metu aptarė ir pateikė rekomendacijas dėl daugelio klausimų, tame tarpe globalizacijos, prekybos ir investicijų, PPO intelektinės nuosavybės, žiniasklaidos ir kultūros. Jis ne tik sugrįžo prie šių temų vėlesnių susitikimų metu, bet ir išplėtė jų darbotvarkes, įtraukdamas bendradarbiavimą maisto ir žemės ūkio verslo; žmogaus teisių darbo vietoje; darnaus vystymosi ir turizmo srityse. Jis savo būsimo susirinkimo kultūros ir religinio pliuralizmo demokratinėse visuomenėse klausimais metu pastebimai išplėtos ankstesnius mainus kultūriniais klausimais.

2.3

Vietoje, kad strateginės partnerystės pagrindais nagrinėtų visus Europos Komisijos iškeltus klausimus, Apskritas stalas susirinkimo Londone metu nusprendė apsiriboti tik tomis sritimis, kuriose galėtų unikaliai prisidėti pilietinė visuomenė. Todėl jis galėtų naudingai apsvarstyti savo indėlį į šias sritis, kurias Komisija nurodė, kaip svarbias kylančios strateginės partnerystės sudėtines dalis.

2.3.1

Konfliktų prevencija ir atstatymas po konfliktų: Indijos vaidmuo šiose srityse labai svarbus tiek JT, tiek dvišaliu pagrindu, kaip Afganistane, teigia Komisija. Todėl Komisija ir siūlo, kad ES ir Indiją ieškotų būdų formalizuoti nuolatinį bendradarbiavimą šiose srityse. Komisija taip pat siūlo, kad jos kartu surengtų ir finansuotų JT konferenciją konfliktų prevencijos ir valdymo po konfliktų klausimais, o taip pat pradėtų dialogą dėl regioninės integracijos indėlio į konfliktų prevenciją.

2.3.2

Migracija: Tarptautinė migracija padidėjo, nepaisant globalizacijos, pažymi Komisija. Iš vienos pusės, tai lėmė didėjančias migrantų perlaidas, o iš kitos pusės — problemas dėl neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis. Komisija remia išsamų dialogą, apimantį ne tik teisėtą migraciją, tame tarpe darbo migraciją ir darbuotojų judėjimą, vizų klausimus, bet taip pat ir kovą su kontrabandininkais bei prekeiviais žmonėmis, neteisėtų migrantų grąžinimą ir readmisiją, o taip pat kitus su migracija susijusius klausimus.

2.3.3

Demokratija ir žmogaus teisės: Komisija remia šio dialogo išplėtimą, kad jis apimtų tokias temas, kaip mirties bausmė, lytinė diskriminacija, vaikų darbas ir darbo teisės, verslo subjektų socialinė atsakomybė ir religinė laisvė. Europos Žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvos pagrindu Komisija yra pasirengusi finansuoti projektus Indijoje.

2.3.4

Aplinkosaugos klausimai: Indija ir ES turėtų dirbti kartu, siekdamos skatinti bendradarbiavimą globalių aplinkosauginių iššūkių klausimais, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos, kurios numato konstruktyvaus dialogo vystymą „Prieigos ir naudos dalijimosi“ (angl. „Access and Benefit Sharing (ABS)“) pagrindu. Indija būtų kviečiama surengti Indijos ir ES aplinkosauginį forumą, kuris apimtų pilietinę visuomenę ir verslo sektorių, bei leistų apsikeisti požiūriais, procedūrinėmis žiniomis (angl. „know-how“) ir moksline bei technine informacija.

2.3.5

Darnus vystymasis: Europos Komisijos teigia, kad darnus vystymasis turėtų būti skatinamas per dialogą tokiais klausimais, kaip darniai pagamintų prekių srautų skatinimas, žymėjimas ir darnaus poveikio įvertinimas. Komisija taip pat remia didesnį Darnios prekybos ir inovacijų centro (angl. „Sustainable Trade and Innovation Centre (STIC)“) panaudojimą.

2.3.6

Vystymuisi skirtas bendradarbiavimas: Indija sumažino dvišalių donorių skaičių iki šešių (ES, JK, Vokietija, JAV, Japonija ir Rusija). Ši šalis iš tiesų tapo vystymuisi skirtos pagalbos gavėja ir kartu donore. Net ir esant tokiai padėčiai, Komisija norėtų, kad ES padėtų Indijai pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Socialinei ir ekonominei sanglaudai galėtų būti suteikta pirmenybė, remiantis ES paramos programų pradinio švietimo ir bazinės sveikatos priežiūros srityse patirtimi. Komisija tiki, kad ES vystymuisi skirtas bendradarbiavimas turėtų vis daugiau dėmesio skirti marginalinėms grupėms. Jis taip pat turėtų remti pagrindines TDO konvencijas.

2.3.7

Kultūrinis bendradarbiavimas: Komisija nori sutvirtinti bendradarbiavimą ypač filmų ir muzikos srityse. Kultūros savaitė galėtų būti rengiama vienu metu su politiniais ir verslo aukščiausio lygio susitikimais.

2.3.8

Matomumas: Indijos viešoji nuomonė turėtų būti informuojama apie visus ES aspektus, o ne tik jos prekybos santykius, mano Komisija. Ji pradės mokslinių tyrimų projektą, kad nustatytų tikslines auditorijas, pagrindines temas ir pagrindinius instrumentus, bei geriausius jų panaudojimo būdus. Valstybės narės ir Europos Parlamentas yra kviečiami prisidėti prie darbo, skirto pakelti ES profilį Indijoje. Tikimasi, kad Naujasis Delis parengs savo ryšių strategiją.

2.3.9

Prekyba ir investicijos: Prekyba ir investicijos yra „Indijos ir ES santykių kertinis akmuo“, pažymima Europos Komisijos pranešime. Todėl keletas iš pranešime pateikiamų pasiūlymų liečia šias dvi temas, tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu lygiu. Komisija norėtų kad ES pasiektų didesnę konvergenciją su Indija esminiais klausimais PPO prekybos derybų raunde Dohoje, skirtame vystymuisi. Ji taip pat remia dvišalį dialogą intelektinės nuosavybės teisių (INT) klausimais, pavyzdžiui, kad būtų pasiektas bendras supratimas TRIPS atžvilgiu.

2.4

Komisija norėtų, kad ES padėtų įsteigti Verslo lyderių apskritą stalą, teigiama verslas verslui (angl. „business-to-business“) bendradarbiavimo stiprinimui skirtame pranešimo skyriuje. Šis pasiūlymas buvo paremtas vadovų aukščiausio lygio susitikimo Hagoje metu. Tuo pačiu metu Indijos ir ES iniciatyva, skirta gerinti prekybą ir investicijas, įgalino pradėti tiesioginį dialogą tarp verslo atstovų ir politikos formuotojų. Indijos verslo ir pramonės organizacijos jau rengia Indijos ir ES verslo aukščiausio lygio susitikimą, kuris sutampa su politiniu aukščiausios lygio susitikimu, o verslo lyderių nustatytus faktus pateikia savo politiniams lyderiams.

2.5

Atsižvelgiant, kad Apskrito stalo nariai taip pat paskirti iš verslo ir darbdavių organizacijų, būtų naudinga svarstyti, kaip galima būtų geriausiai dalyvauti jų veikoje, kurią kartu vykdo Indijos ir Europos Sąjungos verslo bendruomenės. Nors aiškiai Apskrito stalo vaidmuo yra skirtas stiprinti Indijos ir ES ekonominę partnerystę, kurią remia Komisija, šio stalo indėlis į Bendrą veiksmų planą turėtų apimti ir darnaus vystymosi ir globalizacijos valdymo skatinimą, kaip nusprendė susirinkimas Londone.

2.6

Apskrito stalo narių esama ir iš akademinės bendruomenės. Todėl jis galėtų svartyti dėl indėlio į Europos Komisijos įsteigtas ar rengiamas akademines programas, kaip minima pranešime. Jos apima Europos Sąjungos studijų programą Jawaharlal Nehru universitete Naujajame Delyje. Stipendijų programa, kurios biudžetas sieks 33 milijonus eurų, turėtų pradėti veikti nuo 2005–2006 mokslo metų. Ji bus susieta su ES „Erasmus Mundus“ programa ir daugiausiai dėmesio skirs Indijos studentų doktorantūros studijoms ES universitetuose.

3.   Pilietinė visuomenė Indijoje ir Europoje

Ką mes vadiname „pilietine visuomene“? EESRK mano, kad „ją apytikriai galima apibūdinti, kad visuomenę, kuri pasirinko demokratiją. Pilietinė visuomenė yra bendras terminas visiems socialinių veiksmų tipams, kurių imasi pavieniai asmenys ar grupės, kurių nepradeda ar kuriems nevadovauja valstybė“ (1). Jos rėmėjai Indijoje sutinka, kad pilietinė visuomenė pasirenka demokratiją ir kad ji gali veiksmingai veikti tik demokratijos sąlygomis. Iš tiesų kai kuriuos pilietinės visuomenės organizacijų aktyvistus Indijoje įkvėpė pilietinės visuomenės pasiekimai Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o kitus — Mahatmos Gandžio sukurto socialinio ir politinio aktyvumo tradicija.

3.1   Pilietinė visuomenė Indijoje

3.1.1

Vis didėjanti Indijos pilietinės visuomenės svarba akivaizdi iš plintančių visų rūšių savanoriškų organizacijų. (Tai yra priimtiniausias terminas Indijoje; terminas „nevyriausybinė organizacija“ arba NVO tapo populiarus tik pastaraisiais 20 metų.) Prieš maždaug 10 metų jų skaičius siekė nuo 50 000 iki 100 000, o dabar be abejonės šis skaičius padidėjo. Pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja įvairioje veikloje visoje Indijoje, jų tarpe yra verslo ir profesinės organizacijos, bei profesinės sąjungos.

3.1.2

Indijos pilietinės visuomenės organizacijos:

dalyvauja tradicinėje vystymuisi skirtoje veikloje, susijusioje su NVO — vykdo raštingumo kampanijas, atidaro medicinos punktus ir klinikas, padeda amatininkams, kaip pvz., verpėjams, vykdo jų produkcijos rinkodarą ir pan. Kadangi jos paprastai veikia vietos lygmenyje, jos taip pat gali padėti vyriausybinėms organizacijoms įgyvendinti valstybės politiką decentralizuotu būdu;

atlieka išsamius mokslinius tyrimus, kad galėtų užsiimti lobizmu centrinės ir valstijų vyriausių ir/arba pramonės atžvilgiu;

siekia padidinti įvairių socialinių grupių politinio sąmoningumo lygį, skatindamos jas ginti savo teises;

atstovauja specialių poreikių turinčioms interesų grupėms, kaip neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir pabėgėliams;

veikia kaip novatorės, išbandydamos naujus socialinių problemų sprendimo būdus; ir

galiausiai, yra aktyvistės. Nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio jos formavo plačiai apimančius socialinius judėjimus — ūkininkų judėjimus;

moterų judėjimus, įvardinančius ir iškeliančius su moterimis susijusius klausimus, aplinkosauginius judėjimus, kurie siekė, kad vyriausybė skirtų daugiau dėmesio aplinkosaugos problemoms;

vartotojų teises ginančius judėjimus ir pan..

3.1.3

Ypatingai vystymusi skirtais klausimais NVO ir vyriausybė mano, kad privalo dirbti kartu, kaip partneriai. Todėl Indijos Planavimo komisija įvairiu laiku finansavo savanoriškas organizacijas. Naujausiame dešimtajame penkerių metų plane pažymima kad:

„Planai turėtų atspindėti tikrus žmonių poreikius ir būti ekonomiškai ir socialiai jautrūs žmonių, kuriems jie skirti, etosui. Žmonės turi pajusti, kad jie taip pat yra šių planų savininkai ir prisidėti prie jų. Tendencija tikėtis, kad vyriausybė padarys viską už žmones, turi baigtis; programos ir darbotvarkės, kuriose dalyvauja žmonės, pasirodė esančios žymiai veiksmingesnės“.

3.1.4

Planavimo komisijoje yra savanoriškų veiksmų padalinys, kuris sąveikauja su savanoriškų organizacijų sektoriumi. Dabar jis nusprendė „sudaryti konsultacines grupes ... iš įvairių šalies dalių žmonių, kurie žino kad vyksta vietoje ir kurie gali pasiūlyti, ką reikia keisti ir kaip“, teigia Planavimo komisijos narė p. Sayeeda Hameed. (2)

3.1.5

Kongreso partija visada rėmė pilietinę visuomenę, o Kongreso partijos vadovaujama koalicinė vyriausybė Naujajame Delyje greičiausiai skirs daugiau dėmesio jos veiklai, nei buvusi vyriausybė. Netrukus po suformavimo naujoji vyriausybė surengė konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad sužinotų jų nuomonę apie vyriausybės Bendro minimumo programą (angl. „Common Minimum Programme (CMP)“). Ji įsteigė Kongreso partijos lyderė p. Sonia Gandhi vadovaujamą Nacionalinę patariamąją tarybą (NPT) (angl. „National Advisory Council (NAC)“), kuri taip ir turėtų būti suvokiama. Vienas iš pagrindinių Kongreso partijos narių, susijusių su NPT įsteigimu, pažymėjo, kad ji bus Jungtinio pažangos aljanso (JPA) (angl. „United Progressive Alliance (UPA)“) vyriausybės sąveikos su pilietine visuomene įrankiu; ji įneš naujų minčių į planavimą, kuris kitaip nėra susijęs su vyriausybe (3). Tikimasi, kad NPT, kurios 12 narių skyrė Ministras Pirmininkas Manmohan Singh, patars jam, kaip turėtų būti įgyvendinama Aljanso Bendro minimumo programa. Nors vyriausybių patarėjai dažnai yra į pensiją išėję valstybės tarnautojai ar diplomatai, pusė NPT narių yra nevyriausybiniame sektoriuje praktinį darbą atliekantys visuomenininkai (4). Ponia Sonia Gandhi norėtų suteikti pirmenybę žemės ūkiui, švietimui, sveikatos priežiūrai ir užimtumui.

3.2   Pilietinė visuomenė Europos Sąjungoje  (5)

3.2.1

Pilietinė visuomenė ES yra ne mažiau dinamiška, nei Indijoje, turinti daugybę organizacijų, kurios veikia vietos, nacionaliniu ir ES lygiu. Tačiau lyginant su Indija, ES pilietinė visuomenė turi vieną pranašumą: organizuota Europos pilietinė visuomenė turi savąją indų žargonu vadinamą „aukščiausią struktūrą“ — Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK) Briuselyje. O jei daugiau, tai EESRK yra neatskiriama dalis institucijų, įsteigtų 1957 m. Romos sutartimi, kuri įsteigė šešių valstybių Europos Ekonominę Bendriją, dabar tapusia Europos Sąjunga iš 25 valstybių (6). Šiuo metu EESRK sudaro 317 narių, paskirtų iš 25 valstybių narių. Juos skiria ES Ministrų Taryba, valstybių narių teikimu. Nariai priklauso vienai iš trijų grupių: darbdavių, darbuotojų ir įvairių kitų interesų. Romos sutartis numato, kad trečios grupės nariai atstovauja ūkininkams, mažoms ir vidutinėms įmonėms, amatininkams, tam tikroms profesijoms, kooperatyvams, vartotojų organizacijoms, aplinkos apsaugos grupėms, šeimų asociacijoms, moterų organizacijoms, mokslininkams ir mokytojams, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir pan.

3.2.2

EESRK yra nepolitinė konsultacinė struktūra, turinti patariamuosius įgaliojimus. Komiteto tikslas yra informuoti už sprendimų priėmimą atsakingas ES institucijas apie savo narių nuomones. Yra maždaug 14 politikos sričių, kuriose ES Taryba ar Europos Komisija gali priimti sprendimą tik pasitarusi su EESRK. Šios sritys apima: žemės ūkį; laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą; socialinę politiką, švietimą, profesinį mokymą ir jaunimo klausimus; visuomenės sveikatą; vartotojų apsaugą; pramoninę politiką; mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei aplinką. Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas gali savo nuožiūra konsultuotis su EESRK bet kuriuos kitu klausimu. Savo ruožtu EESRK gali taip pat priimti nuomonę tais klausimais, kurie atrodo svarbūs, kaip šią „nuomonę savo iniciatyva“ apie ES ir Indijos santykius.

3.2.3

EESRK vaidmuo palengvinant dialogą su pilietine visuomene išeina iš už Europos Sąjungos iš 25 valstybių sienų. Jis yra aktyvus tęstinio dialogo su Viduržemio jūros regiono partnerystės šalimis (programa „Euromed“) bei Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, su kuriomis ES sieja Kotonu konvencija. Jis taip pat dalyvauja dialoge su pilietine visuomene Lotynų Amerikos šalyse, įskaitant Pietų Amerikos bendrosios rinkos (angl. „Mercosur“) valstybes ir, tačiau ne mažiau svarbu, Indiją (dalyvaujant Indijos ir ES Apskrito stalo renginyje) bei Kiniją.

4.   Naujausi įvykiai Indijoje ir ES

4.1

Visų ES ir Indijoje vykstančių dramatiškų pokyčių sąrašas užimtų keletą užimtų puslapių. Ši ataskaita pagrindinį dėmesį skiria tik pagrindiniams įvykiams, kurie leis EESRK veiksmingiau prisidėti prie ES ir Indijos stiprinimo. ES pagrindiniai įvykiai yra plėtra iki 25 valstybių narių, veiksmai, skirti sukurti platesnę Europą per Europos kaimynystės politiką (ENP) ir Europos Tarybos Lisabonoje 2000 m. kovo mėnesį priimtos „Lisabonos strategijos“ įgyvendinimas. Ši strategija, daugiausiai dėmesio skirianti darniam vystymuisi, siekia paversti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grista ekonomika pasaulyje iki 2010 m. Kitas svarbus įvykis yra susitarimas dėl Europos Konstitucijos, kurios laukia ratifikavimas 25 valstybėse narėse.

4.2

Europos politinį ir ekonominį kraštovaizdį dramatiškai pakeitė 2004 m. gegužės 1 d. įvykusi ES plėtra. Plėtros politinės pasekmės greičiausiai bus svarbesnės, nei ekonominės tik todėl, kad 10 naujų šalių narių ekonomikų integracijos procesas prasidėjo gerokai anksčiau, nei jos oficialiai tapo ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d. Plėtra padidino ES gyventojų skaičių nuo 380 milijonų iki 455 milijonų. Taigi dabar ES gyvena 7,3 % visų pasaulio gyventojų. Ji taip pat padidino ES bendrą vidaus produktą (BVP) nuo 9,3 trilijono eurų iki 9,7 trilijono eurų, padidindama ES dalį pasaulio BVP iki 28,7 %. Tačiau dėl plėtros sumažėjo vienam gyventojui tenkanti BVP dalis iki 21 000 eurų (nuo 24 100 eurų), o taip pat jos prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis iki 1,8 trilijonų eurų (nuo 2 trilijonų eurų). Taip nutiko todėl, kad prekyba tarp ES iš 15 valstybių ir 10 šalių kandidačių tapo ES iš 25 valstybių vidaus prekyba.

4.3

Plėtra išplėtė ES sienas. ES pradėjo kurti politiką, skirtą sudaryti „draugų ratą“, tačiau dar iki plėtros. Šiuo tikslu ji parengė Europos kaimynystės politiką (EKP), apimančią šešias Rytų Europos šalis (Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją) ir devynias Viduržemio jūros šalis (Alžyrą, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Libaną, Libiją, Maroką, Siriją ir Tunisą, bei Palestinos savivaldą). ES Taryba 2004 m. balandžio mėnesį patvirtino, kad EKP tikslas yra „pasidalinti išsiplėtusios ES teikiama nauda su kaimyninėmis šalimis, kad būtų prisidedama prie didesnio Europos Sąjungos ir jos kaimynių stabilumo, saugumo ir klestėjimo (7).“ EKP apima „aukšto lygio ekonominę integraciją ir gilėjantį politinį bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias atsirasti naujoms sienoms tarp išsiplėtusios ES ir jos kaimynių“, teigia Taryba.

4.4

Pagrindinis įvykis Indijoje buvo iš esmės netikėta gegužės mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų baigtis, kurių rezultatai lėmė, kad Kongreso partijos vadovaujama koaliciją su Ministru Pirmininku Manmohan Singh perėmė valstybės vairą iš BJP vadovaujamos koalicijos su Ministru Pirmininku Atal Behari Vajpayee. Aukštas dalyvavimo visuotiniuose rinkimuose lygis, sėkmingas elektroninių balsavimo mašinų panaudojimas visoje šalyje, o taip pat sklandus valdžios perdavimas Naujame Delyje, nepaisant politinių neramumų dėl rinkimų rezultatų, patvirtino Indijos siekį būti didžiausia pasaulio demokratija.

4.5

Kongreso partijos netikėta pergalė sukėlė spėliones, kad bet kokia Kongreso partijos vadovaujama vyriausybė ilgai neišsilaikys arba bus priversta „išorės rėmėjų“, ypač Komunistų partijos, nutraukti reformas. Reikia atminti, kad reformas, kurios apėmė importo kontrolės panaikinimą ir kapitalo rinkų atvėrimą, pradėjo Kongreso partijos vyriausybė 1991 m., o pagrindinai jos architektai buvo naujas Ministras Pirmininkas Manmohan Singh ir naujas finansų ministras Palaniappan Chidambaram. Pastarasis save labiau traktavo „investicijų ministru“ Kongreso partijos vadovaujamoje koalicijoje. Kitaip tariant, verslą ir finansus atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos, kaip atstovaujamos ES ir Indijos Apskritame stale, dirbs kartu su juo, kad vystytų šalies žiniomis pagrįstos ekonomikos sektorius.

4.6

Vyriausybė visgi pageidauja, kad jos ekonominė strategija būtų „žmogiška“, kad ištrauktų iš skurdo maždaug 300 milijonų indų, gyvenančių už mažiau, nei 0,75 euro (1 JAV dolerį) per dieną. Todėl ji stengiasi pasiekti 7-8 % metinį augimą, kad padėtų ūkininkams, suteiktų galių moterims ir padidintų išlaidas sveikatos priežiūrai ir švietimui.

4.7

Iššūkiai, su kuriais susiduria Indijos pilietinė visuomenė, suteiktų Europos pilietinėms organizacijoms galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš Indijos visų bendram labui. Pradžioje tai būtų vykdoma per ES ir Indijos Apskritą stalą, tačiau netrukus galėtų apimti organizacijas, su kuriomis Apkrito stalo nariai iš ES ir Indijos palaiko glaudžius ryšius, kaip ir su kitais EESRK nariais, turinčiais, pavyzdžiui, ekspertinių žinių kaimo plėtros, sveikatos priežiūros ir švietimo klausimais. Bendradarbiavimas šioje srityje tarp Europos ir Indijos pilietinių visuomenių ir taip užtikrina, kad Apskrito stalo rekomendacijos kasmetiniam ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimui bus praktiškos, nes paremtos patirtimi.

5.   ES ir Indijos pilietinės visuomenės dialogas iki šiol

5.1

Siekiant planuoti ateitį, pirma privalome atsižvelgti į savo praeitį. Pilietinės visuomenės dialogo pradžia turėtų tapti jau esama institucinė struktūra, kuri buvo iki šiol taikoma šiam dialogui ir jo pasiekimams. EESRK tai reiškia, kad reikia įvertinti ES ir Indijos Apskrito stalo iki šiol atliktą darbą ir susitarti, kaip geriausia paremti jo tikslus, atsižvelgiant į susijusius įvykius, kaip aukščiausio lygio susitikimo Hagoje sprendimą skatinti bendradarbiavimą ne tik tarp pilietinių visuomeninių, bet taip pat tarp politinių partijų, profesinių sąjungų, verslo asociacijų ir universitetų.

5.2

Buvo paminėti Apskrito stalo nuo jo įsteigimo 2001 m. įvairių susirinkimų metu aptarti klausimai, kad parodyti jį, kaip patikimą vieną iš pagrindinių partnerių, detalizuojant Bendrų veiksmų planą. Atsižvelgiant į paskutinių susirinkimų rezultatus, galima iš dalies suvokti Apskrito stalo darbo tęstinumą, kai kurių atariamų temų sritį bei pasitikėjimo atmosferą, kurioje vyksta šios diskusijos.

5.3

Todėl savo šeštojo susirinkimo Romoje metu Apskritas stalas pateikė nemažai įvairių rekomendacijų, pradedant iniciatyvomis, skirtomis paremti verslo sektoriaus socialinę atsakomybę (VSSA) (angl. „Corporate Social Responsibility (CSR)“) ir teikti specialią paramą MVĮ, ir baigiant žinių darbuotojų iš Indijos laikiną judėjimą ES reglamentuojančių nuostatų racionalizacija, o taip pat ES parama pramoninėms sankaupoms keliuose atrinktuose sektoriuose, kurie gali eksportuoti ir skatina vystymąsi. Tuo pačiu Apskritas stalas paskyrė du pranešėjus, kad šie įvertintų, kaip geriau integruoti pilietinės visuomenės organizacijų perspektyvas į prekybos ir darnaus vystymosi skatinimą.

5.4

Ši tema buvo aptarta Apskrito stalo septintojo susirinkimo Srinagare 2004 m. birželio mėnesį metu. Visi sutiko, kad, jei norima gilinti bendrą supratimą apie darnų vystimąsi, tai praktiniai pavyzdžiai iš Indijos ir ES turėtų būti galutinės atskaitos, kuris bus teikiama Apskrito stalo devintajam susirinkimui, pagrindas. Remiantis Apskrito stalo EESRK ir Indijos delegatų prezentacija, susirinkimo Srinagare metu taip pat buvo aptartas Indijos ir ES turizmo vystymuisi skirtas bendradarbiavimas. Apskrito stalo nariai sutiko, kad pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant darnų turizmą, kuris skatina ekonominį ir socialinį vystymąsi, bei teikia naudą visiems gyventojams.

5.5

Susirikimų Romoje, Srinagare ir Londone metu buvo aptartas pilietinės visuomenės interneto forumo įsteigimas, kaip buvo rekomenduota susirinkimo Bangalore 2003 m. kovo mėnesį metu. Susitikimuose buvo pabrėžtos forumo galimybės tapti nuolatiniu forumu, kur diskutuotų Apskrito stalo nariai iš Indijos ir ES, o taip pat instrumentu, skirtu tobulinti dialogą tarp pilietinės visuomenės organizacijų bendrai.

5.6

Susitikimo Romoje metu taip pat buvo apžvelgti Apskrito stalo pasiekimai iki šiol. Jis sutiko su požiūriu, kad šių pasiekimų įvertinimas neturėtų apsiriboti įgyvendintų rekomendacijų skaičiaus kiekybine analize, bent jau todėl, kad nemažai šių rekomendacijų išeina iš už ES ir Indijos pilietinės visuomenės galimybių ar srities ribų. Iš tiesų Apskritas stalas patvirtino rekomendacijas ir bendrus požiūrius įvairiomis temomis, pavyzdžiui, tomis, kurios yra jautrios, jei ne prieštaringos. Jis taip pat pabrėžė specifines bendradarbiavimo formas, kaip interneto forumo sukūrimas, vietos pilietinės visuomenės organizacijų organizuoti klausymai per šio stalo kas šešis mėnesius rengiamus susirinkimus, ir skatino specialų EESRK ir Indijos bendradarbiavimą, kaip Indijos delegacijos EESRK teikiama pagalba, rengiant Bendrąją preferencijų sistemą.

5.7

Kadangi žemės ūkio sektoriuje oficialiai ir neoficialiai dirba 60-70 % gyventojų, Indijos ir ES apskrito stalo diskusijoms klausimais, susijusiais su ūkininkavimu ir kaimo plėtra, sutrukdė tai, kad apskritam stalui atstovaujančioje Indijos delegacijoje nebuvo ūkininkų atstovų.

5.8

Diskusijų forume buvo svarstomi darbdavių ir darbuotojų santykių mechanizmai bei socialinis dialogas Europos Sąjungoje. Buvo susipažįstama su Sąjungoje vyraujančia praktika socialinio dialogo partnerių atžvilgiu, šių dalyvių nustatymo ir atstovavimo klausimais bei šiam dialogui skirtais forumais. Diskusijose buvo analizuojama dabartinė darbdavių ir darbuotojų padėtis Indijoje, taip pat ir profesinių sąjungų struktūra ir sudarymas bei kolektyvinės derybos, darbo teisės reforma ir Indijos pozicija pasiūlymų susieti darbo normas su tarptautine prekyba atžvilgiu. Buvo nustatyta, kad didžioji Indijos darbuotojų dalis dirba taip vadinamame neoficialiame sektoriuje (mažos įmonės, savarankiškai dirbantys darbuotojai, atsitiktinis darbas) ir kad yra būtina gerinti darbuotojų padėtį. Tai pat buvo reikalaujama dėti didesnes pastangas dėl TDO darbo normų.

6.   Geresnis pilietinės visuomenės dialogas: ateitis

6.1

Atėjo laikas, kad bendradarbiavimas tarp ES iš 25 valstybių ir Indijos pilietinių visuomenių augtų proporcingai. ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimo metu buvo pripažinta Apskrito stalo darbo svarba. Indijos vyriausybė priėmė nemažai sprendimų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene Indijoje. Europos Komisija birželio 16 d. pranešime paragino, kad Apskritas stalas „būtų visiškai integruotas į institucinę architektūrą“, o du jo bendri pirmininkai — bus pakviesti dalyvauti Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimuose.

6.2

Indijos vyriausybė savo pirminiame atsakyme į birželio 16 d. pranešimą pažymėjo, kad, nepaisant „valdžios pastangų neatsilikti nuo Indijoje ir ES vykstančių pokyčių ... vis dar būtina gerinti ryšius kituose lygmenyse, tame tarpe tarp atitinkamų pilietinių visuomenių“.

6.3

Neišvengiamai kylantis klausimas yra, kaip Apskritas stalas galėtų veiksmingiau prisidėti prie sprendimų rengimo ir sprendimų priėmimo proceso, ypač turėdamas tokią retą galimybę tiesiogiai susiekti su aukščiausiais politiniais pareigūnais, Indijos Ministru Pirmininku ir ES Tarybai pirmininkaujančios šalies ministru pirmininku, kasmetinių vadovų aukščiausio lygio susitikimų metu? Šios nuomonės savo iniciatyva antrame skyriuje „Indėlis į Indijos ir ES strateginę partnerystę“ nurodoma, kaip Apskritas stalas galėtų veiksmingai prisidėti prie strateginei partnerystei skirto Bendrų veiksmų plano parengimo. Ši veikla truktų tik iki šeštojo Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimo, kuris įvyks pastaraisiais 2005 m. mėnesiais ir, kaip tikimąsi, patvirtins šį planą.

6.4

Daugelis Apskrito stalo rekomendacijų Indijos ir ES vadovų aukščiausio lygio susitikimui apima vidutinės trukmės ir ilgalaikius įsipareigojimus. Patirtis rodo, kad rekomendacijos turėtų būti susijusios su projektais, kuriuos kartu įgyvendina Europos Sąjungos ir Indijos pilietinių visuomenių organizacijos. Politinė parama leistų lengviau užsitikrinti finansavimą, kurio gali prireikti, ir leistų organizuotai Indijos ir Europos pilietinei visuomenei bendradarbiauti įgyvendinant įvairius projektus (8).

6.5

Siekiant, kad Apskritas stalas būtų veiksmingas sprendimų rengimo ir sprendimų priėmimo procese, į jo darbotvarkę būtina įtraukti šiuo metu oficialiu lygiu aptariamas temas, kaip temas, liečiančias Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO) ir prekybos derybų raundą Dohoje, skirtą vystymuisi. Apskritas stalas galėtų būti veiksmingesnis, jei bendradarbiautų su ES ir Indijos verslo aukščiausio lygio susitikimais, kuriuos rengia du jo nariai iš Indijos prekybos rūmų ir pramonės federacijos (IPRPF) (angl. „Federation of Indian Chambers of Commerce and Industry (FICCI)“) ir Indijos pramonės konfederacijos (IPK) (angl. „Confederation of Indian Industries (CII)“). Jis taip pat turėtų prašyti, kad būtų asocijuotas su Europos Komisijos pasiūlytu būsimu Verslo lyderių apskritu stalu.

6.6

Kadangi Apskrito stalo nariai yra ir akademikai, tai galėtų naudingai prisidėt prie 33 milijonų eurų dydžio stipendijų programos Indijai, kurią Europos Komisija pradėjo 2005 m. Pats EESRK galėtų išplėsti savo iniciatyvas Indijos klausimais, kaip jo ankstesnis sprendimas prašyti, kad Apskrito stalo bendras pirmininkas iš Indijos dalyvautų jo seminare, skirtame PPO po Kankuno.

6.7

Tai, kad daugėja ryšio kanalų ekonominiais klausimai tarp pareigūnų ir verslo lyderių, dar nereiškia, kad Apskritas stalas turėtų apsiriboti tik šių klausimų aptarimu. Priešingai. Vietoje, kad nagrinėtų tik grynai ekonominius aspektus, jis turėtų pažvelgti ir į jų neekonomines, o ypač socialines pasekmes. Apskritas stalas Srinagare būtent taip ir susitarė darnaus vystymosi atžvilgiu: jis svarstys koncepciją, kaip įtraukti ne tik vystymosi strategijos ekonominį aspektą, bet taip pat ir socialinius ir aplinkosauginius aspektus. Paslaugų įsigijimas iš išorės (angl. „outsourcing“) yra dar viena tema, kurią galima panaudoti šiam požiūriui. Paslaugų įsigijimas iš išorės ES iškėlė skirtingas problemas, nei Indijoje, tačiau esama ir šis tas bendro: abiem atvejais sunkiausia išspręsti socialinius klausimus. Kitaip tariant, priėmęs holistinį požiūrį, Apskritas stalas galės užtikrinti, kad iš esmės ekonominių temų neekonominiams aspektams būtų suteiktas vienodas svoris.

6.8

Šis pokytis leis Apskritam stalui rengti ES ir Indijos konferencijas socialiniais klausimais, kurios papildys verslo ir politinius aukščiausio lygio susitikimus. Šių konferencijų temos gal būti atrinktos iš jau aptartų Apskritame stale, kaip lyčių lygybė. Papildomos temos, pavyzdžiui, galėtų apimti paslaugų įsigijimo iš išorės ir emigracijos socialinį poveikį. Šių konferencijų svarba subalansuotam Europos ir Indijos visuomenių vystymuisi — didžiulė.

6.9

Apskritas stalas turės daugiau dėmesio skirti kultūrinių klausimų nagrinėjimui. Jis galėtų padėti įgyvendinti Indijos ir ES Bendrą deklaraciją dėl kultūrinių santykių. Tačiau būtų naudinga, jei Apskritas stalas galėtų svarstytų rekomendaciją dėl „civilizacijų dialogo, dialogo tarp tikėjimų ir kultūrų“, kurią pateikė Azijos pilietinės visuomenės atstovai Azijos ir Europos Sąjungos susitikimui (labiau žinomam ASEM aukščiausio lygio susitikimo pavadinimu), įvykusiam 2004 m. birželio mėnesį Barselonoje (9). ASEM lyderiai jau pradėjo civilizacijų dialogą, kuriame dalyvavo ES valstybių ir vyriausybių vadovai, tačiau ne Indijos, nes ši šalis nėra ASEM narė. Indija savo atsakyme į Europos Komisijos pranešimą pabrėžė yra pasirengusi pradėti dialogą su ES apie religinio ekstremizmo ir fundamentalizmo keliamas problemas.

6.10

Šių sumanymų sėkmei užtikrinti reikės, kad Apskritas stalas įtrauktų žymiai daugiau pilietinės visuomenės organizacijų, nei jis fiziškai gali priimti į savo susirinkimus. Bet jis jau turi šiam tikslui puikų instrumentąinterneto forumą, kurį pats ir įsteigė. Atverdamas forumą kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms ES ir Indijoje, Apskritas stalas gali įtraukti jas į savo diskusijas. Kadangi šių organizacijų yra labai daug, iš pradžių prieiga galėtų būti suteikiama tik organizacijoms, kurias žino Apskrito stalo nariai. Papildydamas šiuos internetinėje erdvėje vykstančius mainus, Apskritas stalas ir toliau kviestų vietos pilietinės visuomenės organizacijas į savo nuolatinius susirinkimus.

6.11

Interneto forumas taip pat laikotarpiui tarp kas pusę metų vykstančių susirinkimų Apskrito stalo nariams siūlo naudojimui parengtą ryšio kanalą, atsižvelgiant į tai, kad nariai iš Indijos yra plačiai išsibarstę po visą šalį. Atskaitų projektus galima paskelbti forume, kad nariai galėtų pateikti pastabas dar iki susirinkimo. Tai užtikrintų, kad susirinkimų metu vykstančios diskusijos būtų išsamesnės, o ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimams teikiamos rekomendacijos — konkretesnės. Nariai gali vienas kitą informuoti apie savo veiklą, tuo geriau vienas kitą pažindami, supranta profesionaliame lygmenyje. Kadangi interneto forumu besinaudojančių Europos Sąjungos ir Indijos organizacijų skaičius auga, bendrų interesų turinčios organizacijų galėtų jį naudoti, kad pradėtų tarpusavyje glaudžiau dirbti, pradžioje keistis patirtimi, o vėliau rengti ir bendrus projektus.

6.12

Apskrito stalo plačiai aptarti du papildomi klausimai yra žiniasklaidos vaidmuo pilietinės visuomenės stiprinime ir kultūrinis bendradarbiavimas. Todėl jis gali naudingai prisidėti prie (1) valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pastangų kelti ES profilį Indijoje, ypač tarp pilietinės visuomenės organizacijų, ir (2) detalizuoti strateginei partnerystei skirto Veiksmų plano skyrių kultūrinio bendradarbiavimo klausimais, remiantis Indijos ir ES Bendra deklaracija dėl kultūrinio bendradarbiavimo, pasirašyta 2004 m. lapkričio 8 d.

7.   Išvados

7.1

ES ir Indija yra, kaip niekada anksčiau, pasiryžusios plėsti ir gilinti tarpusavio bendradarbiavimą. Šio pasiryžimo naujausias įrodymas yra tai, kaip greitai Europos Komisija ir Indijos diplomatinė atstovybės ES pradėjo dirbti Indijos ir ES strateginei partnerystei skirto Veiksmų plano klausimais. Abi nori, kad jų atitinkamos pilietinės visuomenės prisidėtų prie šio proceso. EESRK jau dabar padeda suburti Europos Sąjungos ir Indijos pilietines visuomenes, aktyviai dalyvaudamas Indijos ir ES Apskrito stalo veikloje, finansiškai remdamas Indijos ir ES interneto forumą ir pakviesdamas Apskrito stalo bendrą primininką iš Indijos p. N. N. Vohra, dalyvauti Indijos ir ES santykiams svarbioje veikloje.

7.2

Pasveikinęs Europos Komisijos pranešimą apie Indijos ir EES strateginę partnerystę, dabar EESRK privalo aktyviai prisidėti atitinkamo Veiksmų plano detalizavimo. Apskrito stalo susitikimo Londone metu buvo įsipareigota „teikti Europos Sąjungos institucijoms ir Indijos vyriausybei pasiūlymus tose srityse, kuriose pilietinė visuomenė gali įnešti tikrą pridėtinę vertę, ypač, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, skatinamas darnus vystymasis ir valdoma globalizacija“.

7.3

Indijos vyriausybės pasveikimo ES plėtrą. Po Hagoje 2004 m. lapkričio 8 d. įvykusio aukščiausio lygio susitikimo priimtame bendrame pranešime spaudai Indija patvirtino mananti, kad „ES gilinimas ir išplėtimas turėtų prisidėti prie tolesnio tarpusavio santykių stiprinimo“. Todėl EESRK, kaip Europos Sąjungos pilietinę visuomenę atstovaujanti patariamoji struktūra, turėtų užtikrinti, kad ES iš 25 valstybių būtų tinkamai atstovaujama Apskritame stale, o taip pat savo veikloje kelti Indijos ir ES santykių profilį. Taip Indijos ir ES Apskritas stalas gali tapti modeliu EESRK santykiams su kitomis pasaulio besivystančiomis šalimis ir regionais.

2005 m. gegužės 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, „Nuomonė apie pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir indėlį į Europos kūrimą“, 5.1. punktas, priimta 1999 m. rugsėjo 22 d.

(2)  „Planavimo komisijos atvėrimas žmonėms: Sayeeda Hameed“ (angl. „Sayeeda Hameed“) autorius Rajashri Dasgupta. InfoChange News and Features, 2004 m. rugsėjo mėnuo.

(3)  „The Hindu“, 2004 m. birželio 26 d. Panašų požiūrį išsakė BJP vadovaujamos koalicinės vyriausybės Išorės santykių ministras Jaswant Singh, kai jis iškilmingai atidarė ES ir Indijos Apskritą stalą su komisaru Chris Patten 2001 m.

(4)  Tai yra prof. Jean Dreze, indų kilmės Belgijos pilietis, susijęs Dr. Amartya Sen; du buvę Planavimo komisijos nariai MM. C.H. Hanumantha Rao ir D. Swaminathan. Iš pilietinės visuomenės organizacijų yra p. Aruna Roy, socialinė aktyvistė; Jayaprakash Narayan (sveikata ir aplinkosauga); p. Mirai Chatterjee (SEWA) ir Madhav Chavan (pradinis švietimas)

(5)  Nuoroda į Europos pilietinę visuomenę gali pasirodyti nereikalinga, ypač todėl, kad apsiriboja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Tačiau Indijos pilietinės visuomenės organizacijoms bus įdomu sužinoti, kad jų kolegos iš ES turi tai, kas indų žargonu vadinama „aukščiausia struktūra“.

(6)  Sutarties 193 straipsnis numato kad „Komitetą sudaro įvairių rūšių ekonominės ir socialinės veiklos atstovai, o ypač gamintojų ūkininkų, vežėjų, darbuotojų, pardavėjų, amatininkų, profesionalų ir plačiosios visuomenės atstovai“.

(7)  Bendrų Reikalų Taryba, 2004 m. birželio 14 d. Europos kaimynystės politika – Tarybos išvados.

(8)  Šio įrodymas yra Užsienio reikalų ministerijos Naujajame Delyje sprendimas skirti lėšas, skirtas padengti Apskrito stalo įsteigto ES ir Indijos interneto forumo veikimo išlaidas Indijoje.

(9)  Barselonos ataskaita. Pilietinės visuomenės rekomendacijos Azijos ir Europos santykiams, skirtos ASEM vadovams. Pilietinių visuomenių Azijoje ir Europoje sujungimas: neoficiali konsultacija. 2004 m. birželio 16–18 d., Barselona, Ispanija.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/45


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 77/388/EEB siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą ir Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų, diegiant vieno langelio schemą, ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarkos

KOM(2004) 728 galutinis — 2004/0261 (CNS) — 2004/0262 (CNS)

(2005/C 267/07)

2005 m. sausio 24 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 77/388/EEB siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą ir Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų, diegiant vieno langelio schemą ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarkos

Ekonominės ir pinigų sąjungos bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šia tema, priėmė nuomonę 2005 m. balandžio 15 d. Pranešėjas — U. Burani.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 12 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 90 narių balsavus „už“ ir 1 nariui susilaikius priėmė šią nuomonę.

1.   Įžanga: Komisijos dokumentas

1.1

2003 m. spalio mėn. Komisija pateikė komunikatą (1), kuriame ji peržiūrėjo jau 2000 m. birželio mėn. pradėtą įgyvendinti strategiją dėl PVM ir pateikė su ta strategija susijusias naujas iniciatyvas. Strategijoje siekiama keturių pagrindinių tikslų: šiuo metu galiojančių taisyklių supaprastinimo, modernizavimo bei vienodesnio jų taikymo ir glaudesnio administracinio bendradarbiavimo.

1.2

Dokumentą (2), kurį šiuo metu svarsto EESRK, sudaro trys dalys:

a)

pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 77/388/EEB siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą;

b)

pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios Direktyvoje 77/388/EEB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems asmenims, neįsisteigusiems šalies teritorijoje, bet įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, taisykles;

c)

pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų, diegiant vieno langelio schemą ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarkos.

1.2.1

EESRK privalo pateikti pastabas tik dėl a) ir c) pasiūlymų. Bendros pastabos skirtos abiems pasiūlymams, kadangi jie abu priklauso tai pačiai strategijai.

1.3

Verslo įmonių įsipareigojimų vykdymo supaprastinimas, jau kurį laiką svarstomas, pradėtas spręsti 2004 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuriame (Konkurencingumo) tarybos buvo paprašyta apibrėžti sritis, kuriose būtina siekti supaprastinimo. Sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas 2004 m. birželio mėn., o Komisija 2004 m. spalio mėn. pateikė šioje nuomonėje nagrinėjamą dokumentą. 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusiame neoficialiame ECOFIN posėdyje pirmininkaujantys Nyderlandai iškėlė „Augimo skatinimo mažinant administracinę naštą“ klausimą. Komisija mano, kad šis dokumentas visiškai atitinka šį tikslą.

1.4

Komisijos tyrimuose (3), paskelbtuose per 2003 m. antrąjį pusmetį, buvo pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių tikslų — supaprastinti nuostatas, taikomas apmokestinamiems asmenims, kurie turi PVM įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę (t.y. prekių ir paslaugų eksportuotojai — EESRK pastaba). Tokiems asmenims tenkanti administracinė našta yra tokia didelė ir sudėtinga, kad daugelis potencialių eksportuotojų linkę neužsiimti jokia veikla kitose valstybėse narėse, kurioms taikomas PVM. Be to, mokesčio susigrąžinimo procedūra yra tokia sudėtinga ir kebli, kad 54 % stambių bendrovių nusprendė nesikreipti dėl mokesčio susigrąžinimo.

1.5

1.2. punkte išvardytais pasiūlymais kaip tik ir siekiama tokių sunkumų išvengti. Šiuo tikslu pateikiamos šešios konkrečios priemonės:

1)

vieno langelio schemos neįsisteigusiems apmokestinamiems asmenims sukūrimas;

2)

vieno langelio schemos įgyvendinimas, siekiant modernizuoti mokesčio susigrąžinimo procedūrą;

3)

prekių ir paslaugų kategorijų, kurių atžvilgiu valstybės narės gali riboti teisę į atskaitą, suderinimas;

4)

atvirkštinio apmokestinimo tvarkos taikymo srities išplėtimas;

5)

specialios MVĮ taikomos schemos peržiūra;

6)

nuotolinio pardavimo tvarkos supaprastinimas.

1.6

Kad būtų galima pasiekti šių tikslų, Komisija jau pateikė tris pasiūlymus dėl teisės aktų:

dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Šeštąją PVM Direktyvą (4);

dėl direktyvos, pakeičiančios Aštuntąją PVM Direktyvą;

dėl reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (5).

1.6.1

Komisijos dokumente siūlomos iniciatyvos jau buvo išsamiai aptartos su valstybėmis narėmis, ir dėl jų internetu vyko išsamios konsultacijos su suinteresuotaisiais asmenimis.

A.   I DALIS: PASIŪLYMAS PRIIMTI DIREKTYVĄ

2.   Vieno langelio schemos projektas

2.1

„Vieno langelio schemos“ koncepcija nėra nauja: pirmą kartą ji buvo pasiūlyta Tarybos direktyvoje 2002/38/EB, tačiau jos taikymo sritis apsiribojo el. prekybos operatoriais (6), teikiančiais tarpvalstybines paslaugas neapmokestinamiems asmenims. Dabar siūloma vieno langelio schema suteiks galimybę visus prekių ir paslaugų eksportuotojus įtraukti į visoms ES valstybėms narėms galiojantį elektroninį registrą toje šalyje, kurioje jie yra įsisteigę. Taip būtų panaikintas reikalavimas įtraukti eksportuotojus į PVM registrus visose valstybėse narėse, į kurias jie eksportuoja prekes arba paslaugas, leidžiant ir toliau naudotis savo nacionaliniu PVM registravimo numeriu.

2.2

Įvedus vieno langelio schemą, situacija būtų tokia:

jei pirkėjas privalo mokėti PVM, jis turi pateikti savo deklaracijas valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, o eksportuotojas šiuo atveju neturi deklaruotinų prievolių;

jei neįsisteigęs prekybininkas (pardavėjas arba eksportuotojas) yra asmuo, turintis mokėti šį mokestį, tai užuot pateikęs deklaraciją paskirties valstybei narei (kaip yra daroma šiuo metu), savo prievolę jis gali atlikti pasinaudodamas vieno langelio schema. Esant tokioms aplinkybėms bus naudojamas paskirties šalyje galiojantis tarifas.

2.2.1

Komisija yra įsitikinusi, kad vieno langelio modelis galėtų supaprastinti mokesčių prievoles daug didesniam prekybininkų skaičiui ir platesniam jų ratui nei dabar: be nuotolinio pardavimo priemonių, kurias jau reglamentuoja šiuo metu galiojančios nuostatos, būtų apimtos ir visos tiesioginio pardavimo vartotojų operacijos kitose valstybėse narėse. Tačiau dar svarbesnis aspektas — sandorių tarp apmokestinamų asmenų, kuriems netaikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, įtraukimas į šią schemą.

2.2.1.1

Prognozuojama, kad vieno langelio schema galėtų naudotis 200 000 operatorių. Taip pat tikėtina, kad eksporto įmonės — ypač didžiosios — kurios jau įtrauktos į kitų šalių PVM registrus, toliau naudosis dabartine sistema. Vieno langelio schema nėra privaloma — ją nebūtinai reikia rinktis.

2.3

Tačiau vieno langelio schema neišsprendžia visų problemų. Pirmiausiai ir toliau bus taikomos visos nacionalinės nuostatos dėl deklaravimo laikotarpių, mokėjimų ir mokesčio grąžinimo reglamentavimo. Komisija aiškiai pripažįsta, kad nėra planuojama, jog naująja schema būtų visiškai suderintos nacionalinės nuostatos, ir tai „jos manymu, šiame etape nėra nei realistiškas, nei būtinas siekis“.

2.3.1

Liko neišspręstas lėšų pervedimo klausimas: jis turės būti vykdomas tiesiogiai tarp apmokestinamo asmens ir kiekvienos vartojimo valstybės narės. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol specialios elektroninės prekybos schemos srityje (schemos, kurioje dalyvauja mažiau nei 1000 įmonių ne ES šalyse) įgyta patirtis parodė, kad gautų lėšų perskirstymas — „didelis krūvis“ priimančiai šaliai. Todėl Komisija mano, jog schemos išplėtimas, kad ji apimtų daug daugiau operatorių ir sandorių nėra realus: pagrindinės iždo sistemos turėtų būti išplėstos taip, kad galėtų tvarkyti pinigų srautus. Šias užduotis galėtų vykdyti finansiniai tarpininkai, kurie galėtų pasisiūlyti operatoriams vykdyti mokėjimų tvarkymo funkciją. Tokios paslaugos, kurios turi būti teikiamos tik savanoriškai ir kurios gali būti ypač patrauklios smulkiems operatoriams, „kurie savo veiklą turėtų vykdyti remdamiesi prekyboje egzistuojančia tvarka“ — kitaip tariant, turėtų būti teikiamos priimtinomis sąlygomis.

2.3.2

Apibendrinant galima pasakyti, kad vieno langelio schema nekeičia nei vienos iš esamų mokesčių mokėjimo ir susigrąžinimo procedūrų. Taip pat išlieka ir speciali elektroninių paslaugų teikimo privatiems vartotojams sistema; ji numato vieną mokėjimą eksportuojančiai valstybei narei, kuri atsakinga už lėšų, mokamų valstybėms narėms, kurioms teikiamos paslaugos, perskirstymą. Šios priemonės turi būti peržiūrėtos iki 2006 m. birželio 30 d., taip pat nustatant, ar elektronines paslaugų teikimo operacijas galima įtraukti į vieno langelio schemą.

3.   Kiti Komisijos pasiūlymo aspektai

3.1

1998 m. Komisijos pasiūlyme — daugiausiai skirtame reformuoti mokesčio susigrąžinimo sistemą — taip pat numatyta daugybė reformų, susijusių su išlaidomis, su kuriomis susijęs PVM mokestis negali būti atskaitomas arba gali būti atskaitoma tik jo dalis. Tikslas buvo, jei ne suderinti, tai bent suvienodinti nacionalines taisykles, kurios yra ir buvo labai skirtingos. Pasiūlymas nebuvo priimtas daugiausiai dėl kai kurių valstybių narių susirūpinimo dėl savo PVM įplaukų.

3.1.1

Dabartinis Komisijos pasiūlymas yra analogiškas ir juo siekiama suvienodinti išlaidų kategorijas, kurioms gali būti panaikinta teisė atskaityti PVM (neatskaitytinos išlaidos). Teisė būtų panaikinama šioms išlaidoms:

variklinėms transporto priemonėms, laivams ir orlaiviams;

kelionėms, apgyvendinimui, maistui ir gėrimams;

prabangos prekėms, pramogoms ir pasilinksminimams.

Visoms kitoms, į šias kategorijas neįeinančioms išlaidų rūšims, bus taikomos įprastos atskaitos taisyklės.

3.2

Sandoriuose verslas verslui (B2B) paskirties valstybė narė privalo sumokėti PVM, kuris gali būti grąžinamas pagal atvirkštinio apmokestinimo tvarką, kuri vieniems sandoriams yra privaloma, o kitiems gali būti taikoma valstybės narės nuožiūra. Šiuo metu Komisija siūlo išplėsti privalomos atvirkštinio apmokestinimo tvarkos taikymo sritį, įtraukiant prekes, kurias sumontuoja arba surenka tiekėjas, arba tai padaroma jo vardu, tiekia prekes, susijusias su nekilnojamuoju turtu ir paslaugomis, kaip apibrėžta Šeštosios PVM direktyvos 9 straipsnio 2 dalies c punkte.

3.3

Komisijos nuomone, dabartinės atleidimo nuo PVM nuostatos yra nelanksčios ir nenuoseklios dėl to, kaip skirtingos valstybės narės būdavo atleidžiamos nuo PVM jų stojimo į ES metu arba esant kitoms aplinkybėms. Šiuo klausimu su skirtingomis valstybėmis narėmis buvo elgiamasi labai skirtingai: šie skirtumai nebuvo sumažinti, jie net padidėjo pratęsus laikinus leidimus arba net išplėtus jų taikymo sritį. Komisijos pasiūlyme numatomas didesnis lankstumas nustatant viršutines ribas, kurių neviršijus gali būti atleidžiama nuo mokesčio: siūlomos 100 000 eurų viršutinės ribos, tačiau kiekviena valstybė narė gali nustatyti žemesnes slenkstines ribas, kurios gali skirtis priklausomai nuo to, ar buvo tiekiamos prekės, ar teikiamos paslaugos.

3.4

Dabartinėse nuotolinio pardavimo taisyklėse nustatomos dvi skirtingos viršutinės ribos: bendra tiekimo vertė per metus — 35 000 eurų arba 100 000 eurų, tai savo nuožiūra turi nuspręsti pati paskirties valstybė narė. Viršijus šiuos ribinius dydžius tiekėjas pirkėjui PVM turi skaičiuoti pagal paskirties valstybėje narėje galiojančius tarifus. Siekdama palengvinti operatorių darbą, Komisija siūlo patvirtinti vieną viršutinę ribą150 000 eurų, atsižvelgiant į visus pardavimus visoms ES šalims.

4.   Vieno langelio schema: pastabos

4.1

Apskritai EESRK pritaria vieno langelio schemos sukūrimui. Tačiau jis norėtų pateikti kai kurias pastabas, kad tarptautinė PVM sistema taptų veiksmingesnė. Šiomis pastabomis siekiama nukreipti ateities plėtros procesą ir papildomas priemones: kalbant apie dabartinę situaciją, Komisija pateikė programą, kuri yra reali ir minimali, todėl, kaip tikimasi, nesunkiai įgyvendinama.

4.2

Mokesčių derinimo padėtis bendrąja prasme ir PVM taisyklių derinimo padėtis konkrečiu atveju neteikia didelio optimizmo. Pažangos procesas vyksta lėtai ir sunkiai, mechanizmai — neaiškūs ir dažnai neveiksmingi, o taisyklės — sudėtingos ir kartais sunkiai išaiškinamos. Dėl tokios padėties nukenčia žmonės ir įmonės, o galiausiai — visa ekonomika. Paradoksalu, tačiau daugiausiai nukenčia pačios valstybės narės, kurios, dažnai (ir tai patvirtina faktai) nori bet kokia kaina išlaikyti dabartinę padėtį dėl pateisinamų arba nepateisinamų priežasčių ir toliau naudoti sudėtingas, brangias sistemas, kadangi bijo pasikeitimų: šitaip biurokratija tampa tikslu dėl tikslo.

4.3

Pirmieji vieno langelio schemos, kuri jau sukurta ir veikia tarptautinių elektroninių paslaugų srityje, rezultatai lyg ir rodo žemą operatorių suinteresuotumo lygį: iš tikrųjų, ja naudojosi mažiau nei 1 000 kitur gyvenančių operatorių, iš kurių dauguma yra stambūs, nors galbūt dar per anksti kalbėti apie šį skaičių. Komisijos manymu, parama vieno langelio schemai turi plėstis, kadangi šia schema greičiausiai pradės naudotis 200 000 iš 250 000 šalyje nuolat gyvenančių potencialių tarptautinių operatorių. Jei taip nutiktų, vieno langelio schema susidurtų su sunkumais: Komisija pažymi, kad elektroninei prekybai patvirtinta sistema jau kelia administracinių problemų ir valdymo sunkumų. Komisija siūlo pavesti finansinėms institucijoms surinkti ir perskirstyti mokėtinas lėšas (procesas, kurį Komisija apibūdino kaip „apsunkinantį“), ir mokesčio susigrąžinimo neįtraukti į vieno langelio schemą. Toks sprendimas gali būti reikalingas, tačiau akivaizdžiai tenkina ne visus.

4.4

EESRK mano, kad šių pinigų valdymas finansinėms institucijoms būtų toks pat „apsunkinantis“ uždavinys kaip ir mokesčių institucijoms, nors, suprantama, finansinės institucijos turi reikiamas technines galimybes teikti tokias paslaugas. Tačiau toks pinigų valdymas pareikalaus išlaidų, kurias turės padengti mokesčių mokėtojai arba mokesčių inspekcijos. Iš tikrųjų, nėra aiškiai nurodyta, kas turės padengti sistemos diegimo išlaidas, nors valdžios institucijos mano, kad tai turėtų daryti operatoriai. Remdamasi atliktais tyrimais, Komisija mano, kad naujoji sistema, kurios pagrindą sudaro vieno langelio schema ir mokėtinų pinigų sumų padengimo ir atsiskaitymo sistema, vis dėlto bus pigesnė už dabartinę.

4.5

EESRK neturi reikiamų išteklių, kad galėtų nustatyti, ar visas vieno langelio projektas, pavedus atsakomybę už paslaugas finansinėms institucijoms, sudarytų papildomų išlaidų ir ar duotų apčiuopiamos naudos ir kokio masto išlaidos ar nauda tai galėtų būti. Kartu su išlaidomis taip pat reikėtų įvertinti finansinę naudą, kuri būtų gaunama supaprastinus ir pagreitinus operatorių ir nacionalinių administracijų atliekamas procedūras. Manoma, kad nauda, kurią gautų operatoriai, galėtų būti apčiuopiama, tačiau ribota: vieno langelio schema panaikintų poreikį registruotis įvairiose paskirties šalyse ir keistis popieriniais dokumentais, tačiau ir toliau būtų taikomos nacionalinės taisyklės (deklaravimo laikotarpiai, mokėjimus ir mokesčio grąžinimą reglamentuojančios taisyklės), tačiau svarbiausia — išliktų daugybė skirtingų nacionalinių mokesčių tarifų, jei šie nebūtų suderinti.

4.6

Trumpai tariant, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, tačiau norėtų atkreipti sprendimus priimančių pareigūnų dėmesį į šį esminį punktą: jei vieno langelio schema bus vienintelė sąsaja tarp operatorių ir įvairių nacionalinių administracijų, ji tikrai privalo būti vienintelė atsakinga už procedūras ir mokėtinų bei gautinų sumų tvarkymą. Bet kuriuo atveju šis procesas nesibaigs, kol nebus suderinti mokesčių tarifai ir nacionalinės taisyklės; tai taip pat turi esminę reikšmę kuriant tikrą bendrąją rinką. Kitas svarbus klausimas — tai kalbos klausimas: nors vieno langelio schemoje keitimuisi informacija naudojama kodų sistema, gali iškilti tiesioginio dialogo, kurio kartais neįmanoma pasiekti dėl standartinių formuluočių, poreikis.

5.   Kiti pasiūlymo priimti direktyvą aspektai: pastabos

5.1

EESRK visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui (3.1.1 punktas) suvienodinti išlaidų kategorijas, kurioms gali būti panaikinta teisė atskaityti PVM. Patvirtinus šį pasiūlymą, galų gale prasidėtų mokesčių taisyklių derinimo procesas, nors šiuo momentu atrodo, kad šis procesas dar greit nesibaigs.

5.2

EESRK pritaria pasiūlymui praplėsti atvirkštinio apmokestinimo tvarkos taikymo sritį (3.2 punktas), tačiau dar ryžtingesnis žingsnis būtų praplėsti jį iki visų sandorių „verslas verslui“, kurie vykdomi ES.

5.3

Dėl atleidimo nuo PVM (3.3 punktas) reikėtų pateikti kitokio pobūdžio pastabas. EESRK jau yra nagrinėjęs šį klausimą savo nuomonėje, kurioje kritikavo tam tikroms operatorių kategorijoms ypatingo, palankesnio statuso suteikimą ir ne tik tuomet, kai naujos valstybės narės įvairiomis plėtros bangomis įstoja į ES, tačiau ir todėl, kad yra leidžiama, jog ankstesnė situacija senesnėse valstybėse narėse tęstųsi ir toliau. EESRK pažymėjo — o dabar dar kartą kartoja — kad kai kurių kategorijų operatorių atleidimas nuo PVM sukelia konkurencijos iškraipymus tiek daugiašaliuose sandoriuose, tiek (čia poveikis greičiausiai didesnis) pačiose valstybėse narėse.

5.3.1

Dar reikėtų pažymėti, kad Komisijos pastabos yra skirtos „mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms“, tuo tarpu daugumoje oficialių dokumentų, ypač stojimo protokoluose, kalbama tik apie „mažas“ įmones. Tai aiškiai rodo ketinimus sumenkinti nuolaidų svarbą ir praktikoje išplėsti jas iki žymiai didesnių įmonių. Pasiūlyme įmonės nėra atskiriamos, o paprasčiausiai nurodomi „asmenys“ kurių Bendrijos vidaus apyvarta neviršija 100 000 eurų: todėl aiškiai ketinama išplėsti atleidimą nuo mokesčio visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų dydžio.

5.3.2

Todėl atleidimo nuo mokesčio tikslas yra atleisti nuo PVM ne tam tikrą įmonių kategoriją, o smulkių sandorių kategoriją , ir EESRK visiškai tam pritaria. Dar reikia išsiaiškinti, ar įmonėms, bendrųjų nuostatų pagrindu atleistoms nuo nacionalinio PVM, bus taikoma 100 000 eurų riba Bendrijos vidaus sandoriams. Jei taip nutiktų, susidarytų absurdiška situacija, kai teisėtai nuo mokesčio atleistos įmonės turėtų mokėti PVM, jei jos viršytų šią ribą.

5.3.3

Iš principo, EESRK nepritaria pasiūlymui suteikti kiekvienai valstybei narei galimybę nustatyti žemesnes viršutines ribas nei 100 000 eurų arba net nustatyti skirtingas prekių ir paslaugų viršutines ribas. Tai paprasčiausiai įtvirtintų žymiai per didelę esamų taisyklių įvairovę, dėl kurios operatorių darbas darosi sudėtingesnis, didėja administracinės išlaidos, ir galiausiai dar kartą aiškiai prieštaraujama principams, kuriais grindžiama vidaus rinka. Taip pat EESRK gerai žino, kad dėl ypatingos nacionalinės padėties atskirose valstybėse gali tekti taikyti bendros taisyklės išimtis, todėl atleidimo nuo mokesčio viršutinių ribų suderinimas didelės įtakos neturėtų, tuo tarpu yra daug kitų reikšmingesnių neatitikimų.

5.4

Kalbant apie nuotolinio pardavimo (3.4 punktas) viršutines ribas EESRK karštai pritaria Komisijos pastangoms — įskaitant šį pasiūlymą — panaikinti slegiančius įpareigojimus, kuriuos operatoriams uždeda nacionalinių mokesčių taisyklių įvairovė. Kuriant vieno langelio schemą turi būti veiksmingai diegiamos bendros viršutinės ribos, taikomos visose valstybėse narėse.

B.   II DALIS: PASIŪLYMAS DĖL TARYBOS REGLAMENTO

6.   Komisijos dokumentas

6.1

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) 1798/2003; šis pakeitimas būtų reikalingas, jei reikėtų priimti direktyvą. Jame yra įgyvendinamosios nuostatos, kurioms nereikia ypatingų pastabų, kadangi jos daugiausiai liečia priemones, susijusias su ryšiais tarp valstybių narių, informavimu apie taisykles ir bendradarbiavimu su Komisija. Svarbiausios nuostatos yra išdėstytos 24g straipsnyje, susijusiame su apmokestinamų asmenų ir jų deklaracijų kontrole.

6.2

Principas, kuriuo remiasi auditas — tai valstybių narių bendradarbiavimas. Auditus, kurie yra atliekami naudojant vieno langelio schemą, gali vykdyti arba vieno langelio schemos valstybė narė arba bet kuri kita paskirties valstybė narė, tačiau kiekviena šalis privalo iš anksto informuoti kitas suinteresuotas šalis; pastarosios, jei nori, turi teisę dalyvauti audituose. Bendradarbiavimui užmegzti naudojamos procedūros, nustatytos pagrindinio reglamento 11 ir 12 straipsniuose.

6.3

Kadangi reglamentas daugiausiai apima procedūrinius klausimus, EESRK ypatingų pastabų neturi. Tačiau jam būtų įdomu, ar bendradarbiavimo priemonėse numatytos visos galimybės tokioje kai kuriais atžvilgiais sudėtingoje srityje, nors ir nėra diegiami visiškai nauji elementai (vieno langelio schema jau egzistuoja nuotoliniame pardavime). Pirmiausiai ši schema yra virtuali, ir todėl joje nėra asmeninių kontaktų tarp nacionalinių administracijų atstovų; be to, anksčiau minėta kalbinės įvairovės problema jokiu būdu nepalengvins bendradarbiavimo arba bent nepadarys jo veiksmingesnio.

6.3.1

Reikėtų pažymėti, kad ne visada įmanoma atlikti auditą naudojant tik kodus ir standartizuotas formules. Nors ryšių tarp administracijų ir su vartotojais problema yra laikoma nedidele, arba net kad jos išvis nėra, dėl gerai žinomų priežasčių šio sektoriaus operatoriai neslepia savo esamų sunkumų arba savo susirūpinimo dėl ateities.

6.4

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad direktyvoje nepavyko išspręsti klausimo, gyvybiškai svarbaus operatoriams — duomenų apsaugos klausimo. Manoma, kad pranešimus, kuriuos operatoriai siunčia valdžios institucijoms, nuo atskleidimo trečiosioms šalims apsaugos privatumo apsaugos taisyklės. Tačiau prieš tikrąjį pavojų priemonių nesiimama: pavojų, kad trečiosios šalys įsilauš į valstybinių institucijų duomenų bazes. Šiuo atveju duomenys apie rinkos dalyvius ir klientų pavardes galėtų tapti pramoninio špionažo taikiniu, o tai gali atnešti daug žalos. Prieš patikint informaciją bet kuriai valstybinei institucijai individualūs asmenys ir įmonės turi teisę žinoti, kokie mechanizmai ir sistemos yra įdiegti, kad apsaugotų juos nuo įsilaužėlių.

2005 m. gegužės 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  KOM(2003) 614 galutinis.

(2)  KOM(2004) 728 galutinis, 2004 10 29.

(3)  SEK(2004) 1128.

(4)  Žr. 2004 4 26 Tarybos Direktyvą 2004/66/EB.

(5)  Žr. 2004 4 26 Reglamentą (EB) Nr. 885/2004.

(6)  Plg. EESRK 2001 4 20 nuomonę, OL C 116, p. 59.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/50


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo

KOM(2004) 497 galutinis — 2004/0169 (CNS)

(2005/C 267/08)

2004 m. gruodžio 1 d. Taryba, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, nusprendė pasitarti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo

Už komiteto darbo parengimą šiuo klausimu atsakingas Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos skyrius priėmė savo nuomonę 2005 m. balandžio 18 d. Pranešėjas buvo p. Sarró Iparraguirre.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2005 m. gegužės 11-12 d. (2005 m. gegužės 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 84 nariams balsavus „už“, vienam — „prieš“ ir 5 susilaikius, priėmė šią nuomonę.

1.   Įvadas

1.1

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reforma. Joje numatomas tausojantis gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros naudojimas kaip tvaraus vystymo dalis, proporcingai atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus.

1.1.1

Prieš tai, 2002 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Ministrų Taryba priėmė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1).

1.2

Europos bendrijos steigimo sutarties II antraštinėje dalyje, ypač 37 straipsnyje, nustatomas teisinis pagrindas Bendrijos veiksmams pagal Bendrąją žuvininkystės politiką. Nuo pat pradžių šie veiksmai turi svarbią struktūrinę sudedamąją dalį, kuri per pastaruosius 20 metų prisidėjo prie viso žuvininkystės sektoriaus modernizavimo.

1.3

Siekdama konkrečių Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, Bendrija turi užtikrinti ilgalaikę žvejybos veiklos ateitį ir tausojantį išteklių naudojimą bei mažesnį poveikį aplinkai ir tokiu būdu atlikti esminius struktūrinius pakeitimus, kad būtų pasiekta išteklių ir žvejybos pajėgumų pusiausvyra.

1.4

Šie struktūriniai pakeitimai turės nemažai reikšmės žuvininkystės sektoriui, todėl būtina imtis priemonių žmogiškųjų išteklių išsaugojimui žuvininkystės pramonėje, suteikti darbuotojams visas naujausias praktines žinias, kad jie galėtų prisidėti prie tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir akvakultūros plėtros, ir imtis papildomų priemonių žuvininkystės sektoriaus pertvarkymo paveiktų rajonų atkūrimui, kad būtų apsaugota pakrančių rajonų socialinė ir ekonominė struktūra.

1.5

Bendroji žuvininkystės politika ir finansinė parama šios politikos struktūrinei reformai buvo numatyta daugiametėse orientavimo programose (DOP), galiojusiose iki 2002 m. gruodžio 31 d., o vėliau — Europos žvejybos orientavimo finansinėje priemonėje (EŽOFP), kuri bus taikoma iki 2006 m. gruodžio 31 d.

1.5.1

Šis reglamentas, visiškai ar iš dalies pakeičiantis šiuo metu galiojančius reglamentus (EB) Nr. 1260/1999 (2), (EB) Nr. 1263/1999 (3), (EB) Nr. 2792/1999 (4) ir (EB) Nr. 366/2001 (5), labai supaprastins reguliavimą šioje srityje.

2.   Bendrosios pastabos

2.1

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių EESRK mano, kad šis reglamentas dėl Europos žuvininkystės fondo (EŽF) yra būtinas, kadangi jis, tęsdamas Europos žvejybos orientavimo finansinę priemonę (EŽOFP), kuri pagal dabartinį (EB) reglamentą baigsis 2006 m. gruodžio 31 d., įtvirtina naują finansinės paramos sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.2

Trumpai tariant, šiuo reglamento projektu siekiama dvejopo EŽF tikslo. Pirma, kaip finansinė priemonė, kuri yra BŽP sudedamoji dalis, jis papildo išteklių valdymo priemones ir padeda sureguliuoti gamybos sektoriaus struktūras, kad būtų užtikrintas tausojantis žuvų išteklių naudojimas ir sudarytos tvarios ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės sąlygos. Antra, jis yra solidarumo su žvejybos veikla užsiimančiomis bendruomenėmis ir rajonais išraiška.

2.3

EESRK mano, kad EŽF taip pat turi ypač siekti ekonominės sanglaudos, o konkrečiau — per darnią, subalansuotą ir tvarią ekonominės veiklos, darbo vietų ir žmogiškųjų išteklių plėtrą ir per aplinkos apsaugą bei gerinimą skatinti augimą ir struktūrinį sureguliavimą mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose.

2.4

Komitetas mano, kad Komisijai turi būti pateiktos pastabos ir rekomendacijos dėl šio reglamento projekto turinio.

3.   Konkrečios pastabos

3.1

EŽF pagrįstas supaprastinta tvarka — visa Bendrijos pagalba teikiama pagal vieną reglamentą ir iš vieno fondo. EESRK mano, kad toks sprendimas labai geras, nes neabejotinai padeda pagerinti Fondo veiksmingumą.

3.2

Tokio veiksmingumo užtikrinimo sumetimais reglamento projekte veiklos programos yra orientuotos pagal penkias prioritetines kryptis, praleidžiamos visos techninės detalės, dėl kurių šias programas būtų sudėtinga prižiūrėti ir įgyvendinti. Jame nekalbama apie programų rengimo procesą ir panaikinamos papildomos programos su detaliomis priemonėmis. Jame supaprastinta mokėjimų sistema, o atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą perduodama valstybėms narėms. Su kai kuriomis išimtimis teisės įgijimo taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu.

3.2.1

Kad šis reglamentas padės supaprastinti reguliavimo sistemą, rodo jau vien tai, kad jis, kaip minėta pirmiau, visiškai ar iš dalies pakeičia keturis šiuo metu galiojančius reglamentus.

3.2.2

Komitetas pritaria šioms reguliavimo nuostatoms, nes mano, kad veiksmų supaprastinimas yra teigiamas dalykas, jei tik bus teisingai taikomas subsidiarumo principas, pagal kurį valstybės narės pačios sprendžia, kokių konkrečių priemonių labiausiai reikia jų ekonomikai.

3.2.3

Penkios prioritetinės reglamento projekte nustatytos kryptys yra šios:

a)

Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės,

b)

akvakultūra, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais,

c)

bendro intereso priemonės,

d)

pakrantės žvejybos rajonų darni plėtra,

e)

techninė parama.

3.3

I ANTRAŠTINĖJE DALYJE išdėstyti siūlomo reglamento TIKSLAI IR BENDROSIOS PARAMOS TEIKIMO TAISYKLĖS. Nors iš esmės pritaria Komisijos mintims, išdėstytoms I antraštinėje dalyje, komitetas vis dėlto norėtų pateikti kelias pastabas:

3.3.1

EESRK mano, kad 3 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti, kuo skiriasi „laivą turintis žvejys“ nuo „dirbančio žvejo“.

3.3.2

Komitetas siūlo išdėstytus Fondo paramos teikimo tikslus papildyti dar vienu tikslu, būtent: „užtikrinti kokybišką darbo aplinką ir pagerinti gyvenimo sąlygas, saugą ir higieną darbo vietoje“.

3.3.3

EESRK pritaria reglamento projekte įtvirtintiems subsidiarumo, pasidalijamojo valdymo ir vyrų ir moterų lygybės principams ir pabrėžia būtinybę šiuos principus taikyti teisingai, paliekant valstybėms narėms teisę pačioms spręsti, kokių konkrečių priemonių imtis.

3.3.4

Komisija siūlo 2007–2013 m. laikotarpiu skirti 4 963 milijonus eurų finansinių išteklių 2004 m. kainomis. 0,8 proc. šios sumos skiriama techninei paramai, kurią tiesiogiai administruos Komisija ir kuri bus skirta reglamento projekte išdėstytiems veiksmams.

3.3.4.1

75 proc. Bendrajai žuvininkystės politikai patvirtintų asignavimų bus skirti regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas, o likę 25 proc. — kitiems regionams. Kaip nurodoma reglamento projekto I priede, iš šių 75 proc. 1 702 milijonai eurų bus paskirstyti tų naujųjų valstybių narių, kurioms taikomas konvergencijos tikslas, regionams, o 2 015 milijonų eurų — kitiems regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas. Likusi 1 246 milijonų eurų suma bus paskirstyta likusiems ES regionams.

3.3.4.2

EESRK abejoja, ar šių lėšų pakaks visiems reglamento projekte prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.

3.3.5

Komitetas mano, kad reglamento projekto 13 straipsnyje siūlomas kriterijus, pagal kurį lėšos bus skirstomos valstybėms narės, yra teisingas, kadangi pagal jį įsipareigojimams vykdyti skirta bendra suma bus paskirstoma atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, žvejybos pastangai būtino pertvarkymo apimtį, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį ir pradėtų veiksmų tęstinumą. Tačiau EESRK pabrėžia, kad tęsiant pradėtus veiksmus reiktų atsižvelgti į situaciją valstybėse narėse, kurios vykdo Bendrijos teisės aktų reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su daugiametėmis orientavimo programomis.

3.4

II ANTRAŠTINĖJE DALYJE „STRATEGINĖS GAIRĖS“ ir III ANTRAŠTINĖJE DALYJE „PROGRAMAVIMAS“ numatoma, kad iš pradžių priimamos Bendrijos strateginės gairės, po to kiekviena valstybė narė pagal Bendrijos strategijas parengia savo žuvininkystės sektoriaus nacionalinį strateginį planą ir remdamasi šiuo nacionaliniu strateginiu planu — veiklos programą, kuri galios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šios veiklos programos, kurios turi būti suderintos su Bendrijos strategija, konkrečiais Bendrosios žuvininkystės politikos tikslais ir kitomis bendrosiomis politikomis, turi būti parengtos vadovaujantis reglamento projekte pateiktomis gairėmis ir teikiamos Komisijai tvirtinti.

3.4.1

Komisijos patvirtintos veiklos programos įgyvendinamos ir gali būti dar kartą nagrinėjamos, kai kyla jų įgyvendinimo sunkumų, labai pasikeičia strategija arba patikimo valdymo sumetimais.

3.4.2

Reglamente numatoma, kad bet kokiu atveju kiekviena valstybė narė iki 2011 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie savo nacionalinio strateginio plano įgyvendinimą, o iki 2011 m. spalio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui apie nacionalinių strateginių planų ir Bendrijos strateginių gairių įgyvendinimą.

3.4.3

EESRK mano, kad siūloma strateginių gairių eilės tvarka — Bendrijos strateginės gairės, nacionalinės gairės ir galiausiai atitinkamos veiklos gairės — yra logiška. Tačiau komitetas išreiškia susirūpinimą, kad trijų mėnesių gali nepakakti nacionaliniams strateginiams planams parengti, atsižvelgiant į jų apimtis, sunkumus dėl partnerių dalyvavimo ir į tai, kad kai kuriose pakrantės šalyse yra daugiau regionų.

3.5

IV ANTRAŠTINĖJE DALYJE rašoma apie bendrąjį finansavimą pagal 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas penkias prioritetines kryptis.

3.5.1

Pagal pirmąją prioritetinę kryptį „Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ Europos Komisija, atsižvelgdama į Reglamentą Nr. (EB) 2371/2002, siūlo padėti finansuoti tris pagrindines veiksmų kryptis:

a)

nustatytais atvejais — viešąją pagalbą laivų savininkams ir įguloms, kurie įtraukti į nacionalinius žvejybos pastangos sureguliavimo planus.

b)

investicijas į 5 metų ar senesnių žvejybos laivų modernizavimą virš pagrindinio denio, skirtą saugai laive, darbo sąlygoms ir produkcijos kokybei gerinti, su sąlyga, kad tai nepadidina laivo gebėjimų gaudyti žuvį.

c)

socialinę ir ekonominę kompensaciją laivyno administravimui paremti, t.y. skatinti žvejus dirbti kelis darbus, profesinį perkvalifikavimą ir ankstyvą išėjimą į pensiją.

Pagal šią veiksmų kryptį taip pat numatoma padėti finansuoti jaunų žvejų, kurie nori įsigyti savo pirmąjį žvejybos laivą, mokymus ir skatinti juos.

3.5.1.1

Pirmoji veiksmų kryptis (3.5.1 punktas), kuriai Komisija siūlo finansinę pagalbą, yra viešoji pagalba laivų savininkams ir įguloms, įtrauktiems į nacionalinius žvejybos pastangos sureguliavimo planus, kai jie įeina į:

atkūrimo planus;

nepaprastąsias priemones;

žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis neatnaujinimą;

įvestus valdymo planus;

nacionalinius planus dėl pasitraukimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų.

3.5.1.1.1

Reglamento projekto 24 straipsnyje numatoma, kad nacionalinių žvejybos pastangos sureguliavimo planų trukmė — ne daugiau kaip dveji metai.

3.5.1.1.1.1

Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 numatoma, kad atkūrimo ir valdymo planai turi būti daugiamečiai.

3.5.1.1.1.2

EESRK mano, kad reikalavimas, jog žvejybos pastangos sureguliavimo planai būtų sudaromi ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, gali sukelti didelių sunkumų valstybėms narėms, nes jiems parengti reikia daug darbo, o laiko skiriama nedaug, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atkūrimo planai yra daugiamečiai. Komitetas mano, kad reglamento projekto 23 straipsnio a dalyje minėtiems nacionaliniams žvejybos pastangos sureguliavimo planams numatyta pagalba turėtų tęstis bent ketverius metus.

3.5.1.1.2

Pagal pirmąją prioritetinę kryptį Komisija siūlo į nacionalinius žvejybos pastangos sureguliavimo planus įtraukti priemones, visam laikui ar laikinai nutraukiančias žvejybos veiklą.

3.5.1.1.2.1

Reglamento projekte numatoma, kad galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno. EESRK mano, kad laivo paskirtį turėtų būti galima keisti į kitą veiklą neatsižvelgiant į tai, ar ja siekiama pelno, nes pati Komisija kai kuriose srityse skatina paskirties keitimą į veiklą, kuria siekiama pelno, pavyzdžiui turistinę žvejybą. Be to, komitetas mano, kad paskirtis galėtų būti keičiama ir norint galutinai eksportuoti žvejybos laivus į trečiąsias šalis bei bendroms įmonėms, su sąlyga, kad, kaip teigiama mokslinėse ataskaitose, trečiosiose šalyse yra žuvų išteklių perteklius, dėl kurio tų šalių vandenyse gali būti plėtojama tausojanti žvejyba.

3.5.1.1.2.2

Komitetas laikosi požiūrio, kurį išdėstė savo nuomonėje dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos (6): „EESRK mano, kad bendrosios įmonės yra viena iš galimų žvejybos laivyno perorientavimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagal Bendradarbiavimo ir vystymo politiką priemonė“.

3.5.1.1.2.3

Komitetui kelia susirūpinimą Komisijos siūlomi kriterijai, nustatyti 25 straipsnyje, pagal kuriuos nustatoma, kiek viešosios pagalbos turėtų gauti laivų savininkai, nusprendę pašalinti savo laivus iš apyvartos, nes Komisija įveda kintamas priemokas, kurios priklauso nuo laivo vertės nacionalinėje rinkoje, jo draudimo vertės, laivo apyvartos, amžiaus ir tonažo (talpos). Komiteto nuomone, šie kriterijai gali sukelti problemų žuvininkystės sektoriuje ir netgi diskriminaciją dėl vertės, kurią kiekviena šalis priskiria laivams. Todėl komitetas ragina Komisiją ieškoti kitų kriterijų, kurie būtų teisingesni visų valstybių narių atžvilgiu.

3.5.1.1.3

Be Fondo finansinės paramos laikinai nutraukiant žvejybos veiklą dėl žvejybos pastangos sureguliavimo planų, Komisijos reglamento projekte taip pat numatoma, kad EŽF gali prisidėti prie laikino nutraukimo pašalpų žvejams ir laivų savininkams finansavimo, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jei kyla stichinė nelaimė ar kitas išskirtinis įvykis, kuris nėra nulemtas išteklių išsaugojimo priemonių.

3.5.1.1.3.1

EESRK mano, kad ši nuostata yra labai svarbi kovojant su stichinėmis nelaimėmis ar išskirtiniais įvykiais.

3.5.1.2

Kai laivai senesni nei penkerių metų, investicijos virš denio turi būti skirtos tik laivo modernizavimui virš pagrindinio denio, siekiant padidinti saugą laive.

3.5.1.2.1

Reglamento projekte nenumatomas žvejybos laivo pagrindinio variklio pakeitimo dalinis finansavimas.

3.5.1.2.2

EESRK mano, kad, išskyrus gelbėjimo ir ryšio sistemas, kurios paprastai yra virš pagrindinio denio, laivų saugumas daugiausia priklauso nuo įrangos, esančios po pagrindiniu deniu.

3.5.1.2.3

Atsižvelgdama į tai, kad pagrindinio variklio pakeitimas neabejotinai turi reikšmės laivo saugumui ir kad, pakeitus jį, jo galingumas nebūtinai turi padidėti, todėl nebūtinai turi padidėti jo žvejybos pajėgumai, Komitetas siūlo Komisijai, nors Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 numatomas tik modernizavimas įrangos virš pagrindinio denio, apsvarstyti galimybę į investicijų į žvejybos laivų modernizavimą virš denio politiką įtraukti — vien saugumo sumetimais — pagrindinio variklio keitimą.

3.5.1.2.4

Pateikdamas šį pasiūlymą Komisijai, komitetas galvoja ir apie ilgalaikį žvejybos laivyno išlaikymą pradėjus BŽP reformos įgyvendinimą.

3.5.1.2.5

Be jau minėtų investicijų į saugą laive, reglamento projekte taip pat numatomas įrangos, kuri leidžia atgal neišmestas žuvis laikyti ant denio, įrangos, kuri yra įtraukta į tam tikrus bandomuosius projektus, ar įrangos, kuri sumažina žvejybos poveikį arealams ir jūros dugnui, finansavimas. EESRK pritaria šiems siūlymams.

3.5.1.3

Reglamento projekte numatoma, kad minėtas dalinis įrangos finansavimas mažos apimties pakrantės žvejybos laivams turi būti padidintas 20 proc., ir komitetas tam pritaria.

3.5.1.4

Galiausiai EESRK palankiai vertina reglamento projekte numatytas socialines ir ekonomines priemones. Jos yra ypač svarbios žvejams, kurie dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos priversti pasitraukti iš žuvininkystės sektoriaus. Tačiau komitetas mano, kad tarp šių socialinių ir ekonominių priemonių turėtų būti ir pagalba žuvininkystės sektoriuje liekančių žvejų tolesniam mokymui ir perkvalifikavimui.

3.5.1.4.1

Komitetas mano, kad ši socialinė ir ekonominė kompensacija turėtų priklausyti ne tik žvejams, bet ir žvejų asociacijoms.

3.5.1.4.2

Komitetas apgailestauja, kad jauniems žvejams, norintiems įsigyti savo pirmąjį žvejybos laivą, finansinė parama priklauso tik už mokymus, susijusius su jūreivyste ir žvejyba, ir neteikiama jų žvejybos laivo statybai, kuriai, kaip ir jos dydžiui, gali būti taikomi įvairūs apribojimai. EESRK ragina Komisiją apsvarstyti šią galimybę.

3.5.1.5

EESRK supranta, kad finansinė parama reglamente numatyta griežtai laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002. Tačiau komitetas galvoja ir apie savo įsipareigojimą valstybėms narėms (taigi ir visiems Europos piliečiams) užtikrinti socialinę ir ekonominę Komisijos pasiūlymų kokybę. Todėl jis privalo pažymėti, kad jei bus taikomos Komisijos pasiūlytos priemonės, ES žvejai greičiau pereis į kitas veiklos sritis, Bendrijos žvejybos laivynas susilpnės, todėl Europos Sąjunga bus priversta vis daugiau žuvies importuoti iš trečiųjų šalių.

3.5.1.6

Dėl šios priežasties ir dėl to, kad žvejyboje, kuri yra viena pavojingiausių veiklų Europoje ir pasaulyje, įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, komitetas dar kartą primena, kas buvo išdėstyta jo ankstesnėse nuomonėse (7) dėl Žaliosios knygos dėl Bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir dėl Komisijos komunikato dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos, kuriose jis nurodė, kad „vykdant laivyno mažinimo priemones negalima pamiršti poreikio toliau atnaujinti ir modernizuoti Bendrijos laivyną. Turi būti tvirtai įsipareigota sudaryti geras sąlygas žaliavų perdirbimui, pagerinti gyvenimo laive kokybę ir padidinti saugą įguloms“. EESRK ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti komiteto nuomonės dėl BŽP reformos išvadose išdėstytą prašymą, kuriame pabrėžiama, kad jei tik leidžia žuvies ištekliai, „viešoji pagalba turi ir toliau būti teikiama žvejybos laivyno atnaujinimui ir modernizavimui“.

3.5.2

Pagal 2 prioritetinę kryptį numatoma, kad Fondas galėtų remti investicijas į akvakultūrą, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais. Aiškiai išdėsčius, kokios konkrečiai investicijos į akvakultūrą, perdirbimą ir prekybą ir kokios su šiomis investicijomis susijusios priemonės yra remtinos, reglamento projekte ši parama investicijoms apribojama arba numatoma tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.

3.5.2.1

Komisija šį apribojimą aiškina tik tuo, kad labai mažos ir mažos įmonės sudaro 90 proc. akvakultūros gamybos pramonės. EESRK mano, kad šiam prioritetui neabejotinai turėtų būti taikomas subsidiarumo principas. Vienintelis apribojimas dėl šių projektų finansavimo turėtų būti sąlyga, kad jie būtų ekonomiškai ir komerciškai perspektyvūs. Tai padidintų konkurenciją tarp įmonių, o sprendimą dėl finansuotinų projektų priimtų valstybės narės, rengdamos savo nacionalinius strateginius planus ir nustatydamos savo konkrečius tikslus. Komitetas mano, kad EŽF bendrasis finansavimas turėtų būti orientuotas į rentabilias įmones, ypač į griežtus finansinius planus vykdančias labai mažas ir mažas įmones. Tik šios įmonės leis išsaugoti ekonominę ir socialinę struktūrą, reikalingą norint pagerinti gyvenimo sąlygas ir apsaugoti aplinką. Dėl to, nors labai mažų ir mažų įmonių bendram finansavimui yra teikiamas prioritetas, Komitetas prašo apsvarstyti galimybę, kad būtų bendrai finansuojamos ir kitos ekonomiškai naudingų įmonių rūšys.

3.5.2.2

Atsižvelgdamas į tai, kad akvakultūrą stiprinanti pagalbinių žvejybos laivų veikla nedidina žvejybos pastangos poveikio žuvies ištekliams, komitetas mano, kad reglamento projekte turėtų būti numatyta, kad Fondas iš dalies finansuos naujų pagalbinių žvejybos laivų statybą.

3.5.2.3

Kalbant apie remtinas priemones, EESRK mano, kad reglamento projekte turėtų būti numatyta galimybė padėti finansuoti tas investicijas, kuriomis siekiama padidinti biologinį ir ekonominį dabartinių gamybos sistemų veiksmingumą, skatinant ekologiškesnių ir rentabilesnių naujų technologijų naudojimą.

3.5.2.4

Reglamento projekte pateikiama naujovė dėl akvakultūros, kurią EESRK laiko labai svarbia. Tai yra ekonominė kompensacija, suteikiama įvykdžius tam tikras sąlygas už tokių akvakultūros gamybos metodų naudojimą, kurie padeda apsaugoti ir pagerinti aplinką ir tausoti gamtą, įgyvendinant Bendrijos tikslus, susijusius su žvejyba ir aplinka.

3.5.2.5

Tačiau EESRK mano, kad reglamento projekto 31 straipsnio 4 dalies praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Rengdamos savo 2006 m. veiklos programas, valstybės narės negali prognozuoti, kiek pajamų negaus, kokios bus papildomos išlaidos ar kiek finansinės paramos kiekvienais septynerių metų laikotarpio metais reikės projektams įgyvendinti. Todėl EESRK prašo išbraukti 31 straipsnio 4 dalį.

3.5.2.6

EESRK mano, kad Fondo įnašai į visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemones yra tinkamas sprendimas, jei tik kompensacijos numatomos ir moliuskų augintojams, laikinai sustabdžiusiems užaugintų moliuskų derliaus rinkimą dėl užtaršos, ir už akvakultūros patologinės rizikos panaikinimo finansavimą.

3.5.2.7

Komitetas taip pat mano, kad reglamento projekte nustatytų remtinų priemonių investicijoms į perdirbimą ir prekybą pakanka, jei tik, kaip minėta pirmiau, jos nenustatomos vien tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.

3.5.2.8

EESRK mano, kad šioje prioritetinėje kryptyje turėtų būti numatyta finansinė parama ir žvejybos veiklai vidaus ar žemyniniuose vandenyse, kurie kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra pagrindinė žvejybos vieta.

3.5.3

Pagal trečiąją reglamento projekte numatytą prioritetinę kryptį finansuojamos bendro intereso priemonės. Joje numatoma, kad Fondas gali remti ribotos trukmės bendrus veiksmus, kurie įgyvendinami aktyviai remiant patiems operatoriams arba gamintojų ar kitų valdymo institucijos pripažintų organizacijų vardu veikiančioms organizacijoms, ir kurie padeda siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Tačiau nors pagalbos teikimo principai numato, kad veiksmus gali įgyvendinti patys operatoriai. jie taip pat numato, kad Fondas gali remti ribotos trukmės bendrus veiksmus, kurių paprastai neremtų privati įmonė. Be to, reglamento projekto II priede nenumatomas finansinis privačių naudos gavėjų dalyvavimas neproduktyviose investicijose, įtrauktose į 1 grupę, kuriai priskiriamos visos investicijos pagal 3 prioritetinę kryptį. Todėl komitetas prašo nustatyti, kad Fondas gali remti ir ribotos trukmės bendrus veiksmus, kurių reikia privačioms įmonėms.

3.5.3.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad Fondas remia bendrus veiksmus, kaip siūloma reglamento dėl EŽF 36 straipsnyje. Siūlomos keturios plačios veiksmų kryptys leidžia išrinkti žuvininkystės sektoriui ir akvakultūrai svarbius tikslus.

3.5.3.2

O dėl 37 straipsnyje numatytų priemonių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti ESSRK kelia rūpestį tai, kad jos gali būti grynai inžinerinio pobūdžio, pvz., nejudamų ir judamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimas. Visiškai neužsimenama apie paskesnius mokslinius tyrimus ir tiesioginį išteklių atkūrimą. EESRK prašo nustatyti, kad Fondo parama šiems veiksmams būtų teikiama su sąlyga, kad bus atliekami paskesni moksliniai tyrimai ir atsižvelgiant į poreikį remti tam tikrų migruojančių rūšių išteklių atkūrimą. Be to, jis prašo į organizacijų, kurios gali vykdyti šiuos veiksmus, sąrašą įtraukti suinteresuotas privačias struktūras, galinčias įgyvendinti nustatytus tikslus.

3.5.3.3

Aiškiai nustatytas investicijų į žvejybos uostus dalinis finansavimas. EESRK mano, kad numatytos penkios veiksmų kryptys turėtų būti papildytos dar viena kryptimi, numatančia bendrabučių iš jūros grįžtantiems ES žvejams, kurie gyvena ne toje pačioje teritorijoje, kurioje dirba, įrengimą ir eksploatacinę priežiūrą.

3.5.3.4

EESRK paliko nuostatą skatinti kurti naujas rinkas ir jų plėtrą, nes EŽF parama daugiausia numatyta bendriems veiksmams, skirtiems, be kita ko, panaudoti perteklines ir nepakankamai eksploatuojamas rūšis, pagerinti produkcijos kokybę, reklamuoti produktus, gaunamus taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, ir organizuojant įvairias kampanijas žuvininkystės sektoriaus įvaizdžiui gerinti.

3.5.3.5

Dėl 40 straipsnyje minimų bandomųjų projektų EESRK mano, kad reiktų įterpti nuostatą, numatančią galimybę finansuoti tiriamosios žvejybos bandomuosius projektus, kurių tikslas — žuvų išteklių išsaugojimas ir kurie taiko selektyvesnius metodus, kaip nustatyta dabartinėje EŽOFP.

3.5.3.6

Dėl šios krypties EESRK mano, kad Europos Komisija taip pat turėtų numatyti priemones, skirtas mokslinėms konsultacijoms gerinti, kaip siūloma Komunikate dėl mokslinių ir techninių konsultacijų Bendrijos žuvininkystės valdymo klausimais pagerinimo  (8). Turėdamas tai omenyje, komitetas mano, kad turėtų būti finansuojamos tiriamosios kelionės jūra, socialiniai ir ekonominiai drastiškų priemonių, vykdomų siekiant atkurti išteklius, poveikio tyrimai, moksliniai sektoriaus vertinimai ir Regioninių patariamųjų tarybų darbas. Mokslininkai turi būti finansuojami tokia pačia tvarka kaip Tarybų nariai.

3.5.3.7

Be to, komitetas mano, kad reiktų toliau remti gamintojų organizacijų kūrimąsi ir veiklą, kuri remiama pagal dabartinę EŽOFP.

3.5.4

Skyriaus, kuriame kalbama apie 4 prioritetinę kryptį „Pakrantės žvejybos rajonų tvarus vystymas“, straipsnyje apie paramos taikymo sritį numatoma, kad Fondas, kaip ir kitos Bendrijos priemonės, teikia paramą remtinų pakrantės žvejybos rajonų tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Toliau konkretinama, kad ši parama yra teikiama pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes.

3.5.4.1

Dauguma priemonių pagal šią prioritetinę kryptį yra skirtos tų pakrantės rajonų atnaujinimui, kurie pragyvena iš žvejybos ir kurių tolesnis vystymasis negali būti siejamas su žvejyba. EESRK mano, kad šių rajonų tvaraus vystymo priemonės, skirtos skatinti žvejybai alternatyvią veiklą, turi būti vykdomos tik po to, kai mokslininkai kartu su tų rajonų žuvininkystės sektoriaus atstovais atliks išsamią mokslinę analizę.

3.5.4.2

Reglamento projekte nustatyta, kad kiekviena valstybė narė „savo veiklos programoje pateikia sąrašą rajonų, tinkamų gauti Fondo paramą pagal pakrantės rajonų tvaraus vystymo reikalavimus“.

3.5.4.3

Iš esmės ši tvarka atitinka subsidiarumo principą, kuriuo Komisija nuolat remiasi kaip pagrindine sąlyga teisingam reglamento projekto įgyvendinimui. Tačiau Komisija pati silpnina šio principo taikymą nustatydama, kad valstybės narės privalo savo remtinus rajonus nustatyti pagal įvairius kriterijus, iš kurių kai kurie yra visiškai nerealūs, ypač tie, pagal kuriuos numatyta, kad turi būti ne mažiau kaip 100 000 gyventojų. Todėl EESRK prašo šį reikalavimą išbraukti iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi remtini rajonai.

3.5.4.4

Šiuo klausimu komitetas mano, kad jei jau remtinas priemones nustato Komisija, subsidiarumo principą taikyti labai svarbu. EESRK ragina Komisiją reglamento projekte suteikti valstybėms narėms teisę remtinų pakrantės rajonų sąrašus sudaryti pagal jų pačių nustatytus kriterijus.

3.5.4.5

Galiausiai šioje prioritetinėje kryptyje numatoma, kad pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė, vadinama pakrantės veiksmų grupe (PVG).

3.5.4.6

PVG atlieka pagalbos valdymo funkciją, laikydamasi įvairių veiklos taisyklių, užtikrinančių administracinius ir finansinius gebėjimus ir garantuojančių visiškai skaidrų ir sėkmingą numatytų veiksmų vykdymą.

3.5.4.7

EESRK pataria, kad PVG grupės sudėčiai prieš tai pritartų socialiniai partneriai.

3.5.5

Paskutinės nuostatos dėl EŽF paramos išdėstytos 5 prioritetinėje kryptyje „Techninė parama“. Pagal šią prioritetinę kryptį Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu finansuojamos Komisijos vykdomos EŽF pasirengimo, stebėsenos, administracinės ir techninės paramos, vertinimo, audito ir tikrinimo priemonės, kurias gali pasiūlyti ir valstybės narės savo veiklos programose.

3.5.5.1

Reglamento projekte numatoma, kad techninei paramai negali būti skirta daugiau kaip 0,8 proc. jos metinių asignavimų sumos, o paramai valstybėms narėms — ne daugiau kaip 5 proc. kiekvienos veiklos programos bendros sumos.

3.5.5.2

Komitetas pritaria siūlomiems remtiniems veiksmams ir finansavimo limitams.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Reglamento projekte pateikiama nemažai bendro pobūdžio nuostatų dėl „Paramos veiksmingumo ir viešumo“, „Fondo finansinės paramos“, „Valdymo, stebėsenos ir kontrolės“, „Finansų valdymo“ ir „Europos žuvininkystės fondo komiteto“.

4.1.1

Komitetas pritaria visoms šioms nuostatoms, nes jomis užtikrinamas tinkamas Fondo veikimas, valdymas ir skaidrumas.

5.   Išvados

5.1

Reglamentas dėl EŽF veikia kaip finansinė priemonė, papildanti išteklių valdymo priemones ir reguliuojanti sektoriaus gamybos struktūras pagal Bendrąją žuvininkystės politiką. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas iš esmės pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui.

5.2

Komitetas pritaria reglamento įgyvendinimo laikotarpiui (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) bei nuostatai, kad šiam laikotarpiu baigiantis Taryba reglamentą persvarsto.

5.3

Be to, komitetas mano, kad nustatyti pagalbos tikslai ir bendrosios taisyklės yra labai tinkamos, tačiau ragina Komisiją kuo labiau išplėsti subsidiarumo principą, suteikiantį valstybėms narėms teisę pačioms nuspręsti, kokių konkrečių priemonių labiausiai reikia jų ekonomikai. Komitetas taip pat siūlo Fondo teikiamos paramos tikslus papildyti dar vienu — „užtikrinti kokybišką darbo aplinką ir pagerinti gyvenimo sąlygas, saugą ir higieną darbo vietoje“.

5.4

Komitetas mano, kad nacionaliniams strateginiams planams parengti skirtas trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas atsižvelgiant į šių planų apimtį, sunkumus dėl partnerių dalyvavimo ir dėl to, kad kai kuriose pakrantės šalyse yra daugiau regionų.

5.5

1 prioritetinėje kryptyje „Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ minimos priemonės, kurių imasi Fondas, yra paimtos iš BŽP reformos metu Tarybos patvirtinto teksto. Nepaisant to, komitetas mano, kad Europos Sąjunga turėtų ir toliau laikyti eksploatuojamą ir konkurencingą žvejybos laivyną tiek savo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) viduje, tiek už jos ribų, ir kad tai yra Komisijos pareiga. Todėl EESRK ragina Komisiją apsvarstyti šiuos 1 prioritetinės krypties patobulinimus:

Finansavimas nacionaliniams žvejybos pastangos sureguliavimo planams turėtų būti skiriamas bent ketverius metus.

Pagalba, kai visam laikui nutraukiama žvejybos veikla, turėtų būti skiriama ne tik pašalinus laivus iš apyvartos, bet ir pakeitus jų paskirtį iš žvejybos į kitą veiklą bei eksportavus juos į trečiąsias šalis ir bendroms įmonėms.

Nustatyti teisingesnius kriterijus apskaičiuojant viešosios pagalbos laivų pašalinimo iš apyvartos atveju lygį.

Saugumo sumetimais nustatyti, kad pagrindinio variklio pakeitimas yra viena iš remtinų investicijų į žvejybos laivų modernizavimą virš denio.

Tarp šių socialinių ir ekonominių priemonių turėtų būti numatyta remti tolesnį žvejybos sektoriuje liekančių žvejų mokymą ir perkvalifikavimą.

Eksploatuojamo žvejybos laivyno išlaikymas renovuojant ir modernizuojant žvejybos laivus, jei tik leidžia žuvų ištekliai.

5.6

ESSRK mano, kad įgyvendinant 2 prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais“ turi būti taikomas subsidiarumo kriterijus, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama teisė pačioms spręsti, kaip geriausia panaudoti Fondo ekonominę pagalbą, prioritetą suteikiant labai mažų ir mažų įmonių pristatytoms investicijoms. Vienintelis apribojimas turėtų būti tas, kad pateikiami projektai turi būti ekonomiškai ir komerciškai perspektyvūs, tokiu būdu siekiant padidinti įmonių konkurencingumą.

5.7

Kalbant apie 3 prioritetinę kryptį „Bendro intereso priemonės“, komitetas prašo nustatyti, kad Fondas finansuoja privačių įmonių pasiūlytus ribotos trukmės bendrus veiksmus ir investicijas į mokslinio ir techninio konsultavimo Bendrijos žuvininkystės valdymo klausimais pagerinimą.

5.8

Pagal 4 prioritetinę kryptį „Pakrantės žvejybos rajonų tvarus vystymas“ remtini yra tik tie rajonai, kuriuose yra mažiau nei 100 000 gyventojų. Komitetas mano, kad šis reikalavimas turėtų būti išbrauktas ir vietoj jo taikomas subsidiarumo principas, pagal kurį pripažįstama, kad kiekviena valstybė narė turi teisę nustatyti remtinų pakrantės rajonų sąrašą, taikydama savus kriterijus.

5.9

Komitetas palankiai vertina 5 prioritetinę kryptį „Techninė parama“, nes mano, kad siūlomi remti veiksmai ir finansavimo limitai yra tinkami.

5.10

EESRK mano, kad šioje prioritetinėje kryptyje EŽF turėtų aiškiai numatyti finansinę paramą ir žvejybos veiklai vidaus ar žemyniniuose vandenyse, kurie kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra pagrindinė žvejybos vieta. Komitetas rekomenduoja žodį „ežerai“ pakeisti žodžiais „vidaus vandenys“ pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą II antraštinės dalies 4 e) punkte ir bet kuriam kitam šio siūlomo reglamento straipsnyje.

5.11

EESRK visapusiškai remia Fondo valdymo, kontrolės ir stebėsenos sistemas, manydamas, kad visos jos yra itin tinkamos ir būtinos EFF veiklos veiksmingumui.

5.12

Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos pateiktam reglamento dėl EŽF projektui, tačiau ragina Komisiją atsižvelgti į šioje nuomonėje išdėstytas pastabas.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  OL L 358, 2002 12 31.

(2)  OL L 161, 1999 6 26.

(3)  OL L 161, 1999 6 26.

(4)  OL L 337, 1999 12 30.

(5)  OL L 55, 2001 2 24.

(6)  OL C 85, 2003 4 8.

(7)  CESE 1369/2002 (OL C 85, 2003 4 8) ir CESE 1315/2001 (OL C 36, 2002 2 8).

(8)  OL C 47, 2003 2 27.


27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/57


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos

KOM(2004) 501 galutinis — 2004/0170 (CNS)

(2005/C 267/09)

2004 m. spalio 22 d. Taryba, remdamasi EB sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šia tema, 2005 m. balandžio 15 d. priėmė šią nuomonę. Pranešėjas — Umberto Burani.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, kuri įvyko 2005 m. gegužės 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 118 narių balsavus „už“, 2 nariams balsavus „prieš“ ir 15 narių susilaikius priėmė toliau pateikiamą nuomonę.

1.   Įvadas

1.1

Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių (1) 9 straipsnyje numatyta, kad iki 2006 m. sausio 1 d. Komisija turi atlikti bendrą Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos peržiūrą, numatomą 2007-2013 m. laikotarpiui. Atliekant peržiūrą, prireikus bus pateikti atitinkami pasiūlymai. Europos Parlamentas pateikė aiškų prašymą peržiūrėti finansinių įnašų nustatymo kriterijus. Todėl Komisija, Tarybai pritarus, pateikė šį pasiūlymą. Komisijai šiuo požiūriu teko sunki ir techniškai sudėtingai užduotis. Be to, šis klausimas buvo politiškai jautrus, nes buvo susijęs su valstybių narių tarpusavio santykiais ir valstybių narių santykiais su jų piliečiais.

1.2

Techninė dokumento dalis sunkiai suprantama net tiems, kurie išmano valstybės finansų principus. Nepaisant to, reikia pripažinti, kad Komisija padarė viską, kas buvo įmanoma, kad dokumentas palengvintų specialistų diskusiją ir jį galėtų suprasti tie, kurie priima sprendimus. Beje, prie pasiūlymo pridedama ataskaita (2), kurioje apibūdinama dabartinė padėtis ir įvertinami galimų alternatyvų pranašumai ir trūkumai. Techniniame priede (3) išdėstyti ekonometriniai aspektai, pateikiant apskaitos, matematines ir ekonomines detales.

1.3

Todėl Komisija ketina sutelkti visą dėmesį į klausimus, susijusius su finansinių įmokų nustatymo teisingumu ir pelno ir biudžeto naštos padalijimo valstybėms narėms mechanizmais. Šie klausimai buvo pasirinkti atsižvelgiant į tai, kad nevisiškai aiškūs techniniai aspektai kartais gali užgožti ekonominį ir politinį jų praktinio taikymo reikšmingumą. Be to, „sąžiningą“ nuosavųjų išteklių mechanizmo koncepciją sunku nedviprasmiškai apibrėžti, nes ji apima ir subjektyvius, ir objektyvius faktorius. Pavyzdžiui, gerovės lygį galima išmatuoti, tačiau neįmanoma įvertinti netiesioginės naudos, kurią teikia ES narystė. Tačiau finansinis rezultatas priklausys nuo pusiausvyros, kuri nusistovės pasibaigus Tarybos deryboms, kurios gali būti išties nelengvos.

1.3.1

Atrastas kokybiškas sprendimas taps įrodymu, kad tarp dviejų principų nusistovėjo teisinga pusiausvyra. Pirmasis principas susijęs su „sąžininga grąža“, t. y. kiekviena valstybė narė tikisi, kad jos įnašas bus proporcingas jo sukuriamai pridėtinei naudai. Šios naudos dydį ne visuomet galima tiksliai išmatuoti, nes ji yra tiesiogiai susijusi su naryste Europos Sąjungoje. Antras principas susijęs su solidarumu, nes atsižvelgiant į bendrus Bendrijos poreikius, būtinas pakankamas lankstumas, leidžiantis sutekti didesnes arba mažesnes nuolaidas. Taip pat nederėtų pamiršti, kad nors šiems principams buvo visuotinai pritarta, jie yra aiškinami remiantis bendražmogiškomis vertybėmis. Kiekviena vyriausybė siekia apsaugoti savo finansus ir žino, kad jai priimant sprendimus lemiamą vaidmenį dažnai vaidina viešoji gyventojų nuomonė. Norint pasiekti tokį konsensuso lygį, kuris patenkintų visas suinteresuotąsias šalis, turi būti pritariama sprendimams, priimtiems vadovaujantis tikro „finansinio federalizmo“ nuostata.

2.   Dabartinė padėtis

2.1

Nuosavieji ištekliai yra specifinė Europos Sąjungos savybė, o viena iš jos funkcijų — pabrėžti Bendrijos asmens autonomiškumą. Tai reiškia, kad Bendrija nepriklausomai nuo valstybių narių turi turėti nuosavuosius finansinius išteklius. Šie ištekliai būtų apibrėžiami kaip Bendrijos pajamos, skirtos finansuoti jos biudžetą, kuriomis Bendrija disponuoja automatiškai, nelaukdama valstybių narių valdžios institucijų sprendimo.

2.2

Vadovaujantis principais, kuriais grindžiama Bendrijos nuosavųjų išteklių sistema, kaip numatyta 1999 m. kovo 24–25 d. Berlyne vykusios Europos Vadovų Tarybos išvadose: „Ji turi būti teisinga, skaidri ir rentabili ... pagrįsta kriterijais, kurie geriausiai atspindi kiekvienos valstybės narės galimybę įnešti savo indėlį“. Šios visiems aiškios deklaracijos nuostatų nebuvo paisoma įvairiais aspektais ir įvairiomis progomis.

2.3

Tarybos sprendimas suformuoti nuosavuosius išteklius buvo priimtas dar 1970 m. balandžio 21 d. Vėliau jis buvo įtrauktas į 1988 m. birželio 24 d. sprendimą, kuris jį iš dalies pakeitė. Galiausiai Berlyne 1999 m. jis buvo iš dalies pakeistas Europos Tarybos. Šiuo metu nuosavuosius išteklius galima suskirstyti į tokias tris kategorijas:

Tradiciniai nuosavieji ištekliai (TNI): didžiąja dalimi muitai ir žemės ūkio rinkliavos;

Ištekliai, pagrįsti pajamomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM): rinkliava nuo nacionalinių įplaukų iš PVM, kuri pradžioje buvo nustatyta 1 proc. dydžio, o vėliau — pakoreguota, skaičiuojama remiantis „teorine“ harmonizuota statistine baze, kuri neturėtų viršyti 50 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP);

BNP pagrįsti ištekliai: rinkliava, proporcinga kiekvienos valstybės narės BNP. Šios rinkliavos dydis atskirai valstybei narei nėra ribojamas. Tačiau yra maksimali riba, nustatyta visai Bendrijos nuosavųjų išteklių sumai, kuri sudaro 1,24 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.

2.3.1

1996 m. TNI ir išteklių, pagrįstų pajamomis iš PVM, suma sudarė 70 proc. visų įplaukų. 2003 m. šis skaičius pasiekė 38 proc. Remiantis Komisijos vertinimais, jis ir toliau mažės ir 2004 m. bei šiais metais tesudarys 26 proc. Šia laipsniško mažėjimo tendencija galima paaiškinti atitinkamą BNP pagrįstų išteklių (vadinamų ketvirtąja išteklių grupe) dalies augimą.

2.4

Ketvirtosios išteklių grupės mechanizmas buvo pakoreguotas 1985 m. gegužės 7 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuri pripažino, kad Jungtinės Karalystės kvota viršijo jos pajėgumą mokėti įnašus. Buvo sutarta, kad Jungtinei Karalystei bus grąžinti du trečdaliai grynųjų įmokų. Vėliau šis sprendimas buvo ne kartą keistas, ir Komisija mano, kad mechanizmas tampa vis sudėtingesnis ir jam vis labiau stinga skaidrumo.

2.4.1

Sprendimą pakoreguoti mechanizmą jau buvo priėmusi 1984 m. Fontenblo susirinkusi Europos Vadovų Taryba, nors apskritai ši korekcija įvedė bendrą principą, pagal kurį „...bet kuri valstybė narė, kurios biudžeto našta viršija jos santykinį gerovės lygį, gali tinkamu laiku pasinaudoti korekcija“. Iki šiol Jungtinė Karalystė išlieka vienintelė valstybė narė, pasinaudojusi šia korekcija po jos patvirtinimo Fontenblo sprendimu. Vidutinė metinė Jungtinei Karalystei grąžinama įmoka 1997–2003 m. laikotarpiu sudarė 4,6 mlrd. eurų. Komitetas norėtų žinoti, ką reiškia posakis „tinkamu laiku“, kuriuo tarsi norėta pasakyti, kad nuostata laikina ir ją periodiškai būtina peržiūrėti (nors to niekada nebuvo daroma). Komitetas taip pat norėtų išsiaiškinti, ar kitos valstybės narės tuo metu taip pat galėjo pretenduoti į panašią korekciją.

2.4.2

Perteklinės biudžeto naštos“ koncepciją iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo mažiausias (4) vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) visoje Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos vidurkiui esant lygiam 100, Jungtinės Karalystės vienam gyventojui tenkantis BNP tesudarė 90,6 lyginant su Italijos — 92,6, Prancūzijos — 104 ir Vokietijos — 109,6. Remiantis 2003 m. skaičiais, padėtis iš esmės pasikeitė, ir dabar Jungtinės Karalystės kaip ir Danijos minėtas rodiklis yra pats geriausias ir sudaro 111,2 proc., lyginant su Prancūzijos — 104,2 proc., Vokietijos — 98,6 proc. ir Italijos — 97,3 proc. Kitas faktas, į kurį buvo deramai atsižvelgta, buvo tas, kad Jungtinė Karalystė turėjo mokėti įnašus, pagrįstus labai aukšta PVM baze, nors valstybė gaudavo palyginti nedidelę pagalbą žemės ūkiui ir regioninei politikai. Todėl Jungtinė Karalystė ilgainiui tapo didžiausia įmokų perviršio į Bendrijos biudžetą mokėtoja.

2.4.3

Jungtinei Karalystei grąžinamas jos sumokėtas įmokas dengė ir tebedengia kitos valstybės proporcingai jų BNP. Nebūtina minėti, kad Jungtinė Karalystė nėra įtraukiama atliekant šiuos skaičiavimus. 1999 m. BNP sulyginimo mechanizmas buvo dar kartą iš esmės pakoreguotas, kai keturių pagrindinių grynųjų įmokų perviršio į biudžetą mokėtojų — Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos — pagal korekciją mokamų įmokų dalis buvo sumažinta 75 proc. Pagal naują įnašų mokėjimo sistemą atsakomybė už 52 proc. Jungtinei Karalystei grąžinamų įmokų sumos padengimą atiteko Prancūzijai ir Italijai.

2.4.4

Jei ir toliau liktų dabartinė sistema, galima numatyti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu susidarytų paradoksali padėtis, t. y. Jungtinei Karalystei grąžinamų įmokų suma vidutiniškai didėtų 50 proc., ir ji taptų mažiausia įmokų perviršio mokėtoja, o kitoms valstybėms narėms, įskaitant naujas nares, biudžeto našta gerokai išaugtų (5). EESRK yra įsitikinęs, kad siūlant išplėsti šio mechanizmo taikymą kitoms valstybėms (žr. 3.6.4 punktą) būtina iš dalies pakeisti taisykles. Taigi tapo visiškai akivaizdu, kad korekcijos mechanizmas, jei jis bus pripažintas būtinu (žr. 3.6.4 punktą), turi būtinai būti peržiūrėtas (tai Komisija iš tiesų ir ketina padaryti), ir dėl jo turėtų būti priimti nešališki ir skaidrūs sprendimai, atitinkantys Fontenblo kriterijus.

3.   Komisijos pasiūlymas: pastabos dėl pagrindinių straipsnių

3.1

2 straipsnis: nuosavieji ištekliai. (1 dalies a punktas) išlieka dabartinė sistema su keliais pakeitimais. Pirmosios kategorijos įplaukas (TNI) (žr. 2.3 punktą) didžiąja dalimi sudaro mokesčiai, priemokos, papildomi mokesčiai ar kompensacijos, bendrojo muitų tarifo muito normos ir kiti muitai, nustatyti atsižvelgiant į prekybą su šalimis, kurios nėra ES narės, bei kitos bendrame cukraus rinkų organizavime nustatytos rinkliavos. Valstybėms narėms lieka 25 proc. nuo mokėtinos sumos „surinkimo išlaidoms“ padengti. Tokį proporcingą išskaičiavimą reikia paaiškinti. Pradžioje buvo nustatyti 10 proc., kurie vėliau, 1999 m., kai ši suma buvo apibrėžta kaip „surinkimo išlaidos“, buvo padidinta iki 25 proc. Nereikia nė sakyti, kad tai buvo netipinė korekcija, kuria didžiąja dalimi pasinaudojo Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė — požymis, kad procedūroms stinga skaidrumo.

3.1.1

TNI įplaukų dalis, skaičiuojant procentais nuo visų Bendrijos įplaukų, nuolat mažėja: nuo 19 proc. 1996 m. jų dalis nukrito iki 11,4 proc. 2003 m. (šiame punkte pateikiami skaičiai pagrįsti Komisijos pranešimo „Europos Sąjungos finansavimas“ (6) duomenimis). Net ir sumažinus muito mokesčius, reikės sukaupti nemenkus išteklius, įskaitant finansinius, kad būtų galima gauti reikiamus statistinius duomenis, kuriais remiantis galėtume suskaičiuoti mokėtinas sumas.

3.1.1.1

EESRK norėtų žinoti, ar iš tiesų yra kokia nors prasmė išlaikyti dabartinę įmokų sistemą ir ar ne geriau būtų ją stipriai sumažinti ir pakeisti ją pakoreguotu procentu nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Be to, EESRK pažymi, kad Komisija pasirinko priešingą poziciją, remdamasi prielaida, kad įplaukos iš mokesčių, savaime suprantama, priklauso Europos Sąjungai ir kad Komisija neketina keisti šio požiūrio ypač todėl, jog atrodo, kad dauguma valstybių narių jį palaiko.

3.2

Pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą, harmonizuotiems PVM įvertinimo pagrindams turi būti taikomas visoms valstybėms narėms galiojantis vienodas tarifas. Įvertinimo pagrindas neturi viršyti maksimalios 50 proc. kiekvienos valstybės narės BNP ribos. 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas 0,30 proc. vienodas tarifas. Numatomas ženklus santykinės šios kategorijos įplaukų į Bendrijos biudžetą svarbos sumažėjimas — nuo 51,3 proc. 1996 m. iki 14 proc. 2004 m. ir 2005 m.

3.2.1

EESRK dažnai kritikavo PVM pagrįstą sistemą, kuri reikalauja daug didesnių išlaidų surinkimui, administravimui ir kontrolei negu TNI sistema. Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF) duomenimis, PVM yra mokestis, kurį labiausiai vengiama mokėti, todėl jis daro neigiamą įtaką Bendrijos biudžetui, ir jo nepriemoka kompensuojama didinant BNP pagrįstų įmokų į biudžetą naštą.

3.2.2

Taigi EESRK įžvelgia dar vieną priežastį, verčiančią suabejoti logika, kuria remiantis siekiama išlaikyti šią rinkliavą, kuriai Komisija, regis, teikia pirmenybę, nors ir ketina ją transformuoti į tikrą fiskalinių išteklių šaltinį, kaip buvo numatyta pradžioje. Maksimalus BNP grindžiamų nuosavųjų išteklių tarifas turi būti toks, kad PVM pagrįsti ištekliai būtų transformuoti į BNP nuosavuosius išteklius. Jeigu ištekliai, pagrįsti pajamomis iš PVM, yra tokio pat dydžio kaip ir pajamos iš BNP procentinės dalies, tai nereikėtų reikalauti, kad perskirstymas būtų atliekamas atsižvelgiant į valstybių narių apmokestinimą, taip pat nereikėtų atlikti statistinių apskaičiavimų ir padidinti PVM dalį ES nuosavuosiuose ištekliuose. Anksčiau minėtame pranešime dėl Europos Sąjungos finansavimo (žr. 3.1.2 punktą), Komisija svarstė galimybę atsisakyti išteklių, pagrįstų pajamomis iš PVM, bet nusprendė to nedaryti.

3.2.2.1

EESRK suvokia problemas, su kuriomis teks susidurti, bet vis tiek yra tos nuomonės, kad vertėtų išsamiau išnagrinėti šio mokesčio pobūdį ir daugybę jo trūkumų, ir šiuo požiūriu yra atlikęs keletą tyrimų. Prie ankstesniame punkte išdėstytų pastabų derėtų pridurti, kad PVM ištisus dešimtmečius buvo laikomas „laikina sistema“.

3.3

2 straipsnio 1 dalies c punktas yra reikšmingiausias pasiūlymo elementas, nes jame nurodomas tarifo taikymas, kuris „turi būti nustatomas pagal biudžetinę procedūrą“ visų valstybių narių BNP sumai. Ši procedūra yra specializuotas klausimas, kurio komitetas neketina komentuoti. Be to, EESRK norėtų pabrėžti, kad ši rinkliava yra pranašesnė už kitų kategorijų išteklius ir, be jokios abejonės, šios rūšies įplaukų administravimas yra pats pigiausias. Savo pranešime Komisija primena, kad išlaidos administravimui yra vienas iš kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, bet jis nebūtinai yra pats svarbiausias. EESRK pabrėžia šią mintį ir norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimus, susijusius su įmokomis į biudžetą, pirmenybė dažniau turi būti teikiama taupumo sumetimams, o ne principams.

3.4

Minėti trys šaltiniai (išvardyti 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, kuriuos papildo 2 straipsnio 2 dalyje minimos „pajamos iš bet kokių naujų mokesčių“) ilgainiui gali ženkliai keistis. Taryba ir Komisija kurį laiką diskutavo, ar būtina išlaikyti šią sistemą. Minėtame Komisijos pranešime dėl Europos Sąjungos finansavimo (7) ieškoma būdų nustatyti optimalią struktūrą. Jame analizuojamos trys alternatyvos: dabartinės finansavimo sistemos išsaugojimas, vien bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstos finansavimo sistemos taikymas ir ištekliais iš mokesčių pagrįstos sistemos taikymas. Tikėtina, kad šis klausimas bus aptariamas ir sprendimas dėl jo bus priimtas ateinančiais metais. EESRK tikisi nuolat gauti informaciją apie tolesnę šio klausimo sprendimo eigą, bet įspėja apie tendenciją, kurią neseniai pastebėjo atlikdamas tyrimus — pernelyg techninį ir apskaita grįstą požiūrį, nukreipiantį dėmesį nuo politinių sprendimo aspektų.

3.4.1

Tarp idėjų, nuskambėjusių „pajamų iš bet kokių naujų mokesčių“, paminėtų ankstesniame punkte, arba tarp galimų išteklių, pagrįstų pajamomis iš PVM alternatyvų, paminėtas teršiančių energijos šaltinių mokestis, mokamas į Bendrijos biudžetą, bet konkrečiai skirtas aplinkos sąlygų gerinimui. EESRK nepritaria šiam sprendimui, kadangi nėra jokių taisyklių, reglamentuojančių įmokų nukreipimą konkretiems tikslams. Be to, dėl susidariusios tarptautinės politinės padėties yra atmetami sprendimai, galintys turėti įtakos ateities dinamikai.

3.5

3 straipsnis: ištekliai ir įsipareigojimai. Šiame straipsnyje nustatyta maksimali nuosavųjų išteklių suma, skirta išmokoms padengti ir įsipareigojimams finansuoti, neturi viršyti 1,24 proc. visos valstybių narių BNP sumos. Maksimali asignavimų įsipareigojimams suma neturi viršyti 1,31 proc. visos valstybių narių BNP sumos. Pusiausvyrą turi palaikyti kiti kitokio pobūdžio mokėjimai. Dialogo tarp valstybių narių eigoje aiškėja, kad egzistuoja skirtingos metodikos, kuriomis remiantis apskaičiuojama viršutinė su įsipareigojimais susijusių asignavimų riba, numatoma finansinėje perspektyvoje. Rezultatą nulems tarp valstybių narių, palaikančių stipresnę Komisiją ir ambicingas į socialinę ir ekonominę pažangą nukreiptas programas bei valstybių narių, siekiančių didesnės valstybių narių autonomijos ir palaikančių konsolidacijos politiką, t. y. remiančių faktinį Bendrijos nuosavųjų išteklių dydį ar net pasisakančių už jo sumažinimą, kurį vargu, ar būtų galima pasiekti, nusistovėjusi pusiausvyra. Tačiau didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į problemas, su kuriomis susiduria naujos valstybės narės. Ateities tendencijas didžiąja dalimi nulems visuotinis solidarumas ir visuotinė plėtra — koncepcijos, kurias nesudėtinga apibrėžti, bet išties sunku atspindėti sudarant biudžetą.

3.6

4 straipsnio 1 dalis: bendrasis koregavimo mechanizmas (BKM). 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su Jungtine Karalyste susijęs Fontenblo sprendimas yra taikomas kaip bendra nuostata. Taigi BKM taikomas kiekvienai valstybei narei, siekiant pakoreguoti neigiamą biudžeto disbalansą, viršijantį maksimalią ribą, lygią tam tikram jos BNP procentui. Pasiūlyme nenustatyta jokia minimali suma, kurią pasiekus atliekamas koregavimas, tačiau aiškinamajame memorandume minimas skaičius lygus –0,35 proc. BNP. Be to, visa koregavimų suma neturi viršyti didžiausio įmanomo grąžinamųjų išmokų dydžio. Remdamasi EB sutarties 279 straipsnio 2 dalyje išdėstyta procedūra Taryba nustato įgyvendinimo priemones, skirtas koregavimų ir jų finansavimo apskaičiavimui. Koregavimai kiekvienai valstybei narei apskaičiuojami imant skirtumą tarp bendrų jos sumokėtų įmokų ir bendrų gautų išmokų, padauginus šį skirtumą iš visos paskirstytų išlaidų sumos. Jei gautas rezultatas yra teigiamas, šį rezultatą reikia padauginti iš grąžinamosios išmokos dydžio, kuriam nustatytas maksimumas66 proc. nuo visos išmokų sumos, ir prireikus proporcingai sumažinti, nes reikia atsižvelgti į didžiausią įmanomą grąžinamosios išmokos dydį. Baigiant analizę galima teigti, kad šią formulę sunku suprasti, ir dar sunkiau patikrinti rezultatą, gautą pritaikius šią formulę. Jei tai nėra dar vienas skaidrumo stokos pavyzdys, šis faktas neabejotinai parodo būtinybę supaprastinti procedūrą.

3.6.1

EESRK pažymi, kad 2.4.1 punkte keliami klausimai ir 2.4.4. pateikiami pasiūlymai, kurie iš esmės buvo minimi kaip galbūt ir pateisinama, bet tik vienai valstybei narei taikoma priemonė, kurios galiojimo laikas aiškiai nenustatytas, pradėti taikyti visoms valstybėms narėms. Be to, bendrasis koregavimo mechanizmas „perviršinės biudžeto naštos“ koncepciją pavertė matematiniu apskaitos modeliu, kuris, nors ir yra pranašus tuo, kad leidžia eliminuoti subjektyvias interpretacijas, nesuteikia galimybės atsižvelgti į tokius aspektus, kurie galėtų būti apibūdinti kaip „pusiau kokybiniai“, kaip pavyzdžiui, konkurencingumas, socialinės apsaugos lygis ir šešėlinė ekonomika bei vienam gyventojui tekančios pajamos. Tiesa ta, kad vien skaičiai neatspindi tikrosios šalies padėties. Tačiau apibendrinto mechanizmo, kurį taikant atsižvelgiama į pašalinių faktorių įvertinimą, atveju iškyla grėsmė įvesti subjektyvius kriterijus, kurie būtų nesuderinami su skaidrumo principu. Taigi nėra kito pasirinkimo, kaip tik taikyti tokį bendrąjį koregavimo mechanizmą, koks yra, žinant, kad pasiektas rezultatas ne visuomet bus optimalus.

3.6.2

4 straipsnio 1 dalis svarbi todėl, kad ja vadovaujantis buvo atsisakyta tiesioginių valstybių narių įnašų, skirtų „korekcijoms“ padengti, nukreipiant juos per Bendrijos biudžetą. Šis straipsnis panaikino sistemą, kuriai aiškiai trūko logikos, jau nekalbant apie skaidrumą. Komisijos aiškinamajame memorandume gausu skaičiavimų, kuriuos ne visuomet lengva suprasti, bei pastabų, padedančių užmaskuoti pasiūlymų dėl sprendimų taikymo sritį. Vienas iš tokių naudingų išaiškinimų yra paaiškinimas, kaip taikant –0,35 proc. BNP minimalią korekcijos suteikimo ribą bus generuojamas apytiksliai 7 mlrd. eurų sudarantis numatomas vidutinis visos koregavimų sumos dydis. Komisija yra įsitikinusi, kad bendrojo koregavimo mechanizmo taikymą derinant su finansinių nuostatų pakeitimais reikš, kad korekcijų lygis, pagal šiuo metu veikiančią sistemą, bus visiškai neaiškus. Jei bus priimta siūloma sistema ir kriterijai, atlikus Komisijos skaičiavimus bus gauti kiekybiniai rezultatai, pateikiami lyginamosiose lentelėse, rodantys įvairias alternatyvas, kurie bus pateikti valstybėms narėms, kad šios galėtų juos įvertinti ir priimti sprendimą. EESRK neturi išteklių, kurie būtini norint pakomentuoti šį sudėtingą klausimą.

3.6.3

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į dvi aplinkybes, kurios galėtų sukelti abejonių dėl paties bendrojo koregavimo mechanizmo. Visų pirma mechanizmas yra nelankstus ir nėra apribotas laiko atžvilgiu. Šiuo požiūriu, svarbu neužmiršti pavojaus, kurį kelia taisyklių pagrindimas šiuolaikinėmis realijomis, kurios ateityje gali iš esmės pasikeisti — pavyzdys — Stabilumo ir augimo paktas. Antra, neatrodo, kad jis galėtų tapti tinkamu pagrindu, kuriuo remiantis būtų mokamos įmokos, kurios vėliau būtų koreguojamos „koregavimo mechanizmo“ pagalba ir kurias, siekiant įvesti daugiau skaidrumo, būtų teisingiau vadinti „kompensacijomis“.

3.6.4

Galiausiai EESRK primena vieną savo neseniai pateiktų nuomonių, kurioje komitetas pareiškia turįs rimtų abejonių dėl bendrojo korekcijos mechanizmo institucionalizavimo (8) ir svarsto, ar nebūtų geriau iš esmės pakeisti „koregavimo“ koncepciją, įtraukiant bendrąjį koregavimo mechanizmą į kriterijų, kuriais remiantis nustatomi įnašų dydžiai, sistemą. Tiksliau sakant, skaičiuojant įnašų dydžius būtų naudojamasi ir bendrojo koregavimo mechanizmo parametrais. Komisija jau pritaikė šią procedūrą praktikoje, todėl būtų patartina ją formalizuoti, kartu įtraukiant straipsnį dėl periodinės peržiūros, pavyzdžiui, kas septynerius metus.

3.7

4 straipsnio 2 dalies a punktas: Jungtinės Karalystės įmokų koregavimas. Šioje dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, pagal kurias Jungtinė Karalystė, šalia jai suteikiamų korekcijų pagal 4 straipsnio 1 dalį, iki 2011 m. išlaikys teises, įgytas remiantis Fontenblo sprendimu, pagal kurias gaunami mokėjimai kasmet mažės: 2008 m. — 2 mlrd. eurų, 2009 m. — 1,5 mlrd. eurų, 2010 m. — 1 mlrd. eurų ir 2011 m. — 0,5 mlrd. eurų. Šie mokėjimai bus atskirti nuo mokėjimų taikant bendrąjį korekcijos mechanizmą. Šie mokėjimai faktiškai ir toliau bus finansuojami pagal šiuo metu galiojančias finansavimo taisykles, t. y. Jungtinė Karalystė nedalyvaus jų finansavime, o Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos turės neviršyti 25 proc. nuo joms įprastai tenkančios dalies (žr. 2.4.3 ir 2.4.4 punktus). Komisija mano, kad įvedant šias naujas priemones per keturis etapus bus galima sušvelninti bendrojo koregavimo mechanizmo finansinį poveikį Jungtinei Karalystei. Per pastaruosius kelerius metus (1997–2003 m.) Jungtinei Karalystei kasmet buvo grąžinta po 4,5 mlrd. eurų, tuo tarpu pagal bendrąjį koregavimo mechanizmą jos metinė grąžinamų įmokų suma vidutiniškai sudarytų 2,1 mlrd. eurų. Pritaikius pereinamojo laikotarpio priemones grąžinamų įmokų suma vidutiniškai padidės iki 3,1 mlrd. eurų per metus (Fontenblo ir BKM).

3.7.1

Siūloma nuostata, be abejonės, yra įvairių elementų derinys: pripažįstama iki šios dienos vykusi raida, skaidrumo poreikis ir politinis tikslingumas. Tai jau ne pirmas kartas, kai nukrypstama nuo bendrų taisyklių. Tai įrodo Stojimo sutartys — tiek senos, tiek ir naujos. Išoriniams stebėtojams ir tiems, kurie nėra tiesiogiai susiję su ES, tikriausiai būtų sunku sutikti su šiomis taisyklėmis. Tačiau padėtis, su kuria turime susitaikyti, galbūt paskatins atsakingus už sprendimų priėmimą asmenis siūlyti gerai pasvertus sprendimus, kurie visų pirma būtų skaidrūs ir pagrįsti. Šiuo atveju derybų dalyviai ne tik turėtų rasti kompromisą tarp sąžiningos grąžos ir solidarumo, minėtų 1.4 punkte, bet ir pademonstruoti ypatingą politinį jautrumą, atsižvelgdami į Europos gyventojų, ir ypač naujų valstybių narių, viešąją nuomonę.

3.8

4 straipsnio 2 dalies b punktas: laipsniškas bendrojo koregavimo mechanizmo įvedimas. Bendrojo koregavimo mechanizmo įvedimo taisyklės turi būti pradedamos taikyti palaipsniui. 66 proc. didžiausias maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis, minėtas 4 punkto 1 dalyje (žr. 3.6 punktą), bus pradėtas taikyti ne anksčiau kaip 2011 m. 2008 m. įvedamas 33 proc. maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis, 2009 m. ir 2010 m. bus padidintas iki 50 proc. ir maksimalią vertę pasieks tik 2011 m. Komisijos nuomone, ši priemonė yra būtina „siekiant kompensuoti dėl Jungtinei Karalystei pasiūlytų papildomų mokėjimų padidėjusias išlaidas ir apriboti bendras finansavimo išlaidas per pereinamąjį laikotarpį“. Tai rodo, kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis šiuo metu vyksta derybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ir būtų didelė klaida nuslėpti šias aplinkybes nuo ES piliečių. EESRK dar kartą pabrėžia 3.7.1 punkte išdėstytas pastabas.

3.9

5 straipsnis: koregavimo apskaitos procedūros. Koregavimo išlaidos bus paskirstytos valstybėms narėms pagal kiekvienos valstybės narės indėlį į visą ES BNP. Koregavimas sumažinant mokėjimus bus suteiktas kiekvienai valstybei narei, tenkinančiai jo suteikimo sąlygas. Išlaidos, kurias turės padengti visos valstybės narės, bus pridedamos prie jų mokėjimų, atsirandančių kiekvienai valstybei narei pritaikius tarifą, pagrįstą visų valstybių narių BNP suma. Šiuo atžvilgiu EESRK neturi jokių pastabų: kai mechanizmas bus patvirtintas, jo įgyvendinimas turi būti būtent toks.

3.10

6, 7 ir 8 straipsniai: neapskaitinės procedūros, susijusios su nuosavaisiais ištekliais. Panašiai kaip ir ankstesnio straipsnio nuostatų, šių taisyklių nereikia komentuoti tiek, kiek jos atitinka bendruosius viešosios apskaitos principus: neleidžiama skirti įplaukų konkrečioms išlaidoms finansuoti, faktines išlaidas viršijančios pajamos turi būti perkeltos į kitus finansinius metus, turi būti pasirengta nuosavųjų išteklių surinkimui.

3.11

9 straipsnis: nuosavųjų išteklių struktūros pakeitimas. Pagal šį straipsnį, jei jis bus patvirtintas, Komisija įsipareigoja pateikti pasiūlymą dėl tikro, mokesčiais pagrįsto ištekliaus, kuriuo būtų galima naudotis nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.11.1

Šis klausimas išsamiai analizuojamas anksčiau minėtame pranešime dėl Europos Sąjungos finansavimo (9). Trumpai — Komisija siūlo radikaliai sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstus nuosavuosius išteklius, kompensuojant juos atitinkamai padidintais mokesčiais pagrįstais nuosavaisiais ištekliais. Apytikriai ir neišvengiamai gerokai supaprastinant, tris alternatyvas būtų galima apibendrinti taip: energijos sunaudojimo mokestis, PVM mokestis, pagrįstas faktiškai gautomis, o ne statistinėmis įplaukomis, ir įmonių mokestis. Komisijos manymu (pranešimo 4.1.3 punktas), ketvirtosios išteklių grupės dalinio pakeitimo mokesčiais pagrįstos sistemos pranašumas būtų tas, kad ES taptų geriau „matoma“ piliečiams ir užmegztų su jais tiesioginį ryšį. Pagal dabartinę sistemą, kuri didžiąja dalimi remiasi ketvirtąja išteklių grupe, valstybės narės, ypač įmokų perviršio mokėtojos, yra linkusios spręsti apie Europos Sąjungos politikas ir iniciatyvas atsižvelgdamos tik į savo pačių nacionalinius asignavimus, neskirdamos daug dėmesio Bendrijos politikų esmės analizavimui, dėl ko tampa nebeaiški jų sukuriama „pridėtinė vertė“.

3.11.2

EESRK primena ankstesnes savo pastabas, susijusias su šiuo pranešimu, kuriam turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad šis pranešimas — tai tik tarpinis etapas, ir kad dėl jame aptariamų klausimų turi būti diskutuojama toliau. Nenorėdamas diskutuoti dėl ankstesniame punkte pateiktų trijų mokesčių pasiūlymų (kurių pirmąjį, regis, teks atmesti tik pradėjus diskusiją) (10) komitetas norėtų atkreipti dėmesį į ankstesniame punkte minėtą Komisijos pastabą, kuri sudaro aiškią prielaidą 9 straipsniui. Komisijos nuomone, įvedus tiesioginį „Europos“ mokestį piliečiams, pastarieji „priartėtų“ prie Europos Sąjungos, ir tuo būdu Europa taptų geriau „matoma“. Teisingas gali pasirodyti ir priešingas atvejis. Komisijos kritika, skirta valstybių narių požiūriui, kuriai pritaria ir komitetas, gali būti analogiškai pritaikyta ES piliečiams.

3.11.3

EESRK pažymi, kad Komisija nesiekia padidinti mokesčių; jos tikslas — aiškiai nustatyti, kokią mokesčių dalį gali sukaupti valstybių narių fiskalinės sistemos ir kiek lėšų reikia rezervuoti ES finansavimui. Tačiau šis pastebėjimas neišsklaido EESRK susirūpinimo. Nors aiškiai darant nuorodas į „Europos mokestį“ galima pasiekti didesnį skaidrumą, nedidinant bendros mokesčių mokėtojų naštos, antra vertus, negalima nepaisyti fakto, kad tam tikra piliečių dalis įvairiose valstybėse vis dar nepritaria „Europos idealui“ arba yra apie jį neteisingai informuoti. „Europos mokestis“ gali sustiprinti priešiškus argumentus, nors pagrindas ir neteisingas.

3.12

Ankstesnėje dalyje pateikti paskutinai EESRK komentarai dėl Komisijos dokumento. Tačiau EESRK išreiškia pageidavimą prisidėti prie bet kokios tolesnės šio klausimo analizės, atkreipdamas sprendimą priimančių organų dėmesį į kai kuriuos toliau pateikiamus pamąstymus. EESRK nuomone, skaidrūs ir iš karto pritaikomi sprendimai yra šie:

Bendroji įmoka, pagrįsta BNP tenkančiu vienam gyventojui: EESRK išdėstė savo samprotavimus šiuo klausimu Nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui — Kuriant mūsų bendrą ateitį: Išsiplėtusios Sąjungos politiniai sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m. (11).

Grynoji įmoka skaičiuojama bendrosios įmokos pagrindu ir koreguojama pagal bendrąjį koregavimo mechanizmą, kuris tokiu atveju tampa neatskiriama įnašų skaičiavimo mechanizmo dalimi, tokiu būdu išvengiant būsimų įmokų grąžinimų ir korekcijų.

Šios koncepcijos, nors ją ateityje dar reikės derinti ir koreguoti, pranašumas yra tas, kad ji visuomet atspindės vyraujančią padėtį kiekvienoje šalyje, tačiau leis išvengti būtinybės peržiūrėti įmokų struktūrą.

4.   Baigiamieji komentarai

4.1

EESRK supranta, kad galutinį sprendimą, kuriam, be jokios abejonės, darys įtaką politinės aplinkybės, priims valstybės narės. EESRK, atstovaujantis pilietinei visuomenei, kitais žodžiais tariant, tiems, kurių pečius galiausiai užguls įmokų į Europos Sąjungos biudžetą našta, naudodamasis savo įgaliojimais, pateikia šias rekomendacijas ir pasiūlymus, tikėdamasis, kad į juos bus atsižvelgta.

4.2

Pilietinė visuomenė ir galiausiai — Europos Sąjungos piliečiai pabrėžtų, kad apie įmokų į ES nuosavuosius išteklius sistemą yra mažai žinoma, tačiau svarbiausia — jai trūksta skaidrumo. Bendrasis koregavimo mechanizmas, sukurtas tam, kad valstybių narių sąskaita, o ne iš Bendrijos biudžeto būtų galima kompensuoti jau sumokėtas įmokas, atrodo dar neskaidresnis. Jei mes iš teisų ketiname „priartinti piliečius prie Europos“, valstybės narės turi suvokti savo pareigą, susijusią su šiuo dažnai kartojamu ir visuotinai pripažintu tikslu: bendrauti reikia aiškiai ir suprantama kalba. Ši atsakomybė, tenka visų pirma atskirų valstybių narių vyriausybėms, o ne Komisijai. Tik valstybių narių vyriausybės turi galimybę bendrauti su savo valstybių piliečiais, nes jos supranta jų galvoseną ir poreikius. Galiausiai nacionalinėms valdžios institucijoms tenka ypatinga atsakomybė formuojant pasitikėjimą Europos Sąjunga.

4.3

Jei visos minėtos sąlygos bus įvykdytos, pasiūlymas sukurti „Europos“ mokesčiu pagrįstą įmokų sistemą gali turėti tam tikrą racionalų pagrindą. Tačiau šių sąlygų neįvykdžius, siūlomas mechanizmas, švelniai tariant, atrodo pirmalaikis.

2005 m. gegužės 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  OL L 253, 2000 10 7, p. 42

(2)  KOM(2004) 505 galutinis

(3)  KOM(2004) 505 galutinis II skirsnis

(4)  Žr. Komisijos dokumento KOM(2004) 501 galutinis lentelę Nr.1, 3 psl.

(5)  Žr. 4 išnašoje minėto dokumento lentelę Nr.4.

(6)  KOM(2004) 505 galutinis

(7)  KOM(2004) 505 galutinis

(8)  EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui – Kuriant mūsų bendrą ateitį: Išsiplėtusios Sąjungos politiniai sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m. – OL C 2005 3 23, p. 32, 5.5.1 punktas

(9)  KOM(2004) 505 galutinis, 2004 7 14

(10)  Atsižvelgiant į dabartinę ir būsimą padėtį, sunaudotos energijos mokestis būtų anachronistinis. (žr. EESRK nuomonę dėl; Europos Sąjungos mokesčių politika – Būsimo laikotarpio prioritetai, atspausdinti OL C 48, 2002 2 21, 3.1.2.1.1 punktas. Reikšdamas nuomonę dėl energijos mokesčio būtinumo, siekiant apsaugoti aplinką, Komitetas ne kartą pabrėžė, kad dėl ekologinių mokesčių įvedimo neturi pablogėti Europos bendrovių konkurencingumas ar būti prarastos darbo vietos, ypač daug energijos sunaudojančiuose sektoriuose).

(11)  OL C 74 2005 3 23, p. 32, 5.5 punktas


PRIEDAS

Diskusijų metu šis pakeitimas buvo atmestas:

3.1.1.1 punktas

Šį punktą išbraukti.

Paaiškinimas

Muitinės pajamų arba muitinės tarnybos išlaikymo apskaičiavimas nepasikeis, net jeigu muito mokesčiai nebebus ES nuosavųjų išteklių dalis. Kadangi prekybos politika priklauso ES komepetencijai, atrodytų natūralu, kad ši ES politika apima visus aspektus, įskaitant muito mokesčių surinkimą ir muitinės pajamas.

Balsavimo rezultatai:

Balsavo „už“: 38

Balsavo „prieš“: 51

Susilaikė: 18