8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/1

1.1

2003 m. metiniame pranešime išryškinami sektoriaus vidinės organizacinės struktūros pokyčiai ir Komisijos darbo metodai, taip pat nagrinėjama, kaip Komisija užtikrina Europos ekonominio valdymo struktūros darną.

1.2

ES konkurencijos politika vaidina svarbų vaidmenį siekiant Lisabonos strategijoje pateiktų konkurencingumo tikslų. Ji apima ne tik antimonopolines bei susijungimų taisyklės, bet ir veiksmingos ir griežtos valstybės pagalbos drausmės diegimą.

1.3

Kad būtų užtikrintas sklandus dešimties naujųjų valstybių narių stojimas, Komisija parengė visoms valstybėms narėms bendrą konkurencijos taisyklių paketą, siekdama užtikrinti sąžiningą valstybės pagalbos taisyklių taikymą; kartu akcentuojama būtinybė spręsti konkurenciją iškreipiančio valstybės kišimosi klausimą, numatant tokius pat įsipareigojimus, kokie taikomi bendrovių teisei.

1.4

2003 m. buvo užfiksuoti 815 nauji konkurencijos nuostatų pažeidimai; tarp įdiegtų priemonių minėtinas pareigūno, atsakingo už ryšius su vartotojais, posto įsteigimas, siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą su Europos vartotojais, kurių gerovė yra pagrindinis konkurencijos politikos tikslas, tačiau kurių nuomonė nepakankamai išklausoma nagrinėjant atskirus atvejus arba svarstant politikos klausimus. Pareigūno, atsakingo už ryšius su vartotojais, vaidmuo neapsiriboja susijungimo kontrole ir apima antimonopolinę veiklą, susijusią su karteliais bei piktnaudžiavimu vyraujančiąja padėtimi, ir kitas su konkurencija susijusias politikos sritis.

1.5

2003 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė taisyklių ir gairių dėl technologijų perdavimo licencinių susitarimų projektą (1), dėl kurio EESRK jau pareiškė savo nuomonę. Pagal siūlomą reformą būtų atsižvelgta į pastarųjų metų tendencijas tokių susitarimų srityje ir siekiama supaprastinti Bendrijos bendrosios išimties reglamentą bei išplėsti jo taikymo sritį. Naujosios nuostatos suteikia tokius privalumus:

1.6

Komisija taip pat nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. paskyrė vyriausiąjį konkurencijos ekonomistą, kartu žymiai išplėsdama išklausančio pareigūno vaidmenį. Trys pagrindinės vyriausiojo ekonomisto užduotys yra tokios:

1.7

Tuo tarpu išklausantiems pareigūnams buvo suteikti didesni įgaliojimai ir autonomija ginant teisę būti išklausytam tam tikruose konkurencijos procesuose. Jie tiesiogiai pavaldūs atsakingam komisarui ir nepriima Konkurencijos generalinio direktorato nurodymų. Jie gali įsikišti, kai iškyla klausimai, susiję su teisėtu teisiniu procedūrų taikymu, privalo objektyviai organizuoti bei surengti svarstymus žodžiu ir nuspręsti, ar būtina išklausyti trečiąją šalį ir ar galima parengti naujus dokumentus. Visais klausimais jie kreipiasi į atitinkamą komisarą.

2.1

2003 m. spalio mėn. Komisija pradėjo paskutinį ES antimonopolinių taisyklių įgyvendinimo reformos (vadinamos modernizavimo paketu) etapą, siekdama palengvinti konkurencijos institucijoms suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą ir sukurti bendradarbiavimo su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis (NKI) ir nacionaliniais teismais mechanizmus, kaip numatyta Reglamente 1/2003.

2.2

Modernizavimo pakete yra naujas įgyvendinimo reglamentas, skirtas susijusių šalių išklausymo modalumams ir kai kuriems kitiems procedūriniams klausimams, tokiems kaip galimybė naudotis bylomis ir konfidencialios informacijos tvarkymas. Šeši pranešimų projektai iš dalies skirti bendradarbiavimo Europos konkurencijos institucijų tinkle ir Komisijos bei nacionalinių teismų bendradarbiavimo mechanizmams, poveikio prekybai tarp valstybių narių sąvokai, skundų tvarkymui ir konsultaciniams raštams, pateiktiniems siekiant padėti bendrovėms spręsti naujus ar neišspręstus klausimus. Dėl šio modernizavimo paketo visumos žiūrėkite taip pat EESRK nuomonę „Konkurencijos taisyklės pagal 81 ir 82 straipsnius“ (1).

2.3

2003 m. Komisija priėmė penkis sprendimus dėl neteisėtų horizontalių susitarimų tokiose srityse: prancūziška jautiena, sorbatai, elektros ir mechaniniai anglies bei grafito produktai, organiniai peroksidai ir pramoniniai vario vamzdžiai. Bendra skirtų baudų suma — 400 milijonų eurų. Nustatytų baudų lygis turėtų atlikti drausminančiąją funkciją. Tyrimai apima bendrovių patikrinimus. Visiškas imunitetas suteikiamas bendrovėms, kurios pirmosios atskleidžia egzistuojant susitarimą ir kurios pateikia pakankamai įrodymų, kad būtų galima atlikti tyrimą. Komisija pareiškia palankią nuomonę tais atvejais, kai susitarimai tarp bendrovių neriboja konkurencijos atitinkamose rinkose ir kai vartotojai turi naudos iš tokio bendradarbiavimo. Be to, 2003 m. Komisija priėmė sprendimus dėl trijų 82 straipsnio pažeidimo atvejų, susijusių su tokiais dalykais:

3.1

2003 m. padaryta didelė, nors ir ne visiškai patenkinanti, pažanga energetikos sektoriaus (elektros energijos ir dujų) liberalizavimo srityje. Birželio mėn. buvo priimtas teisės aktų paketas, užtikrinantis, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. visi Europos vartotojai galės pasirinkti tiekėją. Šiomis nuostatomis siekiama subalansuoti paskatas kurti naują infrastruktūrą ir užbaigti bendrosios rinkos kūrimą.

3.2

Nepaisant to, daugelis vartotojų ir įmonių įvairiose ES šalyse vis dar yra nepatenkinti pastoviai aukštomis kainomis ir paslaugų efektyvumu. Ypač naujųjų valstybių narių socialiniai partneriai ir vartotojų organizacijos pabrėžia, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir komunalinių paslaugų tiekimo priežiūros institucijoms būtina suteikti visišką nepriklausomybę. Šiuo klausimu rekomenduotina užtikrinti tinkamą konsultavimo paslaugų pasiūlą.

3.2.1

Kai priimti tinkami ir išsamūs konkurenciją reglamentuojantys teisės aktai, pirmiausia naujose valstybėse narėse, visuomet trūksta valios užtikrinti, kad už kontrolę ir vykdymą atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo vaidmenį — dėl to šios institucijos dažnai nesugebėdavo skatinti nei vartotojų, nei veiksmingų rinkų intereso. Komitetas remia oficialų konkurencijos politikos ir vartotojų politikos papildančio pobūdžio pripažinimą. Vartotojas — galintis siekti pakankamos vertės turėdamas išteklių skųstis ir siekti žalos atlyginimo prireikus — yra labai svarbus, kad būtų pasinaudota konkurencijos teikiama nauda ir ji būtų toliau skatinama. Labiau organizuotas ir daugiau išteklių turintis vartotojų judėjimas taip pat padės vyriausybėms priimti sprendimus ir suteiks daugiau informacijos apie rinkas ir antikonkurencinę veiklą.

3.3

Pašto paslaugų srityje 2002 m. priimtos direktyvos tikslas — vidaus rinkos sukūrimas, ypač palaipsniui mažinant rezervuotąją sritį ir liberalizuojant siunčiamąjį tarptautinį paštą. Be to, Europos Vadovų Tarybos priimto susitarimo pagrindu Komisija 2006 m. atliks tyrimą, siekdama įvertinti visuotinių paslaugų poveikį kiekvienai valstybei narei. Pagal to tyrimo rezultatus ji priims pasiūlymą nuo 2009 m. visiškai atverti pašto paslaugų rinką, įskaitant priemones užtikrinti universalų paslaugos pobūdį.

3.4

Terminas perkelti naują elektroninės komunikacijos norminį paketą baigėsi 2004 m. liepos mėn. Savo ataskaitoje šiuo klausimu Komisija konkrečiai pabrėžė tokius principus: rinkos turi būti analizuojamos konkurencijos principų pagrindu; operatorių veikla gali būti reguliuojama tik jeigu jie užima vyraujančiąją padėtį; visos elektroninės komunikacijos paslaugos ir tinklai turi būti vertinami panašiai (technologinis neutralumas). Siekiant atnaujinti ekonominį augimą, nepakanka plėsti elektronines komunikacijas ir užtikrinti bendras galimybes jomis naudotis. Tuo tikslu gyvybiškai svarbu padidinti visų, kam reikia naudotis informacinėmis ir komunikacijų technologijomis, žinių ir įgūdžių lygį.

3.5

Oro transporto sektoriuje 2003 m. Komisija nusprendė inicijuoti visapusišką bendro pobūdžio dialogą su visomis sektoriaus suinteresuotomis šalimis, siekiant parengti skaidrias gaires konkurencijos įgyvendinimo klausimais oro linijų sąjungų ir susijungimų srityje.

3.5.1

Pažanga taip pat padaryta apibrėžiant ir įgyvendinant bendrąsias gaires dėl antimonopolinių taisyklių geležinkelio sektoriuje (ir prekių, ir keleivių vežimo srityje).

3.5.2

Be to, rengiantis priimti arba peržiūrėti bendrųjų išimčių reglamentus, toliau vyko dialogas jūrų transporto, automobilių pardavimo ir draudimo sektoriuose.

3.5.3

Dialoge su šia šaka, kuris vyks ir toliau anksčiau minėtose transporto srityse, reikia atsižvelgti į panašias apmokestinimo formas.

3.6

Žiniasklaida: Komisija mano, kad žiniasklaidos pliuralizmas yra gyvybiškai svarbus ir ES raidai, ir valstybių narių kultūrinei tapatybei, tačiau pabrėžia, kad atsakomybė už žiniasklaidos koncentracijos kontrolę pirmiausiai tenka valstybėms narėms. Konkurencijos politikos priemonių taikymas apsiriboja tokiais klausimais kaip pamatinė rinkos struktūra bei ekonominis žiniasklaidos įmonių elgsenos poveikis ir valstybės pagalbos kontrolė. Jie negali pakeisti nacionalinės žiniasklaidos koncentracijos kontrolės ir priemonių užtikrinant žiniasklaidos pliuralizmą. Konkurencijos taisyklėmis sprendžiamos tik problemos, kylančios dėl vyraujančių padėčių susidarymo ar sustiprėjimo atitinkamose rinkose ir dėl konkurentų išstūmimo iš tokių rinkų.

3.6.1

Galima matyti, kad Komisijos požiūris, nors teoriškai ir teisingas, neleido pasipriešinti vyraujančiųjų padėčių susidarymui ir susijusiai antikonkurencinei veiklai, ypač tam tikrose šalyse. Šiame sektoriuje egzistuoja skirtingos rinkos, o televizinės reklamos rinka, kuri dar nėra reikiamai išnagrinėta, tampa vis svarbesnė pliuralizmo apsaugos aspektu.

3.6.2

Be to, metodai, kuriuos pasitelkia kai kurios žiniasklaidos grupės, siekdamos stiprinti vyraujančiąją padėtį, nebuvo tinkamai įvertinti, ypač tokie metodai kaip apsaugos nuo perėmimo priemonės ir keletą balsų suteikiančios teisės, kurios mažumos akcininkui leidžia kontroliuoti bendrovę pasitelkiant balso teises, kurių jis valdo daugiau nei akcijų.

3.6.3

Todėl Komisija, taikydama konkurencijos taisykles ir kontroliuodama konkurencijos praktiką, turi būti ypač atidi.

3.7

Laisvosios profesijos: Visuomenei pateiktas tyrimas, kurį Komisijai atliko Vienoje įsikūręs Pažangiųjų tyrimų institutas (IHS). Tyrime atskleidžiama, kad įvairiose valstybėse narėse skirtingų profesijų paslaugų teikimas reglamentuojamas skirtingai. Tyrime daroma išvada, kad apskritai didesnį gerovės lygį galima pasiekti šalyse, kuriose mažesnis reglamentavimas ir daugiau laisvės profesijoms.

3.7.1

Konferencijoje dėl profesinių paslaugų reglamentavimo, kuri buvo surengta Briuselyje 2003 m. spalio mėn., dalyvavo 260 įvairių profesijų atstovų, susirinkusių aptarti taisyklių ir reglamentų poveikį verslo struktūrai ir vartotojų apsaugai.

3.7.2

Konferencijoje komisaras Monti paskelbė apie Komisijos ketinimą 2004 m. pateikti pranešimą apie konkurenciją profesinių paslaugų srityje. Ši ataskaita, kurioje pateikiama svarbių patarimų ir gairių, buvo paskelbta 2004 m. vasario 9 d.

4.1

2003 m. lapkričio 27 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą pertaisyti Susijungimų reglamentą, apimantį daugumą reformų, kurias 2002 m. gruodžio mėn. pasiūlė Komisija. Šios reformos apėmė neteisines priemones, skirtas racionalizuoti sprendimų priėmimo procesą, stiprinti ekonominę analizę ir geriau apsaugoti gynybos teises. Be to, buvo paskirtas vyriausiasis konkurencijos ekonomistas ir sudarytos specialistų grupės, siekiant užtikrinti, kad išvados būtų visiškai nepriklausomos. Dėl susijungimų tikrinimo žiūrėkite taip pat EESRK nuomonę dėl „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo dėl katitalo įmonių iš skirtingų valstybių narių susiliejimo“ (2).

4.2

Tikslas: užtikrinti, kad Susijungimų reglamente numatytas esminis testas (vyravimo testas) būtų veiksmingai taikomas visiems antikonkurenciniams susijungimas, tuo pačiu toliau užtikrinant teisinį aiškumą. Esminio testo kriterijai buvo palyginti su „esminio konkurencijos sumažėjimo“ testo kriterijais; naujojo testo sąlygos yra tokios: „koncentracija, kuri smarkiai trukdytų veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, ypač dėl vyraujančiosios padėties susidarymo ar sustiprėjimo, turi būti vertinama kaip nesuderinama su bendrosios rinkos principais“.

4.2.1

Naujajame reglamente pateikiant frazę „ypač dėl susidarymo ar sustiprėjimo …“ tarsi užsimenama apie galimybę išplėsti draudimo taikymą, apimant ne vien tik vyraujančiąją padėtį. Nepaisant to, ši taisyklė turės būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl 2 straipsnio, su nuoroda į šio reglamento 25 konstatuojamąjį punktą (3), kuriame nurodoma, kad ši sąvoka „išskyrus vyravimo sąvoką, turėtų būti taikoma tik koncentracijų sukeliamam antikonkurencijos efektui, kuris atsiranda dėl įmonių, kurios neturėtų vyraujančiosios padėties konkrečioje rinkoje, nekoordinuotų veiksmų“. Todėl darytina išvada, kad taikymo sritis ir toliau bus apibrėžiama su nuoroda į vyravimo sąvoką.

4.3

Gairės, skirtos horizontaliesiems susijungimams įvertinti: t.y. susijungimams tarp konkuruojančių (arba potencialiai konkuruojančių) firmų. Šie susijungimai bus neteisėti tik tuo atveju, jeigu tuo būdu sustiprėjusi bendrovių pozicija rinkoje lemia neigiamas pasekmes vartotojams, o konkrečiai — išauga kainos, pablogėja produktų kokybė ar sumažėja pasirinkimas. Taip yra nepaisant to, ar antikonkurencinį poveikį lemia vieno vyraujančio rinkos dalyvio atsiradimas, jo sustiprėjimas ar oligopolijos situacija. Be to, susijungimo poveikis bus įvertintas atsižvelgiant į tai, kas būtų įvykę rinkoje priešingu atveju. Tai, pavyzdžiui, gali reikšti, kad nuostolingos firmos įsigijimas nesuteiktų pagrindo Komisijai įsikišti.

4.4

Nauja geriausia praktika: įgyvendinant 2002 m. reformų paketą 2003 m. vasario mėn. buvo surengtos konsultacijos. Jomis buvo siekiama konsultuoti suinteresuotąsias šalis einamųjų ES susijungimų kontrolės procedūrų klausimais.

5.1

Komisija aktyviai bendradarbiauja Tarptautinio konkurencijos tinklo (TKT) darbo grupėje dėl tarptautinių susijungimų kontrolės. Grupės veikla suskirstyta į tris pogrupius:

5.1.1

Komisija dalyvauja visų trijų pogrupių darbe. Pagrindinis tikslas — gerinti skirtingų jurisdikcijų tarpusavio supratimą, kad susijungimų kontrolės veiklą būtų veiksmingesnė.

5.1.2

Plačiau kalbant, nacionalinėms konkurencijos institucijoms TKT yra kaip virtualus tinklas, sudarantis galimybes palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir teikti pasiūlymus, skirtus mažinti reglamentavimo kaštus ir skatinti procedūrų suderinimą bei tikrą konvergenciją.

5.1.3

Antrojoje TKT konferencijoje, kuri buvo surengta 2003 m. birželio mėn. Meridoje (Meksika), buvo pabrėžta, kad formuluojant konkurencijos taisykles būtina vartoti aiškią ir lengvai suprantamą kalbą; taip pat buvo pabrėžtas veiklos, kuria skatinama konkurencija reglamentuojamų sektorių srityje, strateginis pobūdis, siekiant sumažinti susiliejimų kontrolės kaštus ir panaikinti kliūtis, kurios sunkina skirtingų teisės sistemų susiliejimų politicos supratimą.

6.1

Valstybės pagalbos kontrolė yra sutelkta į įmonėms skirtų valstybių narių pagalbos priemonių poveikį konkurencijai. Tikslas: užtikrinti, kad valdžios įsikišimas netrukdytų sklandžiai vidaus rinkos veiklai, skatinti konkurenciją bei konkurencingas rinkas ir stiprinti struktūrines reformas. Ypatingas dėmesys skiriamas užtikrinti, kad teigiamo liberalizavimo poveikio nesumenkintų valstybės pagalbos priemonės. Stokholmo Europos Vadovų Taryba: valstybės narės privalo sumažinti bendrą valstybės pagalbos lygį ir nukreipti ją Bendrijos interesus atitinkantiems horizontaliesiems tikslams įgyvendinti (ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas, užimtumas, aplinkos apsauga, mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos skatinimas ir MVĮ plėtra). Komisija mano, kad vienas iš prioritetų yra neteisėtos valstybių narių suteiktos pagalbos išieškojimas.

6.1.1

Šiame kontekste tenka labai apgailestauti dėl to, kad kai kurios valstybės narės nesudarė galimybių dalyviams iš kitų valstybių narių dalyvauti savo viešuosiuose pirkimuose. ES viešųjų pirkimų bendra vertė — per 1500 mlrd. eurų per metus, todėl kai kurių valstybių narių praktika pirmenybę teikti „nacionaliniams lyderiams“ kenkia konkurencijai ir užkrauna papildomą mokesčių naštą vartotojams.

6.2

Valstybės pagalba sunkumų patiriančioms firmoms sanuoti ir pertvarkyti: atitinkamose gairėse, kurios nustojo galioti 2004 m. spalio mėn., buvo nurodyta, kad tik tam tikromis griežtomis sąlygomis pagalba vertintina kaip suderinama: Šios gairės buvo persvarstytos, ypač akcentuojant tokius klausimus:

6.3

Didelių investicinių projektų tarpsektorinė struktūra: griežtos taisyklės sektoriuose, turinčiuose struktūrinių sunkumų. Tokių sektorių sąrašas turėjo būti nustatytas iki 2003 m. pabaigos. Dėl metodologinių ir techninių sunkumų Komisija nusprendė atidėti sąrašo priėmimą ir iki 2006 m. gruodžio mėn. toliau taikyti esamas pereinamąsias taisykles dideliems investiciniams projektams „jautriuose“ sektoriuose.

6.4

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pagalba MVĮ: pagalba moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai gali paskatinti ekonominį augimą, konkurencingumą ir užimtumą. Tai ypač svarbu MVĮ.

6.5

Pagalba aplinkos srityje, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pagalba, mokymo pagalba, fiskalinė pagalba. Pastarojoje srityje ypatingas dėmesys skirtas alternatyviems apmokestinimo metodams, tokiems kaip „vidutinių kaštų plius pelno“ metodas (apmokestinamos pajamos apskaičiuojamos vienodo tarifo pagrindu kaip veiklos išlaidų ir sąnaudų sumos procentinė dalis). Pagalbos sektoriams srityje (ypač žr. laikinojo apsaugos mechanizmo (LAM) taikymą) dėmesys buvo atkreiptas į tokius sektorius: plieno, telekomunikacijų, anglies, geležinkelio transporto, mišriojo transporto, kelių transporto, jūrų transporto ir oro transporto.

6.6

Žemės ūkis:2003 m. gruodžio 23 d. Komisija priėmė naują reglamentą, kuriuo buvo nustatytas bendrosios išimties režimas tam tikroms valstybės pagalbos kategorijoms, t.y. valstybės narės nebeprivalo apie tokią pagalbą informuoti Komisiją, kad gautų leidimą. Naujasis reglamentas, galiosiantis iki 2006 m. pabaigos, yra taikomas valstybės pagalbai žemės ūkio sektoriaus MVĮ. Atsižvelgiant į MVĮ apibrėžimą (ne daugiau kaip 250 darbuotojų, ne didesnė kaip 40 mln. eurų apyvarta arba ne didesnis nei 27 mln. bendras balansas), atitinkamos nuostatos taikytinos beveik visoms žemės ūkio sektoriaus įmonėms. Galiausiai Komisija įdiegia naują skaidrumo standartą: siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys turėtų visą reikiamą informaciją, visų valstybių narių valstybės pagalbos priemonių, kurioms taikoma išimtis, santrauka bus paskelbta internete likus penkioms dienoms iki pirmo pagalbos išmokėjimo.

7.1

Susumavęs ir pakomentavęs Komisijos XXXIII-ąjį pranešimą apie konkurencijos politiką 2003 m., Komitetas pateiks keletą bendrų pastabų apie pranešimą apskritai ir konkrečiai apie reikšmingiausius perspektyvinius klausimus.

7.2.1

Įdiegus naują antimonopolinių taisyklių taikymo tvarką, persvarsčius Susijungimų reglamentą ir įvedus organizacines naujoves Komisijoje, Europos Sąjungos konkurencijos politika tapo veiksmingesnė ir atviresnė teigiamiems santykiams su bendrovėmis ir vartotojais.

7.2.2

Ištisiems ekonomikos sektoriams grąžindama rinkos principus bei dinamiką ir tuo būdu praktiškai prisidėdama prie bendrosios Europos rinkos sukūrimo, konkurencijos politika Europos Sąjungai suteikė galimybę žengti svarbius žingsnius liberalizavimo srityje. Todėl konkurencijos politika yra gyvybiškai svarbi, ir jai visada turi būti suteikta visiška autonomija.

7.2.3

Tačiau ji viena negali patenkinti visoje ES juntamo ypač aštraus poreikio užtikrinti didelį ekonomikos augimą ir įgyvendinti tvarią ekonominės plėtros politiką, pagrįstą naujovių diegimu ir socialiniu dialogu. Struktūriniai gamybos ir pasaulio prekybos pokyčiai, pradedant tais, kuriuos paskatino nauja technologinė sistema, verčia Komisija inicijuoti bei koordinuoti kitas ekonominės politikos priemones. Tuo būdu siekiama apsaugoti bei atgaivinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir paskatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą, užimtumą ir aplinkos apsaugą, kartu įgyvendinant dideles bei reikšmingas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas. Komisijos komunikate tema „Struktūrinės kaitos skatinimas: išsiplėtusios Europos pramonės politika“ bei atitinkamoje EESRK nuomonėje (4) pareikšta nuomonė aiškiai pabrėžia šią kryptį. Lisabonos darbotvarkėje nurodytos tolesnės veiklos gairės. Lygiai taip pat jos įgyvendinimą būtina palengvinti bei paspartinti ir bendruoju, ir sektorių lygiu.

7.2.3.1

Pakartodamas dalykus, išsakytus savo 2004 m. birželio 30 d. nuomonėje dėl dokumento LeaderSHIP 2015 — Europos laivų statybos ir remonto sektoriaus ateities apibrėžimas — meistriškumu pagrįstas konkurencingumas  (5), EESRK norėtų pakartotinai pabrėžti būtinybę sektorių lygiu toliau plėtoti naują 2003 m. lapkričio mėn. Konkurencingumo tarybos patvirtintą visiškai integruotą požiūrį, siekiant stiprinti pramonės konkurenciją ir skatinti visus mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo sektorius.

7.3.1

Vadovaujantis Stokholmo Europos Vadovų Tarybos apibrėžtu tikslu mažinti valstybės pagalbos lygį ir nukreipti ją visos Bendrijos interesus atitinkantiems horizontaliems tikslams įgyvendinti (įskaitant sanglaudos tikslus), valstybės pagalbos kontrolės tvarkai racionalizuoti ir supaprastinti skirtas reformų procesas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Kaip pavyzdį galima paminėti keletą Komisijos patvirtintų priemonių, tokių kaip tam tikras pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai išplėtimas; gairės tokiais klausimais kaip technologijų perdavimo susitarimai, sunkumus patiriančių bendrovių pertvarkymas ir pagalba mokymo bei aplinkos apsaugos srityse; ir tarpsektorinės taisyklės dideliems investiciniams projektams.

7.3.2

2003 m. liepos mėn. priimtu sprendimu „Altmark“ byloje Teisingumo Teismas patvirtino, kad, laikantis tam tikrų sąlygų, kompensacija už visuotinės svarbos paslaugų teikimą atsakingoms bendrovėms nebebus vertinama kaip valstybės pagalba. Tačiau vis dar esama tam tikrų neišspręstų klausimų, ypač susijusių su poreikiu apibrėžti optimalų ryšį tarp valstybės pagalbos ir visuotinės svarbos paslaugų (VSP). Nes įvertinant Teismo nustatytų sąlygų pobūdį, būtina gerinti teisinį apibrėžtumą, ypač kaštų įvertinimo srityje, teisės aktus paslaugų finansavimo srityje (4), ir tobulinti su viešųjų paslaugų teikimu susijusių įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma kompensacija, apibrėžimą. Tuo tarpu 2003 m. gegužės mėn. paskelbtoje Žaliojoje knygoje dėl visuotinės svarbos paslaugų (VSP) jau buvo pripažinta būtinybė įvertinti, ar visuotinės svarbos paslaugoms taikomi principai turėtų būti toliau stiprinami bei apibrėžiami bendrame Bendrijos kontekste, ir nustatyti optimalias paslaugoms bei priemonėms taikomas taisykles, siekiant visiems operatoriams suteikti didesnį teisinį apibrėžtumą.

7.3.3

Jeigu visuotinių paslaugų teikimo įsipareigojimai nebus teisingai apibrėžti ir finansuojami, tai už juos atsakingos bendrovės gali patirti vis didesnių nuostolių dėl galimo konkurentų atėjimo į pelningiausias jų veiklos sritis.

7.3.4

Todėl, kaip jau akcentuota EESRK nuomonėje (1) dėl Komisijos Žaliosios knygos, Komitetas pabrėžia būtinybę patvirtinti aiškų teisinį tekstą dėl VSP, siekiant veiksmingai užtikrinti lygias galimybes visiems vartotojams gauti jų reikalavimus atitinkančias aukštos kokybės paslaugas. Be to, Komitetas rekomenduoja inicijuoti kuo platesnį dialogą su socialiniais partneriais ir NVO, ypač dėl socialinių paslaugų reorganizavimo ir funkcionavimo.

7.4.1

Išsamūs Komisijos tyrimai apie valstybių narių profesinių paslaugų reglamentavimo sistemas pasirodė esą labai naudingi, kadangi jie sustiprino supratimą, jog būtina atidžiai persvarstyti ribojančius reglamentus šioje srityje ir užtikrinti, kad svarbiausi profesiniame pasaulyje egzistuojantys kultūriniai ir su žiniomis susiję ištekliai taptų produktyvesni ir konkurencingesni. Tai akivaizdžiai labai naudinga ne tik patiems laisvųjų profesijų atstovams, bet ir firmoms bei vartotojams.

7.4.2

Teisingumo Teismo keletą kartų pakartotas principas, kad profesinių paslaugų tiekėjai taip pat privalo gerbti konkurencijos taisykles, šiuo metu yra visuotinai priimtas. Nors visiškai akivaizdu, kad ekonominiai kriterijai negali būti vienintelis rodiklis vertinant profesines paslaugas, kadangi jos yra ne kartotinis techninis atitinkamo metodo taikymas, o paslaugos, kai žinios taikomos problemai spręsti, taip pat tiesa yra tai, kad šios paslaugos yra ekonominė veikla, kuri, jeigu ji vykdoma laikantis konkurencijos taisyklių, skatina didesnę gerovę ir gali labai prisidėti prie Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo.

7.4.2.1

Šiuo požiūriu įdomus Komisijos komunikatas dėl Konkurencijos profesinių paslaugų srityje  (6). Šiame pranešime iš esmės akcentuojama, kad profesinės paslaugos gali vaidinti svarbų vaidmenį gerinant Europos ekonomikos konkurencingumą, kadangi jos gyvybiškai svarbios bendrovėms ir šeimoms. Antra vertus, jame pasitelkiamas empirinis tyrimas, siekiant argumentuotai pagrįsti, kad neigiamą poveikį vartotojams gali turėti ir turi pernelyg didelis ar pasenęs reglamentavimas, pvz., kainodaros, reklamos, dalyvavimo reikalavimų, išskirtinių teisių ir verslo struktūros srityje.

7.4.3

Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama reformų procesui įgyvendinti ir paspartinti. Šiuo tikslu EESRK ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo 2005 m. paskelbti naują ataskaitą dėl „pažangos šalinant ribojančias ir nepagrįstas taisykles“. Šiame kontekste Komisija taip pat įsipareigojo atidžiau išnagrinėti ryšį tarp reglamentavimo lygio, ekonominių rezultatų (kainų bei kokybės) ir vartotojų pasitenkinimo.

7.4.4

Tuo tarpu EESRK pakartotinai atkreipia dėmesį į 2003 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo nutarties „Consorzio Industria Fiammiferi“ byloje svarbą, kadangi pagal šią nutartį nacionalinėms institucijoms leidžiama nebetaikyti nacionalinių taisyklių, kuriomis bendrovės įpareigojamos užsiimti veikla, prieštaraujančia 81 straipsniui.

7.4.5

Galiausiai būtina dėti pastangas, siekiant skatinti aktyvesnį ir kompetentingesnį atitinkamų sektorių dalyvavimą reformų procese.

7.5.1

Savo XXXIII-jame pranešime dėl konkurencijos politikos Komisija teigia, kad žiniasklaidos pliuralizmo išsaugojimas bei plėtra ir laisvė teikti bei gauti informaciją, kaip demokratiniam procesui gyvybiškai svarbios vertybės, yra esminiai Europos Sąjungos tikslai. Ji taip pat nurodo, kad atsakomybė už žiniasklaidos koncentracijos kontrolę pirmiausiai tenka valstybėms narėms. Ji priduria, kad konkurencijos politikos priemonės žiniasklaidos sektoriuje taikomos tik problemoms, kurių sukelia vyraujančiosios padėties sukūrimas ar sustiprėjimas atitinkamose rinkose, spręsti ir konkurentų išstūmimui iš tų rinkų kontroliuoti. EESRK nuomone, ES ir nacionalinių vyriausybių užduotys yra nepakankamai aiškiai atskirtos, dėl to lieka neišspręstos kelios reikšmingos problemos:

7.5.2

Naujoji Europos Konstitucija smarkiai išplės Komisijos funkcijas. EESRK yra įsitikinęs, kad nauja norminė bazė suteiks papildomą energiją Komisijos vadovaujančiam vaidmeniui ir (arba) tiesioginiam įsikišimui ginant ir plėtojant informacijos laisvę ir pliuralizmą

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/8

1.1

Dabartinis pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tarptautinio geležinkelio keleivių teisių ir pareigų (toliau vadinamas „Keleivių transporto kokybės direktyva“) yra dalis vadinamo trečiojo geležinkelio paketo, kurį Komisija priėmė 2004 m. kovo 3 d. Kitos jo dalys yra:

ir

1.2

Pirmasis geležinkelio paketas (taip pat vadinamas Infrastruktūros paketu) įsigaliojo 2001 m. kovo 15 d. ir turėjo būti perkeltas į nacionalinę teisę iki 2003 m. kovo 15 d. Jį sudaro šios dalys:

1.3

Europos Komisija 2003 m. spalio mėn. padavė devynias valstybes nares į Europos Teisingumo Teismą dėl jų nesugebėjimo pranešti apie pirmojo geležinkelio paketo perkėlimą į nacionalinę teisę. Penkios šalys 2004 m. gegužės mėn. vis dar nebuvo įrodžiusios, kad pranešė, o dvi valstybės narės tik dalinai buvo perkėlusios šias nuostatas į nacionalinę teisę.

1.4

Antrasis geležinkelio paketas buvo paskelbtas Europos Bendrijos Oficialiame leidinyje 2004 m. balandžio 30 d. ir jį privaloma perkelti į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. Jis sudaro šios dalys:

1.5

Pirmasis ir antrasis geležinkelio paketai sukūrė teisinę bazę vidaus rinkai geležinkelio krovinių transporte. Priemonės apima prieigą prie rinkos, geležinkelio operatorių licencijavimą ir saugos sertifikavimą, prieigą prie infrastruktūros ir prieigos mokesčių apskaičiavimą, geležinkelio saugos teisinių pagrindų sukūrimą, o taip pat priemones, skirtas užtikrinti geležinkelio sistemos techninę sąveiką.

1.6

Šie pirmojo ir antrojo paketų įdiegti teisiniai pagrindai reikalauja, kaip EESRK pareiškė nuomonėje dėl antrojo geležinkelio paketo (8), visiškos sektoriaus restruktūrizacijos ir naujų valdžios institucijų bei kompetencijos sukūrimo.

1.7

Dabartiniame pasiūlyme Komisija siūlo priimti teisės aktus, kurie leistų suteikti panašią apsaugą tarptautinio geležinkelio keleiviams, kuria jau naudojasi orlaivių keleiviai, kurių teisės yra geriau apsaugotos perrezervavimo ir vėlavimų atžvilgiu.

2.1.1

Reglamento projektas nustato geležinkelio operatorių atsakomybę keleivio mirties ar sužalojimo atveju, o taip pat jų bagažo pametimo ar sugadinimo atveju.

2.1.2

Už vėlavimus yra nustatyti minimalios kompensacijos išmokėjimai (III priedas); šie išmokėjimai neturi įtakos keleivio teisei į transportą.

2.1.3

Reglamento projektas aiškiai nustato teises keleivių, kurie praleidžia jungiamuosius maršrutus arba kurių traukiniai atšaukiami, o taip pat nustato, kaip elgtis su klientais, jei vėluojama ar praleidžiami jungiamieji maršrutai.

2.2.1

Reikalavimai minimaliai informacijai, kurią geležinkelio operatoriai turi suteikti prieš kelionę, jos metu ir po kelionės, nustatyti I priede. Reikalavimai minimaliai informacijai, kuri turi būti ant bilieto, nustatyti II priede.

2.2.2

Geležinkelio operatoriai privalo parduoti bilietus ir/arba tiesioginio susisiekimo bilietus mazginėms stotims ir aplinkinėms vietovėms. Keli geležinkelio operatoriai privalo dirbti kartu šiam tikslui ir pasirašyti sutartis, kad užtikrintų tiesioginio susisiekimo bilietų pardavimą. Šie bilietai turi būti parduodami bilietų kasose, bilietų automatuose, telefonu ar internetu. Jei bilietų kasos uždarytos ar automatai neveikia, tarptautiniai bilietai turi būti parduodami pačiame traukinyje. Sistemos pardavėjai turi būti atviri visiems geležinkelio operatoriams informacijos teikimo ir bilietų pardavimo atžvilgiu.

2.2.3

Geležinkelio operatoriai privalo informuoti visuomenę apie planus nutraukti tarptautines paslaugas.

2.3.1

Siūlomas reglamentas nustato, kad pagalba asmenims su judėjimo sutrikimais būtų teikiama stotyje ir traukinyje, o taip pat įlipant į traukinį, išlipant iš jo ar keičiant traukinius. Apie pagalbos poreikį privaloma pranešti prieš 24 valandas.

2.4.1

Geležinkelio operatoriai privalo nustatyti paslaugos standartus (apibrėžtus IV priede) ir įdiegti kokybės valdymo sistemą. Informacija apie kokybės užtikrinimą turi būti skelbiama metinėje ataskaitoje.

2.4.2

Turi būti nustatyta skundų procedūra, pagal kurią klientui turi būti išsiunčiamas atsakymas skundo kalba. Skundas gali būti pateiktas bet kuria kalba bet kurios šalies, per kurią vyksta tarptautinis traukinys. Anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos leidžiamos visais atvejais. Tai taikoma ir skundams, kuriuos asmeniškai pateikia bilietų kasose.

3.1.1

Komisijos pasiūlymas iš karto apima dvi sritis. Pasiūlymų dėl operatorių atsakomybės ir kompensacijos vėlavimų, atšaukimų, sužalojimų ar žalos padarymo nuosavybei atveju bei dėl paramos asmenis, turintiems judėjimo sutrikimų apimtis yra ta pati, kaip ir reglamento dėl kompensacijų ir paramos keleiviams, kuriems neleista skristi arba jų skrydis panaikintas ar ilgam atidėtas (9). Pasiūlymas apima antrojo transporto sektoriaus, t.y. geležinkelio, keleivių teises.

3.1.2

Antra sritis apima visai kitokius klausimus. Čia reikalingas operatorių bendradarbiavimas, norint užtikrinti, kad keleiviai galėtų gauti informaciją apie grafikus ir kainas, ir nusipirkti bilietus konkurencingoje sistemoje vienoje vietoje. Tai apima tiek sujungimus tarp mazgų, tiek stočių vietovėse apink artimiausią mazginę stotį. Šis pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su pasiūlymu pataisyti direktyvą 91/440/EEB, o taip pat su tarptautinio keleivių transporto liberalizavimu.

3.1.3

Standartai, taikomi informacijai apie grafikus ir kainas ir, su keliomis išimtimis (pvz., Thalys, Eurostar) bilietų pardavimui, yra tenkinimai dabartinėje sistemoje, kurioje tarptautinis keleivių pervežimas vykdomas sutarčių tarp geležinkelio operatorių ar tarptautinių grupių pagrindu. Konkuruojančių įmonių sistemoje tai reikia išlaikyti ir gerinti per reglamentavimą ar teisės aktus.

3.2.1

Pasiūlymas taikomas tarptautiniam keleivių pervežimui geležinkeliu. Tačiau nuostatos taip pat taikomos ir sujungimams iš mazgų į aplinkinėse srityse esančias stotis.

3.2.2

EESRK pažymi, kad sujungimo paslaugoms gali būti taikomi viešųjų paslaugų sutarčių reikalavimai.

3.2.3

Tačiau reglamento sritį riboja šio teisės akto apibrėžta „geležinkelio įmonė“ (2.1 str.). Tai apima tik įmones, kurių pagrindinis verslas yra keleivių pervežimas. Tai leistų teigti, kad geležinkelio įmonėms, kurios taip pat perveža krovinius, šio reglamento nuostatos nėra taikomos. Tai nepriimtina.

3.3.1

EESRK sveikina principą priimti Europos Sąjungos teisės aktą dėl kompensacijos keleiviams, kai paslauga nesuteikiama patenkinamai ar iš viso, o taip pat dėl geležinkelio operatorių atsakomybės.

3.3.2

Tačiau svarbu, kad privalomas teisės aktas traktuotų įvarius konkuruojančius pervežimo operatorius vienodai ir lygiai.

3.3.3

Itin į akis krenta tai, kad kompensacija tarptautinio geležinkelio keleiviams išmokėtina anksčiau, nei orlaivių keleiviams, nepaisant to, kad kelionės antžeminiu transportu trumpa dažnai ilgiau ir gali būti dažniai sutrikdytos. Pavyzdžiui, kompensacija už bilietą sumokėtina orlaivio keleiviams tik, jei vėlavimas virš penkių valandų.

3.3.4

Jei traukinys yra užlaikomas, nemokami valgiai ir gaivinantys gėrimai turi būti pasiūlyti keleiviams protingu santykiu su laukimo laiku. Oro transporto atveju ši riba yra dvi valandos ir daugiau.

3.3.5

Panaikintų skrydžių atveju kompensacijos nereikia mokėti, jei panaikinimas įvyko dėl „ypatingų aplinkybių“. Ši išimtis dėl atsakomybės nenumatyta keleivių pervežimo geležinkeliu atveju.

3.3.6

Panašiai reglamentas dėl kelionių orlaiviais nenumato kompensacijos už žalą, kilusią dėl vėlavimo ar atšaukimo, o tuo tarpu reglamentas dėl kelionių geležinkeliu — numato. Dar daugiau, siūlomas reglamentas nenustato aukščiausios kompensacijos už žalą ribos.

3.3.7

Maksimali atsakomybės riba, nustatyta skirtinguose lygmenyse už rankinį ir kitą bagažą: 1800 eurų už rankinį bagažą ir 1300 eurų už kitą bagažą. Iš paaiškinamojo memorandumo matyti, kad Komisija pasirėmė skirtingais, tačiau palygintinais susitarimais (CIV geležinkelio sektoriui ir Monrealio konvencija oro sektoriui). Keleivių požiūriu šis skirtumas nesuvokiamas.

3.3.8

Siūlomame reglamente yra įvairios nuostatos dėl operatoriaus atsakomybės klientui, priklausomai, ar yra, ar nėra operatoriaus kaltės. Todėl operatorius atsako už keleivio rankinio bagažo pametimą ar žalą jam tik tuo atveju, jei dėl to kaltas operatorius. Kitais atvejais operatorius atsako nepriklausomai ar yra jo kaltės.

3.3.9

Operatorius neatsako už vėlavimus, kai juos sukėlė išskirtinės oro sąlygos, gamtos nelaimės, karo veiksmai ar terorizmas. Operatorius atsako už vėlavimus dėl kitų priežasčių, nepriklausomai nuo jo kaltės.

3.3.10

Kaip bendrą principą, EESRK remia atsakomybės nustatytą nepriklausomai nuo kaltės vėlavimų bet kuriame transporto sektoriuje atžvilgiu. Tai nėra klausimas apie kompensaciją už žalą siaurąja prasme, bet greičiau kompensacija už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Vartotojui/klientui nesvarbu, ar operatorius kaltas. Siūlomi apribojimai yra tinkami.

3.3.11

Iš pasiūlyto reglamento nėra aišku, ar keleivis gali atšaukti savo kelionę vėlavimo atveju ir gauti visos bilieto kainos išmoką. Ypač tai aktualu verslo kelionių atveju, kai dėl vėlavimo gali nebelikti paties kelionės tikslo.

3.4.1

EESRK sveikina nuostatas dėl pagalbos asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų.

3.4.2

Traukinių operatoriai turi rūpintis, kad informacija būtų prieinama visiems keleiviams (įskaitant neįgalius žmones, kaip nurodyta 2 punkto 21 dalyje), pavyzdžiui, ją pateikiant ant tam tikrų informacijai skirtų lentų ir stendų bei langų didesniu ir lengvai įskaitomu raštu.

3.5.1

EESRK sveikina nuostatas dėl keleivių informavimo prieš kelionę, jos metu ir po kelionės (I priedas). Vėlavimo atveju klientai būna labai nepatenkinti ypač dėl informacijos trūkumo iki kelionės ir jos metu.

3.5.2

Minimalios informacijos apie bilietus atžvilgiu (II priedas), reikėtų nurodyti, ar ir kada galima gražinti bilietą ir gauti sumokėtos kainos išmoką. Tai dažnai nėra aišku keleiviams dėl labai skirtingų rezervacijų sistemų.

3.5.3

Reglamentas nustato (3, 5 ir 6 str.):

3.5.4

Iš esmės, EESRK mano, kad keleiviams turėtų būti pasiūlyta bilietų įsigijimo ir informacijos sistemos vienoje vietoje, kur jie galėtų įsigyti visas geležinkelio transporto ir susijusias paslaugas.

3.5.5

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelionių geležinkeliais ypatumus:

3.5.6

Tiesiogiai taikomas reglamentas negali tinkamai nustatyti taisyklių dėl sudėtingumo, atsirandančio dėl tarptautinio keleivinio geležinkelio paslaugų sujungimo su regioninėmis paslaugomis tinkle, kuris apima konkuruojančių maršrutinių operatorių integraciją. Pavyzdžiui, yra gana didelis geležinkelio stočių, kurias palies (mazginių ir stočių vietovėse aplink jas), skaičius.

3.5.7

Komitetas pabrėžia, kad tarptautinio keleivinio geležinkelio paslaugų atžvilgiu šie standartai dabar yra didele dalimi įvykdyti. Tačiau konkuruojančių įmonių sistemoje šias nuostatas reikia išlaikyti ir gerinti per tinkamus teisės aktus.

3.6.1

Siūlomo reglamento 21 str. nustato, kad geležinkelio įmonė yra atsakinga už savo personalą. Antra vertus, 22 str. numato bendrų pretenzijų, tame tarpe pretenzijų personalui, galimybę. Turi būti visiškai aišku, kad keleivių ar trečių šalių pretenzijos dėl atsakomybės nėra taikomos geležinkelio personalui, nes už tai atsako darbdavys.

3.6.2

Todėl didelės kompensacijos už vėlavimus neleis operatoriams prisiimti didesnės rizikos saugos lygmenyje, taip siekiant išvengti pretenzijų dėl kompensacijų. Taip pat būtina užtikrinti, kad geležinkelio įmonės nedarytų per didelio spaudimo darbuotojams dėl nerūpestingumo darbo, vairavimo ar poilsio metu. Be to, būtina užtikinti, kad dirbtų pakankamas, gerai apmokytas personalas, siekiant įvykdyti kokybės reikalavimus.

3.6.3

Todėl IV priedas dėl minimalių paslaugos kokybės standartų privalo apimti ir reikiamo personalo kvalifikaciją. Tai taikoma ne tik traukinių įguloms, bet ir stoties personalui bei skundus nagrinėjančiam personalui.

4.1

EESRK sveikina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinio geležinkelio keleivių teisių ir pareigų. Tai praplečia vartotojų apsaugos nuostatas, kuriuos šiuo metu taikomos tik kelionėms orlaiviais į kitas transporto rūšis.

4.2

Tačiau EESRK yra prieš lygių galimybių neužtikrinimą konkuruojančioms transporto rūšims. Geležinkelio sektoriui taikomos nuostatos negali būti griežtesnės, nei kelionėms orlaiviams taikomos nuostatos.

4.3

EESRK mano, kad reglamentą galima toliau tobulinti atskirų nuostatų dėl atsakomybės už pasekmėje atsiradusią žalą, aukščiausios atsakomybės ribos nustatymo ir dėl išimčių traukinių anuliavimų atveju.

4.4

Iš esmės EESRK pritaria sumokėtos bilieto kainos išmokai, kai paslauga nesuteikiama ar suteikiama netinkamai, nepriklausomai nuo operatoriaus kaltės, tačiau su sąlyga, kad tai būtų taikoma visoms transporto rūšims.

4.5

EESRK remia informacijos ir bilietų pirkimo sistemų vienoje vietoje koncepciją, kuri garantuoja geros kokybės paslaugas keleiviams. Tačiau komitetas abejoja, ar šį klausimą tinka spręsti tuo pačiu reglamentu dėl kompensacijos ir atsakomybės.

4.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad informacijos ir bilietų pirkimo sistemų vienoje vietoje sukūrimas, atsižvelgiant į tinklo įmones, teikiančias tarptautines, nacionalines, regionines ir vietos viešojo transporto paslaugas, atsižvelgiant į papildomą sudėtingumą dėl konkuruojančių maršrutinių operatorių, yra labai sudėtingas, ypatingai, jei ši sistema bus prieinama per visas pardavimų sistemas.

4.7

Komitetas pažymi, kad teisės akto dėl keleivių informavimo ir tarptautinio keleivių pervežimo geležinkelių bilietų klausimas turėtų būti svarstomas kartu su direktyvos 91/440/EEB dėl tarptautinio keleivių pervežimo geležinkeliu liberalizavimo pataisa.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/13

1.1

Šis pasiūlymas yra 2004 m. kovo 3 d. Europos Komisijos priimto trečiojo geležinkelių paketo dalis. Kitos dalys yra tokios:

ir

1.2

Pirmasis geležinkelio paketas (taip pat vadinamas infrastruktūros paketu) įsigaliojo 2001 m. kovo 15 d. ir buvo perkeltas į nacionalinę teisę iki 2003 m. kovo 15 d. Jį sudaro tokios dalys:

1.3

2003 m. spalio mėn. Europos Komisija padavė devynias valstybes nares į Europos Teisingumo Teismą už tai, kad jos neinformavo apie pirmojo geležinkelių paketo perkėlimą į nacionalinę teisę. Iki 2004 m. gegužės mėn. vis dar nebuvo gauti penkių šalių pranešimai, o dvi valstybės narės į nacionalinę teisę buvo perkėlusios tik kai kurias nuostatas.

1.4

Antrasis geležinkelio paketas buvo paskelbtas Europos bendrijos oficialiajame leidinyje 2004 m. balandžio 30 d.; jis turi būti perkeltas į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. Paketą sudaro tokios dalys:

1.5

Pirmasis ir antrasis geležinkelio paketas suteikė teisinį pagrindą bendrajai krovinių vežimo geležinkeliais rinkai. Tarp atitinkamų priemonių minėtinas rinkos atvėrimas, geležinkelio įmonių licencijavimas ir saugos sertifikavimas, galimybė naudotis infrastruktūra ir mokesčių už naudojimąsi ja apskaičiavimas, geležinkelių saugumo norminės bazės sukūrimas ir priemonės, skirtos gerinti techninę geležinkelių sistemos sąveiką.

1.6

Šis pasiūlymas papildo jau egzistuojančią rinkos atvėrimui skirtą norminę bazę, nustatydamas priemones krovinių vežimo kokybei gerinti.

2.1

Siekiant gerinti krovinių vežimą geležinkeliais, pasiūlyme dėl reglamento dėl krovinių vežimo kokybės yra numatytas geležinkelio įmonių ir krovinių vežimo klientų susitarimas dėl kompensacijų. Komisija mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios geležinkelių dalis augančiame krovinių vežimo sektoriuje yra gana nedidelė ir dėl kurios mažėja jos rinkos dalis lyginant su kitomis transporto rūšimis, yra nepakankama krovinių vežimo geležinkeliais kokybė ir patikimumas.

2.2

Komisija tikisi, kad kompensacijų sistema paskatins geležinkelio įmonės gerinti krovinių vežimo geležinkeliais efektyvumą. Ji daro prielaida, kad konkurencija labai skatins gerinti kokybę, tačiau, Komisijos nuomone, iš tiesų Europos krovinių vežimo geležinkeliais rinka nėra atveriama pakankamai greitai. Naujos geležinkelio įmonės užima tik 3–4 % rinkos, o kai kuriose valstybėse narėse konkurentų apskritai nėra.

2.3

Siūlomame reglamente įpareigojama, kad geležinkelių įmonės ir klientai kokybės reikalavimus nustatytų vežimo kontraktuose, o įsipareigojimų nesilaikymo atveju mokėtų kompensacijas. Susitariančios šalys privalo susitarti bent dėl tokių kokybės reikalavimų:

2.4

Siūlomame reglamente nurodytos maksimalios ir minimalios kompensacijos už nuostolius, žalą, vėlavimą, informacijos apie vėlavimus nebuvimą ir už prekių praradimą ar žalą joms dėl vėlavimo. Pavyzdžiui, žalos atveju maksimali suma — 75 eurai už pažeistos bruto masės kilogramą. Maršrutinių traukinių vėlavimo atveju kompensacija yra ne mažesnė nei 5 % ir ne didesnė nei 25 % vežimo kainos. Jeigu nėra informacijos apie vėlavimą, kompensacija sudaro bent 5 % vežimo kainos.

2.5

Susitariančios šalys privalo numatyti kompensacijas už tai, kad geležinkelio įmonė ar krovinio klientas atšaukia traukinį. Jos gali susitarti dėl kompensacijos, jeigu paskelbiama vežamų prekių vertė arba pareiškiamas suinteresuotumas dėl pristatymo.

2.6

Atsakomybė netaikoma, jeigu vienos iš susitariančių šalių ar trečiojo asmens klaidos ar bet kokio kito veiksmo, nenugalimos jėgos ar aplinkybių nebuvo galima išvengti ir jų pasekmėms nebuvo galima užkirsti kelio. Jeigu reikalavimas dėl kompensacijos kyla dėl infrastruktūros valdytojo kaltės, tai geležinkelio įmonė sumoka tokią kompensaciją ir reikalauja, kad infrastruktūros valdytojas jai grąžintų sumokėtą sumą.

2.7

Jeigu dalyvauja kelios geležinkelio įmonės, tai visos įmonės yra „solidariai atsakingos“, nepaisant to, kurios įmonės atveju susidarė vėlavimas ar buvo patirta žala.

3.1

Siekiant skatinti tvarią transporto sistemą ir užtikrinti įvairių transporto rūšių balansą, kaip nurodyta Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos 2010 m., pati Bendrija nustatė tikslą didinti krovinių vežimo geležinkeliais dalį. Krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės gerinimas yra vienas iš daugelio būdų šiam tikslui pasiekti ir iš esmės yra sveikintinas.

3.2

Komisija siūlo paskatų sistemą, pagal kurią siekis vengti kompensacinių mokėjimų turėtų paskatinti kokybę, o ypač gerinti punktualumą. Tačiau paprastai pirmoji operatorių reakcija į padidėjusią finansinę riziką dėl galimo poreikio mokėti kompensacijas yra kainų didinimas.

3.3

Todėl kyla klausimas, ar Komisijos siūlomas požiūris yra tinkamas.

3.4

Dokumentas taikomas ir tarptautiniams, ir nacionaliniams vežimams. Pati Komisija siūlomo reglamento aiškinamajame memorandume rašo, kad kokybės kontraktai jau egzistuoja daugiausiai nacionalinių vežimų ir mažiau — tarptautinių vežimų srityje. Kitur Komisija pabrėžia, kad problemos dažniausiai kyla, jeigu atitinkamame procese dalyvauja kelios geležinkelio įmonės, o taip paprastai būna tarptautinių vežimų atveju.

3.5

Atsižvelgiant į tai, kad kišamasi į prekybos partnerių susitarimus (ir tai nėra susiję su vartotojų apsauga), kyla klausimas, ar labiau apribota dokumento taikymo sritis geriau tiks tarptautiniam krovinių vežimui.

3.6

Taip pat būtina apsvarstyti kokiame nors ES teisiniame akte numatytas teigiamas paskatas (vietoj kompensacinių mokėjimų), kurios būtų taikomos tik geležinkelio sektoriui ir papildytų jau egzistuojančią tarptautinę konvenciją COTIF (CIM). Pavyzdžiui, Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje numatytos infrastruktūros mokesčių premijos, jeigu įmonė imasi veiksmų, siekdama padėti iki minimumo sumažinti sutrikimus ir gerinti veiklos rezultatus.

3.7

Skatinant krovinių vežimus geležinkeliais, gyvybiškai būtina vengti įvairių konkuruojančių transporto rūšių diskriminacijos.

3.8

Todėl kyla klausimas apie atitinkamas Bendrijos nuostatas krovinių vežimui oru ir keliais. Tarptautiniuose susitarimuose dėl kompensavimo už žalą ar nuostolius numatyti daug mažesni tarifai (Monrealio konvencijoje dėl oro transporto — trečdalis šiame reglamente numatytos maksimalios sumos, o Konvencijoje dėl susitarimo dėl tarptautinio prekių gabenimo keliais [CMR] — šeštadalis maksimalios sumos).

3.9

Išlieka neaiškus santykis tarp susitariančių šalių nustatytos kokybės stebėsenos sistemos ir (TSS) krovinių vežimo telematinių priemonių techninės sąveikos specifikacijos. Visos Europos krovinių judėjimo geležinkeliais elektroninei stebėsenai realiu laiku taikoma krovinių vežimo telematinių priemonių TSS. Šioje nuostatoje yra apibrėžtos suderintos techninės specifikacijos ir perdavimo sąlygos. Tačiau jos taikymui ir įgyvendinimui vis dar būtinos didelės investicijos, ir tam prireiks daug metų.

3.10

Pagal pateiktą pasiūlymą geležinkelio įmonė gali reikalauti kompensacijų iš infrastruktūros valdytojo, jeigu vėlavimas susidarė dėl pastarojo kaltės.

3.11

Šiuo atveju vėlgi tikėtina, kad bus siekiama to išvengti didinant maršruto kainą (priedai dėl rizikos) ir įtraukiant vėlavimo paklaidas į tvarkaraščius. Atsižvelgiant į ribotus infrastruktūros pajėgumus, tai būtų nepageidautina. Tokia situacija jau užfiksuota oro transporto sektoriuje, įsigaliojus direktyvai dėl kompensacijų keleiviams. Rizikos apskaičiavimas infrastruktūros valdytojams bus labai komplikuotas, kadangi jie nežino prekių srauto vertės ir negali daryti įtakos jai bei su tuo susijusiai kompensacijai.

3.12

Būtina įvertinti tai, kad naujųjų valstybių narių Vidurio ir Rytų Europoje infrastruktūros būklė yra blogesnė, jai reikia didelių investicijų ir kad dėl reglamento nustatytų kompensavimo įpareigojimų gali kilti didelių sunkumų.

3.13

Pasiūlyme dedamos didelės pastangos, siekiant nustatyti, kas už ką atsakingas, ir apibrėžti geležinkelio įmonės pretenzijas infrastruktūros valdytojui dėl kompensavimo. Atsakomybę sunkiau priskirti, jeigu procese dalyvauja keletas geležinkelio įmonių.

3.14

Tačiau geležinkelio įmonės, kurios gali būti įpareigotos mokėti dideles kompensacijas, neturėtų siekti laikytis nustatytų terminų saugos sąskaita. Be to, būtina užtikrinti, kad geležinkelio įmonės savo darbuotojams nedarytų pernelyg didelio spaudimo, dėl kurio kiltų pavojus, jog šie ims nepaisyti darbui, vairavimui ir poilsiui numatyto laiko.

3.15

Savo nuomonėje dėl antrojo geležinkelio paketo EESRK jau pabrėžė, kad, atsižvelgiant į socialines sąlygas kelių transporte, krovinių vežimų geležinkeliais konkurencinė padėtis yra nepalanki. Tačiau dėl to negalima siekti sulyginti geležinkelio transporto darbo sąlygas su kelių darbo sąlygomis ir skatinti geležinkelio įmones nepaisyti taisyklių bei daryti spaudimą darbo jėgai.

4.1

EESRK iš esmės sveikina priemones, skirtas gerinti krovinių vežimų geležinkeliais kokybę.

4.2

Pirmenybė teiktina teigiamoms paskatoms, o ne griežtai kompensavimo tvarkai, skatinančiai apeiti taisykles ir formuoti sudėtingą kompensavimo sistemą. Tai ypač taikytina infrastruktūros valdytojo vaidmeniui.

4.3

Priemonės, skirtos gerinti krovinių vežimo geležinkeliais kokybę, neturi paskatinti kitų transporto rūšių diskriminacijos.

4.4

EESRK ragina Komisiją išnagrinėti priemonių poveikį naujųjų valstybių narių įmonėms ir infrastruktūros valdytojams.

4.5

EESRK primygtinai siūlo, kad priemonės, skirtos gerinti krovinių vežimo geležinkeliais kokybę, neskatintų įmonių apeiti taisykles saugos ir darbo sąlygų sąskaita.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/17

1.1

Visuotinės svarbos paslaugos (SIG) yra glaudžiai su Europos kūrimu susijusi visuomeninė tema.

1.2

Šiuo metu priimtose sutartyse pripažįstama, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (SIEG) yra viena iš bendrųjų Sąjungos vertybių, prisidedanti prie jos socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo (16 straipsnis); galimybė naudotis SIEG ir teisės, susijusios su konkrečiomis visuotinės svarbos paslaugų sritimis (socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga etc.), pripažįstamos Pagrindinių teisių chartijoje (IV antraštinės dalies II-23–II-36 straipsniai).

1.3

SIG yra ne tik itin svarbus veiksnys konkurencingumui užtikrinti ir Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti, bet taip pat ir socialinio Europos modelio dalis. Jos prisidedada užtikrinant pagrindines žmogaus teises, yra žinių ekonomikos, socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos bei tvaraus vystymosi sudėtinė dalis.

1.4

Nors EESRK prašymas visuotinės svarbos paslaugų skatinimą įtraukti kaip tikslą į konstitucinės sutarties 3 straipsnį nebuvo įgyvendintas, vis dėl to minėtoje sutartyje buvo padaryta tam tikrų teigiamų pakeitimų, susijusių su visuotinės svarbos paslaugomis: III-122 straipsnyje numatoma, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugas reglamentuojantys teisės aktai ES bus leidžiami atsižvelgiant į visuotinės ekonominės svarbos paslaugų įgyvendinimo principus ir sąlygas. Joje pripažįstamas laisvo vietinių bendrijų administravimo principas, o galimybė vietinėms bendrijoms pačioms teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas įtraukiama kaip konstitucinis principas, taip sukonkretinant subsidiarumo principą Sąjungos ir valstybių narių atitinkamos kompetencijos, susijusios su visuotinės svarbos paslaugomis, srityje.

1.5

Vis dėlto svarbiausioje antrinėje teisėje išlieka bendras neatitikimas — konkurencijos teisė yra išsami ir tiesioginį poveikį turinti Bendrijos teisė, bet visuotinės svarbos tikslams taikoma išimtis iš šios teisės.

1.6

Europos Sąjungai dar yra sunku suderinti prieštaravimus, kai rinka kuriama remiantis vieninteliu įrankiu — konkurencija, ir yra būtina užtikrinti, kad procesą reguliuotų valstybė, šie prieštaravimai nekyla tik dėl ekonominių procesų. Visuotinės svarbos paslaugos nėra techninės nuostatos ar priemonės, o žmogaus teises, socialinius ryšius, žmonių įtraukimą ir integravimą į visuomenę užtikrinantis veiksnys.

1.7

Be to, būtų sunku nepripažinti, kad Europos Sąjungos gyventojai vis prasčiau susipažįsta su Sąjungos politika, auga jų kritika ir nepritarimas politikos kryptims, kurios buvo pradėtos įgyvendinti siekiant vykdyti Europos integraciją, tampančia vis svetimesne gyventojų rūpesčiams, pabrėžiančia socialinius skirtumus ir keliančia pavojų socialinei sanglaudai bei ardančia socialinį modelį.

1.8

Kuriant Europą turės būti tinkamai suderinti rinkos mechanizmai ir visuotinės svarbos uždaviniai tose srityse, kur toks papildomumas yra suderinamas su visuotinės svarbos paslaugų tikslais ir gali suteikti pridėtinę vertę naudojimo teisę turinčiam asmeniui ar vartotojui. Tai reiškia, kad laikantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų kilus abejonėms veiksmingai įgyvendinti visuotinės svarbos uždavinius yra svarbiau nei taikyti konkurencijos taisykles pagal EB teismų teisę.

1.9

Įgyvendinant visuotinės svarbos paslaugas išreiškiamas politinis noras valdyti kolektyvinių interesų administravimą ir, kuriant Europos socialinį modelį, patenkinti pagrindinius poreikius bei teises. Europos socialinio modelio tikslas — užtikrinti kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo to, koks būtų jo amžius, socialinis statusas ar regionas, kuriame jis gyvena, tinkamą socialinę apsaugą, o taip pat galimybę nesunkiai už prieinamą kainą naudotis pagrindinėmis teisėmis: teise į maistą, būstą, vandenį, gyvenamosios vietos keitimą, bendravimą, etc. Taigi visuotinės svarbos paslaugos neabejotinai patenka į rinkos socialinės ekonomikos sritį, kurios įgyvendinimo negalima užtikrinti remiantis vien tik konkurencija. Jeigu nebus vykdoma tinkama valstybės intervencija, Sąjungos plėtra vyks dviem greičiais, didės vystymosi tempo skirtumai, neligybė ir socialinė atskirtis.

1.10

Nemažai Europos Sąjungos gyventojų artimiausiu laiku referendume išreikš savo nuomonę dėl konstitucinės sutarties ratifikavimo. Politinė Europa nebus sukurta, jei gyventojai nepareikš paramos. Gyventojai paramos nepareikš, jei Sąjunga negalės užtikrinti, kad Europos visuomenės modelis ir Europos socialinis modelis bus saugojamas bei plėtojamas.

1.11

Baltoji knyga dėl visuotinės svarbos paslaugų, sudarydama pagrindą kokybiškoms, prieinamoms ir pasiekiamoms visuotinės svarbos paslaugoms užtikrinti, yra svarbus žingsnis (vienas iš kelių) siekiant skatinti Europos sąvoką Europos gyventojų tarpe ir išvengti, kad nebūtų pasakytas Ne, kuris sustabdytų veiksmingą Europos kūrimą.

1.12

Baltojoje knygoje ir šiai temai skirtuose tęstiniuose dokumentuose pradėtos diskusijos yra tampriai susijusios su diskusijomis dėl privačios ir valstybių partnerystės, dėl paslaugų — ypač socialinių paslaugų — rinkos, valstybės pagalbos, ruošiamos ataskaitos dėl vandens, Lisabonos strategijos persvarstymo ir vertinimo ataskaitų.

2.1

2004 m. gegužės 12 d. Europos Komisijos priimtoje Baltojoje knygoje apibendrinami svarbių debatų, vykusių Europoje po Žaliosios knygos paskelbimo 2003 m., rezultatai ir daugumos veiksmų — ypač Europos institucijų ir pilietinės visuomenės veiksmų, kurie buvo įgyvendinami po minėtos knygos paskelbimo, rezultatai. Baltojoje knygoje pateikiamas strateginių krypčių pasiūlymas ateinantiems metams.

2.2

Debatų dėl Žaliosios knygos metu išryškėjo požiūrių ir planų skirtumai. Vis dėlto buvo sutarta, kad rinkos mechanizmai turi būti tinkamai suderinti su viešųjų paslaugų uždaviniais.

2.3

Visuotinės svarbos paslaugų teikimas gali būti vykdomas bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi arba patikėtas privačioms ar viešosioms komercinėms ar nekomercinėms įmonėms, o viešųjų paslaugų uždavinius ir įpareigojimus, priešingai, apibrėžti gali tik atitinkamos valdžios institucijos. Šios institucijos taip pat yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas sandėrių ir operatoriams, viešiems ar privatiems, patikėtų viešųjų paslaugų uždavinių įgyvendinimas.

2.4.1

Turi būti sudaryta galimybė valdžios institucijoms susipažinti su piliečių problemomis: visuotinės svarbos paslaugos turėtų būti teikiamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas kuo labiau atsižvelgiant į piliečius, o subsidiarumo principo griežtai laikomasi.

2.4.2

Viešųjų paslaugų tikslus reikia įgyvendinti atvirose ir konkurencingose rinkose: Komisija mano, kad atvira ir konkurencinga vidaus rinka bei kokybiškų, prieinamų ir pasiekiamų visuotinės svarbos paslaugų vystymas yra suderinami tikslai: pagal EB sutartį, laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kilus abejonėms veiksmingai įgyvendinti visuotinės svarbos uždavinius yra svarbiau nei taikyti sutarties taisykles.

2.4.3

Turi būti užtikrinta sanglauda ir universalaus naudojimo galimybė: galimybė visiems piliečiams ir įmonėms visoje valstybių narių teritorijoje naudotis kokybiškomis, prieinamomis ir pasiekiamomis visuotinės svarbos paslaugomis yra itin svarbi siekiant skatinti Europos Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą. Taigi „universalioji paslauga“ yra pagrindinė sąvoka, kurią plėtojo Bendrija, norėdama užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

2.4.4

Reikia išlaikyti aukštą kokybės ir saugumo lygį: paslaugų teikimo saugumas, ypač aprūpinimo saugumas, yra pagrindinis reikalavimas, į kurį turi būti atsižvelgta apibrėžiant viešųjų paslaugų uždavinius. Be to, operatoriams turėtų būti palankios ir paslaugų teikimo sąlygos, siekiant išlaikyti atitinkamą ilgalaikių investicijų lygį.

2.4.5

Turi būti užtikrintos vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų teisės: šie principai ypač susiję su galimybe visoje Sąjungos teritorijoje visoms gyventojų grupėms naudotis paslaugomis — ypač tarpvalstybinėmis paslaugomis, su finansinėmis galimybėmis naudotis paslaugomis, įskaitant specialias sistemas mažas pajamas gaunantiems asmenims, fizinį saugumą, apsaugą ir patikimumą, tęstinumą, aukštą kokybę, pasirinkimą, skaidrumą ir teisę teikėjams bei įgyvendinimą užtikrinantiems asmenims gauti informaciją. Kad šie principai būtų įgyvendinti, paprastai turi būti paskiriami nepriklausomi įgyvendinimą užtikrinantys asmenys, kurių įgaliojimai ir užduotys aiškiai apibrėžiami. Į užduotis įeina nuobaudų skyrimas (universaliąsias paslaugas reglamentuojančių taisyklių perkėlimo ir taikymo tikrinimo priemonės), užduotys turėtų apimti ir nuostatas dėl vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų atstovavimo bei aktyvaus dalyvavimo apibrėžiant ir vertinant paslaugas, dėl galimybių teikti apeliacinius skundus ir atitinkamų kompensacinių mechanizmų bei dėl evoliucinės sąlygos, leidžiančios prisitaikyti prie reikalavimų atsižvelgiant į vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų poreikių bei pageidavimų kaitą, taip pat į ekonominės ir technologinės aplinkos pokyčius.

2.4.6

Turi būti tikrinamas ir vertinamas paslaugų įgyvendinimas: pritardama neseniai viešų konsultacijų metu išsakytai nuomonei, Komisija atkreipia dėmesį, kad vertinimas turėtų būti įvairiaplanis ir apimti visus tinkamus teisinius, ekonominius, socialinius bei aplinkos aspektus.

2.4.7

Turi būti atsižvelgiama į paslaugų ir situacijų įvairovę: įgyvendinant visas su visuotinės svarbos paslaugomis susijusias Bendrijos politikos kryptis, turi būti tinkamai atsižvelgiama į šio tipo paslaugoms bei sąlygoms, kuriomis šios paslaugos teikiamos, būdingą įvairovę. Tačiau kartu yra būtina užtikrinti įvairių sektorių Bendrijos politikos nuoseklumą ar rengti keliems sektoriams taikomas bendras nuomones.

2.4.8

Turi būti didinamas skaidrumas: šis principas turėtų būti taikomas visiems su įgyvendinimo procesu susijusiems aspektams ir apimti viešųjų paslaugų uždavinių apibrėžimą, paslaugų teikimą, finansavimą bei įgyvendinimo užtikrinimą, taip pat jų rezultatus ir vertinimą, įskaitant skundų tvarkymo mechanizmus.

2.4.9

Reikia užtikrinti teisinį saugumą: Komisija neabejoja, kad Bendrijos teisę taikant visuotinės svarbos paslaugoms gali kilti sudėtingų klausimų. Todėl, siekdama pagerinti teisinį saugumą visuotinės svarbos paslaugas teikiant pagal Bendrijos teisės nuostatas, ji įgyvendins nuolatinius veiksmus, nepažeisdama Europos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismų praktikos.

2.5.1

Atsižvelgti į įvairovę įgyvendinant nuoseklią politiką: Komisija persvarstys galimybę ir poreikį pradedant galioti konstitucinei sutarčiai priimti pamatinį įstatymą dėl visuotinės svarbos paslaugų; ji išanalizuos padėtį, susidariusią taikant visuotinės svarbos paslaugas, ir iki 2005 m. pabaigos pateiks ataskaitą.

2.5.2

Paaiškinti ir supaprastinti įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, kompensavimo teisinį pagrindą: Komisija iki 2005 m. liepos mėn. priims sprendimą dėl Sutarties 86 straipsnio taikymo, valstybės pagalbą viešajai paslaugai teikiant kompensacijos pavidalu tam tikroms įmonėms, atsakingoms už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų administravimą; iki 2005 m. liepos mėn. priims Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos, teikiamos viešajai paslaugai kompensacijos pavidalu; iki 2005 m. liepos mėn. iš dalies pakeis Direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo; taip pat iki 2005 m. liepos mėn. patikslins sąlygas, kuriomis kompensacijos viešajai paslaugai gali būti laikomos valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalį.

2.5.3

Nustatyti aiškų ir skaidrų įmonių, atsakingų už visuotinės svarbos paslaugą, pasirinkimo pagrindą: Komisija viešai konsultuosis dėl Žaliosios knygos dėl valstybinės ir privačios partnerystės aspektų, susijusių su viešaisiais pirkimais; pateiks, jei to reikės, viešos konsultacijos metu pasiektais rezultatais pagrįstus pasiūlymus.

2.5.4

Visuotinai pripažinti socialinių ir sveikatos paslaugų visuotinę svarbą: 2005 m. Komisija pateiks komunikatą dėl visuotinės svarbos socialinių ir sveikatos paslaugų; ji skatins valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų srityje, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis.

2.5.5

Analizuoti rezultatus ir vertinti paslaugų teikimą: 2004 m. Komisija pateikė pirmąjį horizontalų visuotinės svarbos paslaugų vertinimą, pagrįstą Komisijos taikoma vertinimo metodologija; 2006 m. Komisija persvarstys jos taikomus vertinimo mechanizmus.

2.5.6

Persvarstyti sektorinės politikos kryptis: Komisija skatins nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą steigiant įgyvendinimą užtikrinančių įstaigų tinklus; ji atsižvelgs į viešos konsultacijos dėl Žaliosios knygos rezultatus, persvarstydama, kaip yra numatyta, įvairių sektorių sritis: iki 2005 m. liepos mėn. — universaliosios paslaugos taikymo sritį bendraujant elektroniniu būdu; iki 2006 m. liepos mėn. — priemones dėl elektroninio bendravimo; iki 2006 m. pabaigos — direktyvą dėl pašto paslaugų; iki 2006 m. sausio 1 d. — elektros ir dujų vidaus rinkas; iki 2005 m. pradžios — direktyvą „Televizija be sienų“; vandens sektoriaus vertinimą — jau svarstoma.

2.5.7

Išreikšti vidaus politikos kryptis įgyvendinant Sąjungos tarptautinę komercinę politiką: Komisija ir toliau užtikrins, kad tarptautinių komercinių derybų metu priimtos Bendrijos pozicijos būtų visiškai suderintos su Sąjungos vidaus teisės aktų visuotinės svarbos paslaugų srityje pagrindu.

2.5.8

Skatinti visuotinės svarbos paslaugas vykdant vystymąsi remiantį bendradarbiavimą: Komisija padės besivystančioms šalims sukurti tvirtą institucinį ir teisinį pagrindą, kuris yra būtinas skatinant investicijas į pagrindines visuotinės svarbos paslaugas ir suteikiant galimybę gauti finansavimą šioms paslaugoms.

3.1

EESRK džiaugiasi, kad Baltoji knyga buvo paskelbta. Jis susipažino su devyniais principais ir aštuoniomis naujomis kryptimis, kurios yra siūlomos visuotinės svarbos paslaugoms sustiprinti. Tačiau komitetas apgailestauja, kad dar nėra įtraukti paskutiniaisiais metais keletą kartų jo išsakyti prašymai (1) dėl pamatinės direktyvos ar pamatinio įstatymo, užtikrinančių SIG teikimą, valstybių narių laisvę jas apibrėžti ir teikti, laisvą administravimo būdų pasirinkimą, ilgalaikį paslaugų finansavimą, pasiekimų teikiant paslaugas vertinimą, vartotojų teises etc, priėmimo, net jei Komisija ir įsipareigoja šiuo klausimu pateikti ataskaitą iki 2005 m. pabaigos.

3.2

EESRK ypač vertina tai, kad Baltojoje knygoje pateikiamas tikslus pasiūlymų ir priemonių, kurių Europos Komisija įsipareigoja imtis siekdama šiuos principus ir kryptis įgyvendinti artimiausiais metais, aprašymas.

3.3

EESRK skirs daug dėmesio šių įsipareigojimų įgyvendinimui. Jis pasirengęs prisidėti prie to, kad jie būtų įgyvendinami veiksmingai.

4.1

Apibrėžiant pirmąjį principą — „sudaryti galimybę valdžios institucijoms susipažinti su gyventojų problemomis“ — numatyta, kad visuotinės svarbos paslaugos bus teikiamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas kaip įmanoma labiau atsižvelgiant į piliečius ir kad „turi būti griežtai laikomasi subsidiarumo principo“. Tačiau puslapyje esančioje 30 — ojoje išnašoje daroma nuoroda į reglamento projektą dėl vietinio sausumos transporto, kuriame numatoma „įpareigoti valstybes nares sudaryti koncesines viešųjų paslaugų sutartis“, taigi sistemingai rengti pasiūlymų konkursus. Subsidiarumo principo nebebus laikomasi, jeigu kiekviena bendrija negalės laisvai pasirinkti jos kompetencijoje esančių visuotinės svarbos paslaugų administravimo būdo.

4.2

Nustatydama trečiąjį principą — „užtikrinti sanglaudą ir universalaus naudojimo galimybę“ — Komisija pabrėžia, kad „universalioji paslauga“ yra pagrindinė sąvoka, kurią plėtojo Bendrija, norėdama užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Taigi yra sudaroma galimybė „prisitaikyti prie reikalavimų atsižvelgiant į vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų poreikių bei pageidavimų kaitą, taip pat į ekonominės ir technologinės aplinkos pokyčius“. Atsižvelgdamas į išdėstytas mintis ir į planą „elektroninė Europa“, kuriame rekomenduojama bendraujant elektroniniu būdu išplėsti plačiosios juostos naudojimą, EESRK primena, kad 15–oje senųjų Europos Sąjungos valstybių narių 20 % gyventojų šiuo metu šiomis paslaugomis negali naudotis. Tuo tarpu plačioji juosta yra visuotinės svarbos paslauga, pagerinanti ir geografiškai izoliuotų, ir pačių neturtingiausių gyventojų gyvenimo sąlygas, sumažinant atstumus ir sudarant palankesnes galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu ir viešosiomis paslaugomis. Todėl neplėtojant universaliosios telekomunikacijų paslaugos, kuria už prieinamą kainą mobiliai galėtų naudotis didelis skaičius vartotojų, Europos Sąjungos atsilikimas įdiegiant ir naudojant naujas informacines ir komunikacines technologijas bei kuriant žinių visuomenę didės, o nevienodos galimybės naudotis interneto tinklu išaugs, ypač naujosiose valstybėse narėse.

4.3

Šeštasis principas — „tikrinti ir vertinti paslaugų teikimą“ — taip pat atitinka EESRK, kaip ir daugelio kitų dalyvių, pageidavimą vystyti dinamišką ir progresyvų visuotinės svarbos paslaugų teikimo vertinimą siekiant padidinti paslaugų veiksmingumą ir vienodas galimybes naudotis jomis ir prisidėti prie to, kad būtų prisitaikyta prie vartotojų, gyventojų ir visuomenės poreikių kaitos bei taisyklių persvarstymo. Baltojoje knygoje teisingai pabrėžiama, kad vertinimas turi būti „daugiaplanis ir apimti visus tinkamus teisinius, ekonominius, socialinius bei aplinkos aspektus“: EESRK norėtų, kad atliekant vertinimą būtų išsamiai apsvarstyti užimtumo klausimai. EESRK pabrėžia, kad Europos Sąjungos vaidmuo — nustatyti bendrą metodologiją ir bendrus kriterijus, ypač kokybės kriterijus, ir skatinti objektyvų bei nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliekamas laikantis subsidiarumo principo. EESRK mano, kad įgyvendinant Baltojoje knygoje pateiktus pasiūlymus dėl sektorinės politikos krypčių persvarstymo (žr. 2.5.6 punktą) turi būti pateiktos ataskaitos, kuriose vertinamas ankstesnių priemonių poveikis. EESRK primena, kad pageidautų dalyvauti vadovaujant vertinimui, nes į komitetą įeina visos suinteresuotos dalyvaujančios šalys. EESRK analizuos galimybę šiuo tikslu sukurti nuolatinę SIG tyrimų grupę.

4.4

Septintasis principas — „atsižvelgti į paslaugų ir situacijų įvairovę“. „Tačiau kartu yra būtina užtikrinti įvairių sektorių Bendrijos politikos nuoseklumą ar rengti keliems sektoriams taikomas bendras nuomones“. Pasiūlytoje kryptyje numatoma, kad pradedant galioti konstitucinei sutarčiai Komisija persvarstys galimybę ir poreikį priimti pamatinį įstatymą dėl visuotinės svarbos paslaugų ir iki 2005 m. pabaigos pateiks ataskaitą. Taigi į Baltąją knygą neįtrauktas EESRK ir daugelio kitų Europos sistemoje dalyvaujančių veikėjų prašymas priimti pamatinę direktyvą (žr. EESRK nuomonę dėl „Žaliosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų“ — OL C 80, 2004 3 30). Tačiau visos SIG, įskaitant visuotinės svarbos socialines ir sveikatos paslaugas, turinčias konkretų pobūdį, turi būti nedelsiant konsoliduotos nustatant ryšius su konkurencijos teise, skiriant finansavimą, laikantis subsidiarumo principo ar apibrėžiant jų vietą Europos integracijoje.

4.5

Pagal devintąjį principą — „užtikrinti teisinį saugumą“ — Komisija „įgyvendins nuolatinius veiksmus“, nepažeisdama Europos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismų praktikos. Remiantis šiuo principu pateikiami du krypčių pasiūlymai:

4.5.1

„iki 2005 m. liepos mėn. paaiškinti ir supaprastinti įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, kompensavimo teisinį pagrindą“ — tai turėtų užtikrinti saugų ilgalaikį investicijų, kurios yra būtinos paslaugų tęstinumui ir ilgalaikiškumui užtikrinti, finansavimą bei įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ar universaliosiomis paslaugomis, kompensavimo finansavimą, laikantis skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų; pripažinti, kad būdai šioms kompensacijoms išmokėti yra labai įvairūs ir turi sudaryti galimybę prisitaikyti prie apibrėžtų tikslų: valstybės dotacijos, lygios vidaus proporcijos įvedimas užtikrinant sąnaudų, kurios padaromos realizuojant iš pelningos veiklos gautą pelną, finansavimą, kartu nustatant arba nenustatant išimtinę teisę, kompensaciniai operatorių fondai, atleidimas nuo mokesčių ar kitos lengvatos, valstybinė ir privati partnerystė, pagalba paslaugų teikimui naudojimo teisę turintiems asmenims, etc.

4.5.2

„nustatyti aiškų ir skaidrų įmonių, atsakingų už visuotinės svarbos paslaugą, pasirinkimo pagrindą“, vykdant viešas konsultacijas dėl Žaliosios knygos dėl valstybinės ir privačios partnerystės. EESRK mano, kad tuo tikslu turi būti pripažinta, jog galimų visuotinės svarbos paslaugų administravimo būdų įvairovė yra būtina, o kiekviena suinteresuota bendrija turi pasirinkimo laisvę: arba tiesioginį pačios valstybinės institucijos (tarnybos ar direkcijos) administravimą, arba valstybinei ar mišriai (kurią valstybės institucija valdytų taip pat, kaip ir kitas viešasias paslaugas) įmonei patikėtą, nuo pačios valstybinės institucijos ar socialinės ir kooperatinės arba asociacinės, ne pelno siekiančios organizacijos priklausantį administravimą, arba įgaliojimų perdavimą įmonei apibrėžtam laikotarpiui (koncesija surengiant išankstinę konkurencinę įmonių atranką), nepamirštant galimybės sugrįžti nuo vieno valdymo būdo link kito.

5.1

Baltoji knyga dėl visuotinės svarbos paslaugų įrodo, kad svarstant minėtas paslaugas Sąjungoje yra padaryta pažanga. Ši knyga sudaro tinkamą pagrindą siekiant plėtoti Europos visuotinės svarbos paslaugų politikos, kuri suteikia galimybę Europos įmonėms ir kiekvienam piliečiui naudotis prieinamomis, pasiekiamomis, pažangiomis viešosiomis paslaugomis ir kuri yra svarbiausia technologinio progreso dalis, koncepcijas.

5.2

Visuotinės svarbos paslaugos yra ne tik labai svarbios ekonominiam konkurencingumui užtikrinti, bet taip pat yra ir pagrindinė socialinės bei aplinkos sričių sudėtinė dalis. Jos apima tris Lisabonos strategijoje paminėtas sritis (ekonomiką, socialinę sferą, susijusią su aplinka), šioje strategijoje visuotinės svarbos paslaugos yra įvardytos kaip pagrindinė ir būtina priemonė sėkmei, kuriant Europos Sąjungoje konkurencingiausiomis ir dinamiškiausiomis žiniomis besiremiančią visuomenę, užtikrinti, nuolat keliant ekonomikos lygį, didinant darbo vietų skaičių ir kokybę ir stiprinant socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos paslaugos, atsižvelgiant į jų ypatumus, nebėra tik bendros rinkos sritis, jos sudaro išankstinę sąlygą ekonominei bei socialinei piliečių ir įmonių gerovei kurti.

5.3

Taigi, turės būti suderinti rinkos mechanizmai su viešųjų paslaugų uždaviniais srityse, kur toks papildomumas suderinamas su visuotinės svarbos paslaugų tikslais ir gali turėti pridėtinę vertę gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę, siekiant ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios gerovės.

5.4

„Piliečių teisės naudotis prieinamomis, pasiekiamomis ir pažangiomis visuotinės svarbos paslaugomis turi būti saugomos ir stiprinamos solidarumo bei socialinės ir ekonominės sanglaudos, kurios yra pripažįstamos pagrindiniuose Sutarties principuose, vardan. Visuotinės svarbos paslaugų liberalizavimas, dėl kurio apsisprendžia valstybė narė, turi būti vykdomas laikantis minėtų kriterijų. Dėl to, besąlygiškai laikantis subsidiarumo principo, turi būti parengtas universalių principų rinkinys, taikomas įvairioms paslaugoms, kurių teikimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo valstybės narės“.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/22

1.

2.

3.

4.

5.

1.1

Naudinga energija (1) yra mūsų šiandieninio gyvenimo būdo ir kultūros pagrindas. Dėl pakankamo disponavimo ja buvo pasiektas dabartinis gyvenimo lygis: dėl vidutinės gyvenimo trukmės, aprūpinimo maistu, bendros gerovės ir asmeninės laisvės didelėse ir pažangos siekiančiose pramoninėse šalyse pirmą kartą atsirado galimybė pasiekti tam tikrą lygį. Be pakankamo energijos tiekimo tokie pasiekimai būtų buvę neįmanomi.

1.2

Būtinybė apsirūpinti saugia, pigia, nekenksminga aplinkai, nuolat tiekiama naudinga energija yra akcentuojama Tarybos Lisabonos, Geteborgo ir Barselonos nutarimuose. Remiantis šiais nutarimais Europos Sąjunga energetikos politicos tvarios plėtros kontekste siekia trijų tarpusavyje glaudžiai susijusių ir vienodai svarbių tikslų — t.y. konkurencingumo gynimo ir pagerinimo (1), energijos tiekimo saugos (2) ir aplinkosaugos (3).

1.3

Komitetas keliose nuomonėse (2) atkreipė dėmesį į tai, kad energijos tiekimas ir naudojimas yra susijęs su aplinkos tarša, rizika, išteklių eikvojimu bei problemiška priklausomybe nuo užsienio politikos ir nenuspėjamais pavojais (pavyzdžiui, šiuo metu — naftos kainos), ir kad svarbiausia priemonė siekiant sumažinti aprūpinimo, ekonominę ir kitokią riziką yra kuo įvairiapusiškesnis ir geriau suderintas visų energijos rūšių ir formų naudojimas, įskaitant ir visas pastangas siekiant taupyti ir racionaliai naudoti energiją.

1.4

Visi pasirinkimai ir technologijos, kurios ateityje gali padėti vystyti energetiką, yra techniškai netobulos, turi neigiamos įtakos aplinkai; jų nepakanka visiems poreikiams tenkinti ir nėra galimybės pakankamai numatyti ilgalaikę potencialo perspektyvą. Be to, šiuolaikinės tendencijos ir įprastinių energinių medžiagų bei alternatyvių energijos formų savikainos raida aiškiai rodo, kad ateityje energija daugiau jau nebus tokia pigi, kaip iki šiol deginant fosilines energines medžiagas — naftą, anglį ir gamtines dujas (3).

1.5

Todėl jokia, į perspektyvą orientuota ir atsakomybę prisiimanti Europos energetikos politika, negali pasikliauti tuo, kad minėtų tikslų prasme pakankamą energijos tiekimą galėtų garantuoti tik vienos iš nedaugelio energinių medžiagų naudojimas.

1.6

Ilgalaikiai disponuojamas, tausojantis aplinką ir ekonomiškai priimtinas energijos tiekimas nėra užtikrintas nei Europoje, nei pasauliniu mastu (4). Galimi sprendimai gali būti priimti tik tęsiant intensyvius energetikos tyrimus ir vystant ją. Tai turėtų apimti ir bandomųjų įrenginių sukūrimą, jų techninį bei ekonominį išbandymą ir laipsnišką įvedimą į rinką.

1.7

Be to, Komitetas nurodė, kad energetikos problemos tyrimas turėtų būti globalesnis ir apimti žymiai didesnį laikotarpį, nes pokyčiai energetikos pramonėje yra gana lėti, o išmetamų dujų tarša (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) yra ne regioninė, bet globalinė problema, o be to, tikėtina, jog šios problemos svarba antroje šio šimtmečio pusėje vis didės.

1.8

Ne tik resursų apribojimas, bet ir taršos problematika yra papildomai apsunkinami prognoze, kad pasaulyje energijos poreikis, kurį lemia gyventojų skaičiaus augimas ir silpnai išsivysčiusių šalių poreikis pasiekti daugiau išsivysčiusių šalių lygį, iki 2060 metų tikriausiai padidės du kartus arba gal net ir tris kartus. Remiantis dabartine informacija, siekiant patenkinti tokį išaugusį papildomą poreikį, vien efektyvumo didinimo ir energijos taupymo nepakaks.

1.9

Todėl strategija ir vystymo perspektyva turi apimti daugiau kaip vien šį 2060 m. tikslą.

1.10

Kaip Komitetas jau yra nustatęs, piliečiai ir visuomenė nepakankamai supranta minėtus teiginius. Galimos įvairios nuomonės dėl nepakankamo rizikos ir galimybių įvertinimo bei jų pervertinimo.

1.11

Todėl dar nėra pakankamai vieningos globalinės energetikos politikos. Šitas faktas apsunkina taip reikalingas Europos Sąjungai lygias galimybes pasaulinėje ekonominėje konkurencijoje.

1.12

Ir netgi tarp Europos Sąjungos valstybių narių egzistuoja ryškūs pozicijų skirtumai dėl energetikos problemų. Tačiau ne tik valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje, išskyrus keleto šalių neigiamą nusistatymą branduolinės energetikos atžvilgiu, ir toliau vyrauja vieninga nuomonė, kad ir toliau reikia vystyti visas energetikos rūšis. Šiuo tikslu ne tik atskirų valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje yra taikoma daugybė mokslinių tyrimų ir plėtros programų, o iš dalies ir kitų rėmimo programų.

1.13

Ypatingas Europos Sąjungos tikslas — padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių vidutinį arba ilgalaikį naudojimą, ir tai taip pat gali turėti teigiamos įtakos klimato kokybei. Šiame kontekste geotermijai tenka gana svarbus vaidmuo.

2.1

Geoterminės energijos gavyba apima tokias technologijas, kurios iš labai karštų žemės gelmių išgauna žemės paviršiaus link tekančią šilumos srovę ir padaro ją naudojama. Šilumos nešėju gali būti vanduo (5) (skysčio ar garų forma).

2.1.1

Tačiau tokios šilumos srovės tankis yra labai mažas. Po žemės paviršiumi esanti temperatūra gilėjant kyla gana nežymiai. Bendras temperatūros prieaugio (geoterminio gradiento) vidurkis yra +3oC/100 m gylio. Geologinės zonos, kuriose temperatūros didėjimas tiesiogiai proporcingas gilėjimui, vadinamos geoterminėmis anomalijomis.

2.1.2

Paviršinių žemės sluoksnių šilumos balansui poveikį taip pat galima daryti saulės spinduliais ir šitaip „sumuojant“ didinti žemės gelmių šilumą.

2.2

Yra skiriamos dvi žemės gelmių šilumos naudojimo formos.

2.2.1

Viena iš jų yra šilumos naudojimas (patalpų) šildymui. Šildymo tikslams Europos Sąjungoje šiuo metu reikia apie 40 % bendro energijos tiekiamo kiekio ir tam paprastai pakanka gana neaukštos vandens temperatūros (< 100oC).

2.2.1.1

Vien šildymo tikslams yra naudojami žemės šilumos zondai, kurių apatiniame koaksialinio vamzdžio gale (2,5–3 km žemės gylyje) prateka vanduo ir yra paimama maždaug iki 500 kWth naudingos šilumos energijos.

2.2.1.2

Ypatingas sekliųjų geoterminių išteklių energijos naudojimo būdas, panaudojant žemės šilumos siurblius („atvirkštinius šalčiui įrenginius“) yra skirtas pastatams apšildyti (maždaug nuo 2 kWth iki 2 MWth geoterminės energijos); be to, geoterminė energija dar gali būti panaudojama ir kaip „vėsinanti kondicionavimo priemonė“ (6). Yra ir daugiau šios energijos panaudojimo variantų, kurie priklauso nuo technologijų, taikomų nuo vieno iki kelių šimtų metrų gylyje.

2.2.2

Antra vertus, iš geoterminės energijos galima gauti elektros energiją ir tam jau reikia aukštesnės (vandens) temperatūros (pvz.: > 120oC); vanduo, kuris turi būti sušildomas, paprastai dviem gręžiniais, tarp kurių yra pakankamai didelis atstumas, nukreipiamas priešingomis kryptimis. Taip pasiekiama didesnė šilumos galia — maždaug nuo 5 iki 30 MWth.

2.2.2.1

Tačiau ir šios (vandens) temperatūros dar yra per žemos šilumos energijai paversti elektros energija, kad būtų pasiektas pageidaujamas termodinaminio veikimo laipsnis ir turbinos ciklui būtina virimo temperatūra.

2.2.2.2

Todėl turbinų ciklui yra naudojamos medžiagos, kurių virimo temperatūra žemesnė už vandens (pvz., perfluorpentano C5F12). Tuo tikslu sukurti specialūs turbinos ciklai — Renkino ciklas („Organic Rankine Cycle“ (ORC procesas) arba Karno proceso ciklas.

2.2.3

Ypač naudinga derinti abi šias taikomas formas (elektros energiją bei šilumą) ir gaminant elektros srovę arba elektros srovės gamybai nesunaudotą šilumą panaudoti šildymo tikslais. Taip būtų pateikiama ne tik šiluma, bet ir elektros energija.

2.3

Siekiant tiekti techniškai naudingą energiją, ypač elektros srovei gaminti, paprastai tinka tik pakankamai giliai, net keleto kilometrų gylyje glūdintys šilumos šaltiniai („rezervuarai“). Jiems pasiekti reikia brangių giluminių gręžinių.

2.3.1

Taip pat vis didėja tos įrangos įsisavinimo ir eksploatavimo sąnaudos. Todėl atsižvelgiant į numatytą panaudojimo būdą, turi būti apsvarstytas gręžinio gylis, naudingumo koeficientas ir šilumos išeiga.

2.4

Todėl dažniausiai naudingos šilumos šaltinių ieškoma tuose geologiniuose sluoksniuose, kur vyrauja geoterminės anomalijos.

2.4.1

Ryškesnės geoterminės anomalijos (aukštos entalpijos (7) telkiniai) dažniausiai aptinkamos padidėjusio vulkanizmo regionuose (Islandijoje, Italijoje, Graikijoje Turkijoje). Aukštos entalpijos telkiniai jau senovėje buvo naudojami kaip gydomosios vonios ir, jau maždaug šimtmetį, elektros srovei gaminti (Larderello, Italija, 1904).

2.4.2

Mažesnės geoterminės anomalijos (vadinamieji žemos entalpijos telkiniai), t. y. vis didėjanti temperatūra, yra išsidėsčiusios tektoniškai aktyviose srityse (Aukštutinio Reino, Tirėnų ir Egėjo jūrų ir kt.) ir sedimentaciniuose baseinuose (Panonijos baseine Vengrijoje ir Rumunijoje, Šiaurės Vokietijos ir Lenkijos baseine).

2.5

Dėl riboto zonų, turinčių geotermines anomalijas, kiekio nuo praeito šimtmečio devintojo dešimtmečio vidurio vis labiau stengiamasi atrasti sukauptą šilumą ar energijos šaltinius „normaliuose“ geologiniuose kloduose, kad būtų galima geriau patenkinti vis didėjantį naudingos energijos poreikį ir atitinkamų regionų poreikiams geriau pritaikyti natūralius gamtinius šilumos ir energijos išteklius.

2.5.1

Praeito šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje energijos gavybai buvo pradėti naudoti netoli geoterminių anomalijų esantys telkiniai, dažniausiai aptinkami vokiškai kalbančių tautų regionuose. Šitaip elektros energija tik paskutiniuosius ketverius metus buvo gaminama Altheime ir Bad Blumau (Austrijoje) bei Neustadt-Glewe (Vokietijoje).

2.5.2

2.6

Šio metodo privalumai yra šie:

2.7

Metodo trūkumai yra šie:

3.1

Giluminio geoterminio lauko energijos (gelmių geotermijos) potencialą iš esmės sudaro trys energijos įsisavinimo ir naudojimo technologijos, kurioms paprastai reikia bent dviejų gręžinių derinio (dubleto) (8) arba jų variantų, t. y.:

Be to, yra kuriamos technologijos (9), kurios turi pagerinti šilumos perdavimą ir jos panaudojimą.

3.2

Europos Sąjungoje (daugiausia Italijoje) šiuo metu instaliuota elektros gamybos iš geoterminių įrenginių galia — iš esmės naudojant geotermines anomalijas — siekia apie 1 GWel, taigi, apie 2‰ bendros ES elektros galios. Tiesioginiam šilumos panaudojimui šildymo tikslais šiuo metu yra instaliuota apie 4 GWth. Remiantis augimo tendencija, 2010 m. numatoma instaliuoti jau 8 GWth arba daugiau.

3.3

Taigi, abu naudojimo būdai iki šiol kiekybiniu požiūriu aprūpinant Europos Sąjungą energija, nėra labai reikšmingi, ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamai energijai iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio.

3.4

Tačiau geoterminės energijos naudojimo augimas per paskutinius metus yra gana didelis, nes jį remia ne tik atskiros valstybės narės, bet ir ES. Nors šilumos galios diapazonas nuo kelių iki keletos dešimčių MWth nėra labai reikšmingas kiekybės atžvilgiu, tačiau geotermija turi įtakos energijos tiekimo decentralizavimui.

3.5

Komitetas mano, kad tai yra visiškai pateisinama ir remtina. Ir šiuo atveju yra kalbama apie demonstracinius įrenginius, kuriuose turėtų būti išbandomi ir toliau vystomi įvairūs metodai.

3.6

Už geoterminių anomalijų teritorijų ribų vieno kWhel elektros energijos savikaina šiuo metu dar sudaro maždaug pusę saulės pagaminamos elektros energijos ir dvigubai daugiau vėjo jėgainių gaminamos elektros savikainos, todėl dažniausiai kartu yra tiekiama šiluma ir elektros energija.

3.6.1

Vis dėlto (žr. pirmiau pateiktą tekstą) ir toliau geoterminę energiją galima tiekti atsižvelgiant į poreikius, ir tai ateityje turės vis daugiau privalumų, ypač augant atsinaujinančių energijos šaltinių užimamai daliai energijos rinkoje. Dėl vėjo ir saulės energijos svyravimų reikės papildomų reguliavimo ir buferinių priemonių, tikriausiai nebus apsieita ir be energiją eikvojančių ir brangių energijos kaupimo terpių, tokių kaip vandenilis.

4.1

Jeigu geoterminių anomalijų zonose (žr. 2.4 ir 2.5 punktus) nebus apribojimų, tai geoterminės energijos naudojimas turės didelį potencialą ir padės saugoti aplinką nuo teršimo bei užtikrins tvarų energijos tiekimą. (Taip pat žr. 4.13 punktą).

4.2

Siekiant šį potencialą įsisavinti ir vystyti, ekonomiškai naudingai elektros energijos gamybai būtini ne mažiau kaip 4-5 km gylio gręžiniai, kad būtų galima įsisavinti (uolienų) sluoksnius, kurių temperatūra siektų bent 150oC. Be to, uolienos ten turi būti taip apdorojamos (stimuliuojamos), kad būtų galimas pakankamas šilumos pasikeitimas tarp karštos uolienos ir tekančio vandens.

4.2.1

Priešingai tam (taip pat žr. 2.2.1.1 punktą), vien tik šilumos naudojimui (šilumos tikslams) užtenka ir mažesnio gręžinių gylio, pavyzdžiui, 2-3 km.

4.3

Taikomos technologijos atskirose Europos vietovėse su skirtingomis geologinėmis formacijomis (pvz.: Soultz-sous-Forêts, Groß Schönebeck) jau yra kuriamos ir išbandomos. Naudojamų technologijų vystymas šiuo atveju tiek, kiek galima, nepriklauso nuo vietovės ir todėl tokias technologijas galima eksportuoti. Šiam tikslui dar reikia didelių mokslinių tyrinmų ir plėtros pastangų.

4.4

Viena vertus, įvairias jau esamas technologijas reikia vystyti toliau, kad jas būtų galima panaudoti jau kaip tobulas ir tinkamas tvariam geoterminės energijos naudojimui.

4.4.1

Ypač svarbu išsiaiškinti, ar tokiame stimuliuojamame rezervuare iš tikrųjų galima sudaryti hidraulines ir termodinamines sąlygas pakankamam tvarumui.

4.5

Kita vertus, tam tikri metodai turi būti pamažu tobulinami ir racionalizuojami taip, kad energijos naudojimo savikaina taptų konkurencinga (žr. toliau). Tuo tikslu būtinos atitinkamos mokslinių tyrinmų ir plėtros pastangos (žr. 1.6 punktą), o taip pat ir rinkos paruošimas, kad būtų galima sutaupyti gamybos metu patirtas išlaidas.

4.6

Kalbant apie vidutinio laikotarpio perspektyvą, konkurencingumas turėtų pasižymėti tuo, kad savikainos požiūriu geoterminės energijos naudojimas turėtų konkuruoti su vėjo energija. To reiktų tikėtis atsižvelgiant į vis labiau pastebimus vėjo energijos trūkumus. Labai stipriai svyruojanti šios energijos galia labai didina antrines išlaidas ir sąlygoja aplinkos taršą kitose vietose, kenkia gyventojams ir vietovaizdžiui, taip pat dėl šios priežasties įrenginį reikia vis dažniau remontuoti ir prižiūrėti. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vartotojai ir valdžios institucijos turi mokėti mokesčius.

4.7

Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir į vis didėjančias naftos bei dujų kainas (ir pačių išteklių galimą stygių), atsiranda neaiškumų dėl esminio geoterminės energijos konkurencingumo. Ar šios energijos naudojimas galėtų tapti konkurencingas atsižvelgiant į visų kitų energijos išgavimo technologijų savikainą, o jeigu galėtų, tai kada — t. y., netaikant subsidijų bei nesuteikiant ypatingo palankumo statuso, kuris galėtų iškreipti rinką.

4.8

Tačiau dar prieš tai būtina (10):

4.9

Komitetas su malonumu pripažįsta, kad šioje srityje jau daug dirbama. Jis visiškai remia Komisiją ir jos jau vykdomus arba dar tik viešųjų pirkimų konkursui pateiktus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, o taip pat ketinimą dar daugiau pastangų dėti bendrosiose mokslinių tyrimų ir plėtros programose. Komitetas remia ir valstybių narių pastangas jau dabar palengvinti ir skatinti bandomąjį naujos energijos įvedimą į rinką, panaudojant rėmimo priemones.

4.10

Komitetas šiame kontekste pakartoja savo ankstesnę rekomendaciją — išnaudoti Europos tyrinėjimų erdvės galimybes, susitelkus visiems partneriams, siekiantiems įgyvendinti plačią, skaidrią, koordinuotą ENERGIJOS TYRINĖJIMO strategiją, ir padaryti ją esminiu bendros Septintosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir plus Euratom programos elementu.

4.11

Programoje taip pat turėtų būti numatytos ir reikiamos mokslinių tyrimų ir plėtros priemonės geotermijai vystyti bei tam skiriama derama vieta iki to laiko, kol pakitusioje energetikos rinkoje bus galima geriau įvertinti šios technologijos ilgalaikę savikainos raidą ir nustatyti faktiškai realizuojamą potencialą.

4.12

Be to, Komitetas rekomenduoja visas, taip pat ir iki šiol vien tik nacionaliniu lygmeniu remiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas geotermijos srityje įtraukti į Europos energijos tyrinėjimų programą siekiant jas koordinuoti ir taip Europoje skatinti šio sektoriaus bendradarbiavimą.

4.13

Šiame kontekste Komitetas atkreipia dėmesį ir į naujų valstybių narių galimybę dalyvauti bendroje Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros programoje. Turėtų būti pasinaudota šiose šalyse esančių energetikos sistemų būsimu atnaujinimu ir instaliuoti atitinkamus bandomuosius bei demonstracinius įrenginius.

4.14

Be to, Komitetas rekomenduoja Komisijai pasistengti harmonizuoti veiksmingas rėmimo priemones, skirtas naujos energijos įvedimui į rinką Europos Sąjungoje (pvz., parengiant Elektros srovės maitinimo įstatymą) taip, kad iš pradžių bent jau „geotermijos“ technologijų srityje būtų sudaryta galimybė tinkamai konkurencijai tarp vienos rūšies technologijų visoje Europos Sąjungoje.

4.15

Kadangi geotermija suteikia galimybę vienu metu aprūpinti ne tik šiluma (pastatų apšildymui), bet ir elektros energija, Komitetas rekomenduoja, kad Komisija parengtų tinkamus šilumos tiekimo ir naudojimo tinklus.

5.1

Geoterminės energijos išgavimas apima visas technologijas, kurios iš labai karštų žemės gelmių pakelia šiltą vandens srovę į žemės paviršių.

5.2

Visų pirma tai susiję su karšto vandens tiekimu, bet taip pat ir su elektros energija arba galimybe vienu metu aprūpti iš karto abiejų rūšių energija.

5.3

Geoterminių anomalijų srityse jau dabar yra praktiškai išgaunama geoterminė energija, tačiau jos įtaka visai energijos tiekimo sistemai palyginti dar yra labai maža.

5.4

Panaudojant technologijas, su kurių pagalba galima įsisavinti ne vien tik geoterminių anomalijų sritis, galima padidinti geoterminės energijos išgavimo potencialą ir ilgalaikiai apsirūpinti tokia energija, kuri būtų tiekiama kaip pagrindinė. Tačiau tokioms technologijoms yra reikalingi 4–5 km giluminiai gręžiniai ir papildomos „stimuliacijos priemonės“.

5.5

Tačiau ir naudojant žemės gelmių energiją iš „negilių“ sluoksnių patalpų šildymui ir kondicionavimui (panaudojant šilto vandens siurblius) yra kuriamas perspektyvus potencialas.

5.6

Geotermija gali sudaryti pagrindinio energijos aprūpinimo potencialą, kadangi ji skiriasi nuo svyruojančios vėjo ar saulės energijos, kuriai dar reikia ar reikės reguliavimo ir kaupimo technologijų ir kuri dėl žemės plotų poreikio ir neigiamos įtakos kraštovaizdžiui susilaukia gyventojų protestų.

5.7

Komitetas pakartoja savo rekomendaciją išnaudoti Europos erdvės tyrinėjimų galimybes, taikant plačią ENERGIJOS TYRINĖJIMO strategiją.

5.8

Programoje taip pat turėtų būti numatytos ir reikiamos mokslinių tyrimų ir plėtros priemonės geotermijai vystyti, kartu pratęsiant bei sustiprinant ir iki šiol taikomas esamas atitinkamos srities programas.

5.9

Komitetas rekomenduoja visas iki šiol vien tik nacionaliniu lygmeniu remiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas geotermijos srityje ir jos integravimo priemones koordinavmo tikslais įtraukti į Europos energijos tyrinėjimų programą.

5.10

Komitetas rekomenduoja visose valstybėse narėse sukurti iš pradžių taikomas bei palaipsniui mažėjančias ekonominio skatinimo priemones ir taisykles naujos energijos pateikimui į rinką bei privatiems investuotojams (pvz., parengiant Elektros energijos tiekimo įstatymą), ir tai remiamos energijos įsisavinimą bei pardavimą laikinai padarytų patrauklesniais, kad taip būtų galima patikrinti, patobulinti bei įvertinti šios elektros energijos formos ekonominį potencialą.

5.11

Komitetas rekomenduoja harmonizuoti tokio pobūdžio rėmimo priemones, kad „geotermijos“ technologijų srityje būtų sudaryta galimybė tinkamai konkurencijai tarp vienos rūšies technologijų visoje Europos Sąjungoje.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/28

1.1

Pripažindamas, kaip svarbu turėti konkurencingą Europos Sąjungos sistemą, EESRK sekė GALILEO palydovinės radijo navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūros programos pasiekimus nuo pat jos pradžios, kadangi GALILEO yra svarbus dėl inovacinio jo poveikio ekonomikai, užimtumui ir visuomenei, o taip pat dėl pagerėjusio pilietinės visuomenės gyvenimo, kurį gali užtikrinti GALILEO. (1) Be to, EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad būtina įtraukti privatų sektorių į sistemos kūrimo ir veikimo etapus nuo bendros įmonės „Galileo“ įkūrimo (2), taip užtikrinant nuolatinę paramą kūrimo ir parengimo darbui etapuose (3).

1.2

Savo naujausioje nuomonėje (4) šiuo klausimu, EESRK pabrėžė, kad „GALILEO programa sėkmingai buvo pradėta, kai 2003 m. gegužės 23 d. Europos kosmoso agentūros (EKA) taryboje buvo susitarta dėl EKA valstybių atitinkamų finansinių įnašų“. Komitetas taip pat patvirtino, kad „GALILEO programa yra didžiulis iššūkis Europos Sąjungai, jos nepriklausomybei, jos technologiniams ir moksliniams pajėgumams, jos ekonomikai ir pirmiausiai jos kosmonautikos sektoriui“.

2.1

Reikėtų atminti, kad GALILEO programą sudaro keturi etapai:

2.2

Apibrėžimo etapo pabaigoje 2002 m. gegužės mėn. ketveriems metams buvo įsteigta bendra įmonė „Galileo“, kad būtų galima užtikrinti „GALILEO programos mokslinių tyrimų, kūrimo ir parodomojo etapų vienodą administravimą ir finansinę kontrolę bei programai skirtų lėšų suteikimą“.

2.3

Be to, Tarybos reglamentas 1321/2004 (5), įsteigiantis GNSS (PNPS — Pasaulinė navigacijos palydovų sistema) Europos priežiūros instituciją ir Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP (6), abu buvo priimti 2004 m. liepos 12 d., sukuria sistemos veikimo struktūras, skirtas užtikrinti su programomis susijusių viešųjų interesų administravimą bei GALILEO sistemos saugumą bei apsaugą.

2.4

Tarptautiniu mastu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos po ketverius metus trukusių derybų 2004 m. birželio 26 d. pasirašė nepaprastai svarbų susitarimą dėl GALILEO ir GPS (PVNS — Pasaulinė vietos nustatymo sistema) (7). Susitarimas yra skirtas skatinti, teikti ir naudoti šių dviejų navigacijos palydovų ir vietos nustatymo sistemų paslaugas bei liečia susijusių programų visiško suderinamumo ir sąveikos klausimus. Šios dvi sistemos veiks greta viena kitos be signalų trukdžių. Pagal Pasaulinę navigacijos palydovų sistemą (GNSS) tai leis GALILEO tapti pasauliniu standartu atvirus signalus naudojant civiliniais ir komerciniais tikslais (GPS valdo kariškiai). Be to, per bendrą imtuvą jis taps prieinamas ir „patrauklus“ dabartiniams GPS naudotojams.

2.5

Tarptautiniu lygiu 2004 m. liepos 13 d. taip pat buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Izraeliu. Tai įvyko po susitarimo su Kinija pasirašymo 2003 m. spalio 30 d. Jau daugelį metų vyksta derybos dėl sąveikos su Rusijos sistema GLONASS  (8). Šios derybos jau gerokai pasistūmėjo į priekį, ypač dėl teisės naudoti dažnius įsigijimo ir Rusijos nešančiųjų raketų panaudojimo. Nors bendradarbiavimo susitarimai su pačia Rusijos Federacija, Ukraina ir Indija yra gerokai pažengę į priekį derybų atžvilgiu, kontaktai su Australija, Brazilija, Meksika ir Pietų Korėja buvo neseniai užmegzti. Šveicarija, Norvegija ir Kanada taip pat svarsto finansinio dalyvavimo galimybę.

2.6

Europos ir Viduržemio jūros regiono užsienio reikalų ministrų konferencija, įvykusi 2002 m. balandžio mėn Valencijoje, patvirtino Viduržemio jūros regionui skirtą veiksmų planą. Šiame veiksmų plane yra numatytas Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimas navigacijos palydovų ir vietos nustatymo klausimais. Visai neseniai, bendros įmonės „Galileo“ iniciatyva ir bendradarbiaujant su Viduržemio jūros regiono partneriais, Kaire buvo pradėtas Euro-Med GNPS projektas, skirtas GNSS regioninio plano demonstravimui, apmokymui ir koordinavimui bei geostacionaraus palydovo ir GALILEO pirmtako — EGNOS  (9) poveikiui tirti.

2.7

Pradėjusi visiškai veikti, GALILEO sistema teiks penkių tipų paslaugas:

2.8

Atsižvelgdama į GALILEO sistemos civilinio panaudojimo savybes ir valdymą bei vyraujančias komercines ir profesionalias programas, Komisija mano, kad potenciali jos rinka iki 2010 m. galėtų pasiekti 3 mlrd. imtuvų, o metinė investicijų grąža — iki 250 mlrd. eurų, o taip pat būtų sukurta šimtai tūkstančių naujų įmonių ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų, iš jų vien Europoje apie 150 000.

2.9

Bendra įmonė „Galileo“ 2004 m. rugsėjo mėn. užbaigė konkursinį derybų etapą. Ji gavo du galutinius pasiūlymus iš dviejų konsorciumų, kurie pateikė paraiškas dėl koncesijos sutarties (Eurely (11) ir Inavsat (12)). Pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į šiuos dalykus: verslo ir finansiniai pajėgumai, techniniai pajėgumai, teisiniai bei techniniai aspektai.

2.10

Remiantis savo kompetencija ir pateikus atitinkamą ataskaitą Komisijai bei po to, kai Komisija pateiks komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai (13) dėl perėjimo prie įrengimo ir veikimo etapo, bendra įmonė galės kurti „reikalingas polines gaires dėl valstybės finansavimo vėlesniuose programos etapuose ir viešųjų paslaugų užduočių, ypač šių paslaugų apibrėžimo“. Tada ji galės pateikti paraišką, kad ją pasirašytų Priežiūros institucija, kuri, iš tiesų, remiantis Reglamentu EB 1321/2004, yra įgyvendinimo institucija.

2.11

Komitetas yra susirūpinęs dėl anksčiau paminėtų procedūrų, kurios gali pasirodyti per daug sudėtingos, ir kurios gali būti sutapimų ir dvigubos kontrolės — o tai nei padeda, nei paaiškina — priežastimi.

2.12

Be to, svarstomas pasiūlymas dėl reglamento numato, kad Priežiūros institucija, apibūdinama kaip Bendrijos agentūra, kurios paskirtis valdyti Reglamente 1321/2004 numatomus viešuosius navigacijos palydovų programų interesus, bus įsteigta tik 2005 m.

3.1

Nuomonėje svarstomu pasiūlymu patenkinamas reikalavimas sukurti specialų teisinį instrumentą, kuris užtikrins nepriklausomą biudžeto eilutę, leisiančią efektyviau valdyti finansus ir kontroliuoti GALILEO parengimo darbui ir veikimo etapus, taip pat atsižvelgiant į koncesijos gavėjus.

3.2

Svarstomas pasiūlymas dėl reglamento turi nustatyti Bendrijos finansinio indėlio, skirto įgyvendinti parengimo darbui ir veikimo etapus, sąlygas. Esminiai jo punktai yra šie:

3.2.1

Bendrijos įsikišimas turi užtikrinti aiškų pačios Bendrijos skirtų ir koncesijos gavėjo turimų lėšų finansinį pagrindą:

3.2.2

turi būti tinkama Priežiūros institucijos valdymo ir kontrolės sistema.

4.1

EESRK įsitikinęs, kad reikėtų imtis neatidėliotinų žingsnių, siekiant tiksliau nustatyti įvairių paslaugų teikimo techninius aspektus. Tai užtikrins atvirus kitų paslaugų teikėjų ir novatoriškų paslaugų prieigos standartus. Taigi naujokai, taip pat ir smulkūs paslaugų teikėjai galės išvengti dirbtinių kliūčių ir per didelių mokesčių.

4.2

Finansinio pagrindo aiškumo atžvilgiu, EESRK tikisi, kad Bendrijos biudžeto finansinės perspektyvos bus kuo greičiau priimtos. Be to, Komitetas remia Komisijos prašymą numatyti specialią 1 mlrd. eurų dydžio biudžeto eilutę, skirtą GALILEO programai, kuri būtų nepriklausoma nuo kitų biudžeto eilučių. Komitetas taip pat rekomenduoja padidinti sumą, siekiant užtikrinti EGNOS išplėtimą ir integravimą į GALILEO programą. EESRK mano, kad mokslinių tyrimų veikla, susijusi su pasaulinės navigacijos palydovų sistema GNSS, turėtų būti taip pat įtraukta į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą ir jai numatytos atitinkamos lėšos.

4.3

EESRK taip pat mano, kad būtina išsiaiškinti, kaip galimas viešasis trečiųjų šalių institucijų, kurios jau pareiškė norą dalyvauti GALILEO programoje suteikiant lėšas, finansavimas bus įtrauktas į šiuos finansinius pagrindus.

4.4

EESRK žino, kad finansiniai pagrindai suteikia pranašumą koncesijos gavėjui dėl jo, kaip paslaugos teikėjo bei licenzijų ir nemokamų INT (14) naudotojo, vaidmens. EESRK išreiškia susirūpinimą, kad koncesijos gavėjas gali įgyti dominuojančią padėtį ar monopolį, o tai reikštų konkurencijos iškreipimą ar laisvos rinkos suvaržymą.

4.5

Dėl Europos agentūrai (Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos Europos priežiūros institucija) suteiktų institucinių valdymo ir kontrolės pagrindų tinkamumo, Komitetas norėtų pabrėžti šiuo punktus:

4.5.1

Europos kosmoso agentūra nėra atstovaujama Europos GNSS tarnybos administracinėje valdyboje, tačiau ji yra dabartinės bendros įmonės administracinės valdybos narė.

4.5.2

Bendros įmonės valdymas ir kontrolė bus perduota GNSS Europos institucijai, kuri administruoja GALILEO lėšas, turi teisę sudaryti koncesijos sutartis, stebi sutartinių prievolių vykdymą, suteikia koncesijos gavėjui teisę sutarties galiojimo metu naudoti turtą, administruoja susitarimą su EGNOS operatoriumi, koordinuoja valstybių narių iniciatyvas dėl dažnių, būtinų sistemos veikimui užtikrinti, garantuoja sudėtinių dalių sertifikavimo atitiktį ir užtikrina, kad laikomasi saugumo įsipareigojimų, taip pat ir sąlygų, kurios yra numatytos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP.

4.5.3

EESRK negali paslėpti susirūpinimo dėl itin keblaus bendros įmonės, kurios veikla bus sustabdyta 2006 m. gegužės mėn., užduočių perdavimo GNSS Europos priežiūros institucijai, kuri turėtų pradėti veiklą 2005 m. pirmoje pusėje, etapo.

4.5.4

Todėl Komitetas rekomenduoja, kad Komisija ir Taryba atidžiai stebėtų pereinamąjį laikotarpį kai tuo pačiu metu veiks bendra įmonė ir priežiūros institucija.

4.5.5

Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP nuostatos ir reglamentas, įsteigiantis Europos GNSS priežiūros tarnybą, kuri numato įsteigti Sistemos saugos ir saugumo komitetą, reglamentuoja su GALILEO vidaus saugumu susijusius klausimus.

EESRK įsitikinęs, kad santykiai tarp GALILEO sistemos ir kitų tuo pačiu metu vykdomų Europos iniciatyvų, kaip Aplinkos ir saugumo visuotinės kontrolės (GMESS) ir paieškos ir gelbėjimo sistemos COSPAS-SARSAT (15), tinklų teisingumo ir vidaus reikalų srityse, o taip pat daugialypės terpės GRID, turėtų būti nedelsiant stiprinami.

4.5.6

EESRK dar kartą pabrėžia (16) būtinybę, kad saugumo problemos ir privatumo bei asmens duomenų apsaugos klausimai turėtų būti sprendžiami kartu, kur galima konsultuojantis su Europos pagrindinių teisių agentūra  (17) , arba įsteigiant atitinkamą konsultacinę struktūrą. Neatrodo, kad pakaktų pasikliauti vien tik Reglamento EB 45/2001, nurodyto anksčiau minėto reglamento, įsteigiančio Europos GNSS priežiūros instituciją, 19 str. nuostatomis. EESRK mano, kad aiškios privatumo ir asmens duomenų apsaugos garantijos yra ne mažiau svarbios, nei saugumas, jei GALILEO sėkmė turės būti užtikrinta visiškos pilietinės visuomenės paramos dėka.

4.5.7

Turėdamas galvoje būtinybę įtraukti pilietinę visuomenę, EESRK pastebi, kad tokia Europai svarbi iniciatyva, kaip GALILEO programa, dar yra beveik nežinoma daugeliui Europos piliečių. Dėl šios priežasties EESRK tikisi, kad Europos Sąjungos institucijos, koordinuodamos veiksmus su atskirų valstybių vyriausybėmis, pradės visuomenės informavimo kampaniją, kuri ne tik padės Europos piliečiams geriau suvokti ir įvertinti šį puikų Europos mokslinių tyrimų ir pramonės produktą, bet taip pat ir garantuoti, kad jų privatumas yra gerbiamas bei saugojamas.

5.1

Atsižvelgdamas į anksčiau išsakytus teiginius, EESRK rekomenduoja, kad pasiūlymo dėl reglamento konstatuojamosios dalys būtų papildytos šiais punktais:

5.1.1

Nauja 3 (a) konstatuojamoji dalis:„Atsižvelgdama į galimą programos poveikį Europos piliečių gyvenimui, Komisija pasirūpins, kad Europos pagrindinių teisių agentūrai arba kaip alternatyvai ad hoc konsultacinei struktūrai, būtų patikėta privatumo ir asmens duomenų apsauga teikiant GALILEO paslaugas. Tai užtikrins skaidrų vystymą ir nuolatinį dialogą su potencialiais naudotojais ir pilietine visuomene“.

5.1.2

Papildyti 12 konstatuojamąją dalį: „toje pačioje biudžeto eilutėje, skirtoje EGNOS integravimui į GALILEO, užtikrinti kitų Bendrijos lėšų skyrimą ir Septintojoje bendroje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje skirti tinkamą dėmesį bei suteikti atitinkamas lėšas palydovinei navigacijai ir jos integravimui į esamus tinklus“.

5.1.3

Nauja 13 (a) konstatuojamoji dalis:„Komisija ir Taryba užtikrins, kad pereinamasis procesas nuo bendros įmonės „Galileo“ į naują GNSS Europos priežiūros instituciją būtų įgyvendintas visiškai skaidriai, kad taip būtų galima išvengti galimų sutapimų, uždelsimo ar net rinkos apribojimų“.

5.1.4

Nauja 14 (a) konstatuojamoji dalis:„Komisija užtikrins, kad, pasirašant atitinkamus susitarimus, kurie bus pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui, galimi trečiųjų šalių institucijų finansiniai indėliai į GNSS Europos priežiūros institucijos kapitalą atspindėtų bendrus interesus ir esamą pusiausvyrą“.

6.1

EESRK dar kartą patvirtina savo visišką paramą GALILEO programai ir pateikia rimtus argumentus dėl paskutinių dviejų kūrimo etapų spartinimo, siekiant užtikrinti, kad 2008 m. sistema visiškai veiktų.

6.2

EESRK ragina Komisiją tęsti koncesijos gavėjo pridėtinės vertės, gaunamos iš intelektinės nuosavybės teisių ir paslaugų teikimo, ex ante įvertinimą ir, remiantis įvertinimo rezultatais, pateikti aiškią ir tikslią informaciją.

6.3

EESRK mano, kad buvo pasiekta svarbi pažanga kuriant pasaulinę infrastruktūrą, ypač atsižvelgiant į ES ir JAV bendradarbiavimo susitarimą, užtikrinantį visišką suderinamumą ir sąveiką tarp esamų pasaulinių navigacijos palydovų ir vietos nustatymo sistemų.

6.4

EESRK pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija ir Izraeliu svarbą ir tiki, kad neturėtų būti gailima pastangų sudarant abipusių interesų susitarimus su Šveicarija, Norvegija, Rusijos Federacija, Ukraina, Indija, Australija, Meksika, Brazilija ir Pietų Korėja. Komitetas mano, kad Viduržemio jūros regionas yra privilegijuota sritis, kadangi ji jau gali naudotis EGNOS paslaugomis. Be to, ji yra strategiškai svarbi taikai, stabilumui ir darniam vystymuisi Europoje.

6.5

Šiuo atžvilgiu EESRK yra įsitikinęs, kad prieinamumo suteikimas trečiosioms šalims yra gyvybiškai svarbus Europos Sąjungos išorės politikos dimensijai.

6.6

EESRK tikisi, kad Europos Komisijai bus skirta speciali biudžeto eilutė visuomenės informavimo kampanijai, kuri ne tik padės Europos piliečiams geriau suvokti ir įvertinti šį puikų Europos mokslinių tyrimų ir pramonės produktą, bet taip pat ir garantuoti, kad jų privatumas yra gerbiamas ir saugomas.

6.7

Baigdamas, EESRK tikisi, kad bus atsižvelgta į anksčiau pateiktas pastabas dėl tam tikrų konstatuojamųjų dalių (privatumo apsauga, lėšų padidinimas, pereinamasis laikotarpis ir trečiųjų šalių indėlis). Pasiūlymais siekiama padidinti šios iniciatyvos aiškumą ir skaidrumą, o taip pat užtikrinti, kad jai būtų skirtos pakankamos lėšos, kadangi tai atitinka tiek Europos institucijų, tiek pilietinės visuomenės interesus.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/33

1.1

Komitetas mano, kad pasiūlymas sukurti Bendrijos masto erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) yra tinkamas, sveikintinas ir atitinka proporcingumo principą. Ši infrastruktūra koordinuos ir pavers valstybių narių nacionaliniu mastu patikrintus erdvinius duomenis sąveikiniais ir prieinamais, kad geriau registruoti, remiantis moksliniu pagrindu, aplinkosaugos srityje priimtus sprendimus, jų vykdymą bei kai kurių direktyvų numatytas ataskaitas. Komitetas mano, kad juridinė bazė (EB 175 str.) tam yra tinkama.

1.2

Šios iniciatyvos tikslas yra sumažinti dubliavimo atvejus, spragas ar netikslumus bei paskatinti tikslingesnio duomenų surinkimo ir apdirbimo koordinavimą. Šiai iniciatyvai įgyvendinti reikia veikti Bendrijos mastu; tai padės administracijoms ir atitinkamoms tarnyboms efektyviau naudotis duomenimis, kurie viešiesiems ir privatiems naudotojams bus prieinami įvairia, taip pat ir pridėtinės vertės paslaugų, forma, (pvz., specializuotų duomenų žemėlapiai ar bazės, t.t.).

1.3

Pasiūlyta direktyva sukuria teisinį ir techninį pagrindą, būtiną šios iniciatyvos įgyvendinimui, įsteigia techninį komitetą ir įpareigoja valstybes nares padaryti prieinamais jų geografinius duomenis. Stebėsena bus užtikrinta Komisijos; numatoma rengti reguliarias ataskaitas.

1.4

Taigi Komitetas pritaria pasiūlymui, dėl kurio jis turi pateikti nuomonę, kadangi pastarasis turi akivaizdžios pridėtinės vertės europiniame lygmenyje, sukuria harmonizuotą duomenų struktūrą ir skatina būtiną pažangą, gerinant surinktų erdvinių duomenų kokybę ir pobūdį, kad paremtų aplinkosaugos politiką ir kitas nacionalines ir europines politikos kryptis bei palengvintų sprendimų priėmimo procesus.

1.5

Komitetas nori pabrėžti būtinybę naudoti atvirus dokumentų protokolus ir formatus arba visuotinai naudojamus formatus, įskaitomus nemokama programine įranga; jis taip pat pabrėžia būtinybę padaryti INSPIRE surinktus duomenis viešai prieinamais, kadangi šie moksliniai duomenys yra reikalingi tiek aplinkosaugos politikai, tiek studentams ir mokslininkams. Galiausiai, Komitetas pabrėžia, kad pastarieji veiksmai turi būti vykdomi, nesikėsinant į tam tikrų duomenų konfidencialumą, apspręstą privataus gyvenimo ar visuotinės svarbos ir saugumo sumetimų.

2.1

Teisiniu pagrindu yra laikomas EB sutarties 175 straipsnio 1 punktas. Jis leidžia, atsižvelgiant į 174 straipsnį, remiantis techniniais ir moksliniais duomenimis, siūlyti priemones aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos srityse.

2.2

Gamtos ir žmogaus veiklos sukelti reiškiniai turi poveikio aplinkos kokybei ir sveikatai; tuo remiasi Bendrijos informavimo ir koordinavimo kampanija, kurioje bus atsižvelgta į proporcingumo, subsidiarumo ir atsargumo principus.

2.3

Yra siūloma pamatinė direktyva, kuri leistų plačiai taikyti subsidiarumo principą, kad nuostatos galėtų būti pritaikytos prie valstybių narių ir regionų įvairovės.

2.4

Pagrindiniai duomenys bus teikiami nacionalinių viešųjų šaltinių, tačiau neatmetama galimybė naudotis kitais ištekliais. Bendrijos tinklapis suteiks galimybę naudotis elektroninio formato nacionalinėmis duomenų bazėmis.

2.4.1

Valstybės narės neprivalo rinkti prieduose paminėtus duomenis. INSPIRE iniciatyva papildo kitas iniciatyvas, kaip kad GMES ir GALILEO, kuriomis galima naudotis, renkant specifinius ar papildomus duomenis.

2.4.2

Ypač svarbus yra INSPIRE horizontalus pobūdis; ji apima įvairius sektorius, kas leidžia aptikti spragas ir jas užpildyti.

2.4.3

Aplinkosaugos teisės aktai numato specifinių sektorių dokumentams tinkančių duomenų pobūdį, kokybę ir registraciją (pavyzdžiui, direktyva dėl vandens kokybės).

2.4.4

Dalinimasis duomenimis leis aptikti sunkumus, su kuriais susidūrė valstybės narės, ar spragas, kas turėtų leisti palaipsniui prieiti šių problemų sprendimų.

2.5

Tikslas yra rinkti ir koordinuoti išsamius erdvinius (geografinius) duomenis, pavyzdžiui, I, II ir III prieduose, bei užtikrinti įvairių nacionalinių šių duomenų surinkimo ir apdirbimo sistemų sąveikumą, kad padaryti juos prieinamais sprendimus priimančioms institucijoms, administracinėms tarnyboms, tyrimo struktūroms ir besidominčiai visuomenei.

2.6

Valstybės narės įdeda harmonizuotus duomenis į tinklus. Šie lengvai prieinami duomenys ir įvairios paslaugos galės tapti plataus sričių spektro Europos, nacionalinių ar regionų politikos krypčių techniniu ir moksliniu pagrindu.

2.7

Dalinantis ir kombinuojant skirtingose šalyse ir sektoriuose surinktą informaciją ir žinias, bus galima išvengti dubliavimo ir užtikrinti, kad visose Bendrijos politikos kryptyse būtų atsižvelgta į aplinkosaugą.

2.8

Komisija pritaikys 1998 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimu jai suteiktas įgyvendinimo įgaliojimus. Įvairios Komisijos tarnybos, tame tarpe Eurostat ir Bendras tyrimų centras aktyviai dalyvaus direktyvos įgyvendinime; prie jo prisidės ir Europos aplinkos agentūra. Valstybės narės paskirs nacionalinę valdžios instituciją, atsakingą už ryšius su Komisija. Techniniam INSPIRE valdymui yra numatyta komitologijos procedūra, dalyvaujant vyriausybės ekspertams, Europos agentūroms ir atitinkamiems GD.

3.1

Komitetas pritaria ir remia direktyvos, sukuriančios Bendrijos geografinių duomenų infrastruktūrą. Jis mano, kad EB sutarties 175 str. tam yra tinkamas pagrindas.

3.2

Kartu su kitais informacijos šaltiniais INSPIRE parems sprendimų priėmimo procesą aplinkosaugos, sveikatos apsaugos politikoje ir daugelyje kitų sričių.

3.3

Komitetas mano, kad projekto privalumas yra tai, kad jo rezultatai atsveria sąnaudas; tai leis išvengti dubliavimo ir pagerinti Bendrijos politiką bei visuomenės informavimą.

3.4

Komiteto nuomone, ši Bendrijos infrastruktūra ir per ją prieinamos paslaugos turi būti viešai prieinamos, kadangi daugelis jų yra mokslinių duomenų ir žinių bazės, kurių naudojimas yra visuotinės svarbos (stichinių ar pramoninių nelaimių prevencija, sveikata, t.t.). Reikia vengti pernelyg griežtų duomenų rinkinių ir paslaugų naudojimo teisių apribojimų kliūties.

3.5

Tačiau yra galimos viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei duomenų naudojimas privačiomis struktūromis, siekiant teikti pridėtinės vertės paslaugas ar kurti specializuotų geografinių duomenų bazes komerciniais tikslais.

3.6

INSPIRE infrastruktūros sėkmė priklauso nuo duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo; Komitetas pritaria pasiūlymui nustatyti, bendradarbiaujant su tiekėjais, naudotojais ir standartizavimo įstaigomis, įgyvendinimo taisykles. Akivaizdu, kad yra skubus poreikis harmonizuoti, bet sritis yra labai sudėtinga. Tačiau Komitetas pritaria terminams, nustatytiems įgyvendinimui ir ataskaitų pateikimui.

3.7

Komitetas mano, kad nacionalinio ir Bendrijos lygmens dokumentų protokolai ir formatai turi būti atviri ar laisvai prieinami ir nemokami, ir kad duomenys turi būti įskaitomi visos nemokamos programinės įrangos, teikiančios prieigą prie interneto, kad būtų išvengta diskriminacijos duomenų prieinamume ir naudojime dėl naudojamos programinės įrangos.

3.8

Galiausiai, Komitetas, pritardamas Komisijos pasiūlytam išimčių sąrašui, primena savo susirūpinimą dėl asmeninių ir privataus gyvenimo duomenų apsaugos. Šią apsaugą reikia pridėti prie būtinybės apsaugoti pagrindinius nacionalinius interesus ir viešąjį saugumą laisvai prieinamų duomenų pobūdžio prasme.

4.1

Kalbant apie direktyvos projekto numatytas reguliarias ataskaitas, Komitetas taip pat norėtų jas gauti.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/35

1.1

Galima teigti, kad Bendroji vandens politikos direktyva (1) (BVPD) labai pakeitė ES vandens politikos kryptį, ir ne tik dėl to, kad direktyvoje buvo įtvirtintas suderintas požiūris į įvairias situacijas, susijusias su mūsų kontinentiniais ir jūrų vandenimis, bet ir todėl, kad joje buvo nustatytas efektyvus metodas šių vandenų kokybei įvertinti ir įdiegta centralizuota organizacinė sistema, sudaranti geresnes sąlygas vieningai spręsti kiekvieno upės baseino klausimus, nepaisant skirtingos kompetencijos atskirų upės baseino atkarpų atžvilgiu. Be to, siekdama užtikrinti, kad ES vandens politika padėtų apsaugoti mūsų upes ir jūras, Komisija teisinėmis (2) bei kitomis priemonėmis (3) toliau papildo BVPD.

1.2

Tačiau sunku suprasti, kaip BVPD buvo praleisti kai kurie aspektai, kurie yra ypač svarbūs mūsų upių baseinų kokybei, įskaitant potvynių klausimą. Potvyniai yra gamtos reiškiniai, bet jų poveikį iš dalies ypač sustiprina žmonės. Daugelį neigiamų potvynių padarinių būtų galima sušvelninti pasitelkiant tinkamą upių ir upių krantų naudojimo bei apsaugos politiką. Todėl visų pirma reiktų užtikrinti, kad statant su vandeniu susijusią infrastruktūrą, būtų ne formaliai, o realiai atsižvelgta į poveikį aplinkai, siekiant užtikrinti, kad nebus pakeista natūrali dinamika ir bus išsaugotas tinkamas vandens išteklių panaudojimas.

1.3

Potvynių pavojus ES didėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, klimato pokyčiai gali dažniau sukelti liūtinius lietus, o atmosferos atšilimas — padidinti jūros lygį. Antrasis veiksnys — tai poveikis, nulemtas žmogiškosios veiklos, pavyzdžiui, statybos darbai upėse, upių vagų nukreipimo projektai ir uostų statyba neįvertinant ir negerinant tokių uostų poveikio aplinkai. Kitas žmogiškasis veiksnys — didėjantis mūsų kontinento dykumėjimas, kurį lemia plataus masto miškų kirtimas, gaisrai ir kitokia gamtai kenksminga veikla. Trumpai tariant, potvynių pavojus didėja dėl netvarios veiklos. Todėl šią riziką galima sumažinti patvirtinant tvarius ekonominės, socialinės ir aplinkos plėtros modelius.

1.3.1

Per potvynius pramonės, intensyvaus ūkininkavimo ir gyvulių veislininkystės reikmėms naudojamose zonose ir užstatytose teritorijose paplinta medžiagos bei produktai, kurie įprastinėmis sąlygomis nekelia grėsmės vandens kokybei, tačiau dėl potvynio tampa pavojingais teršalais, galinčiais turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai bei susijusioms ekosistemoms.

1.4

EESRK primena, kad 1998-2002 m. Europai žalos padarė daugiau kaip 100 didesnių potvynių, įskaitant katastrofiškus Dunojaus ir Elbės potvynius 2002 m. Nuo 1998 m. dėl potvynių žuvo maždaug 700 žmonių, maždaug pusė milijono neteko namų ir apdraustos žalos suma sudarė maždaug 25 mlrd. eurų (4).

1.5

Komisija, atkreipdama dėmesį į tokią padėtį, 2004 m. liepos mėn. Aplinkos tarybai pateikė pasiūlymą dėl ES veiksmų dėl apsaugos nuo potvynių, kad būtų patvirtinti suderinti veiksmai siekiant pagerinti apsaugą nuo potvynių rizikos. Valstybės narės privalo bendradarbiauti kartografuojant rizikos zonas ir įgyvendinant potvynių rizikos valdymo planus kiekviename upės baseine ir pakrančių zonose, o Komisija padėtų koordinuoti informaciją tarp visų valstybių ir skatinti geriausią praktiką šioje srityje.

1.6

Taip pat būtina pridurti, kad nors šių veiksmų būtina imtis Bendrijos vandens politikos kontekste, minėtoji problematika turi įtakos ir kitoms Europos politikoms sritims, pavyzdžiui, žemės ūkio, aplinkos, civilinės apsaugos, transporto ir kt. politikai. Be to, visas šias politikos sritis veikia itin didelė teisinė problema, susijusi su potvynių užliejamų lygumų valdymu: su upių krantų bei pakrančių apsauga susijusios viešosios sferos demarkavimas ir apibrėžimas, siekiant užtikrinti, kad tik politiniais motyvais besivadovaujančios valdžios institucijos negalėtų atlikti didelių pakeitimų, kurie pakenktų kitų subjektų kompetencijai vandens valdymo ir potvynių rizikos planavimo srityje. Saugomų teritorijų demarkavimas palengvintų galimybes imtis potvynių prevencijos priemonių.

2.1

Komunikato turinį galima suskirstyti į šias tris antraštes:

2.2

Potvynių rizikos valdymo tikslas — sumažinti potvynių tikimybę ir poveikį. Todėl siūloma, kad potvynių rizikos planuose būtų numatyti šie elementai:

2.3

Kalbant apie dabartinius veiksmus ir apie ateities iniciatyvas, skirtas sušvelninti potvynių pasekmes, yra siūlomi trys veiksmų lygiai.

2.3.1

Europos lygiu veiksmai yra orientuoti į tai, kad būtų pasitelkiamos esamos priemonės ir politika, skirta užkirsti kelią potvyniams bei sušvelninti jų pasekmes. Tyrimų politikos srityje siekiama panaudoti tyrimų projektus, pavyzdžiui, FLOODsite, kuris padeda tobulinti integruotas potvynių rizikos analizės ir valdymo metodologijas. Struktūrinių fondų, ypač Europos regioninės plėtros fondo, naudojimas gali padėti tobulinti technologinius tyrimus ir infrastruktūros plėtrą (5). IRMA projektas („INTERREG Reino ir Maso veikla“) yra tarptautinio požiūrio į kovą su potvyniais pavyzdys.

2.3.1.1

Europos lygiu taip pat siūloma, kad per miškininkystės ir kitokią žemės ūkio veiklą BŽŪP būtų naudojama potvynių apsaugos teritorijoms nustatyti, kad būtų galima apsaugoti dirvą. Panašiai planuojama aplinkos politiką pasitelkti įgyvendinant BVPD ir siekiant šio tikslo, potvynių rizikos valdymą įtraukti į integruotus upių baseinų planus. Be to, 2002 m. po didelių potvynių Vidurio Europoje sukurtas Solidarumo fondo parama ir toliau bus naudojama nepaprastųjų padėčių atvejais.

2.3.2

Valstybių narių vaidmens kontekste būtina pabrėžti, kad jos ėmėsi veiksmų kovojant su potvynių pasekmėmis, patvirtindamos oficialias ir teisines gaires; tai ypač pasakytina apie valstybes, kurios daugiausiai nukenčia nuo tokių reiškinių. Be to, egzistuoja apsaugos nuo potvynių planai ir strategijos, o dažniausiai nuo potvynių nukenčiančiuose regionuose yra sudaryti rizikos žemėlapiai.

2.3.3

Trečia, įgyvendinamos tarptautinio bendradarbiavimo priemonės tarpvalstybinių upių atžvilgiu, ypač Vidurio Europoje — kuriamos institucijos, leisiančios užtikrinti suderintą požiūrį į upių baseinų valdymą.

2.4

ES suderintų veiksmų programoje yra keletas elementų, būtinų nustatant priemones, kurios padėtų užkirsti kelią potvyniams ir sušvelninti jų poveikį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į šiuos elementus: valdžios institucijų koordinacijos gerinimą pasitelkiant upių baseinų ir pakrančių teritorijų valdymo planus, potvynių rizikos kartografavimą, kaip planavimo priemonę, ir geriausios praktikos mainus.

2.4.1

Kad ši programa būtų sėkminga, valstybės narės, Komisija ir kitos suinteresuotos šalys privalo bendradarbiauti ir vykdyti savo užduotis bei įsipareigojimus potvynių rizikos prevencijos srityje.

2.4.2

Sunku kiekybiškai įvertinti apskaičiuotus šių bendrųjų veiksmų kaštus, tačiau kokybinė potvynių pasekmių sumažinimo nauda Europos žmonėms, jų turtui ir atitinkamiems žmonėms bei teritorijoms yra daug didesnė už bet kokius kaštus.

2.5

Priede pateikiamos gairės dėl potvynių rizikos valdymo planų ir potvynių rizikos žemėlapių parengimo bei įgyvendinimo; tai svarbu siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į programos tikslų įgyvendinimą.

3.1

EESRK pritaria Komisijos komunikatui, kuriuo siekiama tobulinti ir suderinti daugelyje valstybių narių egzistuojančias prevencijos sistemas, skirtas sušvelninti potvynių pasekmes. Nepaisant to, pirma, būtina išsamiau įvertinti šią problemą, kad būtų galima apsispręsti dėl priemonių, kurios būtų tinkamos rengiant efektyviausius prevencinius veiksmus, suteikiančius galimybę labai sumažinti potvynių sukeliamą žalą. Antra, būtina apibrėžti tam tikras pasiūlyme nepaminėtas pagrindines sąvokas, siekiant pasiekti kuo geriau suderintą susitarimą dėl valdymo planų ir rizikos žemėlapių priemonių.

3.2

Potvyniai — tai gamtos reiškiniai, susiję su įprastiniu upių ir pakrančių sistemų funkcionavimu; jų geologinė laiko skalė yra daug didesnė nei laiko skalė, kuri paprastai pasitelkiama, pavyzdžiui, ekonominiam planavimui ar žemėtvarkos planavimui ir t.t. Todėl „pasikartojimo intervalas“ reiškia, kad:

Minėtinos šios hidrologinio planavimo srityje vartojamos sąvokos:

3.3

Potvynio mastai priklauso nuo to, kaip žmonės įsisavina ir naudoja užtvindomas teritorijas veiklai, kuri kenkia normaliam šių vandens sistemų funkcionavimui, iš esmės pakeisdama upių ir pakrančių aplinką. Dėl tokios veiklos padidėja rizika, kad gali susidaryti nenormalios sąlygos, ypač žalingos žmonėms ir turtui. EESRK mano, kad toliau nurodytus dalykus būtina vertinti kaip veiksnius, didinančius potvynių smarkumą ir mastą:

3.4

Atsižvelgiant į didėjantį potvynių pavojų dėl kintančių natūralių veiksnių (ypač dėl klimato pokyčių), būtini nuodugnūs tyrimai, siekiant nustatyti, kaip šie pokyčiai gali paveikti upių bei pakrančių dinamiką ir, atitinkamai, šalia kitų kintamųjų, — potvynių teritorijas bei jų pasikartojimo intervalus.

3.5

Galima ir būtina neutralizuoti riziką, kuri didėja dėl tokių žmogiškųjų veiksnių kaip šiose teritorijose vykdoma žemėtvarka ir jose įsikūrusių žmonių skaičius; siekiant šio tikslo, būtina parengti aktyvią planavimo politiką, kuri sudarytų tinkamas sąlygas TVARIAI panaudoti užliejamas teritorijas ir sumažinti riziką.

4.1

EESRK sutinka, kad potvynių rizikos valdymo tikslas — sumažinti potvynių tikimybę ir (arba) poveikį, paprastai pasitelkiant Komisijos nurodytus prevencijos, apsaugos, informacijos ir kt. tikslus. Nepaisant to, reiktų klasifikuoti galimus veiksmus ir priemones, taip pat kriterijus, kurie kiekvienu atveju leistų priimti teisingą sprendimą. Taikytinos šios prevencinės priemonės:

4.2

EESRK siūlo Komisijai, kad valdymo planai būtų pagrįsti šiais principais ir nestruktūrinėmis priemonėmis:

Būtent šiame kontekste būtina pasitelkti ilgalaikio strateginio planavimo principą, t.y. ne tik atsižvelgti į prognozių pasikeitimus, kaip nurodyta Komisijos komunikate, bet ir iš esmės pataisyti juos tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad dabartinis rizikos lygis išliks toks pat arba padidės.

4.3

Siekiant pasirinkti tinkamas apsaugos nuo potvynių patobulinimo priemones, reiktų nustatyti tinkamas gaires ir kriterijus:

4.4

Įvairiose pasaulio šalyse sukaupta potvynių rizikos valdymo patirtis (ypač nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio) parodė, kad pagrindinės problemos įgyvendinant prevencines priemonės yra ne techninio pobūdžio ir kad jos negali būti sprendžiamos pasitelkiant vien tik rizikos ar pavojų žemėlapius. Pavyzdžiui, JAV armijos inžinerinės pajėgos parengė per 20 000 rizikos žemėlapių, tačiau labai nedaugelis vietos valdžios institucijų jais naudojasi, o jeigu naudojasi, tai dažniausiai pasirenka vieno tipo struktūrinius veiksmus (pavyzdžiui, kanalų formavimą, užtvankų ir dambų statybą), kurie dažnai neužtikrina potvynių kontrolės ir neužkerta kelio žalai, kurios galima išvengti; taip yra todėl, kad įgyvendinus tokias priemones, valdžios institucijos ir plačioji visuomenė nepagrįstai pradeda manyti, kad jos yra saugios.

4.5

Būtina pabrėžti, kad Europos Sąjungoje būtent tokios priemonės — daugiausiai riboto naudojimo užtvankų ir kanalų statyba — yra finansuojamos Struktūrinių fondų (ERPF ir Sanglaudos fondų) lėšomis. Prevencinės priemonės (struktūrinės ar kitokios) paprastai yra mažiau finansuojamos. Todėl EESRK mano, kad būtina įvertinti poreikį numatyti specialią šios Veiksmų programos finansavimo liniją arba, jeigu tai nepadaroma, reikia parengti gaires dėl veiksmų įtraukimo į kitas Komisijos finansuojamas programas.

4.6

Bet kuriuo atveju tokių struktūrinių priemonių nepakanka, kad būtų užkirstas kelias potvyniams ar apsaugotos potvynių užliejamos teritorijos. Jos gali būti naudingos tik kaip platesnio požiūrio dalis, kai yra atsižvelgiama ir į tokius dalykus kaip žemėtvarkos planavimas, transporto planavimas (keliai, geležinkeliai ir t.t.), potvynių sausinimo kanalų priežiūra ir teritorijų bei ekosistemų, reguliuojančių natūralų nutekėjimą, apsauga. Todėl ateityje komunikato priede reikėtų pateikti tikslesnes gaires ir rengiant šiuos planus įtraukti metodologinius principus ar geros praktikos pavyzdžius.

4.7

Potvynių valdymo planus būtina įtraukti į Vandens politikos pagrindų direktyvoje numatytus valdymo planus, siekiant užtikrinti, kad viso upės baseino atžvilgiu numatyti veiksmai būtų reikiamai planuojami ir kad priemonės bei veiksmai, kurių skirtingais lygiais (vietos, valstybės, tarptautiniu lygiu ir t.t.) imasi kompetentingos valdžios institucijos, būtų suderinami ir tinkamai koordinuojami. Būtina nustatyti kriterijus ir formules, kurios leistų tinkamai integruoti šias dvi suderinamas, tačiau skirtingas planavimo sistemas, priimant tokį procesą palengvinančią direktyvą. Šiuos elementus būtina atidžiau išnagrinėti toliau tobulinant priede pateikiamas gaires.

4.8

Siekiant potvynių valdymą įtraukti į BVPD, iš esmės būtini šie dalykai:

4.9

Svarbiausi potvynių rizikos valdymo aspektai, susiję su BVPD besiremiančiu planavimu, yra šie:

5.1

EESRK mano, kad planuojant bet kuriuos veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią potvyniams, nuo jų apsisaugoti ar sušvelninti jų pasekmes, būtina pasitelkti BVPD numatytą metodologiją ir priemones, ypač upių baseinų planą, kuris sudaro sąlygas reguliuoti visą veiklą, susijusią su vidaus vandenų ir atitinkamų pakrančių teritorijų valdymu. EESRK mano, kad tuo tikslu komunikato turinį ir čia pateiktus komentarus būtina įtraukti į Bendrijos direktyvą, kuri rizikos valdymo planus padėtų suderinti su kiekvieno baseino plano charakteristikomis ir šitaip prisitaikyti prie konkrečių mūsų upių ir pakrančių zonų sąlygų.

5.2

Siekiant užtikrinti, kad šie aspektai būtų tinkamai įvertinti, būtina:

5.3

Rizikos valdymo planai ir rizikos kartografavimas, kaip nurodyta siūlomo komunikato prieduose, turi būti išplėsti, siekiant nustatyti ir išaiškinti veiksmų bei priemonių klasifikaciją, išskiriant prioritetinius veiksmus bei priemones, geriausiai tinkamas pagal užsitikrintą finansavimą, taip pat kriterijus, kuriuos būtina patekinti, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti naudą žmonėms bei turtui. Svarbiausias tikslas — suderinti natūralų vidaus vandens kelių ir pakrančių sistemų funkcionavimą su žmogiškąja veikla, siekiant užtikrinti integruotą ir tvarią veiklą potvynių teritorijose.

5.4

Pagaliau EESRK mano, kad svarbiausi su planavimu pagal BVPD susiję potvynių rizikos valdymo aspektai — tai rizikos, perspėjimų ir nepaprastųjų padėčių apibrėžimai laikotarpiams, kai šie reiškiniai pasireiškia. Be to, būtina neužmiršti kitų Bendrijos priemonių, skirtų daugiadiscipliniams tyrimams bei bendradarbiavimui, siekiant sušvelninti potvynių sukeltą žalą; priemonių, kurias pasitelkiant nustatomas draudimas, būtinas norint padengti potvynių aukų patirtą žalą ir minimizuoti jų ekonominius nuostolius; o svarbiausia, — priemonių, užtikrinančių budrumą ir kontrolę infrastruktūrinių projektų, įgyvendinamų vidaus vandens kelių ir pakrančių sistemose, atžvilgiu.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/40

—

Galutiniai naudos gavėjai mokėjimus turi gauti su kuo mažesniais atskaitymais.

—

Veiksminga kontrolė turi užkirsti kelią neleistinam lėšų panaudojimui.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/44

1.1

Dėl gyvūnų pavojingų infekcijų protrūkio, t.y. smegenų kempinligės (BSE), nagų ir snukio ligos, kiaulių maro ir Niukaslio ligos ES gyvūninių produktų rinkoje įvyko pasikartojančios krizės. Dėl tokių epizootijų yra skerdžiami gyvūnai bei taikomi prekybos apribojimai ir pan., ir tai turi sustabdyti ligų plitimą. Dažniausiai veterinarijos fondas apmoka išlaidas, skirtas 50 % padengti valstybių narių patirtų sąnaudų.

1.2

Juo labiau, kad atitinkamų gaminių rinkoje kyla problemų dėl, inter alia, draudimo prekiauti ir draudžiamųjų teritorijų. Todėl tokiais atvejais numatoma palaikyti kiaulienos, kiaušinių, paukštienos, jautienos, pieno ir pieno produktų bei avienos ir ožkienos rinkos organizavimą. Siekiant taikyti šias išimtines priemones, iškeliama pagrindinė sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės taikytų epizootijų prevencijai skirtas būtinas veterinarijos priemones. Be to, rinkos palaikymo priemonės yra taikomos tik tokiu mastu ir tokiam laikotarpiui, kuris yra būtinas atitinkamai rinkai palaikyti.

1.3

Iš pradžių, pavyzdžiui, kiaulių maro atveju aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje Bendrija finansuodavo visas atitinkamas išimtines priemones, kurioms Komisija pritardavo taikydama komiteto procedūrą. 1992 m. dėl kiaulių maro pirmą kartą buvo vykdomas bendrasis valstybių narių finansavimas. Kadangi buvo neaiškumų dėl tokio finansavimo apimties, 1994 m. Komisija nusprendė nustatyti 70 % Bendrijos finansavimą patikslinant didžiausią gyvūnų skaičių. Vėliau toks pat procentinis dydis buvo taikomas jautienos sektoriui, kad būtų išvengta smegenų kempinligės bei nagų ir snukio ligos. Dėl Audito Rūmų reikalavimo taikyti paralelizmą tarp bendrojo veterinarijos priemonių ir rinkos priemonių finansavimo, nuo 2001 m. bendrasis valstybių narių finansavimas sudaro 50 %.

1.4

2003 m. EB Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija neturi teisinio pagrindo nustatyti, kad bendrasis šalies finansavimas sudarytų 30 %; toks nutarimas buvo paskelbtas remiantis Teisingumo Teismui įteiktu Vokietijos ieškiniu teismo byloje dėl jautienos supirkimo reglamentavimo smegenų kempinligės kontekste (1). Todėl Komisija neturi teisinio pagrindo ir toliau taikyti ligšiolines nuostatas. Todėl siūloma, kad ateityje bendrasis šalies 50 % finansavimas būtų vykdomas patikslinant kiaulienos, kiaušinių, paukštienos, jautienos, pieno ir avienos bei ožkienos rinkos organizavimą ir priemones, susijusias su vidaus rinka ir eksportu į trečiąsias šalis.

2.1

Deja, nuo 1992 m. Komisija ir valstybės narės bendrosios žemės ūkio politikos kontekste nesilaiko iki šiol galiojusio visuotinio principo, kuriuo remiantis Bendrija skiria visą finansavimą „pirmojo ramsčio“ priemonėms ir taip pat bendrai rinkai organizuoti skirtoms priemonėms. Suprantama, kad Taryba, priimdama aktualų pasiūlymą dėl jos pačios įvesto principo, gali nuo jo nukrypti. Tačiau šiame kontekste Komisija, remdamasi EB Teisingumo Teismo sprendimu ir turėdama aiškų įgaliojimą, gali nukrypti nuo Tarybos sprendimų net ir tais atvejais, kai Komisija, dalyvaujant valstybėms narėms, savo veiklą vykdo atsakinguose valdymo komitetuose.

2.2

Atsižvelgiant į epizootijų paplitimą ir trukmę, atitinkamos priemonės gali sąlygoti nemažas išlaidas, kurios dažniausiai turi būti apmokėtos viešosiomis lėšomis. Išlaidų paskirstymo tarp ES ir valstybių narių klausimas yra glaudžiai susijęs su valstybių narių finansinio solidarumo klausimu. Bendrojo šalies finansavimo kontekste tam tikros valstybės narės gali būti geriau pasirengusios arba, palyginus su kitomis, jos gali turėti daugiau galimybių padengti šias išlaidas. Tam tikros valstybės narės išlaidas gali tiesiogiai arba netiesiogiai perduoti įmonėms, o tai, kaip paaiškėjo dėl smegenų kempinligės kilusios krizės atveju, gali sąlygoti didelius konkurencijos iškraipymus.

2.3

Remiantis Komisijos nuostatomis, jei valstybės narės bus labiau įtrauktos į bendrąjį finansavimą, jos taikys griežtesnes priemones, skirtas kovai su gyvūnų ligomis ir jų prevencijai. Nors Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gali šiuo argumentu vadovautis, gali būti, kad kartais dėl šio reikalavimo sprendimų priėmimas gali užtrukti arba tapti sudėtingesniu, o tai turėtų įtakos veiksmingoms kovos su gyvūnų ligomis priemonėms.

2.4

Taip pat EESRK supranta Komisijos nuostatą, pagal kurią šis pasiūlymas prilygsta nuo 1992 m. atliekamos praktikos tęsimui ir kuri užtikrintų paralelizmą tarp veterinarijos fondų ir rinkos organizavimo priemonių.

2.5

Tačiau Komitetas mano, kad rinkos organizavimo kontekste numatytų išimtinių priemonių sąnaudas, kurias pirmiausia nustatė Taryba, būtina vertinti bendros atsakomybės ir finansinio solidarumo aspektu. EESRK nuomone, šio principo pažeidimas sąlygotų riziką, kad valstybės narės pasirinks skirtingus metodus, skirtus kovai su epizootijomis; epizootijų protrūkiai gali atsirasti atsitiktinai ir netikėtai, nepaisant veiksmingos kontrolės ir epizootijų profilaktikos. Tokie protrūkiai taip pat neigiamai paveiktų ir kitų valstybių narių rinką. Be to, šiame kontekste bendras šalies finansavimas gali sąlygoti riziką, kad bus neigiamai paveiktos kitos sritys ir iškils bendrosios žemės ūkio politikos pakartotinio nacionalizavimo pavojus.

2.6

Jeigu nepaisant to bus remiamas Komisijos pasiūlymas, administraciniu požiūriu būtų sudėtinga ir neteisėta šių nuostatų kontekste pagal Sutarties sąlygas finansavimą laikyti valstybės pagalba. Taigi jau nuo pat pradžių turėjo būti taikomas Komisijos pasiūlymas dėl atleidimo nuo pranešimų teikimo procedūros.

3.1

EESRK mano, kad reiktų laikytis Bendrijos solidarumo principo ir rinkos organizavimo formoms taikyti išimtines priemones. Todėl komitetas nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl valstybių narių 50 % bendro finansavimo.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/46

1.1

Nuo 2005 m. vasario 28 d. iki kovo 15 d. vyksianti Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos (MPK) 49-oji sesija bus skirta peržiūrėti Pekino veiksmų Platformos ir Pekino Deklaracijos, priimtų IV pasaulinėje moterų konferencijoje (Pekinas, 1995 m.), taikymą bei dokumentų, patvirtintų Generalinės Asamblėjos 23-ioje specialioje sesijoje „Moterys 2000 m.: lyčių lygybė, vystimasis ir taika XXI amžiuje“ (Niujorkas, 2000 m.), taikymą. Pastaroji inicijavo pasiektos pažangos ir kliūčių, su kuriomis buvo susidurta siekiant lyčių lygybės, išankstinį įvertinimą.

1.2

Generalinė Asamblėja 23-ioje specialioje sesijoje priėmė „Pekino Deklaracijos ir Veiksmų Platformos įgyvendinimo tolimesnių veiksmų bei iniciatyvų“ rezoliuciją ir politinę deklaraciją, kurioje valstybės narės sutarė vėl susitikti praėjus 10 metų po platformos priėmimo, siekiant įvertinti pažangą ir apsvarstyti naujas iniciatyvas.

1.3

Kaip numatoma MPK daugiametėje programoje, 49-os sesijos darbas bus nukreiptas į pažangą, pasiektą 12-oje Veiksmų platformos nustatytų sričių, ir dabartinių iššūkių bei naujų strategijų nustatymą, remiant teisių suteikimą moterims ir vaikams. Siekdama skatinti dialogą, šia proga Asamblėja leis plačiau dalyvauti valstybių narių delegacijoms, pilietinei visuomenei ir tarptautinėms organizacijoms.

1.4

Jungtinių Tautų įsipareigojimas nulėmė lyčių lygybės problemos įtraukimą į tarptautinę darbotvarkę. Pirmoji pasaulinė moterų konferencija įvyko 1975 m., paskelbus Moterų dešimtmetį (Meksikas). Antrojoje konferencijoje („Dešimtmečio vidurys“, vykusioje 1980 m. Kopenhagoje) vyriausybės (iš pradžių 57) pasirašė Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo (angl. CEDAW), 1979 m.), kuri yra viena gairių ilgame kelyje link lyčių lygybės. Trečiojoje konferencijoje (Nairobis, 1985 m.) buvo patvirtintas veiksmų planas „Moterų pažangos ateities strategijos“, kuriame vyriausybės ir tarptautinės organizacijos paskelbė lyčių lygybės siekinį.

1.5

Tolimesnis moterų klausimų ir moterų vaidmens pripažinimo proceso žingsnis buvo JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 (2000 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo (kuri pripažino, kad karas skirtingai paveikia moteris ir dar kartą patvirtino poreikį stiprinti moterų vaidmenį su konfliktų prevencija bei išsprendimu susijusių sprendimų priėmimo procesuose). Bendrai tariant, per pastarąjį dešimtmetį į moterų skatinimo klausimą buvo atsižvelgiama visų Jungtinių Tautų remiamų svarbių konferencijų ir tarptautinių susitikimų išvadose (1)

1.6

Kitas svarbus įvykis buvo 2000 m. rugsėjo mėnesį įvykęs Jungtinių Tautų Tūkstantmečio viršūnių susitikimas, kuriame valstybės narės nustatė aštuonis aiškius ir išmatuojamus siekinius (Tūkstantmečio vystymosi tikslus), kuriais siekiama iki 2015 m. ženkliai sumažinti skurdą, badą, ligas ir aplinkos degradaciją. Tūkstantmečio Deklaracija taip pat tapo atsaku į poreikį parengti nuoseklų prioritetų sąrašą, remiantis tais prioritetais, kurie buvo nustatyti per pastarąjį dešimtmetį tarptautiniame lygmenyje vykusiose įvairiose konferencijose ir viršūnių susitikimuose. Trečdalis siekinių yra susiję su lyčių lygybės skatinimu bei teisių suteikimu moterims, ir yra glaudžiai susieti su švietimu bei mokymu; penktadalis jų yra susiję su reprodukcine sveikata. Tačiau visiems aštuoniems tikslams yra būdingi lyčių klausimai.

2.1

Nors ir Jungtinių Tautų sistema nustatė svarbius lyčių lygybės pasiekimui skirtus teisinius pagrindus, praktinis principų taikymas šalyse ir jų prekybos ir vystymosi politika kartais neatitinka rašytinių ketinimų. Visišką pilietinių, ekonominių, socialinių ir politinių moterų teisių įgyvendinimą praktikoje dažnai varžo makroekonominė politika ir neoliberaliais principais pagrįstos prekybos sutartys, kuriose visiškai neatsižvelgiama į lyčių klausimus.

2.2

Be to sudėtinga tarptautinė padėtis yra išties nepalanki moterų padėties gerinimo aplinkai, o taip pat kyla pavojus, jog ankstesnių metų pasiekimai pradės nykti.

2.3

Dabartiniai konfliktai toliau silpnina ir sunkina moterų padėtį.

2.4

Smurtas šeimoje kaip ir anksčiau yra dar dažnai pasaulyje sutinkamas fenomenas, dėl kurio kenčia įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir tikėjimo moterys.

2.5

Todėl svarbu prioritetiniu siekiniu dar kartą patvirtinti lyčių lygybę ir moterų teisių gynimą, lygaus vystymosi, geresnio gerovės paskirstymo, darnaus ekonomikos augimo pasiekimo ir silpnesnių gyventojų sluoksnių apsaugos sistemų stiprinimo priemones.

3.1

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui svarbu dalyvauti parengiant savo dokumentą, skirtą įvertinti Europos Sąjungos pasiektą pažangą lyčių lygybės atžvilgiu.

3.2

Reikia pažymėti, kad Komitetas visada entuziastingai domėjosi moterų padėties gerinimui skirta veikla, tiek pasisakydamas daugelyje savo nuomonių, tiek pats skatindamas įvairias iniciatyvas. Atsižvelgdamas į IV pasaulinę moterų konferenciją (Pekinas, 1995 m.), o ypač į tolimesnius su ja susijusius veiksmus (Pekinas +5), Komitetas pateikė dvi nuomones (EXT/131 ir REX/033), kuriose pabrėžė, pavyzdžiui, Komiteto delegacijos dalyvavimo Jungtinių Tautų posėdžiuose svarbą.

3.3

Be to, bendradarbiavimo su Europos Sąjungos institucijomis kontekste, ypač su Taryba, Europos Parlamentu ir Komisija, Komitetas prisiėmė svarbų vaidmenį stebėti daugelį Europos Sąjungos lyčių lygybės užtikrinimo iniciatyvų, kurios rodo praėjusių kelerių metų pastangas įveikti iššūkius ir nugalėti Pekine įvardintas kliūtis.

3.4

Šiuo atžvilgiu mes tikime, kad, peržiūrėdamas nuo IV konferencijos pasiektą pažangą ir iškilusias kliūtis, Komitetas galėtų svariai prisidėti, padėdamas užtikrinti, kad į moterų klausimus būtų sistemingai atsižvelgiama vis didesniame Europos Sąjungos politikos ir visuomenės sričių skaičiuje.

3.5

Be to, atsižvelgdami, kad Europos Sąjunga turės prisiimti vadovaujantį vaidmenį tarptautiniame lygmenyje, o kartu ir sunkią atsakomybę, mes ketiname šioje nuomonėje nustatyti galimus ES indėlius į moterų pažangos ir gyvenimo sąlygų gerinimą visame pasaulyje, remiantis jos bendradarbiavimo ir prekybos bei vystymosi politika.

4.1

Lyčių lygybės klausimas Europos Sąjungoje buvo galutinai kodifikuotas Amsterdamo sutartimi, kuri patvirtino „dvikryptį požiūrį“, apjungusį lyčių integravimą į visas Bendrijos politikos sritis su moterų padėties gerinimo konkrečių priemonių įvedimu. Tačiau lygių galimybių klausimas jau buvo įtrauktas į Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką, o taip pat buvo pagrindiniu struktūrinių fondų siekiniu dar 1994 m.

4.2

Europos Sąjunga socialinės politikos srityje pradėjo taikyti integracinį metodą, pagal kurį išskiriami vykdomieji bei finansiniai instrumentai ir viešos koordinacijos metodas. Naujausi lyčių lygybei pasiekti skirti ES priimti instrumentai yra Lyčių lygybės bendroji strategija (2001–2005 m.), o taip pat lyčių lygybės metinės darbo programos struktūriniuose fonduose.

4.3

Lyčių lygybės bendroji strategija (2001–2005 m.) skirta koordinuoti veiklą ir programas, kurios iš pradžių buvo sukurtos sektoriniu pagrindu, atspindint dvikryptį Amsterdamo sutarties požiūrį, siekiant gerinti aiškumą, pvz., sukuriant patikimus rodiklius ir stebėsenos, įvertinimo bei pasiektų rezultatų paskelbimo sistemą.

4.4

Strategija nustato penkias plačias tarpusavyje susijusias lyčių lygybės skatinimo veiksmų/siekinių sritis: ekonomika (susijusi su užimtumo strategija ir struktūriniais fondais, o taip pat su integravimo į visas politikos sritis, turinčias įtakos moterų padėčiai ekonomikoje, taikymu); dalyvavimas ir atstovavimas (susiję su sprendimų priėmimo procesais); socialinės teisės (susijusios su gyvenimo sąlygomis ir socialinės apsaugos sistemoms būdingais skirtumais); pilietinis gyvenimas (susijęs su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, ypač pabrėžiant smurtą bei prekybą sekso paslaugoms); vaidmenų ir stereotipų pasikeitimai (susiję su kultūra ir žiniasklaidos priemonėmis).

4.5

Lyčių lygybės politiką taip pat paspartino struktūrinių fondų naudojimas. Kruopščia ir kritiška lygių galimybių skatinimo priemonių bei jų silpnybių analize pagrįstos 2000-2006 m. laikotarpio nuostatos ir jose įtrauktas Amsterdamo sutartyje nustatytas dvikryptis požiūris. Be to, struktūriniai fondai, o ypač Europos socialinis fondas, jau visada buvo laikomi pagrindiniu Europos Sąjungos užimtumo strategijos instrumentu; 2003 m. liepos mėn. patvirtintose naujose užimtumo politikos ramsčiuose lyčių lygybė paverčiama horizontaliu klausimu, apimančiu visus ramsčius, o vieną ramstį atvirai skiriantį moters ir vyro lygybės klausimams.

4.6

Europos socialiniame fonde pasiekta ženkli pažanga daugiausiai susijusi su užimtumu ir mokymu. Pastangos šioje srityje visų pirma buvo sutelktos į moterų patekimą į darbo rinką, jų dalyvavimo rinkoje bei užimamų pareigų gerinimą (E ašis), o taip pat darbo bei šeimos gyvenimo suderinimą. Jau yra vilčių teikiančių sėkmingų pasiekimų šioje srityje. Taip ESF atsižvelgė į Europos Tarybos Lisabonoje (2000 m.) nustatytą kiekybinį siekinį, pagal kurį būtent moterų užimtumas turi padidėti nuo 51 % (2000 m.) iki 60 % ir pagal Europos Tarybos Barselonoje (2002 m.) priimtą siekinį ikimokyklinio švietimo paslaugas teikti 90 % vaikų nuo trejų metų amžiaus iki pradinės mokyklos pradžios, ir mažiausiai 33 % vaikų, kuriems mažiau nei treji metai (iki 2010 m.).

4.7

Tačiau priemonės, skirtos gerinti darbo kokybę ir karjeros galimybes, skatinti moteris verslininkes, mažinti darbo užmokesčio skirtumą ir remti moterų padėtį naujų technologijų sektoriuje, yra tik fragmentiškos. Darbo/gyvenimo pusiausvyros srityje esama keleto projektų, skirtų gerinti vaikų priežiūros struktūras, tačiau labai nedaug susijusių būtent su senyvo amžiaus žmonių priežiūra ar šeimos išlaikytiniais.

4.8

Lyties matmuo vis yra labai kuklus kituose fonduose, ypač susijusiuose su žemės ūkiu ir žuvininkyste, sektoriuose, kuriuose moterys tradiciškai mažiau atstovaujamos, net jei jos atlieka aktyvų vaidmenį šių sektorių vystyme. Todėl išlieka didžiulė nelygybė šiose srityse, o moterų indėlis į visuomenę vis dar nepakankamai įvertinamas, tuo pačiu ir aplinkossaugos gerinimo atžvilgiu.

4.9

ES politika paremta įvairiomis konkrečiomis finansavimo programomis ir iniciatyvomis, pvz., „NOW“ (užimtumas) — darbo rinkai, „STOP“ — bendradarbiavimo kovoje su prekyba moterimis ir vaikais skatinimui, „DAPHNE“ — smurto aukų apsaugos ir informacijos gerinimui bei „Moterys ir mokslas“ (Mokslinių tyrimai ir vystymosi bendroji programa) — naujų technologijų sektoriuje. Bendroji strategija taip pat skirta stiprinti lyčių integravimą į įvairias Bendrijos iniciatyvas, tokias kaip „Equal“, „Interreg“, „Urban“, „Leader“, o taip pat „Leonardo“, „Socrates“, „Jaunimas“ ir „Kultūra“ kultūros sektoriuje.

4.10

Komisijos ataskaitoje apie vyrų ir moterų lygybę (COM(2004) 115) pažymima, kad šioje srityje jau esama pakankamai sudėtingų ES teisinių pagrindų (2), pagrįstų išsamia precedentine teise. Taip pat rengiamas pasiūlymas priimti bendrą direktyvą dėl vienodo elgesio su moterimis bei vyrais principo įgyvendinimo prieigos prie prekių bei paslaugų, bei jų gavimo atžvilgiu, kuri turėtų konsoliduoti ir standartizuoti atitinkamus esamus teisės aktus.

4.11

Europos užimtumo ir socialinių reikalų ministrai paskutiniame posėdyje pirmininkaujant nyderlandams susitarė dėl bendros nuomonės, pažymėdami, kad, atsižvelgiant į bendros direktyvos dėl vienodo elgesio rengimą, sritys, kuriose pirmiausiai reikia veiksmų, yra darbo užmokesčio lygybė, vienodos galimybės įsidarbinti, vienodas socialinės apsaugos sistemų traktavimas, lavinimo ir karjeros galimybės ir pareiga įrodyti diskriminacijos lyties pagrindu atvejus.

4.12

Pasiūlymą direktyvai, įgyvendinančiai moterų ir vyrų lygių galimybių principą prieigos prie prekių bei paslaugų, bei jų gavimo atžvilgiu (2003/0265 (CNS)), taip pat išnagrinėjo EESRK (3) ir nustatė tam tikrus nemažus trūkumus, kurie turi būti ištaisyti nedelsiant.

4.13

Be to, po Pekino Veiksmų platformos priėmimo ir Lisabonos Tarybos, per pastaruosius kelerius metus iš dalies dėl naujų rodiklių įvedimo, buvo pateikta daugiau statistikos lyčių klausimais (pvz., apie sprendimų priėmimo procesus, darbo rinką arba smurtą šeimoje), o tai leido veiksmingai analizuoti problemas ir stebėti politikos bei priemonių poveikį. Todėl statistikos atžvilgiu pažanga jau akivaizdi, net jei ir lieka dar daug ką padaryti, siekiant įvairių sričių rimtos stebėsenos. Tikslų pasiektos pažangos mastą galima nustatyti tik tuomet, jei įmanoma kiekybiškai bei kokybiškai išnagrinėti ir išanalizuoti reiškinius ir vykstančius procesus.

4.14

Iš kitos pusės, lyčių klausimų biudžetai, t.y. lyčių klausimų integravimo į biudžeto procedūras taikymas, vis dar beveik nežinomas Europos Sąjungos lygmenyje ir valstybėse narėse. Lyčių matmens įvedimas kiekviename biudžeto planavimo lygmenyje patvirtina, kad administratorių sprendimai nėra nešališki, o skirtingai įtakoja vyrus ir moteris; šiuo atveju lyčių klausimų biudžeto sudarymas taip pat yra politikos įtakos įvertinimo, lėšų skyrimo ir vyrų bei moterų apmokestinimo instrumentas.

4.15

Deja, nors ir Bendrijos paramos moterims politika paspartėjo, vis dar reikia teigiamų veiksmų ir valstybių narių didžiulių pastangų, siekiant užtikrinti, kad siekiniai būtų iš tikro pasiekti.

4.16

Nors moterų nedarbo rodiklis Europoje per pastaruosius metus 55,6 % sumažėjo, Lisabonos Tarybos nustatytas tikslas vis dar atrodo labai tolimas daugumoje šalių: moterys toliau didina dirbančių rizikingomis sąlygomis ir dažnai neturinčių jokios socialinės apsaugos sistemos bei priskiriamų silpniausios klasės darbuotojų kategorijai gretas; vis išlieka žymi darbo užmokesčio diskriminacija tarp vyrų ir moterų, kuri vis stiprėja, o vertikalus bei horizontalus atskyrimas tebėra liūdna tikrovė. Kaip jau buvo minėta, net darbo/gyvenimo pusiausvyros atžvilgiu, priemonės pasirodo išimtinai nukreiptos į vaikų priežiūrą; beveik nieko nedaroma, kad būtų remiama kitų šeimos narių priežiūra, ir tik kelios šalys įvedė tėvystės atostogų skatinimo priemones dirbantiems tėvams.

4.17

Ženklių skirtumų taip pat esama sprendimų priėmimo atžvilgiu. Tereikia pažvelgti į tai, jog ES lygmenyje Europos Komisijos narių kolegiją sudaro 22 vyrai ir septynios moterys (tik 24 % bendro narių skaičiaus), o Parlamente yra 510 vyrų ir 222 moterys (tik 30 % bendro parlamentarų skaičiaus). Taip pat negerėja padėtis ir nacionaliniame lygmenyje: vidutinis moterų procentas nacionaliniuose parlamentuose nesiekia net 25 %, o tuo tarpu vyriausybėse jis vos viršija 20 %. (4) Ypač moterys per mažai atstovaujamos EESRK (tik 79 iš 317 visų narių (t.y. tik 25 %).

5.1

Į vyrų ir moterų lygių galimybių problemą dabar taip pat visiškai atsižvelgiama Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir vystymosi politikoje: Komisijos pranešimas COM(95) 423 (1995 m. rugsėjo 18 d.), po kurio buvo priimta Tarybos rezoliucija dėl lyčių klausimų integravimo į bendradarbiavimo vystymą (1995 m. gruodžio 20 d.), tapo pirminio reglamento priėmimo 1998 m. pagrindu (1998 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2836/98), kuris dabar atnaujintas 2004–2006 m. laikotarpiui. Naujas tekstas (Nr. 806/2004) stiprina siekinius remti integravimą ir priimti konkrečių priemones, skirtas skatinti lygias galimybes, kaip esminį indėlį į pasaulio skurdo mažinimą, o taip savo prioritetu nustato išteklių bei paslaugų moterims stebėseną, ypač švietimo, užimtumo ir dalyvavimo sprendimų priėmimo procesų atžvilgiu. Taip pat pabrėžiama parama valstybinėms ir privačioms lyčių lygybės skatinimo priemonėms.

5.2

Lyčių lygybės integravimo į Bendrijos vystymosi bendradarbiavimą (2001–2006 m.) veiksmų programa (5) skirta padėti užpildyti spragą tarp išsakytų principų ir praktikos, konkrečios strategijos bei prioritetinių sričių nustatymo pagrindu: parama skurdą mažinančiai makroekonomikos politikai ir sveikatos bei švietimo socialinėms vystymo programoms; maisto sauga ir darnus kaimo vystimasis; transportas; institucinis galimybių didinimas ir geras valdymas; prekyba ir vystimasis, bendradarbiavimas ir regionų integracija; parama lyčių integravimui į visus projektus bei programas regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse; o taip pat Europos Komisijos personalo aprūpinimas instrumentais bei atitinkamas apmokymas lyčių lygybės klausimais.

5.3

2005 m. ir 2006 m. programavimo dokumentai „Lyčių lygybės skatinimas vystymo bendradarbiavime“ nustato šias prioritetines veiksmų sritis: paauglių tarpe skatinti teigiamas pažiūras ir elgesį, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš merginas bei moteris; pagrindinių suinteresuotų šalių valstybėsė partnerėse apmokymo ir jiems teikiamos metodologinės paramos poreikis.

5.4

Europos Komisija remia lyčių lygybę didinančius veiksmus ir projektus per dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą su Vakarų Balkanais, Rytų Europa ir Centrine Azija, Viduržemio jūros šalimis, Afrika, Karibų jūros šalimis ir Ramiojo vandenyno bei Lotynų Amerikos šalimis. Kai siekiama įgyvendinti priemones šioje srityje, kita finansinė parama paskirstoma teminiu, o ne geografiniu pagrindu.

5.5

Su AKR (Afrikos-Karibų jūros-Ramiojo vandenyno) šalimis 2000 m. birželio 23 d. pasirašytas Kotonu (pranc. Cotonou) susitarimas taip pat yra svarbus ES santykių su trečiosiomis šalimis vystymo etapas. Šis susitarimas, parodantis esamą politikos, prekybos ir vystymosi ryšį, vystymosi strategijose įveda socialinį matmenį, pvz. skatindamas visišką nevyriausybinių suinteresuotų šalių dalyvavimą, įtraukiant ir pilietinę visuomenę. Lyčių lygybė taip pat yra pripažinta vienu iš visą sutartį apimančiu klausimu, į kurį būtina sistemingai atsižvelgti (8 ir 31 straipsniai). Labai teigiama pasiekimas, jog nevyriausybinės suinteresuotos šalys dabar dalyvaus skirtinguose nacionalinių strateginių dokumentų rengimo etapuose, o mes tikimės, kad ypatingas dėmesys bus atkreiptas į moterų organizacijų įtraukimą.

Susitarimas taip pat suteikia Komitetui aiškų įgaliojimą konsultuoti ekonomikos ir socialinių interesų grupes, taip oficialiai įtvirtindamas jo, kaip privilegijuoto konsultanto vaidmenį.

5.6

Visiško moterų įtraukimo ir jų aktyvaus dalyvavimo vystymosi politikoje pasiekimas neabejotinai bus sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, tačiau mes tikime, kad svarbu, jog visos Europos institucijos palaikytų aukštą suinteresuotumo lygmenį, o tai, kas išdėstyta dokumentuose, kad virstų konkrečiomis priemonėmis.

5.7

Šiuo atžvilgiu mes manome, kad svarbu Bendrijos ekonomikos ir socialinės sanglaudos politiką pateikti kaip modelį, kurį būtų galima perkelti į likusį pasaulį, o ES — skatinti ir taikyti socialinės sanglaudos principus tarptautiniame lygmenyje, panaudojant jos santykius su trečiomis šalimis.

5.8

Žinoma, naudinga būtų į prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus įtraukti konkrečias išlygas arba net imtis teigiamų veiksmų moterų teises gerbiančių šalių atžvilgiu.

5.9

Nors prekybos liberalizavimas neabejotinai padidino moterų užimtumą besivystančiose šalyse, moterys dažnai priskiriamos dirbančių rizikingomis sąlygomis, žemesnės kvalifikacijos, mažiau apmokamų ir neturinčių jokios socialinės apsaugos darbuotojų kategorijai. Be to, prekybos liberalizavimą dažnai lydi tarptautinių organizacijų pasiūlytos arba diegiamos struktūrinės reformos, kurios, nesant atitinkamų socialinės apsaugos mechanizmų, tampa sunkia našta silpnesniems gyventojų sluoksniams, kuriuose moterys dažnai sudaro daugumą.

5.10

Šiose politikos srityse, ypač prekybos politikoje, vis dėlto dar mažai atsižvelgiama į lyčių klausimus. Žinant, kad jos tikrai nėra neutralios, o atvirkščiai, dažnai neigiamai įtakoja ypač moteris, o taip pat, jog vystantis šalies ekonomikai, negalima nepaisyti socialinės lygybės klausimo, būtų naudinga, jeigu (1) dėl šių politikos sričių būtų deramasi, svarstant lyčių integravimą ir (2) būtų įvestos jų poveikio stebėsenos sistemos makroekonomikos ir mikroekonomikos lygmenyse.

—

Dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir moterų atstovavimas yra vis dar per menkas tiek Europos institucijose, tiek daugumoje valstybių narių nacionaliniuose, regionų ir vietos lygmenyse; tai reikia visuose lygmenyse skatinti, o taip pat svartyti dėl kvotų sistemos įvedimo;

—

Institucijose ir valstybėse narėse turi būti įvestos mokymo priemonės, skirtos lyčių integravimo skatinimui visuose lygmenyse nuo sprendimų priėmimo iki politikos ir strategijos įgyvendinimo;

—

Lyčių įvertinimai, studijos ir statistiniai duomenys bei specialūs rodikliai yra esminiai nustatant klausimus, gerinant įsikišimo strategijas bei politiką, o taip pat veiksmingai vertinant jų įtaką; būtina tęsti atskirų duomenų pateikimą ir naujų rodiklių nustatymą;

—

Visuose ES fonduose ir finansiniuose instrumentuose, įskaitant valstybėse narėse, moterų skatinimui skirti ištekliai turi būti įvertinti remiantis ir skatinant lyčių klausimų biudžeto sudarymą;

—

Tačiau svarbiausia pagrindinė sąlyga yra užtikrinti lygias moterų švietimo ir mokymo galimybių teises, ką ir ragina Tūkstantmečio vystymosi tikslų 3-ias tikslas;

—

Struktūrinių fondų atžvilgiu būtina spartinti pagalbos moterims žemės ūkio (EŽŪOGF) ir žuvininkystės (ŽOFI) sektoriuose priemones ir jas susieti su aplinkosauga, nes tai dar viena sritis, kurioje Bendrijos politika lyčių klausimais yra ganėtinai silpna;

—

Žinių visuomenėje turi būti sustiprintos mokymo priemonės, kurios padėtų pasiekti tikslus pagal Lisabonos strategiją, o ne dar labiau diskriminuotų ir atskirtų moteris. Moterų verslininkių skatinimo ir moterų dalyvavimo naujų technologijų sektoriuje didinimo politikai turi būti suteiktas naujas impulsas;

—

Bendrai tariant, darbo rinkoje reikia papildomų priemonių, kad būtų įveiktas vertikalus bei horizontalus atskyrimas ir panaikintos visos kliūtys, neleidžiančios pasiekti tikrą lygybę; valstybės narės turi susitarti su socialiniais partneriais ir nustatyti konkrečius, kiekybiškai įvertinamus tikslus bei siekinius. Ypač darbo užmokesčio diskriminacijos atžvilgiu valstybės narės turi pradėti taikyti daugiabriaunį požiūrį, kaip numatyta valstybių narių užimtumo politikai skirtose Tarybos gairėse (6), kuriose pagrindiniais problemos aspektais įvardinti švietimas ir mokymas, darbo klasifikacijos ir mokėjimų sistemos bei kultūriniai stereotipai;

—

Darbo ir šeimos gyvenimo suderinimui skirtose priemonėse daugiau dėmesio reikia skirti priežiūros teikimui senyviems giminaičiams, iš dalies atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, bet ir nepamiršus vaikų priežiūros klausimų;

—

Siekiant skatinti lygias galimybes, reikia remti ir gerinti investicijas į viešas paslaugas, ypač į mokyklinį ir universitetinį švietimą, sveikatos priežiūrą bei socialinės apsaugos paslaugas.;

—

Reikia spartinti, taip pat ir valstybėse narėse, moterų imigracijos bei prieglobsčio politiką ir imigruojančių moterų integracijos skatinimo politiką, o taip pat pagalbos priemones, skirtas moterims, esančioms konfliktų, diskriminacijos ir smurto aukomis jų kilmės šalyse;

—

Reikia stengtis užkirsti kelią prekybai moterimis ir vaikais;

—

Prekybos ir vystymosi politikos atžvilgiu būtina remtis visos visuomenės dalyvavimo o ypač moterų vaidmens, politiką; moterų interesų grupės turi pilnai dalyvauti vystymosi politikos formavime nacionalinės strategijos dokumentų rengime susijusiose šalyse; taip pat ypač svarbu padidinti konkretų moterims skirtą finansavimą, siekiant pagerinti jų ekonominę ir socialinę padėtį.

—

Reikia stebėti prekybos sutarčių ir vystymosi politikos poveikį, tame tarpe ir mikroekonomikos lygmenyje, pateikiant konkrečią jų poveikio silpniausių socialinių sluoksnių gyvenimo sąlygoms analizę ir atsižvelgiant į lyčių skirtumus;

—

Reikia stiprinti Komisijos ir jos delegacijų vaidmenį, kad jos galėtų įtakoti pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimą, o tuo pačiu ir pagarbą moterims, kai jų teisės pažeidžiamos;

—

Delegacijoms turėtų būti perduota konkreti atsakomybė už lyčių klausimų integravimą skatinimą;

—

Europos Sąjunga turi panaudoti visą savo įtaką, kad įtikintų kiek galima daugiau šalių ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines sutartis, teigiamai įtakojančias moterų padėtį, o ypač Tarptautinę konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo ir papildomą protokolą, bei užtikrinti, kad pasirašiusių šalių pateiktos išlygos būtų atšauktos.

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/52

1.1

Žalioji knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (KOM(2004) 608 galutinis) yra viena iš priemonių, numatytų komunikate „Europos Sąjungos politikos dėl gynybos įrangos kūrimo link“, kuris buvo patvirtintas 2003 m. kovo mėn. ir dėl kurio Komitetas pateikė savo komentarus 2003 m. rugsėjo mėn. (1).

1.2

„Europos gynybos įrangos rinka (EDEM)“ iš esmės yra tik vidaus rinkos dalis, apimanti konkretų sektorių. Žaliosios knygos tikslas — prisidėti kuriant atviresnę ir skaidresnę ES gynybos įrangos vidaus rinką, kartu atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką. Tai sudarytų sąlygas sukurti stipresnę bei konkurencingesnę gynybos pramonę, pagerinti išlaidų efektyvumą ir Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kontekste paremti ES karinių pajėgumų plėtrą Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje.

1.3

2004 m. liepos 12 d. Taryba susitarė steigti Europos gynybos agentūrą (EGA), kurios paskirtis — „paremti valstybių narių (VN) pastangas gerinti Europos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti ESGP dabar ir ateityje“. Ši agentūra jau veikia. Visos EGA funkcijos (2) yra susijusios su Europos gynybinės veiklos gerinimu, skatinant darną vietoj šiuo metu egzistuojančio susiskaidymo.

1.4

„Gynybinė veikla“ apima pastangas tinkamai pasirūpinti pajėgumais, reikalingais norint atlikti numatytas užduotis, ir doktrina, būtina šių užduočių įgyvendinimui. Tuo tikslu būtina užtikrinti maksimalią įmanomą sąveiką. Šiuo metu visos 25 VN kasmet gynybai bendrai išleidžia apie 160 mlrd. eurų, iš kurių apie 20 % yra naudojama įrangos viešųjų pirkimų procesui (įskaitant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, įsigijimus ir paramą) (3).

2.1

Šioje Žaliojoje knygoje nagrinėjami klausimai yra susiję su tuo, kaip galima patobulinti gynybos įrangos viešųjų pirkimų sistemą 25 valstybėse narėse (VN). Reikšminga pažanga bus įmanoma tik kai bus aiškūs kiti „gynybinės veiklos“ elementai (žr. pirmiau pateiktą 1.4 punktą) (4). Sektoriui ypač svarbūs tokie aspektai kaip labai aiškios rekomendacijos, suderinti reikalavimai ir tęstinumas. Nepaisant to, Komitetas sveikina šią iniciatyvą, kadangi ją galima vertinti kaip atskirą dalį proceso, kuriuo siekiama suformuoti gyvybingesnę ESGP skaidrioje ir konkurencingoje rinkoje.

2.2

Sveikintinas EGA numatytas pagrindinis vaidmuo. Būtina aiškiai susitarti dėl EGA ir kitų subjektų, šiuo metų susijusių su gynybos įrangos sritimi, vaidmenų (5); EESRK tikisi, kad ateityje bus galima apriboti jų atskirus vaidmenis. Tačiau, prieš atliekant pakeitimus, būtina išnagrinėti patirtį, susijusią su OCCAR (6) (kuri užsiima pačiu projektų administravimu, įskaitant svarbiausią — sutarčių teisės — klausimą).

2.3

Sveikina pripažinimą, kad kiekvienos VN pradinės pozicijos (ir taikomos procedūros) gynybos viešųjų pirkimų procese yra labai skirtingos ir kad pokyčius greičiausiai teks įgyvendinti skirtinga sparta. Sutinkame, kad tai bus naudinga, siekiant nustatyti bendrą viešųjų pirkimų gynybos srityje pagrindą, ir kad tai galima padaryti gana greitai, jeigu bus užtikrintas visų VN susitarimas ir bendradarbiavimas.

2.4

EESRK sutinka, kad reiks sumažinti gynybos įrangos rinkos susiskaidymą ir padidinti jos konkurencingumą bei skaidrumą, kadangi tai yra išankstinės sąlygos, kurias būtina patekinti, norint išlaikyti bei stiprinti gyvybingą ES gynybos pramonę ir užtikrinti didesnį išlaidų efektyvumą pasirūpinant tinkamais gynybiniais pajėgumais ir juos administruojant.

2.5

Žaliosios knygos 2 dalyje numatytos gynybos įrangos rinkų konkrečių charakteristikų analizė yra geras pagrindas šiai rinkai aptarti; joje pateikiamos nuorodos į kai kuriuos sunkumus, su kuriais tenka susidurti.

2.6

Tačiau EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į rinkos situaciją, gynybos sektorių pertvarkymai turi būti svarbūs pirmiausiai patiems sektoriams (7). Tokią nuostatą galima pagrįsti tuo, kad svarbiausios bendrovės yra tarptautinės, nepaisant to, kad jų vartotojai yra nacionaliniai subjektai. Be to, VN vadovaujasi skirtingomis pramonės strategijomis, kuriose gynybos sektoriai sudaro tik vieną iš dalių.

2.7

Pramonėje (ir gynybos sektoriuje, ir kitur) būtina vengti per daug sudėtingos reglamentavimo tvarkos, norint pasiekti, kad ji būtų veiksminga ir užtikrintų rentabilius bei ekonomiškus pagrįstus rezultatus.

3.1

Būtina aiškiai nurodyti, kokioms būtent gynybos įrangos viešųjų pirkimų proceso dalims turėtų būti taikomos suderintos taisyklės. Šalia tokios įrangos įsigijimo būtina apsvarstyti tokius aspektus kaip moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, priežiūra, remontas, pakeitimai ir mokymas, kurie yra įtraukti į „nuosavybės“ sąnaudas; laikui bėgant šie aspektai apskritai tampa daug brangesni nei pats įsigijimas.

3.2.1

EESRK sutinka, kad ir toliau reiks taikyti ES viešųjų pirkimų taisyklių išimtis, suteiktas pagal ES sutarties 296 straipsnį, kad VN, siekdamos apsaugoti savo gyvybinius saugumo interesus, galėtų pasitelkti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą.

3.2.2

Komisija turėtų nurodyti įrangos, kuriai ši nukrypti leidžianti nuostata buvo taikoma penkerius metus, vertę (ir nurodyti ją kaip visos ES gynybos įrangai išleistos sumos procentinę dalį). Tai būtų atitinkama gairė vertinant padarytą pažangą.

3.2.3

Problema ta, kad kai kurioms VN naudojimasis tokia nukrypti leidžianti nuostata tapo beveik taisyklė, o ne išimtis, o tai nėra suderinama su bendrosios rinkos principais. EESRK remia Komisijos nuostatą, kad tokią tendenciją būtina pakeisti. Suprantama, kils iššūkis dėl 296 straipsnio taikymo pagal sprendimus, priimtus ankstesniais atvejais (8), kartu išsaugant jį kaip galimybę nukrypti nuo standartinių viešųjų pirkimų taisyklių. VN turi būti pasirengusios pagrįsti (jeigu reikia, ir teisiškai) jų taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Svarstymuose būtina pabrėžti didesnės konkurencijos ir didesnio skaidrumo naudą.

3.2.4

Pagal 296.2 straipsnį, kuriame numatyta 296.1 straipsnio taikymo sritis, 1958 m. parengtas produktų sąrašas nefunkcionuoja ir greičiausiai neturės realios vertės norint užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamasi nukrypti leidžianti nuostata saugumo srityje. Kiekvieną atvejį ir toliau teks vertinti atskirai, kadangi kai kuriais atvejais net bazinei įrangai (9) bus taikytinos nukrypti leidžiančios nuostatos. Be to, sąrašai greičiausiai negalės atitikti naujų tendencijų.

3.2.5

Todėl nėra paprasta apibrėžti, kokiai įrangai ir kokioms su ja susijusioms paslaugoms galima taikyti 296 straipsnį. Pirmiausiai pasitelkiant „aiškinamąjį komunikatą“ būtina išaiškinti esamą ES norminę bazę, kad būtų užtikrintas geresnis supratimas ir lengvesnis bei nuoseklesnis taikymas.

3.2.6

Bet kuris toks komunikatas turės pasekmių ne tik viešiesiems pirkimams, bet ir kai kuriems kitiems aspektams, įskaitant valstybės pagalbą ir (galbūt) visuotinės svarbos paslaugas; į šiuos aspektus būtina atsižvelgti.

3.2.7

Manome, kad tais atvejais, kai netinka „atviri“ ir „riboti“ metodai, konkretiems gynybos įrangos poreikiams turėtų tikti išankstiniu pranešimu pagrįstos „derybos“. Tačiau šį požiūrį gali tekti peržiūrėti po to, kai bus sukaupta patirtis, susijusi su „aiškinamuoju komunikatu“.

3.2.8

Egzistuoja nuostata, kad komunikatas gali būti tik tarpinė priemonė iki bus parengta konkreti direktyva (arba kita teisinė priemonė). EESRK mano, kad, pateikus ir suderinus tokį „aiškinamąjį komunikatą“, galima apsvarstyti įstatymų leidybos priemonės poreikį, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį turėjo minėtas komunikatas. Mes sveikintume išankstinius veiksmus komunikatui parengti.

3.2.9

Egzistuoja ir kita Žaliojoje knygoje nepaminėta galimybė — parengti „elgesio kodeksą“, kurį dalyvaujančios valstybės narės taikytų kaip kitą priemonę EDEM rinkai suformuoti. Kadangi už šią sferą atsako VN, būtų galima apsvarstyti tokią galimybę, galbūt kaip tarpininką pasitelkiant EGA. Tačiau gali iškilti problemų, susijusių su tokio kodekso stebėjimu ir taikymu, todėl vis tik reiktų pasitelkti ir vidaus rinkos aspektus.

3.3.1

Raginimas toliau svarstyti konkursų sistemą ir formatą nėra įtikinamas. Jeigu gynybos įranga iš esmės vertintume kaip vidaus rinkos dalį (nors jos atžvilgiu ir esama daugiau galimybių taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas), tai jai būtų taikomi tokie pat konkursai, kaip ir kitose srityse. Dėl to gali iškilti skirtingų sistemų klausimas ir susidaryti kitose srityse iškylančių klausimų, tokių kaip kalba. Pateikiami motyvai siekti centralizuotos paskelbimo sistemos yra neįtikinantys.

3.3.2

Galimos probleminės sritys — konfidencialumas ir kompensavimas, kadangi šie klausimai gali greičiau iškilti gynybos įrangai nei kitai įrangai ar paslaugoms; taip pat tiekimo saugumas, kadangi perdavus kontraktą bus sunku pakeisti tiekėjus ar rangovus. Visa tai yra sritys, už kurias turi būti atsakingos atitinkamos VN, nors gali būti naudingos ir tam tikros bendros Komisijos rekomendacijos.

3.4.1

Šiandienos pramonėje bendroves dažnai sunku įvardinti kaip „gynybos įrangos gamintojas“. Didelė įrangos dalis šiais laikais yra „dvigubos paskirties“, ir tokios įrangos dalis auga. Tai sveikintina dėl keleto priežasčių: pavyzdžiui, masto ekonomija gali paskatinti konkurencingesnę kainodarą, be to, galima lengviau garantuoti tiekimo saugumą.

3.4.2

Visos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) pastangos, susijusios su tokios įrangos tobulinimu, yra naudingos ir kitoms (civilinėms) reikmėms. Todėl svarbu, kad gynybos MTTP numatytiems ištekliams nebūtų taikomas koks nors labai nelankstus režimas.

3.4.3

Mums ir toliau kelia rūpestį tai, kad dar daug reiks nuveikti, siekiant maksimaliai padidinti gynybos įrangos srityje būtinos koordinacijos bei koncentracijos vertę, kaip pažymėjome savo ankstesniame gynybos įrangai skirtame dokumente (10).

3.5.1

Sveikiname EGA įsteigimą ir pripažįstame, kad ji gali vaidinti vieną svarbiausių vaidmenų gynybos įrangos srityje. Pabrėžiame, kad šiuo metu ji vis dar formuoja savo išteklius, būtinus vykdyti jai numatytas funkcijas.

3.5.2

EGA privalės užtikrinti, kad formuojant ES doktriną ir pajėgumus būtų visapusiškai atsižvelgta į NATO vaidmenį, doktriną bei pajėgumus, tuo tikslu maksimaliai išnaudojant sąveiką ir minimizuojant bet kokius skirtumus. Kol kas neaišku, kaip EGA galėtų būti naudinga, tiesiogiai dalyvaudama viešųjų pirkimų veikloje, tačiau, atsižvelgiant į jos patirtį gynybos įrangos srityje, EGA galės teikti pasiūlymus dėl geresnio nacionalinių taisyklių suderinimo.

3.5.3

Ji taip pat bus naudinga siekiant susitarimo dėl finansinių bendradarbiavimo įrangos srityje aspektų. Sunkumų gali kilti tokioje reikšmingoje sferoje kaip MTTP, vykdomos su gynyba susijusiose srityse, sąnaudų bei naudos pasidalinimas, taip pat gynybos bei bendrųjų aspektų atskyrimas atliekant tokį pasidalinimą.

3.5.4

EGA taip pat turėtų būti naudinga paspartinant nacionalinių licencijavimo sistemų suderinimą, kai gynybos įranga yra perduodama iš vienų valstybių narių kitoms. Šiuo metu nacionalinės procedūros yra nevienodos ir sudėtingos. Be to, EGA gali padėti pasiekti susitarimą dėl kompensavimo tvarkos, kadangi tokia tvarka ir ateityje išliks viešųjų pirkimų dalis.

3.5.5

EGA gali padėti pasiekti susitarimą dėl nacionalinės pramonės politikos gynybos įrangos srityje ir apibrėžti elementus, sudarančius „strateginę įrangą“, kurios tiekimą ES norėtų pati užtikrinti, siekdama sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių; tai būtų ypač naudinga.

3.5.6

EGA taip pat gali paskatinti valstybes narės įvertinti naujoviškus įsigijimo metodus — išteklių sujungimą, išperkamąją nuomą ir specializaciją, — kurie leistų patekinti atitinkamų pajėgumų poreikius.

3.5.7

Kadangi ESGP bus veiksminga tik jeigu valstybės narės pademonstruos reikiamą politinę valią reikiamiems pajėgumams užsitikrinti ir išlaikyti vykdant suderintas ES užduotis, EGA taip pat turėtų vaidinti atitinkamą vaidmenį nukreipiant valstybes nares šia linkme.

4.1

Gynybos įranga yra tik vienas iš reikalavimų, būtinų gyvybingai „gynybinei veiklai“. Siekiant užtikrinti, kad sektorius tinkamai vaidintų savo vaidmenį, būtini aiškūs orientyrai, suderinti reikalavimai ir tęstinumas. Jam taip pat turi tekti pagrindinė atsakomybė už būtinus pertvarkymus. Be to, sektoriuje būtina vengti per daug apsunkinančios reglamentavimo tvarkos.

4.2

Būtina labai aiškiai nurodyti, kurioms gynybos įrangos viešųjų pirkimų proceso dalims bus taikomos suderintos taisyklės.

4.3

Sutarties 296 straipsnis ir toliau bus reikalingas. Siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų taikomas per daug dažnai, Komisija privalo nustatyti atitinkamą gairę dabartiniams rezultatams įvertinti. Įrangos ir procedūrų, kurioms gali būti taikomas 296 straipsnis, sąrašas nėra naudingas.

4.4

Visų pirma Komisija privalo kuo greičiau pateikti „aiškinamąjį komunikatą“ dėl 296 straipsnio. Tik po to, kai bus sukaupta patirtis, susijusi su šiuo komunikatu, bus galima nuspręsti, ar būtina ir teisinė priemonė.

4.5

„Dvigubos paskirties“ įranga pasitaiko vis dažniau, ir ši tendencija yra sveikintina, ypač dėl galimybių MTTP, taikomą karinei įrangai, panaudoti civilinėms reikmėms.

4.6

Sveikintina tai, kad Europos gynybos agentūrai (EGA) numatytas svarbus vaidmuo; reiks išsiaiškinti visų šiuo metu procese dalyvaujančių agentūrų vaidmenį.

4.7

Tarp svarbių EGA funkcijų šioje srityje minėtinos tokios:

8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/56

1.1

Dabartinis pasiūlymas sudaro dalį trečiojo geležinkelių paketo, kurį Komisija priėmė 2004 m. kovo 3 d. Kitos dalys yra:

ir

1.2

Pirmasis geležinkelio paketas (taip pat vadinamas infrastruktūros paketu) įsigaliojo 2001 m. kovo 15 d. ir turėjo būti perkeltas į nacionalinę teisę iki 2003 m. kovo 15 d. Jį sudaro šios dalys:

1.3

Europos Komisija 2003 m. spalio mėn. padavė devynias valstybes nares į Europos Teisingumo Teismą dėl jų nesugebėjimo pranešti apie pirmojo geležinkelio paketo perkėlimą į nacionalinę teisę. Penkios šalys iki 2004 m. gegužės mėn. vis dar nebuvo pranešusios, o dvi valstybės narės tik dalinai buvo perkėlusios šias nuostatas į nacionalinę teisę.

1.4

Antrasis geležinkelio paketas buvo paskelbtas Europos Bendrijos Oficialiame leidinyje 2004 m. balandžio 30 d. ir jį privaloma perkelti į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. Jį sudaro šios dalys:

1.5

Pirmasis ir antrasis geležinkelio paketai sukūrė teisinę bazę vidaus rinkai geležinkelio krovinių transporte. Priemonės apima prieigą prie rinkos, geležinkelio operatorių licencijavimą ir saugos sertifikavimą, prieigą prie infrastruktūros ir mokesčių už jos naudojimą apskaičiavimą, geležinkelio saugos teisinių pagrindų sukūrimą, o taip pat priemones, skirtas užtikrinti geležinkelio sistemos techninę sąveiką.

1.6

Kaip EESRK jau nurodė savo nuomonėje dėl antrojo geležinkelių paketo (8), šiems naujiems teisiniams pagrindams reikia visiškai reorganizuoti šį sektorių ir įsteigti naujas valdžios institucijas bei nustatyti kompetenciją.

1.7

Toje pačioje nuomonėje EESRK atkreipė dėmesį į Europos socialinių taisyklių poreikį. Europos socialiniai partneriai geležinkelio sektoriuje, Europos geležinkelių bendruomenė ir Europos transporto darbuotojų federacija 2004 m. sausio 17 d. pasirašė Europos susitarimus dėl:

1.8

Kaip dalį trečiojo geležinkelio paketo, Komisija siūlo direktyvą dėl traukinių įgulų sertifikavimo, kuri įsigaliotų 2010 ar 2015 m.

1.9

Pateikdama tolesnes direktyvos 91/440/EEB pataisas, Komisija toliau siekia palaipsniui panaikinti geležinkelio sektoriaus reguliavimą.

2.1

Komisija siūlo panaikinti prieigos prie tarptautinių keleivių paslaugų rinkos reguliavimą nuo 2010 m. sausio 1 d. Pasiūlymas taip pat apima kabotažą, tai yra keleivių paėmimą ir išlaipinimą geležinkelio stotyse viso maršruto ruože. Tuo pačiu metu turi būti panaikinta nuostata dėl laisvos prieigos prie rinkos suteikimo tarptautinėms grupėms.

2.2

Kiekvienais metais 6 milijardai keleivių vyksta traukiniais per ES iš 25 valstybių, kur vietos ir regioniniai maršrutai sudaro didžiąją dalį. Tarptautiniai keleiviniai maršrutai sudaro tik maždaug 10 % visų kelionių geležinkeliu pagal parduotus bilietus. Tai apima ir regioninius maršrutus per sienas, tolimus maršrutus per sienas ir greitaeigius maršrutus (per sienas).

2.3

Komisija pripažįsta, kad tarptautinių keleivinių maršrutų, tame tarpe kabotažinių, atvėrimas konkurencijai galėtų padaryti neigiamą poveikį viešųjų paslaugų keleivinio transporto ekonominei pusiausvyrai. Ji siūlo suteikti išimtis laisvos rinkos prieigai prie maršrutų, kuriems jau galioja viešųjų paslaugų sutartys pagal direktyvą (EEB) Nr. 1191/69, ir kur tarptautinių maršrutų reguliavimo panaikinimas galėtų pažeisti pusiausvyrą. Ši išimtis būtų suteikiama tik tais atvejais, kai jos suteikimas yra visiškai būtinas, kad išlaikyti viešųjų paslaugų transportą ir kur tai leido priežiūros institucija pagal direktyvos 2001/14/EB 30 str. Turi būti numatyta galimybė teismine tvarka peržiūrėti sprendimą taikyti išimtį.

2.4

Komisija turi pateikti ataskaitą apie nuostatos įgyvendinimą iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3.1.1