ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 144E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. birželio 14d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Taryba

2005/C 144E/1

2005 m. vasario 17 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 19/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės

1

2005/C 144E/2

2005 m. kovo 7 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 20/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo priėmimo

9

2005/C 144E/3

2005 m. kovo 8 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 21/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius

16

2005/C 144E/4

2005 m. balandžio 4 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 22/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, dvidešimt antrą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (ftalatų žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse) pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo

24

LT

 


I Informacija

Taryba

14.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 144/1


BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 19/2005

Tarybos priimta 2005 m. vasario 17 d.

siekiant priimti m. …… .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės

(2005/C 144 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 135 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Vienas iš Bendrijos uždavinių yra skatinti darnią, subalansuotą ir tvarią ekonominės veiklos plėtrą visoje Bendrijoje, sukuriant bendrąją rinką bei Ekonominę ir pinigų sąjungą. Tokią vidaus rinką sudaro erdvė be vidinių sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(2)

Pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimas į finansų sistemą ir jų investavimas po pinigų plovimo yra žalingi tvirtai ir tvariai ekonominei plėtrai. Todėl 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (3)buvo sukurtas Bendrijos mechanizmas, kurio paskirtis — užkirsti kelią pinigų plovimui, stebint sandorius, vykdomus per kredito bei finansų įstaigas, ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis. Kadangi egzistuoja rizika, kad to mechanizmo panaudojimas paskatins grynųjų pinigų gabenimo siekiant neteisėtų tikslų apimčių padidėjimą, Direktyva 91/308/EEB turėtų būti papildyta grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės sistema.

(3)

Šiuo metu tokias kontrolės sistemas taiko tik kelios valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus. Teisės aktų skirtumai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Todėl pagrindiniai jų elementai turėtų būti suderinti Bendrijos lygiu, siekiant suvienodinti grynųjų pinigų gabenimo per Bendrijos sienas kontrolės lygį. Tačiau toks suderinimas neturėtų įtakoti valstybių narių galimybių, vadovaujantis galiojančiomis Sutarties nuostatomis, taikyti nacionalines grynųjų pinigų gabenimo Bendrijos viduje kontrolės priemones.

(4)

Taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomas priemones, įgyvendinamas kituose tarptautiniuose forumuose, ypač Finansinių priemonių, susijusių su pinigų plovimu, darbo grupėje (FATF), kuri buvo sudaryta 1989 m. Paryžiuje įvykusiame G-7 valstybių vadovų susitikime. 2004 m. spalio 22 d. FATF IX specialioji rekomendacija ragina Vyriausybes imtis fizinio grynųjų pinigų gabenimo sekimo priemonių, įskaitant deklaravimo sistemos taikymą ar kitokios prievolės atskleisti informaciją nustatymą.

(5)

Todėl gryniesiems pinigams, kuriuos gabena bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos, turėtų būti taikomas privalomo deklaravimo principas. Šio principo taikymas sudarytų galimybes muitinėms rinkti informaciją apie tokį grynųjų pinigų gabenimą ir prireikus ją perduoti kitoms institucijoms. Muitinės vykdo savo veiklą prie Bendrijos sienų, kur kontrolė yra efektyviausia, o kai kurios iš jų jau yra sukaupusios ir praktinę tokios kontrolės patirtį. Turėtų būti naudojamasi 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (4). Ši tarpusavio pagalba turėtų užtikrinti ir teisingą grynųjų pinigų kontrolės priemonių taikymą, ir informacijos, kuri galėtų padėti pasiekti Direktyvos 91/308/EEB tikslus, perdavimą.

(6)

Atsižvelgiant į prievolės deklaruoti grynuosius pinigus prevencinį tikslą ir jos atgrasantį pobūdį, ji turėtų būti vykdoma atvykstant į Bendriją ar išvykstant iš jos. Tačiau, siekiant, kad institucijų veiksmai būtų nukreipti į reikšmingus grynųjų pinigų gabenimo atvejus, tokia prievolė turėtų būti taikoma tik gabenant 10 000 ar daugiau eurų. Taip pat reikėtų nustatyti, kad prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra jų savininkas.

(7)

Informacijai, kurią privaloma pateikti, turėtų būti taikomi bendri standartai. Tai sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms lengviau keistis informacija.

(8)

Pageidautina apibrėžti sąvokas, kurių apibrėžimų reikia vienodam šio reglamento aiškinimui.

(9)

Kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą sukaupta informacija turėtų būti perduodama institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

(10)

Jeigu yra požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų gabenimu, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą sukaupta informacija gali būti perduodama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse ir (arba) Komisijai. Taip pat turėtų būti numatyta, kad esant tokių požymių tam tikra informacija perduodama ir tada, kai gabenamos grynųjų pinigų sumos yra mažesnės už šiame reglamente nustatytą ribą.

(11)

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kurių reikia veiksmingai grynųjų pinigų judėjimo kontrolei atlikti.

(12)

Kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti valstybių narių įsipareigojimu nustatyti sankcijas. Tačiau tokios sankcijos turėtų būti taikomos tik už šiuo reglamentu nustatytos prievolės deklaruoti nevykdymą.

(13)

Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl pinigų plovimo vidaus rinkoje transnacionalinio pobūdžio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(14)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šis reglamentas papildo Direktyvos 91/308/EEB nuostatas dėl sandorių, vykdomų per finansų bei kredito įstaigas, ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis, nustatydamas suderintas kompetentingų institucijų atliekamos į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisykles.

2.   Šis reglamentas neužkerta kelio taikyti nacionalines grynųjų pinigų gabenimo Bendrijos viduje kontrolės priemones, kai tokių priemonių imamasi pagal Sutarties 58 straipsnį.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1.

„kompetentingos institucijos“ — valstybių narių muitinės arba bet kurios kitos institucijos, valstybių narių įgaliotos taikyti šį reglamentą;

2.

„grynieji pinigai“:

a)

turėtojo apyvarčiosios priemonės, įskaitant turėtojo pinigines priemones, pavyzdžiui, kelionės čekius, apyvarčiosios priemonės (įskaitant čekius, skolinius įsipareigojimus ir pinigines perlaidas), kurios arba yra jų turėtojui pritaikyto pavidalo, be apribojimų indeksuojamos, skirtos fiktyviam apmokėjimo gavėjui, arba kitokio pavidalo, kuris sąlygoja teisės į jose nurodytą nuosavybę perėjimą tokias priemones įteikus, taip pat iki galo neužpildytos priemonės (įskaitant čekius, skolinius įsipareigojimus ir pinigines perlaidas), kurios pasirašytos nenurodžius apmokėjimo gavėjo vardo ir pavardės;

b)

valiuta (banknotai ir monetos, kurie yra apyvartoje kaip atsiskaitymo priemonės).

3 straipsnis

Prievolė deklaruoti

1.   Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.

2.   Deklaracijoje, nurodytoje 1 dalyje, turi būti nurodyti duomenys apie:

a)

deklarantą, įskaitant jo pilną vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą bei pilietybę;

b)

grynųjų pinigų savininką;

c)

numatomą grynųjų pinigų gavėją;

d)

grynųjų pinigų sumą ir pavidalą;

e)

grynųjų pinigų kilmę ir numatomą panaudojimą;

f)

gabenimo maršrutą;

g)

transporto priemonę.

3.   Informacija pateikiama raštu, žodžiu arba elektroniniu būdu, atsižvelgiant į tai, kaip yra nustačiusi 1 dalyje nurodyta valstybė narė. Tačiau, jeigu deklarantas to pageidauja, jam leidžiama pateikti informaciją raštu. Jei pateikiama rašytinė deklaracija, deklarantui pageidaujant jam išduodama patvirtinta jos kopija.

4 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.   Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones.

2.   Neįvykdžius 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti, grynieji pinigai gali būti sulaikyti administraciniu sprendimu, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

5 straipsnis

Informacijos registravimas ir apdorojimas

1.   Informaciją, gautą pagal 3 ir (arba) 4 straipsnius, registruoja ir apdoroja 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės kompetentinga institucija, ir ji turi būti prieinama tos valstybės narės institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

2.   Jeigu atlikus 4 straipsnyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad fizinis asmuo atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos gabendamas grynųjų pinigų sumas, kurios yra mažesnės už 3 straipsnyje nustatytą ribą, tačiau esama neteisėtos veiklos, susijusios su grynųjų pinigų gabenimu, požymių, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės kompetentinga institucija gali registruoti ir apdoroti taip pat ir tą informaciją, to asmens pilną vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę bei duomenis apie jo panaudotą transporto priemonę, ir gali būti suteikta prieiga prie visų šių duomenų tos valstybės narės institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

6 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Esant požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų gabenimu, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, informacija, gauta iš 3 straipsnyje numatytos deklaracijos arba atlikus 4 straipsnyje numatytą tikrinimą, gali būti perduodama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse.

Reglamentas (EB) Nr. 515/97 taikomas mutatis mutandis.

2.   Esant požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su pajamomis, gautomis iš sukčiavimo ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, darančios žalą Bendrijos finansiniams interesams, informacija taip pat perduodama ir Komisijai.

7 straipsnis

Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis

Teikdamos administracinę tarpusavio pagalbą, pagal šį reglamentą gautą informaciją valstybės narės arba Komisija gali perduoti trečiajai šaliai, gavus kompetentingų institucijų, kurios gavo informaciją pagal 3 ir (arba) 4 straipsnį, sutikimą ir laikantis atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų nuostatų dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokį keitimąsi informacija tuo atveju, kai jis tiesiogiai susijęs su šio reglamento įgyvendinimu.

8 straipsnis

Sankcijos

1.   Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki (5) informuoja Komisiją apie sankcijas, taikytinas 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti nevykdymo atvejais.

9 straipsnis

Įvertinimas

Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jo taikymą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo (6).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 227 E, 2002 9 24, p. 574.

(2)  2003 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 67 E, 2004 3 17, p. 259), 2005 m. vasario 17 d. Tarybos bendroji pozicija ir …. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 166, 1991 6 28, p. 77. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB (OL L 344, 2001 12 28, p. 76).

(4)  OL L 82, 1997 3 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(5)  18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(6)  18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.


TARYBOS MOTYVŲ IŠDĖSTYMAS

I.   ĮŽANGA

2002 m. birželio 25 d. Komisija pateikė Tarybai Pranešimą apie tarptautinio grynųjų pinigų judėjimo kontrolę bei Sutarties 135 straipsniu pagrįstą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pinigų plovimo prevencijos bendradarbiaujant muitinėms (1)  (2).

Europos Parlamentas savo nuomonę pateikė pirmuoju svarstymu 2003 m. gegužės 15 d. (3), priimdamas 23 pasiūlymo pakeitimus.

Komisija 2003 m. liepos 3 d. Tarybai pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl pirmiau minėto klausimo (4).

2005 m. vasario 17 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnio 2 dalį.

II.   TIKSLAS

Pasiūlymo tikslas — fiziniams asmenims įvesti prievolę deklaruoti konkrečią ribą viršijančius įvežamus ir išvežamus grynuosius pinigus prie ES išorės sienų. Be to, pasiūlymu siekiama sustiprinti grynųjų pinigų judėjimo kontrolę pasienyje ir pagerinti atitinkamų institucijų keitimąsi informacija tarpusavyje.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendroji dalis

Tarybos bendrosios pozicijos, remiantis Komisijos pasiūlymu, tikslas — įvesti suderintą grynųjų pinigų judėjimo kontrolę pasienyje, taip papildant Direktyvą 91/308/EEB (5) ir užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą, panaikinus esamus nacionalinės teisės aktų skirtumus.

2.   Išsami Tarybos pozicija

Tarybos pozicija dėl Europos Parlamento priimtų pakeitimų yra tokia:

a)   Teisinis pagrindas

Remdamasi Europos Parlamento nuomone (2 pakeitimas), Taryba pasiūlymo teisinį pagrindą papildė 95 straipsniu. Taryba mano, kad pagrindinė reglamento projekto savybė turėtų būti ne pinigų plovimo prevencija (kuriai reikėtų kitokio teisinio pagrindo), bet suderintos grynųjų pinigų judėjimo kontrolės pasienyje įvedimas, kurio tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties 95 straipsnis, reglamentuojantis valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą dėl vidaus rinkos veikimo.

b)   Pakeitimas direktyva

Taryba negalėjo priimti EP pakeitimų, susijusių su pasiūlymo pakeitimu direktyva (1, 8, 9, 18, 20, 21, 22, 23 pakeitimai), manydama, kad per palyginti trumpą laikotarpį teisės aktus pakankamai suderinti galima tik reglamentu, kuris yra visuotinai taikomas, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

c)   Privalomas deklaravimas

Bendrojoje pozicijoje Taryba parėmė Komisijos pasiūlymą dėl privalomo deklaravimo sistemos. Taryba nepritarė sumanymui valstybėms narėms leisti pasirinkti vieną iš sistemų — deklaravimo arba pranešimo, kaip siūlė Europos Parlamentas (2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 12, 14, 18, 19 pakeitimai). Toks vienos iš dviejų sistemų pasirinkimas prieštarautų vienodam pasiūlytų priemonių taikymui visoje Bendrijoje. Tačiau Taryba suteikė tam tikro lankstumo, valstybėms narėms leisdama pasirinkti įvedant prievolę deklaruoti — raštu, žodžiu ar elektronine forma. Todėl Taryba sutiko išbraukti pasiūlymo priede esantį deklaracijos blanką ir įtraukti nuostatą dėl informacijos, kuri turi būti teikiama raštiškomis, žodinėmis ar elektroninėmis deklaracijomis (taip pat žr. toliau išdėstytą 3 dalies b punktą).

d)   Deklaravimo riba

Taryba pasirinko 10 000 EUR ribą, kuri yra mažesnė nei Komisijos pasiūlyme ir Europos Parlamento nuomonėje (3, 7 pakeitimai) numatytos ribos. Mažesnė riba nustatoma todėl, kad daugelio valstybių narių teisės aktai šiuo metu numato gerokai mažesnes ribas ir kad dėl iš pradžių pasiūlytos ribos (15 000 EUR) tose valstybėse narėse smarkiai sumažėtų kontrolės lygis.

Be to, mažesnės ribos nustatymas aiškiai tarptautiniu lygmeniu parodo Tarybos pasiryžimą patvirtinti priemones grynųjų pinigų judėjimui stebėti, visoje Bendrijoje nustatant griežtą ir vienodą ribą, kurią į Bendriją atvykstantiems ar iš jos išvykstantiems keliautojams būtų lengva taikyti ir aiškiai atpažinti.

e)   Kompetentingų institucijų įgaliojimai

Dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų Taryba sutiko su Europos Parlamentu (10 ir 17 pakeitimai), kad ši nuostata turėtų būti pateikiama kitokiame kontekste, ir todėl perkėlė ją į straipsnį, einantį po nuostatos dėl deklaravimo prievolės. Dėl šios nuostatos turinio Taryba mano, kad įgaliojimai nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikiami pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas. Be to, nacionalinėms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai kontroliuoti transporto priemones, siekiant patikrinti, kaip laikomasi deklaravimo prievolės. Tačiau Taryba nepaliko maksimalaus trijų dienų laikotarpio, taikomo sulaikant grynuosius pinigus, kaip numatyta pasiūlyme ir kuriam pritarta 11 pakeitime, manydama, kad dėl tokio apribojimo laiko atžvilgiu institucijos negalės pakankamai lanksčiai kontroliuoti ir atlikti vėlesnį tyrimą, siekdamos nustatyti, ar konkrečiu atveju reikia pradėti baudžiamąjį procesą.

f)   „Grynųjų pinigų“ sąvokos apibrėžimas

Finansinių veiksmų, nukreiptų prieš pinigų plovimą, darbo grupė (FATF) 2004 m. spalio 22 d. priėmė IX specialią rekomendaciją dėl grynųjų pinigų kurjerių. Šioje rekomendacijoje, dėl kurios buvo susitarta tarptautiniu lygmeniu, esantį „grynųjų pinigų“ sąvokos apibrėžimą Taryba įtraukė į šį reglamento projektą, siekdama užtikrinti, kad Bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu būtų kiek įmanoma daugiau suderintos taisyklės. Kaip prašoma 13 pakeitime, tekste praplečiamas „grynųjų pinigų“ sąvokos apibrėžimas siekiant, kad jis apimtų daugiau čekių rūšių nei siūlyta iš pradžių.

g)   Keitimasis informacija

Taryba paaiškino ir pertvarkė nuostatas dėl institucijų keitimosi informacija tarpusavyje (15 pakeitimas):

Pirmiausia paaiškinta, kad deklaruojant ar kontroliuojant gautą informaciją registruoja ir tvarko valstybės narės kompetentingos institucijos, ir toje pačioje valstybėje narėje ji pateikiama susipažinti Finansinės žvalgybos padaliniui (FŽP). Be to, pastarasis punktas aiškiai įtrauktas į FATF IX specialią rekomendaciją. Asmenų, kurie atvyksta į Bendriją ar iš jos išvyksta, turėdami mažiau nei 10 000 EUR, atveju, esant neteisėtos veikos požymiams, valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali registruoti ir tvarkyti tam tikrą informaciją apie tokius asmenims, o tos valstybės narės FŽP gali su ja susipažinti.

Antra, deklaruojant ar kontroliuojant gauta informacija valstybės narės gali tarpusavyje keistis. Tokiam valstybių narių keitimuisi informacija mutatis mutandis taikomas 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą.

Galiausiai, informacija galima keistis su trečiosiomis šalimis pagal tarpusavio administracinės pagalbos susitarimą. Tačiau informacija perduodama gavus pirmiausiai ją surinkusios institucijos sutikimą ir laikantis asmens duomenų apsaugos nuostatų. Komisija turėtų būti informuota apie tokį keitimąsi informacija, kai tai yra ypač svarbu įgyvendinant reglamentą.

h)   Bendra duomenų bazė

Taryba nesutiko su sumanymu gautą informaciją perduoti į bendrai valstybių narių administruojamą Europos policijos biuro (Europol) sukurtą duomenų bazę (16 pakeitimas). Taryba mano, kad reglamento projekto teisinis pagrindas tokiai nuostatai nebūtų taikomas.

i)   Komisijos pranešimas

Bendrojoje pozicijoje Taryba sutiko su 22 pakeitimo sumanymu ir įtraukė nuostatą, pagal kurią praėjus ketveriems metams nuo reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti pranešimą.

3.   Nauji Tarybos pasiūlyti dalykai

Be klausimų, kuriais Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę ir kurie buvo pirmiau apsvarstyti Tarybos bendrojoje pozicijoje, Taryba į pasiūlymą įtraukė šiuos naujus dalykus:

a)   Reglamento taikymo sritis

Grynųjų pinigų vidaus kontrolė Bendrijoje gali būti išlaikoma, kai šios priemonės atitinka Sutarties nuostatas.

Be to, Taryba patikslino reglamento geografinę apimtį, manydama, kad siekiant užtikrinti skaidrumą keliautojams ir kad kompetentingos institucijos galėtų lengviau taikyti reglamentą, grynųjų pinigų judėjimas turėtų būti kontroliuojamas fiziniam asmeniui atvykstant į Bendrijos teritoriją ar iš jos išvykstant. Šiuo sprendimu taip pat būtų užtikrinta, kad Direktyva 91/308/EEB ir šio reglamento projektas būtų analogiškai geografiškai taikomi.

b)   Deklaracijos blankas

Taryba nepriėmė Komisijos pasiūlyto bendro deklaracijos blanko. Vietoj to, Taryba buvo labiau linkusi tiksliai apibrėžti duomenis, kurie turi būti pateikiami deklaracijoje. Tuo siekiama kuo labiau sumažinti kompetentingų institucijų administracinę naštą, joms renkant informaciją iš keliautojų, tuo pat metu užtikrinant, kad būtų surinkta būtiniausia informacija apie grynųjų pinigų judėjimą, o vėliau ja būtų galima keistis su kitomis institucijomis.

c)   Raštiškos deklaracijos kopija

Raštiškos deklaracijos atveju Taryba įtraukė nuostatą, užtikrinančią deklaranto teisę, jam paprašius, gauti patvirtintą deklaracijos kopiją.

d)   Nuobaudos

Taryba supaprastino nuostatą dėl nuobaudų, ją suderindama su panašiomis panašių teisės aktų nuostatomis (6). Todėl valstybės narės turėtų įvesti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas už prievolės deklaruoti grynuosius pinigus, kertant Bendrijos išorės sienas, pažeidimus. Taryba sutiko su 19 pakeitimu dėl termino, per kurį Komisijai pranešama apie taikomas nuobaudas, pratęsimo. Nustatytas 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo laikotarpis.

IV.   IŠVADA

Tarybos bendrojoje pozicijoje remiamas siūlomo reglamento tikslas — įvesti suderintą grynųjų pinigų judėjimo kontrolę pasienyje ir sustiprinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Kadangi iškyla pavojus, kad dėl sustiprintos kontrolės finansų srityje taikymo, priėmus Direktyvą 91/308/EEB, padidės grynųjų pinigų judėjimas neteisėtais tikslais, Bendrija pabrėžia savo įsipareigojimą kovoti su neteisėtu grynųjų pinigų judėjimu, fiziniams asmenims įvesdama prievolę prie Bendrijos sienų deklaruoti įvežamus ir išvežamus grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 EUR ribą, tuo pat metu vengdama galimo neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui, šias priemones taikant suderintai pagal reglamentą visoje Bendrijoje.


(1)  OL C 227 E, 2002 9 24, p. 574.

(2)  COM(2002) 328 galutinis.

(3)  OL C 67 E, 2004 3 17, p. 259.

(4)  Dok. 11151/03 UD 67 EF 35 ECOFIN 203 CRIMORG 51 CODEC 948.

(5)  1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 166, 1991 6 28, p. 77).

(6)  Plg., pvz., 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises, 18 straipsnį (OL L 196, 2003 8 2, p. 7).


14.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 144/9


BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 20/2005

Tarybos priimta 2005 m. kovo 7 d.

dėl ... m. ..... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/.../EB dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo priėmimo

(2005/C 144 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Vidaus rinkos sukūrimas reiškia apribojimų laisvam judėjimui ir konkurencijos iškraipymų panaikinimą, sukuriant palankią inovacijoms ir investicijoms aplinką. Šiuo požiūriu patentų teikiama išradimų apsauga yra pagrindinis sėkmingo vidaus rinkos funkcionavimo veiksnys. Veiksminga, skaidri ir suderinta kompiuterinių išradimų apsauga visose valstybėse narėse yra būtina, siekiant remti ir skatinti investicijas šioje srityje.

(2)

Egzistuoja kompiuterinių išradimų apsaugos, teikiamos skirtingų valstybių narių administracinės bei teismų praktikos, skirtumai. Tokie skirtumai galėtų sudaryti kliūtis prekybai ir taip trukdytų tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(3)

Tokie skirtumai galėtų dar padidėti, valstybėms narėms priimant naujas ir skirtingas administracines praktikas arba jeigu skirtingai plėtojama esamus teisės aktus aiškinanti nacionalinė teismų praktika.

(4)

Kompiuterių programų platinimo ir naudojimo visose technologijų srityse bei jų platinimo per internetą visame pasaulyje pastovus augimas yra svarbus technologinių inovacijų veiksnys. Todėl būtina užtikrinti palankiausią aplinką kompiuterių programų kūrėjams ir naudotojams Bendrijoje.

(5)

Todėl teisinės normos, reglamentuojančios kompiuterinių išradimų patentabilumą turėtų būti suderintos taip, kad atsirandantis teisinis apibrėžtumas ir patentabilumui būtinų reikalavimų lygis užtikrintų galimybę pažangioms įmonėms išradingo technologijų proceso dėka gauti maksimalią naudą bei skatintų investicijas ir inovacijas. Teisinį apibrėžtumą taip pat užtikrins tai, kad, kilus abejonių dėl šios direktyvos aiškinimo, nacionaliniai teismai gali, o nacionaliniai paskutinės instancijos teismai privalo prašyti Teisingumo Teismo sprendimo.

(6)

Bendrija ir jos valstybės narės yra saistomos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), patvirtintos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (3). Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) 27 straipsnio 1 dalis numato, kad patentuoti galima visus išradimus, ar tai būtų produktai ar procesai, visose technologijų srityse, jeigu jie nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą. Taip pat pagal minėtą straipsnį patento teises galima įgyti ir jomis naudotis nepriklausomai nuo technologijų srities. Atitinkamai šie principai turėtų būti taikomi kompiuteriniams išradimams.

(7)

Pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentų išdavimo konvenciją (toliau — Europos patentų konvencija) ir valstybių narių patentų įstatymus, kompiuterių programos, taip pat atradimai, mokslo teorijos, matematiniai metodai, estetiniai kūriniai, žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai bei informacijos teikimo būdai aiškiai nėra laikomi išradimais ir todėl nėra patentabilūs. Tačiau ši išimtis taikoma ir pateisinama tik tiek, kiek patento paraiška arba patentas yra susiję su pirmiau minėtais dalykais ar pačia veikla, kadangi minėti dalykai ir pati veikla nepriklauso technologijų sričiai.

(8)

Šios direktyvos tikslas — užkirsti kelią skirtingam Europos patentų konvencijos nuostatų dėl patentabilumo ribų aiškinimui. To padarinys — teisinis apibrėžtumas — turėtų prisidėti prie palankaus klimato investicijoms ir inovacijoms programinės įrangos srityje skatinimo.

(9)

Patentinė apsauga leidžia išradėjams turėti naudos iš savo kūrybos. Patento teisės saugo inovacijas visos visuomenės interesų labui ir jomis neturėtų būti naudojamasi antikonkurenciniu būdu.

(10)

Pagal 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvą 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (4) autorių teisių apsauga kaip literatūros kūriniui taikoma originalios kompiuterių programos išraiškai bet kuria forma. Tačiau autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms ir principams, kuriais remiasi bet kurie kompiuterių programos elementai.

(11)

Tam, kad bet kuris išradimas butų laikomas patentabiliu, jis turėtų būti techninio pobūdžio, t. y. priklausyti technologijų sričiai.

(12)

Išradimams galioja bendra sąlyga: kad jie būtų išradimo lygio, jie turėtų techniniu įnašu prisidėti prie technikos lygio.

(13)

Todėl, nepaisant to, kad kompiuterinis išradimas priklauso technologijų sričiai, tačiau techniniu įnašu neprisideda prie technikos lygio, pavyzdžiui, jeigu konkretus įnašas neturi techninio pobūdžio, jis neturės išradimo lygio ir todėl nebus patentabilus.

(14)

Vien tik kitu atveju nepatentabilaus metodo taikymas tokiai įrangai kaip kompiuteris, nėra savaime pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad esama techninio įnao. Todėl kompiuterinis verslo metodas, duomenų apdorojimo metodas arba kitas metodas, kuriame vienintelis įnašas į technikos lygį yra ne techninis, negali būti patentabilus išradimas.

(15)

Jeigu įnašas į technikos lygį susijęs vien tik su nepatentabiliu dalyku, išradimas negali būti patentabilus, nepriklausomai nuo to, kaip šis dalykas pateikiamas išradimo apibrėžtyje. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl techninio įnašo negali būti apeinamas vien tik patento apibrėžtyje nurodant technines priemones.

(16)

Be to, algoritmas iš esmės yra ne techninis ir todėl negali būti techninis išradimas. Tačiau algoritmą naudojantis metodas gali būti patentabilus, jeigu šis metodas naudojamas techninei problemai spręsti. Tačiau bet kuris tokiam metodui išduotas patentas neturėtų monopolizuoti pačio algoritmo arba jo panaudojimo patente nenumatytomis sąlygomis.

(17)

Patentais suteikiamų išimtinių teisių apimtis nustatoma išradimo apibrėžtyje, aiškinamoje remiantis aprašymu arba brėžiniais. Į kompiuterinius išradimus turėtų būti pretenduojama bent jau nurodant tokį produktą, kaip programuojamoji įranga, arba tokia įranga vykdomą procesą. Todėl jeigu atskiri programinės įrangos elementai naudojami nerealizuojant produktų arba procesų, į kuriuos teisėtai pretenduojama, toks naudojimas nebus patento pažeidimas.

(18)

Kompiuteriniai išradimai nereikalauja, kad būtų sukurta atskira teisės aktų visuma, pakeičianti nacionalinės patentų teisės taisykles. Nacionalinės patentų teisės taisyklės išlieka esminiu kompiuterinių išradimų teisinės apsaugos pagrindu. Ši direktyva tik paaiškina esamą teisinę situaciją, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, skaidrumą, teisės aktų suprantamumą ir išvengiant tendencijų, nukreiptų į tokių nepatentabilių metodų, kaip akivaizdžios arba netechninės procedūros ir verslo metodai, patentavimą.

(19)

Ši direktyva turėtų apsiriboti tam tikrų principų, taikomų tokių išradimų patentabilumui, nustatymu; tokie principai pirmiausia skirti užtikrinti, kad technologijų sričiai priklausantiems ir esantiems techniniu įnašu išradimams būtų taikoma apsauga, ir, atvirkščiai, užtikrinti, kad techninio įnašo nesudarantiems išradimams — tokia apsauga nebūtų taikoma.

(20)

Bendrijos pramonės konkurencingumas, palyginus su jos pagrindiniais prekybos partneriais, padidės, jeigu bus pašalinti dabartiniai kompiuterinių išradimų teisinės apsaugos skirtumai ir jei teisinė situacija bus skaidri. Esant dabartinei tradicinės apdirbamosios pramonės tendencijai perkelti savo veiklą į žemų gamybos sąnaudų šalis už Bendrijos ribų, intelektinės nuosavybės ir, ypač, patentų apsaugos svarba yra akivaizdi.

(21)

Ši direktyva neturėtų pažeisti Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymo, ypač tais atvejais, kai dominuojantis tiekėjas atsisako leisti naudoti patentuotus metodus, kurie reikalingi vieninteliam tikslui — užtikrinti dviejose skirtingose kompiuterių sistemose ar tinkluose naudojamų standartinių ir priimtų procedūrų konversiją taip, kad būtų galimas tarpusavio duomenų perdavimas bei mainai.

(22)

Už išradimus, kuriems taikoma ši direktyva, išduodamų patentų suteikiamos teisės neturėtų turėti įtakos veiksmams, kurie leidžiami pagal Direktyvos 91/250/EEB 5 ir 6 straipsnius, ypač jų nuostatas dėl dekompiliavimo ir suderinamumo. Visų pirma, veiksmams, kuriems pagal Direktyvos 91/250/EEB 5 ir 6 straipsnius nebūtinas teisių turėtojo leidimas kompiuterių programos ar su ja susijusių autorių teisių turėtojo atžvilgiu, ir kuriems, jeigu nebūtų tų straipsnių, toks leidimas būtų būtinas, neturėtų būti reikalaujama teisių turėtojo leidimo kompiuterių programos ar su ja susijusių patento teisių turėtojo atžvilgiu.

(23)

Kadangi šios direktyvos tikslo — suderinti nacionalines taisykles dėl kompiuterinių išradimų, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neviršija būtinų priemonių nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šia direktyva nustatomos kompiuterinių išradimų patentabilumo taisykles.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

a)

„kompiuterinis išradimas“ — bet kuris išradimas, atliktas naudojant kompiuterį, kompiuterinį tinklą ar kitą programuojamą įrangą, išradimas, kurio vienas ar keli požymiai visiškai ar iš dalies realizuojami kompiuterių programa arba kompiuterių programomis;

b)

„techninis įnašas“ — įnašas į technikos lygį technologijų srityje, kuris yra naujas ir nėra akivaizdus technikos specialistui. Techninis įnašas vertinamas atsižvelgiant į technikos lygio ir patento apibrėžties apimties, kaip visumos, į kurią turi įeiti techniniai požymiai, nepriklausomai nuo to, ar kartu ar atskirai nuo netechninių požymių, skirtumą.

3 straipsnis

Patentabilumo sąlygos

Tam, kad būtų patentabilus, kompiuterinis išradimas privalo turėti pramoninį pritaikomumą, privalo būti naujas ir išradimo lygio. Tam, kad būtų išradimo lygio, kompiuterinis išradimas privalo atlikti techninį įnašą.

4 straipsnis

Patentabilumo išimtys

1.   Pati kompiuterių programa negali būti patentabilus išradimas.

2.   Kompiuterinis išradimas nėra laikomas techniniu įnašu vien todėl, kad jam išrasti būtina naudoti kompiuterį, tinklą ar kitą programuojamąją įrangą. Atitinkamai kompiuteriniai išradimai, kurie yra pateikiami kaip išeities programų tekstai, kaip sukompiliuoti programų tekstai arba bet kuria kita forma, kuria įgyvendina verslo, matematinius ar kitokius metodus ir nedaro jokio techninio poveikio, išskyrus įprastinę programos ir kompiuterio, tinklo ar kitos programuojamosios įrangos, kurioje ji veikia, fizinę sąveiką, nėra patentabilūs.

5 straipsnis

Išradimo apibrėžties forma

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompiuterinį išradimą būtų galima apibrėžti kaip produktą, kuris yra programuojamasis kompiuteris, programuojamasis kompiuterinis tinklas ar kita programuojamoji įranga, arba kaip procesas, vykdomas tokiu kompiuteriu, kompiuteriniu tinklu arba įranga, naudojant programinę įrangą.

2.   Pačiai kompiuterių programai arba nešikliui skirta apibrėžtis neleistina, nebent ta programa, pakrauta ir vykdoma kompiuteryje, programuojamame kompiuteriniame tinkle ar kitoje programuojamoje įrangoje, įgyvendina produktą arba procesą, reikalaujamus toje pačioje patentinėje paraiškoje remiantis 1 dalimi.

6 straipsnis

Ryšys su Direktyva 91/250/EEB

Už išradimus, kuriems taikoma ši direktyva, išduodamų patentų suteikiamos teisės neturi poveikio veiksmams, kurie leidžiami pagal Direktyvos 91/250/EEB 5 ir 6 straipsnius, visų pirma nuostatas dėl dekompiliavimo ir suderinamumo.

7 straipsnis

Stebėsena

Komisija stebi kompiuterinių išradimų poveikį inovacijoms ir konkurencijai Europoje ir tarptautiniu mastu bei poveikį Bendrijos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atviro kodo bendruomenei ir elektroninei komercijai.

8 straipsnis

Pranešimas apie direktyvos rezultatus

Komisija per (5) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie:

a)

kompiuterinių išradimų patentų įtaką 7 straipsnyje nurodytiems veiksniams;

b)

tai, ar taisyklės, reglamentuojančios patento galiojimo laiką ir patentabilumo reikalavimai, konkrečiai — naujumas, išradimo lygis ir tinkama išradimo apibrėžties apimtis yra adekvačios, ir tai, ar nereikėtų bei, atsižvelgiant į tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus, teisiškai būtų įmanoma, pakeisti tokias taisykles;

c)

tai, ar valstybėms narėms nekilo sunkumų, jeigu naujumo ir išradimo lygio reikalavimai nėra išnagrinėjami prieš išduodant patentą, o tuo atveju jeigu tokie sunkumai kyla, ar nereikėtų imtis priemonių jiems spręsti;

d)

tai, ar nekilo sunkumų dėl sąsajų tarp kompiuterinių išradimų patentų teikiamos apsaugos ir Direktyvoje 91/250/EEB numatytos kompiuterių programų autorių teisių apsaugos, ir ar nebuvo padaryta patentų sistemos pažeidimų, susijusių su kompiuteriniais išradimais;

e)

kaip buvo atsižvelgta į šios direktyvos reikalavimus Europos Patentų tarnybos veikloje ir jos ekspertizės gairėse;

f)

klausimus, dėl kurių gali reikėti surengti diplomatinę konferenciją, skirtą Europos patentų konvencijai peržiūrėti;

g)

kompiuterinių išradimų patentų įtaką suderinamų kompiuterių programų ir sistemų plėtrai ir komercializacijai.

9 straipsnis

Poveikio persvarstymas

Atsižvelgdama į stebėseną, vykdomą pagal 7 straipsnį, ir pranešimą, kuris turi būti parengtas pagal 8 straipsnį, Komisija persvarsto šios direktyvos poveikį ir prireikus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl jos keitimo.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję (6), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 61, 2003 3 14, p. 154.

(2)  2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 77 E, 2004 3 26, p.230), 2005 m. kovo 7 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

(4)  OL L 122, 1991 5 17, p. 42. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 93/98/EEB (OL L 290, 1993 11 24, p. 9).

(5)  5 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(6)  Per 2 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮŽANGA

1.

2002 m. vasario 20 d. Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su kompiuteriais susijusių išradimų patentabilumo pasiūlymą (1), grindžiamą EB sutarties 95 straipsniu.

2.

2002 m. rugsėjo 19 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę (2).

3.

2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę pirmuoju svarstymu (3).

4.

Komisija nepateikė iš dalies pakeisto pasiūlymo.

5.

2004 m. kovo 7 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal EB sutarties 251 straipsnį.

II.   TIKSLAS

6.

Siūlomos direktyvos tikslas — suderinti nacionalinius patentų įstatymus dėl su kompiuteriais susijusių išradimų patentabilumo ir tokio patentabilumo sąlygas padaryti skaidresnes.

III.   BENDROJI POZICIJA

Konstatuojamosios dalys

7.

Taryba iš dalies pakeitė arba sujungė keletą Komisijos pasiūlyme esančių konstatuojamųjų dalių ir priėmė kelias papildomas. Atlikdama šį darbą, Taryba visiškai arba iš dalies, arba pakeitusi formuluotę priėmė 1, 2, 88, 3, 34, 115, 85, 7, 8, 9, 86, 11, 12 ir 13 Europos Parlamento siūlomus pakeitimus. Nuorodos į pagrindinius konstatuojamųjų dalių pakeitimus pateikiamos atitinkamuose straipsniuose.

Straipsniai

1 straipsnis (Taikymo sritis)

8.

Buvo priimta Komisijos pasiūlyta 1 straipsnio formuluotė. Europos Parlamentas taip pat nepateikė šiam straipsniui jokių pakeitimų.

2 straipsnis (Sąvokų apibrėžimai)

9.

a punkte Taryba iš dalies laikosi Europos Parlamento siūlomų 36, 42 ir 117 pakeitimų, išbraukdama iš apibrėžimo „su kompiuteriais susijęs išradimas“ žodžius „vienas ar daugiau akivaizdžiai nauji“, remdamasi tuo, kad jie nereikalingi ir gali sukelti painiavą dėl jų santykio su naujumo ekspertize, kuri atliekama tikrinant bet kurio išradimo patentabilumą.

10.

b punkte Taryba:

terminą „technikos sritis“ pakeitė į „technologijos sritis“, nes šis terminas paprastai naudojamas tarptautiniuose susitarimuose dėl patentų teisės, pavyzdžiui, Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),

įterpė žodžius „naujas ir“, siekdama aiškiai apibrėžti „techninio įnašo“ kriterijų,

pridėjo antrą sakinį, kuris iš esmės yra šiek tiek pakeista Komisijos pasiūlymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata, siekiant paaiškinti, kad net jei ir galima atsižvelgti į netechninius požymius, vertinant konkretaus su kompiuteriais susijusio išradimo techninį įnašą, yra privaloma, kad į patentų apibrėžtį taip pat įeitų techniniai požymiai. Šis požiūris iš dalies atitinka Europos Parlamento siūlomus 16, 100, 57, 99, 110 ir 70 pakeitimus.

Komisijos pasiūlymo 3 straipsnis (Su kompiuteriais susiję išradimai kaip technologijos sritis)

11.

Šiame straipsnyje nustatyta valstybių narių prievolė užtikrinti, kad jų nacionalinėje teisėje su kompiuteriais susiję išradimai būtų priskiriami technologijos sričiai. Vadovaudamasi Europos Parlamento siūlomu 15 pakeitimu, Taryba nusprendė išbraukti 3 straipsnį manydama, kad tokį bendro pobūdžio įpareigojimą būtų sudėtinga perkelti į nacionalinę teisę. Dėl to Taryba nusprendė sustiprinti 13 konstatuojamojoje dalyje atitinkamą teiginį, pateikiamą Komisijos pasiūlymo 11 konstatuojamojoje dalyje.

3 straipsnis (Komisijos pasiūlymo 4 straipsnis) (Patentabilumo sąlygos)

12.

Taryba sujungė Komisijos pasiūlymo 4 straipsnio dvi pirmąsias dalis į vieną, pateikdama nedidelius redakcinius pakeitimus, siekiant teksto aiškumo. Naujame tekste pažodžiui laikomasi 4 straipsnio 1 dalies formuluotės, kaip siūloma Europos Parlamento 16 pakeitime.

13.

Kaip jau minėta, Komisijos pasiūlymo 4 straipsnio 3 dalis buvo įtraukta į „techninio įnašo“ sąvokos apibrėžimą pagal 2 straipsnio b punktą, nes buvo manoma, kad ji labiau priklauso sąvokų apibrėžimams, nei straipsniui pavadinimu „patentabilumo sąlygos“.

4 straipsnis (Patentabilumo išimtys)

14.

Siekdama išvengti nesusipratimų, Taryba įtraukė į šio straipsnio 1 dalį aiškų teiginį, kad pati kompiuterių programa nėra patentabilus išradimas.

15.

2 dalimi, kuri atitinka Europos Parlamento siūlomą 17 pakeitimą, siekiama paaiškinti, ką galima patentuoti pagal šią direktyvą, ir ji turi būti siejama kartu su 14–16 konstatuojamosiomis dalimis, atitinkančiomis Europos Parlamento siūlomus 85, 7 ir 8 pakeitimus. Tačiau Taryba įterpė žodžius „kurie yra pateikiami kaip išeities programų tekstai, kaip sukompiliuoti programų tekstai arba bet kuria kita forma“, siekdama geriau paaiškinti, ką reiškia „su kompiuteriais susiję išradimai“.

5 straipsnis (Išradimo apibrėžties forma)

16.

Buvo priimta Komisijos pasiūlyta 1 dalies formuluotė.

17.

Šis straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, siekiant paaiškinti, kad tam tikromis aplinkybėmis ir vadovaujantis griežtomis sąlygomis, patentas gali apimti kompiuterių programos apibrėžtį, nesvarbu, ar ji taikoma tik pačiai kompiuterių programai ar kompiuterių programai su nešikliu. Taryba mano, kad tai suderintų direktyvą su standartine esama praktika tiek Europos patentų tarnyboje, tiek valstybėse narėse.

6 straipsnis (Ryšys su Direktyva 91/250 EEB)

18.

Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 19 pakeitimą, manydama, kad jis yra aiškesnis negu Komisijos pasiūlymo tekstas. Ji išbraukė nuorodas į nuostatas dėl puslaidininkinių gaminių topografijų arba prekių ženklų, manydama, kad jos nesusijusios su šiuo kontekstu.

19.

Taryba nepritarė Europos Parlamento siūlomam 76 pakeitimui, manydama, kad jis yra negalutinis ir prieštarautų TRIPS sutarties nuostatoms. Tarybos nuomone, suderinamumo klausimas yra pakankamai aptartas 6 straipsnyje ir taikant bendrąsias konkurencijos taisykles. Tai aiškiai paaiškinta Tarybos bendrosios pozicijos 21 ir 22 konstatuojamosiose dalyse.

7 straipsnis (Stebėsena)

20.

Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 71 pakeitimą.

8 straipsnis (Pranešimas apie direktyvos rezultatus)

21.

Taryba paliko Komisijos pasiūlymo tekstą, įterpdama šiuos papildomus elementus:

b punkte: pridėti žodžiai „patento galiojimo laikas“, kaip siūloma Europos Parlamento pateiktame 92 pakeitime; be to, atsižvelgdama į Europos Parlamento siūlomą 25 pakeitimą, Taryba pateikė formuluotę dėl Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų,

d punkte: Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 23 pakeitimą,

e punkte: Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 26 pakeitimą,

f punkte: Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 25 pakeitimą, tačiau išbraukė nuorodą į Bendrijos patentą, motyvuodama tuo, kad ji nesusijusi su šiuo kontekstu,

g punkte: Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomo 89 pakeitimo esmę, parinkdama aiškesnę formuluotę.

Tarybos bendrosios pozicijos 9 straipsnis (Poveikio įvertinimas)

22.

Taryba priėmė Europos Parlamento siūlomą 27 pakeitimą.

10 straipsnis (Komisijos pasiūlymo 9 straipsnis) (Įgyvendinimas)

23.

Skirtingai nuo Europos Parlamento, kuris įgyvendinimui numatė aštuoniolikos mėnesių laikotarpį (28 pakeitimas), Taryba įgyvendinimui numatė dvidešimt keturis mėnesius.

11 straipsnis (Įsigaliojimas) ir 12 straipsnis (Adresatai) (Komisijos pasiūlymo 10 ir 11 straipsniai)

24.

Taryba priėmė Komisijos pasiūlymo tekstą.

IV.   EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI, KURIE NEBUVO PRIIMTI

25.

Nuodugniai juos apsvarsčiusi, Taryba negalėjo priimti Europos Parlamento siūlomų 88 (pirmo sakinio), 31, 32, 112, 95, 84, 114, 125, 75, 36, 42, 117, 107, 69, 55/red., 97, 108, 38, 44, 118, 45, 16, 100, 57, 99, 110, 70 (iš dalies), 60, 102, 111, 72, 103, 119, 104, 120, 76, 24, 81, 93, 94 ir 28 pakeitimų.

26.

Tarybos nuomone, kai kurie šių siūlomų pakeitimų buvo nereikalingi (88 (pirmas sakinys), 31, 75, 94 pakeitimai), neaiškūs ir gali būti klaidinantys (36, 42, 117, 72, 104, 120 pakeitimai), neturėjo tiesioginio ryšio su sprendžiamais klausimais (95, 24, 81 pakeitimai), neatspindėjo nustatytos praktikos (32, 112, 16, 100, 57, 99, 110, 70, 102, 111 pakeitimai) arba galėtų prieštarauti Europos bendrijos ir jos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams pagal TRIPS sutartį bei bendriems patentų teisės principams (84, 114, 125, 107, 69, 55/red., 97, 108, 38, 44, 118, 45, 60, 103, 119, 76, 93).

V.   IŠVADOS

27.

Bendrojoje pozicijoje Taryba perėmė daugelį Europos Parlamento pasiūlytų pakeitimų. Bendrojoje pozicijoje Taryba stengėsi pasiekti tinkamą ir veiksmingą pusiausvyrą tarp teisių turėtojų bei kitų suinteresuotų šalių interesų. Komisija pripažino Tarybos bendrosios pozicijos bendrą pusiausvyrą, laikydama ją tinkamu kompromisiniu pasiūlymų komplektu.


(1)  OL C 151 E, 2002 6 25, p. 129.

(2)  OL C 61, 2003 3 14, p. 154.

(3)  OL C 77 E, 2004 3 26, p. 230.


14.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 144/16


BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 21/2005

Tarybos priimta 2005 m. kovo 8 d.

siekiant priimti .. m. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius

(2005/C 144 E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2000 m. rugsėjį Ekonominės ir finansų tarybos (ECOFIN) patvirtintame Veiksmų plane dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) statistikos reikalavimų nurodoma, kad skubiai reikalingas ribotas sektorių ketvirtinių sąskaitų komplektas ir kad šios sąskaitos turėtų būti parengtos per 90 dienų pasibaigus atitinkamam ketvirčiui.

(2)

Bendrame Ekonomikos ir finansų tarybos ir Komisijos pranešime Europos Vadovų Tarybai dėl euro zonos statistikos ir rodiklių, kurį Ekonomikos ir finansų taryba patvirtino 2003 m. vasario 18 d., pabrėžiama, kad prioritetiniai veiksmai keliose srityse, įskaitant ketvirtines nacionalines ataskaitas pagal institucinius sektorius, turėtų būti visiškai įvykdyti iki 2005 m.

(3)

Europos Sąjungos ekonomikos ciklinių svyravimų ir pinigų politikos EPS analizei reikalinga makroekonominė statistika apie ekonominį elgesį ir atskirų institucinių sektorių tarpusavio ryšius, kurių negalima nustatyti remiantis sukauptais bendro pobūdžio duomenimis apie ekonomiką. Todėl būtina parengti visos Europos Sąjungos ir euro zonos ketvirtines sąskaitas pagal institucinius sektorius.

(4)

Šių sąskaitų rengimas yra dalis bendro tikslo sukurti Europos Sąjungos ir euro zonos metų ir ketvirtinių sąskaitų sistemą. Sistema apima pagrindinius makroekonominius suvestinius rodiklius ir finansines bei nefinansines sąskaitas pagal institucinius sektorius. Siekiama užtikrinti darnumą visose šiose sąskaitose bei, kitų šalių sąskaitų atžvilgiu, mokėjimų kitų pasaulio sąskaitų atžvilgiu, darnumą tarp mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų duomenų.

(5)

Pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje principus, nustatytus Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (3), rengiant Europos sąskaitas pagal institucinius sektorius reikalinga, kad valstybės narės perduotų ketvirtines nacionalines sąskaitas pagal institucinius sektorius. Tačiau Europos sąskaitose privalo atsispindėti visa Europos zonos ekonomika, ir šios sąskaitos gali skirtis nuo bendros valstybių narių sąskaitų sumos. Visų pirma siekiama atsižvelgti į Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų sandorius atitinkamos zonos (atitinkamai, Europos Sąjungos ar euro zonos) sąskaitose.

(6)

Konkrečių Bendrijos statistinių duomenų rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (4) nustatytomis taisyklėmis.

(7)

Kadangi šio reglamento tikslo — rengti ketvirtines Europos Sąjungos ir euro zonos nefinansines sąskaitas pagal institucinius sektorius, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl veiksmų masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Visų pirma, tuo atveju, kai valstybių narių įnaas į Europos bendrąją sumą yra nedidelis, iš jų neturėtų būti reikalaujama pateikti detalius duomenis.

(8)

Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(9)

Buvo konsultuotasi su Tarybos sprendimu 89/382/EB, Euratomas (6) įsteigtu Statistikos programų komitetu ir Tarybos sprendimu 91/115/EEB (7) įsteigtu Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu numatoma bendra valstybių narių įnašų į Europos ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimą pagal institucinius sektorius sistema.

2 straipsnis

Ketvirtinių nefinansinių sąskaitų pagal institucinius sektorius perdavimas

1.   Valstybės narės perduoda Komisijai ketvirtines nefinansines sąskaitas pagal institucinius sektorius kaip nurodyta priede, išskyrus, pirmą kartą, P.1, P.2, D.42, D.43, D.44, D.45 ir B.4G rodiklių duomenis.

2.   Atitinkamai P.1, P.2, D.42, D.43, D.44, D.45 ir B.4G rodiklių duomenų perdavimo tvarkaraštis ir bet koks sprendimas reikalauti priede išvardytų sandorių suskirstymo pagal analogiškus sektorius priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Prieš priimant tokį sprendimą, Komisija pagal 9 straipsnį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   1 dalyje nurodyti ketvirčio duomenys perduodami Komisijai ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų pasibaigus ketvirčiui, kurio duomenys pateikiami. Po šio reglamento įsigaliojimo pereinamuoju trejų metų laikotarpiu 1 dalyje nurodyti ketvirčio duomenys pateikiami Komisijai ne vėliau kaip per 95 kalendorines dienas pasibaigus ketvirčiui, kurio duomenys pateikiami. Bet koks ankstesnių ketvirčių duomenų patikslinimas perduodamas tuo pačiu metu.

4.   3 dalyje nurodytas perdavimo laikas gali būti koreguojamas laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos daugiausiai penkiomis dienomis.

5.   Pirmasis ketvirtinių duomenų perdavimas yra susijęs su 2005 m. trečiojo ketvirčio duomenimis. Valstybės narės pateikia šiuos duomenis ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 3 d. Šis pirmasis perdavimas apima ankstesnius duomenis už ketvirčius nuo 1999 m. pirmojo ketvirčio.

3 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

1.   Visos valstybės narės perduoda priede nurodytus kitų šalių sektoriaus (S.2) ir valdžios sektoriaus (S.13) duomenis. Valstybė narė, kurios bendrasis vidaus produktas esamomis kainomis paprastai sudaro daugiau kaip 1 % atitinkamo Bendrijos bendrojo vidaus produkto, perduoda priede nurodytus visų institucinių sektorių duomenis.

2.   Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktų paskutiniųjų trejų metų metinių duomenų aritmetiniu vidurkiu, kaip nurodyta 1 dalyje, nustato viso Bendrijos bendrojo vidaus produkto esamomis kainomis procentą, kurį valstybės narės bendrasis vidaus produktas paprastai sudaro.

3.   1 dalyje nurodyta Bendrijos bendrosios sumos (1 %) dalis gali būti koreguojama laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4.   Jei reikia iš esmės pakeisti nacionalines statistikos sistemas, Komisija gali sutikti su nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio reglamento. Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos galioja ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio reglamento ar įgyvendinimo priemonių, patvirtintų laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, įsigaliojimo datos.

4 straipsnis

Apibrėžimai ir standartai

Standartai, apibrėžimai, klasifikacijos ir apskaitos taisyklės, susiję su pagal šį reglamentą perduodamais duomenimis, yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 2223/96 (toliau — ESS Reglamentas).

5 straipsnis

Duomenų šaltiniai ir nuoseklumo reikalavimai

1.   Valstybės narės rengia šiuo reglamentu reikalaujamą informaciją naudodamos visus jų manymu svarbius šaltinius, pirmenybę teikdamos tiesioginei informacijai, pavyzdžiui, administraciniams šaltiniams ar įmonių ir namų ūkių tyrimams.

Kai tokios tiesioginės informacijos gauti neįmanoma, ypač ankstesnių duomenų, reikalaujamų pagal 2 straipsnio 5 dalį, atveju, gali būti perduodami tinkamiausi apytikriai apskaičiavimai.

2.   Duomenys, kuriuos valstybės narės perduoda pagal šio reglamento nuostatas, turi atitikti valdžios sektoriaus ketvirčio nefinansines sąskaitas ir pagrindinius visos ekonomikos suvestinius ketvirčio duomenis, perduodamus Komisijai pagal ESS Reglamento duomenų perdavimo programą.

3.   Ketvirčio duomenys, kuriuos valstybės narės perduoda pagal šio reglamento nuostatas, derinami su atitinkamais metiniais duomenimis, perduodamais pagal ESS Reglamento duomenų perdavimo programą.

6 straipsnis

Kokybės standartai ir pranešimai

1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ilgainiui perduodamų duomenų kokybė gerėtų ir atitiktų bendrus kokybės standartus, kurie turi būti apibrėžti laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

2.   Per vienerius metus nuo pirmojo duomenų perdavimo valstybės narės pateikia Komisijai atnaujintą naudotų šaltinių, metodų ir statistinių procedūrų aprašymą.

3.   Apie pagrindinius metodinius arba kitus pakeitimus, kurie galėtų įtakoti perduodamus duomenis, valstybės narės Komisijai praneša ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tokio pakeitimo įsigaliojimo.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Įgyvendinimo priemonės nustatomos laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Šios priemonės apima:

a)

P.1, P.2, D.42, D.43, D.44, D.45 ir B.4G rodiklių duomenų perdavimo tvarkaraščio sudarymą pagal 2 straipsnio 2 dalį;

b)

reikalavimą, kad priede nurodyti sandoriai būtų suskirstyti pagal analogiškus sektorius pagal 2 straipsnio 2 dalį;

c)

ketvirčio duomenų perdavimo tvarkaraščio peržiūrėjimą pagal 2 straipsnio 4 dalį;

d)

Bendrijos bendrosios sumos dalies (1 %) koregavimą pagal 3 straipsnio 3 dalį siekiant nustatyti pareigą perduoti visų institucinių sektorių duomenis;

e)

duomenų kokybės kriterijų apibrėžimą pagal 6 straipsnio 1 dalį.

8 straipsnis

Procedūra komitete

1.   Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Pranešimas apie įgyvendinimą

Per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie jo įgyvendinimą.

Visų pirma šiame pranešime:

a)

pateikiama informacija apie parengtų statistinių duomenų kokybę;

b)

įvertinama Bendrijos, valstybių narių ir statistinės informacijos teikėjų bei naudotojų gautos statistinės informacijos nauda, lyginant su jos kaina;

c)

atsižvelgiant į gautus rezultatus, nustatomos sritys, kurias reikėtų gerinti bei keisti.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 42, 2004 2 18, p. 23.

(2)  2004 m. kovo 30 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 103 E, 2004 4 29, p. 141), 2005 m. kovo 8 d. Tarybos bendroji pozicija ir ….. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 310, 1996 11 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).

(4)  OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(5)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23

(6)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(7)  OL L 59, 1991 3 6, p. 19


PRIEDAS

Duomenų perdavimas

 

Panaudojimas

Ištekliai

S1

S1N

S11

S12

S13

S14_S15

S2

S1

S1N

S11

S12

S13

S14_S15

S2

Visa ekonomika

Nenurodyta visa ekonomika

Nefinansinės korporacijos

Finansinės korporacijos

Valdžios sektorius

Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams

Kitos šalys

Visa ekonomika

Nenurodyta visa ekonomika

Nefinansinės korporacijos

Finansinės korporacijos

Valdžios sektorius

Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams

Kitos šalys

1

Produkcija

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

X

X

X

 

P2

Tarpinis vartojimas

X

 

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.3

Galutinio vartojimo išlaidos

X

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.31

Individualaus vartojimo išlaidos

X

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.32

Kolektyvinio vartojimo išlaidos

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

P.5

Bendrasis kapitalo formavimas

X

 

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.51

Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas

X

 

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.5N

Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas atėmus netekimus

X

 

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

P.6

Prekių ir paslaugų eksportas

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

P.7

Prekių ir paslaugų importas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

D.1

Kompensacija darbuotojams

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

X

X

D.2

Gamybos ir importo mokesčiai

X

X

X

X

X

X

 

X

 

 

 

X

 

X

D.21

Produktų mokesčiai

X

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

X

 

X

D.29

Kiti gamybos mokesčiai

X

 

X

X

X

X

 

X

 

 

 

X

 

X

D.3

Subsidijos

X

 

 

 

X

 

X

X

X

X

X

X

X

 

D.31

Subsidijos produktams

X

 

 

 

X

 

X

X

X

 

 

 

 

 

D.39

Kitos subsidijos gamybai

X

 

 

 

X

 

X

X

 

X

X

X

X

 

D.21-D.31

Mokesčiai atėmus subsidijas (produktams)

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

D.4

Pajamos iš turto

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.41

Palūkanos

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.4N

Kitos pajamos iš turto, išskyrus palūkanas

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.42

Korporacijų paskirstomosios pajamos

X

 

X

X

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.43

Reinvestuotos pajamos iš tiesioginių užsienio investicijų

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

X

X

D.44

Pajamos iš turto, priskirtos draudėjams

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

X

X

D.45

Renta

X

 

X

X

X

X

 

X

 

X

X

X

X

 

D.5

Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

 

X

 

X

D.6

Socialinės įmokos ir išmokos

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.61

Socialinės įmokos

X

 

 

 

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.62

Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

X

X

D.63

Socialiniai pervedimai natūra

X

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

 

X

 

D.7

Kiti einamieji pervedimai

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.71

Grynosios ne gyvybės draudimo įmokos

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

X

X

 

X

D.72

Ne gyvybės draudimo reikalavimai atlyginti žalą

X

 

 

X

 

 

X

X

 

X

X

X

X

X

D.7N

Kiti niekur kitur nepriskirti einamieji pervedimai

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.8

Namų ūkių grynosios nuosavybės pensijų fonduose pasikeitimo koregavimas

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

X

X

D.9

Kapitalo pervedimai

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

D.91

Kapitalo mokesčiai

X

 

X

X

 

X

X

X

 

 

 

X

 

 

D.9N

Dotacijos investicijoms ir kiti kapitalo pervedimai

X

 

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

X

K.1

Pagrindinio kapitalo vartojimas

X

 

X

X

X

X

 

X

 

X

X

X

X

 

K.2

Nefinansinio nesukurto turto įsigijimai atėmus netekimus

X

 

X

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 


 

Balansuojantys straipsniai

S1

S1N

S11

S12

S13

S14_S15

S2

Visa ekonomika

Nenurodyta visa ekonomika

Nefinansinės korporacijos

Finansinės korporacijos

Valdžios sektorius

Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams

Kitos šalys

B.1G

Bendroji pridėtinė vertė

X

X

X

X

X

X

 

B.1N

Grynoji pridėtinė vertė

X

X

X

X

X

X

 

B.2G

Likutinis perteklius (bendrasis)

X

 

X

X

X

X

 

B.3G

Mišrios pajamos (bendrosios)

X

 

 

 

 

X

 

B.4G

Verslo pajamos (bendrosios)

X

 

X

X

 

X

 

B.5G

Pirminių pajamų balansas (bendrasis)

X

 

X

X

X

X

 

B.6G

Disponuojamos pajamos (bendrosios)

X

 

X

X

X

X

 

B.7G

Koreguotos disponuojamos pajamos (bendrosios)

X

 

 

 

X

X

 

B.8G

Taupymas (bendrasis)

X

 

X

X

X

X

 

B.9

Grynasis skolinimasis/grynasis skolinimas

X

 

X

X

X

X

X

B.11

Užsienio prekių ir paslaugų balansas

 

 

 

 

 

 

X

B.12

Einamasis užsienio balansas

 

 

 

 

 

 

X


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮŽANGA

1.

2003 m. gruodžio 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų sudarymo pagal institucinius sektorius (1), paremtą EB sutarties 285 straipsniu.

2.

2004 m. vasario 4 d. (2)Europos centrinis bankas pateikė savo nuomonę.

3.

2004 m. kovo 31 d. (3)Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę pirmuoju svarstymu.

4.

Komisija nepateikė iš dalies pakeisto pasiūlymo.

5.

2005 m. kovo 8 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal EB sutarties 251 straipsnį.

II.   TIKSLAS

6.

Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra numatyti bendrą sistemą valstybėms narėms prisidėti prie Europos ketvirtinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius.

III.   BENDROJI POZICIJA

Konstatuojamosios dalys

7.

Taryba iš dalies pakeitė 5 konstatuojamąją dalį, išbraukdama žodžius „kai jie yra įsikūrę atitinkamoje Europos teritorijoje“ visiškai pritardama vieninteliam Europos Parlamento pakeitimui. Ši konstatuojamoji dalis buvo pakeista, siekiant paaiškinti, kad šis reglamentas taikomas „Europos Sąjungai arba euro zonai, atitinkamai“ vietoje „Europos“.

Straipsniai

1 straipsnis (Tikslas)

8.

1 straipsnis buvo priimtas toks kaip Komisijos pasiūlyme, ir Europos Parlamentas nepasiūlė jokių jo pakeitimų.

2 straipsnis (Ketvirtinių nefinansinių sąskaitų pagal institucinius sektorius perdavimas)

9.

Buvo priimta Komisijos pasiūlyta 1 dalies formuluotė.

10.

2 dalį Taryba papildė sakiniu: „Toks sprendimas negali būti priimtas, kol Komisija nepraneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento įgyvendinimą pagal 9 straipsnį.“ Šiuo pakeitimu Taryba nustatė, kad tolimesnių duomenų, susijusių su tolimesniu sandorių suskirstymu, perdavimas bus vykdomas po to, kai Europos Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai (per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį) apie šio reglamento įgyvendinimą.

11.

3 dalį Taryba papildė nauju sakiniu: „Po šio reglamento įsigaliojimo pereinamuoju trejų metų laikotarpiu 1 dalyje nurodyti ketvirčio duomenys pateikiami Komisijai ne vėliau kaip per 95 kalendorines dienas pasibaigus ketvirčiui, kurio duomenys pateikiami“. Tuo nustatomas pereinamasis trejų metų laikotarpis, kurio metu valstybės narės privalo pateikti Komisijai 1 dalyje nurodytus ketvirtinius duomenis ne vėliau kaip per 95 dienas vietoje 90 dienų, kaip pradžioje siūlė Komisija.

12.

Buvo priimta Komisijos pasiūlyta 4 dalies formuluotė.

13.

5 dalyje Taryba pakeitė „pirmojo ketvirčio“„trečiojo ketvirčio“, o „2005 m. birželio 30 d.“„2006 m. sausio 3 d.“, dviem ketvirčiais nukeldama pirmąjį laikotarpį, su kuriuo susijęs pirmasis ketvirtinių duomenų perdavimas, ir puse metų nukeldama terminą valstybėms narėms pateikti šiuos duomenis.

3 (Pareigos pranešti), 4 (Sąvokų apibrėžimai ir standartai), 5 (Duomenų šaltiniai ir nuoseklumo reikalavimai), 6 (Kokybės standartai ir pranešimai), 7 (Įgyvendinimo priemonės) straipsniai, 8 (Komitetas), 9 (Pranešimas apie įgyvendinimą) ir 10 (Įsigaliojimas) straipsniai

14.

Šie straipsniai buvo priimti tokie kaip Komisijos pasiūlyme, ir Europos Parlamentas nepasiūlė jokių jų pakeitimų.

IV.   EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI, KURIE NEBUVO PRIIMTI

15.

Vienintelis Europos Parlamento pirmuoju svarstymu pasiūlytas pakeitimas buvo priimtas.

V.   IŠVADOS

16.

Bendrojoje pozicijoje Taryba perėmė Europos Parlamento pasiūlytą pakeitimą. Tarybos nuomone, pakeitimai bendrojoje pozicijoje visiškai atitinka reglamento tikslus. Komisija pripažino, kad Tarybos bendroji pozicija yra visapusiškai subalansuota, ir laiko ją tinkamu kompromisu.


(1)  KOM(2003) 0789 galutinis.

(2)  OL C 42, 2004 2 18, p. 23.

(3)  OL C 103 E, 2004 4 29, p. 141.


14.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 144/24


BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 22/2005

Tarybos priimta 2005 m. balandžio 4 d.

siekiant priimti m. ……. d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/…/EB, dvidešimt antrą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (ftalatų žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse) pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo

(2005/C 144 E/04)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Sutarties 14 straipsniu nustatoma vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje garantuojamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(2)

Vidaus rinkos kūrimas turėtų pagerinti gyvenimo kokybę, sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą. Ši direktyva atitinka reikalavimus dėl žmonių sveikatos ir vartotojų aukšto lygio apsaugos užtikrinimo nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.

(3)

Turėtų būti uždrausta naudoti kai kuriuos ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros priemonėse, pagamintose iš plastifikuotos medžiagos ar kurių dalys yra pagamintos iš plastifikuotos medžiagos, nes kai kurių ftalatų buvimas sukelia ar potencialiai gali sukelti pavojų vaikų sveikatai.

(4)

Komisijai pasikonsultavus, Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas (SCTEE) pareiškė nuomones apie šių ftalatų sukeliamus pavojus sveikatai.

(5)

1998 m. liepos 1 d. Komisijos rekomendacijoje 98/485/EB dėl vaikų priežiūros prekių ir žaislų, skirtų jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną, pagamintų iš minkštojo PVC, kuriame yra tam tikrų ftalatų (4), valstybės narės buvo paragintos imtis priemonių užtikrinti aukšto lygio vaikų sveikatos apsaugą šių gaminių atžvilgiu.

(6)

Nuo 1999 m., priėmus Komisijos sprendimą 1999/815/EB (5) pagal 1992 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 92/59/EEB dėl bendrosios produktų saugos (6), laikinai draudžiama Europos Sąjungos lygmeniu naudoti šešis ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, skirtose jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną. Šis sprendimas yra reguliariai atnaujinamas.

(7)

Kai kurių valstybių narių jau priimti žaislų ir vaikų priežiūros prekių, turinčių ftalatų, pateikimo į rinką apribojimai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos kūrimui ir veikimui. Todėl būtina suderinti valstybių narių šios srities teisės aktus ir dėl to iš dalies pakeisti Direktyvos 76/769/EEB (7) I priedą.

(8)

Kai moksliniu įvertinimu negalima pakankamai aiškiai nustatyti rizikos, siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos, ypač vaikų, apsaugą, turėtų būti taikomas atsargumo principas.

(9)

Vaikų augantys organizmai ypač pažeidžiami toksiškų reprodukcijai medžiagų. Dėl to kiek tik įmanoma turėtų būti sumažintas visų praktiškai išvengiamų šias medžiagas išskiriančių šaltinių, ypač daiktų, kuriuos vaikai deda į burną, poveikis vaikams.

(10)

Atliekant rizikos įvertinimą ir (arba) pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (8), buvo nustatyta, kad di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP), dibutilftalatas (DBP) ir butilbenzilftalatas (BBP) yra toksiškos reprodukcijai medžiagos, ir todėl jos buvo priskirtos toksiškų reprodukcijai medžiagų 2 kategorijai.

(11)

Mokslinė informacija apie diizononilftalatą (DINP), diizodecilftalatą (DIDP) ir di-n-oktilftalatą (DNOP) yra prieštaringa arba jos trūksta, tačiau negali būti atmesta galimybė, kad jie yra potencialiai pavojingi, juos panaudojus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kurios iš esmės yra pagamintos vaikams.

(12)

Neaiškumai įvertinant šių ftalatų poveikį, pavyzdžiui, kiek kartų dedama į burną ir koks yra kitų šaltinių poveikis, reikalauja atsižvelgti į atsargumo sumetimus. Todėl turėtų būti įvesti šių ftalatų naudojimo žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse bei tokių prekių pateikimo į rinką apribojimai. Tačiau vadovaujantis proporcingumo principu DINP, DIDP ir DNOP taikomi apribojimai turėtų būti ne tokie griežti kaip DEHP, DBP ir BBP taikomi apribojimai.

(13)

Laikantis Komisijos komunikato dėl atsargumo principo, priemonės, paremtos šiuo principu, turėtų būti peržiūrimos atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją.

(14)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių valdžios institucijomis, atsakingomis už žaislų ir vaikų priežiūros prekių rinkos priežiūrą bei vykdymą, ir konsultuodamasi su atitinkamomis gamintojų bei importuotojų organizacijomis, turėtų stebėti ftalatų ir kitų medžiagų, kaip plastifikatorių, naudojimą žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse.

(15)

Taikant Direktyvą 76/769/EEB, reikėtų apibrėžti sąvoką „vaikų priežiūros prekė“.

(16)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (9) 34 punktą, Taryba turėtų paskatinti valstybes nares savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(17)

Komisija peržiūrės Direktyvos 76/769/EEB I priede išvardytų ftalatų naudojimą kituose gaminiuose, kai bus užbaigtas rizikos įvertinimas pagal 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (10).

(18)

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, nustatančių darbuotojų apsaugos būtiniausius reikalavimus, kurie išdėstyti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (11) ir ja pagrįstose atskirose direktyvose, visų pirma 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje 90/394/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu darbe (12)ir 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (13),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 76/769/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)

„vaikų priežiūros prekė“ — tai bet kuris gaminys, skirtas vaikų miegui, poilsiui, maitinimui palengvinti arba vaikams čiulpti.“

2.

I priedas iš dalies keičiamas kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Ne vėliau kaip iki... (14) Komisija iš naujo įvertina Direktyvoje 76/769/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, numatytas priemones atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją apie medžiagas, aprašytas šios direktyvos priede, bei jų pakaitalus, ir šios priemonės bus atitinkamai pakeistos, jei tai bus pagrįsta.

3 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip iki... (15) valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie yra būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Šias priemones jos taiko nuo (16).

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 116 E, 2000 4 26, p. 14.

(2)  OL C 117, 2000 4 26, p. 59.

(3)  2000 m. liepos 6 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 121, 2001 4 24, p. 410), 2005 m. balandžio 4 d. Tarybos bendroji pozicija ir …… Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 217, 1998 8 5, p. 35.

(5)  OL L 315, 1999 12 9, p. 46. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/781/EB (OL L 344, 2004 11 20, p. 35).

(6)  OL L 228, 1992 8 11, p. 24. Direktyva, panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(7)  OL L 262, 1976 9 27, p. 201. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/98/EB (OL L 305, 2004 10 1, p. 63).

(8)  OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/73/EB (OL L 152, 2004 4 30, p. 1).

(9)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(10)  OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(11)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(12)  OL L 196, 1990 7 26, p. 1. Direktyva, panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 50).

(13)  OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(14)  Ketveri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(15)  Šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(16)  Dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.


PRIEDAS

Direktyvos 76/769/EEB I priedas papildomas šiais punktais:

„ (XX.)

Šie ftalatai (ar kiti CAS ir Einecs numeriai, apimantys tą pačią medžiagą):

di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)

CAS Nr. 117–81–7

Einecs Nr. 204–211–0

dibutilftalatas (DBP)

CAS Nr. 84–74–2

Einecs Nr. 201–557–4

butilbenzilftalatas (BBP)

CAS Nr. 85–68–7

Einecs Nr. 201–622–7

Negali būti naudojami kaip medžiagos arba kaip preparato komponentai didesne koncentracija nei 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse.

Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kurių sudėtyje šių ftalatų koncentracija yra didesnė nei pirmiau minėta riba, į rinką nepateikiami.

(XXa.)

Šie ftalatai (ar kiti CAS ir Einecs numeriai, apimantys tą pačią medžiagą):

diizononilftalatas (DINP)

CAS Nr. 28553–12–0 ir 68515–48–0

Einecs Nr. 249–079–5 ir 271–090–9

diizodecilftalatas (DIDP)

CAS Nr. 26761–40–0 ir 68515–49–1

Einecs Nr. 247–977–1 ir 271–091–4

di-n-oktilftalatas (DNOP)

CAS Nr. 117–84–0

Einecs Nr. 204–214–7

Negali būti naudojami kaip medžiagos arba kaip preparato komponentai didesne koncentracija nei 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, skirtose jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams, ir kurios gali būti dedamos į burną.

Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kurių sudėtyje šių ftalatų koncentracija yra didesnė nei pirmiau minėta riba, į rinką nepateikiami. “


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮVADAS

1999 m. lapkričio 24 d. Komisija, remdamasi EB sutarties 95 straipsniu, pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlymą (1)dvidešimt antrą kartą iš dalies pakeisti Direktyvą 76/769/EEB.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę (2)2000 m. vasario 15 d.

Europos Parlamentas baigė pirmąjį svarstymą ir pateikė nuomonę (3)2000 m. liepos 6 d.

2005 m. balandžio 4 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją, išdėstytą dok. 5467/05.

II.   TIKSLAS

Direktyvos projektas yra susijęs su žaislų ir vaikų priežiūros prekių, kurių sudėtyje yra ftalatų, pardavimu ir naudojimu. Projekto pirminiame variante numatoma uždrausti šešis skirtingus ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kurių sudėtyje yra PCV, skirtose jaunesnio nei trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną.

Europos Parlamentas pirmuoju skaitymu priėmė rezoliuciją dėl ftalatų ir žaislų saugos, kurioje siūlomi tam tikri Komisijos pasiūlymo pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai yra šie:

Žaislai, kurių sudėtyje yra ftalatų ir kurie skirti vaikams nuo trejų iki šešerių metų, bet kuriuos jaunesni vaikai galėtų įsidėti į burną, ar jų įpakavimas turi būti ženklinami įspėjimu.

Draudimas turėtų būti taikomas visiems ftalatams, ne tik šešiems paminėtiems Komisijos pasiūlyme.

Draudimas turėtų būti taikomas visiems žaislams, ne tik žaislams, skirtiems jaunesniems nei trejų metų vaikams, ir ne tik žaislams, skirtiems dėti į burną. Koncentracija žaisluose, skirtuose vaikams dėti į burną, gali būti ne didesnė nei 0,1 %, o ne 1 %, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme.

Į žaislų, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną, sudėtį, kurioje yra ftalatų, negali būti dedamos kvapiosios medžiagos.

2000 m. gegužės 25 d. Taryba išnagrinėjo bylą, bet nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl bendrosios pozicijos.

Tuo tarpu buvo gauti nauji rizikos įvertinimo rezultatai ir pasirodė tikslinga sustiprinti kai kurias pirmines nuostatas, kad jos atitiktų Europos Parlamento išvadas. 2004 m. rugsėjo 24 d. Taryba vieningai pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos, dvidešimt antrą kartą iš dalies keičiančios Direktyvą 76/769/EEB, projekto, išdėstyto dokumento 12469/04 I priede.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS, IŠDĖSTYTOS dok. 5467/05, ANALIZĖ

1.   Bendroji dalis

Nors į bendrąją poziciją neįtraukti visi Europos Parlamento pakeitimai, joje ženklinimą etiketėmis pakeitus griežtu draudimu žymiai išplečiama draudimo taikymo sritis ir užtikrinamas teisinis apibrėžtumas aiškiai apibrėžus gaminius, kuriems taikomas draudimas (įtrauktas vaikų priežiūros prekės apibrėžimas, identiškas pateiktajam direktyvoje dėl žaislų (4)).

1, 3, 4, 6 ir 8 pakeitimai buvo priimti iš esmės, tačiau perrašyti.

18, 2, 5, 11, 24, 7, 17/rev., 16 ir 9 laikyti nepriimtinais.

2.   Bendrojoje pozicijoje išdėstyti nauji dalykai, palyginus su Komisijos pasiūlymu

3, 4 ir 7 konstatuojamosiose dalyse buvo padaryti nedideli, daugiausia teisinio pobūdžio redakciniai pakeitimai. Buvo įtrauktos naujos 6 ir 9–15 konstatuojamosios dalys, nurodančios, kad jau yra įsigaliojęs laikinasis draudimas, ir išaiškinančios uždraustinų ftalatų, atsargumo principo ir rizikos įvertinimo procedūrų sąryšį.

1 straipsnio naujoje 1 dalyje buvo pateiktas sąvokos „vaikų priežiūros prekė“ apibrėžimas.

2 straipsnis buvo perrašytas, kad Komisija būtų įpareigota peržiūrėti šias priemones per ketverius metus nuo jų įsigaliojimo.

3 straipsnis buvo perrašytas, kad atitiktų teisės aktų tekstų projektų kūrimo gaires ir kad būtų įtrauktas įpareigojimas valstybėms narėms pranešti Komisijai apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

Priede išaiškinta draudimo taikymo sritis, išplečiama uždraudžiant naudoti DEHP, DBP ir BBP visuose žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse; DINP, DIDP ir DNOP draudžiami visuose žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, skirtose jaunesniems nei trejų metų vaikams ir kurias vaikai gali įsidėti į burną. Abiem atvejais buvo išaiškinta, kad 0,1 % masės koncentracijos apribojimas taikomas plastifikuotos medžiagos masei tokiu būdu, kad gaminių, kurių sudėtyje esama plastifikuotos medžiagos ir kitų sudedamųjų dalių, atveju visas apribojimas taikomas tik plastifikuotai daliai.

IV.   IŠVADOS

Savo bendrąja pozicija žymiai išplėsdama draudimo taikymo sritį, ženklinimą etiketėmis pakeisdama griežtu draudimu Taryba pageidauja tęsti darbą ta pačia linkme, kaip ir Europos Parlamentas. Taryba mano, kad tai labai padės siekiant patvirtinti nuolatinį draudimą, kuris turėtų būti nuolat peržiūrimas, ir skatinant patvirtinti netgi platesnę draudimo sritį, jei po jo įsigaliojimo atsirastų naujų mokslinių įrodymų.


(1)  OL C 116 E, 2000 4 26, p. 14.

(2)  OL C 117, 2000 4 26, p. 17.

(3)  OL C 121, 2001 4 24, p. 410.

(4)  Komisijos sprendimas 1999/815/EB (OL L 315, 1999 12 9, p. 46).