3.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/1

---

HAGOS PROGRAMA: LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO STIPRINIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE

(2005/C 53/01)

I.   ĮŽANGA

Reaguodama į svarbiausią į Sąjungą susibūrusių valstybių tautų susirūpinimą, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimui skiriamą prioritetą.

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga sustiprino savo vaidmenį užtikrinant policijos, muitinių ir teisminį bendradarbiavimą bei kuriant suderintą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką. Ši politika bus toliau kuriama 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašyta Sutartimi dėl Konstitucijos Europai stipriau įtvirtinant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šia Sutartimi ir ankstesnėmis Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartimis laipsniškai įgyvendinta bendra teisinė sistema teisingumo ir vidaus reikalų srityje bei ši politikos sritis įtraukta į kitas Sąjungos politikos sritis.

Nuo 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos, Sąjungos politika teisingumo ir vidaus reikalų srityje kuriama pagal bendrąją programą. Nors buvo pasiekti ne visi pradiniai tikslai, padaryta visapusė ir darni pažanga. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pirmuoju penkerių metų laikotarpiu pasiektus rezultatus: padėtus bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos pagrindus, parengtą sienų kontrolės suderinimą, sustiprėjusį policijos bendradarbiavimą, akivaizdžią pažangą, padarytą atliekant parengiamąjį teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimo principu grindžiamo teisminio bendradarbiavimo darbą.

Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumas įgijo naujos svarbos, ypač po teroro aktų, įvykdytų 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Valstijose ir 2004 m. kovo 11 d. Madride. Europos piliečiai pagrįstai tikisi, kad Europos Sąjunga, užtikrindama pagarbą pagrindinėms laisvėms ir teisėms, vadovausis veiksmingesniu bendru požiūriu į tarpvalstybines problemas, pvz., neteisėtą migraciją, neteisėtą žmonių įvežimą ir prekybą žmonėmis, terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą bei jų prevenciją. Ypač saugumo srityje didėja vidaus ir išorės dimensijos koordinavimo bei darnos reikšmė ir šio koordinavimo bei darnos turi būti toliau aktyviai siekiama.

Praėjus penkeriems metams po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Tamperėje, laikas parengti naują darbotvarkę, siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai pasinaudoti pasiekimais ir veiksmingai spręsti naujas problemas, su kuriomis jai teks susidurti. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba priėmė naują daugiametę programą, kuri bus vadinama Hagos programa. Ji atspindi Sutartyje dėl Konstitucijos Europai išdėstytus siekius ir prisideda prie Sąjungos pasirengimo šios Sutarties įsigaliojimui. Joje atsižvelgiama į Komisijos ataskaitą (1), kurią palankiai įvertino Europos Vadovų Taryba 2004 m. birželio mėn., taip pat į Europos Parlamento 2004 m. spalio 14 d. priimtą rekomendaciją (2), ypač dėl perėjimo prie kvalifikuotos daugumos balsavimo ir bendro sprendimo priėmimo, kaip numatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 2 dalyje.

Hagos programos tikslas – stiprinti Sąjungos ir jos valstybių narių bendrus pajėgumus garantuojant pagrindines teises, būtiniausias procedūrines apsaugos priemones ir galimybę pasinaudoti teisingumu, pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso bei kitas tarptautines sutartis suteikiant apsaugą asmenims, kuriems jos reikia, reguliuojant migracijos srautus, kontroliuojant Sąjungos išorės sienas, kovojant su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir slopinant terorizmo grėsmę, realizuojant Europolo ir Eurojust potencialą, toliau tarpusavyje pripažįstant teismo sprendimus ir pažymas tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, panaikinant teisines ir teismines bylinėjimosi kliūtis su užsieniu susijusiose civilinėse ir šeimos bylose. Tai – tikslas, kuris turi būti pasiektas mūsų piliečių interesų labui plėtojant bendrą prieglobsčio sistemą ir gerinant galimybes kreiptis į teismus, praktiškai bendradarbiaujant policijai ir teismams, derinant teisės aktus ir kuriant bendras politikos kryptis.

Artimiausioje ateityje svarbiausiu elementu taps terorizmo prevencija ir jo slopinimas. Bendras požiūris šioje srityje turėtų būti grindžiamas principu, kad išsaugodamos nacionalinį saugumą valstybės narės turėtų visokeriopai atsižvelgti į visos Sąjungos saugumą. Be to, 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos bus paprašyta patvirtinti naują Europos narkotikų strategiją 2005–2012 metams, kuri bus pridėta prie šios programos.

Europos Vadovų Taryba mano, kad bendras laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo projektas yra svarbiausia saugių bendruomenių, tarpusavio pasitikėjimo ir teisinės valstybės užtikrinimo visoje Sąjungoje esmė. Laisvė, teisingumas, išorės sienų kontrolė, vidaus saugumas ir terorizmo prevencija nuo šiol turėtų būti laikoma neatskiriama visos Sąjungos dalimi. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės optimaliai apsaugai būtini įvairias sritis apminantys suderinti veiksmai tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu tarp kompetentingų teisėsaugos institucijų, pirmiausia policijos, muitinių ir sienos apsaugos pareigūnų.

Atsižvelgdama į šią programą, Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją 2005 m. pateikti Tarybai veiksmų planą, kuriame šios programos tikslai ir prioritetai būtų įgyvendinami konkrečiais veiksmais. Plane turi būti pateiktas visų veiksmų priėmimo ir įgyvendinimo tvarkaraštis. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą užtikrinti, kad būtų laikomasi šioms priemonėms sudaryto tvarkaraščio. Komisija raginama pateikti Tarybai metų pranešimą apie Hagos programos įgyvendinimą („pažangos lentelė“).

II.   BENDROSIOS KRYPTYS

1.   Bendrieji principai

Toliau išdėstytoje programoje siekiama reaguoti į mūsų piliečių iššūkius ir lūkesčius. Ji paremta pragmatiniu požiūriu ir grindžiama pagal Tamperės programą vykdomu darbu, esamais veiksmų planais ir pirmosios kartos priemonių įvertinimu. Ji taip pat grindžiama bendraisiais subsidiarumo, proporcingumo, solidarumo ir pagarbos skirtingoms valstybių narių teisės sistemoms bei tradicijoms principais.

Sutartyje dėl Konstitucijos Europai (toliau – Konstitucijos sutartis) apibrėžtos siekių kryptys, o esamose Sutartyse numatytas teisinis pagrindas Tarybos veiksmams, kol įsigalios Konstitucijos sutartis. Siekiant nustatyti, ar jau galima pradėti parengiamąjį darbą arba tyrimus, atitinkamai buvo išnagrinėtos įvairios politikos sritys, kad Konstitucijos sutartyje numatytų priemonių būtų galima imtis iškart jai įsigaliojus.

Turi būti visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucijos sutarties II dalyje esanti Pagrindinių teisių chartija, įskaitant aiškinamąsias pastabas, ir Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso. Be to, šia programa siekiama realios ir esminės pažangos stiprinant tarpusavio pasitikėjimą ir skatinant bendrą politiką visų mūsų piliečių labui.

2.   Pagrindinių teisių apsauga

Į Konstitucijos sutartį įtraukus Chartiją ir prisijungus prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Sąjunga, įskaitant jos institucijas, bus teisiškai įpareigota užtikrinti, kad visose jos veiklos srityse būtų ne tik gerbiamos, bet ir aktyviai skatinamos pagrindinės teisės.

Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba, prisimindama savo tvirtą įsipareigojimą priešintis bet kokio pobūdžio rasizmui, antisemitizmui ir ksenofobijai, kaip pareikšta 2003 m. gruodžio mėn., palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įgaliojimų išplėtimo, suteikiant jam Žmogaus teisių agentūros funkcijas.

3.   Įgyvendinimas ir įvertinimas

Komisijos pateikta Tamperės programos ataskaita (3) akivaizdžiai parodė, jog būtina tinkamai ir laiku įgyvendinti ir įvertinti visų rūšių priemones laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Ypač svarbu, kad Taryba 2005 m. parengtų praktinius metodus, kurie palengvintų savalaikį įgyvendinimą visose politikos srityse: prie priemonių, kurioms būtini nacionalinių institucijų ištekliai, turėtų būti pridėti tinkami planai veiksmingesniam įgyvendinimui užtikrinti, o įgyvendinimo laikotarpio trukmė turėtų būti glaudžiau susieta su konkrečios priemonės sudėtingumu. Įgyvendinimo laikotarpiu Komisijos Tarybai pateikiami reguliarūs pranešimai apie pažangą turėtų skatinti imtis priemonių valstybėse narėse.

Europos Vadovų Tarybos nuomone, Sąjungos priemonių veiksmingumui būtinas įgyvendinimo ir visų priemonių poveikio įvertinimas. Nuo 2005 m. liepos 1 d. atliekami įvertinimai turi būti sistemingi, objektyvūs, nešališki ir veiksmingi bei neturi būti pernelyg didele administracine našta nacionalinėms institucijoms ir Komisijai. Jais turėtų būti siekiama atkreipti dėmesį į priemonės veikimą ir pasiūlyti problemų, su kuriomis susiduriama ją įgyvendinant ir (arba) taikant, sprendimus. Komisija turėtų parengti metinį pranešimą apie Tarybai pateiktinų priemonių įvertinimą ir informuoti Europos Parlamentą bei nacionalinius parlamentus.

Europos Komisija raginama parengti pasiūlymus susijusius su Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį vertinant Eurojust veiklą ir tikrinant Europolo veiklą, kurie būtų pateikti nedelsiant įsigaliojus Konstitucijos sutarčiai.

4.   Peržiūra

Kadangi programa bus įgyvendinama laikotarpiu, kuriuo įsigalios Konstitucijos sutartis, manoma, jog šios programos įgyvendinimą reikėtų peržiūrėti. Todėl Komisija raginama įsigaliojus Konstitucijos sutarčiai (2006 m. lapkričio 1 d.) Europos Vadovų Tarybai pateikti pranešimą apie padarytą pažangą ir pasiūlyti reikiamus programos papildymus, atsižvelgiant į teisinį pagrindą, besikeičiantį dėl Konstitucijos sutarties įsigaliojimo.

III.   KONKREČIOS KRYPTYS

1.   Laisvės stiprinimas

1.1   Sąjungos pilietybė

ES piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje yra svarbiausia Sąjungos pilietybės teisė. Sąjungos pilietybės praktinę reikšmę sustiprins visapusiškas Direktyvos 2004/38 (4), kurioje išaiškinama, supaprastinama ir kodifikuojama Bendrijos teisė šioje srityje, įgyvendinimas. Komisijos prašoma Tarybai ir Europos Parlamentui 2008 m. pateikti pranešimą, prie kurio prireikus būtų pridėti pasiūlymai dėl leidimo ES piliečiams judėti Europos Sąjungoje tomis pačiomis sąlygomis kaip savo šalyje persikeliantiems ar savo nuolatinę gyvenamąją vietą keičiantiems valstybės narės piliečiams, laikantis nustatytų Bendrijos teisės principų.

Europos Vadovų Taryba skatina Sąjungos institucijas pagal savo kompetenciją palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis bei pilietine visuomene ir skatinti bei lengvinti piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime. Visų pirma Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti kovai su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija.

1.2   Prieglobsčio, migracijos ir sienų politika

Tarptautinė migracija tęsis. Būtinas visapusiškas, visus migracijos etapus apimantis požiūris į pagrindines migracijos priežastis, atvykimo ir priėmimo politiką bei integravimo ir sugrąžinimo politiką.

Siekdama užtikrinti tokį požiūrį, Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą, valstybes nares ir Komisiją palaikyti asmenų, atsakingų už migracijos ir prieglobsčio politiką bei asmenų, atsakingų už kitas su šiomis sritimis susijusias politikos kryptis, suderintus, tvirtus ir veiksmingus darbo santykius.

Kuriama Europos prieglobsčio ir migracijos politika turėtų būti grindžiama bendra visų migracijos reiškinių aspektų analize. Ypač svarbu sustiprinti naujausios informacijos ir duomenų apie visus susijusius migracijos pokyčius rinkimą, pateikimą, keitimąsi šia informacija ir veiksmingą jos naudojimą.

2004 m. gegužės 1 d. prasidėjo antrasis bendros prieglobsčio, migracijos ir sienų politikos kūrimo etapas. Jis turėtų remtis valstybių narių solidarumu, sąžiningu atsakomybės, įskaitant jos finansinius aspektus, pasidalijimu ir glaudesniu praktiniu bendradarbiavimu: technine pagalba, mokymu ir keitimusi informacija, tinkamo ir savalaikio priemonių įgyvendinimo bei taikymo stebėsena, taip pat tolesniu teisės aktų derinimu.

Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pateiktą įvertinimą ir Europos Parlamento rekomendacijoje (5) pareikštą tvirtą nuomonę, prašo Tarybos nedelsiant po oficialių konsultacijų su Europos Parlamentu priimti Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 2 dalimi grindžiamą sprendimą ir ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 1 d. visoms Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinėje dalyje numatytoms laisvės stiprinimo priemonėms, kurioms taikoma Nicos sutartis, išskyrus teisėtą migraciją, pradėti taikyti pirmiau minėtos Sutarties 251 straipsnyje numatytą tvarką.

1.3   Bendra Europos prieglobsčio sistema

Bendros Europos prieglobsčio sistemos antrojo etapo tikslai – nustatyti bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą ir vienodą asmenų, kuriems suteikiamas prieglobstis ar papildoma apsauga, statusą. Ji bus grindžiama visapusišku ir visiems galiojančiu Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių Sutarčių taikymu ir bus rengiama remiantis nuodugniu ir užbaigtu pirmajame etape priimtų teisinių dokumentų įvertinimu.

Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares nedelsiant visapusiškai įgyvendinti pirmąjį etapą. Todėl laikantis Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 5 dalies Taryba turėtų vieningai kuo greičiau priimti direktyvą dėl prieglobsčio suteikimo procedūrų. Komisija raginama 2007 m. užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų įvertinimą ir pateikti antrojo etapo dokumentus bei priemones Tarybai ir Europos Parlamentui siekiant juos patvirtinti iki 2010 m. pabaigos. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją pateikti bendro prieglobsčio prašymų tvarkymo Sąjungoje tinkamumo, galimybių bei sunkumų, taip pat teisinių ir praktinių implikacijų studiją. Be to, atskiroje studijoje, atliktoje aktyviai konsultuojantis su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru, turėtų būti išnagrinėti privalumai, bendro prieglobsčio prašymų tvarkymo ne ES teritorijoje tinkamumas ir galimybės, papildant bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir laikantis atitinkamų tarptautinių standartų.

Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją 2005 m. sukurti reikiamas struktūras, apimančias valstybių narių nacionalines prieglobsčio tarnybas, siekiant sudaryti sąlygas praktiniam ir konstruktyviam bendradarbiavimui. Todėl valstybėms narėms bus teikiama parama inter alia kuriant bendrą paraiškų dėl tarptautinės apsaugos įvertinimo tvarką, bendrai renkant, vertinant ar naudojant informaciją apie kilmės šalis, atkreipiant dėmesį į konkrečius prieglobsčio sistemų sunkumus ir priėmimo pajėgumus inter alia priklausančius nuo jų geografinės padėties. Sukūrus bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą, šios struktūros turėtų būti, remiantis šiuo įvertinimu, pertvarkytos į Europos paramos biurą, skirtą valstybių narių visų rūšių bendradarbiavimui, susijusiam su bendra Europos prieglobsčio sistema.

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina naujo Europos pabėgėlių fondo įkūrimą 2005–2010 m. ir pabrėžia, jog, rengiantis bendros prieglobsčio suteikimo procedūros įdiegimui, valstybėms narėms būtina išlaikyti atitinkamas prieglobsčio sistemas ir priėmimo patalpas. Ji ragina Komisiją esamus Bendrijos fondus paskirti pagalbai valstybėms narėms tvarkant prieglobsčio prašymus ir priimant trečiųjų šalių tam tikrų kategorijų piliečius. Ji ragina Tarybą šias kategorijas nustatyti remiantis Komisijos pasiūlymu, kuris turi būti pateiktas 2005 m.

1.4   Teisėta migracija ir kova su neteisėtu darbu

Teisėta migracija bus ypač svarbi stiprinant žiniomis paremtą ekonomiką Europoje, skatinant ekonomikos plėtrą ir tuo prisidedant prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Ji taip pat galėtų būti svarbi įgyvendinant partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad darbuotojų migrantų priėmimo apimčių nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Žaliosios knygos dėl darbo jėgos migracijos aptarimo rezultatus, geriausią praktiką, taikomą valstybėse narėse, ir jos tinkamumą įgyvendinant Lisabonos strategiją, ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos pateikti teisėtos migracijos politikos planą, į kurį būtų įtraukta priėmimo tvarka, sudaranti sąlygas nedelsiant reaguoti į svyruojančius migruojančios darbo jėgos poreikius darbo rinkoje.

Kadangi šešėlinė ekonomika ir neteisėtas darbas gali tapti neteisėtai imigracijai įtakos turinčiu veiksniu ir skatinti išnaudojimą, Europos Vadovų Taryba prašo valstybes nares siekti Europos užimtumo strategijoje išdėstytų šešėlinės ekonomikos mažinimo tikslų.

1.5   Trečiųjų šalių piliečių integravimas

Prie mūsų visuomenių stabilumo ir darnos prisideda sėkmingas teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių ir jų palikuonių integravimas. Norint pasiekti šį tikslą, būtina sukurti veiksmingą politiką ir užkirsti kelią tam tikrų grupių izoliacijai. Todėl būtinas visapusiškas požiūris, apimantis suinteresuotus asmenis vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiu.

Pripažindama pažangą, padarytą ES užtikrinant sąžiningą požiūrį į teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, Europos Vadovų Taryba prašo sudaryti vienodas galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenėje. Būtina aktyviai šalinti integravimo kliūtis.

Europos Vadovų Taryba pabrėžia poreikį aktyviau koordinuoti nacionalines integravimo politikos kryptis ir ES iniciatyvas šioje srityje. Todėl reikėtų nustatyti bendrus svarbiausius nuoseklios Europos integravimo sistemos principus.

Šie visas su integravimu susijusios politikos sritis jungiantys principai turėtų apimti bent jau toliau išvardytus aspektus.

Integravimas:

—	tai – nuolatinis, dviejų krypčių procesas, apimantis tiek teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, tiek priimančiąją visuomenę;

—	apima prieš diskriminaciją nukreiptą politiką, tačiau ja neapsiriboja;

—	reiškia pagarbą pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms ir pagrindinėms žmogaus teisėms;

—	reikalauja elementarių įgūdžių dalyvauti visuomenėje;

—	priklauso nuo aktyvios visų visuomenės narių sąveikos ir kultūrų dialogo bendruose forumuose ir veikloje tarpusavio supratimui stiprinti;

—	apima įvairias politikos sritis, įskaitant užimtumą ir ugdymą.

Šiais bendrais svarbiausiais principais pagrįsta sistema padės pagrindus būsimoms iniciatyvoms ES, grindžiamoms aiškiais tikslais ir įvertinimo priemonėmis. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją skatinti struktūrinį keitimąsi integravimo patirtimi ir informacija sukuriant plačiai prieinamą interneto svetainę.

1.6   Prieglobsčio ir migracijos išorės dimensija

1.6.1   Partnerystė su trečiosiomis šalimis

Prieglobstis ir migracija dėl savo pobūdžio yra tarptautiniai klausimai. ES politika turėtų būti siekiama visapusiškos partnerystės pagrindais ir prireikus naudojant esamas Bendrijos lėšas padėti trečiosioms šalims gerinti migracijos valdymo ir pabėgėlių apsaugos gebėjimus, vykdyti neteisėtos imigracijos prevenciją ir su ja kovoti, informuoti apie teisėtus migracijos kanalus, priimti sprendimus dėl pabėgėlių padėties sudarant jiems geresnes galimybes pasinaudoti patvariais sprendimais, kurti sienų kontrolės pajėgumus, stiprinti dokumentų saugumą ir spręsti sugrąžinimo problemą.

Europos Vadovų Taryba pripažįsta, kad nepakankamai valdomi migracijos srautai gali sukelti humanitarines nelaimes. Ji nori išreikšti savo didžiausią susirūpinimą žmonių tragedijomis, įvykstančiomis Viduržemio jūros regione bandant neteisėtai patekti į ES. Ji prašo visas valstybes sustiprinti bendradarbiavimą užkertant kelią tolesnėms mirtims.

Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą ir Komisiją tęsti visapusiško migracijos įtraukimo į esamus ir būsimus ES santykius su trečiosiomis šalimis procesą. Ji ragina Komisiją iki 2005 m. pavasario įtraukti migraciją į šalių ir regionų strateginius dokumentus, skirtus visoms atitinkamoms trečiosioms šalims.

Europos Vadovų Taryba pripažįsta, kad ES turi, pasidalindama atsakomybę su trečiosiomis šalimis, prisidėti prie prieinamesnės, nešališkesnės ir veiksmingesnės tarptautinės apsaugos sistemos bendradarbiaudama pagal partnerystės susitarimus su jomis, sudaryti sąlygas kuo anksčiau pasinaudoti apsauga ir patvariais sprendimais. Kilmės ir tranzito šalys bei regionai bus skatinami dėti pastangas siekiant sustiprinti pabėgėlių apsaugos gebėjimus. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo visas trečiąsias šalis prisijungti prie Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos laikytis.

1.6.2   Partnerystė su kilmės šalimis ir regionais

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl prieigos prie patvarių sprendimų pagerinimo (6) ir ragina Komisiją parengti ES–Regioninės apsaugos programas bendradarbiaujant pagal partnerystės susitarimus su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei aktyviai konsultuojantis ir bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru. Šios programos bus grindžiamos patirtimi, įgyta bandomosiose apsaugos programose, kurios bus pradėtos iki 2005 m. pabaigos. Į šias programas bus įtrauktos įvairios susijusios priemonės, pirmiausia sukoncentruotos į gebėjimų stiprinimą, ir bendra persikėlimo programa, skirta valstybėms narėms, norinčioms dalyvauti tokioje programoje.

Migraciją, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą siejanti politika turėtų būti nuosekli ir ji turėtų būti kuriama partnerystės ir dialogo su kilmės šalimis bei regionais pagrindu. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina jau padarytą pažangą, ragina Tarybą kurti šią politiką, ypač atkreipiant dėmesį į pagrindines priežastis, įtakojančius veiksnius ir skurdo sumažinimą, bei skatina Komisiją iki 2005 m. pavasario pateikti konkrečius ir kruopščiai parengtus pasiūlymus.

1.6.3.   Partnerystė su tranzito šalimis ir regionais

Tranzito šalių atžvilgiu Europos Vadovų Taryba pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą tiek prie pietinių, tiek prie rytinių ES sienų, kad šios šalys geriau galėtų valdyti migraciją ir suteikti pabėgėliams reikiamą apsaugą. Parama nacionalinių prieglobsčio sistemų gebėjimų stiprinimui, sienų kontrolei ir platesniam bendradarbiavimui migracijos klausimais bus teikiama toms šalims, kurios įrodys tvirtą įsipareigojimą vykdyti Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nustatytas pareigas.

Pasiūlyme dėl reglamento, nustatančio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (7) numatoma bendradarbiavimo ir dialogo su kaimyninėmis šalimis, be kita ko ir su Viduržemio jūros baseino šalimis, prieglobsčio ir migracijos klausimais sustiprinimo bei naujų priemonių inicijavimo strateginė sistema. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo iki 2005 m. pabaigos pateikti pranešimą apie pažangą ir pasiekimus.

1.6.4   Sugrąžinimo ir readmisijos politika

Migrantai, kurie neturi arba nebeturi teisės teisėtai pasilikti ES, turi privalomai sugrįžti arba prireikus grąžinami priverstinai. Europos Vadovų Taryba prašo nustatyti veiksmingą išsiuntimo ir repatriacijos politiką, grindžiamą bendrais standartais, skirtais asmenims, kurie turi būti sugrąžinti humaniškai, visapusiškai gerbiant jų žmogaus teises ir orumą.

Europos Vadovų Taryba mano, jog svarbu, kad Taryba 2005 m. pradžioje pradėtų diskusijas dėl būtiniausių sugrąžinimo procedūrų standartų, įskaitant būtiniausius standartus veiksmingoms nacionalinėms išsiuntimo pastangoms remti. Pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į konkrečius rūpesčius, susijusius su viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimu. Būtinas nuoseklus požiūris, siejantis sugrąžinimo politiką ir visus kitus Bendrijos išorės santykių su trečiosiomis šalimis aspektus, bei ypatingas dėmesys tokių trečių šalių piliečių, kurie neturi pasų ar kitų tapatybę patvirtinančių dokumentų, problemai.

Europos Vadovų Taryba prašo:

—	glaudesnio bendradarbiavimo ir tarpusavio techninės pagalbos;

—	pradėti Europos sugrąžinimo fondo parengiamąjį etapą;

—	bendrų integruotų šalims ir regionams skirtų sugrąžinimo programų;

—	iki 2007 m. įkurti Europos sugrąžinimo fondą atsižvelgiant į parengiamojo etapo įvertinimą;

—	savalaikio Bendrijos readmisijos susitarimų sudarymo;

—	kad Komisija skubiai paskirtų specialųjį įgaliotinį bendrai readmisijos politikai.

1.7   Migracijos srautų valdymas

1.7.1   Pasienio kontrolė ir kova su neteisėta imigracija

Europos Vadovų Taryba pabrėžia skubaus vidaus sienų kontrolės panaikinimo reikšmę, tolesnį laipsnišką integruotos išorės sienų valdymo sistemos kūrimą bei Sąjungos išorės sienų kontrolės ir jų stebėjimo stiprinimą. Todėl akcentuojama valstybių narių solidarumo ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant finansinius aspektus, būtinybė.

Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo skubiau būtų panaikinta vidaus sienų kontrolė, jei bus įvykdyti visi reikalavimai taikyti Šengeno acquis ir kai 2007 m. pradės veikti Šengeno informacinė sistema (SIS II). Siekiant šio tikslo, su SIS II nesusijusios acquis įgyvendinimo vertinimas turėtų būti pradėtas pirmoje 2006 m. pusėje.

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos operatyvinio bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūros įsteigimą 2005 m. gegužės 1 d. Ji prašo Komisiją iki 2007 m. pabaigos Tarybai pateikti agentūros vertinimą. Vertinime turėtų būti pateikta agentūros užduočių apžvalga ir įvertinimas, ar agentūra turėtų rūpintis kitais sienų valdymo aspektais, įskaitant sustiprintą bendradarbiavimą su muitinės tarnybomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis su prekėmis susijusiais saugumo klausimais.

Išorės sienų kontrolė bei priežiūra priklauso valstybinių už sienas atsakingų institucijų sričiai. Vis dėlto, siekdama padėti valstybėms narėms vykdyti konkrečius ilgų ir sudėtingų išorės sienų ruožų kontrolės ir priežiūros reikalavimus ir tais atvejais, kai valstybės narės susiduria su ypatingomis ir nenumatytomis aplinkybėmis dėl išimtinių migracijos sunkumų prie šių sienų, Europos Vadovų Taryba:

—

ragina Tarybą sudaryti nacionalinių ekspertų grupes, kurios galėtų teikti skubią techninę ir operatyvinę pagalbą jos prašančioms valstybėms narėms, atsižvelgus į Sienų valdymo agentūros atliktą reikiamą rizikos analizę ir veikiant jos struktūros ribose, remiantis Komisijos pasiūlymu dėl atitinkamų galių ir tokių grupių finansavimo, kuris turi būti pateiktas 2005 m.;

—	ragina Tarybą ir Komisiją ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos įkurti Bendrijos sienų valdymo fondą;

—	ragina Komisiją iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus.

Peržiūrint pirmiau minėtos agentūros užduotis ir visų pirma vertinant nacionalinių ekspertų grupių veikimą turėtų būti apsvarstoma ir galimybė sukurti sienos apsaugos pareigūnų Europos sistemą.

Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares tobulinti bendrus migracijos maršrutų, kontrabandos ir neteisėtos prekybos praktikos bei šiose srityje veikiančių nusikalstamų tinklų tyrimus inter alia Sienų valdymo agentūroje ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir Eurojust. Ji taip pat prašo Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad atitinkamose trečiosiose šalyse būtų sukurti nuolatiniai imigracijos ryšių palaikymo tinklai. Dėl to Europos Vadovų Taryba palankiai vertina valstybių narių iniciatyvą dėl savanoriško bendradarbiavimo jūroje, pirmiausia vykdant gelbėjimo operacijas pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatas, esant galimybei ateityje bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

Siekiant sukurti prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtus bendrus standartus, geriausią praktiką ir mechanizmus, Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją 2005 m. parengti planą.

1.7.2   Biometrika ir informacinės sistemos

Migracijos srautų valdymas, įskaitant kovą su neteisėta imigracija, turėti būti stiprinamas nustatant vizų tvarką ir atvykimo bei išvykimo tvarką išorės sienų perėjimo punktuose veiksmingai jungiančių saugumo priemonių tęstinumą. Šios priemonės taip pat svarbios nusikalstamumo, ypač terorizmo, prevencijai ir kontrolei. Šiam tikslui pasiekti ES būtinas nuoseklus požiūris ir suderinti sprendimai dėl biometrinių identifikatorių ir duomenų.

Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą išnagrinėti, kaip sustiprinti ES informacinių sistemų veiksmingumą ir sąveiką sprendžiant neteisėtos imigracijos klausimus ir stiprinant sienų kontrolę bei šių sistemų valdymo pagerinimo galimybes remiantis 2005 m. pateiktinu Komisijos komunikatu dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS) ir EURODAC tarpusavio sąveikos, atsižvelgiant į būtinybę rasti kompromisą tarp teisėsaugos tikslų ir asmenų pagrindinių teisių užtikrinimo.

Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau stengtis į kelionės dokumentus, vizas, leidimus gyventi, ES piliečio pasus ir informacines sistemas nedelsiant įtraukti biometrinius identifikatorius ir pasirengti būtiniausių standartų, taikomų nacionaliniams asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams, sukūrimui atsižvelgiant į ICAO standartus.

1.7.3   Vizų politika

Europos Vadovų Taryba pabrėžia bendros vizų politikos, kaip dalies daugiasluoksnės sistemos, skirtos supaprastinti teisėtą keliavimą ir sustabdyti neteisėtą imigraciją toliau vienodinant nacionalinius teisės aktus ir aptarnavimo praktiką vietos konsulinėse misijose, tolesnio tobulinimo svarbą. Ilgainiui turėtų būti įkurtos bendros vizų tarnybos, atsižvelgiant į diskusijas dėl Europos išorinių veiksmų tarnybos įkūrimo. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina kiekvienos valstybės narės, savanoriškai bendradarbiaujančios sujungiant personalą ir priemones vizų išdavimui, iniciatyvą.

Europos Vadovų Taryba:

—

ragina Komisiją pirmiausia pasiūlyti būtinus pakeitimus siekiant labiau sustiprinti bendrą vizų politiką ir 2005 m. pateikti pasiūlymą dėl bendrų prašymų centrų, daugiausia dėmesio kreipiant inter alia į galimas sinergijas, susijusias su VIS plėtra, peržiūrėti Bendrąsias konsulines instrukcijas ir pateikti atitinkamą pasiūlymą vėliausiai iki 2006 m. pradžios;

—	pabrėžia greito VIS įdiegimo svarbą, pradedant, be kita ko, raidinių skaitmeninių duomenų ir nuotraukų įdiegimu ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos ir biometrikos įdiegimu ne vėliau kaip iki 2007 m. pabaigos;

—	ragina Komisiją nedelsiant pateikti reikalingą pasiūlymą, siekiant laikytis sutarto VIS įgyvendinimo termino;

—	prašo Komisijos tęsti pastangas, skirtas užtikrinti, kad visų valstybių narių piliečiai kuo greičiau galėtų keliauti be trumpalaikės vizos į visas trečiąsias šalis, kurių piliečiai gali keliauti į ES be vizos;

—

ragina Tarybą ir Komisiją ištirti, siekiant parengti bendrą požiūrį, ar EB readmisijos politikos kontekste palanku supaprastinti trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių piliečiams sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, kur įmanoma ir abipusiškumo pagrindu, tai laikant realios partnerystės išorės santykiuose, įskaitant su migracija susijusius klausimus, dalimi.

2.   Saugumo stiprinimas

2.1   Keitimosi informacija tobulinimas

Europos Vadovų Taryba įsitikinusi, kad laisvei, saugumui ir teisingumui stiprinti reikalingas naujoviškas požiūris į tarpvalstybinį keitimąsi teisėsaugos informacija. Nebegalima apsiriboti vien tuo, kad informacija kerta sienas.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. keitimąsi tokia informacija turėtų reglamentuoti sąlygos, toliau nustatytos remiantis prieinamumo principu, kuris reiškia, kad Sąjungoje vienos valstybės narės teisėsaugos pareigūnas, kuriam informacija reikalinga pareigoms vykdyti, gali gauti ją iš kitos valstybės narės, ir kitos valstybės narės teisėsaugos institucija, turinti tokią informaciją, suteikia ją minėtam tikslui, atsižvelgdama į toje valstybėje vykstančių tyrimų poreikį.

Neribojant vykdomo darbo (8), Komisija kviečiama ne vėliau kaip iki 2005 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl prieinamumo principo įgyvendinimo, kuriuose turi būti griežtai laikomasi tokių esminių sąlygų:

—	keitimasis gali vykti tik siekiant vykdyti teisines užduotis;

—	turi būti garantuotas duomenų, kuriais bus keičiamasi, vientisumas;

—	poreikio apsaugoti informacijos šaltinius ir užtikrinti duomenų konfidencialumą visuose pasikeitimo etapuose ir po pasikeitimo;

—	turi būti taikomi bendri galimybės naudotis duomenimis standartai ir bendri techniniai standartai;

—	turi būti užtikrinta duomenų apsaugos užtikrinimo priežiūra ir tinkama kontrolė iki ir po pasikeitimo;

—	fiziniai asmenys turi būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo duomenimis ir turėti teisę reikalauti neteisingų duomenų ištaisymo.

Keitimosi informacija metoduose turėtų būti visapusiškai naudojamos naujos technologijos ir šie metodai turi būti pritaikyti kiekvienai informacijos rūšiai, kur tinka naudojantis tarpusavio prieiga ar nacionalinių duomenų bazių tarpusavio sąveika, ar prie esamų centrinių ES duomenų bazių, pavyzdžiui SIS, remiantis tiesiogine (operatyvia) prieiga (taip pat ir Europolui). Naujos centralizuotos Europos duomenų bazės turėti būti kuriamos tik remiantis studijomis, patvirtinusiomis jų pridėtinę vertę.

2.2   Terorizmas

Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad veiksmingai terorizmo prevencijai ir kovai su juo visapusiškai gerbiant pagrindines teises būtina, kad valstybės narės neapsiribotų vien savo saugumo palaikymo veiksmais, bet taip pat sutelktų dėmesį į visos Sąjungos saugumą.

Šis tikslas reiškia, kad valstybės narės:

—	naudoja savo žvalgybos ir saugumo tarnybų pajėgas ne tik jų saugumui kylantiems pavojams atremti, bet taip pat, jei taip įvyktų, kitų valstybių narių vidaus saugumui apginti;

—	nedelsdamos atkreipia kitų valstybių narių kompetentingų institucijų dėmesį į visą jų tarnyboms prieinamą informaciją, kuri susijusi su grėsme tų kitų valstybių narių vidaus saugumui;

—	tais atvejais, kai asmenis ar prekes stebi saugumo tarnybos dėl terorizmo pavojaus, užtikrina, kad nebūtų tokio asmenų ar prekių stebėjimo spragų dėl to, kad kertama siena.

—

Artimiausioje ateityje turi būti tęsiamas visų Europos Vadovų Tarybos 2004 m. kovo 25 d. deklaracijos ir ES kovos su terorizmu veiksmų plano elementų visapusiškas įgyvendinimas, būtent, kad būtų sustiprintas Europolo ir Eurojust panaudojimas, o ES kovos su terorizmu koordinatorius raginamas skatinti progresą.

Todėl Europos Vadovų Taryba prisimena savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl bendro ES požiūrio į duomenų apie keleivius naudojimą sienų apsaugos ir aviacijos saugumo bei kitais teisėsaugos tikslais (9).

Palaikomas aukštas keitimosi informacija tarp saugumo tarnybų lygis. Nepaisant to, jis turėtų būti pagerintas, atsižvelgiant į visuotinį prieinamumo principą, apibrėžtą 2.1 punkte, ypač atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, taikomas saugumo tarnybų darbo metodams, pavyzdžiui, poreikį užtikrinti informacijos rinkimo būdus, informacijos šaltinius ir duomenų konfidencialumo išsaugojimą po pasikeitimo jais.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. Jungtinis situacijų centras teiks Tarybai terorizmo pavojų strateginę analizę, pagrįstą žvalgybos informacija iš valstybių narių žvalgybos ir saugumo tarnybų ir, prireikus, Europolo pateikta informacija.

Europos Vadovų Taryba pabrėžia kovos su terorizmo finansavimu priemonių svarbą. Ji laukia nuoseklaus bendro požiūrio, kurį 2004 m. gruodžio mėn. susitikime pateiks generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija, nagrinėjimo. Šioje strategijoje turėtų būti siūlomi būdai kaip sustiprinti dabartinių priemonių, pavyzdžiui, įtartinų finansinių srautų monitoringo ir lėšų įšaldymo, efektyvumą ir siūlomos naujos priemonės grynų pinigų operacijų bei šiose operacijose dalyvaujančių institucijų atžvilgiu.

Komisija raginama pateikti pasiūlymus, skirtus pagerinti sprogmenų saugojimą ir gabenimą, taip pat užtikrinti pramoninių ir cheminių prekursorių atsekamumą.

Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti adekvačią nukentėjusiųjų nuo terorizmo apsaugą ir pagalbą jiems.

Taryba turėtų iki 2005 m. pabaigos parengti ilgalaikę strategiją, skirtą nagrinėti veiksnius, padedančius terorizmui tapti radikaliu ir padedančius verbuoti teroristinei veiklai.

Visos Europos Sąjungos turimos priemonės turėtų būti naudojamos nuosekliai, kad būtų visapusiškai imtasi pagrindinio rūpesčio – kovos su terorizmu. Tuo tikslu TVR ministrai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį Taryboje, atsižvelgiant į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos užduotį. Komisija turėtų peržiūrėti Bendrijos teisės aktus per pakankamą laiką, kad galėtų juos pritaikyti kartu patvirtindama kovos su terorizmu priemones.

Europos Sąjunga toliau stiprins savo kovos su terorizmu pastangas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės dimensijoje. Todėl Taryba kviečiama kartu su Europolu ir Europos sienų agentūra sukurti nacionalinių ekspertų tinklą, skirtą terorizmo prevencijai ir kovai su juo bei sienų kontrolei, kuris reaguotų į trečiųjų šalių prašymus teikti techninę pagalbą mokant ir instruktuojant jų institucijas.

Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją padidinti kovai su terorizmu skirtų gebėjimų stiprinimo projektų trečiosiose šalyse finansavimą ir užtikrinti, kad būtų turima veiksmingam tokių projektų įgyvendinimui būtinos patirties. Taryba taip pat prašo Komisiją užtikrinti, kad siūlomoje esamų išorės pagalbą reguliuojančių teisės aktų peržiūroje būtų įdiegtos tinkamos nuostatos, sudarančios sąlygas greitai, lanksčiai ir tikslinei pagalbai kovojant su terorizmu.

2.3   Policijos bendradarbiavimas

Veiksmingai kovai su tarpvalstybiniu organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu bei terorizmu reikalingas sustiprintas praktinis valstybių narių policijos ir muitinių bendradarbiavimas, bei bendradarbiavimas su Europolu ir geresnis šios srities priemonių naudojimas.

Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares sudaryti galimybę Europolui bendradarbiaujant su Eurojust vaidinti pagrindinį vaidmenį kovojant su sudėtingu tarpvalstybiniu (organizuotu) nusikalstamumu ir terorizmu:

—	ratifikuojant ir veiksmingai įgyvendinant būtinus teisinius dokumentus iki 2004 m. pabaigos (10);

—	laiku pateikiant Europolui visą reikalingą aukštos kokybės informaciją;

—	skatinant gerą bendradarbiavimą tarp jų kompetentingų institucijų ir Europolo.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. Europolas privalo sudėtingų organizuoto nusikalstamumo formų „nusikalstamumo padėties ataskaitas“ pakeisti metiniais „pavojaus įvertinimais“, pagrįstais informacija, pateikta valstybių narių, ir Eurojust bei Policijos vadovų grupės indėliu. Taryba šiuos tyrimus turėtų naudoti nustatydama metinius strateginius prioritetus, kurie bus tolesnių veiksmų gairėmis. Tai turėtų būti kitas žingsnis siekiant tikslo sukurti ir įgyvendinti žvalgybine informacija pagrįstos teisėsaugos ES lygiu metodiką.

Valstybės narės turėtų paskirti Europolą Sąjungos centrine institucija dėl euro klastočių, kaip apibrėžta 1929 m. Ženevos konvencijoje.

Taryba, atsižvelgdama į visas Europolui priskirtas užduotis, turėtų priimti europinį įstatymą dėl Europolo, numatytą Konstitucijos sutarties III-276 straipsnyje, kuo greičiau po Konstitucijos sutarties įsigaliojimo ir ne vėliau nei 2008 m. sausio 1 d.

Iki to laiko Europolas turi patobulinti savo veiklą visa apimtimi pasinaudodamas bendradarbiavimo susitarimu su Eurojust. Europolas ir Eurojust kasmet turėtų teikti ataskaitas Tarybai apie bendrą patirtį ir konkrečius rezultatus. Be to, Europolas ir Eurojust turėtų skatinti naudojimąsi valstybių narių jungtinėmis tyrimo grupėmis ir savo dalyvavimą jose.

Valstybių narių naudojimosi jungtinėmis tyrimo grupėmis patirtis yra ribota. Siekiant skatinti naudojimąsi tokiomis grupėmis ir keitimąsi patirtimi bei geriausia praktika, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti nacionalinį ekspertą.

Taryba turėtų plėtoti tarpvalstybinį policijos ir muitinių bendradarbiavimą vadovaudamasi bendrais principais. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl tolesnio Šengeno acquis vystymo tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo srityje.

Valstybės narės turėtų imtis gerinti savo teisėsaugos informacijos kokybę padedant Europolui. Be to, Europolas turėtų patarti Tarybai dėl duomenų tobulinimo metodų. Europolo informacinė sistema turėtų būti paruošta ir pradėti veikti nedelsiant.

Taryba raginama skatinti keitimąsi geriausia tyrimo metodų praktika – tai būtų pirmas žingsnis sukuriant bendrus tyrimo metodus, numatytus Konstitucijos sutarties III-257 straipsnyje, pirmiausia teismo tyrimų ir informacinių technologijų saugumo srityse.

Valstybių narių policijos bendradarbiavimas kai kuriais atvejais tapo našesnis ir veiksmingesnis, supaprastinus atitinkamų valstybių narių bendradarbiavimą konkrečiose srityse, tinkamais atvejais įkūrus jungtines tyrimo grupes, ir esant poreikiui remiamas Europolo ir Eurojust. Konkrečiose pasienio zonose glaudesnis bendradarbiavimas ir geresnis koordinavimas yra vieninteliai būdai kovoti su nusikalstamumu bei pavojais viešajam ir nacionaliniam saugumui.

Stiprinant policijos bendradarbiavimą būtina sutelkti dėmesį į tarpusavio pasitikėjimą ir jo stiprinimą. Išplėstoje Europos Sąjungoje turėtų būti dedamos atviros pastangos, skirtos tobulinti supratimą apie valstybių narių teisinių sistemų ir organizacijų veiklą. Iki 2005 m. pabaigos Taryba ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europos policijos koledžu (CEPOL), turėtų suformuoti nacionalinių policijos pareigūnų mokymo kursų standartus ir modulius, atsižvelgdamos į ES bendradarbiavimo teisėsaugos srityje praktinius aspektus.

Komisija raginama iki 2005 m. pabaigos glaudžiai bendradarbiaujant su CEPOL sukurti sistemingų mainų programas policijos institucijoms, skirtas gerinti supratimą apie valstybių narių teisinių sistemų ir organizacijų veiklą.

Galiausiai, gerinant Europos Sąjungos vidaus saugumą turėtų būti atsižvelgiama į policijos išorės operacijų patirtį.

2.4   Tarpvalstybinį poveikį turinčių krizių Europos Sąjungoje valdymas

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos saugumo strategiją, kuri apibrėžia pasaulinius iššūkius, pagrindines grėsmes, strateginius tikslus ir politikos reikšmę saugiai Europai geresniame pasaulyje. Esminė šios strategijos sudėtinė dalis yra Europos Sąjungos vidaus saugumo užtikrinimas, atsižvelgiant į ypač stambias vidines tarpvalstybinį poveikį turinčias krizes, turinčias įtakos mūsų piliečiams, pagrindinei infrastruktūrai ir viešajai tvarkai bei saugumui. Tik tada Europos piliečiams ir mūsų pagrindinei infrastruktūrai bus galima suteikti optimalią apsaugą, pavyzdžiui, cheminės, biologinės, radiologinės ar branduolinės nelaimės atveju.

Veiksmingam tarpvalstybinių krizių ES valdymui būtinas ne tik esamų veiksmų, skirtų civilinei saugai ir pagrindinėms infrastruktūroms, stiprinimas, bet ir veiksmingas veiksmų nukreipimas į tokių krizių viešosios tvarkos ir saugumo aspektus ir šių sričių koordinavimas.

Todėl Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą ir Komisiją jų esamose struktūrose sukurti visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijas ir ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d. įgyvendinti integruotą ir koordinuotą ES krizių valdymo mechanizmą, skirtą tarpvalstybinį poveikį turinčioms krizėms ES. Tokiame mechanizme turėtų būti atkreipiamas dėmesys bent į šiuos klausimus: tolesnį valstybių narių pajėgumų vertinimą, atsargų sudarymą, mokymą, bendras pratybas ir operatyvinius civilinių krizių valdymo planus.

2.5   Operatyvinis bendradarbiavimas

Turi būti užtikrintas teisėsaugos ir kitų institucijų operatyvinių veiksmų koordinavimas visose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityse bei Tarybos nustatytų strateginių prioritetų stebėsena.

Tuo tikslu Taryba kviečiama pasirengti sukurti Vidaus saugumo komitetą, numatytą Konstitucijos sutarties III-261 straipsnyje, pirmiausia nustatyti jo veiklos sritį, uždavinius, kompetenciją ir sudėtį, siekiant jį įkurti kuo greičiau po Konstitucijos sutarties įsigaliojimo.

Siekiant įgyti praktinės koordinavimo patirties, Taryba kviečiama kas šešis mėnesius surengti bendrą Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginio komiteto (SCIFA) ir 36 straipsnio komiteto (CATS) pirmininkų bei Komisijos, Europolo, Eurojust, EBA, Policijos vadovų grupės ir Jungtinio situacijų centro atstovų posėdį.

2.6   Nusikalstamumo prevencija

Nusikalstamumo prevencija yra neatskiriama darbo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę dalis. Todėl Sąjungai reikalingas veiksmingas įrankis, paremiantis valstybių narių pastangas nusikalstamumo prevencijos srityje. Tuo tikslu Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas turi tapti profesionalesnis ir būti sustiprintas. Kadangi prevencijos sritis yra labai plati, svarbu sutelkti dėmesį į priemones ir prioritetus, kurie valstybėms narės yra naudingiausi. Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas turėtų perteikti profesinę patirtį ir teikti žinias Tarybai bei Komisijai kuriant veiksmingą nusikalstamumo prevencijos politiką.

Šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti Europos priemones informacijai apie nusikalstamumo ir nusikalstamumo aukų tendencijas valstybėse narėse rinkti, analizuoti ir lyginti, kaip sutartus indikatorius naudojant nacionalinę statistiką ir kitus informacijos šaltinius. Eurostatas turėtų būti įpareigotas apibrėžti tokius duomenis ir juos rinkti iš valstybių narių.

Yra svarbu administracinėmis ir kitomis priemonėmis apsaugoti viešąsias organizacijas ir privačias bendroves nuo organizuoto nusikalstamumo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sistemingiems nuosavybės valdų tyrimams, kaip kovos su organizuotu nusikalstamumu įrankiui. Esminis įrankis yra privati/viešoji partnerystė. Šiuo tikslu Komisija kviečiama 2006 m. pateikti pasiūlymus.

2.7.   Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina strateginės koncepcijos dėl tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo problemos sprendimo ES lygyje kūrimą ir prašo Tarybos ir Komisijos toliau vystyti šią koncepciją bei ją įgyvendinti, dalyvaujant kitiems partneriams, pavyzdžiui, Europolui, Eurojust, Policijos vadovų grupei, Europos nusikalstamumo prevencijos tinklui (EUCPN) ir CEPOL. Dėl to turėtų būti nagrinėjami klausimai, susiję su korupcija ir jos ryšiais su organizuotu nusikalstamumu.

2.8   Europos narkotikų strategija

Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad yra svarbu atkreipti dėmesį į narkotikų problemą išsamiai, subalansuotai ir derinant įvairias sritis, vykdant prevencijos politiką, pagalbą narkotikų priklausomybės atveju ir reabilitaciją nuo narkotikų priklausomybės, kovą su neteisėta prekyba narkotikais ir prekursoriais bei pinigų plovimu politiką ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Europos narkotikų strategija 2005–2012 metams bus prijungta prie programos po to, kai ją 2004 m. gruodžio mėn. patvirtins Europos Vadovų Taryba.

3.   Teisingumo stiprinimas

Europos Vadovų Taryba pabrėžia poreikį toliau stiprinti darbą kuriant Europą piliečiams ir pagrindinį vaidmenį, kurį turės Europos teisingumo erdvės sukūrimas šioje srityje. Tam tikros priemonės jau yra įgyvendintos. Turėtų būti imtasi kitų pastangų palengvinti galimybes pasinaudoti teisingumu ir teisminiu bendradarbiavimu, taip pat visapusiškai panaudoti abipusį pripažinimą. Labai svarbu yra tai, kad sienos tarp Europos valstybių daugiau neturėtų būti kliūtimi sprendžiant civilines bylas ar pradedant teismo procesą ir vykdant sprendimus civilinėse bylose.

3.1   Europos Teisingumo Teismas

Europos Vadovų Taryba pabrėžia Europos Teisingumo Teismo svarbą palyginti naujoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje bei yra patenkinta, kad Konstitucijos sutartis labai praplečia Europos Teisingumo Teismo galias toje srityje.

Kad Europos piliečiams ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui būtų užtikrinta, jog į teisinius klausimus, pateiktus Teismui, būtų greitai atsakoma, būtina Teismui sudaryti galimybę greitai atsakyti, kaip reikalaujama Konstitucijos sutarties III-369 straipsnyje.

Šiame kontekste ir Konstitucijos sutarties perspektyvoje, reikia apmąstyti galimybę sukurti sprendimą greitam ir tinkamam prašymų dėl preliminarių nutarimų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, nagrinėjimui, prireikus, pakeičiant Teismo statutą. Komisija raginama pateikti, prieš tai pasikonsultavus su Teisingumo Teismu, pasiūlymą dėl šio klausimo.

3.2   Tarpusavio pasitikėjimas ir jo stiprinimas

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose ir civilinėse bylose galėtų būti dar pagerintas sustiprinant tarpusavio pasitikėjimą ir palaipsniui vystant Europos teisminę kultūrą, paremtą valstybių narių teisinių sistemų įvairove ir Europos teisės vienove. Po plėtros Europos Sąjungoje tarpusavio pasitikėjimas grindžiamas įsitikinimu, kad visi Europos piliečiai gali naudotis teismine sistema, atitinkančia aukštus kokybės standartus. Siekiant supaprastinti pilną tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimą, turi būti sukurta sistema, leidžianti objektyviai ir nešališkai įvertinti ES politikos įgyvendinimą teisingumo srityje, tuo pačiu atitinkanti visus esamus Europos mechanizmus ir visapusiškai gerbiant teismų nepriklausomumą.

Tarpusavio pasitikėjimo stiprinimui būtinos aiškios pastangos pagerinti teisminių institucijų ir skirtingų teisinių sistemų tarpusavio supratimą. Šiuo atžvilgiu Sąjunga turėtų remti teisminių organizacijų ir institucijų tinklų, pavyzdžiui, Teismų darbuotojų tarybų tinklo, Europos Aukščiausiųjų teismų tinklo ir Europos teisminio mokymo tinklo veiklą.

Mainų programos, skirtos teisminėms institucijoms, supaprastins bendradarbiavimą ir padės stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Į teisminių institucijų mokymus turėtų būti sistemingai įtraukiamas ES komponentas. Komisija raginama kuo greičiau paruošti pasiūlymą, skirtą veiksmingam Europos mokymo tinklui, skirtam teisminėms institucijoms civilinėse ir baudžiamosiose bylose, numatytą Konstitucijos sutarties III-269 ir III-270 straipsniuose, sukurti remiantis esamomis struktūromis.

3.3   Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Tobulinimo reikėtų siekti mažinant esamas teisines kliūtis ir stiprinant tyrimų koordinavimą. Siekiant padidinti persekiojimo veiksmingumą tuo pačiu užtikrinant tinkamą teisingumo administravimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas persekiojimo tarpvalstybinėse bylose sutelkimui vienoje valstybėje narėje. Tolesnis teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tobulinimas yra būtinas siekiant numatyti valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo tyrimų adekvačią tolesnę veiklą.

Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba primena būtinybę nedelsiant ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti teisinius dokumentus, skirtus tobulinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kaip nurodyta punkte dėl policijos bendradarbiavimo.

3.3.1   Tarpusavio pripažinimas

Turi būti užbaigta išsami priemonių, skirtų įgyvendinti teisminių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principą, apimantį teismo sprendimus visuose baudžiamojo proceso etapuose ar kitaip susijusius su šiais procesais, pavyzdžiui, įrodymų rinkimą ir tinkamumą, jurisdikcijų koliziją ir ne bis in idem principą bei galutinių laisvės atėmimo bausmių ar kitų (alternatyvių) sankcijų vykdymą (11), programa ir turi būti toliau kreipiamas dėmesys į papildomus šios srities pasiūlymus.

Tolesnis tarpusavio pripažinimo, kuris yra teisminio bendradarbiavimo pamatas, įgyvendinimas reiškia procesinių teisių baudžiamosiose bylose lygiaverčių standartų kūrimą, remiantis valstybių narių apsaugos priemonių esamo lygio tyrimais ir tinkamai gerbiant valstybių narių teisines tradicijas. Todėl iki 2005 m. pabaigos turėtų būti priimtas Pamatinio sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamosiose bylose visoje Europos Sąjungoje projektas.

Iki 2005 m. pabaigos Taryba turėtų priimti Pamatinį sprendimą dėl Europos įrodymų orderio (12). Komisija raginama iki 2004 m. gruodžio mėn. pateikti pasiūlymus dėl keitimosi informacija iš nacionalinių teistumo ir išteisinimo, ypač asmenų, padariusių lytinį nusikaltimą, registrų sustiprinimo, kad Taryba juos priimtų iki 2005 m. pabaigos. Po šių pasiūlymų iki 2005 m. kovo mėn. turėtų būti pateiktas kitas pasiūlymas dėl keitimosi informacija kompiuterinės sistemos.

3.3.2   Teisės derinimas

Europos Vadovų Taryba primena, kad būtiniausių taisyklių, susijusių su procesinės teisės aspektais, nustatymas yra numatomas sutartyse, siekiant supaprastinti nuosprendžių ir teisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir policijos bei teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Materialinės baudžiamosios teisės derinimas yra skirtas tiems patiems tikslams ir yra susijęs su ypač sunkaus tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamumo rūšimis. Prioritetas turėtų būti teikiamas toms nusikalstamumo rūšims, kurios yra konkrečiai nurodytos sutartyse.

Siekiant užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą nacionalinėse sistemose, TVR ministrai Taryboje turėtų būti atsakingi už bendrą nusikaltimų apibrėžimą ir bausmių apibūdinimą.

3.3.3   Eurojust

Veiksmingai kovai su tarpvalstybiniu organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu bei terorizmu reikalingas bendradarbiavimas bei tyrimų koordinavimas ir, kur įmanoma, Eurojust vykdomas intensyvus persekiojimas, bendradarbiaujant su Europolu.

Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares sudaryti Eurojust galimybes atlikti jo uždavinius:

—	veiksmingai įgyvendinant Tarybos sprendimą dėl Eurojust iki 2004 m. pabaigos (13) atkreipiant ypatingą dėmesį į teismines galias, suteiktinas savo nacionaliniams nariams; ir

—	užtikrinant jų kompetentingų nacionalinių institucijų visapusišką bendradarbiavimą su Eurojust.

Taryba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų priimti europinį įstatymą dėl Eurojust, numatytą Konstitucijos sutarties III-273 straipsnyje, po Konstitucijos sutarties įsigaliojimo, bet ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d., atsižvelgdama į uždavinius, priskirtus Eurojust.

Iki to laiko Eurojust patobulins savo veiklą, sutelkdamas dėmesį į daugiašalių, rimtų ir sudėtingų bylų koordinavimą. Savo metiniame pranešime Tarybai Eurojust turėtų pranešti apie bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis rezultatus ir kokybę. Eurojust turėtų maksimaliai pasinaudoti bendradarbiavimo susitarimu su Europolu ir tęsti bendradarbiavimą su Europos teisminiu tinklu bei kitais atitinkamais partneriais.

Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą, remiantis Komisijos pasiūlymu, apsvarstyti tolesnį Eurojust vystymą.

3.4   Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose

3.4.1   Civilinės teisės procesų supaprastinimas tarptautiniu mastu

Civilinė teisė, įskaitant šeimos teisę, turi įtakos kasdieniniam piliečių gyvenimui. Todėl Europos Vadovų Taryba laiko labai svarbiais tolesnį teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose plėtojimą ir 2000 m. priimtos tarpusavio pripažinimo programos užbaigimą. Pagrindinis šios srities politikos tikslas yra tai, kad sienos tarp Europos valstybių daugiau neturėtų būti kliūtimi sprendžiant civilines bylas ar pradedant teismo procesą ir vykdant sprendimus civilinėse bylose.

3.4.2   Sprendimų tarpusavio pripažinimas

Sprendimų tarpusavio pripažinimas yra veiksmingas būdas apsaugoti piliečių teises ir užtikrinti tokių teisių vykdymą Europoje.

Todėl tęsiamas tarpusavio pripažinimo priemonių programos (14) įgyvendinimas turi būti ateinančių metų pagrindinis prioritetas užtikrinant šios programos užbaigimą iki 2011 m. Reikėtų aktyviai tęsti veiklą, susijusią su šiais projektais: teisės normų, susijusių su nesutartinėmis prievolėmis („Roma II“) ir sutartinėmis prievolėmis („Roma I“) kolizija, Europos mokėjimo orderiu ir dokumentais, susijusiais su alternatyviu ginčų sprendimu ir smulkiais reikalavimais. Nustatant šių projektų užbaigimo laiką, reikėtų deramai atsižvelgti į esamą darbą susijusiose srityse.

Esamų teisinių dokumentų reglamentuojančių tarpusavio pripažinimą veiksmingumas turėtų būti padidintas parengiant standartines procedūras ir dokumentus bei sukuriant būtiniausius standartus procesinės teisės aspektams, pavyzdžiui, teismo ir ne teismo dokumentų įteikimui, proceso pradžiai, sprendimų vykdymui ir išlaidų skaidrumui.

Komisija kviečiama pateikti šiuos pasiūlymus šeimos ir paveldėjimo teisės srityje:

—	2005 m. – dokumento dėl išlaikymo sprendimų, įskaitant apsaugos priemones ir sąlyginį vykdymą, pripažinimo ir vykdymo projektą;

—

2005 m. – žaliąją knygą dėl teisės normų kolizijos paveldėjimo bylose, įskaitant jurisdikcijos klausimą, sprendimų šioje srityje tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Europos paveldėjimo pažymėjimo ir mechanizmo, sudarančio sąlygas tiksliai žinoti apie Europos Sąjungos gyventojų palikimų ir testamentų buvimą; ir

—	2006 m. – žaliąją knygą dėl teisės normų, reguliuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą;

—	2005 m. – žaliąją knygą dėl teisės normų, susijusių su skyrybomis, kolizijos (Roma III).

Dokumentai šiose srityse turėtų būti užbaigti iki 2011 m. Tokie dokumentai turėtų aprėpti tarptautinės privatinės teisės klausimus ir neturi būti grindžiami suderintomis „šeimos“, „santuokos“, ar kitomis sąvokomis. Suvienodintos materialinės teisės taisyklės turėtų būti įdiegiamos tik kaip pagalbinė priemonė, kai reikia įgyvendinti sprendimų tarpusavio pripažinimą ar pagerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose.

Tarpusavio pripažinimo programos įgyvendinimą turėtų lydėti kruopšti neseniai priimtų dokumentų veikimo peržiūra. Tokių peržiūrų rezultatai turėtų įnešti reikiamą indėlį naujų priemonių paruošimui.

3.4.3   Bendradarbiavimo stiprinimas

Siekiant sklandaus dokumentų, apimančių teisminių ir kitų institucijų bendradarbiavimą, veikimo valstybių narių turėtų būti pareikalauta paskirti ryšių palaikymo teisėjus ar kitas kompetentingas institucijas, dirbančias savo šalyje. Prireikus civilinėse bylose jie galėtų naudotis savo nacionaline ryšių tarnyba Europos teisminiame tinkle. Komisija raginama organizuoti ES seminarus ES teisės taikymo klausimais ir skatinti bendradarbiavimą tarp teisinių profesijų atstovų (pavyzdžiui, antstolių ir notarų), siekiant nustatyti geriausią praktiką.

3.4.4   ES teisės aktų darnos užtikrinimas ir kokybės gerinimas

Sutarčių teisės srityje, Bendrijos esamos ir būsimos teisės kokybė turėtų būti pagerinta galiojančių teisės aktų konsolidavimo, kodifikavimo ir racionalizavimo priemonėmis ir sukuriant bendrą nuorodų sistemą. Turėtų būti sukurta sistema, kurioje būtų tiriamos galimybės vystyti standartines sutarčių teisės sąlygas visos ES mastu, o šiomis sąlygomis Sąjungoje galėtų naudotis įmonės ir prekybos asociacijos.

Turėtų būti imtasi priemonių sudaryti Tarybai galimybę įdiegti sistemingesnę visų Sąjungos teisės aktų, susijusių su bendradarbiavimu civilinėse bylose, darnos ir kokybės priežiūrą.

3.4.5   Tarptautinė teisinė tvarka

Komisija ir Taryba yra raginamos užtikrinti ES ir tarptautinės teisinės tvarkos darną ir tęsti glaudesnius ryšius ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, pirmiausia siekiant koordinuoti iniciatyvas ir kiek galima sustiprinti šių organizacijų veiklos ir dokumentų bei ES dokumentų sąveiką. Bendrijos prisijungimas prie Hagos konferencijos turėtų būti baigtas kuo greičiau.

4.   Išorės santykiai

Europos Vadovų Taryba mano, kad vis svarbesniu tampantis prioritetas yra sukurti Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo politikos nuoseklią išorės dimensiją.

Be aspektų, jau pateiktų pirmesniuose skyriuose, Europos Vadovų Taryba prašo Komisiją ir generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį iki 2005 m. pabaigos pateikti Tarybai strategiją, apimančią visus išorinius Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo politikos aspektus, paremtą pagal šią programą parengtomis priemonėmis. Šioje strategijoje turėtų atsispindėti ypatingi Sąjungos ryšiai su trečiosiomis šalimis, valstybių grupėmis ir regionais, ir būti sutelkiamas dėmesys į konkrečius TVR bendradarbiavimo su šiomis šalimis, grupėmis ir regionais poreikius.

Visi Sąjungai suteikti įgaliojimai, įskaitant išorės santykius, turėtų būti naudojami bendrai ir nuosekliai kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Turėtų būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius (15): vidaus politikos, kaip išorinius veiksmus pateisinančio pagrindinio veiksnio, egzistavimą; valstybių narių vykdomų projektų naudingumo poreikį; prisidėjimą prie Sąjungos užsienio politikos bendrų politinių tikslų; galimybę pasiekti tikslus per pakankamą laiko tarpą; ilgalaikių veiksmų galimybę.

---

(1)  KOM (2004) 401 galutinis

(2)  P6_TA-PROV (2004) 0022 A6-0010/2004

(3)  KOM(2004) 401 galutinis

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(5)  P6_TA-PROV (2004) 0022 A6-0010/2004

(6)  KOM (2004) 410 galutinis

(7)  KOM (2004) 628 galutinis

(8)  Pamatinio sprendimo dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija, ypač informacija apie sunkius nusikaltimus, įskaitant teroro aktus, tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo projektas, dok. KOM(2004) 221 galutinis.

(9)  2004 m. kovo 25 d. priimta Deklaracija dėl kovos su terorizmu, dok. 7906/04, 6 punktas.

(10)  Europolo protokolus: 2000 m. lapkričio 30 d. protokolą, iš dalies keičiantį Europolo konvencijos 2 straipsnį ir priedą, OL C 358, 2000 12 13, p. 1, 2002 m. lapkričio 28 d. protokolą dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir darbuotojų privilegijų ir imunitetų, OL C 312, 2002 12 16, p. 1 ir 2003 m. lapkričio 27 d. protokolą, iš dalies keičiantį Europolo konvenciją, OL C 2, 2004 1 6, p. 3. 2000 m. gegužės 29 d. Konvenciją dėl valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, OL C 197, 2000 7 12, p. 1 ir 2001 m. spalio 16 d. protokolą prie jos, OL C 326, 2001 11 21, p. 2 bei 2002 m. birželio 13 d. Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių, OL L 162, 2002 6 20, p. 1.

(11)  OL C 12, 2001 1 15, puslapiai 10–22.

(12)  KOM(2003) 688.

(13)  OL L 63, 2002 3 6, puslapiai 1–3.

(14)  OL C 12, 2001 1 15, puslapiai 1–9.

(15)  Nustatyti Europos Vadovų Tarybos susitikime Feiroje 2000 m.

---

3.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/15

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2005 m. vasario 17 d.

dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmininko skyrimo dar vienai kadencijai

(2005/C 53/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1), ypač į jo 120 straipsnio 1 ir 2 dalis,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 2 d. Tarybos sprendimą dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmininko skyrimo (2),

atsižvelgdama į 2004 m. lapkričio 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) administracinės tarybos pasiūlymą dėl Tarnybos pirmininko skyrimo dar vienai kadencijai,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

p. Wubbo de BOER, gimęs 1948 m. gegužės 27 d., skiriamas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmininku dar vienai kadencijai nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

---

(1)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 422/2004 (OL L 70, 2004 3 9, p. 1).

(2)  OL C 139, 2000 5 18, p. 1.

---

3.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/16

---

Euro kursas (1)

2005 m. kovo 2 d.

(2005/C 53/03)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3101
JPY	Japonijos jena	137,43
DKK	Danijos krona	7,4433
GBP	Svaras šterlingas	0,6859
SEK	Švedijos krona	9,0627
CHF	Šveicarijos frankas	1,5413
ISK	Islandijos krona	79,88
NOK	Norvegijos krona	8,2060
BGN	Bulgarijos levas	1,9559
CYP	Kipro svaras	0,5830
CZK	Čekijos krona	29,647
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	242,21
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6961
MTL	Maltos lira	0,4307
PLN	Lenkijos zlotas	3,9098
ROL	Rumunijos lėja	36 443
SIT	Slovėnijos tolaras	239,73
SKK	Slovakijos krona	37,858
TRY	Turkijos lira	1,6841
AUD	Australijos doleris	1,6792
CAD	Kanados doleris	1,6286
HKD	Honkongo doleris	10,2185
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8077
SGD	Singapūro doleris	2,1346
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 319,79
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,7544

---

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

3.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/17

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3702 – CVC/CSM)

(2005/C 53/04)

(Tekstas svarbus EEE)

2005 m. vasario 18 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3702 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

3.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/18

---

VALSTYBĖS PAGALBA – VOKIETIJA

Valstybės pagalba Nr. C 40/2004 (ex N 42/2004) – „Atleidimas nuo nekilnojamojo turto perdavimo mokesčio būsto bendrovėms naujosiose žemėse“ (Neue Länder)

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 53/05)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. gruodžio 1 d. raštu, pateiktu po santraukos autentiška kalba, Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl dalies pirmiau minėtos priemonės.

Komisija nusprendė neprieštarauti tam tikroms kitoms priemonės dalims, kurios aprašomos rašte toliau.

Suinteresuotos šalys gali teikti savo pastabas dėl priemonės, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, per vieną mėnesį po šios apžvalgos paskelbimo datos ir dėl toliau pateikiamo rašto adresu:

Europos Komisija

Generalinis konkurencijos direktoratas

Valstybės pagalbos registras

B-1049 Briuselis

Faks. (32 2) 296 12 42

Tos pastabos bus perduotos Vokietijai. Pastabas pateikiančios suinteresuotosios šalys gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jų tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

2004 m. sausio 16 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. sausio 19 d., Vokietija pranešė Komisijai apie pirmiau minėtą priemonę.

1.   Schemos tikslas

Vokietija siūlo laikinai atleisti būsto bendroves nuo nekilnojamojo turto perdavimo mokesčio susijungimų ir įsigijimų atvejais, susijusiais su žeme naujosiose žemėse. Priemonė skirta būsto bendrovėms padėti užimti palankesnę padėtį, kad jos galėtų investuoti, kai to reikia siekiant atitikti esamus rinkos reikalavimus.

2.   Pagalbos gavėjai pagal schemą

Galimi pagalbos gavėjai pagal schemą yra būsto bendrovės ir asociacijos (Wohnungsunternehmen und Wohnungsgenossenschaften), per susijungimus ir įsigijimus įsigyjančios žemę naujosiose žemėse (Brandenburgas, Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija, Saksonija, Saksonija-Anhaltas, Tiūringija ir Berlynas). Šioje priemonėje būsto bendrovės ir asociacijos bus apibrėžtos kaip bendrovės ir asociacijos, kurių pagrindinė veiklos sritis – butų administravimas (statyba, nuoma ir pardavimas). Įmonės, patiriančios sunkumų, neįtraukiamos.

3.   Schemos finansavimas

Vokietijos valdžios institucijos teigia, kad bendrą schemos biudžetą, kaip ir galimas pagalbos sumas individualiuose sandoriuose, sunku prognozuoti. Remiantis Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, dėl to vidutinė nekilnojamojo turto perdavimo mokesčio, susijusio su būsto bendrovių ir asociacijų susijungimais, suma – išskyrus Berlyną – bus nuo 150 000 iki 1,5 mln. EUR. Berlyne pagalbos sumos, remiantis ankstesniais duomenimis, apskaičiuotos nuo 1,4 mln. iki 6,7 mln. EUR.

4.   Schemos laikotarpis

Priemonė skirta visai būsto bendrovių ir asociacijų susijungimų ir įsigijimų veiklai, kuri vyks tik 2003 m. gruodžio 31 d.–2006 m. gruodžio 31 d.

5.   Investicijų priemonė

Priemonė yra laikinas atleidimas nuo nekilnojamojo turto perdavimo mokesčio.

6.   Schemos įvertinimas

6.1.   Valstybės pagalbos buvimas

Komisija laikosi nuomonės, kad į priemonę įeina valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

6.2.   Išankstinis priemonės suderinamumo įvertinimas

Atsižvelgdama į numatomą palankų priemonės poveikį būsto rinkai (perteklinės pasiūlos sumažėjimas) ir bendrą socialinį ir ekonominį vystymąsi (sumažėjusi migracija) naujosiose žemėse bei paprastai mažas susijusios pagalbos sumas, taip pat tai, kad priemonės galiojimas numatytas iki 2006 m. pabaigos, Komisija mano, kad pagalba pagal tas priemonės dalis, kurios yra skirtos tik pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies (a) punktą remtiniems regionams, yra proporcinga tikslui ir neiškraipo konkurencijos, kad prieštarautų bendram interesui. Todėl nebūtina priimti galutinės nuomonės ir pagalbą įvertinti kaip pagalbą veiklai.

Dėl tų Vokietijos siūlomos priemonės dalių, kurios skirtos pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies (c) punktą remtiniems regionams, t. y. Berlyno darbo rinkos regionui, Komisija priėjo prie šių preliminarių išvadų:

a)

Nenaudojamų patalpų procentinis dydis yra žymiai mažesnis už vidutinį naujosiose žemėse. Bendras nenaudojamų patalpų procentinis dydis naujosiose žemėse yra 14,2 %, tas pats dydis Berlyne atitinkamai privačių butų – 5,32 % ir bendruomeninių butų – 8,77 %. Beveik visi negyvenami butai yra Rytų Berlyne.

b)	Vokietija nepateikė duomenų, įrodančių, kad Berlyno problema – gyventojų skaičiaus mažėjimas, panašus į regionų pagal 87 straipsnio 3 dalies a) punktą, kuriuos apima priemonė.

c)

Paprastai nekilnojamojo turto perdavimo mokesčio per būsto bendrovių ir asociacijų susijungimus ir įsigijimus regionuose pagal 87 straipsnio 3 dalies a) punktą sumos yra nuo 150 000 iki 1,5 mln. EUR, tačiau atitinkamos sumos Berlyne, remiantis ankstesniais duomenimis, yra nuo 1,4 mln. iki 6,7 mln. EUR.

d)	Vokietija nepateikė duomenų, įrodančių, kad laikinas atleidimas nuo mokesčių tikriausiai padėtų aktyvinti nekilnojamojo turto rinką Berlyne bei padaryti teigiamą visuotinį poveikį ir kad privataus sektoriaus dalyvavimas šiame procese visiškai neįtikėtinas be jokio valstybės įsikišimo.

Todėl Komisija po pirmojo išankstinio priemonės įvertinimo abejoja, ar Vokietijos siūloma priemonė Berlyno regionui pagal 87 straipsnio 3 dalies c) punktą (Berlyno darbo rinkos regionas) proporcinga tikslui – visų pirma pakankamai susiedama mokesčių lengvatas ir sąnaudas, kurias patirs gavėjai – ir ar neiškraipo konkurencijos, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija laikosi nuomonės, kad būtina atlikti kruopštesnę šio sudėtingo klausimo analizę. Komisija nori surinkti informaciją iš kitų suinteresuotųjų šalių, visų pirma iš būsto bendrovių ir asociacijų, kurias domina investicijos naujosiose žemėse. Tam padaryti Komisija dėl teisinių priežasčių turi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Tik gavusi šias pastabas, Komisija gali nuspręsti, ar tokia pagalba yra būtina ir ar ji neturės neigiamo poveikio prekybos sąlygoms tiek, kad prieštarautų bendram interesui.

RAŠTO TEKSTAS

---

(1)  Siehe Beihilfesachen N 195/1999, C 47/1999 und N 641/2002.

(2)  Rs. C-169/95 Königreich Spanien / Europäische Kommission [1997] Slg. I-00135. Siehe auch Rs. C-730/79 Philip Morris / Kommission [1980] Slg. I-2671.

(3)  Verordnung (EG) Nr. 70/2001 der Kommission über die Anwendung der Artikel 87 und 88 EG-Vertrag auf staatliche Beihilfen an kleine und mittlere Unternehmen, ABl. L 10 vom 13.1.2001.

(4)  Leitlinien für staatliche Beihilfen zur Rettung und Umstrukturierung von Unternehmen in Schwierigkeiten, ABl. C 244 vom 1.10.2004.

(5)  Gemeinschaftsrahmen für staatliche Forschungs- und Entwicklungsbeihilfen, ABl. C 45 vom 17.2.1996.

(6)  Verordnung (EG) Nr. 68/2001 der Kommission über die Anwendung der Artikel 87 und 88 EG-Vertrag auf Ausbildungsbeihilfen, ABl. L 10 vom 13.1.2001.

(7)  Leitlinien für Beschäftigungsbeihilfen, ABl. C 334 vom 12.12.1995.

(8)  Gemeinschaftsrahmen für staatliche Umweltschutzbeihilfen, ABl. C 37 vom 3.2.2001.

(9)  Leitlinien für staatliche Beihilfen mit regionaler Zielsetzung, ABl. C 74 vom 10.3.1998.

(10)  Entscheidung der Kommission Nr. 2002/581/EG über die staatliche Beihilferegelung, die Italien zugunsten der Banken durchgeführt hat (ABl. L 184 vom 13.7.2002, S. 27).

(11)  ABl. C 258 vom 9.9.2000, S. 5.

(12)  Siehe Rdnr. 2.2. Fördergebiete im Sinne von Artikel 87 Absatz 3 Buchstabe a) EG-Vertrag sind nach der deutschen Fördergebietskarte: Brandenburg, Mecklenburg-Vorpommern, Sachsen, Sachsen-Anhalt und Thüringen. Die Arbeitsmarktregion Berlin ist als Fördergebiet gemäß Artikel 87 Absatz 3 Buchstabe c) EG-Vertrag eingestuft.

(13)  Die Erklärungen dieser Europäischen Räte liegen in der Mitteilung der Kommission an den Rat mit dem Titel „Fortschrittsbericht über die Reduzierung und Neuausrichtung staatlicher Beihilfen“, Brüssel, 16. Oktober 2002, KOM(2002) 555 endg. in gesammelter Form vor. Darüber hinaus vollzieht sich nach Auffassung der Kommission eine harmonische Entwicklung des Gemeinschaftsraums vor dem Hintergrund einer stärkeren wirtschaftlichen Integration. „Dies gilt auch für die Unterstützung aus den Strukturfonds, insbesondere wo diese die Stadtentwicklung im Rahmen eines integrierten regionalen Ansatzes sowie die ländliche Entwicklung in deren Doppelfunktion als Beitrag zum europäischen Landwirtschaftsmodell und zum wirtschaftlichen und sozialen Zusammenhalt fördern.“ Siehe Mitteilung der Kommission über die Strukturfonds und ihre Koordinierung mit dem Kohäsionsfonds — Leitlinien für die Programme des Zeitraums 2000-2006, ABl. C 267 vom 22.9.1999, S. 20.

(14)  Entscheidung der Kommission vom 22.1.2003 zur Beihilferegelung „Stempelsteuerbefreiung für gewerbliches Eigentum in den benachteiligten Gebieten“ (ABl. L 149/2003).

(15)  ABl. L 161 vom 26.6.1999, S. 1.

(16)  Teil III: „Die Entwicklung der städtischen und ländlichen Gebiete und ihr Beitrag zu einer ausgewogenen Raumentwicklung“ der Mitteilung der Kommission über die Strukturfonds und ihre Koordinierung mit dem Kohäsionsfonds, ABl. C 267 vom 22.9.1999.

---